KLAIPĖDOS RAJONO TURIZMO RINKODAROS STRATEGIJA 2016–2021 M.

2016 M. SAUSIS

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Turinys

1. Vizija ir tikslai ...... 8 2. Turizmo tendencijos ...... 9 2.1 Turizmo tendencijos Lietuvoje ...... 11 2.2 Turizmo tendencijos Pajūrio regiono savivaldybėse ...... 17 3. Rinkos aplinka ...... 21 3.1 Politinė aplinka ...... 21 3.2 Ekonominė aplinka ...... 21 3.3 Socialinė aplinka ...... 22 3.4 Technologinė aplinka ...... 23 4. Konkurencinė aplinka ...... 25 4.1 Klaipėdos rajono savivaldybės bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis ...... 30 5. Produkto auditas ...... 35 5.1 Klaipėdos rajono turizmo situacijos SSGG ...... 42 6. Klaipėdos rajono ženklo auditas ...... 44 7. Segmentų analizė ...... 45 8. Strategijos (rinkodaros priemonių rinkinio) parengimas ...... 49 8.1 Klaipėdos rajono, kaip patrauklios turistinės vietovės, įvaizdžio formavimas ...... 49 8.2 Klaipėdos rajono turizmo informacinės sistemos rinkodaros stiprinimas, elektroninės rinkodaros plėtra ...... 49 8.3 Klaipėdos rajoną ir jo turizmo produktus pristatančių leidinių rengimas, leidyba ir platinimas ...... 49 8.4 Klaipėdos rajono turizmo galimybių pristatymas tarptautinėse turizmo parodose ...... 50 8.5 Klaipėdos rajono turizmo verslo misijų organizavimas ...... 50 8.6 Klaipėdos rajono turizmo galimybių pristatymas žurnalistams ...... 50 9. Rinkodaros veiksmų plano įgyvendinimas ...... 51 10. Veiklos stebėsena ir vertinimas ...... 55 1 PRIEDAS ...... 56 2 PRIEDAS ...... 58 3 PRIEDAS ...... 60 4 PRIEDAS ...... 61

Paveikslų sąrašas

1 pav. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje nurodyti prioritetiniai turizmo plėtros regionai...... 6 2 pav. Tarptautinių turistų skaičiaus tendencijos, mln., 1995–2014 m...... 9 3 pav. Tarptautinių turistų pasiskirstymas pagal regionus (kairėje); tarptautinio turizmo pajamų pasiskirstymas pagal regionus (dešinėje) ...... 9 4 pav. Vietinių turistų kelionės su viena ir daugiau nakvynių pagal apskritis, 2014 m...... 12 5 pav. Šalys, į kurias Lietuvos gyventojai 2014 m. daugiausiai vyko vienadienių kelionių ...... 13 6 pav. Šalys, iš kurių 2014 m. į Lietuvą daugiausiai atvyko vienadienių lankytojų ...... 14 7 pav. Atvykusių turistų kelionės pagal informacijos šaltinį apie Lietuvą 2014 m...... 15 8 pav. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičius 2008–2014 m., tūkst...... 16 9 pav. Apgyvendinta turistų apgyvendinimo įstaigose pagal apskritis, 2014 m...... 16 10 pav. Suteikta nakvynių Lietuvos gyventojams apgyvendinimo įstaigose pagal apskritis, tūkst. .. 17 11 pav. Apgyvendinimo įstaigų skaičius pagal Pajūrio regiono savivaldybes ...... 18 12 pav. Apgyvendintų turistų Pajūrio regiono savivaldybėse skaičius, 2012–2014 m...... 18 13 pav. Suteikta nakvynių apgyvendinimo įstaigose Pajūrio regiono savivaldybėse skaičius, 2012– 2014 m...... 19 14 pav. Suteiktų nakvynių skaičius Pajūrio regiono savivaldybėse esančiuose viešbučiuose, 2012– 2014 m...... 19 15 pav. Apgyvendintų turistų poilsio namuose (nameliuose) pagal Pajūrio regiono savivaldybes, 2012–2014 m...... 20 16 pav. Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui, eurai per mėnesį ...... 22 17 pav. Apgyvendintų turistų skaičius savivaldybėse, priklausančiose Pajūrio regionui, 2014 m. ... 27 18 pav. Lankytinų objektų pasiskirstymas Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose ...... 36 19 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės geografinė padėtis ...... 37 20 pav. Klaipėdos rajono teritorijoje esančių magistralinių ir krašto kelių schema ...... 38 21 pav. Viešojo maitinimo įstaigų išsidėstymas Klaipėdos rajono savivaldybėje ...... 40 Lentelių sąrašas

1 lentelė. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos tikslai ir uždaviniai ...... 8 2 lentelė. Vietinių turistų išlaidų (maistui, apgyvendinimui, pramogoms ir kitoms paslaugoms) pokyčiai, Lietuvoje...... 12 3 lentelė. Atvykusių turistų kelionės pagal aplankytas vietas Lietuvoje 2014 m...... 14 4 lentelė. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. eurų ...... 22 5 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal gamtinius išteklius ...... 25 6 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal lankytinas vietas ...... 26 7 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal apgyvendinimo paslaugas ...... 27 8 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal maitinimo paslaugas ...... 28 9 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal aktyvų poilsį ir pramogas ...... 28

10 lentelė. Objektai, skirti populiarinti Lietuvos ir Pajūrio regiono savivaldybių istorinį paveldą ... 30 11 lentelė. Objektai, skirti populiarinti kultūrinį-pažintinį turizmą ...... 31 12 lentelė. Objektai, skirti populiarinti aktyvaus poilsio ir laisvalaikio turizmą ...... 32 13 lentelė. Objektai, skirti populiarinti vandens turizmo pramogos ...... 34 14 lentelė. Atstumai tarp Lietuvos bei artimiausių šalių didmiesčių iki Klaipėdos rajono savivaldybės ...... 37 15 lentelė. Atstumas nuo tarptautinių oro uostų ...... 38 16 lentelė. Tradiciniai renginiai Klaipėdos rajono savivaldybėje ...... 41 17 lentelė. SSGG analizė ...... 42 18 lentelė. Turistų, apsilankiusių Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre, pasiskirstymas 2014 m...... 45 19 lentelė. Dažniausiai atvykstančių turistų apibūdinimai...... 46 20 lentelė. Potencialių atvykstamojo turizmo rinkų turistų apibūdinimai ...... 46 21 lentelė. Sprendimai svarbioms atvykstamojo turizmo rinkoms ...... 47 22 lentelė. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos 2016–2021 m. laikotarpiui priemonių plano įgyvendinimas ...... 51 23 lentelė. Strategijos įgyvendinimo priežiūros priemonių planas ...... 55 24 lentelė. Lankytini objektai Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose ...... 56 25 lentelė. Apgyvendinimo infrastruktūros objektai Klaipėdos rajono savivaldybėje ...... 58 26 lentelė. Klaipėdos rajono viešojo maitinimo paslaugų teikėjai ...... 60 27 lentelė. Aktyvus poilsis ir pramogos Klaipėdos rajone...... 61 28 lentelė. Automobilių, dviračių, vandens, pėsčiųjų maršrutai Klaipėdos rajone ...... 62

Sąvokos ir santrumpos

vieningas sistematinis tyrimas, kurio metu objektas skaidomas į atskiras dalis, o Analizė šios yra tiriamos, tvarkomos, rūšiuojamos Apgyvendinimo savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, kuria sudaromos paslauga sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius BVP bendras vidaus produktas saugoma teritorija, įsteigta išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, joje esančius gamtos ir kultūros paveldo Draustinis teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos ES Europos Sąjunga IT Informacinės technologijos JT PTO Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija Konsultantas Rinkodara MB KRTT Klaipėdos rajono turizmo taryba pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, Kultūros vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji paveldo objektai daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti LTPP Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programa Mobilioji taikomoji programinė įranga, skirta išmaniesiems telefonams, planšetiniams aplikacija kompiuteriams ir kitiems mobiliems įrenginiams Nakvynės savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu paslauga su nakvyne teikiami ir pusryčiai kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų Nekilnojamoji savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į kultūros vertybė tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso Pirkimo–pardavimo santykiais grindžiamos ūkio sistemos kūrimo procesas, Rinkodara kurio metu suformuojama vienokio ar kitokio pobūdžio rinka bei verslo įmonės ar individo tikslų siekimo toje rinkoje sąlygos Remarketingas potencialių vartotojų (lankytojų), kurie paliko svetainę, susigrąžinimas sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys Saugomos pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais teritorijos nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų Socialinis tinklas interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis analizės modelis, kuris nurodo organizacijos ar tam tikro sektoriaus strateginių SSGG planų vystymo kryptį ir suteikiantis jiems pagrindą. SSGG atspindi stiprybes, silpnybe, galimybes ir grėsmes Strategija Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo rinkodaros strategija fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais Turistas keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje Turinio priemonė, kurios metu kuriamas ir publikuojamas aktualus ir vertę turintis rinkodara turinys Užsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Verslo turizmas Kelionės verslo reikalais ir susijusios su komerciniu turizmu

Įvadas

Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategija rengiama siekiant nustatyti turizmo rinkodaros tikslus ir uždavinius, kurie apimtų konkurencingų turizmo produktų kūrimą, efektyvių rinkodaros ir komunikacijos priemonių įgyvendinimą, stiprinant Klaipėdos rajono turizmo įvaizdį bei didinant žinomumą Lietuvoje ir tarptautinėse rinkose. Klaipėdos rajono savivaldybė patenka į prioritetinius Lietuvos turizmo regionus (žr. 1 pav.), išsiskiria turizmo traukos objektų gausa, įgyvendintais viešosios turizmo infrastruktūros projektais, atliktais objektų tvarkybos darbais. Klaipėdos rajono žinomumo didinimui ir turistinės vietovės įvaizdžio gerinimui pagrindinis tikslas – kurti elektroninės rinkodaros priemones ir įgyvendinti rinkodaros projektus, sujungiančius dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijas apimančius turistinius maršrutus.

1 pav. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje nurodyti prioritetiniai turizmo plėtros regionai Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Lietuvos turizmo plėtros 2014– 2020 metų programa Esminis Klaipėdos rajono turizmo skatinimo prioritetas – nuoseklus turizmo traukos objektų ir veiklų populiarinimas bei aktyvi informacijos sklaida moderniomis technologijomis, todėl Klaipėdos rajono turizmo strategijoje didelis dėmesys skiriamas elektroninei rinkodarai, kuri orientuota į viešųjų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumą ir žinomumo didinimą. Siekiant parengti Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategiją, kurios įgyvendinimas padidintų rajone esančių objektų žinomumą bei lankomumą, MB „Rinkodara“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį dėl Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos parengimo paslaugų. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategiją sudaro šios struktūrinės dalys:

 vizija ir tikslai;  turizmo tendencijos;  rinkos aplinka;  konkurencinė aplinka;  produkto auditas;  prekės ženklo auditas;  segmentų analizė;

 strategijos (rinkodaros priemonių rinkinio) parengimas;  rinkodaros veiksmų plano įgyvendinimas;  veiklos stebėsena ir vertinimas. Siekiant parengti kokybišką Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategiją 2016–2021 metams, buvo remtasi:

 statistiniais turizmo rodikliais;  viešai prieinama informacija apie Klaipėdos rajone teikiamas paslaugas;  Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro renkamais apie turizmą duomenimis;  Lietuvos turizmo rinkodaros strategija 2015–2020 metams;  Regionine galimybių studija „Vakarų krantas“;  Klaipėdos rajono turizmo plėtros iki 2020 metų planu. Apibendrinant turizmo sektoriaus situaciją Klaipėdos rajone parengtas rinkodaros veiksmų planas, plano įgyvendinimas bei nustatyti stebėsenos ir vertinimo rodikliai.

1. Vizija ir tikslai

Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategija sudaroma 2016–2021 m. laikotarpiui ir koreguojama, atsižvelgiant turizmo sektoriaus pokyčius, augimo dinamiką, organizuotų renginių, reklaminių akcijų ir įvairių rinkodaros priemonių efektyvumą. Siekiant plėtoti turizmą Klaipėdos rajone, būtinas lėšų ir priemonių efektyvumo optimizavimas, taip pat Klaipėdos rajono turizmo produktų pridėtinės vertės kūrimas, bendradarbiaujant viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos paskirtis – numatyti Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros pagrindines priemones 2016–2021 m. laikotarpiui, siekiant formuoti Klaipėdos rajono, kaip patrauklios vietovės, įvaizdį, skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą. Vizija – tapti aktyvaus turizmo ir rekreacijos Pajūrio regiono centru, plėtojant kultūrinį, pažintinį, draugišką gamtai turizmą. Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje bei Klaipėdos rajono turizmo plėtros iki 2020 metų plane nustatytus tikslus, Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijoje iškeliami tikslai ir uždaviniai, prisidedantys prie programoje ir plane numatytų tikslų įgyvendinimo. 1 lentelė. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos tikslai ir uždaviniai Tikslai Uždaviniai plėtoti aktyvų, gamtinį ir kultūrinį turizmą Plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų, paslaugų kokybę turistinių vietovių kūrimąsi didinti kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumą ir žinomumą, efektyviai išnaudojant elektroninės rinkodaros priemones Didinti Klaipėdos rajono, kaip turistinio kurti ir įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus krašto, žinomumą ir gerinti jo įvaizdį bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis / valstybėmis, įgyvendinant bendrus turizmo rinkodaros projektus didinti renginių ir pramogų pasiūlą ne sezono metu Mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą padidinti užsienio turistų ir vietinių turistų skaičių bei apsistojimo trukmės ilgį ne turistinio sezono metu Šaltinis: sudaryta Konsultanto Tinkamas Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimas prisidėtų prie Klaipėdos rajono vizijos tapti aktyvaus turizmo ir rekreacijos centru.

2. Turizmo tendencijos

Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjus skaičiui šalių, kurios skatina turizmą ir investuoja į šį ekonomikos sektorių, turizmo industrija tapo viena iš svarbiausių ūkio šakų, padedančių spręsti socialinius ir ekonominius klausimus. Pasaulinės tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. 2014 m. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (toliau – JT PTO) statistiniai duomenys rodo, kad turizmas tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria apie 9 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, viena iš 11 darbo vietų sukuriama turizmo dėka. Turizmo eksportas sudaro 6 proc. viso pasaulio eksporto bei 29 proc. pasaulio paslaugų eksporto. Tarp svarbiausių pasaulyje eksporto sudėtinių dalių turizmas užima ketvirtą vietą po kuro, chemijos produkcijos ir maisto prekių. Užsienio turistų kelionių skaičius 2014 m. pasiekė 1,135 mlrd. (pirmą kartą turistų kelionių skaičius 1 mlrd. pasiekė 2012 m.), palyginimui 1950 m. tik 25 mln. turistų keliavo į užsienį visame pasaulyje. Turizmo srautai per 54 metus išaugo net 45 kartus. 2014 m. tarptautinių turistų skaičius pasaulyje padidėjo 4,7 proc. (žr. 2 pav.).

1135 1200 1087 1038 1100 997 928 949 1000 910 891 854 900 809 764 800 674 675 696 692 700 602 625 561 587 600 527 500 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

2 pav. Tarptautinių turistų skaičiaus tendencijos, mln., 1995–2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos parengtu metiniu pranešimu Turistų labiausiai padaugėjo Šiaurės ir Pietų Amerikoje – čia turistų srautai išaugo 7 proc. ir siekė 182 mln. Lankomiausiu regionu buvo Europa – 584 mln. turistų – 4 proc. daugiau nei 2013 m.

3 pav. Tarptautinių turistų pasiskirstymas pagal regionus (kairėje); tarptautinio turizmo pajamų pasiskirstymas pagal regionus (dešinėje) Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos parengtu metiniu pranešimu 2014 m. beveik visuose regionuose tarptautinių turistų srautai augo, išskyrus Vidurio rytuose, Afrikos regione turistų skaičius nekito – 2013 m. ir 2014 m. šiame regione apsilankė 56 mln. turistų. 2014 m., palyginti su 2013 m., Europos regione turistų skaičius padidėjo 3,7 proc., Azijos ir Ramiojo vandenyno – 6 proc., Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 7,7 proc., Vidurio rytuose turistų skaičius sumažėjo beveik 4 proc.

Pagal JT PTO studiją „Tourism Towards 2030“ prognozuojama, kad tarptautinių turistinių kelionių skaičius turėtų augti 3,3 proc. per metus ir 2030 m. pasiekti 1,8 mlrd. Santykinai naujose turizmo paslaugas siūlančiose šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva, užsienio turistinių kelionių skaičius, palyginti 2010 m. ir 2030 m., turėtų augti sparčiau (apie 4,4 proc. per metus) nei šalyse, kuriose turizmas jau turi senas tradicijas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos regionas yra vienas labiausiai lankomų turistų, tikslinga efektyviau taikyti tradicinės ir e-rinkodaros priemones, kurios, tikėtina, padėtų pritraukti didesnius turistų srautus.

Bendros eksporto pajamos iš tarptautinio turizmo 2014 m. sudarė 1,1 trilijoną eurų. Šalių pajamos iš tarptautinio turizmo sudarė 937 mlrd. eurų (augimas 3,7 proc.), o 166 mlrd. eurų uždirbo keleivių pervežimo kompanijos. JT PTO pranešime1 nurodoma, kad daugiausiai pajamų iš tarptautinio turizmo 2014 m. gavo Europa – 41 proc. visų tarptautinio turizmo pajamų, 15,8 mlrd. eurų daugiau, palyginti su 2013 m., ir siekė 383 mlrd. eurų. Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pajamos iš turizmo siekė 284 mlrd. eurų (30 proc.) Šiaurės ir Pietų Amerikoje turizmo pajamos padidėjo 9,3 mlrd. eurų, iki 206 mlrd. eurų (22 proc.). Vidurio Rytų regione pajamos iš tarptautinio turizmo siekė 37 mlrd. eurų (4 proc.), Afrikoje – 27 mlrd. eurų (3 proc.). Strategijoje „Europa 2020“ numatyta, kad Europa turi išlikti turistų lankomiausiu žemynu, kur vertinama regionų svarba ir įvairovė. 2014 m. 51,4 proc. visų užsienio turistinių kelionių pasaulyje teko Europai – ji išlieka lydere. Didinant Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą Europos Komisija rekomenduoja:

 siūlyti įvairesnes turizmo paslaugas;  naudoti naujoves ir IT turizme;  tobulinti profesinius įgūdžius;  ilginti turizmo sezoną;  skatinti tarpvalstybines iniciatyvas turizme (maršrutai, dviračių trasos ir kita);  skatinti tausaus ir kokybiško turizmo vystymąsi. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčią turizmo plėtrą lėmė bendrosios visuomenės vystymosi tendencijos – turizmas tapo viena iš populiariausių laisvalaikio veiklų. Globalizacija ir postmodernizmas sukūrė personalizuotą, įvairiapusę turizmo pasiūlą ir paklausą. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (2010), sparčiam turizmo augimui didžiausią įtaką padarė globalizacijos procesas, sustiprintas žemiau išvardintų socialinių–ekonominių veiksnių:

 didėjančios gyventojų pajamos ir paveldimas turtas;  prailgėjusi gyvenimo trukmė;  greitesnis ir pigesnis susisiekimas oro transporto priemonėmis;  pagerėjęs įvairių turistinių vietovių pasiekiamumas;  intensyvus informacinių technologijų panaudojimas (kas leidžia su minimaliais kaštais pasiekti didesnį skaičių turizmo paslaugų vartotojų);

1 World tourism organization UNWTO, Exports from international tourism rise to US$ 1,5 trillion in 2014, žiūrėti: http://media.unwto.org/press- release/2015-04-15/exports-international-tourism-rise-us-15-trillion-2014

 didėjantis pragyvenimo lygis naujai besivystančiose atvykstamojo turizmo rinkose (Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Rytų Europoje, ypač Lenkijoje). Išsivysčiusiose šalyse ilgėja gyventojų vidutinis amžius, todėl daugėja žmonių, turinčių daugiau laisvo laiko kelionėms ir galinčių didesnę dalį pajamų skirti turizmui, o ne pirmojo būtinumo išlaidoms. Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo „KPMG international“ atliktoje studijoje „Future State 2030“2 nurodoma, kad didesnę visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės. Atsižvelgiant į prognozuojamus demografinius pokyčius, kuriant naujus ar tobulinant esamus turizmo produktus būtina tai įvertinti. Pavyzdžiui, 55 m. ir vyresni (55+ „auksinio amžiaus“) turistai keliauja toliau nuo namų ir ilgesniam laikotarpiui, vienos kelionės metu aplanko kelias turistines vietoves, keliauja su vienu šeimos nariu, jų išlaidos viršija vidutines turistų kelionių išlaidas. Pagyvenę turistai ateityje bus geresnės sveikatos ir turės daugiau pajamų. Tai lems paklausą:

 kokybei, patogumui ir saugumui;  patogesniam ir greitesniam susisiekimui;  atsipalaidavimo produktams ir įvairioms veikloms (golfo kursai, SPA ir pan.);  kultūrinio turizmo produktams. Prognozuojami demografiniai pokyčiai sudaro sąlygas išnaudoti Lietuvos turimą potencialą – skatinti pažintinį, kultūrinį bei sveikatingumo turizmą. Atsižvelgiant į Klaipėdos rajono turizmo išteklius, rajone tikslinga vystyti pažintinį bei kultūrinį turizmą, siekiant turistams pristatyti gamtos bei paveldo objektus, kraštovaizdį, istoriją.

2.1 Turizmo tendencijos Lietuvoje

Vertinant turizmo tendencijas Lietuvoje, analizuojami šie pagrindiniai rodikliai:

 vietinis turizmas Lietuvoje;  išvykstamasis turizmas Lietuvoje;  atvykstamasis turizmas Lietuvoje;  apgyvendinimo paslaugų statistika Lietuvoje. Vietinis turizmas Lietuvoje Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vietinių turistų kelionių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2012 m., ir siekė 2649,1 tūkst. Vertinant vietinių turistų skaičių pagal apskritis, labiausiai šis skaičius padidėjo Marijampolės bei Šiaulių apskrityse – atitinkamai 33 proc. ir 25 proc. Beveik visose apskrityse šis skaičius augo, išskyrus Kauno, Klaipėdos bei Tauragės apskritis. Šiose apskrityse vietinių turistų kelionių skaičius sumažėjo: Kauno apskrityje sumažėjo 6 proc. (2012 m. – 361,2 tūkst., 2014 m. – 339,6 tūkst.), Klaipėdos apskrityje – 7 proc. (2012 m. – 615,9 tūkst., 2014 m. – 573,2 tūkst.), Tauragės apskrityje – 18 proc. (2012 m. – 65,3 tūkst., 2014 m. – 53,5 proc.). Vietinių turistų nakvynių skaičius Lietuvoje 2014 m. išaugo 2 proc., palyginti su 2012 m. Nakvynių skaičius augo tose pačiose apskrityse, kuriose augo ir vietinių turistų kelionių skaičius, išskyrus

2 KPMG international, Future state 2030: The global megatrends shaping governments. Prieiga: https://www.kpmg.com/ID/en/IssuesAndInsights/ArticlesPublications/Documents/Future-State-2030.pdf

Telšių apskritį – čia kelionių skaičius nors ir nežymiai, bet padidėjo – nuo 75,7 tūkst. 2012 m. iki 76,3 tūkst. 2014 m. Tuo tarpu nakvynių skaičius šioje apskrityje sumažėjo beveik 9 proc. – nuo 169,3 tūkst. 2012 m. iki 155,4 tūkst. 2014 m. Kauno apskrityje vietinių turistų nakvynių skaičius sumažėjo 8 proc., Klaipėdos apskrityje – 10 proc., Tauragės apskrityje – 30 proc.

