AIŠKINAMASIS RAŠTAS Įvadas

ŽUVINTO BIOSFEROS REZERVATO PLANAVIMO SCHEMA

TAIKOMOJI ESAMOS B ŪKL ĖS ANALIZ Ė

Vilnius, 2018

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

RENGIMO ETAPAS ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMO STADIJA 2017-10-17—2018-02-28

VIEŠOJI ĮSTAIGA GAMTOS PAVELDO FONDAS

PAREIGOS PAVARD Ė PARAŠAS Užsakovas: Valstybin ė saugom ų Direktorius Gediminas Raš čius teritorij ų tarnyba prie Projekto vadovas Zenonas Gulbinas Aplinkos ministerijos

2017-10-17 sutartis VALSTYB ĖS ĮMON Ė VALSTYB ĖS ŽEM ĖS FONDAS Nr. F4-2017-178

KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJ Ų PLANAVIMO SKYRIUS 2018-02-27 tel. (8 5) 261 8856, tel. / faks. (8 5) 262 1672

PAREIGOS PAVARD Ė PARAŠAS Skyriaus vadov ė Aušra Kitovien ė A. V.

Vyr. specialist ė Gerda Krau čiūnė Vyr. specialist ė Renata Gerasimovien ė Vyr. specialistas Regimantas Vabuolas biologinei įvairovei

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

TURINYS

I. TEKSTIN Ė DALIS. AIŠKINAMASIS RAŠTAS Įvadas ...... 4 1. Bendroji geografin ė teritorijos apžvalga ...... 6 1.1. Geografin ė pad ėtis ir administracinis skirstymas ...... 6 1.2. Funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zon ų pasiskirstymas ...... 7 1.3. Gamtin ės aplinkos bruožai ...... 10 1.2.1. Geologija ir geomorfologija ...... 10 1.2.2. Reljefas ...... 11 1.2.3. Dirvožemis, naudingosios iškasenos ...... 13 1.2.4. Klimatas ...... 15 1.2.5. Paviršiniai ir požeminiai vandenys ...... 18 1.4. Biosferos rezervatas nacionalin ėje kraštovaizdžio strukt ūroje ...... 26 1.5. Žem ės naudojimo apžvalga ...... 28 1.5.1. Žem ėnauda ...... 28 1.5.2. Žem ėvalda ...... 35 2. Gyvosios gamtos analiz ė ...... 37 2.1. Bendra biotop ų apžvalga ...... 37 2.2. Retos, saugomos r ūšys ir buvein ės ...... 42 2.3. „Natura 2000“ teritorijos ...... 46 2.4. Saugom ų r ūši ų ir buveini ų b ūkl ė ...... 49 3. Gamtos paveldo analiz ė ...... 53 4. Kult ūros paveldo analiz ė ...... 53 5. Socialin ė – ekonomin ė teritorijos apžvalga ...... 55 5.1. Gyventoj ų demografija ir pasiskirstymas ...... 55 5.2. Socialin ė infrastrukt ūra ir ūkin ė veikla ...... 56 6. Pažinimo ir lankymo galimyb ės ...... 61 7. Tvarkymo plano įgyvendinimo vertinimas ...... 65 8. Kraštotvarkini ų konflikt ų analiz ė ...... 68 9. Veikl ą biosferos rezervate reglamentuojantys teis ės aktai ...... 71 10. Literat ūros s ąrašas ...... 73

Priedai ...... 75

II. GRAFIN Ė DALIS Žuvinto biosferos rezervato taikomosios esamos b ūkl ės analiz ės br ėžinys M 1:25000

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

ĮVADAS Žuvinto biosferos rezervatas (toliau – Biosferos rezervatas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. lapkri čio 19 d. nutarimu Nr. 1817 „Dėl Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostat ų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų rib ų plano patvirtinimo“. Jis įsteigtas pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato (nuo 1937 m.) ir gretim ų Žalty čio ornitologinio bei Amalvo botaninio–zoologinio draustini ų pagrindu. Biosferos rezervate įgyvendinama tarptautin ė biosferos poky čių steb ėsenos (monitoringo) programa, atliekami gamtosaugos eksperimentai reprezentaciniuose nat ūraliuose gamtini ų zon ų kompleksuose ir juos supan čiose teritorijose. Biosferos rezervato plotas – 18490 ha. Saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastre fiksuotas Biosferos rezervato plotas – 18489,6858 ha. Istorija. Žuvinto ežere, siekiant išsaugoti nykstan čius vandens paukš čius, rezervato režimas įvestas dar 1937 m. – tai seniausias gamtinis rezervatas Lietuvoje. 1946 m Žuvinto ežeras su j į supan čiu pelki ų kompleksu paskelbtas valstybiniu rezervatu. Sovietme čiu rezervato plotas kelet ą kart ų buvo didinamas. 2002 m. įsteigtas pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatas, kuris apjung ė du gamtosauginiu poži ūriu vertingus masyvus. Pirm ąjį, didesn įjį, sudaro Žuvinto valstybinis rezervatas, jo rytiniai pakraš čiai, Buktos miškas ir Žalty čio valstybinis ornitologinis draustinis. Antrasis, mažesnis masyvas apima vis ą pelk ėtą Amalvo dubur į – Amalvo botanin į-zoologin į draustin į bei į šiaur ę ir pietus nuo jo plytin čią sukult ūrint ą pelkyno dal į. Šiuos du masyvus Biosferos rezervato sud ėty supan čios mišk ų, žem ės ūkio ir gyvenamosios teritorijos atlieka ne mažiau svarb ų apsaugin į vaidmenį. Tarptautinis apsaugos statusas. 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelki ų bei sekli ų vanden ų (Ramsaro) konvencijos („Konvencija d ėl tarptautin ės reikšm ės šlapžemi ų, ypa č vandens paukš čių buveini ų“) saugom ų teritorij ų s ąraš ą. Ramsaro duomen ų baz ėje: Žuvinto pelk ė, WI Nr. 3LT004, plotas 7500 ha. Statusas Žuvinto pelkei suteiktas LR Vyriausyb ės 1993 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 437 p. Visas Biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos S ąjungos vertingiausi ų gamtini ų teritorij ų tinklo Natura 2000 dalis: pagal Nat ūrali ų buveini ų ir laukin ės augalijos bei gyv ūnijos direktyv ą (92/43/EEB) Buveini ų apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis (išskyrus Daukši ų žem ės ūkio prioriteto funkcin ę zon ą). Pagal Laukini ų paukš čių apsaugos direktyv ą, visai Žuvinto biosferos rezervato teritorijai suteiktas paukš čių apsaugai svarbios teritorijos statusas. 2011 m. birželio 29 d. Biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulin į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervat ų tinkl ą. Tai pirmoji ir vienintel ė Lietuvos vietov ė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervat ų tinkle. Biosferos rezervato planavimo dokumentai bei reglamentai. Biosferos rezervato ir jo zon ų ribos patvirtintos 2002 m. lapkri čio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 1817 „Dėl Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostat ų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zon ų rib ų plano patvirtinimo“. Tuo pa čiu nutarimu patvirtinti ir Biosferos rezervato nuostatai. Biosferos rezervato tvarkymo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310. Administracin ė priklausomyb ė. Biosferos rezervatas yra Alytaus apskrities Alytaus ir Lazdij ų rajon ų savivaldybi ų bei Marijampol ės apskrities Marijampol ės savivaldyb ės teritorijose. Administracin ė situacija pateikiama aiškinamojo rašto (1 pav.) tekste ir grafin ės dalies br ėžinyje. Biosferos rezervato tikslai : 1. kontroliuoti, prognozuoti gamtini ų ekosistem ų poky čius;

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

2. atlikti gamtosaugos eksperimentus nat ūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir j ų aplinkin ėse teritorijose; 3. vykdyti monitoring ą; 4. atlikti taikomuosius mokslo tyrimus; 5. analizuoti žmogaus veiklos poveik į nat ūralioms ekosistemoms; 6. užtikrinti gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą; 7. išsaugoti gamtin ės ekosistemos stabilum ą ir biotos komponentus, iš j ų Žuvinto pelkin į kompleks ą, Žalty čio ežer ą, vandens paukš čių per ėjimo ir apsistojimo migracij ų metu vietas juose, etalonines dr ėgn ų pla čialapi ų mišk ų bendrijas Buktos miško masyve, ret ųjų augal ų ir piev ų bendrijas, pelki ų ir piev ų paukš čius, išlikusi ą Amalvo pelk ės dal į ir ežer ą – zoologiniu ir botaniniu poži ūriais verting ą teritorij ą, atkurti sunaikintus ar pažeistus gamtos kompleksus ir objektus; 8. pl ėtoti ekologin į švietim ą; 9. sudaryti s ąlygas organizuoti pažintin į turizm ą, skirt ą mokslui ir mokymui tam skirtose vietose; 10. propaguoti gamtos apsaugos id ėjas. Planavimo tikslai: 1. Biosferos rezervato ir jo zon ų rib ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planui:  nustatyti naujas arba tikslinti esamas Biosferos rezervato ir jo funkcinio prioriteto zon ų ribas, prireikus, buferin ės apsaugos zonos ribas. 2. Biosferos rezervato tvarkymo planui:  nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas, j ų apsaugos ir tvarkymo reglamentus;  numatyti konservacinio funkcinio prioriteto zon ų apsaugos ir tvarkymo, pažeist ų gamtos kompleks ų bei objekt ų atk ūrimo priemones, pateikti svarbiausi ų tvarkymo darb ų program ą;  išnagrin ėti pagrindin ės žem ės naudojimo ir žem ės naudmen ų keitimo poreikius ir keitimo apribojimus, pasi ūlyti konfliktini ų situacij ų sprendimus;  įvertinus lankytoj ų srautus ir dabartinius poreikius numatyti teritorijos rekreacinio naudojimo sistem ą – pažintinio turizmo tras ų sistem ą, si ūlyti rekreacin ės infrastrukt ūros objektus ir pan.;  nustatyti teritorijas gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai;  nustatyti priemones ūkinei, rekreacinei veiklai reguliuoti. Rengiant Biosferos rezervato planavimo schem ą (rib ų ir tvarkymo planus) vadovautasi Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Mišk ų įstatymu, Saugom ų teritorij ų speciali ųjų plan ų rengimo taisykl ėmis, patvirtintomis 2014 m. sausio 8 d. LR Aplinko ministro įsakymu Nr. D1-24, Saugom ų teritorij ų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais 2004 m. rugpj ūč io 19 d. LR Vyriausyb ės nutarimu Nr. 996, Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis, patvirtintomis 1992 m. geguž ės 12 d. LR Vyriausyb ės nutarimu Nr. 343 ir kitais teis ės aktais.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

1. Bendroji geografin ė teritorijos apžvalga 1.1. Geografin ė pad ėtis ir administracinis skirstymas Biosferos rezervatas įkurtas Pietvakari ų Lietuvoje. Jo teritorija apima užpelk ėjusiame limnoglacialiniame tarpug ūbriniame duburyje telkšant į sekl ų liekanin į eutrofin į Žuvinto ežer ą ir verting ą tampriais ryšiais su juo susaistyt ą gamtin į kompleks ą: pelk ėjan čių Žuvinto, Amalvo, Žalty čio ežer ų, raist ų ir plyni ų, pelk ėtų piev ų ir mišk ų masyv ą. Analizuojama teritorija kompaktiška, daugiau išsipl ėtusi šiaur ės ryt ų – pietvakari ų kryptimi. Biosferos rezervatas patenka į tris savivaldybes: Marijampol ės apskrities Marijampol ės savivaldyb ės, Alytaus apskrities Alytaus ir Lazdij ų rajon ų savivaldybes (1 pav.). Didžioji Biosferos rezervato dalis patenka į Marijampol ės savivaldyb ę (56 % Biosferos rezervato ploto). Tai Liudvinavo, Igliaukos, Marijampol ės, Gudeli ų (maž ėjan čia tvarka pagal patenkan čią seni ūnijos dal į) seni ūnij ų žem ės. Centrin ė ir rytin ė Biosferos rezervato dalys yra Alytaus rajono savivaldyb ės Simno seni ūnijos teritorijoje (37,5 % Biosferos rezervato ploto). Nedidelis pietinis analizuojamos teritorijos pakraštys patenka į Lazdij ų rajono savivaldyb ės Krosnos seni ūnij ą, tai sudaro 6,5 % Biosferos rezervato ploto.

1 pav. Biosferos rezervato administracin ė situacija Biosferos rezervato direkcija įsik ūrusi Aleknoni ų kaime, rytiniame Žuvinto ežero krante. Biosferos rezervat ą nesunku pasiekti valstybiniais keliais, žinoma d ėl nat ūrali ų gamtini ų priežas čių jo skersai kirsti negalima, ta čiau teritorija nesunkiai galima apvažiuoti aplink. Šiaur ės rytinis jo pakraštys ribojasi su krašto keliu 181 Igliauka-Simnas. Toliau Biosferos rezervato pietrytiniu pakraš čiu nuo Aleknoni ų kaimo pro Žuvint ų, Ąžuolini ų gyvenvietes veda rajoninis kelias 112 Aleknonys-Ąžuoliniai-Simnas. Dar toliau kelion ę pakraš čiais galima t ęsti jau vietin ės reikšm ės keliais pro Zaili ų, Saltinink ų, Naujavalaki ų kaimus iki Vart ų. 2 km atstumu pie čiau nuo pastarojo kelio eina krašto kelias 131 Alytus – Simnas – Kalvarija. Ties Krosnos mstl. prasideda pietvakarin ę Biosferos rezervato teritorij ą kertantis krašto kelias 182 Krosna – Liudvinavas – Marijampol ė.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Šiaurin ę analizuojamos teritorijos dal į tarp Žuvinto ir Amalvo pelkini ų kompleks ų nutiestas rajoninis kelias 2605 Marijampol ė – Daukšiai – Šventragis. Dar 1 km šiauriau veda magistralinis kelias A16 Marijampol ė – Prienai – Vilnius. Vietin ės reikšm ės keli ų nedaug, didesn ė j ų dalis patenka šiaurin ėje dalyje ir vakarin ėje dalyje, Buktos miške. 1 km atstumu nuo pietvakarinio Biosferos rezervato pakraš čio nutiesta geležinkelio linija Kaunas – Suvalkai. Neseniai atkarpoje tarp valstyb ės sienos ir Kauno įrengta europinio standarto geležinkelio linija Rail Baltica. 2,5 km atstumu nuo Biosferos rezervato pietvakarinio pakraš čio yra Šeštok ų geležinkelio stotis. Šiuo metu tai – svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybi ų ir į vakarus esan čių Europos S ąjungos šali ų. Nuo Šeštok ų pro Krosn ą, Simn ą iki Alytaus nutiestas pla čiųjų geležinkeli ų ruožas, juo keleiviniai traukiniai nevyksta. Artimiausi analizuojamai teritorijai savivaldybi ų centrai: 8 km į šiaur ės vakarus – Marijampol ė, 11 km į pietvakarius – Kalvarija, 17 km į pietus – Lazdijai, 22 km į rytus – Alytus, 22 km į šiaur ės rytus – Prienai. Ar čiausios Biosferos rezervatui kitos saugomos teritorijos yra nutol ę: 1 km į pietvakarius Kalvarijos biosferos poligonas, 1,5 km į vakarus Dalgin ės botaninis draustinis, 6 km į rytus Balbieriškio miško biosferos poligonas, 5,5 km į pietus Kalnišk ės kraštovaizdžio draustinis, 8 km – Meteli ų regioninis parkas 12 km šiaur ės rytus Nemuno kilp ų regioninis parkas.

1.2. Funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zon ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorija yra suskaidyta į funkcinio prioriteto zonas: konservacinio, ekologin ės apsaugos, ekosistem ų atk ūrimo ir ūkinio prioriteto. Šiose zonose kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti, veiklos reglamentams detalizuoti išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų pasiskirstymas pateikiamas 1, 2 lentel ėse.

1 lentel ė. Biosferos rezervato zonavimas pagal funkcin į prioritet ą Eil. Dalis bendro Dalis konserv. prior. Funkcinio prioriteto zona Plotas, ha Nr. BR ploto, % zon ų ploto, % Konservacinio prioriteto 9197,42 49,7 100 REZERVATAI 6122,21 33,1 66,5 1. Žuvinto gamtinis rezervatas 5982,82 32,4 65 2. Li ūliškyn ės gamtinis rezervatas 41,30 0,2 0,5 3. Buktbal ės gamtinis rezervatas 98,09 0,5 1 DRAUSTINIAI 3075,21 16,6 33,4 Botaniniai 1. Liepakoj ų botaninis draustinis 52,83 0,3 0,6 Botaniniai-zoologiniai 2. Paželsvi ų botaninis-zoologinis draustinis 198,90 1,1 2,2 3. Želsvos botaninis-zoologinis draustinis 204,23 1,1 2,2 4. Žalty čio botaninis-zoologinis draustinis 410,09 2,2 4,4 5. Amalvo botaninis-zoologinis draustinis 1478,72 8 16 6. Kiauly čios botaninis-zoologinis draustinis 730,44 3,9 8 Ekologin ės apsaugos prioriteto 1914,86 10,4

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Ekosistem ų atk ūrimo 2198,17 11,9 Ūkinio prioriteto 5179,23 28 Mišk ų ūkio 887,66 4,8 Žem ės ūkio 4291,57 23,2 Biosferos rezervato plotas 1 8489,68 100

2 lentel ė. Kraštovaizdžio tvarkymo zon ų suvestin ė Eil. Dalis Biosferos Kraštovaizdžio tvarkymo zona Indeksas Plotas (ha) Nr. Rezervate % I. KONSERVACIN ĖS PASKIRTIES ŽEM Ė 6123,78 33,1 Rezervatiniai miškai, pievos, pelk ės Absoliu čios apsaugos KMPa 447,82 2,4 Griežtos apsaugos KMPn 3620,04 19,6 KM(P)r 964,75 5,2 Reguliuojamos apsaugos KMr 139,39 0,7 KPr 12,15 0,1 Rezervatiniai vandenys Griežtos apsaugos KVn 0,18 0,001 Reguliuojamos apsaugos KVr 937,87 5,1 Gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų teritorijos Reguliuojamos apsaugos KOr 1,58 0,01 II. MIŠK Ų ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė 4740,11 25,6 Ekosistem ų apsaugos miškai ir pelk ės Išsaugan čio (konservacinio) ūkininkavimo MEk 1773,21 9,6 Atkurian čio ūkininkavimo MEr 791,74 4,3 Apsauginiai miškai Specializuoto apsauginio ūkininkavimo miškai MAs 1254,67 6,8 Ūkiniai miškai Ūkiniai miškai MŪ 920,49 4,9 III. ŽEM ĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė 6879,7 37,2 Ekosistemas saugan čios agrarin ės teritorijos Išsaugan čio (konservacinio) ūkininkavimo ŽEk 981,73 5,3 Atkurian čio ūkininkavimo ŽEr 1404,84 7,6 Apsaugin ės agrarin ės teritorijos Specializuoto apsauginio ūkininkavimo ŽAs 2219,96 12 Ūkin ės agrarin ės teritorijos Tradicinio gamybinio ūkininkavimo ŽŪn 2273,17 12,3 IV. KITOS PASKIRTIES ŽEM Ė 310,03 1,7 Gyvenamosios paskirties Apsaugini ų teritorij ų miestai, miesteliai, kaimai ar

jų dalys Sugriežtinto geoekologinio reguliavimo GAe 34,16 0,2 Bendrojo tvarkymo miestai, miesteliai, kaimai ar

jų dalys Ekstensyvaus tvarkymo GŪe 8,94 0,1 Intensyvaus (formuojan čio) tvarkymo GŪi 266,93 1,4 V. VANDENS ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė 436,06 2,4 Ekosistemas saugantys vandenys Išsaugan čio ūkininkavimo VEk 432,57 2,4 Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos)

vandenys

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Intensyvaus apsauginio ūkininkavimo VAi 3,49 0,01 Iš viso: 1 8489,68 100

Vertingiausios gamtin ės teritorijos Biosferos rezervate patenka į konservacinio prioriteto funkcines zonas. Šios teritorijos sudaro 9197,42 ha arba 49,7 % Biosferos rezervato ploto. Rezervatams tenka 66,5 konservacinio prioriteto zonų ploto arba 33,1 % visos analizuojamos teritorijos. Beveik vis ą j ų procentin ę dal į užima Žuvinto gamtinis rezervatas, atitinkamai 65 % ir 32,4%. Biosferos rezervate iš viso yra 3 gamtiniai rezervatai ir 6 draustiniai: 1 botaninis ir 5 botaniniai-zoologiniai. Iš bendro Biosferos rezervato ploto draustiniams tenka 3075 ha ploto, t. y. 16 % visos analizuojamos teritorijos arba 33,4 % konservacinio prioriteto zon ų. Rezervatai Žuvinto gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti didžiausi ą Lietuvoje pelkin į kompleks ą su ežeru, svarbi ą vandens paukš čių per ėjimo ir apsistojimo migracij ų metu viet ą. Li ūliškyn ės gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti dr ėgn ų pla čialapi ų mišk ų su skroblais bendrijas ir Lietuvos raudonosios knygos augal ų r ūši ų augavietes. Buktbal ės gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti etalonines Lietuvos plačialapi ų mišk ų bendrijas ir Lietuvos raudonosios knygos augal ų r ūši ų augavietes.

Draustiniai Liepakoj ų botaniniame draustinyje siekiama išsaugoti piev ų bendrijas. Paželsvi ų botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos etalonin ės dr ėgn ų pla čialapi ų mišk ų su guobomis bendrijos, pla čialapi ų mišk ų su skroblais ir blakstienotosiomis viksvomis bendrijos, juodalksnyn ų bendrijos, Lietuvos raudonosios knygos augal ų r ūši ų augaviet ės. Želsvos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Pietvakari ų Lietuvai būdingas etalonines pla čialapi ų mišk ų su skroblais bendrijas ir j ų gyv ūnij ą, Lietuvos raudonosios knygos augal ų r ūši ų augavietes. Žalty čio botaninis-zoologinis draustinis saugo tipin į eutrofin į ežer ą su b ūdinga augalija ir gyv ūnija. Amalvo botaniniame-zoologiniame draustinyje siekiama išsaugoti išlikusi ą Amalvo pelk ės dal į ir ežer ą – botaniniu ir zoologiniu poži ūriais verting ą teritoriją, Žuvinto ekosistemos dal į. Kiauly čios botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas išsaugoti pelki ų ir piev ų paukš čius, viksvini ų piev ų bendrijas. Ekologin ės apsaugos prioriteto zonos sudaro 1914,86 ha arba 10,4 % bendro Biosferos rezervato ploto. Tai teritorijos skirtos palaikyti ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, siekti išvengti neigiamo poveikio gamtos vertyb ėms, neigiamo antropogenini ų objekt ų ir veiklos poveikio aplinkai. Į šias zonas patenka Buktos miško šiaur ės rytin ė, centrin ė ir pietin ė dalys, teritorijos nuo Žuvinto gamtinio rezervato į pietus iki kelio Ąžuoliniai – Verebiejai ir į vakarus iki kelio Verebiejai – Miknonys. Ekosistem ų atk ūrimo zonos siekia 2198,17 ha arba 11,9 % bendro Biosferos rezervato ploto. Joms priskirtos šiaurrytin ė ir pietin ė Amalvos pelk ės dalys, miškas į rytus už Želsvos gyvenviet ės iki Želsvos botaninio – zoologinio draustinio. Šiuose plotuose siekiama atkurti pakeistas gamtines ekosistemas. Ūkinio prioriteto zonoms priskirta 5179,23 ha arba tre čdalis – 28 % bendro Biosferos rezervato ploto. Didžioji j ų dalis – 23,2 % patenka į žem ės ūkio zon ą. Tai Paželsvi ų, Varnupi ų, 9

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Kume čių, Plyni ų, Daukši ų, Amalviški ų, Vart ų, Naujavalaki ų, Saltinink ų, Zaili ų, Ąžuolini ų kaim ų agrarin ės teritorijos. Likusi nedidel ė Biosferos rezervato dalis – 4,8 % patenka į mišk ų ūkio prioriteto zon ą. Tai vakarin ėje Biosferos rezervato dalyje esanti šiaurin ė Buktos miško dalis ir miškinga teritorija į pietus nuo kelio Krosna – Paželsviai. Savivaldyb ės draustiniai . Žuvinto biosferos rezervate 2 teritorijos turi 1996 m. Marijampol ės rajono tarybos suteikt ą savivaldyb ės draustini ų status ą, tai: Buktos ir Paželsvi ų botaniniai draustiniai. Dabartiniu metu ši ų draustini ų statusas bei vietomis ir ribos kertasi su vidiniu Biosferos rezervato funkciniu zonavimu, tuo pa čiu ir reglamentavimu, reikalinga j ų steigimo tiksl ų ir statuso perži ūra.

1.3. Gamtin ės aplinkos bruožai 1.3.1. Geologija ir geomorfologija Biosferos rezervato teritorija tektoniniu poži ūriu yra Ryt ų Europos platformos vakarin ėje dalyje virš Baltarusijos-Moz ūrijos antekliz ės. Kristalinis pamatas sl ūgso 900 m žemiau j ūros lygio. Baigiantis proterozojui analizuojamoje teritorijoje tyvuliavo negili j ūra, vyko jūrin ė ir priekrantin ė akumuliacija, susikaup ė gausus 1000 m nuos ėdini ų uolien ų sluoksnis. Po maždaug 100 m storio kvartero darini ų danga sl ūgso nesucementuotos paleogeno (pietin ėje Biosferos rezervato dalyje) ir kreidos (šiaurin ėje dalyje) sistem ų nuogulos – daugiausia sm ėliai, taip pat kreida ir mergeliai. Didži ąją kvartero storym ės dal į sudaro ledynin ės pleistoceno nuogulos, kuri ų skirtingi sluoksniai atkartoja ledynme čių (morenos) ir tarpledynme čių (fliuvioglacialiniai sm ėliai, limnoglacialiniai sm ėliai ir aleuritai) eig ą. Nemuno ledynme čio palikt ų nuogul ų pagrind ą sudaro Aukštai čių stadijos dugnin ė morena. Virš jos atsitraukiantis ledynas Piet ų Lietuvos faz ės metu paliko lygiagre čius pakraštin ės morenos darinius – gūbrius, tarp kuri ų liko uždari tarpug ūbriniai Žuvinto ir Amalvo duburiai, kuriuose iki pat holoceno liko užkonservuoti didžiuliai ledo luistai. Susitvenk ę ledyno tirpsmo vandenys suformavo didelius prieledyninius baseinus, kurie aps ėmė ne tik abu duburius, bet didele dalimi ir juos juosian čius g ūbrius. Duburi ų dugn ą užklojo limnoglacialiniai moliai, o apsemti recesiniai pakraštin ės morenos g ūbriai buvo aplyginti, jie pažem ėjo ir praplat ėjo, įgavo l ėkštai kalvot ų g ūbri ų ir banguoto paviršiaus ruož ų form ą. Prieledyniniams baseinams ištekant, šlaituose susidar ė terasos. Iki alerodo (prieš 11 t ūkst. m.) Žuvinto dubuo beveik visai išsilygino, jo dugnas buvo 84-85 m lygyje. Biolingo faz ėje (prieš 13 tūkst. m.) dubuo dar buvo nepratakus, 9-10 m gylio Žuvinto ir Amalvo akvatorija buvo bendra, krantai atitiko dabartin ę 6-7 m aukš čio teras ą. Alerodo atšilimo metu, ištirpus užklostytiems ledo luistams ir įsir ėžus Dovin ės up ės sl ėniui, vandens lygis pažem ėjo iki 4-6 m. Žuvinto ežeras atsiskyr ė nuo Amalvo, toliau jie vyst ėsi analogiškai, tik jau atskirai. Žuvinto ežero molingi l ėkšti pietinis ir vakarinis krantai ėmė užželti nendr ėmis, v ėliau – ir viksvomis. Borealyje prieš 8 000 m. Žuvinto ežero plotas dar buvo apie 5 700 ha, t. y., atitiko dabartinio pelkyno kont ūrus, viksvynuose įsik ūrė žaliasamanynai. Organogenini ų nuos ėdų kaupimasis suintensyv ėjo atlan čio metu – dėl dr ėgno ir šilto klimato ežeras l ėtai kilo, kaup ėsi detritinis sapropelis, v ėliau karbonatinis sapropelis. Prieš 5 000 m. didel ėje pietini ų karbonatini ų seklum ų dalyje susiformavo nendriniai plynrais čiai bei ištisi juodalksnynai, o ankstesn ėse pelk ėse – aukštapelki ų pušyniniai plynrais čiai . Vėliausiai supelk ėjo šiaurin ė ežero dalis ir Rud ės upelio įlanka, palaikoma gilumini ų šaltini ų. Biogenin ė sedimentacija Žuvinto ežere ypa č paspart ėjo paskutiniajame t ūkstantmetyje d ėl žem ės ūkio veiklos. Patenkantys į ežer ą biogeniniai elementai spartino jo užaugim ą nendr ėmis, švendrais ir kitomis žol ėmis bei kini ų ir li ūnų formavim ąsi. Prieš 1 000 met ų ežero plotas sumaž ėjo iki 2 250 ha, o dabar siekia ~ 940 ha. Pelk ėjimo viet ų pasiskirstym ą ežere l ėmė vyraujantys vakar ų vėjai. D ėl to ežeras išliko tik šiaurrytiniame, t. y. pav ėjiniame buvusio telkinio pakraštyje , kur d ėl didesnio bangavimo pelk ėjimui yra mažiausiai palankios s ąlygos.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Pagal geomorfologin į rajonavim ą beveik visa analizuojama teritorija yra Nemuno vidurupio plynaukšt ėje, žr. 2 pav.

