DOCSLIB.ORG

Motina Žemyna Baltų Deivių Kontekste

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Motina Žemyna Baltų Deivių Kontekste r MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2007/3 (114) Motina Þemyna baltø deiviø kontekste II dalis: lietuviø Krûminë, Javinë, Dirvolira, Gabija, Ponikë, Medeina ir Þvorûna, Ragana, Veliuona (latviø Veïu mâte), Giltinë Nijolë LAURINKIENË Tyrimo objektas: lietuviø deivë Þemyna ir jos santy- vardu pavadinta. Strijkovskis teigia, kad Krûminei bû- kis su kitomis baltø deivëmis, susijusiomis su chtoniðkà- davo aukojamos viðtos su þema krûmine skiautere (na ja mitinio pasaulio sfera. Pirmojoje straipsnio dalyje bu- ofiaræ bili kury grzebienia niskiego a gæstego – BRMÐ II: vo kalbama apie Þemynos sàsajas su aisèiø Dievø moti- 512). Jø mësa bûdavo sukapojama á smulkius gabaliu- na, trakø-frigø Semele, taip pat buvo apþvelgtos tokios kus, kad neva teigiamai veiktø rugiø tankumà ir varpin- deivës kaip latviø Þemës motë, Mara, lietuviø, latviø Lai- gumà. Beje, viðtos bûdavo aukojamos ir Þemynai ma, Laumë ir lietuviø Austëja. Ðioje, antrojoje straips- (BRMÐ III: 200, 292 – 293). nio dalyje kalbama apie ðias baltø deives: lietuviø Krû- Apie deiviø Krûminës ir Þemynos galimà tarpusa- minæ, Dirvolirà, Gabijà bei Matergabijà, Polengabijà, vio ryðá galima taip pat spræsti ið uþkalbëjimuose aptin- prûsø Ponikæ, lietuviø Medeinà, Þvorûnà, Raganà, lat- kamo vieno apozicinio gyvatës ávardijimo: Þeminë krû- viø Vëliø motæ bei lietuviø Velionà ir Giltinæ. Tikslai: at- minë. Ðis posakis eina kaip vienà objektà nusakantis epi- skleisti þemës deivës ryðá ir bendrus bruoþus su kitomis tetø junginys: Þeminë krûminë, kur buvai, tá ir eik (LMD baltø deivëmis, iðsiaiðkinti, kokia jos vieta ir vaidmuo I 943/22/; Melagënai, Ðvenèioniø aps.). Uþkalbëjimuo- tarp kitø moteriðkøjø dievybiø. Metodai: rekonstrukci- se nuo gyvatës ákandimo dël tabu tiesiogiai minëti ðá jos, struktûrinis-tipologinis, lyginamasis-istorinis. Iðva- gyvûnà vengiama, todël paprastai vartojami ávairûs eu- dos: Þemyna galëjusi bûti viena svarbiausiø baltø dei- femizmai – kvietkinë, auksinë, sidabrinë, miedinë, ge- viø, ákûnijusia bûdingiausius moteriðkos chtoninës die- leþinë, skraiduolinë, vandeninë, raguoèë (LMD I 943/ vybës poþymius. Chtoniðkø ir/arba mitinës Motinos bruo- 11/), ðaltininë (LMD I 943/23/), ilgauodegë (LTR 3865/ þø turi ir kitos apþvelgiamos deivës. 178/), kaip kad minëta, þeminë ir kt. Uþkalbëjimuose, beje, uþsimenama, kad vienas ið gyvatës toposø kaip tik Krûminë yra krûmai, pakrûmë (LMD I 943/3,23/). Ar galima tuo paaiðkinti gyvatës eufemizmà krûminë, tai klausimas. Su þeme ir javø vegetacija susijusi Motiejaus Strij- Galima bûtø nebent priminti faktà, kad Jonas Kreèins- kovskio sudarytame lietuviø ir þemaièiø dievø sàraðe pa- kis savo straipsnyje apie pagoniðkas lietuviø dievybes minëta deivë – Krûminë, prie kurios vardo priðlietas pa- deivæ Krûminæ siejo bûtent su þodþiu krûmas. Krûmine aiðkinimas „pradþiø varpø“ (Kruminie Pradziu Warpu). (bei Lazdona), kaip jis teigë, buvo vadinamos jaunos Savo funkcijomis ir veiklos sfera ji atrodo esanti arti- mergaitës, gyvenusios miðkuose, daþniau krûmuose, ku- ma, jei ne tapati, Þemynai. Galimas