2500 50 45 2000 40 35 1500 30 25 1000 20 15 500 10 5 0 0 Marijamp Alytaus Kauno Klaipėdos Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus olės Kelionių skaičius, tūkst. 375,9 339,6 573,2 111,7 159,9 193,8 53,5 76,3 243,6 521,5 Nakvynių skaičius, tūkst. 1089,9 888,8 1951,9 238,9 407 394,2 104,9 155,4 593,4 1175,3 Išlaidos, mln. EUR 21,9 15,8 44,1 3,6 6,2 7,8 1,8 2,8 8,7 24,9

4 pav. Vietinių turistų kelionės su viena ir daugiau nakvynių pagal apskritis, 2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vietinių turistų išlaidos Lietuvoje 2014 m. siekė 137,6 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei 2012 m. Labiausiai vietinių turistų išlaidos išaugo Vilniaus apskrityje – daugiau nei 40 proc., palyginti su 2012 m. Alytaus, Kauno bei Tauragės apskrityje turistų išlaidos 2014 m. sumažėjo, palyginti su 2012 m. – atitinkamai 2 proc., 1 proc., 5 proc. Vertinant vietinių turistų išlaidas pagal apskritis, daugiausiai išlaidų turistai patyrė Viniaus apskrityje – 24,9 mln. eurų, mažiausiai – Tauragės apskrityje – 1,8 mln. eurų. 2 lentelėje pateikiami vietinių turistų išlaidų pokyčiai Lietuvoje. 2014 metais, palyginti su 2009 m., vietinių turistų vidutinės dienos išlaidos išaugo 23 proc. (nuo 17,1 eurų 2009 m. iki 19,8 eurų 2014 m.) bei vidutinės vienos kelionės išlaidos – 19 proc. (nuo 42,6 eurų 2009 m. iki 50,6 eurų 2014 m.). 2 lentelė. Vietinių turistų išlaidų (maistui, apgyvendinimui, pramogoms ir kitoms paslaugoms) pokyčiai, Lietuvoje Vietinių Vietinių turistų išlaidos Vietinių turistų Vietinių turistų turistų Metai Klaipėdos apskrityje, vidutinės dienos vidutinės vienos išlaidos, mln. mln. EUR išlaidos, EUR kelionės išlaidos, EUR EUR 2014 137,6 44,1 19,8 50,6 2013 129,3 39,8 18,1 49,4 2012 117,2 35,8 17,1 46,6 Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Išvykstamasis turizmas Lietuvoje 2014 m. Lietuvos gyventojų vienadienės ir turistų (Lietuvos gyventojų, praleidusių bent vieną naktį užsienyje) kelionės į užsienį sudarė 4,3 mln. – 1,5 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į vienadienes keliones Lietuvos gyventojai vyko 2,5 mln. kartų. Daugiausia vienadienių kelionių buvo į Latviją – 31,7 proc., Baltarusiją – 28 proc., Lenkiją – 24,8 proc., Rusiją – 15,2 proc. (žr. 5 pav.).

5 pav. Šalys, į kurias Lietuvos gyventojai 2014 m. daugiausiai vyko vienadienių kelionių Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Pagrindinis kelionių į Rusiją tikslas – apsipirkti (87,7 proc.). Į Lenkiją vienadieniai lankytojai vyko apsipirkti (73,2 proc.), laisvalaikio, poilsio ir atostogų tikslais vyko 10,8 proc., verso ir profesiniais reikalais – 7,9 proc. 56,7 proc. vienadienių lankytojų, vykusių į Baltarusiją, vyko apsipirkti, 34,4 proc. – aplankyti giminių ir draugų. Į Latviją vienadieniai lankytojai dažniausiai vyko laisvalaikio, poilsio ir atostogų (65,1 proc.) tikslais, 10,6 proc. vyko verslo ir profesiniais reikalais. 2014 m. Lietuvos gyventojų kelionių į užsienį su viena ir daugiau nakvynių buvo 1,8 mln. – 1,4 proc. daugiau, palyginti su 2013 m3. Vidutinė vienos kelionės trukmė – 7 nakvynės. Vidutinės vienos kelionės išlaidos per dieną sudarė 64,9 eurus – 10,9 proc. daugiau nei 2013 m. Giminių ir draugų lankyti vyko 34 proc. Lietuvos gyventojų, verslo ir profesiniais interesais – 20 proc., laisvalaikio, poilsio ir atostogų tikslais – 40 proc., apsipirkti – 2 proc., kitais tikslais – 4 proc. Populiariausios kelionės buvo į Latviją – 13 proc. (iš jų 86 proc. sudarė asmeninės, 14 proc. – verslo kelionės), Jungtinę Karalystę – 11,6 proc. (iš jų 91 proc. – asmeninės, 9 proc. – verslo kelionės), Baltarusiją – 9,9 proc. (iš jų 74 proc. – asmeninės, 26 proc. – verslo kelionės), Lenkiją – 7,8 proc. (76 proc. – asmeninės, 24 proc. – verslo kelionės), Vokietiją – 6,5 proc. (iš jų 71 proc. – asmeninės, 29 proc. – verslo kelionės), Rusiją – 5 proc. (iš jų 50 proc. – asmeninės, 50 proc. – verslo kelionės) visų kelionių. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje 2014 m., palyginti su 2013 m., vienadienių kelionių į Lietuvą sumažėjo 3 proc Sumažėjimą galėjo lemti nepalanki Europos Sąjungos ir Rusijos politinė aplinka. Daugiausia lankytojų buvo iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir Estijos (žr. 6 pav.).

3 Turizmas Lietuvoje 2014. Lietuvos statistikos departamentas, prieiga internete: http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2014.pdf

6 pav. Šalys, iš kurių 2014 m. į Lietuvą daugiausiai atvyko vienadienių lankytojų Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Užsieniečiai į vienadienes keliones Lietuvoje dažniausiai vyko apsipirkti (34 proc.) arba verslo tikslais (24 proc.). 2014 m. vienadieniai lankytojai Lietuvoje išleido 291,4 mln. eurų – 0,6 proc. daugiau nei 2013 m. Per vienadienę kelionę užsienietis vidutiniškai išleido 92 eurus – 3 eurais daugiau, palyginti su 2013 m.

Atsižvelgiant į tai, kad į vienadienes keliones Lietuvoje užsienio turistai dažniausiai vyksta apsipirkti arba verslo tikslais, Klaipėdos rajono savivaldybei nėra tikslinga vystant turizmą orientuotis į vienadienius užsienio turistus – savivaldybėje nėra išplėtotas konferencinis ar apsipirkimo turizmas.

2014 m. užsieniečių vienos ir daugiau nakvynių kelionių skaičius padidėjo 2,5 proc., palyginti su 2013 m. Dauguma – 70 proc. – užsienio keliautojų su viena ir daugiau nakvynių į Lietuvą vyko asmeniniais tikslais, 30 proc. – verslo reikalais. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos vietos, kuriose 2014 m. dažniausiai lankėsi turistai. Daugiausiai turistų apsilankė Vilniuje – asmeniniais tikslais apsilankė 68,2 proc., verslo reikalais – 31,8 proc. 3 lentelė. Atvykusių turistų kelionės pagal aplankytas vietas Lietuvoje 2014 m. Asmeninės kelionės (tūkst.) Verslo kelionės (1 ir Aplankytos Iš viso 4 ir daugiau daugiau nakvynių) vietos (tūkst.) 1–3 nakvynių nakvynių (tūkst.) Vilnius 1449,8 988,3 346,9 461,5 Kaunas 584,7 421,9 157,2 162,8 Klaipėda 496,6 382,7 124,7 113,9 Palanga 284,9 242,1 92,4 42,7 Trakai 354,0 278,3 102,8 75,7 Birštonas 39,2 30,8 14,0 8,3 Druskininkai 173,7 140,5 49,3 33,2 Kuršių nerija 172,6 155,1 46,4 17,5 Kita 405,9 308,9 101,4 97,0 Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Į keliones su nakvyne daugiausiai vyko keliautojai iš:

 Baltarusijos – 21 proc.;  Rusijos – 16 proc.;

 Latvijos – 11 proc.;  Vokietijos – 8 proc.;  Lenkijos – 8 proc. 2014 m., palyginti su 2013 m., kelionių skaičius iš Latvijos išaugo 15 proc., iš Estijos – 7,2 proc. Kelionių iš Europos Sąjungos šalių padaugėjo 2,7 proc. ir sudarė 50,3 proc. visų kelionių į Lietuvą. Iš kitų šalių kelionių padaugėjo 2,3 proc. 2014 m., kaip ir 2013 m., vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,4 nakvynės, 70,7 proc. visų kelionių su nakvyne sudarė trumpesnės trukmės (1–3 nakvynių) kelionės, palyginti su 2013 m. jų padaugėjo 1,2 proc. Bendras nakvynių skaičius 2014 m. sudarė 9,1 mln., palyginti su 2013 m. jų padaugėjo 1,4 proc. Užsienio keliautojas 2014 m. Lietuvoje vidutiniškai išleido 372,8 eurus – 1,1 proc. daugiau nei 2013 m. Iš viso 2014 m. užsieniečiai kelionėse Lietuvoje su viena ir daugiau nakvynių išleido 768,9 mln. eurų – 3,6 proc. daugiau nei 2013 m.

7 pav. Atvykusių turistų kelionės pagal informacijos šaltinį apie Lietuvą 2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Dauguma atvykusių užsieniečių apie Lietuvą sužinojo iš interneto (45 proc.), iš giminių ir draugų (44 proc.) ir po ankstesnio vizito (31 proc.). Beveik visi (95 proc.) užsienio turistai keliones Lietuvoje vertino labai gerai arba gerai. Apgyvendinimo paslaugų statistika Lietuvoje 2014 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,4 mln. turistų – 8,2 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Daugiau nei pusė turistų – 1,3 mln. – buvo turistai iš užsienio šalių, palyginti su 2013 m., jų skaičius padidėjo 7,7 proc. 57 proc. visų apgyvendintų užsieniečių buvo apsistoję Vilniaus apgyvendinimo įstaigose.

2500 2000 1329,6 1500 1234,9 910 1003,8 1125,3 1000 752,4 840,4 500 949,5 1033,5 915,8 674,6 712,5 788,8 852 0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvių Užsieniečių

8 pav. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičius 2008–2014 m., tūkst. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Daugiausiai užsienio turistų, 2014 m. apsistojusių apgyvendinimo įstaigose, buvo atvykę iš Rusijos – 222,2 tūkst. Tačiau, palyginti su 2013 m., šis skaičius sumažėjo 8,8 proc. Apgyvendintų užsieniečių iš Europos Sąjungos šalių skaičius 2014 m. padidėjo 6,2 proc, palyginti su ankstesniais metais, ir siekė 707,8 tūkst. – didžiąją jų dalį sudarė turistai iš Vokietijos (162,1 tūkst), Lenkijos (117,5 tūkst.), Latvijos (104,8 tūkst.) ir Estijos (47,5 tūkst.). 2014 m. apgyvendinimo įstaigose apsistojusių Lietuvos gyventojų skaičius siekė 1 mln. – padidėjo 8,8 proc., palyginti su 2013 m. Daugiausia šalies gyventojų apsistojo Druskininkų apgyvendinimo įstaigose – 169,8 tūkst. (16,4 proc.), Palangos – 167,2 tūkst. (16,2 proc.), Vilniaus – 163,8 tūkst. (15,8 proc.).

1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 Marijamp Alytaus Kauno Klaipėdos Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus olės Lietuvių 302,5 291,8 503,7 24,9 41,1 85,3 10,7 25,2 65,8 1012,2 Užsieniečių 117,1 157,2 188,6 9,5 14,8 34,3 2,2 3 8,2 794,7

9 pav. Apgyvendinta turistų apgyvendinimo įstaigose pagal apskritis, 2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Daugiausia nakvynių apgyvendinimo įstaigose suteikta Vilniaus apskrityje – 2014 m. suteiktos 1906,4 tūkst. nakvynės – 493,8 tūkst. Lietuvos ir 1412,6 tūkst. užsienio gyventojams. Mažiausiai nakvynių suteiktą Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Palyginti su 2013 m., 2014 m. beveik visose apskrityse suteiktų nakvynių skaičius didėjo, išskyrus dvi apskritis: Panevėžio apskrityje 0,7 proc., Tauragės apskrityje 10,7 proc. suteikta mažiau nakvynių.

2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 Marijampo Alytaus Kauno Klaipėdos Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus lės 2013 1151,2 658,5 1420,9 45,9 112,7 139,1 21,6 57,9 102,9 1852,5 2014 1176 714,4 1514,9 50,8 112 175,2 19,3 63,7 141,4 1906,4

10 pav. Suteikta nakvynių Lietuvos gyventojams apgyvendinimo įstaigose pagal apskritis, tūkst. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Apibendrinant pasaulio bei Lietuvos turizmo tendencijas, pastebimas populiarėjantis verslo turizmas, aktyvaus laisvalaikio poreikių didėjimas. Vietininiai turistai dažniausiai keliauja lankyti giminių, poilsiauti ir atostogauti. Užsienio turistai prioritetiniais kelionės tikslais dažniaus renkasi kultūrinį ar sveikatinimo turizmą. Europos kelionių komisijos 2014 m. duomenimis, Lietuva yra tarp sparčiausiai turizmo srityje augančių ES šalių: kartu su Latvija (turistai dažnai šias šalis aplanko kartu) 2014 m. bendras turistų srautas išaugo apie 17 proc. Atsižvelgiant į augantį į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių, tikslinga stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, siekiant turistui pasiūlyti geresnį turimo produktą. Ryški sezoniškumo problema daugumoje savivaldybių galėtų būti sprendžiama kuriant naujus turizmo produktus arba aktyviau plėtojant jau esamus – įvairios žiemos pramogos, renginiai ne sezono metu ir kt.

2.2 Turizmo tendencijos Pajūrio regiono savivaldybėse

Vertinant turizmą Klaipėdos rajono savivaldybėje, apžvelgiama apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų situacija Pajūrio regionui priskiriamose savivaldybėse ir Skuodo rajono savivaldybėje4, apgyvendintų turistų skaičiai skirtingose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012–2014 m. apgyvendinimo įstaigų skaičius Klaipėdos apskrityje augo (2012 m. – 422, 2013 m. – 501, 2014 m. – 570). Atitinkamai augo ir įstaigų, teikiančių apgyvendinimo paslaugas Klaipėdos apskrityje, gaunamos pajamos, kurios 2012 m. siekė 49 mln. Eur, 2013 m. – 51 mln. Eur, 2014 m. – 54 mln. Eur. Didžioji dalis pajamų (apie 65 proc.) gaunamos iš viešbučiuose apsistojusių turistų. Didėjant apgyvendinimo įstaigų skaičiui apskrityje, taip pat didėjo ir asmenų, dirbančių apgyvendinimo įstaigose, skaičius (2012 m. – 2767, 2013 m. – 2851, 2014 m. – 2963). Apie 56 proc. apgyvendinimo įstaigose dirbančių asmenų dirbo viešbučiuose, o likusi dalis – kito tipo apgyvendinimo įstaigose (kaimo turizmo sodybose, sanatorijose ir reabilitacijos centruose, kt.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai apgyvendinimo įstaigų 2014 m. buvo Palangos miesto (275 apgyvendinimo įstaigos) ir Neringos (170) savivaldybėse. 2014 m. Klaipėdos

4 Dalis analizuojamų rodiklių Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Turizmas Lietuvoje 2014“ pateikiami kaip bendri Klaipėdos apskrities rodikliai

rajono savivaldybėje buvo 18 apgyvendinimo įstaigų, mažiau buvo tik Kretingos rajono savivaldybėje (11).

300 250 200 150 100 50 0 Klaipėdos m. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav. Šilutės r. sav. sav. 2012 m. 49 11 6 113 226 16 2013 m. 65 18 5 145 245 21 2014 m. 72 18 11 170 275 23

11 pav. Apgyvendinimo įstaigų skaičius pagal Pajūrio regiono savivaldybes Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. daugiausiai turistų buvo apgyvendinta Palangos miesto savivaldybėje – daugiau nei 200 tūkst. turistų (žr. 12 pav.).

250000

200000

150000

100000

50000

0 Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Palangos m. Neringos sav. Šilutės r. sav. sav. sav. sav. sav. 2012 m. 154847 7648 3314 49456 198721 9413 2013 m. 174778 11529 3891 55847 200433 8291 2014 m. 200749 12301 4481 54719 221144 10090

12 pav. Apgyvendintų turistų Pajūrio regiono savivaldybėse skaičius, 2012–2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apgyvendintų turistų skaičius 2014 m., palyginti su 2012 metais, išaugo visose savivaldybėse. 2014 m. apgyvendintų turistų skaičius Klaipėdos rajono savivaldybėje padidėjo 37,8 proc., palyginti su 2012 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje apgyvendinimo įstaigose 2012 m. apsistojo 7648 turistai, iš kurių – 676 užsienio turistai, 2013 m. – 11529 turistai, iš kurių 530 užsienio turistai, 2014 m. – 12301 turistai, iš kurių 1228 užsienio turistai. Daugiausiai užsienio turistų 2014 m. apsistojo Klaipėdos miesto savivaldybėje (106433 turistai) ir Neringos savivaldybėje (22073 turistai). 2014 m. daugiausiai (900702 nakvynės) nakvynių apgyvendinimo įstaigose buvo suteikta Palangos miesto savivaldybėje, mažiausiai (8163 nakvynės) – Kretingos rajono savivaldybėje. Tačiau, Klaipėdos rajono savivaldybėje suteiktų nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose analizuojamu laikotarpiu didėjo – 2014 m. buvo suteikta 19,7 proc. daugiau nakvynių, palyginti su 2012 m.

1000000 900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Neringos Palangos m. Šilutės r. sav. sav. sav. sav. sav. sav. 2012 m. 283059 50058 5296 134789 884344 24094 2013 m. 327578 54768 6570 147050 868381 16195 2014 m. 375188 62082 8163 149442 900702 18998 13 pav. Suteikta nakvynių apgyvendinimo įstaigose Pajūrio regiono savivaldybėse skaičius, 2012–2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Suteiktų nakvynių skaičius Pajūrio regiono viešbučiuose augo (2012 m. – 649428, 2013 m. – 667185, 2014 m. – 694011). Klaipėdos rajono savivaldybėje 2012–2014 m. suteiktų nakvynių skaičius viešbučiuose išaugo beveik 3 kartus (žr. 13 pav.), tačiau lyginant su kitomis Pajūrio regiono savivaldybėmis – suteiktų nakvynių skaičius vienas mažiausių.

350000

300000

250000

200000

150000

100000

50000

0 Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Palangos m. Neringos sav. Šilutės r. sav. sav. sav. sav. sav. 2012 m. 243916 3700 3349 61572 315531 20865 2013 m. 276577 11159 4248 56032 305272 13502 2014 m. 303024 9641 2841 49771 313139 15595 14 pav. Suteiktų nakvynių skaičius Pajūrio regiono savivaldybėse esančiuose viešbučiuose, 2012–2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Pajūrio regiono savivaldybių apgyvendinimo įstaigų užimtumas 2012–2014 m. siekė apie 40 proc., o didžiausias šių apgyvendinimo įstaigų užimtumas buvo Klaipėdos mieste (apie 50 proc.) bei Kretingos rajono savivaldybėje (apie 38 proc.). Poilsio namų (namelių) skaičius Pajūrio regiono savivaldybėse 2012–2014 m. sumažėjo (2012 m. – 68, 2013 m. – 61, 2014 m. – 64). Daugiausiai poilsio namų (namelių) buvo Palangos miesto savivaldybėje (2012 m. – 43, 2013 m. – 38, 2014 m. – 39). Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Turizmas Lietuvoje 2014“ pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad šio tipo apgyvendinimo įstaigų išvis nėra Šilutės bei Kretingos rajonų savivaldybėse. Klaipėdos rajono savivaldybėje šio tipo apgyvendinimo įstaigų 2012–2014 m. buvo 1. Pajūrio regiono savivaldybėse esančių poilsio namų (namelių) apgyvendintų turistų tendencijos pateikiamos žemiau lentelėje.

40000

35000

30000

25000

20000

15000

10000

5000

0 Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav. 2012 m. 7245 396 8308 27928 2013 m. 7986 1007 10935 29249 2014 m. 7424 1555 12531 33411 15 pav. Apgyvendintų turistų poilsio namuose (nameliuose) pagal Pajūrio regiono savivaldybes, 2012–2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Palangos miesto savivaldybė išsiskiria ne tik didžiausiu apgyvendintų turistų skaičiumi viešbučiuose bei poilsio namuose (nameliuose), bet ir tuo, kad tik šioje Pajūrio regiono savivaldybėje yra sanatorijos ir reabilitacijos centrai. Šiuose centruose 2012 m. buvo apgyvendinta 31249 turistai, 2013 m. – 31265, 2014 m. – 30209 turistai. Klaipėdos rajono savivaldybėje sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų nėra, tačiau ši savivaldybė išsiskiria didžiausiu kaimo turizmo sodybų skaičiumi Pajūrio regione. 2013 m. kaimo turizmo sodybų skaičius Pajūrio regione buvo 56, iš jų – 36 Klaipėdos rajono savivaldybėje ir 16 Šilutės rajono savivaldybėje, 2014 m. – 62, iš jų – 35 Klaipėdos rajono savivaldybėje ir 18 Šilutės rajono savivaldybėje. Kadangi augo kaimo turizmo sodybų skaičius, atitinkamai augo ir poilsiautojų, apsistojusių kaimo turizmo sodybose, skaičius. 2013 m. Pajūrio regione kaimo turizmo sodybose apsistojo 20,5 tūkst. turistų, o 2014 m. – 26,5 tūkst. turistų. Apžvelgiant statistinius Pajūrio regiono apgyvendinimo įstaigų skaičius, matoma, kad Pajūrio regionas yra gausiai lankomas Lietuvos bei užsienio turistų. Didžiausias užsienio turistų srautas lankosi Klaipėdos miesto savivaldybėje, Palangos miesto ir Neringos savivaldybės labiau patrauklios Lietuvos (vietiniams) turistams. Siekiant padidinti Klaipėdos rajono savivaldybės lankomumą bei pritraukti daugiau turistų siūloma efektyviau vykdyti rajone teikiamų paslaugų rinkodarą. Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybė pasižymi gausiu kaimo turizmo sodybų skaičiumi, šioje savivaldybėje palanku šalia patraukliausių turistams gamtos paveldo objektų didinti kaimo turizmo sodybų ir jų teikiamų paslaugų pasiūlą. 4 – tame skyriuje pateikiami turistiniai maršrutai, kurie apjungia Pajūrio regiono savivaldybes bei jose esančius kultūros bei gamtos paveldo objektus. Siekiant platinti informaciją apie Klaipėdos rajoną, jo apgyvendinimo paslaugas, naudinga atsižvelgti į siūlomus lankytinus objektus bei apgyvendinimo įstaigas šalia jų. Kaimo turizmo sodybos Klaipėdos rajono savivaldybėje gali būti prioritetinė sritis, kuri nuolatos būtų plėtojama, taip siekiant Klaipėdos rajoną padaryti dar patrauklesniu užsienio bei Lietuvos turistams (pvz., turistams siūlant kompleksinius paslaugų paketus, apimančius apgyvendinimą, maitinimą, pramogas ne tik sodyboje, bet ir už jos ribų). Taip pat, siekiant pritraukti didesnį turistų srautą savivaldybėje palanku plėtoti ir viešbučių, poilsio namų (namelių) siūlomas apgyvendinimo paslaugas.

3. Rinkos aplinka

Vertinant rinkos aplinką, svarbu identifikuoti makro lygmens veiksnius, galinčius turėti įtaką turistų srautams iš prioritetinių rinkų. Identifikuojant makro lygmens veiksnius analizuojami politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės aplinkos veiksniai (PEST metodas).

3.1 Politinė aplinka

Pagrindiniai identifikuoti politinės aplinkos veiksniai, galintys turėti įtaką turistų srautams, yra šie:

 augantys globalizacijos mastai. Laisvas žmonių judėjimas Europos regione prisideda prie didesnio turistų srauto. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių turistų skaičius nuolat auga, keliavimo mastai neturėtų mažėti, tad atvykstamojo turizmo rinka ir toliau augs. Tačiau didėjanti globalizacija gali lemti sumažėjusius vietinio turizmo srautus.  politinių santykių raida su Rusija. Baltijos šalių regionas, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste, atvykstantiems turistams gali atrodyti nestabilus ir nesaugus, kas lemtų sumažėjusius atvykstančių turistų iš Vakarų Europos srautus. Iš kitos pusės, daugelis kruizinių laivų vengia plaukti į Sankt Peterburgą dėl Rusijos agresijos ir ieško šalia esančių uostų, kaip tinkamų alternatyvų. Įvertinus turistinius srautus į Vakarų Europos šalis, matomas pakankamai didelis susidomėjimas Lietuvos Klaipėdos uostu. Remiantis Vokietijoje (Diuseldorfe) įvykusios tarptautinės jūrinio turizmo parodos „BOOT 2015“ duomenis, Klaipėdos uostas sulaukė labai didelio turistų susidomėjimo. 2015 metais į Klaipėdos uostą atvyko 51 kruizinis laivas su daugiau nei 60 000 turistų, 2014 metais – 63 kruiziniai laisvai su daugiau nei 57 000 turistų.

