DOCSLIB.ORG

Xiii A. Lietuvos Valstybinės Religijos Bruožai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Xiii A. Lietuvos Valstybinės Religijos Bruožai LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2001. T. 21, p. 311-334. ISSN 02-07-8694 XIII A. LIETUVOS VALSTYBINĖS RELIGIJOS BRUOŽAI DAIVA VAITKEVIČIENĖ, VYKINTAS VAITKEVIČIUS 1. ĮVADAS Straipsnio tikslas - išryškinti valstybinės religijos bruožus XIII a. Lietuvoje. Tai daroma laidosenos, se­ Lig šiol daug rašyta apie Lietuvos valstybės susi­ nųjų šventviečių bei šaltinių apie lietuvių religiją ana­ darymą. Plačiai nagrinėtas valstybės kūrimosi ir stip­ lizės pagrindu, pasitelkiant kai kuriuos kitus archeo­ rėjimo laikotarpis, kunigaikščių asmenybės, vidaus bei logijos, istorijos ir mitologijos šaltinius. užsienio politikos pobūdis ir kita. Istorijos mokslo dar­ buose to meto valstybę įprasta vaizduoti per „militari- 2. LAIDOSENA XIII A. LIETUVOJE nės kultūros" realijas (plg. Ivinskis, 1986, p. 459; Nikžentaitis, 1996, p. 36), nuošalyje paliekant ją žen­ Laidosena, arba mirusiųjų kultas, plačiąja prasme klinusios ideologijos ir religijos tyrinėjimus. Išimtį su­ yra viena pagrindinių religijos raiškos formų. Lietu­ daro faktiškai tik pavienės pastabos ir, netiesiogiai, vos valstybės kūrimosi išvakarėse žinomi laidosenos polemika kitomis temomis. Trumpai apžvelgus šias is­ būdai atspindi konkrečių kultūrinių regionų tradicijas toriografines pabiras matyti, kad vieni tyrėjai valsty­ ir iliustruoja, kad šiame laikotarpyje atskirų baltų gen­ binės ideologijos bei religijos klausimus palieka atvirus, čių religinės sistemos skiriasi (plg. Žulkus, 1993, p. 34- kiti mano, kad kuriantis Lietuvos valstybei būta siekių 35; Nikžentaitis, 1996, p. 75). vienyti skirtingas baltų genčių religines sistemas (Gu­ Lietuvių gentis iki XII a. savo mirusiuosius degi­ davičius, 1983, p. 62-64; 1998, p. 158; 1999, p. 180; no ir virš jų kapų pylė pilkapius (Tautavičius, 1977, Žulkus, 1993, p. 34-35; 1997, p. 28; Nikžentaitis, 1996, p. 13-14; Zabiela, 1998, p. 353-354). Aukštaičiai vi­ p. 75; Luchtanas, Vėlius, 1996, p. 85; Zabiela, 1998, durio Lietuvoje tuo metu savo mirusiuosius degino ir p. 368). Apie tai, jog valstybei kuriantis vyko atitinka­ jų palaikus užkasdavo žemėje (Tautavičius, 1977, p. 15). ma religinė reforma, kalba lietuvių mitologijos tyrinė­ Žemaičiai savo mirusiuosius nedegintus laidojo žemė­ tojai. Tačiau jų prielaidos remiasi iš esmės tik je, tačiau nuo XII a. čia ypač padaugėja degintinių ka­ mitologijos šaltinių analize (Топоров, 1980, c. 34^10; pų (Tautavičius, 1977, p. 16; Zabiela, 1998, p. 361-364). Vėlius, 1983, p. 231; 1986, p. 16; 1996, p. 41; Greimas, Skalviai bei kuršiai mirusiuosius degindavo ir užkas­ 1990, p. 17,357-359; 1994, p. 38-39). davo žemėje (Tautavičius, 1977, p. 16-18). Iki XII a. Faktą, kad yra ryšys tarp valstybės ir vieningos ide­ žiemgaliai mirusiųjų nedegino, užkasdavo juos žemė­ ologijos formavimosi, liudija kaimyninių kraštų pavyz­ je. Apie vėlesnio laikotarpio laidosena nežinoma (Vaš­ 1 džiai. Ryškiausias jų - apie 980 m. Kijevo Rusioje įvykusi kevičiūtė, 1993, p. 4) . Sėliai savo mirusiuosius Vladimiro reforma, kuria siekta suniveliuoti regioninius nedegintus laidojo pilkapiuose, galbūt ir plokštiniuo­ rytų slavų religijos skirtumus. Toji religija turėjo atitikti se kapinynuose (Simniškytė, 1999, p. 31), o jotvingių naują, valstybinį, lygį, pabrėžti