LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2003 metø veiklos rezultatai

GEOLOGICAL SURVEY OF Annual Report 2003

VILNIUS 2004 ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø veiklos rezultatai Metinë ataskaita

Geological Survey of Lithuania Annual Report 2003

Redakcinë kolegija: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius, J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Raþinskas, J. Satkûnas Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas

Editorial Board: A. Bitinas, J. Belickas, V. E. Gasiûnienë, V. Marcinkevièius, J. Mockevièius, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Raþinskas, J. Satkûnas Editor-in-Chief J. Satkûnas

© Lietuvos geologijos tarnyba, 2004 Turinys Contents

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OF TARNYBA 2003-iaisiais ...... 5 LITHUANIA in 2003 ...... 5

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO STATE REGULATION OF THE USE OF THE REGULIAVIMAS 2003 metais ...... 8 UNDERGROUND IN 2003 ...... 8

2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 PROJEKTØ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS GEOLOGICAL MAPPING

1. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos 1. Pre-Quaternary geological map of prekvartero geologinis þemëlapis 1:200 000 Lithuanian–Latvian cross-border area at a masteliu. J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë, scale of 1:200 000. J. Èyþienë, A. Mûrnieks, A. Mûrnieks ...... 15 S. Ðliaupa, J. Lazauskienë ...... 15 2. Fenoskandijos skydo magnetiniø anomalijø 2. Magnetic anomaly map of the Fennoscandian þemëlapis 1:2 000 000 masteliu. L. Korabliova, shield at a scale of 1:2 000 000. L. Korabliova, J. Lazauskienë, V. Nasedkin ...... 18 J. Lazauskienë, V. Nasedkin ...... 18 3. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 3. Geological mapping of Quaternary deposits in masteliu Maþeikiø plote. A. Jusienë, P. Aleksa, the Maþeikiai area, scale 1:50 000. A. Jusienë, A. Grigienë ...... 20 P. Aleksa, A. Grigienë ...... 20 4. Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000 4. Mapping of mineral resources of Maþeikiai masteliu Maþeikø plote. V. Piepolienë ...... 21 area, scale 1:50 000. V. Piepolienë ...... 21 5. Lietuvos gruntinio vandens gamtinës saugos 5. Methodology of shallow groundwater vulner- vertinimo ir kartografavimo metodika. ability mapping in Lithuania. R. Kanopienë ...... 23 R. Kanopienë ...... 23 6. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiø 6. The map of thickness and lithological composi- uolienø dangos storio ir litologinës sudëties tion of the cover of karstified rocks. (North þemëlapis 1:50 000 masteliu. V. Raèkauskas .. 25 Lithuania karst area). V. Raèkauskas ...... 25 7. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono virðutinio 7. Structural map (scale 1:50 000) of the Upper devono Kupiðkio svitos kraigo struktûrinis Devonian Kupiðkis Formation of the North þemëlapis 1:50 000 masteliu. V. Mikulënas, Lithuanian area. V. Mikulënas, V. Marcinkevièius ...... 26 V. Marcinkevièius ...... 26 8. Saugomø teritorijø geologinis kartografavimas: 8. Geological mapping of protected areas: Þemaitijos nacionalinio parko kvartero Quaternary geological geomorphologic map geologinis-geomorfologinis þemëlapis 1:20 000 of the Þemaitija National Park, scale 1:20 000. masteliu. R. Guobytë ...... 27 R. Guobytë ...... 27

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER 1. Lietuvos karsto ir nuoðliauþø inventorizacija. S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas ...... 29 1. Inventory of karst and lanslide phenomena in Lithuania. S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas ...... 29 2. Geotopø duomenø bazë (DB). V. Mikulënas ....31 2. The geotopes database support project. 3. Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinës V. Mikulënas...... 31 sistemos pildymas. J. Ðugalskienë, 3. Inventory of pollution sources and creation of R. Kanopienë ...... 32 information system. J. Ðugalskienë, 4. Poþeminio vandens telkiniø duomenø bazës R. Kanopienë...... 32 (DB) formavimas. R. Radienë ...... 33 4. Databank of groundwater resources. R. Radienë ...... 33 5. Radioaktyviøjø atliekø laidojimo kompetencijos 5. Competence development inte area of radioac- plëtra. Geologinës formacijos parinkimas. tive waste disposal. Selection of geological 2003 metø etapas. R. Kanopienë ...... 35 formation – the stage 2003. R. Kanopienë ...... 35 6. Baltijos regiono dirvoþemiø geocheminis 6. Baltic Soil Survey: a Geochemical Atlas. atlasas. V. Gregorauskienë ...... 36 V. Gregorauskienë ...... 36 7. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas 7. National groundwater monitoring in 2003 metais. J. Arustienë ...... 40 Lithuania – 2003. J. Arustienë ...... 40 8. Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandens 8. Influence of climate on the formation of iðtekliø formavimuisi. J. Giedratienë ...... 44 groundwater resources. J. Giedraitienë ...... 44 9. Poþeminiø sûrymø paplitimas Lietuvoje ir 9. Brines and concentrations of valuable elements vertingøjø elementø koncentracijos. in Lithuania. P. Gedþiûnas, B. Karmazinas ...... 48 P. Gedþiûnas, B. Karmazinas ...... 48 10. The Scandinavian Ice Sheet deglaciation 10. Skandinaviðkojo kontinentinio apledëjimo chronology in the territory of Lithuania deglaciacijos chronologija Lietuvos teritorijoje (international project). A. Bitinas ...... 52 (tarptautinis projektas). A. Bitinas ...... 52 11. Ice flow directions in Lithuania during the 11. Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptys Lietuvoje Weichselian Glaciation (international project). (tarptautinis projektas). R. Guobytë ...... 53 R. Guobytë ...... 53

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF SANDAROS TYRIMAI THE UNDERGROUND

1. Lietuvos seismologinis monitoringas 2003 1. Seismological Monitoring in Lithuania – 2003. metais. A. Paèësa ...... 55 A. Paèësa ...... 55 2. Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminës 2. Re-processing and interpretation of seismic medþiagos apdorojimas ir interpretacija. data in the Lithuanian part of the Baltic Sea. V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë ...... 58 V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë ...... 58 3. Gravitacinio lauko variacijø monitoringas ir 3. Monitoring the gravity field variations and Kurðiø nerijos pakrantës geodinaminis results of geodesic measurement of the stabilumas. V. Nasedkin, N. Kuten ...... 60 Curonian Spit shore. V. Nasedkin, N. Kuten ... 53

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL SISTEMOS PLËTRA INFORMATION SYTEM

1. Geologinës informacijos kaupimas, 1. Collection, handling and supply of geological tvarkymas ir teikimas. V. Þièkutë, information. V. Þièkutë, L. Augulytë, L. Augulytë, A. Pozingis ...... 62 A. Pozingis ...... 62 2. Informacijos technologijø infrastruktûros 2. Infrastructural development of information plëtra. J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, technologies. J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis ..68 Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis ..68

PRIEDAI APPENDICES Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, Activities in committees, commissions, tarpþinybinëse darbo grupëse ...... 77 councils, joint working groups ...... 77 Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, Participation in symposia, conferences, seminaruose ...... 79 workshops ...... 79 Publications on Lithuanian geology 2003 metø publikacijos Lietuvos geologijos in 2003 ...... 85 tematika ...... 85 Lithuanian press concerning geology Lietuvos spauda apie geologijà 2003 metais .. 109 in 2003 ...... 109 Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø Publications of Geological Survey leidiniai ...... 111 of Lithuania in 2003 ...... 111 Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiais

Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS) Geological Survey of strateginiame veiklos plane teigiama, kad „Pasauliui Lithuania in 2003 reikia tolesniø geologiniø tyrimø, kad visuomenë bûtø turtingesnë, saugesnë ir sveikesnë. Taèiau The Strategic Action Plan for the International Union of visuomenë gali turëti naudos ið geomokslø rezultatø Geological Sciences (IUGS) states that the world needs further tik esant abipusiai geriems informaciniams ir geoscientific research to secure a more prosperous, safer and bendradarbiavimo ryðiams. Pagrindinis iððûkis healthier society. However, society can profit from the results geologams ir yra tai pasiekti“. of geosciences only when these are communicated well. To Lietuvos geologijos tarnyba, aktyvi minëtos achieve this is a major challenge to geoscientists. Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos narë, Geological Survey of Lithuania, being an active member of IUGS, seeks to make shorter the information gap between kasmetine savo veiklos ataskaita bando bent ið dalies geoscientists and broader society by publishing this report of sumaþinti „informaciná atotrûká“ tarp geologinës annual activities. We believe that the results of our geological bendruomenës ir plaèios visuomenës. Ir daroma tai work will be implemented in various spheres of human ne savireklamos ar ávaizdþio formavimo tikslais, bet activities. tikikintis, kad LGT darbø rezultatai bus pritaikyti ir (Institute of Geosciences, Un. of Sao Paulo) that “geology is kitose srityse. Deja, reikia sutikti su Brazilijos San Paulo not, at present, part of the popular culture” (Episodes, geologijos mokslø instituto atstovu Umberto Cordani, Vol. 23, No. 3). kad „Geologija dar nëra tapusi populiarios kultûros The organizational structure of LGT has not been sritimi“. (Episodes, Vol. 23, No. 3). essentialy changed in 2003, except that the Department of Law and Personnel and Auditing Service were established. 2003 metais ðiek tiek pertvarkyta LGT struktûra: By the end of 2003 LGT had 115 employees, 78 having a ákurtas Teisës ir personalo skyrius, Vidaus audito university degree (11 doctors of physical sciences among them). tarnyba ir reorganizuota á savarankiðkà padaliná The budget of the last year was 4349.3 thousand Lt (versus laboratorija. Metø pabaigoje LGT buvo 115 darbuo- to 4282 thousand Lt for 2002). The LGT carried out four tojø, ið jø 42 valstybës tarnautojai ir 73 darbuotojai, programmes: State Regulation of the Underground Use, the dirbantys pagal darbo sutartis. Tarnybos specialistai state geological investigations “Geology for Society”, special yra aukðtos kvalifikacijos: 78 darbuotojai turi applied investigations and the assessment of engineering aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà (ið jø 11 – gamtos geological conditions of Birþai and Pasvalys towns. mokslø daktarai). Nineteen legal acts were prepared to ensure a better regulation of the underground use in 2003. LGT was also fulfilling all its Valstybës biudþeto asignavimø 2003 metais functions related with the regulation of the underground use skirta 4 349,3 tûkst. litø (palyginti – 2002 metø and investigations, state supervision of groundwater monitoring biudþeto asignavimai buvo 4 282 tûkst. Lt). 2003 and geotechnical investigations performed by private companies, metais LGT vykdë keturias programas – Þemës gelmiø Register of the Underground, etc. naudojimo valstybinis reguliavimas, Valstybiniai Within the frames of the programme of state geological geologiniai tyrimai „Geologija – visuomenei“, investigations “Geology for Society” 105 projects were in Specialieji (taikomieji) tyrimai bei Birþø ir Pasvalio progress, 47 of them were completed, and the final results miestø inþineriniø geologiniø sàlygø ávertinimas. were prepared for implementation. The major results of these Þemës gelmiø naudojimo valstybiniam investigations are presented in this report. The LGT specialists worked in 11 international projects, reguliavimui uþtikrinti Lietuvos geologijos tarnyba participated in 35 events (conferences, meetings, seminars). 2003 metais parengë 19 teisës aktø ar jø projektø, They represented Lithuanian geology in 19 international vykdë funkcijas þemës gelmiø naudojimo regu- organisations, working groups. LGT organised or took part liavimo, geologiniø tyrimø, ûkio subjektø poþeminio in the organisation of 4 international events in 2003. Among vandens monitoringo bei inþineriniø geologiniø them, the international workshop “Geosciences for Urban tyrimø valstybinës prieþiûros, Þemës gelmiø Development and Environmental Planning” held in Vilnius registro tvarkymo ir kitose srityse. in September 13–18 must be emphasised. This event was Ágyvendinant valstybiniø geologiniø tyrimø organised jointly with COGEOENVIRONMENT (the programà „Geologija – visuomenei“ buvo vykdomi Commission on Geological Sciences for Environmental Planning of the International Union of Geological Sciences 105 geologiniø tyrimø projektai ar atskiros tyrimø

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiais Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003 5 uþduotys. Ið jø 47 projektø pateiktos ataskaitos ar (IUGS), Geological Survey of Lithuania, Vilnius University baigiamieji rezultatai. Svarbiausi baigtø darbø and Institute of Geology and Geography, Lithuania. The rezultatai iðsamiau pristatomi ðioje ataskaitoje. aim of this workshop was to discuss and promote better Plëtojant tarptautiná bendradarbiavimà 2003 applications of geoscientific information for urban planning and development and to encourage international, primarily metais LGT specialistai dirbo ágyvendinant vienuo- cross-border geoenvironmental co-operation. The workshop lika tarptautiniø projektø, dalyvavo 35 renginiuose – was attended by 67 participants representing 20 countries of konferencijose, seminaruose, pasitarimuose, all continents of the world. atstovavo Lietuvos geologijai 19 tarptautiniø orga- The results of geological investigations have been nizacijø bei darbo grupiø. 2003 metais LGT organi- permanently implemented and utilized. During 2003, over zavo ir dalyvavo organizuojant keturis tarptautinius 3110 reports, 550 map sheets, 230 geophysical logging renginius. Ið jø paminëtinas rugsëjo 13–18 d. Vilniuje diagrams were requested by vistitors of the Geological Archive. vykæs tarptautinis seminaras „Geomokslinë Although only 5 publications were printed in 2003, more informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsau- attention was given to the dissemination of geological information via the Internet (www.lgt.lt) and presentation gai“, kurá organizavo Lietuvos geologijos tarnyba of information for the media. kartu su IUGS, Geologijos ir geografijos institutu bei Vilniaus universitetu.

Nuotrauka: „Geologiniø duomenø panaudojimas árodo Photo: “Thus the geoscientific data application proves savo vertæ...“ – pabrëþë Lietuvos Respublikos aplinkos its value ...” was emphasized by A. Kundrotas, Minister ministras A. Kundrotas atidarant tarptautiná seminarà of Environment of Republic of Lithuania, during his „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos opening address of the international workshop “Geo- apsaugai“. Seminarà organizavo Lietuvos geologijos sciences for Urban Development and Environmental tarnyba kartu su Tarptautine geologijos mokslø sàjunga Planning” held in Vilnius, September 13–18. This event (IUGS) 2003 metø rugsëjo 13–18 dienomis was organised jointly by LGT and International Union of Geological Sciences (IUGS)

6 Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiais Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003 Ðiame seminare daugiausia dëmesio buvo skirta We believe that the new geological data accumulated at miestø geologijai – naujai geologiniø mokslø discip- LGT will contribute to the implementation of priorities of the linai, kuri nagrinëja gamtos iðtekliø, poþeminio national sustainable development such as a more effective vandens, poþeminës erdvës subalansuoto naudojimo, use of natural resources, cohesive development of industry and regions, better protection and management of landscape, aplinkos apsaugos, sveikos miesto ekogeologinës mitigation of the consequences of climate change. We have bûklës iðsaugojimo ir kitus aspektus. Kitas seminaro no doubt that the ativities of LGT will contribute to the tikslas buvo aptarti ir paskatinti ekogeologiná international geoscientific cooperation and will be reflected bendradarbiavimà pasienio regionuose. Renginyje at the International Geological Congress in 2004 in Florence. dalyvavo 67 specialistai ið 20 ðaliø (visø pasaulio kontinentø). Geologiniø tyrimø duomenys buvo aktyviai teikiami praktiniam naudojimui. 2003 metais lan- kytojams iðduota 3 110 ataskaitø, 550 lapø ávairaus mastelio þemëlapiø, 230 geofiziniø tyrimø diagramø. Nors sumaþëjus finansinëms galimybëms 2003 metais iðleisti tik penki leidiniai, taèiau daugiau dëmesio skiriama namø puslapiui internete (www.lgt.lt), rengiami praneðimai þiniasklaidai, teikiama informacija pagal uþklausas ir kt. Tikimës, kad 2003 metais Lietuvos geologijos tarnyboje sukaupti nauji geologiniai duomenys padës ágyvendinti Lietuvos nacionalinës darnaus vystymosi strategijos prioritetus (Valstybës þinios. 2003, Nr. 89-4029). Manome, kad LGT darbai reikðmingai prisideda ne tik prie efektyvesnio gamtos iðtekliø naudojimo, bet ir prie tokiø prioritetiniø krypèiø – „nuosaikus ir darnus ûkio ðakø ir regionø ekonomikos vystymas“, „geresnë kraðtovaizdþio apsauga ir racionalus tvarkymas“ ar „pasaulio klimato kaitos ir jos padariniø ðvel- ninimas“. Neabejojame, kad mûsø veikla atsispindës ir tarptautinëje geologø bendruomenëje, juolab kad ðiais – 2004 metais Florencijoje vyks 32-asis pasaulio geologø kongresas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2003-iaisiais Introduction: GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA in 2003 7 VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais

Þemës gelmiø naudojimà State regulation of the use of the reglamentuojanèiø ir su jø naudojimu underground in 2003 susijusiø teisës aktø ir norminiø dokumentø rengimas Preparation of legal and other related acts regulating the use of the 2003 metais parengti ðie þemës gelmiø naudojimà underground reglamentuojantys ir su jø naudojimu susijæ teisës aktai: Resolutions of the Government of the Re- public of Lithuania: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimai: • The strategy of prospecting and exploitation of hydrocarbon in Lithuania approved by the • Naftos paieðkos ir gavybos Lietuvoje strategija; Government of the Republic of Lithuania. (Government patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës of the Republic of Lithuania resolution No. 258, 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 (Vals- 02 25 2003) (Valstybës þinios. 2003, No. 21-899); tybës þinios. 2003, Nr. 21-899); • Regulation of the competition for use of hydro- • Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo konkurso carbon approved by the Government of the Republic nuostatai; patvirtinta Lietuvos Respublikos of Lithuania (resolution 03 10 2003, No. 299) Vyriausybës 2003 m. kovo 10 d. nutarimu (Valstybës þinios. 2003, No. 26-1036). Nr. 299 (Valstybës þinios. 2003, Nr. 26-1036). Orders of ministers: Ministro ásakymai: • Hygienic Regulation NH 44:2003 “Establishment • Lietuvos higienos norma HN 44: 2003 „Vandenvieèiø and supervision of wellfield sanitary protection sanitariniø apsaugos zonø nustatymas ir prieþiûra“; zones” approved on April 8, 2003 by the order patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos No. V-201 of the Health Care Minister (Valstybës apsaugos ministro 2003 m. balandþio 8 d. þinios. 2003, No. 42-1957); ásakymu Nr. V-201 (Valstybës þinios. 2003, • Measures of the strategy of prospecting and Nr. 42-1957); exploitation of hydrocarbon in Lithuania • Naftos paieðkos ir gavybos Lietuvoje strategijos approved on June 11, 2003 by the order No. 305 of ágyvendinimo priemonës; patvirtinta Lietuvos the Environment Minister; Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birþelio • Order of Minister of Environment of the Republic 11 d. ásakymu Nr. 305; of Lithuania “On groundwater bodies attribution • Lietuvos Respublikos aplinkos ministro to the district river basins” (Ministry of Environment 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymas Nr. 707 „Dël of the Republic of Lithuania (Order No. 707 on poþeminio vandens telkiniø priskyrimo upiø baseinø 12 24 2003) (Valstybës þinios. 2004, No. 21-654); rajonams“ (Valstybës þinios. 2004, Nr. 21-654); • Methodical requirements for initial charac- • Poþeminio vandens telkiniø vertinimo ir jø priskyrimo terization of groundwater bodies and attribution upiø baseinø rajonams metodiniai reikalavimai; to the districts of river basins approved on patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos December 24, 2003 by the order No. 719 of the ministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymu Environment Minister (Valstybës þinios. 2004, Nr. 719 (Valstybës þinios. 2004, Nr. 8-193). No. 8-193); • Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2004 • Technical Construction Regulation „Inþineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“, STR 1.04.02.2004 “Engineering geological patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos (geotechnical) site investigations” approved on ministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymu December 24, 2003 by the order No. 703 of the Environment Minister (Valstybës þinios. 2004, Nr. 703 (Valstybës þinios. 2004, Nr. 25-779). Nr. 25-779).

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais 8 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos Orders of Director of Geological Survey of ministerijos direktoriaus ásakymai: Lithuania: • Markðeideriniø darbø atlikimo kietøjø naudingøjø • Provisional regulations of survey works in the iðkasenø telkiniuose laikinosios taisyklës; deposits of solid mineral resources, approved by patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie the order of Director of Geological Survey of Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. Lithuania, No. 1-01 of January 10, 2003 (Valstybës sausio 10 d. ásakymu Nr. 1-01 (Valstybës þinios. 2003, No. 17-769); þinios. 2003, Nr. 17-769); • The rules of pursuance on National Underground • Valstybiniø þemës gelmiø tyrimø projektø vykdymo investigation projects and preparation of ir dokumentø rengimo tvarka; patvirtinta documents approved by the order of Director of Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos Geological Survey of Lithuania, No. 1-04 of January ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 27 d. 27, 2003; ásakymu Nr. 1-04; • Order on the inventory and collection of infor- • Pavojingø medþiagø iðleidimo á poþeminá vandená mation on discharges of priority hazardous inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka; substances to groundwater approved by the order of patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Director of Geological Survey of Lithuania, No. 1-06 Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. of February 3, 2003 (Valstybës þinios. 2003, vasario 3 d. ásakymu Nr. 1-06 (Valstybës No. 17-770); þinios. 2003, Nr. 17-770); • Groundwater abstraction quarterly report 1-PV • Poþeminio vandens gavybos ketvirtinës ataskaitos and its filling commentation approved by the 1-PV forma ir jos pildymo aiðkinimas; patvirtinta order of Director of Geological Survey of Lithuania, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos No. 1-10 of February 19, 2003 (Valstybës þinios. ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 2003, No. 19-848); 19 d. ásakymu Nr. 1-10 (Valstybës þinios. • The rules of Underground Register ordering 2003, Nr. 19-848); (management) approved by the order of Director of • Þemës gelmiø registro tvarkymo taisyklës; Geological Survey of Lithuania, No. 1-11 of February patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie 20, 2003; Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. • Statistical quarterly report 1-NF approved by the vasario 20 d. ásakymu Nr. 1-11; order of Director of Geological Survey of Lithuania, • Statistinë ketvirtinës ataskaitos forma 1-NF, No. 1-44 of August 14, 2003 (Valstybës þinios. patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie 2003, No. 82-3770); Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. • The rules of implementation of groundwater rugpjûèio 14 d. ásakymu Nr. 1-44 (Valstybës monitoring of economic subjects approved by the þinios. 2003, Nr. 82-3770); order of Director of Geological Survey of Lithuania, • Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo No. 1-59 of October 24, 2003 (Valstybës þinios. vykdymo tvarka; patvirtinta Lietuvos geologijos 2003, No. 101-4578). tarnybos prie Aplinkos ministerijos direk- Drafts: toriaus 2003 m. spalio 24 d. ásakymu Nr. 1-59 • Drafts on regulations of the competition commission (Valstybës þinios. 2003, Nr. 101-4578). for use of hydrocarbon and the Government of the Parengti teisës aktø projektai: Republic of Lithuania Resolution “On the compo- • Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo konkurso sition of the competition commission for use of komisijos nuostatø ir Lietuvos Respublikos hydrocarbon and its regulations validation”; Vyriausybës nutarimo „Dël angliavandeniliø • Drafts on typical covenants for use of hydrocarbon iðtekliø naudojimo konkurso komisijos sudarymo ir resources and the Government of the Republic of nuostatø patvirtinimo“ projektai; Lithuania Resolution “On typical covenants for • Tipiniø angliavandeniliø iðtekliø naudojimo sutarties use of hydrocarbon resources validation”; sàlygø ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës • Drafts on Technical Construction Regulation nutarimo „Dël tipiniø angliavandeniliø iðtekliø STR 1.04.03.2003 “Engineering geological site naudojimo sutarties sàlygø patvirtinimo“ projektai; investigations in the karst region of North • Statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2003 Lithuania” and Minister of Environment order “On „Inþineriniai geologiniai tyrimai Ðiaurës Lietuvos Technical Construction Regulation STR karstiniame rajone“ aplinkos ministro ásakymo 1.04.03.2003 “Validation of Engineering geolo- gical site investigations in the karst region of North Lithuania”;

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 9 „Dël Statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2003 • Drafts on Lithuanian hydrocarbon resources „Inþineriniai geologiniai tyrimai Ðiaurës Lietuvos classification and order of Director of Geological karstiniame rajone“ patvirtinimo“ projektai; Survey of Lithuania “On Lithuanian hydrocarbon • Lietuvos Respublikos angliavandeniliø iðtekliø resources classification validation”; klasifikacijos ir Lietuvos geologijos tarnybos • Drafts on the rules of Underground Register ordering prie Aplinkos ministerijos direktoriaus ásaky- (management) new edition and order of Director of mo „Dël Lietuvos Respublikos angliavandeniliø Geological Survey of Lithuania “On the rules of iðtekliø klasifikacijos patvirtinimo“ projektai; Underground Register ordering (management) • Þemës gelmiø registro tvarkymo taisykliø naujos new edition validation”. redakcijos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus ásakymo „Dël Þemës gelmiø registro tvarkymo taisykliø naujos redakcijos patvirtinimo“ projektai.

Þemës gelmiø iðtekliø Regulation of the use of naudojimo reguliavimas underground resources

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës Following “The delivery procedure of permissions to 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtinta use mineral resources (except hydrocarbons), Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (iðskyrus recources of industrial and mineral groundwater and angliavandenilius), poþeminio pramoninio bei mineralinio cavities of the underground” (Valstybës þinios. 2002, vandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavimo tvarka No. 16-607), in 2003 permissions to use mineral resources (Valstybës þinios. 2002, Nr. 16-607) 2003 metais were issued to 53 enterprises, 106 contracts of the use of iðduoti 53 leidimai naudoti þemës gelmiø iðteklius ir resources were concluded, and 31 permissions were cancelled. ertmes (17 naujø ir 36 pakartotiniai leidimai), By the 31 of December 2003, 194 enterprises had sudarytos 106 iðtekliø naudojimo sutartys. permissions to use resources of solid minerals and mineral water. Panaikintas 31 leidimo galiojimas, ið jø 20 leidimø According to the order No. 49 of February 23, 1999 of iðduota pakartotinai, 11 – likviduojant arba reorga- Minister of Environment, Geological Survey of Lithuania nizuojant ámones. Sustabdytas septyniø leidimø analysed and approved 21 projects on the use of underground galiojimas, ið jø dviejø leidimø galiojimo sustabdymas resources. panaikintas, dviejø leidimø (ið jø vieno galiojimas In 2003, after generalisation of statistical reports buvo sustabdytas 2002 metais) galiojimo laikas presented by the enterprises, balances of mineral recources baigësi jø sustabdymo laikotarpiu. and their summary were made. 2003 metø pabaigoje galiojanèius leidimus naudoti þemës gelmiø iðteklius ir ertmes turëjo 194 ámonës, ið jø: • mineralinio vandens – 14, • durpiø – 23, • mineralinio vandens ir durpiø – 1, • kitø naudingøjø iðkasenø – 153, • kitø naudingøjø iðkasenø ir durpiø – 3. Vykdant Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (iðskyrus angliavandenilius), poþeminio pramoninio bei mineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavimo tvarkos reikalavimus, buvo kontroliuojama, kaip turintys leidimus juridiniai asmenys laikosi þemës gelmiø iðtekliø naudojimo sutarèiø sàlygø, tikrinama juridiniø asmenø veikla, naudojant þemës gelmiø iðteklius, ir vertinama su tuo susijusi informacija bei duomenys. Parengti 32 informaciniai raðtai juridi- niams asmenims apie nepatenkinamà arba ne laiku naudojimo sutarèiø atskirø punktø vykdymà, nustatytø trûkumø iðtaisymo terminus ir numatomas taikyti poveikio priemones. Þemës

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais 10 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 gelmiø iðtekliø naudojimo vietose atlikta 10 patikrinimø ir suraðyti patikrinimo aktai. Vykdant aplinkos ministro 1999 m. vasario 23 d. ásakymà Nr. 49, iðnagrinëtas ir patvirtintas 21 kietøjø naudingøjø iðkasenø telkiniø naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas. Apibendrintos 2002 metø kietøjø naudingøjø iðkasenø iðtekliø kasybos ir naftos iðtekliø gavybos ataskaitos ir sudaryti kietøjø naudingøjø iðkasenø iðtekliø ir naftos iðtekliø balansai. Konsultuotasi ir susiraðinëta su fiziniais ir juridiniais asmenimis naudingøjø iðkasenø iðtekliø naudojimo, leidimø iðdavimo, þemës gràþinimo, valstybës iðperkamosios þemës naudojimo ir kitais klausimais.

Þemës gelmiø geologinio tyrimo Regulation of underground reguliavimas investigation

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës Following “The order of issuing licences for underground 2001 m. lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 1433 patvirtinta research” (Valstybës þinios. 2001, No. 102-3634) in 2003 Leidimø tirti þemës gelmes iðdavimo tvarka (Valstybës licences for underground research were given to 14 enterprises. þinios. 2001, Nr. 102-3634) iðduota 14 leidimø tirti By the 31 of December 2003, 58 enterprises had licences þemës gelmes. to carry out geological investigations. Metø pabaigoje leidimus atlikti þemës gelmiø Consultations were constantly given to specialists of tyrimà turëjo 58 ámonës, ið jø pagal tyrimø rûðis: other institutions (environmental protection, land-use • angliavandeniliø paieðkà ir þvalgybà – 3, management, municipalities, etc.) on the specification of • þemës gelmiø ertmiø paieðkà ir þvalgybà – 3, deposits of mineral resources and other issues. Geological • geofizikiná tyrimà – 9, Survey of Lithuania was permanently controlling the quality • nemetaliniø naudingøjø iðkasenø paieðkà ir of geological investigations as well as the conditions and þvalgybà – 8, terms of contracts on the use of mineral resources. In 2003 the Commission on the Approbation of • poþeminio vandens (visø rûðiø, taip pat Underground Resources of Geological Survey of Lithuania ðiluminës energijos) paieðkà ir þvalgybà – 15, (ÞGIK) approved resources in 22 deposits. • geologiná þemës gelmiø kartografavimà – 6, Commissions of experts (formed by the orders of Director • hidrogeologiná þemës gelmiø of Geological Survey of Lithuania No. 1-03 of January 22, kartografavimà – 17, 2003 and No. 1-33 of June 23, 2003) analysed geological • geocheminá þemës gelmiø kartografavimà – 7, reports on re-evaluation of resources in Ablinga and • aerofotogeologiná þemës gelmiø kartogra- oil deposits. Re-evaluated resources of these deposits were favimà – 1, not approved. • ekogeologiná þemës gelmiø kartografavimà – 13, Geological Council of Geological Survey of Lithuania • inþineriná geologiná þemës gelmiø analysed and evaluated 10 reports of the state geological kartografavimà – 7, investigations. • ekogeologiná tyrimà – 33, According to “The order of implementation of • inþineriná geologiná tyrimà – 30, groundwater monitoring of economic subjects” • mechaniná græþiniø græþimà – 30, (Valstybës þinios.1999, No. 54-1763 bei Valstybës þinios. • mechaniná græþiniø likvidavimà – 26. 2003, No. 101-4578) groundwater monitoring programmes of 246 economic subjects were analysed and approved. Results Vadovaujantis Leidimø tirti þemës gelmes iðdavimo of 200 observations made in 2002 were presented. At present, tvarkos reikalavimais buvo sistemingai tikrinama there are 603 approved groundwater monitoring programmes. turinèiø leidimus juridiniø asmenø atliktø ir Geologijos tarnybai pateiktø þemës gelmiø tyrimo darbø kokybë.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 11 2003 metais LGT Þemës gelmiø iðtekliø According to the Law on Construction and following aprobavimo komisija (ÞGIK) vadovaudamasi LGT the “Regulations of State supervision of engineering direktoriaus 2002 m. kovo 25 d. ásakymu patvirtintais geological (geotechnical) investigations” (Valstybës Þemës gelmiø iðtekliø aprobavimo komisijos nuostatais þinios. 1997, No. 118-3064, 2002, No. 111-4906), the (Valstybës þinios. 2002, Nr. 32-1240) analizavo ir following objects were examined: engineering geological vertino kietøjø naudingøjø iðkasenø detalios arba (geotechnical) investigation works at 6 construction sites, 8 papildomos þvalgybos darbø geologinius duomenis. projects, 10 investigation programmes, the quality of ÞGIK aprobavo 22 telkiniø iðteklius (ið jø penki investigations of 4 construction sites, 209 reports of durpiø telkiniai, vienas sapropelio telkinys, 13 þvyro engineering geological and geotechnical investigations. telkiniø, vienas þvyro ir smëlio telkinys, du smëlio telkiniai). Pagal LGT direktoriaus ásakymus (2003 01 22 Nr. 1-03 ir 2003 06 23 Nr. 1-33) sudarytos ekspertø komisijos iðnagrinëjo Ablingos ir Kretingos naftos telkiniø iðtekliø perskaièiavimo geologines ataskaitas. Remiantis ðiø komisijø siûlymais perskaièiuoti naftos telkiniø iðtekliai nebuvo aprobuoti. LGT Geologijos taryba apsvarstë ir ávertino 10 ávykdytø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø rezultatus (ataskaitas). Vadovaujantis Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybës þinios. 1999, Nr. 54-1763; Valstybës þinios. 2003, Nr. 101-4578) iðnagrinëtos ir patvirtintos 246 ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo programos bei gautos 2002 metø 200 stebëjimø ataskaitø (ið viso patvirtinta 603 ûkio subjektø monitoringo programos). Vykdant Lietuvos Respublikos statybos ástatymà ir vadovaujantis Inþineriniø geologiniø (geotechniniø) tyrinëjimø valstybinës prieþiûros nuostatais (Valstybës þinios. 1997, Nr. 118-3064; 2002, Nr. 111-4906) buvo: • patikrinta ðeðiø ámoniø atliekamø inþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimø darbø kokybë bei tyrimø turinio ir apimties atitiktis nustatytiems reikalavimams; • ávertinta aðtuoniø vykdomø projektø atitiktis TATENA ir VATESI nustatytiems reikalavimams; • iðnagrinëta ir ávertinta 10 tyrimo darbø programø ypatingø statiniø techniniø projektø rengimo reikmëms; • atliktas keturiø statybos objektø tyrimø darbø kokybës patikrinimas; • patikrintos 209 inþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimø ataskaitos.

Þemës gelmiø registras Underground Register

Vadovaujantis Þemës gelmiø registro nuostatais According to “The Statute of Underground Register” (Valstybës þinios. 2002, Nr. 44-1676) ir LGT (Valstybës þinuios. 2002, No. 44-1676) and “The direktoriaus 2003 m. vasario 20 d. ásakymu Nr. 1-11 regulations of Underground Register arrangement“, patvirtintomis Þemës gelmiø registro tvarkymo at the end of 2003, 1368 deposits of mineral resources and

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais 12 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 taisyklëmis 2003 metais ðio registro þemës gelmiø groundwater were included into the chapter of underground iðtekliø dalyje áraðyti aðtuoniø naujø naudingøjø resources of the Register. During 2003, 8 new deposits of iðkasenø telkiniø duomenys, 18 anksèiau áraðytø mineral resources and 403 deposits of underground water duomenys papildyti bei áraðyti 403 poþeminio were included into the chapter of underground resources; 638 vandens telkiniø duomenys. boreholes were included into the chapter of boreholes and Iki 2003 metø gruodþio 31 dienos ðio registro þemës 163 objects of geological investigations were included into gelmiø iðtekliø dalyje buvo áregistruota 1 367 the chapter of geological investigations. naudingøjø iðkasenø ir poþeminio vandens telkiniai ir jø sklypai (bendroje GIS duomenø bazëje su parengtiniai iðþvalgytais telkiniais ir prognoziniais plotais – 2 695). Ið to skaièiaus (skliaustuose – bendras objektø skaièius, áraðytas GIS duomenø bazëje): • 703 naudingøjø iðkasenø telkiniai (2031): 10 (angliavandeniliø) naftos (19); 0 geleþies rûdos (1); 0 (vertingøjø mineralø) gintaro (4); 693 nemetaliniø naudingøjø iðkasenø (2007): ♦ 486 þvyro ir smëlio (930); ♦ 97 durpiø (824); ♦ 5 gydomøjø durpiø (5); ♦ 3 sapropelio (69); ♦ 69 molio (109); ♦ 0 akmens druskos (4); ♦ 6 kvarcinio/monomineralinio smëlio (10); ♦ 1 anhidrito (1); ♦ 10 dolomito (16); ♦ 3 klinties (8); ♦ 1 klinties ir dolomito (1) ♦ 7 kreidos mergelio (7); ♦ 2 opokos (2); ♦ 0 glaukonitinio priesmëlio (4); ♦ 3 klintinio tufo (17); • 664 poþeminio vandens telkiniai ir vandenvietës: 651 geriamojo gëlo vandens; 13 mineralinio vandens. Registro græþiniø dalyje 2003 metais áregistruoti 638 græþiniai (LGT turimais duomenimis fiziðkai egzistuojantys), ið jø 426 skirti poþeminio vandens eksploatacijai. Pakeisti duomenys 450 græþiniø (dël græþinio bûklës, savininko kaitos arba patikslintos græþinio vietos). Iki 2003 metø gruodþio 31 dienos Registro græþiniø dalyje áregistruoti 20 230 græþiniai, o geolo- ginës informacijos sistemos Græþiniø posistemëje áraðyti 32 912 græþiniø duomenys. Registro þemës gelmiø tyrimø dalyje 2003 metais áregistruoti 163 þemës gelmiø geologinio tyrimo objektai. Ðioje registro dalyje iki 2003 metø gruodþio 31 dienos áregistruotas 661 þemës gelmiø tyrimø objektas.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 13 Ávairios paskirties projektø, susijusiø su Co-ordination of various projects þemës gelmiø naudojimu, derinimas related to the use of underground

2003 metais suderinti 22 kadastriniø vietoviø þemës In 2003, 22 land reform projects and 25 applications on reformos þemëtvarkos projektai, iðnagrinëti 25 restitution of land plots falling under the areas of mineral praðymai dël þemës sklypø, patenkanèiø á resources to former land owners and on privatisation have naudingøjø iðkasenø telkiniø teritorijas, gràþinimo been examined and co-ordinated. jø savininkams ir privatizavimo.

