Dzūkijos Nacionalinio Parko Tvarkymo Planas 2014 01 27
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANAS SPRENDINIAI Vilnius, 2014 Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas OBJEKTAS: Dzūkijos nacionalinis parkas PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS: Rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentas, tvirtinamas LR Vyriausybės PLANAVIMO DOKUMENTAS: Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANAS UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS Tel. (8 5) 263 6269, faksas (8 5) 272 3721 Pareigos Pavardė Parašas Data Direktorius G. Raščius 2011-07-07 sutartis Nr. 2011-52 Projekto vadovas Z. Gulbinas 2014-01-27 Vykdytojas M. Pileckas VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2014-01-27 2 Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANĄ RENGĖ: DARBO VADOVAS: Dr. Zenonas Gulbinas EKSPERTAI: Dr. Vykintas Vaitkevičius – kultūros paveldas Dr. Zigmantas Gudžinskas – augalija, buveinės Dr. Jonas Satkūnas – geologija ir geomorfologija Dr. Aida Mačerinskienė – rekreacija Dr. Julius Taminskas – vandenys Gediminas Raščius – kraštovaizdis Viliūnė Naureckaitė – miškai Saulis Skuja – gyvūnija VŠĮ GAMTOS PAVELDO FONDO DARBUOTOJAI: Marijus Pileckas – teritorijų planavimo ir GIS vyr. specialistas Pavel Korotkich – GIS specialistas Vaidotas Valskys – kraštovaizdžio specialistas VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2014-01-27 3 Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas TURINYS A. TEKSTINĖ DALIS. AIŠKINAMASIS RAŠTAS ............................................................ 5 AI. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ .......................................................................................... 5 1. Bendroji geografinė apžvalga ........................................................................................... 5 2. Kultūros paveldas ............................................................................................................ 37 3. Gamtos paveldo objektai ir kompleksai .......................................................................... 39 4. Biologinės vertybės ......................................................................................................... 47 5. Rekreacinis potencialas ................................................................................................... 56 6. Priedai ............................................................................................................................. 62 AII. SPRENDINIAI ................................................................................................................. 81 Įvadas .................................................................................................................................. 81 I. Bendrosios nuostatos ....................................................................................................... 82 II. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos ..................................................................................... 83 III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės ......................................................................... 84 IV. Kultūros paveldo apsaugo kryptys ir priemonės ........................................................... 88 V. Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės .................................................... 90 VI. Gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys ............................................................. 94 VII. Priedai .......................................................................................................................... 97 AIII. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA ............................................ 100 B. GRAFINĖ DALIS ........................................................................................................... 104 VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2014-01-27 4 Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas A. TEKSTINĖ DALIS. AIŠKINAMASIS RAŠTAS AI. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 1. BENDROJI GEOGRAFINĖ APŽVALGA 1.1 Situacija Dzūkijos nacionalinis parkas yra pietų Lietuvoje, Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų ir Druskininkų miesto savivaldybių ribose. Parko teritorija yra kompaktiškos formos išsidėsčiusi iš pietryčių į šiaurės vakarus, apimanti gausybę miškų, kurių pagrindinė teritorija yra Dainavos giria. Parko pagrindinė gyvenvietė yra Merkinės miestelis, esantis Varėnos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje. Merkinės miestelis yra 103 km atstumu nuo sostinės Vilniaus, 31 km nuo Varėnos, 30 km nuo Druskininkų, 33 km nuo Alytaus ir 56 km nuo Lazdijų. 