daiktas, kad tai të- rios ten nutykodavusios jaunus vyrus ir juos sugundy- ra kita Þemynos nominacija. Minëtame dievø sàraðe ji davusios (LM I: 317). Kaip rodo tolesnis Kreèinskio dës- eina po Þemininko (Ziemiennik), dievo, kuris su Þe- tymas, jis galëjo turëti omenyje laumes. myna neretai sudaro porà, yra jos vyriðkasis partneris Teodoras Narbutas taip pat iðskyrë lietuviø mitolo- (tai, beje, patvirtina ir abiejø vardai, turintys tà paèià gijoje deivæ Krûminæ (Krumine) ir pristatë jà kaip þem- ðakná þem-). Krûminë èia apibûdinama kaip toji, „kuri dirbystës globëjà bei iðradëjà. Èia pat istorikas paaið- visus javus duoda“, ir nuo kurios priklauso, „kad rugiai kina ir ðio vardo prasmæ, pateikdamas jo vartojimo at- augtø tankûs, varpingi, neiðeitø á ðiaudus“ (BRMÐ II: vejá tam tikrame kontekste. Kruminie Pradziu Warpu, 512, 546). Þinia, javø augimas, branda ir derlingumas arba Brandziu Warpu, apytikriai reikðtø: aðakoti javai, buvo ir Þemynos rûpestis. Taigi visiðkai ámanoma, kad krûminës varpos (Narbutas 1992: 95–96). Kas yra krû- Krûminë, kurios veiklos baras sutapo su pagrindine Þe- minës varpos, ðiais laikais ne visiems þinoma. Aiðku, mynos funkcijø sritimi, yra ta pati deivë, tik skirtingu kad kartais dvi varpos bûna suaugusios. Bet pasitaiko 31 l MOKSLO DARBAI ir keliø stiebø su varpomis, iðaugusiø ið vieno grûdo, ið (Staubunas), jame buvo surastas akmuo, ant kurio Lem- vienos ðaknies, taigi sudaranèiø krûmà. Tai ir vadinama tis – Praamþius (Pramþimas) savo pirðtu buvo uþraðiusi krûmine varpa, – paaiðkino man ðá tekstà raðant pas mus karalienës Krûminës dukters likimà, kurá jai skyrë die- vieðëjusi mano teta Marytë Sakalavièienë-Ðimelionytë, vai prieð daug daug amþiø. Vos perskaièiusi ðá uþraðà, gimusi 1929 m. Dubiniø kaime, Rodûnios valsèiuje, Ly- karalienë ánirto, uþsidegusi pykèiu ir kerðtu, leidosi á Po- dos apskrity, o vëliau iðtekëjusi á gretimà Smilginiø kai- kolio poþeminæ karalystæ. Taèiau jos pyktá numalðino mà. Krûminti, krûmyti reiðkia „keroti“, krûminis – „iðsi- nuoðirdus sutikimas. Mat ji iðvydo prieðais ateinanèià kerojæs“ (LKÞ VI: 698–700). Krûminës varpos þymi gau- nemirtingàjà dukterá, apsuptà bûrio graþiausiø vaikai- sà, vaisingumà. Tad deivë Krûminë, matyt, turëjo lai- èiø, kurie, apkabinæ jos kojas, maldavo atleisti jø moti- duoti gerà, gausø javø derliø, jø brandumà. Krûminës nai. Karalienë ne tik leidosi permaldaujama, bet ir suti- sàsajà ar netgi tapatumà su Þemyna patvirtintø ir Jo- ko pabûti kelerius metus su jais. Kai pargráþo á savo ka- kûbo Brodovskio þodyne pateikiama maldelë Þemynë- ralystæ, jos ðirdá nudþiugino dar malonesnis vaizdas: bu- lei, kurioje jos praðoma iðsaugoti brandþià varpà; geras vo iðnykusi klajoklystë, laukiniai paproèiai, plëðikavi- derlius èia nusakomas dviejø þodþiø junginiu Tirðtas mas; skurdas, badas, nuogybë virto gausa, turtu, pra- krûms, bûtent: „Tirðtas krûms, dirma [?] rasa! Brandþià banga, maloniais þemdirbiø paproèiais. Þmonës dievi- varpà, Þemynële þiedkële! Iðlaikyk sveikatoje ir gëry- no karalienæ ir naudingiausio verslo mokytojà“ (Nar- bëje!