UAB CityForm LT Įmon ės kodas: 304696907 / Žygio g. 97A-101, LT-08236 Vilnius / Tel.: +370 616 54100, el. p.: [email protected]
Įmon ės kodas: 160297055 / Taikos pr. 88A, LT-51183 Kaunas / Tel.: 8 (65) 771999, el. p.: [email protected]
LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS PLANAVIMO ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ORGANIZATORIUS Kodas Juridini ų asmen ų registre 188714992 Vilniaus g. 1, LT-67106
Lazdijai tel. (8 318) 66 108, el.p. info@lazdijai.lt TERITORIJ Ų PLANAVIMO LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS DOKUMENTO BENDROJO PLANO KEITIMAS PAVADINIMAS
PLANUOJAMA TERITORIJA Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija
TERITORIJ Ų PLANAVIMO KOMPLEKSINIS DOKUMENTO R ŪŠIS
POR ŪŠIS BENDRASIS PLANAS
LYGMUO SAVIVALDYB ĖS
ETAPAS RENGIMO
STADIJA ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
BYLOS ŽYMUO CF-19U-31
TOMAS I
DATA 2019
Atest.Nr. Pareigos Vardas Pavard ė Parašas
UAB CityForm LT GITANA MINEIKIEN Ė DIREKTOR Ė
PROJEKTO ATP1735 GIEDR Ė RATKUT Ė SKA ČKAUSKIEN Ė VADOV Ė
UAB „Geometra“ EGIDIJUS STAŠELIS DIREKTORIUS
UAB „Geometra“ ATP1816 GINTAR Ė KARPAVI ČIEN Ė Architekt ė
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
TURINYS
Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas ...... 4 Įvadas ...... 5 1. Demografin ė situacija ...... 9 1.1. Gyventoj ų skai čius ir jo dinamika ...... 9 1.2. Gyventoj ų skai čiaus poky čių priežastys ...... 11 1.3. Išvados ...... 14 2. Urbanistin ė strukt ūra ...... 16 2.1. Urbanistinio karkaso strukt ūra ...... 16 2.1.1. Teritorij ų planavimo dokumentai ...... 16
2.1.1. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklas ...... 19 2.2. Urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtros poreikis ir galimyb ės ...... 27 2.3. Išvados ...... 29 3. Žem ės naudojimas ...... 30 3.1. Žem ės fondas pagal naudmenas ...... 30 3.2. Lazdij ų rajono savivaldyb ės žem ės sklyp ų strukt ūra pagal paskirt į ...... 32 3.3. Išvados ...... 34 4. Nekilnojamasis kult ūros paveldas ...... 35 4.1. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos ...... 36 4.1.1. Nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkyba ir panaudojimas ...... 36 4.2. Kult ūros paveldo vertybi ų pritaikymas ...... 38 4.3. Išvados ...... 38 5. Kraštovaizdis ...... 40 5.1. Kraštovaizdžio potencialas ...... 40 5.1.1. Kraštovaizdžio strukt ūra ir stabilumas ...... 40 5.2. Saugomos gamtin ės teritorijos ...... 45 5.3. Išvados ...... 55 6. Gamtinis karkasas ...... 56 6.1. Gamtinio karkaso lokalizavimas ...... 56 6.2. Biologin ė įvairov ė ...... 59 6.3. Naudingosios iškasenos ...... 65 6.4. Išvados ...... 70 7. Aplinkos kokyb ė ...... 71 7.1. Aplinkos oro kokyb ė ...... 71 7.2. Vanden ų kokyb ė ...... 73 7.3. Dirvožemio tarša ...... 82 7.4. Išvados ...... 85 8. Socialin ė infrastrukt ūra ...... 86 8.1. Socialin ė aplinka ir gyventoj ų pajamos ...... 86 8.2. Nedarbas ...... 87 8.3. Socialin ė infrastrukt ūra ...... 88
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 2
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
8.4. Išvados ...... 96 9. Ekonomin ė aplinka ...... 97 9.1. BVP, prid ėtin ė vert ė ir apyvarta ...... 97 9.2. Eksportas ...... 99 9.3. Investicijos ...... 100 9.4. Darbo rinka, užimtumas ir darbo užmokestis ...... 101 9.5. Verslo strukt ūra ...... 103 9.6. Išvados ...... 107 10. Rekreacija ...... 109 10.1. Turizmo ir poilsio įstaig ų tinklas ...... 109 10.2.Išvados ...... 126 11. Susisiekimo infrastrukt ūra ...... 127 11.1. Keli ų transportas ...... 128 11.1.1. Automobili ų keliai ...... 128
11.1.2. Automobilizacijos lygis ...... 131
11.1.3. Eismo intensyvumas ...... 133
11.1.4. Avaringumas ...... 136
11.1.5. Keli ų transporto aptarnavimo infrastrukt ūra ...... 140
11.1.6. Viešojo transporto paslaugos ...... 141 11.2. Geležinkelio transportas ...... 143 11.3. Dvira čių transporto infrastrukt ūra ...... 144 11.4. Išvados ...... 144 12. Inžinerin ė infrastrukt ūra ...... 147 12.1. Vandens tiekimas ...... 147 12.2. Nuotek ų tvarkymas ...... 149 12.3. Atliek ų šalinimas ...... 151 12.4. Duj ų tiekimas ...... 153 12.5. Centralizuotas šilumos tiekimas ...... 153 12.6. Elektros tiekimas ...... 155 12.7. Ryšio tinklai ...... 156 12.8. Išvados ...... 157
Grafin ė dalis:
1. Esamos b ūkl ės br ėžinys, M 1:50 000 2. Inžinerinės infrastrukt ūros br ėžinys, M 1:50 000 3. Kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo br ėžinys, M 1:50 000
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 3
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas
Eil. Vardas, pavard ė / pozicija Atlikta dalis Nr. (kvalifikacijos atestato Nr.)
Giedr ė Ratkut ė Ska čkauskien ė / projekto vadov ė Įvadas, 2 sk. Urbanistin ė strukt ūra, 3 sk. Žem ės 1. (ATP 1735) naudojimas, GIS
1 sk. Demografin ė situacija, 2 sk. Urbanistin ė Gintar ė Karpavi čien ė / architekt ė strukt ūra, poskyris 2.2, 8. sk. Socialin ė 2. (ATP 1816) infrastrukt ūra, 9 sk. Ekonomin ė aplinka, 10 sk. Rekreacija.; 12 sk. Inžinerin ė infrastrukt ūra.
2 sk. Urbanistin ė strukt ūra, 3. Silvija Platkevi čien ė / architekt ė 3 sk. Žem ės naudojimas, GIS
1 sk. Demografin ė situacija, 2 sk. Urbanistin ė strukt ūra, poskyris 2.2, 8 sk. Socialin ė 4. Egl ė Garnyt ė / architekt ė infrastrukt ūra, 9 sk. Ekonomin ė aplinka, 10 sk. Rekreacija.; 12 sk. Inžinerin ė infrastrukt ūra, GIS 5 sk. Kraštovaizdis (Kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimai), 4. Ri čardas Skorupskas / kraštovaizdžio specialistas 6 sk. Gamtinis karkasas, 7 sk. Aplinkos kokyb ė 5 sk. Kraštovaizdis (Kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimai), 5. Vida Bujauskien ė / kraštovaizdžio specialist ė 6 sk. Gamtinis karkasas, 7 sk. Aplinkos kokyb ė Nijol ė Steponaityt ė / projekto dalies vadov ė 6. 4 sk. Nekilnojamasis kult ūros paveldas (3502)
7. Rūta Skripkien ė / projekto dalies vadovas 11 sk. Susisiekimo infrastrukt ūra (TVP 0109)
8. Kristina Gau čė 11 sk. Susisiekimo infrastrukt ūra
9. Gintautas Br ėskys / projekto dalies vadovas 12 sk. Inžinerin ė infrastrukt ūra (0075)
10. Mindaugas Bielskus / architektas 12 sk. Inžinerin ė infrastrukt ūra
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 4
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
ĮVADAS
Kei čiamas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lazdijų rajono savivaldyb ės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 5TS-648 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.
Teritorij ų planavimo dokumentas rengimo pagrindas – Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2018 m. geguž ės 30 d. sprendimas Nr. 5TS-1330 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tiksl ų patvirtinimo“.
Plano organizatorius Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos direktorius
Kodas Juridini ų asmen ų registre 188714992. Vilniaus g. 1, Lazdijai 67106, Tel. (8 318) 33 108, el.p. [email protected]
Plano reng ėjas UAB CityForm LT S. Žukausko g. 4-108, LT-08224 Vilnius
Kontaktinis asmuo: Projekto vadov ė Giedr ė Ratkut ė Ska čkauskien ė Tel.: + 370 698 79972, [email protected]
UAB Geometra Taikos pr. 88A, LT-51183 Kaunas
Kontaktinis asmuo: Gintar ė Karpavi čien ė Tel.: +370 652 80608, [email protected]
Planuojama teritorija Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija (plotas apie 1306 km 2)
Planavimo tikslai: . vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų steb ėsenos ataskaitos išvadomis, ekonomin ės, socialin ės bei demografin ės raidos tendencijomis bei pasikeitusiu teritorij ų planavimo teisiniu reguliavimu, parengti Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitim ą; . Lazdij ų rajono bendrojo plano keitim ą rengti ir sprendinius detalizuoti įvertinant kraštovaizdžio tvarkymo kryptis ir gamtinio karkaso apsaugos bei tvarkymo priemones, vadovaujantis LR nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu; . sudaryti s ąlygas darniai savivaldyb ės teritorijos raidai, nuosekliai erdvin ės ir funkcin ės integracijos politikai įgyvendinti, teritorij ų sanglaudai, kompleksiškai spr ęsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; . patikslinti gyvenam ųjų vietovi ų, inžinerin ės ir socialin ės infrastruktūros, kit ų savivaldybei svarbi ų socialin ės ekonomin ės veiklos sri čių vystymo ir įgyvendinimo gaires, pl ėtrai reikalingas teritorijas;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 5
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. sudaryti s ąlygas racionaliam rajono gamtini ų, žem ės gelmi ų ir energijos ištekli ų naudojimui ir atk ūrimui; . numatyti rajono gamtinio ir kult ūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojim ą, tiksling ą naudojim ą ir pažinim ą, ekologinei pusiausvyrai b ūtino gamtinio karkaso formavim ą; . sudaryti s ąlygas formuoti sveik ą, saugi ą, darni ą gyvenam ąją aplink ą ir visavertes gyvenimo s ąlygas gyvenamosiose vietov ėse; . sudaryti s ąlygas priva čioms investicijoms, kurian čioms socialin ę ir ekonomin ę gerov ę, tinkamos kokyb ės gyvenimo s ąlygas, aplinkos kokyb ę ir darbo viet ų pasi ūlą savivaldyb ėje; . derinti fizini ų ir juridini ų asmen ų ar j ų grupi ų, savivaldybi ų ir valstyb ės interesus d ėl teritorijos naudojimo ir veiklos pl ėtojimo teritorijoje s ąlyg ų; . sudaryti sąlygas racionaliam žem ės naudojimui ir žem ės ūkio veiklai skatinti; . įvertinti ir pagal poreik į į bendr ąjį planą integruoti specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius; . sudaryti s ąlygas sklandžiam Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2018- 2020 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 5TS- 1174 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2018-2020 met ų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, įgyvendinimui.
Planavimo uždaviniai: . nustatyti ar tikslinti kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, pl ėtojimo sritis, formuoti kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nustatyti j ų estetin į potencial ą; . nustatyti priemones kraštovaizdžio ekologin ės b ūkl ės ir vizualin ės apsaugos gerinimui, numatyti kraštovaizdžio tvarkymą ir reglamentavim ą bei priemones, užtikrinan čias kraštovaizdžio bendr ąją ekologin ę pusiausvyr ą, gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų ar kraštovaizdžio kompleks ų išsaugojim ą; . optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistin ę strukt ūrą, socialin ę ir inžinerin ę infrastrukt ūrą; . suformuoti planavimo lygmen į atitinkan čias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis, patikslinant numatom ų urbanizuoti teritorij ų vystymo poreik į bei nustatyti reglamentavim ą; . numatyti racionalaus žem ės gelmi ų ištekli ų, žem ės ūkio naudmen ų, mišk ų, kit ų gamtos ištekli ų išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagr įstos žem ės naudojimo teritorin ės strukt ūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kult ūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės išsaugojimo ir ekologin ės pusiausvyros užtikrinimo priemones; . nustatyti žem ės ūkio paskirties teritorij ų vystymo ir formavimo kryptis; . nustatyti gyvenam ųjų vietovi ų kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, panoramas, numatyti j ų vizualin ę apsaug ą; . numatyti savivaldybei svarbi ų objekt ų išd ėstym ą bei numatyti prioritetin į jų vystym ą;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 6
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. numatyti teritorijas visuomen ės poreikiams reikaling ų objekt ų pl ėtrai; . nustatyti ar tikslinti rekreacini ų zon ų, turistini ų tras ų išd ėstym ą, gerinti rekreacini ų ištekli ų prieinamum ą visuomenei; . numatyti inžinerin ę, susisiekimo ir kit ą visuomen ės poreikiams tenkinti reikaling ą infrastrukt ūrą, nustatyti j ų pl ėtros, gerinimo prioritetus; . numatyti ypating ų inžinerini ų statini ų išd ėstym ą; . sudaryti s ąlygas priva čioms investicijoms, kurian čioms socialin ę ir ekologin ę gerov ę, tinkamas kokyb ės gyvenimo s ąlygas; . panaikinti perteklinius suplanuot ų teritorij ų reikalavimus; . detalizuoti atitinkam ų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius.
Plano keitimo etapai Parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.
Kita informacija Atliekami kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimai, įvertinantys planuojam ą teritorij ą ir jos prieigas. Vyriausyb ės nustatyta tvarka bus atliekamos Strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo (SPAV) proced ūros. Teritorijos vystymo koncepcija atliekama. Teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptys nustatomos ir bendrojo plano sprendiniai nustatomi laikotarpiui iki 2030 m.
. AB LITGRID 2018-07-24 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76508; . AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-07-24 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76514; . UAB „Lazdij ų šiluma“ 2018-07-24 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG765503; . Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018-07-25 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76754; . UAB „Skaidula“ 2018-07-26 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76855; . AB „Amber Grid“ 2018-08-01 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76997 . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-07-27 teritorij ų Plano keitimas planavimo s ąlygomis Nr. REG77013; atliekamas . Veisiej ų regioninio parko direkcija 2018-07-27 teritorij ų planavimo vadovaujantis: sąlygomis Nr. REG77059; . AB Telia Lietuva 2018-07-30 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77191; . Dz ūkijos nacionalinio parko ir Čepkeli ų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2018-08-01 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77525; . Nacionalinio visuomen ės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-01 Nr. REG77547; . AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018-08-01 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77568; . Civilin ės aviacijos administracijos 2018-08-02 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77729; . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos 2018-08-
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 7
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
03 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77745; . VŠ Į „Pla čiajuostis internetas“ 2018-08-03 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77791; . Lietuvos kariuomen ės 2018-08-06 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77932; . Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos 2018-08-06 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG78015; . Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos 2018-08-06 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG78033;
. Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; . Priešgaisrin ės apsaugos ir gelb ėjimo departamentas prie Vidaus Teritorij ų planavimo reikal ų ministerijos; sąlyg ų neišdav ė: . Žuvinto biosferos rezervato direkcija; . UAB „Lazdij ų vanduo“; . Meteli ų regioninio parko direkcija; . Nacionalin ė žem ės tarnyba prie Žem ės ūkio ministerijos.
Esamos b ūkl ės įvertinimo stadijoje naudojami paskutini ųjų 3 met ų statistiniai ir kiti duomenys, kuri ų pagrindiniai šaltiniai: Lazdij ų rajono savivaldyb ė, Lietuvos statistikos departamentas, Kult ūros vertybi ų registras, Valstybin ė teritorij ų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalin ė žem ės tarnyba prie Ž ŪM, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastras, Mišk ų kadastras, V Į „Registr ų centras“ adres ų bei nekilnojamojo turto kadastrai. Esamos b ūkl ės įvertinime naudoti ir kit ų šaltini ų – įvardijam ų atskirai, duomenys.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 8
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
1. DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
1.1. Gyventoj ų skai čius ir jo dinamika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, 2019 m. pradžioje gyveno 18695 gyventojai. Didžioji dalis (73,8 proc.) savivaldyb ės gyventoj ų gyvena kaimo vietov ėse, mieste – 26,2 proc. Palyginimui visoje Alytaus apskrityje miestuose gyveno 57,2 proc., o šalyje – 67,1 proc. Per pastar ąjį dešimtmet į, gyventoj ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje mažėjo grei čiau nei visoje Lietuvoje t.y. 20,5 proc., palyginti su 12,2 proc. Lietuvoje. (žr. 1.1. lentel ę). Gyventoj ų tankumas rajone (14,3 gyv./km2) nedaug atsilieka nuo Alytaus rajono (18,6), bet yra 1,75 karto mažesnis nei Alytaus apskrities (25,1).
1.1. lentel ė. Gyventoj ų skai čius met ų pradžioje ir jo dinamika. 2009 2019 Pokytis 2009 - 2019, proc.
Mieste, Viso Miestas Kaimas Viso Miestas Kaimas Viso Miestas Kaimas proc. Lietuvos 3183856 2125433 1058423 2794184 1875370 67,1 918814 -12,2 -11,8 -13,2 Respublika Alytaus 167603 99271 68332 135906 77736 57,2 58170 -18,9 -21,7 -14,9 apskritis Alytaus m. 64770 64770 - 50422 50422 100,0 - -22,2 -22,2 sav. Alytaus r. 29441 2980 26461 26153 2219 8,5 23934 -11,2 -25,5 -9,5 sav. Druskininkų 22954 15620 7334 19360 12209 63,1 7151 -15,7 -21,8 -2,5 sav. Lazdij ų r. 23507 6166 17341 18695 4896 26,2 13799 -20,5 -20,6 -20,4 sav. Var ėnos r. 26931 9735 17196 21276 7990 37,6 13286 -21,0 -17,9 -22,7 sav. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Visame rajone gyventoj ų amžiaus strukt ūra kei čiasi: maž ėja vaik ų ir daug ėja vyresnio amžiaus asmen ų. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2019 m. pradžioje medianinis gyventoj ų amžius buvo 49 metai, vieneriais metais didesnis nei Alytaus apskrityje ir net 5 m. didesnis nei visoje šalyje. Tam įtakos tur ėjo mažesnis gimstamumas ir intensyvi rajono savivaldyb ės emigracija (tiek vidaus, tiek išor ės). Medianinis gyventoj ų amžius rajone 2009-2019 m. išaugo 7 metais, nuo 42 iki 49 met ų (Lietuvoje nuo 39 iki 44 m.).
1.2. lentel ė. Savivaldyb ės pagal demografin ės senatv ės koeficiento rodikl į 2019 met ų pradžioje.
ė Demografin ės
į senatv ės 0 100 200 300 koeficientas 2019
dyd met ų pradžioje,
1 Ignalinos r. sav. koeficiento koeficiento Vieta pagal pagal Vieta
Savivaldyb asmenys
2 Anykš čių r. sav. 1 Ignalinos r. sav. 251
3 Mol ėtų r. sav. 2 Anykš čių r. sav. 241
4 Zaras ų r. sav. 3 Mol ėtų r. sav. 210
4 Zaras ų r. sav. 206 5 Var ėnos r. sav.
5 Var ėnos r. sav. 204 6 Rokiškio r. sav.
6 Rokiškio r. sav. 202 7 Birž ų r. sav. 7 Birž ų r. sav. 201 8 Lazdij ų r. sav. 8 Lazdij ų r. sav. 196
9 Utenos r. sav. 9 Utenos r. sav. 194 Kupiškio r. sav. 10 Kupiškio r. sav. 192 10 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 9
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Demografin ės senatv ės koeficientas per dešimtmet į išaugo 1,2 karto ir 2019 met ų pradžioje siek ė 196. Tai yra 8 didžiausias tarp vis ų Lietuvos savivaldybi ų rodiklis (žr. 1.2 lentel ę). Tai reiškia, kad šiuo metu rajono gyventoj ų amžiaus strukt ūra yra mažiau palanki darbo rinkai nei daugelyje kit ų region ų.
Darbingo amžiaus (15 - 64 m.) gyventoj ų dalis yra mažesn ė nei vidutiniškai Lietuvos Respublikoje ir mažiausia iš vis ų Alytaus apskrities savivaldybi ų (žr. 1.1. pav.). 2019 m. pradžioje Lazdij ų rajonas pasižym ėjo beveik didžiausia senesnio amžiaus gyventoj ų dalimi Alytaus apskrityje – 65 m. ar vyresnio amžiaus žmoni ų savivaldyb ėje buvo ketvirtadalis.
Var ėnos r. sav. 62.9 Lazdij ų r. sav. 62.8 Druskinink ų sav. 63.1 Alytaus r. sav. 63.3 Alytaus m. sav. 65.6 Alytaus apskritis 64 Lietuvos Respublika 65.1 0 10 20 30 40 50 60 70
65 ir vyresni 15–64 0–14
1.1.pav. Nuolatini ų gyventoj ų amžiaus strukt ūra met ų pradžioje, proc. Šaltinis: Statistikos departamentas
Vienas iš veiksni ų, lemian čių gyventoj ų sen ėjim ą, yra vidutin ės gyvenimo trukm ės ilg ėjimas. Nuo 2014 m. iki 2018 m. Alytaus apskrities žmoni ų vidutin ė gyvenimo trukm ė padid ėjo nuo 74,55 m. iki 76,17 m. Lietuvos Respublikoje tik ėtina gyventoj ų trukm ė tuo pa čiu laikotarpiu padid ėjo 1,32 m. Tik ėtina, kad garbingo amžiaus gyventoj ų dalis Alytaus apskrities, o taip pat ir Lazdij ų rajono strukt ūroje ateityje bus vis didesn ė dėl augan čios gyvenimo trukm ės. Išlaikomo 65 m. ir vyresnio amžiaus žmoni ų koeficientas Lazdij ų rajone 2019 met ų pradžioje siek ė 39 (Alytaus apskrityje – 36, šalyje – 30). Kaip ir visoje šalyje, Lazdij ų rajone yra pastebimos neigiamos tendencijos: darbingo amžiaus gyventoj ų skai čius 2019 m. pradžioje palyginti su 2015 m. duomenimis sumaž ėjo 0,5 proc., о vaik ų iki 15 m. – 0,3 proc.
1.3. lentel ė. Gyventoj ų strukt ūra 2019 met ų pradžioje. Vyrai, Moterys, proc. proc. 0 10 20 30 40 50 60 70
Lietuvos Respublika 7,8 7,3 0–14 7.8 7.3
Alytaus apskritis 6,5 6,3 6.5 6.3 0–14 0–14 Lazdij ų r. sav. 6,5 6,1 6.5 6.1
Lietuvos Respublika 31,9 33,2 15–64 31.9 33.2
Alytaus apskritis 32,1 31,9 32.1 31.9 15–64 15–64 Lazdij ų r. sav. 32,9 29,9 32.9 29.9
Lietuvos Respublika 6,7 13,1 65 ir vyresni 6.7 13.1
Alytaus apskritis 8 15,2 8 15.2 65 ir65 vyresni vyresni Lazdij ų r. sav. 8,6 16 8.6 16
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 10
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2019 met ų pradžioje Lazdij ų rajone gyventoj ų strukt ūrą sudar ė 52 proc. moter ų ir 48 proc. vyr ų. Iš 1.1.3. lentel ėje pateikt ų duomen ų matyti, kad amžiaus grup ėje 0 – 14 m. vyriškos ir moteriškos lyties atstov ų pasiskirstymas yra apylygis (skai čiumi nežymiai dominuoja berniukai), darbingo amžiaus kategorijoje Lazdij ų rajone situacija skiriasi nuo Alytaus apskrities ir visos šalies santykio – dominuoja vyriškos gimin ės atstovai. Ta čiau 65 m. ir vyresnio amžiaus žmoni ų pasiskirstymas pagal lyt į atspindi bendr ą šalies vaizd ą, t.y. moter ų yra beveik dvigubai daugiau nei vyr ų.
1.2. Gyventoj ų skai čiaus poky čių priežastys
Pagrindin ės gyventoj ų maž ėjimo priežastys Lazdij ų rajono savivaldyb ėje – emigracija, gimstamumo maž ėjimas bei mirtingumo did ėjimas. Vidaus emigracija sustipr ėjo 2016 – 2017 m laikotarpyje, kai išvažiuojan čių nuolatini ų gyventoj ų skai čius per metus sudar ė apie 0,7 – 0,8 proc. viso rajono gyventoj ų skai čiaus t.y. lyginant su 2010 – 2012 laikotarpiu išaugo net 4 kartus. (žr. 1.4. lentel ę). Vidutiniškai per metus į region ą atvyksta 384 gyventojai, išvyksta – 471 gyventoj ų, t.y. d ėl neigiamos vidaus migracijos rajonas praranda apie 87 gyventoj ų kasmet. Per pastaruosius tris metus gyventoj ų vidaus mobilumas dar labiau suintensyv ėjo: 2016 – 2018 m. iš rajono išvyko 1612 žmoni ų, o atvyko gyventi – 1213, t.y. per trejus metus d ėl vidaus migracijos rajonas neteko 399 gyventoj ų.
1.4. lentel ė. Vidaus gyventoj ų neto migracija ir laikotarpio vidurkis 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2008-2018 Vidaus gyventoj ų neto migracija Alytaus -660 -559 -438 -414 -832 -615 -658 -595 -785 -776 -636 -633 apskritis Lazdij ų r. sav. -66 -57 -49 -45 -69 -98 -111 -58 -156 -180 -63 -87 Proc. nuo gyventoj ų skai čiaus Alytaus -0,5 -0,4 -0,3 -0,3 -0,6 -0,4 -0,4 -0,4 -0,5 -0,5 -0,4 -0,4 apskritis Lazdij ų r. sav. -0,4 -0,3 -0,2 -0,2 -0,3 -0,5 -0,5 -0,3 -0,7 -0,8 -0,3 -0,4 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Dar didesn ę neigiam ą įtak ą demografinei Lazdij ų rajono savivaldyb ės situacijai daro tarptautin ė migracija. Kasmet vidutiniškai emigruoja apie 676 gyventoj ų, o imigruoja – apie 446, tai yra 1,5 karto mažiau .
1.5.lentel ė. Gyventoj ų migracijos rodikliai, 1000 gyventoj ų 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Bendrasis atvyki mo ir imigracijos rodiklis Lietuvos Respublika 17,8 22,4 26,7 26,8 29,2 28,8 30,9 31,7
Alytaus apskritis 17,3 23,8 24,8 24,9 27,4 27,2 27,1 25
Lazdij ų r. sav. 15,4 19,3 23,1 20,6 22,1 23,4 23,7 21
Bendrasis išvykimo ir emigracijos rodiklis Lietuvos Re spublika 42,9 35 33,9 32,5 33,4 36,5 41,5 41,5 Alytaus apskritis 50,4 39,3 36,8 33,5 34,5 39,2 44,2 42,4 Lazdij ų r. sav. 29,2 29 30,4 29,4 30,6 31,9 41,1 43,5 Neto migracijos rodiklis
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 11
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Lietuvos Respublika -25,1 -12,6 -7,2 -5,7 -4,2 -7,7 -10,6 -9,8 Alytaus apskritis -33,1 -15,5 -12 -8,6 -7,1 -12 -17,1 -17,4 Lazdij ų r. sav. -13,8 -9,7 -7,3 -8,8 -8,5 -8,5 -17,4 -22,5 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Bendrasis išvykimo ir emigracijos rodiklis (išvykusi ų ir emigravusi ų skai čius tenkantis t ūkstan čiui gyventoj ų) rajone yra apie 22,7 proc. aukštesnis nei visoje apskrityje, ir net du kartus didesnis nei vidutiniškai šalyje. Neigiama migracija sudaro apie pus ę viso gyventoj ų skai čiaus sumaž ėjimo. Vertinant 2008 – 2019 m laikotarp į, galima pasteb ėti, kad gyventoj ų migracija ypa č suintensyv ėjusi buvo 2010 m., o 2017 m. pasiek ė kritiškai aukšt ą lyg į ir sudar ė net 62 proc. nuo viso gyventoj ų sumaž ėjimo. (žr. 1.2. pav.).
0 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 -100 -160 -174 -181 -314 -215 -188 -179 -351 -438 -167 -200 -201 -300 -248 -265 -197 -253 -230 -262
-400 -385 -375 -255 -425 -420 -429 -441 -500 -445 -266 -268 -600 -569 -617 -700 -706 -800 Neto migracijos rodiklis, asmenys Nat ūrali gyventoj ų kaita, asmenys Bendras
1.2.pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų skai čiaus kaita, asmenys. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Migracijos srautai turi įtakos gyventoj ų sud ėč iai: bendrasis išvykimo ir emigracijos rodiklis (išvykusi ų ir emigravusi ų skai čius tenkantis t ūkstan čiui gyventoj ų) Lazdij ų rajone yra aukštesnis tarp vyr ų nei tarp moter ų (atitinkamai 44,5 ir 42,5). Dar ryškiau ši tendencija matoma apskrities ir šalies duomenyse (žr. 1.3. pav.). Jeigu šios tendencijos t ęsis ateityje, demografin ė situacija rajone bus nepalanki ekonominei pl ėtrai.
46 44.9 45.1 44.5 44 42.5 42 40 40 38.6 38
36
34 Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Lazdij ų r. sav.
Vyrai Moterys
1.3.pav. Bendrasis išvykimo ir emigracijos rodiklis, 1000 gyventoj ų. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 12
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
1.6. lentel ė. Gyventoj ų strukt ūra pagal amžiaus grupes ir lyt į 2019 m.
Nuolatini ų gyventoj ų amž iaus strukt ūra met ų pradžioje, proc. Vyrai ir moterys Vyrai Moterys
65 ir 65 ir 65 ir 0–14 15–64 0–14 15–64 0–14 15–64 vyresni vyresni vyresni Lietuvos Respublika 15,1 65,1 19,8 7,8 31,9 6,7 7,3 33,2 13,1
Alytaus apskritis 12,8 64 23,2 6,5 32,1 8 6,3 31,9 15,2
Alytaus m. sav. 12,8 65,6 21,6 6,5 31,8 7,4 6,3 33,8 14,2
Alytaus r. sav. 13 63,3 23,7 6,5 33,5 9 6,5 29,8 14,7
Druskinink ų sav. 13,2 63,1 23,7 6,7 29,6 7,6 6,5 33,5 16,1
Lazdij ų r. sav. 12,6 62,8 24,6 6,5 32,9 8,6 6,1 29,9 16
Var ėnos r. sav. 12,2 62,9 24,9 6,2 32,5 8,4 6 30,4 16,5
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Santykinai žemas gimstamumas taip pat yra svarbi gyventoj ų skai čiaus mažėjimo priežastis rajone. Statistikos departamento duomenimis, bendrasis gimstamumo rodiklis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 m. buvo 7,7 (t ūkstan čiui gyventoj ų), kai visos šalies – 10,0. Tai prasta situacija, ypa č palyginus su 2009 m., kai gimstamumo rodiklis Lazdij ų rajone buvo 9,4. Vertinant paskutinio dešimtme čio duomenis (2009 – 2018 m.), pastebimos li ūdnos tendencijos (išskyrus 2012 – 2013 m. pakilim ą) per vis ą laikotarp į gimstamumo rodikliai buvo maž ėjantys ir 2018 m. pasiek ė mažiausi ą rodikl į per vis ą laikotarp į (žr. 1.4. pav.).
12 12 9.9 10.1 9.4 9.1 9.1 10 8.7 8.6 10 7.9 8.1 7.7 8 8
6 6 10.8 10.2 9.9 10 10.2 10.1 10.3 10.7 10.1 10 9 9.2 4 8.6 8.2 8.3 8.8 8.7 8.7 8.8 8 4
2 2
0 0 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Lazdij ų r. sav.
1.4.pav. Bendrasis gimstamumo rodiklis, 1000 gyventoj ų. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Lyginant Lazdij ų rajono gimstamumo rodiklius su apskrities ir šalies rodikliais, galima pasteb ėti, kad 2009 – 2013 m. laikotarpyje Lazdij ų rajono rodikliai ženkliai lenk ė Alytaus apskrities, ir nedaug atsiliko nuo bendr ų šalies rodikli ų (2013 m atitiko bendras šalies tendencijas), ta čiau 2014 m pastebimas ženklus gimstamumo sumaž ėjimas kuris iki pat 2018 m. buvo žemesnis nei Alytaus apskrities.
Per pastaruosius 10 met ų mirusi ųjų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sumaž ėjo 14,7 proc., bendras mirtingumo rodiklis, tenkantis vienam t ūkstan čiui gyventoj ų per 2009 – 2018 m. laikotarp į pakilo nuo 19,9 -
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 13
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
iki 20,9 ir buvo ženkliai aukštesnis nei Lietuvos vidurkis (14,1). Vadovaujantis statistikos departamento pateikiamais 2018 m. duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje mirtingumo rodiklis, tenkantis 1000 gyventoj ų buvo pats pras čiausias iš vis ų Alytaus apskrities savivaldybi ų, 1,5 karto prastesnis nei vidutinis šalyje ir nuo 2009 m. laikosi panašiame lygyje. Mirtingumo rodiklis rajone išaugo per pastar ąją dešimtmet į, daugiausiai d ėl besikei čian čios gyventoj ų amžiaus strukt ūros. Be to, mirtingumo lyg į savivaldyb ėje didina ir specifin ės priežastys, susijusios su nepakankama sveikatos prieži ūra ir saugumo užtikinimu. Higienos instituto sveikatos informacijos centro 2018 m. duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ės kaimiškosiose seni ūnijose didžiausias mirtingumas buvo d ėl kraujotakos sistemos lig ų (net 63,5 proc. nuo vis ų mirties atvej ų) ir piktybini ų navik ų (atitinkamai 17,8 proc.) bei išorin ės mirties priežastys (5,7 proc.). Pažym ėtina, kad Lazdij ų rajone mirtingumas d ėl kraujotakos sistemos lig ų stipriai lenkia Alytaus apskrities (net 1,36 karto) ir visos šalies (net 1,68 karto) vidurk į (žr. 1.5. pav.).
Infekcin ės ligos 1400 1200 1000 Išorin ės mirties 800 Piktybiniai priežastys 600 navikai 400 386.1 Lietuva 21.2 200 Alytaus apskr. 111.1 0 Lazdij ų r. sav. 100.5 79.3 1311.8 Virškinimo Kraujotakos sistemos ligos sistemos ligos
Kv ėpavimo sistemos ligos 1.5.pav. Mirtingumas pagal mirties priežastis apskrityse ir savivaldyb ėse 2018 m. Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras, autoriaus skai čiavimai.
Tarp išorin ės mirties priežas čių dažniausiai pasitaikan čios buvo savižudyb ės (Lazdij ų rajone j ų užfiksuota 1,3 karto daugiau už apskrities vidurk į ir 1,7 karto daugiau nei visos šalies vidurk į) atsitiktiniai paskendimai, šal čio poveikis.
1.3. Išvados
. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gyventoj ų skai čius maž ėja beveik dvigubai sparčiau nei vidutiniškai šalyje, gyventoj ų amžiaus strukt ūra kei čiasi – maž ėja vaik ų ir daug ėja vyresnio amžiaus asmen ų, rajonas pasižymi vienu aukš čiausiu demografin ės senatv ės koeficiento rodikliu šalyje (8 vietoje pagal dyd į tarp vis ų Lietuvos savivaldybi ų rodikli ų).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 14
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Svarbiausios gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo priežastys – emigracija (vidaus ir tarptautin ė) bei aukštas gyventoj ų mirtingumas. D ėl didel ės emigracijos, mažo gimstamumo ir didžiausio visoje apskrityje mirtingumo rodiklio, tenkan čio 1000 gyventoj ų (kuris net 1,5 karto didesnis nei vidutinis šalyje), Lazdij ų rajone neužtikrinama nat ūrali gyventoj ų kaita. Siekiant gerinti demografines tendencijas, yra svarbu gerinti gyvenimo s ąlygas ir tokiu b ūdu skatinti ekonomin į rajono aktyvum ą. . Dabartin ė gyventojų strukt ūra yra mažiau palanki ekonominei pl ėtrai, nei kit ų Alytaus apskrities rajon ų, kadangi Lazdij ų rajone yra santykinai mažesnis darbingo amžiaus žmoni ų ir jaunimo skai čius. . Greitai besikei čianti rajono gyventoj ų strukt ūra pagal amži ų reikalauja atidžiau įvertinti taikomas socialines priemones, galin čias didinti gimstamum ą ir mažinti mirtingumo rodiklius (socialin ė parama jaunoms šeimoms, sveikatos profilaktika, sveikatinimo programos, visuomen ės informuotumas ir prevencini ų priemoni ų taikymas).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 15
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2. URBANISTIN Ė STRUKT ŪRA
2.1. Urbanistinio karkaso strukt ūra
2.1.1. Teritorij ų planavimo dokumentai
Urbanistinio karkaso atramin ė strukt ūra yra suformuota šalies lygmenyje bei įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Alytaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane (patvirtintame LR Vyriausyb ės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 764 ). bei kituose žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose urbanistini karkasas yra detalizuojamas išlaikant vystymosi kryptis numatytas šalies teritorijos bendrajame plane. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (patvirtintame LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154) numatyta, kad urbanistin į karkas ą sudaro atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas – įvairaus lygmens urbanistiniai centrai, kitos gyvenamosios vietov ės, urbanistin ės integracijos ašys, kurios parodo tam tikroje teritorijoje esan čius ryšius ir jungtis tarp urbanistini ų centr ų.
2.1. pav. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano Urbanistinio karkaso br ėžinio
Vadovaujantis šalies bendrojo plano sprendiniais, urbanistin ę strukt ūrą Lazdij ų rajone sudaro: . Tre čio lygmens a kategorijos (esamas palaikomas) urbanistinis centras – Lazdijai. . Tre čio lygmens b kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami maž ų miest ų pagrindu) urbanistinis centras – Veisiejai. . Tre čio lygmens c kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami miesteli ų pagrindu) urbanistinis centras – Seirijai. . Urbanistin ės integracijos ašys: - Pirmo lygmens šalies 1B kategorijos jungtis Alytus-Marijampol ė;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 16
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
- Pirmo lygmens šalies 1C kategorijos jungtys - Alytus-Seirijai-Lazdijai-Lenkijos siena ir Lazdijai-Kalvarija. - Antro lygmens regionin ė jungtis Lazdijai-Veisiejai-Druskininkai; - Tre čio lygmens lokalin ės jungtys (su Lenkija, Baltarusija).
Alytaus apskrities teritorijos bendrajame plane išlaikomi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyti urbanistin ės strukt ūros sprendiniai bei papildomai įvedami žemesnio lygmens urbanistin ės strukt ūros elementai: . 3 lygmens – c kategorijos – naujai formuojamas ir pl ėtojamas miesteli ų pagrindu – Kap čiamiestis, Krosna, Šeštokai, Šventežeris.
2.2. pav. Ištrauka iš Alytaus apskrities bendrojo plano Urbanistinio karkaso br ėžinio
Alytaus apskrities teritorijos bendrajame plane išskirtos savivaldyb ės centr ų - Lazdij ų ir Var ėnos - pagrindin ės vystymo kryptys: . pagrindini ų rajon ų gamybini ų funkcij ų (žem ės ir mišk ų ūkio) palaikymas ir aptarnavimas, sukuriant atitinkam ą infrastrukt ūrą; . kaimišk ųjų savivaldybi ų steigimo inicijavimas ir stiprinimas kaip viena iš priemoni ų skatinant socialin ę ekonomin ę raid ą ir renovacij ą; . socialin ės, ekonomin ės ir technin ės infrastrukt ūros pl ėtra ir renovacija.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 17
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Lazdij ų rajono savivaldyb ės bendrajame plane (patvirtintame Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 5TS-648) numatyta Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų hierarchija (a-d). . A kategorija – Lazdij ų miestas. Į Lazdij ų miesto teritorij ą tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenam ąsias vietoves, bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas; . B kategorija – Veisiejai. Si ūloma šio miesto teritorij ą konsoliduoti su artimiausiomis kitomis gyvenamosiomis vietov ėmis; . C kategorija – Seirijai, Kap čiamiestis, Krosna, šeštokai, Šventežeris. Tai susiformav ę miesteliai ir kompaktiško užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas bei gerus ryšius su šiose teritorijoje esan čiomis gyvenamosiomis vietov ėmis; . Papildomi vietiniai centrai (viso-10) – d kategorijos – Rudamina, Verstaminai, Ku čiūnai, Aštrioji Kirsna, Būdvietis, Teizai, Meteliai, Avižieniai, Varn ėnai, Krikštonys. 2.3.pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyvenam ųjų vietovi ų hierarchija (pagal Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą).
Taip pat Lazdij ų rajono savivaldyb ės bendrajame plane buvo minimos E kategorijos vietov ės - tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulk ūs kaimai, kuriuose pl ėtojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, ypatingai turizmas. Kokybin ės ir kiekybin ės pl ėtros prioritetas teikiamas vietiniams B ir C kategorij ų centrams. D kategorijos centrams nustatomas palaikomasis režimas atsižvelgiant į gyventoj ų skai čiaus kitim ą ir savivaldyb ės galimybes juos remti. E kategorijos vietov ėms suteikiama ribota parama pagal savivaldyb ės galimybes (rekreacijai skirtos vietov ės, tarp j ų ir naujai besiformuojan čios, skirtos antram b ūstui ir laisvalaikio poilsiui).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 18
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Lazdiju rajonas pasižymi gausiais turistiniais ištekliais, tod ėl pabr ėžiama, kad svarbu kurti atskir ą kaimo turizmo vietovi ų sistem ą rekreacin ėse vietov ėse, kuri ą sudaryt ų: . turizmo baziniai centrai; . kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms; . poilsiaviet ės ir stovyklaviet ės miestu gyventojams; . tranzitiniai pakeli ų moteliai. A ir B centrams rengtini bendrieji planai. Pagrindiniai tikslai: nustatyti ir rezervuoti teritorijas gyvenamajai, pramon ės ir kitoms paskirtims, funkciškai ir teritoriškai apjungti užstatytas teritorijas. Si ūloma C ir D kategorijos miesteliams parengti detaliuosius planus rezervuojant teritorijas gyvenamajai, komercinei, viešajai paskir čiai, inžinerinei bei susisiekimo infrastrukt ūrai ir kitiems pl ėtros tikslams. Si ūloma parengti specialiuosius planus: . E kategorijos gyvenam ųjų vietovi ų zonos, turizmo, pramog ų, vasarvie čių, vaik ų vasaros poilsio stovykl ų tinklo; . žvyrkeli ų asfaltavimo; . vieš ųjų poilsiavie čių tinklo; . socialinio b ūsto pl ėtros; . turizmo infrastrukt ūros (viešbu čiai, kempingai, moteliai); . žem ėtvarkos projektus (esant poreikiui); . žem ės konsolidacijos projektus (I – II zon ų ūkiams su nekompaktiškomis žem ėvaldomis).
2.1.1. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklas
Lazdij ų rajone gyvenam ųjų vietovi ų skai čius 2011-2019 met ų periodu keit ėsi nežymiai: 2011 metais Lazdij ų rajon ą sudar ė 340 gyvenamosios vietov ės, o 2019 metais – 342 gyvenamosios vietov ės (pagal Lazdij ų r. sav. seni ūnij ų duomenis 2019-01-01) – skai čius padid ėjo 0,6 proc. Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą sudaro (2019-01-01 duomenimis): . 2 miestai – Lazdijai, Veisiejai; . 6 miesteliai – Rudamina, Šventežeris, Krosna, Kap čiamiestis, Šeštokai, Seirijai; . 334 kaimai.
Gyvenam ųjų vietovi ų sistemos tinklo struktūros poky čius nusako ir gyvenam ųjų vietovi ų be gyventoj ų skai čiaus did ėjimas ar maž ėjimas. Gyvenam ųjų vietovi ų be gyventoj ų skai čius Lazdij ų r. savivaldyb ėje iš esm ės 2011-2019 met ų laikotarpiu nekito. Gyvenam ųjų vietovi ų be gyventoj ų skai čiaus dalis 2011 metais sudar ė 10,88 proc. nuo vis ų gyvenam ųjų vietovi ų (37 iš 340), 2019 m. – 10,5 proc. (36 iš 342).
2.1. lentel ė. Gyvenam ųjų vietovi ų be gyventoj ų skai čiaus suvestin ė tiriamaisiais metais (2011-03-01 gyventoj ų surašymo ir 2019-01-01 seni ūnij ų duomenys). Eil. Nr. Pavadinimas 2011 m. 2019 m. 1. Gyvenam ųjų vietovi ų skai čius Lazdij ų rajone 340 342 2. Gyvenam ųjų vietovi ų be gyventoj ų Lazdij ų rajone skai čius 37 36 Duomen ų šaltinis: 2011-03-01 gyventoj ų surašymo ir 2019-01-01 seni ūnij ų duomenys
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 19
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Tiriant gyventoj ų skai čių gyvenamosiose vietov ėse, didžiojoje j ų dalyje, pastebimos neigiamos demografin ės tendencijos (pav. 2.5, 2.6) . Gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas Lazdij ų rajone sudaro prielaidas urbanizuot ų teritorij ų gyvybingumo maž ėjimui. Atitinkamai esama infrastrukt ūra naudojasi vis mažiau gyventoj ų, o jos išlaikymui kaštai vienam žmogui did ėja. Siekiant racionalaus valdymo ir tikslingo l ėšų naudojimo, b ūtina įsivardinti teritorij ų įsisavinimo prioritetus, optimizuoti esam ą socialin ę ir inžinerin ę infrastrukt ūrą.
Esamos b ūkl ės įvertinime apžvelgiama galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane išskirt ų urbanistini ų centr ų raida. Rajone esan čių aukš čiausio lygmens urbanistini ų centr ų – Lazdij ų m. ir Veisiej ų m. gyventoj ų skai čius maž ėjo atitinkamai - 6.71 proc. ir - 2.1 proc. 4-iuose iš 21-os gyvenamosios vietov ės gyventoj ų skai čius 2011-2019 met ų laikotarpiu augo nuo +3.51 proc. (8 gyventojais Krikštoni ų k.) iki +12.2 proc. (36 gyventojais Šventežerio mstl.). Vertinant bendras tendencijas, matomas gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas nuo -2.1 proc. (30 gyventoj ų Veisiej ų m.) iki -34.29 proc. (72 gyventojais Varn ėnų k.). Mažiausia gyventoj ų koncentracija pastebima pasienio zonoje ir pietin ėje rajono dalyje. Ta čiau čia svarbu atkreipti d ėmes į, kad 2015 metais patvirtintas savivaldyb ės gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų nustatymo planas , o 2016-2017 metais buvo vykdomi Lazdij ų r. seni ūnij ų rib ų keitimai, tod ėl kai kuri ų gyvenam ųjų vietovi ų pokytis negali b ūti priimamas tiesiogiai.
Gyvenam ųjų vietovi ų esamos b ūkl ės įvertinimas iliustruojamas 2.5. lentel ėje ir 2.4. - 2.7. paveiksluose.
2016-2017 met ų laikotarpiu buvo vykdyti Lazdij ų r. seni ūnij ų rib ų keitimai: . Panaikinta Šlavant ų seni ūnija (Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2017 m. lapkri čio 10 d. sprendimu Nr. 5TS-1077)
2.2. lentel ė. Gyvenam ųjų vietovi ų rib ų keitimas panaikinus Šlavantų seni ūnij ą. Iki 2018 sausio 1 d. Nuo 2018 sausio 1 d. Avižieni ų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seniūnija Buteli ūnų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seni ūnija Demeniški ų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seni ūnija Mikabali ų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seni ūnija Pali ūnų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seni ūnija Vabali ūnų k. Šlavant ų seni ūnija Seirij ų seni ūnija Naujasodžio k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Aleksiejišk ės k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Babr ų k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Bajorišk ės k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Gegut ės k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Kanauk ų k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Spart ų k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Šlavant ų k. Šlavant ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija Stank ūnų k. Lazdij ų seni ūnija Veisiej ų seni ūnija
. Panaikinta Šventežerio seni ūnija (Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2016 m. rugs ėjo 9 d. sprendimu Nr. 5TS-654).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 20
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.3. lentel ė. Gyvenam ųjų vietovi ų rib ų keitimas panaikinus Šventežerio seni ūnij ą. Iki 2017 sausio 1 d. Nuo 2017 sausio 1 d. Verstamin ų k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Gurcišk ės k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Kurdimakš čių k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Kamenkos k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Murg ų k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Lozarkos k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Pape čių k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija Pagiri ų k. Šventežerio seni ūnija Lazdij ų seni ūnija
. Panaikinta Teiz ų seni ūnija (Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2016 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 5TS-232).
2.4. lentel ė. Gyvenam ųjų vietovi ų rib ų keitimas panaikinus Teiz ų seni ūnij ą. Iki 2016 sausio 1 d. Nuo 2016 sausio 1 d. Babraunink ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Bakši ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Bar čių k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Girait ės k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Marinkos k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Padusio k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Petravi čių k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Prelomciški ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Randiškės k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Sabinavos k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Seimeniški ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Skovagali ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Staig ūnų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Teizinink ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Stebuli ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Teiz ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Vaideliot ų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Zebr ėnų k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Znicos k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija Žališk ės k. Teiz ų seni ūnija Šventežerio seni ūnija
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 21
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.5. lentel ė. Pagrindini ų miesteli ų ir kaim ų Lazdij ų rajono savivaldyb ėje vertinimas
Lazdij ų Alytaus sav. r. apskrities Gyv. Gyv. Gyv. bendrajam bendrajame Gyv. vietov ė vietov ė Gyvenamosios Gyv. skai či e plane plane Eil. skai čiaus 2011 m. 2019 m. vietov ės skai čius us pažym ėti pažym ėti Nr. pokytis, tur ėjusi tur ėjusi 2011 m. 2019 urbanistini a-b-c pavadinimas nijos centras % > > ū m. ai A-B-C-D kategorijos 250 gyv. 250 gyv. kategorijos urbanistiniai Seni centrai centrai 1. Būdvie čio seni ūnija Aštriosios Kirsnos 1.1 - 60 64 +6.67 + (D) - - - k. 1.2 Būdvie čio k. + 171 153 -10.53 + (D) - - - 2. Kap čiamies čio seni ūnija Kap čiamies čio 2.1 + 589 543 -7.81 + (C) + (c) + + mstl. 3. Krosnos seni ūnija 3.1 Krosnos mstl. + 330 318 -3.64 + (C) + (c) + + 4. Ku čiūnų seni ūnija 4.1 Ku čiūnų k. + 273 239 -12.45 + (D) - + - 4.2 Miškini ų k. - 286 271 -5.24 - - + + 5. Lazdij ų miesto seni ūnija 5.1 Lazdij ų m. + 4531 4227 -6.71 + (A) + (a) + + 6. Lazdij ų seni ūnija 6.1 Lazdij ų k. - 468 398 -14,96 - - + + 6.2 Rudaminos mstl. - 256 200 -21.88 + (D) - + - 6.3 Verstamin ų k. - 251 174 -30.68 + (D) - + - 7. Norag ėli ų seni ūnija 7.1 Norag ėli ų k. + 108 107 -0.93 - - - - 7.2 Krikštoni ų k. - 228 236 +3.51 + (D) - - - 8. Seirij ų seni ūnija 8.1 Seirij ų mstl. + 788 733 -6.98 + (C) + (c) + + 8.2 Meteli ų k. - 195 177 -9.23 + (D) - - - 245 8.3 Avižieni ų k. - (Šlavant ų 218 -11.02 + (D) - - - sen.) 9. Šeštok ų seni ūnija 9.1 Šeštok ų mstl. + 686 574 -16.33 + (C) + (c) + + 10. Šventežerio seni ūnija 10.1 Šventežerio mstl. + 295 331 +12.20 + (C) + (c) + + 288 10.2 Teiz ų k. - (Teiz ų 322 +11.81 + (D) - + + sen.) 11. Veisiej ų seni ūnija 11.1 Veisiej ų m. + 1430 1400 -2.1 + (B) + (b) + + 11.2 Varn ėnų k. - 210 138 -34.29 + (D) - - - 11.3 Kailini ų k. + 446 378 -15.25 - - + +
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 22
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.4. pav. Gyvenamosios vietov ės pagal gyventoj ų skai čių 2019 m. (Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija, seni ūnijos)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 23
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.5. pav. Gyvenamosios vietov ės pagal gyventoj ų skai čiaus pokyt į 2011-2019 m. (Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldybės administracija, seni ūnijos)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 24
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.6. pav. Gyvenamosios vietov ės pagal gyventoj ų skai čiaus pokyt į (%) 2011-2019 m (Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija, seni ūnijos)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 25
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.7. pav. Atramini ų gyvenam ųjų vietovi ų įvertinimas gyventoj ų poky čio atžvilgiu (Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija, seni ūnijos)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 26
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.2. Urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtros poreikis ir galimyb ės
Įsigaliojus Teritorij ų planavimo įstatymo 2014-01-01 redakcijai, susidar ė palankesn ės s ąlygos spartesnei urbanistinei pl ėtrai . Atsirado galimyb ės žem ės naudojimo paskirt į pakeisti ne tik rengiant teritorij ų planavimo dokumentus bet ir žem ės valdos projektais, administracijos direktoriaus sprendimu (pagal savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą). Teritorij ų planavim ą reglamentuojan čių teis ės akt ų poky čiai įtakojo ir Lazdij ų rajono urbanizacijos proces ą. Per paskutini ų penki ų met ų laikotarp į t.y. nuo 2014 m. iki 2019 m. vidurio, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo įvykdyti 189 žem ės paskirties keitimo administracijos direktoriaus įsakymu atvejai. Per t ą pat į laikotarp į buvo parengti ir patvirtinti 481 žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projektai , kuriais suformuoti 753 žem ės sklypai nustatant pagrindin ę tikslin ę žem ės paskirt į, naudojimo b ūdą ir pob ūdį. Taip pat įregistruoti 187 teritorij ų planavimo dokumentai, kuriais žem ės paskirtis pakeista 7 žem ės sklypams. Apibendrinant, galima teigti, kad per paskutini ų penki ų met ų laikotarp į Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje buvo sudarytos s ąlygos urbanizuoti daugiau nei 760 sklyp ų. Per 2012 – 2018 m. laikotarp į išduoti 372 statyb ą leidžiantys dokumentai, apimantys naujo statinio statybos, kapitalinio remonto, rekonstravimo ir paprastojo remonto darbus. Norint nustatyti faktin į urbanizacijos proces ą ir poreik į, buvo įvertinti teritorij ų planavimo dokument ų, žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projekt ų, administracijos direktoriaus įsakym ų ir išduot ų statybos leidim ų kiekiai bei j ų sklaida (2.8 pav. Urbanizuojam ų teritorij ų įgyvendintos pl ėtros sklaida). Iš turim ų duomen ų matyti, kad aktyviausiai urbanizacijos procesai vyko Lazdij ų ir Veisiej ų priemies čiuose t.y. Lazdij ų, ir Veisiej ų seni ūnijose. Šiose teritorijose buvo parengta daugiausiai teritorij ų planavimo dokument ų, žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projekt ų bei išduota daugiausiai administracijos direktoriaus įsakym ų, kei čian čių žem ės sklyp ų paskirt į. Miest ų teritorijose per tiriam ą laikotarp į buvo daugiausiai išduota statybos leidim ų, ir atlikta daugiausiai žem ės paskirties keitim ų administracijos direktoriaus įsakymais. Išskirtinai aktyviai žem ės paskirties keitimai administracijos direktoriaus įsakymais vyko Kap čiamies čio miestelyje (Kap čiamies čio sen.). Teritorij ų planavimo procesai nebuvo labai aktyv ūs likusioje rajono teritorijoje.
Per tiriam ąjį laikotarp į vangiai urbanizacijos procesai vyko Šventežerio miestelyje ir visoje Šventežerio seni ūnijoje, Krosnos miestelyje (Krosnos sen.), Šeštok ų miestelyje (Šeštok ų sen.).
Tarp labiausiai vystyt ų gyvenvie čių, esan čių ne Lazdij ų priemies čiuose, išskirtinas Kap čiamies čio miestelis (Kap čiamies čio sen.), Veisiej ų miestas (Veisiej ų sen.) ir Seirij ų miestelis (Seirij ų sen).
