Gintautas Vosylius

Stratigrafija • Stratigraphy • Ñòðàòèãðàôèÿ

Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje

Gintautas Vosylius Vosylius G. Lithological variations of the Ablinga and Giruliai formations of the mid- dle Cambrian Deimena Group of West Lithuania. Geologija. Vilnius. 2003. No. 43. P. 12–19. ISSN 1392-110X. Based on the logging data (spontaneous potential, gamma-ray, calculated clay con- tent), the Deimena Group was subdivided into the clayey (more than 30% of clay content) and sandy layers. The sections were correlated along the intersecting cross- -sections. The three lithofacies areas were distinguished. The general pattern of the lithofacies indicates a deepening of the sedimentation environment south-westwards, superimposed by NE-SW trending uplifts and depressions controlled by the faults of the crystalline basement of the same orientation. The thickness of the clayey reference layer at the base of the Ablinga Formation is variable, as the clayey lithologies merge with the upper and more frequently lower clayey layers. The rest of the section (upper part) is mostly three-fold, i.e. the sandy layers at the bottom and the top are separated by a clayey layer in the middle; the bottom of the latter is considered as the boundary between the Ablinga and the Giruliai formations. The Ablinga and Giruliai forma- tions, despite their miserable thickness, are better correlated than those of the Pajûris Formation because of the lower-energy sedimentation environment. The areas compri- sing the predominant clayey deposits are defined. Keywords: Cambrian, lithofacies, cross-section, sedimentation, clay content, logging, Western Lithuania Received 8 April 2003, accepted 30 April 2003 Gintautas Vosylius. Institute of Geology and Geography, T. Ševèenkos 13, LT-2600 Vilnius, Lithuania.

ÁVADAS kreives. Didþioji dalis (38 græþiniai) molingumo krei- viø buvo sudarytos vykdant UAB „Minijos nafta“ Deimenos serijos apatinës dalies (Pajûrio svitos) li- uþsakytà darbà ir jai leidus panaudotos ðiame darbe. tologijos kaita buvo aptarta anksèiau (Vosylius, 2002). Autorius dëkingas UAB „Minijos nafta“ vadovybei Ðá kartà pateikiama virðutinës dalies, vadinamos pro- ir dr. A. Vaznoniui uþ galimybæ naudotis ðia medþia- duktyviàja storyme, su kuria susijusi pagrindinë naf- ga. Skirstant Deimenos serijos uolienas pagal mo- tos iðtekliø dalis, analizë. Darbo metodika buvo ið- lingumo kreives, iðskirti dviejø tipø uolienø sluoks- dëstyta minëtame straipsnyje, todël èia paminësime niai – smëlingi, kuriø molingumas iki 30%, ir mo- tik pagrindinius momentus. Deimenos serijos sanda- lingi. Suprantama, pjûviuose, skirstomuose pagal SP ra nagrinëta persikertanèiuose profiliuose, sudarytuo- kreives, ðios ribos yra labai sàlyginës. Kartais greti- se pagal molingumo, arba savaiminës poliarizacijos muose græþiniuose dar randamas molingas sluoks- (SP), kreiviø parametrus bei litologinius, morfologi- nis, bet jo molingumas jau nesiekia 30%. Tokiu at- nius ir kitus poþymius naudojant V. Muromcevo me- veju sluoksnis paþymëtas tik punktyrine linija. Toks todikà (Ìóðîìöåâ, 1983; 1984). Dr. A. Vaznonis su skirstymas yra gana schematinis, neiðskiriami aleu- INGEF programa sudarë 53 græþiniø molingumo rolito sluoksniai bei palaipsniai litologiniai perëji-

ISSN 1392–110X. Geologija. 2003. Nr. 43

12 Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje mai, taèiau jis pateikia apibendrintà principiná facijø litø iki ávairiagrûdþiø ir stambiø smiltainiø, vyraujant kitimo vaizdà regione. Iðskirtos svitø ribos atitinka- taip pat smulkaus smëlio frakcijai. Smëlingø sluoks- muose græþiniuose neblogai sutampa su nurodyto- niø storis paprastai nevirðija pirmøjø metrø, juose ne- mis T. Jankausko (2002), su kuriuo daug konsultuo- maþa tarpsluoksniuose koncentruotos ir iðsklaidytos tasi pradiniame darbø etape. Analizuoti græþiniai ir molingos medþiagos. Nors sluoksniai plonesni nei Pa- pateikiamø profiliø padëtis parodyta 1 paveikslëlyje. jûrio svitoje, molingi sluoksniai iðsilaiko geriau ir ran- dami didesniame plote, jø nëra tik atskiruose græ- PJÛVIO CHARAKTERISTIKA þiniuose. Daug retesni iðplovimo pavirðiai ir argilito apvalainukø priemaiða, bûdingi Pajûrio svitai, ypaè Þe- Ablingos svita prasideda molingu sluoks- niu, randamu daugelyje græþiniø, todël va- Renav as dinamu molingu reperiu. Jo storis daþ- Sutartiniai þenklai niausiai yra 2–5 m, o atskiruose græþiniuo- 1 I se, ypaè Gargþdø pakopoje, virðija 10 m Paluknë 5 Þemy të 30 2 (iki 14,5 m Vidmantø-1 græþinyje). Plote II 6 á pietus nuo Telðiø lûþio vakarinës dalies 3 jis susilieja su molingu Pajûrio svitos vir- 4 III 7 Salantai ðumi, nuo kurio sunkiai atskiriamas (Vo- sylius, 2002), todël molingo sluoksnio sto- ris èia iðauga. Praktiniams tikslams iðski- Tûbausiai IIa riant virðutinæ Deimenos serijos dalá, jos Mami ai Vidmantai Vëlaièiai Plungë III ribà patogiau vesti molingo reperio krai- Ei tuèi ai Kretinga Nausodis gu, kaip pasiûlyta D. Michelevièiaus Genèi ai Toliai (2003). Gana daþnai ðis molingas reperis Þutautai Þarënai Mi kol i ðkës Kuliai Ablinga Lauþai iðsipleiðëja ir, skirstant pavieniø græþiniø Gri bþënai Klaipëda pjûvius, tokiu atveju vietoj jo pasirenka- Macuièiai Laugaliai mas aukðèiau ar þemiau esantis artimiau- Ia Vëþaièiai sias molingas sluoksnis. Ðitai pastebima tik gretinant keletà persikertanèiø profi- Stumbriai Baubliai liø, su kuriais dirbant teko tikslinti jau Traubai Veivirþënai P.Ðiûpariai pravestas ribas. Pietrytinëje tirtos terito- Degli ai rijos dalyje (Aukðtupiø–Bûdvieèiø ir gre- Vilkyèiai Pociai Ðilalë Laukuva timi plotai Þemutinio Nemuno pakilumo- Vizdþiaugai Sakuèiai IIb Þviliai je (Jankauskas, 1998)) molingas reperis Laðai Ðilgaliai Pajûris Vabalai praktiðkai iðnyksta, randami tik fragmen- Ramuèi ai Gorai ni ai tai atskiruose græþiniuose. Tokiais atvejais NaumiestisMeðki në Vainutas ribà tarp Pajûrio ir Ablingos svitø tenka vesti pagal reperio lygá artimiausiuose græ- Þal gi ri ai Ðilutë III Rusnë þiniuose atsiþvelgiant á svitø storiø kaità. Ib Aukðtupiai Bûdvieèiai Daugumai Deimenos serijos virðuti- Barzdënai Us ënai nës dalies (virð molingo reperio) pjûviø Rukai Geni ai bûdinga trinarë struktûra – santykinai Lauksargiai smëlingesni sluoksniai apaèioje ir virðuje