“ (SLT: 491). Tad su brandþia varpa ir su javø krû- butas 1992, 96–97). mu, reiðkianèiu jo nepaprastà vaisingumà, siejamos abi: Pasakojimas tyrinëtojø vertinamas kaip neautentið- ir Krûminë, ir Þemyna. kas, padarytas bûtent pagal minëtà graikø mità (G. Be- Narbutas taip pat pateikia pasakojimà, kurá jis esà resnevièius: ME II: 283; taip pat þr. kità ðio naratyvo iðgirdæs Raseiniø apskrities Paðvenèio apylinkëse. At- variantà, pateiktà Vasilijaus Rotkircho: LM I: 363–365). pasakotas siuþetas labai primena graikø mità apie De- Taèiau detalesnë jo analizë lietuviø mitologijos konteks- metrà ir jos dukrà Persefonæ: te nebuvo atlikta. Jei ir suabejotume papasakoto mito „Karalienë, vardu Krûminë, turëjo nepaprasto gro- tikrumu, vis dëlto turëtume pripaþinti, kad pati Krûmi- þio vienatinæ dukterá. Kartà pavasará ji norëjo pradþiu- në lietuviø mitologijoje galëjo egzistuoti. Narbutas, kaip ginti motinà kà tik praþydusiomis gëlëmis, kurias pro sakyta, Krûminæ apibûdina esant javø deive, þemdirbys- karalienës rûmø langà pamatë þydinèias Rasos (Ross) tës iðradëja ir globëja (Narbutas 1992: 95). Jos asocia- upës pakrantëje; tuo tikslu ji nepastebëta iðbëgo [ið rû- cijos su graikø Demetra, Hado pagrobtos Persefonës mø]. Vienas graþiausiø pavasario þiedø, tarytum augan- motina, visiðkai akivaizdþios. Ar ðitaip Narbuto charak- tis prie pat kranto, pasirodë esàs netoli upës; já lengvai terizuota Krûminë ir su ja susijæs Narbuto pasakojimas supo tekantis vanduo, padvigubindamas þiedo groþá nuo- yra bandymo áskiepyti graikiðkàjá modelá lietuviø mito- stabiø spalvø ðvytëjimu, lyg tai bûtø buvæ brangakme- logijai vaisius, ar sava, tik atitinkanti graikiðkàjà, mito niai. Toje vietoje upë buvo labai sekli, tekëjo per gelto- versija – á ðá klausimà mitologijos tyrinëtojams dar teks nà smëlá. Karalaitë, suviliota þavingos gëlës, nusiavusi atsakyti. raudonas kurpeles, iðdráso ábristi á vandená. Vos ji pasi- Tyrinëtojø abejojama ne tik dël Narbuto pateikto na- lenkë skinti tariamojo laimikio, upës dugnas prasivërë ratyvo bei jame atskleistos Krûminës traktuotës tikrumo, ir átraukë jà á poþemio gelmæ – pragarà (Pragaras). Ðio- bet ir dël jos dukters Nijolës autentiðkumo. Tiesa, aptin- je poþemio karalystëje vieðpatavo karalius, vadintas Po- kama kai kuriø þiniø apie panaðaus vardo mitiná perso- koliu, kurá suþavëjo jaunosios karalaitës groþis. Nelai- naþà – Nijà, minimà Martyno Kromerio ir Motiejaus Strij- mingoji motina, kuriai atneðë tik dukrelës kurpaites, ási- kovskio. Kromeris Nijà (Niam; istoriko teigimu, Nijà gar- tikinusi, kad jà prarijo Rasos upë, spëjo, jog ðá darbà bino lenkai ir kitos slavø gentys) siejo kaip tik su poþe- bus padaræs kuris nors ið vandenø arba povandeniniø miu – laikë graikø Plutono (valdanèio kaip tik mirusiøjø valdovø. Taigi ji leidosi á kelionæ po visà pasaulá, ieðko- karalystæ) atitikmeniu. Gniezne esà buvusi ðvenèiausia dama savo brangios netekties. Taèiau veltui ieðkojo. Nijos (Niae), arba Plutono, ðventykla (BRMÐ II: 415, Gráþdama á Lietuvà, parsineðë tik aðaras, su kuriomis 419). Panaðias þinias pateikia ir Strijkovskis. Jo teigimu, buvo iðkeliavusi. Uþtat iðmoko dirbti þemæ ir gauti nau- lenkai, pamarënai, mozûrai turëjæ dievà, Nijà (Nia), ku- dos ið pasëtø ávairiø javø, kuriø sëklø buvo atsiveþusi. rio graikiðkasis atliepinys – Plutonas. Nijà „garbino va- Nuo to ji ëmë mokyti þemdirbystës meno vargðus þmo- karais, ið jo meldë sau po mirties geresnës ir patogesnës nes, kurie maitinosi laukiniais gamtos vaisiais.
