Turizmo plėtros galimybių studija

TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

ESAMOS SITUACIJOS IR SSGG ANALIZĖS PROJEKTAS

Alytus, 2013 m.

1

Turizmo plėtros galimybių studija

TURINYS

1. ALYTAUS REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IR TEIKIAMŲ TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖ ...... 3 1.1. BENDRA ALYTAUS REGIONO ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA ...... 3 1.1.1. GAMTINIAI IŠTEKLIAI ...... 6 1.1.2. VIEŠASIS POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMAS ...... 9 1.1.3. KULTŪROS TURIZMAS ...... 12 1.1.4. AKTYVAUS POILSIO IR LAISVALAIKIO TURIZMAS ...... 21 1.1.5. SVEIKATINGUMO TURIZMAS ...... 28 1.1.6. VANDENS TURIZMAS ...... 30 1.1.7. DALYKINIS (KONFERENCINIS) TURIZMAS ...... 34 1.1.8. APGYVENDINIMAS ...... 36 1.1.9. MAITINIMAS ...... 40 1.2. TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ VEIKLA IR INFORMACIJOS SKLAIDA ...... 42 1.3. TURIZMO SEKTORIAUS INVESTICIJOS ...... 48 1.4. SSGG ANALIZĖ ...... 51

2

Turizmo plėtros galimybių studija

1. ALYTAUS REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IR TEIKIAMŲ

TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖ

1.1. BENDRA ALYTAUS REGIONO ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

Geografinė padėtis. Alytaus regionas išsidėstęs pietinėje Lietuvos dalyje. Į regiono teritorijos ribas patenka Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijos. Bendras Alytaus regiono teritorijos plotas – 542.500 ha. Didžiausią dalį regiono teritorijos užima miškai (49,1 proc.) ir žemės ūkio naudmenos (36,7 proc.). 4,5 proc. regiono teritorijos užima vandenys, 2,3 proc. – keliai, 2,0 proc. – užstatyta teritorija, 5,4 proc. kita žemė. Alytaus regionas – miškingiausias regionas Lietuvoje. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui.

1.1.1. pav. Alytaus regiono geografinis išsidėstymas Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis

Socialinė aplinka. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 152.139 gyventojai (arba 5,1 proc. Lietuvos gyventojų). Daugiausiai gyventojų gyveno Alytaus miesto (57.281), mažiausiai – Druskininkų (21.221) savivaldybėse. Alytaus rajono savivaldybėje, 2013 m. pradžioje, gyveno 27.618, Lazdijų rajono savivaldybėje – 21.639, Varėnos rajono savivaldybėje – 24.380 gyventojai. 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo gyventojų skaičius (sumažėjo 9,2 proc.). Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Alytaus miesto savivaldybėje – 11,6 proc., mažiausias Alytaus rajono savivaldybėje – 6,2 proc. Druskininkų savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 7,9 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 9,5 proc. Gyventojų tankumas Alytaus regione 2013 m. pradžioje siekė 28,0 gyventojai/km2 ir buvo vienas mažesnių Lietuvoje. Didžiausiu gyventojų tankumu regione pasižymėjo Alytaus miesto savivaldybė – 1.432,0 gyventojai/km2, mažiausiu – Varėnos rajono savivaldybė – 11,0 gyventojų/km2. Alytaus rajono savivaldybės gyventojų tankumas siekė 19,7 gyventojai/km2,

3

Turizmo plėtros galimybių studija

Druskininkų savivaldybės – 46,7 gyventojai/km2, Lazdijų rajono savivaldybės – 16,5 gyventojai/km2. Neigiamas demografines tendencijas rodo mažėjantis Alytaus regiono gimstamumas ir augantis mirtingumas. 2012 m. Alytaus regione gimė 1.377 naujagimiai (arba 18,1 proc. mažiau negu 2009 m.). Gimstamumas, nagrinėjamu laikotarpiu, mažėjo visose Alytaus regiono savivaldybėse: sparčiausiai Alytaus miesto savivaldybėje (24,6 proc.), lėčiausiai – Varėnos rajono savivaldybėje (6,1 proc.). Alytaus rajono savivaldybėje gimstamumas sumažėjo 19,9 proc., Druskininkų savivaldybėje – 12,9 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 14,6 proc. 2012 m. Alytaus regione iš viso mirė 2.382 asmenys (arba 2,2 proc. daugiau negu 2009 m.). Iš visų Alytaus regiono savivaldybių, mirtingumas mažėjo tik Druskininkų (5,6 proc.) ir Varėnos rajono (6,1 proc.) savivaldybėse. Gyventojų mirtingumas augo Alytaus miesto (12,2 proc.), Alytaus rajono ir Lazdijų rajono (po 2,8 proc.) savivaldybėse. Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį. Nepaisant atskirais metais Alytaus regione mažėjusio mirtingumo, neigiama natūrali gyventojų kaita regione išliko visą analizuojamą 2009–2012 m. laikotarpį. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų kaita Alytaus regione (-1.005) ir daugelyje regionų savivaldybių fiksuota 2012 m. (Alytaus miesto savivaldybėje – -144, Alytaus rajono savivaldybėje – -272, Druskininkų savivaldybėje – -95, Lazdijų rajono savivaldybėje – -265, Varėnos rajono savivaldybėje – -229). 2012 m. į Alytaus regioną atvyko 3.814 gyventojų, iš regiono išvyko 5.655 gyventojai. Neto migracija siekė -1.841. Neto migracija 2009–2012 m. išliko neigiama visose regiono savivaldybėse, išskyrus Alytaus rajono savivaldybę, kurioje 2011 m. neto migracija buvo teigiama (2). 2012 m. didžiausia neigiama neto migracija fiksuota Alytaus miesto (-1.088), mažiausia – Alytaus rajono (-73) savivaldybėse. Neigiama neto migracija Druskininkų savivaldybėje siekė -180, Lazdijų rajono savivaldybėje – -160, Varėnos rajono savivaldybėje – -340. 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 22.128 0–15 metų amžiaus vaikai (arba 14,5 proc. visų gyventojų), 92.021 darbingo amžiaus gyventojas (arba 60,5 proc. visų gyventojų) ir 37.990 pensinio amžiaus gyventojų (25,0 proc. visų gyventojų). 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo vaikų (0–15 metų), netolygiai kito darbingo amžiaus gyventojų ir augo pensinio amžiaus gyventojų dalis. Ekonominė aplinka. 2011 m. Alytaus regione iš viso buvo sukurta bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) už 3.623,9 mln. Lt arba 3,4 proc. viso Lietuvoje sukurto BVP. 2009–2011 m. regione sukurto BVP apimtys didėjo 14,0 proc. 2011 m. daugiausiai BVP buvo sukurta Vilniaus regione (38,1 proc. viso šalies BVP), Kauno regione (19,6 proc. viso šalies BVP), Klaipėdos regione (12,1 proc. viso šalies BVP). Remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis (toliau – Valstybinis turizmo departamentas), 2011 m. turizmo sektoriaus dalis bendroje Lietuvos BVP suvestinėje sudarė 4,6 proc. 2011 m. į Alytaus regioną buvo pritrauktą 322,61 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). Daugiausiai TUI buvo pritraukta į Alytaus miesto savivaldybę (203,51 mln. Lt), mažiausiai į Lazdijų rajono savivaldybę (0,84 mln. Lt). TUI Alytaus rajono savivaldybėje siekė 69,52 mln. Lt, Druskininkų savivaldybėje – 39,84 mln. Lt, Varėnos rajono savivaldybėje – 8,9 mln. Lt. 2009–2011 m. TUI mažėjo Alytaus regione (6,7 proc.), Alytaus miesto (14,5 proc.), Alytaus rajono (11,2 proc.), Lazdijų rajono (35,4 proc.) savivaldybėse, dvigubai išaugo Druskininkų savivaldybėje, 6,3 proc. – Varėnos rajono savivaldybėje.

4

Turizmo plėtros galimybių studija

2011 m. materialinės investicijos (toliau – MI) Alytaus regione sudarė 648,348 mln. Lt. Daugiausiai MI nagrinėjamais metais pritraukė Alytaus miesto savivaldybė (191,665 mln. Lt), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybė (41,725 mln. Lt). 2011 m. Alytaus rajono savivaldybė pritraukė 179,659 mln. Lt MI, Druskininkų savivaldybė – 163,153 mln. Lt MI, Varėnos rajono savivaldybė – 72,146 mln. Lt MI. 2009–2011 m. MI apimtys Alytaus regione sumažėjo 1,7 proc. MI apimtys augo Alytaus rajono (dvigubai), Varėnos rajono (51,1 proc.) ir Lazdijų rajono savivaldybėse (12,4 proc.), mažėjo Alytaus miesto (39,4 proc.) ir Druskininkų (3,4 proc.) savivaldybėse. 2013 m. pradžioje Alytaus regione iš viso buvo įregistruota 6.819 ūkio subjektų, iš kurių veiklą vykdė 3.267 (arba 47,9 proc.). Daugiausiai ūkio subjektų veikė Alytaus miesto savivaldybėje (1.619), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybėje (282). Alytaus rajono savivaldybėje veiklą vykdė 382, Druskininkų savivaldybėje – 556, Varėnos rajono savivaldybėje – 428 ūkio subjektai. Daugiausiai regione veikė uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių, asociacijų. Iš visų 2013 m. pradžioje Alytaus regione veikusių ūkio subjektų su turizmu susijusiomis veiklomis (apgyvendinimu ir maitinimu; menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla) užsiėmė 288 ūkio subjektai, iš jų: Alytaus miesto savivaldybėje – 130, Alytaus rajono savivaldybėje – 23, Druskininkų savivaldybėje – 65, Lazdijų rajono savivaldybėje – 25, Varėnos rajono savivaldybėje – 45. 2009–2013 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius Alytaus regione didėjo 1,0 proc. Veikiančių ūkio subjektų skaičius didėjo Alytaus rajono (6,1 proc.), Lazdijų rajono (1,1 proc.), Varėnos rajono (6,2 proc.) savivaldybėse, mažėjo Alytaus miesto (0,8 proc.), Druskininkų (0,7 proc.) savivaldybėse. Su turizmu susijusiomis veiklomis (apgyvendinimu ir maitinimu; menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla) užsiimančių ūkio subjektų skaičius 2009–2013 m. Alytaus regione išaugo 13,8 proc. Alytaus miesto savivaldybėje augimas siekė 1,6 proc., Alytaus rajono savivaldybėje – 35,3 proc., Druskininkų savivaldybėje – 22,6 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 25,0 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 28,6 proc. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (nedarbo lygis) Alytaus regione 2012 m. siekė 14,9 proc. Didžiausias nedarbo lygis 2012 m. fiksuotas Alytaus rajono (18,7 proc.) ir Lazdijų rajono (17,0 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Varėnos rajono savivaldybėje (12,0 proc.). Druskininkų savivaldybėje nedarbo lygis siekė 13,2 proc., Alytaus miesto savivaldybėje – 14,4 proc. Remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2011 m. turizmo sektorius sukūrė 25 tūkst. tiesiogiai su turizmu susijusių darbo vietų šalyje. Tokie rodikliai rodo, kad Lietuvoje dar nėra išnaudotas turizmo potencialas.

Apibendrinimas. Alytaus regionas pasižymi dideliais gamtinių teritorijų plotais. Regione nėra didmiesčių. Visa tai lemia mažesnį regiono gyventojų tankumą, jį lyginant su kitais regionais. 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 152.139 gyventojai. 2009–2013 m. gyventojų skaičius regione mažėjo ir tai atitiko bendras šalies tendencijas. Nagrinėjamu laikotarpiu regione mažėjo vaikų, netolygiai kito darbingo amžiaus gyventojų, augo pensinio amžiaus gyventojų dalis. 2009–2012 m. Alytaus regione mažėjo gimusiųjų ir augo mirusiųjų skaičius. Natūralus gyventojų prieaugis visu nagrinėjamu laikotarpiu išliko neigiamas. 2009–2012 m. regione augo emigracijos tempai, migracijos saldo visu laikotarpiu išliko neigiamas. 2011 m. Alytaus regione buvo sukurta 3,4 proc. viso šalies BVP. BVP apimtys regione 2009–2011 m. didėjo. Šalyje turizmo sektoriaus sukuriamas BVP sudarė 4,6 proc.

5

Turizmo plėtros galimybių studija

Tais pačiais metais į regioną buvo pritraukta 322,61 mln. Lt TUI ir 648,348 mln. Lt MI. TUI ir MI apimtys regione 2009–2011 m. mažėjo ir tai lėmė bendras šalį apėmęs ekonominis nuosmukis. 2009–2013 m. Alytaus regione augo veikiančių ūkio subjektų skaičius bei ūkio subjektų skaičius, užsiimančių su turizmu susijusiomis veiklomis. Nepaisant to, nedarbo lygis regione vis dar išliko gana aukštas (2012 m. siekė 14,9 proc.). 2011 m. turizmo sektorius šalyje sukūrė 25 tūkst. tiesiogiai su turizmu susijusių darbo vietų. Tai rodo, kad turizmo potencialas vis dar išnaudojamas nepakankamai.

1.1.1. GAMTINIAI IŠTEKLIAI

Teritorijos kraštovaizdžio estetinę vertę lemia gamtinių komponentų – miškų masyvų, tvenkinių, upių ir jų slėnių, kitų natūralių biotopų, kurie užtikrina biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą, gausa. Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria savo gamtine aplinka. Regione gausu vandens telkinių (upių, ežerų, tvenkinių). Regionas yra miškingiausias, lyginant su kitais šalies regionais, o taip pat čia gausu saugomų teritorijų. Alytaus regionas turi didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, esantys Druskininkų kurorte.

1.1.1.1. lentelė. Alytaus regiono gamtiniai ištekliai Alytaus m. sav. Aprašymas 1,82 tūkst. ha (46,2 proc.) savivaldybės teritorijos sudaro nepakankamai naudojami Kraštovaizdis agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 2,12 tūkst. ha (53,8 proc.) – urbanistinio vystymo arealai. Alytaus miesto kraštovaizdį formuoja plati Nemuno kilpa ir aplinkinių šilų ir miškų masyvai. Bene vertingiausias miesto kraštovaizdžio reljefo elementas yra Nemuno Upės, ežerai ir kiti šlaitai. Miesto teritorija taip pat teka mažesni upeliai – Alytupė, Žirgupė. Tvenkinių vandens telkiniai mieste nėra, tačiau yra išsidėstę trys ežerai – Didžiosios Dailidės ežeras, Mažosios Dailidės ežeras ir Dailidės ežerėlis. Į Alytaus miesto teritorijos ribas patenka Vidzgirio botaninis draustinis, kuris miesto Saugomos teritorijoje driekiasi 452 ha. Vidzgirio miškas – unikalus gamtos kampelis, kuriame teritorijos veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Miškai Alytaus miesto miškingumas – 31,8 proc. Gamtiniai – gydomieji ištekliai Alytaus r. sav. Aprašymas 44,93 tūkst. ha (32,1 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 55,16 tūkst. ha (39,3 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 15,49 tūkst. ha (11,0 proc.) Kraštovaizdis – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 17,87 tūkst. ha (12,7 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai, 6,94 tūkst. ha (4,9 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Per Alytaus rajono savivaldybės teritoriją teka Nemunas, kuris yra svarbus Upės, ežerai ir kiti kraštovaizdžio akcentas visame Alytaus regione. Savivaldybės teritorija taip pat teka vandens telkiniai 53 mažesnės upės ir upeliai, išsidėstę 70 ežerų (didesni iš jų: Žuvintas, Didžiulis (Daugų), Obelija, Simno, Giluitis, Kavalys, Gudelių, Atesys, Suvingis) ir 10 tvenkinių.

6

Turizmo plėtros galimybių studija

Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje išsidėstęs dalis Žuvinto biosferos rezervato, Dzūkijos nacionalinio parko, Nemuno kilpų regioninio parko ir Metelių regioninio parko, 5 valstybiniai draustiniai (Balkasodžio botaninis, Pivašiūnų geomorfologinis, Sabališkės pedologinis, Sudvajų geomorfologinis, Vidzgirio botaninis), 14 gamtos Saugomos paveldo objektų (Alovės atodanga, Bedugnio ežeras, Didysis Dzūkijos , teritorijos Druskelės šaltinis, Dūdiškių akmuo, Galvinio gūbrys, Nemunaičio atodanga, Nemunaičio mineralinė versmė, Noriūnų miško eglė (aukščiausia Lietuvos eglė), Panemuninkų skardis, Punios šilo pušis (aukščiausia Lietuvos pušis), Raudonasis akmuo, Senoji guoba, Storasis Punios šilo ąžuolas), 4 valstybiniai gamtos paveldo objektai (Panemunės rėva, Punios šilo ąžuolai, Senoji kriaušė, Žvirgždėnų pušis). Miškai Alytaus rajono savivaldybės miškingumas – 24,7 proc. Gamtiniai Mineralinio vandens telkiniai. gydomieji ištekliai Druskininkų sav. Aprašymas 18,54 tūkst. ha (40,8 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 3,24 tūkst. ha (7,2 proc.) – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo arealai, 11,45 tūkst. ha (25,2 proc.) – eroduojamų moreninių Kraštovaizdis kalvų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 11,48 tūkst. ha (25,3 proc.) – nepakankamai naudojamų agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 0,68 tūkst. ha (1,5 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai. Per Druskininkų savivaldybės teritoriją teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, o taip Upės, ežerai ir kiti pat 19 kitų mažesnių upių ir upelių. Savivaldybės teritorijoje išsidėstę 49 ežerai vandens telkiniai (didesni iš jų: Aviris, Vilkas, Latežeris, Grūtas, Giedavarys) ir 15 tvenkinių. Druskininkų savivaldybės teritorijoje išsidėstęs dalis Dzūkijos nacionalinio parko, 8 valstybiniai draustiniai (Avirės hidrografinis, Baltosios Ančios herpetologinis, Saugomos Cimakavo ornitologinis, Druskininkų botaninis, Gerdašių entomologinis, Raigardo teritorijos kraštovaizdžio, Stračiūnų herpetologinis, Vilko botaninis), 2 gamtos paminklai (Velnio akmuo, Snaigupėlės atodanga) ir vienas valstybinis gamtos paveldo objektas (Latežerio ąžuolas). Druskininkų savivaldybė miškingiausia visame regione, miškai savivaldybėje užima Miškai 69,2 proc. visos teritorijos. Gamtiniai Mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai. gydomieji ištekliai Varėnos r. sav. Aprašymas 94,61 tūkst. ha (42,6 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 56,19 tūkst. ha (25,3 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 21,35 tūkst. ha (9,6 proc.) Kraštovaizdis – nepakankamai naudojamų agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 20,13 tūkst. ha (9,1 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai, 29,54 tūkst. ha (13,4 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Varėnos rajono savivaldybe teka Nemunas ir jo intakas . Be šių dviejų upių Upės, ežerai ir kiti savivaldybės teritorija taip pa prateka 49 kitos mažesnės upės ir upeliai. Savivaldybės vandens telkiniai teritorijoje išsidėstę 144 ežerai (didesni iš jų: Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas) ir 25 tvenkiniai. Varėnos rajono savivaldybėje išsidėstęs Čepkelių gamtinis rezervatas, didžioji dalis Dzūkijos nacionalinio parko, 10 valstybinių draustinių (Akmens geologinis, Glėbo hidrografinis, Diržamenių telmologinis, Geidukonių telmologinis, Ilgininkų Saugomos telmologinis, Merkio ichtiologinis, Pelesos botaninis-zoologinis, Spenglos teritorijos hidrografinis, Taurupio kraštovaizdžio, Ūlos kraštovaizdžio), 7 savivaldybės draustiniai (Ilgelio botaninis-zoologinis, Ilgininkų botaninis-zoologinis, Katros botaninis-zoologinis, Pelesos botaninis-zoologinis, Pilvingio ornitologinis, Tabalio botaninis, Vykšiaus botaninis-zoologinis), vienas biosferos poligonas (Rūdninkų

7

Turizmo plėtros galimybių studija

girios), 17 gamtos paminklų (Bajorės rėva, Didžioji Jonionių griova, Dūbo pušis, Krušonių skardis, Lietuvio liepa, Mančiagirės skardžiai, Mardasavo skardis, Netiesų miško ežerėliai, Rudnios cirkas, Rudnios pietinis kalvaragis, Rudnios šiaurinis kalvaragis, Sarkajiedų dauba, Siuvėjo rėva, Skroblaus versmės, Trakiškių kalvagūbris, Uciekos skardis, versmė „Ūlos akis“), 8 valstybiniai gamtos paveldo objektai (akmenys su jaučio pėda, akmuo „Kiškio bažnyčia“, Aukštagirio augavietė, drevėtos pušys, Kurpiko kadagys, Liškiavos atodanga, Panemunės rėva, Zervynų ąžuolas). Miškai Varėnos rajono savivaldybės miškingumas – 69,1proc. Gamtiniai – gydomieji ištekliai Lazdijų r. sav. Aprašymas 35,99 tūkst. ha (27,5 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 38,66 tūkst. ha (29,5 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 8,36 tūkst. ha (6,4 proc.) – Kraštovaizdis nepakankamai naudojamų agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 45,47 ha (34,7 proc.) – esamų ir perspektyvinių parkų arealai, 2,46 ha (1,9 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Lazdijų rajono savivaldybe teka Nemunas. Be Nemuno savivaldybės teritorija teka dar Upės, ežerai ir kiti 26 mažesnės upės ir upeliai. Savivaldybės teritorijoje yra išsidėstę 152 ežerai vandens telkiniai (didesni iš jų: Dusia, Metelys, Seirijis, Galstas) ir 25 tvenkiniai. Lazdijų rajono savivaldybėje išsidėstęs dalis Žuvinto biosferos rezervato, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių regioninio parko, Veisiejų regioninis parkas, 7 valstybiniai draustiniai (Bugiedos botaninis-zoologinis, Krakinio telmologinis, Kučiuliškės herpetologinis, Kuzapiškės telmologinis, Niedaus ornitologinis, Pertako ornitologinis, Saugomos Vilko botaninis), vienas biosferos rezervatas (Pertako miško), vienas gamtos teritorijos paminklas (Vilko šaltinis), 10 valstybinių gamtos paveldo objektų (Didysis Širvinto ąžuolas, Drevėtasis Širvinto ąžuolas, Paveisiejų pušis, Paveisiejų trikamienis ąžuolas, Prapuntų tuopa, Taikūnų pušis, Vainežerio dvaro parkas, Veisiejų dvaro parkas, Veisiejų dvaro parko alksnis, Veisiejų dvaro parko uosis). Lazdijų rajono savivaldybė viena miškingiausių regione. Savivaldybės miškingumas Miškai siekia – 34,9 proc. Gamtiniai – gydomieji ištekliai Šaltinis: Statistikos departamentas; Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas; Aplinkos apsaugos agentūros parengtas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių klasifikatorius

Apibendrinimas. Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria savo gamtine aplinka. Regionas yra vienas ežeringiausių šalyje. Čia išsidėstę 417 ežerų, iš kurių didžiausiu turizmo potencialu pasižymi Metelių ežeryno ežerai – Dusia, Metelys, Obelija, Veisiejų ežerai, Didžiulio (Daugų) ežerai. Prie šių ežerų yra suformuota rekreacinė infrastruktūra, teikiamos įvairios turizmo paslaugos. Vienas svarbiausių regiono akcentų – Nemunas, nacionalinės svarbos tranzitinė vandens turizmo trasa. Didesni Nemuno intakai Peršekė, Baltoji Ančia, Seira, Šešupės intakas Bambena. Taip pat Merkys su visa eile intakų: Ūla, Grūda, Verseka, Spengla, Varėnė. Visgi, nepaisant Nemuno svarbos turizmo plėtrai, ši upė yra gana užteršta, o tai mažina jos panaudojimo turizmui galimybes. Merkys su intakais, Baltoji Ančia ir kiti smulkesni upeliai, yra pakankamai švarūs arba švarūs ir pilnai tinkami naudoti rekreacijai ir aktyviam turizmui.

