DOCSLIB.ORG

1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4 1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4. Veliona 5. Lazdona 6. Kelukis 7. Žemyna 8. Javinė 9. Upinis 10. Kremata 11. Aušlavis 12. Medeina-Zuikių dievas 13. Žemėpatis 14. Giraitis 15. Gabija 16. Ežerinis 17. Maumas Mitologinis pėsčiųjų takas Pirmieji poledynmečiu į Lietuvos teritoriją atėję žmonės atsinešė ne tik savąją materialinę kultūrą, bet ir gyvenimo būdo suformuotą požiūrį apie supantį pasaulį – tai, ką mes dabar vadiname pasaulėžiūra. Lietu- 2014 m. Sirvėtos regioniniame parke įkurtas pažintinis pėsčiųjų vos apgyvendinimas prasidėjo beveik prieš 12 tūkstančių metų. Seno- takas ,,Mitologija“, kurio ilgis 1,3 kilometro. Šioje atkarpoje yra 17 jo akmens amžiaus paleolito žmonių kultūrai buvo būdingas animis- skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės tinis tikėjimas. Jo kulto objektas yra totemas – protėvių genties mitinis būtybės. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų globėjas. Tai žvėris, rečiau augalas ar gamtos reiškinys. centro, kur įrengta vidaus ekspozicija ,,Mitologija“. Visas šis takas tai vidaus ekspozicijos tęsinys lauke, daugiausia miške. Pirmykštės bendruomenės žmonės pasaulį suvokdavo mitologiškai. Apie žvėries ir augalo tapsmą totemu būdavo kuriami mitai. Tai pasa- Dievai – tai ne kas kita, kaip pati gamta, mus supančios aplinkos ir kojimai, kuriais šventai tikima. Kad su totemu būtų galima bendrauti, jos elementų suasmeninimas. Anksčiau žmonės gyveno kitaip – arčiau jam priskiriamos žmogiškos savybės. Mite daiktas ir jo ženklai dažnai gamtos. Įvairūs kasdieniai jos reiškiniai buvo ypatingai svarbūs. Tikė- tapatinami. Žvėrį apeigose atstoja jo iltis, nagas; paukštį – plunksna ta, kad dievai perspėja apie pavojus, saugo ir gina, teikia išminties. arba paliktas jo pėdos ženklas. Visa tai atskleidžia mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimą. Mitas ir ritualas tarsi sudaro teorinę bei praktinę religijos puses. Mitologinis takas – tai puiki galimybė šiuos dalykus pažinti ir su- Ritualui vadovauja žynys. Mitai teigia, kad visuomenėje ir gamtoje turi prasti iš arčiau, o tuo pačiu atrasti daugiau dabarties sąsajų su pra- būti tam tikra tvarka. Ji palaikoma periodiškai kartojamu ritualu. Juo eitimi. dažniausiai ,,suvaidinami“ to meto įvykiai, kai dievai kūrė pasaulį. Lietuviškųjų dievų vyresnybės piramidę sudaro indoeuropietiškų tautų šeimai būdinga dievų trejybė: pasaulio kūrėjas Dievas, griau- smavaldis Perkūnas, požemio dievas Velinas. Tokią sistemą sąlygojo visuomenės socialinės struktūros pakopos: žyniai ir vadai, kariai, žem- dirbiai ir gyvulių augintojai. Žyniai ir genčių vadai savo globėju laiky- davo Dievą, kariai – Perkūną, žemdirbiai – Veliną. Aukščiausiasis Perkūnas ir Velinas Aukščiausias baltų panteono asmuo – Dievas (prūsiškai Deywis, Kasdienius rūpesčius Dievas yra pavedęs tvarkyti savo sūnui Deiws, latviškai Dievs). Kadaise jo vardas turėjo reikšti tiesiog spin- Perkūnui. Tai rūstus raudonbarzdis vyras, ginkluotas žaibais, kirviu, dintį dangaus skliautą, dienos šviesą. Kitaip vadinamas Praamžiumi, važiuojantis ožiais pakinkytu dviračiu vežimaičiu. Kai griaudžia, sako- dangaus Dievas išlaikė nemažai senųjų indoeuropietiškųjų reikšmių ma: darda Perkūno ratai. Perkūno pagalbos šaukdavosi kariai, puldami – sukūrė pasaulį pirminiame chaose, įdiegė jame teisybės principą, priešą. Gi pavasarį sugrumėjus pirmajam griaustiniui, sužaliuoja žolė, nustatė