Lietuvos Geologijos Tarnybos 2007 Metų Veiklos Rezultatai Metinė Ataskaita

LIETUVOSLIETUVOS GEOLOGIJOSGEOLOGIJOS TARNYBOSTARNYBOS 20072007 metųmetų veiklosveiklos rezultatairezultatai

LITHUANIANLITHUANIAN GEOLOGICALGEOLOGICAL SURVEYSURVEY AnnualAnnual ReportReport 20072007

VILNIUS 2008 ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2007 metų veiklos rezultatai Metinė ataskaita

Lithuanian Geological Survey Annual Report 2007

Redakcinė kolegija: R. Aleknienė, A. Bitinas, V. E. Gasiūnienė, V. Januška, K. Kadūnas, J. Lazauskienė, N. Lesiukova, V. Marcinkevičius, J. Mockevičius, J. Satkūnas, V. Žičkutė Atsakingasis redaktorius J. Satkūnas

Editorial Board: R. Aleknienė, A. Bitinas, V. E. Gasiūnienė, V. Januška, K. Kadūnas, J. Lazauskienė, N. Lesiukova, V. Marcinkevičius, J. Mockevičius, J. Satkūnas, V. Žičkutė Editor-in-Chief J. Satkūnas Turinys C o n t e n t s

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS Introduction: THE LithuaniaN Geological TARNYBA 2007 metais ...... 5 Survey in 2007...... 5

VALSTYBINIS ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO State regulation of the use of the REGULIAVIMAS 2007 metais ...... 7 underground in 2007 ...... 7

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2007 REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS GEOLOGICAL MAPPING 1. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 mas- 1. Geological mapping of Quaternary deposits in the Jur- teliu Jurbarko plote. J. Pocienė ...... 12 barkas area at a scale of 1:50 000. J. Pocienė ...... 12 2. Kvartero pjūvių stratigrafinė ir genetinė revizija. 2. Genetic and stratigraphical revision of the Quaterna- A. Jusienė ...... 15 ry cross-section. A. Jusienė ...... 15 3. Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių 1:200 000 mas- 3. Revision of the National Hydrogeological maps at a teliu revizija ir atnaujinimas.D. Radzevičienė ...... 17 scale 1:200 000. D. Radzevičienė ...... 17 4. Lietuvos spūdinio vandens gamtinės saugos žemė- 4. Artesian groundwater vulnerability maps at a lapiai 1:200 000 masteliu. R. Kanopienė ...... 18 scale 1:200 000. R. Kanopienė ...... 18 5. Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų žemė- 5. The map of Mineral Resources of the Republic of lapis 1:400 000 masteliu. J. Gudonytė ...... 21 Lithuania at a scale of 1:400 000. J. Gudonytė ...... 21

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH 1. Valstybinis požeminio vandens monitoringas 1. The National groundwater monitoring in 2007. 2007 metais. J. Arustienė ...... 23 J. Arustienė ...... 23 2. Gyvulininkystės kompleksų paviršinės ir požeminės 2. Analysis and generalization of suface and ground- hidrosferos vandens monitoringo duomenų analizė water monitoring data in the environment of stock ir apibendrinimas. R. Zabulis ...... 25 breeding farms. R. Zabulis ...... 25 3. Požeminio vandens gavybos prognozė. 3. Forecast of groundwater abstraction. J. Giedraitienė ...... 28 J. Giedraitienė ...... 28 4. Viršutinio devono Stipinų požeminio vandens 4. Investigation of risks in the Upper Devonian Stipi- baseino (LT002) ir Kėdainių–Dotnuvos požeminio nai and Kėdainiai–Dotnuva groundwater bodies. vandens pabaseinio (LT00103) rizikos tyrimas. R. Giedraitis ...... 32 R. Giedraitis ...... 32

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH 1. Pasvalio miesto inžinerinių geologinių sąlygų 1. Engineering geological evaluation of Pasvalys Area įvertinimas. V. Marcinkevičius ...... 36 completed in 2007. V. Marcinkevičius ...... 36 2. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono žemių grupavimas 2. Land grouping according to the karstification level in pagal sukarstėjimą. R. Kanopienė ...... 41 the North Lithuanian karst region. R. Kanopienė .. 41 3. Karstinės denudacijos intensyvumas, smegduobių 3. Intensity of gypsum chemical denudation; Inventory of inventorizacija. J. Taminskas, V. Mikulėnas ...... 44 karst sinkholes J. Taminskas, V. Mikulėnas ...... 44 4. Baltijos jūros ir jos krantų tyrimai. A. Bitinas, 4. Investigations of the Baltic Sea and its coastal zone. A. Damušytė, A. Grigienė, D. Pupienis ...... 46 A. Bitinas, A. Damušytė, A. Grigienė, D. Pupienis ...... 46 5. Geologinės aplinkos taršos židinių informacinė sis- 5. Geoinformation system of contamination sources. tema. J. Šugalskienė, V. Minkevičius ...... 48 J. Šugalskienė, V. Minkevičius ...... 48 6. Užterštų teritorijų pavojingumo vertinimo meto- 6. Methodology of risk assessment of contaminated dika. R. Radienė, K. Kadūnas ...... 50 sites. R. Radienė, K. Kadūnas ...... 50 7. Bendradarbiavimas su saugomų teritorijų admi- 7. Cooperation with the administrations of protected nistracija ir „Geotopų“ posistemio papildymas. areas and updating of the geoinformation system of D. Pupienis, V. Mikulėnas ...... 52 Geotopes. D. Pupienis, V. Mikulėnas ...... 52 8. Jotvingių geoparkas – GAJA. D. Pupienis ...... 55 8. “Geopark Yotvings” – GAJA. D. Pupienis ...... 55 GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 1. Seisminiai tyrimai 2007 metais. J. Lazauskienė, 1. Seismological investigations in 2007. J. Lazauskienė, A. Pačėsa ...... 57 A. Pačėsa ...... 57 2. Baltijos jūros šelfo lūžinės tektonikos elementų 2. Modelling of faults of the Baltic offshore. modeliavimas. L. Korabliova, S. Šliaupa ...... 61 L. Korabliova, S. Šliaupa ...... 61

KITOS UŽDUOTYS OTHER TASKS 1. Nacionalinės geologinės informacijos sistemos 1. National Geological Information System develop- plėtra. R. Aleknienė, A. Murnikova ...... 65 ment. R. Aleknienė, A. Murnikova ...... 65 2. Geologijos fondo veikla. 2. Regulation and usage of geological information in the V. Žičkutė, L. Ramanauskienė ...... 67 Geological Fund. V. Žičkutė, L. Ramanauskienė .... 67 3. Visuomenės informavimas ir švietimas. 3. Public information and education. I. Virbickienė ...... 70 I. Virbickienė ...... 70

PRIEDAI APPENDICES Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, Activities in committees, commissions, tarpžinybinėse darbo grupėse ...... 72 councils, joint working groups ...... 72 Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, semi- Participation at symposia, conferences, naruose ...... 75 and workshops ...... 75 2007 metų publikacijos Lietuvos geologijos Publications on Lithuanian geology in 2007 ...... 81 tematika ...... 81 Lithuanian press concerning geology in 2007 ...... 105 Lietuvos spauda apie geologiją 2007 metais ...... 105 Publications of Lithuanian Geological Survey Lietuvos geologijos tarnybos 2007 metų in 2007 ...... 111 leidiniai ...... 111 Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2007 metais

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos minis- Introduction: The Lithuanian Geological terijos (toliau LGT) 2007 metais vykdė keturias Survey in 2007 LGT strateginiame plane numatytas programas, kitas jai pavestas funkcijas ir sėkmingai siekė nustatytų strateginių tikslų. Be vykdomų programų, 2007 metais prioritetinis dėmesys buvo skirtas numaty- toms Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos In 2007, the Lithuanian Geological Survey (further in the įgyvendinimo priemonėms. Nenumatytų esminių text LGT) at the Ministry of Environment was engaged in išorės ir vidaus veiksnių, kurie praėjusiais metais implementation of four programs scheduled in the Strategic galėjo turėti įtakos LGT veiklai (nauji įsipareigojimai, Plan of LGT, fulfilled other assigned functions and success- teisinio reglamentavimo pokyčiai, struktūriniai fully pursued the set strategic objectives. Actualization of the scheduled measures for implementation of the program of the pokyčiai), 2007 metais nebuvo. Paminėtina tik tai, Government of the Republic of Lithuania was a priority task. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu There occurred no unforeseen internal or external crucial fac- nuo 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos geologijos tarnyba tors which could in any way influence the LGT activity (new prie Aplinkos ministerijos tapo Lietuvos geologijos liabilities, changes of legal regulations, structural changes, muziejaus (LGM) steigėja. etc.). It only can be mentioned that by decision of January Svarbiausi valstybinio žemės gelmių naudojimo 1, 2007, of the Government of the Republic of Lithuania the reguliavimo ir tyrimų rezultatai: Lithuanian Geological Survey at the Ministry of Environ-  parengti keturi teisės aktai ir trys teisės aktų ment was qualified as the founder of the Lithuanian Geologi- projektai; cal Museum (LGM). The main obtained results in the sphere of the state regula-  įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės tion of the use of the underground were the following: 2006 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1055 patvirtintą  Four legal acts and three projects of legal acts were „Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų drafted; įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų  In 2007, within the Program for 2007–2010 ”Assess- rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų ment of engineering geological conditions in Biržai and programą“, 2007 metais baigtas Pasvalio miesto Pasvalys cities and engineering geological investigations of teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimas, activated karst processes in the Biržai District” approved by sudaryti įvairios paskirties 1:5 000 mastelio žemėlapiai. Decision No 1055 of October 25, 2006, of the Government of Pagal geologinių ir hidrogeologinių sąlygų skirtumus the Republic of Lithuania assessment of engineering geologi- ir prognozuojamą galimą smegduobių atsiradimą cal conditions in the Pasvalys city territory was completed and multi-purpose maps at a scale 1:5 000 were compiled. 1 km2 plote per metus miesto teritorija suskirstyta į According to the differences of geological and hydrogeological skirtingo pastovumo karsto formavimosi atžvilgiu conditions and forecasted possible formation of sinkholes in plotus; one sq km per year, the city territory was divided into areas  pagal valstybinių geologinių tyrimų programą of different potential karst development rates; „Geologija ir darnus vystymasis“ buvo vykdomi 89  Eighty nine projects and tasks were implemented projektai bei užduotys, 20 projektų pateikti baigtiniai within the national geological investigation program “Geo- rezultatai; logy and sustainable development”. The final results on 20  išduoti 55 leidimai naudoti žemės gelmių projects were submitted; išteklius ir ertmes, sudarytos 153 išteklių naudojimo  Fifty five permissions to use the underground resources sutartys. 2007 metų pabaigoje galiojančius leidimus and cavities were issued and 153 contracts on the exploitation naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 228 of resources were concluded. At the end of 2007, 228 legal persons and one group of legal persons, operating within an juridiniai asmenys ir viena juridinių asmenų grupė, agreement of joint activities, possessed valid permissions to veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį; use underground resources and cavities;  Žemės gelmių registras papildytas 13 naujų  Data of 13 new deposits of useful minerals were in- naudingųjų iškasenų telkinių duomenimis, 16 anksčiau cluded into the Undergroud Register, the data of 16 entries įrašytų telkinių duomenys papildyti, apibendrintos were supplemented and 289 reports on mining of solid miner- 289 kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir als and extraction of oil resources were generalized; naftos išteklių gavybos ataskaitos;

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2007 metais Introduction: THE LithuaniaN Geological Survey in 2007  LGT Žemės gelmių išteklių aprobavimo komi-  The Commission on the Approbation of Underground sija išanalizavo ir įvertino 29 kietųjų naudingųjų Resources of the Lithuanian Geological Survey analyzed iškasenų telkinių detalios arba papildomos geologinės and assessed the data of detailed or additional geological žvalgybos darbų duomenis. Aprobuoti – vieno dol- exploration of 29 deposits of solid minerals. One dolomite, seven peat, four sand, nine gravel and eight gravel and mito, septynių durpių, keturių smėlio, devynių žvyro sand explored deposits were approbated. The Commission ir aštuonių žvyro ir smėlio telkinių išžvalgyti ištekliai. analysed and assessed two new hydrocarbon deposits for Komisija angliavandenilių ištekliams aprobuoti approbation; nagrinėjo ir aprobavo dviejų telkinių angliavandenilių  Sixteen permissions were issued to new enterprises išteklius; for exploration of the underground. Six enterprises received  išduota 16 leidimų naujoms įmonėms tirti new permissions due to the changed number of the kinds of žemės gelmes, o šešioms įmonėms išduoti nauji investigations. Five permissions were cancelled. At the end leidimai dėl atliekamų tyrimų rūšių skaičiaus of the year, 95 enterprises had permissions to explore the pasikeitimo, penkių leidimų galiojimas panaikintas. underground; Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo  The quality of 537 reports on engineering geological 95 įmonės; and geotechnical investigations was verified and serious imperfections were determined in 28 reports, the data of  patikrinta statybinių inžinerinių geologinių ir engineering geological investigations of 32 construction geotechninių tyrimų 537 ataskaitų kokybė, nustatyta sites for special buildings were analysed, field investiga- 28 ataskaitų esminiai trūkumai; išsamiai išnagrinėti tions in construction sites carried out by 6 enterprises were 32 ypatingų statinių statybos sklypų inžinerinių inspected, etc. geologinių tyrimų duomenys; patikrinti šešių įmonių In recent years, the request for geological information has lauko tyrimo darbai statybos sklypuose ir kt. been increasing, extraction of underground mineral resources Pastaraisiais metais didėja geologinės infor- has been expanding and the competition for exploration and macijos poreikis, žemės gelmių išteklių gavyba, exploitation of new deposits has been strengthening. These vyksta konkurencija dėl naujų telkinių žvalgybos factors are responsible not only for positive shifts but also for clash of interests of users of mineral deposits, land owners, ir jų naudojimo. Visa tai sukuria ne tik pozityvius etc. The Lithuanian Geological Survey often finds itself in the poslinkius, bet ir konfliktines situacijas tarp atskirų whirlpool of conflicting interests. Therefore, for proper imple- telkinių naudotojų, žemės savininkų ir kt. Lietuvos mentation of the principles of sustainable exploitation of the geologijos tarnyba dažnai atsiduria šių klausimų underground it is necessary to strengthen the institutional sprendimo sūkuryje, todėl būtina stiprinti instituci- capacities and control of the use of underground resources. nius pajėgumus, žemės gelmių išteklių naudojimo We hope that in 2008 – the International Year of the Planet kontrolę, siekiant tinkamai įgyvendinti žemės Earth – the Lithuanian Geological Survey in cooperation gelmių darnaus naudojimo principus. Tikimės, kad with the public organizations, business structures and other 2008-aisiais – Tarptautiniais planetos Žemės metais – institutions will successfully fulfil the set tasks. Lietuvos geologijos tarnyba, bendradarbiaudama su visuomene, verslo ir kitomis institucijomis, sėkmingai įgyvendins ir šiuos uždavinius.

Lietuvos gelogios tarnybos direktorius J. Mockevičius

Įvadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2007 metais Introduction: THE LithuaniaN Geological Survey in 2007 VALSTYBINIS ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2007 metais

Žemės gelmių naudojimą regla- STATE REGULATION OF THE mentuojančių ir su jų naudojimu USE OF THE UNDERGROUND susijusių teisės aktų ir norminių in 2007 dokumentų rengimas Preparation of legal and other 2007 metais parengti teisės aktai skirti racionaliam žemės gelmių naudojimui užtikrinti, galimiems related acts regulating the use of neteisėtiems veiksmams šiame sektoriuje sumažinti, the underground efektyviai valdyti geologijos informaciją. Legal acts prepared in 2007 are designed to ensure rational use of the underground, to reduce possible lawless actions Lietuvos Respublikos Vyriausybės in this sector and to govern effectively the geological nutarimai information.

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. Resolutions of the Government of the spalio 24 d. nutarimas Nr. 1137 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. Republic of Lithuania nutarimo Nr. 127 „Dėl nuolatinės komisijos 1. Resolution 24 10 2007, No 1137 of the Government žemės įsigijimo, teritorijų planavimo ir žemės of the Republic of Lithuania “On the amendment on paėmimo visuomenės poreikiams klausimams resolution No 127 of the Government of the Republic spręsti sudarymo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios. of Lithuania of February 7, 2005 “On permanent com- 2007, Nr. 113-4602). mission created to decide questions of the land procure- 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. ment, territory planning and land taking for public spalio 31 d. nutarimas Nr. 1147 „Dėl Lietuvos interest” (Valstybės žinios. 2007, No 113-4602). Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1624 „Dėl Leidimų išvežti 2. Resolution 31 10 2007, No 1147 of the Government of iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, the Republic of Lithuania “On the amendment on reso- muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną lution No 1624 of the Government of the Republic of ar jo mėginius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ Lithuania of December 27, 1995 “On the dispensation pakeitimo“ (Valstybės žinios. 2007, Nr. 114-4645). rules of permission for export of geological collections, geological exhibits of museums, boring cores or their samples from the Republic of Lithuania validation” Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos (Valstybės žinios. 2007, No 114-4645). ministerijos direktoriaus įsakymai Orders of Director of Lithuanian Geological 3. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos Survey ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1-107 „Dėl Valstybinės geologinės 3. Order of Director of Lithuanian Geological Survey informacinės sistemos nuostatų ir Valstybinės under the Ministry of Environment No 1-107 of geologinės informacinės saugos nuostatų pat- September 18, 2007 “On the approval of Government virtinimo“. geological information system regulation and Govern- ment geological information safety regulation”. 4. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. 4. Order of Director of Lithuanian Geological Survey įsakymas Nr. 1-146 „Dėl Lietuvos geologijos under the Ministry of Environment No 1-146 of tarnyboje prie Aplinkos ministerijos saugomos November 30, 2007 “On the approval of geological geologinės informacijos teikimo ir naudojimo information stored at the Lithuanian Geological Sur- tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2007, vey under the Ministry of Environment rendering and Nr. 129-5253). usage rules” (Valstybės žinios. 2007, No 129-5253).

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2007 metais State regulation of the use of the underground in 2007 Parengti teisės aktų projektai Drafts of legal and other acts 5. Lietuvos Respublikos Seimo „Lietuvos Respub- 5. Draft of Seimas Law “The Law of the amendment of likos administracinių teisės pažeidimų kodekso the Lithuanian Republic Administrative offence code 46 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektas. article 46”; 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 6. Draft of order of the Minister of Environment “On „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro the amendment of order No 316 of June 14, 2002 “On 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 316 „Dėl approval of Lithuanian Geological Survey under the Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos Ministry of Environment statute”; ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 7. Draft of order of the Minister of Environment “On projektas. the amendment of order No D1-311 “On the planning 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo economic activity effect on environment document „Dėl aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. investigation in the Ministry of Environment and in įsakymo Nr. D1-311 „Dėl Planuojamos ūkinės the governable institutions”; veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų 8. Lithuanian Geological Survey under the Ministry of nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai paval- Environment participated preparing “The Law on džiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ the amendment and supplementation of the Waste pakeitimo“ projektas. Handling Law articles 1,2,4,8 and 5 annex”. 8. Lietuvos geologijos tarnyba prieA plinkos ministerijos dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Žemės gelmių išteklių naudojimo Regulation of the use of the under- reguliavimas ground resources

Vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų Following „The delivery procedure of permissions to (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei use mineral resources (except hydrocarbons), resources mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes of industrial and mineral groundwater and cavities of išdavimo taisyklėmis (Valstybės žinios. 2002, Nr. 16-607; the underground“(Valstybės žinios. 2002, No 16-607; 2005, Nr. 72-2607), 2007 metais išduoti 55 leidimai 2005, No 72-2607) in 2007, permissions to use mineral naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (15 naujų ir resources were granted to 55 enterprises (including 15 40 pakartotinių leidimų), sudarytos 153 išteklių nau- new and 40 reissued permissions), 153 contracts of the dojimo sutartys. Pasikeitus įmonių pavadinimams, use of resources were concluded, and 37 permissions were patikslinti vieno leidimo duomenys. revoked (30 – in the case of granting a reissued permis- Panaikintas 37 leidimų galiojimas, iš jų 30 sion). The data of one permission were specified in relation leidimų – išduodant pakartotinius leidimus, dviejų – write the changed title of the enterprise. pasibaigus išteklių naudojimo sutarčių galiojimo By December 31, 2007, 229 enterprises had permis- laikotarpiui, trijų – reorganizavus ar likvidavus sions to use resources of solid minerals and mineral water įmones, vieno – įmonės pageidavimu (išduodant including: leidimą kitai įmonei), vieno – nepašalinus pažeidimų, • 14 permissions for use of mineral water, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Su- • 30 permissions for peat, stabdytas trijų leidimų galiojimas, panaikintas vieno • 4 permissions for mineral water and peat, leidimo galiojimo sustabdymas. • 180 permissions for other minerals, 2007 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti • 1 permissions for other minerals and peat. žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 228 juridiniai Lithuanian Geological Survey was permanently asmenys ir viena juridinių asmenų grupė, veikianti controlling the conditions and terms of contracts of the pagal jungtinės veiklos sutartį, iš jų: use of mineral resources, mineral water and underground • mineralinio vandens – 14, cavities. • durpių – 30, Twenty nine information letters were sent to legal • mineralinio vandens ir durpių – 4, persons indicating invalid implementation of the terms • kitų naudingųjų iškasenų – 180, of agreements, terms of elimination of the drawbacksand • kitų naudingųjų iškasenų ir durpių – 1.

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2007 metais State regulation of the use of the underground in 2007 Vykdant Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų possible sanctions for not doing this. The Lithuanian (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei Geological Survey participated at three inspections of the mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes use of the underground resources in situ and determined išdavimo taisyklių reikalavimus, buvo kontroliuojama, two violations. kaip turintys leidimus juridiniai asmenys laikosi žemės According to order No 49 of February 23, 1999 of gelmių išteklių naudojimo sutarčių sąlygų, tikrinama Minister of Environment, the Lithuanian Geological žemės gelmių išteklius naudojančių juridinių asmenų Survey analysed and approved 10 projects on the use of veikla, naudojant žemės gelmių išteklius, ir vertinama underground resources. su tuo susijusi informacija bei duomenys. Parengti Generalization of statistical reports on extraction in 29 informaciniai raštai juridiniams asmenims apie 2006 rendered by the enterprises was made. nepatenkinamą arba ne laiku naudojimo sutarčių The Lithuanian Geological Survey continued con- tam tikrų punktų vykdymą, nurodant nustatytų sultations of and correspondence with natural and legal trūkumų ištaisymo terminus ir numatomas taikyti persons on the issues of the mineral resources, permis- ar pritaikytas poveikio priemones. Dalyvauta trijuose sions, land restitution, land use, etc. patikrinimuose žemės gelmių išteklių naudojimo vietose, nustatyti du naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo ir apskaitos pažeidimai. Vykdant aplinkos ministro 1999 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 49, išnagrinėta ir patvirtinta 10 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektų. Apibendrintos 2006 metų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir naftos išteklių gavybos ataskaitos. Tęstos konsultacijos ir susirašinėta su fiziniais ir juridiniais asmenimis naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo, leidimų išdavimo, žemės grąžinimo, valstybės išperkamos žemės naudojimo ir kitais klausimais.

Žemės gelmių geologinio tyrimo Regulation of investigation of the reguliavimas underground

Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo Following “The order of issuing licences for underground taisyklėmis (Valstybės žinios. 2001, Nr. 102-3634; 2005, research” (Valstybės žinios. 2001, No 102-3634; 2005, Nr. 45-1448), išduota 16 leidimų tirti žemės gelmes No 45-1448) in 2007, licences for underground research naujoms įmonėms, šešioms įmonėms, turinčioms were issued to 16 new enterprises and entrprises received leidimus tirti žemės gelmes, išduoti nauji leidimai new permissions in relation with the changed kind of dėl atliekamų tyrimų rūšių skaičiaus pasikeitimo. research. Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo By December 31, 2007, 95 enterprises had licences to 95 įmonės, iš jų leista atlikti pagal tyrimų rūšis: carry out geological investigations: • angliavandenilių paiešką ir žvalgybą – 6, • exploration of hydrocarbons – 6, • žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą – 6, • exploration of undergroud cavities – 6, • geofizinį tyrimą – 12, • geophysical investigations – 12, • nemetalinių naudingųjų iškasenų paiešką ir • exploration of non-metal minerals – 11, žvalgybą – 11, • exploration of groundwater (all kinds; including • požeminio vandens (visų rūšių, taip pat šiluminės hydrothermal energy) – 31, energijos) paiešką ir žvalgybą – 31, • geologcal mapping of the underground – 10, • geologinį žemės gelmių kartografavimą – 10, • hydrogeological mapping of the underground – 22, • hidrogeologinį žemės gelmių kartografavimą – 22, • geochemical mapping of the underground – 10, • geocheminį žemės gelmių kartografavimą – 10, • aerophotogeological mapping of the underground – 2, • aerofotogeologinį žemės gelmių kartografavimą – 2, • ecogeological mapping of the underground – 18, • ekogeologinį žemės gelmių kartografavimą – 18, • engineering geological mapping of the under- • inžinerinį geologinį žemės gelmių kartografa- ground – 8, vimą – 8,

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2007 metais State regulation of the use of the underground in 2007 • naudingųjų iškasenų išteklių žemės gelmių • useful mineral resources of the underground map- kartografavimą – 2, ping – 2, • ekogeologinį tyrimą – 46, • ecogeological investigations – 46, • inžinerinį geologinį tyrimą – 43, • engineering geological investigations – 43, • mechaninį gręžinių gręžimą – 57, • mechanical well drilling – 57, • mechaninį gręžinių likvidavimą – 54. • mechanical well liquidation – 54. Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo The Lithuanian Geological Survey was permanently taisyklių reikalavimais, buvo sistemingai tikrinama controlling the quality of geological investigations. turinčių leidimus juridinių asmenų pateiktų LGT In 2007, the Commission on the Approbation of the žemės gelmių tyrimo duomenų kokybė. Underground Resources of the Lithuanian Geological 2007 metais LGT Žemės gelmių išteklių aprobavi- Survey (ŽGIK) approved resources in 29 deposits. Com- mo komisija (ŽGIK), vadovaudamasi Žemės gelmių mission of evaluators (formed by the order of Director išteklių aprobavimo komisijos nuostatais (Valstybės of Lithuanian Geological Survey) approved resources in žinios. 2002, Nr. 32-1240), išanalizavo ir įvertino 29 two oil deposits. kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių detalios arba Following „The order of implementation of ground- papildomos geologinės žvalgybos darbų duomenis. water monitoring of economic subjects“(Valstybės 2007 metais ŽGIK aprobuoti vienas dolomito, sep- žinios. 2003, No 101-4578) groundwater monitoring tyni durpių, keturi smėlio, devyni žvyro, aštuoni programmes of 101 economic subjects were analyzed and žvyro ir smėlio telkinių išžvalgyti ištekliai. LGT approved in 2007. direktoriaus įsakymu sudaryta komisija aprobavo Pursuant to the Law on Construction and following dviejų telkinių angliavandenilių išteklius. the “Regulations of State supervision of constructions Vadovaujantis Ūkio subjektų požeminio vandens engineering geological and geotechnical investigations” monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2003, (Valstybės žinios. 2005, No 14-444), 537 reports of Nr. 101-4578), 2007 metais išnagrinėtos ir patvirtintos engineering geological and geotechnical investigations, 101 ūkio subjekto požeminio vandens monitoringo engineering geological and geotechnical investigation programos. Iš viso 2007 metais 852 ūkio subjektai works at 6 construction sites, etc. were checked. vykdė požeminio vandens monitoringo programas. Vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir vadovaujantis Statybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų valstybinės priežiūros nuostatais (Valstybės žinios. 2005, Nr. 14-444), 2007 metais buvo patikrinta statybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų 537 ataskaitų kokybė, nustatyta 28 ataskaitų esminiai trūkumai; išsamiai išnagrinėti 32 ypatingų statinių statybos sklypų inžinerinių geologinių tyrimų duomenys; patikrinti šešių įmonių lauko tyrimo darbai statybos sklypuose ir kt.

Žemės gelmių registras Underground Register Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais (Valstybės žinios. 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54- According to “The Statute of Underground Register” 1961) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis (Valstybės žinios, 2002, No 44-1676) and “The regula- (Valstybės žinios. 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386) tions of Underground Register arrangement “ (Valstybės 2007 metais Registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti žinios, 2004, No 90-3342) at the end of the year 2007, 13 naudingųjų iškasenų naujų telkinių duomenys, 2032 deposits of mineral resources and ground water were 16 anksčiau įrašytų – duomenys papildyti, trijų included into the chapter of underground resources. naudingųjų iškasenų telkinių duomenys išbraukti iš Registro, įrašyti 133 požeminio vandens telkinių ir vandenviečių duomenys. Iki 2007 metų gruodžio 31 dienos Registro žemės gelmių išteklių dalyje buvo įregistruoti 2032 naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvietės, taip pat įregistruotos rajonų savivaldybių parengtos, suderintos ir patvirtintos 12 vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos (juostos).

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2007 metais 10 State regulation of the use of the underground in 2007 • 728 naudingųjų iškasenų telkiniai pasiskirsto • 728 deposits of mineral resources included: taip:  15 deposits of oil (hydrocarbons);  15 naftos (angliavandenilių);  713 deposits of non-metal minerals:  713 nemetalinių naudingųjų iškasenų: ♦ 489 sand and gravel; ♦ 489 žvyro ir smėlio; ♦ 117 peat; ♦ 117 durpių; ♦ 4 sapropel; ♦ 4 sapropelio; ♦ 69 clay; ♦ 69 molio; ♦ 6 quartz / monomineral sand; ♦ 6 kvarcinio / monomineralinio smėlio; ♦ 1 anhydrite; ♦ 1 anhidrito; ♦ 10 dolomite; ♦ 10 dolomito; ♦ 5 limestone; ♦ 5 klinties; ♦ 7 chalk marl; ♦ 7 kreidos mergelio; ♦ 2 gaize; ♦ 2 opokos; ♦ 3 freshwater limestone; ♦ 3 gėlavandenės klinties; • 1304 deposits of groundwater included: • 1304 požeminio vandens telkiniai, vandenvietės  1278 deposits of drinking water: pasiskirsto taip: ♦ 22 mineral water; ♦  1278 geriamojo gėlo vandens: 4 industrial water. ♦ 22 mineralinio vandens; During the year 2007, 13 new deposits of mineral ♦ 4 gamybinio vandens. resources and 133 deposits of underground water were Registro gręžinių dalyje 2007 metais įregistruota 1870 included into the chapter of underground resources; 1870 gręžinių (iš jų 1737 skirti požeminio vandens eksplo- boreholes were included into the chapter of boreholes atacijai), išregistruoti 182 likviduoti gręžiniai. Pakeisti (data of 610 boreholes were corrected) and 270 objects of 610 gręžinių duomenys (dėl gręžinio būklės, pasikei- geological investigations were included into the chapter tus savininkui arba patikslinus gręžinio vietą). of geological investigations. Iki 2007 metų gruodžio 31 dienos Registro gręžinių dalyje įregistruoti 24 983 gręžiniai, o geologinės informacijos sistemos Gręžinių posistemyje yra įrašyti 41 665 gręžinių duomenys. Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2007 metais įregistruota 270 žemės gelmių geologinio tyrimo objektų. Šioje registro dalyje iki 2007 metų gruodžio 31 dienos įregistruoti 1877 žemės gelmių geologinio tyrimo objektai.

Įvairios paskirties projektų ir doku- Co-ordination of various projects mentų, susijusių su žemės gelmių and documents related to the use of naudojimu, derinimas the underground 2007 metais suderinti 19 kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymo planai, In 2007, 19 corrected projects of land reform and 34 appli- išnagrinėti 34 prašymai grąžinti žemę, patenkančią cations for restitution of land plots falling under the areas į naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas. of mineral resources were examined and coordinated. Vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio Following “The procedure of analysing of documents aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos min- on a permissible effect on the environment on account of isterijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarka(Valstybės an intended economic activity in the Ministry of Envi- žinios. 2000, Nr. 69-2062; 2003, Nr. 81(1)-3705), Lietu- ronment and subordinate institutions” (Valstybės žinios. vos geologijos tarnyba 2007 metais išnagrinėjo 60 2000, No 69-2062; 2003, No 81(1)-3705) in 2007, the projektų ir dokumentų bei pateikė išvadas regionų Lithuanian Geological Survey analysed 60 projects and aplinkos apsaugos departamentams dėl planuojamos documents and gave conclusions to regional departments ūkinės veiklos leistinumo bei ribojimų, kai ši veikla of environment protection on the admissibility of an in- susijusi su žemės gelmių išteklių naudojimu ir ap- tended economic activity or restrictions in the case this ac- sauga, požeminių vandenų vandenviečių įrengimu, tivity was associated with the exploitation and protection ežerų valymu ar jų vandens lygio reguliavimu. of underground resources, underground water, clearing of lakes or regulation of water level in the lakes.

Valstybinis ŽemĖs gelmiŲ naudojimo reguliavimas 2007 metais State regulation of the use of the underground in 2007 11 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRA F AVIMAS

Valstybinio geologinio kartografavimo 1:50 000 masteliu State-of-art of National geological mapping at a scale of būklė 2007 metų gruodžio 31 dieną: kartografuota 43 proc. 1:50 000 by 31 December 2007: mapped 43% (28 079 km2) (28 079 km2) šalies teritorijos (be ploto, kartografuoto of the territory of Lithuania (without area, mapped by aerial aerofotogeologiniu būdu) photogeologic way)

Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Jurbarko plote

J. Pocienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Lietuvos geologijos tarnybos valstybinių Geological mapping of Quaternary geologinių tyrimų programą „Geologija ir darnus deposits in the Jurbarkas area at a vystymasis. Geologinis erdvinis kartografavimas“, scale 1:50 000 2004–2007 metais Jurbarko plote (LKS-94 koordinačių sistemos 1:50 000 mastelio nomenklatūrinis lapas The Quaternary geological mapping of the Jurbarkas 2211, plotas 610 km2) atliktas pirmo lygio kvartero (610 km2) area was carried out at a scale 1:50 000 in

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 12 Results of projects completed in 2007 geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Re- 2004–2007. Based on the material collected in the course miantis surinkta kartografavimo medžiaga, sudaryti of mapping, the geological (with geological cross-sections) valstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 and geomorphological maps of the Quaternary deposits masteliu – kvartero geologinis (su geologiniais as well as maps of factual data and litomorphogenetic pjūviais) ir geomorfologinis žemėlapiai bei to paties zoning were drawn at a scale 1:50 000. The set of maps mastelio faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio is supplemented with an explanatory note. rajonavimo žemėlapiai. Parašytas aiškinamasis The compilation of maps was based on the aerial žemėlapių komplekto raštas. photo interpretation, field observations (1242 points) Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus mastelio aerofotonuotraukos, atlikti lauko geologi- and laboratory investigations. The Quaternary geological niai-geomorfologiniai maršrutai, kurių metu išgręžtas map outlines the deposits occurring under the soil – their ir aprašytas 1161 gręžinukas, iškastas 81 šurfas, distribution patterns, age, origin and lithology. The mode paimti mėginiai ir atlikti nuogulų granuliometrinės of occurrence of the Quaternary deposits is represented in sudėties tyrimai. Kvartero geologiniame žemėlapyje complementary geological cross-sections. The geomorpho- pavaizduota po dirvožemiu slūgsančių nuogulų logical map outlines the origin and morphosculpture of ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė the relief of Jurbarkas area. The mapped area is represented sudėtis. Žemėlapį papildo geologiniai pjūviai, ilius- by one geomorphologic district, which is divided into truojantys kvartero nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo 5 micro-districts, in the map of lithomorphogenetic zones. sąlygas. Geomorfologiniame žemėlapyje pavaizduota The thickness of the Quaternary deposits in the mapped Jurbarko ploto reljefo kilmė ir morfoskulptūra. Lito- area is 70–90 m; in palaeoincisions it reaches up to 155 m. morfogenetinio rajonavimo žemėlapyje kartografuo- The Pleistocene deposits are subdivided into Dzūkija, tas plotas priskiriamas vienam geomorfologiniam rajonui, kuris padalytas į penkis mikrorajonus. Dainava and Žeimena formations of Middle Pleistocene Kartografuotoje teritorijoje vyrauja 70–90 metrų (the Žeimena formations are subdivided into Žemaitija storio kvartero nuogulos. Paleoįrėžiuose storis sie- and Medininkai sub-formations) and Upper Nemunas kia 155 metrus, o šiaurės vakarinėje Jurbarko ploto formations of Upper Pleistocene. The Upper Nemunas dalyje, kur prekvartero paviršius iškilęs iki -20 – formations are subdivided into Grūda and Baltija sub- +10 metrų virš jūros lygio, kvartero nuogulų storis formations. The Holocene formations are not subdivided vos 30–40 metrų. Pleistoceno nuogulos suskirstytos į stratigraphically. The upper part of the Quaternary cover vidurinio pleistoceno Dzūkijos,D ainavos, Žeimenos is composed of deposits and sediments of different origin, svitas (pastaroji suskirstyta į Žemaitijos ir Medininkų with glaciolacustrine sediments (clay, silt and sand) pre- posvites) bei viršutinio pleistoceno Viršutinio Nemu- vailing. A large part of the Quaternary cover is composed no svitą. Viršutinio Nemuno svita suskirstyta į Grūdos of eolian and biogenic deposits and glaciofluvial (gravel ir Baltijos posvites. Holoceno dariniai stratigrafiškai and sand) sediments. The relief was formed by the glacier detaliau nesuskirstyti. Viršutinė kvartero storymės dalis sudaryta iš įvairios genezės nuogulų ir nuosėdų, of the Baltic Stage of the Last (Weichselian) Glaciation vyrauja limnoglacialinės molingos, smėlingos ir and its melt water. The sedimentation took place in the aleuritingos nuosėdos. Nemažą Jurbarko ploto lakes and the hydrographic net was developing during paviršiaus dalį užima eoliniai ir biogeniniai dariniai, the Late Glacial and Holocene. A slightly undulated and taip pat fliuvioglacialinės nuogulos – žvirgždingi undulated glaciolacustrine plain prevails in the Jurbarkas smėliai. Jurbarko ploto reljefą suformavo paskuti- area. The massifs of eolian deposits extend in the western niojo – Vėlyvojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos part of the mapping area. It is characterized by a dominant ledynas, kuriam atsitraukus reljefas buvo smarkiai undulating and hilly relief. performuotas prieledyninio patvenktinio baseino ir The set of geological maps provides important informa- tekančių vandens srautų. Vėlyvajame ledynmetyje ir tion on the geological structure of the upper part of the holocene vyko nuosėdų sedimentacija ežeruose, for- Quaternary cover of the mapped territory and serves as a mavosi hidrografinis tinklas. Jurbarko plote vyrauja basis for further hydrogeological, engineering geological, silpnai banguota arba banguota limnoglacialinė lyguma. Vakarinėje ploto dalyje plyti nemaži eolinių and ecogeological mapping and prospecting of mineral darinių masyvai, kuriems būdingas banguotas ir resources. kauburiuotas reljefas. Sudarytame žemėlapių komplekte atsispindi J. Pocienė kartografuotos teritorijos kvartero nuogulų storymės Lithuanian Geological Survey viršutinės dalies geologinė sandara, kuri yra svarbus tolesnių hidrogeologinių, inžinerinių-geologinių, ekogeologinių tyrimų bei naudingųjų iškasenų paieškos pagrindas.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 13 GEOLOGICAL MAPPING Pav. Geologinio žemėlapio su geomorfologiniais ele- Fig. Fragment of the geological map with some geomorpho- mentais fragmentas. Fliuvioglacialinė delta į vakarus logical details. Glaciofluvial delta west of Jurbarkas nuo Jurbarko

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 14 Results of projects completed in 2007 Kvartero pjūvių stratigrafinė ir genetinė revizija

A. Jusienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Lietuvos geologijos tarnybos valstybinių Genetic and stratigraphic revision geologinių tyrimų programos „Geologija ir darnus of the Quaternary cross-sections vystymasis“ dalį „Geologinis erdvinis kartografavimas“ atlikta kvartero pjūvių stratigrafinė ir genetinė Implementation of the constituent part “Spatial geologi- revizija, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. cal mapping” of the national geological research program Vykdant projekto užduotį, remiantis kartografini- “Geology and Sustainable Development” developed at the ais gręžiniais, turinčiais pilniausią stratigrafinį Lithuanian Geological Survey, enabled to carry out a genetic pjūvį bei nustatytas tarpledynmetes nuosėdas, buvo and stratigraphic revision of the cross-sections of Quater- sudarytas atraminių geologinių pjūvių tinklas – iš nary deposits over the territory of Lithuania. The network of viso 45 pjūviai (1 pav.). Pirmiausia buvo sudaromi reference geological cross-sections (the total number of 45) šiaurės vakarų–pietryčių krypties pjūviai (pagal Lietu- was developed based on the boreholes with complete strati- vos teritorijoje vyravusią ledynų slinkimo kryptį). graphic sections and identified interglacial deposits (Fig. 1). Sudaryti šios krypties 22 geologiniai pjūviai, pažymėti Firstly, twenty two cross-sections from north-west to romėniškaisiais skaitmenimis: I–I’, II–II’ ir t. t. Kiti south-east (according to the prevailing ice sheet movement sudaryti 23 pjūviai yra pietvakarių–šiaurės rytų kryp- direction) were compiled titled I–I’, II–II’ etc. The rest 23 ties, tai yra statmenai prieš tai minėtiems pjūviams. cross-sections were compiled from south-west to north-east Tokios krypties atraminiai geologiniai pjūviai pa- and titled A–A’, B–B’ etc. These directions of cross-sections sirinkti siekiant kuo išsamiau pavaizduoti kvartero were chosen for possibly most comprehensive description of nuogulų sandarą (2 pav.). Pietvakarių–šiaurės rytų the structure of Lithuanian Quaternary deposits (Fig. 2). kryptimi sudaryti pjūviai yra pažymėti lietuviškos The sections of 770 cartographic boreholes were used. The abėcėlės raidėmis: A–A’, B–B’ ir t. t. Iš viso į minėtą cross-sections are spaced 10–12 km. The horizontal scale is pjūvių tinklą pateko 770 kartografinių gręžinių. 1:200 000 and the vertical scale is 1:2000. Tokiu būdu visai Lietuvos teritorijai sudaryto tinklo The all descriptions of the cartographic borehole sections pjūviai yra maždaug 10–12 km atstumu vienas nuo were examined based on the data from the mapping reports kito. Horizontalus geologinių pjūvių mastelis yra stored at the Geological Fund. 1:200 000, o vertikalus – 1:2000. In the subsystem “The Borehole Register”, all boreholes are described using different stratigraphic schemes. Sudarant pjūvius, visų į juos patekusių karto- Therefore, during the genetic and stratigraphic revision grafinių gręžinių pjūvių aprašymai buvo tikrinami of the Quaternary cross-sections, all stratigraphic units pagal Geologijos fonde saugomų geonuotraukinių were correlated with the new Lithuanian Quaternary ataskaitų gręžinių aprašymus. stratigraphic scheme (2005). Posistemyje „Gręžinių registras“ esantys gręžiniai The geological bodies in the cross-sections of the earth indeksuoti pagal įvairiais metais galiojusias strati- surface are represented according to R. Guobytė’s revised grafines schemas, todėl, atliekant stratigrafinę ir Quaternary geological map at a scale 1:200 000. genetinę pjūvių reviziją, buvo padaryta įvairiais metais The compiled cross-sections and boreholes included in naudotų stratigrafinių schemų ir 2005 metų Lietuvos them are indexed according to the Quaternary stratigraphic kvartero stratigrafijos schemos, šiuo metu patvirtintos scheme (2005). 204 boreholes are indexed anew in “The naudoti Lietuvos geologijostarnyboje, koreliacija. Borehole Register”. Sudarytuose geologiniuose pjūviuose žemės The all compiled cross-sections are available to users in paviršiuje slūgsantys geologiniai kūnai vaizduojami digital and paper versions. pagal R. Guobytės revizuotą 1:200 000 mastelio Lietuvos kvartero geologinį žemėlapį. A. Jusienė, Sudaryti pjūviai ir visi į juos patenkantys kar- Lithuanian Geological Survey tografiniai gręžiniai indeksuoti pagal 2005 metų Lietuvos kvartero stratigrafijos schemą. 204 gręžiniai indeksuoti iš naujo Valstybinės geologinės informacijos sistemos posistemyje „Gręžinių registras“. Visi sudaryti geologiniai pjūviai naudotojui pateikiami įskaitmeninti ir išspausdinti ant popieriaus.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 15 GEOLOGICAL MAPPING 1 pav. Geologinių pjūvių tinklas Fig. 1. Network of the geological cross-sections

2 pav. Geologinio pjūvio V–V’ fragmentas Fig. 2. Fragment of the geological cross-section V–V’

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 16 Results of projects completed in 2007 Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių 1:200 000 masteliu revizija ir atnaujinimas