didžiojo kunigaikščio val­ teritorijoje XII a. išnyko paprotys iš akmenų krauti džią ir kartu valstybės nepriklausomybę nuo Bizantijos pilkapius ir paplito vadinamieji akmenimis apkrauti (Рыбаков, 1987, c. 412-414). Kituose centrinės ir piet­ kapai. Prie inhumacijos čia buvo pereinama palaips­ ryčių Europos kraštuose taip pat būta bandymų refor­ niui, X-XIII a. laikotarpiu (Астраускас, 1989, c. 75; Zabiela, 1998, p. 354-355)z. muoti senąsias religines sistemas, tačiau galų gale kunigaikščiai pirmenybę teikdavo krikščionybei Apibūdinta situacija keičiasi XII-XIII a. sandū­ (Лнтаврин, Флоря, 1988, с. 237-238). roje, t. y. tuo laikotarpiu, kai formuojasi lietuvių 1 Pastaruoju metu aptikta faktų, rodančių, kad Žiemgaloje XIII a. mirusieji buvo deginami (žr. E. Vasiliausko straipsnį šiame leidinyje). 2 XII-XIII a. sėlių ir jotvingių laidojimo vietų žinoma tik toliau už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų. 311 žemių konfederacija (Gudavičius, 1984a, p. 28). nedidelėse duobutėse. Tankūs tokių kapų masyvai už­ Lietuvių, aukštaičių ir žemaičių teritorijose, kurios ima nedidelius plotus kitų laikotarpių laidojimo vie­ sudarė XIII a. valstybės branduolį, turimais arche­ tose arba randami atskiruose kapinynuose (ten pat, ologiniais duomenimis, įsivyrauja vienas laidosenos p. 355-367). To meto laidosena, anot minėtos studijos būdų - sudegintų mirusiųjų palaikai laidojami plokš­ autoriaus, XIII a. dar buvo išlaikiusi regioninių (gen­ tiniuose kapinynuose (Tautavičius, 1977, p. 13; Kun­ tinių) savitumų, tačiau išryškėjo ir „naujos, valstybi­ cevičius, Luchtanas, 1997, p. 90). Nors XIII-XIV a. nės realijos". XIV a. įsivyravo vienodi laidojimo archeologinių dirbinių chronologija vis dar nėra tiksli, papročiai (ten pat, p. 368). o degintinių kapų tyrinėjimų metodika kelis dešimt­ Taigi archeologiniai duomenys, kurie atspindi is­ mečius buvo netobula, manoma, kad mirusiųjų degi­ torinius procesus, nors ir nepateikdami absoliučios įvy­ nimo paprotys Lietuvoje buvo praktikuojamas iki jos kių chronologijos, rodo, jog tai, kas visą laiką baltų krikšto 1387 (1413) m. ar net ilgiau (Урбанавичюс, gentis ryškiausiai skyrė, XIII a. jau buvo valstybę vie­ 1966, c. 189; Zabiela, 1998, p. 368-369; plg. BRMŠ, nijantis reiškinys. Turint omenyje, kaip jautriai laido­ 1996, p. 537). jimo tradicijos reaguoja į pokyčius religinių sistemų Šia vyraujančia nuomone neseniai suabejota. Ker- viduje, galima teigti, kad formuojantis Lietuvos vals­ navės-Kriveikiškių kapinyno tyrinėjimų rezultatų pa­ tybei įvyko religinė reforma, numačiusi vienos laidoji­ grindu buvo iškelta hipotezė apie tai, kad nuo XIII a. mo tradicijos įvedimą. antrosios pusės Lietuvoje plinta inhumacija, o „mi­ rusiųjų deginimas išlieka tik išrinktųjų (kunigaikščių, 3. VALSTYBINĖS KULTO VIETOS didikų, galbūt karių) prerogatyva" (Luchtanas, Vėlius, 1996, p. 81). Į tai atsakydamas G. Zabiela savo straips­ Be laidosenos, viena esminių religijos raiškos ir nyje argumentuotai įrodinėjo, kad Kernavės-Krivei- sklaidos formų yra kulto vietos. Todėl svarbu nustaty­ kiškių kapinyne XIII-XIV a. buvo laidojami ne ti, ar Lietuvoje žinoma senųjų šventviečių, kurios ati­ lietuviai, o apsikrikštiję krivičiai. To paties meto lietu­ tiktų valstybinio rango kriterijus. Tokiais galima būtų vių degintinių kapų masyvas buvęs kitoje Kernavės vie­ laikyti šventvietės religinę ir politinę reikšmę. Rašyti­ toje (Zabiela, 1998, p. 356, 358,366). niai šaltiniai, deja, tiesiogiai nekalba apie senųjų švent­ Savo ruožtu XIII a. rašytiniai šaltiniai socialiniu viečių statusą, išskyrus Romuvą Nadruvoje, aprašytą požiūriu nediferencijuotai kalba apie kremacijos pa­ Petro Dusburgiečio 1326 m. (BRMŠ, 1996, p. 344- protį tarp prūsų (BRMŠ, 1996, p. 240, 246, 307-308), 345). Iš kronikos aišku, kad tai būta ne valstybinio, kuršių (ten pat, p. 291), žemaičių (ten pat, p. 314), о tarpgentinio religinio centro (Gudavičius, 1983, p. 63; taip pat lietuvių ir jotvingių, kurie "и ныне мертва BRMS, 1996, p. 330). телеса своя съжнгають на крадах"(\26\ m.) (ten Turėdami omenyje, kad Lietuvos krikštu 1387 ir pat, p. 266). Tai, jog pats Mindaugas "и богом свои 1413 m. buvo siekiama visų pirma politinių tikslų жряше и мертвъх телеса сожнгаше", sakoma Ipati­ (Ivinskis, 1991, p. 289-293,348-350; plg. Łowmiański, jaus metraštyje (1252 т.) (ten pat, p. 260). XIV a. ra­ 1979, s. 245-246), atkreiptinas dėmesys į šių akcijų ei­ šytiniai šaltiniai kalba tik apie mirusių kunigaikščių gą ir akcentus. palaikų deginimą (ten pat, p. 421, 453, 469), tačiau Kaip sakoma 1388 m. popiežiaus Urbono VI bu­ apskritai nežinomi šaltiniai, kuriuose būtų aprašytas lėje, 1387 m. pradėdamas Lietuvos krikštą, Jogaila su­ to meto nekilmingų mirusiųjų laidojimo būdas. griovė šventyklą būsimos Arkikatedros (Šv. Stanislovo Kaip matyti iš G. Zabielos apibendrinamosios stu­ bažnyčios) vietoje Vilniuje (BRMŠ, 1996, p. 447-448; dijos (joje įvertinti paminėti chronologiniai bei meto­ plg. ten pat, p. 574-575). Ši šventvietė atitinka valsty­ dologiniai sunkumai), valstybės susidarymo laikotarpiu binės kulto vietos kriterijus - XIV a. Vilnius jau ne­ laidojimo tradicijas skirtinguose Lietuvos regionuose abejotinai buvo didžiųjų kunigaikščių rezidencija, ir jau siejo pagrindinis bendras bruožas - mirusiųjų de­ šventvietė veikė pilių komplekso teritorijoje. ginimo paprotys (Zabiela, 1998, p. 368)'. Sudegintų 1413 m. Žemaitijos krikšto metu, turėjusio dau­ ir, iš įkapių sprendžiant, skirtingą socialinę padėtį už­ giau simbolinę reikšmę (Ivinskis, 1991, p. 348), Jogai­ ėmusių mirusiųjų palaikai buvo laidojami negiliose, la su Vytautu sunaikino šventvietes už Nevėžio upės 3 Atkreiptinas dėmesys į kompaktišką XIII-XIV a. plokštinių kapinynų su degiminiais kapais arealą Nemuno ir Ne­ ries tarpupyje. Būtent šiam Lietuvos žemės arba „Mindaugo Lietuvos" regionui (Łowmiański, 1932,2.S.110-111,118-121; Гудавичюс, 1985, с. 226) priklausė valstybės formavimo iniciatyva. Nemuno ir Neries tarpupio jotvingiai, su kuriais sieja­ ma XIII-XIV a. „Pietų Lietuvos kapinynų" grupė nurodomoje studijoje, II tūkst. pradžioje jau bus buvę asimiliuoti lietu­ vių arba nustumti labiau į pietus (plg. Volkaitė-Kulikauskienė, 1987, p.196-197; Gudavičius, 1987, p. 208; 1998, p. 139). 312 ir pakilus Dubysa aukštyn, Žemaitijoje (BRMŠ, 1996, Gudavičius, 1983, p. 63; 1999, p. 179). Betygalos, taip p. 559). pat kaimyninės Raseinių bei Ariogalos žemės XIII a. Šventvietę „už
Load more

Recommended publications
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • The Archaeology of the Prussian Crusade
    Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00 18 January 2017 THE ARCHAEOLOGY OF THE PRUSSIAN CRUSADE The Archaeology of the Prussian Crusade explores the archaeology and material culture of the Crusade against the Prussian tribes in the thirteenth century, and the subsequent society created by the Teutonic Order that lasted into the six- teenth century. It provides the first synthesis of the material culture of a unique crusading society created in the south-eastern Baltic region over the course of the thirteenth century. It encompasses the full range of archaeological data, from standing buildings through to artefacts and ecofacts, integrated with writ- ten and artistic sources. The work is sub-divided into broadly chronological themes, beginning with a historical outline, exploring the settlements, castles, towns and landscapes of the Teutonic Order’s theocratic state and concluding with the role of the reconstructed and ruined monuments of medieval Prussia in the modern world in the context of modern Polish culture. This is the first work on the archaeology of medieval Prussia in any lan- guage, and is intended as a comprehensive introduction to a period and area of growing interest. This book represents an important contribution to promot- ing international awareness of the cultural heritage of the Baltic region, which has been rapidly increasing over the last few decades. Aleksander Pluskowski is a lecturer in Medieval Archaeology at the University of Reading. Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00
    [Show full text]
  • Greimo Mitologijos Tyrimų Takais
    SUKAKTYS Greimo mitologijos tyrimų takais DAIVA VAITKEVIČIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ANOTACIJA. Nors nuo Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studijų Apie dievus ir žmones (1979) ir Tautos atminties beieškant (1990) pasirodymo jau praėjo keli dešimtmečiai, bet iki šiol nėra plačiau aptartas jo mitologijos tyrimų kelias. Straipsnyje pateikiama Greimo mitologijos darbų (įskaitant ir skelbtuosius prancūzų kalba) chronologinė apžvalga, išryškinamos jo mitologijos studijų prielaidos ir siekiai, atskleidžiamas Greimo požiūris į mitologijos tyrimų būklę Lietuvoje. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad lietuvių mitologija Greimui buvo ne tik bendrųjų semiotikos tyrimų „bandomasis laukas“, bet ir galimybė realizuoti save kaip kultūros istoriką ir religijotyrininką, o kartu, jo paties žodžiais tariant, „atiduoti skolą Lietuvai“. Ši sugrąžinta „skola“ tebelaukia deramo įvertinimo ir pradėtų darbų tąsos. RAKTAŽODŽIAI: Greimas, semiotika, lietuvių mitologija, indoeuropiečių mitologija, pasakos, mitai. Algirdas Julius Greimas − daugialypė asmenybė, kurią Lietuvoje daugiausia žinome dviem vardais − semiotiko ir mitologo. Arūnas Sverdiolas teigia: Yra du Greimai. Pasaulinio garso mokslininkas, kūręs semiotiką, kurios svarbą huma- nitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams. Greimas taip pat yra palikęs puikių įvairiausio pobūdžio tekstų semiotinės analizės pavyzdžių. Šalia tarpsta jo semiotiniai lietuvių mitologijos tyrinėjimai, įsira- šantys į Georges’o Dumézilio ir Claude’o Lévi-Strausso
    [Show full text]
  • 1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4