moralės ir dorovės normas, gyvena danguje. išsprogsta medžių pumpurai. Šiltąjį pusmetį žmonės Perkūno garbei Dabar jis gyvena dausose. Jo dvare – amžinosios vasaros sodas. Čia ruošdavę devynias šventes. Tačiau rudeniop šios dievybės galios silps- žiemoja ir paukščiai; sugrįždami iš dausų į gimtinę, parneša pavasario šilumą. ta. Gamtoje vis labiau įsivyrauja Perkūno priešininkas Velnias (Veli- Dievas į pasaulį nusileidžia retai. nas). Jis sutrumpina dieną, sunaikina augmeniją ir galop surakina žemę. Tik kartais kaip žilas senelis pasi- Žiema – jo viešpatavimo metas. beldžia į kieno nors trobos duris, kad patikrintų, ar žmonės dar nepamiršo jo sukurtų teisybės, gailestingumo, tar- pusavio meilės priesakų. Žmogus nebuvo Dievo kūrybos viršūne, remiantis mitais jis pasauly- Velinas – vienas iš trijų svarbiausių indoeuropiečių protautės dievų. je atsirado įdomiai – kūrėjui nusis- Pirmiausia jo būta gyvulininkystės globėju; iš čia šie dievybės požy- pjovus. Praamžiaus atributas yra žynių miai: ragai, uodega ir kanopos. Vėliau Velinas tapo požemio valdovu, valdžios ženklas – krivulė. Žyniai ir tarpininku tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Nuolatinė Perkūno ir Velino kova genčių vadai savo globėju laikydavo Aukščiausiąjį. suka gamtos ratą. Skulptorė, profesorė Dalia Matulaitė pavaizdavo Skulptūra, kurios autorius Rytas amžiną Perkūno ir Velino nesantaiką – nuolatinį gamtos rato sukimąsi, Jonas Belevičius, turi tris veidus su panaudodama Perkūno – kirvuko ir Velino – rakto simbolius. akimis, mėnulio fazėmis (jaunatis, pil- Tik po krikščionybės įvedimo ši, viena svarbiausių dievybių, buvo natis, delčia). sumenkinta iki folklorinio velniuko. Laima Giltinė Laima (Laimė, Dalia) – mitinė būtybė, lemianti žmogaus likimą Priešinga Laimos pusė, jos sesuo. Ji stebi, kada ateina metas žmo- jam gimstant. Ji esanti ir gimdyvių globėja. Laima – visažinanti deivė. gui mirti ir avikirpėmis žirklėmis nukerpa jo gyvybės siūlą, kurį verpė Visko žinojimo dovana gali apdovanoti ir žmones. sesuo. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Kūnas Taigi šios dvi antgamtinės jėgos sudaro du priešingus polius, priešin- įsivaizduotas kaip verpstelis, ant kurio vyniojasi tas siūlas. gus gyvybės ciklo taškus. Visus, kurie keliauja mitologiniu taku Šven- Kai verpstelis pilnai prisuktas, žmogus miršta, siūlas nu- tos miške, nuo kalvelės stebi Giltinė, kuri iš pradžių buvo įsvaizduoja- trūksta. Laimos skirto gyvenimo pakeisti neįmanoma... ma pelėdos pavidalu (pelėda – tamsos paukštė, Mėnulio Deivė). Pelėda Tikėta, kad Dalia nusileidžia iš dausų ir įsikūnija taip pat yra ir išminties simbolis – išmintis šiuo atveju slypi liepose. Liepa – tai džiaugsmo, grožio ir moteriškumo suvokime, kad mes einame gyvenimo ratu, kur viskas kinta. simbolis. Medis, kuris saugo ir gydo… Ji dainuoja su Vėlesniais laikais Giltinė įsivaizduota kaip moteris – vėju, verkia su sielom, merdi su rudeniu (B. Sruoga). balta, aukšta, liesa, su ilgu gyvatės liežuviu, pilnu nuodų. Laimos ištarmę skelbia antis, gulbė. Kaip likimo Nuodus renka nuo akmenų ir kapų. Žmogus miršta, kai lėmėja, Laima gali pasirodyti gegutės pavidalu. Savo Giltinė lyžteli liežuviu. Jei liežuvį nukirptum, žmonės kukavimu ji lemia gyvenimo ilgumą, išpranašauja nemirtų... Giltinė pasirodo prie ligonio ar senelio lovos. laimę ar nelaimę. Jei stovi prie galvos – žmogus mirs, jei prie kojų – pagis. Deivės virtimą paukščiu, jos motinišką globėjiš- Mirtį galima atidėlioti sukiojant