Patikslinta SPAV Ataskaita

Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto “Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos “Darbėnai” statyba” inžinerinės infrastruktūros vystymo planas STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

______

Planavimo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija organizatorius

Planavimo iniciatorius LITGRID AB

Plano rengėjas UAB „URBANISTIKA“

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 Sutarties pavadinimas kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos paslaugos Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Teritorijų planavimo „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės dokumento pavadinimas infrastruktūros vystymo planas

Projekto Nr. U-1415

Teritorijų planavimo Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas; inžinerinės infrastruktūros vystymo dokumento rūšis planas Bendrųjų sprendinių formavimas. Rengimo etapas Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

Byla U-1415-00-SP-SPAV.AT - 01

Metai 2020 m.

Įmonė Pareigos Vardas, pavardė Atestato Nr. Parašas

Direktorė Andželika Kažienė ATP 1682

PV Jurga Tamkienė TPV 0060

UAB „URBANISTIKA“ SPAV PDV Stefanija Žilienė 26

PDV Aistė Skridailienė

PDV Monika Balsytė

______

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

______

TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS

Santrumpa Santrumpos išaiškinimas

AB Akcinė bendrovė

Bendrovė LITGRID, AB

ES Europos Sąjungos

EES Elektros energetikos sistema

EPL Elektros perdavimo linija

ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“

HARMONY Link Planuojama nuolatinės srovės jūrinė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos (Lietuvos jungtis Respublikos išskirtinė ekonominė zona ir teritorinė jūra, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybių teritorija) AĮNS Aukštosios įtampos nuolatinė srovė

IEZ Išskirtinė ekonominė zona

EUNIS Europos universitetų informacinių sistemų

KVJU Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

KVJUD VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

AM Aplinkos ministerija

KPD Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

KET Kontinentinės Europos tinklas (angl. European Continental Network )

KL Kabelių linija

LAKD Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

OL Oro linija

PAV Poveikio aplinkai vertinimas

Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planas 2019- Plėtros planas 2028 m.

PSO Perdavimo sistemos operatorius

SAZ Sanitarinės apsaugos zona

SPAV Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

Specialiosios žemės Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos naudojimo sąlygos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu

______

Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos Vystymo planas projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“

TP Transformatorių pastotė

VAZ Vandenvietės apsaugos zona

PAST Paukščių apsaugai svarbi teritorija

BAST Buveinių apsaugai svarbi teritorija

AZ Apsaugos zona

JSPD Jūrų strategijos pagrindų direktyva

PT Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai

HKG Horizontalus kryptinis gręžimas

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

IPS/UPS Elektros energijos tinklo priklausymas Rusijos valdomai Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos sinchroninei zonai BVP Bendrasis vidaus produktas

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

______

TURINYS

1. Informacija apie Vystym o plano rengimo organizatorių ir plano rengėją ...... 7 2. Vystymo plano rengimo pagrindas ir tikslai ...... 8 3. Vystymo plano ryšys su kitais teritorijų planavimo dokumentais ...... 10 4. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas ...... 33 5. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos aprašymas ...... 52 6. Su Vystymo plano rengimu susijusios aplinkos apsaugos roblemos ...... 11 7 7. Tarptautiniu, Europos Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai ...... 121 8. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ...... 124 9. Priemonės Vystymo plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti...... 1 66 10. Pasirinktos Vystymo plano koncepcijos kryptys ir alternatyvos ...... 1 72 11. Vertinimo metu i škilę sunkumai, su kuriais susidurta kaupiant reikalingą informaciją, aprašymas ...... 18 9 12. Numatytų taikyti stebėsenos priemonių aprašymas ...... 1 89 13. Santrauka ...... 191

PRIEDAI

1 priedas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės 2 priedas. Vertinimo subjektų išvados strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentui 3 priedas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“statyba“ (jūrinės dalies) ir (žemyninės dalies) poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas.

GRAFINĖ DALIS

Brėžiniai:

1. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Bendrųjų sprendinių formavimas. Koncepcija. Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos koncepcinės alternatyvos Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse. M 1:20 000.

2. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Bendrųjų sprendinių formavimas. Koncepcija. Planuojamos Harmony Link jungties koncepcinės alternatyvos Baltijos jūroje. M 1:150 000.

______

1. Informacija apie vystymo plano rengimo organizatorių ir plano rengėją

Planavimo organizatorius:

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Gedimino pr. 37

LT-01104 Vilnius

Tel. (8 5) 203 4696, el. p. [email protected], interneto svetainė www.enmin.lrv.lt.

Planavimo iniciatorius

LITGRID AB

Viršuliškių skg. 99 B

LT-05131 Vilnius

Tel. 8 707 02 171, el. p. [email protected], interneto svetainė www.litgrid.eu.

Vystymo plano rengėjas:

UAB „Urbanistika“

PV Jurga Tamkiene

Žalgirio g. 90

LT-09303 Vilnius

Tel. 8 618 37 293, el. p. [email protected], interneto svetainė www.urbanistika.lt.

SPAV ataskaitos rengėjas:

UAB „Urbanistika“

PDV Stefanija Žilienė

Žalgirio g. 90

LT-09303 Vilnius

Tel. 8 672 24 040, el. p. [email protected], interneto svetainė www.urbanistika.lt.

______

2. Vystymo plano rengimo pagrindas ir tikslai Rengiamo teritorijų planavimo dokumento pavadinimas:

Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ (toliau – Vystymo planas). Susipažinti su Vystymo plano rengimo proceso eiga bei parengtais dokumentais galima Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt), TPD Nr. S -NC -00 -19 -436.

Planavimo pagrindas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 822 „Dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „ Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo”.

Planavimo darbų programa

Planavimo darbų programa patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-242 „Dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „ Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Teritorijų planavimo dokumento rūšis: specialiojo teritorijų planavimo dokumentas; inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Teritorijų planavimo lygmuo: valstybės lygmens.

Projekto statusas: ypatingos valstybinės svarbos projektas.

Planuojama teritorija:

Baltijos jūra (išskirtinė Lietuvos Respublikos ekonominė zona ir teritorinė jūros dalis), Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybės. Planuojamos teritorijos plotas – 750403,5523 ha.

Planavimo organizatorius:

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Gedimino pr. 37, LT-01104 Vilnius, tel. 8 5 203 4696, el. p. [email protected], interneto svetainė www.enmin.lrv.lt.

Planavimo iniciatorius

LITGRID AB, Viršuliškių skg. 99B, LT-05131 Vilnius, tel. 8 707 02 171, el. p. [email protected], interneto svetainė www.litgrid.eu.

Planavimo tikslai  siekiant įgyvendinti strateginį valstybės tikslą elektros energetikos srityje – iki 2025 metų sujungti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatyti elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros gaires;  užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą ir padidinti elektros energijos perdavimo saugumą;  nustatyti optimalią elektros energijos perdavimo linijos trasą;  numatyti elektros energijos tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo uždaviniai  plėtoti elektros tinklų infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas;

______

 numatyti elektros perdavimo linijos apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;  numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas žemei visuomenės poreikiams paimti;  numatyti elektros tinklams funkcionuoti reikalingus servitutus (teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas);  nustatyti konkrečius žemės sklypus (ar jų dalis), kuriuos numatoma naudoti visuomenės poreikiams, numatyti, kad paimama privati ir (ar) perduodama valstybinė žemė bus pertvarkoma suformuojant atskirą sklypą, kuris bus naudojamas visuomenės poreikiams, ir parengti sprendinius, kurių reikia sprendimui dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijuoti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka;  vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) – daugiakriterinės analizės metodu išanalizuoti Vystymo plano koncepcijos alternatyvas ir nustatyti optimalius sprendinius, kurių pagrindu bus rengiami konkretūs Vystymo plano sprendiniai;  planuojamoje teritorijoje nustatyti tikslius miško naudmenų, paverčiamų kitomis naudmenomis, plotus, gauti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompensacijos už miško naudmenų pavertimą kitomis naudmenomis skaičiavimus ir parengti sprendinius, kurių reikia sprendimui dėl leidimo miško naudmenas paversti kitomis naudmenomis priimti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nustatyta tvarka;  valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos planuojamoje teritorijoje patikslinimą;  parengti koncepciją, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; supažindinti su koncepcija visuomenę.

Teritorijų p lanavimo sąlygos

Eil. Dokumentas Nr. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG120395 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG116046 3. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2019 m. spalio 1 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG118494 4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 16 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG117197 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG117661 6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 23 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG117832 7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG118555 8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija teritorijų planavimo sąlygų neišdavė Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 9

______

9. Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 24 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG117950 10. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 1 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG118745 11. Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. (18.27)SS1-327 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“

3. Vystymo plano ryšys su kitais teritorijų planavimo dokumentais Skyriuje pateikiama teisės aktų, kuriais vadovaujantis rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas - Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, planuojamoje teritorijoje galiojančių nacionalinio, regioninio ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų bei strateginio planavimo dokumentų analizė.

Pagrindinės specialiojo teritorijų planavimo dokumento sąvokos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 – 2020-12-31))

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.

Specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.

Inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai.

Inžinerinės infrastruktūros vystymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

Inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti.

Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.

Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020-07-01 – 2020-12-31)

Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.

Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.

Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

______

Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020-07-51 – 2022-12-31)

Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti;

Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui.

Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą.

Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją.

Skirstymas – vartotojų aprūpinimas elektros energija skirstymo tinklais, išskyrus tiekimą.

Skirstymo tinklų operatorius – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis atitinkamą veiklos licenciją.

Lietuvos Respub likos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2019-06-28)

Elektros energetikos sistemos sinchronizacija – Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas – visuma šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis planuojamų ir vykdomų elektros energetikos projektų (tarp jų vystymo, planavimo, bandymų, organizavimo, statybos ir kitokio įgyvendinimo, paslaugų, darbų ir kitų projektų) ir veiksmų, reikalingų elektros energetikos sistemos sinchronizacijai įgyvendinti.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai įgyvendinti reikalingos elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros kryptys, numatomos jų plėtrai reikalingos teritorijos ir planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.

Kontinentinės Europos elektros tinklai – Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninei grupei (RGCE) priklausančių valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių valdomos elektros energetikos sistemos, dirbančios sinchroniniu režimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020-07-10 iki 2020-12-31)

Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos.

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.

Ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla.

______

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo.

Planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Sąjunga), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 – 2020-06-30))

Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

Saugomų teritorijų planavimo dokumentai – saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, gamtos paveldo objektų schemos, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas.

Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriuo numatomi kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), draustinių ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planus, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos p lanuojamos ūkinės v eiklos poveikio aplinkai įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2017-11-01 – 2020-12-31))

Planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą.

Numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones.

„Natura 2000“ teritorijos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli nuo jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.

Lietuvos Respublikos s pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.

Apsaugos zona – šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 12

______

Elektros kabelių povandeninė linija – elektros tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti vandens telkinyje įrengtais kabeliais, įskaitant kabelius, įrengtus po vandeniu esančiuose inžineriniuose statiniuose.

Elektros kabelių požeminė linija – elektros tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti po žeme įrengtais kabeliais, įskaitant kabelius, įrengtus po vandens telkinio dugnu, ar kabelius, įrengtus po vandens telkinio dugnu esančiuose inžineriniuose statiniuose.

Elektros oro linija – elektros tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti prie atramų pritvirtintais laidais.

Skirstykla – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti elektros priėmimo ir skirstymo įrenginiai, turintys komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.

Srovės keitimo stotis – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti pirminės ir antrinės komutacijos elektros įrenginiai ir kiti elektros įrenginiai, skirti nuolatinei elektros srovei keisti kintamąja ir priešingai.

Transformatorių pastotė – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 35 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatoriai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai skirstyti ir jos parametrams keisti.

Teisės aktai taikom i planuojamai teritorijai bei jos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti:

 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, (Žin., 2004, Nr. 21–617, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, (Žin.,1995, Nr. 3-37, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai, patvirtinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 2002, Nr. 13-499, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, (Žin., 1993 Nr. 63-1188, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992 Nr.5-75, su vėlesniais pakeitimais);  Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas, (Žin., 1997, Nr. 108–2731, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas, (Žin., 1999, Nr.98-2813, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, (Žin., 2004, Nr.164-5971, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, (Žin., 1994, Nr. 96-1872, Žin., 2001, Nr. 35-1161, su vėlesniais pakeitimais);  Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, (Žin., 2007, Nr. 80-3215, su vėlesniais pakeitimais);  Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862);  Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 57-2025, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (Žin. 1991, Nr.30-804, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin.,1995, Nr. 44-1076, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin. 2000, Nr.92-2883, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas, (Žin., 1993, Nr. 71-1326, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1-10/D1-61 „Dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo; Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 13

______

 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. D1-35 „Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-554, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2014, Nr. 25, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-858, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (TAR, 2014-01-08, Nr. 91, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo ir teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 140-7096, įsigaliojo nuo 2014 sausio 1 d., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Planų ir programų atrankos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. D1-456 „Dėl planų ir programų atrankos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.136-4971 su vėlesniais pakeitimais);  Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130–4650);  Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V- 552 (Žin., 2011, Nr. 67-3191);  Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638);  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. D1-255 „Dėl planų ar programos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“( Žin., 2006, Nr. 61-2214);  Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2006, Nr. 44-1606, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2001, Nr. 95-3372, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);  Gaisrinės saugos normos teritorijų planavimo dokumentams rengti, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-995/1-312 (TAR, 2014-02-10, Nr. 1364) .

Vystymo plano sąsaja su strateginio planavimo dokumentais ir programomis, teritorijų planavimo dokumentais Planuojamoje teritorijoje galiojantys kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai :

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai

 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX -1154

Galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (3.1 paveikslas) integravimuisi į tarptautines energetikos rinkas numatoma pastatyti galingą jungtį su Lenkija integracijai į Vakarų Europos valstybių elektros energijos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos elektros energijos sistemos darbo patikimumą nuosekliai mažinant priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos;

Plėtoti “Baltijos žiedo” projektą, numatantį Baltijos jūros šalių elektros tinklų sujungimą į žiedą, juosiantį Baltijos jūrą;

______

Stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, mažinti priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos, optimaliai išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą.

3.1 pav eikslas. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano Techninės infrastruktūros brėžinio (Šaltinis www.tpdris.lt )

 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalis „Jūrinės teritorijos“, patvirtinta Lietuvo s Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII -1781

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Jūrinės teritorijos“ vienas iš pagrindinių planavimo principų yra jungiamumo (ryšių) supratimo – planuojami susijusių veiklų elementai išdėstomi nuosekliai pagal erdvę ir laiką, siekiant užtikrinti tarpusavio ryšį – funkcinį ir erdvinį integralumą. Laivybos keliai ir uostai, infrastruktūros elementai (kabeliai ir vamzdynai), dugno biotopai ir veisimosi bei maitinimosi arealai, esamas jūrinių teritorijų naudojimas ir ateities plėtros perspektyvos privalo sudaryti vientisus erdvinius koridorius ir (arba) plotus (3.2 paveikslas). Tarpvalstybinių linijinių struktūrų (pavyzdžiui, laivybos keliai, elektros perdavimo linijos) išdėstymas planuojamas atsižvelgiant į Baltijos jūros regiono strategiją. Būtina sausumos ir vandens ūkio paskirties veiklų ir kitos paskirties veiklų ir infrastruktūros integracija.

Vienas iš svarbiausių tarpvalstybinių siekių, į kuriuos atsižvelgta siekiant užtikrinti viso Baltijos jūros regiono plėtros darną nuosekli panbaltiška energijos politika. Jūrinės energetikos vystymas ir jo efektyvumo užtikrinimas yra neįmanomas be tarpvalstybinio infrastruktūros ir energijos perdavimo jungčių plėtros platesnio regiono arba visos Baltijos jūros regiono mastu. Energijos gamyba, perdavimas ir poreikis privalo būti derinami tarpvalstybiniu lygmeniu, užtikrinant efektyvią ir saugią energijos sistemos veiklą.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniai ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai sudaro visumą užtikrindami ryšius su Lietuvos sausumos teritorijos funkciniais prioritetais ir tęstinumą teritorinėje jūroje ir iškirtinėję ekonominėje zonoje (IEZ).

Laikantis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, jūros priekrantėje nustatomos šios prioritetinės veiklos: rekreacija, žvejyba, akvakultūra, uostų (tiek mažųjų, tiek ir išorinio giliavandenio) ir techninės infrastruktūros plėtra.

______

3.2 pav eikslas. Techninės infrastruktūros brėžinys (Šaltinis www.tpdris. lt)

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi skyriuje VIII „Specializuotų jūrinių uostų struktūros” techninės infrastruktūros dalyje numatyta:

- integracija į bendrą Europos energetikos ir telekomunikacijų sistemą ir atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimas lemia jūros povandeninės infrastruktūros plėtrą. Siekiant optimizuoti būtinų jungčių erdvinį išdėstymą ir racionaliai išnaudoti jūros akvatoriją, būtinos jūrinės infrastruktūros plėtrą, numatoma įsteigti infrastruktūros koridorius, kuriuose bus koncentruojamos esamų ir numatomų objektų jungtys (elektros perdavimo ir telekomunikacijų kabeliai, vamzdynai). Dėl to planuojama: suformuoti būsimų atsinaujinančių energijos išteklių gavybos parkų jungčių koridorius prioritetiškai panaudojant esamų (žinomų) kabelių trasas („NordBalt“, telekomunikaciniai ir kiti kabeliai). Nežinomos paskirties kabelių vietose, kuriose neplanuojami infrastruktūros koridoriai, veiklų neriboti, tačiau atsižvelgti į juos kaip į galimas kliūtis; numatyti infrastruktūros koridorių integruotam Baltijos jūros regiono elektros tinklui.

Veiklos jūrinėje dalyje reglamentavimo ypatumai (3.3 paveikslas):

1. įvertinus susidariusias veiklų plėtojimo prielaidas, interesus ir gamtinės aplinkos sąlygas, jūrinėse teritorijose išskiriamos dvi veiklų grupės: vandens ūkio paskirties veiklos ir kitos paskirties veiklos. Veiklos, turinčios bendrų bruožų, suskirstytos pogrupiais, kuriems suteikiamas atitinkamas indeksas. Veiklų grupių indeksavimo principas atitinka pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų indeksavimo žemyninėje Lietuvos Respublikos dalyje Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 16

______

principus. Visos jūrinės teritorijos dėl savo specifikos yra mišraus naudojimo, todėl jų skirstymas funkciniais rajonais ar arealais yra sąlyginis. Mišraus naudojimo jūrinėse teritorijose prioritetas teikiamas derantiems tarpusavyje interesų ir juos atitinkančių veiklų kompleksams;

2. dekoncentruotos plėtros atviroje jūroje funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: verslinei žvejybai, akvakultūrai, jūrų keliams, energijos perdavimo ir nuotolinio ryšio linijoms, kitai ūkinei veiklai. Kartu su šiomis veiklomis gali būti plėtojama: naudingųjų iškasenų gavyba, atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, bangų, srovių ir kitų) gavybos parkų ir jų priklausinių įrengimas, rezervuojama jūrinė erdvė kitoms, šiuo metu nežinomoms, veikloms;

3. atsinaujinančių energijos išteklių gavybos funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, bangų, srovių ir kitų) gavybos parkų ir jų priklausinių įrengimui, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statinių (transformatorinių ir kitų) ir kitos paskirties inžinerinių įrenginių statybai, energijos ir nuotolinio ryšio linijų tiesimui. Greta šių veiklų gali būti plėtojamos ir kitos veiklos: vykdoma verslinė žvejyba, vystoma akvakultūra ir kita ūkinė veikla, netrikdanti prioritetinės veiklos, išgaunamos naudingosios iškasenos;

4. intensyvios laivybos funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: jūrų keliams, uostų reidams ir inkaravietėms, vamzdynams, energijos bei nuotolinio ryšio linijoms, ekosistemas tausojančioms veikloms. Šiame rajone plėtojamos kitos veiklos: verslinė žvejyba, iškasto grunto šalinimas, naudingųjų iškasenų gavyba, rezervuojama jūrinė erdvė kitoms, šiuo metu nežinomoms, ūkinėms veikloms, netrikdant prioritetinių veiklų;

5. karinių pratybų ir ekosistemų apsaugos atviroje jūroje funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: ekosistemas tausojančioms veikloms, krašto apsaugos veikloms, verslinei žvejybai. Greta šių veiklų gali būti plėtojamos kitos veiklos: naudingųjų iškasenų gavyba ir rekreacinė veikla;

6. mišrios paskirties funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: atsinaujinančių išteklių energijos gavybai, taip pat inžinerinės infrastruktūros – vamzdynų, energijos ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų, kitos paskirties inžinerinių įrenginių – poreikiams. Šiame rajone plėtojama kita veikla: iškasto grunto šalinimas, rekreacinė veikla;

7. uostų plėtros funkciniame rajone prioritetas teikiamas šioms veiklų grupėms: jūros uostams, mažųjų laivų uostams, prieplaukoms, navigacijos įrenginiams, kitos paskirties inžineriniams įrenginiams ir hidrotechniniams statiniams, jūrų keliams, uostų reidams ir inkaravietėms, vamzdynams, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijoms įrengti. Šiame rajone plėtojamos kitos ekosistemas tausojančios veiklos, vystoma rekreacinė veikla, verslinė žvejyba, vandens paėmimas geriamajam ar gamybiniam vandeniui ruošti, nuotekų išleidimas, kita ūkinė veikla;.

8. priekrantės ekosistemų apsaugos funkciniame rajone prioritetas teikiamas ekosistemas tausojančioms veikloms, verslinei žvejybai, mėgėjiškai žūklei, vandens sportui, poilsiui, turizmui, kitai rekreacinei veiklai. Įvertinant ir puoselėjant konservacinį rajono pobūdį, šiame rajone gali būti įrengiami su prioritetinėmis veiklomis susiję įrenginiai, tiesiamos energijos perdavimo linijos, vykdomos karinės pratybos, nuo Klaipėdos į šiaurę kuriami mažieji uostai ir prieplaukos;

9. inžinerinės infrastruktūros tiesimo, grunto kasimo ir šalinimo darbai negalimi nuskendusių laivų ir kito povandeninio kultūros paveldo buvimo vietose ir teisės aktų nustatyta tvarka neištirtose planuojamos teritorijos vietose, kuriose aptikta istorinių ar archeologinių objektų, kol šie radiniai neištirti.

______

3.3 pav eikslas. Veiklos vystymo jūrinėje dalyje brėžinys (Šaltinis www.tpdris. lt)

 Harmony Link jungties trasos studija (jūrinėje dalyje)

2020 m. sausio mėn. parengta Harmony Link – marine survey consultancy of the sea part including landing points on shores of Poland and Lithuania (toliau – Jūros studija), kurios metu parinktas galimas povandeninio kabelio trasos koridorius Baltijos jūroje bei nustatyti galimi kabelio išėjimo taškai (P1, P2) sausumoje. Jūros studijos metu įvertinus gamtinius, inžinerinius, Klaipėdos, Šventosios uostų reidų teritorijas, povandeninio kabelio išėjimo taškai krante numatyti ties Būtinge (3.4 paveikslas).

3.4 pav eikslas. Atlikta studija jūrinio kabelio vietos parinkimui Baltijos jūroje

______

Kadangi numatytos kabelio išėjimo vietos iš jūrinės dalies į žemyninę dalį šiaurinėje Palangos miesto savivaldybės dalyje, planuojama 330 kV skirstykla „Darbėnai” žemyninėje dalyje turėtų būti parinkta 15-20 km atstumu nuo Baltijos jūros kranto, detaliau nagrinėjama teritorija, apimanti šiaurinę Palangos miesto savivaldybės dalį bei Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūniją.

 Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane visi numatyti uždaviniai elektros energijos tiekimo sektoriuje 10 metų laikotarpiui yra įgyvendinti. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane nmatyta perspektyvinė elektros jungtis su vėjo jėgainėmis jūroje bus įgyvendinta vystantis atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms bei įrengus atsinaujinančių energijos išteklių gavybos parkus.

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose (3.5 paveikslas) rezervuojamos teritorijos Melnragėje (Klaipėda) ir Būtingėje (Palanga) išorinio giliavandenio jūrų uosto infrastruktūros plėtrai žemyninėse dalyse, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3-459 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo“. Kartu rezervuojamos teritorijos su planuojamu išoriniu giliavandeniu uostu susijusiai infrastruktūrai: naujai geležinkelio jungčiai Klaipėdos mieste, naujai automobilių kelio jungčiai Klaipėdos mieste, naujos geležinkelio jungties Būtingė–Kūlupėnai ir naujo geležinkelio plėtrai tarp Šventosios ir Būtingės, naujai ar rekonstruojamai automobilių kelio jungčiai Būtingė–Darbėnai. Lygiagrečiai planuojamamiems geležinkelio ir automobilių keliams numatyta perspektyvinė elektros jungtis su vėjo jėgainėmis jūroje.

______

3.5 pav eikslas. Ištrauka iš Ūkis, infrastruktūra, teritorijų apsauga brėžinio (Šaltinis www.tpdris. lt)

 Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrasis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2 -322

Kretingos savivaldybės teritorijos bendrajame plane (3.6 paveikslas) teigiama, kad Lietuvos energetinės sistemos perdavimo (330 kV, 110 kV) ir skirstomasis (35 kV) tinklas esminių sustiprinimų nereikalauja, tačiau Kretingos rajonas būdamas turtingu atsinaujinančios energijos ištekliais šiaurinėje teritorijos dalyje (Benaičių kaimo gretimybėje) gali plėsti vėjo elektrinių statybos programas. Veikiančių vėjo elektrinių skaičius – 25 ir planuojamų – 27 turėtų būti didinamas. Esančio 110 kV elektros tinklo galimybės leidžia prijungti 5 kart tiek. Todėl perspektyvoje reikia orientuotis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tokias vėjo elektrinių statybos apimtis Kretingos rajono teritorijoje planuos.

3.6 pav eikslas. Ištrauka iš inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų brėžinio (Šaltinis www.tpdris. lt) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 20

______

Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas , patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317.

Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta naujas elektros linijas tiesti bendrajame plane numatytuose infrastruktūros koridoriuose (3.7 paveikslas).

3.7 pav eikslas. Ištrauka iš inžinerinės infrastruktūros brėžinio (Šaltinis www.tpdris. lt)

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai:

 Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 201 5 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1 -703

Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo kryptys - vadovaujantis reljefo pobūdžiu, naudojimu išskiriamos – kraštovaizdžio tvarkymo strateginės kryptys (3.8 paveikslas).

______

3.8 pav eikslas. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžinio.

Lietuvos Respublikos nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatyta, kad kraštovaizdžio vizualinę struktūrą, o tuo pačiu ir jos informacinį – estetinį potencialą formuojantys pamatiniai regioninės sklaidos veiksniai yra: 1) vertikalioji sąskaida - apsprendžianti kraštovaizdžio erdvinį despektiškumą, t. y. įvairaus lygmens apžvalgos lygmenų (despektų) buvimo galimybes; 2) horizontalioji sąskaida – apsprendžianti kraštovaizdžio erdvinį atvirumą, t. y. jo videotopų pražvelgiamumo ir suvokimo galimybes; 3) vizualinis dominantiškumas - apsprendžiantis kraštovaizdžio erdvinį kompozicinį išreikštumą, t. y. vertikaliųjų (iškylančių aukštų statinių, kalvų ir pan.) bei horizontaliųjų (suvokiamų upių juostų, ežerų vandens paviršių ir pan.) vizualinių dominantų ar jų kompleksų buvimą. Teritorijos kraštovaizdžio vizualinės raiškos ypatumus žiūrėti 3.9 paveiksle. Apibendrinus vertikaliąją, horizontaliąją sąskaidą, įvertinus vizualinį dominantiškumą buvo nustatyti pamatiniai kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai. Jie buvo nustatyti pagal vertikalios (V) ir horizontalios (H) erdvinės sąskaidos išreikštumo laipsnio (0-1-2-3) derinius.

3.9 pav eikslas. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinio. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 22

______

Vizualinės struktūros veiksniai diferencijuoti tokiu būdu:

Vertikalioji sąskaida : V0 – neišreikšta vertikalioji sąskaida – tai lyguminis kraštovaizdis su vieno lygmens videotopais (vientisai suvokiamomis erdvėmis); V1 – nežymi vertikalioji sąskaida – tai banguotas bei lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis su dviejų lygmenų videotopų kompleksais; V2 – vidutinė vertikalioji sąskaida – kalvotas bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su trijų lygmenų videotopų kompleksais; V3 – ypač raiški vertikalioji sąskaida – stipriai kalvotas bei gilių slėnių kraštovaizdis su keturių-penkių lygmenų videotopų kompleksais.

Horizontalioji sąskaida : H0 – vyraujančių uždarų nepražvelgiamų (miškingų ar užstatytų) erdvių kraštovaizdis; H1 – vyraujančių pusiau uždarų dalinai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis; H2 – vyraujančių pusiau atvirų didžiąja dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis; H3 – vyraujančių atvirų pilnai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis.

Dominantiškumas : a – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikštas vertikalių ir horizontalių dominantų kompleksas; b – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik horizontalūs dominantai; c – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik vertikalūs dominantai; d - kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų vertikalių ir horizontalių dominantų.

Pagal pirmųjų dviejų veiksnių raiškos formuojant kraštovaizdžio struktūrą kompleksus buvo nustatyta pamatiniai vizualinės struktūros tipai (indeksai pagal aukščiau duotą vizualinės struktūros veiksnių diferencijavimo išaiškinimą) planuojamoje teritorijoje išskirta:

- nežymios vertikaliosios sąskaidos – tai banguotas bei lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis su dviejų lygmenų videotopų kompleksais, vyraujančių pusiau uždarų dalinai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik vertikalūs dominantai – V1H1-c, jis apima kopų ir miškų ruožą palei jūrą; - neišreikštos vertikalios sąskaidos – lygumos su vyraujančių pusiau uždarų dalinai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdžiu, kurio erdvinėje struktūroje išreikšti tik vertikalūs dominantai – V0H1-c, jis plyti didžiojoje planuojamos teritorijos dalyje; - nežymios vertikalios sąskaidos – tai banguotas bei lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis su dviejų lygmenų videotopų kompleksais, vyraujančių atvirų pilnai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdiu, kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų vertikalių ir horizontalių dominantų – V1H3-d. Plyti piečiau Darbėnų m.

 Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1 - 256 „Dėl Akmenės, Biržų, Kauno, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų, Utenos, Vilniaus, Zarasų rajonų, Birštono, Elektrėnų, Neringos, Pagėgių, Rietavo ir Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“ :  Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planai 16 priedas. Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-323 (5.25 paveikslas);  Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planai 21 priedas. Palangos miesto savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-323 (5.26 paveikslas).  Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 916 redakcija): Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 23

______

 15 priedas. Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 537 redakcija) (5.27 paveikslas);  19 priedas. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija) (5.28 paveikslas).

 Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų planas (schema), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūč io 19 d. nutarimu Nr. 885

Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos vystymo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus, kuriuo privaloma vadovautis rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir strateginius dokumentus (3.10 paveikslas).

Atsižvelgiant į Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendaciją 15/1 „Dėl kranto linijos apsaugos“, kurioje 1992 m. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ratifikavusioms šalims rekomenduojama bendrai saugomą kranto juostą įsteigti už miesto teritorijų ir esamų gyvenviečių ribų, nusidriekiančią mažiausiai 100 metrų nuo vidutinės vandens linijos į sausumos ir jūros pusę, ir siekiant įgyvendinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas, kurios nustato, kad pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, patikslinti pajūrio juostos ribas nustatant visuose pajūrio juostos ruožuose minimalų ne mažesnį kaip 100 m pajūrio juostos plotį.

Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane nustatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimo kryptys:

pajūrio juostoje planuojant valstybinės reikšmės ūkines veiklas, kurių įgyvendinimas numatytas valstybės strateginiuose planuose, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai;

nauji inžineriniai tinklai, jų jungtys pajūrio juostą gali kirsti teritorijų planavimo dokumentuose numatytais infrastruktūros koridoriais. Konkrečios šių objektų statybos vietos parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams;

esami inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos, naujos projektuojamos, statomos (tiesiamos) kuo mažiau keičiant pajūrio kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Jūros vandens tiekimo inžinerinio koridoriaus trasa, įrengta Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, esant poreikiui, gali būti rekonstruojama, keičiant trasos konfigūraciją;

pajūrio juostoje esantys vietinės reikšmės keliai, gatvės, privažiavimai prie jūros kranto, pėsčiųjų ir dviračių takai, takai į paplūdimį tvarkomi ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka;

su pajūrio juosta besiribojančių teritorijų infrastruktūros plėtra (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos, sanitarinių - higieninių mazgų ir kiti infrastruktūros objektai) turi būti vykdoma įvertinant jų įtaka pajūrio kraštovaizdžiui, jo estetinei vertei, gamtinei, rekreacinei aplinkai;

saulės šviesos energijos elektrinės gali būti įrengiamos ant pastatų, išskyrus pastatus, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

planuojant vėjo jėgainių parkų įrengimą pajūrio juostos jūrinėje dalyje, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai, atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ypač atkreipiant dėmesį į planuojamos ūkinės veiklos poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, vizualinį poveikį tradiciniam pajūrio kraštovaizdžiui;

naujos elektros perdavimo linijos, jų jungtys pajūrio juostą gali kirsti teritorijų planavimo dokumentuose numatytais infrastruktūros koridoriais urbanizuotose teritorijose (Klaipėdos miesto, Palangos miesto centrinės dalies, Šventosios ir kt.). Konkrečios šių objektų statybos vietos parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams;

______

teritorijoje, patenkančioje į Palangos miesto I, II, III, Šventosios ir Nemirsetos vandenviečių apsaugos zonas, veikla vykdoma vertinant reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Ryšių ir telekomunikacijų antžeminiai įrenginiai gali būti statomi technogeninio naudojimo teritorijose ir gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Rengiant šių teritorijų planavimo dokumentus, turi būti įvertinamas galimas šių objektų vizualinis poveikis pajūrio kraštovaizdžiui, numatomos neigiamą poveikį pajūrio estetiniams, rekreaciniams ir kultūriniams ištekliams mažinančios priemonės, veikla vykdoma kaip galima mažiau keičiant tradicinį pajūrio kraštovaizdžio pobūdį.

3.10 pav eikslas. Ištrauka iš Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių brėžinio (Šaltinis www.tpdris.lt )

______

 Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1 -601 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. D1 -28 redakcija) ;  Klaipėdos apskrit ies miškų tvarkymo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1 -889 ;  Kretingos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. ĮV -290 ;  Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2 -379 ;  Kretingos rajono s avivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išsidėstymo žemėtvarkos schema ;  Kretingos rajono specialiojo dviračių takų infrastruktūros plėtros specialusis planas ;  110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga - Benaičiai, Kretingos raj. stat ybos specialusis planas ;  Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas ;  Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos miesto nuotekų valymo įrenginių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialu sis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. T2 -229. Saugomų teritorijų planavimo dokumentai:

 Baltijos jūros talasaloginio draustinio ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 587 redakcija)

3.11 pav eikslas. Baltijos jūros talasaloginio draustinio ribos ( Šaltinis: www.e-seimas.lt )

______

Baltijos jūros talasologinio draustinio steigimo tikslus, išskirtinę vertę, apsaugos, tvarkymo ir valdymo organizavimo ypatumus nustato valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio nuostatai.

Baltijos jūros talasologinio draustinyje draudžiama:

1. statyti naujus viršvandeninius statinius priekrantės zonoje, jeigu nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą būtų nustatyta, kad tai pablogintų natūralių buveinių apsaugos būklę;

2. tvarkyti jūros dugną ar kitaip transformuoti buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų natūralių buveinių apsaugos būklę;

3. medžioti vandens ir pelkių paukščius;

4. statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;

5. išleisti nuotekas;

6. vilkti inkarus, grandines, atlikti kitus jūros dugną ardančius veiksmus;

7. rinkti moliuskus ir jūros dumblius.

Rengiami teritorijų planavimo dokumentai:

 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimas;  Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano keitimas;

Vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai

 Vietovės lygmens teritorijų planavimo, žemėtvarkos planavimo ir kiti dokumentai

3.12 pav eikslas. Teritorijos, kurioms parengti detalieji planai ir žemėtvarkos planai

Strateginio planavimo dokumentai:

 Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187;  2014–2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482; Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 27

______

 Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247 redakcija);  Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planas, patvirtintas 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-241 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-325 redakcija);  Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ dešimties metų (2018–2027 m.) tinklo plėtros planas;  Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas;  Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Res publikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI -2133 (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII -1288 redakcija )

2017 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai išnagrinėjo Baltijos elektros sistemos adekvatumą artimiausių 15 metų laikotarpiu, nuo 2017 iki 2032 metų. Atlikdami tyrimą operatoriai įvertino visą informaciją, susijusią su regiono naujų ir uždaromų generuojančių įrenginių įrengtosiomis galiomis, taip pat jų technines galimybes teikti sistemines paslaugas. Atliktas patikimai prieinamos vėjo galios vertinimo tyrimas Baltijos regiono mastu, įvertinta hidroelektrinių ir hidroakumuliacinės elektrinės patikimai prieinama galia.

Remiantis atliktu tyrimu, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos elektros energetikos srityje teigiama, kad nuo 2025 metų avarijos atveju prireikus veikti izoliuoto darbo režimu Baltijos elektros energetikos sistemoje pritrūktų apie 200 MW pirminio rezervo, todėl iki 2025 metų Baltijos valstybėse turi atsirasti naujų patikimai prieinamos galios elektrinių, kad būtų užtikrintas sklandus Baltijos elektros sistemos darbas ir patikimas elektros tiekimas pradėjus veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Pagrindiniai strategijos tikslai elektros energetikos srityje dirbant sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema ir veikiant bendroje ES elektros rinkoje:

1. lanksčiai išnaudoti elektros perdavimo tarpsisteminių jungčių su ES valstybėmis narėmis teikiamas galimybes;

2. darniai vystyti elektros energetiką, integruojant ją į ES vidaus rinką, užtikrinant patikimus ir konkurencingus rezervavimo ir balansavimo pajėgumus bei didinant vidaus elektros energijos generavimo iš netaršių šaltinių pajėgumus ar panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kurie užtikrintų energetiškai savarankiškos valstybės elektros energijos suvartojimo poreikius;

3. užtikrinti šalies elektros energijos vartotojų interesus, gerinant vartotojams svarbias paslaugas ir siekiant, kad galutinės elektros energijos kainos Lietuvoje pramonės srityje būtų mažiausios regione (tarp Baltijos valstybių, Skandinavijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių), o gyventojams mažėtų išlaidų už energiją dalis, palyginti su vidutinėmis gyventojų pajamomis.

Pagrindiniai Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos elektros energetikos sistema uždaviniai:

1. įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu projektą per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą. Lietuvos elektros energetikos sistemos atsijungimas nuo darbo sinchroniniu režimu su IPS/UPS sistema ir elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema energetinio saugumo užtikrinimo ir palaikymo požiūriu yra būtini. Šis projektas iki 2025 metų turi būti įgyvendintas.

2. siekiant tinkamai pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema projekto įgyvendinimui, dalyvauti atliekant Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų izoliuoto darbo bandymą, kuris turi įvykti ne vėliau kaip 2019 metais. Bandymo metu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius turi imtis visų galimų priemonių sistemos

______

patikimumui ir stabilumui užtikrinti, o elektros energetikos sistemos naudotojai – atsakingai vykdyti nustatytas bandymo sąlygas.

3. neatidėliotinai turi būti įgyvendinamos visos būtinos techninės ir organizacinės priemonės, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos infrastruktūra būtų laiku parengta šalies elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu:

3.1. įgyvendintas Šiaurės Rytų Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo optimizavimo projektas;

3.2. iki 2020 metų sumontuota antroji elektros energijos perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius grandis;

3.3. nutiesta nauja elektros energijos perdavimo linija Kruonis–Alytus;

3.4. įgyvendintas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema būtinas elektros energijos perdavimo linijų su trečiosiomis šalimis Lietuvoje pertvarkymas.

4. turi būti įgyvendintos visos būtinos techninės ir organizacinės priemonės, užtikrinančios galimybę nuo 2021 metų iki visiško sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema įgyvendinimo Lietuvos elektros energetikos sistemai veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema patikimumo užtikrinimui reikalingu režimu.

5. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą sujungus su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu (iki 2025 metų) neturi likti galimybių į Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos elektros energetikos sistemą elektros energija galėtų patekti tik tokia apimtimi, kuri galėtų būti reikalinga, jeigu paaiškėtų neišvengiamos techninės priežastys, būtinos desinchronizavimui nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS), įskaitant Kaliningrado sritį.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemoni ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 918

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas (toliau – Planas) parengtas siekiant užtikrinti, kad 2025 metais Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų parengta sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

Siekiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme (toliau – Sinchronizacijos įstatymas), Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI- 2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, ir Plano 1 punkte nustatytų tikslų, vykdomas ir įgyvendinamas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, vadovaudamasis Sinchronizacijos įstatyme ir Plane nustatytais reikalavimais, įgyvendina elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB.

Elektros perdavimo tinklų infrastruktūros parengimui darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalingi veiksmai ir priemonės:

______

Įvykdymo Eil. Nr. Veiksmai ir priemonės Rezultatai terminai 8.10. Harmony Link jungties statyba 8.10.2. Jungties statybos teritorijų planavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje 8.10.2.1 Elektros jungties statybos teritorijų Pasirašyta sutartis su paslaugų teikėju 2020 m. . planavimo dokumento rengimo ir poveikio I ketv. aplinkai vertinimo paslaugų pirkimo organizavimas, paskelbimas ir paslaugų teikėjo atranka 8.10.2.2 Elektros jungties statybos specialiojo Patvirtintas specialiojo teritorijų 2021 m. . teritorijų planavimo procesas planavimo dokumentas įregistruotas ir III ketv. paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 8.10.2.3 Patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo Nustatyti žemės sklypų servitutai ir 2021 m. . dokumento sprendinių įgyvendinimas specialiosios žemės naudojimo sąlygos, IV ketv. nustatytos daiktinės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 8.10.2.4 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Visuomenės poreikiams paimti žemės 2022 m. . vykdymas sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto IV ketv. registre kaip valstybinė žemė 8.11. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba 8.11.1. 330 kV skirstyklos statybos specialiojo Patvirtintas specialiojo teritorijų 2022 m. teritorijų planavimo procesas ir žemės planavimo dokumentas įregistruotas ir IV ketv. paėmimo visuomenės poreikiams paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų vykdymas (ryšys su Harmony Link jungties planavimo dokumentų registre, statyba) visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinė žemė 8.11.2. 330 kV skirstyklos statybos rangos darbų Pasirašytas statybos rangos darbų 2025 m. vykdymas, priėmimas ir užbaigimas, priėmimo–perdavimo aktas, išduotas IV ketv. skirstyklos eksploatacijos pradžia statybos užbaigimo aktas Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 –110 kV tinklų plėtros planas 2019 –2028 m.

LITGRID, AB, kaip Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, privalo ne tik tinkamai valdyti elektros perdavimo tinklą, bet ir rūpintis visa elektros energetikos sistema: planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu įvertinant tiekimo patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuo tikslu Bendrovė kiekvienais metais rengia Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą kurio tikslas – įvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas, paruošti reikiamus duomenis ENTSO-E dešimties metų tinklo plėtros plano (angl. Ten Year Network Development Plan (TYNDP)) 2020 m. versijai. Plėtros plane pateikiamos elektros energijos poreikių, elektrinių galios, elektros rinkos ir sistemos elektros energijos balansų prognozės, informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą bei numatomas investicijas.

Pagrindinis nacionalinis valstybės prioritetas ir Bendrovės tikslas yra Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu (3.13 paveikslas). 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos prezidentei kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininkui pasirašius politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją, buvo susitarta Baltijos elektros energetikos sistemas sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus-Elk (LitPol Link) bei pastatant naują jūrinę nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją . Taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan (BEMIP)) aukšto Baltic Energy Market Interconnection Plan lygio pareigūnų susitikime sutarta dėl Baltijos elektros energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 30

______

3.13 pav eikslas. 400 kV ir 330 kV perdavimo tinklas 2028 m., kai Lietuvos EES sinchroniškai dirba su KET (Šaltinis www.litgrid.eu )

Harmony Link jungtis – planuojama nuolatinės srovės jūrinė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei nuolatinės srovės sausumos kabelis. Jungties galingumas 700 MW, ilgis - apie 450 km. Lietuvoje planuojama teritorija apima Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona ir teritorinė jūra, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybių teritorijas.

Vystymo plano teisinis pagrindimas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir sistemos desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos bendrieji įgyvendinimo principai, būtinosios sąlygos ir svarbiausi veiksmai reglamentuojami Sinchronizacijos įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu yra integracijos į Europos elektros energetikos sistemas dalis ir atitinka viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų ir patikimą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais sujungiama per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą.

Sinchronizacijos įstatymu elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema turi būti išplėtota taip, kad 2025 metais ją būtų galima sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų laiku ir tinkamai sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, turi būti parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto teritorijų planavimas vykdomas vadovaujantis Sinchronizacijos įstatymo 9 straipsniu:

1. elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimą organizuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – planavimo organizatorius). Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 31

______

2. elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planams taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

3. perdavimo sistemos operatorius arba kitas ūkio subjektas, dalyvaujantis elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekte, turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatorius) ir teikia planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo, keitimo ar koregavimo ir finansavimo.

4. elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parenka planavimo iniciatorius. Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimas finansuojamas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lėšomis.

Sinchronizacijos įstatymo 10 straipsnio nuostatos apibrėžia elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos žemės suteikimas:

1. elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

2. servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus ar įrengti kitą elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti būtiną infrastruktūrą, ja naudotis ir ją prižiūrėti, reikalingi elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti, kurių dydis ir vieta suprojektuojami elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plane, nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo administraciniu aktu nustatytus servitutus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruoja perdavimo sistemos operatorius.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas yra priskirtinas elektros energijos perdavimo veiklai ir finansuojamas perdavimo sistemos operatoriaus nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis ir (ar) Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis.

Sinchronizacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o konkrečių elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl Elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąrašo patvirtinimo”.

Valstybei svarbių projektų planų organizavimas, rengimas, derinimas, keitimas, tikrinimas, tvirtinimas, galiojimas ir viešinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, jų registravimo ir išregistravimo, informavimo apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, specialiosios žemės naudojimo sąlygų pakeitimo, jų taikymo pradžios ir pabaigos, kompensavimo dėl šių sąlygų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Vystymo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos

______

„Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo”, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-242 patvirtinta elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „ Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programa.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Inžinerinės infrastruktūros vystymo planas rengiamas vadovaujantis Inžinerinės infrastruktūros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) vystymo planų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr.1-187/D1-599 redakcija). Inžinerinės infrastruktūros vystymo planas pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.

Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija), nustatyta tvarka atliekamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas.

Rengiamas Vystymo planas su aukščiau išvardintais įstatymais ir planavimo dokumentais yra susijęs hierarchiniais ryšiais per tikslų, uždavinių bei sprendinių detalizavimą ir vertinimą.

4. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu Vystymo planas nebus įgyvendintas

Geografinė padėtis Planuojama teritorija yra Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse, kurios šiaurinėje dalyje ribojasi su Latvijos Respublika, taip pat Baltijos jūroje (išskirtinė Lietuvos Respublikos ekonominė zona ir teritorinė jūros dalis) (4.1 paveikslas). Bendras teritorijos plotas - 750403,5523 ha.

4.1 pav eikslas. Planuojama teritorija Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 33

______

Žemyninėje dalyje planuojama teritorija yra Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse. Savivaldybės ribojasi su Skuodo, Plungės, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijomis (4.2 paveikslas).

4.2 pav eikslas. Kretingos r. ir Palangos m. savivaldybių teritorija Lietuvos Respublikos kontekste

Kretingos rajono savivaldybės teritorija – 989 km². Kretingos rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji. Netoli Darbėnų telkšo vienintelis rajone Kašučių ežeras, o prie Lazdininkų kaimo didžiausias rajone vandens telkinys. Viena gražiausių Žemaitijos upių – Minija. Dėl savo palyginti švaraus vandens ir smėlėto bei žvirgždėto dugno didžioji šios upės dalis (30 km) yra saugoma kaip ichtiologinis draustinis – lašišinių žuvų populiacijai apsaugoti. Vaizdingai atrodo platus Minijos intako Salanto slėnis su įspūdingomis kilpomis suraizgyta upės vaga ir žmogaus ūkinės veiklos mažai paliestu kraštovaizdžiu. Čia įkurtas Salantų regioninis parkas, apimantis ir dalį Minijos pakraščių. Iš Vaineikių miškų išteka Akmena, kuri už Kretingos rajono ribų vadinama Dane. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių ir kt. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių. Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Kretingos rajonoa savivaldybės teritorijoje žemės ūkio naudmenos užima 54 proc. rajono ploto, miškai – 34,6 proc., keliai – 2,1 proc., užstatyta teritorija – 2,4 proc, vandenys – 2,4 proc., kita žemė – 4,4 proc.

Palangos miesto savivaldybė užima 7907,73 ha plotą. Palangos mieste miškai sudaro 33 proc., užstatyta teritorija – 1,5 proc., keliai – 0,85 proc., vanduo – 0,5 proc. savivaldybės teritorijos.

Pagal fizinį – geografinį rajonavimą Palangos miesto teritorija priklauso Baltijos duburio sričiai, Baltijos pakrantės lygumos rajonui, Palangos – Šventosios mikrorajonui. Rajono reljefą daugiausia formavo jūra, todėl čia vyrauja lygiagretūs krantui reljefo ruožai. Paplūdimys visur atsiremia į 100-200 m pločio kauburiuotą reljefą – pakrantės kopas, siekiančias 4-6 m aukštį. Perėjus kauburiuotą ruožą, patenkame į Litorininės jūros terasinę lygumą, vadinama užkopine dubuma. Žemesnėse lygumos vietose, į pietus nuo Šventosios susiformavo 3-4 m gylio Pajūrio pelkė. Už duburio tęsiasi aukštesnis ir sausesnis Litorininės jūros terasinės lygumos ruožas, suplautas iš 6-8 m storio smėlio dangos. Vietomis terasinės lygumos paviršius papustytas, kauburiuotas. Vienur iškyla kopos, kitur siauri ilgi kopų pylimai arba kauburiuose lyguma pereina į plokščią lygumą.

______

Pagal klimatologinį Lietuvos rajonavimą Palanga priklauso pajūrio rajonui, pajūrio žemumos parajoniui. Palangos miesto savivaldybėje. per metus iškrenta 700-800 (mm) kritulių kiekis, sniego danga vidutiniškai išsilaiko 75-80 dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra 6,5-7,0 ᵒC.

Palangos – Šventosios mikrorajone aptinkamos vietovaizdžių rūšys, suteikiančios Baltijos pakrantės lygumų kraštovaizdžiui didelio įvairumo ir vaizdingumo:  paplūdimys;  pakrantės kopų ruožas, toliau nuo krato apaugęs sausų šilų augimviečių miškais;  pelkinė smėlinga juodalksniais apaugusi plokščia lyguma;  kauburiuota šilais apaugusi smėlinga lyguma;  grynais arba eglingais pušynais apaugusi stambiai banguota smėlinga lyguma;  urbanizuota smėlinga plokščia lyguma išraižyta negilių upelių slėnių.

Jūros pakrantę sudaro smėlingas arba žvirgždingas paplūdimys, kuris visur atsiremia į kauburiuoto reljefo ruožą – pakrantės kopas. Jo pagrindą sudaro štormų metu bangų suplautas, vėjo perpustytas, praplėstas ir paaukštintas smėlio pylimas. Paplūdimys ir pakrantės kauburiuotas ruožas yra dabartinės jūros sukurti reljefo dariniai. Perėjus kauburiuotą ruožą, patenkama į Litorinos jūros terasinę lygumą.

Paviršinę dangos dalį sudaro kvartero sluoksniai, daugiausia ledyninės kilmės dariniai. Pajūrio lygumos pamatą sudaro moreninis priemolis, kurį vietomis dengia iki 8 metrų storio eolinio smėlio sluoksnis.

Ties Palanga į jūrą įteka Rąžės upelis su Žiogupio intaku, ties Užkanave į Baltijos jūrą įteka Ošupis, Šventojoje į Baltijos jūrą įteka Šventosios upė. Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

Susirūpinimą kelia Baltijos jūros vandens lygio kilimas, kuris tiesiogiai susijęs su krantų ardymo, sausumos užliejimo ir ekologinės pusiausvyros pažeidimo problemomis. Daugiamečio vandens lygio kilimas sietinas su stiprėjančia vakarų pernaša, dažnėjančia šiltų ir drėgnų jūrinių oro masių advekcija šiltuoju periodu.

Krantotvarkos priemonės svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti numatomos Pajūrio juostos tvarkymo programoje. Pajūrio juostos tvarkymo programos rengimą organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir tvirtina aplinkos ministras. Pajūrio juostos tvarkymo programą pajūrio juostos žemyninėje dalyje įgyvendina Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybė. Reikalingos lėšos šiai programai įgyvendinti skiriamos iš valstybės biudžeto ir kitų teisėtų lėšų.

Siekiant išsaugoti natūralias kranto kopas 1991 m. šiauriausiame Lietuvos jūrinio kranto ruože buvo įkurtas Būtingės geomorfologinis draustinis. Draustinio ilgis palei krantą – 1935 m. Krantas šiame ruože nuolat ardomas. Labiausiai ardoma šiaurinė šio kranto ruožo atkarpa – didžiumoje jos vietų iš buvusių natūralių kranto kopų belikę tik menki kauburiai. Žemų, suskaidytų griovomis kranto kopų vidutinis santykinis aukštis siekia tik 2,2 m. Defliacinės formos šiame kranto ruože dažniausiai aptinkamos vakariniame kopų šlaite bei viršūnėje.

Uraganų ir galingų audrų metu vėjas išpusto iš paplūdimių ar kopagūbrių silpnai sutvirtintą gruntą, o jūros bangos, esant aukštiems vandens lygiams, nuplauna paplūdimių ir kopagūbrio smėlį. Pastarąjį dešimtmetį dėl suintensyvėjusios cikloninės veiklos kranto ardos procesai sustiprėjo beveik visame Lietuvos jūriniame krante ir daugelyje kranto ruožų buvo viršyti daugiamečiai kranto išplovimo dydžiai. Todėl vykdomas paplūdimio maitinimas smėliu, pakrantės kopagūbris tvirtinamas šakomis.

Administracinis suskirstymas Kretingos rajono savivaldybėje yra 9 seniūnijos (Darbėnų, Imbarės, Kartenos, Kretingos, Kretingos miesto, Kūlupėnų, Salantų, Vydmantų, Žalgirio), įsikūrusios gyvenamosios teritorijos: Kretingos ir Salantų miestai, Darbėnų ir Kartenos miesteliai, 196 kaimai.

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Palangos mieste yra vienintelė Šventosios seniūnija, kuriai priklauso Šventosios ir Būtingės gyvenvietės.

______

Gyvenamoji aplinka

Harmony Link trasos žemyninėje dalyje planuojamos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ties Būtinge, Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos teritorijoje.

Ties Būtinge teritorijos nėra tankiai apgyvendintos. Šioje teritorijoje planuojamos trasos parinktos lygiagrečiai Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniuose numatytiems susisiekimo koridoriams.

Požeminio kabelio trasos koridorius planuojamas išvengiant gyvenamosios paskirties teritorijų. Alternatyvios trasos nuo prisijungimo (jūrinės dalies II alternatyvos) Palangos miesto savivaldybės teritorijoje planuojamos per šiuo metu neapgyvendintas teritorijas.

Nuo prisijungimo (jūrinės dalies I alternatyvos) teritorijoje tarp magistralinio kelio A13 ir Pylimo gatvės suformuotas gyvenamasis kvartalas su gyvenamosios paskirties sklypais, šiuo metu abipus Būtingės g. išsidėstę gyvenamieji pastatai. Šioje teritorijoje alternatyvios trasos planuojamos išvengiant gyvenamųjų teritorijų kirtimo.

Kretingos rajono savivaldybėje trasos planuojamos Laukžemės, Aušrakaimio, Drumulio, Sudėnų, Benaičių, Žynelių, Pelėkių, Meloniškių, Ežkepių, Auksūdžio kaimų gretimybėse arba kerta jų teritorijas. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta Laukžemės kaimo plėtra. Alternatyvios trasos planuojamos apeinant Laukžemės kaimo plėtrą.

Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų analizė ir vertinimas

Elektros energijos perdavimo linijos ir transformatorių pastotės Planuojamoje teritorijoje Baltijos jūroje įrengta 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminė „NordBalt“ jungtis, Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybės teritorijose įrengtos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo oro linijos (4.2 lentelė) bei 110 kV transformatorių pastotės (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Aukštos įtampos transformatorių pastočių sąrašas

Eil. Nr. Transformatorių pastotė Kretingos rajono savivaldybė Palangos miesto savivaldybė 1. 110 kV ETP „Benaičių VE“ 110 kV ETP „Šventoji“ 2. 110 kV ETP „Sudėnų VE“ 110 kV ETP „Palanga“ 3. 110 kV ETP „Vėjas I“ 4. 110 kV ETP „Kretinga“ 5. 110 kV ETP „Kartena“

4.2 lentelė. Aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijų sąrašas

Eil. Nr. Elektros perdavimo oro linija 1. 330 kV elektros perdavimo oro linija Grobinė - Klaipėda 2. 300 kV nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis galios ir optinis kabeliai 3. 110 kV elektros perdavimo oro linija Kretinga – Benaičiai 4. 110 kV elektros perdavimo oro linija Lenkimai – Benaičių VE 5. 110 kV elektros perdavimo oro linija Benaičių VE - Šventoji 6. 110 kV elektros perdavimo oro linija Vėjas I - Šventoji 7. 110 kV elektros perdavimo oro linija Palanga - Vėjas I

______

8. 110 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda – Kretinga I 9. 110 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda - Palanga 10. 110 kV elektros perdavimo oro linija Kartena - Kretinga 11. 110 kV elektros perdavimo oro linija Kartena – Oda

Elektros tinklų apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus Ketvirtame skirsnyje:

23 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonos

Nustatomos šios elektros tinklų apsaugos zonos:

1) elektros oro linijų (toliau – oro linijos);

2) elektros kabelių oro linijų (toliau – oro kabelių linijos);

3) elektros kabelių požeminių linijų (toliau – požeminės kabelių linijos);

4) elektros kabelių povandeninių linijų (toliau – povandeninės kabelių linijos);

5) transformatorių pastočių, skirstyklų, srovės keitimo stočių;

6) transformatorinių ir skirstomųjų punktų.

24 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonų dydis

1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:

1) iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;

3) 35 kV įtampos oro linijoms – po 15 metrų;

4) 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;

5) 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų.

2. Oro kabelių linijos apsaugos zona – išilgai oro kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo kraštinių kabelių, ir oro erdvė virš šios juostos.

3. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

4. Oro linijos apsaugos zona ir oro kabelių linijos apsaugos zona išilgai šių linijų ir kabelių sankirtos su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vandens telkiniais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų ar kabelių: laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu, nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Povandeninių kabelių linijų apsaugos zona – žemės (dugno) juosta išilgai povandeninės kabelių linijos, kurios ribos yra po 100 metrų į abi puses nuo šios linijos kabelių inžinerinio statinio išorinių ribų (jeigu kabelių inžinerinio statinio nėra, – nuo šios linijos kraštinių kabelių), ir vanduo virš šios juostos.

6. Transformatorių pastotės, skirstyklos, srovės keitimo stoties apsaugos zona atitinkamai sutampa su transformatorių pastotės, skirstyklos ir srovės keitimo stoties statiniais ir įrenginiais užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Uždarų transformatorių pastočių apsaugos zonos nenustatomos.

______

7. Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos. Integruotų į pastatą transformatorinių apsaugos zonos nenustatomos.

25 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos elektros tinklų apsaugos zonose

1. Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

2) statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;

3) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;

4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;

6) laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;

7) stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

8) barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitimo stočių;

9) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 8 punkte;

10) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti.

2. Elektros tinklų apsaugos zonose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;

4) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;

5) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;

6) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);

7) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;

8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

9) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

______

10) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

12) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

13) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.

3. Elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos (iš jūrinės dalies I alternatyvos) P1-2_1, P1-2_2, P1-2_3, P1-2_4 planuojamos 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL apsaugos zonų ribose. Dalis trasų iki pasijungimo prie planuojamų skirstyklų I alternatyvos ir II alternatyvos planuojamos 330 kV Grobinė – Klaipėda OL apsaugos zonų ribose.

Elektros energijos gamyba Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje tarp Darbėnų ir Laukžemės įrengti vėjo jėgainių parkai ir pavienės vėjo jėgainės, saulės šviesos elektrinės. Galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose vėjo jėgainių statybai, įvertinant vėjo jėgainės aukštį, numatytas vėjo jėgainių apsaugos zonos (vėjo jėgainės griūties zonos) dydis.

Būtingės naftos terminalas ir magistralinis naftotiekis Būtingės naftos terminalas – naftos terminalas Baltijos jūroje ir Būtingėje, ties Lietuvos valstybės siena su Latvija, skirtas importuoti ir eksportuoti naftą. Terminalas pradėjo veikti 1999 m. ir šiuo metu priklauso lenkiško kapitalo įmonei „AB ORLEN Lietuva“. Tai vienataškio švartavimosi tipo SPM ( angl. Single point mooring ) naftos terminalas. Tanklaiviai švartuojasi prie SMP plūduro, plūduriuojančio jūroje apie 7,5 km atstumu nuo kranto. Žarnomis nafta perpumpuojama iš tanklaivio per SPM plūdurą į jūros dugne nutiestą naftos vamzdyną, kuriuo pasiekia terminalo talpas krante Būtingėje. Nuo Būtingės terminalo iki Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių šiaurinės dalies teritorijas kerta esamas magistralinis naftotiekis.

Svarbiausius Būtingės naftos terminalo veiklos ir valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1197 patvirtinti Būtingės naftos terminalo nuostatai.

Naftos terminalą sudaro:

91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą su Būtingės terminalu, ir siurblinė Mažeikiuose;

63 ha ploto talpyklų parkas Būtingėje, galintis priimti iki 250 tūkst. m³ žalios naftos;

7,5 km ilgio jūrinis vamzdynas ir plūduras, prie kurio švartuojasi tanklaiviai.

Būtingės naftos terminalas ir jo priklausiniai, esantys adresu Palangos m. sav., Palangos m., Terminalo kelias 2, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 patvirtintą Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 746 Būtingės naftos terminalui ir jo priklausiniams 200 m atstumu nuo Būtingės naftos terminalo teritorijos ribų nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros apsaugos zona.

Naftotiekiams (produktotiekiams) nustatomos tokios pačios apsaugos zonos (kaip ir magistraliniams dujotiekiams), vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 26 ir 27 straipsniais. Apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 straipsnyje.

______

Energetikos įmonių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančių magistralinių naftotiekių ir produktotiekių (toliau – MNP) vykdomai veiklai MNP apsaugos zonose reikalavimus ir santykius su žemės savininkais ir kitais naudotojais, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniais (toliau – žemės savininkas) bei kitais asmenimis, vykdant veiklą MNP apsaugos zonose nustato Magistralinių naftotiekių ir produktotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-131 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 1-284 redakcija). Taisyklės MNP apsaugai apibrėžia reikalavimus, siekiant užtikrinti jų saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą ir siekiant išvengti avarijų, sutrikimų, nesankcionuotų prisijungimų ir nelaimingų atsitikimų.

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatoma naftos bei naftos transportavimo ir krovos plėtra. Tinkamiausi planuojamo naftotiekio-produktotiekio sprendiniai konkretizuojami specialiojo teritorijų planavimo dokumente ir, tinkamai pagrindus, gali skirtis nuo Bendrojo (generalinio) plano sprendinių, be kita ko, grafinėje dalyje rodomų trasų vietų (sprendinių). Nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja numatomas infrastruktūros koridorius valstybinės svarbos objektams ir savivaldybei svarbiems objektams. Žemė šiems objektams rezervuojama parengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Numatomi šie naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno variantai:

1. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje; 2. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos link Būtingės terminalo iki Laukžemės, tiesiant vamzdyną iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų; 3. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno statyba nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje, taip pat vamzdyno tiesimas nuo Laukžemės iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų; 4. Naftotiekis-produktotiekis numatomas infrastruktūros koridoriuje, kuris numatytas nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki magistralinio kelio tarp Palangos ir Klaipėdos (A13 Klaipėda–Liepoja). Tiksli naftotiekio-produktotiekio trasa nurodoma naftotiekiui-produktotiekiui skirtame specialiojo teritorijų planavimo dokumente.

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos tam tikrose atkarpose planuojamos lygiagrečiai magistraliniam naftotiekiui, įvertinus magistralinio naftotiekio apsaugos zoną (alternatyvios trasos panuojamos už magistralinio naftotiekio apsaugos zonos), jungiančiam Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą su Būtingės terminalu. Alternatyvios trasos nuo jūrinės dalies I alternatyvos iki skirstyklos vietos (I alternatyvos) ir visos alternatyvios trasos suplanuotos nuo jūrinės dalies II alternatyvos kerta magistralinį naftotiekį (žiūrėti 4.5 lentelę).

Ryšių sistemos Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybės teritorijose plėtojamas šviesolaidinio ryšio tinklas. Planuojamoje teritorijoje Baltijos jūroje nutiesti povandeniniai kabeliai. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus Vienuoliktame skirsnyje.

Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų koridoriuje nuo Darbėnų miestelio į Šventosios gyvenvietę nutiestas šviesolaidinis kabelis. Alternatyvios trasos lygiagrečiai minėtam koridoriui planuojamos įvertinus viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Šviesolaidinis tinklas nutiestas lygiagrečiai rajoniniam keliui Nr. 2310. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos, kertančios rajoninį kelią Nr. 2310, ties Laukžemės k. kerta ir šviesolaidinį tinklą.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-379, pateikiamas esamos

______

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos išdėstymas ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos plėtros sprendiniai (4.3 paveikslas).

4.3 p av eikslas. Ištrauka iš vandentvarkos specialiojo plano sprendinių brėžinio (Šaltinis www.tpdris.lt )

Palangos mieste vandentvarkos ūkio plėtra numatyta Palangos miesto bendrajame plane (3.7 paveikslas).

Esami melioracijos statiniai Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje įrengti melioracijos statiniai, kuriais sausinami dirbamos pernelyg drėgnos ar šlapios žemės plotai bei nutraukiamas perteklinis vanduo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 patvirtinti melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindiniai duomenys pagal 2007 m. spalio 1 d. būklę: melioruoti plotai; melioruotų plotų pažeidimai; valstybei nuosavybės teise priklausantys magistraliniai grioviai ir jų pažeidimai; valstybei nuosavybės teise priklausančios pralaidos.

4.3 lentelė. Melioruoti žemės plotai

Iš jų nusausinti Techniniu ir Plotus siūloma Melioruoti plotai drenažu agrotechniniu požiūriu blogos apskaityti patikslinti apskaityti patikslinti rekonstruoti remontuoti išbraukti iš būklės plotai apskaitos Palangos miesto savivaldybė 2020,23 2020,23 1811,43 1811,43 500,78 0,00 500,78 0,00 Kretingos rajono savivaldybė 66705,67 66705,67 52589,27 52589,27 2148,23 1588,46 347,09 212,68

______

Tik 4 proc. melioruotų žemės plotų Kretingos rajono savivaldybėje yra blogos būklės, tuo tarpu Palangos miesto savivaldybėje – 28 proc.

Drenažo sistemą sudaro drenos (rinktuvai ir sausintuvai), žiotys, paviršinio vandens nuleidimo ir kiti statiniai. Daugiausia drenažo sistemų įrengta 1961-1990 m. (2,01 mln. ha). Daugiausia sausinimo sistemų rekonstruota 1981-1990 m. (0,36 mln. ha), taigi ir šiuos plotus jau reikia rekonstruoti iš naujo. Visos drenažo sistemos įrengtos iš degto molio vamzdelių, didesnio skersmens rinktuvams buvo naudojami betoniniai vamzdžiai. Veikiamos grunto, žemės dirbimo technikos, laiko bei įšalo drenos yra, gniūžta, todėl jas reikia keisti naujais plastiko vamzdžiais.

4.4 pav eikslas. Melioracijos sistemos Palangos miesto savivaldybėje ( Šaltinis www.palanga.lt )

Statybos metu pažeistos melioracijos sistemos turi būti atstatytos.

Valstybinės reikšmės keliai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius.

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą;

2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;

______

3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais.

Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;

2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra:

1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai;

2) II kategorijos kelių – 28 metrai;

3) III kategorijos kelių – 22 metrai;

4) IV kategorijos kelių – 19 metrų;

5) V kategorijos kelių – 18 metrų.

Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra:

1) I kategorijos kelių – 15 metrų;

2) II kategorijos kelių – 12 metrų;

3) III kategorijos kelių – 10 metrų;

4) IV kategorijos kelių – 8 metrai.

Jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų.

Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona:

1) magistralinių kelių – po 70 metrų; 2) krašto kelių – po 50 metrų; 3) rajoninių kelių – po 20 metrų; 4) vietinės reikšmės I–III kategorijos kelių – po 10 metrų; 5) vietinės reikšmės IV kategorijos kelių – po 3 metrus. Kelių apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnyje.

Nagrinėjamą Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritoriją kertančių valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių kelių automobilių kelių sąrašas pateikiamas 4.4 lentelėje.

______

4.4 lentelė. Valstybinės reikšmės kelių sąrašas

Eil. Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas

Magistralinis kelias 1. A13 Klaipėda–Liepoja Krašto kelias 2. 218 Kretinga–Skuodas Rajoninis kelias 3. 2304 Darbėnai–Šventoji 4. 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai 5. 2306 Kūlupėnai–Darbėnai 6. 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis 7. 2311 Darbėnai–Grūšlaukė 8. 2323 Darbėnai–Vaineikiai–Kirmindvaris

Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija).

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, siekiant mažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, įrengti Palangos rytinį (Pajūrio transporto koridorius Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai) aplinkkelį ir po 2020 metų Kretingos šiaurinį miesto aplinkkelį (TINA transporto koridorius Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Lyda E272/E85).

Vadovaujantis Palangos rytinio aplinkkelio specialiojo plano sprendiniais, Palangos rytinio aplinkkelio projektas įgyvendintas.

Galiojančiame Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane nuo Darbėnų iki Būtingės planuojamas naujas geležinkelis ir naujas asfalto kelias.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. teritorijų planavimo sąlygose Nr. REG118555 nurodyti reikalavimai:

1) visi objektai turi būti planuojami tik už valstybinės reikšmės kelių juostų ribų;

2) pastatus planuoti tik už valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų ribų;

3) įvertinti, kad planuojamos elektros oro linijos atramos gali būti įrengtos ne mažesniu nei planuojamos atramos aukštis atstumu nuo valstybinės reikšmės kelių juostų ribų.

Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329, užstatytose teritorijose, esant poreikiui inžinerinius tinklus kloti išilgine kryptimi, pirmiausia nagrinėjama galimybė kloti už kelio juostos ribų, neužstatytose zonose, po to – po pėsčiųjų ir/ar dviračių takais, ir tik po to – kelio pločio zonoje.

Žemyninėje dalyje nuo prisijungimo taško P1 (jūrinės dalies I alternatyvos) trasos planuojamos lygiagrečiai valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A13 Klaipėda – Liepoja už kelio juostos apsaugos zonos ribose.

Alternatyvios trasos į 330 kV skirstyklos vietos III alternatyvą planuojamos lygiagrečiai valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 218 Kretinga – Skuodas už kelio juostos apsaugos zonos ribose.

______

Planuojamų alternatyvių trasų kertamų valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas ir skaičius pateikiamas 4.5 lentelėje.

Privažiavimai prie planuojamos teritorijos keitiklių stočiai ir 330 kV skirstyklai „Darbėnai“ bei laikini privažiavimo keliai požeminės jungties statybos metu numatomi iš vietinės reikšmės kelių, kurie Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje priskiriami vietinės reikšmės keliams pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193. Laikini privažiavimo keliai požeminės jungties statybos metu Palangos miesto savivaldybėje ties Būtinge numatomi iš gatvių ir vietinių gruntinių keliukų.

4.5 lentelė. Planuojamo požeminio kabelio trasų sankirtos su inžinerinės infrastruktūros objektais

Preliminarios sankirtos Elektros energijos perdavimo Valstybinės reikšmės Geležinkelis Naftotiekis požeminio kabelio trasos ke liai P1 -1

P1-1_1 A13, 2310 - 1

P1-1_2 A13, 2310 - 1

P1-1_2 A13, 2310 - -

P1-1_3 A13, 2310 - -

P1-1_4 A13, 218, 2310 1 -

P1 -2

P1-2_1 A13, 2310 - 1

P1-2_2 A13, 2310 - 1

P1-2_2 A13, 2310 - -

P1-2_3 A13, 2310 - -

P1-2_4 A13, 218, 2310 1 -

P2_1 A13, 2310 - 2

P2_2 A13, 2310 - 2

P2_2 A13, 2310 - 1

P2_3 A13, 2310 - 1

P2_4 A13, 218, 2310 1 1

Geležinkeliai Kretingos rajono savivaldybės teritoriją kerta geležinkelio keliai Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Klaipėda, Klaipėda – Radviliškis, Radviliškis - Klaipėda, Kretingos m. įrengta geležinkelio stotis. Nuo Kretingos į Skuodą einantis geležinkelio kelias – nenaudojamas.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatomas geležinkelio kelias Darbėnai – Šventosios uostas, jeigu giliavandenis uostas bus įrengtas ties Būtinge (4.6 lentelė).

______

4. 6 lentelė. Geležinkelių transporto infrastruktūros plėtra ir modernizavimas Kretingos rajone (Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 5.1-2 lentelės)

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Trasa Papildomi krašto keliai B.6. Kelias Darbėnai – Šventoji B.6.1 Kelias Darbėnai – Šventosios uostas Naujas kelias (jeigu bus giliavandenis uostas)

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatoma:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatomas naujų geležinkelių linijų Darbėnai–Palanga (Būtingė) ir Skuodas–Mažeikiai įrengimas, Klaipėdos apskrities keleivių stočių rekonstrukcija; 2) geležinkelių linijų Kretinga–Skuodas ir Klaipėda–Pagėgiai modernizavimas; 3) keleivių vežimo traukiniais geležinkelio ruožu Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Kretinga–Skuodas atkūrimas, esamų keleivių traukinių stočių rekonstrukcija ir galimų naujų keleivių stočių įtraukimas Klaipėdos miesto teritorijoje, Traksėdžių kaime (Šilutės r. sav., Saugų sen.); 4) greitaeigio viešojo susisiekimo (keleivinio transporto) linija Klaipėda–Palanga–Priekulė–Kintai, kuri aptarnautų pajūrio zoną maršrutu: Kintai–Priekulė–Klaipėda–Melnragė–Giruliai–Karklė–Nemirseta– Palanga–Kunigiškės–Monciškės–Šventoji–Būtingė.

Galiojančiame Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane nuo Darbėnų iki Būtingės planuojamas naujas geležinkelis ir naujas asfalto kelias.

Nustatomos šios geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos:

1) geležinkelio kelių ir jų įrenginių:

a) viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių; b) privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių; c) siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių;

2) geležinkelio želdinių.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis:

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zona:

1) miesto gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių, tačiau šios apsaugos zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių);

2) kaimo gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 45 metrus į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių, tačiau šios apsaugos zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą atvejį;

3) pervažose kaimo gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių; ši apsaugos zona tolygiai siaurėja iki 45 metrų (400 metrų atstumu į abi puses nuo pervažos).

2. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su geležinkelio kelio statinio ribomis, tačiau šios apsaugos zonos riba negali būti mažesnė kaip 3,1 metro nuo geležinkelio kelio ašies.

______

3. Geležinkelio želdinių apsaugos zona – žemės juosta kaimo gyvenamosiose vietovėse po 25 metrus į abi puses nuo viešosios geležinkelio infrastruktūros kelio, siaurojo geležinkelio (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) kelio, prasidedanti 20 metrų atstumu nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. teritorijų planavimo sąlygose Nr. REG118555 nurodė reikalavimus:

1) Susiskirtimus su geležinkelio keliais planuoti kuo statesniu kampu.

2) Perėjimus per geležinkelį numatyti uždaru pradūrimo būdu.

3) Planuojant elektros tinklų linijas minimizuoti susikirtimų su geležinkelio linijomis skaičių.

5) Planuojant elektros tinklų linijas lygiagrečiai su geležinkelio keliais, linijos elektros turi būti numatytos už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ribų.

6) Planuojant elektros linijas atkreipti dėmesį, kad numatant trasas nebūtų apsunkinta perspektyvinių geležinkelio kelių ar aptarnaujančios geležinkelio infrastruktūros objektų veikla, arba turi būti numatytos priemonės ar būdai racionaliems klausimų sprendimams, kurie nesukeltų perteklinių aplinkosauginių ar kitų prievolių būsimai ar esamai geležinkelio veiklai.

7) Planuojant teritorijas būtina įvertinti, esamų ar naujai rengiamų geležinkelio kelių bei jų įrenginių perspektyvinę plėtrą, esant reikalui, atlikti tyrimus ir skaičiavimus bei pasiūlyti veiksmingas kompensacines priemones.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 22 straipsnyje.

Planuojamos elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos į planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos statybos vietą (alternatyva III), kerta šiuo metu nenaudojamą geležinkelį Kretinga–Skuodas, šį nenaudojamą geležinkelį kerta elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos: P1-2_1, P1-2_2, P1-2_3, P1-2_4 jos planuojamos lygiagrečiai galiojančiame Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane nuo Darbėnų iki Būtingės planuojamam naujam geležinkeliui ir naujam asfalto keliui. Geležinkelio kelias Darbėnai – Šventosios uostas numatomas tuo atveju jei Palangos miesto savivaldybėje (ties Būtinge) bus įrengtas išorinis giliavandenis jūrų uostas.

Jūrų uostai Į planuojamą teritoriją patenka Šventosios valstybinis jūrų uostas ir išorinis reidas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinis reidas, Palangos prieplauka.

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatoma Jūrų ir vidaus vandenų transportas:

1. Numatoma įrengti išorinį giliavandenį jūrų uostą. Jo statybos vieta turi būti parinkta atlikus 2 alternatyvų vertinimą (išanalizavus giliavandenio jūrų uosto užnugario infrastruktūros sukūrimo iki valstybės rytinės sienos alternatyvas, demografines urbanistinių centrų kūrimo prielaidas) ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Tiksli išorinio giliavandenio jūrų uosto statybos vieta bus parinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais ir įvertinus kompetentingų tarptautinių organizacijų išvadas bei rekomendacijas. Kol nėra apsispręsta dėl statybos vietos, numatomos 2 alternatyvios vietos šiam uostui ir jo lydimosios infrastruktūros kompleksui įrengti:

1.1. pirma alternatyva – įrengti išorinį giliavandenį jūrų uostą Klaipėdos mieste (ties Melnrage);

1.2. antra alternatyva – įrengti išorinį giliavandenį jūrų uostą Palangos mieste (ties Būtinge).

2. Plėtojant vandens turizmo infrastruktūrą, numatoma atstatyti Šventosios valstybinį jūrų uostą, skirtą pramoginiams, kruiziniams bei žvejybos laivams aptarnauti.

Abi jūrinės alternatyvos nepatenka į Šventosios valstybinio jūrų uosto teritoriją, tačiau abi kerta Šventosios – Būtingės valstybinio jūrų uosto plėtros zoną, numatytą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 47

______

Oro uostai Planuojama teritorija patenka į Palangos tarptautinio oro uosto apsaugos zonos ribas (4.5 paveikslas).

D E 4.5 pav eikslas. Palangos oro uosto apsaugos zonos (Šaltinis: geoportal.lt.)

Į planuojamą teritoriją patenka dvi aerodromo apsaugos zonos:

 apsaugos zona D, kurioje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio kilimo ir tūpimo tako slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;  apsaugos zona E, kurioje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio kilimo ir tūpimo tako slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis.

Aerodromo apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus Pirmame skirsnyje:

nesuderinus su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės patvirtintame Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, aerodromo apsaugos zonose A, B, C, D ir E negalima tiesti elektros tinklų ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros linijų (išskyrus požemines), statyti statinių ir įrengti įrenginių, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermų, sąvartynų ir kitų statinių, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Planuojama požeminė Harmony Link jungtis ir skirstykla nedarys įtakos oro uosto apsaugos zonoms.

Pasienio ruožas Žemės plotai, reikalingi valstybės sienos apsaugai, nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ yra patvirtinti valstybės sienos su Latvijos Respublika apsaugai skirti žemės plotai ir jų ribos. Klaipėdos apskrities Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritorijoje šie plotai teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Valstybės sienos apsaugai skirtose teritorijose bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama.

______

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą prie valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, kuriems nustatomos apsaugos zonos, priskiriami: valstybės siena, pasienio juosta, valstybės sienos ženklai, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamieji ženklai, pasienio keliai ir patrulio takai, vaizdo, ryšių ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), stebėjimo bokštai ir stiebai, atraminiai punktai, elingai, prieplaukos, kontaktiniai punktai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių dislokacijos vietos, pasienio kontrolės punktai, kiti valstybės sienos apsaugos objektai.

Nustatomos šios valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių (toliau – apsaugos objektai) apsaugos zonos:

1) valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija (toliau – išorės siena) apsaugos zona; 2) valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika (toliau – vidaus siena) apsaugos zona; 3) pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona; 4) apsaugos objektų, nepatenkančių į 1, 2 punktuose nurodytas teritorijas (išskyrus valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus), apsaugos zona; 5) valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonų dydis:

1. Išorės sienos apsaugos zona – 500 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

2. Vidaus sienos apsaugos zona – 100 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

3. Pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona:

1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos; 2) urbanizuotose teritorijose – 50 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 137 straipsnio 4 punkte nurodytų apsaugos objektų apsaugos zona: 1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas; 2) urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus) – 50 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas; 3) miestuose – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas.

5. Valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona – 2,5 metro pločio žemės juosta aplink šiuos ženklus.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 139 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintos pasienio ruožo ribos ir valstybės sienos apsaugos zonos ribos. Dalis Kretingos rajono, Skuodo rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritorijos yra pasienio ruožo apsaugos zonos ribose. Veiklą pasienio ruože reglamentuoja Pasienio teisinio režimo taisyklės.

Darbėnų seniūnijoje patenka gyvenvietės Aušrakaimis, Benaičiai, Drumulis, Kalgraužiai, Kiaupiškės, Laukžemė, Lendimai, Mažučiai, Medomiškiai, Medšarkiai, Naujoji Įpiltis, Pelėkiai, Senoji Įpiltis, Sūdėnai, Žyneliai, Kretingos seniūnijoje – Vilimiškė.

______

Pasienio teisinio režimo taisyklės reglamentuoja asmenų buvimą pasienio ruože, pasienio teisinį režimą valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje, pasienio teisinį režimą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose pasienio ruožo teritorijoje esančiuose vidaus vandenyse.

Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 10 straipsnį pasienio ruože statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas turi būti suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).

Planuojamos alternatyvos nepatenka į valstybės sienos apsaugai skirtas teritorijas, kuriose bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama. Planuojamos 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos (I ir II alternatyva) patenka į pasienio ruožą. Pasienio teisinio režimo taisyklės reglamentuoja asmenų buvimą pasienio ruože, pasienio teisinį režimą valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje, pasienio teisinį režimą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose pasienio ruožo teritorijoje esančiuose vidaus vandenyse.

Dirvožemio tarša Taršos židinys – žemės paviršiuje ar gilesniuose sluoksniuose esanti teršiančių medžiagų sankaupa, iš kurios vyksta šių medžiagų migracija į dirvožemį, gruntą ir požeminį vandenį.

Teršiančios medžiagos - visos medžiagos, kurių koncentracija geologinėje aplinkoje viršija gamtinį foną.

Potencialus taršos židinys – žmogaus ūkinės veiklos objektas, iš kurio teršiančios medžiagos gali patekti į aplinką. Informacija apie potencialius taršos židinius yra prieinama paprastais metodais, o lokalizuoti ir apibūdinti tikrąjį taršos židinį reikalingi specialūs tyrimai.

Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai (TŽ) kelia grėsmę geologinės aplinkos - dirvožemio, grunto ir požeminio vandens kokybei. Siekiant įvertinti geologinės aplinkos kokybės blogėjimo tikimybę ir mastą, būtina potencialių taršos židinių apskaita ir duomenų apie kokybės blogėjimo tikimybę ir mastą.

Dirvožemio, grunto, požeminio vandens – ekologinę būklę lemia gamtinės geoekologinės sąlygos bei žmogaus ūkinė veikla. Neigiamos žmogaus veiklos įtakos geologinės aplinkos kokybei galimybių (tikimybę) galima vertinti pagal potencialių geoekologinės aplinkos taršos židinių (TŽ) techninę būklę, padėtį geoekologinėje aplinkoje, teršiančių medžiagų šiuose objektuose savybes ir kitus požymius. Potencialiai pavojingi šių objektų požymiai yra vertinami sistematikai apibūdinant (inventorizuojant) TŽ.

Vieningoje Lietuvos geologinės aplinkos TŽ informacinėje sistemoje yra patalpinta informacija apie planuojamos teritorijos potencialius TŽ. Šioje sistemoje objektai yra apibudinti pagal daugelį požymių, kas leidžia preliminariai įvertinti potencialų jų pavojingumą geoekologinės aplinkos kokybei.

Iki 2020 metų pradžios buvo inventorizuoti potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai, tai yra ūkinės veiklos objektai, kuriuose saugomos, naudojamos ar šalinamos teršiančios medžiagos. Jie kelia grėsmę geoekologinei aplinkai (dirvožemiui, gruntui, požeminiam vandeniui). Šie taršos židiniai suskirstyti pagal potencialų pavojų geologinei aplinkai. Į planuojamą teritorija patenkantys potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai pateikti 4.6 paveiksle.

Siekiant įvertinti geologinės aplinkos kokybės pokyčius vykstančius dėl žmogaus ūkinės veiklos ir valdyti informaciją apie grunto ir požeminio vandens taršą, nuo 1998 metų Lietuvos geologijos tarnyboje buvo pradėta formuoti valstybinė Geologinės aplinkos taršos židinių skaitmeninė informacinė sistema. Informacinėje sistemoje renkami duomenys apie esamus ir potencialius geologinės aplinkos taršos židinius, kurie yra inventorizuojami vykdant lauko darbus ir panaudojant įvairaus detalumo geologinių tyrimų rezultatus. Pagrindinis taršos židinių informacinės sistemos kūrimo tikslas yra regioninės technogeninės taršos ir kai kurių objektų pavojingumo vertinimas.

______

4.6 pav eikslas. Planuojamoje teritorijoje deklaruotas potencialus geologinės aplinkos taršos židinys (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

Planuojamoje teritorijoje iki 2020 metų inventorizuoti taršos židiniai pateikiami (4.7 lentelė).

4. 7 lentelė. Inventorizuoti taršos židiniai planuojamoje teritorijoje

Taršos židiniai Kiekis (vnt.) Teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai: Sandėlis 5 Juodligės židinys 1 Rezervuaras 2 Sąvartynas 4 Valymo įrenginiai 2 Pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai Naftos bazė 2 Technikos kiemas 2 Plovykla 1 Asfaltbetonio bazė 1 Degalinė 1 Teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos Naftos produktų išsipylimo vieta 1 Iš viso: 22

Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos pateiktais, Geologinės aplinkos potencialių taršos židinių informacinės sistemos duomenimis, planuojamoje teritorijoje yra inventorizuoti potencialūs taršos židiniai. Potencialūs taršos židiniai pagal vykdomos veiklos ir poveikio ypatumus, yra priskiriami trims tipams: I tipas – pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; II tipas – teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; III tipas – gyvulininkystės objektai. Potencialių taršos židinių teritorinė sklaida teikiama žemėnaudos brėžinyje. Poveikis geologinės aplinkos kokybei urbanizuotose teritorijose yra kompleksiškas. Čia didelis taršos židinių tankis ir teršiančių medžiagų įvairovė juose lemia gana ženklius geologinės aplinkos kokybės pokyčius – dirvožemio ir gruntinio vandens užterštumą naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitokiomis pavojingomis teršiančiomis medžiagomis.

______

Vykdant ūkinę veiklą šiuose objektuose, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys aplinkosauginių reikalavimų vykdymui.

Pagrindinės veiklos vykdant užterštų teritorijų valymą – užteršto grunto pašalinimas iš taršos židinių ir perdavimas utilizavimui (ar išvalymui), likusių statinių ar jų likučių demontavimas, likusių ar susidariusių atliekų išvežimas ir perdavimas saugiam sutvarkymui ir teritorijos, po išvalymo, sutvarkymas. Planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietose (I; II; III alternatyvos) ir elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų vietose užterštų teritorijų nėra.

5. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos aprašymas Nevaldoma urbanizacija gali turėti neigiamos įtakos ir negrįžtamų pasekmių aplinkai, visų pirma gamtinei ir kultūrinei. Vystant Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planą“ reikia įvertinti, kad nebūtų paveiktos:

Saugomos te ritorijos Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, saugomos teritorijos yra sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomų teritorijų paskirtis – garantuoti gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos išteklių atkūrimą, sudaryti palankias sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos paveldo ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Į planuojamą teritoriją patenkančios saugomos teritorijos pateiktos 5.1, 5.2 paveiksle.

Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 kovo 24 d. raštu Nr. (4)-V3-392 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies I alternatyva) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Tuo tarpu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 kovo 25 d. raštu Nr. (4)-V3-400 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) statybos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

______

5.1 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos ir alternatyvios trasos saugomų teritorijų atžvilgiu žemyninėje dalyje (Šaltinis: www.stk.am.lt )

Jūrinėje dalyje saugomos teritorijos pateiktos 5.2 paveiksle.

5.2 pav eikslas. Jūrinėje dalyje esančios saugomos teritorijos (Šaltinis: www.stk.am.lt ) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 53

______

Į planuojamą teritoriją žemyninėje dalyje patenka saugomos teritorijos:

Valstybės saugomos teritorijos: . Būtingės geomorfologinis draustinis , kurio tikslas išsaugoti pajūrio kopų ruožą.

5.3 pav eikslas. Būtingės geomorfologinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM)

. Sudėnų botaninis -zoologinis draustinis , kurio tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

5.4 pav eikslas. Sudėnų botaninis-zoologinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM)

______

Savivaldybės saugoma teritorija planuojamoje teritorijoje:

. Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis. Alterntyvios trasos nepatenka į draustinio teritoriją

5.5 pav eikslas. Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM)

Arčiausia siūlomų alternatyvų esančios Valstybės saugomos teritorijos :

. Margininkų botaninis - zoologinis draustinis, kurio tikslas išsaugoti Margininkų pušyno, Šventosios paupių augaliją bei savitą gyvūniją .

5.6 pav eikslas. Margininkų botaninis - zoologinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 55

______

. Daubėnų miško pušies genetinis draustinis, kurio tikslas išsaugoti Daubėnų miško paprastosios pušies (Pinus sylvestr L.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga.

5.7 pav eikslas. Daubėnų miško pušies genetinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM)

„Natura 2000 “ teritorijos žemyninėje planuojamos teritorijos dalyje (alternatyvios trasos kerta šias teritorijas)

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos

Biologinės įvairovės išsaugojimas - vienas iš svarbiausių uždavinių, siekiant darnaus visuomenės vystymosi. Biologinė įvairovė, be kitų svarbių funkcijų, yra ir gamtinių sistemų funkcionalumo bei stabilumo garantas.

Remiantis ES Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimais Europos Sąjungos šalyse kuriamas bendras specialių saugomų teritorijų ekologinis tinklas „Natura 2000“. Jis skirtas palaikyti ir išsaugoti natūralias, pusiau natūralias buveines, nykstančių gyvūnų bei augalų rūšis jų paplitimo vietose. Lietuva tapdama Europos Sąjungos nare įsipareigojo parinkti ir įsteigti paukščių bei natūralių buveinių apsaugai svarbias teritorijas įjungiant jas į „Natura 2000“ tinklą.

. Baltijos Šventosios upė. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė.

5.8 pav eikslas. Baltijos Šventosios upė (Šaltinis: VSTT prie AM)

______

. Sudėnų pieva. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 tinklui tikslas: 6410,Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai

5.9 pav eikslas. Sudėnų pieva (Šaltinis: VSTT prie AM)

Arčiausiai koncepcinių alternatyvų esančios Natura 2000 teritorijos

Buveinių apsaugai svarbi teritorija

. Senosios Įmpilties apylinkės. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 tinklui tikslas: 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; Skiautarėtasis tritonas.

5.1 0 pav eikslas. Senosios Įpilties apylinkės (Šaltinis: VSTT prie AM)

______

. Šventosios upės slėnis ties Margininkais . Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 tinklui tikslas: 6270, Rūšių turtingi smilgynai; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 6450 Aliuvinės pievos; 6530 Miškapievės.