Pagal išduot ų statybos leidim ų lokacij ą, matyti, kad aktyviai buvo urbanizuojamos teritorijos šalia krašto keli ų 134 Leipalingis – Kalvarija, 180 Druskininkai – Seirijai, 181 Seirijai – Igliauka, 131 Alytus – Kalvarija ir 182 Marijampol ė – Krosna.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 27
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
\
2.8. pav. Urbanizuojam ų teritorij ų įgyvendintos pl ėtros sklaida (Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija, Valstybin ė teritorij ų planavimo ir statybos inspekcija prie AM)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 28
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2.3. Išvados
Gyventoj ų skai čiaus pasiskirstymas gyvenamosiose vietov ėse bei demografin ės tendencijos yra vienas pagrindini ų urbanistin ės strukt ūros formantų. Deja bendros neigiamos Lazdij ų rajono demografin ės tendencijos lemia: . Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo charakterio kitim ą – Lazdijų rajone maž ėjant gyventoj ų skai čiui gyvenamosiose vietov ėse, gyvenvie čių tinklas silpsta, palaipsniui ret ėja. . Neracionaliai naudojam ą infrastrukt ūrą – maž ėjant gyventoj ų skai čiui gyvenviet ėse, susidaro situacija, kai turima tiek socialin ė, švietimo, inžinerin ė infrastrukt ūra aptarnauja mažesnį skai čių žmoni ų ir jos išlaikymo kaštai vienam gyventojui did ėja. Siekiant racionalaus valdymo ir tikslingo lėšų naudojimo, būtina įsivardinti teritorij ų įsisavinimo prioritetus, optimizuoti esam ą infrastrukt ūrą.
Esamos b ūkl ės įvertinime apžvelgta galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane išskirt ų atramini ų gyvenam ųjų vietovi ų, kit ų didesni ų gyvenam ųjų vietovi ų raida: mažiau nei penktadalis (4 iš 21) tiriam ų atramini ų rajono gyvenvie čių turi teigiamas (dažnu atveju labai nežymias) demografines tendencijas. Ta čiau turime atkreipti d ėmes į, kad 2015 m., 2016-2017 metais buvo vykdomi Lazdijų r. gyvenam ųjų vietovi ų, seni ūnij ų rib ų keitimai, tod ėl kai kuri ų gyvenam ųjų vietovi ų pokytis negali b ūti priimamas tiesiogiai.
Vertinant gyventoj ų augimo rodikli ų pasiskirstym ą rajono teritorijoje bei lokacij ą žem ės sklyp ų, kuriems buvo parengti teritorij ų planavimo dokumentai, žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projektai, sudarantys sąlygas statybai, suponuoja vykstan čią urbanizaciją Lazdij ų ir Veisiej ų priemies čiuose t.y. Lazdij ų, ir Veisiej ų seni ūnijose. Per tiriam ąjį laikotarp į vangiai urbanizacijos procesai vyko Šventežerio miestelyje ir visoje Šventežerio seni ūnijoje, Krosnos miestelyje (Krosnos sen.), Šeštok ų miestelyje (Šeštokų sen.).Tarp labiausiai vystytų gyvenvie čių, esan čių ne miest ų priemies čiuose, išskirtinas Kap čiamies čio miestelis (Kap čiamies čio sen.) ir Seirij ų miestelis (Seirij ų sen).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 29
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
3. ŽEM ĖS NAUDOJIMAS
3.1. Žem ės fondas pagal naudmenas
Lietuvos Respublikos žem ės fondas – visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybin ė ir savivaldybi ų žem ė. Informacij ą apie žem ės fond ą administruoja Nacionalin ė žem ės tarnyba prie Žem ės ūkio ministerijos. Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM žem ės fondo duomenys pagal žem ės naudmenas dėl apskaitos metodikos poky čių 2014 m., išskiriami į dvi laiko imtis, kurios tarpusavyje negali b ūti lyginamos: . nuo 2008 m. iki 2014 m.; . nuo 2015 m. iki 2019 m.
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje 2008-2014 met ų laikotarpyje duomenys pagal žem ės naudmenas rodo, kad neženkliai did ėjo mišk ų naudmen ų plotai ir maž ėjo kitos žem ės naudmen ų plotai. 2015-2019 met ų laikotarpyje vertinant žem ės naudmen ų pasiskirstym ą, matomos kiek kitokiose tendencijos vienoje iš pozicij ų – ženkliai did ėjo kitos žem ės naudmen ų plotai (+55.05 proc.). Šioje grup ėje didžiausia kaita įvyko medži ų ir kr ūmų želdini ų kategorijoje (2015 m. – 3863,23 ha, 2019 m. – 6108,04 ha). Neženkliai keit ėsi šios žem ės naudmenos - did ėjo keli ų, vandens telkini ų naudmen ų plotai, o maž ėjo žemės ūkio, mišk ų, užstatyt ų teritorij ų naudmen ų plotai. Lazdij ų rajone daug ėja (pastaraisiais metais ypa č) žmogaus veikloje nenaudojam ų žemi ų. Tai gali paantrinti traukimosi požymius, identifikuotus kituose esamos b ūkl ės analiz ės skyriuose. Deja, n ėra galimyb ės įvertinti kur yra kitos žem ės naudmenos plot ų teritorinis pasiskirstymas – ar sudaromos s ąlygos ekosistemai atsigauti ir pl ėtotis, ar lieka potencialiai neišnaudota žem ė.
3.1 lentel ė. Žem ės naudmen ų plotai ir j ų pokytis Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje Eil. Žem ės naudmena Plotas, ha Plotas, ha Pokytis, Plotas, ha Plotas, ha Pokytis, Nr. 2008 m. 2014 m. % 2015 m. 2019 m. %
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija (t.t. Lazdij ų miestas 1. Žem ės ūkio 59163.49 59163.49 0 60829.45 58971.19 -3.05 2. Miškai 45674.70 45678.54 +0.008 47361.62 45820.28 -3.25 3. Keliai 3344.27 3344.27 0 2244.93 2273.89 +1.29 4. Užstatyta teritorija 2774.94 2774.94 0 3534.91 3496.18 -1.1 Žem ė užimta vandens 5. 10738.51 10738.51 0 10568.50 10641.75 +0.69 telkini ų 6. Kita žem ė 9242.79 9238.95 -0.04 6066.49 9406.07 +55.05 Viso: 130938.70 130938.70 0 130605.90 130609.36 +0.003 Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM, 2008 m.,2014 m., 2015 m., 2019 m Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaitos.
Žemės naudmen ų s ąvokos: . Žem ės ūkio naudmenos – plotai, kuriuos sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir nat ūralios ganyklos. . Miškas (miško žem ė) – ne mažesni kaip 0,1 hektaro apaug ę mišku žem ės plotai – medynai, taip pat neapaug ę mišku žem ės plotai, nurodyti Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 30
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Keliai – žem ės plotai, užimti inžinerini ų statini ų, skirt ų transporto priemoni ų ir p ėsčiųjų eismui. Kelio užimt ą plot ą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraš čiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobus ų sustojimo aikštel ės, p ėsčiųjų ir dvira čių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai – tiltai, viadukai, automobili ų sustojimo ir stov ėjimo vietos, vandens pralaidos, nub ėgimo latakai, eismo reguliavimo priemon ės ir kt. Miestuose ir kaimo vietov ėse gatv ės priskiriamos prie keli ų. Kaimo vietov ėse prie keli ų taip pat priskiriami žem ės plotai, nuolat naudojami mechanin ėms ir kinkomojo transporto priemon ėms, žem ės ūkio technikai privažiuoti prie sodyb ų, statini ų, žem ės sklyp ų, mišk ų, vandens telkini ų ar gyvuliams ginti, nors juose ne įrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta sm ėliu ar žvyru (lauko keliai). Miškuose prie keli ų priskiriami ir prie atskir ų sklyp ų, kit ų objekt ų privažiuoti ar medienai išvežti skirti 5 metr ų ir platesni keliai. Geležinkelio užimtas žem ės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (b ėgiai), grioviai, traukini ų eismo reguliavimo priemon ės, kiti geležinkelio įrenginiai ir j ų apsaugin ė zona, priskiriamas prie kelio. Geležinkelio juostoje esanti kita žem ė priskiriama pagal faktiškai esamas žem ės naudmenas. Geležinkelio sto čių teritorijose esanti žem ė priskiriama prie užstatytos teritorijos arba, atsižvelgiant į esam ą situacij ą, priskiriama pagal faktiškai esamas naudmenas. . Užstatyta teritorija – statiniais, išskyrus kelius, užstatyta ir kita tiesioginiam statini ų eksploatavimui naudojama (kiem ų, aikšteli ų, priklausom ųjų želdyn ų ir pan.) žem ė; aikšt ės, stadionai, aerodromai; veikian čios ir uždarytos kapin ės bei joms įrengti ar išpl ėsti perduoti žem ės plotai, nam ų vald ų žem ės sklypai ir ši ų žem ės plot ų dalys bei gamybin ės teritorijos. . Vandenys – paviršinio vandens telkiniai (žem ės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekan čio ar stovin čio vandens) bei tarpiniai vandenys (Kurši ų marios). Prie paviršinio vandens telkini ų priskiriami ežerai, up ės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, didesn ės kaip 0,04 ha k ūdros. Apskai čiuojant vandens telkinio plot ą, kanalo plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrant ės juostos plot į. Ežer ų, upi ų, tvenkini ų kranto linija atitinka daugiamet į vidutin į vandens horizonto lyg į. Kastin ės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu. . Kita žem ė – plotai, kuriuos sudaro medži ų ir kr ūmų želdiniai, pelk ės, pažeista ir nenaudojama žem ė.
Nagrin ėjant 2019 met ų Lazdij ų rajono teritorijos žem ės naudmen ų ploto pasiskirstym ą šalies kontekste (žem ės fondo pasiskirstym ą valstyb ėje pagal žem ės naudmen ų plot ą procentais), Lazdij ų rajone yra 7 proc. mažiau žem ės ūkio naudmen ų, 2.01 proc. daugiau miškų naudmen ų, 0.12 proc. daugiau keli ų naudmen ų, 0.98 proc. mažiau užstatyt ų teritorij ų naudmen ų, 4.08 proc. daugiau vandens telkini ų užimtos žem ės naudmen ų, 1.77 proc. daugiau kitos žem ės naudmen ų nei vidutiniškai Lietuvoje.
3.2. lentel ė. Šiauli ų rajono savivaldyb ės teritorijos žem ės naudmen ų plotai ir j ų pokytis Lietuvos Respublikos kontekste Teritorija (plotas, ha) Eil Žem ės naudmena Lietuvos Respublika Lazdij ų r. Nr. Plotas, ha Dalis, % Plotas, ha Dalis, % 1. Žem ės ūkio naudmenos 3404778.05 52.15 58971.19 45.15 2. Miškai 2158949.68 33.07 45820.28 35.08 3. Keliai 105395.11 1.62 2273.89 1.74 4. Užstatyta teritorija 239102.45 3.66 3496.18 2.68 5. Žem ė užimta vandens telkini ų 265868.26 4.07 10641.75 8.15 6. Kita žem ė 354554.75 5.43 9406.07 7.2 Viso: 6528648.3 100 130609.36 100 Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM 2019 m. Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaitos
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 31
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
35.08 Žem ės ūkio naudmenos
Miškai
Keliai
1.74 45.15 Užstatyta teritorija 2.67
Žem ė užimta vandens 8.15 telkini ų Kita žem ė 7.2
3.1 pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos žem ės naudmen ų procentinis pasiskirstymas. (Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM, V Į Valstyb ės žem ės fondas Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaita 2019 m. sausio 1 d.)
3.2. Lazdij ų rajono savivaldyb ės žem ės sklyp ų strukt ūra pagal paskirt į
Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2019 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota 45357 sklyp ų, užiman čių 106199.37 ha plot ą – 81,3 proc. viso rajono ploto (rajono plotas - 130609.36 ha). 42096 sklyp ų (87863.1966 ha) yra priva čioje nuosavyb ėje. Laisvos žem ės fondo žem ė – 4686.97 ha. Neprivatizuojama Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Žem ės ūkio ministerijos patik ėjimo teise valdoma valstybin ė žem ė – 24409.95 ha.
3.3. lentel ė. Žem ės sklypai pagal naudojimo paskirt į Sklyp ų Plotas, ha Sklyp ų Plotas, ha Sklyp ų Ploto Eil. Žem ės naudmena skai čius, 2015 m. skai čius, 2019 m. skai čiaus pokytis, Nr. 2015 m. 2019 m. pokytis, % % Žem ės ūkio paskirties 1. 27104 68555.8127 30152 70698.5725 +11.25 +3.1 žem ė Sodinink ų bendrij ų ir j ų 2. 384 32.3616 392 32.8540 +2.08 +1.5 nari ų žem ė Mišk ų ūkio paskirties 3. 7290 29378.6124 7915 31471.6802 +8.57 +7.1 žem ė Vandens ūkio paskirties 4. 11 115.4882 15 133.4083 +36.36 +15.5 žem ė Konservacin ės paskirties 5. 23 62.6662 40 71.0754 +73.9 +13.4 žem ė 6. Kitos paskirties žem ė 6652 3291.0950 7235 3814.6359 +8.76 +15.9 6.1. iš jos nam ų valda 5970 1626.4654 6397 1759.1452 +7.15 +8.15 Viso rajono teritorijoje 41464 101435.0361 45357 106199.3723 +9.4 +4.7 Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM 2015 m.,2019 m. Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaitos .
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 32
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Sąvokos: . Žem ės ūkio paskirties žem ė – žem ė naudojama arba tinkama naudoti žem ės ūkio produkt ų gamybai, įskaitant žem ės naudotojui priklausan čiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, taip pat žem ės sklype esan čius miško plotus ir vandens telkinius. . Mišk ų ūkio paskirties žem ė – žem ė, kuri ą užima mišku apaug ęs plotas (medynai), taip pat kirtaviet ės, žuv ę medynai, miško aikšt ės, medelynai, miško keliai, kvartal ų, technologin ės ir priešgaisrin ės linijos, medienos sand ėliai, poilsio ir žv ėri ų pašar ų aikštel ės, miškui įveisti skirta žem ė, miško valdose įsiterpusios žem ės ūkio ir kitos naudmenos. . Vandens ūkio paskirties žem ė* – žem ė, kuriai priskiriami Kurši ų mari ų, upi ų, ežer ų, tvenkini ų, taip pat prieplauk ų, eling ų, kit ų vandens ūkio objekt ų, pakran čių ir sal ų užimti plotai. . Konservacin ės paskirties žem ė – saugom ų teritorij ų žem ė, kuriai priskiriami rezervatai, rezervatin ės apyrub ės ir kult ūros paveldo objektais užimti žem ės sklypai. . Kitos paskirties žem ė – žem ė, pagal teritorij ų planavimo dokumentus skirta gyvenamosioms, visuomenin ės paskirties, bendro naudojimo, pramon ės ir sand ėliavimo, komercini ų objekt ų, inžinerin ės infrastrukt ūros teritorijomis bei naudojama nauding ųjų iškasen ų, atliek ų saugojimo, krašto apsaugos ir kitiems tikslams. . Laisvos valstybin ės žem ės fondas – neperduota naudotis ir neišnuomota valstybin ė žem ė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojan čius pilie čių nuosavyb ės teisi ų į išlikus į nekilnojam ąjį turt ą atk ūrim ą, negr ąžintina nat ūra.
Lazdij ų rajone per paskutinius ketverius metus did ėjo tiek sklyp ų skai čius, tiek sklyp ų plotas – atitinkamai skai čius 9.4 proc., plotas – 4.7 proc. Valstyb ės interes ų atžvilgiu, sklyp ų užimamo ploto did ėjimo tendencija vertinama palankiai - kuo daugiau nuosavyb ės teise valdom ų sklyp ų, tuo surenkama daugiau mokes čių, yra kam priskirti atsakomyb ę už teritorij ų neprieži ūrą. Visose žem ės paskir čių kategorijose did ėjo tiek sklyp ų skai čius, tiek jų užimamas plotas. Ženklesniu poky čiu išsiskyr ė vandens ūkio paskirties kategorija (plotas did ėjo 15.5 proc.) ir kitos paskirties žem ės kategorija (plotas did ėjo 15.9 proc.). Duomenys apie sodinink ų bendrij ų žem ę paskutini ųjų trij ų met ų laikotarpyje sudaro prielaidą, kad masin ė sod ų konversija į gyvenam ąsias teritorijas nevyksta.
6397 Žem ės ūkio paskirties žem ė
Sodinink ų bendrij ų ir j ų nari ų žem ė
7235 Mišk ų ūkio paskirties žem ė
40 Vandens ūkio paskirties žem ė 15 30152 7915 Konservacin ės paskirties žem ė
Kitos paskirties žem ė
392 iš jos nam ų valda
3.2 pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos žem ės sklyp ų procentinis pasiskirstymas (pagal sklyp ų skai čių). (Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM, V Į Valstyb ės žem ės fondas Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaita 2019 m. sausio 1 d.)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 33
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
3814.64 133.4 71 1759.15
Žem ės ūkio paskirties žem ė
Sodinink ų bendrij ų ir j ų nari ų žem ė
Mišk ų ūkio paskirties žem ė 31471.68 Vandens ūkio paskirties žem ė
Konservacin ės paskirties žem ė 70698.6 Kitos paskirties žem ė 32.85 iš jos nam ų valda
3.3 pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos žem ės sklyp ų procentinis pasiskirstymas (pagal sklyp ų plot ą). (Duomen ų šaltinis: Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Ž ŪM, V Į Valstyb ės žem ės fondas Lietuvos Respublikos žem ės fondo ataskaita 2019 m. sausio 1 d.)
3.3. Išvados
. Esamos b ūkl ės įvertinime, žem ės naudojimo aspektu, atsispindi bendros visose srityse vykusios tendencijos, kad po 2008 met ų krizinio laikotarpio, kur į laik ą poky čių nevyko ir tik pastaraisiais metais matomas pokytis atskirose žem ės naudojimo kategorijose. . 2015-2019 met ų laikotarpyje matoma ši tendencija - did ėja kitos žem ės naudmenos (plotai, kuriuos sudaro medži ų ir kr ūmų želdiniai, pelk ės, pažeista ir nenaudojama žem ė) – vyksta teritorij ų regresija. Deja, n ėra galimyb ės įvertinti kur yra kitos žem ės naudmenos plot ų teritorinis pasiskirstymas – ar sudaromos s ąlygos ekosistemai atsigauti ir pl ėtotis, ar lieka potencialiai neišnaudota žem ė. . Žem ės sklyp ų pagal naudojimo paskirt į duomenys rodo, kad per paskutiniuosius ketverius metus Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje padaug ėjo vandens ūkio paskirties sklyp ų ir kitos paskirties sklyp ų. . Nors ir neženkliai, ta čiau did ėjantys sodinink ų bendrij ų žem ės rodikliai sudaro prielaidas, kad masin ė sod ų konversija į gyvenam ąsias teritorijas nevyksta.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 34
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
4. NEKILNOJAMASIS KULT ŪROS PAVELDAS
Esamos b ūkl ės dalyje išanalizuota, kaip laikotarpyje nuo Lazdijų rajono Bendrojo plano patvirtinimo iki 2019-12 buvo realizuojama pagrindin ė Bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo dalies sprendini ų nuostata – išsaugoti kult ūros paveld ą, kaip neatskiriam ą ir integruot ą kraštovaizdžio element ą ir perduoti j į ateities kartoms. Tai yra, kaip buvo saugomi ir tvarkomi rajono kult ūros paveldo objektai – vietov ės, archeologin ės vietos, statini ų kompleksai, pavieniai statiniai, laidojimo vietos, memorialiniai statiniai, įvyki ų vietos, reprezentuojantys istorin ę rajono aplink ą, atspindintys istorijos etapus, formuojantys rajono įvaizd į, padedantys išsaugoti ir išryškinti rajono savitum ą. 2009 m. savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo dalyje buvo detalizuotos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kult ūros paveldo teritorij ų saugojimo ir naudojimo sistema bei gair ės. Dalies „Kult ūros paveldo teritorij ų naudojimas ir apsauga“ tikslas – užtikrinti kult ūros paveldo teritorij ų tvarkym ą bendroje teritorijos raidoje, integruojant jas į kult ūrinio kraštovaizdžio teritorin ę apsaug ą. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos užtikrinimui numatytas objekt ų tinkamas panaudojimas, kuris garantuot ų nekilnojamojo kult ūros paveldo išlikim ą. Bendrajame plane buvo atsižvelgta į tuomet esam ą įstatymin ę baz ę, atliktus mokslo tyrimo darbus, specialiuosius planus, reali ą pad ėtį, ir tuometines rajono vystymosi tendencijas. Bendrojo plano kult ūros paveldo dalis nustat ė teritorijos nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinan čias kult ūros paveldo objekt ų išsaugojim ą, vadovaujantis Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kult ūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritet ų. Sprendiniai atitiko Lietuvos teritorijos bendr ąjį plan ą, kuris įtvirtino princip ą, kad kult ūros paveldo išsaugojim ą b ūtina vertinti kaip svarb ų veiksn į, įtakojant į vietov ės ekonomin ę pl ėtr ą (1 str. 3 sk, Žin., 2002, Nr. 110-4852). Nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojimas traktuotas, kaip neatsiejama integrali Lazdij ų rajono teritorijos pl ėtros dalis. Pagrindin ė strategin ė kryptis – plano sprendiniai atitiko integralios kult ūros paveldo apsaugos samprat ą – tur ėjo b ūti siekiama kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimo, skatinant jo naudojim ą visuomen ės reikm ėms. Sprendiniai buvo siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitiko aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621): Didelis d ėmesys buvo skiriamas kult ūros paveldo vertybi ų apskaitos dokumentams: buvo tikslinami duomenys – teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos, vertingosios savyb ės. Prioritetas buvo teikiamas dominuojantiems ir reikšmingiausiems kult ūros paveldo objektams. Teritorij ų planavimui svarb ūs Lazdij ų rajono kult ūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Piet ų Lietuvos regiono, bet ir nacionaliniu mastu. Reikšmingiausi yra į Lietuvos Respublikos registr ą įrašyti teritoriniai paveldo objektai, pasižymintys menine ar/ir kraštovaizdine verte. Tai archeologinis paveldas – piliakalniai, urbanistin ė vietov ė, statini ų kompleksai, statiniai, paminklai žymiems žmon ėms, įvykiams atminti, laidojimo, įvyki ų vietos, atspindin čios valstyb ės kult ūros ir istorijos raid ą. Lazdij ų rajono savivaldyb ė pasižymi reikšmingu moksliniams tyrin ėjimams svarbiu archeologijos bei dvar ų sodyb ų paveldu.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 35
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Lazdij ų rajone išlik ę keletas reikšmingi dvar ų sodyb ų kompleksai – Aštriosios Kirsnos, Rudaminos dvar ų sodybos, dvar ų sodyb ų – lik ę tik atskiri blogos b ūkl ės statiniai, park ų fragmentai. Rajone reikšmingas urbanistinis paveldas – į Kult ūros vertybi ų registr ą įtraukta viena vaizdingiausia Lietuvoje urbanistin ė vietov ė – Veisiej ų miestelio istorin ė dalis. Rajonas pasižymi memorialini ų objekt ų gausa. Veikian čiame savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane nustatyti kult ūros paveldo objekt ų sankaupos – arealai: Veisiej ų-Vainežerio, Palazdij ų-Stankūnų, Aštriosios Kirsnos-Rudaminos, Verstamin ų, Kap čiamies čio. Pro juos praeina automobili ų, dvira čių bei vandens turizmo maršrutai. Šie arealai yra susiformav ę vertingame gamtiniame kraštovaizdyje, vaizdinguose upi ų ir ežer ų priesl ėniuose ir istorin ėse rajono gyvenviet ėse.
4.1. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos
4.1.1. Nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkyba ir panaudojimas
Lazdij ų rajono 2009 m. Bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir naudojimo sprendiniai buvo įgyvendinami, remiantis svarbiausiomis ir pagrindin ėmis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis: . išsaugoti ir atgaivinti paveld ėtą etnini ų region ų savitum ą atspindint į kult ūros ir istorin į paveld ą; . stiprinti valstyb ės institucij ų ir visuomen ės atsakomyb ę už kult ūros paveldo išsaugojim ą. Kult ūros paveldo objektai kartu su gamtos paminklais yra kult ūrinio – pažintinio turizmo ištekliai. Lazdij ų rajono teritorijos kult ūros paveldo apsauga realizuojama, pritaikant j į viešajam pažinimui ir naudojimui, visuomenės švietimui ir kult ūriniam – pažintiniam turizmui pl ėtoti. Kult ūros paveldo objekt ų tvarkymas ir naudojimas Lazdij ų rajono objektams pateikiamas lentel ėje. Priemon ės nustatytos pagal objekt ų tipus, remiantis LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo objekt ų registro duomenimis ir kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.
4.1. Lentel ė. Kult ūros paveldo objekt ų tvarkyba ir naudojimas
Kult ūros paveldo Eil. teritorin ės r ūšys ir Tvarkybos kryptys ir naudojimo prioritetai Nr. eksponuotini objektai 2007 ir 2014 m. Vertinimo tarybos aktu Veisiej ų miesto istorinei daliai patikslinti duomenys - nustatytos vertingosios savyb ės, patikslintos vertingos teritorijos ribos. Nustatytas regioninis reikšmingumo lygis. Urbanistin ės vietov ės Saugoma plano strukt ūra gatvi ų tinklas, XVIII a. antrosios pus ės – XX a. pradžios aikšt ės planas, užstatymo fragmentai. 1. Veisiej ų miesto istorin ė Vietov ė pritaikoma viešajam pažinimui ir naudojimui (kult ūriniam – pažintiniam dalis turizmui) bei moksliniams tyrimams, išsaugojant ir vystant visas miestui būdingas funkcijas. Veisiej ų miesto istorin ė dalis patenka į Veisiej ų regioninio parko teritorij ą ir saugoma, kaip urbanistinis draustinis. Vadovaujantis saugom ų teritorij ų
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 36
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
įstatymu, ji saugoma ir tvarkoma pagal Veisiej ų regioninio parko reglamento, planavimo schemos, tvarkymo plano nuostatas. Nekilnojamojo kult ūros paveldo Tvarkymo planas vietovei neparengtas. Pasikeitus įstatyminei bazei speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas neb ūtinas. jis taikomas tik labai dideliems kompleksams. Rengiami tvarkybos darb ų projektai, sudaromos tinkamos s ąlygos eksponuoti Archeologijos objektai objektus ir juos lankyti. Įrengtos nuorodos, informaciniai stendai, laiptai, regeneruojama žol ės danga. Ypa č reikšmingi Pritaikymas kult ūriniam – pažintiniam turizmui, renginiams, propaguojantiems eksponavimui ir turizmui valstyb ės istorij ą, etnokult ūrą moksliniams tyrin ėjimams. 2. yra prie turizmo tras ų Buvo tikslinami objekt ų duomenys – nustatomos tikslios teritorij ų ir apsaugos esantys piliakalniai, zon ų ribos. Dalies piliakalni ų duomenys dar n ėra patikslinti. Piliakalniai buvo piliakalni ų su tvarkomi – gyvenviet ėmis, papiliais Sutvarkyti labiausiai lankomi Rudaminos, Paveisinink ų, Prelom čišk ės kompleksai ir kt. piliakalniai ir j ų aplinka, taip pat, kiti piliakalniai, Vainežerio (Okopkos) įtvirtinimai ir kt. Objektai, patenkantys į Veisiej ų regioninio parko teritorij ą, tvarkomi pagal Veisiej ų regioninio parko reglamento, planavimo schemos, tvarkymo plano nuostatas. Pasikeitus įstatyminei bazei, numatytas speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas neb ūtinas, jis taikomas tik labai dideliems kompleksams. Buvo tikslinami objekt ų duomenys Statini ų kompleksai, – nustatomos tikslios teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos. statiniai Ši ų objekt ų apsaugos tikslas – viešasis pažinimas ir naudojimas, 3. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba jau naudojama švietimo funkcijoms, Dvar ų renginiams, susijusiems su meno, valstyb ės istorijos, etnokult ūros sodyb ų kompleksai propagavimu, turizmui. Restauravimo darbai vyksta Rudaminos dvaro sodyboje. Veisiej ų dvaro sodybos parkas naudojamas sporto veiklai, Justinavo dvaro parke įrengtas pažintinis takas. Dalies dvar ų sodyb ų liekanos teb ėra nepritaikytos naudojimui ir pažinimui. Sakralini ų objekt ų apsaugos prioritetas – viešoji pagarba, tod ėl ši ų objekt ų Sakraliniai statiniai ir panaudojimo kult ūriniam – pažintiniam turizmui funkcija yra papildoma. Yra 4. kompleksai tikslinami objekt ų duomenys – vertingosios savyb ės, nustatin ėjamos teritorij ų Kiti statiniai ir kompleksai ir apsaugos zon ų ribos. Palaikoma statini ų fizin ė b ūkl ė. Pritaikomos kult ūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, susijusiems su Mitologin ės vietos: valstyb ės istorija, etnokult ūra. 5. kalnai Yra tikslinami objekt ų duomenys – vertingosios savyb ės, teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos. Įvyki ų, laidojimo vietos, Numatytas pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui, teikiant prioritet ą monumentai, viešajai pagarbai. 6. žuvimo, m ūši ų vietos, Tikslinami objekt ų duomenys – vertingosios savyb ės, teritorij ų ir apsaugos kapin ės, kur yra žymi ų zon ų ribos. žmoni ų kap ų, atskiros Tvarkomos senosios žyd ų kapin ės, genocido vietos.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 37
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
kapaviet ės, senosios žyd ų Tvarkomi rajono kapini ų nykstantys vertingi antkapiniai paminklai, ženklinamos kapin ės, kari ų kapin ės. neveikian čios senosios kapin ės. Suteikta teisin ė apsauga eilei kapini ų (Lietuvos kari ų, kari ų, žuvusi ų karuose, sen ųjų žyd ų kapini ų ir žudyni ų viet ų).
Atsižvelgiama į tai, kad archeologin ės vertyb ės vertingame kraštovaizdyje integruojasi su gamtos vertyb ėmis ir sudaro gamtinio karkaso ir kult ūrinio kraštovaizdžio visum ą. Esamame Bendrajame plane numatytos Kult ūros paveldo objekt ų apsaugos prioriteto zonos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (Kult ūros paveldo objektai išsid ėst ę visoje rajono teritorijoje): . piliakalniai ir senov ės gyvenviet ės; . urbanistinio paveldo tvarkymo zonos - Veisiej ų miesto istorinis centras; . viešosios pagarbos – memorialiniai objektai. Buvo įgyvendinamos priemon ės, išskirtoms kult ūros paveldo r ūši ų apsaugos prioriteto zonoms, atsižvelgiant objekt ų bendr ą b ūkl ę, vert ę, ekonomines galimybes, pagal LR teritorijos bendr ąjį plan ą numatyta konservacin ė tvarkymo darb ų kryptys.
4.2. Kult ūros paveldo vertybi ų pritaikymas
Svarbiausi Bendrojo plano tikslai Lazdij ų rajono kult ūros paveldo teritorij ų sprendiniuose r ėmėsi pagrindin ėmis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis. Lazdij ų rajono kult ūros paveldo apsauga buvo realizuojama j į pritaikant viešajam naudojimui, ir kult ūriniams ir pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti. Kai kuriems objektams buvo pritraukti investuotojai, norintys pritaikyti kult ūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kult ūrin ėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikm ėms, taip pat investuotojui, norintys įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galintys restauruoti, atkurti kult ūros paveldo vertybes. Buvo vystoma informacijos infrastrukt ūra. Strategiškai patogiuose vietose išd ėstomos informacin ės sistemos ženklai, pl ėtojamas informacijos apie kult ūros paveldo objektus platinimas, propaguojamas būdingas Lazdij ų rajono savivaldybei archeologinis paveldas, susij ęs su vertingu kraštovaizdžiu, dvar ų sodyb ų, taip pat viešosios pagarbos – memorialinis paveldas.
4.3. Išvados
. Laikotarpyje nuo ankstesniojo Bendrojo plano patvirtinimo, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje visumoje buvo realizuojama nurodyta pagrindin ė Bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo dalies sprendini ų nuostata – išsaugoti kult ūros paveld ą kaip neatskiriam ą ir integruot ą kraštovaizdžio element ą ir perduoti j į ateities kartoms. . Didžiausias d ėmesys buvo kreipiamas į kult ūros paveldo apsaugos kokyb ę – nustatin ėjamos ir tikslinamos objekt ų vertingosios savyb ės, teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos, atsižvelgiant į įstatym ų reikalavimus. . Lazdij ų rajonas pasižymi unikaliais, kult ūriniais kraštovaizdžiais, kuriose dominuoja piliakalniai, nors piliakalniai yra tvarkomi, jie įtraukti į turistinius maršrutus, dar ne visiems
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 38
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
reikšmingiausiems piliakalniams ir juos supan čiam kraštovaizdžiui buvo skirtas pakankamas dėmesys. . Neparengtas urbanistin ės vietov ės – Veisiej ų miesto istorin ės dalies Nekilnojamojo kult ūros paveldo Tvarkymo planas. . Nėra patikslinti rajone esan čių senkapi ų duomenys. . Problemin ė medini ų mažosios architekt ūros objekt ų b ūkl ė, nors jie pastoviai tvarkomi. . Tvarkomos, ženklinamos laidojimo, įvyki ų vietos. . Didžiausi ų dvar ų sodybos yra s ėkmingai tvarkomos ir naudojamos, likusi ų sodyb ų fragment ų būkl ė bloga.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 39
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
5. KRAŠTOVAIZDIS
5.1. Kraštovaizdžio potencialas
5.1.1. Kraštovaizdžio strukt ūra ir stabilumas
Lazdij ų rajonas yra šiauriniame Baltarusijos-Moz ūrijos antekliz ės šlaite, kuriame gausu meridianin ės, paralelin ės ir diagonalin ės krypties tektonini ų l ūži ų. Regioninio parko ikikvarteriniame paviršiuje yra stambus šiaur ės vakar ų – pietry čių krypties g ūbrys, besit ęsiantis nuo Krosnos. Dabartin į rajono pavirši ų intensyviausiai formavo paskutinio Nemuno ledynme čio metu vyk ę procesai. Nemuno ledynas Lietuvos teritorij ą padeng ė maždaug prieš 25 t ūkstan čius met ų. Maksimalaus išplitimo – Gr ūdos stadijos toliausio post ūmio metu (22 – 19 000 m.) – ledyno pakraštys pasiekė ryt ų Lietuv ą ir įsir ėmė į senojo apled ėjimo Medinink ų aukštum ą. Gr ūdos ledynas Medinink ų aukštumos paliko neaukštus pakraštinius darinius - 5–10 m storio pilkos spalvos moren ą, įrėžiuose siekian čią iki 20–30 m storio. Ledynin ėms plaštakoms prad ėjus tirpti spar čiau, gaus ūs vandenys tvenk ėsi baseinais dubumose tarp ledyno ir aukš čiau iškilusio senojo paviršiau, o perteklius nutekėdavo per tarpg ūbrinius pažem ėjimus. Ledyno liežuvi ų glaciodepresijose susitvenk ę įvairaus dydžio baseinai buvo atskirti tarpliežuvin ų morenini ų darini ų. Ledynui tirpstant baseinai pl ėtėsi į vakarus, persiliedami vieni į kitus, tod ėl limnoglacialines nuogulas keit ė fliuvioglacialin ės. Ilgesnis ir stipresnis klimato atšalimas prieš 18–17 000 met ų sustabd ė ledyno krašt ą ilgesniam laikui dešiniakrant ėje Merkio pus ėje dabartini ų Baltijos aukštum ų pap ėdėje. Ledyno pakraš čio b ūta apytiesio, nes įtakos tam gal ėjo tur ėti buvusi vanden ų patvanka uždarose lygumose. Žiogeli ų faz ės pakraštiniai dariniai randami Šven čioni ų aukštumos pietvakariniame pakraštyje, kur jie yra ryšk ūs ir sudaro vientis ą aukštumos šlait ą. Kitoje Žeimenos pus ėje šie dariniai nusidriekia į pietus link Vilniaus – Lentvario ir toliau Onuškio – Nedzing ės – Liškiavos – Veisiej ų – Kap čiamies čio ruože. Iš vakar ų pus ės į juos beveik ištisai atsiremia, o vietomis ir apkloja Baltijos stadijos pakraštiniai dariniai . Gaus ūs tirpsmo vandenys rytin ėje (distalin ėje) pus ėje suklost ė fliuvioglacialin ės nuosruvos zandr ą, savotišk ą fliuvioglacialin į šleif ą, susidarius į iš daugyb ės nuo ledyno pakraš čio tek ėjusi ų upeli ų delt ų; pla čiausi, iki 15 km plo čio zandriniai laukai suplauti Vilniaus, Trak ų, Var ėnos, Lazdij ų rajonuose. Žogeli ų (Gr ūdos II) fazės dariniai ypa č gausiai išraižyti rin ų. J ų daug ir jos sudaro ištisas sistemas, tod ėl grei čiausiai išsigrauž ė suaiž ėjusio ledyno plyšiuose. Ypa č tankus susikertan čių dubakloni ų tinklas yra ties Veisiejais. Intensyvaus tirpsmo metu atotirpio vandenys, manoma, kaup ėsi ir poledyje ir ledyno j ėgos slegiami išerodavo kai kurias rinas. Ledynui sukrovus aukštum ų vandenskyrin į ruož ą, tirpsmo vandenys į išor ę sruvo labiau koncentruotais srautais pro žemesnes plaštakini ų dubum ų paviršiaus vietas. Tirpsmo nuosruvos latakai prasid ėję s ąvart ų ruožo viduje, perkerta j į skersai ir išeina į išorin ę pus ę, o buvusi ą laikin ą nuosruv ą rodo teras ų neturintys latak ų (rin ų) šlaitai. Visi vandens srautai jung ėsi lateralin ę Žeimenos– Neries–Vok ės–Merkio–An čios t ėkm ę, kuri įsir ėžė į sm ėling ąją lygum ą išplaudama savo sl ėnį. Ryt ų Lietuvos faz ės (Baltijos tolimiausio post ūmio) metu ledynas Pietrytin ėje Lietuvoje pasiek ė Žiogeli ų faz ės pakraštini ų darini ų ruož ą, bet pilnai j ų neapklojo. Vandenims nuo ledyno pakraš čio į lygumos pus ę nutekant laisvai, vyko intensyvus išled ėjan čios morenos išplovimas, ko pasekoje distaliniame (rytiniame)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 40
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
šlaite klost ėsi itin sm ėlingos - žvyringos, priesm ėlingos morenos. D ėl paklotinio paviršiaus nelygumo ledyno kraštui suskilus į didesnius ar mažesnius liežuvius, j ų s ąlytyje (s ąramose) susist ūmė ir iškilo kampiniai moreniniai masyvai. Šiaurin į rajono teritorijos glacigenin į reljef ą k ūrė didel ė ledyno plaštaka, pakraštyje išsiskaidžiusi į mažesnius liežuvius. Lazdij ų rajono dal į deng ė Nemuno vidurupio plaštaka, atsišakojusi nuo pagrindin ės ledyno t ėkm ės tiesiai piet ų link. Ledyno liežuvi ų išgul ėtos dubumos išlaik ė žemesn į ir palyginti lyg ų pavirši ų. Nemuno vidurupio plaštaka paliko šešias, vietomis dvigubas, liežuvines dubumas: Kirsnos, Lazdij ų (Rimie čio ež.), Dusios-Metlio-Obelijos, Nemunai čio, Alytaus ir Verkn ės. Pagal Lietuvos geomorfologin į rajonavim ą rajono pietin ė dalis yra Dainavos fliuvioglacialini ų žemum ų srities Merkio – Nemuno fliuvioglacialin ėje lygumoje – An čios zandrin ėje lygumoje. Užmemun ėje, kur ledynas savo nuogulas klost ė gerokai žemesniame paviršiuje, buvusios Didžiosios Lietuvos žemumos pietrytiniame pakraštyje, plaštaka suskilo į ypa č smulkius liežuvius ir kampin ėse s ąramose iškilo maži moreniniai masyvai: Seirij ų, Krosnos, Rudaminos, Sangr ūdos, Salaperaugio. Dz ūkų ir Sūduvos aukštum ų kalvynai sukloti iš ypa č lengv ų priemoli ų, sm ėlėtų - gargžding ų piltini ų darini ų, fliuvioglacialini ų nuogul ų. Visuose juose iškyla aukš čiausios Baltiškojo kalvyno virš ūnės, sudaran čios aukštum ų lanko keter ą - takoskyrin į ruož ą tarp Žeimenos ir Šventosios, St ėvos, Merkio ir Verkn ės, Baltosios An čios ir Šešup ės basein ų.
Pamin ėtus procesus lyd ėjo ir tolygus augmenijos ir gyv ūnijos kitimas, nuo būding ų tundrai iki šiandiena esan čių. Aktyvaus postglacialini ų proces ų vyksmo pabaiga, 5.1. pav. Lazdij ų rajono žem ėvaizdžiai. kartu su augalijos
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 41
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
įsitvirtinimu užbaig ė nat ūrali ąją kraštovaizdžio formavimosi stadij ą, Tolimesni kraštovaizdžio kitimai jau yra susij ę su aktyvesne žmoni ų bendruomen ės veikla pasireiškusia atlan čio pabaigoje (5,6 t ūkst. m. prieš Kr.). Taigi eil ės skirting ų geomorfologini ų proces ų suformuoti paviršiaus plotai skiriasi kraštovaizdžio komponentais – litologiniu pamatu, reljefu, vidaus vandenimis, pažemio oru, dirvožemiu, augalija, gyv ūnija. Jie yra vadinami žem ėvaizdžiais. Lazdij ų rajono teritorijoje išskiriami žem ėvaizdži ų tipai vaizduojami 5.1. pav.
Rajono teritorijoje, pietin ėje dalyje, patenkan čioje į Piet ų Pabaltijo žemum ų ruož ą, vyrauja sl ėni ų (S- Up ės sl ėnis, S‘ – Sensl ėnis) ir lygum ų (L – sm ėlinga banguota lyguma) žem ėvaizdžiai.
Likusioje rajono teritorijoje, patenkan čioje į Baltijos aukštum ų ruož ą, vyrauja kalvyn ų (K – sm ėlingas kalvynas/kopynas, K‘ – priemolingas moreninis kalvynas), plynaukš čių (B – sm ėlinga banguota pakiluma, B‘ moling banguota pakiluma) žem ėvaizdžiai su tarp j ų įsiterpusiais ežeryn ų (E) ir ežeruot ų duburi ų (E‘) žem ėvaizdžiais.
Kaip itin vertingo kraštovaizdžio teritorijas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje galima išskirti Užnemun ės Dz ūkų ežeruotas mažai miškingas ir Vakar ų Jotvingi ų mažai miškingas agrariniai kalvyna bei Užnemun ės Dz ūkų miškingi agrariniai ežerynai, kuriuose aptinkami smėling ų kalvyn ų (K), priemoling ų morenini ų kalvyn ų (K‘), ežeryn ų (E‘), ežeruot ų duburi ų (E) bei sensl ėni ų (S‘) žem ėvaizdžiai. Kiekvienas iš pamin ėtų žem ėvaizdžio tip ų turi individualias – vyraujan čias tik jam b ūdingas savybes: granulometrin į pagrind ą, hidroklimatin į rėžim ą, kurie s ąlygoja vienokios ar kitokios augalijos vystym ąsi, o tuo pa čiu ir pastarojo žem ėvaizdžio pritaikomum ą įvairioms ūkio šakoms, rekreacijai. Pastarieji du veiksniai sąlygoja teritorijos naudojimo kryptis, bei tvarkymo pob ūdį, lemia apgyvendinimo ir infrastrukt ūros sistem ų išsid ėstym ą. Siekiant išlaikyti kraštovaizdžio stabilum ą skirtinguose žem ėvaizdžiuose tur ėtų b ūti taikomi diferencijuotos kraštotvarkos principai.
Savivaldyb ės teritorija pasižymi didele gamtinio kraštovaizdžio įvairove kadangi ji išsid ėsčiusios skirting ų gamtinio kraštovaizdžio areal ų sand ūrose, tarp aukštum ų ir lygum ų, apima ir plynaukštes, ir ežerynus, ir sl ėnius. Savivaldyb ės teritorijoje esant didesnei gamtinio kraštovaizdžio tip ų įvairovei, reik ės labiau diferencijuot ų kraštotvarkos priemoni ų, siekiant tvarios ši ų teritorij ų pl ėtros.
Žem ėvaizdži ų tip ų įvairov ė taip pat lemia ir kraštovaizdžio vizualin ę strukt ūrą.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 42
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
5.2. pav. Lazdij ų rajono vizualin ės strukt ūros tipai (Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas)
Vienas iš pagrindini ų šiandienos kult ūrinio kraštovaizdžio požymi ų apsprendžian čių jo ekologin į stabilum ą – žem ėnaud ų teritorin ė strukt ūra. Kraštovaizdis patiria ir nuolatin į visuomen ės ūkin ės veiklos poveik į. Jautriausia kraštovaizdžio kaitai yra gyvoji gamta, o didžiausi ą antropogeninio poveikio mast ą atspindi ir yra labiausiai pastebima besikei čianti kraštovaizdžio dalis – žem ėnaud ų strukt ūra/žem ės danga.
Pagrindin ės kraštovaizdžio kaitos tendencijos savivaldyb ėje rodo, kad 1995-2018 metais pagrindiniai kraštovaizdžio kaitos procesai yra susij ę su mišk ų kaita su plynaisiais kirtimais, agro-kaita ir renat ūralizacija (5.3. pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 43
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
5.3. pav. Kraštovaizdžio kaitos tendencijos savivaldyb ėse (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Esama būkl ė
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje vyrauja kalvotosios aukštumos, reikalaujan čios tausojan čio ūkininkavimo priemoni ų. Esamus kraštovaizdžio strukt ūros ypatumus nulemia buv ęs ir dabartinis jo naudojimo pob ūdis ir intensyvumas.
Bendrai šiandienos Lazdij ų raj. kraštovaizdžio vystymosi tendencija rodo, kad 2002-2017 met ų laikotarpyje vyko nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimas (daug ėjo ariam ų žemi ų piev ų ir nat ūrali ų ganykl ų s ąskaita), kas kelia susir ūpinim ą, nes Lazdijų rajono agrarinis kraštovaizdis pasižymi dideliu ekologiniu jautrumu.
Nepaisant agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimo, 2002 – 2017 met ų laikotarpyje fiksuotas ir 2,22 proc. padid ėjęs mišk ų žem ės ploto augimas daugiausia susij ęs su kalvot ųjų aukštum ų ir sm ėling ųjų lygum ų užsodinimu miškais. Ši tendencija lemia, kad savivaldyb ės teritorijos kraštovaizdžio strukt ūroje vyrauja nat ūralum ą išsaugojusios gamtin ės teritorijos, užtikrinan čios ekosistem ų vientisum ą ir atliekan čios svarbi ą ekologinio kompensavimo funkcij ą.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 44
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
5.2. Saugomos gamtin ės teritorijos
Saugom ų teritorij ų paskirtis yra garantuoti gamtini ų ir kult ūros paveldo kompleks ų bei objekt ų apsaug ą, kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą, biologin ę įvairov ę ir genetini fond ą, gamtos ištekli ų atk ūrim ą, sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos b ūkl ės steb ėjimams, propaguoti gamtos paveldo ir kult ūros paveldo vertybi ų apsaug ą Saugom ų teritorij ų sistem ą, remiantis LR Saugom ų teritorij ų įstatymu, sudaro šie saugom ų teritorij ų tipai: konservacin ės apsaugos prioriteto teritorijos – rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai; atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos – atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai; ekologin ės apsaugos prioriteto teritorijos – ekologin ės apsaugos zonos; kompleksin ės saugomos teritorijos – valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos steb ėsenos (monitoringo) teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai). Gamtinio pob ūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinan čias kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą, į krašto tvarkym ą subalansuojan čią bendr ą sistem ą jungia gamtinis karkasas.
Lazdij ų rajone ypa č saugomas teritorijas atstovauja: Veisiej ų regioninis parkas (12,3 t ūkst. ha), Meteli ų regioninio parko dalis (15,4 t ūkst. ha), Dz ūkijos nacionalinio parko dalis (204,5 ha), Pertako miško biosferos poligonas (1126,74 ha), 31 valstybinis gamtinis draustinis, nedidel ė dalis Žuvinto biosferos rezervato (1203 ha), 4 gamtiniai rezervatai patenkantys į regionini ų park ų sud ėtį ir 11 gamtos paveldo objekt ų. Pilnas ypa č saugom ų teritorij ų ir gamtini ų kraštovaizdžio objekt ų s ąrašas pateikiamas, j ų plotai ir apsaugos tikslai pateikiami lentel ėse (5.1. lentel ė; 5.2. lentel ė; 5.3. lentel ė; 5.4. Lentel ė). V alstybini ų park ų teritorijos pagal gamtos ir kult ūros vertybes, j ų pob ūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra suskirstyti į funkcines zonas – konservacines (rezervatai, draustiniai), apsaugines, rekreacines ir ūkines. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugom ų teritorij ų tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi saugom ų teritorij ų apsaug ą ir tvarkym ą reglamentuojantys dokumentai, galim ų negatyvi ų proces ų ribojimo garantas. Be patvirtintos kraštovaizdžio tvarkymo strategijos esan čiuose regioniniuose parkuose yra daug sud ėtingiau užtikrinti reikiam ą vertybi ų apsaug ą. Saugomos teritorijos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sudaro apie 23 proc. savivaldyb ės ploto, dar apie 4 proc. užima ekologin ės apsaugos – valstybini ų park ų, rezervat ų ir draustini ų buferin ės apsaugos – zonos. Valstybiniai draustiniai Lazdij ų rajono saugom ų teritorij ų tarpe užima gana ženkli ą pad ėtį. Jie, pagal užimamo ploto dal į apima apie 55 proc. bendro saugom ų teritorij ų sistemos, ir apie 12,5 proc. rajono ploto. Kiekybiniu poži ūriu Lazdij ų rajone yra net 30 draustini ų (ar j ų dali ų): 1 – geomorfologinis; 2 – telmologiniai; 7 – kraštovaizdžio, 3 – hidrografiniai, 2 – botaniniai, 2 – ornitologiniai, 1 – zoologinis, 1 – herpetologinis, 7 – botaniniai-zoologiniai, 3 – genetiniai, 1 – urbanistinis. Didžiausi ą dal į pagal plot ą, valstybini ų draustini ų tarpe sudaro kraštovaizdžio (56 proc.), hidrografiniai (20 proc.) ir botaniniai-zoologiniai (11 proc.) draustiniai. (5.4. pav.)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 45
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Draustini ų tip ų dalis (%) nuo bendro draustini ų ploto
0% 0% 1% 1% 1% 3% 11% 1%
20% 56%
6%
Kraštovaizdžio Geomorfologiniai Hidrografiniai Botaniniai Ornitologiniai Zoologiniai Herpetologiniai Botaniniai-zoologiniai Genetiniai Telmologiniai Urbanistiniai
5.4. pav. Lazdij ų rajono draustini ų tip ų dalis (%) nuo bendro draustini ų ploto .
Lazdij ų rajone didžiausi ą dal į pagal plot ą (90 proc.) bendroje saugom ų teritorij ų sistemoje sudaro rajone esantys Veisiej ų regioninis parkas, didesn ė Meteli ų regioninio parko dalis ir nedidel ė dalis Dz ūkijos nacionalinio parko. (5.1.5. pav.) Toliau, pagal dal į saugom ų teritorij ų sistemoje yra Žuvinto biosferos rezervato dalis (4 proc.) ir Pertako miško biosferos poligonas (4 proc.), likusi dalis (1 proc.) tenka draustiniams, kurie nepatenka į regionini ų park ų sud ėtį. Bendra saugom ų teritorij ų dalis Lazdij ų rajone yra per 23 proc., tai yra daugiau už Respublikos saugom ų teritorij ų dalies nuo bendro ploto vidurk į (15,6 proc.).
Neskaitant valstybini ų ypa č saugom ų teritorij ų tinklo, Lazdij ų rajono teritorija padengta “Natura 2000” teritorijomis, jungian čiomis trapiausias ir vertingiausias nat ūralias buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei. Šio tinklo id ėja kilo siekiant apsaugoti buveines ir r ūšis nuo išnykimo intensyv ėjant žem ės naudojimui. Pastarasis ekologinis tinklas perdengia didži ąją Lazdij ų rajono saugom ų teritorij ų dal į. Šiuo metu Lazdij ų rajone yra 24 buveini ų apsaugos teritorij ų (5.3. lentel ė.), bei 5 paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (5.4. lentel ė.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 46
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Atskir ų saugom ų teritorij ų tip ų dalis (%) nuo bendro saugom ų teritorij ų ploto Lazdij ų raj. sav.
1% 1% 4% 4%
Regioniniai parkai Nacionalinis parkas Draustiniai Biosferos poligonas Biosferos rezervatas
90%
5.5. pav. Lazdij ų rajono ypa č saugom ų teritorij ų tip ų dalis (%) nuo bendro ploto ST ploto.
Aplinkos b ūkl ę Lazdij ų apskrities saugomose teritorijose, kaip ir visos Lietuvos mastu, labiausiai įtakoja kraštovaizdžio b ūkl ės kaitos tendencijos, kurios glaudžiai susijusios su intensyvia ekonomini ų ir socialini ų s ąlyg ų kaita. Daugiausia problem ų šiuo metu saugomose teritorijose kelia priva čios žem ės nuosavyb ės buvimas, užstatymas (urbanizacija) ir mišk ų kaita su plynaisiais kirtimais. Visa tai sudaro gr ėsm ę daugumos saugom ų teritorij ų vertyb ėms, nes skatina didesn ę ar mažesn ę nat ūralaus kraštovaizdžio, tame tarpe ir biotos degradacij ą. Šie negatyv ūs procesai daugiausia reiškiasi kai kuriuose šiuo metu nepakankamai kontroliuojamuose draustiniuose. Kylant ekonominiam agresyvumui aplinkosaugos pažeidim ų arba aktyvi ų ketinim ų tai padaryti. Optimizuojant saugom ų teritorij ų tvarkym ą, reikėtų nustatyti kompensacij ų bei lengvat ų teikimo saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams tvark ą, skatinimo sistem ą už apsaugos ir naudojimo r ėžimo laikym ąsi ir skirti konkret ų finansavim ą saugomiems gamtos ir kult ūros objektams priži ūrėti bei tvarkyti.
