PATVIRTINTA Varėnos rajono savivaldybės tarybos 201 7 m...... d. sprendimu Nr......

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO 2017 – 2022 METŲ PROGRAMA

Parengė:

Varėna, 2017 Varėnos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2017-2022 metų programa (toliau tekste – Programa) parengta, vadovaujantis 2016-12-15 d. pasirašyta Varėnos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo programos parengimo paslaugų sutartimi Nr.S-328.

SUDERINTA:

1. Aplinkos apsaugos agentūra, 2017-05-16 d. raštas Nr. (28.4)-A4-5133 – 1 priedas; 2. Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos, 2017-05-18 d. raštas Nr. (6)- 1.7-2062 – 2 priedas; 3. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, 2017-05-25 d. raštas Nr. S-417(9.2) – 3 priedas;

Programos rengimo ekspertai:

Dr. Kęstutis Navickas Ramūnas Markauskas

Varėnos rajono savivaldybės administracija Vytauto g. 12, 65184 Varėna Tel.: (8 310) 32 001, 8 697 77319 [email protected] www.varena.lt

Darnaus vystymosi institutas Aušros al. 66 a., Šiauliai LT-76233 Tel. (8 ~ 672) 26 226 El.p.: [email protected] www.institute.lt

© Varėnos rajono savivaldybės administracija, 2017 © Darnaus vystymosi institutas, 201 7

2 TURINYS

1. ĮVADAS...... 4 2. MONITORINGO PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS ...... 5 3. MONITORINGO TIKSLAS ...... 5 4. MONITORINGO UŽDAVINIAI...... 6 5. MONITORINGO PROGRAMA ...... 6 5.1 ORO MONITORINGAS ...... 6 5.1.1. Esamos būklės analizė...... 6 5.1.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 15 5.1.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas ...... 15 5.1.4. Metodai ir procedūros...... 18 5.1.5. Vertinimo kriterijai...... 18 5.2 VANDENS MONITORINGAS ...... 20 5.2.1 Paviršinio vandens monitoringas...... 20 5.2.1.1 Esamos būklės analizė...... 20 5.2.1.2 Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 30 5.2.1.3 Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas ...... 31 5.2.1.4 Metodai ir procedūros...... 32 5.2.1.5 Vertinimo kriterijai...... 33 5.2.2 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS ...... 34 5.2.2.1 Esamos būklės analizė...... 34 5.2.2.2 Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 50 5.2.2.3 Stebimi parametrai ir monitoringo tinklas...... 51 5.2.2.4 Metodai ir procedūros...... 57 5.2.2.5 Vertinimo kriterijai...... 58 5.3 DIRVOŽEMIO MONITORINGAS ...... 59 5.3.1. Esamos būklės analizė...... 59 5.3.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 70 5.3.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas ...... 70 5.3.4. Metodai ir procedūros...... 73 5.3.5. Vertinimo kriterijai...... 74 5.4 KRAŠTOVAIZDŽIO MONITORINGAS ...... 76 5.4.1. Esamos būklės analizė...... 76 5.4.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 84 5.4.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas ...... 84 5.4.4. Metodai ir procedūros...... 84 5.4.5. Vertinimo kriterijai...... 86 5.5 GYVOSIOS GAMTOS MONITORINGAS...... 87 5.5.1. Esamos būklės analizė...... 87 5.5.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai...... 96 5.5.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas ...... 96 5.5.4. Metodai ir procedūros...... 98 5.5.5. Vertinimo kriterijai...... 98 6. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA, TERMINAI, GAVĖJAI ...... 100 7. INTERAKTYVI APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ BAZĖ ...... 101 8. PRELIMINARUS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS...... 102

3 1. ĮVADAS

Bendra informacija apie teritoriją, kuriai rengiama programa. Administracinis centras – Varėna; Plotas – 2216 km² (40,9 % apskrities ploto); Gyventojų – 22754 (15,8 % nuo bendro apskrities gyventojų skaičiaus); Seniūnijos – Varėnos miesto, Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Valkininkų, Vydenių.

1 pav. Varėnos rajono žemėlapis

Varėnos rajono savivaldybė – Varėnos rajonas plyti Lietuvos pietinėje dalyje, smėlingoje Dainavos lygumoje, Dzūkų aukštumoje ir Eišiškių plynaukštėje. Per jį teka Nemunas, Merkys, Ūla, Šalčia, Varėnė, daugybė upelių, yra 160 ežerų. Didžiausią rajono teritorijos dalį (65,7% ploto) užima miškai. Čia plyti Dainavos giria. Vyrauja grybingi pušynai. Trečdalį rajono ploto užima saugomos teritorijos – Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis rezervatas. Rezervate saugomas didžiausias Lietuvos pelkių kompleksas ir jį supantys miškai. Čepkelių raiste yra didžiausi šalies spanguolynai. Savivaldybės teritorijoje yra 7 valstybiniai draustiniai arba jų dalys: Akmens geologinis, Glėbo ir Spenglos hidrografiniai, Merkio ichtiologinis, Ilgininkų telmologinis, Taurupio ir Ūlos kraštovaizdžio. Rūdninkų girios biosferos poligono dalis bei 63 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Gyventojai. Varėnos rajonas yra didžiausias plotu, tačiau mažiausią gyventojų tankumą turintis Lietuvos rajonas. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

4 Vyriausybės duomenimis 2016 m. sausio 1 d. Varėnos rajone gyveno 23 009 gyventojų. Tai 7,76 proc. mažiau nei 2012 metų pradžioje (žr. 1 lent.) ir gyventojų mažėjimo tempas dvigubai lenkia šalies bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo tempą (3,83 %). Pagal gyventojų skaičių Varėnos rajono savivaldybė yra trečia Alytaus apskrityje, po Alytaus m. ir Alytaus rajono savivaldybių. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie 2012 – 2016 m. užregistruotus Varėnos rajono gyventojų skaičiaus pokyčius, lyginant su šalies atitinkamais rodikliais.

1 lentelė Varėnos rajono gyventojų skaičius metų pradžioje, 2012-2016 m. Regionas/Metai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016m. Lietuvos Respublika 3 003 641 2 971 905 2 943 472 2 921 262 2 888 558 Varėnos r. sav. 24 946 24 380 23 950 23 528 23 009 (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Ūkio subjektai. Statistikos departamento duomenimis Varėnos rajono savivaldybėje 2016 m. pradžioje veikė 396 įmonės. Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausia dalis veikiančių įmonių specializuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklių transporto priemonių ir motociklų remonte (98 įmonės). Kitos reikšmingesnės veiklos rūšys: kita aptarnavimo veikla (47 įmonės), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (46 įmonės), apdirbamojo gamyba (33 įmonės), transportas ir saugojimas (32 įmonės), švietimas (31 organizacija), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą (21 įmonė), statyba (20 įmonių).

2. MONITORINGO PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS

2006 m. gegužės 4 d. Nr. X-595 Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), nustatė monitoringo struktūrą, kurios viena dalis yra savivaldybių aplinkos monitoringas – savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose vykdomas aplinkos monitoringas. Monitoringo vykdymo tvarką reglamentuoja „Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2007 m. liepos 3 d. Nr. D1-380 (Žin., 2004, Nr.130-4680; 2007, Nr. 76-3035). Juose nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų rengimo ir derinimo, duomenų ir informacijos kaupimo, saugojimo ir teikimo savivaldybių institucijoms, mokslo įstaigoms, fiziniams bei juridiniams asmenims tvarka. Pagal šių nuostatų reikalavimus, yra parengta monitoringo programa, skirta Varėnos r. sav. aplinkos sudėtinėms dalims. Kiti teisiniai aktai, kuriais buvo pasiremta sudarant atskiras programos dalis, yra nurodyti atitinkamai aplinkos sričiai skirtuose programos skyriuose. Programa parengta šešerių metų (2017–2022 m.) laikotarpiui.

3. MONITORINGO TIKSLAS

Monitoringo tikslas – valdyti aplinkos kokybę Varėnos r. sav. priskirtoje teritorijoje, kad atlikus stebėjimus būtų gauta detalesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos stebėsenos metu, informacija apie savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones, teikti patikimą informaciją specialistams bei visuomenei.

5 4. MONITORINGO UŽDAVINIAI

Galiojantys įstatymai apibrėžia šio monitoringo uždavinius: 1. Nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę: nustatyti miestų, kaimų, gyvenviečių ir žemės ūkio gamybos antropogeninį poveikį rajono aplinkos orui, paviršinio, požeminio vandens telkiniams. 2. Sisteminti, vertinti ir prognozuoti Varėnos raj. sav. gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes. 3. Kaupti, analizuoti ir teikti valstybinėms institucijoms ir visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms. 4. Analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.

! "#$%&#'%$(#)*'#('+"+

5.1 ORO MONITORINGAS

5.1.1. Esamos būklės analizė

Pastovus aplinkos oro valstybinis monitoringas Varėnos r. sav. teritorijoje nėra vykdomas, todėl oro kokybės analizė atliekama pagal užfiksuotus iš stacionarių taršos šaltinių emisijų į atmosferą kiekius. Labiausiai aplinkos orą teršia mobilūs taršos šaltiniai, t. y. transporto priemonės, tačiau jų išmetami teršalai nėra tokie toksiški, kaip stacionarių taršos šaltinių teršalai. Būdingiausi ir turintys didžiausią poveikį žmogaus sveikatai oro teršalai: lakūs organiniai junginiai (LOJ), sieros dioksidas (SO 2), azoto oksidai (NO x), anglies monoksidas (CO), kietosios dalelės (KD 10 ), amoniakas ir kitos dujos, kurios lengvai migruoja dideliuose plotuose priklausomai nuo meteorologinių sąlygų bei teršimo židinio geografinės padėties. Lietuva, vykdydama Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto Protokolo bei ES Direktyvų 280/2004/EB ir 2005/166/EB reikalavimus, periodiškai, t. y. kiekvienais metais pateikia nacionalinę visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių nekontroliuoja Monrealio protokolas, apskaitą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita apima visas šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas: anglies dioksidą (CO 2), metaną (CH 4), azoto suboksidą (N 2O), hidrofluoroangliavandenilius (HFC), perfluorangliavandenilius (PFC) ir sieros heksafluoridą (SF6) pagal atitinkamas ŠESD šaltinių ir absorbentų veiklos kategorijas. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys narės, yra įsipareigojusi mažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Teršalų emisijų (tonomis) į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kitimas 2011 – 2015 m. Varėnos r. sav. pateikiamas 2 paveiksle ir 2 lentelėje.

6 2 pav. Teršalų emisijų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kitimas Varėnos raj. sav. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

2 lentelė Teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Varėnos r. sav. 2011 – 2015 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Visi teršalai Išmestų teršalų 436,1 492,2 433,4 403,1 336,8 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 17 20 18 17 14 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 197 222 195 182 152 km 2, kg Kietosios medžiagos Išmestų teršalų 19,2 29,3 26,2 94,8 16,9 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 1 1 1 4 1 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 9 13 12 43 8 km 2, kg Dujinės ir skystosios medžiagos

7 Išmestų teršalų 416,9 462,9 407,2 308,3 319,9 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 17 19 17 13 13 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 188 209 183 139 144 km 2, kg Sieros dioksidas Išmestų teršalų 6,1 7,6 1,3 - 0,6 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 0 0 0 - 0 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 3 3 1 - 0 km 2, kg Azoto oksidai Išmestų teršalų 47,1 47,2 45,6 26,3 31,5 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 2 2 2 1 1 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 21 21 21 12 14 km 2, kg Anglies monoksidas Išmestų teršalų 344,7 336,1 329,5 233,2 267,0 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 14 14 14 10 11 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 155 152 147 105 120 km 2, kg Lakūs organiniai junginiai Išmestų teršalų 0,5 0,5 0,4 - 0,0 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 - - - - 0 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 - - - - 0 km 2, kg Fluoras ir kiti teršalai Išmestų teršalų 18,5 71,5 30,4 48,8 20,8 kiekis, t Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 1 3 1 2 1 gyventojui, kg Išmestų teršalų kiekis tenkantis 1 8 32 14 22 9 km 2, kg (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Statistikos departamento duomenimis, teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Varėnos r. sav. 2011 – 2015 m. laikotarpyje vidutiniškai buvo 420,32 t per metus. Nuo

8 2013 m. bendras išmetamų teršalų kiekis stabiliai mažėjo ir 2015 m. buvo 22,8 % mažesnis, lyginant su 2011 m. išmestų į aplinką teršalų kiekiu. Bendrame išmestų teršalų kiekyje didžiąją dalį sudaro dujinės ir skystosios medžiagos – vidutiniškai 91 % viso teršalų kiekio. Bendrame dujinių ir skystųjų medžiagų kiekyje 2015 m., anglies monoksido dujos sudaro 83,5 %, fluoras ir kt. teršalai – 6,5 %, azoto oksidai – 9,8 %, sieros dioksidas – 0,2 %. Kietųjų medžiagų emisijos 2014 m. staigia šoktelėjo iki 94,8 tonų per metus, t. y. 5 kartus, lyginant su 2011 metais (19,2 t), tačiau 2015 metais emisijos krito iki žemiausios kietųjų medžiagų išmetimo reikšmės – 16,9 tonų. Suminis teršalų kiekis, tenkantis vienam Varėnos r. sav. gyventojui 2011 – 2015 m. laikotarpiu sumažėjo 17,6 %. Išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km 2 Varėnos r. sav. teritorijos, 2011 – 2015 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 222 tonų 2012 m. iki 152 tonų 2015 metais, t. y. 31,5 %. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje transporto emisijos sudaro nuo 50 iki 70 % suminių emisijų kiekio. Didžiausią dalį teršalų struktūroje sudaro anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NO 2) ir nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2009 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. D1-724 “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo“ pakeitė duomenų apie mobilių taršos šaltinių emisijos duomenų rinkimo tvarką ir dėl to transporto teršalų emisijų duomenys nėra fiksuojami. Varėnos rajono automobilizacijos lygis auga. 3 paveiksle pateikiamas kelių transporto priemonių skaičiaus kitimas per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. pabaigos.

3 pav. Kelių transporto priemonių skaičius Varėnos raj. sav., vnt. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

9 Per laikotarpį nuo 2011 iki 2013 metų buvo fiksuojamas stabilus transporto priemonių skaičiaus augimas. 2014 metais staigus transporto priemonių skaičiaus sumažėjimas sąlygotas Vyriausybės sprendimo išregistruoti kelių transporto priemones, kurių privalomosios techninės apžiūros arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas iki 2014 m. liepos 1 d. buvo pasibaigęs. Varėnos rajono teritoriją dengia valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių tinklas (žr. 4 pav.), kuriuo judantis autotransportas daro neigiamą įtaką oro kokybei. Rajono teritoriją pietvakarių kryptimi kerta A4 magistralinis kelias Vilnius–Varėna–Gardinas. Rajono teritorijoje išsidėstęs 7 krašto kelių tinklas: 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės, 128 Valkininkų g. st.–– , 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 133 Merkinė–, 176 Pirčiupiai– Jašiūnai, 180 –Leipalingis–. Yra 34 rajoniniai keliai.

4 pav. Valstybinės reikšmės kelių tinklas Varėnos raj. sav. (Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija)

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2015 m. rajono teritorijoje pateiktas 5 paveiksle. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, bendras vidutinis metinis paros eismo intensyvumas valstybinės reikšmės krašto keliuose Varėnos miesto prieigose 2015 m. kito nuo 1444 automobilių (127 kelyje ties Babriškėmis) iki 2942 automobilių (A4 magistraliniame kelyje, ties Kukliais, žr. 5 pav.). Varėnos mieste vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 5222 transporto priemonių.

10 5 pav. 2015 m. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Varėnos rajono savivaldybės krašto keliuose (Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija)

2014– 2015 metų laikotarpiu savivaldybėje esančių automobilių kelių bendras ilgis buvo 1260 km. (žr. 6 pav.). Kelių su danga ilgis nuo 741 km 2013 metais išaugo iki 924 km 2015 metais. Kelių su patobulinta danga ilgis nuo 111 km 2013 metais išaugo iki 145 km 2015 metais. Žvyro kelių ilgis nuo 630 km 2013 metais pakito iki 779 km 2015 metais. Grunto kelių ilgis pailgėjo nuo 271 km iki 336 km.

11 6 pav. Automobilių kelių ilgis metų pabaigoje Varėnos raj. sav. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Individualių lengvųjų automobilių skaičius Varėnos r. sav. 2011 – 2013 m. laikotarpiu stebima stabili augimo tendencija ir per laikotarpį išaugo 9,5 %, nuo 512 iki 566 automobilių 1000-čiui gyventojų (žr. 3 lent.). 2014 metais staiga sumažėjęs lengvųjų automobilių skaičius yra sąlygotas ne automobilių įsigijimo tempo sumažėjimu, o administraciniu vyriausybės sprendimu išregistruoti kelių transporto priemones, kurių privalomosios techninės apžiūros arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas iki 2014 m. liepos 1 d. buvo pasibaigęs. Laikotarpiu nuo 2011 iki 2015 metų individualių lengvųjų automobilių skaičius pateikiamas 3 lentelėje. 3 lentelė Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje Varėnos raj. sav. 20 11m. 2012 m. 201 3 m. 201 4 m. 201 5 m. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 12 775 13 134 13 563 9 177 9 364 1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų 512 539 566 390 407 automobilių (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimo, naudojant difuzinius ėmiklius, projekto vykdymo laikotarpiu (2010 – 2011 m.) oro tyrimai buvo atliekami visoje

12 Lietuvos teritorijoje 1. Varėnos r. sav. teritorijoje (3–iose vietose) atlikti oro kokybės tyrimo rezultatai parodė, kad SO 2 koncentracija aplinkos ore visose Varėnos r. sav. teritorijoje esančiose tyrimų vietose (žr. 4 ir 5 lenteles) buvo nuo 0,33 µg/m 3 (vasara) iki 1,95 µg/m 3 3 (rudenį) ir neviršijo metinės SO 2 ribines vertės (20 µg/m ). Per tyrimų laikotarpį Varėnos rajone 3 3 azoto dioksido (NO 2) koncentracija buvo nuo 5,4 µg/m (vasara) iki 13,8 µg/m (rudenį), ir 3 3 neviršijo metinės NO 2 ribines vertės (40 µg/m ), benzeno koncentracija kito nuo 0,82 µg/m (vasara) iki 2,77 µg/m 3 (žiema), kurios neviršijo teisės aktuose nustatytos metinės ribinės vertės (5 µg/m 3). 4 lentelė Oro užterštumo tyrimo difuziniais ėmikliais vietos Varėnos rajone 2010 – 2011 m. Eil. Koordinatės (LKS 94) Tyrimo vietos kodas Adresas Nr. X Y 1. Varėna01 J. Basanavičiaus g. Vytauto g. 537113 6008500 2. Varėna02 J. Basanavičiaus g. Spaustuvės g. 537547 6009036 3. Varėna03 Alytaus g. Pramonės g. 538496 6009306 (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Vidutinė sieros dioksido koncentracija per tyrimo 2011-06-06 – 2011-07-04 laikotarpį pateikiama 7 paveiksle.

7 pav. Vidutinė sezoninė SO 2 koncentracija 2011-06-06 – 2011-07-04 (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Vidutinė azoto dioksido koncentracija per tyrimo 2010-11-03 – 2011-07-04 laikotarpį pateikiama 8 paveiksle.

1 Projekto “Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius” ataskaita. 13 8 pav. Vidutinė azoto dioksido koncentracija 2010-11-03 – 2011-07-04 (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Vidutinė benzeno koncentracija per tyrimo 2010-11-03 – 2011-07-04 laikotarpį pateikiama 9 paveiksle.

9 pav. Vidutinė benzeno koncentracija 2010-11-03 – 2011-07-04 (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

5–oje lentelėje pateikiama vidutinė metinė teršalų koncentracija aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu.

5 lentelė 2010-11-03 – 2011-07-04 užfiksuota SO 2, NO 2, benzeno vidutinė metinė teršalų koncentracija Koordinatės Vidutinė metinė teršalų koncentracija ( μg/m 3) Tyrimų LKS 94 sistemoje aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu vietos Adresas Sieros Azoto Benzenas kodas X Y dio ksidas dioksidas (C 6H6) (SO 2) (NO 2) J. Basanavičiaus g. Varėna01 537113 6008500 1,24 11,8 1,78 Vytauto g. J. Basanavičiaus g. Varėna02 537547 6009036 1,09 8,2 1,70 Spaustuvės g.

14 Alytaus g. Pramonės Varėna03 538496 6009306 0,83 11,4 1,48 g. (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Varėnos raj. sav. teritorijoje yra 4 įmonės (žr. 6 lent.), kurios vykdo išmetamų/išleidžiamų teršalų į aplinkos orą monitoringą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7 punktu. 6 lentelė Varėnos r. sav. teritorijoje veikiantys ūkio subjektai, kurie vykdo išmetamų/išleidžiamų teršalų į aplinkos orą monitoringą Įmonės pavadinimas Adresas Leidimo Nr. Ūkininkės A. Jagminienės viščiukų-broilerių Vydenių k., TIPK leidimas 1. auginimo ūkis Varėnos raj., Nr. VR-11(I) Matuizų k., TIPK leidimas 2. UAB „ Matuizų plytinė“ Varėnos raj., Nr. VR-19(II) Matuizų k., TIPK leidimas 3. UAB „ Matuizų dujų silikatas“ Varėnos raj., Nr. VR-32(II) J.Basanavičiaus g. Taršos leidimas 4. UAB „Varėnos šiluma“ Varėnos rajoninė katilinė 53, Varėna , Nr. TL -A.6- 7/2014 (šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

5.1.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Oro monitoringo tikslas – gauti ir teikti sistemišką matavimais ar kitais metodais pagrįstą informaciją, skirtą optimaliam aplinkos oro kokybės reguliavimui užtikrinti, apie teršalų dydžių (koncentracijų ore vertės, srautai į žemės paviršių ir kt.) pokyčius laiko ir erdvės atžvilgiu. Gautų rezultatų pateikimas visuomenei. Pagrindiniai uždaviniai: • kaupti ir pateikti patikimą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį; • nustatyti aplinkos oro kokybės pokyčių priežastis; • vertinti aplinkos oro kokybę Varėnoje.

5.1.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių oro aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“, patvirtintas teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašas bei ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Siekiant įvertinti išmetamų teršalų iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių Varėnos raj. sav. teritorijoje poveikį aplinkos oro kokybei, tyrimo vietoje Nr. 1 (žr. 7 lent.) pasyvių sorbentų būdu rekomenduojama tirti šiuos parametrus: azoto oksidus (NOx), lakiuosius organinius junginius (LOJ) (benzeną, tolueną C 6H5CH 3, etilbenzeną, (para–; meta–; orto–) ksileną C6H4(CH 3)2. Naudojant automatinius oro taršos analizatorius, instaliuotus į mobilią laboratoriją tirti anglies monoksido (CO) ir kietųjų dalelių (KD 10) koncentracijas. 1 – oji tyrimų vieta parinkta siekiant stebėti aplinkos oro kokybę ir jos kaitą Varėnos miesto individualių namų mikrorajone, didžiausios miesto teritorijoje veikiančios šilumos gamybos įmonės – UAB „Varėnos šiluma“ įtakoje (atstumas nuo matavimo taško iki katilinės apie 1 km), bei individualių gyvenamųjų namų, savarankiškai šildančių būstą, poveikį. 15 Kadangi čia nurodytiems lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) nėra nustatytos metinės ribinės vertės, o atliekant matavimus pasyviųjų sorbentų metodu nėra galimybės įvertinti trumpesnio laikotarpio (pusės valandos, paros) ribinių verčių viršijimą, šių teršalų koncentracijos matavimai vertintini kaip orientacinio pobūdžio informacija. Matavimo taškai Nr. 2 (autotransporto žiedas ties Merkine) ir Nr. 3 (A4 ir 127 krašto kelio žiedinė sankryža Sen. Varėnoje) parinkti Varėnos rajone intensyvaus eismo vietose. Šiose tyrimo vietose tirti sieros dioksidą (SO 2), azoto dioksidą (NO 2) ir lakiuosius organinius junginius (LOJ) (benzeną, tolueną C 6H5CH 3, etilbenzeną, (para–; meta–; orto–) ksileną C6H4(CH 3)2. Matavimo taškai Nr. 4 (Vydeniuose) ir Nr. 5 (Kriviliuose) parinkti siekiant stebėti ūkio subjetų: UAB „Jondara“ ir ūkininkės A. Jagminienės paukštynų, esančių atitinkamai Melekonių ir Vydenių kaimuose oro taršą. Šiuose taškuose pasyvių sorbentų būdu rekomenduojama tirti amoniako (NH 3) koncentraciją.