Leidimø iðveþti ið Lietuvos Issue of permissions for export of Respublikos geologines kolekcijas, geological collections, geological muziejø geologinius eksponatus, græþiniø museum exhibits, drill core or its kernà ar jo mëginius iðdavimas samples

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995 m. Following “The order of issuing permissions to export gruodþio 27 d. nutarimu Nr. 1624 patvirtintà geological collections, geological museum exhibits, Leidimø iðveþti ið Lietuvos Respublikos geologines drilled core or its samples from the Republic of kolekcijas, muziejø geologinius eksponatus, græþiniø Lithuania” (Government decision No. 1624,27 December kernà ar jo mëginius iðdavimo tvarkà (Valstybës 1995), in 2003 Geological Survey of Lithuania issued 21 þinios. 1996, Nr. 1-22) 2003 metais Lietuvos permissions to take palaeontologic collections, core samples geologijos tarnyba iðdavë 21 leidimà iðveþti kerno from Lithuania to Germany, Sweden, Canada, Poland, mëginiø, uolienø pavyzdþius ið Lietuvos á Vokietijos, Danish, Belgium and other states for laboratory analyses. Ðvedijos, Kanados, Lenkijos, Danijos, Belgijos ir kt. ðaliø

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2003 metais 14 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2003 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS

Valstybinio geologinio kartografavimo M 1 : 50 000 bûklë State-of-art of National geological mapping at a scale 2003 m. gruodþio 31 dienà of 1:50 000 by 31 December 2003

Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvartero geologinis þemëlapis 1:200 000 masteliu

J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba A. Mûrnieks, Latvijos geologijos tarnyba

Projektas „Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos The pre-Quaternary geological prekvartero geologinis kartografavimas masteliu map of Lithuanian–Latvian 1:200 000“ buvo átrauktas á valstybinio geologinio cross-border area at a scale of kartografavimo programà 2000 metais ir baigtas 2003 metais. Ðis projektas buvo vykdomas bendra- 1:200 000 darbiaujant su Latvijos geologijos tarnybos (Valsts The project “Pre-Quaternary geological map of Lithuanian– Ìeoloìijas Dienests) specialistais. Vienas ið pagrin- Latvian cross-border area at a scale of 1:200 000” was

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 15 GEOLOGICAL MAPPING diniø reikalavimø naujam Lietuvos–Latvijos initiated in 2000 by Geological Survey of Lithuania together pasienio teritorijos prekvartero geologiniam þemë- with Geological Survey of Latvia (Valsts Ìeoloìijas lapiui M 1:200 000 – parengti já skaitmenine forma, Dienests) and completed in 2003. The aim of the project was o tai leistø lengvai já derinti su kita geologine to compile a set of digital geological and structural maps of informacija, jà papildyti ir atnaujinti, panaudoti the Lithuanian–Latvian cross-border area. As a result of the kitø taikomøjø ar moksliniø tyrimø projektams ir project, the pre-Quaternary geological map at a scale of panaðiai. 1:200 000 as well as a set of structural maps for the reference Naudojant vienodà metodikà sudaryti bendri strata at a scale of 1:500 000 for the cross-border area have Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvartero been compiled. In order to characterise the basic features of geologinis þemëlapis ir legenda M 1:200 000, kristalinio development of the mapped area, structural maps at a scale of pamato pavirðiaus struktûrinis þemëlapis M 1:500 000, 1:500 000 have been prepared for the tops of their reference ordoviko kraigo struktûrinis þemëlapis M 1:500 000, units. For the Baikalian and Caledonian structural complexes vidurinio devono Narvos regioninio aukðto pado these are the top of the crystalline basement and the top of struktûrinis þemëlapis M 1:500 000. the Ordovician, while for the Hercynian it is the base of the Sudarant Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos Middle Devonian Narva Regional Stage. prekvartero geologiná þemëlapá remtasi Lietuvos The maps were compiled on the basis of a complex geologijos tarnyboje 1999 metais revizuotu ir ið integration of available well data stored in the archives of naujo sudarytu Lietuvos teritorijos prekvartero Lithuanian and Latvian Geological Surveys as well as seismic, geologiniu þemëlapiu M 1:200 000 ir Latvijos geo- well log and published data. The substantial problems related logijos tarnyboje ið naujo sudarytais ir iðleistais to the differences of the local stratigraphical schemes were atskiriems nomenklatûriniams lapams Latvijos solved after the compilation of the common legend, which prekvartero geologiniais þemëlapiais M 1:200 000. was suitable for the geological maps of both the Latvian and Þemëlapiams sudaryti panaudoti fondiniai, archy- the Lithuanian territories. viniai ir ávairios paskirties græþiniø duomenys (kerno In the Lithuanian–Latvian cross-border zone, sediments apraðymas, standartiniø geofiziniø tyrimø græþi- of the Middle and Upper Devonian, the Upper Permian, Lower niuose diagramos), seisminës medþiagos inter- Triassic and Middle Jurassic succession crop out in the pre- pretavimo duomenys. Quaternary surface. Due to the south-west dipping of the Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijoje po kvartero sedimentary cover, increasingly younger sediments are uolienø danga slûgso vidurinio ir virðutinio devono, exposed towards the south-west. The whole eastern part of virðutinio permo, apatinio triaso bei vidurinës ir the cross-border territory is composed by the Middle Devonian virðutinës juros sistemø nuosëdinës uolienos. Arukiula and Burtnieki Regional stages, Upper Devonian Matoma bendra uolienø jaunëjimo á pietvakarius rocks of Amata, Gauja, Pïaviòas Regional stages, Salaspils tendencija. Pagal atsidengianèiø pokvartero Formation, Daugava, Pamûðis, Stipinai, Amula, Kruoja, pavirðiuje uolienø amþiø Lietuvos–Latvijos pasienio Ðiauliai, Joniðkis, Kursa, Akmenë, Mûri, Ðvëtë, Þagarë, teritorijà sàlygiðkai galima suskaidyti á du stambius Ketleri, Ðkervelë Regional stages. rajonus – rytiná, kur prekvartero pavirðiuje atsiden- The Lower Carboniferous Nica, Letiþa and Paplaka gia devono nuogulos, ir vakariná, èia paplitusios Formations crop out in the central part of North Lithuania jaunesnës mezozojaus ir kainozojaus uolienos. and the westernmost part of the Latvian territory. Pietrytinëje ploto dalyje seniausios uolienos, The Lower Triassic Prieglius Group outcrops in the western atsidengianèios pokvartero pavirðiaus paleo- part of the frontier area with the isolated occurrence of the árëþiuose – vidurinio devono narvos regioninio Middle Jurassic sediments of the Papilë, Skinija–Papartinë aukðto karbonatinës uolienos. Didþiàjà Lietuvos ir formations and Upper Devonian Àþuolija Formation mapped Latvijos „devoninio rajono“ dalá sudaro vidurinio in the westernmost part adjacent to the Baltic Sea coast. The devono Arukiulos, Burtniekø ir virðutinio devono Upper Permian rocks of the Naujoji Akmenë Formation Amatos, Gaujos regioniniø aukðtø terigeninës comprise a west-north-west striking belt in the central part of uolienos. Vakariau ðio terigeninio lauko atsidengia the cross-border zone being much more widespread in the Pliaviniø regioninio aukðto karbonatinës uolienos. western part of the Latvian territory. The youngest, Neogene Toliau paplitusios jaunesnës Salaspilio svitos ir rocks occur only in small patches. Daugavos regioninio aukðto karbonatinës uolienos, The general structure of sedimentary cover in the Pamûðio regioninio aukðto molinga storymë, Stipinø Lithuanian–Latvian cross-border zone is related to the regioninio aukðto dolomitas, Amulos regioninio tectonic structure of the crystalline basement. The cross-border aukðto dolomitinis mergelis, Kruojos regioninio aukð-

16 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 to dolomitas. Virðutinio devono nuogulos paplitusios area is confined to the first-order-suture zone of the centrinëje teritorijos dalyje. Pokvartero pavirðiuje crystalline basement. Several large-scale tectonic atsidengia Ðiauliø regioninio aukðto mergelis, Caledonian faults are defined there (Bauske, Telðiai, Joniðkio ir Kurðiø regioniniø aukðtø klintis su Pasvalys–Birþai, Akmenë, Maþeikiai, Narvydþiai, etc.), mergelio tarpsluoksniais, Akmenës regioninio some of them (e. g., Bauske Fault) are inherited in the aukðto smëlingas dolomitas, smiltainis ir aleurolitas. structure of the Hercynian complex. The structure of the Jas dengia Mûriø ir Ðvëtës regioniniø aukðtø smëlis, crystalline basement strongly influenced the development smiltainis, aleurolitas, dolomitas, Þagarës regioninio Caledonian (Ordovician) as well as Hercynian (Devonian) aukðto dolomitas. Devono pjûvis uþsibaigia Ketleriø structures, which, in turn are confined to the boundaries ir Ðkervelës regioniniø aukðtø domeritu, aleurolitu, of the major basement blocks. Two major fault systems smiltainiu ir moliu. are distinguished in the cross-border area (SW–NE and Apatinio karbono uolienos pokvartero pavirðiuje W–E), the last one being the most prominent. Thus, the atsidengia centrinëje Ðiaurës Lietuvos dalyje ir Ordovician and Devonian structures show the same pietvakarinëje Latvijos dalyje ir yra priskiriamos trends. The territory around the Pasvalys and Birþai prie Letiþos, Paplakos ir Nicos svitø. Paleozojaus districts in Lithuania is confined to the large-scale shear pjûvis baigiasi virðutinio permo Naujosios Akmenës zone in the crystalline basement and associated with the svitos karbonatinëmis uolienomis. Apatinio triaso Caledonian age fault. The structural maps indicate a Purmaliø serijos uolienos pokvartero pavirðiuje number of local tectonic structures with amplitudes atsidengia ðiaurës vakarinëje Lietuvos ir pietva- ranging from 20 to 60 m. karinëje Latvijos dalyse. Vidurinës juros Papilës, Of special importance is the fact that the newly compiled Papartinës ir virðutinës juros Àþuolijos svitø uolienos set of maps is prepared in digital form using GIS MapInfo paplitusios labiau á vakarus nuo triaso atsidengimo software, which allows an efficient updating of maps. Also, juostos. Jauniausios – neogeno – nuogulos paplitusios the maps can be easily plotted in different size and efficiently tik atskirais lopais. used as a background for hydrogeological, ecogeological Bendras nuosëdinës dangos planas susijæs su and other scientific and applied maps. kristalinio pamato struktûromis. Pasienio teritorijoje iðskirti keli stambûs tektoniniai lûþiai, aktyviai pasireiðkæ kaledoniniu laikotarpiu (Bauskës, Telðiø, J. Èyþienë, S. Ðliaupa, J. Lazauskienë, Pasvalio–Birþø, Akmenës, Maþeikiø, Narvydþiø ir Geological Survey of Lithuania kt. lûþiai). Kai kurie lûþiai (pvz., Bauskës lûþis) yra A. Mûrnieks, paveldëti ir hercininiame laikotarpyje. Kristalinio Geological Survey of Latvia pamato struktûros turëjo stiprià átakà kaledoniniø (ordoviko) ir hercininiø (devono) struktûrø forma- vimuisi. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijoje iðskiriamos dvi pagrindinës tektoniniø lûþiø sistemos – pietvakariø–ðiaurës rytø krypties ir vakarø–rytø krypties. Pastarosios aiðkiai iðsiskiria visø pateiktø struktûriniø þemëlapiø plane. Ordoviko ir devono struktûros yra gana panaðios. Lietuvoje, netoli Pasvalio ir Birþø rajonø yra stam- bios tektoninës zonos, susijusios su kaledoninio laikotarpio lûþiais. Struktûriniuose þemëlapiuose vaizduojama keletas lokaliø tektoniniø struktûrø, kuriø amplitudë nuo 20 m iki 60 m. Ypaè svarbu, kad visi sudaryti þemëlapiai yra áskaitmeninti GIS MapInfo programine áranga, todël juos galima lengvai papildyti, atnaujinti ar suderinti su kita geologine medþiaga, panaudoti taikomøjø ar moksliniø tyrimø projektams, taip pat kaip baziná informaciná sluoksná hidrogeologiniuose, ekogeo- loginiuose, kituose moksliniuose ir taikomuosiuose þemëlapiuose.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 17 GEOLOGICAL MAPPING Pav. Lietuvos–Latvijos pasienio teritorijos prekvartero Figure. Pre-Quaternary geological map of the Lithuanian geologinis þemëlapis (originalus mastelis 1:200 000) and Latvian cross-border zone (the original scale 1:200 000)

Fenoskandijos skydo magnetiniø anomalijø þemëlapis 1:2 000 000 masteliu

L. Korabliova, J. Lazauskienë, V. Nasedkin, Lietuvos geologijos tarnyba

Tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo ir LGT The magnetic anomaly map of the darbuotojai, tikslas buvo parengti ir iðleisti Feno- Fennoscandian shield at a scale of skandijos skydo magnetiniø ir Bouguer anomalijø geologiná þemëlapá 1:2 000 000 masteliu. LGT dar- 1:2 000 000 buotojai parengë duomenis ir sudarë Lietuvos The international project “Magnetic anomaly map of the teritorijos magnetiniø anomalijø þemëlapá. Fennoscandian Shield” was carried out in order to collect all Þemëlapis parengtas surinkus, interpretavus ir available magnetic field data at the Scandinavian shield and patikslinus visà turimà informacijà apie magnetiná adjacent territories. More than 20 specialists from Denmark, laukà. Ðie duomenys vëliau buvo apibendrinti Estonia, Latvia, Lithuania, Norway, Russia, Finland and bendradarbiaujant su Skandinavijos ir kitø Baltijos Sweden were involved in this project. ðaliø specialistais. Tarptautiniame projekte dalyvavo The magnetic map of Lithuania, as a contribution from daugiau nei dvideðimties geologijos ir geodezijos the Lithuanian side, was compiled on the basis of digital organizacijø ið Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, magnetic field data, initially re-calculating LKS 94 Norvegijos, Rusijos, Suomijos ir Ðvedijos atstovai. coordinates to the European WG84-ETRS89 coordinate Lietuvos magnetiniam þemëlapiui parengti system. To compile the final maps, the following procedures pirmiausia buvo sudaryta áskaitmenintø izodinamø were undertaken: the map of the normal magnetic field ∆T in normalaus magnetinio lauko duomenø bazë, jø the European WG84- ETRS89 system was estimated, the taðkø koordinatës perskaièiuotos ið LKS 94 level of the magnetic field was converted to the European koordinaèiø sistemos á europinæ WG84-ETRS89 standards and loaded to the database, two versions of the sistemà, sudarytas normalaus magnetinio lauko DT magnetic field with the same grids were calculated. The þemëlapis Europoje naudojamai sistemai WG84- information on the quantity, quality and transformations of ETRS89, nustatytas ir ávestas á duomenø bazæ the data was presented to the editors (co-ordinator Europoje áprastas magnetinio lauko lygis, sudaryti J. V. Korhonen, Geological Survey of Finland, du galimi magnetinio lauko pasiskirstymo modelio [email protected]). The published versions of “Magnetic

18 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 þingsniø variantai. Þemëlapiø redaktoriams (ko- anomaly map of the Fennoscandian shield”, “Gravity anomaly ordinatorius J. V. Korhonen, Suomijos geologijos map of the Fennoscandian shield” and “Geological map of the tarnyba, [email protected]) buvo pateikta visa Fennoscandian shield” at a scale of 1:2 000 000 were provided reikiama informacija apie magnetinio lauko duome- for LGT by the end of the project [Geological Map of the nis, panaudotø duomenø kieká ir kokybæ, jø perskai- Fennoscandian Shield. – Scale 1:2 000 000 / Geological èiavimo ir apibendrinimo rezultatus. Surveys of Finland, Norway and Sweden and the North-West Projekto pabaigoje LGT buvo perduoti iðleisti Departmet of Natural Resources of Russia, 2001. – 2 sheets; þemëlapiai M 1:2 000 000: „Fenoskandijos skydo Bouguer Anomaly Map of the Fennoscandian Shield. – magnetines anomalijos“, „Fenoskandijos skydo Scale 1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland, Norway and gravitacinës anomalijos“ ir Fenoskandijos skydo Sweden and Ministry of Natural Resources of Russian Federation. – geologinis þemëlapis [Geological Map of the Fenno- 2 sheets. – ISBN 951-960-818-7; Geological Map of the scandian Shild. – Scale 1:2 000 000 / Geological Surveys Fennoscandian Shield [DGRF-65 anomaly of total field. The of Finland, Norwey and Sweden and the North-West anomaly continued upwards to 500 m above ground]. – Scale Departmet of Natural Resources of Russia, 2001. – 1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland, Norway and 2 lapai; Bouguer Anomaly Map of the Fennoscandian Sweden and Ministry of Natural Resources of Russian Shild. – Scale 1:2 000 000 / Geological Surveys of Finland, Federation. – 2 sheets ISBN 951-960-817-9]. Norwey and Sweden and Ministry of Natural Resources The transformation maps of potential fields at a smaller of Russian Federation. – 2 lapai. – ISBN 951-960-818-7; scale are also presented on major sheets, ensuring a better Geological Map of the Fennoscandian Shild [DGRF-65 interpretation of the information. The models of the deep anomaly of total field. Anomaly continued upwards to structure of the lithosphere along two profiles, created by 500 m above ground]. – Scale 1:2 000 000 / Geological means of GM-SYS software, are also presented. Maps of Surveys of Finland, Norwey and Sweden and Ministry gravity and magnetic fields were compiled adopting the of Natural Resources of Russian Federation. – 2 lapai method of colour relief, thus, the intensity of the potential ISBN 951-960-817-9]. field anomalies, their shape and interrelationships, as well as Potencialiø laukø þemëlapiø iðnaðose smulkesniu gradient zones of different intensity can be easily distinguished masteliu pavaizduoti transformacijø þemëlapiai, in these maps. kuriø informacija padeda efektyviau interpretuoti pagrindiniø þemëlapiø medþiagà. Papildomai pateikti L. Korabliova, J. Lazauskienë, V. Nasedkin, giluminës Þemës plutos sàrangos iðilgai dviejø pjûviø Geological Survey of Lithuania modeliai, sudaryti GM-SYS programine áranga. Þemëlapiuose, sudarytuose spalvoto reljefo bûdu, parodytas potencialiø laukø anomalijø intensyvumas, jø forma ir sàsajos. Gravitacinio ir magnetinio lauko þemëlapiuose gerai iðsiskiria iðtæstø anomalijø eilës, specifinës formos ir intensyvumo zonos, skirtingo ploèio zonos, pasiþyminèios bûdingais staigiais kitimo gradientais, taip pat didesni ar maþesni ovalios formos anomalijø masyvai. Papildomai pateikta informacija apie þemëla- piams sudaryti naudotø duomenø kieká ir kokybæ, jø perskaièiavimo ir sujungimo rezultatus bei Fenoskandijos skydo uolienø fizines savybes. Ðie nauji þemëlapiai yra ne tik unikalaus turinio ir labai informatyvûs, bet ir puikios poligrafinës kokybës, todël vizualiai labai patrauklûs.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 19 GEOLOGICAL MAPPING Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Maþeikiø plote

A. Jusienë, P. Aleksa, A. Grigienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagal Lietuvos geologijos tarnybos valstybinæ Geological mapping of Quaternary geologiniø tyrimø programà „Geologija – deposits in the Maþeikiai area, visuomenei“, numatanèià prioritetiná pasienio teritorijø kartografavimà, 2000–2003 metais 1400 kv. scale 1:50 000 kilometrø Maþeikiø plote atliktas antro lygio kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. Pagal In the period 2000–2003, the Quaternary geological mapping kartografavimo metu surinktà medþiagà sudaryti of the Maþeikiai area (1400 km2) was carried out at a scale of valstybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 mas- 1:50 000. On the basis of the material collected in the course teliu – kvartero geologinis (su geologiniais pjûviais) ir of mapping, the geological (with geological cross-sections) geomorfologinis þemëlapiai bei to paties mastelio and geomorphologic maps of the Quaternary deposits as well faktinës medþiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo as maps of factual data and lithomorphogenetic zonation þemëlapiai. Ataskaitoje apraðyta kvartero storymës were drawn at a scale of 1:50 000. The structure of the sandara, rajono geologinës raidos istorija, Quaternary cover, the history of geological development and ðiuolaikinio reljefo ypatumai. the peculiarities of the present relief of the mapped area were Kartografuotoje teritorijoje kvartero nuogulø described in the explanatory note. storymës, slûgsanèios ant paleoárëþiais suskaidyto The thickness of the Quaternary deposits (lying on the pokvarterinio pavirðiaus, vyraujantis storis nuo pre-Quaternary surface divided by palaeoincisions) in the 100–120 m Maþeikiø ploto vakariniame pakraðtyje mapped area varies from 100–120 m in the western edge to laipsniðkai sumaþëja iki 30–60 m centrinëje ir rytinëje 30–60 m in the central and eastern parts of the Maþeikiai ploto dalyse. Paleoárëþiuose kvartero nuogulø storis area. The thickness of the Quaternary deposits in yra iki 150 metrø. Pleistoceno nuogulos suskirstytos palaeoincisions reaches 150 m. The Pleistocene deposits are á vidurinio pleistoceno Dzûkijos, Dainavos, Þemai- subdivided into the Dzûkija, Dainava, Þemaitija, Medininkai tijos ir Medininkø bei virðutinio pleistoceno (Middle Pleistocene) and Middle and Upper Nemunas (Upper Vidurinio ir Virðutinio Nemuno svitas. Holoceno Pleistocene) formations. The Holocene formation, except dariniai, iðskyrus limnines nuosëdas ir biogenines limnic and biogenic deposits which are subdivided into nuogulas, kurios dviejuose pjûviuose suskirstytos á chronozones, are not subdivided stratigraphically. Glacial chronozonas, detaliau stratigrafiðkai nesuskaidyti. deposits dominate within the Quaternary system. Intertill Kvartero nuogulø storymëje vyrauja moreninës deposits are very limited. In the Maþeikiai area, the current nuogulos. Tarpmoreninës nuogulos paplitusios surface of land was formed by a glacier of the Last (Upper ribotai. Dabartiná þemës pavirðiø Maþeikiø plote Nemunas) Glaciation. The aquaglacial processes that became suformavo paskutiniojo – Vëlyvojo Nemuno – prevalent when ice was melting destroyed and levelled the apledëjimo ledynas. Jam tirpstant, akvaglacialiniai glacial relief only partially. During the Late Glacial and procesai tik ið dalies apardë ir aplygino glacialiná Holocene, sedimentation in lakes had been still taking place. reljefà. Vëlyvajame ledynmetyje ir holocene dar vyko Later on it developed into a peat formation, and the nuosëdø sedimentacija eþeruose, vëliau peraugusi á hydrographic net was developing. The mapped area is uþdurpëjimà, formavosi hidrografinis tinklas. subdivided into 4 geomorfologic districts, which are separated Kartografuotas plotas padalytas á keturis geomor- into 15 microdistricts. fologinius rajonus, jie suskirstyti á penkiolika The set of geological maps provides an important mikrorajonø. Virðutinei nuogulø storymës daliai (iki information on the structure of the Quaternary cover of the 30 m) iliustruoti sudaryti tipiniai litologiniai pjûviai. mapped territory and makes a basis for further hydrogeological, Sudarytas þemëlapiø kompleksas teikia svarbià engineering geological, ecogeological and other specific informacijà apie kartografuotos teritorijos kvartero geological investigations and prospecting of mineral resources. nuogulø storymës sandarà ir yra tolesniø hidro- The maps can be directly applied in land management and geologiniø, inþineriniø-geologiniø, ekogeologiniø ir planning and other practical needs. The maps are useful not kitø specialiø geologiniø tyrimø bei naudingøjø

20 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 iðkasenø paieðkø pagrindas. Ðie þemëlapiai gali bûti only for specialists, but also for all those interested in nature tiesiogiai pritaikyti kraðtotvarkai, teritorijø plana- of this region. vimui ir kitoms praktinëms reikmëms. Jie pravers ne tik specialistams, bet ir visiems besidomintiems A. Jusienë, P. Aleksa, A. Grigienë, savojo kraðto gamta. Geological Survey of Lithuania

Naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu Maþeikiø plote

V. Piepolienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagal valstybinæ geologinio kartografavimo sub- Mapping of mineral resources of programà 2002–2003 metais Maþeikiø plote buvo Maþeikiai area, scale 1:50 000 atliktas naudingøjø iðkasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu. Apibendrinus kartografuojant gautà informacijà, panaudojant ankstesniø metø The geological mapping of mineral resources was carried out paieðkos ir þvalgybos darbø metu sukauptà geologinæ in the Maþeikiai area in 2002–2003. On the basis of medþiagà, sudarytas Valstybinis naudingøjø geological information obtained in the course of mapping, iðkasenø þemëlapis. Papildomai sudarytas faktinës supplemented with all available data of the previous medþiagos þemëlapis tuo paèiu masteliu. prospecting and exploration activities, a map of mineral Aiðkinamajame raðte iðanalizuota ir apibendrinta resources was compiled. The conditions of occurrence of naudingøjø iðkasenø iðtekliø bûklë ir apibûdintos mineral resources in the area of interest are analyzed in detail, naujø telkiniø radimo perspektyvos. and the perspectives of discovering new deposits are presented Darbø rajonas maþai perspektyvus rasti naujø in the explanatory note. þvyro telkiniø. Didesnë tikimybë yra rasti vien smëlio The mapped area could be regarded as not perspective for arba smëlio su ávairiu tarpsluoksniø kiekiu telkinius. new discoveries of gravel deposits. Naudingøjø iðkasenø kartografavimo ir anks- Six promising areas were discovered in the Maþeikiai area tesniø paieðkos darbø metu Maþeikiø plote iðskirti ðeði during the previous prospecting, their total prognostic perspektyvûs plotai, jø bendri prognoziniai þvyro ir resources of sand and gravel being equal to 4.57 mill. m3. smëlio iðtekliai 4,6 mln. m3, bei 20 plotø, kuriuose Twenty perspective areas of mixed (mostly fine) or medium iðplitæs vien smulkus, vidutinis ar ávairaus rupumo sand deposits with the total resources of 15.862 mill. m3 were smëlis; jø bendri iðtekliai – 15,9 mln. m3. Saugomose recorded as well. The investigation areas of mineral resources teritorijose perspektyvûs plotai nebuvo iðskirti, todël were not distinguished in the protected territories and the prognoziniai iðtekliai neskaièiuoti. prognostic resources were not evaluated there. Visi perspektyvûs naudingøjø iðkasenø plotai All perspective layers occur in the uppermost part (at a po nedidele danga slûgso virðutinëje (iki 10–20 m) depth of 10–20 m) of the Quaternary cover, the mineral kvartero storymës dalyje. Dauguma þvyro ir smëlio recourses being overlain only by a thin cover of sediments. iðtekliø yra apvandeninti. Visø plotø smëlis ir Gravel and sand of all perspective areas are of a comparatively þvyras yra prastos kokybës, todël jø granulio- low quality. The grain composition of sand and gravel partly metrinë sudëtis tik ið dalies tenkina standarto meet the requirements of the standard LST 1331:2002 (Soils LST 1331:2002 (Automobiliø keliø gruntai) for Road Construction) and are suitable for roads. reikalavimus. Although the largest part of territory is covered by Be to, Maþeikiø plote anksèiau iðtirtuose telki- glaciolacustrine sediments of the Venta basin, there are only niuose detaliai iðþvalgytø iðtekliø likutis 2003 01 01 limited posibilities to discover clay deposits. All largest sudarë 9,204 mln. m3 þvyro ir smëlio, ið jø vien þvyro – deposits of clay were discovered during the previous 3,061 mln. m3. Parengtiniai iðþvalgytø iðtekliø likutis prospecting. The clay reserves comprise 1.347 mill. m3. sudaro 3,314 mln. m3, ið jø vien þvyro – 1,042 mln. m3.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 21 GEOLOGICAL MAPPING Didelæ tirto ploto dalá uþima Ventos limnogla- Five industrial peat deposits are located in the mapped cialinis baseinas, taèiau jame aptinkamas molis turi area. Two of them have been explored in detail and peat is karbonatiniø intarpø ir pagal dabar ámonëse under exploitation. naudojamas technologijas plytø gamybai netinka. The general explored reserves of sapropel are located in Kartografuotame plote ankstesniø paieðkos ir two lakes, the total resources comrising 0.915 mill. m3. þvalgybos darbø metu buvo surasti visi galimi Sapropel can be used as a fertiliser in agriculture. stambesni molio telkiniai. Dabar telkiniø molis neeksploatuojamas. Likæ detaliai iðþvalgyti iðtekliai V. Piepolienë, trijuose telkiniuose 2003 01 01 sudarë 0,861 mln. m3. Geological Survey of Lithuania Parengtiniai iðþvalgyti ir apskaièiuoti keturiø telkiniø molio iðtekliai sudarë 0,486 mln. m3. Didþiausias (0,215 mln. m3) parengtiniai iðþvalgytas telkinys uþstatytas, o kiti trys telkiniai yra nedideli, molis juose uþterðtas karbonatiniais intarpais, todël parengtiniai iðþvalgytø iðtekliø, kurie tiktø kerami- kos pramonei, apraðomame plote nëra, o molis gali tikti tik nedegtø dirbiniø gamybai. Kartografuotame plote yra penki vertingi durpiø telkiniai, ið kuriø du telkiniai yra iðþvalgyti detaliai ir eksploatuojami. Iðtekliø likutis juose 2003 01 01 buvo 1,93 mln. tonø durpiø. Kituose trijuose telkiniuose durpiø iðtekliai (1,593 mln. tonø) yra tik parengtiniai iðþvalgyti. Be to, darbø plote yra trys telkiniai, kuriuose parengtiniai iðþvalgyti durpiø iðtekliai – 11,574 mln. tonø ir yra priskirti prie potencialiai vertingø iðtekliø grupës. Parengtiniai iðþvalgyti sapropelio iðtekliai (915 tûkst. m3) apskaièiuoti dviejuose eþeruose, kur sudaro 915 tûkst. m3. Gëlavandenës karbonatinës nuogulos karto- grafuotame plote dël maþo iðplitimo praktinës reikðmës neturi. LGT Geologijos fondo esama naudingøjø iðkasenø telkiniø tyrimo ir mokslo tiriamøjø darbø medþiaga rodo, kad Maþeikiø plote yra ir permo periodo naudingøjø iðkasenø. Tai Naujosios Akmenës svitos klinties perspektyvaus ploto (10,08 km2 – 290 mln. t) vakarinis pakraðtys, uþimantis 70,8 ha, kuriame yra 20,4 mln. t (10,184 mln. m3) klinties. Parengtiniai iðþvalgytas telkinys ir didþioji perspektyvaus ploto dalis yra á rytus uþ kartografuoto ploto ribø. Giliau slûgsanèiose kambro sistemos uolienose yra aptiktos ir parengtos atlikti paieðkiná græþimà dvi perspektyvios rasti naftos kaupavietës, jø bendri apskaièiuoti prognoziniai iðgaunamieji iðtekliai sudaro: naftos 3,7 mln. t (4,6 mln. m3), joje iðtirpusiø dujø –53,7 mln. m3. Taip pat ðios sistemos nuogulose (maþdaug 1,6–1,7 km gylyje) aptiktas kambro hidroterminis horizontas (vandens temperatûra apie +40 oC – +60 oC). Dar vienas hidroterminis hori- zontas aptiktas vidurinio–apatinio devono nuo- gulose – 600–800 m gylyje. Ðio horizonto vanduo vësesnis – apie +20 oC.

22 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Naudingøjø iðkasenø kartografavimo darbai rodo, kad Maþeikiø plote, palyginti su kitais ðalies regionais, yra gana maþas kiekis naudingøjø iðkasenø iðtekliø. Todël ateityje bûtina esamus iðteklius taupiai ir racionaliai naudoti bei taikyti ðiuolaikines þaliavø perdirbimo technologijas.

Lietuvos gruntinio vandens gamtinës saugos vertinimo ir kartografavimo metodika

R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Norint ávertinti gruntinio vandens gamtinæ saugà Methodology of shallow nuo pavirðinës tarðos reikia duomenø apie daugelá groundwater vulnerability veiksniø, lemianèiø terðalø patekimo á gruntiná vandená galimybæ. Rengiant Lietuvos gruntinio mapping in Lithuania vandens gamtinës saugos vertinimo metodikà, apþvelgta ávairiø ðaliø patirtis, ávertinti ávairiø metodikø pranaðumai ir trûkumai. Lietuvos poþemi- Data on many factors causing pollutant migration are needed nio vandens gamtinë sauga yra apibrëþiama kaip for the assessment of groundwater vulnerability. gamtinë geologinës aplinkos savybë, ribojanti Groundwater vulnerability assessment methods from different neigiamus poþeminio vandens kokybës pokyèius, countries had been reviewed before the preparation of the kuriuos lemia terðiamøjø medþiagø nuo þemës Lithuanian groundwater vulnerability assessment pavirðiaus patekimas á poþeminá vandená. Vertinti methodology. To assess groundwater vulnerability in all gruntinio vandens gamtinæ saugà visoje Lietuvoje the territory of Lithuania an optimal volume of data is needed. reikia optimalaus esamø duomenø kiekio. Groundwater vulnerability has been evaluated as a Tyrimø nustatyta, kad Lietuvos sàlygomis drëg- permanent property of geological environment. It depends on mës migracijos greitis moreniniame priemolyje ir the velocity of moisture vertical migration in the unsaturated priesmëlyje yra nuo 1 m iki 1,5 m per metus, o smëlin- zone. The higher the velocity, the higher is the vulnerability. gose nuogulose – nuo 1,2 m iki 2 metrø. Kadangi According to previous investigations, in Lithuania the moreninis priemolis ar priesmëlis, slûgsantis iki moisture migration velocity through the unsaturated zone is 1,5 m gylio, bûna iðdûlëjæs ir plyðiuotas, o jo filtracijos from 1 to 1.5 meters per year in clayey-loamy deposits and koeficiento reikðmës kartais siekia 1 m/d ir daugiau, 1.2–2 meters in sandy deposits. Glacial loam laying above tai ðios nuogulos gali bûti laikomos laidþiomis the depth of 1.5 m is weathered and highly permeable, so the vandeniui. Todël vertinant gruntinio vandens moisture migration velocity in it is higher. Taking into account gamtinæ saugà ir sudarant þemëlapá laikoma, kad all the results of special investigations, the generalized vidutinis drëgmës migracijos greitis moreniniame moisture migration velocity was evaluated for different types priemolyje ar priesmëlyje, slûgsanèiame giliau nei of the unsaturated zone (Table) 1,5 m, yra 1 m/m. (metras per metus), o smëlyje – The prepared quantitative methodology allows to 2 m/m. calculate the time of moisture and pollutant migration through Duomenys apie gruntinio vandens lygio gylá ir the unsaturated zone. Using the data on the lithology and aeracijos zonos nuogulø litologinæ sudëtá gaunami maximal thickness of the unsaturated zone (calculated ið kvartero geologinio þemëlapio bei gruntinio according to the data of groundwater monitoring), the vandens slûgsojimo gylio matavimo duomenø, vulnerability of shallow groundwater is presented by the pateikiamø valstybinio geologinio kartografavimo time of moisture migration to groundwater table. The results ataskaitose. Prognozuojamas maksimalus gruntinio could be presented by isolines of the same migration time vandens lygis skaièiuojamas pagal matavimø, (isochrons) in shallow groundwater vulnerability maps. The atliktø tam tikru laiku, duomenis ir valstybinio areas between the isolines could be coloured. The territories

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 23 GEOLOGICAL MAPPING monitoringo rezultatus. Gruntinio vandens gamtinë of high shallow groundwater vulnerability could be shown sauga vertinama skirtingø tipø kvartero nuogulø by red colours, medium by yellow and low by green. The paplitimo plotuose atsiþvelgiant á gruntinio vandens categories of shallow groundwater vulnerability are relative lygio gylá (perskaièiuotà). Ávertinus sukauptà drëgmës and mean a higher or lower vulnerability in different areas. migracijos aeracijos zonoje tyrimø patirtá, gruntinio The maps are useful for territorial planning, site selection vandens gamtinës saugos þemëlapis sudaromas of industrial objects and environmental protection. naudojantis bendro drëgmës migracijos greièio vertëmis (þr. lentelæ). R. Kanopienë, Kartografuoti gruntinio vandens gamtinæ saugà Geological Survey of Lithuania sudaromas maksimalaus prognozuojamo gruntinio vandens lygio M 1:200 000 þemëlapis, kuriame parodyti gruntinio vandens lygio gylio tarpsniai (iki 1 m; 1–2 m; 2–5 m; 5–10 m; 10–20 m; > 20 m).

Lentelë. Bendras drëgmës migracijos greitis skirtingø tipø aeracijos zonos nuogulose Table. Generalized moisture migration velocity in unsaturated zones of different type

Nuogulø tipas Nuogulø slûgsojimo aeracijos Drëgmës migracijos Type of deposits in unsaturated zonoje sàlygos greitis, m/metus zone Depth of occurrence of Moisture migration deposits velocity, meters per year Ávairaus grûdëtumo smëlis Bet kuriame gylyje 2 Various sands Any depth Þvirgþdingas smëlis Bet kuriame gylyje 2–2,5 Gravely sands Any depth Moreninis priemolis ir priesmëlis < 1,5 m 1,5 Clayey and silty loam Moreninis priemolis ir priesmëlis > 1,5 m 1 Clayey and silty loam Limnoglacialinis molis ir aleuritas Bet kuriame gylyje 0,5–1 Glaciolacustrine clay Any depth

Remiantis lentelëje pateiktu bendru drëgmës migracijos greièiu ir gruntinio vandens lygio slûgsojimo gyliu apskaièiuotas drëgmës migracijos laikas þemëlapyje rodomas izochronomis. Plotai tarp izochronø, þymintys laikà iki metø ir nuo vienø metø iki dvejø metø, rodomi dviem raudonos spalvos atspalviais, tai – neapsaugoto gruntinio vandens plotai. Tarpsnis tarp dviejø ir deðimties metø, rodomas ávairaus atspalvio geltona spalva, þymi silpnai apsaugoto gruntinio vandens papli- timo plotus. Plotai, kur drëgmës migracijos laikas iki gruntinio vandens lygio yra didesnis negu deðimt metø, þymimi ávairaus atspalvio þalia spalva ir gali bûti vadinami sàlyginai vidutiniðkai apsaugoto gruntinio vandens paplitimo plotais. Gruntinio vandens gamtinës saugos kategorijos yra sàlyginës. Jos skiriamos þemëlapio naudototojams ir gali bûti siejamos su skirtingos ûkinës veiklos planavimu skirtingos gruntinio vandens gamtinës saugos plotuose.

24 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiø uolienø dangos storio ir litologinës sudëties þemëlapis 1:50 000 masteliu

V. Raèkauskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Sudarytas karstinio rajono karstëjanèiø uolienø The map of thickness and dangos storio ir litologinës sudëties þemëlapis 1:50 000 lithological composition of the masteliu (1997–2003 m). Þemëlapiui sudaryti panaudoti 647 ávairios paskirties græþiniø duomenys. cover of karstified rocks (North Pirmà kartà Lietuvoje naudojant kompiuterinæ Lithuanian karst area) programà Vertical Mapper sudaryti karstinio rajono þemës pavirðiaus reljefo ir virðutinio devono Tatulos The Map of Thickness and Lithological Composition of the svitos uolienø kraigo modeliai bei atliktas kom- Cover (scale 1:50 000) of Karstified Rocks of the Karst piuterinis karstëjanèiø uolienø dangos storio Area (1997–2003) was compiled applying the Vertical apskaièiavimas. Mapper computer program. The data of 647 boreholes were Karstëjanèiø uolienø dangos storis karstiniame used for compiling the map. The thickness of the cover of rajone kinta nuo pirmøjø metro daliø iki 70 metrø karstified rocks in the karst area varies from parts of the first ir turi bendrà didëjimo tendencijà pietø ir ypaè meter up to 70 m and has a common tendency to increase vakarø kryptimi. Danga iki 15 metrø paplitusi southwards and especially westwards. visame karstinio rajono plote, iðskyrus ðiaurës The cover of karstified rocks consists of Quaternary vakarinæ, vakarinæ ir pietvakarinæ dalis, ir dengia deposits (loam and sandy loam, sand, gravely sand, gravel, apie 60–70 proc. teritorijos. Danga iki 5 metrø, kurios clay, silt and other) and in some places of rocks of Upper paplitimo plote aktyviausiai formuojasi smeg- Devonian Pamûðys Formation (dolomitic marl, clay and duobës, paplitusi atskirais lokaliais plotais Latvijos other) as well as rocks of Ástras Formation (dolomite). pasienyje, palei Nemunëlio upæ, Þaliosios girios According to the conditions of occurrence, genesis, age, teritorijoje, Birþø ir Pasvalio miestuose ir jø lithology as well as cover thickness of Quaternary deposits apylinkëse, Mûðos upës slënyje, atkarpoje Sokai– and pre-Quaternary rocks, there were 13 regions specified Saudogala, Likënø miestelio, Kirdoniø, Parovëjos, in the Map of Thickness and Lithological Composition of Kalno, Paðilieèiø, Vizoriø, Bakuðkiø ir Daujënø the Cover of Karstified Rocks of the Karst Area, having a kaimø apylinkëse. different geological structure. Karstëjanèiø uolienø dangà sudaro beveik vien The Map of Thickness and Lithological Composition of kvartero nuogulos ir vietomis paplitusios virðutinio the Cover of Karstified Rocks of the Karst Area is one of the devono Pamûðio ir Ástro svitos uolienos. Joje beveik most important maps of karst development conditions. It iðtisu sluoksniu slûgso tik virðutinio pleistoceno will enable to forecast the intensiveness of karst process Baltijos posvitës glacialinës nuogulos. Ðios dangos development in different places of the karst area and to kvartero nuogulas daþniausiai sudaro moreninis prie- evaluate the vulnerability of the karst aquifer. molis ir priesmëlis; fliuvioglacialinis smëlis, þvyringas V. Raèkauskas, smëlis ir þvyras; limnoglacialinis molis ir aleuritas; Geological Survey of Lithuania tarpmoreninis akvaglacialinis smëlis, þvyringas smëlis, þvyras, priesmëlis ir aleuritas bei Pamûðio svitos domeritas ir molis; Ástro svitos dolomitas. Atsiþvelgiant á kvartero nuogulø ir prekvartero uolienø slûgsojimo sàlygas, genezæ, amþiø, litologijà ir dangos storio kaità, karstinio rajono karstëjanèiø uolienø dangos ir litologinës sudëties þemëlapyje iðskirta 13 rajonø, besiskirianèiø geologine sandara. Karstinio rajono karstëjanèiø uolienø dangos storio ir litologinës sudëties þemëlapis yra vienas ið

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 25 GEOLOGICAL MAPPING svarbiausiø karsto formavimosi sàlygø þemëlapiø. Jis leis prognozuoti karstinio proceso intensyvumà ávairiose karstinio rajono vietose, ávertinti karstinio vandeningojo horizonto gamtinæ saugà.

Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono virðutinio devono Kupiðkio svitos kraigo struktûrinis þemëlapis 1:50 000 masteliu

V. Mikulënas, V. Marcinkevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Kupiðkio svitos kraigo struktûrinis þemëlapis yra Structural map (scale 1:50 000) of svarbus nustatyti karstiniø procesø ir reiðkiniø lokalizacijos ir geologines formavimosi sàlygas. the Upper Devonian Kupiðkis Þemëlapui sudaryti panaudota beveik 600 græþiniø Formation of the North (kartografavimo, naudingøjø iðkasenø, paieðkos ir Lithuanian area þvalgybos, vandens eksploataciniø ir kt.). Kupiðkio svitos kraigo formavimuisi didelæ átakà turëjo A structural map of the top of Kupiðkis Formation is important kristalinio pamato vertikalûs ir horizontalûs tekto- for localization of karst processes and phenomena. The map niniai judesiai, nulëmæ jo gelmëjimo kryptá, was compiled on the basis of data obtained from almost 600 struktûriná planà, plyðiuotumà ir kt. Kupiðkio svitos drillholes (mapping, prospecting, water exploitation, etc.). The kraigas gelmëja 10–15  kampu ðiaurës vakarø ir top of Kupiðkis Formation developed under the influence of vakarø kryptimis. Jame iðskirta nemaþa teigiamø ir vertical and horizontal tectonic movements of the crystalline neigiamø struktûrø – struktûriniø kyðuliø, struk- basement. They predetermined its dip direction, structural tûriniø nosiø, álinkiø, ágaubø ir kt., susiformavusiø plan, formation of fissure zones, etc. The surface of Kupiðkis hercininio geotektoninio etapo pabaigoje. Didþiausia Formation dips down at an angle of 10–15 to the North- teigiama struktûra yra Noreliø–Ðunkiðkiø–Dagi- -West and West direction. It includes a number of positive lynës struktûrinis kyðulys, skiriantis Birþø ir Pasvalio and negative structures, such as structural uplifts, troughs, aktyvaus karsto plotus. Ið smulkesniø struktûrø small depressions, etc., which formed at the end of the paþymëtinos ðios: Staèiûnø–Baukø–Smilgiø–Daujënø, Hercynian geotectonic stage. The Noreliai–Ðunkiðkiai– Paliukø–Pakauðiø struktûrinës nosys ir kt. Dagilinë struc-tural uplift, separating the Birþai and the Kadangi Tatulos svitos gipsingø uolienø sluoks- Pasvalys active karst areas, is the largest positive structure. niai, dengiantys Kupiðkio svitos uolienas, kartoja jos Among smaller structures we can mention the Staèiûnai– kraigo konfigûracijà, neabejotina, kad tai daugiausia Baukai–Smilgiai–Daujënai, Paliukai–Pakauðiai structural lëmë Tatulos svitos gipsingø sluoksniø paplitimà, jø uplifts, etc. pjûvio detalumà, kartu ir skirtingà karstiniø pro- The gypsiferous rocks of the Tatula Formation, overlying cesø ir reiðkiniø formavimosi intensyvumà. the rocks of Kupiðkis Formation, repeat the top configuration of the latter. This undoubtedly predetermined the distribution of gypsiferous layers of the Tatula Formation, the comple- teness of the section and a different development intensity of karst processes and phenomena.