3.2 Ekonominė aplinka

Pagrindiniai identifikuoti ekonominės aplinkos veiksniai, galintys turėti įtaką turistų srautams, yra šie:

 ekonomikos augimas šalies viduje. 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Banko duomenimis, Lietuvos ekonomikos augimas buvo nedidelis, 2015 m. II ketv. siekė 1,4 proc. Lietuvos statistikos departamento 2015 m. išleistame „Darnaus vystymosi rodikliai“ leidinyje apžvelgiami įvairūs rodikliai – aplinkos būklės, ekonomikos vystymosi, socialinio vystymosi bei teritorijų vystymosi rodikliai. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie vienam gyventojui tenkantį bendrą vidaus produktą. 2013 m. šalies vidurkis buvo – 11,8 tūkst. eurų BVP, Klaipėdos apskrityje vienam gyventojui teko 12,7 tūkst. eurų BVP. Tik Vilniaus apskrities gyventojo sukuriamas BVP viršijo Klaipėdos apskrities atitinkamą rodiklį ir siekė 17,0 tūkst. eurų.

4 lentelė. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. eurų Apskritis / Metai 2009 2010 2011 2012 2013 Šalis 8,5 9,0 10,3 11,2 11,8 Alytus 5,6 6,0 6,9 7,2 7,7 Kaunas 8,1 8,7 10,1 11,0 11,7 Klaipėda 9,5 10,0 11,3 12,1 12,7 Marijampolė 5,1 5,7 6,5 7,3 7,6 Panevėžys 6,2 6,6 7,7 8,4 8,8 Šiauliai 6,0 6,7 7,8 8,5 8,9 Tauragė 4,5 5,0 6,0 6,4 6,7 Telšiai 6,9 7,6 8,8 9,0 9,3 Utena 7,2 6,3 7,1 7,4 7,8 Vilnius 12,6 13,1 14,7 15,9 17,0 Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Žemiau esančiame paveiksle pateikiamas vieno namų ūkio nario vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį kitimas (žr. 16 pav.).

400,0 326,0 344,0 294,0 300,0 259,0

200,0

100,0

0,0 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

16 pav. Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui, eurai per mėnesį Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam ūkio nariui 2011–2014 m. laikotarpiu didėjo, galima daryti prielaidą, kad šiuo laikotarpiu gerėjo gyventojų pragyvenimo lygis bei didėjo gaunamos pajamos. Naujausi duomenys, susiję su vidutinėmis išlaidomis, tenkančiomis vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kurie pateikiami Oficialiosios statistikos portale, yra 2012 m. – vėlesnių metų duomenys nėra pateikiami. Portale nurodoma, kad 2012 m. vienas ūkio narys per mėnesį poilsiui ir kultūrai skyrė vidutiniškai 12,1 Eur. Vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai sudarė apie 5,3 proc. visų vidutinių vartojimo išlaidų.

 Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtu „Lietuvos savivaldybių indeksas 2014“, Klaipėdos miesto savivaldybė buvo išrinkta geriausia vieta gyventi. Reitinguojant rajono savivaldybes pirmą vietą užėmė Kauno rajono savivaldybė, antrą vietą – Plungės rajono savivaldybė, trečią vietą – Klaipėdos rajono savivaldybė. Pirmaujantis Klaipėdos regionas yra patrauklus verslui, sudarytos palankios sąlygos investuotojams, mažesnis nedarbo lygis lyginant su kitomis savivaldybėmis.

3.3 Socialinė aplinka

Pagrindiniai identifikuoti socialinės aplinkos veiksniai, galintys turėti įtaką turistų srautams, yra šie:

 didelis nusikalstamumo lygis. Eurostato pateikiamais duomenimis, 2012 metais 1000- čiui gyventojų Lietuvoje teko 75,3 nusikalstamos veikos, kaimyninėse Latvijos ir Estijos šalyse šis rodiklis buvo atitinkamai 49,9 ir 40,8. Neigiamas šalies bei regiono įvaizdis tarptautinėje aplinkoje sumažina potencialių turistų skaičių, mažėja atvykstamojo turizmo srautai;  mažas gyventojų verslumas turizmo sektoriuje. Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, Klaipėdos rajonas patenka į savivaldybių verslumo dešimtuką5, kartu su šiomis savivaldybėmis: Neringos, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Kauno rajono ir Kauno miesto, Palangos miesto, Klaipėdos miesto, Panevėžio rajono ir Šiaulių miesto. Nors Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų verslumas didėja, tačiau jo augimo tendencijos labiausiai pastebimo statybos sektoriuje. Nepakankamas turizmo paslaugas teikiančių įstaigų kiekis lemia nekonkurencingą aplinką – turistai mieliau renkasi savivaldybes, kuriose turizmo paslaugų spektras yra labiau išplėtotas.

3.4 Technologinė aplinka

Pagrindiniai identifikuoti technologinės aplinkos veiksniai, galintys turėti įtaką turistų srautams, yra šie:

 inovatyvių priemonių diegimas. Lietuvoje inovatyvios rinkodaros priemonės turizmui nėra plačiai naudojamos. E-rinkodaros priemonės, kita technologinė plėtra suteikia galimybę lengviau vykdyti tikslinę rinkodarą ir pritraukti didesnius tiek užsienio, tiek vietinių turistų srautus. Pagrindiniai pokyčiai ir inovacijos turizmo sektoriuje susiję su informacinių ir ryšio technologijų taikymu (pvz., informacinių ir ryšio technologijų sklaida turizmo sektoriuje leidžia vartotojams tiesiogiai bendrauti su turizmo paslaugų teikėjais). Interneto naudojimo tendencijos Lietuvoje pateikiamos vadovaujantis rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „TNS LT“ 2014 metų apžvalgos duomenimis. Atliktoje empirinio tyrimo apžvalgoje pateikiami šie punktai:  2014 m. internetu naudojosi tiek pat šalies gyventojų, kiek ir 2013 m. – 73 proc. Mobiliųjų įrenginių (išmaniųjų telefonų ir planšečių) naudojimas išaugo 17 proc., palyginti su 2013 m.;  interneto vartotojai pastebimai atsisako stacionarių kompiuterių (nuo 2012 m. sumažėjo 10 proc.) ir vietoje jų renkasi nešiojamus arba planšetinius kompiuterius. 2014 m. planšetinius kompiuterius turėjo 10 proc., išmaniuosius telefonus – 38 proc., abu įrenginius - 7 proc. šalies gyventojų;  išaugo mobilaus interneto vartotojų dalis ir 2014 m. mobiliaisiais įrenginiais (planšete arba išmaniuoju telefonu) prie interneto jungėsi 32 proc. auditorijos;  2014 m. interneto vartotojai labiausiai buvo pasiekiami per lietuviškus naujienų portalus (91 proc.), paieškos sistemas (pvz., Google - 85 proc.) bei elektroninį paštą (83 proc.);  2014 m. išaugo interneto vartotojų, žiūrinčių vaizdo įrašus vaizdo portaluose, skaičius, išaugo socialinių tinklų auditorija ir su elektronine komercija susijusios

5 Lietuvos kredito unijos pateikiami duomenis, žiūrėti: http://lku.lt/blog/2015/12/18/lietuvos-regionu-verslumo- zemelapis-pirmauja-didmiesciai-ir-pajurio-kurortai/

veiklos: internetinis pirkimas bei informacijos rinkimas prieš įsigyjant prekes ar paslaugas;  „Facebook“ yra pagrindinis socialinis tinklalapis, kuriuo naudojasi 96 proc. socialinių tinklų vartotojų. Taip pat intensyviau pradedama naudotis ir kitomis socialinėmis platformomis („Instagram, „Pinterest“, „Spotify“). Tarp Lietuvos interneto vartotojų ypač populiarus ir vaizdo portalas „Youtube“ – juo naudojasi 89 proc. vartotojų. Vertinant rinkos aplinką nustatyta, kad veiksniai skirtingai veikia atvykstamojo ir vietinio turizmo rinkas. Iš užsienio atvykstantiems turistams didelę įtaką turi nepalanki geopolitinė situacija dėl Europos sąjungos ir Rusijos santykių. Atsižvelgiant į tai, tikslinga vykdant turizmo rinkodarą orientuotis į kitas turistų rinkas Vakarų Europoje (pvz., Jungtinę Karalystę, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Prancūziją), siekiant pritraukti naujus turistų srautus ir išlaikyti turizmo sektoriaus augimą. Vienas pagrindinių veiksnių vykdant turizmo sektoriaus plėtrą ir gerinant tarptautinį šalies ir atskirų savivaldybių įvaizdį – inovatyvios priemonės ir jų diegimas, padėsiantis pasiekti platesnę žmonių auditoriją ir atliepiantis technologijų raidos paskatintą turistų įpročių kaitą. Inovacijų diegimas, kaip viena veiksmingiausių konkurencingumo skatinimo priemonių, yra prioritetinė kryptis Lietuvoje, todėl inovacinė veikla turizmo sektoriuje sudaro teigiamas prielaidas turizmo plėtrai ir konkurencingumui. Inovacijų diegimas turizmo srityje turi būti susijęs su informacinėmis technologijomis, kompiuterizacija, internetinių įrankių kūrimu ir jų panaudojimu, mobiliosiomis aplikacijomis, virtualių erdvių kūrimu.

4. Konkurencinė aplinka

Siekiant parengti efektyvią rinkodaros plėtros programą būtina įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės konkurencingumą su kitomis savivaldybėmis. Šiame skyriuje pateikiamas Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių palyginimas pagal šiuos rodiklius: . gamtinius išteklius; . lankytinas vietas; . apgyvendinimo paslaugas; . maitinimo paslaugas; . aktyvų poilsį ir pramogas. 5 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal gamtinius išteklius Savivaldybė Apžvalga Gamtiniai ištekliai Savivaldybės plotas užima 98 km2 ir yra patogioje geografinėje vietoje – prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Į savivaldybės teritoriją taip pat patenka Kuršių nerijos dalis – Smiltynė ir Kiaulės Nugaros sala mariose. Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės kraštovaizdį formuoja per miestą tekanti Danės upė, Girulių, Klaipėdos, Smiltynės ir Neringos miškų masyvai, užimantys 18,2 proc. teritorijos ploto. Į Klaipėdos miesto teritorijos ribas patenka dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko. Rajono savivaldybė užima 1336 km2 ploto ir puslankiu supdama Klaipėda prieina prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Per savivaldybę teka Minija su Želsvos, Skinijos, Agluonos, Veiviržo intakais bei Danė su Eketės intaku. Teritorijoje yra Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškai, 11 draustinių, 12 Klaipėdos rajono piliakalnių, Plazės (Plocio), Kalotės, Kapstato ežerai. Klaipėdos rajonui taip pat priklauso dalis Pajūrio regioninio parko, kuriame yra Plazės gamtinis rezervatas, Namirsetos, Šaipių ir Olandų kepurės kraštovaizdžio, Karklės jūrinis, Kalotės botaninis-zoologinis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai. Palangos miesto savivaldybė užima 79 km2 ploto, yra išsidėsčiusi prie Baltijos jūros. Apie 40 proc., teritorijos sudaro miškai. Šiaurinė Palangos dalis priklauso Palangos miesto Pajūrio regioniniam parkui. Teritorijoje yra Būtingės geomorfologinis draustinis ir Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis. Per miestą teka Rąžės upelis. Kretingos rajono savivaldybės plotas užima 989 km2, per kurį teka Šventosios bei Minijos upės. Iš Vainekių miškų išteka Akmena, kuri už Kretingos rajono ribų vadinama Dane. Savivaldybėje įkurtas Salantų regioninis parkas, apimantis dalį Minijos pakraščių. Vainekių, Šventosios ir Mikoliškių miškai yra didžiausi Kretingos rajono teritorijoje. Rajone telkšo vienintelis Kašučių ežeras. Rajone yra Įpilties landšaftinis istorinis, Kurmaičių landšaftinis istorinis, Minijos ichtiologinis, Erlėnų geomorfologinis, Sudėnų botaninis-zoologinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio, Kartenalės entomologinis, Minijos kraštovaizdžio, Salantų žemupio, Salantų vidurupio draustiniai. Neringos savivaldybės teritorija sudaro 90 km2 ploto ir yra įsikūrusi siaurame Kuršių nerijos pusiasalyje, skiriančiame Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Miškai sudaro daugiau nei 80 proc. savivaldybės teritorijos. Neringos miestas, Neringos suformuotas sujungus Alksnynės, Juodkrantės, Nidos, Pervalkos ir Preilos gyvenvietes, priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, įtrauktam į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą. Šilutės rajono savivaldybė užima 1706 km2 ploto ir yra prie Kuršių marių, Šilutės rajono skiriančių savivaldybę nuo Baltijos jūros. Per teritoriją teka Nemunas su

Savivaldybė Apžvalga intakais Jūra, Gege, Veižu, Leite, Šyša, į Miniją įteka Tenenys ir Veiviržas. Rajone yra daugiau nei 50 ežerų, iš kurių didžiausias – Krokų lankos. Aukštųjų, Žąsyčių, Dinkių miškai yra vieni didesnių teritorijoje. Šilutės rajono savivaldybėje yra Rambyno kraštovaizdžio, Kintų ir Pleinės botaniniai, Meškinės pedologinis draustiniai, Nemuno deltos regioninis parkas. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių pateikiama informacija Įvertinus Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių gamtinius išteklius, konkurencingiausios Klaipėdos rajono savivaldybei yra Neringos ir Šilutės rajono savivaldybės, kuriose yra Kuršių nerijos nacionalinis bei Nemuno deltos regioninis parkai, kuriuose aktyviai vykdomos įvairios turizmo veiklos. Parkuose gausu draustinių, vandens telkinių, kurie sudaro pagrindą plėtojant vandens, ekologinį–pažintinį, gamtinį turizmą.

Atsižvelgiant į tai, kad visų Pajūrio regiono savivaldybių teritorijos ar dalis jų patenka į Kuršių nerijos nacionalinio ar Pajūrio, Salantų, Nemuno regioninių parkų teritorijas, tikslinga kurti ir plėtoti bendrus aktyvaus poilsio, ekologinius–pažintinius, vandens ar gamtinius turizmo maršrutus.

6 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal lankytinas vietas Savivaldybė Apžvalga Lankytinos vietos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis, lankytinos vietos Klaipėdos mieste skirstomos į keturias grupes: lankomus objektus, galerijas, muziejus ir parkus. Prie 47 lankomų objektų priskiriamos įvairios Klaipėdos miesto skulptūros, paminklai, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos senamiestis ir kt. Mieste yra 16 galerijų, 10 muziejų, 14 parkų. Prie lankomiausių objektų priskiriama Teatro aikštė, kurioje vyksta įvairios mugės, koncertai ir kiti renginiai, Klaipėdos senamiestis, kuris laikomas vienu gražiausiu Lietuvoje. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro internetiniame tinklalapyje pateikiama informacija tik apie 19 lankytinų objektų Klaipėdos rajone, nors Klaipėdos rajono savivaldybėje jų yra daugiau nei 70 – tai dvarai, etnografinės sodybos, muziejai ir kt. Vieni patraukliausių traukos objektų – Karklė ir Olandų kepurė. Palangos turizmo informacijos centro tinklalapyje pateikiama informacija apie 22 lankytinus objektus – parkus, muziejus, skulptūras ir kt. Vieni lankomiausių Palangos miesto Palangos miesto objektų – Palangos botanikos parkas, Palangos pėsčiųjų tiltas, grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose įsikūręs Gintaro muziejus ir kt. Kretingos rajono turizmo informacijos centro tinklalapyje išskiriamos 37 Kretingos rajono lankytinos vietos. Vienas lankomiausių objektų Kretingoje – Kretingos dvaro parkas bei Žiemos sodas, Orvidų sodyba. Neringos oficialioje turizmo informacijos svetainėje pateikiama informacija apie 31 lankytiną objektą – paminklus, skulptūras, bibliotekas, muziejus, Neringos galerijas ir kt. Lankomiausi objektai – Žvejo etnografinė sodyba, Juodkrantės miniatiūrų muziejus, Nacionalinio parko gamtos muziejus. Šilutės turizmo informacijos centro tinklalapyje pateikiama informacija apie 58 lankytinus objektus rajone – bažnyčias, paminklus, skulptūras ir kt. Šilutės rajono Lankomiausios vietos Šilutės rajono savivaldybėje – Švėkšnos dvaras, vandens malūnas Katyčiuose, Šilutės Hugo Šojaus dvaras ir kt. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių pateikiama informacija Vertinant lankomus kultūros objektus Pajūrio regiono savivaldybėse, Klaipėdos rajonui konkurencingiausios yra Palangos bei Klaipėdos miestų savivaldybės. Šiuose miestuose gausu kultūrinių, archeologinių, istorinių objektų, kurie yra patrauklūs lankytojams bei turistams.

Išvystyta objektų infrastruktūra, patraukli aplinka, objektams taikoma rinkodara vieni iš pagrindinių veiksnių, į šiuos miestus pritraukiantys daugiausiai lankytojų bei turistų.

Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių istorinių, kultūrinių, architektūrinių objektų pritaikymas turizmo reikmėms pritrauktų didesnius lankytojų bei turistų srautus į rajoną.

7 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal apgyvendinimo paslaugas Savivaldybė Apžvalga Apgyvendinimo paslaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje yra 53 apgyvendinimo paslaugas teikiančios Klaipėdos miesto įstaigos. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 89 apgyvendinimo paslaugas teikiančios Klaipėdos rajono įstaigos. Palangos miesto savivaldybėje yra 301 apgyvendinimo paslaugas teikianti Palangos miesto įstaiga. Kretingos rajono savivaldybėje yra 12 apgyvendinimo paslaugas teikiančių Kretingos rajono įstaigų. Neringos Neringos savivaldybėje yra 66 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos. Šilutės rajono Šilutės rajono savivaldybėje yra 40 apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių pateikiama informacija Vertinant Pajūrio regiono savivaldybių apgyvendinimo infrastruktūra, Klaipėdos rajono savivaldybei konkurencingiausia yra Palangos miesto savivaldybė – čia yra net 301 apgyvendinimo įstaiga, iš kurių net 35 viešbučiai.

Vertinant apgyvendinimo paslaugas Pajūrio regiono savivaldybėse, Klaipėdos rajono savivaldybei tiek apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičiumi, tiek savivaldybėse apsistojusių turistų skaičiumi, konkurencingos visos savivaldybės, išskyrus Kretingos savivaldybę.

Žemiau esančiame paveiksle pateikiamas turistų apgyvendinimo Pajūrio regiono savivaldybėse srautas 2014 m.

250000

200000

150000

100000

50000

0 Klaipėdos m. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav. Šilutės r. sav. sav. Iš viso 200749 12301 4481 54719 221144 10090 Užsieniečių 106433 1228 2119 22073 53916 2784

17 pav. Apgyvendintų turistų skaičius savivaldybėse, priklausančiose Pajūrio regionui, 2014 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis Iš paveiksle pateikiamų duomenų matyti, kad vietiniams turistams patraukliausia yra Palangos miesto savivaldybė – čia apsistojo 167 228 Lietuvos gyventojai. Užsienio turistams patraukliausia Klaipėdos miesto savivaldybė – apgyvendinimo įstaigose apsistoję užsienio turistai sudarė daugiau nei pusė visų Klaipėdos miesto savivaldybėje apsistojusių turistų skaičiaus. Mažiausiai vietinių turistų apsistojo Kretingos rajono savivaldybėje, užsienio turistų – Klaipėdos rajono savivaldybėje. Nors Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybėse apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų

skaičius yra panašus, Klaipėdos rajono savivaldybėje apsistojo keturis kartus mažiau turistų, palyginti su Neringos savivaldybėje apsistojusių turistų skaičiumi. Viena iš galimų priežasčių – turistai labiau linkę apsistoti Neringos kurorte dėl unikalaus kraštovaizdžio ir kultūros paveldo. 8 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal maitinimo paslaugas Savivaldybė Apžvalga Maitinimo paslaugos Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybėje yra 319 viešojo maitinimo įstaigų. Klaipėdos rajono Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 19 viešojo maitinimo įstaigų. Palangos miesto Palangos miesto savivaldybėje yra 110 viešojo maitinimo įstaigų. Kretingos rajono Kretingos rajono savivaldybėje yra 20 viešojo maitinimo įstaigų. Neringos Neringos savivaldybėje yra 53 viešojo maitinimo įstaigos. Šilutės rajono Šilutės rajono savivaldybėje yra 20 viešojo maitinimo įstaigos. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių pateikiama informacija Vertinant Pajūrio regiono savivaldybes pagal teikiamas maitinimo paslaugas – Klaipėdos miesto savivaldybė išsiskiria gausiausiu maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičiumi. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra mažiausiai maitinimo įstaigų – 19. Klaipėdos rajono savivaldybei pagal šį rodiklį konkurencingiausios yra Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Neringos savivaldybės – čia ne tik gausu maitinimo įstaigų, šiose savivaldybėse ir daugelis maitinimo įstaigų yra aukštesnės kategorijos. 9 lentelė. Pajūrio regiono savivaldybių palyginimas pagal aktyvų poilsį ir pramogas Savivaldybė Apžvalga Aktyvus poilsis ir pramogos Klaipėdos miesto savivaldybėje teikiamų aktyvaus poilsio ir pramogų spektras apima: kino teatrą, pramogas, susijusias su žirgais (jodinėjimas, jojimo pamokos, fotosesijos), 3 baseinus, kartingus, stalo žaidimų klubą, laipynių parką, golfo aikštyną, ledo areną, nardymą, šuolius parašiutu ir pramoginius skrydžius, laipiojimą uolomis, dažasvydį, lazerių karus, akmenslydį, sporto Klaipėdos miesto klubus, sveikatingumo centrus, vandenlenčių parką, žiemos pramogas (stintų žvejyba, sniego keturračiai ir kt.), kruizus į Baltijos jūrą, buriavimą, galvosūkių kambarį, naktinius klubus ir kt. Klaipėdos ir turizmo kultūros informacijos centro tinklalapyje pateikiamas tik vienas turistinis maršrutas, skirtas keliauti dviračiu. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro duomenimis, rajone siūlomos tokios laisvalaikio paslaugos: buriavimas, buriavimas jėgos aitvarais, baidarių nuoma, slidinėjimas, jodinėjimas, šuoliai parašiutu, pramoginiai skrydžiai, golfas, tenisas, dažasvydis, kino teatras, skraidymas parasparniais, burbulinis futbolas, Utrių kalno slidinėjimo trasa, pramoginiai plaukiojimai, baidarės, pramoginė žvejyba, jodinėjimas, vandenlenčių parkas, zoologijos sodas, dinozaurų parkas, muziejai, ekskursijos, jogos ir aerobikos užsiėmimai. Klaipėdos rajono Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras vykdo šių turizmo paketų pardavimą: kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“, edukacinė programa „Žuvies kelias“, pamarietiškos žuvies degustacija, 2 dienų viešnagė pamaryje „Pažink pamario vandens kelius“, pažintinis turas „Paukščių takais“, 3-jų ir 6-šių valandų keliones laivu „Aisytė“, 2-jų dienų kelionė. Išsamūs paketų aprašymai pateikiami turizmo informacijos centrų tinklalapiuose. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras taip pat pateikia išsamią informaciją net apie 20 automobilių, dviračių, vandens ir pėsčiųjų maršrutų Klaipėdos rajone. Palangos turizmo informacijos centro tinklalapyje nurodomi šie aktyvaus Palangos miesto poilsio ir pramogų pasiūlymai: Palangos gintaro muziejaus edukaciniai užsiėmimai, vandens aerobikos treniruotės, jogos užsiėmimai, vaikų laisvalaikio

