DOCSLIB.ORG

Liaudies Kultūra 2002 Nr. 1

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

Registro sutiktuvës Apie pradedamà rengti „Tradicinës kultûros vertybiø registrà” su jo iniciatorëmis ir realizuotojomis Kultûros ministerijos Etninës kultûros ir programø skyriaus vyriausiàja specialiste Irena SELIUKAITE ir Liaudies kultûros centro direktoriaus pavaduotoja Vida ÐATKAUSKIENE kalbasi Juozas ÐORYS. Kokia buvo „Tradicinës kultûros vertybiø registro” prieðisto- vertybiø apsaugos ástatymus, jø valstybës registrà ir paminklo rë, kada, kaip ir kodël atsirado ðis sumanymas? (arba vertybës) sàvokà, nematerialiojo paveldo srityje ðiuo metu Irena SELIUKAITË. Pasaulio kultûros paveldo globos orga- dar neturime nieko ástatymiðkai átvirtinto. nizacijos UNESCO, ásikûrusios po Antrojo pasaulinio karo, atsi- Gal kuriant tradicinës dvasinës kultûros vertybiø apsaugos ir radimà paskatino suvokimas, kad vykstant istoriniams lûþiams, funkcionavimo sistemà vis dëlto galima remtis analogija su ma- kultûros paveldà naikinant kariniø intervencijø metu, juo rûpintis terialiosios paminklosaugos mechanizmu? reikia valstybiniu lygiu. Materialusis ir nematerialusis paveldas I. S. Rengdami juridinæ bazæ, gal ir galime tai daryti, bet ðiaip yra be galo trapus. Þinoma, pirmiausia UNESCO dëmesá atkrei- abi sferos apima kiek kitokius objektus ir nëra tapaèios. Be to, pë á materialiojo, daiktiðkojo paveldo apsaugà. Pirmosios kon- nekilnojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø apsaugos ástatymui rengia- vencijos, chartijos buvo skirtos materialiojo paveldo globai visa- mi jau kaþkelinti pataisø variantai (gyvenimas verèia keisti ástaty- me pasaulyje. Sparti XX a. antrosios pusës technologijø kaita, mø bazæ, nes keièiasi pats vertybiø suvokimas), o paskubom (trû- paþangos procesai, globalizacija privertë galvoti ir apie dvasinës ko gal pusës metø) priimtas, á pakitusias realijas neatsiþvelgian- kultûros apraiðkø saugà. Jos gal net paþeidþiamesnës ir nema- tis Etninës kultûros valstybinës globos ástatymas tradicinës kul- þiau saugotinos. Reikðmingas, pasaulá apkeliavæs dokumentas tûros vertybiø apsaugos mechanizmo neágali uþtikrinti. Tai, kà apie ðià paveldo sferà buvo UNESCO rekomendacijos „Kaip ið- dabar kuriame kaip registro metodikà, ið tiesø valstybës nëra átei- saugoti tradicinæ kultûrà ir folklorà”. XX a. pabaigoje UNESCO sinta kaip tradicinës kultûros vertybiø apsauga. Ji kol kas neturi ëmësi formuoti pasaulio materialiojo paveldo ðedevrø sàraðà, á juridinës galios saugoti nuo nykimo. Registro sudarymas – ne kurá ðiuo metu átraukta daugiau nei 300 objektø. Kiek vëliau buvo sàraðo, kurá suformuosime, paskleisime kaip katalogà, kartote- nuspræsta sudaryti ir þodinio bei nematerialiojo paveldo objektø kà, iðleidimas. Suregistruosime ir þinosime, kà turime? Regist- registrà. Prieð tai, þinoma, buvo prasidëjæs atskirø ðaliø judëji- ras turi laiduoti materialiojo ir nematerialiojo paveldo apsaugà, mas, skatinamas susirûpinimo savo identiteto iðlaikymu. Átakoja- galimybæ tæstis tradicijai. mos UNESCO, kai kurios valstybës pradëjo registruoti ir labiau Materialusis paveldas ástatymiðkai aprobuotas ir áteisintas, o saugoti savo dvasinës kultûros apraiðkas. Ið jø viena pirmøjø buvo kuriamojo registro reglamentas kol kas yra tik normatyvinio