    1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4. Veliona 5. Lazdona 6. Kelukis 7. Žemyna 8. Javinė 9. Upinis 10. Kremata 11. Aušlavis 12. Medeina-Zuikių dievas 13. Žemėpatis 14. Giraitis 15. Gabija 16. Ežerinis 17. Maumas Mitologinis pėsčiųjų takas Pirmieji poledynmečiu į Lietuvos teritoriją atėję žmonės atsinešė ne tik savąją materialinę kultūrą, bet ir gyvenimo būdo suformuotą požiūrį apie supantį pasaulį – tai, ką mes dabar vadiname pasaulėžiūra. Lietu- 2014 m. Sirvėtos regioniniame parke įkurtas pažintinis pėsčiųjų vos apgyvendinimas prasidėjo beveik prieš 12 tūkstančių metų. Seno- takas ,,Mitologija“, kurio ilgis 1,3 kilometro. Šioje atkarpoje yra 17 jo akmens amžiaus paleolito žmonių kultūrai buvo būdingas animis- skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės tinis tikėjimas. Jo kulto objektas yra totemas – protėvių genties mitinis būtybės. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų globėjas. Tai žvėris, rečiau augalas ar gamtos reiškinys. centro, kur įrengta vidaus ekspozicija ,,Mitologija“. Visas šis takas tai vidaus ekspozicijos tęsinys lauke, daugiausia miške. Pirmykštės bendruomenės žmonės pasaulį suvokdavo mitologiškai. Apie žvėries ir augalo tapsmą totemu būdavo kuriami mitai. Tai pasa- Dievai – tai ne kas kita, kaip pati gamta, mus supančios aplinkos ir kojimai, kuriais šventai tikima. Kad su totemu būtų galima bendrauti, jos elementų suasmeninimas. Anksčiau žmonės gyveno kitaip – arčiau jam priskiriamos žmogiškos savybės. Mite daiktas ir jo ženklai dažnai gamtos. Įvairūs kasdieniai jos reiškiniai buvo ypatingai svarbūs. Tikė- tapatinami. Žvėrį apeigose atstoja jo iltis, nagas; paukštį – plunksna ta, kad dievai perspėja apie pavojus, saugo ir gina, teikia išminties. arba paliktas jo pėdos ženklas. Visa tai atskleidžia mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimą. Mitas ir ritualas tarsi sudaro teorinę bei praktinę religijos puses.
    [Show full text]
  • The Alkai: Research in to Baltic Sacred Places
    THE ALKAI: RESEARCH IN TO BALTIC SACRED PLACES VYKINTAS VAITKEVIČIUS SUMMARY sacred place is something more than just a h ill or a stone. Usually sacred places have their names and are enwrapped in unheard-of legends and Äbeliefs. There are still believers that these places may bring happiness and health. Sacred places immortalize a contact between Nature and Culture, History of Gods and People. Therefore, sacred places should be regarded as one of the most won­ derful realia of Lithuania. This book based on the doctorate defended at the Lithuanian Institute of History in 2000 is dedicated for those who are eager to learn more about sacred places. INTRODUCTION In scientific studies the problems o f the Baltic sacred places play a rather mod­ est role, since the realia of religious culture are usually analyzed separately from sacred places. So far only a few special studies were devoted to sacred places, there­ fore most commonly their definition bases on a few written sources and their wide variety is all in all illustrated by one or two examples o f excavated monuments. Sacred places are directly related to the conception o f the Baltic and Lithuanian religion, its genesis and development. Most objects with sacral status are o f natu­ ral origin and often do not contain any remarkable remains left by rituals. After Conversion in 1387, the attempts were made to destroy ancient sacred places or to give a Christian sense to their existence. In the 19th - 20th centuries only a few sites of this type were recorded. In most cases place-names, place-legends or be­ liefs bespoke their existence, but very rarely they are recognized from a specific exterior, from finds discovered there or from episodic rituals, which people still perform there.