8

Turizmo plėtros galimybių studija

Alytaus regionas yra miškingiausias Lietuvoje. 2012 m. pradžioje miškai regione užėmė 266244,28 ha arba 49,1 proc. viso regiono teritorijos. Miškai yra svarbi kraštovaizdžio ir rekreacinių resursų dalis į regioną pritraukianti lankytojų iš visos šalies. Regione gausu saugomų teritorijų, kurios užima 23,2 proc. visos regiono teritorijos. Saugomų teritorijų tarpe didžiausią dalį užima Dzūkijos nacionalinis parkas, kuris patenka į visų regiono savivaldybių teritorijų ribas. Alytaus regionas turi didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai esantys Druskininkų kurorte. Dėl to regionas yra ypatingai patrauklus medicinos ir sveikatinimo veiklų turizmui plėtoti.

1.1.2. VIEŠASIS POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMAS

Rekreacija – tai fizinių ir dvasinių žmogaus jėgų atgavimo procesas, kurio poreikis šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai auga. Rekreacija, kaip ir bet kokia kita žmonių veiklos sfera, naudoja įvairius gamtos ir antropogeninius išteklius, kurie ir sudaro tos rekreacinės veiklos aplinką.

POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMĄ SKATINANTYS

VEIKSNIAI

GRAŽI ŽALIŲJŲ ZONŲ APLINKA

ĮDOMUS RELJEFAS

PAŽINTINĖS GALIMYBĖS

TVARKINGA APLINKA

REKREACINĖ INFRASTRUKTŪRA

KOMPLEKSIŠKUMAS

1.1.2.1. pav. Veiksniai skatinantys poilsio ir rekreacijos turizmo plėtrą Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“

Alytaus regionas – miškingiausias regionas visoje šalyje. 2012 m. pradžioje miškai regione užėmė 49,1 proc. viso regiono teritorijos ploto. Turistiniu–rekreaciniu požiūriu ypatingai svarbūs rekreaciniai miškai – miškai skirti poilsiui, visuomenės reikmėms naudojami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra. Šie miškai intensyviai lankomi poilsiautojų, dažniausiai yra gražiausiuose miškų sklypuose su poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, pasivaikščiojimo takais bei su įvairia poilsiui skirta įranga ir statiniais. Remiantis Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiuoju planu, regione iš viso yra išsidėstę 9528,7 ha rekreacinių miškų. Daugiausiai rekreacinių miškų yra išsidėstę Druskininkų (4024,8 ha) ir Varėnos rajono (3172,7 ha) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus rajono

9

Turizmo plėtros galimybių studija

(235,7 ha) ir Alytaus miesto (692,6 ha) savivaldybėse. Lazdijų rajono savivaldybėje rekreaciniai miškai užima 1402,9 ha ploto. Tinkamiausi poilsiavimui yra sausi ir normalaus drėgnumo pušynai, iš dalies tinkami – sausi mišrūs bei lapuočiai miškai, sausi beržynai, sausi eglynai bei kiti lapuočių miškai. Mažai tinkami poilsiavimui, tačiau perspektyvoje naudotini poilsiavimui – pušų jaunuolynai, netinkami poilsiavimui – drėgni mišrūs bei lapuočių miškai, užpelkėję miškai. Alytaus regiono miškus galima vertinti kaip tinkamus poilsiui ir rekreacijai. Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybių miškai išskiriami kaip vieni tinkamiausių turizmo plėtojimui Lietuvoje.

1.1.2.1. lentelė. Alytaus regiono poilsio ir rekreacijos ištekliai Alytaus m. sav. Aprašymas Alytaus mieste viešuosius parkus prižiūri ir tvarko VšĮ „Alytaus parkai“. Mieste yra išsidėstę šie pagrindiniai parkai ir skverai: Miesto sodas, Kurorto parkas, Jaunimo Parkai ir skverai parkas ir jo metalo plastiko skulptūrų kompozicija, Gulbynės parkas, Putinų parkas, Likiškių parkas, Žuvėdrų kalvos parkas, Studentų skveras, Senamiesčio skveras. Šiuo metu yra baigiamas įgyvendinti Didžiojo Dailidės ežero aplinkos sutvarkymo ir Maudyklos ir pritaikymo rekreacijai projektas, vykdomi Mažosios Dailidės ežero pritaikymo poilsio zonos rekreacijai ir poilsiui darbai, o taip pat parengtas Dailidės ežerėlio detalusis planas, numatant šio ežero pritaikymą rekreacijai ir poilsiui. Rekreaciniai miškai Rekreacinių miškų plotas – 692,6 ha. Alytaus r. sav. Aprašymas Savivaldybėje išsidėstę šie parkai ir skverai: Alovėlės g. parkas (Alovės mstl.), Ąžuolinių parkas (Ąžuolinių k.), Margirio g. skveras, Mokyklos parkas (Butrimonių mstl.), Didžiulio ež. skveras, Ežero g. skveras, Krantinės g. skveras, Maironio g. skveras, Savanorių g. skveras, Turgaus aikštė, Vilniaus g. skveras, Vytauto g. skveras (Daugų m.), Eičiūnų parkas, Eičiūnų tvenkinių parkas (Eičiūnų k.), Vytauto g. skveras (Krokialaukio mstl.), Makniūnų dvaro parkas (Makniūnų k.), Šermukšnių g. Parkai ir skverai skveras (Miklusėnų gyv.), Alyvų g. skveras, Švč. Trejybės bažnyčios skveras, Laisvalaikio ir poilsio centro parkas (Miroslavo k.), Centrinė aikštė, Pušyno g. skveras (Nemunaičio mstl.), Ilgio ež. parkas (Pivašiūnų k.), Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios skveras, Kauno g. skveras, Mokyklos skveras, Punios piliakalnio parkas (Punios gyv.), Alytaus g. parkas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios skveras, S. Dariaus ir S. Girėno skveras, Spernios parkas (Simno m.). Alytaus rajono savivaldybėje maudykla yra įrengta ant Didžiulio (Daugų) ežero (prie Maudyklos ir irklavimo bazės) kranto. Poilsio zonos yra įrengto ant Didžiulio (Daugų) ežero (prie poilsio zonos technologijos ir verslo mokyklos), Giluičio ežero, Ilgio ežero krantų. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 235,7 ha savivaldybės teritorijos. Druskininkų sav. Aprašymas Pagrindiniai savivaldybėje išsidėstę parkai ir skverai: Gydyklų parkas, M. K Čiurliono skveras, Druskonio ežero parkas, Vijūnėlės tvenkinio parkas, K. Dineikos gydomosios fizkultūros parkas, Miesto parkas, Botaninis parkas, Alkos parkas, Parkai ir skverai Ratnyčios parkas, Kalviškių parkas, skveras prie Vandens parko, skveras Kurorto g., 2 skverai Vytauto g., 3 skverai M. K. Čiurlionio gatvėje, skveras Veisiejų-Vytauto g. sankirtoje ties Ratnyčios upeliu, Šv. Jokūbo g. skveras, I. Fonbergo g. skveras. Maudyklos ir Druskininkų savivaldybėje įrengtos dvi maudyklos ant Ilgio ir Avirio ežerų krantų ir poilsio zonos vienas paplūdimys su maudykla ant Vijūnėlio tvenkinio kranto. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 4024,8 ha Druskininkų savivaldybės teritorijos. Varėnos r. sav. Aprašymas

10

Turizmo plėtros galimybių studija

Parkai ir skverai Didesnis parkas savivaldybės teritorijoje – Varėnos miesto parkas. Savivaldybėje įrengtos maudyklos ant Glūko ežero, Varėnos I tvenkinio krantų, Maudyklos ir Valkininkų paplūdimys prie Šalčios upės, poilsio zonos ant Glėbo ežero, Karloniškės poilsio zonos ežero, Žiežulio ežero, Kastinio ežero krantų. Rekreaciniai miškai Savivaldybės teritorijoje išsidėstę 3172,7 ha rekreacinių miškų. Lazdijų r. sav. Aprašymas Savivaldybėje išsidėstę šie pagrindiniai parkai ir skverai: Lazdijų miesto parkas, Veisiejų miesto parkas ir šalia jo įrengtas šviečiantis ir grojantis fontanas, Veisiejų Parkai ir skverai skulptūrų parkas, Vainežerio parkas, Kapčiamiesčio miestelio skveras, Aštriosios Kirsnos buvusio dvaro pastatų ansamblis ir parkas, Birutės gyvenvietės parkas, skveras Šeštokuose, Seirijų skulptūrų parkas, senjorų parkas Seirijuose. Savivaldybės teritorijoje išsidėsčiusios šios svarbiausios maudyklos, kuriose įrengta Maudyklos ir visa poilsiui ir rekreacijai reikalinga infrastruktūra: Dusios ež., Metelio ež., Ančios poilsio zonos ež., Snaigyno ež., Baltajo ež. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 1402,9 ha Lazdijų savivaldybės teritorijos.

Šaltinis: BĮ Higienos institutas; VšĮ „Alytaus parkai“; Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas

Alytaus regiono savivaldybių teritorijose yra įrengta nemažai poilsiui ir rekreacijai skirtų parkų ir skverų. Gamtinių teritorijų – pavienių objektų (medžiai, krūmai) ar teritorijų (parkai, skverai), buvimas regione teigiamai veikia žmonių savijautą. Ši įtaka pasireiškia ne vien oro kokybės gerėjimu, vėjo, triukšmo slopinimu ar, bendrine prasme, mikroklimato teritorijoje stabilizavimu. Gamtinės teritorijos taip pat turi ir „socialinę–psichologinę“ reikšmę, kuri yra svarbi teritorijų gyvybingumui ir gyventojų bei svečių gerai savijautai užtikrinti. Buvimas gamtoje (poilsis ir rekreacija) mažina patirtą stresą, sudaro galimybes atsipalaiduoti ir pamiršti kasdieninius rūpesčius, teikia ramybės jausmą. Vandens telkiniai – ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Su vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas ir kt. Paplūdimiai įrengiami ten, kur yra tinkamos sąlygos – plati pakrantės juosta rekreaciniams užsiėmimams, įrenginiams. Ten, kur tinkamų sąlygų įrengti paplūdimio nėra, įrengiamos poilsio zonos, kuriose gyventojai ir regiono svečiai gali ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Kiekvienais metais, maudymosi sezono metu, tiek paplūdimiuose, tiek ir maudymosi vietose poilsio zonose yra atliekami vandens kokybės tyrimai, siekiant užtikrinti vandens higienos normas ir palaikyti visuomenės sveikatingumą. 2013 m. pradžioje Alytaus regione veikė 13 maudyklų (po vieną Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse, po 3 Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse, 5 Lazdijų rajono savivaldybėje) ir 7 maudymosi vietos poilsio zonose (3 Alytaus rajono savivaldybėje ir 4 Varėnos rajono savivaldybėje). Alytaus regiono vandens telkiniai, šalia kurių yra įrengtos maudyklos arba maudymosi vietos poilsio zonose yra švarūs. 2012 m. atliekamų vandens kokybės tyrimų metu tik 4 iš šių vandens telkinių buvo viršyti mikrobiologiniai parametrai (po vieną kartą): Dusios ežero maudykloje (Lazdijų rajono savivaldybė), Gilučio ežero poilsio zonoje (Alytaus rajono savivaldybė), Ilgio ežero poilsio zonoje (Alytaus rajono savivaldybė), Žiežulio ežero poilsio zonoje (Varėnos rajono savivaldybė).

11

Turizmo plėtros galimybių studija

Apibendrinimas. Alytaus regiono kraštovaizdžio struktūrą sudaro gamtiniai ir antropogeniniai komponentai, kurie tarpusavyje persipindami formuoja regiono kraštovaizdį. Alytaus regione yra išlikusi gana natūrali gamtinė aplinka. Čia gausu ežerų, upių, tvenkinių, kurie yra svarbus poilsio ir rekreacinės veiklos traukos veiksnys (maudymasis, deginimasis saulėje, plaukiojimas valtimis ir kt.). Alytaus regiono vandens ištekliai yra pakankamai švarūs turistinei-rekreacinei veiklai plėtoti. Nors svarbiausios regiono upės, Nemuno, užterštumas yra gana didelis, tačiau daugybės kitų mažesnių upių ir upelių vanduo pakankamai švarus. 2012 m. atliktų Alytaus regiono maudyklų ir maudymosi vietų poilsio zonose vandens kokybės tyrimu metu, tik 4 maudyklose/maudymosi vietose poilsio zonose po vieną kartą fiksuotas mikrobiologinių parametrų viršijimas. Alytaus regione didžioji dalis miškų yra labai palankūs poilsiui ir rekreacijai. Tai sausi ir normalaus drėgnumo pušynai. Kitoje dalyje miškų rekreaciją taip pat galima plėtoti. Regiono savivaldybių centruose, o taip pat mažesniuose miesteliuose įrengiami parkai ir skverai, kurie ne tik prisideda prie ekologinės aplinkos kokybės gerinimo, tačiau ir teigiamai veikia žmonių savijautą bei didina vietovių kraštovaizdžio patrauklumą.

1.1.3. KULTŪROS TURIZMAS

Remiantis Valstybinio turizmo departamento pateikiama informacija, kultūros turizmas – turizmo rūšis, kai keliaujama susipažinti su vietos kultūra (menu, kalba, architektūra, papročiais ir kt.), dalyvauti meno renginiuose. Kultūros turizmas teigiamai veikia daugelį sričių ir yra naudingas dėl ekonominių–socialinių priežasčių. Kultūros turizmas regionams svarbus ekonomine–socialine, kultūrinio identiteto stiprinimo, kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo, bendradarbiavimo stiprinimo tarp tautų bei paramos pačiai kultūrai prasmėmis.

Ekonominis ir socialinis turizmo poveikis pasireiškia Ekonominė–socialinė pajamomis, gaunamomis iš kultūros turizmo ir su juo susijusių nauda verslų.

Tai yra esminis elementas saugant ir skatinant vietinį bei Kultūrinio identiteto nacionalinį dvasingumą ir pasididžiavimą. stiprinimas

Turizmas papildo kultūrinį ir istorinį paveldą, suteikdamas Kultūrinio ir istorinio galimybę išlaikyti gyvas tradicijas, finansuoja paveldo paveldo išsaugojimas apsaugą, o be to, skatina lankytojus domėtis tuo paveldu.

Išsamiau pažindami kitų tautų kultūrą geriau vienas kitą Bendradarbiavimo suprantame ir kyla noras bendradarbiauti. skatinimas

Kultūros turizmas kultūrai duoda papildomų pajamų, o tai yra Parama pačiai kultūrai labai svarbi parama pačiai kultūrai.

1.1.3.1. pav. Kultūros turizmo reikšmė Šaltinis: Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumentas

12

Turizmo plėtros galimybių studija

Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kultūros turizmo išteklius galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes: praeities „medžiaginiai“ kultūros objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės); dabarties „nemedžiaginė“ kultūrinė raiška (kultūrinių renginių metu atgimstančios etnokultūros tradicijos, susipynusios su šiandienine kultūra); kiti su kultūra susiję objektai (pvz. muziejai). Muziejai ir galerijos. Alytaus regiono muziejai ir galerijos yra svarbus turizmo traukos objektas regione. Šiuolaikiniai muziejai ne tik kaupia ir saugo muziejines vertybes, tačiau užtikrina ir informacijos teikimą visuomenei bei jos švietimą. Meno galerijos yra svarbi vieta, kurioje menininkai gali eksponuoti savo darbus ir atskleisti savo gebėjimus. Meno galerijose atsiskleisti gali ir jauni menininkai ir tie, kurių meniniai gebėjimai jau yra įvertinti ir pripažinti. Meno galerijose menininkų darbus pamatyti ir įsigyti turi galimybę ne tik vietos gyventojai, tačiau ir į regioną atvykstantys svečiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, 2013 m. pradžioje regione iš viso veikė 34 muziejai/ekspozicijos ir 13 galerijų. Alytaus miesto savivaldybėje veikė 8 muziejai/ekspozicijos ir 4 galerijos, Alytaus rajono savivaldybėje – 4 muziejai/ekspozicijos ir viena galerija, Druskininkų savivaldybėje – 7 muziejai/ekspozicijos ir 3 galerijos, Varėnos rajono savivaldybėje – 9 muziejai/ekspozicijos ir 4 galerijos, Lazdijų rajono savavaldybėje – 6 muziejai/ekspozicijos ir viena galerija.

1.1.3.1. lentelė. Alytaus regiono muziejai/ekspozicijos ir galerijos Alytaus m. sav. Aprašymas Alytaus kraštotyros muziejus ir jo padaliniai (Anzelmo Matučio memorialinis muziejus, Antano Jonyno memorialinis muziejus). Taip pat veikia Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija; Muziejai/ Julijos Baranauskienės keramikos muziejus; ekspozicijos Kovų už laisvę ekspozicija „Mūsų tautos istorinė atmintis"; Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos muziejus; Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Ado galerija; Meno dirbinių salonas „Dzyvai“; Galerijos Loretos galerija; Vingio galerija. Alytaus r. sav. Aprašymas Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė; Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras; Muziejai/ekspozicijos Punios girininkijos miško muziejus; Alytaus rajono Punios mokyklos-daugiafunkcio centro Kraštotyrinė ekspozicija. Galerijos Daugų kalvės ekspozicijų salė. Druskininkų sav. Aprašymas „Girios aidas” – miško muziejus, mokymo ir informacijos centras; Druskininkų miesto muziejus; Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus; Muziejai/ekspozicijos Grūto parkas (sovietinių skulptūrų ekspozicija); Liaudies buities ekspozicija; M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus; A.Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas.

13

Turizmo plėtros galimybių studija

Galerija SOFA; Galerijos Mažoji galerija; V. K. Jonyno galerija. Varėnos r. sav. Aprašymas Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos etnografinė sodyba–muziejus; Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus; Vinco Krėvės–Mickevičiaus memorialinis muziejus; Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinys Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate; Muziejai/ekspozicijos Senovinės bitininkystės muziejus ir kelminių avilių bitynas; Perlojos kraštotyros muziejus; Lietuvos totorių etnokultūrinis buities muziejus; Rašytojo Martyno Vainilaičio sodyba–muziejus; Anzelmo Matučio drevė–muziejus. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salė (organizuojamos profesionalių ir vietos meninkų parodos); Galerijos Elvyros Petraitienės ir Petro Pretkelio juodosios keramikos menininkų sodybos (amatą, degimo krosnių pristatymas, lauko galerija); Dzūkijos nacionalinio parkos Merkinės lankytojų centro galerija. Lazdijų r. sav. Aprašymas Lazdijų krašto muziejus ir jo padaliniai (Veisiejų krašto muziejus, Laisvės kovų muziejus, Etnografinė Prano Dzūko sodyba, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės Muziejai/ekspozicijos muziejus); Motiejaus Gustaičio memorialinis namas–muziejus. Veisiejų dailės galerija (eksponatai eksponuojami Veisiejų technologijos ir Galerijos verslo mokyklos aktų salėje, Kailinių k., Veisiejų sen. bei Veisiejų gimnazijos aktų salėje,Jaunimo g. 8, ). Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 m. bendras Alytaus regiono muziejų lankytojų skaičius kito netolygiai: 2009–2010 m. augo (nuo 98,7 tūkst. iki 103,75 tūkst.), 2011–2012 m. mažėjo (sumažėjo iki 94,6 tūkst. 2012 m.).