2 pav. Biosferos rezervato geomorfologinis žem ėlapis (duomenys iš Lietuvos geologijos tarnybos) Biosferos rezervato teritorija naujausiame geomorfologiniame rajonavime priskiriama Dz ūkų pakraštinės morenin ės aukštumos sri čiai. Didžioji Biosferos rezervato dalis yra limnoglacialini ų plynaukščių liežuvin ės glaciodepresijos mikrorajonuose. Tai Žuvinto, Amalvo pelkini ų kompleks ų, Buktos miško masyvo teritorijos. Žuvint ą ir Amalv ą skiria ir supa prieledynini ų basein ų apskalauti recesiniai pakraštin ės morenos dariniai. Tarp Varnupi ų ir Daukši ų kaim ų yra Daukši ų moreninis g ūbrys. Pietiniai ir rytiniai Biosferos rezervato pakraš čiai – Aleknoni ų moreninio g ūbrio mikrorajone. Tik nedidel ė teritorija prie Žalty čio ežero Biosferos rezervato pietvakariuose patenka į Sūduvos aukštumos (kit ų autori ų ši teritorija priskiriama tos pa čios Dz ūkų aukštumos srities Dz ūkų moreniniui kalvynui) Kirsnos liežuvin ės glaciodepresijos mikrorajon ą.

1.3.2. Reljefas Iš Reljefo genetini ų tip ų žem ėlapio (3 pav.) matyti, kad daugiausiai Biosferos rezervate vyrauja biogenin ės kilm ės reljefas. Tai aukštapelkin ės ir žemapelkin ės durp ėdaros, vykstan čios aplink liekaninius Žuvinto ir Amalvo ežerus rezultatas. Ši ų proces ų sutinkama ir mažesniais plotais: aplink Žalty čio ežer ą, gretimose aplinkin ėse teritorijose. Žuvinto ir Amalvo pelki ų gamtiniai kompleksai plyti užpelk ėjusiuose limnoglacialiniuose tarpug ūbriniuose d ūburiuose, pripildytuose durpi ų ir sapropelio. Tai stambiai pelkingosios limnoglacialin ės priesm ėlingosios lygumos vietovaizdis. Žuvinto dubur į juosia ežerin ės terasos, kuri ų žemiausiosios palaidotos po storu durpi ų klodu.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

3 pav. Biosferos rezervato reljefo genetini ų tip ų žem ėlapis (duomenys iš Lietuvos geologijos tarnybos) Buktos miškas apima pietvakarin į Žuvinto duburio pakrašt į ir toliau į vakarus esan čias dugnin ės morenos lygumas iki Šešup ės ir kelio Simnas – Marijampol ė. Buktos miške ir Žuvinto pelkinio komplekso pakraš čiuose plyti limnoglacialinis aleuritingas prieledyninis reljefas. Š į reljef ą pa įvairina glacialiniai kraštin ės morenos kalvag ūbriai, tarsi apsupantys Žuvinto agrarin į pelkin į kompleks ą ir atskiriantys nuo greta esan čio Amalvo komplekso. Kalvag ūbri ų juostoje gausu glacialini ų kalv ų (vol ų), taip pat limnoglacialini ų keimini ų darini ų (apskrit ų ar pailg ų, neaukšt ų ledynin ės kilm ės sluoksniuoto sm ėlio, žvirgždo ar priesm ėlio kalveli ų), kurie sukuria l ėkštai kalvot ą ir banguot ą priemoling ąjį vietovaizd į. Žalty čio gamtinis kompleksas yra banguotame priemolingame morenin ės lygumos vietovaizdyje. Pereinant į pietvakarin į Biosferos rezervato pakrašt į paviršius pradeda silpnai banguoti, o dar toliau atsiranda smulkiai kalvotas reljefas. Dabar Biosferos rezervate stebimi geomorfologiniai procesai reljef ą kei čia nežymiai, daugiausiai tai mineralin ės ir organin ės akumuliacijos bei upi ų erozijos, v ėjo, krituli ų įtakojami reljefo poky čiai. Dabartinis Biosferos rezervato paviršiaus santykinis aukštis svyruoja 50 m. Reljefo aukšt ėjimas analizuojamoje teritorijoje stebimas einant pietvakari ų kryptimi, taip pat nežymus paaukšt ėjimas yra tarp Geležini ų, Plyni ų kaim ų pie čiau Varnupi ų kaimo. Žemiausias analizuojamos teritorijos absoliutinis paviršiaus taškas – 83,0 m virš j ūros lygio. Jis sutinkamas šiaur ės vakarin ėje dalyje, Igliaukos seni ūnijoje šiauriau Varnupi ų gyvenviet ės up ės Dovin ės sl ėnyje. Aukš čiausias absoliutinis aukštis fiksuojamas Biosferos rezervato pietvakariniame pakraštyje Krosnos seni ūnijoje miške tarp Paželsvi ų kaimo ir kelio Nr. 182, jis siekia 131 m virš j ūros lygio.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

4 pav. Reljefo žem ėlapis, aukš čiausia ir žemiausia Biosferos rezervato vietos 1.3.3. Dirvožemis, naudingosios iškasenos Biosferos rezervato dirvožemiai priklauso Vidurio Lietuvos srities S ūduvos lygumos dirvožemi ų rajonui, kur didel ės įtakos dirvodarai turi periodiniai užmirkimai, įtakojami sunkesn ės granuliometrin ės sud ėties dirvos ir santykinai nedidelio paviršiaus nuolaidumo. Pagrindin ė Biosferos rezervato teritorijos dirvodarin ė uoliena – biogenin ės kilm ės durp ės. Tarp Amalvo ir Žuvinto pelkini ų kompleks ų sutinkamas dulkiškas vidutinis priemolis, pietvakarin ėje ir pietin ėje analizuojamos teritorijos dalyse sm ėlingas lengvas priemolis, vietomis pereinantis į priesm ėlį. Pagal dirvožemio tipus analizuojamoje teritorijoje vyrauja pelkiniai dirvožemiai: tai Žuvinto, Amalvo palios ir pelk ėjanti Žalty čio ežero pakrant ė, daugiausiai pietin ė jo dalis. Pagal nauj ąją Lietuvos dirvožemi ų klasifikacij ą tai durpžemiai (dalies teritorijos informacija dirvožemio tip ų žem ėlapyje nepateikta). Vidutinis pelkini ų nuogul ų sluoksnis sudaro 3,9 m, didžiausias – iki 8,1 m. Vietomis po durp ėmis dar yra iki 2,9 m storio ežerinio sapropelio sluoksnis. Žuvinto aukštapelk ėje (apie 4860 ha) didžiausias durp ės sluoksnio storis siekia iki 8 m. Durpi ų sluoksnis aukštapelk ėje stor ėja centro link, tod ėl jos vidurys yra net 6,5 m aukš čiau Žuvinto ežero vandens paviršiaus. Dirvožemi ų tip ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorijoje pateikiamas 5 pav.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

5 pav. Biosferos rezervato dirvožemio tip ų pasiskirstymas (šaltinis: www.geoportal.lt ) Tarp Žuvinto gamtinio rezervato ir Amalvo duburio bei tarp Žalty čio ežero ir Buktos miško vyrauja giliau karbonatingi sekliai ir giliai gl ėjiški, vietomis giliau karbonatingi rudžemiai (pagal sen ąją klasifikacij ą – vel ėniniai gl ėjiški pajaur ėję, vel ėniniai jauriniai menkai pajaur ėję dirvožemiai). Šie dirvožemiai mažesniais plotais sutinkami ir Biosferos rezervato pietiniuose ir rytiniuose pakraš čiuose, čia jie maišosi su karbonatingaisiais ir paprastaisiais sekliai gl ėjiškais išplautžemiais (vel ėniniai jauriniai gl ėjiškieji dirvožemiai). Į šiaur ę nuo Varnupi ų kaimo ekosistem ų atk ūrimo zonoje dirbamuose laukuose paplit ę karbonatingieji ir sm ėliniai puveningieji šlynžemiai, vietomis giliau karbonatingi, deliuviniai karbonatingieji (jauriniai gl ėjiniai durpiškieji, vel ėniniai jauriniai gl ėjiniai). Šio tipo dirvožemi ų galima sutikti ir abipus Žuvinto pelkinio komplekso pereinamojoje zonoje iš pelkinio duburio link aukš čiau esan čių dirbam ų lauk ų (tiping ų pasotint ųjų), taip pat Žalty čio pelkinio komplekso pietrytinėje dalyje. Dovin ės, Amalv ės-Šlavantos, Kiauly čios upi ų sl ėniuose, į šiaur ės vakarus nuo Daukši ų kaimo dirbamuose plotuose išsivyst ę apneštieji puveningieji salpžemiai, juose palaidoti žemapelk ės durpžemiai, vietomis giliau gl ėjiški (aliuviniai seklieji gl ėjiški) arba aliuviniai deliuviniai. Biosfero rezervato dirbam ų lauk ų apylink ėse vyrauja derlingi 40-50 bal ų našumo dirvožemiai. Derlingiausi net >60 bal ų dirvožemiai sutinkami šiauriau Žuvinto pali ų Li ūliškio kaimo aplinkoje ir pietin ėje dalyje prie Vart ų kaimo. Žemiausio 22-27 našumo balo dirvožemiai paplit ę analizuojamos teritorijos rytin ėje dalyje Žuvint ų, Aleknoni ų, Rie čių kaim ų apylink ėse.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Biosferos rezervato teritorijoje yra nauding ųjų iškasen ų telkini ų: durpi ų ir sapropelio. J ų išsid ėstymas pateikiamas 6 pav.

6 pav. Naudingosios iškasenos Biosferos rezervate (šaltinis: Lietuvos geologijos tarnybos duomenys) Didžiausi yra parengtinio išžvalgymo durpi ų telkiniai: Žuvinto durpynas – 5521 ha, Amalvo – 2667 ha. Pietvakariniame Biosferos rezervato pakraštyje Žalty čio ežero pietin ėje dalyje patenka Žalty čio durpi ų telkinys – 142 ha. Žuvinto ir Amalvo ežeruose yra prognoziniai sapropelio klodai (Žuvinto – 963 ha, Amalvo – 197 ha). Detaliai išžvalgyt ų ir/ar naudojam ų telkini ų analizuojamoje teritorijoje n ėra. Ar čiausiai nuo šios teritorijos detaliai išžvalgyti yra durpi ų telkiniai – Veliuonio prie Gluosnink ų kaimo ir S ūsios prie Naujienos kaimo. Pastarasis naudojamas. Nuo Biosferos rezervato iki jo atstumas siekia 2,5 km. Kiti netoliese iki 2 km atstumu nuo Biosferos rezervato esantys nauding ųjų iškasen ų telkiniai, į rytus: Šilelis, Kalnynai, Dingišk ės, į pietus: Girait ė, Birs čiai. Visi jie – parengtinio ištyrimo durpi ų telkiniai.

1.3.4. Klimatas Visa analizuojama teritorija priskiriama Vidurio žemumos klimatinio rajono Nemuno žemupio parajoniui, kurio išskirtinumui didel ės įtakos turi pelki ų, mišk ų ir įvairi ų dirvožemi ų pasiskirstymas, oro masi ų pernaša ir nuolatinis perdr ėkimas d ėl vandens blogo nutek ėjimo plokš čiu nelaidžiu paviršiumi. Lietuvoje šis parajonis išsiskiria didžiausia sumine temperat ūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 1981-2010 m. steb ėjim ų duomenimis vidutin ė met ų temperat ūra yra 7,1 – 7,4 oC, liepos mėnes į vidutin ė temperat ūra siekia 18,0 oC, šal čiausi m ėnesiai – sausis-vasaris, vid. temperat ūra tuomet siekia -3,6 – -3,1 oC. Krituli ų iškrinta palyginti mažai – iki 600-640 mm, iš j ų ¾ šiltuoju met ų laiku. Laikotarpio su sniego danga trukm ė yra 65-80 dien ų, sniego dangos storis nedidelis – 15 cm.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Biosferos rezervato direkcija taip pat nuolat vykdo vietos meteorologinius steb ėjimus. Šie steb ėjimai Žuvinto steb ėjim ų poste nuo 2007 m. rugs ėjo m ėn. vykdomi automatin ės meteorologin ės stoties „MAWS 110“ pagalba. Duomenys fiksuojami 10 ir 60 minu čių intervalu. Registruojami duomenys: oro temperat ūra, dr ėgm ė, rasos taškas, atmosferos sl ėgis, v ėjo greitis ir kryptis (vidutinis, min. ir maks.), krituli ų kiekis.

7 pav. Metinis krituli ų kiekis Žuvinto meteorologin ėje stotyje 1992-2017 m.

8 pav. Vidutinis metinis krituli ų kiekis 2014-2017 m. lyginant su VKN 1981-2010 m. Biotos, o ypa č telmologinio pob ūdžio, gyvavimui iš meteorologini ų parametr ų ypa č svarb ūs krituli ų kiekio svyravimai. Iš Biosferos rezervato direkcijos duomen ų matyti, kad 1992-2017 m. steb ėjim ų laikotarpiu metini ų krituli ų kiekio svyravim ų vid. amplitud ė siekia ~220 mm, s ąlyginis steb ėjim ų vidurkis – ~600 mm. Išskirtiniai šiame steb ėjimų periode buvo 1996 m. Šiais labai sausringais metais krituli ų iškrito tik 417,3 mm. Krituli ų metinis maksimumas steb ėtas 2013 m. – 792,1 mm. Išskirtinis tų met ų rugs ėjo m ėnuo, kai fiksuotas krituli ų kiekis pasiek ė 192,3 mm, (1/4 t ų met ų vis ų krituli ų kiekio, palyginimui – toks kiekis atitinka ½ vis ų 1996 m. krituli ų kiekio). Įprastai daugiausiai krituli ų iškrenta liepos m ėn. 2016-2017 m. lyginant su prieš tai buvusiais dviem metais, akivaizdus krituli ų pagaus ėjimas. Šis pagaus ėjimas buvo stebimas visoje šalies teritorijoje. 2014-2015 m. krituli ų kiekis siek ė 520-530 mm, 2016-2017 m. – 740,6 – 779,7 mm, lyginant su prieš tai buvusiais metais pagaus ėjo 42-50 %.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Žuvinto steb ėjim ų poste 2017 m. vid. paros temperat ūra siek ė 7,9 oC. Temperat ūros maksimumas fiksuotas rugpj ūč io m ėn. antroje dekadoje – 32,9 oC, minimumas – sausio pirmoje dekadoje – -22,6 oC. Gamtiniams kompleksams reikšmingi yra nuokrypiai nuo normos. Stebint 2017 m. ne įprastai šilta buvo kovo pabaiga, balandžio pirma pus ė, kai vid. paros temperat ūra temperat ūros norm ą viršijo 4 oC. Visoje met ų eigoje steb ėtas didesnis krituli ų kiekis, išsiskiria tik sausio ir geguž ės mėn. – krituli ų iškrito saus į – 23,8 mm, kai norma – 41 mm, geguž ę – 26 mm, kai norma – 59 mm. Staigus krituli ų stulpelio išaugimas buvo birželio, spalio ir gruodžio m ėn. tre čiose dekadose – 57,0 ir 58,5, 55,6 mm, kai viršyta krituli ų norma siek ė 30-40 mm, žr. 3 lentel ėje ir 9 pav. 3 lentel ė. Oro temperat ūra ir krituli ų kiekis Žuvinto meteorologin ėje stotyje 2017 m.

Pastaba: vidutin ės oro temperat ūros ir krituli ų normos pateikiamos Lazdij ų MS duomenimis 1981-2010 m. laikotarpiui

9 pav. Oro temperat ūra, krituliai Žuvinto meteorologin ėje stotyje 2017 m. Vietos steb ėjimai yra labai svarb ūs, nes Biosferos rezervate sutinkama turtinga kraštovaizdžio ir augalijos įvairov ė lemia vietos mikroklimatinius skirtumus. Kai kuri ų biocenozi ų pažemio temperat ūra vidutiniškai skiriasi 2-3 laipsniais, o temperatūra dirvožemio paviršiuje – l5-6 laipsniais. Žuvinto paliose yra nustatyti 4 mikroklimato laukai: atvir ų pali ų, aukštapelkini ų pušyn ų, žemapelk ės piev ų bei mišraus miško. Atvirose paliose paprastai b ūna aukš čiausia oro ir dirvožemio paviršiaus temperat ūra. Vasar ą atviri pelk ės plotai išgarina dr ėgm ę, augalija pagelsta ir iki rudenini ų liet ų b ūna mažai gyvybinga, o štai, žiemos pabaigoje, čia pirmiau nutirpsta sniegas ir paukš čiai skrenda į pelk ę maitintis, atkut ę b ūna jau ir pirmieji vabzdžiai bei ropliai. Mišriame miške, priešingai, žemiausia oro ir dirvožemio paviršiaus temperat ūra, be to čia yra mažiausias oro dr ėgm ės deficitas. Stebint kitus klimatinius parametrus, akivaizdu, kad ne mažiau svarbi renkantis palankesnes gyvenimo s ąlygas ir vėjo įtaka. Švelniai v ėjų šukuojamuose aukštapelk ės pušynuose susidaro palankus mikroklimatas

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 gyventi daugeliui vabzdži ų r ūši ų, ko negalima teigti apie viksvines žemapelki ų pievas. Čia dirvožemio paviršiaus temperat ūra b ūna gana aukšta, ta čiau v ėjuota.

1.3.5. Paviršiniai ir požeminiai vandenys Pagal hidrografin į rajonavim ą aprašoma teritorija priklauso Vidurio lygumos sri čiai. Upi ų tinklo tankumas − 0,75-1,00 km/km 2, vidutinis upi ų nuot ėkio koeficiento dydis – 0,3 l/s iš km 2. Biosferos rezervato teritorija priskiriama Nemuno pagrindini ų intak ų basein ų, Šešup ės pabaseiniui. Viso Šešup ės pabaseinio ežeringumas siekia 1,1 % teritorijos ploto (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,005 km 2, j ų bendras plotas – 68,2 km 2), ta čiau daugiau kaip 60 % bendro ežer ų ploto tenka būtent Šešup ės dešiniojo intako Dovin ės baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Žuvintas yra antras iš didžiausi ų baseino ežer ų po Dusios. Beveik visa Biosferos rezervato teritorija patenka į Dovin ės (dešinysis Šešup ės intakas) basein ą, ir tik Žalty čio ežer ą su apylink ėmis drenuoja nedidelis Želsvel ės upelis (dešinysis Šešup ės intakas). Iš viso analizuojamoje teritorijoje teka 8 up ės bei gausyb ė bevardži ų upeli ų. Sausinamosios melioracijos metu buvo sureguliuota dauguma upi ų, iškasti nauji grioviai. Žemiau pateiktas valstybin ės reikšm ės vandens telkini ų, patenkan čių į Biosferos rezervat ą, s ąrašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1268 „D ėl valstybin ės reikšm ės paviršini ų vandens telkini ų s ąrašo patvirtinimo“.

4 lentel ė. Valstybin ės reikšm ės up ės Biosferos rezervato teritorijoje Vandens Vandens Įtek ėjimo Atstumas Up ės Up ės ilgis Biosferos Up ės telkinio telkinys krantas nuo žio čių, ilgis, rezervato teritorijoje, plotas, pavadinimas (vyresnioji up ė) km km km (pagal GDR10LT) ha Dovin ė Šešup ė d 215,5 47 17,86 25,5 Amalv ė – Dovin ė d 21,6 25,6 8 10,6 Šlavanta Kiauly čia Dovin ė k 30,9 19,4 9,8 7,1

5 lentel ė. Valstybin ės reikšm ės ežerai Biosferos rezervato teritorijoje Ežero pavadinimas Plotas, ha Plotas, ha (pagal Didžiausias gylis, Vidutinis gylis, m. GDR10LT) m. Žuvintas 971,2 941,4 2,5 0,6 Žaltytis 289,3 268 4 2 Amalvas 193,8 196,4 2,9 1

Up ės. Dovin ės up ė yra dešinysis Šešup ės intakas. Jos pradžia vien ų laikomas Dusios ežeras, kit ų – Sutr ės upelis ties Bal ėnų kaimu. Dovin ė pratek ėjusi Simno ir Žuvinto ežerus, įteka į Šešup ę ties Neti čkampiu. Bendras šios up ės ilgis – 47 km, up ės baseino plotas – 488,7 km 2. Vidutinis vagos plotis 8-12 m, gylis svyruoja 1,5-2,9 m. Vidutinis nuolydis – 0,57 m/km. Vidutinis debitas žiotyse – 3,24 m³/s. Bendras sureguliuotos vagos ilgis – 11,1 km. Tek ėdama Dovin ės up ė kelet ą kart ų kei čia savo pavadinim ą. Nuo Dusios ežero iki Simno ežero ji vadinama Spernia, tarp Simno ežero ir Žuvinto – Bambena, ištek ėjusi iš Žuvinto ežero – Dovine. Biosferos rezervato teritorijoje up ė teka 17,86 km.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Bambena yra 5,73 km ilgio, o nuolydis – 0,86 %. Dovin ės atkarpa tarp Žuvinto ež. ir Daukši ų miestelio (4,2 km ilgio) pasižymi 0,23 ‰ nuolydžiu. Visose Dovin ės up ės atkarpose gylis nepastovus ir svyruoja 0,7–2,2 m intervale, plotis nuo 5 iki 12 m. Baseino pelkes prad ėta sausinti jau seniai. 1909 m. buvo parengtas Dovin ės up ės vagos ir gretim ų pelki ų sausinimo techninis projektas, pagal kur į darbai buvo atliekami 1912-1914 m. 1920- 1940 m. sausintos valstie čių ūki ų užmirkusios žem ės. Kol ūki ų ir tarybini ų ūki ų užmirkusi ų žemi ų sausinimas drenažu prad ėtas 1953 m. Nuo 1963 m. ši ų darb ų sparta labai padid ėjo, jie baigti apie 1985 metus. Iš Žuvinto ežero ištekanti Dovin ė galutinai ištiesinta, numelioruota septintajame dešimtmetyje. Dovin ė, ištek ėjusi iš Žuvinto rezervato ir kirtusi galin ės morenos ruož ą, toliau į vakarus teka sukult ūrintu Amalvo pelk ės pakraš čiu, kol įteka į Šešup ę ties Liudvinavo gyvenviete Marijampol ės sav. teritorijoje. Šioje atkarpoje Dovin ė ištisai sureguliuota. Dovin ės intakai, tekantys per Biosferos rezervato teritorij ą: Kiauly čia, Amalv ė-Šlavanta, Gudupelis. Pietrytinio pali ų pakraš čio žemapelk ėmis atiteka stambus kairysis Dovin ės (Bambenos) intakas Kiauly čia . Up ės ilgis 19,4 km, per Biosferos rezervat ą teka 9,8 km. Beveik visa vaga sureguliuota. Analizuojamoje teritorijoje prateka ir pora Kiauly čios intak ų: Sūrava (dešinysis) ir Pautupis (kairysis). Amalv ė-Šlavanta yra dešinysis Dovin ės intakas. Pradžia – Prien ų rajono savaivaldyb ės Šilavoto seni ūnijoje Beržaraistyje. Amalv ės-Šlavantos ilgis – 25,6 km, Biosferos rezervato teritorijoje – 8 km. Up ės vaga daugelyje viet ų pakeista; pratek ėjusi Amalvo ežer ą už Daukši ų kaimo ji įteka į Dovin ės up ę. Gudupelis – kairysis Dovin ės intakas, ilgis – 4,7 km, teka šiauriniu Žuvinto pali ų pakraš čiu; į Dovin ę įteka prieš Daukši ų kaim ą. Iš pelkini ų Žuvinto intak ų svarbiausia yra Rud ė, kuri atiteka iš Žuvinto aukštapelk ės vidurio pietvakarin ės pali ų dalies ir įteka į pietin ę ežero įlank ą. Tai bene vienintel ė didesn ė nepakeista vandens t ėkm ė Biosferos rezervato teritorijoje. Jos ilgis – 5 km, visa up ė Biosferos rezervato teritorijoje. Pietvakariniu Biosferos rezervato paribiu šiauriau Žalty čio ežero teka up ė Želsvel ė – Šešup ės dešinysis intakas. Up ės ilgis – 3,4 km, į analizuojam ą teritorij ą patenka tik nedidel ė jos atkarpa tarp Žalty čio ežero ir B ūriški ų kaimo – 0,7 km. Ežerai. Biosferos rezervate yra 3 eutrofiniai ežerai: Žuvinto, Amalvo ir Žalty čio. Šie ežerai susiformavo paskutiniojo ledynme čio laikotarpiu, prieš 10 t ūkst. met ų. Žuvintas – reliktinis ežeras, tik nedidel ė kadaise buvusio milžiniško ežero dalis. Holocene, prieš 10 t ūkst. met ų, ežeras buvo aps ėmęs beveik visas palias (6800 ha). Seklus, iki 6 m gylio ežeras labai greitai prad ėjo pelk ėti. Dabartinis Žuvinto ež. plotas – 971,2 ha. Ežeras seklus, didžiausias jo gylis tesiekia 2,5 m., o vidutinis – 0,6 m., vidutinis dumblo gylis – 3 m. Žuvinto ež. vandens t ūris yra 6 902 000 m³, pratekan čio vandens kiekis siekia iki 128 355 800 m³. Žuvinto ežeras priklauso stiprios vandens apykaitos ežer ų klasei, nes pratekan čių vanden ų kiekis yra 10,5 karto didesnis už ežere esan čio vandens kiek į. Du tre čdaliai viso pratekan čio vandens nuteka pavasar į ir tik 1 % – žiemos m ėnesiais. Į Žuvinto ežer ą (Bambenos upelio žiotyse) įteka vidutiniškai 1,66 m 3/s, o išteka (Dovin ės ištakose) 2,03 m 3/s vandens. Žuvinto ežero vandens balanso apskai čiavimai parod ė, kad sausringesniu metu gana ilg ą laik ą vanduo iš ežero neišteka, nes išgaravimas viršija krituli ų kiek į. Tai stebima net vidutinio sausringumo m ėnesiais. Sausringu metu vandens lygis ežere pažem ėja 10-15 cm. Teigiamas nat ūralus nuot ėkis stebimas tik vandeningu periodu. Vandens deficit ą ežere papildo dalis tranzitinio vandens, atitekan čio iš Dusios ežero. Išnagrin ėjus Žuvinto ežero vandens lygio dinamik ą, nustatyta, kad iki to laiko, kol ežero režimas buvo nat ūralus, vidutin ė daugiamet ė vandens lygio svyravimo amplitud ė buvo maždaug 90 cm. 1972 m. pasta čius Dovin ės ištakose šliuz ą- 19

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 reguliatori ų, ežero vandens lygis buvo beveik pastovus ir vidutiniškai per metus svyravo tik 10-15 cm. Esant nat ūraliems didesniems vandens lygio svyravimams, potvyniams, ypa č pavasariniams, iš ežero iškeliauja daugiau nuos ėdų, ger ėja deguonies režimas vandenyje. Žuvinto ežero vandens pH svyruoja nuo 6,38 iki 8,23. Šis rodiklis mažiausias žiemos pabaigoje, o didžiausias vasar ą. Ežero vanduo palaipsniui r ūgšt ėja. Ištirpusio deguonies (O 2) koncentracija vandenyje kinta nuo 0,0 iki 12,3 mg/l. Kai kuriose ežero dalyse deguonies deficitas yra 90 % ir daugiau. Dėl paspart ėjusio ežero užaugimo ir dumbl ėjimo duj ų režimas vandenyje nuolat blog ėja. Dabar beveik 40 % ežero užima viršvandenin ė augalija, sudaryta iš nendryn ų, švendryn ų, meldyn ų. Ežerui b ūdingos plaukiojan čios salel ės vadinamos „kinimis“. Vešli augalija yra išskirtinis Žuvinto ež. ir jo pakran čių bruožas. D ėka ežero fizini ų s ąlyg ų, maistmedžiagi ų, patenkan čių iš baseino gausos, nepakankamos ūkin ės veiklos Žuvinto ežeras intensyviai apauga. Tokiu b ūdu, vien per 54 metus nuo 1951 iki 2005 m. viršvandenine augalija apaugo 153,9 h ežero plotas, arba vidutiniškai apie 2,85 ha per metus. Didžioji dalis teršal ų į Žuvinto ežer ą patenka iš baseino. Vandens žyd ėjimo atvej ų gretimame Simno ežere 2017 m. nesteb ėta matyt d ėl v ėsesn ės nei įprasta vasaros. Ta čiau neramina akivaizdžiai maž ėjantis vandens ekosistemoms b ūding ų vabzdži ų gausumas. Labai stipriai sumaž ėjo įprastos lapgrauži ų vabal ų r ūšies Galerucella nymphaea , vasaros metu pažeidžian čios l ūgni ų ir vandens lelij ų lapus, ežere nerasta toki ų lap ų pažeidim ų. Apsiuv ų Trichoptera , žirgeli ų Odonata gausa kelis kartus mažesn ė, nei ankstesniais metais. Nuodugnesni vandens ekosistem ų, vandens taršos, tame tarpe insekticidais, tyrimai nebuvo atliekami. Didžioji Žuvinto ežero dugno dalis padengta dumblingu sapropeliu, kuris daugiausia (51,9- 67,1%) sudarytas iš autochtonin ės kilm ės organin ės medžiagos (planktono, bentoso ir makrofit ų liekan ų). Mineralin ės medžiagos sudaro 28,4-37,2%, karbonatai 3,8-9,1%. Tik giliausioje ežero dalyje dugn ą dengia silpnai sapropelingas karbonatingas dumblas, kuriame vyrauja mineralin ės medžiagos (56,0%) ir karbonatai (28,7%). Seklus Žuvinto ežeras pavasar į anks čiau įšyla, o ruden į grei čiau atv ėsta. Vidutiniškai iki kovo pabaigos vandens paviršiaus temperat ūra pakyla iki +4 oC ir susilygina su gilesni ų sluoksni ų temperat ūra. Balandžio pabaigoje vandens paviršius įšyla iki +10 oC (prasideda augal ų vegetacija), o liep ą pasiekia iki +20 oC. Nuo rugpj ūč io vanduo pradeda v ėsti: rugs ėjį jis b ūna ~ +14 oC, spal į – ~ +8 oC. Nuo geguž ės iki spalio vandens temperat ūra aukštesn ė už oro. Ežeras užš ąla gruodžio pirmoje dekadoje po maždaug 20 dien ų trunkan čių nepastovaus ledo reiškini ų. Ledu (didžiausias storis – 55 cm) padengtas išb ūna apie 110 dien ų. Žuvinto ežeras buvo patvenktas 1968 metais ant Dovin ės upės pasta čius šliuz ą reguliatori ų. Taip pat 1972 m. pasielgta ir su Simno bei Dusios ežerais, esan čiais tame pa čiame Dovin ės up ės baseine. Tvenkiant ežerus, pirmiausia siekta sukaupti daugiau vandens tuometinio Kapsuko miesto pramon ės poreikiams užtikrinti bei praskiesti užterštos Šešup ės up ės vandenis, o aplinkos išsaugojimo poreikiai liko antraplaniais. Šiuose ežeruose ypa č pasikeit ė pavasario potvyniai, vandens ardomos nukent ėjo Dusios ežero pakrant ės. 2010 m. Žuvinto ežere atsisakyta dirbtinio vandens lygio reguliavimo. Tai atlikta rekonstravus ant Dovin ės up ės buvus į ežero šliuz ą reguliatori ų ir čia įrengus speciali ą nereguliuojam ą vandens nuopyl ą. Ji užtikrina maksimaliai nat ūral ų Žuvinto ežero vandens lygio svyravim ą. Šalia įrengtu žuvitakiu atkurti žuv ų migracijos keliai iš ežero į Dovin ės up ę. Įrengta vandens nuopyla, kaip rodo paskutini ų met ų vandens lygio steb ėjimai, žymesni ų vandens lygio poky čių Žuvinto ežerui nepadar ė. Stabilizavosi vandens lygio svyravim ų amplitud ė (11. pav.), nes nereguliuojama nuopyla neleidžia staigi ų vandens lygio pasikeitim ų. Daugiame čiai vandens lygio steb ėjimai d ėl tuomet vydyto reguliavimo yra sunkiai palyginami su duomenimis gautais po 2010 m. Situacija, kuri buvo prieš kelis dešimtme čius, nelygintina su dabartine – ežeras dumbl ėja, jo dugnas nepaliaujamai kyla aukštyn. Bambenos upelio, didžiausio intako visa delta užnešta dumblo nuos ėdomis.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Žuvinto ežere pastov ūs kasdieniniai hidrologiniai steb ėjimai atliekami nuo 1965 m. Vandens lygio matuokl ė įrengta ežere ties Žuvinto biosferos rezervato direkcijos administraciniu pastatu. Dabartin ėje vietoje matuokl ė yra nuo 2007 m. Žuvinto vandens lygio steb ėjim ų duomenis kaupia Kauno hidrometeorologijos stotis. 10. pav. Žuvinto ežero vandens lygio daugiametis svyravimas 1967 – 2017 m.

