DOCSLIB.ORG

Alytaus Turizmo Studija

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Alytaus Turizmo Studija Turizmo plėtros galimybių studija TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA ESAMOS SITUACIJOS IR SSGG ANALIZĖS PROJEKTAS Alytus, 2013 m. 1 Turizmo plėtros galimybių studija TURINYS 1. ALYTAUS REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IR TEIKIAMŲ TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖ ............................................................................................... 3 1.1. BENDRA ALYTAUS REGIONO ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA ........................................ 3 1.1.1. GAMTINIAI IŠTEKLIAI .................................................................................................. 6 1.1.2. VIEŠASIS POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMAS .............................................................. 9 1.1.3. KULTŪROS TURIZMAS ................................................................................................ 12 1.1.4. AKTYVAUS POILSIO IR LAISVALAIKIO TURIZMAS ....................................................... 21 1.1.5. SVEIKATINGUMO TURIZMAS ...................................................................................... 28 1.1.6. VANDENS TURIZMAS ................................................................................................. 30 1.1.7. DALYKINIS (KONFERENCINIS) TURIZMAS ................................................................... 34 1.1.8. APGYVENDINIMAS ..................................................................................................... 36 1.1.9. MAITINIMAS .............................................................................................................. 40 1.2. TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ VEIKLA IR INFORMACIJOS SKLAIDA .......................... 42 1.3. TURIZMO SEKTORIAUS INVESTICIJOS ............................................................................ 48 1.4. SSGG ANALIZĖ .............................................................................................................. 51 2 Turizmo plėtros galimybių studija 1. ALYTAUS REGIONO TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IR TEIKIAMŲ TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖ 1.1. BENDRA ALYTAUS REGIONO ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA Geografinė padėtis. Alytaus regionas išsidėstęs pietinėje Lietuvos dalyje. Į regiono teritorijos ribas patenka Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijos. Bendras Alytaus regiono teritorijos plotas – 542.500 ha. Didžiausią dalį regiono teritorijos užima miškai (49,1 proc.) ir žemės ūkio naudmenos (36,7 proc.). 4,5 proc. regiono teritorijos užima vandenys, 2,3 proc. – keliai, 2,0 proc. – užstatyta teritorija, 5,4 proc. kita žemė. Alytaus regionas – miškingiausias regionas Lietuvoje. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. 1.1.1. pav. Alytaus regiono geografinis išsidėstymas Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis Socialinė aplinka. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 152.139 gyventojai (arba 5,1 proc. Lietuvos gyventojų). Daugiausiai gyventojų gyveno Alytaus miesto (57.281), mažiausiai – Druskininkų (21.221) savivaldybėse. Alytaus rajono savivaldybėje, 2013 m. pradžioje, gyveno 27.618, Lazdijų rajono savivaldybėje – 21.639, Varėnos rajono savivaldybėje – 24.380 gyventojai. 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo gyventojų skaičius (sumažėjo 9,2 proc.). Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Alytaus miesto savivaldybėje – 11,6 proc., mažiausias Alytaus rajono savivaldybėje – 6,2 proc. Druskininkų savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 7,9 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 9,5 proc. Gyventojų tankumas Alytaus regione 2013 m. pradžioje siekė 28,0 gyventojai/km2 ir buvo vienas mažesnių Lietuvoje. Didžiausiu gyventojų tankumu regione pasižymėjo Alytaus miesto savivaldybė – 1.432,0 gyventojai/km2, mažiausiu – Varėnos rajono savivaldybė – 11,0 gyventojų/km2. Alytaus rajono savivaldybės gyventojų tankumas siekė 19,7 gyventojai/km2, 3 Turizmo plėtros galimybių studija Druskininkų savivaldybės – 46,7 gyventojai/km2, Lazdijų rajono savivaldybės – 16,5 gyventojai/km2. Neigiamas demografines tendencijas rodo mažėjantis Alytaus regiono gimstamumas ir augantis mirtingumas. 2012 m. Alytaus regione gimė 1.377 naujagimiai (arba 18,1 proc. mažiau negu 2009 m.). Gimstamumas, nagrinėjamu laikotarpiu, mažėjo visose Alytaus regiono savivaldybėse: sparčiausiai Alytaus miesto savivaldybėje (24,6 proc.), lėčiausiai – Varėnos rajono savivaldybėje (6,1 proc.). Alytaus rajono savivaldybėje gimstamumas sumažėjo 19,9 proc., Druskininkų savivaldybėje – 12,9 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 14,6 proc. 2012 m. Alytaus regione iš viso mirė 2.382 asmenys (arba 2,2 proc. daugiau negu 2009 m.). Iš visų Alytaus regiono savivaldybių, mirtingumas mažėjo tik Druskininkų (5,6 proc.) ir Varėnos rajono (6,1 proc.) savivaldybėse. Gyventojų mirtingumas augo Alytaus miesto (12,2 proc.), Alytaus rajono ir Lazdijų rajono (po 2,8 proc.) savivaldybėse. Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį. Nepaisant atskirais metais Alytaus regione mažėjusio mirtingumo, neigiama natūrali gyventojų kaita regione išliko visą analizuojamą 2009–2012 m. laikotarpį. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų kaita Alytaus regione (-1.005) ir daugelyje regionų savivaldybių fiksuota 2012 m. (Alytaus miesto savivaldybėje – -144, Alytaus rajono savivaldybėje – -272, Druskininkų savivaldybėje – -95, Lazdijų rajono savivaldybėje – -265, Varėnos rajono savivaldybėje – -229). 2012 m. į Alytaus regioną atvyko 3.814 gyventojų, iš regiono išvyko 5.655 gyventojai. Neto migracija siekė -1.841. Neto migracija 2009–2012 m. išliko neigiama visose regiono savivaldybėse, išskyrus Alytaus rajono savivaldybę, kurioje 2011 m. neto migracija buvo teigiama (2). 2012 m. didžiausia neigiama neto migracija fiksuota Alytaus miesto (-1.088), mažiausia – Alytaus rajono (-73) savivaldybėse. Neigiama neto migracija Druskininkų savivaldybėje siekė -180, Lazdijų rajono savivaldybėje – -160, Varėnos rajono savivaldybėje – -340. 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 22.128 0–15 metų amžiaus vaikai (arba 14,5 proc. visų gyventojų), 92.021 darbingo amžiaus gyventojas (arba 60,5 proc. visų gyventojų) ir 37.990 pensinio amžiaus gyventojų (25,0 proc. visų gyventojų). 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo vaikų (0–15 metų), netolygiai kito darbingo amžiaus gyventojų ir augo pensinio amžiaus gyventojų dalis. Ekonominė aplinka. 2011 m. Alytaus regione iš viso buvo sukurta bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) už 3.623,9 mln. Lt arba 3,4 proc. viso Lietuvoje sukurto BVP. 2009–2011 m. regione sukurto BVP apimtys didėjo 14,0 proc. 2011 m. daugiausiai BVP buvo sukurta Vilniaus regione (38,1 proc. viso šalies BVP), Kauno regione (19,6 proc. viso šalies BVP), Klaipėdos regione (12,1 proc. viso šalies BVP). Remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis (toliau – Valstybinis turizmo departamentas), 2011 m. turizmo sektoriaus dalis bendroje Lietuvos BVP suvestinėje sudarė 4,6 proc. 2011 m. į Alytaus regioną buvo pritrauktą 322,61 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). Daugiausiai TUI buvo pritraukta į Alytaus miesto savivaldybę (203,51 mln. Lt), mažiausiai į Lazdijų rajono savivaldybę (0,84 mln. Lt). TUI Alytaus rajono savivaldybėje siekė 69,52 mln. Lt, Druskininkų savivaldybėje – 39,84 mln. Lt, Varėnos rajono savivaldybėje – 8,9 mln. Lt. 2009–2011 m. TUI mažėjo Alytaus regione (6,7 proc.), Alytaus miesto (14,5 proc.), Alytaus rajono (11,2 proc.), Lazdijų rajono (35,4 proc.) savivaldybėse, dvigubai išaugo Druskininkų savivaldybėje, 6,3 proc. – Varėnos rajono savivaldybėje. 