1.1.3.2. lentelė. Muziejų lankytojų skaičius, tūkst. Pokytis 2009– Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 2012 m., proc. Alytaus apskritis 98,7 103,75 99,2 94,6 -4,2 Alytaus m. sav. 15 28 31 13 -13,3 Alytaus r. sav. 2,7 2,75 2,2 4,6 70,4 Druskininkų sav. 75 64 52 63 -16,0 Lazdijų r. sav. 3 6 12 13 333,3 Varėnos r. sav. 3 3 2 1 -66,7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Alytaus TIC apklausos duomenys

Nagrinėjant Alytaus regiono savivaldybių duomenis, 2009–2012 m. bendras muziejų lankytojų skaičius kito netolygiai Alytaus miesto (augo 2009–2011 m., nuo 15 tūkst. iki 31 tūkst., sumažėjo 2012 m. iki 13 tūkst.) ir rajono (augo 2009–2010 m., nuo 2,7 tūkst. iki 2,75 tūkst., mažėjo 2011 m. ir vėl išaugo 2012 m., iki 4,6 tūkst.) savivaldybėse, Druskininkų savivaldybėje (mažėjo 2009–2011 m., nuo 75 tūkst. iki 52 tūkst., augo 2012 m. iki 63 tūkst.). Bendras muziejų lankytojų skaičius 2009–2012 m. tolygiai mažėjo Varėnos rajono savivaldybėje (nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst. arba

14

Turizmo plėtros galimybių studija

66,7 proc.), tolygiai augo Lazdijų rajono savivaldybėje (nuo 3 tūkst. iki 13 tūkst., arba daugiau negu 4 kartus). Varėnos rajono savivaldybės muziejų lankytojų skaičiaus mažėjimas susijęs su vykusiais Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus renovacijos darbai, kurie baigti 2013 m. Numatoma, kad 2013 m. lapkričio mėnesį muziejus vėl pradės veikti. Siekiant išlaikyti esamą ir didinti Alytaus regiono muziejų lankomumą, būtina nuolatos gerinti muziejų aplinką, paslaugų kokybę, informacijos prieinamumą, nes tai yra vieni svarbiausių muziejų traukos veiksnių. Siekiant plėtoti turizmo paslaugas, muziejus galima panaudoti kaip susibūrimo vietą ir/ar vietą, kurioje siūlomi kiti kelionių maršrutai, teikiama informacija apie turistus dominančias paslaugas (restoranai, transportas, amatininkų produkcija ir kt.). Kultūriniai ir kiti laisvalaikio renginiai. Kultūrinių renginių įvairovės pasirinkimas, renginių gausa visais metų laikais yra svarbus veiksnys galintis paskatinti turizmo plėtrą Alytaus regione. Regione organizuojami tarptautinio, regioninio ir vietinio (savivaldybės) lygmens renginiai. Dalis šių renginių yra kasmetiniai, dalis organizuojami kas kelerius metus. Didžiausiu lankomumu regione pasižymi Druskininkų savivaldybės renginiai.

1.1.3.3. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono kultūriniai ir kiti laisvalaikio renginiai Alytaus m. sav. Aprašymas Tarptautinė bonsų ir suiseki paroda, tarptautinis senųjų amatų, archainės muzikos ir karybos meno festivalis „Jotvos vartai“, tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis ,,Ateik, saulute, su pyragais“, Alytaus bienalė, Šiuolaikinio meno Tarptautiniai festivalis, Alytaus cirko festivalis, pučiamųjų orkestrų festivalis ,,Dainavos fanfaros", tarptautinis lėlių teatrų festivalis ,,Aitvaras", žiemos folkloro festivalis ,,Atvažiuoja Kalėdos“. Alytaus miesto šventė, Dainavos šalies muzikos festivalis, teatro festivalis ,,Tegyvuoja komedija“, respublikiniai trumposios prozos skaitymai „Imbiero Regioniniai vakarai“, skirti Jurgio Kunčino atminimui, Derliaus šventė, Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventė, Kalėdinė mugė. Vietiniai, savivaldybės Muziejų naktis, Joninių šventė prie AKKC, tradicinė liaudiškos muzikos ir lygmens žaidimų šventė ,,Ona – liepos karalienė“, Grikių šventė. Alytaus r. sav. Aprašymas Tarptautiniai – Šeimų šventė-subuvimas „Graži mūsų šeimynėlė” Alovėje, „Simno kermošius”, Regioniniai Dzūkijos regiono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Kaimo liktarna” teatrologo V. Maknio vardo premijai laimėti. Tradicinė kasmetinė šventė „Kaimynų diena“, Vasario 16-osios minėjimas, Jurginių šventė „Jurgi, Jurgeli“ Alovėje, Sekminės Butrimonyse, sakralinės muzikos valanda „Žmogui ir Žemei“ Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčioje, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos renginiai Dauguose, Šviežios duonelės šventė – Oninės Punioje, pramogų vakaras „Žolinė Pivašiūnuose“, Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventė Dauguose, Joninių šventė Vietiniai, savivaldybės Simne „Saulės ratu”, Joninių šventė Santaikoje „Nuo sutemos lig aušros”, lygmens teatralizuota Joninių šventė Luksnėnuose „Degant Joninių laužams”, Joninių šventė Miroslave „Kupolėlė rasą pakėlė”, Joninių šventė „Dekit Joninių laužai“ Alovėje, Joninių šventė „Joninės Pivašiūnuose“, Baltų vienybės diena Punioje, Užgavėnės Punioje, Kalėdinis spektaklis Punioje, koncertas, skirtas Motinos dienai Punioje, kraštotyrinė-etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ Punioje, poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“, Poezijos pavasaris, Kaimo

15

Turizmo plėtros galimybių studija

rašytojų diena. Druskininkų sav. Aprašymas Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, Druskininkų teatro ir muzikos festivalis, tarptautinis R. Tumino vardo teatro festivalis „Vasara“, tarptautinis konkursas–festivalis „Muzika be sienų“, tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, tarptautinis Tarptautiniai šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“, tarptautinis vaikų kūrybos festivalis „Mes ir pasaulis“, Druskininkų kurorto šventė, Dainavos krašto folkloro šventė, atsisveikinimo su vasara šventė „Vasaros aidai“, teatralizuotos ekskursijos „Mineralinis miestelis“, kalėdinių renginių ciklas. Tautinių šokių festivalis „Kadagynė“, vasaros koncertų ciklas „Muzikiniai savaitgaliai“, Joninės, Užgavėnės, menininkų pleneras „Druskos metamorfozės“, Regioniniai medžio drožėjų pleneras „Ąžuolo pasaka“, kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“, dailininkų pleneras „Čiurlionio dienos“, dailininkų pleneras „Raigardas“. Vietiniai, savivaldybės Nominacijų įteikimo vakaras, valstybinių švenčių minėjimai, rudeninės lygmens bendruomenių šventės mieste ir seniūnijose. Varėnos r. sav. Aprašymas Grybų šventė, tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu Tarptautiniai „Čiurlionio kelias“, tarptautinis folkloro festivalis „Subatos vakarėly...“. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje, Dzūkijos regiono tautodailės ir amatų priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“, folkloro festivalis „Dzūkų godos“, regioninė kaimo teatrų šventė „Citnaginė“ J. Gaidžio prizui Regioniniai laimėti, regioninis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių festivalis „Ėglynaicis“, respublikinė teatrų šventė „Širšių medus“, regioninė kaimo kapelų šventė „Dzūkelis“, respublikinė armonikininkų šventė-varžytuvės „Armonikaicis“, regioniniai „Poezijos pavasarėliai“ vaikams. Vietiniai, savivaldybės Rajoninė kaimo šventė Marcinkonyse, kaimo šventė „Antaninių kermošius“, lygmens Perlojos kaimo šventė, Žilinų seniūnijos šventė „Mes esam dzūkai“. Lazdijų r. sav. Aprašymas Tarptautinė tradicinė šventė „Pasienio fiesta“, tarptautinis vargonų muzikos Tarptautiniai festivalis „Clavis coelli“. Kalniškės partizanų dainų festivalis ,,Te skamba žygio dainos milžinkapių šaly“, Č. Sasnausko chorų festivalis, mėgėjų teatrų šventė „Dobilėlis penkialapis“, Regioniniai estradinių dainų ir melodijų festivalis „Metelio banga“, armonikierių šventė „Grok armonika“. Kapelų šventė „Netgi, vakaruškos“, Oninių šventė prie Prelomciškės piliakalnio, teatrų šventė „Gonkelės“, Vasario 16-osios šventė, Tradicinis gitarų pavasaris, skripkorių šventė „Griežkit, skripkos“, folklororo festivalis „Žolynai slaunasai“, folklorinių šokių festivalis „Šokim šokymėlį“, paskutinio medonešio šventė Vietiniai, savivaldybės „Parjojo namolio bitutė ratuota“, šventė „Lazdijų ruduo“, Valstybės dienos šventė lygmens ant Rudaminos piliakalnio, kulinarinio paveldo ir folkloro šventė „Mes esam dzūkai“, Joninių ir žirgų sporto šventė „Deki, Joninių lauže“, tradicinė Sekminių šventė „Berželiams sužaliavus“, tradicinis muzikos vakaras prie Dusios ežero „Kol saulė nusileis..“. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos

Daugiausiai lankytojų Alytaus regione sulaukia:

Alytaus miesto savivaldybėje: Alytaus miesto šventė (sulaukiama vidutiniškai 1.300 lankytojų). Alytaus rajono savivaldybėje: „Simno kermošius” (sulaukiama vidutiniškai 2.000–3.000 lankytojų), Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos renginiai

16

Turizmo plėtros galimybių studija

Dauguose (sulaukiama vidutiniškai 3.500 lankytojų), Šviežios duonelės šventė – Oninės Punioje (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), pramogų vakaras „Žolinė Pivašiūnuose“ (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Joninių šventė Simne „Saulės ratu” (sulaukiama vidutiniškai 1.000–2.000 lankytojų), teatralizuota Joninių šventė Luksnėnuose „Degant Joninių laužams” (sulaukiama vidutiniškai 800–1.000 lankytojų). Varėnos rajono savivaldybėje: Grybų šventė (sulaukiama vidutiniškai 20.000 lankytojų), Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje (sulaukiama vidutiniškai 4.500 lankytojų), Dzūkijos regiono tautodailės ir amatų priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“ (sulaukiama vidutiniškai 1.500 lankytojų), tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu „Čiurlionio kelias“ (sulaukiama vidutiniškai 1.200 lankytojų), rajoninė kaimo šventė Marcinkonyse (sulaukiama vidutiniškai 1.000 lankytojų). Druskininkų savivaldybėje: Druskininkų kurorto šventė (sulaukiama vidutiniškai 10.000 lankytojų), kalėdinių renginių ciklas (sulaukiama vidutiniškai 8.000 lankytojų), tarptautinis R.Tumino vardo teatro festivalis „Vasara“ (sulaukiama vidutiniškai 5.000 lankytojų), Druskininkų teatro ir muzikos festivalis (sulaukiama vidutiniškai 4.000 lankytojų), tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (sulaukiama vidutiniškai 4.000 lankytojų). Lazdijų rajono savivaldybėje: tarptautinė tradicinė šventė „Pasienio fiesta“ (sulaukiama vidutiniškai 3.000 lankytojų), Oninių šventė prie Prelomciškės piliakalnio (sulaukiama vidutiniškai 2.500 lankytojų), estradinių dainų ir melodijų festivalis „Metelio banga“ (sulaukiama vidutiniškai 600 lankytojų). Kultūros paveldas. Kultūros paveldo išsaugojimas – būtina tautos tapatybės išlikimo sąlyga. Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas padeda formuoti teritorijos įvaizdį, prisideda prie krašto gerovės kūrimo ir turizmo plėtojimo. Kultūros paveldo saugojimas bei jo sklaida, per pritaikymo turizmo reikmėms prizmę, kaip viena pagrindinių kultūros politikos įgyvendinimo strateginių krypčių yra įvardijama Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje.

ALYTAUS REGIONO SAUGOMI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

413 kilnojami kultūros paveldo 1.152 nekilnojami kultūros objektai: paveldo objektai: archeologiniai radiniai, archeologijos, urbanistikos, monumentaliosios dailės architektūros, memorialinės kūriniai, kitokios dailės vertybės, vietovės. vertybės.

1.1.3.2. pav. Alytaus regione saugomi kultūros paveldo objektai 2013 m. Šaltinis: Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registras

Remiantis Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registro duomenimis, Alytaus regione 2013 m. viduryje iš viso buvo įregistruoti 1.565 kultūros paveldo objektai, iš jų 1.152 – nekilnojami kultūros paveldo objektai, 413 – kilnojami kultūros paveldo objektai. Didžiąją dalį Alytaus regiono nekilnojamo kultūros paveldo objektų sudaro senovės gyvenvietės, pastatai, kapinės ir kapai, žuvimo vietos, piliakalniai ir kryžiai.

17

Turizmo plėtros galimybių studija

2013 m. vidurio duomenimis, kultūros paveldo objektai Alytaus regiono savivaldybių teritorijose buvo pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausiai kultūros paveldo objektų, nagrinėjamais metais, buvo išsidėstę Varėnos rajono (578 kultūros paveldo objektai, iš jų 352 nekilnojami ir 226 – kilnojami kultūros paveldo objektai) ir Alytaus rajono (480 kultūros paveldo objektų, iš jų 345 nekilnojami ir 135 – kilnojami kultūros paveldo objektai) savivaldybių teritorijose, mažiausiai – Alytaus miesto (iš viso 98 kultūros paveldo objektai, iš jų 49 kilnojami ir 49 nekilnojami kultūros paveldo objektai) ir Druskininkų (125 kultūros paveldo objektai, kurių visi buvo priskiriami nekilnojamoms kultūros vertybėms) savivaldybių teritorijose.

1.1.3.4. lentelė. Alytaus regiono kultūros paveldo objektų pasiskirstymas 2013 m. Teritorija Kilnojamas Nekilnojamas Iš viso Alytaus m. sav. 49 49 98 Alytaus r. sav. 135 345 480 Druskininkų sav. – 125 125 Lazdijų r. sav. 3 281 284 Varėnos r. sav. 226 352 578

Šaltinis: Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registras

Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane pateikiami kultūros paveldo objektai, kuriuos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys išskyrė, kaip patraukliausius turistiniu požiūriu. Šie objektai yra paruošti arba iš dalies paruošti lankymui, tai Alytaus regiono vertingi pastatai, piliakalniai ir kalnai, kapai ir kapinės bei kiti objektai, įtraukti į Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registrą.

1.1.3.5. lentelė. Turistiniu požiūriu svarbesnės Alytaus regiono kultūros vertybės Alytaus m. sav. Aprašymas Rašytojo Anzelmo Matulevičiaus-Matučio namas, Šv.Liudviko bažnyčia (1818 m.), Šv. Angelų Sargų bažnyčia (1830 m.), Alytaus sinagogos pastato ir rabino Pastatai namo kompleksas, Šaulių namai (1938 m.), Žalioji gimnazija (1925 m.), pastato Jiezno g. 2 XVI a. skliautuoti rūsiai. Piliakalniai/kalnai Alytaus piliakalnis su gyvenviete, Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete. Paminklas „Laisvės angelas“, memorialas „Nurimęs varpas“, Žydų memorialas, skulptūra „Žiedas“, skulptūra „Jaunystė‘, skulptūra „Patrimpas“, paminklinis kryžius pagerbti A.Juozapavičiaus atminimą, paminklas mokytojui K.Klimavičiui, Paminklai paminklinis akmuo „Normandija-Nemunas“, paminklas „Rauda“, medinių skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“, medinių skulptūrų ekspozicija „Vaivorykštė ežerą semia“ (pagal vaikų poeto A.Matučio eilėraščių personažus), Rėklaičių šeimos kapo antkapinis paminklas. A. Juozapavičiaus kapas, Alytaus miesto žydų senosios kapinės Medžiotojų g., Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, Anzelmo Matulevičiaus-Matučio kapas, J. Bloznelio kapas, Lietuvos savanorių, žuvusių Kapai ir kapinės kovose už Nepriklausomybę, kapai ir jų atminimui pastatytas bendras paminklas- kryžius (Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventorius), Karo belaisvių ir civilių žmonių kapinės, Lietuvos partizanų kapas, Lietuvos karių sukilėlių kapai.

18

Turizmo plėtros galimybių studija

Pirmoji Alytaus istorinė aikštė, Alytaus geležinkelio tilto liekanos, senasis miesto Kiti objektai/vietos parkas su fontanu, Bakšių senovės gyvenvietė, Bakšių senovės gyvenvietė II, Tvirtovės forto liekanos, Klebono akmuo Nemune ties Alytumi. Alytaus r. sav. Aprašymas Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia Punios k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Simne, Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas Alovės k., Švč. Trejybės bažnyčios Pastatai kompleksas Rumbonių k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pastatų kompleksas Pivašiūnų k., koplyčia Bukaučiškės k., mečetė Raižių k., mokyklos statinių kompleksas Kurnėnų k., sodyba Balkūnų k. Aukakalnis Karliškių k., Maldzytakalnis Daugų k., Einoronių, vadinamas Pilies, kalnas Einoronių k., piliakalniai Papėčių k., Piliakalnio k., Dirmiškių, vadinamas Piliakalniai/kalnai Strumpakalniu, piliakalniai su gyvenvietėmis Gerulių k., Giluičių k., Kaukų k., Obelytės k., Pivašiūnų k., Poteronių k., Punios k., Pupasodžio k., Rumbonių k., Ąžuolinių k. LDK Vytauto piminklas, Korevų šeimos kapo antkapinis paminklas Rumbonių k., Paminklai paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ Nemunaičio mstl., paminklas Krekštėnų k., paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškių k. Lietuvos karių kapai Rumbonių k. ir Dauguose, Žydų senosios kapinės Kapai ir kapinės Butrimonių mstl., Dauguose, Miroslavo mstl. ir Nemunaičio mstl., kapinės Klydžionių k. Koplytstulpis Ryliškių k., kryžiai Klepočių k., Krekštėnų k., Nemunaičio mstl., Rumbonių k., Raudonosios Alovės buvusios sodybos fragmentai Alovės k., Kiti objektai/vietos stogastulpis triaukštis su ornamentuotu kryželiu Rumbonių k., Butrimonių mstl., Simno ir Daugų istoriniai centrai, Laumės akmuo Obelninkų k., Didysis Dzūkijos akmuo Vangelonių k. Druskininkų sav. Aprašymas Bažnyčia Druskininkuose, Leipalingio mstl. buvę dvaro rūmai ir svirnas, Druskininkų gydyklos pastatas, vilos Druskininkuose, Mikalojaus Konstantino Pastatai Čiurlionio sodyba, Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems cerkvė, dervos ir terpentino gamyklos išlikę pastatai Latažerio kaime. Piliakalniai/kalnai Černiauskų piliakalnis su gyvenviete Černiauskų k. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biustas ir paminklas Druskininkuose, Paminklai dekoratyvinės skulptūros Druskininkuose: „Jaunystė", „Motinystė", „Poilsis", „Prie šaltinio", „Ratnyčėlė", „Skrydis". Lietuvos partizanų žuvimo vietos ir kapai, Leipalingio mstl. žydų senosios kapinės, senosios Druskininkų miesto kapinės, 1863 m. sukilėlių kapas (Stračiūnų Kapai ir kapinės k.), J. Čečiotos kapas Ratnyčios kapinėse, Sovietinės armijos karių kapai Leipalingio miestelyje, Žydų genocido kapai Druskininkuose, Sovietinės armijos karių kapinės Druskininkuose. Švendubrės akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu, Švendubrės k., aštuoniolikos sodybų gatvinis kaimas Latežerio k., šimto dvidešimties sodybų Kiti objektai/vietos gatvinis kaimas Švendubrės k., Žiogelių k. gyvenvietė, Druskininkų miesto istorinė dalis, K. Dineikos fizinės kultūros parkas Druskininkuose, vandens malūnas su technologine įranga Mizarų k., vandentiekio bokštas Druskininkuose. Varėnos r. sav. Aprašymas Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Liškiavos k., Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė Nedingės k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas Merkinės mstl., klebonija Nedingės k., Šv. Dvasios kapinių koplyčia Babriškių k., Pastatai du mokyklos pastatai Nedzingės k., buvusios pilies bokštas Liškiavos k., namas (muziejus) Subartonių k., namas (pirkia) Barčių k., Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios pastatų kompleksas Akmens k.

19

Turizmo plėtros galimybių studija

Vadinamasis Šarūno kalnas Masališkių k., kalnas, vadinamas Bažnytkalniu, Liškiavos k., Barčių, Čepeliūnų, Ulbinų piliakalnis Barčių k., Kaniavėlės, vadinamas Apykopu, piliakalnis Kaniavėlės k., Liškiavos, vadinamas Liškiavos Piliakalniai/kalnai pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia, piliakalnis Liškiavos k., Voniškių, Burbonių piliakalnis su gyvenviete, Krūminių piliakalnis su gyvenviete Krūminių k., Mikniūnų, Giraitės piliakalnis su gyvenviete Mikniūnų k., Merkinės piliakalnis su papiliu Merkinės mstl. LDK Vytauto paminklas, paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams Dubičių k., Paminklai paminklas „Motina" Pirčiupių k., paminklų ansamblis „Čiurlionio kelias", Nepriklausomybės paminklas Senojoje Varėnoje. V. Krėvės–Mickevičiaus kapas, kapinės ir paminklas L. Narbutui atminti Dubičių Kapai ir kapinės k. Vadinamas Nuotakos akmuo, kitaip Užkeikta merga, Akmens k., vadinamas Raganos, kitaip Viedzmos, akmuo Liškiavos k., keturiasdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas Čižiūnų k., aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas Dargužių k., septyniasdešimt penkių sodybų kaimas Musteikos k., dvidešimties sodybų Kiti objektai/vietos gatvinis kaimas Dubininkų k., trisdešimt trijų sodybų gatvinis kaimas Lynežerio k., keturiasdešimt aštuonių sodybų kaimas Zervynų k., rotušės liekanos Merkinės mstl., vandens malūnas Rudnios k., Dubičių, vadinamas Karalienės Bonos pilimi, piliavietė Dubičių k., Valkininkų, Merkinės miestelių istorinė dalis, Nedzingės buvusio dvaro sodybos fragmentai Nedingės k. Lazdijų r. sav. Aprašymas Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, Kristaus Karaliaus bažnyčia Krikštonių k., Rudaminos k. bažnyčia ir klebonija, buvusio dvaro rūmai Rudaminos k., Bulakavo buvusio dvaro sodyba, Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba Aštriosios Pastatai Kirsnos k., buvusio dvaro sodybos fragmentai Vainežerio k., buvusio dvaro sodybos fragmentai Būdviečio k., svirnai Būdviečio k., Smarliūnų k., Veisiejų buvusio dvaro sodybos fragmentai. Koplyčkalnis Verstaminų k., Verstaminų piliakalnis Verstaminų k., piliakalniai Buteliūnų k., Giraitės k., Gumbelių k./Maišymų k., Mikyčių k., piliakalniai su Piliakalniai/kalnai gyvenvietėmis Verstaminų k., Paserninkų k., Paliūnų k., Buniškių k., Elveriškės k., Krikštonių k., Papalazdijų I k., Paveisininkų k., Prelomčiškės k., Rudaminos k., Šlavantų k. Nepriklausomybės paminklas Lazdijuose ir Veisiejuose, Liudviko Lazario Paminklai Zamenhofo biustas Veisiejų parke, Emilijos Pliaterytės skulptūra Vainežerio k., Emilijos Pliaterytės paminklas Kapčiamiestyje. J. Neimonto kapas Veisiejuose, E. Pliaterytės kapas Kapčiamiestyje, Motiejaus Kapai ir kapinės Gustaičio kapas Lazdijuose, J. Reitelaičio kapas Krikštonių bažnyčios šventoriuje. Koplytėlė mauzoliejus Būdviečio k., Veisiejų miestelio istorinis centras, Kiti objektai/vietos Kalniškės mūšio vieta, Vainežerio gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Okopka, Kapčiamiesčio, senovės gyvenvietė, vadinama Pinčiaragiu. Šaltinis: Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas

Apibendrinimas. Kultūros turizmas yra svarbus Alytaus regiono ekonominiai–socialinei plėtrai. Ši veikla generuoja pajamas, gaunamas iš su turizmu susijusių verslų, finansuoja paveldo apsaugą ir skatina visuomenės domėjimąsi šiuo paveldu, o taip pat remia kultūros paslaugų plėtrą. Kultūros turizmas prisideda prie kultūrinio identiteto stiprinimo, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų.

