Lietuvos Geologijos Tarnybos 2005 Metų Veiklos Rezultatai

LIETUVOSLIETUVOS GEOLOGIJOSGEOLOGIJOS TARNYBOSTARNYBOS 20052005 metømetø veiklosveiklos rezultatairezultatai

LITHUANIANLITHUANIAN GEOLOGICALGEOLOGICAL SURVEYSURVEY AnnualAnnual ReportReport 20052005

VILNIUS 2006 ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2005 metø veiklos rezultatai Metinë ataskaita

Lithuanian Geological Survey Annual Report 2005

Redakcinë kolegija: A. Bitinas, V. E. Gasiûnienë, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, J. Mockevièius, J. Satkûnas Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas

Editorial Board: A. Bitinas, V. E. Gasiûnienë, K. Kadûnas, J. Lazauskienë, V. Marcinkevièius, J. Mockevièius, J. Satkûnas Editor-in-Chief J. Satkûnas

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS Introduction: LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY TARNYBA 2005-aisiais ...... 5 in 2005 ...... 5

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO STATE REGULATION OF THE USE OF THE REGULIAVIMAS 2005 metais ...... 7 UNDERGROUND in 2005 ...... 7

2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 PROJEKTØ REZULTATAI GEOLOGICAL MAPPING GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 1. Revision of the pre-Quaternary geological maps at 1. Anksèiau kartografuotø 1:50 000 masteliu plotø a scale of 1:50 000. S. Ðliaupa ...... 15 prekvartero geologiniø þemëlapiø perþiûra ir 2. A set of geological maps for the Lithuanian– áskaitmeninimas. S. Ðliaupa ...... 15 Belarusian cross-border area. R. Guobytë, 2. Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos geo- V. Piepolienë, D. Radzevièienë, S. Ðliaupa, Þ. Dënas, loginiø þemëlapiø komplektas. R. Guobytë, V. Mikulënas ...... 18 V. Piepolienë, D. Radzevièienë, S. Ðliaupa, Þ. Dënas, V. Mikulënas ...... 18 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR AND GROUNDWATER POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 1. Geochemical atlas of Europe. V. Gregorauskienë ... 22 1. Europos geocheminis atlasas. V. Gregorauskienë .. 22 2. Evaluation of geological formations suitability for 2. Geologiniø formacijø tinkamumo laidoti radioakty- radioactive waste disposal. R. Kanopienë ...... 24 viàsias atliekas tyrimai. R. Kanopienë ...... 24 3. Inventory of pollution sources of geological envi- 3. Geologinës aplinkos tarðos þidiniø inventorizavimas. ronment. J. Ðugalskienë ...... 27 J. Ðugalskienë ...... 27 4. Geological investigations of karst phenomena in 4. Karstiniø procesø ir reiðkiniø geologiniai tyrimai North Lithuanian karst region. V. Marcinkevièius, Ðiaurës Lietuvos karstiniame rajone. V. Mikulënas ...... 29 V. Marcinkevièius, V. Mikulënas ...... 29 5. Monitoring of gypsum chemical denudation of 5. Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono gipso cheminës North Lithuanian karst region in 2004–2005. denudacijos monitoringas 2004–2005 metais. J. Taminskas ...... 31 J. Taminskas ...... 31 6. Databases of Geotopes. V. Mikulënas, R. Guobytë, 6. Geotopø tyrimai ir duomenø kaupimas. A. Damuðytë ...... 32 V. Mikulënas, R. Guobytë, A. Damuðytë ...... 32 7. Inventory of landslides in the territory of Lithuania. 7. Lietuvos teritorijos nuoðliauþø inventorizacija ir V. Mikulënas ...... 34 duomenø áskaitmeninimas. V. Mikulënas ...... 34 8. National groundwater monitoring – 2005. 8. Valstybinis poþeminio vandens monitoringas – 2005. J. Giedraitienë, J. Arustienë ...... 37 J. Giedraitienë, J. Arustienë ...... 37 9. Chemical status of groundwater bodies in Lithuania. 9. Poþeminio vandens baseinø cheminë bûklë. J. Arustienë ...... 41 J. Arustienë ...... 41 10. Database of groundwater resources. 10. Poþeminio vandens telkiniø duomenø baziø R. Radienë ...... 44 formavimas. R. Radienë ...... 44 INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI THE UNDERGROUND

1. Lietuvos seismologinis monitoringas 1999–2005 1. Seismological monitoring in Lithuania during the metais. A. Paèësa ...... 46 period of 1999–2005. A. Paèësa ...... 46 2. Lûþinës tektonikos elementai. S. Ðliaupa ...... 50 2. Basic features of fault tectonics in Lithuania. S. Ðliaupa ...... 50 3. Lietuvos reljefo ir potencialiø laukø santykis bei jo 3. Relationship of the relief and potential fields of átaka ðiuolaikiniams geodinaminiams procesams. Lithuania and their influence on surface geodyna- L. Korabliova, S. Ðliaupa ...... 52 mic processes. L. Korabliova, S. Ðliaupa ...... 52 4. Kambro uolienø litologija, diagenezë ir kolektorinës 4. Lithology, diagenesis and petrophysical proper- savybës. J. Èyþienë ...... 55 ties of Cambrian sandstones. J. Èyþienë ...... 55 5. Lietuvos teritorijos nuosëdinës dangos lokaliø 5. Potential field modelling of local structures of struktûrø modeliavimas potencialiø laukø pagrindu. the sedimentary cover of Lithuania. V. Nasedkin, V. Nasedkin, S. Ðliaupa, G. Motuza ...... 58 S. Ðliaupa, G. Motuza ...... 58

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL SISTEMOS PLËTRA INFORMATION SYTEM

1. Nacionalinës geologinës informacijos sistemos plëtra 1. The development of the national geological infor- informacinës visuomenës reikmëms. R. Aleknienë, mation system for the needs of information soci- A. Murnikova, M. Kadûnas, V. Noreika ...... 60 ety. R. Aleknienë, A. Murnikova, M. Kadûnas, 2. Tarptautinis projektas Elektroninë þemë – eEarth. V. Noreika ...... 60 J. Belickas, V. Noreika ...... 62 2. International project Electronic Earth – eEarth. 3. Geologijos fondo tvarkymas ir lankytojø aptar- J. Belickas, V. Noreika ...... 62 navimas. V. Þièkutë ...... 64 3. Regulation and usage of geological information in 4. Geologiniø tyrimo darbø aprûpinimas geologine the Geological Fund. V. Þièkutë ...... 64 informacija 2005 metais. L. Augulytë ...... 65 4. Supply of relevant geological information for pub- 5. Visuomenës informavimas, reklama, vidaus lic and special use in 2005. L. Augulytë ...... 65 komunikacija. A. Kriaunevièius ...... 67 5. Public information, advertising and internal communication. A. Kriaunevièius ...... 67

PRIEDAI APPENDICES Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, Activities in committees, commissions, tarpþinybinëse darbo grupëse ...... 69 councils, joint working groups ...... 69 Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, Participation in symposia, conferences, seminaruose ...... 72 workshops ...... 72 2005 metø publikacijos Lietuvos geologijos Publications on Lithuanian geology in 2005 ...... 78 tematika ...... 78 Lithuanian press concerning geology in 2005 ..... 96 Lietuvos spauda apie geologijà 2005 metais ..... 96 Publications of Lithuanian Geological Survey Lietuvos geologijos tarnybos 2005 metø in 2005 ...... 106 leidiniai ...... 106 vadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2005-aisiais