re- Japonija, gerbianti ir branginanti visà savo paveldà. Japonai ðiuo komendacinio pobûdþio. Kaip veikti toliau esant tokiai situacijai metu jau turi sudaræ ir saugotinø dvasinës sferos objektø sàraðà. – ieðkoti sinonimiðkø ar antonimiðkø sprendimø? Ar eiti pramintu Jø pavyzdþiu pasekë kai kurios Europos (Prancûzija, Rumunija) keliu, ar ieðkoti nestandartiniø, kitokiø bûdø, juolab kad pirmiau- ir Azijos (Indonezija) valstybës. Kai atsirado registro sudarymo sia bûtina „atðvieþinti” visuomenës vieðàjà nuomonæ, kas mums, pirmtakø, buvo nuspræsta pabandyti ið jø iðrinkti ryðkiausius reið- kaip tautai, yra kultûriðkai ir likimiðkai reikðminga? kinius, kurie bûtø ádomûs visam pasauliui. Á procesà ásijungti im- I. S. Pamokos bus pravarèios. Neseniai skaièiau Nekilnoja- tos skatinti visos UNESCO veikloje dalyvaujanèios ðalys. møjø kultûros vertybiø ástatymo pataisas. Jose numatoma nema- Lietuvoje ðis procesas prasidëjo maþdaug nuo 1998 m. Ta- þa pozicijø, kuriomis ir mes galësime pasiremti. Norima áteisinti da mûsø etninës kultûros specialistø grupë buvo nuvykusi á Suo- registro principus, sudarymo, tvirtinimo ir kt. mechanizmus. Daug mijà, á Joensu mieste vykusià metinæ UNESCO konferencijà. Jo- „juodos virtuvës” darbø jie bus atlikæ, tad kam ið naujo iðradinëti je Norikos Aikawos skaitomame praneðime nuskambëjo poreikis dviratá? Tai procedûra, kurià arba pats kuri, arba pritaikai ið jau ir kvietimas valstybiø – nariø lygmeniu imti kurti nacionalinius ið- esamøjø kiek kitokiai paveldo rûðiai. Panaðu, bet ne sinonimið- kiliausiø objektø sàraðus. Mûsø pristatytieji pavyzdþiai sudomino ka. Paveldas – vienintelë sàvoka, bendra ir materialiosioms, ir ir Noriko Aikawà, ir apskritai visà UNESCO, be to, ðià paveldo dvasinëms bei þodþiu perduodamoms tautos vertybëms. Taèiau rûðá aktyviai iðkelti ëmësi Lietuvos ambasadorë prie UNESCO pastaruoju atveju reikalingi visai kiti saugojimo kriterijai – viskas Ugnë Karvelis (iki tol jau tarptautiniu mastu buvo pripaþintas Vil- priklauso nuo gyvo þmogaus, tradicinës kultûros vertybiø perë- niaus senamiestis, vyko Kurðiø nerijos pristatymo procesas (kar- mëjo, kûrëjo, tæsëjo ir perdavëjo. Kaip sukurti veikianèias apsau- tu su Rusija)). Ið UNESCO gavome metodinius nurodymus ir do- gines normas ir kaip jas taikyti, nes mechanizmas kol kas neuþ- kumentø paketà. Þinoma, tai buvo tik gairës, kuriomis vadovau- vestas ir „nepateptas”? jantis patiems reikëjo formuotis ið esmës naujà sistemà; to nie- Vida ÐATKAUSKIENË. Dël ástatymø bazës. Ðiuo metu mûsø kada pas mus nebuvo daryta, todël dirbti buvo ir lengva, ir labai paveldo sistemos situacija gana komplikuota. Nekilnojamàjá ir kil- sunku. Lietuvoje turëdami nekilnojamøjø ir kilnojamøjø kultûros nojamàjá paveldà gina ástatymai, o kas gina nematerialøjá pavel- 1 dà? Lietuvoje mes ir tà nematerialøjá paveldà kiek kitaip nei UNES- mui bûtinas finansavimas. Be to, suþinojus apie ádomø objektà, CO suvokiame. To, kà UNESCO norëtø matyti po nematerialiojo kitas þingsnis nemaþiau svarbus – sukti galvà, kaip já iðsaugoti ir paveldo kepure, mes nesame linkæ grieþtai suskirstyti ir apriboti, átraukti á kultûros apyvartà dar bent ðimtà metø. nes neretai ir materialûs, ir nematerialûs dalykai yra neatskiria- Nors savivaldybiø garbës reikalas bûna parodyti, kà reto ir mai