DOCSLIB.ORG

Motina Žemyna Baltų Deivių Kontekste

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Motina Žemyna Baltų Deivių Kontekste r MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2007/2 (113) Motina Þemyna baltø deiviø kontekste I dalis: Tacito mater deum, trakø-frigø Sem#lh, latviø Zemes mâte, Mâra, lietuviø bei latviø Laima, Laumë ir lietuviø Austëja Nijolë LAURINKIENË Tyrimo objektas: lietuviø deivë Þemyna ir jos santykis kad ir nepakankamai racionaliai bei preciziðkai susiste- su kitomis baltø deivëmis, susijusiomis su chtoniðkàja mi- mintos medþiagos, pastebëjo ið tiesø kai kuriuos labai svar- tinio pasaulio sfera, turinèiomis mitinës Motinos bruoþø. bius dësningumus baltø mitologijos faktø visumoje ir juos Straipsnis skaidomas á dvi dalis. Pirmojoje dalyje kalbama savaip interpretavo. Èia nekvestionuosime ir prieðindo- apie Þemynos sàsajas su aisèiø Dievø motina, trakø-frigø europinës epochos sampratos. Kad ir kaip, ið mitologijos Semele, taip pat apþvelgiamos tokios deivës kaip latviø Þe- duomenø matyti, kad tam tikra dalis baltø mitiniø perso- mës motë, Mara, lietuviø, latviø Laima bei Laumë ir lietu- naþø yra chtoniðkos prigimties, turi specifiniø, pasikarto- viø Austëja. Antroji ðio straipsnio dalis bus publikuojama janèiø, juos jungianèiø bruoþø. Tai leistø daryti prielaidà kitame „Liaudies kultûros“ numeryje. Tikslai: atskleisti þe- kaþkada egzistavus ganëtinai archajiðkà tuos personaþus mës deivës ryðá ir bendrus bruoþus su kitomis baltø deivë- telkusá chtoninës mitologijos pasaulá, kuriam priklausytø mis, pademonstruoti jos vietà ir vaidmená moteriðkøjø die- ir tam tikras moteriðkos mitinës bûtybës tipaþas, kurio bû- vybiø kontekste. Metodai: rekonstrukcijos, struktûrinis-ti- dingiausieji ypatumai sutelkti þemës deivës (lietuviø Þe- pologinis, lyginamasis-istorinis. Iðvados: Þemyna galëjusi myna, latviø Zemes mâte) mitinëje figûroje. bûti viena svarbiausiø baltø deiviø, ákûnijusia charakterin- Latviø mitologijos tyrinëtojai yra tos nuomonës, kad giausius moteriðkos chtoninës dievybës, paprastai kvalifi- kai kuriose latviø mitinëse bûtybëse (kaip kad Laima ir kuojamos kaip Þemë motina ar Deivë motina, poþymius. Mara) uþsiliko tam tikros archajiðkos nebeþinomo vardo Kai kuriuos chtoniðkumo ar mitinës Motinos ypatumus deivës poþymiø; toji deivë sietina su vaisingumo skatini- áþvelgiame ir kitose baltø deivëse. mu ir galëjusi bûti chtoniðkø galiø valdove. Ji galëjusi pri- klausyti indoeuropieèiø Deivëms motinoms. Ið latviø dei- Baltø moteriðkøjø dievybiø kaip visumos, kaip tam tik- viø tai greièiausiai Þemës motë, Zemes mâte. Vëliau jos ros sistemos samprata raiðkiausiai moksliniuose tyrinëji- vaidmuo palaipsniui maþëjo, ir jos funkcijas perëmë ki- muose buvo pristatyta Marijos Gimbutienës. Tokias seno- tos latviø Motinos (Straubergs 1949: 28; Biezais 1955: sios religijos figûras kaip Þemyna, Laima, Gabija, Austë- 338). Taigi kitose latviø deivëse galima áþvelgti Þemës ja, Laumë, Ragana, Medeina, Þvorûna, Giltinë ir joms gi- motës substratà. Panaðiai lietuviø deiviø bruoþai kore- miniðkas mitines bûtybes ji siejo su prieðindoeuropine epo- liuoja su Þemynos esminëmis funkcijomis. Toliau ir bus cha ir vietiniais (ankstesniø nei 3–2,5 tûkstm.pr. Kr. laikø) siekiama apþvelgti svarbiausias baltø deives, turëjusias baltø þemiø gyventojais, jø specifine matricentrine, matri- ryðá su þemiðkàja mitinio universumo sritimi bei Deivës linijine kultûra (Gimbutas 1999: 197–213; Gimbutienë motinos vaizdiniu, eksplikuojant jø funkcijas, ieðkant tarp 1996: 10–11; 2002: 19). Nesiimdama preciziðkos mitiniø jø sàsajø, panaðumø, analogijø. vaizdiniø analizës, ji savo hipotezæ grindë daugiausia ar- Atskirai dar reikëtø paþymëti, kad Deivës motinos cheologijos duomenimis, taèiau ir ðios medþiagos inter- samprata, su kuria glaudþiai