lovą ar uždarius Giltinę kumą skulptorius Valdas Bubelevičius aiškiai išreiškė riešuto kevale. Laimos skulptūroje, kuri pasitinka lankytoją šalia gam- Giltinė įsikūnija į daiktus, gali pasireikšti įvairiais tos paveldo objekto – Šventos dvaro Liepų pavėsinės. paslaptingais garsais. Jei netikėtai šiurpuliai perbėga per kūną – mirtis pasižiūrėjo; kažkas tris kartus pabeldė į duris, bet už jų nieko nebuvo – mirtis aplankė. Mirtį gali išpranašauti varna, juodvarnis, šuo. Senojoj Europoj mirties spalvomis laikytos bal- ta, kaulo ir gintaro geltonumo. Skulptūros autorė – Dalia Matulaitė. Lazdona Kelukis Tai tarsi Mitologinio tako dalį miške pradedanti ir keliautoją tolyn Skulptorius Kazys Venclovas savo darbe įkūnijo keliautojų dievą palydinti deivė, tuo pačiu ir maisto sergėtoja. Svarbu tai, kad miškas – Kelukį. Du įrėminti ir pakelti nuo žemės akmenys – tai ženklas, kad žmogų nuo seno ne tik rengė ir šildė, bet ir maitino. Anksčiau žmogus Kelukis saugo žmones, kurie nestovi vietoje, o keliauja. Šis mitinis žiūrėjo į aplinką šiek tiek kitaip – visi medžiai buvo gyvi, kiekvienas iš keliautojų globėjas artimai susijęs su sukrautomis akmenų krūvomis jų turėjo savo dvasią. kryžkelėse, ant piliakalnių, pilkapių, alkakalnių, o kai kur iš akmenų Lazdona – tai riešutų dvasia. Ši skulptūra krūsnių statytomis koplytėlėmis. atspindi laikotarpį, kai iš šių žemių pasitraukus Kelukis atsakingas už žmogaus paskutiniajam ledynui atkeliauja žmonės, ieško- sėkmingas keliones ir visada su savi- dami geresnių vietų gyvenimui. Jie buvo daug mi turi du atributus – keliautojo lazdą labiau susaistyti su gamta, priklausomi nuo jos ir juostą. teikiamų išteklių. Šioje mitologinio tako dalyje Lazdynai, panašiai kaip šermukš- matoma dievybės skulptūra kviečia niai, senovėje turėjo ypatingą reikšmę: lankytoją keliauti toliau, gilyn į buvo tikima, kad su šių medžių lazdomis mišką. Virš žemės pakilę akmenys – galima apsiginti nuo nelabojo. Stasys tartum natūralus kelio ženklas, nuro- Juraška skulptūrą papuošė simboliniais dantis kryptį. lazdyno riešutais – akmenėliais. Keliaudami ir šiandien galime daug kur pamatyti didžiulius akmenis ar akmenų krūveles šalikelėse, prie pi- liakalnių, kelių susikirtimo vietose ar prie gyvenamos teritorijos ribos. Žemyna Javinė Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – augalų vešė- Deivė, artima Žemynai – įvairių javų, jų derliaus globėja ir sergėto- jimo, žemės vaisingumo ir derlingumo skatintoja, maitintoja. Viena ja, susijusi su jaujos ugnimi. svarbiausių žemdirbystės deivių. Žemynėlė kartu su Žemėpačiu glo- Skulptūros autorius Arvydas Ališanka savo darbe pavaizdavo artimą bojo laukus, žemės ūkio vaisius, javus, visą augaliją. Žemynai būdavo žmogaus ir javo tarpusavio santykį. Jo kūryboje žmogus – atspirties skiriama daug apeigų,
Load more

Recommended publications
  • Folklór Baltských Zemí Jako Zdroj Pro Studium Předkřesťanských Tradic Starých Baltů
    4 JAK ROzuměT „POHANSKÝM RELIKTům“: FolKLÓR BALTSKÝCH ZEMÍ JAKO ZDROJ PRO STUDIUM PředKřesťANSKÝCH TRADIC STARÝCH BALTů Anglický termín folklore, přeložitelný do češtiny jako „lidová tradice“ či „lidové vě- dění“, začal být evropskými vzdělanci užíván před polovinou 19. století.1 V kon- textu historie moderní vědy se jedná o zásadní epochu, kdy vznikala v sekulární podobě většina současných humanitních oborů, včetně organizovaného studia folklóru. Evropská města prodělávala touto dobou druhou vlnu „industriální revoluce“, spojenou s