Savivaldybė Apžvalga klubas „Debesiukas“, galvosūkių kambarys, laipynių aikštelė vaikams, batutų parkas, parkams vaikams, Palangos sporto kompleksas, Palangos sporto klubas, interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių Bulvaras“, dviračių, velomobilių, motorolerių, elektromobilių nuoma, šuoliai parašiutu, šiaurietiškas ėjimas, kaitavimas, kartodromas, jogos užsiėmimai, Palangos dažasvydžio klubas, Palangos teniso mokykla, Palangos teniso klubas, jodinėjimas žirgais, pateikiamas dviračių maršrutas, įvairūs poilsio paketai. Kretingos rajono turizmo informacijos centro tinklalapyje pateikiamos šios poilsio ir aktyvaus laisvalaikio pramogos savivaldybėje: nuotykių parkas „Lūšies kelias“, Kartenos aerodromo teikiamos paslaugos (sklandymas, skraidymas ir kt.), pramogų parkas „Malūnų kaimas“, teniso kortai, dažasvydis, Kretingos rajono kartų nuoma, vandens dviračiai, plaustas-katamaranas, baidarių nuoma, šaudymas iš lanko, dviračių ir automobilių nuoma, jodinėjimo paslaugos, spa paslaugos, vandens parkas. Taip pat tinklalapyje pateikiami 3 maršrutai: istorinis, kultūrinis ir gamtinis. Neringos oficialioje turizmo informacijos svetainėje pateikiama informacija apie šias aktyvaus poilsio pramogas: pažintinius takus, pramogas dviračiais, vandens turizmą, mėgėjišką žūklę, paukščių stebėjimą, žiemos pramogas, teniso Neringos kortus, krepšinio ir futbolo aikšteles, šiaurietišką ėjimą, orientavimosi sporto parkus, lauko treniruoklius, spa paslaugas. Tinklalapyje taip pat pateikiama informacija apie 4 maršrutus: „Neatrastoji Juodkrantės žemė“, „Pasaulinis gintaro kelias Neringoje“, „Neringos švyturiai“, „Kopk kopa“. Šilutės turizmo informacijos centro tinklalapyje pateikiama informacija apie šias aktyvaus poilsio paslaugas: apžvalginius skrydžius lėktuvu, pramogas su žirgais, plaukimą baidarėmis, banglentėmis, kaitavimą jėgos aitvarais, dažasvydį, buriavimą katamaranais, pasivažinėjimas keturračiais, žvejybos Šilutės rajono varžybas, pažintines išvykas po užliejamas vietoves, pelkes, paukščių stebėjimą, ledrogių ir slidrogių su burėmis čempionatus, pasivažinėjimą sniego motociklais, rogėmis. Tinklalapyje taip pat pateikiama informacija apie savivaldybėje vykdomas edukacines programas, organizuojamą ekskursiją „Šilutės istorijos ir laiko vingiuose“. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Pajūrio regionui priskiriamų savivaldybių pateikiama informacija Vertinant savivaldybėse siūlomas poilsio ir aktyvaus laisvalaikio pramogas, Klaipėdos bei Palangos miesto savivaldybės išsiskiria siūlomų paslaugų kiekiu ir spektru. Šios savivaldybės vertinamos ne tik kaip konkurencingiausios Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau jos konkurencingos ir likusioms Pajūrio regiono savivaldybėms. Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse dauguma siūlomų pramogų yra sezoninės. Visų savivaldybių turizmo informacijos centrų tinklalapiuose pateikiama pakankamai išsami informaciją apie siūlomas pramogas, tačiau tik Palangos turizmo informacijos centro tinklalapyje pateikiama informacija apie pramogas vaikams, kas yra aktualu keliautojams su mažamečiais vaikais. Apibendrinant Klaipėdos rajono savivaldybės konkurencinę aplinką, Klaipėdos bei Palangos miestai yra konkurencingiausi iš visų Pajūrio regiono savivaldybių. Šie miestai sulaukia didžiausių lankytojų bei turistų srautų, apgyvendinimo, maitinimo bei siūlomų pramogų spektrai yra gausūs tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Siekiant padidinti Klaipėdos rajono savivaldybės konkurencingumą, tikslinga orientuotis į tų turizmo paslaugų teikimą, kurios nėra pakankami gerai išvystytos kitose savivaldybėse, pvz., užtikrinti aukštos kokybės kaimo turizmo paslaugas. Vertinant kaimo turizmo sodybų skaičių

Pajūrio regiono savivaldybėse – jų, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai yra Klaipėdos rajone.

4.1 Klaipėdos rajono savivaldybės bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

Siekiant prisidėti prie Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje numatytų tikslų ir uždavinių bei formuoti Klaipėdos rajono savivaldybės, kaip patrauklios turistinės vietovės, įvaizdį, būtina vykdyti bendradarbiavimą su kitomis savivaldybėmis. Siekiant didesnio efektyvumo bendradarbiaujant, tikslinga bendradarbiavimą plėtoti su Pajūrio regionui priskiriamomis savivaldybėmis – Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos, Kretingos bei Šilutės rajonų savivaldybėmis. Šių savivaldybių išsidėstymas palankus kuriant bendrus turizmo maršrutus – pėsčiųjų ar dviračių takų, automobilių ir vandens kelių, apimančius kultūros bei gamtos paveldo objektus. Atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo situaciją, žemiau pateikiami Pajūrio regiono savivaldybių objektai, kuriuos siūloma apjungti į bendrus maršrutus, kuriant bendradarbiavimo projektus. Siūlomas turizmo maršrutas I. Lietuvos ir Pajūrio regiono savivaldybių istorija. Projektas apjungia visas Pajūrio regiono savivaldybes ir skatina Lietuvos, Pajūrio regiono istorijos populiarinimą. Projektas apima 12 muziejų, kuriuose eksponuojami archeologiniai radiniai, dokumentai, partizaninis judėjimas Pajūrio regione, pristatomos pajūrio gyvenvietės ir kt. Tikslinis projekto segmentas – istorija besidomintys turistai, tačiau siekiant didesnio susidomėjimu projektu, tikslinga projekto viešinimui panaudoti muziejuose vykdomas edukacines veiklas, organizuojamas kūrybines ir lavinamąsias veiklas. 10 lentelė. Objektai, skirti populiarinti Lietuvos ir Pajūrio regiono savivaldybių istorinį paveldą Siūlomos tradicinės ir e-rinkodaros Savivaldybė Siūlomi objektai turinio formavimo ir turinio viešinimo priemonės 1. Mažosios Lietuvos istorijos . Siūlomus objektus pristatantis muziejus tinklalapis, kuriame dominuotų Klaipėdos miesto 2. Rezistencijos ir tremties objektų nuotraukos ir / ar trumpi video ekspozicija filmukai, pristatantys muziejus, 3. Pilies muziejus pateikiama šalia esančių maitinimo ar 4. Gargždų krašto muziejus ir apgyvendinimo įstaigų informacija, filialai: kiti istoriniai objektai, esantys 5. Laivės kovų ir tremties savivaldybėse ir kt.; istorijos muziejus . Interaktyvus žemėlapis, kuris būtų Klaipėdos rajono 6. I. Simonaitytės memorialinis patalpintas Pajūrio regiono muziejus savivaldybių tinklalapiuose, naujai 7. Agluonėnų etnografinė sodyba sukurtame muziejų tinklalapyje arba 8. J. Gižo etnografinė sodyba sukurtas kaip naujas atskiras 9. Dr. Jono Šliūpo memorialinė tinklalapis. Žemėlapis turėtų būti sodyba – muziejus sukurtas taip, kad naudotojas galėtų ne Palangos miesto 10. Tremties ir rezistencijos tik apžiūrėti muziejus, bet ir pats muziejus susidėlioti norimus aplankyti 11. Kretingos muziejus su Žiemos muziejus. Interaktyvus žemėlapis Kretingos rajono sodu turėtų būti pritaikytas visiems 12. Jokūbavo A. Stulginskio mobiliesiems įrenginiams;

pagrindinės mokyklos . Vaizdo siužetas, pristatantis visus muziejus projekto objektus. Siužetas gali būti 13. Darbėnų gimnazijos naudojamas demonstravimui rezistencijos muziejus televizijoje, Pajūrio regiono Neringos 14. Neringos istorijos muziejus pristatymuose, parodose, Youtube portale, Pajūrio regiono savivaldybių Šilutės rajono 15. Šilutės muziejus turizmo informacijos centrų tinklalapiuose. Šaltinis: sudaryta Konsultanto Siūlomas turizmo maršrutas II. Pajūrio regiono savivaldybių kultūrinis–pažintinis maršrutas. Projektas apjungia visas Pajūrio regiono savivaldybes ir skatina Pajūrio regiono kultūrinio- pažintinio turizmo populiarinimą. Projektas apima 19 gamtos bei kultūros paveldo objektų, kuriuose turistai galės susipažinti su Pajūrio regiono kraštovaizdžiu bei jame esančiais lankytinais objektais, parkais. Tikslinis projekto segmentas – kultūros bei gamtos objektais besidomintys vietiniai bei užsienio turistai (tikslinės rinkos – moksleiviai, su šeima keliaujantys turistai, senjorai). 11 lentelė. Objektai, skirti populiarinti kultūrinį-pažintinį turizmą Siūlomos tradicinės ir e-rinkodaros Savivaldybė Siūlomi objektai turinio formavimo ir turinio viešinimo priemonės Klaipėdos miesto 1. Klaipėdos botanikos sodas . Siūlomus objektus pristatantis 2. Klaipėdos skulptūrų parkas tinklalapis, kuriame dominuotų Klaipėdos rajono 3. Antkalnio piliakalnis objektų nuotraukos ir / ar trumpi video 4. Dovilų piliakalnis filmukai, pristatantys kultūros– 5. Eketės piliakalnis pažintinius paveldo objektus, šalia 6. Gerduvėnų piliakalnis esančių maitinimo ar apgyvendinimo 7. Kalniškės piliakalnis įstaigų informaciją, kiti kultūros– 8. Laistų piliakalnis pažintiniai paveldo objektai, esantys 9. Mockaičių piliakalnis savivaldybėse ir kt.; 10. Norgėlų piliakalnis . Interaktyvus žemėlapis, kuris būtų 11. Skomantų piliakalnis patalpintas Pajūrio regiono 12. Veiviržėnų piliakalnis savivaldybių tinklalapiuose, naujai 13. Vyskupiškių piliakalnis sukurtame kultūrinių–pažintinių 14. Žvaginių piliakalnis maršrutų tinklalapyje arba sukurtas 15. Veiviržėnų piliakalnis naujas atskiras tinklalapis. Žemėlapis 16. Ablingos memorialas turėtų būti sukurtas taip, kad 17. Olandų kepurė naudotojas galėtų ne tik apžiūrėti Palangos miesto 18. Jūros tiltas lankytinus objektus, bet ir pats 19. Birutės kalnas susidėlioti norimus aplankyti Kretingos rajono 20. Andulių – Ėgliškių piliakalnis kultūrinius–pažintinius objektus. 21. Gaidžio kalnas Interaktyvus žemėlapis turėtų būti 22. Baltų mitologijos parkas pritaikyti visiems mobiliesiems 23. Dauginčių atodanga įrenginiams; 24. Salantų regioninis parkas . Vaizdo siužetas, pristatantis visus 25. Imbarės piliakalnis projekto objektus. Siužetas gali būti 26. Kartenos piliakalnio istorinis– naudojamas demonstravimui archiologinis paminklas televizijoje, Pajūrio regiono Neringos 27. Parnidžio pažintinis takas pristatymuose, parodose, Youtube 28. Švyturys ant Urbo kalno portale, Pajūrio regiono savivaldybių 29. Saulės laikrodis–kalendorius turizmo informacijos centrų Šilutės rajono 30. Ventės ragas tinklalapiuose; 31. Nemuno delta . Kelionių agentūrų siūlomuose kelionių

Siūlomos tradicinės ir e-rinkodaros Savivaldybė Siūlomi objektai turinio formavimo ir turinio viešinimo priemonės paketuose įtraukti ir Pajūrio regiono kultūros–pažinimo maršrutą; . Internetinio / popierinio leidinio parengimas, kuriame būtų pristatomas kultūrinis–pažintinis maršrutas, nurodomi lankytini objektai, jų aprašai, šalia esančios apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos. Šaltinis: sudaryta Konsultanto Siūlomas turizmo maršrutas III. Pajūrio regiono savivaldybių aktyvaus poilsio bei laisvalaikio praleidimas nacionaliniame bei regioniniuose parkuose. Maršrutas apjungia Pajūrio regione esantį Kuršių Nerijos nacionalinį parką, Pajūrio regioninį parką, Salantų regioninį parką bei Nemuno deltos regioninį parką. Maršrutas apima 41 skirtingus aktyvaus poilsio bei laisvalaikio praleidimo būdus. Kadangi maršrutas apima daug skirtingų laisvalaikio praleidimo objektų, turistai turės galimybę pasirinkti jiems patinkančias pramogas bei aplankyti skirtingas Pajūrio regiono savivaldybes. Kai kuriuose – Pajūrio regioniniame parke bei Kuršių Nerijos nacionaliniame parke – aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdai siūlomi ir žiemos metu. Tikslinis segmentas – šeimos, jauni žmonės, turistai, mėgstantys aktyvų laisvalaikį. Pasirinkus šį maršrutą turistai ne tik aktyviai praleistų laisvalaikį, bet tuo pačiu metu susipažintų su regiono kultūros bei paveldo objektais, o tai didintų regiono žinomumą bei skatintų turistus sugrįžti ir aplankyti dar daugiau Pajūrio regiono savivaldybių. Ne sezono metu siūlomos aktyvaus laisvalaikio pramogos prisidėtų prie turizmo sezoniškumo mažinimo Pajūrio regiono savivaldybėse. 12 lentelė. Objektai, skirti populiarinti aktyvaus poilsio ir laisvalaikio turizmą Siūlomos tradicinės ir e-rinkodaros Savivaldybė Siūlomi objektai turinio formavimo ir turinio viešinimo priemonės Kuršių Nerijos nacionalinis . Interaktyvaus žemėlapio sukūrimas, parkas: kuriame būtų įtrauktas nacionalinis 1. Ekskursijos ir žygiai; parkas bei regioniniai parkai. 2. Pažintiniai dviračių takai; Žemėlapyje būtų talpinama 3. Orientavimosi sporto parkai; informacija apie lankytinas vietas, 4. Šiaurietiškas ėjimas; aktyvaus poilsio ir laisvalaikio Klaipėdos miesto 5. Buriavimas; praleidimo galimybes. Žemėlapis 6. Megėjiška žūklė; turėtų būti sukurtas taip, kad 7. Grybavimas ir uogavimas; naudotojas galėtų ne tik apžiūrėti 8. Paukščių stebėjimas; aktyvaus laisvalaikio objektus, bet ir 9. Jogos mankštos pajūryje; pats susidėlioti norimus aplankyti 10. Pėsčiųjų takai; aktyvaus laisvalaikio praleidimo 11. Slidinėjimo trąsos (rogutėmis, objektus. Interaktyvus žemėlapis slidėmis, snieglentėmis). turėtų būti pritaikyti visiems Pajūrio regioninis parkas: mobiliesiems įrenginiams; 12. Maršrutai dviračiais, kurių . Kelionių agentūrų siūlomuose kelionių Klaipėdos rajono metu būtu aplankomos paketuose įtraukti ir nacionalinio skirtingos Pajūrio regiono parko bei regioninių parkų siūlomų vietos; aktyvių pramogų maršrutą;

13. Gintaro gaudymas; . Reklama radijuje pasiektų tikslinę 14. Mėgėjiška žūklė; maršruto grupę – jaunus asmenis bei 15. Pažintinis takas „Litorina“ dirbančius asmenis, kurių poreikis – 16. Paukščių stebėjimo namelis aktyvus poilsis. prie Plocio ežero; . Reklama televizijoje, internete. 17. Paukščių žiemavietės Reklaminiame vaizdo siužete stebėjimas; patalpinama informacija apie galimus 18. Jodinėjimas; aktyvaus laisvalaikio praleidimo 19. Pajūrio regioninio parko būdus. Vaizdiniai filmukai gali būti lankytojų centras; talpinami ne tik televizijoje, bet ir 20. Pakrantės artilerijos baterija rajono pristatymuose, parodose, „Memel-Nord“; Klaipėdos rajono turizmo ir 21. Kaitavimas. informacijos centro tinklalapyje ir kt. Palangos miesto Pajūrio regioninis parkas: . popierinio leidinio parengimas, 22. Vėjažuvių žūklė Nemirsetoje. kuriame būtų pristatomos Salantų regioninis parkas: nacionaliniame bei regioniniuose 23. Vandens turizmo maršrutas, parkuose vykdomos aktyvaus poilsio Kretingos rajono plaukimas baidarėmis; ir laisvalaikio pramogos, nurodomi 24. Autoturizmo, dviračių lankytini objektai, jų aprašai, šalia maršrutai; esančios apgyvendinimo bei 25. Pažintiniai pėsčiųjų takai. maitinimo paslaugas teikiančios Kuršių Nerijos nacionalinis įstaigos; parkas: . mobili aplikacija, kurioje būtų 26. Ekskursijos ir žygiai; pateikiamas pramogų aprašymas, 27. Pažintiniai dviračių takai; nurodomi parkuose esantys gamtos bei 28. Orientavimosi sporto parkai; kultūros paveldo objektai, šalia Neringos 29. Šiaurietiškas ėjimas; esančios maitinimo bei 30. Buriavimas; apgyvendinimo įstaigos. Mobili 31. Megėjiška žūklė; aplikacija iš dalies atkartotų 32. Grybavimas ir uogavimas; interaktyvų žemėlapį, tačiau joje 33. Paukščių stebėjimas; atsirastų funkcijos, charakteringos tik 34. Jogos mankštos pajūryje; aplikacijoms, pvz., GPS funkcijų 35. Pėsčiųjų takai. panaudojimas, nustatant artimiausią Nemuno deltos regioninis siūlomą pramogą, lankytiną vietą, parkas: maitinimo įstaigą ir pan. 36. Dviračių pažintiniai takai; 37. Limituota žvejyba; 38. Edukacinis kelias po Rusnės salą „Potvynio apsupty“; 39. Plaukiojimas pažintinėmis Šilutės rajono vandens turizmo trasomis; 40. Maršrutas „Iš lankytojų centro – į gamtą“ (maršrutas nuo Šilutės miesto į Nemuno deltos

regioninį parką, aplankant gamtos takus, muziejus, ekspozicijas, kitas lankomas gamtos, kultūros paveldo vertybes). Šaltinis: sudaryta Konsultanto

Siūlomas turizmo maršrutas IV. Pajūrio regiono savivaldybių vandens turizmo pramogos nacionaliniame parke bei regioniniuose parkuose. Maršrutas apjungia Pajūrio regione esantį Kuršių Nerijos nacionalinį parką, Pajūrio regioninį parką, Salantų regioninį parką bei Nemuno deltos regioninį parką. Maršrutas apima 10 skirtingų vandens turizmo pramogų. Maršrutą sudaro laisvalaikio praleidimo pramogos, kurios turistus supažindins su krašto vandens ištekliais bei teikiamomis pramogomis. Kai kurios vandens turizmo pramogos (pvz., žvejyba) gali turistus pritraukti ne tik vasaros metu, bet siūlomos pramogos ir šaltuoju metų sezonu – poledinė žūklė.

13 lentelė. Objektai, skirti populiarinti vandens turizmo pramogos Siūlomos tradicinės ir e-rinkodaros Savivaldybė Siūlomi objektai turinio formavimo ir turinio viešinimo priemonės Kuršių Nerijos nacionalinis . Interaktyvaus žemėlapio sukūrimas, parkas: kuriame būtų įtrauktas nacionalinis Klaipėdos miesto 1. Buriavimas; parkas bei regioniniai parkai. 2. Mėgėjiška žūklė. Žemėlapyje būtų talpinama Pajūrio regioninis parkas: informacija apie aktyvaus poilsio ir 3. Mėgėjiška žūklė; laisvalaikio praleidimo galimybes Klaipėdos rajono 4. Kaitavimas; keliaujant vandens turizmu ir 5. Jodinėjimas pajūriu; užsiimant vandens turizmo 6. Gintaro gaudymas. pramogomis. Žemėlapis turėtų būti Salantų regioninis parkas: sukurtas taip, kad naudotojas galėtų Kretingos rajono 7. Vandens turizmo maršrutai ne tik apžiūrėti aktyvaus laisvalaikio baidarėmis. objektus, bet ir pats susidėlioti Kuršių Nerijos nacionalinis norimus aktyvaus laisvalaikio parkas: praleidimo būdus. Interaktyvus Neringos 8. Buriavimas; žemėlapis turėtų būti pritaikyti 9. Mėgėjiška žūklė; visiems mobiliesiems įrenginiams; 10. Jogos mankšta pajūryje. . Kelionių agentūrų siūlomuose Nemuno deltos regioninis kelionių paketuose įtraukti ir parkas: nacionalinio parko bei regioninių 11. Limituota žvejyba; parkų siūlomų vandens turizmo 12. Plaukiojimas vandens pramogų maršrutus; telkiniais. . Reklama radijuje pasiektų tikslinę maršruto grupę – jaunus asmenis bei dirbančius asmenis, kurių poreikis – aktyvus poilsis. . Reklama televizijoje, internete. Šilutės rajono Reklaminiame vaizdo siužete patalpinama informacija apie galimus laisvalaikio praleidimo būdus užsiimant vandens turizmu. Vaizdiniai filmukai gali būti talpinami ne tik televizijoje, bet ir rajono pristatymuose, parodose, Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro tinklalapyje ir kt. Šaltinis: sudaryta Konsultanto

5. Produkto auditas

Atliekant turizmo produktų auditą, apžvelgiamos Klaipėdos rajono turizmo produktų tendencijos pagal atskiras turizmo paslaugų rūšis. Šioje dalyje siekiama įvertinti turimų turizmo produktų stiprybes ir silpnybes.

Gamtiniai ištekliai. Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės bei akvatorija, miškų masyvai, saugomos teritorijos, tvenkiniai, ežerai, upės bei slėniai, kraštovaizdžio teritorinė struktūra formuoja rekreacinius Klaipėdos rajono savivaldybės išteklius. Klaipėdos rajone vertingiausiais ištekliais estetiniu atžvilgiu yra Minijos slėnis, Kuršių marios su Kuršių nerijos rytine pakrante ir rajone esanti Baltijos jūros pakrantė. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro duomenimis Klaipėdos rajone yra: . regioninis parkas – Pajūrio regioninis parkas; . 11 valstybinių draustinių: Ablingos geomorfologinis, Graumenos hidrografinis, Kliošių kraštovaizdžio, Lužijos botaninis, Minijos ichtiologinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio, Reiskių tyro telmologinis, Svencelės pievų botaninis-zoologinis, Svencelės tyro telmologinis, Veiviržo ichtiologinis, Veiviržo kraštovaizdžio; . Kalvių atkuriamasis sklypas; . 2 gamtos paminklai – Lapiškės akmuo ir Priekulės ąžuolas; . 3 valstybiniai gamtos paveldo objektai – akmuo Baravykas, Olando kepurės skardis, Svencelės ąžuolas; . 12 piliakalnių: Antkalnio, Dovilų, Eketės, Gerduvėnų, Kalniškės, Laistų, Mockaičių, Norgėlų, Skomantų, Veiviržėnų, Vyskupiškių, Žvaginių. . 18 kitų gamtos objektų (Šaipių kraštovaizdžio draustinis, Minijos upės slėnis, Karklės jūrinis draustinis, Baltijos jūros priekrantė, Nemirsetos smiltpievės, Plazės gamtinis rezervatas, Rietavo miškai, Placio ežeras, Kapstato ežeras, Kuršių marios, Svencelės pelkė, Kintų pievos ir miškai, Lūžijos ir tyrų pelkės, Minijos upė, Veiviržo ir Šlapės upės, Veiviržo slėnis, Mažeikių miško beržo genties draustinis, Kalvių karjeras. Siekiant didinti turistinį potencialą 2015 m. buvo įgyvendintas projektas, kurio metu Kalniškės piliakalnis buvo pritaikytas kultūros ir rekreacijos reikmėms. Taip pat vienas naujausių lankomų objektų – apžvalgos bokštelio pastatymas Drevernoje, kuriame turistai gali stebėti Kuršių marių ir Drevernos vaizdus.

Silpnai išvystyta gamtinių Klaipėdos rajono išteklių rinkodara viena iš priežasčių, lemiančių nepakankamą gamtinio turizmo potencialo išnaudojimą.