4 Turizmo plėtros galimybių studija 2011 m. materialinės investicijos (toliau – MI) Alytaus regione sudarė 648,348 mln. Lt. Daugiausiai MI nagrinėjamais metais pritraukė Alytaus miesto savivaldybė (191,665 mln. Lt), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybė (41,725 mln. Lt). 2011 m. Alytaus rajono savivaldybė pritraukė 179,659 mln. Lt MI, Druskininkų savivaldybė – 163,153 mln. Lt MI, Varėnos rajono savivaldybė – 72,146 mln. Lt MI. 2009–2011 m. MI apimtys Alytaus regione sumažėjo 1,7 proc. MI apimtys augo Alytaus rajono (dvigubai), Varėnos rajono (51,1 proc.) ir Lazdijų rajono savivaldybėse (12,4 proc.), mažėjo Alytaus miesto (39,4 proc.) ir Druskininkų (3,4 proc.) savivaldybėse. 2013 m. pradžioje Alytaus regione iš viso buvo įregistruota 6.819 ūkio subjektų, iš kurių veiklą vykdė 3.267 (arba 47,9 proc.). Daugiausiai ūkio subjektų veikė Alytaus miesto savivaldybėje (1.619), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybėje (282). Alytaus rajono savivaldybėje veiklą vykdė 382, Druskininkų savivaldybėje – 556, Varėnos rajono savivaldybėje – 428 ūkio subjektai. Daugiausiai regione veikė uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių, asociacijų. Iš visų 2013 m. pradžioje Alytaus regione veikusių ūkio subjektų su turizmu susijusiomis veiklomis (apgyvendinimu ir maitinimu; menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla) užsiėmė 288 ūkio subjektai, iš jų: Alytaus miesto savivaldybėje – 130, Alytaus rajono savivaldybėje – 23, Druskininkų savivaldybėje – 65, Lazdijų rajono savivaldybėje – 25, Varėnos rajono savivaldybėje – 45. 2009–2013 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius Alytaus regione didėjo 1,0 proc. Veikiančių ūkio subjektų skaičius didėjo Alytaus rajono (6,1 proc.), Lazdijų rajono (1,1 proc.), Varėnos rajono (6,2 proc.) savivaldybėse, mažėjo Alytaus miesto (0,8 proc.), Druskininkų (0,7 proc.) savivaldybėse. Su turizmu susijusiomis veiklomis
Load more

Recommended publications
  • Download From
    Information Sheet on Ramsar Wetlands (RIS) – 2009-2012 version Available for download from http://www.ramsar.org/ris/key_ris_index.htm. Categories approved by Recommendation 4.7 (1990), as amended by Resolution VIII.13 of the 8 th Conference of the Contracting Parties (2002) and Resolutions IX.1 Annex B, IX.6, IX.21 and IX. 22 of the 9 th Conference of the Contracting Parties (2005). Notes for compilers: 1. The RIS should be completed in accordance with the attached Explanatory Notes and Guidelines for completing the Information Sheet on Ramsar Wetlands. Compilers are strongly advised to read this guidance before filling in the RIS. 2. Further information and guidance in support of Ramsar site designations are provided in the Strategic Framework and guidelines for the future development of the List of Wetlands of International Importance (Ramsar Wise Use Handbook 7, 2 nd edition, as amended by COP9 Resolution IX.1 Annex B). A 3 rd edition of the Handbook, incorporating these amendments, is in preparation and will be available in 2006. 3. Once completed, the RIS (and accompanying map(s)) should be submitted to the Ramsar Secretariat. Compilers should provide an electronic (MS Word) copy of the RIS and, where possible, digital copies of all maps. 1. Name and address of the compiler of this form: FOR OFFICE USE ONLY . Evaldas Klimavičius, DD MM YY Direktorate of Dzūkija National Park and Cepkeliai State Strict Nature Reserve Marcinkonys, LT-65303 Varena distr., Lithuania Designation date Site Reference Number Tel.: +370 310 44686; Fax: +370 310 44428 [email protected] Gintautas Kibirkštis Direktorate of Dzūkija National Park and Cepkeliai State Strict Nature Reserve Marcinkonys, LT-65303 Varena distr., Lithuania Tel.: +370 310 44686; Fax: +370 310 44428 [email protected] 2.