modernizací, masovými imigracemi venkovské populace a pozvolnou „detradicionalizací“ v širších vrstvách společnosti. Modernizační procesy přitom neovlivňovaly pouze kulturní prostředí měst, ale prosakovaly v různých podobách i na venkov. Důsledkem toho zde začínají mizet dlouhodobě konzervované kulturní elementy, nezřídka poměrně „archaického“ stáří. Zároveň s těmito procesy však již druhá generace romantických intelektuálů mezi Atlan- tikem a Volhou usilovně studuje kulturní dějiny dílčích (obvykle svých vlastních) národů, zpravidla se zvláštním zřetelem k jejich historické genezi a identickým specifikům.2 Tradice udržované venkovskými obyvateli, do 18. století městskou inteligencí spíše ignorované či opovrhované, získávají ještě před rokem 1800 ros- toucí pozornost a následně i roli „stavebního materiálu“ při procesu „budování“ národních identit.3 1 Za původce anglického termínu folklore, který vytlačil starší latinismus popular antiquities, bývá obvykle považován spisovatel a amatérský historik William John Thoms (1803–1885). Významnou inspiraci pro jeho zájem o lidové kultury představovala díla Jacoba Grimma (1785–1863) a Wilhelma Grimma (1786–1859), průkopníků německé (a v podstatě i evropské) folkloristiky. 2 Spojitost nacionalismu a folkloristiky během 18.–20. století analyzuje např. Doorman, Martin, Romantický řád, Praha: Prostor 2008, 203–224. 3 K folkloristice a její genezi viz např.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Apidėmė: a Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda
    Scandinavian World. Minneapolis / London: [Sveinbjörn Egilsson, Rafn Þ. Gudmundsson & Rasmus University of Minnesota Press. Rask (eds.).] 1827. Saga Olafs konungs Power, Rosemary. 1985. “‘An Óige, an Saol agus an Tryggvasonar. Nidrlag sogunnar med tilheyrandi Bás’, Feis Tighe Chonáin and ‘Þórr’s Visit to tattum. Fornmanna sögur 3: Niðrlag sögu Ólafs Útgarða-Loki’”. Béaloideas 53: 217–294. konúngs Tryggvasonar með tilheyrandi þáttum. Robinson, Tim. 2008. Stones of Aran: Pilgrimage. Kaupmannahøfn: Harðvíg Friðrek Popp. Introduction by Robert Macfarlane. London: Faber Thompson, Stith. 1955–1958. Motif-Index of Folk- & Faber. Literature: A Classification of Narrative Elements in Robinson, Tim. 2009. Stones of Aran: Labyrinth. Folktales, Ballads, Myths, Fables, Mediaeval Introduction by John Elder. New York: New York Romances, Exempla, Fabliaux, Jest-Books, and Review of Books. Local Legends. Rev. & enlarged edn. Bloomington / Schama, Simon. 1996. Landscape and Memory. New Indianapolis: Indiana University Press. Available at: York: Vintage Books. https://www.ualberta.ca/~urban/Projects/English/M Sigurgeir Steingrímsson, Ólafur Halldórsson, & Peter otif_Index.htm (last accessed 17 October 2017). Foote. 2003. Biskupa sögur 1: Síðari hluti – Tietz, Andrea. 2012. Die Saga von Þorsteinn sögutextar. Íslenzk Fornrit 15. Reykjavík: Hið bæjarmagn – Saga af Þorsteini bæjarmagni: Íslenzka Fornritafélag. Übersetzung und Kommentar. Münchner Smith, Jonathan Z. 1987. To Take Place: Toward Nordistische Studien 12. München: Utz. Theory in Ritual. Chicago / London: University of Chicago Press. The Lithuanian Apidėmė: A Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda Abstract: This paper is devoted to the Lithuanian apidėmė, attested since the 16th century as the name of a goddess in the Baltic religion, as a term for the site of a former farmstead relocated to a new settlement during the land reform launched in 1547–1557, and later as a widespread toponym.