Dalis Klaipėdos rajono gamtinių išteklių nėra pakankamai efektyviai pritaikyti turizmui – neišvystyta rekreacinė, informacinė struktūra. Nors apie Pajūrio regioninį parką pateikiama išsami informacija, tačiau kitų rajono gamtinių išteklių rinkodara nėra išvystyta. Tai yra viena iš priežasčių, lemiančių nepakankamą gamtinio turizmo Klaipėdos rajone potencialo išnaudojimą. Siekiant jį padidinti būtina ne tik plėtoti infrastruktūrą, bet ir rinkodaros priemones. Rinkodaros priemonės turi apimti tiek tradicinę (pvz., leidiniai, reklama radijuje ar televizijoje), tiek e-rinkodarą (pvz., mobiliųjų aplikacijų, virtualaus gido kūrimas).

Kultūriniai ištekliai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje iš viso yra 601 kultūros objektas, įtrauktas į Lietuvos kultūros

paveldo registrą. Tačiau Klaipėdos rajone nėra nė vieno valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objekto, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Klaipėdos rajonas pasižymi lankytinų objektų gausa – turistai bei lankytojai atvykę į rajoną turi galimybę aplankyti dvarus, etnografines sodybas, muziejus, pasigrožėti bažnyčiomis bei jų statiniais. Žemiau esančiame paveiksle pateikiamas lankytinų objektų pasiskirstymas pagal seniūnijas Klaipėdos rajone.

25 21 20

15 11 10 10 7 6 5 5 5 3 2 1 1 0

18 pav. Lankytinų objektų pasiskirstymas Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 73 lankytini objektai. Daugiausiai lankomų objektų telkiasi Priekulės seniūnijoje. Priekulės seniūnijoje pagrindiniai lankomi objektai – piliakalniai, parkai, draustiniai, kabantys tiltai bei muziejai. Agluonėnų seniūnijoje lankytini objektai – muziejus, bažnyčia bei parkas, kuriame yra įsikūrę lankomi objektai, ekspozicijos ir kiti lankytini objektai. Dauparų – Kvietinų seniūnijoje, Dovilų seniūnijoje, Endriejavo seniūnijoje ir Sendvario seniūnijoje pagrindiniai lankytini objektai – piliakalniai. Gargždų seniūnijos pagrindiniai lankytini objektai – bažnyčia, šventoriaus koplyčia ir varpinė, dvaras ir parkas. Informacija apie lankomus objektus Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose pateikiama 1 priede.

Efektyvi kultūros objektų rinkodara prisidėtų prie Klaipėdos rajono savivaldybės konkurencingumo didinimo kultūrinio turizmo srityje.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro internetiniame tinklalapyje pateikiama informacija tik apie 19 lankytinų objektų Klaipėdos rajone. Siekiant didinti Klaipėdos rajono savivaldybės konkurencingumą kultūrinio turizmo srityje svarbu diegti inovatyvias priemones, reikalingas patrauklumo didinimui ir turistų pritraukimui. Norint tai įgyvendinti, reikalingas infrastruktūros, informacijos prieinamumo gerinimas (pvz., pateikti informaciją apie lankytinų objektų geografinį išsidėstymą, šalia esančias kitas turizmo paslaugas ir pan.), kuris turėtų būti vykdomas Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro, Klaipėdos rajono savivaldybės ir kituose tinklalapiuose.

Pasiekiamumas. Vertinant Klaipėdos rajono pasiekiamumą, galima teigti, jog Klaipėdos rajone yra puikiai išplėtota susisiekimo infrastruktūra dėl netoliese esančio Klaipėdos miesto, todėl rajoną patogu pasiekti automobiliu. Gerą susisiekimą lemia patogi geografinė padėtis. Netoliese esantis vienas didžiausių Lietuvos miestų, geležinkelio linija, išplėtota kelių infrastruktūra, patogus oro

uosto pasiekiamumas, jūrų uostas suteikia Klaipėdos rajonui patrauklumo poilsiaujant ar vystant verslą. Susisiekimas dviračių trasomis nėra pakankamai išvystytas, nors Klaipėdos rajono savivaldybę kerta nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės dviračių trasos (dalis dviračių trasų yra prastos būklės, praeina dviračių turizmui nepritaikytomis gatvėmis, asfaltuotais rajoniniais keliais arba žvyro danga padengtais vietinės reikšmės keliais)6. Žemiau pateiktame paveiksle nurodoma Klaipėdos rajono geografinė padėtis bei kaimyninės rajono savivaldybės.

19 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės geografinė padėtis Šaltinis: sudaryta Konsultanto Vertinant Klaipėdos rajono pasiekiamumą yra svarbus rajono atstumas tarp Lietuvos didmiesčių ir Klaipėdos rajono. Atstumai tarp Klaipėdos rajono ir kitų didžiųjų Lietuvos bei kaimyninių šalių didmiesčių pateikiami 14 lentelėje. Galima daryti prielaidą, kad patraukliausios vietos yra tos, kurios yra nutolusios nuo įvairiais tikslais keliaujančio asmens gyvenamosios vietos 100 km ir didesniu spinduliu. 14 lentelė. Atstumai tarp Lietuvos bei artimiausių šalių didmiesčių iki Klaipėdos rajono savivaldybės Miestas Atstumas iki Klaipėdos r. sav. Lietuvos didmiesčiai Vilnius ~ 293 km Kaunas ~ 197 km Klaipėda ~ 27 km Šiauliai ~ 157 km Panevėžys ~ 231 km Užsienio šalių didmiesčiai Ryga ~ 295 km Daugpilis ~ 395 km Kaliningradas ~ 211 km Minskas ~ 475 km Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis „Google Maps“ duomenimis Gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra, patogus oro uostų pasiekiamumas suteikia Klaipėdos rajonui patrauklumo.

6 Klaipėdos rajono turizmo plėtros iki 2020 metų planas

Nustatant Klaipėdos rajono pasiekiamumą tarptautiniu lygmeniu, labai svarbus tarptautinių oro uostų atstumas iki rajono. Atstumai nuo tarptautinių oro uostų pateikiami 15 lentelėje. 15 lentelė. Atstumas nuo tarptautinių oro uostų Oro uostas Atstumas iki Klaipėdos r. sav. Tarptautinis Vilniaus oro uostas ~ 292 km Tarptautinis Kauno oro uostas ~ 206 km Tarptautinis Palangos oro uostas ~ 59 km Tarptautinis Rygos oro uostas ~ 291 km Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis „Google Maps“ duomenimis Klaipėdos rajono savivaldybėje esanti kelių infrastruktūra pateikiama 20 paveiksle. Rajono savivaldybės teritoriją kerta magistraliniai keliai A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda bei A13 Klaipėda – Liepoja, taip pat 8 rajono keliai: 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, 166 Plungė – Vėžaičiai, 168 Klaipėda – Kretinga, 197 Kryžkalnis – Rietavas – Vėžaičiai, 216 Gargždai – Kretinga, 217 Klaipėda – Jokūbavas, 227 Jakai – Dovilai – Laugaliai, 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai.

20 pav. Klaipėdos rajono teritorijoje esančių magistralinių ir krašto kelių schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ duomenimis Klaipėdos rajono teritorijoje eismo intensyvumas būna didelis dėl čia esančių magistralinių kelių A1 Klaipėda – Kaunas – Vilnius, A13 Klaipėda – Liepoja ir krašto kelių, kurie naudojami kaimyniniams rajonams pasiekti. Gargžduose veikia autobusų stotis, kuri teikia pervežimų paslaugas autobusais bei mikroautobusais Vėžaičių, Rietavo, Plungės, Palangos, Dovilų, Kretingos ir kitų miestų kryptimis, taip pat lengvai galima nuvykti į Klaipėdos miestą. Taksi paslaugas teikia UAB „Minijos taksi“, UAB „Gargždų taksi“, IĮ „Bangos taksi“. Klaipėdos ir Kretingos miestuose yra traukinių stotys skirtos keleivių pervežimams, Palangos mieste – tarptautinis oro uostas, Klaipėdos mieste – tarptautinis jūrų uostas. Nors Klaipėdos rajono kelių infrastruktūra yra išplėtota, tačiau ne prie visų lankytinų objektų galima privažiuoti – tai viena iš priežasčių, lemiančių mažą lankytinų objektų žinomumą bei populiarumą. Apgyvendinimas. Klaipėdos rajone apgyvendinimo įstaigos įsikūrusios prie vaizdingų kraštovaizdžių bei greta kitų lankytinų objektų. Klaipėdos rajono teritorijoje, remiantis Klaipėdos

rajono turizmo informacijos centro pateiktais duomenimis, apgyvendinimo paslaugas teikia viešbutis, 3 moteliai, 8 svečių namai, 5 poilsio namai, 50 kaimo turizmo sodybų, 12 kempingų bei stovyklaviečių, 11 kitos apgyvendinimo paslaugas siūlančių įstaigų (žr. 2 priedą). Klaipėdos rajone iš viso yra 89 apgyvendinimo paslaugas siūlančios įstaigos. Turistai gali rinktis nuo viešbučių ar svečių namų iki kaimo turizmo sodybų bei kempingų / stovyklaviečių teikiamų paslaugų, kuriuose turistams yra siūlomos skirtingos paslaugos. Nors įstaigų, teikiančių apgyvendinimo paslaugas, skaičius yra nemažas, tačiau dėl tarptautinius standartus atitinkančių (dvi ir daugiau žvaigždučių) įstaigų trūkumo, tarptautiniams turistams rajono patrauklumas gali mažėti.

Apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų socialiniuose tinkluose pateikiama pasenusi informacija viena iš priežasčių, lemiančių mažą užsienio turistų apgyvendinimą Klaipėdos rajono savivaldybėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visu 2012–2014 metų laikotarpiu Klaipėdos rajono savivaldybėje, lyginant su kitomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis, apgyvendinimo įstaigose apsistojo mažiausiai užsienio turistų (Skuodo rajono savivaldybės duomenys nepateikiami).

Daugiau nei pusė apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų – 48 įstaigos – turi paskyras socialiniame Facebook tinke, kuriose nurodo siūlomas paslaugas ir kitą aktualią informaciją, tačiau dalis paskyrų neaktyvios arba pateikiama pasenusi informacija. Apie turizmo paslaugas pateikiama informacija nuolat turi būti atnaujinama, teisinga bei informatyvi, siekiant sudominti turistus, atliepti jų lūkesčius ir pritraukti atvykti į Klaipėdos rajoną. Siekiant didinti Klaipėdos rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigų konkurencingumą Lietuvos savivaldybių mastu, svarbu išvystyti tinkamą apgyvendinimo sektoriaus infrastruktūrą, vykdyti tikslinę rinkodaros plėtrą, pateikiant išsamią ir turistui lengvai prieinamą informaciją. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su gretimomis savivaldybėmis, taip pat kompleksinių paketų su kitais turizmo sektoriais kūrimui. Taip pat būtina įvertinti tai, kad apgyvendinimo sektorius yra tiesiogiai priklausomas nuo kitų turizmo sektorių savivaldybėje bei jų siūlomų paslaugų. Turistai bus linkę apsistoti ilgesniam laikui tik tuo atveju, jei bus pakankama turizmo veiklų pasiūla. Maitinimas. Maitinimo įstaigų spektras Klaipėdos rajono savivaldybėje yra siauras. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro tinklalapyje nurodoma, kad rajone maitinimo paslaugas teikia 16 įstaigų – 6 restoranai, 1 kavinė, 4 kavinės – barai, 2 barai, 1 užeiga bei 2 kavinės – picerijos (žr. 3 priedą). Viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos yra išsidėsčiusios skirtingose Klaipėdos rajono vietose. Žemiau esančiame paveiksle pateikiamas maitinimo įstaigų išsidėstymas Klaipėdos rajono savivaldybėje.

21 pav. Viešojo maitinimo įstaigų išsidėstymas Klaipėdos rajono savivaldybėje Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija ir maps.google lt Viešojo maitinimo įstaigos dirba kiekvieną dieną, nuo 9 val. ryto iki 22–23 val. vakaro, kai kurios maitinimo įstaigos dirba ir ilgiau (iki 24 val.).

Platus, aktyviai plėtojamas maitinimo paslaugų spektras prisidėtų prie vietinių bei turistų ilgesnės viešnagės Klaipėdos rajono savivaldybėje bei prie didesnių išlaidų, patirtų rajone.

Lyginant su kitomis Pajūrio regionui priklausančiomis savivaldybėmis, Klaipėdos rajono savivaldybėje maitinimo įstaigų skaičius yra mažiausias, kitose savivaldybėse tokių įstaigų skaičius gerokai didesnis. Nors tai suteikia galimybę į rinką įsilieti naujiems dalyviams, tačiau maitinimo paslaugų sektorius nėra aktyviai plėtojamas. Siekiant plėtoti maitinimo sektorių Klaipėdos rajono savivaldybėje svarbu vykdyti efektyvią rinkodarą ir didinti turistų srautus, efektyviau išnaudoti savivaldybės teritorija keliaujančius žmones. Siekdamos didinti savo konkurencingumą maitinimo įstaigos savo ruožtu turėtų didinti savo žinomumą rinkodaros priemonėmis, išnaudoti inovacijas turizmo rinkodaros srityje. Aktyvus poilsis ir pramogos. Aktyvaus poilsio infrastruktūra Klaipėdos rajone yra glaudžiai susijusi su gamtiniais rajono ištekliais. Kraštovaizdžio patrauklumas, informacijos apie lankytinus objektus sklaida skatina turistus pasirinkti aktyvų poilsį ir pramogas Klaipėdos rajone. Turistai, kurie ieško aktyvaus poilsio ir pramogų, Klaipėdos rajono savivaldybėje gali pasinaudoti įvairiomis aktyvaus poilsio ir pramogų veiklomis, kurios yra pateikiamos 4 priede. Klaipėdos rajone aktyviai teikiamos vandens pramogos – lankytojai bei turistai turi galimybę paplaukioti po Kuršių marias, buriuoti, išsinuomoti baidares, kaituoti Svencelės ir naujame vandenlenčių parke „Gribžė“, užsiimti vandenlenčių sportu. Klaipėdos rajone taip pat yra galimybė paslidinėti Utriuose įrengtoje slidinėjimo trasoje ar apsilankyti golfo aikštyne „National golf resort“. Vienas lankomiausių objektų Klaipėdos rajone – Klaipėdos zoologijos sodas veiklą pradėjo 2001 m. Zoologijos sodas įsikūręs 10 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos. Jis yra svarbus Klaipėdos rajono turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtojimui. Sodo veikla nuolat plečiasi, vis sparčiau pradedamos vykdyti įvairios nykstančių gyvūnų išsaugojimo programos, bei organizuojamos ir vykdomos edukacinės — pažintinės programos.

Dinozaurų parkas, įsikūręs Radailiuose, Klaipėdos rajone, yra didžiausias tokio tipo parkas Baltijos šalyse. Parke yra galimybė organizuoti gimtadienius, vyksta užsiėmimai šeimoms, veiklą vykdo restoranas, viešbutis. Dar vienas išskirtinis Klaipėdos rajone esantis traukos objektas – „Vinetu kaimas“. Tai šiaurės Amerikos indėnų kaimas, įsikūręs vaizdingame Akmenos – Danės upės slėnyje. „Vinetu kaime“ vykdomos edukacinės programos, yra galimybė poilsiauti bei pramogauti, švęsti įvairias šventes ar festivalius, taip pat apsistoti su nakvyne bei paskanauti indėniškų patiekalų ir įsigyti indėniškų suvenyrų. Vienas iš naujausių Klaipėdos rajone traukos centrų – 2015 m. įgyvendintas projektas, kurio metu duris atvėrė kino teatras „Minija“, kuriame yra moderniausia kino salė Lietuvoje bei jame rodomi patys naujausi filmai. Turistai, norintys aktyviai praleisti atostogas taip pat gali keliauti dviračių, pėsčiųjų takais ar vandens trasomis. 4 – ame priede pateikiami automobilių, dviračių, vandens ir pėsčiųjų maršrutai Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajone siūlomi turistiniai maršrutai atitinka skirtingus turistų poreikius. Įvairaus atstumo, apimantys skirtingus lankytinus objektus maršrutai suteikia galimybę susipažinti ne tik su Lietuvos istorija – pamatyti piliakalnius, istorinius pastatus bei objektus, bet ir patiems lankytojams ir turistams išbandyti įvairias pramogas.

Nors Klaipėdos rajono savivaldybėje siūloma nemažai įvairių pramogų, tačiau rajono pramogų sektoriui būdingas sezoniškumas, lemiantis stipriai sumažėjusius lankytojų bei turistų srautus ne sezono metu.

Informacija apie aktyvų poilsį ir pramogas Klaipėdos rajone pakankamai išsamiai pateikiama Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro tinklalapyje. Siekiant efektyvesnio turistų susidomėjimo vandens, aktyvaus poilsio ar kultūrine veikla, reikalinga išsamiai reklamuoti Klaipėdos rajono savivaldybėje teikiamas paslaugas. Taip pat prie išteklių plėtros prisidėtų tarptautinis bendradarbiavimas kuriant jungtinius maršrutus (pvz., su Latvija), taip pritraukiant didesnį lankytojų iš užsienio srautą. Vykdoma rinkodara turi būti nukreipta į tikslines turistų grupes, todėl ji turėtų būti vykdoma socialiniuose tinkluose, interaktyviomis ir kt. priemonėmis. Renginiai. Klaipėdos rajone renginiai organizuojami vasaros – rudens laikotarpiu. Aktyviausias laikotarpis – vasara. Rajone kasmet organizuojama 20 tradicinių renginių, iš kurių 18 vyksta vasarą, 2 rudenį. 16 lentelė. Tradiciniai renginiai Klaipėdos rajono savivaldybėje Mėnesis Renginio pavadinimas Birželis  Gargždų miesto gimtadienis;  Priekulės miesto šventė;  Joninių šventė Agluonėnuose;  Tarptautinis Gargždų muzikos festivalis;  Šventė etnokultūros vertybių paveldo puoselėjimui „Saulės ratu“ Endriejeve. Liepa  Folkloro ir liaudies tradicijų šventė „Lietuvininko kieme. Amatas – gyvenimo pamatas“;  Žvejo ir miesto šventė „Ant marių kraštelio“ Drevernoje;  Konkūro varžybos Edmundo Klimovo taurei laimėti;  Regioninės liaudiškos muzikos festivalis „Užaugau Lietuvoj“ Doviluose;  Veiviržėnų miestelio šventė ir atlaidai „Prie Veiviržo“;

 Oninių šventė „Atkelkim plačiai vartus“ Vėžaičiuose;  Baikerių šventė Gargžduose. Rugpjūtis  Sportinis, pramoginis renginys Minijos upe „Minijos žemupio regata“;  Autorinės kūrybos festivalis Gargžduose;  Miško šventė „Pamatysi, pažinsi, pamilsi“ Lapių kaime;  Jėgos aitvarų varžybos Kuršių mariose, Svencelėje;  Karklės festivalis „Life Music Beach“. Spalis  Respublikinis liaudiškos muzikos festivalis „Armoniką tik paėmiau“ Gargžduose. Lapkritis  Humoro šventė – koncertas „Judrėnjuokis“ Judrėnų kaime. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro tinklalapyje taip pat pateikiama informacija ir apie kitus renginius, kurie vyksta Klaipėdos rajono savivaldybėje, tačiau jie nėra priskiriami prie tradicinių renginių (pvz., rudens vakaronė Priekulėje, festivalis „Sveikas jaunimas“, eglutės įžiebimo šventė Gargžduose ir kt.).

Klaipėdos rajono savivaldybėje organizuojami renginiai dažniausiai yra orientuoti į rajono gyventojus, o ne į potencialius lankytojus ir turistus. Neefektyvi renginių rinkodara taip pat prisideda prie mažo rajone organizuojamų renginių žinomumo.

Nors renginiams Klaipėdos rajono savivaldybėje skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažniausiai renginiai nėra orientuoti į atvykstančius turistus ar lankytojus. Tai gali lemti ir mažėjantį susidomėjimą kultūrine veikla Klaipėdos rajono savivaldybėje. Siekiant pritraukti didesnį lankytojų skaičių, būtina plėtoti rinkodarą, orientuojant ją į tikslines vietinių ir užsienio turistų rinkas. E- rinkodaros priemonės (socialiniai tinklai, atskirų turizmo sričių turizmo ir diskusijų portalai, paieškos sistemos ir kt.) būtų tinkamiausios efektyviai informuoti potencialų turistą apie rajone organizuojamus renginius. 5.1 Klaipėdos rajono turizmo situacijos SSGG

Šiame poskyryje pateikiamos identifikuotos Klaipėdos rajono turizmo situacijos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Naudojant stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės metodą identifikuoti pagrindiniai rajono veiksniai. 17 lentelė. SSGG analizė STIPRYBĖS SILPNYBĖS Gausūs gamtiniai (ežerai, upės, miškai t.t.), Turizmo plėtra sektoriniu požiūriu netolygi – kultūriniai (archeologiniai, mitologiniai, išplėtotas kaimo turizmo sodybų tinklas ir architektūriniai objektai ir t.t.) ir rekreaciniai neišvystytas maitinimo, apgyvendinimo bei ištekliai pramogų pasiūlos tinklas Patogi geografinė padėtis didelių turizmo rinkų Vietos ir regiono bendradarbiavimo stoka atžvilgiu viešojo ir privataus turizmo sektoriuose Geras krašto pasiekiamumas Nėra kompleksinių turizmo paketų (pramogomis, maitinimu turi rūpintis pats turistas) Gausus apgyvendinimo paslaugas teikiančių Per mažai išvystyta privačių ir viešojo turizmo subjektų skaičius paslaugų tiekėjų elektroninė rinkodara Puikios sąlygos vystyti sportinį ir vandens Mažas užsienio turistų srautas lyginant su vietos turizmą turistų srautu Rajone nuo 2001 m. veiklą vykdo Turizmo Informacijos apie turizmo infrastruktūrą

informacijos centras trūkumas, silpnas turizmo objektų viešinimas. Nėra Klaipėdos rajono turizmo paslaugas apjungiančios rezervavimo sistemos Išvystyta kultūrinė veikla bei gausi kultūrinių Viešosios infrastruktūros trūkumas renginių įvairovė Informacijos apie turizmo paslaugas ir produktus stoka Nepakankamas turizmo infrastruktūros plėtojimas (trūksta pramogų neorganizuotiems turistams, maitinimo įstaigų, SPA centrų) Netinkamos rinkodaros ir netinkamos elektroninės rinkodaros priemonių taikymas Nepakankamos investicijos skirtos rajono plėtrai bei stabdančios rajono ekonominę plėtrą Aktyvesnės edukacinės veiklos, užsiėmimų plėtojimo, amatų, etnografinių švenčių ir krašto tradicijų, puoselėjimo, aktyvesnio teatralizuotų bei teminių ekskursijų rengimo Klaipėdos rajono muziejuose trūkumas GALIMYBĖS GRĖSMĖS Turizmo produktų kūrimas ir infrastruktūros Nepakankamas arba neracionalus finansavimas gerinimas panaudojant ES paramos ir vietinio turizmo sektoriuje kapitalo lėšas Rekreacinių išteklių kokybinis ir kiekybinis nykimas Nesutarimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus atstovų Bendradarbiaujant regione siekti pritraukti Netolygus lėšų skyrimas šalies regionų plėtrai užsienio turistų, stiprinant Lietuvos, kaip turistinio krašto, įvaizdį ir didinant jos žinomumą Augančios Vakarų Lietuvos gyventojų pajamos skatina regioninį keliavimą ir pramogų vartojimą Gretutinės tarptautinio turizmo savivaldybės (Klaipėdos m. sav., Neringos sav., Palangos m. sav., Šilutės r. sav.) ilgainiui gali suformuoti turistų srautų judėjimą po visą Klaipėdos apskritį Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

6. Klaipėdos rajono ženklo auditas

Turizmo sektoriuje prekės ženklas užima svarbią vietą – jo egzistavimas padeda išsiaiškinti turizmo vietovės žinomumą, vertinimą, vietovės konkurencinius pranašumus. Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė neturi savo ženklo, kuris suteiktų galimybę atpažinti vietovę, konkretų produktą, prekę ar paslaugą. Tačiau iki 2016 metų balandžio vidurio planuojama parengti Klaipėdos rajono rinkodaros ir komunikacijos strategiją, kuri bus naudojama Klaipėdos rajono įvaizdžio formavimo tikslais. Strategiją sudarys Klaipėdos rajono prekės ženklas ir jo stiliaus vadovas bei Klaipėdos rajono savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos priemonių planas. Strategijoje bus identifikuoti rajono konkurenciniai pranašumai ir traukos objektai, apibrėžtos tikslinės grupės, į kurias turėtų būti nukreipta rinkodara ir jų teikiama nauda rajonui. Pasitelkus strategiją bus kuriamas ir stiprinamas Klaipėdos rajono įvaizdis ir pozicionavimas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Prekės ženklas bus naudojamas rinkodaros reikmėms įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Kuriant prekės ženklą svarbu įvertinti tai, kad ženklas turi atsispindėti Klaipėdos rajono išskirtinumą. Ilgalaike komunikacija vartotojams sukuriamos asociacijos ir tam tikri lūkesčiai siejami su rajono ženklu. Jei asociacijos ir lūkesčiai yra teigiami – šiuo atveju tai teigiamai veiktų ir Klaipėdos rajono populiarumą. Siekiant sustiprinti kuriamą Klaipėdos rajono savivaldybės ženklą, rekomenduojama kartu sukurti ir šūkį. Prekės ženklas bei šūkis galėtų atspindėti Klaipėdos rajono išskirtinumą – dvi skirtingas etnoso apraiškas – Mažosios Lietuvos (lietuvininkų) ir Didžiosios Lietuvos (žemaitiškąjį) etninės kultūros paveldą.