    [Show full text]
  • UAB Cityform LT Įmon Ės Kodas: 304696907 / Žygio G
    UAB CityForm LT Įmon ės kodas: 304696907 / Žygio g. 97A-101, LT-08236 Vilnius / Tel.: +370 616 54100, el. p.: [email protected] Įmon ės kodas: 160297055 / Taikos pr. 88A, LT-51183 Kaunas / Tel.: 8 (65) 771999, el. p.: [email protected] LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS PLANAVIMO ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ORGANIZATORIUS Kodas Juridini ų asmen ų registre 188714992 Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai tel. (8 318) 66 108, el.p. [email protected] TERITORIJ Ų PLANAVIMO LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS DOKUMENTO BENDROJO PLANO KEITIMAS PAVADINIMAS PLANUOJAMA TERITORIJA Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija TERITORIJ Ų PLANAVIMO KOMPLEKSINIS DOKUMENTO R ŪŠIS POR ŪŠIS BENDRASIS PLANAS LYGMUO SAVIVALDYB ĖS ETAPAS RENGIMO STADIJA ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS BYLOS ŽYMUO CF-19U-31 TOMAS I DATA 2019 Atest.Nr. Pareigos Vardas Pavard ė Parašas UAB CityForm LT GITANA MINEIKIEN Ė DIREKTOR Ė PROJEKTO ATP1735 GIEDR Ė RATKUT Ė SKA ČKAUSKIEN Ė VADOV Ė UAB „Geometra“ EGIDIJUS STAŠELIS DIREKTORIUS UAB „Geometra“ ATP1816 GINTAR Ė KARPAVI ČIEN Ė Architekt ė Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS TURINYS Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas ...................................................................................................... 4 Įvadas ........................................................................................................................................................... 5 1. Demografin ė situacija .........................................................................................................................
    [Show full text]
  • Alternative Food Networks: How Artisan Cheese Reconnects Producer, Consumer and Nature
    Aalborg University Development and International Relations Master’s thesis Alternative Food Networks: how artisan cheese reconnects producer, consumer and nature Source: Creamery “Varinis puodas” Author: Asta Slapikaitė Supervisor: Henrik Plaschke November 2017 Abstract The conventional agro-food system is a great achievement of the 21st century, involving industrialization and globalization of the food sector and complex food supply chains. On the one hand, it provides a great variety of food emerging from different parts of the world; on the other hand, it disconnects people from the places where food is grown. The industrial food system is also connected with climate change processes through unsustainable agricultural practices, long transportation distances and other factors. Different production processes and artificial additives in the food as well as in animal feed are connected with outbreaks of food scares such as BSE and the contamination of eggs with the insecticide fipronil. This causes governments and consumers alike to question the safety of the food system. Alternative Food Networks (AFNs) emerged as a response to negative economic, social and ecological effects in the conventional food system. The European Commission (EC) has also started to pay more attention to the importance of the agro-food sector relocalization by shortening supply chains. Short food supply chains (SFSCs) are seen as a means to reconnect production and consumption practices, and also as a way to increase food quality. In this master thesis, small-scale farming is analyzed in a rural Lithuanian context, taking the example of local artisan cheese producers. These small-scale cheesemakers form alternatives to the conventional modes of food provisioning by producing cheese from the raw milk of their own animals kept in their farms and then selling it directly to the consumers or through a single intermediary.