5.1. lentel ė. Valstybin ės saugomos teritorijos Lazdij ų rajone
Eil. Kategorija Plotas Savivaldyb ė Apsaugos tikslai Nr. Pavadinimas (ha) N a c i o n a l i n i a i p a r k a i
1. Var ėnos raj. išsaugoti ypa č vertingus Dainavos krašto gamtos ir 204,5 kult ūros kompleksus - Nemuno-Merkio-Ūlos- Alytaus raj. Gr ūdos-Skroblaus santakinio upyno hidrografin į Dz ūkijos (58452,57 Lazdij ų raj. tinkl ą bei sl ėnius su b ūdingais floros ir jos migracijos ) keli ų kompleksais; Dz ūkijos kontinentini ų kop ų Druskinink ų sav. masyvus R e g i o n i n i a i p a r k a i
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 47
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2. išsaugoti Veisiej ų ežeryno mišking ą kraštovaizd į, jo Veisiej ų 12259,12 Lazdij ų raj. gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes
3. 15445,78 Alytaus raj. išsaugoti Didži ųjų Piet ų Lietuvos ežer ų ir j ų apylinki ų kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros Meteli ų (17720,69 Lazdij ų raj. paveldo vertybes ) B i o s f e r o s r e z e r v a t a i Kontroliuoti, prognozuoti gamtini ų ekosistem ų poky čius; atlikti gamtosaugos eksperimentus nat ūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir j ų aplinkin ėse teritorijose; vykdyti monitoring ą; atlikti taikomuosius mokslo tyrimus; analizuoti žmogaus veiklos poveik į nat ūralioms ekosistemoms; užtikrinti gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą; Alytaus raj. išsaugoti gamtin ės ekosistemos stabilum ą ir biotos komponentus, iš j ų Žuvinto pelkin į kompleks ą, 18489,69 Lazdij ų raj. Žalty čio ežer ą, vandens paukš čių per ėjimo ir 4. Žuvinto apsistojimo migracij ų metu vietas juose, etalonines (1202,8) ė Marijampol s dr ėgn ų pla čialapi ų mišk ų bendrijas Buktos miško sav. masyve, ret ųjų augal ų ir piev ų bendrijas, pelki ų ir piev ų paukš čius, išlikusi ą Amalvo pelk ės dal į ir ežer ą - zoologiniu ir botaniniu poži ūriais verting ą teritorij ą, atkurti sunaikintus ar pažeistus gamtos kompleksus ir objektus; pl ėtoti ekologin į švietim ą; sudaryti sąlygas organizuoti pažintin į turizm ą, skirt ą mokslui ir mokymui tam skirtose vietose; propaguoti gamtos apsaugos id ėjas B i o s f e r o s p o l i g o n a i Išsaugoti Pertako miško komplekso ekosistem ą, 5. Pertako miško 1126,74 Lazdij ų raj. ypa č siekiant išlaikyti kurtinio (Tetrao urogallus) populiacij ą teritorijoje H i d r o g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i
išsaugoti ežering ą dubakloni ų sistem ą, ežerin ės kilm ės žemapelkes su riboto paplitimo karbonating ų šlait ų Geranio-Anemonetum sylvestris pluki ų Ilginink ų 798,71 Lazdij ų raj. bendrijomis, gegužraibini ų šeimos r ūši ų – dėmėtųjų ir raudon ųjų geg ūnių, pelkini ų skiautal ūpi ų – augaviet ėmis, Trikojo ežero užutekius, kurie tinkami įvairi ų r ūši ų paukš čiams ir žinduoliams gyventi išsaugoti didžiausi ą Piet ų Lietuvos ežer ą su jame 2340,9 gyvenan čiomis žuv ų r ūšimis, didele maurabragi ų Dusios Lazdij ų raj. (2341,7) dumbli ų įvairove, pla čius ir sm ėlėtus atabradus pietrytin ėje pakrant ėje, paukš čių per ėjimo, maitinimosi ir priešmigracini ų sankaup ų vietas
Baltosios An čios 177,29 Lazdij ų raj. išsaugoti Baltosios An čios upelio sl ėnį, ežeriukus ir vandens paukš čių lizdavietes U r b a n i s t i n i a i d r a u s t i n i a i išsaugoti Veisiej ų miestelio istorinio centro urbanistin ę (planin ę, erdvin ę, t ūrin ę) strukt ūrą, Veisiej ų 39,75 Lazdij ų raj. tradicin į visos teritorijos ir joje esan čių atskir ų sklyp ų užstatymo tip ą (-us), jame esan čius kult ūros paveldo objektus, j ų aplink ą ir tradicinę architekt ūrin ę išraišk ą B o t a n i n i a i d r a u s t i n i a i
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 48
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
išsaugoti nat ūralias ir pusiau nat ūralias Dusios ežero pakrant ės pla čialapi ų mišk ų bendrijas su Rinkot ų 99,1 Lazdij ų raj. retosiomis augal ų r ūšimis (pla čialap ės klumpait ės, tuš čiaviduriai ir tarpiniai r ūteniai, retažied ės migl ės, tripulin ės viksvos) 10,6 išsaugoti ret ų r ūši ų augal ų augimvietes Vilko Druskinink ų sav. (120,13)
B o t a n i n i a i - z o o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 233,7 Alytaus raj. išsaugoti pelki ų ir piev ų paukš čius, viksvini ų piev ų Kiauly čios (730,43) Lazdij ų raj. bendrijas
išsaugoti unikali ą beko čių ąžuol ų bendrij ą, kalvoto pietvakari ų Lietuvos reljefo mišk ų ir pelki ų augalij ą Trako 549,2 Lazdij ų raj. – liepyn ų, skroblyn ų, pušyn ų, eglyn ų ir juodalksnyn ų, tarpinio tipo pelki ų žolini ų augal ų bendrijas, ret ų ir nykstan čių augal ų augavietes ir ret ųjų paukš čių perimvietes išsaugoti didele žinduoli ų įvairove ir retais augalais Morkavo 256,7 Lazdij ų raj. pasižymint į nat ūral ų, apaugus į nendrynais, per miškingas teritorijas tekant į Morkavo upel į išsaugoti brandžius egli ų, ąžuol ų, skrobl ų medynus, Ring ėlišk ės 739,16 Lazdij ų raj. į Lietuvos raudon ąją knyg ą įrašyt ų paukš čių – vapsva ėdži ų, maž ųjų ereli ų r ėksni ų, žali ųjų melet ų perimvietes 67,5 Lazdij ų raj.; išsaugoti tipin į eutrofin į ežer ą su b ūdinga augalija ir Žalty čio Marijampol ės (410,1) savivaldyb ė gyv ūnija
išsaugoti etalonines dr ėgn ų pla čialapi ų mišk ų su guobomis bendrijas, pla čialapi ų mišk ų su skroblais 0,31 Marijampol ės Paželsvi ų (198,9) savivaldyb ė ir blakstienotosiomis viksvomis bendrijas, juodalksnyn ų bendrijas, Lietuvos raudonosios knygos augal ų rūši ų augavietes išsaugoti teritorijoje randamas saugom ų gyv ūnų rūšis, nurodytas Lietuvos Respublikos saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų s ąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331, Nr. 53-2056; 2010, Nr. 20-949): medicinines d ėles (Hirudo medicinalis), juod ąsias hesperijas (Erynnis tages), Europos Bendrijos svarbos r ūšis: europines Bugiedos 14,48 Lazdij ų raj. medvarles (Hyla arborea), raudonpilves k ūmutes (Bombina bombina), skiauter ėtuosius tritonus (Triturus cristatus), didžiuosius auksinukus (Lycaena dispar), įtrauktas į Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos tvarkos apraš ą, patvirtint ą aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87- 3495), ir užtikrinti palanki ą saugom ų r ūši ų apsaugos b ūkl ę
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 49
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
O r n i t o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i Pertako 376,6 Lazdij ų raj. išsaugoti kurtini ų tuokvietes
Niedaus 118,62 Lazdij ų raj. Išsaugoti upinei žuv ėdrai (Sterna hirundo) svarbias teritorijas Z o o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i Juodabal ės 101,67 Lazdij ų raj. išsaugoti balini ų v ėžli ų populiacij ą H e r p e t o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i Ku čiulišk ės 84,02 Lazdij ų raj. išsaugoti balini ų v ėžli ų populiacijas G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i
išsaugoti raišk ų morenini ų pakraštini ų darini ų Žagari ų 1056,26 Lazdij ų raj. masyv ą su stambiomis sta čiašlait ėmis kalvomis, Žagari ų ir Nakr ūnišk ės valakinius gatvinius kaimus su j ų erdvine kompozicija ir etnografine architekt ūra T e l m o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i išsaugoti pietry čių zandrin ėms lygumoms b ūding ą Krakinio 157,14 Lazdij ų raj. Krakinio pelk ę išsaugoti pietry čių zandrin ėms lygumoms b ūding ą Kuzapišk ės 15,39 Lazdij ų raj. Grimrais čio pelk ę K r a š t o v a i z d ž i o d r a u s t i n i a i išsaugoti Meteli ų ir Obelijos ežer ų, j ų apyežeri ų kraštovaizd į su vaizdingu Obelyt ės sl ėniu, Statišk ės, Širvinto miškais, ornitologiniu poži ūriu vertingu 2691,4 Alytaus raj. Karvin ės pelkiniu kompleksu, kalkingas Maušelio Meteli ų ežero žemapelkes su ret ų ir nykstan čių augal ų (4223,86) Lazdij ų raj. bendrijomis, gausia ir įvairia ornitofauna, Pap ėč ių piliakaln į, Obelijos piliakaln į, vadinam ą Zaramkalniu, Zaramciški ų piliakaln į ir kitas kult ūros paveldo vertybes išsaugoti Dz ūkų ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizd į su b ūdingu šiam regionui kalv ų ir Kalnišk ės 931,71 Lazdij ų raj. tarpukalvi ų augalijos kompleksu, Lietuvos laisv ės kov ų istorines vietas išsaugoti ežero terasas, paežerio kop ų ruož ą, smulkias moreninio reljefo formas, botaniniu ir entomologiniu poži ūriais vertingus Dusios ežero Bar čių 1071,84 Lazdij ų raj. vakarin ės pakrant ės šlaitus, Prelom čišk ės piliakaln į su gyvenviete, Zebr ėnų senov ės gyvenviet ę ir kitas kult ūros paveldo vertybes išsaugoti Piet ų Lietuvai b ūdingos formos, išt įsus į šiaur ės–pietų kryptimi An čios ežero dubaklon į, jo šiaurinio pakraš čio pievas, kur gausiai auga įvairi ų rūši ų geg ūnės – Dactylorhiza baltica, D. maculata, D. russowii, Vainežerio senovin į gynybin į įtvirtinim ą, Vainežerio dvaro sodybviet ę su dendrologiniu parku, Mėč iūnų senov ės gyvenviet ę, Dainaviški ų senkapius, kuri ų pietin ės ekspozicijos šlait ų An čios 1275,53 Lazdij ų sauspiev ės ir nedidel ės pelkut ės šalia j ų yra tinkamos įvairi ų r ūši ų entomofaunai veistis, taip pat etaloninius puš ų medynus su gausiais uogini ų augal ų ištekliais, Dz ūkijos miškams b ūding ą ornitofaun ą, į Lietuvos raudon ąją knyg ą įrašyt ų paukš čių – juod ųjų pesli ų, didži ųjų dan čiasnapi ų perimvietes, gausius ežero užutekius, pusiasalius, tinkamus įvairi ų r ūši ų vandens paukš čiams ir žinduoliams veistis bei gyventi
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 50
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Alytaus raj., išsaugoti pralaužtinio Nemuno vidurupio sl ėnio 204,53 Druskinink ų ir kraštovaizd į su b ūdinga panemuni ų dz ūkų Nemuno (3747,66) Var ėnos raj. viens ėdži ų ir kaim ų erdvine strukt ūra, įvairi ų amži ų savivaldyb ės gyvenviet ėmis ir Europos Bendrijos buvein ėmis išsaugoti unikal ų morenin į masyv ą šiauriniame Sūduvos aukštum ų šlaite su ypa č raiškiomis Teiz ų 2132,56 Lazdij ų raj. drumlin ų formos kalvomis, saus ų piev ų bendrijomis, Verstamin ų ir Girait ės piliakalnius, Verstamin ų alkakaln į ir kitas kult ūros paveldo vertybes išsaugoti kalvot ą kraštovaizd į su giliai įsir ėžusiu Šlavanto 810,58 Lazdij ų raj. Šlavanto ežero dubakloniu, moksliniu poži ūriu vertingais paviršini ų nuos ėdų kompleksais G e n e t i n i a i d r a u s t i n i a i Išsaugoti An čios miško paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetin ę įvairov ę An čios miško 22,31 Lazdij ų raj. kintan čios aplinkos s ąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsik ūrim ą arba atk ūrim ą jos dauginam ąja medžiaga Išsaugoti Kuodži ų miško paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetin ę įvairov ę Kuodži ų miško 8,98 Lazdij ų raj. kintan čios aplinkos s ąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsik ūrim ą arba atk ūrim ą jos dauginam ąja medžiaga Išsaugoti Šilelio miško paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetin ę įvairov ę Šilelio miško 11,6 Lazdij ų raj. kintan čios aplinkos s ąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsik ūrim ą arba atk ūrim ą j ų dauginam ąja medžiaga
5.2. lentel ė. Lazdij ų raj valstyb ės saugomi gamtos paveldo objektai Eil. Savivaldyb ė Vietov ė, saugoma teritorija Nr. Pavadinimas Lazdij ų rajonas
Hidrogeologiniai objektai
1. Vilko šaltinis Lazdij ų r. sav. Veisiej ų sen., Veisiej ų miškų ur ėdijos Kap čiamies čio g- jos (113 kv., 15 skl.) teritorija, Nork ūnų miškas Botaniniai objektai
2. Veisiej ų dvaro dendrologin ę Veisiej ų regioninis parkas vert ę turintis parkas 3. Vainežerio dvaro dendrologin ę Veisiej ų regioninis parkas vert ę turintis parkas 4. Veisiej ų dvaro parko alksnis Nul ūžęs, pašalintas, likusi tik kamieno dalis. 5. Prapunt ų tuopa 2010 met ų vasar į išvirto. 6. Paveisiej ų pušis 7. Drev ėtasis Širvinto ąžuolas Lazdij ų r. sav. Seirij ų sen., Veisiej ų miškų ur ėdijos Seirij ų g-jos (4 kv., 8 skl.) teritorija, Širvinto miškas, Meteli ų k., Metelių regioninis parkas, Meteli ų kraštovaizdžio draustinis 8. Taik ūnų pušis 9. Veisiej ų dvaro parko uosis 10. Didydid Širvinto ąžuolas Lazdij ų r. sav. Seirij ų sen., Veisiej ų miškų ur ėdijos Seirij ų g-jos (4 kv., 8 skl.) teritorija, Širvinto miškas, Meteli ų k., Meteli ų regioninis parkas, Meteli ų kraštovaizdžio draustinis 11. Paveisiej ų trikamienis ąžuolas
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 51
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
5.3. lentel ė. Nat ūra 2000, buveini ų apsaugos teritorijos Lazdij ų savivaldyb ės teritorijoje. Eil. Nr Vietov ės Plotas Savivaldyb ė Pastabos d ėl vietovi ų, Vertyb ės, d ėl kuri ų atrinkta pavadinimas (raj. atitinkan čių gamtini ų vietov ė (1) ribose) buveini ų apsaugai ha. svarbi ų teritorij ų atrankos kriterijus, rib ų 1 LTALY0005 1202,8 Lazdij ų raj., Ribos sutampa su Žuvinto 3140 Ežerai su menturdumbli ų Žuvinto ežeras Alytaus raj. biosferos rezervato bendrijomis; 3160 Nat ūral ūs distrofiniai ir Buktos ribomis, išskyrus žem ės ežerai; 6410 Melvenynai; 6430 Eutrofiniai miškas ūkio prioriteto funkcin ę aukštieji žolynai; 6450 Aliuvin ės pievos; zon ą, esan čią šiaurin ėje 6510 Šienaujamos mezofit ų pievos; 7110 biosferos rezervato dalyje, Aktyvios aukštapelk ės; 7120 Daukšių kadastrin ėje Degradavusios aukštapelk ės; 7140 vietov ėje 2 LTVAR0017 201,5 Alytaus raj., Ribos sutampa su Dz ūkijos 2330, Nesusiv ėrusios žemynin ės Dainavos Giria Lazdij ų raj., nacionalinio parko ribomis, smiltpiev ės;3260, Upi ų sraunumos su Var ėnos raj., išskyrus šio parko kurkli ų bendrijomis;6120, Karbonatini ų Druskinink ų Merkin ės geomorfologin į, sm ėlyn ų smiltpiev ės;6430, Eutrofiniai savivaldyb ės Merkin ės urbanistin į aukštieji žolynai;7140, Tarpin ės pelk ės ir draustinius, rekreacinio, li ūnai;7220, Šaltiniai su besiformuojan čiais žem ės ūkio ir gyvenamojo tufais;9010, Vakar ų ta prioriteto zonas. Į šią teritorij ą taip pat nepatenka buveini ų apsaugai svarbi ų ter 3 LTLAZ0010 14856, Alytaus raj., Ribos sutampa su Meteli ų 3150, Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su Meteli ų 4 Lazdij ų raj. regioninio parkos ribomis, pl ūdžių arba aštri ų bendrijomis;3160, regioninis savivaldyb ės išskyrus rekreacin ės bei Nat ūral ūs distrofiniai ežerai;6120, parkas gyvenamosios paskirties Karbonatini ų sm ėlyn ų smiltpiev ės;6210, prioriteto funkcines zonas Stepin ės pievos;6530, Miškapiev ės;7110, Aktyvios aukštapelk ės;7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 4 LTLAZ0025 85,54 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 3160, Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 9010, Ilginink ų miško park ą (dalis An čios Vakar ų taiga dalis kraštovaizdžio draustinio ir Ilginink ų hidrografinio draustinio) 5 LTLAZ0023 57,46 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 7110, Aktyvios aukštapelk ės; Šarvuotoji Dainaviški ų park ą (dalis regioninio sk ėtė pelk ės parko An čios kraštovaizdžio draustinio)
6 LTLAZ0020 739,16 Lazdij ų raj. Ribos sutampa su Veisiej ų 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 9080, Pelk ėti Petrošk ų regioninio parko lapuo čių miškai; 9160, Skroblynai; Balinis miškas Ringeliškės botaninio vėžlys draustinio ribomis
7 LTLAZ0003 157,14 Lazdij ų raj. Ribos sutampa su Krakinio 3160 Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 91D0 Krakinio pelk ė valstybinio telmologinio Pelkiniai miškai draustinio ribomis.
8 LTLAZ0016 43,88 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 3140, Ežerai su menturdumbli ų Balsio ežeras park ą (dalis Šlavanto bendrijomis kraštovaizdžio draustinio)
9 LTLAZ0026 66,19 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 3140, Ežerai su menturdumbli ų Ilgio ežeras park ą (dalis Ilginink ų bendrijomis hidrografinio draustinio)
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 52
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
10 LTLAZ0015 146,03 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 3150 Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su Liubelio park ą (Li ūbelio gamtinis pl ūdžių arba aštri ų bendrijomis; 6410 miškas rezervatas ir dalis Šlavanto Melvenynai; 7140 Tarpin ės pelk ės ir kraštovaizdžio draustinio) li ūnai; 7210 Žemapelk ės su šakot ąja ratainyte; 7230 Šarmingos žemapelk ės; 9010 Vakar ų taiga; 9080 pelk ėti lapuo čių miškai
11 LTLAZ0022 4,35 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 9180, Griov ų ir šlait ų miškai Šlavant ėlės park ą (dalis regioninio up ės sl ėnis parko ekologin ės apsaugos zonos)
12 LTLAZ0021 16,35 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 6410, Melvenynai; 6510, Šienaujamos An čios ežero park ą (dalis regioninio mezofit ų pievos; 7160, Nekalkingi šaltiniai šiaurin ė parko ekologin ės ir šaltiniuotos pelk ės; 7230, Šarmingos apyežer ė apsaugos zonos) žemapelk ės; 91E0, Aliuviniai miškai 13 LTLAZ0017 7,11 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 6530, Miškapiev ės Morkavo up ės park ą (dalis Morkavo sl ėnio pievos zoologinio draustinio)
14 LTLAZ0019 45,49 Lazdij ų raj. Ribos sutampa su Veisiej ų 3140, Ežerai su menturdumbli ų Li ūnelio ežeras regioninio parko Li ūnelio bendrijomis; 3150, Nat ūral ūs eutrofiniai ir jo apyežer ės rezervato ribomis ežerai su pl ūdžių arba aštri ų bendrijomis; 5130, Kadagynai; 6210, Stepin ės pievos; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 9020, Pla čialapi ų ir mišrūs miškai; 9070, Medžiais apaugusios gan 15 LTLAZ0001 146,4 Lazdij ų raj. Ribos sutampa su Balinis v ėžlys Ku čiuliškės Ku čiuliški ų herpetologinio kaimo draustinio ribomis apylink ės 16 LTLAZ0033 205,97 Lazdij ų raj. Patenka į Veisiej ų regionin į 3140, Ežerai su menturdumbli ų Snaigyno park ą (dalis parko bendrijomis; 3150, Nat ūral ūs eutrofiniai ežeras ekologin ės apsaugos ežerai su pl ūdžių arba aštri ų bendrijomis zonos) 17 LTLAZ0037 62,16 Lazdij ų raj. Balinis v ėžlys Bestraigiški ų kaimo apylink ės 18 LTLAZ0036 63,97 Lazdij ų raj. Teritorija patenka į Veisiej ų Balinis v ėžlys Stank ūnų regioninin į park ą (dalis kaimo miškų ūkio zonos ir apylink ės ekologin ės apsaugos prioriteto zonos) 19 LTLAZ0040 7,95 Lazdij ų raj. Raudonpilv ė kūmut ė; Skiauter ėtasis Šlavant ų tritonas kaimo apylink ės 20 LTLAZ0041 14,70 Lazdij ų raj. Raudonpilv ė kūmut ė; Skiauter ėtasis Avižieni ų tritonas miškas
21 LTLAZ0042 11,55 Lazdij ų raj. Balinis v ėžlys Paveisiej ų kaimo apylink ės 22 LTLAZ0043 15,39 Lazdij ų raj. Ribos sutampa su 91D0 Pelkiniai miškai Grynaraistis Kuzapiškės telmologinio draustinio ribomis
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 53
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
23 LTDRU0006 10,6 Druskinink ų Ribos sutampa su Vilko 91E0 Aliuviniai miškai Vilko ežeras ir sav. botaninio draustinio jo apyežeris ribomis
24 LTLAZ0044 61,49 Lazdij ų sav. 3150 Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su Juodo pl ūdžių arba aštri ų bendrijomis; 91D0 Kauknorio Pelkiniai miškai ežeras
5.4. lentel ė. Paukš čių apsaugai svarbios teritorijos Lazdij ų raj.
Kodas Aptinkama Lietuvos Europos europin ės svarbos Paukš čių Respublikos ekologinio saugom ų r ūši ų Pastabos d ėl paukš čių Eil. apsaugai Savivaldyb ės saugomos tinklo „Natura paukš čių; apsaugai svarbios Nr. svarbi pavadinimas teritorijos 2000“ teritorijos svarba teritorijos rib ų teritorija arba j ų dalys duomen ų migruojantiems baz ėje paukš čiams 1. Žuvinto Žuvinto, Marijampol ės, Didži ųjų baubli ų Ribos sutampa su Žuvinto biosferos (Botaurus stellaris), biosferos rezervato rezervatas Žalty čio ir Alytaus raj., nendrini ų lingi ų ribomis, patvirtintomis Amalvo Lazdijų raj. (Circus Lietuvos Respublikos pelk ės savivaldyb ės aeruginosus), Vyriausyb ės 2002 m. pievini ų lingi ų lapkri čio 19 d. nutarimu (Circus pygargus), Nr. 1817 LTALYB003 tetervin ų (Tetrao tetrix), griežli ų (Crex crex), švygžd ų (Porzana porzana), plovini ų višteli ų (Porzana parva), gervi ų (Grus grus), tiku čių (T 2 Niedaus Niedaus ir Lazdij ų raj. Upini ų žuv ėdr ų Ribos sutampa su ornitologinisdr Veisiej ų (Sterna hirundo) Niedaus ornitologinio austinis ežerai apsaugai draustinio ribomis, LTLAZB001 patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 3 Dz ūkijos Dainavos Var ėnos raj., Tetervin ų (Tetrao Ribos sutampa su nacionalinis giria Alytaus raj., tetrix), kurtini ų Dz ūkijos nacionalinio parkas Lazdij ų raj., (Tetrao urogallus), parko ribomis, Druskinink ų lutut ės (Aegolius patvirtintomis Lietuvos savivaldyb ės funereus), l ėli ų Respublikos (Caprimulgus Aukš čiausios Tarybos LTVARB005 europaeus), 1991 m. balandžio 23 d. žalvarni ų (Coracias nutarimu Nr. I-1244, garrulus), ligut ės išskyrus šio parko (Lullula arborea), Merkin ės geomorfologin į tulži ų (Alcedo ir Merkin ės urbanistin į atthis) apsaugai draustinius, rekreacinio, žemės
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 54
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Meteli ų, Lazdij ų raj. ir Didži ųjų baubli ų Ribos nustatomos pagal Dusios ir Alytaus raj. (Botaurus stellaris), plan ą (LR aplinkos Obelijos savivaldyb ės rudži ų (Aythya ministro 2014 m. kovo 14 ežerai nyroca), nendrini ų d. įsakymo Nr. D1-284, lingi ų (Circus 12 priedas) aeruginosus), švygžd ų (Porzana porzana), plovini ų LTALYB001 višteli ų (Porzana parva), mėlyngurkli ų (Luscinia svecica); migruojan čių vandens paukš čių sankaup ų viet ų apsaugai Pertako miško Pertako Lazdij ų Kurtini ų (Tetrao Ribos sutampa su biosferos miškas urogallus) apsaugai Pertako miško biosferos poligonas poligono ribomis, LTLAZB003 patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-111
5.3. Išvados
. Nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimas (daug ėjo ariam ų žemi ų piev ų ir nat ūrali ų ganykl ų s ąskaita) kelia susir ūpinim ą, nes Lazdij ų rajono agrarinis kraštovaizdis pasižymi dideliu ekologiniu jautrumu.
. Nepaisant agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimo, 2002 – 2017 met ų laikotarpyje fiksuotas ir 2,22 % padid ėjęs mišk ų žem ės ploto augimas daugiausia susij ęs su kalvot ųjų aukštum ų ir sm ėling ųjų lygum ų užsodinimu miškais. Ši tendencija lemia, kad savivaldyb ės teritorijos kraštovaizdžio strukt ūroje vyrauja nat ūralum ą išsaugojusios gamtin ės teritorijos, užtikrinan čios ekosistem ų vientisum ą ir atliekan čios svarbi ą ekologinio kompensavimo funkcij ą.
. Bendra saugom ų teritorij ų dalis Lazdij ų rajone yra šiek tiek per 23%, tai yra daugiau už Respublikos saugom ų teritorij ų dalies nuo bendro ploto vidurk į (15,6%).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 55
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6. GAMTINIS KARKASAS
6.1. Gamtinio karkaso lokalizavimas
Pagrindin ė Lazdij ų rajono gamtinio kraštovaizdžio, kaip teritorin ės sistemos stabilumo garantija b ūtų pilnaver čio gamtinio karkaso - kompensacin ės ekologin ės sistemos su atitinkama reglament ų sistema suformavimas. Šiuo metu rajono teritorijoje gamtinis karkasas susideda iš ši ų metafunkcini ų dali ų: . geoekologin ės takoskyros, . geosistem ų stabilizavimo židiniai, . migracijos koridoriai.
Visas šias geoekologiškai aktyvias teritorijas sujungus į vientis ą sistem ą - gamtini ų karkas ą, galima b ūtų valdyti kompensacines kraštovaizdžio funkcijas bei garantuoti strukt ūros stabilum ą. Gamtinis karkasas Lazdij ų rajone jungia gana įvairios paskirties teritorijas – gamtinius draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas, saugomus gamtos ištekli ų sklypus, įvairias rekreacines, mišk ų ūkio, taip pat ribojamos agrarin ės veiklos zonas. B ūtina pažym ėti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacin ė sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas, funkcionuojantis nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurt ų institucij ų nor ų. M ūsų valioje yra tik teisin ėmis ir planavimo priemon ėmis sudaryti išaiškintoms geoekologiškai svarbioms teritorijoms geresnes ar blogesnes s ąlygas j ų vykdomoms kompensacin ėms funkcijoms atlikti. Jau 1988 m. buvo paruošta šalies gamtinio karkaso nacionalin ė koncepcija (M 1:300 000), o 1993m. – regioninio lygmens gamtinio karkaso lokalizavimo schemos (M 1: 50 000) visiems administraciniams rajonams, o 2015 gamtinio karkaso strukt ūra numatyta nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane. Rekomenduotos išskirti gamtinio karkaso teritorijos sudaro 60 proc. respublikos teritorijos. Skirtinguose rajonuose ir savivaldyb ėse jo užimamas plotas svyruoja, priklausomai nuo gamtini ų s ąlyg ų ir žem ės naudojimo pob ūdžio nuo 35-40 proc. iki 75-80 proc.. Lazdij ų rajone gamtinio karkaso plotas sudaro apie 76 proc. rajono ploto.
Geoekologin ės takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypating ą ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, karsto paplitimo ir požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio pusiausvyr ą. Lazdij ų rajono teritorijoje, Baltijos aukštum ų ruožo Dz ūkų pakraštin ės morenin ės aukštumos (Dz ūkų moreninio kalvyno Seirij ų parajonis) sritis, esanti rajono šiaurin ėje dalyje formuoja geoekologin ę takoskyr ą, apjungian čią Baltijos aukštumos kalvynus. Bendroje sumoje pastaroji gamtinio karkaso dalis apima 37 proc. rajono teritorijos, arba 49 proc. viso GK metafunkcini ų dali ų užimamo ploto. iš j ų, atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo kryptis (6.1. pav.), 54 proc. teritorijoje palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio nat ūralumas. Likusiuose 46 proc. gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 56
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Skirting ų kraštovaizdžio formavimo kryp čių pasiskirstymas % sud ėtin ėse gamtinio karkaso dalyse Lazdij ų raj. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Geoekologin ės takoskyros Migracijos koridoriai Vidinio stabilizavimo arealai
Išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis Palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas Gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai
6.1. pav. Skirting ų kraštovaizdžio formavimo kryp čių pasiskirstymas % sud ėtin ėse gamtinio karkaso dalyse Lazdij ų r.
Vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos galin čios apkeisti šonin į nuot ėkį ar kitus gamtin ės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai bei grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės, bei kiti vertingi stambesni ų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms geosistemoms. Lazdij ų rajono teritorijoje vidinio stabilizavimo arealai apima 21 proc. rajono teritorijos, arba 28 proc. viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos ir formuoja dviej ų skirting ų tvarkymo kryp čių arealus (6.1. pav.). Išlaikomo ir saugomo esamo nat ūralaus kraštovaizdžio pobūdžio teritorijos sudaro apie 83 proc. vis ų vidinio stabilizavimo areal ų apimamo ploto. Pastarieji plotai reikalauja minimalaus įsikišimo, t.y. nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio saugojimo ir išlaikymas. Antrojo tipo arealai užima 17 proc. nuo viso vidinio stabilizavimo arealų ploto. Šioms teritorijoms b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas.
Migraciniai koridoriai – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriais vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija. Lazdij ų rajone migraciniams koridoriams priskirtos teritorijos užima 17 proc. rajono, arba 23 proc. viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos. Iš j ų 22 proc. sudaro išlaikomo ir saugomo esamo nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio teritorijos, 24 proc. migracijos koridoriams priskirt ų teritorij ų b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas. Likusiems 53 proc., teritorijos priskirtina kitai kraštovaizdžio tvarkymo kryp čiai, pagal kuri ą b ūtinas nat ūralum ą atstatan čių kraštovaizdžio element ų gr ąžinimas ir gausinimas (6.2. pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 57
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.2. pav. Lazdij ų raj. gamtinio karkaso sistema
Visos gamtinio karkaso metafunkcin ės dalys – gamtinio karkaso sistema Lazdij ų rajone užima 76 proc. teritorijos (6.2. pav. Lazdij ų raj. gamtinio karkaso sistema ). Šis rodiklis viršija Respublikos vidurk į (60 proc.). Ta čiau įvertinus efektyvaus gamtinio karkaso dal į rajone, galima konstatuoti, kad jo tr ūkumas yra apie 11 proc..
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 58
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.2. Biologin ė įvairov ė
Lietuvos teritorijoje nat ūrali ir pusiau nat ūrali augalija užima 1/3 teritorijos. Šalies floroje inventorizuota augant 1790 augal ų r ūši ų: medži ų 20, kr ūmų 57, kr ūmokšni ų ir puskr ūmi ų 23, žolini ų augal ų – 1266 r ūšys. Įvairių ekosistem ų įsotinimas r ūšimis yra labai nevienodas. Daug Lietuvos floros r ūši ų yra j ų arealo paribyje. Lazdij ų rajonas d ėl savo kalvoto reljefo, didelio ežeringumo n ėra intensyvios ūkin ės veiklos zonoje, tod ėl ir augalijos įvairov ė yra didel ė. T ą rodo ir didelis procentas rajono savivaldyb ės ploto, skirto saugomoms tertiorjoms. Miškai. Vyrauja pusamžiai įvairios taksonomin ės sud ėties pušynai, retai auga lapuo čių bendrijos. Nedideli eglyn ų plotai susitelk ę tarpukalv ėse ir paežer ėse. Brandži ų medyn ų mažai. Didžiausius pušyn ų plotus užima brukniašiliai (Vaccinio vitis-idaeae-Pinetum Sokol.1980) ir m ėlynšiliai (Vaccinio myrtilli-Pinetum Br.- Bl., Vlieg.1939), ežer ų šlaituose ar kalv ų virš ūnėse auga kerpšiliai (Cladonio rangiferina-Pinetum Jur.1927). Petrošk ų miške, pušyn ų aikštel ėse ir šlaituose auga į Raudon ąją knyg ą įrašyta kvapioji dirvuol ė (Agrimonia procera) ir geltonžiedis pel ėžirnis (Lathyrus laevigatus). Gamtosauginiu poži ūriu įdomios liepini ų skroblyn ų (Tilio-Carpinetum Traczyk 1962) bendrijos. Šalia paprastojo skroblo (Carpinus betulus) čia auga mažalap ė liepa (Tilia cordata), pasitaiko paprast ųjų ąžuol ų (Quercus robur ). Pasitaiko stadijin ės beržyn ų ir drebulyn ų bendrijos, augan čios iškirst ų skroblyn ų, ąžuolyn ų, pušyn ų augimviet ėse. Užpelk ėjusiose paežer ėse auga juodalksnynai. Reljefo pažem ėjimuose pasitaiko dr ėgnok ų spygliuo čių mišk ų (Vaccinio uliginosae-Pinetum), kuri ų medynuose dominuoja paprastoji egl ė (Picea abies) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pelk ėtuose duburiuose susiformavusios jaun ų pelk ėtų lapuo čių mišk ų bendrijos (CircaeoAlnetum, Sphagno squarrosi-Alnetum). J ų medyne vyrauja juodalksniai (Alnus glutinosa), plaukuotieji beržai (Betula pubescens), vietomis gausi paprastosios pušies (Pinus sylvestris) arba paprastosios egl ės (Picea abies) priemaiša. Neseniai susiformavusi ų (iki 20 m. amžiaus) medyn ų žolin ėje dangoje dažniausiai vyrauja melsvoji melven ė (Molinia caerulea). Sausi pušynai įsikuria sm ėlio terasose, žemynini ų kopag ūbri ų šlaituose ir virš ūnėse. Karbonat ų turtinguose sm ėliuose vyrauja pušynai su gausia lapuo čių miškams b ūding ų r ūši ų priemaiša (Serratulo-Pinetum), kuri ų medži ų ir kr ūmų arduose gausiai auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), karpotasis beržas (Betula pendula). Mažiau derlingose augimviet ėse susiformavusios sm ėlyn ų augalijos (Peucedano-Pinetum) bendrijos. Šiuose pušynuose gausiai auga paprastasis kadagys (Juniperus communis), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), žaliažied ė kriaušlap ė (Pyrola chlorantha), m ėlyn ė (Vaccinium myrtillus), brukn ė (Vaccinium vitis- idaea), paprastoji šilsaman ė (Pleurozium schreberi), atžalin ė gužtv ė (Hylocomium splendens), purioji dvyndant ė (Dicranum polysetum). Meteli ų regioniniame parke auga Trako miškas, žymus beko čiais ąžuolais – vienintele medži ų r ūšimi, įrašyta į Lietuvos raudon ąją knyg ą. Tai vienintel ė jo augaviet ė Lietuvoje. Trako miške auga ir kiti saugomi augalai: gražuol ės pla čialap ės klumpait ės, geltonžiedžiai pel ėžirniai, kalnin ės jonažol ės, pla čialapiai begaliai, ilgagalviai dobilai, kvapniosios dirvuol ės, melsvieji gencijonai. Trako aukštapelk ėje gyvuoja Rusovo geg ūnė, pelkin ė lanksva, labai retas Lietuvoje lieknasis švylys ir kiti retieji augalai. Pelk ės. Rajono teritorijoje vyrauja nedidel ės (0,5 - 1,0 ha) žemapelk ės, jos paplitusios upeli ų salpose, paežer ėse, nedidel ėse daubose. Dauguma pelki ų nusausintos ir įsėti piev ų mišiniai. Nedidelius plotus
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 59
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
užima raistai ir aukštapelkiniai plynrais čiai. Įdomios kalking ų žemapelki ų bendrijos, retos visoje Lietuvoje. Tarpukalvin ėse žemapelk ėse vyrauja monodominantin ės viksv ų bendrijos. Užimami plotai paprastai nedideli. Jeigu tarpukalv ėse išlik ę nedideli vandens telkiniai, susidaro ši ų viksvyn ų ir kit ų helofitų bendrij ų kompleksai su gluosni ų kr ūmynais. Didesniuose užpelk ėjusiuose plotuose pasitaiko maž ųjų viksvyn ų fragment ų. Snaigyno paežer ėse , Liubelio ežeriuko pelk ėse auga į Raudon ąją knyg ą įrašytos r ūšys paprastoji tukl ė (Pinguicula vulgaris), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), baltijinė geg ūnė (Dactylorhiza baltica), Rusovo geg ūnė (Dactylorhiza russowii) ir kt. Li ūnelio rezervate, tik vienoje vietoje Lietuvoje, aptinkamas kvapusis plauretis (Gymnadenia odoratissima).Snaigyno paežer ėse rastos saugotinos bendrijos, kuri ų edifikatorius yra margasis asi ūklis (Equisetum variegatum). Tai vienintel ė Lietuvoje žinoma augimviet ė, kurioje margasis asi ūklis (Equisetum variegatum) auga nat ūraliame, nesuardytame biotope. Lazdij ų rajone esan čios žemapelk ės yra puiki orchidini ų r ūši ų saugykla, pasižyminti ne tik r ūšine įvairove, bet ir j ų populiacij ų gyvybingumu bei kiekybe. Šaltiniuot ų žemapelki ų kompleks ų b ūkl ė spar čiai blog ėja d ėl nuolat did ėjan čio kr ūmų susitv ėrimo, kai kuriose vietose kr ūmai dengia 40-60 proc. ploto. Tarp j ų vyrauja paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), plikasisi gluosnis (Salix cinerea), paprastoji pušis (Pinus Sylvestris), karpotasis beržas (Betula pendula), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), pasitaiko gudobeli ų (Crataegus sp.), laukini ų kriauši ų (Pyrus communis). Vakarin ėje An čios ežero dalyje esan čios Dainaviški ų pelk ę didži ąja dalimi užima aukštapelk ės, kuriose išsivys čiusios gailinio pušyno (Ledo-Pinetum sylvestris) bendrijos. Medži ų aukšt ą sudaro pelkini ų ekologini ų form ų paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Tankiame kr ūmokšni ų aukšte vyrauja pelkinis gailis (Ledum palustre), siauralap ė balžuva (Andromeda polifolia), paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris), kai kur pasitaiko vaivoras (Vaccinium uliginosum) ir durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata). Plynraistyje ir plyn ėje išsivyst ę kims ų ir duburi ų kompleksai. Ant kims ų išplitusios magelaninio kiminyno (Sphagnetum magellanici) bendrijos. J ų kr ūmokšni ų aukšte vyrauja paprastoji spanguol ė, gausiai auga šilinis viržis ir siauralap ė balžuva, žoli ų aukšt ą sudaro kupstinis švylys ir apskritalap ė saulašar ė. Saman ų dangoje vyrauja magelaninis kiminas, gausiai auga raudonasis kiminas, durpyninis gegužlinis, rainoji dvyndant ė (Dicranum bergeri). Šlapiausiose pelki ų dalyse yra nedideli ploteliai su mezooligotrofin ėmis sąlygomis. Jose susiformavusios higrofilin ės bendrijos su vyraujan čiu vingiuotuoju kiminu (Sphagnum fallax) saman ų dangoje ir negausiomis žolini ų augal ų r ūšimis: kupstiniu švyliu (Eriophorum vaginatum), siauralapiu švyliu (Eriophorum angustifolium), snapuotąja viksva (Carex rostrata), laib ąja viksva (Carex lasiocarpa). Mikroreljefo pakilimuose pasitaiko paprastoji spanguol ė (Oxycoccus palustris). Pievos ir ganyklos. Dauguma pievini ų bendrij ų nat ūrali ų augimvie čių yra sukult ūrintos. Tik sta čiuose šlaituose ir raguvose išliko gana nat ūralios, r ūši ų įvairove pasižymin čios sausos pamiški ų ir šlait ų bei stepini ų piev ų bendrijos. Kai kurios pievos pradeda apaugti kr ūmais ir medžiais d ėl sumaž ėjusio naudojimo intensyvumo. Antropogenizuot ų šienaujam ų ir ganom ų piev ų žoli ų dangoje vyrauja paprastoji šunažol ė (Dactylis glomerata), tikrasis erai činas (Festuca pratensis), pašarinis motiejukas (Phleum pratense), pievin ė migl ė (Poa pratensis), kupstin ė šluotsmilg ė (Deschampsia cespitosa), raudonasis dobilas (Trifolium pratense),
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 60
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
pakr ūmin ė bajor ė (Centaurea jacea), vienagraiž ė snaudal ė (Leontodon hispidus), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), paprastoji juodgalv ė (Prunella vulgaris), aitrusis v ėdrynas (Ranunculus acris), valgomoji r ūgštyn ė (Rumex acetosa), paprastoji kraujažol ė (Achillea millefolium), paprastoji veronika (Veronica chamaedrys). Pamiški ų, miško aikšteli ų ir šlait ų piev ų (TrifolioGeranietea sanguinei) bendrij ų žolin ėje dangoje sutinkamos šios žoli ų r ūšys: kr ūmin ė šunm ėtė (Clinopodium vulgare), raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), paprastoji jonažol ė (Hypericum perforatum), miškinis pel ėžirnis (Lathyrus sylvestris), nusvirusioji naktižied ė (Silene nutans), šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides), tikrasis lipikas (Galium verum), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata). Ežerai. Didieji rajone esantys parko ežerai (An čia, Snaigynas, Šlavantas) yra mažai paveikti antropogenin ės eutrofizacijos, juose dar, palyginti, žema biogenini ų element ų koncentracija. Dusios ir Metelio ežer ų užž ėlimas vandens augalija labai nevienodas. Labiausiai užaug ęs Metelys. Ežeruose gerai išsivys čiusi pasin ėrusi augalija, kur vyrauja maurabragini ų dumbli ų ir saman ų bendrijos, ta čiau kiekviename ežere jos užima nevienodus plotus. Regioniniuose parkuose esan čiuose ežeruose sutinkamos į Raudon ąją knyg ą įrašytos r ūšys – menturlap ė ežerut ė (Hydrilla verticillata), gležnalap ė nertis (Ceratophyllum submersum) (An čios ež.), taip pat saugotini reti bei ret ėjantys maurabragiai kuoduotasis maurabragis (Chara filiformis) (Trikojo ež.), žvaigžd ėtasis maurašakis (Nitellopsis obtusa) (Šlavant ėlio, Snaigyno, Ragažiaus ežerai), lankstusis menturdumblis (Nitella flexilis) (Snaigyno ež.). Žinduoliai . Rajono teritorijoje sutinkama daug įprast ų Lietuvos teritorijai žinduoli ų r ūši ų. Kurmis (Talpa europaea L.), paprastasis kirstukas (Sorex araneus L.), kirstukas nykštukas (Sorexs minutus L.), vandeninis nykštukas (Neomys fodiens Penn.). Ežer ų pakrant ėse galima pamatyti skraidžiojant šikšnosparnius. Meteli ų bažny čioje ir gyvenviet ėje ultragarso detektoriumi buvo identifikuoti k ūdriniai pel ėausiai, šikšniukai nykštukai, rudieji nakvišos. Iš graužik ų b ūrio sutinkama paprastoji vover ė (Sciurus vulgaris L.), upinis bebras (Castor fiber L.), namin ė pel ė (Mus musculus L.), dirvin ė pel ė (Apodemus agrarius Pall.), miškin ė pel ė (Apodemus sylvaticus L.), geltonkakl ė pel ė (Apodemus flavicollis Melch.), rudasis pel ėnas (Clethryonomys glareolus Schreb.), paprastasis pel ėnas (Microtus arvalis Pall.), pievinis pel ėnas (Microtus agrestis L.), pelkinis pel ėnas (Microtus oecomomus Pall.). Pilkasis kiškis (Lepus europaeus Pall.) sutinkamas įvairiose vietov ėse, ta čiau populiacija n ėra gausi, nes pastaruoju metu pagaus ėjo rud ųjų lapi ų (Vulpes vulpes L.) kurios nepražiopso geresnio grobio. Iš pl ėšri ųjų galima pamin ėti us ūrin į šun į (Nyctereutes procyonoides Gray.), juod ąjį šešk ą (Mustela putorius L.), kanadin ę audin ę (Mustela vison Schreb.), miškin ę kiaun ę (Martes martes L.) ir kt. Aptinkami šerno, briedžio, tauriojo elnio, stirnos pėdsakai. Ežer ų pakrant ėse, upeliuose, jungian čiuose An čios ir Vernijo ežerus, Sparto ir Šlavanto ežerus, Šlavanto ir Šlavant ėlio ežerus pasteb ėta Ūdra (Lutra lutra). Paukš čiai . Ornitofaun ą pagyvina plytintis An čios ežeras, o didžiuosiuose Piet ų Lietuvos ežeruose – Dusioje ir Metelyje – Europin ės svarbos teritorijoje migruojantiems paukš čiams, kasmet sezonini ų migracij ų metu susitelkia daugiau nei 10 t ūkstan čių paukš čių. Kiekvienais metais ežeruose stebimos tarptautin ės svarbos ausuot ųjų krag ų (iki 2000 paukš čių) ir lauki ų (iki 15000 paukš čių) sankaupos. Vesiej ų regioninio parko teritorijoje aptinkamos 147 paukš čių r ūšys, iš kuri ų 80 r ūši ų peri nuolat, o kitos pastebimos praskrendančios. Meteli ų regioniniame parke aptinkamos 192 paukš čių r ūšys, iš kuri ų 130 r ūši ų peri. Miškuose paukš čių kiek
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 61
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
mažiau, ta čiau ten gyvena sausiems pušynams b ūdingi paukš čiai – keršuliai (Columba palumbus), gegut ės (Cuculus canorus), kikiliai (Fringilla coelebs), geniai (Jynx torquilla, Dryocopus martius, Dendrocopos major, Dendrocopos minor ), l ėliai (Caprimulgus europaeus), strazdai (Turdus merula, Turdus pilaris, Turdus philomelos), zyl ės (Parus major, Parus pristatus, Parus palustris), buku čiai (Sitta 21 europaea), lipu čiai (Certhia familiaris) ir kiti smulk ūs sparnuo čiai. Atokiose miško dalyse lizdus suka suopiai (Buteo buteo), paukštvanagiai (Accipiter nisus). Sutemus, nakties tyl ą nutraukia namin ės pel ėdos (Strix aluco) ūbavimas. Ežere galima steb ėti gulbes nebyles (Cygnus olor), didži ąsias antis (Anas platyrhynchos), krykles (Anas crecca, Anas querquedula), klykuoles (Bucephala clangula), kuoduotasias antis (Aythya fuligula), kragus (Podiceps cristatus), laukius (Fulica atra), nendrines višteles (Gallinula chloropus), kormoranus (Phalacrocorax carbo), did įjį dan čiasnap į (Mergus merganser), rudagalvius kirus (Larus ridibundus), upines žuv ėdras (Sterna hirundo). Pelk ėtose vietose, pievose ir ežer ų pakrant ėse galima steb ėti ir išgirsti perk ūno oželius (Gallinago gallinago), krantinius tilvikus (Actitis hypoleucos) dr ėgnuose lapuo čių miškuose - traukian čias slankas (Scolopax rusticola). Jav ų laukuose ir šalia gyvena kurapkos (Perdix perdix). Atviruose kraštovaizdžio laukuose peri ir gyvena vieversiai (Alauda arvensis), kiel ės (Motacilla alba ir Motacilla flava) startos (Emberiza citrinella, Emberiza schoeniclus) kalviukai (Anthus pratensis), pemp ės (Vanellus vanellus), paprastosios medšark ės (Lanius collurio). Ar čiau gyvenam ųjų zon ų – šelmenin ės kregžd ės (Hirundo rustica), varn ėnai (Sturnus vulgaris), žvirbliai (Passer domesticus), naminiai balandžiai (Columbia livia), didžiosios zyl ės (Parus major), kuosos (Corvus monedula). Pavasar į ir ruden į BAST teritorijose galima steb ėti ir nemažai praskrendan čių paukš čių r ūši ų, ta čiau pastovi ų j ų apsistojimo viet ų n ėra. Varliagyviai, ropliai, žuvys. Ropli ų parko teritorijoje negausu. Galima pamatyti tik pavienius individus. Nors ropli ų ir nedaug, bet r ūšine sud ėtimi rajono teritorija yra vertinga. Dainaviški ų pelk ės BAST stebimi pavieniai migruojantys baliniai v ėžliai (Emys orbicularis L.). Šiaurin ės teritorijos pus ėje esantys šlaitai tinkami v ėžli ų dėtaviet ėms. Balinis v ėžlys (Emys orbicularis L.) gyvena Petrošk ų BAST, Šlavant ų ir Porumbo miškuose esan čiose pelkut ėse ir ežeriukuose, Juodabal ės draustinyje. Šalia balinio v ėžlio d ėtavie čių randama vikriojo driežo (Lacerta agilis) kiaušiniai. Miškuose gyvena gluodenai (Anguis fragilis). Pušyn ų pakraš čiuose sutinkama geltonskruostis žaltys (Natrix natrix), stebimi vikrieji driežai (Lacerta agilis), pelk ėtose vietov ėse stebimas gyvavedis driežas (Lacerta vivipara). Iš varliagyvi ų randama česnak ė (Pelobates fuscus), pievin ė varl ė (Rana temporaria), mažoji k ūdrin ė varl ė (Pelophylax lessonae ), didžioji k ūdrin ė varl ė (Rana esculenta), smailiasnuk ė varl ė (Rana arvalis), raudopilv ė k ūmut ė (Bombina bombina), ežerin ė varl ė (Rana ridibunda), žalioji rup ūžė (Bufo viridis), nendrin ė rup ūžė (Bufo calamita), pilkoji rup ūžė (Bufo bufo), skiauter ėtasis tritonas (Triturus cristatus), paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Europin ė medvarl ė (Hyla arborea) pastaraisiais metais yra sutinkama ne tik Kap čiamies čio, bet ir Dainaviški ų, Veisiejų, Kalveli ų, Petrošk ų apylink ėse. An čios ežere gyvena 13 žuv ų r ūši ų, Dusios ežere sutinkama 19 vietini ų žuv ų r ūši ų: karšiai (Abramis brama), kuojos (Rutilus rutilus), lydekos (Esox lucius), ešeriai (Perca fliuviatilis), lynai (Tinca tinca), mekn ės (Leuciscus idus), aukšl ės (Alburnus alburnus), plakiai (Blicca bjoerkna), pūgžliai (Gymnocephalus cernuus), seliavos (Coregonus albula), raud ės (Scardinius erythropthalmus), šamai (Silurus glanis ), unguriai (Anguilla anguilla). Bestuburiai. Bestuburi ų faun ą reprezentuoja keletas dienini ų drugi ų r ūši ų, dažniausiai sutinkam ų pelk ėse ir pievose. Tai valerijoninis, kraujažolinis ir balandūninis sprindy čiai (Eupithecia valerianata, E. millefolia, E.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 62
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
simplicata), žalsvoji sprinden ė (Chloroclystis chloerata), balsvasis šerdinukas (Photedes extrema), mažasis geltonsparnis dirvinukas (Rhynchagrotis chardinyi), rudakis satyriukas (Coenonympha hero), machaonas (Papilio machaon). Pelk ėse aptiktos kelios retesn ės r ūšys: taškuotasis sprindinis naktinukas (Macrochilo cribrumalis), baltajuostis nendrinukas (Phragmophila nexa), gelsvasis pievinukas (Mytimna straminea). Miško buvein ėse verting ų ir saugotin ų vabzdži ų r ūši ų nerasta, pamin ėtinos su pamišk ėm susij ę r ūšys kr ūminis satyriukas (Coenonympha arcani), slyvinis uodeguotis, (Satyrium pruni), gudobelinis baltukas (Aporia crataegi). Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstyb ė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų inventorizacij ą. Surinkti duomenys atspindi šalies gamtos b ūkl ę ir leis užtikrinti geresn ę nat ūrali ų buveini ų apsaug ą. Nat ūrali buvein ė – tai sausumos arba vandens plotas, išlaik ęs visiškai nat ūralius ar pusiau nat ūralius jam būdingus geografinius, gyvosios ir negyvosios gamtos požymius. Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų apsauga – viena svarbiausi ų Europos S ąjungos aplinkosaugin ės teis ės įgyvendinimo užduo čių. Lietuvoje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos šių buveini ų tipai. Nat ūralios buvein ės užima apie 7 proc. šalies teritorijos. Buveini ų inventorizacijos metu buvo surinkti tiksl ūs j ų plot ų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būkl ę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už j ų rib ų visoje šalyje. Ši ų buveini ų inventorizacija – tai dar vienas žingsnis kokybiškos j ų apsaugos link. Surinkti duomenys svarb ūs ne tik buveini ų apsaugai, bet ir verslui – ūkin ės veiklos organizatoriams ir poveikio aplinkai vertintojams. Žinodami, kur yra nat ūralios buvein ės, ūkin ės veiklos organizatoriai gali pasirinkti vietas, kur gamtosauginiai konfliktai yra mažiausiai tik ėtini. Remdamosi surinktais duomenimis, atsakingos institucijos gali priimti sprendimus d ėl planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai greitai ir kokybiškai. Buveini ų inventorizacija buvo atliekama ir Lazdij ų rajone, kurios metu aptikti 28 Europos Bendrijos svarbos buveini ų tipai, kurie užima 13774 ha, arba 10 proc. rajono teritorijos (6.3. pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 63
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.3. pav. Europos bendrijos svarbos buveini ų pasiskirstymas Lazdij ų rajone
Biologin ės įvairov ė tendencijos: . Rūši ų ir bendrij ų įvairov ės maž ėjimas piev ų ekosistemose, d ėl intensyvaus j ų užaugimo sumed ėjusia augmenija.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 64
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.3. Naudingosios iškasenos
Lietuvoje aptinkamos visiems geologiniams laikotarpiams priskiriam ų nauding ųjų iškasen ų. Daugiausia j ų susikaup ė devono, permo, kreidos, kvartero periodo uolienose. Tai – žvyras, sm ėlis, monomineralinis kvarcinis sm ėlis, molis, durp ės, klintys, dolomitas, anhidritas, opoka, gipsas, kreidos mergelis ir kt. Gamtin į nauding ųjų iškasen ų potencial ą sudaro išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai. Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio ar jo dalies nauding ųjų iškasen ų ištekliai, kuri ų kiekis, kokyb ė, technologin ės savyb ės, hidrogeologin ės, kasybos ir sl ūgsojimo s ąlygos yra ištirtos pakankamai, kad b ūtų galima sudaryti naudojimo projekt ą. Parengtinai išžvalgyt ų ištekli ų savyb ės ir sl ūgsojimo s ąlygos ištirtos tiek, kad b ūtų galima atlikti pirmin į poveikio aplinkai vertinim ą ir apskai čiuoti ekonomin ę j ų vert ę. Prognoziniai ištekliai skirstomi į sp ėjamuosius ir aptiktuosius. Detaliai išžvalgyt ų telkini ų išteklius galima vertinti kaip real ų potencial ą, o parengtinai išžvalgytus ir prognozinius –kaip ateities rezerv ą. Lazdij ų rajone labiausiai paplitusios naudingosios iškasenos yra žvyras, sm ėlis ir durp ės, taip pat gėliavanden ė klintis.
6.1. lentel ė Detaliai išžvalgyti ištekli ų telkiniai Lazdij ų rajone Eil. Telkinio Telkinio pavadinimas Naudinga Būkl ė Telkinio plotas, ha Nr. kodas iškasena 1. 4101 Biel ėnai II Sm ėlis Naudojamas 6.37 2. 1195 Klapotk ė Sm ėlis ir žvyras Naudojamas 11.66 3. 1187 Palazdijai II Žvyras Naudojamas 5.77 4. 4709 Lopiškiai Sm ėlis Nenaudojamas 7.21 5. 1194 Mangarotas Žvyras Naudojamas 43.43 6. 1197 Vaini ūnai (I sklypas) Žvyras Naudojamas 13.42 7. 1207 Vaini ūnai (II sklypas) Žvyras Nenaudojamas 10.14 8. 1226 Vaini ūnai (III sklypas) Žvyras Nenaudojamas 4.65 9. 1192 Šlavantai (II sklypas) Žvyras Naudojamas 20.59 10. 1191 Šlavantai (I sklypas) Žvyras Naudojamas 9.37 11. 2295 Bagat ėlius Žvyras Naudojamas 4.44 12. 675 Sūsia Durp ės Naudojamas 1254.53 (Lazdij ų rajone 608 ha)
Detaliai išžvalgyti naudingieji ištekliai
Sm ėlis ir žvyras 1.56
Durp ės 81.62
Sm ėlis 1.81
Žvyras 15.01
6.4. pav.. Lazdij ų rajono detaliai išžvalgyt ų telkini ų dalis (%) nuo bendro ploto.