7. Segmentų analizė

Atliekant segmentų analizę siekiama nustatyti turistų segmentus pagal šalį, iš kurios jie atvyksta, kelionės tikslą, trukmę, vidutines išlaidas, amžių ir kitus aspektus. Identifikavus segmentus, svarbu tinkamai įvertinti turimą informaciją apie kiekvieną iš segmentų ir nustatyti turimos informacijos spragas. Turistų segmentai turėtų būti suskirstomi pagal tokius kriterijus, kaip jautrumas kainoms, kelionės transportas, išlaidos, keliavimo dažnumas, laisvalaikio pomėgiai ir kt. Pagal pasirinktus charakteristikas atskleidžiama, kuo kiekvienas segmentas skiriasi nuo kitų. Apibūdinus kiekvieną segmentą, identifikuojami tiksliniai segmentai siekiant nustatyti, kur geriausia investuoti norint gauti didžiausią naudą. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje pateikiamos identifikuotos pagrindinės tikslinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos – Lenkija, Baltarusija, Rusija, Latvija, Skandinavijos valstybės, Vokietija ir Jungtinė Karalystė – bei pateikiamos pagrindinės turistų charakteristikos. Prie pagrindinių Lietuvos atvykstamojo turizmo perspektyvinių rinkų priskiriamos JAV, Japonija, Kinija, Indija, Brazilija, Izraelis ir Kazachstanas. Siekiant tikslingai iškirti turizmo segmentus pagal įvardintus kriterijus neretai susiduriama su informacijos stoka – duomenys pagal detalizuotą kelionės trukmę, specialiuosius poreikius, keliaujančiųjų grupės dydį ir gaunamas pajamas nėra kaupiami. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras nerenka išsamių duomenų apie atvykusius turistus, pagal turimus duomenis gali būti identifikuotos tik šalys, iš kurių turistai atvyko. Remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateiktais duomenimis, žemiau esančioje lentelėje pateikiamas turistų pasiskirstymas 2014 m.

18 lentelė. Turistų, apsilankiusių Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre, pasiskirstymas 2014 m.

Liepa

Spalis

Kovas

Sausis

Gegužė

Vasaris

Birželis

Gruodis

Rugsėjis

Balandis

Lapkritis Rugpjūtis Lietuvos 288 325 268 326 395 873 1442 1068 849 612 470 273 turistai Užsienio 5 14 25 39 76 208 407 315 125 60 52 41 turistai Iš viso 293 339 293 365 471 1081 1849 1383 974 672 522 314 Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro duomenimis, dauguma centro lankytojų yra Lietuvos turistai, iš užsienio atvykusių turistų skaičius nedidelis. Lankytojų pagausėjimas pastebimas vasaros mėnesiais – nuo birželio iki rugpjūčio, nors nemažai vietinių Lietuvos turistų apsilanko ir rudenį. Iš užsienio atvykę turistai, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro duomenimis, dažniausiai yra iš šių šalių: Rusijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos. Žemiau esančioje lentelėje, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pateikiamos šių šalių pagrindinės charakteristikos.

19 lentelė. Dažniausiai atvykstančių turistų apibūdinimai Turistai, atvykę iš: Apibūdinimas 48 proc. Lietuvos turistų svarbiausias atostogų tikslas – gamta; turistų kelionių tikslai – Lietuvos draugų ir giminių lankymas, laisvalaikis, poilsis ir atostogos, verslo ir profesiniai interesai; daugiausia keliaujama lengvuoju automobiliu. Kelionės kultūrinio, aktyvaus turizmo, SPA ir kelionės apsipirkimo tikslais mėgstamo rusų turistų; Rusijos turistams labai svarbios maitinimo paslaugos; šiandiena masinis Rusijos turistas skaičiuoja kiekvieną eurą, todėl pagrindinis faktorius, į kurį atsižvelgiama renkantis kelionę – kaina. pagrindinis turistinės informacijos paieškos ir kelionių pasirinkimo būdas – internetas; turistus domina kultūrinis turizmas ir aktyvus poilsis gamtoje; Estijos priimant sprendimą dėl kelionės pasirinkimo, labai svarbi šeimos narių, draugų, pažįstamų nuomonė ir rekomendacijos apie lankytą vietovę ar šalį. Latvijoje yra 17 proc. senjorų ir pensinio amžiaus gyventojų, kurie sudaro 30 proc. šalies viduje keliaujančių ar išvykstančių į užsienį turistų. Senjorai dažniausiai renkasi keliones autobusu ir keliauja po Europos šalis; 18–30 m. amžiaus jaunimas, kuris sudaro 19 proc., keliauja spontaniškai, nes derina studijas ir darbą, todėl turi mažai laiko atostogoms. Dažniausiai atostogauja Ispanijoje, Italijoje ir Latvijos pan. Prioritetų turizmo produktams neturi, renkasi tas pramogas, kurias siūlo kelionių kryptis; Šeimos mėgsta keliauti, tačiau yra priversti rinktis ekonomiškesnius variantus kelionėms į kaimynines šalis arba vietinį turizmą. Turizmo produktai – vandens ir nuotykių parkai ir pan. Pagrindiniai kelionių tikslai skiriasi pagal amžiaus grupes: 25 – 35 metų amžiaus turistus labiau traukia sporto turizmas, vyresnius – kultūrinis, medicininis turizmas. Vokietijos Vidutinė kelionės trukmė – daugiau nei 4 nakvynės; Dažniausiai vokiečių turistų lankomas regionas – Klaipėdos. keliautojai yra taupūs, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms; daugelis lenkų turistų keliauja gegužės–rugsėjo mėn.; lenkams patinka gamta ir kultūriniai objektai, populiarėja miestų turizmo kelionės, tačiau ne itin linkę lankytis muziejuose ar muzikos renginiuose, lyginant su kitų Europos šalių turistais; Lenkijos dažniausiai keliones į užsienį renkasi 18–29 m. amžiaus lenkų turistai, tačiau į Lietuvą piligriminiais tikslais, dėl bendros istorijos ir minimalaus kalbos barjero, atvyksta ir brandaus amžiaus žmonės; vienas iš pagrindinių lenkų turistų kelionės tikslų – pramogos, didžioji tokių kelionių dalis yra individualios arba šeimos kelionės, kurias turistai organizuoja individualiai. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis Remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateiktais duomenimis apie atvykstančius turistus, prie potencialių atvykstamojo turizmo rinkų tikslinga priskirti Izraelį, Norvegiją, Suomiją, Švediją, Daniją ir Olandiją. Žemiau lentelėje pateikiami turistų iš šių šalių apibūdinimai. 20 lentelė. Potencialių atvykstamojo turizmo rinkų turistų apibūdinimai Turistai, atvykę iš: Apibūdinimas daugiausiai keliauja šios amžiaus grupės: 35–44 m. (18,2 proc.), 45–54 m. (16,2 proc.) ir 55–64 m. (15,3 proc.); Izraelio kasmetinių atostogų trukmė 14–21 d., daugiausiai keliauja birželio–rugsėjo mėn., 27 proc. visų kelionių į užsienį vyksta liepos–rugpjūčio mėn.; didžioji dalis turistų yra išsilavinę, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys piliečiai. 50+ amžiaus segmento keliautojai pageidauja greitai ir lengvai pasiekti norimą vietą, laisvalaikiui skirtą laiką išnaudoti maksimaliai. Rinkdamiesi miestų lankymo keliones prioritetą teikia Niujorkui, Paryžiui, Londonui, tačiau pastebima tendencija naujoms, nežinomoms, lengvai pasiekiamoms kryptims; norvegai teikia pirmenybę apgyvendinimui viešbučiuose (63 proc.), toliau seka Norvegijos kempingai, nuomojami namai atostogoms ir kitas privataus apgyvendinimo sektorius; norvegai prieš keliaudami renka daug daugiau informacijos apie kelionės kryptį nei bet kuris kitas europietis; apie 60 proc. savo kelionių užsako internetu. Norvegijoje internetu užsakomas populiariausias produktas – kelionės ir atostogų paketai; jie tikisi ir planuoja užsiimti aktyviomis sporto pramogomis, apsipirkti bei atsipalaiduoti. Suomijos svarbūs kriterijai renkantis kelionę – klimatas ir kultūra;

suomiai pageidauja užsiimti aktyviomis sporto pramogomis ir apsipirkti; populiariausios keliavimo formos: „viskas įskaičiuota“ kelionių paketai, miestų lankymas ir kruizai. šalies saugumas – svarbiausias atostogų pasirinkimo kriterijus. Stokholmo gyventojų nuomone, Lietuvoje atostogauti nėra saugu (Valstybinio turizmo departamento tyrimas, 2014); Švedijos sostinės gyventojams didelę įtaką šalies įvaizdžiui turi turistinės krypties Švedijos svetingumo vertinimas – tikimasi, jog žmonės bus svetingi, šilti, draugiški ir bendraujantys; turi būti platus įvairių šalių virtuvių ir restoranų pasirinkimas, o aptarnavimo kokybė privalo būti aukšto lygio. populiarėja trumpos kelionės ištisus metus – miestų turizmas ir jūrinis turizmas; Danija 23 proc. danų, perkančių kelionių paketus, perka keliones su „viskas įskaičiuota“. renkantis kelionę svarbią įtaką turi gamta (kraštovaizdis, oro sąlygos) ir aptarnavimas; Olandija pirmenybę teikia unikalioms ir įdomioms kelionėms. Pastebima tendencija, jog gyventojai renkasi trumpesnes keliones ir dažniau keliauja. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis Remiantis tuo, kad Rusija, Estija, Latvija, Vokietija, Lenkija yra tos šalys, iš kurių į Klaipėdos rajoną atvyksta daugiausiai turistų, šiose šalyse tikslinga ir toliau vykdyti rinkodarą, taip pritraukiant gausesnius turistų srautus. Potencialiose atvykstamojo turizmo rinkose taip pat aktualu pradėti vystyti rinkodarą, atsižvelgiant į šių šalių turistų poreikius bei lūkesčius. Ateityje tikslinga pradėti vykdyti kompleksą rinkodaros priemonių ir kitose Europos valstybėse (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Airijoje), iš kurių, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos duomenimis, atvykstančių turistų skaičius nuolat auga. Remiantis Lietuvos turizmo rinkodaros strategijoje 2015–2020 metams nurodytais turizmo rinkodaros strateginiais sprendimais, žemiau pateikiama lentelė su sprendimais prioritetinėms ir potencialioms Klaipėdos rajono atvykstamojo turizmo rinkoms. 21 lentelė. Sprendimai svarbioms atvykstamojo turizmo rinkoms Turizmo Tikslinių turistų Strateginiai uždaviniai pagrindiniai Rinkodaros ir komunikacijos sprendimai segmentai produktai Atskiros rinkodaros priemonės: naujų

Paklausos miestų, Kultūrinis, produktų sveikatos ir nišiniams sveikatos, Nenustatyta kūrimas, pristatymas, reklama ir remiamosios turizmo produktams ekologinis ir Estija priemonės: reklamos kampanijos, leidiniai, e- formavimas verslo turizmas rinkodara Atskiros rinkodaros priemonės: naujų Paklausos miestų, Kultūrinis, produktų sveikatos ir nišiniams sveikatos, Nenustatyta kūrimas, pristatymas, reklama ir remiamosios turizmo produktams ekologinis ir

Latvija priemonės: dalyvavimas Balttour parodoje, formavimas verslo turizmas leidiniai, e-rinkodara Atskiros rinkodaros priemonės: naujų Šeimos (≥2 asm.), Kultūrinis / produktų Paklausos nišiniams 60+, jaunimas istorinis, kūrimas, pristatymas, reklama ir remiamosios turizmo produktams (18-30 m.), verslo sveikatos ir priemonės: žurnalistų ir KO pažintiniai turai,

Lenkija formavimas atstovai (25-45 verslo turizmas turizmo skatinimo renginiai, reklamos m.) kampanijos, leidiniai, e-rinkodara

Turizmo Tikslinių turistų Strateginiai uždaviniai pagrindiniai Rinkodaros ir komunikacijos sprendimai segmentai produktai Adventur parodos organizavimas. Televizijos, Vykdyti kompleksinę radijo rinkodaros kampanijų ir kitų rinkodaros rinkodarą Lietuvoje, priemonių Lietuvoje vykdymas, populiarinant pristatant ir nacionalinius kultūros ir gamtos paveldo populiarinant objektus, nacionalinius turizmo maršrutus, nacionalinius turizmo trasas, prioritetinius turizmo produktus, maršrutus, Šeimos, jaunimas Kultūrinis, didinti jų aktualumą, lankomumą, žinomumą. trasas ir prioritetinius (18–30 m.), sveikatos, Pristatomųjų renginių bei seminarų vietinės turizmo produktus, dirbantieji (30–55 ekologinis turizmo rinkos atstovams organizavimas,

Lietuva apimančius kultūros ir m.) turizmas pristatant turizmo galimybes Lietuvoje. gamtos viešuosius Pažintinių turų, apimančių kultūros ir gamtos paveldo objektus, paveldo objektus, organizavimas didinant jų aktualumą, žurnalistams. lankomumą, žinomumą, Turizmo galimybių pristatymas ir taip skatinant vietinį populiarinimas didžiuosiuose renginiuose turizmą Lietuvoje Šeimos (≥2 asm.), Atskiros rinkodaros priemonės: naujų

55+ „auksinis Kultūrinis, Paklausos nišiniams produktų kūrimas, pristatymas, reklama ir amžius“, jaunimas sveikatos, turizmo produktams remiamosios priemonės: žurnalistų ir KO (18-30 m.), verslo ekologinis ir

Rusija formavimas pažintiniai turai, turizmo skatinimo renginiai, atstovai (25-55 verslo turizmas reklamos kampanijos, leidiniai, e-rinkodara m.) Atskiros rinkodaros priemonės: naujų Šeimos (≥ 2asm.), Kultūrinis ir produktų kūrimas, pristatymas, reklama ir is Paklausos nišiniams 55+ „auksinis miestų, remiamosios priemonės: dalyvavimas turizmo produktams amžius“, jaunimas sveikatos, verslo MATKA parodoje, žurnalistų ir KO

Izrael formavimas (18–30 m.), verslo turizmas pažintiniai turai, turizmo skatinimo renginiai, (25–45 m.) reklamos kampanijos, leidiniai, e-rinkodara

Šeimos (≥ 2asm.), Kompleksinė rinkodara (reklama Paklausos sveikatinimo 55+ „auksinis Kultūrinis, žiniasklaidos priemonėse, e-rinkodara, ir nišiniams turizmo amžius“, jaunimas sveikatos, verslo reklamos kampanijos, dalyvavimas parodose), produktams formavimas (18–30 m.), verslo turizmas renginiai (Road Show), seminarai, žurnalistų Norvegija (25–45 m.) ir KO pažintiniai turai, leidiniai ir pan. Šeimos (≥ 2asm.), Kompleksinė rinkodara (reklama Kultūrinis, Paklausos sveikatos ir 55+ „auksinis žiniasklaidos priemonėse, e-rinkodara, ekologinis, nišiniams turizmo amžius“, jaunimas reklamos kampanijos, dalyvavimas parodose), sveikatos, verslo produktams formavimas (18–30 m.), verslo renginiai (Road Show), seminarai, žurnalistų Suomija turizmas (25–45 m.) ir KO pažintiniai turai, leidiniai ir pan. Šeimos (≥ 2asm.), Kompleksinė rinkodara (reklama Kultūrinis, Paklausos sveikatos ir 55+ „auksinis žiniasklaidos priemonėse, e-rinkodara, ekologinis, nišiniams turizmo amžius“, jaunimas reklamos kampanijos, dalyvavimas parodose), sveikatos, verslo

Švedija produktams formavimas (18–30 m.), verslo renginiai (Road Show), seminarai, žurnalistų turizmas (25–45 m.) ir KO pažintiniai turai, leidiniai ir pan. Šeimos (su vaikais Atskiros rinkodaros priemonės: naujų produktų Paklausos kultūriniam ir ir be), 60+ „auksinis Kultūrinis, kūrimas, pristatymas, reklama ir remiamosios miestų turizmui, nišiniams amžius“, jaunimas ekologinis, verslo priemonės: žurnalistų ir KO pažintiniai turai, turizmo produktams (18–30 m.),

Danija turizmas turizmo skatinimo renginiai, reklamos kampanijos, formavimas pavieniai (25–55 leidiniai, e-rinkodara m.)

Atskiros rinkodaros priemonės: naujų produktų Paklausos kultūriniam ir Poros, kurių amžius Kultūrinis, kūrimas, pristatymas, reklama ir remiamosios miestų turizmui, nišiniams svyruoja nuo 30 iki ekologinis, verslo priemonės: žurnalistų ir KO pažintiniai turai, turizmo produktams 65 m., draugai (20– turizmas turizmo skatinimo renginiai, reklamos kampanijos,

Olandija formavimas 30 m.) leidiniai, e-rinkodara Šaltinis: Sudaryta Konsultanto, remiantis valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos parengta Lietuvos turizmo rinkodaros strategija 2015–2020 metams

8. Strategijos (rinkodaros priemonių rinkinio) parengimas

Siekiant didinti Klaipėdos rajono kultūros, istorijos ir gamtos paveldo turistinį patrauklumą, turizmo paslaugų ir produktų įvairovę ir gerinti kokybę, numatyti pagrindiniai rinkodaros veiksmai, kurių detalesnis aprašymas pateikiamas šiame skyriuje. 8.1 Klaipėdos rajono, kaip patrauklios turistinės vietovės, įvaizdžio formavimas Vienos iš pagrindinių turizmo rinkodaros priemonių yra:

 Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro dalyvavimas specializuotose parodose Lietuvoje bei užsienyje;  prisistatymas internete (pvz., internetinėje svetainėje taplinama aktuali ir tiksli informacija, kuriami patrauklūs siužetai apie rajoną ir kt.);  publikacijos užsienio spaudoje ir užsienio agentūrų leidiniuose;  reklama televizijoje, radijuje. Siekiant gerinti Klaipėdos rajono žinomumą bei formuoti patrauklios turistinės vietovės įvaizdį, būtina bendradarbiauti su kaimyninių savivaldybių administracijomis, Lietuvos ir užsienio turizmo informacijos centrais, užsienio atstovybėmis, Lietuvos Respublikos ambasadomis, konsulatais, kelionių ir renginių organizatoriams ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajone per metus vyksta daugybė įvairių renginių, kurie galėtų ir turėtų pritraukti lankytojus bei turistus, būtina užtikrinti efektyvų informacijos apie renginius platinimą. Svarbu informaciją bei kvietimus atvykti skelbti ne tik Klaipėdos rajono internetiniuose tinklalapiuose, bet ir įvairiuose šalies tinklalapiuose (renginių, laisvalaikio praleidimo, keliautojų forumuose ir kt.). 8.2 Klaipėdos rajono turizmo informacinės sistemos rinkodaros stiprinimas, elektroninės rinkodaros plėtra Būtina kurti ir plėtoti vieningą Klaipėdos rajono, kaip patrauklios turistinės vietovės, turizmo informacijos sistemą, kuri didintų esamos ir kuriamos infrastruktūros efektyvumą. Vieninga Klaipėdos rajono turizmo informacinė sistema, kuri apimtų visų rajone teikiamų turizmo paslaugų bei produktų pasiūlą, galėtų sudaryti prielaidas padidinti atvykstančių į Klaipėdos rajoną lankytojų bei turistų skaičių, paskatintų juos pirkti daugiau paslaugų, turizmo produktų, padidintų su turizmu susijusią apyvartą. Nuoseklios turizmo informacijos sistemos sukūrimas sudarytų sąlygas plėtoti turizmo infrastruktūrą, nukreipiant turistus į lankytinas vietas ir informuojant apie Klaipėdos rajone esantį turizmo išteklių potencialą. 8.3 Klaipėdos rajoną ir jo turizmo produktus pristatančių leidinių rengimas, leidyba ir platinimas Rengiant Klaipėdos rajoną ir jo turizmo produktus pristatančius leidinius, būtina juos išskirti į tokias grupes:

 įvaizdžio leidiniai – bendrojo pobūdžio informacinis Klaipėdos rajono pristatymas, skelbiama pažintinio turinio informacija;  atskiras turizmo rūšis pristatantys leidiniai – specialūs turizmo leidiniai, kuriuose išsamiai pateikiama informacija apie konkrečias turizmo galimybes Klaipėdos rajone;  turistiniai informaciniai leidiniai – žemėlapio tipo informaciniai leidiniai, padedantys orientuotis Klaipėdos rajono teritorijoje, ir sužinoti, kokios turizmo paslaugos teikiamos. Leidžiamus leidinius taip pat būtina rengti ir elektroniniu formatu bei skirtingomis kalbomis, taip pasiekiant platesnę auditoriją. 8.4 Klaipėdos rajono turizmo galimybių pristatymas tarptautinėse turizmo parodose Dalyvavimas tarptautinėse parodose – galimybė didinti Klaipėdos rajono žinomumą. Parodos pritraukia daugybę lankytojų (pvz., tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2015” apsilankė daugiau nei 20 tūkst. lankytojų, kuriuos labiausiai domino „Pažink Lietuvą“ ir „Atrask pasaulį“ temos), kurie aktyviai domisi laisvalaikio ir poilsio, individualaus keliavimo galimybėmis. Klaipėdos rajono savivaldybės institucijos turėtų ypatingą dėmesį skirti verslo misijoms, kuriose galima rasti tiesioginių kontaktų rinkodaros priemonėms įgyvendinti. Klaipėdos rajoną itin svarbu pristatyti kaimyninėse valstybėse (Latvija, Estija, Lenkija ir kt.) vykstančiose parodose (organizuojamų parodų sąrašą galima rasti „World tourism exhibitions“ internetinėje svetainėje http://www.world–tourism–exhibitions.com/). Dalyvaujant turizmo parodose – siektina užmegzti tiesioginius turizmo informacijos centro ryšius su užsienio kelionių organizatoriais, skatinti juos kurti naujus produktus Klaipėdos rajone, skleisti informaciją apie turizmo galimybes Klaipėdos rajone. 8.5 Klaipėdos rajono turizmo verslo misijų organizavimas Vienas iš svarbiausių uždavinių, siekiant Klaipėdos rajono turizmo plėtros – skatinti verslo bendradarbiavimą, taip didinant lankytojų bei turistų srautus Klaipėdos rajone. Siekiant gerinti bendradarbiavimą su kelionių organizatoriais, būtina kasmet organizuoti pažintinį renginį – verslo misiją Lietuvos ir užsienio kelionių organizatoriams ir agentūroms, supažindinant su Klaipėdos rajono paslaugų ir išteklių potencialu, skatinti kurti naujus produktus, didinančius lankytojų bei turistų srautus Klaipėdos rajone. 8.6 Klaipėdos rajono turizmo galimybių pristatymas žurnalistams Straipsniai masinėse medijos priemonėse, specializuotuose leidiniuose, reportažai kelionių kanaluose – galimybė efektyviau didinti Klaipėdos rajono žinomumą bei formuoti patrauklios turistinės vietovės įvaizdį. Klaipėdos rajono savivaldos institucijoms būtina aktyviai dirbti artimiausiose rinkose, kaimyninių rajonų, didžiųjų Lietuvos miestų bei kaimyninių valstybių rinkose. Tikslinga išnaudoti kasmetines žiniasklaidos keliones, organizuojamas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, siekiant pristatyti Klaipėdos rajoną, kaip patrauklią turistinę vietovę. Bendradarbiavimas su žiniasklaida turėtų tapti viena ir prioritetinių Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo plėtros sričių. Geras įdirbis šioje srityje, tikėtina, padėtų sulaukti daugiau žurnalistų straipsnių, pristatančių Klaipėdos rajono turizmo galimybes bei naujienas.