7 lentelė Varėnos rajono oro monitoringo vietos Tyrimo vietos koordinatės LKS 94 Eil. Matavimo vietos koordinačių sistemoje Nr. pavadinimas X Y 1. Kęstučio g. Birutės g. sankryža 536992 6008888 A4 mag. kelio ir 129 krašto kelio 2. 513616 6003518 sankirta (ties Merkine) Vytauto g. Vilniaus g. sankryža, 3. 535359 6013255 Sen. Varėna Vydenių g. 12, , 4. 547941 6005765 Vydenių seniūnija Tvenkinių – Liepų gatvių 5. sankryža , , Vydenių 550737 6001779 seniūnija (sudaryta autorių)

10 pav . Aplinkos oro monitoringo vietų tinklas Varėnos mieste (sudaryta autorių) 16 11 pav . Aplinkos oro monitoringo vietų tinklas Varėnos rajone (sudaryta autorių)

Stebėjimų periodiškumas. Siekiant programoje nurodytų uždavinių įgyvendinimo, teršalų koncentracijų trukmė (minimali laiko aprėptis) vadovaujantis Aplinkos oro kokybės vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ 1 priedo nuostatomis, NOx, NO2, SO 2, NH 3, LOJ, pasyvius sorbentus eksponuoti po 2 savaites kiekvieną metų ketvirtį, taip užtikrinant, kad matavimų trukmė sudarytų ne mažiau 14 % metų laiko. Mobilios laboratorijos pagalba CO ir KD 10 koncentracijas tirti atliekant savaitės trukmės 8 matavimus per 12 mėnesių. Matavimai privalo būti tolygiai išdėstyti per visą 12 – kos mėnesių laikotarpį. Teršalų koncentracijos matavimų trukmė turi atitikti vidurkinimo laiką, kuriam nustatyta ribinė vertė. Tyrimus kiekvienoje tyrimo vietoje kartoti keletą kartų (parų), esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Per programos vykdymo laikotarpį atliekamų matavimų pagal atskiras analites planas:

8lentelė Bendras, per monitoringo Tiriama Matavimo vietos Matavimų laikotarpį (2017- analitė eilės numeris periodiškumas 2022) atliekamų matavimų skaičius * NO x 1 1 k. per ketvirtį 23 k. * NO 2 2, 3 1 k. per ketvirtį 46 k. * SO 2 2, 3 1 k. per ketvirtį 46 k. LOJ 1, 2 1 k. per ketvirtį * 46 k. CO 1 8 k. per metus ** 46 k.

17 ** KD 10 1 8 k. per metus 46 k. * NH 3 4 1 k. per ketvirtį 23 k. (sudaryta autorių)

* – 2017 metais skaičiuojami 3 ketvirčiai; ** – 2017 metais skaičiuojami 6 kartai;

5.1.4. Metodai ir procedūros

Siekdami, kad būtų užtikrinta oro tyrimų kokybė ir rezultatų palyginamumas oro kokybės tyrimai privalo atitikti pasyvių sorbentų metodui taikomus reikalavimus, nurodytus teisės aktuose: 1. LST EN 13528–1 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“; 2. LST EN 13528–2 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai“; 3. LST EN 13528–3 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas“; 4. LAND 62:2004. “Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamų matavimo metodų lygiavertiškumą“. 5. Anglies monoksido (CO) koncentracija, infraraudonųjų spindulių (4.67 μm) absorbci jos nustatymas LAND 52:2003.

5.1.5. Vertinimo kriterijai

Vidutinė metinė NOx, NO 2, benzeno, ir KD 10 koncentracija lyginama su šiems teršalams nustatytomis tokio paties vidurkinimo laikotarpio (metų) ribinėmis vertėmis. Iš CO matavimų rezultatų skaičiuojama maksimali 8 valandų slankiojo vidurkio koncentracija pagal Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7d. įsakymu Nr.D1–585/V–611 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ 4 priedo reikalavimus ir palyginti ją su šiame dokumente nustatyta ribine verte. Pažymėtina, kad konsoliduotai lakiųjų organinių junginių (LOJ) išraiškai ir daugeliui prie LOJ priskiriamų elementų (toluenui C 6H5CH 3; etilbenzenui; (para–; meta–; orto–) ksilenui C6H4(CH 3)2 nėra iš viso nustatytų ar nustatytų ilgo laikotarpio (metų) ribinių verčių. Nežiūrint į tai benzenas yra indikatorius kitiems organiniams junginiams; jeigu benzeno koncentracija neviršija ribinių verčių, tai reiškia, kad kitų organinių junginių koncentracijos neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties pasyvių sorbentų pagalba užfiksuotos 2 savaičių tolueno, etilbenzeno, ksileno koncentracijos bus palygintos su trumpesnio laikotarpio (30 min., 24 val.) ribinėmis vertėmis. Akcentuotina, kad gauti rezultatai bus vertinami tik kaip orientacinio pobūdžio informacija siekiant nustatyti ar neviršijamos trumpesnio laikotarpio (30 min., 24 val.) tolueno, etilbenzeno, ksileno ribinės vertės. SO 2 nėra nustatytų ilgo laikotarpio (metų) ribinių verčių. Dėl šios priežasties pasyvių sorbentų pagalba užfiksuotos 2 savaičių SO 2 koncentracijos bus palygintos su trumpesnio laikotarpio(1 val., 24 val.) ribinėmis vertėmis. Akcentuotina, kad gauti rezultatai bus vertinami

18 tik kaip orientacinio pobūdžio informacija siekiant nustatyti ar neviršijamos trumpesnio laikotarpio (1 val., 24val.) SO 2 ribinės vertės. Amoniako vidutinė sezono ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore bus lyginamos su vidutine paros ribine verte, nes nėra nustatytų metinių ribinių verčių. Atliekant aplinkos oro kokybės tyrimus ir vertinant oro kokybę, turi būti laikomasi teisės aktų: • Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“; • Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1–329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471–582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo; • Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“.

Bibliografija:

1. Projekto “Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius” ataskaita. . 2. Teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. . 3. Valstybinis aplinkos oro monitoringas, 2011-07-12..

19 5.2 VANDENS MONITORINGAS

5.2.1 Paviršinio vandens monitoringas

5.2.1.1 Esamos būklės analizė

Varėnos r. sav. teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai priklauso Nemuno upių baseinų rajonui (UBR). 82,1 % rajono teritorijos priklauso Merkio pabaseiniui. Likusi rajono teritorijos dalis priklauso Nemuno mažųjų intakų pabaseiniui. Varėnos r. sav. teritorijoje yra 58 valstybinės reikšmės ežerai, kurių bendras plotas yra 1695,4 ha ir 14 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurių bendras plotas yra 216,2 ha. 9 lentelėje pateikiama informacija apie valstybinės reikšmės upes Varėnos rajone.

9 lentelė Varėnos r. sav. teritorijoje esančios valstybinės reikšmės upės pabaseiniuose Įtekėjimo Atstumas nuo Upės Vandens telkinys krantas Upės ilgis, Upės pavadinimas žiočių, plotas, (vyresnioji upė) (dešinysis – d, kilometrais kilometrais hektarais kairysis – k) Nemumo mažųjų intakų pabaseinis Spengla Strėva k 37,3 11,5 2,7 Merkio pabaseinis Merkys Nemunas d 417,8 190,2 712 Geluža Merkys d 89,1 14,4 5,2 Šalčia Merkys k 87,8 73,8 75,3 Lielukas Spengla d 11,2 5,8 2 Verseka Merkys k 77,4 47,6 33,6 Pasgrinda Verseka k 12,7 9,7 2,3 Blanka Verseka k 13,1 3,4 1,6 Taurupis Verseka d 6,9 5,1 1,9 Duobupis Merkys k 65,1 18 8,4 Duobupis Merkys d 62,4 11,1 2,7 Beržupis Merkys k 48 6,2 2 Varėnė Merkys d 46,1 47,7 33,8 Abista Varėnė d 16,7 21,7 11,7 Derežnyčia Merkys k 40,1 11,1 2,7 Derežna Merkys k 31,9 13,4 4,4 Vinkšninė Amarnia d 12,2 18,6 9 Amarnia Merkys d 30,3 15,1 5,9 Lavysa Merkys k 24,4 4,2 1,6 Ūla – Pelesa Merkys k 21,8 64,5 80 Uosupis Ūla d 27,9 19,8 10 Grūda Merkys k 14,5 36,2 21,3 Grūda d 30,2 11,3 2,5 Dorupis Grūda d 17,9 4,5 1,7 Skroblus Merkys k 11,2 17,3 7,8 G-1 Grūda k 35,9 2,9 1,5 V-1 Verseka k 1,9 4,1 1,7 V-3 Verseka k 26,4 9,9 2,3 V-4 Verseka d 33,1 3,4 1,6 V-5 Verseka k 39,3 4,4 1,7 (Šaltinis: Lietuvos LR Vyriausybės 2003m. spalio 14 d. nutarimas Nr.1268)

20 Žemiau pateiktame 12 paveiksle pateikiama informacija apie vandens telkinių valstybinio monitoringo vietas.

12 pav. Valstybinio monitoringo vietos Varėnos r. sav. (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Paviršinių vandens telkinių bendros būklės žemėlapis pateikiamas 13 paveiksle. Dauguma Varėnos rajono upių vertinamos, kaip esančio geros ekologinės būklės. Tačiau ežerai: Nedzingis, Pabezninkų, Netečius, Lielukas yra priskiriami kaip nepasiekę geros ekologinės būklės.

21 13 pav. Varėnos r. paviršinių vandens telkinių bendros būklės žemėlapis (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

14 paveiksle pateikiama informacija apie Varėnos rajono paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę ir ekologinį potencialą. Vertinant situaciją matyti, kad rajone nefiksuojama paviršinių vandens telkinių priskirtų prie blogo ar labai blogo ekologinio potencialo ar blogos arba labai blogos ekologinės būklės vandens telkinių.

22 14 pav. Varėnos r. paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės ir potencialo žemėlapis (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Žemiau esančiame 15 paveiksle pateikiama informacija apie Varėnos raj. paviršinių vandens telkinių cheminę būklę.

23 15 pav. Varėnos raj. paviršinių vandens telkinių cheminė būklė (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Pagal 13 pav. pateiktą informaciją galima teigti, kad Varėnos r. savivaldybės teritorijoje esančių paviršinių vandens telkinių cheminė būklė yra gera. 16 paveiksle pateikiami rizikos grupei, dėl vandens kokybės, ištiesinimo ir hidroelektrinių poveikio, priskiriami Varėnos rajono paviršinio vandens telkiniai.

16 pav. Rizikos grupei dėl vandens kokybės, ištiesinimo ir hidroelektrinių poveikio priskiriamos Varėnos rajono upės (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt) 24 Antropogeninės taršos šaltiniai pagal jų poveikio būdą yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinius. Sutelktosios taršos šaltiniams priskiriami miestų, gyvenviečių, pramonės įmonių bei paviršinių nuotekų išleistuvai, tuo tarpu žemės ūkyje susidarančios mėšlo ir mineralinių trąšų apkrovos bei gyventojų, kurių namų ūkiai neprijungti prie nuotekų surinkimo tinklų, taršos apkrovos, vadinamos pasklidąja tarša. Į aplinką išleidžiamų nuotekų krūvių pokyčiai Varėnos raj. sav., 2011 – 2015 metų laikotarpiu pateikiami 10 lentelėje. 10 lentelė Nuotekų išleidimas Varėnos raj. savivaldybėje, tūkst. m 3/metus Buitinės ir gamybinės Paviršinės nuotekos išleistos į paviršinius nuotekos vandenis Išlei - Išleista į paviršinius vandenis džiančių Laikotarpis išvalytų išvalytų iki nepakan įmon ių nepakan be iki iš viso nustatytų -kamai skaičius Iš viso kamai valymo nustatytų normų išvalytų iš valytų normų 2011 m. 14 472,4 464,8 7,6 35,8 23,9 0 11,9

2012 m. 14 481,8 386,1 95,7 260,4 244,9 - 15,5

2013 m. 14 473,957 465,856 8,101 199,457 187,577 - 11,88

2015 m. 3 477,932 453,054 5,94 170,303 170,303 - - (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt)

Per 2011 – 2015 metų laikotarpį į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekiai kito nežymiai. Gamybinės ir buitinės nuotekos išleidžiamos į aplinką išvalytos iki nustatytų normų. Pirmiausia tai sietina su pakilusiu nuotekų išvalymo lygiu, įgyvendinus valymo įrenginių modernizavimą arba naujų valymo įrenginių statybas. 2015 metais visas paviršinių nuotekų išleidžiamų į paviršinius vandenis kiekis buvo išvalytas iki nustatytų formų. Varėnos rajone esančių išleistuvų sąrašas pateikiamas 11 lentelėje.

25 11 lentelė Varėnos rajone esančių išleistuvų sąrašas Nuotekų Vandens telkinio Nuotekų Išleistuvo Eil. Ūkinės veiklos Ūkinės veiklos valymo Išleistuvo (nuotekų valymo koordinatės Nuotekų rūšis Nr. objekto pavadinimas objekto adresas įrenginio kodas priimtuvo) įrenginio kodas (LKS) pavadinimas pavadinimas Varėnos miesto X=6008933 1. 3380002 biologinio 1380003 buitinės Derėžnyčia Y=536235 valymo įrenginiai Varėnos miesto paviršinių X=6008935 2 3380017 (lietaus) 1380053 paviršinės Derėžnyčia Y= 536230 nuotekų va lymo įrenginiai; Merkinės gyvenvietės nuotekų X=6003225 3 UAB „Varėnos Žalioji g. 26, 3380010 1380011 buitinės Nemunas biologinio Y= 511360 vandenys“ Varėna valymo įrenginiai Matuizų gyvenvietės Melioracijos nuotekų X=6016300 4 3380009 13 80010 buitinės griovys, toliau- biologinio Y=543590 Duobupis valymo įrenginiai Perlojos gyvenvietės nuotekų X=6008310 5 3380008 1390009 buitinės Merkys biologinio Y= 527441 valymo įrenginiai 6 3380004 Vydenių 1380005 X=6005661 buitinės Uosupis

26 gyvenvietės Y= 548342 nuotekų biologinio valymo įrenginiai Gudžių gyvenvietės Melioracijos nuotekų X=6021121 7 3380005 1380006 buitinės griovys, toliau- biologinio Y= 530840 Abistos upė valymo įrenginiai Panočių gyvenvietės X=6009119 8 3380013 nuotekų 1380014 buitinės Filtracijos laukai Y=548600 filtracijos laukai Vilkiautinio gyvenvietės Melioracijos nuotekų X=5997911 9 3380006 1380007 buitinės griovys, toliau- biologinio Y= 502000 Liškiavio ežeras valymo įrenginiai Naujųjų Valkininkų gyvenvietės X = 6025000 10 nenurodyta nuotekų nenurodyta buitinės Filtracijos laukai Y = 548400 biologinio valymo įrenginiai Rudnios spec. mokyklos Rudnios spec. Rudnios k., X=5993093 antžeminės 11 nenurodyta antžeminės nenurodyta buitinės mokykla Varėnos sav. Y= 544 108 filtracijos laukai filtracijos laukai (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

27 Vertinant skirtingos paskirties išleistuvų indėlį į bendrą taršą nustatyta, kad didžiausi paviršinio vandens teršėjai yra miestų nuotekų valyklos, kurių tarša sudaro daugiau nei pusę visos taršos apkrovos. Didelę dalį visos sutelktosios taršos apkrovos sudaro nevalytos (daugiausia paviršinės) nuotekos. Su jomis į vandens telkinius gali patekti apie 22 % visos sutelktosios BDS 7 taršos apkrovos, 23 % BP ir 16 % BN ir apkrovos. Kitų išleistuvų tarša palyginti nedidelė ir tesudaro vos kelis procentus 2. Varėnos raj. sav. teritorijoje yra 3 įmonės (žr. 12 lent.), kurios vykdo nuotekų tvarkymą ir išleidimą į aplinką monitoringą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7 punktu. 12 lentelė Varėnos r. sav. teritorijoje veikiantys ūkio subjektai, kurie vykdo nuotekų tvarkymą ir išleidimą į aplinką monitoringą Įmonės pavadinimas Adresas Leidimo Nr. Užuperkasio k., TIPK leidimas Nr. VR- Valkininkų vidurinės mokykla (dabar - Varėnos raj. 17(II); 1. gimnazija ) požeminės filtracijos laukai Rudnios k., TIPK leidimas Nr. VR- Varėnos raj. 28 (II) 2. Rudnios spec. mokykla antžeminės filtracijos laukai UAB „Varėnos vandenys“ Žalioji g. 26, Taršos leidimas Nr. VR- Įmonei priklausantys nuotekų valymo Varėna 9 (II)/TL-A.3-3/2016 įrenginiai: Varėnos miesto biologinio valymo įrenginiai; Varėnos miesto paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginiai; Merkinės gyvenvietės nuotekų biolog inio valymo įrenginiai; Matuizų gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai; Perlojos gyvenvietės nuotekų biologinio 3. valymo įrenginiai; Vydenių gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai; Gudžių gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai; Panočių gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai (filtracijos laukai); Vilkiautinio gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai; Naujųjų Valkininkų gyvenvietės nuotekų biologinio valymo įrenginiai. (šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

Naujam Nemuno UBR valdymo etapui rizikos grupei, dėl sutelktosios taršos poveikio, yra priskirta upė Derežnyčia, kurios taršos šaltinis yra Varėnos NV. Šioje upėje geros ekologinės būklės/ potencialo reikalavimų neatitinkantys fizikinių-cheminių kokybės elementų rodikliai: NH4-N ir Pb. Žiežulio ir Karloniškės ežerų išvalymas

2 Nemuno UBR. Sutelktosios taršos poveikis. 28 Žiežulio ežero plotas 9,8 ha, ilgis siekia apie 780 m, plotis kinta nuo 90 iki 175 m, o perimetras – 1790 m. Pagal atliktus hidrogeologinius tyrimus, maksimalus vandens gylis rytinėje ežero dalyje rastas 3,3 m. Vidutinis ežero vandens gylis sudarė 1,97 m. Ežere yra 49250 m 3 vandens. Dumblo sluoksnio storis Žiežulio ežero rytinėje dalyje siekė iki 8,5 m, o vidutinis sluoksnio storis – 6,4 m. 2012 metais baigti vykdyti Žiežulio ežero rytinės dalies valymo darbai. Ežero rytinė dalis dėl aktyvios antropogeninės veiklos buvo labai uždumblėjęs, jo dugnas stipriai užaugęs vandens augalija. Viso ežero krantai buvo apaugę krūmais, lapuočiais medžiais, savo nuokritomis labai teršė ežero vandenį, skatinant eutrofikacijos procesus. Ežere susikaupęs dumblas labai sumažino ežero vandens gylį, blogino ežero ekologinę būklę bei hidrobiontų (ypač žuvų) gyvenimo sąlygas, o vešli povandeninė augalija sudarė sąlygas dar spartesniam dumblo kaupimuisi. Ežere buvo nereti žuvų dusimai, todėl suprastėjusi žuvų bendrija (vyravo deguonies trūkumą toleruojančios karosinės žuvys), prastos ir daugelio kitų hidrobiontų gyvenimo sąlygos. Žiežulio ežero rytinės dalies valymo darbų eigoje buvo pašalinta 48750 m 3 dumblo, šioje ežero dalyje dugną įgylinant iki 4 m. Maždaug 700 m ilgio ežero pakrančių ruože (1 ha plote) buvo pašalinta dalis krūmų ir menkaverčių lapuočių medžių, daugiausiai prie pat vandens augančių juodalksnių, kurie savo kasmetinėmis nuokritomis skatino Žiežulio eutrofikaciją, bei didino dumblo kaupimąsi.

Valoma dalis

ežeras Magistralinis pulpovamzdis iežulio Ž 2,5 ha

Dumblo sandėliavimo vieta

Grunto i

šve žimas autotransportu

17 pav. Žiežulio ežero rytinės dalies valymo schema (šaltinis:Techn. projektas “Žiežulio ežero rytinės dalies išvalymas”)

2011 metais buvo įgyvendintas Karloniškės ežero išvalymo projektas. Karloniškės ežeras yra vakarinėje Varėnos miesto dalyje tarp Dzūkų ir Basanavičiaus gatvių. Šioje Varėnos miesto dalyje suformuota miesto rekreacinė zona. Susikaupęs dumblas labai sumažino ežero vandens

29 gylį, blogino jo kokybę, blogino žuvininkystės sąlygų vystymą, sudarė sąlygas vandens augalijai augti ir dar spartesniam dumblo sluoksnio didėjimui. Ežeras maitinamas požeminiu vandeniu. Jo plotas 0,62 ha. Ežero ilgis siekia apie 380 m, o plotis kinta nuo 6 iki 28 m. Pagal atliktus hidrogeologinius tyrimus, maksimalus vandens gylis Karloniškės ežere rastas 2,6 m šiaurinėje ežero dalyje, pietinėje ežero dalyje – 2,0 m. Vidutinis ežero gylis sudarė 0,93 m. Ežere yra 5952 m3 vandens. Ežero valymo darbų eigoje iškasta 19430 m 3 dumblo, t.t. žemsiurbe – 18720 m 3, ekskavatoriumi – 710 m 3. Nuo ežero pakrančių pašalinta apie 0,2 ha krūmų. Savivaldybės lėšomis ežero pakrantėse pasodinti vertingi želdiniai. Pietinėje ežero dalyje krantų šlaitai palėkštinti (statumas 1:4), užpilti smėliniu gruntu.

ėliavimo vieta

Dumblo sand

Pragręžimo po keliu vieta

pulpovamzdis Karloniškės ež.

700 m

18 pav. Karloniškės ežero valymo schema (šaltinis:Techn. projektas “Karloniškės ežero išvalymas”)

Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu būtina vandens kokybės stebėsena.

5.2.1.2 Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis monitoringo tikslas – ištirti paviršinių vandens telkinių užtaršą ir teikti informaciją, reikalingą antropogeninės taršos mažinimo bei vandens telkinių būklės gerinimo priemonių parengimui ir įgyvendinimui, įgyvendinamų vandensaugos priemonių efektyvumo įvertinimui. Pagrindiniai uždaviniai: • numatytų paviršinių vandens telkinių antropogeninės taršos įvertinimas; • duomenų apie paviršinių vandens telkinių fizinę – cheminę taršą kaupimas ir pateikimas visuomenei; • išvalytų paviršinių vandens telkinių vandens kokybės kaitos stebėsena; • savivaldybės teritorijoje esančių paplūdimių vandens kokybės kontrolė; • eutrofikacijos proceso eigos ir jo įtakos paviršinio vandens telkinių būklei kaupimas ir vertinimas.

30 5.2.1.3 Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas

Paviršinio vandens telkinių stebėjimo taškai parinkti išanalizavus Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos įgyvendinimo priemonių ežerų (tvenkinių) ir upių planus 2017 metams. Karloniškės ežeras (tyrimo vieta Nr.1) ir Žiežulio ežeras (tyrimo vieta Nr.2) parinkti siekiant stebėti vandens kokybę po to, kai vandens telkiniai buvo išvalyti. Vieną kartą per metų ketvirtį tiriamos šios analitės: ištirpusio deguonies, biocheminio deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS 7), amonio (NH 4), nitritų (NO 2), nitratų (NO 3), fosfatų jonų (PO 4), bendrojo azoto (N b) ir fosforo (P) koncentracijos, matuojamas vandens skaidrumas . Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 "Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė" būtina stebėti paplūdimių ir maudyklų vandens kokybę, tam turi būti atliekami mikrobiologiniai parametrų – Eschericia coli ir žarninių enterokokų kiekio nustatymo vandenyje tyrimai, bei fizikiniai-cheminiai parametrai – Nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos, dervų likučiai, stiklas, plastikas, guma ir kitos atliekos. Matavimai kas dvi savaites (per maudymosi sezoną ne mažiau nei 8 kartus, įskaitant pirmą matavimą iki maudymosi sezono pradžios) atliekami Varėnos rajono teritorijoje esančiuose paplūdimiuose (2 – 8 matavimo vietos, 13 lent.) patvirtintuose Varėnos raj. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. 13 ir 14 lentelėse pateikiama informacija apie paviršinio vandens monitoringo vietų koordinates LKS 94 koordinačių sistemoje, o 19 paveiksle pateikiamas monitoringo vietų išdėstymo žemėlapis.

