Xiii A. Lietuvos Valstybinės Religijos Bruožai
LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2001. T. 21, p. 311-334. ISSN 02-07-8694 XIII A. LIETUVOS VALSTYBINĖS RELIGIJOS BRUOŽAI DAIVA VAITKEVIČIENĖ, VYKINTAS VAITKEVIČIUS 1. ĮVADAS Straipsnio tikslas - išryškinti valstybinės religijos bruožus XIII a. Lietuvoje. Tai daroma laidosenos, se Lig šiol daug rašyta apie Lietuvos valstybės susi nųjų šventviečių bei šaltinių apie lietuvių religiją ana darymą. Plačiai nagrinėtas valstybės kūrimosi ir stip lizės pagrindu, pasitelkiant kai kuriuos kitus archeo rėjimo laikotarpis, kunigaikščių asmenybės, vidaus bei logijos, istorijos ir mitologijos šaltinius. užsienio politikos pobūdis ir kita. Istorijos mokslo dar buose to meto valstybę įprasta vaizduoti per „militari- 2. LAIDOSENA XIII A. LIETUVOJE nės kultūros" realijas (plg. Ivinskis, 1986, p. 459; Nikžentaitis, 1996, p. 36), nuošalyje paliekant ją žen Laidosena, arba mirusiųjų kultas, plačiąja prasme klinusios ideologijos ir religijos tyrinėjimus. Išimtį su yra viena pagrindinių religijos raiškos formų. Lietu daro faktiškai tik pavienės pastabos ir, netiesiogiai, vos valstybės kūrimosi išvakarėse žinomi laidosenos polemika kitomis temomis. Trumpai apžvelgus šias is būdai atspindi konkrečių kultūrinių regionų tradicijas toriografines pabiras matyti, kad vieni tyrėjai valsty ir iliustruoja, kad šiame laikotarpyje atskirų baltų gen binės ideologijos bei religijos klausimus palieka atvirus, čių religinės sistemos skiriasi (plg. Žulkus, 1993, p. 34- kiti mano, kad kuriantis Lietuvos valstybei būta siekių 35; Nikžentaitis, 1996, p. 75). vienyti skirtingas baltų genčių religines sistemas (Gu Lietuvių gentis iki XII a. savo mirusiuosius degi davičius, 1983, p. 62-64; 1998, p. 158; 1999, p. 180; no ir virš jų kapų pylė pilkapius (Tautavičius, 1977, Žulkus, 1993, p. 34-35; 1997, p. 28; Nikžentaitis, 1996, p. 13-14; Zabiela, 1998, p. 353-354). Aukštaičiai vi p.
[Show full text]