skiriami molingesnio sluoksnio, kurio pa- 6110000 6120000 6130000 6140000 6150000 6160000 6170000 6180000 6190000 6200000 6210000 6220000 6230000 6240000 du pravedama riba tarp Ablingos ir Gi- 320000 330000 340000 350000 360000 370000 380000 390000 400000 ruliø svitø. Ablingos svitos smëlingas 1 pav. Ablingos ir Giruliø svitø litofacijø þemëlapis. Sudarë G. Vosylius, sluoksnis rytiniuose ir ðiauriniuose græþi- 2002 m. niuose dar iðlaiko Pajûrio svitai bûdingà 1 – naudoti græþiniai ir pateiktø profiliø padëtis, 2 – Ablingos ir Giru- seklumø facijø sandarà. Einant á vakarus liø svitø izopachitos, 3 – nustatyti kristalinio pamato kyšuliai, 4 – tek- ir á pjûvio virðø (Giruliø svita) uolienos toniniai lûþiai, 5 – santykinai gilesnës jûros litofacija, 6 – pereinamos keièiasi. Sumaþëja smëlingø ir molingø zonos litofacija, 7 – plaèiø jûros seklumø litofacija Fig.1. Distribution of lithofacies of Ablinga and Giruliai formations sluoksniø storis ir iðrûðiavimo laipsnis. (after Vosylius, 2002). Skirtingai nei Pajûrio svitoje, kurioje ryð- 1 – wells and cross-sections discussed in the paper; 2 – isopachs of kiai vyrauja smulkûs, gerai iðrûðiuoti smil- Ablinga and Pajûris formations; 3 – documented uplifts of crystalline tainiai, Deimenos serijos virðuje smëlingø basement (drape structures); 4 – faults; 5 – lithofacies of relatively kûnø sudëtis daþnai keièiasi nuo aleuro- deeper sea; 6 – transitional lithofacies; 7 – shoal lithofacies