susijæ. Mûsø vartojamos sàvokos, pavyzdþiui, etninë arba reikðmingo jie turi, daþniausiai vis dëlto krypstama á materialøjá tradicinë kultûra, persipina su kitomis sistemomis, bûtent nekil- paveldà, atseit, kà ten tie senukai garbiems sveèiams parodys... nojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø. Juk, pavyzdþiui, ðiuo metu Etni- V. Ð. Kai kur jau persiorientuota – dainininkës, amatininkai nës kultûros valstybinës globos ástatymu átvirtinta etninës kultû- tapæ lygiaverèiais kultûros gyvenimo dalyviais. Norëèiau akcen- ros samprata yra per plati, kad bûtø ámanoma praktiðkai tvarkytis tuoti, kad registro kûrimas nëra formalus vienkartinis aktas: ið- su konkreèiais objektais. Pats apibrëþimas, þinoma, dar ne vis- siuntëm raðtus, gavom atsakymus, ir vël ramu. Tai bus pakanka- kas, tuo labiau kad ásigaliojæs Etninës kultûros valstybinës glo- mai ilgas vyksmas. Kai kurios savivaldybës iki ðiol net nesiteik- bos ástatymas kalba apie visai konkreèius etninës kultûros pasi- davo tradicinës kultûros dalykais pasidomëti, kai kurios ðià kul- reiðkimus. Atrodytø, kad juo nerealiai uþsimota pajungti ir regla- tûros sferà iðmanydavo tik apytikriai. Pirmas registro lygmuo – mentuoti visà Lietuvos kultûrà... Nes tai, kas sukurta Lietuvoje, pirmiausia paèioms savivaldybëms susigaudyti, iðsiaiðkinti, kà ið tarsi ir tampa minëto ástatymo objektu. Þodþiu, yra slidþiø daly- tikro svarbaus turi, atlikti atrankà ir siûlyti respublikiniam regist- kø... Kaip susikurti universalius juridinius pagrindus? Manau, kad rui. Procesas pasibaigs, tikimës, negreit, jis vystysis ir kartosis laukia pakankamai ilgas svarstymø procesas. Tikiuosi, kad ra- tam tikru ciklu. sim priimtinà sprendimà, toká, kad nei mûsø sampratos nebûtø Man atrodo, kad registro uþuomazgø bûta ne tik tada, kai paþeistos, nei UNESCO principai nenukentëtø. Kurdami registro UNESCO ragino sistemingai saugoti þodiná ir nematerialøjá pa- ástatymø bazæ, atsispiriam nuo to, kas pozityvaus jau sukurta, ir veldà, bet dar tada, kai Liaudies kultûros centre ásikûrë Etninës darbà tæsiam toliau, atsiþvelgdami á realias galimybes. Mums svar- kultûros skyrius, kuris ëmë ieðkoti racionalios sistemos etninei bu materialiosios paveldosaugos registro patirtis, kandidatiniø by- kultûrai palaikyti principø ir juos taikyti (skatinti etnocentrø arba lø ruoðimas, pasaulio nematerialaus paveldo ðedevrø sàraðo nuo- bent uþ etnokultûrà atsakingø þmoniø rajone radimàsi). Tuo kul- statos ir metodika, taip pat „gyvøjø turtø” sistema (priimta ir ku- tûrininkams buvo duotas signalas, kad jø darbas – ne vien ávai- riama, kaip minëta, Japonijoje, Prancûzijoje, Rumunijoje, Indo- rios masinës talaluðkos, diskotekos, „priemonës”... Manau, re- nezijoje). Galø gale turime grandiozinæ archyvø sistemà, kurioje gistro idëjos iðkëlimas keleriopai patvirtina, kad tradicinës kultû- yra gausybë nematerialiojo paveldo medþiagos, nûnai tarsi tam- ros raiðka visos kultûros kontekste – viena ið prioritetiniø. Bent panèios kilnojamàja kultûros arba archyvø vertybe. Mûsø regist- turëtø tokia bûti... ras apims visà tradicinæ kultûrà (nutarëme apsistoti ties ðiuo ter- I. S. Daug kas pirminiu pavidalu prasidëjo nuo to,
Recommended publications
  • Folklór Baltských Zemí Jako Zdroj Pro Studium Předkřesťanských Tradic Starých Baltů

