Gintautas Vosylius Stratigrafija Stratigraphy Ñòðàòèãðàôèÿ Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje Gintautas Vosylius Vosylius G. Lithological variations of the Ablinga and Giruliai formations of the mid- dle Cambrian Deimena Group of West Lithuania. Geologija. Vilnius. 2003. No. 43. P. 1219. ISSN 1392-110X. Based on the logging data (spontaneous potential, gamma-ray, calculated clay con- tent), the Deimena Group was subdivided into the clayey (more than 30% of clay content) and sandy layers. The sections were correlated along the intersecting cross- -sections. The three lithofacies areas were distinguished. The general pattern of the lithofacies indicates a deepening of the sedimentation environment south-westwards, superimposed by NE-SW trending uplifts and depressions controlled by the faults of the crystalline basement of the same orientation. The thickness of the clayey reference layer at the base of the Ablinga Formation is variable, as the clayey lithologies merge with the upper and more frequently lower clayey layers. The rest of the section (upper part) is mostly three-fold, i.e. the sandy layers at the bottom and the top are separated by a clayey layer in the middle; the bottom of the latter is considered as the boundary between the Ablinga and the Giruliai formations. The Ablinga and Giruliai forma- tions, despite their miserable thickness, are better correlated than those of the Pajûris Formation because of the lower-energy sedimentation environment. The areas compri- sing the predominant clayey deposits are defined. Keywords: Cambrian, lithofacies, cross-section, sedimentation, clay content, logging, Western Lithuania Received 8 April 2003, accepted 30 April 2003 Gintautas Vosylius. Institute of Geology and Geography, T. evèenkos 13, LT-2600 Vilnius, Lithuania. ÁVADAS kreives. Didþioji dalis (38 græþiniai) molingumo krei- viø buvo sudarytos vykdant UAB Minijos nafta Deimenos serijos apatinës dalies (Pajûrio svitos) li- uþsakytà darbà ir jai leidus panaudotos ðiame darbe. tologijos kaita buvo aptarta anksèiau (Vosylius, 2002). Autorius dëkingas UAB Minijos nafta vadovybei Ðá kartà pateikiama virðutinës dalies, vadinamos pro- ir dr. A. Vaznoniui uþ galimybæ naudotis ðia medþia- duktyviàja storyme, su kuria susijusi pagrindinë naf- ga. Skirstant Deimenos serijos uolienas pagal mo- tos iðtekliø dalis, analizë. Darbo metodika buvo ið- lingumo kreives, iðskirti dviejø tipø uolienø sluoks- dëstyta minëtame straipsnyje, todël èia paminësime niai smëlingi, kuriø molingumas iki 30%, ir mo- tik pagrindinius momentus. Deimenos serijos sanda- lingi. Suprantama, pjûviuose, skirstomuose pagal SP ra nagrinëta persikertanèiuose profiliuose, sudarytuo- kreives, ðios ribos yra labai sàlyginës. Kartais greti- se pagal molingumo, arba savaiminës poliarizacijos muose græþiniuose dar randamas molingas sluoks- (SP), kreiviø parametrus bei litologinius, morfologi- nis, bet jo molingumas jau nesiekia 30%. Tokiu at- nius ir kitus poþymius naudojant V. Muromcevo me- veju sluoksnis paþymëtas tik punktyrine linija. Toks todikà (Ìóðîìöåâ, 1983; 1984). Dr. A. Vaznonis su skirstymas yra gana schematinis, neiðskiriami aleu- INGEF programa sudarë 53 græþiniø molingumo rolito sluoksniai bei palaipsniai litologiniai perëji- ISSN 1392110X. Geologija. 