Lietuvos geologijos tarnyba 2005 metais, naudodama Introduction: Lithuanian Geological jos veiklai skirtas valstybës biudþeto lëðas ir specia- listø potencialà, sëkmingai ágyvendino strateginius Survey in 2005 tikslus ir vykdë pavestas funkcijas. Praëjæ metai reikðmingi tuo, kad buvo baigta vykdyti ilgametë valstybiniø geologiniø tyrimø In 2005, using the assigned budget means and potential of its specialists, the Lithuanian Geological Survey successfully programa „Geologija – visuomenei“ ir Vyriausybë implemented the strategic goals and delegated functions. patvirtino Lietuvos valstybiniø geologiniø tyrimø The last year was important for two events: a long-term 2006–2010 metø programà „Geologija ir darnus national geological research programme „Geology for vystymasis“. Programos pavadinimo keitimas nëra Society“was completed and a new programme „Geology and duoklë madai ar skambiø terminø vaikymasis. Sustainable Development“for 2006–2010 was affirmed by the Geologinës informacijos panaudojimo bûtinybë ir Government. The changed title of the programme is not a sop to galimybës, europinë integracija, globaliø gamtos fashion or pursuit of sounding terms. New challenges for reiðkiniø vystymasis kelia naujø reikalavimø geological investigations set by the necessity and opportunities tyrimams ir tai buvo ávertinta rengiant naujàjà to use geological information, European integration and development of global nature phenomena, were taken into programà. Akivaizdu, kad geologinë informacija consideration. The geological information obviously is highly visoje Europoje vis labiau vertinama priimant ranked in Europe making decisions in various spheres of activity sprendimus ávairiose veiklos srityse ir ávairiais and on different levels: local, regional and national. This delights lygmenimis: vietiniu, regioniniu, valstybiniu. Tai, be geological surveys and, at the same time, sets new challenges abejo, dþiugina geologijos tarnybas, taèiau kelia ir because collection of new reliable geological information is time naujø iððûkiø, nes surinkti naujà ir patikimà geologinæ and resource consumptive. The new research programme was informacijà reikia dideliø laiko ir finansiniø sànaudø. developed after preliminary evaluation of experience gained from Rengiant naujàjà tyrimø programà buvo ávertinta the implementation of the programme “Geology for Society”. It programos „Geologija – visuomenei“ ágyvendi- showed the necessity to be realistic in planning goals and tasks and, more important, financial possibilities. nimo patirtis, o ji parodë, kad, numatant tikslus ir The last year was also important for the Lithuanian prize uþdavinius, bûtina realiai vertinti visø pirma finan- for scientific achievements awarded after some time to the sines galimybes. team of Lithuanian geologists with Virgilija Gregorauskienë Metai buvo reikðmingi ir tuo, kad po ilgos pertrau- from the Lithuanian Geological Survey as a member (headed kos Lietuvos geologø grupei (vadovas dr. Valentinas by Dr. Valentinas Kadûnas) for the cycle of atlases “Geoche- Kadûnas), kurioje dirbo ir LGT darbuotoja Virgilija mical Assessment of Surface Sediments”. Gregorauskienë, uþ atlasø ciklà „Lietuvos pavirðiniø In 2005, the Lithuanian Geological Survey continued nuosëdø geocheminis ávertinimas“ fiziniø mokslø the implementation of four research programs. Their annual srityje buvo paskirta Lietuvos mokslo premija. budget amounted to 5.17 million Lt. One hundred thirteen staff members were employed (the total establishment of 117). 2005 metais LGT vykdë keturias tæstines prog- There were no virtual structural changes yet the rotation of ramas, metinis biudþetas sudarë 5,17 mln. litø, metø staff members was marked – 10.25% (12 staff members were pabaigoje dirbo 113 darbuotojø (didþiausias etatø discharged and 12 were employed). skaièius – 117). Esminiø struktûriniø pakeitimø Considerable progress was achieved in the sphere of legal nebuvo, taèiau vyko kadrø kaita – 10,25 procento system development and improvement. Nineteen legal acts (12 darbuotojø atleista, 12 – priimta). were worked out, formation of the legal basis for the sector of Per praëjusius metus labai pasistûmëta teisinës hydrocarbon resources was completed and preliminary work sistemos kûrimo ir tobulinimo srityje. Parengta 19 on the development of procedures of strategic assessment of ávairaus lygmens teisës aktø, baigta formuoti environmental effects and on the tender for exploitation of hydrocarbon resources was done. Eighteen projects on the angliavandeniliø iðtekliø sektoriaus teisinë bazë, exploitation of solid minerals were considered and affirmed, 34 pradëtos strateginio padariniø aplinkai vertinimo new deposits of minerals approved, 41 permissions for procedûros ir angliavandeniliø iðtekliø naudojimo exploitation of mineral resources were issued and 78 contracts konkurso parengiamieji darbai. Iðnagrinëta ir concluded, 14 enterprises were granted permission to explore patvirtinta 18 kietøjø naudingøjø iðkasenø telkiniø the underground, and 195 monitoring programs of economic naudojimo projektø, aprobuoti 34 telkiniø iðtekliai, subjects were analyzed and affirmed.

Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2005-aisiais Introduction: LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY in 2005 5 iðduotas 41 leidimas ir sudarytos 78 iðtekliø nau- Seventy-four different projects were implemented within dojimo sutartys, 14 ámoniø iðduoti leidimai tirti the national program of geological investigations. A set of digital þemës gelmes, iðnagrinëtos ir patvirtintos 195 ûkio geological maps (at a scale 1:200 000) of the Lithuanian– subjektø poþeminio vandens monitoringo Belarusian border region and a database of landslides in Lithuania were completed and the studies of karst processes programos. and inventorying of the hotbeds of geological environment Pagal valstybiniø geologiniø tyrimø programà pollution were continued. buvo vykdomi 74 ávairaus profilio projektai. Baigtas The Survey was active in implementing its international Lietuvos–Baltarusijos pasienio skaitmeniniø geolo- mission. It participated at 55 international and national events, giniø þemëlapiø 1:200 000 masteliu komplektas , baigta working groups and commissions. formuoti ðalies nuoðliauþø duomenø bazë, tæsti The intellectual potential of and accumulated geological karstiniø procesø tyrimai, potencialiø geologinës data at the Lithuanian Geological Survey are a good basis to aplinkos tarðos þidiniø inventorizacijos darbai. expect its successful future activity and contribution to Tarnyba aktyviai vykdë ir savo tarptautinæ misi- economic and social development of the country. jà: dalyvauta 55 tarptautiniuose ir ðalies renginiuose, ávairiose darbo grupëse ir komisijose. Tarnybos intelektinis potencialas ir sukaupti geologiniai duomenys leidþia tikëtis, kad LGT ir ateityje sëkmingai vykdys savo misijà bei reikðmingai prisidës prie ðalies ekonominës ir þiniø visuomenës plëtros.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius

6 Ávadas. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA 2005-aisiais Introduction: LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY in 2005 VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais

Þemës gelmiø naudojimà regla- STATE REGULATION OF THE mentuojanèiø ir su jø naudojimu USE OF THE UNDERGROUD susijusiø teisës aktø ir norminiø in 2005 dokumentø rengimas

2005 metais parengti ðie þemës gelmiø naudojimà Preparation of legal an other reglamentuojantys ir su jø naudojimu susijæ teisës related acts regulating the use of aktai: the underground Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimai Resolutions of the Government of the 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. vasario Republic of Lithuania 25 d. nutarimas Nr. 218 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 299 1. Resolution No 218 of 25 February 2005 “On the „Dël Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo amendment of resolution No 299 of the Government konkurso nuostatø patvirtinimo“ pakeitimo“ of the Republic of Lithuania of 10 March 2003 “On (Valstybës þinios. 2005, Nr. 30-941). the regulation of the competition for use of hydrocarbons validation” (Valstybës þinios. 2005, 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. kovo Nr. 30-941); 30 d. nutarimas Nr. 332 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. gruodþio 15 d. nutarimo 2. Resolution No 332 of 30 March 2005 “On the amendment Nr. 1458 „Dël Valstybës rinkliavos objektø sàraðo, of resolution No 1458 of the Government of the ðios rinkliavos dydþiø ir mokëjimo ir gràþinimo Republic of Lithuania of 15 December 2000 “On the taisykliø patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybës list of state fee and charge, rules of its pay and refund þinios. 2005, Nr. 43-1367). validation” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 43-1367); 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. 3. Resolution No 365 of 4 April 2005 “On the amendment balandþio 4 d. nutarimas Nr. 365 „Dël Lietuvos of resolution No 1433 of the Government of the Respublikos Vyriausybës 2001 m. lapkrièio 29 d. Republic of Lithuania of 29 November 2001 “On nutarimo Nr. 1433 „Dël Leidimø tirti þemës gelmes the dispensation rules of permission to investigate iðdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ the underground validation” (Valstybës þinios. 2005, (Valstybës þinios. 2005, Nr. 45-1448). Nr. 45-1448); 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. 4. Resolution No 445 of 21 April 2005 “On the amendment balandþio 21 d. nutarimas Nr. 445 „Dël Lietuvos of resolution No 1624 of the Government of the Respublikos Vyriausybës 1995 m. gruodþio 27 d. Republic of Lithuania of 27 December 1995 “On the nutarimo Nr. 1624 „Dël Leidimø iðveþti ið Lietuvos dispensation rules of permission for export of Respublikos geologines kolekcijas, muziejø geological collections, geological exhibits of geologinius eksponatus, græþiniø kernà ar jo museums, boring cores or their samples from the mëginius iðdavimo tvarkos patvirtinimo“ Republic of Lithuania validation” (Valstybës þinios. pakeitimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 53-1797). 2005, Nr. 53-1797); 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. birþelio 5. Resolution No 621 of 6 June 2005 “On the amendment 6 d. nutarimas Nr. 621 „Dël Lietuvos Respublikos of resolution No 198 of the Government of the Vyriausybës 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 Republic of Lithuania of 11 February 2002 “On the „Dël Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (iðsky- delivery procedure of permissions to use mineral rus angliavandenilius), poþeminio pramoninio bei resources (except hydrocarbons), resources of mineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø industrial and mineral groundwater and cavities of ertmes iðdavimo tvarkos patvirtinimo“ the Underground” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 72-2607); pakeitimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 72-2607).