5.11 pav eikslas. Šventosios upės slėnis ties Margininkais (Šaltinis: VSTT prie AM)

Gamtos paveldo objektai planuojamoje teritorijoje: Į planuojamą teritoriją patenka keturi gamtos paveldo objektai 3 rieduliai valstybės saugomi ir 1 savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas - Būtingės ąžuolas (5.12 paveikslas).

5.12 pav eikslas. Į planuojamą teritoriją patenkančios saugomos teritorijos (Šaltinis: www.stk.am.lt )

______

5.1 lentelė. Valstybės saugomo gamtos paveldo objekto – Akmuo Daubos kūlis duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

5.2 lentelė. Valstybės saugomo gamtos paveldo objekto – Akmuo Būdelė duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

______

5.3 lentelė. Valstybės saugomo gamtos paveldo objekto - Akmuo Laumės lova duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

5.4 lentelė. Savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas - Būtingės ąžuolas duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

______

Visais atvejais priklausymas saugomų teritorijų tinklui ar šių teritorijų kaimynystė sąlygoja apribojimus teritorijų urbanistinei plėtrai. Priimant sprendinius būtina įvertinti galimą poveikį saugomoms teritorijoms. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.

Saugomos teritorijos planuojamos teritorijos jūrinėje dalyje

Planuojamoje teritorijoje Baltijos jūroje plyti valstybinės reikšmės Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas su paukščių ir buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis.

5.13 pav eikslas. Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas (Šaltinis: VSTT prie AM)

Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligoną kerta jūrinės dalies I ir II alternatyvos.

5.5 lentelė. Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligono duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

Identifikavimo kodas: 0900000000032

Biosferos poligono Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas pavadinimas:

Steigėjas - institucija: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Steigimo data: 2015.04.23

Įsteigimo teisės aktas:

LR aplinkos ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. D1-333 (TAR, 2015-04-29, Nr. 6470)

Teisės aktas, nustatęs dabartines ribas (aktuali LR aplinkos ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. D1-333 redakcija):

(TAR, 2015-04-29, Nr. 6470)

Steigimo tikslas: Išsaugoti vertingą Baltijos jūros ekosistemos dalį Klaipėdos – Ventspilio plynaukštėje, ypač siekiant išsaugoti: Europos Bendrijos svarbos natūralios jūrų buveinės – 1170 rifų – plotus ir užtikrinti palankią buveinės apsaugos būklę; saugomų Europos Bendrijos svarbos žiemojančių vandens paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca) reguliarių sankaupų vietą ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę; alkų (Alca torda), ledinių ančių (Clangula hyemalis) populiacijas jų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietoje ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę; vykdyti natūralios buveinės ir saugomų rūšių, nurodytų Nuostatų 3.1 punkte, stebėseną (monitoringą), su saugomų vertybių apsauga susijusius mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie jų būklę; analizuoti žmogaus veiklos poveikį jūros ekosistemai; užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tvariai; propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus Plotas, ha: 31949.310

Vieta: Baltijos jūros priekrantė

Įregistravimo į kadastrą data: 2015.05.07

Saugomos teritorijos arba jos dalies tarptautinė Paukščių apsaugos svarba:

Tvarkymo priemones nustatantys dokumentai:

______

. Buveinių apsaugai svarbi teritorija - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštė.

Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas – 1170 rifai.

5.15 pav eikslas. Buveinių apsaugai svarbi teritorija - Klaipėdos–Ventspilio plynaukštė (Šaltinis: VSTT prie AM)

Buveinių apsaugai svarbia teritoriją - Klaipėdos–Ventspilio plynaukštę kerta jūrinės dalies II alternatyva.

. Paukščių apsaugai svarbi teritorija - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštė. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas - žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) sankaupų vietų apsaugai.

5.16 pav eikslas. Paukščių apsaugai svarbi teritorija - Klaipėdos–Ventspilio plynaukštė (Šaltinis: VSTT prie AM)

Paukščių apsaugai svarbią teritoriją - Klaipėdos–Ventspilio plynaukštę kerta jūrinės dalies I ir II alternatyvos.

______

Baltijos jūroje alternatyvios trasos priartėja prie Baltijos jūros talasologinio draustinio su paukščių ir buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (5.14 paveikslas).

5.14 paveikslas. Baltijos jūros talasologinis draustinis (Šaltinis: VSTT prie AM)

5.6 lentelė. Baltijos jūros talasologinio draustinio duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM) Identifikavimo kodas: 0211000000001

Draustinio pavadinimas: Baltijos jūros talasologinis draustinis

Draustinio reikšmė: Valstybinis

Draustinio rūšis: Talasologinis

Steigimo data: 2005.05.25

Įsteigimo teisės aktas: LRV 2005-05-19 nutarimas Nr. 561 (Žin., 2005, Nr. 65-2336)

Teisės aktas, nustatęs dabartines LRV 2005-05-19 nutarimas Nr. 561 (Žin., 2005, Nr. 65-2336) draustinio ribas (aktuali redakcija):

Steigimo tikslas: Išsaugoti rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietą

Plotas, ha: 14027.099

Vieta: Baltijos jūros priekrantė

Įregistravimo į kadastrą data: 2005.10.05

Saugomos teritorijos arba jos dalies Paukščių ir buveinių apsaugos tarptautinė svarba:

______

„Natura 2000 “ teritorijos jūrinėje dalyje prie alternatyvių trasų

Baltijos jūros talasologiniame draustinyje įsteigtos paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.

. Buveinių apsaugai svarbi teritorija - Baltijos jūros priekrantė. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas: 1170, Rifai; Upinė nėgė.

5.7 lentelė. Buveinių apsaugai svarbi teritorija - Baltijos jūros priekrantė duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

Identifikavimo kodas: 1000000000185

Vietovės indentifikatorius (ES LTPAL0001 kodas):

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Baltijos jūros priekrantė pavadinimas: Vieta:

Plotas, ha: 12633.569

Apsaugos statusas: Teritorijos atitinkančios BAST kriterijus ir patvirtintos ministro įsakymu

Statuso suteikimo data: 2005.08.31

Buveinių apsaugai svarbios vietovės įsteigimo LR aplinkos ministro 2009 -04 -22 įsakymas Nr. pagrindas (juridinis aktas): D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039)

Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 1170, Rifai; Upinė nėgė tinklui tikslas:

Įregistravimo į kadastrą data: 2007.03.20

. Paukščių apsaugai svarbi teritorija - Baltijos jūros priekrantė . Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas: Sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsaugai.

5.8 lentelė. Paukščių apsaugai svarbi teritorija - Baltijos jūros priekrantė duomenys (Šaltinis: VSTT prie AM)

Identifikavimo kodas: 1100000000060

Vietovės indentifikatorius (ES kodas): LTPALB001

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Baltijos jūros priekrantė pavadinimas:

Vieta: Lietuvos teritoriniai vandenys

Plotas, ha: 17096.698

Statuso suteikimo data: 2005.09.11

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos LRV 2005-09-07 nutarimas Nr. 982 (Žin., įsteigimo pagrindas: 2005, 110-4012)

Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 Sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių tinklui tikslas: (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių

______

(Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsaugai

Įregistravimo į kadastrą data: 2006.06.15

Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.

5.9 lentelė. Arčiausia planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstykla „Darbėnai“ statybos vietos esančios saugomos teritorijos, Natura 2000 teritorijos ir Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Kaitiklių stoties Atstumas iki ir 330 kV Eil. Saugomos teritorijos Saugomos teritorijos trumpa vietos skirstykl os Nr. pavadinimas charakteristika alternatyvos vieto s (km) alternatyvos Valstybės saugomos teritorijos 1. I alternatyva Sudėnų botaninis-zoologinis tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio 1,38 draustinis ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis Margininkų botaninis tikslas išsaugoti Margininkų pušyno, 4,20 zoologinis draustinis Šventosios paupių augaliją bei savitą gyvūniją .

2. II alternatyva Sudėnų botaninis-zoologinis tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio 2,10 draustinis ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis Margininkų botaninis tikslas išsaugoti Margininkų pušyno, 4,80 zoologinis draustinis Šventosios paupių augaliją bei savitą gyvūniją .

3. III alternatyva Sudėnų botaninis-zoologinis tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio 4,60 draustinis ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis Margininkų botaninis tikslas išsaugoti Margininkų pušyno, 7,20 zoologinis draustinis Šventosios paupių augaliją bei savitą gyvūniją .

Natura 2000 teritorijos (BAST) 4. I alternatyva Baltijos Šventosios upė Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 6,3 2000 tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė Sudėnų pieva Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 1,38 200 tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai Senosios Įmpilties apylinkės Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 1,7 200 tinklui tikslas: 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; Skiautarėtasis tritonas

______

5. II alternatyva Baltijos Šventosios upė Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 6,8 2000 tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė Sudėnų pieva Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2,10 200 tinklui tikslas: 6410,Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai Senosios Įmpilties apylinkės Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2,7 200 tinklui tikslas: 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; Skiautarėtasis tritonas 6. III alternatyva Baltijos Šventosios upė Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 9,4 2000 tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė Sudėnų pieva Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 4,6 200 tinklui tikslas:6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai Senosios Įmpilties apylinkės Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 5,5 200 tinklui tikslas: 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; Skiautarėtasis tritonas Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai 7. I alternatyva Akmuo Būdelė Objekto skelbimo saugomu tikslas: 1,26 Aukštis, m: 1.50 Ilgis, m: 5.15 Plotis, m: 3.50 Perimetras, m: 14.86 Akmuo Laumės lova Objekto skelbimo saugomu tikslas: 5,2 Aukštis, m: 1.31 Ilgis, m: 2.96 Plotis, m: 2.66 Perimetras, m: 8.27 8. II alternatyva Akmuo Būdelė Objekto skelbimo saugomu tikslas: 1,2 Aukštis, m: 1.50 Ilgis, m: 5.15 Plotis, m: 3.50 Perimetras, m: 14.86 Akmuo Laumės lova Objekto skelbimo saugomu tikslas: 4,3 Aukštis, m: 1.31 Ilgis, m: 2.96 Plotis, m: 2.66 Perimetras, m: 8.27 9. III alternatyva Akmuo Būdelė Objekto skelbimo saugomu tikslas: 3,1 Aukštis, m: 1.50 Ilgis, m: 5.15 Plotis, m: 3.50 Perimetras, m: 14.86 Akmuo Laumės lova Objekto skelbimo saugomu tikslas: 2,0 Aukštis, m: 1.31 Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 66

______

Ilgis, m: 2.96 Plotis, m: 2.66 Perimetras, m: 8.27

5.10 lentelė. Valstybės saugomų teritorijų, kurias kerta požeminio kabelio trasos, sąrašas

Elektros energijos Eil. Saugomos teritorijos perdavimo požeminio Saugomos teritorijos trumpa charakteristika Nr. pavadinimas kabelio trasos 1. P1 -1_1 Sudėnų botaninis - Tikslas - išsaugoti Šventosios paslėnio zoologinis draustinis ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis 2. P1 -1_2 nekerta 3. P1 -1_3 nekerta

4. P1 -1_4 nekerta 5. P1 -2_1 Tikslas - išsaugoti Šventosios paslėnio Sudėnų botaninis - ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove zoologinis draustinis su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis 6. P1 -2_2 nekerta

7. P1 -2_3 nekerta

8. P1 -2_4 nekerta 9. P2_1 Sudėnų botaninis - Tikslas - išsaugoti Šventosios paslėnio zoologinis draustinis ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis Būtingės geomorfologinis Tikslas – išsaugoti pajūrio kopų ruožą draustinis 10. P2_2 Būtingės geomorfologinis Tikslas – išsaugoti pajūrio kopų ruožą draustinis 11. P2_3 Būtingės geomorfologinis Tikslas – išsaugoti pajūrio kopų ruožą draustinis 12. P2_4 Būtingės geomorfologinis Tikslas – išsaugoti pajūrio kopų ruožą draustinis

5.1 1 lentelė. „Natura 2000“ teritorijų, kurias kerta požeminio kabelio trasos, sąrašas

Elektros energijos „Natura 2000 “ Eil. perdavimo požeminio teritorijos Saugomos teritorijos trumpa charekteristika Nr. kabelio trasos pavadinimas 1. P1 -1_1 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

Sudėnų pievos Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 (BAST) tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 2. P1 -1_2 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

______

3. P1 -1_3 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

4. P1 -1_4 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

5. P1 -2_1 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė Sudėnų pievos Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 (BAST) tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 6. P1 -2_2 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

7. P1 -2_3 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

8. P1 -2_4 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

9. P2_1 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė Sudėnų pievos Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 200 (BAST) tinklui tikslas:6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 10. P2_2 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

11. P2_3 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

12. P2_4 Baltijos Šventosios Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 upė (BAST) tinklui tikslas Upinės nėgė; Ovalioji geldutė

5.12 lentelė. Valstybės saugomų teritorijų, kurias kerta Harmony Link jungtis jūrinėje dalyje, sąrašas

Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Eil. Saugomos teritorijos Harmony Link jungties Saugomos teritorijos trumpa charakteristika Nr. pavadinimas (jūrinėje dalyje) alternatyvos 1. I alternatyva Klaipėdos – Ventspilio Išsaugoti vertingą Baltijos jūros ekosistemos plynaukštės biosferos dalį Klaipėdos – Ventspilio plynaukštėje, poligonas ypač siekiant išsaugoti: Europos Bendrijos svarbos natūralios jūrų buveinės – 1170 rifų – plotus ir užtikrinti palankią buveinės apsaugos būklę; saugomų Europos Bendrijos svarbos žiemojančių vandens paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca) reguliarių sankaupų vietą ir užtikrinti

______

palankią jų apsaugos būklę; alkų (Alca torda), ledinių ančių (Clangula hyemalis) populiacijas jų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietoje ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę; vykdyti natūralios buveinės ir saugomų rūšių, nurodytų Nuostatų 3.1 punkte, stebėseną (monitoringą), su saugomų vertybių apsauga susijusius mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie jų būklę; analizuoti žmogaus veiklos poveikį jūros ekosistemai; užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tvariai; propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus 2. II alternatyva Klaipėdos – Ventspilio Išsaugoti vertingą Baltijos jūros ekosistemos plynaukštės biosferos dalį Klaipėdos – Ventspilio plynaukštėje, poligonas ypač siekiant išsaugoti: Europos Bendrijos svarbos natūralios jūrų buveinės – 1170 rifų – plotus ir užtikrinti palankią buveinės apsaugos būklę; saugomų Europos Bendrijos svarbos žiemojančių vandens paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca) reguliarių sankaupų vietą ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę; alkų (Alca torda), ledinių ančių (Clangula hyemalis) populiacijas jų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietoje ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę; vykdyti natūralios buveinės ir saugomų rūšių, nurodytų Nuostatų 3.1 punkte, stebėseną (monitoringą), su saugomų vertybių apsauga susijusius mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie jų būklę; analizuoti žmogaus veiklos poveikį jūros ekosistemai; užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tvariai; propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus

5.13 lentelė. „Natura 2000“ teritorijų, kurias kerta Harmony Link jungtis jūrinėje dalyje, sąrašas

Energetikos sistemos sinchronizacijos Eil. Natura 2000 teritorijos projekto Harmony Saugomos teritorijos trumpa charekteristika Nr. pavadinimas Link jungties (jūrinėje dalyje) alternatyvos 1. I alternatyva Paukščių apsaugai svarbi Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 teritorija - Klaipėdos– tinklui tikslas - žiemojančių nuodėgulių Ventspilio plynaukštė (Melanitta fusca) sankaupų vietų apsaugai.

2. II alternatyva Paukščių apsaugai svarbi Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 teritorija - Klaipėdos– tinklui tikslas - žiemojančių nuodėgulių Ventspilio plynaukštė (Melanitta fusca) sankaupų vietų apsaugai.

Buveinių apsaugai Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 svarbi teritorija - Klaipėdos – tinklui tikslas – 1170 rifai. Ventspilio plynaukštė

______

Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kraštovaizdžio draustinių nuostatai, statybos techniniai reglamentai. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) esantiems draustinyje, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos, remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais, pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.

Saugomose teritorijose galioja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys planavimo dokumentai.

Rengiant Vystymo planą laikomasi nuostatos, kad saugomų teritorijų gretimybėje numatomi sprendiniai neturi daryti neigiamo poveikio saugomoms teritorijoms.

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės

Lietuvos Respublikoje, atlikus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją, buvo surinkti tikslūs jų plotų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už jų ribų. „Planuojamos Harmony link jungties 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos koncepcinių alternatyvų brėžinyje“ yra pateikiami Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizacijos žemėlapio duomenys (geoportal.lt) – pažymimos planuojamoje teritorijoje ir jos gretimybėse inventorizuotos pievų ir miškų buveinės. Planuojant ūkinę veiklą įvertinti į planuojamą teritoriją patenkantys:

 smėlynų buveinių plotai;

 pievų buveinių plotai;

 pelkių buveinių plotai;

 miškų buveinių plotai.

Į planuojamą teritoriją patenkančios Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijos pateiktos Bendrųjų sprendinių formavimo. Koncepcijos. Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos alternatyvų brėžinyje.

Gamtinis karkasas Gamtinis karkasas juridiškai įteisintas Aplinkos apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymuose. Tai bendra kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistema, jungianti visas gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.

Gamtinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo teritorijų sistemą nustato Lietuvos Respublikos teritorijos, Klaipėdos apskrities ir Palangos miesto savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendruosiuose planuose patvirtintas ir lokalizuotas gamtinis karkasas.

Gamtinio karkaso paskirtis:

 sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;  sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;  saugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;  optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. Gamtinį karkasą sudaro: Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 70

______

1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;

2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.

Visa planuojama teritorija Palangos m. sav. teritorijoje patenka į gamtinį karkasą (5.17 paveikslas). Nustatytą gamtinio karkaso teritorinę sudėtį planuojamoje Palangos miesto teritorijoje sudaro:

 Nacionalinės reikšmės Pamario geoekologinė takoskyra;  Rajoninės reikšmės Šventosios migracijos koridorius;  Vietinės reikšmės mažųjų upelių migracijos koridoriai.

5.17 pav eikslas. Ištrauka iš Palangos miesto teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso brėžinio

Nustatytą gamtinio karkaso teritorinę sudėtį planuojamoje Kretingos raj. sav. teritorijoje sudaro (5.18 paveikslas):

 Nacionalinės reikšmės Pamario geoekologinė takoskyra;  Rajoninės reikšmės Šventosios migracijos koridorius;  Vietinės reikšmės mažųjų upelių migracijos koridoriai;  Rajoninės reikšmės Laužemės, Darbėnų vidinio stabilizavimo arealai;  Vietinės reikšmės vidinio stabilizavimo arialai.

______

5.18 pav eikslas. Ištrauka iš Kretingos raj. sav. teritorijos bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo, rekreacijos ir turizmo brėžinio

Į gamtinį karkasą nepatenka planuojamos 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos pagal (II; III alternatyvas). Į gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealą patenka apie 11,4 ha 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos pagal (I alternatyvą) (žiūrėti brėžinį: Bendrųjų sprendinių formavimas. Koncepcija. Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos koncepcinės alternatyvos Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse M 1:2000). Sklypo dalyje, patenkančioje į gamtinį karkasą galioja gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-858, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagal kuriuos:

 keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą (formuojant gyvenamąsias, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų, rekreacines teritorijas), formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys, miškų ūkio paskirties žemės sklypai (žemės ūkio paskirties sklype

______

buvusios miško naudmenos), kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji (rekreaciniai, apsauginiai, ekologiniai) želdynai.  gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, atliekamos atitinkamos poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimo procedūros, numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.

Gamtinis karkasas planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos analizuojamoje teritorijoje pagal I alternatyvą užima 11,4 ha teritorijos, miškas užima 5,6 ha. Įgyvendinant Vystymo plano sprendinius, neužstatyta teritorija gamtiniame karkase turi sudaryti apie 5,7 ha šio gamtinio karkaso ploto.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2007, Nr. 137-5624 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso, ploto. Pagal šio įsakymo priedą „Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedą“ susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto 10 %.

5. 14 lentelė. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos kertančios gamtinį karkasą

Elektros energijos Eil. perdavimo požeminio Gamtinio karkaso sudėtinė dalis Nr. kabelio trasos 1. P1 -1_1 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius Vietinės reikšmės vidinio stabilizavimo arealą 2. P1 -1_2 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius 3. P1 -1_3 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosiosupės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius 4. P1 -1_4 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4, D-4 upelių migracijos koridorius 5. P1 -2_1 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius Vietinės reikšmės vidinio stabilizavimo arealą 6. P1 -2_2 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š -4 upelių migracijos koridorius 7. P1 -2_3 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius 8. P1 -2_4 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4, D-4 upelių migracijos koridorius 9. P2_1 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius Vietinės reikšmės vidinio stabilizavimo arealą 10. P2_2 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 73

______

Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius 11. P2_3 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4 upelių migracijos koridorius 12. P2_4 Nacionalinės reikšmės geoekologinę takoskyrą; Rajoninės reikšmės Šventosios upės migracijos koridorių Vietinės reikšmės Kulšės, Š-2, Š-4, D-4 upelių migracijos koridorius

Visose gamtinio karkaso teritorijose:

. skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija, palaikoma ir didinama biologinė įvairovė, miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarinėse bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramonės įmonės ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis;

. prioritetas teikiamas šių teritorijų apželdinimui mišku, miško parkų ir kitų rekreacinės bei ekologinės paskirties želdynų įveisimui ir darniam tvarkymui, ekologinei žemdirbystei.

Gamtinio karkaso teritorijose draudžiama:

. naujų pramonės įmonių, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, statyba;

. gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos rekreacinės paskirties teritorijose formuoti kompaktiškai užstatytas teritorijas*.

*Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.

Gamtiniame karkase esančių kitos paskirties žemės sklypų:

. užstatymo tankis ribojamas iki 30% ploto, išskyrus miestų, miestelių kompleksiniuose ir (ar) specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą ir geoekologinį potencialą, užstatymo tankis pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose gali būti padidintas iki 50 procentų sklypo ploto;

. stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis gali būti didesnis nei 50%, tačiau tokiais atvejais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos didinamos ne mažiau kaip 10% ;

. gamtiniame karkase esančios senamiesčių statusą turinčios teritorijos planuojamos ir tvarkomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Gamtinis karkasas suprantamas kaip vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas.

Gamtiniame karkase veikla gali būti vykdoma tik įvertinus jos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Gamtiniame karkase apribojimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, bei eilė kitų, veiklą reglamentuojančių dokumentų.

______

Žemyninės dalies brėžinyje Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos koncepcinės alternatyvos Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse masteliu M 1:20 000 pateikta gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija. Ekologinio stabilizavimo teritorijos, kaip bendrosios erdvinės struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei pusiausvyrai palaikyti.

Paviršinio vandens telkiniai Per planuojamą teritoriją tekančios upės priklauso Šventosios upės baseinui (Šventoji) (5.19 paveikslas).

Šventosios baseino pagrindinė upė yra Šventoji ji išteka iš Vakarų Žemaičių lygumos, prieledyninio baseino apskalautų galinių morenų ruožo papėdėje. Iš pradžių ji teka į šiaurės vakarus eroziniu slėniuku (vagos nuolydis apie 0,1%), bet, įsiliejus dešiniajam intakui Luknai, staiga suka į pietvakarius, nes ta kryptimi driekiasi ledyno tirpsmo vandenų išplautas platus senslėnis. Taigi upyno raidos atžvilgiu, pagrindinė upė yra Lukna, o Šventoji – pastarosios intakas. Nuo Luknos žiočių upė net 32 km vingiuoja Lietuvos – Latvijos pasieniu (vagos nuolydis senslėnyje sumažėja nuo 0,045 % ruožo pradžioje iki 0,030 % jo pabaigoje), po to vėl sugrįžta į Lietuvą, giliu eroziniu slėniu kerta Baltijos pajūrio aukštesniąsias terasines lygumas (vagos nuolydis padidėja iki 0,066 %) ir, galutinai nurimusi (paskutinių 10 km žemupio ruožo nuolydis – tik 0,004%), įteka į Baltijos jūrą ties Šventąją.

Šventosios upė ilgis – 68 km, baseino plotas – 472 km 2 (Lietuvoje – 390 km 2). Didžiausias intakas – į žemupį iš kairės įtekanti Darba (26 km, 119 km 2). Kiti upeliai (Kulšė, Įpiltis, Lukna ir kt.) yra gerokai mažesni; visi jie yra trumpesni kaip 20 km, o jų baseinai – mažesni nei 50 km 2. Bendras upių tinklo tankis aptariamame baseine yra 0,81 km/km 2 (Jablonskis ir.kt., 1991). Ežerų beveik nėra, jei, žinoma, neskaityti mažų vandens telkinių, kuriais nubarstytas Šventosios senslėnio dugnas, ir tik 7 ha Kasučių ežerėlio Darbos baseine. Nėra ir didelių tvenkinių: didžiausio – Mažučių tvenkinio, įrengto Darbos upelyje, plotas yra apie 1,2 km 2. Prie Įpilties ir Darbos upelių išliko XIX a. pradžioje statyti vandens malūnai (Senosios Impilties, Darbėnų) ir jų tvenkinukai (1,8 ha ir 6,5 ha). Pelkėms tenka apie 4 % Šventosios baseino ploto. Didžiausia (apie 5 km 2) yra Palangos miesto savivaldybėje plytinti Pajūrio pelkė, kurią iš dalies drenuoja Žiba – kairysis Darbos intakas (16 km, 48 km 2). Pelkės durpių klodas yra 3-4 m storio ir susideda iš pušinių ir nendrinių durpių, slūgsančių ant jūros smėlio.

5.19 pav eikslas. Upių baseinai planuojamoje teritorijoje (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Kaip ir kitos pajūrio regiono upės, Šventąją maitina lietaus vanduo. Sausą vasarą upė aukštupyje labai nusenka, nes upės požeminis maitinimas menkas.

______

5.20 pav eiks las. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių kadastro

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos

Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija).

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos pateiktos žemyninės dalies brėžinyje Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos koncepcinės alternatyvos Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse. M 1:20 000.

Paviršinių vandens telkinių apsauga

Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos paviršiniams vandens telkiniams nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372 su vėlesniais pakeitimais). Apsaugos juostos išorinė riba:

 prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito nuo 5 m iki 25 m priklausomai nuo pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampo;  prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1–2 ha, bei prie visų kanalų – du kartus mažesniu atstumu turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, t.y. nuo 2,5 m iki 12,5 priklausomai nuo pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampo;

______

 prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių – du kartus didesniu atstumu.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų paskirtis – sumažinti galimybę į vandens telkinį patekti pavojingoms medžiagoms, apsaugoti krantus nuo erozijos, apriboti ūkinę veiklą, kuri gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes.

Planuojamoje teritorijoje veikla turi būti vystoma nepažeidžiant paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų reikalavimų numatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsniuose. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos kerta visą eilę paviršinių vandens telkinių (5.16 lentelę).

5. 15 lentelė. Į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas patenkančios 330 kV skirstyklos statybos vietos

Keitiklių stoties ir 330 kV Eil. Plotas (m 2) vandens skirstykl os „Darbėnai“ viet os Upių pavadinimas Nr. telkinio apsaugos juostoje alternatyvos 1. I alternatyva 804 K-2 (Kulšės intakas)

2. II alternatyva 3365 Kulšė

3. III alternatyva nepatenka

5. 16 lentelė. Požeminio kabelio trasos, kertančios paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas Plotas vandens Elektros energijos Eil. telkinio pakrantės perdavimo požeminio Upių pavadinimas Nr. apsaugos juostoje kabelio trasos (m 2) 1. P1 -1_1 2213,9 Šventoji 649,7 Kulšė 2. P1 -1_2 2213,9 Šventoji 297,7 K-2 (Kulšės intakas) 200 Kulšė 3. P1 -1_3 2213,9 Šventoji 860,6 Kulšė 4. P1 -1_4 2213,9 Šventoji 400,2 Kulšė 100,8 D-4 (Darbos intakas ) 5. P1 -2_1 2431,5 Šventoji 649,7 Kulšė 6. P1 -2_2 297,6 K-2 (Kulšė s intakas ) 2431,5 Šventoji 200 Kulšė 7. P1 -2_3 860,6 Kulšė 2431,5 Šventoji 8. P1 -2_4 400,2 Kulšė 2431,5 Šventoji 100,8 D-4 (Darbos intakas) 9. P2_1 2213,9 Šventoji 649,7 Kulšė 10. P2_2 2213,9 Šventoji 297,7 K-2 (Kulšės intakas) 200 Kulšė 11. P2_3 2213,9 Šventoji

______

860,6 Kulšė 12. P2_4 100,8 D-4 (Darbos intakas) 400,2 Kulšė 2213,9 Šventoji

Reljefas ir geomorfologija Pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinę struktūrą planuojamos teritorijos vakarinis pakraštys randasi Vakarų Pabaltijo žemumų ruože, Pajūrio žemumos srityje. Pagal vyraujantį bendrąjį gamtinį pobūdį (vyrauja smėlingųjų pajūrio lygumų kraštovaizdis). Už jo ryčiau plyti Kuršo - Žemaičių aukštumos ruožas, vakarų Žemaičių žemumos sritis. Pagal vyraujantį bendrąjį gamtinį pobūdį čia vyrauja miškinga mažai urbanizuota agrarinė lyguma.

Baltijos jūros pakrantėje reljefas suformuotas Baltijos ledyninio ežero tipas - jūrinis. Toliau į žemyną pereinantis į vėlyvojo Nemuno ledynmečio suformuotą kraštinį moreninį kalvagūbrį, gūbrį už kurio tęsiasi vėlyvojo Nemuno ledynmečio suformuotas glacialinis reljefas (5.21 paveikslas).

5.21 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis geomorfologiniame žemėlapyje (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba )

Planuojamos teritorijos paviršių bei viršutinę žemės gelmių dalį suformavo paskutinio apledėjimo ledynas, teritorijos paviršius padengtas įvairiais smėliais, smėliais su žvirgždu, priesmėliais ir priemoliais (5.22 paveikslas).

______

5.22 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis kvartero geologiniame žemėlapyje (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

Vertinamos teritorijos geologinės – hidrogeologinės sąlygos apibūdinamos pagal Lietuvos geologijos tarnybos svetainėje (www.lgt.lt) pateikiamą informaciją bei Geologijos fonde sukauptą medžiagą.

Vertinamos teritorijos viršutinę geologinio pjūvio dalį dažniausiai sudaro Kvartero sistemos viršutinio Pleistoceno skaidmos viršutinio Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos dugninės morenos nuogulos (g III bl), suklostytos iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Taip pat paplitę fliuvioglacialinių darinių (f III bl) bei limnoglacialinių nuosėdų (lg III bl) plotai, fliuvioglacialiniai dariniai sudaryti iš smėlingų – žvirgždingų nuosėdų o, limnoglacialines nuosėdas sudaro molis, smulkus smėlis ir aleuritas. Vietomis paplitę Holoceno skaidmos dariniai: pelkių nuogulos (b IV), sudarytos iš durpės, upių ir upelių slėniuose aliuvines nuogulos (a IV), sudarytos iš įvairaus rupumo smėlio bei žvyro, vėjo supustyti eoliniai dariniai (v IV), sudaryti iš smulkaus smėlio, limninės (l IV) nuosėdos, sudarytos iš aleuritingo smėlio, deliuvio (šlaitų nuogulos) (d IV), sudarytos iš įvairus molingo smėlio, priesmėlio ir technogeniniai dariniai (t IV) (5.15 lent.). Kvartero uolienų, dengiančių nagrinėjamą teritoriją, storis kinta nuo 20 iki 300 metrų.

5. 15 lentelė. Geologinis pjūvis

Kvartero sluoksniai Ind eksas Amžius Stadija Fazė Genezė Litologija Baltijos ledyninio ežero lg III B Poledynmetis įvairus smėlis nuosėdos

______

Kvartero sluoksniai Ind eksas Amžius Stadija Fazė Genezė Litologija Postlitorinos jūros m IV PL Holocenas smulkus smėlis nuosėdos b IV Holocenas Pelkių nuogulos žemapelkių durpės Nemunas Kraštiniai limnoglacialiniai lgt III bl Baltija smulkus smėlis (ledynas) dariniai v IV Holocenas Eoliniai dariniai smulkus smėlis I IV Holocenas ežerinės nuosėdos Molingas smėlis Nemunas Baltija Glacialinės nuogulos moreninis priemolis, g III bl (ledynas) (pagrinde morena) priesmėlis gt III B Nemunas Baltija Kraštiniai glacialiniai moreninis priemolis, Pajūris bl4 (ledynas) dariniai priesmėlis Nemunas Baltija f III bl Fliuvioglacialinės nuogulos vidutinis smėlis (ledynas) Nemunas Baltija lg III bl Limnoglacialinės nuogulos smulkus smėlis (ledynas) Nemunas Baltija Kraštiniai fliuvioglacialiniai ft III bl įvairus smėlis (ledynas) dariniai

Jūros priekrantė nuo Klaipėdos iki Būtingės pasižymi savita geologine sandara. Kranto zoną šioje vietoje nuo atviros jūros skiria Klaipėdos – Ventspilio plynaukštė, kurios pagrindą sudaro Pleistoceno nuogulos. Šios plynaukštės paviršius daug kur nėra padengtas šiuolaikinėmis jūrinėmis nuosėdomis. Jame atsidengia išplautos reliktinės nuogulos – žvirgždas, gargždas ir rieduliai, o vietomis ir moreninis priemolis. Plynaukštės paviršius vietomis padengtas įvairaus stambumo rieduliais. Stambiausi iš jų gali siekti net kelis metrus.

Smėlio zonos plotis atkarpoje tarp sienos su Latvija ir Būtingės, kaitaliojasi tarp 320 m ir 830 m, o šiauriau ir piečiau Šventosios molo smėlio zona gerokai prasiplečia iki 1220 - 1720 m.

Ruože tarp kranto linijos ir plynaukštės šiuolaikines dugno nuosėdas (m IV) sudaro įvairaus rupumo (vyrauja smulkus) smėlis. Ties Būtinge šio smėlio sluoksnio storis siekia iki 6 - 7 m ir plonėja einant gilyn į jūrą. Po paminėtu smėliu aptinkamos Litorinos laikotarpio nuogulos (m IV L), vietomis praturtintos organine medžiaga, su durpių bei sapropelio tarpsluoksniais. Giliau slūgso 16 – 20 m storio kietas moreninis priemolis su žvirgždo ir gargždo priemaiša.

Baltijos jūros dugnu Harmony Link jungtis turėtų eiti skirtingos geologinės sandaros plotais: kranto povandeniniu šlaitu, padengtu smėliu, bei morenine eroduota lyguma (reliktine plynaukšte), padengta rieduliais, žvirgždu, gargždu, smėliu bei moreniniu priemoliu.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad krantas ties Būtinge nėra stabilus ir pastoviai yra ardomas, nors jūros dugno geologinės sąlygos yra gana palankios elektros kabelio tiesimui.

Vyraujantis Kvartero darinių storis nagrinėjamose apylinkėse – 60 - 80 m, tačiau Baltijos jūros kranto zonoje esančiuose paleoįrėžiuose gali būti iki 130 - 145 m. Kvartero storymėje dominuoja glacigeninės nuogulos. Tarpmoreniniai dariniai, išskyrus Pamario svitos nuosėdas, paplitę sporadiškai. Kvartero storymėje slūgsančios nuogulos bei nuosėdos priskiriamos vidurinio Pleistoceno skirsnio Dainavos, Žemaitijos, Pamario ir Medininkų, viršutinio Pleistoceno apatinio, vidurinio ir viršutinio Nemuno svitoms bei Holocenui. Viršutinio Nemuno svitos nuosėdos bei nuogulos priskiriamos Grūdos ir Baltijos posvitėms. Nuosėdose vyrauja melsvai pilkas smulkus ir smulkutis, pilkas įvairaus rupumo žvirgždingas smėlis arba žvirgždas.

Po Kvartero nuogulomis slūgso prekvarteriniai dariniai – Kreidos periodo dolomitas, klintis, Juros periodo klintis, smiltainis ir kt. bei Triaso periodo molis, smėlis ir kt.

______

Požeminis vanduo yra sudėtinė hidrosferos dalis. Jis yra žemiau aeracijos zonos - vandeniu neprisotintų nuogulų, slūgsančių tarp žemės paviršiaus ir požeminio vandens paviršiaus. Gruntinio vandens lygio paviršius slūgso labai įvairiame gylyje ir beveik pakartoja reljefo bruožus, tačiau jo srauto kryptį, polinkio intensyvumą ir hidrodinamiką dažniausiai lemia upės.

Hidrogeologiniu požiūriu vertinama teritorija patenka į viršutinės-apatinės Kreidos, Permo-viršutinio Devono (Nemuno), Vakarų žemaičių Kvartero ir Permo - viršutinio Devono (Ventos) požeminio vandens baseinus.

Gruntinis vandeningas horizontas slūgso pačiame Kvartero nuogulų dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio.

Ge ologinė sąranga

Lietuvos Geologijos tarnybos informaciją apie paleoįrėžius gaunama, atlikus specialius tyrimus, apibendrinus duomenis apie šias teritorijas ir pateikia geoekologinių rekomendacijų žemėlapyje (5.23 paveikslas).

Paleoįrėžis – tai siauro slėnio pavidalo, įvairaus ilgio ir konfigūracijos neigiama forma, kuri kvartero nuogulose arba prekvartero uolienų paviršiuje išskiriama pagal morfologinius litogenetinius, struktūrinius ir tekstūrinius požymius, šios teritorijos pasižymi savita žemės gelmių sandara. Jos yra skiriamos pagal giluminių geologinių ar geofizinių tyrimų rezultatus.

Paleoįrėžių teritorijose žemės gelmių sandarai yra būdingas didesnis smėlingų ar žvyringų nuogulų kiekis pjūvyje, jose vyksta aktyvesnė, palyginti su aplinkinėmis teritorijomis, požeminio vandens apykaita.

Tais atvejais, kai paleoįrėžių teritorijos sutampa su šiuolaikinių upių ar ežerų slėniais, dėl kai kurių rūšių (statyba, gręžinių gręžimas, žemės darbai ir pan.) ūkinės veiklos gali įvykti spūdinio požeminio vandens proveržiai ar žemės paviršiaus išplovos. Vykdant ūkinę veiklą paleoįrėžių teritorijose (5.23 paveikslas) rekomenduojama įvertinti požeminio vandens dinamines sąlygas (vertikalios filtracijos kryptį, horizontalios filtracijos greitį, spūdinio vandens spūdžio aukštį ir pan.).

5.23 pav eikslas . Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis geoekologinių rekomendacijų žemėlapyje (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

______

Žemiau pateikiame Lietuvos Geologijos tarnybos sudarytą žemėlapį, kuriame išskirtos pelkės ir durpingi pažemėjimai (5.24 paveikslas). Durpynai - žemės plotai, kuriuose natūraliai susiformavęs storesnis nei 30 cm durpės sluoksnis. Pelkės - durpynai, kuriuose auga drėgmę mėgstantys augalai ir kaupiasi durpės.

Informacija apie teritorijas, kuriose vyksta pelkėjimo procesas, yra pateikta kvartero geologiniame žemėlapyje (5.22 paveikslas), bei Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapyje (5.24 paveikslas).

Gruntų užmirkimas ir pelkėjimas vyksta dėl drėgmės pertekliaus, prastų žemės paviršiaus drenavimo sąlygų ir aukšto gruntinio vandens lygio. Pelkėjimo teritorijose pakinta gruntų savybės – sumažėja stiprumas, padidėja plastingumas, gruntinis vanduo dažnai būna agresyvus betono atžvilgiu, kas lemia sudėtingas statybos sąlygas.

5.24 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis pelkių ir durpynų žemėlapyje (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

Vykdant ūkinę veiklą pelkėjimo teritorijose rekomenduojama įvertinti gruntinio vandens režimą, šio vandens agresyvumą statinių konstrukcijų atžvilgiu, pelkėjančių gruntų stiprumo savybes.

Naudingosios iškasenos Pagal Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39 patvirtintą Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją, visi naudingųjų iškasenų ištekliai yra suskirstyti pagal 3 kriterijus: geologinį tyrimą, naudojimo galimybių tyrimą ir ekonominės vertės nustatymą. Šie etapai sudaro vieningą trimatę išteklių tyrimo ir vertinimo sistemą ir yra identifikuojami triženkliu skaitiniu kodu. Pirmas kodo ženklas rodo jų ekonominę vertę, o antras ir trečias – naudojimo galimybių ir geologinio tyrimo detalumą. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai sudarant Naudingųjų iškasenų žemėlapį, ištekliai buvo suskirstyti tik pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus.

______

Detaliai išžvalgyti iš tekliai (Dž) – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu sudaryti naudojimo projektą.

Parengtiniai išžvalgyt i ištekliai (Pž) – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę.

Prognoziniai ištekliai (P) – tai tikėtini perspektyvių teritorijų arba plotų naudingųjų iškasenų ištekliai (P). Jie skirstomi į spėjamus ir aptiktus.

Aptikti prognoziniai ištekliai (Pa) – tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti remiantis paieškiniais požymiais (geologiniais ir negeologiniais), taip pat bent vienu tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo parametru (–ais).

Spėjami prognoziniai ištekliai (Ps) – tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindžiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu – litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė – tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais plotais, kuriuose yra tokio paties geologinio pramoninio tipo išteklių, būdu.

Parengtiniai išžvalgytų, o ypač prognozinių išteklių kiekio ir kokybės patikimumas yra mažesnis, o jų slūgsojimo ir kasybos sąlygos dažnai sudėtingesnės, nes pirmiausia detaliau buvo tiriama geresnės kokybės bei palankesnes kasybos sąlygas turintys ištekliai. Realų naudingųjų iškasenų išteklių potencialą sudaro detaliai išžvalgyti ištekliai, o parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai – tai rezervas ateičiai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus išteklius. Šie ištekliai įrašomi į Naudingųjų iškasenų išteklių balansą. Parengtiniai išžvalgytus ir prognozinius išteklius prieš jų naudojimą reikia detaliai išžvalgyti.

Planuojamoje teritorijoje randama – smėlio, žvyro, durpių, gėlo vandens, plyti prognozinis naftos telkinys. Naudingųjų iškasenų išteklių suvestinė pateikiama 5.16 lentelėje. Telkiniai ir plotai sugrupuoti pagal naudingosios iškasenos rūšis, nurodant telkinio kodą, pavadinimą, išteklių ištyrimo laipsnį. Naudingųjų iškasenų telkinių ir perspektyvių plotų teritorinė sklaida Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. vasario 24 d. duomenimis pateikiama koncepcijos brėžinyje. Žemės ūkio bendrovių, žemės savininkų ir naudotojų sklypuose esantys mažieji karjerai, kuriuose pagrinde eksploatuojamas smėlis ar žvyras, šiame darbe nenagrinėjami.

5.1 6 lentelė. Planuojamje teritorijoje esantys naudingųjų iškasenų telkiniai ir perspektyvūs plotai

Eil. Telkinio numeris Nr. Valstybinėje geologijos Geologinis Pavadinimas Naudingų iškasenų rūšis Būklė informacinėje sistemoje ištirtumas (GEOLIS) 1. 2303 Pilalė Smėlis ir žvyras Dž Naudojamas 2. 1676 Ilginiai Žvyras Dž Naudojamas 3. 1684 Nausėdai Žvyras Dž Naudojamas 4. 1686 Auksūdys Smėlis Pž Nenaudojamas 5. 1684 Nausėdai Žvyras Pž Nenaudojamas 6. 2303 Pilalė Smėlis ir žvyras P Nenaudojamas 7. 2305 Barkeliai Smėlis P Nenaudojamas Šventosios 8. 2299 Žvyras P Nenaudojamas miškas Vanagupė 9. 954 Durpės P Nenaudojamas (Pajūris)

10. 2165 Šventosios Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas Baltijos jūros 11. 2028 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D11

______

Eil. Telkinio numeris Nr. Valstybinėje geologijos Geologinis Pavadinimas Naudingų iškasenų rūšis Būklė informacinėje sistemoje ištirtumas (GEOLIS) Baltijos jūros 12. 2063 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D13a Baltijos jūros 13. 2048 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D13 Baltijos jūros 14. 2044 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D10 Baltijos jūros 15. 2061 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 20 Baltijos jūros 16. 2054 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D10a Baltijos jūros 17. 2057 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E2 Baltijos jūros 18. 2052 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E12 Baltijos jūros 19. 2053 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E14 Baltijos jūros 20. 2049 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E1 Baltijos jūros 21. 2043 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E10 Baltijos jūros 22. 2192 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D49 Baltijos jūros 23. 2050 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas E15 Baltijos jūros 24. 2073 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 21 Baltijos jūros 25. 2066 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 22 Baltijos jūros 26. 2060 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d46 Baltijos jūros 27. 2059 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 6 Baltijos jūros 28. 2089 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d15 Baltijos jūros 29. 2067 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d47 Baltijos jūros 30. 2078 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D40 Baltijos jūros 31. 2090 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D40a Baltijos jūros 32. 2075 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 23 Baltijos jūros 33. 2076 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 28 Baltijos jūros 34. 2091 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 12 Baltijos jūros 35. 2083 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 15 Baltijos jūros 36. 2085 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d37 Baltijos jūros 37. 2080 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D159

______

Eil. Telkinio numeris Nr. Valstybinėje geologijos Geologinis Pavadinimas Naudingų iškasenų rūšis Būklė informacinėje sistemoje ištirtumas (GEOLIS) Baltijos jūros 38. 2074 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D27a Baltijos jūros 39. 2062 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D27 Baltijos jūros 40. 2051 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D35 Baltijos jūros 41. 2046 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D26 Baltijos jūros 42. 2069 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D39 Baltijos jūros 43. 2094 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 27 Baltijos jūros 44. 2077 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d32 Baltijos jūros 45. 2047 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D3 Baltijos jūros 46. 2098 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d55 Baltijos jūros 47. 2084 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d52 Baltijos jūros 48. 2093 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d156 Baltijos jūros 49. 2072 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d155 Baltijos jūros 50. 2081 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d28 Baltijos jūros 51. 2045 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D5 Baltijos jūros 52. 2058 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D5a2 Baltijos jūros 53. 2095 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas D5a1 Baltijos jūros 54. 2096 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d43 Baltijos jūros 55. 2055 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas d48 Baltijos jūros 56. 2097 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 11 Baltijos jūros 57. 2086 Naftai perspektyvi struktūra PS Nenaudojamas 7

Jūrinės dalies I alternatyvos koridorius kerta Šventosios naftai perspektyvią struktūrą ir šešias naftai perspektyvias struktūras Baltijos jūroje. Jūrinės dalies II alternatyvos koridorius kerta Šventosios naftai perspektyvią struktūrą ir penkias naftai perspektyvias struktūras Baltijos jūroje.