V. Mikulënas, V. Marcinkevièius, Geological Survey of Lithuania

26 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Saugomø teritorijø geologinis kartografavimas: Þemaitijos nacionalinio parko kvartero geologinis-geomorfologinis þemëlapis 1:20 000 masteliu

R. Guobytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Sudarytas Þemaitijos nacionalinio parko 1: 20 000 Geological mapping of protected mastelio kvartero geologinis-geomorfologinis areas: Quaternary geological þemëlapis. Unikalios ðiaurvakarinës Þemaièiø aukðtumos dalies geomorfologijos kontrastai ypaè geomorphologic map of the iðryðkëjo detalaus mastelio þemëlapyje. Parko Þemaitija National Park, scale teritorijoje iðsiskiria keli ryðkûs geomorfologiniai 1:20 000 vienetai: Plateliø tarpplaðtakinis duburys ir já supantys keimø ir plokðèiakalviø masyvai; Varduvos The Quaternary geological geomorphologic map at a scale ir Sruojos ledyno lieþuviø dubumos su Getauèiø of 1:20 000 has been compiled for the Þemaitija National marginaliniø gûbriø ruoþu priekyje ir iðkiliu Park. The contrasting geomorphological features of this Jazdauskiðkiø plokðèiakalviø masyvu tarp jø; unique northwestern part of Þemaitija Highlands have been Bartuvos ir Minijos ledyniniø lieþuviø kalvoti fully revealed in this detail map. Several geomorphological pakraðtiniø dariniø ruoþai (vakarinëje parko dalyje). units are prominent in the park area: the Plateliai interlobate Þemëlapyje parodytos teigiamos ir neigiamos reljefo depression with surrounding kames and plateau-like hills, the formos: ávairios genezës ir aukðèio kalvos, gûbriai, ðlaitai, griovos, raguvos, slëniai, glaciokarstinës Varduva and Sruoja depressions of glacier tongues with dubës, plokðèiakalvës, ozai, keimai, kurie ypaè outstanding Jazdauskiðkiai flat-topped hills, as well as the bûdingi Ðarnelës apylinkëms. Iðryðkintas tankus Bartuva and hummocky moraine belts in the west. A laikinai poledynmetyje egzistavæs eþerynas su great number of different, both positive and negative, relief didþiuliu Plateliø eþero duburiu centre. Daugelio forms were shown on the map: flat-topped hills, eskers, kames, buvusiø eþerø dubenyse ðiandien plyti pelkës. hills of various origin and height, ridges, slopes, ravines, Naudingøjø iðkasenø registre dabar yra ðeði gullies, valleys, glaciokarst holes, etc. A dense net of former neeksploatuojami durpynai: Ðarnelës (Paparèiø), lakes that existed temporarily in the post-glacier time with the Prakastuvos prûdo, Burgio, Dvarlaukio, Endriuð- huge Plateliai depression in the middle was revealed. Many of kaièiø tyrø ir Juodpelkës. Berþoro eþere ir jo pakran- these former lake troughs are occupied by marshes nowadays. tëse yra sapropelio telkinys. Two explored gravel (Jogaudai and Gegrënai), four Parko teritorijoje dar prieð já ásteigiant buvo gravel and sand (Þalnierkalnis, Jogaudai, two areas, and iðþvalgyti du þvyro (Jogaudø ir Gegrënø), keturi Visvainiai), one sand and gravel (Barstyèiai), and one sand þvyro ir smëlio (Þalnierkalnio, Jogaudø (du sklypai), (Alkai) deposits as well as two (Platakiai and Gegrënai) clay Visvainiø), vienas (Barstyèiø) smëlio ir þvyro, vienas deposits are known in the park area. Small digging places for (Alkø) smëlio bei du (Platakiø ir Gegrënø) molio sand and gravel were found in the park area (see photo). telkiniai. Dabar jie neeksploatuojami. Taèiau vietos In the park, 12 nature monuments are known, among þmonës tai vienur, tai kitur vis dar pasikasa smëlio them 2 hydrogeological (Pilelis and Plokðèiai springs), Pûkðtë ir þvyro savo reikmëms (þr. nuotraukà). hill (geomorphologic), 5 hydrographic (Auksalë and Parke yra 12 gamtos paminklø: du hidrogeo- Kreiviðkiai peninsulas and Briedsalë, Verðis and Pilis islands loginiai (Pilelio ir Plokðèiø ðaltiniai), Pûkðtës kalnas in Lake Plateliai), and 4 botanical ones. The Vengalis and (geomorfologinis), penki hidrografiniai (Plateliø eþero Jonuðas springs, the Praraja (Pragaras) glaciokarst hole and Auksalës ir Kreiviðkiø pusiasaliai bei Briedsalës, an erratic boulder with an Evil footstep are also included in Verðio ir Pilies salos) ir keturi botaniniai. Lietuvos the Geotopes Database of Lithuanian Geological Survey. geologijos tarnybos Geotopø duomenø bazëje In the geological geomorphological map, a detail infor- randame dar ir Vengalio bei Jonuðo ðaltinius, mation on the origin of the relief forms, their composition and Prarajos (Pragaro) duobæ ir Akmená su velnio pëda. apparent age is given. The information will serve as a basis Sudarytame parko teritorijos geologiniame- for a proper evaluation of each relief form. In the future, the -geomorfologiniame þemëlapyje pateikta detali Ðarnelë and Rotinënai eskers should be mentioned along with informacija apie parko reljefo formø kilmæ, the Gardai esker. Moreover, kames and glaciokarst holes on

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 27 GEOLOGICAL MAPPING medþiaginæ jø sudëtá, nurodytas santykinis jø amþius. the Paplatelë and Plokðèiai massifs, a unique belt of the Tai padës tinkamai ávertinti kiekvienos reljefo formos Getauèiai parallel marginal ridges, a pile of erratic boulders paþintinæ ir gamtosauginæ vertæ. Ateityje greta Gardø near the Gilaièiai mound, etc. are highly recommended to pelnytai turëtø bûti minimi ir Ðarnelës bei Rotinënø visit. The above-mentioned sites should be included into the ozai, lankytojø dëmesio yra verti Paplatelës ir Plokðèiø database of Geotopes at Geological Survey of Lithuania, while masyvø keimai bei glaciokarstinës dubës, unikalus the most valuable of them could acquire a status of nature Getauèiø paraleliø marginaliniø gûbriø ruoþas, monuments. rieduliø krûsnis netoli Gilaièiø alkakalnio ir kt. Ðie The map is supplemented with a list of representative objektai turëtø bûti átraukti á LGT Geotopø duomenø sites, areas and tourist paths. bazæ, o vertingiausi jø galëtø ágyti gamtos paminklo statusà. R. Guobytë, Prie þemëlapio pridëtas rekomenduojamø lanky- Geological Survey of Lithuania tinø vietø ir paþinimo takø sàraðas.

Nuotrauka: Vietos þmonës tai vienur tai kitur Photo: Local people still mine sand and gravel vis dar pasikasa smëlio bei þvyro in the park area

Nuotrauka: Keimai Ðarnelës apylinkëse Photo: Kames of the Ðarnelë

28 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

Lietuvos karsto ir nuoðliauþø inventorizacija

S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

1997–2003 metais vykdant projektà „Lietuvos Inventory of karst and landslide karsto ir nuoðliauþø informacinës duomenø bazës phenomena in Lithuania sukûrimas“ buvo tiriami pavojingiausi þmogaus ûkinei ir inþinerinei veiklai geologiniai procesai ir reiðkiniai – karstas ir nuoðliauþos. Projekto darbø In the period 1997–2003, the project “Database of karst and metu buvo sukaupti Ðiaurës Lietuvos karstinio landslide phenomena of Lithuania” was performed in order rajono geologiniai, hidrogeologiniai ir inþineriniai to explore the most dangerous geological processes and geologiniai duomenys, lemiantys karsto forma- phenomena such as karst and landslides causing many vimàsi. Á Valstybinës geologinës informacijos problems for the stability of buildings and constructions. In sistemos posistemæ „Græþiniø registras“ ávesta this period the geological, hydrogeological and engineering- kompleksinio inþinerinio geologinio ir hidro- -geological data on karst development conditions in the North geologinio kartografavimo M 1:50 000, detaliø Lithuanian karst area were accumulated. inþineriniø geologiniø tyrinëjimø ir naudingøjø The maps of karst development conditions, scale 1:50 000 iðkasenø paieðkos objektø 628 græþiniø pjûvio (the map of cover thickness and lithological composition of iðsamus apraðymas. Á posistemes „Geochemija“ ir karstified rocks, structural map of the Upper Devonian „Hidrochemija“ ávesti ðiø objektø gruntø ir uolienø Kupiðkis Formation, distribution map of karst sinkholes, and cheminës, petrografinës, granuliometrinës analiziø, tectonic map at a scale of 1:100 000 of the North Lithuanian fizikiniø ir mechaniniø savybiø laboratoriniø ir karst area) and their explanatory note were compiled. lauko tyrimø bei vandens cheminës analizës 113 new sinkholes have been inventoried during duomenys (daugiau kaip 2000 tyrimø). fieldwork on this project in the North Lithuanian karst area, Remiantis sukauptais duomenimis buvo sudaryti as well as 35 landslides in the valley slopes of the rivers Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiø Neris, Vilnia and their tributaries in the Vilnius city and 38 uolienø dangos storio ir litologinës sudëties, landslides in the valley slopes of the rivers Nemunas, Neris, virðutinio devono Kupiðkio svitos kraigo struk- Jiesia and their tributaries in the Kaunas city have been tûrinis ir smegduobiø paplitimo M 1:50 000 þemëla- examined. piai, taip pat tektoninis-neotektoninis þemëlapis The most recent sinkholes occur at the land surface around M 1:100 000 bei parengti jø aiðkinamieji raðtai. Karajimiðkis and Mantagailiðkis villages near Birþai; 84 new Ðio projekto lauko darbø metu inventorizuota mostly small and shallow sinkholes occur around those 113 smegduobiø Ðiaurës Lietuvos karstiniame villages. 29 solitary sinkholes occur in the Pasvalys town, rajone, 35 nuoðliauþos Vilniuje, Neries ir jos intakø around Ðlepðèiai, Juodeliai, Kirdonys, Naciûnai, Dràseikiai slëniø ðlaituose, bei 38 nuoðliauþos Kaune, Nemuno villages in the Birþai district, and around Manikûnai, ir Neries bei jø intakø slëniø ðlaituose. Kurpalaukis, Pumpënai villages in the Pasvalys district. Daugiausia naujø smegduobiø (84), daþniausiai Oval or round, small or medium size sinkholes (2.4–15 m nedideliø ir negiliø, yra nedideliame sukarstëjusiame wide and 1.3–21 m deep) of conic and bowl forms are most plote Karajimiðkio ir Mantagailiðkio kaimø frequent. Most of the sinkholes are dry and open. apylinkëse. Pavieniø smegduobiø (29) atsirado The biggest sinkholes that caused most trouble appeared Pasvalio mieste ir Pasvalio rajone – Manikûnø, on June 13, 1999 (its depth was 14 m, diameter 18 m) in Kurpalaukio ir Pumpënø kaimuose, taip pat Birþø Pasvalys town, Þalioji street between the private brick houses rajone – Ðlepðèiø, Juodeliø, Kirdoniø, Naciûnø ir No. 9 and 11. Both houses became unsuitable for living. Dràseikiø kaimuose. Naujos smegduobës daþniausiai Landslides in the Vilnius city occur on valley slopes of yra piltuvo, reèiau – dubens formos, ovalios ir the rivers Neris, Vilnia, Vokë ir Rieðë. The height of slopes

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 29 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER apvalios, nedidelës ir vidutinës. Jø skersmuo nuo reaches 30–50 m and the slope inclination 35°–55°. Twenty 2,4 m iki 15 m, o gylis – nuo 1,3 m iki 21 metro. landslides occurred on valley slopes of the river Neris near Didþiausia ir daugiausiai þalos padariusi smeg- Kryþiokai, between Oþkiniai–Valakupiai and near duobë atsirado 1999 06 13 (gylis – 14 m, skersmuo – Karoliniðkës and Bukèiai. Ten landslides occurred on slopes 18 m) Pasvalio mieste Þaliojoje gatvëje tarp dviejø of the Vilnia river valley between Rokantiðkës and Markuèiai. gyvenamøjø namø Nr. 9 ir Nr. 11. Abu namai tapo Landslides in Kaunas are found on the whole territory of netinkami gyventi. the city on the slopes of valleys of the rivers Nemunas, Neris, Vilniaus mieste nuoðliauþos daþniausiai Jiesia and rivulets Marvelë, Sëmena, Verðva, Girstupys. The formuojasi aukðtuose (30–50 m aukðèio) ir staèiuose height of slopes reaches 20–60 m, slope inclination is 35 °– (35–55 ° statumo) Neries ir Vilnios, reèiau – Vokës ir 60 °. Twelve landslides occured on the coasts of the Kauno Rieðës upiø slëniø ðlaituose. Daugiausia nuoðliauþø – Marios water reservoir between Palemonas and Armaliðkiai. per 20 aptikta Neries slënyje ties Kryþiokais ir Landslides are often active or quite formed, small (10– Oþkiniø–Valakupiø ruoþe, taip pat ties Karoliniðkëmis 80 m3) and medium (225–940 m3) size. Four big landslides ir Bukèiais. Per 10 nuoðliauþø uþfiksuota Vilnios (3000–13750 m3) were found on the right slope of the river slënyje Rokantiðkiø–Markuèiø ruoþe. Neris valley near Kryþiokai and Turniðkës in Vilnius. Eight Kauno mieste nuoðliauþos iðsibarsèiusios visoje big landslides on the right slope of the Girstupis rivulet teritorijoje. Jos daþniausiai susiformuoja maþesniø valley, on the right slope of the Nemunas river valley near upeliø – Jiesios, Marvelës, Sëmenos, Verðvos, Girs- Verkiai Street, etc. were found in Kaunas. Landslides cause tupio, reèiau – Nemuno ir Neries upiø slëniø bei much loss to the economy by damaging buildings, roads, griovø ðlaituose, kuriø gylis kinta nuo 20 m iki engineering systems. The landslide that happened in Vilnius 60 m, o polinkio kampas – nuo 35 ° iki 60 °. Dvylika on August 11, 2000 was one of the biggest in the last decade. nuoðliauþø uþfiksuota Kauno mariø krantuose Its volume on the slope of the Dvarèia rivulet was 24,000 m3. Palemono–Armaliðkiø ruoþe. Engineering communications and two stores of ceramic goods Nuoðliauþos daþniausiai yra ðiuolaikinës were destroyed. aktyvios arba galutinai susiformavusios, nedidelës Landslides occur most frequently in the unstable sections (10–180 m3 tûrio) ir vidutinës (225–940 m3 tûrio). of slopes due to erosional processess, when the basic frontal Keturios didelës nuoðliauþos (3 000–13 750 m3 tûrio) part of a slope is washed out by a water stream and the aptiktos Vilniuje, Neries slënio deðiniajame ðlaite steepness of slopes increases up to the stability limit. ties Kryþiokais ir Turniðkëmis bei aðtuonios didelës The most unstable slopes are composed of glacial loam nuoðliauþos – Kauno mieste – Girstupio upelio with interbeds of intertill, most often clay, silty loam and slënio deðiniajame ðlaite ties Slënio gatve, taip pat sandy deposits or incompletely dense artificial soils. The Nemuno slënio deðiniajame ðlaite ties Verkiø gatve influence of surface and underground water determines ir kitur. Didþiausia nuoðliauþa per pastaràjá deðimt- changes in the consistency and strength parameters of clayey metá susiformavo Vilniuje 2000 08 11 Dvarèios soils. A high inclination of slopes, the heterogeneity of their upelio slënio ðlaite, kurá sudarë iki 12,5 m storio structure and groundwater seepage affect the soil in the basic technogeninis gruntas. Nuoðliauþos tûris frontal part of a slope and cause landslides. Landslides occur 24 000 m3. Buvo sugriauti du sandëliai ir suardyti most frequently in places exposed to technogenic activities. inþineriniai tinklai. Landslides and sinkholes are particularly dangerous when Vilniaus ir Kauno miestuose nuoðliauþos they develop in urban territories. In the last decade the loss daþniausiai atsiranda nestabiliuose upiø eroduoja- due to these geological processes and phenomena comprised muose ðlaitø ruoþuose, kuriuose iðplaunama over 9 million litas. In the future the loss can be avoided if kontraforsinë ðlaitø dalis ir ðlaitø statumas didëja detailed engineering geological investigations are carried out iki stabilumo ribos. Slëniø ðlaitø geologinë sandara before planning any kind of construction in the North yra ypaè palanki formuotis nuoðliauþoms ten, kur Lithuanian karst area or in river valley slopes. pjûvyje slûgso moreninis priemolis ir priesmëlis, turintis þemo stiprumo juostuotø moliø ir dulkingø S. Bucevièiûtë, V. Mikulënas, priemoliø bei neatspariø mechaninei sufozijai Geological Survey of Lithuania smulkiø ir dulkingø smëliø tarpsluoksniø. Dël pavirðinio ir poþeminio vandens srautø ðlaite pasikeièia molingø gruntø konsistencija arba vyksta gruntø mechaninë sufozija. Nuoðliauþø daþniausiai atsiranda ten, kur gamtiðkai natûrali aplinka yra paveikta ûkinës veiklos.

30 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Nuoðliauþø ir smegduobiø atsiradimas yra ypaè pavojingas urbanizuotose teritorijose. Per pastaràjá deðimtmetá apskaièiuoti ðiø geologiniø procesø ir reiðkiniø padaryti nuostoliai yra daugiau kaip devyni milijonai litø. Ateityje nuostoliø galima iðvengti, jeigu në vienas statybos ar ûkinës veiklos projektas ðlaituose ir statiniø projektas karstiniame rajone nebûtø sudaromas be inþineriniø geologiniø tyrimø, o statinius eksploatuojant bûtø laikomasi pateiktø remiantis tyrimø medþiaga rekomendacijø.

Geotopø duomenø bazë (DB)

V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

Geotopø inventorizavimo ir duomenø bazës suda- rymo projektas vykdomas nuo 1995 metø. Dabar The geotopes database ðioje duomenø bazëje saugoma informacija apie 376 support project geologinius ir geomorfologinius, hidrogeologinius gamtos objektus. The geotopes inventory and the compilation of the database Kartu su Geologinës informacijos skyriaus “Geotopes of Lithuania” is in progress since 1995. At present, specialistais atnaujinti 376 geotopø duomenys ir the database contains information on 376 geologic, geomorp- patobulinta pateikimo LGT interneto svetainei forma. hologic, hydrogeologic sites of Lithuania. 2003 metais ádëti 16 geotopø duomenys. Last year data on the geotopes became accessible on the Bendradarbiauta su Valstybinës saugomø web site of Geological Survey of Lithuania. During 2003, teritorijø tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus data on 16 new geotopes were entered into the database and specialistais siekiant patikslinti geologiniø gamtos 7 new geotopes were inventoried in Birþai, Alytus, Varëna, paveldo objektø duomenis ir pateikti kuriamam Kupiðkis districts. Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø valstybës The outstanding geologic, geomorphologic, hydro- kadastrui. geologic sites of inanimate nature generally called geotopes Inventorizuoti septyni nauji geotopai: Birþø are geological objects most interesting from the geoscientific rajone – Geologø duobë; Alytaus rajone – Pasakø point of view. Most of them are legally protected monuments akmuo, riedulys „Kiðkio baþnyèia“; Varënos rajone – of nature, the other part of geotopes are worthy of State Du akmenys su „Jauèio pëda“, Ûlos atodanga, Bobos protection. daþo ðaltinis; Kupiðkio rajone – Þaideliø akmuo. Geotopai – geologiniai, geomorfologiniai, hidro- geologiniai gamtos objektai, ádomûs ir vertingi V. Mikulënas, mokslui ir paþinimui. Dauguma jø jau turi gamtos Geological Survey of Lithuania paveldo objektø statusà, kiti yra verti bûti saugomi.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 31 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinës sistemos pildymas

J. Ðugalskienë, R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyboje 2003 metais buvo Inventory of pollution sources and vykdoma keletas projektø, skirtø sisteminti creation of information system informacijà apie potencialius geologinës aplinkos tarðos þidinius. Parengta projekto „Informacijos Several projects devoted to creation of the pollution sources apie Joniðkio rajono geologinës aplinkos tarðos information system were in progress in 2003. The report on þidinius perkëlimas á kompiuterinæ informacinæ the project “Transfer of the information on pollution sources sistemà“ ataskaita ir sudarytas Joniðkio rajono of Joniðkis district to the information system” was completed potencialiø tarðos þidiniø þemëlapis M 1:50 000. and the map at a scale 1:50 000 of Joniðkis district pollution Informacija apie 326 potencialius tarðos þidinius sources was compiled. Information on 326 potential pollution Joniðkio rajone ádëta á duomenø bazæ. sources was transferred to the information system. Pradëtas vykdyti 2003–2005 metø projektas The project “Creation of the pollution sources information „Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinës system” for the period 2003–2005 was launched. Data on sistemos pildymas“. Geologijos fonde surinkti pollution sources of Kupiðkis and Rokiðkis districts were duomenys apie Kupiðkio ir Rokiðkio rajonø poten- collected in Geological Archive and the pollution sources cialius tarðos þidinius. Iðanalizuoti 54 Rokiðkio ir were inventoried in the field. A preliminary risk assessment of 27 Kupiðkio rajonø þemës naudojimo planai each object was performed. There were 260 pollution sources M 1:10 000 ir visi juose paþymëti potencialûs tarðos inventoried in Kupiðkis district and 395 in Rokiðkis district. þidiniai perkelti á topografinius þemëlapius The information system was supplemented with the data M 1:50 000. Remiantis þemës naudojimo planais from pollution source inventory questionnaires of different sudaryti Kupiðkio ir Rokiðkio rajonø potencialiø companies (mostly petrol stations). In 2003, information from tarðos þidiniø sàraðai. Surinkti fondiniai duomenys 45 questionnaires was transferred to the information system. apie minëtø rajonø potencialius tarðos þidinius. The structure of the system was improved with the Tarðos þidiniai inventorizuoti lauko darbø metu. purpose to make its use more convenient and the analysis of Inventorizuota 260 potencialiø tarðos þidiniø data more detailed. Kupiðkio rajone ir 395 – Rokiðkio rajone. Preliminariai Data on 2 814 pollution sources were stored in the ávertintas objektø pavojingumas geologinei aplinkai. information system by the end of 2003. Lauko darbø metu paimti keturiø ðaltiniø vandens mëginiai cheminei analizei. Ásigaliojus Pavojingø medþiagø iðleidimo á poþe- J. Ðugalskienë, R. Kanopienë, miná vandená inventorizavimo ir informacijos Geological Survey of Lithuania rinkimo tvarkai (Valstybës þinios. 2003, Nr. 17-770), subjektai, vykdantys ûkinæ veiklà, pateikia LGT potencialiø tarðos þidiniø inventorizavimo anke- tas-deklaracijas. Ðiø dokumentø duomenys ávedami á kompiuterinæ informacinæ sistemà. 2003 metais ávesta 45 anketø-deklaracijø duomenys (daugiausia degaliniø). Pildant informacinæ sistemà pasikeitë jos struktûros reikalavimai, todël 2003 metø spalio– gruodþio mën. sistema buvo patobulinta. Pataisymai padaryti, kad bûtø patogiau vartoti informacijà, vykdyti tikslesnæ duomenø analizæ. 2003 metø pabaigoje kompiuterinëje infor- macinëje sistemoje saugoma informacija apie 2 814 potencialiø tarðos þidiniø.

32 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Poþeminio vandens telkiniø duomenø bazës (DB) formavimas

R. Radienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Siekiant racionaliai naudoti poþeminio vandens Databank of groundwater iðteklius ir valdyti jø apsaugà bûtina turëti resources informacijà apie iðgaunamo vandens kieká ir jo kaitos tendencijas. Poþeminio vandens iðtekliø naudojimà To ensure a rational use of groundwater and the management ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Lietuvos of groundwater protection, it is essential to dispose of Respublikos teisës aktai, suderinti su ES direktyva, information on the quantity of the extracted water and nustatanèia veiksmø vandens politikos srityje tendencies of its changes. The use of the groundwater resources pagrindus (2000/60/EB). Siekiant ágyvendinti teisës and the related actions are regulated by the Lithuanian laws aktø reikalavimus, 2001 metais buvo pradëtas pro- and regulations as well as by other legal acts complying jektas „Poþeminio vandens telkiniø DB formavimas“. with the EU directive establishing a framework for Ðio projekto metu buvo pradëta pildyti 1996 Community action in the field of water policy (2000/60/ metais suprojektuotà poþeminio vandens iðtekliø EC). For implementation of these regulations in 2001, the posistemæ ir padëti tolesnio ðios posistemës plëtojimo project “Formation of databank of groundwater resources” ir sëkmingo jos naudojimo pamatai. has been launched. Vykdant ðá projektà á Poþeminio vandens iðtekliø In this project, the groundwater resources subsystem, posistemæ buvo átraukta 664 poþeminio vandens which was designed in 1996, was started entering and the telkiniai, ið jø 651 gëlo geriamojo vandens ir 13 mine- basis for the future development and successful use of this ralinio vandens (þr. pav.). Ið 664 registre uþregistruotø subsystem was established. Within this project, in total 664 telkiniø 126 telkiniai (122 gëlo vandens ir 4 mine- groundwater waterworks were registered in the groundwater ralinio) uþregistruoti naudojant poþeminës resources subsystem; 651 of them supply fresh drinking water hidrosferos monitoringo programø duomenis. 156 and 13 mineral water. From 664 waterworks registered in telkiniø duomenys automatiðkai perkelti ið prieð tai the register, 126 (122 of fresh groundwater and 4 of mineral naudotos programos. Likusiø posistemëje uþregist- groundwater) were registered using data of the underground ruotø 382 telkiniø pasø duomenys buvo suvesti ið hydrosphere monitoring programs. Data of 156 waterworks gautø poþeminio vandens gavybos ataskaitos were automatically transferred from the previously formed formø 1-PV, jas vandens gavybà vykdanèios ámonës databases. General information on the remaining 382 (iðgaunanèios gëlo geriamojo vandens daugiau nei waterworks registered in the groundwater resources subsystem 10 kub. m per parà ir mineralinio, pramoninio ir was entered from the groundwater abstraction reports 1-PV, gamybinio vandens nepriklausomai nuo kiekio) turi which once in a quarter shall be supplied to Lithuanian vienà kartà per ketvirtá pateikti Lietuvos geologijos Geological Survey by enterprises extracting groundwater tarnybai. (extracting 10 m3 of fresh drinking water more than per day 2001 metais informacijà apie iðsiurbiamo and mineral, industrial and technical groundwater vandens kieká pateikë 55 ámonës, eksploatuojanèios irrespective of the quantity). 240 vandenvieèiø. In 2001, information on the quantity of extracted ground- 2002 metais poþeminio vandens gavybos water was obtained from 55 enterprises operating 240 duomenis pateikë 62 ámonës, eksploatuojanèios 368 waterworks. dideles ir maþas ðalies vandenvietes. In 2002, information on the quantity of extracted ground- 2003 metais poþeminio vandens gavybos water was obtained from 62 enterprises operating 368 duomenis pateikë 129 ámonës, eksploatuojanèios 460 waterworks. vandenvieèiø. In 2003, information on the quantity of extracted ground- Pagrindinis ðio projekto rezultatas – suformuota water was obtained from 129 enterprises operating 460 Poþeminio vandens iðtekliø posistemë. Posistemei waterworks. tvarkyti sukurta ir LGT ádiegta kompiuterinë sistema, The main result of this project is the functioning ground- kurios pagalba galima tvarkyti poþeminio vandens water resources subsystem. For the management of this

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 33 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER telkiniø pasø duomenis, registruoti poþeminio subsystem, at Lithuanian Geological Survey there is a vandens gavybos ataskaitø 1-PV duomenis. computer system which supports the general information on Sukurtos funkcijos duomenø iðvedimui á reikalingo the management of groundwater waterworks, registration of formato bylas, vëliau ðiø duomenø analizei, jiems data from groundwater extraction reports 1-PV. The data can apdoroti galima naudoti kitas programas. be output to files in required formats, which later can be used Numatyta ðià duomenø bazæ toliau plëtoti ir for data analysis with other software programs. The further pildyti. development and completing of the database of the groundwater resources subsystem is planned.

R. Radienë, Geological Survey of Lithuania

Pav. Poþeminio vandens telkiniai Figure. Waterworks for groundwater supply

34 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Radioaktyviøjø atliekø laidojimo kompetencijos plëtra. Geologinës formacijos parinkimas. 2003 metø etapas

R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologinës formacijos parinkimas yra pirmasis Competence development in the geologiniø tyrimø, skirtø radioaktyviøjø atliekø area of radioactive waste disposal. (RA) laidojimui, etapas. Viena tyrimø dalis 2003 metais buvo vykdoma Selection of geological formation – Valstybës ámonës Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo the stage 2003 agentûra (RATA) uþsakymu, o antroji buvo skirta tarptautiniam bendradarbiavimui. Selection of the geological formation is the first stage of Tyrimais buvo siekiama: geological investigations for radioactive waste (RW) • nustatyti geologinius parametrus, kuriais repository construction. remiantis bûtø ávertintas geologiniø formacijø One part of the investigations in 2003 was performed tinkamumas laidoti radioaktyviàsias atliekas; according to the contract between Geological Survey of • susisteminti ir ávertinti ankstesniø tyrimø Lithuania (LGT) and State Enterprise Radioactive Waste rezultatus; Management Agency (RATA). Another part was devoted to • Lietuvos teritorijoje iðskirti RA laidojimo the international co-operation. apribojimø ir potencialiø formacijø paplitimo The tasks of the workings were: plotus; • to identify the geological parameters needed for • parinkti geriausiai iðtirtà geologinæ formacijà; evaluation of geological formations; • ádiegti ir parengti programinæ árangà geo- • to assess the available data and results of previous loginiø duomenø vizualizacijai; investigations, to perform the positive and the • ávertinti tarptautinæ radioaktyviøjø atliekø negative screening of the territory of Lithuania; laidojimo patirtá. • to select the most comprehensively investigated Lietuvoje tyrimai buvo vykdomi trimis kryptimis: geological formation; 1. Esamø duomenø apie potencialias geologines • to prepare software for geological data visualisation; formacijas ávertinimas; • to assess international experience in the field of 2. Programinës árangos (GDM – Geological Database investigations for RW disposal. Management) ádiegimas ir pritaikymas spræsti According to the contract, investigations were performed geologinius uþdavinius; in three directions: 3. RA laidojimo ribojimo teritorijø ir potencialiø 1. Assessment of available data on geological formations geologiniø formacijø paplitimo plotø iðskyrimas. potentially suitable for RW disposal. Tarptautinis bendradarbiavimas yra bûtinas 2. Installation of GDM (Geological Data Management) plëtoti kompetencijà RA laidojimo srityje. Lietuvos software and its adaptation for geological tasks. specialistai 2003 metais vykdë tarptautinius projek- 3. Positive and negative screening of the territory of tus, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir Lithuania for RW disposal. kursuose. Pagrindiniai uþsienio ðaliø partneriai yra The international co-operation is necessary for the organizacijos, vykdanèios tyrimus, skirtus RA competence development in Lithuania. In 2003, Lithuanian laidojimui, – Ðvedijos tarptautinis branduolinës experts of geology were performing international projects saugos projektas (SIP), Ðvedijos branduolinio kuro and participating in international workshops and courses. ir atliekø kompanija (SKB), Ðveicarijos RA laidojimo The main partners of international co-operation are: kompanija (NAGRA), TATENA meistriðkumo centrø Swedish International Project for Nuclear Safety (SIP); tinklas, Belgijos branduoliniø tyrimø centras (SCK– Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co (SKB); CEN). Geologinës formacijos parinkimas Lietuvoje Swiss National Cooperative for the disposal of Radioactive taip pat yra tarptautinio Ðvedijos SIP ir SKB bei Waste (NAGRA); IAEA Centres of Excellence; Belgian Lietuvos tyrimø organizacijø projekto dalis. Centre of Nuclear Investigations (SCK–CEN).

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 35 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Vertinant galimybes árengti giluminá RA kapi- Selection of geological formation for RW repository is nynà Lietuvoje, 2003 metais buvo susisteminti also part of the international project guided by SIP and SKB. ankstesniø tyrimø rezultatai ir iðskirta geriausiai The main results of the project in 2003 are: iðtirta geologinë formacija (triaso molis ir kristalinio • Assessment of available data was performed and the pamato uolienos), iðnagrinëtos potencialiø most comprehensively investigated geological geologiniø formacijø slûgsojimo sàlygos ir sudaryti formation was distinguished. skaitmeniniai þemëlapiai, iðskirti formacijø • The geological structure of potential formations was paplitimo plotai bei RA kapinyno árengimo apribo- studied and the digital maps were compiled. jimø teritorijos, Lietuvos geologijos tarnyboje • Positive and negative screening of the territory of ádiegta (GDM) programinë áranga, tarptautiniø Lithuania was performed. projektø, seminarø, kursø metu ugdyta Lietuvos • Software for geological data visualisation was installed specialistø kompetencija remiantis tarptautine and adapted. patirtimi. • Experience of other countries in the field of RW disposal Tyrimø etapo rezultatai pristatyti tarptau- was assessed during the international projects, tiniame seminare Dubingiuose ir bus panaudoti workshops and courses. tolesniems geologiniams tyrimams planuoti ir The results of the investigations were presented at the árengti RA giluminá kapinynà. international workshop in Dubingiai and will be used for the performing further investigations for RW disposal.

R. Kanopienë, Geological Survey of Lithuania

Baltijos regiono dirvoþemiø geocheminis atlasas

V. Gregorauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Ðiaurës Europos ariami dirvoþemiai: geocheminis Baltic Soil Survey: a Geochemical atlasas – unikalaus tarptautinio geocheminio karto- Atlas grafavimo projekto, inicijuoto 1996 metais, rezultatas. 2003 metais Vokietijos valstybinës geologijos During 1996–1997, agricultural soils from ten northern tarnybos iðleistame daugianacionaliniame atlase European countries (W-Belarus, Estonia, Finland, N-Germa- (Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L., ny, Latvia, Lithuania, Norway, Poland, W-Russia, and Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskiene V., Sweden) were sampled at about 750 sites. Two large 8-litre Lukashev V. K., Matinian N. N. & Pasieczna A., 2003. composite samples were taken from a ploughed field at each Agricultural Soils in Northern Europe: A Geochemical sample site. One sample was collected from the Ap-horizon, Atlas. Geologisches Jahrbuch, Sonderhefte, Reihe D, the ploughed layer, usually covering the depth of 0–25 cm, Heft SD 5, Schweizerbart’sche Verlagsbuchhandlung, and a second sample from the B-/C-horizon at an average Stuttgart: 279 p.) pateikiama beveik visø Baltijos depth of 50–75 cm. The sampling density was low – 1 site / jûros baseino valstybiø – Baltarusijos, Estijos, 2500 km2. The < 2 mm fraction of all 1 500 samples was Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, analysed for up to 62 chemical elements following ammonium Suomijos, Ðvedijos ir Vokietijos ariamø dirvoþemiø acetate-, aqua regia- and HF-extraction and for total element geocheminë sudëtis. concentrations by XRF. Electrical conductivity and pH (water Atlase pateikiamas 62 cheminiø elementø, pH extraction) and loss on ignition (LOI, 1030 °C) were deter- (rûgðtingumo–ðarmingumo rodiklio) ir organinës mined as additional parameters. For any of the employed medþiagos pasiskirstymas kultivuojamø dirvoþemiø methods, analysis of all samples was carried out in one ariamajame sluoksnyje (0–20 cm) ir podirvyje (50– laboratory (sample preparation in Geological Survey of 70 cm). Visi 1500 dirvoþemio mëginiø buvo surinkti Norway, XRF analysis in Federal Institute for Geosciences pagal analogiðkà metodikà, analizei parengti and Natural Resources of Germany, and all extractions were

36 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 1 pav. Bario kiekis amonio acetato (augalams prieinamas) Fig. 1. Concentration of barium in the different (amonium ir „karaliðkojo vandens“ iðtraukose, bendras kiekis HF acetate, aqua regia and HF) extractions and total XRF iðtraukoje ir nustatytas rentgenospektriniu metodu atskirø contents in the ploughing layer of soil in different ðaliø dirvoþemiø ariamajame horizonte, jo ir kiekio countries and its ratio to concentration in the subsoil podirvyje santykis

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 37 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Norvegijos geologijos tarnyboje, iðtirti ISO analysed at Geological Survey of Finland). standartiniais metodais Suomijos geologijos tarnybos The influence of geology, agriculture, pollution, ir Vokietijos geomokslø ir naudingøjø iðkasenø topography, marine aerosols and climate on the regional federalinio instituto laboratorijose, turinèiose distribution patterns are detectable on the geochemical maps tarptautinius sertifikatus, todël gauti geocheminiai of the Atlas. Geochemical patterns emerge for all elements in duomenys yra labai patikimi ir tarpusavyje spite of the low sampling density. On a regional scale, climate- palyginami. Nustatyti bendri elementø kiekiai related processes appear to have the greatest impact on the rentgenospektriniu metodu bei stipriø rûgðèiø (HF– measured element concentrations in the soils. Industrial

HNO3–HClO4–H2O2) iðtraukoje ir kiekiai „karaliðkojo pollution is regarded as a local process reaching no further vandens“ ir amonio acetato iðtraukose. Aiðkina- than 100–200 km from any source. The highest values for muosiuose tekstuose, gausiose lentelëse, grafikuose many elements are observed in the three Nordic countries, ir þemëlapiuose iðryðkinami ariamojo dirvoþemio Finland, Norway and Sweden. Differences in the observed sluoksnio ir podirvio elementø pasiskirstymo element concentrations of the TOP- (Ap-horizon) and BOT- atskirose ðalyse skirtumai bei atskleidþiami regio- layer (B-/C-horizon) are very small for most elements. Nine niniai geocheminiai dësningumai (1 pav.). elements and LOI are, however, generally enriched in the Nepaisant reto mëginiø tinklo (vienas mëginys ið TOP-layer: S (4x) – Cd (2.2x) – P (1.7x) – LOI (1.9x) – Se 2 500 km2, o Lietuva atlase pristatoma tik 26 kasi- (1.7x) – Pb (1.3x) – Zn (1.1x) – Bi (1.4x) – Sb (1.3x) – niais), geocheminiuose þemëlapiuose gerai perteikti Mn (1.2x) throughout the survey area. This enrichment can geologinës sàrangos nulemti regioniniai geocheminiai be linked both to natural processes and anthropogenic impact. dirvoþemiø skirtumai: daugumos elementø Differences in availability of elements expressed as percent pasiskirstymas yra bimodalus, iðskiriantis dvi of total concentrations are great from element to element and dirvoþemiø grupes, susiformavusias dviejuose often also from country to country. geologiniuose-tektoniniuose kompleksuose – On the maps of some elements an opposite geochemical Fenoskandijos skyde ir Rytø Europos platformoje. process, element depletion, is observed. The distribution of Elementø Al, Be, Ca, Cu, Ga, Na, P, S, Se, Si, Sr ir some elements in the arable soils on the calcareous daugelio kitø pasiskirstymas kultivuojamø sedimentary rocks of Lithuania and Latvia particularly clearly dirvoþemiø podirvyje ir ariamajame sluoksnyje indicates soil depletion there. 50–60% of calcium, magnesium priklauso nuo gamtiniø sàlygø – uolienø geologinës and 10% of potassium are depleted there from the arable sandaros, granuliometrinës dirvoþemio sudëties ir layer soil. organinës medþiagos kiekio (2 pav.).

2 pav. Bendras kalcio kiekis, nustatytas rentgenospektrine Fig. 2. Total value of calcium (XRF) in the ploughing analize, dirvoþemiø ariamajame (Ca TOP) ir poarmeni- layer (Ca TOP) and subsoil (Ca BOT) of arable soils niame (Ca BOT) horizontuose

38 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Virðutiniame ariamajame dirvoþemio sluoksnyje The Atlas data reveal the individual geochemical elementø kieká ir pasiskirstymà lemia ir kai kurie kiti properties of Lithuanian arable soils on the European gamtiniai (jûros aerozoliai) bei ypaè antropogeniniai background, reflect the anthropogenic changes in the veiksniai – industrinë tarða, þemës ûkio veiklos geochemistry of the ploughed soil layer versus the bottom intensyvumas ir pobûdis. S, Cd, Cu, As, Bi, Pb, Sb, Te layer and the proportion of bioavailable elements to a total of ir Zn lokalios ir regioninës anomalijos virðutiniame elements in a soil. dirvoþemio sluoksnyje sietinos su ávairia antropogenine tarða. Ávairios kilmës tarðos átakà ðiø V. Gregorauskienë, elementø pasiskirstymui rodo ir gerokai didesnis ðiø Geological Survey of Lithuania elementø kiekis virðutiniame dirvoþemio sluoksnyje nei podirvyje: S (4x) – Cd (2,2 k.) – P (1,7 k.) – Se (1,7 k.) – Bi (1,4 k.) – Pb (1,3 k.) – Sb (1,3 k.) – Mn (1,2 k.) – Zn (1,1 k.). Skirtingose ðalyse stebimi skirtingi tarðos lygiai: kadmiu ir cinku uþterðti visø ðaliø dirvoþemiai, Cd – ypaè Vokietijos ir Baltarusijos, Zn – ypaè Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos; o Cu – Vokietijos, maþiau Lenkijos ir Estijos; As – Vokietijos, Norvegijos ir Lenkijos; Sb – Vokietijos, Suomijos, Lietuvos ir Lenkijos; Te – Estijos; Pb – Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos (3 pav.). Atskirai reikëtø paminëti remiantis atlaso duomenimis kai kuriø elementø iðplovimà ið ariamojo dirvoþemio sluoksnio ir dël to atsi- randantá augalams prieinamø maisto medþiagø deficità. Tai ypaè ryðku Lietuvos ir Latvijos aria- muose dirvoþemiuose, susiformavusiuose karbona- tingose uolienose, kur ið derlingo ariamojo sluoksnio iðplaunama 50–60 proc. kalcio ir magnio bei apie 10 proc. kalio (1 pav.). Matyt, ðarminiø elementø iðplovimas ið ariamojo horizonto lëmë pastarojo rûgðtëjimà: Lietuvos ariamø dirvoþemiø ariamojo horizonto pH rodiklis yra vidutiniðkai 11 proc. maþesnis nei poarmeninio sluoksnio. Lietuvai atlaso duomenys yra labai vertingi keletu aspektø: • iðryðkina Lietuvos ariamøjø dirvoþemiø geocheminá individualumà Europos kontekstu; • parodo antropogeninius geocheminius virðu- tinio ariamojo dirvoþemio horizonto pokyèius natûralaus poarmeninio sluoksnio atþvilgiu; • palygina augalams prieinamø tiek naudingø, tiek kenksmingø elementø kieká su bendru elementø kiekiu dirvoþemyje.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 39 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER 3 pav. Bendras ðvino kiekis, nustatytas remiantis ICP-MS Fig. 3. Total value of lead (HF-extraction, ICP-HS) in the analize HF iðtraukoje, dirvoþemiø ariamajame (Pb TOP) ploughing layer (Pb TOP) and subsoil (Pb BOT) of arable ir poarmeniniame (Pb BOT) horizontuose soils

Poþeminio vandens valstybinis monitoringas 2003 metais

J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Poþeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradëtas National groundwater monitoring vykdyti dar 1946 metais, regioninis tinklas in Lithuania – 2003 suformuotas 1963 metais, vëliau modifikuotas 1995 metais ir 2001 metais. Iki 2001 metø darbai daugiau- Regular observations of groundwater levels and water siai buvo skirti gruntinio ir tarpmoreniniø vande- quality in Lithuania started in 1946. The regional monitoring ningøjø sluoksniø kokybës ir vandens lygio network was established before 1963 and modified in 1995 stebëjimams. Nuo 2001 metø monitoringo tinklas and 2001. Observations were organised to cover shallow ir programa iðplësti, daugiau dëmesio imta skirti and Quaternary confined aquifers till 2001, then the pagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjø monitoring network and the programme were extended in sluoksniø bûklës stebëjimams. Svarbiausios order to monitor the status of deep confined aquifers used for monitoringo gairës ir uþdaviniai átvirtinti „Poþeminio drinking water supply too. The main objectives and tasks of vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metø National Groundwater Monitoring are fixed in the “Strategy strategijoje“ (Valstybës þinios. 2002, Nr. 10-362) bei of groundwater use and protection for the period 2002–2010” Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatuose as well as in Statute (regulations) of National Environment (Valstybës þinios. 2002, Nr. 40-1514). Monitoring. 2003 metais monitoringo darbai tæsti pagal Monitoring in 2003 was continued according to the penkeriems metams (2001–2005) patvirtintà programme approved for a period of five years (2001–2005). programà. Monitoringo tinklas ir pati programa The distribution of the monitoring network is based on the organizuota remiantis Lietuvos teritorijoje iðskir- subdivision of the Lithuanian territory into four groundwater tomis balansinëmis hidrodinaminëmis sistemomis, flow systems where the main fresh groundwater resources kuriose susikaupæ pagrindiniai gëlo poþeminio are contained. The observations cover shallow as well as the vandens iðtekliai. Stebëjimai apima tiek gruntiná, main confined aquifers used for drinking water supply (Fig. 1).