siejasi þemës deivë, – tai ne pretacija bei ja pagrásta Senosios Europos kultûros hipo- vienos kurios nors epochos reiðkinys. Ðá vaizdiná yra tyri- tezë susilaukë ið lietuviø archeologø ir mitologø kritikos nëjusi ne tik Gimbutienë, bet ir daugelis kitø þinomø is- (Butrimas 2000a: 65–67, Girininkas 2002: 73–75; Irðënas torikø, antropologø, religijotyrininkø ir psichoanalitikø 2003: 7–19; Beresnevièius 2002: 149–156). Nesiimsime ðia- (Briffault 1927; Stone 1976; Scully 1979; Preston ed. 1982; me straipsnyje gvildenti stipriøjø ir silpnøjø mokslininkës Olson ed. 1983; Jung 1982; Neumann 1989). Deivë moti- teorijos pusiø, tam specialiai tektø skirti nuodugnesnæ ana- na èia figûruoja kaip savaime suprantama religijotyros lizæ. Galëtume tik konstatuoti, kad Gimbutienë, bûdama bei archetipinës psichologijos sàvoka. susipaþinusi su plaèiu Europos prieðistorës tyrinëjimø kon- Kaip liudija istorijos, senøjø religijø ir literatûros ðalti- tekstu, turëdama stiprià mokslininkës intuicijà ir gausybæ niai, matristinë ideologija bei ja grindþiama religinë tradi- 9 l MOKSLO DARBAI cija Europoje ir gretimuose ar átakà jai dariusiuose Azijos ðaltiniø – Tacito De origine et situ Germanorum, paraðytame kraðtuose egzistavo (nebûtinai dominavo) ne tik prieðis- apie 98 metus. Èia (sk. 45) teigiama deðiniajame Svebø (Bal- toriniu periodu, bet ir vëlesniais laikais. Tai patvirtina di- tijos) jûros pakraðtyje gyvenant aisèiø gentis, kurios garbi- dþiosios Europos dalies (ypaè jos vidurio bei pietryèiø re- na Dievø motinà (matrem deum venerantur) (BRMÐ I: 143, gionø) ir Maþosios Azijos ne tik VII–II tûkstantmeèio pr. 145). Be to, dar paþymima, kad ðios gentys neðioja ðernø Kr., kaip remdamiesi daugiausia archeologijos radiniais atvaizdus, kurie yra jø tikëjimo þenklas, saugantis nuo vis- konstatavo Gimbutienë ir Kretos Mino kultûros tyrinëto- ko. Kardus naudoja retai, daþniau – vëzdus. Anot Tacito, jai (Gimbutienë 1996: 10, 189–191; 1999: 127–214; Evans aisèiai augina javus ir kitus augalus uoliau negu „tingûs ger- 1921–1935), bet ir istoriniu periodu nuo I tûkstantmeèio manai”, taip pat jie jûros seklumoje ir paèioje jos pakrantë- pr. Kr. iki I–V a., kas matyti ið mitologijos duomenø. Tarp je vieninteliai ið visø renka gintarà, jø paèiø vadinamà gle- aptariamo reiðkinio gyvavimo teritorijø iðsiskiria Maþoji sum (BRMÐ I:143, 145). Taigi Tacitas apibûdina aisèius (tu- Azija (ypaè atsikrausèius á jà frigams 1200 m. pr. Kr. ir rëdamas omenyje vakarø baltus, gyvenusius á ðiaurës rytus apie 1000 m. pr. Kr. jos vakarinëje dalyje ásikûrus grai- nuo Vyslos þemupio) kaip þemdirbius ir gintaro rinkëjus. kams), Vidurþemio jûros pakranèiø kraðtai (ypaè graikø ir Jau III tûkstantmetyje pr. Kr. ir vëliau gintaras ið èia buvo romënø), Reino aukðtupys (ið kur kildinami keltai, irgi mi- gabenamas á Vidurþemio jûros baseino ðalis. Todël „barba- tiniø Motinø ir matronø garbintojai, vëliau turëjæ glau- rø gentys“, gyvenusios palei Gintaro kelià nuo Dunojaus dþiø sàlyèiø su romënais, I tûkst.. pr. Kr. migravæ á Euro- iki Baltijos, romënams galëjo bûti paþástamos. pos vakarus bei Maþajà Azijà), taip pat Reino þemupys Mitinës motinos kultà Tacitas pabrëþia apibûdindamas (apgyventas germanø, tarp kuriø I–V a. irgi buvo iðplitæs ir germanø genèiø religijà. Tame paèiame veikale (sk. 40) matronø kultas) ir galiausiai – Baltijos jûros pakrantës, jis praneða, kad septynios germanø gentys garbino þemæ kuriose, be germanø, slavø ir finø-ugrø kilmës gyventojø, Nertà, tai yra Þemæ motinà (Terram Matrem) (Tacitas 1972: nuo seno gyveno baltai, I a. Publijaus Kornelijaus Tacito 26–27; Simek 1984: 282). Tai, kad ideologija, susijusi su paliudyti kaip Dievø motinos garbintojai (kitoms apibrëþto moters vaidmens akcentavimu, buvusi stipri ano meto Pa- arealo sritims ðiuo atþvilgiu bus skirta atskira ðio