13 Gintautas Vosylius mutinio Nemuno pakilumoje. Akivaizdu, kad virðuti- plotais. Eituèiø–Lauþø ruoþe ðis laukas labai susiau- nës Deimenos serijos dalies nuogulos klostësi rames- rëja tarsi persiskirdamas á dvi dalis. Ðiaurinë dalis nëje, bet daþniau besikeièianèioje aplinkoje nei Pajû- (IIa) apima ðiaurinæ Gargþdø pakopos juostà á pie- rio svitos. tus nuo Telðiø lûþio ir dalá Maþeikiø pakopos, ji Storiausi Deimenos serijos virðutinës dalies dari- iðtæsta ÐR kryptimi iki Salantø ploto imtinai. Pieti- niai (>35 m) yra vakarinëje Lietuvos dalyje, vakariau në dalis Sakuèiø–Vilkyèiø plotø rajone ásiterpia tarp linijos nuo Salantø iki Rusnës plotø, maksimalûs – Ia ir Ib plotø. Pereinamos zonos laukø pjûviai pa- Klaipëdos ir Paluknës græþiniuose (46,5 m, 1 pav.). naðûs á greta esanèiø gilesnës jûros facijø (I tipo) Storis gana tolygiai maþëja rytø kryptimi, pagrindi- laukus, taèiau sluoksniai stambesni, diagrafijos krei- në izopachitø kryptis – submeridianinë su nedideliu vës maþiau raiþytos, ryðki trinarë (virð molingo re- nukrypimu á ÐR. Rytinëje tirtos teritorijos dalyje da- perio) pjûvio sandara. Iðsiskiria apatinis ir virðutinis riniø storis maþëja ir dël denudacijos. Staigus suma- smëlingas sluoksnis, jø molingumo ir SP kreivës pa- þëjimas pastebëtas Aukðtupiø–Bûdvieèiø plotuose, prastai trikampio formos, iðskyrus apatiná (Ablingos kur poros kilometrø atstumu storis nuo 15 m suma- svitos) sluoksná pietinëje dalyje, ryðkus vidurinis mo- þëja iki 2,5–3 m. Ðiame rajone tikëtinos ir korelia- lingas sluoksnis. Molingi tarpsluoksniai retesni ir ma- cijos paklaidos. Virð kristalinio pamato iðkyðuliø nuo- þiau ryðkûs nei I tipo plotuose. Ia ir IIa laukø ÐR gulos taip pat suplonëjusios arba jø ið viso nëra. krypties kyðulyje, Gorainiø, Pajûrio, Þviliø plotø græ- þiniuose, Ablingos svitos smëlingame sluoksnyje daþni LITOLOGINË KAITA Scolithos takai. Ðiame lygyje ir aukðèiau jie gana daþni seklumø facijose, gilesnës jûros dariniuose jø Pagal Deimenos serijos virðutinës dalies pjûviø tipà, nepastebëta. atsispindintá diagrafijos kreivëse, iðskirti trijø tipø li- Plaèiø jûros seklumø nuogulø laukas (III) apima tofacijø laukai: santykinai gilesnës jûros, plaèiø sek- rytinæ teritorijos dalá ir pasienio su Latvija juostà lumø ir pereinamos zonos dariniai. Santykinai giles- ðiaurëje. Èia iðsilaikë sedimentacijos sàlygos, pana- nës jûros dariniø laukas (1 pav., Ia) apima visà ðios á buvusias Pajûrio metu ir artimos dabar esan- Gargþdø pakopà, iðskyrus prielûþinæ dalá á pietus nuo èioms Baltosios jûros ðiaurinëje dalyje (Êàëèíåíêî Vëþaièiø ploto. Trikampio formos lauko virðûnë ið- è äð., 1976). Á pietus nuo Vizdþiaugø–Laukuvos plo- sikiða á rytus nuo Gargþdø lûþio link Lauþø-1 græþi- tø ribas tarp laukø pravesti sunku, kadangi èia pjû- nio. Ðá laukà atitinka didesnis storis (daugiau kaip vio virðus nudenuduotas. Kartais iðlikæ tik Ablingos 40 m vakarinëje dalyje). Kitas panaðus trikampis lau- svitos dariniai, kuriø smëlinga dalis ðiame rajone vi- kas (1 pav., Ib) nuo Nemuno þemupio tæsiasi iki sur panaði – gana masyvûs Pajûrio svitos tipo smil- Vainuto ir Gorainiø plotø. Ðiø laukø pjûviams bû- tainiai, daþnai su Scolithos takais. Ðiø smiltainiø mo- dinga daþna litologinë kaita, vyrauja 0,5–3 m storio lingumas tik truputá didesnis nei Pajûrio svitos, mo- sluoksniai, todël diagrafijos ir molingumo kreivës gi- lingumo ir SP kreivës ðoninës linijos maþai raiþytos. liai raiþytos. Vyrauja horizontaliai, reèiau – ástriþai, Molingas sluoksnis Giruliø svitos apaèioje gana ge- sluoksniuotos uolienø tekstûros. Daugelio smëlingø rai iðsilaiko, o smëlinga dalis paprastai kiek molin- sluoksniø molingumas didesnis (per 15%), o molin- gesnë nei Ablingos svitos. Kai kuriuose græþiniuose gø – iki 40–50%. Bûdingi pjûviai: Laugaliø-1, Vë- (Stumbriø-1, Maldûnø-1) visi Deimenos serijos smil- þaièiø-1, 10, Rusnës-1, Rukø-1. Tarp Ia ir Ib plotø tainiø sluoksniai maþai tesiskiria ir yra Pajûrio svi- pastebimi pjûviø skirtumai. Ia plote paprastai mo- tos (seklumø) tipo. Stumbriø-1 græþinyje pagrindi- lingesnë apatinë pjûvio dalis, á virðø smëlingumas niø smëlingø sluoksniø molingumas nevirðija 10%, didëja, ir Girkaliø svita baigiasi grynesniu ir stores- o maþiausias (3–7%) – virðutiniame Pajûrio svitos niu smiltainio sluoksniu. Èia pastebima baseino sek- sluoksnyje. lëjimo tendencija, Ib plote, prieðingai, – grimzdimo. Sugretinus facijø laukø konfigûracijà su Lietuvos Ðiaurës rytinëje Ib ploto dalyje apatinis smëlingas kambro geoterminiu þemëlapiu (Rastenienë, 2001) sluoksnis dar primena Pajûrio svitos sluoksnius, jis matyti, kad Ia, Ib ir IIa laukø ÐR krypties „lieþu- santykinai masyvus, SP ir molingumo kreiviø ðoninë viai“ sutampa su izotermø iðlinkimais. Tai dar kartà linija maþai raiþyta. Aukðèiau pjûvis tampa sluoks- liudija apie litosferos sandaros ir giluminiø procesø niuotas, vidurinëje dalyje sluoksniø molingumas vir- joje ilgalaikæ sàsajà su procesais nuosëdinëje story- ðija 30 %, o virðuje jis vël smëlingesnis, iðskyrus mëje. Ib lauko atðaka nuo Vainuto iki Þviliø ploto, Naumiesèio–Usënø ruoþà, kuriame visas pjûvio vir- tiksliau – jos tæsinys pereinamos zonos lauke, galbût ðus molingas. Ib ploto vakaruose ir pietuose apati- tæsiasi toliau link Ðatrijos græþinio, aplenkdamas nis smëlingas sluoksnis sumenksta, taèiau vis vien Baubliø plotà ið rytø. Èia kaip tik praeina ryðkiau- skiriasi nuo molingesnës virðutinës dalies. sia izotermø (+80, +70 °Ñ) atðaka. Taèiau ðiame ra- Pereinamos zonos tipo laukas apgaubia ið rytø jone måþa græþiniø, o pagal esamø aplinkiniø me- Ia ir Ib laukus ir juos skiria ties Vilkyèiø–Sakuèiø dþiagà tokia prielaida nepatvirtinama.