Vandens lygio vidurkis Minimalus met ų vandens lygis* Maksimalus met ų vandens lygis * Linijin ė (Vandens lygio vidurkis) 220

200

180

160

140

120 vandens lygis virš stoties 0 stoties virš lygis vandens

100

60 1967 m. 1967 m. 1968 m. 1969 m. 1970 m. 1971 m. 1972 m. 1973 m. 1974 m. 1975 m. 1976 m. 1977 m. 1978 m. 1979 m. 1980 m. 1981 m. 1982 m. 1983 m. 1984 m. 1985 m. 1986 m. 1987 m. 1988 m. 1989 m. 1990 m. 1991 m. 1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017

11. pav. Žuvinto ežero vandens lygio svyravimo amplitud ė 1967 – 2017 m.

120 106 100 94 88 88 87

cm 79 ė 80 7575 73 69 72 65 66 67 66 59 60 61 61 53 54 60 52 50 49 49 45 46 45 47 4646 46 45 47 45 44 47 40 40 43 40 43 36 39 38 40 31 34 31 34 22 25 Svyravimo amplitud Svyravimo 20

0 1967 m. 1967 m. 1969 m. 1971 m. 1973 m. 1975 m. 1977 m. 1979 m. 1981 m. 1983 m. 1985 m. 1987 m. 1989 m. 1991 m. 1993 m. 1995 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 2003 m. 2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m. 2015 m. 2017

Vandens lygio svyravimo amplitud ė

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

6 lentel ė. Žuvinto ežero vandens lygio svyravimai, užšalimo charakteristika 2000 – 2017 m.

metai Charakteristika 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Vid. vandens 137 143 137 127 139 136 126 136 144 139 143 143 127 144 130 116 118 141 lygis, cm Min. vandens 115 120 113 96 109 103 100 109 116 107 128 113 117 122 112 96 101 124 lygis, cm Maks. vandens 169 180 182 168 184 178 179 170 183 180 173 179 142 183 161 139 145 171 lygis, cm Svyravim ų 54 60 69 72 75 75 79 61 67 73 45 66 25 61 49 43 44 47 amplitud ė, cm Vanduo be 284 231 274 246 244 260 256 290 282 251 240 258 257 238 270 290 266 273 ledo (d. sk.) Pakraš čių 4 4 9 15 8 4 - 15 30 6 2 6 8 5 5 2 15 19 ledas (d. sk.) Ledas su properšomis 11 3 9 13 9 2 7 10 41 1 5 1 4 8 5 17 46 11 (d. sk.) Ištisin ė ledo 66 127 73 91 105 99 102 50 13 107 118 100 97 114 85 56 39 62 danga (d. sk.) Maksimalus 28 24 38 47 40 37 46 35 21 28 45 45 50 37 39 20 31 34 ledo storis, cm

Amalvas – liekaninis, stipriai eutrofizuotas ežeras, esantis Biosferos rezervato šiaurin ėje dalyje. Ežeras užima 193,8 ha. Kilm ė ir vystymasis labai panašus į Žuvinto ežer ą. Didžiausias gylis 2,9 m., vidutinis gylis 1 m., dumblo gylis iki 2 m. J į iš vis ų pusi ų, išskyrus rytin ę, supa Amalvo pelki ų kompleksas. Į j į iš pali ų įteka Amalv ė–Šlavanta. Septintajame dešimtmetyje, kuomet šiauriniai Žuvinto pali ų paribiai buvo nusausinti ir paversti kult ūrin ėmis ganyklomis bei dirvomis, Dovin ė buvo perkasta ir ištiesinta, taip pat buvo įsisavinti ir Amalvo pelk ės šiauriniai ir pietiniai pakraš čiai (dabar – ekosistem ų atk ūrimo zonos), Amalvo pelk ė ėmė degraduoti. Amalvo vandens augalija yra skurdi, nes per Amalvos up ę pakli ūva didelis teršal ų kiekis. Žaltytis – pailgos formos ežeras, esantis pietvakariniame Biosferos rezervato pakraštyje. Ežero plotas – 289 ha, ilgis – 4,1 km, plotis – tik 0,8 km. Didžiausias gylis – 4 m., vidutinis gylis – 2 m. Krantai žemi, pelk ėti. Dugnas l ėkštas, sm ėlėtas, padengtas storu dumblo sluoksniu, vietomis siekian čiu 2 metrus. Ežero baseino plotas – 19 km². Žaltyt į supan čios pakrant ės buvo apsemtos 1969 metais, pasta čius apsaugin į pylim ą ir 1 metru pak ėlus ežero lyg į. Min ėtas pylimas buvo skirtas apsaugoti žem ės ūkio naudmenas nuo potvyni ų. Iš ežero išteka Želsvel ės upelis (dešinysis Šešup ės intakas). Ežer ą supa žemapelk ės (86%) ir aukštapelk ės (14%). Ežerin ės nuosėdos, sudarytos iš sapropelio ir durpi ų, siekia 6,3 m. Žaltytis – svarbus paukš čių apsistojimui per migracijas. Ruden į ir pavasar į galima matyti migruojan čių vandens paukš čių pulkus. Be ši ų ežer ų Žuvinto aukštapelk ėje yra keli maži ežer ėliai. Vakarin ėje Žuvinto aukštapelk ės dalyje telkšo unikalus apie 0,3 ha Polimo ežer ėlis, o aukštapelk ės Rud ės plyn ėje - keli atviri distrofiniai ežer ėliai, susiformav ę prieš kelis dešimtme čius. Požeminio ir paviršinio vandens apsauga Požeminio vandens apsaugotumas labiausiai priklauso nuo vandening ąjį horizont ą dengian čių mažai laidži ų kvartero periodo nuogul ų storym ės, j ų mechanin ės sud ėties strukt ūros, plyšiuotumo. Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis didžiojoje Biosferos rezervato dalyje gelmi ų izoliuotumas viršutin ėje Kvartero dalyje yra blogas. Nuo Varnupi ų, Vart ų kaim ų į vakarus iki Liudvinavo, Paželsvi ų žem ės gelm ės pasižymi geru izoliuotumu, ta čiau einant dar toliau į vakarus, Buktos, Želsvos apylink ės, Žalty čio ežeras jau patenka į blogai izuoliuot ą zon ą (žr. 10 pav.). 22

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Biosferos rezervato pakraš čiuose ir artimoje jo aplinkoje yra nemažai potenciali ų aplinkos taršos židini ų. Šiaur ės rytin ėje analizuojamos teritorijos dalyje Daukši ų kaime veikia Dovin ės žem ės ūkio bendrov ė, jos technikos kiemas Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis priskiriamas prie vidutin į pavoj ų kelian čių objekt ų. Dar pora potencialios taršos židini ų yra pietiniame ir rytiniame Biosferos rezervato pakraš čiuose, trys jo paribyje. Tai gyvulininkyst ės ir teršian čių medžiag ų kaupimo, regeneravimo objektai: galvij ų fermos Zaili ų, Verebiej ų kaimuose (šiuo metu pastatai nugriauti), kiaulid ė (dalis pastat ų nugriauta) ir s ąvartynas (rekultivuotas) Vart ų kaime, veikiantys vandens ir nuotek ų valymo įrenginiai Ąžuolini ų kaime. Pastarasis priskiriamas prie potencialiai didel į pavoj ų kelian čių objekt ų. Artimoje Biosferos rezervatui aplinkoje yra daugiau ūkini ų zon ų su gyvuli ų fermomis, gamybos cech ų, technikos kiem ų, s ąvartyn ų, sand ėli ų, katilini ų, naftos bazi ų, valymo įrengini ų, degalini ų. Netoli Biosferos rezervato taip pat gausu gamybinės veiklos objekt ų, išvystyta susisiekimo infrastrukt ūra, tod ėl galimi tiek pasklidosios, tiek taškin ės taršos atvejai. Jie gali kelti pavoj ų aplinkos taršai jautriausiai vanden ų grupei — paviršiniams vandenims bei įtakoti požeminio vandens kokyb ę. Ypatingas d ėmesys turi b ūti teikiamas tiesioginius srautus per vandens nutekėjim ą turin čioms šioms teritorij ų juostoms: Varnupiai – Daukšiai, Simnas – Ąžuoliniai, Igliauka – Šventragis – Gudeliai – Amalviškiai, Uosin ė – Padovinys – Gyviškiai, Krokialaukis – Verebiejai, Šeštokai – Ramanavas, Krosna – Saltininkai. Bendram taršos fonui (oro pernašos ir kt. poži ūriais) nemažiau svarb ūs ūkin ės veiklos taškai Želsvos, Buktos gyvenviet ėse. 12 paveiksle pateikti potencial ūs taršos židiniai Biosferos rezervate ir artimoje jam aplinkoje.

12 pav. Gelmi ų apsaugotumas, potencial ūs taršos židiniai (Geologijos tarnybos duomenys, 2017)

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

LR Aplinkos ministro 2017 m. lapkri čio 7 d. įsakymu Nr. D1-908 „D ėl rizikos vandens telkini ų s ąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Rizikos vandens telkini ų s ąrašas, į kur į patenka ir Biosferos rezervato teritorijoje esantys vandens telkiniai (žr. 7, 8 lentel ėse).

7 lentel ė. Per Biosferos rezervato teritorij ą tekan čios up ės, priskiriamos rizikos grupei d ėl geros būkl ės kriterij ų neatitikimo, ir priskyrim ą rizikos grupei nulemiantys veiksniai

Baseinas Vandens Up ė, Labai Rizikos veiksniai Nenu-

arba telkinio kurioje statyti

pakeisti ė s s ė

pabaseinis kodas išskirtas s vandens ė ė

vandens tarša

telkiniai ė (antrin

telkinys tarša ų Vagos Vagos poveikis poveikis poveikis kio) tarša tarša kio) ū ištiesinimas ištiesinimas ar kt.) tarša tarša ar kt.) Miest Žuvininkyst Sutelktoji tarša tarša Sutelktoji Hidroelektrin Pasklidoji (žem Pasklidoji Tarptautin Nežinoma Nežinoma 150101902 Dovin ė + + Šešup ės Amalv ė- 150102141 + + + Šlavanta

8 lentel ė. Biosferos rezervate esantys ar reikšmingai jo aplink ą įtakojantys ežerai, priskiriami rizikos grupei d ėl geros b ūkl ės kriterij ų neatitikimo, ir priskyrim ą rizikos grupei nulemiantys veiksniai Rizikos veiksniai Baseinas/ Vandens Vandens Plotas, telkinio 2 Dabarties ir Hidromorfologijos Nenustatyti pabaseinis telkinys km kodas praeities tarša pakeitimai 115040150 Amalvas 1,96 +

Šešup ės 115040124 Simno 2,44 + +

115040111 Žaltytis 2,68 + +

Amalvo, Žalty čio ežerai, up ės Amalv ė – Šlavanta, Dovin ė įtraukti į rizikos vandens telkini ų sąraš ą dėl geros ekologin ės b ūkl ės neatitikimo . Svarbu atkreipti d ėmes į, kad Simno ežeras, iš kurio atiteka Bambenos upe vandenys į Žuvinto ežer ą, taip pat priskirtas rizikos vandens telkiniams (2017 m., AAA duomenys). 2017 m. geguž ės 5 d. LR Aplinkos ministro ir LR Žem ės ūkio ministro įsakymu Nr. D1- 375/3D-312 patvirtintas Vanden ų srities pl ėtros 2017–2023 met ų programos įgyvendinimo veiksm ų planas. Vanden ų srities pl ėtros 2017–2023 met ų programos tikslai – pagerinti paviršini ų ir požemini ų vandens telkini ų b ūkl ę, pasiekti ir (ar) išlaikyti ger ą Baltijos j ūros aplinkos b ūkl ę, visoje šalyje mažinti potvyni ų rizik ą ir j ų padarinius, apr ūpinti Lietuvos gyventojus kokybiškomis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo paslaugomis ir mažinti aplinkos tarš ą nuotekomis, efektyviau įgyvendinti vanden ų apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Įgyvendinant Vanden ų srities pl ėtros 2017–2023 met ų programą ir gerinant vandens telkini ų b ūkl ę bus siekiama mažinti tarš ą iš žem ės ūkio, nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotek ų tvarkymui, sustiprinti kontrol ę ir kt. Patvirtiname įgyvendinimo veiksm ų plane yra numatyti konkret ūs vandens telkiniai b ūklei pagerinti skirti uždaviniai, priemon ės, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai. Pagal š į plan ą iškeltas uždavinys pagerinti ežer ų ir tvenkini ų b ūkl ę ir Biosferos rezervato ekologin ę b ūkl ę įtakojantiems Simno ežerui, Spernios ir Bambenos up ėms. Juose kiekvienais metais turi b ūti šalinama perteklin ė makrofit ų biomas ė pakrant ėse (atsakinga institucija – savivaldyb ės, l ėšos – Sanglaudos fondas), bei stiprinama Simno ežero vanden ų srities aplinkos apsaugos valstybin ė kontrol ė (atsakinga institucija

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

– RAAD). Rizikos ežer ų (Amalvo, Žalty čio, Simno) baseinuose turi b ūti nuolat vykdoma kontrol ė paviršinio vandens telkini ų apsaugos zonose ir pakrant ės apsaugos juostose.

13 pav. Iškarpa iš žem ėlapio „Rizikos vandens telkiniai ir j ų baseinai“ Biosferos rezervato direkcija vykdo vietos hidrologinius steb ėjimus. Kasmet jie atliekami Žuvinto ežerui (1 steb ėjimo postas), Bambenos ir Dovin ės upi ų debito (3 postai: Bambena 2, Dovin ė - 1), Amalvo polderio vandens lygio (9 taškai), Amalvos pelk ės vandens lygio (59 šulin ėliai), gruntinio vandens lygio steb ėjimai meldin ės nendrinuk ės apsaugai svarbiose teritorijose (6 šulin ėliai). Vandens ekosistem ų b ūklei vertinti speciali programa netaikoma. 2016 m. Biosferos rezervato veiklos ataskaitos duomenimis vizualiai Žuvinto ežero b ūkl ė nebuvo prastesn ė, nei ankstesniais metais, ekstremalaus teršimo atvej ų nenustatyta. Sedimentacijos ir taršos procesams Žuvinto, Amalvo ežerams didel ės įtakos turi j ų basein ų vandenys. Vanden ų ekologinei b ūklei didel ės įtakos turi žem ės ūkio tarša, teršal ų prietaka up ėmis: Amalvo ežerui Šlavantos upe iš Pali ų durpyno, Igliaukos (Yglos ež.); Žuvinto ežerui Dovin ės upe iš Simno žuvininkyst ės tvenkini ų, Simno miestelio. Didžiausi ą gr ėsm ę Žuvinto ežero ekosistemai kelia iš Bambenos up ės baseino į Žuvint ą iš Simno, Ąžuolini ų gyvenvie čių, Simno žuvivaisos įmon ės patenkantys teršalai. Ypa č bloga b ūkl ė Žuvinto ežero baseine esan čio Simno ežero. Į Simno ežer ą suteka ir aplinkini ų melioruot ų bei intensyviai žem ės ūkyje naudojam ų žemi ų, žuv ų ūkio tvenkini ų ir komunaliniai Simno miestelio vandenys, prisotinti biogenini ų element ų, kuri ų pats ežeras d ėl nedidelio vandens t ūrio nepaj ėgia akumuliuoti. Didel ė ši ų medžiag ų dalis (iki 20 t ūkst. ton ų kasmet) Bambenos upeliu patenka į Žuvinto ežer ą. Iki 3,5 t ūkst. t. ši ų medžiag ų patenka į Žuvinto ežer ą iš jo paties baseino. Ši biogenini ų medžiag ų prietaka labai paspartino ežero užaugim ą. Aplinkos apsaugos agent ūros užsakymu 2009 m. buvo atlikta studija "Restauruotin ų Lietuvos ežer ų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemoni ų parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti j ų b ūkl ę" (toliau – Studija). Studijos ataskaitoje buvo išskirta problemin ės b ūkl ės ežer ų sąrašas, į j į pateko visi Biosferos rezervato teritorijoje esantys ežerai. Taip pat reikia pamin ėti ir Simno ežer ą, susiet ą medžiaginiais ryšiais su analizuojam teritorija. Šioje studijoje Simno ežeras priskirtas prie kritin ės b ūkl ės ežer ų. Būkl ės vertinimo kriterijai pateikti Priede. 25

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Gamtos tyrim ų centras ir Klaip ėdos universitetas, vykdydami nacionalin ės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistem ų tvarumas“ projekt ą „R ūšin ės ir funkcin ės įvairov ės reikšm ė vandens ekosistem ų paslaugoms did ėjant eutrofikacijai ir cheminei taršai“ (vadovas – K. Arba čiauskas) nustat ė, jog Simno ežeras, iš kurio per Bambenos upel į (Dovin ę) vanduo patenka į Žuvinto ežer ą, yra vienas iš labiausiai Lietuvoje eutrofikuot ų ežer ų. Šis ežeras vykdomame projekte pasirinktas kaip stipriai eutrofikuoto vandens telkinio etalonas Lietuvoje ir pagal dabartin ę b ūkl ę yra hipertrofinis. Pagal projekto tyrimus Simno ežeras yra labiausiai eutrofikuotas ežeras iš projekte tirt ų vandens telkini ų: vandens skaidrumas pagal Sekki disk ą sudar ė tik 30 cm (2016-08-09). Kiti ežero rodikliai: chlorofilo a koncentracija – 99,3 µg/L, bendrasis azoto (N) koncentracija – 1.22 mgN/L ir bendro fosforo (P) koncentracija – 213 µgP/L. Neabejotinai toki ą didel ę Simno ežero eutrofikacij ą lemia Simno žuvininkyst ės tvenkini ų ir miesto tarša. Simno ežeras yra pagrindinis taršos šaltinis, nulemiantis blog ą Žuvinto ežero ekosistemos b ūkl ę. Iš prioritetini ų priemoni ų, siekiant pagerinti Simno ežero b ūkl ę, 2009 m. Studijoje įvardinta, jog b ūtina nutraukti ežero tarš ą, ypa č iš Simno miestelio (jame jau baigiamas diegti vandentiekis ir nuot ėkų tinklai) ir periodin ę tarš ą iš Simno žuvininkyst ės ūkio (ypa č momentin ę tarš ą tvenkini ų dumblu ruden į išleidžiant tvenkinius), taip pat išvalyti stipriau uždumbl ėjusias įlankas ties Simnu ir stabilizuoti ežero trofin ę b ūkl ę. Be to b ūtina sutvarkyti ežero pakrantes, kurios ypa č užterštos ruože ties Simno miesteliu. Gyventojams b ūtina drausti ežero pakrant ėse sand ėliuoti ir kompostuoti įvairias biodegraduojan čias ūkines atliekas: šiaudus, m ėšl ą, nušienaut ą žol ę ir kt. Ežero pakraš čiuose reikalinga bent kart ą per metus šienauti makrofitus (atsižvelgiant į paukš čių apsaugos reikalavimus), pašalinant juos už prietakos baseino rib ų, 10 m plo čio apyežerio juostoje pašalinti pertelkinius menkaver čius lapuo čius kr ūmus bei medžius, v ėliau – kasmet šienauti žol ę. Ežere suformuoti ir kasmet pagausinti pl ėšri ųjų žuv ų bendrij ą. Dar vienu iš b ūtin ų darb ų įvardinta, jog siekiant sulaikyti bent dal į į Simno ežer ą atitekan čių teršal ų, ant Spernios (Dovin ės) up ės, įtekan čios į pietin ę ežero dal į ir atnešan čios tarš ą iš Simno žuvininkyst ės ūkio tvenkini ų, numatoma įrengti nešmen ų nusodintuv ą. Apibendrinus, galima teigti, kad už rezervato rib ų esan čios Dovin ės baseino teritorijos turi didel ę įtak ą Biosferos rezervato ekosistemai, tod ėl, siekiant gerinti Biosferos rezervato ekologin ę būkl ę, svarbi kontrol ė basein ų valdymo principu.

1.2. Biosferos rezervatas nacionalin ėje kraštovaizdžio strukt ūroje Pagal Nacionalin į kraštovaizdžio tvarkymo plan ą (toliau – Kraštovaizdžio planas), patvirtint ą 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-703, Biosferos rezervatas patenka į į Baltijos aukštum ų ruož ą, Dz ūkų aukštumos srit į Vakar ų dzūkų pietin ę sl ėniuot ą pelk ėtą mažai mišking ą agrarin ę pakilum ą (plynaukšt ę). Didesn ė pus ė analizuojamos teritorijos pagal kraštovaizdžio pobūdį priskirta nat ūralaus pob ūdžio gamtiniam ežeruoto duburio kraštovaizdžiui: Žuvinto pelkinis kompleksas – pelkiniui ežeruotam konservaciniam te1E, o Amalvo pelkinis kompleksas – pelkiniui ežeruotam konservaciniam-tausojan čiam te2E kraštovaizdžiui. Žalty čio ežeras ir jo pakrant ė yra agrariniame konservacinio-tausojan čio pob ūdžio ežeruotame duburyje a2E. Teritorija tarp Žuvinto ir Amalvo pelkini ų kompleks ų bei pietinis Biosferos rezervato pakraštys patenka į agrarin į tausojant į moreninio bei fliuvioglacinio g ūbrio kraštovaizd į a3G. Rytinis pakraštys tarp Ąžuolini ų, Verebiej ų kaim ų patenka į agrarin ės tausojan čios molingos banguotos plynaukšt ės teritorij ą a3B‘. Buktos mišo masyvas yra miškingame molingos banguotos plynaukštės kraštovaizdyje, šiaurin ė dalis intensyvaus m6B‘, pietin ė tausojan čio prioriteto naudojimo m3B‘. Paželsvi ų kaimo aplinka priskirta agrariniam intensyvaus naudojimo molingos banguotos plynaukšt ės kraštovaizdžiui a6B‘ 14 pav.).

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

14 pav. Iškarpa iš Kraštovaizdžio plano. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos Biosferos rezervato teritorijoje Kraštovaizdžio planas numato, kad formuojant kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo strategij ą prioritetas turi b ūti teikiamas konservacin ės apsaugos prioritet ą užtikrinan čių tvarkymo reglament ų k ūrimui: išimtin ės konservacin ės apsaugos bei konservacin ės apsaugos ir bioprodukcin į naudojim ą integruojantiems reglamentams Pagal Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo br ėžin į, nagrin ėjamos teritorijos kraštovaizdis vizualiniu vertinimu nepriskiriamas prie raiški ų šalies areal ų. Didesn ės Biosferos rezervato dalies kraštovaizdyje vyrauja neraiškios vertikaliosios s ąskaidos įvairaus pražvelgiamumo erdvi ų kraštovaizdis. Lyguminio kraštovaizdžio su neryškia vertikali ąja sąskaida, kur vyrauja pusiau uždaras iš dalies pražvelgiam ų erdvi ų kraštovaizdis V0H1-b. Čia raiškesni tik horizontal ūs dominantai. Amalvo pelkinis kompleksas priskirtas l ėkštašlai čiam silpnos vertikalios s ąskaidos kraštovaizdžiui, kur vyrauja atviros gerai apžvelgiamos erdv ės V1H3-b. Į tok į vizualin ės strukt ūros tip ą patenka ir teritorija tarp Amalvo, Žuvinto pelkinių kompleks ų bei pietinis dirbam ų lauk ų pakraštys tarp Vart ų ir Ąžuolini ų kaim ų. Šioje teritorijoje kraštovaizdžio erdvinei struktūrai pastebimai tr ūksta tiek vertikali ų, tiek horizontali ų dominant ų (V1H3-d).

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

15 pav. Iškarpa iš Kraštovaizdžio plano. Kraštovaizdžio vizualinis estetinis potencialas

1.4. Žem ės naudojimo apžvalga 1.4.1. Žem ėnauda Žuvinto biosferos rezervato bendras plotas yra 18490 ha. Pagal LR žem ės fondo 2017 met ų sausio 1 d. s ąvokas ir skirstym ą žem ės ūkio naudmenos sudaro 6138,49 ha arba 33,2 % bendro Biosferos rezervato ploto. Esamas mišk ų plotas – 5495,98 ha arba 29,7 % bendro ploto, užstatyta teritorija sudaro 154,19 ha – 0,8 % bendro ploto, vandenys užima 1612,64 ha – 8,7 % bendro ploto, kita žem ė (pelk ės, pažeista žem ė ir kt.) sudaro 4986,47 ha – 27 % bendro ploto, keliai užima 102,23 ha – 0,6 % bendro ploto. Žem ės naudmen ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorijoje pateikiamas 16 pav.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

16 pav. Žem ės naudmen ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorijoje, %. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 georeferencini ų erdvini ų duomen ų rinkinys GDR10LT, 2017-12-01 Lyginant 1996, 2005, 2013 ir 2017 met ų žem ės naudmen ų strukt ūrą, bendras žem ės ūkio naudmen ų pokytis nežymus (žr. 9 lentel ę ir 17 pav.). 2005 m. žem ės ūkio naudmen ų padid ėjo apie 22 ha, o nuo 2010 met ų j ų apie 170 ha sumaž ėjo. Ta čiau, jei vertinant tų pa čių met ų piev ų ir ganykl ų pokyt į, akivaizdžiai matyti, kad nagrin ėjamu laikotarpiu ši ų naudmen ų rodikliai tik maž ėjo. Ir jeigu 1996 metais piev ų ir ganykl ų buvo 2718 ,70 ha, tai 2017 metais fiksuojamas jų sumaž ėjimas 72,7%. Ži ūrint į šiuos duomenis, galima teigti, kad pievas ir ganyklas žem ės sklyp ų savininkai paver čia ariama žeme. Panaši situacija ir su pelki ų plotais. Jeigu 1996 metais ši ų naudmen ų buvo 7557,28 ha, tai jau 2017 metais ši ų naudmen ų buvo 38,3% mažiau. Tuo tarpu miško žem ės nuo 1996 iki 2017 met ų padid ėjo 78,4%. Miškas vis daugiau užkariauja atvir ų aukštapelki ų, tarpini ų pelki ų bei žemapelki ų plot ų, taip pat sausumos buveini ų – miško pakraš čių, atvir ų miško aikš čių, buvusi ų piev ų. Anks čiau šienaujami ir ganomi plotai, dabar prad ėjo užaugti nendr ėmis, berželiais, pušel ėmis. Dar vienas kriterijus, gal ėjęs nulemti pelki ų ploto sumaž ėjim ą – tai per pastaruosius metus pasikeitusi naudmen ų vertinimo sistema. Analizuojant miško plotus matomi žymus poky čiai. 2005 duomenimis miško priskaityta 3120,87 ha daugiau tod ėl, kad 2005 m miško naudmenoms buvo priskirtos ir mišku apaugusios pelk ės. Ta pati situacija pasikartojo ir lyginant 2013 bei 2017 met ų duomenis, kai mišk ų apaugusios pelk ės buvo inventorizuotos kaip miškas. Lyginant georeferencini ų erdvini ų duomen ų rinkinio GDR10LT 2017 gruodžio m ėn. duomenis, kai miškas užima 5495,98 ha bei LR mišk ų valstybinio kadastro 2017 m. rugs ėjo m ėn. duomenis, kai Biosferos rezervato teritorijoje yra 6900 ha mišk ų, matosi akivaizdus nes ąryšis, t. y. apie 1400 ha pelkini ų mišk ų yra inventorizuoti kaip pelk ės. Nagrin ėjant vandens telkini ų ploto padid ėjim ą, taip pat galima teigti, kad nuo 2010 met ų pasikeit ė vertinimo sistema. Pagal 1996 met ų duomenis į vandens telkini ų plotus buvo įtraukti tik ežerai, tvenkiniai, k ūdros ir didesn ės up ės. Mažesni upeliai, grioviai, kanalai, kaip linijiniai objektai į š į skai čių nepateko.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

9 lentel ė. Žem ės naudmen ų eksplikacija Žem ės naudmen ų eksplikacija (18490 ha) Žem ės ūkio naudmenos Kita žem ė pievos užstatyta miškas keliai vandenys pažeis nenaudo Metai iš viso ariama sodai ir teritorija želdiniai pelk ės ta jama ganyklos 1996 6286,34 3567,64 -* 2718,70 3080,53 -* 172,86 1392,99 -* 7557,28 -* -* 2005 6308,40 -* -* -* 6201,40** -* 163,80 1394,50 591,50 3830,10 -* -* 2013 6138,57 5148,35 2,16 988,06 7054,40 99,99 154,97 1605,51 29,07 3353,81 - 53,68 2017 6138,49 5392,79 3,29 742,41 5495,98 102,23 154,19 1612,64 297,20 4662,80 - 26,47 *Duomen ų apie šias naudmenas n ėra. **Šiai naudmenai priskirtos ir mišku apaugusios pelk ės.