tyrinëji- baltijy, liudija ir Tacito teiginys apie sitonus (jo priskiria- mo dalis). Kai kuriose pasaulio religijose bei kultûrose ðis mus germanams, nors esama prielaidos juos galëjus bûti vaizdinys tebegyvuoja iki ðiol. Mûsø dabar vyraujanèiame suomius), svijonø (dabartinës Ðvedijos germanø gentys) religiniame kontekste jos vietà uþëmë krikðèioniø Dievo kaimynus, kuriuos, kaip raðo romënø istorikas (sk. 45), val- motina Marija. do moteris (femina dominatur) (BRMÐ I: 143, 146; Taci- Ið Deivës motinos (arba Didþiosios motinos, Magna tas 1972: 30, 269). Mater) vaizdinio tyrinëjimø matyti, kad, pasiremiant ávairiø Tacito paminëtoji aisèiø mater deum mitologijos tyri- pasaulio tautø mitologine medþiaga, jis gali skleistis ávairio- nëtojø identifikuojama su lietuviø þemës deive Þemyna, mis formomis. Erichas Neumannas teigia, kad sàvoka Mag- tarp jø áþvelgiamos akivaizdþios analogijos (N. Vëliaus: na Mater þymi iðtisà mitiniø objektø kategorijà, tokiø kaip BRMÐ I:140; V. Toporovo: Toporov 2000: 257). Kitose mi- deivës, fëjos, burtininkës, raganos bei kt. Ðios mitinës bûty- tologinëse tradicijose Dievø motina taip pat gali bûti kva- bës gali bûti laikomos Didþiosios motinos archetipo miti- lifikuojama kaip þemës deivë ar susijusi su þeme bûtybë. nëmis bei ritualinëmis apraiðkomis (Neumann 1989: 26). Graikø Gaja, þemës deivë, þemës personifikacija, buvo ir Þemës deivë – tai tik viena ið Didþiosios motinos tipui pri- Dievø motina, mitinë pramotë, atsiradusi ið Chaoso. Ðiau- klausanèiø mitiniø bûtybiø, tik viena ið jos ávairiopø raiðkos rës germanø mitologijoje deivë Fjorgiun, griaustinio die- formø. Religijotyrininkø bemaþ visuotinai pripaþástama, vo Toro motina, su þeme siejasi paèiu savo vardu (fj§rgyn kad þemës deivë skirtina prie seniausiø ir kartu gyvybin- paþodþiui – ‘þemë, ðalis’). giausiø dievybiø tipø. Toliau ir pamëginsime áþvelgti bei D i e v ø m o t i n à gerokai vëliau – 1583 m. mini ir atpaþinti ávairiose baltø deivëse atitinkamos þemës dievy- Jokûbas Lavinskis, lietuvis jëzuitas, misionieriavæs Lietu- bës-motinos prototipà ar jo poþymius. Uþtat ryðys su þe- voje, Þemaitkiemyje, dab. Ukmergës
Load more

Recommended publications
  • The Lithuanian Apidėmė: a Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda
    Scandinavian World. Minneapolis / London: [Sveinbjörn Egilsson, Rafn Þ. Gudmundsson & Rasmus University of Minnesota Press. Rask (eds.).] 1827. Saga Olafs konungs Power, Rosemary. 1985. “‘An Óige, an Saol agus an Tryggvasonar. Nidrlag sogunnar med tilheyrandi Bás’, Feis Tighe Chonáin and ‘Þórr’s Visit to tattum. Fornmanna sögur 3: Niðrlag sögu Ólafs Útgarða-Loki’”. Béaloideas 53: 217–294. konúngs Tryggvasonar með tilheyrandi þáttum. Robinson, Tim. 2008. Stones of Aran: Pilgrimage. Kaupmannahøfn: Harðvíg Friðrek Popp. Introduction by Robert Macfarlane. London: Faber Thompson, Stith. 1955–1958. Motif-Index of Folk- & Faber. Literature: A Classification of Narrative Elements in Robinson, Tim. 2009. Stones of Aran: Labyrinth. Folktales, Ballads, Myths, Fables, Mediaeval Introduction by John Elder. New York: New York Romances, Exempla, Fabliaux, Jest-Books, and Review of Books. Local Legends. Rev. & enlarged edn. Bloomington / Schama, Simon. 1996. Landscape and Memory. New Indianapolis: Indiana University Press. Available at: York: Vintage Books. https://www.ualberta.ca/~urban/Projects/English/M Sigurgeir Steingrímsson, Ólafur Halldórsson, & Peter otif_Index.htm (last accessed 17 October 2017). Foote. 2003. Biskupa sögur 1: Síðari hluti – Tietz, Andrea. 2012. Die Saga von Þorsteinn sögutextar. Íslenzk Fornrit 15. Reykjavík: Hið bæjarmagn – Saga af Þorsteini bæjarmagni: Íslenzka Fornritafélag. Übersetzung und Kommentar. Münchner Smith, Jonathan Z. 1987. To Take Place: Toward Nordistische Studien 12. München: Utz. Theory in Ritual. Chicago / London: University of Chicago Press. The Lithuanian Apidėmė: A Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda Abstract: This paper is devoted to the Lithuanian apidėmė, attested since the 16th century as the name of a goddess in the Baltic religion, as a term for the site of a former farmstead relocated to a new settlement during the land reform launched in 1547–1557, and later as a widespread toponym.