40 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 tiek visus tiekti geriamàjá vandená naudojamus Routine monitoring tasks are water level observations in spûdinius vandeninguosius sluoksnius (1 pav.). drilled wells and water sampling for hydrochemical analysis. Monitoringo darbø kompleksà sudaro poþeminio Groundwater level observation data are used to describe vandens lygio matavimas græþiniuose ir vandens seasonal groundwater level fluctuations, to make prognosis mëginiø ëmimas bei jø hidrocheminë analizë. of minimal and maximal water levels, as well as to find

1 pav. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas Fig. 1. National groundwater monitoring

Pagal poþeminio vandens lygio stebëjimø duo- long- term changes in groundwater regime, to calculate water menis atliekama sezoniniø gruntinio vandens lygio balance (replenishment of resources). In 2003, the water level svyravimø – minimaliø ir maksimaliø lygiø prognozë, was measured in 125 observation wells situated in 40 vertinama ilgalaikë gruntinio vandens lygio kaita, stations. Water level was measured 3–5 times per month in poþeminio vandens iðtekliø balansas (pasipildymas). 90 wells (57 from them installed in shallow groundwater) 2003 metais vandens lygis stebëtas 40 postø and in the remaining 35 wells installed entirely into confined árengtuose 125 græþiniuose. Tris–penkis kartus per aquifers once per year. mënesá vandens lygis matuotas 90 græþiniø (57 ið jø á Groundwater samples were taken once a year from 188 gruntiná sluoksná). Likusiuose 35 græþiniuose á observation wells located in 121 stations. Hydrochemical spûdinius sluoksnius – vienà kartà per metus. analysis was done for chemical parameters (total hardness, Poþeminio vandens mëginiai imti ið 121 poste chemical oxygen demand), main anions (Cl, SO4, HCO3, esanèiø 188 græþiniø vienà kartà. Hidrocheminës CO3), cations (Ca, Mg, Na, K) and nutrients (NO2, NO3, analizës metu nustatyta bendrieji cheminiai rodikliai NH4, PO4). Before sampling the physico-chemical parameters (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato were measured (pH, Eh, conductivity, O2). Hydrochemical skaièius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO4, HCO3, CO3), data are used to assess the chemical status of shallow,

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 41 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai Quaternary confined and 11 pre-Quaternary confined aquifers

(NO2, NO3, NH4, PO4). Prieð paimant mëginá nustatyti (Table 1). Based on long-term monitoring data, it is possible kaitûs per laikà fizikiniai-cheminiai parametrai (pH, to foresee the trends in groundwater quality. As an example,

Eh, El. laidis, O2). Gauti duomenys apibûdina tendencies of nitrate concentration changes in shallow gruntinio, kvartero tarpmoreniniø ir 11 prekvartero groundwater of Lithuania during the last eight years (1995– spûdiniø vandeningøjø horizontø ir kompleksø 2003) could be presented (Fig. 2). Although the maximal poþeminio vandens kokybæ (1 lentelë). Ilgalaikiai acceptable concentration (MAC) for nitrates (50 mg/l) was stebëjimai leidþia vertinti ir cheminës bûklës kaità. exceeded only in three cases in 2003, a significant increase of Kaip pavyzdá galima pateikti nitratø kaitos per the concentration (> 10 mg/l) during this period was observed pastaruosius aðtuonerius metus (1995–2003) grunti- in 9 monitoring stations. Different tendencies of nitrate niame vandeningajame sluoksnyje tendencijas concentration changes depending on different land-use types (2 pav.). Nors didþiausia leidþiama koncentracija around an observation well are observed in most cases. Some

2 pav. Nitratø kaita gruntiniame vandenyje Fig. 2. Changes of nitrate concentration in shallow groundwater

(50 mg/l) 2003 metais buvo virðyta tik trijuose concern is caused by the fact that significant nitrate græþiniuose, þymus nitratø padidëjimas (> 10 mg/l) concentrations (though below MAC) are found regularly in nustatytas net devyniuose postuose. Tiesa, tame observation wells located in open-type wellfields of Lentvaris paèiame poste, atsiþvelgiant á græþinio aplinkà (pieva, and Varëna towns. dirbama þemë, miðkas), tendencijos skiriasi. National monitoring data were presented to European Susirûpinimà kelia iðliekanti padidëjusi nitratø kon- Environment Protection Agency according to the centracija (nors ir nevirðija ribiniø verèiø), nustatyta EUROWATERNET programme. Lentvario ir Varënos atvirose vandenvietëse. J. Arustienë, Valstybinio monitoringo duomenys pateikti Geological Survey of Lithuania Europos Sàjungos Aplinkos agentûrai pagal EUROWATERNET’o (Vidaus vandenø iðtekliø monitoringo ir informacijos tinklas) programà.

42 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Poþeminio vandens makrokomponentë sudëtis atskirose balansinëse hidrodinaminëse sistemose Chemical composition of groundwater in different hydrodynamic systems In numerator – 2003 mean value; in the denominator 1995–2003 25% and 75% quartile values Lentelë. Table. * skaitiklyje – 2003 metø vidutinë, vardiklyje 1995–2003 25% ir 75% kvartiliø reikðmës

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 43 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandens iðtekliø formavimuisi

J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

1999–2003 metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko Influence of climate on the projektà „Klimato pokyèiø átaka poþeminio vandens formation of groundwater iðtekliø formavimuisi“, kurio pagrindinis tikslas resources buvo iðanalizuoti gruntinio vandens lygio reþimà 1962–2001 metais ir ávertinti meteorologiniø sàlygø pokyèiø átakà gruntinio vandens lygio reþimo ir jo In 2003, Geological Survey of Lithuania performed the project iðtekliø formavimuisi. “Influence of climate on the formation of groundwater Pagrindiniai gruntinio vandens lygio reþimo resources”. Its aim was to analyse the shallow groundwater formavimosi dësningumai, jo iðtekliai Lietuvoje level regime in 1962–2001 and to evaluate the influence of ávertinti pagal ilgameèius gruntinio vandens slûg- changes of meteorological conditions on the formation of sojimo gylio matavimus 1946–1980 metais. Todël shallow groundwater regime and resources. ðiame darbe daugiausia dëmesio buvo kreipiama á The main regime regularities and resources of shallow dviejø pastarøjø dvideðimtmeèiø (1962–1981 metø groundwater in Lithuania were evaluated by long-term ir 1982–2001 metø) gruntinio vandens pavirðiaus shallow groundwater level measurements in 1946–1980. svyravimø ypatumus ir juos lëmusias prieþastis. Therefore the main consideration was the peculiarities of Ðiø dviejø dvideðimtmeèiø meteorologiniø shallow groundwater surface fluctuations in the last two sàlygø (oro temperatûros ir krituliø) palyginimas twenty-year periods (1962–1981 and 1982–2001) and their parodë, kad pastarasis dvideðimtmetis yra ðiltesnis consequences. ir drëgnesnis. Ypaè tai iðryðkëja ðaltuoju metu A comparison of the meteorological conditions (air tarpsniu. Pavyzdþiui, 1982–2001 metais vidutinë temperature and precipitation) of these two periods showed oro temperatûra þiemà yra net 1,6–2 °C aukðtesnë, that the second one was warmer and damper, especially in the o krituliø kiekis nuo 6 mm iki 55 mm didesnis nei cold period of the year. For example, the winter average air

1962–1981 metais. temperature in 1982–2001 was higher by 1.6–2 °C, the Pastarojo dvideðimtmeèio meteorologiniø sàlygø amount of precipitation was bigger by 6 to 55 mm than in pokyèiai labiausiai pasireiðkë molingø nuogulø 1962–1981. rajonuose, kur gruntinis vanduo yra moreniniame Changes of meteorological conditions in the last twenty priemolyje, priesmëlyje, limnoglacialiniame smëlyje. years are most pronounced in the regions of clayey deposits, Pavyzdþiui, ðiauriniuose ir centriniuose Lietuvos rajo- where shallow groundwater occurs in till loam, sandy loam, nuose, kur aeracijos zonos storis nevirðija dviejø glaciolacustrine sand. For example, in Northern and Central metrø, metø pradþioje ir pabaigoje (I–III mën. ir Lithuania, where the thickness of the aeration zone doesn’t IX–XII mën.) 1982–2001 metø gruntinio vandens exceed 2 m, the monthly average level at the beginning and vidu-tinis mënesinis lygis buvo beveik visu metru end of the year (I–III and IX–XII months) in 1981–2001 aukðèiau nei tas pats lygis ankstesniu dvideðimt- was by 1 m higher than in the previous twenty-year period meèiu (1962–1981 m.) (1 pav. A). Ðis dviejø dvide- (1962–1981) (Fig. 1 A). This difference holds true for much ðimtmeèiø lygiø skirtumas iðlieka ir slûgsant deeper shallow groundwater as well. But with increasing vandeniui gerokai giliau. Taèiau didëjant gruntinio the depth, the average monthly levels of the last twenty vandens slûgsojimo gyliui, pastarojo dvideðimt- years are much higher (by 0.5–1 m) only in the beginning of meèio vidutinis mënesinis lygis yra gerokai the year (January–April). The average monthly levels in the aukðtesnis (0,5–1 m) tik metø pradþioje (sausá– end of a year (in IX–XII months) of both periods differ less, balandá). Tuo tarpu metø pabaigoje (IX–XII mën.) though the water level in the last twenty years is higher by abiejø laikotarpiø vidutinio mënesinio lygio reikðmës several centimetres (Fig. 1. B). The average maximal yearly skiriasi kur kas maþiau, nors pastaruoju levels are much higher in the last twenty years also and dvideðimtmeèiu vandens pavirðius taip pat yra occur 0.5–2 months earlier, showing an increased shallow keliolika centimetrø aukðèiau (1 pav. B). Ðiek tiek groundwater recharge in the cold period of the year, especially aukðtesnis ir pastarojo dvideðimtmeèio vidutinis at the beginning of it.

44 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 maksimalus (aukðèiausias) metø lygis, jis buvo 0,5–2 In this period, seasonal fluctuations of shallow mënesiais anksèiau. Visa tai rodo, kad pastaràjá groundwater level were affected by hot and dry summers in dvideðimtmetá gerokai padidëjo gruntinio vandens such a way, that the minimal (lowest) level (in clayey mityba ðaltuoju metø tarpsniu ir ypaè metø deposits) in the last twenty years occurred 1–2 months later pradþioje. and water abated from some centimeters to almost 1 meter Tuo tarpu besikartojanèios karðtos ir sausos more than in 1962–1981, especially in areas with shallow vasaros gruntinio vandens sezoninius lygio water occurrence. This difference decreases with increasing svyravimus paveikë tiek, kad minimalus (þemiausias) the depth of water level (Fig. 1 A, B). lygis (molingose nuogulose) pastaràjá dvideðimtmetá The differences in water seasonal fluctuations in the areas stebimas 1–2 mënesiais vëliau, o vanduo nusenka of sandy deposits in the two periods are not so distinct. The nuo keliolikos centimetrø beveik iki vieno metro curves of the average monthly level of both periods are daugiau nei 1962–1981 metais. Ypaè tai iðryðkëja indentical. The shallow groundwater level almost in the rajonuose, kur vanduo slûgso palyginti negiliai. whole territory of the country where sandy deposits are Didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui, ðis widespread is higher from a few to a few dosen centimeters in skirtumas maþëja (1 pav. A, B). the second period (Fig. 1 C), except the West Lithuanian sea- Smëlingø nuogulø rajonuose tokiø ryðkiø coast region where the water level in the last twenty years skirtumø tarp nagrinëtø dviejø dvideðimtmeèiø has become deeper. However, the process of level fluctuations gruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimø nëra. there is identical in both periods (Fig. 1 D). Abiejø laikotarpiø vidutinio mënesinio lygio kreivës It became clear that in the last twenty years shallow yra identiðkos. Beveik visoje ðalies teritorijoje, kur groundwater resources in the cold period of the year were paplitusios smëlingos nuogulos, antruoju periodu more strongly influenced by increased infiltration recharge gruntinis vanduo slûgso nuo keliø iki than its decrease in the warm period of the year because of keliasdeðimties centimetrø aukðèiau (1 pav. C). evaporation. Therefore in 1981–2001 in the whole territory Iðimtis tik Vakarø Lietuvos pajûrio regionas, èia of the country, except the mentioned region of the Nemunas pastaràjá dvideðimtmetá vandens pavirðius yra delta, the average annual levels were higher than in the giliau nei ankstesniu periodu. Taèiau lygio svy- previous twenty-year period. ravimø eiga ir èia abiem periodais praktiðkai taip There is an approximately 30-year cycle of shallow pat yra identiðka (1 pav. D). groundwater level fluctuations in the long-term level Paaiðkëjo, kad pastaràjá dvideðimtmetá didesná fluctuations, characterized by two phases of level changes: poveiká gruntinio vandens iðtekliams turëjo increase (from 1969 to 1980–1982) and decrease (1980–1982). padidëjusi infiltracinë mityba ðaltuoju metu In the case of shallow groundwater level decrease, an tarpsniu nei jø sumaþëjimas dël iðgaravimo ðiltuoju approximately 2–4-year phase overdue is determined (Fig. 2). metø laikotarpiu. Dël to 1981–2001 metais visoje The average length of the increasing level phase is 12–15 ðalies teritorijoje, iðskyrus minëtà Nemuno deltos years, but in the case of level decrease its length is much regionà, vidutinis metinis lygis yra arèiau þemës longer, in some areas reaching 22 years. It seems that this pavirðiaus nei ankstesniuoju dvideðimtmeèiu. phase was over (in 1996–1997) in the areas with the aeration Ilgameèiø gruntinio vandens lygio svyravimø zone thickness less than 2 m, but in cases of aeration zone iðskirtas maþdaug 30 metø ciklas apibûdinamas thickness more than 5 m the phase of water level decrease dviem lygio kitimo fazëmis: lygio kilimo (nuo 1969 was not yet over (Fig. 2). metø iki 1980–1982 metø) ir lygio þemëjimo (nuo Though the decreasing level phase is coming to an end, 1980–1982 metø). Didëjant gruntinio vandens only in some stations the water levels decreased a little lower slûgsojimo gyliui, nustatytas maþdaug 2–4 metø than the long-term level. In other stations they are still higher fazës vëlavimas (2 pav.). than the long-term average. Besides, the average annual Vidutinë lygio kilimo fazës trukmë 12–15 metø, levels of the decreasing phase are much higher than of the lygiui þemëjant jos trukmë yra kur kas ilgesnë ir kai increasing phase. Undoubtedly it is an outcome of increased kuriuose rajonuose trunka net iki 22 metø. Panaðu, shallow groundwater recharge in the last twenty years, kad ji baigësi (1996–1997 metais) tik rajonuose, kur which lowered the intensity of decrease in the long-term level aeracijos zonos storis nevirðija dviejø metrø. Tuo decreasing phase and extended its length. It was confirmed tarpu esant aeracijos zonos storiui didesniam nei by the second period average yearly levels, which were higher 5 metrai, lygio þemëjimo fazë 2001 metais dar buvo than those of the first period almost in the whole territory of nepasibaigusi (2 pav.). the country.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 45 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER 1967–2001 1967–1980 1981–2001 1963–2001 1963–1980 1981–2001

1963–2001 1963–1980 1981–2001 1956–2001 1956–1980 1981–2001

1 pav. Gruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimø Fig. 1. Typical curves of shallow groundwater level tipinës kreivës seasonal fluctuations Molingose nuogulose, kai aeracijos zonos storis: In clayey deposits: thichness of aeration zone: A – less than 2 m; A – nevirðija 2 metrø; B – daugiau kaip 2 metrai. B – more than 2 m. Smëlingose nuogulose: C – rytinë ir pietinë Lietuvos In sandy deposits: C – Eastern and Southern Lithuania; D – the dalys; D – Nemuno þemupis lower Nemunas

Nors lygiø þemëjimo fazë artëja prie pabaigos, Thus balance of shallow groundwater was positively vandens lygis tik kai kuriuose postuose yra nukritæs influenced by changes of meteorological conditions, especially ðiek tiek þemiau daugiameèio lygio. Kituose postuose in the last twenty years. Though shallow groundwater was jis vis dar yra aukðtesnis uþ daugiametá vidurká. Be in shortage in summer time, especially in droughts, the to, þemëjimo fazës vidutinis metinis lygis yra gerokai increased infiltration recharge in the cold period of the year aukðèiau nei kilimo fazës. Neabejotinai, kad tai yra predetermined the positive total balance of shallow ground- padidëjusios gruntinio vandens mitybos, kuri water in 1982–2001 versus 1962–1981, so the shallow sumaþino lygio kritimo intensyvumà daugiametëje groundwater resources didn’t decrease but were replenished. lygio þemëjimo fazëje ir pailgino jos trukmæ, pastaràjá dvideðimtmetá rezultatas. Tà patvirtina ir antrojo laikotarpio vidutinis metinis lygis, kuris beveik J. Giedraitienë, visoje ðalies teritorijoje yra arèiau þemës pavirðiaus Geological Survey of Lithuania nei pirmuoju laikotarpiu. Taigi meteorologiniø sàlygø pokyèiai turëjo teigiamà átakà gruntinio vandens balansui. Ypaè tai iðryðkëjo pastaràjá dvideðimtmetá. Nors vasaromis, ypaè sausrø metu, gruntinio vandens stigo, taèiau padidëjusi infiltracinë mityba ðaltuoju metø tarps- niu lëmë, kad bendras gruntinio vandens balansas 1982–2001 metais, palyginti su 1962–1981 metais, buvo teigiamas, t. y. gruntinio vandens iðtekliai ne sumaþëjo, o pasipildë.

46 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 2 pav. Gruntinio vandens lygio svyravimø prognozinës Fig. 2. Forecast curves of shallow groundwater level kreivës fluctuation Slûgsant vandeniui gylyje: A – iki 2 metrø; B – intervale Depth to the groundwater level: A – less than 2 m; B – range 2–4 metrai; C – giliau 5 metrø; daugiametis 2–4 m; C – more than 5 m; long-term level lygis

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 47 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Poþeminiø sûrymø paplitimas Lietuvoje ir vertingøjø elementø koncentracijos

P. Gedþiûnas, B. Karmazinas, Lietuvos geologijos tarnyba

Pastaruosius deðimtmeèius susikaupë daug naujos Brines and concentrations of hidrogeologinës-hidrocheminës informacijos apie valuable elements in Lithuania prekvartero giliuosius vandeninguosius kompleksus, turinèius sûrymø. Turima informacija ir paskatino Geological Survey of Lithuania compiled a lot of hydrogeo- Lietuvos geologijos tarnybà susisteminti ir apiben- logical-hydrochemical data from various investigations drinti poþeminio sûrymo (mineralizacija > 35 g/l) concerning brines in deep pre-Quaternary aquifers during the paplitimo ir hidrocheminës sudëties formavimosi last decade. This was the reason for initiating a special project esminius aspektus, atsiþvelgiant á vertingøjø ir in order to generalize information on brines, especially those specifiniø elementø (Br, K, J, B) juose koncentracijas. rich in valuable elements, on their spreading and conditions Naudojantis fondine medþiaga ir kontroliniø of hydrochemical formation. Based on archive data and results hidrocheminiø tyrimø (2001 m.) naftos versloviø of additional hydrochemical investigations of petroleum wells, græþiniuose rezultatais bandyta nagrinëti sûrymo the hydrochemical tendencies of brine (M > 35 g/l) and extra (M > 35 g/l) ir ypaè stipraus sûrymo (M > 150 g/l) strong brine (M > 150 g/l) occurrence in the lower part of hidrochemines paplitimo tendencijas apatinëje the Paleozoic cover was analyzed and the possible zones of paleozojaus nuosëdinës dangos dalyje, kartu valuable elements’ spreading as well as their concentrations ávertinant galimus vertingøjø elementø iðplitimo in confined systems under the confining bed of the Middle arealus ir koncentracijas, susikaupusias spûdinëse Devonian Narva (D nr) were evaluated. sistemose þemiau vidurinio devono Narvos (D nr) 2 2 While implementing this project, a special hydrochemical vandensparos. database was formed, the data were systematized, their Suformuotame duomenø banke (DB) ádëta reliability evaluated and statistically analyzed. Data were fondinë hidrocheminë informacija, atliktas jos compiled from 450 drilled wells 253 m to 2564 m in depth. sisteminimas, patikimumo ávertinimas ir statistinë The most informative 329 analyses of water macrocompounds analizë. Panaudoti 450 ávairios paskirties giliøjø (from 486 reliably controlled analyses) were selected for græþiniø (253–2 564 m) duomenys. Ið 486 patikimai special mapping at a scale 1:400 000. The most representative patikrintø cheminiø vandens makrokomponentiniø sets formed for bromine (Br), iodine (I) and boron (B) comprised analiziø kaip labiausiai informatyvios sudaryti þemë- respectively 344, 296 and 124 reliable analytical values. lapiø (M 1:400 000) komplektà panaudotos 329. Ið Samples of brine water for additional hydrochemical specifiniø elementø pagal mikrokomponentæ analizæ analysis were taken after separation from 9 oil production didesnes imtis turëjo bromas (Br), jodas (J) ir boras wells as well as 5 samples from a total mixture coming from (B), atitinkamai naudojant statistines 344, 296 ir 124 a few wells (in 2001). Groundwater samples were analyzed patikimas jø nustatymo analitines vertes. for specific elements (Al, As, B, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Li, Mn, Ni, Pakartotinei specialiai hidrocheminei analizei buvo Pb, Sr, Ti, V, Zn, SiO , HPO ) and traditional macrocompounds paimti sûrymo mëginiai po separavimo ið devyniø 2 4 by Central Chemical Laboratory of Polish State Geological naftos græþiniø ir penki mëginiai ið keliø græþiniø Institite (PGI). bendro miðinio. Paimtuose sûrymo mëginiuose Lenki- Brine water separated from petroleum contains rather high jos valstybinio geologijos instituto (PIG) Centrinëje concentrations of bromine (Br) – 1.2–2.4 g/l, median value chemijos laboratorijoje nustatytas didesnis specifiniø 1.6 g/l, strontium (Sr) – 346–478 mg/l (industrial value mikrokomponentø (Al, As, B, Ba, Br, Cd, Co, Cr, Cu, Li, 300 mg/l) and potassium (K) – 623–895 mg/l, median value Mn, Ni, Pb, Sr, Ti, V, Zn, SiO , HPO ) kiekis ir þinomi 2 4 803 mg/l (industrial value 350–1000 mg/l). The concentration tradiciniai makrokomponentai. Separuotame ið of lithium (Li), even in zones of petroleum pools, is less than the naftos sûryme nustatyta nemaþa bromo koncentracija industrial value (10–20 mg/l) and is sufficiently stable (6.1– (1,2–2,4 g/l, mediana – 1,6 g/l). Nustatyta pakan- 6.7 mg/l, median value 6.4 mg/l). The concentration of barium kamai didelë stroncio (Sr) koncentracija, sudaranti (Ba) varies between 11–100 mg/l (median value 27.0 mg/l), 346–478 mg/l (pramoninë reikðmë – 300 mg/l) ir kalio boron (B) between 16–24 mg/l (median value 18.7 mg/l).

48 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 (K) koncentracija – 623–895 mg/l, esant 803 mg/l Generalised information was used to describe five main medianai (pramoninë – 350–1000 mg/l). Lièio aquifers of salt groundwater: the Middle–Lower Devonian koncentracija ir naftos telkiniø zonoje nëra priartëjusi (terrigenous), Silurian–Ordovician, Lower Ordovician– prie pramoninës kondicijos (10–20 mg/l) ir yra Cambrian, Cambrian–Vendian and Proterozoic confined pakankamai stabili 6,1–6,7 mg/l (mediana – 6,4 mg/ systems. Changes in the concentrations of valuable elements l). Separuotame sûryme bario (Ba) yra 11–100 mg/l were evaluated and hydrochemical maps describing the brines, (mediana – 27 mg/l), boro (B) – 16–24 mg/l (mediana – supplied with statistical correlation curves between 18,7 mg/l) koncentracijos (1 lentelë). hydrochemical indexes and values, were prepared.

1 lentelë. Ið naftos telkiniø paimti sûrymai (mëginiai tirti Lenkijos PGI chemijos laboratorijoje) Table 1. Brine taken from petroleum bodies (probes were investigated in chemical laboratory of Polish PGI)

Poþeminio vandens specifiniø elementø ir komponentø analizës rezultatø statistiniai rodikliai Statistical indexes of groundwater specific elements and components Rodikliai Mëginiø Vidurkis Mediana Minimumas Maksimumas Standartinis Indexes skaièius Average Median Minimum Maximum nuokrypis Number of Standard deviation probes Cl, g/l 14 127,14 1,30 110 140 10,690 Br, g/l 14 1,62 1,6 1,2 2,4 0,321 Cl/Br 14 80,8 81,8 58,3 116,7 15,206 Mg/Cl 14 0,027 0,027 0,020 0,030 0,0026 Na/Cl 14 0,225 0,222 0,197 0,256 0,0190 K/Cl 14 6,064 6,147 5,192 6,883 0,537 K/Br 14 0,489 0,473 0,352 0,746 0,098 Na, mg/l 14 28414,7 28208,5 27069 30608 885,862 B, mg/l 14 19,50 18,75 16,00 23,60 2,256 Ba, mg/l 14 49,02 27,05 10,80 99,60 34,568 Ca, mg/l 14 21274,1 19735,5 17462,0 27142,0 3366,8 Fe, mg/l 14 152,8 157,0 12,6 297,1 72,8 K, mg/l 14 771,8 803,0 623,0 895,0 100,1 Li, mg/l 14 6,41 6,4 6,1 6,7 0,182 Mg, mg/l 14 3390 3445 2353 3749 328 Mn, mg/l 14 15,99 13,18 8,51 27,83 5,875 SiO2, mg/l 14 21,21 21,00 11,00 32,00 4,886

Kaip ir visame Pajûrio regione, ið specifiniø The Cl–Ca–Na type of brine (median value of salinity sûrymo elementø didesne koncentracija iðsiskiria 62.7 g/l) prevails in the Middle–Lower Devonian terri- bromas (Br), stroncis (Sr) ir kalis (K). genous aquifer complex. The brines of higher concentration Susisteminus ir apibendrinus informacijà buvo with salinity between 75–100 g/l are spread as a belt from apibûdinti sûraus vandens turintys penki pagrindiniai the Latvian border across the territory of the Western vandeningieji kompleksai: vidurinio–apatinio devono Þemaièiai Plain to the lower reaches of the River Jûra. Only (terigeninis), silûro–ordoviko, apatinio ordoviko– bromine concentration approaches the industrial limit in the kambro, kambro–vendo ir proterozojaus spûdinës area limited by Klaipëda, Ðilalë and the Nemunas delta, its sistemos. Ávertinta iðtirpusiø vertingøjø elementø value exceeding 350 mg/l. koncentracijø kaita ir sudaryti sûrymus apibûdinantys Brine is spread sporadically in the Silurian–Ordovician hidrocheminiai þemëlapiai, hidrocheminiø rodikliø ir aquifer complex, its concentrations vary in a wide range, analièiø koreliacinio ryðio statistinës kreivës. the value of dry residue changes within 21.5–160 g/l Vidurinio–apatinio devono terigeniniame vande- (median value 76.0 g/l). Bromine concentrations are not high, ningajame komplekse vyrauja kalcio natrio chlori- especially in a water-rich structure in Middle Lithuania dinis sûrymo tipas (mediana pagal mineralizacijà (average value 250 mg/l, median value 238 mg/l). 62,7 g/l). Didesnës koncentracijos sûrymai, kuriø Strong brine of the Lower Ordovician–Cambrian mineralizacija 75–100 g/l, iðtásusia juosta nuo Latvijos aquifer complex (M 183–201 g/l) is widespread in the pasienio nusidriekia per visà Vakarø Þemaièiø lygumos seacoast territory. Bromine concentration (Br 0.5–1.1 g/l, teritorijà, pietryèiuose palei Nemunà pasiekdami patá median value 751 mg/l), as well as the concentrations of Jûros upës þemupá. Prie pramoninës kondicinës ribos

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 49 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER (250–500 mg/l) sûryme priartëja tik bromas, kurio other trace elements especially increase to the west from the koncentracija Klaipëda, Ðilale bei Nemuno delta Tvereèius–Ðvenèionys–Sudervë–Daugai–Merkinë line. The ribojamame plote virðija 350 mg/l. Silûro–ordoviko high value of dry residue (99–210 g/l, median 156 g/l) and vandeningasis kompleksas sporadiðkai talpina the low coefficient of sulphatization (median value 0.164) are pakankamai kaièios koncentracijos sûrymà, kurio sausa typical of this brine. The bromine concentration in the western liekana kinta plaèiu 21,5–160 g/l diapazonu (mediana – part of the country increases up to 1087 mg/l (median value 76,0 g/l). Bromo koncentracija, ypaè Vidurio Lietuvos 738 mg/l). The maximal bromine concentrations (1200– srityje esanèioje vandeningesnëje struktûroje, nëra 2400 mg/l) are observed in oil pools. didelë (vidurkis – 250 mg/l, mediana – 238 mg/l). The chemical composition of brines spread in the Apatinio ordoviko–kambro vandeningajame Proterozoic aquifer complex is almost analogous to that komplekse stiprûs sûrymai (M = 183–201 g/l) of the brines of the upper aquifer of Cambrian–Vendian intensyviau paplitæ didesnëje pajûrio teritorijoje. Á terrigenous rocks. Bromine concentration here varies from vakarus nuo Maþeikiø–Plungës–Jurbarko linijos ypaè 367 to 1063 mg/l (median value 654 mg/l). padidëja bromo (Br > 500 mg/l) koncentracija (Br = 0,5– Potential industrial bromine conditions (Br > 500 mg/l) 1,1 g/l, mediana – 751 mg/l) ir kitø mikrokomponentø have been found in the Lower Ordovician–Cambrian and in kiekis. Kambro–vendo vandeningajame komplekse the Cambrian–Vendian confined systems. Strong sodium ávairios koncentracijos sûrymai (M > 35 g/l) aptikti net chloride brines, enriched by bromine, are spread in a large pietryèiø Lietuvoje, á ðiaurës vakarus nuo Tvereèiaus– territory of West Lithuania. This territory extends to the west Ðvenèioniø–Sudervës–Daugø–Merkinës linijos. Ðiems from the line drawn from the lower reaches of the Jûra River, stipriems sûrymams bûdinga aukðta sausos liekanos along its tributary the Ðeðuvis, to Kryþkalnis and further reikðmë (SL = 99–210 g/l, mediana – 156 g/l), maþas sul- along Uþventis, the upper reaches of the Minija River to fatizacijos koeficientas (mediana – 0,164). Ðalies vaka- Plungë and Laukþemë on the border with Latvia. The highest rinëje dalyje bromo koncentracija siekia 1087 mg/l bromine concentrations are found in the Nemunas delta, the (mediana – 738 mg/l). Maksimali bromo koncentracija western Lithuanian petroleum zone and in the environs of (1200–2400 mg/l) nustatyta naftos telkiniuose. , Kretinga. The concentration of bromine in brines Proterozojaus vandeningasis kompleksas pagal here increases to 1 g/l and more. The concentration of iodine sûrymo cheminæ sudëtá beveik analogiðkas aukðèiau is not significant and varies from 2.6 to 2.8 mg/l only. There slûgsanèio kambro–vendo terigeniniø uolienø are rather poor concentrations of other specific elements (Li, sûrymui. Bromo koncentracija kinta 367–1063 mg/l Ba, B), which do not reach an industrial limit. A higher ribose (mediana – 654 mg/l). concentration of potassium, exceeding 500 mg/l, is found in Potencialias pramonines bromo kondicijas the above-mentioned western zone of strong brines. (Br > 500 mg/l) turi apatinio ordoviko–kambro ir kamb- Bromine and partially strontium are of the higher potential ro–vendo spûdinës sistemos. Jose esantys stiprûs industrial value in brines. Reclaiming of these components natrio chloridiniai sûrymai, turintys bromo, plyti from the underground is possible in future by improved didelëje Vakarø Lietuvos teritorijoje, esanèioje á vakarus technologies. nuo ribojanèios linijos, vedamos Jûros upës þemupiu, P. Gedþiûnas, B. Karmazinas, palei jos intakà Ðeðuvá link Kryþkalnio ir toliau palei Geological Survey of Lithuania Uþventá, Minijos aukðtupiu iki Plungës, Latvijos pasienyje pasiekianèios Laukþemæ. Maksimali bromo koncentracija nustatyta Nemuno deltos, Vakarø Lietuvos naftingos zonos ir Palangos, Kretingos apylinkiø teritorijose. Èia bromo sûryme koncentracija 1 g/l ir didesnë, jodo koncentracija nëra reikðminga ir vidutiniðkai sudaro 2,6–2,8 mg/l (2 lentelë). Pakankamai menkos ðioje zonoje yra ir kitø specifiniø elementø (Li, Ba, B) koncentracijos. Minëtoje stipriø sûrymø, turinèiø daug bromo, vakarinëje zonoje nustatyta didesnë kalio koncentracija, èia virðijanti 500 mg/l. Praktiðkai didesnæ potencialià pramoninæ vertæ ðalies sûrymuose turi bromas, ið dalies – stroncis, jø ásisavinimas ateityje tobulëjant technologijoms yra ámanomas ið poþeminio sûrymo kaip hidrominera- linës þaliavos.

50 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 e t v p a e r r m a l k e a e b y u ot Ter p

f reas o reas Potencialûs A bromo vand Dël sudëtingo sudëtingo Dël teritorija / Ðilalë, Nida lok apylinkëse su kitais greti impor practical ma resources; compl abjancent Plungës–Jurba West from Maþ ir menko perspektyvus / complicated arr poor water reso Klaipëda, Ði menko Dël praktinës rei á Teritorija Vakarø Lietuv

), ), 3 7 19 12 18 68 O Vid. 2 Average n. probes n. mëg. sk. (B mg/l

Boron Max Max Boras / Boras

0,5 23 0,5 9,1 2,0 15 2,0 7,8 29 0,6 7,7 0,98 22 0,98 5,7 Min

5 68 14 Vid. 122 Average mëg. sk. (J), (J), n. probes Iodine mg/l

Max Max Jodas / Jodas

– 10 2,4 – 0,1 Min 0,5 3,8 3,8 0,5 2,6 4,0 0,2 2,3 0,40 9,4 9,4 0,40 3,1 3,7 0,25 1,6

6 8 11 15 49 Vid. (K), Average n. probes mëg. sk.

mg/l Max. Potassium Potassium

Kalis / 44 609 300 44 609 302 50 496 358 50 884 54 797 342 54 797 107 1120 624 Min

6 60 10 69 Vid. 139 (Br), Average mëg. sk. n. probes Valuable componets, minimal industrial condition and the concentratin detected in brines

Bromine mg/l Max Max Naudingi komponentai, minimali pramoninë kondicija koncentracija,ir jø aptikta sûrymuose 250–500 350–1000 350–1000 250–500 18 200

8 717 230 8 717 40 833 251 Bromas / Bromas 367 1056 679 233 1109 745 517 2400 760 Min

Proterozoic

Pagrindiniø vertingøjø elementø koncentracija Lietuvos poþeminiuose sûrymuose Aquifers Concentrations of main valuable elements in underground brines Lithuania Vandeningieji kompleksai 2 lentelë. 2. Table

1. Vidurinio–apatinio Vidurinio–apatinio 1. devono / Devonian Middle–Lower / Silûro–ordoviko 2. Silurian–Ordovician 3. Apatinio ordoviko– kambro / Ordovician–Cambrian / Kambro–vendo 4. Cambrian–Vendian 5. Proterozojaus /

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 51 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Skandinaviðkojo kontinentinio apledëjimo deglaciacijos chronologija Lietuvos teritorijoje (tarptautinis projektas)

A. Bitinas, Lietuvos geologijos tarnyba

Dabar, akivaizdþiai keièiantis planetos klimatui, vis The Scandinavian Ice Sheet aktualesnës ateities – artimiausiø deðimtmeèiø ar net deglaciation chronology in the ðimtmeèiø klimato prognozës. Prognozuoti galima tik þinant planetos paleoklimato raidos dësningumus territory of Lithuania (international ne tik holoceno, bet ir viso paskutiniojo ledynmeèio project) laikotarpiu. Nustatyti ðiuos dësningumus buvo ir tebëra atliekami ávairûs moksliniai tyrimai, vykdomi Due to obvious changes of climate of our planet the prognosis tarptautiniai projektai. Viename ið tokiø projektø – of climate changes during the next tens or hundreds of years „Skandinaviðkojo kontinentinio ledyno skydo is becoming the necessity. This prognosis is possible only pietinio pakraðèio vystymasis ir chronologija“, kurá knowing the regularities of the palaeo-climate changes in finansuoja JAV Nacionalinio mokslo fondas, daly- the past, i. e. during the Holocene and the Last Glaciation, vauja ir Lietuvos geologijos tarnyba. Projektas skirtas which is an object of various scientific investigations and atkurti paskutiniojo Skandinaviðkojo kontinentinio international projects. Geological Survey of Lithuania apledëjimo ledyno skydo maksimalaus paplitimo participates in one of such projects, “The Chronology and chronologijos ir deglaciacijos raidà Baltijos regione – Deglaciation of the Southern Margin of the Scandinavian pradedant paskutiniojo apledëjimo ledyno skydo Ice Sheet” financed by American Science Foundation. The pakraðèiu Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje ir main purpose of this project is to reconstruct the chronology baigiant jo centrine dalimi Suomijoje. Rieduliø of the Last Scandinavian Continental Ice Sheet development kosmogeninis datavimas buvo pagrindinis metodas, naudotas atliekant projekto tyrimus. Ðis metodas and deglaciation in the Baltic Region, i. e. from the maximal pagristas 10Be izotopo kiekio nustatymu ið rieduliø extension of the ice sheet in the territories of Poland, Lithuania paimtuose mëginiuose. Ið viso ágyvendinant ðá and Belarus up to the central part of glaciation in Finland. tarptautiná projektà atliktas 138 rieduliø ið Rytø The cosmogenic dating of boulders was the main method Baltijos regiono (ið jø 32 Lietuvos teritorijos rieduliø) used in this project; the method is based on the measurement kosmogeninis (10Be) datavimas. of 10Be concentration in the samples of boulder surface Dalyvaujant tarptautiniame projekte buvo gauta exposures. In total, 138 samples of boulders from the East labai vertingos ir kokybiðkai naujos geologinës Baltic Region, including 32 samples from the territory of informacijos, tai leis ið esmës naujai paþvelgti tiek á Lithuania, have been dated. Lietuvos teritorijos, tiek á viso Baltijos regiono The obtained data of the cosmogenic dating of boulders deglaciacijos raidà paskutiniojo kontinentinio are valuable and provide a new information that allowed a apledëjimo metu. Dabar Skandinaviðkojo konti- new estimation of the process of deglaciation of Lithuania as nentinio apledëjimo ledyno skydo dinamikà bus well as of the whole Baltic Region. It allowed comparing the galima gretinti su kitø kontinentinio apledëjimo Scandinavian Ice Sheet dynamics with the development of ledynø skydø raida (kur buvo taikyti analogiðki other ice sheets of continental glaciations where analogous kosmogeninio datavimo metodai), o tai savo ruoþtu methods of cosmogenic dating were used. So, it would serve padës tiksliau atkurti visos planetos klimato raidà ir as a background for the climatic prognoses of our planet in prognozuoti jo pokyèius. Projekto tyrimø metu gauti the future. The obtained data of cosmogenic dating are a rieduliø kosmogeninio datavimo rezultatai yra weighty contribution to the Quaternary investigations of svarbus indëlis ir á Lietuvos kvartero tyrimus. Lithuania. The new reconstruction of palaeo-geographic Remiantis gautais duomenimis bus galima tiksliau conditions and their chronology during the Last Glaciation ir patikimiau rekonstruoti paleogeografiniø sàlygø as well as a more reliable stratigraphic subdivision of the kaità ir jø chronologijà Lietuvos teritorijoje paskuti- upper part of the Quaternary thickness will be done. The niojo apledëjimo metu, labiau pagrásti virðutinës results of the cosmogenic dating will be finally systematised kvartero storymës dalies nuogulø stratigrafiná and published in the international issues. suskirstymà. Gauti kosmogeninio datavimo rezulta- tai artimiausiu metu bus galutinai apibendrinti ir A. Bitinas, paskelbti tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Geological Survey of Lithuania

52 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptys Lietuvoje (tarptautinis projektas)

R. Guobytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Baltijos regiono ðalyse jau daug metø kaupiama Ice flow directions in Lithuania faktinë medþiaga, apibûdinanti paskutiniojo ledyno during the Weichselian Glaciation slinkimo kryptis. 2003 metais prof. L. Marks (Lenkija) inicijuoto, o Tarptautinës kvartero tyrimø sàjungos (international project) (INQUA) paremto projekto ,,Weichselio apledëjimo ledyno slinkimo krypèiø poþymiai Baltijos regione“ In the area to the south of the Baltic Basin, numerous glacial tikslas buvo bendrame þemëlapyje parodyti ir features have been studied for years and many directional publikuotus, ir dar neskelbtus naujus duomenis. data have been collected. The project ICE FLOW directions Ledyno slinkimo kryptys rekonstruotos pagal in the peribaltic area during the Weichselian ypatingas reljefo formas, þvirgþdo–gargþdo ilgøjø Glaciation combined the previously published and aðiø orientacijos morenoje matavimus ir ir glacio- unpublished data. It was supported by INQUA and national struktûrø tyrimus. Tiesioginiais ledo krypèiø funds of the participating countries. atspindþiais laikomi ledyno ðtrichai, þvirgþdo– Ice flow directions were detected from linear glacial gargþdo ilgøjø aðiø orientacija morenoje, glacio- landforms and sediment fabric. They are direct (striations, tektoniniø deformacijø kryptys, grieþtai linijinës till fabric, local glaciotectonic deformations, streamlined reljefo formos (pvz., drumlinai). Netiesiogiai ledyno landforms) and indirect (glacial tunnel valleys, eskers, kame slinkimo kryptis parodo ozai, keimø grandinës, chains, end moraines) ice-flow features. Their spatial rinos, marginaliniai gûbriai. distribution indicates a radial structure of the ice sheet terminal Paskutiniojo ledyno slinkimo kryptis Lietuvos zone and the location of interlobate zones. teritorijoje leidþia atkurti ryðkûs marginaliniai A final result is a collection of national maps (scale Pajûrio, Linkuvos ir Vidurio Lietuvos kalvagûbriai, 1:500 000) of the area in Belarus (Irina Pavlovskaya), Vabalninko ir Naujosios Akmenës drumlinø ruoþai, Estonia (Maris Rattas), Germany (Hans-Jürgen Stephan), didesnieji ozai (pvz., Þagarës), rinos. Ðios reljefo Lithuania (Rimantë Guobytë), Latvia (Vitalijs Zelès) and formos ir negausûs P. Aleksos, A. Bitino ir A. Gaigalo Poland (Leszek Marks). The maps were digitised with morenø þvirgþdo–gargþdo ilgøjø aðiø orientacijos ArcInfo and present a unified image of ice movement matavimø duomenys pateikti reljefo fone Lietuvos directions during the Last Glacial Maximum. These maps þemëlapyje (þr. pav.). are combined into a complex map of the whole southern Projekte dalyvavo Maris Rattas (Estija), Vitalijs Peribaltic area (scale 1:1 000 000). Zelès (Latvija), Rimantë Guobytë (Lietuva), Irina Pavlovskaja (Baltarusija), Leszek Marks (Lenkija), R. Guobytë, sudaræ nacionalinius ledyno slinkimo krypèiø Geological Survey of Lithuania þemëlapius 1:500 000 masteliu. Lenkijos geologijos instituto specialistai parengë integruotà 1:1 000 000 mastelio þemëlapá, kuris buvo pristatytas 2003 metø liepos pabaigoje Nevadoje (JAV) vykusiame XVI INQUA kongrese.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 53 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Pav. Paskutiniojo ledyno slinkimo krypèiø poþymiai Figure. Ice-flow features of the Last Glaciation in Lietuvoje Lithuania

Tiesioginiai poþymiai: 1 – þvirgþdo–gargþdo orien- Direct features: 1 – till fabric, 2 – crest of streamlined tacija, 2 – linijiðkø reljefo formø (drumlinø ir kt.) landforms. Indirect features: 3 – glacial ‘tunnel’ valleys, keteros; netiesioginiai poþymiai: 3 – rinos, 4 – ozai, 4 – eskers, 5 – end moraines; 6 – LGM limit 5 – ledyno pakraðèio gûbriai; 6 – maksimalaus paskutiniojo apledëjimo iðplitimo riba

54 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI

Lietuvos seismologinis monitoringas 2003 metais

A. Paèësa, Lietuvos geologijos tarnyba

2003 metais tæstas Lietuvos seismologinis moni- Seismological Monitoring in toringas. Per ðiuos metus sistemingai kaupti ir Lithuania – 2003 apdoroti Ignalinos atominës elektrinës (AE) seisminio monitoringo sistemos (SMS) fiksuoti duomenys. Apdorojimo rezultatai reguliariai siøsti á Tarptautiná Work on the project “Seismological Monitoring of Lithuania” seismologijos centrà (Berkðiras, Anglija). was continued in Geological Survey of Lithuania (LGT) in 2003 metais LGT darbuotojai lokalizavo 90 tolimø 2003. Data of the Seismological Monitoring System (SMS) ir keturis regioninius (1 pav.) Ignalinos AE seisminëse of the Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) were collected stotyse uþfiksuotus seisminius ávykius. Dar deðimties and processed within the project framework. The resulting tolimø ir dviejø regioniniø ávykiø lokalizuoti seismic bulletins were sent to the International Seismological nepavyko, nes ávykiai fiksuoti maþiau nei trijose Centre (Berkshire, U.K.). stotyse arba epicentro lokalizacijos algoritmas Ninety distant, 4 regional and no local events were found pateikë neturintá prasmës sprendiná. Tais metais and localised in 2003. Ten distant and 2 regional events were neuþfiksuota në vieno vietinio seisminio ávykio, not localised because of the following reasons: an event was 73 ávykius pavyko susieti su JAV geologijos tarnybos registered on one or two stations or the algorithm of epicentre

1 pav. Seisminiai ávykiai, kuriuos 2003 metais uþfiksavo Fig. 1. Seismic events registered by SMS of INPP during the Ignalinos AE seisminio monitoringo sistema. Ðviesûs year 2003. Light circles correspond to events associated apskritimai þymi ávykius, kuriø epicentrai patikslinti JAV with events reported in the bulletin of Geological Survey GT seismologiniame biuletenyje, tamsûs apskritimai – of USA, dark circles stand for events whose epicenters were LGT apskaièiuoti epicentrai, kryþiai – LGT apskaièiuoti calculated at LGT and crosses for events whose epicenters ávykiø epicentrai, kai magnitudþiø apskaièiuoti nepavyko were calculated at LGT with no magnitudes found

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI 55 INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND (GT) seismologiniame biuletenyje pateiktais ávykiais. location failed to find a meaningful solution. Seventy-three JAV geologijos tarnybos surenka deðimèiø seisminiø events were associated with events reported in a bulletin of stoèiø, iðdëstytø visame pasaulyje, duomenis, ir todël the US Geological Survey (USGS). USGS operates dozens jos gali tiksliau apskaièiuoti ávykiø epicentrus. of seismic stations around the world, and the epicentres Monitoringo duomenys apibendrinti ir pateikti 2003 calculated by USGS are much more accurate as compared to metø Lietuvos seismologiniame biuletenyje. the epicentres calculated by LGT. The parametric seismic data 2003 metais LGT analizuoti 1991–2002 metø and the main results were incorporated into the Seismic Helsinkio universiteto (HU) Seismologijos instituto Bulletin of Lithuania 2003. seismologiniame kataloge uþfiksuoti ávykiai, kuriø Institute of Seismology, University of Helsinki (UH) epicentrai pateko á Lietuvos ar gretimas teritorijas. operates the Finnish seismological network. This network Minëtas katalogas sudaromas remiantis duomenimis, consists of 14 seismic stations and the FINES seismic array, surenkamais ið Suomijos seismologinio tinklo, and it is deployed relatively close to the territory of Lithuania. jungianèio 14 seisminiø stoèiø ir FINES seisminá Therefore, the seismic catalogue of Institute of Seismology of masyvà, ir papildomas kitø ðiaurës ðaliø seisminiø UH is a valuable source of data for seismological monitoring tinklø duomeninis. HU Seismologijos instituto of Lithuania. Seismic events registered since 1991 till 2002 katalogas yra vertingas duomenø ðaltinis vykdant and having epicentres in Lithuania and adjacent territories were Lietuvos seismologinio monitoringo projektà, nes considered (Fig. 2). The magnitude distribution showed that Suomijos seismologinis tinklas yra iðdëstytas paly- all seismic events having magnitudes more than 2.5 were ginti netoli Lietuvos teritorijos, kataloge nurodoma registered by the Finnish seismic network. No tectonic event ávykiø prigimtis (tektoniniai ar þmogaus veiklos was found on the territory of Lithuania. The 3.5 earthquake of sukelti), o pats katalogas yra pateikiamas Seismo- 18 December 2002 was the nearest event to Lithuania. Its logijos instituto tinklalapiuose. epicentre was in the Baltic Sea south from Gotland Island. Ið ávykiø magnitudþiø pasiskirstymo nustatyta, Nevertheless, dozens of explosion events are reported in the kad HU Seismologijos instituto kataloge fiksuojami visi bulletin of Institute of Seismology UH. The majority of Lietuvos ir gretimø kraðtø ávykiai, kuriø magnitudës explosion events are concentrated around quarries of Lithuania didesnës nei 2,5. Ðiame kataloge 1991–2002 metais and Latvia. The second group of explosions is related to deep Lietuvos teritorijoje neuþfiksuota në vieno tektoninio seismic sounding projects EUROBIDGE, POLONAISE and ávykio. Artimiausias Lietuvos teritorijai þemës CELEBRATION. Operations of elimination of old explosives drebëjimas (magnitudë 3,5) uþfiksuotas 2002 m. in the Baltic Sea were carried out in 1999 and 2002. These gruodþio 18 d. Baltijos jûroje pieèiau Gotlando salos. operations produced another group of explosions near the HU Seismologijos instituto kataloge uþfiksuoti ðimtai Lithuanian coastline. The next group of explosions is observed sprogdinimø (2 pav.). Dauguma jø koncentruojasi in Kaliningrad region (Russia) and westward from it. Probably aplink ðiaurinës Lietuvos ir Latvijos karjerus, kuriuose these explosion events were originated by similar operations of buvo atliekami sprogdinimo darbai. Kita sprogdinimø old explosive elimination. dalis sietina su geofiziniø tyrimø projektais Earthquake data for Northern Europe are scattered in a EUROBIDGE, POLONAISE ir CELEBRATION. number of databases. The most comprehensive earthquake Sprogdinimai Baltijos jûroje greta Lietuvos krantø – database is the FENCAT catalogue, which covers about six tai 1999 metais ir 2002 metais Lietuvos teritoriniuose centuries. Original macroseismic observations and intensity vandenyse vykdytu senø sprogmenø naikinimo maps for the largest earthquakes can be found in various operacijø rezultatas. Gerokai gausiau sprogdinimø national publications, often in local languages. In other vykdyta Baltijos jûroje á vakarus nuo Kaliningrado words, they are not readily available for high-level research srities ir á ðiauræ nuo Lenkijos pakranèiø. Reikia purposes. To fill this gap, P. Mantyniemi (UH) suggested manyti, kad bent dalá ðiø sprogdinimø galima sieti su initiating work on a macroseismic database for Northern panaðiomis senø sprogmenø naikinimo operacijomis. Europe including the Baltic countries, Fennoscandia and NW Palyginus þinomø seisminiø ðaltiniø koordinates su Russia. The employees of LGT joined this initiative and started HU Seismologijos instituto seismologiniame kataloge collecting evidences of the tangible seismic events in pateikiamomis epicentrø koordinatëmis, nustatyta, Lithuania. Some collected data and some background kad kataloge pateikti epicentrai daugeliu atvejø information on seismological researches in Lithuania were skiriasi nuo tikslios ðaltiniø padëties iki 60 kilometrø. incorporated into the paper “Revising historical earthquake Ádiegtas ir ásisavintas GMT (Generic maping tool) data available for Fennoscandia, NW Russia and the Baltic programinis paketas, skirtas vaizduoti geografinæ republics” and submitted to the journal “Annals of informacijà. GMT daugiau nei deðimtmetá yra Geophysics”. plaèiai naudojamas tiek geografiniams, tiek A. Paèësa, seismologiniams duomenims vaizduoti daugelyje Geological Survey of Lithuania

56 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 2 pav. Seisminiai ávykiai, 1991–2002 metais uþfiksuoti Fig. 2. Territory of Lithuania and adjacent areas and Helsinkio universiteto Seismologijos instituto regio- explosion events reported in the HU regional niniame kataloge ir identifikuoti kaip sprogdinimai, kuriø seismological bulletin during the time period 1991–2002. epicentrai pateko á Lietuvos ar greta esanèias teritorijas. Crosses correspond to explosion events, triangles – to Kryþiai þymi sprogdinimus, trikampiai – karjerus, quarries, circles – to explosion points of EUROBIDGE kuriuose 1991–2002 metais buvo vykdomi arba galëjo bûti (1995–1996) project, diamonds – to explosion points of vykdomi sprogdinimai, apskritimai þymi EUROBIDGE POLONAISE (1997) project, squares – to explosion points (1995–1996 m.), rombai – POLONAISE (1997 m.), kvad- of CELEBRATION (2000) project; solid line shows one ratai – CELEBRATION (2000 m.) geofiziniø eksperimentø profile line of CELEBRATION project sprogdinimus, vientisa linija þymi CELEBRATION profilio linijà pasaulio institucijø, dirbanèiø ðiose srityse. Tikimasi, kad pastaroji programinë priemonë suteiks daugiau galimybiø rengiant ávairias schemas ir þemëlapius. Duomenys apie þemës drebëjimus ðiaurës Euro- poje sukaupti ávairiose duomenø bazëse skirtingose ðalyse, o pirminius makroseisminius duomenis ir intensyvumo þemëlapius galima rasti daugelyje atskirø publikacijø, daþniausiai iðspausdintø skirtingomis Europos kalbomis. Taèiau nesant vienos, bendrais principais sudarytos kompiuterinës duomenø bazës, neámanomi nauji aukðtesnio lygio tyrinëjimai. Dr. P. Mantyniemi (Helsinkio universitetas) iðkëlë iniciatyvà sukurti bendrà ðiaurës Europos, jungianèios Baltijos ðalis, Skandinavijà, Suomijà ir ðiaurës vakarø Rusijos regionus, makroseisminiø duomenø bazæ. LGT darbuotojai prisijungdami prie P. Mantyniemi buriamos autoriø grupës, pradëjo ieðkoti ir kaupti

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI 57 INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND duomenis apie þmoniø jaustus regioninius ar vietinius þemës drebëjimus. Buvo parengta trumpa Lietuvos teritorijos istorinio seismingumo apþvalga. LGT surinkti duomenys átraukti á bendrà publikacijà „State-of-the-art of historical earthquake research in Fennoscandia and the Baltic Republics“, atiduotà spausdinti þurnalui „Annals of Geophysics“, ir parengti pristatyti praneðime „Revising historical earthquake data available for Fennoscandia, NW Russia and the Baltic republics“ renginyje „Nordic Geological Winter Meeting“, ávyksianèiame 2004 metø sausá Upsaloje.

Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminës medþiagos apdorojimas ir interpretacija

V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

1999–2003 metais LGT buvo vykdomas projektas Re-processing and interpretation of „Baltijos jûros (Lietuvos akvatorijos) seisminës seismic data in the Lithuanian medþiagos apdorojimas ir interpretacija“. Projekto eigoje naudojant programinæ árangà ProMAX part of the Baltic Sea apdorota seisminiø profiliø jûroje medþiaga. Vëliau pagal Charisma programiná paketà buvo atlikta naujos The project “Processing and interpretation of seismic data in apdorotos seisminës medþiagos interpretacija pagal the Lithuanian part of the Baltic Sea” was performed during atraminá profilá, atspindintá virðutinio ordoviko 1999–2003 at the Geological Survey of Lithuania (LGT). horizontà (AAH), bei sudaryti izochronø ir struk- The project was aimed at re-processing a considerable part of tûriniai akvatorijos þemëlapiai M 1:200 000. Lithuanian offshore seismic data stored at LGT using Lietuvos Respublikos Baltijos jûros akvatorijos ProMAX software and interpretation of newly processed dalyje, perspektyvioje vykdyti naftos paieðkas, 1976 information by means of Charisma software. As a result, metais tarptautinis susivienijimas „Petrobaltik“ isochrones and depth maps of the reference reflecting the O3 pradëjo seisminës þvalgybos tyrimus. Ðiame regione horizon at a scale of 1:200 000 were compiled. skirtingu metu buvo atlikta apie 9,5 tûkst. km seis- Since 1976, ca. 9500 km of seismic surveys have been minës þvalgybos profiliø. Profiliø iðdëstymas, taigi ir performed in the Lithuanian offshore by the Petrobaltic jø tankumas – netolygus ir kinta nuo 0,34 km/km2 international company. The density of profiles is uneven and 2 2 iki 2,0 km/km2. Medþiagos kokybë taip pat labai varies from 0.34 km/km to 2.0 km/km . The quality of the skirtinga: nuo labai geros iki praktiðkai neinter- field data also varies from very good to practically uninter- pretuojamos. 1997 metais pagal Lietuvos geologijos pretable. During the year 1997, on the basis of the scheme of tarnybos pateiktà profiliø iðdëstymo schemà Nor- profile location prepared by LGT, the Norwegian company vegijos kompanija AS „Geoteam“ atliko 1 030 km “Geoteam” has compiled 1030 km seismic profiles (named as regioninio pobûdþio seisminës þvalgybos profiliø LOS-97 profiles) rather evenly covering all the territory of (ávardytø kaip LOS-97 profiliai), kurie apytiksliai the Lithuanian offshore. The denser network of profiles’ tolygiai iðsidëstæ visoje Lietuvos Respublikos Balti- distribution was selected for the northeast part of the jos jûros akvatorijoje. Tik ðiaurrytinëje akvatorijos Lithuanian offshore (Fig.). The good quality of LOS-97 field dalyje profiliø tinklas yra tankesnis (þr. pav.). Gera data, the gradually distributed network of seismic profiles, pirminës LOS-97 seisminës medþiagos kokybë, the possibility to the three profiles with the D5-1 well visoje Lietuvos Respublikos Baltijos jûros akvatorijoje determined that the seismic data acquired by Petrobaltic in

58 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 iðsidëstæs LOS-97 seisminës þvalgybos profiliø 1976–1985 were interpreted on the basis of the afore- tinklas bei patikima trijø LOS-97 profiliø ir græþinio mentioned seismic information. D5-1 koreliacija nulëmë, kad remiantis bûtent ðia The results of the initial stage, e. g., the newly compiled seismine medþiaga buvo atliekama „Petrobaltik“ depth map of the top of the Ordovician, present a new 1976–1985 m. seisminiø duomenø interperetacija. information which is of great importance for the better Ðis projektas – tai tik pirmoji darbo, kurio tikslas – understanding of the tectonic structure of the Lithuanian apdoroti ir interpretuoti visà LGT turimà seisminæ offshore. For the first time, on the basis of data on the good medþiagà, dalis. Taèiau jau ir pirmu etapu atlikti quality LOS-97 profiles, different quality seismic data were darbai leido sudaryti izochronø ir struktûriná akva- correlated, allowing to specify the occurrence of the fault torijos þemëlapius M 1:200 000 pagal O3 AAH, kuris zones, the distribution of the local structural uplifts and turi didelæ reikðmæ tiriant Baltijos jûros tektoninæ depressions in the Lithuanian offshore as well as the sandarà. Pirmà kartà remiantis bendra ir gerokai configuration of the oil prospective local structures. The D5 kokybiðkesne medþiaga detaliau buvo apibûdinti structure, confirmed by the D5-1 well, could be distinguished tektoniniai lûþiai ir kiti struktûriniai elementai, patiks- as one of the most promising. linta labiausiai rasti naftos perspektyviø lokaliø struktûriniø pakilimø konfigûracija. Ið jø galima V. Sidorov, V. Lokutijevskis, J. Lazauskienë, iðskirti vienà ið perspektyvesniø lokaliø struktûrø Geological Survey of Lithuania D5, patvirtintà græþimu (D5-1 græþinys; þr. pav.).

Pav. Seisminiø profiliø iðsidëstymo Baltijos jûroje Figure. Scheme of seismic profiles located in Lithuanian (Lietuvos akvatorija) schema part of the Baltic Sea

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI 59 INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND Gravitacinio lauko variacijø monitoringas ir Kurðiø nerijos pakrantës geodinaminis stabilumas

V. Nasedkin, Lietuvos geologijos tarnyba N. Kuten, UAB „Geoprojektas“

Lietuvos gravitacinio lauko ilgalaikiø variacijø Monitoring the gravity field matavimai pradëti 1997-aisiais ir tæsiami 2003 metais variations and results of geodesic kaip „Geodinaminio monitoringo“ programos dalis. Remiantis 2002–2003 metø monitoringo interpre- measurement of the Curonian Spit tacijos duomenimis buvo iðskirti skirtingo tekto- shore ninio aktyvumo litosferos blokai. 2001–2003 metais atlikti detalûs pakartotiniai gravimetriniai mata- The observation of gravity field variations started in 1997 vimai Kurðiø nerijos pakrantëje (Klaipëdos valstybi- and was carried out until 2002 as part of the Geodynamic nio jûrø uosto teritorijoje). Gravitacinio lauko Monitoring program of LGT. Based on the results of the year matavimai atlikti dviem GNU-KB (pirmos klasës) 2002 observations, lithosperic blocks of different tectonic gravimetrais. Anomalijos nustatytos ±0,03–0,04 mGl activity were distinguished. Detailed gravity measurements tikslumu, o tai leidþia patikimai iðskirti gravitacinio were carried out along the Curonian Spit shore (Klaipëda lauko svyravimus iki ±0,09–0,12 mGl. Geodeziniai State Seaport territory) near the geodesic marks. Two GNU- matavimai, kaip ir gravimetriniai, buvo atliekami KB type gravimeters were used for gravity measurements. etapais. Nusëdimams stebëti panaudoti du sieniniai The accuracy of ±0.03–0.04 mGl was achieved while reperiai: Nr. 852 (IV klasës, Habs = 6,60 m) ir Nr. 111 measuring gravity anomalies. It allowed to determine rather (III klasës, Habs = 5,788 m). Niveliacijai naudotas reliably the variations (±0.09–0.12 mGl) of anomalies. The nivelyras SOKKIA-C330, Nr. 344485. Planinei geodesic observations were carried out with SOKKIA-C330 padëèiai nustatyti naudotas elektroninis tacheo- equipment and electronic a SOKKIA SET610-323 tachometer metras SOKKIA SET610-323, Nr. 020834. Koordinaèiø with ±5 mm accuracy. matavimai atlikti nuo Klaipëdos uosto GPS tinklo In 2001–2003, gravity (4 series) and geodesic (16 series) punktø Nr. 46 ir Nr. 383. Nusëdimo geodeziniø measurements along the Curonian Spit were statistically σ þenklø niveliacijos tikslumas – ±5 mm. processed, the dispersion (D) and standard divergence ( x) as Ðie matavimai buvo statistiðkai apdoroti, the indications of physical processes instability were deter- nustatyta dispersija (D) ir standartinis nuokrypis mined. The variations of these parameters are shown in Fig. 1. σ σ ( x). Duomenys rodo absoliutaus aukðèio ir sunkio The statistical fluctuations (D and the majority of x), both jëgos pasikeitimus matavimo punktuose. Paveiksle for gravity and geodesic data, were established between the grafiðkai vaizduojami ðiø parametrø pokyèiai. 10th and the 1st marks. The gravity field variations Didþiausi nuokrypiai (dispersija) uþfiksuoti tarp considerably increase between marks 24–21 and variations deðimto ir pirmo geodeziniø stebëjimo þenklø. Taip of altitudes are recorded close to the 30th mark. The gravity pat padidëjusios gravitacinio lauko variacijos field variations (differences between repeated measurements) iðskirtos tarp 24–21 geodeziniø þenklø, o aukðèiø reach +0.11 mGl and the relative local altitude variations up pasikeitimai uþfiksuoti prie 30 geodezinio stebëjimo to 10 cm. The further monitoring of the gravity field and þenklo. Gravitacinio lauko stebëjimø skirtumai altitude variations would provide an evaluation of dangerous atlikus pakartotinius matavimus siekia +0,11 mGl, zones and foreseeing the protective means of fastening the o santykiniai vietiniai aukðèio pasikeitimai iki 10 shore zone. It is important to use the two methods simul- centimetrø. Matyt, padidëjusios dispersijos ir taneously, as this increases the reliability of measurements standartinio nuokrypio vietose aktyviau vyksta about twice. sufozija, todël yra labai svarbu tæsti ðio objekto geodeziná ir gravimetriná monitoringà, laiku nusta- V. Nasedkin, tyti anomaliniø aukðèiø ir gravitacinio lauko svyra- Geological Survey of Lithuania vimo vietas bei tokios zonos apsaugos priemones N. Kuten, JV “Geoprojektas” krantui tvirtinti.

60 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Pav. Kurðiø nerijos kranto tvirtinimo pastovumo Figure. Geodesic (∆H) and gravity (δg mGal) measurment geodeziniø (∆H) matavimø (a) ir gravitacinio (δg mGal) diagrams for the shore of Curonian Spit σ lauko stebëjimø (b) standartinio nuokrypio ( x) ir dispersijos (D) grafikai

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI 61 INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDRGROUND NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA

Geologinës informacijos kaupimas, tvarkymas ir teikimas

V. Þièkutë, L. Augulytë, A. Pozingis, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologinës informacijos tvarkymas ir Collection, handling and supply of naudojimas Geologijos fonde geological information Accumulation and usage of geological Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valsty- information at the Geological Archive bës institucijoms, mokslo ástaigoms ir visuomenei informacijà apie þemës gelmes. Geologijos fonde The Geological Archive (Fund) collects, groups and delivers sukaupta visa Lietuvos teritorijoje ir su ja besiribo- geological information to governmental institutions, scientific janèiose uþsienio teritorijose geologiniø tyrimø metu organizations and broad public. It gives an access to material gauta informacija. Geologijos fondui informacijà of geological research within and beyond the area of nuolat teikia visos geologinius tyrimus atliekanèios Lithuania. The Archive was established in 1945. Since that ámonës. Fondas pradëtas komplektuoti 1945 metais, time it has collected 10 017 reports on geological researches. jame sukaupta, saugoma ir naudojama 10 017 tyrimo In 2003, the Archive was supplemented with: darbø ataskaitø (ið viso apie 23 000 vienetø, áskaitant y 556 reports on geological researches; græþiniø pasus, geofizines diagramas, þemënaudos y 600 borehole passports; planus ir kt.) y 6 balances of useful minerals; 2003 metais tæstas Geologijos fondo komplek- y 75 diagrams of geophysical researches. tavimas. The information accumulated in the Geological Archive Per 2003 metus fondà papildë: is available to specialists of Lithuanian geological and other y 556 geologiniø tyrimø ataskaitos; institutions (environment protection, landscape management, y 6 naudingøjø iðkasenø balansai; land management, research institutes, municipalities, etc.) y 600 græþiniø pasø; and students. 3 110 reports were distributed to visitors in y 75 geofiziniø tyrimø diagramos. 2003. Specialists of LGS and other enterprises often use 520 ataskaitø inventorizuota, susisteminta ir topographic maps from the Fund (over 550 maps were taken) kataloguota (uþpildyta apie 2000 kataloginiø korteliø). and 230 diagrams of geophysical researches. Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasi The electronic catalogue was formed in 2003. About þemës gelmiø tyrimà atliekanèiø ámoniø ir kitø insti- 4 000 new reports were registered. The catalogue will be tucijø bei ástaigø (aplinkos apsaugos, kraðtotvarkos, available on the LGT website and service to Geological þemëtvarkos, mokslo ástaigø, savivaldybiø ir t. t.) Archive users will be automated. specialistai ir aukðtøjø bei aukðtesniøjø mokslo ástaigø studentai. Ði informacija yra prieinama Lietuvos ir uþsienio ðaliø visuomenei. Per 2003 metus lankytojams iðduota 3 110 atas- kaitø, 550 lapø ávairaus mastelio topografiniø þemë- lapiø ir 230 geofiziniø tyrimø diagramø. 1999 metais pradëta kaupti skaitmeniniai geologiniø dokumentø áraðai kompaktiniuose diskuose. 2003 metais kompak- tiniuose diskuose gautos 37 ataskaitos. Formuojamas elektroninis Geologijos fondo doku- mentø katalogas, jame 2003 metais áregistruota per 4 000 ataskaitø (apie 40 proc. visø Geologijos fonde

62 NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM saugomø ataskaitø). Suformuotas elektroninis katalogas bus prieinamas per internetà, o Geologijos fonde bus ádiegtas automatizuotas lankytojø aptarnavimas.

Visuomenës informavimas ir publikuotos Geological information to specialists and geologinës informacijos teikimas society

Geologinës informacijos skyriaus Mokslinës The Scientific Technical Information (MTI) section provides techninës informacijos (MTI) poskyris aprûpina the Survey’s specialists with the most recent worldwide Geologijos tarnybos specialistus naujausia pasauline scientific-technical information and spreads the urgent moksline-technine informacija ir teikia aktualià geological information to society. For that purpose the MTI geologinæ informacijà visuomenei. Tam tikslui MTI compiles a specialized information stock (special library) kaupia specializuotà Tarnybos informacijos fondà according to the main subjects of geological investigations, (specialià bibliotekà) pagal vykdomø geologiniø publicizes, provides and distributes geological information to tyrimø programø tematikà, reklamuoja, teikia ir the society, mass media, state institutions, Lithuanian and platina geologinæ informacijà visuomenei, þiniask- foreign geoscientific organizations. laidai, valstybës institucijoms, geologinëms Lietuvos ir uþsienio organizacijoms.

Specializuotas informacijos fondas Specialized information stock

Specializuotame informacijos fonde daugiausia Publications on geological, ecological, environmental kaupiami spaudiniai, normatyviniai ir kiti sciences, normative documents form the basis of a specialized dokumentai geologijos mokslø, ekologijos, aplinkos information stock (special library). Sources for the compilation apsaugos tematika. Komplektavimo ðaltiniai: are Lithuanian and foreign publishers and suppliers, scientific- y Lietuvos leidëjai, bibliotekos, ávairios organi- -technical information centers, libraries, foreign geoscience zacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas, skoli- organizations (exchange co-operation agreement, interlibrary nimas); loans). y uþsienio ðaliø mokslinës techninës informacijos centrai ir bibliotekos, þurnalø redakcijos, tarptautinës organizacijos, geologinës orga- nizacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas). 2004 metø sausio 6 dienos duomenimis:

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 63 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM Specialistø aprûpinimo informacija metodai Methods of providing specialists with the information Moksline technine informacija specialistams teikta: y taikant atrankinio informavimo sistemà (AIS); Specialists were provided with information: y iðpildant uþklausas; y By the selective dissemination of information (AIS); y taikant tradicinius metodus – aptarnaujant y Fulfilling the topical and factual requests; bibliotekoje. y Traditionally at the library. AIS esmë – specialistai pagal vykdomø tyrimø The main point of AIS is that specialists present the subjects kryptis pateikia juos dominanèià mokslinës techninës that are interesting to them according to the main trends of informacijos tematikà. Nauji gauti (ið viso 1 064 geological investigations. The most recent geological pavadinimø) ir skolinami (20 pavadinimø naujausi publications which MTI gets and loans from the libraries of Lietuvos MA ir Geologijos ir geografijos instituto the Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography bibliotekø) geologinës tematikos leidiniai ávertinami are regularly directed to specialists specific subjects for pagal tematikà ir visus metus reguliariai siunèiami reviewing and evaluation. Thus, specialists get only the atitinkamos srities specialistams perþiûrai. Po per- publications on the subjects that are of interest to them and are þiûros specialistø pageidavimu pateikiami juos provided with necessary documents or their copies. Using this dominantys turimi dokumentai ar jø kopijos arba method, in 2003 specialists were provided with 242 titles of pateikiama dokumento bibliografinë kortelë, arba documents (274 cards) and with 595 copies or originals on vykdoma visateksèiø dokumentø paieðka, kopijø their requests, 611 copies or originals were ordered. uþsakymas. Taip, viena, taupomas specialistø laikas, On 74 actual and topical requests the specialists were siunèiami tik juos dominanèios tematikos dokumen- provided with 175 titles of documents, which were found tai ir antra – jie aprûpinami reikalingais dokumentais using various of means search. arba jø kopijomis. 2003 metais pateikta informacija 177 books, 508 periodical and continuous publications apie 242 pavadinimø dokumentus (274 bibliografinës were delivered to specialists (readers) traditionally in the kortelës su anotacija), uþsakyta 611 dokumentø library. originalai arba jø kopijos, pateikti 595, ið jø 517 – kopijø (5 421 psl.) nuolat naudoti, 78 – laikinai, dauguma gauti per tarpbibliotekiná abonementà. 2003 metais gautos ir ávykdytos 74 uþklausos, ið jø 10 – teminiø. Taikant ávairias paieðkos priemones surasti ir pateikti 175 dokumentai, ið jø 73 dokumentø kopijos (569 psl.). Nuolat teikta einamoji ir faktografinë informacija Geologijos tarnybos ir kitø organizacijø specialistams. Tiesiogiai bibliotekoje 58 skaitytojams iðduotos 177 knygos, 508 periodiniai ir tæstiniai leidiniai.

Aktualios geologinës informacijos teikimas Urgent geological information to society visuomenei Urgent geological information to society, state institutions, Aktuali geologinë informacija visuomenei, valstybës counties, municipalities of cities and districts, Lithuanian and institucijoms, apskrièiø, miestø ir rajonø savi- foreign geoscientific organizations were distributed through valdybëms, Lietuvos ir uþsienio ðaliø geologijos the mass media (BNS, ELTA, municipalities and specialized organizacijoms buvo teikiama: per þiniasklaidà (BNS, newspapers), the journal of Geological Society of Lithuania ELTA, savivaldybiø ir specializuotus laikraðèius – 17), “Geologijos akiraèiai”, the Internet site (http://www.lgt.lt), þurnale „Geologijos akiraèiai“ (rubrika „Geologijos e-mail, publicizing, and distributing the publications on the tarnyboje“), Tarnybos interneto svetainëje Survey‘s geological investigations. The exposition of („Aktualijos“, „Renginiai“), siunèiama elektroniniu publications of Survey was renewed in the Internet site. 1163 paðtu (AM – 7) bei reklamuojama, platinami Tarnybos copies of various publications were distributed in 2003. leidiniai apie geologiniø tyrimø rezultatus. Nuolat The list of legal documents of Lithuania related to the atnaujinama Tarnybos leidiniø reklama interneto exploitation and protection of the underground (351) was svetainëje (http://www.lgt.lt). formed and supplemented systematically in the Internet.

64 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Lietuvos geologijos tarnybos Mokslinës techninës In addition, 526 bibliographical records for the Computer informacijos fondas yra prieinamas naudoti Lietuvos catalog and for bibliography on Lithuanian geology were ir uþsienio visuomenei. Pageidaujantieji gauti naujau- supplemented with the subsystem “Bibliofondas” database sià informacijà geologijos, naudingøjø iðkasenø ir kita in UNIMARC format. The subsystem “Bibliofondas” stores tematika gali kreiptis adresu: 6 680 records (http://www.lgt.lt). Bibliographical description Lietuvos geologijos tarnyba, IS MTI poskyris, area, its elements, patterns, authors’ classifications of the S. Konarskio g. 35, 03123 Vilnius subsystem “Bibliofondas” were supplemented. Tel. 233 15 35; faks. 233 61 56; Institute of Geology and Geography, “Vilniaus hidro- http://www.lgt.lt geologija”, “Grota”, “Geonafta” stock companies were El. paðtas: [email protected] provided with the most recent worldwide scientific-technical information by contract (11 500 Lt). The scientific-technical information stock of Geological Survey of Lithuania is open to the Lithuanian and foreign customers. The most recent scientific information on geology, mineral resources and other subjects is available through: MTI sub-division, Geological Survey of Lithuania, S. Konarskio, 35, 03123 Vilnius, Lithuania Tel.: 370 5 233 15 35; Fax: 370 5 233 61 56; http://www.lgt.lt; E-mail: [email protected]

Informavimas ir kitos informacinës Information and services through the LGT paslaugos, teikiamos internetinëmis web site priemonëmis Lietuvos geologijos tarnyba, ágyvendindama infor- The increasing number of the Internet users stimulates us to macinës visuomenës plëtros nuostatas, kasmet nuo create new or improve the old tools of providing information 1996 metø, kai buvo ásteigtas tinklapis, pleèia ir through the Internet. The LGT home page was continuously tobulina geologinës informacijos teikimo inter- updated with new general information (strategic plans, legal netines priemones. 2003 metais LGT tinklalapis acts) and ongoing information on the geological investi- buvo iðplëstas ir papildytas informacija, privaloma gations and their results (geological mapping, hydrogeology, teikti valstybës institucijø tinklalapiuose. LGT groundwater monitoring, mineral resources, geochemistry, svetainëje nuolat atnaujinama tiek bendrosios dalies seismology, information system, etc). Contact data were also informacija (strateginis planas, teisës aktai), tiek updated. Some new chapters such as Archive of Reports, geologiniø tyrimø ir jø rezultatø pristatymo infor- Annual Reports and Information Bulletin of groundwater macija (geologinis kartografavimas, hidrogeologija, monitoring were created. poþeminio vandens monitoringas, naudingosios The chapter of referenses was made to keep good relations iðkasenos, geochemija, inþineriniai tyrimai, giluminiai between the Internet users and Geological Survey of tyrimai, ekogeologija, informacijos sistema, Lithuania. In this chapter our web site users can express their seismologija). Taip pat papildyti kontaktø duomenys, opinion, ask questions and get answers. sukurtas aktualijø archyvas, pradëtos dëti LGT

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 65 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM metinës ataskaitos, pateikti 2002 metais vykusio The structure of the LGT web site is presented in Table. poþeminio vandens monitoringo rezultatai. Information for public use in the LGT Internet portal is Siekiant glaudesnio interneto vartotojø ir Lietu- about: vos geologijos tarnybos bendrdarbiavimo sukurta y the institution, its mission, strategic purposes and atsiliepimø skiltis, kurioje galima iðsakyti savo functions, structure; nuomonæ, uþduoti klausimø ir gauti á juos atsa- y news, events; kymus. y regulations (legal acts); Pakeistas LGT svetainës turinys pateikiamas len- y companies that have LGT permissions to do geological telëje. research; Dabar Lietuvos geologijos tarnybos portale y geological research in Lithuania; vieðai naudoti teikiama informacija apie: y geology and geological processes of Lithuania; y institucijà, jos misijà, strateginius tikslus ir y LGT publications, annual reports, press-releases; vykdomas funkcijas, struktûrà; y storage and supply of geological information at the LGT y renginius ir nûdienos aktualijas; library, Geological Archive, geological information y geologijos srities teisiná reglamentavimà system (GEOLIS). (galiojanèius ir rengiamus teisës aktø pro- LGT portal some provides also: jektus); y supply of professional, specialized information; y ámones, turinèias LGT iðduotus leidimus y evaluation of coordinates of geological objects using vykdyti geologinius tyrimus; ortophotographic maps. y Lietuvoje vykdomas geologiniø tyrimø Currently, common Internet users can use specialized kryptis; information: y Lietuvos geologinæ sàrangà ir procesus; y all data on the unique geological objects – Geotopes; y skelbtus praneðimus spaudai, LGT iðleistus y metadata on the boreholes register; leidinius, metines ataskaitas; y metadata on deposits of mineral resources; y geologinæ informacijà, saugomà, kaupiamà bei y metadata on pollution sources; teikiamà LGT bibliotekoje, Geologijos fonde, y data of the national groundwater monitoring. geologinës informacijos sistemoje (GEOLIS). On the Internet, the bllowing maps are also available: Be pagrindinës savo funkcijos – teikti informacijà, y Quaternary geological map, scale 1:200 000; LGT portalo pagalba teikiamos tam tikros paslaugos: y Geomorphological map, scale 1:200 000; y profesionalios, specializuotos informacijos y Pre-Quaternary geological map, scale 1:200 000. teikimo; Professional information on geological objects is available y geologiniø objektø vietos nustatymo pagal for registered users only. ortofotografinius þemëlapius. Most of specialized geological information is presented Paprastam interneto vartotojui pasiekiama in Internet maps or Oracle forms. Some information, for specializuota informacija: example, data on the Geotopes, is presented directly in the y unikaliø geologiniø objektø (geotopø) duo- LGT home page. menys; y græþiniø registro metaduomenys; V. Þièkutë, L. Augulytë, A. Pozingis, y naudingøjø iðkasenø telkiniø metaduomenys; Geological Survey of Lithuania y potencialiø geoaplinkos tarðos þidiniø metaduomenys; y Valstybinio poþeminio vandens monitoringo duomenys. LGT tinklalapyje taip pat pateikiami Lietuvos teritorijos þemëlapiai: y Kvartero geologinis þemëlapis M 1:200 000, y Geomorfologinis þemëlapis M 1:200 000, y Prekvartero geologinis þemëlapis M 1:200 000. Registruotiems vartotojams, be pirmiau pami- nëtos informacijos, prieinama profesionali geologiniø objektø informacija.