    [Show full text]
  • 1. Priebalsių Š, Ž Kietinimas Prieš E, Ė, Ę, En Apie Šių Priebalsių Kietinimą
    KALBOTYRA XXIII (1) 1971 PRIEBALSIŲ KIETINIMAS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖsE 1. Priebalsių Š, ž kietinimas prieš e, ė, ę, en Ž. URBANAVIČIOTĖ Apie šių priebalsių kietinimą pradėta rašyti tik pastaraisiais metais. Be skyriaus apie priebalsių kietinimą Z. Zinkevičiaus "Lietuvių dialektologijoje" ir T. Buch straipsnioI, jie niekur plačiau nebuvo nagrinėti. Priebalsiai Š, ž kietai tariami prieš e, ė, ę, en žymiai mažesniame plote, negu J, r, s, z. Prieš e jie kietinami pietų aukštaičių tarmės pietinėje dalyje ir artimesnėse vakarų aukštaičių šnektose į pietus nuo ribos Liubavas - Sangrūda - Rudamina­ Šventežeris-Seirijai-tarp Savilionių ir Kibyšių-Merkinė- Zervynos-Rudnia­ Rodūnia. Eišiškių, Šalčininkų, Dieveniškių, Lazūnų, Zietelos apylinkes į kietini­ mo plotą galima įskirti tik sąlygiškai, nes ten šių priebalsių kietinimas labai nenuo­ seklus, pVZ.: žamė, ažaras, žamas, šašbl, berža!is ir žiimė, šlire, beržii!is, ašeri's, šešeli (Eišiškės); žamė ir žiimė, šlire, beržii!is, šeiva (Vėžionys); žanijas ir šešta (Šalčininkai); parša!is, aršaĮi<J "veršelis", š3iva ir žiimė, žemaū, šiištas, veršii!is (Dieveniškės); žamė" zamė, šapeteis, šašbl, šašatas, šarb;'s, važa!is, naimažasnis ir ziimė, žemi'n, šešta, šeši, šiišetas, šeim{'na (Zietela) ir pan. Priebalsiai š, ž sporadiškai kietinami ir kitose šnektose, neretai net gana toli i šiaurę nuo nu­ rodytos ribos. Daugiausia tokio kietinimo atvejų galima išgirsti tose tarmėse, kur gyventojai daž• nai vartoja lenkų ar baltarusių kalbą. Toks kietinimas žymiai dažniau pasitaiko prieš balsi e, pvz.: žani'su, ažaras (Breslauja), &žaras, žame., Šašu.pe., šaimi'na, šara, gegužala. - geguželė, ša/us (Apsas), ša/uos (Arnionys, Lakaja), žame, šara, pušal/.nis "pušinis" (Šumskas), šašazdešime (Šu• tai), žJmi., diržalis, paršalis (Nemenčinė), žiim(! (Baltamiškis), ždnklas (Slučajus), žiimė, žanras, šiišras, šare (Ismonys), ažarelis (Perloja), ša/alika (Šašuolėliai), žame, Žalva (Inturkė) ir pan.
    [Show full text]
  • Alytaus Alytaus Miesto (Alytaus Miesto Savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis Objektas Infrastruktūrinis Objektas Pulko G
    Nr. Apskritis Savivaldybė Seniūnija Gyvenvietė Objekto tipas Įstaigos pavadinimas Adresas 1 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Pulko g. 12, Alytus 2 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Mokymo įstaiga Alytaus rajono sporto centras Kepyklos g. 17, Alytus 3 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Alytus 4 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Savivaldybė Alytaus m. savivaldybės administracija Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus 5 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Stoties g. 12, LT-62431 Alytus 6 Alytaus Alytaus rajono (Alytaus rajono savivaldybė) Alytus Savivaldybė Alytaus r. savivaldybės administracija Pulko g. 21, LT-62135 Alytus 7 Alytaus Alytaus rajono Alovės Alovė Mokymo įstaiga Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla Mokyklos g. 5 , Alovė, LT-64117 Alytaus r. 8 Alytaus Alytaus rajono Alovės Alovė Seniūnija Alovės seniūnija Alovė, LT-64117 Alytaus r. 9 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miklusėnai, Alytaus r. 10 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Seniūnija Alytaus seniūnija Užubalių g. 3, Miklusėnai, Alytaus r. 11 Alytaus Alytaus rajono Butrimonių Butrimonys Seniūnija Butrimonių seniūnija Vytauto g. 31, Butrimonys, LT-64429 Alytaus r. 12 Alytaus Alytaus rajono Daugų Daugai Seniūnija Daugų seniūnija S. Nėries g. 3, Daugai, LT-64140 Alytaus r. 13 Alytaus Alytaus rajono Krokialaukio Krokialaukis Mokymo įstaiga Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla Žuvinto g. 41, Krokialaukis, LT-64355 Alytaus r. 14 Alytaus Alytaus rajono Krokialaukio Krokialaukis Seniūnija Krokialaukio seniūnija Krokialaukis, LT-64355 Alytaus r. 15 Alytaus Alytaus rajono Miroslavo Miroslavas Seniūnija Miroslavo seniūnija Miroslavas, LT-64235 Alytaus r.