9. Rinkodaros veiksmų plano įgyvendinimas

Efektyviam ir tikslingam Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategojos 2016–2021 m. įgyvendinimui sudarytas veiksmų įgyvendinimo planas, kuriame numatyti rinkodaros veiksmai ir priemonės jiems įgyvendinti. 22 lentelė. Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos 2016–2021 m. laikotarpiui priemonių plano įgyvendinimas

Rinkodaros veiksmai Rinkodaros veiksmo aprašymas Įgyvendinimo priemonės Atsakingi Siekiami rodikliai 2021 m. Tikslinės rinkos Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Klaipėdos rajono savivaldybė, 1.1.1 Bendro Klaipėdos rajono ženklo Rusija, Vokietija, Klaipėdos rajono turizmo Sukurtas Klaipėdos rajono ženklas sukūrimas Izraelis, Norvegija, informacijos centras Suomija, Švedija, Danija, Olandija Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, 1.1.2 Informacinių ženklų, pasitinkančių Klaipėdos rajono savivaldybė, Įrengti informacinius ženklus prie pagrindinių Rusija, Vokietija, turistus, atvykstančius į Klaipėdos rajoną, Klaipėdos rajono turizmo lankytinų objektų (žr. 1 priedas) Izraelis, Norvegija, sukūrimas ir įrengimas informacijos centras Suomija, Švedija, Danija, Olandija Lietuva, Estija, 1. Klaipėdos rajono, 1.1 Klaipėdos rajono įvaizdžio, Latvija, Lenkija, kaip patrauklios turistams atpažįstamo kaip 1.1.3 Turizmo produktų, apimančių Klaipėdos rajono turizmo Per metus suformuota ir pateikta rinkai ne Rusija, Vokietija, turistinės vietovės, konkrečios turizmo vietovės, kompleksines paslaugas, formavimas informacijos centras mažiau kaip 2 turizmo produktai Izraelis, Norvegija, įvaizdžio formavimas Suomija, Švedija, formavimas Danija, Olandija

1.1.4 Organizuoti tarptautinės rinkodaros konsultacijas, skirtas rajone veiklą Klaipėdos rajono turizmo Suorganizuotos ne mažiau nei 3 konsultacijos Lietuva vykdančių turizmo įstaigų komunikacijos informacijos centras tarptautinės rinkodaros tematika stiprinimui užsienio rinkose

Lietuva, Estija, Turistų, atvykstančių spalio–vasario mėnesiais 1.1.5 Klaipėdos rajono turizmo traukos Latvija, Lenkija, (žiemos sezonas), skaičius neturėtų būtų objektų, patrauklių turizmo produktų ir Klaipėdos rajono turizmo Rusija, Vokietija, daugiau kaip 2 kartus mažesnis už kovo- turizmo paslaugų paketų ne sezono metu, informacijos centras Izraelis, Norvegija, rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos rajone kūrimas Suomija, Švedija, apsilankiusių turistų skaičių Danija, Olandija

Rinkodaros veiksmai Rinkodaros veiksmo aprašymas Įgyvendinimo priemonės Atsakingi Siekiami rodikliai 2021 m. Tikslinės rinkos Lietuva, Estija, Per metus suformuota ir pateikta rinkai ne Latvija, Lenkija, mažiau kaip 2 kompleksinių paslaugų, Rusija, Vokietija, pritaikytų ne sezono metui (spalio-vasario Izraelis, Norvegija, mėnesiams), pasiūlymus Suomija, Švedija, Danija, Olandija

Per vienerius metus atliekama bent 1 apklausa, 1.1.6 Elektroninių bei popierinių apklausų Lietuva, Estija, Klaipėdos rajono turizmo kurios rezultatai viešinami Klaipėdos rajono vykdymas, siekiant identifikuoti lankytojų Latvija, Lenkija, informacijos centras savivaldybės, Klaipėdos rajono turizmo bei turistų poreikius Rusija, Vokietija informacijos centro tinklalapiuose

1.2.1 Bendrų informacinių (Klaipėdos regiono) – reklaminių leidinių parengimas ir leidyba. Leidiniai skirti pristatyti: Parengti 4 tiražai informacinių leidinių Klaipėdos regiono lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, latvių kalbomis Lietuva, Estija, savivaldybės, savivaldybių 1) Klaipėdos regioną pristatantys Klaipėdos regioną bei Klaipėdos Latvija, Lenkija, turizmo informacijos centrai, regiono savivaldybių turizmo paslaugas bei Rusija, Vokietija savivaldybių paslaugų teikėjai 2) Klaipėdos regionui priskiriamų produktus savivaldybių turizmo paslaugas bei produktus 1.2.2 Klaipėdos regiono savivaldybių gidų Klaipėdos regiono Lietuva, Estija, 1.2 Bendradarbiavimo stiprinimas (turistinių leidinių) su lankomais objektais, savivaldybės, savivaldybių Išleisti 2 tiražai skirtingų gidų lietuvių, anglų, Latvija, Lenkija, tarp Klaipėdos regiono savivaldybių apgyvendinimo bei maitinimo įstaigomis turizmo informacijos centrai, rusų, vokiečių, latvių kalbomis Rusija, Vokietija (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, parengimas savivaldybių paslaugų teikėjai Palangos miesto, Kretingos rajono, Lietuva, Estija, Neringos, Šilutės rajono, Skuodo Latvija, Lenkija, rajono) Rusija, Vokietija, Izraelis, Norvegija, Suomija, Švedija, Klaipėdos regiono Sukurti bent 3 bendri Klaipėdos regiono Danija, Olandija 1.2.3 Bendrų turizmo maršrutų kūrimas savivaldybės, savivaldybių savivaldybių turizmo maršrutai, apimantys turizmo informacijos centrai lankytinas vietas

Rinkodaros veiksmai Rinkodaros veiksmo aprašymas Įgyvendinimo priemonės Atsakingi Siekiami rodikliai 2021 m. Tikslinės rinkos Lietuva, Estija, Klaipėdos regiono Latvija, Lenkija, 1.2.4 Bendrų turizmo produktų su Latvijos savivaldybės, savivaldybių Sukurti bent 3 bendri Klaipėdos regiono ir Rusija, Vokietija, savivaldybėmis kūrimas turizmo informacijos centrai, Latvijos savivaldybių turizmo maršrutai Izraelis, Norvegija, Latvijos Suomija, Švedija, Danija, Olandija Klaipėdos rajono savivaldybė, Per penkerius metus, Pamario turizmo Klaipėdos rajono turizmo 1.2.5 Pamario turizmo klasterio žinomumo klasteryje, suorganizuotos 5 viešosios informacijos centras, Lietuva didinimas konferencijos / seminarai, skirti turizmo Asociacija „Pamario turizmo galimybių Klaipėdos regione pristatymui klasteris“ Lietuva, Estija, 2.1.1 Nuolatinis Klaipėdos rajono turizmo Latvija, Lenkija, informacijos centro ir Klaipėdos rajono Klaipėdos rajono savivaldybė, Patalpinti ne mažiau kaip 120 skirtingo turinio Rusija, Vokietija, savivaldybės tinklalapių ir valdomų Klaipėdos rajono turizmo pranešimai tinklalapiuose ir socialinėse Izraelis, Norvegija, socialinių paskyrų atnaujinimas bei informacijos centras paskyrose Suomija, Švedija, pildymas Danija, Olandija Lietuva, Estija, Filmo, pristatančio Klaipėdos rajoną kaip Latvija, Lenkija, 2. Klaipėdos rajono Klaipėdos rajono savivaldybė, patrauklią turistinę vietovę (lankytinos vietos, 2.1.2 Sukurti filmą, turizmo informacijos Rusija, Vokietija, turizmo Klaipėdos rajono turizmo gamtos paveldo objektai, apgyvendinimo bei pateikimui Izraelis, Norvegija, informacinės 2.1 Klaipėdos rajono bei Klaipėdos informacijos centras maitinimo įstaigos, pramogos rajone ir kt.) Suomija, Švedija, sistemos rinkodaros rajono turizmo išteklių pristatymas sukūrimas stiprinimas, internetinėje svetainėje Danija, Olandija elektroninės 2.1.3 Įgyvendinti kontekstinės reklamos rinkodaros plėtra paieškos sistemose ir socialiniuose 30 proc. išaugęs Klaipėdos rajono turizmo Lietuva, Estija, Klaipėdos rajono turizmo tinkluose reklamos koncepciją, informacijos centro tinklalapio lankytojų Latvija, Lenkija, informacijos centras koncentruojant reklamą prioritetinėse skaičius Rusija, Vokietija rinkose 2.1.4 Sukurtos mobiliosios programėlės Sukurtos 5 mobiliosios programėlės (dviračių Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuva, Estija, Klaipėdos rajono maršrutams, nurodančios takų, pėsčiųjų takų, vandens kelių, Klaipėdos rajono turizmo Latvija, Lenkija, ne tik maršrutus, bet ir skatinančios automobilių kelių ir bendrų maršrutų) lietuvių, informacijos centras Rusija, Vokietija aplankyti šalia esančius lankytinus objektus anglų, rusų, vokiečių, latvių kalbomis 3.1.1 Klaipėdos rajono turizmo žemėlapių Parengta ir išleista 20 000 vnt. Klaipėdos Lietuva, Estija, 3. Klaipėdos rajoną Klaipėdos rajono turizmo parengimas, vertimas, dizainas ir rajono žemėlapių lietuvių, anglų, rusų, Latvija, Lenkija, ir jo turizmo informacijos centras 3.1 Informacinės medžiagos turistams spausdinimas vokiečių, latvių kalbomis Rusija, Vokietija produktus bei Klaipėdos rajono svečiams 3.1.2 Informacinio leidinio apie Klaipėdos rajono savivaldybė, pristatančių leidinių Parengta ir išleista 10 000 vnt. Klaipėdos Lietuva, Estija, parengimas, leidyba ir atnaujinimas apgyvendinimo paslaugas, laisvalaikio Klaipėdos rajono turizmo rengimas, leidyba ir rajono žemėlapių lietuvių, anglų, rusų, Latvija, Lenkija, pramogas, lankytinas vietas Klaipėdos informacijos centras, rajono platinimas vokiečių, latvių kalbomis Rusija, Vokietija rajone atnaujinimas paslaugų teikėjai

Rinkodaros veiksmai Rinkodaros veiksmo aprašymas Įgyvendinimo priemonės Atsakingi Siekiami rodikliai 2021 m. Tikslinės rinkos Lietuva, Estija, Identifikuotiems pagrindiniams traukos Latvija, Lenkija, Klaipėdos rajono savivaldybė, 3.1.3 Informacijos apie turizmo traukos objektams sukurti ne mažiau kaip po 2 Rusija, Vokietija, Klaipėdos rajono turizmo objektus kūrimas interaktyvumą didinantys sprendimai (el. Izraelis, Norvegija, informacijos centras svetainės, žemėlapiai, apps ir pan.) Suomija, Švedija, Danija, Olandija Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, 4.1.1 Bendradarbiavimo su įvairiomis Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono atstovavimas 2 turizmo Rusija, Vokietija, institucijomis, siekiant Klaipėdos rajono Klaipėdos rajono turizmo parodose Izraelis, Norvegija, 4.1 Klaipėdos rajono turizmo atstovavimo parodose informacijos centras Suomija, Švedija, galimybių pristatymas tarptautinėms Danija, Olandija rinkoms, dalyvaujant tarptautinėse 4.1.2 Klaipėdos rajono, kaip patrauklios turizmo parodose turistinės vietovės, pristatymas Valstybinio Klaipėdos rajono savivaldybė, Dalyvauta 5 Valstybinio turizmo turizmo departamento prie Ūkio Klaipėdos rajono turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Lietuva 4. Klaipėdos rajono ministerijos organizuojamuose, forumuose, informacijos centras organizuotuose forumuose, mokymuose turizmo galimybių mokymuose ir dalyvavimas juose Lietuva, Estija, pristatymas 4.2.1 Profesionalaus renginio kelionių Latvija, Lenkija, 4.2 Klaipėdos rajono paslaugų ir organizatoriams, sudarant galimybes Klaipėdos rajono savivaldybė, Suorganizuoti 5 profesionalūs renginiai Rusija, Vokietija, išteklių pristatymas kelionių tiesiogiai susipažinti su vietiniais paslaugų Klaipėdos rajono turizmo kelionių organizatoriams ir agentūroms Izraelis, Norvegija, organizatoriams teikėjais, viešojo turizmo infrastruktūros informacijos centras Suomija, Švedija, naujienomis, organizavimas Danija, Olandija Klaipėdos rajono turizmo 4.2.2 Vietinių žurnalistų grupių priėmimas Priimtos 5 vietinių žurnalistų grupės Lietuva 4.3 Bendradarbiavimo su žurnalistais informacijos centras vykdymas, siekiant didinti Klaipėdos 4.2.3 Publikacijos populiariausiose Klaipėdos rajono turizmo Parengta 10 pranešimų populiariausiose rajono patrauklumą ir žinomumą Lietuva Lietuvos žiniasklaidos priemonėse informacijos centras Lietuvos žiniasklaidos priemonėse

10. Veiklos stebėsena ir vertinimas

Siekiant vykdyti numatytus rinkodaros veiksmus bei užtikrinti rodiklių pasiekimą – už strategijos įgyvendinimą bus atsakinga Klaipėdos rajono turizmo taryba (toliau – KRTT). Strategijos įgyvendinimo priežiūra bus vykdoma atsižvelgiant į strategijos įgyvendinimo planą bei numatytus strategijos įgyvendinimo rodiklius. Strategijos įgyvendinimo priežiūros priemonių planas pateiktas 23 lentelėje. 23 lentelė. Strategijos įgyvendinimo priežiūros priemonių planas Atsakingi Vykdymo Priemonės Rezultatai vykdytojai terminai Laiku ir operatyviai pastebimi Strategijos rodiklių neatitikimai tarp planuotų ir pasiektų KRTT Kas pusmetį pasiekimo vertinimas rezultatų, adekvati reakcija Strategijos įgyvendinimo Sėkmingas strategijos KRTT eigos analizė, reikalingų Nuolat įgyvendinimas priemonių numatymas Informacijos apie Informuoti rajono gyventojai bei strategijos įgyvendinimo kitos strategijos įgyvendinimo eiga KRTT Kas metus eigą skelbimas, viešinimas suinteresuotos institucijos Šaltinis: sudaryta Konsultanto

Klaipėdos rajono turizmo taryba bus atsakinga už strategijos įgyvendinimo eigą, spręstinų klausimų, iškilusių problemų sprendimą ir kt. Klaipėdos rajono turizmo taryba nuolat vykdys strategijos įgyvendinimo priežiūrą bei periodiškai teiks išvadas apie įgyvendinimo rezultatus visoms suinteresuotoms pusėms. Klaipėdos rajono turizmo taryba, vadovaudamasi Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateiktomis strategijos įgyvendinimo ataskaitomis, rengs informaciją apie strategijos įgyvendinimo eigą bei galutinę strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Už Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategijos įgyvendinimo priežiūros plano vykdymą ir strategijoje numatytų įgyvendinimo rodiklių pasiekimą atsakinga Klaipėdos rajono turizmo taryba.

1 PRIEDAS

24 lentelė. Lankytini objektai Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijose Nr. Lankytini objektai Nr. Lankytini objektai Agluonėnų seniūnija 1. Agluonėnų k. etnografinė sodyba 7. Rašytojos I. Simonaitytės gimtinė 2. Agluonėnų k. senosios kapinės 8. Agluonėnų k. Obelų sodas 3. Lašišų perplaukimo latakas 9. Vanagų k. Etnografinės kapinės Poilsio parkas (paminklas-aukuras, paminklai Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios ir 4. „Agluonėnų kaimui 450“, „Agluonėnų kaimui 475“ 10. klebonijos pastatų kompleksas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui) 5. J. Genio vėjo malūno ekspozicija 11. Girininkijos pastatų kompleksas Lietuvininkų ąžuolynas (paminklas vietiniams 6. gyventojams lietuvininkams atminti, krikšrai Mažosios Lietuvos įžymiems veikėjams) Dauparų–Kvietinių seniūnija 1. Antakalnio piliakalnis 2. Klaipėdos zoologijos sodas Dovilų seniūnija 1. Liuteronų – evangelikų bažnyčia 2. Dovilų piliakalnis Endriejavo seniūnija 1. Ablingos memorialas 3. Žvaginių piliakalnis 2. Ablingos Dievo motinos lurdas 4. Kapstato ežeras Gargždų seniūnija 1. Gargždų pyla 4. Gargždų krašto muziejus 2. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia 5. Parkas 3. Šventoriaus koplyčia ir varpinė 6. Minijos slėnis 4. Kino teatras „Minija“ Judrėnų seniūnija 1. Norgėlių piliakalnis 4. Švč. M.Marijos lurdas Stepono Dariaus gimtinės ekzpozicija su 2. Koplystulpiai Norgėlių miške 5. memorialiniu parku 3. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Kretingalės seniūnija 1. Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia 5. Pajūrio regioninis parkas 2. Neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia 6. Eketės piliakalnis 3. Olando kepurės skardis 7. Golfo aikštynas „National Golf Resort“ 4. Karklės kaimas su kapinėmis 8. Pajūrio regioninio parko lankytojų centras 5. Pakrantės artilerijos baterija „Memel – Nord“ Priekulės seniūnija Priekulės istorinis centras – perimetrinis miesto Kabantys tiltai pėstiesiems (Priekulės II kaime, 1. gatvių užstatymas ir lankytini objektai Klaipėdos, 12. Gropiškių kaime, Dituvos kaime, Lankupių Turgaus, Pamarių ir kitose gatvėse kaime) Priekulės karališkasis dvaras – pastatų kompleksas Karaliaus Vilhelmo kanalas ir Lankupių šliuzas 2. 13. ir Dvaro parkas Priekulės II kaime Lankupių kaime Spaustuvininko J. Traušio kapavietė Drukių 3. Priekulės Vingio parkas 14. kaime, Elniškių kapinėse 4. Priekulės Kliošų parkas Parko gatvėje 15. Kliošių kraštovaizdžio draustinis Kliošių kaime Frydricho Šrėderio kapavietė Priekulės Kliošų 5. Lūžgalių kaimo 7,05 metrų apimties ąžuolas 16. parke, Parko gatvėje Tyrų pelkių botaninis draustinis ribojasi su Drukių, 6. 17. Svencelės kaitavimo bazė Pjaulių, Pempių, Klišių kaimais 7. Laistų piliakalnis 18. Drevernos uostas, Pamario g., prieplauka 8. Bismarko ąžuolas Klišių kaime 19. Drevernos apžvalgos bokštas, Drevernos km. Svencelės telmologinis valstybinis draustinis Evangelikų liuteronų buvusios bažnyčios vieta 9. 20 Svencelės kaime Priekulės istoriniame centre 10. Lūžijos botaninis draustinis Kairių kaime (ribojasi 21. Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus

Nr. Lankytini objektai Nr. Lankytini objektai su Kuršių mariomis, kariniu poligonu) 11. Jono Gižo etnografinė sodyba – muziejus Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Sendvario seniūnija 1. Jakų piliakalnis 3. Eketės piliakalnis 2. Dinozaurų parkas Veiviržėnų seniūnija 1. Veiviržėnų katalikų bažnyčia 7. Laisvės paminklas 2. Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia 8. Tremtinių paminklas 3. Medinė koplyčia kapinėse, vartų kompleksas 9. Skomantų piliakalnis 4. Veiviržėnų piliakalnis 10. Vyskupiškių piliakalnis 5. Koplytstulpis su skulptūromis 11. Jurgio Šaulio gimtinė 6. Švč. Mergelės Marijos lurdas Vėžaičių seniūnija 1. Vėžaičių dvaro sodyba 5. Lapių piliakalnis 2. Baltieji Vėžaičių dvaro vartai 6. Maciučių piliakalnis 3. Kalniškės piliakalnis 7. Mockaičių piliakalnis 4. Gerduvėnų piliakalnis 8. Utrių kalno slidinėjimo trasa Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija

2 PRIEDAS

25 lentelė. Apgyvendinimo infrastruktūros objektai Klaipėdos rajono savivaldybėje Vietų Nr. Pavadinimas Adresas skaičius Viešbutis 1. „Lijo“ 28 Kvietinių g. 14, Gargždai Motelis 1. Stanislovo Macio motelis 8 Gargždų g. 37, Vėžaičių k. 2. „Vlantana“ – Dvaro g. 1, Gobergiškės 3. „Avia“ 52 Oro uosto g. 9, Dirvupių k. Svečių namai 1. „Mingė“ 20 Klaipėdos g. 9, Priekulė 2. „Karklės kopos“ 23 Placio g. 37, Karklės k. 3. „Pajūrio takas“ 17 Placio g. 60, Karklės k. 4. „Frankesto namai“ 14 Klaipėdos g. 96, Gargždai 5. „Villa Vanilla“ 15 Placio g. 60, Karklės k. 6. „Villa Meksikana“ 50 Mackykių g. 9, Šakinių k. 7. „Joldija“ 10 Placio g. 138, Karklės k. 8. „Vinetų kaimas“ – Šlikinių k. Poilsio namai 1. „Gamtos perlas“ 15 Placio g. 146, Karklės k. 2. Aivaro Eidinio poilsio namai – Placio g. 37, Karklės k. Priekulės evangelikų liuteronų poilsio 3. 18 Klaipėdos g. 27, Priekulė namai 4. Poilsio namai „GOLF INN“ – Placio g. 60, Karklės k. Kaimo turizmo sodybos 1. Račkauskų sodyba 40 Kantvainių g. 5, Kantvainių k. 2. „Gribžė“ 100 Mokyklos g. 7, Gribžinių k. 3. Čepų sodyba 8 Parko g. 4, Agluonėnai 4. „Strykis“ 48 Dzūkų g. 21, Dreverna 5. „Gaspada“ 60 Sėlenų k. 6. „Brastadvaris“ 60 Grumblių g. 1, Lankupių k. 7. „Prie šaltinio“ 25 Trumpės g. 17, Lapių k. 8. „Radailių dvaras“ 50 Pušyno g. 9, Radailių k. 9. „Gandrų dvaras“ 7 Kojelių g. 19, Kojelių k. 10. „Ažpurvinė“ 40 Ažpurvių g. 7, Ažpurvių k. 11. „Smiltelė“ 30 Klaipėdos g. 9, Dauparų k. 12. „Baniulių sodyba“ 60 Agluonos g. 50, Šiūparių k. 13. Gervaičių sodyba 30 Gedminų g. 10, Gedminų k. 14. „Akmenynė“ 12 Gedminų g. 6, Gedminų k. 15. „Patyris“ 40 Patyrio g. 3, Patyrio k. 16. „Pakrantė“ 34 Pakrantės g. 7, Dituvos k. 17. „Kaimelis“ 12 Kalviškių g. 11, Priekulė 18. „Pasagynė“ 50 Naujoji g. 50 / 52, Purmalių k. 19. „Sena troba“ 6 Žvelsėnų g. 8, Žvelsėnų k. 20. „Majorų sodyba“ 6 Majorų g. 21, Jurgių k. 21. „Žvelsynė“ 35 Lankų g. 32, Žvelsėnų k. 22. „Žaliasis slėnis“ 41 Jungtinė g. 2, Aukštkiemių k. 23. „Pas Leonardą“ 20 Parko g. 5B, Priekulė 24. „Pozingė Pegasas“ 70 Poškų g. 33, Pozingių k. 25. „Šaulys“ 6 Kisinių k. 26. „Padangė“ 20 Danės g. 15, Kretingalės k. 27. „Karkelbeck No 409“ 7 Placio g. 10, Karklės k. 28. Reginos sodyba 13 Placio g. 84, Karklės k.