Telkiniuose esančiuose saugomų teritorijų ribose taikomos ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Pagal bendruosius apribojimus saugomose teritorijose jau veikiančiuose karjeruose gavyba nedraudžiama, tačiau draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus. Nauji leidimai naudoti detaliai išžvalgytus išteklius telkiniuose, patenkančiuose į „Natura 2000” saugomas buveines, neišduodami.

Lietuvos Respublikos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenciniai plotai yra šie: Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas; Genčiai –

______

Šventosios plotas; Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas; Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas; Platelių plotas. Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose.

Informacija apie įmones, turinčias leidimus naudoti angliavandenilių išteklius, ir leidimus naudoti angliavandenilių išteklių plotus yra pateikta Lietuvos geologojos tarnybos tinklapyje (hppts://www.lgt.lt/index.php/ukiosubjektuveiklos-reguliavimas/leidimai/121-ukio-subjektu-veiklos- reguliavima/leidimai/leidimuisdavimo-tvarka/189-imones-turincios-teise-leidima-naudoti-angliavandeniliu-isteklius) ir yra nuolat atnaujinama.

Požeminio vandens šaltiniai

Iš požeminio vandens šaltinių gyvenamosios vietovės aprūpinamos geriamuoju vandeniu. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio mėn. duomenimis Kretingos rajono sav. ir Palangos m. sav. esantys požeminio vandens šaltiniai pateikiami 5.17 lentelėje.

5.1 7 lentelė. Požeminio vandens šaltiniai

Telkinio numeris Valstybinėje geologijos Eil. Nr. Vandenvietės pavadinimas informacinėje sistemoje (GEOLIS) 1. 117 Šventosios (Palangos m. sav.) 2. 2657 Palangos valymo įrenginių (Palangos m. sav.) 3. 3022 Darbėnų II (Kretingos r.) 4. 3194 Laukžemės (Kretingos r.) 5. 3968 Darbėnų I (Kretingos r.) 6. 4460 UAB „Energetikas“ (Palangos m.)

Vandenviečių apsaugos zonos

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 nustatomi reikalavimai, kuriais vadovaujantis nustatomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos ir jų sudėtinės dalys:

 požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona (toliau – VAZ) – požeminio vandens vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kuriai nustatytos ūkinę veiklą ribojančios sąlygos;  požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta – atsižvelgiant į planuojamo paimti požeminio vandens kiekį ir jo naudojimo paskirtį nustatyto pločio juosta apie kaptažo įrenginius, kurioje draudžiama mikrobiologinę ir (arba) cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla. VAZ, atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį ir paimamą jo kiekį, gali būti sudaryta iš trijų apsaugos juostų:

 požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta – atsižvelgiant į požeminio vandens vandenvietės grupę nustatyto pločio arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, kurios paskirtis – apsaugoti vandenvietę nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos ir kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu;  požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-oji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama mikrobiologinę ir cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla;  požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

______

Planuojamos elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos nekerta požeminio geriamojo vandens telkinių apsaugos zonų.

Požeminio vandens VAZ juostų dydžiai nustatomi vadovaujantis Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimais.

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomos specialiosios sąlygos, kurias nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnis. Keičiantis teisės aktams, šiuo metu specialiosios žemės naudojimo sąlygos numato ūkinės veiklos apribojimus požeminių vandens telkinių (vandenviečių) apsaugos zonų, bet ne sanitarinių apsaugos zonų ribose.

Miškai Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes.

I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių- zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;

B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:

A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

______

B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Vystymo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1- 256 „Dėl Akmenės, Biržų, Kauno, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų, Utenos, Vilniaus, Zarasų rajonų, Birštono, Elektrėnų, Neringos, Pagėgių, Rietavo ir Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“, kurio priedai:

16 priedas. Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-323 (5.25 paveikslas);

21 priedas. Palangos miesto savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-323 (5.26 paveikslas).

5.25 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis Kretingos rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plane

______

5.26 pav eikslas . Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis Palangos miesto savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plane

Savivaldybės teritorijoje miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 916 redakcija):

15 priedas. Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 537 redakcija) (5.27 paveikslas);

19 priedas. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija) (5.28 paveikslas).

______

5.27 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis Kretingos rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje

5.28 pav eikslas. Siūlomos skirstyklos alternatyvios vietos su siūlomomis alternatyviomis trasomis Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje

______

5.1 8 lentelė. Į mišką patenkančios 330 kV „Darbėnai“ keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos statybos alternatyvų vietos

Eil. Kkeitiklių stoties ir 330 kV skirstykl os Miško plotas (ha) Miško grupė Nr. „Darbėnai“ viet os alternatyvos 1. I alternatyva 5,60 IV

2. II alternatyva nepatenka 3. III alternatyva nepatenka

Tam tikri alternatyvių trasų ruožai numatyti per miškų teritorijas (5.19 lentelė). Lygiagrečiai magistraliniam naftotiekiui alternatyvos trasuojamos tarp Liepkalnio, Laukžemės ir Drumulio miškų. išnaudojant 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL koridorių alternatyvos trasuojamos tarp Drumulio, Kalgraužių ir Mažučių miškų.

Alternatyvios trasos: P1-2_1, P1-2_2, P1-2_3, P1-2_4 planuojamos esamos 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL inžinerinės infrastruktūros koridoriuje.

Planuojamų alternatyvių trasų atkarpose, kurios numatytos naujose teritorijose bei kerta miško teritorijas, bus reikalingi miško kirtimai požeminės jungties tiesimo statybos pločiu (5.19 lentelė). Alternatyvios trasos lygiagrečiai magistraliniam naftotiekiui kirs II, III, IV grupės miškų plotus, alternatyvios trasos išnaudojant 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL infrastruktūros koridorių kirs III, IV grupės miškų plotus.

5. 19 lentelė. Miško žemę kertančios elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų linijos

Elektros energijos Eil. Nr. perdavim o požeminio Miško pavadinimas Miško plotas (ha) Miško grupė kabelio trasos 1. P1 -1_1 Būtingės miškas 1,57 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,98 IIB Miškas Sudėnų Degsnė 0,06 IV Miškas Sudėnų Degsnė 1,42 IIA 2. P1 -1_2 Būtingės miškas 0,11 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,98 IIB 3. P1 -1_3 Būtingės miškas 1,42 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,98 IIB 4. P1 -1_4 Būtingės miškas 1,42 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,98 IIB 5. P1 -2_1 Miškas Sudėnų Degsnė 0,15 III Drumulio miškas 15 ,47 IV Būtingės miškas 0, 96 III Būtingės miškas 0,58 IV Miškas Sudėnų Degsnė 0,06 IV Miškas Sudėnų Degsnė 0,11 IIA 6. P1 -2_2 Drumulio miškas 15,47 IV Būtingės miškas 0,87 III Būtingės miškas 0,58 IV 7. P1 -2_3 Drumulio miškas 15,47 IV Būtingės miškas 0,87 III Būtingės miškas 0,58 IV 8. P1 -2_4 Drumulio miškas 15,47 IV Būtingės miškas 0,87 III

______

Būtingės miškas 0,58 IV 9. P2_1 Būtingės miškas 1,57 III Būtingės miškas 4,73 IV Miškas Sudėnų Degsnė 0,06 IV Miškas Sudėnų Degsnė 0,11 IIA Būtingės miškas 1,16 IIB 10. P2_2 Būtingės miškas 1,42 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,16 IIB 11. P2_3 Būtingės miškas 1,42 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,16 IIB 12. P2_4 Būtingės miškas 1,42 III Būtingės miškas 4,73 IV Būtingės miškas 1,16 IIB

Norint suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotuose miško plotuose, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija) (toliau - Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis aprašas), numatyta tvarka turi būti atliktos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros.

Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytus išimtinius atvejus, tarp jų ir inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.

Jei yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas keičiant žemės paskirtį iš miškų ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį be kitų procedūrų, reikia sumokėti paskaičiuotą paskirties keitimo kompensaciją, išskyrus Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas, duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre keičiami tik kompensavus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis aprašo II arba III skyriuose nustatyta tvarka.

Kokiais atvejais įstatymais numatyta galimybė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, išdėstyta Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnyje Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis:

1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

______

2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;

3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;

4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;

5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;

6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2-6 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas atliekamas vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Sprendimas dėl schemos rengimo priimamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

Miško žemė turi būti tvarkoma ir naudojama pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas bei parengtus miškotvarkos projektus

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės Į nagrinėjamą teritoriją patenka Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Nagrinėjamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, sugrupuoti pagal jų sandarą, pateikiami lentelėje 1 priede. Lentelė sudaryta remiantis 2020-04-15 Kultūros vertybių registro duomenimis.

Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registras yra nuolat tikslinamas, papildomas naujais kultūros paveldo objektais arba objektų apsauga panaikinama, todėl šiame specialiajame plane pateikti sąrašai atitinka tik esamą situaciją, tačiau nėra baigtiniai ir laikui bėgant gali keistis. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

______

įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Naujausi duomenys skelbiami svetainėje adresu https://kvr.kpd.lt .

Vystymo plane numatomi objektai ir inžineriniai tinklai aplenkia nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, todėl neturės įtakos objektų vertingosioms savybėms ir nesumenkins objektų vertės. Numatomi požeminiai tinklai – tai leis išvengti vizualinės taršos ir nepažeis vizualinių apsaugos zonų teritorijų.

Vystymo planu šie nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra ir bus įvertinti, nesudarant jokių prielaidų sumenkinti ar kitaip pažeisti jų vertę. Siekiant užtikrinti, kad Vystymo plano sprendiniai neturėtų neigiamo poveikio saugomoms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, rengiant techninius projektus, reikia vadovautis Gamtos paveldo objektų nuostatais (Žin., 2005, Nr. 58–2026), Gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Kultūros paveldo vertybių teritorijoms ir jų apsaugos zonoms taikomais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais bei kitais gamtos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais bei teisės aktais. Planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ teritorija nuo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų nutolusios pakankamai toli (5.20 lentelė).

5.2 0 lentelė. Arčiausiai alternatyvų esantys Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai

Keitiklių stoties ir Atstumas iki Eil. 330 kV skirstykla Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Kodas skirstyklos sklypo Nr. “Darbėnai” vieto s pavadinimas (km) alternatyvos 1. I alternatyva Benaičių kaimo etnoarchitektūrinė 1466 0,680 sodyba Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29864 0,720 sodybos trobos dalis Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29865 0,690 sodybos klėtis Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29866 0,690 sodybos tvartas Benaičių kaimo senosios kapinės 24197 0,800 Sūdėnų ir Žynelių kaimų senosios 24213 1,240 kapinės, vad. Maro kapeliais Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele 5239 1,260 Benaičių kalno ir akmens kompleksas 24697 1,600 2. II alternatyva Benaičių kaimo etnoarchitektūrinė 1466 1,650 sodyba Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29864 1,720 sodybos trobos dalis Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29865 1,690 sodybos klėtis Benaičių kaimo etnoarchitektūrinės 29866 1,690 sodybos tvartas Benaičių kaimo senosios kapinės 24197 1,585 Sūdėnų ir Žynelių kaimų senosios 24213 1,536 kapinės, vad. Maro kapeliais Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele 5239 1,200 Benaičių kalno ir akmens kompleksas 24697 1,300 3. III alternatyva Pilkapiai, vad. Kūlių pilale 5204 0,380 Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, 28709 0,650 vad. Kūlių Pile Alkvietė, vad. Kūlių pilale II 12776 0,775 Ežkepių kaimo senosios kapinės, vad. 24205 0,380 Markapiais Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 94

______

Auksūdžio akmuo, vad. Velnio akmeniu 12775 1,100

Planuojamoje teritorijoje ir šalia jos esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą nustatytos apsaugos zonos. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį (kultūros vertybės teritorija) ir vizualinės apsaugos pozonį (kultūros vertybės apsaugos zona).

Planuojant Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietą atsižvelgta, kad fizinio poveikio pozonyje (kultūros vertybės teritorijoje) draudžiama: atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Vizualinės apsaugos pozonyje (kultūros vertybės apsaugos zonoje) draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą, statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą, t.y. gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.

Esama 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL įrengta kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalis - vizualinės apsaugos pozonyje. Kadangi Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio (P1-1_1; P1-2_1; P2_1) trasos į planuojamą skirstyklos vietą pagal (I alternatyvą) Benaičių k. planuojamos esamos 110 kV Benaičių VE – Šventoji OL apsaugos zonos ribose, jos taip pat kerta kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalis (1466) - vizualinės apsaugos pozonį. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos. Kitos elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos alternatyvos į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijas nepatenka .

Įvertinant aukščiau pateiktus argumentus galima teigti, kad Vystymo plano alternatyvos nėra susiję su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu aplinkos apsaugai svarbioms teritorijoms, nepažeidžia saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių išsaugojimo interesų ir negeneruoja aplinkosauginių problemų (žiūrėti brėžinį: Bendrųjų sprendinių formavimas. Koncepcija. Planuojamos Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos koncepcinės alternatyvos Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse M 1:20 000).

Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ vietos parinkimo ir prijungimo prie elektros perdavimo sistemos kriterijai (prioriteto tvarka):

- gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko bei triukšmo, - saugomų teritorijų, „Natura 2000“ teritorijų ir Europos Bendrijos svarbių natūralių buveinių kirtimo; - nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsauga; - naudingųjų iškasenų gavybos plotų aplenkimas; - teritorijų, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įvertinimas; - žemėnaudos, žemės sklypų vertinimas; - poveikis miškams; - poveikis paviršiniams vandenims; - planuojamoje teritorijoje galiojančių ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų vertinimas; - techniniai reikalavimai 330 kV skirstyklai ir 330 kV elektros perdavimo oro linijų įrengimui; - reljefo ypatybės.

Jūrinė teritorij a

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijai yra parengta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalis „Jūrinės teritorijos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII-1781 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies “Jūrinės teritorijos” patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ rengimo tikslas – nustatyti valstybės jūrinių teritorijų vystymo perspektyvą, pagrindines šių teritorijų naudojimo ir apsaugos nuostatas, įvertinant gamtos apsaugos ir kitus reikalavimus, jūrinių teritorijų naudojimo reikmes ir kintančią padėtį, atsižvelgiant į kylančius šalies

______

jūrinių teritorijų naudojimo ir apsaugos ir kitus poreikius, sukuriant teisinį pagrindą toliau koordinuotai naudoti šias teritorijas.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose teigiama:

IV skyrius „Svarbiausios jūrinių teritorijų raidos prielaidos ir strateginiai tikslai“

32. Energetinis saugumas:

32.1. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Baltijos jūros regiono valstybėse, yra labai aktualu įgyvendinti tarpvalstybinių energetinių jungčių planus, kurie turi padidinti valstybių ir vartotojų energetinį saugumą. Lietuva ypač suinteresuota kuo greičiau ir veiksmingiau išspręsti regiono energetikos iššūkius. Pagrindiniai Baltijos energetikos rinkos jungčių plano tikslai yra visiška trijų Baltijos valstybių integracija į Europos energetikos rinką ir jungčių tarp Baltijos valstybių ir jų kaimyninių valstybių stiprinimas. Pagal ES energetikos infrastruktūros projektų finansavimo planą Lietuva kartu su Švedija ir Latvija įgyvendina elektros jungties „NordBalt“ projektą, kuriuo numatoma nutiesti Baltijos jūros dugnu elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos ir pradėti jį eksploatuoti. Lietuvai ypač svarbu užtikrinti suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje funkcionavimą;

32.2. atsižvelgiant į visoje Europoje, taip pat ir Baltijos jūroje, sparčiai besivystančio vėjo energetikos jūroje sektoriaus augimo tempus, turi būti numatyti vėjo elektrinių parkų jūroje įrengimo plotai ir šių parkų prijungimo prie sausumos tinklų koridoriai. Tikslinga inicijuoti Baltijos jūros regiono integruoto vėjo elektrinių tinklo sukūrimą, sudarant galimybę prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo elektrinių tinklo prijungti ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių jūros teritorijose planuojamus atsinaujinančių energijos išteklių gavybos parkus;

32.3. efektyvų energetinių išteklių transportavimą ir energetinio saugumo padidinimą gali užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantis vamzdynų transportas jūroje.

VIII skyrius „ Specializuotos jūrinių teritorijų struktūros“

51. Techninė infrastruktūra:

51.1. integracija į bendrą Europos energetikos ir telekomunikacijų sistemą ir atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimas lemia jūros povandeninės infrastruktūros plėtrą. Siekiant optimizuoti būtinų jungčių erdvinį išdėstymą ir racionaliai išnaudoti jūros akvatoriją, būtinos jūrinės infrastruktūros plėtrą, numatoma įsteigti infrastruktūros koridorius, kuriuose bus koncentruojamos esamų ir numatomų objektų jungtys (elektros perdavimo ir telekomunikacijų kabeliai, vamzdynai). Dėl to planuojama:

51.1.1. suformuoti būsimų atsinaujinančių energijos išteklių gavybos parkų jungčių koridorius prioritetiškai panaudojant esamų (žinomų) kabelių trasas („NordBalt“, telekomunikaciniai ir kiti kabeliai). Nežinomos paskirties kabelių vietose, kuriose neplanuojami infrastruktūros koridoriai, veiklų neriboti, tačiau atsižvelgti į juos kaip į galimas kliūtis;

51.1.2. numatyti infrastruktūros koridorių integruotam Baltijos jūros regiono elektros tinklui.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose, planuojamos inžinerinės infrastruktūros koridorių trasos. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose numatyti du pagrindiniai koridoriai – šiaurinėje dalyje su išėjimu į krantą ties Būtinge ir NordBalt kabelio trasa.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendinius planuojama Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungtis (jūrinėje dalyje) pagal I alternatyvą (žiūrėti 5.29 paveikslą) kirs prie Šventosios gyvenvietės jūrinėje dalyje išskirtą uosto plėtros funkcinį rajoną (6), kurio prioritetinės veiklų grupės: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir eksploatacijos veikla (I 1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų tiesimo veikla ir komunikacijų koridoriai (I 2 ), bei foninės veiklų grupės: ekosistemas tausojančio pobūdžio veikla (H 3), rekreacinė veikla (H 2) ir ūkinė veikla (H 1).

Toliau planuojama kabelio trasa patenka į mišrios paskirties funkcinį rajoną (5), kurio prioritetinės veiklų grupės: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir eksploatacijos veikla (I 1), susisiekimo ir

______

inžinerinių komunikacijų tiesimo veikla ir komunikacijų koridoriai (I 2), atsinaujinančios energijos gamybos (I 3), bei foninės veiklų grupės: iškastinio grunto šalinimui (dampingai)(N 1) ir ūkinė veikla (H 1).

Toliau per į intensyvios laivybos funkcinį rajoną (3), kurio prioritetinės veiklų grupės: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų tiesimo veikla ir komunikacijų koridoriai (I 2) ekosistemas tausojančio pobūdžio veikla (H 3), bei foninės veiklų grupės: ūkinė veikla (H 1), naudingų iškasenų gavyba (N), iškastinio grunto šalinimui (dampingai)(N 1).

Gilyn į jūrą kabelis praeina atsinaujinančių energijos išteklių gavybos rajoną (2), kurio prioritetinės veiklų grupės: atsinaujinančios energijos gamybos (I 3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų tiesimo veikla ir komunikacijų koridoriai (I 2) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir eksploatacijos veikla (I 1), bei foninės veiklų grupės: ūkinės veiklos (H 1) ir naudingų iškasenų gavybos (N). Toliau tęsiasi dekoncentruotos plėtros atviroje jūroje ( 1)rajonas, kurio prioritetinės veiklų grupės: ūkinės veiklos (H 1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir eksploatacijos veikla (I 1), bei foninės veiklų grupės: naudingų iškasenų gavyba (N), atsinaujinančios energijos gamybos (I 3).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendinius planuojama Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungtis (jūrinėje dalyje) pagal II alternatyvą kirs tuos pačius funkcinius rajonus kaip pagal I alternatyvą, išskyrus mišrios paskirties funkcinį rajoną (5).

5.29 paveikslas. Ištrauka iš LR teritorijos BP dalies „Jūrinės teritorijos“ Veiklos vystymo jūrinėje teritorijoje brėžinio Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 97

______

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūriniais sprendiniais dalyje yra išskirtos potencialios teritorijos. Taikant kompleksinio planavimo principus jūroje parinktos teritorijos darančios mažiausią poveikį gamtinei aplinkai, kitai ūkinei veiklai.

Integraciją į bendrą Europinę energetinę sistemą sąlygoja povandeninės infrastruktūros plėtrą jūroje. Rezervuodami tam tikrą jūrinės erdvės dalį – įsteigdami infrastruktūros koridorius, kuriuose bus apjungiamos esamų ir numatomų objektų jungtys (elektros perdavimo ir telekomunikacijų kabeliai, vamzdynai) optimizuojamas būtinų jungčių erdvinis išdėstymas ir racionaliai išnaudojama jūros akvatorija. Tuo užtikrinamos palankios ekonominės sąlygos energetikos objektų sujungimui su sausumos tinklais, taip pat maksimaliai sumažinamas galimas neigiamas poveikis jūros dugnui ir jame esančioms buveinėms.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint research center, JRC ), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan ), formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją. 2018 m. BEMIP patvirtino sinchronizacijos scenarijų: sinchroninis susijungimas vyks per esamą dvigrandę 400 kV AC liniją „LitPol Link" bei naują jūrinę AĮNS jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos („Harmony Link“). Siekiant sumažinti neigiamą poveikį jūriniam kraštovaizdžiui bus atlikti jūros dugno tyrimai ir jei bus galimybė trasa patikslinta apeinant saugomas dugno buveines.

Planuojama Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungtis (jūrinėje dalyje) pagal (I alternatyvą), kirs Paukščių apsaugai svarbią teritoriją - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštę. Saugomos teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas - žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) sankaupų vietų apsaugai. Bet nekirs buveinių apsaugai svarbios teritorijos - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštės . Saugomos teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas – 1170 rifai. Tokiu būdu bus išsaugotos saugomos dugninės buveinės. Galimas trumpalaikis nereikšmingas poveikis žuvims dėl fizinių dugno buveinių sunaikinimo, tačiau dėl mažo pažeidžiamo ploto buveinės sparčiai atsikuria. Galimas vidutinis poveikis dėl laikinai padidėjusio drumstumo bei triukšmo ir vibracijos statybų metu. Statyba negalima Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje - Klaipėdos – Ventspilio plynaukštėje , intensyviausiu vandens paukščių migracijos ir žiemojančių paukščių sankaupos laikotarpiu (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. )

Buvo parengtas ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties (jūrinės dalies) poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentas ir pateiktas vertinimui.

Harmony Link jungties jūrinės dalies I alternatyvos įgyvendinimas yra galimas. Harmony Link jungties jūrinės dalies II alternatyvos statybos įgyvendinimas būtų galimas tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritartų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui.

Pagal Nacionalini o kraštovaizdžio tvarkymo plan ą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703, prie Šventosios gyvenvietės išskirta Baltijos jūros ir Kuršių marių akvatorijų racionalų naudojimą ir ekologinę apsaugą užtikrinančių tvarkymo reglamentų formavimo strategijos kryptis (H) su intensyvaus naudojimo reglamentais (8b). Priekrantėje esamų bei perspektyvių industrinių teritorijų tvarkymo reglamentų formavimo strategija (G) su infrastruktūros ir pramonės kompleksų formavimo reglamentais 7a teritorija.

______

5.30 paveikslas. Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentų formavimo strategijos kryptys analizuojamoje teritorijoje (pagrindas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių sprendinių brėžinys).

Lietuvos Respublikos teritorinėje Baltijos jūroje yra aptiktos perspektyvinės naftos struktūros (jūrinės dalies brėžinys Planuojamos Harmony Link jungties koncepcinės alternatyvos Baltijos jūroje 1:150 000).

Baltijos jūros akvatorijoje Latvijos Respublikos teritoriniuose vandenyse greta Lietuvos Respublikos šiaurinės dalies jūrinių teritorijų yra išduoti leidimai naftos paieškai, žvalgybai ir gavybai. Kaimyninės šalies teritorijose, kurioms gali būti išduoti leidimai naftos paieškai, žvalgybai ir gavybai, numatytos Latvijos Respublikos bendrojo plano jūrinės dalies sprendiniuose (5.31 paveikslas).

Galimų naftos paieškos, žvalgybos ir/ar gavybos veiklų vykdymui Harmony Link jungties gretimybėse gali būti atliekami tyrimai 3D ir 2D seisminės žvalgybos metodais akvatorijoje.

Jūrinės dalies (II alternatyvos) koridorius planuojamas lygiagrečiai Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos ribai, todėl Latvijos Respublikos teritorijos vandenyse vykdomi naftos gavybos procesai gali daryti įtaką kabelio tiesimui ir eksplotacijai, gali būti pažeistas kabelis. Šiuo aspektu jūrinės dalies (I alternatyva) palankesnė, toliau nutolusi nuo Latvijos Respublikos sienos.

______

5.31 paveikslas. Ištrauka iš Latvijos Respublikos bendrojo plano (jūrinės dalies).

Vystymo plane nagrinėjami Jūros studijos metu parinkti galimi povandeninio kabelio trasos koridoriai Baltijos jūroje (jūrinės dalies I ir II alternatyva) bei nustatyti galimi kabelio išėjimo taškai žemyninėje dalyje (P1, P2).

Jūros studijoje buvo surinkta apžvalginė informacija:

 erdvinio vertinimo (laivų maršrutai, inkaravietės, okeonografiniai ir oro plūdurai, inžinerinių įrenginių apsaugos zonos, povandeniniai kabelisi ir vamzdynai, karinės teritorijos, rezervuotos teritorijos valstybės poreikiams, gamtinių išteklių kasimo plotai, žvejybos plotai, jūros aplinkos apsaugos gamtinės teritorijos, taršios teritorijos, jūros dugno gilinimo veikla, kultūriškai reikšmingos vietos, turizmo veikla, nuolaužos ir povandeniniai daiktai, teritorijų planavimo dokumentai);  geologinių sąlygų vertinimo (tektoniai lūžiai, vulkaninė veikla, seismiškumas, jūros dugno morfologija, geologiniai – inžineriniai parametrai, geologiniai pjūviai, drumstumas, smėlio bangos, batimetrija);  okeonografinio vertinimo (srovių poveikis, vandens temperatūra, vėjingumas, bangavimas, jūros užšalimas, debesuotumas);

______

 jūros aplinkos vertinimo (bentiniai organizmai, žuvys ir vėžiagyviai, jūros žinduoliai, paukščiai, flora, jūros ekosistemos kokybė).

Administracinis ir fizinis -geografinis rajonav imas

Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) plotas yra 6426,6 km². Lietuvos teritorinė jūra užima 1849 km². Pietinėje dalyje Lietuvos IEZ ribojasi su Rusijos federacijos, šiaurėje su Latvijos, o vakaruose su Švedijos zonomis.

Įgyvendinant JSPD naudojamas toks Lietuvos jūrinių vandenų rajonavimas (5.32 paveikslas):

 priekrantės vandenys, išskyrus tarpinius vandenis (BAL-LT-AA-01);  tarpiniai vandenys (BAL-LT-AA-02);  teritorinė jūra (išskyrus priekrantės ir tarpinius vandenis) ir Lietuvos išskirtinė ekonominė zona (BAL- LT-AA-03);  pakrantė (BAL-LT-AA-04), kurios plotis nuo kopagūbrio iki kranto linijos;  Lietuvos jūriniai vandenys (BAL-LT-MS-01).

5.32 paveikslas. Lietuvos jūrinių vandenų rajonai ir jų kodai

Baltijos jūros aplinkos kokybės vertinimas ir stebėjimas vykdomas pagal 11 kokybinių rodiklių (deskriptorių), kurie nurodyti Eurropos reglamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/E, nustatančioje Bendrijos veiksmų jųrų aplinkos srityje pagrindus, ir pagal kurią nustatoma gera jūros aplinkos būklė (toliau – GAB): 1) Biologinė įvairovė; 2) Nevietinės rūšys introdukuotuos dėl žmogaus veiklos; 3) komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos; 4) Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė; 5) Žmogaus sukelta eutofizacija; 6) Jūros dugno vietisumas; 7) Hidrografinės sąlygos; 8) Teršalų koncentracija; 9) Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose; 10) Jūrą teršiančios šiukšlės; 11) Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas.

2011 metais pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimas“ – mokslininkai įvertino esamą jūros aplinkos būklę, nustatė aplinkos apsaugos tikslus ir priemones gerai Baltijos jūros aplinkos būklei siekti. Nustatyta, kad Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė gera tik pagal vieną – jūros dugno vientisumo – kokybinį rodiklį. Bloga būklė pagal biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, komerciniams tikslams eksploatuojamų žuvų, mitybos tinklų, eutrofikacijos, pavojingų medžiagų koncentracijų jūroje ir maistui vartojamuose produktuose kokybinius rodiklius. Būklė pagal hidrografinių sąlygų, jūrų šiukšlių ir povandeninio triukšmo rodiklius nenustatyta dėl tyrimų ir pagrįstos informacijos stokos.

______

Esamos jūros aplinkos būklės įvertinimas pagal kokybinius rodiklius (deskriptorius):

1) Biologinė įvairovė . Lietuvos Baltijos jūros būklė pagal biologinės įvairovės kokybinį rodiklį bloga. GAB vertes atitiko tik žuvų bendrijos įvairovės (1,33 ≤GAB ≤1,50) ir trofinis (3,3

Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“, Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių apskaita atliekama kartą per 3 metus – per sezoną po 3 apskaitas nuo kranto. Kasmet atliekamas globaliai nykstančios rūšies – sibirinės gagos – monitoringas nuo kranto – per sezoną 4 apskaitos. Valstybinio aplinkos monitoringo apskaitos atliekamos tik paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – PAST).

2) Nevietinės rūšys introdukuotuos dėl žmogaus veiklos. Pagal nevietinių rūšių kokybinį rodiklį Baltijos jūros aplinkos būklė neatitinka GAB verčių. Nepatenkinamai vertinami abu būklę apibūdinantys rodikliai – naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencija (GAB, kai rodiklio 10 metų tendencija – neigiama arba stabili) ir invazinių nevietinių rūšių poveikis aplinkai, išreikštas biotaršos indeksu (toliau – BPL), kuris parodo, kaip stipriai keičiasi nevietinės invazinės rūšies paveikta vandens ekosistema. Lietuvos Baltijos jūros rajone šiuo metu žinoma 14 nevietinių rūšių: 8 vėžiagyvių ir po vieną žuvų, dvigeldžių moliuskų, duobagyvių, daugiašerių, apvaliųjų kirmėlių ir planktoninių dumblių. Lietuvos vandenyse per pastaruosius 2 dešimtmečius visos rūšys paplito natūraliu būdu (atneštos jūros srovių iš kaimyninių šalių) arba atplukdytos laivų. Nevietinės rūšys Lietuvos Baltijos jūros dalyje ir visoje Baltijos jūroje turi tendenciją gausėti. Lietuvos jūriniuose vandenyse aptinkamos nevietinės rūšys – šakotaūsis vėžiagyvis ir spygliuotoji vandens blusa – masiškai daugindamiesi formuoja tankią pilkšvą masę, užkemšančią tinklų akutes ir darančią žvejybos įrankius netinkamus verslui. Dėl to labai mažėja laimikiai, o žvejams tenka valyti tinklus. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje plinta juodažiotis grundalas – invazinė rūšis. Tai tipiškos priedugnio buveinių žuvys, kurių sparčiai gausėja Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose ir kurios dėl buveinių gali konkuruoti su plekšnėmis arba gyvavedėmis vėgėlėmis. Įrodyta, kad jos minta žuvų ikrais, todėl gali kelti grėsmę įvairių žuvų (pavyzdžiui, strimelių, neršiančių priekrantėje) ikrų išgyvenamumui. Juodažiočiai grundalai konkuruoja su vietinių rūšių žuvimis dėl maisto išteklių ir nerštaviečių. Atliekant pradinį vertinimą nustatyta, kad tik viena rūšis – planktoninis šarvadumblis Prorocentrum minimum – stipriau paveikė jūros ekosistemą (BPL=3), pakeisdamas fitoplanktono bendrijos struktūrą, hidrochemines pelaginės buveinės charakteristikas ir trofinius santykius ekosistemoje. Kitų nevietinių rūšių poveikis kito nuo nedidelio (BPL=0) iki vidutinio (BPL=2). Kai nevietinė rūšis patenka į Baltijos jūrą, jos plitimo sustabdyti praktiškai neįmanoma, o prognozuoti galimas pasekmes labai sunku.

3) Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos. Pagal komerciškai eksploatuojamų žuvų ir mitybos tinklų kokybinius rodiklius Baltijos jūros būklė nepatenkinama. Pagal komerciškai eksploatuojamų žuvų ir mitybos tinklų kokybinius rodiklius Baltijos jūros būklė nepatenkinama. Komerciniams tikslams naudojamų žuvų būklė nustatoma remiantis trimis savybėmis, iš kurių dvi – populiacijos pasiskirstymo pagal amžių ir dydį – atitiko geros būklės vertes. Kadangi vertinamos visos komerciškai eksploatuojamų žuvų išteklių grupės, o ne esančios nacionaliniuose vandenyse, būklė nepastovi, nes situacija gali pasikeisti ir komerciškai svarbių žuvų rūšių populiacijos, kurioms nustatyta gera būklė, gali migruoti į kitų šalių vandenis. Trečioji Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 102

______

GAB savybė – mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (Fmsy), kurio vertes nuolat perskaičiuoja Tarptautinė jūrų tyrimų tarnyba (ICES). Kai buvo atliekamas pradinis Baltijos jūros vertinimas (2010 metais), nustatyta, kad komerciniams tikslams naudojamų žuvų būklė gera, jeigu menkių Fmsy mažesnis nei 0,3, strimelių – 0,16 ir šprotų – 0,35. Tuo metu būklė buvo įvertinta kaip bloga, nes strimelių Fmsy buvo didesnis kaip 0,3, o šprotų – 0,4 (2010 metais). Strimelių ir šprotų Fmsy reikšmės 2015 metais pakito – buvo mažesnės kaip 0,26, o menkių – nenustatytos. Tačiau būklė vertinama kaip bloga, nes šprotų žvejybinis mirtingumas viršija Fmsy reikšmes ir yra 0,268 (strimelių – 0,183). Šie rodikliai atspindi žvejybos poveikį – žvejybinį mirtingumą bendrijos lygmeniu ir išteklių gebėjimą pasipildyti jaunikliais. Lietuvos komercinės žvejybos sektorius veiklą vykdo Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje jūroje. Lietuvos laivai Baltijos jūroje gauna 4 rūšių žuvų: menkių (rytinių ir vakarinių), šprotų, strimelių ir lašišų, išteklių kvotas. Lietuvos žvejybos įmonės 2011 metais Baltijos jūroje (taip pat ir priekrantėje) sugavo 15 990 tonų įvairių rūšių žuvų. Tačiau šiuos GAB rodiklius gali veikti ir temperatūra, eutrofikacija, nerštaviečių prieinamumas ir būklė, tam tikrą poveikį gali daryti kiti gyvūnai (ruoniai, kormoranai ar kiti žuvimis mintantys paukščiai).

4) Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė . Mitybos tinklų deskriptorius susijęs su svarbiais funkciniais ekosistemos aspektais: energijos srautais ir mitybos grandinių struktūra. Į juos būtina atsižvelgti norint užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir žmonėms naudingų gamtos išteklių atsinaujinimą. Baltijos jūros būklė pagal mitybos tinklų deskriptorių vertinama kaip bloga, nes pagal žuvų bendrijos dydžio indekso GAB savybę neatitiko geros būklės verčių ir pradinio vertinimo metu buvo 0,475 (GAB vertė – daugiau kaip 1,09), o pagal irklakojų vėžiagyvių grupės (GAB vertė – daugiau kaip 40 procentų Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, daugiau kaip 49 procentai priekrantėje ir daugiau kaip 54 procentai teritorinėje jūroje) ir zooplanktono mikrofagų (GAB vertė – mažiau kaip 60 procentų Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, mažiau kaip 51 procentas priekrantėje ir mažiau kaip 46 procentai teritorinėje jūroje) biomasę – nepastovi. Tik pagal žuvų bendrijos gausumo indeksą Baltijos jūros būklė pagal mitybos tinklų deskriptorių atitiko GAB – pradinio vertinimo metu buvo 2,121 (GAB vertė – daugiau kaip 1,3).

5) Žmogaus sukelta eutofizacija. Pagal žmogaus sukeltos eutrofikacijos kokybinį rodiklį aplinkos būklė – bloga. Dėl maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) pertekliaus Baltijos jūra kenčia nuo eutrofikacijos, kai intensyviau vystosi fitoplanktono organizmai, pradeda žydėti dumbliai, trūksta deguonies, mažėja vandens skaidrumas. Baltijos jūra – negili, pusiau uždara, jos vanduo cirkuliuoja lėtai (vanduo atsinaujina maždaug per 30 metų), todėl į ją patenkančios maistinės medžiagos daro ilgalaikį poveikį visai jūrai. Eutrofikacija Baltijos jūroje vertinama pagal keturias GAB savybes, ir pagal visas jas jūros būklė nepatenkinama. Pagal maistinių medžiagų koncentracijų vandens storymėje GAB savybę Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonos (kai druskingumas – didesnis kaip 4 promilės (‰) būklė gera tada, kai bendrojo azoto vasaros vidutinės koncentracijos neviršija 0,250 mg/l, fosforo – 0,026 mg/l. GAB išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritorinėje jūroje yra tada, kai ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą nesiekia 0,040 mg/l, neorganinių ištirpusio fosforo junginių – 0,010 mg/l, bendrojo azoto vidutinė metinė koncentracija – 0,225 mg/l, bendrojo fosforo vidutinė metinė koncentracija – 0,014 mg/l. Atlikus pradinį Lietuvos Baltijos jūros vertinimą nustatyta, kad bendrojo azoto vasaros vidutinės koncentracijos Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje – 0,59 mg/l (2012–2015 metų duomenimis, neįvertinus druskingumo), fosforo – 0,032 mg/l (2012–2015 metų duomenimis, neįvertinus druskingumo – 0,043 mg/l), priekrantėje 2012–2015 metais – 0,4 mg/l bendrojo azoto ir 0,031 mg/l bendrojo fosforo. Ištirpusio neorganinio azoto koncentracijos žiemą teritorinėje jūroje ir Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje viršijo slenkstines vertes ir buvo atitinkamai 0,100 mg/l ir 0,159 mg/l, ištirpusio neorganinio fosforo – 0,027 mg/l. Bendrojo azoto vidutinė metinė koncentracija (2012–2015 metais) – 0,352 mg/l, bendrojo fosforo (2012–2015 metais) – 0,0231 mg/l.

Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (kai druskingumas – didesnis kaip 4 ‰) gera aplinkos būklė fiksuojama, kai chlorofilo a vidutinės vasaros koncentracijos neviršija 4,8 µg/l, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – 1,9 µg/l, o vidutinės metinės teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – 0,99 µg/l. Daugelyje atviros Baltijos jūros rajonų chlorofilo a koncentracijos rodo gana aukštą eutrofikacijos lygį. Pastarojo dešimtmečio vidutinė vasaros chlorofilo a koncentracija teritorinėje jūroje ir išskirtinės ekonominės zonos rajonuose – 3,83 µg/l, Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje – 7,27 µg/l, priekrantėje – 4,76 µg/l. Vidutinės metinės koncentracijos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo 3,65 µg/l.

Vandens skaidrumo, susijusio su padidėjusiu skendinčių dumblių kiekiu, GAB rodiklis matuojamas Secchi disko gyliu, kuris rodo šviesos pralaidumą į gilesnius vandens sluoksnius. Vidutinis vasaros vandens skaidrumas, esant GAB, priekrantėje turi būti ne mažesnis nei 5 metrai, teritorinės jūros ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyse – 7 metrai, vidutinis metinis – 8,8 metro. Pradinio Baltijos jūros vertinimo duomenimis, vasaros vidutinis Secchi disko gylis Baltijos jūros priekrantėje – 2,5–3 metrai, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – 4,6 metro, vidutinis metinis vandens skaidrumas teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – 4,9 metro.

______

GAB pagal didžiausio makrofitų (raudondumblio – šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis ) pasiskirstymo gylio savybę yra tada, kai priekrantėje gylis siekia 15 metrų, o Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje – 14 metrų. Baltijos jūros pradinio vertinimo duomenimis, didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylis priekrantėje 2013 metais nesiekė 14 metrų, Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje – 10 metrų (2013 metais pavieniai augalai stebėti iki 12 metrų gylyje).

Vidutiniškai 26,1 procento azoto į Nemuno baseiną patenka iš kitų valstybių, 12,5 procento – iš miškų ir natūraliai išplaunama iš dirvožemio, 3,5 procento – tarša iš nuotekų valymo įrenginių, 1,9 procento – atmosferos tarša, 1,5 procento – tarša iš lietaus nuotekų. Tai sudaro 45,5 procento azoto prietakos į Baltijos jūrą. Kiti 54,5 procento azoto prietakos į Baltijos jūrą – tarša dėl žemės ūkio veiklos. Iš Lietuvos teritorijos į Baltijos jūrą daugiausia taršos patenka su Nemuno upės nuotėkiu: vidutiniškai per metus iki 40,5 tūkst. tonų bendrojo azoto ir 1,8 tūkst. tonų bendrojo fosforo (tai atitinkamai 85 procentai viso upių kilmės į Lietuvos Baltijos jūrą patenkančio azoto ir 84 procentai fosforo). Daug maistinių medžiagų susilaiko vandenyje esančioje biomasėje. Dėl maistinių medžiagų srautų Kuršių mariose kai kuriais vegetacinio sezono laikotarpiais gali susidaryti nuo 24 000 tonų (2007 metais) iki 320 000 tonų (2006 metais) biomasės, kurioje susikaupusios 360–4 807 tonos azoto ir 36–480 tonų fosforo.

6) Jūros dugno vietisumas . Pagal jūros dugno vientisumo kokybinį rodiklį Lietuvos Baltijos jūros būklė – gera, nors pagal GAB rodiklį – bentoso kokybės indeksą, kurio GAB vertė – daugiau kaip 2,7, – būklė vertinama kaip nepastovi – kintanti nuo geros iki neatitinkančios geros būklės rodiklių, žiūrint, kurios akvatorijos stebimos. Pagal paveikto dugno ploto buveinėje GAB rodiklį (paveikta mažiau kaip 1 procentas buveinės ploto; šiuo metu tirtas tik grunto šalinimo į jūrą ir smėlio kasimo poveikis, tyrimai, skirti nustatyti kitų antropogeninių veiklų poveikį dugno buveinėms, neatliekami) Lietuvos Baltijos jūros būklė gera. Tiek ES, tiek ir Baltijos jūros regionas kol kas neturi bendros būklės ir ją lemiančių veiksnių poveikio vertinimo metodikos, taip pat GAB apibūdinančios kiekybinės reikšmės. Siekiama, kad žmogaus veiklos sukeliami fiziniai aplinkos pokyčiai jūros dugne netrukdytų išsaugoti natūralios ekosistemų komponentų įvairovės, produktyvumo ir dinaminių ekologinių procesų, būtų užtikrinta ekosistemos, ypač dugno buveinių, struktūra ir funkcijos. Lietuvos teritorinėje jūroje nustatytos 7 pagrindinės jūros dugno buveinės. Didžiausia buveinių įvairovė būdinga Karklės–Palangos ruožui. Iš 7 inventorizuotų jūros dugno buveinių biologiniu požiūriu vertingiausi – rifai (4 buveinės). Dugno buveinių plotas – apie 20 tūkst. hektarų, tačiau rifai paplitę tik 1 procente teritorinės jūros. Geomorfologiniu požiūriu svarbiausi rifai – moreniniai gūbriai su midijomis Mytilus edulis trossulus ir ūsakojais vėžiagyviais Balanus improvisus , kurių radavietė Lietuvos teritorinėje jūroje ties Palanga šiuo metu – vienintelė Baltijos jūroje.

7) Hidrografinės sąlygos . Remiantis pirminiu Baltijos jūros vertinimu, Lietuvos Baltijos jūros būklė pagal hidrografinių sąlygų kokybinį rodiklį ir GAB rodiklius (plotas, kuriame nustatyta negrįžtamų hidrografinių sąlygų pakitimų, ir jų poveikis) nenustatyta ir tokie tikslai nekeliami dėl informacijos stokos. ES ir Baltijos jūros regione kol kas nėra vienodo požiūrio į šio kokybinio rodiklio plėtrą ir slenkstinių verčių nustatymą. Hidrografinių sąlygų erdvinė kaita būdinga tik lokalioms Lietuvos jūros priekrantės dalims, esančioms arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai sunkiai įvertinami dėl to, kad hidrografinės sąlygos labai priklauso nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių svarba dažniausiai lemiama.

8) Teršalų koncentracija . Pagal pavojingų medžiagų koncentracijų jūros aplinkoje kokybinį rodiklį nustatyta, kad Lietuvos Baltijos jūra neatitinka geros būklės verčių. Dėl lėtos vandens apykaitos ir gana žemos vandens temperatūros teršiančios medžiagos Baltijos jūroje linkusios kauptis greičiau nei kitose jūrose. 2015 metų monitoringo duomenimis, iš 32 Baltijos jūroje ir Kuršių mariose tirtų monitoringo vietų 22 stotyse vandens ir dugno nuosėdų kokybė neatitiko geros būklės verčių.