2003. Nr. 43 12 Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje mai, taèiau jis pateikia apibendrintà principiná facijø litø iki ávairiagrûdþiø ir stambiø smiltainiø, vyraujant kitimo vaizdà regione. Iðskirtos svitø ribos atitinka- taip pat smulkaus smëlio frakcijai. Smëlingø sluoks- muose græþiniuose neblogai sutampa su nurodyto- niø storis paprastai nevirðija pirmøjø metrø, juose ne- mis T. Jankausko (2002), su kuriuo daug konsultuo- maþa tarpsluoksniuose koncentruotos ir iðsklaidytos tasi pradiniame darbø etape. Analizuoti græþiniai ir molingos medþiagos. Nors sluoksniai plonesni nei Pa- pateikiamø profiliø padëtis parodyta 1 paveikslëlyje. jûrio svitoje, molingi sluoksniai iðsilaiko geriau ir ran- dami didesniame plote, jø nëra tik atskiruose græ- PJÛVIO CHARAKTERISTIKA þiniuose. Daug retesni iðplovimo pavirðiai ir argilito apvalainukø priemaiða, bûdingi Pajûrio svitai, ypaè Þe- Ablingos svita prasideda molingu sluoks- niu, randamu daugelyje græþiniø, todël va- Renav as dinamu molingu reperiu. Jo storis daþ- Sutartiniai þenklai niausiai yra 25 m, o atskiruose græþiniuo- 1 I se, ypaè Gargþdø pakopoje, virðija 10 m Paluknë 5 Þemy të 30 2 (iki 14,5 m Vidmantø-1 græþinyje). Plote II 6 á pietus nuo Telðiø lûþio vakarinës dalies 3 jis susilieja su molingu Pajûrio svitos vir- 4 III 7 Salantai ðumi, nuo kurio sunkiai atskiriamas (Vo- sylius, 2002), todël molingo sluoksnio sto- ris èia iðauga. Praktiniams tikslams iðski- Tûbausiai IIa riant virðutinæ Deimenos serijos dalá, jos Mami ai Vidmantai Vëlaièiai Plungë III ribà patogiau vesti molingo reperio krai- Ei tuèi ai Kretinga Nausodis gu, kaip pasiûlyta D. Michelevièiaus Genèi ai Toliai (2003). Gana daþnai ðis molingas reperis Þutautai Þarënai Mi kol i ðkës Kuliai Ablinga Lauþai iðsipleiðëja ir, skirstant pavieniø græþiniø Gri bþënai Klaipëda pjûvius, tokiu atveju vietoj jo pasirenka- Macuièiai Laugaliai mas aukðèiau ar þemiau esantis artimiau- Ia Vëþaièiai sias molingas sluoksnis. Ðitai pastebima tik gretinant keletà persikertanèiø profi- Stumbriai Baubliai liø, su kuriais dirbant teko tikslinti jau Traubai Veivirþënai P.Ðiûpariai pravestas ribas. Pietrytinëje tirtos terito- Degli ai rijos dalyje (AukðtupiøBûdvieèiø ir gre- Vilkyèiai Pociai Ðilalë Laukuva timi plotai Þemutinio Nemuno pakilumo- Vizdþiaugai Sakuèiai IIb Þviliai je (Jankauskas, 1998)) molingas reperis Laðai Ðilgaliai Pajûris Vabalai praktiðkai iðnyksta, randami tik fragmen- Ramuèi ai Gorai ni ai tai atskiruose græþiniuose. Tokiais atvejais NaumiestisMeðki në Vainutas ribà tarp Pajûrio ir Ablingos svitø tenka vesti pagal reperio lygá artimiausiuose græ- Þal gi ri ai Ðilutë III Rusnë þiniuose atsiþvelgiant á svitø storiø kaità. Ib Aukðtupiai Bûdvieèiai Daugumai Deimenos serijos virðuti- Barzdënai Us ënai nës dalies (virð molingo reperio) pjûviø Rukai Geni ai bûdinga trinarë struktûra santykinai Lauksargiai smëlingesni sluoksniai apaèioje ir virðuje skiriami molingesnio sluoksnio, kurio pa- 6110000 6120000 6130000 6140000 6150000 6160000 6170000 6180000 