20

Turizmo plėtros galimybių studija

2013 m. pradžioje Alytaus regione iš viso veikė 34 muziejai/ekspozicijos ir 13 galerijų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 m. labiausiai lankomi buvo Druskininkų savivaldybės muziejai, mažiausiai lankomi buvo Varėnos rajono savivaldybės muziejai. Sumažėjęs Varėnos rajono savivaldybės muziejų lankomumas susijęs su vykusiais Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus renovacijos darbais. Muziejus vėl ims veikti 2013 m. lapkričio mėn. Siekiant didinti Alytaus regiono muziejų lankomumą, būtina nuolatos gerinti muziejų aplinką, paslaugų kokybę, informacijos prieinamumą, nes tai yra vieni svarbiausių muziejų traukos veiksnių. Alytaus regione organizuojama nemažai turistiniu požiūriu patrauklių kultūrinių ir kitų laisvalaikio renginių. Didžiausiu renginių lankomumu regione pasižymi Druskininkų savivaldybė. Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Remiantis Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registro duomenimis, Alytaus regione 2013 m. viduryje iš viso buvo įregistruoti 1.565 kultūros paveldo objektai, iš jų 1.152 – nekilnojami ir 413 – kilnojami kultūros paveldo objektai. Didžiąją dalį Alytaus regiono nekilnojamo kultūros paveldo objektų sudaro senovės gyvenvietės, pastatai, kapinės ir kapai, žuvimo vietos, piliakalniai ir kryžiai.

1.1.4. AKTYVAUS POILSIO IR LAISVALAIKIO TURIZMAS

Aktyvus poilsis yra įvairi fizinė veikla, padedanti įveikti nuovargį ir atgauti jėgas, pavyzdžiui, sportas, žaidimai, fizinis darbas, šokiai ir pan. Alytaus regione aktyviai poilsį galima praleisti: važinėjant dviračiu, sportuojant, žaidžiant aktyvius, visame pasaulyje populiarius žaidimus, čiuožinėjant ledo arenose, skraidant pramoginiu lėktuvu, oro balionu ar parasparniu ir kt. Be šių pramogų, Alytaus regione taip pat yra siūlomi autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, kurie sudaro galimybes keliautojams geriau pažinti regioną, jo istorinį ir kultūrinį paveldą, gamtos bei kitus turizmo traukos objektus. Autoturizmas. Daugelyje Europos šalių autoturizmui plėtoti nėra sudaroma specialių, turistams siūlomų maršrutų, o autoturizmo veiklos plėtra siejama tik su susisiekimo, bei pakelės informacinės infrastruktūros vystymu. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose siūloma bent po keletą autoturizmo maršrutų, kuriais siūloma keliauti, norint geriau pažinti Alytaus regiono kraštą ir jo turizmo traukos objektus. Alytaus miesto savivaldybėje siūlomi 3 autoturizmo maršrutai, Alytaus rajono savivaldybėje – 4, Druskininkų savivaldybėje – 4, Varėnos rajono savivaldybėje – 2, Lazdijų rajono savivaldybėje – 2 autoturizmo maršrutai. Dalis šių maršrutų išsidėstę kelių regiono savivaldybių teritorijose, tokiu būdu didinant turizmo patrauklumą visame regione. Dažniausiai pasitaikantys autoturizmo maršrutų trūkumai: Turizmo informacijos trūkumas, nepakankamas prieinamumas ar neefektyvumas. Alytaus regione trūksta informacinių nuorodų į lankytinus objektus. Įrengtuose informaciniuose stenduose (šalia turizmo traukos vietų/objektų) dažnai pateikiama nepakankama informacija, t.y. tik apie konkrečią vietą/objektą, savivaldybę/seniūniją. Turistui sunku identifikuoti vietą, kurioje jis yra, informacija nesiejama su kitų kaimyninių savivaldybių turizmo traukos

21

Turizmo plėtros galimybių studija

vietomis/objektais ir paslaugomis. Daugelis informacinių stendų įrengti vietose, kurios nėra pritaikytos automobiliams sustoti. Apžvalgos aikštelių trūkumas. Siekiant skatinti autoturizmo plėtrą regione yra būtina prie turizmo traukos objektų įrengti apžvalgos aikšteles. Tam tikslui labai tinka piliakalniai, kurių pakelėse yra gausu. Svarbiausia automobilių turizmo atrakcija dieną turėtų būti lankytini objektai, o vakarais – paslaugos ir pramogos. Paslaugų kompleksiškumas. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kompleksiškai gauti paslaugas (nakvynės, maitinimo, techninio aptarnavimo, laisvalaikio, pramogų), autoturistas gali tikėtis tik Druskininkuose ir, iš dalies, Alytuje. Dviračių turizmas. Remiantis Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiuoju planu, pagrindine veloturizmo trasa Alytaus regione galima laikyti veloturizmo trasą „Dzūkijos dviračių žiedas“. Turizmo trasos ilgi apie 280 km, trasa apjungia Alytaus regiono savivaldybių bei turizmo centrus. Trasa apima Dzūkijos arealą maršrutu: –Kriokialaukis––Meteliai– Teizai–Verstaminai––Kučiūnai–Kauknoris–Kapčiamiestis–Veisiejai–– –Liškiava–Merkinė–Puvočiai––Lynežeris––Žiūrai–Varėna– –Pivašiūnai–(Onuškis–Aukštadvaris–Stakliškės)––Punia–(Birštonas–Prienai)– Alytus. Trasoje numatytos bendrąjį trasos žiedą įvairiuose segmentuose leidžiančios sutrumpinti atkarpos. Alytaus regiono pakraščiu praeina dar vienos pagal PHARE projektą numatytos reprezentacinės pažintinės dviračių turizmo trasos – „Keturių sostinių žiedas“ atkarpa: (Stakliškės) –Butrimonys–Punia–(Birštonas). Per Alytaus regiono pietinę bei rytinę dalis yra suplanuotas „Euro Velo” sistemos trasų koridorius „Rytų Europos takas” Nr. 11. Teikiamas toks šios trasos kelias: Akmeniai–Kučiūnai–Veisiejai–Varnėnai–Leipalingis–Druskininkai. Trasos ilgis Alytaus regiono teritorijoje apie 150 km. Be jau paminėtų dviračių turizmo trasų, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose siūloma bent po keletą dviračių turizmo maršrutų: Alytaus miesto savivaldybėje 4 dviračių turizmo maršrutai, Alytaus rajono savivaldybėje – vienas, Druskininkų savivaldybėje – 2, Varėnos rajono savivaldybėje – 16, Lazdijų rajono savivaldybėje – 9 dviračių turizmo maršrutai. Dalis dviračių turizmo maršrutų eina kelių Alytaus regiono savivaldybių teritorijomis. Tai sudaro galimybes turistui geriau pažinti visą regioną. Pėsčiųjų turizmas. Be autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutų, Alytaus regiono savivaldybės siūlo ir pėsčiųjų turizmo maršrutus. Pėsčiomis dažniausia siūloma keliauti po miestų ar miestelių istorinius centrus, pažintiniam turizmui pritaikytomis parkų ir miškų teritorijomis. Alytaus miesto savivaldybėje siūloma keliauti 2 pėsčiųjų turizmo maršrutais, Alytaus rajono savivaldybėje – vienu, Druskininkų savivaldybėje – 2, Varėnos rajono savivaldybėje – 12, Lazdijų rajono savivaldybėje – 6 pėsčiųjų turizmo maršrutais. Dažniausiai pasitaikantys dviračių/pėsčiųjų turizmo maršrutų trūkumai: Turizmo informacijos trūkumas, nepakankamas prieinamumas ar neefektyvumas. Maršrutuose trūksta informacinių ženklų apie gretimus lankytinus objektus, turizmo paslaugas. Nepatenkinama infrastruktūros būklė. Daugelyje siūlomų maršrutų nėra įrengtų dviračių takų. Daugelio dviračių/pėsčiųjų takų būklė regione yra nepatenkinama, t.y. takų dangos duobėtos, neįrengtos dviračių stovėjimo vietos, aplaužyti mažosios architektūros elementai pakelėse ir kt. Poilsio aikštelių trūkumas. Siekiant skatinti dviračių/pėsčiųjų turizmą Alytaus regione, greta svarbiausių turizmo traukos objektų būtina įrengti poilsio aikštelės keliautojams.

22

Turizmo plėtros galimybių studija

Paslaugų kompleksiškumas. Turistui, keliaujančiam dviračiais/pėsčiomis, turėtų būti teikiamos kompleksinės paslaugos: nakvynės, maitinimo paslaugos, pramogos ir kt.

1.1.4.1. lentelė. Dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo trasų maršrutai Alytaus regione 2013 m. Alytaus m. sav. Aprašymas Alytus–Varėna (Olita–Orany). Maršruto ilgis: apie 50 km. Dviračių turizmo Rotušės aikštė–Radžiūnų piliakalnis. Maršruto ilgis: 8,75 km. maršrutai Rotušės aikštė–Dainų slėnis–S. Dariaus ir S. Girėno g. Maršruto ilgis: 6,41 km. „Alytaus panemune“. Maršruto ilgis: 6 km. „Po kunigaikščio Margirio žemę“: Alytus–Punia–Butrimonys–Raižiai– Pivašiūnai–Daugai–Bukaučiškės–Alovė–Alytus. Maršruto ilgis: apie 90 km. Autoturizmo Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija––Žuvinto biosferos maršrutai rezervatas–Simnas–Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis: apie 110 km. „Vytauto Didžiojo laiškų pėdsakais Alytaus krašte“. Maršruto ilgis: 85 km. Pėsčiųjų turizmo Pėsčiomis po Alytų. maršrutai Pėsčiųjų ekologinis pažintinis takas Vidzgirio botaniniame draustinyje. Alytaus r. sav. Aprašymas Dviračių turizmo Alytus–Varėna (Olita–Orany). Maršruto ilgis: apie 50 km. maršrutai „Po kunigaikščio Margirio žemę“: Alytus–Punia–Butrimonys–Raižiai– Pivašiūnai–Daugai–Bukaučiškės–Alovė–Alytus. Maršruto ilgis: apie 90 km. Autoturizmo „Alytaus krašto piliakalnių legendų keliais“. maršrutai Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija–Krokialaukis–Žuvinto biosferos rezervatas–Simnas–Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis: apie 110 km. „Vytauto Didžiojo laiškų pėdsakais Alytaus krašte“. Maršruto ilgis: 85 km. Pėsčiųjų turizmo Žuvinto ežero mokomasis pėsčiųjų takas. maršrutai Druskininkų sav. Aprašymas Dviračių turizmo „Žilvino takas“. Maršruto ilgis: 6 km, 8 km, 10 km. maršrutai „Žvaigždžių orbita“. Maršruto ilgis: 9 km, 12 km, 24 km. Druskininkai–Raigardo slėnis–Švendubrė. Maršruto ilgis: apie 10 km. Druskininkai–Latežeris. Maršruto ilgis: apie 12 km. Autoturizmo Druskininkai–Liškiava. Maršruto ilgis: apie 10 km. maršrutai Druskininkai–Merkinė–Marcinkonys–Latežeris–Druskininkai. Maršruto ilgis: apie 60 km. Pėsčiųjų turizmo Istorinis maršrutas. Maršruto ilgis: 2–3 km. maršrutai Apžvalginis maršrutas. Maršruto ilgis: 2–3 km. Varėnos r. sav. Aprašymas Marcinkonys–Darželiai–Kapiniškiai––Marcinkonys. Maršruto ilgis: 26 km. Marcinkonys–Čepkeliai––Margionys–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 39 km. Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 35 km. Dviračių turizmo Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis"–Žiūrai–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 30 maršrutai km, 42 km. Zervynos–Trakiškiai–Puvočiai–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 26 km, 35 km. Merkinė––Samūniškės–Merkinė. Maršruto ilgis: 15 km. Dviračiu po Valkininkų miestelį. Maršruto ilgis: 3,1 km. Dviračiu senąja geležinkelio „Orany–Olita“ (Varėna –Alytus) sankasa. Maršruto ilgis: apie 50 km.

23

Turizmo plėtros galimybių studija

Varėna––Lavysas–Varėna. Maršruto ilgis: apie 38 km. Merkinė–Radyščius–Liškiava–Žeimiai–Panara–Merkinė. Maršruto ilgis: 45 km. Merkinė–Česukai–Pašilingė––Ucieka–Žiogeliai–Druskininkai– Gailiūnai–Liškiava–Žeimiai––Panara–Merkinė. Maršruto ilgis: 70 km. Puvočiai––Viršurodukis––Kasčiūnai–Glyno ež.– –Puvočiai. Maršruto ilgis: 31 km. Varėna–Lavysas–„Ūlos akis“–Zervynos–Pauosupė––Varėna. Maršruto ilgis: 49 km. Varėna–Mergežeris–Lavysas–Žiūrai–Puvočiai–Kasčiūnai––Merkinė. Maršruto ilgis: 35 km. Dargužiai–––Karpiškės–Akmens kaimas–Senoji Varėna– Varėna. Maršruto ilgis: 40 km. Dainų slėnio dviratininkų ir pėsčiųjų takas. Maršruto ilgis: 1,6 km. Varėna–Senoji Varėna–Akmuo–Karpiškės–Valkininkai–Dargužiai–Pirčiupiai– Autoturizmo Varėna. Maršruto ilgis: apie 90 km. maršrutai Varėna–Senoji Varėna–Perloja–Merkinė––Liškiava–Varėna. Maršruto ilgis: 94 km. Pažintinis takas Valkininkų miškų urėdijoje. Žiežulio takas. Maršruto ilgis: apie 3 km. Dainų slėnio dviratininkų ir pėsčiųjų takas. Maršruto ilgis: 1,6 km. Pėsčiųjų takai Dzūkijos nacionaliniame parke: Čepkelių mokomasis takas. Maršruto ilgis: 1,5 km. Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas. Maršruto ilgis: 13,8 km. Pėsčiųjų turizmo Drevinės bitininkystės pažintinis takas. maršrutai Girinio pažintinis takas. Maršruto ilgis: 3,6 km. Skroblaus pažintinis takas. Maršruto ilgis: 4 km. Liškiava. Maršruto ilgis: 4,5 km. Jonionių akmenys. Maršruto ilgis: priklauso nuo pasirinkto kelio. Merkinės istorinis takas Merkinė–,,Karalių miestas”. Maršruto ilgis: 3,5 km. Merkinės apylinkių tautodailininkai. Maršruto ilgis: priklauso nuo pasirinkimo, 4–12 km. Lazdijų r. sav. Aprašymas Šlavantų kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutas. Maršruto ilgis: 23 km. Veisiejai–Viktarinas–Kapčiamiestis–Veisiejai. Maršruto ilgis: 36 km. Ančios žiedas. Maršruto ilgis: 21 km. Tranzitinis maršrutas nuo Lenkijos pasienio. Maršruto ilgis: 50 km. Dviračių turizmo Dusios ežero žiedas. Maršruto ilgis: 25 km, 34 km. maršrutai Metelių žiedas. Maršruto ilgis: 22 km. Kapčiamiesčio žiedas. Maršruto ilgis: 35 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Lazdijuose. Maršruto ilgis: 5 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Veisiejuose. Maršruto ilgis: 2,7 km. Autoturizmo Po Lazdijų rajoną. Maršruto ilgis: apie 110 km. maršrutai Piligrimų takais. Trako botaninio–zoologinio draustinio miško takas. Maršruto ilgis: 5,5 – 6 km. Gamtinis pažintinis takas Bijotų–Širvinto miškais. Maršruto ilgis: 2 pėsčiųjų maršruto variantai 3,3 km ir 4,1 km. Pėsčiųjų turizmo Prelomciškės piliakalnis. Maršrutas ilgis laukų takais: 3,2 km. maršrutai Vainežerio parko miško takas. Maršruto ilgis: 4 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Lazdijuose. Maršruto ilgis: 5 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Veisiejuose. Maršruto ilgis: 2,7 km. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

24

Turizmo plėtros galimybių studija

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginiai. Alytaus regione nėra daug sporto infrastruktūros objektų, pritaikytų dideliems, tarptautinio lygio renginiams, varžyboms organizuoti. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono sporto infrastruktūros objektai: Alytaus miesto savivaldybėje – Alytaus sporto ir rekreacijos centras bei Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras; Alytaus rajono savivaldybėje – 2012 m. baigta modernizuoti Daugų irklavimo bazė, Lazdijų rajono savivaldybėje – Lazdijų hipodromas, tinkamas tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti.

1.1.4.2. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginiai Alytaus m. sav. Aprašymas Tarptautinis sportinio ėjimo festivalis – „Alytus“, UEFA vykdomos tarptautinės įvairaus amžiaus futbolo varžybos, tarptautinis sportinių šokių festivalis „Alytus Open“, autoralis „Alytus – Suvalkai“, tarptautinės plaukimo varžybos „Dzūkijos Tarptautiniai taurė“, tarptautinis I. Stumbrio atminimo vaikų futbolo turnyras, tarptautinis vandensvydžio turnyras „Dzūkijos taurė“, tarptautinis dziudo turnyras skirtas Alytaus garbės piliečiui Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui atminti. Oro balionų varžybos „Dzūkijos taurė“, dažasvydžio turnyras 3 prieš 3 „Dzūkijos gladiatoriai“, Vytauto Grigaravičiaus kovų turnyras, bėgimas „Žaliaisiais Regioniniai Dzūkijos takais“, Alytus Chellenge varžybos (trasa – 30 km, važiavimas dviračiu, plaukimas baidare, kopimas virve, orientavimasis su žemėlapiu), sporto sveikatingumo šventė „Aerobikos fiesta“. Šiaurietiško ėjimo ir sveikos gyvensenos žygiai po Alytaus apylinkes, Gatvės Vietiniai, savivaldybės krepšinio turnyras, dviračių žygis Alytaus miesto dviračių takais, orientavimosi lygmens sporto varžybos „Miško takeliais“. Alytaus r. sav. Aprašymas Tarptautiniai – Regioniniai – Vietiniai, savivaldybės Sporto šventė „Judėjimo džiaugsmas“ Punioje, Krokialaukio seniūnijos sporto lygmens šventė. Druskininkų sav. Aprašymas Jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio atminimo rankinio turnyras, sportinio ėjimo varžybos „Druskininkai 2013“, A. Gedmino moterų krepšinio turnyras, Lietuvos dviračių maratono taurės varžybos, Žurnalistų ralio varžybos, Žurnalistų futbolo Tarptautiniai turnyras, tarptautinis „Draugystės maratonas“ Gardinas (Baltarusijos Respublika) –Druskininkai (Lietuvos Respublika), „Druskininkų Hermio“ eko maratonas, krepšinio turnyras „Sprite talentų kova“, Moterų krepšinio turnyras, Europos rankų lenkimo čempionatas, Vyrų krepšinio turnyras. Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų klasių krepšinio varžybos Druskininkų savivaldybės taurei laimėti, XI LR Seimo nario, profesoriaus J. Regioniniai Karoso atminimo futbolo turnyras, teniso dvejetų moterų turnyras „Druskininkai 2013“, šachmatų turnyras „Dzūkija 2013“. Bėgimas Sausio 13-osios aukoms atminti, automobilių lenktynės ant Druskonio ežero ledo, savivaldybės vyrų tinklinio čempionatas, R. Zautros atminimo taurės Vietiniai, savivaldybės tinklinio varžybos, Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko teniso dvejetų lygmens turnyras, savivaldybės ikimokyklinių klasių „Olimpinė diena“, savivaldybės pradinių klasių „Olimpinė diena“, T. Mocevičiaus atminimo krepšinio taurės varžybos, Savivaldybės vyrų krepšinio čempionatas. Varėnos r. sav. Aprašymas Tarptautiniai Neptūno” dviračių žygiai. Regioniniai – Vietiniai, savivaldybės – lygmens

25

Turizmo plėtros galimybių studija

Lazdijų r. sav. Aprašymas Tarptautiniai – Regioniniai Žygis dviračiais „Mink į priekį“, Šeimų ralis. Vietiniai, savivaldybės „Šiaurietiškasis ėjimas“, akcija „Švarinam Ančią“, orientavimosi žygis dviračiais lygmens po Veisiejų ir Kapčiamiesčio kraštą „Ten kur medvarlės šokuoja“. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos

Daugiausiai lankytojų Alytaus regione sulaukia:

Alytaus miesto savivaldybėje: tarptautinis sportinių šokių festivalis „Alytus Open“ (sulaukiama vidutiniškai 600 lankytojų), tarptautinis dziudo turnyras skirtas Alytaus garbės piliečiui Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui atminti (sulaukiama vidutiniškai 500 lankytojų), tarptautinis I. Stumbrio atminimo vaikų futbolo turnyras (sulaukiama vidutiniškai 350 lankytojų). Alytaus rajono savivaldybėje: Krokialaukio seniūnijos sporto šventė (sulaukiama vidutiniškai 300 lankytojų), Sporto šventė „Judėjimo džiaugsmas“ Punioje (sulaukiama vidutiniškai 100 lankytojų). Druskininkų savivaldybėje: Lietuvos dviračių maratono taurės varžybos (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų klasių krepšinio varžybos Druskininkų savivaldybės taurei laimėti (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Europos rankų lenkimo čempionatas (sulaukiama vidutiniškai 1.500 lankytojų), Žurnalistų ralio varžybos, tarptautinis „Draugystės maratonas“ Gardinas (Baltarusijos Respublika)– Druskininkai (Lietuvos Respublika), „Druskininkų Hermio“ eko maratonas, automobilių lenktynės ant Druskonio ežero ledo, savivaldybės vyrų krepšinio čempionatas (sulaukiama vidutiniškai po 1.000 lankytojų). Lazdijų rajono savivaldybėje: Žygis dviračiais „Mink į priekį“ (sulaukiama vidutiniškai 138 lankytojų), Šeimų ralis (sulaukiama vidutiniškai 105 lankytojų). Varėnos rajono savivaldybėje: „Neptūno“ dviračių žygiai (sulaukiama vidutiniškai 200 lankytojų). Kitos laisvalaikio paslaugos. Be autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutų, Alytaus regione siūlomos ir kitos laisvalaikio paslaugos. Regione siūloma aplankyti naktinius klubus ir barus, praleisti laisvalaikį vandens pramogų parke, baseinuose ir pirtyse, sportuoti sporto ir sveikatingumo klubuose, centruose, nuomotis dviračius, važinėtis kartingais, žaisti dažasvydį, šaudyti iš lankos, išbandyti mėgėjišką medžioklę ir žvejybą, paskraidyti lėktuvo, oro balionu ir kt. Daugiausiai laisvalaikio pramogų Alytaus regione siūloma Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse. Išskirtiniai aktyvaus poilsio ir laisvalaikio objektai regione ir visoje šalyje – Druskininkų vandens pramogų parkas ir Snow arena Druskininkuose. Šie objektai yra svarbūs mažinant turizmo veiklos sezoniškumą ne tik Druskininkų savivaldybėje, tačiau ir visame Alytaus regione. Alytus yra šeštas pagal dydį miestas Lietuvoje, Druskininkai – kurortinis Lietuvos miestas.