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 7 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. 6. Resolution No 846 of 8 August 2005 “On the amendment rugpjûèio 8 d. nutarimas Nr. 846 „Dël Lietuvos of resolution No 1568 of the Government of the Respublikos Vyriausybës 2003 m. gruodþio 9 d. Republic of Lithuania of 9 December 2003 “On the nutarimo Nr. 1568 „Dël Lietuvos Respublikos measures of implementation of general territorial plan teritorijos bendrojo plano ágyvendinimo of the Republic of Lithuania validation” (Valstybës priemoniø plano patvirtinimo“ pakeitimo“ þinios. 2005, Nr. 97-3656); (Valstybës þinios. 2005, Nr. 97-3656). 7. Resolution No 873 of 10 August 2005 “On the approval 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. of program “Geology and sustainable development” rugpjûèio 10 d. nutarimas Nr. 873 „Dël Lietuvos of Lithuanian State Geological Explorations for 2006- valstybiniø geologiniø tyrimø 2006–2010 metø 2010 years” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 98-3705); programos „Geologija ir darnus vystymasis“ 8. Resolution No 1151 of 28 October 2005 “On patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 98- validation dispensation order of permission of 3705). hydrocarbons exploitation” (Valstybës þinios. 2005, 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. spalio Nr. 130-4670). 28 d. nutarimas Nr. 1151 „Dël Leidimø naudoti angliavandeniliø iðteklius iðdavimo tvarkos apraðo patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 130-4670). Aplinkos ministro ásakymai Orders of the Minister of Environment

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ásakymas 9. Order No D1-41 of 21 January 2005 “On regulations 2005 m. sausio 21 d. Nr. D1-41 „Dël Statybiniø of state supervision of engineering geological and inþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimø geotechnical construction investigation validation” valstybinës prieþiûros nuostatø patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 14-444); (Valstybës þinios. 2005, Nr. 14-444). 10. Order No D1-578 of 30 November 2005 “On validation 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ása- rules of hydrocarbons prospecting, exploration and kymas 2005 m. lapkrièio 30 d. Nr. D1-578 „Dël exploitation in the Republic of Lithuania” (Valstybës Angliavandeniliø iðtekliø paieðkos, þvalgybos þinios. 2005, Nr. 145-5303); ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisykliø patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, 11. Order No D1-580 of 30 November 2005 “On the Nr. 145-5303). amendment of order No 580 of 7 November 2002 “On 11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ása- regulations of the competition for the use of mineral kymas 2005 m. lapkrièio 30 d. Nr. D1-580 „Dël resources and underground cavities and the aplinkos ministro 2002 m. lapkrièio 7 d. ásakymo composition of the use of mineral resources and Nr. 580 „Dël Naudingøjø iðkasenø iðtekliø ir underground cavities commission validation” þemës gelmiø ertmiø naudojimo konkurso (Valstybës þinios. 2005, Nr. 145-5304); nuostatø ir Naudingøjø iðkasenø iðtekliø ir þemës gelmiø ertmiø naudojimo komisijos 12. Order No D1-616 of 16 December 2005 “On approval patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybës þinios. of standard contract of hydrocarbons resources 2005, Nr. 145-5304). exploitation” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 150-5517); 12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ása- 13. Order No D1-643 of 28 December 2005 “On rules of kymas 2005 m. gruodþio 16 d. Nr. D1-616 „Dël preparation of the project of use of hydrocarbon Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo tipinës resources validation” (Valstybës þinios. 2006, sutarties patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 4-120). Nr. 150-5517). 13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ásakymas 2005 m. gruodþio 28 d. Nr. D1-643 „Dël Angliavandeniliø iðtekliø naudojimo projekto rengimo taisykliø patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2006, Nr. 4-120). .

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais 8 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 Lietuvos geologijos tarnybos prie Orders of Director of Lithuanian Geological Aplinkos ministerijos direktoriaus Survey ásakymai 14. Order No 1-01 of 7 January 2005 “On the approval of 14. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos Underground register objects classification” ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 7 d. (Valstybës þinios. 2005, Nr. 7-231); ásakymas Nr. 1-01 „Dël Þemës gelmiø registro 15. Order No 1-03 of 7 January 2005 “On the approval objektø klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Valstybës of hydrocarbon resources in the deposit” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 7-231). þinios. 2005, Nr. 7-232); 15. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos 16. Order No 1-93 of 29 July 2005 “On approval of the ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 7 d. ása- list of prospecting and exploration activities of new kymas Nr. 1-03 „Dël angliavandeniliø telkinio hydrocarbons (oil and gas) deposits” (Valstybës iðtekliø aprobavimo“ (Valstybës þinios. 2005, þinios. 2005, Nr. 95-3586); Nr. 7-232). 17. Order No 1-101 of 19 August 2005 “On the approval 16. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos of rules on explored groundwater (except industrial) ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 29 d. resources approbation” and the Amendment of order ásakymas Nr. 1-93 „Dël Atliktø naujø anglia- No 6 of 25 March 2002 “On the approval of regulation vandeniliø (naftos ir dujø) telkiniø paieðkos ir of the Underground resources approbation þvalgybos darbø sàraðo tvirtinimo“ (Valstybës commission” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 106-3934); þinios. 2005, Nr. 95-3586). 18. Order No 1-107 of 5 September 2005 “On rules of 17. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos preparing projects of use of mineral resources ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjûèio 19 d. (except hydrocarbons) and underground cavities ásakymas Nr. 1-101 „Dël Iðtirtø poþeminio validation” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 109-3996); vandens (iðskyrus pramoniná) iðtekliø aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ ir 2002 m. kovo 19. Order No 1-133 of 18 November 2005 “On the approval 25 d. ásakymo Nr. 6 „Dël Þemës gelmiø iðtekliø of classifications of Underground register objects aprobavimo komisijos nuostatø patvirtinimo“ data” (Valstybës þinios. 2005, Nr. 139-5040). pakeitimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 106-3934). 18. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsëjo 5 d. ásakymas Nr. 1-107 „Dël Naudingøjø iðkasenø (iðskyrus angliavandenilius) iðtekliø ir þemës gelmiø ertmiø naudojimo projektø rengimo taisykliø patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 109-3996). 19. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkrièio 18 d. ásakymas Nr. 1-133 „Dël Þemës gelmiø registro objektø duomenø klasifikatoriø patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2005, Nr. 139-5040). Teisës aktø projektai Drafts of legal acts