    [Show full text]
  • Lietuva Mano Širdyje
    Lietuva mano širdyje Šiais metais viso pasaulio lietuviai švenčia nuostabią sukaktį – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai ir išeivijos, neatskiriamos Tautos dalies, šven- tė. Iškilmingi renginiai vyko ir tebevyksta visuose pasaulio kampeliuose, kur tik gyvena lietuviai – Lietuvoje, tolimajame Sibire, Europos šalyje ar Amerikoje. Visi esame mūsų šalies istorijos dalis, kiekvienas nešiojamės širdyje savo Lie- tuvą ir norime, kad mūsų Tėvynė būtų saugi ir klestinti. Iš 1918 metų Vasario 16-osios signatarų rankų gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Tie priesaikai diegiami ir daugiau nei 245 pasaulio šalių veikiančiose lietuviškose ugdymo įstaigose. Lituanistinės mokyklos – tai mažos lietuviškumo salelės, kuriose ne tik mokoma lietuvių kalbos ir perteikiama Lietuvos kultūra ir papročiai. Čia saugoma ir branginama lietuviška tapatybė, ska- tinami pilietiškumas ir patriotiškumas, puoselėjamas jaunų žmonių bendrumo jausmas, švenčiamos lietuviškos šventės, pradedama rašyti meilės Lietuvai knyga. Jau daug metų JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo taryba (JAV LB ŠT) kasmet ruošia piešinių konkursus JAV lituanistinių mokyklų mokiniams. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga JAV LB ŠT nutarė praplėsti konkurso geo- grafiją ir pakvietė po visą pasaulį išsibarščiusių lituanistinių mokyklų mokinius dalyvauti piešinių konkurse ,,Lietuva mano širdyje”. Iš jų piešinių norėjome sužinoti, kuo jiems svarbi Lietuva. Projekte “Lietuva mano širdyje” dalyvavo 75 lituanistinės mokyklos iš viso pasaulio:
    [Show full text]
  • VILNIUS UNIVERSITY Virginija Paplauskienė Liūnė Sutema: on The
    VILNIUS UNIVERSITY Virginija Paplauskienė Liūnė Sutema: on the Paths of Her Life and Creation A Summary of a Monograph Humanities, Philology (04 H) KAUNAS 2011 The monograph is defended externally Scientifi c consultant Assoc. Prof. Dr Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Vilnius University, Humanities, philology, 04 H) The dissertation is defended at a public session of the Council of Philology Sciences of Vilnius University Chairman Prof. Dr Saulius Keturakis (Kaunas University of Technology, Humanities, philology, 04 H) Members: Prof. Dr Asija Kovtun (Vytautas Magnus University, Humanities, philology, 04 H) Assoc. Prof. Dr Jadvyga Krūminienė (Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Humanities, philology, 04 H) Assoc. Prof. Dr. Aleksandras Krasnovas (Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Humanities, philology, 04 H) Prof. Habil. Dr Virginija Šlekienė (Vilnius Pedagogical University, Humanities, philology, 04 H) Opponents: Assoc. Prof. Dr Žydronė Kolevinskienė (Vilnius Pedagogical University, Humanities, philology, 04 H) Assoc. Prof. Dr Ingrida Eglė Žindžiūvienė (Vytautas Magnus University, Humanities, philology, 04 H) The monograph defence session will be held at Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities, room 10 at 11 a. m. on 23 May 2011 (Muitinės 8, LT-44280, Kaunas; phone +370 37 422604, fax +370 37 422522). The abstract of the monograph was mailed on 22 April The dissertation can be found at Vilnius University Library. VILNIAUS UNIVERSITETAS Virginija Paplauskienė Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais Monografi jos santrauka Humanitariniai mokslai, fi lologija (04 H) KAUNAS 2011 Monografi ja ginama eksternu Mokslinis konsultantas Doc. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, fi lologija – 04 H) Monografi ja ginama Vilniaus universiteto Filologijos mokslo krypties taryboje Pirmininkas Prof.