Žem ės naudmen ų poky čiai

1996 m. 2005 m. 2013 m. 2017 m.

45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% Žem ės ūkio Miškas Keliai Užstatyta Vandenys Pelk ės Kita žem ė naudmenos teritorija

17 pav. Žem ės naudmen ų poky čiai Biosferos rezervato teritorijoje per 1996 m., 2005 m., 2013 m., 2017 m., % VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis iki 2010 m. pas ėli ų deklaravimas buvo tik analogin ėje formoje. Nuo 2010 met ų prasid ėjo elektroninis deklaravimas. Pagal georeferencini ų erdvini ų duomen ų rinkinio GDR10LT ir VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus pas ėli ų lauk ų deklaravimo duomenis Biosferos rezervato teritorijoje 2010 metais deklaruota 5113,22 ha, o 2017 m. – 5500,21 ha žem ės ūkio naudmen ų ir pas ėli ų plot ų, tai yra virš 85% viso tinkamo deklaruoti ploto. Biosferos rezervate 2017 m. deklaruot ų naudmen ų santykis 4,7% viršijo Lietuvos žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo santykin į vidurk į (10 lentel ė). 10 lentel ė. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo intensyvumas Plotas, ha / Santykis Lietuvos Respublikos Žem ės ūkio naudmenos Santykis bendro Biosferos rezervato teritorijos ž. ū. naudmen ų teritorijos ž. ū. naudmen ų ploto, % ploto 2017 m., % 2010 2017 Deklaruotos žem ės ūkio 5113,22 / 81,1 5500,21 / 89,6 84,7 naudmenos Nedeklaruotos žem ės ūkio 1195,18 / 18,9 661,51 / 10,4 15,3 naudmenos Iš viso: 6308,40 / 100 6138,49 / 100,0 100

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Lyginant 2010 bei 2017 m. duomenis daugiausia deklaruota buvo ariamos žem ės: 2010 m. – 2904,82 ha, o 2017 m. – 2829,91 ha, t. y. 74,91 ha (2,6%) mažiau nei 2010 m. Per 2010-2017 met ų laikotarp į buvo nežymus auginam ų žem ės ūkio kult ūrų kitimas. Jeigu 2010 m. daugiausiai buvo deklaruota žiemini ų kvie čių, žiemini ų raps ų, žem ė palikta juodajam p ūdymui, tai 2017 m. daugiausiai buvo deklaruota žiemini ų kvie čių, žirni ų, vasarini ų mieži ų, kukur ūzų. Ganykl ų ir piev ų 2010 m. deklaruota 2148,3 ha. Tuo tarpu 2017 m ši ų naudmen ų deklaravimo plotas padid ėjo iki 2287,94 ha, t. y. 6,1% daugiau nei 2010 m. Daugiausia deklaruota 2010 m. ganykl ų arba piev ų, kur vyrauja daugiamet ės žol ės iki 5 met ų, o 2017 m atvirkš čiai – daugiame čių ganykl ų ir piev ų 5 met ų ir daugiau. Atkreiptinas d ėmesys, kad Biosferos rezervato teritorijoje deklaruojamos ir šlapyni ų teritorijos: toki ų plot ų 2010 m. buvo tik 46,48 ha, o 2017 m. šis skai čius padid ėjo iki 293,10 ha. Detalesn ė informacija apie deklaruotus plotus pateikiama 11 lentel ėje.

11 lentel ė. Biosferos rezervato teritorijoje deklaruoti plotai (2010, 2017 m. duomenys) Deklaruotos žem ės ūkio Deklaruotas plotas Deklaruotas plotas Pilnas pas ėlio pavadinimas naudmenos ir 2010 m, ha 2017 m, ha kiti plotai Avižos 25,28 35,20 Bulv ės 36,06 5,91 Grikiai 0,25 34,82 Juodasis p ūdymas 249,50 100,41 Kitos daržov ės 0 0,33 Kmynai 0 46,76 Kukur ūzai 54,16 147,93 Liucernos 13,14 6,12 Pašariniai runkeliai 0,36 0,11 Cukriniai runkeliai 5,36 0 Pupos, pupuol ės, pupel ės 1,12 67,38 Vasariniai kvie čiai 217,62 436,47 Vasariniai kvietrugiai 26,22 10,55 Vasariniai miežiai 215,11 182,13 Vasariniai rapsai 146,64 0 Ariamoji žem ė Žieminiai kvie čiai 1497,01 1251,19 Žieminiai kvietrugiai 63,06 42,51 Žieminiai miežiai 3,17 0,78 Žieminiai rapsai 188,36 146,70 Žieminiai rugiai 10,22 10,00 Vikiai ir j ų mišiniai 48,44 0 Žem ės ūkio augal ų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys 0 14,83 (išskyrus žolini ų augal ų mišinius) Žem ės ūkio augal ų mišiniai, kuriuose 0 35,82 baltyminiai augalai n ėra vyraujantys Žolini ų augal ų mišiniai, kuriuose 0 29,10 baltymin ės žol ės yra vyraujan čios Varpini ų-ankštini ų (išskyrus vikius) 27,97 0 jav ų mišiniai Žirniai 0 213,60 Kiti augalai ariamojoje žem ėje 38,45 11,26

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Augalai ar j ų mišiniai pašarui (išskyrus ganyklas arba pievas, daugiametes ganyklas arba pievas, taip pat 37,32 0 pašarinius šakniavaisius ir bulves pašarui) Viso: 2904,82 2829,91 Avie čių uogynai - 0,76 Braški ų uogynai 6,53 7,22 Juod ųjų serbent ų uogynai - 0,14 Kiti sodai ir daugiame čiai uogynai 1,71 2,11 Sodai, uogynai Kriauši ų sodai - 0,15 Obel ų sodai - 0,49 Riešutmedžiai (lazdynai, graikiniai - 0,62 riešutai ir kt.) Viso: 8,24 11,49 Pievos, ganyklos Daugiamet ės ganyklos arba pievos 5 930,36 1873,73 met ų ir daugiau Dobilai 1,35 34,92

Esparcetai - 0,51

Ekstensyvus piev ų tvarkymas ganant - 1,42 gyvulius

Ganyklos arba pievos, daugiamet ės 1113,27 290,77 žol ės iki 5 met ų Nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų piev ų 103,32 71,61 tvarkymas Specifini ų piev ų tvarkymas - 14,98 Viso: 2148,3 2287,94 Facelijos 4,44 0,97 Vaistiniai augalai Geltonžiedžiai bark ūnai 0,94 0 Viso: 5,38 0,97 Ekstensyvus šlapyni ų tvarkymas 31,88 82,87 Ekstensyvus šlapyni ų tvarkymas 14,60 95,18 (mokamos tiesiogin ės išmokos) Meldini ų nendrinuki ų buveini ų 0 75,20 Šlapyn ės saugojimas šlapyn ėse Meldini ų nendrinuki ų buveini ų saugojimas šlapyn ėse (mokamos 0 39,85 tiesiogin ės išmokos) Viso: 46,48 293,10 Kiet ųjų lapuo čių ir (arba) liep ų želdiniai su spygliuo čių ir (arba) 0 0,03 minkšt ųjų lapuo čių priemaiša iki 40%. Miško plotai Spygliuo čių su minkštaisiais lapuo čiais (ne mažiau kaip 20%) ar minkšt ųjų 0 1,10 lapuo čių želdiniai Viso: 0 1,13 Melioracijos griovi ų tvarkymas, kai žol ė bus susmulkinta ir paskleista ant 0 42,99 Kita griovio šlaito Rizikos vandens telkini ų b ūkl ės 0 8,06 gerinimas

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Netinkami paramai plotai 0 24,02 Tinkami paramai plotai, kurie einamaisiais metais neatitinka paramos 0 0,60 skyrimo reikalavim ų Viso: 0 75,67

18 pav. Deklaruoti plotai Biosferos rezervato teritorijoje, 2017. Gyvuli ų pasiskirstymas mažuose ūkiuose . Anks čiau m ūsų klimato zonos pievose buvo ganomi stamb ūs naminiai gyv ūnai arba pievos buvo šienaujamos, tod ėl galima sakyti, jog dabar daugelis piev ų yra pusiau nat ūralios. Stamb ūs žol ėdžiai gyv ūnai yra piev ų ekosistem ų dalis, nesvarbu, ar tie gyv ūnai yra laukiniai, ar naminiai. Kadangi daug stambių laukini ų žolėdži ų gyv ūnų yra išnyk ę, o žol ę deginti draudžiama, piev ų ekosistem ų su visomis joms b ūdingomis augal ų ir gyv ūnų r ūšimis išlikimas labai priklauso nuo namini ų galvij ų ganymo ir piev ų šienavimo. Į Biosferos rezervato teritorijos ribas patenka vienas Daukši ų miestelis ir visu ar dalimi ploto 34 kaimai. Biosferos rezervato direkcijos 2018 met ų duomenimis analizuojamoje teritorijoje buvo

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

367 sodybos. V Į Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Biosferos rezervato gyvenamosiose teritorijose mažuose ūkiuose 2005 m sausio 1 d. buvo laikomi 1904 gyvuliai, 2010 m sausio 1 d. – 1493 gyvuliai, o 2017 m. šis skai čius sumaž ėjo iki 941 vnt. Tok į akivaizd ų gyvuli ų maž ėjim ą lemia gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas kaimuose. Ypa č tai pastebima Lazdij ų r. sav. Krosnos seni ūnijos kaimuose bei Marijampol ės savivaldyb ės visose trijose seni ūnijose. Geležini ų (Marijampol ės sav. Liudvinavo sen.) ir Bukonių (Marijampol ės sav. Marijampol ės sen.) kaimuose dalis gyventoj ų per 2005-2010 m laikotarp į nuo galvij ų auginimo buvo per ėję prie avi ų auginimo, o nuo 2010 m. iki 2017 m. vėl sugr įžo prie gyvuli ų auginimo. Tuo tarpu Lazdij ų r. sav. Ramanavo kaimo gyventojai per t ą pat į laikotarp į avi ų auginim ą dar labiau išpl ėtė (žr. Priedai. 1 lentel ė). Didžiausia gyvuli ų koncentracija stebima žem ės ūkio funkcinio prioriteto zonose intensyvaus bendrojo tvarkymo gyvenviet ėse, į kurias patenka Daukši ų miestelis, Varnupi ų, Vart ų, Saltinink ų kaimai bei sugriežtinto geoekologinio reguliavimo apsaugini ų teritorij ų gyvenviet ėse. Į ši ą tvarkymo zon ą kai kur patenka ne ištisi kaimai, o tik jų dalys – tai Miknioni ų, Šern ų, Verbiej ų, Žuvint ų, Aleknoni ų, Ąžuolini ų kaimai. Likusiuose kaimuose deklaruoti gyvuliai pavieniui išsid ėto tradicinio gamybinio ūkininkavimo agrarin ėse teritorijose, specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarin ėse teritorijose, ypa č rytin ėje Biosferos rezervato dalyje arba už Biosferos rezervato rib ų: Vieriebiej ų, Aleknoni ų, Ąžuolini ų, Vart ų, Ramanavo, Naujien ų ir kit ų kaim ų teritorijose (19 pav).

19 pav. Gyvuli ų, laikom ų mažuose ūkiuose, pasiskirstymas, VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2018 m. sausio 1 d. duomenys 34

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

1.4.2. Žem ėvalda Vienas iš svarbi ų veiksni ų, tur ėjusi ų įtakos Biosferos rezervato veiklos pl ėtrai bei rekreacini ų, gamtini ų, kult ūrini ų ištekli ų naudojimui, yra įvykusi žem ės reforma ir nuosavyb ės teisi ų atk ūrimas. Biosferos rezervato žem ės, miško ir vandens telkini ų privatizavimas buvo vykdomas pagal visoje šalyje galiojant į Pilie čių nuosavyb ės teisi ų į išlikus į Nekilnojamojo turto atk ūrimo įstatym ą bei pagal Žem ės reformos įstatym ą. 2018 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis žem ės sklyp ų skai čius Biosferos rezervate siekia 2308. Įregistruoti sklypai pagal paskirt į pasiskirsto taip: žem ės ūkio – 1986, mišk ų ūkio – 32, vandens ūkio – 1, kitos paskirties – 281. Biosferos rezervato teritorijoje taip pat įregistruoti 8 konservacin ės paskirties žem ės sklypai, jų bendras plotas yra 21,6 ha. Suformuot ų žem ės sklyp ų plotas siekia 17479,26 ha arba 94,5% viso Biosferos rezervato ploto. Valstybin ės žem ės yra 233 sklypai – 11490,69 ha (65,7% vis ų Biosferos rezervato sklyp ų ploto), priva čios nuosavyb ės – 2295 žem ės sklyp ų – 5987,11 ha (34,3% vis ų Biosferos rezervato sklyp ų ploto). Kai bendrasavininkas valstyb ė ir privatus asmuo, Biosferos rezervato teritorijoje yra 2 žem ės sklypai, j ų plotas – 1,48 ha (žr., 20 pav.). Keturi žem ės sklypai, kuri ų bendras plotas 5440,76 ha (47,3% nuo bendro valstybin ės žem ės sklyp ų ploto) ir kurie yra Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje, valstybin ės žem ės patik ėjimo teise priklauso Žuvinto biosferos direkcijai. Dar keturi žem ės sklypai, kurie prisišliej ę prie Žuvinto gamtinio rezervato rytin ės – pietrytin ės ribos, valstybin ės žem ės patik ėjimo teise priklauso Nacionalinei žem ės tarnybai prie Žem ės ūkio ministerijos, d ėl ši ų sklyp ų pasirašytos panaudos/nuomos sutartys. Bendras pastar ųjų žem ės sklyp ų plotas – 6049,93 (52,7% nuo bendro valstybin ės žem ės sklyp ų ploto). Likusieji valstybin ės žem ės sklypai valstybin ės žem ės patik ėjimo teise priklauso Nacionalinei žem ės tarnybai prie Žem ės ūkio ministerijos arba Valstyb ės įmonei Valstybin ė miškų ur ėdija. Neprivatizuojamai ir valstyb ės išperkamai žemei yra priskirtini valstybin ės reikšm ės vandenys bei kita žem ė. Jie sudaro 1017,7 ha arba 5,5% viso Biosferos rezervato ploto. Valstybin ę žem ę sudaro valstybiniai miškai, valstybini ų vanden ų fondo žemė, specializuot ų kitos paskirties įmoni ų, įstaig ų žem ė, rekreacini ų teritorij ų ir objekt ų žem ė, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų teritorij ų žem ė, valstybini ų keli ų ir nuomojama žem ė. 2016 m. Biosferos rezervato veiklos ataskaitos duomenimis, tais metais pabaigti formuoti ekologiškai svarb ūs žem ės sklypai (parengti geodeziniai žem ės sklyp ų planai) ir perduoti Biosferos rezervato direkcijai. 2016 m. direkcija iš viso vald ė 362 ha žem ės plot ą, nepatenkant į į Žuvinto gamtin į rezervat ą. Dalis j ų yra deklaruojami šlapyni ų arba meldin ės nendrinuk ės svarbi ų teritorij ų tvarkymo veikloms. Nemažai yra sklyp ų, kurie į Biosferos rezervato teritorij ą patenka tik maža dalimi rezervato pakraš čiuose.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

20 pav. Žem ės sklyp ų pasiskirstymas pagal nuosavyb ės form ą Biosferos rezervato teritorijoje

12 lentel ė. Biosferos rezervato teritorijoje registruot ų sklyp ų statistin ė analiz ė Paskirtis Sklyp ų Bendras Didžiausias Mažiausias Vidutinis (ir j ų dali ų) sklyp ų (ir j ų registruotas registruotas sklypo skai čius dali ų) plotas, sklypo plotas, sklypo plotas, plotas, ha teritorijoje, vnt. ha ha ha Žem ės ūkio 1986 6255,07 92,60 0,02 0,05 Mišk ų ūkio 32 5392,30 2009,81 1,39 62,85 Vandens ūkio 1 1,93 1,93 1,93 1,93 Kita 281 120,88 70,58 0,005 0,25 Konservacin ė 8 5709,08 2235,59 0,03 279,45 Iš viso: 2308 17479,26 – – –

Tikslus ūkinink ų skai čius Biosferos rezervate nėra žinomas. 2018 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis vidutinis ūkinink ų ūkio dydis Biosferos rezervate yra apie 7 ha. Daugiausiai yra žem ės sklyp ų iki 0,5 ha ir 1–3 ha. Sklyp ų pasiskirstymas pagal dyd į Biosferos rezervato teritorijoje pateiktas 13 lentel ėje.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

13 lentel ė. Biosferos rezervato teritorijoje esan čių žem ės sklyp ų suvestin ė 1 Sklypo plotas, ha Bendras sklyp ų skai čius Valstybin ės žem ės sklypai Iki 0,5 ha 610 2 55 0,5 - 1 ha 338 45 1 –3 ha 773 84 3 –5 ha 237 7 5 –10 ha 213 13 10 – 20 ha 86 9 20 – 50 ha 28 3 50 – 100 ha 10 4 Virš 100 ha 13 13 Iš viso: 2308 233 1Žem ės sklypo ploto dalis, patenkanti į Biosferos rezervato teritorij ą. 2 Į šį skai čių patenka žem ės sklyp ų, kurie į Biosferos rezervato teritorij ą patenka tik labai maža dalimi, skai čius

2. Gyvosios gamtos analiz ė 2.1. Bendra biotop ų apžvalga Miškai. LR mišk ų valstybinio kadastro 2017 m. rugs ėjo mėn. duomenimis Biosferos rezervato teritorijoje yra 6900 ha mišk ų. Beveik visi šie miškai priskirti valstybin ės reikšm ės mišk ų plotams. Biosferos rezervato teritorijoje 74 % valstybini ų mišk ų administruojama Marijampol ės mišk ų ur ėdijos Buktos girininkijos, 35 % – Žuvinto rezervato, 4 % – Veisiejų mišk ų ur ėdijos Krosnos girininkijos. Išskiriami 3 didieji masyvai: Buktos giria, mišku apaugusios Žuvinto ir Amalvo pelk ės. Žuvinto biosferos rezervato vidin ės miškotvarkos projektas buvo patvirtintas LR Aplinkos ministro 2005 m vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-64. Marijampol ės mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projektas patvirtintas LR Aplinkos ministro 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-222, šiuo metu atliekamas jo keitimas. Veisiej ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projektas patvirtintas 2013 m. rugpj ūč io 14 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-598. Biosferos rezervate išskirtos šios mišk ų grup ės: rezervatini ų, specialiosios paskirties ekosistem ų apsaugos, apsaugini ų ir ūkini ų mišk ų. I miško grup ės rezervatiniai miškai patenka į Žuvinto, Li ūliškyn ės ir Buktbal ės gamtinius rezervatus. Bendras ši ų mišk ų plotas siekia 2944 ha. Miško kirtimai, išskyrus Saugom ų teritorij ų įstatyme ir rezervat ų nuostatuose numatytus atvejus, negalimi. II miško grup ės specialiosios paskirties ekosistemos apsaugos mišk ų analizuojamoje teritorijoje yra 2106 ha. Juose siekiama išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus j ų komponentus. Didžioji dalis ši ų mišk ų (1517 ha) yra priskirti draustini ų miškams, tai Želsvos, Paželsvi ų, Amalvo ir Kiauly čios botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose esantys miškai. Lik ę (589 ha) priskiriami saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų mišk ų pogrupiui. Pastarieji miškai sutinkami aplink Amalvo botanin į-zoologin į draustin į esan čiose ekosistem ų atk ūrimo prioriteto zonose. III miško grup ės apsauginiams miškams Biosferos rezervate priskirti miškai esantys ekologin ės apsaugos prioriteto zonose. Bendras j ų plotas – 1027 ha. Didžioji dalis ši ų mišk ų yra valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai (1014 ha). Po nedidel ę dal į mišk ų priklauso lauk ų apsaugini ų (6 ha) ir vandens telkini ų apsaugos zon ų (7 ha) mišk ų pogrupiams.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

IV miško grup ės ūkiniai miškams priskiriami analizuojamos teritorijos žem ės ūkio ir mišk ų ūkio funkcin ėse zonose esantys miškai. Jų plotas yra 823 ha. Didžiausias masyvas – Buktos giria. Mišk ų grupi ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorijoje pateikiamas 21 pav.

21 pav. Mišk ų grup ės Biosferos rezervato teritorijoje Labiausiai Biosferos rezervato teritorijoje pagal miško augavietes paplit ę yra tyrašiliai. Bendras j ų plotas siekia apie 4000 ha – tai Žuvinto gamtinio rezervato ir pietvakariniai Amalvo botaninio-zoologinio draustinio plotai. Daugiausiai iš medyn ų čia auga pušys. Greta ši ų augavie čių žemesn ėse vietose nat ūraliai pereinama į raistus, raistašilius. Čia jau daugiau sutinkama berž ų, juodalksni ų. Žuvinto ir Amalvo pelki ų miškuose pušyn ų yra 80 %, beržyn ų ir juodalksnyn ų – 8 %, eglyn ų ir drebulyn ų – po 0,5 %. Vyrauja pribr ęstantys ir pusamžiai, šiek tiek mažiau brandži ų medyn ų. Vykstant pelk ėdarai, kei čiasi ir medynai: apie aukštapelkes esan čiose žemapelk ėse vyrauja juodalksnynai, aukštapelk ėse, kur labai prastos augimviet ės auga pušys, o labiau susimineralizavus durpei – beržai. Antroje vietoje pagal paplitimo plot ą analizuojamoje teritorijoje yra Buktos girioje paplitusios augaviet ės: baltmiškis ir šlapgiris. Bendras j ų užimamas plotas – ~1630 ha. Pagal medynus vyrauja beržai, drebul ės, vietomis sutinkami uosiai. Tarpe j ų miške taip pat įsiterp ę žaliagirio (vyrauja ąžuolai), liekno (vyrauja juodalksniai), sausgirio (vyrauja egl ė, skroblas) plotai.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Buktos giria – tai vertingais skroblynais, retomis augal ų r ūšimis ir j ų bendrijomis gars ėjantis lapuo čių ir mišrus miškas. Jo plotas 3200 ha. Miškas labai nat ūralus, kult ūrin ės kilm ės medyn ų tik 4%, vyrauja derlingos augimviet ės. Miške nereti įsp ūding ų dydži ų medžiai, daugiausia ąžuolai. Čia peri nemažai saugom ų paukš čių, toki ų, kaip juodasis gandras, mažasis erelis r ėksnys, gerv ė, pilkoji meleta, baltnugaris ir vidutinis margasis geniai. Buktos girioje specialiai saugomos Europos Bendrijai svarbios paukš čių r ūšių: gervi ų, baltnugari ų ir vidutini ų geni ų per ėjimo vietos. Čia taip pat randamos Europoje saugomos skroblyn ų, aliuvini ų mišk ų, pelk ėtų lapuo čių mišk ų, žoli ų turting ų eglyn ų buvein ės. Buktos miške auga geben ė lipik ė, europinis miežvienis, geltonžiedis pel ėžirnis. Tai pietiniai, tik Pietvakari ų Lietuvai b ūdingi augalai. Skroblynuose pavasar į žydi r ūteniai, meškinis česnakas ir kitos saugomos r ūšys. Miške nereti ir įsp ūding ų dydži ų medžiai. Ši giria yra vertinama kaip Lietuvos vidurio lygumos mišri ųjų mišk ų etalonas. Deja, Buktos miške vykdomi kirtimai, mažinantys brandži ų medyn ų, kuri ų dauguma yra potencialios europin ės svarbos miško buvein ės, plotus. Miško augavie čių ir vyraujan čių medyn ų pagal r ūšin ę sud ėtį pasiskirstymas analizuojamoje teritorijoje pateikiamas 22, 23 pav.