14 Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje

PROFILIØ APRAÐYMAS vio virðuje. Ypaè stambus (5,5 m) ðis sluoksnis va- karinëje dalyje, Purmaliø-1 græþinyje; gali bûti, kad Profilis Purmaliai-1 – Baubliai-4 kerta visus sedi- èia pjûvis virðuje stratigrafiðkai pilnesnis. Rytiniuose mentaciniø laukø tipus: nuo didþiausio storio Pur- græþiniuose virðutiniai sluoksniai nudenuduoti. Vë- maliø plote (46 m) iki kristalinio pamato iðkyðulio þaièiø-1 græþinyje (vieninteliame ðiame plote) virðu- Baubliuose (2 pav.). Daugelio græþiniø geofizinëse tinis smëlingas sluoksnis neiðryðkëja. Èia visas pjûvis kreivëse iðsiskiria didesnio smëlingumo sluoksnis pjû- virð reperio sudarytas ið smulkiø (0,5–2,5 m storio)

Purmaliai Klaipëda LaugaliaiMacuièiai Stumbriai Baubliai 1 1 3 1 1 4 15 1 1 2 4 2084 2054 2140 2186 2148 2091 2097 2063 2050 2008 1925 2001 0- Giruliø svita 10 -

20 - svita Ablingos

30 -

40 - Pajûrio svita

50 -

60 -

70 - 0 2 4 6 km 80 -

2164 1 2 3 456

2 pav. Deimenos serijos litologinis profilis Purmaliai-1 – Baubliai-4. 1 – kambro kraigo gylis græþinyje, 2 – smëlingos uolienos, 3 – molingos uolienos, 4 – molingos uolienos Ablingos svitos pade (molingas reperis) ir Kybartø svitos bei senesnës, 5 – molingesnis (arba smëlingesnis molingame sluoksnyje) tarpsluoksnis, 6 – kristalinio pamato iškyšuliai Fig. 2. Lithological cross-section Purmaliai-1 – Baubliai-4. 1 – depth of Cambrian top in the well; 2 – sandy deposits; 3 – shaly deposits; 4 – shaly deposits at the base of the Ablinga Formation (shaly reference layer), shaly deposits of the Kybartai formation and older; 5 – more shaly (or more sandy in the shale) layer; 6 – uplifts of crystalline basement

Tr a u b ai Gargþdai Degliai Pociai Laðai Ramuèiai Ðilutë Barzdënai 3 12 4 16 15 3 3 1 3 113 2 2090 2083 2061 2106 2059 2012 1975,4 1978 1986,7 2061,5 2031 2103,6 2070,6 2076 2057 0 -

10 - Giruliø svita 20 Ablingos svita

30 - svita 40 - Pajûrio 50 -

60 - Kybartø svita 70 -

80 - 0246 km

3 pav. Deimenos serijos litologinis profilis Traubai-3 – Barzdënai-2. Sutartinius þenklus þr. 2 pav. Fig. 3. Lithological cross-section of Traubai-3 – Barzdënai-2. See Fig. 2 for legend

15 Gintautas Vosylius maþai kontrastingø sluoksniø, kuriø molingumas – se – iki 50%, pastarøjø storis – iki 2,3 m. Virðutinë 18–36%. Vëþaièiø plote pastebima sudëtinga litolo- Giruliø svitos dalis denuduota. Baubliø ploto 1-ojo giniø kûnø kaita, maþiau ryðki pietø–ðiaurës krypti- ir 4-ojo græþinio prie kristalinio pamato iðkyðulio pjû- mi. Rytiniame profilio gale, Stumbriø græþinio rajo- viai sunkiai koreliuojami. Pirmojo græþinio pjûvis ga- ne, vyravo seklumø reþimas. Molinga medþiaga smil- na molingas, 4-ojo virðutinë dalis smëlinga, jos stra- tainiø sluoksniuose èia sudarë tik 3–14%, molinguo- tigrafinë priklausomybë neaiðki.

Plungë Lauþai Stumbriai Visdþiaugai Gorainiai Vai nutas Rukai 3 3 2 1801 2088,5 2006,5 1985,8 2001,6 1985 1952,8 0 - Giruliø svita 10 -

20 - Ablingos svita

30 - Pajûrio svita 40 -

50 -

- Kybartø svita 70 - 0246km

4 pav. Deimenos serijos litologinis profilis Plungë-3 – Rukai-2. Sutartinius þenklus þr. 2 pav. Fig. 4. Lithological cross-section of Plungë-3 – Rukai-2. See Fig. 2 for legend

Vabal ai Ramuèiai Naumiestis Ðilgaliai Visdþiaugai Laukuva 1 312 12 1 1 1 2094,6 2090 2103,6 2087 2068 2154 2043,6 1985 1958 0 - svita Giruliø 10 -

20 - Ablingos svita

30 -

svita 40 - Pajûrio

50 -

60 - Kybartø svita

70 -

0 2 4 6 km

5 pav. Deimenos serijos litologinis profilis Vabalai-1 – Laukuva-1. Sutartinius þenklus þr. 2 pav. Fig. 5. Lithological cross-section of Vabalai-1 – Laukuva-1. See Fig. 2 for legend