13 lentelė Paviršinių vandens telkinių tyrimo vietos Varėnos raj. sav. Tyrimo Tyrimo vietos koordinatės LKS 9 4 vietos Pavadinimas koordinačių sistemoje Tipas eil.Nr. X Y 1. Karloniškės ež. 536656 6008596 ežeras 2. Žiežulio ež. 534528 6008838 ežeras (Sudaryta autorių)

14 lentelė Varėnos raj. sav. paplūdimių tyrimo vietos Tyrimo Tyrimo vietos koordinatės LKS 94 vietos Pavadinimas koordinačių sistemoje Tipas eil.Nr. X Y 2. Žiežulio ež. paplūdimys 534528 6008838 ežeras Stangės tv. paplūdimys, Merkinės 3. 513308 6003248 tvenkinys mstl. 4. Varėnos I-asis tv. paplūdimys 536561 6009650 tvenkinys Krivilių III-asis tv. paplūdimys, 5. 550554 6001958 tvenkinys Krivilių k., Vydenių sen. 6. Glėbo ež. paplūdimys 532985 6011873 ežeras 7. Glūko ež. paplūdimys 536642 6016922 ežeras 8. Kastinio ež. paplūdimys 527786 5991360 ežeras (Sudaryta autorių)

31 19 pav. Paviršinio vandens monitoringo tinklas Varėnos raj. sav. (Sudaryta autorių)

5.2.1.4 Metodai ir procedūros

Bendra vandens kokybė ir cheminių elementų kiekiai jame nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus. Ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai turi būti imami vadovaujantis šiais dokumentais: 1. LST EN ISO 5667-1:2007+AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo nurodymai (ISO 5667-1:2006). 2. LST EN ISO 5667-3:2006. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius (ISO 5667-3:2003). 3. LAND 59-2003. Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfatu metodas. 4. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 5. LAND 47-1:2007. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS n) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sėjimo, pridėjus aliltiokarbamido, metodas. 6. LAND 65-2005. Nitratų kiekio nustatymas, vartojant sulfasalicilo rūgštį. 7. LAND 38-2000. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. Rankinis spektrometrinis metodas. 8. LAND 39-2000. Vandens kokybė. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 9. LAND 58:2003. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant molibdatą.

32 10. LST EN ISO 9308-1:2014 Vandens kokybė. Žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų skaičiavimas. 1 dalis. Membraninio filtravimo metodas, skirtas vandeniui su nedideliu foninės bakterinės floros kiekiu (ISO 9308-1:2014). 11. LST EN ISO 7899-1+Ac:2000 Vandens kokybė. Žarninių enterokokų aptikimas paviršiniuose vandenyse bei nuotekose ir jų skaičiavimas. 1 dalis. Sumažintasis (tikėtiniausiojo skaičiaus) metodas, sėjant skystoje terpėje (ISO 7899-1:1998). 12. LST EN ISO 7899-2:2001. Vandens kokybė. Žarninių enterokokų aptikimas ir skaičiavimas. 2 dalis. Membraninio filtravimo metodas. 13. LST EN ISO 9308-1:2014 Vandens kokybė. Žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų skaičiavimas. 1 dalis. Membraninio filtravimo metodas, skirtas vandeniui su nedideliu foninės bakterinės floros kiekiu (ISO 9308-1:2014). 14. LST EN ISO 9308-3+Ac:2000en Vandens kokybė. Escherichia coli ir koliforminių bakterijų aptikimas paviršiniuose vandenyse ir nuotekose bei jų skaičiavimas. 3 dalis. Sumažintasis (tikėtiniausio skaičiaus) metodas, sėjant skystoje terpėje. 15. LST ISO 7027:2002 Vandens kokybė. Drumstumo nustatymas. 16. LST ISO 7704:2000 Vandens kokybė. Membraninių filtrų, naudojamų mikrobiologiniams tyrimams, įvertinimas. 17. LST ISO 8199:2007 Vandens kokybė. Bendrieji nurodymai, kaip skaičiuoti mikroorganizmus jų auginimo terpėje. 18. Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“.

5.2.1.5 Vertinimo kriterijai

Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą reglamentuoja: 1. Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363; 2011, Nr. 109-5146, 2013-09-05, Nr. 94-4708, TAR, 2015-04-10, Nr. 5519). 2.Teršiančių medžiagų koncentracijos vandenyje atitikimą DLK, kurios patvirtintos LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59- 2938; 2011, Nr. 39-1888). 3. Paplūdimių vandens kokybės vertinimui Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“.

Bibliografija:

1. Lietuvos LR Vyriausybės 2003m. spalio 14 d. nutarimas Nr.1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“; 2. Nemuno upių baseinų rajono valdymo planas, Vilnius, 2015 m. rugpjūtis; 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Dėl paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo. 2007 m. balandžio 12 d. nr. D1-210 Vilnius; 4. Techninis projektas „Žiežulio ežero rytinės dalies išvalymas“; 5. Techninis projektas „Karloniškės ežero išvalymas“; 6. Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m . gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038. 7. Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos įgyvendinimo priemonių planai. Ežerų ir tvenkinių monitoringo 2017 metų planas. Upių monitoringo 2017 metų planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-201;

33 5.2.2 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS

5.2.2.1 Esamos būklės analizė

Varėnos rajono teritorijoje esantys požeminio vandens baseinai priklauso Smėlingosios pietryčių lygumos požeminio vandens baseinui ir Pietryčių Lietuvos kvartero (Nemuno) požeminio vandens baseinui (žr. 20 pav.).

20 pav. Požeminio vandens baseinų išsidėstymas Nemuno UBR ir Varėnos raj. sav. (Šaltinis: Nemuno UBR)

21 paveiksle pateikiama informacija apie Varėnos rajone esančias valstybinio monitoringo požeminio vandens stebėjimo vietas. Požeminio vandens valstybinio monitoringo tinklą rajone sudaro trys gręžinių krūmai, vienas telemetrinis ir keturi pavieniai gręžiniai.

34 21 pav. Požeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas Varėnos r. sav. (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba)

Požeminio vandens kokybę lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. Šio vandens kokybę prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinėse ir jūrinėse nuogulose, sulfatai gipsingų nuogulų paplitimo zonose, chloridai ir natrio jonai mineralizuoto vandens iškrovos zonose. Tačiau urbanizuotose teritorijose ir dirbamos žemės aplinkoje esančiuose gręžiniuose organinių junginių, chloridų, sulfatų, azoto ir fosforo junginių reikšmės, viršijančios DLK, yra suformuotos antropogeninės taršos. Informacija apie požeminio vandens kokybę Varėnos rajone 2015 metais pateikiama 22 paveiksle. Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN24 :2003 geriamam vandeniui nustatytomis rodiklių vertėmis gruntinio vandens kokybė apibūdinama sekančiai: – pietinėje rajono dalyje, gręžinyje tirto vandens kokybė pagal permanganato indeksą (PI) buvo prasta; – kituose gręžiniuose imto vandens kokybė buvo gera arba labai gera. Pastebėtina, kad gruntinio vandens kokybė pagal nitratus (NH 3) yra įtakojama antropogeninės taršos. Spūdinio vandens kokybė apibūdinama, kaip labai gera.

35 22 pav. Požeminio vandens kokybė 2015 metais: A. Gruntinio vandens (II eilės upių baseinų ribos); B. Spūdinio vandens (požeminio vandens baseinų ribos)

36 (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba. LGT 2015 m. veiklos ataskaita)

15 lentelėje pateikiami duomenys apie požeminio vandens debitą per 2011 – 2014 metų laikotarpį, per kurį išgaunamo vandens kiekis išaugo labai ženkliai – beveik 2 kartus. 15 lentelė Varėnos r. sav. požeminio vandens debitas 2012 – 2014 metais Vandenviečių Išgauta Vandeningų horizontų indeksai Metai skaičius tūkst. m 3 agIdn-dz, agIII gr-kr, agIIIbl-gr, agIIIgrbl+agIIIgr-vr, agIIIgr-vr, agIIIgr-vr+agIII-IIvržm, agIII -IIvr-žm, agII-IIIžm-vr, agII-I- 2011 31 826,661 žm-dn, agII-Ižm-dn, agIImd-žm, agIIžm-dn, agIIžmdn+ agIIdn-dz, K2cm-K1, P2 agIdn-dz, agIII gr-kr, agIIIbl-gr, agIIIgrbl+ agIIIgr-vr, agIIIgr-vr, agIIIgr-vr+agIII-IIvržm, 2012 31 876,744 agIII-IIvr-žm, agII-IIIžm-vr, agII- Ižm-dn, agIImd-žm, agIIžm-dn, agIIžm-dn+agIIdn-dz, K2cm-K1, P2 agIII gr-kr, agIIIbl-gr, agIIIgr-vr, agIII-IIvr-žm, agII-I-žm-dn, agII- 2013 31 100,049 Ižm-dn, agIImd-žm agIdn-dz, agIII gr-kr, agIIIbl-gr, agIIIgrbl+agIIIgr -vr, agIIIgr-vr, agIIIgr -vr+agIII-IIvržm, 2014 31 1612,973 agIII -IIvr-žm, agII-IIIžm-vr, agII -I- žm -dn, agII-Ižm-dn, agIIžm-dn, agIIžm-dn+agIIdn-dz, P2 Iš viso: 3416,427 (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, PožVIS)

Varėnos r. sav. teritorijoje yra 31 veikiančios geriamo gėlo vandens vandenvietės (žr. 23 pav.).

37 23 pav. Požeminio vandens vandenvietės Varėnos r. sav. (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, Žemės gelmių registras)

Geriamojo vandens tiekimas. Didžiausias geriamojo vandens tiekėjas Varėnos raj. savivaldybės teritorijoje yra UAB „Varėnos vandenys“. Pagrindinės įmonės veiklos: vandens tiekimas, nuotėkų šalinimas ir valymas Varėnos mieste, bei Varėnos rajono pagrindinėse gyvenvietėse. Šiuo metu bendrovė aptarnauja 28 vandenvietes, kuriose iš viso eksploatuojamas 40 artezinių gręžinių ir yra 3 vandens bokštai, ir 13 nuotekų valymo įrenginių. 2016 m. bendrovė aptarnavo 15076 rajono gyventojus, tai yra 65,5 % Varėnos rajono aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių gyventojų (Statistikos departamento duomenimis 2016m. Varėnos rajone buvo 23 009 gyventojų). Varėnos, Matuizų, Merkinės vandenvietėse ir Varėnos nuotekų valykloje yra vykdomas požeminio vandens monitoringas pagal 2013-2017 metų programą, Naujųjų Valkininkų gyvenvietės vandenvietėje ir naujai pastatytuose biologinio valymo įrenginiuose požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal 2016-2020 metų programą. Monitoringą vykdo UAB „Vilniaus hidrogeologija”. Monitoringo duomenimis iš Varėnos ir Matuizų vandenviečių tiekiamas vanduo atitinka higienos normoje nustatytas specifikuotas ir ribines rodiklių vertes. Merkinės ir Naujųjų Valkininkų, Gudžių, Perlojos, Sarapiniškių, Spenglos, Užuperkasio, Valkininkų mstl., Žilinų, Nedzingės, Vydenių, Vilkiautinio vandenvietėse išgaunamas vanduo turi padidintą geležies koncentraciją, kurią sėkmingai sumažina vandens gerinimo įrenginiai ir vartotojams patiekiamas vanduo neviršija nustatytų normatyvų arba viršijimai būna nežymūs. Rodikliai atstatomi atlikus vandens gerinimo įrenginių profilaktinio remonto darbus. Puodžių vandenvietės vandens gerinimo (nugeležinimo) įrenginiai po 2014 m. atliktos renovacijos iki 2016 veikė neefektyviai. Dėl išgaunamo požeminio vandens cheminės sudėties įrenginiai neišvalė vandens iki reikiamų normatyvų. Po įrengimų renovavimo, nuo 2016 m.

38 birželio 17 d. Puodžių gyventojams tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo, išvalyto vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus. Dubičių, Krivilių, Pamusių, Pilvingio, Vazgirdonių, Rudnios bei Liškiavos vandenvietėse išgaunamas vanduo taip pat turi padidintą geležies koncentraciją. Bendrovės planuose yra numatyta Krivilių kaimo vandens gerinimo įrenginių nauja statyba. Kitose gyvenvietėse vartotojų skaičius yra labai mažas ir įmonės finansinės galimybės neleidžia šiose vandenvietėse šiuo metu įdiegti nugeležinimo įrengimų.

24 pav. UAB „Varėnos vandenys“ aptarnaujamos vandenvietės Varėnos rajone (Šaltinis: UAB „Varėnos vandenys“ Uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys” 2015 metų metinis pranešimas)

39 16 lentelė Vandens kokybės rodikliai Varėnos rajono gyvenvietėse 2016 metais

(Šaltinis: UAB „Varėnos vandenys“ Uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys” 2015 metų metinis pranešimas) 40 25 paveiksle pavaizduota potencialių geologinės aplinkos taršos židinių Varėnos r. sav. koncentracija ir išsidėstymas.

25 pav. Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai Varėnos r. sav. (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, GEOLIS)

Varėnos r. sav. teritorijoje užfiksuota 208 potencialūs taršos židiniai. Iš šio skaičiaus veikiančių taršos židinių yra 72, neveikiančių 36, sugriautų 57, rekonstruotų 2, rekultivuotų 41. Pagal pavojingumą aplinkai fiksuojami 24 potencialūs taršos židiniai, kurie požeminiam vandeniui kelia didelį pavojų. Vidutinį pavojų požeminiam vandeniui kelia 178 potencialūs taršos židiniai. Penki potencialūs taršos židiniai kelia ypatingai didelį pavojų. Šių židinių sąrašas pateikiamas 17 lentelėje.

17 lentelė Varėnos rajono potencialūs taršos židiniai (PTŽ), keliantys ypatingai didelį pavojų požeminiam vandeniui Koordinatės Eil. PTŽ Adresas (LKS 94) Tipas PTŽ būklė Nr. Nr. X Y Alytaus apskr., Var ėnos r. sav., 1. 5548 Valkinink ų sen., 6025653 554414 Degalinė Veikiantis Valkinink ų mstl. Alytaus apskr., Var ėnos r. sav., Naftos 2. 5556 6015179 544 720 Veikiantis Matuiz ų sen., bazė Matuizų k. 3. 5542 Alytaus apskr., 6025116 554041 Naftos Veikiantis

41 Varėnos r. sav., bazė Valkinink ų sen., Valkinink ų mstl., Mi škininkų g. 11 Alytaus apskr., Var ėnos r. sav., Na ftos 4. 5456 Var ėnos sen., 6009213 538586 Veikiantis bazė Var ėnos m., Pramonės g. Alytaus apskr., Var ėnos r. sav., Valymo 5. 5553 6016122 543524 Veikiantis Matuiz ų sen., įrenginiai Matuizų k. (Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba, GEOLIS)

Ekogeologiniai tyrimai

Žemiau (18 lent.) pateikiamas atliktų ir atliekamų ekogeologinių tyrimų sąrašas.

18 lentelė Varėnos r. sav. teritorijoje atliktų ekogeologinių tyrimų sąrašas Eil. Pavadinimas Metai Obj.tipas Rengėjas Nr. Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr. 5466 asfaltbetonio 1. 2014 UAB „Grota“ (asfaltbetonio bazės Varėnoje, J. bazė Basanavičiaus g. 58) preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatai Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr. 5466 asfaltbetonio 2. 2015 UAB „Grota“ (asfaltbetonio bazės Varėnoje, J. bazė Basanavičiaus g. 58) preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaita Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr.5449 3. 2014 sandėlys UAB „Grota“ (sandėlio Varėnos r. sav., Barčių k., Meldų g. 1) preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatai UAB „Baltic Petroleum“ degalinės Varėnos r. sav., Merkinės sen., Merkinės mstl., Vilniaus g. 87 4. 2015 degalinė UAB „Grota“ preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaita ir aplinkos monitoringo programa (2015-2019 m.) (šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba )

Atliekamų ekogeologinių tyrimų ir rengiamų teritorijos tvarkymo planų sąrašas: 1. UAB „Varėnos šiluma eksploatuojamos sanatorijos „Pušelė“ katilinės, Naujųjų Valkininkų k., Varėnos r. sav., užterštos teritorijos papildomo ekogeologinio tyrimo ir teritorijos tvarkymo plano parengimas; 42 2. Paukštyno sklypo, Varėnos r. sav., Melekonių k., preliminaraus ekogeologinio tyrimo (hidrogeologinio) tyrimo ir poveikio požeminiam vandeniui įvertinimo ataskaitos parengimas. 3. Buvusios asfaltbetonio bazės teritorijos Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 58 tvarkymo plano parengimas. Ūkio subjektų vykdomas monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams (vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3-5 metų laikotarpiui paruoštą individualią monitoringo programą. Vadovaujantis bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16d. įsakymu Nr. D1-436 „ Dėl bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 15 punkto reikalavimais, monitoringo programos derinamos su Aplinkos apsaugos agentūra. Stebėjimų rezultatai taip pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius, vykstančius regioniniu mastu. 19 lentelėje pateikiamas ūkio subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą Varėnos rajono teritorijoje, programų sąrašas.

19 lentelė Ūkio subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, programų sąrašas Eil. Vykdymo Programos pavadinimas Obj. tipas Užsakovas Nr. laikotarpis Požeminio vandens monitoringo sistemos įrengimas ir monitoringo programa 2014 -2018 metams UAB „Alytaus 1. sąvartynas 2014-2018 uždaromo Pilvingių sąvartyno sklype, RATC“ Pilvingių k., Merkinės sen., Varėnos r. sav. Požeminio vandens monitoringo sistemos įrengimas ir poveikio požeminiam vandeniui monitoringo UAB „Alytaus 2. programa 2014 -2019 metams sąvartynas 2014-2018 RATC“ uždaromo Karužų sąvartyno sklype, Karužų k., Varėnos sen., Varėnos r. sav. UAB „Baltic Petroleum“ degalinės Varėnos r. sav., Merkinės sen., Merkinės mstl., Vilniaus g. 87, UAB „Baltic 3. degalinė 2015-2019 preliminariojo ekogeologinio tyrimo Petroleum“ ataskaita ir aplinkos monitoringo programa (2015-2019 m.) UAB „Baltic Petroleum“ degalinė M. UAB „Baltic 4. K. Čiurlionio g.63, Varėna degalinė 2013-2017 Petroleum“ monitoringo programa UAB „Saitema“ degalinės Varėnos r. sav., Valkininkuose aplinkos 5. monitoringo programa 2012 -201 6 m. ir degalinė UAB „Saitema“ 2012-2016 aplinkos monitoringo ataskaita už 2006-2011 metus UAB „Varėnos vandenys“ Varėnos I, vandenvietės, UAB „Varėnos 6. Matuizų, Merkinės vandenviečių ir nuotekų 2013-2017 vandenys“ Varėnos nuotekų valyklos poveikio valykla 43 požeminiam vandeniui monitoringo 2013 -2017 metų programa Ūkininkės A. Jagminienės ūkio paukštyno, esančio Varėnos r. Vydenių kaime, požeminio vandens Ūkininkės A. 7. monitoringo vykdymo 2008 -2012 ūkis Jagminienės ūkio 2013-2017 metais ataskaita ir požeminio vandens paukštynas monitoringo programa 2013 -2017 metams Uždaryto Barčių sąvartyno, esančio Barčių k., Vydenių sen., Varėnos r. UAB „Alytaus 8. sąvartynas 2015-2019 sav., aplinkos monitoringo programa RATC“ 2015-2019 metams Varėnos miškų urėdijos medelyno Martinavos sklypo požeminio vandens VĮ „Varėnos miškų 9. medelynas 2012-2017 monitoringo programa 2012 -2017 urėdija“ metams Varėnos rajono savivaldybės Varėnos rajono administracija, Varėnos rajono 10. - savivaldybės 2014-2018 savivaldybės aplinkos monitoringo administracija 2014-2018 metų programa Naujųjų Valkininkų gyvenvietės valymo nuotekų biologinio valymo įrenginių ir įrenginiai ir UAB „Varėnos 11. 2016-2020 filtracijos laukų monitoringo 2016- filtracijos vandenys“ 2020 metų programa laukai Naujųjų Valkininkų gyvenvietės UAB „Varėnos 12. vandenvietės monitoringo 2016 -2020 vandenvietė 2016-2020 vandenys“ programa VĮ „Valkininkų miškų urėdija“ VĮ „Valkininkų 13. degalinės Miškų g.11, , degalinė 2013-2017 miškų urėdija“ varėnos raj. monitoringo programa UAB „Verėnos šiluma“ katilinės, J. UAB „Varėnos 14. Basanavičiaus g. 56, Varėna, katilinė 2014-2018 šiluma“ monitoringo programa (šaltinis: Valstybinė geologijos tarnyba )

Šachtinių šulinių vandens kokybė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Varėnos skyrius šachtinių šulinių vandens cheminius tyrimus atlieka vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ 1.3.1 p. , t. y. gavus pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo. 20 lentelėje pateikiami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Varėnos skyriaus atliktų šachtinių šulinių vandens cheminių tyrimų duomenys. 20 lentelė 2014 – 2016 m. nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn., vartojančių šachtinių šulinių vandenį, tyrimų rezultatai 201 5 m. Iki 2016-11-30 201 4 m. tyrimo tyrimo Seniūnijos Vietovė tyrimo rezultatai , rezultatai , mg/l rezultatai , mg/l mg/l Varėnos sen. Nedzingės k. nitritas – 0,009 -- nitratas – 7,78

44 Varėna nitritas – 0,006 nitritas – 0,006 nitritas – a<0,007 nitratas – 106 nitratas – 84 nitratas – 11 nitritas – 0,010 -- nitratas – 59 nitritas – 0,015 -- nitratas – 81,6 Salovartės k. nitritas – a<0,003 -- nitratas – 4,15 S. Varėna nitritas – a<0,003 nitritas – 0,024 nitritas – a<0,007 nitratas – 28,6 nitratas – 16 nitratas – 19 nitritas – a<0,003 nitritas – 0,007 - nitratas – 8,65 nitratas – 74 nitritas – 0,007 nitritas – 0,010 - nitratas – a<0,5 nitratas – 43,6 nitritas – a<0,003 - - nitratas – 1,3 nitritas – 0,013 - - nitratas – 56 nitritas – 0,006 - - nitratas – 56 nitritas – a<0,003 - - nitratas – 90 nitritas – a<0,50 - - nitratas – 0,72 nitritas – 0,006 - - nitratas – 1,9 Geidukonių k. nitritas – 0,011 -- nitratas – 17,2 Pakaršio k. nitritas – 0,006 -- nitratas – 53,9 Tolkūnų k. nitritas – 0,007 - - nitratas – 24 Pamušių k. nitritas – a<0,007 -- nitratas – a<0,50 Sarapiniškių k. nitritas – a<0,007 -- nitratas – 1,7 Kaniavos sen. Panočių k. nitritas – 0,006 nitritas – a<0,003 nitritas – 0,025 nitratas – 63,7 nitratas – 19 nitratas – 21 nitritas – 0,042 -- nitratas – 202 nitritas – 0,032 -- nitratas – 140 nitritas – 0,032 -- nitratas – a<0,50 Jasauskų k. nitritas – 0,690 -- nitratas – 14,3 nitritas – 0,012 -- nitratas – 16,0 Kašėtų k. nitritas – a<0,003 -- nitratas – 0,73 Dubičių k. nitritas – 0,046 -- nitratas – 20,0 Rakų k. nitritas – 0,004 - - nitratas – 21 Kruklių k. nitritas – 0,003 - - nitratas – 70

45 Noškūnų k. nitritas – 0,008 - nitratas – 9,7 Mikalčiūnų k. nitritas – 0,029 -- nitratas – 26 Merkinės sen. Merkinė nitritas – 0,005 nitritas – 0,007 - nitratas – 3,12 nitratas – 2,9 nitritas – a<0,003 -- nitratas – a<0,5 nitritas – a<0,003 -- nitratas – 0,98 nitritas – a<0,003 -- nitratas – a<0,5 nitritas – 0,5 -- nitratas – 0,044 Janaukos k. nitritas – 0,013 -- nitratas – 24,8 Mikniūnų k. nitritas – 0,013 -- nitratas – 22 nitritas – 0,013 -- nitratas – 24,8 nitritas – 0,006 -- nitratas – 13,7 Pirčiupių k. nitritas – 0,046 nitritas – 0,011 - nitratas – 20,5 nitratas – 47 Degsnių k. nitritas – a<0,003 - - nitratas – 1,42 Čižiūnų k. nitritas – 0,138 nitritas – 0,038 - nitratas – 98,1 nitratas – 59 nitritas – 0,498 - - nitratas – 62 nitritas – 0,021 - - nitratas – 59 nitritas – 0,012 - - nitratas – 49 Valkininkų nitritas – 0,005 nitritas – 0,027 - mstl. nitratas – a<0,50 nitratas – 64 nitritas – 0,013 nitritas – 0,011 - nitratas – 68 nitratas – 56 nitritas – 0,039 - - nitratas – 30 nitritas – 0,215 - - nitratas – 53 nitritas – 0,025 - - nitratas – 79 nitritas – 0,025 - - nitratas – 54 Naujijei nitritas – a<0,50 nitritas – 0,012 - Valkininkai nitratas – a<0,05 nitratas – 29 nitritas – 0,011 -- nitratas – 6,9 nitritas – a<0,007 -- nitratas – 51 Matuizų sen. nitritas – a<0,003 nitritas – a<0,012 Urkionių k. - nitratas – 14,4 nitratas – 47 nitritas – 0,009 Krūminių k. -- nitratas – a<0,5

46 nitritas – 0,013 nitritas – 0,238 nitritas – 0,041 Čebatorių k. nitratas – 32,2 nitratas – 14 nitratas – 31 nitritas – 0,095 Voriškių k. - - nitratas – 71 nitritas – 0,011 - - nitratas – 30 nitritas – 0,002 Molių k. - - nitratas – 22 nitritas – 0,019 Pazgrindos k. - - nitratas – 28 nitritas – a<0,007 Giraitės k. -- nitratas – 11 Burokaraisčio nitritas – a<0,50 nitritas – a<0,007 - k. nitratas – 24 nitratas – 11 nitritas – 0,335 Gudakiemio k. -- nitratas – 11 Ilgininkų k. nitritas – 0,023 -- nitratas – 104 nitritas – 0,008 -- nitratas – 79 nitritas – a<0,007 -- nitratas – 43 nitritas – 0,024 -- nitratas – 29 Vydenių sen. Barčių k. nitritas – 0,020 nitritas – 0,009 nitritas – 0,072 nitratas – 51,8 nitratas – 37 nitratas – 16 nitritas – 0,037 nitritas – a<0,003 nitritas – 0,013 nitratas – 5,94 nitratas – a<0,50 nitratas – 186 nitritas – 0,263 -- nitratas – 7,75 nitritas – 0,008 -- nitratas – a<0,50 Kijučių k. nitritas – 0,034 nitritas – 0,02 - nitratas – 40,5 nitratas – 146 nitritas – a<0,027 -- nitratas – 153 Vydenių k. nitritas – 0,005 nitritas – a<0,003 - nitratas – 7,76 nitratas – a<0,50 nitritas – 0,041 - - nitratas – 31 Strėžiūnų k. nitritas – a<0,003 nitritas – a<0,007 - nitratas – 239 nitratas – a<0,50 Marcinkonių sen. Kapiniškių k. nitritas – 0,003 -- nitratas – 2,17 Marcinkonių k. nitritas – a<0,003 nitritas – 0,01 - nitratas – a<0,50 nitratas – 37 Kabelių k. nitritas – a<0,003 - - nitratas – 67 Mančiagėrės k. nitritas – 0,016 - - nitratas – 29 nitritas – a<0,50 - - nitratas – 0,004 Valkininkų sen. Dargužių k. nitritas – 0,310 - nitratas – 45,7 - nitritas – 0,106 -- nitratas – 57,6

47 nitritas – 0,087 -- nitratas – 33,9 nitritas – a<0,003 -- nitratas – 13,8 nitritas – 0,271 -- nitratas – 74,6 nitritas – 0,008 -- nitratas – 53,1 nitritas – 0,065 -- nitratas – 88,7 Jakėnų sen. Puodžių k. nitritas – 0,007 nitritas – 0,011 - nitratas – 46,9 nitratas – 47 nitritas – 0,004 - - nitratas – 2,3 nitritas – 0,007 - - nitratas – 46 Bartelių k. nitritas – 0,007 - - nitratas – 11 Vergakiemio k. nitritas – 0,008 -- nitratas – 51 Ištirta šachtinių šulinių viso: 45 44 33 (šaltinis: NVSC Alytaus departamento Varėnos sk.)