    [Show full text]
  • Bachelor Theses 1996 - 2020
    Bachelor Theses 1996 - 2020 ID Title Name Surname Year Supervisor Pages Notes Year 2020 Are individual stock prices more efficient than Jānis Beikmanis 2020 SSE Riga Student Research market-wide prices? Evidence on the evolution of 2020 Tālis Putniņš 49 01 Papers 2020 : 3 (225) Samuelson’s Dictum Pauls Sīlis 2020 Assessment of the Current Practices in the Justs Patmalnieks 2020 Viesturs Sosars 50 02 Magnetic Latvia Business Incubator Programs Kristaps Volks 2020 Banking business model development in Latvia Janis Cirulis 2020 Dmitrijs Kravceno 36 03 between 2014 and 2018 2020 Betting Markets and Market Efficiency: Evidence Laurynas Janusonis 2020 Tarass Buka 55 04 from Latvian Higher Football League Andrius Radiul 2020 Building a Roadmap for Candidate Experience in Jelizaveta Lebedeva 2020 Inga Gleizdane 53 05 the Recruitment Process Madara Osīte Company financial performance after receiving Ernests Pulks 2020 non-banking financing: Evidence from the Baltic 2020 Anete Pajuste 44 06 market Patriks Simsons Emīls Saulītis 2020 Consumer behavior change due to the emergence 2020 Aivars Timofejevs 41 07 of the free-floating car-sharing services in Riga Vitolds Škutāns 2020 Content Marketing in Latvian Tech Startups Dana Zueva 2020 Aivars Timofejevs 64 08 Corporate Social Responsibility: An Analysis of Laura Ramza 2020 Companies’ CSR Activities Relationship with Their 2020 Anete Pajuste 48 09 Financial Performance in the Baltic States Santa Usenko 2020 Determinants of default probabilities: Evidence Illia Hryzhenku 2020 Kārlis Vilerts 40 10 from
    [Show full text]
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • The Archaeology of the Prussian Crusade
    Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00 18 January 2017 THE ARCHAEOLOGY OF THE PRUSSIAN CRUSADE The Archaeology of the Prussian Crusade explores the archaeology and material culture of the Crusade against the Prussian tribes in the thirteenth century, and the subsequent society created by the Teutonic Order that lasted into the six- teenth century. It provides the first synthesis of the material culture of a unique crusading society created in the south-eastern Baltic region over the course of the thirteenth century. It encompasses the full range of archaeological data, from standing buildings through to artefacts and ecofacts, integrated with writ- ten and artistic sources. The work is sub-divided into broadly chronological themes, beginning with a historical outline, exploring the settlements, castles, towns and landscapes of the Teutonic Order’s theocratic state and concluding with the role of the reconstructed and ruined monuments of medieval Prussia in the modern world in the context of modern Polish culture. This is the first work on the archaeology of medieval Prussia in any lan- guage, and is intended as a comprehensive introduction to a period and area of growing interest. This book represents an important contribution to promot- ing international awareness of the cultural heritage of the Baltic region, which has been rapidly increasing over the last few decades. Aleksander Pluskowski is a lecturer in Medieval Archaeology at the University of Reading. Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00
    [Show full text]
  • Vaitkevicius Lithmill 2015 B.Pdf