Pagal pavojingų medžiagų koncentracijų jūros aplinkoje kokybinį rodiklį nustatyta, kad Lietuvos Baltijos jūra neatitinka geros būklės verčių. Dėl lėtos vandens apykaitos ir gana žemos vandens temperatūros teršiančios medžiagos Baltijos jūroje linkusios kauptis greičiau nei kitose jūrose. 2015 metų monitoringo duomenimis, iš 32 Baltijos jūroje ir Kuršių mariose tirtų monitoringo vietų 22 stotyse vandens ir dugno nuosėdų kokybė neatitiko geros būklės verčių. Cheminė būklė vertinama matuojant parinktų teršiančių medžiagų koncentracijas vandenyje, dugno nuosėdose ir jų kiekį kai kurių rūšių žuvyse (strimelėse, šprotuose, menkėse, plekšnėse ir lašišose). Ūkinė veikla Lietuvos jūros priekrantėje (Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos valstybinis ir Šventosios jūrų uostai) ir pačioje jūroje (laivyba, avarijos, grunto gramzdinimas), taip pat kaimyninių valstybių intensyvi ūkinė veikla Kuršių marių baseino teritorijoje veikia Lietuvos jūrinę aplinką. Didesnės pavojingų medžiagų koncentracijos vandenyje nustatytos svarbiausių taršos šaltinių poveikio zonose (Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje iškasto grunto gramzdinimo rajone ir Būtingės terminale), aplinkos kokybės standartą (toliau – AKS) viršijančių medžiagų nustatyta priekrantėje ir už jos ribų. Gyvsidabrio koncentracija vandenyje 2012–2014 metais viršijo AKS. Sunkieji metalai (ypač varis, švinas, Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 104

______

cinkas, nikelis), viršijantys AKS tiek Baltijos jūros dugno nuosėdose, rodo ilgalaikį šių teršalų neigiamą poveikį jūrinei aplinkai. Epizodiškai registruotos naftos angliavandenilių koncentracijos, viršijančios AKS. Iš nuolat stebimų prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų 2012–2014 metais aptikta pesticidų likučių, lakiųjų organinių junginių ir ftalatų. Momentines didžiausias leidžiamas koncentracijas (toliau – DLK) Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje, uoste iškasto grunto laidojimo jūroje rajone ir atviroje jūroje viršijo arsenas, nikelis, varis ir chromas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dugno nuosėdose aptinkama sunkiųjų metalų (cinko, vario, švino, arseno, gyvsidabrio, chromo ir nikelio) ir tributilalavo (toliau – TBA) junginių. Daugiausia TBA į jūrinę aplinką patenka iš laivų, kurių korpusai padengti nuo apaugimo saugančiais dažais, kurių sudėtyje yra TBA. Didžiausias neigiamas laivybos poveikis aplinkai susijęs su oro tarša, neteisėtu ir atsitiktiniu naftos, pavojingų cheminių medžiagų ir kitų atliekų išleidimu į aplinką. Nors laivų išmetamo anglies dvideginio kiekis globaliu mastu nėra didelis (sudaro apie 2,7 procento, iš kurių apie 30 procentų Europos uostuose), tačiau apie 90 procentų pasaulio prekybos krovinių gabenama jūromis, todėl šiam vandenų transportui sunaudojamas milžiniškas kiekis kuro – tai tiesiogiai susiję su oro tarša. Baltijos jūros plotas gana nedidelis (mažiau kaip 0,12 procento pasaulio vandenyno), tačiau dėl labai intensyvios laivybos (daugiau kaip 17 procentų visos pasaulinės laivybos) tai – vienas jautriausių jūrų regionų oro taršos iš laivų požiūriu. Plėtojantis pramonei ir žemės ūkiui, tobulėjant technologijoms, kuriamos ir sintetinamos naujos cheminės medžiagos, kurių net mažas kiekis gali daryti didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Pastaraisiais metais plinta naujos kartos, itin agresyvios, daugiausia organinių junginių pagrindu sukurtos cheminės medžiagos (nonilfenoliai, bromintos degumą mažinančios medžiagos, chlorinti parafinai ir kitos).

9) Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose . Lietuvos Baltijos jūros būklė pagal pavojingų medžiagų maistui vartojamuose produktuose kokybinį rodiklį neatitiko geros būklės dėl dioksinų ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (toliau – PCB) sumos rodiklių, kurių koncentracijos žuvų raumenų mėginiuose kasmet šiek tiek viršijo DLK. Atlikus pirminį Baltijos jūros būklės vertinimą pagal švino, kadmio, gyvsidabrio ir dioksinų sumos koncentracijas žuvyse (menkėse, plekšnėse, strimelėse, šprotuose, lašišose), nustatyta, kad rodikliai GAB vertes atitiko.

10) Jūrą teršiančios šiukšlės . Lietuvos Baltijos jūros būklė pagal jūros šiukšlių kokybinį rodiklį neįvertinta, nes nepakanka duomenų apie vandenyje skendinčių ir dugne susikaupusių šiukšlių kiekį. Šiukšlės, patekusios į jūrą, teršia jūrų buveines ir kelia rimtų aplinkosauginių, ekonominių ir sveikatos (tiek žmonių, tiek ir gyvūnijos) problemų ne tik Baltijos jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos 2009 metų programoje „Jūrų šiukšlės: globalinis iššūkis“ nurodyta, kad į jūrą kasmet išmetama apie 6 mln. tonų šiukšlių, iš kurių maždaug 15 procentų patenka į paplūdimius, 15 procentų lieka plaukioti vandens paviršiuje, 70 procentų nuskęsta. Dėl jūros šiukšlių kasmet pasaulyje žūva apie 100 tūkst. jūros žinduolių (praryja maišelius, plastikinius butelius ar kitas šiukšles, žūva įsipainioję žvejybos tinklų liekanose). Jūros šiukšlių problema aktuali ir socialiniu ir ekonominiu požiūriais – šiukšlės neigiamai veikia rekreacines ir estetines savybes, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, didelės šiukšlių surinkimo ir utilizavimo išlaidos, dėl sumažėjusio rekreacinių išteklių patrauklumo nuostolių turi turizmo sektorius, šiukšlės pažeidžia laivų sraigtus ir variklius, gadina tinklus (tai laivybos ir žvejybos sektoriaus nuostoliai). Baltijos jūros šalyse atliktų tyrimų duomenimis, daugiausia šiukšlių į jūrą patenka su paviršinėmis ir valyklų nuotekomis (29 procentai). Kiti šiukšlių, patenkančių į jūrą, šaltiniai – rekreacija (25 procentai), komunalinės atliekos (12 procentų), laivyba, komercinė žvejyba, kita. Apskaičiuota, kad Baltijos šalyse 500 metrų ilgio kranto atkarpai tenka nuo 30 iki 50 vienetų šiukšlių. Dažniausiai paplūdimiuose aptinkama plastiko (56 procentai), stiklo ir keramikos (11 procentų), popieriaus, metalo, putplasčio ir kitų medžiagų. Atliekant tyrimus, paplūdimiuose daugiausiai rasta cigarečių nuorūkų ir plastiko. Tyrimai 2012 metais atlikti 5 Lietuvos kranto ruožuose ir nustatyta, kad pavojingiausi aplinkai – polistirenas ir plastikas, mažiausiai pavojingi – popierius ir metalas.

11) Energijos, įskait ant povandeninį triukšmą, patekimas. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai jūroje – laivyba, išminavimo operacijos, inžineriniai tyrimai ir darbai, susiję su uostų veikla, vėjo jėgainių parkų statybomis, povandeninių inžinerinių tinklų tiesimu, geologiniais-geofiziniais dugno tyrimais ir gamtos išteklių gavyba. Europos Komisijos sudaryta darbo grupė nustatė, kad povandeninis triukšmas fiziškai veikia jūros gyvūnus, pažeidžia jų klausą, trikdo orientaciją ir elgseną. Žinomos skirtingo pobūdžio povandeninio triukšmo slenkstinės vertės jūros gyvūnijai, tačiau šios vertės gali skirtis skirtingose jūrinėse aplinkose, taigi taikyti jas Baltijos jūrai dar netikslinga. Nustatyta, kad žinduolius trikdo didesnis kaip 150–170 decibelų impulsinis ir didesnis kaip 120 decibelų ištisinis povandeninis triukšmas. Skirtingų rūšių gyvūnų gebėjimas girdėti kinta nevienodai, todėl triukšmo dažnių pokyčiai labai svarbūs siekiant nustatyti potencialiai jautriausias jų rūšis. Duomenys apie foninį triukšmą ir triukšmo poveikį jūros gyvūnams tiek Baltijos jūros regione, tiek Lietuvoje epizodiškai pradėti rinkti tik pastaraisiais metais. Pirminiais duomenimis, triukšmo lygis intensyvios laivybos zonoje ties Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu 67–70 decibelų. Tačiau šių duomenų nepakanka Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklei pagal povandeninio triukšmo GAB kokybinį rodiklį įvertinti.

______

Batimetrija ir dugno nuosėdos

Geologiniu požiūriu Baltijos jūra yra „jauna“, kadangi pradėjo formuotis tik prieš 12 tūkst. metų. Lietuvos jūros akvatorija pasižymi gana sudėtingu dugno reljefu (5.33 paveikslas), kurį suformavo ledynai, jūros vandens lygio svyravimai ir šiuolaikiniai hidrodinaminiai procesai. Didelę dugno dalį užima Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė bei Gdansko ir Gotlando įdaubų link besileidžiantys šlaitai. Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje yra ryškesnių pakilumų, pavyzdžiui - Klaipėdos banka. Ją sudaro ledyninis-akumuliacinis bei ledyno tirpsmo vandenų sukurtas ir vėliau jūrinių abrazinių akumuliacinių procesų performuotas reljefas. Jūros gylis čia vietomis siekia 47 m (Gelumbauskaitė ir kt., 1999). Einant į vakarus, ši banka stačiu šlaitu leidžiasi į Gotlando įdaubą. Vienas iš labiausiai suskaidyto reljefo rajonų yra Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės pietinė dalis, ties Šventąja – Palanga pasiekianti priekrantės zoną ir ties Giruliais prisišliejanti prie kranto. Šiame rajone yra daug skirtingo reljefo sąskaidos plotų. Atskirų formų santykinis aukštis čia dažniausiai siekia 4-5, o kartais 6-8 m aukščio. Sambijos-Kuršių plynaukštė plyti maždaug tarp 18 ir 50-60 m gylio. Jos fragmentai užima pietinę Lietuvos akvatorijos dalį, kuri pasižymi didele reljefo sąskaida. Ją lemia iš ledynmečio ir poledynmečio paveldėtas, ryškiai kalvotas - daubotas moreninis reljefas, performuotas jūros vandens svyravimų ir šiuolaikinių hidrodinaminių procesų. Senųjų kranto linijų vietas žymi pakopų fragmentai (Gelumbauskaitė, Šečkus, 2005). Nemuno proslėnio šlaituose stiprios srovės, susidarančios atviros jūros ir kranto zonos sandūroje štormų metu, neleidžia kauptis smulkioms nuosėdoms. Dėl to, tarp 40 ir 55 m gylio plytintys pietiniai proslėnio šlaitai labai reljefingi, palyginti statūs ir padengti tik stambia medžiaga (Trimonis, Gulbinskas, 2002).

Ties Lietuvos krantais priekrantė apribota 20 m izobata užima apie 343,5 km² plotą. Kuršių nerijos priekrantė išsiskiria gana dideliais dugno nuolydžiais, 20 m izobata vietomis priartėja apie 2 km prie kranto. Kranto povandeniniame šlaite išsiskiria povandeniniai sėkliai ir tarpsėkliai. Ryškiausi jie yra priekrantėje ties Nida, kur sėklių zonos plotis siekia apie 600 m ir yra išsivystę 3 sėkliai iki 46 m aukščio. Einant į šiaurę sėklių skaičius išlieka panašus, bet jų parametrai kiek sumažėja, o pati zona susiaurėja iki 400 m. Prieš Klaipėdos uosto pietinį molą sėklių skaičius padidėja, bet jie silpniau išreikšti reljefe (Žaromskis, Gulbinskas, 2010).

Žemyninio kranto priekrantėje, į šiaurę nuo Klaipėdos uosto smėlio zona palaipsniui siaurėja, nors ties Melnrage ir Giruliais nešmenys dengia dar visą priekrantę, bet uosto molų užuovėjinėje pusėje nesusidaro daugiau kaip vienas (kartais du) povandeninis sėklius. Ties Olando kepure ir Karkle audringesniais laikotarpiais yra nuplaunama ne tik paplūdimio, bet ir kranto povandeninio šlaito nešmenų storymė. Tada atsidengia rieduliais ir gargždu nuklotas priekrantės benčas. Šiose vietose dugno paviršiuje kyšo stambūs rieduliai.

Vertinant dugno nuosėdas, visas Lietuvos akvatorijos jūros dugnas yra padengtas šiuolaikinėmis ir reliktinėmis dugno nuosėdomis (Gulbinskas, 1995). Reliktinės dugno nuosėdos – tai ledynmetyje ir Baltijos raidos stadijų metu susiformavusios nuogulos (morenos) ir nuosėdos. Jos slūgso hidrodinamiškai pakankamai aktyviose jūros vietose, kuriose šiuolaikinių dugno nuosėdų kaupimasis nevyksta arba net pasireiškia dugno ardymas. Daugelyje tokių vietų jūros dugno paviršių dengia rieduliai, gargždas, žvirgždas ar įvairiagrūdis smėlis.

______

5.3 3 paveikslas. Siūlomos alternatyvios trasos Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dugno reljefo (pagal Gelumbauskaitę, 1998) ir dugno nuosėdų tipų paplitimo (Žaromskis ir kt., 2005) atžvilgiu

______

Reliktinės nuogulos ir nuosėdos dengia Sambijos-Kuršių bei Klaipėdos −Ventspilio plynaukščių paviršių (5.32 paveikslas). Klaipėdos −Ventspilio plynaukštės šlaite, giliau 80 m, slūgso ankstyvųjų Baltijos jūros raidos stadijų moliai. Įvairaus rūpumo smėlio, žvirgždo ir gargždo mišiniai Sambijos-Kuršių plynaukštėje aptinkami nuo 25 iki 62 m gylio, o Klaipėdos −Ventspilio – iki 75 m gylio.

Šiuolaikinės dugno nuosėdos, daugiausia smėlis, aleuritas ir dumblas (Emelyanov ir kt., 2002), aptinkamos akumuliacinėse zonose. Jūroje išsiskiria trys smėlio paplitimo zonos: jūros priekrantė, lyguma šiauriau Sambijos- Kuršių plynaukštės (25 −62 m gylyje) ir Klaipėdos −Ventspilio plynaukštės papėdė (26 −40 m gylyje).

Aleuritas dengia jūros dugną priešais Kuršių marių žiotis, jūrinio ir gėlo vandens susimaišymo zonoje. Čia formuojasi aleurito laukas, kuriame vyksta iš Kuršių marių išneštos nuosėdinės medžiagos akumuliacija. Centrinėje Lietuvos akvatorijos dalyje aleuritas dažniausiai kaupiasi didesniame negu 20 m gylyje, vakarinė jo paplitimo riba yra 45 −65 m gylyje. Dumblo nuosėdos sudaro smulkiaaleuritinis ir aleuritinis-pelitinis dumblas. Šie dugno nuosėdų tipai yra paplitę apatinėje Gdansko įdaubos šlaito dalyje, maždaug nuo 50-60 m gylio ir dengia Gdansko ir Gotlando įdaubų dugną. Harmony Link jungties (jūrinės dalies I alternatyva) kerta smulkesnės struktūros nuosėdines uolienas, vyrauja dumblas ,aleuritas, smulkus smėlis. Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) kerta riedulingos morenos, žvirgždo gargždo litologiją.

Jūros dugno nykimas

Jūros dugno nykimui priskiriami poveikiai dėl jūros dugno substrato ar morfologijos pokyčių ir dėl jūros dugno poveikio, po kurių natūralios dugno savybės gali būti atkurtos tik taikant papildomas priemones, nes natūralių gamtinių procesų eigoje neatkuriami. Jūros dugne vykdant infrastruktūros tiesimo darbus (tiesiant Harmony Link jungtį jūroje) statybos įgyvendinima gali daryti trumpalaikį neigiamą poveikį, būtų pakeistas jūros dugno substratas.

Nors gamtinių procesų fone vyksiančio dugno geomorfologjioje atsistatymo greitį sunku prognozuoti, tačiau jis bus lėtesnis nei biologinių bendrijų (dugno faunos) atsikūrimas, kuris preliminariu vertinimu gali trukti nuo kelių metų iki dešimtmečio.

Jautrių jūrinių teritorijų pasiskirstymas

Jautrių teritorijų pasiskirstymas pateiktas 5.34 paveiksle.

5. 34 paveikslas. Siūlomos alternatyvios trasos jautrių teritorijų (žuvims svarbios teritorijos pagal BPTI, (2010); jūros kiaulės paplitimo zonos nustatytos pagal > 20 % tikimybę (pagal SYMBAH projekto rezultatus - Carlen et al. (2018 )) atžvilgiu

______

Planuojamos Harmony Link jungties (jūrinės dalies I ir II alternatyva) kerta jūros kiaulės aptikimo zoną, plekšnių ir uotų nerštavietes, praeivių žuvų migracines sankaupas, žuvų jauniklių sankaupos arealus.

Dugno buveinės ( pagal Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentą)

Atnaujintas buveinių sąrašas pagal EUNIS ir HUB buveinių klasifikacijos sistemas

Remiantis Evans et al. (2016) ir Condé et al. (2018) rekomendacijomis, Lietuvos jūrinių vandenų dugno buveinės priskiriamos 13 stambių buveinių tipų (angl., broad habitat types), atitinkančių EUNIS klasifikacijos antrąjį lygmenį (5.34 paveikslas). Šie buveinių tipai didžiąja dalimi turi atitikmenis HELCOM HUB klasifikacijoje (3 lygmuo). Stambių buveinių tipų pavadinimai bei kodai EUNIS ir HELCOM HUB klasifikacijose pateikti 5.21 lentelėje.

Remiantis Evans et al. (2016) ir Condé et al. (2018) rekomendacijomis, Lietuvos jūriniai vandenys suskirstyti į infralitoralę, cirkalitoralę ir atvirą jūrą (giliąją cirkalitoralę):

• infralitoralė – tai eufotinė zona, kur šviesos kiekis dugnui yra pakankamas daugiamečių dumblių (pvz., šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis ) sąžalynams formuotis. Lietuvos atveju – tai priekrantės dalis iki 15 m gylio.

• cirkalitoralė – tai giliau infralitoralės esanti zona, kur šviesos nebepakanka makrofitų sąžalynams formuotis, o bendrijas formuoja dugno bestuburiai (pvz., dvigeldžiai Mytilus edulis trossulus ar Limecola balthica ). Cirkalitoralės zona apima teritoriją tarp 15 ir 70 m izobatų.

• gili cirkalitoralė – afotinė, giliau 70 m atviros jūros zona, kurioje formuojasi haloklinas, stebimi deguonies stygiaus reiškiniai, o dugno fizines, chemines ir biologines savybes lemia Šiaurės Atlanto vandens įtekėjimai.

Pagal dugno nuosėdas buveinių tipai išskiriami tokiais principais: riedulynams priskiriamas kieto substrato dugnas, kuriame dominuoja >25 cm rieduliai. Stambių nuosėdų buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose aptinkamos nuosėdų frakcijos nuo smėlio iki riedulių, tačiau dominuoja žvirgždas ir gargždas. Mišrių nuosėdų buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose aptinkamos visos frakcijos, paprastai tai moreninis dugnas su molio, smėlio, žvirgždo ir gargždo frakcijomis. Smėlių buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose dominuoja įvairių frakcijų smėliai. Dumblo buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose dominuoja smulkiausios frakcijos: aleuritas, dumblas ir molis.

5.21 lentelė. Lietuvos jūriniuose vandenyse vyraujančių buveinių tipų (JSPD vertinamųjų vienetų) erdvinės charakteristikos ir atitikmenys EUNIS ir HUB klasifikacijose.

EUNIS 2 HELCOM HUB lygmens 3 lygmens Plotas , Ploto dalis, Paplitimas , Vyraujantis buveinių tipas buveinės kodas buveinės km 2 proc . km 2 (2016 m.) kodas

Infralitoralės riedulynas ir MB1, MB2 A.AA, AA.M 68,5 1,06 141,7 biogeninis rifas

Infralitoralės stambios nuosėdos MB3 AA.I, AA.M 5,3 0,08 56,7

Infralitoralės mišrios nuosėdos MB4 AA.B 1,8 0,03 43,3

Infralitoralės smėlis MB5 AA.J 142,2 2,21 566

Infralitoralės dumblas MB6 AA.H 1,9 0,03 4,7

______

Cirkalitoralės riedulynas ir MC1, MC2 A.BA, AB.M* 420,9 6,54 4281,9 biogeninis rifas

Cirkalitoralės stambios nuosėdos MC3 AB.I, 345,6 5,37 5585,9

AB.M*

Cirkalitoralės mišrios nuosėdos MC4 AB.B 235,3 3,66 3932,3

Cirkalitoralės smėlis MC5 AB.J 2359,8 36,69 6129,3

Cirkalitoralės dumblas MC6 AB.H 1853,6 28,82 4046,6

Atviros jūros mišrios nuosėdos MD4 AB.B 119 1,85 883,6

Atviros jūros smėlis MD5 AB.J 129,7 2,02 624,7

Atviros jūros dumblas MD6 AB.H 748 11,63 1648,4

Infralitoralės riedulynas ir biogeninis rifas. Šis buveinių tipas sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje ties Karkle ir Palanga, jo apytikslis užimamas plotas – 68 km 2. Čia dominuoja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra, yra įtakojamas ištekančių Kuršių marių vandens, dėl to stebimas druskingumo ir vandens skaidrumo sumažėjimas bei maistmedžiagių ir organikos padidėjimas. Sekliausiose zonose dominuoja vienmečiai žaliadumbliai ir raudondumbliai, nuo 3-4 m gylio formuojasi šakotojo banguolio F. lumbricalis sąžalynai. Iki juodažiočio grundalo populiacijos staigaus padidėjimo 2011 m., rieduliai taip pat buvo gausiai nuaugę midijų M. edulis trossulus kolonijomis, šiuo metu likę tik pavienės midijos ir ūsakojai vėžiagyviai Amphibalanus improvisus. Priekrantės rifai pasižymi didžiausia biologine įvairove Lietuvos jūriniuose vandenyse, yra pagrindinė strimelių Clupea harengus membras nerštavietė, žiemojančių paukščių (pvz., ledinių ančių Clangula hyemalis ) maitinimosi vietos. Buveinių tipo svarba – didelė.

Infralitoralės smėlis. Šis buveinių tipas užima visą Kuršių Nerijos priekrantę bei dalį kontinentinės priekrantės, apytikslis plotas – 142 km 2. Būdingi įvairių frakcijų smėliai, seklesnėse dalyse dažniausiai vyrauja rupesnės frakcijos. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Sekliausioje zonoje dominuoja šoniplaukos Bathyporeia pilosa , daugiašerės kirmėlės Hediste diversicolor ir Marenzelleria sp. Giliau, 7-8 m gyliuose dominuoja dvigeldžiai Cerastoderma glaucum , Mya arenaria ir Limecola balthica . Dėl stipraus bangų poveikio makrofitų, pvz., jūrinio andro Zostera marina, nėra sutinkama. Jūrinių paukščių ir bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė.

Infralitoralės dumblas. Dėl itin stipraus bangų poveikio Lietuvos priekrantėje aleurito ir dumblo nuosėdų sutinkama labai retai. Šis buveinių tipas infralitoralėje sutinkamas tik ties Šventosios upės žiotimis, 10-15 m gylyje, užimamas plotas < 2 km 2. Čia gausios daugiašerės kirmėlės H. diversicolor , Marenzelleria sp. ir Pygospio elegans , o didžiausią biomasę dažniausiai sudaro dvigeldžiai M. arenaria ir L. balthica . Buveinių tipo svarba – maža.

Infralitoralės stambios nuosėdos. Šis buveinių tipas sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje ties Palanga ir Šventąja, paprastai įsiterpę tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas – 5 km 2. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Šiame buveinių tipe dominuoja žvirgždas ir gargždas su rupaus smėlio frakcija, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Stambesni žvirgždo luitai ir pavieniai rieduliai gali būti apaugę pavieniais dumbliais ir jūrų gilėmis A. improvisus, o rupiame smėlyje negausiai sutinkamos daugiašerės kirmėlės. Buveinių tipo svarba – maža.

______

Infralitoralės mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje, įsiterpęs tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas mažesnis nei 2 km 2. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, substratas nėra palankus nei epifaunai, nei infaunai, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija. Buveinių tipo svarba – maža.

Cirkalitoralės riedulynas ir biogeninis rifas. Bendras šio buveinių tipo užimamas plotas – apie 420 km 2, jį sudaro trys pagrindiniai masyvai. Sekliausioji dalis 15-25 m gylyje užima apie 114 km 2 ir jungiasi su infralitoralės rifais. Čia dominuoja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Dėl per mažo patenkančios šviesos kiekio makrofitų nėra, todėl čia bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulus ir jūrų gilės A. improvisus . Šiai dienai nėra žinoma, kokį poveikį šios teritorijos buveinėms turėjo juodažiotis grundalas. Kita cirkalitoralės rifų teritorija, užimanti apie 168 km 2 dugno plotą, yra šiaurinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje ir 25- 40 m gylyje su ribojasi Latvijos Respublikos siena. Čia vyrauja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra mažai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra, šviesios makrofitams nebepakanka. Bentoso bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulus ir jūrų gilės A. improvisus . Pietinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje, 35-70 m gylyje ties siena su Rusijos Federacija yra trečias cirkalitoralės rifų masyvas, užimantis apie 91 km 2 dugno plotą. Dugnas yra veikiamas bangų tik sekliausioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šviesios makrofitams nebepakanka. Bentoso bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulus ir jūrų gilės A. improvisus . Cirkalitoralės riedulyno buveinių tipo reikšmė Lietuvai yra itin didelė, nes čia yra jūriniams paukščiams ir žuvims svarbios teritorijos, biologinės įvairovės židiniai. Buveinių tipo svarba – didelė.

Cirkalitoralės smėlis. Tai didžiausią plotą (apie 2360 km 2) Lietuvos jūriniuose vandenyse užimantis buveinių tipas. Būdingi įvairių frakcijų smėliai, seklesnėse dalyse paprastai vyrauja vidutinio stambumo smėlio frakcijos, o giliausiose – smulkus smėlis su aleuritu ir dumblu. Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šiltuoju metų laiku 30-40 m gyliuose formuojasi termoklinas, giliausioji dalis patenka į viršutinę haloklino zoną. Visame cirkalitoralės smėlyje pagal biomasę dominuoja L. balthica dvigeldžiai, pagal gausumą – daugiašerės kirmėlės Marenzelleria sp. ir P. elegans . Iki 40 m gylio dažnai sutinkama ir kitų dvigeldžių C. glaucum ir M. arenaria , daugiašerių H. diversicolor, šoniplaukų Corophium volutator , tuo tarpu gilesnėje zonoje sutinkami glacialiniai reliktai Monoporeia affinis ir Saduria entomon bei daugiašerės kirmėlės Bylgides sarsi . Jūrinių paukščių ir bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė.

Cirkalitoralės dumblas. Šis buveinių tipas sutinkamas centrinėje Lietuvos jūrinės akvatorijos dalyje, užimamas plotas apie 1853 km 2. Pagrinde vyrauja aleurito nuosėdos, seklesnėse vietose su smėlio frakcijų priemaišomis, o giliau 55 m jau vyrauja dumblo nuosėdos su aleurito frakcijomis. Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šiltuoju metų laiku 30-40 m gyliuose formuojasi termoklinas, giliausioji dalis patenka į viršutinę haloklino zoną. Didžiojoje dalyje cirkalitoralės smėlyje pagal biomasę dominuoja L. balthica dvigeldžiai, pagal gausumą – daugiašerės kirmėlės Marenzelleria sp. ir P. elegans . Iki 40 m gylio dažnai sutinkama ir kitų dvigeldžių C. glaucum ir M. arenaria , daugiašerių H. diversicolor , šoniplaukų Corophium volutator , tuo tarpu gilesnėje zonoje sutinkami glacialiniai reliktai Monoporeia affinis ir Saduria entomon bei daugiašerės kirmėlės Bylgides sarsi . Vertingas bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė.

Cirkalitoralės stambios nuosėdos. Kaip ir infralitoralėje, šis buveinių tipas paprastai įsiterpęs tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas – 345 km 2. Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra. Šiame buveinių tipe dominuoja žvirgždas ir gargždas su rupaus smėlio frakcija, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Seklesnėje dalyje stambesni žvirgždo luitai ir pavieniai rieduliai gali būti apaugę pavienėmis midijomis M. edulis trossulus ir jūrų gilėmis A. improvisus , o rupiame smėlyje negausiai sutinkamos daugiašerės kirmėlės. Gilesnėje dalyje epifaunos požymių nepastebima. Buveinių tipo svarba – maža.

Cirkalitoralės mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas paplitęs Klaipėdos seklumoje (bankoje) ir rytiniame jos šlaite, 50-65 m gyliuose, užima apie 235 km 2 dugno ploto. Bangų poveikio dugnui nėra, deguonies stygiaus nėra. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Buveinių tipo svarba – maža.

______

Atviros jūros smėlis. Šis buveinių tipas sutinkamas vakariniame Klaipėdos seklumos šlaite, 70-100 m gyliuose, kur priedugnio srovės išplauna smulkias aleurito ir dumblo frakcijas, o nuosėdose dominuoja įvairūs smėliai, užimamo dugno plotas – apie 130 km 2. Priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4-5 ℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7-8 iki 11-12. Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos ir anoksijos reiškiniai. Bestuburių biomasė gerokai mažesnė nei cirkalitoralės smėlio buveinėse, tačiau dar galima sutikti dvigeldžių L. balthica, lygiakojų vėžiagyvių S. entomon , šoniplaukų Pontoporeia femorata , daugiašerių B. sarsi . Tai giliausiai esančios buveinės, tinkamos bentofagių žuvų maitinimuisi. Buveinių tipo svarba – vidutinė.

Atviros jūros dumblas. Šis buveinių tipas užima 748 km 2 dugno ploto ir sutinkamos nuo 70 m gylio pietinėje Lietuvos akvatorijos dalyje iki giliausios zonos vakarinėje akvatorijos dalyje. Dugne dominuoja itin smulki dumblo frakcija, priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4-5℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7-8 iki 11-12. Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos ir anoksijos reiškiniai. Deguonies kiekis giliausiose vietose daugiausia priklauso nuo Šiaurės Atlanto vandens įtekėjimų. Bestuburių biomasė itin maža, kur dar yra deguonies gyvena kiautavėžiai Ostracoda, laisvai plaukiojančios daugiašerės B. sarsi , nektobentosiniai organizmai, pvz. mizidės. Kur deguonies nėra, stebimi anaerobinėmis bakterijomis padengti dugno plotai. Buveinių tipo svarba – maža.

Atviros jūros mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas užima apie 119 km 2 dugno ploto ir sutinkamas 70-100 m gylio pietinėje ir vakarinėje Lietuvos akvatorijos dalyse. Priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4-5 ℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7-8 iki 11-12. Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos ir anoksijos reiškiniai. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Buveinių tipo svarba – maža.

5.35 paveikslas. Siūlomos alternatyvios trasos pagrindinių JSPD buveinių tipų pasiskirstymo Lietuvos jūriniuose vandenyse žemėlapyje

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalyje) vietos (I alternatyva) paveiks mažesnę teritoriją didelės svarbos buveinių tipo - Cirkalitoralės riedulyno ir biogeninio rifo, nes nekirs

______

didelės cirkalitoralės rifų teritorijos, užimančios apie 168 km 2 dugno plotą 25 - 40 m gylyje prie Latvijos Respublikos sienos. Šią teritorija kirs (jūrinės dalies II alternatyva).

Vandens srovės. Srovių parametrai Lietuvos Baltijos jūroje yra matuojami paviršiniame ir priedugnio sluoksniuose priekrantėje (1, 4, 7 stotys) ir teritorinėje jūroje (1B, 64 ir N-6 stotys), atviroje jūroje srovių parametrai nematuojami. Kadangi Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros monitoringas yra atliekamas tik esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms, išmatuoti srovių parametrai neatspindi srovių krypčių bei greičių situacijos ekstremaliomis sąlygomis.

Paviršiniame sluoksnyje priekrantės zonoje vyrauja silpnos ir vidutinės srovės, kurių greičiai įprastai neviršija 24 cm/s, tik 4-oje priekrantės stotyje, esančioje arčiausiai Klaipėdos sąsiaurio, formuojasi gana stiprios tėkmės su greičiais didesniais nei 33 cm/s (5.36 paveikslas). Bendrai vyraujanti srovių kryptis yra iš pietų į šiaurę. Paviršinės srovės yra labiau kaičios, nei priedugninės, kadangi paviršinių srovių erdvinei struktūrai bei greičiams didžiausią įtaką daro vėjo greitis ir kryptis, taip pat prietaka iš upių bei Kuršių marių.

5.36 paveikslas. Paviršinių ir priedugninių srovių rožės atitinkamose stotyse. Paviršinių srovių greičiai matuoti 1 m gylyje, priedugninių srovių matavimo horizontas nurodytas skliausteliuose prie kiekvienos stoties numerio

Priekrantės stotyse priedugnio sluoksnyje vidutiniai srovių greičiai yra mažesni, nei paviršiniame sluoksnyje, o atviros jūros stotyse - panašūs abiejuose sluoksniuose. Maksimalus registruotas srovės greitis, siekęs 83 cm/s, buvo nustatytas teritorinėje jūroje esančioje 1B stotyje priedugnio sluoksnyje, kai maksimalus paviršiniame sluoksnyje (4 stotyje) nustatytas greitis siekė 48 cm/s (5.22 lentelė).

5.22 l entelė. Srovių greičiai priekrantės ir teritorinės jūros stotyse 2012–2017 m. laikotarpiu

______

Paviršinis sluoksnis

Greitis, cm/s Priekrantės stotys Teritorinės jūros stotys 1 st. 4 st. 7 st. 1B st. 64 st. N-6 st. vidurkis 14 22 13 9 10 10 minimumas 2 8 5 3 1 2

maksimumas 35 48 21 14 18 22 Priedugnio sluoksnis vidurkis 16 9 9 10 7 12 minimumas 5 3 4 3 1 6 maksimumas 25 20 17 83 15 34

Bangos. Baltijos jūroje vyrauja vėjinės bangos, todėl jų sklidimo kryptis beveik sutampa su vyraujančiomis vėjų kryptimis. Pagal Klaipėdos ir Palangos priekrantės stočių duomenis 2012–2017 m. periodui, Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, kaip ir ankstesniu 1963–2009 m. periodu (Kelpšaitė ir Dailidienė, 2011), vyrauja vakarų krypčių bangos (5.37 paveikslas).

5.37 paveikslas. Bangų rožės 2012–2017 m. periodu pagal Klaipėdos ir Palangos priekrantės stočių duomenis

______

Vyraujantys bangų aukščiai iki 1 m Klaipėdoje sudarė 70 % visų bangų, Palangoje - apie 80%. Ties Klaipėda aukštesnių bangų pasitaiko šiek tiek dažniau nei ties Palanga, t. y., Klaipėdoje apie 10% visų bangų sudarė 2–4 m bangos, kai ties Palanga tokio aukščio bangos sudarė tik apie 5% (5.38 paveikslas).

5.38 paveikslas. Bangų aukščių ties Klaipėda ir Palanga histogramos

Mažiausiais bangų aukščiais pasižymi gegužės–rugpjūčio mėnesiai. Mažiausias analizuojamo periodo vidutinis mėnesio bangų aukštis Klaipėdoje buvo gegužės mėn. (0,62 m), Palangoje – liepos mėn. (0,57 m), o didžiausias - 1,52 m Palangoje ir 1,48 m Klaipėdoje gruodžio mėnesį (5.38 paveikslas). Maksimalus bangos aukštis registruotas Klaipėdos stotyje siekė 5 m, o ties Palanga – 4 m. Didžiausi bangų aukščiai (>2,5 m) dažniausiai stebimi šaltuoju metų periodu (nuo spalio iki vasario mėnesio). Tokių bangų pasikartojimo dažnumu išsiskiria gruodžio mėnuo, kuomet V ir PV krypčių bangos sudaro apie 20 % nuo visų bangų aukščių. Mažiausiais aukščiais pasižymi rytinių krypčių bangos, daugumoje atvejų jos yra iki 0,5 m aukščio.

Hidrometeorologinės ir hidrografinės sąlygos . Lietuvos Baltijos jūros priekrantė yra sąlyginai sekli, todėl jos vandens terminis režimas labai greitai reaguoja į klimatinių sąlygų kaitą. Lietuvos klimatas priklauso vidutinių platumų klimato juostai, todėl jūros vandens temperatūra kinta sezoniškai (5.38 paveikslas). Vanduo labiausiai atvėsta vasario mėnesį (iki –0,5 °C žemiau nulio), o daugiausiai įšyla liepos-rugpjūčio mėnesiais (iki 28,2 °C). Vertinant 1961-2009 metais atliktus stebėjimus pastebima, jog vidutinė metinė oro bei vandens paviršiaus temperatūra pamažu kyla Virš šiaurės Atlanto susidariusios oro masės (ciklonai) labai įtakoja Lietuvos klimatą ne tik sušvelnindamos oro bei vandens temperatūrą, bet ir atnešdamos stiprius vėjus bei uraganus. Per metus vidutiniškai 88 dienas stebimi stipresni nei 14 m/s vėjai, o 17 dienų – stipresni nei 20 m/s vėjai, tačiau per paskutinį dešimtmetį tokių vėjuotų dienų skaičius ženkliai sumažėjo. Stiprūs cikloniniai vėjai dažniausiai yra vakarų krypties, todėl ties Lietuvos krantais susidaro vienos iš didžiausių Baltijos jūroje bangos, kurių aukštis siekia iki 5 m. Tokios bangos ir stiprios, vidutiniškai 0,5 m/s greičio srovės, aktyviai formuoja krantą, dugno reljefą bei yra svarbios augalijos ir gyvūnijos įvairovei bei gausumui. Kadangi Baltijos jūra yra atskirta nuo Šiaurės jūros sekliais Danijos sąsiauriais ir į ją įteka daug upių, jūros vandens druskingumas yra mažesnis nei 35 ‰. Lietuvos akvatorijoje iki 60 m gylio vanduo yra nuolat maišomas ir todėl prisotintas deguonies. Šiame sluoksnyje druskingumas yra apie 7- 8‰, tačiau 60-80 m gylyje, kuriame esantis vandens sluoksnis vadinamas haloklinu, vandens druskingumas staigiai didėja iki 10‰. Dar didesniuose gyliuose esančių giluminių sluoksnių vandens druskingumas gali siekti ir 12‰. Dėl vandens tankio skirtumų tarp nugėlintų viršutinių ir druskingų giluminių vandens sluoksnių susidaro stipri vandens stratifikacija (5.39 paveikslas). Haloklinas stipriai riboja vandens masių apykaitą tarp viršutinių ir apatinių sluoksnių, kuriuose nuolat jaučiama deguonies stoka ir dažnai formuojasi gyvybei nuodingas sieros vandenilis. Šioje zonoje gali gyventi tik anaerobinės bakterijos. Vandens ir deguonies atsargų atsinaujinimas giluminėje zonoje vyksta tik dėka Šiaurės jūros vandens įtekėjimų, kurie plinta giliausiomis jūros įdubomis. Tokių jūrinio vandens įtekėjimų į Baltiją skaičius ženkliai sumažėjo per paskutinius tris dešimtmečius.

Lietuvos priekrantėje paviršinis vanduo dažnai būna dar labiau nugėlintas (nuo 0,5 iki 6,0 ‰) dėl nuotėkio iš Kuršių marių. Šis nugėlinto vandens šleifas gali nusidriekti į jūrą net keliasdešimt kilometrų ir jo sklaida priklauso nuo hidrometeorologinių sąlygų (5.39 paveikslas). Į Lietuvai priklausančią Baltijos jūros dalį dideli maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) kiekiai.

______

5.3 9 pav eikslas. Baltijos jūros pjūvis

5.39 paveiksle pateikti Baltijos jūrai būdingi vandens sluoksniai (viršuje): viršutinis nugėlintas, gerai maišomas ir prisotintas deguonies sluoksnis, nuo giluminės vandens masės yra atskirtas haloklinu. Giluminiame sluoksnyje nuolat trūksta deguonies ir dažnai formuojasi sieros vandenilio zonos (H2 S). „Seno vandens“ zonos gali atsinaujinti tik po stiprių Šiaurės jūros vandens įtekėjimų. Rodyklės rodo vandens judėjimo kryptis.

Naudingosios iškasenos jūroje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII-1781.

V skyriuje Bendrosios erdvinės jūrinių teritorijų struktūros:

36. Bendrųjų jūrinių teritorijų struktūrų formavimas teigiama: 36.8. naudingų išteklių potencialių struktūrų pasiskirstymas priklauso nuo žemės gelmių sandaros ypatumų ir nebūtinai yra ribojamas valstybių jūros sienų. Naudingųjų išteklių telkinių, kertamų jūros sienos, tyrimo ir eksploatavimo klausimai reglamentuojami tarpvalstybinėmis sutartimis.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis (2020 m. birželio mėn.) Lietuvai priklausančios Baltijos jūros teritorijoje yra aptikta perspektyvinės naftos struktūros (žiūrėti brėžinį: Bendrųjų sprendinių formavimas. Koncepcija. Planuojamų Harmony Link jungties koncepcinių alternatyvos Baltijos jūroje brėžinys M 1:150 000).

Lietuvos jūros akvatorijai priklausančioje teritorijoje smėlio ir žvyro ištekliai nėra išžvalgyti ir neįtraukti į valstybinį žemės gelmių registrą kaip naudinga iškasena. Tačiau potencialios šių išteklių sankaupos yra nustatytos, atliekant jūros dugno geologinį kartografavimą. Didžiausias smėlio paplitimas yra nustatytas aktyvios hidrodinaminės apykaitos zonoje iki 20 m. Tačiau šios zonos smėlis palaiko kranto dinaminę pusiausvyrą, maitina paplūdimius ir negali būti eksploatuojamas dėl aplinkosauginių ir krantosauginių apribojimų. Jūroje yra išskirti du rajonai, iš kurių smėlis gali būti kasamas jūros krantų tvarkymui: • Būtingės rajone smėlio paieškoms gali būti perspektyvi senosios jūrinės terasos dalis ir terasos šlaitas, tarp 27-31 m izobatų. Smėlio sudėtis: Md kinta tarp 0,2-0,4 mm, smėlis kvarcinis su nedidele lauko špatų priemaiša, sunkiųjų mineralų kiekis 0,1-4,3%, I užterštumo klasė. Galimi ištekliai: smėlių paplitimo plotas apie 10 km², vidutinis smėlio nuosėdų storis – apie 1,5 m, prognozuojamas smėlio kiekis – apie 15 mln. m³. • Preilos - Juodkrantės rajonas (Šiaurinis poligonas). Perspektyviausias plotas yra tarp 20-27 m izobatų esanti pakilumų zona. Smėlio sudėtis: Md kinta nuo 0,2 iki 0,7 mm, smėlis kvarcinis su nedidele lauko špatų priemaiša (4-5%), sunkiųjų mineralų kiekis 0,9-1,9%, I užterštumo klasė. Galimi ištekliai: smėlių paplitimo

______

plotas apie 8-10 km², vidutinis smėlio nuosėdų storis – gali siekti iki apie 4 m, prognozuojamas smėlio kiekis – iki 30-40 mln. m³. Elektros kabelių tiesimas jūroje Klojant aukštos įtampos kabelius jūros dugnu technologiškai naudojami du pagrindiniai būdai – tranšėjoje arba uždengiant tiesiog ant jūros dugno nutiestą kabelį masyviais betono užklotais arba smėlio ar žvyro danga. Priklausomai nuo geologinių sąlygų ir grunto savybių tranšėjos gali būti kasamos specialių jūrinių plūgų arba naudojant suspausto vandens čiurkšlę ( angl . „jetting“). Visais atvejais poveikis jūros dugnui ir krantui yra lokalus ir minimalus. Tranšėjos kasamos maksimaliai iki 3 m gylio (priklausomai nuo naudojamos įrangos). Jeigu naudojamas kabelį tiesiantis plūgas, poveikis – itin trumpalaikis, kadangi tranšėja yra tuo pat metu užkasama tomis pačiomis nuogulomis, kurios buvo iškastos klojant kabelį. Kabelio užklojimo technologija yra naudojama tik specifinėmis sąlygomis, kuomet tranšėjos kasimas yra neįmanomas arba technologiškai per brangus. Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinėje dalyje) kabelio klojimo būdai bus parinkti techninio projekto metu.

6. Su Vystymo plano rengimu susijusios aplinkos apsaugos problemos Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano bendrųjų sprendinių planavimas ir koncepcijos alternatyvų parinkimą lėmė galiojančių teritorijų planavimo dokumentais suplanuotos gyvenamos, rekreacinės, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bei saugomos teritorijos, Natūra 2000 teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, naudingų iškasenų telkiniai, miškai ir kiti objektai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Jie išsidėstę netolygiai ir sukuria skirtingo sudėtingumo probleminius arealus.

Pagrindinės Vystymo plano įgyvendinimo pasekmės aplinkai ir aplinkosaugos problemos yra susijusios su gyventojų sauga ir miškų bei Europos Bendrijos svarbių natūralių buveinių apsauga, taip pat su vizualine aplinkos tarša, kurią sukelia antropogeninės kilmės įrenginiai – keitiklių stotis ir 330 kV skirstykla ir į ją įsijungiančios elektros perdavimo oro linijos.

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos galimas poveikis priskiriamas prie aplinkos fizikinio poveikio veiksnių.

Pagrindinės Vystymo plano įgyvendinimo pasekmės visuomenei ir jos sveikatai:

 elektromagnetinė spinduliuotė;  triukšmas;  psichoemocinis poveikis Elektromagnetinė s spinduliuotės įtaka sveikatai priklauso nuo dažnio, laukų intensyvumo ir poveikio trukmės. Biologinis elektromagnetinių bangų poveikis skirstomas į:  terminį – ši spinduliuotė prasiskverbia į organizmą 1/10 bangos ilgio. Tokia elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti kataraktas, odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, reprodukcinės sistemos, širdies-kraujagyslių ir imuninės sistemų bei kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus;  aterminį (nespecifinį) – šis nespecifinis poveikis žmogaus organizmui nėra visiškai aiškus ir įrodytas. Žmogus neturi atskiro jutimo organo, kuris tiesiogiai reaguotų į elektromagnetinę spinduliuotę. Manoma, kad elektromagnetiniams laukams jautriausia yra centrinė nervų sistema, širdies ir kraujagyslių, endokrininės bei reprodukcinės sistemos . Parenkant vietą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybai taikomi Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtintos Lietuvo Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“ reikalavimai. Elektros linijų elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnės negu šioje higienos normoje nurodytos leidžiamos

______

vertės (6.1 lentelė). Elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės – elektromagnetinės spinduliuotės parametrų vertės, kurios veikdamos žmogų neribotą laiką nesukelia grėsmės ar neigiamo poveikio sveikatai. 6.1 lentelė. Elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės Elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės Eil. (ne daugiau kaip) Objekto pavadinimas Nr. Elektrinio lauko stipris Magnetinio lauko Magnetinio srauto (E), kV/m stipris (H), A/m tankis (B), µT Gyvenamosios ir visuomeninės 1. 0,5 16,0 20,0 paskirties pastatų patalpos

2. Gyvenamoji aplinka 1,0 32,0 40,0

Perdavimo sistemos operatorius, eksploatuojantis elektros linijas, privalo užtikrinti, kad Lietuvos higienos norma HN 104:2011 nurodytos elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpos ir gyvenamoje aplinkoje nebūtų viršytos. Nustačius, kad elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės viršytos, būtina imtis veiksmų ir priemonių, kuriomis elektromagnetinio lauko parametrų vertės būtų sumažintos iki leidžiamų verčių. Lietuvos higienos normos HN 104:2011 3 p. nurodo, kad ši higienos norma netaikoma elektros linijų apsaugos zonoms, kuriose galioja nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsniu, elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus. Siekiant sumažinti elektromagnetinių laukų poveikį artimiausioje gyvenamoje aplinkoje, esant poreikiui gali būti taikomos neigiamą poveikį mažinančios priemonės. Planuojamoje teritorijoje vyraus elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos, kurios jokios elektromagnetinės spinduliuotės nesukels. Triukšmo poveikis sveikatai 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ prijungimui prie 330 kV oro linijų, tai yra aukštos įtampos elektros perdavimo linijose triukšmo šaltinis bus aukštos įtampos elektros perdavimo linijose vykstanti iškrova nuo elektros perdavimo linijų, kuomet maksimali įtampa viršija kritinę bei iškrova įvyksta elektros izoliacinėje sistemoje.