D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais buvo tęsiamas projektas „Valstybinių Revision of the National Hydrogeo- hidrogeologinių žemėlapių revizija ir atnaujini- logical maps at a scale 1:200 000 mas M 1:200 000 topografiniuose 40–59/60–79, 60–79/60–79 ir 80–99/60–79 lapuose“ (pagal LKS-94 koordinačių sistemos tinklelį). Revision of the National Hydrogeological maps at a scale Projekto plotas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje 1:200 000 (topographic sheets 40-59/60-79, 60-79/60-79 ir administraciniu požiūriu apima Telšių apskri- and 80-99/60-79) was carried out in 2007. The aim of the ties rytinę dalį bei Šiaulių ir Panevėžio apskričių project was to compile hydrogeological maps of the main šiaurines dalis. Pagrindinis projekto tikslas – sudary- drinking water aquifers of pre-Quaternary deposits in ti minėtų topografinių lapų pagrindinius eksploatuo- digital form and to prepare a project report. jamus gėlus prekvartero sluoksnius apibūdinančius The legend used for compiling the hydrogeological hidrogeologinius (parametrinius) žemėlapius, juos map includes not only the main hydrogeological char- įskaitmeninti ir parengti aiškinamąjį raštą. acteristics of productive aquifers (occurrence of aquifers Sudarant hidrogeologinį žemėlapį naudota and aquitards, piezometric water level, and groundwater atraminė legenda (parengta 2006 metais, atliekant chemical composition in the well), but also detailed infor- hidrogeologinių žemėlapių reviziją ir atnaujinimo mation about groundwater use possibilities – well yield, darbus vakarinei Lietuvos daliai), kuria siekiama hydraulic conductivity, and type of chemical composition. parodyti ne tik bendras eksploatuojamojo požeminio The boundaries of pre-Quaternary aquifers and aquitards vandens hidrogeologines savybes (vandeningųjų were specified and permeability properties of aquifers, wa- sluoksnių ir vandensparų išplitimas, pjezometrinis ter supply potential and hydrogeochemical situation were lygis, bendra požeminio vandens cheminė sudėtis generalized using new data available at the information gręžinyje), bet ir pateikti detalesnių duomenų apie system of the Lithuanian Geological Survey. teritorijų vandeningumą bei išteklių naudojimą Hydrogeological characterization was performed for (gręžinių našumas, vandens pratakumas, cheminės five aquifers (aquiferous complexes): Upper Permian sudėties tipas pagal O. A. Aliokiną). (P2), Upper Devonian Famenian (D3fm), Upper Devo-

Pagal hidrogeologinio ištirtumo revizuojamoje nian Stipinai (D3st), Upper Devonian Suosa–Kupiškis teritorijoje fondinės medžiagos duomenis pa- (D3s-kp), Upper–Middle Devonian Šventoji–Upninkai tikslintos prekvartero storymės vandeningųjų ir (D3-2šv-up). Digital maps of actual data, a hydrogeological vandensparių sluoksnių išplitimo ribos, išskirtos map of the pre-Quaternary productive aquifers at a scale teritorijos, kur intensyviausiai eksploatuojami pa- 1:200 000, a hydrogeological section and a project report grindiniai vandeningieji sluoksniai, apibendrintai were prepared. schemizuojant jų filtracines ir spūdines savybes, vandentiekos galimybes ir hidrogeocheminę situaciją D. Radzevičienė, juose. Kartografiškai pavaizduota hidrogeodinaminė Lithuanian Geological Survey ir hidrogeocheminė situacija atskiruose hidrogeosfe- ros taškuose ir gyliuose pagrįsta patikimesnių kartografavimo, vandens gavybos gręžinių išbandymo rezultatais bei duomenimis. Hidrogeologiškai kartografuoti perspektyvesni vandentiekai ir gerokai intensyviau eksploatuojami dėl išplitimo tirtame plote ir geresnių filtracinių savybių penki vandeningieji sluoksniai (spūdinės sistemos): viršutinio permo (P2), viršutinio devono famenio (D3fm), viršutinio devono Stipinų (D3st), viršutinio devono Suosos–Kupiškio (D3s-kp), viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 17 GEOLOGICAL MAPPING (D3-2šv-up). Kaip revizuotos teritorijos hidrogeologinių sluoksnių hidrogeologinis žemėlapis 1:200 000 mas- sąlygų apibendrinimo rezultatas sudaryti faktinės teliu, hidrogeologinis pjūvis. Žemėlapiai ir pjūvis yra medžiagos žemėlapis 1:200 000 masteliu, prekvar- įskaitmeninti LKS-94 koordinačių sistemoje. tero pagrindinių eksploatuojamų vandeningųjų

Pav. LKS-94 topografinis tinklelis ir revi- zuojamų hidrogeologinių žemėlapių lokalizacija

Fig. LKS-94 topographic grid and localiza- tion of revised hydrogeological maps

Lietuvos spūdinio vandens gamtinės saugos žemėlapiai 1:200 000 masteliu

R. Kanopienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens gamtinė sauga – tai gamtinių Artesian groundwater vulnerability geologinių-hidrogeologinių sąlygų ir geologinės maps at a scale 1: 200 000 aplinkos savybių visuma, lemianti teršalų patekimo į požeminę hidrosferą galimybę. Šios Lietuvos teritorijos hidrogeologinės sąlygos ir uolienų savybės Vulnerability of artesian groundwater implies a complex of buvo įvertintos 2006–2007 metais, vykdant projektą geological and hydrogeological conditions causing a pos- „Lietuvos požeminio vandens gamtinės saugos sibility for pollutants to reach the groundwater surface. įvertinimas“. Šio vertinimo grafinė išraiška yra Vulnerability of artesian groundwater was evaluated požeminio vandens gamtinės saugos (apsaugo- based on two groups of natural factors: geological and tumo, jautrumo, pažeidžiamumo) žemėlapiai, kurie hydrodynamic. The group of geological factors includes kiekybiškai arba kokybiškai apibūdina žemės gelmių lithological composition of overlying deposits, thickness savybes, lemiančias požeminio vandens gamtinę of layers above the aquifer and homogeneity of overlying saugą. strata. Analysing the hydrodynamic factors, attention

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 18 Results of projects completed in 2007 Spūdinio vandens gamtinę saugą (jautrumą, was focused on the direction of vertical groundwater flow. pažeidžiamumą) lemia daugelis gamtinių veiksnių. When the flow goes upwards, the aquifer is protected from Šiuos veiksnius apibūdina tam tikros geologinės the surface pollution and lithology is not very important sąlygos ir uolienų (nuogulų) savybės. Vandeningųjų then. When the flow goes downwards, the major attention sluoksnių slūgsojimo sąlygos turi įtakos hidro- should be paid on the lithological factors. These should be dinaminiam požeminio vandens režimui, o šiuos evaluated for the areas of different geological structure. sluoksnius dengiančių uolienų savybės nulemia Typical geological cross-sections were compiled for each požeminio vandens filtracijos pobūdį. Svarbiausi area and hydraulic properties of low permeability layers veiksniai, lemiantys taršos galimybę ir greitį, yra were characterized. Based on the mentioned factors, the šie: 1) spūdžių (pjezometrinių lygių) tarp gretimų methodology of artesian groundwater vulnerability map- vandeningųjų sluoksnių skirtumas, 2) vandeningąjį ping was worked out in 2005. Vulnerability of artesian sluoksnį dengiančios storymės sudėtis, storis ir groundwater could be evaluated by three categories: low, filtracinės savybės. Spūdinio vandens gamtinei sau- intermediate and high. As a result of artesian groundwater gai vertinti pagal minėtus veiksnius ir žemėlapiams vulnerability evaluation, maps of groundwater vulnerabi- 1:200 000 masteliu sudaryti 2005 metais buvo parengta lity at a scale 1: 200 000 were compiled for the aquifers metodika. Pagal šią metodiką pirmą kartą Lietuvoje of three hydrodynamic systems (Cainozoic–Mesozoic, sudaryti trijų spūdinių balansinių sistemų: kainozo- Permian–Upper Devonian and Upper–Middle Devonian). jaus–mezozojaus (Kz–Mz), permo–viršutinio devono Polygons of different vulnerability are coloured on the

(P2–D3) ir viršutinio–vidurinio devono (D3šv–D2up) maps (Fig.). Maps of artesian groundwater vulnerability vandens gamtinės saugos žemėlapiai 1:200 000 contain some additional geological information, such as masteliu. thickness of overlying strata, typical cross-sections of Hidrogeodinaminiu požiūriu spūdinio vandens the areas of different geological structure, direction of gamtinė sauga vertinama pagal gretimų vandeningųjų horizontal groundwater flow, distribution areas of the sluoksnių ar kompleksų vandens spūdžių skirtumą. aquifers, occurrence of palaeoincisions and active neotec- Sudarant žemėlapį gręžinių informacijos interpo- tonic zones etc. liavimo būdu ir atsižvelgiant į absoliutų žemės The groundwater of Cainozoic–Mesozoic aquifers is of paviršiaus reljefo aukštį, išskiriamos vandeningojo low vulnerability over an area of 21138.5 km². Medium sluoksnio ar spūdinės balansinės sistemos mitybos vulnerability is characteristic to the groundwater of this ir iškrovos sritys. Mitybos srityse, kaip minėta, ver- system over an area of 1102 km². The area of high ground- tikali filtracija per mažai laidžius sluoksnius vyksta water vulnerability is quite small (1102 km²). iš viršaus žemyn, todėl požeminio vandens gamtinę Aquifers of Permian–Upper Devonian system and saugą lemia ne hidrogeodinaminis, o geologinis Frasnian complex occur in an area of 29174.9 km². In the veiksnys. Iškrovos srityse dėl vertikalios filtracijos iš greater part (67.2%) of this territory, the groundwater apačios į viršų spūdinis požeminis vanduo laikomas vulnerability is low. Medium vulnerability was observed sąlygiškai apsaugotu nuo paviršinės taršos. in an area of 1306.3 km², and high vulnerability in an Vertinant požeminio vandens gamtinę saugą pa- area of 8262.3 km². gal geologinį veiksnį ir sudarant žemėlapį, teritorija The Upper–Middle Devonian Šventoji–Upninkai rajonuojama pagal vandeningąjį sluoksnį dengiančios aquifer complex occurs in almost one third of Lithuania’s storymės geologinę sandarą, t. y. tipinius jos pjūvius. territory ((21981.1 km²). In the greater part (67.8%) of Šie pjūviai sudaromi apibendrinant panašimis geolo- this area, groundwater vulnerability is low. The area ginėmis sąlygomis išgręžtų gręžinių informaciją. of medium groundwater vulnerability is quite large Kadangi požeminio vandens gamtinė sauga labiau- (6873.5 km²). In a small part (only 1%) of occurrence siai priklauso nuo dengiančios storymės filtracinių area, the groundwater vulnerability of Šventoji–Upninkai savybių, kurias lemia uolienų granuliometrinė complex is high. sudėtis, plyšiuotumas ir sukarstėjimo laipsnis, daugiausia dėmesio, sudarant tipinius pjūvius, teikiama būtent šioms savybėms. Žemėlapyje rodomi skirtin- R. Kanopienė, gos sandaros vandeningąjį sluoksnį dengiančios Lithuanian Geological Survey storymės paplitimo plotai (jų ribos), kurie išskiriami pagal panašų storymės pjūvį atspindinčių gręžinių išsidėstymą. Spūdinio vandens gamtinė sauga

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 19 GEOLOGICAL MAPPING įvertinama kiekvienam tipinės sudėties dengiančios ploto) šios balansinės sistemos sluoksnių vanduo yra storymės išplitimo plotui. Kiekvieno tipinio pjūvio vidutiniškai apsaugotas, o dar mažesniame – 649 km² storymės paplitimo plotui suteikiama tam tikra plote (2,9 proc. išplitimo ploto) – silpnai apsaugotas spūdinio vandens gamtinės saugos kategorija, nuo paviršinės taršos. kuri žemėlapyje pavaizduojama spalva. Tipiniame Permo–viršutinio devono spūdinės balansinės sis- pjūvyje pateikiamas mažai laidžių uolienų (nuogulų) temos bei franio komplekso vandeningieji sluoksniai filtracinių savybių apibūdinimas. Šiam apibūdinimui yra išplitę 29 174,9 km² ploto teritorijoje. ąlygiškaiS yra panaudojama vidurkinė filtracijos koeficiento0 (k ) apsaugotas nuo paviršinės taršos šių sluoksnių van- vertė, kuri nustatoma remiantis anksčiau atliktų duo gali būti laikomas 19 606,4 km² plote (67,2 proc. hidrogeologinių tyrimų rezultatais ir literatūros išplitimo ploto). Mažesniame, 1306,3 km², plote duomenimis. (4,5 proc. išplitimo ploto) spūdinis šios sistemos Spūdinio vandens užteršimo galimybę lemia ir vanduo yra vidutiniškai apsaugotas nuo paviršinės daugelis kitų geologinių veiksnių (neotektoniškai taršos. Silpnai apsaugotas spūdinių sluoksnių van- aktyvių linijinių zonų išsidėstymas, paleoįrėžių duo slūgso 8262,3 km² ploto teritorijoje (28,3 proc. paplitimas, spūdinio vandens horizontalios filtraci- išplitimo ploto), dažniausiai šiaurės rytinėje Lietuvos jos sluoksnyje kryptis). Tačiau tiksliai vertinti šių dalyje, kur išplitę franio komplekso sluoksniai. veiksnių įtakos spūdinio vandens gamtinės saugos Viršutinio–vidurinio devono terigeninis Švento- kategorijoms nėra metodinių galimybių, todėl, sios–Upninkų vandeningasis kompleksas yra išplitęs sudarant žemėlapį, šių veiksnių grafinė išraiška beveik trečdalyje Lietuvos teritorijos (21 981,1 km² pateikiama kaip papildoma informacija. plote). Didžiojoje šio ploto dalyje (14 914,6 km², arba Kainozojaus–mezozojaus spūdinės balansinės 67,8 proc.) jo vanduo laikytinas sąlygiškai apsaugotu sistemos prekvartero vandeningieji sluoksniai yra nuo paviršinės taršos. Vidutiniškai apsaugotas šio išplitę 22 889,5 km² ploto teritorijoje. Iš jų 21 138,5 km² komplekso vanduo yra 6873,5 km² ploto teritorijoje plote (92,3 proc. išplitimo ploto) jų vanduo yra (31,3 proc. išplitimo ploto), o silpnai apsaugotas tik sąlygiškai apsaugotas nuo paviršinės taršos. Gana 193 km² ploto teritorijoje, kuri nesudaro net 1 proc. nedideliame, 1102 km², plote (4,8 proc. išplitimo vandeningojo komplekso išplitimo ploto (pav.).

Pav. Plotai, kuriuose Šventosios–Upninkų vandenin- Fig. Areas of different groudwater vulnerability in the gojo komplekso spūdinio vandens gamtinė sauga yra Šventoji–Upninkai aquifer complex skirtinga

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 20 Results of projects completed in 2007 Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų žemėlapis 1:400 000 masteliu

J. Gudonytė, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais Lietuvos geologijos tarnybos Žemės A map of mineral resources of the gelmių registro ir leidimų skyriuje buvo vykdo- Republic of Lithuania at a scale mas projektas „Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų žemėlapis M 1:400 000“, numatytas pagal 1:400 000 programą „Geologija ir darnus vystymasis“ (atsa- kinga vykdytoja J. Gudonytė). Projekto tikslas buvo The information about mineral resources of Lithuania was parengti Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų collected and summarized in a map compiled within the žemėlapį 1:400 000 masteliu. Šiame žemėlapyje project carried out in 2007 “A map of mineral resources yra informacija apie 672 detaliai išžvalgytus ir 988 of the Republic of Lithuania at a scale 1:400 000”. The parengtiniai išžvalgytus telkinius ir 416 perspektyvių map is designed to secure a sustainable use of mineral plotų, iš kurių 339 apskaičiuoti aptikti prognoziniai resources of Lithuania. ir 77 – spėjami prognoziniai ištekliai. Duomenys 1660 thoroughly and partly explored deposits and 416 apie naudingąsias iškasenas pateikti pagal 2007 m. promising areas are plotted on the map. sausio 1 d. būklę.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 21 GEOLOGICAL MAPPING Didesnių telkinių ir perspektyvių plotų kontūrai The largest deposits are mapped in accordance to the žemėlapyje atitinka mastelį, o mažų nemastelinių – scale of the map, whereas the small (non-scale) deposits are pažymėti sutartiniu ženklu. Naudingosios iškasenos plotted using special marks. So far, the mineral resources rūšį žemėlapyje parodo telkinio ar perspektyvaus of Lithuania have been explored to a different degree. ploto spalva, o išteklių kategoriją pagal geologinio Every deposit or promising area is represented in differ- tyrimo etapo rezultatus – brūkšniuotė. Šalia telkinio ent colours, and the way a sign is filled up in the legend ar perspektyvaus ploto pateiktas jo pavadinimas represents the degree of its investigation. Names are given (kursyvu). Taip pat žemėlapyje yra pažymėti Lietu- beside the plotted deposits or areas on the map. All pro- vos saugomų teritorijų kontūrai. tected areas of Lithuania also are outlined on the map. Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys apie Brief information on the deposits and promising naudingųjų iškasenų išžvalgytų ir prognozinių areas is presented in the explanatory note. The deposits išteklių plotus, išteklių kiekį ir jų pasikeitimą dėl and promising areas are grouped according to the kind of gavybos ar kitų priežasčių. Telkiniai ir perspektyvūs mineral resource and district of its location. The names plotai pateikiami pagal naudingųjų iškasenų and numbers of deposits in the SGIS, degree of exploration, rūšis bei dabartinį administracinį šalies teritorijos prime quantity of resources and their residual by January suskirstymą, nurodant telkinio ar perspektyvaus 1, 2007, also are indicated. The residuals of resources in ploto pavadinimą, identifikavimo numerį VGIS the operating quarries are picked out for user’s conven- duomenų bazėje, išteklių kategoriją pagal geologinio ience. The names of mineral resources, administrative tyrimo etapo rezultatus, pradinius (geologinius ar districts and the list of deposits within them are arranged išgaunamuosius) išteklius ir jų kiekį iki 2007 m. sau- in an alphabetical order. The total of mineral resources in sio 1 dienos. Naudingųjų iškasenų rūšys, apskritys, Lithuania is shows in Table. savivaldybės, telkinių pavadinimai savivaldybėse The updated map of mineral resources (scale 1:400 000) pateikiami abėcėlės tvarka. for the whole territory of Lithuania will allow stimulation Parengtas žemėlapis pritaikytas naudoti įvairiose of the extraction of mineral resources and expeditious pub- sferose ir skirtas propaguoti, platinti bei populia- lication and promotion of geological information for official rinti informaciją apie naudingąsias iškasenas. Pag- institutions, geological organizations, wider public, mass rindiniai galimi vartotojai: žemėtvarkos tarnybos, media, etc. It is necessary to encourage a more effective use savivaldybės, regionų aplinkos apsaugos departa- of the existing resources and to employ new possibilities mentai, kasybos pramonės įmonės, mokyklos ir kt. and new raw material processing technologies.

J. Gudonytė, Lithuanian Geological Survey

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 22 Results of projects completed in 2007 POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2007 metais

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2007 The National groundwater monitoring metais buvo vykdomas pagal valstybinio aplinkos in 2007 monitoringo programą 2005–2010 metams kaip sudedamoji jos dalis remiantis patvirtintu 2007 metų darbų planu. The National groundwater monitoring in 2007 was 2007 metais požeminio vandens lygis matuotas executed as a part of National Environmental Monitoring 75 stebėjimo gręžiniuose, kur elektroniniai duomenų Programme for the period 2005–2010. kaupikliai kartą per dieną fiksavo vandens slūgsojimo Groundwater levels were measured in 75 observation gylį ir temperatūrą. Dauguma lygio stebėjimų – 61 wells, where data loggers daily recorded groundwater level gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, šeši gręžiniai – and temperature. Most of the observation wells – 61 – are kvartero tarpmoreniniams ir aštuoni prekvartero installed into shallow groundwater, and the rest 14 to con- spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams. Iš viso per fined aquifers: 6 to the Quaternary and 8 to pre-Quaternary metus atlikti 27 375 vandens lygio matavimai. ones. Požeminio vandens mėginiai imti tik iš gruntinio Groundwater sampling was performed in 120 observa- sluoksnio, vieną kartą, balandžio gegužės mėnesiais. tion wells once per year (April–June). Water samples were Paimta 120 mėginių trumpai cheminei analizei, bio- analysed for main chemical compounds (Cl, SO , HCO , geniniams elementams ir ChDS nustatyti. Prieš imant 4 3 CO2, Ca, Mg, Na, and K) and nutrients (NO2, NO3, NH4, mėginį nustatyti kaitūs laiko atžvilgiu fiziniai-chemi- and PO ). The collected data reflects chemical composition niai parametrai (pH, Eh, el. laidis, O ). Hidrocheminės 4 2 and quality of shallow groundwater from different geologi- analizės metu nustatyti bendrieji cheminiai rodikliai cal conditions and under varying anthropogenic loads. (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato Summary statistics is provided in the Table. The prevail- skaičius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO , HCO , CO ), 4 3 2 ing concentrations of nitrates in shallow groundwater katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai fall to the interval 0.5–15.5 mg/l. The highest permissible (NO2, NO3, NH4, PO4). Gauti duomenys apibūdina gruntinio vandens, besiformuojančio skirtingomis concentration in groundwater (50 mg/l) was exceeded in 7 gamtinės ir antropogeninės apkrovos sąlygomis, observation wells. Maximal concentrations are monitored cheminę sudėtį ir kokybę. Bendros cheminės sudėties close to urban areas (4 wells) and in intensively cultivated tyrimo rezultatai apibendrinti lentelėje. Vyrau- arable lands (2 wells). janti nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje The sampling for pesticides analysis was performed in yra 0,5–15,5 mg/l. Didžiausia leidžiama nitratų 11 specially selected observation wells, located in arable koncentracija (DLK) požeminiame vandenyje – lands and in big orchards. Analysis was performed for 50 mg/l – 2007 metais buvo viršyta septyniuose chlororganic, phosphorus organic and triazine pesticides. gręžiniuose. Didžiausia koncentracija užfiksuota The results revealed that pesticides are rarely found in šalia urbanizuotų teritorijų (keturi gręžiniai) ir shallow groundwater in concentrations higher than dirbamose žemėse (du gręžiniai). detection limit. Only a single well, located in Naradava Taip pat paimta 11 mėginių chloroorganinių, orchards, contained 3.4 mkg/l of atrazine. fosfoorganinių ir triazininių pesticidų tyrimams. Mėginiai imti iš gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir J. Arustienė, soduose. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad Lithuanian Geological Survey išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik nėra. Dešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Naradavos soduose (Pasvalio raj.), rasta 3,4 mkg/l antrazino (DLK 2 mkg/l).

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 23 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH Lentelė. Gruntinio vandens cheminės sudėties moni- Table. Chemical composition of shallow groundwater toringo rezultatai

Kvartiliai / Quartille Komponentas Vidurkis Mediana Compound Mean Median 25% apatinis 75% viršutinis Lower Upper Bendroji mineralizacija 568 491 389 618 Total dissolved solids, mg/l Bendrasis kietumas 6,9 6,0 4,5 8,0 Total hardness, mg-ekv/l Permanganato indeksas 2,9 1,9 1,1 3,5 CODMn, mg/l O2 Bichromato indeksas 9,5 7,0 5,2 9,2 CODCr, mg/l O2 Cl– 24 10 6,0 29

2– SO4 76,4 23,9 10 48 – HCO3 305 301 223 386 – NO3 12 1,16 0,5 15,5

Na+ mg/l 19,2 8,08 3,8 20,1 K+ 3,9 2,2 1,3 3,4 Ca2+ 102 87 68 110 Mg2+ 22 18,9 12 27

+ NH4 0,2 0,05 0,05 0,15

Pav. Valstybinis požeminio vandens monitoringas Fig. National groundwater monitoring

24 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Gyvulininkystės kompleksų paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens monitoringo duomenų analizė ir apibendrinimas

R. Zabulis, Lietuvos geologijos tarnyba

Gyvulininkystės kompleksų (GK) paviršinės ir Analysis and generalization of surface požeminės hidrosferos vandens monitoringo and groundwater monitoring data duomenų analizė ir apibendrinimas parengtas vadovaujantis aplinkos ministro 2007 m. vasario 13 d. in the environment of stock breeding įsakymu Nr. D1-85 patvirtinta Lietuvos valstybinių farms geologinių tyrimų 2006–2010 m. programos „Geolo- gija ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo 2007 m. priemonių plano įgyvendinimo priemone 2.3 (analizuoti ir apibendrinti ūkio subjektų monitoringo The information collected during groundwater monitor- duomenis). ing in 48 stock breeding farms in 2000–2006 and hydro- Projektą vykdant įvertinta atliktų tyrimų me- chemical investigations of drainage and surface waters in džiaga, gauta atliekant 2000–2006 metų ūkio sub- 2000–2001 and in 2006 was evaluated within the project. jektų požeminio vandens monitoringą 48 šalies Analysis included evaluation of hydrochemical situation gyvulininkystės kompleksuose (kiaulininkystės – 30, in 36 rivers, chemical composition of 300 surface water galvininkystės – 8, galvininkystės-kiaulininkystės – 3, and 900 groundwater samples. paukštininkystės – 7), 2000–2001 metais ir 2006 metais Analysis of collected data revealed that economic activ- paviršinių nuotekų, drenažo, paviršinio vandens ity of stock breeding farms produce an adverse effect on telkinių vandens hidrocheminius tyrimus. Juos atliko hydrochemical status of drainage-, surface- and ground- regionų aplinkos apsaugos valstybinės analitinės water. Generalized data are presented in Figure. kontrolės skyrių, taip pat kitų žinybų vandens Main Conclusions tyrimų laboratorijos devyniolikoje kompleksų. For drainage water: Per nagrinėjamą laikotarpį (2000–2006 m.) vertinta • Pollution by nitrogen compounds vary within very 36 upių, upelių (iš jų reguliuotų upelių) vandens wide limits: N–NH4 – 0–22.2mg/l, NO2 – 0–18.4 mg/l, hidrocheminė situacija. Išanalizuoti apie 300 pavir- NO3 – 0–260 mg/l, and total nitrogen (Nb) – 0.5–78 mg/l. šinio ir 900 požeminio vandens mėginių, paimtų iš The average concentration of nitrogen compounds does 235 stebimųjų gręžinių, rezultatai. not exceed the maximum permissible concentration Atlikta gautos informacijos ir požeminio van- (MPC) – 15 mg/l. About 60% of stock breeding farms dens monitoringo rezultatų analizė parodė, kad were contaminated with nitrogen compounds; gyvulininkystės kompleksuose ūkinė veikla turi • The prevailing amount of total phosphorus (Pb) in neigiamą įtaką drenažinio, paviršinio vandens telkinių, drainage water does not exceed MPC (2 mg/l); gruntinio vandens hidrocheminei būklei. Apiben- • A rather high content of organics occurs in the wa- drinti tyrimų rezultatai pateikiami paveiksle. ters drained off from agricultural irrigated fields (AIF). Vertinant drenažinio vandens užterštumo rodik- It becomes especially high during slurry slopping, when lius, nustatyta, kad: organics in the water drained from the fields may exceed • taršos azotiniais junginiais intensyvumas kinta the permissible average annual norm (20 mg/l O2 accord- labai plačiai – nuo leidžiamų nedidelių iki gerokai ing BDS5); viršijančių didžiausią leidžiamą koncentraciją – DLK • Other pollutants are leaching together with nitrogen (N–NH4 – 0–22,2 mg/l; NO3 – 0–260 mg/l; bendro and organics. During slurry slopping in AIF, the concen- azoto (Nb) – 0,5–78 mg/l). Vidutinė azoto junginių tration of contaminants in drainage waters can increase koncentracija iš esmės neviršija DLK (15 mg/l). Apie by 1.3 to 46 times. 60 proc. gyvulininkystės kompleksų daugiau nei vieną kartą per tyrimų laikotarpį nustatyta azoto junginių momentinė vertė, viršijanti DLK;

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 25 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH • bendro fosforo (Pb) vyraujanti reikšmė vande- For surface water: nyje iš esmės neviršija DLK (2 mg/l) drenažiniam • The water of 78% of investigated rivers and runlets vandeniui; is contaminated by nitrogen. Its concentration exceeds • gana didelis organinės medžiagos kiekis gali the MPC by 10–30 times. Contamination by phosphorus būti ištekančiame iš žemdirbystės drėkinimo laukų and organics is lower. Their maximal values are < 5–10 (ŽDL) vandenyje. Ypač tai fiksuojama srutų lietinimo MPC; metu, kai organinės medžiagos iš drenažo sistemų • The water quality of 70% rivers and runlets in the ištekančiame vandenyje tam tikrais atvejais gali territory of stock breeding farms is significantly affected būti daugiau už leidžiamą vidutinę metinę normą by their operation activity.

(20 mg/lO2 pagal BDS5); Analysis of shallow groundwater data revealed the • didelę neigiamą įtaką atviro drenažo vandens following regularities: kokybei daro paviršinė nuoplova. Lietinimo metu • The hydrochemical average background concen- paviršiniu nuotėkiu išplaunama nuo 5 proc. iki tration values of pollutants do not exceed the MPC for

25 proc. įnešto su srutomis Nb. Kartu su azotu natural water; išplaunama ir kitų teršiančių medžiagų. Dėl srutų • Higher contamination is observed in shallow lietinimo ŽDL teršiančių medžiagų drenažiniame groundwater of cow farms, complex industrial territories vandenyje gali padidėti iki 1,3–46 kartų; and AIF. Pollution of shallow groundwater by N–NH4,

• nors ir galima matyti drenažinio vandens kokybės NO2, NO3, Nb, Pb in sandy deposits is 2–4 times as high gerėjimo tendenciją (2000–2001 metais užteršto azoto as in clayey deposits; junginiais drenažinio vandens buvo 68 proc. tirtų • The operation of 79% of stock breeding farms pro- gyvulininkystės kompleksuose, o 2006 metais tokių duces a marked influence on the shallow groundwater kompleksų buvo tik 42 proc.), tačiau dėl to, kad quality; drenažinio vandens teršalų DLK reikalavimai yra nuo • Shallow groundwater contaminated with nitrates 5 iki 20 kartų didesni už jų DLK paviršinio vandens may spread up to 100–150 m. This depends on natural telkinyje, drenažinio vandens indėlis į paviršinio and technological conditions. The flow of contaminated vandens užterštumą yra labai svarus. groundwater can reach, recharge and contaminate surface Vertinant paviršinio vandens telkinių (upių, water bodies. upelių, tvenkinių ir kt.), esančių gyvulininkystės kompleksų rajone, vandens užterštumo rodiklius, R. Zabulis, nustatyta, kad: Lithuanian Geological Survey • 78 proc. tirtų upių ir upelių vandenyje yra viršijami leidžiamos teršalų (BDS7, NH4–N, NO2,

NO3, Nb, PO4, Pb) koncentracijos reikalavimai. Pagal taršos intensyvumą iš visų upių vandenį teršiančių medžiagų labai išsiskiria azoto junginiai (NO2, NO3,

Nb). Jų koncentracija vandenyje DLK viršija iki 10–30 kartų. Mažiau teršiama fosforu ir organine medžiaga. Jų didžiausia vertė yra mažesnė nei 5–10 DLK; • atitekančio į gyvulininkystės komplekso rajoną ir nutekančio nuo jo paviršinio vandens telkinių vandens kokybės palyginimas parodė, kad apie 70 proc. šalia gyvulininkystės komplekso tekančių upių ir upelių vandens kokybei gana didelę įtaką daro kompleksų eksploatavimas. Atlikta gruntinio vandens hidrocheminių tyrimo rezultatų analizė išryškino tokias tendencijas: • hidrocheminio fono vidutinis teršiančių me- džiagų kiekis neviršija DLK žmogaus vartojamam žaliam vandeniui; • labiau (arba intensyviausiai) gruntinis vanduo teršiamas:

26 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Pav. Bendro azoto koncentracija GK ūkinės veiklos Fig. Concentration of total nitrogen in the drainage, surface teritorijos drenažiniame, paviršiniame (A) ir nitratų water (A) and concentration of nitrates in shallow ground- gruntiniame vandenyje (B) water (B) in the environment of stock breeding farms

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 27 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH  galvininkystės ūkiuose. Čia intensyviau negu  smėlinių gruntų išplitimo rajone. Taršos inten-

kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose syvumas smėliniuose gruntuose pagal N–NH4,

požeminis vanduo teršiamas geriamojo vandens NO2, NO3, Nb, Pb yra vidutiniškai du–keturis

indikatoriniais (N–NH4, Cl, SEL (savitasis elek- kartus didesnis negu moliniuose gruntuose;

trinis laidis), SO4, Na) ir kitais nelimituojamais • 79 proc. gyvulininkystės kompleksų eksploa-

(HCO3, K, Ca, Mg) rodikliais. Kitų pagrindinių tacijos poveikis gruntinio vandens kokybei yra teršiančių medžiagų (permanganato indekso pakankamai žymus – per nagrinėjamą laikotarpį

(PI), NO2, NO3, Nb) verčių dydžiai nepriklau- buvo nustatytas kurio nors teršalo didžiausios vertės somai nuo ūkio specializacijos pakankamai viršijimo DLK ne mažiau kaip vienas atvejis. Padėjęs

glaudūs; NO3 (> 25 mg/l) kiekis gruntiniame vandenyje ras-  kompleksų gamybinėje teritorijoje ir žemdirbystės tas 27 gyvulininkystės kompleksuose (59 proc.), iš drėkinimo laukuose. Tręšiamuose laukuose kurių 21 komplekse buvo viršijama DLK (50 mg/l). požeminio vandens teršimas nedidelis – nu- Apie 21 proc. gyvulininkystės kompleksų gruntinio

statyta teršalų (Cl, N–NH4, NO2, NO3, Nb) vandens tarša yra foninė arba matomi tik nedideli didžiausia koncentracija vandenyje, kai ji taršos požymiai; viršija DLK, aptinkama tik pavieniais atvejais. • nustatytas nitratais užteršto gruntinio vandens Tiek kompleksų gamybinėje teritorijoje, tiek išplitimo arealas nuo taršos židinio pagal požeminio žemdirbystės drėkinimo laukuose gruntinio vandens srautą buvo 100–150 metrų. Priklausomai vandens pagrindinės teršiančios medžiagos yra nuo vietovės gamtinių ir technogeninių sąlygų azoto ir organiniai junginiai – jų ir vidutinės nitratų paplitimo atstumas nuo taršos židinio pa- didžiausių reikšmių koncentracijos viršija DLK gal gruntinio vandens tėkmę gali būti ir kur kas iki 2–6 kartų. Dėl skirtingo taršos pobūdžio didesnis. Toks užteršto gruntinio vandens srautas kompleksų gamybinėje teritorijoje nustatytos gali pasiekti ir maitinti paviršinio vandens telkinius

didesnės vertės SEL, Cl, SO4, HCO3, Na, K, Ca, ir juos teršti.

Mg, PI, ChDS, N–NH4, o žemdirbystės drėkinimo Atlikta paviršinės ir požeminės hidrosferos laukuose taršos intensyvumo atžvilgiu labiau vandens monitoringo duomenų analizė parodė, kad

teršiama NO2, NO3, Nb; stambių gyvulininkystės kompleksų eksploatacija daro ženklią neigiamą įtaką vandens kokybei.

Požeminio vandens gavybos prognozė

J. Giedraitienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinant valstybinę programą „Požeminio Forecast of groundwater abstraction vandens išteklių įvertinimas ir naudojimas geriama- jam vandeniui tiekti 2007–2025“ (Valstybės žinios. 2006, Nr. 66-2436), 2007 metais UAB SWECO BKG Within the frame of the “Programme of the evaluation LSPI atliko geriamojo vandens poreikio Lietuvos and use of groundwater resources for drinking water regionuose prognozę (Požeminio vandens gavyba ir supply for 2007–2025“, specialists from “SWECO BKG viešai tiekiamo vandens poreikio prognozė Lietuvos LSPI” forecasted drinking water demand in different regionuose: Ataskaita. – Vilnius, 2007. – LGT GF). Tuo Lithuanian regions. The data of groundwater abstraction tikslu sukaupti ir susisteminti požeminio vandens and perspective use from ~1000 well-fields, extracting gavybos faktiniai ir perspektyviniai duomenys, more than 10 m3/d of groundwater, were collected and apimantys daugiau kaip 1000 šalies vandenviečių, analyzed (Fig. 1). The forecast is based on the following išgaunančių daugiau kaip 10 m3/d. step by step procedure:

28 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Sudarant geriamojo vandens poreikio prognozę: • Collection and analysis of current water demand data • susisteminti esamo vandens poreikio duomenys within municipalities; savivaldybės lygiu; • Calculation of specific water consumption norm for • apskaičiuota specifinė vandens suvartojimo each municipality; norma kiekvienai savivaldybei; • Division of specific water consumption norm into 4 • ši norma išskaidyta į keturis komponen- parts – water loss, domestic, industrial and public tus – vandens netektį, vandens suvartojimą water consumption; gyvenamajame sektoriuje, vandens suvartojimą • Forecast of dynamics for each of these parts; visuomeniniams ir gamybos poreikiams; • Calculation of perspective specific water consumption • atlikta kiekvieno išvardyto komponento kitimo norm based on previous forecast; prognozė; • Forecast of population growth; • nustatyta perspektyvinė specifinio vandens • Forecast of the level of population connected to public suvartojimo norma, atsižvelgiant į komponentų water supply network; kitimo prognozes; • Calculation of drinking water demand. • sudaryta gyventojų skaičiaus kitimo prognozė; The current value of specific water consumption norm • sudaryta gyventojų prisijungimo prie viešojo in Lithuania varies between 90 l/d–330 l/d per person vandens tiekimo sistemos lygio prognozė; and the average value in 2006 was 168 l/d per person. • apskaičiuotas geriamojo vandens poreikis. The average water consumption for domestic use makes Analizuotų vandenviečių pasiskirstymas pagal ~ 34% of the total extracted groundwater (specific norm išgaunamo vandens kiekį pateikiamas 1 paveiksle. 30–80 l/d/p). This norm is higher in urban areas and lower

1 pav. Vandenviečių pasiskirstymas pagal išgaunamą Fig. 1. Distribution of well-fields according groundwater požeminio vandens kiekį abstraction volume

Dabartinis specifinis vandens suvartojimas in rural settlements. In general, domestic water consump- (norma) yra nuo 90 l/d./žm. iki 330 l/d./žm. Vidutinė tion norm is lower than in the most of EU countries. specifinio vandens suvartojimo norma Lietuvoje Thus, water consumption in Lithuania should increase, 2006 metais buvo 168 l/d./žm. Gyvenamajame sek- coming closer to EU average. On the other hand, due to toriuje vidutiniškai suvartojama apie 34 proc. viso wider use of new sustainable bathroom equipment, this išgaunamo požeminio vandens, o specifinė norma norm in the EU countries has decreases. It is assumed

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 29 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH nuo 30 l/d./žm. iki 80 l/d./žm. Didesniuose miestuose that until 2015, the current specific water consumption suvartojimo norma yra didesnė, kaimo vietovėse ir norm will increase by 50% in Lithuania and will remain mažuose miesteliuose – kur kas mažesnė. Lietuvoje at this level till 2025. vidutinis specifinis vandens suvartojimas buityje yra Water consumption for public needs in 2006 was kur kas mažesnis nei daugelyje Europos Sąjungos 20 l/d per person accounting for 11% of the total con- (ES) valstybių, kur vandens suvartojimo norma sumption norm and it should remain at the same level kinta nuo 100 l/d./žm. iki 150 l/d./žm. Atsižvelgiant in the future. į tai, tikėtina, kad vandens suvartojimas Lietuvoje The forecast of industrial water consumption was pamažu didės, artės prie ES vidurkio. Tačiau visoje based on an assumption that industrial water demand Vakarų Europoje pastebimas specifinės suvartojimo should decrease due to implementation of environment- normos gyvenamajame sektoriuje mažėjimas, jį friendly technologies. It was calculated that until 2015, skatina modernių taupių buities prietaisų ir vandenį it will increase by 5%, compared with 2006, and lately taupančių santechnikos įrenginių naudojimas. Todėl will remain on the same level. prognozei priimta prielaida, kad iki 2015 metų Water loss should be reduced to 15% of the total water esama specifinė vandens suvartojimo norma padidės volume supplied to public networks in 2015 and to 10% iki 50 proc. ir tokia išliks iki 2025 metų. in 2025. Vidutinė vandens suvartojimo norma visuome- The water consumption forecast for different sectors niniams poreikiams 2006 metais buvo 20 l/d./žm. ir is summarized in Table and Fig. 2. sudarė 11 proc. visos suvartojimo normos. Kad ji Taking into account the population growth and in- didės visuomeninėje sferoje, mažai tikėtina. creasing number of consumers connected to public water Prognozuojant vandens suvartojimo kitimą supply networks in the future, the expected water con- gamybos poreikiams, remtasi prielaida, kad įdie- sumption was calculated. The total calculated perspective giant „švariosios gamybos principus“ ir plėtojant drinking water demand in 2015 is ~565 000 m3/d, or by daugkartinio vandens naudojimo galimybes, 38% higher than in 2006. Prognostic water demand for vandens poreikis gamyboje mažės. Numatyta, kad 2025 is ~ 548 500 m3/d, or by 3% lower than in 2015. iki 2015 metų vandens suvartojimo dalis šioje sri- In all municipalities, the maximal prognostic water tyje, palyginti su 2006 metais, padidės 5 proc., o nuo consumption is lower than the productive potential of 2015 metų iki 2025 metų nekis. well-fields because the number of consumers connected Įgyvendinus numatytas priemones, vandens to the public water supply networks is very small. The netektis iki 2015 metų turėtų sumažėti iki 15 proc. municipalities of Panevėžys, Klaipėda, Šiauliai and Biržai, bendro į tinklus tiekiamo vandens kiekio, o iki where the potential of well-fields is lower than the prog- 2025 metų – iki 10 procentų. Tada esami nuostoliai nostic water consumption, make an exception. iki 2015 metų sumažės 46 proc., o iki 2025 metų – 64 procentus. Apibendrinus atskirų sektorių vandens suvar- J. Giedraitienė, tojimo prognozes, nustatytas bendrojo vandens Lithuanian Geological Survey poreikio pasiskirstymas tarp sektorių 2015 metams ir 2025 metams ir apskaičiuota specifinė vandens suvartojimo norma (lentelė). Prognozuojama, kad vandens vartojimas didės, ir specifinė vandens suvartojimo norma 2015 metais bus 5 proc. didesnė nei esama. O vieno gyventojo su- vartojamas vandens kiekis 2025 metais dėl nuostolių mažėjimo bus šiek tiek mažesnis nei esamas (lentelė). Visuomeniniams ir gamybos poreikiams tenkanti suvartojimo dalis beveik neturėtų kisti. Bendroji specifinio vandens suvartojimo norma pakis nedaug (2 pav.).

30 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Lentelė. Atskirų sektorių vandens suvartojimo pasis- Table. Forecast of water consumption in different sectors kirstymo prognozė

2006 2015 2025 Specifinis vandens suvartojimas (l/d./žm.) 168 176 164 Specific water consumption (l/d/p)

Gyventojų poreikiams / Domestic use 56 (34%) 84 (47%) 84 (51%)

Visuomeniniams poreikiams / Public use 19 (11%) 19 (11%) 19 (11%)

Gamybos poreikiams / Industrial use 46 (28%) 48 (27%) 48 (28%)

Netektis (nuostoliai) / Water loss 47 (27%) 25 (15%) 14 (10%)

2 pav. Vandens suvartojimo pasiskirstymas Fig. 2. Distribution of water consumption

Įvertinus gyventojų prisijungimo prie centrali- Visose savivaldybėse didžiausias prognozuo- zuoto vandentiekio sistemos lygį ir atlikus gyventojų jamas vandens suvartojimas neviršija projektinio skaičiaus kitimo prognozę, minėtiems laikotarpiams vandenviečių pajėgumo. Išimtis – Panevėžio, apskaičiuotas perspektyvinis vandens suvartojimas. Klaipėdos, Šiaulių ir Biržų rajonų savivaldybės, Bendras prognozuojamas 2015 metų paros geriamojo kur prognozinis 2015 metų vandens poreikis yra vandens poreikis 565 000 m3/d ir yra 38 proc. didesnis didesnis nei projektinis vandenviečių pajėgumas. nei 2006 metų. 2025 metų vandens prognozinis Tokią padėtį minėtose savivaldybėse lemia tai, kad poreikis yra 548 500 m3/d, t. y. 3 proc. mažesnis nei labai mažai gyventojų prisijungę prie centralizuotos 2015 metų. vandens tiekimo sistemos.

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 31 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH Viršutinio devono Stipinų požeminio vandens baseino (LT002) ir Kėdainių–Dotnuvos požeminio vandens pabaseinio (LT00103) rizikos tyrimas

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais LGT vykdytas projektas, kuriuo buvo Investigation of risks in the Upper siekiama nustatyti viršutinio devono Stipinų Devonian Stipinai and Kėdainiai– požeminio vandens baseino (PVB) ir Kėdainių– Dotnuvos požeminio vandens pabaseinio (PVPB) Dotnuva groundwater bodies (1 pav.) hidrocheminės rizikos rodiklių išankstines ribines vertes ir įvertinti minėtų baseino ir pabaseinio In 2007, the Geological Survey of Lithuania executed a hidrocheminę būklę. project for establishment of hydrochemical threshold values for the Upper Devonian Stipinai and Kėdainiai–Dotnuva Nustatyta, kad Stipinų PVB yra 106 vandenvietės, groundwater bodies (Fig. 1). įregistruotos Žemės gelmių registro žemės gelmių Investigations included 106 waterfields from Stipinai išteklių dalyje. Iš jų šešiose vandenvietėse vanduo and 24 waterfields from Kėdainiai–Dotnuva groundwater išgaunamas iš dviejų vandeningųjų sluoksnių. bodies. The rates of groundwater abstraction from Stipinai Baseino vandenvietėse ir dviejuose karjeruose basin is about 37 thousand m3/day and from Kėdainiai– žeminant požeminio vandens lygį išgaunama apie Dotnuva basin about 5000 m3/day (Fig. 1). 37 tūkst. m3/d vandens. Kėdainių–Dotnuvos PVPB In the both mentioned groundwater bodies, sulphates yra devynios Žemės gelmių registro žemės gelmių and ammonium are potential risk factors to groundwater išteklių dalyje įregistruotos vandenvietės ir 15 dar quality. In the Kėdainiai–Dotnuva groundwater body neįregistruotų vandenviečių. Turimais duomeni- they are joined by chlorides. High concentrations of mis, registruotose vandenvietėse išgaunama apie sulphates are influenced by gypsum of Pakruojis and 5000 m3/d požeminio vandens (1 pav.).