26

Turizmo plėtros galimybių studija

Naktiniai klubai, barai; baseinai ir pirtys; sporto ir sveikatingumo centrai, klubai; slidinėjimas; dviračių nuoma; kartodromas; kėgliai, ALYTAUS M. SAV. biliardas; dažasvydis; šaudymas iš lanko; šiaurietiškas ėjimas; akrobatiniai, apžvalginiai–pramoginiai skrydžiai, skrydžiai oro balionu ir kt.

Pirtys; nuotykių parkas; pramogos su žirgais; medžioklės ALYTAUS R. SAV. organizavimas; pramoginė žvejyba; skrydžiai oro balionu; baidarių ir plaustų nuoma; kelionė vikingų laivu; pasivažinėjimas keturračiais ir kt.

Naktiniai klubai, barai; baseinai ir pirtys, kitos vandens pramogos; nuotykių parkai; slidinėjimas; sporto ir sveikatingumo centrai, DRUSKININKŲ SAV. klubai; biliardas; boulingas; dažasvydis; dviračių nuoma; elektrinių skuterių nuoma; golfas; vaikščiojimas vandeniu; grybavimas; kartingai; kazino; žvejyba ir kt.

Naktiniai klubai, barai; baseinai ir pirtys; grybavimas; baidarių ir VARĖNOS R. SAV. plaustų nuoma; dviračių ir bemotorio vandens transporto nuoma; nuotykių parkas ir kt.

Naktiniai klubai, barai; medžioklės organizavimas; pramogos su LAZDIJŲ R. SAV. žirgais; dviračių nuoma; baidarių ir plaustų nuoma ir kt.

1.1.4.1. pav. Laisvalaikio pasirinkimo alternatyvos Alytaus regione Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

Kitose Alytaus regiono savivaldybėse laisvalaikio pramogų pasirinkimas yra mažesnis, t.y. pramogos daugiau orientuotos ir susijusios su turtinga gamtine aplinka, t.y. pramoginė medžioklė ir žvejyba, grybavimas, pramogos su žirgais ir kt. Apsipirkimas. Alytaus regionas – patogi vieta apsipirkimui. Čia veikia ne tik dideli turgūs, prekybos centrai, bet ir suvenyrų parduotuvės, siūlančios turistams tradicinius lietuviškus dirbinius. Daugiausiai prekybos vietų yra išsidėstę savivaldybių centruose, kurie pasižymi didesniu gyventojų ir turistų skaičiumi. Maisto prekių parduotuvės yra įsikūrusios visuose Alytaus regiono miesteliuose.

Apibendrinimas. Alytaus regionas – patraukli aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta. Čia siūlomas gausus laisvalaikio pramogų pasirinkimas: autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, baseinai ir pirtys, žiemos pramogos, pramogos su žirgais, pramoginiai skrydžiai lėktuvu bei oro balionu ir kt. Daugiausiai pramogų siūloma Druskininkų ir Alytaus miestuose. Išskirtiniai aktyvaus poilsio ir laisvalaikio objektai regione – Druskininkų vandens pramogų parkas ir Snow arena Druskininkuose. Kitose Alytaus regiono savivaldybėse turistams siūlomų laisvalaikio pramogų pasirinkimas mažesnis. Alytaus regionas – patogi vieta apsipirkimui. Čia veikia ne tik dideli turgūs, prekybos centrai, bet ir suvenyrų parduotuvės. Daugiausiai prekybos vietų yra išsidėstę savivaldybių centruose. Maisto prekių parduotuvės yra įsikūrusios visuose Alytaus regiono miesteliuose.

27

Turizmo plėtros galimybių studija

Didžiąją dalį laisvalaikio pramogų Alytaus regione teikia privatūs ūkio subjektai. Šių ūkio subjektų tikslas, ne tik išlikti konkurencingiems rinkoje, tačiau ir pritraukti vis naujus paslaugų vartotojų srautus. Siekdami šio tikslai, jie atnaujina paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, analizuoja bei plečia teikiamų paslaugų asortimentą. Tačiau siekiant spartesnės turizmo plėtros visame Alytaus regione vien šių, privataus sektoriaus iniciatyvų nepakanka. Regiono savivaldybės turi investuoti ir į viešąją, regiono estetinį vaizdą formuojančią infrastruktūrą (gatvės, dviračių ir pėsčiųjų takai, rekreacinės ir visuomeninės zonos ir kt.). Patrauklus Alytaus regiono estetinis vaizdas ir laisvalaikio alternatyvų pasirinkimo gausa yra vieni svarbiausių veiksnių, galinčių paskatinti turizmo plėtrą regione.

1.1.5. SVEIKATINGUMO TURIZMAS

Kaip nurodoma LR Ūkio ministerijos pranešime („Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“), sveikatos turizmas yra keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sveikatos turizmo rūšis yra skirstoma į du pogrupius – sveikatinimo ir sveikatingumo turizmą. Sveikatinimo turizmas yra nukreiptas į sergančius asmenis, atvykstančius į šalį ar regioną gydymosi tikslais. Tuo tarpu sveikatingumo turizmas yra nukreiptas į sveiką žmogų, kuris atvyksta į šalį ar regioną savo asmeniniais interesais, siekdamas gauti sveikatos prevencijos paslaugas.

SVEIKATOS TURIZMAS

Sveikatinimo turizmas Sveikatingumo turizmas

Sveikatinimo ir Gydomojo Sveikatingumo Grožio Fizinis medicinos SPA SPA paslaugos procedūros aktyvumas paslaugos paslaugos

Medicinos turizmas

GYDYMAS PREVENCIJA

1.1.5.1. pav. Sveikatos turizmo samprata Šaltinis: LR Ūkio ministerijos pranešimas „Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“

Pagrindiniai sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sampratų skirtumai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

28

Turizmo plėtros galimybių studija

1.1.5.1. lentelė. Sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sampratų skirtumai SVEIKATOS TURIZMAS SVEIKATINIMO TURIZMAS SVEIKATINGUMO TURIZMAS TURISTAS Sergantis → gydymas Sveikas → prevencija TURISTO MOTYVACIJA Paslaugos gali būti būtinos sveikatai pagerinti; Paslaugos nebūtinos; paslaugų kokybė; asmeninis interesas; paslaugų pasiūla; paslaugų pasiūla; kaina. gyvenimo būdas. TEIKIAMOS PASLAUGOS Reabilitacija; gydomasis SPA; Grožio procedūros; talasoterapija; atpalaiduojamasis masažas; ligų diagnostika; sportas, joga; operacijos; SPA procedūros; plastinė chirurgija; sveika mityba. odontologija. Šaltinis: LR Ūkio ministerijos pranešimas „Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“

Sveikatinimo turizmo atveju pagrindiniai turisto motyvacijos veiksniai, skatinantys atvykti į šalį ar regioną yra siekis pagerinti sveikatą, aukšta paslaugų kokybė, paslaugų pasiūla, konkurencinga kaina. Dažniausiai teikiamos paslaugos – reabilitacija, gydomasis SPA, talasoterpija, ligų diagnostika, operacijos, plastinė chirurgija, odontologija. Sveikatingumo turizmo atveju pagrindiniai turisto motyvacijos veiksniai, skatinantys atvykti į šalį ar regioną yra asmeninis interesas, kai paslaugos sveikatai pagerinti nėra būtinos, tačiau asmuo nori gauti sveikatos prevencines paslaugas, paslaugų pasiūla, gyvenimo būdas ir konkurencinga paslaugų kaina. Dažniausiai teikiamos paslaugos – grožio procedūros, atpalaiduojamasis masažas, sportas, joga, SPA procedūros, sveika mityba. Alytaus regione teikiamos tiek sveikatinimo, tiek ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Gamtiniai regiono ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir pan.), infrastruktūros išvystymas bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad kurortinis gydimas ir sveikatos turizmo paslaugos Alytaus regione yra sukoncentruotos Druskininkų savivaldybėje. Didžioji dalis sveikatingumo įstaigų yra valdomos privataus kapitalo. Nemaža dalis šių sveikatingumo įstaigų yra modernizuotos, teikiančios platų paslaugų spektrą, t.y. nuo sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų iki konferencijų organizavimo ir pan. Remiantis VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Druskininkų savivaldybėje veikia 8 pagrindinės sanatorijos/SPA įstaigos: „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų gydykla, „Eglės“ sanatorija, „Grand SPA Lietuva“, mokymo centras „“, sanatorija „Belorus“, „SPA SANA“, VUVL filialas „Druskininkų saulutė“. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Druskininkų savivaldybės sanatorijose ir reabilitacijos centruose 2009–2012 m. augo apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičius. Apgyvendintų turistų skaičius savivaldybėje išaugo nuo 47.421 turisto 2009 m. iki 55.347 2012 m. (arba 16,7 proc.), suteiktų nakvynių skaičius – nuo 559.125 2009 m. iki 605.117 2012 m. (arba 8,2 proc.). 2012 m. didžiąją dalį Druskininkų savivaldybės sanatorijose ir reabilitacijos centruose apgyvendintų turistų sudarė Lietuvos gyventojai (28.260 turistų arba 51,1 proc.). Užsienio valstybių

29

Turizmo plėtros galimybių studija

gyventojų buvo apgyvendinta šiek tiek mažiau, t.y. 27.087 arba 48,9 proc. Tais pačiais metais didžioji dalis nakvynių, sanatorijose ir reabilitacijos centruose, buvo suteikta užsienio valstybių gyventojams (377.477 nakvynės arba 62,4 proc.). Lietuvos gyventojams buvo suteiktos 227.670 nakvynių arba 37,6 proc. visų sutektų nakvynių minėtose įstaigose.

1.1.5.2. lentelė. Druskininkų savivaldybės sanatorijų ir reabilitacijos centrų veiklos rodikliai

Pokytis 2009- Rodiklis/Metai 2009 2010 2011 2012 2012 m., proc. Apgyvendinta turistų 47.421 52.431 54.229 55.347 16,7 Apgyvendinta Lietuvos gyventojų 29.514 31.145 29.452 28.260 -4,2 Apgyvendinta užsieniečių 17.907 21.286 24.777 27.087 51,3 Suteikta nakvynių 559.125 578.765 586.330 605.117 8,2 Suteikta nakvynių Lietuvos gyventojams 276.134 263.899 235.756 227.670 -17,6 Suteikta nakvynių užsieniečiams 282.991 314.866 350.574 377.477 33,4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Siekiant plėtoti sveikatos turizmą Alytaus regione ir ypatingai Druskininkų savivaldybėje, būtina ir toliau modernizuoti sveikatingumo įstaigas bei plėsti teikiamų paslaugų pasirinkimo galimybes. Regiono ir savivaldybės infrastruktūra turėtų būti nukreiptą į kompleksiškų paslaugų teikimą turistams tiek pavasario–vasaros, tiek ir rudens–žiemos sezonų metu, tam, kad regionas ir Druskininkai taptų patrauklesni visais metų laikais.

Apibendrinimas. Alytaus regionas pasižymi gausiais gydomaisiais gamtiniais ištekliais (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir pan.), tinkamais sveikatos turizmo veikloms plėtoti. Gamtinių išteklių geografinis išsidėstymo regione, infrastruktūros išvystymo lygis bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad sveikatos turizmas yra sukoncentruotas Druskininkų savivaldybėje. Čia teikiamos tiek sveikatinimo, tiek ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Druskininkų savivaldybėje veikia 8 pagrindinės sanatorijos/SPA įstaigos: „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų gydykla, „Eglės“ sanatorija, „Grand SPA Lietuva“, mokymo centras „Dainava“, sanatorija „Belorus“, „SPA VILNIUS SANA“, VUVL filialas „Druskininkų saulutė“. Absoliuti dauguma sveikatingumo įstaigų yra valdomos privataus kapitalo, didžioji dalis įstaigų yra modernizuotos ir teikia platų paslaugų spektrą. Siekiant plėtoti sveikatos turizmą regione ir Druskininkų savivaldybėje, būtina ir toliau modernizuoti sveikatingumo įstaigas bei kompleksiškai plėsti turistams teikiamas paslaugas, kuriomis jie galėtų naudotis ties pavasario–vasaros, tiek ir rudens–žiemos sezono metu.

1.1.6. VANDENS TURIZMAS

Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria vandens telkinių gausa. Vienas svarbiausių regiono kraštovaizdžio akcentų – Nemunas. Nors Nemuno vanduo Lietuvoje yra vidutiniškai užterštas, tačiau upė neabejotinai užima vieną reikšmingiausių vietų Alytaus regiono turizmo plėtros kontekste. Be Nemuno per Alytaus regiono savivaldybių teritorijas teka daug mažesnių upių ir upelių, priklausančių Nemuno mažųjų intakų ir Merkio baseinams. Šios upės yra švarios ir tinkamos

30

Turizmo plėtros galimybių studija

vandens turizmo veikloms plėtoti. Alytaus regione taip pat gausu ežerų ir tvenkinių, kurie yra tinkami ne tik rekreacijai, tačiau ir vandens turizmui.

NACIONALINĖS Nemuno vandens kelias. SVARBOS VANDENS KELIAI

Merkio bei Ūlos vandens keliai, skirti ribotam ir reguliuojamam REGIONINĖS (dėl šių upių ir jų slėnių ypatingos gamtinės vertės bei didelio SVARBOS VANDENS ekologinio jautrumo) vandens turizmui baidarėmis, kanojomis KELIAI arba valtimis.

Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu, LOKALINĖS SVARBOS skiriamas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba VANDENS KELIAI lengvomis valtimis.

Kitos didesnės Alytaus regiono upės (Varėnė, Spengla, Seira, KITI VANDENS KELIAI Kirsna, Peršėkė ir pan.).

1.1.6.1. pav. Pagrindiniai Alytaus regiono vandens turizmo keliai Šaltinis: Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas

Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, Nemuno upė – nacionalinės svarbos Alytaus regiono vandens turizmo trasa. Regione Nemuno vandens kelias tęsiasi 60 km. Vandens turizmui naudojamos prieplaukos Alytaus miesto ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose veikia neefektyviai, kadangi į jas užsuka tik pavieniai vandens turistai, nuolatinių maršrutų vandens transportu nėra. Efektyviai veikia tik Druskininkų prieplauka, populiariausias maršrutas iš šios prieplaukos – kelionė garlaiviu į Liškiavą. Vandens turizmas Nemuno aukštupyje sunkus ir dėl upės gylio, dėl šiuolaikiškų, turinčių nedideles grimzles laivų stygiaus, nėra vandens turizmui pritaikytos infrastruktūros: neteikiamos apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugos. Alytaus regiono Merkio ir Ūlos upės priskiriamos regioninės svarbos vandens keliams. Merkio vandens trasos ilgis Alytaus regione – 98 km, Ūlos – 57 km. Šių upių krantai pasižymi vaizdingumu, gamtos natūralumu, upės yra gana sraunios. Šių upių teritorijos turi koncentruotą nuomos paslaugų teikėjų pasiūlą, leidžiančią lengvai išsinuomoti vandens turizmui reikiamą įrangą. Pagrindiniai šių upių trasų trūkumai: vis dar trūksta infrastruktūros ir paslaugų, kurios būtų ne tik nuoma, bet ir turistų srauto aptarnavimas; nepakanka siūlomų paslaugų įvairovė; nepakankamas dėmesys turistų poreikių ir galimybių analizei. Lokalinės svarbos Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu skirtas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba lengvomis valtimis. Nors šioje vandens trasoje yra įrengta informacinė infrastruktūra, tačiau būtina naujai įrengti ir tvarkyti esamas poilsines, suolelius, laužavietes, palapinių statymo vietas, privažiavimus su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinas, tualetus, lieptus, vaikų žaidimo aikšteles, tinklinio, krepšinio aikšteles, šiukšlines, nardymui bei kitą pasyviam ir aktyviam poilsiui būtiną infrastruktūrą.

31

Turizmo plėtros galimybių studija

Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kitos didesnės Alytaus regiono upės (Varėnė, Spengla, Seira, Kirsna, Peršėkė ir pan.) vandens turizmui dėl nepakankamo vandeningumo arba aplinkos neatraktyvumo gali būti panaudotos tik labai ribotai, todėl specialios vandens turizmo infrastruktūros kūrimas prie jų nėra prioritetinis ar net tikslingas. Vandens turizmo išteklius sudaro ne tik vandens turizmo maršrutai, tačiau ir gamtinė aplinka bei turizmo traukos objektai, išsidėstę netoliese vandens telkinių. Nors vandens turizmo maršrutų aprašymuose ir yra pateikiami apie 1 km spinduliu nuo vandens telkinio nutolę turizmo traukos objektai, tačiau daugeliu atveju tokie objektai yra sunkiai pasiekiami, nepritaikyti lankymui. Kaip nurodoma specialiajame plane, informacinės ir rinkodarinės priemonės vandens turizmo sityje Alytaus regione yra plėtojamos minimaliai. Trūksta informacijos spaudoje, leidiniuose, žiniasklaidoje apie galimus vandens turizmo maršrutus, žemėlapių skirtų vandens turistams, nėra būtinų specializuotų vandens turistams skirtų leidinių.

1.1.6.1. lentelė. Vandens turizmo maršrutai Alytaus regione 2013 m. Alytaus m. sav. Aprašymas Vandens turizmo „Žalčio kelias“. Trasos ilgis: 45–75 km. maršrutai Alytaus r. sav. Aprašymas Vandens turizmo „Žalčio kelias“. Trasos ilgis: 45–75 km. maršrutai „Daugų ežero legendų keliu“. Druskininkų sav. Aprašymas Druskininkai–Liškiava–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 3,5 val. Vandens turizmo Druskininkai–Švendubrė–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 2 val. maršrutai Druskininkai–Meilės sala–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 1 val. Varėnos r. sav. Aprašymas Merkio upe: Valkininkai–Pamerkiai. Trasos ilgis: apie 18 km. Pamerkiai–Maskauka. Trasos ilgis: 17 km. Maskauka–Senoji Varėna. Trasos ilgis: apie 8 km. Senoji Varėna–Perloja. Trasos ilgis: apie 12 km. Perloja–Paūliai. Trasos ilgis: apie12 km. Paūliai–Puvočiai. Trasos ilgis: apie7 km. Puvočiai–. Trasos ilgis: apie 4 km. Trasninkas–Alytaus–Druskininkų pln. tiltas. Trasos ilgis: apie 8 km. Alytaus–Druskininkų pln. tiltas–Merkinė. Trasos ilgis: apie 3 km. Ūlos upe: Dubičiai–Krokšlys. Trasos ilgis: apie 12 km. Vandens turizmo Krokšlys–. Trasos ilgis: apie 7 km. maršrutai Zervynos–Trakiškiai. Maršruto trukmė: 6 val. Mančiagirė–Puvočiai. Maršruto trukmė: 6 val. Trakiškiai–Puvočiai. Maršruto trukmė: 3 val. Zervynos–Puvočiai. Maršruto trukmė: 8 val. Varėnės upe: Pradžia Varėnos rajonas (Bobriškių kaimas), esantis ties keliu Alytus– Vilnius. Trasos ilgis: 13 km. Šalčios upe: Kaniūkai, Gerviškės–Šalčininkų pl.tiltas–Valkininkai. Trasos ilgis: 51 km. Gerviškės–Šližiūnų pl. tiltas. Trasos ilgis: 44 km. Žygmantiškės–Valkininkai. Trasos ilgis: 15 km. Versekos upe:

32

Turizmo plėtros galimybių studija

Butvydonys–Pamerkiai. Trasos ilgis - 18 km. Nemuno upe: Nemuno turistinė trasa. Lazdijų r. sav. Aprašymas Veisiejai–Ančios ežeras–Baltosios Ančios upė–Baltoji Ančia–Baltosios Ančios vandens jėgainė–Nemunas. Trasos ilgis: 30 km. Veisiejo ežeras–Niedaus ežeras– Niedos upė– Kapčiamiestis–Baltoji Ančia– Baltosios Ančios vandens jėgainė–Nemunas. Trasos ilgis: 44 km. Veisiejo ežeras–Niedaus ežeras–Niedos upė–Kapčiamiestis. Trasos ilgis: 10 Vandens turizmo km. maršrutai Jezdas–Ančios ežeras–Veisiejai. Trasos ilgis: 12 km. Kapčiamiestis–Baltosios Ančios upė–Nemunas. Trasos ilgis: 20 km. Snaigyno ežeras–Trikojo ežeras. Trasos ilgis: 7 km. Dusios ežeras. Trasos ilgis: priklausomai nuo maršruto, ežero pakrantės ilgis – 22 km. Zapsio ežeras–Zapsės upė–Veisiejo ežeras. Trasos ilgis: 25 km. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

Remiantis Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, Alytaus regione turistams iš viso siūloma plaukti 35 vandens turizmo maršrutais: Alytaus miesto savivaldybėje – vienu vandens turizmo maršrutu, kuris tęsiasi ir Alytaus rajono savivaldybėje, Alytaus rajono savivaldybėje – 2, Druskininkų savivaldybėje – 3, Lazdijų rajono savivaldybėje – 8, Varėnos rajono savivaldybėje – Merkio upe 9, Ūlos upe 6, Varėnės upe vienu, Šalčios upe 3, Versekos upe vienu ir Nemuno upės vandens turizmo maršrutais.