    [Show full text]
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • The Archaeology of the Prussian Crusade
    Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00 18 January 2017 THE ARCHAEOLOGY OF THE PRUSSIAN CRUSADE The Archaeology of the Prussian Crusade explores the archaeology and material culture of the Crusade against the Prussian tribes in the thirteenth century, and the subsequent society created by the Teutonic Order that lasted into the six- teenth century. It provides the first synthesis of the material culture of a unique crusading society created in the south-eastern Baltic region over the course of the thirteenth century. It encompasses the full range of archaeological data, from standing buildings through to artefacts and ecofacts, integrated with writ- ten and artistic sources. The work is sub-divided into broadly chronological themes, beginning with a historical outline, exploring the settlements, castles, towns and landscapes of the Teutonic Order’s theocratic state and concluding with the role of the reconstructed and ruined monuments of medieval Prussia in the modern world in the context of modern Polish culture. This is the first work on the archaeology of medieval Prussia in any lan- guage, and is intended as a comprehensive introduction to a period and area of growing interest. This book represents an important contribution to promot- ing international awareness of the cultural heritage of the Baltic region, which has been rapidly increasing over the last few decades. Aleksander Pluskowski is a lecturer in Medieval Archaeology at the University of Reading. Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00
    [Show full text]
  • Vaitkevicius Lithmill 2015 B.Pdf
    ~·· • ~ ,. -• ·- ~- • - -:2• ---- • i ----,. - ~-~ -:lf' ..... ~~ ~ • __.,_II. "' .• f ,. ''Ii ii/'h .... - t:. '- .. ~ ~ .:· "' '1k-~ . ..- -- i! - " Ji i' 1' ! •• - 2 " I ; I 1 l /'tt "'= - E • I i _,._-.":_ ft- s . .i . #' A_ •1 - ·-- ~· ••- l .A .f!.. ~! "--·'- 11 t..~ -.:z A "' -••• ..,. _;'- - I lr ·"' =:t·1 t,-=, " l. \- l.i. l .1. -- -..,. is tor rt an ' ,L) Vilnius Academv of Arts Press, 201 ' 0 Fire- the Centre of the Ancient Baltic Religion By prioritising wril1en sources, researchers studying the Baltic Region have made inexcusably little reference to the factual information that has been gathered during archaeological investigations. Up untiltoday. thousands ofsquare metres ofterri tory of archaeological monuments have already been explored and volu mes of reports written, while the shelves of muse ums are rich with fi nds. Thorough studies of this data and its relation to the fac ts of language, folklore, ethnography and history have forced us to fundamentall y change our at1itude towards our understanding of the Baltic religion, and, with the beginning of the 21" c., to correct conceptions made about religion itsclf. Approaching the past with modern eyes, it is common to view religion as a separate field that was clissociated from everyday life and in order to understand it, 19 studies in to sacred sites and buria! si tes provide the largest benefit. This is, albeit, only partiall y true. 1l1e Balts preserved a significant a mount of pre-Christian sacral terms such as the Lithuanian alka which signifies a sacred grove and a place fo r offerings, and the Latvian elks which stands for idol or god.