1 pav. 2007 metų darbų teritorija Fig. 1. A square of investigations in 2007

32 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens Tatula suites, while high concentrations of chloride are hidrocheminė analizė parodė, kad abiejų požeminio a result of groundwater inflow from the underlying lay- vandens baseinų beveik visų vandeningųjų sluoksnių ers. The concentration of ammonia in the groundwater is pagrindiniai hidrocheminės rizikos rodikliai yra predetermined by a complex transformation of organics 2– + – SO4 ir NH4 ir papildomai Cl – Kėdainių–Dotnuvos to ammonia and by nitrification and de-nitrification of PVPB. Sulfato koncentracijai didžiausią įtaką turi the latter. Pakruojo ir Tatulos svitose aptinkamas gipsas ir The threshold values can be derived from the hydro- galbūt prietaka iš apačios, didinanti ir chlorido kiekį chemical background upper values defined by concentra- Kėdainių–Dotnuvos PVPB. Amonio koncentraciją tions separation method based on the graphic analysis of požeminiame vandenyje lemia sudėtinga organinės the frequency of comparable values (Fig. 2). medžiagos transformacija į amonį bei jo nitrifikacija Threshold values for the risk compounds were deter- ir denitrifikacija. mined calculating the ratio of hydrochemical background Požeminio vandens hidrocheminės rizikos rodiklių upper values versus maximal permissible concentrations. ribinėms vertėms (RV) nustatyti reikia rodiklių The established upper values of hydrochemical background hidrocheminio fono viršutinių verčių (HFV), and preliminary threshold values are presented in Tables nustatytų koncentracijų atskyrimo metodu, pagrįstu 1 and 2. hidrocheminės rizikos rodiklių artimų koncentracijų dažnių grafine analize, kurios esmė atskleidžiama 2 paveiksle.

2 pav. Foninių ir paveiktųjų hidrocheminių rodiklių Fig. 2. A separation scheme of hydrochemical background verčių atskyrimo schema and influenced values

Hidrocheminės rizikos rodiklių išankstinės The ratio between the risk compounds and their aver- ribinės vertės nustatytos pagal rodiklių hidroche- age concentrations as well as their trends were set as the minio fono (HFV) arba specifinio hidrocheminio criteria for chemical status assessment (Table 3). Applying fono (SHFV) viršutinių verčių ir jų specifikuotų these criteria, the chemical risk was evaluated for each verčių (SRV) santykį vadovaujantis tokiomis verti- waterfield located on the groundwater bodies (Table 4). nimo sąlygomis: I – HFV > SRV: tada RV = HFV arba RV = SHFV; II – HFV < SRV: tada RV = (SRV + HFV)/2; III – HFV nenustatytas: tada RV = SRV.

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 33 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH 1 lentelė. Viršutinio devono Stipinų PVB požeminio Table 1. Upper hydrochemical background values and vandens rizikos rodiklių hidrocheminio fono viršutinės threshold values of risk chemical compounds in the Upper (HFV) ir išankstinės ribinės (RV) vertės Devonian Stipinai Groundwater body

2– + Vandeningasis SO4 NH4 sluoksnis HFV RV HFV RV Tarpmoreniniai 250* 250 0,5* 0,5 J 250* 250 0,5* 0,5 P 270 270 3,16 3,16

D3fm 410 410 2,51 2,51

D3st 450 640 2,37 3,44

D3–2šv–up 250 480 1,66 2,9

2 lentelė. Kėdainių–Dotnuvos PVPB požeminio vandens Table 2. Upper hydrochemical background values and rizikos rodiklių hidrocheminio fono viršutinės (HFV) ir threshold values of risk chemical compounds in the išankstinės ribinės (RV) vertės Kėdainiai–Dotnuva groundwater sub-body

2– – + Vandeningasis SO4 Cl NH4 sluoksnis HFV RV HFV RV HFV RV

D3pm 470 700* 55 500* 2 2

D3įs–t 800 800 60 155* 1,86 1,86

D3kp–s 470 470 90 170* 3,16 3,16

D3–2šv–up 290 290 130 190* 1,26 1,26 * – priimta pagal SHFV

Vertinant požeminio vandens būklę analizuo- tose vandenvietėse, remtasi hidrocheminės rizikos rodiklių vidutine koncentracija (Cvid.) ir rodiklių verčių kaitos tendencijomis (3 lentelė).

3 lentelė. Požeminio vandens cheminės rizikos vertinimo Table 3. Criteria of groundwater chemical risk assess- kriterijai ment

Kriterijų derinys Cvid. Trendas Būklė

I Cvid. < RV75% Stabilus ar mažėjantis Gera II Cvid. < RV75% Didėjantis Gera – prastėjanti? III Cvid. < RV75% Duomenų nėra Gera? IV RV75% < Cvid. < RV Stabilus ar mažėjantis Gera?

Požeminio vandens cheminės rizikos vertinimo rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

34 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 4 lentelė. Požeminio vandens cheminės rizikos vertinimo Table 4. Summary table of groundwater chemical risk suvestinė lentelė assessment

Gera – Gera – PV baseinas Rodiklis Gera Gera? Bloga prastėjanti? prastėjanti

D3st PVB 64 4 41 2 – 2– Kėdainių–Dotnuvos SO4 4 9 1 1 6 PVPB – – – – – D3stPVB – Kėdainių–Dotnuvos Cl 6 10 1 1 6 PVPB

D3stPVB 69 33 – 9 – + Kėdainių–Dotnuvos NH4 14 5 2 – – PVPB

Atlikta analizė leidžia manyti, kad požeminio Final conclusion: there is no essential pollution of vandens taršos dėl žmogaus veiklos analizuotuo- groundwater by human activities. Hyper values of hy- se požeminio vandens baseinuose nėra arba ji drochemical risk compounds are predetermined basically nereikšminga, o didesnes hidrocheminės rizikos by natural, geological and hydrogeological conditions of rodiklių vertes daugiausia lemia baseinų gamtinės, the basins. geologinės ir hidrogeologinės sąrangos ypatumai. Todėl šių požeminio vandens baseinų, kaip gamtinių R. Giedraitis, sistemų, hidrocheminė būklė yra gera, tačiau gana Lithuanian Geological Survey sudėtinga geriamojo vandens gavybos požiūriu. Be to, galima teigti, kad nustatyti rizikos rodiklių ribines vertes nėra vien hidrocheminis uždavinys ir sprendimas gali būti priimtas papildomai remiantis ir kitais (ūkiniais ir pan.) interesais.

POŽEMINIO VANDENS TYRIMAI 35 GROUNDWATER GEOLOGICAL RESEARCH EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI Pasvalio miesto inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimas

V. Marcinkevičius, Lietuvos geologijos tarnyba

Pasvalio miesto teritorijos inžinerinės geologinės Engineering geological evaluation sąlygos sudėtingos. Miestas įsikūręs Svalios ir Lėvens of Pasvalys Area completed in 2007 upių santakoje, limnoglacialinėje lygumoje. Terasinis 100–350 m pločio ir 6–10 m gylio Lėvens žemupio Engineering-geological conditions in the territory of klonis-slėnis kerta teritoriją pietvakarių–šiaurės rytų Pasvalys are complicated. The town is situated in the kryptimi, padalydamas miestą į šiaurvakarinę ir confluence of the Svalia and the Lėvuo rivers, in a glacio- pietrytinę dalis. Pietrytinę miesto dalį kerta 1,7 km lacustrine plain. A valley with terraces 100–350 m wide pločio šiaurės–pietų krypties dešiniojo Lėvens and 6–10 m deep crosses the territory from Southwest to intako – Svalios slėnis, kurio plotis yra 50–70 m, o Northeast. It divides the town into two parts north-west- gylis – 4,8 metro. Šiaurės vakaruose į miesto teritoriją ern and south-eastern. The valley of Svalia (tributary of patenka dešinė pusė Mūšos slėnio, kurio gylis – 5–8 m, the Lėvuo Rriver) crosses the south-eastern part of the o plačiausia vieta – 170 metrų. Visų upių slėniuose town. In Pasvalys, the length of the valley is 1.7 km, išsiskiria salpa ir trys viršsalpinės terasos, o Lėvens the width 50–70 m and the depth -4.8 m. The right side klonyje dar ir vėlyvuoju ledynmečiu susiformavusios of the Mūša valley belongs to the territory of Pasvalys fliuvioglacialinės formos terasos fragmentai. Pasvalio town. Its greatest width is 170 and the depth is 5–8 m. A miesto teritorijos geologiniame pjūvyje išplitę kvar- floodplain and three terraces can be found in the valleys. tero, kvartero–prekvartero ir prekvartero gruntai ir The fragments of glaciofluvial terrace of the Late Ice Age can be found in the Lėvuo River valley. The Quaternary, uolienos. Quaternary–pre-Quaternary and pre-Quaternary soils Kvartero gruntų storymė neištisinė – ji visiškai and rocks are extending in the territory of Pasvalys. išplauta Lėvens slėnyje (miesto centre). Miesto teri- The layers of Quaternary sediments are not contin- torijos centrinėje dalyje kvartero dangos storis kinta uous. They are washed out in the Lėvuo River valley (town nuo 2–4 m ir 8–10 m, vietomis sudaro 10–12 metrų. centre). In the central part of the town, the thickness of Qua- Miesto pakraščiuose kvartero dangos storis didesnis, ternary sediments varies from 2–4 m to 8–10 m. In some dažniausiai sudaro 14–16 metrų. Didžiausias kvar- places, it reaches 10–12 m. The thickness of Quaternary tero dangos storis 37,2 m nustatytas paleoįrėžyje, sediments is higher in the outskirts of Pasvalys where it šiaurinėje miesto dalyje, netoli Mūšos upės. Ją sudaro reaches 14–16 m. The greatest thickness of the Quaternary didžiojoje teritorijos dalyje išplitę ledyno tirpsmo sediments is identified in the palaeoincisions in the northern vandenų molingi ir smėlingi gruntai (vidutinio sti- part of the town near the Mūša River. They are composed prumo molis, įvairaus rupumo vidutinio stiprumo of glacier melt water clayey and sandy soils and glacial and locally spread alluvial, limnic and organic soils. smėlis), glacialiniai (vidutinio stiprumo ir stiprus The Quaternary–pre-Quaternary soils (rocks) are moreninis priemolis ir priesmėlis) bei vietomis išplitę composed of the deposits of karst origin (dolomite flour, aliuviniai (įvairaus rupumo vidutinio stiprumo seldom – dolomitic marl). Their thickness varies from smėlis), limniniai (labai silpnas molis) ir pelkių 0.2 m to 10–11 m. Dolomite flour is a specific soil with (durpės, sapropelis) gruntai. special geotechnical properties. Dolomite flour can be eas- Kvartero–prekvartero storymės gruntus ir uo- ily washed out causing karst subsidence and formation of lienas sudaro karstinės kilmės gruntai, slūgsą po sinkholes. Dolomitic marl of karst origin is very weak and kvartero gruntų storyme. Jų storis kinta nuo 0,2 m weak rock. iki 10–11 metrų. Juos sudaro dolomitiniai miltai, The Pre-Quaternary rocks are assigned to the Upper rečiau – liekaninis domeritas. Dolomitiniai miltai Devonian (Pamūšis, Įstras and Tatula formations). The rocks yra ypatingos sudėties ir savybių gruntai – lengvai of Pamūšis and Įstras formations are lying in the western išmirksta vandenyje, lengvai išplaunami, todėl jų part of the territory of Pasvalys. The rocks of Tatula Forma- tion are lying in the whole territory of Pasvalys. The thick- išplitimo plotuose atsiranda įslūgos ir karstinės- ness of Pamūšis Formation reaches 13 m. The thickness of -sufozinės įgriuvos. Liekaninis domeritas yra labai Įstras Formation does not exceed 3 m. The thickness of Tatula silpna ir silpna uoliena. Formation varies from 10.5 to 40.5 m the average thickness

36 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Prekvartero uolienos – tai viršutinio devono being 25–30 m. The Pamūšis Formation is composed of Pamūšio, Įstro ir Tatulos svitos uolienos. Pamūšio weak rocks: clay and, rarely, dolomite marls. The Įstras ir Įstro svitų uolienos išplitusios vakarinėje Pas- Formation is composed of medium strength dolomite. The valio miesto teritorijos dalyje, o Tatulos svitos – visoje Tatula Formation is composed of Nemunėlis, Kirdonys miesto teritorijoje. Pamūšio svitos uolienų storis iki and Pasvalys Beds. The thickness of Nemunėlis Beds reaches 17.4 m the average thickness being 1.5–5.5 m. The 13 m, o Įstro svitos uolienų – neviršija 3 metrų. Bend- Nemunėlis Beds are somewhere absent in the Lėvuo valley. ras Tatulos uolienų storis kinta nuo 10,5 m iki 40,5 m, The thickness of Kirdonys Beds varies from 2.3 to 8 m; dažniausiai yra 25–30 metrų. Pamūšio svitą sudaro commonly 5–7 m. The thickness of Pasvalys Beds varies silpnos uolienos – molis, rečiau – domeritas, Įstro from 5 to 22 m; commonly 15–19 m. The Nemunėlis and svitą – vidutinio tvirtumo dolomitas. Tatulos svitą Pasvalys Beds are composed of stratified dolomite gypsum, sudaro Nemunėlio, Kirdonių ir Pasvalio sluoksniai. gypsum dolomite and dolomite of different clayey and Nemunėlio sluoksnių storis iki 17,4 m, dažniausiai dolomite marl stratification. In these layers, lenses and 1,5–5,5 metro. Lėvens slėnyje vietomis Nemunėlio inter-layers of dolomite flour and dolomite marl can be sluoksnių nėra (išplauti), kai kur virtę karstinėmis found. The Kirdonys Beds are composed of dolomite marl nuogulomis. Kirdonių sluoksnių storis kinta nuo 2,3 m and, in rare cases, clay. Dolomite marl and clay are very iki 8 m, dažniausiai 5–7 m, Pasvalio sluoksnių storis weak and weak rocks whereas dolomite usually is weak or nuo 5 m iki 22 m, dažniausiai 15–19 metrų. Nemunėlio medium strength rock. Gypsum has specific composition and properties. When it is dissolving, the cavities are ir Pasvalio sluoksnius sudaro susisluoksniavę gipsas, forming. When the cavities reach the critical diameter, dolomitingas gipsas, gipsingas dolomitas, įvairaus the roofs fall down and sinkholes appear. molingumo dolomitas ir domeritas. Šiuose sluoks- The rocks of Tatula Formation are overlying the rocks niuose aptinkama ir dolomitinių miltų, ir domerito of Kupiškis Formation. The Kupiškis Formation consists tarpsluoksnių bei lęšių. Kirdonių sluoksnius sudaro of medium strong and strong dolomite. The roof of the domeritas, rečiau – molis. Domeritas ir molis yra labai Formation is wavy and is lying at a depth of 27–51 m. silpnos ir silpnos uolienos, o dolomitas priklausomai The Quaternary and Įstras–Tatula aquifers are the nuo molingumo yra dažniausiai silpna ir vidutinio two main ones in the territory of Pasvalys town. The tvirtumo uoliena. Gipsas yra ypatingos sudėties ir Quaternary aquifer is composed of unsaturated and savybių uoliena, kuriai tirpstant vandenyje susidaro saturated layers of Baltija–Grūda, Grūda Medininkai and karstinės tuštumos, kurioms pasiekus kritinį skersmenį, Medininkai–Žemaitija formations. The water bearing soils įgriūva tuštumų skliautą sudarančios uolienos, o žemės are sandy and clayey. The unsaturated groundwater level usually repeats the relief and reaches a depth of 1–6 m. The paviršiuje atsiveria karstinės įgriuvos. Lėvuo, the Mūša and the Svalia rivers drain the unsatu- Tatulos svitos uolienos slūgso ant Kupiškio svitos rated groundwater flow. The water is fresh but sometimes vidutinio tvirtumo ir tvirto dolomito. Svitos kraigas contains small concentrations of TDS (TDS – 0.4–1.3 g/l). banguotas, jis slūgso 27–51 m gylyje nuo žemės The chemical composition varies. Fifteen water types can paviršiaus. be distinguished. The chemical composition is predomi- Pasvalio miesto teritorijoje išplitę du vande- nated by hydrocarbon, sulphate, calcium, magnesium and, ningieji kompleksai kvartero ir Įstro–Tatulos. Kvar- rarely, sodium and potassium ions. The water is aggressive tero vandeningajame komplekse išskiriami visoje to Portland cement of normal density. teritorijoje išplitęs gruntinio vandens sluoksnis ir The Įstras–Tatula aquifer occurs over the whole terri- sporadiškai paleoįrėžiuose išplitę spūdiniai tarp- tory of Pasvalys. Dolomite with cracks and cavities is the moreniniai Baltijos–Grūdos, Grūdos–Medininkų water bearing rock of Įstras Formation. The water bearing ir Medininkų–Žemaitijos vandeningieji sluoksniai. rocks of Tatula Formation are represented by gypsum, gypsum dolomite, dolomite, dedolomite and dolomite marl. Vanduo kaupiasi smėlinguose gruntuose, taip pat The thickness of the aquifer is 25–32 m. The aquifer is un- molingų gruntų plyšiuose ir dulkio tarpsluoksniuose. saturated only in the western and north-western parts of Gruntinio vandens lygis bendrais bruožais atkartoja the town. The water head is situated at a depth of 2–10 m šiuolaikinį reljefą. Jis dažniausiai slūgso 1–6 m gylyje from the ground. The water has light mineralization (TDS nuo žemės paviršiaus. Gruntinį vandenį drenuoja up to 2.8 g/l). In spring and autumn, it is unsaturated with Lėvens, Mūšos ir Svalios upės. Vanduo gėlas, vietomis CaSO4. This is responsible for dissolution of gypsum. silpnai mineralizuotas (mineralizacija – 0,4–1,3 g/l). The territory of Pasvalys is in the highly karstified Jo cheminė sudėtis labai įvairi – galima išskirti 15 North Lithuanian Karst Region. The new cavities occur vandens tipų. Vandenyje vyrauja hidrokarbonato, and the old ones become large in the rocks of Tatula For- sulfato, kalcio, magnio, rečiau – Na ir K jonai. Vie- mation. The process of earth surface subsidence is taking place and sinkholes are developing. The rocks of the Tatula tomis vanduo pagal sulfatų ir CO2 kiekį agresyvus normalaus tankumo portlandcemenčio betonui. Formation have different karstification degree. The height

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 37 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Įstro–Tatulos vandeningasis kompleksas išplitęs of karst cavities reaches 4–5 m. 481 sinkholes of various visoje Pasvalio miesto teritorijoje. Vandenį kaupia depths are found in the territory of Pasvalys. 118 of them Įstro svitos plyšiuotas, kaverningas dolomitas ir have appeared during the last 50 years. The new and the susisluoksniuojančios, plyšiuotos, sukarstėjusios young ones have oval and round forms. They are 13–19 m Tatulos svitos uolienos – gipsas, gipsingas dolomitas, in diameter and up to 4.5 m in depth. The deepest sinkhole up to 21 m in depth occurred on June 25, 1995 (Vilnius dolomitas, dedolomitas, domeritas. Vandeningojo Str. 30). Seven new sinkholes occurred in Pasvalys during sluoksnio storis dažniausiai 25–32 metrai. Vanduo be the period of 1995–1997. The old and very old sinkholes spūdžio, tik vakarinėje ir šiaurės vakarinėje miesto are larger in diameter (16–31 m) and their depth does not teritorijos dalyse – spūdinis. Pjezometrinis vandens reach 2 m. They are shallow. Deformations of the build- lygis gręžiniuose nusistovi 2–10 m gylyje nuo žemės ings occur in Pasvalys because of karst phenomena and paviršiaus. Lėvens slėnyje vietomis gręžiniai fonta- processes. Subsidence of foundations of the buildings is nuoja. Komplekso vanduo dažniausiai silpnai minera- uneven what causes cracks. More then 40 buildings have lizuotas (mineralizacija – iki 2,8 g/l). Pavasarį ir rudenį such cracks in the territory of Pasvalys. In 2006, within cooperation between speleo-clubs Lithuanian “Aenigma”and jis nevisiškai įsotintas CaSO4, todėl tirpina gipsą. Pasvalio miesto teritorija yra labai sukarstėjusioje “Sokolniki-RUDN” from Moscow, speleologist diver Šiaurės Lietuvos karstinio rajono dalyje. Čia Tatulos A. Aksionov discovered a cave in the bottom of sinkhole svitos gipsingose uolienose atsiranda naujų karstinių from which Žalsvasis spring runs out. This karst cave was explored to the depth of 16 m where it branched into tuštumų, didėja senosios, žemės paviršiuje atsiveria two halls, named “Aenigma” and “Saulėtoji”. The divers naujų karstinių įgriuvų ir įsmukų, formuojasi įslūgos. V. Vilkas and V. Kepežinskas from the Lithuanian Technical Tatulos svitos uolienos sukarstėjusios labai nevieno- dai. Karstinių tuštumų aukštis siekia 4–5 metrus. Pas- valio miesto teritorijoje aptikta 481 įvairaus gylio ir formos smegduobė, iš jų 118 atsirado per pastaruosius 50 metų. Naujos ir jaunos smegduobės dažniausiai apvalios ir ovalios, 13–19 m skersmens, iki 4,5 m gylio. Giliausia, 21 m gylio, karstinė įgriuva atsivėrė 1995 m. birželio 25 d. (Vilniaus g. 30). Vien 1995–1999 metais Pasvalyje atsivėrė septynios naujos karstinės įgriuvos. Senų ir labai senų smegduobių skersmuo didesnis, dažniausiai 16–31 m, o gylis paprastai nevišija 2 metrų. Šioms smegduobėms būdinga lėkštės forma, dalis jų uždurpėjusios. 2006 metais Lietuvos „Aenigma“ klubo speleologai kartu su Maskvos „Sokolniki-RUDN“ spe- leologais tyrė smegduobę, iš kurios išteka Žalsvasis šaltinis. Speleologas naras A. Aksionovas, ištyręs karstinį urvą (iki 16 m gylio), nustatė, kad jis išsišakoja į dvi sales, kurias speleologai pavadino „Aenigma“ ir „Salėtąja“. 2007 metais šį urvą tyrė Lietuvos techninio klubo nariai V. Vilkas ir V. Kepežinskas (1 pav.). „Saulėtosios“ salės gale jie rado tolimesnį praėjimą į „Žemutinę“ salę ir panėrė iki 20 m gylio (nuo Lėvens vandens lygio). Pasvalio mieste vyksta pastatų deformacijos – dėl karstinių procesų ir reiškinių poveikio netolygiai sėda namų pagrindai, jų pamatuose ir sienose atsiranda platėjantys plyšiai. Pasvalio mieste inventorizuota per 1 pav. Pasvalio Žalsvasis šaltinis (V. Mikulėno nuotr. 40 pastatų, kurių pamatuose ir sienose yra platėjančių viršuje) ir jo karstinio urvo scheminis pjūvis (V. Vilkas, plyšių, atsiradusių dėl karsto poveikio. V. Kepežinskas, 2007, Techninio nardymo klubas) Sudaryti Pasvalio miesto teritorijos karsto for- Fig. 1. Žalsvasis spring in Pasvalys town (photo by mavimosi sąlygų 1:5 000 mastelio žemėlapiai: V. Mikulėnas) and schematic section of this karst cave geomorfologinis, kvartero ir prekvartero geologi- (prepared by V. Vilkas and V. Kepežinskas from the Lithuanian niai, pokvarterinio reljefo paviršiaus, Tatulos svitos Technical Diving Club, 2007)

38 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 karstėjančias uolienas dengiančių darinių storio, Diving Club investigated this cave in 2007. They managed kvartero ir Įstro–Tatulos vandeningųjų kompleksų to dive to the depth of 20 m and to find the entrance to the hidrogeologiniai, smegduobių išplitimo, inžinerinis “Žemutinė” hall in the end of “Saulėtoji” hole. geologinis ir kt. The maps of karst development in the territory of Pas- Atsižvelgiant į smegduobių išplitimo intensyvumą valys are prepared at a scale 1:5000. They are: Quaternary and pre-Quaternary geological maps and maps of the miesto teritorijoje, Tatulos svitos sukarstėjimo laipsnį, surface of pre-Quaternary relief, a map of rocks overlying geomorfologinius ypatumus, geologinę sandarą, hid- the Tatula Formation, hydrogeological maps of the Qua- rogeologines sąlygas bei galimą geologinės aplinkos ternary and Įstras–Tatula aquifers, maps of distribution poveikį statiniams ir miesto infrastruktūrai, atliktas of sinkholes and engineering-geological maps. Pasvalio miesto teritorijos inžinerinis geologinis rajona- The Territory of Pasvalys is divided into 9 engineering vimas. Išskirti devyni inžineriniai geologiniai rajonai, geological regions according to the sinkholes distribution, besiskiriantys karsto grėsmės dydžiu. degree of karstification of Tatula Formation, geomor- Atliktas Pasvalio miesto teritorijos inžinerinių phological features, geologic structure, hydrogeologic geologinių sąlygų įvertinimas leidžia daryti tokias conditions and possible impact to the buildings and in- išvadas: frastructures. 1. Pasvalio miesto teritorijos inžinerinių geologinių The performed evaluation of engineering-geological sąlygų tyrimas ir įvertinimas leidžia racionaliai rengti conditions in the territory of Pasvalys allows the following conclusion: teritorijų planavimo dokumentus, optimizuoti staty- 1. The evaluation of the engineering geological condi- binius tyrinėjimus, parengti tipinius gyvenamųjų tions performed in the territory of Pasvalys could be pastatų pamatų projektus. helpful in preparing the territorial planning documen- 2. Sudaryti specializuoti geologiniai žemėlapiai, tation, optimising the engineering investigations and kiti susisteminti tyrimų duomenys yra karstinių preparing the typical designs of foundations. procesų ir reiškinių prognozavimo pagrindas. 2. The compiled special geological maps will help to 3. Sudaryti struktūriniai ir hidrogeologiniai žemė- forecast karst phenomena and processes. lapiai bei specializuoti geologiniai hidrogeologiniai 3. The compiled hydrogeological maps and cross-sec- pjūviai leidžia rengti poveikio aplinkai programas, tions will allow preparing the programmes of environ- poveikio aplinkai vertinimo ir požeminio vandens ment risk assessment and groundwater protection. apsaugos projektus. 4. This was the first time in Lithuania when such 4. Pirmą sykį Lietuvoje atlikti kryptingi tokio de- detailed karstic investigation was carried out in a particular urban area of 7.2 square km. The achieved talumo specialūs karsto tyrimai, sutelkti konkrečiame results may serve as a basis for further investigations 7,2 kvadratinio kilometro urbanizuotos teritorijos of karst in the Karst Region. plote, suteikia galimybę panaudoti sukauptą patirtį kitų 5. The obtained results will be useful in updating the Šiaurės Lietuvos karstinio rajono vietovių tyrimams. recent technical regulation for constructions “Engi- 5. Atliktų darbų duomenys bus panaudoti rengiant neering geological investigations in the Karst Region naują statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2004 of North Lithuania”. „Inžineriniai geologiniai tyrimai Šiaurės Lietuvos 6. The subdivision of Pasvalys town area into engineer- karstiniame rajone“ versiją. ing geological regions during the implementation of 6. Pasvalio miesto teritorijos inžinerinis geologinis the project will serve as a cartographic basis for deter- (karstologinis) rajonavimas sudaro kartografinę bazę mining the depth of engineering geological investiga- statybinių inžinerinių geologinių tyrimų gyliui tions. This will help to optimize the volume of drilling, nustatyti. Tai leis optimizuoti gręžimo, geotechninio geotechnical sounding and other works. 7. Prepared cartographical materials provide a good zondavimo ir kt. darbų apimtis. basis for reasonable planning of investments to infra- 7. Parengta kartografinė medžiaga leidžia ar- structure of Pasvalys and for evaluation of the prices gumentuotai planuoti investicijas į Pasvalio miesto of land, construction sites and real estate. infrastruktūrą, taip pat atlikti žemės sklypų, statybos 8. The obtained data and results have not only practical sklypų ir esamų statinių kainos vertinimą. but also scientific value for studies of karst processes 8. Atliktų darbų medžiaga ir tyrimų duomenys and phenomena and for prognosis of their development turi ne tik praktinę, bet ir mokslinę teorinę vertę in the North Lithuanian Karst Region. karstinio proceso vyksmo ir šio vyksmo padariniams prognozuoti Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone. V. Marcinkevičius, Lithuanian Geological Survey

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 39 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH 2 pav. Pasvalio miesto teritorijos inžinerinio geologinio Fig. 2. The fragment of engineering geological map of žemėlapio fragmentas Pasvalys town

40 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Šiaurės Lietuvos karstinio rajono žemių grupavimas pagal sukarstėjimą

R. Kanopienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Šiaurės Lietuvos karstinis rajonas – teritorija Land grouping according to the karsti- (Biržų ir Pasvalio administraciniai rajonai ir dalis fication level in the NorthLithuanian Panevėžio rajono), kur dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkama karst region senų ir atsiranda naujų karstinių formų (pagal STR 1.04.03:2004) (Valstybės žinios. 2004, Nr. 172- 6353). Karstinio proceso pažeistoje žemėje susidaro The North Lithuanian karst region is an area (Pasvalys, nepalankios sąlygos intensyviai žmogaus ūkinei Biržai, Panevėžys districts), where the caverns and caves veiklai, nes dažnai yra neišvengiama požeminio are forming under the ground due to gypsum dissolution vandens – geriamojo vandens šaltinio tarša. Dėl and karst landscape forms occur on the land surface. intensyvios žemdirbystės ir gyvulininkystės kars- Because of the possibility of groundwater pollution, the tiniame rajone su paviršinio vandens nuotėkiu per conditions for the economic activity in the area affected smegduobes ir poringą gruntą į požeminį vandenį by karst process are unfavourable. Pollutants from the lengvai patenka įvairūs teršalai – organinės ir land surface can rapidly reach the groundwater through mineralinės trąšos, pesticidai, naftos produktai ir kt. the sinkholes. Furthermore, karst could be hazardous for Karstas kelia nemažai pavojų pastatų pastovumui, the buildings and constructions. saugiam jų naudojimui. According to the act No 549 of the Government of the Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. Republic of Lithuania of 1 June 2006, the Department of birželio 1 d. nutarimo Nr. 549 (Valstybės žinios. Engineering Geology and Environmental Geology im- 2006, Nr. 64-2364) nuostatas nuo 2007 metų vasario plemented the project „Land grouping according to the Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriuje buvo karstification in the North Lithuania karst region”. The vykdomas projektas „Šiaurės Lietuvos karstinio main aim of the project was to specify the boundaries of rajono žemių sugrupavimas pagal sukarstėjimą“. lands of different ecologic vulnerability. Implementation Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu- of the project included the following tasks: tarimas buvo priimtas, siekiant patikslinti ūkinės • Correction of sinkholes location; veiklos aplinkos apsaugos reikalavimus, pasikeitus • Identification of old sinkholes in the western part of ūkininkavimo sąlygoms. Pagrindinis LGT vykdyto karst region; projekto tikslas – patikslinti įvairaus ekologinio • Calculation of sinkholes density; pažeidžiamumo žemių apimamų teritorijų ribas. • Land grouping according to the sinkholes density; Siekiant šio tikslo buvo įgyvendinti pagrindiniai • Correction of the boundaries according to the real projekto uždaviniai: objects; • patikslinta smegduobių lokalizacija, • Compilation of a digital map of land groups of dif- • identifikuotos senos smegduobės vakarinėje ferent ecologic vulnerability. karstinio rajono dalyje, The ecologic vulnerability of land is caused by the • apskaičiuotas smegduobių tankis, conditions of groundwater pollution that depends on the • išskirtos skirtingo ekologinio pažeidžiamumo quantity of sinkholes. žemių grupės pagal smegduobių tankį, Based on the map of sinkholes occurrence, the quantity • pakoreguotos skirtingų grupių žemių ribos, of sinkholes in the area of 100 hectares was calculated atsižvelgiant į gamtos ir infrastruktūros objektų using the ArcGIS 9.2 software tool special analyst. The išsidėstymą, method of the “moving cell“was selected for the calcula- • sudarytas skirtingo ekologinio pažeidžiamumo tion. This method allows calculating sinkholes in each žemių grupių skaitmeninis žemėlapis. 550 m radius circle with centres located at a 50 m distance Šiaurės Lietuvos karstinio rajono žemių ekologinį one from another. This method of calculation provides a pažeidžiamumą lemia teršalų nuo žemės paviršiaus 50 m accuracy of the map. After the calculation, the areas patekimo į požeminį vandenį sąlygos, kurias savo of different karstification were distinguished.

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 41 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH ruožtu formuoja smegduobių gausa. Per smegduo- The boundary of the North Lithuanian karst region bes paviršinis vanduo ir teršalai labai greitai patenka was defined using the data about geological structure and į gruntinį, o vėliau, jei palankios hidrodinaminės thickness of overlying cover and occurrence of sinkholes. sąlygos, ir į spūdinį vandenį. Hidrodinaminės The map of the land groups of different ecologic vulner- sąlygos, lemiančios teršalų migraciją į spūdinį ability shows the areas with different numbers of sinkholes vandenį, susidaro tada, kai spūdinio vandens pjezo- over an area of 100 hectares. The first group includes lands metrinis lygis yra žemesnis už gruntinio vandens with 5 to 20 sinkholes in each 100 ha. If the number of lygį. Tokios sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame sinkholes ranges between 20 and 50, the land belongs to rajone gana dažnos. Todėl tiek Lietuvos Respublikos the second group and if it ranges between 50 and 80 the Vyriausybės nutarime, tiek įvykdytame projekte land is attributed to the third group. The highest karstifica- pagrindinis žemių ekologinio pažeidžiamumo nu- tion is characteristic of the fourth ecologic vulnerability statymo kriterijus yra smegduobių tankis. group where more than 80 sinkholes can be counted in Pagal smegduobių išsidėstymo žemėlapį, nau- each 100 ha area of land. The areas where more than 5 dojant programinės įrangos ArcGIS 9.2 priedą sinkholes occur in every 100 ha of land were attributed special analyst, buvo suskaičiuotos smegduobės to the active karst zone. 100 ha plote. Minėta programine įranga objektų tankis buvo skaičiuojamas „slenkančios celės“ me- R. Kanopienė, todu. Skaičiavimams parinkti 50 m kraštinės ilgio Lithuanian Geological Survey elementarus kvadratas (celė) ir 550 m atstumas nuo šio kvadrato centro į visas puses aplink (apžvalgos spindulys). Tokiu būdu „apžvalgos plotas“ apy- tikriai 100 ha (0,9499 km²), kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, o skaičiavimo tikslumą galima prilyginti 50 m (celės kraštinės ilgis). Smegduobių tankis apskaičiuotas visuose skritu- liuose, išdėstytuose kas 50 m, jų centrui suteikiant skaitines reikšmes nuo 0 iki 280. Tokiu būdu gautos teritorijų, kuriose yra skirtingas smegduobių tankis, ribos. Šiuo metodu apskaičiavus smegduobių tankį, gaunami skirtingu šių objektų tankiu pasižymintys ir gan nedideli (apie 2 ha) sklypai. Tai yra nau- dinga dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis, kai privačiuose ūkiuose skirtingiems tikslams yra naudojami nedidelio ploto laukai. Atsižvelgiant į žemių grupavimo kriterijus, išskirti plotai, kur smegduobių skaičius 100 ha yra: nuo 5 iki 20, nuo 20 iki 50, nuo 50 iki 80 ir daugiau nei 80. Ribos, žyminčios teritorijas, kur smegduobių 100 ha skaičius yra nuo 0 iki 5, buvo panaudotos karstinio rajono ribai nustatyti. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono riba nustatyta remiantis duomenimis apie teritorijos geologinę sandarą, karstėjančias uolienas dengiančių nuogulų storį ir smegduobių išsidėstymą. Preliminari riba buvo nubrėžta naudojant MapInfo programinę įrangą 50 m atstumu nuo kiekvienos smegduobės. Šiai ribai patikslinti buvo analizuojami 2006 metais sudaryti karstėjančias uolienas dengiančių nuogulų storio bei gipso paplitimo žemėlapiai ir Latvijos pietinės dalies teritorijoje atliktų geologinių tyrimų duomenys. Karstinio rajono riba nustatyta, atsižvelgiant į smegduobių išsidėstymą ir karstėjančias uolienas dengiančių nuogulų 25 m storio izoliniją.

42 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Šiaurės Lietuvos karstinio rajono žemių ekologinio pažeidžiamumo grupių žemėlapyje (pav.) nurodomi plotai, kuriuose aptinkamas skirtingas smegduobių skaičius 100 ha. Prie pirmos grupės (I) priskiriamos žemės tokiose teritorijose, kuriose yra nuo 5 iki 20 smegduobių 100 ha, prie antros grupės (II) – kuriose yra nuo 20 iki 50 smegduobių 100 ha, prie trečiosios (III) – nuo 50 iki 80 smegduobių 100 ha ir prie ketvirtosios (IV) – tokie plotai, kur 100 ha aptinkama daugiau nei 80 smegduobių. Žemių grupių ribos žemėlapyje nubrėžtos ne mažesniu nei 50 m tikslumu, tai leidžia didžiąją dalį dirbamų laukų, sodų ar sodybų sklypų tiksliai priskirti prie vienos ar kitos ekologinio pažeidžiamumo žemių grupės. Visa teritorija, kur smegduobių 100 ha yra daugiau nei penkios, priskirta prie intensyvaus kars- to zonos.

Pav. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono žemių ekologinio Fig. Map of ecologic vulnerability land groups in the North pažeidžiamumo grupių žemėlapis Lithuanian karst region

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 43 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Karstinės denudacijos intensyvumas, smegduobių inventorizacija

J. Taminskas, Geologijos ir geografijos institutas V. Mikulėnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Šiaurės Lietuvos karstinio rajono gipso cheminės denu- Intensity of gypsum chemical denudacijos intensyvumo monitoringo duomenys rodo, dation; Inventory of karst sinkholes kad 1994−2000 metais, palyginti su 1962−1979 metais, aktyvaus sulfatinio karsto zonoje gipso denudacijos greitis buvo apie 30 proc. didesnis. Ypač ryškus gipso denudacijos greičio padidėjimas matomas The monitoring of gypsum chemical denudation in North nuo 1978 metų. Lithuanian karst region includes further observation of Praėjusio šimtmečio septintuoju–aštuntuoju karst region hydrosphere in order to evaluate the intensity dešimtmečiais dėl mažesnio metinio kritulių kiekio of karst processes. The rate of chemical denudation of ir jų pasiskirstymo per metus specifikos karstiniame soluble rocks is one of the main factors determining the regione buvo išsekę požeminio vandens ištekliai ir intensity of karst processes. Gypsum rocks are most soluble sumažėjęs upių nuotėkis. Tokiomis sąlygomis upių in North Lithuanian karst region. Because of rapid water nuotėkio buvo išnešama mažiau kalcio sulfato nei circulation between the surface and the underground, didelio vandeningumo laikotarpiais. Taigi galima gypsum rocks dissolve and are carried out to Lielupė sakyti, kad minėtais dešimtmečiais buvo būdinga River. Intensive gypsum chemical denudation is especially sumažėjusi gipso denudacija, o aštuntuoju−dešim- dangerous in the active sulphate karst zone, where soluble tuoju dešimtmečiais gipso denudacijos greitis Upper Devonian rocks are lying under a thin (up to 10 m) padidėjo. Tai lėmė klimato kaita − padidėjęs meti- cover. In this zone, rapidly emerging cavities cause forma- nis kritulių kiekis papildė išsekusius požeminio tion of sink-holes. Buildings and communication systems vandens horizontus ir padidino vandens apykaitos are damaged by this phenomenon. tarp paviršinės ir požeminės hidrosferos greitį. Savo Gypsum denudation is mainly predetermined by wa- ruožtu tai paspartino gipso denudaciją. Kita vertus, ter balance which depends on meteorological conditions; gipso denudaciją dėl šiltų žiemų padidino „akty- especially precipitation and evaporation. It is determined vaus“ hidrologinio sezono pailgėjimas. that best correlation exists between annual run-off of 2007 metais gipso cheminė denudacija Tatulos karst rivers and average annual precipitation of the two baseine buvo artima vidurkiui ir siekė 136 m³/km², last years. On the other hand, after a long period with o Smardonės baseine – 199 m³/km². small amount of precipitation it takes some time for karst river run-off to react. This is determined by accumulative capacity of karst landscape.

1 pav. Gipso cheminės denudacijos intensyvumo (m³/km² per metus) kaita Tatulos baseine 1963– 2007 metais

Fig. 1. Fluctuations of karst denudation intensity (m³/km²per year) in the Tatula River basin in 1963–2007

44 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 2007 metais inventorizuotos trys naujos karstinės Taking into consideration the above-mentioned fac- įgriuvos: viena Kirdonių kaime (Grigaliūnų so- tors, the main tasks of karst region chemical denudation dyboje, senos smegduobės vietoje), antra Kirkilų monitoring are: kaime (išplatėjo sena Barboros smegduobė) ir trečia • determining of meteorological conditions during Daumėnų kaimo laukuose. Prie Karvės olos buvo the observation period and their comparison with the užfiksuota karstinė įslūga, kurios vietoje gali atsirasti meteorological conditions of previous period; nauja karstinė įgriuva. • determining of water regime during the observation period and its comparison with the water regime of previous period; • determining of chemical denudation in the active sulphate karst zone and evaluation of long-term trends. During the last decade of the 20th century, the gypsum denudation rate in the active sulphate zone was by about 30% higher than in 1962–1979. Presumably, this was predetermined by climate changes that influenced meteorological conditions and water balance of karst region. In the 21st century, the intensity of gypsum chemical denudation remains high. Yet in 2007, gypsum denudation rate in the Tatula River basin was 136 m³/km² per year. Three karst sinkholes were inventoried in 2007. The biggest collapse-sinkhole (12 m in diameter and 4.6 m in depth under the water) emerged in Kirkilai village of Biržai District.

2 pav. 2007 metais didžiausia karstinė įgriuva užfiksuota Fig. 2. In 2007, the biggest collapse-sinkhole (12 m in diam- Kirkilų kaime, kur 8 m išplatėjo sena Barboros smegduobė, eter and 4.6 m in depth under the water) emerged in Kirkilai šioje vietoje jos gylis po vandeniu apie 4,6 m (V. Mikulėno village of Biržai District (photo by V. Mikulėnas) nuotr.)