66 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Lentelë. Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio (http:/ Table. Contents of the Geological Survey of Lithuania /www.lgt.lt) turinys (* – tik lietuviø kalba) Web page (http://www.lgt.lt) (* – only in Lithuanian) (tæsinys kitame psl. / continue in page 68) • Apie LGT • About LGT o LGT struktūra o Structure o Funkcijos ir uždaviniai o Functions and Tasks o Strateginis planas o Strategy* o Kontaktai o Contacts • Aktualijos • Reports o Aktualijø registracija o Submit Report o Aktualijø archyvas o Archive of Reports • Reguliavimas • Regulation o Teisës aktai o Legal Acts o Teisës aktø projektai o Projects of Legal Acts* o Geologinës įmonës o Geological Companies* o Registras o Register of the Underground* ƒ Priedai ƒ Attachments* • Tyrimai • Research o Kartografavimas o Geological Mapping o Jūros tyrimai o Marine Geology* o Naudingosios iškasenos o Mineral Resources o Hidrogeologija o Hydrogeology o Hidrosferos monitoringas o Groundwater Monitoring* o Ekogeologija o Ecogeology o Geochemija o Geochemistry o Giluminiai tyrimai o Basin Geology o Geodinaminis monitoringas o Geodynamic Monitoring* o Informacijos sistema o Information System • Geologinė informacija • Geoinformation o Lietuvos geologija o Lithuanian Geology ƒ Kvarteras ƒ Quaternary ƒ Prekvarteras ƒ Geological Structure ƒ Hidrogeologija ƒ Hydrogeology* • Monitoringas • Groundwater Monitoring* o Režimas o Level Movement* o Balansas o Balance* o Kokybë o Quality* o Eksploatavimas o Extraction* o Rekomendacijos o Recommendations* o Stebëjimo postai o Observation Points* o Ūkio subjektø programos o Monitoring Programs and Economical Entities* o Informacinis biuletenis o Informational Bulletin* ƒ 2002 metai ƒ the year 2002* ƒ Naudingosios iškasenos ƒ Mineral Resources ƒ Seismologija ƒ Seismology • Monitoringo stotys • Monitoring Stations • Biuleteniai • Bulletins • Nuorodos • Links • Kontaktai • Contacts ƒ Geotopai ƒ Geotopes* o Geologijos fondas o Geological Archive o Biblioteka o Library* o E‐geologija o E‐geology ƒ Posistemës ƒ Subsystems • Bibliofondas • Bibliofond • Gręžinių registras • Register of Boreholes • Žemės gelmių išteklių registras • Cadastre of the Underground Resources

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 67 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM Lentelës tæsinys / Continue of the Table

Lentelë. Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio (http:/ Table. Contents of the Geological Survey of Lithuania /www.lgt.lt) turinys (* – tik lietuviø kalba) Web page (http://www.lgt.lt) (* – only in Lithuanian)

• Kasiniø įvedimas ir redagavimas • Entering and editing of holes • Klasifikatoriø peržiûra ir tvarkymas • Review and administration of classifiers • Geologinës aplinkos tarðos židiniai • Contaminated sites • Uolienø geochemija • Geochemistry • Vandens lygio matavimai • Monitoring of Groundwater Level • Pakrovimo pagalba • Data Loading Help* ƒ Žemëlapiai ƒ Maps • ! Darbo su interneto žemëlapiais pagalba • ! Help of Internet maps* • Eksploataciniai požeminio vandens græžiniai • Groundwater extraction wells • Geologiniø objektø koordinaèiø nustatymas • Evaluation of coordinates of geological objects* • Geomorfologinis žemëlapis M 1:200 000 • Geomorphological map, scale 1:200 000 • Geotopai • Geotopes • Græžiniai • Boreholes • Kvartero geologinis žemëlapis M 1:200 000 • Quaternary geological map, scale 1:200 000 • Naudingøjø iðkasenø telkiniai • Deposits of mineral resources • Potencialûs geoaplinkos tarðos židiniai • Pollution sources • Požeminio vandens valstybinio monitoringo postai • National groundwater monitoring network • Prekvartero geologinis žemëlapis M 1:200 000 • Pre‐Quaternary geological map, scale 1:200 000 ƒ Anketos ƒ Questionnaire* o LGT leidiniai o Publications ƒ Uþsakymas ƒ Ordering • Praneðimai spaudai • Announcements for Press* • Metinës ataskaitos • Annual Reports ƒ 2002 metai ƒ Report 2002 • Prof. J. Dalinkevièius • Prof. J. Dalinkevičius* ƒ Galerija ƒ Gallery* • Nuorodos • Links o Projektai o Projects o Organizacijos o Organizations o Geologinës tarnybos o Geological Surveys • Turinys • Content

Didþioji dalis specializuotos informacijos varto- tojams teikiama internetiniuose þemëlapiuose (http:// www.lgt.lt/zemelapiai), Oracle forma (http://www.lgt.lt/ posistemes). Be to, dalis informacijos (pvz., geotopø duomenys) teikiama tiesiog LGT tinklalapyje.

Informacijos technologijø infrastruktûros plëtra

J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, Þ. Dënas, A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis, Lietuvos geologijos tarnyba

Nacionalinës geologinës informacijos Infrastructural development of sistemos plëtra information technologies

Lietuvos geologijos tarnybos vienas ið trijø strate- One of three main strategic goals of Geological Survey of giniø tikslø – uþtikrinti nacionalinës geologinës Lithuania is to guarantee the development of the National

68 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 informacijos sistemos plëtrà siekiant prisidëti prie Geological Information System and thus to contribute to the informacinës visuomenës plëtotës. Tai iðties labai Lithuanian information society. svarbus tikslas, nes geologinës informacijos sistemos Indeed, it is a very important goal, because the next two funkcionavimu yra grindþiamas ir kitø dviejø LGT strategic tasks, particularly the sustainable usage and strateginiø tikslø ágyvendinimas, t. y. subalansuotas protection of the underground, are based on the successful þemës gelmiø naudojimas ir geologinës aplinkos functioning of the information system. apsauga bei aplinkos kokybës pokyèiø prognozë. At present, it is certainly not enough to collect geological Dabar akivaizdu, kad labai svarbu ne tik sukaupti data. It is necessary also to be able to systemise data reikiamà geologinæ informacijà, bet ir mokëti jà thoroughly, to manage their efficiency and delivery according kruopðèiai sisteminti, efektyviai valdyti, mokëti to the user’s request. panaudoti ir operatyviai pateikti vartotojui supran- Geological Survey of Lithuania collects the geological tama ir tinkama forma. data, various in purposes and different in content, by using Lietuvos geologijos tarnyboje naudojant tradi- traditional and advanced electronic web facilities: cinius ir naujus technologinius metodus yra y reports on geological research and on extraction of renkama ir kaupiama ávairios paskirties ir tematikos geological recourses, maps and other factual geological geologinë informacija: data in paper format; y geologiniø tyrimø ir iðtekliø gavybos darbø y scientific and research publications; ataskaitos, þemëlapiai ir kiti raðytiniai fakto- y digital geological research data and reports. grafiniai duomenys; This abundant information from all around the country, y geologiniø moksliniø ir tiriamøjø darbø collected throughout the whole period from the start of leidiniai ir publikacijos; investigations till now, is stored in Geological Archive, Library y skaitmeniniai tyrimø rezultatø ir apibend- and in the Data Bank of Geological Information System rinimø áraðai. (Table). Those are the main sources from which geological Ði gausi informacija, apimanti visos ðalies teri- information is spread. torijà ir visà tyrimø periodà nuo jø sistemingo vykdymo pradþios iki dabar, yra saugoma Geologijos fonde, Bibliotekoje ir Geologinës informacijos sistemos kompiuteriniame duomenø banke (lentelë). Tai yra pagrindiniai Lietuvos geologinës infor- macijos sklaidos ðaltiniai.

GIS valdikliø dalies techninis Reorganization of LGT Information System reorganizavimas Infrastructure – Servers alongside Hardware and Software 2003 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvo atliktas geologinës informacinës sistemos valdikliø In 2003, the server side reorganization of the geological information system was completed. It included both technical dalies techninis ir programinis reorganizavimas. Valdikliø (angl. servers) techninë ir programinë (hardware) and software improvements of all servers in the áranga, kaip ir visos informacinës technologijos, system. Information technologies are probably the fastest pasaulyje tobulëja bene sparèiausiai, todël nuolat reikia jas atnaujinti; tuo ne tik suteikiama papildomø developing field of modern economy. Its constant renovation galimybiø ir paslaugø vartotojams, bet ir sutvar- assures that all the necessary features for the end users and the protection against the newest threats are there. However, komos problemiðkos funkcijos, paðalinami saugumo trûkumai, padidinamas sistemos efektyvumas. the reconstruction of the information system infrastructure Informacinës sistemos infrastruktûros atnaujinimo has always been a hard task that requires detailed planning and thorough implementations. Moreover, all the time the uþdavinys niekada nebuvo paprastas ir visada já reikia itin kruopðèiai planuoti ir atidþiai ágyvendinti. system must be fully functioning and operating. Darbà komplikuoja ir tai, kad sistema privalo visà Servers are the most complicated and active part in the information system. The major number of system services are laikà, net jà modernizuojant, funkcionuoti. Valdikliai yra pati sudëtingiausia ir aktyviausia concentrated in servers. All services can be divided into two kompiuterinës informacinës sistemos dalis, joje yra big parts: end-user services that are directly dedicated to end- users, like web, e-mail, printing, etc., and system services

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 69 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM Lentelë. Lietuvos geologijos tarnyboje saugomø Table. Data stored at LGT duomenø kiekis

Duomenų apibūdinimas Kiekis, mato vnt. Metinis papildymas Data sources Amount Annual record

I. Valstybinės geologinės informacijos sistemos integruotame duomenų banke saugomi duomenys I. Data in the integrated DB of the state geological information system Klasifikatoriai (stratigrafija, uolienos ir kt.) 93 rinkiniai / sets 2 Classifiers Gręžinių registras / Boreholes 33 027 gręžiniai / boreholes 2 178 Žemės gelmių išteklių registras: 2 757 telkiniai / deposits 403 Underground Register: Požeminis vanduo / Groundwater 665 vandenvietės / wellfields 384 Kietosios naudingosios iškasenos 2 073 telkiniai / deposits 78 Nonmetallic deposits Naftos ir dujų / Oil and gas: 78 objektai / objects – Telkiniai / Deposits 19 telkinių / deposits – Struktūros / Potential structures 59 struktūros / structures – Taršos židiniai / Pollution sources 2 847 objektai / objects 532 Geochemija / Geochemistry 41 624 analizės / tests 6 197 Hidrochemija / Hydrogeochemistry 33 966 analizės / tests 2 380 Požeminio vandens lygio monitoringas 1 760 340 matavimų / ‐97 Groundwater monitoring measurements Bibliofondas / Bibliography 13 193 vienetai / units 6 845

II. Kitomis IS priemonėmis saugomi duomenys II. Data stored in separate parts of IS Topografiniai duomenys / Topographical data M 1:200 000 (vektoriniai / vectorial) Visa Lietuva / whole country M 1:50 000 (vektoriniai / vectorial) Visa Lietuva / whole country Ortofotografiniai / Ortophotographical maps 2 776 lapai (visa Lietuva) / sheets 75 (whole country) Į CD įrašytos ataskaitos / Reports in CD 126 ataskaitos / reports 22 Geotopai / Geotopes 376 objektai / objects 31 Teisės aktai / Legal acts 388 įrašai / records 64 Iš jų parengti LGT / prepared at LGT 24 įrašai / records Geologinės organizacijos / Geological enterprises 55 įrašai / records 2 Geologinės informacijos metaduomenys (GEIXS) / 45 įrašai / records – Metadata (GEIXS) Geofiziniai duomenys / Geophysical data: Seismometrija / Seismometry 2 000 km – Magnetometrija ir gravimetrija / Magnetometry and gravimetry M 1:200 000 Visa Lietuva / whole country – M 1:50 000 (sausumoje / offshore) ~25% teritorijos / of territory – Diagrafija / Diagraphy 550 gręžinių / in boreholes – Tomografija, EŽ / Tomography, ED 198 km profilių / km profiles –

III. Geologijos fonde saugoma informacija / III. Stock of the Geological Archive Geologiniai dokumentai / Geological reports 23 000 vienetų / units 1 500

IV. Bibliotekos fonde saugoma informacija / IV. Stock of the Library Leidiniai / Publications 30 276 egzemplioriai / copies 1 089

70 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 sukoncentruotos pagrindinës sistemos teikiamos that keep all the system alive, like Domain Name System, paslaugos arba kitaip vadinami – servisai. Valdikliø Network Information System, etc. servisai yra skirstomi á dvi dideles grupes: tiesiogiai Services are grouped according to their character into vartotojams skirti servisai – duomenø bazës, spaus- groups that are concentrated in one server, like web services dinimas ir pan. ir sisteminiai, arba sistemos darbà in the web server, database services in the database server palaikantys, servisai: tinklo informacijos servisas, and so on. tinklo vardø servisas ir pan. During reorganization two new servers, web server and Servisai taip pat yra grupuojami pagal jø teikiamø network server, were installed. The others (database, file and paslaugø pobûdá ir sutelkiami viename valdiklyje. Oracle plus web map applications servers) were completely Tai leidžia efektyviau paskirstyti tinklo funkcijas rebuilt. All servers are run by the Sun Solaris 9 (SPARC) bei racionaliau valdyti ir administruoti sistemà. and Sun Solaris 8 (Intel) operating systems. Pagal servisø grupes yra pavadinami ir patys val- The newest software was installed during the dikliai, pavyzdžiui, tinklo valdiklis, failø valdiklis, reorganization. LGT has shifted to the Oracle 9i (9.2.0.4) duomenø baziø valdiklis ir pan. relational database management system and the Oracle 9.2i Atlikus informacinës sistemos reorganizacijà Application Server. The new software simplifies the management buvo ádiegti nauji tinklo ir interneto (tinklalapio) of homemade applications. The major part of applications valdikliai, taip pat iš esmës pertvarkyti jau anksèiau was moved from Oracle Forms 4.5 and Oracle Forms 6 to sistemoje funkcionavæ duomenø baziø, failø ir Oracle Oracle Forms 9i. The installed database management system aplikacijø bei interneto žemëlapiø valdikliai. Valdik- is a good incentive for developers to start implementing liuose yra išimtinai naudojamos Sun Solaris 9 (SPARC) multimedia databases and to store various multidimensional ir Sun Solaris 8 (Intel) operacinës sistemos. data like GIS. Ádiegta naujausia ir pažangiausia programinë During the project a number of auditing and security áranga, leisianti efektyviai valdyti, saugoti ir naudoti tools were programmed and implemented. They allow a more LGT kaupiamà informacijà. Reorganizacijos metu rapid finding and correction of various security “holes”, pereita prie naujausiø ir pažangiausiø Oracle duomenø response to newest security threats. baziø valdymo sistemos (9.2.0.4) ir aplikacijø sistemos On the basis of this project a lot of new services and (9.2i), kurios leidžia ateityje integruoti á vienà features will be established. geologiniø duomenø bankà ávairialypius duomenis: mums áprastus skaliarinius, ávairaus formato dokumentus, paveikslëlius ir GIS duomenis. Projekto metu dauguma duomenø naudojimo ir valdymo formø bei išvedimo ataskaitø perkelta á Oracle Forms 9i formatà. Ðis formatas yra ypatingas tuo, kad visas darbas vyksta viename specialiame aplikacijø valdiklyje, todël sistemos vartotojams savo darbo vietose tereikia ádiegti mažà nemokamà palaikymo programà ir jau galima pradëti dirbti su geologiniais duomenimis. Sistemos priežiûros specialistai taip pat gali veiksmingiau atlikti savo darbà: administrato- riams tereikia prižiûrëti vienà kompiuterá – aplikacijø valdiklá, o programuotojams atnaujinti vienà programà ir tuojau pat visi vartotojai dirba su naujausia jos versija. Projekto metu suprojektuotos ir ádiegtos infor- macinës sistemos saugumo ir audito priemonës, kurios leidžia operatyviai reaguoti á ávairius neáp- rastus ávykius sistemoje ir greitai šalinti kylanèias saugumo grësmes. Atlikti darbai teikia naujø galimybiø sukurti naujø ir patogiø paslaugø geologinës informacinës sistemos vartotojams.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 71 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM Darbo vietø árengimas ir techninis Workplace installations and technical aptarnavimas support

Administruojant kompiuterines sistemas 2003 The innovations implemented while administering the LGT metais buvo atlikti tokie darbai: computer system in 2003: y kassavaitinis sistemos kopijavimas; y weekly system’s backup; y kasdieninis sistemos eksploatavimas, y daily system’s maintenance and user‘s consultation; vartotojø konsultavimas; y local network servers, router and e-mail server y internetiniø ir vietiniø adresø DNS’, elektro- administration; ninio paðto serverio administravimas; y network TCP/ IP address redirections; y atliktas tinklo vartotojø IP adresø perad- y local telephone station configuration and resavimas; administration; y vietinës telefono stotelës konfigûravimas ir y workstation PC system administration jobs: new administravimas; workstation installation (13), operating system y asmeniniø kompiuteriø sistemø administ- reinstall (45), software compatibility debug (~930), ravimas, operaciniø sistemø Windows 2000 ir data movement from one system to another, operating Windows XP asmeniniuose kompiuteriuose systems such as Windows 2000 / XP installation diegimas bei su tuo susijusiø sistemos suderi- and compatibility problems debugging; namumo problemø sprendimas; y NAV antiviral system administration and daily y asmeniniø kompiuteriø sistemø admi- update in the local Symantec system center and all nistravimas: naujø kompiuteriniø darbo vietø LGT computers; paruoðimas (13), operaciniø sistemø asmeni- y RealVNC freeware remote control program for niuose kompiuteriuose diegimas (45), effective and quick debugging; programinës árangos derinimo darbai (~930), y local LGT (printers and plotters) supplies monitoring duomenø perkëlimas ið vienø sistemø á kitas; and purchase system created and installed; y NAV antivirusinës sistemos LGT kompiu- y LGT inventory system updated and completed. teriuose patikrinimas ir atnaujinimas; y ádiegta nuotolinio valdymo sistema (nemo- kama programinë áranga RealVNC), leidþianti efektyviai ir greitai ðalinti progra- minës árangos gedimus asmeniniuose kompiuteriuose; y sukurta ir ádiegta intranetinë sistema, leidþianti vesti sànaudiniø medþiagø apskaità; y kompiuterinës technikos pirkimo ir remonto organizavimas; y medþiagø, reikalingø LGT darbui su iðvedimo árenginiais (spausdintuvais, brai- þikliais), poreikio nustatymas, iðvedimo árenginiø aptarnavimas; y pabaigti LGT informacinës sistemos inventorinimo darbai; y vedama sànaudiniø medþiagø apskaita; y LGT darbuotojai buvo konsultuojami virusø gaudymo, duomenø perdavimo ir jø saugumo uþtikrinimo, elektroninio paðto ir ávairiais kitais klausimais.

72 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 Informacinës sistemos plëtimas ir Development of LGT information system and posistemiø tobulinimas subsystems

Dabar LGT informacinæ sistemà sudaro: 92 asmeniniai The information system of LGT consists of 92 personal kompiuteriai, penki neðiojamieji kompiuteriai, aðtuoni computers, 5 laptops and 8 servers. In 2003, LGT got 3 new valdikliai. 2003 metais ásigyta trys nauji valdikliai, servers, 11 personal computers and 1 laptop. A detailed scheme vienuolika asmeniniø kompiuteriø ir vienas of LGT informational system is shown in Figure 1. neðiojamasis kompiuteris. Detali LGT informacinës In 2003, the internal web page (Intranet) was created for sistemos schema teikiama 1 paveiksle. LGT personnel. 2003 metais buvo sukurta LGT vidinë svetainë – Some changes, reconstructions were made in LGT Intranet, skirta tik Lietuvos geologijos tarnybos subsystem applications “Boreholes” and “Pollution”. darbuotojø informaciniam aprûpinimui, valdyti Considering the increasing number of institutions and informacijos technologijø infrastruktûrà ir paèius organizations that require geological information saved in duomenis. GEOLIS, Geological Survey of Lithuania paid more attention Taip pat buvo atlikta „Græþiniø“ posistemës to the development of new tools for the distribution of the pertvarka: atskirta registrinë ir nepriklausanti information through the Internet: Þemës gelmiø registrui informacija, informacijos y Some Internet maps were updated, improved or created; registravimo aplinkos pertvarkytos pagal posistemæ y The possibility to use data from the LGT file server in tvarkanèiø operatoriø teises, duomenø bazës the Internet maps was offered; lentelës ir informacijos registravimo aplinkos y ortophotographic maps were created; papildytos laukais ir funkcijomis ávesti privalomà y The search system was implemented, control tools registrinæ informacijà. were improved, and the help system was created in Be to, atlikti pakeitimai „Tarðos þidiniø“ posis- Internet maps. temës aplinkose: pertvarkytas anketø registravimas, pertvarkyta ir papildyta nuotekø tvarkymo informa- cijos registravimo dalis, suformuoti duomenø ryðiai su „Græþiniø“ posistemës informacija. Græþiniø ir tarðos þidiniø adresai susieti su LR teritorijos administraciniø vienetø, gyvenamøjø vietoviø ir gatviø valstybës registro duomenimis. Parengtos posistemiø „Tarðos þidiniai“ ir „Poþeminio vandens telkiniai“ informacijos iðvedimo á tekstines bylas funkcijos. Atsiþvelgiant á ávairiø ástaigø ir organizacijø padidëjusá GEOLIS saugomos geologinës informacijos poreiká, pagrindiniai darbai 2003 metais buvo susijæ su geologinës informacijos skleidimo internete priemoniø kûrimu. o Atnaujinti, patobulinti ar ið naujo sukurti ðie interneto þemëlapiai: y eksploataciniø poþeminio vandens græþiniø, y visø paskirèiø græþiniø, y naudingøjø iðkasenø telkiniø, y potencialiø geoaplinkos tarðos þidiniø, y geotopø, y poþeminio vandens valstybinio monitoringo postø, y kvartero geologijos, y prekvartero geologijos. o Ádiegta galimybë interneto þemëlapiams per kompiuteriná tinklà naudoti duomenis, esanèius LGT failø serveryje.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 73 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 1 pav. LGT informacinës sistemos infrastruktûra Fig. 1. Infrastructure of information system at LGT

74 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 o Ádiegta paieðkos interneto þemëlapiuose sistema. o Patobulintas þemëlapiø valdymas. o Sukurta interneto þemëlapiø aplikacija, skirta nustatyti geologiniø objektø LKS-94 koordinates ortofotografiniø þemëlapiø pagrindu. o Sukurta darbo su interneto þemëlapiais pagal- bos sistema. o Ádiegta interneto þemëlapiø vartotojø admi- nistravimo sistema.

Naujø geologinës informacijos valdymo New Devices for Managing the priemoniø diegimas Geological Data

2003 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvo GDM (Geological Database Management) is a reliable and ádiegta ir iðbandyta nauja programinë áranga GDM, powerful software application for managing and modeling skirta valdyti ir modeliuoti geologinius duomenis. geological data. It helps to administer and to manage data on GDM (Geological Database Management) – tai drill holes, profiles, geological or topographical surfaces, etc. patikima ir veiksminga geologiniø duomenø valdymo The program can interpolate and model the data. First of all, programinë áranga. Naudojama ji palengvina græþi- surfaces of various geological formations must be created niø, profiliø, mëginiø, geologiniø ir topografiniø and later all surfaces must be combined into a final geological kontûrø ir kitokiø duomenø tvarkymà ir valdymà. model. This model can be displayed only as 2D maps or any Programa gali interpoliuoti ir modeliuoti duomenis direction profiles in GDM, but it is possible to export trimatëje erdvëje. Visø pirma sukuriami atskirø geological models into the VRML (Virtual Reality Modeling geologiniø sluoksniø pavirðiai, juos sujungus ir Language) format and display them in 3D using various pakoregavus gaunamas trimatis geologinis modelis. VRML viewers. Ðis modelis GDM aplinkoje pavaizduojamas 2D GDM software was tested with geological data of LGT þemëlapiais arba pasirinktos krypties geologiniais and some tentative geological models of Lithuania were made pjûviais. Pasitelkiant papildomus GDM programos (Fig. 2). We didn’t notice any problems as to the functionality priedus ir VRML (Virtual Reality Modeling Language) of the software while testing GDM software. All the difficulties formato bylø perþiûrëjimo programas, geologinis we ran into were related with the preparation and quality of modelis gali bûti eksportuotas ir pavaizduotas 3D data. erdvëje. Geological Survey of Lithuania was involved into the Testavimo metu funkciniø programinës árangos Lithuanian–Danish project “Tools for groundwater and problemø nepastebëta. Daugiausia problemø kilo surface water analysis during implementation of the Water dël duomenø parengimo ir jø kokybës. Framework Directive in Lithuania” in 2003. In this way Programinës árangos funkcinës galimybës gali LGT got DHI (Danish Hydraulic Institute) software for bûti pritaikomos: surface and ground water hydrodynamic modeling. During a) ávairiø informacijos ðaltiniø (græþiniø pjûviø, 2003, hydrodynamic models of the Dotnuvëlë and the Ðeðupe pavirðiø izolinijø, geofiziniø kreiviø, geoche- rivers were started to calibrate with this software. minës analizës duomenø ir pan.) analizei, sugretinti; J. Belickas, V. Rapðevièius, S. Baltrënas, Þ. Dënas, b) iðskirti geologinius pavirðius; A. Pozingis, R. Aleknienë, L. Papievis, c) interpoliuoti geologinius duomenis; Geological Survey of Lithuania d) atlikti pasluoksná 3D geologiná modeliavimà; e) greitai sudaryti þemëlapius, geologinius pjûvius. Ði programinë áranga buvo iðbandoma naudojant konkreèius Lietuvos geologinius duomenis. Testavimo metu visapusiðkai iðanalizuoti programinës árangos pranaðumai, trûkumai ir galimybës, buvo sukurti bandomieji geologiniai modeliai (2 pav.).

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA 75 DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 2 pav. Á VRML formatà eksportuoto GDM geologinio Fig. 2. Tentative GDM geological model exported into modelio 3D vaizdas VRML format

Taip pat 2003 metais Lietuvos geologijos tarnyba buvo átraukta á bendrà Lietuvos–Danijos projektà „Poþeminio ir pavirðinio vandens analizës priemonës ágyvendinant Bendràjà vandens politikos direktyvà Lietuvoje“. Ðio projekto pradinëje stadijoje Danijos hidraulikos institutas (DHI) suteikë Lietuvos geologijos tarnybai kompiuterinæ programinæ árangà, skirtà atlikti pavirðinio ir poþeminio vandens hidrodi- naminá modeliavimà. Buvo perduotos keturios kompiuterinës programos: MIKE BASIN, MIKE 11, MIKE DAISY, MIKE SHE. Ðiø programø pagalba praëjusiais metais buvo parengti ir pradëti kalibruoti Dotnuvëlës ir Ðeðupës upiø pavirðinio ir poþeminio vandens hidrodinaminiai modeliai.

76 2003 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2003 PRIEDAI Appendices

Veikla komitetuose, komisijose, Activities in committees, tarybose, tarpþinybinëse darbo commissions, councils, joint grupëse working groups

PRIEDAI APPENDICES 77 Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris Compiled the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department

78 PRIEDAI APPENDICES Dalyvavimas simpoziumuose, Participation in symposia, konferencijose, seminaruose conferences, workshops

PRIEDAI APPENDICES 79 80 PRIEDAI APPENDICES PRIEDAI APPENDICES 81 82 PRIEDAI APPENDICES PRIEDAI APPENDICES 83 Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris Compiled by the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department

84 PRIEDAI APPENDICES 2003 metø publikacijos Lietuvos geologijos tematika

L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Mokslinës techninës informacijos poskyris (toliau Publications on Lithuanian MTI) nuolat kaupia bibliografinæ informacijà „Lietu- vos geologø publikacijos“, „Publikacijos Lietuvos geology in 2003 geologijos tematika“ posistemëje „Bibliofondas“ („Lietuvos geologijos bibliografija“). Ið 2003 m. Scientific Technical Information Sub-department compile the publikacijø sudaryti ir ávesti 448 bibliografiniai publications: “Publications of Lithuanian geologists”, apraðai. Iki 2004 m. sausio 6 d. „Lietuvos geologijos “Publications on Lithuanian geology”in data base “Biblio- bibliografijoje“ buvo 6 680 áraðai. graphy of Lituanian geology” subsystem “Bibliofondas”. Bibliografinæ informacijà ar konkreèias pub- 448 bibliographical records were prepared in 2003. likacijas galima gauti: “Bibliography of Lituanian geology” stores 6680 records. Lietuvos geologijos tarnyba, Bibliographical information is available through: MTI poskyris (kab. 208, 209), Geological Survey of Lithuania, S. Konarskio g. 35, 03123 Vilnius MTI office (rooms 208, 209), Tel. 233 15 35; faks. 233 61 56; S. Konarskio, 35, LT–03123 Vilnius, Lithuania http//www.lgt.lt; Tel.: + 370 5 233 15 35; Fax.: + 370 5 233 61 56; El. paðtas: [email protected] http//www.lgt.lt; E-mail: [email protected]

PRIEDAI APPENDICES 85 1. Bendroji ir regioninë geologija 1. General and Regional Geology

1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1. Paleontology and Stratigraphy

Fedorowicz S. Interlaboratory comparison of TL dating results in the Vilkiškës profile (Lithuania) // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 40–44: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 43–44 Fedorowicz S. Thermoluminescence method: outline of history, foundations, principle, possibilities, perspectives and limitations // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 28–35: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 34 Grigelis A. Kreidos periodo parkas pasipildë Èilëje: [Èilës geologai surado iškastinio roplio, pavadinto Domeykosaurus chilensis, liekanas. Surasta apie 40 proc. šio gyvûno skeleto. To pakako padaryti išvadà, kad tai nauja dinozaurø rûšis] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 10. – P. 30–31 Jankauskas T. Stratigrafijos mokslas XXI amžiuje Baltijos šalyse ir pasaulyje = Stratigraphic Science in 21st Century in the Baltic States and the World // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 5–9: iliustr. – Santr. angl. Katinas V., Nawrocki J. Apatinio triaso neorientuoto kerno paleomagnetiniai tyrimai Galzdonø-1 græžinyje = Paleomagnetic research of the lower Triasic unoriented drill-core in the borehole Galzdonai-1 // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 34–40: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 39–40 Lazauskienë J., Ðliaupa S., Musteikis P., Brazauskas A. Sequence stratigraphy of the Baltic Silurian succession: tectonic control on the foreland infill // Tracing Tectonic Deformation Using the Sedimentary Record. – London, 2003. – P. 95–115: iliustr. – Bibliogr.: p. 113–115. – (Geological Society of London; Special Publications No. 208) Paškevièienë L. Ankstyvojo ir viduriniojo ordoviko akritarchø bendrijos Baltijos baseino pietrytinëje dalyje = Early and Middle Ordovician acritarch associations in the South-eastern Baltic area // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 26–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33 Radzevièius S. Švento Kryžiaus kalnø uenlokio ir ludlovio ribos monograptidai (Graptoloidea) = Monograptids (Graptoloidea) from Holly Cross Mountains at the Wenlock–Ludlow boundary // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 44–49: iliustr. – Bibliogr.: P. 50 Valiukevièius J. New Silurian nostolepids (Acanthodii, Pisces) of Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 51–68: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 66–67

1.2. Petrografija ir litologija 1.2. Petrography and Lithology

Kabailienë M. Kristalografija: vadovëlis geologijos ir kitø fiziniø mokslø specialybiø studentams / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 147, [1] p.: iliustr. Kleišmantas A. Effects of chemical composition and temperature on the formation of beryl varietes // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 3–13: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 12 Melezhik V. A., Zwaan B. K., Motuza G., Roberts D. L., Solli A., Fallick A. E., Gorokhov I. M., Kusnetzov A. B. New insights into the geology of high-grade Caledonian marbles based on isotope chemostratigraphy // Norwegian Journal of Geology. – 2003. – Vol. 83. – P. 209–242: iliustr. + žml. – Bibliogr.: p. 229–230 Navickas A. A., Ðpokauskas A., Ðtuopys A. Factors that influence analcime formation // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 19–25: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 25 Paèësa A. Seismological monitoring in Lithuania // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 68–71: iliustr. Shogenova A., Fabricius I. L., Korsbech U., Rastenienë V., Ðliaupa S. Glauconitic rocks in the Baltic area: estimation of specific surface // Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Geology. – 2003. – Vol. 52, No. 2. – P. 69–86: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 85

86 PRIEDAI APPENDICES Skridlaitë G., Taran L., Bogdanova S. Different metamorphic Proterozoic evolutions in the west of East European Craton // EGS – AGU – EUG Joint Assembly, Nica, France, 06–11 April 2003. – Nice, 2003. – 1 p. – (Geophysical Research Abstracts; Vol. 5) Skridlaitë G., Wiczniewska J., Duchesne J.-C. Ferro – potassic A-type granites and related rocks in NE Poland and S Lithuania: west of the East European Craton // Precambrian Research. – 2003. – Vol. 124. – No. 2–4. – P. 305–326 Ðimkevièius P., Ahlberg A., Grigelis A. Jurassic smectite and kaolinite trends of the East European Platform: implications for palaeobathymetry and palaeoclimate // Terra Nova. – 2003. – Vol. 15, No. 4. – P. 225–229: iliustr. – Bibliogr.: p. 229 Ðimkevièius P., Grinkevièiûtë E., Ahlberg A. Late Jurassic clay mineral suites of the Annero Formation, Southern Sweden // GFF. – 2002. – Vol. 124, Pt. 3. – P. 127–130: iliustr. – Bibliogr.: p. 130 Vareikienë O., Marmo J., Kadûnas V., Lindqvist K. Mineral mode of occurence of selected elements in the fine fraction of soil (horizon A1) Ašmena Highlands, Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 9–18: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 16 Vosylius G. Vidurinio kambro Deimenos serijos Ablingos ir Giruliø svitø litologijos kaitos ypatumai Vakarø Lietuvoje = Lithological variations of the Ablinga and Giruliai formations of the middle cambrian Deimena Group of West Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 12–19: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 17

1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics

Geodinaminis monitoringas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 20–21 Grad M., Jensen L., Keller R., Guterch A., Thybo H., Janik T., Tiira T., Yliniemi J., Luosto U., Motuza G., Nasedkin V., Czuba W., Gaczynski E., Uroda P., Miller K., Wilde-Piorko M., Komminaho K., Jacyna J., Korabliova L. Crustal structure of the Trans-European suture zone region along POLONAISE’ 97 seismic profile P4 // Journal of Geophysical Research. – 2003. – Vol. 108, No. B 11 – P. 12-1–12-24 Korabliova L., Ðliaupa S., Nasedkin V. Skirtingos genezës tipiniø geologiniø struktûrø modeliavimas panaudojant GM–SYS programà = Modelling of the different geological bodies using GM–SYS programme (potential fields) // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 49–52: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Lietuvos tektoninë sandara = Tectonic strukture of Lithuania / red. P. Suveizdis; Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius, 2003. – 160 p.: iliustr. + žml. – Santr. angl. ir rusø k. – Bibliogr.: p. 123–130 Motuza G. West Lithuanian Granulite Domain: An integrated approach // The Baltic Sea Region: Formation and Deformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March 4, 2003: Programme and Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 13–14 Motuza G., Nasedkin V., Korabliova L. Giluminis seisminis zondavimas – žvilgsnis á litosferos gelmes = Deep Seismic Sounding – a Look into the Deeps of Lithosphere // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 6–16: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 14 Nasedkin V., Korabliova L., Karmazinas B., Motuza G. Potencialûs laukai ir jø duomenø taikymas tiriant lokalias struktûras bei naftos telkinius = Potential Fields and Their Use in Oil Prospecting // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 17–20: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 20 Nasedkin V., Korabliova L., Ðeèkus R., Motuza G., Jacyna J. International geophysical activities in Lithuania // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 62–64: iliustr. Nasedkin V., Ðliaupa S., Korabliova L., Motuza G. Gravitacinio lauko monitoringas = Monitoring of gravity field // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 53–55: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Neakivaizdinë pažintis su Žemës gelmiø sandara / redakcijos skiltis // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 4–5 Paèësa A. Lietuvos seismologinis monitoringas 2002 metais = Seismological Monitoring in Lithuania – 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – 2003. – P. 47–49: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

PRIEDAI APPENDICES 87 Paèësa A. Požeminiø smûgiø aidai Lietuvoje: [apie istoriniuose šaltiniuose užfiksuotus žemës drebëjimus Lietuvoje ir Ignalinos AE seisminëse stotyse bei Norvegijos seisminës observatorijos fiksuojamus seisminius ávykius] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Kovo 27. – P. 10 Puura V., Floden T., Mokrik R. The past and present structure of the Phanerazoic Baltic sedimentary basin // The Baltic Sea Region: Formation and Deformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March 4, 2003: Programme and Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 22–24. – Bibliogr.: p. 24 Skridlaitë G., Willingshofer E., Stephenson R. P-T-t modelling of Proterozoic terranes in Lithuania: geodynamic implications for accretion of Southwestern Fennoscandia // GFF. – 2003. – Vol. 125. – P. 201–211 Suveizdis P. Pabaltijo ir gretimø srièiø alpinio komplekso istorinë raida = Evolution of the Alpine complexes of the Baltic region and adjacent areas // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 13–25: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 24–25 Ðeèkus R. Seklioji geofizika – ieškojimai ir atradimai = Shallow Geophysics – Searches and Discoveries // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 21–27: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26 Ðliaupa A. Formation and architecture of the Quaternary glacial succession // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 31–37: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 36 Ðliaupa S. Tectonic framework of the Kaunas city and its impact to environmental problems // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 92–94: iliustr. Thornberg C. R., Heliker Ch., Sherrod D. R., Kauahikaua J. P., Miklius A., Okubo P. G., Trusdell F. A., Budahn J. R., Ridley W. I., Meeker G. P. Kilauea East Rift Zone Magmatism: an Episode 54 Perspective // Journal of Petrology. – 2003. – Vol. 44. – No. 9. – P. 1525–1559 Zakarevièius A. Ar juda žemë po atomine elektrine?: [ši problema nagrinëjama remiantis IAE geodinaminio poligono duomenimis, kurie leidžia teigti, kad atominës elektrinës rajone ir šiuo metu vyksta aktyvûs tektoniniai procesai] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 3. – P. 14–15, 29: iliustr.