    [Show full text]
  • Lithuanian Dialectology Profiles: Problems and Findings”, Aims to Demonstrate a Wide Range of Studies Within Lithuanian Dialectology
    3 Approved for publishing by the Scientific Council of the Institute of the Lithuanian Language Decree Protocol No. MT-50, dated 30 December 2020 Editorial Board: Danguolė Mikulėnienė (Editor-in-Chief) Lietuvių kalbos institutas Ana Stafecka LU Latviešu valodas institūts Miroslaw Jankowiak Akademie věd České republiky Edmundas Trumpa Latvijas universitāte Ilja Lemeškin Univerzita Karlova Special issue editor Violeta Meiliūnaitė Reviewers: Dalia Pakalniškienė Klaipėdos universitetas Liene Markus–Narvila Latvijas universitāte The bibliographic information about this publication is available in the National Bibliographic Data Bank (NBDB) of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania ISBN 978-609-411-279-9 DOI doi.org/10.35321/e-pub.8.problems-and-findings © Institute of the Lithuanian Language, 2020 © Violeta Meiliūnaitė, compilation, 2020 © Contributing authors, 2020 Contents PREFACE ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ ISSUES OF PERIODIZATION: DIALECTOLOGICAL THOUGHT, METHODOLOGICAL DEVELOPMENT AND IDEOLOGICAL TURNS ------------------------------------ 8 VIOLETA MEILIŪNAITĖ. STABILITY AND DYNAMICS OF (LITHUANIAN) DIALECTAL NETWORK 38 JURGITA JAROSLAVIENĖ.METHODOLOGICAL DIVERSITY AND COMPLEXITY IN COMPARATIVE EXPERIMENTAL SOUND RESEARCH --------------------------------------------------------------------- 50 RIMA BAKŠIENĖ.INSTRUMENTAL RESEARCH INTO THE QUALITATIVE CHARACTERISTICS OF THE VOCALISM VARIANTS IN THE SUBDIALECT OF ŠAKIAI -----------------------------------------
    [Show full text]
  • Green Rural Development – Potential of Ecotourism in Lazdijai Research Paper Nord+ 2018 Intensive Field Course
    Green Rural Development – Potential of Ecotourism in Lazdijai Research Paper Nord+ 2018 Intensive Field Course University of Latvia University of Vilnius University of Eastern Finland 23. April – 4. May 2018 Margarita Kairjaka, Paulė Tamašauskaitė Patrik Hämäläinen, Franziska Wolff VILNIUS 2018 Table of contents Abstract ........................................................................................................................................... 3 Introduction ..................................................................................................................................... 4 Theoretical framework .................................................................................................................... 5 Lazdijai district municipality ...................................................................................................... 5 Tourism and ecotourism in Lithuania ......................................................................................... 5 The role of the European Union and Cross border cooperation ................................................. 7 Communities and connections .................................................................................................... 8 Methodology ................................................................................................................................... 9 Results and discussion .................................................................................................................. 11 Interviews
    [Show full text]
  • "The Trails of Pilgrims Lithuania - Poland "The Trails of Pilgrims Lithuania - Poland
    "The trails of pilgrims Lithuania - Poland&#8221; "The trails of pilgrims Lithuania - Poland&rdquo; Smalenai (Smal&#279;nai) goes back to the middle of the 17th century. Back then, there stood a church. After the locality was bought by landlord Haberman, he provided for the construction of present Saint Isidore&rsquo;s Church including an abbey in 1839. The church boasts one tower. Inside there are three altars: the main one displays the sculpture of the crucified Christ, the left side altar bears the picture of the Angelic Mother of God, covered by the painting depicting the Mother of God of Czestochowa. The right side altar has the pictures of Saint Isidore, the patron of farmers, and Saint Antony. In the yard of the Church there stands a chapel, built in 1846, in the vault of which the Haberman family was buried. In the premises of the abbey, recollections for priests are organized each November. This place was assigned to the recollection home of Elk diocese. In summer, youth camps are organized here. Feast days. May 15 &ndash; Saint Isidore the Ploughman. August 2 &ndash; Angelic Mother of God. Should the appointed day be other than Sunday, the feast is postponed to the next Sunday. Parish address: 16-515 Puńsk, Smolany 16, tel. (48&nbsp;87)&nbsp;5161&nbsp;338. Lodging. The abbey can accommodate 50 persons. Modestly equipped rooms in the outhouse hold 60 places for the pilgrims. In summer, in the square belonging to the parish, approximately 300-400 people can stay in tents. Meals. Nearby the church, there are two food stores.