    [Show full text]
  • Greimo Mitologijos Tyrimų Takais
    SUKAKTYS Greimo mitologijos tyrimų takais DAIVA VAITKEVIČIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ANOTACIJA. Nors nuo Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studijų Apie dievus ir žmones (1979) ir Tautos atminties beieškant (1990) pasirodymo jau praėjo keli dešimtmečiai, bet iki šiol nėra plačiau aptartas jo mitologijos tyrimų kelias. Straipsnyje pateikiama Greimo mitologijos darbų (įskaitant ir skelbtuosius prancūzų kalba) chronologinė apžvalga, išryškinamos jo mitologijos studijų prielaidos ir siekiai, atskleidžiamas Greimo požiūris į mitologijos tyrimų būklę Lietuvoje. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad lietuvių mitologija Greimui buvo ne tik bendrųjų semiotikos tyrimų „bandomasis laukas“, bet ir galimybė realizuoti save kaip kultūros istoriką ir religijotyrininką, o kartu, jo paties žodžiais tariant, „atiduoti skolą Lietuvai“. Ši sugrąžinta „skola“ tebelaukia deramo įvertinimo ir pradėtų darbų tąsos. RAKTAŽODŽIAI: Greimas, semiotika, lietuvių mitologija, indoeuropiečių mitologija, pasakos, mitai. Algirdas Julius Greimas − daugialypė asmenybė, kurią Lietuvoje daugiausia žinome dviem vardais − semiotiko ir mitologo. Arūnas Sverdiolas teigia: Yra du Greimai. Pasaulinio garso mokslininkas, kūręs semiotiką, kurios svarbą huma- nitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams. Greimas taip pat yra palikęs puikių įvairiausio pobūdžio tekstų semiotinės analizės pavyzdžių. Šalia tarpsta jo semiotiniai lietuvių mitologijos tyrinėjimai, įsira- šantys į Georges’o Dumézilio ir Claude’o Lévi-Strausso
    [Show full text]
  • Lithuanian Diaspora
    University of Notre Dame Australia ResearchOnline@ND Theses 2008 Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland Milena Vico University of Notre Dame Australia Follow this and additional works at: http://researchonline.nd.edu.au/theses Part of the Arts and Humanities Commons COMMONWEALTH OF AUSTRALIA Copyright Regulations 1969 WARNING The am terial in this communication may be subject to copyright under the Act. Any further copying or communication of this material by you may be the subject of copyright protection under the Act. Do not remove this notice. Publication Details Vico, M. (2008). Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland (Doctor of Philosophy (PhD)). University of Notre Dame Australia. http://researchonline.nd.edu.au/theses/33 This dissertation/thesis is brought to you by ResearchOnline@ND. It has been accepted for inclusion in Theses by an authorized administrator of ResearchOnline@ND. For more information, please contact [email protected]. CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS 9 CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS An historical culture is one that binds present and future generations, like links in a chain, to all those who precede them. A man identifies himself, according to the national ideal, through his relationship to his ancestors and forebears, and to the events that shaped their character (Smith, 1979, p.