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo „Dël 20. Draft of Governmental Resolution “On the Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. Amendment of Resolution No 584 of 26 April 2002 balandþio 26 d. nutarimo Nr. 584 ,,Dël Þemës “On the approval of regulations of Underground gelmiø registro nuostatø patvirtinimo“ register”; pakeitimo“ projektas. 21. Draft of Governmental Resolution “On the approval 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo of Program of groundwater resources evaluation „Dël Poþeminio vandens iðtekliø ávertinimo and use for supplying of drinking water for 2007- ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2025”; 2007–2025 metø programos patvirtinimo“ projektas.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 9 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo „Dël 22. Draft of Governmental Resolution “On the possession, poþeminio vandens valstybinio monitoringo use and disposition of groundwater state monitoring stebëjimo græþiniø valdymo, naudojimo ir observing wells”; disponavimo“ projektas. 23. Draft of the order of the Minister of Environment “On 23. Aplinkos ministro ásakymo „Dël aplinkos ministro the amendment of order No 305 of 11 June 2003 2003 m. birþelio 11 d. ásakymo Nr. 305 „Dël naftos “On the approval of the implementation measures paieðkos ir gavybos Lietuvoje strategijos ágyven- of the strategy of oil exploration and extraction in dinimo priemoniø patvirtinimo“ pakeitimo“ Lithuania”; projektas. 24. Draft of the order of the Minister of Environment “On 24. Aplinkos ministro ásakymo „Dël leidimo naudoti the approval of form of the permission to use angliavandeniliø iðteklius formos patvirtinimo“ hydrocarbons”; projektas. 25. Draft of the order of the Minister of Environment “On 25. Aplinkos ministro ásakymo „Dël Lietuvos geo- the approval of tariff of the laboratory of Lithua- logijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nian Geological Survey under the Ministry of laboratorijoje atliekamø tyrimø kainininko patvir- Environment investigations”. tinimo“ projektas.

Þemës gelmiø iðtekliø naudojimo Regulation of the use of underground reguliavimas resources

Vadovaujantis Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø Following “The delivery procedure of permissions to use (iðskyrus angliavandenilius), poþeminio pramoninio mineral resources (except hydrocarbons), resources of bei mineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø industrial and mineral groundwater and cavities of the ertmes iðdavimo taisyklëmis (Valstybës þinios. 2002, underground” (Valstybës þinios. 2002, No. 16-607; 2005, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607), 2005 metais iðduoti Nr. 72-2607), permissions were issued to 43 enterprises, 84 43 leidimai naudoti þemës gelmiø iðteklius ir ertmes contracts of the use of resources were concluded, and 27 (16 naujø ir 27 pakartotiniai leidimai), sudarytos 84 permissions were cancelled in 2005. iðtekliø naudojimo sutartys. Pasikeitus ámoniø By December 31, 2005, 211 enterprises had permissions pavadinimams, patikslinti dviejø leidimø duomenys. to use resources of solid minerals and mineral water. Panaikintas 27 leidimø galiojimas, ið jø 21 – The Lithuanian Geological Survey was permanently iðduodant pakartotiná leidimà, 6 – likviduojant, controlling the conditions and terms of contracts of the use of reorganizuojant ámones ar iðsekus skirtiems naudoti mineral resources. iðtekliams. Sustabdytas penkiø leidimø galiojimas, In conformity with order No. 49 of February 23, 1999 of ið jø dviejø leidimø galiojimo sustabdymas Minister of Environment, the Lithuanian Geological Survey panaikintas. analysed 18 and approved 16 projects on the use of underground 2005 metø pabaigoje galiojanèius leidimus naudoti resources. þemës gelmiø iðteklius ir ertmes turëjo 210 juridiniø Generalization of statistical reports on extraction in 2004 asmenø ir viena juridiniø asmenø grupë, veikianti presented by the entrprises were made. pagal jungtinës veiklos sutartá, ið jø: • mineralinio vandens – 10, • durpiø – 31, • mineralinio vandens ir durpiø – 4, • kitø naudingøjø iðkasenø – 164, • kitø naudingøjø iðkasenø ir durpiø – 2. Vykdant Leidimø naudoti naudingøjø iðkasenø (iðskyrus angliavandenilius), poþeminio pramoninio bei mineralinio vandens iðteklius ir þemës gelmiø ertmes iðdavimo taisykliø reikalavimus, buvo kontroliuo- jama, kaip turintys leidimus juridiniai asmenys laikosi þemës gelmiø iðtekliø naudojimo sutarèiø sàlygø, tikrinama þemës gelmiø iðteklius naudojanèiø juridiniø asmenø veikla ir vertinama su tuo susijusi informacija bei duomenys. Parengti 36 informaciniø raðtø juridiniams asmenims projektai apie nepa-

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais 10 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 tenkinamà arba ne laiku kai kuriø naudojimo sutarèiø punktø vykdymà, nustatytø trûkumø iðtaisymo terminus ir numatomas taikyti ar taikytas poveikio priemones. Dalyvauta 10 patikrinimø þemës gelmiø iðtekliø naudojimo vietose, kuriø metu buvo nustatyti du naudingøjø iðkasenø iðtekliø naudojimo ir apskaitos paþeidimai. Vykdant aplinkos ministro 1999 m. vasario 23 d. ásakymà Nr. 49, iðnagrinëta 18 kietøjø naudingøjø iðkasenø telkiniø naudojimo (kasybos ir rekultiva- vimo) projektø, ið jø – 16 projektø patvirtinta. Apibendrintos 2004 metø kietøjø naudingøjø iðkasenø iðtekliø kasybos ir naftos iðtekliø gavybos atskaitos. Tæstos konsultacijos ir susiraðinëta su fiziniais ir juridiniais asmenimis naudingøjø iðkasenø iðtekliø naudojimo, leidimø iðdavimo, þemës gràþinimo, valstybës iðperkamos þemës naudojimo ir kitais klausimais.

Þemës gelmiø geologinio tyrimo Regulation of underground reguliavimas investigation