    ~·· • ~ ,. -• ·- ~- • - -:2• ---- • i ----,. - ~-~ -:lf' ..... ~~ ~ • __.,_II. "' .• f ,. ''Ii ii/'h .... - t:. '- .. ~ ~ .:· "' '1k-~ . ..- -- i! - " Ji i' 1' ! •• - 2 " I ; I 1 l /'tt "'= - E • I i _,._-.":_ ft- s . .i . #' A_ •1 - ·-- ~· ••- l .A .f!.. ~! "--·'- 11 t..~ -.:z A "' -••• ..,. _;'- - I lr ·"' =:t·1 t,-=, " l. \- l.i. l .1. -- -..,. is tor rt an ' ,L) Vilnius Academv of Arts Press, 201 ' 0 Fire- the Centre of the Ancient Baltic Religion By prioritising wril1en sources, researchers studying the Baltic Region have made inexcusably little reference to the factual information that has been gathered during archaeological investigations. Up untiltoday. thousands ofsquare metres ofterri tory of archaeological monuments have already been explored and volu mes of reports written, while the shelves of muse ums are rich with fi nds. Thorough studies of this data and its relation to the fac ts of language, folklore, ethnography and history have forced us to fundamentall y change our at1itude towards our understanding of the Baltic religion, and, with the beginning of the 21" c., to correct conceptions made about religion itsclf. Approaching the past with modern eyes, it is common to view religion as a separate field that was clissociated from everyday life and in order to understand it, 19 studies in to sacred sites and buria! si tes provide the largest benefit. This is, albeit, only partiall y true. 1l1e Balts preserved a significant a mount of pre-Christian sacral terms such as the Lithuanian alka which signifies a sacred grove and a place fo r offerings, and the Latvian elks which stands for idol or god.
    [Show full text]
  • Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas
    Transformations of the Lithuanian God Perk\nas Nijol] Laurinkien] In the article, later substitutions for the god Perkunas are analysed. Most frequently appear the names of the prophet Eliah (Alijošius) and St. George (Jurgis) as the Christian replacements diffused from the Lithuanian region, which borders on Belarus where converting to Christianity began earlier. With the fall of the old culture a great many traditions indicated the god of thunder as undergoing a complete transformation into new characters, mostly those of modern religion. Lithuanian mythology also gives evidence of similar processes. The article aims at an analysis of further equivalents of Perk'nas, which reflect the mentioned process, as well as an attempt to delineate the possible reasons for these substitutes obtained by the god of thunder and their prevalence in Lithuania. The most common substitutes of Perk'nas are the prophet Elijah (Elijošius, Alijošius) and St George (Jurgis). These Christian characters as equivalents to the god of thunder are also known among eastern Slavs. Therefore, a logical question follows on the nature of such a peculiar concurrence, which will receive due attention in the article. Lithuanian folklore often observes Elijah mentioned together with Enoch (both, as the Bible suggests, having been so close to God that they were brought to dwell in heaven when still alive). Legends about Elijah and Enoch feature them being related to the motifs of old religion and those of Christianity (LPK 3459). From the latter, associations of the mentioned characters with the god of thunder can be obviously defined: when Elijah or Enoch rides in the heaven, it thunders and lightning is flashing: Seniai, labai seniai, kada dar Adomo ir Ievos nebuvę, Dievas sutvcrc AlijošiC ir Anoką.