J. Taminskas, Institute of Geology and Geography, Lithuania V. Mikulėnas, Lithuanian Geological Survey

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 45 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Baltijos jūros ir jos krantų tyrimai

A. Bitinas, A. Damušytė, A. Grigienė, D. Pupienis, Lietuvos geologijos tarnyba

Viena iš programos „Geologija ir darnus vystyma- Investigations of the Baltic Sea and sis“ krypčių, įvardyta „Baltijos jūros akvatorijos its coastal zone geologiniai tyrimai“, yra labiau orientuota į jūros priekrantės zonos ir jūros kranto geologinius tyrimus, nes pastaraisiais metais ypač pastebi- mai paaštrėjo problemos, susijusios būtent su šia jūros dalimi. Geologinė informacija, gauta apie Investigations of the Baltic Sea are among the main re- Baltijos jūros priekrantės ir krantų būklę, leidžia search trends within the program “Geology and Sustain- atlikti patikimesnę kranto zonos geologinės plėtros able Development”. Attention is focused on the coastal zone prognozę, efektyviau ir optimaliau spręsti tokius as an extremely sensitive environment to human activity uždavinius: krantų erozijos prevencija, saugomų, where different ecological problems become extremely rekreacinių ar ekonominių zonų projektavimas, noticeable. Geological investigations of the Baltic Sea krantų monitoringo pagrindimas ir kt. pursue two purposes. One of them is cooperation and joint Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) atliekami solutions of regional geological problems of the Baltic Sea. Baltijos jūros geologiniai tyrimai buvo plėtojami kelio- The project proposal for IODP (Integrated Ocean Drilling mis kryptimis. Viena iš jų – tarptautinis bendradar- Program) entitled as “Palaeogeographic Evolution of the biavimas sprendžiant regioninio masto problemas. Baltic Sea during the Last Glacial Cycle” has been prepared 2007 metais, bendradarbiaujant visų Baltijos regiono in close cooperation of different geological institutions of valstybių įvairioms geologijos institucijoms, toliau all the states surrounding the Baltic Sea (project leader Dr. buvo tobulinamas projekto pasiūlymas Integruotai T. Amdren, Stockholm University). The mentioned project vandenynų gręžimo programai (IODP), pavadin- proposal received a positive assessment in the IODP Sci- tas „Baltijos jūros paleogeografinė evoliucija per ence Steering and Evaluation Panel (SSEP) in 2007 and paskutinįjį apledėjimo ciklą“ ir numatantis gręžinių will be developed and elaborated in 2008. gręžimą bei jų kerno tyrimus visoje Baltijos jūros akva- The second purpose of the Baltic Sea investigations torijoje (projekto atsakingasis vykdytojas dr. T. Andren, is linked with geological and underwater archaeological Stokholmo universitetas). Parengtas dokumentas researches of the Baltic littoral zone. In 2007, the specia- pateiktas IODP Mokslinės priežiūros ir analizės lists of the Lithuanian Geological Survey participated in komisijai (SSEP) ir buvo teigiamai įvertintas: reko- the marine expedition organized by the Klaipėda Univer- menduota minėtąjį projekto pasiūlymą, papildytą ir sity (with schooner “Brambander”) and Marine Research patobulintą, pateikti toliau svarstyti 2008 metais. Institute in Warnemünde, Germany (with research vessel Kita tyrimų kryptis – Baltijos jūros priekrantės “Professor Albrecht Penk”). Due to difficult meteoro- zonos geologiniai ir archeologiniai tyrimai; čia logical conditions, only some of the planned geophysi- LGT bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto cal investigations in front of Melnragė settlement were Povandeninių tyrimų centru bei šio universiteto performed full-scale. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo Systematic acquisition of factual data about the geo- institutu. 2007 metais LGT specialistai dalyvavo logical structure of Curonian spit aimed at reconstruction Klaipėdos universiteto ir Baltijos jūros tyrimų insti- of its geological history and palaeogeographic situation tuto (Varnemiundė, Vokietija) organizuotoje jūrinėje during different stages of development of the Baltic Sea ekspedicijoje Lietuvos teritoriniuose vandenyse. was one of the main tasks of investigations. The mentioned Tyrimai buvo vykdomi Klaipėdos universiteto investigations were carried out in close cooperation with škuna „Brambander“ ir Vokietijos mokslinio tyrimo the Atlantic Branch of P. P. Shirshov Oceanographic laivu „Professor Albrecht Penk“. Ekspedicijos metu Institute of the Russian Academy of Sciences (Kalinin- dėl nepalankių meteorologinių sąlygų atlikti tik grad) and All-Russian Research Geological Institute (St. minimalūs geofiziniai tyrimai jūros akvatorijoje ties Petersburg). The investigations of the geological structure Melnrage. of Curonian spit using georadar, drilling shallow bore-

46 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Vykdant dar vieną tyrimų kryptį numatoma holes, sampling, palaeobotanical analysis and radiocarbon sistemingai kaupti duomenis apie visos Kuršių (14C) dating of sediments in the Russian part of the spit nerijos geologinę sandarą bei vadovaujantis nau- were done in 2007 (photograph). The results of former jausiais tyrimų duomenimis atkurti šio unikalaus investigations of the Lithuanian part of the spit were gamtos objekto geologinės raidos istoriją bei published in a few papers in the international scientific paleogeografines sąlygas įvairiais Baltijos jūros journals, also presented in the Baltic Sea Science Congress raidos etapais. Atliekant šiuos tyrimus glaudžiai in Rostock, Germany. bendradarbiaujama su kolegomis iš Rusijos mokslų akademijos P. P. Širšovo Okeanologijos instituto A. Bitinas, A. Damušytė, Atlanto skyriaus (Kaliningradas) bei Rusijos geologi- A. Grigienė, D. Pupienis, jos instituto (VSEGEI). 2007 metais Kuršių nerijos Lithuanian Geological Survey piečiausios dalies (į šiaurės rytus nuo Zelenograd- sko) geologinė sandara buvo tirta georadaru, čia išgręžtas 8,3 metro gylio gręžinys (rankiniu būdu), iš kurio paimti mėginiai paleobotaniniams tyrimams bei nuosėdų absoliučiam amžiui nustatyti radioak- tyviosios anglies (14C) metodu. Paleobotaniškai ir geochronologiškai ištirtas kvartero nuogulų pjūvis jūriniame klife ties Lesnoje (Rasytė) gyvenviete: nustatytos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno pradžios limninės nuosėdos, pradėjusios klostytis daugiau nei prieš 12 tūkstančių metų (pav.). Lauko darbų metu paimta bandinių iš šiose apylinkėse atsidengiančių palaidotų dirvožemių dendrochronologiniams tyrimams ir absoliučiam amžiui nustatyti radio- karboniniu metodu. Kuršių nerijos Lietuvos dalies kopų geofizinių tyrimų georadaru ir magnetometru rezultatai publikuoti dviejuose tarptautiniuose prestižiniuose mokslo leidiniuose (žr. Priedai, p. 89–90), o marių mergelių išspaudų geologinių ir geofizinių tyrimų rezultatai pristatyti Baltijos jūros mokslo kongrese Rostoke, Vokietijoje. Remian- tis pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenimis, sukurtas naujas marių mergelio išspaudų formavimosi modelis – šiuo pagrindu parengta publikacija tarptautiniam mokslo leidiniui ir pateiktas straipsnis Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto rengiamam Kuršių marių atlasui.

Pav. Vėlyvojo ledynmečio limninės nuosėdos jūriniame Fig. Late Glacial limnic sediments in the marine cliff of klife Kuršių nerijoje ties Lesnoje (Rasytė) gyvenviete, Curonian Spit at Lesnoje (Rasytė) settlement, Kaliningrad Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis (A. Damušytės Region of Russian Federation (photo by A. Damušytė) nuotr.)

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 47 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Geologinės aplinkos taršos židinių informacinė sistema

J. Šugalskienė, V. Minkevičius, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais parengta ir atiduota į Lietuvos geologi- Geoinformation system of contami- jos tarnybos (LGT) fondą ataskaita „Geologinės nation sources aplinkos taršos židinių informacinės sistemos pildy- mas. Alytaus apskritis“. Projektą vykdant į duomenų bazę buvo suvesta informacija apie 810 potencialių taršos židinių Alytaus apskrityje. In 2007, a report „Filling the information base about 2007 metų vasarą Inžinerinės geologijos ir geological environment contamination sources in the ekogeologijos skyriaus specialistai taršos židinių Alytus County” was prepared. Within the project, the inventorizaciją vykdė Tauragės apskrityje. Prelimi- information about 810 potential contamination sources nariais duomenimis, buvo inventorizuota daugiau was transferred to the database. kaip 1000 taršos židinių: Šilalės rajone apie 290, The specialists from the Engineering Geology and Tauragės rajone – 300, Jurbarko rajone – 290 ir Environmental Geology Department inventoried the Pagėgių savivaldybėje apie 150. Toliau apžvelgiamos contamination sources of Tauragė County in the summer aktualiausios kiekvieno rajono ir savivaldybės of 2007. According to the preliminary results, more than problemos. 1000 contamination sources were inventoried: in Šilalė Šilalės rajone iš visų inventorizuotų rajonų ir District 290, in Tauragė District 300, in Jurbarkas 290, savivaldybių labiausiai išplėtota gyvulininkystė. Se- and in Pagėgiai 150. Here follows a description of the nose ir ypač naujos statybos fermose, pasinaudodami relevant problems of each district. ES fondų skiriamomis lėšomis ir savo santaupomis, Farming is the most developed activity in the Šilalė kuriasi ūkininkai, gaminantys pieno ir mėsos District. Farmers build new farms and renovate the old produkciją. Gyvulininkystės plėtrą taip pat skatina ones using the EU funds. The development of farming is rajone įsikūrusios ir pagal Europos Sąjungos reika- stimulated by four meat production companies of Šilalė lavimus sėkmingai dirbančios net keturios stambios District. mėsos perdirbimo įmonės: UAB „Natanga“, ŽŪB The Tauragė District is one of the biggest auto-trading „Kontautėliai“, UAB „Grimeda“ ir UAB „Rovisa“. centres in Lithuania what accounts for many potential Tai bene vienas iš mažiausiai „sugriautų“ ir ūkiškai contamination sources associated with this activity. They besitvarkančių rajonų Tauragės apskrityje. are auto dismantling facilities, petrol stations, car washing Tauragės rajonas yra vienas iš stambių automobilių facilities, garages etc. The abandoned potential contamina- prekybos centrų Lietuvoje, todėl rajone didelė taršos tion sources of various types are the objects of greatest con- židinių, susijusių su šiuo verslu, koncentracija. Tai: cern. The majority of demolished and abandoned pesticide automobilių demontavimo aikštelės, autoservisai, storages had been unknown until the inventory was made, technikos kiemai, plovyklos ir degalinės. Didelį for example the storages in Lauksargiai and Pilsūdai. The nerimą kelia rajone apleisti įvairių tipų taršos židiniai, old chemicals still remain in storages and nobody knows juos artimiausiu metu būtina tvarkyti. Dauguma about their existence. Large amounts of unused pesticides seniai sugriautų ir apleistų pesticidų sandėlių ra- were found in these facilities. There are a large number of jone nebuvo net žinomi. Pavyzdžiui, Lauksargių demolished, abounded objects such as technical yards, oil ir Pilsūdų kaimuose buvusių sandėlių teritorijose storages, farms, etc. Most of them turn into demolition rasta didelis kiekis (iki 2 t) chemikalų, apie kuriuos debris and municipal waste landfills. nežinota. Rajone daug ir kitų sugriautų, apleistų Mining is the major kind of economic activity in the objektų, tai technikos kiemai, naftos bazės, įvairios Jurbarkas District. The farm JSC „Dainiai” situated near fermos ir pan. Dauguma šių objektų virtę statybinio Jurbarkas is the biggest one in the Tauragė County. The laužo ir buities atliekų sąvartynais. abandoned potential contamination sources of various types Jurbarko rajone stambiausios pramonės įmonės are the objects of greatest concern. Large amounts of unused susijusios su naudingųjų iškasenų eksploatavimu. old chemicals still remain in the old pesticide storages.

48 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Rajone yra stambiausias gyvulininkystės objektas In the Pagėgiai district, the biggest operating com- visoje Tauragės apskrityje – UAB „Dainiai“ bei se- panies are: JSC „Vilkyškių pieninė“, JSC „Vilkė“, JSC niausia sūrinė Europoje – VĮ „Belvederio sūrinė“. „Nemuno žirgynas“and AE „Piktūpėnai“. The biggest Didžiausią nerimą, kaip ir Tauragės rajone, kelia closed objects are: the opoka quarry in Stoniškiai and apleisti ir netvarkomi įvairių tipų taršos židiniai. forage factory in the Lazdėnai village. The waste water Praėjusiais metais Pakarklio kaime nuo pesticidų treatment plants, which are operated by JSC „Pagėgių krito dešimt karvių, tačiau padėtis rajone nepagerėjo. komunalinis ūkis“, are the most urgent problem of this Pamituvio, Paulių, Juodaičių, Tamošių, Klausučių District. Only two waste water treatment plants are op- Armoniškių, Motiškių ir kt. kaimuose likę sugriauti erating and the others need to be reconstructed. pesticidų sandėliai su chemikalų likučiais. Dauge- In total 6719 questionnaires with information about lyje išvardytų vietų ir kitur prie pesticidų sandėlių 6071 potential contamination sources were transferred to ganomi galvijai. the Information System of Pollution Sources of Geological Pagėgių savivaldybėje didžiausios veikiančios Environment. About 570 questionnaires were prepared by įmonės yra AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Vilkė“, municipalities, 680 by various entities (Fig. 1) and the UAB „Nemuno žirgynas“, ŽŪB „Piktupėnai“ ir kt. biggest remaining part of questionnaires was prepared Stambiausi neveikiantys objektai – opokos karjeras by the LGT specialists during field works. ir pašarų gamykla Lazdėnų kaime. Didžiausia prob- In 1999–2007, the inventory was performed in 39.77 % lema savivaldybėje yra nuotėkų valymo įrenginiai, of Lithuania’s territory. kuriuos eksploatuoja UAB Pagėgių komunalinis ūkis. Iš šešių nuotėkų valymo įrenginių, esančių savivaldybėje, veikia tik du – Stoniškių ir Šilgalių J. Šugalskienė, V. Minkevičius kaimuose, o Natkiškių, Lumpėnų, Piktupėnų ir Lithuanian Geological Survey Vilkyškių kaimuose nuotekos bėga savaime. Iš viso į Geologinės aplinkos taršos židinių duome- nų bazę yra suvesta 6719 anketinių duomenų apie 6071 potencialų taršos židinį. Iš jų – 1252 deklaracijos. Apie 570 deklaracijų pateikė savivaldos institucijos ir daugiau nei 680 – juridiniai ir fiziniai asmenys (pav.). Dauguma taršos židinių inventorizuoti LGT specialistų lauko darbų metu – per 4800. Nuo 1999 metų iki 2007 metų spalio mėn. taršos židinių inventorizacija buvo atlikta 21 savi- valdybėje. Lauko darbų metu inventorizuota apie 39,77 proc. Lietuvos teritorijos.

Pav. Taršos židinių išsidėstymo schema (2008-02-04) Fig. Distribution scheme of contamination sources (2008-02-04)

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 49 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Užterštų teritorijų pavojingumo vertinimo metodika

R. Radienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Koncentruotos taršos židiniai kelia tikrą pavojų Methodology of risk assessment of požeminio ir paviršinio vandens telkiniams, žmonių contaminated sites sveikatai, dirvožemiui, maisto produktams, biologi- nei įvairovei ir kt., todėl požemio taršą juose būtina stabilizuoti ir mažinti. Teritorijos tvarkymas prade- The aim of the Project was to prepare a methodology damas nuo įvertinimo ir ištyrimo, paskui gali būti for evaluation of investigated contaminated sites. The pradėti valymo / sanavimo darbai, o vėliau taikomos methodology could be used for assessment of possibly priežiūros ir rekultivavimo priemonės. Tačiau, norint contaminated or actually contaminated sites, where eco- tai atlikti racionaliai ir efektyviai, visų pirma būtina logical investigations or groundwater monitoring have gerai žinoti esamą technogeninės apkrovos padėtį, been performed and the data on the groundwater and soil požemio užterštumo lygį, geologines ir hidrogeo- quality are available. logines sąlygas, jų ryšį ir sąveikos dėsningumus. Šią The methodology was developed using the principles problemą bandoma spręsti teisės aktuose nustatant of methodology approved by Flemish Institute for Techno- privalomuosius tokių vietų ekogeologinius tyrimus logical Research. In 2005–2006, a project “Methodology bei požeminio vandens monitoringo vykdymą. of prioritization of contaminated sites and a review of the Šio projekto tikslas buvo parengti tirtų užterštų impact of human activity on groundwater“ was carried teritorijų pavojingumo vertinimo metodiką, kuri out by the Environmental Consultancy & Assistance taikytina toms potencialiai užterštoms ar užterštoms (ECOLAS) and Lithuanian Geological Survey and the teritorijoms, kuriose atlikti ekogeologiniai tyrimai ar original version of this methodology was tested in 10 con- vykdomas požeminio vandens monitoringas ir kau- taminated sites selected in Lithuania for Project purposes. piami duomenys apie vandens kokybę. Ši metodika The methodology was modified and adopted considering galėtų būti naudojama vertinant ekogeologinius the local environmental conditions, existing contaminated tyrimus, parengtus vadovaujantis Ekogeologinių sites and extent of contamination. tyrimų reglamentu (Valstybės žinios. 2007, Nr. 10-420), Two separate methodologies for different purposes bei rekomenduojant taikytinas aplinkosaugos prie- were developed: mones ir prioritetizuojant „istorinės“ taršos palikimą 1. Methodology for evaluating the risk of contamination turinčias teritorijas. and determining the need for further investigation or Pateikta metodika parengta remiantis Flandrijos other environmental measures; technologinių tyrimų institute VITO (Flemish Insti- 2. Methodology for determining the remediation ur- tute for Technological Research), bendradarbiaujant su gency, based on detailed investigations. Flandrijos kompanija ECOLAS sukurta metodika. The first methodology is developed for sites where Lietuvos geologijos tarnybai kartu su ECOLAS data of preliminary environmental investigations are vykdant projektą „Methodology of prioritisation of available. The evaluation of contamination consists of two the contaminated sites and review of the impact of parts: evaluation of contamination for soil is followed by human activity on groundwater“ (ECOLAS, LGT, evaluation of contamination for groundwater. Each part 2006) buvo išbandyta originali šios metodikos versija consists of criteria with different indexes. A decision as to vertinant Lietuvos užterštas teritorijas. Atsižvelgus what environmental measures have to be applied is based į mūsų šalyje esamus taršos židinius ir informaciją on the sum of indexes. apie taršos mastą juose, metodika buvo modifikuota The total index of soil contamination is based on three ir pritaikyta naudoti Lietuvoje. criteria: Ataskaitoje aprašytos dvi metodikos, skirtos • Possible presence of dangerous substances; užterštų teritorijų, kuriose vykdytas ekogeologinis • The sum of the concentration excess factors; tyrimas, jo rezultatams vertinti ir taikytinoms aplinkos • Other criteria (e.g. visual or organoleptic observa- apsaugos priemonėms pagrįsti bei užterštų teritorijų tions). tvarkymo prioritetams nustatyti:

50 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 1. Taršos pavojingumo vertinimas detalaus ekogeo- Total index of soil groundwater contamination is based loginio tyrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių on eight criteria: taikymo poreikiui ir prioritetui nustatyti. • The sum of the excess factors; 2. Detalaus ekogeologinio tyrimo rezultatų • The possibility to exceed the site boundaries; vertinimas sanavimo prioritetams pagrįsti. • The presence of groundwater abstraction for public Pirma metodika skirta vertinti ir visų pirma water supply; išskirti tas teritorijas, kuriose atliktas išankstinis • The presence of groundwater abstraction for other ekogeologinis tyrimas arba turimi grunto ir vandens purposes; tyrimų duomenys, gauti vykdant monitoringą. • The solubility of the pollutant; Taršos pavojingumas vertinamas etapais – iš • The nature of the subsoil: vulnerability; pradžių gruntui, o paskui požeminiam vandeniui. • The threat to surface water; Susumavus abiejų etapų balus gaunamos išvados • Other criteria (e.g. visual or organoleptic observa- ir aplinkos apsaugos priemonių taikymo rekomen- tions). dacijos. The second methodology is developed for the sites Grunto užterštumo indeksas skaičiuojamas ver- where detailed environmental investigations had been tinant tris kriterijus: carried out. In this methodology, the risk to human health, • galimybę rasti pavojingų teršiančių medžiagų; animals and/or plants and potential impacts of contami- • viršijimo (koncentracijos) faktorių; nated groundwater on the users are taken into account. • kitus kriterijus (vizuali tarša, organoleptiniai Three main factors are described by various criteria. požymiai ir kt.). Concentration factor – the concentration and vol- Požeminio vandens užterštumo indeksas skai- ume of contamination (the volume of contaminated soil, čiuojamas vertinant aštuonis kriterijus: the area of free oil products, the volume of contaminated • viršijimo (koncentracijos) faktorių; groundwater, excess factors for soil and groundwater). • migracijos už teritorijos ribų galimybę; Dispersion factor – site characteristics predetermin- • požeminio vandens naudojimą viešajam geria- ing dispersion and impact on environment (land use, mojo vandens tiekimui; distance to the surface water, mobility of pollutants, use • požeminio vandens naudojimą kitiems tiks- of groundwater, flow speed, flow time to receptor, impact lams; to confined aquifers). • teršiančios medžiagos tirpumą; Exposure factor – site characteristics predetermin- • žemės gelmių saugą; ing impact to human health. • grėsmę paviršinio vandens šaltiniams; Based on this methodology, MC Excel templates were • kitus kriterijus (vizuali tarša, organoleptiniai developed to calculate indexes (Preliminarus_tyrimas. požymiai ir kt.). xls; Detalus_tyrimas.xls). These programs open access Antra metodika skirta tik detaliai ištirtos užterštos to results of preliminary and detailed environmental teritorijos taršos pavojingumui vertinti. Vertinant investigations based on same criteria and allow recom- taršos pavojingumą atsižvelgiama į užteršto grunto mending urgent environmental measures and listing of galimą poveikį žmogaus sveikatai, augalams ir contaminated territories. kt. bei užteršto gruntinio vandens galimą poveikį požeminio ar paviršinio vandens naudotojams. Metodika įskaito daugelį kriterijų, tačiau juos aprašo R. Radienė, K. Kadūnas, trys pagrindiniai faktoriai: Lithuanian Geological Survey Koncentracijos faktorius – taršos dydis ir koncentracija (užteršto grunto kiekis, laisvo naftos produkto plotas, užteršto gruntinio vandens kiekis, viršijimo faktorius grunte, viršijimo faktorius vandenyje); Taršos migracijos faktorius – ūkio objekto ypatumai, lemiantys taršos migraciją ir poveikį aplinkai (žemėnauda, atstumas iki paviršinio vandens, teršiančios medžiagos mobilumas, gruntinio vandens naudojimas, tikrasis vandens tekėjimo gretis, tėkmės / migracijos iki receptoriaus laikas, poveikis spūdiniam vandeningajam sluoksniui);

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 51 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH Rizikos faktorius – ūkio objekto ypatumai, lemiantys poveikį žmogui. Aprašytų išankstinių ir detalių ekogeologinių tyrimų vertinimo metodikų principai yra „perkelti“ į programinę įrangą MS Excel (Preliminarus_tyrimas. xls; Detalus_tyrimas.xls). Naudojant šią programinę įrangą galima, taikant vienodus vertinimo kriterijus visiems preliminariai ir detaliai tirtiems objektams, rekomenduoti taikytinas aplinkos apsaugos priemones ir sudaryti pavojingiausių taršos objektų sąrašus (nacionalinį, apskrities, savivaldos ar ūkio subjekto), kuriuose, atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą, visų pirma turėtų būti vykdomi aplinkos būklės gerinimo darbai. Metodikos skirtos tam, kad kiekvienam atliktam ekogeologiniam tyrimui būtų naudojami vienodi vertinimo kriterijai ir jais vadovaujantis priimami sprendimai. Naudotis parengta metodika galės ne tik Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, bet ir tyrimus atliekantys asmenys, ūkio subjektai ir savivaldybės, planuojančios užterštų teritorijų tvarkymą.

Bendradarbiavimas su saugomų teritorijų administracija ir „Geotopų“ posistemio papildymas

D. Pupienis, V. Mikulėnas, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais į Lietuvos geologijos tarnybos „Geotopų“ Cooperation with the administrtions posistemį įtraukti 26 nauji objektai bei patikslinti ir of protected areas and updating of the papildyti šešių anksčiau žinomų objektų duomenys ir aprašymai. Metų pabaigoje Lietuvos geologi- geoinformation system of Geotopes jos tarnybos (LGT) „Geotopų“ positemyje buvo informacijos apie 431 geologinį, geomorfologinį ar hidrogeologinį gamtos objektą. Every year, the newly collected data are supplemented Geologinių objektų registravimas ir tyrimai to the geoinformation system of Geotopes. Presently, 2007 metais buvo vykdomi Baltijos pajūryje (Pajūrio the mentioned database contains data on 431 different regioniniame parke, Kuršių nerijos nacionaliniame valuable geological objects. In 2007, the database was parke ir Būtingės geomorfologiniame draustinyje), regularly supplemented: the data of 26 new geological Aukštadvario, Neries, Kauno marių, Nemuno deltos, objects were included and the information about 6 geotopes Pagramančio ir Biržų regioniniuose parkuose, taip was updated. pat Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone ir Pietryčių The specialists from the Lithuanian Geological Survey Lietuvoje. Vykdant INTERREG III/A Nr. 2005/041 regularly supply the administrations of protected areas of bendrą LGT ir LGI (Lenkijos geologijos instituto) Lithuania with geological information: the closest contacts projektą „Geologinės prielaidos „Jotvingių geo- and bilaterally useful collaboration exist between the LGT parko“ įkūrimui Lenkijos–Lietuvos pasienyje“ – and administrations of Curonian Spit National Park as

52 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 (GAJA), geologiniai objektai buvo registruojami well as Pajūris, Neris, Nemunas Delta, Kauno Marios, Lietuvos ir Lenkijos pasienio rajonuose (pvz., Baltojo Pagramantis, Biržai and Aukštadvaris regional parks. ežero šaltinėlis). Geological objects in the mentioned protected areas are sys- Baltijos pajūryje įregistruoti tokie objektai: tematically investigated within national and international natūraliai supustyta aukščiausia (9,9 m) Būtingės projects (for example, the joint Lithuanian–Polish INTER- geomorfologinio draustinio – Būtingės kopa, istorinę REGIII/A project No 2005/041 “Elaboration of Geoen- vertę turintys Birutės ir Naglio kalnai, ilgiausias vironmental Assumptions for “Geopark Yotvingians” in (2,1 km) pajūryje Šaipių klifas bei (1,8 km) Marių the Polish–Lithuanian cross-border area” – GAJA). It is mergelio atodanga II prie RusijosF ederacijos ir Lie- worth mentioning that the interest in geological heritage tuvos Respublikos sienos (1 pav.). of protected areas is constantly increasing.

1 pav. Olando kepurė (D. Pupienio nuotr.) Fig. 1. Olando kepurė (photo by D. Pupienis)

Bendradarbiaujant su Aukštadvario regio- The most interesting for visitors and most attractive ninio parko direkcija LGT „Geotopų“ posistemis geological objects are included into the special database buvo papildytas keturiais geologiniais objek- of geotopes: this database is administrated by the Lithua- tais; tai – Ustronės riedulynas, Strėvos įgriūva, nian Geological Survey and is a part of State Geological Antaveršio duobė ir Rangavos šaltiniai. Šiais metais Information System. Several field trips and workshops lankant Aukštadvario regioninio parko objektus, have been organized for promotion of the information į „Geotopų“ posistemį buvo įtraukti šalia parko about geotopes among managers of protected areas, esantys du įspūdingi rieduliai – Daudos Kazio ir environmental protection and education specialists and Daudos Juozo. mass-media. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione inventorizuota 11 naujų geotopų: Panevėžio rajone – riedu- D. Pupienis, V. Mikulėnas, lys Tiltagaliuose prie Marnakos upės; Pasvalio Lithuanian Geological Survey rajone – Smilgių (Putrių) pėduotas akmuo prie valstybinės sienos su Latvijos Respublika; Biržų

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 53 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH rajone – Papyvesių akmuo Antašavoje prie Pyvesos Į „Geotopų“ posistemį įtraukta informacija apie upės; šaltinis Kučgalyje prie Apaščios upės; rieduly- ištirtus geologinius objektus, esančius Pagramančio nas Juodžionyse (2 pav.) netoli Parovėjos gyvenvietės; regioniniame parke: Akmenos upės Pagramančio įdomių riedulių lauko ekspozicijos prie AB Biržų ir Jūros upės Genių, Alangos ir Jocių atodangas bei melioracija administracinio pastato Biržuose ir įspūdingą Akmenos upės Didžiąją rėvą. Surinkta ir Kirdonių gyvenvietėje. Surinkti duomenys apie patikslinta informacija apie Ventės atodangą Nemuno Biržų regioninio parko gamtos objektus – Juodžionių deltos regioniniame bei Ausiutiškių konglomeratą ir ir Dagilynės atodangas, šaltinius Ąžuolpamūšėje, Vilkų duobę Neries regioniniuose parkuose. Be minėtų Gurių ir Ąžuolynės smegduobynus, Šventąją Olą. objektų, į LGT „Geotopų“ posistemį pateko Žiegždrių Vilniaus mieste ir rajone inventorizuoti: Rokantiškių atodanga, esanti Kauno regioniniame parke. kalva (aukščiausia Vilniuje – 230,7 m), Žibartonių „Geotopų“ posistemio informacija panaudota kalnas Kruopynės geomorfologiniame draustinyje organizuojant tarptautines konferencijas, praktinius (viena iš aukščiausių Lietuvos kalvų – 293,4 m). seminarus, lauko geologines išvykas: „Ventos slėnio Švenčionių rajone buvo aptikti du nauji Pabudės ir geologinis paveldas“, „Kvarteras Vakarų Lietuvoje Grybų rieduliai. Papildyti duomenys apie geologinį nuo senųjų apledėjimų iki Baltijos jūros evoliucijos“, paminklą Janavo akmenį, esantį prie pat valstybinės „Glaciotektoninės struktūros, paleobaseinai ir neo- sienos su Baltarusija (Švenčionių rajono pietrytinis tektonika“, „Geologinis paveldas – mokslinė vertė pakraštys). ir praktinė nauda“.

2 pav. Juodžionių riedulynas (apie 10 ha ploto) (V. Mikulėno Fig. 2. Juodžionys field of erratic boulders (about 10 ha) nuotr.) (photo by V. Mikulėnas)

54 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 Jotvingių geoparkas – GAJA

D. Pupienis, Lietuvos geologijos tarnyba

Lenkijos geologijos institutas ir Lietuvos geologijos “Geopark Yotvings” – GAJA tarnyba, tęsdami bendradarbiavimą, 2006 metų gegužę pradėjo įgyvendinti bendrą tarptautinį INTERREG III/A Nr. 2005/041 projektą „Geologinės In 2006, the Polish Geological Institute (the leading part- prielaidos „Jotvingių geoparko“ įkūrimui Lenki- ner) and the Lithuanian Geological Survey have launched jos–Lietuvos pasienyje“ (GAJA). Projektas baigtas the INTERREG III/A project No 2005/041 “Elaboration of 2007 metų gruodį. Geoenvironmental Assumptions for “Geopark Yotvings” Jotvingių geoparkas planuojamas dviejose in the Polish–Lithuanian cross-border area” – GAJA. valstybėse, šiaurės rytų Lenkijoje ir pietvakarių The territory of the project “Geopark Yotvings” is located Lietuvoje. Projekto tikslai – nustatyti Jotvingių in the North Eastern Poland and South Western Lithuania. geoparko teritorijos ribas, atlikti gamtos paminklų The main tasks of the project were to: determine the bounda- (geotopų) inventorizaciją, įvertinti jų reikšmę ir ries of “Geopark Yotvings“, inventory the geotopes, include pasiekiamumą (infrastruktūrą), remiantis gauta the data about the geotopes into the Geotopes Database medžiaga paruošti popierinį (pav.) ir skaitmeninį and make them available on the webpage (http://www.lgt. geoturistinį Jotvingių geoparko žemėlapius (http:// lt/index.php?page=185) of Lithuanian Geological Survey, www.lgt.lt/index.php?page=185), kurie būtų lais- and prepare the touring, geoinformatic and educative trails vai prieinami gamtos mylėtojams, besidomintiems in the „Geopark Yotvings“and the Geotourist map of the geopaveldu. „Geopark Yotvings“at a scale 1:200 000. Į siūlomo Jotvingių geoparko teritoriją (5778 km²) The “Geopark Yotvings” covers a territory of about pateko du nacionaliniai – Vygrių ir Dzūkijos, du 5.776 sq kilometres. According to the geographical and kraštovaizdžio – Suvalkų ir Romuvos miško bei geomorphological classifications, most of its area belongs keturi regioniniai – Nemuno kilpų, Metelių, Veisiejų to the Lithuanian Lakeland (Polish part of it is called ir Vištyčio – parkai. Dabartinei Jotvingių geoparko Suwałki Lakeland). The park territory includes the fol- geologinei ir geomorfologinei aplinkai susidaryti lowing protected areas: Wigry and Dzūkija national didžiausią reikšmę turėjo paskutinis (kvartero) parks, Suwałki and Romnicka forest landscape parks, geologinis periodas. Kvartero nuogulų storymė čia and Meteliai, Nemunas Loops, Veisiejai and Vištytis siekia iki 280 metrų. Aptariamojo geoparko teri- regional parks. torija pasižymi didele geologine ir geomorfologine The territory is composed of up to 280 m thick succes- įvairove – paskutiniojo ledlaikio tirpsmo vandens sion of Quaternary sediments (Pleistocene to Holocene). suklotomis smėlingomis lygumomis, termokars- The Pleistocene sediments developed in glacial, fluvial and tiniais dubakloniais ir rininiais ežerais, kraštinių lacustrine environment during glaciations and intergla- morenų reljefo variacijomis, upių akumuliacinėmis cials. During the last ice sheet recession to the north, ac- ir erozinėmis formomis, terasomis, šaltiniais, companied by several oscillations, the following marginal kontinentinėmis kopomis, kur tebevyksta eoliniai and dead-ice landforms were formed: frontal (terminal) procesai, sufoziniais cirkais, riedulynais ir kt. moraines, push moraines, dead-ice moraines, eskers, Vykdant tarptautinį GAJA projektą, numatomo kames, sandurs, glacial tunnel valleys and kettle holes. geoparko teritorijoje buvo registruojami ir tiriami These landforms constitute the peculiar and magnificent geologiniai objektai, jie įtraukti į bendrą LGT ir LGI landscape. geotopų duomenų bazę. Atliekant geotopų tyrimus The Geotopes Database contains information about: glaudžiai bendradarbiauta su saugomų teritorijų outcrops, eskers, erratic boulders, boulder fields, hills, darbuotojais, jie geranoriškai teikdavo informaciją springs, dunes, ravines, mineral resources, mineral water apie naujus gamtos objektus. Suregistravus ir ištyrus resources, etc. At present, the joint Polish–Lithuanian data- gamtos objektus, į bendrą geotopų duomenų bazę base contains information on more then 137 geological (81), pateko geologiniai (81), geomorfologiniai (37) ir hid- geomorphological (37) and hydrogeological (19) sites. rogeologiniai (19) objektai (iš viso – 137). Geotopų Two international conferences (in Druskininkai and duomenų bazėje yra sukaupta įvairi informacija in Augóstow) were held during the realisation of the

EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI 55 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH apie gamtos objektą: sudėtis, dydis, debitas, objekto „GAJA“ project. The results of the project were reported pasiekiamumas, unikalumas, objekto apsaugos statu- at international conferences and seminars: the abstracts sas, adresas (geografinės koordinatės), geologinė, of these presentations were published in special conference istorinė vertė ir kt. volumes and journals: “Episodes”, “Geologijos akiračiai”, Geoparko lankytojai galės susipažinti su geologinės “ProGeo Newsletter” and “Mokslas ir gyvenimas”. praeities, ledyno ir jo tirpsmo vandenų suformuotu palikimu: rieduliais, atodangomis, moreniniais D. Pupienis, gūbriais, kalvomis, keimais, ozais, rinomis. Gamtos Lithuanian Geological Survey mylėtojai galės susipažinti ir su „gyvais“ gamtos objektais – besiformuojančiais sufoziniais cirkais, „stebuklingais“, legendomis apipintais šaltiniais. Įgyvendinant šį tarptautinį projektą organizuotos dvi konferencijosD ruskininkuose ir Augustave, skirtos geopaveldui ir geoparkams pristatyti. Vykdant projektą įvairiose tarptautinėse konferencijose per- skaityta 10 pranešimų, papildoma medžiaga paskelbta specialiuose konferencijų leidiniuose, žurnaluose „Episodes“, „Geologijos akiračiai“, „ProGeo News- letter“ ir „Mokslas ir gyvenimas“.

Pav. Projektuojamo Jotvingių geoparko žemėlapis Fig. Map of the projected Geopark Yotvings

56 2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI Results of projects completed in 2007 GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI

Seisminiai tyrimai 2007 metais

J. Lazauskienė, A. Pačėsa, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinant 2006 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respub- Seismological investigations in likos Vyriausybės patvirtintos Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programos 2007 uždavinius, 2007 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvo vykdomos kelios šios programos On September 18, 2006, the Government of the Republic įgyvendinimo priemonės. of Lithuania approved „The program of the assessment of 2007 metais toliau tęsti Lietuvos seismologinio seismicity of the territory of Lithuania for 2007–2010“. monitoringo projekto darbai – sistemingai kaupia- Following the guidelines of the program, several projects mi, apdorojami, analizuojami ir saugomi Ignalinos were carried out in 2007 by the Lithuanian Geological atominės elektrinės (AE) seismologinio monitoringo Survey. sistemos (SMS) stočių seisminių stebėjimų duo- The project of Seismological Monitoring of Lithuania menys. Šie duomenys apibendrinti seismologiniame was continued in 2007, focusing on collection, process- biuletenyje, teikiami tarptautiniams seismologijos ing and analysis of seismic observation data by Seismic centrams (Tarptautiniam seismologijos centrui bei Monitoring System (SMS) of Ignalina Nuclear Power Europos ir Viduržemio jūros seismologijos centrui), Plant (NPP). Analysis of the seismic data, registered suinteresuotoms Lietuvos valstybės institucijoms by other regional seismological monitoring networks bei visuomenei, valstybių kaimynių institucijoms ir was carried out simultaneously. The processed seismic specialistams. data were sent to the international seismological centres, Ignalinos AE SMS vietinių seisminių įvykių 2007 metais neužregistravo. Pažymėtina, kad nuo Lithuanian governmental institutions and seismological rugsėjo iki gruodžio vidurio Ignalinos AE SMS buvo organizations of the neighbouring countries. Following modernizuojama, todėl didžiąją šio laikotarpio dalį ji the common practice, annual catalogues of seismological neveikė. Taip pat buvo analizuojami NORSAR ir Hel- events will be compiled and presented to the public. sinkio universiteto biuleteniuose bei kitų tarptautinių No local seismic events have been recorded by SMS seisminių stebėjimų tinklų tinklalapiuose pateikiami of Ignalina NPP in 2007. It should be taken into account duomenys. Rugsėjo ir spalio mėnesiais NORSAR that the modernization of the SMS of Ignalina NPP was analitikų parengtame regioniniame biuletenyje carried out in September–December. (1 pav.) buvo užfiksuoti keturi seisminiai įvykiai NORSAR regional analyst reviewed bulletin and Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų, sietini su senų regional bulletin of Seismological Institute of Helsinki sprogmenų naikinimo operacija „Open Spirit 07“, University were analyzed as well and events with epi- vykusia rugpjūčio 31 d. – spalio 10 dienomis. Dar centres located in Lithuania and adjacent territories have keli seisminiai įvykiai, užfiksuoti pietinėje Latvijos been considered (Figs 1 and 2). All seismic events, reported dalyje netoli Lietuvos sienos, sietini su vykdytais in these bulletins, were considered as quarry blasts and sprogdinimais Latvijos arba Lietuvos karjeruose. explosions of operations for elimination of old explosives 2007 metų ketvirtame ketvirtyje Helsinkio univer- in the Baltic Sea. Four seismic events in the Baltic Sea sitetas pateikė galutinį regioninį 2006 metų seisminių near the Lithuanian coast, found in the NORSAR Septem- įvykių katalogą. Jo duomenimis (2 pav.), Lietuvos ber–October bulletin (Fig. 1), correspond to explosions of teritorijoje užfiksuoti du įvykiai, greičiausiai susiję operation for elimination of old explosives „Open Spirit su sprogdinimais karjeruose. Grupė sprogdinimų 07“, carried out on August 31 – October 10, 2007. Several pietinėje Latvijos teritorijoje taip pat sietina su seismic events, located in the Southern Latvia near the sprogdinimo darbais Latvijos karjeruose, o sprogdi- Latvian–Lithuanian border, corresponded to quarry blasts nimai Baltijos jūroje – su senų sprogmenų naikinimo in quarries of Lithuania and/or Latvia. Regional seismo- operacijomis arba karinėmis pratybomis.

GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 57 1 pav. NORSAR analitikų parengto 2007 metų regioninio Fig. 1. NORSAR regional reviewed seismological bulletin biuletenio seisminiai įvykiai, patenkantys į Lietuvos ir of 2007, covering the territory of Lithuania and adjacent gretimas teritorijas. Apskritimais žymimi seisminiai areas. Shaded circles indicate seismic events, open tri- įvykiai, trikampiais – karjerai, kuriuose yra arba gali angles – quarries where explosions could be executed. būti vykdomi sprogdinimai. Pagal ankstesnės analizės Locations of epicentres might have errors up to 50 km, rezultatus, epicentrų lokalizacijos vidutinė paklaida according to previous analyses apie 50 km

2007 metais toliau vykdytas Lietuvos pasyviosios logical bulletin of the Institute of Seismology of Helsinki seismikos monitoringo projektas, kuris yra sudeda- University of 2006 contains two events having epicentres moji tarptautinio pasyvios seismikos eksperimento in Lithuania (Fig. 2). Most likely they correspond with PASSEQ 2006–2007 dalis. Projekto tikslas – gauti explosion events. Explosion events located in the southern naujų duomenų apie Lietuvos teritorijos bei Rytų part of Latvia most probably are quarrying blasts and ex- Europos platformos vakarinės dalies Žemės plutos plosions in the Baltic Sea, i.e. explosions of operation for ir mantijos giluminę sandarą, informaciją apie vieti- elimination of old explosives of military exercises. nius seisminius įvykius. Atliekant ši eksperimentą, The project of the “Passive seismic monitoring of Lietuvos teritorijoje buvo išdėstytos 26 laikinos the territory of Lithuania“within the framework of the portatyvinės seisminių stebėjimų stotys, galinčios international Passive Seismic Experiment PASSEQ fiksuoti net ir silpnus seisminius įvykius šalies 2006–2007 was continued in 2007. The major aim of the teritorijoje. 2007 metais vykdyta 26 laikinų seisminių project is to investigate the deep structure of the Precam- stebėjimų stočių priežiūra, jose sukaupti duomenys brian East European craton utilizing teleseismic records periodiškai buvo perkeliami į atskirą duomenų as well as to identify local seismic events. In 2007, regular bazę, sisteminami ir persiunčiami tarptautinio maintenance and observation of 26 temporary seismic projekto koordinatoriams. Metų pabaigoje laikinos stations were carried out, resulting in downloading and portatyvinės seisminių stebėjimų stotys išmontuotos archiving the raw digital seismic data and submitting ir grąžintos tarptautinio projekto koordinatoriams. them to the international project co-ordinators. At the 2007 metų ketvirtame ketvirtyje pradėta vykdyti end of 2007, all the temporary seismic stations were dis- sukauptų duomenų analizė siekiant identifikuoti mounted and shipped to the partners of the international vietinius seisminius įvykius. Šio projekto darbai bus project. The acquisition and analysis of newly collected tęsiami iki 2009 metų gruodžio. data were assumed at the end of 2007. The project would Siekiant įsitraukti į Europos ir tarptautinių continue untill the end of 2009. seisminių stebėjimų tinklus, 2008–2011 metais Establishment of the Lithuanian national seismic net- numatyta įrengti dvi tarptautinės seisminio tinklo work is a contribution to implementation of the programme GEOFON programos (toliau – GEOFON progra- of the seismicity assessment of Lithuania. The first step ma) stotis Lietuvos teritorijoje (3 pav.). Šiuo tikslu towards this goal is installation of two new broadband

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 58 Results of projects completed in 2007 2 pav. Helsinkio universiteto 2006 metų regioninio Fig. 2. Regional seismological bulletin, 2006, of the Uni- biuletenio seisminiai įvykiai, patenkantys į Lietuvos ir versity of Helsinki covering the territory of Lithuania and gretimas teritorijas. Kryžiais žymimi sprogdinimų sukel- adjacent areas. Crosses indicate explosion events, open ti seisminiai įvykiai, trikampiais – karjerai, kuriuose yra triangles – quarries where explosions could be executed. arba gali būti vykdomi sprogdinimai. Pagal ankstesnės Locations of epicentres might have errors up to 50 km, analizės rezultatus, galima epicentrų lokalizacijos according to previous analyses vidutinė paklaida apie 50 km

2007 metų gegužės 7–11 dienomis Sinaia (Rumunija) seismic stations, associated to the GEOFON network, drauge su GEOFON programos atstovais aptartos ir which is scheduled for the years 2008–2011. “The Memo- suderintos dvišalio Tarpusavio supratimo memoran- randum of Understanding for Seismological Coordination, dumo, apibūdinančio Lietuvos geologijos tarnybos Cooperation, and Collaboration”, defining the conditions ir Geomokslų centro („Geoforschungszentrum“, of the establishment of two new broadband seismic stations Potsdamas, Vokietija) bendradarbiavimo bei Lietu- in the Western and Central parts of Lithuania (Fig. 3) was vos įsitraukimo į GEOFON programą sąlygos, o signed in June 2007 between the Lithuanian Geological 2007 metų birželį pasirašytas Tarpusavio supratimo Survey and the Geoforschungszentrum, Potsdam (GFZ). memorandumas dėl dviejų GEOFON programos The site selection for two new broadband seismic stations seisminių stočių įrengimo Lietuvos teritorijoje. Nuo has been carried out by specialists of Lithuanian Geologi- antrojo metų ketvirčio aktyviai vykdyti būsimųjų cal Survey in 2007. Measurements of background noise of seisminių stočių vietų parinkimo Vakarų ir Vidurio candidate sites started at the end of 2007 after portative Lietuvoje darbai. Ketvirtame ketvirtyje, Bergeno uni- seismological equipment was granted by Bergen Univer- versiteto Geofizikos institutui suteikus portatyvinę sity. The background noise was measured in 5 candidate seisminių virpesių matavimo įrangą, potencialiose sites – Paragiai manor (Akmenė District), Museum of the seisminių stočių įrengimo vietose pradėti išankstiniai uprising of 1863 (Kėdainiai District), Pašušvys forestry seisminio triukšmo matavimai. Šiuo atžvilgiu ištirtos office (Kėdainiai District), and Plokščiai location in the penkios potencialiai tinkamos vietos – Paragių dvaro territory of Žemaitija National Park (2 locations). teritorija (Akmenės raj.), 1863 m. sukilimo muzie- On February 8–9, 2007, a meeting with the repre- jaus (Kėdainių raj.) teritorija, Pašušvio girininkijos sentatives of Latvian Environmental, Geological and (Kėdainių raj.) teritorija, Žemaitijos nacionalinio Meteorological Agency was held in Riga, Latvia, de- parko Plokščių teritorija (dvi vietos). signed for strengthening the international co-operation Plečiant tarptautinį bendradarbiavimą seis- in the field of seismic observations (Fig. 4). The issues of mologijos srityje, 2007 metų vasario 8–9 dienomis co-operation between the two neighbouring countries in Rygoje (Latvija) įvyko darbo susitikimas su Latvijos the field of seismological monitoring, exchange of experi-

GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 59 aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūros ence in installation of new broadband seismic station in specialistais dvišalio bendradarbiavimo seisminių Slitere (including technical parameters, procedure of the stebėjimų srityje klausimams aptarti, susitikime installation, maintenance etc.), and joining the GEOFON susipažinta su Latvijos teritorijoje vykdomais seis- program were discussed. The international workshop miniais stebėjimais, aptarti seisminių stebėjimų stočių “Seismicity and seismological observations of Baltic Sea įrengimo būdai ir techninės charakteristikos bei kiti region and adjacent territories” has been organized by the klausimai (4 pav.). 2007 metų rugsėjo 10–12 dienomis, Lithuanian Geological Survey in co-operation with the bendradarbiaujant su Ignalinos atomine elektrine, Ignalina Nuclear Power Plant, on September 10–12, 2007. Lietuvos geologijos tarnyboje surengtas tarptautinis Participants from all countries of the Baltic Sea Region seminaras „Baltijos jūros regiono ir gretimų kraštų (Lithuania, Latvia, Estonia, Russia, Poland, Finland, seismingumas bei seismologiniai stebėjimai“. Tarp- Sweden, Norway, and Denmark), UK and Belarus and the tautiniame seminare dalyvavo visų Baltijos jūros representatives of Ignalina Nuclear Power Plant attended regiono šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, the meeting. The event was devoted to the seismicity and Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos), taip seismic observations in the Baltic Sea region: historical pat Jungtinės Karalystės, Baltarusijos ir Rusijos and present situation, installation of new seismic stations, seismologijos specialistai ir Ignalinos atominės seismological observations, monitoring, processing and elektrinės atstovai. Seminare pasikeista informacija apie gretimų kraštų seisminių stebėjimų būklę ir analysis of seismic data, seismic hazard assessment and perspektyvas, pasidalyta praktine patirtimi, aptar- risk mitigation (http://www.lgt.lt/uploads/Seismika_tezes. tos tolesnio bendradarbiavimo steigiant Lietuvoje pdf). The major aim of the workshop was to disseminate and seisminių stebėjimų tinklą galimybės (http://www. discuss the major seismicity-related issues over the whole lgt.lt/uploads/Seismika_tezes.pdf).