    Folklór Baltských Zemí Jako Zdroj Pro Studium Předkřesťanských Tradic Starých Baltů

    4 JAK ROzuměT „POHANSKÝM RELIKTům“: FolKLÓR BALTSKÝCH ZEMÍ JAKO ZDROJ PRO STUDIUM PředKřesťANSKÝCH TRADIC STARÝCH BALTů Anglický termín folklore, přeložitelný do češtiny jako „lidová tradice“ či „lidové vě- dění“, začal být evropskými vzdělanci užíván před polovinou 19. století.1 V kon- textu historie moderní vědy se jedná o zásadní epochu, kdy vznikala v sekulární podobě většina současných humanitních oborů, včetně organizovaného studia folklóru. Evropská města prodělávala touto dobou druhou vlnu „industriální revoluce“, spojenou s modernizací, masovými imigracemi venkovské populace a pozvolnou „detradicionalizací“ v širších vrstvách společnosti. Modernizační procesy přitom neovlivňovaly pouze kulturní prostředí měst, ale prosakovaly v různých podobách i na venkov. Důsledkem toho zde začínají mizet dlouhodobě konzervované kulturní elementy, nezřídka poměrně „archaického“ stáří. Zároveň s těmito procesy však již druhá generace romantických intelektuálů mezi Atlan- tikem a Volhou usilovně studuje kulturní dějiny dílčích (obvykle svých vlastních) národů, zpravidla se zvláštním zřetelem k jejich historické genezi a identickým specifikům.2 Tradice udržované venkovskými obyvateli, do 18. století městskou inteligencí spíše ignorované či opovrhované, získávají ještě před rokem 1800 ros- toucí pozornost a následně i roli „stavebního materiálu“ při procesu „budování“ národních identit.3 1 Za původce anglického termínu folklore, který vytlačil starší latinismus popular antiquities, bývá obvykle považován spisovatel a amatérský historik William John Thoms (1803–1885). Významnou inspiraci pro jeho zájem o lidové kultury představovala díla Jacoba Grimma (1785–1863) a Wilhelma Grimma (1786–1859), průkopníků německé (a v podstatě i evropské) folkloristiky. 2 Spojitost nacionalismu a folkloristiky během 18.–20. století analyzuje např. Doorman, Martin, Romantický řád, Praha: Prostor 2008, 203–224. 3 K folkloristice a její genezi viz např.
  • Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas

    Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas

    Transformations of the Lithuanian God Perk\nas Nijol] Laurinkien] In the article, later substitutions for the god Perkunas are analysed. Most frequently appear the names of the prophet Eliah (Alijošius) and St. George (Jurgis) as the Christian replacements diffused from the Lithuanian region, which borders on Belarus where converting to Christianity began earlier. With the fall of the old culture a great many traditions indicated the god of thunder as undergoing a complete transformation into new characters, mostly those of modern religion. Lithuanian mythology also gives evidence of similar processes. The article aims at an analysis of further equivalents of Perk'nas, which reflect the mentioned process, as well as an attempt to delineate the possible reasons for these substitutes obtained by the god of thunder and their prevalence in Lithuania. The most common substitutes of Perk'nas are the prophet Elijah (Elijošius, Alijošius) and St George (Jurgis). These Christian characters as equivalents to the god of thunder are also known among eastern Slavs. Therefore, a logical question follows on the nature of such a peculiar concurrence, which will receive due attention in the article. Lithuanian folklore often observes Elijah mentioned together with Enoch (both, as the Bible suggests, having been so close to God that they were brought to dwell in heaven when still alive). Legends about Elijah and Enoch feature them being related to the motifs of old religion and those of Christianity (LPK 3459). From the latter, associations of the mentioned characters with the god of thunder can be obviously defined: when Elijah or Enoch rides in the heaven, it thunders and lightning is flashing: Seniai, labai seniai, kada dar Adomo ir Ievos nebuvę, Dievas sutvcrc AlijošiC ir Anoką.
  • Lithuanian Diaspora