2014 metais 31,1 % nuo tais metais tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių skaičiaus neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. 2015 metais 34 % nuo tais metais tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių skaičiaus neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. 2016 metais 33,3 % nuo tais metais tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių skaičiaus neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. Darytina išvada, kad daugiau nei 1/3 šachtinių šulinių vandens kokybė neatitinka HN 24:2003 reikalavimų. Geologinės sąlygos pasireiškia tuo, kad Varėnos rajone visiems vartotojams– gyventojams, įstaigoms ir pramonės įmonėms pagal poreikį geriamas vanduo yra tiekiamas iš požeminių vandens šaltinių. Srovenančiame per Varėnos rajono teritoriją gruntiniame vandenyje vyksta teritorijų urbanizacijos ypatumų nulemtos cheminės sudėties transformacijos– požeminiame vandenyje atsiranda galutinių azoto junginių oksidacijos produktų– nitratų, taršos organinėmis medžiagomis požymių, vanduo pašarmėja. Aktyvios apykaitos zonoje gėlas požeminis vanduo glūdi įvairios genezės, skirtingos litologinės sudėties nuogulose. Ši sudėtinga hidraulinė sistema sudaryta iš kvartero, viršutinės kreidos bei cenomanio–apatinės kreidos vandeningųjų horizontų arba kompleksų, atskirtų silpnai laidžių vandeniui darinių–vandensparų. Daugiausia Varėnos rajono vandenvietėse eksploatuojamas kvartero vandeningųjų sluoksnių požeminis vanduo. Šie sluoksniai slūgso įvairiame gylyje ir pasižymi skirtingomis gamtinėmis požeminio vandens saugos sąlygomis. Vyraujantis bendras kvartero darinių storis rajone siekia apie 60-150 m. Tai įvairaus amžiaus ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklotos nuogulos–smėlis, žvyras bei silpnai laidūs vandeniui moreninis priemolis, priesmėlis, aleuritas, molis. Kvartero nuogulų storymėje galima išskirti gruntinį ir keletą tarpsluoksninių (tarpmoreninių) spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Gruntinis vanduo–tai požeminis vanduo, slūgsantis pirmajame nuo žemės paviršiaus vandeningajame sluoksnyje, yra susikaupęs viršutinio pleistoceno bei holoceno fliuvioglacialinėse, limnoglacialinėse, aliuvinėse, pelkių, glacialinėse nuogulose–įvairaus grūduotumo smėlyje, žvirgžde– gargžde, durpėje, moreninio priemolio plyšiuose. Didžiausias storis ir vandeningumas gruntiniam horizontui būdingas Varėnos ir Matuizų apylinkėse, kur jis suklotas iš fliuvioglacialinių viršutinio pleistoceno Baltijos, Grūdos darinių–įvairiagrūdžio žvirgždingo smėlio ir žvyro. Toks sluoksnis vadinamas Baltijos Grūdos vandeninguoju sluoksniu. Šio sluoksnio vanduo gėlas, mažos mineralizacijos (apie 0,1–0,35 g/l), daugiausia

48 kalcio hidrokarbonatinis sudėties. Vanduo ganėtinai švarus, tik Varėnos mieste ir mažesnėse gyvenvietėse pastebėta tam tikrų jo antropogeninės taršos požymių. Kvartero nuogulų tarpsluoksninis vanduo glūdi tarpusavyje hidrauliškai susijusiose Grūdos– Varduvos, Varduvos– Žemaitijos, Žemaitijos–Dainavos, Dainavos–Dzūkijos tarpmoreniniuose vandeninguosiuose sluoksniuose. Grūdos–Varduvos bei Varduvos–Žemaitijos vandeningieji sluoksniai paplitę ribotai, jie mažo storio, menkų filtracinių savybių. Žemaitijos–Dainavos vandeningasis sluoksnis, kuriame glūdintis požeminis vanduo eksploatuojamas Merkinės vandenvietėje. Jis suklotas iš įvairaus, neretai smulkaus smėlio, vietomis su žvyro tarpsluoksniu. Šio ir kitų tarpmoreninių horizontų požeminis vanduo gėlas, daugiausia kalcio, kalcio magnio hidrokarbonatinis sudėties, jo bendroji mineralizacija–apie 0,2–0,4 g/l. Viršutinės kreidos vandeningasis sluoksnis sudarytas iš silpnai poringos ir plyšiuotos kreidos ir kreidos mergelio. Šis sluoksnis turi hidraulinį ryšį su minėtais kvartero apatinės dalies tarpmoreniniais horizontais, nes daug kur jie tiesiogiai susisiekia. Viršutinės kreidos vandeningojo sluoksnio vanduo kalcio ir magnio hidrokarbonatinės sudėties, jo bendroji mineralizacija apie 0,2–0,3 g/l. Cenamonio vandeningasis horizontas slūgso žemiau viršutinės kreidos sluoksnio. Apatinės kreidos vandeningasis horizontas dalinai izoliuotas apatinėje sluoksnio dalyje išplitusių silpnai laidžių vandeniui kreidos mergelių, todėl abiejų kreidos horizontų tarpusavio hidraulinis ryšys menkesnis (Informacijos šaltinis: UAB „Varėnos vandenys“ Varėnos I, II, Matuizų ir Merkinės vandenviečių požeminio vandens eksploatacinių išteklių bei SAZ įvertinimas“).

Hidrogeologinės sąlygos Varėnos mieste Viršutinę geologinio pjūvio dalį Varėnoje ir jos apylinkėse sudaro kvartero (Q) nuogulos, slūgsančios ant vidurinės kreidos (K2) darinių, kurių kraigas Varėnos mieste ir apylinkėse sutinkamas maždaug 40 m absoliutiniame aukštyje, arba maždaug 85 m gylyje. Maždaug pusę kvartero darinių storymės sudaro ledynų tirpsmo vandens suklostytas, bet viršutinėje dalyje įvairių gilesnių procesų performuotas smėlio ir žvirgždo klodas, o kitą, apatinę pusę – moreninis priemolis. Didžiausias smėlio, žvirgždo sluoksnio storis yra šiaurinėje miesto dalyje, kur jis siekia 60 m, o mažiausias – pietrytiniame pakraštyje, kur jis sumažėja iki 20 m. Šią smėlio storymę suklostė jau atsitraukusio paskutiniojo ledyno tirpsmo vanduo. Tik viršutinę jos dalį perklostė šia teritorija tekėjusi upė, ties kurios kranto linija dabar eina geležinkelio Vilnius–Druskininkai linija. Taigi, praktiškai visoje miesto teritorijoje viršutinės pjūvio dalies smėlis priklauso senojo aliuvio grupei, o žemės paviršiui būdingas silpnai kalvotas, su lėkštais šlaitais reljefas. Piečiau geležinkelio viršutinę smėlio sluoksnio dalį perklostė vėjas, todėl šis smėlis priklauso eolinių darinių grupei. Čia, priešingai negu mieste, žemės paviršiui būdingas smulkiai kalvotas, su žymiai statesniais šlaitais senų kopų reljefas. Apatinėje kvartero nuogulų dalyje tiesiogiai ant kreidos darinių slūgsančių moreninio priemolio sluoksnio storis įvairiose miesto vietose nevienodas ir kinta nuo 30 m šiaurinėje jo dalyje iki 68 m pietrytiniame miesto pakraštyje. Sluoksnio kraigas šiaurinėje miesto dalyje aptinkamas ties 72–76 m abs. aukščiu, o pietrytiniame pakraštyje ties 104–108 m altitudėmis (NN). Taigi, išskirtinis Varėnos miesto ir apylinkių hidrogeologinių sąlygų bruožas yra tas, kad čia kvarterinių darinių storymėje yra tik gruntinis vandeningasis sluoksnis. Tarpmoreninių sluoksnių, jeigu neskaitysime galimų sporadiškai išplitusių ir labai ribotų plote smėlingų linzių, priemolių storymėje nėra. Gruntinis vanduo užpildo didžiąją smėlių storymės dalį. Mieste jis slūgso negiliai, dažniausiai – 6 m gylyje, rečiau 5–9 m gylyje. Jo paviršius pietiniame miesto pakraštyje aptinkamas 124 m abs. aukštyje, gruntinio vandens lygis žemėja šiaurės, šiaurės vakarų kryptimi, t. y. link vandenvietės. Dalis šio srauto maitina miesto vandenvietę. Toliau, Derežnytės upelyje ir Varėnos m. tvenkiniuose gruntinis vanduo pasirodo žemės paviršiuje, o už jo jis srovena ta pačia kryptimi ir išsikrauna Merkyje. Tvenkiniuose vandens paviršius yra ~108 m abs. aukštyje. Taigi, tekančio per miestą gruntinio vandens srauto polinkis, taip vadinamas hidraulinis gradientas,

49 siekia 0,01. Tokia vertė yra gana didelė ir ji rodo, kad ir gruntinio vandens srauto greitis po Varėna yra gana didelis ir siekia maždaug 1,2 m per dieną arba 440 m per metus. Taigi per miestą gruntinis vanduo prateka maždaug per 3–4 metus. Vandeningojo sluoksnio didžiausias storis yra vandenvietėje ir šiauriau jos, kur jis siekia 40 m. Pietinėje miesto dalyje jis sumažėja iki 16 m. Šis gruntinis vandeningas sluoksnis yra vienintelis mieste geriamojo vandens šaltinis. Gruntinis vanduo yra naudojamas šachtiniais šuliniais ir eksploataciniais gręžiniais. Šachtinių šulinių yra visoje apgyvendintoje miesto dalyje, nors daugiausia - individualių namų rajonuose. Šiuo metu naudojama tik nedidelė jų dalis. Didžioji Varėnoje sunaudojamo požeminio (gruntinio) vandens dalis yra išgaunama vandenvietėje, kurios maksimalus debitas per vandenvietės eksploatacijos laikotarpį buvo 1989 m. ir siekė 5700 m3/d, vėliau nuosekliai mažėjo, o 2016 metų paskutinį ketvirtį buvo tik apie 1800 m3/d. [12]. Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo rezultatai Gruntinio vandens lygio monitoringo duomenys 2012-2016 metais patvirtina, kad požeminio (gruntinio) vandens srauto struktūra Varėnoje nepakitusi: jis filtruojasi iš pietų į šiaurę – miesto vandenvietės bei savo iškrovos sričių (Varėnos m. I tvenkinys, Derežnyčios up.) link ir tai reiškia, kad gruntinio vandens būklė mieste gali įtakoti vandenvietėje siurbiamo vandens kokybę. Hidrocheminio monitoringo duomenys patvirtina, kad Varėnos m. urbanizacijos ūkinės veiklos poveikis požeminio (gruntinio) vandens būklei išlieka akivaizdus: išaugusi vandens mineralizacija, vandens kietumas, chloridų, sulfatų, kalio koncentracijos. Svarbiausiu požeminio (gruntinio) vandens užterštumo Varėnoje indikatoriumi išlieka n i t ratų koncentracija. Matome, kad gruntinis vanduo jais labiausiai užterštas centrinėje-šiaurinėje miesto dalyje, individualių namų rajone, juosiamame Vytauto, J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio gatvių. Apskritai, Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo tinkle nitratų koncentracija 2012-2016 metų monitoringo duomenimis svyravo vidutiniškai nuo 11-18 mg/l labiau periferinėse miesto dalyse (taškai 1s, 10s,16s, gręž. 2579) iki 55-296 mg/l monitoringo taškuose, išsidėsčiusiuose centrinėje miesto dalyje (12s), Varėnos miesto vandenvietės SAZ II juostoje (gręž. 40200) bei jos prieigose (gręž. 39738). Reikia pasakyti, kad didžiausios nitratų koncentracijos ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatomos šulinio 12s (Ligoninės g. 21), tačiau kartu per šį laikotarpį jos turėjo mažėjimo tendenciją: nuo rekordinių 252-296 mg/l (2012 m.) iki 68,2-129,5 mg/l (2016 m.). Įgyvendinant vieną Varėnos miesto monitoringo tikslų saugoti miesto vandenvietėje siurbiamo vandens kokybę, stebima požeminio vandens būklė vandenvietės prieigose. Vandenvietės SAZ II-ojoje juostoje tam tikslui miesto ligoninės teritorijoje įrengtas monitoringo gr. 40200. Cheminės būklės stebėjimai šiame gręžinyje taip pat išryškino jau minėtus technogeninės taršos požymius. Pavyzdžiui, nitratų koncentracija šiame taške 2012-2016 metais svyravo nuo 24 iki 80 mg/l. Nepaisant to, jog vandenvietėje eksploatuojama apatinė šio gruntinio vandens srauto dalis, be to pats srautas yra labai galingas ir kritinė tarša vandenvietės gręžinių dar „nepasiekia“, nors tokių požymių yra. Ypač rytinės dalies gręžiniuose programiniu laikotarpiu nitratų koncentracija siekė iki 31 mg/l, kai pagal HN 24:2003 leistina norma yra 50 mg/l). Todėl yra visiškai akivaizdu, kad tolesnis monitoringo vykdymas Varėnos mieste ateityje yra būtinas.

5.2.2.2 Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Monitoringo tikslai: a) Kontroliuoti gruntinio vandens kokybės būklę plotuose, kuriuose Varėnos miesto gyventojai geria jį iš šachtinių šulinių ir kur jis maitina gilesnius geriamojo vandens sluoksnius/šaltinius. b) Imtis priemonių gruntinio vandens cheminės būklės gerinimui Varėnos mieste bei gyventojų aprūpinimui geros kokybės geriamuoju vandeniu, iš alternatyvių šaltinių (vandenviečių).

50 c) Išsaugoti šių vandenviečių teikiamo vandens kokybę, stebint požeminio vandens cheminę būklę artimiausiose vandenviečių prieigose. d) išsaugoti geriamojo vandens šaltinius, užtikrinti rajono gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju vandeniu. Gautus rezultatus taikyti geriamojo vandens kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Monitoringo uždaviniai: 1. Periodiškai tirti ir vertinti požeminio geriamo vandens cheminius (toksinius), indikatorinius ir kt. kokybės rodiklius. 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas.

5.2.2.3 Stebimi parametrai ir monitoringo tinklas Varėnos mieste , siekiant užtikrinti nuo 2007 metų vykdomo miesto požeminio vandens monitoringo tęstinumą siūloma 2017-2022 monitoringo laikotarpiui naudoti monitoringo tinklą, kurio sudarymas pagrįstas trimis pagrindiniais principais: 1) geologiniu-hidrogeologiniu; 2) Ūkiniu – ekonominiu; 3) ekogeologiniu. Vadovaujantis šiais principais, monitoringo tinklas turi: 1) Kontroliuoti svarbiausius miesto geriamojo vandens šaltinius bei atsižvelgti į požeminio vandens srauto struktūrą, t.y. į jo mitybos, tranzito ir iškrovos sričių pasiskirstymą mieste. 2) Būti formuojamas svarbiausiose ūkiniu – ekonominiu požiūriu zonose, daugiausiai iš jau esamų gręžinių ir šulinių. 3) Organizuojant monitoringo tinklo struktūrą, turi būti atsižvelgta į išryškintų gruntinio vandens taršos anomalijų ir pagrindinių vandens naudotojų išsidėstymą mieste. Monitoringo tinklas parinktas, atsižvelgiant į jau esamo monitoringo tinklo struktūrą. Monitoringo tinklą Varėnos mieste sudaro 3 stebimieji gręžiniai ir 8 šachtiniai šuliniai (žr. 26 pav. ir 21 lent.).

26 pav. Varėnos miesto monitoringo tinklo situacinė schema (šaltinis: Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo programa 2012 – 2016 metams)

51 21 lentelėje pateikiami duomenis apie Varėnos miesto monitoringo tinklo matavimo vietų lokalizaciją.

21 lentelė Varėnos miesto monitoringo tinklo matavimo vietų lokalizacija Pož. Koordinatės, LKS-94 Pož. vandens Eil. Matavimo vietos Matavimo vandens X Y naudojimo Nr. adresas vietos tipas monitoringo paskirtis vietos Nr. 1. Vytauto g. 35 šulinys 1s 6008619 537060 laistymui 2. Girios g. 15 gręžinys 2579 6009076 536386 monitoringui 3. Mechanizatorių g. 8 šulinys 10s 6008831 537896 nenaudojamas 4. Ligoninės g. 21 šulinys 12s 6009023 537032 laistymui 5. Šalia girininkijos gręžinys 39738 6009245 536817 monitoringui 6. Ligoninės teritorija gręžinys 40200 6009302 537146 monitoringui 7. Miškininkų g. 5 šulinys 16s 6009279 536640 naudojamas 8. Žalioji g. 17 1 šulinys 17s 6008979 537462 laistymui M.K. Čiurlionio g. 9. šulinys 43s 6008827 537510 naudojamas 43 10. Savanorių g. 16 šulinys 3s 6008274 537447 naudojamas J. Basanavičiaus g. 11. šulinys 11s 6008255 536868 naudoj amas 3A (šaltinis: Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo programa 2012 – 2016 metams)

Atsižvelgiant į praeityje vykdyto monitoringo rezultatus, siūlome nedaryti esminių pakeitimų Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo darbų apimtyje. Varėnos miesto požeminio vandens monitoringas susideda iš gruntinio vandens lygio ir gruntinio vandens fizikinių parametrų stebėjimo, bei iš požeminio vandens cheminės būklės stebėjimo. 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį) monitoringo tinklo vietose atlikti gruntinio vandens lygio, pH, Eh, SEL ir temperatūros rodiklių matavimus. Cheminės būklės monitoringas vykdomas monitoringo vietose, paimant reprezentatyvų gruntinio vandens mėginį ir tiriant jo sudėtį cheminių tyrimų laboratorijoje. 2 Visose monitoringo tinklo vietose atlikti pilnos bendrosios cheminės sudėties (Cl , SO 4 , 2 + + 2+ 2+ + HCO 3 , CO 3 , NO 2 , NO 3 , Na , K , Ca , Mg , NH 4 , bendroji ištirpusių medžiagų koncentracija (BM), bendrasis kietumas (BK), karbonatinis kietumas (KK), permanganato indeksas (PI)) tyrimus. Tyrimai atliekami 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį). Kartu su šiais tyrimais nustatomos ir cheminio deguonies suvartojimo ChDS reikšmės. Monitoringo gręžiniuose tikslinga nustatyti geležies (dvivalentės ir trivalentės) koncentracijas. 22-oje lentelėje pateikiamas Varėnos miesto požeminio vandens vienų metų monitoringo vykdymo planas.

22 lentelė Metinis Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo vykdymo planas Tyrimų atlikimas, analitės, kartai per m etus Eil. Matavimo Matavimo pH, Eh, Pilna Vandens Fe 2+ , Fe 3+ , Nr. vietos Nr. vietos tipas SEL, chem. ChDS lygis Fe temp. analizė * b 1. 1s šulinys 2 2 2 2 - 2. 2579 gręžinys 2 2 2 2 1 3. 10s šulinys 2 2 2 2 - 4. 12s šulinys 2 2 2 2 - 5. 39738 gręžinys 2 2 2 2 1 6. 40200 gręžinys 2 2 2 2 1 52 7. 16s šulinys 2 2 2 2 - 8. 17s šulinys 2 2 2 2 - 9. 43s šulinys 2 2 2 2 - 10. 3s šulinys 2 2 2 2 - 11. 11s šulinys 2 2 2 2 - 2 2 + + 2+ 2+ + * Pilna cheminė analizė: Cl , SO 4 , HCO 3 , CO 3 , NO 2 , NO 3 , Na , K , Ca , Mg , NH 4 , BM, BK, KK, PI.

Varėnos rajono požeminio vandens monitoringo tinklo sudarymas grindžiamas ekogeologiniu principu. Siekiama stebėti ūkio subjektų, autotransporto, gyvenamosios vietovės reljefo įtaką šachtinių šulinių vandens kokybei. 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį) monitoringo tinklo vietose atlikti gruntinio vandens lygio, pH, Eh, SEL ir temperatūros rodiklių matavimus. Cheminės būklės monitoringas vykdomas monitoringo vietose, paimant reprezentatyvų gruntinio vandens mėginį ir tiriant jo sudėtį cheminių tyrimų laboratorijoje. Visose monitoringo tinklo vietose 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį) atlikti -1 - hidrocheminių rodiklių – nitratų (NO 3 ), nitritų (NO 2 ), bendrosios geležies (Fe b), permanganato + 2- - + indekso, natrio (Na ), sulfato (SO 4 ), fosfatų (PO 4), chloridų (Cl ), amonio azoto (NH 4 N) analizę. Požeminio vandens stebėjimo vietos Varėnos rajone pateikiamos 23 lentelėje ir 27–31 paveiksluose.