Load more

Recommended publications
  • Folklór Baltských Zemí Jako Zdroj Pro Studium Předkřesťanských Tradic Starých Baltů
    4 JAK ROzuměT „POHANSKÝM RELIKTům“: FolKLÓR BALTSKÝCH ZEMÍ JAKO ZDROJ PRO STUDIUM PředKřesťANSKÝCH TRADIC STARÝCH BALTů Anglický termín folklore, přeložitelný do češtiny jako „lidová tradice“ či „lidové vě- dění“, začal být evropskými vzdělanci užíván před polovinou 19. století.1 V kon- textu historie moderní vědy se jedná o zásadní epochu, kdy vznikala v sekulární podobě většina současných humanitních oborů, včetně organizovaného studia folklóru. Evropská města prodělávala touto dobou druhou vlnu „industriální revoluce“, spojenou s modernizací, masovými imigracemi venkovské populace a pozvolnou „detradicionalizací“ v širších vrstvách společnosti. Modernizační procesy přitom neovlivňovaly pouze kulturní prostředí měst, ale prosakovaly v různých podobách i na venkov. Důsledkem toho zde začínají mizet dlouhodobě konzervované kulturní elementy, nezřídka poměrně „archaického“ stáří. Zároveň s těmito procesy však již druhá generace romantických intelektuálů mezi Atlan- tikem a Volhou usilovně studuje kulturní dějiny dílčích (obvykle svých vlastních) národů, zpravidla se zvláštním zřetelem k jejich historické genezi a identickým specifikům.2 Tradice udržované venkovskými obyvateli, do 18. století městskou inteligencí spíše ignorované či opovrhované, získávají ještě před rokem 1800 ros- toucí pozornost a následně i roli „stavebního materiálu“ při procesu „budování“ národních identit.3 1 Za původce anglického termínu folklore, který vytlačil starší latinismus popular antiquities, bývá obvykle považován spisovatel a amatérský historik William John Thoms (1803–1885). Významnou inspiraci pro jeho zájem o lidové kultury představovala díla Jacoba Grimma (1785–1863) a Wilhelma Grimma (1786–1859), průkopníků německé (a v podstatě i evropské) folkloristiky. 2 Spojitost nacionalismu a folkloristiky během 18.–20. století analyzuje např. Doorman, Martin, Romantický řád, Praha: Prostor 2008, 203–224. 3 K folkloristice a její genezi viz např.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Apidėmė: a Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda
    Scandinavian World. Minneapolis / London: [Sveinbjörn Egilsson, Rafn Þ. Gudmundsson & Rasmus University of Minnesota Press. Rask (eds.).] 1827. Saga Olafs konungs Power, Rosemary. 1985. “‘An Óige, an Saol agus an Tryggvasonar. Nidrlag sogunnar med tilheyrandi Bás’, Feis Tighe Chonáin and ‘Þórr’s Visit to tattum. Fornmanna sögur 3: Niðrlag sögu Ólafs Útgarða-Loki’”. Béaloideas 53: 217–294. konúngs Tryggvasonar með tilheyrandi þáttum. Robinson, Tim. 2008. Stones of Aran: Pilgrimage. Kaupmannahøfn: Harðvíg Friðrek Popp. Introduction by Robert Macfarlane. London: Faber Thompson, Stith. 1955–1958. Motif-Index of Folk- & Faber. Literature: A Classification of Narrative Elements in Robinson, Tim. 2009. Stones of Aran: Labyrinth. Folktales, Ballads, Myths, Fables, Mediaeval Introduction by John Elder. New York: New York Romances, Exempla, Fabliaux, Jest-Books, and Review of Books. Local Legends. Rev. & enlarged edn. Bloomington / Schama, Simon. 