Didžiausi ą dal į išžvalgyt ų telkini ų ploto sudaro durp ės – 81,62 proc..
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 65
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.2. lentel ė Prognoziniai ištekli ų telkiniai Lazdij ų rajone Eil. Telkinio Telkinio pavadinimas Naudinga iškasena Telkinio plotas, ha Nr. kodas 1. 1171 Dainaviškiai Žvyras 89.63 2. 1178 Dubravai Žvyras 84.87 3. 1177 Onciškiai Žvyras 75.02 4. 1180 Elzbietina Žvyras 101.97 5. 1176 Gudonys Žvyras 142.60 6. 1162 Krivonys Sm ėlis 283.00 7. 1087 Krosn ėnai Sm ėlis 132.42 8. 1161 Mencišk ė Sm ėlis 680.70 9. 1184 Mėč iūnai Sm ėlis 149.08 10. 1169 Padumbliai Sm ėlis 127.58 11. 1185 Papalazdijai Žvyras 40.47 12. 1159 Paserninkai Sm ėlis 50.28 13. 1174 Petroškai Žvyras 53.62 14. 1170 Purvišk ė Sm ėlis 589.67 15. 1186 Raistai (Lazdij ų r.) Žvyras 111.75 16. 1179 Seirijo čiai Sm ėlis 78.79 17. 1175 Vaini ūnų plotas Žvyras 73.38 18. 1168 Čivonys Sm ėlis 73.37 19. 1167 Šadži ūnai Žvyras 145.92 20. 1192 Šlavantai (II sklypas) Žvyras 225.29 21. 1166 Drapaliai Sm ėlis 271.75
Prognoziniai naudingieji ištekliai
Sm ėlis 68.04
Žvyras 31.96
0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 100.00
6.5 Lazdij ų rajono prognozini ų telkini ų dalis (%) nuo bendro ploto.
Prognozinius telkiniuose Lazdij ų rajone sudaro sm ėlis – 68,04 proc.– ir žvyras – 31,96 proc.
6.3. lentel ė Prognoziniai ištekli ų telkiniai Lazdij ų rajone Eil. Telkinio Telkinio pavadinimas Naudinga iškasena Telkinio plotas, ha Nr. kodas 1. 1182 Beviršiai Žvyras 2.98 2. 1181 Biel ėnai Žvyras 1.74 3. 4101 Biel ėnai II Sm ėlis 2.12
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 66
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
4. 1194 Mangarotas Žvyras 83.59 5. 1184 Mėč iūnai Sm ėlis 77.34 6. 1185 Papalazdijai Žvyras 9.91 7. 1186 Raistai (Lazdij ų r.) Žvyras 11.62 8. 1197 Vaini ūnai (I sklypas) Žvyras 55.46 9. 1192 Šlavantai (II sklypas) Žvyras 19.04 10. 1191 Šlavantai (I sklypas) Žvyras 23.98 11. 619 Birš čių plyn ė Durp ės 40.03 12. 615 Bukta Durp ės 100.49 13. 283 Delin ės pelk ė (Paserninkai) Durp ės 15.66 14. 616 Ganiava Durp ės 58.45 15. 664 Girait ė Durp ės 92.77 16. 612 Karužai Durp ės 97.70 17. 610 Kirsna Durp ės 412.35 18. 618 Krakinis Durp ės 150.15 19. 611 Raišupis Durp ės 220.41 20. 613 Rimutis I Durp ės 79.74 21. 614 Roliai Durp ės 50.86 22. 620 Samanis (Padumblys) Durp ės 57.66 23. 282 Smarli ūnai Durp ės 20.24 24. 684 Žaltytis Durp ės 142.41 25. 281 Abarausk ų raistas Durp ės 14.58 26. 684 Žaltytis Durp ės 142.41 (Lazdij ų rajone 57 ha) 27. 460 Žuvintas Durp ės 5521.29 (Lazdij ų rajone 123 ha) 28. 2492 Kaviškis Gėliavanden ė klintis 1.45 29. 2490 Rimietis Gėliavanden ė klintis 2.01 30. 2491 Žališk ė Gėliavanden ė klintis 1.17
Parengtinai išžvalgyti naudingieji ištekliai
Gėliavanden ė klintis 0.23
Durp ės 85.57
Sm ėlis 3.92
Žvyras 10.28
0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 100.00
6.6. Lazdij ų rajono parengtinai išžvalgyt ų telkini ų dalis (%) nuo bendro ploto.
Didžiausi ą parengtin ų telkini ų ploto dal į Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sudaro durp ės – 85,57 proc. Kai kurie nauding ųjų iškasen ų telkiniai patenka į saugom ų teritorij ų ribas ir j ų naudojimas (priklausomai nuo saugomos teritorijos) yra griežtai ribojamas ir kai kuriais atvejais negalimas.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 67
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.4. lentel ė. Telkiniai, patenkantys į saugomas teritorijas. Eil. Telkinio Telkinio Naudingoji Saugomos teritorijos Telkinio plotas, Nr. pavadinimas statusas iškasena pavadinimas patenkantis į saugom ą teritorij ą 1. Žuvintas Parengtinai Durp ės Žuvinto biosferos Visas telkinio plotas saugomoje išžvalgytas rezervatas Kiauly čios teritorijoje, patenkan čioje į botaninis-zoologinis Lazdij ų r. sav. draustinis Žuvinto ežeras ir Buktos Visas telkinio plotas saugomoje miškas (LTALY0005) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo Visas telkinio plotas saugomoje pelk ės (LTALYB003) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. 2. Krakinis Parengtinai Durp ės Krakinio telmologinis Visas telkinio plotas saugomoje išžvalgytas draustinis teritorijoje Krakinio pelk ė Didžioji dalis telkinio ploto (LTLAZ0003) BAST teritorijoje 3. Birš čių plyn ė Parengtinai Durp ės Žuvinto biosferos Visas telkinio plotas saugomoje išžvalgytas rezervatas teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. Žuvinto ežeras ir Buktos Visas telkinio plotas saugomoje miškas (LTALY0005) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo Visas telkinio plotas saugomoje pelk ės (LTALYB003) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. 4. Samanis Parengtinai Durp ės Veisiej ų regioninis parkas Apie 30 proc. ploto patenka į (Padumblys) išžvalgytas saugom ą teritorij ą 5. Žaltytis Parengtinai Durp ės Žuvinto biosferos Visas telkinio plotas saugomoje išžvalgytas rezervatas Žalty čio teritorijoje, patenkan čioje į botaninis-zoologinis Lazdij ų r. sav. draustinis Žuvinto ežeras ir Buktos Visas telkinio plotas saugomoje miškas (LTALY0005) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo Visas telkinio plotas saugomoje pelk ės (LTALYB003) teritorijoje, patenkan čioje į Lazdij ų r. sav. 6. Krivonys Prognozinis Sm ėlis An čios miško pušies Apie 7 proc. telkinio patenka į genetinis draustinis draustin į 7. Padumbliai Prognozinis Sm ėlis Veisiej ų regioninis parkas Visas telkinio plotas saugomoje teritorijoje 8. Purvišk ė Prognozinis Sm ėlis Veisiej ų regioninis parkas Beveik visas telkinio plotas saugomoje teritorijoje 9. Šlavantai (I Detaliai Žvyras Veisiej ų regioninis parkas Visas telkinio plotas saugomoje sklypas) išžvalgytas teritorijoje 10. Šlavantai (I Parengtinai Žvyras Veisiej ų regioninis parkas Maža telkinio dalis patenka į sklypas) išžvalgytas saugom ą teritorij ą
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 68
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11. Šlavantai (II Parengtinai Žvyras Veisiej ų regioninis parkas Apie pus ė telkinio ploto patenka sklypas) išžvalgytas į saugom ą teritorij ą Stank ūnų kaimo apylink ės Apie pus ė telkinio ploto patenka (LTLAZ0036) į BAST teritorij ą 12. Šlavantai (II Prognozinis Žvyras Veisiejų regioninis parkas Apie pus ė telkinio ploto patenka sklypas) į saugom ą teritorij ą Stank ūnų kaimo apylink ės Apie 4 proc. telkinio ploto (LTLAZ0036) patenka į BAST teritorij ą 13. Mangarotas Parengtinai Žvyras Ku čiulišk ės kaimo Apie 15 proc. telkinio patenka į išžvalgytas apylink ės (LTLAZ0001) BAST teritorij ą
6.7.pav. Telkiniai, patenkantys į saugomas teritorijas.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 69
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
6.4. Išvados
. Visos gamtinio karkaso metafunkcin ės dalys – gamtinio karkaso sistema Lazdij ų rajone užima 76 proc. teritorijos. Šis rodiklis viršija Respublikos vidurk į (60 proc. ). Ta čiau įvertinus efektyvaus gamtinio karkaso dal į rajone, gamtinio karkaso teritorijos galėtų did ėti apie 11 proc. . Didelei daliai gamtinio karkaso apimam ų teritorij ų reikalingas kraštovaizdžio b ūkl ės gerinimas (geoekologinio potencialo didinimas) taikant kraštotvarkines priemones: gr ąžinant ir gausinant kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus, bei palaikant ir stiprinant kraštovaizdžio nat ūralum ą. . Didel ė rajono biologin ė įvairov ė ir floros bei faunos savitumai yra nulemti didel ės reljefo s ąskaidos, geomorfologini ų form ų įvairov ė taip pat didelio saugom ų teritorij ų ploto, sudaran čio galimyb ę išsaugoti gamtos teritorinius kompleksus, kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, genetin į fond ą. . Lazdij ų rajono savivaldyb ėje vyrauja kvartero naudingosios iškasenos – durp ės, žvyras ir sm ėlis. Didžiausi ą išžvalgyt ų telkini ų dal į rajone sudaro durp ės.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 70
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
7. APLINKOS KOKYB Ė
7.1. Aplinkos oro kokyb ė
Nacionalin ėje aplinkos apsaugos strategijoje tikslas oro kokybės apsaugos srityje – užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos or ą išmetam ų teršal ų kiekis neviršyt ų tarptautiniuose ir ES teis ės aktuose nustatyto kiekio, oro teršal ų koncentracija aplinkos ore neviršyt ų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojing ų aplinkos oro užterštumo lygi ų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išmetami į atmosfer ą teršalai yra viena didžiausi ų problem ų. Tai lemia įvairios priežastys: ekonomikos vystymasis, nepakankamai diegiamos aplinkosaugin ės technologijos, augantys transporto srautai ir kt. Daugeliui oro teršal ų b ūdinga tai, kad jie gali aplinkos ore išlikti ilg ą laik ą ir oro mas ės juos perneša toli nuo taršos šaltini ų. D ėl į atmosfer ą išmetam ų teršal ų (CO, LOJ, NO2, SO2, KD) prast ėja miest ų oro kokyb ė, susidaro troposferinis ozonas, r ūgšt ėja dirvožemis ir paviršinis vanduo, vyksta eutrofikacija. Tai daro neigiam ą įtak ą pirmiausia žmoni ų sveikatai, žem ės ūkio produktyvumui, biologinei įvairovei, mišk ų b ūklei ir pan. Stacionari ų ir mobili ų taršos šaltini ų į aplinkos or ą išmetami teršalai yra vienas svarbiausi ų veiksni ų, sąlygojan čių aplinkos oro kokyb ę.
Atmosferos teršimas iš stacionari ų taršos šaltini ų
Teršal ų, išmest ų į aplinkos or ą iš stacionari ų taršos šaltini ų, kiekis savivaldyb ėje 2015- 140 2018 m
120
100
80
60
40
20
0 Bendras kiekis, Sieros anhidridas, Anglies monoksidas, Azoto oksidai, t/metus LOJ, t/metus t/metus t/metus t/metus 2018 127.64 0.04 7.48 72.14 0 2017 129.13 0 7.4 71.59 0 2016 130.73 0 6.45 74.46 0 2015 124.85 0 6.15 70.26 0
7.1.pav. Teršal ų, išmest ų į or ą 2015-2018 m. iš stacionari ų taršos šaltini ų, kuri ų naudotojai privalo vykdyti išmetam ų teršal ų apskait ą, kiekis ir strukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 71
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Stacionari ų taršos šaltini ų į aplinkos or ą išmetami teršalai yra vienas svarbiausi ų veiksni ų, s ąlygojan čių aplinkos oro kokyb ę. Lietuvoje 2016 m. buvo 632 stacionar ūs taršos šaltiniai (2014 m. – 562 stacionar ūs taršos šaltiniai), kuri ų naudotojai privalo vykdyti išmetam ų teršal ų apskait ą vadovaujantis Teršal ų išmetimo į aplinkos or ą apskaitos ir ataskait ų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje stacionari ų taršos šaltini ų skai čius 2018 m buvo 3, šis skai čius išliko toks nuo 2015 m. Analizuojant iš stacionari ų taršos šaltini ų išmetam ų teršian čių medžiag ų kiekius ir strukt ūrą (šaltinis; Aplinkos apsaugos agent ūra) matoma, kad nuo 2015 iki 2018 met ų bendras kiekis išmetam ų medžiag ų kiekis kito labai nežymiai. (7.1. pav). Sieros jungini ų koncentracija per pastaruosius du dešimtme čius nuolat maž ėjo daugelyje Europos region ų, pakeitus energijai gaminti naudojamo kuro r ūšį. Pastar ųjų met ų steb ėjim ų duomenys rodo, kad ir kituose Lietuvos miestuose sieros anhidrido koncentracija taip pat buvo nedidel ė ir neviršijo ekosistem ų apsaugai nustatytos metin ės ribin ės vert ės. Būdama ES ir tarptautini ų organizacij ų nar ė, Lietuva yra įsipareigojusi vertinti ir valdyti (riboti) bendr ą šalyje į aplinkos or ą išmetam ų teršal ų – azoto oksid ų, sieros dioksido, laki ųjų organini ų jungini ų ir amoniako – kiek į, pagal nustatytus reikalavimus valdyti iš tam tikrų veiklos r ūši ų įrengini ų į aplinkos or ą išmetam ų teršal ų kiek į, užtikrinti žmoni ų sveikatai ir aplinkai nepavojing ą aplinkos or ą. Lietuvoje, o taip pat Lazdij ų rajono savivaldyb ėje n ėra viršijami nustatyti min ėtų teršal ų limitai, pagal reikalavimus valdomas iš tam tikr ų veiklos rūši ų įrengini ų į aplinkos or ą išmetam ų teršal ų kiekis, aplinkos oro užterštumo lygis neviršija ES reikalavimus atitinkan čių aplinkos oro kokyb ės norm ų. Didžiausios daugelio teršal ų koncentracijos nustatytos šaltuoju met ų laiku, kai lemiam ą įtak ą oro užterštumui turi padid ėjusi tarša d ėl intensyvios energetikos įmoni ų ir individuali ų nam ų šildymo įrengini ų veiklos. Lazdij ų rajono savivaldyb ės aplinkos oro kokyb ė labai daug priklauso ne tik nuo stacionari ų taršos šaltini ų, bet ir nuo mobili ų (magistralini ų, krašto ir rajono keli ų aplinkoje) bei meteorologini ų s ąlyg ų. D ėl Lietuvoje būding ų intensyvi ų ciklon ų veiklos rajone vyrauja palankios teršal ų sklaidos s ąlygos – nepastov ūs, v ėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna ir nusodina or ą teršian čias medžiagas. Teršal ų koncentracij ų padid ėjim ą ore dažnai lemia anticiklonai, ypa č šaltuoju met ų laiku, kai suintensyv ėja šilumin ės energijos gamyba ir padid ėja išmetam ų teršal ų kiekis iš energetikos objekt ų, tarp j ų iš esm ės nekontroliuojam ų kuro, įskaitant ir kiet ąjį biokur ą ar net atliekas, deginimo įrengini ų nam ų ūkyje. Kietojo kuro deginimas nam ų ūki ų šildymo įrenginiuose yra kur kas taršesnis už jo deginim ą dideliuose energetikos ar pramon ės įrenginiuose. Lietuvoje iki šiol nereglamentuota ir nekontroliuojama kietojo kuro kokyb ė, nepakankamos teisin ės ir finansin ės priemon ės siekiant vystomose labiausiai urbanizuotose teritorijose, kuriose veikia aplinkosauginiu poži ūriu efektyvi centralizuoto šilumos tiekimo sistema, naujus šilumos vartotojus (b ūstus) apr ūpinti centralizuotai tiekiama šiluma arba šilumos energij ą gaminti naudojant saul ės, elektros ar geotermin ę energij ą. Ši problema d ėl nedidelio gyventoj ų tankumo ir didelio gamtin ės aplinkos nat ūralumo, atliekan čio teršal ų absorbavimo funkcijas, n ėra labai aktuali Lazdij ų rajone. Neretai aplinkos oro kokyb ė priklauso ne tik nuo pa čioje savivaldyb ėje esan čių taršos objekt ų, bet ir d ėl oro pernaš ų, kai tam tikras kiekis teršal ų, atneštas iš kit ų savivaldybi ų, ar net kitų urbanizuot ų Europos region ų,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 72
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
padidina vietini ų taršos šaltini ų s ąlygot ą užterštum ą. Šiuo atveju Lazdij ų rajono savivaldyb ės oro kokybei tai pat įtakos turi ir gretimoje Lenkijoje išmetami teršal ų kiekiai.
7.2. pav. Teršal ų, išmest ų į or ą 2016 m. iš stacionari ų taršos šaltini ų, kuri ų naudotojai privalo vykdyti išmetam ų teršal ų apskait ą, kiekis savivaldyb ėse
7.2. Vanden ų kokyb ė
Paviršiniai vandenys. Nacionalin ėje aplinkos apsaugos strategijoje tikslas vandens apsaugos srityje – užtikrinti, kad požeminio vandens, paviršini ų vidaus vandens telkini ų, Kurši ų mari ų ir Baltijos j ūros b ūkl ė būtų gera, paviršiniai vandens telkiniai tikt ų rekreacijos reikm ėms tenkinti, o gyventojai gaut ų saugos ir kokyb ės reikalavimus atitinkant į geriam ąjį vanden į. Paviršini ų vandens telkini ų b ūkl ę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žem ės ūkio veiklos; hidromorfologiniai paviršini ų vandens telkini ų poky čiai, atsirad ę d ėl žemi ų sausinimo (melioracijos), hidroelektrini ų ir upi ų tvenkimo; antrin ė tarša, atsirandanti d ėl ilgalaik ės praeities taršos; sutelktoji tarša (miest ų ir gyvenvie čių nuotek ų valymo įrengini ų tarša, tarša pavojingomis medžiagomis); tarptautinė tarša – iš kaimynini ų šali ų patenkantys teršalai. Up ės baseinu (pagal Bendr ąją vandens politikos direktyv ą) vadinama ta teritorija, iš kurios paviršinis vanduo up ėmis ir ežerais nuteka į j ūrą vienos up ės žiotimis. Lietuvos teritorijoje išskiriami 7 upi ų baseinai (Nemuno, Lielup ės, Dauguvos, Ventos, Bartuvos, Šventosios, Priegliaus). Maž ų, tiesiogiai į Baltijos j ūrą ir
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 73
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Kurši ų marias įtekan čių upeli ų baseinai yra apjungti į vien ą, Lietuvos paj ūrio upi ų basein ą. Lazdij ų rajono savivaldyb ė patenka į Nemuno upių basein ų rajon ą, Šešup ės ir Nemuno maž ųjų intak ų pabaseinius. Žem ės ūkio tarša . Šešup ės pabaseinyje susidaro viena didžiausi ų pasklidosios žem ės ūkio taršos apkrov ų visame Nemuno UBR. Ta čiau, atlikti matavimai ir matematinis modeliavimas rodo, kad reikšming ą pasklidosios žem ės ūkio taršos poveik į patiria mažiau nei pus ė Šešup ės pabaseinio upi ų kategorijos vandens telkini ų Dėl pasklidosios taršos poveikio rizikos grupei priskiriami 29 iš 72 pabaseinio vandens telkini ų. Pasklidosios taršos šaltini ų poveik į patirian čių vandens telkini ų baseinai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sudaro net 44 proc. savivaldyb ės teritorijos ploto, tod ėl žem ės ūkio veikla tebeišlieka vien ą reikšmingiausi ų poveiki ų vandens telkini ų kokybei turintis veiksnys. Reikšming ą žem ės ūkio taršos poveik į patirian čių vandens telkini ų baseinai, kuriuose reikalingos papildomos taršos mažinimo priemon ės pavaizduoti paveiksle (7.3. pav.).
7.3..pav. Pasklidosios taršos šaltini ų poveik į turin čių vandens telkini ų baseinai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje
Hidromorfologiniai vandens telkini ų poveikiai . Lietuvoje 45 procentai upi ų kategorijos vandens telkini ų morfologiškai reguliuoti sausinamosios melioracijos tikslais. Upi ų vagose įrengiant hidroelektrines bei kitokios paskirties hidrotechninius statinius, d ėl kuri ų pakinta upi ų hidrologinis režimas bei pažeidžiamas upi ų vientisumas, daromas reikšmingas poveikis vandens organizmams bei sediment ų transportui, o tuo pa čiu – upi ų ekologinei b ūklei. Upi ų vientisumo sutrikdymas gali reikšmingai paveikti tiek aukš čiau kli ūties, tiek žemiau kli ūties esan čių upių atkarp ų ekologin ę b ūkl ę. Iš šiuo metu Nemuno upi ų baseino rajon ų up ėse įrengt ų 64 HE, 11 hidroelektrini ų atitinka bent vien ą iš rizikos kriterij ų, t.y. jos s ąlygoj ą reikšming ą poveik į žemiau esan čių upi ų atkarp ų ekologinei b ūklei, o 33 HE daro reikšming ą poveik į žemiau j ų esan čioms upi ų atkarpoms. Viena toki ų – Baltosios an čios HE, esanti Lazdij ų rajone.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 74
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Sureguliavus vagas, sunyksta specifin ės vandens organizm ų buvein ės, drauge sumaž ėja ir pa čių vandens organizm ų r ūšin ė įvairov ė ir gausa. Drenažu sausintoje žem ėje b ūdinga didesn ė tirpi ų azoto ir fosforo jungini ų prietaka į paviršinius vandens telkinius. Nitratinio azoto išplova iš drenažo sistem ų gali lemti didesnes nei 2,3 mg/l vidutines metines ši ų jungini ų koncentracijas upi ų vandenyje, o geros ekologinės būkl ės vert ė – nuo 1,3 iki 2,3 mg/l. Sutelktoji tarša. Palyginus miest ų ir miesteli ų, turin čių daugiau nei 2 000 gyventoj ų ekvivalento (toliau – g. e.), 2012 met ų sutelktosios taršos duomenis su 2008–2009 met ų duomenimis, matyti, kad tarša gerokai sumažėjo – BDS7 taršos apkrova sumaž ėjo 48 proc., Amonio azoto apkrova sumaž ėjo 45 proc., bendrojo azoto – 22 proc., bendrojo fosforo – 45 proc.. Nitrat ų taršos apkrova išaugo 11 proc., nors buvo prognozuotas 1 proc. sumaž ėjimas. Nitrat ų apkrovos padid ėjimas n ėra padid ėjusios taršos, o tik pasikeitusi ų vandenvalos proces ų pasekm ė. Tobul ėjant nuotek ų valymui daugiau bendrojo azoto išleidžiama ne amonio azoto, o nitrat ų azoto formoje. Svarbu pamin ėti, kad miest ų ir gyvenvie čių, turin čių daugiau nei 2000 g.e., išleidžiam ų nuotek ų kiekis, lyginant su 2008- 2009 m., išaugo, o tai reiškia, kad taršos apkrov ų sumaž ėjimas yra pasiektas ne d ėl sumaž ėjusio nuotek ų kiekio, o d ėl pager ėjusio nuotek ų išvalymo.
7.4.pav. Reikšming ą poveik į darantys iš leistuvai ir reikšming ą sutelktosios taršos poveik į patiriantys vandens telkiniai (šaltinis: Aplinkos apsaugos agent ūra)
Lazdij ų rajone n ėra fiksuojami paviršinio vandens telkiniai, patiriantys reikšming ą sutelktosios taršos poveik į, rajone yra vienas išleistuvas, kurio reikšmingas poveikis nenustatytas ar nepatvirtintas (7.4. pav.). Pagal Aplinkos apsaugos agent ūros pateikiamus duomenis matoma, kad Lazdij ų rajone išleidžiamos nuotekos yra išvalomos iki nustatyt ų norm ų, nepakankamai išvalyt ų buitini ų, gamybini ų ir komunalini ų nuotek ų buvo fiksuojama tik iki 2015 met ų (išskyrus nedidel į kiek į 2018 m.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 75
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Nepakankamai išvalyt ų paviršini ų nuotek ų Lazdij ų rajone taip pat nefiksuojama, išskyrus maž ą kiek į 2016. (7.1. lentel ė).
7.1. lentel ė. Buitini ų ir paviršini ų nuotek ų tvarkymas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje Metai Savivaldyb ė Buitin ės, gamybin ės ir komunalin ės nuotekos, tūkst. Paviršin ės nuotekos, tūkst. m3/metus m3/metus Iš viso: Iš j ų Iš viso Iš j ų Nereikalaujan čių Išvalyt ų iki Nepakankamai Išvalyt ų iki Nepakankamai valymo nustatyt ų norm ų išvalyt ų nustatyt ų išvalyt ų norm ų 2018 Lazdij ų raj. 218,9 0 217,07 1,83 9,37 9,37 0 2017 Lazdij ų raj. 269,9 0 269,9 0 6,8 6,8 0 2016 Lazdij ų raj. 284,0 0 281,0 0 3,2 2,86 0,4 2015 Lazdij ų raj. 197,0 0 12,15 184,9 2,72 2,72 0 2014 Lazdij ų raj. 223,67 0 40,89 182,78 2.79 2,79 0 2013 Lazdij ų raj. 213,7 0 36,8 176,9 1,13 4,13 0
Buitin ės, gamybin ės ir komunalin ės nuotekos, t ūkst. m3 / metus 300 250 200 150 100 50 0 2018 2017 2016 2015 2014 2013
Išvalytų iki nustatytų normų Nepakankamai išvalytų
7.5. pav. Buitini ų, gamybini ų ir komunalini ų nuotek ų išvalymo procentas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje
7.6. pav. Paviršini ų nuotek ų išvalymo procentas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje
Nuo urbanizuot ų ir kit ų teršiam ų teritorij ų surenkamos ir į paviršinio vandens telkinius išleidžiamos paviršin ės (lietaus) nuotekos taip pat daro neigiam ą poveik į vandens telkiniams. Ple čiantis urbanizuotoms
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 76
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
teritorijoms ir did ėjant surenkam ų paviršini ų nuotek ų kiekiui, esam ų surinkimo sistem ų pralaidumas tampa per mažas. Nevalomos arba nepakankamai valomos maž ų miesteli ų ir kaim ų nuotekos, kurios sudaro nedidel ę dal į vis ų surenkam ų nuotek ų, ta čiau d ėl objekt ų gausos ši problema gana aktuali, ta čiau spr ęsti šiose vietov ėse atsieina kur kas brangiau negu didžiuosiuose miestuose. Atsižvelgiant į tai, kad į paviršinius vandens telkinius patenka mažesni kiekiai su nuotekomis patenkan čių teršal ų d ėl pager ėjusio j ų išvalymo, labai blog ą b ūkl ę atitinkan čių vandens telkini ų Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra tik vienas – tai yra Raišupio up ės atkarpa nuo Lazdj ų iki Verstamin ų. Tai labiausiai lemia sutelktoji tarša ir pasklidoji tarša, daugiausiai iš žem ės ūkio veiklos, hidromorfologiniai paviršini ų vandens telkini ų poky čiai, atsiradę d ėl melioracijos, antrin ė tarša, atsirandanti d ėl ilgalaik ės praeities ir dabarties taršos. Vertinant paviršini ų vandens telkini ų b ūkl ę Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, pastebima, kad labai geros ekologin ės b ūkl ės klas ę atitinkan čių paviršini ų vandens telkini ų yra tik vienas. Geros ekologin ės b ūkl ės klas ę atitinkantys vandens telkiniai – gerokai daugiau. (7.7. pav.).
7.7. pav. Lazdij ų rajono vandens telkini ų ekologin ės b ūkl ės žem ėlapis
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 77
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
7.8. pav. Požeminio vandens basein ų schema
Pietry čių Lietuvos kvartero PVB kvartero storym ės geologiniame pj ūvyje galima išskirti 5 tarpmoreninius vandeningus sluoksnius: 1. viršutinio kvartero Baltijos-Gr ūdos (ag III bl-gr); 2. viršutinio kvartero Gr ūdos- Medinink ų (ag III gr-md); 3. viršutinio – vidurinio kvartero Medinink ų-Žemaitijos (ag III-II md-žm); 4. vidurinio – apatinio kvartero Žemaitijos-Dainavos (ag II-I žm-dn); 5. apatinio kvartero Dainavos-Dz ūkijos (ag I dn- dz). Hidrodinaminiu poži ūriu didžioji PVB dalis, apimanti Baltijos aukštum ų ruož ą, yra regionin ėje požeminio vandens mitybos srityje. Požeminiai vandenys šalies teritorijoje pasiskirst ę netolygiai. Daugiausia j ų aptinkama didži ųjų upi ų sl ėniuose. Lazdij ų rajone požeminio vandens ištekliai išžvalgyti tik lokaliai. Lazdij ų rajone požeminio vandens ištekliai yra mažai tirti. Išgaunam ų požemini ų vanden ų kokyb ė gera, ta čiau dominuoja padidintas geležies , o kai kur ir mangano kiekis, kur į b ūtina pašalinti prieš pateikiant vanden į vartotojams. Lazdij ų rajonas nepatenka į Lietuvos požemini ų vanden ų probleminius arealus.
Lietuvoje požeminio vandens monitoringas suskirstytas į tris lygius – valstybin į, savivaldybi ų ir ūkio subjekt ų. Žemiau esan čiame paveiksle patiekiame valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklo žem ėlap į (7.8.pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 78
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
7.9. pav. Požeminio vandens monitoringo tašk ų išd ėstymo schema Lazdij ų rajone
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 79
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
7.10. pav. Požeminio vandens ištekli ų kokyb ė Lazdij ų rajone
Lazdij ų rajone požeminio vandens šaltinius jau daug met ų neigiamai veikia koncentruota technogenin ė apkrova miestuose ir intensyvi ūkin ė veikla už j ų. Nuo taršos pirmiausiai nuken čia neapsaugotas gruntinis vanduo, kur į dalis miesto gyventoj ų tebegeria iš šachtini ų šulini ų. Be to, esant palankioms hidrogeologin ėms s ąlygoms, gruntinis vanduo migruoja gilyn, nešdamas teršalus į tarpsluoksninius vandeninguosius horizontus. Tai kelia gr ėsm ę geriamojo tarpsluoksninio sp ūdinio vandens, pagrindinio centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens šaltinio, kokybei. Požeminio vandens monitoringas Lazdij ų rajone ypa č svarbus d ėl to, kad čia egzistuoja tipin ė komunalin ė- buitin ė ir pramonin ė tarša. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra du pagrindiniai geriamojo vandens šaltiniai: gruntinis vanduo, kur į gyventojai semia iš nuosav ų šachtini ų šulini ų, ir tarpsluoksninis vanduo, siurbiamas
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 80
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
iš gr ęžini ų centralizuotose vandenviet ėse, o taip pat iš pavieni ų individuali ųjų gr ęžini ų, kuriuos turi kai kurios miesto įmon ės ar privat ūs asmenys. Šiuo metu Lazdij ų rajono savivaldyb ėje ūkio subjekt ų poveikio požeminiam vandeniui monitoring ą pagal parengtas ir nustatyta tvarka suderintas programas vykdo 13 ūkio subjekt ų. Požemini ų vanden ų kokyb ę įtakoja galimi geologin ės taršos objektai. Tai daugiausia gyvulininkyst ės objektai, sand ėliai, nebenaudojami sąvartynai, nuotek ų valyklos. Didesn ės j ų sankaupos stebimos šiaurin ėje rajono dalyje bei apie Kap čiamiest į Siekiant išsaugoti geriamojo požeminio vandens kokyb ę, vandenvie čių teritorijose ir j ų apylink ėse SAZ nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiosiose žem ės ir miško naudojimo s ąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Lazdij ų rajone esan čios vandenviet ės ir vandenvie čių SAZ vaizduojamos 7.11. pav.
7.11 pav. Lazdij ų rajone esan čios vandenviet ės ir vandenvie čių SAZ
Kadangi visas geriamas vanduo Lazdij ų rajone yra tiekiamas iš požemini ų vandens šaltini ų, tai šiame sektoriuje n ėra esmini ų problem ų, susijusi ų su vandens kokybe. Geriamo vandens kokyb ę reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimus". Išgaunamas vanduo atitinka šiuos reikalavimus, bet daugumoje atvej ų aptinkamas padidintas geležies ir mangano kiekis. Šios priemaišos n ėra žalingos žmogaus sveikatai ta čiau suteikia vandeniui rusv ą atspalv į bei specifin į prieskon į. Vandens kokyb ę prastina dar ir susikaupusios geležies nuos ėdos vandens tiekimo tinkl ų sistemose.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 81
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Negili ų gr ęžini ų bei šulini ų vandens kokyb ė paprastai yra patenkinama, ta čiau ne visada išlaikomos leistinos teršal ų normos, ypa č d ėl nitrat ų koncentracij ų. Čia yra naudojamas gruntinis vanduo. Gruntini ų vanden ų kokyb ė atskirose teritorijose labai įvairi. Pagrindiniai gruntinio vandens teršimo šaltiniai: vertikali teršal ų infiltracija nuo žem ės paviršiaus (žmogaus buitin ė tarša, užterštos pramon ės teritorijos) ir nutek ėjimai iš požemini ų komunikacij ų. Teršalai, patek ę į požem į, sukelia nepageidaujamus procesus, turin čius įtakos geriamo vandens kokybei.
7.3. Dirvožemio tarša
Lazdij ų rajonas pagal dirvožemi ų tipus priklauso balkšvažemi ų ir išplautžemi ų rajonui. Čia yra šiek tiek daugiau sunkesn ės mechanin ės sud ėties nuogul ų vyrauja vel ėniniai vidutiniškai ir menkai pajaur ėję, pagal TDV-96 klasifikacij ą JV 1, JV 2, nedidel ėje šiaurin ėje dalyje vyrauja vel ėlinis jaurinis menkai pajaur ėjęs JV 1 bei jaurinis šilaininis menkai pajaur ėjęs - tipiški mišk ų dirvožemiai, nederlingi, neturi maisting ų medžiag ų, o prie Šešup ės up ės aliuvinis seklusis gl ėjiškasis – dirvožemis kuris formuojasi upi ų užliejamosiose dalyse (salpose). Įgyvendinant projekt ą „Lazdij ų rajono savivaldyb ės užteršt ų teritorij ų tvarkymas“ (VP3-1.4- AM-06-R-11- 003), atlikti Lazdij ų rajono savivaldyb ėje B ūdvie čio kaime buvusio pesticid ų sand ėlio ir jo teritorijos tvarkymo darbai - pesticid ų sand ėlis išardytas, teritorija išvalyta ir sutvarkyta. Pagal parengt ą plan ą išvalius grunt ą, buvusio sand ėlio teritorijoje žem ės paviršiaus gruntas (iki 1 m gylio) pesticid ų atžvilgiu yra švarus ir atitinka chemin ėms medžiagoms užteršt ų teritorij ų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Bet Lazdij ų rajono teritorijoje 2018 m. duomenimis dar vis yra 214 potenciali ų geologin ės aplinkos taršos šaltini ų (7.11. pav.). Taršos židinys - žem ės paviršiuje ar gilesniuose sluoksniuose esanti teršian čių medžiag ų sankaupa, iš kurios vyksta ši ų medžiag ų migracija į dirvožem į, grunt ą ar požemin į vanden į. Teršian čios medžiagos - visos medžiagos, kuri ų koncentracija geologin ėje aplinkoje viršija gamtin į fon ą. Potencialus taršos židinys - žmogaus ūkin ės veiklos objektas, iš kurio teršian čios medžiagos gali patekti į aplink ą. Informacija apie Potencialius taršos židinius yra prieinama paprastais metodais, o lokalizuoti ir apib ūdinti tikr ąjį taršos židin į reikalingi special ūs tyrimai. Potencial ūs geologin ės aplinkos taršos židiniai (TŽ) kelia gr ėsm ę geologin ės aplinkos- dirvožemio, grunto, ir požeminio vandens – kokybei. Siekiant įvertinti geologin ės aplinkos kokyb ės blog ėjimo tikimyb ę ir mast ą, būtina potenciali ų taršos židini ų apskaita ir duomen ų apie juos valdymas. Geologin ės aplinkos – dirvožemio, grunto, požeminio vandens- ekologin ę b ūkl ę lemia gamtin ės geologin ės s ąlygos bei žmogaus ūkin ė veikla. Neigiamos žmogaus veiklos įtakos geologin ės aplinkos kokybei galimyb ę (tikimyb ę) galima vertinti pagal potenciali ų geologin ės aplinkos taršos židini ų (TŽ) technin ę b ūkl ę, pad ėtį geologinėje aplinkoje, teršian čių medžiag ų šiuose objektuose savybes ir kitus požymius. Potencialiai pavojingi ši ų objekt ų požymiai yra vertinami sistemiškai apib ūdinant (inventorizuojant) TŽ. Duomenys apie potencialius taršos židinius yra kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomen ų baz ėje. Pagal pateikiamus duomenis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 met ų duomenimis buvo užregistruoti 214 potenciali ų taršos židini ų, iš kuri ų 9 proc. yra potencialiai ypatingai didelio pavojaus, 37 proc. didelio pavojaus, 54 proc. vidutinio pavojaus ir tik 1 židinys (0 proc.) kelia nežym ų pavoj ų (7.11. pav.). Žem ės gelmi ų tarša atsiranda tiek d ėl vykdytos, tiek d ėl vykdomos pramonin ės, komercin ės ar intensyvios žem ės ūkio veiklos ir šioje veikloje naudojam ų vairi ų chemikal ų ir toksini ų medžiag ų. Pavojingos chemin ės
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 82
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
medžiagos, randamos tiriant už- teršt ų teritorij ų grunt ą ir požemin į vanden į, yra naftos produktai, sunkieji metalai, įvair ūs pesticidai ir kitos re čiau pasitaikan čios, specifin ėse pramon ės šakose naudojamos pavojingos chemin ės medžiagos. Kiekvieno PTŽ, įvertinus pavojingum ą dirvožemiui / gruntui, požeminiam vandeniui ir paviršiniam vandeniui, apskai čiuotas preliminarus bendras pavojingumas. Šioje sistemoje objektai yra apib ūdinti pagal daugel į požymi ų, kas leidžia preliminariai įvertinti potencial ų j ų pavojingum ą geologin ės aplinkos kokybei. Ta čiau tik atlikus ekogeologinius tyrimus galima nustatyti, kiek teritorij ų yra tikrai užteršta ir gali b ūti vadinami ne potencialiais taršos židiniais, o tiesiog taršos židiniais.
7.12. pav. Lazdij ų rajono potenciali ų taršos židini ų išsid ėstymo schema ir jos legenda)
Potencialiai pavojingi geologinei aplinkai yra tie ūkin ės veiklos objektai, kuriuose sukauptas didelis kiekis pavojing ų medžiag ų, o teritorijoje sl ūgsan čio gruntinio vandens gamtin ė sauga yra silpna. Potencial ų pavoj ų užteršti geologin ę aplink ą kelia ilgalaik ė bei netvarkinga objekt ų eksploatacija ir/ar technini ų aplinkosaugini ų
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 83
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
priemoni ų netaikymas (rezervuar ų izoliacini ų dang ų nebuvimas, teršian čių medžiag ų patekimas ant žem ės paviršiaus technologinio proceso metu ir kt.).
Dirvožemis formuojasi itin l ėtai, tod ėl jis laikomas neatsinaujinan čiu ištekliu. Iš jo gauname maist ą, biomas ę, žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas, paveldo saugykla, atlieka labai svarbias buvein ės ir genofondo funkcijas. Dirvožemio degradacija tiesiogiai veikia vandens ir oro kokyb ę, biologin ę įvairov ę ir klimato kait ą. Lietuvoje dirvožemio kokyb ė prast ėja d ėl nat ūrali ų ar ūkin ės veiklos skatinam ų nat ūrali ų proces ų, did ėjančios dirvožemio antropogenin ės fizin ės ir chemin ės taršos. Pagrindin ės spr ęstinos problemos – maž ėjanti dirvožemio organin ė medžiaga, pasklidoji (išsklaidytoji) dirvožemio tarša, dirvožemio uždengimas, erozija ir dirvožemio praradimas šlaituose ir teritorijose, kuriose vystosi paviršinio karsto procesas, did ėjantis dirvos r ūgštingumas. Dirvožemio b ūkl ė Lazdij ų rajone buvo tirta 2011-2017 m Lietuvos geologijos tarnybai atliekant valstybin į dirvožemio monitoring ą, kurio pagrindinis tikslas – gauti duomenis, kurie įgalint ų siekti geresn ės dirvožemio kokyb ės stabdant ar ribojant dirvožemio verting ųjų savybi ų praradim ą s ąlygojan čius nat ūralius ar antropogeninius procesus, organin ės medžiagos maž ėjim ą ir dirvožemio r ūgšt ėjim ą. Lauk ų dirvožemio steb ėjimai buvo vykdomi 71 atramin ėje aikštel ėje, kurios buvo išd ėstytos tolygiai respublikos teritorijoje. Viena iš ši ų aikšteli ų patenka į Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorij ą. Monitoringo metu buvo identifikuota dirvožemio pasklidoji tarša švinu, kurio viršutiniame A horizonte yra apie 3,46-9,48 karto daugiau nei dirvodariniame A sluoksnyje, cinku – 3,46-9,48 karto, sidabro 2,71 karto, tarša molibdenu ir kadmiu nefiksuota. Organinės anglies kiekis Lazdij ų rajone esan čiose monitoringo stotel ėse rodo pakankam ą elemento kiek į dirvožemio stabilumui palaikyti.
7.13. pav. Valstybinio lauk ų dirvožemio monitoringo 2011-2017 m ciklo rezultatai.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 84
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Vertinant autotransporto tarš ą nustatyta, kad didžiausia sunki ųjų metal ų tarša veikia humusin į viršutin į horizonto 0–10 cm sluoksn į. Kuo dirvožemio gilesniuose sluoksniuose mažiau organin ės medžiagos, tuo mažiau jie gali sorbuoti sunki ųjų metal ų. Lazdij ų rajone 2007 – 2008 metais buvo atliekami sunki ųjų metal ų kieki ų tyrimai žvyrkelyje Veisiejai – Viktarinas – Paliepiai (Nr. 2517). Dirvožemio m ėginiai sunki ųjų metal ų analizei šiame kelyje rinkti netoli Viktarino gyvenviet ės. Nikelio koncentracijos matavimo taškuose neviršijo didžiausios leistinos koncentracijos (DLK), bet fonin ės koncentracijos nežymiai viršijamos prie pat važiuojamosios kelio dalies rinktuose dirvožemio m ėginiuose. Švino koncentracijos visuose pakel ės matavimo tašk ų dirvožemyje viršijo fonin į kiek į, ta čiau DLK neviršijo. Vario, kaip ir kit ų metal ų, koncentracijos neviršijo DLK ir tik viename m ėginyje, imtame prie pat važiuojamosios kelio dalies nežymiai viršijo fonin ę. Rezultatai rodo, kad autotransportas yra potencialus grunto taršos šaltinis ir j ų b ūtina steb ėti įrengiant monitoringo tinkl ą.
7.4. Išvados
. Remiantis 2015 – 2018m duomenimis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje nestebima į aplinkos or ą išmetam ų medžiag ų iš stacionari ų taršos šaltini ų did ėjimo tendencija; . Pasklidosios taršos šaltini ų poveik į patirian čių vandens telkini ų baseinai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sudaro net 44 proc. savivaldyb ės teritorijos ploto, tod ėl žem ės ūkio veikla tebeišlieka vien ą reikšmingiausi ų poveiki ų vandens telkini ų kokybei turintis veiksnys; . Lazdij ų išleidžiamos nuotekos yra išvalomos iki nustatyt ų norm ų, Pagal Aplinkos apsaugos agent ūros pateikiamus duomenis matoma, kad Lazdij ų rajone išleidžiamos nuotekos yra išvalomos iki nustatyt ų norm ų, nepakankamai išvalyt ų buitini ų, gamybini ų ir komunalini ų nuotek ų buvo fiksuojama tik iki 2015m. Nepakankamai išvalyt ų paviršini ų nuotek ų Lazdij ų rajone taip pat nefiksuojama; . Įvertinus pasklidosios taršos poveik į, hidromorfologinius paviršini ų vandens telkini ų poky čius, sutelktosios taršos poveik į, šiuo metu paviršinio vandens telkiniai atitinka geros būkl ės Lazdij ų rajono savivaldyb ėje kriterijus 72 proc. upi ų vandens telkiniuose ir 50 proc. ežer ų vandens telkiniuose. Lik ę paviršinio vandens telkiniai Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje neatitinka geros b ūkl ės, t.y. 28 proc. upi ų vandens telkiniuose ir 50 proc. ežer ų vandens telkiniuose; . Pažeminio vandens vandenviet ės įrengtos į nuo taršos pakankamai gerai apsaugotus kvartero sluoksnius Visi vandens tiekimui naudojami sluoksniai, yra gerai apsaugoti nuo antropogenin ės įtakos; . Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2019 met ų duomenimis buvo užregistruoti 214 potenciali ų taršos židini ų, iš kuri ų 9 proc. yra potencialiai ypatingai didelio pavojaus, 37 proc. didelio pavojaus, 54 proc. vidutinio pavojaus ir tik 1 židinys (0 proc. ) kelia nežym ų pavoj ų. Tik atlikus ekogeologinius tyrimus galima nustatyti, kiek teritorij ų yra tikrai užteršta ir gali b ūti vadinami ne potencialiais taršos židiniais, o tiesiog taršos židiniais; . Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos atlikto valstybinio dirvožemio monitoringo duomenimis, galima teigti, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ėje nustatyta pasklidoji dirvožemio tarša švinu, cinku, sidabru, siejama su antropogenine veikla.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 85
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
8. SOCIALIN Ė INFRASTRUKTŪRA
8.1. Socialin ė aplinka ir gyventoj ų pajamos
Dėl santykinai aukšto garbingo amžiaus gyventoj ų skai čiaus, surašymo duomenimis, pagrindinis Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų pragyvenimo šaltinis yra pensijos (1 t ūkst. gyventoj ų teko 317 gyventojai). Ši situacija dar labiau pablog ėjo: Lazdij ų rajone 2018 m. 1000-iui darbingo amžiaus gyventoj ų teko 399 senatv ės pensij ą gaunan čių asmen ų, ir dar 145 netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gaunan čių asmen ų (žr. 7.1.2 lentel ę).
Su darbo santykiais susijusios pajamos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra žemesn ės nei šalies vidurkis ar Alytaus apskrities (žr. 7.1.1. pav.), ta čiau 2014 – 2018 m., kaip ir visoje šalyje pastebimas darbo užmokes čio augimas. Lyginant Lazdij ų rajono duomenis su kit ų apskrities savivaldybi ų duomenimis, matyti, kad Lazdij ų rajone darbo užmokestis yra vienas iš mažiausi ų (mažesnis buvo tik Var ėnos rajone ir tik 2014 – 2015 m., 2016 – 2018 m. laikotarpyje – Lazdij ų rajonas už ėmė paskutin ę viet ą tarp vis ų apskrities savivaldybi ų.)
1000 924.1 840.4 774 714.1 800 677.4 673.4 611.3 568.2 600 526.1 552.9
400
200
0 2014 2015 2016 2017 2018
Alytaus apskritis Alytaus m. sav. Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav. Lietuvos Respublika Linear (Lazdij ų r. sav.)
8.1. pav. Vidutinis darbo užmokestis (m ėnesinis), Eur. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Šalyje 2012 m. prad ėjus socialin ės pašalpos skyrimo reform ą, kuomet ši funkcija perduota savivaldyb ėms, socialin ės pašalpos gav ėjų šalyje sumaž ėjo 146,5 t ūkst. arba dviem tre čdaliais. Dar ryškesni poky čiai įvyko Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, kurioje socialin ės pašalpos gav ėjų skai čius 2017 m., palyginti su 2011 m. sumažėjo perpus (žr. 8.1. – 8.2 lenteles).
8.1. lentel ė. Socialiniai rodikliai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje. 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Socialiai remtin ų 325 352 267 270 - 179 203 207 242 247 254 asmenų skai čius Kompensacijos už 50 83 130 120 139 128 96 77 61 64 82 būsto šildym ą ir išlaidas vandeniui, tūkst. EUR Išlaidos vienkartin ėms 21 20,2 34,6 16,7 12,7 14,1 13,5 12,4 14,4 20,7 23,3 pašalpoms socialiai remtiniems asmenims, tūkst. EUR Išlaidos socialinei 391,4 826,5 1837,8 2432 2496,8 2343,1 1614,1 1292,2 1115,8 1236,8 1493,2 pašalpai, t ūkst. EUR
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 86
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Išlaidos laidojimo 126,2 138,6 134,6 124,4 138,8 121,7 129,8 115,8 121,3 126,5 109,1 pašalpoms, t ūkst. EUR Laidojimo pašalp ų 421 460 447 413 461 404 431 381 399 416 359 gav ėjai, asmenys Socialin ės pašalpos 684 1139 2427 3096 3198 3017 2100 1849 1638 1544 1501 gav ėjai, asmenys Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
8.2. lentel ė. Valstybinio socialinio draudimo senatv ės pensija, pagal r ūšį, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 m. Vidutin ė Palyginti Vidutinis Asmen ų Asmen ų valstybinio su metinis skai čius skai čius socialinio šalies valstybinio Lazdij ų rajone, Lietuvoje, draudimo vidurkiu, socialinio tenkantis 1000 tenkantis pensija, proc. draudimo darbingo 1000 EUR pensijas amžiaus darbingo gaunan čių gyventoj ų, amžiaus asmen ų asmenys gyventoj ų, skai čius, asmenys asmeny s 1 Senatv ės pensija 278,85 -10,5 4452 399 335 2 Invalidumo pensija 253,5 -4,5 526 N.D. N.D. 3 Netekto darbingumo pensija 188,39 -11,4 1093 N.D. N.D. Našli ų ir našlai čių (maitintojo N.D. N.D. 4 netekimo) pensijos 233,51 0,4 2525 Netekto darbingumo (invalidumo) 5 pensija 208,46 0,0 1619 145 111 6 Ištarnauto laiko pensija 214,14 -5,8 7 N.D. N.D. Kompensacija už ypatingas 188,39 N.D. N.D. 7 darbo s ąlygas -4,5 5 8 Išankstin ė senatv ės pensija 233,51 -11,4 47 N.D. N.D. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, N.D.- nėra duomen ų.
Dėl santykinai nedideli ų pajam ų, Lazdij ų rajono, savivaldyb ėje gyventojams yra skiriama daugiau socialini ų pašalp ų: trigubai daugiau nei vidutiniškai šalyje yra skiriama l ėšų, tenkan čių vienam gyventojui socialinei pašlapai, 1,5 karto daugiau nei vidutiniškai šalyje yra skiriama l ėšų vienkartin ėms pašalpoms socialiai remtiniems asmenims, o pa čių socialin ės pašalpos gav ėjų skai čius yra trigubai didesnis nei šalyje (7,9 proc. gyventoj ų, palyginti su 2,5 proc., šalyje. D ėl didesnio mirtingumo rajone yra 1,3 karto aukštesnis santykinis laidojimo pašalp ų gav ėjų skai čius.
8.2. Nedarbas
Vertinant paskutinio dešimtme čio (2008 – 2018 m.) registruot ų bedarbi ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų santyk į Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo didžiausias 2010 m., o laikotarpyje 2011 – 2017 m. nuosekliai maž ėjo, ta čiau 2018 m. išliko nepakit ęs (lyginant su 2017 m.). 2018 m. Lazdij ų rajono registruot ų bedarbi ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų santykis (14,9 proc.) buvo gerokai didesnis nei šalies rodiklis (atitinkamai 8,5 proc.), arba Alytaus apskrities (atitinkamai 10,4 proc.). Registruot ų bedarbi ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 m. siek ė 1,7 t ūkst. ir tai sudar ė 19,5 proc. vis ų bedarbi ų Alytaus apskrityje (1,1 proc. nuo vis ų bedarbi ų šalyje).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 87
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
18.4 17.8 20 17.5 17 16.7 15.4 15 14.9 14.9 15 11.2 10 6.3 5
0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Lazdij ų r. sav. Lietuvos Respublika Alytaus apskritis
8.2. pav. Registruot ų bedarbi ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų santykis, proc. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 rugs ėjo m ėn. Alytaus apskrityje buvo 477 laisv ų darbo viet ų (iš kuri ų 52 buvo lokalizuotos Lazdij ų rajone), o ieškan čių darbo Alytaus apskrityje buvo 11303 (iš kuri ų 1496 Lazdij ų rajone). Akivaizdu, kad savivaldyb ėje nepakanka sukurt ų darbo viet ų vis ų bedarbi ų alokacijai, tod ėl yra si ūloma užimtumo tarnybos parama gyventoj ų judumui didinti, kai bedarbiui yra suteikiama galimyb ė gauti kelion ės išlaid ų kompensacij ą vykstant į darb ą kitame mieste. Parama judumui taikoma ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorin ės darbo biržos siun čiam ą bedarb į ir patirian čiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo viet ą ir atgal išlaidas. Atstumai iki artimiausi ų miest ų: Kalvarija: ~30 km, Marijampol ė: ~46 km, Prienai: ~73 km.
Aukštesnis nedarbas ir prastesn ės socialin ės s ąlygos, tik ėtina, turi įtakos ir aukštesniam užregistruot ų nusikalstam ų veik ų skai čiui, tenkan čiam 100 t ūkst. gyventoj ų. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2017 m. šis rodiklis buvo 2340, kai šalyje vidutiniškai – 2257, Alytaus apskrityje – 2032.
8.3. Socialin ė infrastrukt ūra
Socialin ė infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra racionaliai naudojama, ta čiau d ėl maž ėjan čio gyventoj ų skai čiaus palaipsniui prast ėja statistiniai rodikliai.
Švietimo įstaigos Mokykl ų skai čiaus optimizavimas vyksta l ėč iau nei kei čiasi demografin ės tendencijos. D ėl to 2018 m. lyginant su 2015 m duomenimis, Lazdij ų rajone vienam moksleiviui teko santykinai didesnis vidutinis mokymosi patalp ų plotas (7,31 kv. m., palyginti su 6,78 kv. m. vidurkiu).
Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 - 2019 mokslo metais vidutinis mokini ų skai čius, tenkantis bendrojo ugdymo įstaigai buvo beveik dukart mažesnis nei šalyje, o viet ų skai čius tenkantis 100-ui vaik ų, lankan čių ikimokyklinio ugdymo įstaigas viršijo poreik į penktadaliu, d ėl ko daugiau nei vidutiniškai buvo skirta l ėšų ugdymo įstaig ų išlaikymui (žr. 8.3. lentel ę).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 88
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
8.3. lentel ė. Švietimo įstaig ų užimtumo duomenys Bendrojo ugdymo mokykl ų mokini ų Viet ų skai čius, tenkantis 100-ui vaik ų, skai čius, tenkan čių vienai ugdymo lankan čių ikimokyklinio ugdymo įstaigas įstaigai 2014- 2015- 2016- 2017- 2018- 2014- 2015- 2016- 2017- 2018- Administracin ė teritorija 2015 2016 2017 2018 2019 2015 2016 2017 2018 2019 Lietuvos Respublika 104 104 106 103 106 287 281 287 290 296 Alytaus apskritis 110 111 109 109 108 262 250 263 276 271 Alytaus m. sav. 104 107 106 107 105 464 445 439 423 411 Alytaus r. sav. 151 144 135 133 128 160 148 141 228 215 Druskinink ų sav. 103 104 102 101 109 370 361 352 347 335 Lazdij ų r. sav. 116 120 119 110 119 179 170 178 168 161 Var ėnos r. sav. 127 121 113 117 106 152 143 179 169 175 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Kaip ir visoje šalyje, Lazdij ų rajone vidutinis mokini ų skai čius klas ėse yra maž ėjantis: lyginat 2018 - 2019 mokslo met ų duomenis su 2015 - 2016 duomenimis, vidurinio mokslo klasi ų komplektai sumaž ėjo 8 proc., pradinio mokslo - 1,91 proc., pagrindinio mokslo – 5,74 proc. Tik priešmokyklinio ugdymo vidutinis mokini ų skai čius klas ėse augo 5,84 proc. 2018 - 2019 mokslo metais Lazdijų rajone priešmokyklinio ugdymo vidutinis mokini ų skai čius klas ėse buvo 12 mokini ų, pradinio ir pagrindinio mokslo klas ėse - 14 mokini ų, o vidurinio mokslo klas ėse - 20 mokini ų (žr. 7.3.1. pav.). Palyginus su kit ų apskrities savivaldybi ų duomenimis, Lazdij ų rajono mokykl ų užimtumas yra vienas iš mažiausi ų.