    [Show full text]
  • Mokinių Priėmimo Į Bendrojo Ugdymo
    VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL MOKINIŲ PRIĖMIMO Į VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2020 m. birželio 19 d. Nr. T-IX-331 Varėna Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 ,,Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 ,,Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 ,,Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a: 1. Patvirtinti Mokinių priėmimo į Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą (pridedama). 2. Pripažinti netekusiu galios Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. T-VIII-896 ,,Dėl Mokinių priėmimo į Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas ir kitas priešmokyklinio ugdymo programą vykdančias švietimo įstaigas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Savivaldybės meras Algis Kašėta Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Liudas Tamulevičius 2020-06-19 T-IX-331 PATVIRTINTA Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 19 d.
    [Show full text]
  • 2016-Ųjų Metų Veiklos Ataskaita
    LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2017-01-20 Nr. 6-64 Vilnius Programa Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas Programos kodas 01 09 Planuoti Faktiškai SKIRTI ASIGNAVIMAI (tūkst. Eur) panaudoti panaudoti Panaudojimo % asignavimai asignavimai*** IŠ VISO: 503 549 491 652 98 IŠ JŲ: ES LĖŠOS** 77 722 91 079 117 BENDROJO FINANSAVIMO LĖŠOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS* 425 827 400 551 94 KITOS LĖŠOS (nurodyti) Žvyrkelių asfaltavimo programa 70 000 36 736 52 „Zebrai“ Valstybės biudžeto lėšos be programos 355 827 363 815 102 „Zebrai“ Įgyvendinamų projektų skaičius Įgyvendinimo Planas Faktas (atitinkamais metais vykdomi projektai % įtraukti į susisiekimo ministro valdymo srities Valstybės investicijų programos 28 29 104 vykdomų projektų sąrašą, kuris tvirtinamas susisiekimo ministro įsakymu) VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS, 3 922 3 729 95 skirtos įstaigai išlaikyti, IŠ VISO: iš jų: Lėšos turtui įsigyti 210 172 82 Lėšos darbo užmokesčiui 2 410 2 324 96 Patvirtintų pareigybių skaičius (planinis) 131 131 100 Patvirtintų pareigybių skaičius 131 / 131 131 / 131 100 (laikotarpio pradžioje / pabaigoje) * Asignavimai be VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto vykdomai priemonei „Tirti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklę ir rengti pasiūlymus kelių plėtros programai“ numatyto finansavimo. ** 2014–2020 m. periodo Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos. Susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 3-436 ES paramos lėšų limitas buvo padidintas iki 92 500 tūkst. eurų. *** Faktiškai panaudoti asignavimai su viršplaninėmis lėšomis. 2 I. APRAŠOMOJI DALIS VEIKLOS KONTEKSTAS Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) įgyvendina valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros bei saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą bei iš dalies koordinuoja vietinės reikšmės kelių finansavimą.