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • A Reader in Comparative Indo-European Religion
    2018 A READER IN COMPARATIVE INDO-EUROPEAN RELIGION Ranko Matasović Zagreb 2018 © This publication is intended primarily for the use of students of the University of Zagreb. It should not be copied or otherwise reproduced without a permission from the author. TABLE OF CONTENTS Abbreviations........................................................................................................................ Foreword............................................................................................................................... PART 1: Elements of the Proto-Indo-European religion...................................................... 1. Reconstruction of PIE religious vocabulary and phraseology................................... 2. Basic Religious terminology of PIE.......................................................................... 3. Elements of PIE mythology....................................................................................... PART II: A selection of texts Hittite....................................................................................................................................... Vedic........................................................................................................................................ Iranian....................................................................................................................................... Greek.......................................................................................................................................
    [Show full text]
  • Folklore in the Modern Culture of Lithuania and Latvia
    Ethnologia Polona, 2012-2013, 33-34, s. 185-195 Ethnologia Polona, vol. 33–34: 2012–2013, 185 – 195 PL ISSN 0137 - 4079 FOLKLORE IN THE MODERN CULTURE OF LITHUANIA AND LATVIA GUSTAW JUZALA INSTITUTE OF ARCHAEOLOGY AND ETHNOLOGY, CRACOW POLISH ACADEMY OF SCIENCES Abstract The present article focuses on the issue of references to folklore and mythology present in contemporary art in Latvia and Lithuania. Any scholar analysing Baltic cultures or even a person visiting Lithuania or Latvia for the first time and wishing to learn something about the culture of these countries will quickly notice that it contains a kind of a ‘folklore paradigm’ present in all aspects of everyday life, as well as in modern literature, music and visual arts. Folklore and the old world-views connected with it infiltrate professional art through various channels: (1) Subconsciously, as a part of spiritual experience, ancient beliefs still present in everyday life; (2) Consciously or subconsciously through traditional culture, which includes mythology as a ‘cultural relic’; (3) Consciously, if the artist makes deliberate references to mythol- ogy, studies it to find the answer to the eternal question of the meaning of life and conveying this meaning through works of art. Each day takes us further away from the times when mythology and folklore were the only means of conveying thoughts on the world and humankind as a whole. Nonetheless, folklore still inspires Lithuanian and Latvian artists. The ‘high culture’ of these countries, created by educated people, repeatedly returns to the motif of the lost Baltic paradise, the archetypical pagan community.
    [Show full text]
  • Powerpoint Pristatymas
    Baltų gentys Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Iki šių laikų iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos. „Baltų“ terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“ ir jį vartojo šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti. Ankstyviausiu rašytiniu baltų paminėjimu paprastai laikomas Tacito veikale „Germanija“ pateiktas vad. estijų aprašymas; vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau tyrinėtojų linksta daryti išvadą, kad seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia dar 325 m. pr. m. e., kuomet Pitėjas paminėjo aisčių gentį vardu Ostiaioi. O V a. pr. m. e. Herodoto aprašytos jo laikais į šiaurę nuo skitų gyvenusias budinų ir neurų gentis (kai kurių tyrinėtojų nuomone laikomos baltiškomis), greičiausiai bus tik jų dalies vėlesnė migracija I-IV a. į dalį baltų gyvenamos teritorijos. Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai. Kitos baltų tautos ir gentys iki XIX a. buvo asimiliuotos lietuvių, latvių, vokiečių ir įvairių rytų bei vakarų slavų etnosų. Į lietuvių tautybę įsiliejo aukštaičių, sėlių, deinuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, prūsų gentys. Latvių tautybės susidarymą lėmė latgalių, žiemgalių, sėlių, kuršių ir finougrų lyvių genčių konsolidacija. Indoeuropiečiai – tautų grupė, kurią jungia bendra neolito laikų prokalbė (VI-V tūkst. pr. Kr.). Iš jos kilo indų, iranėnų, graikų, armėnų, italikų germanų, keltų, baltų, slavų ir kitos kalbinės grupės. Genčių protėvynė – V. Azija ar R. Europa – nuosaikaus klimato zona. Šios šeimos kalbomis dabar šneka ~2 mlrd. žmonių. Baltai 1– Indoeuropietiškos kilmės tautų bei genčių grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis ir tarmėmis (lietuviai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, jotvingiai, kuršiai, prūsai).