    Lithuanian Diaspora

    University of Notre Dame Australia ResearchOnline@ND Theses 2008 Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland Milena Vico University of Notre Dame Australia Follow this and additional works at: http://researchonline.nd.edu.au/theses Part of the Arts and Humanities Commons COMMONWEALTH OF AUSTRALIA Copyright Regulations 1969 WARNING The am terial in this communication may be subject to copyright under the Act. Any further copying or communication of this material by you may be the subject of copyright protection under the Act. Do not remove this notice. Publication Details Vico, M. (2008). Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland (Doctor of Philosophy (PhD)). University of Notre Dame Australia. http://researchonline.nd.edu.au/theses/33 This dissertation/thesis is brought to you by ResearchOnline@ND. It has been accepted for inclusion in Theses by an authorized administrator of ResearchOnline@ND. For more information, please contact [email protected]. CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS 9 CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS An historical culture is one that binds present and future generations, like links in a chain, to all those who precede them. A man identifies himself, according to the national ideal, through his relationship to his ancestors and forebears, and to the events that shaped their character (Smith, 1979, p.
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki

    "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki

    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
  • Slavic Pagan World

    Slavic Pagan World

    Slavic Pagan World 1 Slavic Pagan World Compilation by Garry Green Welcome to Slavic Pagan World: Slavic Pagan Beliefs, Gods, Myths, Recipes, Magic, Spells, Divinations, Remedies, Songs. 2 Table of Content Slavic Pagan Beliefs 5 Slavic neighbors. 5 Dualism & The Origins of Slavic Belief 6 The Elements 6 Totems 7 Creation Myths 8 The World Tree. 10 Origin of Witchcraft - a story 11 Slavic pagan calendar and festivals 11 A small dictionary of slavic pagan gods & goddesses 15 Slavic Ritual Recipes 20 An Ancient Slavic Herbal 23 Slavic Magick & Folk Medicine 29 Divinations 34 Remedies 39 Slavic Pagan Holidays 45 Slavic Gods & Goddesses 58 Slavic Pagan Songs 82 Organised pagan cult in Kievan Rus' 89 Introduction 89 Selected deities and concepts in slavic religion 92 Personification and anthropomorphisation 108 "Core" concepts and gods in slavonic cosmology 110 3 Evolution of the eastern slavic beliefs 111 Foreign influence on slavic religion 112 Conclusion 119 Pagan ages in Poland 120 Polish Supernatural Spirits 120 Polish Folk Magic 125 Polish Pagan Pantheon 131 4 Slavic Pagan Beliefs The Slavic peoples are not a "race". Like the Romance and Germanic peoples, they are related by area and culture, not so much by blood. Today there are thirteen different Slavic groups divided into three blocs, Eastern, Southern and Western. These include the Russians, Poles, Czechs, Ukrainians, Byelorussians, Serbians,Croatians, Macedonians, Slovenians, Bulgarians, Kashubians, Albanians and Slovakians. Although the Lithuanians, Estonians and Latvians are of Baltic tribes, we are including some of their customs as they are similar to those of their Slavic neighbors. Slavic Runes were called "Runitsa", "Cherty y Rezy" ("Strokes and Cuts") and later, "Vlesovitsa".
  • The Divine Appearance of Härn

    The Divine Appearance of Härn

    The divine appearance of Härn THE DIVINE APPEARANCE OF HÄRN Determining the identity of a Bronze Age metal hoard Magdalena This article aims to investigate the mysterious divinity Härn on the basis of a Bronze Age metal hoard from Forsgren Härnevi in Uppland. The premise is that this hoard rep- resents a cultural category that reflects a divine concept that must be investigated in order to understand the meaning behind the deposition. Through mythological parallels, Härn’s characteristics will be explored as well as the relation between the sun and fertility across time and space. It is suggested that Härn originally was a sun goddess emanating from the Bronze Age and related to the Norse goddesses Njärd and Freyja. Key words: Härnevi, metal hoard, Bronze Age, com- parative mythology, folklore, sun, fertility INTRODUCTION How is it possible to obtain knowledge about the characteristics of an unknown divinity such as Härn who only occurs in a few Swedish place names? The name Härnevi had attracted interest for a long time (Grau 1754; Ekblom 1872), but it was not until Hans Hildebrand (1899:6) drew attention to the sacral meaning of the second part of the place name that discussions started as to which divinity *Härn referred to; compound place names with -vi are usually theophoric. Magnus Olsen suggested in 1908 that Härn was related to one of Freyja’s second names, Hørn, mentioned in Snorre’s Edda. Nevertheless, it was Hans Sperber’s (1912) suggestion that Härn is derived from an old word for Current Swedish Archaeology, Vol 18, 2010 105 Magdalena Forsgren flax which drew the greatest support.
  • A Reader in Comparative Indo-European Religion