30.00 25.00 20.00 15.00 10.00 5.00 0.00 Alytaus m. sav. Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav.
Vidurinis mokymas Pradinis mokymas Pagrindinis mokymas Priešmokyklinis ugdymas
8.3. pav. Vidutinis klas ės komplekto dydis (asmenys) Šaltinis: Švietimo valdymo informacin ė sistema (ŠVIS).
Pažym ėtina, kad pagal 2018 – 2019m. valstybini ų brandos egzamin ų rezultatus (žr. 7.3.2. pav.) Lazdij ų raj. savivaldyb ėje mokykl ų kokyb ės lygis panašus į Lietuvos vidurk į. Nors lietuvi ų kalbos, matematikos ir fizikos egzamin ų rezultatai kiek mažesni nei šalies vidurkis, Lazdij ų rajono biologijos, chemijos ir istorijos egzamin ų rezultatai lenkia bendrus šalies rodiklius (t.y. aukštesn įjį ir pagrindin į pasiekim ų lyg į pasiekusi ųjų mokini ų procentas nuo vis ų laikiusi ųjų yra didesnis nei šalies vidurkis). Apskrities kontekste pagal 2018 – 2019m. valstybini ų brandos egzamin ų rezultatus Lazdij ų raj. savivaldyb ė gali b ūti priskirta prie vidutiniškai pažangi ų.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 89
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
100.0 78.5 73.0 80.0 58.3 52.5 54.0 60.0 36.6 40.0
20.0
0.0 Lietuvi ų Matematika Biologija Chemija Fizika Istorija
Lazdij ų r. Alytaus m. sav. Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Var ėnos r. sav. Šalies vidurkis
8.4. pav. 2018 – 2019m. valstybini ų brandos egzamin ų rezultatai Alytaus apskrityje: aukštesn įjį ir pagrindin į pasiekim ų lyg į pasiekusi ųjų mokini ų procentas nuo vis ų laikiusi ųjų. Šaltinis: Nacionalinis egzamin ų centras.
Vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos pateikiamais duomenimis, švietimo ir mokslo įstaig ų tinkl ą Lazdij ų rajone sudaro 15 švietimo įstaig ų: 3 gimnazijos (iš kuri ų 2 rajono teritorijoje), 7 pagrindin ės mokyklos (rajone), 2 mokyklos – vaik ų darželiai (Lazdij ų mieste), 1 meno mokykla (Lazdij ų mieste), VŠ Į Lazdij ų švietimo centras (Lazdij ų mieste) ir Veisiej ų technologijos ir verslo mokykla (rajone).
8.4. lentel ė. Ugdymo įstaigos Lazdij ų r. Įstaigos Pavadinimas Adresas Aptarnavimo teritorijos pagal ugdymo programas tipas Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Lazdij ų m., Lazdij ų sen. Katkišk ės, Kukli ų, Nemaj ūnų, Gilbie čio, Girait ėli ų, Sal ų, Šadži ūnų, Ūdinink ų, Nekr ūnų, Avižoni ų, Papalazdij ų I, Papalazdij ų II, Dumblio, Lazdij ų, Leonardavo, Žemaitkiemio, Buniški ų, Bajorišk ės, Kirtilišk ės, Mar čiukoni ų, Grikapalio, Dyviliški ų, Aukštakalni ų, Agarini ų, Nerav ų (prie Galsto ež.), Panarv ės, Staidar ų, Galini ų, Padumbli ų, Vieštart ų, Šulneli ų, Kaimeli ų, Jur čiūnų, Janoslavo, Juozapavo, Tarnaukos, Karuž ų, Rimie čio, Kelmyn ų, Nerav ų (prie Rimie čio ež.), Bevirši ų, Skaistu čių,Verstamin ų, Pape čių, Lozarkos, Kamenkos k., Rudaminos mstl., Veisiej ų sen. Laibagali ų, Stank ūnų, Galst ų k. Vidurinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Lazdij ų m., Lazdij ų Lazdij ų Motiejaus Vytauto g. 13, sen. Katkišk ės, Kukli ų, Nemaj ūnų, Nekr ūnų, Sal ų, Avižoni ų, 1 Gustai čio Lazdijai Papalazdij ų I, Papalazdij ų II, Dumblio, Lazdij ų, Leonardavo, gimnazija Žemaitkiemio, Bagateliaus, Balabost ės, Buniški ų, Bajorišk ės, Kirtilišk ės, Mar čiukoni ų, Grikapalio, Dyviliški ų, Aukštakalni ų, Agarini ų, Nerav ų (prie Galsto ež.), Panarv ės, Gilbie čio, Girait ėli ų, Staidar ų, Galini ų, Šadži ūnų, Ūdinink ų, Padumbli ų, Vieštart ų, Šulneli ų, Kaimeli ų, Karklinišk ės, Jur čiūnų, Janoslavo, Juozapavo, Tarnaukos, Karuž ų, Rimie čio, Kelmyn ų, Nerav ų (prie Rimie čio ež.), Gimnazijos Bevirši ų, Skaistu čių k., Rudaminos mstl., Šventežerio sen. Verstamin ų, Satig ūnos, Pape čių, Rimie čio, Kamenkos, Kurdimakš čių, Gurcišk ės k., Ku čiūnų sen. Akmeni ų, Miškini ų, Kaženi ų, Ku čiūnų k., Veisiej ų sen. Laibagali ų, Stank ūnų, Galst ų kaimai, B ūdviei čo sen. Pali ūnų, Papart ėli ų, Vidzgail ų, Dervini ų, Jeseniauskos, Dz ūkų, Pagr ūdų, Bulotišk ės k . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Seirij ų sen. Seirij ų mstl., Vaick ūnišk ės, Baraucišk ės, Pošnios, Oktos, Jonkiškės, Gerv ėnų, Bagdononi ų, Lapšiaus, Grauž ų , Nakr ūnišk ės, Ro čki ų, Akuo čių, Žagari ų, Straigišk ės, Cib ūli ų, Meteli ų, Bukau čių, Pasernink ų, Statišk ės, Linksmosios, Buck ūnų, Mockoni ų, Vaini ūnų, Bar čiūnų, Bestraigišk ės, Rusoni ų, Kudr ėnėli ų k., Norag ėli ų sen. Rai čių, Seirij ų Antano Norag ėli ų, Gin čioni ų, Onciški ų, Juozapavi čių, Seili ūnų, Mank ūnėli ų, Meteli ų g. 7, 2 Žmuidzinavi čiaus Seirijo čių, Vozb ūč ių, Mangaroto, Krikštoni ų, Gudpni ų, Žilvi čių, Seirijai, Lazdij ų r. gimnazija Bucinišk ės, Raganišk ės, Dubrav ų, Makarišk ės k., Šlavant ų sen. Mikabali ų, Demeniški ų, Pali ūnų, Avižieni ų, Gegut ės, Buteli ūnų, Spart ų k., Šventežerio sen. Straigi ų k. Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Seirij ų sen. Seirij ų mstl., Vaick ūnišk ės, Baraucišk ės, Pošnios, Oktos, Jonkišk ės, Gerv ėnų, Bagdononi ų, Lapšiaus, Grauž ų , Nakr ūnišk ės, Ro čki ų, Akuo čių, Ž agari ų, Straigišk ės, Cib ūli ų, Meteli ų, Bukau čių,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 90
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Pasernink ų, Statišk ės, Linksmosios, Buck ūnų, Mockoni ų, Vaini ūnų, Bar čiūnų, Bestraigišk ės, Rusoni ų, Kudr ėnėli ų k., Norag ėli ų sen. Rai čių, Norag ėli ų, Gin čioni ų, Onciški ų, Juozapavi čių, Seili ūnų, Mank ūnėli ų, Seirijo čių, Vozb ūč ių, Mangaroto, Krikštoni ų, Žilvi čių, Gudoni ų, Bucinišk ės, Raganišk ės, Dubrav ų, Makarišk ės k., Šlavant ų sen. Mikabali ų, Demeniški ų, Pali ūnų, Avižieni ų, Gegut ės, Buteli ūnų, Spart ų k ., Šventežerio sen . Straigi ų k . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija - Veisiej ų m., Veisiej ų sen. Kailini ų, An čios, Snaigyno, Pateri ų, Šadži ūnų, Radviloni ų, Smarli ūnų, Pali ūnų, Čivoni ų, Sakniavos, Laibagali ų, Stank ūnų, Gudeli ų, Jakoni ų, R ūdos, Bebr ų, Kalveli ų, Dainaviški ų, Bar čių, Barteli ų, Ilginink ų, Petrošk ų, Paveisiej ų, Kalvi ų, Vytaut ų, Klepo čių, Galst ų, Varn ėnų, Saltonišk ės, Beržini ų, Vilkinink ų, Taik ūnų, Paliepio, Juškoni ų, Viktarino, Salu čių, Neliuboni ų, Senkoni ų, Abarausk ų, Kuoloni ų, Šutroni ų, Dvar čišk ės, Bertaši ūnų, Mikalinos, Murgeli ų, Purvišk ės, Žvikeli ų, Smališk ės, Nork ūnų, Valan čiūnų k., Šlavant ų sen. Šlavant ų, Aleksiejišk ės, Bajorišk ės, Kanauk ų, Babr ų, Avižien ų, Naujasodžio, Gegut ės k., Kap čiamies čio sen. Vainežerio, Navik ų, Mėč iūnų k. Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Veisiej ų m., Veisiej ų sen. Kailini ų, An čios, Snaigyno, Bar čių, Barteli ų, Šilain ės, Petrošk ų, Paveisiej ų, Novartišk ės, Taik ūnų, Beržini ų, Varn ėnų, Saltonišk ės, Ilginink ų, Pateri ų, Šadži ūnų, Radviloni ų, Smarli ūnų, Pali ūnų, Čivoni ų, Sakniavos, Jakoni ų, R ūdos, Bebr ų, Galst ų, Laibagali ų, Stank ūnų, Kanauk ų, Gudeli ų, Vytaut ų, Klepo čių, Kalveli ų, Dainaviški ų, Viktarino, Paliepio, Juškoni ų, Salu čių, Neliuboni ų, Senkoni ų, Abarausk ų, Kuloni ų, Šutroni ų, Kuoloni ų, Dvar čišk ės, Bertaši ūnų, Jaunimo 8, Mikalinos, Murgeli ų, Purvišk ės, Žvikeli ų, Smališk ės, Nork ūnų, Veisiej ų Sigito 3 Veisiejai, Lazdij ų Vilkinink ų, Valan čiūnų k., Šlavant ų sen. Šlavant ų, Kanauk ų, Babr ų, Gedos gimnazija r. Naujasodžio, Avižieni ų, Aleksiejišk ės, Bajorišk ės, Gegut ės k., Kap čiamies čio sen. Vainežerio, Navik ų, Mėč iūnų k. Vidurinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Veisiej ų m., Veisiej ų sen. Kailini ų, An čios, Snaigyno, Bar čių, Barteli ų, Šilain ės, Petrošk ų, Paveisiej ų, Novartišk ės, Taik ūnų, Beržini ų, Varn ėnų, Saltonišk ės, Ilginink ų, Pateri ų, Šadži ūnų, Radviloni ų, Smarli ūnų, Pali ūnų, Čivoni ų, Sakniavos, Jakoni ų, R ūdos, Bebr ų, Galst ų, Laibagali ų, Stank ūnų, Kanauk ų, Gudeli ų, Vytaut ų, Klepo čių, Kalveli ų, Dainaviški ų, Bertaši ūnų, Abarausk ų, Kuoloni ų, Mikalinos, Murgeli ų, Purvišk ės, Žvikeli ų, Salu čių, Dvar čišk ės, Juškoni ų, Paliepio, Šapur ų, Paliepio, Smališk ės, Nork ūnų, Valan čiūnų, Vilkinink ų, Viktarino k., Šlavant ų sen. Šlavant ų, Babr ų, Kanauk ų, Naujasodžio, Avižieni ų, Aleksiejišk ės, Bajorišk ės, Gegut ės k., Kap čiamies čio sen. Kap čiamies čio mstl., Alekniški ų, Burb ų, Bugiedos, Dumbliausk ų, Gerveli ų, Gryckavo, Ivošk ų, Jezdo, Jan čiuli ų, Kalvi ų, Kareivoni ų, Kauknorio, Kuodži ų, Mencišk ės, M ėč iūnų, Mikališk ės, Macevi čių, Nas ūtų, Navik ų, Neliuboni ų, Senkoni ų, Vainežerio, Paulenkos, Padumbli ų, Pala čioni ų, Paveisinink ų, Pertako, Purvini ų, Semošk ų, Stal ų, Suba čių, Sventijansko, Sirgušk ės, Simonišk ės, Valent ų, Vaini ūnų, Varvišk ės, Volsk ų, Žmirkli ų k. Ku čiūnų sen. Sapiegiški ų, Aradnink ų, Brini ų, Pazapsi ų, Kal ėdiški ų k. Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Būdvie čio sen. Būdvie čio, Aštriosios Kirsnos, Dainav ėlės, Papart ėli ų, Vidzgail ų, Dervini ų, Jeseniaukos, Dz ūkų, Bulotišk ės, Pagr ūdų, Pali ūnų, Gurcišk ės, Virbal ų, Kelmai čių, Natalinos, Zelionkos, Strumbagalv ės, Lazdij ų r. Biel ėnų, Varnakampio, Bilvy čių, Kybart ų k., Rudaminos mstl. Dz ūkų g. 4, Dz ūkų 1 Aštriosios Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Būdvie čio sen. k., Lazdij ų r. Kirsnos mokykla Būdvie čio, Aštriosios Kirsnos, Dainav ėlės, Papart ėli ų, Vidzgail ų, Dervini ų, Jeseniaukos, Dz ūkų, Bulotišk ės, Pagr ūdų, Pali ūnų kaimai, Gurcišk ės, Virbal ų, Kelmai čių, Natalinos, Zelionkos, Strumbagalv ės, Biel ėnų, Varnakampio, Bilvy čių, Kybart ų k., Lazdij ų sen. Rudaminos mstl . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šventežerio sen. Pagrindin ės Šventežerio mstl., Šventežerio, Ežer ėli ų, Jan ėnų, Žališk ės, Miky čių, mokyklos Prapuntų, Burakavo, Straigi ų kaimai, Teiz ų, Petravi čių, Bar čių, Lazdij ų r. Teizinink ų, Sabinavo, Zebr ėnų, Girait ės k., Lazdij ų sen. Agarini ų, Šventežerio Verstamin ų k. mokykla (Lazdij ų Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šventežerio sen. Motiejaus Dusios g. 1, Šventežerio mstl., Šventežerio, Ežer ėli ų, Jan ėnų, Žališk ės, Miky čių, 2 Gustai čio Šventežeris, Prapunt ų, Burakavo, Straigi ų, Teiz ų, Petravi čių, Bar čių, Teizinink ų, gimnazijos Lazdij ų r. Sabinavo, Zebr ėnų, Girait ės k., Lazdij ų sen. Agarini ų, Verstamin ų k. Šventežerio Vidurinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šventežerio sen. vidurinio ugdymo Šventežerio mstl., Šventežerio, Ežer ėli ų, Jan ėnų, Žališk ės, Miky čių, skyrius) Prapunt ų, Burakavo, Teiz ų, Petravi čių, Bar čių, Teizinink ų, Sabinavo, Zebr ėnų, Stebuli ų, Skovagali ų, Babraunink ų, Seimeniški ų, Prygos, Prelomcišk ės, Padusio, Randišk ės, Girait ės, Straigi ų, Lozarkos,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 91
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Marinkos, Raist ų, Staig ūnų, Verstamin ų, Znicos k., Lazdij ų sen. Agarini ų k. Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Kap čiamies čio sen. Kap čiamies čio mstl., Alekniški ų, Burb ų, Bugiedos, Dumbliausk ų, Gerveli ų, Gryckavo, Gulbinišk ės, Ivošk ų, Jezdo, Jančiuli ų, Kalvi ų, Kareivoni ų, Kauknorio, Kuodži ų, Mencišk ės, M ėč iūnų, Mikališk ės, Macevi čių, Nas ūtų, Navik ų, Neliuboni ų, Senkoni ų, Paulenkos, Padumbli ų, Pala čioni ų, Paveisinink ų, Pertako, Purvini ų, Semošk ų, Stal ų, Suba čių, Sventijansko, Sirgušk ės, Simonišk ės, Valent ų, Lazdijų r. Vaini ūnų, Vainežerio, Varvišk ės, Viktarino, Volsk ų, Žmirkli ų k., Taikos g. 11, Kap čiamies čio E. Veisiej ų sen. Šapur ų, Juškoni ų k.; 3 Kap čiamiestis, Pliateryt ės Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Kap čiamies čio sen. Lazdij ų r. mokykla Kap čiamies čio mstl., Alekniški ų, Burb ų, Bugiedos, Dumbliausk ų, Gerveli ų, Gryckavo, Gulbinišk ės, Ivošk ų, Jezdo, Jan čiuli ų, Kalvi ų, Kareivoni ų, Kauknorio, Kuodži ų, Mencišk ės, M ėč iūnų, Mikališk ės, Macevi čių, Nas ūtų, Navik ų, Neliuboni ų, Senkoni ų, Paulenkos, Padumbli ų, Pala čioni ų, Paveisinink ų, Pertako, Purvini ų, Semošk ų, Stal ų, Suba čių, Sventijansko, Sirgušk ės, Simonišk ės, Valent ų, Vaini ūnų, Varvišk ės, Vainežerio, Viktarino, Volsk ų, Žmirkli ų k., Veisiej ų sen . Šapur ų, Juškoni ų k . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šeštok ų sen. Šeštok ų mstl., Šeštok ų, Krosn ėnų, Delnicos, Delnick ų, Birutos, Kirsnel ės, Tautrim ų, Juknelišk ės, Mikniški ų, Gumbeli ų, Maišym ų, Lopiški ų, Makaucišk ės, D.Kirsnos, N.Kirsnos, Pakirsni ų, B ūdos, Baravos k. Lazdij ų r. Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šeštok ų sen. Šeštok ų mokykla Šeštok ų mstl., Šeštok ų, Krosn ėnų, Delnicos, Delnick ų, Birutos, (Lazdij ų Kirsnel ės, Tautrim ų, D. Kirsnos, N. Kirsnos, Kirsnel ės, Pakirsni ų, Lazdij ų g. 4, Motiejaus Lopiški ų, Mikniški ų, Gumbeli ų, Juknelišk ės, Makaucišk ės, Maišym ų, 4 Šeštokai, Lazdij ų Gustai čio Baravos k. r. gimnazijos Vidurinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šeštok ų sen. Šeštok ų Šeštok ų vidurinio mstl., Šeštok ų, Krosn ėnų, Delnicos, Delnick ų, Birutos, Kirsnel ės, ugdymo skyrius) Tautrim ų, D. Kirsnos, Lopiški ų, Mikniški ų, N. Kirsnos, Pakirsni ų, Juknelišk ės, Gumbeli ų, B ūdos, Baravos, Roli ų, Maišym ų, Makaucišk ės k., Krosnos sen. Ramanavo, Vart ų, Olendr ų, Pediški ų, Naujavalaki ų, T ūriški ų, Krasenkos, Birš čių, Saltinink ų, Grabaukos k., Krosn os m stl. Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Krosnos sen. Krosnos mstl., Oleandr ų, Vart ų, Naujavalaki ų, P ėdiški ų, T ūriški ų, Krasenkos, Birš čių, Saltinink ų, Vytautišk ės, Grabaukos, Ramanavo k., Šeštok ų Ateities g. 37, Lazdij ų r. sen. Roli ų, Smalinink ų k. 5 Krosnos mstl., Krosnos mokykla Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Krosnos sen. Lazdij ų r. Krosnos mstl., Oleandr ų, Vart ų, Naujavalaki ų, P ėdiški ų, T ūriški ų, Krasenkos, Birš čių, Saltinink ų, Vytautišk ės, Grabaukos, Ramanavo, Šeštok ų sen . Roli ų, Smalinink ų k . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Ku čiūnų sen. Kūč iūnų, Puodžišk ės, Kaženi ų, Pazapsi ų, Brini ų, Kal ėdiški ų, Aradnink ų, Alnos g. 13, Lazdij ų r. Sapiegiški ų, Akmeni ų, Miškini ų k. 6 Ku čiūnų k., Ku čiūnų mokykla Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Ku čiūnų sen. Lazdij ų r. Kūč iūnų, Puodžišk ės, Kaženi ų, Pazapsi ų, Brini ų, Kal ėdiški ų, Aradnink ų, Sapiegiški ų, Miškini ų, Akmeni ų k . Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šventežerio sen. Stebuli ų, Skovagali ų, Babraunink ų, Seimeniški ų, Prygos, Dz ūkų g. 7, Lazdij ų r. Prelomcišk ės, Padusio, Randišk ės, Teizinink ų k. 7 Stebuli ų k., Stebuli ų mokykla Pagrindinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Šventežerio sen. Lazdij ų r. Stebuli ų, Skovagali ų, Babraunink ų, Seimeniški ų, Prygos, Prel omcišk ės, Padusio , Randišk ės, Teizinink ų k. Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Lazdij ų m. Dz ūkų, Kauno, J. Janonio, Draugyst ės, Lauk ų, Ryto, Rasos, Vilties, Tiesos, Kaln ų, Alyv ų, Žvej ų, Vytauto, G ėlyno, Energetik ų, Pasienie čių, Tylioji g., Dainavos g., Nepriklausomyb ės a., Mokyklos, Lazdijos, Lazdij ų Lazdij ų mokykla Kauno g. 23, sen. Žemaitkiemio, Staidar ų, Padumbli ų, B ūdos, Ūdinink ų, Galini ų, 1 – darželis Lazdijai Buniški ų, Aukštakalni ų, Salos, Šadži ūnų, Karuž ų, Kastelišk ės, „Kregždut ė“ Kelmyn ų, Buktos, Nerav ų (prie Rimie čio Ežero), Skaistu čių, Rimie čio, Tarnaukos, Vieštart ų, Juozapavo, Janaslavo, Dumblio, Pradin ės Lazdij ų k., dalis Rudaminos miestelis, B ūdvie čio sen. Vingr ėnų, mokyklos - Burbiški ų k . darželiai Pradinio ugdymo aptarnavimo teritorija – Lazdij ų m. Turist ų, Saul ėtekio, Sein ų, M. Gustai čio, Senamies čio, Dainavos, Čiurlionio, Sod ų, Vilniaus, Maironio, Liep ų, Klev ų, Dariaus ir Gir ėno, Ežero, Lazdij ų mokykla Senamies čio 8, Ateities, Piev ų, Ąžuol ų, Kranto, Ramyb ės, Taikos, Parko, Geguž ės, 2 – darželis Lazdijai Stoties, Nepriklausomyb ės a., Gryb ų, Audros, Siauroji g., Lazdij ų „Vytur ėlis“ sen. Leonardavo, Kaimeli ų, Jur čiūnų, Gilbie čio, Tarnaukos, Juozapavo, Janoslavo, Avižoni ų, Bajorišk ės, Dyviliški ų, Kukli ų, Lazdij ų, Mar čiukoni ų, Nekr ūnų, Nemaj ūnų, Nerav ų, Papalazdij ų I,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 92
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Papalazdij ų II, Šulneli ų, Kamenkos, Verstamin ų, Pape čių, Lozarkos k., Veisiej ų sen . Laibagali ų k . Neformaliojo Lazdij ų meno Nepriklausomyb ės 1 ugdymo mokykla a. 6, Lazdijai Ryto g. 19, Neformaliojo vaik ų švietimo ir neformaliojo suaugusi ųjų švietimo Profesinio Veisiej ų Kailini ų k., mokyklos į tipus neskirstomos ir aptarnavimo teritorij ų neturi. mokymo 1 technologijos ir Veisiej ų sen., įstaigos verslo mokykla Lazdij ų r. Šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija
8.5. lentel ė. Mokini ų skai čius ir jo pokytis Lazdij ų r. ugdymo įstaigose. Mokslo įstaigos pavadinimas Mokslo įstaigos tipas Mokini ų skai čius Pokytis 2016 2017 2018 Mokiniai Proc. Lazdij ų mokykla - darželis „Kregždut ė“ Pradin ė mokykla 165 166 168 3 1,8 Lazdij ų mokykla - darželis „Vytur ėlis“ Pradin ė mokykla 149 145 159 10 6,3 Lazdij ų Motiejaus Gustai čio gimnazija Gimnazija 659 620 598 -61 -9,3 Lazdij ų Motiejaus Gustai čio gimnazijos Šeštok ų Gimnazija 29 30 26 vidurinio ugdymo skyrius -3 -10,3 Lazdij ų Motiejaus Gustai čio gimnazijos Gimnazija 31 30 25 Šventežerio vidurinio ugdymo skyrius -6 -19,4 Lazdij ų r. Aštriosios Kirsnos mokykla Pagrindin ė mokykla 103 100 90 -13 -12,6 Lazdij ų r. Kap čiamies čio Emilijos Pliateryt ės Pagrindin ė mokykla 98 81 84 mokykla -14 -14,3 Lazdij ų r. Krosnos mokykla Pagrindin ė mokykla 83 79 79 -4 -4,8 Lazdij ų r. Ku čiūnų mokykla Pagrindin ė mokykla 73 70 77 4 5,2 Lazdij ų r. Seirij ų Antano Žmuidzinavi čiaus Gimnazija 253 238 223 gimnazija -30 -11,9 Lazdij ų r. Šeštok ų mokykla Pagrindin ė mokykla 122 116 107 -15 -12,3 Lazdij ų r. Stebuli ų mokykla Pagrindin ė mokykla 67 66 69 2 2,9 Lazdij ų r. Šventežerio mokykla Pagrindin ė mokykla 98 92 84 -14 -14,3 Lazdij ų r. Veisiej ų Sigito Gedos gimnazija Gimnazija 322 295 275 -47 -14,6 Veisiej ų technologijos ir verslo mokykla Profesinio mokymo įstaigos į tipus 445 349 311 -134 -30,1 neskirstomos. Vš Į Lazdij ų sporto centras Neformaliojo vaik ų 476 467 442 -34 -7,1 švietimo ir neformaliojo Lazdij ų meno mokykla suaugusi ųjų švietimo mokyklos į tipus 400 400 423 23 5,4 neskirstomos Šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija
Vadovaujantis 8.6. lentel ėje pateiktais duomenimis, matyti, kad mokini ų skai čius per paskutinius 3 metus maž ėjo beveik visose mokslo įstaigose. Mokini ų bei ugdytini ų nesumaž ėjo tik Lazdij ų mokykloje – darželyje „Kregždut ė“, Lazdij ų mokykloje – darželyje „Vytur ėlis“ ir Lazdij ų r. Ku čiūnų mokykloje, o ženklus augimas pasteb ėtas Lazdij ų meno mokykloje. Ypa č ženklus mokini ų skai čiaus maž ėjimas per paskutinius 3 metus buvo Veisiej ų technologijos ir verslo mokykloje (net 30 proc. t.y. 134 asmenimis). Tai parodo profesinio mokslo nepopuliarum ą Lazdij ų rajone.
Sveikatos apsaugos įstaigos Vertinant sveikatos sektoriaus infrastrukt ūrą, Lazdij ų r. savivaldyb ėje rodikliai labai smarkiai koregavosi per pastaruosius 10 met ų. Lov ų skai čius ligonin ėse skai čius, tenkantis 10 t ūkst. gyventoj ų, susitrauk ė daugiau nei 20 proc. ir yra beveik perpus tre čdaliu mažesnis nei vidutiniškai šalyje, taip pat mažesnis 2018 m. buvo odontolog ų, slaugytoju ir akušeri ų, tenkan čių 10 t ūkst. gyventoj ų, skai čius. Nežymiai mažesnis nei 2009 m. buvo stacionaro ligoni ų skai čius, tenkantis 1 t ūkst. gyventoj ų, skai čius (žr. 8.6. lentel ę).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 93
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
8.6. lentel ė. Santykiniai sveikatos sektoriaus infrastrukt ūros rodikliai Eil. Sveikatos sektoriaus infrastrukt ūros Lazdij ų r. sav. Lietuvos Respublika Nr. rodiklis 2009 2013 2014 2018 2009 2013 2014 2018 Lov ų ligonin ėse (be slaugos lov ų) skai čius, 1 45,1 48,9 50,0 35,8 72,3 73,2 72,5 64,5 tenkantis 10 t ūkst. gyventoj ų Stacionaro ligonių skai čius, tenkantis 1 t ūkst. 2 266,3 257,3 254,8 265,0 239,2 251,3 249,1 244,7 gyventoj ų Asmen ų, kuriems suteikta greitoji medicinos 261,2 ND ND ND 192,8 225,5 223,7 234,6 3 pagalba, skai čius, tenkantis 1 t ūkst. gyventoj ų | atvejai Praktikuojan čių gydytoj ų, odontolog ų ir slaugytoj ų skai čius, tenkantis 10 t ūkst. gyventoj ų
4 Slaugytojas ir akušeris 61,5 58,8 59,1 56,0 76,9 78,9 79,4 80,7 5 Gydytojas 17,3 21,2 23,1 19,9 38,8 43,0 43,2 45,9 6 Odontologas 6,1 5,7 5,3 5,2 7,5 9,1 9,1 9,8 7 Vaistinink ų skaičius 4,8 4,7 5,3 7,5 8,8 10,4 10,7 12,2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. ND – nėra duomen ų.
Vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos pateikiamais duomenimis, sveikatos prieži ūros įstaig ų tinkl ą Lazdij ų rajone sudaro 4 Valstybin ės sveikatos prieži ūros įstaigos ir 11 priva čių sveikatos prieži ūros įstaig ų (žr. 8.7. lentel ė).
8.7 lentel ė. Sveikatos prieži ūros įstaigos Lazdij ų rajone Įstaigos pavadinimas Adresas Valstybin ės sveikatos prieži ūros įstaigos Ligonin ės 1 Vš Į Lazdij ų ligonin ė Kauno g. 8, Lazdijai Pirmin ės sveikatos Vš Į Lazdij ų savivaldyb ės pirmin ės 2 Kauno g. 8, Lazdijai prieži ūros centras sveikatos prieži ūros centras Ambulatorijos 3 Veisiej ų ambulatorija V. Montvilos 22 A, Veisiejai, Lazdij ų r. Bendrosios praktikos 4 Kap čiamies čio BPGK Taikos g. 11, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. kabinetai (BPGK) Priva čios gydymo įstaigos Lazdij ų rajone Sveikatos centras 1 UAB Lazdij ų sveikatos centras 2 Seirij ų ambulatorija J. Laukai čio g. 3, Seirijai, Lazdij ų r. Ambulatorijos A. Laurinai čio ambulatorija, Lazdij ų 3 Kauno g. 8, Lazdijai filialas 4 Veisiej ų šeimos gydytoj ų kabinetas Vytauto g. 45 -2, Veisiejai, Lazdij ų r. Šeimos gydytoj ų A. Vaišnoro I Į šeimos gydytojo kabinetai 5 Gėlyno g. 3, Lazdijai kabinetas 6 Šeštok ų BPGK Dz ūkų g. 22, Šeštokai, Lazdij ų r. Dz ūkų g. 2, Dz ūkų k., B ūdvie čio sen., Bendrosios praktikos 7 A. Kirsnos BPGK Lazdij ų r. kabinetai (BPGK) 8 Krosnos BPGK Krosnos k., Krosnos sen., Lazdij ų r. 9 Šventežerio BPGK Simno g. 3, Šventežeris, Lazdij ų r. 10 UAB ,,Gilona“ Vilniaus g. 10, Lazdijai 11 A. Šer ėnien ės IĮ Vidaus lig ų kabinetas Kauno g. 8, Lazdijai Šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija
Vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos pateikiamais duomenimis, priva čios gydymo įstaigos Lazdij ų rajone sudaro 71,5 proc. vis ų gydymo įstaig ų. Odontologijos paslaugas Lazdij ų rajono savivaldybėje teikia Vš Į Lazdij ų pirmin ės sveikatos prieži ūros centras ir 7 privat ūs odontologiniai kabinetai Lazdijuose, Veisiejuose ir Seirijuose. Taip pat Lazdij ų rajono teritorijoje dirba 9 vaistin ės.
Kult ūros įstaigos Kult ūros ir poilsio srityje, Lazdij ų r. sav. aktyvumas did ėjo, nepaisant nepalanki ų demografini ų tendencij ų. Muziej ų lankytoj ų skai čius rajone 2018 m., palyginti su 2008 m. išaugo 3 kartus t.y. iki 9 t ūkst. Pažym ėtina,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 94
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
kad didžiausias muziej ų lankytoj ų skai čius rajone buvo užfiksuotas 2012 m. (13 tūkst.) ir toks laik ėsi iki 2015 m., o v ėliau ėmė kristi ir teb ėra krentantis.
Pagal kult ūros centr ų dalyvi ų, tenkan čių vienam centrui skai čių Lazdij ų rajone, matyti, kad dalyvi ų skai čius augo nepaisant to, kad kult ūros centr ų skai čius rajone stabilus nuo 2012 m. (17). Šiuo poži ūriu Lazdij ų rajonas lenkia Lietuvos vidurk į, kur kult ūros centr ų dalyvi ų, tenkan čių vienam centrui skai čius, proporcingai did ėjo maž ėjant kult ūros centr ų skai čiui. 2009 – 2011m. vadovaujantis Statistikos departamentas prie LRV duomenimis, Lazdij ų r. buvo tik 1 kult ūros centras, tod ėl šio laikotarpio duomenys yra nevertinami d ėl galimo jų netikslumo.
Atsižvelgiant į prastesnius rajono sveikatos rodiklius, svarbu įvertinti sporto varžyb ų ir sveikatingumo rengini ų dalyvi ų skai čių, kuris 2018 m., palyginti su 2008 m. išaugo 4,8 proc. ta čiau didžiausias dalyvi ų skai čius buvo užfiksuotas 2014 m. ta čiau pastaruosius kelerius metus sumaž ėjo 7 proc. (žr. 8.8. lentel ę). 8.8. lentel ė. Kult ūros ir poilsio infrastrukt ūros rodikliai Kult ūros centr ų dalyvi ų skai čius Muziej ų lankytoj ų skai čius, Sporto varžyb ų ir sveikatingumo tenkan čių vienam centrui, asmenys tūkst. rengini ų dalyvi ų skai čius, t ūkst.
Lietuvos Lietuvos Lazdij ų r. Lietuvos Lazdij ų r. Lazdij ų r. sav. Respublika Respublika sav. Respublika sav. 2008 69 25 3130 3 880 7,5 2009 73 632 2788 3 768 7,5 2010 77 641 2727 6 764 7,6 2011 58 487 2655 12 744 7,7 2012 83 39 2716 13 880 8,2 2013 83 38 3267 13 831 7,8 2014 84 34 3757 13 988 8,5 2015 88 34 3896 13 969 8,4 2016 82 42 3981 12 1029 8,2 2017 82 43 4152 10 936 8,1 2018 81 44 5026 9 915 7,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
Sportas Lazdij ų sporto centre (Dz ūkų g. 4, Lazdijai) yra kultivuojamos 8 sporto šakos: aerobin ė gimnastika, futbolas, jėgos trikov ė, krepšinis, k ūno rengyba, stalo tenisas, tinklinis, žirginis sportas. Šiuo metu vis ų sporto šak ų skyriuose treniruojasi 467 sportininkai. Futbolo, jėgos trikov ės ir stalo teniso treniruot ės organizuojamos ir Lazdij ų rajono teritorijoje.
Įstaigos teikian čios socialines paslaugas Pagrindin ės Lazdij ų rajono valdymo įstaigos – seni ūnij ų administracijos (savivaldybi ų administracij ų strukt ūriniai teritoriniai padaliniai – filialai), kurios visos, Lazdij ų miesto ir Lazdij ų seni ūnij ų administracijas, įsik ūrusias Lazdij ų mieste, yra išsid ėsčiusios seni ūnij ų administraciniuose centruose – rajono miesteliuose, gyvenviet ėse bei kaimuose. Iš viso rajonas suskirstytas į 11 Lazdij ų rajono savivaldybei pavaldži ų seni ūnij ų: Būdvie čio, Kap čiamies čio, Krosnos, Ku čiūnų, Lazdij ų miesto, Lazdij ų, Norag ėli ų, Seirij ų, Šeštok ų, Šventežerio, Veisiej ų. Lazdij ų rajono savivaldyb ės Socialin ės paramos skyrius teikia šias socialines paslaugas: priima gyventoj ų prašymus d ėl įvairi ų socialini ų išmok ų ir kompensacij ų bei socialin ės paramos mokiniams skyrimo; skiria ir
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 95
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
organizuoja socialines paslaugas; nustato sukakusiems senatv ės pensijos amži ų asmenims specialiuosius poreikius ir išduoda jiems ne įgaliojo pažym ėjimus; administruoja socialin ės veiklos ir socialin ės reabilitacijos paslaug ų ne įgaliesiems projektus atstovauja savivaldybei civilin ėse bylose d ėl globos (r ūpybos) nustatymo ir glob ėjo (r ūpintojo) skyrimo; išduoda pažymas apie skyriaus išmok ėtas išmokas; priima ir konsultuoja gyventojus socialin ės paramos skyrimo klausimais; organizuoja b ūsto pritaikym ą ne įgaliesiems (kartu su kitais skyriais); konsultuoja asmenis, norin čius tapti vaik ų glob ėjais (r ūpintojais) ir įtėviais, organizuoja j ų mokymus.
Lazdij ų savivaldybės seni ūnij ų teikiamas socialines paslaugas papildo ir specializuotos socialines paslaugas teikian čios institucijos ir nors dauguma j ų yra išsid ėsčiusios Lazdij ų mieste, ta čiau paslaugos teikiamos ir rajono gyventojams. Socialines paslaugas Lazdij ų rajone teikian čių įstaig ų s ąrašas pateikiamas 8.9. lentel ėje.
8.9.lentel ė. Lazdij ų rajone socialines paslaugas teikian čių institucij ų s ąrašas. Eil. Pavadinimas Adresas Teikiamos paslaugos Nr. Transporto organizavimas ne įgaliems asmenims; Ne įgali ųjų technin ės pagalbos priemoni ų išdavimas; Asmenin ės higienos ir prieži ūros organizavimas; Pagalba į namus VŠ Į Lazdij ų socialini ų 1 Kauno g. 8, Lazdijai Socialini ų įgūdži ų ugdymo ir palaikymo; paslaug ų centras Vaik ų dienos centro veikla; Dienos socialin ė globa; Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose; Trumpalaik ė ir ilgalaik ė socialin ė globa. Lazdij ų rajono Mokymai pagal GIMK programas; 2 savivaldyb ės socialin ės Vilniaus g. 1, Lazdijai Savipagalbos grup ės; Supervizij ų teikimas; globos centras „Židinys“ Paslaug ų organizavimas, konsultavimas, atstovavimas; Veisiej ų socialin ės Ryto g. 15, Kailini ų k., 3 globos namai Veisiej ų sen., Lazdij ų r. Trumpalaik ė ir ilgalaik ė socialin ė globa. Kap čiamies čio globos Vytauto g. 11, 4 namai Kap čiamiestis, Lazdij ų r. Trumpalaik ė ir ilgalaik ė socialin ė globa. Šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija
8.4. Išvados
. Lazdij ų r. savivaldyb ėje 2018 m., lyginant su 2017 m., socialiniai rodikliai ger ėjo. Nepaisant ger ėjan čių rodikli ų, gyventoj ų pajamos išlieka žemesn ės nei šalies vidurkis, o tai riboja verslo pl ėtr ą, skatina jaunesni ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų emigracij ą; . Socialin ė infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra racionaliai naudojama, ta čiau d ėl maž ėjan čio gyventoj ų skai čiaus mokykl ų skai čiaus optimizavimas vyksta l ėč iau nei kei čiasi demografin ės tendencijos- daugumoje mokymo įstaig ų mokini ų skai čius išlieka kasmet maž ėjantis; . Aukštesnis nedarbas, esant neužpildyt ų darbo viet ų, byloja apie dabartin į darbo j ėgos pasi ūlos ir paklausos neatitikim ą ir kelia išš ūkį perkvalifikavimo ir kvalifikacijos k ėlimo sistemai, kuri tur ėtų užtikrinti skland ų regionin ės ekonomikos transformacij ą ateityje; . Socialin ės infrastrukt ūros tinklas negarantuoja paslaug ų kokyb ės ir įvairov ės, tod ėl yra b ūtina užtikrinti dar geresn į gyventoj ų mobilum ą, o švietimo ir sveikatos apsaugos įstaig ų tinko optimizavimo t ęstinumas yra b ūtinas siekiant efektyvaus ir tikslingo l ėšų perskirstymo investicijoms į paslaug ų kokyb ę ( įskaitant ir j ų pasiekiamumo didinim ą).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 96
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
9. EKONOMIN Ė APLINKA
9.1. BVP, prid ėtin ė vert ė ir apyvarta
Alytaus apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 m. siek ė 1 309,7 mln. eur ų ir sudar ė 3,1 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 9,4 t ūkst. eur ų prid ėtin ės vert ės. BVP, tenkantis vienam gyventojui, Alytaus apskrityje (9,4 t ūkst. Eur.) 2017 m. buvo daugiau nei du kartus mažesnis negu Vilniaus apskrityje (21,3 t ūkst. Eur.), ir vis ų apskri čių rikiuot ėje pagal š į rodikl į Alytaus apskritis užima 7 viet ą.
10 80 65.7 66.7 9 64.9 64.5 65.2 64 62.7 62.8 70 8 60 7 46.8 6 50 5 40 4 30 3 20 2 1 10 0 0 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
BVP vienam gyventojui, to meto kainomis Alytaus apskritis t ūkst. EUR BVP vienam gyventojui, to meto kainomis Alytaus apskritis palyginti su šalies vidurkiu, proc.
9.1. pav. Alytaus apskrityje sukuriamas BVP vienam gyventojui ir jo palyginimas su šalies vidurkiu. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Alytaus apskrityje daugiausia BVP sukuriama pramon ėje (25,6 proc.), didmenin ės ir mažmenin ės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų sektoriuje (23,3 proc.), viešajame sektoriuje (18,29 proc.), nekilnojamojo turto operacij ų (8,7 proc.) bei statyb ų sektoriuje (8,4 proc.), mažiau kituose sektoriuose. 2017 m. vienam apskrities gyventojui teko 9,4 t ūkst. eur ų BVP. Pagal BVP, tenkant į vienam gyventojui, 2017 m. Alytaus apskritis nusileido daugumai apskri čių; mažesnis rodiklis 2017 m. buvo tik Utenos apskrityje (9,1 tūkst. eur ų), Marijampol ės apskrityje (9,1 t ūkst. eur ų) ir Taurag ės apskrityje (8,2 t ūkst. eur ų). Šis rodiklis buvo gerokai mažesnis ir nei Lietuvos vidurkis (13,5 t ūkst. eur ų).
Taip pat, anks čiau tradicin ės pramon ės šakos buvo grindžiamos pigesne darbo j ėga ir energetiniais ištekliais. Per pastar ąjį dešimtmet į pramon ės įmon ės pareikalavo didesni ų investicij ų į įrengini ų modernizavim ą, siekiant palaikyti konkurencingum ą, o darbo j ėgos s ąnaudos smarkiai augo. Tolimesnei pl ėtrai yra itin svarbu užtikrinti pramon ės skaitmeninim ą, inovacij ų valdyb ą bei žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtr ą, įskaitant perkvalifikavim ą.
Statistikos departamento prie LRV teikiamais duomenimis, Lazdij ų rajone labiausiai išvystyti ir didžiausi ą prid ėtin ę vert ę kuriantys sektoriai (žr. 9.2. pav.): didmenin ė ir mažmenin ė prekyba; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remontas (25 proc.), transportas ir saugojimas (19 proc.) kasyba ir karjer ų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba (14 proc.), miškininkyst ė ir žuvininkyst ė (11 proc.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 97
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; 2%
Informacija ir ryšiai; 1% Nekilnojamojo turto operacijos; 2%
Transportas ir saugojimas; 19%
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla; 3%
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir Administracinė ir motociklų remontas; 25% aptarnavimo veikla; 5% Other, 16%
Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė Statyba; 6% ir socialinė aptarnavimo veikla; 5%
Meninė, pramoginė ir poilsio Miškininkystė ir organizavimo veikla, žuvininkystė; 11% kompiuterių ir asmeninių bei Elektros, dujų, vandens namų ūkio reikmenų tiekimas ir atliekų Kasyba ir karjerų taisymas, kita aptarnavimo tvarkymas; 6% eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; 14% veikla; 1%
9.2. pav. Lazdij ų rajone sukurtos prid ėtin ės vert ės strukt ūra pagal ekonomin ę veikl ą, 2017 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Lazdij ų rajono savivaldyb ės nefinansini ų įmoni ų apyvarta pagal veiklos vykdymo viet ą 2017 m. palyginti su 2013 m. padid ėjo 7,36 proc. ir siek ė 105 mln. eur ų. Įmoni ų apyvartos rodikliai yra tiesiogiai siejami su ekonomikos strukt ūra. Pagal strukt ūrą, didžiausia apyvartos dalis (net 46 proc.) yra generuojama didmenin ės ir mažmenin ės prekybos; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmoni ų, apie 18 proc. atitenka kasybai ir karjer ų eksploatavimui; apdirbamajai gamybai, apie 14 proc. transporto ir logistikos veiklai. Miškininkystei ir žuvininkystei atitenka apie 5 proc., statybos sektoriaus apyvarta siekia 4 proc., elektros, duj ų, vandens tiekimo ir atliek ų tvarkymo bei aptarnavimo veikloms tenka po 3 proc. Kit ų veikl ų dalinasi po 1 proc.
2008 – 2017 m. dinamikoje, labiausiai apyvart ą didino ir augim ą demonstravo paslaug ų sektorius: apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veikla apyvart ą padidino dvigubai, administracin ė ir aptarnavimo veikla –47 proc., menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla, kompiuteri ų ir asmenini ų bei nam ų ūkio reikmen ų taisymas ir kita aptarnavimo veikla – 37 proc., profesin ėje, mokslin ėje ir technin ėje veikloje rodiklis ūgtel ėjo 33 proc., transportas ir saugojimas apyvart ą padidino 31 proc., švietimas, sveikatos prieži ūra ir kita komunalin ė ir socialin ė aptarnavimo veikla – 24 proc. Tuo pa čiu laikotarpiu daugiau nei perpus sumaž ėjo
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 98
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
apyvarta elektros, duj ų, vandens tiekimo ir atliek ų tvarkymo veikloje (net 67 proc.), informacijos ir ryši ų veikloje sumaž ėjo 19 proc., o statybos sektoriuje – 7 proc. (žr. 9.3. pav.)
Miškininkyst ė ir žuvininkyst ė
Kasyba ir karjer ų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba
Elektros, duj ų, vandens tiekimas ir atliek ų tvarkymas
Statyba
Didmenin ė ir mažmenin ė prekyba; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remontas
Transportas ir saugojimas
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veikla
Informacija ir ryšiai
Nekilnojamojo turto operacijos
Profesin ė, mokslin ė ir technin ė veikla
Administracin ė ir aptarnavimo veikla
Švietimas, sveikatos prieži ūra ir kita komunalin ė ir socialin ė aptarnavimo veikla
Menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla, kompiuteri ų ir asmenini ų bei nam ų ūkio reikmen ų taisymas, kita aptarnavimo veikla 53 44 47 31 34 33 37 24 16 4
-7 -19 2008-2017 apyvartos pokytis proc.
-67
9.3 pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės apyvartos pagal veiklos r ūšis pokytis 2008 – 2017m. proc. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, autoriaus skai čiavimai
9.2. Eksportas
2016 m. lietuviškos kilm ės preki ų eksportas iš Alytaus apskrities siek ė 364,3 mln. eur ų ir sudar ė apie 2,7 proc. viso lietuvišk ų preki ų eksporto (žr. 8.2.1. pav.). 2016 m. lietuviškos kilm ės preki ų eksporto iš Alytaus apskrities vert ė did ėjo 6,1 proc.. Alytaus eksporto pl ėtr ą neigiamai paveik ė uždaryta gaivi ųjų g ėrim ų gamykla. Pasteb ėtina, kad Alytaus regionas sugeba pritraukti pajam ų, eksportuodamas ne tik prekes, bet ir paslaugas (pvz. Druskinink ų savivaldyb ė si ūlo vis didesn į paslaug ų (pvz. galimyb ė naudotis sanatorijomis ir ledo arena) pasirinkim ą. 2016 m. spar čiai augo Alytaus apskrities bald ų, medienos gamini ų eksportas bei plastik ų ir j ų dirbini ų eksportas.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 99
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
9.4. pav. Lietuviškos kilm ės preki ų eksportas iš Alytaus apskrities. Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠ Į „Versli Lietuva“ paskai čiavimai.
VŠ Į Versli Lietuva duomenimis, Alytaus apskrityje medienos ir jos dirbini ų, bald ų, patalyn ės reikmen ų ir čiužini ų, mašin ų ir mechanini ų įrengini ų bei plastikų ir j ų gamini ų eksportas kartu sudaro daugiau negu 50 proc. viso apskrities eksporto. Iš ši ų veikl ų, didžiausi ą dal į apskrities užsienyje parduodamos produkcijos 2016 m. sudar ė medienos ir jos dirbini ų eksportas – 17,2 proc.; mažesnes dalis sudar ė baldai, patalyn ės reikmenys, čiužiniai (16,1 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai (11,8 proc.) bei plastikai ir j ų gaminiai (10,2 proc.). Taip pat apskrityje veikian čios įmon ės eksportuoja g ėrimus, tekstil ės gaminius, ta čiau ši ų preki ų grupi ų eksportas sudaro mažesnes bendrojo apskrities lietuviškos kilm ės preki ų eksporto dalis. Pagrindin ė eksporto rinka Alytaus apskrityje pagamintai produkcijai yra ES, kur parduodama daugiau nei 82,6 proc. užsienio rinkoms skirtos produkcijos, o svarbiausios ES rinkos yra Lenkija, Jungtin ė Karalyst ė ir Vokietija.
9.3. Investicijos
Materialin ės investicijos (t. y. investicijos į ilgalaik į material ųjį turt ą) yra vienas svarbiausi ų ekonomikos augim ą skatinan čių veiksni ų ilguoju laikotarpiu. J ų dalis Alytaus apskrityje maž ėjo nuo 2,9 proc. vis ų Lietuvos materialini ų investicij ų 2013 m. iki 2,2 proc. 2017 m. Šalyje per 2013 – 2017 m. laikotarp į materialin ės investicijos to meto kainomis išaugo 17,7 proc., o tuo tarpu Alytaus apskrityje vyko priešingi procesai – materialin ės investicijos to meto kainomis maž ėjo 8,5 proc. Materialin ės investicijos, tenkan čios vienam gyventojui Alytaus apskrityje, 2017 m. buvo perpus mažesn ės už vidurk į Lietuvoje ir siek ė 1160 Eur. O Lazdij ų rajonas pagal š į rodikl į (706 Eur. ), Alytaus apskrityje buvo paskutin ė iš vis ų savivaldybi ų. Didžioji dalis materialini ų investicij ų 2017 m. teko dviem Alytaus apskrities savivaldyb ėms: Alytaus m. savivaldybei (74,8 mln. eur ų arba 46,1 proc. nuo vis ų Alytaus apskrities materialini ų investicij ų) ir Druskinink ų m. savivaldybei (32,4 mln. eur ų arba 19,9 proc. nuo vis ų Alytaus apskrities materialini ų investicij ų). Tuo tarpu Lazdij ų rajono savivaldybei teko tik 13,7 mln. eur ų arba 8,5 proc. nuo vis ų Alytaus apskrities materialini ų investicij ų.
Daugiausia materialini ų investicij ų buvo nukreipta į šiuos sektorius: elektros, duj ų, vandens tiekimas ir atliek ų tvarkymas (30,4 proc.), viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas (49,9 proc.),
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 100
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
nekilnojamojo turto operacijos (9,9 proc.), kasyba ir karjer ų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba (6,0 proc.).
6000 5275 4890 4673 5000 4321 4363
4000
3000
2000 949 1011 1058 752 805 1000 9 2 4 0 13 0 2013 2014 2015 2016 2017 2013 2014 2015 2016 2017 2013 2014 2015 2016 2017 Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Lazdij ų r. sav.
Materialin ės investicijos, tenkan čios vienam gyventojui | EUR Tiesiogin ės užsienio investicijos, tenkan čios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje | EUR
9.5. pav. Materialini ų investicij ų ir tiesiogini ų užsienio investicij ų, tenkan čių vienam gyventojui, eurais ir santykis. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Svyravimu pasižymi tiesiogin ės užsienio investicijos (TUI) tenkan čios vienam gyventojui, kurios 2017 m. Lazdij ų rajono sav. sudar ė 13 eur ų arba 1,2 proc. vis ų Alytaus apskrities TUI tenkan čių vienam gyventojui. Analizuojant 2013 – 2017m. TUI tenkan čių vienam gyventojui rodiklius Lazdij ų rajone, matomas 30,7 proc. augimas. Ta čiau 2014 – 2016 m. laikotarpyje TUI stipriai svyravo, kol 2016 m buvo pasiektas 0 rodiklis. Materialin ės investicijos tenkan čios vienam gyventojui Lazdij ų rajone gerokai lenk ė TUI vis ą analizuojam ą laikotarp į, ta čiau stebimas neigiamas j ų pokytis nuo 1074 Eur. (2013 m.) iki 706 Eur. (2017 m.). Vertinant Alytaus apskrities duomenis, tokio ryškaus atotr ūkio tarp materialini ų investicij ų ir TUI tenkan čių vienam gyventojui n ėra: 2016 m. šie rodikliai beveik proporcingai atitiko vienas kit ą ir ši proporcija išliko ir 2017 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ės materialini ų investicij ų ir TUI tenkan čių vienam gyventojui rodikliai radikaliai skiriasi nuo bendr ų šalies rodikli ų, kur 2017 m. materialini ų investicij ų tenkan čios vienam gyventojui siek ė 2550 Eur., o TUI tenkan čios vienam gyventojui – net 5275 Eur. Be to, priešingai nei Alytaus apskrityje ir Lazdij ų rajone, šalies TUI tenkan čios vienam gyventojui gerokai viršijo materialines investicijas tenkan čios vienam gyventojui visu analizuojamu laikotarpiu (2013 – 2017 m.).
9.4. Darbo rinka, užimtumas ir darbo užmokestis
Lazdij ų r. savivaldyb ėje darbo vietos buvo kuriamos smulkaus ir vidutinio verslo, bei viešojo sektoriaus pagrindu. Didžiausi ų darbdavi ų savivaldyb ėje dešimtuke vyrauja viešojo sektoriaus bendrov ės, tad priklausomyb ė nuo viešojo sektoriaus yra labai didel ė. Darbingo 15-64 m. amžiaus gyventoj ų užimtumo lygis 2018 m. siek ė 64,3 proc. ir buvo mažesnis nei atitinkamas rodiklis apskrityje arba šalyje (65,6 ir 72,4
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 101
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
proc. atitinkamai). Užimt ųjų skai čius 1 Lazdij ų r. savivaldyb ėje 2018 m. siek ė 7,8 tūkst., t.y. apie 12 proc. užimt ųjų apskrityje ir nuo 2016 m. užimt ųjų gyventoj ų skai čius laipsniškai maž ėja. Gyventoj ų pasiskirstymas pagal užimtum ą tarp vyr ų ir moter ų 2018 m. buvo tolygus (50 ir 50 proc.).
Didžiausi darbdaviai, pagal darbuotoj ų skai čių (žr. 9.1. lentel ę), koncentruojasi aptarnavimo sferoje ir mažmenin ėje prekyboje. Beje, nors įprasta, kad didžiausi darbdaviai moka didesnius atlyginimus, tarp didžiausi ų darbdavi ų dešimtuko yra nemenki darbuotojams mokamo darbo užmokes čio skirtumai, o dviej ų iš j ų vidutinis darbo užmokestis buvo žemesnis už apskrities vidurk į (771 euras).