    [Show full text]
  • Lithuanian Public Libraries: Preserving, Creating, Cooperating
    COUNTY PUBLIC LIBRARIES ASSOCIATION LITHUANIAN LIBRARIANS‘ ASSOCIATION LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING 1 LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING Editor: County Public Libraries Association In cooperation with: Lithuanian Librarians’ Association Compiled by Gerda Putnaitė /VCPL/ Edita Urbonavičienė /KCPL/ Daiva Stasaitienė /KlCPL/ Ekaterina Prakapene /ŠCPL/ Sponsors: Virginija Švedienė /PCPL/ Edited by: Laima Pačebutienė /KlAVB/, [email protected] Translated by Loreta Dapkienė Designer: Jūratė Bizauskienė Photos from libraries archives Publication is available as free pdf file at www.klavb.lt © County Public Libraries Association, 2012 © Lithuanian Librarians’ Association, 2012 2 CONTENTS PREFACE KLAIPĖDA REGION INNOVATIVE LIBRARY – A PART OF SUSTAINABLE NETWORK KLAIPĖDA COUNTY I. SIMONAITYTĖ PUBLIC LIBRARY / KlCP THE MAP OF THE PUBLIC LIBRARIES OF LITHUANIA MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF KLAIPĖDA REGION Preserving LIBRARIES IN LITHUANIA Creating MARTYNAS MAŽVYDAS NATIONAL LIBRARY OF LITHUANIA /LNB Cooperating CHANGES IN PUBLIC LIBRARIES DURING THE PROJECT LIBRARIES FOR INNOVATION (2008 – 2012) ŠIAULIAI REGION ŠIAULIAI CAUNTY POVILAS VIŠINSKIS PUBLIC LIBRARY/ŠCPL LITHUANIAN LIBRARIES IN NETWORKS: PRESERVING, CREATING, COOPERATING MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF ŠIAULIAI REGION Preserving VILNIUS REGION Creating VILNIUS COUNTY ADOMAS MICKEVIČIUS PUBLIC LIBRARY / VCPL Cooperating MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF VILNIUS
    [Show full text]
  • 1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4
    1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4. Veliona 5. Lazdona 6. Kelukis 7. Žemyna 8. Javinė 9. Upinis 10. Kremata 11. Aušlavis 12. Medeina-Zuikių dievas 13. Žemėpatis 14. Giraitis 15. Gabija 16. Ežerinis 17. Maumas Mitologinis pėsčiųjų takas Pirmieji poledynmečiu į Lietuvos teritoriją atėję žmonės atsinešė ne tik savąją materialinę kultūrą, bet ir gyvenimo būdo suformuotą požiūrį apie supantį pasaulį – tai, ką mes dabar vadiname pasaulėžiūra. Lietu- 2014 m. Sirvėtos regioniniame parke įkurtas pažintinis pėsčiųjų vos apgyvendinimas prasidėjo beveik prieš 12 tūkstančių metų. Seno- takas ,,Mitologija“, kurio ilgis 1,3 kilometro. Šioje atkarpoje yra 17 jo akmens amžiaus paleolito žmonių kultūrai buvo būdingas animis- skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės tinis tikėjimas. Jo kulto objektas yra totemas – protėvių genties mitinis būtybės. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų globėjas. Tai žvėris, rečiau augalas ar gamtos reiškinys. centro, kur įrengta vidaus ekspozicija ,,Mitologija“. Visas šis takas tai vidaus ekspozicijos tęsinys lauke, daugiausia miške. Pirmykštės bendruomenės žmonės pasaulį suvokdavo mitologiškai. Apie žvėries ir augalo tapsmą totemu būdavo kuriami mitai. Tai pasa- Dievai – tai ne kas kita, kaip pati gamta, mus supančios aplinkos ir kojimai, kuriais šventai tikima. Kad su totemu būtų galima bendrauti, jos elementų suasmeninimas. Anksčiau žmonės gyveno kitaip – arčiau jam priskiriamos žmogiškos savybės. Mite daiktas ir jo ženklai dažnai gamtos. Įvairūs kasdieniai jos reiškiniai buvo ypatingai svarbūs. Tikė- tapatinami. Žvėrį apeigose atstoja jo iltis, nagas; paukštį – plunksna ta, kad dievai perspėja apie pavojus, saugo ir gina, teikia išminties. arba paliktas jo pėdos ženklas. Visa tai atskleidžia mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimą. Mitas ir ritualas tarsi sudaro teorinę bei praktinę religijos puses.
    [Show full text]