22 pav. Miško augaviet ės Biosferos rezervate

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

23 pav. Vyraujantys medynai pagal r ūšin ę sud ėtį Biosferos rezervate

Pievos. Vertingiausios analizuojamos teritorijos piev ų bendrijos yra Žuvinto ežero apyežeryje. Tai šlapi ų žemapelkini ų piev ų bendrijos. Užimamas plotas apie 600 ha. Jose peri daug ret ų tilvikini ų paukš čių r ūši ų, pievin ė ling ė, globaliai nykstanti meldin ė nendrinuk ė (Acrocephalus paludicola). Šiose pievose aptinkami Europai svarbių buveini ų tip ų: šienaujamos mezofit ų pievos, šarmingos žemapelk ės, aliuvin ės pievos, melvenynai. Auga daug į Lietuvos raudon ąją knyg ą įrašyt ų augal ų r ūši ų: raudonosios, baltijin ės, gelsvosios geg ūnės, siauralapis gencijonas, karališkoji glind ė, dvilapis purvuolis (saugomas ir EB). Šiose pievose išskiriamos vertingos buvein ės: šienaujamos mezofit ų pievos, aliuvin ės pievos, melvenynai, šarmingos žemapelk ės. Norint išsaugoti šias vertingas pievas b ūtina jose ekstensyviai ūkininkauti: šienauti, ganyti. Apleidžiant piev ų plotus, jie greit užauga nendr ėmis, sumed ėjusia augalija. Pelk ės. Biosferos rezervato apylink ėse, kaip ir visoje Suvalkijoje, pelk ės paprastai vadinamos paliomis . Analizuojamoje teritorijoje aptinkamos vis ų tip ų pelk ės: žemapelk ės, aukštapelk ės ir tarpinio tipo pelk ės. Tai didieji Žuvinto, Amalvos pelki ų kompleksai. Pelk ėtos yra ir Žalty čio ežero pakrant ės, kuriose, dirbtinai patvenkus ežer ą, formuojasi pelki ų ir kr ūmais apaugusi ų piev ų kompleksas. Žuvinto pelk ė. Žuvinto palios – tai užpelk ėjusi buvusio didžiulio ežero dalis, viena didžiausių Lietuvos pelki ų. Didži ąją pelk ės dal į sudaro aukštapelk ė, jos pakraš čiuose nusidriekusios pla čios tarpin ės pelk ės ir žemapelk ės. Žuvinto pelk ėje aptiksi ir li ūnų, šaltiniuot ų žemapelki ų. Šiauriniai žemapelkiniai Žuvinto pali ų pakraš čiai už Žuvinto gamtinio rezervato rib ų yra sukult ūrinti

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

(nusausinti). Žuvinto palias į dvi dalis dalija iš ežero ištekanti Dovin ės up ė. Pietvakariuose Žuvinto palios pereina į Buktos mišk ą. Pietrytiniame Žuvinto pali ų pakraštyje, palei Kiauly čios upel į, driekiasi nat ūralios žemapelk ės (Kiauly čios botaninis-zoologinis draustinis) ir tik ties Aleknonimis beveik iki pat rytinio Žuvinto ežero kranto prieina dirbami laukai (ekologin ės apsaugos zona). Šiauriau Aleknoni ų tarp kalv ų įsiterpia du žemapelkiniai pelkyno kyšuliai, viename iš j ų įsteigtas Liepakoj ų botaninis-zoologinis draustinis. Aukštapelk ė sudaro didži ąją Žuvinto pali ų dal į. Uždarame nelaidaus vandeniui grunto duburyje esanti pelk ė maitinama tik atmosferos krituli ų, tod ėl kai kada ji visai sausa, bet dažniausiai – klampi ir sunkiai prabrendama. Žuvinto aukštapelk ės didžiausias durp ės sluoksnio storis siekia iki 8,1 m. Durpi ų sluoksnis aukštapelk ėje stor ėja centro link, tod ėl aukštapelk ės vidurys yra net 6,5 m aukštesnis už ežero vandens pavirši ų. Aukštapelk ė gan gausiai apaugusi mišku – daugiau nei pus ę jos dengia skurd ūs pelkiniai pušynai. Pelk ės viduryje jie skurdesni, čia pušel ės neaukštos, silpnokai įaugusios į kimin ų dang ą. Plyn ėse auga tik pavien ės kerokšl ės pušel ės ir beržiukai. Visoje aukštapelk ėje paplitusios kiminin ės bendrijos. Pelk ės iškiliojoje dalyje vyrauja žolini ų augal ų bendrijos, čia auga viržiai, balažol ės, švyliai, gailiai, vaivorai ir spanguol ės. Spanguolynai Žuvinto aukštapelk ėje užima apie 1 400 ha. Aukštapelk ės šlaitin ėse dalyse daug sausiau, čia pušyn ų su įvairaus dydžio aikštel ėmis karalyst ė. Daug kur auga beržai, bet didesn ės brandos jie nesulaukia. Iš kr ūmokšni ų čia dažni gailiai, vaivorai, vietomis auga m ėlyn ės. Aukštapelk ėje labai įdom ūs atvir ų plyni ų rumbi ų – proplaiš ų kompleksai. Juose tarp virži ų kupst ų randamos tik saus ą vasar ą išdži ūvan čios įdubos. Tokiomis hidrologin ėmis s ąlygomis puikiai auga saulašar ės, balažol ės, pelkin ės li ūnsarg ės bei baltosios saidos. Aukštapelk ės pakraš čiuose auga pelkiniai lapuo čių miškai – juodalksnynai ir beržynai, nemažai eglyn ų. Ant kalv ų, kurios rezervate retos ir turi pavadinimus (Ilgoji, Radutin ė, Didžioji, Raizg ė, Burbul ė) paprastai auga eglynai. Tik atskiros pelk ės dalys yra beveik visai atviros, čia jos primena tundros kraštovaizd į. Atviriausios pelk ės vietos, vadinamos plyn ėmis. Šiaur ės vakarin ėje dalyje plyti didžiul ė Kume čių plyn ė, nuo jos į pietus - Rud ės plyn ė. Pastaroji yra labai įdomi ir d ėl to, kad per jos vidur į teka iš aukštapelk ės vidurio prasiverž ęs Rud ės upelis. Botanikai teigia, jog ši pelk ės dalis iš tikro yra tarpin ė pelk ė, ne aukštapelk ė. Nuo Žuvinto ežero į rytus juosta driekiasi Rie čių plyn ė, spar čiai apaugin ėjanti nendrynais. Žemapelk ės. Plati Žuvinto žemapelk ė išlikusi Žuvinto pali ų pietin ėje dalyje yra viena didžiausi ų šalyje. Nuo Biosferos rezervato administracinio pastato Aleknoni ų kaime iki Buktos miško pietiniu bei pietvakariniu pali ų pakraš čiu t ęsiasi apie 750 ha žemapelki ų, didžioji j ų dalis patenka į Kiauly čios botanin į-zoologin į draustin į. Žemapelk ę kerta Kiauly čios upelis, įtekantis į Žuvinto ežer ą. Pietrytin ėje Žuvinto pali ų dalyje, kur į pelk ę įsir ėžia Liepakoj ų kaimo kalvos, plyti pelki ų liežuviai. Tai tos pa čios Žuvinto pelk ės dalys, nors ir turi atskirus pavadinimus – Liepakoj ų ir Beržin ės pelk ės. Dovin ės up ės pakrant ėse žemapelk ės sudaro apie 60 ha, o ties Liepakoj ų kaimu (Liepakoj ų botaninis- zoologinis draustinis) – 300 ha. Ypa č įdomios žemapelkės yra prie Kiauly čios bei Rud ės upeli ų. Čia jos daug kur platesn ės negu kilometras. Kai kurios žemapelk ės išdži ūsta tik labai saus ą vasar ą, šiaip j ų augalija b ūna vešliai žalia. Be žolin ės augalijos, žemapelk ėje veši juodalksniai, karklai, o netoli Polimo ežerėlio – ir liekniniai beržai. Čia gaus ūs geltonieji vilkdalgiai, pla čialapiai švendrai, įvairios viksvos. Šios žemapelk ės tik labai saus ą vasar ą išdži ūsta – šiaip j ų augalija b ūna vešliai žalia. Be žolin ės augalijos, gaus ūs medžiai, ypa č juodalksniai, karklai, o netoli Polimo ežer ėlio – ir liekniniai beržai. Žemapelk ėse želia viksvos, nendr ės bei švendrai, iš medži ų auga juodalksniai, karklai, liekniniai beržai. Tarpinio tipo pelk ės. Ne tokios ryškios ir turtingos Žuvinte tarpinio tipo pelk ės, paplit ę Žuvinto ežero priekrant ės zonoje, Rud ės upelio sl ėnyje bei prie Polimo ežero. Šio tipo pelk ėse auga aukštapelk ės ir žemapelk ės augalai. Vyrauja žolin ės bendrijos, kurias sudaro kimininiai nendrynai bei kimininiai viksvynai. Aukštapelk ės pakraš čiuose galima rasti tarpinio tipo kiminini ų viksvini ų pušyn ų, kuriuose aukštapelkei atstovauja viržis, varnauogė, gailis, spanguol ė bei vaivoras, o žemapelkei – paprastoji, laiboji ir žvaigžd ėtoji viksvos, puplaiškiai bei nendr ės.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Neži ūrint rezervato statuso, Žuvinto pelk ės hidroliginis režimas buvo dirbtinai įtakojamas. 1969 m. Žuvinto ež. vandens lyg į prad ėjus dirbtinai reguliuoti Dovin ės up ės šliuzu reguliatoriumi, labai paspart ėjo ežero pelk ėjimo ir paukš čių nykimo procesas. 1965-1975 m. numelioruota ir sunaikintos šiaurin ės Žuvinto pelk ės dalies tarpin ė pelk ė ir žemapelk ė, pažeistas aukštapelk ės hidrologinis režimas. Taip pat nusausinta daugiau nei pus ė greta esan čios Amalvos pelk ės. Palaipsniui nustota naudoti ežero augmenij ą ir šienauti daugum ą pakran čių piev ų. Dar visai neseniai žemapelk ės buvo ekstensyviai naudojamos – šienaujamos ir ganomos, tokia veikla yra labai svarbi čia perin čioms retoms paukš čių r ūšims – paprastiesiems griciukams, raudonkojams tulikams, švygždoms, griežl ėms, meldin ėms nendrinuk ėms. Deja, nutraukus ekstensyv ų pelki ų naudojim ą, atviros pelk ės ir šlapios pievos nyksta, užauga mišku, kr ūmais ir nendr ėmis. Biosferos rezervato direkcija, vadovaudamasi Tvarkymo planu priži ūri šias teritorijas, stengiamasi pašalinti biomas ės pertekli ų, kad atsikurt ų ir stabilizuot ųsi gamtin ės buvein ės, paukš čių perimviet ės. Amalvos pelk ė. Į šiaur ę nuo Žuvinto plyti Amalvos pelk ė su liekaniniu eutrofiniu Amalvo ežeru. Aukštapelk ės ir žemapelk ės šioje teritorijoje pasiskirst ę apylygiai. Amalvos pelk ė labai nukent ėjusi nuo žmogaus veiklos – visa žemapelk ė ir dalis aukštapelk ės nusausinta. Šiauriniai ir pietiniai pelk ės pakraš čiai nusausinus paversti žem ės ūkio naudmenomis (ekosistem ų atk ūrimo zonos, apie 2200 ha). Vidurin ė nesukult ūrinta, ta čiau dėl aplinkini ų melioracini ų sistem ų degradavusi pelk ės dalis (apie 1500 ha) su Amalvo ežeru sudaro Amalvo botanin į-zoologin į draustin į. Rytin ėje draustinio dalyje, kurioje ir telkšo Amalvo ežeras, vyrauja žemapelk ė su giliais žemutinio tipo pelkiniais dirvožemiais, o vakarin ėje – aukštapelk ė su giliais aukštutinio tipo pelkiniais dirvožemiais. Ekosistem ų atk ūrimo zonoje į pietus nuo draustinio, yra du nesukult ūrinti, ta čiau apsausinti pelk ės masyvai, užaug ę mišku ir kr ūmynais. Amalvo pelk ės durpi ų klodo didžiausias storis 5,6 m, o vidutinis – 2,19 m. Pelk ę drenuoja Dovin ė (prateka pietiniu sukult ūrintu pakraš čiu) bei jos intakas Šlavanta – Amalv ė. Amalvo pelk ės pakraš čiai – buvusios tarpin ės pelk ės ir žemapelk ės, bei aukštapelk ės fragmentai numelioruoti ir buvo paversti žem ės ūkio naudmenomis. Ta čiau dabartiniu metu dalis melioracini ų sistem ų degradavusi. 2011 m. atlikti šios pelk ės atk ūrimo, vandens lygio atstatymo darbai. Vandens augalija. Vandens augalija gausiausiai padengtas Žuvinto ežeras. Čia vandens augalai užima apie 50 % Žuvinto ežero paviršiaus. Visame ežere plyti siauralapi ų švendr ų formacijos – jos yra pagrindiniai plaukiojan čių saleli ų, vadinam ų kinimis, komponentai. Kai kurios šios salel ės būna sudarytos vien iš susipynusi ų siauralapi ų švendr ų šakn ų, kurios dažnai netgi neb ūna prisitvirtinusios prie dugno. Ežero pakrant ėse bei salos pakraš čiuose plyti vešlios nendryn ų formacijos. Nuo kranto besit ęsianti plova – plaukiojantis nendri ų šakn ų ir kitokios augalijos raizginys. Kai kur nendryn ų formacijos nuo kranto t ęsiasi kelis šimtus metr ų, pamažu virsdamos pelk ės klampyne. Biosferos rezervato ežeruose žydi Lietuvos Raudonosios knygos saugoma paprastoji vandens lelija, veši alijošini ų aštri ų s ąžalynai, Žuvinto ir Žalty čio ežeruose išplitusios maurabragini ų dumbli ų bendrijos. Žuvinto ežere rasta 15 maurabragini ų dumbli ų r ūši ų. Vyraujan čios r ūšys: Chara tomentosa , Chara globularis, Chara subspinosa (rudis), Nitellopsis obtusa , Nitella flexilis . 2014 m. Žuvinto pakrant ėje charofitologai v ėl aptiko itin ret ą kurklin į menturdumbl į, kuris Žuvinte, pirm ą ir vienintel į kart ą Lietuvoje, buvo aptiktas 2004 metais.

2.2. Retos, saugomos rūšys ir buvein ės Biosferos rezervatas išsiskiria gamtini ų buveini ų įvairove, kurios sudaro s ąlygas didelei biologinei įvairovei. Iš viso analizuojamoje teritorijoje priskai čiuojama 3801 rūšis, iš kuri ų 133 saugomos Lietuvos Raudonosios knygos, 73 yra Europos Bendrijos svarbos r ūšys.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

14 lentel ė. R ūši ų ir buveini ų įvairov ės suvestin ė biosferos rezervato teritorijoje (duomenys: 2017 m. Biosferos rezervato veiklos ataskaita) Iš j ų Bendras 2017 m. Bendras LR Saugomos saugom ų EB rast ų Sistematin ė grup ė rūši ų rūšys (iš j ų rūši ų svarbos saugom ų skai čius griežtai skai čius rūšys** rūši ų sk. saugomos)* Augalai 987 30 30 2 0 Grybai 292 6 6 0 0 Gyv ūnai: 2522 99 97(8) 71 0 Bestuburiai 2200 21 21(1) 4 0 Apskritažiomeniai ir žuvys 21 3 1 3 0 Varliagyviai 9 1 1 1 0 Ropliai 5 1 1 (1) 1 0 Paukš čiai 240 66 66 (5) 60 1 Žinduoliai 47 7 7 (1) 2 1 Iš viso: 3801 135 133 (8) 73 2 Europos Bendrijos svarbos 16 buveini ų tip ų skai čius * vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504 patvirtintu Į Lietuvos raudon ąją knyg ą įrašyt ų saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų s ąrašu, ypa č saugomos r ūšys – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-02 įsakymu Nr. 223 patvirtintu Lietuvos Respublikoje gyvenan čių, augan čių ret ų, nykstan čių gyv ūnų, augal ų ir gryb ų ypa č saugom ų r ūši ų s ąrašu. ** EB svarbos r ūšys - ES paukš čių direktyvos I priedo r ūšys ir ES nat ūrali ų buveini ų ir laukin ės faunos ir floros apsaugos direktyvos II ir IV pried ų r ūšys.

Augalai. Analizuojamoje teritorijoje priskai čiuojama 987 augal ų r ūšys, iš j ų 30 saugomos. Iš augal ų gausiausiai aukštesni ųjų augal ų – virš 600 r ūši ų, taip pat gausu saman ų – 108, dumbli ų – 105. 2016 m. Žuvinto ež. saloje, tarpin ėje pelk ėje, apaugusioje nendr ėmis ir karkl ų kr ūmais, iš naujo atrasta r ūšis – griovin ė našlait ė Viola persicifolia , apie kurios buvim ą nebuvo duomen ų nuo 1991 met ų. Rūšis saugoma, įrašyta į Lietuvos Raudon ąją knyg ą, 1(E) kategorija, kitur Lietuvoje nerandama. Atnaujintos ir kit ų ret ų bei saugom ų augal ų r ūši ų radviet ės. Karališkoji glind ė Pedicularis sceptrum-carolinum ir vienalapis gedutis Malaxis monophyllosaptikta aptikti tarpin ėje pelk ėje ties Rie čiais. Augaviet ė buvo smarkiai apaugusi sumed ėjusia augalija, tod ėl, čia 0,2 ha plote atlikti jos iškirtimo darbai. Dvilapis purvuolis Liparis loeselii negausiai aptinkamas šiaurin ėje Liepakoj ų pelk ės dalyje ir pelk ėje ties Rie čiais. Žemapelkin ėse pievose gana gausios raudonosios geg ūnės Dactylorhiza incarnata , kiek retesn ės gelsvoji geg ūnė Dactylorhiza ochroleuca ir baltijin ė geg ūnė Dactylorhiza longifolia. Prad ėjus vykdyti gamtotvarkos darbus žinomose siauralapio gencijono Gentiana pneumonanthe augaviet ėse: rytin ėje Žuvinto ežero pakrant ėje ir Kiauly čios botaniniame zoologiniame draustinyje, jos ženkliai atsigavo. Dabar čia auga didžiausia šios r ūšies populiacija šalyje. Grybai. Analizuojamos teritorijos miškuose randama 292 grybų r ūšys, 6 iš j ų saugomos Lietuvos Raudonosios knygos. 2016 m. Buktos miške buvo aptiktos įrašytos į Lietuvos raudon ąją knyg ą gryb ų r ūšys: šuniškoji poniabud ėlė Mutinus caninus (1(E) kategorija) , karpotoji kemp ė

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Trametes gibbosa (3 (R) kategorija). Šie atsitiktiniai ret ų gryb ų r ūši ų aptikimo atvejai rodo, kad atei čiai reikalingi išsamesni gryb ų tyrimai rezervate. Bestuburiai . Biosferos rezervate aptikta apie 2200 bestuburi ų. 21 r ūšis saugoma Lietuvos Raudonosios knygos, iš j ų 4 svarbios Europos mastu. Žuvys . Biosferos rezervato ežeruose žinoma 21 žuv ų r ūšis. Aptinkama Europoje ir Lietuvoje reta žuv ų r ūšis – vij ūnas. Ežeruose paplit ę lynai, karšiai, kuojos, ešeriai, lydekos. Ropliai ir varliagyviai. Analizuojamoje teritorijoje steb ėta 14 ropli ų ir varliagyvi ų rūši ų: 5 ropli ų 9 varliagyvi ų. Žuvinto apylinki ų k ūdrose gyvena raudonpilv ės k ūmut ės – Lietuvos Raudonosios knygos saugomi varliagyviai. Paukš čiai. Biosferos rezervatas yra viena svarbiausi ų paukš čių apsaugos poži ūriu viet ų Lietuvoje. B ūtent siekiant išsaugoti nykstan čius vandens paukš čius pirm ąkart Lietuvoje 1937 m. Žuvinto ežere ir buvo įvestas rezervato režimas. Ežere ir jo apylink ėse 1 km atstumu drausta medžioti paukš čius ir žinduolius. Visgi tuomet Rezervato statusas neapsaugojo paukš čių ir žv ėri ų nuo šaudymo – Žuvintas pirmus pokario dešimtme čius buvo m ėgstama sovietin ės valdžios ir partijos vad ų paukš čių ir žv ėri ų medžiokl ės vieta. Šiuo metu galima pasidžiaugti, kad čia peri didžiausios šalyje nendrini ų lingi ų, plovini ų višteli ų, gervi ų, m ėlyngurkli ų populiacijos. Migracij ų metu čia apsistoja didžiuliai gervi ų, ž ąsų, an čių, tilvik ų bei varn ėnų pulkai. Žuvinto šlapios pievos – vienos iš dviej ų vietovi ų Lietuvoje kur peri itin reta meldin ė nendrinuk ė. Ši r ūšis įtraukta į tarptautin į (IUCN) r ūši ų, kurioms gresia globalaus išnykimo pavojus, sąraš ą. Viso per paskutinius 30 met ų Žuvinte steb ėtos 240 paukš čių r ūšių. Žinduoliai. Biosferos rezervate priskai čiuojama 47 žinduoli ų r ūšys, 7 iš j ų saugomos Lietuvos Raudonosios knygos. Rezervato miškuose ir pelk ėse gausu žv ėri ų: briedži ų, stirn ų, šern ų, nuolat gyvena vilkai. Ežer ų ir upeli ų pakrant ėse stebimos ūdros, šermuon ėliai. 2017 m. Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, invazin ė žinduoli ų r ūšis – paprastasis mešk ėnas Procyon lotor . Skirtingu laiku registruoti du žv ėreliai, apie j ų išplitim ą duomen ų n ėra. Biosferos rezervato teritorijoje nuolat vykdomi biologin ės įvairov ės steb ėjimai ir beveik kasmet papildomi nauj ų r ūši ų s ąrašai. Daugiausiai naujai sutinkamos yra paukš čių r ūšys (žr., 15 lentel ė) 15 lentel ė. Naujos r ūšys, aptiktos 2013 – 2017 met ų laikotarpiu Sistematin ė SR Metai Rūšies pavadinimas Rūšies mokslinis pavadinimas grup ė kategorija 2013 paukš čiai Avocet ė Recurvirostra avosetta 2 (V) 2013 paukš čiai Didysis erelis r ėksnys Aquila clanga 1 (E) 2014 žinduoliai Lazdynin ė miegapel ė Muscardinus avellanarius 2014 paukš čiai Rudasis peslys Milvus milvus 1(E) 2014 paukš čiai Akmen ė Arenaria interpres 2014 paukš čiai Žvirblin ė pel ėda Glaucidium passerinum 3(R) 2015 paukš čiai Jūrinis kirlikas Charadrius hiaticula 3(R) 2017 paukš čiai Lenktasnapis b ėgikas Calidris ferruginea 2017 žinduoliai Paprastasis mešk ėnas Procyon lotor

Lietuvos teritorijos nat ūralioje gamtin ėje aplinkoje gyvenan čių ar laikinai esan čių saugom ų laukini ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų radaviet ės ir augaviet ės fiksuojamos Saugom ų r ūši ų informacin ėje sistemoje. Kaip matyti iš žemiau pateikiam ų 24 pav. Saugom ų r ūši ų informacin ės sistemos duomen ų iškarp ų, beveik visa Biosferos rezervato teritorija padengta saugom ų r ūši ų radavie čių ir augavie čių plotais.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

24 pav. Biosferos rezervato teritorijoje aptinkam ų saugom ų r ūši ų radavie čių ir augavie čių paplitimas (šaltinis: Saugom ų r ūši ų informacin ė sistema, 2018-01) Ypa č gausu įvairi ų saugom ų r ūši ų radavie čių ir augavie čių Biosferos rezervato rytin ėje ir vakarin ėje dalyse: o Biosferos rezervato centrin ėje ir rytin ėje dalyje: Žuvinto gamtiniame rezervate Žuvinto ežero pietinis, pietrytinis pakraš čiai, Žuvinto pelk ės pakraš čiai tarp Šern ų, Liepakoj ų kaim ų, šiaur ės 45

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 rytinis rezervato pakraštys – Mažosios palios. Visa didel ė Didži ųjų Žuvinto pali ų ir Žuvinto ežero teritorija; Kiauly čios botaninio-zoologinio draustinio centrin ė ir rytin ė dalys; visa Liepakoj ų botaninio draustinio teritorija. o Biosferos rezervato pietvakarin ėje dalyje: Buktos miškas ištisai padengtas radviet ėmis, re čiau j ų sutinkama tik šiaurin ėje dalyje, kur yra mišk ų ūkio zona; Žalty čio botaninis-zoologinis draustinis. o Šiaurin ėje Biosferos rezervato dalyje radvie čių daugiau sutinkama Amalvo ežere, vakarin ėje Amalvo botaninio-zoologinio draustinio dalyje ir į rytus nuo Amalvo ežero esan čioje ekosistem ų atk ūrimo zonoje.

Ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos teritorijos LR Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtino ekologiniu požiūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, rib ų planus. Biosferos rezervate ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos yra 5 teritorijos (16 lentel ė). Šios pelk ėtos teritorijos yra į pietus ir pietry čius nuo Žuvinto gamtinio rezervato, t. y. Kiauly čios botaniniame-zoologiniame draustinyje, Liepakoj ų botaniniame draustinyje ir ekologin ės apsaugos prioriteto zonoje Rie čių kaime. Biosferos rezervate šios ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos teritorijos užima 347 ha ploto. 16 lentel ė. Ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos teritorijos, esan čios Biosferos rezervato teritorijoje Eil. Saugoma teritorija, Plotas, Adresas Nr. vietov ė ha Alytaus rajono savivaldyb ė, Simno seni ūnija, Kiauly čios pelk ė 258,6 1. Ąžuolini ų, Dambavaragio kaimai Alytaus rajono savivaldyb ė, Simno seni ūnija, Epuš ės pelk ė 5,6 2. Žuvinto k. Alytaus rajono savivaldyb ė, Simno seni ūnija Raisto pelk ė 46,2 3. Liepakoj ų k. Alytaus rajono savivaldyb ė, Simno seni ūnija, Beržin ės pelk ė 8,6 4. Liepakoj ų k. Marijampol ės savivaldyb ė, Gudeli ų seni ūnija, Beržin ės žemapelk ė 28 5. Rie čių k. (dalis)

2.3. „Natura 2000” teritorijos Visas Biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos S ąjungos vertingiausi ų gamtini ų teritorij ų tinklo Natura 2000 dalis. Šis tinklas, sudarytas iš teritorij ų, kuriose yra į Buveini ų direktyvos (Tarybos direktyva 92/4EEB d ėl nat ūrali ų buveini ų ir laukin ės faunos bei floros apsaugos) I pried ą įrašyti nat ūrali ų buveini ų tipai ir į II pried ą įrašyt ų r ūši ų buvein ės, bei paukš čių r ūšys pagal Paukš čių direktyv ą 79/409/EEB. Šios teritorijos yra parenkamos remiantis moksliniais tyrimais, o tinklo kūrimas negali b ūti laikomas baigtiniu procesu, nes r ūši ų populiacij ų ir buveini ų b ūkl ė nuolat kinta, taip pat daug ėja žini ų apie j ų paplitim ą, ekologinius poreikius, gr ėsmes ir t. t. Biosferos rezervato teritorijoje yra 1 paukš čių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir 1 gamtini ų buveini ų apsaugai svarbi teritorija (BAST). PAST Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo pelk ės (LTALYB003) ribos sutampa su patvirtintomis viso Biosferos rezervato ribomis. Plotas – 18489,68 ha. PAST įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (2014-03-14 nauja redakcija). Čia saugom ų Europos

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Bendrijos mastu paukš čių r ūši ų ir migruojan čių paukš čių sankaup ų viet ų sąrašas pateikiamas 17 lentel ė. 17 lentel ė. PAST Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo pelk ės (LTALYB003) saugom ų EB mastu paukš čių rūšys Eil. Paukš čių direktyvos r ūšys Nr. 1. Didysis baublys ( Botaurus stellaris ) 2. Nendrin ė ling ė ( Circus aeruginosus ) 3. Pievin ė ling ė ( Circus pygargus ) 4. Tetervinas ( Tetrao tetrix ) 5. Griežl ė (Crex crex) 6. Švygžda ( Porzana porzana ) 7. Plovin ė vištel ė ( Porzana parva ) 8. Gerv ė ( Grus grus ) 9. Tikutis ( Tringa glareola ) 10. Juodoji žuv ėdra (Chlidonias niger) 11. Vidutinis margasis genys ( Dendrocopos medius ) 12. Baltnugaris genys ( Dendrocopos leucotos ) 13. Mėlyngurkl ė ( Luscinia svecica ) 14. Meldin ė nendrinuk ė (Acrocephalus paludicola ) 15. Migruojan čių gervi ų (Grus grus), baltakak čių ž ąsų (Anser albifrons) ir želmenini ų ž ąsų (Anser fabalis) sankaup ų vieta

BAST Žuvinto ežeras ir Buktos miškas (LTALY0005) ribos sutampa su Biosferos rezervato ribomis, išskyrus žem ės ūkio prioriteto funkcin ę zon ą, esan čią šiaurin ėje Biosferos rezervato dalyje, Daukši ų kadastrin ėje vietov ėje. Bendras plotas sudaro 15867,76 ha. Pakeistos BAST ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192. Saugom ų buveini ų ir r ūši ų s ąrašas pateikiamas žemiau 18 ir 19 lentel ėse.

18 lentel ė. BAST Žuvinto ežeras ir Buktos miškas (LTALY0005) buveini ų direktyvos r ūšys Eil. Buveini ų direktyvos r ūšys Nr. Augalai 1. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) 2. Žvilgan čioji riest ūnė (Hamatocaulis vernicosus) 3. Pelkin ė uolask ėlė (Saxifraga hirculus) Moliuskai 4. Mažoji sukten ė (Vertigo angustior) Vabzdžiai 5. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 6. Baltamarg ė šaškyt ė (Euphydryas maturna) 7. Pla čioji dusia (Dytiscus latissimus) Varliagyviai 8. Raudonpilv ė k ūmut ė (Bombina bombina) Žinduoliai 9. Ūdra (Lutra lutra)

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

19 lentel ė. BAST Žuvinto ežeras ir Buktos miškas (LTALY0005) buveini ų tipai ir plot ų pasiskirstymas Patikslinti Eil. Buvein ės Buvein ės pavadinimas buveini ų Nr. kodas plotai, ha 1. 7110 *Aktyvios aukštapelk ės 1380,36 2. 6450 Aliuvin ės pievos 219,91 3. 6450, 7230 Aliuvin ės pievos, Šarmingos žemapelk ės 66,42 4. 6450, 6510 Aliuvin ės pievos, Šienaujamos mezofit ų pievos 41,19 5. 6450, 7140 Aliuvin ės pievos, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai 432,29 6. 91E0 *Aliuviniai miškai 637,11 7. 91E0, 9160 Aliuviniai miškai, Skroblynai 31,26 8. 91E0, 9050 Aliuviniai miškai, Žoli ų turtingi eglynai 5,62 9. 7120 Degradavusios aukštapelk ės 875,74 10. 3140 Ežerai su menturdumbli ų bendrijomis 1173,19 11. 6410 Melvenynai 22,29 12. 3160 Nat ūral ūs distrofiniai ežerai 1,05 13. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės 3,15 14. 9080 *Pelk ėti lapuo čių miškai 656,87 15. 91D0 *Pelkiniai miškai 2381,73 16. 9020 *Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai 11,58 17. 6270 *Rūši ų turtingos ganyklos ir ganomos pievos 31,42 18. 9160 Skroblynai 586,38 19. 6210 Stepin ės pievos 0,41 20. 7230 Šarmingos žemapelk ės 77,95 21. 6510 Šienaujamos mezofit ų pievos 34,63 22. 6510, 6450 Šienaujamos mezofit ų pievos, Aliuvin ės pievos 33,91 23. 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai 271,6 24. Tarpin ės pelk ės ir li ūnai, Nekalkingi šaltiniai ir 7140, 7160 6,3 šaltiniuotos pelk ės 25. 9010 *Vakar ų taiga 70,56 26. 9050 Žoli ų turtingi eglynai 65,8

2014 m. Aplinkos ministerijos buvo inicijuoti Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų inventorizacijos (toliau – 2014 m. EB inventorizacijos) darbai. Biosferos rezervato teritorijoje fiksuoti nauj ų buveinių tipai: 6210 Stepin ės pievos – tai nedideli piev ų ploteliai žem ės ūkio zonoje prie Plyni ų kaimo ir ekologin ės apsaugos zonoje prie Rie čių piliakalnio; 6270 *R ūši ų turtingos ganyklos ir ganomos pievos – ekologin ės apsaugos zonoje prie Liepakoj ų botaninio draustinio, 9010 *Vakar ų taiga – Žuvinto gamtinio rezervato vakariniame ir šiaur ės rytiniame pakraš čiuose, 9020 *Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai – Buktos miško centrin ėje dalyje ekologin ės apsaugos zonoje. Vis ų Biosferos rezervato teritorijoje inventorizacijos metu sutikt ų Europos mastu saugom ų buveinių sąrašas pateikiamas 20 lentel ė. 20 lentel ė. Biosferos rezervato teritorijoje 2014 m. inventorizuotos EB svarbos saugomos buvein ės Eil. Buvein ės Buvein ės pavadinimas Plotas Nr. kodas 1. 3160 Nat ūral ūs distrofiniai ežerai 1,04 2. 6210 Stepin ės pievos 2,25 3. 6270 *R ūši ų turtingos ganyklos ir ganomos pievos 7,92

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

4. 6450 Aliuvin ės pievos 93,66 5. 6510 Šienaujamos mezofit ų pievos 113,24 6. 7110 *Aktyvios aukštapelk ės 1382,95 7. 7120 Degradavusios aukštapelk ės 1074,65 8. 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai 347,41 9. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės 9,70 10. 7230 Šarmingos žemapelk ės 1,12 11. 9010 *Vakar ų taiga 72,50 12. 9020 *Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai 11,56 13. 9050 Žoli ų turtingi eglynai 145,43 14. 9080 *Pelk ėti lapuo čių miškai 447,60 15. 9160 Skroblynai 370,83 16. 91D0 *Pelkiniai miškai 1810,21 17. 91E0 *Aliuviniai miškai 169,30

2.4. Saugom ų r ūši ų ir buveini ų b ūkl ė Verting ų r ūši ų ir buveini ų b ūkl ė Žuvinto biosferos rezervate skirtinga: miške aptinkamos rūšys ir buvein ės yra geresn ės b ūkl ės, o atvirose teritorijose būkl ė išlieka stabili arba blog ėjanti. Buveini ų b ūkl ės vertinim ą apsunkina reikalingos metodikos tr ūkumas, tam įtakos turi įvair ūs veiksniai, ne išimtis ir klimatiniai (lietingi–sausi metai, ankstyvas–vėlyvas pavasaris). Svarbiausios piev ų ir žemapelki ų buveini ų teritorijos šiuo metu tvarkomos ir priži ūrimos. Ši ų buveini ų b ūkl ė kasmet ger ėja, atveriami vis nauji plotai, t ą pirmiausia įvertina fonin ės pelkini ų paukš čių r ūšys. Jose vykdomi tvarkymo (kr ūmų, nendryn ų kirtimo, ganymo) darbai sudaro galimyb ę per kelet ą met ų pelkini ų piev ų buveinėms atsikurti iki geros b ūkl ės. Ypatingai svarbu užtikrinti tolimesn į ekstensyv ų j ų naudojim ą. Likusios netvarkytos tarpini ų pelki ų ir aliuvini ų piev ų buvein ės vis dar išlikusios blogos b ūkl ės d ėl j ų apaugimo nendr ėmis ir sumed ėjusia augalija. Žuvinto aktyvi ų aukštapelki ų buveini ų b ūkl ė pager ėjo 2015 m. tiku čio ir dirvinio s ėjiko apsaugai Rud ės ir Kume čių plynes išvalius nuo žema ūgi ų puš ų apaugimo.