3 pav. Lietuvoje ir gretimose teritorijose veikiančios Fig. 3. Currently operating seismic stations in Lithuania seisminės stotys. Trikampiai žymi plataus diapa- and adjacent territories. Open triangles correspond to zono seismines stotis, pilki trikampiai – GEOFON broad band seismic stations, shaded triangles – broad programos plataus diapazono seisminės stotys, pilki band stations associated with GEOFON network, shaded kvadratai – trumpo periodo Ignalinos AE seisminės sto- squares – short period stations of Ignalina NPP. Dashed tys. Brūkšniniai apskritimai rodo vietas, kur numatoma circles indicate locations of new planned broadband sta- įrengti naujas plataus diapazono GEOFON programos tions GEOFON network to be installed in the territory of seisminių stebėjimų stotis Lithuania

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 60 Results of projects completed in 2007 Baltic Sea region and the wide range of the seismological problems emphasizing regions of low seismicity, focusing on networking, monitoring, and assessment of seismicity, data management and scientific co-operation.

J. Lazauskienė, A. Pačėsa, Lithuanian Geological Survey

4 pav. LGT darbuotojai lankėsi Slitere seisminių stebėjimų stotyje Latvijoje (J. Čyžienės nuotr.)

Fig. 4. Specialists of Lithuanian Geological Survey vis- ited seismological station in Slitere, Latvia (photo by J. Čyžienė)

Baltijos jūros šelfo lūžinės tektonikos elementų modeliavimas L. Korabliova, Lietuvos geologijos tarnyba S. Šliaupa, Vilniaus universitetas

2003–2007 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvo Modelling of faults of the Baltic vykdomas ir 2007 metų I ketvirtyje baigtas projektas „Baltijos jūros šelfo lūžinės tektonikos elementų mode- offshore liavimas“. Šio projekto tikslas – nustatyti Lietuvos teritorijos Baltijos jūros akvatorijoje būdingus lūžių geofizinius (gravitacinio ir magnetinio laukų) požymius, The project was carried out in 2003–2007. The major jų sąsają su kristalinio pamato dariniais, atlikti gravi- objective of the project was identification of the specific 3 features of the potential fields that characterizes the faults, tacinio ir magnetinio laukų 2 /4D modeliavimą išilgai atraminių seisminės žvalgybos profilių, sudaryti their relationship to the structural features of the crys- 3 gravitacinių ir magnetinių laukų transformacijų talline basement. 2 /4D modelling of the potential fields žemėlapių komplektą atskiriems lūžiams ir lūžinėms was applied along the representative seismic profiles to zonoms. Gravitacinio ir magnetinio laukų tyrimai, jų recognize the deep morphology of the faults, along with transformacijos padeda išryškinti kristalinio pamato other transformations of the gravity and magnetic fields. tektoninius elementus ir palyginti juos su nuosėdinės The recognition of the fault tectonic elements is important dangos tektoniniais dariniais. from practical and scientific points of view. Until now, Detalesnei Lietuvos teritorijos Baltijos jūros the faults in the crystalline basement and sedimentary akvatorijos nuosėdinės dangos tektoninių darinių cover were considered separately. The transformations

GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 61 analizei, naudojant programinę įrangą CHARIZMA, and modelling of the potential fields allow identification of buvo interpretuoti seisminės žvalgybos profiliai, nu- the structural framework of the crystalline basement and statyti atraminiai atspindintys seisminiai horizontai, comparison of those elements to the structures recognized geologiniai paviršiai, geologiniai lūžiai. Geologinių in the sedimentary cover. In most cases, the formation of pjūvių modeliavimas naudojant potencialių laukų the faults in the sedimentary cover was related to reactiva- duomenis buvo atliktas pagal modeliavimo pro- tion of the faults of the crystalline basement. gramos GM-SYSTM Gravity and Magnetics Modeling The CHARIZMA software was applied for more for Windows versiją. Siekiant išryškinti kuo platesnį precise comparison of the structures of the basement kristalinio pamato geologinių kūnų kompleksą ir juos and sedimentary cover structures. The modelling of the skiriančius lūžius, modeliuoti buvo atrinkti aštuoni gravity and magnetic fields was carried out using “GM- seisminės žvalgybos profiliai, buvo atliktas jų gravi- SYSTM Gravity and Magnetic Modelling for Windows” tacinio ir magnetinio laukų modeliavimas. Projektą software. Eight profiles were modelled across the major vykdant sudarytas gravitacinio ir magnetinio laukų faults identified in the Lithuanian part of the Baltic Sea. ir jų transformacijų žemėlapių paketas, kurio dėka A set of maps of the gravity and magnetic fields and their išryškinti kristalinio pamato blokai ir lūžiai bei transformations was compiled that revealed the complex konstatuotas glaudus nuosėdinės dangos darinių ir network of the tectonic structures in the basement and kristalinio pamato ankstyvojo prekambro darinių their relationship with the structures of the sedimentary ryšys (1 ir 2 pav.) cover (Figs 1 and 2).

1 pav. Rytinės Baltijos jūros akvatorijos gravitacinio Fig. 1. Bouguer anomaly map of the eastern part of the lauko žemėlapis Baltic Sea

Šiuose žemėlapiuose pagal struktūrinį anizo- The areas showing different structural anisotropy that tropiškumą buvo išskirti pavieniai plotai, ku- are supposedly more or less favourable for the formation of rie gali būti palankūs ir / ar mažiau palankūs tectonic structures in the sedimentary cover were identi- angliavandenilių akumuliacijos požiūriu perspekty- fied (Fig. 3) taking into consideration the palaeostress viems dariniams formuotis. Remiantis potencialių conditions. The tectonic map was compiled in result. It laukų ir seisminės medžiagos analize bei modeli- is concluded that the W-E striking fault zones onshore

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 62 Results of projects completed in 2007 2 pav. Rytinės Baltijos jūros akvatorijos magnetinio Fig. 2. Magnetic field map of the eastern part of the Baltic lauko žemėlapis Sea avimu buvo sudarytas kristalinio pamato tektoninis Lithuania do not have continuation further west offshore žemėlapis (3 pav.). Jame nurodyti pagrindiniai blokai due to the influence of the large-scale Nemunas zone orien- ir lūžiai, kurie pagal raiškos intensyvumą suskirstyti ted NW–SE. The largest scale Liepaja–Saldus tectonic į smulkesnio ir stambesnio rango tektoninius elemen- zone, which, however, is also strongly modified within tus. Svarbi išvada yra ta, kad subplatuminių lūžių, the Nemunas zone, makes an exception. kartografuojamų sausumoje, tęsinys į jūrą yra mažai The project confirmed the high efficiency of application tikėtinas dėl Nemuno dislokacijų zonos barjerinio of the potential fields for interpretation and prognosis of poveikio – tik pati stambiausia Liepojos–Saldaus lūžių the tectonic structures in the sedimentary cover that are zona kirto šią svarbią tektoninę ribą, tačiau jų sankir- intimately related to the grain structure of the crystalline toje konstatuojama didelė struktūrinė komplikacija. basement. The combination of the seismic data and auto- Projekto rezultatai atskleidė potencialių laukų matic modelling of the magnetic fields using the Werner interpretacijos svarbą sudarant prognozinius deconvolution technique is very useful for recognition struktūrinius nuosėdinės dangos lūžių modelius. of the deep geometry and kinematic features of the faults Ypač efektyvus pasirodė seisminės medžiagos ir and fault zones. Wernerio dekonvoliucijos kompleksinis naudojimas, nustatant tam tikrų lūžių gylį, geometriją ir kinema- tinius ypatumus. L. Korabliova, Kristalinio pamato struktūrinių elementų nustaty- Lithuanian Geological Survey mas taikant potencialių laukų analizę leidžia geriau S. Šliaupa, paaiškinti skirtingų lūžių, esančių nuosėdinėje dan- Vilnius University goje, susidarymo ypatumus, netolygų pasiskirstymą, orientaciją ir kitus svarbius parametrus.

GILUMINĖS ŽEMĖS GELMIŲ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 63 3 pav. Rytinės Baltijos jūros akvatorijos kristalinio pamato Fig. 3. Tectonic map of the eastern part of the Baltic Sea tektoninė schema. Lūžiai: raudonos spalvos – išskirti compared to the faults of the sedimentary cover pagal seisminę medžiagą, violetinės – išskirti pagal gravitacinių ir magnetinių laukų duomenis

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 64 Results of projects completed in 2007 KITOS UŽDUOTYS

Nacionalinės geologinės informacijos sistemos plėtra

R. Aleknienė, A. Murnikova, Lietuvos geologijos tarnyba

2007 metais daug dėmesio buvo skirta Valstybinės National Geological Information geologijos informacinės sistemos (toliau GEOLIS) System development plėtrai. Ši sistema 2007 metais papildyta nauju posistemiu „Geofizika“, skirtu geofizinių tyrimų duomenims (seisminė 2D ir 3D žvalgyba, giluminiai tyrimai In 2007, attention was concentrated on the State Geologi- gręžinyje (GTG), magnetinė ir gravitacinė žvalgyba, cal Information System (further referred to as GEOLIS) akustinis zondavimas, elektrinė žvalgyba, vertikalus improvement. A new sub-system “Geophysics” was seisminis profiliavimas) saugoti, valdyti ir naudoti. Iki developed in GEOLIS. The subsystem was designed for šiol šie duomenys buvo saugomi seno ir naujo formato systematization and management of geophysical investi- magnetinėse juostose bei popieriniu formatu. gation data (seismic 2D and 3D prospect, magnetic and Atlikta turimų geofizinių tyrimų duomenų inter- gravitational prospect, seismic profiles, electric prospect, pretavimas ir sisteminimas, suprojektuota speciali- and acoustic probe). zuota duomenų bazė, sukurta tiems duomenims tvar- During the development process, the geophysical data kyti skirtos atitinkamos Oracle ir MapInfo aplinkos. were interpreted and systemized. A new database for Vartotojai gali matyti ne tik atributinius duomenis, storing data was designed. Now it is possible to manage bet ir grafinį jų vaizdą. Naujas posistemis integruotas and see data attributes and graphical visualization using į GEOLIS sistemą. Naudojami bendri klasifikatoriai, Oracle Forms and MapInfo interfaces. suprojektuoti ir realizuoti funkciniai ir loginiai ryšiai The new subsystem is fully integrated in GEOLIS. su kitais GEOLIS posistemiais: „Gręžiniai“, „Biblio- “Geophysics” uses common system classifiers and is fondas“, „Tyrimai“. Nupirkta ir paruošta naudoti du logically and functionally linked to other subsystems: magnetinių juostų skaitytuvai seisminės žvalgybos “Boreholes”, “Investigation of the underground” and duomenims nuskaityti. Programinės įrangos kūrimo “Bibliography”. ir įdiegimo darbus atliko UAB „Informacinės tech- This subsystem is designed for Lithuanian Geological nologijos“ specialistai. Survey personnel, geological research organizations and 2007 metais, išplėtus ir pertvarkius buvusį Van- dens lygio posistemį, sukurtas Požeminio vandens public use. monitoringo posistemis, kuriame tvarkomi ne tik In 2007, a new subsystem “Underground water moni- požeminio vandens stebėjimų duomenys, bet ir toring” for groundwater monitoring data managing and kaupiami duomenys apie požeminio vandens moni- information about groundwater monitoring programs toringo programas. Papildytos požeminio vandens gathering also was developed. New database structures, monitoringo stočių duomenų tvarkymo aplinkos: user interfaces and functional links with underground sukurtos duomenų bazių (DB) struktūros ir funkcijos water bodies and Address Registry were created. sąsajai su požeminio vandens baseinais nurodyti, All subsystems were supplemented with a new func- duomenys susieti su Adresų registro duomenimis, tion for viewing statistical information. pertvarkytas požeminio vandens monitoringo Data exchange between the State Registries and State stočių duomenų peržiūros žemėlapis. Sukurtos DB Information Systems becomes increasingly important struktūros ir vartotojų aplinkos požeminio vandens with every year. For this reason, new project “Lithuanian monitoringo programų duomenims registruoti, Geographic Information Infrastructure” (further on tvarkomiems duomenims susieti su Adresų registro LGII) was initiated and started in 2007. State geographic duomenimis bei kitais LGT tvarkomais duomenimis information system is developing for management and (Žemės gelmių registro tyrimų dalimi, Potencialių transfer partners’ geographical information. The system taršos židinių posistemiu, Bibliofondo katalogu), will consist of 3 main modules: sukurtos duomenų paieškos funkcijos. • Metadata. Visi veikiantys GEOLIS posistemiai papildy- • Administrative tools. ti statistinės informacijos teikimo vartotojams • Search and analysis tools. aplinkomis.

KITOS UŽDUOTYS 65 OTHER TASKS Kiekvienais metais didėja poreikis keistis valsty- In 2007, eighteen new contracts on availability of binių registrų ir informacinių sistemų duomenimis. geological information on the website were concluded and Siekiant sukurti visiems prieinamą nacionalinę the number of registered users increased up to 53. geografinės informacijos metaduomenų sistemą Security and reliability of information systems of Lithua- bei nacionalinę geografinių duomenų sistemą, nian geological Survey were objects of special concern. Steady 2007 metais Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas automatic data copying was checked and antivirus software „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros was daily renewed. (LGII) išvystymas“. Projektas įgyvendinamas pagal New server, 15 personal computers, 2 printers and 53 Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo MapInfo software licenses were obtained and implemented. dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų Available topographical data also was updated. paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. Lietuvos geologijos tarnyba yra vienas iš dešimties Projekto partnerių. LGII informacinę sistemą sudarys: R. Aleknienė, A. Murnikova, nacionalinė geografinės informacijos dokumentaci- Lithuanian Geological Survey jos (metaduomenų) sistema, skirta metaduomenims tvarkyti, administruoti, metaduomenų paieškai ir analizei; nacionalinė geografinės informacijos sistema, skirta nacionalinio geografinio pagrindo duomenims tvarkyti ir teikti bei integruojanti projekto partnerių (vėliau – ir kitų valstybės, mokslo ar privataus verslo) tvarkomus geografinius duomenis ir paslaugas; geografinės informacijos terminų ban- kas; geografinių duomenų klasifikatorių sistema; duomenų perdavimą ir elektroninių paslaugų teikimą užtikrinantis interneto portalas (vartai). 2007 metais atlikti LGII analizės ir strategijos, veiklos modelio kūrimo, detalaus projekto kūrimo etapų darbai. LGT mazge atliekamas jos valdomų Žemės gelmių registro bei Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) išplėtimas erdvinių duomenų tvarkymo moduliais bei kuriami moduliai, skirti vykdyti automatizuotą metaduomenų ir duomenų teikimą LGII centrinei sistemai, taip pat partnerių duomenų pakrovimą į GEOLIS. Didėjantį geografinių duomenų poreikį rodo ir didėjantis geologinės informacijos teikimo internetu sutarčių skaičius. 2007 metais sudaryta 18 naujų geologinės informacijos teikimo internetu sutarčių. Dabar yra 53 registruoti vartotojai. Kaip ir kasmet, daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų saugumui ir patikimumui. Vykdoma nuolatinė automatinio duomenų kopijavimo priežiūra, at- naujinama antivirusinė programinė įranga. Įsigyta ir įdiegta daug naujos techninės įrangos: tarnybinė stotis, 15 asmeninių kompiuterių, du spausdintuvai. Įsigytos 53 MapInfo programinės įrangos licencijos. Įsigyti ir įdiegti atnaujinti kartografiniai duomenys: rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai ORT5LT, ORT10LT, Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio skaitmeninių duomenų bazė LTDBK50000, Lietuvos teritorijos georeferencinis pagrindas GDB10LT.

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 66 Results of projects completed in 2007 Geologijos fondo veikla

V. Žičkutė, L. Ramanauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valstybės Regulation and usage of geological institucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei information in the Geological Fund informaciją apie žemės gelmes. Geologinė informacija teikiama vadovaujantis 2007 m. lapkričio 30 d. Lietu- vos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-146 patvirtinta Lietuvos The Geological Fund collects, groups and delivers geologi- geologijos tarnyboje saugomos geologinės infor- cal information to governmental institutions, scientific macijos naudojimo tvarka (Valstybės žinios. 2007, organizations and public users. The formation of the Nr. 129-5253). Geologijos fonde sukaupta visa Lietu- Geological Fund began in 1945 and continued until its vos teritorijoje ir kai kuriose su ja besiribojančiose completion in 2007. It gives access to geological mate- užsienio teritorijose geologinių tyrimų metu gauta rial collected and stored from Lithuania and neighbour informacija. Geologijos fondui informaciją nuolat countries. The stored material includes reports (12 742 teikia visos geologinius tyrimus atliekančios įmonės. units in total) on geological researches, balances of useful Fondas pradėtas komplektuoti 1945 metais, jame minerals, borehole passports, land use plans with mineral sukaupta, saugoma ir naudojama 12 742 tyrimo fields plotted, maps, geological research diagrams, etc. – an darbų ataskaitos (iš viso apie 29 000 atskirų vienetų, overall of about 29 thousand units. įskaitant gręžinių pasus, geofizines diagramas, In 2007, the Fund was replenished with: žemėnaudos planus ir kt.). 2007 metais tęstas Geo- • 1100 reports on geological researches, logijos fondo komplektavimas. • 334 diagrams of geophysical researches, Per 2007 metus fondą papildė: • 1548 borehole passports. • 1100 geologinio tyrimo ataskaitų; • 334 geofizinių tyrimų diagramos; • 1548 gręžinių pasai. Geologijos fonde sukaupta informacija naudojosi Lietuvos geologijos tarnybos, kitų valstybės institucijų bei įstaigų (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, žemėtvarkos, mokslo įstaigų, savivaldybių ir kt.), žemės gelmių tyrimą atliekančių įmonių specialistai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų studentai. Ši informacija prieinama Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams, juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutar- tis, kitiems užsienio subjektams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Per 2007 metus lankytojams išduota 3540 atas- kaitų, 192 lapai įvairaus mastelio topografinių žemėlapių. Pagal įvairių įmonių, mokslo institucijų ir fizinių asmenų užsakymus parengta ir pateikta The information accumulated in the Geological Fund elektroninėse laikmenose Geologijos fonde ir LGT is available to specialists of Lithuanian geological and duomenų bazėje saugomų dokumentų (geologinio other institutions (environment protection, landscape turinio žemėlapiai, geologinių tyrimo darbų ataskai- management, land management, research institutes, tos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų ir kt.) municipalities, etc.), students, and foreign users from the 75 kopijos. 1999 metais pradėta kaupti skaitmeniniai ES countries in the frame of the Lithuanian Law. 3540 geologinių dokumentų įrašai kompaktiniuose dis- reports were given to visitors in 2007. Specialists of LGT kuose. 2007 metais kompaktiniuose diskuose gauta and other organizations often use topographic maps taken 75 ataskaitos. from the Fund (over 192 maps were taken). The formation

KITOS UŽDUOTYS 67 OTHER TASKS Tęsiamas Geologijos fonde saugomų dokumentų of an electronic catalogue was completed and is available katalogų duomenų suvedimas į Geologinės infor- on the LGT website for Lithuanian and foreign users macinės sistemos „Bibliofondo“ posistemį. Sufor- (http://www.lgt.lt→Posistemės→Bibliofondas). muoti autorinis, teritorinis ir dalykinis Geologijos The information about the Fund is available: fondo dokumentų elektroniniai katalogai. Paieška Phone (+370 5) 233 56 71 Geologijos fondo dokumentų kataloge (http://www. E-mail: [email protected] lgt.lt→Paslaugos→Informacinės rinkmenos→Po- The Geological Fund Sub-Division provides scientific sistemiai→Bibliofondas) jau gali naudotis Lietuvos geological information to specialists and disseminates geologijos tarnybos darbuotojai ir visi kiti geologinės the relevant geological information to society. For this informacijos naudotojai, besilankantys Lietuvos purpose, it compiles a specialized information stock of geologijos tarnybos interneto svetainėje. 2007 metais published documents according to the main subjects of į posistemį suvesti visi gauti naujieji dokumentai geological investigations (general and regional geology, (1100 ataskaitų) ir tęsiama geologinių dokumentų hydrogeology, mineral resources, engineering geology, oil detalizacija, aprašant sudedamąsias ataskaitų dalis. geology, environmental geology, geochemistry and geo- Nuskenuoti ir aprašyti 2197 archyviniai Geologijos logical mapping) and supplies the geological information fondo dokumentai. to society, State institutions and Lithuanian and foreign Geologinės informacijos skyrius aprūpina spe- organizations of geological sciences. The publications of cialistus naujausia geologine informacija ir platina geological and environmental sciences as well as norma- aktualią informaciją visuomenei. Tam tikslui kaupia tive documents lie at the basis of the stock of published specializuotą informacijos fondą pagal vykdomų documents, which was established in 1940. The sources geologinių tyrimų programų tematiką, reklamuoja, for compilation are Lithuanian and foreign publishers and teikia ir platina geologinę informaciją visuomenei, suppliers, information centres, libraries, foreign geoscience valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geologi- organizations (buying and exchange on the basis of coop- jos organizacijoms. eration agreement and interlibrary loans). Informacijos fonde kaupiami spaudiniai: knygos (monografijos, vadovėliai, enciklopedijos, žodynai, žinynai ir kt.) – 9323 egz., konferencijų ir simpoziumų medžiaga (413 pavad. 560 egz.), perio- diniai ir tęstiniai leidiniai (350 pavad. 15 515 egz.), žemėlapiai (380 pavad.), kompaktiniai diskai (52 egz.), vaizdo filmai (10 egz.), normatyviniai ir kiti dokumentai (2420 egz.). Fondas kaupiamas nuo Lie- tuvos geologijos tarnybos įsteigimo 1940 metais, daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje vykdomų geologinių tyrimų kryptims: bendroji ir regioninė geologija, taikomieji tyrimai (mineralinės žaliavos, hidrogeologija, inžinerinė geologija, naftos geologija, ekologinė geologija, geochemija, geoinformatika), geologinis kartografavimas. Per 2007 metus publikuotų leidinių informacinis fondas papildytas: • 38 knygomis, The stock of published documents includes: • 22 pavad. (29 egz.) konferencijų dokumentais, • 9323 copies of books (monographs, encyclopaedias, • 92 pavad. (640 egz.) periodiniais ir tęstiniais dictionaries, atlases), leidiniais, • 560 copies of proceedings of conferences and sym- • 19 pavad. žemėlapiais. posiums, etc., Komplektavimo šaltiniai: Lietuvos leidėjai, • 350 titles (15 515 copies) of periodical and continu- bibliotekos, įvairios organizacijos, užsienio šalių ous publications, informacijos centrai, žurnalų redakcijos, tarptautinės • 2420 copies of normative documents, organizacijos, užsienio geologijos organizacijos • 380 titles of maps, (keitimasis leidiniais, dovanojimas, pirkimas). • 62 CD, video films.

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 68 Results of projects completed in 2007 Dauguma užsienio šalių leidinių gaunama mainais, sutarus su 32 užsienio šalių geologijos organizacijomis. Lietuvos geologijos tarnyba 2007 metais gavo 34 egz. padovanotų, mainais su Lietuvos ir užsienio geologijos organizacijomis ir kitaip neatlygintinai įsigytų knygų. Informaciniams dokumentams ir publikacijų kopijoms įsigyti pratęstos ir sudarytos sutartys 2008 metams su Lietuvos ir užsienio leidėjais, informacijos centrais, bibliotekomis, užsienio geologijos organizacijomis. Paruošti naujų gautų leidinių bibliografiniai aprašai, leidiniai susisteminti, sudalykinti. Informacija teikta: pagal specialistų darbų tematiką, išpildant užklausas, taikant tradicinius The necessary information is provided: by fulfilment metodus – aptarnaujant bibliotekoje ir teikiant of the thematic and factual requests and by traditional einamąją aktualią informaciją. Specialistams teikia- method of supplying the relevant information found using mi naujų gautų leidinių bibliografiniai sąrašai, various means of search. rengiama ekspozicija bibliotekoje su jais susipažinti, 837 titles of documents, 124 books, 1697 copies of peri- užsakomos kopijos. Pagal specialistų užsakymus odical and continuous publications, and 1115 copies from atlikta 61 užklausa (49 faktografinės ir 12 teminių). various publications were given to specialists in 2007. The Pateikta 837 pavadinimų dokumentų, padaryta latest geological information and legal documents were 1115 puslapių įvairių dokumentų (straipsnių iš given to specialists on a regular basis. knygų, žurnalų, laikraščių, norminių dokumentų) 842 bibliographical records for an electronic catalogue kopijų. Bibliotekoje 194 skaitytojams išduotos 124 kny- and for bibliography of Lithuanian geology supplemented gos, 1697 egz. periodinių ir tęstinių leidinių. Išplatinta the sub-system “Bibliofondas” database in UNIMARC 927 egz. LGT leidinių. format. The sub-system “Bibliofondas” stores 9 726 Biblioteka gali naudotis visi Lietuvos ir užsienio records for December 30, 2007 (http://www.lgt.lt→ piliečiai. Pirmenybė teikiama geologijos mokslo sričių Posistemės→Bibliofondas). specialistams. Leidiniai lankytojams iš kitų organizacijų Geological Fund Sub-Division provides and distrib- išduodami pateikus asmens dokumentą. utes the publications of the Lithuanian Geological Survey 2007 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta to the State institutions, counties, municipalities of cities ir įvesta į Lietuvos geologijos bibliografijos ir and districts, geological organizations, society, mass media bibliotekos elektroninio katalogo posistemį „Bib- and foreign geoscientific organizations (http://www.lgt. liofondas“ 842 dokumentai (iki 2007 m. gruodžio lt→Publications). 927 copies of various LGT publications 30 d.). Duomenys Lietuvos geologijos bibliografijai (books, journals, maps, etc.) were distributed in 2007. renkami iš LGT gaunamų leidinių, taip pat iš Lietuvos The information stock of published documents in the mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto mokslo Lithuanian Geological Survey is open for Lithuanian and publikacijų duomenų bazių. foreign specialists and society. The most recent scientific Padaryta inventorizacija, išdėstyta pagal tematiką information on geological and environmental sciences and ir papildyta „Bibliofondo“ posistemio dokumentų other subjects is available at: potipio Konferencijų, simpoziumų ir pasitarimų Phone: (+370 5) 233 15 35 medžiaga (515 egz. bibliografinių aprašų). Lietuvos E-mail: [email protected] spauda apie geologiją 2007 metais: surinkti ir suvesti 135 pavadinimų bibliografiniai aprašai straipsnių apie geologiją iš laikraščių. DB posistemyje „Bibliofondas“ sukaupta V. Žičkutė, L. Ramanauskienė, 9726 įrašai (iki 2007 m. gruodžio 30 d.), saugomi Lithuanian Geological Survey UNIMARC formatu (http://www.lgt.lt→Paslaugos→ Informacinės rinkmenos→Posistemiai→Biblio- fondas).

KITOS UŽDUOTYS 69 OTHER TASKS Visuomenės informavimas ir švietimas

I. Virbickienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Informavimo poskyris nuolat informuoja visuomenę Public information and education apie Žemės gelmių naudojimo ir tyrimo darbų aktu- alijas, viešina Lietuvos geologijos tarnybos veiklą, organizuoja švietimo veiklą. 2007 metais išleista 10 leidinių, paskelbta 8 pranešimai spaudai; informacija apie publikacijas geologine tematika paskleista The Information Sub-division is responsible for promo- šalies, regioninėje ir interneto spaudoje. Apie LGT tion of relevant information in the field of exploitation of veiklą parengta nemažai informacinių straipsnių, natural resources and research programs, dissemination kurie publikuoti leidiniuose „Mokslas ir technika“, of information about the LGT activity, and organisation „Mokslas ir gyvenimas“, „Tėviškės gamta“, pareng- of public education. tos publikacijos ir LGT reklama visiems 2007 metų The Lithuanian Geological Survey is in charge of „Geologijos akiračių“ žurnalo numeriams. Visa ak- development of national geological information system tuali informacija pateikiama tarnybos tinklalapyje. for advance of information society. The specialists of the 2007 metais LGT atstovai dirbo 21 tarptautinėje LGS and other structures are provided with worldwide organizacijoje ir 12 tarpžinybinių komisijų, dar- scientific-technical information. In 2007, the National and bo grupių, dalyvavo 60 tarptautinių seminarų, Regional institutions and the Internet site were supplied konferencijų, organizavo septynias tarptautines with 10 information bulletins and 8 reports for press. The konferencijas. information articles about the LGT activity and public Aktyviai bendradarbiaujama su saugomų teritorijų: relations were prepared and published. The Annual Report Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio, Salantų, is presented at the LGT Internet site. Biržų, Ventos, Aukštadvario regioninių parkų ir In 2007, the representatives of the LGT worked in kitomis direkcijomis. 21 International organizations and 12 Joint committees Kiekvienais metais LGT organizuoja mokomuo- and working groups and participated at 60 International sius-informacinius seminarus geologinių tyrimų Workshops and Conferences. The LGT organized 7 inter- įmonių specialistams, gamtos ir geografijos moky- national conferences. tojams, savivaldybės darbuotojams, dirbantiems The LGT cooperates with the Administrations of Pro- aplinkosaugos srityje, ir kt. 2007 metais LGT or- tected Areas: the Kuršių Nerija National Park, Pajūris, ganizavo tris tokius seminarus: „Geologinės aplinkos Salantai, Biržai, Venta, and Aukštadvaris regional parks būklės ir kokybės tyrimai – aktualiausi uždaviniai“ and other territories. seminaras skirtas Lietuvos jaunųjų geografų mokyk- Every year, the Lithuanian Geological Survey organ- los mokiniams, informacinis seminaras geologijos izes 3 practice-information seminars for specialists of įmonėms – „Žemės gelmių tyrimai; apžvalga, geological enterprises, for nature and geography teachers reikalavimai ir rekomendacijos“, mokomasis lauko and for environmentalists of municipalities, etc. seminaras Molėtų rajono gamtos ir geografijos The Lithuanian Geological Survey participated at the mokytojams ir savivaldybės darbuotojams Latvijoje, competition of The Best Projects of State and No Profit Gaujos nacionaliniame parke „Geologinės vertybės Connection “PatiRtis” at the Vilnius University and Pabaltijo regione“. supplied a few LGT finished projects. Populiarinant LGT veiklą jau antrus metus daly- In 2007, in successful cooperation with the Geological vauta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Institute of Poland, the LGS arranged a geological-envi- organizuojamame geriausių vykdytų valstybinių ronmental painting competition – “Our Earth – Environ- ir ne pelno ryšių su visuomene projektų konkurse ment in the Past, Today and Future”. The competition „PatiRtis“, kur buvo pristatyti keli LGT projektai: was devoted to the “Day of the Earth ’2007” and the „Lietuvos teritorijos nuošliaužų inventorizacija ir International Day of Children Protection.

2007 METAIS BAIGTŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ REZULTATAI 70 Results of projects completed in 2007 duomenų įskaitmeninimas“ ir Lenkijos–Lietuvos A Polish–Lithuanian geological-environmental paint- moksleivių dailės darbų konkursas „Mūsų Žemė – ing competition will by held in 2008 in the Lithuanian praeityje, šiandien ir ateityje“. Geological Survey on the theme “Riches of the Earth”. Sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos geologijos This event will be devoted to the International Year of tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto specialis- Planet Earth. tams 2007 metais buvo organizuotas Lenkijos–Lietu- vos III–VI klasių moksleivių dailės darbų konkursas I. Virbickienė, „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Lithuanian Geological Survey Konkursas buvo skirtas „Žemės dienai 2007“ ir Tarp- tautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Savo darbus tema „Mamutų laikmetis“ pristatė 122 dalyviai iš 42 Lietuvos mokyklų. Nugalėtojai laimėjo kelionę į konkurso finalą Lenkijoje ir vertingų prizų. Šis naujas ir įdomus bendradarbiavimo projektas svarbus tuo, kad skatina vaikus domėtis mūsų praeitimi, gamtine aplinka ir jos pokyčiais. Lenkijos–Lietuvos moksleivių konkursas vyks ir 2008 metais Lietuvos geologijos tarnyboje, jo tema „Žemės turtai“. Tai bus vienas iš renginių Tarptau- tiniams planetos Žemė metams paminėti.

Akimirkos iš Lenkijos–Lietuvos moksleivių konkurso Molėtų rajono gamtos ir geografijos mokytojai ir Varšuvos geologijos muziejuje (K. Petrevičius, G. Bal- savivaldybės darbuotojai prie Ērģeles klifo Latvijoje tulis ir B. Višpulskytė) (I. Virbickienės nuotr.) (J. Čyžienės nuotr.)

Moments from Polish–Lithuanian pupils painting competi- Nature and geography teachers from the Moletai District tion at the Geological Museum of Warsaw (K. Petrevičius, and staff members of Municipality near the cliff of Ērģeles G. Baltulis and B. Višpulskytė) (Photo by I. Virbickienė) in Latvia (Photo by J. Čyžienės)

KITOS UŽDUOTYS 71 OTHER TASKS PRIEDAI Appendices

Veikla komitetuose, komisijose, Activities in committees, tarybose, tarpžinybinėse darbo commissions, councils, joint grupėse working groups

Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacija J. Mockevičius The Association of the Geological Surveys of the European Union (EuroGeoSurveys) Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje J. Mockevičius geologijos mokslų sąjungoje V. E. Gasiūnienė The Lithuanian National Committee of Geologists, Representing Lithuania in the Inter- J. Lazauskienė national Union of Geological Sciences (IUGS) Europos Komisijos Direktyvų dėl atliekų pritaikymo techninei ir mokslinei pažangai įgyvendinimo komitetas V. E. Gasiūnienė European Commission Committee for the adaptation of EC legislation on waste to scientific and technical progress Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisija – Geomokslai aplinkai formuoti J. Satkūnas Commission on Geosciencs for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisijos – Geomokslai aplinkai formuoti darbo grupė „Tarptautinės sienos ir ekogeologinis bendradarbiavimas“ J. Satkūnas Working Group ”International Borders – Geoenvironmental Concerns (IBC)“ of the Com- J. Lazauskienė mission on Geosciences for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinė hidrogeologų asociacija V. Mičiudienė International Association of Hydrogeologists (IAH) Geoinformacijos konsorciumas A. Murnikova Geoinformation Consortium (GIC) Tarptautinės inžinerinės geologijos ir aplinkos asociacijos Lietuvos grupė V. Marcinkevičius Lithuanian Group of the International Association for Engineering Geology and the V. Mikulėnas Environment (IAEG) A. Bitinas Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos R. Guobytė darbo grupė A. Damušytė The Peribaltic Working Group of the Sub-Commission on Glaciation of the International D. Karmazienė Union for Quaternary Research (INQUA) A. Jusienė A. Grigienė Projekto „Institucinių gebėjimų stiprinimas tvarkant Nemuno upės baseiną“ priežiūros komitetas J. Satkūnas Steering Committee of the Project ”Institutional Building for the Nemunas River Basin Management“. Transition Facility Project No. 2004/016-925-04-06 Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Krantinių procesų ir jūros lygio A. Bitinas kitimų subkomisijos Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė A. Damušytė The North-Western Europe Working Group of the Sub-Commission on Coastal Processes A. Grigienė and Sea-level changes of the International Union for Quaternary Research (INQUA)

PRIEDAI 72 APPENDICES Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Krantotyros komisija prie Lietuvos mokslų akademijos A. Bitinas Commission on Coast Investigatios at the Lithuanian Academy of Sciences Europos asociacija geologiniam paveldui išsaugoti J. Satkūnas ProGEO: The European Association for the Conservation of the Geological Heritage V. Mikulėnas Europos geologijos tarnybų asociacijos Geopavojų darbo grupė Geohazards Working Group of the Association of the European Geological Surveys (Euro- J. Satkūnas GeoSurveys) Europos geologijos tarnybų asociacijos Geochemijos darbo grupė Geochemistry Working Group of the Association of the European Geological Surveys (Euro- V. Gregorauskienė GeoSurveys) Europos geologijos tarnybų asociacijos Dirvožemių darbo grupė Soils Working Group of the Association of the European Geological Surveys (EuroGeo- V. Gregorauskienė Surveys) Europos geomokslų sąjunga. Gamtinių grėsmių komitetas R. B. Mikšys European Geosciences Union (EUG). Natural Hazards Committee (NH) Lietuvos inžinierių geologų asociacija V. Marcinkevičius Association of Lithuanian Engineers Geologists Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio regionų paviršinio ir požeminio vandens monitoringo darbo grupė J. Satkūnas Working Group of the Lithuanian–Kaliningrad Region Cross-Border Area for Monitoring of Surface Water and Groundwater Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti J. Mockevičius Commission of the Republic of Lithuania for Delimitation and Demarcation of State Borders and for Setting Economic Zone in the Baltic Sea Darbo grupė WG 2C tobulinti Požeminio vandens direktyvą K. Kadūnas Working group WG 2C for Development of the Groundwater Directive (GWD) Negotia- J. Mockevičius tion Process Lietuvos ir Latvijos vandens išteklių valdymo darbo grupė, skirta įgyvendinti Techninio tarptautinių upių baseinų valdymo protokolo nuostatas K. Kadūnas Working Group of Lithuanian and Latvian Specialists on Co-operation in the Implementation Rules of Technical Protocol in Managing the International River Basin Districts J. Lazauskienė Lietuvos stratigrafijos komisija V. Marcinkevičius Commission on Lithuanian Stratigraphy J. Satkūnas Darbo grupė prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvai pasirengti dalyvauti Europos kosmoso programoje J. Satkūnas Working Group at the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania on Preparing Lithuania to Take Part in the European Space Exploration Programme

Geologijos ir geografijos instituto taryba J. Mockevičius Council of Geological and Geographical Institute

Įgaliotasis atstovas: Lietuvos standartizacijos tarybos technikos komitete LST TK 57 „Trąšos“ V. Gregorauskienė Technical Committee TK 57 ”Fertilizers“ of Lithuanian Standardization Council

PRIEDAI APPENDICES 73 Pavadinimas LGT atstovai Representatives of Title LGT Statybos normatyvinių dokumentų rengimo technikos komitetas R. B. Mikšys Technical Committee of Steering Construction Normative Documents Tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo strategijos projektui parengti (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-11-22 įsakymas Nr. 3D-514) J. Satkūnas Interdepartmental Working Team for Mapping Strategy Project Development for the Territory of Lithuania (Order of the Minister of Agriculture No 3D-514, 12 11 2007) Estijos mokslų akademijos žurnalo „Geology“ patarėjų taryba J. Satkūnas Advisory Board of the Journal “Geology” of the Estonian Academy of Sciences Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Geologijos ir geografijos- in stituto, Lietuvos geologijos tarnybos žurnalo „Geologija = Geology = Геология“ redakcinė kolegija J. Satkūnas Editorial Board of the Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Lithuanian Geological Survey “Geologija = Geo- logy = Геология”

Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ redakcinė kolegija R. Guobytė Editorial Board of the Journal of Geological Society of Lithuania “Geologijos akiračiai”

Sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI 74 APPENDICES Dalyvavimas simpoziumuose, Participation at symposia, konferencijose, seminaruose conferences and workshops

LGT atstovų Renginio pavadinimas Vieta Laikas skaičius Event Place Time Number of represeta- tives of LGT 1 2 3 4 Seminaras „Geologinės aplinkos būklės ir kokybės tyrimai – aktualiausi uždaviniai“, skirtas Lietuvos jaunųjų geografų mokyklos Vilnius, Sausio mokiniams LGT 1 4 d. Seminar “Research of geological environment and urgent tasks” designed (Lietuva) for the students of the School of Young Lithuanian Geographers ES 7-oios bendrosios specifinės programos „Bendradarbiavimas“ Vilnius Sausio teminės srities „Kosmosas“ informacinė diena 1 (Lietuva) 5 d. Information day of FP 7 Cooperation Work Programme: Space Tarptautinio projekto „Baltijos IODP (International Ocean Drilling Programm)“ darbo pasitarimas Lundas Sausio 1 International Project „Baltic International Ocean Drilling Programme“ (Švedija) 18–19 d. seminar Naujos knygos „Šiaulių krašto geologija“ pristatymas Šiauliai Sausio 3 Presentation of the new monograph ”Geology of the Šiauliai area“ (Lietuva) 19 d. Ekspertų pasitarimas dirvožemio ribinių verčių nustatymo metodų Europoje klausimais, Heracles ir BRIDGE projektų rezultatų Ispra Vasario aptarimas 2 (Italija) 4–7 d. Experts meeting about identification of soil screening values in Europe and discussion of results oft Heracles and BRIDGE projects Neries regioninio parko kultūrinio paveldo pristatymas Vilnius Vasario 1 Presentation of cultural heritage of Neris Regional Park (Lietuva) 7 d.

Seisminių stočių veikimo Latvijoje pasitarimas: seisminių stočių infrastruktūra, veikimo efektyvumas, instaliavimo sąnaudos Ryga, Sliterė Vasario 4 Meeting about seismological stations in Latvia: seismological stations (Latvija) 8–9 d. infrastructure, working efficiency, input of installation Seminaras „Darbas su žiniasklaida“ Vilnius Vasario 2 Seminar „Work with media“ (Lietuva) 21 d. Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto Vilnius, darbuotojų darbo pasitarimas Vasario LGT 5 Working meeting of the Lithuanian Geological Survey and Polish Geo- 22–25 d. (Lietuva) logical Institute Vilnius, LGT Geologijos tarybos posėdis Vasario LGT 9 Session of the Lithuanian Geological Survey Geological Council 23 d. (Lietuva) Vasario Lietuvos ir Rusijos sienos demarkacijos komisijos posėdis Vilnius 28 d. – 1 Session of the Lithuania–Russian Frontier Demarcation Commission (Lietuva) kovo 2 d. Tarptautinio projekto „Šiaurės Europos geochemija“ darbo pasitari- Sankt Vasario mas Peterburgas 28 d. – 1 International project “Northern Europe Geochemistry” work meeting (Rusija) kovo 3 d.