    [Show full text]
  • 1. Introduction 2. Burial Rites in Thirteenth-Century Lithuania
    K VAITKEVIČIUS THE MAIN FEATURES OF THE STATE RELIGION IN THIRTEENTH-CENTURY LITHUANIA 1. Introduction Hitherto there has been much talk about the formation of the Lithuanian State of the late 12th — early 13th centuries (Fig. 1). A more thorough study has included the issues on the period concerning the state foundation and its strengthening, on the personalities of the Grand Dukes, on the mode of the policy etc. Historical studies have commonly presented the image of the state through the realia of «military culture*, with the research on its ideology and religion lacking behind except for some solitary notes and indirect polemics on the issues of different kind. Only some researchers have assumed that during the reign of the first Lithuanian ruler — King Mindaugas (ca. 1240-1263) the attempts were made to unite different religious systems of the Baltic tribes. Investiga­ tors of Lithuanian mythology (A. J. Greimas, V. N. Toporov) argue that during the foundation of the state the instances of the reform of the religion emerged, though these assumptions have been based exceptio­ nally upon the analysis of mythological sources. This article provides a concise set of the results of the research on the religion of the Lithuanian State in the light of the written evidence, the myths and archaeological material. Some conclusions as well as an extensive analysis on mytho­ logical data have been published in the Lithuanian press (Vaitkevičienė, Vaitkevičius 2001). 2. Burial rites in thirteenth-century Lithuania The mode of burial known throughout Lithuania's early years reflect regional varieties in terms of the burial tradition and also illustrate the distinctions in the religious systems of the Baltic tribes (Fig.
    [Show full text]
  • Comparative Studies of Religion and Mythology of the Region SYLLABUS
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES DEPARTMENT OF CULTURAL STUDIES AND ETHNOLOGY Comparative Studies of Religion and Mythology of the Region SYLLABUS Prepared by Assoc. Prof. Dr. Dalia Senvaitytė Kaunas, 2013 Translated and edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the syllabus is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Inter- nationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philoso- phy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Dalia Senvaitytė, 2013 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of Contents Introduction . 5 Preliminary Calendar Plan of the Course . 7 Content of Lectures . 10 Homework Tasks . 20 Recommended Literature . 22 Annexes . 24 Sample Cover Page of a Homework Paper . 25 Official Description of the Course . 26 Introduction This handbook of the course is intended for students of Vytautas Magnus University studying the subject Comparative Studies of Re- ligion and Mythology of the Region (subject code – BRK 3002). The subject aims at introducing ancient religious tradition and my- thologies of the region and contemporary situation of religion and religiosity in the Baltic Sea Region. It also seeks to present contemporary situation of religion and religiosity. The subject also discusses Christianisation and the role of Christianity in the region. Particular attention is given to the discussion of pre-Christian religious traditions and mythologies. Ancient religious mythological tradition of the Balts is compared to the religious mythological tradition of the ancient Germanic, Slavic and Baltic Finnic peoples. The subject familiarizes with both sources of these traditions and scientific (re)constructions of pantheons, myths, cult, and sacred places, and compares them.
    [Show full text]
  • Aušrinė Ir Laima. Gyvenimo Ir Mirties, Likimo Ir Laimės
    AUŠRINĖ IR LAIMA I Gyvenimo ir mirties, likimo ir laimės samprata lietuvių mitologijoje A. J. GREIMAS I. AUŠRINĖ O. Įžanginės pastabos Šiuo rašiniu norima bandyti išryškinti ir, kiek tai įmanoma, išsiaiškinti vieną lietuviškosios kultūros aspektą — lietuvių bendruomenės pažiūras į gyvenimą ir mirtį, o drauge ir į su jomis susijusias likimo ir laimės, jaunystės, grožio ir naudos sąvokas. Kelias, kuriuo tikimasi prisiartinti prie šios problematikos — tai etninės kultūros duomenų, išsaugotų tautosakos, liaudies tikė­ jimų ir papročių forma, panaudojimas. Metodas, kurio pagalba šioje pirmoje rašinio dalyje bus stengiamasi atstatyti dievaitės Aušrinės figūrą ir jos veiklos sferą, yra paprastas, bet drauge ir pavojingas. Paėmus vieną iš tūkstančių lietuviškų pasakų, bus bandoma ją skaityti, tarytum jinai būtų ne pasaka, o mitas, ieškant reikšmių, glūdinčių po paviršutine teksto antklode. Šitoks skaitymas iš esmės niekuo nesiskiria nuo poemos išsiaiškinimo, nuo psichoanalisto noro suprasti savo pacientą ar nuo kryžiažodžių sprendimo. Progos suklysti slepiasi kiekviename teksto užkampyje, ir riba tarp intuicijos ir fantazijos nevisada aiški. Mitinę tiesą saugoja tiktai teksto palyginamumas su kitais, panašiais ir skirtingais, tekstais, ir jo vidujinė koherencija. 95 Pasirinktoji pasaka paimta iš M. Davainio - Silvestraičio rinkinio, paskelbto Vilniuje, 1973 m., Pasakos, sakmės, oracijos pavadinimu. Pačiai pasakai duotas „Saulė ir Vėjų Motina" vardas (psl. 309 - 313): jis būdingas tuo, kad itin gerai atženklina atstumą, skiriantį du — „paviršutinio" ir „gilaus" — skaitymo būdus. Kad skaitytojas galėtų lengviau susigaudyti, paduodamas visų pirma ištisas pasakos tekstas, vėliau pakartojant, vieną po kito, atskirus analizuojamus jo segmentus. Buvo 3 broliai. O vienam broliui, Juozapui, vis rodės akyse dvi saulės — rykmetį par pusryčius, o vakare par paludienį; o teip nemato antros saulės.