Vadovaujantis Leidimø tirti þemës gelmes iðdavimo Following “The order of issuing licences for underground taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos research” (Valstybës þinios. 2001, No. 102-3634; 2005, Vyriausybës 2001 m. lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 45-1448), licences for underground research were given Nr. 1433 (Valstybës þinios. 2001, Nr. 102-3634; 2005, to 14 enterprises in 2005. Nr. 45-1448), iðduota 14 leidimø tirti þemës gelmes. By December 31, 2005, 66 enterprises had licences to Metø pabaigoje leidimus tirti þemës gelmes carry out geological investigations. turëjo 66 ámonës, ið jø leista atlikti pagal tyrimø The Lithuanian Geological Survey was permanently rûðis: controlling the quality of geological investigations. • angliavandeniliø paieðkà ir þvalgybà – 5, In 2005 the Commission on the Approbation of • þemës gelmiø ertmiø paieðkà ir þvalgybà – 5, Underground Resources of Lithuanian Geological Survey • geofiziná tyrimà – 11, (ÞGIK) approved resources in 39 deposits. • nemetaliniø naudingøjø iðkasenø paieðkà ir Commission of experts (formed by the orders of Director þvalgybà – 8, of Lithuanian Geological Survey No.1-04 and No. 1-108) • poþeminio vandens (visø rûðiø, taip pat ðiluminës analysed geological reports on evaluation of resources in energijos) paieðkà ir þvalgybà – 23, Sakuèiai and Ðiaurës Vëþaièiai oil deposits. Resources of these • geologiná þemës gelmiø kartografavimà – 9, deposits were approved. • hidrogeologiná þemës gelmiø kartografavimà – 22, Folloving „The order of implementation of groundwater • geocheminá þemës gelmiø kartografavimà – 9, monitoring of economic subjects“ (Valstybës þinios. 2003, • aerofotogeologiná þemës gelmiø kartografa- No. 101-4578) groundwater monitoring programmes of 195 vimà – 2, economic subjects were analyzed and approved in 2005. • ekogeologiná þemës gelmiø kartografavimà – 18, Pursuant to the Law on Construction and following the • inþineriná geologiná þemës gelmiø kartogra- “Regulations of State supervision of constructions favimà – 8, engineering geological and geotechnical investigations” • ekogeologiná tyrimà – 41, (Valstybës þinios. 2005, No. 14-444) the following objects • inþineriná geologiná tyrimà – 36, were checked: • mechaniná græþiniø græþimà – 32, • engineering geological and geotechnical investigation • mechaniná græþiniø likvidavimà – 30. works at 5 construction sites; Vadovaujantis Leidimø tirti þemës gelmes • 9 projects; iðdavimo tvarkos reikalavimais (Valstybës þinios. • 22 investigation work programmes; 2005, Nr. 14-444) buvo sistemingai tikrinama turinèiø • the quality of investigations in 1 construction site; leidimus juridiniø asmenø atliktø darbø ir Lietuvos • 32 official inquiries were inspected and conclusions geologijos tarnybai pateiktø þemës gelmiø tyrimo were made; duomenø kokybë.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 11 2005 metais Lietuvos geologijos tarnybos Þemës • 241 reports of engineering geological and geotechnical gelmiø iðtekliø aprobavimo komisija (ÞGIK), vado- investigations; vaudamasi Þemës gelmiø iðtekliø aprobavimo komisijos • breaches of investigations were pointed out and nuostatais (Valstybës þinios. 2002, Nr. 32-1240), assignments for elimination of defects at 4 sites were iðanalizavo ir ávertino 39 kietøjø naudingøjø iðkasenø made. telkiniø detalios arba papildomos geologinës þvalgy- bos darbø duomenis. 2005 metais ÞGIK aprobavo 11 durpiø, penkis smëlio ir 23 iðþvalgytus þvyro telkiniø iðteklius. 2005 m. sausio 10 d. ir 2005 m. rugsëjo 10 d. LGT direktoriaus ásakymais Nr. 1-04 ir Nr. 1-108 sudaryta komisija angliavandeniliø iðtekliams aprobuoti. 2005 metais ði komisija aprobavo du naujus (Sakuèiø ir Ðiaurës Vëþaièiø) angliavandeniliø iðtekliø telkinius. Vadovaujantis Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybës þinios. 2003, Nr. 101-4578), 2005 metais iðnagrinëtos ir patvirtintos 195 ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo programos. Vykdant Lietuvos Respublikos statybos ástatymà ir vadovaujantis Statybiniø inþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimø valstybinës prieþiûros nuostatais (Valstybës þinios, 2005, Nr. 14-444) 2005 metais buvo: • patikrinta penkiø ámoniø atliekamø inþineriniø geologiniø ir geotechniniø tyrimø darbø kokybë bei tyrimø turinio ir apimties atitiktis statybos techniniams reglamentams; • ávertinta devyniø atliktø projektiniø tyrimø atitiktis TATENA ir VATESI nustatytiems reikalavimams; • iðnagrinëtos ir ávertintos 22 tyrimø darbø programos ypatingø statiniø techniniø projektø rengimo reikmëms; • viename statybos objekte atliktas tyrimø darbø kokybës patikrinimas; • iðnagrinëtos 32 oficialios uþklausos ir pateiktos iðvados; • patikrinta 241 inþineriniø geologiniø ir geo- techniniø tyrimø ataskaita; • keturiuose objektuose nustatyti tyrimø tvarkos paþeidimai ir nurodyta paðalinti trûkumus.

Þemës gelmiø registras Underground Register

Vadovaujantis Þemës gelmiø registro nuostatais According to “The Statute of Underground Register” (Valstybës þinios. 2002, Nr. 44-1676) ir Þemës gelmiø (Valstybës þinios, 2002, No. 44-1676) and “The regulations registro tvarkymo taisyklëmis (Valstybës þinios. of Underground Register arrangement “ (Valstybës þinios, 2004, Nr. 90-3342) 2005 metais Registro þemës gelmiø 2004, No. 90-3342) at the end of the year 2005, 1696 deposits iðtekliø dalyje áraðyta 13 naudingøjø iðkasenø naujø of mineral resources and groundwater were included into the telkiniø duomenys, papildyti 20 anksèiau áraðytø chapter of underground resources. During the year 2005, 13 telkiniø duomenys, vienas naudingøjø iðkasenø new deposits of mineral resources and 107 deposits of telkinys iðregistruotas (iðtekliai iðnaudoti) bei áraðyti underground water were included into the chapter of 107 poþeminio vandens telkiniø ir vandenvieèiø underground resources; 1125 boreholes were included into the duomenys. chapter of boreholes (data of 500 boreholes were corrected) and Iki 2005 metø gruodþio 31 dienos Registro þemës 264 objects of geological investigations were included into the gelmiø iðtekliø dalyje buvo áregistruota 1 696 naudingøjø chapter of geological investigations.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais 12 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 iðkasenø telkiniai arba jø sklypai ir poþeminio vandens telkiniai bei vandenvietës, taip pat áregistruotos rajonø savivaldybiø parengtos, suderintos ir patvirtintos penkiø vandenvieèiø sanitarinës zonos. • 716 naudingøjø iðkasenø telkiniø: naftos (angliavandeniliø) – 12; nemetaliniø naudingøjø iðkasenø – 704: ♦ þvyro ir smëlio – 484; ♦ durpiø – 114; ♦ sapropelio – 4; ♦ molio – 69; ♦ kvarcinio/monomineralinio smëlio – 6; ♦ anhidrito – 1; ♦ dolomito – 10; ♦ klinties – 4; ♦ kreidos mergelio – 7; ♦ opokos – 2; ♦ gëlavandenës klinties – 3; • 980 poþeminio vandens telkiniø, vandenvieèiø: geriamojo gëlo vandens – 960; ♦ mineralinio vandens – 19; ♦ gamybinio vandens – 1. Registro græþiniø dalyje 2005 metais áregistruota 1 125 græþiniai (LGT turimais duomenimis, fiziðkai egzistuojantys), ið jø 644 græþiniai skirti poþeminio vandens eksploatacijai. Pakeisti duomenys 500 græ- þiniø (dël græþinio bûklës, savininko kaitos arba patikslintos græþinio vietos). Iki 2005 metø gruodþio 31 dienos Registro græþiniø dalyje áregistruota 21 898 græþiniai, o geologinës informacijos sistemos Græþiniø posistemyje áraðyta 37 043 græþiniø duomenys. Registro þemës gelmiø tyrimø dalyje 2005 metais áregist- ruoti 264 þemës gelmiø geologinio tyrimo objektai. Ðioje registro dalyje iki 2005 metø gruodþio 31 dienos áregistruota 1 148 þemës gelmiø tyrimø objektai.

Ávairios paskirties projektø ir dokumentø, Co-ordination of various projects and susijusiø su þemës gelmiø naudojimu, documents related to the use of under- derinimas ground

2005 metais suderinti 29 kadastriniø vietoviø þemës In 2005, 29 corrected projects of land reform and 15 reformos þemëtvarkos projektø papildymo planai, applications on the restitution of land plots falling under the iðnagrinëta 15 praðymø gràþinti þemës sklypus, areas of mineral resources to former land owners and on patenkanèius á naudingøjø iðkasenø telkiniø terito- privatization have been examined and coordinated. rijas, jø savininkams ir privatizuoti. Following “The procedure of analysing of documents Vadovaudamasi Planuojamos ûkinës veiklos on a permissible effect on the environment on account poveikio aplinkai vertinimo dokumentø nagrinëjimo of an intended economic activity in the Ministry of Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldþiose institucijose Environment and subordinate institutions” (Valstybës tvarka (Valstybës þinios. 2000, Nr. 69-2062; 2003, þinios. 2000, No. 69-2062; 2003, No. 81(1)-3705), in 2005 Nr. 81(1)-3705), 2005 metais Lietuvos geologijos the Lithuanian Geological Survey analysed 13 projects and tarnyba iðnagrinëjo 13 projektø ir dokumentø bei documents and gave conclusions to the Region Departments pateikë iðvadas regionø aplinkos apsaugos depar- of Environment Protection on the admissibility of an intended tamentams dël planuojamos ûkinës veiklos leistinu- economic activity or restrictions in case this activity was mo bei apribojimø, kai ði veikla susijusi su þemës associated with the exploitation and protection of underground

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 13 gelmiø iðtekliø naudojimu ir apsauga, poþeminiø resources, underground water, clearing of lakes or regulation vandenø vandenvieèiø árengimu, eþerø valymu ar of water lavel in the lakes. jø vandens lygio reguliavimu.