1996. Landscape and Memory. New Indianapolis: Indiana University Press. Available at: York: Vintage Books. https://www.ualberta.ca/~urban/Projects/English/M Sigurgeir Steingrímsson, Ólafur Halldórsson, & Peter otif_Index.htm (last accessed 17 October 2017). Foote. 2003. Biskupa sögur 1: Síðari hluti – Tietz, Andrea. 2012. Die Saga von Þorsteinn sögutextar. Íslenzk Fornrit 15. Reykjavík: Hið bæjarmagn – Saga af Þorsteini bæjarmagni: Íslenzka Fornritafélag. Übersetzung und Kommentar. Münchner Smith, Jonathan Z. 1987. To Take Place: Toward Nordistische Studien 12. München: Utz. Theory in Ritual. Chicago / London: University of Chicago Press. The Lithuanian Apidėmė: A Goddess, a Toponym, and Remembrance Vykintas Vaitkevičius, University of Klaipeda Abstract: This paper is devoted to the Lithuanian apidėmė, attested since the 16th century as the name of a goddess in the Baltic religion, as a term for the site of a former farmstead relocated to a new settlement during the land reform launched in 1547–1557, and later as a widespread toponym.
    [Show full text]
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • The Archaeology of the Prussian Crusade
    Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00 18 January 2017 THE ARCHAEOLOGY OF THE PRUSSIAN CRUSADE The Archaeology of the Prussian Crusade explores the archaeology and material culture of the Crusade against the Prussian tribes in the thirteenth century, and the subsequent society created by the Teutonic Order that lasted into the six- teenth century. It provides the first synthesis of the material culture of a unique crusading society created in the south-eastern Baltic region over the course of the thirteenth century. It encompasses the full range of archaeological data, from standing buildings through to artefacts and ecofacts, integrated with writ- ten and artistic sources. The work is sub-divided into broadly chronological themes, beginning with a historical outline, exploring the settlements, castles, towns and landscapes of the Teutonic Order’s theocratic state and concluding with the role of the reconstructed and ruined monuments of medieval Prussia in the modern world in the context of modern Polish culture. This is the first work on the archaeology of medieval Prussia in any lan- guage, and is intended as a comprehensive introduction to a period and area of growing interest. This book represents an important contribution to promot- ing international awareness of the cultural heritage of the Baltic region, which has been rapidly increasing over the last few decades. Aleksander Pluskowski is a lecturer in Medieval Archaeology at the University of Reading. Downloaded by [University of Wisconsin - Madison] at 05:00
    [Show full text]
  • Vaitkevicius Lithmill 2015 B.Pdf