    [Show full text]
  • Studies Into the Balts' Sacred Places
    Studies into the Balts’ Sacred Places Vykintas Vaitkevičius Lithuanian Institute of History BAR International Series 1228 2004 British Archaeological Reports are published by John and Erica Hedges Ltd and by Archaeopress This volume has been published by: John and Erica Hedges Ltd British Archaeological Reports 7 Longworth Road Oxford OX2 6RA England Tel/Fax +44(0)1865 511560 E-mail: [email protected] www.barhedges.com Enquiries regarding the submission of manuscripts for future publication may be sent to the above address Do look at the web site which has a list of all BARs in print. BAR S1228 Studies into the Balts’ Sacred Places © Vykintas Vaitkevičius 2004. Volume Editor: John W Hedges Printed in England by Biddles Ltd ISBN 1 84171 356 2 All BAR titles available from: Hadrian Books 122 Banbury Road Oxford OX2 7BP England E-mail: [email protected] www.hadrianbooks.co.uk The current BAR catalogue with details of all titles in print, prices and means of payment, is available free from Hadrian Books or access web site All volumes are distributed by Hadrian Book Ltd Translation: Dalia Minkutė Copy-editor: Jane Anson Layout: Aneta Ščepkauskaitė Review: Dr Audronė Bliujienė, Dr Vytautas Kazakevičius Vykintas Vaitkevièius. Studies into the Balts sacred places Preface Balts sacred places, the old common name of which is alkai, are one of the most interesting monument groups. They have not been properly protected or investigated for many years for various reasons: ideological, methodological, and finan- cial. A sacred place is not only a hill or a stone. Usually they have their own names and are shrouded in place-legends and be- liefs.
    [Show full text]
  • The Rose and Blood: Images of Fire in Baltic Mythology
    The Rose and Blood: Images of Fire in Baltic Mythology DAIVA VAITKEVIČIENĖ The mythical expression of fire goes far beyond the boundaries of direct depiction: research into fire deities, rituals, and especially myths inevitably brings us not only to direct manifestations of fire, like fire in a fireplace, fire of heaven or fire of hell, but also to its metaphorical forms. As one of the elements which make up the world, fire exists in plants, animals, constellations, parts of the human body, food, etc. In other words, it can be expressed via any cultural code: botanical, medical, culinary, cosmological and others. In this paper, two typical images of fire in Baltic mythology will be analysed – the rose (botanical fire), and blood (the fire of the human body). Research is somewhat impeded – yet made more interesting at the same time – by the fact that images of fire are very closely related to the deities of fire, and for this reason research must be comprehensive in scope. An interesting tendency emerges when trying to analyse the images of fire bearing in mind their links to the Baltic fire deities: in most cases, these images express not specific, local deities of a lower hierarchical level (like, for instance, the Lithuanian goddess of the home fireplace Gabija, or an analogous Latvian goddess Uguns Māte), but the gods of the highest level who are related to fire in general. One can assume that the deep level of the metaphoric images of fire is related to more common, well-known and more permanent gods. Such deities are the Lithuanian god Perkūnas and his Latvian counterpart Pērkons and the Lithuanian goddess Saulė, and her Latvian counterpart Saule.
    [Show full text]