23 lentelė Požeminio vandens tyrimo vietos Varėnos r. sav. (šachtiniai šuliniai) Tyrimo Tyrimo vietos koordinatės vietos Gyvenvietė LKS 94 koordinačių sistemoje Priklausomybė eil. Nr. X Y Vydenių seniūnija, aplink UAB "Jondara" Melekonių paukštyną Savivaldybės 1. Melekonių g. 13, Melekonių k. 551039 6000945 socialinis būstas, žemė valstybinė savininkas Leonas 2. Alksnyno g. 12 , Krivilių k. 550729 6001578 Voevuckis savininkė 3 Šaltinio g. 4, Papiškių k. 551529 6000331 Bronislava Skamarakevičiūtė Vydenių seniūnija, Vydenių k. (prie A. Jagminienės viščiukų-broilerių auginimo ūkio) savininkas 4. Valkos g. 15, Vydenių k. 547701 6005991 Aleksandras Strimaitis Spaudos g. 7, Vydenių k., (šalia 5. 547290 6005716 žemė valstybinė daugiabučio namo Matuizų seniūnija savininkas 6. Duobupio g. 39, Matuizų k. 544362 6016251 Virgilijus Bukys savininkė Marytė 7. Statybininkų g. 3, Matuizų k. 544467 6015497 Matuizienė savininkas Artūras 8. Duobupio g. 9, Matuizų k . 544418 6015705 Kaktavičius Merkinės miestelis savininkė Virginija 9. Seinų g. 30, Merkinės mstl. 511667 6002489 Jurkūnaitė 10. Daržų g. 5, Merkinės mstl. 512393 6002920 savininkas Jonas

53 Vaisieta savininkė Vladzė 11. Gardino g. 13, Merkinės mstl. 512215 6002647 Susmarienė Valkininkų miestelis savininkė Vilija 12. Paklėštarės g. 9, Valkininkų mstl. 553765 6024251 Versockienė Užuperkasio g. 22, Valkininkų savininkė Genė 13. 554986 6024488 mstl. Černiauskienė savininkė Elena 14. Čižiūnų g.3, Čižiūnų k. 554868 6025342 Gardinecienė (Sudaryta autorių)

27 pav. Šachtinių šulinių monitoringo vietos (1–3)Vydenių sen., Varėnos raj. (Sudaryta autorių)

54 28 pav. Šachtinių šulinių monitoringo vietos (4–5)Vydenių sen., Varėnos raj. (Sudaryta autorių)

29 pav. Šachtinių šulinių monitoringo vietos (6–8) Matuizų sen., Varėnos raj. (Sudaryta autorių)

55 30 pav. Šachtinių šulinių monitoringo vietos (9–11) Merkinės mstl., Varėnos raj. (Sudaryta autorių)

31 pav. Šachtinių šulinių monitoringo vietos (12–14) Valkininkų mstl., Varėnos raj. (Sudaryta autorių)

Siekiant stebėti ūkio subjektų – A. Jagminienės viščiukų-broilerių auginimo ūkio ir UAB „Jondara“ viščiukų-broilerių auginimo ūkio poveikį požeminio vandens kokybei stebėti atitinkamai Vydenių ir Krivilių kaimų šachtinių (kastinių) šulinių vandens kokybę, atliekant aukščiau išvardintų geriamo vandens kokybės rodiklių tyrimą ir vertinimą. kaimas yra daugiausia gyventojų turintis kaimas Varėnos rajone. Šiame kaime veikia silikatinių statybos gaminių įmonė UAB „Matuizų plytinė“. Nemaža kaimo gyventojų dalis naudoja šachtinių (kastinių) šulinių geriamą vandenį, todėl tikslinga stebėti šių šulinių vandens kokybę.

56 Valkininkai – miestelis išsidėstęs ant labai judrios A4 automagistralės. Šiose gyvenvietėse taip pat nemaža dalis gyventojų naudoja šachtinių šulinių geriamą vandenį, todėl siekiant stebėti autotransporto įtaką geriamo vandens kokybei būtų tikslinga vykdyti numatytų geriamojo vandens kokybinių parametrų tyrimus. Didžioji Merkinės miestelio dalis išsidėsčiusi išilgai tarp 133 krašto kelio ir Stangės upelio (ant kranto šlaito). Pramoninė miestelio zona išsidėsčiusi aukščiau, todėl būtų tikslinga stebėti gyventojų naudojamų šachtinių šulinių, išsidėsčiusių kranto šlaite, vandens kokybę. Parenkant požeminio vandens stebėjimo vietas vadovautasi principu, kad parenkamų šulinių savininkai būtų informuoti apie monitoringo programą ir jos tikslus, bei gavus tokių gyventojų sutikimą, taip siekiama tyrimų vietas pasirinktoje gyvenvietėje išdėstyti tolygiai, kad apimti kuo didesnę tyrimų teritoriją. 24 lentelėje pateikiamas Varėnos rajono požeminio vandens vienų metų monitoringo vykdymo planas.

24 lentelė Varėnos rajono požeminio vandens vienų metų monitoringo vykdymo planas Tyrimų atlikimas, analitės, kartai per metus -1 - Matavimo Matavimo pH, Eh, NO 3 , NO 2 , Fe b, Vandens + 2- - vietos Nr. vietos tipas SEL, Na , SO 4 , PO 4, Cl , Fe b lygis + temp. NH 4 N, PI 1. šacht. šulinys 2 2 2 2 2. šacht. šulinys 2 2 2 2 3. šacht. šulinys 2 2 2 2 4. šacht. šulinys 2 2 2 2 5. šacht. šulinys 2 2 2 2 6. šacht. šulinys 2 2 2 2 7. šacht. šulinys 2 2 2 2 8. šacht. šulinys 2 2 2 2 9. šacht. šulinys 2 2 2 2 10. šacht. šulinys 2 2 2 2 11. šacht. šulinys 2 2 2 2 12. šacht. šulinys 2 2 2 2 13. šacht. šulinys 2 2 2 2 14. šacht. šulinys 2 2 2 2 (Sudaryta autorių)

5.2.2.4 Metodai ir procedūros

Vandens mėginių hidrocheminiai tyrimai turi būti atliekami laboratorijose, turinčiose Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos apraše (patvirtinta: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-522 redakcija) nustatyta tvarka išduotus leidimus, arba kitus laboratorijos kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Laboratoriniams tyrimams, bandymams atlikti turi būti naudojami laboratorijose įteisinti tyrimų, bandymų metodai, kurie atitinka Lietuvos higienos normos HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus konkretiems vandens kokybės rodikliams (cheminėms ir kitoms medžiagoms) tirti. Žemiau pateikiami kai kurie bendrieji naudotini standartiniai metodai: 1. LST ENISO 5667-1:2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO 5667-1:2006).

57 2. LST EN ISO 5667-3:2013 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3-ioji dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas (ISO 5667-3:2012). 3. LST ISO 5667-5:2006 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 5-oji dalis. Geriamojo vandens mėginių ėmimo iš vandens valymo įrenginių ir skirstomųjų vamzdynų sistemų nurodymai (tapatus ISO 5667-5:2006). 4. LST ISO 5667-11:2009 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti požeminio vandens mėginius.

5.2.2.5 Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijai. Vandens kokybė vertinama pagal didžiausias leistinas vandens kokybės rodiklių vertes. Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Bibliografija:

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. veiklos ataskaita. 2. Uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys” 2016 metų metinis pranešimas. www.gamtosritmu.eu/download/34116/uab%20„varėnos%20vandenys“.pdf; 3. Žemės gelmių registras. https://www.lgt.lt/epaslaugos/index.xhtml; 4.Valstybinė geologijos informacinė sistema (GEOLIS). https://www.lgt.lt/epaslaugos/index.xhtml; 5. Požeminio vandens informacinė sistema (PožVIS). 6. Metodiniai reikalavimai monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui (Žin., 2011, Nr.107-5092); 7. Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijos (Žin., 2010, Nr.3-114); 8. Varėnos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas SS 09-011-SPL. 11. Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2011 – 2015 metais ir kiti hidrogeologiniai darbai. Lietuvos geologijos tarnyba, 2016 Vilnius; 12. Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo 2012-2016 metais. Galutinė ataskaita 13. Varėnos miesto požeminio vandens monitoringo programa 2012 – 2016 metams.

58 5.3 DIRVOŽEMIO MONITORINGAS

5.3.1. Esamos būklės analizė

Dirvožemis yra itin svarbus, beveik neatsinaujinantis ir labai sudėtingas gamtos išteklius. Mokslininkų nuomone, dirvožemis turi būti vertinamas, kaip „unikalus gyvosios gamtos kūnas, svarbiausias ekosistemos komponentas ir pagrindinis Lietuvos gamtos išteklius, nuo kurio būklės priklauso oro, vandens, maisto kokybė...“ (Mokslinės diskusijos Rezoliucija, Kaunas, 2011 01 28). Naudojant dirvožemį pagaminamas maistas, pašarai, energetinės ir kitokios žaliavos; jis yra žmonijos veiklos pagrindas ir atlieka labai svarbias gamtinės buveinės bei genofondo funkcijas. Jame kaupiamos, filtruojamos bei transformuojamos tokios medžiagos kaip vanduo, maistinės medžiagos ir anglis. Intensyvėjant augalininkystės šakai, išryškėja dirvožemio degradacijos procesai. Iš dalies tai galima laikyti natūraliu reiškiniu, tačiau, kai kuriuos dirvožemio degradacijos procesus sustiprina įvairus netausus jo naudojimas žmogaus poreikiams tenkinti. Netinkamas ūkininkavimas paspartina vėjo bei vandens eroziją ir organinių medžiagų mažėjimą, dėl to prastėja dirvožemio derlingumas (Europos komisija, 2007). Todėl būtina nuolatinė dirvožemio stebėsena. Dirvožemio stebėsenos svarbą įvardina aplinkosaugą reglamentuojantys ES dokumentai: „Vandens direktyva“ (2000/60/EC), „Nitratų direktyva“ (91/676/EEC), žemės ūkio produkcijos gamintojams skirtus kryžminės atitikties reikalavimus apibrėžiantys dokumentai (Tarybos reglamentas (EC) Nr. 1782/2003). Žmogaus vykdomai ūkinei veiklai tapus globaliniu reiškiniu, tik nedidelė dirvožemių dalis vystosi nepatirdama antropogeninės veiklos poveikio. Todėl didžioji dalis Lietuvos dirvožemių yra daugiau ar mažiau antropogenizuoti. Silpniausią antropogeninį poveikį patiria ūkinių miškų bei agrarinių teritorijų dirvožemiai – juose pasireiškia cheminė dirvožemio bei kai kurių jos fizinių savybių transformacija. Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama valstybinę monitoringo programą, patvirtintą LR Vyriausybės 2011-03-02 nutarimu Nr.315 „Dėl valstybinės aplinkos monitoringo 2011 – 2017 metų programos patvirtinimo“, atlieka laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus tyrimų atraminėse aikštelėse. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje yra dvi laukų dirvožemio agromonitoringo aikštelės (14, 59), viena papildoma laukų dirvožemio stebėjimo aikštelė (79) bei penkios miškų dirvožemio stebėjimo aikštelės (žr. 32 pav.).

32 pav. Valstybinio monitoringo aikštelės Varėnos rajone (šaltinis: LGT pranešimas „Valstybinio laukų dirvožemio monitoringo 2011-2017 m. ciklo rezultatai)

59 Dirvožemio rajonavimas. Varėnos rajono dirvožemio didžioji dalis priskiriama Pietryčių smėlingųjų žemumų srities Varėnos-Druskininkų rajonui (E-IV). Šiame rajone, pagal LTDK-99 klasifikaciją (nuo 1999 metų) vyrauja paprastųjų smėlžemių (SDp) tipo dirvožemis. Šiaurinėje dalyje, nedidelė dalis teritorijos priskiriama Pietryčių smėlingųjų žemumų srities Vilniaus-Rūdiškių rajonui (E-III), kur vyrauja karbonatingieji išplautžemiai (IDk), paprastieji jauražemiai (JDp) ir paprastieji smėlžemiai (SDp). Šiaurės-vakarų rajono teritorijos dalies dirvožemis priskiriamas Baltijos aukštumų srities Aukštadvario-Daugų rajonui (D-VII), kur vyrauja pasotintieji balkšvažemiai (Jlb) ir karbonatingieji išplautžemiai (IDk). Varėnos rajono dirvožemio tipų išsidėstymas pateikiamas 33 paveiksle.

33 pav. Pedologinis Varėnos raj. dirvožemio rajonavimas (Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapio fragmentas) (šaltinis: www.geoportal.lt)

Varėnos rajono dirvožemiai didžiąja dalimi yra lengvos granuliometrinės sudėties, todėl čia fiksuojamas mažesnis mineralinio azoto kiekis dėl išplovimui palankesnių sąlygų. Būdinga, kad mineralinio azoto kiekis rudenį yra didesnis nei pavasarį. Tikslinga mineralinio azoto kiekio tyrimus atlikti pavasario laikotarpiu. Palyginus su kitais Lietuvos rajonais, Varėnos rajono dirvožemiuose nustatomas ir mažesnis mineralinės sieros kiekis. Taip pat šiems dirvožemiams būdingas padidėjęs rūgštingumas (mažesnė pH reikšmė), kuris yra nulemtas dirvodarinės uolienos, vyraujančio klimato, biocenozės (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų sąveikos) bei karbonatingojo sluoksnio gylio. Varėnos rajono dirvožemių karbonatingi sluoksniai fiksuojami apie 120-150 cm gylyje (34 pav.). Judriojo fosforo (P2O5) koncentracija rajono dirvožemyje vidutiniškai yra nuo 141 mg/kg iki 150 mg/kg. Judriojo kalio koncentracija rajono dirvožemyje vidutiniškai yra 116 – 130 mg/kg ribose (35 pav.).

60 34 pav. Dirvožemio rūgštingumo ir karbonatingumo žemėlapis (šaltinis: www.geoportal.lt)

35 pav. Fosforo ir Kalio koncentracijos pasiskirstymas dirvožemyje (šaltinis: www.geoportal.lt)

61 36 pav. Mikroelementai B, Zn, Cu dirvožemyje (šaltinis: www.geoportal.lt)

Mikroelementų boro, cinko, vario, kobalto, mangano, molibdenio kiekių pasiskirstymas pagal koncentracija pateikiamas 36 ir 37 paveiksluose.

62 37 pav. Mikroelementai Co, Mn, Mo dirvožemyje (šaltinis: www.geoportal.lt)

Valstybės žemės fondo duomenimis Varėnos rajono vidutinis žemės našumo balas, pagal LTDK 99 dirvožemio klasifikaciją išskirtuose dirvožemio atmainų kontūruose yra 32,5 (vidutinis šalyje 39,7 balai).

63 38 pav. Vidutinis žemės našumo balas Varėnos rajone (žemėlapio fragmentas) (šaltinis: http://www.arcgis.com)

Duomenys apie Varėnos rajono žemės naudmenas 2016 metų sausio mėn. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, pateikiami 25 lentelėje. Žemės ūkio produkcijos gamyba labiausiai yra išvystyta Varėnos, Jakėnų, Vydenių, Valkininkų, Kaniavos, Merkinės seniūnijose. Vyraujanti žemės ūkio veikla yra augalininkystė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta dirvožemio vertinimo metodika, Varėnos rajono dirvožemiai priskiriami V-ai dirvožemių grupei [4]. Apie 1/3 žemės ūkio naudmenų rajone yra smėlio dirvožemiai. Šios grupės dirvožemiai yra prasčiausi šalyje, nes juose išauginama mažiausiai augalininkystės produkcijos. Jie tinkamiausi lubinams, grikiams, avižoms, rugiams, vienametėms žolėms, bulvėms auginti. Labai mažo našumo smėlžemiuose augalų derlių labiausiai įtakoja drėgmės trūkumas. Tokiame dirvožemyje geras derlius neužaugs net ir gausiai tręšiant.

64 25 lentelė Varėnos rajono žemės naudmenos, ha Žemės ūkio naudmen os Kita žemė iš jos Žemės iš jos Bendras Užstatyta užimta medžių Nusausinta Drėkinama Apleista iš pievos ir Miškai Keliai plotas ariamoji teritorija vandens Iš viso ir pažeist a nenaudojama žemė žemė žemė viso sodai nat. pelkės žemė telkinių krūmų žemė žemė ganyklos želdiniai 221589,48 46807,61 38269,95 76,56 8461,10 150366,95 3043,97 3750,85 4910,17 12709,93 4378,80 7067,61 256,80 1006,72 19647,19 - 2004,35 (šaltinis: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-respublikos-zemes-fondas)

65 Ekogeologiniai tyrimai. 18 lentelėje, 42 psl. pateikiamas atliktų ir atliekamų ekogeologinių tyrimų sąrašas.

39 pav. Pažeistos teritorijos (šaltinis:LGT, GEOLIS)

Varėnos rajono teritorijoje identifikuoti 208 potencialūs taršos židiniai (PTŽ), kuriuose yra įvertintas pavojingumas dirvožemiui-gruntui. Ypatingai didelis pavojus dirvožemiui-gruntui nustatytas 4 PTŽ. Šių objektų sąrašas pateikiamas 26 lentelėje. 26 lentelė Ypatingai didelį pavojų dirvožemiui keliantys PTŽ Varėnos rajone Koordinatės PTŽ Adresas Tipas (LKS 94) PTŽ būklė Nr. X Y 5466 Alytaus apskr., Asfaltbetonio 6009466 538082 Sugriautas Varėnos r. sav., bazė Varėnos sen., Varėnos m., J. Basanavičiaus g. 58 5555 Alytaus apskr., Katilinė 6015453 544772 Veikiantis Varėnos r. sav., Matuizų sen., 66 Matuizų k. 174 Alytaus apskr., Sandėlis 6029025 542376 Sugriautas Varėnos r. sav., Jakėnų sen., Žilinų k. 171 Alytaus apskr., Sandėlis 6006144 547888 Sugriautas Varėnos r. sav., Vydenių sen., Vydenių k. (šaltinis:LGT, GEOLIS)

35 PTŽ nustatytas didelis pavojus dirvožemiui-gruntui (žr. 27 lent.). 27 lentelė Didelį pavojų dirvožemiui keliantys PTŽ Varėnos rajone Koordinatės PTŽ Adresas Tipas (LKS 94) PTŽ būklė Nr. X Y Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 5548 Valkininkų sen., Degalinė 6025653 554414 Veikiantis Valkininkų mstl. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., 5567 Degalinė 6013408 535648 Veikiantis Senosios Varėnos k., Vilniaus g. 8 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 5472 Varėnos sen., Degalinė 6008308 537686 Veikian tis Varėnos m., Savanorių g. 5 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Filtracijos 5509 6024908 543640 Veikiantis Jakėnų sen., laukai Strielčiškių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Gamybos 5557 6015265 544756 Veikiantis Matuizų sen., cechas Matuizų k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., 5464 Katilinė 6009451 537937 Veikiantis Varėnos m., J. Basanavičiaus g. 56 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Laistymo 5199 6020251 547720 Veikiantis Matuizų sen., laukai Pamerkių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Laistymo 10755 6018600 531984 Veikiantis Varėnos sen., laukai Martinavos k. 12288 Alytaus apskr., Laistymo 6014020 535682 Veikiantis

67 Varėnos r. sav., laukai Varėnos sen., Senosios Varėnos k., Medelyno g. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Naftos 4030 6024592 542555 Veikiantis Jakėnų sen., bazė Puodžių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Naftos 4033 5986645 548712 Neveikiantis Kaniavos sen., bazė Dubičių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Naftos 5556 6015179 544720 Veikiantis Matuizų sen., bazė Matuizų k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Valkininkų sen., Naftos 5542 Valkininkų 6025116 554041 Veikiantis bazė mstl., Miškininkų g. 11 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Naftos 5450 6008422 538947 Veikiantis Varėnos m., bazė Geležinkelio g. 39 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Naftos 5460 6008691 538085 Veikiantis Varėnos m., bazė Melioratorių g. 4 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Naftos 5456 Varėnos sen., 6009213 538586 Veikiantis bazė Varėnos m., Pramonės g. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 791 Sandėlis 5997772 549274 Sugriautas Kaniavos sen., Panočių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 4401 Sandėlis 5978961 518727 Neveikiantis Marcinkonių sen., Kabelių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 172 Sandėlis 6008120 516584 Sugriautas Merkinės sen., Gudakiemio k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 796 Sandėlis 5996315 506644 Sugriautas Merkinės sen., Panaros k. 68 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 169 Sandėlis 6012160 518591 Sugriautas Merkinės sen., Pilvingių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 4037 Sandėlis 6027721 558314 Neveikiantis Valkininkų sen., Dargužių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 168 Valkininkų sen., Sandėlis 6020032 557113 Sugriautas Naujųjų Naniškių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 5527 Sandėlis 6017336 529432 Sugriaut as Varėnos sen., Druckūnų k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 170 Sandėlis 6017355 529409 Neveikiantis Varėnos sen., Druckūnų k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 43 Sandėlis 6020741 530350 Sugriautas Varėnos sen., Gudžių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 173 Sandėlis 6024462 532613 Sugriautas Varėnos sen., Pamusėlių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 4027 Sandėlis 6024391 532330 Sugriautas Varėnos sen., Pamusėlių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 792 Sandėlis 6011896 526362 Neveikiantis Varėnos sen., Perlojos k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., 5463 Sandėlis 6008850 538012 Veikiantis Varėnos m., Mechanizatorių g. 19 Alytaus apskr., Varėnos r. sav., 795 Sandėlis 6000917 550145 Neveikiantis Vydenių sen., Krivilių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Technikos 4029 6024489 542558 Veikiantis Jakė nų sen., kiemas Puodžių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Technikos 5468 Marcinkonių 5991052 526625 Veikiantis kiemas sen., Marcinkonių k. 5489 Alytaus apskr., Technikos 6000874 505158 Veikiantis 69 Varėnos r. sav., kiemas Merkinės sen., Kibyšių k. Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Valymo 5553 6016122 543524 Veikiantis Matuizų sen., įrenginiai Matuizų k. (šaltinis: LGT, GEOLIS)

5.3.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Agrocheminio monitoringo tikslas – stebėti dirvožemio savybių tinkamumo žemės ūkio produkcijos gamybai kaitą. Pagrindiniai uždaviniai: • Parinktose vietose periodiškai rinkti ėminius dirvožemio bendrųjų savybių ir cheminės sudėties tyrimams. • Teikti žinias Varėnos rajono gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenis apie stebimų objektų dirvožemio agrochemines savybes.

5.3.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas

Stebimi parametrai: 1. Bendrosios dirvožemio agrocheminės savybės (pH, judrusis P ir judrusis K, dirvožemio granuliometrinė sudėtis, tūrinis svoris); 2. Mineralinis azotas N min (NH 4-N ir NO 3-N) ir mineralinė siera Smin . 3. Humusas (organinė anglis), judrusis kalcis, judrusis magnis, judrusis aliuminis, judrieji mikroelementai (B, Zn, Mn, Cu, Mo, Co), sorbuotų bazių (mainų katijonų) suma;

Stebėjimų periodiškumas . Stebėjimai atliekami 1 kartą per kalendorinius metus balandžio mėn. pabaigoje. 28 lentelėje pateikiama dirvožemio mėginių ėmimo vietos, jų koordinatės ir dirvožemio paskirtis.

28 lentelė Dirvožemio monitoringo mėginių ėmimo vietų lokalizacija Tyrimo vietos koordinatės LKS 94 Eil.Nr. Pavadinimas koordinačių sistemoje Dirvožemio paskirtis X Y Žemės sklypas, ž. ū. produkcijos 1. 540386 6033541 Jakėnų sen. gamyba Žemės sklypas, ž. ū. produkcijos 2. 548674 5996207 Kaniavos sen. gamyba Žemės sklypas, ž. ū. produkcijos 3. 515482 6006877 Merkinės sen. gamyba Žemės sklypas, ž. ū. produkcijos 4. 524479 6014481 Varėnos sen. gamyba Žemės sklypas, ž. ū. produkcijos 5. 549503 6001641 Vydenių sen. gamyba (Šaltinis: sudaryta autorių)

40 – 44 paveiksluose pateikiamos dirvožemio monitoringo tyrimo vietų žemėlapiai.

70 40 pav. Dirvožemio mėginių ėmimo vieta Jakėnų seniūnijoje, Varėnos raj. (Šaltinis: sudaryta autorių)

41 pav. Dirvožemio mėginių ėmimo vieta Kaniavos seniūnijoje, Varėnos raj. (Šaltinis: sudaryta autorių)

71 42 pav. Dirvožemio mėginių ėmimo vieta Merkinės seniūnijoje, Varėnos raj. (Šaltinis: sudaryta autorių)

43 pav. Dirvožemio mėginių ėmimo vieta Varėnos seniūnijoje, Varėnos raj. (Šaltinis: sudaryta autorių)

72 44 pav. Dirvožemio mėginių ėmimo vieta Vydenių seniūnijoje, Varėnos raj. (Šaltinis: sudaryta autorių)

5.3.4. Metodai ir procedūros Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus (atominės absorbcijos spektrofotometrija, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrija, rentgeno fluorescencija, atominė emisinė spektrofotometrija ir kt.) šalies laboratorijose, turinčiose leidimus šiems tyrimams ir dalyvaujančiose atitinkamose tarptautinėse darbo kokybės patikros programose, arba užsienio laboratorijose, turinčiose tarptautinius sertifikatus (žr. 27 lentelė).

Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami vadovaujantis šiais dokumentais: 1. LST ISO 10381-3:2003 Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas. 2. LST EN ISO 10381-1:2005 Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 1 dalis. Ėminių ėmimo programų sudarymo vadovas. 3. LST EN ISO 10381-2:2005 Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 2 dalis. Ėmimo būdų vadovas. 4. LST EN ISO 10381-5:2007: Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas . 5. LST EN ISO 15175:2011 Dirvožemio kokybė. Dirvožemio apibūdinimas, susijęs su požeminio vandens apsauga. 6. ISO 15800:2003: Soil quality – Characterization of soil with respect to human exposure.

Vykdant programą galima naudoti ir kitus tyrimo metodus, kuriuos taikant gaunami lygiaverčiai nurodytam metodui rezultatai. 29 lentelė Rekomenduojamas tyrimų, metodų sąrašas Normatyvinio ar kito Eil. Nr. Rodiklis Analizės metodas arba prietaisas dokumento, kuriame 73 aprašomas metodas, žymuo 1. Dirvožemio tankis Svorio metodas ISO 11465: 1993: (tūrinis svoris) Determination of dry matter and water content on a mass basis: Gravimetric method 2. Granuliometrinė sudėtis LST CEN ISO/TS 17892-4:2005/AC:2006 3. Judrusis P, judrusis K Spektrometrija. ISO 11263:1994. Soil Arba Egnerio-Rimo-Domingo (A -L) quality metodas 4. Mineralinis N (NH 4-N ir Jonų mainų chromatografija. ISO 11464:2006. NO 3-N), mineralinė Spektrometrija. ISO 14255:1998. Soil siera S quality. Arba kitos patvirtintos metodikos 5. Sorbuotos bazės (mainų Spektrofotometrija. ISO 14869-1:2001. Soil katijonų) suma Jonų mainų chromatografija quality 6. Bendrieji org. C ir N TOC/N analizatorius ISO 10694:1995. Soil quality. (Šaltinis: sudaryta autorių)

5.3.5. Vertinimo kriterijai

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus dirvožemio agrocheminės savybės vertinamos naudojantis Žemės našumo vertinimo metodikos (patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31d. įsakymu Nr. 3D–359) 2, 3, 4 lentelėmis, t. y. tyrimų rezultatus suskirstant pagal dirvožemio rūgštingumą (VI grupės), fosforingumą (V grupės), dirvožemio kalingumą (V grupės). Vertinant dirvožemio cheminės sudėties ir kokybės rodiklius, jų dinamiką dirvožemyje, tirti rodikliai vertinami, lyginant juos su gamtinėmis (foninėmis) jų reikšmėmis ir vadovaujamasi Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais , patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1- 230 (Žin., 2008, Nr. 53–1987). Taip pat Ekogeologinių tyrimų reglamentu (Žin., 2008, Nr. 71- 2759).

Bibliografija: 1. Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemonė. Jonas Volungevičius, Paulius Kavaliauskas. Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas Geografijos ir kraštotvarkos katedra, Vilnius, 2012; 2. Valstybinė aplinkos monitoringo 2011 – 2017 metų programa, patvirtinta 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“; 3. Valstybinio laukų dirvožemio monitoringo 2011 – 2017 m. ciklo rezultatai. Lietuvos geologijos tarnyba. Virgilija Gregorauskienė; 4. Lietuvos žemių našumas. Mano ūkis, 2015/4. http://agrolab.lt/wp- content/uploads/2015/05/Lietuvos-zemiu-nasumas-2015.pdf.; 5. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2016 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2016 6. Lietuvos geologijos tarnybos 2014 metų veiklos rezultatai. Lietuvos geologijos tarnyba, 2015; 7. Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijos (Žin., 2010, Nr. 3-114);

74 8. Ilgamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai. Galutinė ataskaita. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas agrocheminių tyrimų laboratorija. Kaunas, 2016.

75 5.4 KRAŠTOVAIZDŽIO MONITORINGAS

5.4.1. Esamos būklės analizė

Varėnos rajonas išsiskiria iš kitų šalies regionų valstybės saugomų teritorijų gausa: rezervatas, nacionalinis parkas, 12 valstybinių ir 7 savivaldybės draustiniai, vienas biosferos poligonas. Taip pat 61 gamtos paminklas. Varėnos rajone ypač saugomą teritoriją atstovauja: Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Dzūkijos nacionalinis parkas yra didžiausia saugoma teritorija (56,8% visų saugomų teritorijų ploto) rajone, kuri apima ir gretimų rajonų savivaldybių dalis. Visas rajone esančių saugomų teritorijų (teritorijų plotai ir apsaugos tikslai) ir gamtinių saugomų objektų sąrašas pateikiamas 30 lentelėje ir 31 lentelėje. Pagal tai galima spręsti apie Dzūkijos nacionalinio parko bei Čepkelių valstybinio rezervato svarbą Varėnos rajono savivaldybės kraštovaizdžio struktūros stabilumui bei visuomenei. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. Taip pat tai yra galimų negatyvių procesų ribojimo garantas.

30 lentelė Valstybinės ir savivaldybės saugomos teritorijos Varėnos rajono savivaldybėje Plotas Eil. Saugomos teritorijos savivald ybėje, Apsaugos tikslai Nr. pavadinimas ha

Valstybiniai rezervatai Įsteigtas unikaliai bei didžiausiai šalyje aukštapelkei, 1. Čepkelių 11 212 supamai žemyninių kopų, su reliktiniais ežerokšniais, jai būdinga ir reta augalija bei gyvūnija išsaugoti. Nacionaliniai parkai Įsteigtas siekiant reprezentuoti miškingą giliaslėnių 2. Dzūkijos 55 040 upynų kraštovaizdį su žemyninių kopų masyvais ir savitais senaisiais šilinių dzūkų kaimai. Kraštovaizdžio draustiniai Įsteigtas raiškiam Taurupio upelio erozinio slėnio 3. Taurupio 378 kraštovaizdžio Eišiškių - Šalčininkų moreninėje pakilumoje išsaugoti. Įsteigtas zandrinių terasinių smėlingų lygumų kraštovaizdžiui su termokarstiniais ežerėliais, 4. Ūlos 4 241 žemyninėmis kopomis, savitu hidrografiniu rėžimu bei upėtakių nerštavietės išsaugoti. Geologiniai draustiniai Įsteigtas, Merkio upės šlaitų atodangose esantiems, 5. Akmens 66 ledyno paliktiems kreidos periodo luistams išsaugoti. Hidrografiniai draustiniai Įsteigtas raiškiam, guolinės kilmės Glėbo ežerui su 6. Glėbo 253 apyežeriu išsaugoti. Įsteigtas salpiniam, smarkiai vingiuotam Spenglos 7. Spenglos 254 žemupio slėniui išsaugoti.

Ichtiologiniai draustiniai

76 Įsteigtas upėtakių bei kiršlių nerštavietėm, apimančiom Merkio upę nuo valstybės sienos iki Dzūkijos nacionalinio parko ribos (112,1 km), 8. Merkio 2414 Versekos upę nuo Versekos elektrinės užtvankos iki žiočių (21 km), Pasgrindos upę (2,5 km nuo žiočių), visa Beržupio upę (6,2 km) bei visa Derežnos upę (13,4 km) išsaugoti. Telmologiniai draustiniai Siekiant išsaugoti vertingą aukštapelkės raistą, kuriame yra Europos Bendrijos sva rbos natūralių buveinių – 91D0 pelkiniai miškai, 7110 *aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę; užtikrinti 9. Diržamenių 75 kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir ekologinę pusiausvyrą; vykdyti natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti informaciją apie biologinę įvairovę; analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms; skleisti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus. Siekiant išsaugoti vertingą aukštapelkės raistą, kuriame yra Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių – 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 7120 degradavusios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 91D0 pelkiniai miškai, ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę; užtikrinti 10. Geidukonių 68 kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir ekologinę pusiausvyrą; vykdyti natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, k aupti informaciją apie biologinę įvairovę; analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms; skleisti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus Įsteigtas Dzūkų ežeruotam moreniniam kalvynui su 11. Ilgininkų 267 būdingais paežerinių pelk ių kompleksais išsaugoti.

Botaniniai – zoologiniai Siekiant išsaugoti teritorijoje randamas saugomų augalų ir gyvūnų rūšis, nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, mėlynuosius palemonus (Polemonium 12. Pelesos 195 ca eruleum), gerves (Grus grus), kukučius (Upapa epops), machaonus (Papilio machaon), Europos Bendrijos svarbos rūšį – šiaurinius auksinukus (Lycaena helle), ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę Biosferos poligonas Siekiant išsaugoti girios ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti vapsvaėdžio (Pernis apivorus), tetervino Rūdninkų girios (Tetrao tetrix), kurtinio (Tetrao urogallus), lututės 13. 20 095 biosfer os poligonas (Aegolius funereus), lėlio (Caprimulgus europeus), trip. genio (Picoides trida ctylus), dirv. kalviuko (Anthus campestris) perimvietes. Geomorfologiniai draustiniai

77 Išsaugoti Medininkų -Ašmenos moreninių aukštumų 14. Šarkučių 769,8 prieškalvių reljefą.

Išsaugoti priešpaskutinės apledėjimo stadijos metu 15. Taučionių 337,7 suformuoto moreninio gūbrio fragmentą .

Savivaldybės įsteigti draustiniai Įsteigtas natūraliai susiformavusią aukštapelkę, distrofinius ežerus, teritorijai būdingas augalijos ir 16. Tabalio botaninis 86,9 gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių buveines išsaugoti. Įsteigtas natūralią ežero ekosistemą su apyežerio tarpinio tipo pelke, čia susiformavusias augalijos ir 17. Ilgelio botaninis 33,9 gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines išsaugoti. Įsteigtas išsaugoti natūralią Vykšiaus upelio vagą ir hidrologinį režimą, vandeningus šaltinius, Vykšiaus Vykšiaus botaninis- ežerą su žemapelkiniu apypelkiu, šlapio miško 18. 30,1 zoologinis biotopus ir šiai teritorijai būdingas augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Įsteigtas išsaugoti natūralią Pelesos upelio vagą ir hidrologinį režimą, bei didelius tarpinės pelkės ir Pelesos botaninis- 19. 192,9 žemapelkių plotus, teritor ijai būdingas augalijos ir zoologinis gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Įsteigtas išsaugoti natūralią Ilgininkų tarpinio tipo pelkę, derlingus mišrių miškų medynus, terit orijai Ilgininkų botaninis- 20. 112,3 būdingas augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į zoologinis Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Įsteigtas išsaugoti natūralią Katros upės vagą, jos hidrologinį režimą, jos pakraščiuose susiformavusias Katros botaninis- 21. 101,3 viksvinių žemapelkių ekosistemas ir tik joms zoologinis būdingas augalijos ir gyvūnijos bendrijas ir rūšių buveines. Įsteigtas išsaugoti natūraliai susiformavusius pelkinius biotopus ir pelkėjantį ežerą, tipiškas 22. Pilvingio zoologinis 40,7 tokioms buveinėms būdingas augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių buveines. (šaltinis: Varėnos rajono kraštovaizdžio specialusis planas )

31 lentelė Valstybės saugomi gamtos paminklai (gamtos paveldo objektai) Varėnos rajono savivaldybėje Eil. Objekto pavadinimas Vietovė, saugoma teritorija Nr. Geologiniai objektai 1. Akmenys (2) su Jaučio Pėda 2. Kiškio Bažnyčia

3. Liškiavos atodanga Dzūkijos nacionalinis parkas Geomorfologiniai objektai 4. Krušonių skardis Norulių girininkija, Makariškės miškas

78 5. Kiškeliuškės griova 6. Mančiagirės skardžiai Marcinkonių girininkija 7. Mardasavo skardis Merkinės girininkija, Kvaraciejiškės miškas 8. Rudnios cirkas Margionių girininkija, Rudnios km. 9. Rudnios pietinis kalvaragis Margionių girininkija, Rudnios km. 10. Rudnios šiaurinis kalvaragis Margionių girininkija, Rudnios km. 11. Sarkajiedų dauba Kibyšių girininkija, Panemunės miškas 12. Trakiškių kalvagūbris Puvočių girininkija, Trakiškių miškas 13. Uciekos skardis Norulių girininkija, Makariškės miškas Hidrologiniai objektai 14. Skroblaus versmės Margionių girininkija, Margionių km. 15. Versmė „Ūlos akis“ Margionių girininkija Hidrografiniai objektai 16. Bajorės rėva Nemuno upė ties Maksimonių km. 17. Panemunės rėva 18. Netiesų miško ežerėliai Subartonių girininkija, Netiesų miškas 19. Siuvėjo rėva Nemuno upė ties Maksimonių km. Botaniniai objektai 20. Aukštagirio augavietė 21. Zervynų ąžuolas 22. Dūbo pušis Senovės girininkija, Dūbo miškas 23. Lietuvio liepa Dzūkijos nacionalinis parkas 24. Kurpiko kadagys Dzūkijos nacionalinis parkas Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (1 kv., 25. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 13 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (2 kv., 26. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 13 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (24 kv., 27. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 8 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (40 kv., 28. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 12 skl.) Darželių kaimo I drevėta pušis Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (45 kv., 29. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 36 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (47 kv., 30. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 15 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (47 kv., 31. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 15 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (56 kv., 32. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 6 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (7 kv., 33. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 26 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (7 kv., 34. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 32 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (74 kv., 35. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 26 skl.)

79 Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (74 kv., 36. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 26 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (79 kv., 37. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 38 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (82 kv., 38. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 46 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (85 kv., 39. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 30 skl.) Drevėta pušis - Čepkelių rezervatas (86 kv., 40. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 3 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, Kabelių 41. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (141 kv., 24 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, Kabelių 42. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (160 kv., 1 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, Kabelių 43. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (182 kv., 41 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, Kabelių 44. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (204 kv., 36 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, Kabelių 45. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (204 kv., 5 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, 46. Dzūkijos nacionalinis parkas Musteikos g-ja (257 kv., 13 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, 47. Dzūkijos nacionalinis parkas Musteikos g-ja (257 kv., 16 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, 48. Dzūkijos nacionalinis parkas Musteikos g-ja (269 kv., 14 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, 49. Dzūkijos nacionalinis parkas Musteikos g-ja (271 kv., 22 skl.) Drevėta pušis - Druskininkų MU, 50. Dzūkijos nacionalinis parkas Musteikos g-ja (271 kv., 32 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 51. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (107 kv., 14 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 52. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (127 kv., 52 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 53. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (143 kv., 80 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 54. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (197 kv., 32 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 55. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (198 kv., 12 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 56. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (199 kv., 9 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 57. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (326 kv., 9 skl.) Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių 58. Dzūkijos nacionalinis parkas g-ja (79 kv., 7 skl.) Drevėtos pušys (2) - Druskininkų MU, 59. Dzūkijos nacionalinis parkas Kabelių g-ja (141 kv., 13 skl.) Drevėtos pušys (2) - Druskininkų MU, 60. Dzūkijos nacionalinis parkas Merkinės g-ja (197 kv., 12 skl.) Drevėtos pušys (2) - Varėnos MU, 61. Dzūkijos nacionalinis parkas Marcinkonių g-ja (2 kv., 20 skl.) (šaltinis: Varėnos rajono kraštovaizdžio specialusis planas )

Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ypač reikšmingi kultūriniam kraštovaizdžiui nekilnojamojo kultūros paveldo objektai - tai pavieniai, dažniausiai nedidelę teritoriją užimantys

80 objektai, pasižymintys vizualiniu poveikiu aplinkai, kitais aspektais (meniniu, mitologiniu, istoriniu ir kt.) reikšmingi objektai. Teritorijų planavimui svarbių Varėnos rajono savivaldybės kultūros paveldo objektų tarpe yra reikšmingų ne tik rajono, Dzūkijos regiono, bet ir nacionaliniu mastu. Ypatingai didelę kultūrinę vertę turi Merkinės miestelio istorinė dalis ir piliakalnis, Liškiavos sakralinės architektūros kompleksas, piliakalnis, alkakalnis, Valkininkų miestelio ir Čižiūnų etnografinio kaimo kompleksas, Musteikos, Zervynų, Dubininko kaimų gyvenvietės. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys teritoriniai kultūros paveldo objektai, reikšmingi kultūriniam kraštovaizdžiui, pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai, pasižymintys vizualiniu poveikiu aplinkai, kitais aspektais (meniniu, mitologiniu, istoriniu ir kt.) reikšmingi objektai. Tai jau minėtos urbanistinės vertybės (miesteliai) bei archeologinis paveldas – piliakalniai, mitologiniai objektai – alkakalniai, statinių kompleksai, statiniai, mitologiniai akmenys, paminklai žymiems žmonėms, įvykiams atminti, laidojimo, įvykių vietos, atspindinčios valstybės kultūros ir istorijos raidą. Varėnos rajono savivaldybė pasižymi reikšmingu moksliniams tyrinėjimams svarbiu archeologijos paveldu. Savivaldybės teritorijoje upių pakrantėse ir prie ežerų gausu akmens amžiaus stovyklų, senovės gyvenviečių. Šiuo atžvilgiu vertingi miestelių kultūriniai sluoksniai – senųjų miestų vietos (Merkinės, Valkininkų), dvarvietės. Mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu reikšmingi ir piliakalniai. Dvarų sodybų Varėnos rajone nėra gausu. Savivaldybėje yra vertingos kaimo kraštovaizdžio teritorijos. Pietiniame pakraštyje nuo Varėnos į pietus ir rytus vyrauja valakinio kraštovaizdžio struktūros fragmentai su iki valakinio ir vienkieminio kaimo struktūros elementais. Rajono šiaurinėje dalyje vyrauja vienkieminio kraštovaizdžio struktūros fragmentai su pavieniais iki valakinio ir valakinio kaimo elementais. Savivaldybės teritorijoje yra susidarę kultūros paveldo vietovių ir objektų sankaupų arealai: Merkinės, Valkininkų, Liškiavos miesteliai, archeologijos paveldo – senovės gyvenviečių sankaupos – Glūko, Kašėtų, Karaviškių, Katros kaimuose, prie Ūlos upės žemiau Rudnios kaimo. Vadovaujantis kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos duomenimis, Varėnos rajono savivaldybėje kultūros vertybių registre yra įrašytos 647 kultūros paveldo vertybės, iš kurių 386 nekilnojami kultūros paveldo objektai (šaltinis: http://kvr.kpd.lt/#/, žiūrėta 2017-02-01). Varėnos rajonas – miškų, smėlingų lygumų ir žemyninių kopų kraštas. Tai ne tik pats didžiausias pagal plotą, bet ir miškingiausias Lietuvos rajonas – miškai jame užima net 69,1 % ploto (75719,60 ha). Didžiausias miškas – Dainavos giria. Žemės ūkio naudmenos užima 22,2 %, keliai – 2,5 %, vandenys – 2,2 %, užstatyta teritorija – 1,2 %, kita žemė – 2,8 %.

81 45 pav. Miškų išsidėstymas Varėnos rajono teritorijoje (šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba, M-GIS)

Žemės dangos pokyčių kartografinė analizė leidžia pažvelgti į Varėnos rajono savivaldybės kraštovaizdžio pokyčius teritoriniu aspektu. Žemės dangos pokyčių kartografinės analizės metu analizuojami žemės dangos pokyčių mastai, konversijų variantai skirtinguose kraštovaizdžio tipuose ir geosistemų buferiškumo arealuose, todėl galima suvesti pagrindinių kraštovaizdžio pokyčių balansą – kaip etalonų duomenimis pakito Varėnos rajono savivaldybės kraštovaizdžio svarbiausieji struktūriniai elementai: miškai, agrarinės teritorijos, užstatytos teritorijos. Geologijos ir geografijos instituto „Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu“ ataskaitos duomenimis Varėnos rajono miškingumo pokytis yra 0,01 – 3,14 % (žr. 46 pav.). Miškingumo kaita Varėnos rajone pastebima vidutiniška, nemažėjanti.

82 46 pav. Miškingumo pokytis nuo 1974-1993 m. iki 2005-2006 m. kraštovaizdžio rajonuose kraštovaizdžio monitoringo (vietos lygmeniu) etalonų duomenimis (šaltinis:Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu )

Agrarinių plotų pokyčiai Varėnos rajone: 2005-2006 metais siekia -9,99 – -5,00 %. Šie pokyčiai būdingi didžiajai Lietuvos teritorijos daliai.

47 pav. Agrarinių plotų pokytis nuo 1974-1993 m. iki 2005-2006 m. kraštovaizdžio rajonuose kraštovaizdžio monitoringo (vietos lygmeniu) etalonų duomenimis (šaltinis:Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu )

Tam tikrą kraštovaizdžio kaitos aspektą aprašo per pastaruosius 20-30 metų labai paplitęs žemės dangos tipas – krūmynai ir krūmuotos pievos, indikuojantys kraštovaizdžio renatūralizacijos procesus. Etalonų duomenimis galima išskirti tam tikrus Lietuvos teritorijos regionus, kur krūmėjimas vyksta intensyviai. Varėnos rajono savivaldybės didžiojoje dalyje krūmėjimas kinta nuo – 0,01 iki 4,00 %, o šiaurės-vakarinėje dalyje nuo 4,01 iki 8,00 % (žr. 48 pav.).

83 48 pav. Krūmynų ir krūmuotų pievų plotų pokytis nuo 1974-1993 m. iki 2005- 2011 m. kraštovaizdžio rajonuose kraštovaizdžio monitoringo (vietos lygmeniu) etalonų duomenimis (šaltinis:Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu )

5.4.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Monitoringo tikslas – vietos lygiu nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį; Monitoringo uždaviniai: 1. Vietiniu lygiu nustatyti žemės dangos klases. 2. Analizuoti žemės dangos klasių pokyčius 5 metų intervalais. 3. Nustatyti žemės dangos kitimo tendencingumą. 4. Nustatyti bei įvertinti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį. 5. Stebėti žemės valdų dydžio pokyčius. 6. Stebėti miškingumo pokyčius.

5.4.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas

Varėnos rajono savivaldybės žemės dangų pokyčiai analizuojami CORINE ( angl. Coordination of Information on the Environment ) duomenų bazių, kurios sudaromos pagal unifikuotą metodiką kas 5 metai visoje Europoje, pagrindu. Stebimi CORINE ŽD L3 parametrai: 1. Dirbtinės dangos – 11 klasių. 2. Žemdirbystės teritorijos – 5 klasės; 3. Miškai ir kitos gamtinės teritorijos – 9 klasės; 4. Pelkės – 2 klasės; 5. Vandens telkiniai – 4 klasės.

5.4.4. Metodai ir procedūros

Analizuojant Varėnos rajono savivaldybės žemės dangos 5 metų pokyčius įvertinamas kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis t.y. santykis tarp gamtinių / sąlyginai gamtinių teritorijų ir antropogeninių teritorijų, kuris išreiškiamas kraštovaizdžio ekologinio stabilumo laipsniu. Šio rodiklio pokyčiai per penkerius metus rodo kraštovaizdžio ekologinio stabilumo kitimo tendencijas.

84 Detali CORINE žemės dangų nomenklatūrinė klasifikacija pateikta žemiau esančioje lentelėje: 32 lentelė CORINE žemės dangų nomenklatūrinė klasifikacija

1 lygis 2 lygis 3 lygis

Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas

111 Ištisinis užstatymas 11 Užstatymo teritorijos 112 Neištisinis užstatymas 121 Pramoniniai ir komerciniai objektai Kelių ir geležinkelių tinklas ir su juo susijusi Pramoniniai, 122 12 komerciniai ir žemė Dirbtinės transporto objektai 123 Uostų teritorijos 1 dangos 124 Oro uostai 131 Naudingų iškasenų gavybos vietos Karjerai, sąvartynai ir 13 132 Sąvartynai statybos 133 Statybų plotai Apželdinti dirbtinės ne ž. 141 Žalieji miestų plotai 14 ūkio paskirties teritorijos 142 Sporto ir poilsio vietos 21 Dirbama žemė 211 Nedrėkinamos dirbamos žemės 22 Daugiametės kultūros 222 Vaismedžių ir uogų plantacijos Žemdirbystės 23 Ganyklos 231 Ganyklos 2 teritorija 242 Kompleksiniai žemdirbystės plotai Kompleksines 24 Dirbamos žemės plotai su natūralios augalijos žemdirbystės teritorijos 243 intarpais 311 Lapuočių miškai 31 Miškai 312 Spygliuočių miškai 313 Mišrus miškas Miškai ir kitos 321 Natūralios pievos Krūmų ir / arba žolinės 3 gamtinės 32 322 Dykvietės ir viržynai augalijos bendrijos teritorijos 324 Pereinamosios miškų stadijos ir krūmynai 331 Pliažai, kopos, smėlynai Žemės su reta augaline 33 333 Teritorijos su menka augaline danga danga, arba be jos 334 Gaisravietės 411 Kontinentinės pelkės 4 Pelkės 41 Kontinentinės pelkės 412 Durpynai 511 Vandens tėkmės 51 Vidaus vandenys 512 Vandens telkiniai 5 Vandens telkiniai 521 Pakrančių lagūnos 52 Jūrų vandenys 523 Jūra ir vandenynas

Visuotinai sutarta, kad optimalus CLC duomenų bazių atnaujinimo periodiškumas – 5 metai. Iš čia seka, kad visos ES šalys atnaujins savo palaikomas CLC duomenų bazes 5 metų intervalais. Taip nuspręsta remiantis prielaida, kad 5 metų intervalais registruojant žemės dangos pokyčius, yra įmanoma ne tik konstatuoti jau įvykusius (dažniausiai negrįžtamus) kraštovaizdžio pokyčius, bet laiku pastebėjus neigiamas tendencijas, dar įmanoma imtis reikiamų priemonių ir užkirsti kelią neigiamiems plataus masto ekologiniams padariniams.