    A Reader in Comparative Indo-European Religion

    2018 A READER IN COMPARATIVE INDO-EUROPEAN RELIGION Ranko Matasović Zagreb 2018 © This publication is intended primarily for the use of students of the University of Zagreb. It should not be copied or otherwise reproduced without a permission from the author. TABLE OF CONTENTS Abbreviations........................................................................................................................ Foreword............................................................................................................................... PART 1: Elements of the Proto-Indo-European religion...................................................... 1. Reconstruction of PIE religious vocabulary and phraseology................................... 2. Basic Religious terminology of PIE.......................................................................... 3. Elements of PIE mythology....................................................................................... PART II: A selection of texts Hittite....................................................................................................................................... Vedic........................................................................................................................................ Iranian....................................................................................................................................... Greek.......................................................................................................................................
  • 1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4

    1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4

    1. Aukščiausiasis 2. Perkūnas-Velinas 3. Laima 4. Veliona 5. Lazdona 6. Kelukis 7. Žemyna 8. Javinė 9. Upinis 10. Kremata 11. Aušlavis 12. Medeina-Zuikių dievas 13. Žemėpatis 14. Giraitis 15. Gabija 16. Ežerinis 17. Maumas Mitologinis pėsčiųjų takas Pirmieji poledynmečiu į Lietuvos teritoriją atėję žmonės atsinešė ne tik savąją materialinę kultūrą, bet ir gyvenimo būdo suformuotą požiūrį apie supantį pasaulį – tai, ką mes dabar vadiname pasaulėžiūra. Lietu- 2014 m. Sirvėtos regioniniame parke įkurtas pažintinis pėsčiųjų vos apgyvendinimas prasidėjo beveik prieš 12 tūkstančių metų. Seno- takas ,,Mitologija“, kurio ilgis 1,3 kilometro. Šioje atkarpoje yra 17 jo akmens amžiaus paleolito žmonių kultūrai buvo būdingas animis- skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės tinis tikėjimas. Jo kulto objektas yra totemas – protėvių genties mitinis būtybės. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų globėjas. Tai žvėris, rečiau augalas ar gamtos reiškinys. centro, kur įrengta vidaus ekspozicija ,,Mitologija“. Visas šis takas tai vidaus ekspozicijos tęsinys lauke, daugiausia miške. Pirmykštės bendruomenės žmonės pasaulį suvokdavo mitologiškai. Apie žvėries ir augalo tapsmą totemu būdavo kuriami mitai. Tai pasa- Dievai – tai ne kas kita, kaip pati gamta, mus supančios aplinkos ir kojimai, kuriais šventai tikima. Kad su totemu būtų galima bendrauti, jos elementų suasmeninimas. Anksčiau žmonės gyveno kitaip – arčiau jam priskiriamos žmogiškos savybės. Mite daiktas ir jo ženklai dažnai gamtos. Įvairūs kasdieniai jos reiškiniai buvo ypatingai svarbūs. Tikė- tapatinami. Žvėrį apeigose atstoja jo iltis, nagas; paukštį – plunksna ta, kad dievai perspėja apie pavojus, saugo ir gina, teikia išminties. arba paliktas jo pėdos ženklas. Visa tai atskleidžia mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimą. Mitas ir ritualas tarsi sudaro teorinę bei praktinę religijos puses.
  • The Alkai: Research in to Baltic Sacred Places