Siekiant įvertinti keitiklio ir 330 kV skirstyklos prijungimo prie 330 kV oro linijų keliamo triukšmo pasekmes visuomenės sveikatai analizuojami analogiški atliktų triukšmo matavimo rezultatai.

Ribinius triukšmo dydžius žmonių gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (6. 2 lentelė).

Pagal atliktų tyrimų duomenis 1, ties veikiančiomis 330 kV oro linijomis triukšmo lygis gali siekti apie 28-33 dB(A) ir neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų ribinių verčių gyvenamai aplinkai visais paros laikotarpiais.

Paprastai 330 kV oro linijų skleidžiamas triukšmas yra pakankamai nežymus ir gali būti fiksuojamas tik po pačia liniją, o greta jos jau susilieja su aplinkos foniniu triukšmu ir yra nepastebimas.

Konkretus triukšmo lygis ir poveikis visuomenės sveikatai bus įvertintas PAV atrankoje.

Intensyvūs akustiniai dirgikliai organizme sukelia stresines reakcijas, kuriose galima pastebėti įvairias fazes – nuo adaptacijos kompensacinės stadijos iki nekompensacinės stadijos. Stresas žmogaus organizmą veikia daugeliu aspektų – nuo sukeliamų funkcinių cerebrovisceralinių reguliacijos pažeidimų iki pastebimų morfologinių organų ir sistemų degeneracinių pokyčių.

1 330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio HAE-Alytaus statyba. 2013 PAV ataskaita

______

Atsižvelgiant į triukšmo intensyvumą, jo poveikis į organizmą yra toks: 40–50 dB – atsiranda psichinės reakcijos, 60–80 dB – išsivysto vegetacinės nervų sistemos pakitimai. Pagal tarptautinę ligų kodavimo sistemą (TLK – 10) tai apima: nervų sistemos, kraujotakos, virškinimo, kaulų – raumenų sistemos ir jungiamojo audinio ligas. 90–110 dB – išsivysto klausos netektis. Ligos, santykinai susijusios su triukšmo poveikiu: kraujotakos sistemos, nervų sistemos, virškinimo sistemos ligos . Triukšmui labiausiai jautrios vietos pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai, mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Lengviausiai triukšmo pažeidžiamos grupės: vaikai, ligoniai, invalidai, pamainomis dirbantys, seni asmenys, ilgai būnantys triukšme žmonės ir pan. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normoje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. 6.2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

Ekvivalentinis garso Maksimalus garso Objekto pavadinimas Paros laikas* slėgio lygis (L AeqT ), slėgio lygis (L AFmax ), dBA dBA

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) diena 55 60 aplinkoje, veikiamoje pramoninės veiklos vakaras 50 55 (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo naktis 45 50 šaltinių sukeliamo triukšmo.

* Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo [1] 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos triukšmo rodiklio (L dienos ), vakaro triukšmo rodiklio (L vakaro ) ir nakties triukšmo rodiklio (L nakties ) apibrėžtyse.

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971 ir vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais), triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Planuojamoje teritorijoje vyraus elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos, kurios jokio triukšmo nesukels.

Psichoemociniai veiksniai

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos statyba gali kelti tam tikrą vietos gyventojų nepasitenkinimą. Šis nepasitenkinimas yra psichoemocinis poveikis, kurį sukelia gyventojų baimė, kad greta atsirandanti keitiklių stotis ir 330 kV skirstykla gali turėti neigiamą poveikį jų sveikatai bei nekilnojamojo turto vertei dėl:

 dėl galimo neigiamo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai;  dėl jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose Harmony Link jungties statybos ir 330 kV skirstyklos statybos gretimybėse;  kraštovaizdžio pasikeitimo. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 119

______

Kraštovaizdžio vizualiniai pasikeitimai pastačius keitiklių stotį ir 330 kV skirstyklą „Darbėnai“, neišvengiami. Tačiau laikui bėgant vietos gyventojai apsipranta su naujai atsiradusiais statiniais, nebeišskiria jų iš supančios aplinkos . Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį:

Transformatorių pastotės, skirstyklos, srovės keitimo stoties apsaugos zona atitinkamai sutampa su transformatorių pastotės, skirstyklos ir srovės keitimo stoties statiniais ir įrenginiais užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Uždarų transformatorių pastočių apsaugos zonos nenustatomos.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965 su vėlesniais pakeitimais). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede nurodytos veiklos, kurioms privalomas atlikti poveikio aplinkai vertinimas. 2-ajame priede pateiktas ūkinių veiklų sąrašas, kurioms būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą keitiklių stoties ir 330 kV skirstykla „Darbėnai“ įrengimui bus atlikta planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamoje teritorijoje vyraus elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos, kurios jokio psichoemocinio poveikio nesukels.

Oro taršos šaltiniai ir išmetami teršalai

Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos metu oro taršos šaltiniai bus trumpalaikiai iš transporto priemonių vidaus degimo variklių, priklausomai nuo kuro rūšies, bus išmetamas: anglies monoksidas, azoto oksidas, sieros dvideginis, kietos dalelės. Kitų oro taršos šaltinių nenumatoma.

Pasirinkus tinkamą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos statybos vietos alternatyvą ir požeminio kabelio trasos alternatyvą bus atlikta oro ir triukšmo poveikio vertinimas pasirinktai alternatyvai PŪV PAV atrankos metu.

Vykdant statybą bus įrengtos statybos aikštelės, jų skaičius ir vietos bus numatytos techniniame projekte. Tikslus mechanizmų skaičius bus numatytas techninio projekto „Statybos darbų organizavimo dalyje“. Vidaus degimo variklių tarša bus paskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 125 „Dėl teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 66-1926 ir vėlesni pakeitimai).

Suardytos jūros kranto sąnašų storymės struktūros atkūr imas Tiesiant kabelį jūros ir kranto sandūroje, rekomenduojama taikyti betranšėjines (tuneliavimo) technologijas kertant kopagūbrį, paplūdimų ir povandeninį šlaitą. Šių technologijų naudojimas leistų apsaugoti kranto sąnašas nuo statybos darbų poveikio. Pasirinkus požeminio kryptinio gręžimo tehnologiją klojant kabelį krante atkūrimas nėra reikalingas. Naudojant atviras tranšėjas – būtina jas užkasti naudojant tą pačią medžiagą, kuri buvo iškasta įrengiant tranšėją. Naudojant tranšėjinius plūgus, tai padaroma automatiškai klojimo metu, todėl papildomo atkūrimo neprireiks. Šių metų kovo mėn. Lenkijos PSE ir LITGRID AB paskelbė jūros dugno tyrimų konkursą. Atlikus jūros dugno tyrimus, medžiaga bus vertinama rengiant techninį projektą. Tikslus kabelio tiesimo būdas bus parinktas techninio projekto rengimo metu. Harmony Link jungties įrengimas taps lūžio tašku sinchronizacijos projekte ir Lietuva iš esmės priartės prie strateginio Lietuvos tikslo – tapti energetiškai nepriklausomais nuo Rusijos ir susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Baltijos jūros aplinkos kokybė Tiesiant kabelį jūroje poveikio jūros aplinkos kokybei nebus arba jis bus minimalus pagal 10 kokybinių rodiklių (deskriptorių): 1) Biologinei įvairovei (I jūrinėje alternatyvoje); 2) Nevietinėms rūšims introdukuotos dėl žmogaus veiklos; 3) komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijoms; 4) Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumui ir įvairovei; 5) Žmogaus sukeltai eutofizacijai; 6) Jūros dugno vietisumui; 7) Hidrografinėms sąlygoms; 8) Teršalų koncentracijai; 9) Teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose; 10) Jūrą teršiančioms šiukšlėms. Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 120

______

Prognozuojamas trumpalaikis poveikis pagal 11 deskriptorių - Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas povandenio kabelio tiesimo metu.

Povandeninis triukšmas

Povandeninis kabelis veikimo metu neskleis trumpalaikio ištisinio ir impulsinio triukšmo. Povandeninio kabelio klojimo metu bus mechanizmų darbo metu skleidžiamas trumpalaikis ištisinis ir impulsinis triukšmas. Rekomenduojama užtikrinti povandeninio triukšmo slenkstinės vertės, kurios nedarys poveikio jūros gyvūnams. Nustatyta, kad žinduolius trikdo didesnis kaip 150–170 decibelų impulsinis ir didesnis kaip 120 decibelų ištisinis povandeninis triukšmas.

Klimato kaita Žemyninėje projekto dalyje, tiesiant požemines ar oro linijas poveikis klimato kaitai gali susidaryti dėl žemės paskirties keitimo, jeigu bus pasirinkta alternatyva, kurioje numatomas miškų kirtimas, kurie savo biomasėje yra sukaupę CO 2. Keičiant žemės paskirtį ir kertant medžius bus sumažinta miškingos teritorijos galimybė toliau sugerti

CO 2 ir kaupti medienos biomasėje. Numatoma kompensacinė priemonė - didinti miškingumo rodiklį įveisiant miškus pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietoje dėl paskirties keitimo sumažės pievų plotai.

Keičiantis žemės ūkio paskirčiai pievų sąskaita yra išlaisvinamas susikaupęs CO 2 kiekis. Dėl numatomų kloti požeminių AĮNS kabelių ir orinių linijų statybos poveikio klimato kaitai dėl trumpalaikio poveikio - pievų suardymo statybos metų, nebus.

Atliekant keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ pasirinktos alternatyvos PŪV PAV atranką bus skaičiuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje nurodytą metodiką ir numatytos kompensacinės priemonės.

7. Tarptautiniu, Europos Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai Rengiamas Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas glaudžiai siejasi su aukštesnio lygmens (regioninio, nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio) aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja.

Europos bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai:

1. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES Tarybos direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (92/43EEB, 1992 05 21):

• skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus.

2. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (Žin., 1997, Nr. 19-411): • priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras planavimo programas (5a str.); • vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui (5c str.); • imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui (5d str.).

3. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104- 4621): • skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (3 str.);

______

• įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.); • integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.); • nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6c,b str.).

4. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES tarybos direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43EEB, 1992 05 21): • skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus.

5. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotame Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokole dėl rūgštėjimo eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo: • kiekviena Šalis, kuriai nustatytas į atmosferą išmetamų teršalų limitas, mažina savo metinius išmetamų teršalų kiekius ir išlaiko jų lygį, atsižvelgdama į Konvencijos priede numatytą limitą ir terminus (3 str. I d.).

6. Tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse . Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI- 2375) paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.)

7. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin. , 2004, Nr. 174-6443)

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą, naudojimą, planavimo ir darnią plėtrą.

Pagrindinės Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptys yra šios: • užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio formavimo socialines, ekonomines ir ekologines funkcijas; • užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą ir krašto saviraiškos bruožus; • palaikyti ir didinti turimą šalies biologinę įvairovę, kraštovaizdžio teritorinę erdvinę struktūrą ir jo potencialą; • optimizuoti kultūrinio kraštovaizdžio kryptingą formavimą; • suderinti kraštovaizdžio architektūrinę erdvinę kompoziciją. Svarbiausi Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių uždaviniai yra: • nustatyti ir įvertinti įvairių istorinių laikotarpių požymius, išlaikiusius kraštovaizdžio arealus šalies darnios plėtros kontekste, turinčius skirtingą vertę ir plėtros potencialą; • įgyvendinant šalies teritorijos bendrojo plano sprendinius; • nustatyti šalies kraštovaizdžio struktūrinę įvairovę; • saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; • užtikrinti kraštovaizdžio ekologinį stabilumą; • užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą ir optimalų kraštovaizdžio tvarkymą; • numatyti priemones istoriškai susiklosčiusioms kultūrinio kraštovaizdžio erdvinėms struktūroms išsaugoti; • optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą; • įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas.

8. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188 aktuali redakcija): • Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3 str.).

______

9. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (2013, Nr. 76-3824, TAR 2014-07-22 aktuali redakcija): • sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius (3.1.1 str.); • nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas (3.1.2 str.); • sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui(3.1.3 str.); • numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą (3.1.4 str.); • kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse (3.1.5 str.).

10. Tikslai numatomi Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 996:

• aplinkosauginiai tikslai ir uždaviniai detalizuojami (II programos skyriuje): aplinkos oro būklės, vandens būklės, dirvožemio būklės, gyvosios gamtos būklės, ekosistemų būklės kraštovaizdžio būklės.

11. Tikslai numatomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ( aktuali redakcija):

• nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.

12. Tikslai, numatyti Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų starategijos pagrindų direktyva):

• išlaikyti biologinę įvairovę ir užtikrinti įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų švarūs, palankūs sveikatai ir produktyvūs (3 p.); • bendras tikslas - tausojančio jūrų naudojimo skatinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas (4 p.); • įgyvendinant strategijos bendrajį tikslą ekosistemų apsaugos požiūris turi būti taikomas saugomoms teritorijoms bei apimti visas žmogaus veiklos sritis, darančias poveikį jūrų aplinkai (5 p.); • jūrų saugomų teritorijų nustatymas (6 p.); • aplinkosaugos klausimų integravimas į kitas politikos kryptis (pvz. žuininkystės politiką ir kt.) (9 p.).

13. Tikslai, numatyti Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus:

• nustatyti vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistemą; • pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti Bendrijos paviršinių vandenų ekologinę būklę(2 p.); • imtis ilgalaikių veiksmų, kurie sustabdytų gėlo vandens kokybės ir kiekybės prastėjimą (3 p.); • imtis veiksmų Bendrijos vandenų kokybei ir kiekybei apsaugoti (4 p.); • tolesnis vandens apsaugos ir subalansuoto valdymo integravimas į kitas politikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, regioninė politika ir turizmas (16 p.); • panaikinti prioritetines kenksmingąsias medžiagas ir padėti pasiekti, kad gamtoje pasitaikančių medžiagų koncentracijos jūros aplinkoje priartėtų prie foninių verčių (27 p.);

14. Tikslai, numatyti Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programoje ir programos įgyvendimo veiksmų plane, kuriuose nustatyta pasiekti ir išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Vykdant ūkinę veiklą būtina atsižvelgti į jos

______

savybes, gamtinius procesus, saugomas buveines ir jautrias rūšis ir užkirsti kelią žmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui (75 p.):

• mažinti eutrofikaciją skatinančių maistinių madžiagų patekimą į Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinką (76.1 p.); • užtikrinti, kad komerciniams tikslams naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas neviršytų saugių biologinių ribų, ir išsaugoti Baltijos jūros mytybos tinklo struktūrą (76.2 p.); • mažinti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į jūros aplinką (76.3 p.); • išsaugoti palankias sąlygas žiemojantiems jūros paukščiams jų žiemavietėse, mažinti jų mirtingumą dėl susitepimo naftos produktais ir priegaudos verslinės žvėjybos įrankiuose (76.4 p.); • užtikrinti, kad ūkinė veikla jūroje nedarytų didelio neigiamo poveikio jūros dugno buveinėms, būtų išvengta jų nykimo ir būklės prastėjimo (76.6 p.); • mažinti jūros šiukšlių, kuriomis užteršta jūra, poveikį priekrantės ir jūros aplinkai (76.7 p.).

15. Tikslai, numatyti Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros apsaugos (sprendimas 94/157EB,1992 m.), kurie susieti su rengiamo Vystymo plano koncepcija:

• Baltijos jūros baseino taršos mažinimas, kurią kelia teršalų išmetimas į upes, upių žiotis, nuotakus ir vamzdžius, laidojimas ir įprasta laivų veikla bei oru gabenami teršalai; • regioniniu lygmeniu nuoseklių jūrinių teritorijų planavimo procesų Baltijos jūroje užtikrinimas.

Rengiamo Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ yra tiesiogiai susijęs su aukščiau išvardintais dokumentais. Juose keliami tikslai bei uždaviniai remiasi šiais dokumentais ir jiems neprieštarauja. Svarbiausias tikslas, kurio siekiama rengiant Vystymo planą yra darnioji plėtra. Ji įgyvendinama per urbanistinio ir gamtinio karkasų subalansavimą, saugomų teritorijų, tame tarpe biologinės įvairovės apsaugai svarbių „Natura 2000“, jūros biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso teritorijų tausojantį naudojimą.

8. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai

 saugomoms teritorijoms įskaitant „Natura 2000“ teritorijas;  gamtiniam karkasui ir kraštovaizdžiui;  poveikis kultūros paveldui;  poveikis visuomenės sveikatingumui ir gerovei;  poveikis vandeniui, dirvožemiui;  miškams, biologinei įvairovei;  poveikis orui, klimato kaitai;  materialiniam turtui.

Pasekmių vertinimui priimti tokie žymėjimai:

+ tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės; - tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės; +/- tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės; 0 nenumatoma reikšmingų pasekmių; ? nepakanka informacijos.

______

8.1 lentelė. SPAV vertinimas. Jūrinė dalis

Galimos reikšmingos pasekmės aplinkos komponentams

Reikšmingų Koncepcijos Sprendinių vertinimo

Alternatyvos poveikių sprendiniai komentaras charakteris

Saugomoms Saugomoms ir įskaitant teritorijoms Natura teritorijoms 2000 Gamtiniam ir karkasui kraštovaizdžiui paveldui Kultūros Visuomenės ir sveikatingumui gerovei Vandeniui ,dirvožemiui įvairovei Biologinei kaitai klimato Orui, Materialiniam turtui I alternatyva trumpalaikis 0 0 0 0 0 0 0 +/- Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Energetikos Link jungtis (jūrinėje dalyje) pagal I alternatyvą kirs prie sistemos Šventosios gyvenvietės jūrinėje dalyje išskirtą uosto plėtros sinchronizacijos ilgalaikis 0 0 0 0 0 0 + + funkcinį rajoną (6), toliau planuojama kabelio trasa patenka projekto Harmony į mišrios paskirties funkcinį rajoną (5), į intensyvios laivybos Link jungties funk cinį rajoną (3), gilyn į jūrą kabelis praeina (jūrinėje dalyje) kaupiamasis 0 0 0 0 0 0 + + atsinaujinančių energijos išteklių gavybos rajoną (2), ir dekoncentruotos plėtros atviroje jūroje (1) rajoną. I (alternatyva), kirs Paukščių apsaugai svarbią teritoriją - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštę. Saug omos teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas - žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) sankaupų vietų apsaugai. Bet nekirs buveinių apsaugai svarbios teritorijos - Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės . Saugomos t eritorijos priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas – 1170 rifai. Tokiu būdu bus išsaugotos saugomos dugninės buveinės. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 kovo 24 d. raštu Nr. (4)-V3-392 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies I alternatyva) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms. Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies I alternatyva) paveiks mažesnę teritoriją didelės svarbos buveinių tipo - 125

______

Cirkalitoralės riedulyno ir biogeninio r ifo, nes nekirs didelės cirkalitoralės rifų teritorijos, užimančios apie 168 km 2 dugno plotą 25 - 40 m gylyje prie Latvijos Respublikos sienos.

Planuojant veiklas jūroje siekiant apsaugoti Jūrinį kultūros paveldą prieš atliekant bet kokius darbus, turi būti atlikta detali dugno paviršiaus nuotrauka, leidžianti identifikuoti pavojingus objektus, tame tarpe ir nuskendusius laivus. Atlikus jūros dugno tyrimus ir identifikavus objektus, kabelio trasa jei tik įmanoma pakoreguojama ir atsitraukiama nuo šių objektų, taip išvengiant poveikio. Tik tais atvejais jei neįmanoma pakoreguoti kabelio trasos, atliekami detalesni tyrimai.

I alternatyvos atveju užtikrinama palankios gamtinės sąlygos energetikos objekto išėjimui į sausumą , tinklo trasa nekirs valstybės s augomos teritorijos: Būtingės geomorfologinis draustinio, kurio tikslas išsaugoti pajūrio kopų ruožą.

Siekiant užtikrinti minimalų poveikį jūros dugnui bus atlikti jūros dugno tyrimai. Klojant kabelius, svarbu pasirinkti mažiausiai aplinką veikiančias technologijas.

I alternatyvos atveju poveikio jūros aplinkos kokybei nebus arba jis bus minimalus ir trumpalaikis pagal 11 kokybinių rodiklių (deskriptorių): 1) Biologinei įvairovei; 2) Nevietinėms rūšims introdukuotos dėl žmogaus veiklos; 3) komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijoms; 4) Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumui ir įvairovei; 5) Žmogaus sukeltai eutofizacijai; 6) Jūros dugno vientisumui; 7) Hidrografinėms sąl ygoms; 8) Teršalų koncentracijai; 9) Teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose; 10) Jūrą teršiančioms šiukšlėms; 11) Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimo dėl kabelio funkcionavimo.

126

______

Prognozuojamas trumpalaikis poveikis pagal 11 deskriptorių - Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas povandenio kabelio tiesimo metu.

II alternatyva trumpalaikis - 0 0 0 0 - 0 +/- Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendinius planuojama Energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungtis ilgalaikis - 0 0 0 0 0 + + (jūrinėje dalyje) pagal II alternatyvą kirs tuos pačius funkcinius rajonus , kaip pagal I alternatyvą, išskyrus mišrios paskirties funkcinį rajoną (5), kurio prioritetinės veiklų kaupiamasis 0 0 0 0 0 0 + + grupės: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo

objektų statybos ir eksploatacijos veikla (I 1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų tiesi mo veikla ir komunikacijų

koridoriai (I 2), atsinaujinančios energijos gamybos (I 3), bei

foninės veiklų grupės: iškastinio grunto šalinimui

(dampingai)(N 1) ir ūkinė veikla (H 1).

Pagal II alternatyvą energetikos sistemos sinchronizacijos projektas Harmony Link jungtis (jūrinėje dalyje) kirs buveinių apsaugai svarbią teritoriją - Klaipėdos –Ventspilio plynaukštę . Saugomos teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas – 1170 rifai. Todėl gali būti paveiktos saugomos dugno buveinės.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) kirs

127

______

didelę teritoriją didelės svarbos buveinių tipo - Cirkalitoralės riedulyno ir biogeninio ri fo, užimančios apie 168 km 2 dugno plotą 25 - 40 m gylyje prie Latvijos Respublikos sienos.

Atlikus jūros dugno tyrimus ir identifikavus objektus, kabelio trasa jei tik įmanoma pakoreguojama ir atsitraukiama nuo šių objektų, taip išvengiant poveikio. Tik tais atvejais jei neįmanoma pakoreguoti kabelio trasos, atliekami detalesni tyrimai.

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvos) II atveju energetikos objekto tinklo trasa kirs valstybės saugomą teritoriją: Būtingės geomorfologinį draustinį, kurio tikslas išsaugoti pajūrio kopų ruožą. Siekiant užtikrinti minimalų poveikį jūros dugnui bus atlikti jūros dugno tyrimai. Klojant kabelius, svarbu pasirinkti mažiausiai aplinką veikiančias technologijas, t.y Kad nedarytų įtakos jūros dugninėms buveinėms ir kabelio nepaveiktų Latvijos Respublikos teritorijoje pradedami vykdyti naftos ir angliavandenilių gavybos procecai.

II alternatyvos atveju poveikio jūros aplinkos kok ybei nebus arba jis bus minimalus ir trumpalaikis pagal 10 kokybinių rodiklių (deskriptorių): 2) Nevietinėms rūšims introdukuotos dėl žmogaus veiklos; 3) komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijoms; 4) Visų žinomų jūrinių mi tybos tinklų elementų gausumui ir įvairovei; 5) Žmogaus sukeltai eutofizacijai; 6) Jūros dugno vientisumui; 7) Hidrografinėms sąlygoms; 8) Teršalų koncentracijai; 9) Teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose; 10) Jūrą teršiančioms šiukšlėms; 11) Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimo dėl kabelio funkcinavimo. Prognozuojamas trumpalaikis poveikis pagal 11 deskriptorių - Energijos, įskaitant

128

______

povandeninį triukšmą, patekimas povandenio kabelio tiesimo metu.

Pastaba:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 kovo 25 d. raštu Nr. (4)-V3-400 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) statybos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Harmony Link jungties įgyvendinimas pagal II alternatyvą bus galimas tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos ūkinės veiklos - elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties jūrinės dalies statybos pagal II alternatyvą - poveikio aplinkai vertinimui. Harmony Link jungties jūrinės dalies I alternatyvos įgyvendinimas yra galimas.

129

______

8.2 lent elė. Planuojamos Harmony Link jungties (jūrinėje dalyje) alternatyvų apibendrinimas

Reikšmingo poveikio I alternatyva II alternatyva charakteris POVEIKIS SAUGOMOMS TERITORIJOMS ĮSKAITANT IR „NATURA 2000 “ TERITORIJOMS trumpalaikis Tikėtinos reikšmingos Nenumatoma reikšmingų neigiamos pasekmės (1 „ -“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos reikšmingos pasekmių ( 1 „0“) neigiamos pasekmės (1 „ -“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS GAMTINIAM KARKASUI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „ 0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATINGUMUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „ 0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS VANDENIUI, DIRVOŽEMIUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „ 0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS BIOOLOGINEI ĮVAIROVEI trumpalaikis Tikėtinos reikšmingos Nenumatoma reikšmingų neigiamos pasekmės (1 „ -“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS ORUI, KLIMATO KAITAI

130

______

trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“) (1 „+“) kaupiamasis Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“) (1 „+“)

POVEIKIS MATERIALIAM TURTUI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“) Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“) kaupiamasis Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“) Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės (1 „+“)

IŠ VISO: trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 7 „0“) pasekmių (5 „0“)

Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) Tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės (2 „-“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 5 „0“) pasekmių ( 6 „0“) Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės ( 2 „+“) ( 2 „+“) Tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės (1 „ -“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 6 „0“) pasekmių ( 6 „0“) Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės Tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės ( 2 „+“) ( 2 „+“)

Planuojamo energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinėje dalyje) alternatyvų išvada: Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą energetikos sistemos sinchronizacijos projektu planuojamos Harmony Link jungties trasoms jūrinės dalies I; II alternatyvos, nustatyta, kad planuojamos Harmony Link jungties jūrinė s dal ies I alternatyva , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra ženkliai pranašesnė už II alternatyvą. Nustatyta, kad planuojamos Harmony Link jungties jūrinė s dal ies I alternatyva įrengimas laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

131

______

8.3 lentelė. SPAV vertinimas. Žemyninė dalis skirstyklos „Darbėnai“ vietų

Galimos reikšmingos pasekmės aplinkos komponentams

Reikšmingų Koncepcijos Sprendinių vertinimo

Alternatyvos poveikių sprendiniai komentaras

charakteri s

Saugomoms Saugomoms teritorijoms Natura ir įskaitant teritorijoms 2000 Gamtiniam ir karkasui kraštovaizdžiui paveldui Kultūros Visuomenės ir sveikatingumui gerovei Vandeniui dirvožemiui ,biologinei Miškams įvairovei kaitai klimato Orui, Materialiniam turtui Keitiklių stoties I alternatyva trumpalaikis 0 0 0 0 0 +/- +/- +/- Keitiklių stoties ir 330 kV s kirstyklos vieta patenka į žemės ir 330 kV ūkio paskirties žemę, dalis teritorijos 5,6ha apaugusi mišku. skirstyklos Teritorija apaugusi mišku patenka į gamtinio karkaso „Darbėnai“ ilgalaikis 0 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - stabilizavimo arealą. vietos Gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio kaupiamasis 0 0 0 0 +/ - + + 0 aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, atliekamos atitinkamos poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimo procedūros, numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, g amtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.

Tuo atveju jei šio miškelio dalis būtų išsaugota ir sudarytų natūralią vizualinę gyvenamųjų teritorijų apsaugą nuo planuojamo energetikos objekto.

Pagal galiojantį Kretingos rajono sa vivaldybės teritorijos bendrąjį planą, dalis teritorijos patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Planuojamoje teritorijoje teka Respublikos upių, ežerų, tvenkinių kadastre (UETK) registruotas upelis K-2 (70010122). Upeliui nustatyta pakrančių ap saugos juosta sutampa su paviršinių vandens telkinių apsaugos zona – 2,5 m.

132

______

Arčiausiai planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos vietos priartėja šios saugomos teritorijos:

 Sudėnų botaninis - zoologinis draustinis su „Natura 2000“ BAST teritorija Sudėnų pieva 1,38 km atstumu;  Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas - akmuo Būdelė 1,26 km atstumu.

Keitiklių atoties ir 330 kV skirstyklos apsaugos zona nepateks gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statiniai ar rekreacinės teritorijos. Arčiausiai planuojamos skirstyklos vietos priartėja šios rekreacinės teritorijos numatytos Kretingos raj. sav. teritorijos bendrajame plane:

 planuojamas miško parkas - 1,4 km atstumu;  planuojama Laukžemės RV2 rekreacinė vietovė - 2,5 km atstumu;  675 m atstumu nuo planuojamos skirstyklos vietos planuojama dviračių trasa, nuo kurio atsivertų vaizdas į planuojamą skirstyklą. Iki šios aiternatyvos bus tiesiamas trumpiausias kabelio ilgis. II alternatyva trumpalaikis 0 0 0 0 0 +/- +/- +/- Keitiklių stoties ir 330 kV s kirstyklos vieta patenka į žemės ūkio paskirties žemę. Pagal galiojantį Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ilgalaikis 0 0 0 0 0 +/- +/- +/- bendrąjį planą, teritorija patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Keitiklių stoties ir 330 kV s kirstyklos vietos rytine riba už kelio teka upė Kulšė (20010121), kuriai nustatytos 5 kaupiamasis 0 0 0 0 0 +/- + + m pakrantės apsaugos juosta ir 100 m paviršinio vandens telkinio apsaugos zona. Lietuvos Respublikos specialiųjų sąlygų įstatymo 99 str. 8 p. nurodo, kad draudžiama statyti pastatus 50 m atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Remiantis Lietuvos Respublikos s pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu statiniai šioje teritorijoje neplanuojami.

133

______

Nežymus poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Arčiausiai skirstyklos vietos priartėja Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas - akmuo Būdelė -1,0 km atstumu. Kitos saugomos teritorijos nutolusios pakankamai toli.

Į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos nustatytas apsaugos zonos ribas nepateks gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statiniai ar rekreacinės teritorijos.

Rekreacinės teritorijos numatytos Kretingos raj. sav. teritorijos bendrajame plane nutolusios nuo planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos pakankamai toli. Arčiausiai planuojamos skirstyklos vietos priartėja:

 planuojamas miško parkas - 2,2 km atstumu;  planuojama Laukžemės RV2 rekreacinė vietovė- 2,9 km atstumu III alternatyva trumpalaikis 0 0 0 - 0 +/- +/- +/- Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos vieta patenka į žemės ūkio paskirties žemę. Pagal galiojantį Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, teritorija patenka į ilgalaikis 0 0 0 0 0 +/- +/- +/- inžinerinės infrastruktūros teritorijas.

Į teritoriją patenka gretimybėje įrengto geležinkelio kaupiamasis 0 0 0 0 0 +/- + + apsaugos zona, kuri nustato apribojimus 0,21 ha teritorijos plote. Vakariniame pakraštyje yra melioracijos griovys, kurio 15 m apsaugos zona beveik sutampa su geležinkelio apsaugos zonos riba. Į rytus nuo nagrinėjamos teritorijos pratekanti Darbos upės 100 m apsa ugos zona į alternatyvos III teritoriją nepatenka.

Arčiausiai planuojamos teritorijos priartėja Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – akmuo Laumės lova- 1,8 km atstumu. Kitos saugomos teritorijos nutolusios pakankamai toli.

134

______

Į 330 kV skirstyklos nustatytas apsaugos zonos ribas nepateks gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statiniai ar rekreacinės teritorijos.

Keitiklių stotį ir 330 kV skirstyklą numatoma įrengti išlaikant mažesnį nei 300 m atstumą nuo gyvenamųjų teritorijų ir pavienių sodybų, to dėl galimas poveikis visuomenės sveikatingumui ir gerovei.

Rekreacinės teritorijos numatytos Kretingos raj. sav. teritorijos bendrajame plane nutolusios nuo planuojamos skirstyklos pakankamai toli. Arčiausiai planuojamos skirstyklos vietos priartėja:

 planuojama R2 zona, kurioje skatinama rekreacinė funkcija- 4,7 km atstumu;  planuojamas miško parkas - 5,5 km atstumu;  planuojama Laukžemės RV2 rekreacinė vietovė- 5,5 km atstumu;  planuojama Akmenos RV1 rekreacinė vietovė - 6,1 km atstumu.

Pastaba: pritarus Vystymo plano koncepcijai ir atrinkus tinkamą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „ Darbėnai “ vietos alternatyvą, PAV atrankos ir techninio projekto rengimo metu, bus atliktas oro kokybės ir sukeliamo triukšmo vertinimas pasirinktai alternatyvai. Įgyvendinant Vystymo plano sprendinius, turi būti įvertintas poveikis oro kokybei statybų metu urbanizuotose teritorijose, esančiose netoli nuo planuojamos veiklos.

135

______

8.4 lentelė. Planuojamos 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos alternatyvų apibendrinimas

Reikšmingo poveikio I alternatyva II alternatyva III alternaty va charakteris POVEIKIS SAUGOMOMS TERITORIJOMS ĮSKAITANT IR „NATURA 2000 “ TERITORIJOMS trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių (1 „0“)

POVEIKIS GAMTINIAM KARKASUI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių (1 „0“)

POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATINGUMUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos reikšmingos pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „ 0“) neigiamos pasekmės ( 1 „ -“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių (1 „0“)

POVEIKIS VANDENIUI, DIRVOŽEMIUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos reikšmingos Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) neigiamos pasekmės (1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“) pasekmių ( 1 „0“)

POVEIKIS MIŠKAMS, BIOLOGINEI ĮVAIROVEI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1„+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

kaupiamasis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

136

______

(1 „+/ -“)

POVEIKIS ORUI, KLIMATO KAITAI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės (1 neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) „+/ -“)

ilgalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) (1„+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos reikšmingos teigiamos Tikėtinos reikšmingos Tikėtinos reikšmingos pasekmės (1 „+“) teigiamos pasekmės (1 „+“) teigiamos pasekmės (1 „+“)

POVEIKIS MATERIALIAM TURTUI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

kaupiamasis Tikėtinos reikšmingos teigiamos Tikėtinos reikšmingos Tikėtinos reikšmingos pasekmės (1 „+“) teigiamos pasekmės (1 „+“) teigiamos pasekmės (1 „+“)

IŠ VISO: trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 5 „0“) Pasekmių ( 5 „0“) pasekmių ( 4 „0“)

Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (3 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (3 „+/ -“) (3 „+/ -“) Tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės (1 „ -“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių ( 5 „0“) pasekmių ( 5 „0“) pasekmių ( 5 „0“) Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (3„+/ -“) neigiamos pasekmės (3 „+/ -“) (3„+/ -“)

kaupiamasis Tikėtinos reikšmingos teigiamos Tikėtinos reikšmingos Tikėtinos reikšmingos pasekmės ( 2 „+“) teigiamos pasekmės ( 2 „+“) teigiamos pasekmės ( 2 „+“)

Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (5 „0“) pasekmių (5 „0“) pasekmių (5 „0“)

Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

Planuojamos 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos alternatyvų išvada:

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos I; II; III alternatyvoms, visos I; II ir III alternatyvos tinkamos įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą.

137

______

Laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

Nustatyta, kad keitiklių stoties ir „330 kV skirstyklos „ Darbėnai “ vietos koncepcijos I ir II alternatyvos , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už III alternatyvą . Nustatyta, kad keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „ Darbėnai “ vietos koncepcijos I ir II alternatyvos laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

138

______

8.4 lentelė. SPAV vertinimas. Žemyninė dalis elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų

Galimos reikšmingos pasekmės aplinkos komponentams

Reikšmingų

poveikių

Koncepcijos Sprendinių vertinimo Alternatyvos charakteris

sprendiniai komentaras

Saugomoms teritorijoms teritorijoms Saugomoms Natura ir įskaitant teritorijoms 2000 Gamtiniam kraštovaizdžiui ir karkasui paveldui Kultūros ir sveikatingumui Visuomenės gerovei dirvožemiui Vandeniui įvairovei ,biologinei Miškams kaitai klimato Orui, Materialiniam turtui P1 -1_1 trumpalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Trasa kirs Būtingės mišką, auganti palei Palangos miesto ir Elektros ilgalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Kretingos rajono savivaldybių ribą, bei Laukžemės mišką. energijos kaupiamasis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - perdavimo Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško požeminio žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, kabelio miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių trasos veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, Š-4, Š-6 upelius, melioracijos kanalus.

Trumpalaikis p oveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasa kirs:

 Šventosios upės slėnį priskirta „Natura 2000“ tinklui (BAST) - Baltijos Šventosios upei, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

139

______

 Sudėnų botaninį - zoologinį draustinį ir jame esančią „Natura 2000“ teritoriją Sudėnų pievos (BAST). Sudėnų botaninio - zoologinio draustinio tikslas išsau goti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis,

Sudėnų pievos (BAST) priskyrimo „Natura 200“ tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 645 0, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai.

Visi darbai saugomose teritorijose rekomenduojama vykdomi pritaikant horizontaliojo kryptinio gręžimo technologiją (vietoje tranšėjų kasimo). Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Ūkinės veiklos įg yvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000‘‘ teritorijoms. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų terit orijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizaci jos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

140

______

Alternatyva k irs kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalis - vizualinės apsaugos pozonio teritoriją. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos. Trasa planuojama už naftotiekio AZ ribų.

Trasos ilgis - 15287 m. P1 -1_2 trumpalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Trasa kirs Būtingės mišką, augantį palei Palangos miesto ir ilgalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Kretingos rajono savivaldybių ribą, bei Laukžemės mišką. kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, Š-4, Š-6 upelius, melioracijos kanalus. Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Šventosios upės slėnis priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę. Siekiant apsaugoti BAST teritoriją nuo neigiamo poveikio bus taikoma horizontaliojo kryptinio gręžimo technologija (vietoje tranšėjų kasimo). Taikant šią technologiją „Natura 2000“ teritorijoje nebus, kasamos tranšėjos . Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikal ingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Todėl prognozuojama, kad ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000‘‘ teritorijoms.

Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą – 15287 m Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą - 15505 m. 141

______

P1 -1_3 trumpalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Trasa kirs Būtingės mišką, auganti palei Palangos miesto ir ilgalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Kretingos rajono savivaldybių ribą, bei Laukžemės mišką. kaupiamasis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4, Š-6 upelius, melioracijos kanalus.

Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu. Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

______

neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės v eiklos poveikio aplinkai vertinimo. Trasos ilgis – 16401 m. P1 -1_4 trumpalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Trasa kirs Būtingės mišką, auganti palei Palangos miesto ir ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Kretingos rajono savivaldybių ribą, bei Laukžemės mišką. kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4, Š-6, D-4 upelius, melioracijos kanalus.

143

______

sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti rei kšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Trasa kirs nenaudojamo geležinkelio trasą. Trasos ilgis - 17080 m.

P1 -2_1 trumpalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Trasa kirs Būtingės, Drumulio, Kalgraužių, Mažučio miškus. ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, Š-4, Š-6 upelius, melioracijos kanalus.

Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasa kirs:

 Šventosios upės slėnį priskirta „Natura 2000“ tinklui (BAST) - Baltijos Šventosios upei, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

144

______

 Sudėnų botaninį - zoologinį draustinį ir jame esančią „Natura 2000“ teritoriją Sudienų pievos (BAST). Sudėnų botaninio - zoologinio draustinio tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

Sudėnų pievos (BAST) priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai.

Visi darbai saugomose teritorijose bus vykdomi pritaikant horizontaliojo kryptinio gręžimo technologiją (vietoje tranšėjų kasimo). Statybinių medži agų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Ūkinės veiklos įgyvend inimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000‘‘ teritorijoms. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Nat ura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

145

______

Trasa kirs kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalis - vizualinės apsaugos pozonio teritoriją. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos.

Trasos ilgis – 16526 m. P1 -2_2 trumpalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Trasa kirs Būtingės, Drumulio, Kalgraužių, Mažučio miškus. ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, Š-4 upelius, melioracijos kanalus.

146

______

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo p oveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą -16592 m Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą -16347 m P1 -2_3 trumpalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Trasa kirs Būtingės, Drumulio, Kalgraužių , Mažučio miškus. ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4 upelius, melioracijos kanalus Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu. Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinkl ui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

147

______

Siekiant apsaugoti BAST teritoriją nuo neigiamo poveikio bus taikoma horizontaliojo kryptinio gręžimo technologija (vietoje tranšėjų kasimo). Taikant šią technologiją „Natura 2000“ teritorijoje nebus, kasamos tranšėjos. Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivaci jai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Todėl prognozuojama, kad ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio “Natura 2000‘‘ teritorijoms. Trasos ilgis - 17312m P1 -2_4 trumpalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Trasa kirs Būtingės, Drumulio, Kalgraužių, Mažučio miškus. ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4, Š-6, D-4 upelius, melioracijos kanalus Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu. Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

148

______

Siekiant apsaugoti BAST teritoriją nuo neigiamo poveikio bus taikoma horizontaliojo kryptinio gręžimo technologija (vietoje tranšėjų kasimo). Taikant šią technologiją „Natura 2000“ teritorijoje nebus, kasamos tranšėjos. Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekul tivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Todėl prognozuojama, kad ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000‘‘ teritorijoms. Trasa kirs nenaudojamo geležinkelio trasą. Trasos ilgis – 18002 m. P2_1 trumpalaikis - 0 0 0 +/- +/- +/- +/- Gali būti tiesiama tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui elektros kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvai)*.

Trasa kirs Būtingės, Laukžemės miškus. Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Trasa kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, Š- 4 upelius, melioracijos kanalus. Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasa kirs:

149

______

 Šventosios upės slėnį priskirta „Natura 2000“ tinklui (BAST) - Baltijos Šventosios upei, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.  Sudėnų botaninį - zoologinį draustinį ir jame esančią „Natura 2000“ teritoriją Sudėnų pievos (BAST). Sudėnų botaninio - zoologinio draustinio tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis,

Sudienų pievos (BAST) priskyrimo „Natura 2000“ tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai.

Visi darbai saugomose teritorijose bus vykdomi pritaikant horizontaliojo kryptinio gręžimo technologiją (vietoje tranšėjų kasimo). Statybinių medži agų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Ūkinės veiklos įgyvend inimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „‘Natura 2000‘‘ teritorijoms. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Nat ura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu

150

______

neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Kirs kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalis - vizualinės apsaugos pozonio teritoriją. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos. Trasos ilgis - 13719 m.

P2_2 trumpalaikis - 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Gali būti tiesiama tik jei Valstybinė saugomų teritorijų ilgalaikis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos kaupiamasis 0 0 0 0 +/- +/- +/- +/- ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvai)* Trasa kirs Būtingės, Laukžemės miškus. Planuojant miško že mėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Kirs Šventosios upės slėnį, Kulšės upelio slėnį, Š-2, K-2 upelius, melioracijos kanalus. Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu. Taip pat kirs Šventosios upės slėnį priskirtą „Natura 2000 tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

151

______

Siekiant apsaugoti BAST teritoriją nuo neigiamo poveikio bus taikoma horizontaliojo kryptinio gręžimo technologija (vietoje tranšėjų kasimo). Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekul tivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis.

Ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000‘‘ teritorijoms. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2 000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natur a 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą - 14188 m. Trasos ilgis į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą -13943 m. P2_3 trumpalaikis - 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Gali būti tiesiama tik jei Valstybinė saugomų teritorijų ilgalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos kaupiamasis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvai)* Trasa kirs Būtingės, Laukžemės miškus. Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri 152

______

neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšė s upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4 upelius, melioracijos kanalus. Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

153

______

P2_4 trumpalaikis - 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - Gali būti tiesiama tik jei Valstybinė saugomų teritorijų ilgalaikis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos kaupiamasis 0 0 0 0 +/ - +/ - +/ - +/ - ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvai)* Trasa kirs Būtingės, Laukžemės miškus. Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.

Taip pat kirs Šventosios upės slėnį, Kulšė s upelio slėnį du kartus, Š-2, Š-4, D-4 upelius, melioracijos kanalus.

Poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir jų vandens kokybei yra galimas statybos darbų metu.

Šventosios upės slėnys priskirtas „Natura 2000“ tinklui Baltijos Šventosios upės BAST teritorijai, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio 154

______

įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Trasa kirs nenaudojamo geležinkelio trasą. Trasos ilgis - 15584 m.

*Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 kovo 25 d. raštu Nr. (4)-V3-400 pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) statybos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Todėl elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos : P2_1; P2_2 ; P2_3; P2_4 gali būti tiesiamos tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties jūrinės dalies II alternatyvai.

Pastaba: pritarus Vystymo plano koncepcijai ir atrinkus tinkamą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „ Darbėnai “ vietos alternatyvą, PAV atrankos ir techninio projekto rengimo metu bus atliktas oro kokybės ir sukeliamo triukšmo vertinimas pasirinktai alternatyvai. Įgyvendinant Vystymo plano sprendinius turi būti įvertintas poveikis oro kokybei statybų metu urbanizuotose teritorijose, esančiose netoli nuo planuojamos veiklos.