9.1. lentel ė. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių turin čios įmon ės Lazdij ų savivaldyb ėje Vidutinis Eil. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių Darbuotoj ų darbo Ekonomin ė veikla Nr. turin čios įmon ės skai čius užmokestis Lazdij ų rajono savivaldyb ės 1 939,01 235 Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija administracija 2 Lazdij ų ligonin ė 983,96 213 Medicinos įstaiga Lazdij ų rajono Veisiej ų Sigito 3 1022,1 148 Švietimo įstaiga Gedos gimnazija Lazdij ų Motiejaus Gustai čio 4 1025,13 118 Švietimo įstaiga gimnazija Automobili ų dalys, buitin ė technika, 5 Egidijaus Jurkevi čiaus įmon ė 611,35 112 gamyba, miško, sodo technika, statybinės medžiagos - mažmenin ė prekyba Lazdij ų socialini ų paslaug ų 6 820,96 94 Socialin ės paslaugos centras Maisto produktai, kasdienin ės paklausos, nam ų apyvokos ir buities prek ės, cigaret ės, 7 IĮ „Jurkeda“ 703,29 89 tabako gaminiai, alus, alkoholiniai g ėrimai - mažmenin ė prekyba 8 UAB „Lazdij ų sveikatos centras“ 1 129,00 84 Medicinos įstaiga 9 UAB „Antarena“ 795,17 79 Paslaugos: pramogos ir poilsis 10 Veisiej ų socialin ės globos namai 828,87 78 Socialin ės paslaugos Šaltinis: Sodra
Nors vidutinio darbo užmokes čio did ėjimas stebimas ir Lazdij ų rajone, ta čiau did ėjimo tempas ženkliai mažesnis, tod ėl vis did ėja atskirtis tarp darbo užmokes čio dydžio Lazdij ų savivaldyb ėje ir bendro šalies darbo užmokes čio, o 2018 m. duomenims siek ė tik 72 proc. šalies vidurkio (žr. 9.6. pav.).
1 Užimti gyventojai – 15 met ų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kok į darb ą, gaunantys už j į darbo užmokest į pinigais ar išmok ą nat ūra arba turintys pajam ų ar pelno. Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grup ės užimt ų gyventoj ų ir to paties amžiaus vis ų gyventoj ų santykiu.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 102
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
1000 924.1 900 840.4 774 800 714.1 677.4 646.3 673.4 700 623.2 615.1 595.5 575.8 592.5 611.3 600 552.9 568.2 516.1 526.1 501 500.5 480.8 478.5 491.5 500
400 300 200
100 0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Darbo užmokestis (m ėnesinis), EUR
Lazdij ų r. sav. Lietuvos Respublika
9.6. pav. Vidutinis bruto darbo užmokestis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje ir jo santykis su šalies vidurkiu. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV.
Demografiniu poži ūriu, darbo viet ų k ūrimo galimyb ės yra palankesn ės didmies čiuose, tod ėl rajone yra svarbu užtikrinti palanki ą darbo/gyvenimo balans ą, lygiagre čiai pl ėtojant susisiekimo infrastrukt ūrą ir bendradarbiavim ą su didesniais pramoniniais centrais, investicijas, kurios užtikrint ų aukštesnes rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamas ir leist ų kurtis ir stipr ėti vidaus verslo ekosistemai.
Užimtumo tarnyba savo ruožtu padeda asmenims įsidarbinti: sudaromi užimtumo veiklos planai, skiriami kvalifikacijos k ėlimo kursai, asmenys siun čiami baigti profesinio mokymo programas; asmenims, iki 29 met ų si ūloma programa „Atrask save“, taip pat gali b ūti teikiama parama pirmam verslui įkurti; vyresniems asmenims suteikiama subsidijavimo paslauga (kai darbdaviui dalis sumokamos algos padengiama valstyb ės). Taip pat yra įsteigta parama judumui – galimyb ė gauti kelion ės išlaid ų kompensacij ą vykstant į darb ą kitame mieste. Kelion ės išlaidos kompensuojamos ne ilgiau kaip 3 m ėnesius nuo įsidarbinimo ar dalyvavimo pradžios. Kompensacijos dydis nuo 25 iki 33 procent ų minimalios m ėnesio dydžio (priklausomai nuo darbo užmokes čio). Atstumai iki artimiausi ų miest ų: Alytus: ~45 km, Druskininkai: ~50 km, Marijampol ė: ~45 km.
9.5. Verslo strukt ūra
Statistikos departamento duomenimis 2019 m. sausio 1 d. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo užregistruoti 301 veikiantis ūkio subjektas (toliau – VŪS), kas sudar ė tik 7,9 proc. Alytaus apskrities ir 0,3 proc. šalies VŪS. Lyginant vis ų Alytaus apskrities savivaldybi ų duomenis, Lazdij ų rajono savivaldyb ė pasižym ėjo mažiausiu V ŪS skai čiumi, ir pagal š į rodikl į kitos savivaldyb ės j ą lenk ė beveik dvigubai ar dar daugiau.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 103
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
NamŽemEkstrateritorinių ėūski ųū,kis, samdan ų čių Kasyba ir Menin ė, pramogin ė ir Kita aptarnavimo Apdirbamo Elektros, duj ų, garo organizacijdarbininkus,miškininkystų ir veikla; įėstaig ir ų nam veiklaų karjer ų poilsio organizavimo veikla veikla ji gamyba tiekimas ir oro ūkižuvininkystų veikla,0% susijusiė sueksploatavimas 6% 15% 6% kondicionavimas savoms 6%reikm ėms tenkinti 2% Žmoni ų sveikatos skirt ų nediferencijuojam ų prieži ūra ir socialinis gamini ų gamyba ir Vandens tiekimas, darbas paslaug ų teikimu nuotek ų valymas, Švietimas 6% 0% 5% atliek ų tvarkymas ir Statyba regeneravimas Viešasis valdymas ir 5% 1% gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1% Didmenin ė ir mažmenin ė Profesin ė, prekyba; variklini ų transporto Administracin ė ir mokslin ė ir priemoni ų ir motocikl ų aptarnavimo veikla technin ė remontas 3% veikla 19% 6% Finansin ė ir Nekilnojamojo draudimo Informacija ir Apgyvendinimo ir Transportas ir saugojimas turto operacijos veikla ryšiai maitinimo paslaug ų veikla 9% 2% 1% 2% 5%
9.7. pav. Veikiantys ūkio subjektai pagal veiklos sritis Lazdij ų rajone 2019 m. pradžioje. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
2019 m. pradžioje Lazdij ų rajone veikiantys ūkio subjektai pagal ekonomines veiklos r ūšis buvo pasiskirst ę taip: didžiausi ą dal į sudar ė – didmenin ė ir mažmenin ė prekyba (19 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (15 proc.) toliau sek ė transportas ir saugojimas (9 proc.), apdirbamoji gamyba (6 proc.) bei menin ė, pramogin ė ir poilsio veikla (6 proc.), žem ės ūkis, miškininkyst ė ir žuvininkyst ė (6 proc.) kurioms nedaug nusileido statyba (5 proc.). Visos kitos veiklos išsidalino likusius procentus užimdamos nuo 0,7 iki 5 proc.
Per analizuojam ą 2015 - 2019 m. laikotarp į V ŪS skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje ir Alytaus apskrityje did ėjo (žr. 9.2. lentel ė). Šis V ŪS skai čiaus did ėjimas (16,3 proc.) neišskyr ė Lazdij ų rajono visam apskrities kontekste (kur V ŪS skai čius padid ėjo 14,6 proc. proc.) ir visos šalies kontekste (11,5 proc.). Iš vis ų Alytaus apskrities savivaldybi ų V ŪS skai čiaus did ėjimu išsiskiria Alytaus rajono savivaldyb ėje (30,5 proc.).
9.2. lentel ė. V ŪS dinamika 2015 – 2019 m. (sausio 1 d. duomenys) Veikiantys ūkio subjektai met ų pradžioje | vnt.
2015 2016 2017 2018 2019 2015 – 2019 pokytis, proc. Lietuvos Respublika 93017 99200 104074 104117 105093 11,5% Alytaus apskritis 3255 3503 3758 3741 3811 14,6% Alytaus m. sav. 1680 1749 1858 1826 1843 8,8% Alytaus r. sav. 373 432 466 481 537 30,5% Druskinink ų sav. 585 642 688 691 678 13,7% Lazdij ų r. sav. 252 284 305 299 301 16,3% Var ėnos r. sav. 365 396 441 444 452 19,2% Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Stambiausios savivaldyb ėje veikian čios įmon ės, pagal sumok ėtų mokes čių sum ą 2018 m. yra Egidijaus Jurkevi čiaus įmon ė (mažmenin ė prekyba), UAB " Ąžuolas" (medienos ir jos gaminiai), UAB "Transdina" (krovini ų gabenimas), I Į "Jurkeda" (mažmenin ė prekyba), UAB "Staig ūs sprendimai" (žem ės ūkis, paslaugos), V Į "Lazdij ų ligonin ė" (žr. 9.3. lentel ė).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 104
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
9.3. lentel ė. TOP 50 juridini ų asmen ų (išskyrus biudžetines įstaigas), Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 m. į VMI s ąskait ą sumok ėjusi ų daugiausiai mokes čių ir kit ų įmok ų Eil. Sumok ėta mokes čių Mokes čių mok ėtojo pavadinimas Teisinis statusas Nr. suma t ūkst. Eur. 1 Egidijaus Jurkevi čiaus įmon ė Veikiantis 284 2 Uždaroji akcin ė bendrov ė " Ąžuolas" Veikiantis 240 3 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Transdina" Veikiantis 236 4 IĮ "Jurkeda" Veikiantis 235 5 UAB "Staig ūs sprendimai" Veikiantis 215 6 Viešoji įstaiga "Lazdij ų ligonin ė" Veikiantis 202 7 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Lank ų bokštai" Veikiantis 142 8 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Piet ų Megrame" Veikiantis 134 9 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Lazdij ų vanduo" Veikiantis 116 10 Žem ės ūkio kooperatyvas "Krosnos pienas" Veikiantis 112 11 UAB "Mockavos terminalas" Veikiantis 104 12 UAB "Lazdij ų sveikatos centras" Veikiantis 99 13 UAB "Benita LT" Veikiantis 93 14 R. Burškio personalin ė įmon ė Veikiantis 87 15 Gedimino Čivinsko individuali įmon ė Veikiantis 84 16 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Lazdij ų šiluma" Veikiantis 70 17 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Loginta" Veikiantis 70 18 UAB "Viligitra" Veikiantis 68 19 Lazdij ų r. Veisiej ų Sigito Gedos gimnazija Veikiantis 64 20 UAB "Lazdij ų prekyba" Veikiantis 62 21 UAB "TOMEIGA" Veikiantis 51 22 UAB "Jonex" Veikiantis 42 23 UAB "ANTARENA" Veikiantis 42 24 UAB "Krikštoni ų paukštynas" Veikiantis 41 25 Viešoji įstaiga Lazdij ų socialini ų paslaug ų centras Veikiantis 40 26 Viešoji įstaiga Lazdij ų kult ūros centras Veikiantis 38 27 UAB "MP Trans" Veikiantis 34 28 UAB "Alloro" Veikiantis 33 29 UAB "Meteli ų žuvys" Veikiantis 31 30 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Intermega" Veikiantis 29 31 UAB "VITO TRANSPORTAS" Veikiantis 27 32 UAB "M PLIUS" Veikiantis 27 33 UAB "IPRIS" Veikiantis 27 34 M. Vekterien ės personalin ė įmon ė Veikiantis 26 35 UAB "Elvinta" Veikiantis 25 36 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Pandora" Veikiantis 24 37 Uždaroji akcin ė bendrov ė "KOMLITA" Veikiantis 24 38 UAB "Transnegis" Veikiantis 23 39 UAB "Rivekas" Veikiantis 22 40 Vš Į Kap čiamies čio globos namai Veikiantis 21 41 UAB "SERVISAS S" Veikiantis 20 42 UAB "Ravilas" Veikiantis 20 43 K. Matulevi čiaus firma "Ryto žvaigžd ė" Veikiantis 20 44 J. Talandžio įmon ė "Takrija" Veikiantis 20 45 UAB "Katarakta" Veikiantis 19 46 I. Bli ūdžiaus įmon ė "Lazdij ų vilkikai" Veikiantis 19
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 105
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
47 UAB "Baltic metal constructions" Veikiantis 19 48 Uždaroji akcin ė bendrov ė "Dz ūkų žinios" Veikiantis 19 49 UAB "Geividus" Veikiantis 19
50 Viešoj i įstaiga Lazdij ų sporto centras Veikiantis 19 Šaltinis: Valstybin ė mokes čių inspekcija
Vadovaujantis 2019 m. pradžios Lazdij ų rajone veikian čių įmoni ų duomenimis, matyti, kad rajono teritorijoje buvo daugiausia didmenin ės ir mažmenin ės prekybos; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmoni ų (57 vnt.). Perpus mažiau buvo transporto ir saugojimo srityje (21 vnt.), nuo kuri ų nedaug populiarumu atsiliko apdirbamoji gamyba (19 vnt.), o taip pat žem ės ūkis, miškininkyst ė ir žuvininkyst ė (18 vnt.).
Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2019 m. pradžioje veik ė 210 juridini ų asmen ų arba 0,24 proc. vis ų įmoni ų šalyje t.y. 0,01 proc. daugiau nei 2015 m. pradžioje. 2019 m. pradžioje rajone dominavo labai mažos t.y. iki 9 darbuotoj ų turin čios įmon ės (net 81,9 proc.) ir mažos įmon ės t.y. iki 49 darbuotoj ų turin čios įmon ės (15,7 proc.). Vidutini ų įmoni ų buvo 5, kurios sudar ė tik 2,4 proc. nuo bendro įmoni ų skai čiaus, o dideli ų įmoni ų (su daugiau nei 250 darbuotoj ų) nebuvo. Vertinant įmoni ų pasiskirstym ą pagal dyd į 2008 – 2019 m. laikotarpyje, galima pasteb ėti, kad per vis ą dešimtmet į Lazdij ų rajone nebuvo dideli ų įmoni ų, vidutini ų įmoni ų sumaž ėjo 1,1 proc. t.y. nuo 7 iki 5. Taip pat 4,5 proc. maž ėjo ir maž ų įmoni ų skai čius t.y nuo 39 iki 33. Ta čiau labai maž ų įmonių skai čius augo 5.5 proc. t.y. nuo 146 iki 172 (žr. 9.4. lentel ę). Tai leidžia daryti išvadas, kad Lazdij ų rajone dominuoja ir ple čiasi smulkusis verslas.
9.4. lentel ė. TOP 50 juridini ų asmen ų (išskyrus biudžetines įstaigas), Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2018 m. į VMI s ąskait ą sumok ėjusi ų daugiausiai mokes čių ir kit ų įmok ų Veikian čių įmoni ų skai čius met ų pradžioje, vnt.
2008 Proc. 2019 Proc.
Labai maža 0–4 darbuotojai 114 59,4 133 63,3 įmon ė 5–9 darbuotojai 32 16,7 39 18,6 Maža įmon ė 10–19 darbuotoj ų 17 8,9 22 10,5 20–49 darbuotojai 22 11,5 11 5,2 Lazdij ų r. sav. Vidutin ė įmon ė 50–99 darbuotojai 6 3,1 4 1,9 100–149 darbuotojai - 0,0 1 0,5 150–249 darbuotojai 1 0,5 - 0,0 Didel ė įmon ė 250–499 darbuotojai - 0,0 - 0,0 500–999 darbuotojai - 0,0 - 0,0 Iš viso pagal darbuotoj ų skai čių 192 100 210 100 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 106
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Lazdij ų rajono savivaldyb ė išsiskiria įmoni ų gyvybingumu: naujai įregistruot ų įmoni ų, išgyvenusi ų 1 metus ir daugiau dalis, yra 1,7 karto aukštesnis nei šalies vidurkis (žr. 8.5.2. pav.). 2010 – 2017 m laikotarpyje įmoni ų gyvybingumu Lazdij ų rajonas lenk ė ir apskrities vidurk į. 2018 metais Lazdij ų rajono įmoni ų gyvybingumo rodiklis ženkliai krito (8,7 proc.) ir beveik susilygino su apskrities duomenimis.
120 100 100 100 96.9 100 100 100 100 93.8 91.3 72.7 80 71.5 67.2 59.6 63.4 52.5 60 51.8 52.4 52.4
40
20
0 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Alytaus apskritis Lazdij ų r. sav. Lietuvos Respublika
9.8. pav. Išgyvenusi ų 1 metus ir 1 dien ą ir nepakeitusi ų statuso iš veikianti į kit ą įmoni ų dalis tarp vis ų prieš metus įregistruot ų įmoni ų, proc. Šaltinis: Versli Lietuva, Statistikos departamentas prie LRV.
Ekonomin ės laisv ės indeksas. 2018 m. Laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ė už ėmė 35-40 viet ą (kartu su Šaki ų r., Jonavos r., Visagino, Raseini ų r. ir Akmen ės r. savivaldyb ėmis), surinkus 50 bal ų iš 100 pagal ekonomin ę laisv ę2. Geriausiai, palyginti su kitomis savivaldyb ėmis, buvo įvertinta transporto sritis. Taip pat gerai įvertintos „Biudžeto“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys, ta čiau „Sveikatos ir socialin ės r ūpybos“, „Investicij ų ir pl ėtros“ bei „Mokes čių“ sri čių įvertinimai prastesni už vidutinius. Menkas ekonomikos aktyvumas tur ėjo įtakos palyginti prastiems socialiniams rodikliams. 2017 m. Lazdij ų r. savivaldyb ėje nedarbo lygis buvo vienas aukš čiausi ų šalyje – 14,9 proc. lyginant su 9,3 proc. vidurkiu. Ilgalaiki ų bedarbi ų dalis nuo vis ų bedarbi ų taip pat buvo didžiausia – 55,3. Socialin ės pašalpos gav ėjų dalis nuo vis ų gyventoj ų sudar ė 7,8 proc. – buvo didesn ė už vidurk į (3,8 proc.).
9.6. Išvados
Regiono ekonomikoje dominuoja smulkesn ė pramon ė ir paslaug ų sektorius. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai (investicijos, prid ėtin ė vert ė, apyvarta, eksportas, darbo vietos) didži ąja dalimi priklauso ne nuo atskir ų įmoni ų, bet nuo bendr ų verslo s ąlyg ų. Tod ėl, siekiant aukštesn ės gyvenimo kokyb ės, yra b ūtina užtikrinti verslo aplinkos gerinim ą.
Rajone mažesn ės ekonomin ės veiklos demonstruoja spartesn į augim ą ir yra labiau dinamiškos – svarbu užtikrinti, kad j ų pl ėtra b ūtų vystoma ateityje diegiant įvairias verslo skatinimo programas.
2 Aukštais balais vertinamos savivaldyb ės, kurios taupo mokes čių mok ėtoj ų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto l ėšas, savo veikla neriboja vartotoj ų pasirinkimo, skatina konkurencij ą tarp paslaugas teikian čių įmoni ų ar įstaig ų, mažina mokes čių našt ą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turim ą turt ą ir parduoda t ą turt ą, kuris n ėra b ūtinas pagrindin ėms funkcijoms vykdyti; atsisako neb ūtin ų, nepirmini ų savo funkcij ų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiant į privat ų sektori ų; mažina administracin ę ir biurokratin ę našt ą.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 107
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Savivaldyb ėje darbo viet ų steigimas didži ąja dalimi priklauso nuo viešojo sektoriaus. Ir nors verslumo rodikliai n ėra labai blogi (V ŪS skai čius auga, įmoni ų gyvybingumo rodikliai lenkia šalies ir apskrities rodiklius), atotr ūkis nuo aktyvesni ų ekonomini ų centr ų did ėja.
Tiesiogini ų užsienio investicij ų rodikliai savivaldyb ėje kritiškai maži, nepaisant to, kad rajono savivaldyb ės teritorinio aspekto ypatumas leidžia pasinaudoti partneryste ne tik savivaldoje bet ir pritraukti verslus, darbo jėgą ir vartotojus iš Lenkijos. Tam reikalinga aiški komunikacija ir ypa č tarptautin ės partneryst ės skatinimas. Efektyvi susisiekimo sistema leist ų pagerinti ne tik socialinius bet ir ekonominius ryšius.
Atsižvelgiant į investicij ų tr ūkumą rajone yra svarbu užtikrinti palanki ą darbo/gyvenimo balans ą, lygiagre čiai pl ėtojant susisiekimo infrastrukt ūrą ir bendradarbiavim ą su didesniais pramoniniais centrais, pritraukiant investicijas, kurios užtikrint ų aukštesnes rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamas ir leist ų kurtis ir stipr ėti vidaus verslo ekosistemai.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 108
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
10. REKREACIJA
10.1. Turizmo ir poilsio įstaig ų tinklas
Turist ų informavimo ir konsultavimo paslaugas Lazdij ų rajone teikia Vš Į „Lazdij ų turizmo informacinis centras“ (Vilniaus g. 1, Lazdijai). Įstaigos veikla apima informacijos teikim ą apie rajono ir šalies turizmo ir rekreacinius išteklius, turizmo informacijos platinim ą, turizmo pl ėtros program ų ir projekt ų rengim ą ir dalyvavim ą j ų rengime, vietov ės turizmo ištekli ų ir turizmo paslaug ų teik ėjų duomen ų tvarkym ą, kaupim ą ir atnaujinim ą bei šios informacijos teikim ą Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.
10.1.lentel ė. Turizmo informacijos centr ų lankytoj ų skai čius 2014 – 2018 m. Lietuvos Alytaus Alytaus m. Alytaus r. Druskinink ų Lazdij ų r. Var ėnos Respublika apskritis sav. sav. sav. sav. r. sav. 2014 917585 58148 7650 N.D. 26056 24442 N.D. 2015 886787 27926 2985 N.D. 12938* 12003* N.D.
Visi 2016 985399 35965 8674 N.D. N.D. 26980 311* lankytojai 2017 777144 27674 8091 N.D. N.D. 19160* 423* 2018 1045705 40427 5869 N.D. N.D. 32418* 2140* 2014 570940 30456 1834 N.D. 14377 14245 N.D. 2015 545284 14852 696 N.D. 6956* 7200* N.D. Užsieniečiai 2016 652700 18501 2161 N.D. N.D. 16282 58* 2017 454953 12746 1949 N.D. N.D. 10711* 86* 2018 620891 18417 1424* N.D. N.D. 16779* 214* Duomen ų šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. N.D.- nėra duomen ų, *- pateikti nepilni ketvir čių duomenys
Vertinant Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čių 2018 m., matyti, kad 51,76 proc. vis ų lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Panašus santykis yra ir visoje Alytaus apskrityje, kur 45,56 proc. vis ų turizmo informacijos centr ų lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Šie Lazdij ų rajono ir Alytaus apskrities rodikliai, tik šiek tiek atsilieka nuo bendr ų šalies rodikli ų, kur užsienie čiai sudar ė 59,4 proc. vis ų turizmo informacijos centr ų lankytoj ų. Pagal šiuos Statistikos departamento pateikiamus duomenis, galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajonas turizmo prasme yra praktiškai tolygiai patrauklus Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams.
Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čiaus kitim ą 2014 – 2018 m., vertinti sud ėtinga, d ėl Statistikos departamento 2017 – 2018 met ų pateikiam ų ketvir čių duomen ų tr ūkumo, ta čiau net ir esant šiam duomen ų tr ūkumui, pastebimas Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čiaus augimas.
Apgyvendinimo paslaugos Statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje veik ė 23 apgyvendinimo įstaigos, kurios sudar ė 7,42 proc. vis ų esa čių Alytaus apskrityje ir tik 0,63 proc. šalyje veikusi ų apgyvendinimo įstaig ų. Apskrityje pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių pirmauja Druskinink ų savivaldyb ė (139) ir Var ėnos rajono savivaldyb ė (26), ta čiau Lazdij ų rajono savivaldyb ė taip pat priskirtina prie lyderi ų - pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių Alytaus apskrities kontekste yra tre čioje vietoje.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 109
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
10.2.lentel ė. Apgyvendinimo įstaig ų skai čius 2014 – 2018 m. Apgyvendinimo įstaig ų skai čius, vnt.
2014 2015 2016 2017 2018
Viešbu čiai ir panašios laikinos Lietuvos Respublika 2062 2319 2686 2971 3616 Alytaus apskritis 210 226 247 263 310 buvein ės; poilsiautoj ų ir kitas Alytaus m. sav. 14 15 13 18 17 trumpalaikis apgyvendinimas; Alytaus r. sav. 22 24 30 29 13 poilsin ės transporto priemon ės, Druskinink ų sav. 83 101 100 123 139 priekab ų aikštel ės ir stovyklaviet ės Lazdij ų r. sav. 47 45 53 51 23 Var ėnos r. sav. 44 41 39 42 26 Duomen ų šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV.
Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, per 2014 – 2018 m. laikotarp į, apgyvendinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sumaž ėjo net 51,06 proc. – t.y. nuo 47 iki 26. Tai spar čiausias apgyvendinimo įmoni ų skai čiaus maž ėjimas visoje Alytaus apskrityje. Šalyje, per analizuojam ą laikotarp į, apgyvendinimo įmoni ų skai čius išaugo 42,98 proc. Šie rodikliai leidžia daryti prielaidas, kad apgyvendinimo veikla Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra nepopuliari.
10.3.lentel ė. Turist ų skai čius apgyvendinimo įstaigose 2014 – 2018 m. (asmenys) Viešbu čiai ir panašios laikinos buvein ės; poilsiautoj ų ir kitas trumpalaikis apgyvendinimas; poilsin ės transporto priemon ės, priekab ų aikštel ės ir stovyklaviet ės Visi turistai Užsienie čiai
2014 2015 2016 2017 2018 2014 2015 2016 2017 2018 Lietuvos 2673531 2805808 3064514 3253204 3620390 1356835 1388487 1517890 1583801 1744733 Respublika Alytaus 350587 365923 397781 400756 416466 120016 109375 119341 121954 125967 apskritis Alytaus m. sav. 9061 9033 7192 9628 10263 2754 2885 3010 3549 4308
Alytaus r. sav. 515 1400 2626 2710 2085 0 36 356 1067 562 Druskinink ų 283788 298364 327749 329651 336712 113979 103207 112353 113818 116685 sav. Lazdij ų r. sav. 5181 3896 4396 3366 5812 369 181 564 352 735
Var ėnos r. sav. 3945 7907 4152 3867 5754 19 148 17 36 123 Duomen ų šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV.
Vadovaujantis Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje paskutini ų penki ų met ų laikotarpyje matomi gana nemaži turist ų skai čiaus svyravimai su stipriausiu nuosmukiu 2017 m., ir ženkliu pakilimu 2018 m. (išaugo 10,86 proc. lyginant su 2014 metais). Vertinant užsienio turist ų skai čiaus kitimą 2014 – 2018 m. laikotarpiu apgyvendinimo įstaigose stipriausias kritimas matomas 2015 m., o didžiausias užsienio turist ų skai čius pasiektas 2018 m. (išaugo net 49,79 proc. lyginant su 2014 metais).
Alytaus apskrities duomenimis – bendras turist ų skai čius augo 15,82 proc., o užsienie čių skai čius apgyvendinimo įstaigose augo 4,72 proc. Lyginant Lazdij ų rajono rodiklius su kit ų Alytaus apskrities rajon ų rodikliais, matyti, kad Lazdij ų rajonas kit ų savivaldybi ų kontekste yra paskutin ėje vietoje pagal bendrą turist ų skai čiaus augim ą ir tre čioje vietoje pagal užsienio turist ų skai čiaus augim ą apgyvendinimo įstaigose.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 110
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Tuo tarpu, bendri šalies rodikliai yra kitokie: bendras turist ų skai čius augo 26,15 proc., o užsienie čių, apsistojusi ų šalies apgyvendinimo įstaigose, išaugo 22,23 proc. Nors Alytaus apskritis gana stipriai atsilieka nuo bendr ų šalies tendencij ų, Lazdij ų rajonas gana stipriai pirmauja (išaugo net 49,79 proc.) užsienio turizmo srityje lyginant su apskrities (kur augo 4,72 proc.) ir šalies (augo 22,23 proc.) rodikliais.
120.00
100.00
80.00
60.00 Bendras turist ų pokytis, proc. Užsienio turist ų pokytis, proc. 40.00
20.00
0.00 Lietuvos Alytaus Alytaus m. Alytaus r. Druskinink ų Lazdij ų r. Var ėnos r. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav. sav.
10.1. pav. Turist ų skai čiaus pokytis apgyvendinimo įstaigose 2014 – 2018 m. Duomen ų šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Lazdij ų turizmo informacinio centro duomenimis, Lazdij ų mieste apgyvendinimo paslaugas teikia viešbutis „Gojus“ (Kauno g. 5, Lazdijai) ir nakvyn ės namai "Simona" (Nepriklausomyb ės a. 4, Lazdijai).
Vadovaujantis Lazdij ų turizmo informacinio centro ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos teikiamais duomenimis, Lazdij ų rajone apgyvendinimo paslaugas teikia 2 poilsio namai, Veisiej ų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis - viešbutis, 3 nakvyn ės namai, 20 kaimo turizmo sodyb ų, 31 šven čių bei poilsio sodyba. Išsamus j ų s ąrašas pateikiamas 10.4. lentel ėje.
10.4 .lentel ė. Apgyvendinimo įstaigos Lazdij ų rajone Eil. Apgyendinimo Adresas (koordinat ės) Aprašymas Nr. įstaigos pavadinimas
Poilsio namai ir nakvyn ės namai
20 viet ų sal ės nuoma; 1 namelis; Veisiejo g. 18a, Sapiegiški ų 4 kambariai; Poilsio namai „Prie 1 k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų r. 16 viet ų nakvynei; Veisiejo ežero“ (472931, 5991159) pirtis, pav ėsin ė, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, vietos palapin ėms, židinys, žvejyba, medžiokl ė. 150 viet ų sal ės nuoma; 11 nameli ų; 41 kambarys; 120 viet ų nakvynei; Raganiškė, Seirij ų sen., Lazdij ų r. 48 aikštel ės kemperiams su elektros ir vandens 2 Poilsio namai „Šilai čiai“ (490867, 6008403) tiekimu, 5 stacionar ūs kempingo nameliai (virtuv ėlė, dušas, WC), pirtis, židinys, val čių ir vandens dvira čių nuoma, vandens tramplinas, vaik ų žaidim ų aikštel ės, pav ėsin ės, sporto aikštel ė, žvejyba, uogavimas, grybavimas.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 111
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
80 viet ų sal ės nuoma; 16 nameli ų; Jezdo k., Kap čiamies čio sen., 80 kambari ų; 3 Poilsio namai „An čia“ Lazdij ų r. (478705, 5989234) 50 viet ų nakvynei; vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. 30 viet ų sal ės nuoma; Veisiej ų technologijos ir 5 kambariai; Kailini ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. 4 verslo mokyklos 10 viet ų nakvynei; (480557, 5995061) bendrabutis - viešbutis Pirtis, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba , jodin ėjimas žirgais. 50 viet ų sal ės nuoma; Vytauto g. 36, Seirijai, Lazdij ų r. 5 Nakvyn ės namai "Seira" 5 kambariai; (487852, 6010434) 8 viet ų nakvynei. 50 viet ų sal ės nuoma; Dz ūkų g. 18, Šeštokai, Lazdij ų r. 6 Nakvyn ės namai "Eldija" 4 kambariai; (463947, 6024785) 8 viet ų nakvynei. 40 viet ų sal ės nuoma; Nakvyn ės namai Vytauto g. 21, Veisiejai, Lazdij ų r. 34 viet ų nakvynei. 7 "Oreganas" (479661, 5996060) vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba.
Kaimo turizmo sodybos
Komforto lygis : 4 gandriukai 50 viet ų sal ės nuoma; Sein ų g. 5, Akmeni ų km., Ku čiūnų 7 nameliai; Kaimo turizmo sodyba 1 sen., Lazdij ų r. (468839, 25 kambariai; „Akmen ėlis“ 6004074) 50 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 4 gandriukas Kaimo turizmo sodyba Miškini ų k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 30 ir 60 viet ų sali ų nuoma; 2 „Pas Vyt ą“ r. (472030, 6001965) 6 nameliai; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 4 gandriukai 25 viet ų sal ės nuoma; Veisiejo g. 18, Sapiegiški ų Kaimo turizmo sodyba 9 nameliai; 3 k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų „Poilsis prie Veisiejo“ 25 vietos nakvynei; r. (472975, 5991247) pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 1 gandriukas 70 viet ų sal ės nuoma; Kreivagalio g. 1, Grabaukos k., 3 nameliai; Kaimo turizmo sodyba 4 Krosnos sen., Lazdij ų r. (472309, 14 kambari ų; „Audros vienkiemis“ 6026394) 35 vietos nakvynei; pirtis, pav ėsin ė, vaik ų žaidim ų ir tinklinio aikštel ė, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 4 gandriukai 40 viet ų sal ės nuoma; Seirij ų g. 50, Meteli ų k., Seirij ų 4 nameliai; Kaimo turizmo sodyba 5 sen., Lazdij ų r. (481426, 8 kambariai; „Vitr ūna“ 6018437) 40 viet ų nakvynei; pirtis, pav ėsin ė, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 1 gandriukas 30 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Kaimo turizmo sodyba Vaick ūnišk ės k., Seirij ų sen., 6 7 kambariai; „Akrom ų sodyba" Lazdij ų r. (485446, 6014990) 30 viet ų nakvynei; pirtis, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. Komforto lygis : 3 gandriukai 100 viet ų sal ės nuoma; Šaltini ų g. 36, Mikabali ų k., Seirij ų 2 nameliai; Kaimo turizmo sodyba 7 sen., Lazdij ų r. (485741, 13 kambari ų; „Vit ų oaz ė“ 6007377) 50 viet ų nakvynei; pirtis, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 112
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Komforto lygis : 3 gandriukai 150 viet ų sal ės nuoma; 11 nameliai; 41 kambarys; 120 viet ų nakvynei; Kaimo turizmo sodyba ir Raganišk ė, Seirij ų sen., Lazdij ų 8 48 aikštel ės kemperiams su elektros ir vandens poilsiaviet ė „Šilai čiai“ r.( 490867, 6008403) tiekimu, 5 stacionar ūs kempingo nameliai (virtuv ėlė, dušas, WC), pirtis, židinys, val čių ir vandens dvira čių nuoma, vandens tramplinas, vaik ų žaidim ų aikštel ės, pav ėsin ės, sporto aikštel ė, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Komforto lygis : 4 gandriukai. 1 namelis; Kaimo turizmo sodyba Meteli ų k., Seirij ų sen., Lazdij ų r. 3 kambariai; 9 "Vivaldi" (483575, 6018678) 8 viet ų nakvynei; dvira čių, val čių ir vandens dvira čių nuoma, žvejyba. Komforto lygis : 2 gandriukai 19 viet ų sal ės nuoma; A. Kliu činsko kaimo 3 nameliai; Žališk ės k., Šventežerio sen. 10 turizmo sodyba 9 kambariai; Lazdij ų r. (480046, 6009891) „Žališk ė“ 19 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba , medžiokl ė. Komforto lygis : 3 gandriukai 45 viet ų sal ės nuoma; 2 nameliai; Kaimo turizmo sodyba Bertaši ūnų k., Veisiej ų sen., 11 15 kambari ų; „Bertaši ūnų vienkiemis“ Lazdij ų r. (484746, 5991494) 45 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba . Komforto lygis : 4 gandriukai 70 viet ų sal ės nuoma; A. Pruskien ės kaimo 3 nameliai; Paveisiej ų g. 10, Paveisiej ų k., 12 turizmo sodyba 12 kambari ų; Lazdij ų r. (474495, 5994078) „Kotrynos sala“ 50 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. Komforto lygis : 3 gandriukai 100 viet ų sal ės nuoma; Adolfo ir Julijos kaimo 3 nameliai; Kailini ų k., Veisiej ų sen. Lazdij ų r. 13 turizmo sodyba 9 kambari ų; (483255, 5993585) „T ėvišk ė“ 30 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba . Komforto lygis : 2 gandriukai 26 viet ų sal ės nuoma; 4 nameliai; Kaimo turizmo sodyba Šadži ūnų k., Veisiej ų sen., 14 10 kambari ų; „Emilijos sodyba“ Lazdij ų r. (484190, 5996429) 26 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba . Komforto lygis : 3 gandriukai 25 viet ų sal ės nuoma; V. Stankevi čiaus kaimo Šlavant ėlio g. 1, Kalveli ų k., 3 nameliai; 15 turizmo sodyba Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (477008, 6 kambariai; „Joginta“ 5998275) 25 vietos nakvynei; pirtis, kubilas, vaik ų žaidim ų aikštelės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, lauko židiniai, žvejyba. Komforto lygis : 3 gandriukai 65 viet ų sal ės nuoma; Viktarino pl. 4,Taik ūnų k., Veisiej ų 3 nameliai; Kaimo turizmo sodyba 16 sen., Lazdij ų r. (484105, 6 kambariai; "Trikojis" 5992881) 16 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba . Komforto lygis : 1 gandriukas Vilkinio g. 7, Senkoni ų k., Veisiej ų Kaimo turizmo sodyba 1 namelis; 17 sen., Lazdij ų r. (486252, „Dovio sodyba“ 3 kambariai; 5991059) 8 viet ų nakvynei;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 113
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. Komforto lygis : 1 gandriukas 100 viet ų sal ės nuoma; Kaimo turizmo sodyba Vytaut ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų 1 namelis; 18 „Vytaut ų dvaras“ r. (472840, 5999062) 7 kambariai; 58 vietos nakvynei; Pirtis, sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba . Komforto lygis : 4 gandriukai 65 viet ų sal ės nuoma; „Danut ės“ kaimo Taik ūnų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų 19 1 namelis; turizmo sodyba r. (484201, 5992785) 6 kambariai; Pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, žvejyba . Komforto lygis : 3 gandriukai 60 viet ų sal ės nuoma; Kaimo turizmo sodyba Ežero g. 9, Oktos k., Lazdij ų r. 20 50 viet ų nakvynei; „Prie Seirijo ežero“ (488870, 6008394) Pirtis, kubilas, pav ėsin ė, lieptas, laužaviet ė, vieta palapin ėms, tinklinio aikštel ė, žvejyba.
Sodybos poilsiui ir švent ėms
50 viet ų sal ės nuoma; 4 nameliai; Veisiej ų pl. 1, Padumbli ų Sodyba „Padumbliai - 7 kambariai; 1 k., Kap čiamies čio sen. Lazdij ų r. Penktas sezonas“ 50 viet ų nakvynei; (478802, 5987692) pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. 2 nameliai; Užupio g. 12, Mencišk ės k., „Baltosios An čios“ 23 vietos nakvynei; 2 Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. sodyba pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, sporto ir žaidim ų (479957, 5980663) inventoriaus nuoma, židinys. 100 viet ų sal ės nuoma; 2 nameliai; Niedos g. 6, Kap čiamiestis, 9 kambariai; 3 Sodyba „Nieda“ Lazdij ų r. (476848, 5985930) 30 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, sporto ir žaidim ų inventoriaus nuoma, žvejyba, židinys. 15 viet ų sal ės nuoma; 10 viet ų nakvynei; Žaliakalnio g. 22 A, pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, sporto ir žaidim ų 4 Sodyba "Laim ės sl ėnis" Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477178, inventoriaus nuoma, vietos palapin ėms ir 5983848) kemperiams, kepsnin ės, laužaviet ės, organizuojami žygiai baidar ėmis. 30 viet ų nakvynei; Mikališk ės 5, Mikališk ės kaimas, pirtis, kubilas, sporto ir žaidim ų inventoriaus 5 Sodyba "Mikališk ė" Kap čiamies čio sen. Lazdij ų r. nuoma, vietos laužaviet ės, val čių ir baidari ų (476117, 5989348) nuoma. Žaliakalnio g. 12 Kap čiamies čio Sodyba „Žaliakalnio 30 viet ų nakvynei; 6 sen., Lazdij ų r. (477167, dvaras“ 5984350) 18 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Sodyba „Poilsis prie Akmeni ų k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 12 kambari ų; 7 Akmeni ų ežero“ r. (466396, 6003778) 24 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. 50 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Akmeni ų k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 11 kambari ų; 8 R. Anulio „Vilija“ r. (466245, 6003819) 20 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. 2 nameliai; Sodyba prie Galsto Salo čių k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 10 kambari ų; 9 ežero r. (471584, 6000673) 30 viet ų nakvynei; vandens ir sporto inventoriaus nuoma, ž vejyba. 30 viet ų sal ės nuoma; Rimo Vaškevi čiaus Salo čių k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 2 kambariai; 10 sodyba r. (470816, 5999294) 15 viet ų nakvynei; pirtis, žvejyba.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 114
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
3 nameliai; 11 kambari ų; Salo čių k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 11 „Galstas“ 40 viet ų nakvynei; r. (471619, 6000625) pirtys, pav ėsin ės, vaik ų žaidim ų aikštel ė, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. 22 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Salo čių k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų 5 kambariai; 12 Sodyba „Salo čė “ r. (471156, 5999432) 22 vietos nakvynei; vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. 50 viet ų sal ės nuoma; Pagirio g. 4, Ramanavo k., 3 kambariai; 13 Jon ų sodyba Krosnos sen., Lazdij ų r. (465001, 30 viet ų nakvynei; 6029360) Kubilas, pirtis, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba, medžiokl ė. 1 namelis; Baltajo g. 46, Lazdij ų k., Lazdij ų 3 kambariai; 14 „Namas Baltasis“ sen., Lazdij ų r. (467342, 6 vietos nakvynei; 6008067) Organizuojama žvejyba. 30 viet ų sal ės nuoma; 1 namelis; Poilsiautoj ų g. 3, Vaick ūniški ų k., 8 kambariai; 15 S. Baliukonio sodyba Seirij ų sen., Lazdij ų r. (485632, 30 viet ų nakvynei; 6014884) pirtis, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba. 16 viet ų sal ės nuoma; 2 nameliai; Baraucišk ės k., Seirij ų sen., 4 kambariai; 16 „Užv ėja“ Lazdij ų r. (489543, 6008047) 16 viet ų nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, židinys, žvejyba, jodin ėjimas žirgais. 30 viet ų sal ės nuoma; 1 namelis; Šilai čiai 3, Seirij ų sen., Lazdij ų r. 6 kambariai; 17 I. Paužuolio sodyba (490365, 6008176) 25 vietos nakvynei; pirtis, lauko baseinas, kubilas, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. 30 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Dusios g. 4, Vaick ūnišk ės k., 5 kambariai; 18 S. Čivinskien ės sodyba Lazdij ų r. (482917, 6014903) 30 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ė, židinys, žvejyba, dažasvydis. 60 viet ų sal ės nuoma; Seirij ų g. 4 ,Meteli ų k., Seirij ų 6 nameliai; 19 Z. Karaliaus „M ėta“ sen., Lazdij ų r. (482661, 16 kambari ų; 6017281) 60 viet ų nakvynei; pirtis, žvejyba. 2 nameliai; Meteli ų k., Seirij ų sen., Lazdij ų r 5 kambariai; 20 Sodyba "Ventus" (481883, 6018295) 20 viet ų nakvynei; žvejyba 3 nameliai; 3 kambari ų; 24 vietos nakvynei; „Sraig ės namai“ Sutr ės k. Seirij ų sen., Lazdij ų r. 21 pirtis, tinklinio ir krepšinio aikštel ės, pav ėsin ė su (481222, 6013868) židiniu, vandens inventoriaus nuoma, pasiplaukiojimas aštuonviete jachta, skrydis keturvie čiu l ėktuvu, žvejyba. 1 namelis; Dusios g. 5, Vaick ūnišk ės k., 4 kambariai; 22 Sodyba "Prie Dusios" Seirij ų sen., Lazdij ų r. (482939, 12 viet ų nakvynei; 6014837) vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba . 20 viet ų sal ės nuoma; Sauliaus Čepononio Zebr ėnų k., Šventežerio sen., 3 nameliai; 23 sodyba Lazdij ų r. (478625, 6015755) 8 kambariai; 20 viet ų nakvynei;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 115
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba, medžiokl ė. 1 namelis; Kamenkos k., Šventežerio sen., 2 kambariai; 24 „Pirtis24“ Lazdij ų r. (470722, 6016290) 12 viet ų nakvynei; pirtis, kubilas, žvejyba . 120 viet ų sal ės nuoma; Druskinink ėli ų g. 5 Druskinink ėli ų 1 namelis; 25 Druskinink ėli ų sodyba km., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. 13 kambariai; (489703, 5994504) 60 viet ų nakvynei; pirtis, židinys, žvejyba. 70 viet ų sal ės nuoma; 6 nameliai; Taik ūnų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų 26 Silvestro sodyba 6 kambariai; r. (485847, 5992646) 40 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, židinys, žvejyba . 30 viet ų sal ės nuoma; 3 nameliai; Salu čių k., Veisiej ų sen., Lazdij ų 27 „Likimo ratas“ 10 kambari ų; r. (483871, 5989732) 30 vietos nakvynei; pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, žvejyba . 20 viet ų sal ės nuoma; 1 namelis; A. Z. Lapinskien ės Čivoni ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų 28 4 kambariai; sodyba r. (476327, 5999708) 12 vietos nakvynei; vandens ir sporto inventoriaus nuoma, žvejyba. 40 viet ų sal ės nuoma; 4 nameliai; 9 kambariai; Pater ų k. 20, Veisiej ų sen., 29 J. Liaukonio sodyba 40 viet ų nakvynei; Lazdij ų r. (483788, 5996002) sporto inventoriaus nuoma, židinys, žvejyba, jodin ėjimas žirgais, pasivažin ėjimas sniego motociklu. Gudeli ų pl. 16, Klepo čių k., 1 namelis; 30 Sodyba „Rasa“ Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (472164, 3 kambariai; 5997447) 12 viet ų nakvynei. 2 nameliai; 6 kambariai; Snaigyno k. 7 ir 8, Veisiej ų sen., 31 Sodyba "Braškynas" 30 viet ų nakvynei; Lazdij ų r. (483791, 5992842) pirtis, vaik ų žaidim ų aikštel ės, vandens ir sporto inventoriaus nuoma, židinys. Duomen ų šaltinis: Lazdij ų turizmo informacinis centras ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
Maitinimo paslaugos Statistikos departamento duomenimis 2017 met ų pabaigoje Lazdij ų rajono savivaldyb ėje veik ė 11 maitinimo įstaigos, tur ėjusios 0,6 t ūkst. viet ų, kuri ų apyvarta siek ė 355,8 tūkst. Eur. Per 2013 - 2017 m. maitinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų savivaldyb ėje išaugo 9,09 proc. Lyginant su Alytaus apskrities rodikliais, Lazdij ų rajono savivaldyb ės situacija buvo šiek tiek prastesn ė - Alytaus apskrityje maitinimo įstaig ų skai čius 2013 - 2017 m. augo 14,09 proc. Tuo tarpu šalyje, maitinimo įstaig ų skai čius augo 12,81 proc.
10.5.lentel ė. Maitinimo ir g ėrim ų teikimo veiklos įmoni ų maitinimo vienet ų skai čius met ų pabaigoje, vnt. Maitinimo ir g ėrim ų teikimo veiklos įmoni ų maitinimo vienet ų skai čius met ų paba igoje, vnt. 2013 2014 2015 2016 2017
Lietuvos Respublika 3369 3459 3685 3735 3864
Maitinimo ir Alytaus apskritis 128 137 148 154 149 gėrim ų teikimo veikla Alytaus m. sav. 57 63 64 67 66
Alytaus r. sav. 11 11 22 19 19
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 116
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Druskinink ų sav. 36 41 43 46 44
Lazdij ų r. sav. 10 9 8 12 11
Var ėnos r. sav. 14 13 11 10 9
Duomen ų šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Statistikos departamento duomenimis 2017 m. 1000 - iui Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų teko 0,6 maitinimo įstaig ų ir 32 jose esan čios vietos, Alytaus apskrityje (atitinkamai 1,1 ir 69), o Lietuvoje 1000 - iui gyventoj ų teko 1,4 maitinimo įstaig ų ir 87 jose esan čios vietos. Lazdij ų rajono savivaldyb ė pagal 1000-iui gyventoj ų tenkant į maitinimo įstaig ų skai čių atsiliko nuo kit ų apskrities savivaldybi ų t.y. joje 1000 - iui gyventoj ų teko pratiškai mažiausiai maitinimo įstaig ų (mažiau buvo tik Var ėnos r. savivaldyb ėje). Iš to galima daryti išvad ą, kad Lazdijų rajono maitinimo sektorius pagal rodiklius yra vienas iš pras čiausiai išvystyt ų Alytaus apskrityje. Pažym ėtina tai, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2016 – 2017 m laikotarpyje maitinimo įstaig ų skai čius tekantis 1000 - iui gyventoj ų išliko stabilus. Tai iliustruoja 10.2. pav.
2.5 2 2013 1.5 2014 1 2015 0.5 2016 0 2017 Lietuvos Alytaus Alytaus m. Alytaus r. Druskininkų Lazdijų r. sav. Varėnos r. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav.
10.2. pav. Maitinimo ir g ėrim ų teikimo veiklos įmoni ų maitinimo vienet ų skai čius 1000 gyventoj ų met ų pabaigoje, vnt.
Vadovaujantis Lazdij ų turizmo informacinio centro pateikiamais duomenimis, Lazdij ų rajone veikia 9 maitinimo įstaigos, iš kuri ų 5 yra Lazdij ų mieste. Pilnas j ų s ąrašas pateikiamas 10.6. lentel ėje.
10.6. lentel ė. Maitinimo įstaigos Lazdij ų rajone. Eil. Maitinimo įstaigos pavadinimas Adresas (koordinat ės) Nr. 1 Kavin ė „Pas Mant ą“ M. Gustai čio g. 10 , Lazdijai (468348, 6010768) 2 Kavin ė „Trasa“ Turist ų g. 25, Lazdijai (468004, 6009354) 3 Kavin ė „Kvaja“ Turist ų g. 27, Lazdijai (467825, 6009285) 4 Kavin ė „Egl ė“ Nepriklausomyb ės a. 2, Lazdijai (468382, 6010813) 5 Lazdij ų picerija Nepriklausomyb ės a. 4, Lazdijai (468369, 6010847) 6 Kavin ė „Seira“ Vytauto g. 36, Seirijai, Lazdij ų r. (487855, 6010432) 7 Kavin ė „Eldija“ Dz ūkų g. 18, Šeštokai, Lazdij ų r. (463946, 6024787) 8 UAB „Pošnel ė“ Vytauto g. 18, Seirijai, Lazdij ų r. (487766, 6010540) 9 Kavin ė „An čia“ Vytauto g. 21, Veisiejai, Lazdij ų r. (479663, 5996059) Duomen ų šaltinis: Duomen ų šaltinis: Lazdij ų turizmo informacinis centras
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 117
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Kita turizmo ir rekreacijos infrastrukt ūra Kita turizmo infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje n ėra labai pla čiai išvystyta. Vadovaujantis, Lazdij ų turizmo informacinio centro pateikiamais duomenimis, rajone yra 11 stovyklaviet ės, 8 poilsiaviet ės ir 3 papl ūdimiai (iš kuri ų 2 – Lazdij ų r.).
10.7. lentel ė. Stovyklaviet ės, poilsiaviet ės ir papl ūdimiai Lazdij ų rajone. Eil. Pavadinimas Adresas (koordinat ės) Nr. Sonatos Varnelien ės poilsiaviet ė– Snaigyno g. 6, Kailini ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (482152, 5995194) 1 stovyklaviet ė 2 A. Kubiliaus poilsiaviet ė–stovyklaviet ė Kailini ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (479892, 5994743)
3 Stovyklaviet ė „Dzieduko kojal ė“ Salo čių k., Ku čiūnų sen., Lazdij ų r. (471346, 6000299)
4 Stovyklaviet ė „Lelija“ Seirij ų g. Meteli ų k, Lazdij ų r. (481145, 6018733)
5 Stovyklaviet ė „Medeina“ Meteli ų k., Lazdij ų r. (481262, 6018558) Dusios g. 7, Vaick ūnišk ės km., Seirij ų sen., Lazdij ų r. (482943, V. Kasiulionio stovyklaviet ė 6 6014607) 7 Stovyklaviet ė „Varnalizdis“ Bertaši ūnų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (484769, 5991461) Stovyklaviet ė ir poilsiaviet ė kaimo turizmo Raganišk ė, Seirij ų sen., Lazdij ų r.( 490867, 6008403) 8 sodyboje „Šilai čiai“ Stovyklaviet ė ir poilsiaviet ė sodyboje Žaliakalnio g. 22 A, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477178, 5983848) 9 "Laim ės sl ėnis" Stovyklaviet ė ir poilsiaviet ė kaimo turizmo Seirij ų g. 50, Meteli ų k., Seirij ų sen., Lazdij ų r. (481426, 6018437) 10 sodyboje „Vitr ūna“ 11 Ilgio stovyklaviet ė Kareivoni ų miškas, Lazdij ų r. (474920, 5985035) 12 Bestraigišk ės miško poilsiaviet ė Bestraigišk ės miškas, Lazdij ų r. (486819, 6003801) 13 Grauž ų poilsiaviet ė Graužai, Lazdij ų r. (482226, 6014575) 14 Meteli ų poilsiaviet ė Ežero g., Meteliai, Lazdij ų r. (483596, 6018685) 15 Meteli ų papl ūdimys Ežero g., Meteliai, Lazdij ų r. (483641, 6018678) Meteli ų regioninio parko lankytoj ų centro Seirij ų g. 2, Meteliai, Lazdij ų r. (483088, 6016306) 16 papl ūdimys 17 Ežero Baltajis papl ūdimys Lazdij ų m. (467824, 6008588) Duomen ų šaltinis: Lazdij ų turizmo informacinis centras ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
Savivaldyb ės patvirtint ų maudykl ų (kuriose 2013 – 2018 m. buvo vykdoma vandens kokybės steb ėsena) sąrašas pateikiamas 10.8. lentel ėje.
10.8. lentel ė. Savivaldyb ės patvirtint ų maudykl ų s ąrašas Lazdij ų rajone. Eil. Nr. Maudyklos pavadinimas Adresas 1 Dusios ežeras Teiz ų seni ūnija , Lazdij ų r. 2 Metelio ežeras Seirij ų seni ūnija , Lazdij ų r. 3 An čios ežeras Veisiej ų seni ūnija , Lazdij ų r. 4 Snaigyno ežeras Veis iej ų seni ūnija , Lazdij ų r. 5 ežeras Baltajis Lazdij ų miesto s eni ūnija Duomen ų šaltinis: Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracija.