PRIEDAI APPENDICES 75 1 2 3 4 LGT ir GĮA (Geologijos įmonių asociacijos) seminaras „Žemės gelmių tyrimai: apžvalga, reikalavimai ir rekomendacijos“ Vilnius Seminar ”Earth investigation: review, requirements and recommenda- Kovo 2 d. 6 (Lietuva) tions” held by the Lithuanian Geological Survey and Association of Geological Enterprises

Baltijos jūros mokslo kongresas Rostokas Kovo 2 The Baltic Sea Science Congress (Vokietija) 18–25 d. ES šalių geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) pa- Briuselis Kovo sitarimas 1 (Belgija) 21–23 d. Meeting of EuroGeoSurveys Mokslinė-praktinė konferencija „Kranto zonos būklės vertinimo Palanga Kovo kriterijai“ 1 (Lietuva) 29–30 d. Scientific-practical conference “Quality measures of the coastal zone” Papilė Lietuvos ir Latvijos lauko seminaras „Ventos slėnio geologinis (Lietuva), paveldas“ Nigrande, Balandžio 5 Lithuanian–Latvian Field Workshop “Geoheritage of Venta River Skrunda, 4–6 d. Valley” Kuldiga (Latvija) Rusijos Federacijos AB „Rostroiizyskanija“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, „NIIC Georisk“ prezidento, Vandens problemų instituto vyriausiojo mokslinio bendradarbio dr. G. L. Koffo vizitas į LGT Vilnius, Balandžio ir pranešimų seminaras LGT 8 11–13 d. Visit of deputy general director of the company „Rostroiizyskanija“, presi- (Lietuva) dent of „NIIC Georisk and senior research fellow of Water Problems Insti- tute Russian Federation Dr. G. L. Koff to LGT and seminar of reports Tarptautinis seminaras „Požeminis vanduo Pabaltijo regione: Vilnius, iššūkiai ateičiai“ Balandžio LGT 1 International seminar “Groundwater in the Baltic Region: challenges 19–20 d. (Lietuva) for future” Lietuvos ir Rusijos sienos demarkacijos komisijos posėdis Maskva Balandžio 1 Session of Lithuania–Russian Frontier Demarcation Commission (Rusija) 23–25 d. Ketinimo prie ES geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) steigti Europos ekonominio intereso grupę (EEIG) pasitarimas Hoofddorp Balandžio Meeting “On the intention of establishment of European economic in- 1 (Olandija) 26 d. terest group at the EuroGeoSurvey”EuroGeoSurveys. Establishment of European Economic Interest Group (EEIG) Tarptautinė konferencija „Geologinės aplinkos integracija su kultūriniu paveldu turizmo plėtrai ir gamtinių nelaimių prevencijai“ Balandžio International conference “Integration of geological environment with Malta 1 24–28 d. cultural heritage for tourism development and prevention of natural catastrophes Europos Komisijos požeminio vandens apsaugos metodinių dokumentų rengimo darbo grupės pasitarimas Berlynas Gegužės 2 Meeting of the European Commission working group for elaboration of (Vokietija) 2–4 d. methodical documents for groundwater protection Tarptautinis ES šalių seisminių stebėjimų tinklo koordinacinis Bukareštas Gegužės seminaras 1 (Rumunija) 6–12 d. Coordination seminar of network of seismic monitoring of EU states Pirmasis konsultacinis Europos Komisijos generalinio direktorato darbo grupės susitikimas Briuselis Gegužės 1 First consultative work meeting of European Commission General (Belgija) 8 d. Directorate

PRIEDAI 76 APPENDICES 1 2 3 4 LGT–PGI (Lenkijos geologijos institutas) darbo susitikimas Varšuva, Gegužės Working meeting of Lithuanian Geological Survey and Polish Geologi- Kielniki 1 8–11 d. cal Institute (Lenkija) Seminaras „Geografinė informacija ir žinių visuomenė“ Vilnius Gegužės 2 Seminar “Geographical information and information society” (Lietuva) 15–16 d. Sigulda, Mokomasis lauko seminaras „Geologinės vertybės Baltijos re- Gaujos Gegužės gione“ nacionalinis 1 15–16 d. Educational field seminar “Geological Values in the Baltic Region” parkas (Latvija) Tarptautinė konferencija „Geoįvairovė ir geologija gamtinio Vaasa Gegužės paveldo požiūriu“ 3 (Suomija) 19–26 d. International conference “Geodiversity and Geology in Natural Heritage” Tarptautinis seminaras „Dėl kasybos atliekų įrenginių inventorizavimo ir rizikos vertinimo ES šalyse narėse“ Ispra Gegužės 1 International seminar “On Inventory of Mining Waste Mechanisms and (Italija) 21–22 d. Assessment of Risk in the European Union Member States Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Mokslinės techninės pažangos komiteto ekspertų posėdis dėl atliekų tvarkymo įstatymų leidybos Briuselis Gegužės 1 Experts meeting of sciences-technical progress committee of environ- (Belgija) 25 d. ment general directorate of the Council of Europe on waste disposal legislation INQUA The Peribaltic Group tarptautinis lauko simpoziumas „Vakarų Lietuvos kvarteras: nuo senųjų apledėjimų iki Baltijos Gegužės Vilnius– jūros evoliucijos“ 27 d. – Plateliai 12 INQUA The Peribaltic Group Field symposium “The Quaternary of birželio (Lietuva) West Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the Evolution of the 2 d. Baltic Sea” Informacinis seminaras „Lietuvos geografinės informacijos valdytojų kvalifikacijos kėlimas“ Vilnius Gegužės - Information seminar “Advanced Training Course of Managers of Geo- (Lietuva) 28 d. graphical Information” Lietuvos–Lenkijos tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Mamutų Gegužės laikmetis“ Varšuva 30 d. – 2 Lithuanian–Polish international children geological-environmental paint- (Lenkija) birželio ing competition “Time of Mammoth” 2 d. Konferencija „Aplinkos apsauga ir bendradarbiavimas Baltijos jūros regione“ Liubekas Birželio 1 Conference “Environment Protection and Cooperation in the Region of (Vokietija) 7–9 d. the Baltic Sea” INTERREG projekto GAJA konferencija „Geopaveldas ir tarptautinės sienos – darnios plėtros perspektyva“ Augustow Birželio 6 INTERREG project GAJA conference “Geological Heritage and Interna- (Lenkija) 11–13 d. tional Borders – Sustainable Development Perspective” MELA projekto konferencija „Baltijos krantų neotektonika“ Kadyny Birželio 4 MELA project conference “Neotectonics of the Baltic coast” (Lenkija) 13–16 d. Tarptautinio projekto eWater darbo grupės ketvirtasis susitikimas Paryžius Birželio 2 4th workshop of the International Project eWater (Prancūzija) 18–19 d. HARMONI-CA programos organizacinis seminaras „Bendras monitoringo ir modeliavimo naudojimas įgyvendinant Bendrąją vandenų politikos direktyvą (BVP)“ Budapeštas Birželio 1 HARMONI-CA program organizational seminar “General Monitor- (Vengrija) 20–21 d. ing and Modelling application for implementation of Water Framework Directive”

PRIEDAI APPENDICES 77 1 2 3 4 TERRAFIRMA projekto koordinatoriaus vizitas ir metodinis pa- Vilnius, sitarimas palydovinės interferometrijos klausimais Birželio LGT 3 TERRAFIRMA project coordinator visit and methodical meeting about 21–22 d. (Lietuva) satellite interferometry ES šalių narių Kasybos atliekų tvarkymo komiteto įstatymų leidybos Briuselis Liepos ekspertų posėdis 1 (Belgija) 3 d. Meeting of Experts of ES States Members of Mining Waste Regulation Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo komisijos posėdis Vilnius Liepos 1 Session of Lithuania–Russian Frontier Demarcation Commission (Lietuva) 3–5 d. LGT ir Rusijos mokslų akademijos P. P. Širšovo okeanologijos instituto Atlanto skyriaus darbuotojų bendra Kuršių nerijos geologinės sandaros tyrimų ekspedicija Kaliningra- Liepos Joint geological investigations expedition to Curonian spit of the spe- do sritis 3 16–20 d. cialists from the Lithuanian Geological Survey and Atlantic Branch (Rusija) of P. P. Shirshov Oceanological Institute of the Academy of Sciences of Russian Federation Liepos Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti (INQUA) XVII kon- Cairns 19 d. – gresas 1 (Australija) rugpjūčio XVII INQUA Congress 4 d. Long- Baltijos ir Šiaurės šalių geologijos tarnybų direktorių metinis yearbye, Rugpjūčio susitikimas 1 Svalbord 20–23 d. Meeting of directors of Baltic and Nordic geological surveys (Norvegija) 2-oji tarptautinė ES projekto „Europos žemumų morfotektoninis Vilnius, žemėlapis“ MELA konferencija Rugpjūčio LGT 3 2nd Conference of the European Union Project MELA “Morphotectonic 27–31 d. (Lietuva) Map of the European Lowland Area” Tarptautinė konferencija „Darnus vandens valdymas“ Vilnius Rugsėjo 7 International conference “Sustainable Water Management” (Lietuva) 4–5 d. Konferencija „Seismingumas ir seisminiai stebėjimai Baltijos regione Vilnius, ir gretimose teritorijose“ Rugsėjo LGT 4 Conference “Seismicity and Seismological Observations of the Baltic Sea 10–12 d. (Lietuva) Region and Adjacent Territories” Valstybės saugomų teritorijų tarnybos jubiliejinis renginys „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“ Vilnius Rugsėjo 5 Anniversary of the State Service for Protected Areas “Values Proven by (Lietuva) 14 d. Time – New Opportunities” Europos geologinių sąjungų asociacijos 15-asis suvažiavimas Talinas Rugsėjo 1 15th congress of European Geological Societies Association (Estija) 16–20 d. EIC (Europos informacijos centras) darbo grupės plenarinis posėdis požeminio vandens klausimais Lisabona Rugsėjo 2 EIC (European Information Centre) working group plenary meeting about (Portugalija) 20–22 d. groundwater Lietuvos geologijos tarnybos ir Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūros specialistų susitikimas dėl teritorijų planavimo geologinio pagrindimo pasienio regione Biržai Rugsėjo 5 Meeting of the specialists from the Lithuanian Geological Survey and (Lietuva) 21–22 d. Latvian environment, geology and meteorology agencies on geological substantiation for territorial planning in the border region Tarptautinė konferencija „GeoPomerania 2007“ Ščecinas Rugsėjo 3 International conference “GeoPomerania 2007“ (Lenkija) 22–28 d.

PRIEDAI 78 APPENDICES 1 2 3 4 Forumas „Tarptautiniai poliariniai 2007–2008 metai su mumis ir Šiauliai Rugsėjo be mūsų“ 2 (Lietuva) 27 d. Forum “International Polar Year 2007–2008 With us and Without” Praktinė konferencija „Saugios statybos: reali draudimo nauda“ Vilnius Rugsėjo 1 Practical conference “Safe Construction: Real Insurance Benefit” (Lietuva) 27 d. Seminaras „Unikalūs geologinės praeities pėdsakai Druskininkų Druski- apylinkėse“ Rugsėjo ninkai 1 Seminar “Unique Footmarks of Geological Past in the Environs of 28 d. (Lietuva) Druskininkai” NATO instituto mokymai „Aplinkos modeliavimo neapibrėžtumas Rugsėjo ir sprendimų priėmimo padariniai“ Vrsar’e 30 d. – 1 NATO institute training “Uncertainty in Environment Modelling and (Kroatija) spalio Results of Decision Making” 11 d. Seminaras inžinerinės karstotyros klausimais Dzeržinsk Spalio 1 Seminar on engineering karst research (Rusija) 1–7 d. ES geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeo Surveys) susirinkimas Atėnai Spalio ir seminaras 1 (Graikija) 3–5 d. EuroGeo Surveys meeting and seminar TAIEX seminaras „Požeminio vandens modeliavimas“ Tartu Spalio 1 TAIEX seminar “Groundwater modelling” (Estija) 8–9 d. TAIEX seminaras apie naują geoįvairovės naudojimo praktiką darniai regionų plėtrai Sibiu Spalio 1 TAIEX seminar about new geodiversity practice for sustainable regional (Rumunija) 8–10 d. development ES FTPG projekto SoilCritZone seminaras „Europos dirvožemių, išlaikiusių ekologinę pusiausvyrą, zonų tyrimų rezultatai“ Bristolis Spalio 1 EU FTPG project SoilCritZone seminar Soil sustainability in Europe (UK) 13–17 d. and research results of critical zones Belgijos branduolinių tyrimų centro SCK-CEN eksperto vizitas Vilnius, Spalio 1 Visit of an expert from the Belgian Nuclear Research Centre SCK–CEN LGT 15–17 d. IUGS-GEM komisijos metinis pasitarimas Seminaras „Geomokslai aplinkos formavimuisi ir Tarptautiniai Žemės planetos metai“ Atibaia Spalio Tarptautinė medicininės geologijos konferencija 1 (Brazilija) 19–28 d. Annual Meeting of IUGS Commission “Geosciences for Environment Management and International Year of Planet Earth. International Medicine Geology Conference Tarptautinio projekto „Šiaurės Europos geochemija“ darbo grupės susitikimas Espoo Lapkričio 1 International project “Northern Europe Geochemistry” working group Suomija) 4–8 d. meeting Kuala Tarptautinis simpoziumas „Miestų aplinka ir konservavimas“ Lapkričio Lumpura 1 International symposium “Environment of Cities and Conservation” 4–10 d. (Malaizija) Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Mokslinės techninės pažangos komiteto dėl atliekų tvarkymo įstatymų leidybos ekspertų posėdis dėl Kasybos pramonės atliekų direktyvos Briuselis Lapkričio 2006/2AEC įgyvendinimo 1 (Belgija) 5 d. Meeting experts of scientific-technical committee of environment General Directorate of European Commission on implementation of mining waste Directive 2006/2AEC V Rusijos pasitarimas kvartero periodo tyrinėjimo klausimais Maskva Lapkričio 1 5th Russian meeting on Quaternary researches (Rusija) 5–10 d.

PRIEDAI APPENDICES 79 1 2 3 4 Tarptautinis seminaras „Tarptautinė geopavojų savaitė“ Frascati Lapkričio 1 International seminar “International Geohazard week” (Italija) 5–11 d. Seminaras „Žemės paviršiaus stabilumas – giluminių procesų ir žmogaus veiklos poveikis“ Šiauliai Lapkričio 1 Seminar “Earth surface stability – deep processes and impact of human (Lietuva) 16 d. activity” Seminaras „Geopaveldo vertingumo samprata, tvarkymas ir Papilė Lapkričio naudojimas“. 6 (Lietuva) 27–28 d. Seminar “Value, regulation and sustainable use of geoheritage” Diskusija „Kaip išvengti pavojingos klimato kaitos: ES ir Lietuvos Lietuvos pastangos“ Respublikos Gruodžio 1 Discussion “How to avoid dangerous climate change: EU and Lithuania’s Seimas 7 d. efforts” (Lietuva) Seminaras apie mineralinių išteklių subalansuoto naudojimo ir plėtros indikatorių bei informacijos apie naudingųjų iškasenų Liubliana Gruodžio naudojimo geriausios praktikos strategiją 2 (Slovėnija) 10–11 d. Seminar about sustainable use of mineral resources, sustainability indica- tors and use of information on minerals Tarptautinio projekto MELA konferencija „Europos žemumų morfotektoninės struktūros“ Gdanskas Gruodžio 3 Conference of International project MELA ”Morphotectonic structures (Lenkija) 12–14 d. of European lowland areas” Mokslinė-praktinė konferencija „Naftos ir kitų aplinką teršiančių medžiagų biodegradacija“, skirta VšĮ Grunto valymo technologi- jos 10-ties metų gamybinės ir eksperimentinės veiklos sukakčiai Vilnius Gruodžio paminėti 3 (Lietuva) 20 d. Scientific-practical conference “Biodegradation of oil and other environmental pollutants”. 10th anniversary of the public enterprise “Soil Remediation Technologies”

Sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI 80 APPENDICES 2007 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika

L. Ramanauskienė, E. Švedaitė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondo Publications on Lithuanian geology poskyris posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos in 2007 geologijos bibliografija“) kaupia Lietuvos geologų publikacijas ir publikacijas Lietuvos geologijos tematika. 2007 metais sudaryta ir įvesta 383 bibliografiniai Geological Fund Sub-Division compiled the publications: aprašai. 2007 metų sąrašas papildytas ir kai kuriais “Publications on Lithuanian geology”, “Publications ankstesniųjų metų publikacijų aprašais, kurie iki of Lithuanian geologists” in data base “Bibliography of šiol buvo neįtraukti. 2008 m. kovo 4 d. „Lietuvos Lituanian geology” subsystem “Bibliofondas”. 383 biblio- geologijos bibliografijoje“ buvo 8479 įrašai. graphical records were prepared in 2007. “Bibliography of Lituanian geology” stores 8479 records (state to 4 March Bibliografinę informaciją ar konkrečias publikacijas 2008). galima gauti: Bibliographical information is available through: Lietuvos geologijos tarnyba, Lithuanian Geological Survey, Geologijos fondo poskyris (208, 420 kab.) Geological Fund Sub-Division (off. 208, 420), S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania Tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56; Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56; http//www.lgt.lt http//www.lgt.lt

Publikacijų sisteminis išdėstymas Classsified arrangement of publications 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology 1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy 1.2. Petrografija ir litologija 1.2 Petrography and Lithology 1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics 1.4. Kvartero geologija 1.4. Quaternary Geology 1.5. Jūrų geologija 1.5. Marine Geology 1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research 2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources 2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics 2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineering Geology 2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology 2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry 2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics 2.7. Geologinės informacijos sklaida 2.7. Dissemination of the Geological Information visuomenei to the Society 3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping 4. Įvairūs 4. Miscellaneous

PRIEDAI APPENDICES 81 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

Bingen B., Bjerkgård T., Boyd R., Dehls J., Engvik A., Grenne T., Henderson I., Lutro O., Melezhik V. A., Motuza G. et al. Mineral resources management capacity building project Republic of Mozambique. Component 2: Geological infrastructure development project geological mapping. – Lot 1: The geology of Niassa and Cabo Delgado provinces, with parts of Zambesia and Nampula provinces [CD-ROM]. – [Maputu], 2007. – 752 p. Gaigalas A. Vyžuonų geologija // Vyžuonos: kraštas ir žmonės. – Utena, 2006. – P. 33–48: iliustr. Grigelis A. Geology of Lithuania (Lietuva) // Geology of the Land and Sea areas of Northern Europe: A collection of short description of the geology of countries and sea areas within the region covered by the 1:4 million bedrock geological map. – Trondheim, 2007. – P. 51–55: iliustr. – Bibliogr.: p. 55. – (NGU Special Publication 10; 2007) Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: An- nual Report 2006 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 148, [2] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Marcinkevičius V. Geologinė apžvalga // Kupiškėnų enciklopedija. T. 1. – Vilnius, 2006. – P. 422–426: iliustr. – Bibliogr.: p. 425–426

1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1. Paleontology and Stratigraphy Paškevičius J. Correlation of the Ordovician regional stages of the Baltic palaeobasin with new global stages // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 30–36: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 35 Uchman A., Gaigalas A., Melešytė M., Kazakauskas V. The trace fossil Asthenopodichnium lithuanicum isp. nov. from Late Neogene brown coal deposits, Lithuania // Geological Quarterly. – 2007. – Vol. 51, No. 3. – P. 329–336: iliustr. – Bib- liogr.: p. 335 Verniers J., Maletz J., Križ J., Žigaitė Ž., Paris F., Schonlaub H.-P., Wrona R. An overview of the Silurian system of Central Europe // Acta Palaeontologica Sinica. – 2007. – Vol. 46, Suppl. – P. 507–510 Žigaitė Ž., Joachimski M., Lechnert O., Brazauskas A. The oxygen isotopic composition of the Silurian early vertebrate biogenic apatite // WOGOGOB 2007: 9th meeting of the working group on Ordovician geology of Baltoscandia, August 17th–21st, Rättvik, Sweden: Field guide and Abstracts. – SGU, 2007 Žigaitė Ž., Joachimski M., Lechnert O., Brazauskas A. The oxygen isotopic composition of the Silurian early vertebrate biogenic apatite // Ichtyolith issues special publication 10: IGCP 491: 40th anniversary symposium on early vertebrates / lower vertebrates, Uppsala, Sweden, August 13–16, 2007. – 2007. – No. 10. – P. 98–99

1.2. Petrografija ir litologija 1.2. Petrography and Lithology Čyžienė J. Predictive model of quartz cementation and porosity in Cambrian reservoir sandstones, example from West Lithuania onshore // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG-DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 77–78: iliustr. – Bibliogr.: p. 78. – (SDGG; 2007, Heft 53) Gaigalas A., Hałas S., Trembaczewski A. Isotope composition (H, C, S) of Baltic amber: a new standard proposal for stable carbon isotope analysis // Methods of absolute chronology: 9th International conference, April 25–27th, 2007, Gliwice, Poland: book of abstracts. – Gliwice, 2007. – P. 35 Grigelis A. Fine minerals in churchart: Vilnius Cathedral treasury // The historical relationship of geology and re- ligion: abstracts and field guides: INHIGEO meeting in Eichstätt, Germany (July 28th to August 5th, 2007). – [Eichstätt], 2007. – P. 18 Kleišmantas A. Brangakmenių tyrimų aktualijos pasaulyje // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 12. – P. 8–9: iliustr. Kleišmantas A. Brangiųjų ir juvelyrinių mineralų tyrimai Lietuvoje = Investigations of Precious Stones and Gem- stones in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 47–49: iliustr. – Santr. angl.

PRIEDAI 82 APPENDICES Kulbickas D. Siliceous rocks as raw material of prehistoric artefacts in environs of Biržulis Lake, Western Lithua- nia // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 41–42. – Bibliogr.: p. 42 Molenaar N., Čyžienė J., Šliaupa S. Quartz cementation mechanisms and porosity variation in Baltic cambrian sandstones // Sedimentary Geology. – 2007. – Vol. 195. – P. 135–159: iliustr. – Bibliogr.: p. 158–159 Vėjelytė I. Ką parodo kristalinio pamato lūžių uolienos? // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 12. – P. 6–7: iliustr.

1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics Baušys R., Dundulis G., Kačianauskas R., Markauskas D., Šliaupa S., Rimkevičius S. Seismic risk assessment of the Ignalina NPP refuelling mashine // Earthquake resistant engineering structures VI. – Southampton, Boston: WT Press, 2007. – Vol. 93. – P. 247–257 Bogdanova S., Gorbatschev R., Grad M., Janik T., Guterch A., Kozlovskaya E., Motuza G., Skridlaitė G. ... et al. Eurobridge: new insight into the geodynamic evolution of the East European Craton // European lithosphere dynamics. – London: The Geological Society, 2006. – P. 599–625: iliustr. Čyžienė J., Korabliova L., Mikulėnas V., Minkevičius V., Satkūnas J. Integrated interpretation of geophysical and satelite radar interferometry data for mapping of neotectonics: a case study of Vilnius City, Lithuania // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 8–11: iliustr. – Bibliogr.: p. 11 Čyžienė J., Lazauskienė J., Pačėsa A. Seismologiniai tyrimai Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 80–81: iliustr. Čyžienė J., Baliukevičius A., Lazauskienė J., Šliaupa S. Spatial modelling of structural development of Lithua- nia // Living morphotectonics of the European Lowland Area: 1st conference of MELA, August 28–30, 2006, Cedynia, Poland. – Szczecin, 2007. – P. 112–116: iliustr. – Bibliogr.: p. 116. – (Morphotectonic map of the European Lowland Area; Project No. MTKD-CT-2004-003108) Garetsky R., Karatayev G. Klaipėda tectonic sigmoid // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 33–38: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 38 Geofizika – Žemės vaizdų pasaulis = Geophysics Is the World of Earth’s Images: [šioje redakcijos skiltyje pateikiama trumpa informacija apie geofizinių tyrimų metodus, taip pat interviu su Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentu geofizikos specialistu R. Šečkumi apie geofizikus ir geofizinius tyrimus Lietuvoje] / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 4–9. – Santr. angl. Grad M., Guterch A. ... Jacyna J., Korabliova L., Motuza G., Nasedkin V. et al. Variations of lithospheric structure across the margin of Baltica in central Europe and the role of the Variscan and Carpathian orogenies // 4-D Framework of Continental Crust: Geological Society of America Memoir. – 2007. – No. 200. – P. 341–356 Gulbinskas S., Blažauskas N., Visakavičius E., Michelevičius D. Geofizinių-geologinių tyrimų metodų komplekso taikymas tiriant Baltijos jūros dugną = Application of Geophysical / Geological Methods for Investigation of the Baltic Sea Bottom // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 28–32: iliustr. – Santr. angl. International Workshop „Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories“, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide / Compiled by: Lazauskienė J., Satkūnas J.; International Union of Geological Sciences, International Borders – Geoenvironmental Concerns (IBC), Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2007. – 112 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Kilda L., Novik D., Kačkanas F. Telšių lūžio ypatumai gręžinio Kalniškiai-1 rajone = Peculiarities of Telšiai Regional Fault in the Area of Kalniškiai-1 Well // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 22–26: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26 Korabliova L., Šliaupa S. Potencialių žemės laukų tyrimai Lietuvoje = Potential Field Studies in Lithuania // Geo- logijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 10–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 17 Lazauskienė J. Lithuanian seismic network – current status and perspectives // International Workshop „Seismi- city and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories“, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 28–30: iliustr. Lazauskienė J., Čyžienė J., Pačėsa A. Lietuvos teritorijos seismologinis monitoringas – prabanga ar būtinybė? // Mokslas ir technika. – 2007. – Nr. 3. – P. 30–31: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 83 Lazauskienė J., Pačėsa A. Seismologiniai tyrimai 2006 metais = Seismological investigations in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 78–80: iliustr. – Liet., angl. Marcinkevičius V., Laškovas J. Geological structure of the Ignalina Nuclear Power Plant area // Geologija. – 2007. – Nr. 58. – P. 16–24: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 22 Michelevičius D. UAB „Geobaltic“ – naftos verslo konsultacinė firma // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 89–90: iliustr. Monkevičius A., Šliaupa S. Seismic stratigraphy and tectonic features revealed by shallow continuous seismic reflection profiling, offshore Lithuania // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 63–71: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 70 Motuza G. Lietuvos ugninis lankas = Volcanic Arc of Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 33–39: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39 Nikonov A. A., Pačėsa A., Aptikaev F. F., Nikulin V. G., Puura V., Aronov A. G. Kaliningrad, September 21, 2004, earthquake in the Eastern Baltic area-basic macroseismic maps for three main shocks // International Workshop “Seis- micity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 60–62: iliustr. – Bibliogr.: p. 62 Pačėsa A. Seismological observations in Lithuania // International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 66–68: iliustr. Pačėsa A., Lazauskienė J. Seismicity of Lithuania // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 24–26: iliustr. Pačėsa A., Šliaupa S. Application of the probabilistic approach in assessment of the seismic hazard of the Baltic region // International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, Sep- tember 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 69–70: iliustr. PASSEQ working group, tarp jų Motuza G., Šliaupa S. et al. PASSEQ 2006–2008 (Passive seismic experiment in TESZ) – new international project study upper mantle structure around the central part of TESZ // Geophysical research abstracts: 4th EGU General Assembly. – 2007. – Vol. 9. – P. 03718 Piotrowski A., Graniczny M., Satkūnas J. Morphotectonics of lowlands areas // GEM News. – 2007. – No. 9. – P. 7 Razinkov O., Epp M., Kündig C., Davidiuk O., Narbuntas J. Instrumentation of the seismic alarm and monitoring systems of Ignalina Nuclear Power Plant // International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 71–73. – Bibliogr.: p. 73 Satkūnas J., Čyžienė J., Pačėsa A. Recent factors shaping morphology of Lithuania // Living morphotectonics of the European Lowland Area: 1st conference of MELA, August 28–30, 2006, Cedynia, Poland. – Szczecin, 2007. – P. 179–180: iliustr. – Bibliogr.: p. 180. – (Morphotectonic map of the European Lowland Area; Project No. MTKD-CT-2004-003108) Satkūnas J., Graniczny M., Piotrowski A. Morphotectonics of the European lowland areas: [apie 2007 m. rugpjūčio 27–31 d. Vilniuje vykusią 2-ąją MELA konferenciją „Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting“] // Episodes. – 2007. – Vol. 30, No. 4. – P. 298–299 Satkūnas J., Graniczny M., Piotrowski A. Morphotectonics of lowland areas (Conference, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania) // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 94–96: iliustr. – Santr. liet., rus. Sidorov V., Stankevičienė V., Lazauskienė J. Baltijos jūros (Lietuvos akvatorija) seisminės medžiagos apdorojimas ir interpretavimas (II etapas) = Processing and interpretation of the seismic data of the Baltic Sea (Lithuanian offshore, Stage II) // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 70–72: iliustr. – Liet., angl. Skridlaitė G. Grenlandija – buvusio Baltikos kontinento kaimynė = Greenland Was the Neighbour of the Former Baltica Continent // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23 Skridlaitė G., Bogdanova S., Page L. Mesoproterozoic events in eastern and central Lithuania as recorded by 40Ar/39Ar ages // Baltica. – 2006. – Vol. 19, No. 2. – P. 91–98: iliustr. – Bibliogr.: p. 98 Skridlaitė G., Krzemińska E., Wiszniewska J. Proterozoiczny łuk wysp – interpretacja osadowo–wulkanicznej forma- cji skał z podłoža krystalicznego południowej Litwy i północno-wschodniej Polski // Przegląd Geologiczny. – 2007. – T. 55, Nr. 4. – P. 305–306. – Bibliogr.: p. 306

PRIEDAI 84 APPENDICES Šečkus R. Geologinės aplinkos vaizdai pagal elektrinės tomografijos duomenis = Electrical Tomography Data for Ima- ging of Geological Environment // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 18–22: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 22 Šliaupa S., Ershov A. Lithospheric rheology control on the neotectonic geometry of the Baltic basin // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 35–36: iliustr. Šliaupa S., Kačianauskas R., Markauskas D., Dundulis G. Reassessment of the design basis earthquake for Ignalina NPP, NE Lithuania // International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 77–78: iliustr. Šliaupa S., Satkūnas J. Kur statysime požemines gamtinių dujų saugyklas? // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 2. – P. 19–21, 28–29: iliustr. Vėjelytė I. Kanarų salos – karštasis pasaulio taškas = Canary Islands – a Hot Point of the World // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 73–77: iliustr. Zakarevičius A., Šliaupa S., Anikėnienė A., Dėnas Ž. Inversion of the recent vertical movements and relationship to the topography, Lithuania // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 43–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46 Zakarevičius A., Šliaupa S., Stragys V., Stanionis A. Deformations of the earth crust in Lithuania and seismic risk of buildings and structures // Modern building materials, structures and techniques: abstracts of the 9th International Conference, held on May 16–18, 2007, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: Technika, 2007. – P. 474–475 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide / Compiled by: Satkūnas J., Čyžienė J., Bitinas A.; Lithuanian Geologi- cal Survey, Polish Geological Institute. – Vilnius: LGT, 2007. – 68, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

1.4. Kvartero geologija 1.4. Quaternary Geology Aleksa P. Kvartero nuogulų storis Lietuvoje = Quaternary Thickness in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 64–68: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 68 Baltrūnas V. Ekspedicija prie Grenlandijos ledynų: [2007 m. rugpjūčio mėn. į ekspediciją išvyko šeši Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. Projektas „Klimato kaitos atspindys paskutiniojo ledynmečio – tarpledynmečio ciklo nuosėdose (Paleoklimatas)“] // Mokslo Lietuva. – 2007. – Nr. 15. – P. 11; Nr. 16. – P. 14 Baltrūnas V. Ledynų šalyje – Grenlandijoje: [grupė Lietuvos geologų ir keliautojų 2006 m. liepą vykdė Lietuvos mokslo ir studijų fondo remtą projektą „Moreninių nuogulų sedimentacija ledyno aplinkoje ir jos modelio vizualizavimas“ ir tuo tikslu keliavo po Grenlandiją] // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2007. – Vol. XV, No. 2. – P. IIIa – IIIb: iliustr. Baltrūnas V. Morenų formavimosi ypatumai dabartinių kalnų ledynų aplinkoje = Peculiarities of till formation in the environment of contemporary mountain glaciers // Geografija. – 2007. – T. 43, Nr. 1. – P. 52–60: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 60 Baltrūnas V., Karmaza B., Karmazienė D. Nekotorye osobennosti stroenija i formirovanija plejstocenovych otloženij Severnoj Litvy // Fundamental’nye problemy kvartera: itogi izučenija i osnovnye napravlenija dal’nejšich issledovanij: materialy Vserossijskogo soveščanija po izučeniju četvertičnogo perioda, Moskva, 7–9 nojabrja 2007 g. – Moskva: GEOS, 2007. – P. 28–29: iliustr. Baltrūnas V., Karmaza B., Stančikaitė M., Pukelytė V. Peculiarities of the environment and development of Vembūtai plateau and hill fort, Western Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 11–12: iliustr. – Bibliogr.: p. 12 Baltrūnas V., Šinkūnas P. Moreninių nuogulų formavimasis dabartiniuose Grenlandijos ledynuose = Formation of Till Deposits at the Greenland Glaciers Nowadays // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 29–37: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 37 Baltrūnas V., Šliaupa S., Karmaza B. Origin of the Great Nemunas Loopes, South Lithuania // Geographic physique et Quaternaire. – 2005. – Vol. 59, No. 1. – P. 3–15: iliustr. – Bibliogr.: p. 14–15

PRIEDAI APPENDICES 85 Baltrūnas V., Švedas K., Pukelytė V. Palaeogeography of South Lithuania during the last Ice Age // Sedimentary geology. – 2007. – Vol. 193, Issue 1–4. – P. 221–231: iliustr. – Bibliogr.: p. 230–231 Baltrūnas V., Švedas K., Pukelytė V. Periglacial conditions and deglaciation in Southern Lithuania during the Last Ice Age // Applied Quaternary research in the central part of glaciated terrain: Proceedings of the INQUA Peribaltic Group Field Symposium 2006, Oulanka biological research station, Finland, September 11–15. – Espoo: Geological Survey of Finland, 2007. – P. 39–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46. – ( Geological Survey of Finland Special Paper 46; 2007) Bauža D., Baužienė I., Bukantis A., Morkūnaitė R. Novejšij analiz i ocenka nekotorych faktorov dinamiki sovremen- nogo rel’efa g. Vil’njusa // Prace Naukowe Universytetu Śląskiego w Katowicach. Geographia. Studia et dissertationes. Nr. 2383. – 2006. – T. 28. – P. 21–30 Bitinas A. Kvartero tyrimai perkopus trečiojo tūkstantmečio slenkstį = Quaternary Investigations at the Beginning of the Third Millennium // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 43–51: iliustr. – Bibliogr.: p. 50–51 Bitinas A. The Pakalniškiai gravel pit: glaciodislocated intermorainic kame deposits // The Ouaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Sym- posium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 49–50: iliustr. Bitinas A. The Ventės Ragas outcrop: fragment of post-glacial history of the Lithuanian Maritime region // The Qua- ternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciation to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 82–83: iliustr. – Bibliogr.: p. 83 Bitinas A., Aleksa P. Expression of glaciotectonics on the surface of Lithuania // 2nd MELA Conference “Glaciotec- tonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 7 Bitinas A., Stančikaitė M. The Parnidis dune: formation of Curonian Spit and aeolian activity // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 87: iliustr. Blažauskas N., Jurgaitis A., Šinkūnas P. Patterns of Late Pleistocene proglacial fluvial sedimentation in the SE Lithuanian Plain // Sedimentary Geology. – 2007. – Vol. 193, Issue 1–4. – P. 193–201 Buynevich I. V., Bitinas A., Pupienis D. Lithological anomalies in a relict coastal dune: Geophysical and paleoen- vironmental markers // Geophysical Research Letters. – 2007. – Vol. 34. – L09707, doi: 10.1029/2007GL029767 Buynevich I. V., Bitinas A., Pupienis D. Reactivation of coastal dunes documented by subsurface imaging of the Great Dune Ridge, Lithuania // Journal of Coastal Research. – 2007. – SI 50. – P. 226–230 Buynevich I. V., Bitinas A., Pupienis D. Reactivation of coastal dunes revealed by subsurface imaging of the Great Dune Ridge, Lithuania // 9th International Coastal Symposium Abstracts. – Gold Coast, Australia, 2007. – P. 29 Damušytė A., Buynevich I. V., Bitinas A., Mažeika J., Olenin S., Petrošius R. Dreisena polymorpha: a Black Sea native, but how recent a Baltic denizen // Abstracts from the 2007 GSA Annual Meeting in Denver, Colarado. – 2007. – Vol. 39. – P. 430 Damušytė A., Guobytė R., Grigienė A., Šeirienė V. The mistic “Burbot’s city” in the Plateliai Lake: underwater outcrop of interglacial sediments // The Quaternary of Western Lithuania from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 18–19: iliustr. Excursion stops // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 7–16: iliustr. Gaigalas A. Joniškėlio molinga lyguma // Joniškėlis. – Vilnius: Akstis, 2007. – P. 25–39 Gaigalas A. Problema formacij, genetičeskich tipov i facij četvertičnych otloženij v naučnych trudach K. I. Lukašiova // Sovremennye problemy geochimii, geologii i poiskov mestoroždenij poleznych iskopaemych: materialy meždunarodnoj naučnoj konferencii, posvjaščennoj 100-letiju so dnja roždenija akademika Konstantina Ignat’eviča Lukašiova (1907–1987), 14–16 marta 2007 g., Minsk. – Minsk: Izdatel’skij centr BGU, 2007. – P. 11–12. – Bibliogr.: p. 12 Gaigalas A., Arslanov K., Maksimov F., Kuznetsov V., Chernov S. Uranium–Thorium isochron dating results of penultimate (Late Mid–Pleistocene) Interglacial in Lithuania from Mardasavas site // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 21–29: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 27–28 Gaigalas A., Fedorowicz S. Sedimentological interpretation termoluminescence (TL) ages of Pleistocene aquatic sediments to follow Lithuanian example // Methods of absolute chronology: 9th International conference, April 25–27th, 2007, Gliwice, Poland: book of abstracts. – Gliwice, 2007. – P. 35

PRIEDAI 86 APPENDICES Gaigalas A., Sanko A., Pazdur A., Pawlyta J., Michczyński A., Budėnaitė S. Buried oaks and malacofauna of Holocene oxbow lake sediments in the Valakupiai section, Lithuania // Geologija. – 2007. – Nr. 58. – P. 34–48: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 47–48 Guobytė R. Palaeogeography of the Last Glaciation in Lithuania // Quaternary International. – 2007. – Vol. 167–168, Supplement. – P. 485. – (XVII INQUA Congress (2007): The Tropics: Heat Engine of the Quaternary, [Cairns, Australija, July 28th – August 3rd, 2007]: Abstracts) Guobytė R. The Medvėgalis Mound: plateau-like hills of the Samogitian Upland // The Quaternary of Western Lithua- nia: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 24: iliustr. Guobytė R. Kame massif at Plokštinė. Millitary exposition // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleis- tocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 35: iliustr. Guobytė R. The Samogitian (Žemaičiai) Upland // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 17–18: iliustr. Guobytė R. Vakarų Lietuvos kvarteras: nuo senųjų apledėjimų iki Baltijos jūros evoliucijos = The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene Glaciations to the Evolution of the Baltic Sea // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 55–59: iliustr. – Santr. angl. Guobytė R., Aleksa P. The Pagramantis outcrop // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 74–76: iliustr. – Bibliogr.: p. 76 Guobytė R., Baltrūnas V. Šatrija Hill: an ice dividing formation // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 19–21: iliustr. – Bibliogr.: p. 21 Guobytė R., Jusienė A. Rambynas. Glacial morphology and stratigraphy of the Vilkyškiai ice marginal ridge // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 77–81: iliustr. – Bibliogr.: p. 80 Guobytė R., Skridlaitė G. Šilalės kūlis: 5th erratic boulder in Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 56: iliustr. Guobytė R., Šinkūnas P., Jankauskienė M. Gardai esker chain. The problems of conservation and presentation // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 36–38: iliustr. Kabailienė M., Vaikutienė G., Damušytė A., Rudnickaitė E. The stratigraphy and palaeoenvironment of the northern part of the Curonian Spit based on new pollen, diatom, molluscs and carbonate analysis data // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 28–29. – Bibliogr.: p. 29 Karmaza B., Baltrūnas V., Kondratienė O., Kisielienė D. Žiegždrių atodanga – klimato kaitos ir prieledyninių marių raidos paleogeografinis metraštis = Žiegždriai Exposure – a Palaeogeographical Yearbook of Climate Changes and Periglacial Lake Evolution // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 52–59: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 59 Karmazienė D. The North Lithuanian ice marginal moraine ridge: structure, origin and relationship of surface forms with pre–Quaternary structures // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 30–31: iliustr. Karmazienė D., Karmaza B., Baltrūnas V. Structural characteristics of Pleistocene deposits in North Lithuania // Applied Quaternary research in the central part of glaciated terrain: Proceedings of the INQUA Peribaltic Group Field Symposium 2006, Oulanka biological research station, Finland, September 11–15. – Espoo: Geological Survey of Finland, 2007. – P. 31–37: iliustr. – Bibliogr.: p. 37. – (Geological Survey of Finland Special Paper 46; 2007) Kazakauskas V., Uchman A., Gaigalas A. Trace fossils and sedimentation of Upper Pleistocene glaciolacustrine clay in Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 34

PRIEDAI APPENDICES 87 Kondratienė O. Stratigraphical problems of the Pleistocene sediments in the Pajūris Lowland, West Lithuania // The Oua- ternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 37–38: iliustr. Lietuvos geologai Grenlandijoje: [„G.A.“ pokalbis su Lietuvos geologų ekspedicijos į Grenlandiją moksliniu vadovu habil. dr. V. Baltrūnu ir geologu J. Šimėnu] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 6–18: iliustr. – Santr. angl. Mažeika J. Use of lead-210 and carbon-14 in investigations of peat accumulation in Aukštumala raised bog, western Lithuania // Baltica. – 2006. – Vol. 19, No. 1. – P. 30–37: iliustr. – Bibliogr.: p. 36–37 Moe D., Savukynienė N., Stančikaitė M. A new 14C (AMS) date from former heatland soil horizons at Kuršių Nerija, Lithuania // Baltica. – 2005. – Vol. 18, No. 1. – P. 23–28: iliustr. – Bibliogr.: p. 27–28 Paškauskas S. Morphometric investigations of the main dune ridge on the Curonian Spit, Lithuania // Baltica. – 2006. – Vol. 19, No. 1. – P. 38–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46 Rudnickaitė E. Reconstruction of palaeogeography of Pleistocene Interglacials according carbonate content // Qua- ternary International. – 2007. – Vol. 167–168, Supplement. – P. 356. – (XVII INQUA Congress (2007): The Tropics: Heat Engine of the Quaternary, [Cairns, Australija, July 28th – August 3rd, 2007]: Abstracts) Sanko A., Gaigalas A. First finding ofBelgrandia marginata (Michaud) in the Lithuanian Quaternary malacofauna // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 83–89: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 88–89 Satkūnas J. Quaternary structure and its morphotectonic implications // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excur- sion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 32–33. – Bibliogr.: p. 33 Satkūnas J. The Vilkiškės outcrop // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Work- shop, April 19–20, 2007, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings, April 20, 2007, Lithua- nia. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 12: iliustr. – Bibliogr.: p. 12 Satkūnas J., Grigienė A., Bitinas A. Lietuvos kvartero stratigrafinio suskaidymo būklė = Stratigraphic Division of the Lithua- nian Quaternary: the Present State // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 38–46: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45 Satkūnas J., Grigienė A., Jusienė A., Damušytė A., Mažeika J. Pleni-Weichselian sequences in the Venta River valley and vicinities (North-Western Lithuania), exemplified by the Purviai outcrop // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 70–72. – Bibliogr.: p. 71–72 Satkūnas J., Grigienė A., Jusienė A., Damušytė A., Mažeika J. The Purviai outcrop: stadial–interstadial sequence of Middle Weichselian, Venta River valley // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Gruop Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 42–48: iliustr. – Bibliogr. p. 48 South-Western Lithuanian Lowland // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 73: iliustr. Stančikaitė M. The Naglis Nature Reserve: aeolian sedimentation and history of human and nature interaction // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciation to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 90–91: iliustr. Stančikaitė M., Baltrūnas V., Šinkūnas P., Kisielienė D., Ostrauskas T. The Biržulis glaciodepression: human response to the Holocene environmental changes in the Biržulis Lake region // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 25–32: iliustr. – Bibliogr.: p. 31–32 Stančikaitė M., Strimaitienė A., Kisielienė D. Rapid environmental changes and human reaction registered during the last two thousand years: an approach from Lithuania // Quaternary International. – 2007. – Vol. 167–168, Supple- ment. – P. 395. – ( XVII INQUA Congress (2007) The Tropics: Heat Engine of the Quaternary, [Cairns, Australija, July 28th – August 3rd, 2007]: Abstracts) Stančikaitė M., Šinkūnas P., Kisielienė D., Šeirienė V. Kašučiai Lake: patterns and chronology of the lateglacial environmental development in Western Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 63–70: iliustr. – Bibliogr.: p. 69–70 Stančikaitė M., Šinkūnas P., Šeirienė V., Blažauskas N., Jarockis R. The Impiltis Hill Fort: human activity and environment during the Late Iron Age and Middle Ages // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 57–62: iliustr. – Bibliogr.: p. 62

PRIEDAI 88 APPENDICES Šeirienė V. Grenlandijos ledynai – klimato raidos metraštininkai // Mokslas ir technika. – 2007. – Nr. 9. – P. 42–43 Šeirienė V., Kasperovičienė J., Mažeika J., Kabailienė M. Environmental changes and eutrophication from sediment records in two lakes of East Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 77–78: iliustr. Šeirienė V., Stančikaitė M., Kisielienė D., Šinkūnas P. Lateglacial environment inferred from palaeobotanical and 14C data of sediment sequence from Lake Kašučiai, West Lithuania // Baltica. – 2006. – Vol. 19, No. 2. – P. 80–90: iliustr. – Bibliogr.: p. 89–90 Šinkūnas P. Globalių pokyčių atspindys Grenlandijos ledynuose = Reflection of Global Changes in Glaciers of Greenland // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 24–28: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 28 Šinkūnas P., Guobytė R. Kame at Luokė // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 22–23: iliustr. – Bibliogr.: p. 23 Šinkūnas P., Guobytė R. Gelžė sand and gravel pit: composition of glaciofluvial deposits in the Germantas depression // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 33–34: iliustr. – Bibliogr.: p. 34 Šinkūnas P., Jurgaitis A., Januševičiūtė E. Formation of Kvesai glacial tunnel and channel mouth delta, Central Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 81–83: iliustr. – Bibliogr.: p. 82 The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide / Eds.: Guobytė R., Stančikaitė M.; Lithuanian Geological Survey, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: LGT, 2007. – 110 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The IN- QUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27– June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings / Eds.: Guobytė R., Stančikaitė M.; Lithuanian Geological Survey, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: LGT, 2007. – 107, [1] p.: iliustr. + CD-ROM. – Bibliogr. str. gale Western Samogitian Plain // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 51–53: iliustr. – Bibliogr.: p. 53 Žarski M., Gałązka D., Lisicki S., Bruj M. Sprawozdanie z udziału w międzynarodowym sympozjum terenowym “The Quaternary of Western Lithuania: From the Pleistocene Glaciations to the evolution of the Baltic Sea”, Litwa, 27 05–2 06 2007 // Przegląd Geologiczny. – 2007. – Vol. 55, Nr. 9. – P. 755–757, 795: iliustr.