Leidimø iðveþti ið Lietuvos Respublikos Issue of permissions for export of geo- geologines kolekcijas, muziejø geolo- logical collections, geological museum ginius eksponatus, græþiniø kernà ar jo exhibits, drill cores or their samples mëginius iðdavimas

Vadovaudamasi Leidimø iðveþti ið Lietuvos Respub- Following “The rules of issuing permissions to export likos geologines kolekcijas, muziejø geologinius geological collections, geological museum exhibits, eksponatus, græþiniø kernà ar jo mëginius iðdavimo drilled core or its samples from the Republic of Lithuania” taisyklëmis (Valstybës þinios. 1996, Nr. 1-22; 2005, (Valstybës þinios. 1996, No. 1-22; 2005, No. 53-1797), in Nr. 53-1797), 2005 metais Lietuvos geologijos tarnyba 2005 the Lithuanian Geological Survey issued 4 permissions iðdavë keturius leidimus iðveþti ið Lietuvos uolienø to move core and rock samples from Lithuania to England, ir naftos mëginius tyrimams á Baltarusijos, Ukrainos, Denmark, Belarus and Ukraine for laboratory analyses. Anglijos ir Danijos laboratorijas.

VALSTYBINIS ÞEMËS GELMIØ NAUDOJIMO REGULIAVIMAS 2005 metais 14 STATE REGULATION OF THE USE OF THE UNDERGROUND IN 2005 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS

Valstybinio geologinio kartografavimo 1 : 50 000 masteliu State-of-art of National geological mapping at a scale bûklë 2005 metø gruodþio 31 dienà of 1:50 000 by 31 December 2005

Anksèiau kartografuotø 1:50 000 masteliu plotø prekvartero geologiniø þemëlapiø perþiûra ir áskaitmeninimas

S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba

Projektas vykdytas 2003–2005 metais. Atliktø Revision of the pre-Quaternary tyrimø tikslas – perþiûrëti ir áskaitmeninti anksèiau geological maps at a scale of sudarytø geologinio kartografavimo 1:50 000 maste- 1:50 000 liu plotø prekvartero geologinius þemëlapius. Buvo perþiûrëti Birþø, Kirdoniø, Piniavos, Noriûnø, The project was held in 2003–2005. The aim of the project Papilio, Krekenavos, Drûkðiø, Utenos, Molëtø, is a revision of the pre-Quaternary Geological Maps of Ðumsko, Vievio, Daugø, Birðtono, Druskininkø plotø previously mapped areas at a scale of 1:50 000. The following

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 15 GEOLOGICAL MAPPING prekvartero geologiniai þemëlapiai (ið viso 14 mapping areas were revised: Birþai, Kirdonys, Piniava, plotø). Detalus geologinis kartografavimas pradëtas Noriûnai, Papilis, Krekenava, Drûkðiai, Utena, Molëtai, 1973 metais (Druskininkø plotas). Nuo to laiko buvo Ðumskas, Vievis, Daugai, Birðtonas, Druskininkai. The ne kartà tikslinta Lietuvos stratigrafinë schema, mapping at a scale of 1:50 000 was assumed in 1973 iðgræþta nemaþai naujø græþiniø, ásigilinusiø á (Druskininkai). Since then, the Stratigraphical Scheme of pokvartero pavirðiø. Nauji sudaryti þemëlapiai Lithuania was revised several times; many new wells were remiasi bendra legenda, ið naujo græþtø græþiniø drilled to pre-Quaternary layers for different purposes. The duomenimis buvo patikslintos po kvartero danga newly compiled maps are based on the common Stratigaphical atsidengianèiø sluoksniø ribos. Perþiûrai buvo Scheme; the boundaries of sub-cropping pre-Quaternary naudojama græþiniø duomenø bazë GEOLIS, susi- layers were corrected using GIS techniques employing jusi su MapInfo Professional GIS sistema. Tai gerokai available drilling data stored in the database GEOLIS padidino perþiûros efektyvumà, nes kiekviename (Lithuanian Geological Survey). The sub-Quaternary Relief geologinio kartografavimo plote yra iki tûkstanèio Maps were compiled for each area. ir daugiau græþiniø. Perþiûra vykdyta etapais. The revised areas represent different geological regions, Pirmu etapu iðrenkami visi græþiniai, græþti karto- characterized by different age of subcropping rocks, morphology grafavimo plote, rûðiuojami pagal tai, ar pasiektos of the sub-Quaternary relief. The Birþai, Kirdonys, Noriûnai, prekvartero uolienos (græþiniai, kurie nepasiekë Papilis, Krekenava areas are situated in the central and north pokvartero uolienø, buvo paliekami duomenø bazëje, Lithuania where Upper Devonian carbonaceous and shale nes jie svarbûs sudarant pokvartero pavirðiaus lithologies of subcropping layers predominate (Pliavini, Tatula, reljefo þemëlapá, kartografuojant paþemëjimus, Ástras, Pamûðis, Stipinai formations). Accordingly, the sub- paleoárëþius). Jais remiantis sudarytas kiekvieno Quaternary relief is rather smooth. The sub-Quaternary surface ploto faktinës medþiagos þemëlapis, nurodant of east Lithuania is composed of Middle–Upper Devonian pirmojo po kvartero danga atsidengianèio sluoksnio terrigenous and carbonaceous-shale lithologies (Ðventoji, geologiná indeksà ir kraigo gylá (kur prekvartero Upninkai, Kernavë, Ledai formations). In some places, Neogene uolienos nepasiektos, nurodomas græþinio kirta- sediments are mapped. The sub-Quaternary relief is highly vietës gylis). Antru etapu sudaromas pokvartero dissected, a number of deep palaeoincisions are identified where pavirðiaus gyliø þemëlapis, kuris yra pagrindas older pre-Quaternary rocks crops out under the Quaternary brëþiant geologiniø sluoksniø paplitimo ribas. succession. The Sub-Quaternary surface of southeast Lithuania Sudaryti skirtingø geologiniø srièiø þemëlapiai – (Ðumskas, Vievis, Daugai, Birðtonas, and Druskininkai areas) skiriasi pavirðiuje atsidengianèiø prekvartero uolienø is composed of Mesozoic and Cenozoic rocks with small patches amþius, labai skirtingas pokvartero pavirðiaus of Palaeozoic sediments. The deep palaeoincisions are reljefo pobûdis. Birþø, Kirdoniø, Piniavos, Noriûnø, essentially numerous, likely related to low-resistive dominating Papilio, Krekenavos plotai kartografuoti vykdant chalk substrate. specializuotà geologiná kartografavimà Ðiaurës The maps are prepared in digital format. They are centrinëje Lietuvos dalyje. Èia pavirðiuje atsidengia incorporated into the digital Pre-Quaternary Map of Lithuania karbonatinës molingos virðutinio devono nuogulos (scale 1:200 000) that allows easy integration of the local (Pliaviniø, Tatulos, Ástro, Pamûðio, Stipinø svitos). data into the regional scale. Tai lëmë ir bûdingà pokvartero pavirðiaus reljefà – èia nëra aiðkiø paleoárëþiø, vyrauja stambios formos. Kitaip yra Rytø Lietuvoje (Drûkðiø, Utenos, Molëtø, Ðumsko plotai). Èia vyrauja terigeninës, reèiau S. Ðliaupa, molingos karbonatinës vidurinio–virðutinio devono Lithuanian Geological Survey uolienos (Ðventosios svita, Upninkø serija, Kernavës ir Ledø svitos). Nedideliuose plotuose iðlikusios neogeno kontinentinës nuogulos. Tai lëmë labai raiþytà pokvartero pavirðiaus morfologijà – daþni siauri paleoárëþiai, kuriø gylis virðija 100 metrø, èia siauromis juostomis atsidengia senesnës prekvartero uolienos. Pietryèiø Lietuvoje (Ðumsko, Vievio, Daugø, Birðtono, Druskininkø plotai) pokvartero pavirðiuje atsidengia mezozojaus ir kainozojaus

16 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 nuogulos. Pokvartero pavirðius taip pat labai raiþy- tas, ypaè Nemuno upës zonoje, kur daþni platûs ir gilûs paleoárëþiai. Sudëtingiausia geologine sandara pasiþymi Ðumsko ir Daugø plotai, kur daþnos struk- tûrinës nedarnos, atsidengia apatinio ir virðutinio paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus nuogulos (silûras, devonas, permas, triasas, jura, kreida, paleo- genas, neogenas). Þemëlapiai parengti skaitmenine forma, todël gali bûti lengvai integruoti á bendrà Lietuvos prekvartero geologiná þemëlapá 1:200 000 masteliu (kiekvieno ploto ribos buvo derinamos su ðiuo þemëlapiu), taip pat naudojami sprendþiant ávairias geologines problemas (hidrogeologiniø, ekogeologiniø ir kt. þemëlapiø sudarymas).