155

______

8.5 lentelė. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą (S1) apibendrinimas

Reikšmingo Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvos poveikio charakteris P1 -1_1 P1 -1_2 P1 -2_1 P1 -2_2 P2_1 P2_2

POVEIKIS SAUGOMOMS TERITORIJOMS ĮSKAITANT IR „NATURA 2000 “ TERITORIJOMS trumpalaikis Tikėtinos Nenumatoma Tikėtinos Nenumatoma Tikėtinos Tikėtinos reikšmingos reikšmingų reikšmingos reikšmingų reikšmingos reikšmingos neigiamos pasekmių neigiamos Pasekmių neigiamos neigiamos pasekmės (1 „0“) pasekmės (1 „0“) pasekmės pasekmės (1 „0“) (1 „0“) (1 „ -“) (1 „ -“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių Pasekmių pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių Pasekmių pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) POVEIKIS GAMTINIAM KARKASUI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATINGUMUI IR GEROVEI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų

______

pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS VANDENIUI, DIRVOŽEMIUI trumpalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“)

POVEIKIS MIŠKAMS, BIOLOGINEI ĮVAIROVEI trumpalaikis Tikėtinos Tikėtinos tiek Tikėtinos Tikėtinos tiek Tikėtinos Tikėtinos tiek reikšmingos teigiamos, tiek reikšmingos teigiamos, tiek reikšmingos teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -„) (1 „+/ -“) (1 „ +/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“)

______

kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“)

POVEIKIS MATERIALIAM TURTUI trumpalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės (1 „+/ -“) IŠ VISO: trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Tikėtinos Tikėtinos reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingos reikšmingos pasekmių ( 4 „0“) Pasekmių pasekmių ( 4 „0“) Pasekmių neigiamos neigiamos (4 „0“) (4 „0“) pasekmės pasekmės Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek (1 „-“) (1 „ -“) teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek Nenumatoma neigiamos teigiamos, tiek neigiamos teigiamos, tiek Nenumatoma reikšmingų pasekmės (4„+/ -“) neigiamos pasekmės (4„+/ -“) neigiamos reikšmingų Pasekmių pasekmės pasekmės pasekmių ( 3 „0“) ( 3 „0“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, teigiamos, tiek tiek neigiamos neigiamos pasekmės pasekmės (4„+/ -“) (4„+/ -“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos tiek pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės neigiamos (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) pasekmės (4„+/ -“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų Pasekmių Pasekmių Pasekmių Pasekmių Pasekmių Pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

______

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą (S1) išvada :

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1-1_1; P1-1_2; P1-2_1; P1-2_2 P2_1 ir P2_2 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą. Nustatyta, kad trasų alternatyvos P1-1_2; P1-2_2; P1-1_1 ir P1-2_1 strateginių pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_1 ir P2_2 alternatyvas . Nustatyta, kad elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2 ; P1 -2_2 ; P1 -1_1 ir P1 -2_1 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos I alternatyvą laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

8.6 lentelė. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą (S2) apibendrinimas

Reikšmingo Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvos poveikio charakteris P1 -1_2 P1 -1_3 P1 -2_2 P1 -2_3 P2_2 P2_3

POVEIKIS SAUGOMOMS TERITORIJOMS ĮSKAITANT IR „NATURA 2000 “ TERITORIJOMS trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Tikėtinos Tikėtinos reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingos reikšmingos pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių neigiamos neigiamos (1 „0“) (1 „0“) pasekmės pasekmės (1 „ -“) (1 „ -“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) POVEIKIS GAMTINIAM KARKASUI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 159

______

ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATINGUMUI trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“) (1 „0“)

POVEIKIS VANDENIUI, DIRVOŽEMIUI trumpalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

POVEIKIS MIŠKAMS, BIOLOGINEI ĮVAIROVEI trumpalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, tiek tiek tiek Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 160

______

neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

POVEIKIS ORUI, KLIMATO KAITAI trumpalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) kaupiamasis Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (1 „+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (1 „+/ -“) (1 „+/ -“) (1 „+/ -“)

IŠ VISO: trumpalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Tikėtinos Tikėtinos reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingos reikšmingos Pasekmių Pasekmių Pasekmių Pasekmių neigiamos neigiamos (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) pasekmės pasekmės (1 „ -“) (1 „ -“) Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Nenumatoma Nenumatoma teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, reikšmingų reikšmingų neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek Pasekmių Pasekmių (4„+/ -“) (4„+/ -“) pasekmės neigiamos ( 3 „0“) ( 3 „0“) (4„+/ -“) pasekmės Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek (4„+/ -“) teigiamos, teigiamos, tiek tiek

______

neigiamos neigiamos pasekmės pasekmės (4„+/ -“) (4„+/ -“)

ilgalaikis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, tiek teigiamos, teigiamos, teigiamos, neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos tiek tiek tiek (4„+/ -“) (4„+/ -“) pasekmės neigiamos neigiamos neigiamos (4„+/ -“) pasekmės pasekmės pasekmės (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) kaupiamasis Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma Nenumatoma reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą (S2) išvada:

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1-1_2; P1-1_3; P1-2_2 P1-2_3; P2_2 ir P2_3 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą. Nustatyta, kad trasų alternatyvos P1-1_2; P1-1_3; P1-2_2 ir P1-2_3 strateginių pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_2 ir P2_3 alternatyvas. Nustatyta, kad elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2; P1 -1_3; P1 -2_2 ir P1 -2_3 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėna“ vietos II alternatyvą laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

8.7 lentelė. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos III alternatyvą (S3) apibendrinimas

Reikšmingo Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvos poveikio charakteris P1 -1_4 P1 -2_4 P2_4 POVEIKIS SAUGOMOMS TERITORIJOMS ĮSKAITANT IR „NATURA 2000 “ trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos reikšmingos pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) neigiamos pasekmės (1 „ -“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS GAMTINIAM KARKASUI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 162

______

kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATINGUMUI trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) pasekmių (1 „0“) POVEIKIS VANDENIUI , DIRVOŽEMIUI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) ilgalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

kaupiamasis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

POVEIKIS MIŠKAMS, BIOLOGINEI ĮVAIROVEI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

POVEIKIS ORUI, KLIMATUI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

POVEIKIS MATERIALIAM TURTUI trumpalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“)

ilgalaikis Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) neigiamos pasekmės (1 „+/ -“) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 163

______

IŠ VISO: trumpalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos reikšmingos pasekmių pasekmių neigiamos pasekmės (4 „0“) (4 „0“) (1 „ -“) Nenumatoma reikšmingų Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Pasekmių neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės ( 3 „0“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės (4„+/ -“) ilgalaikis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“) kaupiamasis Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų Nenumatoma reikšmingų pasekmių pasekmių pasekmių (4 „0“) (4 „0“) (4 „0“)

Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek Tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės neigiamos pasekmės (4„+/ -“) (4„+/ -“) (4„+/ -“)

Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų į 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos III alternatyvą (S3) išvada:

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1-1_4; P1-2_4; ir P2_4 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos III alternatyvą, nustatyta, kad požeminio kabelio trasų alternatyvos P1-1_4 ir P1-2_4 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_4 alternatyvą. Nustatyta, kad elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_4 ir P1 -2_4 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos III alternatyvą laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms.

APIBENDRINTA IŠVADA :

 Harmony Link jungties jūrinė s dal ies I alternatyva , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnė už II alternatyvą.  Visos I; II ir III alternatyvos tinkamos įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą. Tačiau keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I ir II alternatyvos , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už III alternatyvą.  vertinant elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_1; P1-1_2; P1-2_1; P1- 2_2; P2_1 ir P2_2 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą , trasų alternatyvos P1 -1_2 ; P1 -2_2 ; P1 -1_1 ir P1 -2_1 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_1 ir P2_2 alternatyvas.

______

 vertinant, elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_2; P1-1_3; P1-2_2 P1-2_3; P2_2 ir P2_3 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą , trasų alternatyvos P1 -1_2; P1 -1_3; P1 -2_2 ir P1 -2_3 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_2 ir P2_3 alternatyvas.  vertinant, elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_4; P1-2_4; ir P2_4 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos III alternat yvą , trasų alternatyvos P1 -1_4 ir P1 -2_4 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_4 alternatyvą.

GALUTINĖ IŠVADA :

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai, nustatyta, kad planuojamo energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinė s d al ies I alternatyva) ir planuojamų elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2 ; P1 -2_2 ; P1 -1_1 ir P1 -2_1 į planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos I alternatyvą ir planuojamų elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2; P1 -1_3; P1 -2_2 ir P1 -2_3 į planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos II alternatyvą yra strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu pranašesnis už kitas planuojamas trasų alternatyvas ir planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos III alternatyvą.

SPAV proceso metu po privalomų procedūrų, priėmus tinkamas alternatyvas koncepcijos sprendiniai taps pagrindu tolesnio planavimo stadijai. Laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms, statybos vietoje neatsiras chroniški reikšmingo neigiamo poveikio arealai.

______

9. Priemonės Vystymo plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti

Aplinkos Pasekmių aplinkai mažinimo priemonės komponentas Saugomoms Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos (I; II ; III alternatyvos ) į saugomas ir teritorijoms ir Natura Natura 2000 teritorijas nepatenka yra nutolusios pakankamai toli nuo saugomų teritorijų. 2000 teritorijoms Arčiausiai prie saugomų teritorijų priartėja (I alternatyva).

Mažiausią poveikį saugomoms ir Natura 2000 teritorijoms darys elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos: P1 -1_2; P1 -2_2; P1 -1_3; P1 -2_3; P1 -1_4; P1 - 2_4 ,kurios kirs tik Šventosios upės slėnį priskirta Natura 2000 tinklui (BAST) - Baltijos Šventosios upei, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę. Šiuo atveju Siekiant apsaugoti BAST teritoriją nuo neigiamo poveikio bus taikoma horizontaliojo kryptinio gręžimo technologija (vietoje tranšėjų kasimo). Taikant šią technologiją Natura 2000 teritorijoje nebus, kasamos tranšėjos. Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Todėl ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio ‘‘Natura 2000‘‘ teritorijoms. Elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos P1 -1_1 ;P1 -2_1; P2_1 kirs:  Šventosios upės slėnį priskirta Natura 2000 tinklui (BAST) - Baltijos Šventosios upei, kurios tikslas išsaugoti Upines nėges; Ovaliąją geldutę;  Sudėnų botaninį - zoologinį draustinį ir jame esančią Natura 2000 teritoriją Sudienų pievos (BAST). Sudėnų botaninio - zoologinio draustinio tikslas i šsaugoti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Sudėnų pievos (BAST) priskyrimo Natura 200 tinklui tikslas: 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6 450, Aliuvinės pievos; 7230, Šarmingos žemapelkės; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai.

Tiesiant šias požeminio kabelio trasas visi darbai saugomose teritorijose bus vykdomi pritaikant horizontaliojo kryptinio gręžimo technologiją (vietoje tranšėjų kasimo). Statybinių medžiagų, mechanizmų ir technikos laikymo ar saugojimo aikštelės įrengiamos už saugomų teritorijų ribos, atlikus visus reikalingus statybos darbus pažeisto dirvožemio rekultivacijai panaudojamas tos pačios teritorijos vietinis dirvožemis. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo dokumentai pateikti 3 priede.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 liepos 13 d. raštu Nr. (4)-V3-766 pat eikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą: elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (žemyninės dalies) statybos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

______

Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyva) statybos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu privaloma atlikti planuojamos ūkinės v eiklos poveikio aplinkai vertinimą. Todėl elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasos: P2_1; P2_2 ; P2_3; P2_4 gali būti tiesiamos tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritars planuojamos ūkinės veiklos pov eikio aplinkai vertinimui elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties (jūrinės dalies II alternatyvai).

Biologinei įvairovei  esant galimybei statybos darbų miškingose teritorijose nevykdyti paukščių veisimosi periodu, t. y. kovo–liepos mėnesiais, taip sumažinant galimas pasekmes dėl perinčių paukščių išbaidymo ir tikėtino dėčių žuvimo;  jūroje nevykdyti statybos paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje - Klaipėdos– Ventspilio plynaukštėje, intensyviausiu vandens paukščių m igracijos ir žiemojančių paukščių sankaupos laikotarpiu (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. )  siekiant išvengti paukščių žūties 330 kV skirstykloje, numatyta didinti elektros laidų vizualizaciją, nevykdyti miškingose teritorijose požeminio kabelio trasų tiesim o paukščių visimosi metu: kovo – liepos mėnesiais;

 baigus statybas statybų vykdomose teritorijose atkurti pažeistą augalinę dangą;

 vykdant pažeistos augalinės dangos atkūrimą, neturi būti naudojami nebūdingų prieš tai augusiai augalijai sėklų mišiniai;

 triukšmingi bei vandens drumstumą keliantys darbai paviršiniuose vandens telkiniuose ir jų apsaugos juostose neturi būti vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu (nuo kovo 15d. iki birželio 30d. ir nuo rugsėjo 15d iki rugpjūčio 31d.);

 siekiant išvengti paukščių atsitrenkimo į laidus prie skirstyklos rekomenduojama didinti elektros laidų vizualizaciją ant laidų kabinti ryškesnius ir geriau matomus objektus: rutulius, plokštes. Visuomenei ir jos  į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos nustatytas apsaugos zonos ribas nepateks sveikatai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties esamos ir suplanuotos gyvenamos ir rekreacinės teritorijos;

 skirstyklos sukeliama elektromagnetinė spinduliuotė už apsaugos zonos ribų neviršys gyvenamajai aplinkai nustatytų HN 104:2011 ribinių elektromagnetinio lauko parametrų verčių. Neigiamos pasekmės neprognozuojamos;  skirstyklos sukeliamas triukšmo lygis už apsaugos zonos ribų neviršys gyvenamajai aplinkai nustatytų HN 33:2011 ribinių verčių. Neigiamos pasekmės neprognozuojamos;  PŪV PAV atrankos ir techninio projekto rengimo metu bei statybų metu bus įvertinti elektromagnetinės spinduliuotės ir triukšmo poveikis pasirinktai alternatyvai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijose, esančiose planuojamų darbų vietų artimiausioje aplinkoje. Konkrečios tyrimo vietos bus nustatytos PŪV PAV atrankos ataskaitoje.

 atsiradę nuostoliai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, servitutų nustatymo, planuojamų oro linijų apribojimų pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Materialiam turtui nustatymo įgyvendinant projektą, žemės sklypų savininkams, naudotojams ir (ar) valdytojams atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.

______

 statybos metu derlingas dirvožemio sluoksnis nukasamas ir sandėliuojamas;  poveikis dirvožemiui jaučiamas tik statybos metu. Statybų laikotarpiu laikinai nuimtas ir išsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis įrengus požeminius kabelius bus panaudojamas trasos ir gretimų teritorijų dirvožemio rekultivacijai;  susidariusios statybinės atliekos bus pašalintos, taip minimizuojant galimą cheminį poveikį dirvožemiui;  statybos darbai vykdomi tik techniškai tvarkingomis priemonėmis, taip išvengiant galimos cheminės (avarinės) taršos iš mobiliųjų transporto priemonių ir įrenginių; Dirvožemiui  statybos metu susidariusios statybinės ir kitos atliekos bus pašalintos iš statybų vietos ir perduotos tvarkyti vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių, Patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 ,,Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo‘‘, ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatomis, taip minimizuojant galimą poveikį dirvožemiui ir aplinkai;  užbaigus statybos darbus bus rekultivuojamos teritorijos, pažeistos po statybos, sandėliavimo ar transportavimo veiklų.

 kabelio trasos parinktos išvengiant išžvalgytų naudingų išteklių telkinių; Žemės gelmių  keitiklių stočių ir 330 kV skirstyklų vietos ir požeminio kabelio trasos nekerta ištekliams požeminių vandenviečių apsaugos zonų, todėl jokio poveikio požeminio vandens vandenviečių vandens kokybei nebus.  statybų metu nepažeisti nusistovėjusio paviršinio vandens režimo ypač mažų sumelioruotų upelių, dėl to gali būti paveiktas vandens chidrocheminis rėžimas;  neįrengti statybinės technikos sandėliavimo ar linijos aptarnavimo aikšteles elektros perdavimo oro ir požeminių kabelio statybų metu paviršinių vandens telkinių Vandens telkiniams pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 25 m vandens telkinio kranto;  požeminio kabelio statybos metu laikytis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

 dėl kabelio tiesimo Baltijos jūroje eutrofikaciją skatinančių maistinių medžiagų patekimo į Baltijos jūros aplinką nebus;  komerciniams tikslams naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas ir Baltijos jūros mitybos tinklo struktūra nepakis dėl planuojamų povandenio kabelio tiesimo darbų. Žvėjybos ūkinei veiklai bus nustatomi apribojimai kabelio tiesimo metu;  kabelio klojimo metu naudotinos cheminės medžiagos neturi patekti į jūros aplinką;  dėl kabelio tiesimo darbų žiemojantiems jūros paukščiams jų žiemavietėse palankios sąlygos nepakis;  kabelio tiesimas jūroje ir eksploatavimas turės poveikį jūros dugno buveinėms, Vystymo plano rengimo metu nėra galimybių įvertinti poveikio masto dėl tyrimų ir Jūrinei aplinkai pagrįstos informacijos trukumo, todėl techninio projekto rengimo metu parenkant povandeninio kabelio trasa ir kabelio tiesimo technologiją turi būti užtikrintos visos galimos priemonės, kad būtų išvengta jūros dugno buveinių nykimo ir būklės prastėjimo;  kabelio tiesimo metu taikyti technologijas dėl kurių taikymo jūros šiukšlių kiekis nepadidės;  kabelio trasos jūroje parinkimo metu užtikrinti natūralios ekosistemos išsaugojimą – saugoti rifus;  rekomenduojama kabelio tiesimo metu naudoti technologijas bei mechanizmus, kurių veikimo impulsinis triukšmas neviršytų 150-170 Db, o ištisinis povandenini s triukšmas neviršytų 120 Db rodiklio.

______

 oro tarša galima tik darbų vykdymo metu. Baigus statybos darbus oro tarša nenumatoma;  atrinkus tinkamą skirstyklos alternatyvą ir kabelio trasą įgyvendinant Vystymo plan o sprendinius bus atliktas oro kokybės vertinimas pasirinktai alternatyvai PŪV PAV atrankos ir techninio projekto rengimo metu ir įvertintas poveikis oro kokybei statybų metu urbanizuotose teritorijose, esančiose netoli nuo planuojamų darbų vietų. Rekomenduojamos tyrimo vietos bus patikslintos PŪV PAV atrankos ataskaitoje;  žemyninėje projekto dalyje, tiesiant požemines ar oro linijas poveikis klimato kaitai gali susidaryti dėl žemės paskirties keitimo, jeigu bus pasirinkta alternatyva, kurioje numatomas miškų kirtimas, kurie savo biomasėje yra sukaupę CO 2. Keičiant žemės paskirtį ir kertant medžius bus sumažinta miškingos teritorijos galimybė toliau sugerti CO 2 ir kaupti medienos biomasėje. Numatomos kompensacinė priemonė - didinant Orui, klimato kaitai miškingumo rodiklį įveisiant miškus pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius;  keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietoje dėl paskirties keitimo sumažės pievų plotai. Keičiantis žemės ūkio paskirčiai pievų sąskaita yra išlaisvinamas susikaupęs CO 2 kiekis. Dėl numatomų kloti požeminių AĮNS kabelių ir orinių linijų statybos poveikio klimato kaitai dėl trumpalaikio poveikio - pievų suardymo statybos metų, nebus.  Atliekant keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ pasirinktos alternatyvos PŪV PAV atranką bus skaičiuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje nurodytą metodiką ir numatytos kompensacinės priemonės.  techniniame projekte įrengiant statybos ir technikos sandėliavimo aikšteles rekomenduojama išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo gyvenamųjų namų.  požeminio kabelio alternatyvios trasos neplanuojamos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose;  elektros energijos perdavimo požeminio kabelio alternatyvų P1 -1_1; P1 -2_1; P2_1 trasos kirs kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos Kultūros paveldui trobos dalis - vizualinės apsaugos pozonio teritoriją. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos;  vykdant žemės kasimo darbus ir atradus archeologinių radinių, apie tai turi būti pranešama savivaldybės paveldosaugos padaliniui, kaip nurodyta L ietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 dalyje.

Kraštovaizdiui  kraštovaizdžio vizualiniai pasikeitimai, įrengus keitiklių stotį ir 330 kV skirstyklą su prijungimu prie esamos 330 kV linijos, neišvengiami. Tačiau laikui bėgant vietos gyventojai apsipranta su naujai atsiradusiais statiniais;  AĮNS kabeliai bus tiesiami po žeme, todėl poveikis kraštovaizdžiui bus trumpalaikis statybų vykdymo metu.

Gamtiniam karkasui  keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos vietos II, III alternatyvos nepatenka į gamtinį karkasą, I alternatyvos atveju, į gamtinį karkasą patenka 5,6 ha miško.  gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, atliekamos atitinkamos poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimo procedūros, numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti;  AĮNS kabeliai bus tiesiami po žeme , todėl poveikis gamtiniam karkasui bus trumpalaikis ir nereikšmingas;  užbaigus statybos darbus bus rekultivuojamos teritorijos, pažeistos po statybos, sandėliavimo ar transportavimo veiklų.

______

Prisitaikymas prie klimato kaitos reiškia, kad įvertinus neigiamą klimato kaitos poveikį ir imantis atitinkamų veiksmų, galima išvengti žalos arba ją sumažinti. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje (IPCC, 2014) teigiama: „ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo priemonės sutaupo lėšų ir padeda išvengti galimų nelaimių“.

Tai gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų prisitaikymas prie esamų arba tikėtinų klimato kaitos reiškinių, jų teigiamo ar neigiamo poveikio. Prisitaikant siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šiuo metu patiriamų ir ateityje numatomų patirti neigiamų klimato kaitos padarinių grėsmę ir žalą. Lietuvoje prie jautriausių klimato kaitai priskiriami sektoriai: sveikatos apsauga, žemės ūkis, miškininkystė, turizmas, energetika, transportas. Prie vidutiniškai jautrių priskirtini: žuvininkystė ir pramonė.

Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ vystymo planas priskiriamas energetikos sektoriui.

Galimos prisitaikymo priemonės energetikos sektoriuje yra:

 elektros tinklo pralaidumo didinimas, siekiant sumažinti įrangos perkaitimo grėsmę karščio bangų metu, ypač didelį dėmesį skiriant tankiai apgyvendintų vietovių ar aukštai temperatūrai jautrių pramonės įmonių (pvz. maisto pramonės) aprūpinimo užtikrinimą;  visuomenės švietimas ir sąmoningumo didinimas, skatinant mažinti elektros energijos vartojimą ekstremalių orų laikotarpiais (ypač karščio bangų metu), taupant ir atsisakant nebūtinų reikmių;  antžeminių elektros linijų keitimas požeminėmis;  elektros tiekimo įrenginių saugumo didinimas;  skubios prieigos prie antžeminių elektros linijų užtikrinimas avarinių atvejų metu techninėmis ir (ar) teisinėmis priemonėmis;  požeminės infrastruktūros terminė izoliacija, siekiant apsaugoti nuo neigiamo įšalo poveikio;  infrastruktūros atsparumas besikeičiančioms klimatinėms sąlygoms, t.t. jų atsparumo įvertinimas dažnėjančioms liūtims, temperatūrų svyravimams, kad būtų užtikrintas nepertraukimas veikimas net esant ekstremaliems klimato reiškiniams.

Energetikos sektoriui būdingos ilgalaikės investicijos, ilgas investicijų grąžos laikotarpis, taigi ir ilgalaikis strateginis planavimas. Technologinę energetikos sektoriaus plėtrą šiuo metu labiausiai skatina taršos mažinimo tikslų įgyvendinimas, diegiamos energijos efektyvumo priemonės, atsinaujinančios energetikos plėtra ir inovacijos (IPCC, 2014 m.). Kartu šios plėtros tendencijos yra palankios ir prisitaikymo prie klimato kaitos požiūriu (pvz.: geriau izoliuotos šilumos perdavimo linijos yra efektyvesnės bei atsparesnės temperatūros svyravimo poveikiui).

Poveikis klimato kaitai

Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau negu didėtų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių (toliau - ŠESD) kiekis. Šio strateginio tikslo įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus – išmetamųjų ŠESD kiekis, tenkantis BVP vienetui (t CO 2e/1 mln. EUR BVP). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje (2019 m.) pateiktą informaciją, naujausiais išmetamųjų ŠESD apskaitos ir prognozių duomenimis 2016 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų (apie 0,5 proc. mažiau nei 2015 m.). Daugiausia – 57 proc. – išmetė energetikos sektorius. 2018 m. beveik 22,7 proc. galutinai suvartotos elektros buvo pagaminta iš AEI (nevertinant Kruonio HAE ir tinklų sąnaudų) 1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijoje numatytas siekis, kad elektros energijos iš AEI dalis, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, sieks 45 proc. 2030 m. ir 100 proc. 2050 m. Vertinant technologijų vystymosi tendencijas numatoma, kad, gaminant elektros energiją iš AEI, iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 proc. – elektros energijos. Vėjo energijos naudojimas vaidina didelį vaidmenį kovoje su klimato kaita, o atsinaujinančių energijos išteklių integracija į rinką prisideda mažinant

1 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 170

______

šiltnamio dujų emisijas iš energetikos sektoriaus. Siekiant priimti AEI pagaminamą energiją į elektros perdavimo tinklus svarbu užtikrinti atitinkamą jų plėtojimą bei patikimumą. Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad plano projektai, tarp kurių yra įvertintas ir ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ vystymo planas, prisideda prie vėjo elektrinių parkų generuojamos galios priėmimo į Lietuvos elektros energetikos sistemą užtikrinimo. Vystymo plano sprendiniai neturės tiesioginio poveikio klimato kaitos mažinimui, kadangi projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, stiprinti elektros perdavimo tinklus. Elektros perdavimo linijų ir skirstyklų statybų metu numatomas trumpalaikis CO 2 emisijų padidėjimas dėl statybų įrangos ir mobilių transporto šaltinių. Eksploatacijos metu nei reikšmingo teigiamo, nei reikšmingo neigiamo tiesioginio poveikio klimato kaitai taip pat nenumatoma. Tačiau projektu įgyvendinama Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, kurios vienas iš tikslų yra vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimas. Prisijungus prie Europos elektros energijos tinklų bus geriau subalansuotas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, perskirstymas. Tokiu būdu projekto įgyvendinimas turės netiesiogines teigiamas pasekmes klimato kaitos mažinimui.

Poveikis Latvijos Respublikai

Harmony Link jungties koridorius nekerta Latvijos Respublikos sienos, nėra tiesioginio fizinio sąlyčio su valstybės siena:

• Povandeninio kabelio nustatyti galimi kabelio išėjimo taškai jūrinės dalies I alternatyvos (P1) ir jūrinės dalies II alternatyvos (P2) žemyninėje dalyje yra atitinkamai arčiausiai nutolę nuo valstybės sienos per 1058 m ir 705 m. • Jūrinės dalies II alternatyvoje požeminio kabelio trasos koridorius planuojamas arčiausiai Latvijos Respublikos sienos ir yra apie 368 m atstumu iki Latvijos Respublikos teritorinės jūros. • Požeminio kabelio trasos koridorius žemininės dalies alternatyvose planuojamas arčiausiai Latvijos Respublikos sienos apie 108-507m atstumu. • I alternatyvoje keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos vieta, kurį numatoma Benaičių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav., yra arčiausiai iš trijų alternatyvų atstumo atžvilgiu iki Latvijos sienos ir yra apie 1900 m atstumu iki valstybės sienos.

Pagal aplinkos komponentus dėl povandeninio ir požeminio kabelių trasos klojimo bei keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos statybos Latvijos Respublikos saugomoms teritorijoms ir Natura 2000 teritorijoms, biologinei įvairovei, visuomenei ir jos sveikatai, materialiam turtui, dirvožemiui, žemės gelmių ištekliams, vandens telkiniams, jūrinei aplinkai, orui, kultūros paveldui, kraštovaizdžiui ir gamtiniam karkasui poveikis neprognozuojamas.

Prognozuojamas nežymus poveikis klimato kaitai yra globalaus pobūdžio.

Jūrinės dalies (II alternatyvos) koridorius planuojamas lygiagrečiai Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos ribai, todėl Latvijos Respublikos teritorijos vandenyse vykdomi naftos gavybos procesai gali daryti įtaką kabelio tiesimui ir eksploatacijai, gali būti pažeistas kabelis. Šiuo aspektu jūrinės dalies (I alternatyva) palankesnė, toliau nutolusi nuo Latvijos Respublikos sienos.

Tiesiant kabelį jūroje poveikio Latvijos Respublikos teritorinės jūros aplinkos kokybei nebus pagal 11 kokybinių rodiklių (deskriptorių): 1) Biologinei įvairovei; 2) Nevietinėms rūšims introdukuotos dėl žmogaus veiklos; 3) komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijoms; 4) Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumui ir įvairovei; 5) Žmogaus sukeltai eutofizacijai; 6) Jūros dugno vientisumui; 7) Hidrografinėms sąlygoms; 8) Teršalų koncentracijai; 9) Teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kitose jūros produktuose; 10) Jūrą teršiančioms šiukšlėms; 11) Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas.

______

10. Pasirinktos Vystymo plano koncepcijos kryptys ir alternatyvos Elektros energetikos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos “Darbėnai” statyba aprašymas

2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą. Šiame susitarime numatyta Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus–Elk (LitPol Link) ir pastatyti naują jūrinę nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją. 2018 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP ) aukšto lygio pareigūnų susitikime buvo sutarta dėl šio sinchronizacijos scenarijaus įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti šį tikslą būtina atlikti atitinkamus pakeitimus Lietuvos elektros perdavimo tinkle, kad ir po sinchronizacijos būtų užtikrintas elektros perdavimo tinklo adekvatumas (pralaidumai) per esamas ir naujai įrengiamas tarpsistemines jungtis.

Harmony link jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis, optinis kabelis bei keitiklių stotys. Preliminarios jungties prijungimo vietos – planuojama keitiklių stotis Lietuvos pusėje ir Žarnoviec transformatorių pastotė Lenkijoje. Harmony Link jungties projektą įgyvendins Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai LITGRID, AB ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

Siekiant integruoti naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį Harmony Link su Lenkijos elektros sistema yra būtinas 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ įrengimas. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ įrengimas leis sujungti aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelių liniją bei keitiklių stotį su Lietuvos elektros energetikos sistema bei suformuoti naujas elektros perdavimo 330 kV linijas Darbėnai–Bitėnai ir Darbėnai–Grobinė.

Jūrinės dalies koncepcinių alternatyvų parinkimas Jūros studijos metu atlikus jūros aplinkos erdvinį vertinimą, geologinių sąlygų vertinimą, okeonografinį vertinimą, gamtinę jūros aplinką, parinkti du povandeninio kabelio įrengimo variantai Baltijos jūroje ir Baltijos jūros krante numatyti povandeninio kabelio išėjimo į žemyninę dalį Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ties Būtinge taškai I alternatyva (P1) ir II alternatyva (P2).

Egzistuoja tam tikri kabelio klojimo technologijų sąlygojami apribojimai, dėl kurių nėra galimybės Vystymo plane tiksliai identifikuoti planuojamos Harmony Link jungties povandeninio kabelio vietos. Todėl konkrečiu atveju planuojamas iki 3000 m koridorius, kuriame rangos metu, įvertinant konkrečios vietos specifiką ir pasirinktos kabelio tiesimo technologijos technines galimybes, būtų galima nutiesti kabelį ir, kurio ribose būtų nustatyta jo apsaugos zona vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų III skyriaus Ketvirto skirsnio 24 straipsnio reikalavimais.

Rangovas prieš pradedant darbus atliks pakartotinį jūros dugno tyrimą ir nustatys dar tikslesnes koordinates 300 - 500 metrų pločio Jūros studijos metu ištirtame koridoriuje, išvengiant netinkamų kabelio paklojimo sąlygų.

Jūros studijos metu parinkti du povandeninio kabelio trasos variantai:

 jūrinės dalies I alternatyva – parinktas trumpiausia trasa tarp Lietuvos ir Lenkijos. Dalis trasos numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII-1781 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ patvirtinimo“, sprendiniuose planuojamame infrastruktūros koridoriuje, dalis trasos numatyta apeinant „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST), Baltijos jūros talasologinį draustinį, tarp Būtingės naftos terminalo ir Šventosios valstybinio jūrų uosto išorinio reido;  jūrinės dalies II alternatyva – parinkta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose numatytuose infrastruktūros koridoriuose.

______

Jūrinės dalies alternatyvų charekteristikos Įvertinus visą anksčiau paminėtą informaciją, Vystymo plano bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje suformuojamos jūrinės dalies povandeninio kabelio įrengimo koridorių ir žemyninės dalies 330 kV skirstyklos statybos vietos bei požeminio kabelio įrengimo trasų koncepcinės alternatyvos.

Jūrinės dalies koncepcinės alternatyvos parinktos vadovaujantis Jūros studija, kurios metu parinktas galimas povandeninio kabelio trasos koridorius Baltijos jūroje bei nustatyti galimi kabelio išėjimo jūrinės dalies I lternatyvos (P1) ir jūrinės dalies II lternatyvos (P2) taškai žemyninėje dalyje (10.1 paveikslas).

10. 1 pav eikslas. Jūrinės dalies koncepcinės alternatyvos Bendras jūrinės dalies I alternatyvos ilgis tarp Lietuvos ir Lenkijos - ~286 km, trasos ilgis išskirtinėje Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje ir teritorinės jūros dalyje – 145 km;

Bendras jūrinės dalies II alternatyvos ilgis tarp Lietuvos ir Lenkijos - ~320 km, trasos ilgis išskirtinėje Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje ir teritorinės jūros dalyje – 161 km.

10. 1 lentelė . Koncepcinės jūrinės dalies alternatyvos

Jūrinės dalies I alternatyva Jūrinės dalies II alternatyva

I alternatyva – dalis trasos numatyta Lietuvos II alternatyva – numatyta Lietuvos Respublikos bendrojo Respublikos bendrojo plano dalies „Jūrinės plano dalies „Jūrinės teritorijos” sprendiniais teritorijos” sprendiniais planuojamame planuojamuose infrastruktūros koridoriuose. infrastruktūros koridoriuje, dalis trasos numatyta Povandeninio kabelio išėjimo į krantą taškas P2 trumpiausiu atstumu iki Baltijos jūros kranto tarp (šiaurinis). saugomų gamtinių teritorijų, tarp Būtingės naftos terminalo ir Šventosios valstybinio jūrų uosto išorinio reido.

Povandeninio kabelio išėjimo į krantą taškas P1 (pietinis).

______

Jūrinės dalies alternatyvų aprašymas Trumpas jūrinės dalies I alternatyvos aprašymas pateiktas 10.2 lentelėje.

10.2 lentelė. Jūrinės dalies I alternatyvos aprašymas

I a lternatyvos trasa I a lternatyvos trasos koridoriaus aplinkos aprašymas Nuo Lietuvos Respublikos Harmony Link jungties koridorius planuojamas lygiagrečiai AĮNS povandeniniam išskirtinės ekonominės NordBalt kabeliui. Šioje atkarpoje koridorius kerta esamus povandeninius kabelius, zonos ribos 49,4 km pavojingus rajonus (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo vietas) greta pietryčių kryptimi Švedijos teritorinių vandenų. I alternatyvos trasos koridorius kerta jūrinės dalies bendrajame plane rezervuotą teritoriją laivybos tranzito koridoriui.

59,8 km rytų kryptimi Koridorius kerta pavojingus rajonus (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo vietas). Koridorius kerta 7 perspektyvinių naftos struktūrų plotus, rezervuotą teritoriją vėjo energetikai plėtoti, esamus povandeninius kabelius.

35,3 km šiaurės rytų Koridorius kerta pavojingą rajoną (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo kryptimi iki kranto linijos vietas), esamus povandeninius kabelius, rezervuotą teritoriją vėjo energetikai plėtoti, perspektyvinių naftos struktūrų plotus, saugomas teritorijas: Klaipėdos- Ventspilio plynaukštės biosferos poligoną, apeidamas „Natura 2000“ Klaipėdos- Ventspilio plynaukštės (BAST) teritoriją, priartėja prie Baltijos jūros talasaloginio draustinio ribos. Koridorius kliudo galimą grunto šalinimo zoną. Artėjant prie kranto, koridorius siaurinamas įvertinant esamo Būtingės naftos terminalo, naftotiekio apsaugos zonas, Šventosios valstybinio jūrų uosto išorinio reido ribas, kultūros paveldo teritoriją – Baltijos jūroje nuskendusio laivo „L-1“ vieta (38466). Šioje atkarpoje I alternatyvos trasos koridorius kerta jūrinės dalies bendrajame plane numatytą bendro naudojimo laivybos kelią į Klaipėdos ir Šventosios valstybinius jūrų uostus.

330 m nuo kranto linijos Gyvenamosios teritorijos žemyninėje dalyje nuo kabelio trasos nutolusios apie 80 iki prisijungimo taško P1 m atstumu.

Jūrinės dalies II alternatyva planuojama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ sprendiniuose numatytuose infrastruktūros koridoriuose. Jūrinės alternatyvos nagrinėjamos plačiau nei Bendrajame plane anksčiau suplanuoti infrastruktūros koridoriai. Trumpas jūrinės dalies II alternatyvos aprašymas pateiktas 10.3 lentelėje.

10.3 lentelė. Jūrinės dalies II alternatyvos aprašymas

Alternatyvos trasa Alternatyvos trasos koridoriaus aplinkos aprašymas Nuo Lietuvos Harmony Link jungties koridorius planuojamas lygiagrečiai AĮNS povandeniniam Respublikos NordBalt kabeliui. Šioje atkarpoje Harmony Link jungtis kerta esamus povandeninius išskirtinės kabelius, pavojingus rajonus (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo vietas) ekonominės zonos greta Švedijos teritorinių vandenų. II alternatyvos trasos koridorius kerta jūrinės dalies ribos 75,7 km bendrajame plane rezervuotą teritoriją laivybos tranzito koridoriui. pietryčių kryptimi 30,1 km šiaurės Koridorius kerta pavojingus rajonus (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo kryptimi vietas). Vakarinėje Alternatyvos II koridoriaus gretimybėje išsidėstę perspektyvinių naftos struktūrų plotai, rytinėje dalyje rezervuota teritorija vėjo energetikai plėtoti. 54,9 km rytų kryptimi Koridorius planuojamas lygiagrečiai Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės iki kranto linijos zonos ribai su Latvijos Respublika. Kerta pavojingus rajonus (buvę minų laukai ir cheminio ginklo skandinimo vietas), esamus povandeninius kabelius, 6 perspektyvinių naftos struktūrų plotus, saugomas teritorijas: Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės

______

biosferos poligoną, „Natura 2000“ Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės (BAST) ir (PAST) teritorijas. Šioje atkarpoje II alternatyvos trasos koridorius kerta jūrinės dalies bendrajame plane numatytą bendro naudojimo laivybos kelią į Klaipėdos ir Šventosios valstybinius jūrų uostus. 193 m nuo kranto Kabelio trasa žemyninėje dalyje kerta Būtingės geomorfologinį draustinį. Nuo linijos iki prisijungimo prisijungimo taško P2 artimiausia pavienė sodyba nutolusi per 56 m. taško P2 Harmony Link jungties statybos jūrinėje dalyje technologija

Harmony link jungties įrengimas apims 2-ų identiškų aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelių ir 1-o optinio kabelio klojimą. Specialiojo plano rengimo metu AĮNS kabelių įtampa nėra nustatyta, bet preliminariai planuojama 320-400 kV (tiksli įtampa bus nustatyta rengiant statybos technines specifikacijas).

Preliminarūs numatomi kabelio rangovo jūrinės dalies etapai:

 inžinerija;  mobilizavimas / demobilizavimas ;  jūros dugno tyrimas prieš atliekant kabelio klojimą;  jūros dugno valymas pagal nustatytas kordinates;  kabelio pakrovimas į laivą;  transportavimas;  kabelio instaliavimas ir įgilinimas;  sutartys dėl kabelių susikirtimo vietų;  darbai jūroje ir priekrantėje;  papildoma kabelio apsauga po paklojimo (vietose pagal poreikį);  apžiūra po kabelio paklojimo.

Preliminariu vertinimu planuojama kabelio tiesimo Lietuvos pajūrio zonoje (iš jūros išėjimui į sausumą) bus horizontalaus kryptinio gręžimo (toliau - HKG) (ang. HDD - horizontal directional drilling) technologija . Taikant šią technologiją specialūs mechanizmai po žeme išgręš reikiamo skersmens tunelį ir įtrauks naujus vamzdžius bei atitinkamo dydžio kabelius. Gręžimo metu operatorius zondo pagalba gali reguliuoti gręžimo kryptį ir gylį. HKG numatomas gręžinio ilgis – 1300 m, iš kurių ~ 400 m bus sausumoje ir ~ 900 m atviroje jūroje. Kitas pajūrio zonoje svarstomas naudoti metodas - tranšėjų kasimas, tačiau dėl galimo didesnio neigiamo poveikio aplinkai, saugomoms rūšims ir turizmui tai nebūtų optimalus sprendimas. Tikslus kabelio tiesimo būdas bus parinktas techninio projekto rengimo metu.

Preliminariai planuojama jūrinio kabelio statybos eiga jūroje:

 AĮNS kabelis susideda iš dviejų identiškų elektros kabelių, kurių išorinis skersmuo yra apie 125 mm, bei vieno optinio pluošto kabelio, kurio išorinis skersmuo yra apie 25 mm (tikslūs skersmenys bus žinomi tik po projektavimo darbų). Planuojama, kad trys atskiri kabeliai bus surišti į vieną apvalkalą kabelio tiesimo metu prieš juos paklojant jūros dugne. Tikslus metodas bus žinomas vėlesniame etape.  Rangovas prieš pradedant darbus atliks pakartotinį jūros dugno tyrimą ir nustatys dar tikslesnes koordinates 300 - 500 metrų pločio ištirtame koridoriuje, išvengiant netinkamų kabelio paklojimo sąlygų, tokių kaip įvairūs objektai ir šlaitai. Numatoma tik minimali kabelio trasos korekcija.  dugno valymas pagal nustatytas koordinates - įvairių objektų, tokių kaip nenaudojami povandeniniai kabeliai, laivų inkarai ir grandinės, plieniniai tinklai ir šiukšlės pašalinimas nuo jūros dugno. Naudojama įranga priklausys nuo kabelio gamintojo pasiūlymo ir pasirinktos metodikos, kuri bus individualiai pritaikoma projektui (galimos naudojamos įrangos pavadinimai anglų kalba: detrencher, slinding prong, rennie grapnel, sand grapnel, Gifford, flat fish etc.).  povandeniniai kabeliai gali būti klojami naudojant įvarius laivus. Kabelio įgilinimo darbai gali būti atliekami klojant kabelį arba paklojus kabelį ant jūros dugno ir vėliau jį įgilinant. Kabelio klojimo metu kabelio įgilinimas apriboja paklojimo greitį, todėl dažniausiai kabeliai iš pradžių klojami ant jūros dugno ir vėliau atskiras laivas yra naudojamas kabelių tiesimui tranšėjose jūros dugne. Preliminarūs laivų dydžiai: 140 m ilgio ir 30 m pločio.

______

Kabelių klojimo laivai laikysis planuojamos kabelių trasos koordinačių sąrašo. Paprastai kabeliai gali būti klojami leistinu nuokrypiu, mažesniu kaip 10 metrų (priklauso nuo naudojamo laivo) į bet kurią pusę nuo planuojamos trasos. Jeigu kabelio klojimo metu jūros dugne atsiranda kliūčių, gali būti atlikti koregavimai ir kabeliai tiesiami aplink kliūtį.  kabelio įgilinimas priklausys nuo jūros dugno sąlygų. Tikslesni jūros dugno duomenys bus žinomi tik po jūros dugno tyrimo (2021 m. I pusmečio pabaigoje) ir tik ištyrus gautus rezultatus ir atlikus vertinimą bus nustatomas kabelio įgilinimo gylis į jūros dugną (1 m, 2 m ir t.t.). Tai gali priklausyti nuo įvairių faktorių, tokių kaip: žvejybos zonos ir naudojami metodai, laivybos keliai ir jais plaukiančių laivų dydžiai ir kt. Kabelio įgilinimo / apsaugos būdas priklausys nuo jūros dugno savybių, kurios atitinkamai priklauso nuo jūros dugno sąlygų (smėlis, minkštas molis, kietas molis, žvyras, grubus žvyras, rieduliai, kietas gruntas - akmuo ir kt.) bei gylio. Preliminariai planuojama, kad kabelis didžiojoje trasos dalyje bus įgilinimas ~1 m į dugną naudojant vandens srovę (10.4 paveikslas). Dalyje trasos, ypač priekrantėje galimi kiti mechaniniai būdai (kasimas bei užpylimas). Esant sąlygoms, kai nėra įmanoma kabelio apsaugoti išvardintais metodais, bus naudojama apsauga užpilant skaldą 10.3 paveikslas) arba klojant apsauginį sluoksnį, t.y. apsaugines plokštes ir kt. 10.2 paveikslas). Šie metodai gali būti taikomi planuojant sankirtas su jau esančiais kabeliais jūros dugne.

10 .2 pav eikslas . Galimos technologijos pavyzdys: betoninės apsauginės plokštės įrengimas

______

10 .3 pav eikslas. Galimos technologijos pavyzdys: kabelio užpylimas skalda (rock dumping)

10 .4 pav eikslas. Galimos technologijos pavyzdys: kabelio įgilinimas vandens srove (trenching)

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos alternatyvos Parenkant vietą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos įrengimui prioritetas teikiamas esamiems žemės sklypams Darbėnų sen., Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, esantiems 330 kV OL Klaipėda – Grobinė gretimybėje, toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, įvertinant ir gyvenamųjų teritorijų plėtrą.

Higienos reikalavimai aukštos įtampos energetikos objektų projektavimui ir įrengimui numato, kad teritorijos šių objektų statybai turi būti parinktos galimai toliau nuo urbanizuotų gyvenamųjų teritorijų. Artimiausios esamos ir planuojamos gyvenamos teritorijos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos alternatyvių vietų aplinkoje nurodytos 10.5 ir 10.6 paveiksluose. Įvertinti Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (TPDRIS Nr.K-RJ-56- 18-279), VĮ ,,Registro centras‘‘, Teritorijų planavimo dokumentų registro (TPDR) gyvenamųjų teritorijų duomenys.