1 lentelė. Dzūkijos nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonos RP funkcinio prioriteto zonos ha % Konservacinio prioriteto zonos: 26905 46,0 Rezervatai 2007 3,4 Draustiniai 24898 42,5 Ekologinės apsaugos prioriteto zonos 6668 11,4 Rekreacinio prioriteto zonos 567 1,0 Miškų ūkio zonos 22075 37,7 Žemės ūkio zonos 1628 2,8 Bendrojo naudojimo vandens ūkio zonos 202 0,3 Gyvenamosios zonos 475 0,8 Iš viso: 58520 100 Parko buferinės apsaugos zona 10749 Parko šiaurinis taškas ribojasi su Ilgininkų ir Lydekininkų gyvenvietėmis. Į vakarus nuo Dzūkijos nacionalinio parko išsidėsčiusios Vilkiautinio, Ricelių, Gailiūnų gyvenvietės. Pietinė parko teritorijos riba vedama Lietuvos-Baltarusijos siena. Rytinė parko dalis ribojasi su Pauosupės ir Kašėtos gyvenvietėmis. 1 pav. Dzūkijos nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonos. VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2014-01-27 5 Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo planas 1.2 Paviršius ir kraštovaizdis Dzūkijos nacionalinis parkas yra išsidėstęs Dainavos lygumos centrinėje dalyje. Apie du trečdaliai Parko teritorijos plyti Dainavos smėlingoje lygumoje, kurią vagoja stačiašlaičiai, su ryškiomis terasomis upių slėniai. Iš pietryčių į pietvakarius parko teritorija apima Čepkelių pelkėguolio, Pagarendos limnoglacialinės lygumos, Musteikų kopų masyvų, Skroblo fliuvioglacialinio erozinio masyvo, Randamonio kopų masyvo, Merkinės terasuotos Nemuno klonio atkarpos, Subartonių kalvoto moreninio masyvo geomorfologinius mikrorajonus. Dabartinį Parko reljefą kūrė paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo ledynai ir jų tirpsmo vandenys. Teritorija priklauso Pietryčių (Merkio-Baltosios Ančios) lygumos fiziniam- geografiniam rajonui. Jis užima dvi gilias smėlių pripildytas ledyno plaštakų dubumas, įspraustas tarp Dzūkų aukštumos, Lydos plynaukštės ir Gardino aukštumos. Pleistoceninio apledėjimo metu į erozinės-denudacinės kilmės depresiją iš šiaurės vakarų ne kartą buvo atslinkusios ledynų plaštakos. Jos vienur daugiau, kitur mažiau egzaravo depresijos paviršių, atplėšdamos kreidos ir juros sistemų luistus. Sutirpus vidurinio pleistoceno ledynams, rajono teritorijoje plytėjo daugiausia dugninių morenų lygumos, į kurias tarpledynmetyje giliai įsigraužė upės. Jų tarpe buvo ir senovinis Nemunas, kuris tekėjo į šiaurę, aplenkdamas Gardino aukštumą iš rytų. Paskutiniojo ledynmečio pirmojo ledynų antslinkio metu rajono paviršių dengė dvi didelės ledyninės plaštakos. Viena jų, būtent Merkio vidurupio plaštaka, buvo mažesnė. Jai stumtis į priekį trukdė jau nuo seno egzistavusios reljefo kliūtys. Žymiai didesnė buvo Merkio žemupio – Katros ledyninė plaštaka, dengusi pietinį porajonį. Pietvakarinis jos pakraštys beveik rėmėsi į Gardino aukštumą, kur sudarė priekinių morenų kalvagūbrį, nusitęsiantį į pietvakarius nuo Ežeronių, prie Borkių ir Rydzelių. Rytinis plaštakos pakraštys į rytus nuo Berštų buvo priartėjęs prie Lydos plynaukštės, kur paliko neaukštus pakraštinius darinius, vėliau apneštus limnoglacialinėmis nuosėdomis. Ryškesnis pakraštinių moreninių darinių ruožas buvo sudarytas Dubičių, Grybašių, Dainavos apylinkėse. Tarp jo ir Lydos plynaukštės pakraščio atitverta siaura žemumos juosta paskui virto Nočios kloniu. Prieledyninis ežeras paliko krantų žymes Gardino aukštumos šlaituose 132 m absoliutiniame aukštyje. Šlaito paviršius iki to aukščio buvo aplygintas, o pati žemuma apklota juostuotaisiais moliais, dabar atidengtais Katros žemumos krantuose. Tirpstant ir mažėjant Merkio žemupio – Katros ledyninei plaštakai, prieledyninis ežeras, susitvenkęs ledyno plaštakos pakraštyje, didėjo ir ėmė semti plačią plaštakinę dubumą. Tačiau jo lygis žemėjo, ir limnoglacialinės nuosėdos klostėsi kaskart žemiau ir žemiau. Įslinkus paskutinės stadijos ledynams, rajono teritorijos jie beveik nelietė, tik kai kuriose vietose atskiri ledyniniai liežuviai peržengė ankstesnio antslinkio sudarytus moreninius ruožus ir įšliaužė į zandrų sritį. Didesnę reikšmę šiuokart turėjo ne patys ledynai, bet jų tirpsmo vandenys, gausiai plūdę į Pietryčių lygumą, keliomis srovėmis. Šios srovės jungėsi į plačią ir vandeningą fliuvioglacialinę upę, kuri tekėjo į pietvakarius ir išplovė didelį senslėnį. Senslėnyje klostomus smėlius pustė vėjai ir formavo žemynines kopas. Daug smėlio ir žvirgždo prinešė į senslėnį nedideli intakai, formavęsi iš kritulių vandens pastovaus pašalo paviršiuje. Atsirado daug periglacialinių raguvų, atsiveriančių į senslėnio dugną iš abiejų pusių. Kaip ir kitiems rajonams, Pietryčių lygumai labai svarbus alerodinio atšilimo laikotarpis. Tuo metu atsileido pastovus podirvio pašalas, ėmė tirpti smėliai užnešti ledo luistai. Atsikūrė rininiai kloniai, smėlingų lygumų paviršius kai kur smarkiai susiskaidė. Upių slėnių ir ežerų daubų šlaituose atsivėrė šaltiniai. Formavosi sufozinės ir nuošliaužinės nišos bei cirkai. Per holoceno laikotarpį kraštovaizdis mažai pakito. Tik kopų srityse