16 Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje

Profilyje Traubai-3 – Barzdënai-2 dëmesá atkrei- to regiono dalyje. Ablingos svitos smëlingas sluoks- pia molingo reperio kaita (3 pav.): Traubø plote jis nis rytiniuose ir ðiauriniuose græþiniuose dar iðlaiko rytø kryptimi lyg leidþiasi þemyn, Gargþdø-16 græþi- Pajûrio svitai bûdingà seklumø facijø sandarà. At- nyje vël pakyla, Degliø plote randami tik fragmen- skiruose ruoþuose (tarp Naumiesèio–Rukø–Barzdënø tai, o Pociø ir Laðø plotuose vël sustorëja. Toliau á plotø, Lauþø græþinyje) Giruliø svitoje vyrauja mo- pietus reperis vël fragmentuotas. Smëlingoji Ablin- lingos uolienos. gos svitos dalis profilio viduryje santykinai maþiau Iðskirti trijø tipø sedimentaciniai laukai. Sedimen- molinga, jos galuose (gilesnës jûros sàlygos) daþni taciniø laukø konfigûracija rodo bendrà baseino gi- molingi tarpsluoksniai. Panaðiai kinta molingas lëjimà V–PV kryptimi su PV–ÐR tásos dugno paki- sluoksnis Giruliø svitos pade: jis ypaè sustorëja Ði- limais ir ádubomis, nulemtais tos paèios krypties lû- lutës plote, tæsiasi iki Meðkinës ploto, o Naumiesèio þiø kristaliniame pamate. Baseino ádubos gerai su- plote Giruliø svitoje vyrauja molingos uolienos. Dau- tampa su geoterminës anomalijos atðakomis. gelio græþiniø profilyje virðutinë Giruliø svitos dalis Ablingos ir Giruliø svitø sluoksniai, nepaisant jø smëlinga, iðskyrus Barzdënø plotà. maþo storio, geriau matomi ir koreliuojami nei Pa- Profilis Plungë-3 – Rukai-2 praeina arèiau rytinës jûrio svitoje. Dalis kristalinio pamato salø tuo metu tirtos teritorijos dalies, ir èia molingas reperis labai jau buvo palaidota ir neturëjo átakos sànaðø pasi- fragmentuotas. Tik Plungës-3 græþinyje jo storis sie- skirstymui. Detalizavus sluoksniø kaità tam tikruose kia 6 m, kitur – ne daugiau 3 m, o Vizdþiaugø-1 plotuose galima tikëtis perprasti jos dësningumus ir græþinyje jo nëra (4 pav.). Virðutinë Ablingos svitos lengviau prognozuoti pokyèius nei Pajûrio svitoje. dalis èia panaði á Pajûrio svitos seklumø darinius, iðskyrus pietinæ profilio dalá, kur atsiranda molingi Literatûra tarpsluoksniai. Ðiaurinëje dalyje molingas sluoksnis Jankauskas T. 1998. Lietuvos kambro paleotektoninës Giruliø svitos apaèioje sunkiai matomas – jis pasiro- struktûros. Litosfera. 2. 47–50. do tik Stumbriø-1 græþinyje. Tuo tarpu Lauþø-1 græ- Jankauskas T. 2002. Cambrian stratigraphy of Lithuania. þinio molinga virðutinë svitos dalis (apie 8 m), Stumb- Vilnius. 256 p. riø græþinyje – jau tik 2 m. Vizdþiaugø-1 græþinyje Michelevièius D. 2003. Vakarø Lietuvos Gargþdø zonos Giruliø svitos molingumas á virðø nuosekliai maþëja kambro kolektoriø skvarbumo ir græþiniø produktyvumo ávertinimo metodai. Daktaro disertacija. Vilnius. 98 p. nuo 36 iki 7%, ir pjûvio virðuje jau yra stambiø Rastenienë V. 2001. Lietuvos kambro geoterminis þemë- kvarco grûdø. Nuo Gorainiø-1 græþinio á pietus Gi- lapis. M 1:500000. Lietuvos geoterminis atlasas. Vilnius, ruliø svitos uolienos tampa smulkiai sluoksniuotos, GGI fondai (ataskaita). molingø ir smëlingø tarpsluoksniø kiekis maþdaug Vosylius G. 2002. Deimenos serijos Pajûrio svitos litologijos vienodas. kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje. Geologija. 40. 23–31. Profilio Vabalai-1 – Laukuva-1 vakarinë dalis iki Êàëèíåíêî Â. Â., Ìåäâåäåâ Â. Ñ., Íåâåñêèé Ñ. È. Naumiesèio ploto praeina pagal gilesnës jûros ir per- 1976. Îñàäêè è ôàöèè Áåëîãî ìîðÿ. Ëèòîäèíàìèêà, einamos zonos ribà. Ablingos svitos dariniai panaðûs ëèòîëîãèÿ è ãåîìîðôîëîãèÿ øåëüôà. Ìîñêâà: Íàóêà. 111–130. visame profilyje, tik vakarinëje dalyje kiek ryðkesni Ìóðîìöåâ Â. Ñ. 1983. Äèàãíîñòèêà êîíòèíåíòàëüíûõ molingi tarpsluoksniai. Vizdþiaugø ir Laukuvos plo- è ïðèáðåæíî-ìîðñêèõ òåððèãåííûõ îñàäêîâ ïî tuose Ablingos svitos apaèioje molingo reperio, ma- ýëåêòðîìåòðè÷åñêèì ìîäåëÿì ôàöèé. Ìåòîäû ïðî- tyt, nëra. Ablingos dariniai susilieja su Pajûrio svita ir ãíîçèðîâàíèÿ è çàêîíîìåðíîñòè ðàçìåùåíèÿ ëèòîëî- yra to paties seklumø tipo (5 pav.). Giruliø svitoje, ãè÷åñêèõ è ñòðàòèãðàôè÷åñêèõ ëîâóøåê íåôòè è ãàçà. kaip áprasta, nuo molingo sluoksnio apaèioje pjûvis á Ñá. íàó÷í. òð. ÂÍÈÃÐÈ. Ëåíèíãðàä. 7–37. virðø palaipsniui darosi vis smëlingesnis, iðskyrus Nau- Ìóðîìöåâ Â. Ñ. 1984. Ýëåêòðîìåòðè÷åñêàÿ ãåîëîãèÿ ïåñ÷àíûõ òåë – ëèòîëîãè÷åñêèõ ëîâóøåê íåôòè è miesèio plotà, kuriame 8–13 m virðutinë pjûvio dalis ãàçà. Ëåíèíãðàä: Íåäðà. 200 ñ. molinga. Zona su molinga pjûvio virðutine dalimi tæ- siasi á pietus ir matoma tarp Barzdënø ir Rukø plotø, Gintautas Vosylius ji aiðkiai fiksuota Usënø plote. LITHOLOGICAL VARIATIONS OF THE ABLINGA AND GIRULIAI FORMATIONS OF THE MIDDLE IŠVADOS CAMBRIAN DEIMENA GROUP OF WESTERN LITHUANIA Deimenos serijos virðutinës dalies (virð molingo re- Summary perio) pjûviams bûdinga trinarë struktûra – santyki- nai smëlingesni sluoksniai apaèioje ir virðuje yra ski- The lithological variations of the lower part of the Dei- mena Group (Pajûris Formation) were discussed in “Geo- riami molingesnio sluoksnio, kurio padu pravedama logija” N 40 (Vosylius, 2002). The present paper concerns riba tarp Ablingos ir Giruliø svitø. Lyginant su Pa- the upper part, which is often called the productive part, jûrio svita, jos formavosi gilëjanèiame baseine, sek- as it comprises the main oil resources. A number of cross- lumø reþimas Ablingos metu iðsilaikë tik rytinëje tir- -sections of the Deimena Group are presented, with the