Apibendrinimas. Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje nurodoma, kad turizmo plėtros kliūtys Lietuvoje yra ne tik trumpas turistinis sezonas, lėta neturistinio sezono produktų plėtra, nepakankamas Lietuvos, kaip turistinės valstybės įvaizdžio kūrimas, tačiau ir žemos kokybės vidaus vandens transporto paslaugos. Alytaus regione yra pakankamai gamtinių išteklių (upės, ežerai, tvenkiniai) vandens turizmo veikloms plėtoti, tačiau daugelis jų turizmui panaudojami nepakankamai. Alytaus regiono savivaldybių teritorijose išsidėstę nacionalinės, regioninės ir lokalinės svarbos vandens keliai, kurie turi didžiausią potencialą vandens turizmo plėtroje. Šių vandens kelių pakrantėse būtina atnaujinti ir naujai įrengti aplinkos (poilsinės, suoleliai, laužavietės, palapinių statymo vietos, privažiavimai su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinos, tualetai, lieptai ir kt.) ir informacinę infrastruktūrą, o taip pat vykdyti aktyvią rinkodarinę veiklą, kadangi neaiški padėtis maršrutuose, neaiški informacija bukletuose ir internetinėse svetainėse dažnai apriboja vandens turistų ir lankytojų galimybes. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, pagerinus svarbiausių vandens kelių aplinkos ir informacinę infrastruktūrą, vandens turizmo sezoną vandens keliais būtų galima pratęsti iki 6–8 mėn. Šiuo metu vandens turizmo sezonas yra 4 mėnesiai didžiosiose upėse – Nemunas, Merkys, o sezonas Ūlos, Šalčios, t.y. mažesnių upių maršrutuose – 5 mėnesiai. Taip pat būtina skatinti mažąją pramoginę laivininkystę – tam ypač tinkami didieji regiono ežerai Dusia ir Metelys (buriavimui), bei Veisiejų regioninio parko ežerai (plaukimui baidarėmis).

33

Turizmo plėtros galimybių studija

Kitų didesnių regiono upių, tokių kaip Varėnė, Spengla, Seira, Kirsna, Peršėkė ir pan., panaudojimo galimybės vandens turizmo veikloms plėtoti yra ribotos. Šių upių vandeningumas mažas, aplinka nepakankamai patraukli turizmo veikloms plėtoti. Infrastruktūros plėtra upių pakrantėse nėra prioritetinė.

1.1.7. DALYKINIS (KONFERENCINIS) TURIZMAS

Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje dalykinis (konferencinis) turizmas apibrėžiamas kaip keliavimas profesiniais ar darbo tikslais, siekiant įgyti profesinių žinių ir jas papildyti, ar susijęs su dalykiniais susitikimais, parodų lankymu, dalyvavimu seminaruose, konferencijose, kongresuose. Alytaus regiono galimybės organizuoti dideles, tarptautinio lygio konferencijas kol kas ribotos. Alytaus regione konferencijų infrastruktūrą, tinkamą nedidelėms tarptautinio lygio konferencijoms organizuoti, turi daugelis viešbučių. Daugiau kaip pusė visų viešbučių turi 1–2 konferencijų sales talpinančias nuo 15 iki 150 žmonių. Dalis viešbučių turi konferencijų centrus, galinčius vienu metu sutalpinti nuo 400 iki 900 žmonių. Dauguma viešbučių nuomoja ir konferencijoms reikalingą įrangą. Dauguma Alytaus regiono poilsio namų ir kaimo turizmo sodybų turi konferencijų rengimui pritaikytą infrastruktūrą. Didžioji dalis tokių apgyvendinimo įstaigų turi po 1 salę talpinančią nuo 12 iki 180 žmonių. Nedidelė dalis įstaigų turi 2–3 sales, galinčias sutalpinti nuo 60 iki 200 žmonių. Konferencijoms reikalingą įrangą nuomoja tik nedidelė dalis poilsio namų ir kaimo turizmo sodybų.

1.1.7.1. lentelė. Konferencijų infrastruktūra Alytaus regione Alytaus m. sav. Viešbučiai/svečių „Senas namas“ *** (1 salė, iki 50 vietų, įrangos nuoma), „Vaidila“ *** (1 salė, iki namai/moteliai/ 40 vietų, įrangos nuoma), „Dzūkija“ ** (1 salė, iki 20 vietų), svečių namai sanatorijos „Bičiulis“ ** (1 salė, iki 40 vietų). Poilsio namai – Kaimo turizmo – sodybos Alytaus r. sav. Viešbučiai/svečių namai/moteliai/ Svečių namai „Saulakalnis“ (1 salė, iki 50 vietų). sanatorijos Daugų irklavimo bazė (1 salė, iki 50 vietų), poilsio bazė „Giluitis“ (2 salės, iki 100 Poilsio namai vietų), poilsiavietė „Skirnuva“ (1 salė, iki 50 vietų). Dapkiškių dvaras (3 salės, iki 200 vietų), Dvarčėnų dvaras (1 salė, iki 180 vietų, įrangos nuoma), sodyba „Daug gėlių“ (1 salė, iki 30 vietų), Genutės sodyba (1 salė, iki 40 vietų), sodyba „Genutės ranča“ (1 salė, iki 60 vietų), Gintaro Kvedaravičiaus Kaimo turizmo „Šilo“ sodyba (1 salė, iki 30 vietų), Kupinų sodyba (2 salės, iki 160 vietų), „Pas sodybos Algirdą“ (1 salė, iki 80 vietų), „Pas Robertą“ (1 salė, iki 70 vietų), sodyba „Burlingė“ (1 salė, iki 30 vietų), sodyba „Tarp kalvų“ (1 salė, iki 50 vietų), Stasio Slavinsko sodyba (1 salė, iki 80 vietų), Remeikių sodyba (2 salės, iki 70 vietų), kaimo turizmo sodyba „Butrimiškių Ranča“ (1 salė, iki 40 vietų). Druskininkų sav. „Best Western hotel Central“**** (3 salės, iki 50 vietų, įrangos nuoma), Grand Viešbučiai/svečių SPA Lietuva (bendras konferencijų centras su apartamentiniu viešbučiu namai/moteliai „Dzūkija****, Druskininkai****, Lietuva***“, 6 salės, iki 785 vietų, įrangos

34

Turizmo plėtros galimybių studija

nuoma), „Europa Royale Druskininkai“**** (konferencijų centras, 6 salės, iki 400 vietų, įrangos nuoma), „SPA Vilnius SANA“**** (konferencijų centras, 10 salių, iki 800 vietų, įrangos nuoma), „Violeta“**** (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), „Aqua“*** (konferencijų centras, 2 salės, iki 400 vietų, įrangos nuoma), „De Lita“*** (2 salės, iki 46 vietų, įrangos nuoma), „Galia“*** (1 salė, iki 56 vietų, įrangos nuoma), „Pušynas“*** (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), „Regina“*** (2 salės, iki 112 vietų, įrangos nuoma), „Dainava“** (7 salės, iki 580 vietų, įrangos nuoma), „BROLIŲ VILA“ (1 salė, iki 30 vietų, ), „Mineraliniai apartamentai“ (1 salė, iki 30 vietų, įrangos nuoma), „Parko vila“ (1 salė, iki 40 vietų, įrangos nuoma), „Eglės“ sanatorija (5 salės, iki 650 vietų, įrangos nuoma), „Draugystės“ sanatorija (2 salės, iki 100 vietų, įrangos nuoma). Poilsio namai – Kaimo turizmo „Poilsis prie Avirio“ (1 salė, iki 40 vietų), ,,Virginija“ (1 salė, iki 50 vietų, įrangos sodybos nuoma). Lazdijų r. sav. Viešbučiai/svečių „Seira“ (1 salė, iki 60 vietų), „Dvyniai“ (1 salė, iki 40 vietų), „Eldija“ (1 salė, iki 50 namai/moteliai/ vietų), „Žibintas“ (1 salė, iki 40 vietų). sanatorijos Poilsio namai ŠILAIČIAI (1 salė, iki 120 vietų). Sauliaus Čepononio sodyba (1 salė, iki 30 vietų), A. Sandienės sodyba (1 salė, iki 50 vietų), G. Anulio „Vilija“ (1 salė, iki 50 vietų), VITRŪNA (1 salė, iki 40 vietų), Obelijos sodyba (1 salė, iki 20 vietų), S. Baliukonio sodyba (1 salė, iki 40 vietų), V. Akromo sodyba (1 salė, iki 40 vietų), Bertašiūnų vienkiemis (1 salė, iki 30 vietų, įrangos nuoma), S. Čivinskienės sodyba (1 salė, iki 30 vietų), sodyba „AKMENĖLIS“ (1 salė, iki 50 vietų), Silvestro sodyba (1 salė, iki 60 vietų), Likimo ratas (1 salė, iki 25 vietų), A. Pruskienės sodyba „Kotrynos sala“ (2 salės, Kaimo turizmo iki 70 vietų), A. ir J. Juodžių „Tėviškė“ (1 salė, iki 40 vietų), A. Z. Lapinskienės sodybos sodyba (1 salė, iki 20 vietų), J. Liaukonio sodyba (1 salė, iki 40 vietų), Veisiejų technologijos ir verslo mokykla (1 salė, iki 30 vietų), JONŲ sodyba (1 salė, iki 15 vietų), NIEDA (1 salė, iki 30 vietų), PENKTAS SEZONAS (1 salė, iki 48 vietų, įrangos nuoma), Rimo Vaškevičiaus sodyba (1 salė, iki 25 vietų), sodyba „Vytautų dvaras“ (1 salė, iki 100 vietų), „Saločė“ ( 1 salė, iki 30 vietų), „Laimos vila“ (1 salė, iki 50 vietų), „Trikojis“ (1 salė, iki 50 vietų), „Žališkė“ (1 salė, iki 20 vietų), „Pas Vytą“ (2 salės, iki 60 ir 30 vietų), „Joginta“ (1 salė, iki 30 vietų), „Pirtis24“ (1 salė, iki 20 vietų), „Mėta“ (1 salė, iki 50 vietų). Varėnos r. sav.

Viešbučiai/svečių „Varsta" (2 salės, iki 80 vietų), „Vila Ūla“ (1 salė, iki 40 vietų), Liškiavos kultūros namai/moteliai/ centro svečių namai (2 salės, iki 120 vietų, įrangos nuoma), „Pirčiupio karčema” (1 sanatorijos salė, iki 150 vietų), poilsio centras „Nojaus Laivas“ (3 salės, iki 230 vietų, įrangos nuoma). Poilsio namai UAB „Ekoratas“ poilsiavietė „Žibuoklė“ (1 salė, iki 20 vietų). Dalios ir Antano Bartkų sodyba (2 salės, iki 60 vietų, įrangos nuoma), kaimo turizmo sodyba „Dzūkijos perlas“ (1 salė, iki 100 vietų, įrangos nuoma), Aušrelės Gudaitytės sodyba (1 salė, iki 50 vietų), Remigijaus Kazokevičiaus sodyba „Kazokinė“ (1 salė, iki 30 vietų), Rimo Kirdulio sodyba „Merkio slėnis“ (1 salė, iki Kaimo turizmo 60 vietų), Romos Lavrenovos kaimo turizmo sodyba (1 salė, iki 12 vietų), sodybos Nakcižibis (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), Angelės Raulušaitienės kaimo turizmo sodyba (1 salė, iki 20 vietų), Elonos Rimkienės sodyba (1 salė, iki 35 vietų), Laimos Saviščevienės „Šilo“ sodyba (1 salė, iki 30 vietų), Aistės Stanislovaitytės sodyba „Didmedis“ (1 salė, iki 50 vietų), „Pamerkių sodyba“ (1 salė, iki 40 vietų). Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

35

Turizmo plėtros galimybių studija

Konferencijų infrastruktūra Alytaus regione išsidėsčiusi netolygiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų duomenimis, daugiausiai įstaigų, turinčių konferencijoms rengti tinkamą infrastruktūrą, regione išsidėstę Lazdijų rajono (35 įstaigos), Druskininkų (21 įstaiga), Alytaus rajono ir Varėnos rajono (po 18 įstaigų) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus miesto (4 įstaigos) savivaldybėje. Daugiausiai konferencijų dalyvių vienu metu gali priimti Druskininkų (apie 4.300 žmonių) savivaldybės įstaigos, mažiausiai – Alytaus miesto (apie 150 žmonių). Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų įstaigos gali priimti panašų skaičių konferencijų dalyvių – nuo 1200 iki 1400 žmonių. Alytaus miesto savivaldybėje konferencijoms rengti tinkama infrastruktūra išsidėsčiusi viešbučiuose ir svečių namuose, Druskininkų savivaldybėje didžioji dalis tokios infrastruktūros priklauso viešbučiams, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – poilsio namams ir kaimo turizmo sodyboms.

Apibendrinimas. Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje nurodoma, kad Lietuvos turizmo galimybės yra palankios kultūrinio, sveikatos, aktyvaus poilsio, dalykinio (konferencinio) turizmo produktams kurti. Tokie turizmo produktai yra patraukliausi tiek vietiniams, tiek užsienio turistams ne tik Lietuvoje, bet ir Europos rinkoje. Atsižvelgiant į šalies turizmo galimybes ir rinkose vyraujančias paklausos tendencijas bei prioritetus, Lietuva pajėgi konkuruoti dalykinio (konferencinio) turizmo srityje. Alytaus regione yra pakankama infrastruktūra (viešbučiai, svečių ir poilsio namai, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos) dalykinio (konferencinio) turizmo veikloms plėtoti, tačiau ji turizmui panaudojama nepakankamai. Regione didžiausią potencialą dalykinio (konferencinio) turizmo plėtroje turi Druskininkų savivaldybė, turinti didžiausius konferencijų infrastruktūros pajėgumus, transporto veiklos galimybes, paslaugų kompleksiškumą, gebėjimus profesionaliai organizuoti konferencijas (renginius) ir užtikrinti geros kokybės ryšius bei informacijos sklaidą. Kitose regiono savivaldybėse įstaigoms, turinčioms konferencijoms rengti tinkamą infrastruktūrą, būtina atnaujinti ir naujai įrengti sales, įsigyti įrangą, reikalingą konferencijoms, taip pat vykdyti aktyvią rinkodarinę veiklą, kadangi neaiški informacija arba jos trūkumas dažnai apriboja konferencijų rengėjų pasirinkimo galimybes.

1.1.8. APGYVENDINIMAS

Viena iš turizmo sudėtinių dalių yra apgyvendinimo paslaugos. Apgyvendinimo paslaugos – tai juridinių ir fizinių asmenų sudarytos būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuriomis tenkinami turisto nakvynės bei higienos poreikiai. Apgyvendinimo alternatyvų pasirinkimo galimybė, teikiamų paslaugų kokybė ir kompleksiškumas yra svarbūs veiksniai siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą. Apgyvendinimo paslaugos yra vienas iš svarbiausių turizmo paslaugų komplekso elementų vartotojui, kadangi apgyvendinimo paslaugų pasiūla ir kokybė gali nulemti turisto kelionės trukmę, kitų, susijusių paslaugų ir pramogų pasirinkimą, kelionės maršrutą ir apsisprendimą dar kartą sugrįžti į tą pačią vietovę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės skirstomas į kolektyvinio apgyvendinimo įstaigas (viešbučiai, moteliai, poilsio namai, kempingai, turizmo centrai, nakvynės namai, kitos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos),

36

Turizmo plėtros galimybių studija

specializuoto apgyvendinimo įstaigas (sveikatingumo įstaigos, konferencijų centrai, vaikų vasaros poilsio stovyklos) ir privatų turistų apgyvendinimą. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas Alytaus regione teikia viešbučiai, svečių ir poilsio namai, specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia – Druskininkų kurorto sanatorijos ir reabilitacijos centrai, kempingai, poilsio namai, taip pat plečiasi ir privatus apgyvendinimas, ypatingai Druskininkuose. Pastaraisiais metais apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione plečiasi. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, apgyvendinimo įstaigų plėtra regione sietina su augančiu turistų skaičiumi, finansinės paramos mechanizmais, užsienio investicijomis, turizmo infrastruktūros plėtra regione, taip pat Druskininkų kurorto plėtra.

1.1.8.1. lentelė. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione Alytaus m. sav. Viešbučiai/svečių „Senas namas“ ***, „Vaidila“ ***, „Odė“ ***, „Dzūkija“ **, svečių namai namai/moteliai/ „Bičiulis“ **, svečių namai „Šolena“, motelis „Linas“, nakvynė Alytuje Suvalkų sanatorijos gatvėje. Poilsio namai – Kaimo turizmo – sodybos Stovyklavietės – Kempingai – Alytaus r. sav. Viešbučiai/svečių namai/moteliai/ „Saulakalnis“ (svečių namai). sanatorijos Poilsio namai Daugų irklavimo bazė, poilsio bazė „Giluitis“, poilsiavietė „Skirnuva“. Dapkiškių dvaras, Dvarčėnų dvaras, sodyba „Daug gėlių“, Genutės sodyba, sodyba „Genutės ranča“, sodyba „Giluitis“, Gintaro Kvedaravičiaus „Šilo“ sodyba, sodyba „Kubilinė“, Kupinų sodyba, Metelytės sodyba, „Pas Algirdą“, „Pas Robertą“, Kaimo turizmo Radzevičių sodyba, sodyba „Burlingė“, sodyba „Tarp kalvų“, Viktorijos sodyba, sodybos Viliaus Vaicekausko sodyba, sodyba „Po uosiu“, Juozo Račkausko kaimo turizmo sodyba, kaimo turizmo sodyba „Avilys“, Remeikių sodyba, kaimo turizmo sodyba „Butrimiškių Ranča“, sodyba „Pas gandrus“. Stovyklavietės „Meškasalis“ (turistinė stovykla). Kempingai – Druskininkų sav. Apartamentinis viešbutis „Dzūkija“****, „Best Western hotel Central“****, „Druskininkai“****, „Europa Royale Druskininkai“****, „SPA Vilnius SANA“****, „Violeta“****, „Aqua“***, „Belorus“***, „Credo“***, „De Lita“***, „Galia“***, „Ivolita“***, „Jerevan“***, „Lietuva“***, „Medūna“***, Viešbučiai/svečių „Pušynas“***, „Regina“***, „Dainava“**, „Laima“**, „Alėjos Ąžuolas“, namai/moteliai/ „Algidos namai“ Druskininkuose, „Andante apartamentai“, atostogų namai sanatorijos „SAKA“, Aušros svečių namai, „BROLIŲ VILA“, „Dalija“, „Drusva“, „Eurista“, „Meilės sala/Meilės sala-2“, „Milda“, „Mineraliniai apartamentai“, „Parko vila“, poilsio centras „Nojaus Laivas“, „Senasis paštas“, vila „Upė“, vila „Evelina“, „Eglės“ sanatorija, „Draugystės“ sanatorija. Poilsio namai – „Poilsis prie Avirio“, sodyba „Sena troba“, sodyba „Jūratė“, sodyba „Latkrantė“, Kaimo turizmo sodyba „Žiogeliai“, Storo Romo sodyba, vila „Virginija“, sodyba „Vanago lizdas“, sodybos sodyba „Kaziuliai“, sodyba „Šaulys“.