Amalvos pelk ės ir joje aptinkam ų buveini ų būkl ė pager ėjo atlikus aukštapelk ės hidrologinio ręžimo atstatymo ir sumed ėjusios augmenijos kirtimo darbus. Hidrologinis režimas pelk ėje tapo nat ūralesnis, tam tikruose plotuose atsikuria aukštapelk ės augmenija.

Ežer ų buveini ų b ūkl ė pager ėjo nuo 2011 m. prad ėjus eksploatuoti Simno, Dusios ir Žuvinto ežer ų vandens nuopylas su žuvitakiais bei Amalvo vandens lygio reguliatori ų. Ta čiau Žuvinto ežero vandens lygio metinio svyravimo amplitud ė 2012 m. buvo viena mažiausi ų per steb ėjim ų laikotarp į. Vis ų ežer ų ekologin ė b ūkl ė, vandens paukš čių ir gyv ūnų r ūši ų maitinimosi ir veisimosi s ąlygos, daugiausia d ėl eutrofikacijos, neger ėja. Svarbus veiksnys yra ir Žuvinto ežero baseine esan čio Simno ežero ypa č bloga b ūkl ė. Biosferos rezervato direkcijos kasmet stebima „Natura 2000“ r ūši ų ir buveini ų b ūkl ė (žr. 21 lentel ė).

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

21 lentel ė. Bendra saugom ų paukš čių r ūši ų b ūkl ės charakteristika Žuvinto biosferos rezervate

Rūšies Eil. Rūšis populiacijos Gr ėsm ės Nr. būkl ė 1. Didysis baublys (Botaurus Gera Didži ųjų baubli ų patin ų užimam ų teritorij ų (apskaitos stellaris) vienetas) skai čius teritorijoje yra gana pastovus. Gr ėsmi ų nėra. 2. Nendrin ė ling ė (Circus Gera Nendrin ė ling ė yra gausiausia dienini ų pl ėšri ųjų paukš čių aeruginosus) rūšis Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje. Gr ėsmi ų n ėra. 3. Pievin ė ling ė (Circus Bloga Populiacijos dydis svyruoja kasmet su ilgalaikio maž ėjimo pygargus) tendencijomis. S ėkmingo per ėjimo atvej ų paskutiniais metais neregistruota. Gali b ūti, jog pievini ų lingi ų nes ėkmingas per ėjimas yra sietinas su žemesniu, nei įprasta vandens lygiu perimviet ėse ir ten aptinkamais šernais. 4. Tetervinas (Tetrao tetrix) Patenkinama Tikslus tetervin ų skai čius teritorijoje n ėra žinomas. Pavasar į burbuliuojantys tetervinai grupel ėmis stebimi pelki ų pakraš čiuose. Pagrindin ės gr ėsm ės ir limituojantys faktoriai yra buv eini ų nykimas pasikeitus hidrologiniam režimui, j ų pasikeitimas nutraukus ūkin ę veikl ą (apaugimas mišku, aukšta žoline augmenija), didelis pl ėšr ūnų (lapi ų, mangut ų) tankis ir intensyvi ūkin ė veikla gretimose žem ės ūkio zonose. 5. Griežl ė (Crex crex) Bloga Griežli ų skai čius kasmet maž ėja. Didžiausia gr ėsm ė yra intensyvi žem ės ūkio veikla: ankstyvas piev ų šienavimas, suarimas, intensyvus ganymas, pesticid ų naudojimas. Veisimosi buvein ėms gr ėsm ę kelia ir ūkin ės veiklos nutraukimas, d ėl kurio pievos užauga sum ed ėjusia augalija, atvir ų plot ų apugimas sumed ėjusia augalija. 6. Švygžda (Porzana Bloga Švygžd ų skai čius per paskutin į dešimtmet į sumaž ėjo trigubai. porzana) Didžiausia gr ėsm ė ko gero tinkam ų buveini ų nykymas. Tinkamiausios švygždoms buvein ės, egzistavus ios prieš kelias dešimtis met ų jau yra sunyk ę: nenaudojamos ir apaug ę nendrynais, numelioruotos ir paverstos pievomis. 7. Plovin ė vištel ė (Porzana Gera Žuvinto populiacija stabili ir gan gausi visame ežere. Žalty čio parva) ežere plovin ės vištel ės n ėra tokios dažnos, bet gr ėsmi ų n ėra. 8. Gerv ė (Grus grus) Gera Gervi ų populiacija rezervate gausi. R ūšis aptinkama visose tinkamose buvein ėse. Prad ėjo per ėti net Žuv into ežero kinyse. Gr ėsmi ų n ėra. 9. Tikutis (Tringa glareola) Patenkinama Perin čių tiku čių skai čius j ų įprastoje per ėjimo vietoje – Rud ės plyn ėje kasmet svyruoja. Atsižvelgiant į neblog ą perimvie čių buvein ės b ūkl ę, dideli ų gr ėsmi ų populiacijai n ėra, išsky rus pl ėšr ūnų, ypa č nendrini ų lingi ų, varnini ų paukš čių gr ėsm ę. 10. Juodoji žuv ėdra Patenkinama Juod ųjų žuv ėdr ų populiacijos dydis Žuvinto ež. svyruoja (Chlidonias niger) palyginti nežymiai. Pagrindin ė gr ėsm ė – didelis pl ėšr ūnų (nendrini ų lingi ų, kanadini ų audini ų) tankis. 11. Vidutinis margasis genys Gera Saugom ų geni ų r ūšiš ų populiacija gana stabili. Buktos miško (Dendrocopos medius ), kirtim ų metu paliekamas geniams reikiamas biologin ė Baltnugaris genys įvarov ės medži ų skai čius bei negyvos medienos kiekis. (Dendrocopos leucotos) Gr ėsmi ų n ėra. 12. Mėlyngurkl ė (Luscinia Patenkinama Žuvinto biosferos rezervate r ūšies apsaugos b ūkl ė yra neaiški. svecica) Rūšis aptinkama sporadiškai visuose didesniuose tinkamuose buveini ų masyvuose. Mažas ši ų paukš čių tankuma s ir didesnis aktyvumas tamsiuoju paros metu apsunkina tikslesn į perimvie čių ir r ūšies pasiskirstymo nustatym ą. Teritorijoje dabartiniam gausumui ir populiacijos b ūkl ės svyravimams

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

praeityje įvertinti duomen ų surinkta nepakankamai. Aiški ų gr ėsmi ų n ėra. 13. Meldin ė nendrinuk ė Bloga Paskutiniais metais meldini ų nendrinuki ų skai čius rezervate (Acrocephalus paludicola) nežymiai padid ėjo. Šis pagaus ėjimas sietinas su padid ėjusiais ekstensyviai tvarkom ų tarpini ų pelki ų ir žemapelki ų plotais Kiauly čios botaninia me zoologiniame ir Liepakoj ų botaniniame draustinyje. Gr ėsm ės susijusios su hidrologinio režimo svyravimais buvein ėse ir r ūšies poreiki ų neatitinkan čiu ūkininkavimu. 14. Migruojan čios gerv ės Gera Ryški ų limituojan čių faktori ų ar gr ėsmi ų nenustatyta. Ž ąsų (Grus grus) , baltakakt ės skai čius priklauso nuo bendr ų migruojan čių populiacij ų žąsys (Anser albifrons) ir poky čių, migravimo kryp čių pasikeitimo. želmenin ės ž ąsys (Anser fabalis)

22 lentel ė. Paukš čių ir buveini ų direktyvos r ūši ų, saugom ų Biosferos rezervate, b ūkl ė (valstybinio monitoringo duomenys)

Eil. Rūšies Apskaitos Apskait ų metai, rezultatai Nr. pavadinimas vienetas 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Paukš čių direktyvos r ūšys Didysis 1. patin ų balsai 20 19 12 19 23 26 baublys Nendrin ė 2. poros 59 75 41 41 34 39 ling ė 3. Pievin ė ling ė poros 7 7 3 0 0 burbuliuojantys 4. Tetervinas 35 25 16 26 patinai 5. Švygžda patin ų balsai 104 66 28 28 17 6. Griežl ė patin ų balsai 40 28 42 52 53 95 36 78 57 19 15 Plovin ė poros 7. 17 22 44 24 vištel ė 8. Gerv ė poros 33 35 59 62 60 37 9. Tikutis poros 4 3 2 6 4 4 5 3 Upin ė poros 10. 11 51 žuv ėdra Juodoji poros 11. 60 70 67 115 116 90 96 žuv ėdra Vid. marg. poros 12. 19 32 39 32 21 24 genys Baltnugaris poros 13. 4 12 11 11 14 genys 14. Mėlyngurkl ė poros 3 7 2 0 Meldin ė giedantys 15. 5 6 2 7 3 3 3 1 1 1 4 7 4 7 nendrinuk ė patinai Migruojan čios Max. paukš čių 16. 949 1076 650 576 950 1030 1182 2000 2690 2152 1220 830 1020 2778 gerv ės sk. Migruojan čios Max. paukš čių 17. 3200 1550 1100 1830 8400 6000 0 0 0 0 8890 16660 2470 3200 žąsys pavasar į sk. Migruojan čios Max. paukš čių 18. 2500 1200 2000 9860 11780 2070 1500 1100 1500 5525 2920 2614 4130 2500 žąsys ruden į sk. Buveini ų direktyvos r ūšys Dvilapis 19. individai <100 purvuolis Pelkin ė 20. individai <150 uolask ėlė

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Eil. Rūšies Apskaitos Apskait ų metai, rezultatai Nr. pavadinimas vienetas 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Baltamarg ė 21. individai, lizdai 2, 3 5, 6 1 šaškyt ė Didysis 22. individai 3 0 auksinukas 23. Pla čioji dusia individai 4 ♂ 1 veiklos 24. Ūdra 6 5 6 požymiai Raudonpilv ė 25. patin ų balsai 62 48 28 43 >49 >90 kūmut ė

Biosferos rezervato teritorijoje dviems teritorijoms patvirtinti gamtotvarkos planai: 2016 m. spalio 24 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-704 patvirtintas Žuvinto ežero ir jo pakrant ės gamtotvarkos planas, 2017 m. kovo 30 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-266 patvirtintas Amalvos pelk ės gamtotvarkos planas. Šiuo metu rengiamas Kiauly čios botaninio-zoologinio draustinio gamtotvarkos planas.

Nat ūralios pievos ir ganyklos, taip pat Žuvinto ežero pakran čių pievos, kur skatinamas ganymas, tvarkomos pagal sutartis su vietos ūkininkais. Nendryn ų nereguliariam tvarkymui žiemos metu iškertant sudarytos sutartys su specializuota firma „Grenda“. Biosferos rezervato direkcijos vykdyti gamtotvarkos darbai 2007-2017 metais pateikta 25, 26 pav.

Tvarkomų ir prižiūrėtų teritorijų plotai Žuvinto biosferos rezervate, ha 300

250

200

150

100

0 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Sutvarkyta prižiūrėta

25 pav. Teritorij ų ir objekt ų tvarkymas 2007 - 2017 m., ha

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Investicijos į material ųjį turt ą“, meldin ės nendrinuk ės buvieni ų 28 atk ūrimas (KPP) 48 Meldin ės nendrinuk ės buveini ų saugojimas šlapyn ėse (KPP)

Ekstensyvus šlapyni ų tvarkymas 60 ir Specifini ų piev ų tvarkymas 35 (KPP)

Nendryn ų buveini ų tvarkymas

26 pav. Biosferos rezervato direkcijos valdom ų „Natura 2000“ teritorij ų tvarkymas Kaimo pl ėtros programos ir kt. l ėšomis, plotas ha

3. Gamtos paveldo analiz ė Biosferos rezervato teritorijoje yra du gamtos paveldo objektai –Buktos ir Grįstakelio ąžuolai. Tai valstyb ės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai. Gr įstakelio ąžuolas auga Buktos miške ekologin ės apsaugos zonoje, Buktos girininkijos 56 kvartalo 6 sklypo teritorijoje, netoli Buktbal ės gamtinio rezervato. Ąžuolo aukštis – 28 m, kamieno apimtis – 5 m. Taisyklingo apskritimo formos laja siekia 15 m, jos plotis – 24 m. Gr įstakelio ąžuolo b ūkl ė gera. Buktos ąžuolas taip pat auga Buktos miške. Tai išskirtinio amžiaus, 28 m aukš čio, 4,48 m apimties ąžuolas, augantis mišk ų ūkio funkcinio prioriteto zonoje Buktos girininkijos 23 kvartalo 10 sklypo teritorijoje. Lajos aukštis: 15,5 m, plotis – 25 m, forma netaisyklinga. 2011 m. d ėl nat ūraliai susidariusi ų s ąlyg ų nudži ūvo. Analizuojamoje teritorijoje Buktos miške yra 3 savivaldyb ės saugomi gamtos paveldo objektai. Tai botaniniai objektai – augal ų bendrijos, esan čios Buktos miško 13 kv., 57 kv. 14 skl., 67 kv. 7-11 skl. Jų b ūkl ė nevertinta, taip pat neaiškus ir šiandienis apsaugos statusas. Buktos miške yra daugiau saugotin ų medži ų, kuriuos reik ėtų įtraukti į valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąraš ą arba suteikti jiems Kertini ų miško buveini ų element ų apsaugos status ą.

4. Kult ūros paveldo analiz ė Biosferos rezervato teritorijoje yra vietin ės ir respublikin ės reikšm ės kult ūros paveldo objekt ų. Iš viso analizuojamoje teritorijoje į Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą įtraukta 17 objekt ų. Gausiau sutinkama istorinio, memorialinio paveldo objekt ų – tai senosios kaim ų ar istorini ų įvyki ų dalyvi ų kapin ės, viso jų 10. Antroje vietoje pagal gausum ą Biosferos rezervato teritorijoje sutinkama archeologinis, mitologinio pob ūdžio kult ūros paveldo objekt ų. J ų priskai čiuojama 5. Reikšmingiausias ir didžiausias analizuojamoje teritorijoje yra archeologinis paminklas – Varnupi ų piliakalnis su senovine gyvenviete, esantis Varnupi ų k. Igliaukos seni ūnijoje, Marijampol ės savivaldyb ėje. Varnupi ų 53

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 piliakalnio teritorijoje tarp Žuvinto ir Amalvos pali ų žmon ės gyveno jau akmens amžiuje. Į pietus nuo piliakalnio guli mitologinis akmuo su iškaltu pasagos ženklu, vadinamas Padkaviniu. Analizuojamoje teritorijoje taip pat sutinkami 2 architekt ūrinio paveldo objektai – Rie čių ir Li ūliškio buvusi ų dvar ų sodyb ų fragmentai.

Biosferos rezervato kult ūros paveldo vertyb ės ir objektai pažymėti esamos b ūkl ės analiz ės br ėžinyje, naudojant Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registro duomenis. Vertybi ų s ąrašas pateiktas 23 lentel ėje.

23 lentel ė. Biosferos rezervato kult ūros vertybi ų suvestin ė Unikalus Plotas, Eil. Pavadinimas Statusas Adresas Nr. objekto kodas ha Archeologinis, mitologinis paveldas Akmuo su iškalta „pasaga“, Varnupi ų k., Igliaukos sen., 1. 5096 0,0007 Registrinis vad. Patkaviniu Marijampol ės sav. Varnupi ų piliakalnis su Varnupi ų k., Igliaukos sen., 2. 22975 0,47 Paminklas gyvenviete Marijampol ės sav. Rie čių k., Gudeli ų sen., 3. Rie čių piliakalnis 31081 1,70 Registrinis Marijampol ės sav. Ąžuolini ų k., Simno sen., 4. Ąžuolini ų senov ės gyvenviet ė 31834 1,34 Registrinis Alytaus r. sav. Žuvint ų k., Simno sen., Alytaus 5. Žuvint ų senov ės gyvenviet ė 31840 1,37 Registrinis r. sav.

Architekt ūrinis paveldas Rie čių k., Gudeli ų sen., 1. Buv. dvaro sodybos fragmentai 343 2,53 Registrinis Marijampol ės sav. Li ūliškio k., Igliaukos sen., 2. Buv. dvaro sodybos fragmentai 341 - Registrinis Marijampol ės sav.

Istorinis, memorialinis paveldas Valstyb ės Plyni ų k., Igliaukos sen., 1. Plyni ų k. senosios kapin ės 21822 0,32 saugomas Marijampol ės sav. Valstyb ės Paželsvi ų k., Liudvinavo sen., 2. Paželsvi ų k. senosios kapin ės 21838 0,22 saugomas Marijampol ės sav. Daukši ų k. senosios kapin ės Valstyb ės Daukšiai, Igliaukos sen., 3. 22083 0,16 vad. Radini ų kalnu saugomas Marijampol ės sav. Valstyb ės Kume čių k., Igliaukos sen., 4. Kume čių k. senosios kapin ės 22084 0,06 saugomas Marijampol ės sav. Senosios kapin ės, vad. Valstyb ės Kume čių k., Igliaukos sen., 5. Kume čių k. antrosiomis 22085 0,07 saugomas Marijampol ės sav. kapin ėmis Amalviški ų kaimo senosios Valstyb ės Amalviški ų k., Igliaukos sen., 6. 22096 0,10 kapin ės saugomas Marijampol ės sav.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Grinkiški ų kaimo senosios Grinkiški ų k., Simno sen., 7. 2373 0,21 Registrinis kapin ės Alytaus r. sav. Lietuvos partizan ų kautyni ų ir Valstyb ės Liepakoj ų g., Liepakoj ų k., 8. 26416 0,0006 žūties vieta saugomas Simno sen., Alytaus r. sav. Lietuvos partizan ų kautyni ų ir Rie čių k., Gudeli ų sen., 9. 40230 0,003 Registrinis žūties vieta Marijampol ės sav. Verebiej ų kaimo evangelik ų Valstyb ės Liepakoj ų k., Simno sen., 10. 40481 0,22 liuteron ų senosios kapin ės saugomas Alytaus rajono sav.

Iki 2014 m. gruodžio 9 d. tarp saugom ų kult ūros paveldo objekt ų buvo ir Ąžuolini ų kaimo vėjo mal ūnas, Simno sen., Alytaus rajono savivaldyb ėje. Ta čiau dabar kult ūros paveldo objekto apsauga panaikinta. Biosferos rezervato teritorijoje yra dvi bažny čios: Šv. Jurgio, Daukši ų kaime ir Šv. Trejyb ės Rie čių kaime Marijampol ės savivaldyb ėje. Kult ūros paveldo apsaugos statusas joms nesuteiktas. Analizuojamoje teritorijoje Buktos mišo pakraštyje 66 kvartalo 20 sklype yra išlik ę vokie čių kari ų kapin ės, kurioms n ėra suteiktas saugomo nekilnojamojo kult ūros paveldo objekto statusas. Si ūloma įtraukti į Kult ūros vertybi ų registr ą.

5. Socialin ė – ekonomin ė teritorijos apžvalga 5.1. Gyventoj ų demografija ir pasiskirstymas Į Biosferos rezervato teritorijos ribas patenka vienas Daukši ų miestelis ir visu ar dalimi ploto 34 kaimai: Aleknoni ų, Ąžuolini ų, Bambinink ų, Grinkiški ų, Liepakoj ų, Verebiej ų, Zaili ų, Ramanavo, Naujavalaki ų, Saltinink ų, Vart ų, Vytautiškių, Miknoni ų, Rie čių, Šern ų, Amalviški ų, Kume čių, Li ūliškio, Paužiški ų, Plyni ų, Šlavan čių, Tupik ų, Varnupi ų, Vidgir ėli ų, Geležini ų, Gudupi ų, Naujienos, Norvertavo, Paželsvi ų, Strazd ų, Bieli ūniški ų, Bukoni ų, Panausupio. Biosferos rezervato teritorijoje tikslus nuolatini ų gyventoj ų skai čius nėra žinomas (saugomos teritorijos ribos nesutampa su kaim ų ribomis, tod ėl gyventoj ų skai čius pateikiamas apytikris). Biosferos rezervato direkcijos 2017 met ų duomenimis analizuojamoje teritorijoje yra 367 sodybos. Bendras nuolatini ų gyventoj ų skai čius – 831 asmenys.

24 lentel ė. Duomenys apie nuolatinius gyventojus, Biosferos rezervato direkcijos duomenys, 2018 m.

Metai 2003 2010 2017 Bendras nuolatini ų gyventoj ų skai čius saugomoje teritorijoje 1860 932 831 Sodyb ų skai čius - 362 367

Biosferos rezervato teritorijoje, kaip ir daugelyje šalies rajon ų, yra b ūdingas gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas, susij ęs su maž ėjan čiu gimstamumu, bei emigracija į užsien į, kurios pagrindin ės priežastys, susijusios su nepakankama darbo pasi ūla bei mažais atlyginimais. 25 lentel ėje pateikiamas gyventoj ų pasiskirstymas kaimais. Duomenis pateik ė seni ūnijos. Gyventoj ų skai čius yra apytikslis, nes kai kuri ų kaim ų patenka tik dalis į nagrin ėjam ą teritorij ą.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

25 lentel ė. Gyventoj ų pasiskirstymas Biosferos rezervato teritorijos (2017 m. gruodžio 1 d. seni ūnij ų duomenys) Savivaldyb ė Seni ūnija Gyvenamoji vietov ė Gyventoj ų skai čius Alytaus r. Simno Aleknoni ų k.* 112 Ąžuolini ų k.* 336 Bambinink ų k. 0 Grinkiški ų k.* 9 Liepakoj ų k.* 31 Verebiej ų k.* 335 Zaili ų k. 10 Žuvint ų k.* 89 Iš viso: 922 Lazdij ų r. Krosnos Ramanavo k.* 0 Naujavalaki ų k. 8 Saltinink ų k. 27 Vart ų k.* 71 Vytautišk ės k. 0 Iš viso: 106 Marijampol ės Gudeli ų Miknoni ų k.* 82 Rie čių k.* 80 Šern ų k.* 11 Igliaukos Amalviški ų k.* 15 Daukši ų mstl. 306 Kume čių k. 0 Li ūliškio k. 36 Paužiški ų k. 0 Plyni ų k. 36 Šlavan čių k. 0 Tupik ų k. 6 Varnupi ų k. 167 Vidgir ėli ų k. 0 Liudvinavo Geležini ų k. 0 Gudupi ų k. 0 Naujienos k. 0 Norvertavo k. 0 Paželsvi ų k. 36 Strazd ų k. 0 Marijampol ės Bieli ūniški ų k. 0

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Bukoni ų k. 0 Panausupio k.* 7 Iš viso: 782 *Tik dalis pateikto gyventoj ų skai čiaus patenka į Biosferos rezervato teritorij ą.

Visoje Biosferos rezervato teritorijoje, kurios bendras plotas yra 18 490 ha, gyventoj ų tankumas siekia ~0,045 gyv./ha. Daugiausia Biosferos rezervato teritorijoje gyventoj ų telkiasi Daukši ų miestelyje – 33 % vis ų Biosferos rezervato gyventoj ų. Alytaus rajono savivaldyb ės dalyje, kurios kaimai patenka į analizuojam ą teritorij ą, gyvena ~920 gyventojai; savivaldyb ės dalies plotas – 6 932,96 ha, gyventoj ų tankumas – 0,13 gyv./ha. Lazdij ų rajono savivaldyb ės dalyje, kurios kaimai patenka į analizuojam ą teritorij ą, gyvena ~100 gyventoj ų; savivaldyb ės dalies plotas – 1 204,84 ha, gyventoj ų tankumas – 0,08 gyv./ha. Marijampol ės savivaldyb ės dalyje kurios kaimai patenka į analizuojam ą teritorij ą, gyvena ~700 gyventoj ų; savivaldyb ės dalies plotas 10 351,89 ha, gyventoj ų tankumas – 0,07 gyv./ha.

5.2. Socialin ė infrastrukt ūra ir ūkin ė veikla Analizuojamoje teritorijoje urbanistinio karkaso ir gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pl ėtra apsprendžiama Biosferos rezervato nuostatuose ir tvarkymo plane bei bendr ųjų plan ų sprendiniuose. Alytaus rajono savivaldyb ės teritorijoje į Biosferos rezervat ą patenka 8 kaimai ar j ų dalys. Alytaus rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas patvirtintas Alytaus rajono savivaldyb ės tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 „D ėl Alytaus rajono savivaldyb ės bendrojo plano ir jo sprendini ų tvirtinimo“ šiuo metu yra koreguojamas. Pagal galiojant į dokument ą kaimai, patenkantys į Biosferos rezervato teritorij ą, yra konservacinio kraštovaizdžio zonoje, kur miškai ir pelk ės priskirti ypa č saugomam gamtiniam konservaciniam kraštovaizdžiui, o gyvenamosios teritorijos mišk ų ir žem ės ūkio kraštovaizdžio zonos tausojamai naudojamam žem ės ūkio kraštovaizdžiui. Alytaus rajono savivaldyb ės bendrajame plane atskiri urbanistin ės pl ėtros centrai neišskirti. Ta čiau Alytaus apskrities bendrasis (generalinis) plane, patvirtintame LR Vyriausyb ės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 764 „Dėl Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ Alytaus apskrit į kertanti pirmojo lygmens 1B kategorijos tarptautinės integracijos ašis Vilnius–Alytus–Marijampol ė–Karaliau čiaus sritis bei sutampanti su krašto keliais Nr. 128, 131, kerta ir Biosferos rezervato teritorij ą. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje į Biosferos rezervat ą patenka 5 kaimai ar jų dalys. Pagal 2008 m. gruodžio 5 d. Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. 5TS-648 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtint ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą, kaimai, esantys Biosferos rezervato teritorijoje tam tikros kategorijos lokaliniams ar savivaldybi ų centrams nepriskirti, gyvenvie čių plėtra čia nenumatyta. Marijampol ės savivaldyb ės teritorijoje į Biosferos rezervat ą patenka vienas miestelis Daukšiai ir 21 kaimas ar j ų dalys. Pagal 2017 m. rugs ėjo 25 d. Marijampol ės savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. 1-230 „D ėl Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtint ą Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą urbanistin ės pl ėtros teritorijos yra prapl ėstos ir diferencijuotos pagal pl ėtros prioritetus į I ir II etapus. Daukši ų miestelio pietrytin ė dalis palei Dovin ės up ės sl ėnį pagal pl ėtros prioritetus patenka į numatyt ą II pl ėtros prioriteto teritorij ą (26 pav.). Likusiuose Biosferos rezervato gyvenamosiose teritorijose urbanistin ė pl ėtra nenumatyta. Atkreiptinas d ėmesys, kad greta Biosferos rezervato rib ų tarp Žalty čio ež. ir Želsvos kaimo taip pat numatyta gyvenviet ės II pl ėtros prioriteto teritorija.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

26 pav. Iškarpa iš Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano. Pagrindinis br ėžinys. Daukšiai – miestelis yra Marijampol ės savivaldyb ės Igliaukos seni ūnijoje, 18 km nuo apskrities centro Marijampol ės, važiuojant valstybin ės reikšm ės rajoniniu keliu Nr. 2605 Marijampol ė – Šventragis link Žuvinto pali ų. Daukšiai yra tarytum s ąsmaukoje tarp Žuvinto ir Amalvos pali ų, 7 km į pietvakarius nuo Gudeli ų. Miestelis įsik ūręs abipus Dovin ės up ės. Amalvos ir Žuvinto ežerai vietini ų lengvai matomi nuo stog ų, medži ų, įsp ūdingos panoramos atsiveria nuo Daukši ų bažny čios stogo.