1.4. Kvartero geologija 1.4. Quaternary Geology

Antanaitis-Jacobs I., Kisielienë D., Stanèikaitë M. Archeobotanika Lietuvoje: makrobotaniniai ir palinologiniai tyrinëjimai // Lietuvos archeologija. – 2003. – T. 26. – P. 79–100 Balakauskas L. Formation and evolution of the Skrebiškiai karst peat-bog (Northern Lithuania) according to pollen data // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 36–42: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 41 Baliukevièius A., Blaþauskas N., Juozapavièius G., Jurgaitis A., Ðinkûnas P. Gargždø–Priekulës zandro-deltos sedimentacijos sàlygos = Conditions of Gargždai–Priekulë sandur-deltaic deposits sedimentation // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 41–46: iliustr. – Santr.angl. – Bibliogr.: p. 45 Baltrûnas V., Pukelytë V. Pleistoceno morenø granuliometrinës sudëties santykinës entropijos kaitos ypatumai Pietø Lietuvoje = Variability peculiarities of relative entropy of Pleistocene till grain-size in South Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 45–50: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 49–50 Bitinas A. Methodology of Quaternary investigations: synergetic point of view // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 56–57 Bitinas A., Damušytë A., Aleksa P., Stanèikaitë M. Nemuno deltos regiono geologinë raida = Geological Development of Nemunas Delta Region // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 17–27: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26–27 Blaþauskas N. Prieledyniniø srautø nešmenø sedimentacija Pietryèiø Lietuvos lygumoje = Periglacial Sedimentation in the South–east Lithuanian Plain // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 10–16: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 16 Èesnulevièius A., Morkûnaitë R. Correlation of genetic and morphometric types of Šventoji River catchment relief (north-east Lithuania) // Geological Quarterly. – 2003. – Vol. 47, No. 2. – P. 149–154: iliustr. – Bibliogr.: p. 154 Dvareckas V., Gaigalas A., Kibirkštis G. Varënës upës slënio morfogenezë // Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: IV respublikinës konferencijos „Bendrojo lavinimo dalykø dëstymas reformuotoje mokykloje“ straipsniø rinkinys / Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius, 2003. – P. 63–67

88 PRIEDAI APPENDICES Gaigalas A. Gamtos aplinkos atspindys Žemës knygoje // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 3. – P. 16–17: iliustr. Gaigalas A. Puèkoriø (Puškoriø) atodanga: [Vilnios upës slënio dešinëje pusëje esantis skardis – tai unikali Nemuno apledëjimo Grûdos stadijos ledyno galinës morenos atodanga, kuri buvo aprašyta jau 1859 m. A. H. Kirkovo knygoje „Pasivaikšèiojimas po Vilniø ir jo apylinkes“] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 7. – P. 4 Gaigalas A. The environmental study of the Bronz – Iron age transition period of the Eastern Europe // Impact of the Environment on Human Migration in Eurasia: International Conference, 15–18 November 2003, St. Petersburg, Russia: Book of Abstracts and Programme. – St. Petersburg, 2003. – P. 31 Gaigalas A., Dvareckas V. The evaluation of river valleys in Lithuania from deglaciation to recent changes and data from the sediment infill of oxbow lakes // Netherlands Journal of Geosciences. – 2002. – Vol. 81, No. 3/4. – P. 407–416 Galvydytë D., Kavaliauskas P. Lietuvos paviršiaus deglaciacijos ir geomorfologinio rajonavimo problemos = The problem of deglaciation and geomorphologic regionalization of Lithuania // Geografija. – 2003. – Nr. 39 (2). – P. 5–19: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 18 Grigienë A., Milkevièius M., Stanèikaitë M. Palaeoenvironmental changes in Northwestern Lithuania according to pollen and diatom analysis data // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 70–72. – Bibliogr.: p. 72 Guobytë R. An extent and age of the Last Glaciation in Lithuania // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 144 Jarmalavièius D., Þilinskas G. Dabartinës žemyno krante esanèio apsauginio paplûdimio kopagûbrio dinamikos tendencijos = Recent trends of continental beach duneridges dynamics // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 61–67: iliustr. – Santr. angl. Kondratienë O., Bitinas A., Ðeirienë V. Tarpledynmeèiø ežerø nuosëdos Kintø-19 pjûvyje (Pajûrio žemuma, Vakarø Lietuva) // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 48–61: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 59 Krzywicki T. The maximum ice sheet limit of the Vistulian Glaciation in north-eastern Poland and neighbouring areas // Geological Quarterly. – 2002. – Vol. 46, No. 2. – P. 165–188: iliustr. – Bibliogr.: p. 185–188 Morkûnaitë R. Ko galëtum pasimokyti iš žemyniniø kopø tyrinëjimø Lenkijoje // Geografijos aidai. – 2003. – Nr. 3. – P. 5 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Features and assessment of Vilnius relief dynamic // 4th European Congress on Regional Geoscientific Cartography and Information Systems, Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings. Vol. I. – Bologna, 2003. – P. 358–359: iliustr. – Bibliogr.: p. 359 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Vilnius city relief changes and their evolution // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 93–95: iliustr. – Bibliogr.: p. 95 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A., Dvareckas V., Paukštë M., Jakuško O. F. Geomorfologièeskoe rajonirovanie Svencjanskoj (Švenèioniø) vozvyšennosti // Prikladnaja limnologija. – 2002. – Vyp. 3. – P. 69–76 Morkûnaitë R., Pilipaitis A., Dvareckas V. Geomorphological conditions in the Middle and Lower Ûla valley (South-eastern Lithuanian sand plain) based on new cartographical and lithological data // Folia Geographica. Ser. Geographica – physica. – 2002–2003. – Vol. XXXIII–XXXIV. – P. 139–154: iliustr. – Bibliogr.: p. 153–154 Morkûnaitë R., Ðinkûnas P., Èesnulevièius A., Paškauskaitë J. Wydmy i cechy granulometryczne piasków eolicznych obszaru Kazlø Rûda (Poludniovo-Zachodnia czæúã Litwy) // Utwory i Formy Eoliczne. – Poznañ, 2003. – P. 31–40 Paškauskas S. Kai kurie dabartinës morfogenetinës vëjo veiklos Pajûrio žemumos agrolandšafte aspektai = Some aspects of recent morphogenetic wind activity in the Coastal plain agrolandscape // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 77–86: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 85 Rinterknecht V. R., Raisbeck G. R., Yiou F., Clark P. U., Brook E. J., Bitinas A., Lunkka J. P., Marks L., Pavlovskaya I., Piotrowski J. Late Pleistocene deglaciation chronology of the Scandinavian Ice Sheet southern margin // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 222 Satkûnas J., Grigienë A., Velichkevich F., Robertsson A.-M., Sandgren P. Upper Pleistocene stratigraphy at the Medininkai site, eastern Lithuania: a continuous record of the Eemian–Weichselian sequence // Boreas. – 2003. – Vol. 32. – P. 627–641

PRIEDAI APPENDICES 89 Simniškytë A., Stanèikaitë M., Kisielienë D. Continuity and discontinuity in the Juodonys archaeological complex // Muinasaja teadus. – 2003. – T. 13. – P. 267–286: iliustr. – Bibliogr.: p. 284–286. – (Arheoloogiga Läänemeremaades) Simniškytë A., Stanèikaitë M., Kisielienë D., Girininkas A., Daugnora L., Guobytë R. Juodonys ir Jaros apyežeris: gyventojai ir gamta // Lietuvos archeologija. – 2003. – T. 26. – P. 113–138 Stanèikaitë M. Gamtinës aplinkos kaitos ypatumai vëlyvajame ledynmetyje ir holocene // Lietuvos archeologija. – 2003. – T. 26. – P. 139–150 Stanèikaitë M., Milkevièius M., Kisielienë D. Palaeoenvironmental changes in the environs of Žadeikiai Bog, NW Lithuania, during the Late Glacial and the Holocene according to palaeobotanical and 14C data // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 47–60: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 59–60 Ðvedas K. Liosai ir liosiški dariniai senojo apledëjimo ekstraglacialinëse zonose = Description of loess an loess- derived sediments in extra–glacial zones of the Pleistocene glaciation // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 120–130: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 129–130 Valiûnas J. Odë Lietuvos reljefui = An ode to Lithuanian relief: [apie monografijà „Lietuvos reljefo kadastras (elektroninis variantas)“] // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 345

1.5. Jûrø geologija 1.5. Marine Geology

Baltijos jûros akvatorijos geologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 8 Bitinas A. The Lithuanian coast of the Baltic Sea: natural processes and human influence // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 67 Bitinas A., Þulkus V., Maþeika J., Petrošius R., Kisielienë D. Medžiø liekanos Baltijos jûros dugne: pirmieji tyrimø rezultatai = Tree remnants on the bottom of the Baltic Sea: the first results of investigations // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 43–46: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 45–46 Damušytë A. Litorina Sea at the Lithuanian coast // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Exursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 71 Emelyanov E. M. Litorina transgression and formation of the “underwater stolpe river’s” avandelta in the Southern Gotland Deep // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdansk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdansk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 19 Floden T., Puura V., Bjerkéus M., Mokrik R., Tuuling I. The Baltic and Bothnian Sea Bed – correlations and tectonic disturbances // The Baltic Sea Region: Formation and Deformation of the Crust: Seminar in Tartu, Estonia, March 4, 2003: Programme and Abstracts. – Tartu, 2003. – P. 24–26. – Bibliogr.: p. 25–26 Gelumbauskaitë L. Þ. Holocene history on the northern part of the Kuršiø Marios (Curonian) Lagoon // Baltica. – 2002. – Vol. 15. – P. 3–12: iliustr. – Bibliogr.:p. 12 Gelumbauskaitë L. Þ. On the morphogenesis and morphodynamics of the shallow zone of the Kuršiø Nerija (Curonian Spit) // Baltica. – 2003. – Vol. 16. – P. 37–42: iliustr. – Bibliogr.: p. 42 Gelumbauskaitë L. Þ., Gaidelytë K. Paleogeography of the northern part of the Kuršiø Marios in Late Glacial and Post-Glacial periods // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk– Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 75. – Bibliogr.: p. 75 Kabailienë M. Sea level changes and history of human activity along the southeastern Baltic Sea coast according to palaeoecological and geological data // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 33–34. – Bibliogr.: p. 34 Morkûnaitë R., Janukonis Z. The impact of nature and anthropogenic action to the coast structure and dunes in Curonian Spit (Lithuania) // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañnsk–Jastarnia: Abstracts and Excursion Guide Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 43–44 Puura V., Flodén T., Mokrik R. Läänemere geologia ja kavandatav rahvusvaheline merepõhja puurimisprojekt // Eesti geoloogide neljas ülemaailmne kokkutulek: Eesti geoloogia nere sajandi künnisel: Konverentsi materjalid ja ekskursioonijuht = The Fourth World Meeting of Estonian Geologists: Estonian Geology in the Beggining of the New Century: Conference Materials and Excursion Guide / The Geological Society of Estonia and Institute of Geology, University of Tartu. – Tartu, 2003. – P. 67–70

90 PRIEDAI APPENDICES Puura V., Flodén T., Mokrik R. The Baltic Sea basin in the geology of Fennoscandia and Baltic region // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 134–137: iliustr. – Bibliogr.: p. 137 Trimonis E. Aptarta Pasaulinio vandenyno tyrimø raida: [2003 m. rugsëjo 8–12 d. Kaliningrade vyko VII Tarptautinis okeanografijos istorijos kongresas, kuriame daug dëmesio skirta okeanologijos mokslo laimëjimams, tarptautiniam bendradarbiavimui tiriant Pasauliná vandenynà ir kt. Kongreso dalyvius priëmë Kaliningrado srities gubernatorius, laivyno admirolas V. G. Jegorovas] // Mokslo Lietuva. – 2003. – Nr. 17. – P. 5 Trimonis E. Lietuvos akvatorija Baltijos jûroje: geologinës aplinkos ir raidos analizë = Lithuanian aquatory in the Baltic Sea: analysis of geological environment and development // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 258. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Trimonis E., Gulbinskas S., Kuzavinis M. The Curonian Lagoon bottom sediments in the Lithuanian water area // Baltica. – 2003. – Vol. 16. – P. 13–20: iliustr. – Bibliogr.: p. 19–20 Trimonis E., Vaikutienë G. Reflection of sea-level changes in the SE Baltic Sea sediments // Rapid Transgressions Into Semi-Enclosed Basins: Regional Conference, 8–10 May 2003, Gdañsk–Jastarnia: Abstracts and Exursion Guide- Book. – Gdañsk: Polish Geological Institute, 2003. – P. 87. – Bibliogr.: p. 87 Þaromskis R. Keletas pastabø apie E. Trimonio „Jûrø ir vandenynø geologijos“ vadovëlá // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 52–53 Þilinskas G., Jarmalavièius D., Pupienis D. Jûros priekrantës sànašø papildymo poveikis kranto bûklei = The influence of nourishment of nearshore sediment supplies on the coast // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 89–98. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98

1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology

Augulytë L., Ramanauskienë L., Ðvedaitë E., Martynënienë N. 2002 metø publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publications on Lithuanian geology in 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 75–105. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Aukštas geologinës veiklos ávertinimas: [doc. dr. Gediminas Motuza išrinktas Lenkijos menø ir mokslø akademijos užsienio nariu] / G. A. informacija // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 67–68: iliustr. Baltrûnas V. Dr. Algirdui Zuzevièiui – 60. Sveikiname! = Dr. Algirdas Zuzevièius celebrates his 60 years anniversary. Congratulations! // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 282–283: portr. Baltrûnas V. Padëjæs pagrindus šiuolaikinei geologijai: Juozo Dalinkevièiaus 110 metø jubiliejø pasitinkant // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 12. – P. 8 Baltrûnas V. Suvokæs bekraštæ erdvæ, supratæs begaliná laikà: akademiko profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110 metø jubiliejø pasitinkant // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 6. – P. 24–26: iliustr. Baltrûnas V. Žinomo geologo ir mokslininko profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110-øjø gimimo metiniø renginiai // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 61–62: iliustr. Èesnulevièius A., Dvareckas V. Ignoto Domeikos indëlis á geografiná gamtos ir visuomenës pažinimà = Ignotas Domeika’s contribution to geographical knowledge of nature and society // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 326–328: iliustr. Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation in symposia, conferences, workshops // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002 / sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris. – Vilnius, 2003. – P. 71–74. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Dundulis K., Jurgaitis A. Hidrogeologijos ir inžinerinës geologijos katedrai – 40 metø = Forty Years of Hydrogeology and Engineering Geology Department // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 130–137: iliustr. – Santr. angl. Dundulis K., Jurgaitis A. Hidrogeologø ir inžinieriø geologø „Alma Mater“ 40 metø = Alma Mater of Hydrogeologists and Engineering Geologists Reaches Quadragenarian Age // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 31–33: iliustr. – Santr. angl.

PRIEDAI APPENDICES 91 Gaidytë S., Korkutis V. Dr. Adolfo Valos netekus // Lietuvos aidas. – 2003. – Rugp. 12. – P. 14 Gaigalas A. Leono Rièardo Petrulio (1912–1985) indëlis tiriant Vilniaus kvartero sandarà ir stratigrafijà // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 45–47: iliustr. Gaigalas A. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939) = Geology at the Stefan Batory University (1919– 1939) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 43–70: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 65–69 Gaigalas A. Praeitis, dabartis ir ateitis // Širvinta. – 2003. – Liep. 19. – P. 7 Gasiûnienë V. E. Vincui Saulënui 70 // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 61–62: iliustr. Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas; sudarytojas P. Musteikis – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 162, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. str.gale. – Bibliogr. str. gale. – (Geologijos ir mineralogijos katedros 200 metø bei Hidrogeologijos ir inžinerinës geologijos katedros 40 metø jubiliejui pažymëti) Giluminiai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 17–18 Grigelis A. Alsidas de Orbinji – žymusis XIX a. paleontologas = Alcide de Orbigny – Famous 19th Century Palaeontologist // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 28–36: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 36 Grigelis A. Ignoto Domeikos UNESCO metai Lietuvoje = UNESCO Declared Year of Ignacy Domeyko in Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 37–41: iliustr. – Santr. angl. Grigelis A. Paleontologei Valentinai Karatajûtei-Talimaa – akademiko Juozo Dalinkevièiaus premija // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 66 Grigelis A. Romanas Simonavièius – Lietuvos mineralogijos kûrëjas // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 10. – P. 26–29: iliustr. Grigelis A. Vilniaus universiteto Mineralogijos katedra 1803–1832 = Vilnius University Mineralogy Department in 1803–1832 // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 18–37: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 30–31 Grigelis A. Vilniaus universiteto mineralogijos katedrai – 200 = Bicentenary of Mineralogy Department of Vilnius University // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 6–13: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 13 Ávadas = Introduction / Valstybinës mokslo programos „Litosfera“ taryba // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 5–12. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Ávadas. Valstybiniø geologiniø tyrimø programa „Geologija – visuomenei“ // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 4–5 Juodkazis V. Nors jo ir nëra…: kurso draugo dr. Eduardo Vodzinsko netekus… (1928 07 08 – 2002 09 21) // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 57–60: iliustr. Kabailienë M. Geologinës katedros Lietuvos / Vytauto Didžiojo universitete Kaune (1922–1940) = Geological Departments in Lithuanian / Vytautas the Great University in Kaunas (1922–1940) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 71–85: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 84 Kisielienë D. Gyvenimas, paskirtas Baltijai (akademikui Vytautui Gudeliui – 80) = The life devoted to the Baltic Sea (Academician Vytautas Gudelis celebrates his 80 years anniversary) // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 274–281: portr. – Bibliogr. rodyklë: p. 277–281 Kliaugienë E. Socrates / Erazmus programa: [SOCRATES programa sukurta 1995 m., siekiant sujungti ES finansuojamus projektus. Paprogramë ERASMUS suteikia galimybæ studentams 3–12 mënesius studijuoti 15-oje Europos Sàjungos šaliø] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 8–9. – P. 12–13 Laškovas J. Geologà Juozà Miklovà prisimenant // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 56: iliustr. Leidiniø pagal programos „Geologija – visuomenei“ rezultatus sàrašas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai; Lietuvos geologijos tarnyba. – 2003. – P. 37–44 Lietuvos geologijos muziejus = Lithuanian Museum of Geology / Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Geologijos ir geografijos institutas; [parengë: V. Baltrûnas, I. Norvaišas, A. Uginèius; vertë: G. Skridlaitë, P. Šimkevièius, J. Valiûnas]. – Vilnius, 2003. – 16, [1] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

92 PRIEDAI APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø leidiniai = Publications of Geological Survey of Lithuania in 2002 / sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 106–120. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Lietuvos spauda apie geologijà 2002 metais = Lithuanian press concerning geology in 2002 / atrinko: L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Švedaitë, N. Martynënienë // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 106–117. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Mikaila V. Prasmingai prabëgæ metai: Staselës Abramavièiûtës-Garunkštienës 75-meèiui // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 50–51: iliustr. Misiûnas A. Dr. Adolfas Vala: [nekrologas] // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 64–65: portr. Mockevièius J. Ávadas: Lietuvos geologijos tarnyba 2002-ieji = Geological Survey of Lithuania in 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 5–6. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Motuza G. Plaktuku ir mintimi – Ignoto Domeikos geologiniai darbai = Mente et Malleo – Works Done by Ignacy Domeyko // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 43–51: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 51 Motuza G. Vilniaus universiteto kristaliniø uolienø rinkiniai // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 151–162: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 161 Musteikis P. Geologijos ir mineralogijos katedra nepriklausomybës laikotarpiu (1991–2003) = Geology and Mineralogy Department after Restoration of Independence (1991–2003) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 122–129: iliustr. – Santr. angl.

Naræbski W., Wójcik Z. Homage to Ignacy Domeyko (1802–1889) at the 200th anniversary of his birth // Annales Societatis Geologorum Poloniae. – 2003. – Vol. 73, No. 1. – P. 1–26: iliustr. – Santr. lenk. – Bibliogr.: p. 23–24 Naræbski W., Wójcik Z. Mineralogic – petrographical school of Stanislaw Maùkowski at the Stefan Batory University // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 22–30: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 30 Paminëtos akademiko, profesoriaus Juozo Dalinkevièiaus 110-sios gimimo metinës / „G. A.“ informacija // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 63 Paškevièius J. Geologijos ir mineralogijos katedra (1963–1990) = Geology at Vilnius University (1963–1990) // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 98–121: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 116–119 Paškevièius J. Geologijos pradžia Vilniaus universitete 1579–1803 metais = Geology at Vilnius University in 1579– 1803 // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2003. – P. 6–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 15–16 Paškevièius J. Profesorius Juozas Dalinkevièius: 110-sioms gimimo metinëms = Professor Juozas Dalinkevièius: 110th Birthday Commemorations // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 24–30: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 29–30 Paškevièius J. Vilniaus universiteto geologijos katedros = Geological Departments of Vilnius University // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 3–21: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 18–19 Projektø, atliktø pagal programà „Geologija – visuomenei“, sàrašas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 25–36 Romano Simonavièiaus ataskaita iš užsienio kelionës, atliktos 1803 m. / iš lenkø kalbos vertë A. Grigelis // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 14–17 Romano Simonavièiaus laiškas Adomui Jurgiui Èartoriskiui, 1810 m. / iš lenkø kalbos vertë A. Grigelis // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 17–18 Rudnickaitë E. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos muziejui 200 metø = Bicentenary of Vilnius University Geology and Mineralogy Museum // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23 Rudnickaitë E., Þalûdienë G. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos muziejus = Vilnius University Geology and Mineralogy Museum // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 138–150: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 149–150

PRIEDAI APPENDICES 93 Sakalauskas K. Geologui – ordoviko tyrinëtojui – 70: [dr. Jevlampijaus Laškovo 70-meèiui] // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 52–53: iliustr. Skuodienë I. Romanas Simonavièius – pirmasis Lietuvos geologas, A. Vernerio idëjø skleidëjas universitete = Roman Symanowicz – the first Lithuanian geologist to spread ideas of Abraham Werner at Vilnius University // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 38–42. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 41 Skuodis V. Leonas Petrulis ir Lietuvos pogrindis // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 48–49: iliustr. Skuodis V. Geologija Vilniaus universitete 1940–1963 metais = Geology at Vilnius University in 1940–1963 // Geologija Vilniaus universitete: tarptautinës konferencijos medžiaga / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – P. 86–97. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 95–96 Skuodis V. Profesoriaus širdis buvo jautri: [straipsnis skirtas profesoriaus Èeslovo Kudabos netekties dešimtmeèiui] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 2. – P. 3 Skuodis V. Profesorius Juozas Dalinkevièius – Lietuvos geologinës mokyklos kûrëjas // Lietuvos aidas. – 2003. – Birž. 16. – P. 5 Skuodis V. Profesorius Juozas Dalinkevièius kaip asmenybë: [kalba, pasakyta 2003 m. birželio 12 d. Vilniaus universitete, minint akad. prof. Juozo Dalinkevièiaus 110-àsias gimimo metines] // Lietuvos aidas. – 2003. – Birž. 16. – P. 5 Skuodis V. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jø likimai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 146 p. Skuodis V.: bibliografijos rodyklë / [sudarë P. Vaitkûnas]. – Vilnius: Gairës, 2003. – 455, [1] p.: portr. Trimonis E. Ážymaus okeanologo jubiliejus: [Rusijos MA akademiko, profesoriaus, P. P. Širšovo Okeanologijos instituto laboratorijos vadovo A. P. Lisicyno 80-ies metø jubiliejus] // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 62–63: portr. Valstybinis žemës gelmiø naudojimo reguliavimas 2002 metais = State regulation of the use of the underground in 2002 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 7–13. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / sudarë J. Belickas, A. Bitinas, Ž. Dënas, V. Gregorauskienë, K. Kadûnas, R. Kanopienë, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, R. Norvaišienë, V. Piepolienë, J. Satkûnas, V. Žièkutë; ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 44 p. Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinëse darbo grupëse = Activities in committees, commissions, councils, joint working groups // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002 / sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris. – Vilnius, 2003. – P. 69–70. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Zdanavièiûtë O., Laškovas J. Pirmasis Lietuvos naftos geologijos mokslø daktaras // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 64–65: iliustr. Þalûdienë G. Department of Geology and Mineralogy of Vilnius University has a history of 200 years // Abstracts of the 21st International Baltic Conference on the History of Science. – Rîga, 2003. – P. 22–24 Þalûdienë G. J. Lukoševièiaus ir V. Vernadskio moksliniø darbø kai kuriø koncepcijø ir terminø palyginamoji analizë = Comparative analysis of some conceptions and terms in scientific works of J. Lukoševièius and V. Vernadski // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 33–39: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 37–38 Þalûdienë G. Mineralogijos katedros Vilniaus universitete ákûrimo aplinkybës ir jos veikla 1803–1832 metais = Foundation of Department of Mineralogy at Vilnius University and its activities in 1803–1832 // Geologija. – 2003. – P. 3–11: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 9–10 Þalûdienë G. Profesoriaus J. Lukoševièiaus indëlis á Lietuvos ir pasaulio gamtos mokslø raidà // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: mokslo istorikø konferencijos, ávykusios Vilniuje 2003 m. rugsëjo 17–18 d., pranešimai / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius: Technika, 2003. – P. 67–70 Þalûdienë G. Tæsiami Ignoto Domeikos atminimo áamžinimo darbai // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 67

94 PRIEDAI APPENDICES 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinës þaliavos 2.1. Mineral Resources

Aptarta naudingøjø iškasenø ištekliø bûklë pasaulyje ir Lietuvoje // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 43: iliustr. Baltrûnas V., Karmaza B. Lûksto gintaras: [Lûksto ežero pakrantëse ir ežero apylinkëse randama ávairaus dydžio gintaro gabalø. Vietos gyventojai turi ištisas kolekcijas. Apie Lûksto gintarà buvo kalbama Varniø regioninio parko direkcijos ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo organizuotame seminare „Lûksto gintaras“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 4. – P. 5 Gaigalas K. Nafta Baltijoje surasta ne Dievui: [gamtos mokslø daktaras K. Gaigalas rašo apie Lietuvos naftos ištekliø suradimà, apie telkinio D-6 ruošimà eksploatacijai (Danijoje pagaminta platforma, JAV ir Vokietijos kompiuterinë áranga), lenkø ir švedø patirtá eksploatuojant naftà Baltijos jûroje, tik reikëtø racionaliai paskirstyti gaunamà pelnà] // Respublika. – 2003. – Spal. 8. – P. 6 Gasiûnienë V. E. Mineral resources, mining and related environmental issues: Lithuania // Poleznye iskopaemye Belarusi: geologija mestoroždenij i racional’noe nedropol’zovanie = Mineral Resources of Belarus: the Mineral Deposits Geology and Mineral Resources Conservation: Materialy meždunarodnoj nauèno-praktièeskoj konferencii, posvjašèjonnoj 125-letiju so dnja roždenija belorusskogo geologa, pervogo zavedujušèego kafedroj geologii Belorusskogo gosudarstvennogo universiteta, akademika Nikolaja Fjodorovièa Blioduho, Minsk, 27–29 nojabrja 2003 g. / Belorusskij gosudarstvennyj universitet. – Minsk, 2003. – P. 149–150 Juodkazis V. Mineraliniai vandenys // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 11. – P. 22–23, 36–37: iliustr.; Nr. 12. – P. 8–9 Kietøjø naudingø iškasenø tyrimas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 9–10 Mockevièius J. Lietuvos „juodasis auksas“: [Lietuvos naftos paieškos istorija, ištekliai, gavyba, teisinës bazës bûklë] // Lietuvos žinios. – 2003. – Kovo 19 Reipšleger R. Naudingøjø iškasenø duomenø bankas = Databank of mineral resources // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report. – Vilnius, 2003. – P. 45–46: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics

Aptartos Europos Sàjungos bendrosios vandens politikos ágyvendinimo hidrogeologinës problemos / „G. A.“ informacija // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 44 Arustienë J. Apie požeminio vandens bûklæ: [Lietuvos visuomenei pristatomi naujausi apibendrinti duomenys apie požeminio vandens bûklæ ir jos kaitos tendencijas, pateikti leidinyje „Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 18. – P. 10 Arustienë J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2002 metais = National groundwater monitoring in 2002 // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 6–10: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Arustienë J., Juodkazis V. Coefficient of chemical oxygen demand as indicator of the groundwater quality in urban areas // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 5–7: iliustr. – Bibliogr.: p. 7 (3 pavad.) Arustienë J., Papievis L. Požeminio vandens kokybës apžvalga = A review of groundwater quality // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 29–36: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58

PRIEDAI APPENDICES 95 Èyþius G. Urbanizuotø teritorijø gruntinio vandens cheminis nuotëkis (Kauno pavyzdžiu) = Shallow groundwater chemical outflow in urbanized territories (Kaunas city case) // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 267. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Diliûnas J., Jurevièius A., Bajorinas V. Metalai (Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, Mn, Fe) užterštø teritorijø gruntiniame vandenyje = Metals (Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, Mn, Fe) in the groundwater of polluted territories // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 118–126: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 125 Diliûnas J., Kaminskas M. Paviršinio vandens sudëties kaita infiltracijos á gruntiná vandeningàjá sluoksná procese = Change of surface water composition during infiltration to shallow aquifer // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 109–117: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 116 Drulytë I. Drinking water: safety issues in Lithuania // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 9 Drulytë I. Drinking water: safety issues in Lithuania // Medical Geology Newsletter. – 2003. – Nr. 7. – P. 20–21: iliustr. Dulkytë O. Hidrogeologiniø parametrø skaièiavimo metodika ir jø vertinimas = The Methods for Calculating and Estimating Hydrogeological Parameters // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 28–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32–33 Giedraitienë J. Gruntinio vandens lygio režimas = Regularities of groundwater levels fluctuations // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 21–28: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Giedraitienë J. Meteorologinës sàlygos ir gruntinio vandens ištekliai = Meteorological conditions and shallow groundwater resources // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d. – Vilnius, 2003. – P. 260. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Giedraitienë J. Oro temperatûros ir krituliø kaitos ypatumai bei pastarojo dvidešimtmeèio gruntinio vandens lygio režimo pokyèiai = Peculiarities of weather temperature and precipitation variations as well as changes in groundwater level regime during the last two decades // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 11–20: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Giedraitienë J., Arustienë J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas = National groundwater monitoring // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 34–39: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Giedraitienë J., Arustienë J., Kadûnas K., Radzevièienë D., Papievis L., Zanevskis Z., Zabulis R. Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin / ats. red. J. Giedraitienë; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 92, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. Giedraitienë J., Arustienë J., Kadûnas K., Satkûnas J. National groundwater monitoring system of Lithuania in context of transboundary water resource management // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 29–32: iliustr. – Bibliogr.: p. 31 (1 pavad.) Gregorauskas M., Klimas A., Plankis M. Anomalies of nitrates in urban areas of Lithuania // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 19 Hidrogeologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 11–12 Juodkazis V. Regioninës hidrogeologijos pagrindai: vadovëlis / rec. prof. habil. dr. Mokrikas R.; Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2003. – 171, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 169–171 Juodkazis V. 3rd stop – Vilnius, Antaviliai: the main ground water intake field // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai– Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 5–8: iliustr. Juodkazis V., Arustienë J., Klimas A., Marcinonis A. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = Organinë medžiaga Lietuvos gëlame požeminiame vandenyje: monografija / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.) Juodkazis V., Kadûnas K., Klimas A. Strategic directions and main tasks for groundwater use and protection management in Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 44. – P. 38–47. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 45–46

96 PRIEDAI APPENDICES Juodkazis V., Klimas A. Dynamics of organic matter levels in fresh groundwater bodies of Lithuania // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 20–28: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 27–28 Kadûnas K. Pratarmë = Preface // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 5 Kadûnas K., Giedraitienë J., Satkûnas J. Groundwater: resources and guality in Lithuania // Medical Geology Newsletter. – 2003. – Nr. 7. – P. 17–19: iliustr. Kadûnas K., Giedraitienë J., Satkûnas J. Groundwater: resources and quality in Lithuania // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 20–22 Kadûnas K., Mockevièius J. Methodology of the delineation of groundwater bodies in Lithuania: local and national level // MAEGS 13 – Geoscience and the European Water Framework Directive, 10–13 September 2003 in Hannover – 13th Meeting of the Association of European Geological Societies and Raw–Material Symposium of the Hannover Geocenter: Abstracts and Extended Papers / Deutsche Geologische Gesellschaft. – Hannover: Alfred-Bentz-Haus, 2003. – P. 44–46: iliustr. – (Schriftenreihe der Deutschen Geologischen Gesellschaft; Heft 28) Kilkus K. Balsio ir Gulbinø ežerø vandens balansas = Water balance of Lake Balsys and Lake Gulbinai // Geografija. – 2003. – Nr. 39 (2). – P. 20–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23 Klimas A. Geriamojo vandens hidrogeochemija: vadovëlis aukštosioms mokykloms / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 139, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 134–139 Klimas A., Plankis M. Svarbiausi požeminio vandens cheminës sudëties formavimosi dësningumai Vilniaus vandenvietëse = The main regularities of groundwater chemistry formation at Vilnius wellfields // Geologija. – 2003. – Nr. 43. – P. 29–35: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 34–35 Kuèinskienë A., Paškauskas R. Bakterinë sulfatø redukcija Lietuvos ežeruose = Bacterial sulphate reduction in Lithuanian lakes // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 53–67: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 65–66 Kusta A., Rutkovienë V. Geriamojo vandens kokybës problemos kaimo vietovëse // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 273. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Mokrikas R., Petkevièius R. Baltijos baseino kreidos komplekso paleohidrogeologinë raida = The paleohydrogeology of the Cretaceous aquifer system in the Baltic Basin // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 47–55: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 55 Motuza G., Ðliaupa S., Stephenson R. Genesis of high intensity intracratonic heat flow anomalies: case study of Western Lithuania // EGS – AGU – EUG Joint Assembly, Nica, France, 06–11 April 2003. – Nica, 2003. – (Geophysical Research Abstracts; Vol. 5) Papievis L. Vilniaus šaltiniø ir versmiø geriamojo vandens kokybës tyrimai = Investigations of groundwater quality in springs and spring heads in Vilnius city // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 46–52: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Plankis M. Hydrogeological problems in the vicinity of the oldest wellfield of Vilnius // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 77 Požeminës hidrosferos monitoringas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 13 Radzevièienë D., Zanevskis Z. Požeminio vandens eksploatavimas = Groundwater abstraction // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 37–41: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Rastenienë V. Baisogala geothermal balneological project // Cleaner energy systems through utilization of renewable geothermal energy resources. – Kraków, 2003– P. 117–124: iliustr. Rastenienë V. Geoterminë energija ir aplinkos kokybë = Geothermal energy and environmental quality // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – Tekstas lygiagr. liet., angl. – Bibliogr.: p. 264 Rastenienë V., Radeckas B., Suveizdis P., Zinevièius F. The possibilities of diverse use of geothermal energy in Lithuania // International Geothermal Conference, 14–17 September, 2003 at the Nordica Hotel, Reykjavik, Iceland: Proceedings. – Reykjavik, 2003. – P. 20–26

PRIEDAI APPENDICES 97 Sakalauskas A., Valentukevièienë M. Investigation into the influence of natural powdered zeolite on drinking water treatment at Druskininkai waterworks III // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2003. – Vol. XI, No. 4. – P. 169–177: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 176 Sakalauskienë D. Gruntinio vandens lygiø svyravimo prognozavimas = Forecast of Water Level Fluctuations in an Unconfined Aquifer // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 34–36: iliustr. – Santr. angl. Ðliaupa S., Hoth P., Shogenova A., Huenges E., Rastenienë V., Freimanis A., Bityukova L., Joeleht A., Kirsimae K., Laškova L., Zabele A. Characterization of Cambrian reservoir rocks and their fluids in the Baltic States (Cambaltica) // Cleaner energy systems through utilization of renewable geothermal energy resources. – Kraków, 2003. – P. 61–73: iliustr. Valentukevièienë M. Geležies ir organiniø junginiø šalinimo iš požeminio vandens eksperimentiniai tyrimai bei taikymas: daktaro disertacijos santrauka: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka (04T) = Experimental investigations and application of iron and organic matter removal from groundwater / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius: „Technika“, 2003. – 36 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33 Zabulis R. Požeminio vandens kaptažo árenginiø kontrolës rezultatai = Results of drilled well equipment control // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 42–45: iliustr. – Santr. angl.: p. 53–58 Zinevièius F., Rastenienë V., Bièkus A. Geothermal development in Lithuania // European Geothermal Conference, Szeged, Hungary, 25–30 May, 2003 [Elektroninis dokumentas]. – Szeged, 2003. – 9 p.: iliustr. Zuzevièius A. Požeminio vandens dinamikos formavimosi sàlygos Lietuvos teritorijoje pleistoceno metu = Formation of groundwater dynamics during Pleistocene in the Lithuanian territory // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 56–68: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 67–68 1 priedas. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postai = Addendum 1. Stations of the national groundwater monitoring network // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 60–63 2 priedas. Valstybinio monitoringo postai balansinëse hidrodinaminëse sistemose = Addendum 2. National monitoring stations in hydrodinamical systems // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 64–66 3 priedas. Požeminio vandens lygio režimo parametrai = Addendum 3. Characteristics of groundwater level fluctuation // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 67–75 4 priedas. Požeminio vandens cheminës sudëties tyrimo rezultatai = Addendum 4. Data on groundwater chemical composition // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 76–90 5 priedas. Požeminio vandens gavyba = Addendum 5. Groundwater extraction // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 91–92

2.3. Inþinerinë geologija 2.3. Engineerinng Geology

Augulytë L. Karstinis procesas intensyvëja: [balandžio 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Biržø regioninis parkas organizavo pasitarimà dël tarpinstitucinio bendradarbiavimo karstinio kraštovaizdžio išsaugojimo, tyrimø, visuomenës informavimo ir ekologinio turizmo plëtojimo bei kitose srityse] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Geg. 1. – P. 9 Dundulis K., Kairys T., Valanèiauskas M. Jûros–Šešupës limnoglacialinio baseino nuogulø, kaip pagrindo poliams, tipizavimas ir poliø laikomosios gebos ávertinimas = The type of Jûra–Šešupë glaciolacustrine basin deposits, as foundation for piles bearing capacity // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 93–97: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 97 Marcinkevièius V., Mikšys R. B. Naujas metodas smegduobiø kritiniam spinduliui apskaièiuoti = A new method for sinkholes critical radius estimation // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 98–108: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 108 Mikšys R.-B., Ignatavièius V., Marcinkevièius V. Kartografièeskaja model’ professora V. D. Lomtadze i praktièeskie aspekty ejo realizacii v Litve // Problemy sovremennoj inženernoj geologii. – Sankt-Peterburg, 2003. – P. 185–187. – (Zapiski Sankt-Peterburgskogo gornogo instituta; T. 153)

98 PRIEDAI APPENDICES Morkûnaitë R. Kai žemë „pabëga“…: nuošliaužø prigimtis ir pavojus Vilniaus mieste // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 12. – P. 1, 10 Taminskas J. Smegduobiø apsaugos optimizavimas = Optimization of sink holes protection // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 87–94: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 94 Taminskas J. Karstinio proceso monitoringas Šiaurës Lietuvoje = Monitoring of karstic process in North Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 39–40: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Taminskas J., Dilys K. Klimato kaitos poveikis gipso cheminei denudacijai = Impacts of climate changes on chemical denudation of gypsum // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 171–180: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 179 Þilionienë D., Èygas D., Dundulis K. Solutions of Gravel Road Renovation Based on Certain Local Conditions in Lithuania // Transportation Research Record. – 2003. – No. 1819. – P. 267–274: iliustr. – Bibliogr.: p. 274

2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology

Naftos geologija // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 19 Rastenienë V., Zdanavièiûtë O. Kambro naftingo komplekso dujø tyrimai = The study of gases in the Cambrian oil-bearing complex // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 74–79: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 78–79 Stentoft N., Lapinskas P., Musteikis P. Diagenesis of Silurian reefal carbonates, Kudirka oilfield, Lithuania // Journal of Petroleum Geology. – 2003. – Vol. 26, Nr. 4. – P. 381–402: iliustr. – Bibliogr.: p. 401–402 Zdanavièiûtë O., Laškova L. Neantiklininiø naftos kaupvieèiø tipai, formavimosi ir jø paplitimo ypatumai kambro naftingame komplekse = Non-anticline type oil traps, their formation and distribution peculiarities in the Cambrian oil-bearing complex // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 69–73: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 72–73 Zdanavièiûtë O., Swadowska E., Khubldikov A. Organic petrological and rock-eval studies of the Lower Paleozoic source rocks of the Baltic Syneclise // 21st International Meeting on Organic Geochemistry, 8–12 September 2003, Kraków, Poland: Book of Abstracts. Part II. – Kraków, 2003. – P. II/ 049 – II/ 050. – Bibliogr.: p. II/ 050

2.5. Ekologinë geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Adomaitis T., Maþvila J., Eitminavièius L. A comparative study of heavy metals in the soils of cities and arable lands // Ekologija. – 2003. – Nr. 3. – P. 12–16: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 16 Aplinkos geocheminiai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 16 Ar švarûs Lietuvos dirvožemiai?: [dešimties Šiaurës Europos šaliø bendro projekto, prasidëjusio 1996 m., rezultatas – geocheminis atlasas. Jame pirmà kartà matome beveik viso Baltijos jûros baseino dirbamø dirvožemiø geocheminæ sudëtá. Duomenys svarbûs žemdirbiams, ypaè plëtojantiems ekologiná žemës ûká] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 4. – P. 11 Arustienë J. Taršos židiniø ekohidrogeologiniø tyrimø apžvalga = Review of groundwater investigations in potential pollution sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 32–34. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Bajorinas V. Durpiø sorbcinës savybës sunkiøjø metalø filtracijos aspektu = Sorption characteristics of peat in the aspect of heavy metals // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 265. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Balikienë B., Karmaza B. Garsiosios Velnio duobës kilmë – vis dar paslaptis: [pasakojama apie ádomaus geologinio objekto sàrangà ir jo kilmës hipotezes] // Lietuvos žinios. – 2003. – Gruod. 1. – P. 14 Baltakis V., Kadûnas V., Katinas V., Zinkutë R. 6th stop – Elektrënai: the geochemical impact of the power station // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 14–17: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 99 Baltrënas P. Lietuvos kariniø poligonø poveikis aplinkai ir jø vystymo strategija = Environmental impact and development of military installations // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 247–248. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Baltrûnas V. Environment protection in cases of extreme situations // Abstracts of Papers of the International Conference “Sustainability Indicators and Intelligent Decisions”, 9–11 October, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius, 2003. – P. 55 Baltrûnas V. Gamta kaip kultûros šaltinis = The nature as a source of culture // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 293. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Baltrûnas V. Gamta kaip kultûros šaltinis: gamtos raidos pažinimas ir pasaulëjauta: monografija = [Nature as a Sourse of Culture] / Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius: Andrena, 2003. – 142, [2] p.: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 135–140. – (Profesoriaus Èeslovo Kudabos atminimui) Baltrûnas V. Preservation and usage of geological environment in cases of extreme situations // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 8–10. – Bibliogr.: p. 10 (22 pavad.) Baltrûnas V., Dundulis K., Karmaza B., Gadeikis S. Character of erosional landslide processes in the region of the large meanders of the Nemunas river // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2003. – Vol. XI, No. 3. – P. 100–109: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 108 Baltrûnas V., Karmaza B., Pukelytë V. Nemuno kilpø regioninio parko geologinis pagrindas = Geology of Nemunas Loops Regional Park // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 41–46: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 46 Baltrûnas V., Valiûnas J., Zuzevièius A. Trakø istorinio nacionalinio parko geologiniai ir hidrogeologiniai ypatumai // Trakø istorinis nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sàrašuose: poreikis ir galimybës. – Kaunas, 2003. – P. 11–21. – Santr. angl. Baubinas R., Èyþienë J., Maþeika J., Satkûnas J., Ðliaupa S. Review of geological and geographical preconditions for the site selection // Siting of a Near Surface Repository for Low– and Intermediate – Lewel Short Lived Radioactive Waste in Lithuania: Workshop at SFR, April 8–10, 2003, Forsmark, Sweden. – [2003]. – 23 p.: iliustr. Bauþa D. Negative effects of urbanization on Šeškinë esker // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 54–55: iliustr. Bauþienë I. Joniškio ir Šiauliø miestø dirvožemio paviršinio horizonto bûklës rodikliai = Condition of soil surface horizon in Joniškis and Šiauliai cities // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 152–160: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 159–160 Berger A., Satkûnas J., Hermelin M. Los geoindicadores, una necesidad para Colombia // Gaceta de la Academia Colombiana de Ciencias, Exactas, Fisicas y Naturales. – 2003. – Vol. VII, No. 10. – 5 p.: iliustr. – Bibliogr.: 4 pavad. Berger T., Liverman D., Ridgway J., Satkûnas J. Geoindicators of rapid geological change // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 11 Brügmann B. Der Findligsgarten Mosëdis in Litauen = The Garden of Large Geshiebes of Mosëdis in Lithuania // Geschiebekunde Aktuell. – 2003. – Vol. 19, Heft 4. – P. 106: iliustr. Bucevièiûtë S., Mikulënas V. Kai pajuda žemë: [apie nuošliaužinius procesus, kuriuos kartais paskatina žmoniø ûkinës veiklos vadinamosios „technogeninës“ klaidos, kai nesilaikoma tam tikrø reikalavimø. Vienas iš naujausiø atvejø – Kaune, Veiveriø gatvëje. Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba rengia Kauno miesto 1:10 000 mastelio inžineriná geologiná žemëlapá, kuriame apibûdinamas ir sudëtingos miesto bei apylinkiø geologinës sàlygos] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Spal. 16. – P. 11 Budavièius R. Chemical element distribution in vertical profiles of bottom sediments of Lithuanian lakes // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 14–19: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 18–19 Budavièius R. Peculiarities of formation of Lithuanian lake sediment trace element composition: Abstract of doctoral dissertation: Physical sciences, geology (05P) = Lietuvos ežerø nuosëdø mikroelementinës sudëties formavimosi ypatumai / Chairman and supervisor Kadûnas V.; Institute of Geology and Geography. – Vilnius, 2003. – 26 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 24

100 PRIEDAI APPENDICES Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania / Compiled by: Satkûnas J., Kanopienë R., Grigulaitë E., Vaidotas A.; Radioactive Waste Management Agency (Lithuania), Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Energy Institute, Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co, Swedish International Project Nuclear Safety. – Vilnius: LGT, 2003. – 93 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Èesnulevièius A., Ramonas A., Valiûnas J. Geologinio substrato ir kraštovaizdžio komponentø sàveika Lietuvos geomorfologiniuose mikrorajonuose = The correlation between geological substratum and landscape components in geomorphological micro regions of Lithuania // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 127–133: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 132–133 Ekogeologiniai tyrimai // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 14–15 Gaigalas A. Reikia identifikuoti geologiná paminklà: [Lietuvos geologijos paminklø ir draustiniø sàraše 130-uoju numeriu árašyti du akmenys, pavadinti Dûdø akmenimis. Iš tikrøjø jie yra Kangedø kaime, todël ne visiems pasiseka juos pamatyti. Siûloma ištaisyti šià klaidà] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 10. – P. 5 Gaigalas A. Škëvoniø atodanga: [tai geologinis paminklas Nemuno kilpø regioniniame parke, Prienø rajono Birštono apylinkëje, Škëvoniø kaime] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 3. – P. 4 Gaigalas A., Fedorowiczius S., Raèinskas A., Bauþienë I. Radioaktyvaus cezio izotopo 137Cs aktyvumas Rytø Lietuvos aukštumø deliuvio dirvožemiuose = Activity of 137Cs isotope in deliuvial soils of East Lithuanian Highland // Geologija. – 2003. – Nr. 42. – P. 25–32: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 31 Galkus A., Jokšas K. Lietuvos jûrø uostas ir jo aplinka = Lithuanian seaport and its environment // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 256. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Gregorauskienë V., Satkûnas J., Kadûnas V. Environmental geochemistry in Lithuania: state-of-the-art // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 15–18. – Bibliogr.: p. 17 Guobytë R., Juodkazis V. Rambyno regioninio parko vertybës = Riches of Rambynas Regional Park // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 47–54: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 54 Yeskis D. J. Pavojingo vandens atoveikio galimybiø plëtra Lietuvoje = Development of hazardous waste response capabilities in Lithuania // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 250. – Tekstas lygiagr. liet., angl. International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts / Eds.: Satkûnas J., Kanopienë R.; COGEOENVIRONMENT, IUGS, Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – 120 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Jakimavièiûtë-Maselienë V., Maþeika J., Petrošius R. Trièio ir radioanglies pasiskirstymas Ignalinos AE rajone // Sveikatos mokslai. – 2003. – Nr. 3. – P. 46–49: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 49 Jankauskaitë M. Urbanizuotos aplinkos gamtinio savivalos potencialo vertinimo metodologiniai aspektai = Methodological aspects of evaluation of urbanised environment natural selfcleaning potential // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 274–291: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 289–290 Jokšas K., Galkus A., Stakënienë R. The Only Lithuanian Seaport and its Environment: [Monograph] = Vienintelis Lietuvos jûrø uostas ir jo aplinka: [monografija] / The Institute of Geology and Geography. – Kaunas, 2003. – 314 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 304–314 Kadûnas V., Radzevièius A. Lietuvos paviršiaus nuogulø mikroelementø foniniø kiekiø ir jø asociacijø kaitos lyginamoji charakteristika = Comparative characteristics of change of trace elements background values and associations in Lithuanian surface sediments // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 80–87: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 86 Kadûnas V., Radzevièius A., Vareikienë O. Genesis of anomalies of Ti, Zr, Nb and rare-earth elements in Lithuanian soils // Geologija. – 2003. – Nr. 41. – P. 20–27: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 25–26 Kanopienë R. Negative screening exercises for RW repository site selection // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 46–48. – Bibliogr.: p. 48

PRIEDAI APPENDICES 101 Karmaza B., Baltrûnas V. The genesis, age and development of the Devil’s Hole – a nature monument in Lithuania // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 77–78: iliustr. Karmaza B., Baltrûnas V., Preikša Þ. Prie Škëvoniø atodangos pasidairius… = The Škëvonys Exposure // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 52–57: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 57 Karmaza B., Valatkevièius A. Aukštadvario regioninio parko geologinës ádomybës = Geological Sites of Interest in Aukštadvaris Regional Park // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 34–40: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 40 Karmaza B. Geological, geomorphological and hydrogeological heritage in Lithuania // Geological Heritage Concept, Conservation and Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October 3–4 2003: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 77–78: iliustr. Kauno miesto ekologinis monitoringas: 10 metø: aplinkos tyrimai ir vertinimas / Kauno miesto savivaldybës Aplinkos apsaugos skyrius, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra; [redaktoriø kolegija: R. Juknys (ats. red.) … [et al.]. – Kaunas: Lututë, 2003. – 80 p.: diagr., žml. – Santr. angl. Kenstavièiûtë S., Kilda R., Adomaitis E. Coast calculations for disposal of longlived waste in Lithuania // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 84–93: iliustr. Kenstavièiûtë S., Moreno L., Ragaišis V. Preliminary results on radionuclides migration modelling from a deep geological repository for RBMK – 1500 fuel using canister defect scenario // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 69–76: iliustr. Kliaugienë E. Roadside soil pollution by heavy metals and soil remediation by clinoptilolite // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 23–26. – Bibliogr.: p. 26 Kliaugienë E., Baltrënas P. Roadside soil contamination by heavy metals from transport systems in Lithuania // 6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 153 Krišèiûnas V., Belickas V. Environmental impact of Fabijoniškës landfill // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 27–37: iliustr. – Bibliogr.: p. 37 Krišèiûnas V. 4th stop – Vilnius, Fabijoniškës landfill: ecological impact // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 9–12: iliustr. Lazauskienë J., Ðliaupa S. Exercises of positive screening of the territory of Lithuania in terms of radioactive waste repositories // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 55–62: iliustr. – Bibliogr.: p. 58 Linèius A. Ten, kur Venta, Papilë, Virvyèia … = Area of Venta, Papilë and Virvyèia // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 2. – P. 55–62. – Santr. angl. Lubytë J., Antanaitis A. Different forms of heavy metals, their concentrations and correlation in various soils of Lithuania // Ekologija. – 2003. – Nr. 2. – P. 11–18: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 17 Malinauskas Z., Karmaza B. Classification of geological heritage // Geological Heritage Concept, Conservation and Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October 3–4 2003: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 79–80. – Bibliogr.: p. 79 Maþeika J., Motiejûnas S. Evaluation of aquatic routine radioactive releases from the Ignalina Nuclear Power Plant // Ekologija. – 2003. – Nr. 4. – P. 36–42: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 42 Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania / Compiled by Satkûnas J., Gregorauskienë V.; Geological Survey of Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – 58 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale Medical Geology – Health and the Environment: Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the Field Trip Vilnius – Trakai–Elektrënai–Kernavë / Compiled by Gregorauskienë V., Juodkazis V., Krišèiûnas V., Taraškevièius R., Zinkutë R.; Ed. by Satkûnas J., Gregorauskienë V.; Geological Survey of Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – [2], 18 p.: iliustr.