Lazdij ų rajonas yra gana turtingas turizmo traukos objektais, vykdo kelet ą išskirtini ų edukacini ų program ų bei gali pasigirti vandens turizmo organizavimo paslaug ų įvairove. Turizmui ir rekreacijai svarbi ų objekt ų sąrašas pateikiamas 10.9. lentel ėje.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 118
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
10.9. lentel ė. Lankytinos vietos Lazdij ų rajone Eil. Lankytinos vietos, j ų pavadinimai Adresas (koordinat ės) Nr. 1 Meteli ų apžvalgos bokštas Seirij ų g. Meteli ų km., Lazdij ų r. (483229, 6017648) 2 Veisiej ų regioninio parko apžvalgos bokštas Kailini ų km., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (481825, 5996032) 3 Kalnišk ės m ūšio vieta Kalnišk ės miškas, Šeštok ų sen., Lazdij ų r. (470727, 6022690) 4 Statišk ės m ūšio vieta Statišk ės k., Seirij ų sen., Lazdij ų r. (488114, 6013391) 5 Holokausto auk ų kapai V. Montvilos g., Veisiejai, Lazdij ų r. (480336, 5995787) 6 Šeštok ų geležinkelio stotis Topoli ų g. 1, Šeštokai, Lazdij ų r. (463876, 6025062) Pasienio rokadinis kelias „Geležin ė Galadusio g., Ūdinink ų k., Lazdij ų sen., Lazdij ų r. (486419, 7 uždanga” 6007264) Seirij ų g. 2, 67482 Meteliai, Seirij ų sen., Lazdij ų r. (483190, 8 Meteli ų regioninis parkas 6016269) 9 Veisiej ų regioninis parkas Santarv ės g. 3, Veisiejai, Lazdij ų r. (479958, 5995924) 10 Muzikinis fontanas An čios ežere D. Sadausko g., Veisiejai, Lazdij ų r. (480073, 5995708) 11 Vilko šaltinis Nork ūnų miškas, Lazdij ų r. (489278, 5985588) 12 Paveisiej ų trikamienis ąžuolas Paveisiejai, Lazdij ų r. (474614, 5994838) 13 Veisiej ų dvaro parko uosis D. Sadausko g., Veisiejai, Lazdij ų r. (479801, 5995703) 14 Didysis Širvinto ąžuolas Bijot ų miškas, Lazdij ų r. (483731, 6016253) 15 Drev ėtasis Širvinto ąžuolas Bijot ų miškas, Lazdij ų r. (483833, 6016118) 16 Emilijos Pliateryt ės paminklas ir kapas Vytauto g. 2, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477468, 5985129) 17 Skulpt ūra "Trys išmin čiai" Santarv ės g., Veisiejai, Lazdij ų r. (480016, 5995957) Skulpt ūrų parkas "Vaikyst ės sodas" 18 Lazdij ų pl. 19, Kalveliai, Lazdij ų r. (478798, 5996401) Kalveliuose 19 Veisiej ų skulpt ūrų parkas Vytauto g., Veisiejai, Lazdij ų r. (479942, 5996004) Dvarai Žvej ų g. 11, Aštrios Kirsnos k., B ūdvie čio sen., Lazdij ų r. 1 Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba (460406, 6018758) 2 Rudaminos buv. dvaro sodybos fragmentai Rudaminos mstl., Lazdij ų sen., Lazdij ų r. sav. (464193, 6017214) 3 Buvusio Veisiej ų dvaro fligelis su parku Santarv ės g. 9, Veisiejai, Lazdij ų r. (479908, 5995891) Būdvie čio dvaro sodyba ir svirnas (B ūdvie čio 4 Būdvie čio k., B ūdvie čio sen., Lazdij ų r. (456387, 6017046) sen .) 5 Vainežerio arba Justinavo dvaras Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. sav.(478279, 5992987) 6 Aradinink ų dvaras Ku čiūnų sen., Lazdij ų r. (473580, 5993259)
7 Bulakavo dvaro sodybos fragmentai Bulotišk ė, Lazdij ų r. (460492, 6015894) Muziejai 1 Lazdij ų krašto muziejus Sein ų g. 29, Lazdijai (468234, 6010429) Motiejaus Gustai čio memorialinis namas – 2 Sein ų g. 31, Lazdijai (468312, 6010389) muziejus 3 Etnografin ė Prano Dz ūko sodyba Delnicos k., Šeštok ų sen. Lazdij ų r. (465420, 6024599) 4 Laisv ės kov ų muziejus Vytauto g. 11, Lazdijai (468180, 6011131) 5 Kap čiamies čio Emilijos Pliateryt ės muziejus Taikos g. 11, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477743, 5985236) 6 Veisiej ų krašto muziejus Vytauto g. 47, Veisiejai, Lazdij ų r. (480155, 5995996 ) D. Mazurkevi čiaus akmen ų muziejus 7 Kybart ų k., B ūdvie čio sen., Lazdij ų r. (456342, 6014756) „Jotvingi ų kiemas“ Antano Žmuidzinavi čiaus vid. m-klos 8 Meteli ų g. 7, Seirijai, Lazdij ų r. (487502, 6010818 ) muziejus 9 Juozo Zdebskio muziejus Gegut ės k. Šlavant ų sen. Lazdij ų r. (476679, 6003074) Bažny čios
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 119
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
1 Veisiej ų Šv. Jurgio bažny čia Dariaus ir Gir ėno g. 1, Veisiejai, Lazdij ų r. (480168, 5996183) Jotvingi ų takas 2, Rudamina, Lazdij ų sen., Lazdij ų r. (464154, 2 Rudaminos Šv č. Trejyb ės bažny čia 6016984) Bažny čios g. 8, B ūdvie čio k., B ūdvie čio sen., Lazdij ų r. (456338, 3 Būdvie čio J ėzaus Nazarie čio bažny čia 6016872) Šeštok ų Šv č. Mergel ės Marijos, Nuolatin ės 4 Kovo 11-osios g. 4 Šeštokai, Lazdij ų r. (463828, 6024640) Gelb ėtojos, bažny čia Krosnos Šv. Apaštalo Evangelisto Mato 5 Alytaus g. 55, Krosna, Lazdij ų r. (469534, 6027054) bažny čia 6 Meteli ų Kristaus Atsimainymo bažny čia Ežero g. 6, Meteliai, Lazdij ų r. (483368, 6018401) Šventežerio Šv č. Mergel ės Marijos Gimimo 7 Šventežeris, Lazdij ų r. (476897, 6011625) bažny čia Seirij ų Šv č. Mergel ės Marijos Škaplierin ės 8 Vytauto g. 35, Seirijai, Lazdij ų r. (487979, 6010406) bažny čia 9 Krikštoni ų Kristaus Karaliaus bažny čia Krikštoni ų k., Lazdij ų r. (495037, 6008651) Šlavant ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. 10 Šlavant ų sen., Gegut ės km., Lazdij ų r. (476713, 6003068) Mergelei Marijai bažny čia 11 Ku čiūnų Šv. Kazimiero bažny čia Ežer ų g. 1, Ku čiūnai, Lazdij ų r. (468573, 5998861) Paveisinink ų Šv. K ūdik ėlio J ėzaus Teres ės 12 Paveisinink ų km., Lazdij ų r. (473662, 5991933) bažny čia Koply čios Staig ūnų Šv č. Mergel ės Marijos koply čia 1 Staig ūnų k.14, Teiz ų sen., Lazdij ų r. (480060, 6013749) (Kryžiai) 2 Sperski ų mauzoliejin ė koply čia Būdvie čio k., B ūdvie čio sen., Lazdij ų r. (456440, 6016753) Piliakalniai 1 Rudaminos piliakalnis su gyvenviete Rudaminos mstl., Lazdij ų r. (463794, 6016614) 2 Elverišk ės piliakalnis su gyvenviete Elverišk ės k., Lazdij ų r. ( 462787, 6017703) 3 Prelom čišk ės piliakalnis su gyvenviete Prelom čišk ės k., Šventežerio sen., Lazdij ų r. (477554, 6019555) 4 Verstamin ų piliakalnis III su gyvenviete Verstamin ų k., Šventežerio sen., Lazdij ų r. (471637, 6016545) Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimas, 5 Vainežerio k., Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. (478614, 5993677) vadinamas „Okopka“ Kap čiamies čio senov ės gyvenviet ė, Kap čiamies čio k., Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. (477558, 6 vadinama „Pin čiaragiu“ 5983163) 7 Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete Paveisinink ų k., Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. (474292, 5993143) 8 Šlavant ų piliakalnis su gyvenviete Šlavant ų k., Šlavant ų sen., Lazdij ų r. (477091, 6002411) 9 Papalazdij ų piliaklanis su gyvenviete Papalazdij ų I k., Lazdij ų sen., Lazdij ų r. (467788, 6008121) 10 Bertaši ūnų alkakalnis (Pranc ūzkalnis) Bertaši ūnų k., Lazdij ų r. (485131, 5990506) 11 Kalnas, vadinamas Kivakalniu Seirijai, Seirij ų sen., Lazdij ų r. (485131, 5990506) 12 Buniški ų piliakalnis su gyvenviete Buniški ų k., Lazdij ų r. (485131, 5990506) 13 Buteli ūnų piliakalnis Buteli ūnų k., Šlavant ų sen., Lazdij ų r. (479520, 6006185) 14 Druskinink ėli ų piliakalnis su gyvenviete Druskinink ėli ų k., Lazdij ų r. (489366, 5994152) 15 Ežer ėli ų piliakalnis su senovine gyvenviete Ežer ėli ų k., Šventežerio sen., Lazdij ų r. (475788, 6009721) 16 Girait ės piliakalnis Girait ės k., Teiz ų sen., Lazdij ų r. (475788, 6009721) 17 Pasernink ų piliakalnis Pasernink ų k., Seirij ų sen., Lazdij ų r. (486419, 6007264) Laisvalaikio, pramog ų ir sporto objektai
1 V. Pliuskien ės žirgynas Tūrišk ės k., Krosnos sen. 2 A. Šmulkš čio žirgynas Vytauto g. 36, Seirijai, Lazdij ų r. (487860, 6010429) 3 Lazdij ų žirginink ų klubas Parko g. 4, Lazdijai (468655, 6010497) 4 Aštriosios Kirsnos dvaro žirgynas Žvej ų g. 11, Aštrioji Kirsna, Lazdij ų r. (460467, 6018604) Lazdij ų krašte yra išlik ę nemažai karinio paveldo objekt ų (bunkeri ų). 5 Žaidimas „Airsoftas“ Airsoftas organizuojamas prie j ų.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 120
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Rimos sekly čia, Lakštingal ų 6, Varn ėnų k., Lazdij ų r. (486895, 6 Dz ūkišk ų band ų kepimas 5993882) Vandens turizmo organizavimo objektai 1 Baidari ų nuoma sodyboje „Nieda“ Niedos g. 6, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (476848, 5985930) Snaigyno g. 6, Kailini ų k., Veisiej ų sen., Lazdij ų r. (482173, 2 Baidari ų nuoma „Saul ėtekio baidar ės“ 5995196) 3 Baidari ų nuoma „Baidar ės Dz ūkijoje“ Pušyno g. 3, Veisiejai, Lazdij ų r. (479544, 5996736) 4 Baidari ų nuoma „Baidar ės Veisiejuose“ Veisiejai, Lazdij ų r. 5 Baidari ų nuoma „Pin čiuko baidar ės“ Žaliakalnio g. 20, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477165, 5983796) An čios ež. (Veisiejai), up ė Baltoji An čia, Lazdij ų r. (479158, 6 Baltosios An čios baidar ės 5994708) 7 Baidari ų nuoma sodyboje "Laim ės sl ėnis" Žaliakalnio g. 22 A, Kap čiamiestis, Lazdij ų r. (477178, 5983848) Mikališk ės 5, Mikališk ės kaimas, Kap čiamies čio sen. Lazdij ų r. 8 Baidari ų nuoma "Mikališk ė" (476117, 5989348) 9 Baidari ų nuoma Sodyba „Žaliakalnio dvaras“ Žaliakalnio g. 12 Kap čiamies čio sen., Lazdij ų r. (477167, 5984350) Pažintin ės kelion ės Galsto ežeru, pontoninio 10 Galsto ežeras, Lazdij ų r. (472266, 6001140) laivo"Simona" nuoma 11 Kelion ės An čios uosto plaustu An čios ežeras, Lazdij ų r. (479158, 5994708) 12 Plaukimas Sagavo ežere plaustu Sagavo ežeras, Lazdij ų r. (490124, 6009223) Duomen ų šaltinis: Lazdij ų turizmo informacinis centras, Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir kelioni ų po Lietuv ą portalas www.pamatykLietuvoje.lt
Apie turizmo ir rekreacijos vystymo potencial ą Lazdij ų rajone byloja ir pakankamai plati turistini ų maršrut ų pasi ūla. Turistiniai maršrutai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (pagal Lazdij ų turizmo informacinio centr o tinklalapyje pateikt ą informacij ą):
Vandens turizmo maršrutai
. Veisiejai – An čios ežeras – Baltosios An čios up ė – Baltoji An čia – Baltosios An čios vandens jėgain ė – Nemunas. Lankytini objektai: buvusio Veisiej ų dvaro fligelis, Šv č. Jurgio bažny čia, žyd ų senosios kapin ės, Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre, paminklinis akmuo esperanto kalbos k ūrėjui Liudvikui Lazariui Zamenhofui, Veisiej ų istorinis miesto centras, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Veisiej ų uosis, Dainaviški ų senkapiai, An čios ežero dubaklonis su Mėč iūnų piliakalniu, Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimai ir medži ų muziejus, 1831 m. sukilimo organizator ės – grafait ės Emilijos Plateryt ės kapas ir paminklas, kompozitoriaus Česlovo Sasnausko gimtasis namas, paženklintas memorialine lenta, istorinis paminklas prie bažny čios bolševik ų šulinyje nukankintiems Lietuvos partizanams, senovės gyvenviet ė, vadinama Pin čiaragiu, Baltosios An čios vandens j ėgain ė.
. An čia – Nemunas.
. Niedaus up ė – Veisiej ų ežeras. Pradžia: Kap čiamiestis, up ė Niedus. Pabaiga: kaimo turizmo sodyba „Šilas“ Paveisiejuose arba Dainaviškiuose. Maršruto ilgis: 10 km. Kelion ės trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis. Lankytini objektai: Šv. K ūdik ėlio J ėzaus Teres ės bažny čia, Paveisinink ų piliakalnis.
. An čios ežeras . Maršruto pradžia ir pabaiga: Jezdas – Veisiejai. Maršruto ilgis: 12 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: Dainaviški ų
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 121
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
senkapiai, An čios ežero dubaklonis, Mėč iūnų piliakalnis, Vainežerio senov ės gynybiniai įtvirtinimai bei medži ų muziejus.
. Ilgis – Dumbelis . Maršruto pradžia ir pabaiga: Kap čiamiestis – Baltosios An čios įsiliejimas į Nemun ą. Maršruto ilgis: 20 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: senov ės gyvenviet ė, vadinama Pin čiaragiu, Baltosios An čios vandens j ėgain ė.
. Snaigynas – Trikojis . Maršruto pradžia ir pabaiga: Snaigyno ežeras (šiaurin ė jo dalis) – Trikojis. Maršruto ilgis: 7 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas.
. Dusios ežeras (skirtas banglent ėms, burlent ėms). Maršruto pradžia ir pabaiga: Dusios ežeras. Maršruto ilgis: priklausomai nuo maršruto, ežero pakrant ės ilgis – 22 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: Kryži ų koply čia, Prelom čišk ės piliakalnis, Meteliai, Meteli ų Kristaus Atsimainymo bažny čia.
Dvira čių turizmo maršrutai
. Šlavant ų kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiej ų centrin ė aikšt ė. Maršruto ilgis: 23 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: apie 2 val. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis. Lankytini objektai: buvusio Veisiej ų dvaro fligelis su parku, Šv. Jurgio bažny čia, senosios žyd ų kapin ės, Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre, esperanto kalbos k ūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas, Veisiej ų istorinis miesto centras – urbanistikos paminklas, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Čivoni ų senkapiai, vadinami Duobele, Šlavanto piliakalnis, Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia.
. Maršrutas Veisiejai – Viktarinas – Kap čiamiestis – Veisiejai. Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiej ų miesto aikšt ė.Maršruto ilgis: 36 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 3,5–4 val. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis. Lankytini objektai: buvusio Veisiej ų dvaro fligelis, Šv. Jurgio bažny čia – vietin ės reikšm ės paminklas, Holokausto auk ų kapai, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre, esperanto kalbos k ūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas, Veisiej ų istorinis miesto centras – urbanistikos paminklas, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Bertaši ūnų alkakalnis (Pranc ūzkalnis), Kap čiamies čio miestelyje – istorinis paminklas prie bažny čios bolševik ų šulinyje nukankintiems Lietuvos partizanams, Emilijos Pliateryt ės kapas ir paminklas, Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas „Okopa“, M ėč iūnų senov ės gyvenviet ė ir M ėč iūnų piliakalnis, Dainaviški ų senkapiai.
. Maršrutas An čios žiedas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiej ų miesto aikštė. Maršruto ilgis: 21 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: apie 3 val. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis / sud ėtingas. Lankytini objektai: buvusio Veisiej ų dvaro fligelis su parku, Šv. Jurgio bažny čia, senosios žyd ų kapin ės, Juozo Neimonto kapas ir paminklas, esperanto kalbos k ūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas, Veisiej ų istorinis miesto centras – urbanistikos paminklas, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Veisiej ų uosis, Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas „Okopa“, ir medži ų muziejus, Mėč iūnų piliakalnis, Dainaviški ų senkapiai.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 122
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Tranzitinis maršrutas nuo Lenkijos pasienio. Maršruto pradžia ir pabaiga: pradžia – Lenkijos pasienyje, pabaiga – Lazdijuose. Maršruto ilgis: 50 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: ~ 7 val. Maršruto sud ėtingumas: sud ėtingas. Lankytini objektai: Lazdij ų krašto muziejus, Laisv ės kov ų muziejus „Kraujo takais”, Rudaminos piliakalnis, Buvusio Rudaminos dvaro sodyba, Šv č. Trejyb ės bažny čia, Elverišk ės piliakalnis, Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba, Maišym ų piliakalnis, Šeštok ų geležinkelio stotis, Prano Dz ūko sodyba - muziejus, Kalnišk ės m ūšio vieta.
. Dusios ežero žiedas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Meteli ų regioninio parko direkcija. Maršruto ilgis: 25 km arba 34 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: apie 3 val. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis. Lankytini objektai: Šv č. Mergel ės Marijos koply čia (Kryžiai), Girait ės piliakalnis, Verstamin ų piliakalniai, Prelom čišk ės piliakalnis, Meteliai, Meteli ų Kristaus Atsimainymo bažny čia.
. Meteli ų žiedas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Metelių kaimo pabaiga nuo įrengtos poilsin ės. Maršruto ilgis: 22 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: apie 2 val. Maršruto sud ėtingumas: vidutinis. Lankytini objektai: Obelnink ų kaimas, Statišk ės m ūšio vieta, Didysis ir Drev ėtasis Širvinto ąžuolai, Meteli ų kaimas, Meteli ų Kristaus Atsimainymo bažny čia.
. Kap čiamies čio žiedas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Kap čiamiestis. Maršruto ilgis: 35 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: apie 6 val. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: Kap čiamies čio miestelyje – istorinis paminklas prie bažny čios bolševik ų šulinyje nukankintiems Lietuvos partizanams, paminklas Emilijai Pliaterytei ir jos kapas, Kap čiamies čio girininkijos gamtos pažinimo takas, buvusio Veisiej ų dvaro fligelis, Šv. Jurgio bažny čia, Holokausto auk ų kapai, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre, esperanto kalbos k ūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas, Veisiej ų istorinis miesto centras – urbanistikos paminklas, skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, Veisiej ų uosis, Vainežerio parkas.
Automobili ų turizmo maršrutai
. „Po Lazdij ų rajon ą“. Maršruto ilgis: apie 110 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1–2 dienos (priklausomai nuo pasirinkt ų lankyti objekt ų skai čiaus). Lankytini objektai: Seirijuose (Antano Žmuidzinavi čiaus sodybos vieta, Antano Žmuidzinavi čiaus gimnazijos A. Žmuidzinavi čiaus muziejus, senos žyd ų kapin ės); Šlavantuose (Šlavant ų piliakalnis su senov ės gyvenviete, Šlavant ų Šv č. M. Marijos Apreiškimo parapijos bažny čia); Veisiejuose (Skulpt ūrų parkas Veisiej ų miesto centre, buvusio Veisiej ų dvaro fligelis, Veisiej ų uosis, Veisiej ų fontanas, paminklinis akmuo esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Lazariui Zamenhofui, Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre, Šv. Jurgio bažny čia, Veisiej ų krašto muziejus, senosios žyd ų kapin ės); Kap čiamiestyje (Kap čiamies čio Dievo Apvaizdos bažny čia, kompozitoriaus Č. Sasnausko namo vieta,1831 m. sukilimo organizator ės – grafait ės Emilijos Plateryt ės kapas ir paminklas, E. Plateryt ės muziejus Kap čiamiestyje, Senov ės gyvenviet ė, vadinama Pin čiaragiu); Lazdijuose (Lazdij ų krašto muziejus, Laisv ės kov ų muziejus, Motiejaus Gustai čio memorialinis namas- muziejus, Lazdij ų Šv. Onos bažny čia, Motiejaus Gustai čio kapas); Meteliuose (Meteli ų Kristaus Atsimainymo bažny čia, Meteli ų regioninio parko gamtos mokykla, Didysis ir Drev ėtasis Širvinto ąžuolai).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 123
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Maršrutas „Kult ūrinis paveldas“. Rudamina – Gumbeliai – Verstaminai – Šlavantai – Mėč iūnai – Paveisininkai. Maršruto ilgis: ~ 80 km. Maršruto trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: Rudaminos piliakalnis, Elvirišk ės piliakalnis, Maišym ų piliakalnis, Verstamin ų piliakalnis, Prelom čišk ės piliakalnis su gyvenviete, Šlavant ų piliakalnis su senov ės gyvenviete, Veisiej ų miesto istorinis centras, Paveisinink ų piliakalnis.
. Maršrutas „Piligrim ų takais“. Lazdijai – Rudamina – Šeštokai – Krosna – Staig ūnai – Seirijai – Veisiejai. Maršruto ilgis: ~ 90 km. Maršruto trukmė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesudetingas. Lankytini objektai: Lazdij ų Šv. Onos bažny čia, Rudaminos Šv č. Trejyb ės bažny čia, Šeštok ų Šv č. Mergel ės Marijos, Nuolatin ės Gelb ėtojos, bažny čia, Krosnos Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažny čia, Šv č. Mergel ės Marijos Rožinio Karalien ės diecezin ė kryži ų šventov ė, Seirij ų Šv č. Mergel ės Marijos Škaplierin ės bažny čia, Veisiej ų Šv. Jurgio bažny čia.
. Rudamina – Meteliai – Kap čiamiestis. Maršruto ilgis: ~ 60 km. Maršruto trukm ė: 1 diena. Maršruto sud ėtingumas: nesudetingas. Lankytini objektai: Rudaminos piliakalnis, Prelom čišk ės piliakalnis su senov ės gyvenviete, Paveisinink ų piliakalnis su senov ės gyvenviete. . Maršrutas „Atrask Lazdijus“. Lankytini objektai: Tradicini ų amat ų centras Rudaminoje, Rudaminos piliakalnis, Lazdij ų hipodromas, Lazdij ų miesto parkas, Lazdij ų krašto muziejus, Prelom čišk ės piliakalnis, Šv č. Mergel ės Marijos, Rožinio Karalien ės, diecezin ė kryži ų šventov ė, Meteli ų regioninio parko direkcija ir Lankytoj ų centras, Veisiej ų regioninio parko direkcija ir Lankytoj ų centras, Veisiej ų parkas (Paminklas esperanto kalbos k ūrėjui Liudvikui Lazariui Zamenhofui ir Veisiej ų uosis), Grojantis šviesos fontanas, Vš Į „Lazdij ų turizmo informacinis centras“, „Geležin ė uždanga“, Tautodail ės ir amat ų dirbtuv ės ,,Šimtavirvis“.
Pėsčiųjų maršrutai
. Prelom čišk ės piliakalnis. Lauk ų takais. Maršruto pradžia ir pabaiga: Prelom čišk ės piliakalnis. Maršruto ilgis: 3,2 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1 val. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: Prelom čišk ės piliakalnis, Prelom čišk ės senov ės gyvenviet ė, nepakartojama kalv ų grandini ų gamta, stepin ės pievos – savitos verting ų pietinio paplitimo augal ų ir vabzdži ų r ūši ų sankaupos. . Vainežerio parkas. Miško takas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Vainežerio parkas. Maršruto ilgis: 4 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1,5 val. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: dvaro griuv ėsiai, Vainežerio gynybiniai įtvirtinimai, Europinis maumedis, Pilkasis k ėnis, molio statiniai, Medži ų muziejus . . Trako botaninis - zoologinis draustinis. Miško takas. Maršruto pradžia ir pabaiga: Trako botaninis-zoologinis draustinis. Maršruto ilgis: 5,5–6 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 2 val. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: vienintel ės Lietuvoje beko čio ąžuolo radimviet ės, kalvoto pietvakari ų Lietuvos reljefo mišk ų ir pelki ų augalija, retos augal ų r ūšys, gausi saugom ų gyv ūnų ir sparnuo čių įvairov ė. . Gamtinis pažintinis takas Bijot ų – Širvinto miškais. Maršruto pradžia ir pabaiga: Meteli ų regioninio parko Gamtos mokykla – lankytoj ų centras – Bijot ų miško poilsiaviet ė. Maršruto ilgis: 3,3 km arba 4,1 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1–1,5 val. Maršruto
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 124
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
sud ėtingumas: nesud ėtingas. Lankytini objektai: nykstantys Padusio kadagynai, Meteli ų ežeras, kemsin ės pievos – ret ų augal ų ir paukš čių migracijos buvein ė, Jūrini ų ereli ų buvein ė, Širvinto miškas, miško paukš čiai, Aukštapelk ė, Dusia – paukš čių ežeras, steb ėjimo bokštelis.
Maršrutai su žirgais
. Girait ės gamtos takas. Miško takai. Takas paženklintas specialiais žym ėjimais. Galimi variantai: jojimas pabalnotu žirgu, jojimas su palydovu, kelion ė vienkinke karieta (3 keleiviai), kelion ė dvikinke karieta (3 keleiviai). Lankytini objektai: saugomi skroblynai; graž ūs ąžuolynai, įsp ūdingas kraštovaizdis.
. Trako botaninis-zoologinis draustinis. Miško takai. Galimi variantai: jojimas pabalnotu žirgu, jojimas su palydovu, kelion ė vienkinke karieta (3 keleiviai), kelion ė dvikinke karieta (3 keleiviai). Maršruto pradžia ir pabaiga: Trako botaninis-zoologinis draustinis. Maršruto ilgis: 5,5–6 km. Kelion ės maršrutu trukm ė: 1–1,5 val. Maršruto sud ėtingumas: nesud ėtingas. Takas nužym ėtas, įrengtos informacin ės lentel ės. Lankytini objektai: saugoma pietvakari ų Lietuvos reljefo mišk ų ir pelki ų augmenija; 430 aukštesni ųjų augal ų r ūši ų, 15 iš j ų saugomos; retos augalų r ūšys: geltonžiedžiai pel ėžirniai, pla čialapiai begaliai, puošniosios pla čialap ės klumpait ės, šviesius šlaitus pam ėgę ilgagalviai dobilai, kalnin ės jonažol ės; vienintel ė šalyje beko čio ąžuolo radimviet ė; gausi sparnuo čių įvairov ė.
Moksleiviams organizuojamos ekskursijos:
. 1944–1953 MET Ų LAISV ĖS KOV Ų ŽENKLAI LAZDIJ Ų KRAŠTE. Lankomi objektai: Laisv ės kov ų muziejus (Vytauto g. 11) , Lazdij ų Motiejaus Gustai čio gimnazija (Vytauto g. 13 ir Vytauto g. 9) , Lazdij ų miesto kapin ės (Kauno g.), Šeštok ų geležinkelio stotis (Topoli ų g.), Petro Janulevi čiaus sodyba, Juozo Karausko sodyba, Kalnišk ės m ūšio vieta, paminklinis akmuo partizanams atminti, atminimo ženklas bunkeryje žuvusiems Šar ūno rinktin ės partizanams atminti, paminklas Vytauto gatv ėje (Vytauto g. 36), antkapinis paminklas ir paminklin ės lentos Seirij ų kapin ėse, bunkeris ir paminklas Bestraigišk ės miške, kryžius, koplyt ėlė ir kryželis Bestraigišk ės miške, Veisiej ų krašto muziejus (Vytauto g. 47), Kap čiamies čio miestelio aikšt ė prie bažny čios, Kap čiamies čio miestelio aikšt ė prie bažny čios. . XIX AMŽIAUS SUKILIMUS MENAN ČIOS ISTORIN ĖS VIETOS LAZDIJ Ų KRAŠTE . Lankomi objektai: Statišk ės (Stacišk ės) m ūšio vieta, Statišk ės m ūšyje žuvusi ų sukil ėli ų palaidojimo vieta po Šilo ąžuolais, Akuo čių dvaro senosios kapin ės, Vainažeris, Kap čiamiestis, Kap čiamies čio Emilijos Pliateryt ės muziejus. . LITERAT ŪRIN ĖS-MUZIKIN ĖS STOTEL ĖS LAZDIJ Ų KRAŠTE . Lankomi objektai: Lazdij ų krašto muziejus, Veisiej ų krašto muziejus, Kap čiamies čio Emilijos Pliateryt ės muziejus. . VEISIEJ Ų REGIONINIO PARKO GAMTOS PAŽINIMO KELIAIS IR TAKELIAIS . Lankomi objektai: Veisiej ų dvaro parkas, An čios kraštovaizdžio draustinis, Šlavanto kraštovaizdžio draustinis, Ring ėlišk ės botaninis-zoologinis draustinis, Ilginink ų miško p ėsčiųjų takas, Veisiej ų ir Kap čiamies čio ežeryno tarpuežer ės.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 125
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. EKOSISTEM Ų PAŽINIMAS METELI Ų REGIONINIAME PARKE . Dusios ežeras, Bijot ų–Širvinto mišk ų gamtos pažinimo takai, Kemsin ės pieva, didysis ir drev ėtasis Širvinto ąžuolai, kryži ų šventov ė, Girait ės piliakalnis, p ėsčiųjų pažintinis takas Prelom čišk ės kalvomis, Rinkoto miškas.
10.2.Išvados
. Turist ų informavimo ir konsultavimo paslaugas Lazdij ų rajone teikia Vš Į „Lazdij ų turizmo informacinis centras“. Vertinant Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čių 2018 m., matyti, kad 51,76 proc. vis ų lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Panašus santykis yra ir visoje Alytaus apskrityje ir visoje šalyje. Pagal šiuos Statistikos departamento pateikiamus duomenis, galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajonas turizmo prasme yra praktiškai tolygiai patrauklus Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams. Taip pat pažym ėtina ir tai, kad 2017 – 2018 met ų laikotarpyje pastebimas Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čiaus augimas. . Statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lazdijų rajono savivaldyb ėje veik ė 23 apgyvendinimo įstaigos, kurios sudar ė 7,42 proc. vis ų esa čių Alytaus apskrityje ir tik 0,63 proc. šalyje veikusi ų apgyvendinimo įstaig ų. Nors apskrityje pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių pirmauja Druskinink ų ir Var ėnos rajono savivaldyb ė, Lazdij ų rajono savivaldyb ė taip pat priskirtina prie lyderi ų - pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių Alytaus apskrities kontekste yra tre čioje vietoje. Ta čiau Statistikos departamento duomenimis, per 2014 – 2018 m. laikotarp į, apgyvendinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sumaž ėjo net 51,06 proc. – t.y. nuo 47 iki 26. (spar čiausias apgyvendinimo įmoni ų skai čiaus maž ėjimas visoje Alytaus apskrityje). Įvertinus fakt ą, kad šalyje, per analizuojam ą laikotarp į, apgyvendinimo įmoni ų skai čius augo 42,98 proc. galima teigti, kad apgyvendinimo veikla Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra nepopuliari. . Populiariausia apgyvendinimo įstaigos forma Lazdij ų rajone - kaimo turizmo ir kt. sodybos. Vadovaujantis Lazdij ų turizmo informacinio centro ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos teikiamais duomenimis, Lazdij ų rajone apgyvendinimo paslaugas teikia 2 poilsio namai, Veisiej ų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis - viešbutis, 3 nakvyn ės namai, 20 kaimo turizmo sodybų, 31 šven čių bei poilsio sodyba. . Statistikos departamento duomenimis 2017 met ų pabaigoje Lazdij ų rajono savivaldyb ėje veik ė 11 maitinimo įstaigos, kuri ų apyvarta siek ė 355,8 tūkst. Eur. Per 2013 - 2017 m. maitinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų savivaldyb ėje išaugo 9,09 proc. Ta čiau pagal 1000-iui gyventoj ų tenkant į maitinimo įstaig ų skai čių Lazdij ų rajono savivaldyb ė atsiliko nuo kit ų apskrities savivaldybi ų t.y. joje 1000 - iui gyventoj ų teko pratiškai mažiausiai maitinimo įstaig ų. Iš to galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajono maitinimo sektorius pagal rodiklius yra vienas iš pras čiausiai išvystyt ų Alytaus apskrityje. . Kita turizmo infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje n ėra labai pla čiai išvystyta. Vadovaujantis, Lazdij ų turizmo informacinio centro pateikiamais duomenimis, rajone yra 11 stovyklaviet ės, 8 poilsiaviet ės ir 3 papl ūdimiai (iš kuri ų 2 – Lazdij ų r.). Ta čiau Lazdij ų rajonas yra gana turtingas turizmo traukos objektais, vykdo kelet ą išskirtini ų edukacini ų program ų bei gali pasigirti vandens turizmo organizavimo paslaug ų įvairove, o apie turizmo ir rekreacijos vystymo potencial ą Lazdij ų rajone byloja ir pakankamai plati turistini ų maršrut ų pasi ūla.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 126
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11. SUSISIEKIMO INFRASTRUKT ŪRA
Lazdij ų rajono savivaldyb ės susisiekimo sistem ą sudaro sausumos (keli ų ir geležinkeli ų) transportas. Geležinkeli ų transporto infrastrukt ūros, esan čios rajono šiaurin ėje teritorijos dalyje, pagrindinis vaidmuo logistikoje tranzitini ų sraut ų pralaidumui, ir esmin ės reikšm ės vidinei rajono logistikai neturi. Svarbiausias susisiekimo keli ų transportu kryptis formuoja krašto keliai 132 (Alytus – Seirijai - Lazdijai), 135 (Lazdijai - Akmeniai), 134 (Leipalingis – Lazdijai - Kalvarija), užtikrinantys susisiekim ą su rajono centru - Lazdij ų miestu. Šiuos keliuose per par ą įvyksta apie 31 proc. rajono VMPEI. Šiaurin ėje rajono dalyje esantys krašto keliai 131 (Alytus – Simnas - Kalvarija), 181 (Seirijai – Simnas – Igliauka) ir 182 (Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna) bei rytin ėje rajono dalyje esantis krašto kelias 180 (Druskininkai – Leipalingis – Seirijai) užtikrina rajono gyvenam ųjų vietovi ų (Krosna ir Seirijai) ryš į su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis bei jų gyvenamosiomis vietov ėmis. Visais įvardintais krašto keliais formuojamas kaimynini ų rajon ų centr ų (Kalvarijos, Marijampol ės, Alytaus, Druskinink ų) ir kaimynin ės šalies (Lenkijos) pasiekiamumas. Statistikos departamento duomenimis Lazdij ų rajono savivaldyb ė priži ūri apie 1021 km vietin ės reikšm ės keli ų, taip pat teritorijoje yra apie 435 km valstybin ės reikšm ės keli ų. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos galiojan čio bendrojo plano sprendiniuose pagrindinis d ėmesys buvo skirtas keli ų tinklo infrastrukt ūros kokyb ės ir geležinkelio transporto infrastrukt ūros gerinimui.
11.1 pav. Valstybin ės reikšm ės keliai Lazdij ų rajone pagal keli ų dangos tip ą. Šaltinis:http://gis.eismoinfo.lt/arcgis/home/webmap/viewer.html?webmap=e9f583eedda945459ca78a5e6cc76634
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 127
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.1. Keli ų transportas 11.1.1. Automobili ų keliai
Valstybin ės reikšm ės keliai. Keli ų transportas atlieka svarb ų vaidmen į Lazdij ų rajono keleivi ų ir krovini ų logistikoje: yra pagrindinis gyventoj ų mobilumo, svarbus ekonomin ės gerov ės faktorius. Pagrindiniai savivaldyb ėje esantys keliai – valstybin ės reikšm ės krašto ir rajoniniai keliai, kurie formuoja ryšius su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis (Alytaus m., Alytaus r., Druskinink ų, Kalvarijos, Marijampol ės, Var ėnos r.) ir kaimynine šalimi (Lenkija).
11.1. lentel ė. Rajono teritorijoje esan čių krašto keli ų s ąrašas Kelio Kelio Kelio ilgis, Eil. Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas pradžia, pabaiga, km km km KRAŠTO KELIAI 1. 131 Alytus – Simnas - Kalvarija 2,48 57,029 54,549 2. 132 Alytus – Seirijai - Lazdijai 2,623 43,79 41,167 3. 134 Leipalingis – Lazdijai - Kalvarija 0 56,032 56,032 4. 135 Lazdijai - Akmeniai 0 9,009 9,009 5. 180 Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 1,269 29,861 28,592 0 21,107 6. 181 Seirijai – Simnas – Igliauka 46,94 21,301 47,134 7. 182 Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna 1,119 22,425 21,306 Šaltinis: Valstybin ės reikšm ės automobili ų krašto keli ų s ąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2018 m. lapkri čio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) Pastaba: Lentel ėje pateikiami bendri valstybin ės reikšm ės keli ų ilgiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2018 m. lapkri čio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcijoje) Valstybin ės reikšm ės automobili ų keli ų s ąraše.
Viena iš identifikuot ų problem ų, kei čiant bendr ąjį plan ą, - gana didel ė dalis žvyro dangos valstybini ų keli ų (sutrump . žvyrkeli ų), kurie sudaro apie penktadal į (21 proc.) viso valstybini ų keli ų tinklo savivaldyb ės teritorijoje. Identifikuojant ši ą aplinkyb ę, buvo remtasi 2018 m. skaitmeniniais duomenimis, teikiamais Lietuvos statistikos departamento, ir viešais skaitmeniniais duomenimis prieinamais internetin ėje svetain ėje http://gis.eismoinfo.lt/arcgis/home/.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 128
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.2. pav. Valstybin ės reikšm ės keliai Lazdij ų rajone pagal keli ų dangos tip ą. Šaltinis: http://gis.eismoinfo.lt/arcgis/home/webmap/viewer.html?webmap=e9f583eedda945459ca78a5e6cc76634
Artima situacija stebima kaimynin ėje Var ėnos savivaldyb ėje: žvyro dangos keliai čia sudaro atitinkamai apie 22 proc. Ženkliai geresn ė situacija yra Alytaus rajono ir Druskinink ų savivaldyb ėse – čia žvyro dangos keliai sudaro atitinkamai 9 ir 6 proc. Tai neabejotinai susij ę su eismo intensyvumo aplinkyb ėmis. Panaši žvyro dangos keli ų dalis b ūdinga b ūtent mažesnes eismo intensyvumo aplinkybes turin čių savivaldybi ų keliams.
Ryšiai su visais artimiausiais kaimynini ų savivaldybi ų centrais (Kalvarija, Marijampole, Alytumi, Druskininkais, Var ėna) bei kaimynin ės šalies (Lenkijos) gyvenamosiomis vietov ėmis (Augustavo kryptimi yra užtikrinti asfalto dangos krašto keliais.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 129
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Vietin ės reikšm ės keliai. Statistikos departamento duomenimis, rajono savivaldyb ėje yra apie 1021 km vietin ės reikšm ės keli ų. Vietin ės reikšm ės keliai sudaro apie 70 proc. viso rajono keli ų tinklo. Stebimas vietin ės reikšm ės keli ų asfaltavimo regresas, nes per pastaruosius 5-erius metus did ėjant vietin ės reikšm ės keli ų ilgiui, did ėjo ir procentin ė dalis žvyro dangos keli ų. J ų dalis 2018 metais sudar ė apie 91 proc. Vietin ės reikšm ės keli ų asfaltavimo klausimas ypa č susij ęs su eismo intensyvumu, viešojo transporto eismo šiuose keliuose aplinkyb ėmis, įtaka gyvenamosioms teritorijoms ir jose spr ęstina taršos ir triukšmo problematika, tod ėl ši ų keli ų asfaltavimo poreikis pirmiausiai turi b ūti nustatomas gerinant kokybines rajono gyventoj ų gyvenimo ir vieš ųjų paslaug ų teikimo s ąlygas.
Lazdij ų rajono bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo steb ėsenos rezultatais, 2008 – 2018 metais buvo vykdomi keli ų rekonstrukcijos ir asfalto įrengimo darbai, kuri ų metu buvo įrengta apie 9-10 km asfaltbetonio dangos.
Vietini ų keli ų ir gatvi ų tinklo tankis savivaldyb ėje yra apie 0,78 km/km 2. Vertinant situacij ą kaimynin ėse savivaldyb ėse, Lazdij ų rajono rezultatas atitinka regiono realijas, išskyrus Alytaus miesto savivaldyb ės, kurioje vietin ės reikšm ės keli ų tinklo tankis žymiai didesnis, nei likusi ų savivaldybi ų (žr. grafik ą 11.3. pav.).
11.3. pav. Kaimynini ų savivaldybi ų vietin ės reikšm ės keli ų tinklo tankis (km/km 2) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis apie vietin ės reikšm ės keli ų tinklo ilg į šalyje, skai čiuojama, kad vietini ų keli ų tinklo tankio vidurkis siekia 0,97 km/km 2. Vietini ų keli ų tinklo tankis ypa č susij ęs su gyventoj ų tankio, urbanistin ės sklaidos rajone aplinkyb ėmis, tad mažesnio tankumo ir urbanistin ės sklaidos teritorijose b ūdingas ir mažesnis keli ų tinklo tankis.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 130
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.1.2. Automobilizacijos lygis
VĮ „Regitra“ duomenimis, 2017 metais savivaldyb ės teritorijoje buvo registruota virš 12 t ūkst. lengv ųjų bei 761 įvairaus tonažo krovinini ų transporto priemonių (iš j ų apie 55 proc. lengvojo krovininio transporto).
11.4. pav. Keleivi ų ir krovini ų vežimui skirt ų keli ų transporto priemoni ų strukt ūra, proc. Šaltinis: V Į „Regitra“ atviri duomenys
Lengv ųjų automobili ų skai čius, lyginant su 2013 metais fiksuotu, tapo beveik 21 proc. mažesnis (žr. 11.5. pav.), ta čiau ši automobili ų skai čiaus staigaus sumaž ėjimo aplinkyb ė b ūdinga visoms savivaldyb ėms šalyje, nes tai l ėmė 2014 metais besikeitusi automobili ų registravimo tvarka.
11.5. pav. Lengv ųjų automobili ų skai čiaus kitimo prognoz ės dabartini ų tendencij ų pagrindu Šaltinis: V Į „Regitra“ atviri duomenys
Prognozuojama, kad išliekant dabartin ėms automobili ų skai čiaus augimo tendencijoms (vidutinis kasmetinis automobili ų skai čiaus augimas apie 3 proc.), devyneri ų met ų eigoje (iki 2028 met ų), net ir
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 131
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
esant gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo tendencijoms, bus pasiekta artima 2010 metais buvusiai automobilizacijos situacijai rajone (žr. 11.6. pav.).
11.6. pav. Lengv ųjų automobili ų skai čiaus kitimo prognoz ės dabartini ų tendencij ų pagrindu Šaltinis: V Į „Regitra“ atviri duomenys bei sudaryta Reng ėjo
Lazdij ų rajono savivaldyb ė, registruot ų lengv ųjų automobili ų skai čiumi, tenkan čių 1 t ūkst. gyventoj ų, vertinant j ą šeši ų kaimynini ų savivaldybi ų fone yra pirmaujanti ir viršija šalies vidurk į, tuo tarpu mažiausias automobili ų skai čius, tenkantis 1000-iui gyventoj ų yra Alytaus miesto savivaldyb ėje, ir tai neabejotinai susij ę su kasdienio aptarnavimo maršrutinio viešojo transporto paslaug ų prieinamumu bei generuojamais mažesniais atstumais kasdieni ų kelioni ų reikm ėms ir pasiekiamumui.
11.2. lentel ė. Individuali ų lengv ųjų automobili ų skai čius, tenkantis 1000 gyventoj ų Lengv ųjų automobili ų skai čius, tenkantis 1000 -iui gyventoj ų Metai 2014 2015 2016 2017 2018 Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 419 429 461 488 531 Alytaus miesto savivaldyb ėje 400 404 426 444 467 Alytaus rajono savivaldyb ėje 451 458 469 487 511 Druskininkų savivaldyb ėje 413 425 445 460 485 Var ėnos rajono savivaldyb ėje 390 407 427 449 487 Šalyje 370 385 402 418 439 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Nuo 2014 met ų automobili ų skai čius, tenkantis 1000 gyventoj ų, Lazdij ų rajone tendencingai augo (vidutiniškai apie +6,1 proc.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 132
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.7.pav. Individuali ų LA skai čiaus, tenkan čio 1000-iui gyventoj ų, kitimo tendencijos Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Analizuojant situacij ą šalyje (+4,35 proc. augimas), Lazdij ų rajone automobilizacijos augimo tempas yra spartesnis, ir, išliekant esamoms tendencijoms, signalizuoja apie tam tikrus galimus neigiamus
faktorius – automobili ų kuriamos taršos ir CO 2 emisijų augim ą bei eismo įvyki ų skai čiaus augimo tikimyb ę.
11.1.3. Eismo intensyvumas
Pagrindinio rajono susisiekimo sistemos karkaso, formuojamo krašto keliais 132, 134, 135), funkcij ą patvirtina intensyviausi ų sraut ų rajone aplinkyb ės. Vertinant eismo intensyvumo rezultatus, pagrindine rajono jungtimi laikomas krašto kelias 132 (Alytus – Seirijai - Lazdijai), jungiantis rajono centr ą – Lazdijus, su Alytaus miestu. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) analizuojamais 2012-2018 metais atkarpoje Seirijai – Alytus sudar ė vidutiniškai 20 proc. vis ų Lazdij ų rajono krašto keliuose buvusi ų VMPEI, atkarpoje Lazdijai – Seirijai – 16 proc. Antras pagal eismo intensyvum ą krašto kelias – 180 (Seirijai – Leipalingis - Druskininkai), jo atkarpoje Leipalingis – Druskininkai VMPEI tais pa čiais metais sudar ė vidutiniškai apie 17 proc. vis ų Lazdij ų rajono krašto keli ų VMPEI.
Didžiausi vidutinio metinio paros eismo intensyvumo rezultatai (žr. sraut ų kartogram ą 11.9. pav.) stebimi keliuose, jungian čiuose kaimynini ų savivaldybi ų centrus - Alytaus, Druskinink ų miestus su Lazdijais, o taip pat kelyje, užtikrinan čiame ryšį su kaimynine šalimi (Lenkija). 2018 metais šiuose keliuose bendras VMPEI varijavo nuo 1898 iki 5014 aut./par ą.
Likusiuose krašto keliuose ar j ų dalyse (134 atkarpa nuo Lazdij ų Kalvarijos kryptimi, 180) bei rajoniniuose keliuose (2502, 2506, 2509) stebimi beveik dukart mažesni vidutinio metinio paros eismo intensyvumo rezultatai,
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 133
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
liudijantys apie rajono gyvenam ųjų teritorij ų tarpusavio trauk ą ar faktinius ryšius su aplinkin ėmis teritorijomis bei rajono vidin ės logistikos procesus.
11.8. pav. Bendras eismo intensyvumas Lazdij ų rajono valstybiniuose keliuose 2018 m. Šaltinis: https://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/eismo-intensyvumas
Analizuojant bendro vidutinio metinio paros eismo intensyvumo tendencijas rajone pastebima, kad 2017-2018 metais VMPEI kitimo procesas rajono krašto keliuose vyko skirtingomis kryptimis – vienuose augo, kituose maž ėjo. Didžiausias prieaugis stebimas 182 krašto kelyje Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna (+6 proc.), 180 krašto kelio Seirijai – Druskininkai atkarpoje (+5 proc.) bei Seirijai – Leipalingis atkarpoje (+2,7 proc.) ir 132 krašto kelio Lazdijai – Seirijai atkarpoje (+2,5 proc.). Kituose keliuose prieaugis sudar ė 1,5 proc. ir mažiau. Didžiausias VMPEI pokytis (sumaž ėjimas) tais pa čiais metais stebimas 131 krašto kelyje Alytus – Simnas – Kalvarija (-13,1 proc.).
Analizuojant bendro VMPEI tendencijas 2012-2018 metais beveik visuose krašto keliuose intensyvumas did ėjo (vidutiniškai kasmet 1,2 – 7 proc. per metus), išskyrus 182 krašto keli ą Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna, kuriame analizuojamais metais VMPEI kasmet maž ėjo vidutiniškai 0,1 proc. 2012-2018 metais didžiausias VMPEI vidutinis augimas stebimas 135 krašto kelyje, liudijantis apie did ėjan čią trauk ą į kaimynin ę šal į. Ši trauka labiau susijusi su asmeninio transporto naudojimu šiame kelyje, kadangi analizuojamais metais vidutinis krovininio transporto VMPEI kasmet kito +2,7 proc., lyginant su bendru VMPEI +7 proc. Įvertinus spar čiai augantį automobilizacijos lyg į ir tai, kad 2012-2018 metais vidutinis analizuojamų met ų krovininio transporto VMPEI krašto keliuose, pvz. 135 did ėjo neženkliai (+2,7 proc.), o kituose, augant bendram VMPEI, netgi ženkliai maž ėjo, daroma išvada, kad vyksta tendencingas individuali ų transporto priemoni ų
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 134
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
naudojimo masto did ėjimas kasdieniam susisiekimui. Pavyzdžiui 132 kelyje bendras VMPEI 2012-2018 met ų laikotarpiu atkarpoje Lazdijai-Seirijai pokytis kasmet +4,9 proc. bei atkarpoje Seirijai-Alytus +4,3 proc., tuo tarpu krovininio transporto VMPEI analizuojamais metais kasmet maž ėjo atitinkamai -2,2 ir -6,9 proc.
11.9. pav. Eismo intensyvumas ir esamomis tendencijomis tik ėtinos prognoz ės 2023 metams
Krovininio transporto VMPEI 2012 – 2018 metais praktiškai visuose krašto keliuose maž ėjo. Ryškiausios maž ėjimo aplinkyb ės įvyko 181 Seirijai–Simnas–Igliauka ir 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna krašto keliuose (atitinkamai vidutiniškai kasmet -12,9 ir -12,0 proc. VMPEI sumaž ėjimas). Analogiškos eismo intensyvumo maž ėjimo tendencijos vyko 132 krašto kelio atkarpoje (Serijai-Alytus): vidutinis VMPEI sumaž ėjimas kasmet -6,9 proc. Nuo 2012 met ų VMPEI 2018 metais sumaž ėjęs apie 39 proc.
Krovininio transporto eismo intensyvumo ryškesn ės augimo tendencijos vyko nuo 2016 met ų 135 Lazdijai– Akmeniai* ir 131 Alytus–Simnas–Kalvarija krašto keliuose, kuriuose labiau tik ėtini tranzitin ės krovini ų logistikos procesai. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija krašto kelias n ėra traktuotinas, kaip rajono ekonomin ės veiklos koridorius, nes rajono atžvilgiu generuoja pagrinde tranzitinius srautus.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 135
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.10. pav. Krovininio transporto eismo intensyvumas ir esamomis tendencijomis tik ėtinos prognoz ės 2023 metams
Kadangi VMPEI tendencijos krovininio transporto eismo procesuose yra maž ėjan čios (vidutinis metinis sumaž ėjimas apie -5,3 proc.), patvirtinamas faktas, kad bendr ą eismo intensyvumo augim ą (vis ų rajono krašto keli ų VMPEI vidutinis procentinis prieaugis +3,0 proc.) s ąlygoja did ėjan čio individualaus transporto naudojimo aplinkyb ės.
11.1.4. Avaringumas
Avaringumo situacija Lazdij ų rajone, kaip ir tendencingai visoje šalyje, ger ėjo. Lyginant 2005 met ų ir esam ą eismo įvyki ų statistik ą, stebimi reikšmingi teigiami poky čiai, kurie s ąlygojo bendr ą avaringumo maž ėjim ą daugiau nei perpus – 66 proc. (2005 metais fiksuota 50 eismo įvyki ų Lazdij ų rajone, tuo tarpu 2017 metais – tik 17) (žr. 11.11 pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 136
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Šalies kontekste, Lazdij ų rajone įvykusi ų įskaitini ų eismo įvyki ų skai čiaus pokytis ženkliai stipresnis: 2005 m. ir 2017 m. rezultatais šalies įskaitini ų eismo įvyki ų pokytis -45 proc. Vertinant situacij ą prognozi ų atžvilgiu pagal eismo įvyki ų kitimo tendencijas, 2019 metais įskaitini ų eismo įvyki ų tur ėtų nebeb ūti, ta čiau nuo 2013 met ų įskaitini ų eismo įvyki ų skai čiaus tendencijos nusistov ėjo ir varijuoja tarp 15 ir 21 registruojam ų atvej ų.
11.11. pav. Eismo įvyki ų mastas rajone Šaltinis: https://www.epolicija.lt/atviri-duomenys
Eismo įvykiuose sužeist ųjų skai čiaus maž ėjimo tendencijos visumoje kinta teigiama linkme, tačiau būtinas tolimesnis d ėmesys eismo saugai ir veiksmai, nukreipti į eismo saugos priemones siekiant pagrindinio tikslo, kad keli ų eismo įvykiuose nebeb ūtų ž ūstan čiųjų bei bendra rajono avaringumo situacija kist ų maž ėjimo linkme.
Sužeist ųjų statistikos analiz ės rezultatais, Lazdij ų rajono savivaldyb ės situacija yra vidutin ė: pagal sužeist ųjų eismo įvykiuose skai čių, savivaldyb ė yra tre čioje vietoje iš penki ų analizuot ų savivaldybi ų Alytaus regione (žr.11.12. pav.).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 137
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.12. pav. Keli ų eismo įvykiuose sužeist ųjų ir žuvusi ųjų skai čius kaimynin ėse savivaldyb ėse Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/
Analogiška situacija iki 2017 met ų buvo ir žuvusi ų auto įvykiuose statistikos atveju: Lazdij ų rajono savivaldyb ė buvo tre čioje vietoje pagal eismo įvykiuose žuvusi ų skai čių (žr. 11.13. pav.). Deja 2017 metais situacija pablog ėjo – užfiksuoti net 5 eismo įvykiai, kuri ų metu žuvo žmon ės, nors 2013 – 2016 metais situacija buvo gan stabili (1 – 2 žuvusieji per metus). Ypa č svarbus pamin ėti, kad 2018 metais Lazdij ų rajone pasiektas rezultatas - 0 žuvusi ųjų: 14-oje įvykusi ų eismo įvyki ų nežuvo nei vienas asmuo.
Panašios tendencijos stebimos ir Alytaus rajono savivaldyb ėje, kitose analizuotose savivaldyb ėse teigiamos tendencijos išliko.
11.13. pav. Keli ų eismo įvykiuose žuvusi ųjų skai čius Alytaus regiono savivaldyb ėse Šaltinis: https://www.epolicija.lt/atviri-duomenys
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 138
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Analizuojant eismo įvyki ų aplinkybes 2017 metais 17-oje įvykusi ų įskaitini ų eismo įvyki ų buvo sužeista vidutiniškai apie 53 proc. dalyvi ų, iš kuri ų Lazdij ų miesto teritorijoje užfiksuoti tik 2 eismo įvykiai (2018 metais – 3).
11.14.pav. Įskaitini ų eismo įvyki ų sklaida Lazdij ų rajone Šaltinis: https://www.epolicija.lt/atviri-duomenys
Eismo įvykiai Lazdij ų mieste nebuvo susij ę su susid ūrimais su dviratininkais arba užvažiavimais ant pėsčiųjų, kas yra labiau b ūdinga miestuose. 2017 metais Lazdij ų mieste ne įvyko nei vieno eismo įvykio su dviratininkais, užvažiavimai ant p ėsčiųjų sudar ė tik 17 proc. Ta čiau rajone problematika aktuali analizuojant dviratinink ų eismo krašto keliuose aplinkybes, kuri ų metu 2017 metais krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai po susid ūrimo su dvira čiu bei užvažiavimo ant p ėsčiojo buvo žuv ę 2 asmenys bei rajoniniuose keliuose Rudamina–Šeštokai, Lazdijai–Ku čiūnai–Veisiejai žuv ę 2 p ėstieji.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 139
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Analizuojant rajone žuvusi ų statistik ą, 2015 metais eismo įvykiuose žuvo b ūtent p ėstieji, eismo įvykiai registruoti krašto kelyje 132 Alytus – Seirijai - Lazdijai ir rajoniniame kelyje Rudamina - Šeštokai. Šios aplinkyb ės patvirtina eismo saugos ir infrastrukt ūrini ų priemoni ų tr ūkum ą ir b ūtinyb ę dviratininkams ir pėstiesiems, ypa č gyvenam ųjų vietovi ų artimiausioje aplinkoje, orientuotoje į keliavimo b ūdą ir racional ų atstum ą. Dvira čių naudojimui, keliavimui p ėsčiomis infrastrukt ūrini ų priemoni ų diegimas rekomenduotinas mažiausiai 3-5 km atstumu iki pagrindini ų urbanizuot ų traukos centr ų, gyvenam ųjų vietovi ų, koncentruojan čių darbo vietas ir kitus kasdien ės traukos objektus.
11.1.5. Keli ų transporto aptarnavimo infrastrukt ūra
Lazdij ų rajone yra 7 degalin ės, iš kuri ų 1 lokalizuojasi Lazdij ų miesto ribose. Degalini ų išsid ėstymas rajono teritorijoje pateikiamas 11.15.pav.