17 Gintautas Vosylius clayey (more than 30% of clay) and sandy layers distin- these sandstones is only slightly higher than in the Pajûris guished. sandstones, the clay- and SP-log curves are low-differen- The Ablinga Formation begins with the clayey refe- tiated. The clayey layer at the bottom of the Giruliai rence layer documented in most of the wells; it is mostly Formation is far-traced, and the sandy part is somehow 2–5 m thick. Someplace it merges with clayey layers from more clayey than that of the Ablinga Formation. In some bellow and above, and in these cases the thickness of the wells (Stumbriai-1, Maldûnai-1) all sandy layers of the ‘reference’ layer increases to 14.5 m. Of most of the sec- Deimena Group are only a little different, they are of tions of the upper part of the Deimena Group (above the Pajûris type. In some areas (between the Naumiestis– the clayey reference layer) a three-fold architecture is ty- –Rukai–Barzdënai areas, Lauþai well) the Giruliai Forma- pical, i.e. the relatively more clayey layers are defined at tion is dominated by clayey rocks. the bottom and the top, separated by a clayey layer, the The pattern of the lithofacies fields shows a general bottom of which is confined to the boundary between the increase in the depth of the sedimentation to the west– Ablinga and Pajûris formations. The sandy layer of the south-west, with some NE-SW trending uplifts and depres- Ablinga Formaton of the eastern and northern wells bears sions superimposed, they are controlled by faults of the the features of the shore-face sedimentation typical of crystalline basement of the same direction. The layers of the Pajûris Formation. The thickness of the sandy and the Ablinga and Giruliai formations are better correlated the clayey layers as well as the sorting decreases to the than the layers of the Pajûris formation. They accumula- west and up the section (Pajûris Formation). The thick- ted under more steady hydrodynamic conditions. Most of ness of the sandy layers usually does not exceed a few the crystalline basement islands had been submerged by meters, these layers contain significant amounts of con- this time and did not have any influence on the distribu- centrated clay layers as well as dispersed clay material. tion of the sediments. A more detailed study of the local The largest thickness of the upper part of the Deimena areas should help in the recognition of the regularities in Group (>35 m) is mapped in the western part of Lithua- their distribution, which could be easier predicted than nia, west of the line between the Salantai and Rusnë those of the Pajûris Formation. areas. Three types of the facies areas of the Deimena Group are defined: (I) a relatively deeper sea, (II) wide shore- Ãèíòàóòàñ Âîñèëþñ face areas, (III) transitional zones. The relatively deep ÎÑÎÁÅÍÍÎÑÒÈ ÈÇÌÅÍÅÍÈß ËÈÒÎËÎÃÈÈ sea facies (Ia) comprise the Gargþdai terrace, except the ÀÁËÈÍÃÑÊÎÉ È ÃÈÐÓËÜÑÊÎÉ ÑÂÈÒ near-fault zone south of the Vëþaièiai area. The top of ÄÅÉÌßÍÑÊÎÉ ÑÅÐÈÈ ÑÐÅÄÍÅÃÎ ÊÅÌÁÐÈß the triangle-shaped area spears from the Gargþdai fault  ÇÀÏÀÄÍÎÉ ËÈÒÂÅ towards the Vëþaièiai area. The other triangle-shaped area extends from to the Vainutas and the Gorainiai areas Ðåçþìå (Ib). A considerable change of the lithological composi-  ¹ 40 æóðíàëà „Ãåîëîãèÿ“ (Vosylius, 2002) áûëî tion is typical of this field, the layers 0.5–3 m thick pre- îïèñàíî ñòðîåíèå íèæíåé ÷àñòè Äåéìÿíñêîé ñåðèè vail. Most of the sandy layers contain increased amounts (Ïàþðñêîé ñâèòû). Íà ýòîò ðàç ïðåäñòàâëåí àíàëèç of clay (>15%), while it comprises 40–50% in the clayey å¸ âåðõíåé ÷àñòè (òàê íàçûâàåìîé ïðîäóêòèâíîé òîë- layers. ùè), ñ êîòîðîé ñâÿçàíà îñíîâíàÿ ÷àñòü ðåñóðñîâ íåô- The transitional zone separates Ia and Ib fields and òè. Ïðåäñòàâëåíû èçîáðàæåíèÿ ïðîôèëåé, ó êîòîðûõ encompasses them from the east. This zone narrows (as òàê æå, êàê è â ïðåäûäóùåé ðàáîòå, âûäåëåíû a kind of neck) in the Eituèai–Lauþai area. The northern ïåñ÷àíûå ñëîè, ãëèíèñòîñòü êîòîðûõ äîñòèãàåò 30%, part (IIa) comprises the northern part of the Gargþdai è ãëèíèñòûå. Àáëèíãñêàÿ ñâèòà íà÷èíàåòñÿ ãëèíè- terrace southwards the Telšiai fault and part of the Maþei- kiai terrace, it is elongated north-east towards the Salan- ñòûì ðåïåðîì, êîòîðûé âñòðå÷àåòñÿ â áîëüøèíñòâå tai area (including). The southern part (IIb) in the ñêâàæèí, îáû÷íî ìîùíîñòüþ 2–5 ì. Ìåñòàìè ê íåìó Sakuèiai–Vilkyèiai area is squeezed between the Ia and ïðèìûêàþò ãëèíèñòûå ñëîè ñíèçó, ðåæå ñâåðõó ðàç- Ib fields. The sections of the transitional zone are similar ðåçà, òîãäà ìîùíîñòü ðåïåðà âîçðàñòàåò äî 14,5 ì. to those of the adjacent deeper facies field (Ia type), but Áîëüøèíñòâó ðàçðåçîâ âåðõíåé ÷àñòè Äåéìÿíñêîé the layers are thicker, the logging curves are less diffe- ñåðèè (âûøå ãëèíèñòîãî ðåïåðà) ñâîéñòâåíî òðåõ- rentiated. The lower and the upper sandy layers are dis- ÷ëåííîå ñòðîåíèå – îòíîñèòåëüíî ïåñ÷àíûå ïëàñòû tinguished; the clay- and SP-logging curves are usually of ñíèçó è ñâåðõó, ðàçäåëÿåìûå ãëèíèñòûì ñëîåì. Ïî a triangle shape, except the lower (Ablinga formation) ïîäîøâå ïîñëåäíåãî ïðîâîäèòñÿ ãðàíèöà ìåæäó layer in the south, where the middle clayey layer is dis- Ãèðóëüñêîé è Àáëèíãñêîé ñâèòàìè.  âîñòî÷íûõ è tinct. The clayey layers are more rare and less distinct ñåâåðíûõ ðàéîíàõ ïåñ÷àíûé ïëàñò Àáëèíãñêîé ñâèòû than in the type I field. åùå ñîõðàíÿåò îáëèê îáðàçîâàíèé ìîðñêèõ ìåëêî- A wide shore-face deposit field occupies the eastern âîäèé, ñâîéñòâåííûé Ïàþðñêîé ñâèòå. Ê çàïàäó part of the territory and the border zone with Latvia in òåððèòîðèè è ââåðõ ïî ðàçðåçó (â Ãèðóëüñêîé ñâèòå) the north. It is difficult to define the boundaries between ñíèæàþòñÿ ìîùíîñòü ïåñ÷àíûõ è ãëèíèñòûõ ïðî- the facies fields to the south of the Vizdþiaugiai–Laukuva ñëîåê è ñòåïåíü ñîðòèðîâêè îñàäêà. Ìîùíîñòü ïåñ- areas, because the upper part of the section is eroded ÷àíûõ ñëîåâ îáû÷íî íå ïðåâûøàåò ïåðâûõ ìåòðîâ, here. The Ablinga Formation is left someplace only, its ãäå ñîäåðæèòñÿ íåìàëîå êîëè÷åñòâî ãëèíèñòîãî sandy part is similar all over the area, and these are ìàòåðèàëà, ðàññåÿííîãî è êîíöåíòðèðîâàííîãî â quite massive shore-type sandstones. The clay content in ïðîñëîéêàõ. Ñàìûå âûñîêèå ìîùíîñòè Àáëèíãñêîé