    The Alkai: Research in to Baltic Sacred Places

    THE ALKAI: RESEARCH IN TO BALTIC SACRED PLACES VYKINTAS VAITKEVIČIUS SUMMARY sacred place is something more than just a h ill or a stone. Usually sacred places have their names and are enwrapped in unheard-of legends and Äbeliefs. There are still believers that these places may bring happiness and health. Sacred places immortalize a contact between Nature and Culture, History of Gods and People. Therefore, sacred places should be regarded as one of the most won­ derful realia of Lithuania. This book based on the doctorate defended at the Lithuanian Institute of History in 2000 is dedicated for those who are eager to learn more about sacred places. INTRODUCTION In scientific studies the problems o f the Baltic sacred places play a rather mod­ est role, since the realia of religious culture are usually analyzed separately from sacred places. So far only a few special studies were devoted to sacred places, there­ fore most commonly their definition bases on a few written sources and their wide variety is all in all illustrated by one or two examples o f excavated monuments. Sacred places are directly related to the conception o f the Baltic and Lithuanian religion, its genesis and development. Most objects with sacral status are o f natu­ ral origin and often do not contain any remarkable remains left by rituals. After Conversion in 1387, the attempts were made to destroy ancient sacred places or to give a Christian sense to their existence. In the 19th - 20th centuries only a few sites of this type were recorded. In most cases place-names, place-legends or be­ liefs bespoke their existence, but very rarely they are recognized from a specific exterior, from finds discovered there or from episodic rituals, which people still perform there.
  • Žemyna – Žemė Ir Deivė

    Žemyna – Žemė Ir Deivė

    TRADICINION. PAS LaurinkienėA ULėVAIZDžIO. ŽEMYNA – ŽEMĖ IR TYRIMAIDEIVĖ Žemyna – žemė ir deivė NIJOLĖ LAURINKIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ANOTACIJA. Keliama problema, ar žodžiu žemyna reiškiama sąvoka tradicinės visuomenės žmogaus sąmonėje galėjo asocijuotis ne tik su „žeme“, bet ir su „dievybe“. Kitaip tariant, svarstoma, ar žemyna galėjo turėti šias dvi reikšmes. Aiškinama, kuo remiantis žemyna siejama su dievybės samprata. Pasitelkiant ir nagrinėjant XVI–XVIII amžiaus baltų religijos ir mito- logijos šaltinius, atskleidžiama juose atsispindinti Žemynos kaip žemės ir javus globojusios, jų vegetaciją lėmusios dievybės koncepcija. RAKTAŽODŽIAI: Žemyna, žemė, žemės deivė, lietuvių mitologija, baltų mitologija. ŽEMYNA – BENDRINIS ŽODIS IR DIEVAVARDIS Žodis žemyna daugeliu atvejų yra bendrinis, bet drauge jis gali atlikti ir dieva- vardžio funkciją. Tiesa, „Lietuvių kalbos žodyne“ žemynos kaip deivės reikšmė iš viso nenurodoma. Čia pažymima tik žemynos „žemės“ reikšmė (LKŽ XX 344–345; LKŽe: žemyna). Tikriausiai žemynos „deivės“ reikšmė lietuvių leksi- kografų paprasčiausiai liko nepastebėta, praslydo pro jų dėmesį. Žemynos reikš- mės sampratą kaip kad žodyne, atmetant (arba paneigiant buvus realia) jos kaip dievybės reikšmę, postuluoja ir kai kurie lietuvių mitologijos interpretuoto- jai – pozityvistinės orientacijos mokslininkai, ignoruojantys su aptariamos sąvo- kos vartosena susijusio metafizinio lygmens egzistavimą. Tokią tendenciją teko pastebėti reiškiantis tik žodiniu pavidalu – diskusijose, privačiuose bei
  • Oriental Studies Orientālistika