11.15. pav. Degalini ų išsid ėstymas Lazdij ų rajono teritorijoje
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 140
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Jose teikiamos vis ų pagrindini ų r ūši ų kuru (benzinu, dyzelinu) papildymo paslaugos, įskaitant ir alternatyv ųjį kur ą - suskystintas naftos dujas (trump. SND).
Ekologišk ų transporto priemoni ų naudojimui galimyb ė Lazdij ų rajone yra įkraunant šios r ūšies transporto priemones nam ų s ąlygomis ir Lazdij ų mieste, adresu Vilniaus g. 1B, Lazdijai, esan čiame elektromobili ų įkrovos punkte. Artimiausia vieša elektromobili ų greitos krovos stotel ė yra 10 km atstumu nuo Lazdij ų miesto - Lenkijos teritorijoje.
11.16. pav. Esam ų elektromobili ų įkrovos stoteli ų sklaida Šaltinis: https://www.plugshare.com/
11.1.6. Viešojo transporto paslaugos
Vietinio susisiekimo autobusais Lazdij ų rajone vež ėjas (operatorius) UAB „Lazdij ų autobus ų parkas“. UAB „Lazdij ų autobus ų parkas“ priklausantiems autobusams nustatyti 29 vietinio reguliaraus susisiekimo autobus ų maršrutai (2016 m. sausio 26 d. Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 10V-64 „D ėl vietinio reguliaraus susisiekimo autobus ų maršrut ų ir j ų tvarkaraš čių nustatymo“).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 141
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Visais maršrutais užtikrinamas rajono centro – Lazdij ų miesto, ir rajono gyvenam ųjų vietovi ų junglumas. Beveik visi maršrutai (apie 90 proc.) orientuojami į kasdieni ų kelioni ų reikmes: vykdomi rytiniu bei vakariniu laiku iš/ į rajono centr ą, taip skatinant gyventojus darbo keliones atlikti viešuoju transportu. Pavyzdžiui maršrutas Lazdijai – Stebuliai (per Šventežer į, Teizus); Lazdijai – Veisiejai – Leipalingis – Varn ėnai – Veisiejai – Lazdijai vykdomi tiek rytiniu, tiek piet ų, tiek vakariniu laiku, sudarant galimyb ę gyventojams rinktis alternatyvius asmeninio transporto naudojimui b ūdus. Ta čiau rajone aptinkama maršrut ų, kurie atskir ų gyvenam ųjų vietovi ų (pvz. Slabad ėlės, Zelionkos, Miškini ų) pasiekiamum ą užtikrina tik keliskart/kart ą per savait ę ir pvz. tik rytiniu metu, nesudarant galimyb ės atvykus į gyvenam ąją vietov ę gr įžti iš jos viešuoju transportu. Labai svarbu, mažinant toki ų gyvenam ųjų vietovi ų teritorin ę atskirt į, užtikrinti pasiekiamum ą alternatyviais b ūdais, pvz. organizuojant viešojo transporto aptarnavim ą netoliese esan čiose gyvenamosiose vietov ėse, kuriose b ūtų prieinamos reguliarios viešojo transporto paslaugos bei sukuriant saugias patekimo galimybes į jas.
Vidutin ė kelion ės trukm ė viešuoju transportu visais maršrutais siekia apie 50 min. Analizuojant maršrutus pagal j ų trukm ę, 31 proc. maršrut ų galutin ė stotel ė pasiekiama 30 min. b ėgyje, likusius maršrutus galima priskirti vidutinio ir tolimojo atstumo maršrutams, kuriais kelion ės trukm ė siekia vidutiniškai apie 1 val., o nuvažiuojamas atstumas nuo pradin ės stotel ės iki galutin ės varijuoja nuo 25 iki 58 km.
Susiklos čiusi Lazdij ų miesto urbanistin ė forma užtikrina traukos objekt ų, teritorij ų pasiekiamum ą gana artimais atstumais - vidutiniškai 2-4 km, kuriuos galima įveikti ir dvira čiais, ar p ėsčiomis.
Nors viešojo transporto paslaugos orientuojamos kasdieni ų kelioni ų atlikimui, ta čiau visumoje per eil ę met ų vyko kelioni ų viešuoju transportu skai čiaus, tenkan čio vienam gyventojui, maž ėjimo tendencijos, b ūdingos daugeliui savivaldybi ų. Vidutiniškai vienam gyventojui 2010-2018 metais Lazdij ų rajone teko 27-28 kelion ės autobusais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis kelioni ų, tenkan čių vienam gyventojui, skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje analizuojamu 2005-2018 met ų laikotarpiu, nuo 2007 met ų iki 2010 gana drastiškai sumaž ėjo (beveik perpus). Nuo 2011 iki 2018 met ų maž ėjimas mažiau ženklus. Priešingai situacija šalyje, kur nuo 2009 met ų vyko teigiamos tendencijos – 35 proc. daugiau kelioni ų, tekusi ų vienam šalies gyventojui.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 142
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.17. pav. Vidutinis kelioni ų autobusais skai čius, tenkantis vienam gyventojui Lazdij ų rajono savivaldyb ėje Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R004#/
Analizuojant situacij ą kaimynin ėse savivaldyb ėse, 2018 m. kiek geresn ė situacija buvo tik Druskinink ų savivaldyb ėje (2 kelion ėmis 1 gyventojui skirtumas), tod ėl kaimynini ų savivaldybi ų kontekste Lazdij ų rajone situacija vertintina teigiamai.
11.2.Geležinkelio transportas
Geležinkeli ų transporto infrastrukt ūros teritorin ė lokalizacija Lazdij ų rajone n ėra palanki naudojimuisi geležinkeliu vidinei rajono logistikai: Europinio standarto geležinkelio v ėžės kerta tik maž ą rajono dal į Šeštok ų mieste bei jo aplinkoje.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivi ų intensyvumo žem ėlapio 2018 m. pabaigos duomenimis, vidin ė keleivi ų logistika geležinkeliu Lazdij ų rajone nebuvo vykdoma tiek atkarpoje Šeštokai - Lenkijos siena, tiek atkarpoje Šeštokai – Alytus (pastaroji d ėl savo trasuot ės buvo labiau orientuojama krovini ų logistikai, nes apjungia Lazdij ų rajono teritorijos dal į su Alytaus miesto pramon ės teritorijomis).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 143
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
11.3.Dvira čių transporto infrastrukt ūra
Dvira čių infrastrukt ūros tinklas Lazdij ų rajone n ėra stipriai išpl ėtotas. Esami dvira čių takai Lazdijuose ir Veisiejuose įrengti labiau rekreacin ėms reikm ėms, o rajono teritorijoje j ų išvis n ėra.
12.11. pav. Bevariklio transporto susisiekimo tinklas Lazdijų rajone Šaltinis: www.maps.lt
Kalbant apie dvira čių transporto naudojimo, ėjimo p ėsčiomis kasdienes reikmes itin svarbi ir pagrindin ė spr ęstina problematika – eismo saugos klausimai valstybini ų keli ų (krašto keli ų) aplinkoje bei pagrindin ėse miesto, miesteli ų gatv ėse – valstybini ų keli ų t ęsiniuose. Itin aktualus gyvenamosioms teritorijoms, nutolusioms 5-7 km spinduliu, jung čių užtikrinimas su Lazdij ų miestu, kitomis darbo vietas, traukos objektus koncentruojan čiomis rajono gyvenamosiomis vietov ėmis ir teritorijomis.
11.4.Išvados
. Galiojan čio rajono bendrojo plano sprendiniuose pagrindinis d ėmesys buvo skiriamas susisiekimo infrastrukt ūros kokybini ų s ąlyg ų gerinimui, o ne naujos pasi ūlos k ūrimui. Ta čiau šiai dienai nustatyta vis dar nemaža dalis žvyro dangos valstybini ų keli ų, kurie sudaro penktadal į viso valstybini ų keli ų tinklo savivaldyb ės teritorijoje. Analizuojant vietin ės reikšm ės kelius, žvyro dangos keliai siekia 91 proc. dal į; . Lazdij ų rajono keli ų tinklo tankis yra artimas kaimynini ų rajono savivaldybi ų situacijai ir atitinka vidurk į; . Lengv ųjų automobili ų skai čius, vertinant 2013 ir 2018 met ų V Į „Regitra“ duomenis – apie 35 proc. mažesnis, ta čiau tai l ėmė 2014 metais besikeitusi automobili ų registravimo tvarka. Lazdij ų rajone
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 144
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
registruot ų automobili ų skaičius, tenkantis 1000 gyventoj ų, tendencingai auga. Prognozuojama, kad, išliekant dabartin ėms automobili ų skai čiaus augimo tendencijoms (+4,4 proc. kasmet), vidutinis skai čiaus/1000 gyv. prieaugis nuo 2014 met ų kasmet +6,1 proc. Galima prognozuoti, kad net ir esant rajono gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo tendencijoms, jau 2020-2021 m. bus pasiektos 2013 metais buvusios automobili ų skai čiaus/1000 gyv. reikšm ės; . Pagrindin ės rajono susisiekimo arterijos: krašto kelias 132 (Alytus – Seirijai - Lazdijai), jungiantis rajono centr ą – Lazdijus, su Alytaus miestu bei atlaikantis vidutiniškai 18 proc. vis ų rajono krašto keli ų VMPEI; krašto keliai 134 ir 135 jungiantys kaimynini ų savivaldybi ų centrus - Alytaus, Druskinink ų miestus su Lazdijais, užtikrinantys ryš į su kaimynine šalimi (Lenkija); . Nuo 2012 met ų beveik visuose krašto keliuose bendras VMPEI did ėjo: vidutiniškai kasmet 1,2 – 7 proc. per metus), išskyrus 182 krašto keli ą Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna. Jame analizuojamais metais kasmet VMPEI maž ėjo vidutiniškai 0,1 proc. 2012-2018 metais didžiausias VMPEI pokytis (+7 proc.) stebimas 135 krašto kelyje, liudijantis apie did ėjan čią trauk ą į kaimynin ę šal į; . Skirtingai nei bendro VMPEI atžvilgiu, krovininio transporto VMPEI 2012 – 2018 metais praktiškai visuose krašto keliuose maž ėjo. Stebimas augantis automobilizacijos lygis ir tai, kad 2012-2018 metais vidutinis analizuojam ų met ų krovininio transporto VMPEI krašto keliuose did ėjo neženkliai arba net ženkliai maž ėjo, o bendras VMPEI did ėjo, daroma išvada, kad vyko per eil ę met ų vyko tendencingas individuali ų transporto priemoni ų naudojimo masto did ėjimas kasdieniam susisiekimui. Pavyzdžiui 132 kelyje bendras VMPEI 2012-2018 met ų laikotarpiu atkarpoje Lazdijai- Seirijai pokytis kasmet +4,9 proc. bei atkarpoje Seirijai-Alytus +4,3 proc., tuo tarpu krovininio transporto VMPEI analizuojamais metais kasmet maž ėjo atitinkamai -2,2 ir -6,9 proc.; . Avaringumo situacija Lazdij ų rajone, kaip ir tendencingai visoje šalyje, spar čiai ger ėjo: bendras avaringumas nuo analizuojam ų 2005 met ų rajone sumaž ėjo daugiau nei perpus– 66 proc. Lazdij ų rajone įvykusi ų įskaitini ų eismo įvyki ų skai čiaus pokytis ženkliai stipresnis nei šalyje (šalyje -45 proc.). Sužeist ųjų statistikos analiz ės rezultatais, Lazdij ų rajono savivaldyb ės situacija yra vidutin ė: pagal sužeist ųjų eismo įvykiuose skai čių, savivaldyb ė yra tre čioje vietoje iš penki ų analizuot ų savivaldybi ų Alytaus regione. Įskaitiniuose eismo įvykiuose vidutiniškai buvo sužeista apie 53 proc. dalyvi ų; . 2018 metais nebuvo užfiksuotas nei vienas eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, ta čiau ankstesni ų met ų statistikos duomenys patvirtina eismo saugos ir infrastrukt ūrini ų priemoni ų tr ūkum ą ir b ūtinyb ę dviratininkams ir p ėstiesiems, ypa č gyvenam ųjų vietovi ų artimiausioje aplinkoje, orientuotoje į keliavimo b ūdą ir racional ų atstum ą. 2017 met ų duomenimis auto įvykiuose ž ūstan čių p ėsčiųjų ir dviratinink ų problematika buvo itin ryški: krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai po susid ūrimo su dvira čiu bei užvažiavimo ant p ėsčiojo buvo žuv ę 2 asmenys, rajoniniuose keliuose Rudamina– Šeštokai, Lazdijai–Ku čiūnai–Veisiejai žuv ę 2 p ėstieji; . Lazdij ų rajono keli ų transporto analizuojam ą aptarnavimo infrastrukt ūrą sudaro degalin ės, elektromobili ų įkrovos įrenginys. Visos rajono degalin ės, užtikrinan čios šalyje vyraujan čių pagrindini ų kuro r ūši ų (benzino, dyzelino, suskystint ų naftos duj ų) poreik į, lokalizuotos šalia krašto keli ų gyvenam ųjų vietovi ų aplinkoje. Rajono teritorijoje veikia 1 elektromobili ų įkrovos punktas;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 145
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Viešojo transporto maršrut ų skai čiaus maž ėjimo tendencijos Lazdij ų rajone identiškos daugelio savivaldybi ų viešojo transporto maršrut ų maž ėjimo procesams, kaip ir vidutini ų kelioni ų, tenkan čių vienam rajono gyventojui, skai čiaus maž ėjimo tendencijos. Ir nors viešojo transporto paslaugos organizuojamos siekiant tenkinti kasdieni ų kelioni ų reikmes (keleivi ų vežimas viešuoju transportu vykdomas rytiniu bei vakariniu laiku iš/ į rajono centr ą, vežama piet ų metu), vidutinis kelioni ų, tenkan čių vienam gyventojui, skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2005-2018 met ų laikotarpyje nuo 2007 met ų iki 2010 sumaž ėjo drastiškai (beveik perpus), ir nuo 2011 iki 2018 met ų maž ėjimo tendencijos išliko, nors ir mažiau ženklios; . Dvira čių transporto infrastrukt ūra dvira čių, elektrini ų paspirtuk ų naudojimui rajone n ėra stipriai išpl ėtota. Esami dvira čių takai Lazdijuose ir Veisiejuose įrengti labiau rekreacin ėms reikm ėms, rajono teritorijoje infrastrukt ūra nebuvo identifikuota.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 146
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
12. INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA
12.1. Vandens tiekimas
Vandens tiekim ą ir nuotek ų tvarkym ą Lazdij ų rajone vykdo UAB „Lazdij ų vanduo“. UAB „Lazdij ų vanduo“ vandens tiekimo sistem ą sudaro 14 vandenvie čių, 21 vandens gr ęžinys, vandens kokyb ės gerinimo įrenginiai (Lazdij ų m., Veisiej ų m., Seirij ų mstl., Šeštok ų mstl., Teiz ų mstl., Krosnos mstl., Meteli ų mstl.) ir 84 km vandentiekio tinkl ų. Bendrov ė apr ūpina geriamuoju vandeniu 15 gyvenam ųjų vietovi ų: Lazdij ų m., Lazdij ų k., Bajoriški ų k., Veisiej ų m., Miškini ų k., Ku čiūnų k., Bar čių k., Viktarino k., Varn ėnų k., Teiz ų k., Meteli ų k., Kap čiamies čio k., Seirij ų mstl., Šeštok ų mstl., Krosnos mstl.
2018 m. bendrov ės buvo realizuota 78,4 proc. viso vandenviet ėse išgauto vandens (žr. 12.1. pav.).
300 272 247 242 250 236 229 231 187 184.4 189.7 200 170.7 170.7 178 150
100
50
0 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Išgauto vandens kiekis (t ūkst. m3) Realizuoto vandens kiekis (t ūkst. m3)
12.1. pav. 2013 – 2018 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ išgauto ir realizuoto vandens kiekiai (t ūkst. m 3).
2018 m. geriamojo vandens realizuota 189,7 t ūkst. m3. Per 2013 – 2018 m. laikotarp į parduoto geriamojo vandens kiekis did ėjo, išskyrus 2017 m. Lyginant 2017 m. ir 2018 m. duomenis – geriamojo vandens parduota 6 proc. daugiau (11,7 t ūkst. m3). Tai įtakojo bendrov ės įgyvendinti investiciniai projektai, kurie sudar ė galimybes prie centralizuot ų vandentiekio tinkl ų prijungti didesn į vartotoj ų skai čių.
Geriamojo vandens kokyb ę nuolat kontroliuoja geriamojo vandens laboratorija. Cheminiai (indikatoriniai ir toksiniai), fizikiniai bei mikrobiologiniai vandens kokyb ės rodikliai geriamajame vandenyje tiriami pagal Lietuvos higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai“.
2018 m. neapskaityta 52,4 tūkst. m3 vandens, kas sudaro 22 proc. viso vandens kiekio. 2018 m. bendrov ė technologin ėms reikm ėms sunaudojo 39 tūkst. m3 vandens, kuris įskaitomas į bendrus nuostolius. Vandens netektys susidaro d ėl pasenusi ų ir susid ėvėjusi ų vidaus bei išor ės vandentiekio tinklų arba vartotoj ų nelaiku deklaruojamo vandens suvartojimo. Taip pat vandentiekio tinkl ų avaringumas turi didel ę neigiam ą įtak ą sklandžiam paslaug ų tiekimui. Per 2018 m. buvo likviduota 40 vandentiekio avarij ų. Siekiant mažinti avarij ų skai čių, bendrov ės avarin ė tarnyba atlieka kontrolin ę vandentiekio tinkl ų apži ūrą, ieško nematom ų vandens nutek ėjim ų bei atlieka gedim ų remontus.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 147
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Išsamesn ė informacija apie Lazdij ų rajono vandentiekio infrastrukt ūrą pateikiama 12.1. ir 12.2. lentel ėse.
12.1.lentel ė. Lazdij ų rajono vandentiekio infrastrukt ūra 2018 m. Regionas Vietov ės Gyventoj ų kiekis Pasijungimas prie Tinkl ų savininkai pavadinimas vietov ėje/ vandentiekio tinkl ų nam ų aglomeracijoje ūki ų skai čius, vnt. Lazdij ų miesto sen. Lazdij ų m. 4227 1616 UAB „Lazdij ų vanduo“ Veisiej ų sen. Veisiej ų m. 1400 526 UAB „Lazdij ų vanduo“ Veisiej ų sen. Bar čių k. 100 35 UAB „Lazdij ų vanduo“ Veisiej ų sen. Varn ėnų k. 138 51 UAB „Lazdij ų vanduo“ Ku čiūnų sen. Miškini ų k. 271 17 UAB „Lazdij ų vanduo“ Ku čiūnų sen. Ku čiūnų gyv. 239 54 UAB „Lazdij ų vanduo“ Seirij ų sen. Seirijai 733 144 UAB „Lazdij ų vanduo“ Seirij ų sen. Meteliai 177 62 UAB „Lazdij ų vanduo“ Krosnos sen. Krosna 318 87 UAB „Lazdij ų vanduo“ Šventežerio sen. Teizai 322 73 UAB „Lazdij ų vanduo“ Šeštok ų sen. Šeštokai 18 143 UAB „Lazdij ų vanduo“ Veisiej ų sen. Viktarinas 98 41 UAB „Lazdij ų vanduo“ Kap čiamies čio sen. Kap čiamiestis 543 0 UAB „Lazdij ų vanduo“, kita dalis priklauso bendruomenei Šaltinis: 2019-07-15 UAB „Lazdij ų vanduo“ raštu Nr. LV8-156 pateikti 2018 m. duomenys.
Vadovaujantis pateiktais duomenimis, Lazdij ų raj. gyvenvie čių ir kaim ų gyventoj ų pasijungim ą prie vandentiekio tinkl ų galima vertinti kaip maž ą. Centralizuotas vandens tiekimas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje užtikrintas tik 37,5 proc. gyventoj ų.
12.2. lentel ė. Lazdij ų rajono vandentiekio infrastrukt ūros kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai 2018 m Regionas Vietov ės Pakeltas/ Nuostoliai Vamzdynų Vamzdyn ų Tiekiama vandens pavadinimas realizuotas tinkluose ilgiai stovis kokyb ė vandens kiekis (%) (km) (t ūkst. m 3/met.) Lazdij ų Lazdij ų m. 126,7/ 107,9 14,8 33,41 dalis sen ų reikalingas antras miesto sen. tinkl ų filtras Veisiej ų Veisiej ų m. 47/ 39,3 16,4 11,59 dalis sen ų gera sen . tinkl ų Veisiej ų Bar čių k. 1,8/ 1,7 5,6 0,63 bloga nėra vandens sen. gerinimo įrengini ų, l. bloga Veisiej ų Varn ėnų k. 4,9/ 2,9 40,1 1,58 bloga nėra vandens sen. gerinimo įrengini ų Ku čiūnų Miškini ų k. 3,5/ 1,4 60 2,48 bloga nėra vandens sen. gerinimo įrengini ų Ku čiūnų Ku čiūnų gyv. 6/ 2,8 53,3 1,74 bloga nėra vandens sen. gerinimo įrengini ų Seirij ų sen. Seirijai 13,9/ 9,8 29,5 3,15 dalis dabar gera atnaujinama Seirij ų sen. Meteliai 4,0/ 4,0 - 2,27 dalis sen ų gera tinkl ų Krosnos Krosna 6,6/ 5,4 18,2 6,64 gera patenkinama. sen. Reikalinga rekonstrukcija Šventežerio Teizai 10/ 5,8 42 3,48 bloga Gera. 2018m. sen. pastatyti valymo įrenginiai Šeštok ų Šeštokai 14/ 5,8 58,6 4,7 dalis sen ų Gera. 2018m. sen. tinkl ų pastatyti valymo įrenginiai
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 148
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Veisiej ų Viktarinas 3,0/ 2,0 33,3 1,1 bloga nėra vandens sen. gerinimo įrengini ų Kap čiamies- Kap čiamiestis 0,9/0,9 - 0,41 bloga nėra vandens čio sen. gerinimo įrengini ų Šaltinis: 2019-07-15 UAB „Lazdij ų vanduo“ raštu Nr. LV8-156 pateikti 2018 m. duomenys.
Vadovaujantis pateiktais duomenimis, daugiausia rajone yra blogos b ūkl ės vamzdyn ų. Geru vamzdyn ų stoviu išsiskiria tik Krosna (Krosnos sen.). Patenkinamas vamzdyn ų stovis yra Lazdij ų m. (Lazdij ų miesto sen.), Veisiej ų m. (Veisiej ų sen.), Seirijuose ir Meteliuose (Seirij ų sen.) bei Šeštokuose (Šeštok ų sen.). Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo reikalavim ą, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb ės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj ų gaut ų saugos ir kokyb ės reikalavimus atitinkant į geriam ąjį vanden į, turi b ūti ple čiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos. 2018 m. Lazdij ų m. Dariaus ir Gir ėno g. buvo atlikti nuotek ų ir vandentiekio tinkl ų pl ėtros darbai (nutiesta apie 150 m. vandentiekio, 275 m. nuotek ų tinkl ų), Šeštok ų mstl. ir Teiz ų k. pastatytos ir įrengtos naujos vandens gerinimo stotys, atliktas apskaitos prietais ų keitimas. 2018 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ teikiamomis geriamojo vandens paslaugomis naudojosi 2849 vartotojai. 2019 m. bendrov ė planuoja prie vandentiekio tinkl ų prijungti ne mažiau kaip 30 vartotoj ų. Įgyvendinus š į tiksl ą, vandentiekio pl ėtra sudarys 1,04 proc. vandentiekio pasiekiamumo did ėjim ą Lazdij ų rajone per metus.
12.2.Nuotek ų tvarkymas
Nuotek ų tvarkym ą Lazdij ų rajone vykdo UAB „Lazdij ų vanduo“. Nuotekos Lazdij ų rajone tvarkomos eksploatuojant 42 nuotek ų siurblines ir 5 nuotek ų valyklas. Nuotek ų tinkl ų ilgis – 34 km. 2018 m. bendrov ė pri ėmė ir išval ė nuotekas Lazdij ų ir Veisiej ų miestuose, Šeštok ų, Krosnos ir Meteli ų miesteliuose.
Nuotek ų išvalymo kokyb ė tenkina galiojan čius reikalavimus. 2018 m. bendras išvalyt ų nuotek ų kiekis siek ė 259,5 t ūkst. m3 . detalizuojant nuotek ų išvalym ą 243,6 t ūkst. m3 nuotek ų buvo išvalyta pasitelkiant denitrifikacinius valymo įrenginius , o lik ęs kiekis t.y. 15,9 t ūkst. m3 – biologiniais valymo įrenginiais. Nuotek ų surinkimo, išvalymo ir realizacijos dinamika 2016 – 2018 m. pateikiama 12.2. pav.
350 310.1 310.1 300 259.5 259.5 233.9 233.9 250 200 141.9 150.4 150 123 100 50 0 2016 2017 2018
Surinkta nuotek ų (t ūkst. m3) Išvalyta nuotek ų (t ūkst. m3) Realizuota nuotek ų (t ūkst. m3)
12.2. pav. 2016 – 2018 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ surinkt ų, išvalyt ų ir realizuot ų nuotek ų kiekiai (t ūkst. m 3).
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 149
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Nors 2016 – 2018 m. laikotarpyje realizuot ų nuotek ų kiekis augo, iš pateikt ų duomen ų matyti, kad didel ė dalis nuotek ų lieka neapskaitytos (net 42 proc.). Pagrindin ė to priežastis – nuotek ų infiltracija d ėl prastos būkl ės tinkl ų.
Išsamesn ė informacija apie Lazdij ų rajono nuotek ų infrastrukt ūrą pateikiama 12.3. ir 12.4. lentel ėse.
12.3. lentel ė. Lazdij ų rajono nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra 2018 m Gyventoj ų kiekis Pasijungimas prie Vietov ės Tinkl ų savininkai Regionas vietov ėje/ nuotek ų tinkl ų nam ų pavadinimas aglomeracijoje ūki ų skai čius, vnt. Lazdij ų miesto sen. Lazdij ų m. 4227 1541 UAB „Lazdij ų vanduo“ Veisiej ų sen. Veisiej ų m. 1400 533 UAB „Lazdij ų vanduo“ Seirij ų sen. Meteli ų gyv. 177 38 UAB „Lazdij ų vanduo“ Krosnos sen. Krosnos gyv. 318 92 UAB „Lazdij ų vanduo“ Šeštok ų sen. Šeštok ų mstl. 574 139 UAB „Lazdij ų vanduo“ Šeštok ų sen. N. Kirsnos gyv. 156 17 N.D. Šaltinis: 2019-07-15 UAB „Lazdij ų vanduo“ raštu Nr. LV8-156 pateikti 2018 m. duomenys
Vadovaujantis pateiktais duomenimis, Lazdij ų raj. gyvenvie čių ir kaim ų gyventoj ų pasijungim ą prie nuotek ų tinkl ų galima vertinti kaip maž ą. Šiuo metu bendrov ė aptarnauja 32 proc. Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų, kurie prisijung ę prie nuotek ų tvarkymo tinkl ų.
12.4. lentel ė. Lazdij ų rajono nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros įvertinimas 2018 m Surenkam ų Valymo nuotek ų Vamzdyno Vietov ės Infiltracija įrengini ų Valymo Regionas kiekis ilgis pavadinimas (%) našumas įrengini ų b ūkl ė (t ūkst. (km) (m 3/d) m3/met.) Lazdij ų miesto Lazdij ų m. 203,042 49,7 24,7 1440 gera sen. Veisiej ų sen. Veisiej ų m. 40,566 9,5 12,4 700 gera Ne įrengta Seirij ų sen. Meteli ų gyv. 1,839 1,95 10 bloga apskaita Krosnos sen. Krosnos gyv. 6,222 24,1 7,34 80 patenkinama Šeštok ų sen. Šeštok ų mstl. 7,259 28,8 8,4 90 gera Ne įrengta Tinklai Šeštok ų sen. N. Kirsnos gyv. 0,553 30 patenkinama apskaita neperduoti Šaltinis: 2019-07-15 UAB „Lazdij ų vanduo“ raštu Nr. LV8-156 pateikti 2018 m. duomenys
Vadovaujantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad esam ų tinkl ų stovis – vidutiniškas. Didel ė infiltracija. Valykl ų paj ėgumas daugumoje atvej ų viršija poreik į. Valymo įrengini ų stovis atskirose gyvenviet ėse skirtingas, ta čiau dauguma j ų geros arba patenkinamos b ūkl ės. Bloga valymo įrengini ų b ūkl ė yra Seirij ų sen., Meteli ų gyv.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo reikalavim ą, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb ės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj ų gaut ų nuotek ų tvarkymo paslaugas, turi b ūti ple čiami esami nuotek ų tinklai ir įrengiamos naujos modernios nuotek ų šalinimo sistemos.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 150
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
2018 m. Lazdij ų m. Dariaus ir Gir ėno g. buvo atlikti nuotek ų tinkl ų pl ėtros darbai (nutiesta apie 275 m. nuotek ų tinkl ų). 2018 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ teikiamomis geriamojo vandens paslaugomis naudojosi 2370 vartotojai. 2019 m. bendrov ė planuoja prie vandentiekio tinkl ų prijungti ne mažiau kaip 50 vartotoj ų. Įgyvendinus š į tiksl ą, nuotek ų tinkl ų pl ėtra sudarys 2,06 proc. nuotek ų pasiekiamumo did ėjim ą Lazdij ų rajone per metus.
12.3. Atliek ų šalinimas
Atliek ų tvarkymas apima ne tik atliek ų šalinim ą, bet ir taršos židini ų (s ąvartynai, užterštos teritorijos) likvidavim ą, sutvarkym ą bei rekultivavim ą. Atliek ų šalinimas susideda iš keli ų proces ų: atliek ų surinkimo, pervežimo, pirminio apdirbimo ir šalinimo (deginimas, laidojimas). Visi eksploatuojami s ąvartynai turi atitikti ES tarybos direktyv ą 1999/31/ES ir daryti minimal ų neigiam ą poveik į aplinkai. Komunalini ų atliek ų tvarkytojas Lazdij ų rajono teritorijoje yra UAB „Alytaus regiono atliek ų tvarkymo centras“ (toliau – ARATC), kurios pagrindin ė funkcija įdiegti ir eksploatuoti regionin ę atliek ų tvarkymo sistem ą, apiman čią atliek ų surinkim ą, vežim ą, perdirbim ą ir šalinim ą visoje savivaldybi ų administruojamoje teritorijoje. ARATC jungtin ėmis sutartimis buvo perduotos Alytaus regiono savivaldybi ų atliek ų tvarkymo sistemos organizatoriaus funkcijos, į kurias įeina savivaldybių ir regiono atliek ų tvarkymo plan ų rengimas, atliek ų tvarkym ą reglamentuojan čių teis ės akt ų rengimas, atliek ų surinkimo, atliek ų tvarkymo objekt ų eksploatacijos paslaug ų pirkimo konkurs ų organizavimas, sutar čių pasirašymas ir j ų vykdymo kontrol ė, duomen ų apie atliek ų srautus rinkimas ir registravimas, rinkliav ų už atliek ų tvarkym ą rinkimas. Supaprastinta Alytaus regiono komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemos organizacin ė schema pateikiama 12.3. pav.
12.3. pav. Apibendrinta Alytaus regiono atliek ų tvarkymo organizacin ė schema. Šaltinis: Alytaus regiono atliek ų tvarkymo planas 2014 – 2020 m.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 151
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
Mišrias komunalines atliekas ir antrines žaliavas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje surenka UAB „Komunalini ų įmoni ų kombinatas“. Taip pat ARATC yra pasirašiusi sutartį su UAB „Žalvaris" d ėl pavojing ų atliek ų surinkimo iš gyventoj ų apvažiavimo b ūdu. Antrin ėms žaliavoms, įskaitant pakuo čių atliekas, surinkti Lazdij ų rajone įrengtos 48 antrini ų žaliav ų surinkimo konteineri ų aikštel ės. Lazdij ų rajone antrin ėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, plastmasei/metalui ir stiklui) surinkti naudojami 0,24 m 3 talpos konteineriai. Daugiabu čių ir individuali ų nam ų gyventojai į konteineri ų aikštel ėse pastatytus antrini ų žaliav ų surinkimo konteinerius gali r ūšiuoti popieri ų ir karton ą, plastiko, metalo ir stiklo atliekas. Antrini ų žaliav ų konteineriai dažniausiai ištuštinami 2 kartus per mėnes į. Atliek ų vež ėjai turi ištuštinti konteinerius, gavus pranešim ą, kad užpildyta daugiau kaip konteineri ų 80 proc. tūrio. Savivaldyb ės gyventojai, neturintys galimybi ų kompostuoti žali ųjų atliek ų namuose, gali jas pristatyti į žali ųjų atliek ų kompostavimo aikštel ę (G ėlyno g. 23, Lazdijai). Į žali ųjų atliek ų tvarkymo aikšteles atliek ų tur ėtojai gali pristatyti medži ų šakas, šaknis, lapus, žol ės ir kitas kompostui tinkamas sodo ir daržo atliekas. Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventojai gali naudotis 2 įrengtomis dideli ų gabarit ų atliek ų surinkimo aikštel ėmis (išsamiau žr. 13.5 lentel ę).
12.5 lentel ė. Dideli ų gabarit ų atliek ų surinkimo aikštel ės Lazdij ų rajone Eil. Nr. Dideli ų gabarit ų atliek ų surinkimo aikšteli ų adresai Paj ėgumai, t/m 1. Gėlyno g. 12, Lazdijai 245 2. V. Montvilos g. 31A, Veisiejai, Lazdij ų r. 245 Šaltinis: Alytaus regiono atliek ų tvarkymo planas 2014 – 2020 m.
2011 m. balandžio 21 d. yra pasirašyta sutartis su asociacija „EEPA“ d ėl bendradarbiavimo surenkant elektros ir elektronin ės įrangos (EE Į) atliekas Alytaus regione.
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje mišrioms komunalin ėms atliekoms surinkti naudojami 340 vnt. 0,12 m3 talpos, 8918 vnt. 0,24 m 3 talpos, 212 vnt. 1,1 m 3 talpos, 645 vnt. 1,1 m 3 talpos konteineriai ir 15 vnt. 0,77 m3 talpos konteineriai. Mišri ų komunalini ų atliek ų konteinerius aptarnauja UAB „Komunalini ų įmoni ų kombinatas“. Surinktos mišrios komunalin ės atliekos vežamos į Alytaus regionin į nepavojing ų atliek ų sąvartyn ą, prad ėtą eksploatuoti 2007 m. lapkri čio 30 d., Takniški ų kaime, Alytaus rajone. Jame taip pat yra dideli ų gabarit ų atliek ų surinkimo, žali ųjų atliek ų kompostavimo ir pavojing ų atliek ų aikštel ės. Alytaus regioninis s ąvartynas įkurtas senojo buvusio Alytaus miesto ir Alytaus rajono Takniški ų s ąvartyno sklype. Alytaus regioniniame nepavojing ų atliek ų s ąvartyne šalinamos Alytaus regione susidaran čios nepavojingos komunalin ės atliekos ir nepavojingos gamybin ės atliekos iš įmoni ų, kuri ų perdirbti n ėra technini ų galimybi ų bei paj ėgum ų.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agent ūros prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, 2017 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje daugiausiai atliek ų buvo surinkta konteineriuose t.y. 4242,24 t arba 78,39 proc. nuo vis ų rajone surinkt ų atliek ų.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 152
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
12.6. lentel ė. Lazdij ų rajono komunalini ų atliek ų surinkimo priemon ės ir kiekiai (t). Kiekis, surinktas Kiekis, surinktas Kiekis, Kiekis, surinktas kitomis apvažiuojant atliek ų Metai surinktas dideli ų gabarit ų atliek ų priemon ėmis Iš viso tur ėtojus (maišai, konteineriuose surinkimo aikštel ėse (papildan čios betaris surinkimas) sistemos, kita) 2013 6250,36 346,878 3,823 0,00 6601,06 2014 5747,17 418,32 12,96 0,00 6178,45 2015 4400,82 733,74 2,34 20,64 5157,54 2016 4175,87 831,43 0,00 221,10 5228,71 2017 4242,24 1169,29 0,00 0,00 5411,53 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agent ūra prie AM
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agent ūros prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, įgyvendinant Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano tiksl ą - komunalini ų atliek ų perdirbimas ar kitoks panaudojimas, 2017 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo perdirbta / panaudota ( įskaitant deginim ą) daugiau nei pus ė t.y. 68 proc. vis ų atliek ų. Tai geras rodiklis, kuris per penkis paskutinius metus (2013 – 2017 m.) išaugo 56 proc. 2013 m. savivaldyb ėje buvo perdirbama / panaudojama tik 12 proc. komunalini ų atliek ų, kai tuo tarpu 2017 m. iš vis ų surinkt ų atliek ų mažiau nei pus ė t.y. 32 proc. liko neperdirbta.
12.7. lentel ė. Lazdij ų rajono komunalini ų tvarkymo rodikliai. Iš viso Sąvartyne Perdirbta / panaudota Pašalinta surinkta Perdirbta / panaudota pašalinta Metai (įskaitant deginim ą) komunalini ų komunalini ų komunalini ų atliek ų, % komunalini ų komunalini ų atliek ų, t atliek ų, % atliek ų, t atl iek ų, t 2013 6601,06 817,89 12 5783,20 88 2014 6178,45 2120,79 34 4057,66 66 2015 5157,54 3186,70 62 1970,84 38 2016 5228,71 3483,89 67 1739,04 33 2017 5411,90 3672,86 68 1739,03 32 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agent ūra prie AM
Vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planu 2014 – 2020 m., Lazdij ų rajono savivaldyb ė bei ARATC turi užtikrinti, kad nuo 2020 m. perdirbam ų ir panaudojam ų atliek ų kiekis bus ne mažesnis kaip 50 proc.
12.4.Duj ų tiekimas
Lazdijų rajono teritorij ą kerta AB "Amber Grid" priklausantis magistralinio dujotiekio linija. Magistralinio dujotiekio atšaka Lazdij ų rajone kerta Filicijanavo, Vingr ėnų, Kelmai čių, Gerkiški ų, Kiršoni ų, Inkišt ų, Pali ūnų, Dz ūkų, Kirsnel ės, Šeštok ų, Makau čišk ės, P ėdiški ų, Tūriški ų ir Vytautišk ės kaimus. Duj ų tinkl ų pl ėtra Lazdij ų rajone turi b ūti vykdoma pagal aktual ų nauj ų abonent ų poreik į.
12.5.Centralizuotas šilumos tiekimas
Centralizuotos šilumos tiek ėjas Lazdij ų rajone yra UAB „Lazdij ų šiluma“. Bendrov ė tiekia šilum ą Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų centralizuotos šilumos vartotojams, tiekia vartotojams karšt ą vanden į, vykdo karšto vandens apskaitos prietais ų prieži ūrą, priži ūri šilumos vartotoj ų pastat ų vidaus šildymo ir karšto vandens
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 153
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
sistemas. Lazdij ų rajone UAB „Lazdij ų šiluma“ eksploatuoja 3 katilines, ir kuri ų viena yra Lazdij ų miesto teritorijoje (G ėlyno g. 10, Lazdijai). Katilini ų techniniai parametrai pateikiami 12.8. lentel ėje.
12.8. lentel ė. UAB „Lazdij ų šiluma“ eksploatuojamos katilin ės ir j ų parametrai Pavadinimas Adresas Instaliuota Didžiausia Kuro r ūšis Rezervinis katil ų galia pareikalaujama kuras galia Lazdij ų katilin ė Gėlyno g. 10, Lazdijai 11 MW 5MW Medienos skiedros Skal ūnų alyva Veis ėjų katilin ė Nr. 1 Kailini ų g. 34, Kailini ų k. 4,71 MW 1,4 MW Medienos skiedros Skal ūnų alyva Veis ėjų sen., Lazdij ų r. Malkos Veis ėjų katilin ė Nr. 2 Radvil ų g. 23, Veis ėjai, 0,1 MW 0,06 MW Medienos granulės Nėra Lazdij ų r. Duomen ų šaltinis: 2019-07-09 UAB „Lazdij ų šiluma“ raštu Nr. 7-205 pateikti duomenys
Prie Lazdij ų katilin ės prijungti vartotojai: 35 gyvenamieji namai ir 31 administracinis pastatas. Šilumos tinkl ų ilgis – 5,9 km, automatizuot ų šilumos punkt ų skai čius – 66.
Prie Veis ėjų katilin ės Nr. 1 (Kailini ų g. 34, Lazdij ų r.) prijungti vartotojai: 20 gyvenamieji namai ir 4 administraciniai pastatai. Šilumos tinkl ų ilgis – 1,9 km, automatizuot ų šilumos punkt ų skai čius – 24.
Prie Veis ėjų katilin ės Nr. 2 (Radvil ų g. 23, Veis ėjai, Lazdij ų r.) prijungti vartotojai: 3 gyvenamieji namai. Šilumos tinkl ų ilgis – 0,1 km.
12.9. lentel ė. Pagamintos ir paduotos šilumos energijos kiekiai (MWh) Lazdij ų r. katilin ėse 2014 – 2018 m. Metai Lazdij ų katilin ė Veis ėjų katilin ė Nr. 1 Veis ėjų katilin ė Nr. 2 Pagaminta Patiekta Pagaminta Patiekta Pagaminta Patiekta šilumos, MWh šilumos, MWh šilumos, MWh šilumos, MWh šilumos, MWh šilumos, MWh 2014 12196,8 10133,19 4565,8 3651,9 189,7 171,1 2015 11898,6 9763,61 4057,77 3394,73 174,89 160,99 2016 12837,8 10380,7 4088,33 3271,01 163,9 144,32 2017 12386,4 10199,52 3797,5 3023,53 123,6 104,96 2018 12447,8 10288,4 3842,4 2908,72 114 102,41 Šaltinis: 2019-07-09 UAB „Lazdij ų šiluma“ raštu Nr. 7-205 pateikti duomenys
Lyginant paskutini ų penki ų met ų (2014 – 2018 m.) duomenis, matyti kad per š į laikotarp į tik Lazdij ų katilin ėje pagamintos ir paduotos šilumos kiekis did ėjo. Kitose katilin ėse (rajono teritorijoje) pagamintos ir paduotos šilumos kiekis maž ėjo. Šis reiškinys yra siejamas su maž ėjan čiu poreikiu, atsiradusiu d ėl neigiam ų migracijos tendencij ų.
UAB „Lazdij ų šiluma“ pagal poreik į vykdo šilumos tinkl ų ir katilini ų atnaujinimo darbus: 2017 metais, pasinaudojus Europos s ąjungos fond ų parama, buvo pakeista 412 m dar likusi ų sen ų šilumos tinkl ų. Lazdijuose buvo modernizuota 74 m šilumos tinklų, Veisiejuose – 338 m tinkl ų ir likviduotos 8 senos šilumos kameros. Visa projekto vert ė 125 t ūkst Eur. Įvykdžius š į projekt ą, buvo baigti modernizuoti visi bendrovei priklausantys ir ekspoatuojami šilumos tinklai. 2017 m. buvo modernizuota Veisiej ų katilin ė Nr. 2, esanti Radvil ų gatv ėje. Vietoje malkomis kūrenam ų katil ų buvo sumontuoti nauji medienos granules deginantys katilai Everclean PK 050
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 154
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
bei kiti katilin ės įrenginiai. Katilin ė buvo pilnai automatizuota ir veikia be operatyvinio aptarnaujan čio personalo. 2018 m. buvo įvykdytas katilo DE-16-14GM pakeitimo projektas. Vietoje garo katilo buvo sumontuotas vandens šildymo katilas VK-22, kurio nominali galia – 1,3 MW, kartu su d ūmų ventiliatoriumi, d ūmtakiais, recirkuliaciniu siurbliu, automatiniais temperat ūros reguliavimo įrenginiais ir pagamintos šilumos apskaitos prietaisu. Katilo automatiniam valdymui, avarinei, persp ėjamajai signalizacijai ir duomen ų kaupimui įrengtas – proces ų valdymo ir automatizacijos prietaisas. Prie katilo buvo sumontuotas automatizuotas RIELLO skysto kuro degiklis PRESS P140 T/N TC. Įvykdžius katilin ės rekonstrukcij ą, rezervinio katilo galia sumaž ėjo 10 kart ų – nuo 12 MW iki 1,3 MW, o bendras Veisiej ų katilin ės Nr.1 galingumas sumaž ėjo nuo 15,4 MW iki 4,7 MW. Labai padid ėjo katilinės saugumas ir patikimumas. Katilo degiklis nereikalauja nuolatin ės aptarnaujan čio personalo prieži ūros, visi katilo darbo parametrai palaikomi automatiniame r ėžime.
Užbaigus šiuos projektus, įmonė planuoja ir toliau rekonstruoti atskiras šilumos ūkio sistemas: modernizuoti katilines, kompiuterizuoti katilini ų įrengini ų darbo parametr ų surinkim ą ir analiz ę, montuoti kondensacinius ekonomaizerius, diegti nuotolinio apskaitos duomen ų surinkimo sistemas iš vartotoj ų šildymo ir karšto vandens apskaitos prietais ų. Visos šios priemon ės leis ateityje dar ekonomiškiau ir efektyviau gaminti ir patiekti vartotojams šilumin ę energij ą, gerinti šilumin ės energijos apskaitos ir šilumos vartojimo įrengini ų priežiūros kokyb ę, efektyviai ir patikimai tiekti šilum ą Lazdijų rajono centralizuotos šilumos vartotojams.
12.6.Elektros tiekimas
Lazdij ų rajono savivaldyb ėje elektros energijos tiekimas užtikrinamas AB „LITGRID“ valdomais elektros perdavimo tinklais ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomais skirstomaisiais tinklais. Esamos 330 kV oro linijos Lazdij ų rajone kerta Filicijanavo, Burbiški ų, Žemaitkiemio, Karklinišk ės, Karuži ų, Skaistu čių, B ūdos, Didžiosios Kirsnos, Smalinink ų, o taip pat Kudr ėnų, Cibuli ų, Raganišk ės, Gerv ėnų, Seili ūnų kaim ų teritorijas. Esamos 110 kV oro linijos eina pro Olendr ų, Denicki ų, Birutos, Didžiosios Kirsnos, Gudelišk ės, Roli ų, Gur čišk ės, Kurdimakš čių, Kamenkos, Pape čių, Pagiri ų, Girait ėli ų, Nemaj ūnų kaimus, o taip pat pro Olendr ų, Pėdiški ų, T ūriški ų, Saltinink ų, Vytautišk ės kaimus Lazdijų rajono šiaurin ėje dalyje. Rytin ėje rajono dalyje esamos 110 kV oro linijos eina pro Kudr ėnėli ų, Cibuli ų, Raganišk ės, Šilai čių, Gerv ėnų, Mank ūnėli ų, Seili ūnų kaim ų teritorijas. 110 kV transformatorin ės pastot ės išsid ėst ę Olendr ų k. (Krosnos sen.) ir Nemajūnų k. (Lazdij ų sen.) bei Seirij ų miestelyje. Esamos 35 kV oro linijos eina pro Olendr ų, P ėdiški ų, Krasenkos, Birs čių ir Grabaukos kaimus, o taip pat pro Išlandži ų, Makau čišk ės, Denicki ų, Delnicos, Naujosios Kirsnos, Pakirsni ų, Nerav ų, Kelmyn ų kaimus iki Lazdij ų miesto transformatorin ės pastot ės. Nuo šios pastot ės esama 35 kV oro linija eina pro Lazdij ų, Papalazdij ų II, Klapotk ės, Leonardavo, Gilbie čio, Nerav ų, Laibagali ų, Gudeli ų, Čivoni ų, Kalveli ų kaim ų teritorijas iki Veisiej ų mieste esan čios transformatorin ės pastot ės. Nuo šios pastot ės esama 35 kV oro linija eina pro R ūdos, Radviloni ų, Šadži ūnų ir Saltonišk ės kaimus.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 155
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
12.7.Ryšio tinklai
Ryšio paslaugas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje teikia AB „Telia Lietuva“.
Ryšio linijos Lazdij ų rajone pravestos: . Šalia krašto kelio 180 Druskininkai – Seirijai per Barau čišk ės, Šilai čių, Cibuli ų, Vaini ūnų kaimus. . Šalia rajono kelio 2516 Veisiejai – Avižieniai ir per Babr ų, Avižien ų, Demeniški ų kaimus. . Šalia rajono kelio 2507 Seirijai – Gudeliai ir per Šlavant ų, Spart ų, Naujasodžio, Buteli ūnų, Vabali ūnų, Mikabli ų, Ro čki ų kaimus. . Šalia rajono kelio 2533 Avižieniai – Straigiai ir per Pali ūnų, Bagdonini ų kaimus. . Šalia krašto kelio 132 Alytus – Lazdijai ir per Jan ėnų, Burakavo kaimus, Šventežerio miestel į, Agarini ų, Nemaj ūnų kaimus. Taip pat Nuo Seirij ų miestelio pro Pošnios, Linksmosios, Gerv ėnų kaimus. . Šalia rajono kelio 2511 Lazdijai – Galiniai per Lazdij ų kaim ą iki Dumblio kaimo. . Šalia rajono kelio 2522 Lazdijai – Vingr ėnai per Žemaitkimio kaim ą. . Šalia krašto kelio 134 Leipalingis – Kalvarija per Šadži ūnų, Pater ų, Radviloni ų kaimus, Veisiej ų miestel į, kalveli ų, Čivoni ų, Gudeli ų, Laibagali ų, Nerav ų, Gilbie čio, Kukli ų kaimus iki pat Lazdij ų miesto. Taip pat pro Rudaminos miestel į, Rudaminos kaim ą, ir Kruži ų kaim ą. . Šalia rajono kelio 2506 Rudamina – Šeštokai per Kirsnel ės, Mikniški ų, Bludiški ų, Gumbeli ų, Maišym ų, Čė snišk ės kaimus. . Šalia geležinkelio atkarpos pro Zelionkos, Vidzgaili ų, Kirsnel ės, Šeštok ų, Juknelišk ės kaimus bei Šestok ų miestel į. . Šalia rajono kelio 2525 Krosn ėnai – Biruta pro Smalinink ų, Birutos, Delnicos kaimus. . Šalia rajono kelio 2502 Krosna – Lazdijai pro Smalinink ų, Krasenkos kaim ą ir Krasenkos miestel į. . Šalia krašto kelio 131 Alytus – Kalvarija pro Birs čių, Garabaukos kaimus su atšaka į Saltinink ų kaim ą. . Šalia rajono kelio 2512 Seirijai – Balkasodis – Tolk ūnai pro Gin čioni ų, Norag ėli ų, Onciški ų, Juozapavi čių kaimus. . Šalia rajono kelio 2509 Rūda – Šventežeris – Teizai – Kaval čiukai pro Teiz ų, Teizinink ų kaimus su atšakomis į Bar čiųnų, Petravi čių kaimus.
Esamos automatin ės telefono stotys yra Lazdij ų mieste, Seirij ų, Šventežerio, Šeštok ų, Krosnos miesteliuose Norag ėli ų, Ku čiūnų, Miškini ų, Dumblio, Dz ūkų, Teiz ų Avižieni ų ir kt. kaimuose.
Esama RAIN tinklo linija pravesta šalia krašto kelių 132 Alytus – Lazdijai, 134 Leipalingis – Kalvarija, bei rajono keli ų 2608 Jusevi čiai – Būdvietis – Derviniai, 2533 Avižieniai – Straigiai, 2515 Seirijai – Krikštonys.
Mobilaus ryšio paslaugas Lazdij ų rajone teikia trys operatoriai: UAB „Bit ė GSM“, AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele – 2“. Mobilaus ryšio stiebai išsid ėst ę miesto teritorijoje, pagrindiniuose rajono miesteliuose ir kaimuose.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 156
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
12.8.Išvados
. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo reikalavim ą, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb ės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj ų gaut ų saugos ir kokyb ės reikalavimus atitinkant į geriam ąjį vanden į, turi b ūti ple čiami esami vandentiekio ir nuotek ų tinklai, įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos. 2019 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ planuoja prie vandentiekio tinkl ų prijungti ne mažiau kaip 30 vartotoj ų, o prie nuotek ų tinkl ų ne mažiau kaip 50 vartotoj ų. Įgyvendinus š į tiksl ą, vandentiekio pl ėtra sudarys 1,04 proc., o nuotek ų tinkl ų pl ėtra sudarys 2,06 proc. vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo paslaug ų pasiekiamumo did ėjim ą Lazdij ų rajone per metus. Įvertinus tai, kad vandentiekio ir nuotek ų infrastrukt ūros b ūkl ė rajone yra žemesn ė nei vidutin ė – būtini aktyvesni vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo sistem ų pl ėtros darbai, pasitelkiant Europin ę param ą ir /ar kitokius fondus; . Ger ų rezultat ų Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pasiekta atliek ų tvarkymo srityje. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agent ūros prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, įgyvendinant Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano tiksl ą - komunalini ų atliek ų perdirbimas ar kitoks panaudojimas, 2017 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo perdirbta / panaudota ( įskaitant deginim ą) daugiau nei pus ė t.y. 68 proc. vis ų atliek ų. Tai geras rodiklis, kuris per penkis paskutinius metus (2013 – 2017 m.) išaugo 56 proc. 2013 m. savivaldyb ėje buvo perdirbama / panaudojama tik 12 proc. komunalini ų atliek ų, kai tuo tarpu 2017 m. iš vis ų surinkt ų atliek ų mažiau nei pus ė t.y. 32 proc. liko neperdirbta; . Lazdij ų rajono teritorij ą kerta AB "Amber Grid" priklausantis magistralinio dujotiekio linija. Magistralinio dujotiekio atšaka Lazdij ų rajone kerta Filicijanavo, Vingr ėnų, Kelmai čių, Gerkiški ų, Kiršoni ų, Inkišt ų, Pali ūnų, Dz ūkų, Kirsnel ės, Šeštok ų, Makau čišk ės, P ėdiški ų, T ūriški ų ir Vytautišk ės kaimus. Dujotiekis rajono gyventojams labiausiai aktualus patalp ų šildymui. Tolimesn ė duj ų tinkl ų pl ėtra Lazdij ų rajone turi b ūti vykdoma pagal aktual ų nauj ų abonent ų poreik į. . Lazdij ų rajono teritorij ą kerta AB "Amber Grid" priklausantis magistralinio dujotiekio linija. Magistralinio dujotiekio atšaka Lazdij ų rajone kerta Filicijanavo, Vingr ėnų, Kelmai čių, Gerkiški ų, Kiršoni ų, Inkišt ų, Pali ūnų, Dz ūkų, Kirsnel ės, Šeštok ų, Makau čišk ės, P ėdiški ų, Tūriški ų ir Vytautišk ės kaimus. Dujotiekis rajono gyventojams labiausiai aktualus patalp ų šildymui. Tolimesn ė duj ų tinkl ų pl ėtra Lazdij ų rajone turi b ūti vykdoma pagal aktual ų nauj ų abonent ų poreik į; . Centralizuotos šilumos tiek ėjas Lazdij ų rajone yra UAB „Lazdij ų šiluma“. Bendrov ė tiekia šilum ą Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų centralizuotos šilumos vartotojams, tiekia vartotojams karšt ą vanden į, vykdo karšto vandens apskaitos prietais ų prieži ūrą, priži ūri šilumos vartotoj ų pastat ų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Lazdij ų rajone UAB „Lazdij ų šiluma“ eksploatuoja 3 katilines, ir kuri ų viena yra Lazdij ų miesto teritorijoje. UAB „Lazdij ų šiluma“ nuolat vykdo šilumos tinkl ų bei įrengim ų modernizavimo darbus, kurie leidžia mažinti šilumos nuostolius bei efektyvinti teikiamas paslaugas;
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 157
Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS
. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje elektros energijos tiekimas užtikrinamas AB „LITGRID“ valdomais elektros perdavimo tinklais ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomais skirstomaisiais tinklais. Elektros tinkl ų pl ėtra rajone vyksta pagal individualius potenciali ų abonent ų poreikius; . Ryšio paslaugas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje teikia AB „Telia Lietuva“. Esama RAIN tinklo linija pravesta šalia krašto keli ų 132 Alytus – Lazdijai, 134 Leipalingis – Kalvarija, bei rajono keli ų 2608 Jusevi čiai – Būdvietis – Derviniai, 2533 Avižieniai – Straigiai, 2515 Seirijai – Krikštonys. Mobilaus ryšio paslaugas Lazdij ų rajone teikia trys operatoriai: UAB „Bit ė GSM“, AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele – 2“. Ryšio tinkl ų pl ėtra rajone vyksta pagal individualius potenciali ų abonent ų poreikius.
UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 158