85 5.4.5. Vertinimo kriterijai

Varėnos rajono savivaldybės kraštovaizdžio vertinimas paremtas poliarizacijos laipsnio identifikavimu, kuris apibūdina antropogeninių ir natūralių plotų santykį tam tikroje geografinėje teritorijoje. Kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnio skaičiavimas apima 2 etapus: 1. Žemės dangos klasių antropogeniškumo (priešingo natūralumui) laipsnio įvertinimas (indekso suteikimu) ekspertiniu būdu. 2. GIS technologijomis ir matematiniais metodais paremtas poliarizacijos laipsnio apskaičiavimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijai, naudojant šią formulę:

∑ Sd aii PK = . ∑ 10( − d j )S nj Čia: di – antropogenizacijos (dirbtinumo) indeksas antropogenizuotam i – ajam dangos tipui; Sai – teritorijos antropogenizuoto i-ojo žemės dangos tipo plotas; dj – antropogenizacijos (dirbtinumo) indeksas santykinai natūraliam j-ajam dangos tipui, Snj – teritorijos natūralaus j – ojo žemės dangos tipo plotas. Pažymėtina, kad antropogenizacijos indekso dj reikšmė gali svyruoti intervale [0;5) santykinai natūraliam dangos tipui, o di – intervale [5;10] antropogenizuotam (antropogeniniam) dangos tipui. d=5 žymi ribą, nuo kurios atsiskiria santykinai antropogenizuoti ( d>=5) ir santykinai natūralūs ( d<5) žemės dangos tipai. Pažymėtina, kad Varėnos rajono savivaldybės kraštovaizdžio pokyčių analizė gali būti atliekama ne tik klasikiniu metodu – t.y. remiantis tiesiogine žemės dangos pokyčių duomenų bazių analize, bet ir gerokai sudėtingesne landšafto metrikų bei palydovinės telemetrijos duomenų analize.

Bibliografija: 1. Varėnos rajono kraštovaizdžio specialusis planas; 2. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. įsakymu Nr. 652 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. D1-88 redakcija); 3. Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu. Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius 2008.

86 5.5 GYVOSIOS GAMTOS MONITORINGAS

5.5.1. Esamos būklės analizė

Varėnos rajonas išsidėstęs Pietryčių Lietuvos lygumoje. Per rajoną teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Varėnos rajono miškingumas siekia 69,1 % ir užima 75 719,60 ha viso ploto. Didžiausias miškas – Dainavos giria. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja grybingi spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Iš bendro miško žemės ploto apie 37 % valstybinės reikšmės miškų valdo Varėnos urėdija ir Dzūkijos nacionalinis parkas, o apie 63 % yra privatūs, rezervuoti nuosavybės teisei atkurti ir kiti miškai 3. Varėnos urėdijos ir nacionalinio parko pavaldume yra 169,1 ha I grupės, rezervatinių miškų, 2 301,1 ha II grupės ekosistemų apsaugos ir 1 186,7 ha rekreacinių miškų, taip pat 3 783,9 ha III grupės apsauginių miškų, ir 20 209,1ha IV grupės ūkinių miškų. Varėnos urėdijos ir nacionalinio parko teritorijose esančių medynų plotai pateikti 33 lentelėje.

33 lentelė Medynų plotai pagal vyraujančią medžių rūšį, ha Pušis Eglė Beržas Drebulė Juodalksnis Baltalksnis Ąžuolas Uosis Kiti Varėnos 21 893,6 1 802,1 1 707,0 29,7 1 041,6 - 1,1 - 18,2 urėdija Nacionalinis 38 141,2 881,4 3 200,3 151,1 1 608,2 4,1 36,9 1,5 97,1 parkas (šaltinis:„Lietuvos miškų ūkio statistika .2015 metai“)

Varėnos urėdijos ir nacionalinio parko teritorijose esančių medynų vidutinio amžiaus pagal vyraujančią medžių rūšį duomenys pateikti 34 lentelėje.

34 lentelė Medynų vidutinis amžius pagal vyraujančią medžių rūšį Juod- Balt- Pušis Eglė Beržas Drebulė Ąžuolas Uosis Iš viso alksnis alksnis * * * * * * * * * Visi Visi Visi Visi Visi Visi Visi Visi Visi Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs Brandūs

Varėnos 10 67 113 44 86 42 71 43 62 43 75 - - 6 - - - 63 urėdija 1 Nacionalinis 67 108 51 85 46 68 40 54 55 71 35 44 62 - 5 - 65 92 parkas * – III-IV miškų grupės (šaltinis:„Lietuvos miškų ūkio statistika .2015 metai“)

Iš 49 paveiksle pateikiamų duomenų matyti Varėnos rajono miškuose paplitę miško kenkėjai (vabzdžiai): paprastasis grambuolis (Melolontha melolontha), pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea) ir žeporinis verpikas (Lymantria dispar).

3 Šaltinis: „Lietuvos miškų ūkio statistika 2015“, Valstybinė miškų tarnyba. 87 49 pav . Miško kenkėjų (vabzdžių) paplitimas Varėnos rajone (šaltinis: geoportal.lt)

Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje klimatas labiau kontinentinis nei kitose Lietuvos dalyse. Čia esti anksčiausios ir vėlyviausios šalnos. Kritulių per metus iškrinta mažiau nei aplinkinėse moreninėse ežeringose aukštumose. Trečdalį Varėnos rajono teritorijos užima Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis rezervatas. Rezervate saugomas didžiausias Lietuvos pelkių kompleksas ir jį supantys miškai. Čepkelių raiste yra didžiausi šalies spanguolynai. Savivaldybės teritorijoje yra 7 valstybiniai draustiniai arba jų dalys. Varėnos klimatas yra vienas iš kontinentaliausių šalyje, kuris įeina į Rytų klimatinį parajonį. Karščiausias mėnuo — liepa (+17,7 0C), šalčiausias — sausis (-5,4 0C). Vidutinis metinis kritulių kiekis — 682 mm. Lietingiausias liepos mėnuo (98 mm). Vegetacijos periodas prasideda balandžio mėn. pradžioje ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Vidutinis sniego dangos storis — 24 cm. Dienų skaičius su sniego danga — 95 dienos. Vyrauja silpni (2,7 m/sek.) pietvakarių krypties vėjai. Stipresni nei 15 m/sek. vėjai labai reti. Rajono teritorijoje vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemiai (N hidrotopas) — 77 %. Didžiausią plotą užima normalaus drėgnumo nederlingos (Nb) augavietės — 50,3 %, labai nederlingos (Na) — 21,7 %, pelkinėse augavietėse yra tik 4 % pušynų. Pagal granuliometrinę sudėtį mineraliniai lengvi (smėlis, žvyras) dirvožemiai — 88,7 %, organiniai dirvožemiai — 10,3 %. Pagal miško tipų serijas vyrauja brukninė — mėlyninė — 39 %, kerpinė — 22 %, brukninė — 12 %.

88 2015 metais Varėnos urėdijos miškuose nustatyta retų ir saugomų paukščių lizdaviečių: juodojo gandro (Ciconia nigra) – 6; jūrinio erelio (Haliaeletus albicilla) – 1; vapsvaėdžio (Pernis apivorus) – 1; vištvanagio (Accipiter gentilis) – 5; sketsakalio (Falco subbuteo) – 2. Stambiosios faunos apskaitos rezultatais, 2014-2015 metų medžioklės sezono laikotarpiu apskaityta: briedžių – 568, tauriųjų elnių – 458, danielių – 5, stirnų – 2 763, šernų – 451, bebrų – 1 073, barsukų – 236 4. ES Paukščių ir Buveinių direktyvų saugomų rūšių monitoringą savivaldybės Natura 2000 teritorijose vykdo Aplinkos apsaugos agentūra ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai. Vykdant monitoringą vadovaudamasi valstybinėje monitoringo programoje numatytais tikslais ir uždaviniais (žr. www.gamta.lt, Aplinkos monitoringas). Valstybinio monitoringo didžiąją veiklos dalį sudaro stebėjimai, skirti Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklės vertinimui. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale. Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Jos plotas – 58 519 hektarų. Dzūkijos nacionalinis parkas yra pietiniame Lietuvos pakraštyje. Parko teritorijos centrinio taško koordinatės: 54 0 05 ′ šiaurės platumos ir 24 0 21 ′ rytų ilgumos. Didžioji parko teritorijos dalis yra Varėnos rajone (54455,52 ha), tik šiaurės vakarinis pakraštys įsiterpia į Lazdijų (201,49 ha) ir Alytaus (2551,42 ha) rajonus, vakarinis pakraštys – į Druskininkų savivaldybę (1306,4 ha). Dzūkijos nacionalinis parkas pietiniame pakraštyje ribojasi su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu. Išskirtinė Parko gamtos ypatybė yra miškų gausa. Parko miškai priklauso vienam didžiausių šioje Europos dalyje miškų 350 000 ha masyvui, nusitęsusiam nuo Augustavo pietryčiuose iki Valkininkų šiaurėje. Mišku apaugę net 47 282,9 ha arba 84,6 % bendro Parko ploto. Miškuose vyrauja pušynai, užimantys 42 874,2 ha (net 90,7% miškų), daugiausiai kerpšiliai ir brukniašiliai, ištikimi upių pakrančių palydovai yra juodalksnynai. Nacionalinis parkas yra viena iš nedaugelio teritorijų Europoje su dar gyvu tradiciniu kultūriniu kraštovaizdžiu. Miškų glūdumoje pasislėpusius kaimelius supa nedidelių laukų ir pievų bei ganyklų mozaika. Ganomi slėnių šlaitai, savitos šienaujamos, įvairaus drėgnumo paupių pievos bei žemapelkės, dėl žmogaus veiklos atsivėrę smėlynai yra labai svarbūs atvirų buveinių augalų ir gyvūnų rūšims, per šimtmečius prisitaikiusioms prie ekstensyvios ūkinės veiklos. Parko teritorija pasižymi ir išskirtine biologine įvairove, ji yra tapusi prieglobsčiu daugeliui įprastų ar retų augalų, grybų ir gyvūnų rūšių. Šilumamėgės Pietryčių Europos rūšys iš Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos į mūsų kraštą atkeliauja Nemuno ir Merkio bei kitų upių slėniais bei kontinentiniais smėlynais. Nemažai ir šiaurėje paplitusių augalų ir gyvūnų rūšių, išlikusių mūsų krašte nuo poledynmečio laikų drėgnuose spygliuočių miškuose, šaltavandenėse upėse, pelkėse. Dzūkijos nacionaliniame parke yra išskirtos 3 Natura2000 teritorijos. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Dainavos giria apima didesnę Dzūkijos nacionalinio parko dalį, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties funkcines zonas. Prioritetinės rūšys – tetervinas (Tetrao tetrix), kurtinys (Tetrao urogallus), lututė (Aegolius funereus), lėlys (Caprimulgus europaeus), žalvarnis (Coracias garrulus), ligutė (Lullula arborea), tulžys (Alcedo athis). Buveinių apsaugai svarbi teritorija Dainavos giria (54832,62 ha) apima didesnę Dzūkijos nacionalinio parko dalį, išskyrus šio parko Merkinės geomorfologinį draustinį, rekreacinio,

4 Šaltinis: „Lietuvos miškų ūkio statistika 2015“, Valstybinė miškų tarnyba. 89 žemės ūkio ir gyvenamojo prioriteto zonas. Joje saugomos šios buveinės – nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, upių sraunumos su kurklių bendrijomis, karbonatinių smėlynų smiltpievės, eutrofiniai aukštieji žolynai, tarpinės pelkės ir liūnai, šaltiniai su besiformuojančiais tufais, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aliuviniai miškai, kerpiniai pušynai. Saugomos rūšys – balinis vėžlys, belapis sėmainis, didysis auksinukas, dvilapis purvuolis, kartuolė, kūdrinis pelėausis, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pelkinė uolaskėlė, plačialapė klumpaitė, plikažiedis linlapis, raudonpilvė kūmutė, salatis, skiauterėtasis tritonas, smiltyninis gvazdikas, Šneiderio kirmvabalis, ūdra, vėjalandė šilagėlė, žvilgančioji riestūnė. Merkio upė (2223,54 ha) patenka į Dzūkijos nacionalinį parką ir dalį Merkio ichtiologino draustinio). Čia buveinių apsaugai svarbos teritorijos yra upių sraunumų su kurklių bendrijomis. Merkio ir Šalčios upių santakoje – karbonatinių smėlynų smiltpievės, r ūšių turtingi briedgaurynai , eutrofiniai aukštieji žolynai, šienaujamos mezofitų pievos . Saugomos rūšys – didysis auksinukas, kartuolė, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, ūdra. Dzūkijos nacionalinio parko ekosistemose nustatyta 4071 augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, savo tyrinėtojų dar laukia voragyviai, dauguma vabzdžių būrių, dumbliai. Tikėtina, kad šios teritorijų rūšių skaičius ateityje dar pasipildys bent pora tūkstančių rūšių. Naujos rūšys į Dainavos šilus atkeliauja ir dėl klimato pokyčių – šiaurinės rūšys traukiasi į šiaurę, o pietinės užima naujas teritorijas. Nieko jau nebestebina Nemune žuvis medžiojantys kormoranų pulkeliai ar jo pakrantėse pavasarį tarp įprastinių pilkųjų garnių stypsantys baltieji garniai, o paprastasis vapsvavoris, tik prieš kokį dešimtmetį pirmą kartą pastebėtas Lietuvoje, medžioja žiogus sausose paupių ir papelkių pievose. Nemunu nuo seno plaukė laivai ir sieliai, jo slėniuose kūrėsi gyvenvietės, derlingos salpos naudotos žemės ūkiui, bet dar seniau šį slėnį kelionėms pradėjo naudoti augalai ir gyvūnai. Nemuno slėnis yra ir vienas iš svarbiausių rūšių migracijos kelių, kuriuo į mūsų kraštą atkeliauja šilumamėgės Pietryčių Europos rūšys iš Poliesės, Pripetės slėnių, iš Baltarusijos ir Ukrainos. Rūšių plitimui taip pat labai svarbūs Merkio, Ūlos bei kitų upių slėniai. Nemažai ir šiaurėje paplitusių augalų ir gyvūnų rūšių, išlikusių mūsų krašte nuo poledynmečio laikų drėgnuose spygliuočių miškuose, šaltavandenėse upėse, pelkėse. Dideli miškų plotai, kuriuose vyrauja sausi pušynai, užliejamos ir žemyninės pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, žemyniniai smėlynai tapo prieglobsčiu daugeliui įprastų ar retų augalų ir gyvūnų rūšių. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra pietiniame Lietuvos pakraštyje, Baltarusijos pasienyje – Katros upe išvesta Lietuvos valstybinė siena taip pat yra ir rezervato pietinė riba. Iš šiaurės ir vakarų rezervatas ribojasi su Dzūkijos nacionaliniu parku, rytuose yra apsauginė zona. Pagal administracinį Lietuvos suskirstymą Čepkeliai yra Varėnos rajone, Alytaus apskrityje. Čepkelių rezervate susiformavusi ypatinga gamtinė aplinka. Didžiausi šalyje aukštapelkės plotai – šiaurės kraštams būdingų rūšių buveinė. Aukštapelkę supančiuose smėlynuose, kurie vasaros dienomis sukaupia daug šilumos, įsikūrę pietinės rūšys. Greta rasdami tinkamas sąlygas šiaurės ir pietų gyventojai (tiek augalai, tiek gyvūnai) sudaro specifinę Čepkelių biologinę įvairovę. Ši gamtos sąlygų visuma taip pat yra svarbi kai kurioms rūšims. Pastebėta, kad kai kurios laukinės bitės, įprastai gyvenančios sausuose smėlynuose, labai sausomis vasaromis maitinasi būtent aukštapelkėje. Aukštapelkė joms tampa ta vieta, kur nepalankiomis sąlygomis galima rasti maisto. Čepkelių rezervate svarbios Europai buveinės: nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, natūralūs distrofiniai ežerai, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai, aliuvinės pievos, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės , plikų durpių saidrynai, šarmingos žemapelkės, vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, kerpiniai pušynai.

90 Buveinių direktyvos rūšys: dvilapis purvuolis, plačialapė klumpaitė, raudonpilvė kūmutė, Šneiderio kirmvabalis, ūdra, vėjalandė šilagėlė, žvilgančioji riestūnė . Svarbios Europai laukinių paukščių rūšys: tetervinas (Tetrao tetrix), kurtinys (Tetrao urogallus), gervė (Grus grus), dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria), tikutis (Tringa glareola), lututė (Aegolius funereus), pilkoji meleta (Picus canus), tripirštis genys (Picoides tridactylus). Rastos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos paukščių – 48 rūšys, augalų – 59 rūšys, grybų – 13 rūšių, bestuburių – 30 rūšių, žuvų – 1 rūšis, varliagyvių ir roplių – 3 rūšys, žinduolių – 10 rūšių. Derežnos upėje buveinių direktyvos rūšys: mažoji nėgė , paprastasis kūjagalvis, ūdra. Diržamenių pelkėje svarbios Europai buveinės: natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, pelkiniai miškai. Geidukonių pelkėje svarbios Europai buveinės: natūralūs distrofiniai ežerai, degradavusios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, pelkiniai miškai. Spenglos upė ir jos slėnis buveinių direktyvos rūšys: didysis auksinukas, pleištinė skėtė. Stojų pievose buveinių direktyvos rūšys: šiaurinis auksinukas . Ūlos upėje žemiau Rudnios svarbios Europai buveinės: upių sraunumos su kurklių bendrijomis ir buveinių direktyvos rūšys – didysis auksinukas, mažoji nėgė, paprastasis kūjagalvis, ūdra. Versekos upėje buveinių direktyvos rūšys: mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, ūdra. Versekos upės slėnyje ties Krūminiais svarbios Europai buveinės – karbonatinių smėlynų smiltpievės, stepinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos . Nedzingės ir Amarnios upėse buveinių direktyvos rūšys: paprastasis kūjagalvis, ūdra. Nedzingio ežere svarbios Europai buveinės: natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, aliuviniai miškai. Burokaraisčio ežere svarbios Europai buveinės: ežerai su menturdumblių bendrijomis, aliuviniai miškai. Radyščiaus kaimo apylinkėse buveinių direktyvos rūšys: balinis vėžlys, raudonpilvė kūmutė. Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai paukščių apsaugai svarbi teritorija: migruojantys jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla). Karaviškių miškas paukščių apsaugai svarbi teritorija dėl kurtinių (Tetrao urogallus). Rūdninkų giria paukščių apsaugai svarbi teritorija: migruojantys vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), juodosios meletos (Dryocopus martius), tripirščiai (Picoides tridactylus), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris). Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių Varėnos rajone sąrašas pateikiamas 34 lentelėje. 34 lentelė Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašas Augalai Pavadinimas Vietovė Žvilgančioji riestūnė ( Hamatocaulis vernicosus) Kapiniškės Miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cuculata ) , Neteisų miškas Smulkiažiedė gegužraibė ( Orchis ustulata ) Kapiniškės (šaltinis: Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašas)

Svetimžemių (invazinių) rūšių, kurios paplitusios Varėnos rajone, sąrašas pateikiamas 35 lentelėje.

91 35 lentelė Invazinių rūšių paplitimas Varėnos rajone Pastabos bei Rūšies Rūšies mok slinis rūšių lietuviškų Eil. lietuviškas lotyniškas ir lotyniškų* Padėtis Varėnos rajone Nr. pavadinimas pavadinimas* pavadinimų sinonimai Gyvūnai** Vėžiagyviai 1. Rainuotasis Orconectes limosus Buvo paplitęs Nemune ir jo vėžys Rafinesque, 1817 intakuose, pastarais iais metais skaitlingumas mažėja. Naikintinas Žinduoliai 2. Mangutas Nyctereutes Usūrinis šuo*** Pavojingas ant žemės perintiems procyonoides Gray, paukščiams, tame tarpe 1834 tetervinams, kurtiniams. Nacionaliniame parke buvo vykdomas jų populiaci jos mažinimo planas. 3. Paprastasis Procyon lotor Nauja invazinė rūšis, meškėnas Linnaeus, 1758 nepatvirtintais ir abejotinais duomenimis stebėtas Rudnelės kaime (Marcinkonių sen.) Augalai** Magnolijūnai 4. Sosnovskio Heracleum Kenksmingas Visos populiacijos naikintinos, barštis sosnow skyi Manden. žmogaus sveikatai ypač esančios netoli Nemuno Uciekos ir Ricielių apylinkėse, nes pasiekęs Nemuną šis augalas gali išplisti pasroviui 5. Kanadinė Elodea canadensis Natūralizavosi Lietuvos vandens elodėja Michx. telkiniuose 6. Raukšlėtalapis Rosa rugosa Thunb. Praeityje naudotas apželdinimui erškėtis 7. Vėlyvoji ieva Prunus serotina Padus serotina Miškininkų praeityje sodintas kaip (Ehrh.) Borkh. Ehrh.**** uoginis krūmas 8. Muilinė guboja Gypsophila Pabėgėlė iš gėlynų, pastaraisiais paniculata L. metais neretai sutinkama pakelėse 9. Uosialapis Acer negundo L. Praeityje naudotas apželdinimui, klevas viena agresyviausiai plintančių rūšių Nemuno slėnyje išstumia vietines karklų rūšis. Naikintinas bent jau gyvenvietėse 10. Varpinė Amelanchier spicata Miškininkų praeityje sodintas kaip medlieva (Lam.) K. Koch uoginis krūmas 11. Ilgakotis Bidens frondosa L. Savaime Nemuno slėniu plintanti lakišius rūšis 12. Gausialapis Lupinus polyphyllus Miškininkų praeityje sodintas lu binas Lindl. priešgaisrinei apsaugai pagerinti, gausūs sąžalynai naikintini 13. Didžioji Solidago gigantea Vėlyvoji Pabėgėlė iš gėlynų, pastaraisiais rykštenė Aiton rykštenė*** metais vis dažniau sutinkama Solidago pakelėse serotinoides Á. Löve et D. Löve****

92 14. Kanadinė Solidago canadensis Taip pat apima Pabėgėlė iš gėlynų, pastaraisiais rykštenė L. rūšį: aukštoji metais vis dažniau sutinkama rykštenė ( Solidago pakelėse altissima L.)***** 15. Baltažiedė Robinia Praeityje naudota apželdinimui robinija pseudoacacia L. 16. Tankiažiedė Rumex confertus Nemuno ir Merkio pievose rūgštynė Willd. 17. Šluotinis Cytisus scoparius Sarothamnus Miškininkų praeityje sodintas sausakrūmis (L.) Link scoparius (L.) W. priešgaisrinei apsaugai pagerinti D. J. Koch**** 18. Bitinė sprigė Impatiens Pabėgėlė iš gėlynų, pastaraisiais grandulifera Royle metais vis labiau plinta šaltiniuotose Nemuno pakrantėse 19. Vienametė Erigeron annuus Taip pat apima Pabėgėlė iš gėlynų, pastaraisiais šiušelė (L.) Pers. rūšį: metais vis dažniau sutinkama šeriuotoji šiušelė dirvonuose ir apleistuose laukuose (Erigeron strigosus Muhl. ex Willd.)***** Šiaurinis šemenis* Phalacroloma septentrionale (Fernald et Wiegand) Tzvelev**** 20. Dygliavaisis Echinocystis lobata Masiškai išplitęs Nemuno slėnyje virkštenis (Michx.) Torr. et A. ir Merkio žemupyje, išstumia Gray vietines rūšis Pastaba : * nurodomas rūšies lotyniškas pavadinimas su atradėjo inicialais ir atradimo metais (taikoma tik gyvūnų rūšims) ** draudimas galioja ir rūšių porūšiams, augalų veislėms *** pažymėti lietuviški rūšies sinonimai **** pažymėti lotyniški rūšies sinonimai ***** apima sunkiai atpažįstamų augalų rūšių, kurių teisinis statusas yra lygiavertis, grupę

(šaltinis: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija)

Varėnos rajono savivaldybės 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. IV-438 rajono teritorijoje buvo įsteigti septyni draustiniai, kurių sąrašas pateikiamas 36 lentelėje.