    ~·· • ~ ,. -• ·- ~- • - -:2• ---- • i ----,. - ~-~ -:lf' ..... ~~ ~ • __.,_II. "' .• f ,. ''Ii ii/'h .... - t:. '- .. ~ ~ .:· "' '1k-~ . ..- -- i! - " Ji i' 1' ! •• - 2 " I ; I 1 l /'tt "'= - E • I i _,._-.":_ ft- s . .i . #' A_ •1 - ·-- ~· ••- l .A .f!.. ~! "--·'- 11 t..~ -.:z A "' -••• ..,. _;'- - I lr ·"' =:t·1 t,-=, " l. \- l.i. l .1. -- -..,. is tor rt an ' ,L) Vilnius Academv of Arts Press, 201 ' 0 Fire- the Centre of the Ancient Baltic Religion By prioritising wril1en sources, researchers studying the Baltic Region have made inexcusably little reference to the factual information that has been gathered during archaeological investigations. Up untiltoday. thousands ofsquare metres ofterri tory of archaeological monuments have already been explored and volu mes of reports written, while the shelves of muse ums are rich with fi nds. Thorough studies of this data and its relation to the fac ts of language, folklore, ethnography and history have forced us to fundamentall y change our at1itude towards our understanding of the Baltic religion, and, with the beginning of the 21" c., to correct conceptions made about religion itsclf. Approaching the past with modern eyes, it is common to view religion as a separate field that was clissociated from everyday life and in order to understand it, 19 studies in to sacred sites and buria! si tes provide the largest benefit. This is, albeit, only partiall y true. 1l1e Balts preserved a significant a mount of pre-Christian sacral terms such as the Lithuanian alka which signifies a sacred grove and a place fo r offerings, and the Latvian elks which stands for idol or god.
    [Show full text]
  • Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas
    Transformations of the Lithuanian God Perk\nas Nijol] Laurinkien] In the article, later substitutions for the god Perkunas are analysed. Most frequently appear the names of the prophet Eliah (Alijošius) and St. George (Jurgis) as the Christian replacements diffused from the Lithuanian region, which borders on Belarus where converting to Christianity began earlier. With the fall of the old culture a great many traditions indicated the god of thunder as undergoing a complete transformation into new characters, mostly those of modern religion. Lithuanian mythology also gives evidence of similar processes. The article aims at an analysis of further equivalents of Perk'nas, which reflect the mentioned process, as well as an attempt to delineate the possible reasons for these substitutes obtained by the god of thunder and their prevalence in Lithuania. The most common substitutes of Perk'nas are the prophet Elijah (Elijošius, Alijošius) and St George (Jurgis). These Christian characters as equivalents to the god of thunder are also known among eastern Slavs. Therefore, a logical question follows on the nature of such a peculiar concurrence, which will receive due attention in the article. Lithuanian folklore often observes Elijah mentioned together with Enoch (both, as the Bible suggests, having been so close to God that they were brought to dwell in heaven when still alive). Legends about Elijah and Enoch feature them being related to the motifs of old religion and those of Christianity (LPK 3459). From the latter, associations of the mentioned characters with the god of thunder can be obviously defined: when Elijah or Enoch rides in the heaven, it thunders and lightning is flashing: Seniai, labai seniai, kada dar Adomo ir Ievos nebuvę, Dievas sutvcrc AlijošiC ir Anoką.