    Oriental Studies Orientālistika

    SCHOLARLY PAPERS UNIVERSITY OF LATVIA VOLUME 793 Oriental Studies Between East and West: Cultural and Religious Dialogue before, during and after the Totalitarian Rule Based on papers read at the 1st International Scholarly Conference of the Latvian Society for the Study of Religion, University of Latvia, Riga, October 6-8, 2012 Editor of the issue Jānis Priede LATVIJAS UNIVERSITĀTES RAKSTI 793. SĒJUMS Orientālistika Starp Austrumiem un Rietumiem: kultūru un reliģiju dialogs pirms totalitārā režīma, totalitārā režīma laikā un pēc totalitārā režīma 1. Starptautiskā zinātniskā Latvijas Reliģiju pētniecības biedrības konference Latvijas Universitātē, Rīgā, 2012. gada 6.–8. oktobrī Rakstu krājums Rakstu krājuma redaktors Jānis Priede LATVIJAS UNIVERSITĀTES RAKSTI 793. SĒJUMS Orientālistika Starp Austrumiem un Rietumiem: kultūru un reliģiju dialogs pirms totalitārā režīma, totalitārā režīma laikā un pēc totalitārā režīma 1. Starptautiskā zinātniskā Latvijas Reliģiju pētniecības biedrības konference Latvijas Universitātē, Rīgā, 2012. gada 6.–8. oktobrī Rakstu krājums Rakstu krājuma redaktors Jānis Priede Latvijas Universitāte SCHOLARLY PAPERS UNIVERSITY OF LATVIA VOLUME 793 Oriental Studies Between East and West: Cultural and Religious Dialogue before, during and after the Totalitarian Rule Based on papers read at the 1st International Scholarly Conference of the Latvian Society for the Study of Religion, University of Latvia, Riga, October 6-8, 2012 Editor of the issue Jānis Priede Latvijas Universitāte Support for Conference Proceedings by ERAF Project Support for the international cooperation projects and other international cooperation activities in research and technology at the University of Latvia No. 2010/0202/2DP/2.1.1.2.0/10/APIA/VIAA/013 IEGULDĪJUMS TAVĀ NĀKOTNĒ Editorial Board Editor in Chief Dr.
  • Panevėžio Deivės Paslaptis

    Panevėžio Deivės Paslaptis

    Laimutis Vasilevičius Panevėžio Deivės paslaptis Panevėžys 2015 UDK XX(XX.X) VaXXX Leidinį remia: ISBN 978-609-XXXX-XX-X © Laimutis Vasilevičius, 2004 © UAB “Reklamos forma”, 2015 „Mums dar duota keliasdešimt metų – ir išgyvenimo, atsilai- kymo galimybė. Mes galime išlikti, jei įtikėsime dvasios galia. Jei nepabūgsime kūrybos rizikos. Jei tapsime pirmi“. Gintaras Beresnevičius Panevėžio Deivės paslaptis Kiekvieną vasarą Nevėžio pakrantėse, kaip raudona jūra pražysta skaisčios aguonos. Linguoja jos savo dailiomis galvelėmis ir seka sakmę apie užmirštųjų Dievų likimą. Pav. 1 Žydinčios aguonos (G. Kudirkos nuotrauka, 2003) Kai buvo Aukso amžius, mūsų gentys gyveno plačiai ir laimingai. Mūsų žemės driekėsi iki pat Uralo, kur teka Pieno upė Pienava. Tuomet visi klausė ne karo vadų, o motinų. Gyvenimas buvo taikus, darnus ir tur- tingas. Upės buvo pilnos žuvų, miškai žvėrių. Tais sen- ais laikais žmonės garbino Didžiąją Deivę. Matydavo ją tarp debesų, šukuojančią nepaprastai vešlius ir ilgus plaukus. Jie lietaus sruogomis siekdavo žemę. Deivė turė- 4 jo stebuklingas šukas. Numestos ant žemės jos pavirsdavo neįžengiama giria… Pav. 2 Deivės šukos saugo langą (Autoriaus nuotrauka, Protvos Galinda, 2000) Deivė buvo nepaprastai graži: veidas jos buvo toks dailus, kad, jį pamatęs, žmogus numirdavo iš to gražumo. M.Lermantovas sukūrė jai eiles (vertimas au- toriaus): ...Matydavo ją neretai Senovės stebuklingos metais. Jai finų dar laisvi sūnai Plačiuos miškuos šventoves statė, Kaip rūsčiai dukrai jų dievų. 5 Ir skaldai* šiaurės miškuose Jai skyrė savo įkvėpimą. Klajojo gandas tamsoje, Kad mirė, kas pamatė ją, Kaip strėlę žvilgsnį metalinį Iš mėlynų akių gelmių. Tik dainiams leista paslapty Pažvelgt į Deivę iš toli... Todėl Deivės atvaizdus kūrė be veido.