    [Show full text]
  • „Čepkeliai-Katra“ BENDRAS TVARKYMO PLANAS
    Europos kaimynyst ės ir partneryst ės priemon ė Bendradarbiavimo per sien ą programa „Latvija-Lietuva-Baltarusija” Europos Komisijos sprendimas C(2008) 8113 Tarptautin ės technin ės pagalbos projektas „Alytaus-Gardino regionini ų ypa č saugom ų gamtos teritorij ų abipus sienos val- dymas ir parama j ų integravimui į pan-europinius ekologinius tinklus” (LLB-2-175) Tarpvalstybin ės saugomos teritorijos „ Čepkeliai-Katra“ BENDRAS TVARKYMO PLANAS Vykdytojai: Gamtos paveldo fondas Dz ūkijos nacionalinio parko ir Čepkeli ų valstybinio gamtinio rezervato direkcija Gardino Jankos Kupalos vardo valstybi- nis universitetas Baltarusijos valstybinis universitetas Vilnius 2014 Tarpvalstybin ės saugomos teritorijos „ Čepkeliai-Katra“ BENDRAS TVARKYMO PLANAS Latvijos-Lietuvos-Baltarusijos bendradarbiavimo per sien ą programa, įgyvendinama Europos kai- mynyst ės ir partneryst ės programos r ėmuose, yra Baltijos j ūros regiono Kaimynyst ės programos INTERREG III B Prioriteto IIIA Piet ūs 2007-2013 met ų laikotarpiu tąsa. Bendras strateginis programos tikslas yra Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio region ų terito- rinio glaudumo gerinimas, supan čios aplinkos aukšto lygio apsaugos garantavimas, ekonomin ės ir socialin ės gerov ės užtikrinimas, taip pat parama tarpkult ūriniam dialogui ir kult ūrinei įvairovei. Programoje dalyvauja Latvijos Latgalos regionas, Panev ėžio, Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Kauno apskritys Lietuvoje bei Vitebsko, Gardino, Mogiliovo, Minsko sritys ir Minsko miestas Baltarusijo- je. Bendras Programos valdymo organas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerija. Progra- mos tinklalapis: www.enpi-cbs-eu . Europos S ąjung ą sudaro 28 valstyb ės nar ės, kurios nusprend ė sujungti geriausias savo taut ų žinias, išteklius ir likimus. Per 50 met ų bendromis pastangomis jie suk ūrė stabilumo, demokratijos ir nuo- latinio vystymosi zon ą, tuo pa čiu išsaugodami kult ūrin ę įvairov ę, asmenines laisves ir pakantumo atmosfer ą.
    [Show full text]
  • Health Resort Druskininkai Health Resort Druskininkai It Is One of the 6 Objects Presented on the Route of South Dzūkija Region
    Newsletter No.8 For everyone interested in improving the accessibility of cultural heritage and tourism development Health Resort Druskininkai More than 220 years ago, Augustas Poniatovskis, the Grand Duke of Lithuania and the King of Poland, declared Druskininkai a healing area in his decree in 1794. However, according to historical sources, even before that, the locals had found the benefits of healing mud and mineral springs, they healed themselves and invited other people to arrive. The building of Druskininkai health resorts was started in 1954. The most important object in Druskininkai, a health resort working all year round, opened its doors in June 1960 and was equipped with 72 cabins for treatment procedures with mud. An example of recreational architecture illustrates the hybridity of the Soviet colonial culture as it combines elements of imperial neoclassicism with local folklore elements. The author of this health resort is Vsevolodas Ulitka. Granite mosaics ‘Ratnyčele’ and ‘Nemunas’ by the artist Boleslovas Klova are installed in the facade of the health resort. Health Resort Druskininkai Address: Vilniaus al. 11, Druskininkai LT-66116, Lietuva Tel.: +370-313 60508 / +370 618 64080 E-mail: [email protected] https://akvapark.lt/en/health-resort-druskininkai-and- spa/health-resort-druskininkai/ GPS: 54.022448, 23.975436 Working hours: Reception: I–VI 8:00 – 20:00 , VII 8:00 – 19:00 Administration: I – IV 8:00 – 17:00, V 8:00 – 15:00 (Lunch break: 12:00 – 12:45) South Dzūkija Route It is one of the 6 objects 1. The museum of Druskininkai town. presented on the route of South 2.
    [Show full text]