    [Show full text]
  • Greimo Mitologijos Tyrimų Takais
    SUKAKTYS Greimo mitologijos tyrimų takais DAIVA VAITKEVIČIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ANOTACIJA. Nors nuo Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studijų Apie dievus ir žmones (1979) ir Tautos atminties beieškant (1990) pasirodymo jau praėjo keli dešimtmečiai, bet iki šiol nėra plačiau aptartas jo mitologijos tyrimų kelias. Straipsnyje pateikiama Greimo mitologijos darbų (įskaitant ir skelbtuosius prancūzų kalba) chronologinė apžvalga, išryškinamos jo mitologijos studijų prielaidos ir siekiai, atskleidžiamas Greimo požiūris į mitologijos tyrimų būklę Lietuvoje. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad lietuvių mitologija Greimui buvo ne tik bendrųjų semiotikos tyrimų „bandomasis laukas“, bet ir galimybė realizuoti save kaip kultūros istoriką ir religijotyrininką, o kartu, jo paties žodžiais tariant, „atiduoti skolą Lietuvai“. Ši sugrąžinta „skola“ tebelaukia deramo įvertinimo ir pradėtų darbų tąsos. RAKTAŽODŽIAI: Greimas, semiotika, lietuvių mitologija, indoeuropiečių mitologija, pasakos, mitai. Algirdas Julius Greimas − daugialypė asmenybė, kurią Lietuvoje daugiausia žinome dviem vardais − semiotiko ir mitologo. Arūnas Sverdiolas teigia: Yra du Greimai. Pasaulinio garso mokslininkas, kūręs semiotiką, kurios svarbą huma- nitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams. Greimas taip pat yra palikęs puikių įvairiausio pobūdžio tekstų semiotinės analizės pavyzdžių. Šalia tarpsta jo semiotiniai lietuvių mitologijos tyrinėjimai, įsira- šantys į Georges’o Dumézilio ir Claude’o Lévi-Strausso
    [Show full text]
  • Lithuanian Diaspora
    University of Notre Dame Australia ResearchOnline@ND Theses 2008 Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland Milena Vico University of Notre Dame Australia Follow this and additional works at: http://researchonline.nd.edu.au/theses Part of the Arts and Humanities Commons COMMONWEALTH OF AUSTRALIA Copyright Regulations 1969 WARNING The am terial in this communication may be subject to copyright under the Act. Any further copying or communication of this material by you may be the subject of copyright protection under the Act. Do not remove this notice. Publication Details Vico, M. (2008). Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland (Doctor of Philosophy (PhD)). University of Notre Dame Australia. http://researchonline.nd.edu.au/theses/33 This dissertation/thesis is brought to you by ResearchOnline@ND. It has been accepted for inclusion in Theses by an authorized administrator of ResearchOnline@ND. For more information, please contact [email protected]. CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS 9 CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS An historical culture is one that binds present and future generations, like links in a chain, to all those who precede them. A man identifies himself, according to the national ideal, through his relationship to his ancestors and forebears, and to the events that shaped their character (Smith, 1979, p.
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • Liaudies Kultūra 2002 Nr. 1
    Registro sutiktuvës Apie pradedamà rengti „Tradicinës kultûros vertybiø registrà” su jo iniciatorëmis ir realizuotojomis Kultûros ministerijos Etninës kultûros ir programø skyriaus vyriausiàja specialiste Irena SELIUKAITE ir Liaudies kultûros centro direktoriaus pavaduotoja Vida ÐATKAUSKIENE kalbasi Juozas ÐORYS. Kokia buvo „Tradicinës kultûros vertybiø registro” prieðisto- vertybiø apsaugos ástatymus, jø valstybës registrà ir paminklo rë, kada, kaip ir kodël atsirado ðis sumanymas? (arba vertybës) sàvokà, nematerialiojo paveldo srityje ðiuo metu Irena SELIUKAITË. Pasaulio kultûros paveldo globos orga- dar neturime nieko ástatymiðkai átvirtinto. nizacijos UNESCO, ásikûrusios po Antrojo pasaulinio karo, atsi- Gal kuriant tradicinës dvasinës kultûros vertybiø apsaugos ir radimà paskatino suvokimas, kad vykstant istoriniams lûþiams, funkcionavimo sistemà vis dëlto galima remtis analogija su ma- kultûros paveldà naikinant kariniø intervencijø metu, juo rûpintis terialiosios paminklosaugos mechanizmu? reikia valstybiniu lygiu. Materialusis ir nematerialusis paveldas I. S. Rengdami juridinæ bazæ, gal ir galime tai daryti, bet ðiaip yra be galo trapus. Þinoma, pirmiausia UNESCO dëmesá atkrei- abi sferos apima kiek kitokius objektus ir nëra tapaèios. Be to, pë á materialiojo, daiktiðkojo paveldo apsaugà. Pirmosios kon- nekilnojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø apsaugos ástatymui rengia- vencijos, chartijos buvo skirtos materialiojo paveldo globai visa- mi jau kaþkelinti pataisø variantai (gyvenimas verèia keisti ástaty- me pasaulyje. Sparti XX a.