27 pav. Iš kair ės: Daukšiai iš paukš čio skrydžio; buvusi Daukši ų mokykla, po kurios stogu tilpo ir biblioteka, ir laisvalaikio užimtumo centras, ir bendruomen ė Nuotrauka iš http://valstietis.lt ) Daukši ų miestelis dabar primena kiek primiršt ą bažnytkaim į, kuriame net ir šimtamet ė bažny čia atrakinama tik vien ą kart ą per savait ę. Vienintelis iki šiol Daukšiuose lik ęs kult ūros židinys – nuo 1948 m. savo gyvavim ą skai čiuojanti biblioteka. Kaimo biblioteka dabar įsik ūrusi buvusios mokyklos pastate, ten pat vietos atsirado ir Daukšių laisvalaikio užimtumo centrui. Miestelio apylink ėse paplit ęs žem ės ūkis, nemaža dalis gyventoj ų ūkininkauja. Šiame krašte žemdirbiai daugiausia augina karves, kiaules. Yra bitinink ų, kai kurie ūkininkai augina braškes, nes žem ė yra gana lengva, sm ėlinga. VĮ Žem ės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro 2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis veik ė dvi didesn ės žem ės ūkio bendrov ės: 1. Dovin ės žem ės ūkio bendrov ė, užsiimanti galvij ų auginimu, žemdirbyste ir augalininkyste. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis 2017 m. gruodžio 6 d. šioje bendrov ėje dirbo 28 asmenys.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

2. Balsupi ų kooperatin ė bendrov ė užsiimanti pienini ų galvij ų auginimu, pieno gavyba ir pardavimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis 2017 m. gruodžio 6 d. čia dirbo 18 asmen ų. Kult ūrin į Daukši ų gyvenim ą skatina 2005 m susik ūrusi miestelio bendruomen ė, vienijanti ne tik nuolat gyvenan čius ar dirban čius Daukši ų miestelyje, bet ir kitaip susijusius su šiuo kaimu žmones. Verebiejai – kaimas Alytaus rajono savivaldyb ėje Simno seni ūnijoje, Rytiniame Biosferos rezervato pakraštyje. Kaimas yra 25 km į vakarus nuo Alytaus, 9 km į šiaur ę nuo Simno, 2,5 km į rytus nuo Žuvinto ežero. Verebiejai ribojasi su keletu kaim ų: iš ryt ų – Navinink ų, iš pietry čių – Perš ėkės, iš pietvakari ų – Radast ų, iš vakar ų – Aleknoni ų, Grinkiški ų, iš šiaur ės ryt ų – Dzingiški ų (Dingiški ų) kaimais. Kaim ą kerta valstybin ės reikšm ės krašto kelias Nr. 181 Seirijai–Simnas– Igliauka. Kaime yra užsiiman čių priva čia veikla, ūkininkaujan čių. VĮ Žem ės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro 2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis čia veik ė viena žem ės ūkio bendrov ė „Atžalynas“, užsiimanti pienini ų galvij ų bei j ų prieauglio auginimu. Šiuo metu Verebiej ų kaime veikia Alytaus rajono savivaldyb ės viešosios bibliotekos Verebiej ų filialas, įsik ūręs buv. pradin ės mokyklos patalpose, yra medicinos punktas. Prieš kelet ą met ų dar veik ė pagrindin ė mokykla, bet dabar jau uždaryta. veikia parduotuv ė, Danguol ės Šimkuvien ės individuali įmon ė kepanti šimtalapius. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. prad ėjo veikti baldus gaminanti įmon ė „Dekera“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis 2017 m. gruodžio 6 d. šioje bendrov ėje dirbo 59 asmenys.

28 pav. Iš kair ės: Verebiej ų gyveviet ė; vietiniai š iaurietiško ėjimo pratybose (Nuotraukos iš http://verebiejusvetaine.wixsite.com/verebiejai ) Kult ūrin į Verebiej ų kaimo gyvenim ą pa įvairina susik ūrusi Verebiej ų kaimo bendruomen ė. Jau tre čiąjį sezon ą bendruomen ė kartu su Alytaus rajono savivaldyb ės visuomen ės sveikatos biuru organizuoja šiaurietiškus ėjimus, 2015-2016 m atgaivinta Didžioji piemen ų švent ė -Sekmin ės. 2017 metais Verebiej ų kaimo bendruomen ė laim ėjo du projektus, kuriais siekiama sustiprinti vietos bendruomen ės materialin ę baz ę bei didinti vietos gyventoj ų užimtum ą, sudaryti s ąlygas kurti aktyv ų, įvair ų, kokybišk ą kult ūrin į gyvenim ą kaime, organizuoti kino vakarus. Ąžuolini ų kaimas yra kaimas Alytaus rajono savivaldyb ėje Simno seni ūnijoje, 7 km į šiaur ės vakarus nuo Simno. Tai seni ūnaitijos centras, įsik ūręs 2 km į pietus nuo Žuvinto ežero. Pro kaim ą teka Dovin ė (ši jos atkarpa vadinama Bambena), st ūkso archeologinis paminklas Dambavaragio piliakalnis. Kaime yra biblioteka, siuvykla, parduotuv ė. Didžioji dalis kaimo gyventoj ų užsiima stambesniu ar smulkesniu ūkininkavimu.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

29 pav. Ąžuolini ų kaimo centrin ė dalis. Varnupiai – kaimas Marijampol ės savivaldyb ės Igliaukos seni ūnijoje, kaip ir Daukšiai yra tarytum s ąsmaukoje tarp Žuvinto ir Amalvos pali ų prie kelio Nr. 2605 Marijampol ė–Šventragis. Nuo Daukši ų nutol ęs 4 km į pietvakarius. Kaime st ūkso Varnupi ų piliakalnis – vienas įsp ūdingiausi ų Sūduvoje, archeolog ų tyrin ėtas 1971 m. Šalia jo I t ūkstantmetyje buvo senov ės jotvingi ų gyvenviet ė. Netoli piliakalnio yra „Patkaviniu“ vadinamas mitologinis akmuo su pasagos ženklu. Igliaukos seni ūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis Varnupi ų kaime gyvena 167 žmon ės. Vietiniai užsiima žem ės ūkiu, daugiau smulkiu, kiti vyksta dirbti į artimiausius didesnius miestelius, miestus. Tokia pati situacija ir kituose aplinkiniuose kaimuose: viena dalis gyventoj ų užsiima žem ės ūkio veikla, kita vyksta uždarbiauti į artimiausius didesnius miestus bei miestelius, kur potencialiai didesn ė darbo pasi ūla. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. dirban čiųjų skai čius į Biosferos rezervato teritorij ą patenkan čiose savivaldyb ėse pagal veiklos vykdymo viet ą pasiskirsto taip: o Alytaus rajono savivaldyb ėje daugiausiai dirba kasybos ir karjer ų eksploatavimo, apdirbamojoje gamyboje, didmenin ėje ir mažmenin ėje prekyboje bei variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmon ėse, statybos įmon ėse; o Lazdij ų rajono savivaldyb ėje daugiausiai dirba didmenin ėje ir mažmenin ėje prekyboje bei variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmon ėse, kasybos ir karjer ų eksploatavimo, apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo sektoriuje; o Marijampol ės savivaldyb ėje daugiausiai dirba atitinkamai kasybos ir karjer ų eksploatavimo, apdirbamojoje gamyboje, didmenin ėje ir mažmenin ėje prekyboje bei variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmon ėse, transporto ir saugojimo sektoriuje. Detalesnis ūkio šakomis dirban čiųjų pasiskirstymas pateikiamas 26 lentel ėje ir 30 pav.

26 lentel ė. Dirban čiųjų skai čius į Biosferos rezervato teritorij ą patenkan čiose savivaldyb ėse pagal įmoni ų veiklos vykdymo viet ą Eil ės Dirban čių asmen ų skai čius pagal veiklos vykdymo viet ą Nr. Veiklos r ūšys (nefinans ų įmoni ų) | asmenys, 2015 m. Alytaus r. sav. Lazdij ų r. sav. Marijampol ės r. sav. Iš viso pagal ekonomines veiklos r ūšis 3 437 2 601 18 200 1 Miškininkyst ė ir žuvininkyst ė 130 207 197 Kasyba ir karjer ų eksploatavimas; 2 1 012 535 5 458 apdirbamoji gamyba Elektros, duj ų, vandens tiekimas ir atliek ų 3 140 110 655 tvarkymas 4 Statyba 422 178 1 836 Didmenin ė ir mažmenin ė prekyba; variklini ų 5 869 675 4 743 transporto priemoni ų ir motocikl ų remontas 6 Transportas ir saugojimas 310 388 2 152 7 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veikla 143 60 471 8 Informacija ir ryšiai 13 34 198 9 Nekilnojamojo turto operacijos 22 34 294

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

10 Profesin ė, mokslin ė ir technin ė veikla 160 66 615 11 Administracin ė ir aptarnavimo veikla 63 84 418 Švietimas, sveikatos prieži ūra ir kita 12 40 148 642 komunalin ė ir socialin ė aptarnavimo veikla Menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla, kompiuteri ų ir asmenini ų bei nam ų 13 113 82 521 ūkio reikmen ų taisymas, kita aptarnavimo veikla

Alytaus rajono savivaldyb ė Lazdij ų rajono savivaldyb ė Marijampol ės savivaldyb ė 30 pav. Dirban čiųjų skai čius į Biosferos rezervato teritorij ą patenkan čiose savivaldyb ėse pagal įmoni ų veiklos vykdymo viet ą

Biosferos rezervate ūkin ė veikla reguliuojama pagal Tvarkymo plano sprendinių nuostatas. Vadovaujantis Biosferos rezervato gamtini ų rezervat ų lankymo tvarka išduodami leidimai uogavimui, grybavimui, žvejybai. Kiekvien ą ruden į vietos gyventojams išduodami leidimai uogavimui Žuvinto gamtinio rezervato pelk ėje, 2011 m. j ų buvo 239, 2012 m. - 236, 2013 m. – 207, 2016 m. – 189 leidimai. Uogauti leidžiama asmenims, deklaravusiems gyvenam ąją viet ą Alytaus r. Aleknoni ų, Ąţuolini ų, Bambinink ų, Grinkiški ų, Liepakoj ų, Zaili ų, Ţuvint ų; Lazdij ų r. Naujavalaki ų, Saltinink ų, Vart ų; Marijampol ės sav.: Kruopin ės, Kume čių, Li ūliškio, Miknoni ų, Rie čių, Šern ų, Vidgir ėli ų kaimuose. Uogauti leidžiama šviesiu paros metu (nuo 8 iki 17 val.), turint direkcijos išduot ą leidim ą ir asmenyb ę patvirtinant į dokument ą su nuotrauka. Leidimai uogauti yra nemokami . Biosferos rezervato direkcijoje žiemos sezono metu išduodamos vienkartin ės žvejo kortel ės asmenims, deklaravusiems gyvenam ąją viet ą Alytaus r. Simno sen. Aleknoni ų, Ąţuolini ų, Bambinink ų, Grinkiški ų ir Žuvint ų kaimuose. Ž ūkl ė m ėgėjiškos ž ūkl ės įrankiais Žuvinto ežere leidžiama laikantis M ėgėjiškos ž ūkl ės taisykli ų, Žuvinto biosferos rezervato gamtini ų rezervat ų lankymo tvarkos ir Licencin ės ž ūkl ės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo. Žvejo kortel ės neišduodamos asmenims per pastaruosius vienerius metus patrauktiems administracin ėn atsakomyb ėn už aplinkos apsaugos reikalavim ų pažeidimus Žuvinto biosferos rezervate. Žvejojama nuo gruodžio 1 d. iki vasario 1 d., esant saugiai ledo dangai, 1 kart ą per savait ę – šeštadieniais. Žvejybos vietos pažym ėtos Biosferos rezervato Tvarkymo plano schemoje ir vietoje.

6. Pažinimo ir lankymo galimyb ės Rekreacijos poveikis ir lankytoj ų sraut ų analiz ė. Rekreacijos poveikis aplinkai yra labai nežymus, ypa č atsižvelgiant į tai, jog dalyje Biosferos rezervato teritorijos, t. y. gamtiniuose rezervatuose, lankytis galima tik su leidimais arba ž ūkl ės kortel ėmis vietos gyventojams. Ši ų 61

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 išduodam ų leidim ų skai čius nežymiai did ėja, ta čiau bendrai rekreacin ė teritorijos apkrova yra maža ir nekelia pavojaus gamtinei aplinkai. Kitose Biosferos rezervato vietose galima lankytis ištisus metus be joki ų leidim ų, laikantis saugomai teritorijai keliam ų reikalavim ų. Rekreacijai vietos žmon ės naudoja maudykles Žalty čio, Žuvinto ir Amalvo ežeruose, ta čiau jų įtaka yra minimali. Biosferos rezervato administracija kasmet vykdo lankytoj ų monitoring ą. Pagal lankytoj ų centro registravimo žurnalo duomenis, stebint lankytoj ų skai čiaus dinamik ą, matyti, kad j ų skai čius nuo 2006 m iki 2017 m. išaugo 3 kartus (žr. 31 pav.). Tam tur ėjo įtakos informacijos sklaida, rengini ų organizavimas, patraukli ų lankytin ų objekt ų įrengimas ir pan. Daugiausia (80 %) lankytoj ų sulaukiama pavasario-vasaros m ėnesiais, ypa č daug geguž ės m ėnesiais (žr. 32 pav.). Tam įtakos turi palankus metas gamtos steb ėjimams, oro s ąlygos.

3500 2987 2994 2933 3000 2674 2487 2500 2130 1967 2000 1740 1763 1500 1340 879 902

Lankytojųsk. 1000 500 0 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Metai

31 pav. Lankytoj ų skai čius Žuvinto biosferos rezervato lankytoj ų centre 2006 - 2017 m. 567 484 433 373

226 173 172 135

Lankytojųsk. 57 42 0 0 2 5 13 18 14 6 4 4 7 1 12 0

Mėnesiai

Lankytojų sk. Ekskursijų sk.

32 Pav. Lankytoj ų skai čiaus ir ekskursiji ų pasiskirstymas 2017 m. 2017 metais lankytoj ų pasiskirstymas pagal tai, iš kur atvyko atrod ė taip: 16 % iš Vilniaus miesto ir rajono, 13 % – Kauno miesto ir rajono, 13 % – Alytaus miesto ir rajono, 11 % – Marijampol ės miesto ir savivaldyb ės, likusieji 46 % lankytoj ų atvyko iš kit ų Lietuvos viet ų. 1 % lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Didžioji dalis lankytoj ų yra suaugusieji (63 %). Vadovaujantis Biosferos rezervato gamtini ų rezervat ų lankymo tvarka, 2016 m. ruden į vietos gyventojams išduoti 189 leidimai uogavimui Žuvinto gamtinio rezervato pelk ėje ir 64 žvejo kortel ės žvejybai Žuvinto ež. Muziejai, lankytoj ų centrai. Aleknoni ų kaime įrengtame lankytoj ų centre galima susipažinti su Biosferos rezervato vertyb ėmis. Čia įrengtas muziejus, kurio ekspozicija suteikia informacij ą apie saugomas rezervato vertybes, ežero evoliucij ą, pelk ėdar ą, supažindina su rezervatui b ūdingomis 62

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

žv ėri ų, paukš čių, žuv ų r ūšimis ir gamtiniais kompleksais. Atvykus galima pasiži ūrėti videofilmą apie Žuvinto rezervato gamt ą, ekspozicijoje įrengtame akvariume galima steb ėti Žuvinto ežere gyvenan čias žuvis, specialiame stende pasiklausyti paukš čių bals ų, vieniems ar su gidu leistis pasižvalgyti, pasivaikš čioti įrengtais pažintiniais takais.

Lankytoj ų centre įrengtame apžvalgos bokšte atsiveria graži ežero panorama, sudaryta galimyb ė steb ėti paukš čius per teleskopus. Centras veikia ištisus metus, darbo valandomis, vasar ą ir šeštadieniais (reikalinga išankstin ė registracija).

Gamtiniai takai. Lankytoj ų patogumui Biosferos rezervate yra įrengti du pėstiesiems skirti gamtiniai takai: Žuvinto ežero ir Buktos miško. Žuvinto ežero gamtinis takas yra Aleknoni ų kaime šalia lankytoj ų centro. Takas skirtas susipažinti su turtingu ežero, jo pakrant ės paukš čių pasauliu, pagrindin ėmis augal ų r ūšimis. Takas vingiuoja lieptu per nendrynus ir baigiasi paukš čių steb ėjimo bokšteliu. Tako ilgis – 410 m. Kadangi takas įrengtas gamtinio rezervato teritorijoje, tod ėl be atskir ų leidim ų jame leidžiama lankytis tik nuo 8 iki 20 val. Tako būkl ė šiuo metu yra bloga. Buktos miško gamtinis takas yra Buktos miške, 1,3 km nuo Želsvos kaimo. Jis įrengtas norintiems susipažinti su saugomomis miško buvein ėmis, retomis paukš čių ir augal ų r ūšimis. Tako ilgis– 1,7 km. Takas pažym ėtas specialiais žymekliais, dr ėgnesn ėse vietose įrengti mediniai takeliai. Įdomiausiose tako vietose pastatytos informaciniai stendai apie tako gamtines vertybes. Lankstinuk ą, skirt ą gamtiniam takui pažinti, galima gauti lankytoj ų centre arba Buktos girininkijoje. 2016 m. gamtinis Buktos takas buvo atnaujintas, pakeista jo konfig ūracija, pagerinta tako danga, pakeistos medin ės dalys, stendai. Amalvo pelk ės gamtotvarkos plane numatyta įrengti pažintin į prie Amalvo pelk ės gamtos tak ą su apžvalgos aikštele Liudvinavo seni ūnijoje Paželsvi ų kaime. Ornitolog ų draugijos iniciatyva greitu metu planuojama įrengti čia apžvalgos bokštel į-regykl ą, taip pat regykla numatyta Igliaukos sen. Paužiški ų k. šiauriau Amalvo pelk ės ekosistem ų atk ūrimo zonoje. Automobili ų ir dvira čių turizmo trasos . Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano Susisiekimo sistemos ir inžinerin ės infrastrukt ūros br ėžinyje nuo Marijampol ės miesto link Kazl ų R ūdos numatyta regionin ė dvira čių turizmo trasa „Suvalkijos dvira čių žiedas“ . Į tras ą patenka ir šiaurin ėje Biosferos rezervato dalyje esantis rajonin ės reikšm ės kelias Nr. 2605, vedantis pro Padovinio, Varnupi ų, Daukši ų kaimus link Igliaukos. Iš Alytaus link Marijampol ės numatyti galimi nacionaliniai autoturizmo maršrutai „Pietvakari ų Lietuva“, „Piligrim ų kelias“ . Jie driekiasi palei krašto keli ą Nr. 182, o ties Želsvos kaimu nusukt ų pro Naujienos, Strazd ų kaimus, aplink Žalty čio ežer ą, taip aplenkiant Biosferos rezervato teritorij ą. Alytaus apskrities bendrojo plano Rekreacini ų teritorij ų sistemos br ėžinyje pažym ėtos turizmo trasos, kuri ų dalis praeina pro Biosferos rezervato pakraš čius. Nuo Alytaus pro Krokialauk į, Aleknonis, Simn ą link Lazdijų numatyta regionin ė dvira čių turizmo trasa „Dz ūkijos žiedas“ , o nuo Aleknoni ų kryptimi link Igliaukos – galima jos tąsa. Pro Alyt ų, Seirijus, Simn ą, Aleknonis, kryptimi link Igliaukos numatyta regionin ė „Dainavos žiedo“ autoturizmo trasa (buv. „Dz ūkijos park ų žiedas“) . Jos kita atkarpa ties Simnu nusuka link Lazdij ų, Veisiej ų. Esama rekreacin ė infrastrukt ūra. Analizuojamoje teritorijoje lankytojams yra įrengta 3 apžvalgos aikštel ės-platformos, 1 poilsiaviet ė, 1 apžvalgos bokštelis, 2 automobili ų stov ėjimo aikštel ės.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

33 pav. Biosferos rezervate esan čios apžvalgos aikštel ės, bokštai, tilteliai, lieptai, poilsiaviet ė ir jos įranga, automobili ų stov ėjimo aikštel ės

34 pav. Biosferos rezervato informaciniai stendai, rodykl ės Biosferos rezervate medini ų apžvalgos aikšteli ų-platform ų iš viso yra 3 : prie lankytoj ų centro Primos dvi skirtos Žuvinto ežero pakrant ėse migruojantiems ir piev ų paukš čiams steb ėti. Įrengti stendai vaizduojan b ūdingiausius vietos paukš čius. Nuo Amalviški ų platformos prieš akis atsiveria išraiškinga panorama: šiaur ės vakar ų pus ėje Amalvos pelk ė ir ežeras. Platformos stenduose pateikta informacija apie Amalvo aukštapelk ę, ežer ą, čia saugomas gamtos vertybes bei Amalviški ų kaim ą. Ji pritaikyta ne įgaliesiems. Už 700 metr ų nuo Buktos miško gamtos tako miško apsuptyje 2017 m. įrengta poilsiaviet ė. Atvykusi ų lankytoj ų čia laukia pav ėsin ės, s ūpyn ės, laužaviet ė, šiukšli ų d ėžės, tualetas. Įrengiant 64

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 poilsiaviet ę, tvarkytas ir greta esantis tvenkinys: pus ė jo buvo atnaujinta, padidinta, o kita pus ė, siekiant apsaugoti nat ūrali ą gamt ą ir ekosistem ą, palikta kaip nat ūrali pelk ė. Įrengta informacin ė lankytoj ų nukreipimui ir informavimui skirta infrastrukt ūra (34 pav.), pastatyti informaciniai stendai. Jų b ūkl ė patenkinama.

Nakvyn ės, maitinimo paslaugos. Nakvyn ės ir maitinimo paslaugas teikian čių objekt ų Biosferos rezervato teritorijoje n ėra. Su palapin ėmis, nameliais galima apsistoti kempinge ant Gilui čio ežero kranto prie Simno miestelio. Artimiausios kaimo turizmo sodybos: Alytaus r. sav., Simno sen., netoli Simno miestelio Gilui čių k., „Giluitis“; Simno sen., Atesnink ų I k., „Kubilin ė“; Marijampol ės sav. Liudvinavo sen. Pabukt ės k., šalia Buktos miško „Karpavi čių sodyba“. Apie lankytinas Biosferos rezervato vietas informacij ą galima rasti lankytoj ų centre, interneto puslapyje http://zuvintas.lt ir per čia publikuojam ą nuorod ą į „Google Maps“ žem ėlap į (žr. 35 pav.).

35 pav. Biosferos rezervato lankytin ų objekt ų maršrutas Google Maps žem ėlapyje

7. Tvarkymo plano įgyvendinimo vertinimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310 buvo patvirtintas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planas, kuriame buvo numatytos konkre čios apsaugos bei tvarkymo kryptys ir priemon ės. Pra ėjus daugiau kaip dešimtme čiui nuo Tvarkymo plano patvirtinimo ir prad ėjus rengti Biosferos rezervato planavimo schem ą, buvo įvertintos numatytosios tvarkymo kryptys ir priemon ės bei j ų įgyvendinimas. Informacij ą apie įgyvendinim ą pateik ė Biosferos rezervato direkcija 2017 m. gruodžio m ėn.

27 lentel ė. Tvarkymo plane numatyt ų darb ų įgyvendinimo vertinimas NUMATYTOSIOS TVARKYMO KRYPTYS IR PRIEMON ĖS ĮGYVENDINIMAS 1. Atkurti Amalvo pelk ės ekosistem ą degradavusios pašalinti sumed ėjusi ą augmenij ą 1.1. įvykdyta aukštapelk ės masyvo (išskyrus pelkines puš ų formas) vietoje ekosistem ų renat ūralizuoti hidrologin į režim ą 1.2. įvykdyta atk ūrimo zonoje, šiauriau (panaikinti melioracinius griovius)

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Dovin ės up ės (mišk ų ūkio paskirties žem ėje) degradavusios žemapelk ės masyve ekosistem ų atk ūrimo zonoje, įgyvendinama LIFE pie čiau Dovin ės up ės (mišk ų ūkio paskirties žem ėje) projekte (vykdytojas 1.3. renat ūralizuoti hidrologin į režim ą (melioracinius griovius palikti LGF), dokumentacija savaiminei renat ūralizacijai) derinama palaikyti ir rekonstruoti Amalvo pelk ę juosian čius apsauginius 1.4. įvykdyta pylimus, pašalinti ant j ų augan čią sumed ėjusi ą augalij ą ekosistem ų atk ūrimo zonoje nevykdyti nauj ų melioracini ų 1.5. vykdoma projekt ų ekosistem ų atk ūrimo zonos agrarin ėse teritorijose palaikyti atvir ą 1.6. vykdoma kraštovaizd į, didinti ekstensyvaus naudojimo piev ų plotus; išaiškinti Amalvo ežero blogos ekologin ės b ūkl ės priežastis ir 1.7. ne įvykdyta imtis reikiam ų priemoni ų šio ežero ekologinei b ūklei pagerinti parengti galimybi ų studijas Amalvos upelio žemupio parengta ir renat ūralizavimo, Amalvos pelk ės apypelkio melioracin ės įgyvendinama LIFE 1.8. sistemos atskyrimo bei ekosistem ų atk ūrimo zonos agrarini ų projekte (vykdytojas teritorij ų hidrologinio režimo renat ūralizavimo galimyb ėms GPF) išaiškinti 2. Atkurti ir išsaugoti Žuvinto pelk ės ekosistem ą panaikinti melioracinius griovius Žuvinto gamtinio rezervato 2.1. įvykdyta teritorijoje reguliuoti vandens lyg į šiaurin į Žuvinto gamtinio rezervato pakrašt į juosian čiuose melioraciniuose grioviuose, pakeliant iki 80 2.2. ne įvykdyta cm gylio (griovi ų panaikinimui bei vandens lygio reguliavimui parengti technin į projekt ą) palaikyti ir rekonstruoti Žuvinto aukštapelk ės šiaurin į pakrašt į 2.3. juosian čius apsauginius pylimus, neleisti apaugti sumed ėjusia įvykdyta augalija Žuvinto gamtiniame rezervate esan čias kvartalines linijas palikti 2.4. vykdoma savaiminiam užž ėlimui 3. Atkurti ir palaikyti Žuvinto ežero ekosistem ą, atkurti žuv ų migracijos kelius renat ūralizuoti Žuvinto ežero hidrologin į režim ą, žemiau ežero esant į šliuz ą-reguliatori ų pakei čiant slenkstine užtvanka, remiantis PIN-MATRA projekto “NATURA 2000 teritorij ų tvarkymas ir 3.1. įvykdyta atstatymas parengiant integruot ą Dovin ės up ės baseino tvarkymo plan ą” rekomendacijomis (užtvankos rekonstrukcijai parengti technin į projekt ą) Žuvinto ežero ekosistemos b ūklei pagerinti, plovini ų višteli ų buvein ėms išsaugoti ir perteklinei biomasei naikinti vegetacijos 3.2. vykdoma laikotarpio pabaigoje arba esant ledo dangai Tvarkymo plane numatytuose plotuose šalinti viršvandenin ę augalij ą 4. Išsaugoti reprezentacin ę Buktos miško ekosistem ą 4.1. nenaudoti pesticid ų vykdoma palaikyti b ūding ą medyn ų r ūšin ę sud ėtį ir medyn ų vertikali ąją 4.2. vykdoma strukt ūrą iškirsti dal į pagrindiniame arde augan čių egli ų 9160 *Skroblyn ų 4.3. vykdoma buvein ėse atkuriant mišk ą formuoti artimos nat ūraliai r ūšin ės sud ėties 4.4. vykdoma medynus, pirmenyb ę teikiant savaiminiam atž ėlimui