Atstumai nuo artimiausių gyvenamųjų ur rekreacinių teritorijų keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos I, II ir III alternatyvių vietų atžvilgiu:

 I alternatyva – artimiausia gyvenamoji teritorija išsidėsčiusi vakarų kryptimi 563 m atstumu, rekreacinės teritorijos – vakarų kryptimi 365 m atstumu. Poveikis dėl didelio triukšmo ir elektromagnetinės spinduliuotės neprognozuojamas;  II alternatyva – artimiausia gyvenamoji teritorija išsidėsčiusi šiaurės pietų kryptimi 446 m atstumu. Rekreacinės teritorijos išsidėsčiusios vakarų kryptimi daugiau kaip 1000 m atstumu. Poveikis dėl didelio triukšmo ir elektromagnetinės spinduliuotės neprognozuojamas;  III alternatyva – artimiausia gyvenamoji teritorija (sodyba) išsidėsčiusi pietų kryptimi 168 m atstumu, kitos gyvenamosios teritorijos yra išsidėsčiusios aplink planuojamą stotį didesniu kaip 400 m atstumu. Rekreacinių teritorijų išdėstymas neaktualus dėl labai didelio nuotolio – daugiau kaip 5000 m atstumas. Iš trijų alternatyvų III alternatyva yra mažiausiai palanki dėl mažo atstumo iki gyvenamųjų teritorijų. Parenkant vietą keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybai gyventojų sveikatos saugos užtikrinimui įvertinti Lietuvos higienos normoje HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“, nustatyti reikalavimai. Įgyvendinant keitiklių su skirstyklos statybos sprendinius parinktoje vietoje turės būti numatomos priemonės, užtikrinančias planuojamos infrastruktūros objektų skleidžiamo triukšmo lygių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604) „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

______

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, nustatytiems didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams.

10.5 paveikslas. Gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų išdėstymas keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos I ir II alternatyvių vietų atžvilgiu

______

10.6 paveikslas. Gyvenamųjų teritorijų išdėstymas keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos III alternatyvios vietos atžvilgiu

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos nenumatoma planuoti saugomose teritorijose, kultūros paveldo vertybių teritorijose. Vietą planuojamam objektui įrengti numatoma parinkti įvertinus paviršinio vandens telkinių išsidėstymą. Objektas turi būti atitrauktas nuo valstybinės reikšmės kelių, geležinkelio, įvertinant inžinerinės infrastruktūros objektų apsaugos zonas. Esamos elektros perdavimo 330 kV OL gretimybėse įrengti vėjo jėgainių parkai, vertinama ir vėjo jėgainių griūties zonos. Privažiavimui prie planuojamo objekto nenumatomos įrengti nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių, vertinami vietinės reikšmės keliai, neatitolinant planuojamo objekto nuo kelių ir privažiavimų objekto statybai ir eksploatavimui.

Keitiklių stotis ir 330 kV skirstykla projektuojama pagal schemą 3/2 arba pusantrinė schema, kai trims jungtuvams tenka du prijunginiai.

Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos įrengimui numatomos trys vietos S1 (Benaičių k.), S2 (Žynelių k.) ir S3 (Ežkepių k.). Keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ įrengimui numatomos statybos vietos pateikiamos 10.4 lentelėje.

______

10.4 lentelė. Koncepcinės keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos alternatyvos

Numatoma vieta Analizuojamas planuojamai keitiklių Eil. Nr. Alternatyva Adresas plotas, ha stočiai ir 330 kV skirstyklai

1. I alternatyva Benaičių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. 24,44 S1

2. II alternatyva Žynelių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. 26,69 S2

3. III alternatyva Ežkepių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. 21,52 S3

Visos trys vietos alternatyvos parinktos galiojančiame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose infrastruktūros teritorijose. Privažiavimai prie planuojamų skirstyklų ir laikini privažiavimo keliai požeminės jungties statybos metu numatomi iš vietinės reikšmės kelių. rezervuojamose teritorijose skirstyklos statybai įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Rengiant statinių techninius projektus reikės įvertinti esamas sistemas bei vykdyti jų rekonstrukcijai ar iškėlimui keliamus reikalavimus. Statiniai ir/ar įrenginiai sklypuose turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesai, vadovaujantis galiojančiais pagrindiniais statybos techniniais reikalavimais.

I alternatyva

Analizuojamos teritorijos planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos įrengimui, plotas – 24,44 ha teritorijos žemės paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. 6,31 ha teritorijos ploto užima miško žemės naudmenos. Teritorijoje augantis miškas priklauso IV grupės ūkiniams miškams. Teritoriją kerta upelis K-2 (7001022), pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (UTEK) – upelio K-2 pakrantės apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – 5 m. Teritorijos ribose į upelį įsijungia melioracijos griovys. Melioracijos griovio apsaugos zona – 15 m.

Prie I alternatyvos privažiuoti galima iš Sparnų g. Į Sparnų g. galima įvažiuoti nuo Benaičių g. (rajoninis kelias Nr. 2310). Šiuo keliu iki planuojamo objekto būtų pravažiuojama tarp trijų sodybų.

Į Sparnų g. galimas privažiavimas nuo Skuodo g. (krašto kelias Nr. 218), Vėjo g. Važiuojant šiuo keliu, gyvenamų sodybų nėra, kertama Kulšės upė. Vėjo gatvė labiau naudojama privažiavimui prie vėjo jėgainių. Ties Vėjo g. sankryža su Skuodo g. įvardintas geologinis gamtos paveldo objektas.

II alternatyva

Pagal II alternatyvą planuojamam energetikos objektui analizuojama 26,69 ha teritorija, kurioje žemės paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal galiojantį Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, numatyta vieta planuojamai skirstyklai patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. II alternatyvos gretimybėse įrengtos vėjo jėgainės.

Rytine II alternatyvos riba teka upė Kulšė (20010121). Pagal UTEK upės pakrantės apsaugos juosta - 5 m, apsaugos zona – 100 m. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 99 str. 8 d. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus 50 atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos ribos.

Į II alternatyvos teritoriją patenka teritorijų planavimo dokumentais nustatytos esamų vėjo jėgainių apsaugos zonos (vėjo jėgainių griūties zonos) - 140 m. Teritorijos šiaurės vakarinį kampą kerta magistralinis naftotiekis. Į rytus nuo rytinės II alternatyvos teritorijos ribos 104 m atstumu esančiame žemės sklype planuojama įrengti saulės šviesos elektrines.

Prie planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos II alternatyvos privažiuoti galima iš Pamiškės g. arba Vėjo g., kaip ir i alternatyvos atveju. Į Pamiškės g. įvažiuojama nuo Sudėnų g. (rajoninis kelias Nr. 2310). Šiuo keliu iki

______

planuojamo objekto būtų pravažiuojama tarp keturių sodybų (šiek tiek atokiau išsidėsčiusios dar 6 sodybos). Važiuojant šita trasa, būtų kertama Daubalės upė, K-2 upelis ir melioracijos griovys.

Privažiavimui prie planuojamos teritorijos iš Vėjo g., reikia kirsti gretimybėje esantį žemės sklypą.

III alternatyva

Pagal III alternatyvą planuojamam energetikos objektui analizuojama 21,52 ha teritorija, kurioje žemės paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal galiojantį Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas.

III alternatyvos atveju planuojama keitiklių stotis ir 330 kV skirstykla numatoma arčiausiai gyvenamųjų teritorijų – į pietus gyvenamieji namai nutolę per 168 m, į šiaurę – 431 m.

III alternatyvos teritorija ribojasi su geležinkeliu. Vakarinis III alternatyvos pakraštys patenka į geležinkelio apsaugos zoną. Geležinkelio sklype įrengti melioracijos kanalai.

Prie planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos III alternatyvos privažiuoti galima nuo Auksūdžio g. Privažiavimas nuo Skuodo g. (krašto kelias Nr. 218) į Auksūdžio g. galimas tik ten, kur yra pervažos per geležinkelį. Į Auksūdžio g. iš pietų pusės galima įsukti iš Salantų g. ties Darbėnų mstl., ties Auksūdžio k., iš šiaurės pusės ties Nausėdų k. Privažiavimas prie III alternatyvos būtų vykdomas pro labiau apgyvendintas teritorijas.

Žemyninės dalies požeminio kabelio trasų koncepcinių alternatyvų parinkimas Racionalu, kai linijinės inžinerinės infrastruktūros įrengimas vykdomas sudarant inžinerinės infrastruktūros koridorius. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, kad elektros tinklų, įrengtų miškuose, želdiniuose ar želdynuose, apsaugos zonoje tinklų operatorius privalo:

1. išlaikyti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse nustatytą proskynų plotį, iškertant proskynose medžius, krūmus bei išgenint medžių šakas, iškertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros tinklų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes,

2. užtikrinti proskynų ir greta esančio miško priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymąsi, vykdant elektros tinklų modernizavimą, eksploatavimą, remontą ir techninę priežiūrą.

Tačiau ir planuojant lygiagrečiai esamai inžinerinei ir/ar susisiekimo komunikacijų infrastruktūrai, įvertinant apsaugos zonas, nėra išvengiamos visos probleminės situacijos. Planuojama Harmony Link jungtis nuo Baltijos jūros pakrantės link 330 kV elektros perdavimo oro linijos 330 kV EPL Klaipėda-Grobinė neišvengiamai kirs palei Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių ribą augantį mišką, taip pat upes, upelius, melioracijos kanalus. Planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.

Harmony Link jungties sausumoje nenumatoma planuoti kultūros paveldo vertybių teritorijose. Požeminio kabelio trasa tam tikrais atvejais gali kirsti saugomas teritorijas, numatant priemones šių teritorijų apsaugai įgyvendinant sprendinius.

Renkant vietą požeminio kabelio įrengimui, optimizuojamas trasos ilgis bei posūkio taškų skaičius, bei numatomas kuo mažesnis kertamas žemės sklypų skaičius. Harmony link jungtis bus tiesiama po žeme, poveikis gyventojų sveikatai nenumatomas.

Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuo povandeninio kabelio išėjimo į žemyninę dalį taškų, požeminis kabelis planuojamas įvertinant esamų žemės sklypų ribas, Palangos miesto bendrojo plano sprendinius, Palangos miesto Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 181

______

transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendinius. Palangos m. ties Būtinge sutinkamos žemapelkės (melioruotos). Šiaurinis povandeninio kabelio išėjimo į sausumą trasa kirstų Būtingės geomorfologinis draustinį , kurio tikslas išsaugoti pajūrio kopų ruožą.

Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje alternatyvios požeminio kabelio trasos planuojamos prie esamų inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų trasų:

 alternatyvios trasos numatomos esamų elektros perdavimo oro linijų 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji, 330 kV OL Grobinė – Klaipėda apsaugos zonų ribose;  per Drumulio mišką numatytos alternatyvios trasos planuojamos esamos 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji apsaugos zonų ribose. Požeminio kabelio tiesimo miškuose esamų OL apsaugos zonų ribose privalumas, kad elektros tinklų apsaugai ir saugiam jų eksploatavimui užtikrinti, miškuose yra elektros tinklų proskynos;  viena alternatyvi trasa nuo Laukžemės k. iki planuojamos skirstyklos vietos S1 numatyta 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji apsaugos zonų ribose. Alternatyvos trūkumas – ties Sudėnų k. 110 kV OL praeina Sudėnų botaninio – zoologinio draustinio, kurio tikslas išsaugoti Šventosios paslėnio ruožą, pasižyminti didele ekotopų įvairove su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų ir gyvūnų rūšimis riba. Draustinio teritorijoje yra ir Natura 2000 teritorija - Sudėnų pievos (BAST);  alternatyvios trasos numatomos lygiagrečiai magistralinio naftotiekio linijos, įvertinant 25 m apsaugos zoną nuo vamzdyno ašies. Privalumas – būtų suformuojamas inžinerinės infrastruktūros koridorius, derinantis prie esamos infrastruktūros. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatyta naftotiekio-produktotiekio plėtra. Ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinyje planuojamas naftotiekio-produktotiekio variantas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo numatytas į šiaurę nuo esamo magistralinio naftotiekio vamzdyno. Harmony Link jungtis planuojama pietinėje esamo magistralinio naftotiekio pusėje, tokiu būdu neužkertant naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno plėtros;  alternatyvios trasos numatomos lygiagrečiai Pylimo g. tęsiniui iš Palangos m. link Darbėnų mstl. Trasos privalumas – trasa būtų planuojama susisiekimo komunikacijų koridoriuje. Trasos trūkumas – palei šią jungtį numatytas kelio su asfalto danga įrengimas, geležinkelio atšakos iš Darbėnų mstl. plėtra. Šiuo metu lygiagrečiai esamai gatvei nutiestas plačiajuosčio interneto tinklas. Lygiagrečiai požeminiam ryšių kabeliui tiesiant požeminį elektros kabelį, turi būti įvertintos ryšių kabelio apsaugos zonos;  alternatyvios trasos parenkamos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A13, krašto kelio Nr. 218 ir geležinkelio gretimybėje. KL planuojama kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų. Geležinkelio gretimybėje KL planuojama už geležinkelio apsaugos zonos. KL ir valstybinės reikšmės kelio bei geležinkelio susikirtimas galimas kuo statesniu kampu;  teritorijų planavimo dokumentuose numatytas vėjo jėgainių apsaugos zonos (vėjo jėgainės griūties zonos) dydis pagal statinių aukštį apie 140 m, įvertinant vėjo jėgainės aukštį, neturėtų daryti įtakos požeminei elektros kabelių linijai. Svarbu išlaikyti saugius atstumus nuo vėjo jėgainės pamato bei įvertinti esamų požeminių elektros kabelinių linijų išdėstymą. Požeminės jungties trasų alternatyvų paieška žemės ūkio teritorijose vykdoma derinantis prie esamų žemės sklypų ribų, esamų lauko keliukų.

Žemyninėje dalyje požeminio kabelio prisijungimo taškų prie jūrinės dalies povandeninio kabelio: I alternatyva (P1), II alternatyva ( P2) ir numatytų vietų planuojamai skirstyklai I alternatyva S1 (Benaičių k.), II alternatyva S2 (Žynelių k.) ir III alternatyva S3 (Ežkepių k.) parenkamos žemyninės dalies požeminio kabelio trasų koncepcinės alternatyvos (3 lent.).

Žemyninėje dalyje požeminio kabelio trasos iki Laukžemės k., planuojamos inžinerinės ir susiekimo infrastruktūros koridoriuose apeinant Kretingos rajono Būtingės, Laukžemės, Drumulio miškus, apjungtos į tris grupes:

1) nuo jūrinės dalies alternatyvos taško P1 iki keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos (S1, S2, S3) planuojamos lygiagrečiai magistraliniam keliui A13 bei magistraliniam naftotiekiui;

______

2) nuo jūrinės dalies alternatyvos taško P1 iki keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos (S1, S2, S3) planuojamos lygiagrečiai magistraliniam keliui A13 bei susisiekimo komunikcijų koridoriumi nuo Darbėnų miestelio iki Šventosios gyvenvietės, lygiagrečiai 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji (esamų AZ ribose);

3) nuo jūrinės dalies alternatyvos taško P2 iki keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos (S1, S2, S3) planuojamos lygiagrečiai magistraliniam naftotiekiui.

10.5 lentelė. Vystymo plano sausuminės dalies koncepcinės alternatyvos

Keitiklių Žemyninės dalies prisijungimo prie jūrinės dalies taškai stoties ir I alternatyva ( P1 ) (pietinis) II alternatyva (P2) (šiaurinis) 330 kV skirstykl os „Darbėnai “ P1 -1 (10.5 paveikslas) P1 -2 (10.6 paveikslas) P2 (10.7 paveikslas) vietos alternatyvos P1 -1_1 - planuoti Harmony P1 -2_1 - planuoti Harmony P2_1 - planuoti Harmony Link Link jungtį Palangos m. sav. Link jungtį Palangos m. sav. jungtį Palangos m. sav. esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai esamam magistraliniam keliui A13, magistraliniam keliui A13, naftotiekiui, nuo Laukžemės esamam naftotiekiui, nuo susisiekimo komunikcijų k. planuoti lygiagrečiai 110 Laukžemės k. planuoti koridoriumi tarp Drumulio ir kV OL Benaičių VE – Šventoji lygiagrečiai 110 kV OL Kalgraužių miškų, lygiagrečiai (esamų AZ ribose). Benaičių VE – Šventoji (esamų 110 kV OL Benaičių VE – AZ ribose). Šventoji(esamų AZ ribose).

I lternatyva P1 -1_2 - planuoti Harmony P1 -2_2 - planuoti Harmony P2_2 - planuoti Harmony Link Link jungtį Palangos m. sav. Link jungtį Palangos m. sav. jungtį Palangos m. sav. (S 1) esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, toliau magistraliniam keliui toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai esamam A13, lygiagrečiai esamam magistraliniam keliui A13, naftotiekiui, lygiagrečiai 330 naftotiekiui, lygiagrečiai 330 kV susisiekimo komunikcijų kV OL Grobinė – Klaipėda OL Grobinė – Klaipėda (esamų koridoriumi tarp Drumulio ir (esamų AZ ribose). AZ ribose). Kalgraužių miškų, lygiagrečiai 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji (esamų AZ ribose), lygiagrečiai esamam naftotiekiui, lygiagrečiai 330 kV OL Grobinė – Klaipėda (esamų AZ ribose).

P1 -1_2 - planuoti Harmony P1 -2_2 - planuoti Harmony P2_2 - planuoti Harmony Link Link jungtį Palangos m. sav. Link jungtį Palangos m. sav. jungtį Palangos m. sav. esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, toliau magistraliniam keliui toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai esamam II A13, lygiagrečiai esamam magistraliniam keliui A13, naftotiekiui, lygiagrečiai 330 alternatyva naftotiekiui, lygiagrečiai 330 kV susisiekimo komunikcijų kV OL Grobinė – Klaipėda OL Grobinė – Klaipėda (esamų koridoriumi tarp Drumulio ir (esamų AZ ribose) . (S2) AZ ribose). Kalgraužių miškų, lygiagrečiai 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji (esamų AZ ribose), lygiagrečiai esamam naftotiekiui, lygiagrečiai 330 kV

______

P1 -1_3 - planuoti Harmony P1 -2_3 - planuoti Harmony P2_3 - planuoti Harmony Link Link jungtį Palangos m. sav. Link jungtį Palangos m. sav. jungtį Palangos m. sav. esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai esamam magistraliniam keliui A13, magistraliniam keliui A13, naftotiekiui, esamų žemės esamam naftotiekiui, esamų susisiekimo komunikcijų sklypų ribomis Pelėkių k., žemės sklypų ribomis Pelėkių koridoriumi tarp tarp Drumulio Žynelių k., lygiagrečiai 330 k., Žynelių k., lygiagrečiai 330 ir Kalgraužių miškų, kV OL Grobinė – Klaipėda kV OL Grobinė – Klaipėda lygiagrečiai 110 kV OL (esamų AZ ribose). (esamų AZ ribose). Benaičių VE – Šventoji (esamų AZ ribose), esamam naftotiekiui, esamų žemės sklypų ribomis Pelėkių k., Žynelių k. lygiagrečiai 330 kV OL Grobinė – Klaipėda (esamų AZ ribose).

P1 -1_4 - planuoti Harmony P1 -2_4 - planuoti Harmony P2_4 - planuoti Harmony Link Link jungtį Palangos m. sav. Link jungtį Palangos m. sav. jungtį Palangos m. sav. esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, esamų žemės sklypų ribomis, toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai toliau lygiagrečiai esamam magistraliniam keliui A13, magistraliniam keliui A13, naftotiekiui, esamų žemės esamam naftotiekiui, esamų susisiekimo komunikcijų sklypų ribomis Pelėkių k. žemės sklypų ribomis Pelėkių koridoriumi tarp tarp Drumulio pietiniame pakraštyje, III k. pietiniame pakraštyje, ir Kalgraužių miškų, apeinant kultūros paveldo alternatyva apeinant kultūros paveldo lygiagrečiai 110 kV OL teritorijas, lygiagrečiai krašto (S3) teritorijas, lygiagrečiai krašto Benaičių VE – Šventoji (esamų keliui Nr. 218. keliui Nr. 218. AZ ribose), esamam naftotiekiui, esamų žemės sklypų ribomis Pelėkių k. pietiniame pakraštyje, apeinant kultūros paveldo teritorijas, lygiagrečiai krašto keliui Nr. 218.

______

10 .7 pav eikslas . Planas su koncepcinėmis alternatyvomis nuo jūrinės dalies I alternatyvos (pietinio prisijungimo taško P1)

10. 8 pav eikslas . Planas su koncepcinėmis alternatyvomis nuo jūrinės dalies I alternatyvos (pietinio prisijungimo taško P1) Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 185

______

10. 9 pav eikslas . Planas su koncepcinėmis alternatyvomis nuo jūrinės dallies II alternatyvos (šiaurinio prisijungimo taško P2)

Visos formuojamos sausuminės dalies koncepcinės trasos pateikiamos 10.8 paveiksle.

10. 10 pav eikslas . Planas su žemyninės dalies koncepcinėmis alternatyvomis Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“ Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita , 2020 m. 186

______

Harmony Link jungties statybos žemyninėje dalyje technologija

Pagrindinių darbų eiliškumas klojant Harmony link jungtį žemyninėje dalyje:

1. atlikti geodezinį kabelių linijų trasos nužymėjimą; 2. pakloti vamzdžius horizontalaus kryptinio gręžimo metodu; 3. iškasti tranšėją, išsaugant augalinį gruntą; 4. įrengti smėlio paklotą kabeliams; 5. pakloti vamzdžius sankirtose su pravažiavimais ir sankirtose su komunikacijomis, uždengiant gelžbetonio plokštėmis; 6. pakloti aukštos įtampos nuolatinės srovės ir šviesolaidinius kabelius, užpilti kabelius smėliu, nesutankinant. Užpilti kabelius gruntu sutankinant ir uždengti gelžbetonio plokštėmis, paliekant neužpiltus keletą metrų prie galinių ir jungiamųjų movų; 7. sumontuoti jungiamąsias movas; 8. sumontuoti galines movas; 9. baigti užpilti smėliu prie galinių ir jungiamųjų movų. Užpilti kabelius gruntu sutankinant ir uždengti gelžbetonio plokštėmis; 10. padėti požeminius žymeklius KL linijos ašyje virš g. b plokštės, susikirtimuose su komunikacijomis, keliais ir kampais. Jeigu g.b. plokštė yra giliau kaip 1 m, žymeklį padėti 1 m gylyje. Baigus statybas trasos žymeklių paieškos prietaisą perduoti eksploatuojančiai organizacijai; 11. užpilti tranšėją mineraliniu gruntu, kartu vykdant grunto sutankinimą; 12. ant suplaniruoto žemės paviršiaus paskleisti augalinį sluoksnį; 13. atlikti bandymus pagal firmų gamintojų reikalavimus ir „bandymo normas”; 14. kabelių linijas prijungti prie narvelių; 15. įjungti įtampą; 16. atliekamą gruntą išvežti; 17. užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios, arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius.

Pagal statybų technologiją, AĮNS požeminio kabelio klojimui sausumoje reikalinga mažiausiai 16,5 m pločio koridorius (10.9 a, b paveikslai). Reikalingas trasos plotis bus tikslinamas vėlesniuose planavimo etapuose.

10. 11 a) paveikslas. Tranšėjos požeminio kabelio tiesimui kasimo schema ( Šaltinis: Energetikos tinklų institutas )

______

10. 11 b) paveikslas. Požeminio kabelio klojimo ir g/b plokščių montavimo schema ( Šaltinis: Energetikos tinklų institutas )

Jautriose aplinkai vietose požeminio kabelio statyba turi būti vykdoma uždaruoju būdu naudojant betranšėjas technologijas – horizontalųjį kalimą arba gręžimą (ilgesniais atstumais).

10. 12 pav eikslas . Horizontalaus valdomo kryptinio gręžimo etapai: a) pilotinis gręžimas; b) išplėtimas; c) vamzdžio įtraukimas

______

11 . Vertinimo metu iškilę sunkumai, su kuriais susidurta kaupiant reikalingą informaciją, aprašymas Specialiojo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu“ (2014 m. gruodžio 23 d. redakcija) ir specialiojo plano koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu (UAB ,,Urbanistika“, 2020 m).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas ,,Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas“ (2014 m. gruodžio 23 d. redakcija) parengtas įvairių lygmenų teritorijų planavimo darbams yra nediferencijuotas pagal planavimo rūšis ir lygmenis, kurie metodiškai skiriasi. Trūksta tokio masto planų metodinių nurodymų galimam poveikiui teritorijoms nustatyti. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas ir jo priedai taip pat nėra pritaikyti analitiškai vertinti specialiojo plano koncepcijos sprendinius.

Poveikis aplinkai SPAV ataskaitoje gali būti spėjamas. Realus reikšmingas poveikis aplinkai nustatomas atsižvelgiant į prevencines ir kompensacines priemones, kurios bus detalizuojamos kitose projekto rengimo stadijose – atliekant planuojamos ūkinės veiklos (keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos) poveikio aplinkai vertinimo atranką bei rengiant objekto techninį projektą.

Parengtoje SPAV ataskaitoje pasekmės aplinkai vertinamos strategiškai atsižvelgiant į galimus pokyčius aplinkoje, neatliekant tikslaus kiekybinio vertinimo kiekvieno aplinkos komponento atžvilgiu.

12. Numatytų taikyti stebėsenos priemonių aprašymas Pagal planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, planų ir programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai monitoringas vykdomas valstybiniu, savivaldybių ir ūkio subjektų lygmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; su vėlesniais pakeitimais) nustatyta tvarka . Duomenys suderinami ir imami iš visų trijų stebėsenos lygmenų. (Valstybinio aplinkos monitoringo, savivaldybių aplinkos monitoringo, ūkio subjektų aplinkos monitoringo). Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ įgyvendinimas turės poveikį aplinkai. Monitoringas turi būti vykdomas dviem planuojamos ūkinės veiklos etapais, siekiant išvengti poveikio gamtinei ir socialinei aplinkai:

 statybos;  eksploatacijos

Monitoringo programa turi būti rengiama atsižvelgiant į veiklų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį aplinkos komponentams, pasikeitusias aplinkos sąlygas, bei technologinio objekto invaziją į gamtinį ir urbanizuotą kraštovaizdį.

1-mas monitori ngo vykdymo etapas skirtas statybos darbų poveikio vertinimui ir prevencijai.

Statybos laikotarpiu bus trumpalaikis ir ilgalaikis neigiamas poveikis dėl privažiavimo įrengimų, statybai reikalingos technikos judėjimo, medžių ir krūmų iškirtimo vykdant statybas. Tiesiant požeminį kabelį bus pažeistas viršutinis dirvožemio sluoksnis ir buveinės. Statant skirstyklą keisis kraštovaizdis, dirvožemio sluoksnis ir buveinės.

Veiklos vykdymo metu turi būti vykdomas aplinkos monitoringas t. y sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Statybų metu būtina vykdyti aplinkos monitoringą. Įvertinti poveikį oro kokybei statybų metu urbanizuotose teritorijose, esančiose netoli nuo planuojamų darbų vietų.

Planuojamose teritorijose reikia vykdyti :

 oro kokybės pokyčius urbanizuotose teritorijose esančiose arčiausiai planuojamos skirstyklos • dirvožemio; • kraštovaizdžio; • biologinėse įvairovės pokyčius.

______

2-as monitoringo vykdymo etapas. Pastačius 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir pradėjus ją eksploatuoti už skirstyklos tvoros vykdyti monitoringą :

• biologinėse įvairovės pokyčių; • elektromagnetinio lauko; • skleidžiamo triukšmo lygio.

Rekomenduojami monitoringo metmenys bus patikslinti PŪV PAV atrankos ataskaitoje.

______

13. Santrauka Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita parengta vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (2014m. gruodžio 23 d. redakcija) ir parengtu ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu.

Visos trys planuojamos 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos alternatyvos nepažeidžia darnios plėtros principų.

Parenkant 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos koncepcinės alternatyvos įvertinti:

• Higieniniai reikalavimai aukštos įtampos energetikos objektų projektavimui ir įrengimui numato, kad teritorijos šių objektų statybai turi būti parinktos galimai toliau nuo urbanizuotų gyvenamųjų teritorijų. Parenkant vietą keitiklių stoties ir 330 kV „Darbėnai“ skirstyklos statybai gyventojų sveikatos saugos užtikrinimui turi būti numatytos priemonės užtikrinančias planuojamos infrastruktūros objektų skleidžiamo elektromagnetinius lauko parametrų verčių atitiktį;

• Lietuvos higienos normoje HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“, nustatytoms leidžiamoms vertėms. Parenkant vietą keitikliui ir skirstyklai taip pat turi būti numatomos priemonės, užtikrinančias planuojamos infrastruktūros objektų skleidžiamo triukšmo lygių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604) „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, nustatytiems didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams;

• keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos vietos nenumatoma planuoti saugomose teritorijose, kultūros paveldo vertybių teritorijose, naudingų išteklių telkiniuose, miškų masyvuose. Objektui vieta numatoma parinkti įvertinus paviršinio vandens telkinių išsidėstymą. Objektas turi būti atitrauktas nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio, geležinkelio, įvertinant inžinerinės infrastruktūros objektų apsaugos zonas. Privažiavimui prie planuojamo objekto nenumatomos įrengti nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių, vertinami vietinės reikšmės keliai, neatitolinant planuojamo objekto nuo kelių ir privažiavimų objekto statybai ir eksploatavimui

2020 m. sausio 22 d. parengta Harmony Link – marine survey consultancy of the sea part including landing points on shores of Poland and Lithuania (toliau – Jūros studija), kurios metu parinkti du galimi povandeninio kabelio trasos koridoriai Baltijos jūroje bei nustatyti galimi kabelio išėjimo taškai sausumoje ties Būtinge:

• Harmony Link jungties jūrinės dalies I alternatyvos įgyvendinimas yra galimas.

• Harmony Link jungties jūrinės dalies II alternatyvos įgyvendinimas būtų galimas tik jei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritartų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui.

SPAV metu, nustatyta, kad mažesnis poveikis jūrinėms „Natura 2000“ teritorijoms bus Harmony Link jungties jūrinės dalies įgyvendinimui pagal I alternatyvą, o Būtingės geomorfologiniam draustiniui, kurio tikslas išsaugoti pajūrio kopų ruožą, poveikio visai nebus.

Parenkant žemyninės dalies požeminio kabelio prisijungimo prie jūrinės dalies povandeninio kabelio trasų alternatyvas buvo įvertinta kad:

• Harmony Link jungtis žemyninėje dalyje bus tiesiama po žeme, poveikis gyventojų sveikatai nenumatomas;

______

• Harmony Link jungtis neplanuojama kultūros paveldo vertybių teritorijose, išskyrus elektros energijos perdavimo požeminio kabelio alternatyvų P1 -1_1; P1 -2_1; P2_1 trasos, kurios kirs kultūros paveldo teritorijos – Benaičių k. etnoarchitektūrinės sodybos trobos dalį - vizualinės apsaugos pozonio teritoriją. Kadangi trasa bus požeminė tai nepaveiks vizualinės apsaugos pozonio teritorijos;

• renkant vietą požeminio kabelio trasoms numatyta kirsti kuo mažesnį žemės sklypų skaičių;

• planuojant miško žemėje, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.

• nebus tiesiama per aprobuotus atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamus žemės gelmių išteklių telkinius;

• bus įvertinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir apsaugos zonos;

• alternatyvios požeminio kabelio trasos planuojamos, prisirišant prie esamų inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų koridorių.

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos tikslas – įvertinti „Harmony Link jungties įrengimo ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos įgyvendinimo pasekmes teritorijoms, kurios yra numatytos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumente. Pagrindinių tikslų siekiama darnios plėtros priemonėmis. Didelis dėmesys ataskaitoje skiriamas gamtosaugines problemas generuojantiems veiksniams bei dėl to besiformuojantiems probleminiams arealams.

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai, parinktos tos koncepcinės alternatyvos, kurios darys mažiausią poveikį:

 Harmony Link jungties jūrinės dalies I alternatyva , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnė už II alternatyvą.  keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I ir II alternatyvos , strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už III alternatyvą.  vertinant elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_1; P1-1_2; P1-2_1; P1- 2_2; P2_1 ir P2_2 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos I alternatyvą, trasų alternatyvos P1 -1_2 ; P1 -2_2 ; P1 -1_1 ir P1 -2_1 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_1 ir P2_2 alternatyvas.  vertinant, elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_2; P1-1_3; P1-2_2 P1-2_3; P2_2 ir P2_3 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos II alternatyvą , trasų alternatyvos P1 -1_2; P1 -1_3; P1 -2_2 ir P1 -2_3 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_2 ir P2_3 alternatyvas.  vertinant, elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvas P1-1_4; P1-2_4; ir P2_4 į keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ vietos III a lternatyvą, trasų alternatyvos P1 -1_4 ir P1 -2_4 strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu yra pranašesnės už P2_4 alternatyvą.

______

GALUTINĖ IŠVADA :

Atlikus aštuonių aplinkos komponentų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai, nustatyta, kad planuojamo energetikos sistemos sinchronizacijos projekto Harmony Link jungties jūrinės dalies I alternatyva ir planuojamų elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2; P1 -2_2; P1 -1_1 ir P1 -2_1 į planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos I alternatyvą ir planuojamų elektros energijos perdavimo požeminio kabelio trasų alternatyvų P1 -1_2; P1 -1_3; P1 -2_2 ir P1 -2_3 į planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos II alternatyvą yra strateginio pasekmių aplinkai poveikio požiūriu pranašesnis už kitas planuojamas trasų alternatyvas ir planuojamos keitiklių stoties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai “ vietos III alternatyvą. SPAV proceso metu po privalomų procedūrų, priėmus tinkamas alternatyvas koncepcijos sprendiniai taps pagrindu tolesnio planavimo stadijai. Laikantis nustatytų apribojimų, planuojamai teritorijai galiojančių aplinkos apsaugos, higienos bei statybos ir projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimų, neturės neigiamo poveikio aplinkai bei gretimybėms, statybos vietoje neatsiras chroniški reikšmingo neigiamo poveikio arealai.

______

PRIEDAI

______

1. Priedas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės

Unikalus Vertybė Nr. objekto Pavadinimas Adresas Statusas pagal kodas sandarą

Vietovės

Darbėnų mstl., Darbėnų sen., 1. 17076 Darbėnų miestelio istorinė dalis Registrinis Vietovė Kretingos r. sav.

Kompleksai ir į kompleksą įeinantys objektai

Benaičių kaimo etnoarchitektūrinė Benaičių g., Benaičių k., Darbėnų Valstybės Kompleksas 2. 1466 sodyba sen., Kretingos r. sav. saugomas Kompleksą sudaro:

Benaičių kaimo Benaičių g., Benaičių k., Darbėnų Valstybės Į kompleksą 2.1. 29864 etnoarchitektūrinės sodybos sen., Kretingos r. sav. saugomas įeinantis trobos dalis

Benaičių kaimo Benaičių g. 1, Benaičių k., Valstybės Į kompleksą 2.2. 29865 etnoarchitektūrinės sodybos klėtis Darbėnų sen., Kretingos r. sav. saugomas įeinantis

Benaičių kaimo Benaičių g., Benaičių k., Darbėnų Valstybės Į kompleksą 2.3. 29866 etnoarchitektūrinės sodybos sen., Kretingos r. sav. saugomas įeinantis tvartas

Benaičių kaimo Benaičių g., Benaičių k., Darbėnų Į kompleksą 2.4. 9569 etnoarchitektūrinės sodybos Registrinis sen., Kretingos r. sav. įeinantis koplytėlė

Laukžemės Šv. apaštalo Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Andriejaus bažnyčios statinių Kompleksas Kretingos r. sav. saugomas 3. 1468 kompleksas

Kompleksą sudaro:

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios statinių Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Į kompleksą 3.1. 23593 komplekso Šv. apaštalo Kretingos r. sav. saugomas įeinantis Andriejaus bažnyčia

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios statinių Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Į kompleksą 3.2. 23594 komplekso Šv. apaštalo Kretingos r. sav. saugomas įeinantis Andriejaus varpinė

Benaičių kalno ir akmens Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Kompleksas 4. 24697 kompleksas Kretingos r. sav. saugomas Kompleksą sudaro:

Benaičių kalno ir akmens Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Į kompleksą 4.1. 12777 komplekso kalnas, vad. Balkos Kretingos r. sav. saugomas įeinantis kalnu

Benaičių kalno ir akmens Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Į kompleksą 4.2. 12778 komplekso akmuo Kretingos r. sav. saugomas įeinantis

______

Darbėnų Šv. apašt. Petro ir Turgaus a., Darbėnai, Darbėnų Valstybės Pauliaus bažnyčios statinių Kompleksas sen., Kretingos r. sav. saugomas 5. 30366 kompleksas

Kompleksą sudaro:

Šv. apašt. Petro ir Pauliaus Turgaus a., Darbėnai, Darbėnų Valstybės Į kompleksą 5.1. 30367 bažnyčia sen., Kretingos r. sav. saugomas įeinantis

Darbėnai, Darbėnų sen., Valstybės Į kompleksą 5.2. 1433 Varpinė Kretingos r. sav. saugomas įeinantis

Turgaus a., Darbėnai, Darbėnų Valstybės Į kompleksą 5.3. 30368 Šventoriaus tvora su vartais sen., Kretingos r. sav. saugomas įeinantis

Darbėnų dvaro sodybos Laukžemės g., Darbėnai, Darbėnų Registrinis Kompleksas 6. 314 fragmentai sen., Kretingos r. sav. Kompleksą sudaro:

Darbėnų dvaro sodybos Laukžemės g. 11, Darbėnų mstl., Į kompleksą 6.1. 39384 Registrinis fragmentų namas Darbėnų sen., Kretingos r. sav. įeinantis

Laukžemės g. 14A, Darbėnų Darbėnų dvaro sodybos Į kompleksą 6.2. 39385 mstl., Darbėnų sen., Kretingos r. Registrinis fragmentų pieninė įeinantis sav.

Darbėnų dvaro sodybos Laukžemės g. 11, Darbėnų mstl., Į kompleksą 6.3. 39386 Registrinis fragmentų pirmas rūsys Darbėnų sen., Kretingos r. sav. įeinantis

Darbėnų dvaro sodybos Laukžemės g., Darbėnų mstl., Į kompleksą 6.4. 39387 Registrinis fragmentų antras rūsys Darbėnų sen., Kretingos r. sav. įeinantis

Laukžemės dvaro sodybos Laukžemės k., Darbėnų sen., Registrinis Kompleksas 7. 319 fragmentai Kretingos r. sav. Kompleksą sudaro:

Laukžemės dvaro sodybos Laukžemės k., Darbėnų sen., Į kompleksą 7.1. 32945 Registrinis fragmentų rūmai Kretingos r. sav. įeinantis

Laukžemės dvaro sodybos Laukžemės k., Darbėnų sen., Į kompleksą 7.2. 32946 Registrinis fragmentų svirnas Kretingos r. sav. įeinantis

Laukžemės dvaro sodybos Laukžemės k., Darbėnų sen., Į kompleksą 7.3. 32947 Registrinis fragmentų rūsys Kretingos r. sav. įeinantis

Laukžemės dvaro sodybos Laukžemės k., Darbėnų sen., Į kompleksą 7.4. 32950 Registrinis fragmentų parkas Kretingos r. sav. įeinantis

Pavieniai objektai

Darbėnų žydų žudynių vieta ir Palangos g., Darbėnai, Darbėnų Valstybės Pavienis 8. 10976 kapas III sen., Kretingos r. sav. saugomas objektas

Darbėnų žydų žudynių vieta ir Barkelių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 9. 10977 kapas I Kretingos r. sav. saugomas objektas

Auksūdžio kapinynas II, vad. Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 10. 12068 Paminklas Leišio kalneliu Kretingos r. sav. objektas

Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 11. 12069 Auksūdžio kapinynas, vad. Pilale Paminklas Kretingos r. sav. objektas

______

Auksūdžio akmuo, vad. Velnio Maloniškių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 12. 12775 akmeniu Kretingos r. sav. saugomas objektas

Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 13. 12776 Alkvietė, vad. Kūlių pilale II Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Miško tak. 47, Palanga, Pavienis 14. 1292 Namas Registrinis Palangos m. sav. objektas

Pavienis 15. 13002 Būtingės senovės gyvenvietė Palanga, Palangos m. sav. Paminklas objektas

Sūdėnų akmuo su plokščiadugniu Laukžemės k., Darbėnų sen., Pavienis 16. 13076 Paminklas dubeniu Kretingos r. sav. objektas

Palangos g. 14A, Darbėnai, Valstybės Pavienis 17. 1434 Darbėnų vandens malūnas Darbėnų sen., Kretingos r. sav. saugomas objektas

Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 18. 1467 Magazinas Kretingos r. sav. saugomas objektas

Dekoratyvinė skulptūra „Žvejo Prieplaukos g., Palanga, Palangos Pavienis 19. 15198 Registrinis dukros“ m. sav. objektas

Darbėnai, Darbėnų sen., Pavienis 20. 15350 Antkapinis paminklas Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Semučių kapo antkapinis Darbėnai, Darbėnų sen., Pavienis 21. 15351 Registrinis paminklas Kretingos r. sav. objektas

Šventosios, Janmarienburgo Valstybės Pavienis 22. 16194 Palanga, Palangos m. sav. senojo miesto vieta saugomas objektas

Šventosios, Elijos senovės Valstybės Pavienis 23. 16195 Palanga, Palangos m. sav. gyvenvietė saugomas objektas

Auksūdžio k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 24. 16201 Auksūdžio kapinynas III Kretingos r. sav. saugomas objektas

Palangos m., Palangos miesto Valstybės Pavienis 25. 1813 Šventosios senovės gyvenvietė sav. saugomas objektas

Turgaus a. 4, Darbėnai, Valstybės Pavienis 26. 22435 Pastatas Darbėnų sen., Kretingos r. sav. saugomas objektas

Sausdravų kaimo senosios Sausdravų k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 27. 24188 kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Darbėnai, Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 28. 24194 Darbėnų k. senosios kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Darbėnai, Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 29. 24196 Darbėnų žydų senosios kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 30. 24197 Benaičių kaimo senosios kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Mažučių dvaro evangelikų Mažučių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 31. 24204 liuteronų senosios kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Ežkepių kaimo senosios kapinės, Auksūdžio k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 32. 24205 vad. Markapiais Kretingos r. sav. saugomas objektas

______

Juzumų kaimo evangelikų Juzumų k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 33. 24212 liuteronų senosios kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Sūdėnų ir Žynelių kaimų senosios Sūdėnų k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 34. 24213 kapinės, vad. Maro kapeliais Kretingos r. sav. saugomas objektas

Barkelių kaimo senosios kapinės, Barkelių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 35. 24214 vad. Maro kapeliais Kretingos r. sav. saugomas objektas

Auksūdžio kaimo senosios Auksūdžio k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 36. 24219 kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Laukžemės kaimo pirmosios Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 37. 24221 senosios kapinės, vad. Maro Kretingos r. sav. saugomas objektas kapais

Laukžemės žydų senosios Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 38. 24222 kapinės Kretingos r. sav. saugomas objektas

Laukžemės kaimo antrosios Laukžemės k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 39. 24223 senosios kapinės, vad. Maro Kretingos r. sav. saugomas objektas kapeliais

Valstybės Pavienis 40. 25502 Būtingės dvarvietė Palanga, Palangos m. sav. saugomas objektas

Būtingės sodybvietė, vad. Kalgraužių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 41. 25503 Būtingės karčema, Dvaro Kretingos r. sav. saugomas objektas karčema

Auksūdžio senovės gynybinis Auksūdžio k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 42. 28709 įtvirtinimas, vad. Kūlių Pile Kretingos r. sav. saugomas objektas

Sūdėnų k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 43. 28710 Sūdėnų kapinynas II Kretingos r. sav. saugomas objektas

Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 44. 30296 Benaičių senovės gyvenvietė Kretingos r. sav. saugomas objektas

Monumentalus kryžius su Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 45. 30774 Registrinis Nukryžiuotojo skulptūra Kretingos r. sav. objektas

Mažučių k., Darbėnų sen., Pavienis 46. 31114 Mažučių dvaro parko fragmentai Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Koplytėle su Švč. Mergelės Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 47. 31207 Registrinis Marijos Maloningosios skulptūra Kretingos r. sav. objektas

Būtingės evangelikų liuteronų Liepojos pl. 8E, Palanga, Valstybės Pavienis 48. 32574 bažnyčia Palangos m. sav. saugomas objektas

Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Paupio g. 30, Palanga, Palangos Pavienis 49. 36442 Registrinis Žvaigždės koplyčia m. sav. objektas

Auksūdžio kaimo antrosios Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 50. 37619 Registrinis senosios kapinės Kretingos r. sav. objektas

Laukžemės k., Darbėnų sen., Pavienis 51. 37959 Laukžemės kapinynas Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Medomiškių k., Darbėnų sen., Pavienis 52. 37960 Laukžemės kapinynas II Registrinis Kretingos r. sav. objektas

______

Pelėkių k., Darbėnų sen., Pavienis 53. 37961 Pelėkių kaimavietė Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Pavienis 54. 38379 Šventosios senovės gyvenvietė II Palanga, Palangos m. sav. Registrinis objektas

Baltijos jūroje nuskendusio laivo Pavienis 55. 38466 Registrinis "L-1" vieta objektas

Lietuvos partizanų kautynių ir Nausėdų k., Darbėnų sen., Pavienis 56. 39043 Registrinis žūties vieta Kretingos r. sav. objektas

Pavienis 57. 39190 Šventosios senovės gyvenvietė III Palanga, Palangos m. sav. Registrinis objektas

Pavienis 58. 39191 Būtingės senovės gyvenvietė II Palanga, Palangos m. sav. Registrinis objektas

Vaineikių g. 2, Darbėnų mstl., Pavienis 59. 43572 Namas Registrinis Darbėnų sen., Kretingos r. sav. objektas

Auksūdžio k., Darbėnų sen., Pavienis 60. 5204 Pilkapiai, vad. Kūlių pilale Registrinis Kretingos r. sav. objektas

Lazdininkų k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 61. 5208 Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas Kretingos r. sav. saugomas objektas

Benaičių akmuo, vad. Kūlių Benaičių k., Darbėnų sen., Valstybės Pavienis 62. 5239 bobele Kretingos r. sav. saugomas objektas

Laukžemės k., Darbėnų sen., Pavienis 63. 5242 Pelėkių akmuo su dubenėliais Paminklas Kretingos r. sav. objektas

Sūdėnų kapinynas, vad. Sūdėnų k., Darbėnų sen., Pavienis 64. 6253 Registrinis Vaidavingiu Kretingos r. sav. objektas

Senkapis II, vad. Markapiais, Laukžemės k., Darbėnų sen., Pavienis 65. 6254 Registrinis Žvyro kalnu Kretingos r. sav. objektas

Koplytėlė su Nukryžiuotojo Darbėnai, Darbėnų sen., Pavienis 66. 9473 Registrinis skulptūra Kretingos r. sav. objektas

______

2. Priedas. Vertinimo subjektų išvados strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentui

______

GRAFINĖ DALIS