37

Turizmo plėtros galimybių studija

Stovyklavietės Stasio Dapkūno poilsiavietė. Kempingai Druskininkų kempingas****, Dainavos kempingas. Lazdijų r. sav. Viešbučiai/svečių namai/moteliai/ „Dvyniai“, „Eldija“, viešbutis „Žibintas“, viešbutis „Seira“. sanatorijos Poilsio namai ŠILAIČIAI, ANČIA. Sauliaus Čepononio sodyba, A. Sandienės sodyba, G. Anulio „Vilija“, VITRŪNA, Obelijos sodyba, S. Baliukonio sodyba, Užvėja, V. Akromo sodyba, R. Paužuolio sodyba, Bertašiūnų vienkiemis, E. Stučkienės sodyba „Klėtis“, S. Čivinskienės sodyba, sodyba „AKMENĖLIS“, Silvesto sodyba, Likimo ratas, A. Pruskienės sodyba „Kotrynos sala“, A. ir J. Juodžių „Tėviškė“, Emilijos sodyba, R. Kaimo turizmo Mackevičienės sodyba „Šilas“, V. Stankevičiaus sodyba „JOGINTA“, A. Z. sodybos Lapinskienės sodyba, J. Liaukonio sodyba, TRIKOJO SODYBA, E. Ptakausko sodyba, Veisiejų technoligijos ir verslo mokykla, V. S. Bagdanavičiaus sodyba, A. Kliučinsko sodyba „Žališkė“, D. Kaknevičienės sodyba, JONŲ sodyba, NIEDA, PENKTAS SEZONAS, Dovio sodyba, Pas Vytą, Laimos vila, Rimo Vaškevičiaus sodyba, Galstas, Baltosios Ančios sodyba, sodyba „Vytautų dvaras“, „Mėta“, „Pirtis24“, „Saločė“, „Purviškės“, „Sraigės namai“. Stovyklavietės Sonatos Varnelienės, A. Kubiliaus poilsiavietė, stovyklavietė „Dzieduko kojalė“. Kempingai – Varėnos r. sav. Viešbučiai/svečių UAB „Ekoratas", „Glūko Smuklė", V. Mickevičiaus IĮ, „Varsta", „Vila Ūla“, namai/moteliai/ Liškiavos kultūros centro svečių namai, „Pirčiupio karčema”. sanatorijos UAB „Ekoratas“ poilsiavietė „Žibuoklė“, „Šilas“ (VšĮ VAIKŲ POILSIS) Poilsio namai poilsiavietė. Danguolės Barysienės sodyba, Dalios ir Antano Bartkų sodyba, Aušros Blėdienės sodyba „Keružė“, Algimanto Bražionio sodyba „Perlojos poilsiavietė“, Dalios Cickevičienės sodyba, Onos Ciūnienės sodyba, Rimo Ciūnio kaimo turizmo sodyba, Nijolės Čepienės sodyba, Linos ir Egidijaus Černiauskų sodyba, kaimo turizmo sodyba „Dzūkijos perlas“, Angelijos Griežienės sodyba, Aušrelės Gudaitytės sodyba, Remigijaus Kazokevičiaus sodyba „Kazokinė“, Rimo Kirdulio sodyba „Merkio slėnis“, Rimos Kuodienės kaimo turizmo sodyba, Romos Lavrenovos kaimo turizmo sodyba, Mariaus Lazdino sodyba, Kosto ir Laimos Kaimo turizmo Mačionių kaimo turizmo sodyba „Grikucis“, Danguolės Micevičienės sodyba, sodybos Rūtos Sakalienės „Sakalų sodyba“, kaimo turizmo sodyba „Merkio krantas”, „Nakcižibis“, „Nojaus laivas“, Angelės Raulušaitienės kaimo turizmo sodyba, Elonos Rimkienės sodyba, Laimos Saviščevienės „Šilo“ sodyba, Aistės Stanislovaitytės sodyba „Didmedis“, Rūtos Šiaučiulienės sodyba „Pas Rūtą“, Valentinos Učkuronienės sodyba, Senosios Varėnos HE, sodyba „Merkio dvaras“, Juozo Politikos sodyba Kukiškių k., „Pamerkių sodyba“, Jono Jakaičio etnografinė kaimo sodyba, Petračesės sodyba, Broniaus Bižoko sodyba, Prano Susmaros sodyba, J. Rutkauskienės kaimo turizmo sodyba Valkininkuose. Ramutės Kašėtienės turistinė stovykla „Puriena“, Julijos Saulaitienės turistinė stovykla, Vlado Juozo Gaidžio turistinė stovykla, Arūno Gudaičio turistinė Stovyklavietės stovykla, „JUOSTANDIS“ – stovyklavietė, Stasio Sereičiko stovyklavietė, Algimanto Brūzgio stovyklavietė, stovyklavietė „Merkio vingis". Kempingai – Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

38

Turizmo plėtros galimybių studija

Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione išsidėstęs netolygiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, daugiausiai apgyvendinimo įstaigų regione išsidėstę Varėnos rajono (54 įstaigos), Lazdijų rajono (52 įstaigos) ir Druskininkų (50 įstaigų) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus miesto (8 įstaigos) ir rajono (28 įstaigos) savivaldybėse. Alytaus miesto savivaldybėje išsidėstę viešbučiai, svečių namai ir moteliai, Druskininkų savivaldybėje svarbią vietą, apgyvendinimo sektoriuje, užima sanatorijos ir reabilitacijos centrai, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos kaimo turizmo sodyboms.

1.1.8.2. lentelė. Apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičius Alytaus regione (be kaimo turizmo sodybų) Pokytis 2009- Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 2012 m., proc. Apgyvendintų turistų skaičius Alytaus apskritis 185.658 217.579 253.449 275.742 48,5 Alytaus m. sav. 4.719 5.324 6.870 6.189 31,2 Alytaus r. sav. 2.772 3.048 3.197 1.554 -43,9 Druskininkų sav. 171.505 203.062 236.117 261.273 52,3 Lazdijų r. sav. 2.039 1.632 1.440 2.200 7,9 Varėnos r. sav. 4.623 4.513 5.825 4.526 -2,1 Suteiktų nakvynių skaičius Alytaus apskritis 852.247 972.273 1.050.114 1.122.694 31,7 Alytaus m. sav. 11.801 12.678 16.310 14.318 21,3 Alytaus r. sav. 4.926 5.006 6.347 3.613 -26,7 Druskininkų sav. 799.074 918.013 981.578 1.063.134 33,0 Lazdijų r. sav. 4.966 4.156 5.109 5.585 12,5 Varėnos r. sav. 31.480 32.420 40.770 36.044 14,5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2012 m. Alytaus regiono apgyvendinimo įstaigose iš viso buvo apgyvendinti 275.742 svečiai, iš kurių 168.465 (arba 61,1 proc.) Lietuvos gyventojai ir 107.277 (arba 38,9 proc.) užsienio gyventojai. Tais pačiais metais regione buvo suteikta 1.122.694 nakvynės, iš kurių 523.881 (arba 46,7 proc.) Lietuvos gyventojams ir 598.813 (arba 53,3 proc.) – užsienio gyventojams. 2009–2012 m. Alytaus regione augo apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų (48,5 proc.) ir suteiktų nakvynių (31,7 proc.) skaičius. 2012 m. tarp visų Alytaus regiono savivaldybių, daugiausiai svečių buvo apgyvendinta Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose (261.273 asmenys arba 94,8 visų regiono svečių), mažiausiai Alytaus rajono apgyvendinimo įstaigose (1.554 asmenys arba 0,6 proc. visų regiono apgyvendinimo įstaigų svečių). Tais pačiais metais Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose buvo suteiktas didžiausias (1.063.134 nakvynės arba 94,7 proc. regiono rodiklio), o Alytaus rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigose mažiausias skaičius nakvynių (3.613 nakvynės arba 0,3 proc. regiono rodiklio). Daugiausiai užsienio turistų 2012 m. buvo apgyvendinta Alytaus miesto (43,1 proc. visų svečių) ir Druskininkų (39,9 proc. visų svečių) apgyvendinimo įstaigose. Daugiausiai Lietuvos

39

Turizmo plėtros galimybių studija

svečių apgyvendinta Alytaus rajono (100,0 proc. visų turistų), Lazdijų rajono (84,7 proc. visų turistų) ir Varėnos rajono (99,5 proc. visų turistų) apgyvendinimo įstaigose. 2009–2012 m. apgyvendintų turistų skaičius augo Alytaus miesto (31,2 proc.), Druskininkų (52,3 proc.) ir Lazdijų rajono (7,9 proc.) savivaldybėse, mažėjo Alytaus rajono (43,9 proc.) ir Varėnos rajono savivaldybėse (2,1 proc.).

Apibendrinimas. Apgyvendinimo paslaugas Alytaus miesto savivaldybėje teikia viešbučiai, svečių namai ir moteliai, Druskininkų savivaldybėje svarbią vietą, apgyvendinimo sektoriuje, užima sanatorijos ir reabilitacijos centrai, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos kaimo turizmo sodyboms. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione išsidėstęs netolygiai. Alytaus regione yra keturių žvaigždučių apgyvendinimo įstaigų (didžioji jų dalis – Druskininkų savivaldybėje), todėl galima teigti, kad regione galima gauti aukštos lygio apgyvendinimo paslaugas. 2009–2012 m. Alytaus regione daugiausiai turistų apgyvendinta (neįskaitant kaimo turizmo sodybų) ir suteikta nakvynių Druskininkų savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus rajono savivaldybėje. Didžioji dalis visų svečių yra užsieniečiai Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse. Didžioji dalis lietuvių apgyvendinama Alytaus rajono, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybėse. 2009–2012 m. apgyvendintų turistų skaičius augo Alytaus miesto, Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybėse, mažėjo Alytaus rajono ir Varėnos rajono savivaldybėje. Pagal kaimo turizmo sodybų lankytojų skaičių pirmauja Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės, kadangi čia yra susitelkęs didžiausias kaimo turizmo sodybų skaičius.

1.1.9. MAITINIMAS

Maitinimo paslaugos, kaip ir apgyvendinimas yra svarbi turizmo paslaugų sudėtinė dalis. Išplėtotas maitinimo įstaigų tinklas, europietiškus standartus atitinkanti paslaugų kokybė ir geras maistas, sudaro teigiamą vietovės turistinį įvaizdį ir skatina pajamų iš turizmo augimą. Turizmo požiūriu svarbią reikšmę vaidiną tradicinių patiekalų ir gėrimų gamyba bei pardavimas maitinimo įstaigose. Šie patiekalai yra šalies kultūros dalis. Viešojo maitinimo infrastruktūrą sudaro restoranai, kavinės, barai, valgyklos ir užkandinės. Alytaus regione maitinimo paslaugas teikia restoranai, kavinės, barai, taip pat viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose esantys restoranai, kavinės. Maitinimo paslaugos Druskininkuose taip pat yra teikiamos daugelyje gydymo paslaugas teikiančių įstaigų bei specializuotose viešojo maitinimo įmonėse. Dauguma Druskininkų sanatorijų savo klientus maitina joms nuosavybės teise priklausančiose, valgyklos tipo maitinimo įstaigose.

1.1.9.1. lentelė. Maitinimo įmonių tinklas Alytaus regione Alytaus m. sav. Restoranai „Senas namas“, „Sky lounge“, „Vaidila“. „Da Andrea“, „Dzūkų užeiga“, „Dzūkų svetainė“, „In Constantia“, „Intra“, „Jin Mei“, „Juoda katė“, „Odė“, „Skrydis“, „Šašlykinė“, „Tuko blyninė“, „Ulonų Kavinės užeiga“, „Vaidila“, „Vino Tappo“, „3,5“, Alaus rūsys (Vaidila), „Kibininė“, „Prie parko“, „Savas kalnas“, „Skanėstas“.

40

Turizmo plėtros galimybių studija

Barai „Fito baras“, „Fenix“, „Sushi baras“. „Can Can pizza“, „Charlie pizza“, „City Pizza“, „Čili pica“, „Mammas pica“, Picerijos „Gardus maistas“. Greito maisto „Hesburger“. užkandinės Alytaus r. sav. Restoranai - „Gintaro užeiga“, UAB Lumega kavinė, „Nemuno vingis“, „Suvingis“, „Vigiris“, Kavinės kavinė Alovės seniūnijoje, kavinė Mankūnų kaime, „Pas Emą“, „Skirnuva“, „Tarzanija“. Barai – Picerijos – Greito maisto – užkandinės Druskininkų sav. Viešbučio „Best Western hotel Central“**** restoranas „Central“, viešbučio „De Lita“*** restoranas, viešbučio „Druskininkai“**** restoranas, restoranas – muzikinis klubas „Druskininkų kolonada“, viešbučio „Europa Royale Druskininkai“**** restoranas „Salt Blues“, viešbučio „Ivolita“*** restoranas, kinų Restoranai restoranas „Jin Mei“, lietuviškų patiekalų restoranas „Forto Dvaras“, viešbučio „Medūna“*** restoranas ir vyno rūsys, viešbučio „Pušynas“*** restoranas, viešbučio „Regina“*** restoranas, restoranas-vyninė „Sicilia“, viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** restoranas, restoranas „The House“, viešbučio „Violeta“**** restoranas, viešbučio „Lietuva“*** panoraminis restoranas „Keturi vėjai“. Viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** kavinė „Atlantida“, viešbučio „Belorus“*** kavinė-baras, viešbučio „Credo“*** kavinė, viešbučio „Jerevan“*** kavinė, viešbučio „Lietuva“*** kavinė, laisvalaikio klubo „Sukūrys“ kavinė, viešbučio „Dainava“** kavinė „Širdelė“, užeiga „Alėjos Ąžuolas“, svečių namų „Parko vila“ Kavinės kavinė, kavinė „Mona Liza“, kavinė „Alka“, kavinė „Vido malūnas“, kavinė „Senasis Nemunas“, armėniška užeiga „El&El“, kavinė „Ragis“, Grūto parko kavinė, kavinė „Gelmės“, kavinė „Le Vanill“, kavinė „Armank“, sanatorijos „Draugystė“ kavinė, sanatorijos „Eglė“ kavinė, kavinė „Erebuni“, kavinė „Velvetti“. Viešbučio „Regina“*** baras, viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** baras, Barai viešbučio „Violeta“**** baras, viešbučio „Lietuva“*** „Lobby“ baras, viešbučio „Lietuva“*** „Fito“ baras, baras „Kurorto vyninė“, sveikatos baras „Eglė+“. Picerijos „Sicilia“, „Čili“. Greito maisto – užkandinės Ladijų r. sav. Restoranai – „DVYNIAI“, užeiga „Tempas“, „Trasa“, „Kvaja“, „Pas Mantą“, „Eglė“, „Seira“, Kavinės „Vartai“, „Eldija“, „Jaunystė“. Barai „Pošnelė“, „Kuba“, „Baras“. Picerijos UAB „ALLORO“. Greito maisto – užkandinės Varėnos r. sav. Restoranai „Glūko smuklė“, „Pirčiupio karčema“. „Draugai“, I. Dzikevičienės IĮ kavinė, T. Ciūnio IĮ kavinė, N. Griežės IĮ kavinė, Kavinės „Grilis“, „Ieva“, A. Kanopos IĮ kavinė, R. Kuodienės IĮ kavinė, „Šaka“, „Ieva“, „Ėglis“, „Stalgesta“. Barai –

41

Turizmo plėtros galimybių studija

Picerijos – Greito maisto – užkandinės Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

Alytaus regione restoranai (21 įstaiga) sudaro mažiau negu penktadalį visų maitinimo įstaigų. Daugiausiai restoranų (16 įstaigų) yra Druskininkuose, 3 – Alytuje, 2 – Varėnos rajone. Alytaus rajone ir Lazdijų rajone nėra nei vieno restorano. Dauguma restoranų priklauso viešbučiams. Picerijos regione sudaro nedidelę maitinimo įstaigų dalį (9 įstaigos). Visos picerijos yra įsikūrusios Druskininkų (2 įstaigos), Alytaus miesto (6 įstaigos) ir Lazdijų rajono (1 įstaiga) savivaldybėse. Alytaus mieste veikia viena greito maisto užkandinė. Regione didžiąją dalį maitinimo įstaigų sudaro kavinės (75 įstaigos) ir barai (13 įstaigų). Daugiausiai kavinių (23 įstaigos) ir barų (7 įstaigos) yra Druskininkų savivaldybėje, kiek mažiau – Alytaus miesto savivaldybėje (20 kavinių ir 3 barai). Lazdijų (10 kavinių ir 3 barai) ir Varėnos (12 kavinių) rajonų savivaldybėse šių maitinimo įstaigų skaičius yra panašus. Mažiausiai kavinių (10 įstaigų) yra Alytaus rajono savivaldybėje. Regione yra individualių įmonių maitinimo vietų be kavinių ar barų pavadinimų. Jos orientuojasi į užsakomąjį maitinimą nors ir turi nedideles savo kavinės ar baro patalpas. Maitinimo įstaigos Alytaus regione išsidėsčiusios labai netolygiai. Apie 68 proc. visų maitinimo įstaigų yra susitelkusios Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse.

Apibendrinimas. Maitinimo paslaugų sfera Alytaus regione plėtojama nesistemingai. Miestuose maitinimo paslaugų pasiūlai ir kokybei didėjant, kaimiškose savivaldybėse maitinimo paslaugų skaičiaus ir kokybės problema vis labiau aktualėja. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės aktyviausiai kuriasi ir plečiasi gausiausiai turistų lankomuose miestuose ir šalia turizmo traukos objektų. Maitinimo paslaugų infrastruktūros vystymas regiono kaimiškose savivaldybėse yra sudėtingas dėl turistų srautų sezoniškumo, mažo vietos gyventojų skaičiaus ir ribotos jų perkamosios galios.

1.2. TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ VEIKLA IR INFORMACIJOS SKLAIDA

Visose Alytaus regiono savivaldybėse yra vykdoma turizmo informacijos sklaida ir informacijos teikimas turistams. Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse tokią informaciją teikia VšĮ Alytaus turizmo informacijos centrą, Druskininkų savivaldybėje – VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, Lazdijų rajono savivaldybėje – VšĮ Lazdijų turizmo informacinis centras. Varėnos rajono savivaldybėje VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras veiklą vykdė iki 2010 m. vasario 1 d., 2009 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI- 846 centras buvo likviduotas. Turizmo funkcija rajone perduota Varėnos švietimo centrui, įsteigiant Turizmo ir verslo informacijos skyrių. Varėnos rajono savivaldybėje įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija taip pat yra įsteigusi lankytojų centrus Merkinės mstl. ir Marcinkonių k.

42

Turizmo plėtros galimybių studija

Alytaus regiono turizmo informacijos ir lankytojų centrai yra pagrindiniai turizmo informacijos teikėjai Alytaus regione. Šie centrai teikia turizmo informaciją užsienio ir Lietuvos turistams, atvykusiems ar planuojantiems aplankyti Alytaus kraštą. Turizmo informacijos centrų veikla yra reglamentuota LR Turizmo įstatyme. Pagrindinė centrų funkcija – plėsti atvykstamąjį turizmą į šalį ar regionus ir pateikti lankytojams išsamią informaciją. LR Turizmo įstatyme nurodoma, kad turizmo informacijos centras, naudojantis turizmo informacijos ženklą, privalo: būti sudaręs su Valstybiniu turizmo departamentu sutartį dėl teisės naudoti turizmo informacijos ženklą; rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas; rengti, leisti ir platinti informacinius ir kartografinius leidinius apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas; teikti turizmo informaciją internete ir turizmo išteklių ir turizmo paslaugų duomenis Lietuvos turizmo informacijos sistemai.

ALYTAUS M. SAV. VšĮ Alytaus turizmo informacijos centras

ALYTAUS R. SAV. Adresas: Alytaus m. sav., Alytaus m., Rotušės a. 14A

VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras DRUSKININKŲ SAV. Adresas: Druskininkų sav., Druskininkų m., Gardino g. 3

VšĮ Lazdijų turizmo informacinis centras

LAZDIJŲ R. SAV. Adresas: Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Vilniaus g. 1 Adresas: Lazdijų r. sav., Janaslavo k. 10 Adresas: Lazdijų r. sav., Veisiejų m., Vytauto g. 47

Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos

skyrius

Adresas: Varėnos r. sav., Varėnos m., J. Basanavičiaus g. 9

VARĖNOS R. SAV. Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras

Adresas: Varėnos r. sav., Vilniaus g. 3, Merkinė

Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centras

Adresas: Varėnos r. sav., Šilagėlių g. 11, Marcinkonių k.

1.2.1. pav. Alytaus regiono savivaldybių teritorijose veikiantys turizmo informacijos ir lankytojų centrai Šaltinis: VĮ Registrų centras

43

Turizmo plėtros galimybių studija

2012 m. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose / Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje iš viso apsilankė 65.829 lankytojai, iš jų: apie 34 tūkst. – Lietuvos gyventojų (arba 50,5 proc.) ir apie 32 tūkst.– užsienio valstybių gyventojų (arba 49,5 proc.). 2009–2012 m. regiono turizmo informacijos centruose/ Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius nors ir kito netolygiai, tačiau palyginus 2012 m. ir 2009 m. duomenis, bendras lankytojų skaičius regione išaugo 20,2 proc. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centruose 2012 m. apsilankė 26.671 lankytojas (arba 92,7 proc. daugiau negu 2009 m.). Turistų skaičius lankytojų centruose 2009–2012 m. tolygiai augo.

1.2.1. lentelė. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos ir lankytojų centruose, Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius Pokytis 2009-2012 Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 m., proc. Alytaus apskritis 68.617 79.890 66.414 92.500 34,8 Alytaus m. sav. 5.596 6.223 6.811 7.097 26,8 Alytaus r. sav. Druskininkų sav. 24.720 24.797 21.779 27.568 11,5 Lazdijų r. sav. 22.808 33.394 18.908 30.526 33,8 Varėnos r. sav. 1.651 260 467 638 61,4 Dzūkijos nacionalinio parko 13.842 15.216 18.449 26.671 92,7 lankytojų centruose Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius

Daugiausiai lankytojų, 2012 m., regione sulaukė Lazdijų turizmo informacinis centras (30.526 lankytojai) ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras (27.568 lankytojai), mažiausiai – nuo 2010 m. pradėjęs veikti Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius (638 lankytojai) ir Alytaus turizmo informacijos centras (7.097 lankytojai). 2009–2012 m. lankytojų skaičius netolygiai kito Lazdijų turizmo informaciniame centre ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre (lyginant 2012 m. su 2009 m., bendras lankytojų skaičiaus augimas centruose atitinkamai siekė 33,8 ir 11,5 proc.), tolygiai augo Alytaus turizmo informacijos centre (lankytojų skaičius išaugo 26,8 proc.) bei nuo 2010 m. tolygiai augo Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje (lyginant 2012 m. su 2010 m., bendras lankytojų skaičius išaugo beveik 2,5 karto). 2012 m. didžiąją dalį Alytaus turizmo informacijos centro lankytojų (78,9 proc.) sudarė Lietuvos gyventojai (užsienio valstybių gyventojai atitinkamai sudarė 21,1 proc.). Tuo tarpu Lazdijų turizmo informaciniame centre ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre daugiau apsilankė užsienio gyventojų (atitinkamai 51,8 proc. ir 56,7 proc.) nei Lietuvos gyventojų (atitinkamai 48,2 proc. ir 43,3 proc.). Toliau yra nagrinėjami Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų duomenys (t.y. į tolimesnę analizę nėra įtraukta Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus ir lankytojų centrų informacija).