Vietų Nr. Pavadinimas Adresas skaičius 29. „Memelio dvaras“ 80 Liaunų g. 2, Liaunų k. 30. „Lingrida“ 40 Kretingos pl. 36, Gribžinių k. 31. „Surfehouse“ 30 Svencelės g. 39, Svencelės k. 32. „Keturi vėjai“ 15 Svencelės g., Svencelės k. 33. „Prie Vilhelmo kanalo“ 26 Klišių g., Klišių k. 34. „Anieliškė“ 15 Žemaičių pl. 8, Kalniškės k. 35. „Stančių klėtis“ 14 Rentos g. 88, Stančių k. 36. „Karklės vila“ / „Karklės vila prie jūros“ 42 Placio g. 59, Karklės k. 37. „Pajūrio paštas“ 8 Placio g. 42, Karklės k. 38. „Vingis“ 15 Vingio g. 13, Dauparų k. 39. „Rūgpienių kaimas“ 50 Pakalnės g. 10, Kvietinių k. 40. „Pagraumenės malūnas“ 46 Malūnų g. 3, Daikšaičių k. 41. „Klotilda“ 40 Gandrų g. Ėžaičių k. 42. „Dumpių sodyba“ 40 Gručeikių k. 43. „Misgirių gyvenvietė“ – Misgirių k. 44. „Pušų giraitė“ 6 Gedminų g. 8, Gedminų k. 45. Godos Rudminaitės sodyba 17 Placio g. 88, Karklė 46. Lietuvininkų namai – Lietuvininkų g. 13, Priekulė 47. „Jūros mergelės“ 18 Placio g. 86, Karklės k. 48. „Lingių sodyba“ 40 Aukštakiemių k. 49. „Trijų kaminų sodyba“ 50 Bonės g. 9, Katkų k. 50. „Karklės sodyba“ 12 Placio g. 66, Karklės k. Kempingai, stovyklavietės 1. Turistinė stovykla „Bebrų sala“ 13 Bebrų tako g. 1, Šnaiukštų k. 2. Turistinė stovykla „Minijos senvagė“ 1000 Lankų g. Rudaičių k. 3. Turistinė stovykla „Misgiriai“ 1500 Misgirių k. 4. N. Giniotienės turistinė stovykla 57 Šernų g. 8, Šernų k. 5. Turistinė stovykla „Nendrių paslaptis“ 40 Pamario g. 10, Drevernos k. 6. Karklės SOS vaikų poilsiavietė 18 Placio g. 46, Karklės k. 7. Kempingas „Olandų kepurė“ 25 Krikštų g. 5, Karklės k. 8. Moksleivių poilsio stovykla „Pasaka“ 400 Kukuliškių k. 9. Moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ 400 Karklės k. 10. Turistinė stovykla „Žiogų pieva“ 3000 Bonės g. 7, Katkų k. 11. „Remigijaus stovykla“ – Pajudrio k. Turistinė stovykla „Surfhouse Summer 12. – Svencelės g. 39, Svencelės k. Camp“ Kitos apgyvendinimas įstaigos 1. „Kaštonas“ 50 Kaštonų g. 7, Gobergiškės k. 2. „Dauparų daina“ – Vingio g. 22, Dauparų k. 3. „Žvelsos pirtis“ 25 Žvelsos g. 9 , Tilvikų k. 4. Kaitavimo bazė „Svencelė“ – Svencelės k. 5. „Gargždų pramogos“ – Skaidrioji g. 12, Gargždai 6. Poilsio kompleksas „Raganaitė“ 16 Gerduvėnų k. 7. „Trys mylimos“ 40 Gobergiškės k. 8. Golfo klubas „National Golf Resort“ 20 Tvenkinių g. 30, Stančių k. 9. „Ramus poilsis Karklėje“ 40 Placio g. 37, Karklės k. 10. Apartamentai su turkiška pirtimi – Gedimino g. 4, Gargždai 11. Atostogų vila – Grabių g. 41, Grabių k. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikiama informacija

3 PRIEDAS

26 lentelė. Klaipėdos rajono viešojo maitinimo paslaugų teikėjai Nr. Pavadinimas Adresas Restoranas 1. „Lijo“ Kvietinių g. 14, Gargždai 2. „Agluona“ Kantvainių g. 5, Kantvainių k. 3. „Pajūrio paštas” Placio g. 42, Karklės k. 4. „Radailų dvaras“ Radailų km., Klaipėdos r. 5. „Žaliasis slėnis“ Aukštkiemių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. 6. „Strykis“ Dzūkų g. 21, Drevernos k. 7. „Gamtos perlas“ Placio g. 146, Karklė 8 „Vlantana“ Dvaro g. 1, Gobergiškės 9. „Karčema Mingė Klaipėdos g. 9, Priekulė Kavinė 1. „Venckai Venckuose“ Kintų g. 6, Venckų k. Kavinė – baras 1. „Bastilija“ Kvietinių g. 15, Gargždai 2. „Kryžkelė“ Agluonos g. 2, Agluonėnų k. 3. „Žvejo sodyba“ Placio g. 24, Karklės k. 4. „Kukudra“ Klaipėdos g. 16, Kretingalės k. Užeiga 1. „Kilena“ Saulažolės k. Baras 1. „Korys“ Mėtų g. 2, Jakų k. 2. „Karčema“ Agluonėnai, Klaipėdos r. Kavinė – picerija 1. „Ievos skanėstai“ Klaipėdos g. 72, Gargždai 2. „Imperija“ Saulažolės k. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikiama informacija

4 PRIEDAS

27 lentelė. Aktyvus poilsis ir pramogos Klaipėdos rajone Nr. Pavadinimas Adresas Baidarių nuoma 1. „Minijos baidarės“ Plungės g. 26, Kartena 2. „Prie šaltinio“ Trumpės g. 17, Lapių k. 3. Baidarių centras Gerduvėnų k. 4. „Raganaitė“ Gerduvėnų k. 5. „Vinetu kaimas“ Šlikių k. 6. J. Gižo etnografinė sodyba Žvejų g. 13, Dreverna Pramoginiai plaukiojimai po Kuršių marias 1. Drevernos mažųjų laivų uosto administracija – 2. Laivas „Dreverna“ – 3. Laivas ir „Gintaras“ – 4. Laivas „Aurelija“ – 5. Laivas „Albatrosas“ – 6. Laivas „Nelė“ – 7. Burinė jachta „Vitalija“ – 8. Kateris „Robis“ (5 ir 8 vietų) – 9. Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“ – Buriavimas jėgos aitvarais 1. „Svencelės vėjas“ Pagal susitarimą 2. „Surfhouse“ Pagal susitarimą Buriavimas 1. Drevernos buriavimo klubas – Slidinėjimas 1. Slidinėjimo trasa „Utrių kalnas“ Ultrių k. Jodinėjimas 1. Jojimo sporto klubas „Žemaičiai“ Šiūpariai 2. Jojimo paslaugų centras „Horsemarket“ Dargužių k. Kretingalės sen. Šuoliai parašiutais 1. Klaipėdos parašiutininkų klubas Dirvupių k., Sendvario sen. Pramoginiai skrydžiai 1. Skraidymas parasparniais Ryšininkų g. 3, Klaipėda 2. „Klaipėdos avialinijos“ Dirvupių k., Sendvario sen. Golfas 1. „National Golf Resort“ Tvenkinių g. 30, Stančių k. Tenisas 1. Gargždų lauko teniso klubas „Setas“ Gargždai 2. „Gargždų pramogos“ Skaidrioji g. 12 Gargždai 3. „Lingrida“ Gribžinių k., Kretingos pl. 4. „Gribžė“ Gribžinių k., Kretingos pl. Dažasvydis 1. „Trys drakonai“ Vyturių g. 29, Gargždai Pramogos gamtoje 1. Dinozaurų parkas Radailiai 2. Šiaurės Amerikos indėnų kaimas „Vinetu kaimas“ Šlikių km. Kretingalės sen. 3. Pajūrio regioninis parkas – Jonušų k., Dauparų – Kvietinių sen., 4. Klaipėdos zoologijos sodas Klaipėdos raj. 5. Elnynas ir gyvūnų muziejus „Gamtos perlas“ Placio g. 146, Karklė Kitos pramogos 1. Gargždų kino teatras „Minija“ Klaipėdos g. 15, Gargždai 2. Burbulinis futbolas Pagal susitarimą

Nr. Pavadinimas Adresas 3. Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“ – Pramoginė – pažintinė ekskursija „Gintaro gaudymo 4. – paslaptys“ 5. Pramoginė žvejyba Dzūkų 5, Dreverna, Klaipėdos raj. 6. Vandenlenčių parkas „Cable Park Gribžė“ Gribžinių k., Klaipėdos raj. 7. Pajūrio regioninio parko lankytojų centras Placio g. 54, Karklė, Klaipėdos raj. 8. Mini SPA Dauparai – Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija 28 lentelė. Automobilių, dviračių, vandens, pėsčiųjų maršrutai Klaipėdos rajone Maršruto Nr. Maršrutas Aprašymas ilgis, km Automobilių

Maršruto metu galima aplankyti buvusią Vėžaičių dvaro „Žemaitiškoji Klaipėdos rajono sodybą, Šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, Ablingos dalis“ Gargždai–Vėžaičiai– memorialą, Kapstato ežerą, S. Dariaus gimtinę–muziejų, Šv. 1. Ablinga–Endriejavas–Judrėnai– 93 Antano Paduviečio bažnyčią, signataro J. Šaulio gimtinę, Balsėnai–Veiviržėnai–Brožiai– Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Nepriklausomybės Gargždai paminklą bei Šv. Mergelės Marijos Lurdą. Maršruto metu galima aplankyti Skomantų piliakalnį, „Mažosios Lietuvos kultūros Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią, rašytojos I. paveldas“ Gargždai–Skomantai– Simonaitytės gimtinės vietą, Agluonėnų etnografinę sodybą, Vanagai–Agluonėnai–Priekulė– I. Simonaitytės memorialinį muziejų, Laisvės kovų ir 2. 98 Lankupiai–Svencelė–Dreverna– tremties istorijos muziejų, Priekulės miesto centrą, Vingio Priekulė–Butkai–Kisiniai– parką, J. Gižo etnografinę sodybą, Drevernos uostą, Dovilai–Gargždai. Lankupių šliuzą, Kisinių kaimo etnografines kapines, Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčią. Maršruto metu galima aplankyti Plikių ir Kretingalės „Pajūrio link“ Gargždai–Plikiai– miestelius, Plikių ir Kretingalės evangelikų liuteronų 3. 70 Kretingalė–Karklė–Gargždai bažnyčias, galimybė poilsį pratęsti Karklės kaime, vaizdingame Pajūrio regioniniame parke prie jūros. Maršrutas veda per lietuvininko gyvenimą reprezentuojančias vietoves. Pakeliui turistai aplanko „Lietuvininko gyvenimas“ Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią, rašytojos I. 4. Gargždai–Vanagai–Agluonėnai– 64 Simonaitytės gimtinės vietą, Vanagų kapines, Lietuvininkų Kisiniai–Dovilai–Gargždai ąžuolyną, Agluonėnų etnografinę sodybą, Kisinių etnografines kapines bei Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčią Šio maršruto metu galima susipažinti su istorinėje žemėje esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis. „Lamatos žiede“ išvysite tokius lankytinus objektus: Šv. arkangelo Mykolo „Lamatos žiedas“ Gargždai– bažnyčią su šventoriumi, Gargždų krašto muziejų, Gargždų Vėžaičiai–Ablinga-Endriejavas– parką ir Minijos slėnį, senąsias žydų kapines, buvusį Judrėnai–Veiviržėnai– Vėžaičių dvaro ansamblį, Ablingos memorialą, lakūno S. Agluonėnai–Vanagai–(Vilkyčiai– 5. 180 Dariaus gimtinę–muziejų, Šv. Antano paduviečio bažnyčią Saugos–Sakūčiai)–Lankupiai– su šventoriumi, Agluonėnų etnografinę sodybą, Svencelė– Dreverna–Priekulė– Lietuvininkų ąžuolyną, Vanagų evangelikų liuteronų Šernai–Baičiai–Maciuičiai– bažnyčią, Lankupių šliuzą, Karaliaus Vilhelmo kanalą, J. Gargždai Gižo etnografinę sodybą, Priekulės miesto istorinį centrą, paminklą ir memorialinį muziejų rašytojai I. Simonaitytei, Laisvės ir kovų tremties istorijos muziejų. Kelionės metu turistai susipažins su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia su šventoriumi, Gargždų krašto muziejumi, „Pilsoto žiedas“ Gargždai– Gargždų parku ir Minijos slėniu, Dovilų evangelikų Dovilai–Jakai–Ginduliai– liuteronų bažnyčia, Kretingalės evangelikų liuteronų Radailiai–Paupuliai– Kretingalė– 6. 90 bažnyčia, Pajūrio regioniniu parku (Olandų kepurės kalnas Kalnuvėnai–Dargužiai–Karklė– ir skardis, Plazės gamtinis rezervatas, Plocio ežeras), Giruliai–Melnragė–Paupiai– Antrojo pasaulinio karo gynybiniais įtvirtinimais- Ginduliai–Dovilai–Gargždai baterijomis. Taip pat numatyta alternatyvi įvažiavimo į žiedą atkarpa per Plikius.

Maršruto Nr. Maršrutas Aprašymas ilgis, km Dviračių Gargždai–Vėžaičiai–Rudaičiai– Kelionės metu turistai aplankys buvusį Vėžaičių dvarą, Pažvelsis–Greičiūnai–Lapiai– medinę Šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, Butkų Juzės 1. 30 Utriai–Žvelsėnai–Gerduvėnai– gimtinės vietą, Lapių piliakalnį, etnografinį Žvelsėnų Gargždai kaimą, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį. Atkarpoje Gargždai–Jokūbavas galima privažiuoti iki Gargždai–Antkalnis–Jokūbavas– Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio. Kelionės metu 2. Plikiai–Žemgirdžiai–Dauparai– 40 aplankomas paminklas Lietuvos Prezidentui A. Stulginskiui Gargždai bei Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Maršrutas nėra sudėtingas ir didžiąją dalį driekiasi Gargždai–Vėžaičiai–Žvaginiai– miškingomis kaimų vietovėmis, kuriose susipažinsite su 3. 30 Ablinga–Endriejavas–Gargždai buvusiu Vėžaičių dvaru, Ablingos memorialu, Šv. Mergelės Marijos lurdu bei Kapstato ežeru. Maršrutas tęsiasi per Klaipėdos rajono miestelius ir kaimus, turtingais kultūrinio paveldo ir gamtinio turizmo objektais. Šiame maršrute yra intensyvus automobilių eismas. Gargždai–Maciuičiai–Šiūpariai– Kelionės metu lankytini objektai: Kalniškės piliakalnis, Pėžaičiai–Veiviržėnai–Judrėnai– Veiviržėnų Šv. Apaštalo Mato bažnyčia, Šv. Mergelės 4. 100 Endriejavas–Žadeikiai–Vėžaičiai– Marijos lurdas, O. Padagienės etnografinė sodyba, Gargždai Nepriklausomybės paminklas, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, lakūno S. Dariaus gimtinė-muziejus, Kapstato ežeras, Ablingos memorialas, Žvaginių piliakalnis, buvęs Vėžaičių dvaras. Maršrutas jungia senuosius pamario žvejų kaimus: Dreverną, Svencelę, Ventę, Rusnę ir Uostadvarį. Atkarpa yra ypač įdomi kultūros paveldo objektais ir unikalia „Pajūrio dviračių trasa“ pamario gamta. Maršruto lankytini objektai: Klaipėdos, Klaipėda–Šernai–Priekulė– Priekulės miestai, rašytojos I. Simonaitytės memorialinis 5. Dreverna–Svencelė–Kintai– 115 muziejus, Karaliaus Vilhelmo kanalas, J. Gižo etnografinė Ventė–Povilai–Šilutė–Rusnė– sodyba, buvusi Svencelės mokykla, Ventės rago Uostadvaris–Pakalnė–Rusnė ornitologijos stotis ir švyturys, Aukštumalos pažintinis takas, Šilutės miestas, Rusnės bažnyčia, vandens kėlimo stotis – polderių muziejus, Uostadvario švyturys bei Nemuno deltos regioninis parkas. Tai įdomus maršrutas dviratininkams po pajūrį ir Vakarų „Vakarų Lietuvos dviračių Žemaitiją. Maršruto lankytini objektai: Antrojo pasaulinio žiedas“ Klaipėda–Giruliai– karo fortifikaciniai įtvirtinimai, Karklė, Olandų kepurė, Karklė–Šaipiai–Palanga– Šaipių kraštovaizdžio draustinis, Palangos botanikos sodas, Šventoji–Darbėnai–Lenkimai– Naglio kalnas, Birutės kalnas, skulptūra „Žvejo dukros“, Skuodas–Mosėdis–Salantai– Žemaičių alkas, Mosėdžio akmenų muziejus, Orvydų Plateliai–Grigaičiai–Plungė– sodyba Salantuose, Žemaitijos nacionalinis parkas, 6. Norvaišiai–Kalniškiai–Kartena– 377 Oginskių dvaras Plungėje, Kretingos botanikos sodas, Raguviškiai–Baubliai–Lapiai– Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Gargždai, Gargždai–Dovilai–Agluonėnai– Agluonėnų etnografinė sodyba, Veiviržėnai, Švėkšnos Šv. Veiviržėnai–Švėkšna–Gardamas– apaštalo Jokūbo bažnyčia ir Švėkšnos parkas, Šilutė, Ventės Šilutė–Povilai–Ventė–Kintai– ragas, rašytojos I. Simonaitytės memorialinis muziejus, Dreverna–Priekulė–Kliošai– Vingio parkas, Priekulės miesto centras, J. Gižo etnografinė Klaipėda sodyba, Karaliaus Vilhelmo kanalas ir Klaipėdos miestas. Maršrutas leidžia susipažinti su istorinėje Lamatos žemėje esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis. Maršruto „Lamatos žiedas“ Gargždai– lankytini objektai: Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia su Vėžaičiai–Žadeikiai–Endriejavas– šventoriumi, Gargždų krašto muziejus, Gargždų parkas ir Judrėnai–Balsėnai–Veiviržėnai– Minijos slėnis, buvusio Vėžaičių dvaro ansamblis, Ablingos Agluonėnai–Vanagai– 7. 140 memorialas, lakūno S. Dariaus gimtinė-muziejus, Šv. (Vilkyčiai)–Lankupiai–Svencelė– Antano paduviečio bažnyčia su šventoriumi, Agluonėnų Dreverna–Priekulė–Šernai– etnografinė sodyba, Lietuvininkų ąžuolynas, Vanagų Baičiai–Jurjonai–Maciuičiai– evangelikų liuteronų bažnyčia, Lankupių šliuzas, Karaliaus Gargždai Vilhelmo kanalas, J. Gižo etnografinė sodyba, Priekulės miesto istorinis centras, I. Simonaitytės memorialinis

Maršruto Nr. Maršrutas Aprašymas ilgis, km muziejus, Laisvės ir kovų tremties istorijos muziejus, bei Vingio parkas. Maršrutas driekiasi istorinėje Pilsoto žemėje esančiomis „Pilsoto žiedas“ Gargždai– gamtos ir kultūros vertybėmis bei Pajūrio regioniniu parku. 8. Dauparai–Eglynai–Plikiai– Kelionės metu išvysite Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią su Paupuliai–Kretingalė–Šaipiai– šventoriumi, Gargždų krašto muziejų, Gargždų parką ir Plazė–Karklė–Giruliai– 80 Minijos slėnį, „Mini zoo“ parką, Plikių ir Kretingalės Melnragė–Paupiai–Ginduliai- evangelikų liuteronų bažnyčias, Pajūrio regioninį parką su Baukštininkai–Eglynai–Dauparai Olandų kepurės kalnu ir skardžiu, Plocio ežerą, Antrojo – Gargždai pasaulinio karo gynybinius įtvirtinimus-baterijas Nuo Lietuvos–Latvijos pasienio keliaujant pietų kryptimi iki senosios Minijos upės deltos aplankysite aikšteles, kuriose rasite informaciją apie Vakarų Lietuvos istoriją, 9. „Kuršių kelias“ Latvijos ir papročius, gamtą, bei aplankysite tokius lankytinus

Lietuvos pasienis–Būtingė– objektus: Žemaičių alka, Šventoji, Naglio kalnas,

Šventoji–Nemirseta–Šaipiai– Nemirsetos kopos ir apylinkės, senoji Nemirsetos gelbėjimo 103 Karklė–Giruliai–Klaipėda–Žardė– stotis, Pajūrio regioninis parkas, Plocio ežeras, Olandų

Priekulė–Dreverna–Svencelė– kepurė, Karklės kaimas, Antrojo pasaulinio karo gynybiniai

Kintai įtvirtinimai–baterijos, Klaipėdos miestas, Žardės piliakalnis,

Smeltės upelis, Tyro pelkė, Priekulės miestas, Karaliaus Vilhelmo kanalas, J. Gižo etnografinė sodyba, Drevernos uostas, Svencelė ir senoji Minijos delta. Vandens maršrutai Vandens turistai turi puikią galimybę susipažinti ne tik su „Minijos upe“ (I–VII atkarpos). savita Žemaitijos krašto gamta, gamtos paminklais, bet ir 1. Raguviškiai–Pikteikiai–Lapiai– unikaliu kultūros paveldu. Maršruto metu lankytini objektai:

Kvietiniai–Gargždai–Dovilai– 120 Gargždų miesto parkas, Priekulės miestas, rašytojos I.

Ketvergiai–Dituva–Priekulė– Simonaitytės memorialinis muziejus, Karaliaus Vilhelmo

Lankupiai–Sakučiai–Minija kanalas, Lankupių šliuzas, J. Gižo etnografinė sodyba, Drevernos uostas, Minijos kaimas ir Ventės ragas. Ši atkarpa skirta vandens turizmo profesionalams, nes 2. Ekstremalus maršrutas Žvelsos 13 srauni, vingiuota ir pilna natūralių kliūčių upės vaga upe reikalauja patirties ir ištvermės. Tai pramoginis pasiplaukiojimas žvejybiniais botais po Dviejų dienų žygis Kuršių marias, grožintis unikaliu gamtos kampeliu – Kuršių 3. dešimtvietėmis kanojomis Nerija. Žygio metu galima išvysti Priekulės miesto istorinę Priekulė–Lankupiai–Karaliaus dalį, rašytojos I. Simonaitytės memorialinį muziejų, Vingio Vilhelmo kanalas–Dreverna– 50 parką, Lankupių šliuzą, Karaliaus Vilhelmo kanalą, Naglių gamtinis rezervatas– senuosius Drevernos ir Svencelės žvejų kaimus, J. Gižo Juodkrantė–Dreverna–Svencelė– etnografinę sodybą, Naglių gamtos rezervatą ir Kuršių Dreverna Neriją. Pėsčiųjų maršrutai Ekologinis pažintinis takas Taką žymi specialus ženklinimas ir informaciniai stoveliai, 1. „Litorina“ Olandų kepurės 2 įrengtos regyklos su pavėsinėmis. Keliaudami pažintiniu kraštovaizdžio draustinis, Pajūrio keliu aplankysite Olandų kepurės kalną ir skardį. regioninis parkas Pasivaikščiojimas po senuosius Maršruto metu galima pasivaikščioti po senąją Gargždų Gargždus. Savivaldybės aikštė– miesto dalį, kurioje kadaise stovėjo baronų Rėnė dvaras su Šv. arkangelo Mykolo parku ir sodais. Įdomią Gargždų miesto ir viso krašto 2. bažnyčia ir šventorius–Sodų g.– 2 istoriją galėsite išgirsti aplankę Gargždų krašto muziejų, o Gargždų krašto muziejus–Miesto mieste išvysite Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, parkas–Minijos upės Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčią–mauzoliejų, miesto parką slėnis bei Minijos slėnį Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pateikta informacija

Rinkodara MB

Pramonės pr. 13, II a.

LT-51327 Kaunas, Lietuva

Tel. nr.: +370 667 78877