1.5. Jūrų geologija 1.5. Marine Geology Bitinas A. Peculiarities of palaeogeographic reconstructions in the South-Eastern Baltic: methodological approach // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Han- nover, 2007. – P. 57. – Bibliogr.: p. 57. – (SDGG; 2007, Heft 53) Bitinas A. Kunigiškės: the Baltic Sea terraces in the northern part of Lithuanian coastal area // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciation to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 71–72: iliustr. – Bibliogr.: p. 72 Bitinas A., Buynevich I., Damušytė A., Kabailienė M., Pupienis D. Lagoon marl exposures along the Curonian Spit, Lithuania // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 40 Bitinas A., Damušytė A. Expression of neotectonics in the coastal zone of the South-Eastern Baltic // Neotectonics of the Baltic Sea Coasts: Final Circular of the workshop, 13–16 June 2007, Kadyny, Poland. – Kadyny, 2007. – P. 18–19. – Bib- liogr.: p. 19. – (Morphotectonic Map of the European Lowland Area; Project No. MTKD-CT-2004-003108) Bitinas A., Damušytė A. Influence of Neotectonics to the development of coastal zone of the South–Eastern Baltic // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 5–6. – Bibliogr.: p. 6

PRIEDAI APPENDICES 89 Bitinas A., Damušytė A., Grigienė A., Pupienis D. Duomenų apie pietryčių Baltijos regiono jūros lygio svyravimus integracija = Sea-level data integration for the south-eastern region of the Baltic Sea // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 68–69: iliustr. – Liet., angl. Bitinas A., Damušytė A., Pupienis D., Buynevich I., Kabailienė M. Parnidis dune – lagoon marl exposure. Phe- nomenon of “dune tectonics” // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciation to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 88–89: iliustr. Dailidienė I., Davulienė L., Tilickis B., Gulbinskas S. Changes in long-term mean salinity in transitional zone between Baltic Sea and Curonian lagoon // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 80 Emelyanov E., Harff J., Sivkov V., Spiridonov M., Zhamoida V., Eroshenko D., Zykina E., Kravtsov V., Grigoriev A. Grain size distribution and chemical composition of several long cores from the Central Baltic // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 74 Eroshenko D., Emelyanov E. M. The recent and postglacial sedimentation in the southern part of Gotland Basin, Baltic Sea // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 116 Gelumbauskaitė L. Ž. Kuršių marių dugno reljefas // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geo- dynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 15–17: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Kuršių nerijos jūros krantų geodinaminė būklė // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 68–84: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Kuršių nerijos marių krantų geodinaminė būklė // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 58–67: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Kuršių nerijos pajūrio dugno reljefas // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 18–19: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Kuršių nerijos (pamario ir pajūrio) pokvarterinė geologinė sandara // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vil- nius–Neringa, 2007. – P. 20–21: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Kvartero storymės geologinė sandara // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 22–33: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž. Šiuolaikinės dugno nuosėdos // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geody- namic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 34–36: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž., Grigelis A., Rusteika P., Šečkus J., Paškauskaitė J., Ručys A. Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic Environment of the Coasts of Curonian Spit and its Preservation / Lietuvos mokslų akademija, Neringos savivaldybės administracija; mokslinis redaktorius Grigelis A. – Vilnius–Neringa, 2007. – 94, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 92–94 Gelumbauskaitė L. Ž., Šečkus J. The character of the sea level changes in Late Quaternary on the SE Baltic // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD- ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 80 Harff J., Endler R., Emelyanov E., Kotov S., Leipe T., Olea R., Tomscak M., Witkowski A. Variation of Late Quater- nary Climate of the North Atlantic–Baltic Realm as reflected in the Sediments of the Central Baltic Sea // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 115. – (SDGG; 2007, Heft 53) Jemeljanovas E. Ribų ir geocheminių barjerų reikšmė jūrų geologijoje = Significance of Boundaries and Geochemical Barriers for Marine Geology // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 47–54: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 54

PRIEDAI 90 APPENDICES Kasperovičienė J., Vaikutienė G. Long-term changes in diatom communities of phytoplankton and the surface sediments in the Curonian Lagoon (Lithuanian part) // Transitional Waters Bulletin. – 2007. – Vol. 1, No. 1. – P. 27–37 Pupienis D., Žilinskas G. Specific features of morphodynamic processes in the dumps of the Lithuanian offshore // Baltica. – 2005. – Vol. 18, No. 1. – P. 29–37: iliustr. – Bibliogr.: p. 36–37 Pustelnikovas O. Changes of coasts and basins and some ecological problems of the Curonian lagoon area from the point of view of the Eastern Baltic development // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 227. – (SDGG; 2007, Heft 53) Pustelnikovas O. Geoecological estimation of sedimentation peculiarities of chemical element genetic forms in some basins of the South Baltic // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 1–13: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 11–12 Razinkovas A., Paškauskas R., Pilkaitytė R., Lindim C., Ilmar T. Nitrogen budget and limitation in the shallow estuarine lagoon: sink or source? // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 64 Šečkus J. Pietrytinės Baltijos jūros reljefo kaitos modeliavimas = Modelling of South-Eastern Baltic Sea Topography Changes // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32–33 Šečkus J. Skaitmeninis dugno reljefo modelis // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geody- namic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 37–39: iliustr. – Bib- liogr.: p. 92–94 Šečkus J., Gelumbauskaitė L. Ž. Paleorelief reconstructions in Holocene and future development scenarios of the south-eastern Baltic // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 244. – Bibliogr.: p. 244. – (SDGG; 2007, Heft 53) Trimonis E., Gulbinskas S., Blažauskas N., Kuzavinis M., Visakavičius E. Composition and formation of sand massifs in the Curonian – Sambian submarine plateau (Baltic Sea) // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 39–50: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 49 Trimonis E., Gulbinskas S., Blažauskas N., Michelevičius D., Bitinas A., Kuzavinis M. Sandy deposits on the sea bottom westwards of Juodkrantė (southeastern Baltic) // Baltic Sea Science Congress (BSSC), 19–23 March 2007 at the University of Rostock: Lecture Abstracts, Poster Abstracts [CD-ROM]. – [Rostock], 2007. – P. 39 Trimonis E., Vaikutienė G. Environmental changes in the Fårö Deep (the Baltic Sea): lithology of sediments and diatom flora // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 37–44: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 42–43 Visakavičius E., Blažauskas N., Gulbinskas S., Michelevičius D. The results of the hydro-acoustic investigations of the littoral formations during transgression-regression period of southeastern side of Klaipėda–Ventspils plateau // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 90–91 Žaromskis R. Impact of harbour moles and access channels on the South-East Baltic shore zone // Geografija. – 2007. – T. 43, Nr. 1. – P. 12–20: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 19

1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology Bork K. B., Grigelis A. Kvartero geologijos ir geomorfologijos istorija = History of Quaternary Geology and Geo- morphology // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 52–54: iliustr. – Santr. angl. Gasiūnienė-Šliogerytė Vyda Elena // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – P. 131: portr. Gelumbauskaitė L. Ž. Jūrų geologo kelias – nuo Ramiojo vandenyno iki Baltijos jūros: [dr. Mariui Repečkai – 70] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 82–83: iliustr. Grigelis A. Academician Vytautas Gudelis (13 07 1923 – 17 07 2007) // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 90–93: portr. – Santr. liet., rus. – Svarbiausių darbų sąr.: p. 91–92 Grigelis A. Akademikas Vytautas Gudelis (1923 07 13 – 2007 07 17) // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 8. – P. 16–17: portr. Grigelis A. Baltijos jūros gamtos dainius: akademikas Vytautas Gudelis: 1923 07 13 – 2007 07 17 // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 67–69: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 91 Grigelis A. Development of geological studies in Lithuania: Imperatoria Universitas Vilnensis // Geologija. – 2007. – No. 59. – P. 82–89: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 88 Grigelis A. Development of geological studies in Lithuania: R. Symonowicz’s mineralogical travel // Geologija. – 2007. – Nr. 58. – P. 49–55: iliustr. – Santr. liet., rus. Grigelis A. Farewell to Academician Vytautas Gudelis (1923–2007). – Baltica. – 2007. – Vol. 20, No. 1–2. – P. 59–61. – Svarbiausių darbų sąr.: p. 61 Grigelis A. 2008-ieji tarptautiniai Žemės planetos metai // Lietuvos mokslų akademijos žinios. – 2007. – Nr. 4. – P. 8 Grigelis A. Lietuvos mokslų akademijos nariui ekspertui Kęstučiui Kilkui – 60 // Lietuvos mokslų akademijos žinios. – 2007. – Nr. 3 Grigelis A. Pro memoria. Akademikas Vytautas Gudelis 1923 07 13 – 2007 07 17 // Lietuvos mokslų akademijos žinios. – 2007. – Nr. 3 Grigelis A. Tarptautinės geologijos mokslų istorijos komisijos (INHIGEO) konferencija Vilniuje = The Conference of the International Commision on the History of the Geological Sciences (INHIGEO) in Vilnius // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 49–51: iliustr. – Santr. angl. Grigelis A. Ten, Ušos srauniosios krantuose...: rašytinis paminklas Ignotui Domeikai = There by a Streaming Uša: [apie Ignoto Domeikos paskutinius gyvenimo metus, Z. J. Ryno knygą „Ignacy Domeyko. Kalendarium Žycia“ ir jos pristatymą Lenkijos menų ir mokslų akademijoje] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 42–46: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 46 Grigelis A., Žalūdienė G. Lithuania: [country reports (2005)] // INHIGEO newsletter. – 2006. – No. 38. – P. 101–102 Grigelis A., Žalūdienė G., Gaigalas A. Lithuania. Country report // INHIGEO newsletter. – 2007. – No. 39. – P. 91–93 Kabailienė-Chomskytė Meilutė // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – P. 195 Kilda L., Novik D. Europos geomokslininkų ir inžinierių asociacijos konferencija = The Conference of the European Association of Geoscientists and Engineers // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 60–61: iliustr. – Santr. angl. Klimas A. Hidrogeologas, profesionalas, asmenybė: Zenonui Šontai – 70 // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 82–83: iliustr. Kondratienė-Zinkevičiūtė Ona // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – P. 229: portr. Misiūnas A., Marcinonis A. Palydėjus amžinam poilsiui Joną Kiselį: [nekrologas] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 70–71: iliustr. Puronas V. Prof. Juozas Dalinkevičius collection in Lithuanian museum of geology // Historiae scientiarum Baltica’06: Abstracts of XXII Baltic conference on the history of science. – Vilnius, 2006. – P. 18–19 Rudnickaitė E. Gyvenimas – supiltų ir pasiektų viršūnių virtinė: [prof. Meilutės Kabailienės 75-mečio jubiliejaus proga] // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 79–81: iliustr. Rudnickaitė E. Vilniaus universiteto Geologijos muziejus – neformalaus gamtamokslinio ugdymo materialinė bazė: galimybės, patirtis, problemos = The Museum of Geology of Vilnius University – basis of unconventional natural science education (facility, experience, questions) // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje – 2007 = Natural science education at a general school – 2007: XIII nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. – Kaunas, 2007. – P. 109–111 Suveizdis P., Rastenienė V. Lietuvos naftos geologijos ir geochemijos paslapčių beieškant.: [habil. dr. Onytei Zdanavičiūtei – 60] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 84–85: iliustr. Talimaa-Karatajūtė Valentina // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – P. 467–468: portr. Trimonis E. Pažįstamas okeanologas: [apie prof. dr. Emilį Jemeljanovą, Vilniaus universiteto auklėtinį, dirbantį Rusijoje, Okeanologijos instituto Atlanto skyriuje Kaliningrade] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 9. – P. 8 Zdanavičiūtė O., Sakalauskas K. Mokslininkė – naftos telkinių paieškos Lietuvoje dalyvė: Lidijai Laškovai – 70 // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 66: iliustr. Zdanavičiūtė Onytė // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – P. 531: portr.

PRIEDAI 92 APPENDICES 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources Energetika – amžinas žmonijos rūpestis: [redakcijos skiltyje – apie Lietuvai aktualias energetikos problemas, taip pat interviu su naujuoju „Geonaftos“ vadovu A. Bartkevičiumi] / redakcijos skiltis // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 6–10: iliustr. – Santr. angl. Kirvelis R. Naftos išgavimo faktoriaus priklausomybė nuo debito = Effect of Rate to Oil Recovery factor // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 16–21: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 20 Lietuvos karjerų asociacija = Lithuanian Aggregate Producers Association = Associacija karjerov Litvy / leidinį padėjo parengti: Aleksa P., Baltrūnas V., Bitinas A., Gasiūnienė V. E., Gudonytė J., Guobytė R., Juozapavičius G., Piepolienė V., Skridlaitė G.; Lietuvos karjerų asociacija. – Vilnius, 2007. – 52 p.: iliustr. – Santr. angl., rus. Mockevičius J. Durpių ištekliai ir gavybos tendencijos = Peat resources and mining trends // Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“ = Lithuanian Peat Producers Association Lietuviškos durpės / Pakalnis R., Mockevičius J., Letukaitė D. ir kt. – Vilnius, 2007. – P. 8–13: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Pakalnis R., Mockevičius J., Letukaitė D. ... ir kt. Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“ = Lithuanian Peat Producers Association Lietuviškos durpės / sudarytojai: Letukaitė D., Daukantas J., Šerstniovaitė I.; Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. – Vilnius, 2007. – 89, [11] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Urbienė R. Sakučiai Oil Field: Oil Exploration and Production in Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 84–85: iliustr. Zdanavičiūtė O. Naftos amžius = The Age of Oil // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 11–15: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 15 Žvirblis A. Veiksniai, lemiantys naftos gavybos režimo parinkimą gręžiniuose = Factors Determining Choice of Oil Production Regime in the Wells // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 55–59: iliustr. – Santr. angl.

2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics Arustienė J. Multilateral cooperation on trans-boundary aquifers management: example from Lithuania // Ground- water in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20 d., Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 8–9 Arustienė J. Ventos ir Lielupės upių baseinų rajonų valdymo plano hidrogeologinis pagrindimas = Hydrogeological background for the plan of Venta and Lielupė river basins // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 45–46: iliustr. – Liet., angl. Arustienė J., Bendoraitienė J., Giedraitienė J., Giedraitis R., Karmazinas B., Kriukaitė J., Šimkovič A. Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bul- letin / ats. red. Arustienė J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 61, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. Arustienė J., Giedraitienė J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas = National groundwater monitoring in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 33–36: iliustr. – Liet., angl. Arustienė J., Giedraitis R., Karmazinas B. Pagrindinių vandeningųjų sluoksnių hidrocheminis fonas = Natural background levels of main aquifers // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 18–25: iliustr. – Santr. angl. p. 37–40 Arustienė J., Kadūnas K. Lietuvos gėlo požeminio vandens vertinimo nuostatos = Lithuania’s Groundwater Assess- ment Principles // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 14–25: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 24–25 Arustienė J., Kriukaitė J. Ūkio subjektų, potencialių požeminio vandens teršėjų, monitoringo rezultatų analizė ir apibendrinimas = Results of groundwater monitoring in the economic entities – potential polluters // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 37–39: iliustr. – Liet., angl.

PRIEDAI APPENDICES 93 Arustienė J., Kriukaitė J. Žmogaus ūkinės veiklos įtaka gruntinio vandens kokybei = Impact of human activity to shallow groundwater quality // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Ground- water Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 26–30: iliustr. – Santr. angl. p. 37–40 Bendoraitienė J. Požeminio vandens lygio režimo parametrai: 2 priedas = Characteristics of groundwater level fluctuations: Addendum 2 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 50–55 Bendoraitienė J. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postai: 1 priedas = Stations of the national groundwater monitoring network: Addendum 1 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 42–49 Diliūnas J., Jurevičius A., Jonaitis K., Rinkevičienė E. Magnetinio apdorojimo įtaka geležies šalinimui iš požeminio vandens in situ = The influence of magnetic conditioning on the elimination processes of iron from groundwater “in situ” // Cheminė technologija. – 2006. – Nr. 3. – P. 52–57 Diliūnas J., Jurevičius A., Kaminskas M. Impact of landfill leachate on the chemical composition of groundwater // The abiotic environment – evaluation of changes and hazards – case studies: abstracts and field trip guidebook, 16–17 October 2006, Warsaw, Poland. – Warsaw, 2006. – P. 18 Diliūnas J., Jurevičius A., Kaminskas M., Karvelienė D., Usonienė V. Role of ferro-bacteria in the migration of iron and manganese compounds in the Lithuanian groundwater // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 58–62: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 60 Giedraitienė J. Gruntinio vandens išteklių kiekybinė būklė = Quantity status of shallow groundwater resources // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 11–17: iliustr. – Santr. angl.: p. 37–40 Giedraitienė J. Pratarmė = Preface // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 5–6. – Santr. angl.: p. 37–40 Giedraitienė J. Preface = Pratarmė // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Work- shop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20, Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 6–7 Giedraitienė J. Vozdejstvie izmenenij meteorologičeskich uslovij na gruntovye vody // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20, Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 19 Giedraitis R. Suvalkijos, Joniškio ir Smėlingosios pietryčių lygumos (LT00403, LT00102, LT00505) požeminio vandens pabaseinių hidrodinaminės ir hidrocheminės būklės apibūdinimas = Hydrochemical and hydrodynamic characteristics of the Suvalkija, Joniškis and South-Eastern Sandy Plain groundwater sub-bodies // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 43–44: iliustr. – Liet., angl. Gregorauskas M. Požeminės hidrosferos taršos rizikos modelinis vertinimas = Sub-surface Hydrosphere Pollution Risk Model Assessment // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 26–36: iliustr. – Santr. angl. Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings, April 20, 2007, Lithuania / Compiled by: Juodkazis V., Satkūnas J.; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – 14 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale. – (Dedicated to the International year of Planet Earth and 60 years of Groundwater Monitoring in the Baltic Region) Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithua- nia: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20 d., Vilnius: pranešimų tezės / Compiled by: Arustienė J., Satkūnas J.; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – 20 p.: iliustr. – Anglų, liet., rusų k. – ( Dedicated to the International year of Planet Earth and 60 years of Groundwater Monitoring in the Baltic Region ) Groundwater monitoring in Lithuania – 2006: summary // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 37–40 Hidrogeologiniai tyrimai: veiklos gairės artimai ir tolimai ateičiai = Hydrogeological Investigations: Guidelines for the Near and Distant Future: [redakcijos skiltyje pateikiama Lietuvos hidrogeologų darbų apžvalga ir kalbinamas Geologijos įmonių asociacijos prezidentas, UAB „Grota“ direktorius geologas A. Marcinonis] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 6–13: iliustr. – Santr. angl.

PRIEDAI 94 APPENDICES Juodkazis V. Water supply system of Vilnius // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings, April 20, 2007, Lithuania. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 7–9: iliustr. – Bibliogr.: p. 9 Juodkazis V., Papievis L. Spring water in Vilnius City: chemical composition and quality // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 51–57: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 57 Kadūnas K. Groundwater management: EU context // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20 d., Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 10 Kadūnas K. Požeminio vandens apsauga Europos Sąjungoje ir Lietuvoje = Groundwater Protection in European Union and Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 60–66. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 66 Kadūnas K. Požeminio vandens ribinių verčių nustatymo kriterijai = Background criteria for identification of groundwater thresholds (BRIDGE) // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 39–42: iliustr. – Liet., angl. Klimas A. Geriamojo vandens šaltinių būklė Vilniuje // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 85–86: iliustr. Klimas A. Požeminio vandens išteklių modelinis vertinimas: seminaras Druskininkuose = Modelling of Groundwater Resources – a Seminar in Druskininkai // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 65–68: iliustr. – Santr. angl. Klimas A. Groundwater of urban areas: does protection manageable? // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20 d., Vilnius: pranešimų tezės. – Vil- nius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 12 Klimas A., Mališauskas A. Boras ir kiti retesnieji mikroelementai Lietuvos gėlo požeminio vandens sluoksniuose = Boron and Other Trace Elements in Fresh Groundwater of Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 34–41: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 40–41 Klimas A., Plankis M. Groundwater budget and quality in Vilnius wellfields studied by isotope methods // Geo- logija. – 2007. – No. 59. – P. 65–71: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 70 Klizas P. Henry Darcy – požeminio vandens dinamikos mokslo pradininkas = Henry Darcy – Groundwater Dyna- mics Pioneer // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 74–78: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 78 Klizas P., Piličiauskas V. Investigation of geofiltration in aeration zone rocks and their significance in assessing potential pollution of shallow groundwater // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. – 2007. – Nr. 2. – P. 38–43. – Santr. liet., angl. Klizas P., Šečkus R. Filtration and geoelectrical investigations in the karst region of North Lithuania // Geologija. – 2007. – Nr. 59. – P. 77–81: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 81 Kriukaitė J. Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimo rezultatai: 3 priedas = Data of groundwater chemical composition: Addendum 3 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 56–59 Kriukaitė J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2006 metais = National groundwater monitoring in 2006 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 7–10: iliustr. – Santr. angl.: p. 37–40 Lielupės upių baseinų rajonas: situacijos apžvalga, problemos ir priemonės vandens telkinių būklei gerinti / medžiagą apie požeminius vandens telkinius parengė ir redagavo Arustienė J. – [Vilnius]: Aplinkos apsaugos agentūra, 2007. – (Arustienė J., Giedraitis R., Giedraitienė J., Kriukaitė J., Marcinkevičienė G., Radienė R. Gėlo ir požeminio vandens išteklių būklės įvertinimas baseino valdymo tikslais [pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB/Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2005]) Piličiauskas V. Infiltrometrai – prietaisai aeracijos zonos nuoguloms tirti = Infiltrometers – Devices for in-situ Investi- gations of Vadose Zone Deposits // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 60–63: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 63 Rekomendacijos (pagal „IGA News“ 2006 m. sausis–kovas): [tai tarptautinės geotermijos asociacijos rekomendacijos, priimtos Pasauliniame geotermijos kongrese Antalijoje (Turkija)] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 86 Šimkovič A. Požeminio vandens eksploatavimas = Groundwater extraction // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 31–36: iliustr. – Santr. angl.: p. 37–40 Šimkovič A. Požeminio vandens gavyba: 4 priedas = Groundwater extraction: Addendum 4 // Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 60–61

PRIEDAI APPENDICES 95 Zabulis R. Nemuno žemupio gyventojų racionalaus aprūpinimo tinkamos kokybės požeminiu vandeniu rekomendacijos = Recommendations on the rational supply of the population of the Lower Nemunas with the good quality drinking water // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 47–50: iliustr. – Liet., angl. Zuzevičius A., Mažeika J., Baltrūnas V. A model of brackish groundwater formation in the Nemunas River valley, Lithuania // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 63–75: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 74

2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineering Geology Kairys T., Žaržojus G., Dundulis K. Deformations of till soils while installing vibro-piles // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 76–82: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 81 Marcinkevičius V., Mikulėnas V. Inžinerinių geologinių sąlygų ir karstinių reiškinių tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone = Engineering geological investigations of karst phenomena in North Lithuanian Karst Region // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 55–57: iliustr. – Liet., angl. Marcinkevičius V. Karstovaja opasnost’ na territorii Severnoj Litvy // GeoRisk. – 2007. – Dekabr’. – P. 27–29: iliustr. – Bib- liogr.: p. 29 Satkūnas J., Marcinkevičius V., Mikulėnas V., Taminskas J. Rapid development of karst landscape in North Lithua- nia – monitoring of denudation rate, site investigations and implications for management // GFF. – 2007. – Vol. 129, Pt. 4 – P. 345–350: iliustr. – Bibliogr.: p. 350 Šlauteris A. T-line concept and plasticity of overconsolidated morainic tills in Klaipėda sea port // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 86

2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology Lazauskienė J., Čyžienė J. Regional geological and structural studies of the territory of Lithuania – implications for the petroleum potential // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 164–166: iliustr. – Bibliogr.: p. 166. – (SDGG; 2007, Heft 53) Lokutijevskis V., Šečkus R. Kretingos naftos telkinio geologinio modelio sudarymas = Geological modelling of Kretinga oil field // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 75–76. – Liet., angl. Zdanavičiūtė O., Lazauskienė J. Hydrocarbon potential, migration and entrapment in the Baltic Sedimentary Basin // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Han- nover, 2007. – P. 280–281. – (SDGG; 2007, Heft 53) Zdanavičiūtė O., Lazauskienė J. The petroleum potential of the Silurian succession in Lithuania // Journal of Petro- leum Geology. – 2007. – Vol. 30, No. 4. – P. 325–337: iliustr. – Bibliogr.: p. 336–337 Zinovenko G., Gareckij R., Kovchuto A., Šliaupa S. Perspektivy neftegazonosnosti perikratonnych osadočnych bassejnov zapada Vostočno-Evropejskoj platformy = Promises for oil and gas occurrence in pericratonal basins of the East European Platform west // Litasfera. – 2006. – No. 1. – P. 63–72: iliustr. – Santr. baltar. – Bibliogr.: p. 71 Žvirblis A. Kur „dingo“ Ablingos telkinio nafta = Where Did Disappear Oil from the Ablinga Oilfield? // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 40–48: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 48

2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Aplinkos būklė 2006. Tik faktai / redakcinė komisija: Stoškus L., Augulienė V., Baškytė R., Mockevičius J. ir kt.; informacijos teikėjai ir rengėjai: Baradokaitė-Greimienė R., Beinaravičius R., Giedraitienė J., Marcinkevičius V., Mikulėnas V. ir kt.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. – Vilnius, 2007. – 106, [1] p.: iliustr.

PRIEDAI 96 APPENDICES Ašmantas L., Choroševskis G., Juodkazis V., Lasinskas M., Marčiulionienė D., Rinkūnas L., Stumbras A., Ševaldin V. Ignalinos jėgainės godojimas: straipsnių rinkinys / sudarytojas Ašmantas L. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2007. – 231, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 211–213 Bagdanavičiūtė I. Evaluation of Geological Environment and its Application in Spatial Planning: Summary of doc- toral thesis: Physical sciences, geology (05 P) = Geologinės aplinkos vertinimas ir jo panaudojimas teritorijų planavimui: daktaro disertacijos santrauka: fiziniai mokslai, geologija (05 P) / Sc. supervisor: Valiūnas J.; Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius, 2007. – 38 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 35–36 Baltrėnas P., Brannvall E. Experimental investigation of a filter with natural sorbent charge for runoff cleaning from heavy metals and petroleum products // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2006. – Vol. XIV, No. 1. – P. 31–36 Baltrūnas V., Karmaza B. Velnio duobė // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 5. – P. 22–24: iliustr. Brannvall E. Improvement of storm water runoff treatment system with natural mineral sorbent // Geologija. – 2007. – Nr. 59. – P. 72–76: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 75–76 Brannvall E., Špakauskas V. Experimental and theoretical study of pollutant dispersion along a highway // Geo- logija. – 2007. – No. 60. – P. 27–32: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 31–32 Bukantis A., Dailidienė I., Česnulevičius A., Gelumbauskaitė L. Ž., Jarmalavičius D. ir kt. Klimato kaita: prisi- taikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje / Geologijos ir geografijos institutas – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2007. – 103, [5] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 102–107 Curonian Spit // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vil- nius: LGT, 2007. – P. 86 Czarnogórska M., Graniczny M., Grigienė A., Jusienė A., Kowalski Z., Krzeczyńska M., Pupienis D., Satkūnas J. Gaja project: application of geological heritage for sustainable development // International Conference “Geoheritage and International Borders – Perspective for Sustainable Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts. – Augustów: Polish Geological Institute, 2007. – P. 6 Česnulevičius A. Urbanizuotų teritorijų reljefo geodinaminės būklės vertinimas: problemos ir metodiniai aspektai = Evalu- ation of relief geodynamic situation in urban territories // Geografija. – 2007. – T. 43, Nr. 1. – P. 30–35: iliustr. – Santr. angl. Čyžienė J., Satkūnas J. Ventos slėnio geologinis paveldas – tarpvalstybinė vertybė = Venta Valley Geological Herit- age – an International Worth // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 62–65: iliustr. – Santr. angl. Diliūnas J., Jagminas E., Kaminskas M., Čyžius G. Issledovanie dinamiki chimičeskich ėlementov pri ispol’zovanii ila stočnych vod dlja rekul’tivacii vyrabotannych torfjanikov // Torf v rešenii problem ėnergetiki, sel’skogo chozjajstva i ėkologii: materialy meždunarodnoj konferencii, 29 maja – 2 ijunja 2006 g., Minsk, Respublika Belarus’. – Minsk, 2006. – P. 188–192 Dubra V. Influence of hydrotechnical constructions on the dynamics of sandy shores: the case of Palanga on the Baltic coast // Baltica. – 2006. – Vol. 19, No. 1. – P. 3–9: iliustr. – Bibliogr.: p. 8–9 Emelyanov E. M. The geochemical and geoecological situation in the areas of the Skagerrak and the Baltic Sea where chemical munition was dumped // Geologija. – 2007. – Nr. 59. – P. 8–29: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 27–28 Emelyanov E. M. The geochemical and geoecological situation of the Gotland Basin in the Baltic Sea where chemical munitions were dumped // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 10–26: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 23–25 Excursion Guide / Contributors: Gregorauskienė V., Kanopienė R., Lazauskienė J., Pačėsa A., Satkūnas J., Virbickienė I. // International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 81–111: iliustr. Gaigalas A., Vaičiulis A. Maisto kokybė: konferencija „Maisto sauga ir priežiūra“: [2007 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyks konferencija „Maisto sauga ir priežiūra“] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 11. – P. 2–3 Geodiversity and Geology for Nature Heritage: ProGEO Northern European Working Group International Con- ference, Vaasa, Finland, May 20 – May 24, 2007: Abstracts / Compiled by: Edėn P., Wikström J.; Chairman Satkūnas J.; ProGEO Northern European Working Group; Geological Survey of Finland. – Kokkola: Geological Survey of Finland, 2007. – 38, [1] p. Geological heritage of Venta river valley – justification for cross-border cooperation // Geological heritage of Venta River Valley: Lithuanian–Latvian field seminar, April 4–6, 2007: Field Trip Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 4–11: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 97 Geological heritage of Venta River Valley: Lithuanian–Latvian field seminar, April 4–6, 2007: Field Trip Guide / Editor Satkūnas J.; Compiled by: Bitinas J., Čyžienė J., Damušytė A., Grigienė A., Jusienė A., Mažeika J., Nicius A., Satkūnas J.; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2007. – 38 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 28–29 Geologinis paveldas – mokslinė vertė ir praktinė nauda: praktinis seminaras, 2007 m. lapkričio 27–28 d., Papilė / Lie- tuvos geologijos tarnyba, Ventos regioninis parkas; organizatoriai: Nicius A., Satkūnas J., Čyžienė J.; medžiagą parengė Bitinas J. – Vilnius–Papilė: LGT, 2007. – 21 p.: iliustr. Graniczny M., Satkūnas J., Lazauskienė J., Sebesta J. Geoenvironmental problems and cross-border cooperation in Central America: Managua, Nicaragua, December 5–8, 2005 // Episodes. – 2006. – Vol. 29, No. 2. – P. 136–138: iliustr. Graniczny M., Czarnogorska M., Grigienė A., Jusienė A., Satkūnas J., Pupienis D., Kmita J., Kowalski Z. Geological and geomorphological heritage of Polish–Lithuanian cross-border area and its integration for sustainable development // Italo–Maltese Workshop on Integration of the geomorphological environment and cultural heritage for tourism promotion and hazard prevention, Malta, 24–27 April 2007: Abstracts and Field-trip Guide. – Modena, 2007. – P. 41–42 Graniczny M., Mizerski W., Nicius A., Satkūnas J. Jurajskie dziedzictwo geologiczne Litwy i Polski // Przegląd Geologiczny. – 2007. – Vol. 55, Nr. 3. – P. 224–225: iliustr. Graniczny M., Marker B., Satkūnas J. Environmental Geosciences Highlights Trends and Issues Europe, 2006–2007 // GEM News. – 2007. – No. 10. – P. 9–19 Graniczny M., Piątkowska A., Kowalski Z., Satkūnas J., Čyžienė J., Kanopienė R. Geohazards of the Polish–Lithua- nian Border Areas // 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting”, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 16–17: iliustr. Gregorauskienė V. Europos geocheminis atlasas = Geochemical Atlas of Europe // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 54–55: iliustr. – Liet., angl. Gregorauskienė V. Geocheminis monitoringas Lietuvos–Lenkijos pasienio regione = Geochemical monitoring on Lithuanian–Polish cross-border area // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 63: iliustr. – Liet., angl. Gregorauskienė V. Mapping of geochemical contamination in urban areas of Lithuania // Prevention and Reme- diation in Selected Industrial Sectors: Sediments: NATO/CCMS Pilot Study Annual Report 2007, City Hotel, Ljubljana, Slovenia, June 17–22, 2007. – 2007. – P. 34–35 Greičiūtė K., Juozulynas A., Šurkienė G., Valeikienė V. Research on soil disturbance and pollution with heavy metals in military grounds // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 14–20: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 19–20 Greičiūtė K., Vasarevičius S. Decontamination of heavy–metal polluted soil by electrokinetic remediation // Geo- logija. – 2007. – Nr. 57. – P. 55–62: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 61–62 Grigelis A. Baltijos štormai – iššūkiai pajūriui: [straipsnyje gvildenamas Baltijos jūros krantų apsaugos nuo vėtrų ir uraganų poveikio klausimas] // Lietuvos rytas. – 2007. – Saus. 10. – P. 10 Grigelis A. Įvadas // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 8–12: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Grigelis A. Kuršių nerijos krantų valdymo strategija regioniniam planavimui // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 85–89: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Grigelis A., Gelumbauskaitė L. Ž., Rusteika P. Kuršių nerijos pajūrio ir pamario krantų apsaugos problemos // Mokslas ir technika. – 2007. – Nr. 3. – P. 34–37: iliustr. Grigelis A., Rusteika P. Išvados // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 90–91. – Bibliogr.: p. 92–94 Grigienė A. Pasienio teritorijų gamtinis paveldas: [apie 2007 m. birželio 11–12 d. Augustave (Lenkija) vykusią tarptautinę konferenciją „Gamtinis paveldas ir tarptautinės sienos – perspektyvos darniam vystymuisi“] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 75: iliustr. International Conference “Geoheritage and International Borders – Perspective for Sustainable Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts / Compiled by Graniczny M., Czarnogórska M.; Co-Chairmen: Graniczny M., Satkūnas J.; Polish Geological Institute. – Augustów: PIG, 2007. – 24 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J., Baltrūnas D. Neapibrėžčių vertinimas paviršinio kapinyno preliminarios saugos analizėje (Stabatiškės aikštelei) // 37-oji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija, Vilnius, 2007 m. birželio 11–13 d.: programa ir pranešimų tezės. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. – P. 161

PRIEDAI 98 APPENDICES Jakimavičiūtė-Maselienė V., Mažeika J., Baltrūnas D. Safety assessment of the low and intermediate level radioactive waste near – surface repository for Stabatiškė site (Lithuania) // Lithuanian journal of physics. – 2007. – Vol. 47, No. 4. – P. 503–512 Juodkazis V. Geologinė aplinka ir Ignalinos atominė elektrinė // Ignalinos jėgainės godojimas: straipsnių rinkinys / Ašmantas L., Choroševskis G., Juodkazis V., Lasinskas M., Marčiulionienė D., Rinkūnas L., Stumbras A., Ševaldin V. – Vil- nius: Trys žvaigždutės, 2007. – P. 49–81: iliustr. – Bibliogr.: p. 211–215 Kamarauskas A., Belous O., Gulbinskas S. Klaipėdos uosto plėtra darnaus kranto zonos vystymo link // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 8. – P. 22–23: iliustr. Kanopienė R. Geologinių formacijų tinkamumo laidoti radioaktyviąsias atliekas tyrimai = Evaluation of geological formations suitability for radioactive waste disposal // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 76–77: iliustr. – Liet., angl. Kanopienė R., Marcinkevičius V. Geohazards in Lithuania // The 2007 International Geohazards Week, 5–9 Novem- ber 2007, ESA-ESRIN, Frascati Rome, Italy: Abstract Book. – [2007]. – P. 119 Kavaliauskas P. Kraštovaizdis: sampratos vingiai ir aktualijos = Landscape: Convolution of the Conception and Topicalities // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 67–72: iliustr. – Santr. angl. Kriukaitė J. Užterštų teritorijų tvarkymo prioritetų nustatymo metodika = Methodology of prioritisation of contaminated sites // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 51–53: iliustr. – Liet., angl. Marcinkonis S., Karmaza B. Fosforo akumuliacijos duomenų vizualizacija potencialios taršos židiniuose = Visualisa- tion of phosphorus accumulation data in potential pollution sources // Žemdirbystė. – 2007. – T. 94, Nr. 1. – P. 64–73 Marcinonis A. Geologinės aplinkos užterštumas Lietuvoje = Pollution of Geological Environment in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 37–42: iliustr. – Santr. angl. Meškauskas A. The Unique Museum of Stones in Mosėdis // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleis- tocene Glaciations to the Evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 94–102: iliustr. Mikulėnas V., Satkūnas J., Baronas K. Dynamic geological heritage, exemplified by active karst phenomena in North Lithuania // Geodiversity and Geology for Nature Heritage: ProGEO Northern European Working Group International Conference, Vaasa, Finland, May 20 – May 24, 2007: Abstracts. – Kokkola, 2007. – P. 11 Pasieczna A., Gregorauskienė V. Geochemia wybranych pierwiastków w glebach pogranicza polsko–litewskiego = Geochemistry of selected elements in soils from Polish–Lithuanian cross-border area // Zapis działalności człowieka w środowisku przyrodniczym: VI Warsztaty Terenowe, Sejny–Suwałki 14–16 czerwca 2007 r. Tom IV. Przewodnik terenowy, streszczenia wystapień = Human Impact Records in Natural Environment: VIth Field Workshop Sejny–Suwałki, 14–16 of June 2007. Vol. IV. Guidebook and Abstracts. – Warszawa, 2007. – P. 109–110. – Bibliogr.: p. 110 Pupienis D., Graniczny M., Czarnogorska M., Grigienė A., Jusienė A., Satkūnas J., Kowalski Z. Integration of geological and geomorphological heritage for sustainable development: experience from the Polish–Lithuanian cross-border area // Geodiversity and Geology for Nature Heritage: ProGEO Northern European Working Group International Conference, Vaasa, Finland, May 20 – May 24, 2007: Abstracts. – Kokkola, 2007. – P. 36 Pupienis D., Grigienė A., Paškauskas N., Sidaravičius J. Geological and geomorphological values of Vištytis and Veisiejai Regional Parks // International Conference “Geoheritage and International Borders – Perspective for Sustain- able Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts. – Augustów: Polish Geological Institute, 2007. – P. 20 Pupienis D., Guobytė R., Grigienė A., Jusienė A., Mikulėnas V. Saugomų teritorijų geologinis pažinimas ir geotopų duomenų bazės papildymas = Geological knowledge of protected areas and supplement of the database of geotopes // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius, 2007. – P. 65–67: iliustr. – Liet., angl. Pustelnikovas O., Švedas K., Švedienė I. Estimation of geochemical profile of soil and sediments in Lithuanian terrestrial and aquatic landscapes // Geologija. – 2007. – Nr. 59. – P. 30–46: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 44–45 Rusteika P. Kuršių nerijos krantų gamtinė ir antropologinė apkrova // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geodynamic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 40–57: iliustr. – Bibliogr.: p. 92–94 Satkūnas J. Bendro aplinkos monitoringo su Kaliningrado sritimi gairės // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 84: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 99 Satkūnas J. Environmental Geology Mapping for Sustainable Urban Planning – A European Perspective // Cities and Conservation: Partnership towards sustainable cities: International Symposium on Cities and Conversation, 6–7 November 2007. – [Malaysia]: LESTARI, Universiti Kebangsaan Malaysia, 2007. – P. 38–40. – (LESTARI abstracts; No. 4) Satkūnas J. Geologiniai procesai ir kultūros paveldas: [2007 m. balandžio 24–27 d. Maltoje vyko tarptautinis seminaras „Geomorfologinės aplinkos ir kultūros paveldo integracija turizmo plėtrai ir pavojingų reiškinių prevencijai“. Straipsnyje pasakojama apie seminare gvildentas temas ir apie Maltos salos geologines ir kultūrines įdomybes] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 8. – P. 35–37: iliustr. Satkūnas J. Integration of geoscientific information and environmental management – case of Lithuania // Interna- tional Workshop Geosciences for Environmental Management and the International Year of Planet Earth = Ano Inter- nacional do Planeta Terra: XI Congresso Brasileiro de Geoquimica, 21–26 OUT 2007, Atibaia. – 2007. – 2 p. Satkūnas J. Value of geological heritage – holistic approach // International Conference “Geoheritage and International Borders – Perspective for Sustainable Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts. – Au- gustów: Polish Geological Institute, 2007. – P. 4–5: iliustr. Satkūnas J., Čyžienė J., Pupienis D., Jusienė A., Ozola D., Lācis A., Nulle U., Stinkulis G., Markots A., Nicius A. Geological heritage of Venta river valley (Lithuania and Latvia) // Geodiversity and Geology for Nature Heritage: ProGEO Northern European Working Group International Conference, Vaasa, Finland, May 20–May 24, 2007: Abstracts. – Kok- kola, 2007. – P. 37 Satkūnas J., Grigienė A., Jusienė A., Damušytė A., Mažeika J. The Purviai outcrop in Venta river valley // Geologi- cal heritage of Venta River Valley: Lithuanian–Latvian field seminar, April 4–6, 2007: Field Trip Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 19–29: iliustr. – Bibliogr.: p. 28–29 Satkūnas J., Nicius A. Jurassic geological heritage in Lithuania // Geological heritage of Venta River Valley: Lithua- nian–Latvian field seminar, April 4–6, 2007: Field Trip Guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 12–18: iliustr. Satkūnas J., Nicius A. The Papilė outcrop: Jurassic geological heritage in Lithuania // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Sym- posium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius, 2007. – P. 39–41: iliustr. Satkūnas J., Pupienis D., Lazauskienė J. Inventory of Geotopes and development of geoconservation in Lithuania // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Han- nover, 2007. – P. 240: iliustr. – (SDGG; 2007, Heft 53) Skridlaitė G., Snarskienė D. Geosites in Lithuania – for geotourism, education and children activities // Geodiver- sity and Geology for Nature Heritage: ProGEO Northern European Working Group International Conference, Vaasa, Finland, May 20 – May 24, 2007: Abstracts. – Kokkola, 2007. – P. 19 Šečkuvienė R. Investigation and remediation of sites contaminated with petroleum hydrocarbons in Lithuania // Report of the Pilot Study Meeting “Prevention and Remediation in Selected Industrial Sectors: Small Sites in Urban Areas“, Athens, Greece, June 5–7, 2006: Report No. 277. – [Athens], 2006. – P. 9 Šugalskienė J., Minkevičius V. Geologinės aplinkos taršos židinių inventorizavimas 2006 metais = Inventory of contamination sources of geological environment in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 61–62: iliustr. – Liet., angl. Šugalskienė J., Minkevičius V. Potential contamination sources of geological environment // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Ab- stracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20, Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 18 Taminskas J. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono gipso cheminės denudacijos monitoringas = Monitoring of gypsum chemical denudation in North Lithuanian Karst Region // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 60: iliustr. – Liet., angl. Taminskas J., Linkevičienė R., Šimanauskienė R. Loading and retention of phosphorus in riverine systems // Ekologija. – 2007. – Vol. 53, Nr. 2. – P. 30–36 Vareikienė O., Marmo J., Chernet T., Laukkanen J. Results of heavy mineral pre-concentration by the Knelson for the geochemical study of soil: a case study in Lithuania // Geologija. – 2007. – No. 60. – P. 1–9: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 8 Zemlys P., Fröhle P., Gulbinskas S., Davulienė L. Near shore evolution model for Palanga area: feasibility study of beach erosion management // Geologija. – 2007. – Nr. 57. – P. 45–54: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 53

PRIEDAI 100 APPENDICES Zinkutė R., Brannvall E., Taraškevičius R. Variation of trace element accumulation in topsoil near the Vilnius–Kaunas highway // Geologija. – 2007. – Nr. 58. – P. 1–9: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 8 Žilionienė D., Cygas D., Juzėnas A., Jurgaitis A. Improvement of functional designation of low-volume roads by dust abatement in Lithuania // Transportation research record. – 2007. – No. 1819, Vol. 1. – P. 293–298