Pav. Revizuotas Daugø ploto prekvartero geologinis Fig. Revised pre-Quaternary Geological Map of Daugai þemëlapis, Pietø Lietuva area, south Lithuania

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 17 GEOLOGICAL MAPPING Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos geologiniø þemëlapiø komplektas

R. Guobytë, V. Piepolienë, D. Radzevièienë, S. Ðliaupa, Þ. Dënas, V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

Þemës gelmiø iðtekliø naudojimas, poþeminio A set of geological maps for the vandens tarða ar þemënaudos pokyèiai netoli Lithuanian–Belarusian cross-border valstybës sienos gali lemti þemës gelmiø kokybës ir bûklës pokyèius gretimoje ðalyje, todël yra gyvy- area biðkai bûtinas ðaliø kaimyniø geologiniø tyrimø tarnybø bendradarbiavimas tiriant ir kartogra- The use of subsurface resources, pollution of groundwater, fuojant pasienio teritorijas. 2005 metais Lietuvos land use changes in the border area of one state could influence geologijos tarnyboje baigtas bendras projektas the environment changes of the neighbour country. Therefore, „Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos komp- co-operation between the geological surveys of neighbour leksinis geologinis kartografavimas 1:200 000 states is crucial for geological mapping of the cross-border area. masteliu“. Lietuvos–Baltarusijos pasienio ruoþui The joint Lithuanian–Belarusian project of the integrated 51 000 km2 plote suderinto topografinio pagrindo geological mapping for 51.000 km2 of the cross-border area fone pagal bendrà legendà sudaryti vidutinio mastelio was completed in 2005. A set of maps at a scale of 1:200 000 prekvartero ir kvartero nuogulø geologinis ir geo- was compiled using the integrated topographic basic map as a morfologinis, prekvartero vandeningøjø kompleksø background. The set consists of pre-Quaternary geological (horizontø) hidrogeologinis ir naudingøjø iðkasenø map, map of the Quaternary deposits, Geomorphological map, þemëlapiai. Projekto partneriai – Baltarusijos geolo- Map of natural resources and Hydrogeological map of the pre- giniø darbø gamybinio susivienijimo „Belgeologija“ Quaternary aquifers. specialistai. The map of the Quaternary deposits displays the Kvartero nuogulø geologinis ir geomorfologinis geological limits, structures and composition of deposits. The þemëlapiai. Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos difference in the lithological composition and genesis of surface kvartero nuogulø geologinis ir geomorfologinis deposits of the Last and penultimate glaciations are plotted þemëlapiai patvirtina geologiniø-geomorfologiniø on the map. The location of the lithologically different deposits vienetø ir kompleksø tæstinumà abipus sienos. is determined. The marginal glacial formations such as Baltija, Kvartero nuogulø geologinis þemëlapis parodo Breslauja and Ðvenèionys uplands are composed mostly of nuogulø litologinius ir genetinius skirtumus till. Sandy deposits within uplands are spread sporadically.

18 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 paskutiniojo ir prieðpaskutiniojo ledynø paliktø The wide outwash plains at the foot of uplands are composed nuogulø iðplitimo teritorijose: didele litologinës of sand with gravel. Glaciolacustrine sediments fill sudëties kaita pasiþymi jaunesnës, t. y. paskutiniojo depressions between the uplands. apledëjimo laikotarpio, nuogulos. Klasikiniai ledyno The geomorphological map reflects the contrast between pakraðèio tvariniai – Baltijos, Breslaujos ir Ðven- the “fresh-looking” landforms of the last glaciation and the èioniø aukðtumos, sudarytos ið ledyno paliktos monotonous “mature” landscape from the previous glaciation. moreninës medþiagos – moreninio priesmëlio ir The end moraines are topographically well expressed and most priemolio, ir tik atskiri kalvø ruoþai arba masyvai of the glacially formed lakes basins lie within the area, which prie Aukðtadvario, Tauragnø, Daugø supilti ið was covered by the glaciers of the last glaciation. The maximum ávairaus þvirgþdingo smëlio. Pietrytinëse ir pietinëse extent limits of the Last Glaciation are shown on the map. In aukðtumø papëdëse plyti ledyno tirpsmo vandenø the mapped cross-border area, 5 National parks, 13 regional suklotos smëlingos zandrinës lygumos. Dubumos parks, 33 nature reserves and more than 390 nature tarp aukðtumø iðklotos patvenktiniø prieledyniniø monuments and geotopes are located. The information about mariø nuosëdomis: smëliu ir moliu. the protected areas and sites depicted in the geomorphological Bendras geomorfologinis þemëlapis parodo map is valuable for the development of tourism, recreation and paskutiniojo ir prieðpaskutiniojo ledynø sudarytø preservation of these sites. teritorijø reljefo kontrastus. Paskutiniojo ledyno The pre-Quaternary geological map. Two provinces suformuotam reljefui bûdinga ávairaus dydþio are distinct according to the distribution of the Phanerozoic eþerø gausa, o ávairiai kalvotas aukðtumø pavirðius layers on the sub-Quaternary surface. The Devonian deposits atrodo „ðvieþiai“, palyginti su beeþeriu, perigla- are dominant in the north-eastern part, whereas the Mesozoic cialiniø procesø nulygintu lëkðtai kalvotu ir gûbriuotu sediments predominate in the south-west. The oldest rocks prieðpaskutiniojo ledyno suformuotu pavirðiumi. outcropping under the Quaternary succession are attributed Skirtingo amþiaus ledynø sudarytà pavirðiø þemë- to the Achaean (?) – Early Proterozoic. The sub cropping is lapyje rodo maksimalaus paskutiniojo ledyno iðpli- confined to deepest palaeoincisions of the sub-Quaternary timo riba. surface in Belarus. The overlying Vendian sediments also Kartografuotoje pasienio teritorijoje yra penki subcrop within palaeoincisions in Belarus. nacionaliniai, 13 regioniniø parkø, 66 draustiniai ir The Cambrian, Ordovician, and Silurian deposits subcrop per 390 gamtos paminklø bei geotopø. Maþdaug locally in the SE. Due to restricted distribution, they are not deðimt paminklø abiejose pusëse yra labai arti Lietu- subdivided into more detailed stratigraphical divisions. The vos–Baltarusijos valstybinës sienos, todël juos tirti Devonian deposits, dominant in the NE part of the territory, ir lankyti gali bûti sudëtinga. Saugomø teritorijø ir are subdivided into regional stages. The sub cropping layers gamtos paminklø parodymas geomorfologiniame are attributed to the Vitebsk Regional Stage of the Lower þemëlapyje turëtø padëti juos geriau iðsaugoti ir Devonian, the Pärnu, Narva, Starooskolsk Regional Stages panaudoti visuomenës ðvietimui, rekreacijai ir of the Middle Devonian, the Lanian and Pliavini Regional turizmui plëtoti. Stages of the Upper Devonian. The Upper Permian sediments Pasienio teritorijos kartografavimas iðryðkino subcrop as the narrow belt striking NW-SE west of Vilnius. daugelá diskutuotinø kvartero geologijos klausimø, The Mesozoic deposits are distributed in the southwest tarp kuriø ir paskutiniojo apledëjimo tikslios ribos and south. The Lower Triassic, Middle and Upper Jurassic, vietovëje nustatymas. upper Lower and Upper Cretaceous deposits are identified. Prekvartero geologinis þemëlapis. Seniausios po They are subdivided into stages. kvartero storyme slûgsanèios uolienos yra anksty- The youngest Cenozoic sediments are attributed to the vojo proterozojaus metamorfinës ir magminës marine succession of the Lower Palaeocene and Middle–Upper uolienos, nustatytos nedideliuose plotuose giliuose Eocene. They are distributed as isolated patches in the east. paleoárëþiuose Baltarusijos teritorijoje. Vëlyvojo The hydrogeological map of the pre-Quaternary proterozojaus vendo terigeninës nuogulos, suda- aquifers. The pre-Quaternary geological map and information ranèios bazalinæ nuosëdinës dangos dalá, taip pat of wells serve as a basis for hydrogeological map of the pre- atsidengia tik keliuose nedideliuose ploteliuose Quaternary aquifers in the Lithuanian–Belarusian cross-border pietryèiuose. Teritorijoje iðsiskiria dvi sritys – ðiaurës area. Six complexes of aquifers were mapped. Palaegene– rytinë, kur pokvartero pavirðiuje vyrauja devono Neogene aquifer complex is located at the south-western edge nuogulos, ir pietvakarinë, ten iðplitusios jaunesnës of Lithuanian territory only and occurs at a depth of 40–120 m mezozojaus uolienos. Devono nuogulø, „jaunëjanèiø“ from the surface. The Upper–Lower Cretaceous aquifer