    [Show full text]
  • Slavic Pagan World
    Slavic Pagan World 1 Slavic Pagan World Compilation by Garry Green Welcome to Slavic Pagan World: Slavic Pagan Beliefs, Gods, Myths, Recipes, Magic, Spells, Divinations, Remedies, Songs. 2 Table of Content Slavic Pagan Beliefs 5 Slavic neighbors. 5 Dualism & The Origins of Slavic Belief 6 The Elements 6 Totems 7 Creation Myths 8 The World Tree. 10 Origin of Witchcraft - a story 11 Slavic pagan calendar and festivals 11 A small dictionary of slavic pagan gods & goddesses 15 Slavic Ritual Recipes 20 An Ancient Slavic Herbal 23 Slavic Magick & Folk Medicine 29 Divinations 34 Remedies 39 Slavic Pagan Holidays 45 Slavic Gods & Goddesses 58 Slavic Pagan Songs 82 Organised pagan cult in Kievan Rus' 89 Introduction 89 Selected deities and concepts in slavic religion 92 Personification and anthropomorphisation 108 "Core" concepts and gods in slavonic cosmology 110 3 Evolution of the eastern slavic beliefs 111 Foreign influence on slavic religion 112 Conclusion 119 Pagan ages in Poland 120 Polish Supernatural Spirits 120 Polish Folk Magic 125 Polish Pagan Pantheon 131 4 Slavic Pagan Beliefs The Slavic peoples are not a "race". Like the Romance and Germanic peoples, they are related by area and culture, not so much by blood. Today there are thirteen different Slavic groups divided into three blocs, Eastern, Southern and Western. These include the Russians, Poles, Czechs, Ukrainians, Byelorussians, Serbians,Croatians, Macedonians, Slovenians, Bulgarians, Kashubians, Albanians and Slovakians. Although the Lithuanians, Estonians and Latvians are of Baltic tribes, we are including some of their customs as they are similar to those of their Slavic neighbors. Slavic Runes were called "Runitsa", "Cherty y Rezy" ("Strokes and Cuts") and later, "Vlesovitsa".
    [Show full text]
  • Folklore in the Modern Culture of Lithuania and Latvia
    Ethnologia Polona, 2012-2013, 33-34, s. 185-195 Ethnologia Polona, vol. 33–34: 2012–2013, 185 – 195 PL ISSN 0137 - 4079 FOLKLORE IN THE MODERN CULTURE OF LITHUANIA AND LATVIA GUSTAW JUZALA INSTITUTE OF ARCHAEOLOGY AND ETHNOLOGY, CRACOW POLISH ACADEMY OF SCIENCES Abstract The present article focuses on the issue of references to folklore and mythology present in contemporary art in Latvia and Lithuania. Any scholar analysing Baltic cultures or even a person visiting Lithuania or Latvia for the first time and wishing to learn something about the culture of these countries will quickly notice that it contains a kind of a ‘folklore paradigm’ present in all aspects of everyday life, as well as in modern literature, music and visual arts. Folklore and the old world-views connected with it infiltrate professional art through various channels: (1) Subconsciously, as a part of spiritual experience, ancient beliefs still present in everyday life; (2) Consciously or subconsciously through traditional culture, which includes mythology as a ‘cultural relic’; (3) Consciously, if the artist makes deliberate references to mythol- ogy, studies it to find the answer to the eternal question of the meaning of life and conveying this meaning through works of art. Each day takes us further away from the times when mythology and folklore were the only means of conveying thoughts on the world and humankind as a whole. Nonetheless, folklore still inspires Lithuanian and Latvian artists. The ‘high culture’ of these countries, created by educated people, repeatedly returns to the motif of the lost Baltic paradise, the archetypical pagan community.
    [Show full text]