36 lentelė Savivaldybės įsteigti draustiniai Eil. Draustinio Plotas, Vieta Apsaugos tikslai Nr. pavadinimas ha Alytaus apskritis, Varėnos rajonas, Kaniavos Įsteigtas natūraliai susiformavusią aukštapelkę, seniūnija, distrofinius ežerus, teritorijai būdingas augalijos 1. Tabalio botaninis 86,9 Padubičių ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą miškas, įrašytų augalų rūšių buveines išsaugoti. Tabalėlio ir Tabalio ežerai ir pelkė.

93 Alytaus Įsteigtas natūralią ežero ekosistemą su apyežerio apskritis, tarpinio tipo pelke, čia susiformavusias augalijos Varėnos rajonas, 2. Ilgelio botaninis 33,9 ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą Varėnos įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines seniūnija, išsaugoti. Ilgelio ežeras Alytaus Įsteigtas išsaugoti natūralią Vykšiaus upelio apskritis, vagą ir hidrologinį režimą, vandeningus Vykšiaus Varėnos rajonas, šaltinius, Vykšiaus ežerą su žemapelkiniu 3. botaninis- Jakėnų 30,1 apypelkiu, šlapio miško biotopus ir šiai zoologinis seniūnija, teritorijai būdingas augalijos ir gyvūnijos Vykšiaus upelis, bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų Vykšiaus ežeras augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Alytaus Pelesos botaninis- apskritis, zoologinis Varėnos rajonas, Įsteigtas išsaugoti natūralią Pelesos upelio vagą (nuo 2008 m. Kaniavos ir hidrologinį režimą, bei didelius tarpinės Valstybinis seniūnija, pelkės ir žemapelkių plotus, teritorijai būdingas 4. Pelesos (stojų 194,31 Pelesos upelis ir augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų ir į pievų) Pelesos pelkė, Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių botaninis Podubičių ir buveines. zoologinis Saltoniškių draustinis) miškas Alytaus apskritis, Įsteigtas išsaugoti natūralią Ilgininkų tarpinio Varėnos rajonas, Ilgininkų tipo pelkę, derlingus mišrių miškų medynus, Merkinės 5. botaninis- 112,3 teritorijai būdingas augalijos ir gyvūnijos seniūnija, zoologinis bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą įrašytų Ilgininkų pelkė, augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Dulkiškės miškas Alytaus apskritis, Įsteigtas išsaugoti natūralią Katros upės vagą, Varėnos rajonas, jos hidrologinį režimą, jos pakraščiuose Katros b otani nis- 6. Kaniavos 101,3 susiformavusias viksvinių žemapelkių zoologinis seniūnija, Katros ekosistemas ir t ik joms būdingas augalijos ir upės atkarpa gyvūnijos bendrijas ir rūšių buveines. Paramėlio miške Alytaus apskritis, Įsteigtas išsaugoti natūraliai susiformavusius Varėnos rajonas, pelkinius biotopus ir pelk ėjantį ežerą, tipiškas Pilvingio 7. Merkinės 40,7 tokioms buveinėms būdingas augalijos ir zoologinis seniūnija, gyvūnijos bendrijas, retų ir į Raudonąją knygą Pilvingių ežeras įrašytų gyvūnų rūšių buveines. ir pelkė. (šaltinis: Varėnos rajono kraštovaizdžio specialusis planas)

Tabalio pelkė. Tai aukštapelkė su dviejų ežerėlių kompleksu ir stipriai užmirkusiu vakariniu apypelkiu. Vyrauja aukštapelkinio raisto (Ledo-Pinetum Tx.55) bendrijos, kuriose gausiai auga Varėnos rajone rūšis, esanti ant pietinio arealo ribos – durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata). Taip pat labai reta Lietuvoje pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella). Šioje teritorijoje gyvena pelkėms ir užmirkusioms vietovėms būdingi gyvūnai. Gausiai gyvena pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), peri kiauliukės (Saxicola rubetra), ežerinės nendrinukės (Acrocephalus schoenobaenus). Stebėtos nendrinės lingės (Circus aeroginosus), švygždos (Porzana porzana), nendrinės vištelės (Gallinula chloropus). Pelkėje ir

94 apypelkyje gyvena geltoskruosčiai žalčiai (Natrix natrix). Vakarinėje pelkyno dalyje gausi žaliųjų varlių (Rana lessonae) ir kūdrinių varlių (Rana esculenta) neršykla. Ilgelio ežeras ir apyežerio nendrynuose aptikta didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) lizdaviečių, nendrinių lingių (Circus aeroginosus) perimvietės, gausu didžiųjų krakšlių (Acrocephalus arundinaceus), ežerinių nendrinukių (Acrocephalus schoenobaenus), nendrinių startų (Emberiza schoeniclus) ir kitų žvirblinių paukščių. Šios teritorijos unikalumą lemia pievinių lingių (Cyrcus pygargus) lizdavietės. Botaniniu požiūriu vertinga atvira tarpinio tipo pelkė Ilgelio ežero pietiniame pakraštyje. Vyrauja laibosios ir snapuotosios viksvų bendrijos su gausia laplandinio karklo (Salix lapponum) populiacija. Vykšiaus upelis, ežeras , apyežerio pelkės ir miškai – tai vietovė pasižyminti natūralia ir laukine gamta. Natūralūs žemapelkiniai juodalksnynai (Carici elongatae-Alnetum) šiaurinėje ežero pakrantėje su Raudonosios knygos rūšimi – nariuotąja ilgalūpe (Corralorrhiza trifida), šaltiniuotose Vykšiaus upelio aukštupio krantuose saugotinos Glycerietum plicato-nemoralis Kopecky 1972 as. Bendrijos su Raudonosios knygos rūšimi miškine monažole (Glyceria nemoralis), labai retos Lietuvoje saugomos kerpsamanių rūšies pūkuotosios apuokės (Trichocolea tomentella) augimvietės, didelė kitų samanų įvairovė. Upelio vandenyje – saugotinos siauralapės drėgnuolės (Berula erecta) bendrijos, kalkingame ežero dugne maurabragių (Chara) bendrijos. Liūninio užaugimo tipo ežero pakrantėse greta įprastinių pelkinių bendrijų ir saugotinos šluotelinės viksvos bendrijos (Caricetum paniculatae, Wang. 1916 as.). Vykšiaus ežere ir apyežeryje puikios sąlygos gyventi įvairiems vandens paukščiams: didžiosioms antims (Anas platyrhinchos), kuoduotosioms antims (Aythya fuligula), klykuolėms (Bucephala clangula), rudagalvėms kryklėms (Anas crecca). Ežeras yra viena iš svarbiausių mitybos vietų pilkiesiems garniams (Ardea cincrea). Apyežerio miškuose gyvena žaliosios meletos (Picus viridis), vištvanagiai (Accipiter gentilis), brastiniai tilvikai (Tringa ochropus). Dėl bebrų (Castor fiber) veiklos apsemtos pievos ir pelkutės teikia puikias sąlygas žaliųjų varlių (Rana lessonae), kūdrinių varlių (Rana esculenta) ir pilkųjų rupūžių (Bufo bufo) neršykloms. Pelesos upės slėnis (Stojų pievos) – užpelkėjęs, gausiai viksvomis ir nendrėmis apaugęs upės slėnis, kuriame dominuoja tarpinio tipo pelkių ir žemapelkių augalija. Vyrauja laibosios viksvos (Caricetum lasiocarpae Koch 26) bendrijos. Ypač vertingos Dubičių g-jos 794 kv., kur rastos tokios retos saugomos rūšys, kaip pelkinė laksva (Hammarbya paludosa) bei pievinis plauretis (Gymnadenia conopsca), gausūs apyretės, riboto paplitimo rūšies liekninio beržo (Betula humilis) sąžalynai. Čia aptikta I kategorijos Raudonosios knygos vabzdžių rūšies – šiaurinio auksinuko, II kategorijos Raudonosios knygos vabzdžių rūšies – salotinio pelėdgalvio, III kategorijos Raudonosios knygos vabzdžių rūšies – machaono – populiacijos bei kitos retos vabzdžių rūšys. Sunkiai prieinama teritorija labai tinkama užpelkėjusių pievų bei pelkių gyvūnams gyventi. Ši vieta unikali švygždų (Porzana porzana) gausumu ne tik Varėnos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Čia stebėti kiti retieji Lietuvos sparnuočiai: gervės (Grus grus), griežlės (Crex crex). Pelkyne gyvena nendrinės vištelės (Gallinula chloropus), perkūno oželiai (Gallinago gallinago), pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), kiauliukės (Saxicola rubtra), lakštingalos (Luscinia luscinia) ir kt. sparnuočiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 37-1271, 2003, Nr. 108-4848, 2005, Nr. 79-2864, Žin., 2006, Nr. 88-3497) nustatytus kriterijus Stojų pievos priskirtos Šiaurinio auksinuko (Lycaena helle) gamtinei buveinei. Ilgininkų pelkės ir apypelkio miškų gamtinį kompleksą sudaro derlingi mišrūs miškai su gausia ąžuolų priemaiša, palaipsniui pereinantys į užliejamus juodalksnynus ir tarpinio tipo pelkę. Čia aptikta nemažai retų drugių rūšių: Notodonta tritophus, Crocallis elinguaria, Parascotia fuliginaria, Synaphe punctalis, Assara terabrella, Setina irrorella, Euphyia biangulata, Amphipyra berbera, Apotomis inundana, Numonia advenella, Catoptria verellus, Pygaera timon,

95 Microthix similella. Apra6omoje teritorijoje rastas perintis juodasis gandras (Ciconia nigra) ir erelis rėksnys (Aquila pomarina), Miškuose labai geros veisimosi ir mitybos sąlygos įvairių rūšių sparnuočiams. Čia gausiai peri perkūno oželiai (Gallinago gallinago), pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), stebėtos nendrinės lingės (Cireus aeroginosus). Smarkiai užmirkusiame paribyje tarp pelkės ir miško įsikūrę bebrai (Casto fiber). Katros upės slėnio rytinė dalis , kuri nepateko į Čepkelių rezervato teritoriją. Tai užpelkėjusi, gausiai vandens ir pelkių augmenija užaugusi, nuošali ir žmonių retai lankoma vietovė. Dideli natūralių viksvinių žemapelkių plotai bei gausi žemapelkinių bendrijų įvairovė. Vyrauja stačiosios (Caricetum omskianae), laibosios (Caricetum lasiocarpae Koch 26) ir snapuotosios (Caricetum rostratae Rubel 12) viksvų bendrijos, vietomis pelkiniai karklynai, priklausantys Salicetum pentandro-cinereac (Almq. 29) Pass. 61 ass. Gausi saugomos rūšies laplandinio karklo (Salix lapponum) populiacija, daug apyrečių rūšių – raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnata), pelkinio skaiutalūpio (Epipactis palustris) ir kitos. Teritorija ypač vertinga kaip pelkių ir šlapių vietų paukščių veisimosi vieta. Pilvingio ežeras stipriai apsausintas, seklus, gausiai vandens augmenija apaugęs vandens telkinys. Jame ypač palankios sąlygos veistis, maitintis ir slapstytis, įvairių rūšių vandens bei pelkių paukščiams. Čia buvo rasti didieji baubliai (Botaurus stellaris), gulbės nebylės (Cignus olor), nendrinės lingės (Circus aeroginosus), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), rudagalviai kirai (Larus ridibundus). Buvo aptikta labai retų Lietuvoje baltaskruosčių žuvėdrų (Chlidonias hybrida) pora. Ežere taip pat gyvena didžiosios antys (Anas platyrhinchos), klykuolės (Bucephala clangula), rudagalvės kryklės (Anas crecca), laukiai (Fulica atra), nendrinės vištelės (Gallinula chloropus). Nendrynuose gausu žvirblinių paukščių: didžiųjų krakšlių (Aerocephalus arundinaceus), ežerinių nendrinukių (Aerocephalus schoenobaenus), nendrinių startų (Emberiza schoeniclus) ir kt. Ežere ir jo prieigose sutinkami besimaitinantys juodieji gandrai (Ciconia nigra) ir pilkieji garniai (Ardea cinerea). Ežere ir aplinkiniuose kanaluose gyvena bebrai (Castor fiber). Seklus ežeras labai palankus varliagyviams: žaliosioms varlėms (Rana lessonae), kūdrinėms varlėms (Rana esculenta), smailiasnukėms varlėms (Rana terrestris) ir kt. Tikslinga gyvosios gamtos monitoringą programoje numatytą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. iki 2022 metų pabaigos vykdyti pasirinktose savivaldybės saugomose teritorijose, išskyrus Pelesos botaninį-zoologinį draustinį, kuriam 2008 metais suteiktas valstybinio draustinio statusas.

5.5.2. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

Monitoringo tikslas – rinkti duomenis, būtinus nustatant pagrindines natūraliosios augalijos ir gyvūnijos kitimo tendencijas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Monitoringo uždaviniai: 1. Stebėti ir vertinti retų bei Raudonosios knygos rūšių populiacijų būklę bei gausumo kaitos pagrindines tendencijas savivaldybės draustiniuose. 2. Pateikti tyrimų rezultatus visuomenei ir kaupimui duomenų bazėse.

5.5.3. Stebimi parametrai ir stebėjimo vietų išsidėstymas

Monitoringo tinklą sudaro saugomos teritorijos – Varėnos rajono savivaldybės 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. IV-438 įsteigti draustiniai. Tabalio botaniniame draustinyje (37 lent., Nr. 1) stebėjimo objektas: pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella). Vykšiaus botaniniame-zoologiniame draustinyje (37 lent., Nr. 3) stebėjimo objektas: nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida). Fiksuojami parametrai: augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis. Stebėjimas vykdomas augalų vegetacijos laikotarpiu.

96 Ilgelio botaninis – zoologiniame draustinyje (37 lent., Nr. 2) stebėjimo objektas: pievinė lingė (Circus pygargus). Fiksuojami parametrai: atskirų rūšių individų ar porų gausumo parametrai, buveinių savybių išsaugojimo laipsnis; Stebėjimas vykdomas veisimosi periodo laikotarpiu. Stebėjimų periodiškumas . Stebėjimus atlikti vieną kartą per kalendorinius metus, 3 kartus per monitoringo laikotarpį, pradedant nuo 2018 m. ir tolygiai išdėstant per monitoringo laikotarpį. Gyvosios gamtos monitoringo tinklo stebėjimo vietos ir išdėstymo schema pateikiami 37 lentelėje ir 50 paveiksle. 37 lentelė Gyvosios gamtos stebėjimo vietos Tyrimo vietos Eil. koordinatės LKS 94 Draustinio pavadinimas Vieta Nr. koordinačių sistemoje X Y Alytaus apskritis, Varėnos rajonas, Kaniavos seniūnija, 1. Tabalio botaninis 549559 5988167 Padubičių miškas, Tabalėlio ir Tabalio ežerai ir pelkė. Alytaus apskritis, 2. Ilgelio botaninis – zoologinis Varėnos rajonas, Varėnos 522699 6013932 seniūnija, Ilgelio ežeras Alytaus apskritis, Varėnos rajonas, Jakėnų 3. Vykšiaus botaninis – zoologinis 540229 6018623 seniūnija, Vykšiaus upelis, Vykšiaus ežeras (šaltinis: sudaryta autorių)

50 pav . Gyvosios gamtos monitoringo tinklo schema (šaltinis: sudaryta autorių)

97 5.5.4. Metodai ir procedūros Augalų monitoringas vykdomas, pasirinkus pastovius per visą programos vykdymo laikotarpį barelius. Parinkus monitoringui tinkamą plotą, pradžioje aprašomi bendrieji duomenys apie vietovę, GPS prietaisu nustatomos geografinės koordinatės (pagal LKS-94 sistemą), įvertinamas dirvožemio tipas, aprašomas reljefas, teritorijos ūkinis naudojimas, stebimos rūšies populiacijos užimamas plotas ir jos esama būklė visoje tyrimų teritorijoje. Užrašoma kita tyrėjo nuomone svarbi informacija. Monitoringo tyrimams vykdyti parenkama iki 20 m ilgio transekta, kuri išsidėsčiusi vieno tipo bendrijoje. Aprašius monitoringo poligono teritoriją, aprašoma tiriamos invazinės rūšies populiacijos užimama bendrija. Kiekviena transektoje esanti augalų rūšis identifikuojama ir įvertinamas jų padengimas balais pagal Braun-Blanquet skalę (RAŠOMAVIČIUS , 1998). Tinkamai apžiūrėjus bendriją, įvertinamas bendras kiekvieno augalų ardo (pirmojo [A 1] ir antrojo [A 2] medžių, krūmų [B], žolių ir krūmokšnių [C], projekcinis padengimas procentais. Stebimoje populiacijoje tiriamųjų laukelių transekta įrengiama atsižvelgiant į esamą populiacijos būklę. Tyrimams pasirenkami plotai, kuriuose tiriamosios rūšies projekcinis padengimas būtų vidutiniškas, palyginti su visu kitu populiacijos užimamu plotu. Per didelis tiriamosios rūšies tankumas ir projekcinis padengimas ateityje neleis stebėti populiacijos plitimo pokyčių, o dėl mažo tankumo morfologinių parametrų vertinimas gali tapti netikslus dėl per mažos imties. Paukščių ir kitų gyvūnijos rūšių monitoringas vykdomas maršrutiniais ir taškinių apskaitų metodais, analogiškais naudojamiems vykdant Valstybinio aplinkos monitoringo programos paukščių monitoringą.

5.5.5. Vertinimo kriterijai Monitoringo parametrų stebėjimai ir jų rezultatų analizė turi būti pagrįsta kokybiniu ir kiekybiniu gautų duomenų vertinimu, jų kitimo tendencijų aiškinimu. Remiantis Europos komisijos institucijų rekomenduojama metodika, rūšies apsaugos būklė vertinama atsižvelgiant į paplitimo, populiacijos gausos, buveinių būklės tendencijas bei šių parametrų ateities perspektyvas. Jei visų keturių minėtų parametrų tendencijos vertinamos palankiai ar tik viena iš jų yra nežinoma, rūšies apsaugos būklė vertinama kaip palanki. Jei nors vieno iš parametrų tendencija buvo įvertinta kaip nepakankamai palanki, tačiau nei viena jų neįvertinta nepalankiai, rūšies apsaugos būklė taip pat vertinama, kaip nepakankamai palanki. Jei nors vieno iš parametrų tendencija įvertinta nepalankiai, rūšies apsaugos būklė taip pat vertinama nepalankiai. Rūšies apsaugos būklė nurodoma, kaip nežinoma, kai dviejų ar daugiau parametrų tendencijos nežinomos, o kitos vertinamos palankiai.

Bibliografija:

1. http://varenosrajonas.weebly.com/var279nos-gamta.html; 2. http://regionai.stat.gov.lt/lt/alytaus_apskritis/varenos_rajono_savivaldybe.html; 3. VĮ Varėnos miškų urėdijos Veiklos ataskaita už 2016 metų 9 mėnesius; 4. Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema (IMŪEPIS). http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/miskubukle/uredijos/puslapiai/varenosmiskuuredija.as px;

98 5. Danas Augutis Alvydas Gintaras Remigijus Karpuška. Invazinių rūšių gausos reguliavimas Lietuvoje; 6. Lietuvos gamtos fondas. http://www.glis.lt/?pid=59; 7. http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/19038/gamta.html; 8. http://cepkeliai.cepkeliai-dzukija.lt/19168/gamta.html; 9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. D1-76 Dėl svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašo patvirtinimo; 10. Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. D1-810 redakcija); 11. Biologinės įvairovės inventorizacija ir apsaugos organizavimas Varėnos rajone. Galutinė ataskaita. Varėnos rajono savivaldybė 1996; 12. Valstybinio Pelesos (Stojų pievų) botaninio zoologinio draustinio ribų planas ir nuostatų projektas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius. Vilnius 2008; 13. Miškų ūkio statistika 2015. Valstybinė Miškų tarnyba.

99 6. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA, TERMINAI, GAVĖJAI

1. Tarpinė aplinkos monitoringo ataskaita (rašytine ir elektronine forma) aplinkos monitoringo programos vykdytojo pateikiama Varėnos r. sav. per 1 mėn. nuo kiekvienų metų II ketvirčio pabaigos. 2. Metinė aplinkos monitoringo ataskaita (rašytine ir elektronine forma) aplinkos monitoringo programos vykdytojo pateikiama Varėnos r. sav. ir Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA) per 1 mėn. nuo kiekvienų metų IV ketvirčio pabaigos. 3. Galutinė aplinkos monitoringo ataskaita (rašytine ir elektronine forma) aplinkos monitoringo programos vykdytojo pateikiama Varėnos r. sav. administracijai iki 2023 m. vasario mėn. 20 d. ir AAA (suderinus su Varėnos r. savivaldybės administracija) iki vasario 28 d.

100 7. INTERAKTYVI APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ BAZĖ

Interaktyvios Varėnos r. sav. aplinkos monitoringo duomenų bazės (toliau AIIDB) sukūrimo tikslas – moderniai kaupti Varėnos r. sav. aplinkos monitoringo informaciją ir interaktyviai pateikti visuomenei. Varėnos r. sav. aplinkos monitoringo duomenų bazėje bus: • Sukurta atskira interneto svetainė. Interneto svetainės domenas: www.varenosmonitoringas.lt. Interneto svetainėje turi būti numatyta galimybė visuomenei ne tik gauti informaciją apie rajono ekologinę būklę, tačiau ir sudaryti prielaidas pačiai pateikti duomenis ar pastabas. • Aplinkos oro interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami aplinkos oro užterštumo stebėjimo taškai (LKS94 koordinačių sistemoje), kiekviename stebėjimo taške turi būti galimybė asmeniui pasirinkti aktualią analitę, o pasirinkus būtų galimybė išvysti automatiškai susigeneruojantį tam tikros analitės tyrimo rezultatų grafiką. Grafike turi būti matoma tam tikros analitės aktuali ribinė vertė. • Paviršinio vandens interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami paviršinio vandens užterštumo stebėjimo taškai (LKS94 koordinačių sistemoje), kiekviename stebėjimo taške turi būti galimybė asmeniui pasirinkti aktualią analitę, o pasirinkus būtų galimybė išvysti automatiškai susigeneruojantį tam tikros analitės tyrimo rezultatų grafiką. Grafike turi būti matoma tam tikros analitės aktuali ribinė vertė. • Požeminio vandens interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami požeminio vandens užterštumo stebėjimo taškai (LKS94 koordinačių sistemoje), kiekviename stebėjimo taške turi būti galimybė asmeniui pasirinkti aktualią analitę, o pasirinkus būtų galimybė išvysti automatiškai susigeneruojantį tam tikros analitės tyrimo rezultatų grafiką. Grafike turi būti matoma tam tikros analitės aktuali ribinė vertė. • Galimybė integruoti iki 5 papildomų gamtinės aplinkos sričių interaktyvių žemėlapių. • Galimybė kaupti tarpines bei metines aplinkos monitoringo ataskaitas (PDF ar kitokiu formatu). • Galimybė susieti tam tikrą stebėjimo tašką su pageidaujama vaizdine medžiaga (nuotraukos, video).

101 8. PRELIMINARUS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS

38 lentelė Preliminarus biudžeto lėšų poreikis 2017– 2022 metams, Eur su PVM Lėšų poreikis, tūkst. Eur Nr. Monitoringo dalis 2017 2018 2019 2020 2021 2022 Iš viso 1. Aplinkos oro monitoringas 1,5 3,3 3,3 3,3 3,3 3,3 18,0 2. Paviršinio vandens monitoringas 1,3 2,3 2,3 2,3 2,3 2,3 12,8 3. Požeminio vandens monitoringas 1,6 2,2 2,2 2,2 2,2 2,2 12,6 4. Kraštovaizdžio monitoringas 1,5 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 10,5 5. Dirvožemio monitoringas 1,1 1,3 1,3 1,3 1,3 1,3 7,6 6. Gyvosios gamtos monitoringas 1,4 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 8,9 7. Monitoringo informacinė sistema 1,5 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 6,5 Iš viso: 9,9 13,4 13,4 13,4 13,4 13,4 76,9

102