44

Turizmo plėtros galimybių studija

1.2.2. lentelė. Šalys iš kurių 2012 m. atvyko turistai į Alytaus regioną Atvykusių turistų skaičius Šalis, iš kurios atvyko turistai Afrika, Airija, Amerika, Australija, Okeanija ir kt., Austrija, Azija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, iki 1.000 Izraelis, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada Kinija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Latvija, kt. nuo 1.001 iki 5.000 Baltarusija, Vokietija. 5.001 ir daugiau Lenkija, Rusija. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2012 m. daugiausiai turistų į Alytaus regioną atvyko ir turizmo informacijos centruose apsilankė iš Lenkijos (13.482 lankytojai), Rusijos (7.223 lankytojai), Vokietijos (3.838 lankytojai) ir Baltarusijos (2.277 lankytojai). Turistų iš kitų valstybių, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose, apsilankė mažiau. Analizuojant Lietuvos turizmo informacijos centrų veiklą, galima matyti, kad visų šalies regionų turizmo informacijos centruose apsilankiusių turistų skaičius 2009–2012 m. augo. Didžiausias augimas buvo fiksuotas Tauragės regiono (123,4 proc.), Klaipėdos regiono (38,4 proc.), Vilniaus regiono (29,2 proc.), Utenos regiono (27,8 proc.) ir Kauno regiono (26,8 proc.) turizmo informacijos centruose, mažiausiai – Šiaulių regiono (1,8 proc.), Marijampolės regiono (5,5 proc.) ir Panevėžio regiono (11,1 proc.) turizmo informacijos centruose. 2012 m. Alytaus regiono turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų skaičius sudarė apie 8,2 proc. visų šalies turizmo informacijos centruose apsilankiusių asmenų. Tais pačiais metais Klaipėdos regiono turizmo informacijos centruose apsilankė 25,0 proc., Vilniaus regiono turizmo informacijos centruose – 19,7 proc., Kauno regiono turizmo informacijos centruose – 18,3 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų. Mažu lankomumu 2012 m. pasižymėjo Marijampolės regiono (1,0 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų), Tauragės regiono (1,4 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų), Telšių regiono (1,9 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų) turizmo informacijos centrai.

1.2.3. lentelė. Lietuvos regionų turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų skaičius Dalis, nuo atitinkamo Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 šalies rodiklio Lietuvos Respublika 641.244 619.344 729.253 793.590 100,0 Alytaus apskritis 54.775 64.414 47.498 65.191 8,2 Kauno apskritis 114.288 125.606 153.005 144.944 18,3 Klaipėdos apskritis 143.062 144.274 194.100 198.012 25,0 Marijampolės apskritis 7.775 7.599 7.973 8.203 1,0 Panevėžio apskritis 29.612 27.459 31.301 32.903 4,1 Šiaulių apskritis 130.664 101.427 112.544 133.073 16,8 Tauragės apskritis 5.025 5.504 6.725 11.226 1,4 Telšių apskritis 12.646 10.726 13.762 15.105 1,9 Utenos apskritis 22.671 28.665 23.497 28.972 3,7 Vilniaus apskritis 120.726 103.670 138.848 155.961 19,7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

45

Turizmo plėtros galimybių studija

Nagrinėjant sezoniškumo įtaką Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų lankytojų pokyčiui, matyti, kad tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir užsienio valstybių gyventojų daugiausiai į regioną atvykstą bei turizmo informacijos centruose apsilanko II ir III ketvirčiais (nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio), mažiausiai I ir IV ketvirčiais (nuo sausio iki kovo ir nuo spalio iki gruodžio mėnesio). Nors bendras turistų skaičius Alytaus regione padidėja per gruodžio–sausio mėnesio šventes (Kalėdos, Naujieji metai), tačiau likusiais žiemos mėnesiais regione vis dar išlieka sezoniškumo problema, kuomet turistų atvyksta mažiau.

Apibendrinimas. Visose Alytaus regiono savivaldybėse yra vykdoma turizmo informacijos sklaida ir informacijos teikimas turistams. Turizmo informacija teikiama užsienio ir Lietuvos turistams, atvykusiems ar planuojantiems aplankyti Alytaus kraštą. 2012 m. Alytaus regiono turizmo informacijos centruose / Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje iš viso apsilankė 65.829 lankytojai, iš kurių 50,5 proc. sudarė Lietuvos gyventojai ir 49,5 proc. – užsienio valstybių gyventojai. Lyginant 2012 m. ir 2009 m. duomenis, bendras Alytaus regiono turizmo informacijos centruose / Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius išaugo 20,2 proc. 2012 m. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centruose apsilankė 26.671 lankytojas. Turistų skaičius lankytojų centruose 2009–2012 m. tolygiai augo. Daugiausiai lankytojų 2012 m. regione sulaukė Lazdijų turizmo informacinis centras ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, mažiausiai – Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius ir Alytaus turizmo informacijos centras. 2012 m. daugiausiai turistų į Alytaus regioną atvyko ir turizmo informacijos centruose apsilankė iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Turistų iš kitų valstybių, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose, apsilankė mažiau. Į Alytaus regioną atvykstančių ir turizmo informacijos centruose apsilankiusių turistų skaičių veikia sezoniškumas. Alytaus regionas yra patrauklus turizmui pavasario ir vasaros sezono metu, kai ypatingai palankios sąlygos plėtoti kultūrinį, pramoginį ir poilsinį turizmą. Tačiau regionas susilaukia mažiau turistų dėmesio rudens ir žiemos sezono metu. Nors Alytaus regiono savivaldybės siekia spręsti turizmo sezoniškumo problemas (pvz. Druskininkuose pastatyta „Snow Arena“ ir pan.), tačiau galima teigti, kad regione vis dar yra nepakankamai išvystytas žiemos turizmo paslaugų ir produktų pasirinkimas.

46

Turizmo plėtros galimybių studija

Lietuvos gyventojai Užsienio valstybių gyventojai 1.2.2. pav. Lietuvos ir užsienio gyventojų skaičius, apsilankiusių Alytaus regiono turizmo informacijos centruose Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

47

Turizmo plėtros galimybių studija

1.3. TURIZMO SEKTORIAUS INVESTICIJOS

Alytaus regionas išsidėstęs palankioje geografinėje padėtyje, pasižyminčioje patraukliu gamtiniu kraštovaizdžiu. Regionas ypač palankus gamtinio, kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo ir vandens turizmo veikloms plėtoti. Tačiau norint pilnai išnaudoti regiono turimą turizmo potencialą, būtina nuolatos gerinti infrastruktūros išvystymo lygį, formuoti patrauklaus turizmui regiono įvaizdį, skatinti turizmo pramogų ir paslaugų pasiūlą regione bei plėsti turizmo informacinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienais metais, panaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšas, o taip pat vidinius resursus Alytaus regione yra įgyvendinami stambūs turizmo infrastruktūros modernizavimo ir plėtros, o taip pat turizmo rinkodaros ir paslaugų plėtros projektai. Projektus įgyvendina Alytaus regiono savivaldybių administracijos, savivaldybių administracijų įstaigos, o taip pat ir kiti regiono infrastruktūros plėtra suinteresuoti ūkio subjektai.

1.3.1. Turizmo plėtrą skatinantys investiciniai projektai Alytaus regione Investicijų Įgyvendinimo Projekto pavadinimas vertė, laikotarpis, metai tūkst. Lt ALYTAUS M. SAV. Įgyvendinti projektai Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas 2009–2012 28.000,00 Alytaus miesto stadiono ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas 2008–2012 19.000,00 I Alytaus aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas 2008–2012 3.600,00 Šiuo metu įgyvendinami projektai Dviračių – pėsčiųjų takų išplėtimas Alytaus mieste 2012–2013 2.459,83 Dviračių turizmo ir informacinės sistemos Lietuvos-Baltarusijos 2013–2014 189,30 pasienio regione plėtra Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimas ir 2009–2015 27.000,00 šių teritorijų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui ir rekreacijai Didžiosios Dailidės ežero aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai: pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, poilsio ir žaidimo aikštelių, valčių prieplaukos įrengimas, kitos rekreacijai ir poilsiui 2012–2014 3.000,00 svarbios infrastruktūros rekonstrukcija ir įrengimas (Didžiosios Dailidės aplinkos sutvarkymas) ALYTAUS R. SAV. Įgyvendinti projektai Piligrimų kelias Lenkija-Lietuva 2006–2008 304,85 Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą 2007–2008 3.912,66 Abipus sienos aktyvaus turizmo paslaugų plėtra Lietuvoje ir 2009–2010 748,08 Lenkijoje Europos kultūrų bendradarbiavimo stiprinimas išsaugant kultūrinį 2009–2011 615,67 tapatumą Pasienio turizmo plėtra – palikimas ateities kartoms 2009–2011 1.106,63 Kūrybinės industrijos – Lietuvos-Lenkijos pasienio regionų 2009–2011 223,85 darnaus vystymosi galimybės Upės jungia tautas. Bendros problemos, bendri sprendimai - 2010–2010 118,71 vandens kelių populiarinimas Lietuvoje ir Lenkijoje

48

Turizmo plėtros galimybių studija

Rekreacinės teritorijos įrengimas Pivašiūnuose 2009–2010 726,56 Rekreacinės teritorijos įrengimas Dauguose 2010–2011 920,51 Aktyvi veikla pasienio ežeruose 2010–2012 3.314,34 Pasienio keliai – Punsko, Alytaus, Krasnapolio, Suvalkų 2011–2012 5.032,36 savivaldybių ir Seinų apskrities bendradarbiavimo tinklo plėtra Šiuo metu įgyvendinami projektai Teritorijų planavimas – ekologinio transporto infrastruktūros plėtra 2012–2014 185,43 Pasienio bėgimas 2012–2014 774,63 Dviračių turizmo ir informacinės sistemos Lietuvos ir Baltarusijos 2013–2014 207,49 pasienio regione plėtra Bukaučiškių koplyčios restauravimas bei pritaikymas turizmo 2013–2014 264,00 reikmėms DRUSKININKŲ SAV. Įgyvendinti projektai Golfo aikštynų įrengimas 2007–2011 10.000,00 Naujo tilto per Nemuną Druskininkuose statyba 2008–2011 40.114,00 Universalaus sporto aikštyno (stadiono) įrengimas Ateities g. 13, Druskininkuose, santrumpa – Universalaus sporto aikštyno 2008-2009 4855,00 įrengimas Visuotinis sporto virusas Druskininkuose 2009-2011 1783,00 Pasienio viešosios turizmo infrastruktūros plėtra atnaujinant Senųjų 2009–2011 9.774,00 gydyklų parką Druskininkuose ir S. Augusto skverą Augustave Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego 2009–2011 106.232,00 danga įrengimas Vijūnėlės parko atnaujinimas 2009–2011 2.516,00 Pasienio kultūros infrastruktūros ir bendradarbiavimo tarp 2010–2013 11.553,00 Druskininkų ir Augustavo plėtojimas Negyvenamųjų patalpų Verpėjų g. 17-2/ Jaunystės g. 1-2, Viečiūnų 2010–2013 976,00 kaime, rekonstravimas į bendruomenės centrą Šiuo metu įgyvendinami projektai Kompleksinė Leipalingio miestelio plėtra 2010–2013 3.378,00 Kompleksinė Viečiūnų plėtra 2010–2013 2.045,00 Ekologinis turizmas vienijantis kaimynus 2013–2014 5.229,00 Keleivinio keltuvo, siekiant sumažinti transporto priemonių 2013–2014 12.892,00 sukeliamą taršą, iš kurorto centro į slidinėjimo areną, įrengimas Unikaliųjų senųjų tradicijų atgaivinimas istoriniame 2013–2015 4.322,00 Sveikatingumo parke Išskirtinės aktyvaus poilsio erdvės įrengimas istoriniame 2013–2015 3.296,00 Sveikatingumo parke Kurorto kultūros infrastruktūros kompleksinė plėtra 2012–2013 3.460,00 VARĖNOS R. SAV. Įgyvendinti projektai Žiežulio ežero rytinės dalies išvalymas 2009–2012 832,10 Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų bendradarbiavimas, 2010–2011 205,5 informacijos sklaida ir įvaizdžio gerinimas Poilsio ir turizmo infrastruktūros plėtra prie Varėnos I-ojo 2011–2013 1.139,60 tvenkinio Šiuo metu įgyvendinami projektai Žiežulio tako poilsio ir turizmo infrastruktūros plėtra 2011–2013 467,50 Amatų centro įkūrimas Dargužių kaime 2011–2013 1.301,5

49

Turizmo plėtros galimybių studija

Teritorijų planavimas – ekologinio transporto infrastruktūros plėtra 2012–2014 267,2 Sportas – galimybė gyventi sveikai Varėnos ir Ščiučino rajonuose 2013–2014 3.227,30 Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro, J. Basanavičiaus g. 2A, 2013–2017 10.106,80 Varėnoje I statybos etapas LAZDIJŲ R. SAV. Įgyvendinti projektai Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos – Lenkijos pasienyje įkuriant 2007–2008 1.586,66 turizmo informacinius centrus Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos – Lenkijos pasienyje 2009–2010 916,29 bendradarbiaujant bendros rinkodaros srityje Šiuo metu įgyvendinami projektai NUO artimo IKI tolimo 2012–2014 24,86 Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos

Apibendrinimas. Siekdamos subalansuotos turizmo plėtros Alytaus regione, regiono savivaldybės įgyvendina įvairius investicinius projektus, nukreiptus į viešosios turizmo infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, rinkodarinės veiklos gerinimą ir informacinės infrastruktūros plėtojimą. Patraukli Alytaus regiono viešosios aplinkos infrastruktūra, o taip pat turizmo informacijos pakankamumas ir prieinamumas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti naujus turistų srautus Alytaus regione.

50

Turizmo plėtros galimybių studija

1.4. SSGG ANALIZĖ

STIPRYBĖS SILPNYBĖS Alytaus regionas išsidėstęs patogioje geografinėje Sezoniškumo įtaka turizmo sektoriui, sąlygojanti padėtyje, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. lankytojų srauto sezoniškus svyravimus. Regioną kerta magistraliniai, krašto ir rajoniniai Nepakankama turizmo produktų ir paslaugų pasiūla keliai, todėl regionas lengvai pasiekiamas iš bet sezoniškumui mažinti. kurios Lietuvos ar kaimyninės šalies vietovės. Riboti regiono savivaldybių finansiniai ištekliai Regione išsidėsčiusi kurorto statusą turinti riboja turizmo plėtrą regione. Savivaldybės savo savivaldybė – Druskininkų savivaldybė. biudžetų lėšomis nepajėgia gerinti turizmo objektų ir informacinės infrastruktūros.

Regionas turtingas savo gamtiniais ištekliais. Nepakankamai efektyvi regiono informacijos Alytaus regionas miškingiausias bei vienas sklaidos sistema. Trūksta informacijos pateikimo vandeningiausių Lietuvoje, regione gausu skirtingais rinkodaros kanalais ir informacijos saugomų teritorijų, išskirtinė regiono gamtinė keliomis užsienio kalbomis. vertybė – mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai. Visų regiono savivaldybių teritorijomis prateka nacionalinės svarbos upė – Nemunas. Dėl Nemunas yra priskiriamas vandens telkinių rizikos šių priežasčių regionas ypatingai tinkamas grupei dėl blogos vandens kokybės. Tai mažina šios rekreaciniam ir sveikatingumo, vandens ir upės panaudojimo galimybes turizmui ir su turizmu gamtiniam–pažintiniam turizmui plėtoti. susijusioms veikloms plėtoti. Regione esantys kultūros objektai (muziejai, galerijos) ir kultūros vertybių gausa sudaro Informacinių žemėlapių, turistinių informacinių palankias sąlygas kultūrinio–pažintinio turizmo stendų ir tinkamai išplėtotos turizmo informacinės veiklos plėtojimui. Regione ypač vertingi infrastruktūros (ženklinimas, kelių nuorodos, piliakalniai, išlikusių dvarų fragmentai, teritorijų schemos ir pan.) trūkumas. sakraliniai objektai, etnografiniai kaimai, istorinės vietovės. Didžiosios regiono upės yra tinkamos vandens Silpnas pakelės infrastruktūros išvystymas – trasoms plėtoti, o ežerai – rekreacinėms automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio paslaugoms vystyti. aikštelių, kempingų, pakelės kavinių ir kt. trūkumas. Regione organizuojami tarptautinio, regioninio ir Nepakankamas gamtos ir kultūros išteklių rajoninio lygio renginiai. Renginių gausa visais išnaudojimas rentabiliems komerciniams turizmo metų laikas yra viena efektyviausių priemonių produktams plėtoti ir paslaugų paketo įvairovei sezoniškumui mažinti. didinti, rekreacinėms turistinėms veikloms skatinti. Alytaus regioną kerta nacionalinės reikšmės Apribotas daugelio mažesnių muziejų lankymas. reprezentaciniai turizmo maršrutai. Lankytojai įleidžiami tik iš anksto susitarus. Alytaus regione yra didelis apgyvendinimo paslaugų pasirinkimas, t.y. nuo aukšto lygio iki Netolygus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ekonominės klasės apgyvendinimo įstaigų. teikiančių įmonių tinklas regione. Didžiausia tokių Kaimiškosiose regiono vietovėse, dėl patrauklios įmonių koncentracija – regiono savivaldybių gamtinės aplinkos, įsikūrę nemažai kaimo centruose. turizmo sodybų. Alytaus miesto, rajono (veikia vienas turizmo Nepakankamas konferencinio turizmo potencialo

51

Turizmo plėtros galimybių studija

informacijos centras), Lazdijų rajono ir panaudojimas. Netolygus konferencijų Druskininkų savivaldybėse veikia turizmo infrastruktūros regione išsidėstymas bei ribotos informacijos centrai. Varėnos rajono galimybės rengti didelius, tarptautinius renginius. savivaldybėje veikia Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius bei Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės ir Marcinkonių lankytojų centrai. Dėl augančio turistų skaičiaus, augantis turizmo Išskirtinių, šalyje unikalių vietų ir objektų trūkumas informacijos centruose apsilankiusių lankytojų Alytaus miesto, rajono, Varėnos ir Lazdijų rajono skaičius. savivaldybėse. VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro Išskirtiniai Alytau regiono objektai – Druskininkų likvidavimas, mažas lankytojų skaičius Varėnos vandens pramogų parkas ir Snow arena švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos Druskininkuose. skyriuje. Investicinių projektų įgyvendinimas, atnaujinant Kultūrinio, istorinio paveldo objektų ir rekreacinių ir plečiant turizmo viešąją infrastruktūrą, gerinant išteklių potencialo mažėjimas bei prastėjanti objektų rinkodarinę veiklą ir plėtojant informacinę būklė. Nesubalansuotas išteklių naudojimas infrastruktūrą. sąlygojantis jų nykimą. GALIMYBĖS GRĖSMĖS Alytaus regiono, kaip patrauklaus turizmui regiono įvaizdžio plėtojimas, aktyvesnė rinkodarinė veikla ir turizmo informacijos Auganti užsienio valstybių ir kaimyninių regionų sklaida. savivaldybių konkurencija turizmo sektoriuje. ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų platesnis panaudojimas regiono turizmo plėtrai. Turizmo potencialo didinimas vystant turizmo infrastruktūrą. Viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnis bendradarbiavimas gerinant regiono estetinį vaizdą formuojančią infrastruktūrą. Teisinis reglamentavimas, apribojantis gamtinių – kultūrinių išteklių panaudojimo rekreacijai ir turizmo Platesnis turizmo traukos objektų (gamtinių plėtrai galimybes. teritorijų, rekreacinių zonų, kultūrinio turizmo objektų) pritaikymas turizmui ir su turizmu susijusioms veikloms. Specialiųjų turizmo krypčių vystymas: Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas regione, konferencijų, kaimo, ekologinis, aktyvus, mažėjantys kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai, o taip kultūrinis pažintinis, ekstremalus turizmas. pat turizmo plėtros potencialas regione. Kompleksinių paslaugų pasiūlos formavimas turistams, naujų kompleksinių turizmo produktų kūrimas, taip pat glaudus bendradarbiavimas su verslo struktūromis šioje srityje. Viešosios infrastruktūros trūkumas ir nepakankamas Įvairių turistinių kompleksų įrengimas, dviračių patrauklumas, lemiantis turisto pasirinkimą turizmo plėtotė, prieplaukų, kempingų, vandens pakartotinai atvykti į regioną. turizmo infrastruktūros vystymas. Nemuno vandens trasos panaudojimas vandens turizmo veiklų plėtojimui.

52

Turizmo plėtros galimybių studija

PRIEDAI

Alytaus regiono Turizmo plėtros galimybių studija parengta išnagrinėjus regiono savivaldybių turimus patvirtintus ir parengtus dokumentus (studijas, strategijas). Šių dokumentų (studijų, strategijų) svarbiausios nuostatos integruotos į parengtą Turizmo plėtros galimybių studijos aplinkos analizę ir suformuluotas išvadas. Analizuoti dokumentai:

Eil. Nr. Dokumento pavadinimas 1. Alytaus rajono savivaldybės 2013-2020 metų strateginis plėtros planas Alytaus rajono kultūrinio turizmo infrastruktūros ir modernios informavimo bei rajono 2. įvaizdžio sistemos (viešųjų ryšių) kūrimo tyrimas 3. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas 4. Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 metų strateginis planas Kultūrinio ir gamtinio potencialo panaudojimo turizmui Druskininkuose ir apylinkėse 5. galimybių studija 6. Lazdijų rajono savivaldybės 2011-2020 metų strateginis plėtros planas 7. Lazdijų rajono turizmo plėtros galimybių studija 8. Varėnos rajono savivaldybės plėtros 2008-2017 metų strateginis planas 9. Varėnos viešosios turizmo infrastruktūros išvystymo galimybių studija 10. Alytaus regiono plėtros 2010-2020 metų planas 11. Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas 12. Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas

53