6190000 6200000 6210000 6220000 6230000 6240000 du pravedama riba tarp Ablingos ir Gi- 320000 330000 340000 350000 360000 370000 380000 390000 400000 ruliø svitø. Ablingos svitos smëlingas 1 pav. Ablingos ir Giruliø svitø litofacijø þemëlapis. Sudarë G. Vosylius, sluoksnis rytiniuose ir ðiauriniuose græþi- 2002 m. niuose dar iðlaiko Pajûrio svitai bûdingà 1 naudoti græþiniai ir pateiktø profiliø padëtis, 2 Ablingos ir Giru- seklumø facijø sandarà. Einant á vakarus liø svitø izopachitos, 3 nustatyti kristalinio pamato kyuliai, 4 tek- ir á pjûvio virðø (Giruliø svita) uolienos toniniai lûþiai, 5 santykinai gilesnës jûros litofacija, 6 pereinamos keièiasi. Sumaþëja smëlingø ir molingø zonos litofacija, 7 plaèiø jûros seklumø litofacija Fig.1. Distribution of lithofacies of Ablinga and Giruliai formations sluoksniø storis ir iðrûðiavimo laipsnis. (after Vosylius, 2002). Skirtingai nei Pajûrio svitoje, kurioje ryð- 1 wells and cross-sections discussed in the paper; 2 isopachs of kiai vyrauja smulkûs, gerai iðrûðiuoti smil- Ablinga and Pajûris formations; 3 documented uplifts of crystalline tainiai, Deimenos serijos virðuje smëlingø basement (drape structures); 4 faults; 5 lithofacies of relatively kûnø sudëtis daþnai keièiasi nuo aleuro- deeper sea; 6 transitional lithofacies; 7 shoal lithofacies 13 Gintautas Vosylius mutinio Nemuno pakilumoje. Akivaizdu, kad virðuti- plotais. EituèiøLauþø ruoþe ðis laukas labai susiau- nës Deimenos serijos dalies nuogulos klostësi rames- rëja tarsi persiskirdamas á dvi dalis. Ðiaurinë dalis nëje, bet daþniau besikeièianèioje aplinkoje nei Pajû- (IIa) apima ðiaurinæ Gargþdø pakopos juostà á pie- rio svitos. tus nuo Telðiø lûþio ir dalá Maþeikiø pakopos, ji Storiausi Deimenos serijos virðutinës dalies dari- iðtæsta ÐR kryptimi iki Salantø ploto imtinai. Pieti- niai (>35 m) yra vakarinëje Lietuvos dalyje, vakariau në dalis SakuèiøVilkyèiø plotø rajone ásiterpia tarp linijos nuo Salantø iki Rusnës plotø, maksimalûs Ia ir Ib plotø. Pereinamos zonos laukø pjûviai pa- Klaipëdos ir Paluknës græþiniuose (46,5 m, 1 pav.). naðûs á greta esanèiø gilesnës jûros facijø (I tipo) Storis gana tolygiai maþëja rytø kryptimi, pagrindi- laukus, taèiau sluoksniai stambesni, diagrafijos krei- në izopachitø kryptis submeridianinë su nedideliu vës maþiau raiþytos, ryðki trinarë (virð molingo re- nukrypimu á ÐR. Rytinëje tirtos teritorijos dalyje da- perio) pjûvio sandara. Iðsiskiria apatinis ir virðutinis riniø storis maþëja ir dël denudacijos. Staigus suma- smëlingas sluoksnis, jø molingumo ir SP kreivës pa- þëjimas pastebëtas AukðtupiøBûdvieèiø plotuose, prastai trikampio formos, iðskyrus apatiná (Ablingos kur poros kilometrø atstumu storis nuo 15 m suma- svitos) sluoksná pietinëje dalyje, ryðkus vidurinis mo- þëja iki 2,53 m. Ðiame rajone tikëtinos ir korelia- lingas sluoksnis. Molingi tarpsluoksniai retesni ir ma- cijos paklaidos. Virð kristalinio pamato iðkyðuliø nuo- þiau ryðkûs nei I tipo plotuose. Ia ir IIa laukø ÐR gulos taip pat suplonëjusios arba jø ið viso nëra. krypties kyðulyje, Gorainiø, Pajûrio, Þviliø plotø græ- þiniuose, Ablingos svitos smëlingame sluoksnyje daþni LITOLOGINË KAITA