    [Show full text]
  • Greimo Mitologijos Tyrimų Takais
    SUKAKTYS Greimo mitologijos tyrimų takais DAIVA VAITKEVIČIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ANOTACIJA. Nors nuo Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studijų Apie dievus ir žmones (1979) ir Tautos atminties beieškant (1990) pasirodymo jau praėjo keli dešimtmečiai, bet iki šiol nėra plačiau aptartas jo mitologijos tyrimų kelias. Straipsnyje pateikiama Greimo mitologijos darbų (įskaitant ir skelbtuosius prancūzų kalba) chronologinė apžvalga, išryškinamos jo mitologijos studijų prielaidos ir siekiai, atskleidžiamas Greimo požiūris į mitologijos tyrimų būklę Lietuvoje. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad lietuvių mitologija Greimui buvo ne tik bendrųjų semiotikos tyrimų „bandomasis laukas“, bet ir galimybė realizuoti save kaip kultūros istoriką ir religijotyrininką, o kartu, jo paties žodžiais tariant, „atiduoti skolą Lietuvai“. Ši sugrąžinta „skola“ tebelaukia deramo įvertinimo ir pradėtų darbų tąsos. RAKTAŽODŽIAI: Greimas, semiotika, lietuvių mitologija, indoeuropiečių mitologija, pasakos, mitai. Algirdas Julius Greimas − daugialypė asmenybė, kurią Lietuvoje daugiausia žinome dviem vardais − semiotiko ir mitologo. Arūnas Sverdiolas teigia: Yra du Greimai. Pasaulinio garso mokslininkas, kūręs semiotiką, kurios svarbą huma- nitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams. Greimas taip pat yra palikęs puikių įvairiausio pobūdžio tekstų semiotinės analizės pavyzdžių. Šalia tarpsta jo semiotiniai lietuvių mitologijos tyrinėjimai, įsira- šantys į Georges’o Dumézilio ir Claude’o Lévi-Strausso
    [Show full text]
  • Lithuanian Diaspora
    University of Notre Dame Australia ResearchOnline@ND Theses 2008 Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland Milena Vico University of Notre Dame Australia Follow this and additional works at: http://researchonline.nd.edu.au/theses Part of the Arts and Humanities Commons COMMONWEALTH OF AUSTRALIA Copyright Regulations 1969 WARNING The am terial in this communication may be subject to copyright under the Act. Any further copying or communication of this material by you may be the subject of copyright protection under the Act. Do not remove this notice. Publication Details Vico, M. (2008). Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland (Doctor of Philosophy (PhD)). University of Notre Dame Australia. http://researchonline.nd.edu.au/theses/33 This dissertation/thesis is brought to you by ResearchOnline@ND. It has been accepted for inclusion in Theses by an authorized administrator of ResearchOnline@ND. For more information, please contact [email protected]. CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS 9 CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS An historical culture is one that binds present and future generations, like links in a chain, to all those who precede them. A man identifies himself, according to the national ideal, through his relationship to his ancestors and forebears, and to the events that shaped their character (Smith, 1979, p.
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • Liaudies Kultūra 2002 Nr. 1
    Registro sutiktuvës Apie pradedamà rengti „Tradicinës kultûros vertybiø registrà” su jo iniciatorëmis ir realizuotojomis Kultûros ministerijos Etninës kultûros ir programø skyriaus vyriausiàja specialiste Irena SELIUKAITE ir Liaudies kultûros centro direktoriaus pavaduotoja Vida ÐATKAUSKIENE kalbasi Juozas ÐORYS. Kokia buvo „Tradicinës kultûros vertybiø registro” prieðisto- vertybiø apsaugos ástatymus, jø valstybës registrà ir paminklo rë, kada, kaip ir kodël atsirado ðis sumanymas? (arba vertybës) sàvokà, nematerialiojo paveldo srityje ðiuo metu Irena SELIUKAITË. Pasaulio kultûros paveldo globos orga- dar neturime nieko ástatymiðkai átvirtinto. nizacijos UNESCO, ásikûrusios po Antrojo pasaulinio karo, atsi- Gal kuriant tradicinës dvasinës kultûros vertybiø apsaugos ir radimà paskatino suvokimas, kad vykstant istoriniams lûþiams, funkcionavimo sistemà vis dëlto galima remtis analogija su ma- kultûros paveldà naikinant kariniø intervencijø metu, juo rûpintis terialiosios paminklosaugos mechanizmu? reikia valstybiniu lygiu. Materialusis ir nematerialusis paveldas I. S. Rengdami juridinæ bazæ, gal ir galime tai daryti, bet ðiaip yra be galo trapus. Þinoma, pirmiausia UNESCO dëmesá atkrei- abi sferos apima kiek kitokius objektus ir nëra tapaèios. Be to, pë á materialiojo, daiktiðkojo paveldo apsaugà. Pirmosios kon- nekilnojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø apsaugos ástatymui rengia- vencijos, chartijos buvo skirtos materialiojo paveldo globai visa- mi jau kaþkelinti pataisø variantai (gyvenimas verèia keisti ástaty- me pasaulyje. Sparti XX a.
    [Show full text]
  • Slavic Pagan World
    Slavic Pagan World 1 Slavic Pagan World Compilation by Garry Green Welcome to Slavic Pagan World: Slavic Pagan Beliefs, Gods, Myths, Recipes, Magic, Spells, Divinations, Remedies, Songs. 2 Table of Content Slavic Pagan Beliefs 5 Slavic neighbors. 5 Dualism & The Origins of Slavic Belief 6 The Elements 6 Totems 7 Creation Myths 8 The World Tree. 10 Origin of Witchcraft - a story 11 Slavic pagan calendar and festivals 11 A small dictionary of slavic pagan gods & goddesses 15 Slavic Ritual Recipes 20 An Ancient Slavic Herbal 23 Slavic Magick & Folk Medicine 29 Divinations 34 Remedies 39 Slavic Pagan Holidays 45 Slavic Gods & Goddesses 58 Slavic Pagan Songs 82 Organised pagan cult in Kievan Rus' 89 Introduction 89 Selected deities and concepts in slavic religion 92 Personification and anthropomorphisation 108 "Core" concepts and gods in slavonic cosmology 110 3 Evolution of the eastern slavic beliefs 111 Foreign influence on slavic religion 112 Conclusion 119 Pagan ages in Poland 120 Polish Supernatural Spirits 120 Polish Folk Magic 125 Polish Pagan Pantheon 131 4 Slavic Pagan Beliefs The Slavic peoples are not a "race". Like the Romance and Germanic peoples, they are related by area and culture, not so much by blood. Today there are thirteen different Slavic groups divided into three blocs, Eastern, Southern and Western. These include the Russians, Poles, Czechs, Ukrainians, Byelorussians, Serbians,Croatians, Macedonians, Slovenians, Bulgarians, Kashubians, Albanians and Slovakians. Although the Lithuanians, Estonians and Latvians are of Baltic tribes, we are including some of their customs as they are similar to those of their Slavic neighbors. Slavic Runes were called "Runitsa", "Cherty y Rezy" ("Strokes and Cuts") and later, "Vlesovitsa".
    [Show full text]