18 Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje

è Ãèðóëüñêîé ñâèò (>35 ì) íàáëþäàþòñÿ çàïàäíåå Ïîëå îáðàçîâàíèé îáøèðíûõ ìîðñêèõ ìåëêîâîäèé ëèíèè Ñàëàíòàé–Ðóñíå. îõâàòûâàåò âîñòî÷íóþ ÷àñòü èññëåäóåìîé òåððèòîðèè  îòëîæåíèÿõ Äåéìÿíñêîé ñåðèè âûäåëåíû è ïðèãðàíè÷íóþ ñ Ëàòâèåé ïîëîñó íà ñåâåðå. Ê þãó ôàöèàëüíûå ïîëÿ òðåõ òèïîâ: îòíîñèòåëüíî ãëóáî- îò ïëîùàäåé Âèçäæÿóãàé–Ëàóêóâà ïðîâåñòè ãðàíèöû êîãî ìîðÿ, îáøèðíûõ ìîðñêèõ ìåëêîâîäèé è ïåðå- ìåæäó ïîëÿìè çàòðóäíèòåëüíî, òàê êàê âåðõíÿÿ ÷àñòü õîäíîé çîíû. Ïîëå îòíîñèòåëüíî ãëóáîêîãî ìîðÿ ðàçðåçà äåíóäèðîâàíà. Ìåñòàìè ñîõðàíèëèñü ëèøü ñîñòîèò èç äâóõ ÷àñòåé, èìåþùèõ òðåóãîëüíóþ îáðàçîâàíèÿ Àáëèíãñêîé ñâèòû, ïåñ÷àíàÿ ÷àñòü ôîðìó. Ïåðâàÿ îõâàòûâàåò Ãàðãæäàéñêóþ ñòóïåíü, êîòîðîé â ýòîì ðàéîíå ñëîæåíà îáðàçîâàíèÿìè çà èñêëþ÷åíèåì ïðèðàçëîìíîé ÷àñòè ê þãó îò ìåëêîâîäèé. Ãëèíèñòîñòü ýòèõ ïåñ÷àíèêîâ íå íàìíîãî Âåæàé÷ÿéñêîé ïëîùàäè (Ia), åå âåðøèíà âîçâûøàåòñÿ âûøå, ÷åì â Ïàþðñêîé ñâèòå, ôîðìà êðèâûõ ÏÑ è âîñòî÷íåå Ãàðãæäàéñêîãî ðàçëîìà, â íàïðàâëåíèè ãëèíèñòîñòè òàêæå ñõîæè.  ïîëå ñðàâíèòåëüíî ñêâ. Ëàóæàé-1. Âòîðàÿ ÷àñòü òÿíåòñÿ îò íèçîâüÿ õîðîøî âûäåðæèâàåòñÿ ãëèíèñòûé ñëîé â íèæíåé Íÿìóíàñà â ñòîðîíó Âàéíóòñêîé ïëîùàäè (Ib). Äëÿ ÷àñòè Ãèðóëüñêîé ñâèòû, à ïåñ÷àíàÿ ÷àñòü îáû÷íî ðàçðåçîâ ýòèõ ïîëåé õàðàêòåðíà ëèòîëîãè÷åñêàÿ áîëåå ãëèíèñòàÿ, ÷åì â Àáëèíãñêîé ñâèòå.  íåêî- èçìåí÷èâîñòü, ïðåîáëàäàþò ñëîè ìîùíîñòüþ 0,5–3 òîðûõ ñêâàæèíàõ (Ñòóìáðÿé-1, Ìàëäóíàé-1) âñå ïå- ì. Ãëèíèñòîñòü áîëüøèíñòâà ïåñ÷àíûõ ñëîåâ ñ÷àíûå ïëàñòû Äåéìÿíñêîé ñåðèè ñîîòâåòñòâóþò òèïó ïîâûøåíà (áîëåå 15%), à ó ãëèíèñòûõ îíà äîñòèãàåò îáðàçîâàíèé ìîðñêèõ ìåëêîâîäèé. Íà îòäåëüíûõ 40–50%. ó÷àñòêàõ (ìåæäó ïëîùàäÿìè Íàóìåñòèñ–Ðóêàé– Ïîëå ïåðåõîäíîé çîíû îêàéìëÿåò ïîëÿ Ia è Ib Áàðçäåíàé, â ñêâ. Ëàóæàé-1) â Ãèðóëüñêîé ñâèòå ñ âîñòîêà è ðàçäåëÿåò èõ â ðàéîíå ïëîùàäåé Âèëü- ïðåîáëàäàþò ãëèíèñòûå ïîðîäû. êè÷ÿé–Ñàêó÷ÿé. Íà ó÷àñòêå Ýéòó÷ÿé–Ëàóæàé ýòî Êîíôèãóðàöèÿ ñåäèìåíòàöèîííûõ ïîëåé ñâèäå- ïîëå ñèëüíî ñóæàåòñÿ, êàê áû ðàçäåëÿÿñü íà äâå òåëüñòâóåò îá îáùåì ïîãðóæåíèè áàññåéíà íà ÷àñòè. Ñåâåðíàÿ ÷àñòü (IIa) îõâàòûâàåò ñåâåðíóþ ǖÞÇ ñ óãëóáëåíèÿìè è ïîäíÿòèÿìè ÞǖÑ íàïðàâ- ïîëîñó Ãàðãæäàéñêîé ñòóïåíè ê þãó îò Òåëüøÿé- ëåíèÿ, ïðèóðî÷åííûìè ê ðàçëîìàì â êðèñòàëëè÷åñ- ñêîãî ðàçëîìà, ÷àñòü Ìàæåéêñêîé ñòóïåíè è âû- êîì ôóíäàìåíòå òîãî æå íàïðàâëåíèÿ. Ñëîè Àá- òÿíóòà â Ñ íàïðàâëåíèè äî Ñàëàíòàéñêîé ïëî- ëèíãñêîé è Ãèðóëüñêîé ñâèò, íåñìîòðÿ íà èõ íåçíà- ùàäè. Ðàçðåçû ïåðåõîäíîãî ïîëÿ ñõîäíû ñ ðàçðå- ÷èòåëüíûå ìîùíîñòè, ëó÷øå ïðîñëåæèâàþòñÿ è çàìè îòíîñèòåëüíî ãëóáîêîãî ìîðÿ, íî ëèòîëîãè- êîððåëèðóþò, ÷åì Ïàþðñêîé ñâèòû, òàê êàê îòëàãà- ÷åñêèå ñëîè çäåñü áîëüøå è äèàãðàôè÷åñêèå ëèñü â áîëåå ñïîêîéíîé ãèäðîäèíàìè÷åñêîé îáñòà- êðèâûå ìåíåå èçðåçàíû. Âûäåëÿþòñÿ íèæíèé è íîâêå. Çíà÷èòåëüíàÿ ÷àñòü îñòðîâîâ êðèñòàëëè- âåðõíèé ïåñ÷àíûå ñëîè. Èõ êðèâûå ãëèíèñòîñòè è ÷åñêîãî ôóíäàìåíòà ê òîìó âðåìåíè óæå áûëà ÏÑ îáû÷íî òðåóãîëüíîé ôîðìû, çà èñêëþ÷åíèåì ïîãðåáåíà è íå âëèÿëà íà ðàñïðåäåëåíèå îñàäêîâ. íèæíåãî ñëîÿ (Àáëèíãñêîé ñâèòû) â þãî-âîñòî÷íîé Óñòàíîâèâ çàêîíîìåðíîñòè èçìåíåíèÿ ñëîåâ Àá- ÷àñòè òåððèòîðèè. Ãëèíèñòûå ïðîñëîéêè â ðàçðåçå ëèíãñêîé è Ãèðóëüñêîé ñâèò íà ëîêàëüíûõ ïëî- âñòðå÷àþòñÿ ðåæå è ìåíåå âûäåëåíû, ÷åì â ïîëå ùàäÿõ, ìîæíî ïðîãíîçèðîâàòü ýòè èçìåíåíèÿ áîëåå òèïà I. äîñòîâåðíî, ÷åì äëÿ Ïàþðñêîé ñâèòû.

19