2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics Aleknienė R., Murnikova A., Noreika V. Valstybinės geologinės informacijos sistemos plėtra = National Geologi- cal Information System development // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 81–82: iliustr. – Liet., angl. Dėnas Ž., Kumetaitis A., Šliaupa S., Zakarevičius A., Šliaupienė R. Lietuvos žemės paviršiaus erozijos modeliavimas ir kartografavimas taikant GIS technologijas // Geodezija ir kartografija. – 2006. – T. 32, Nr. 3. – P. 57–61 Kuder J., Kühne K., Słowakiewicz M., Rapševičius V. GeoMind – Geophysical Multilingual Internet – Driven Infor- mation Service // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 157. – (SDGG; 2007, Heft 53) Paškauskaitė J. Geoinformacinė duomenų bazė // Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga = Geody- namic environment of the coasts of Curonian Spit and its preservation. – Vilnius–Neringa, 2007. – P. 13–14: iliustr. – Bib- liogr.: p. 92–94

2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7. Dissemination of the Geological Information to the Society Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation at symposia, conferences and workshops / sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 93–98. – Liet., angl. Gaigalas A. Gamtos mokslai – visuomenei: [žurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ sukako 50 metų. Žurnalas nagrinėja bendras mokslines gamtinės aplinkos problemas, kurios tampa vis aktualesnės] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 10. – P. 30–31 Kviečiame dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbų konkurse!: [konkurso organizatoriai yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lenkijos valstybinio geologijos instituto Geologijos muziejus. Konkursas vyksta kartu Lietuvoje ir Lenkijoje] / Lietuvos geologijos tarnybos informacija // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 1. – P. 6 Lietuvos geologijos tarnybos veikla 2006 metais: svarbiausi faktai // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 87–88: iliustr. Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų leidiniai = Publications of Lithuanian Geological Survey in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 148 Lietuvos spauda apie geologiją 2006 metais = Lithuanian press concerning geology in 2006 / atrinko Ramanauskienė L., Švedaitė E., Martynėnienė N. // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 139–147 Marcinonis A., Račkauskas V. „Šalčia – 2006“ – jau penktasis atgimęs Lietuvos geologų sąskrydis // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 71–76: iliustr. – Bibliogr.: p. 76 Mockevičius J. Įvadas. Lietuvos geologijos tarnyba 2006 metais = Introduction: The Lithuanian Geological Survey in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 5–6. – Liet., angl. Pupienis D. Tarptautinė konferencija Suomijoje: [2007 m. gegužės 20–24 d. Vaasoje (Suomija) įvyko tarptautinė konferencija „Gamtinio paveldo geoįvairovė ir geologija“. Konferencijoje dalyvavo ProGEO organizacijos Šiaurės ir Pietų Europos šalių atstovai] // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 76: iliustr. Račkauskas V. XVII Lietuvos geologų sąskrydis „Asveja (Baluošai) – 2007“ // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 72–74: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 101 Ramanauskienė L., Švedaitė E., Martynėnienė N. 2006 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publica- tions of Lithuanian geology in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 99–138 Ražinskas V. Laboratorijos veikla = The Laboratory of Lithuanian Geological Survey // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 87–89: iliustr. – Liet., angl. Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2006 metais = State regulation of the use of the underground in 2006 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 7–12. – Liet., angl. Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo grupėse = Activities in committees, commissions, councils, joint working groups / sudarė Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 90–92. – Liet., angl. Žičkutė V., Ramanauskienė L. Geologijos fondo veikla = Regulation and usage of geological information in the Geological Fund // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 84–86. – Liet., angl. Žičkutė V., Virbickienė I. Visuomenės informavimas ir švietimas = Society information and education // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 83–84. – Liet., angl.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Bitinas J., Šečkus R. Prekvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Žagarės plote = Pre-Quaternary geological mapping of the Žagarė area at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 19–21: iliustr. – Liet., angl. Bitinas A., Pupienis D., Uscinowicz Sz., Jeglinski W. Baltijos jūros Lietuvos ir Lenkijos krantų kartografavimo ir monitoringo metodikų rengimas = Elaboration of methodology for coastal mapping and monitoring of the Lithuanian and Polish coasts of the Baltic Sea // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 73–74: iliustr. – Liet., angl. Bitinas J., Šečkus R., Korabliova L. Geofizinių duomenų panaudojimas vykdant regioninius darbus: Linkuvos ploto geologinis kartografavimas M 1:50 000 = Use of Geophysical Data in Regional Works // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 23–27: iliustr. – Santr. angl. Čyžienė J., Baliukevičius A., Šliaupa S., Lazauskienė J. Lietuvos prekvartero stratonų struktūriniai žemėlapiai 1:200 000 masteliu = A set of Structural maps for the reference strata of the pre-Quaternary succession of Lithuania at a scale of 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 30–32: iliustr. – Liet., angl. Čyžienė J., Satkūnas J. Mapping of neotectonics in Lithuania – an overiew of methodology and experience // Neotec- tonics of the Baltic Sea Coasts: Final Circular of the workshop, 13–16 June 2007, Kadyny, Poland. – Kadyny, 2007. – P. 20–21: iliustr. – Bibliogr.: p. 21. – (Morphotectonic Map of the European Lowland Area; Project No. MTKD-CT-2004-003108) Čyžienė J., Satkūnas J. Morphotectonic phenomena in Lithuania and proposal for their cartographic presentation at a scale of 1:250 000 // Geo-Pomerania Szczecin 2007: Geology cross-bordering the Western and Eastern European Platform: Joint Meeting PTG–DGG, Monday, 24th to Wednesday, 26th September 2007, University of Szczecin, Poland: Abstract Volume. – Hannover, 2007. – P. 79–80. – Bibliogr.: p. 79–80. – (SDGG; 2007. Heft 53) Dadlez R., Khubldikov A., Modliński Z., Pokorski J., Sakalauskas K., Wagner R., Zdanavičiūtė O. Mapa geologic- zna zachodniej i centralnej części obniženia bałtyckiego bez utworów permu i młodszych. – 1:750 000 = Geological Map of the Western and Central Part of the Baltic Depression without Permian and Younger Formations / Sc. ed. Pokorski J., Modliński Z. – Warsawa: Państwowy Instytut Geologiczny, 2007. – 1 lapas

PRIEDAI 102 APPENDICES Graniczny M., Satkūnas J., Urban H., Žalūdienė G. Geo-mapping of the Polish and Lithuania territories, since the past to the end of XIX century // International Conference “Geoheritage and International Borders – Perspective for Sustainable Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts. – Augustów: Polish Geological Institute, 2007. – P. 7–9 Guobytė R. Anksčiau kartografuotų 1:50 000 masteliu plotų kvartero geologinių žemėlapių revizija ir įskaitmeninimas = A revision of the Quaternary geological maps at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 21–23: iliustr. – Liet., angl. Kanopienė R. Groundwater vulnerability mapping at the Lithuanian Geological Survey // Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20, Vilnius: pranešimų tezės. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – P. 11 Kanopienė R. Lietuvos–Lenkijos pasienio regiono geopotencialo ir geopavojų žemėlapiai = Geopotential and Geo- hazard maps of the Lithuanian – Polish cross-border area // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 64–65: iliustr. – Liet., angl. Karmazienė D. Kvartero nuogulų geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Linkuvos plote // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 81: iliustr. Karmazienė D. Kvartero nuogulų geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Linkuvos plote = Geological mapping of the Quaternary deposits of the Linkuva area at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 13–17: iliustr. – Liet., angl. Marcinkevičius V. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono sukarstėjimo intensyvumo žemėlapis = Map of Surface Karstifica- tion Degree in the Karst Region of North Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 1. – P. 69–70: iliustr. – Santr. angl. Marcinkevičius V. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono sukarstėjimo intensyvumo žemėlapis = A map of the degree of surface karstification in the Karst Region of North Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 58–59: iliustr. – Liet., angl. Piepolienė V. Naudingųjų iškasenų kartografavimas 1:50 000 masteliu Linkuvos plote = Mapping of mineral resources of the Linkuva area at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 17–19. – Liet., angl. Piepolienė V., Gudonytė J. Lietuvos Respublikos valstybinis naudingųjų iškasenų žemėlapis 1:200 000 masteliu = The map of Mineral Resources of the Republic of Lithuania at a scale of 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 26–28: iliustr. – Liet., angl. Pilipaitis A. Lietuvos nacionalinio atlaso vizija: kartografijos centro veikla= The Vision of the National Atlas of Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 3. – P. 50–54: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 53 Radzevičienė D. Hidrogeologinis kartografavimas Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože 1:50 000 masteliu = Hydro- geological mapping of Lithuanian–Polish cross-border area at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 24–26. – Liet., angl. Radzevičienė D. Valstybinių hidrogeologinių žemėlapių revizija ir atnaujinimas 1:200 000 mastelio topografiniuose 20-39/60-79 ir 20-39/40-59 lapuose = The revision and renovation of the State hydrogeological maps at a scale of 1:200 000 (20-39/60-79 and 20-39/40-59 topographic lists) // Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2006. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 29–30. – Liet., angl. Satkūnas J., Žalūdienė G. Oldest geological maps of the territory of Lithuania (the period until 1926) // Geologija. – 2007. – Nr. 58. – P. 56–62: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 61–62

PRIEDAI APPENDICES 103 4. Įvairūs 4. Miscellaneous

Baublytė A. Pažintis su ERASMUS studijų erdve = Acquaintance with the ERASMUS Study Space // Geologijos akiračiai. – 2006. – Nr. 4. – P. 69–73: iliustr. – Santr. angl. Blažauskas N., Dapkevičiūtė A., Gulbinskas S., Paulauskas A., Paulauskas S. Neišsenkantys jūros vėjo energijos ištekliai: [apie atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir jūros energija, panaudojimą] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 8. – P. 8–11. – Bibliogr.: p. 11 Bukantis A. Meteorologijos ir klimatologijos mokslai Vilniaus universitete // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 4. – P. 26–29: iliustr. Gregorauskienė V. Samogitia / Žemaitija – historical traces // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleis- tocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 94–102: iliustr. Gulbinskas S., Bitinas A. Kopgalis. The Klaipėda strait: economics, ecology and geology // The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excursion guide. – Vilnius: LGT, 2007. – P. 93: iliustr. Jemeljanovas E. Fogo kava: [Fogo sala – viena iš Žaliojo kyšulio salų, prof. E. Jemeljanovo aplankyta vienos iš ekspedicijų metu] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 9. – P. 8–9: iliustr. Korkutis V. Karavanų keliais – Vilnius, 2007. – 266 p.: iliustr. – Santr. angl., rus., vok., isp. – Bibliogr.: p. 265 Korkutis V. Sereikiškių parko pirmajai teniso aikštelei – 100 metų // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 9. – P. 17–18: iliustr. Mizerski W., Krzeczynska M., Virbickienė I. VIII Ogólnopolski i I Polsko–Litewski Konkurs Nasza Ziemia – środowisko przyrodnicze wczoraj, dziś i jutro pod hasłem Czas mamuta // Przegląd Geologiczny. – 2007. – Vol. 55, Nr. 7. – P. 555 Rudnickaitė E. Tarp mitų, hipotezių ir tikrovės: [apie Kretos salos geologiją, gamtą, istoriją] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 2. – P. 38–39, 42: iliustr. Virbickienė I., Mizerski W. Polish–Lithuanian art competition 2007 – “Our Earth” // International Conference “Geo- heritage and International Borders – Perspective for Sustainable Development”, June 11–12, 2007, Augustów, Poland: Volume of Abstracts. – Augustów: Polish Geological Institute, 2007. – P. 14–15 Žigaitė Ž. Arkties geologijos lauko kursai Špitsbergene = Arctic Geology Field Courses in Spitsbergen // Geologijos akiračiai. – 2007. – Nr. 2. – P. 78–81: iliustr. – Santr. angl.

PRIEDAI 104 APPENDICES Lietuvos spauda apie geologiją 2007 metais Lithuanian press concerning geology in 2007

Atrinko: L. Ramanauskienė, E. Švedaitė, N. Martynėnienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Almanis A. Venta tarp Lietuvos ir Latvijos: [balandžio 4–6 d. Lietuvos geologijos tarnyba su Ventos regioninio parko direkcija rengia tarptautinį lauko geologinį seminarą ,,Ventos slėnio geologinis paveldas“, kuriame dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos ir Latvijos geologijos organizacijų] // Vienybė. – 2007. – Bal. 4. – P. 1 Baltrus R. Kas paskelbs Lietuvoje „žaliąją revoliuciją“? [apie geoterminės energijos panaudojimo galimybes] // Miesto žinios. – 2007. – Spal. 3. – P. 4 Buckus-Butkevičius F. Pirmas Lietuvos cemento fabrikas Valkininkuose: [Valkininkų ir Varėnos apylinkių kreidos atodangos žinomos nuo seno. Profesorius P. Jodelė, atlikęs kreidos cheminę analizę, pasiūlė ją naudoti cemento gamy- bai. Taip buvo parinkta vieta pirmajam cemento fabrikui Lietuvoje] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 2. – P. 14–15: iliustr. Čaplikas A. Ar nauja atominė elektrinė iškils saugioje vietoje?: [žemės gelmėse nuolat vyksta audringi procesai. Tačiau net žemės drebėjimais garsioje Japonijoje veikia atominės elektrinės. Pateikiami Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo J. Satkūno ir Lietuvos geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovės G. Skridlaitės komentarai] // Valstiečių laikraštis. – 2007. – Rugs. 29 Čergelienė R. Ventos slėnyje geologai ieško ir dinozaurų liekanų: [balandžio 4–6 d. Akmenės rajono Papilės miestelyje ir Latvijoje vykusiame seminare Lietuvos ir Latvijos mokslininkai dalijosi bendro geologinio paveldo tyrimų patirtimi ir įvertino atodangų prieinamumą lankytojams] // Lietuvos rytas. – 2007. – Bal. 11. – P. 4 Čiužauskas D. Kopas nuo Baltijos bangų saugos gelžbetonio blokai: [Palangoje dvi dienas vyko mokslinė-praktinė konferencija „Kranto zonos būklės vertinimo kriterijai“. Po ilgų diskusijų nutarta, kad tinkamiausi paplūdimių zonos apsaugos statiniai būtų paprastų statybose naudojamų gelžbetoninių blokų užtvaros] // Respublika. – 2007. – Kovo 31. – P. 12 Čiužauskas D. Pajūryje tęsiasi žemės gelmių išteklių grobstymai: [pažeisdama įstatymus, neturėdama Geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius individuali A. Žernecko įmonė „Inkomsta“ nelegaliai kasė valstybei priklausančioje žemėje žvyrą ir smėlį. Pirminiais skaičiavimais, žala siekia kelis šimtus tūkstančių litų] // Respub- lika. – 2007. – Bal. 20. – P. 7 Damauskas Ž. Gamtinės dujos keliaus į požemį: [Lietuva gamtinių dujų atsargas kaups po žeme. Požeminė saugykla turėtų būti įrengta Syderiuose (Telšių raj.). Studiją atliko Lietuvos bendrovės „Dujotekana“, „Geonafta“ ir Vokietijos RWE] // Lietuvos rytas. – 2007. – Kovo 22. – P. 10 Damauskas Ž. „Geotermai“ klijuojamas nevykusių bandymų poligono vardas: [straipsnyje gvildenamos „Geotermai“ gresiančio bankroto priežastys ir galimybės pertvarkyti jėgainės veiklą] // Lietuvos rytas. – 2007. – Rugpj. 25. – P. 12 Damauskas Ž. Į naftos paieškas – po 10 metų: [Vyriausybė suteikė bendrovei „LL investicijos“ licenciją ieškoti naftos Rietavo ir Raseinių plotuose. Pasak „LL investicijų“ vadovo A. Jaso, bendrovė per 90 dienų turi susitarti su Aplinkos ministerija dėl išteklių naudojimo] // Lietuvos rytas. – 2007. – Liep. 13. – P. 9 Damauskas Ž. Naftos paieškos Lietuvoje vėl gali tęstis: [kadangi „Geonafta“ ieškinį iš teismo atsiėmė, Vyriausybei jau pateiktas nutarimo projektas suteikti leidimą naftos paieškų darbams „LL investicijoms“] // Lietuvos rytas. – 2007. – Birž. 21. – P. 10 Damauskas Ž. „LL investicijos“ leisis į naftos paiešką: [Aplinkos ministerija bendrovei „LL investicijos“ suteikė leidimą ieškoti ir išgauti naftą Raseinių bei Rietavo plotuose. Leidimas galioja 10 metų] // Lietuvos rytas. – 2007. – Rugs. 18. – P. 10 Dumalakas A. Naujakuriai – bejėgiai prieš gamtos galią: [Semeliškių seniūnijos Rudaukos kaimo gyventoja pranešė, kad jos kieme ėmė iš po žemės veržtis vanduo ir griauti namo pamatus. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas, apsilankęs kaime, spėjo, kad buvo nesėkmingai bandyta gręžti gręžinį] // Lietuvos rytas. – 2007. – Vas. 6, priedas „Sostinė“. – P. 1, 2 Gasaitytė I. Iš Karvės olos – su staigmena: [Biržų rajone esančią garsiąją Karvės olą aplankęs žinomas speleologas A. Aksionovas kelių metrų gylyje aptiko naują ertmę, kurios skersmuo beveik 15 m. Oficialų Karvės olos planą, geologų sudarytą beveik prieš 30 metų, teks perdaryti] // Lietuvos rytas. – 2007. – Bal. 23. – P. 3

PRIEDAI APPENDICES 105 Genienė V. Šulinių vanduo prastesnis nei vandentiekio: [apie vandentiekio ir šachtinių šulinių vandens kokybę. Pateikiami Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM specialistės I. Drulytės ir Vilniaus visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytojos D. Švėgždaitės komentarai] // Šeimininkė. – 2007. – Nr. 30. – P. 2 Gibas J. Prie Nevėžio slėnių… [apie Krekenavos regioninį parką. Vienas iš netikėtumų – karstiniai reiškiniai, kurie čia ypač reti] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 15. – P. 1, 8 Jankevičius K. Efektyviau naudokime pajūrio gamtinius turtus: [tarp mūsų šalies gamtinių gydomųjų veiksnių – požeminiai vandenys, sapropelis, vaistažolės ir kt.] // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 11. – P. 11 Jankevičius K., Liužinas R., Stanaitis A., Stasinas J., Zajančkauskas P. Iškilaus mokslininko gamtosaugininko netekus: [apie akademiką Vytautą Gudelį] // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 8. – P. 8 Karaliūnas A. Atsivėrusi smegduobė kėsinosi praryti automobilį: [Kaune nuo gausaus lietaus atsivėrė gili smegduobė – 3–4 m gylio ir maždaug poros metrų skersmens. Vanduo paplovė smėlį, subyrėjo asfalto danga] // Lietuvos rytas. – 2007. – Liep. 10. – P. 17 Kauzanas D. Baltijos jūra pamažu virsta dideliu ežeru: [„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. R. P. Žaromskiu apie Baltijos jūros taršą ir paplūdimių būklę] // Lietuvos rytas. – 2007. – Birž. 19. – P. 4 Kazitėnas A. Karvės ola – kur kas erdvesnė: [Biržuose lankęsis Rusijos speleologas nardytojas A. Aksionovas, panėręs į Karvės olą, aptiko naują 15 m pločio ertmę, taip pat nustatė, kad olos gylis ne 12,5 m, kaip skelbta daugelį metų, o 19 m (iš jų 7 m po vandeniu]] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 3. – P. 1, 10 Laurinaitytė I. Pavasario žydėjimas be autorės: [Vilniuje, A. Mickevičiaus bibliotekoje veikia praėjusį rudenį Anapilin išėjusios geologės Dalios Laurinaitytės fotografijų paroda „Metų laikai. Amžinas žydėjimas“] // Respublika. – 2007. – Bal. 19, priedas „Gyvenimas“. – P. 26 Leščinskas V. Tirpsta lietuviškas gipsas, veriasi smegduobės: [2007 metų vasario 23 dieną įvykusiame Geologijos tarybos posėdyje aptarti LGT praėjusių metų veiklos rezultatai ir artimiausios ateities prioritetiniai uždaviniai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 8. – P. 1, 8, 10 Leščinskas V. Žemės gelmės supažindina...: [apie Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto bendradarbiavimą, ruošiant moksleivių darbų konkursą tema „Mūsų žemė praeityje, dabartyje ir ateityje“, taip pat apie kitus bendrus projektus su Latvijos ir Lenkijos geologais] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 7. – P. 1, 9 Leščinskas V. Ką kalba gelmės?...: [apie 2007 m. rugpjūčio 27–31 d. Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnyboje, vykusią tarptautinę konferenciją „Europos žemumų morfotektoninis žemėlapis“ ir joje nagrinėtas problemas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Rugs. 20. – P. 10 Lukas D. Ignalinos žemės paslaptys: [apie Ignalinos atominės elektrinės regiono geologinę sąrangą. Pateikiami Lie- tuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo J. Satkūno ir Lietuvos geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovės G. Skridlaitės komentarai] // Kauno diena. – 2007. – Rugpj. 14. – P. 1, 3 Pilaitis G. Kelininkų grobiu tapo 50 000 tonų žvyro: [kelius tiesianti bendrovė „Inkomsta“, neturėdama leidimo žemės gelmių turtams eksploatuoti, įtariama Klaipėdos rajone išgrobsčiusi daugiau kaip 50 tūkst. tonų žvyro] // Lietu- vos rytas. – 2007. – Bal. 23. – P. 5 Stanaitis A. Kur prasmenga žemė, atsiranda ežerai, dingsta ir vėl pasirodo upeliai: [apie Biržų krašto įžymybes: karstines įgriuvas, Astravo dvarą, Širvenos ežerą ir kt.] // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 1. – P. 5 Stanevičius Z., Liutkevičienė V. Geriamojo vandens sauga: [medžiaga paruošta konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 11: iliustr. Subačius G. Panevėžyje maždaug pusė šachtinių šulinių užteršti: [visas „Aukštaitijos vandenų“ panevėžiečiams tie- kiamas vanduo atitinka Lietuvos higienos normą HN 24:2003. Tačiau maždaug pusės šachtinių šulinių vanduo užterštas cheminėmis ir organinėmis medžiagomis. Pateikiami LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjo K. Kadūno ir „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės ryšių su visuomene specialisto S. Mikeškos komentarai] // Panevėžio balsas. – 2007. – Bal. 18. Uktveris A. Neatvilnyk, devintoji banga!: [apie Baltijos jūros krantų, nukentėjusių nuo eilinės audros, tvarkymo galimybes ir priemones] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Saus. 11. – P. 1, 5, 9 Uktveris A. Prie smėlį valgančios Baltijos: [kovo 27–28 d. Palangoje mūsų šalies ir užsienio specialistai tarėsi, kaip išsaugoti smėlėtuosius paplūdimius, kasmet niokojamus audrų ir kitokių nelaimių. Renginyje dalyvavo Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos specialistai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 5. – P. 1, 9; Bal. 12. – P. 1, 5, 11, 12 Vireliūnaitė I. Žydai nepasitiki lietuviais: [bandant nustatyti buvusių žydų kapinių teritoriją, prie Karaliaus Min- daugo tilto bus atliekami geofiziniai tyrimai. Žydai norėtų, kad tuos darbus atliktų jų specialistai. Tačiau, kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius, pas mus galioja tam tikri teisės aktai, reglamentuojantys tuos veiksmus] // Vilniaus diena. – 2007. – Lapkr. 12. – P. 1, 6

PRIEDAI 106 APPENDICES Vitkauskaitė V. Istorinės vietos smenga po niokotojų batais: [geologai ir archeologai įspėja, kad sostinės centre kalnų šlaituose formuojasi naujos nuošliaužos. Kalnų šlaitus dažnai nuniokoja ir turistai] // Lietuvos rytas. – 2007. – Vas. 24, priedas „Sostinė“. – P. 1, 2 Vitkauskas P. Kodėl negerėja Kauno marių pakrančių būklė?: [nagrinėjamos priežastys, dėl kurių nepavyksta su- tvarkyti Kauno marių pakrančių] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Spal. 11. – P. 1, 8 Zakarauskas G. Nepažinta Lietuvos pajūrio gamta: [apie Pajūrio regioninio parko geologiją, gyvąją gamtą, augaliją, gamtosaugos problemas ir kt.] // Mokslas ir gyvenimas. – 2007. – Nr. 8. – P. 38–41: iliustr. Ziabkus A. Paplūdimiams gelbėti – naujas planas: [paplūdimiams atkurti skirtas smėlis bus kasamas gilinant Klaipėdos uostą ir, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, iš karto pilamas į jūrą 3–6 metrų gylyje] // Lietuvos rytas. – 2007. – Kovo 31. – P. 8 Ziabkus A. Palangos paplūdimiai nepasirengė audrų kirčiams: [šią vasarą jūroje ties centriniu kurorto paplūdimiu turėjo būti išpilta apie 100 tūkst. kubinių metrų smėlio, kasamo valant Klaipėdos jūrų uosto farvaterį. Tačiau dėl įvairių priežasčių darbai net nepradėti] // Lietuvos rytas. – 2007. – Spal. 5. – P. 6 Zutkytė G. Uraganinės audros – skausmingas iššūkis pajūriui: [apie audrų padarytą žalą Baltijos pajūrio kopoms ir galimas priemones tai žalai sumažinti] // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 1. – P. 2 Žemulis F. Riešės seniūnijos gyventojai – prieš žvyro karjerą: [Vilniaus rajono Riešės seniūnijos gyventojai protes- tuoja prieš ketinimus prie sostinės, šalia Europos geografinio centro, įsteigti žvyro karjerą. Kelių bendrovių užsakymu G. Juozapavičiaus įmonė „Magma“ parengė Pašilių žvyro karjero naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą] // Lietuvos žinios. – 2007. – Lapkr. 29 Aplinkos ministerija informuoja: [sausio 9 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas dalyvavo programos „Bendradarbiavimas teminės srities „Kosmosas“ informacinės dienos renginiuose] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Saus. 11. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [sausio 18–19 d. Lunde (Švedija) vyks gręžinių vietų Baltijos jūroje parinkimo, projekto pasiūlymo galutinio varianto redagavimo pasitarimas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Saus. 18. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas bei tarnybos specialistai (knygos autoriai) dalyvaus Šiaulių m. viešojoje bibliotekoje vyksiančiame leidinio „Šiaulių krašto geologija“ pristatyme visuomenei] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Saus. 18. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 4–7 d. Isproje (Italija) vyko ekspertų pasitarimas „Dirvožemio ribinių verčių nustatymo metodai“. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos atstovai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 8. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 14 d. Briuselyje vykusiame Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato pasitarime aptarti Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo klausimai. Dalyvavo LGT direktoriaus pavaduotoja V. E. Gasiūnienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 16. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 22–25 d. vyks Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto specialistų pasitarimas žemėlapių rengimo, Augustave vyksiančios tarptautinės konferencijos geologinio paveldo ir pasienio regionų bendradarbiavimo darnios plėtros srityje ir kt. klausimais] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje vyks Geologijos tarybos posėdis, bus aptarti 2006 m. veiklos rezultatai ir 2007 m. veiklos prioritetai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 22. – P. 11 Aplinkos ministerijoje: [vasario 22–25 d. vyks Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto specialistų pasitarimas žemėlapių rengimo, Ventos regioninio parko geologinio paveldo išsaugojimo pagal abiejų šalių juros parkų koncepciją ir kt. klausimais] // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 2. – P. 2 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 28 – kovo 3 d. Sankt Peterburge – pasitarimas pagal projektą „Šiaurės Europos geochemija“. Aptariami Šiaurės šalių geocheminių duomenų bazės kūrimo uždaviniai, problemos ir galimi jų sprendimo būdai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 1. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [kovo 18–25 d. Rostoke (Vokietija) – Baltijos jūros mokslo kongresas. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai skaitys pranešimus apie Baltijos jūros Lietuvos kranto zonos geologiją ir paleogeografiją] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [kovo 21–23 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius dalyvaus Briuselyje vykstančiame ES šalių geologijos tarnybų asociacijos pasitarime] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [kovo 22 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. E. Gasiūnienė dalyvaus Statybos industrijos asociacijos prezidiumo posėdyje. Bus aptartos Lietuvos smėlio ir žvyro išteklių ir ūkio aprūpinimo šiomis žaliavomis galimybės] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Kovo 22. – P. 11

PRIEDAI APPENDICES 107 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 4–6 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Ventos regioninio parko direkcija rengia išvažiuojamąjį lauko geologinį seminarą „Ventos slėnio geologinis paveldas“. Dalyvaus ir Latvijos geologinių organizacijų atstovai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 5. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 23–25 d. bendrame Lietuvos ir Rusijos sienos demarkacijos komisijos posėdyje Maskvoje dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 26. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 24–28 d. tarptautinėje konferencijoje „Geologinės aplinkos integracija su kultūriniu paveldu turizmo plėtrai ir gamtinių nelaimių prevencijai“ Maltoje pranešimą skaitys Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 26. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 26 d. Hoofdorpe (Olandija) rengiamame pasitarime dėl ketinimų prie ES geologijos tarnybų asociacijos steigti Europos ekonominio intereso grupę dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 26. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 27 d. Lietuvos geologijos muziejuje Geologo dienai skirtą talką surengs Lietuvos geologijos tarnyba] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 26. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 2 d. Europos Komisijos darbo grupės požeminio vandens apsaugos me- todiniams dokumentams rengti pasitarime Berlyne dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius ir Hidrogeologijos skyriaus vedėjas K. Kadūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 3. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 6 d. tarptautiniame ES šalių seisminių stebėjimų tinklo koordinaciniame seminare Bukarešte dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja J. Lazauskienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 3. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 8 d. Europos Komisijos generalinio direktorato darbo grupės dėl anglies dvideginio gaudymo ir jo laikymo geologinėse saugyklose pirmajame konsultaciniame susitikime Briuselyje dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. Gasiūnienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 10. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 8–11 d. Varšuvoje Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas aptars šios tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto bendradarbiavimą] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 10. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 15–16 d. Siguldoje (Latvija), Gaujos nacionaliniame parke, vykusiame seminare „Geologinės vertybės Baltijos regione“ dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja J. Čyžienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 15–16 d. Vilniuje viešbučio „Naujasis Vilnius“ konferencijų salėje vyko seminaras „Geografinė informacija ir žinių visuomenė“. Dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 19 d. Vaasoje (Suomija) prasidės tarptautinė konferencija „Geoįvairovė ir geologija gamtinio paveldo požiūriu“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas V. Mikulėnas, Kvartero geologijos skyriaus vyresnysis geologas D. Pupienis, Teisės ir personalo skyriaus vedėja N. Lesiukova] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 21–22 d. Isproje (Italija) vykusiame tarptautiniame seminare dėl kasybos atliekų įrenginių inventorizavimo ir rizikos vertinimo ES šalyse dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. Gasiūnienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 24. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje su darbo vizitu lankėsi tarptautinės informacinių technologijų ir geofizinės informacijos apdorojimo kompanijos „Schlumberger Information Solution“ vadovas K. Bulavas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 24. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužės 25 d. Briuselyje vyksiančiame Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Mokslinės techninės pažangos komiteto organizuojamame ekspertų posėdyje dėl atliekų tvarkymo įstatymų leidybos dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. Gasiūnienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Geg. 24. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 7–9 d. Liubeke (Vokietija) vyks konferencija „Aplinkos apsauga ir bendradarbiavimas Baltijos jūros regione.“ Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus Ekogeologinių tyrimų poskyrio vedėja R. Kanopienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 7. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 11–13 d. Augustow (Lenkija) vyko tarptautinė konferencija „Geopaveldas ir tarptautinės sienos – darnios plėtros perspektyva.“ Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos atstovai J. Satkūnas, J. Lazauskienė, A. Grigienė, D. Pupienis, I. Virbickienė, I. Remeikienė. Buvo pristatyti projekto „Geologinių-gamtinių prielaidų išvystymas Jotvingių geoparko įkūrimui Lenkijos–Lietuvos pasienyje“ rezultatai] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 14. – P. 11

PRIEDAI 108 APPENDICES Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 13–16 d. Kadyny (Lenkija) vyks konferencija „Baltijos krantų neotektonika“. Iš Lietuvos geologijos tarnybos dalyvaus J. Satkūnas, J. Čyžienė, A. Bitinas, A. Damušytė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 14. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 18–19 d. Paryžiuje vyko tarptautinio daugiakalbės informacinės hidrogeologinių duomenų pasikeitimo sistemos sukūrimo projekto darbo grupės susitikimas. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja J. Arustienė ir Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė A. Murnikova] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 21. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 18–23 d. Liublianoje (Slovėnija) vyks NATO/CCMS tyrimų programos „Užterštų pramoninių plotų prevencija ir sanavimas“ pasitarimas. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja V. Gregorauskienė ir Hidrogeologijos skyriaus vedėjas K. Kadūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 21. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 20–21 d. Budapešte vyks seminaras „Bendras monitoringo ir modeliavimo naudojimas įgyvendinant Bendrąją vandenų politikos direktyvą“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja J. Arustienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 21. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 21–22 d. Lietuvos geologijos tarnyboje vyks tarptautinio Europos kosmoso agentūros vykdomo „GMES TERRAFIRMA“ projekto, kurio tikslas – įvertinti žemės paviršiaus geodinaminius judesius urbanizuotose Europos teritorijose naudojantis modernia palydovine technologija, seminaras] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 21. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 24 d. Sankt Peterburge (Rusija) prasidės tarptautinio projekto „Šiaurės Europos geochemija“ darbo grupės susitikimas. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja V. Gregorauskienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Birž. 21. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 8–9 d. Sibiu (Rumunija) vyko Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos biuro organizuotas seminaras geoįvairovės tema. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Spal. 11. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 8–9 d. Tartu (Estija) vyko Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos biuro organizuotas seminaras „Požeminio vandens modeliavimas“. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas K. Kadūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Spal. 11. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 13–17 d. Bristolyje (Didžioji Britanija) vyks seminaras „Europos dirvožemių, išlaikiusių ekologinę pusiausvyrą, zonų tyrimų rezultatai“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja V. Gregorauskienė] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Spal. 11. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [lapkričio 16 d. Šiauliuose vyks seminaras „Žemės paviršiaus stabilumas – giluminių procesų ir žmogaus veiklos poveikis“. Seminare dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Lapkr. 15. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [lapkričio 26–28 d. Vilniuje vyko Lietuvos geologijos tarnybos ir Belgijos branduolinių tyrimų centro susitikimas aptarti radioaktyviųjų atliekų laidojimo molingose formacijose galimybių vertinimo projektą] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Lapkr. 29. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [lapkričio 27–28 d. Papilėje vyko seminaras „Geopaveldo vertingumo samprata, tvarkymas ir naudojimas.“ Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Lapkr. 29. – P. 11 Aptartos Lietuvos ir Rusijos pozicijos dėl Baltijos jūros apsaugos: [Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos ir Rusijos -bend radarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinė komisija aptarė su Baltijos jūros apsauga susijusias problemas] / AM inf. // Tėviškės gamta. – 2007. – Nr. 6. – P. 2 Arsenas vandenyje – pavojus milijonams pasaulio gyventojų: [arsenas – natūralus cheminis elementas, tačiau didelis jo kiekis kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai] // Žalioji Lietuva. – 2007. – Nr. 14. – P. 2 Lietuvos dirvožemis – vienas iš švariausių žemyne: [atlasas išleistas praėjusiais metais. Jį sudarė 26 Europos valstybių geologijos organizacijos pagal bendrą metodiką. Atlase pateikta informacija apie žemyno dirvožemyje, dugno nuosėdose ir salpinėse nuogulose esančių cheminių elementų kiekį] // Žalioji Lietuva. – 2007. – Nr. 17. – P. 3 Menamų žydų kapinių ribų imsis geologai: [siekiant išsiaiškinti menamų žydų kapinių ribas prie Karaliaus Mindaugo tilto sostinėje bus atliekami geofiziniai tyrimai. Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius, tikėtis kokių nors labai gerų rezultatų sunku, nes teritorija yra perkasta ne vieną kartą] // Lietuvos rytas. – 2007. – Lapkr. 12. – P. 2 Miestų plėtrai reikia geomokslų: [miestams plečiantis reikia vis daugiau vandens, erdvės ir kt. išteklių. Kuo darniau naudoti tuos išteklius – tarptautinės bendruomenės uždavinys. Jam spręsti vis labiau prireikia geomokslų. Ta tema nagrinėta ir Malaizijos sostinėje surengtame tarptautiniame simpoziume. Jame dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Respublika. – 2007. – Lapkr. 20, priedas „Pastogė“. – P. 3

PRIEDAI APPENDICES 109 Miestų plėtrai vis labiau reikia geomokslų pagalbos: [2008-uosius JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautiniais Žemės planetos metais. Malaizijos sostinėje surengtame tarptautiniame seminare, skirtame miestams ir jų aplinkai išsaugoti, dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Lapkr. 15. – P. 11 Mirė unikalių akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas: [rinkti riedulius V. Intas pradėjo 1957 metais, atvykęs vadovauti Mosėdžio ligoninei. Šiuo metu čia sukaupta apie 150 tūkst. akmenų. Vienas iš svarbiausių muziejaus uždavinių – kaupti, tirti, eksponuoti ir apsaugoti Lietuvos eratinius riedulius, atneštus čia ledynų] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Nr. 40. – P. 11 Mūsų požeminiai ežerai ir upės: [„Žaliasis pasaulis“ kalbina Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoją J. Satkūną, Hidrogeologijos skyriaus vedėją K. Kadūną ir Hidrogeologijos skyriaus vedėjo pavaduotoją J. Giedraitienę apie šalies požeminį vandenį, jo susidarymą ir režimą, kokybę ir t. t.] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Liep. 5. – P. 1, 9 Naujame leidinyje – viskas apie Šiaulių krašto geologiją: [sausio 19 d. Šiauliuose, viešojoje bibliotekoje, visuomenei buvo pristatytas Lietuvos geologijos tarnybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pastangomis parengtas leidinys „Šiaulių krašto geologija“] / Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Saus. 25. – P. 11 Pesticidų atliekomis užterštose vietose bus atkurta pažeista aplinka: [balandžio 4 d. Vyriausybė patvirtino Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 m. tvarkymo programą. Senų pesticidų saugojimo vietas inventorizuoja Lietuvos geologijos tarnyba] / Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 26. – P. 11 Prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos moksleivių dailės darbų konkursas: [nuo vasario 1 d. vyksta Lenkijos geologijos instituto Geologijos muziejaus ir Lietuvos geologijos tarnybos organizuotas moksleivių dailės darbų konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Konkurso šūkis – „Mamutų laikmetis“] / AM Visuomenės informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 8. – P. 11 Seismologai tirs Baltijos jūros regioną: [Baltijos jūros regiono šalių bei Jungtinės Karalystės, Baltarusijos ir Rusijos seismologijos specialistai tarptautiniame seminare Vilniuje aptars šio regiono bei gretimų kraštų seisminę būklę] // Respublika. – 2007. – Rugs. 10. – P. 4 Smegduobė gąsdina žmones: [Biržų rajone, Kirkilų kaime, senos smegduobės pakraštyje netikėtai atsivėrė nauja karstinė įgriuva. Naujosios įgriuvos gylis – maždaug 9 metrai, skersmuo – daugiau kaip 12 metrų] // Respublika. – 2007. – Gruod. 12. – P. 8 Smėlis bus pradėtas kasti tik po ekspertų žodžio: [įgyvendinant Kuršių nerijos krantų tvarkymo programą, buvo parengta studija apie smėlio panaudojimo galimybes ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumą. Studijos autoriams vadovavo S. Gulbinskas] / Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius // Respublika. – 2007. – Vas. 23. – P. 14 Sudarytas Šiaurės Lietuvos karstinio regiono sukarstėjimo intensyvumo žemėlapis: [žemėlapį parengė Lietuvos geologijos tarnybos autorių kolektyvas. Vienas iš žemėlapio autorių V. Marcinkevičius nusako žemėlapio praktinio panaudojimo galimybes] / Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 22. – P. 11 Švedai ieškos naftos Baltijos jūroje: [Švedijos bendrovė „Oljeprospektering AB“ tikisi rasti naftos Švedijos ekonominėje zonoje netoli Baltijos jūros Gotlando salos. Ši teritorija ribojasi su Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities zonomis] // Respublika. – 2007. – Liep. 20. – P. 13 Venta tarp Lietuvos ir Latvijos: [balandžio mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Ventos regioninio parko direkcija surengė tarptautinį išvažiuojamąjį lauko seminarą „Ventos slėnio geologinis paveldas“] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Nr. 4. – P. 9 Ventos slėnyje – lietuvių ir latvių geologijos specialistai: [balandžio 4 d. Ventos regioniniame parke prasidėjo Lietu- vos geologijos tarnybos ir parko direkcijos rengiamas tarptautinis seminaras, skirtas Ventos slėnio geologiniam paveldui. Seminare dalyvauja ir Latvijos specialistai. Seminaro tąsa nuo balandžio 5 d. – Latvijoje] / Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Bal. 5. – P. 11 Vis dėlto – smėlis: [apie leidinį „Lietuvos pajūris ir kopos“, kurio autorius R. Žaromskis. Leidinys parengtas kaip papildoma projekto „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ dalis] // Žaliasis pasaulis. – 2007. – Vas. 1. – P. 1, 3

PRIEDAI 110 APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2007 metų leidiniai Publications of Lithuanian Geological Survey in 2007

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2006 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo- logical Survey: Annual Report 2006 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 148, [2] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. – ISSN 1392-7272

2. Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monito- ring in Lithuania 2006: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 61, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606

3. International Workshop “Seismicity and seismological observations of the Baltic Sea region and adjacent territories”, September 10–12, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of abstracts, Excursion Guide / Compiled by: J. Lazauskienė, J. Satkūnas; International Union of Geological Sciences (IUGS), International Borders – Geoenvironmental Concerns (IBC), Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2007. – 112 p.: iliustr.

4. 2nd MELA Conference “Glaciotectonic structures, palaeobasins and neotectonic setting“, August 27–31, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts, Excursion Guide / Compiled by: J. Satkūnas, J. Čyžienė, A. Bitinas; Lithuanian Geological Survey, Polish Geological Institute. – Vilnius: LGT, 2007. – 68, [1] p.: iliustr.

5. Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Vilnius, Lithuania: Volume of Abstracts = Požeminis vanduo Pabaltijos regione: iššūkiai ateičiai: tarptautinis seminaras, 2007 m. balandžio 19–20 d., Vilnius: pranešimų tezės / Compiled by: J. Arustienė, J. Satkūnas; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – 20 p.: iliustr. – Anglų, liet., rusų k. – (Dedicated to the International year of Planet Earth and 60 years of Groundwater Monitoring in the Baltic Region)

6. Groundwater in the Baltic Region: Challenges for Future: International Workshop, April 19–20, 2007, Lithuania: Field Trip Guide: Hydrogeology of Vilnius and Surroundings, April 20, 2007, Lithuania / Compiled by: V. Juodkazis, J. Satkūnas; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – 14 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 10, 12. – (Dedicated to the International year of Planet Earth and 60 years of Groundwater Monitoring in the Baltic Region)

7. Geological heritage of Venta River Valley: Lithuanian–Latvian field seminar, April 4–6, 2007: Field Trip Guide / Editor J. Satkūnas; Compiled by: J. Bitinas, J. Čyžienė, A. Damušytė, A. Grigienė, A. Jusienė, J. Mažeika, A. Nicius, J. Satkūnas; Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: LGT, 2007. – 38 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 28–29.

8. The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Proceedings /Eds.: R. Guobytė, M. Stančikaitė; Lithuanian Geological Survey, Institute of Geology and Geo- graphy. – Vilnius: LGT, 2007. – 107, [1] p.: iliustr. – ISBN 978-9986-623-45-8

9. The Quaternary of Western Lithuania: from the Pleistocene glaciations to the evolution of the Baltic Sea: The INQUA Peribaltic Group Field Symposium, May 27 – June 02, 2007, Plateliai, Lithuania: Excur- sion guide / Eds.: R. Guobytė, M. Stančikaitė; Lithuanian Geological Survey, Institute of Geology and Geogra- phy. – Vilnius: LGT, 2007. – 110 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-623-44-1

10. Geologinis paveldas – mokslinė vertė ir praktinė nauda: praktinis seminaras, 2007 m. lapkričio 27–28 d., Papilė / Lietuvos geologijos tarnyba, Ventos regioninis parkas; organizatoriai: Nicius A., Satkūnas J., Čyžienė J.; medžiagą parengė Bitinas J. – Vilnius–Papilė: Lietuvos geologijos tarnyba, 2007. – 21 p.: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 111 11. *Geologija = Geology =Γ/ Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba = Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Lithuanian Geological Survey. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. – 2007, Nr. 57, 58, 59, 60. – ISSN 1392-110X

12. *Geologijos akiračiai / Lietuvos geologų sąjungos žurnalas = Journal of the Geological Society of Lithuania; ats. redaktorius V. Juodkazis. – Vilnius. – 2007, Nr. 1, 2, 3, 4. – ISSN 1392-0006

* Leidiniai išleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis Publications were published in co-operation with other organizations

PRIEDAI 112 APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2007 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2007 / ats. red. J. Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2008. – 112, [2] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geologinių tyrimų projektų – geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo, Baltijos jūros akvatorijos tyrimų – rezultatai. 2007 metais baigta 20 tokių projektų. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geologinių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas publikacijų Lietuvos geologijos tematika sąrašas.

The Annual Report for 2007 of the Lithuanian Geological Survey contains results of completed national geological research projects: geological mapping, exploration of the earth crust, seismological monitoring, ecogeological research, hydrogeological research, monitoring of the undreground hydrosphere and the Baltic Sea water area research. Twenty research projects were completed in 2007. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of premissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geological works, inventory of monitoring programme, etc. A list of publications about Lithuanian geology is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2007 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2007

Vilnius, 2008

Atsakingasis redaktorius J. Satkūnas Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė Viršelio dizainas G. Markausko Maketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2008. Tir. 60 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt Viršelį spausdino UAB „Baltprinta“, Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius

PRIEDAI APPENDICES 113 PRIEDAI 114 APPENDICES