102 PRIEDAI APPENDICES Medical Geology: Short Course on Metals, Health and the Environment, May 26–28, 2003, Centrum Hotel, Vilnius, Lithuania [kursø medžiaga] / Leaders/Speakers: Centeno J. A., Finkelman R. B., Selinus O.; Invited Speakers: Kadûnas K., Drulytë I., Taht K., Seglinš V., Zinkutë R.; Geological Survey of Lithuania. – [Vilnius], 2003. – [185] p.: iliustr. Mikulënas V. The most representative geotopes of the Baltic States // Geological Heritage Concept, Conservation and Protection Policy in Central Europe: International Conference, Cracow, Poland, October 3–4 2003: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw: Polish Geological Institute, 2003. – P. 81. – Bibliogr.: p. 81 Paliulis D., Kliaugienë E. Ceolitø naudojimas aplinkosaugos problemoms spræsti // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 8–9. – P. 22–23 Poškas P., Ragaišis V., Kenstavièiûtë S., Kanopienë R., Marcinkevièius V., Satkûnas J., Maþeika J., Janënas D., Vaidotas A. Integrated National research programme for the assessment of the posibilities for disposal of spent nuclear fuel and long-lived radwaste generated in Lithuania 2003–2007 // Competence Development in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 13–26 Radzevièius R. Main trends in accumulation of trace elements from surface sediments of the Baltic Sea (Lithuanian waters) // Baltica. – 2002. – Vol. 15. – P. 63 – 73: iliustr. – Bibliogr.: p. 72 – 73 Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L., Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskiene V., Lukashev V. , Pasieczna A. The agricultural soil geochemical atlas of northern Europe // 6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 32 Salminen R., Batista M. J., Bidovec M., …, Gregorauskienë V. et al. FOREGS geochemical baseline mapping – a new European – wide database and geochemical atlas // 6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 207 Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskiene V., Niskavaara H., Selenok L., Tenhola M., Tomilina O. Barents ecogeochemistry – a large geochemical baseline study of heavy metals and other elements in surficial deposits. NW-Russia and Finland // Geological Survey of Finland, Special Paper. – 2003. – No. 36. – P. 45–52: iliustr. – Bibliogr.: p. 51–52 Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskienë V., Selenok L., Tenhola M., Tomilina O. Barents Ecogeochemistry projekti-raskasmetallien ja muiden alkuaineiden perustilan kartoitus Luoteis–Venäjälla ja Suomessa = Barents Ecogeochemistry – a large geochemical baseline study of heavy metals and other elements in surficial deposits, NW Russia and Finland // Geologi. – 2003. – Nr. 2. – P. 28–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33 Salminen R., Bogatyrev I., Chekushin V., Glavatskikh S. P., Gregorauskienë V., Tomilina O., Tenhola M. Barents ecogeochemistry – a new large scale geochemical baseline study of heavy metals and other elements in surficial materials, NW Russia and Finland // 6th International Symposium on Environmental Geochemistry (ISEG 2003), 7–11 September 2003, University of Edinburgh, Edinburgh, Scotland: Final Programme and Book of Abstracts. – Edinburgh, 2003. – P. 33 Salminen R., Gregorauskienë V. Environmental geochemical mapping in Europe // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 78–79: iliustr. Satkûnas J. Application of geoindicators for the state-of-the environment reporting // International Symposium on Human Impact and Geological Heritage, 12–17 May 2003, Tallinn, Estonia: Excursion Guide and Abstracts. – Tallinn, 2003. – P. 118–119 Satkûnas J. Application of geoindicators for the state-of-the–environment reporting // Geoindicators and their Applications in Arid Regions: Workshop, 29 September–2 October 2003, Assiut–Egypt: Program and Abstracts. – Assiut, Egypt, 2003. – P. 9–11 Satkûnas J. Geological hazards-national and international context // “Natural Hazards in the EU research context”: EuroGeoSurveys – FOREGS Meeting 24 April – 26 April 2003, Vienna. – [Vienna, 2003]. – 1 p. Satkûnas J. Tarptautinës sienos ir ekogeologinis bendradarbiavimas = International Borders and Ecogeological Co-operation // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 58–60. – Santr. angl. Satkûnas J., Graniczny M. International Borders and Geoconservation // ProGEO News. – 2003. – No. 3–4. – P. 4–5 Satkûnas J., Mikulënas V., Lazauskienë J., Raudsep R., Täht K., Markos A., Lacis A. K sovmestnoj rabote po geologièeskomu naslediju v Severnoj Evrope – pervaja popytka v stranach Baltiki // Geologièeskoe nasledie Karelii: polevoj seminar ProGEO, raboèaja gruppa No. 3 (severnye strany): programma i putevoditel’ geologièeskoj ëkskursii, 26–31 maja 2003 g. – Petrozavodsk, 2003. – P. 5

PRIEDAI APPENDICES 103 Stakënienë R. Angliavandeniliai Baltijos jûros akvatorijoje ties Lietuva = Hydrocarbons in the Baltic Sea water area by the Lithuanian coasts // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 110–119: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 118 Stakënienë R., Jokšas K. Orimulsijos sklaidos vandenyje ir grunte ypatumai bei poveikis aplinkai = Orimulsion behaviour in the water and soil and its effects on environment // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 266–273: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 272–273 Ðaltenienë A., Karosas T. Eksperimentiniai biologinio geležies ir mangano šalinimo vienalaipsniu košimu iš aeruoto požeminio vandens tyrimai = Experimental investigation of iron and manganose removal from aerated underground water by one–power filtration // Ekologija. – 2003. – Nr. 2. – P. 3–10: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 10 Ðugalskienë J., Kanopienë R. Geologinës aplinkos taršos židiniø informacinës sistemos pildymas = Supplementary information on pollution sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 43–44. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Ðugalskienë J., Kanopienë R. Unified digital information system “Pollution sources of geological environment” // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 95–96 Ðugalskienë J., Kanopienë R. Unified digital information system “Pollution sources of geological environment” // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 45–46 Taminskas J., Maþeika J., Paškauskas R. Climate change and aquatic system evaluation in North Lithuanian karst region // Materials of the 3rd International Conference on Climate Changes: The Karst Record III, Montpellier, France, May 11–14, 2003. – Montpellier, 2003. – P. 165–166 Taraškevièius R., Bitinas A. Šiaurës rytø ir Pietryèiø Lietuvos pleistoceno morenø mikroelementai = Trace elements of Pleistocene tills of Northeastern and Southeastern Lithuania // Litosfera. – 2003. – Nr. 7. – P. 88–92: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 91–92 Taraškevièius R., Zinkutë R. Geochemical characterization of topsoil in dwelling districts of Lithuanian urban territories // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 97–99: iliustr. – Bibliogr.: p. 99 (5 pavad.) Taraškevièius R., Zinkutë R. New areas for hygienical investigation in Vilnius according to change of topsoil total contamination index distribution // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 55–58: iliustr. – Bibliogr.: p. 58 Taraškevièius R., Zinkutë R. State of environment in central residential districts of Vilnius according to topsoil total contamination index // Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts od Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 51–54: iliustr. – Bibliogr.: p. 54 Taraškevièius R., Zinkutë R. Urbanizuotø teritorijø dirvožemiø kokybë = Soil quality in urbanized territories // XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 m. gegužës 21–25 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2003. – P. 280. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Taraškevièius R., Zinkutë R. Urbanizuotø teritorijø grunto dangos kokybës higieninis geocheminis vertinimas = Sanitary geochemical evaluation of topsoil quality in urbanized territories // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 161–170: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 168–169 Vareikienë O., Lindqvist K., Marmo J. Selective trace elements and their carriers (minerals) in the fine fraction of soil

(Ao horizon), Ašmena Highlands, Lithuania // Nordic Society for Clay Research Newsletter. – 2003. – No. 14. – P. 8–12 Zinkutë R., Radzevièius A., Taraškevièius R. Ecological-geochemical state of topsoil and water sediments in Šiauliai // Vide. Tehnologija. Resursi: IV Starptautiskâs zinâtniski praktiskâs konferences materiâli, 2003. gada 26. – 28. jûnijs = Environment. Technology. Resources: Proceedings of the 4th International Scientific and Practical Conference, June 26–28, 2003 / Rçzeknes Augstskola inženieru fakultâte. – Rçzekne, 2003. – P. 309–315: iliustr. – Bibliogr.: p. 314–315 Zinkutë R., Taraškevièius R. 2nd topic on the 1st stop – urban geochemistry // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai– Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 3–4: iliustr. Þilinskas G., Jarmalavièius D. Lietuvos jûrinio kranto dinamikos tendencijos = Trends of Lithuanian sea coast dynamics // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (1). – P. 80–88: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 87

104 PRIEDAI APPENDICES 2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics

Belickas J., Dënas Þ., Rapševièius V., Aleknienë R. Geologinës informacijos valdymo ir teikimo pagrindo – informacijos sistemos plëtra = Development of the Geological Information System // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 62–68: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Belickas J., Hatton W. The concept of universal geological data model: solution for integrated management of semantic and graphic data // International Association for Mathematical Geology: IAMG 2003 Portsmouth, UK, September 7–12, 2003: Programme and Abstracts. – Portsmouth, 2003. – P. 13 Geologinës informacijos sistemos plëtra // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 22–24 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Data base of urban relief of the Vilnius city // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 19. – Bibliogr.: p. 19 (9 pavad.) Samuila M. SMART modelio taikymas Lietuvos integruoto monitoringo teritorijoms = Modelling by SMART model in Lithuanian integrated monitoring territories // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 253–265: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 264 Þièkutë V., Augulytë L., Rapševièius V. Geologinës informacijos teikimas = Presentation of geological information // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 56–61: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Ber A., Zelès V., Jakobsen P. R., Kalm V., Matoshko A. V., Karabanov A., Nyvlt D., Zagorodnykh V. A., Bitinas A., Stephan H.-J. The National glaciotectonic maps of Central Europe // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 143 Bitinas J. Prekvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ylakiø plote = Geological mapping of pre- Quaternary deposits in the area scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 22–23. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Bucevièiûtë S. Inžinerinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Tetirvinø plote = Engineering geological mapping of the Tetirvinai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 18–20. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Èyþienë J. Prekvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Mažeikiø plote = Geological mapping of pre-Quaternary deposits in the Mažeikiai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 23–25: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Èyþienë J., Lazauskienë J., Mûrnieks A. Set of the geological maps of Lithuanian–Latvian border zone – the first step towards the geological map of Baltic States // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 20–21: iliustr. Damušytë A., Bitinas A., Grigienë A., Milkevièius M. Kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Ylakiø plote = Geological mapping of Quaternary deposits in the Ylakiai area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 20–21. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Gregorauskiene V. Europos foninis geocheminis kartografavimas: Lietuva = FOREGS Geochemical Baseline Mapping Programme // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 41–43: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl.

PRIEDAI APPENDICES 105 Guobytë R. Naujas Lietuvos geomorfologinis žemëlapis 1:400 000 masteliu = A new geomorphological map of Lithuania, scale 1:400 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 30–31: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Kanopienë R., Dansevièienë D. Ekogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Tetervinø plote = Environmental geological mapping, scale 1:50 000 of the Tetirvinai area // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 17–18. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Karmazienë D. Geology of Kaunas city // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 45–46: iliustr. Klimas A., Gregorauskas M. Mapping and modelling of urbanization impact on groundwater in Lithuania // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 47–49 Korabliova L., Nasedkin V., Motuza G., Krolikowski È., Petecki Z., Þoltowski Z. Gravity and magnetic maps of Lithuania and Northern Poland scale 1:1 000 000 // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 50–54: iliustr. Marks L., Guobytë R., Kalm V., Pavlovskaya I. E., Rattas M., Stephan H.-J., Zelès V., Gogoùek W., Bielecki T., Kocyùa J. Map of Weichselian directional ice-flow features of Central and Eastern Europe // XVI INQUA Congress Programs with Abstracts, July 23–30, 2003, Reno Hilton Hotel and Conference Center, Reno, Nevada, USA / Desert Research Institute. – Reno, Nevada, 2003. – P. 117–118 Mikulënas V., Bucevièiûtë S. Engineering geological data base for Kaunas city planning // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 58–59. – Bibliogr.: p. 59 (3 pavad.) Piepolienë V. Naudingøjø iškasenø kartografavimas 1:50 000 masteliu Jonavos plote = Mapping of mineral resources within the Jonava area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 14–15. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Piepolienë V., Gudonytë J. Lietuvos Respublikos naudingøjø iškasenø žemëlapis 1:200 000 masteliu = The map of mineral resources of the Republic of Lithuania, scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 28–29: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Radzevièienë D. Valstybinis hidrogeologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Jonavos plote = Hydrogeological mapping of the Jonava area, scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 15–16. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Reimann C., Siewers U., Tarvainen T., Bityukova L., Eriksson J., Gilucis A., Gregorauskienë V., Lukashev V., Matinian N., Pasieczna A. Agricultural Soils in Northern Europe: A Geochemical Atlas. – Hannover, 2003. – 279 p.: iliustr. – Bibliogr.: P. 263–271. – (Geologisches Jahrbuch Sonderhefte. – Reihe D. – Heft SD5) Salminen R., Batista M. J., Bidovec M., Demetriades A., De Vivo B., De Vos W., Duris M., Gilucis A., Gregorauskienë V. …et al. FOREGS Geochemical baseline mapping programme – a new European wide database and geochemical atlas // 4th European Congress on Regional Geoscientific Cartography and Information Systems, Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings. Vol. II. – Bologna, 2003. – P. 655–656: iliustr. – Bibliogr.: p. 656 Ðliaupa A., Ðliaupa S. Šiaurës Lietuvos karstinio rajono tektoninis žemëlapis = Tectonic map of the North Lithuanian karst area // Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002. – Vilnius, 2003. – P. 25–27: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Valiûnas J. Environmental geology mapping of urban areas for environmental planning // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 109–110. – Bibliogr.: p. 110 (3 pavad.) Valiûnas J., Bagdanavièiûtë I. Environmental geology GIS of Lithuania in scale 1:200 000 // 4th European Congress on Regional Geoscientific Cartography and Information Systems, Bologna, Italy, 17–20 June 2003: Proceedings. Vol. II. – Bologna, 2003. – P. 513–514: iliustr. – Bibliogr.: p. 514 Valstybinis geologinis kartografavimas // Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei“ 1993–2003 metø rezultatai / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – P. 6–7

106 PRIEDAI APPENDICES 4. Ávairûs 4. Miscellaneous

Baltakis V. Jis pražilo per 45 minutes: [straipsnis apie tremtiniø gyvenimà pirmaisiais pokario metais] // Lietuvos aidas. – 2002. – Gruod. 31. – P. 8 Baltakis V. Á jûsø dëdës sveikatà: [publicistika] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 8. – P. 10 Baltakis V. Tuvoje: [apie geologø darbà Tuvoje] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 13. – P. 4 Baltakis V. Verkšlenantis padangiø reindžeris: [prezidento rinkimø tematika] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 3. – P. 7 Baltrûnas V. Sugrážus iš XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo: [habil. dr. V. Baltrûno áspûdžiai iš XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo, ávykusio 2003 m. gegužës 21–25 d. dienomis Lemonte, netoli Èikagos (JAV)] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Liep. 3. – P. 1, 7 Gaigalas A. Radvieèio takais: [apie „Tëviškës gamtos“ vyriausiojo redaktoriaus J. Stasino, švenèianèio 65 m. jubiliejø, gimtinæ – Radvietá, esantá Žemaitijoje, kur taip pat gimë ir kurá laikà gyveno prof. A. Gaigalo dëdës šeima] // Tëviškës gamta. – 2003. – Nr. 8. – P. 7 Gaigalas A. Seredžiaus geologinis pagrindas // Seredžius. – Vilnius: Versmë, 2003. – P. 19–35 Graniczny M., Satkûnas J. Cross-border cooperation – experience and step forward // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 36–37 Gregorauskiene V. 1st stop – Vilnius city, Tauras hill: the trace of a history // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai– Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 2: iliustr. Gregorauskiene V. 5th stop – Trakai city: the ancient ducal residence // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 13: iliustr. Gregorauskiene V. 7th stop – Kernavë: the first capital of Lithuania ? // Short Course “Medical Geology, Health and the Environment”, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania: Guide to the field trip Vilnius–Trakai–Elektrënai–Kernavë. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 18: iliustr. Juodkazis V. ERASMUS intensyvaus ugdymo seminaras Vilniaus universitete = ERASMUS Intensive Training Seminar in Vilnius University // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 37–42: iliustr. – Santr. angl. Korkutis V. Stasio Tijûnaièio 115-àsias gimimo metines pažymint: [apie prieškarinës Lietuvos visuomenës veikëjà, pedagogà, Lietuvos Steigiamojo ir I bei II Seimo nará Stasá Tijûnaitá] // Mokslas ir gyvenimas. – 2003. – Nr. 5. – P. 12–14: iliustr. Mockevièius J. Lietuvos geologai pažymi savo profesinæ šventæ // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Bal. 24. – P. 11 Paukštys B. Financial needs for global water supply and sanitation // International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, September 13–18, 2003, Vilnius, Lithuania: Extended Abstracts. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – P. 72 Skuodis V. Bažnyèia, dvasininkija ir jø priešai // Lietuvos aidas. – 2003. – Liep. 12. – P. 12 Skuodis V. Áspûdingas koncertas be pabaigos // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 30. – P. 9 Skuodis V. Kai patriotizmas sveriamas pinigais // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 29. – P. 1, 8 Skuodis V. Krikšèionybës pirmieji amžiai yra paženklinti kankiniø krauju // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 4. – P. 5; Saus. 6. – P. 9 Skuodis V. Kultûra ir dabartis mûsø gyvenime // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 14. – P. 12 Skuodis V. Po „moderniø“ tramvajø – „modernaus“ keltuvo idëja: [apie Vilniaus mero A. Zuoko ir premjero A. Brazausko idëjas atidaryti mieste greitaeigio tramvajaus linijà ir árengti keltuvà Gedimino kalne] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 8. – P. 8 Skuodis V. Technokratinë ingresija á Gedimino pilies kalnà Vilniuje // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 8. – P. 1 Skuodis V. Vilniaus miesto plëtros visuomeninë komisija ir jos veikla // Lietuvos aidas. – 2003. – Bal. 18. – P. 3

PRIEDAI APPENDICES 107 Skuodis V. Visuomenës balsas aktualiais Vilniaus miesto plëtros ir senamiesèio bûklës klausimais: [apie Vilniaus miesto plëtros, senamiesèio bûklës, saugomø ir saugotinø objektø bûklæ ir pan.] // Lietuvos aidas. – 2003. – Saus. 9. – P. 8 Ðeštokas I. Ten, kur susikerta interesai: [UAB „Minijos nafta“ naftos paieškø vadovas kelia profesionalumo – žiniø lygio ir socialiai teisingo motyvavimo – svarbos, priimant valstybinius ir verslo sprendimus, problemà] // Geologijos akiraèiai. – 2002. – Nr. 3–4. – P. 54–55: iliustr. Ðimënas J. Žingsnis á atsinaujinimà: pranešimas XIII LGS suvažiavime // Geologijos akiraèiai. – 2003. – Nr. 1. – P. 63–66 Ðvarcaitë I. Geografinës terminijos aktualijos Lietuvoje = Problems of geographical terminology in Lithuania // Geografijos metraštis. – 2002. – T. 35 (1–2). – P. 335–340. – Bibliogr.: p. 339–340

108 PRIEDAI APPENDICES Lietuvos spauda apie geologijà 2003 metais Lithuanian press concerning geology in 2003

Atrinko: L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Èia pateikiamos Mokslinës techninës informacijos poskyrio nuolat atrenkamos publikacijos spaudoje apie Lietuvos geologus, Lietuvos geologijà. Publications about Lithuanian geologists, Lithuanian geology in press are collected regularly by Scientific Technical Information Sub-department.

Balèiûnas P. Gyvename laukimo nuotaikomis: [Pasvalio rajono savivaldybës mero pavaduotojas pasakoja apie Pasvalio rajone paplitusá reiškiná – karstà, jo sukeltus padarinius, taip pat apie kitas rajono gamtosaugines problemas ir jø sprendimo bûdus] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Gruod. 11. – P. 8 Damauskas Þ. Ateitis su radioaktyviø atliekø kapinynu: [artëjant IAE uždarymui pradëti kurti ávairûs radioaktyviø atliekø laidojimo projektai. Vienas iš jø – keliø valstybiø bendras radioaktyviø atliekø laidojimo kapinynas] // Lietuvos rytas. – 2003. – Kovo 17, priedas „Vartai“. – P. 2 Dambrauskas A. Šuliniai tampa mirtinais spàstais: [šulinius árenginëjantys ir tvarkantys darbininkai žuvo apsinuodijæ metano dujomis. Tai ávyko todël, kad žmonës nežinojo apie tokiø dujø susikaupimo galimybæ, be to, neturëjo ventiliacijos árenginiø. LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas informuoja, kad norintieji èia galëtø ásigyti geologinius žemëlapius, kurie padëtø išvengti panašiø nelaimiø // Kauno diena. –2003. – Rugs. 25. – P. 1, 5 Grunskis F. Geologai ištiesë draugystës rankà Biržø krašto regioniniam parkui: [Lietuvos geologijos tarnyba ir Biržø regioninis parkas pasirašë susitarimà dël bendradarbiavimo žemës gelmiø apsaugos srityje. Bus atliekami karsto regiono tyrimai. Vyriausybë šiems darbams šiemet skyrë 100 tûkst. litø. Visai programai, kuri truktø trejus ar ketverius metus, reikëtø ~1 mln. litø] // Respublika. – 2003. – Geg. 5, priedas „Gyvenimas“. – P. 22 Grunskis F. Greta smegduobiø gyvenantys biržieèiai kuria legendas: [apie Biržø rajone Kirkilø kraštovaizdžio draustiná, kuriame gausu karstiniø ágriuvø] // Respublika. – 2003. – Birž. 21. – P. 25 Jakulis A. Alytaus šuliniuose – nuodingas vanduo: [Alytaus miesto savivaldybëje surengtame seminare „Požeminio vandens monitoringas“ pristatyti miesto gruntinio vandens tyrimo rezultatai. Miesto šachtiniø šuliniø vanduo labai užterštas] // Respublika. – 2003. – Bal. 9, priedas „Gyvenimas“. – P. 25 Klicner L. Dvi dienos latviškoje Šveicarijoje: [gegužës 1–3 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Šiauliø savivaldybë organizavo išvykstamàjá seminarà á Gaujos nacionaliná parkà Latvijoje. Dalyvavo Šiauliø miesto švietimo ástaigø darbuotojai, aplinkos apsaugos specialistai ir žiniasklaidos atstovai] // Šiauliø kraštas. – 2003. – Geg. 8. – P. 10–11 Kuznecovaitë A. Miestai kenkia požemiams: [rugsëjo 13–18 d. Vilniuje vyko tarptautinis geologø seminaras tema „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“. „Miestas daro átakà požemiui, o šis duoda atsakà miestui“, – trumpai seminaro temà apibûdino LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas] // Lietuvos žinios. – 2003. – Rugs. 16. – P. 4 Motiejûnas S. Prospects for Radioactive Waste Disposal in Lithuania: [Radioaktyviø atliekø tvarkymo agentûra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba tiria galimybæ árengti požeminæ radioaktyviø atliekø saugyklà] // Energy News. – 2003. – No. 1. – P. 15–16 Stelmokas I. Naftos gavybos ûkis laukia permainø: [iki šiol naftos gavybà Lietuvoje reglamentavo dar 1992 m. Vyriausybës patvirtintos Laikinosios naftos gavybos taisyklës. Kaip sako LGT direktorius J. Mockevièius, dabar prasidëjo šio sektoriaus teisës aktø reforma. Šiemet Vyriausybë patvirtino Geologijos tarnybos rengtà naftos gavybos ir paieškos Lietuvoje strategijà bei naftos darbø konkursø nuostatus] // Respublika. – 2003. – Bal. 16. – P. 11 Svalevièius R. Nauji konkursai gelbës naftos gavybà iš krizës: [2002 m. sumažëjo naftos gavyba Lietuvoje. Teigiama, kad investicijas á naftos gavybos verslà stabdo mokesèiai. Cituojami LGT direktoriaus J. Mockevièiaus ir „Geonaftos“ generalinio direktoriaus A. Jaso pasisakymai] // Veidas. – 2003. – Nr. 15. – P. 18–19 Vitkauskienë J. Naujos smegduobës gylis stebina geologus: [Biržø regioninio parko teritorijoje esanèiame Mantagailiškio kaime atsivërë apie 8 m gylio smegduobë. Tai jau aštunta šá pavasará iš naujai atsivërusiø] // Lietuvos rytas. -– 2003. – Bal. 26. – P. 9

PRIEDAI APPENDICES 109 Aktualiausios miestø geologijos problemos Lietuvoje ir pasaulyje / AM visuomenës informavimo skyrius: [š. m. rugsëjo 15–18 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“, kuriame buvo kalbama apie tai, koká poveiká miestai daro žemës gelmëms ir kokio sulaukia iš jø „atsako“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Rugs. 18. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [kovo 12–13 d. Klaipëdoje – Aplinkos ministerijos ekspertø ir Kaliningrado srities institucijø, atsakingø už monitoringo vykdymà, atstovø pasitarimas dël bendradarbiavimo programos požeminiø bei paviršiniø vandenø monitoringo pasienio rajonuose vykdymo] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Kovo 13. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 9 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizavo pasitarimà požeminio vandens naudojimo klausimais. Buvo aptariama šios srities teisinë bazë bei EB direktyvø ágyvendinimo problemos] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Bal. 10. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [2003 04 18 Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Neries regioninio parko direkcija organizuoja seminarà „Vertingiausiø geologinës aplinkos objektø identifikavimas ir vertinimas“, skirtà Geologø dienai] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Bal. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 1–2 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Aplinkos skyriaus specialistais organizuoja mokslinæ-pažintinæ išvykà á Gaujos nacionaliná parkà Latvijoje] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Geg. 1. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [birželio 2–5 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius dalyvauja Stavangeryje (Norvegija) vykstanèioje Europos geologø ir inžinieriø asociacijos kasmetinëje konferencijoje – parodoje „Geomokslai ir jø reikšmë visuomenei“] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 5. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 13–18 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Tarptautine geomokslininkø sàjunga, Geologijos ir geografijos institutu bei Vilniaus universitetu rengia tarptautiná seminarà „Geomokslinë informacija urbanistinei plëtrai ir aplinkos apsaugai“. Daugiausia dëmesio bus skiriama miestø geologijai] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Rugs. 11. – P. 11 Bendrovë „Dujotekana“ šiemet investuos apie 40 mln. litø: [„Dujotekana“ kartu su „Gazprom“ ketina ágyvendinti požeminës dujø saugyklos statybos projektà. Šiemet projekte dalyvauja taip pat „Geonafta“ ir Lietuvos geologijos tarnyba] // Respublika. – 2003. – Liep. 17. – P. 8 Informacija apie aplinkos ministerijos V. Bergo premijos 2003 m. kandidatus: [pristatyti 2003 m. kandidatai. Tarp jø Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinës geologijos ir ekologijos skyriaus vedëjas V. Marcinkevièius ir poskyrio vedëja S. Bucevièiûtë. Premijà laimëjo P. Grikevièius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos ištekliø skyriaus vyriausiasis specialistas, ir R. A. Kviklys, Kretingos miškø urëdijos Šventosios girininkijos girininkas] // Žaliasis pasaulis. – 2003. – Birž. 5. – P. 11 Intensyvëja karstinis procesas: [Lietuvos geologijos tarnyba áspëja, kad Šiaurës Lietuvoje intensyvëja karstinis procesas] // Respublika. – 2003. – Bal. 25. – P. 2 Jurbarko žemëse kaupiasi pavojingos dujos: [Lietuvos geologijos tarnyba áspëja, kad dël specifiniø geologiniø ir hidrogeologiniø sàlygø Jurbarko rajone maždaug 5–20 m gylyje yra susitelkusios nedidelës natûralios metano dujø sankaupos, kurios gali bûti pavojingos vietos gyventojams, ypaè kasant šulinius] // Respublika. – 2003. – Rugs. 10. – P. 1, 2 Jurbarko rajono žemëse kaupiasi metano dujos: [Jurbarko rajone maždaug 5–20 metrø gylyje yra nedideliø natûraliø metano dujø sankaupø, kurios gali bûti pavojingos, ypaè kasant šulinius. Apie tokias metano dujø sankaupas informuoja Lietuvos geologijos tarnyba] // Lietuvos rytas. – 2003. – Rugs. 10. – P. 14 Pernai Lietuvoje išgauta kiek mažiau naftos:[nors naftos gavyba šiek tiek sumažëjo, bendrovëms metai buvo pelningi dël didelës naftos kainos. Tik „Geonafta“ pernai padidino naftos išgavimà. Pateikiamas LGT direktoriaus J. Mockevièiaus komentaras dël bûtinybës skelbti naujø naftos telkiniø licencijos konkursà] // Respublika. – 2003. – Saus. 24. – P. 11 Smegduobë nustebino geologus: [Šiaurës Lietuvoje (Mantagailiškio kaime) atsivërusi smegduobë nustebino Biržø regioninio parko darbuotojus. Jos gylis – apie 8 metrus, skersmuo apie 4 metrus, smegduobë šulinio formos] / / Respublika. – 2003. – Bal. 28. – P. 4 Šiaurës Lietuvoje – karstiniai procesai: [karstinis procesas, jau seniai pažástamas Šiaurës Lietuvos gyventojams, intensyvëja, sukelia nemaloniø ir pavojingø reiškiniø. 2003 04 30 Biržuose vyks Lietuvos geologijos tarnybos ir Biržø regioninio parko organizuojamas pasitarimas dël bendradarbiavimo karstinio kraštovaizdžio išsaugojimo, tyrimø ir kt. klausimais] // Respublika. – 2003. – Bal. 26, priedas „Gyvenimas“. – P. 23

110 PRIEDAI APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø leidiniai Publications of Geological Survey of Lithuania in 2003

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2002 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2002 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2003. – 119, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø – geologinio kartografavimo, aplinkos geocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, naftos geologijos, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjø iškasenø tyrimø, ekogeologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, požeminës hidrosferos monitoringo, geologinës informacijos sistemos plëtros rezultatai, taip pat apibûdinamas žemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas, pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàrašas. The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemical investigations, basic geological investigations, studies in petroleum geology, geodynamical monitoring, investigations of mineral resources, environmental geological investigations, hydrogeological studies, monitoring of groundwater completed in 2002, the development of the Lithuanian geological information system, work on state regulation of the use of the underground, list of publications on Lithuanian geology in 2002 are presented in the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

2. Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater monitoring in Lithu- ania 2002: Bulletin / J. Giedraitienë, K. Kadûnas, J. Arustienë … et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 92 p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606

Informacinis biuletenis – tai periodinis leidinys, kuriame pateikiami kasmetiniai požeminio vandens valstybinio monitoringo duomenys apie požeminio vandens bûklæ ir jos kaitos tendencijas. Áprasta, kad jame apžvelgiamos gruntinio vandens slûgsojimo tais metais sàlygos, gruntinio ir gilesniø, pagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjø horizontø vandens cheminë sudëtis ir kokybë valstybinio monitoringo postuose. Biuletenyje teikiama informacija ir apie išsiurbiamo vandens kieká bei græžtiniø šuliniø bûklæ šalyje.

In the annual bulletin on groundwater monitoring in Lithuania, the results of long-term and annual observations of groundwater level and changes in quality at the state monitoring stations, data on the amount of pumped water at the state water places, as well as the results of specialised projects are presented. The new bulletin contains information on groundwater chemical composition and quality not only in shallow and half-confined aquifers, but also in major confined aquifers used for public water supply.

3. Valstybiniø geologiniø tyrimø programos „Geologija – visuomenei” 1993–2003 metø rezultatai / sudarë J. Belickas, A. Bitinas, Ž. Dënas, V. Gregorauskienë, K. Kadûnas, R. Kanopienë, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, R. Norvaišienë, V. Piepolienë, J. Satkûnas, V. Žièkutë; ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2003. – 44 p.

4. Medical Geology – Health and the Environment: Abstracts of Presentations by Participants of the Short Course, May 26–28, 2003, Vilnius, Lithuania / Compiled by J. Satkûnas, V. Gregorauskienë; Geological Survey of Lithuania. – Vilnius: LGT, 2003. – 58 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale

Leidinyje pristatomos Medicininës geologijos kursø dalyviø žodiniø ir stendiniø pranešimø tezës sveikatos ir aplinkos tematika. This volume contains the abstracts of oral and poster presentations at the Medical Geology short course on health and the environment.

5. International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning”, Vilnius, Septem- ber 13–18, 2003: Extended Abstracts / Eds. J. Satkûnas, R. Kanopienë; COGEOENVIRONMENT, IUGS, Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2003. – 120 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale. – ISBN 9986-623-40-5

The aim of the International Workshop “Geosciences for Urban Development and Environmental Planning” is to discuss and promote better applications of geoscientific information for urban planning and development and encourage international geoenvironmental co-operation.

PRIEDAI APPENDICES 111 6. Siting of a Near Surface Repository for Low-and Intermediate-Level Short Lived Radioactive Waste in Lithuania: Workshop at SFR, April 8–10, 2003, Forsmark, Sweden [seminaro medþiaga] / SKB International Consultants AB, Lithuanian Energy Institute, Geological Survey of Lithuania et al. – 2003. – [163 p.: iliustr.]

7. Competence Development in Lithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposa: Materials of the International Workshop, Dubingiai, December 3–4, 2002, Lithuania / Comp. by J. Satkûnas, R. Kanopienë (LGT), E. Grigulaitë, A. Vaidotas (RATA); Radiactive Waste Mangement Agency. – Vilnius, 2003. – [3], 7 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 7

The main aim of the workshop was to review the progress within the Swedish–Lithuanian project “Transfer of know-how needed to assess the feasibility of disposal of Lithuanian spent nuclear fuel” in 2002 and outline the tasks for the next year. This volume contains materials of presentations of the workshop. Project partners: Swedish International Project (SIP), Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co (SKB); Geological Survey of Lithuania (LGT), Lithuanian Energy Institute (LEI), Radioactive Waste Management Agency (Lithuania) (RATA).

8. *Geologija = Geology =Ãåîëîãèÿ / Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslø akademija, Geologijos ir geografi- jos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba = Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institu- te of Geology, Geological Survey of Lithuania; ats. redaktorius J. Paškevièius. – Vilnius: Academia. – 2003, Nr. 41, 42, 43, 44. – ISSN 1392-110X

Žurnale spausdinami petrografijos, mineralogijos, geochemijos, mineraliniø žaliavø, ekonominës geologijos, tektonikos, stratigrafijos, sedimentacijos, hidrogeologijos, inžinerinës geologijos, geofizikos, paleobotanikos, paleozoologijos, palinologijos specialistø darbai (ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkø) lietuviø, anglø ir rusø kalbomis su santrauko- mis dviem iš šiø kalbø. Be moksliniø straipsniø, žurnale spausdinami su Lietuvos ir pasaulio geologija susijæ ávykiai, kronika, personalijos, naujos publikacijos, atsiliepimai, recenzijos, kt.

The journal deals with regional geology, palaeontology, stratigraphy, lithology, geochemistry, petrography, geotectonics, hyd- rogeology and engineering geology. The volume of one issue comprises 5-6 printing sheets.

9. *Geologijos akiraèiai / Lietuvos geologø sàjungos žurnalas = Journal of the Geological Society of Lithuania; ats. redaktorius V. Juodkazis. Vilnius. – 2003, Nr. 1, 2, 3–4. – ISSN 1392-0006

Žurnalas skirtas Lietuvos geologijos mokslo ir studijø bei gamybinës veiklos strategijai ir rezultatams, geologinio švietimo ir paveldo išsaugojimo problemoms, Lietuvos geologø ryšiams su užsieniu ir užsienio geologijos laimëjimams propaguoti. Nemažai dëmesio skiriama jaunøjø geologø bûreliø veiklai. Be to, žurnale dažnai spausdinami ir bendresnio pobûdžio, pirmiausia aplinkotyrai ir aplinkosaugai skirti straipsniai. Žurnale pateikta medžiaga padeda ávairiø srièiø specialistams, visuomenei sužinoti apie naujausius tyrimø rezultatus, tarptautinius ryšius, vykdomus projektus, per já yra skleidžiama ir valstybinë žemës gelmiø ásisavinimo politika.

The journal deals with the problems of science, studies and industrial activities in Lithuanian geology, geological education and preservation of heritage, international relations, popularization of geological achievements of other countries. Considerable attention is paid to the activities of young geologists. Besides, rather frequent are articles of general interest, first of all those concerning environmental studies and protection. The journal is a source of information for specialists of various fields and the broad public on latest study results, ongoing projects, governmental policy in the field of exploitation of entrails of the earth.

Sudarë Geologinës informacijos skyriaus MTI poskyris Compiled by the Scientific Technical Information (MTI) office of the Information Department

* Leidiniai išleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis * Publications were published in co-operation with other organizations Lietuvos geologijos tarnybos 2003 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2003 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2004 – 111, [2] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø – geologinio kartografavimo, aplinkos geocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, geodinaminio monitoringo, kietøjø naudingøjø iškasenø tyrimø, ekogeologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, požeminës hidrosferos monitoringo, geologinës informacijos sistemos plëtros rezultatai, taip pat apibûdinamas žemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas, pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàrašas.

The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemical investigations, basic geological investigations, geodynamical monitoring, investigations of mineral resources, environmental geological investigations, hydrogeological studies, monitoring of groundwater completed in 2003, the development of the Lithuanian geological information system, work on state regulation of the use of the underground, list of publications on Lithuanian geology in 2003 are presented in the annual report of the Geological Survey of Lithuania.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2003 METØ VEIKLOS REZULTATAI Metinë ataskaita

GEOLOGICAL SURVEY OF LITHUANIA Annual Report 2003

Vilnius, 2004

Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas Redagavo D. Petrauskienë, A. Juškaitë Virðelio dizainas G. Markauskas Maketavo R. Norvaišienë

SL 1841. 10 leidyb. apsk. l. 2004. Tir. 60 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, 03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt Viršelá spausdino UAB „Biznio mašinø kompanija“, Gedimino pr. 60, Vilnius