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

vykdoma nenaikinant 4.5. atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeist ą hidrologin į režim ą bebravie čių 4.6. sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes vykdoma reguliuoti kiauni ų, lapi ų, mangut ų, šern ų ir krankli ų gaus ą ir 4.7. nėra duomen ų globoti skruzd ėlynus formuoti medyn ų amžiaus strukt ūrą, kad brandži ų medyn ų plotas sudaryt ų ne mažiau kaip 20 %, o medyn ų, kuriuose pagrindiniai 4.8. nėra duomen ų kirtimai nenumatomi, bendras plotas – ne mažiau kaip 2 % viso teritorijos ploto pagrindinius kirtimus vykdyti atrankiniais kirtimais ir formuoti 4.9. vykdoma įvairiaamžius mišrius su ąžuolais medynus 5. Išsaugoti atvir ų piev ų ir pelki ų buveines bei r ūšis atvir ų aukštapelki ų palaikymo teritorijose vykdyti vis ų sumed ėjusi ų 5.1. įvykdyta augal ų, išskyrus pavieniui augan čių tvarkymo plano br ėžinyje pelkini ų form ų puš ų, kirtim ą bei nustatyta tvarka atvir ų pelkini ų kompleks ų ir piev ų parengtuose ir saugom ų buveini ų bei r ūši ų apsaugai patvirtintuose atitinkamai taikyti tradicin į ir/ar 5.2. vykdoma gamtotvarkos planuose vėlyv ą šienavim ą, ekstensyv ų galvij ų išskirtose teritorijose ganym ą, sumed ėjusios augmenijos taikyti specialias kirtim ą gamtotvarkos priemones raudonpilv ės k ūmut ės populiacijai išsaugoti išskirtose teritorijose 5.3. įvykdyta palaikyti esamas bei, esant poreikiui, įrengti naujas k ūdras 6. Išsaugoti tetervin ų buveines ir migruojan čių vandens paukš čių sankaup ų vietas žem ės ūkio, ekologin ės apsaugos ir ekosistem ų atk ūrimo zon ų 6.1. dalyse, patenkan čiose į buveini ų plotuose formuoti atviras ne vykdoma mažesnes kaip 50 hektar ų pievas 6.2. reguliuoti introdukuotos r ūšies - kanadin ės audin ės gausum ą vykdoma 7. Mažinti tarš ą iš aplinkini ų teritorij ų 7.1. rekultivuoti apleistus gamybinius kompleksus ne įvykdyta modernizuoti Daukši ų, Simno, Ąžuolini ų, Igliaukos ir kit ų 7.2. įvykdyta Dovin ės baseine esan čių gyvenvie čių valymo įrengimus 7.3. mažinti tarš ą iš Simno žuvininkyst ės tvenkini ų nėra duomen ų nėra duomen ų, propaguoti ir skatinti ekologin ę žemdirbyst ę už biosferos rezervato 7.4. išskyrus Amalvo rib ų esan čiose Dovin ės up ės baseino agrarin ėse teritorijose polder į Išsaugoti kult ūros paveldo objektus, ypa č siekiant palaikyti ryš į su gamtine aplinka ir 8. pritaikyti lankymui išvalyti nuo kr ūmų, atlikti kraštovaizdžio kirtimus senosiose 8.1. įvykdyta kapin ėse, jas ženklais pažym ėti vietoje 8.2. sutvarkyti pri ėjim ą prie Varnupi ų piliakalnio, įrengiant laiptus įvykdyta atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus Rie čių piliakalnio 8.3. įvykdyta dalinai (Gaulios kalno) šlaituose, nustatyti jo teritorijos ribas 9. Vystyti Rezervato infrastrukt ūrą rekonstruoti ar įrengti rezervato prieži ūrai svarbius kelius ir 9.1. įvykdyta dalinai privažiavimus

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

rekonstruoti prieplauk ą Žuvinto ežero pakrant ėje ties rezervato 9.2. įvykdyta direkcija pažym ėti biosferos rezervato ir konservacinio prioriteto funkcini ų 9.3. įvykdyta zon ų ribas vietov ėje įrengti stacionarius ir pakeliamus užtvarus bei informacinius 9.4. įvykdyta stendus 10. Pl ėtoti pažintin į ir mokom ąjį lankym ą, ekologin į švietim ą įrengti mokom ąjį tak ą su apžvalgos ir paukš čių steb ėjimo bokšteliais šalia Rezervato direkcijos administracinio pastato, 10.1. įvykdyta Žuvinto gamtinio rezervato ir ekologin ės apsaugos prioriteto zonos teritorijose įrengti gamtin į pažintin į tak ą Buktos miške, Želsvos botaniniame – 10.2. įvykdyta zoologiniame draustinyje įrengti apžvalgos bokštelius Amalviški ų k. šalia kelio Daukšiai – 10.3. Šventragis, Žuvint ų k. šalia kelio Aleknonys–Ąžuoliniai ir įvykdyta Aleknoni ų k. rekonstruoti direkcijos pastat ą, įrengiant steb ėjimo bokštel į, 10.4. įvykdyta lankytoj ų centr ą ir ekspozicij ą atlikti kraštovaizdžio (reginius formuojan čius) kirtimus rytin ėje 10.5. įvykdyta Amalvo ežero pakrantėje (Amalvo botaninis-zoologinis draustinis) įrengti reprezentacin į žiedin į automobili ų-dvira čių turizmo 10.6. maršrut ą, apjungiant į aukš čiau išvardintus mokomuosius- nėra duomen ų pažintinius takus, regyklas, svarbiausius kult ūros paveldo objektus įrengti Rezervato teritorij ą kertan čią Piet ų Lietuvos park ų žiedo 10.7. nėra duomen ų atkarp ą 10.8. įrengti atokv ėpio viet ą Žalty čio ežero rytin ėje pakrant ėje neįrengta Sukurti kompleksin ę rezervato monitoringo program ą, 11. apiman čią hidrologin į, kraštovaizdžio, r ūši ų ir buveini ų, neparengta žem ės ir mišk ų ūkio b ūkl ės monitoring ą

Apibendrinus atliktus darbus, galima sakyti, kad apie 85 % Tvarkymo plane numatyt ų darb ų jau įgyvendinta arba įgyvendinami. Aktualios lik ę dar ne įgyvendintos priemon ės: kompleksin ės rezervato monitoringo programos parengimas, Amalvo ežero taršos išsiaiškinimas ir priemoni ų ekologinei b ūklei pagerinimas, vandens lygios Žuvinto gamtinio rezervato pakrašt į juosian čiuose melioraciniuose grioviuose pak ėlimas iki 80 cm gylio, apleist ų gamybini ų kompleks ų rekultivavimas, atokv ėpio vietos prie Žalty čio ežero rytin ės pakrant ės įrengimas. Taip pat b ūtina užtikrinti prad ėtų darb ų t ęstinum ą.

8. Kraštotvarkini ų konflikt ų analiz ė Atlikus Biosferos rezervato teritorijos apžvalg ą vietov ėje, teritorij ų planavimo dokument ų analiz ę, aptarus esam ą situacij ą su Regioninio parko direkcijos specialistais, buvo išskirtos pagrindin ės šiuo metu aktualios kraštotvarkini ų konflikt ų grup ės:  gamtosaugin ės/aplinkosaugin ės;  žem ėnaud ų/žem ėvald ų;  rib ų koregavimo;  kitos. Iš esm ės, šio problemos persipina viena su kita, t. y., norint išspr ęsti gamtosaugines problemas, reikia spr ęsti žem ėvald ų, vidinio funkcinio zonavimo rib ų koregavimo klausimus ir pan. Taikomosios esamos b ūkl ės analiz ės etape išnagrin ėtos problemos konfliktiniuose arealuose, j ų

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018 aprašymas pateikiamas 28 lentel ėje. Problemini ų areal ų vietos pateikiamos Taikomosios esamos būkl ės analiz ės br ėžinyje.

28 lentel ė. Su Biosferos rezervato planavimu susijusi ų kraštotvarkini ų konflikt ų, problem ų suvestin ė Eil. KONFLIKTAS, PROBLEMA APRAŠYMAS Nr. 1. Išorin ės ribos pl ėtros poreikis. Į vakarus nuo Amalvo botaninio-zoologinio draustinio Hidrologinio režimo atk ūrimo nusausintos pelk ės pakraš čiuose išpirktas valstyb ės ir priva čių savinink ų poreikio nuosavyb ėn gamtotvarkos tikslais žemes tikslinga įdirbti žem ę prieštara prijungti prie Biosferos rezervato, nustatant joms ekosistem ų atk ūrimo zonos status ą. 2. Funkcini ų zon ų neatitikimas Tvarkymo plane pateikti si ūlymai Biosferos rezervato Natura 2000 buveini ų ir r ūši ų funkcinio zonavimo koregavimui. poreiki ų Siekiant užtikrinti reikiam ą biologiniu poži ūriu verting ų teritorij ų apsaug ą, reikalinga optimizuoti funkcinio prioriteto zonas: 1) prapl ėsti į pietvakarin ę Žuvinto gamtinio rezervato rib ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės ribose, užtikrinant vientis ą aukštapelk ės apsaugos status ą (dabar dalis vertingo vientiso gamtinio komplekso patenka į Kiauly čios botanin į-zoologin į draustin į; visa žem ė – Lietuvos Respublikos); 2) prijungti iš žem ės ūkio zon ų prie ekologin ės apsaugos zonos Žalty čio ežero rytin ę pakrant ę (Žalty čio ežero apsaugai), pietin į Amalvo pelkyno pakrašt į (Amalvo ežero ir pelk ės, Dovin ės up ės, šlapi ų piev ų apsaugai), šiauriau Žuvinto rezervato jo pakrašt į (Žuvinto rezervato, Dovin ės up ės, tetervin ų buveini ų (šlapi ų piev ų) apsaugai), pie čiau Kiauly čios botaninio-zoologinio draustinio (Kiauly čios, Bambenos upi ų bei ž ąsų maitinimosi viet ų apsaugai); 3) transformuoti Paželsvi ų ekosistem ų atk ūrimo zon ą į ekologin ės apsaugos funkcinio prioriteto. 3. Savivaldyb ės draustini ų Marijampol ės savivaldyb ės botaniniai draustiniai buvimas Biosferos rezervate persidengia su Biosferos rezervato funkcin ėmis zonomis: apsunkina planavimo mišk ų ūkio, žem ės ūkio, ekologin ės apaugos, ekosistem ų dokument ų rengim ą atk ūrimo. Atsižvelgiant į tai, jog draustiniuose esan čios gamtos vertyb ės yra išlik ę, draustini ų apribojimai įteisinti miškotvarkos projektuose, tikslinga savivaldyb ės draustiniams suteikti atitinkam ų Biosferos rezervato draustini ų status ą. 4. Teis ės aktais nustatytos ir Žuvinto gamtinio rezervato funkcin ės zonos rib ą tikslinti geodeziniais matavimais atsižvelgiant į Žuvinto gamtinio rezervato geodeziniais įteisintos Žuvinto gamtinio matavimais nustatytas žem ės sklyp ų plan ų ribas. rezervato sklyp ų ribos nesutampa su rezervato funkcin ės zonos riba 5. Mišk ų grupi ų ir funkcinio Į dal į Buktos mišk ų ūkio ir ekologin ės apsaugos funkcinio prioriteto zon ų neatitikimas prioriteto zon ų plot ų patenka IIA grup ės miškai. 6. Buktos miško ekosistemos ir Siekiant išsaugoti verting ą Buktos miško ekosistem ą ūkinio naudojimo priešprieša svarstytinas mišk ų ūkio funkcinio prioriteto zonos keitimo į ekologin ės apsaugos prioriteto funkcin ės zonos

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

klausimas. Ypatingai aktualus šis klausimas sprendžiant tinkamos apsaugos poreik į artimiausioje Li ūliškyn ės gamtinio rezervato aplinkoje ir Natura 2000 buveinių teritorijose. 7. Urbanistin ės pl ėtros ir Marijampol ės savivaldyb ės bendrajame plane numatyta Biosferos rezervato tvarkymo Daukši ų miestelio pl ėtra. Biosferos rezervato tvarkymo plano neatitikimai plane toje vietoje yra žem ės ūkio funkcinio prioriteto specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (ŽAs). 8. Statyb ų reikalavim ų tr ūkumas Vadovaujantis Žuvinto biosferos rezervato nuostatais, statiniai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teis ės aktuose ir teritorij ų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietov ės kraštovaizdžio pob ūdį ir paveldo objekt ų savitumus. Tokie reikalavimai turi b ūti nustatyti Tvarkymo plane 9. Pusiau nat ūrali ų ekosistem ų Gyventojo prašymas išimti jo žem ės sklypus iš Biosferos išsaugojimo ir priva čių veiklos rezervato arba pakeisti funkcin ę zon ą. Dabar jie patenka į interes ų išsiskyrimas ekosistem ų atk ūrimo funkcin ę zon ą, kurioje Natura 2000 objekt ų apsaugai svarbu išsaugoti esamas pusiau nat ūralias ekosistemas. 10. Inžinerin ės infrastrukt ūros Marijampol ės savivaldyb ės bendrajame plane numatyta pl ėtros ir Biosferos rezervato prie Žalty čio ežero nauja degalin ė. tvarkymo plano neatitikimai 11. Savaimini ų mišk ų pl ėtra ir Apleidus savininkams pievas, jos apauga savaiminiais atviro kraštovaizdžio miškais ir vykdant inventorizacij ą šie plotai apskaitomi palaikymo poreikis mišku, tada kyla problem ų su ši ų teritorij ų tvarkymu.

12. Nepakankama verting ų Intensyvus ūkininkavimas ekosistem ų apsaugos ir žem ės nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų ūkio zonose ir nat ūrali ų piev ų bei ganykl ų nykimas jas biotop ų apsauga neužtikrina suariant, neužtikrina saugom ų r ūši ų ir buveini ų išlikimo, tinkamos saugom ų r ūši ų maž ėja verting ų biotop ų plotai, did ėja fragmentiškumas. buveini ų b ūkl ės 13. Vanden ų tarša iš aplinkini ų Biosferos rezervato vanden ų ekologinei b ūklei didel ės teritorij ų įtakos turi žem ės ūkio tarša, teršal ų prietaka up ėmis: Amalvo ežerui Šlavantos upe iš Pali ų durpyno, Igliaukos (Yglos ež.); Žuvinto ežerui Dovin ės upe iš Simno žuvininkyst ės tvenkini ų, Simno miestelio. Si ūlomas papildomos buferin ės apsaugos zonos Biosferos rezervatui nustatymas. 14. Nepakankama svarbi ų Neužtikrinta, nepakankama sen ų ir buvusi ų sodyb ų kraštovaizdžio element ų želdini ų, kaip verting ų kraštovaizdžio element ų, apsauga agrariniame kraštovaizdyje, apsauga. Reikalinga juos priskirti saugotiniems. 15. Saugotin ų Buktos miško Buktos miške yra saugotin ų medži ų, kuriuos reik ėtų medži ų apsaugos užtikrinimo įtraukti į valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų poreikis sąraš ą arba suteikti jiems kertini ų miško buveini ų element ų apsaugos status ą. 16. Dirbtinis didelis atskir ų Būtina nustatyti specialius apribojimus medžiokl ės medžiojam ųjų žv ėri ų, ypa č bokšteli ų, š ėrimo ir viliojimo viet ų įrengimui saugom ų šern ų, skai čius neigiamai rūši ų radviet ėse ir šalia j ų, gamtini ų draustini ų funkcin ėse įtakoja saugom ų r ūši ų b ūkl ę zonose, šalia gamtinio rezervato. 70

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

17. Poilsin ės, informacin ės Poreikis įrengti prie Žalty čio ežero poilsio aikštel ę, infrastrukt ūros pl ėtros poreikis papildomai numatyti žvejybos viet ų nuo ežero kranto, įrengti gamtos tak ą su bokšteliu prie Amalvo pelk ės, bokštel į Paužiški ų kaime Amalvo ekosistem ų atk ūrimo zonoje, atnaujinti Žuvinto gamtos tak ą. 18. Kompleksinis monitoringas Vis dar neparengta kompleksin ė rezervato monitoringo programa, kuri apimt ų hidrologin į, kraštovaizdžio, r ūši ų ir buveini ų, žem ės ir mišk ų ūkio b ūkl ės monitoring ą. 19. Gamtinio rezervato žem ės Buktos miško dal į, patenkan čią į Žuvinto gamtinio sklypai valdomi skirting ų rezervato sud ėtį, valdo VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdija. žem ės naudotoj ų Vadovaujantis Žem ės ir Saugom ų teritorij ų įstatymu, gamtini ų rezervat ų sklypams turi b ūti nustatyta konservacin ė žem ės paskirtis. Si ūlytina juos perduoti valdyti saugomos teritorijos direkcijai. 20. Gervi ų trikdymas Kiauly čios botaninio – zoologinio draustinio lankytojai spanguoliavimo metu (uogautojai) trikdo ankstyv ąsias migruojan čias gerves j ų potencialios nakvyn ės sankaup ų vietose Kiauly čios pelk ėje. Problemai išspr ęsti reikalinga šioje teritorijoje reglamentuoti lankymosi laik ą spanguoliavimo tikslais.

Aukš čiau min ėti konfliktai lemia Biosferos rezervato teritorin ės ir reglamentavimo pertvarkos poreik į. Įvertinus galiojan čius Regioninio parko rib ų ir tvarkymo plan ų sprendinius, atsiradusius konfliktus, pasikeitus į kartografin į pagrind ą, teisines nuostatas, patvirtint ų įvairaus lygmens teritorij ų planavimo dokument ų atitikt į ir reglamentus bei atsižvelgiant į konkre čius poreikius ir s ąlygas, bus si ūlomi tolimesn ėse planavimo stadijose ši ų problem ų sprendim ų b ūdai.

9. Veikl ą Biosferos rezervate reglamentuojantys teis ės aktai

Lietuvos Respublikos įstatymai o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas; o Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymas; o Lietuvos Respublikos žem ės įstatymas; o Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymas; o Lietuvos Respublikos vandens įstatymas; o Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymas; o Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; o Lietuvos Respublikos nekilnojamo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas;

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimai o Žuvinto biosferos rezervato ir jo zon ų rib ų planas, patvirtintas 2002 m. lapkri čio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 1817 “Dėl Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostat ų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zon ų rib ų plano patvirtinimo”; o Žuvinto biosferos rezervato nuostatai, patvirtinti 2002 m. lapkri čio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 1817 “Dėl Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostat ų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zon ų rib ų plano patvirtinimo ”; o Saugom ų teritorij ų tipiniai apsaugos reglamentai, patvirtinti 2004 m. rugpj ūč io 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 996 „D ėl saugom ų teritorij ų tipini ų apsaugos reglament ų patvirtinimo“; o Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos 1992 m. geguž ės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 343 „Dėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo sąlyg ų patvirtinimo“;

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

o Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastro nuostatai, patvirtinti 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 587 „Dėl Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastro steigimo ir jo nuostat ų patvirtinimo“; o Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai, patvirtini 2004 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu „D ėl bendr ųjų buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostat ų patvirtinimo“;

Aplinkos ministro įsakymai o Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310 “Dėl Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano patvirtinimo“; o Saugom ų teritorij ų speciali ųjų plan ų rengimo taisykl ės, patvirtintos 2014 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Aplinko ministro įsakymu Nr. D1-24 „D ėl saugom ų teritorij ų speciali ųjų plan ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“; o Marijampol ės apskrities mišk ų tvarkymo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1- 949 „D ėl Marijampol ės apskrities mišk ų tvarkymo schemos patvirtinimo“; o Alytaus apskrities mišk ų tvarkymo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugpj ūč io 7 d. įsakymu Nr. D1-588 „D ėl Alytaus apskrities mišk ų tvarkymo schemos patvirtinimo“;

Teritorij ų planavimo dokumentai o Lietuvos Respublikos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“; o Marijampol ės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2010 m. rugs ėjo 8 d. nutarimu Nr. 1298 „Dėl Marijampol ės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“; o Alytaus apskrities bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas LR Vyriausyb ės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 764 „Dėl Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“; o Alytaus rajono savivaldyb ės bendrasis planas, patvirtintas Alytaus rajono savivaldyb ės tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 „Dėl Alytaus rajono savivaldyb ės bendrojo plano ir jo sprendini ų tvirtinimo“; o Alytaus rajono savivaldyb ės bendrojo plano keitimas, numatytas Alytaus rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu 2016 m. rugpj ūč io 30 d. Nr. K-210 „D ėl Alytaus rajono savivaldyb ės bendrojo plano keitimo“; o Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lazdijų rajono savivaldyb ės tarybos 2008 gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 5TS-648 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“; o Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Marijampol ės savivaldyb ės tarybos 2017 m. rugs ėjo 25 d. Nr. 1-230 „D ėl Marijampol ės savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“; o Marijampol ės savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos kult ūros ministro 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-171 „Dėl Marijampol ės, Taurag ės ir Telši ų apskri čių teritorijas sudaran čių savivaldybi ų teritorij ų nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schem ų patvirtinimo“; o Alytaus, Lazdij ų rajon ų savivaldybių nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kult ūros ministro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-201 „Dėl Alytaus, Šiauli ų ir Utenos apskri čių ir j ų teritorijas sudaran čių savivaldybi ų teritorij ų nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schem ų patvirtinimo“.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

10. Literat ūros s ąrašas

Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos pl ėtros specialusis planas, patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-137-(1.2.); Amalvos pelk ės gamtotvarkos planas, patvirtintas 2017 m. kovo 30 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-266; Basalykas A. (1965): Lietuvos TSR fizin ė geografija, II tomas; Bieliukas K. (1937): Dovin ės baseino ežerai; Bukantis A. (1994): Lietuvos klimatas; Ekologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, rib ų planai, patvirtinti LR Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583; Gamtos tyrim ų centro ir Klaip ėdos universiteto (2015-2018) projektas „R ūšin ės ir funkcin ės įvairov ės reikšm ė vandens ekosistem ų paslaugoms did ėjant eutrofikacijai ir cheminei taršai“ (vadovas – K. Arba čiauskas); Kiauly čios botaninio-zoologinio draustinio gamtotvarkos planas, rengiama medžiaga; Kilkus K., Stonevi čius E. (2011): Lietuvos vanden ų geografija; Kult ūros vertybi ų registro duomenys (2017), Kult ūros paveldo departamentas prie Kult ūros ministerijos; Liekis A. (vyr. red.) (2001): Lietuvos dirvožemi ų klasifikacija; Lietuvos geologijos tarnybos skaitmeniniai duomenys (2017); Lietuvos nacionalinis atlasas (2016); Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomenys (2017), Valstybin ė mišk ų tarnyba; Lietuvos Respublikos saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų s ąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504; Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastro duomenys (2017), Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 georeferencini ų erdvini ų duomen ų rinkinys GDR10LT (2017); Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvini ų duomen ų rinkinys Dirv_DR10LT (2017); Lietuvos Statistikos departamento duomenys (2018), https://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles7 Lietuvos turizmo ištekli ų interneto katalogas (2018) http://turizmokatalogas.lt/lietuvos- miestai-ir-miesteliai.html ; Marijampol ės mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projektas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-222; Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas, patvirtintas LR Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-68; Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, patvirtintas 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-703; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys (2017), V Į Registr ų centras; Rašomavi čius V. (vyr. red.) (2007): Lietuvos raudonoji knyga; 73

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Rašomavi čius V. (vyr. red.) (2012): EB svarbos nat ūrali ų buveini ų inventorizavimo vadovas; Rizikos vandens telkini ų s ąrašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2017 m. lapkri čio 7 d. įsakymu Nr. D1-908 „D ėl rizikos vandens telkini ų s ąrašo patvirtinimo“; Saugom ų r ūši ų informacin ės sistemos duomenys (2017), Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; Studija „Restauruotin ų Lietuvos ežer ų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemoni ų parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti j ų b ūkl ę“ (2009), Aplinkos apsaugos agent ūra; Studija „Dovin ės up ės baseino Simno, Krosnos ir Igliaukos seni ūnij ų agrarin ės veiklos optimizavimas, siekiant sumažinti neigiam ą jos įtak ą Žuvinto biosferos rezervato ekosistemoms“ (2006), autorius – V. Žekonien ė, Vš Į „Gamtos paveldo fondas“; Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (2017), Gamtos vertybi ų būkl ė saugomose teritorijose; Valstybin ės reikšm ės vandens telkini ų s ąrašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1268 „D ėl valstybin ės reikšm ės paviršini ų vandens telkini ų s ąrašo patvirtinimo“. Vanden ų srities pl ėtros 2017–2023 met ų programos įgyvendinimo veiksm ų planas, patvirtintas LR Aplinkos ministro ir LR Žem ės ūkio ministro 2017 m. geguž ės 5 d. įsakymu Nr. D1- 375/3D-312; Verebiej ų kaimo bendruomen ės interneto svetain ė (2018) http://verebiejusvetaine. wixsite.com/verebiejai ; VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (2017, 2010), Pas ėli ų lauk ų deklaravimo skaitmeniniai duomenys; VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (2017, 2010, 2005), Ūkini ų gyv ūnų registro duomenys; Volungevi čius J., Kavaliauskas P. (2002): Lietuvos dirvožemiai; Zajan čkauskas P., (vyr. redaktorius) ir kt. (1993): Žuvinto rezervatas; Žuvinto biosferos rezervato direkcijos interneto svetain ė (2018) http://www.zuvintas.lt/ ; Žuvinto biosferos rezervato direkcijos veiklos ataskaitos (2016, 2017), patvirtintos Valstybin ės saugom ų teritorij ų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus; Žuvinto ežero ir jo pakrant ės gamtotvarkos planas, patvirtintas 2016 m. spalio 24 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-704.

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Priedai

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

1. lentel ė. V Į Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. vasario 1 d. duomen ų suvestin ė apie gyvulius mažuose ūkiuose Gyvenamoji vietov ė Gyvuliai Metai 2005 2010 2018 Alytaus rajono savivaldyb ė Simno seni ūnija Arkliai 0 3 11 Avys 0 2 63 Aleknoni ų k. 1 Galvijai 92 67 28 Ožkos 0 1 1 Iš viso: 92 73 103 Arkliai 0 1 2 Avys 0 0 15 Ąžuolini ų k. 1 Galvijai 248 118 46 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 248 119 64 Arkliai 0 2 0 Avys 0 0 0 Bambinink ų k. Galvijai 60 76 0 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 60 78 0 Arkliai 0 0 0 Avys 5 6 12 Liepakoj ų k. 1 Galvijai 25 21 9 Ožkos 0 0 8 Iš viso: 30 27 29 Arkliai 0 0 1 Avys 22 0 30 Verebiej ų k. 1 Galvijai 275 173 133 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 297 173 164 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 6 Zaili ų k. Galvijai 15 4 0 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 15 4 6 Arkliai 2 2 3 Avys 0 0 2 Žuvint ų k. 1 Galvijai 59 40 45 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 61 42 50 Iš viso Alytaus r. sav.: 760 449 313 Lazdij ų rajono savivaldyb ė Krosnos seni ūnija Arkliai 0 0 0 Naujavalaki ų k. Avys 0 0 0 Galvijai 10 13 4 76

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Ožkos 0 0 0 Iš viso: 10 13 4 Arkliai 0 0 3 Avys 0 29 49 Ramanavo k. Galvijai 131 104 59 Ožkos 0 4 5 Iš viso: 131 137 116 Arkliai 0 1 1 Avys 0 0 4 Saltinink ų k. Galvijai 119 73 39 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 119 74 44 Arkliai 0 0 1 Avys 0 5 8 Vart ų k. 1 Galvijai 108 70 52 Ožkos 0 0 3 Iš viso: 108 75 64 Arkliai 0 0 1 Vytautišk ės k. Avys 0 0 0 Galvijai 2 1 1 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 2 1 2 Iš viso Lazdij ų r. sav.: 280 250 216 Marijampol ės savivaldyb ė Gudeli ų seni ūnija Arkliai 0 0 2 Avys 2 2 0 Miknioni ų k. 1 Galvijai 69 60 52 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 71 62 54 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 12 Rie čių k. 1 Galvijai 63 41 8 Ožkos 1 1 1 Iš viso: 64 42 21 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 0 Šern ų k. 1 Galvijai 21 10 31 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 21 10 31 Igliaukos seni ūnija Arkliai 0 1 2 Avys 7 7 1 Amalviški ų k. 1 Galvijai 33 23 11 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 40 31 14 Daukši ų mstl. Arkliai 1 0 2 77

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Avys 0 3 13 Galvijai 214 103 41 Ožkos 0 0 7 Iš viso: 215 106 63 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 7 Li ūliškio k. Galvijai 28 21 9 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 28 21 16 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 0 Paužiški ų k. Galvijai 48 35 39 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 48 35 39 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 0 Plyni ų k. Galvijai 10 16 5 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 10 16 5 Arkliai 0 0 2 Avys 0 2 2 Šlavan čių k. Galvijai 15 25 0 Ožkos 0 3 0 Iš viso: 15 30 4 Arkliai 1 0 0 Avys 0 0 2 Tupik ų k. Galvijai 3 7 5 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 4 7 7 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 2 Varnupi ų k. Galvijai 134 93 49 Ožkos 0 0 1 Iš viso: 134 93 52 Liudvinavo seni ūnija Arkliai 0 0 0 Avys 0 91 0 Geležini ų k. Galvijai 39 20 3 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 39 111 3 Arkliai 0 3 5 Avys 0 5 12 Naujienos k. Galvijai 120 62 47 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 120 70 64 Arkliai 0 0 0 Paželsvi ų k. Avys 0 0 0 78

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

Galvijai 16 34 36 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 16 34 36 Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 0 Strazd ų k. Galvijai 10 6 7 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 10 6 7 Marijampol ės seni ūnija Arkliai 0 0 0 Avys 0 0 0 Bieli ūniški ų k. Galvijai 6 4 1 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 6 4 1 Arkliai 0 3 1 Avys 0 131 17 Bukoni ų k. Galvijai 13 9 0 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 13 143 18 Arkliai 0 0 1 Avys 0 0 0 Panausupio k. 1 Galvijai 10 0 0 Ožkos 0 0 0 Iš viso: 10 0 1 Iš viso Marijampol ės sav.: 864 794 412 Iš viso: 1904 1493 941 1 Tik dalis pateikto gyventoj ų skai čiaus patenka į Biosferos rezervato teritorij ą.

Suvestin ė informacija apie Biosferos rezervato ežer ų, Simno ežero būkl ę pagal Studijos „Restauruotin ų Lietuvos ežer ų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemoni ų parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti j ų b ūkl ę” galutin ės ataskaitos duomenis, Aplinkos apsaugos agent ūra, 2009 m.

2. lentel ė. Didesni ų, kaip 50 ha Lietuvos ežer ų ekologin ė b ūkl ė, antropogeninis poveikis bei potencialiai problemini ų ežer ų išskyrimas

3. lentel ė. Problemin ės b ūkl ės ežer ų s ąrašas

Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema. Taikomoji esamos b ūkl ės analiz ė. 2018

4. lentel ė. Restauruotin ų (valytin ų ir tvarkytin ų) ežer ų s ąrašas