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 19 GEOLOGICAL MAPPING ðiaurës vakarø kryptimi ruoþai sudaro apie du complex is exploited in both Lithuania and Belarus. This penktadalius pokvartero pavirðiaus. Tai apatinio complex takes a largest occurrence and covers up almost the devono Vitebsko horizonto ir vidurinio devono Pernu whole north-western and southern part of the mapped area. horizonto terigeninës uolienos, vidurinio devono The depth of the complex is from 30 to 220 m. The Permian Narvos regioninio aukðto karbonatinës molingos aquifer occurs locally on the pre-Quaternary surface of nuogulos, Staroskolsko ir Lenio regioniniø aukðtø Lithuania. The Upper–Middle Devonian Starooskolsk– smëlingos uolienos, virðutinio devono Pliaviniø Lanian (Ðventoji–Upninkai) terrigenous aquifer complex regioninio aukðto Jaros svitos molingos karbonatinës covers the northern part of the Lithuanian–Belarusian cross- uolienos. Kambro, ordoviko ir silûro uolienos ið- border area. It is lying at a depth of 50–180 m from the plitusios vietomis, pietryèiuose. Permo uolienos surface. The Middle Devonian Narva terrigenous aquifer nedarniai slûgso ant devono ir senesniø uolienø. complex is spread in Belarus and is exploited there. In Apatinio permo Perlojos svitos uolienos pokvartero Lithuania, it is not used for the water supply as passing into pavirðiuje atsidengia tik viename ið giliø paleoárëþiø the regional waterproof of Narva. The Silurian, Ordovician, netoli Varënos. Virðutinio permo Naujosios Akmenës Cambrian and Vendian aquifer complexes are spread on the svitos karbonatø juosta kartografuota á vakarus nuo pre-Quaternary surface of the mapped territory in Belarus Vilniaus. only. Ið mezozojaus dariniø pokvartero pavirðiuje The pre-Quaternary groundwater recharge area and nustatytos triaso, juros ir kreidos sistemø uolienos. pressure is influenced by Belarusian-Masurian rise and recent Apatinio triaso ir juros terigeninës uolienos iðpli- topography. The groundwater run-off is directed to the Baltic tusios lokaliai, daþniausiai giliuose paleoárëþiuose. Sea, i.e. north-west. Besides, the groundwater is drained quite Kartografuotos teritorijos pietuose vyrauja kreidos intensively by rivers – Nemunas, Neris, Merkys. In some sistemos cenomanio, turonio, konjakio, santonio, localities, in terms of hydro-chemical composition, the kampanio ir mastrichèio aukðtø nuogulos. groundwater is fresh, salinity does not exceed 0.5 g/l, hydro- Jauniausios kainozojaus uolienos iðplitusios carbonate. In rare cases in single wells, the groundwater is of lokaliai pietinëje ir rytinëje Lietuvos dalyje, ðiek tiek hydro-carbonate-sulphate, hydro-carbonate-chloride and daþniau aptinkamos Baltarusijos teritorijoje. Tai sulphate-hydro-carbonate chemical type. jûrinës ankstyvojo paleoceno ir terigeninës, reèiau The map of mineral resources provides information on silicitinës ir karbonatinës vidurinio–virðutinio eoceno reserves of mineral resources and prospective areas according nuogulos. Neogeno kontinentinës terigeninës nuogu- to the state on January 1, 2002. There are 847 explored los paplitusios atskirais plotais rytinëje Lietuvos reserves including: 364 explored in detail, 483 preliminary dalyje bei ðiaurës vakarø Baltarusijoje kartografuoti explored and 157 promising areas with prognostic resources. nedideli neogeno terigeniniø nuogulø plotai. The geological information is applicable for territorial Prekvartero vandeningøjø kompleksø (horizon- planning and for protection of environment quality during tø) hidrogeologinis þemëlapis. Lietuvos–Baltarusijos the planning of infrastructure of cross-border area. This pasienio teritorijoje kartografuoti ðeði pokvartero information is a great asset to substantiate conclusions by pavirðiuje atsidengiantys vandeningieji kompleksai the environmental risk assessment of planned economical (horizontai). Paleogeno–neogeno vandeningasis activity, etc. kompleksas atsidengia tik Lietuvos teritorijos piet- vakariniame pakraðtyje ir slûgso 40–120 m gylyje nuo þemës pavirðiaus. Virðutinës–apatinës kreidos vandeningasis kompleksas iðplitæs beveik visoje kartografuotoje teritorijoje ir slûgso nuo 30 m iki 220 m gylio. Permo vandeningasis horizontas prekvartero pavirðiuje atsidengia tik Lietuvos teritorijoje. Virðutinio–vidurinio devono Staro- oskolsko–Lansko (Ðventosios–Upninkø) terigeninis vandeningasis kompleksas iðplitæs ðiaurinëje R. Guobytë, V. Piepolienë, D. Radzevièienë, Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos dalyje. S. Ðliaupa, Þ. Dënas, V. Mikulënas Jo slûgsojimo gylis 50–180 metrø. Vidurinio devono Lithuanian Geological Survey Narvos terigeninis–karbonatinis vandeningasis kompleksas iðplitæs Baltarusijos teritorijoje ir yra

20 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 intensyviai eksploatuojamas. Lietuvos pusëje – tai tik sporadiðki silpnai laidûs sluoksniai, pereinantys á regioninæ Narvos vandensparà. Silûro, ordoviko, kambro ir vendo vandeningieji kompleksai prekvartero pavirðiuje kartografuoti tik Baltarusijos teritorijoje. Lietuvos–Baltarusijos pasienio teritorijos prekvartero uolienø poþeminio vandens maitinamajai srièiai ir spûdþiui turi átakos Baltarusijos–Mozûrijos anteklizë ir dabartinis reljefas. Poþeminio vandens nuotëkis, t. y. regioninë poþeminio vandens srauto kryptis, yra á ðiaurës vakarus Baltijos jûros link. Poþeminá vandená gana intensyviai drenuoja upës – Nemunas, Neris, Merkys – kai kuriose vietose iðkreip- damos net regioninæ poþeminio vandens srauto kryptá. Hidrocheminiu poþiûriu kartografuotame plote eksploatuojamø pokvartero pavirðiuje atsidengianèiø vandeningøjø kompleksø (horizontø) poþeminis vanduo yra gëlas, mineralizacija nevirðija 0,5 g/l, hidrokarbonatinis. Tik kai kuriuose græþiniuose aptikta hidrokarbonatinio-sulfatinio, hidrokarbonatinio-chloridinio bei sulfatinio-hidrokarbonatinio cheminio tipo poþeminio vandens. Naudingøjø iðkasenø þemëlapis. Lietuvos– Baltarusijos pasienio teritorijos naudingøjø iðkasenø þemëlapyje parodyti ðiø iðkasenø telkiniai ir perspek- tyvûs plotai pagal 2002 01 01 bûklæ. Þemëlapyje yra parodyti 847 iðþvalgyti telkiniai (364 – detaliai, 483 – parengtiniai) ir 157 perspektyvûs plotai, kuriuose apskaièiuoti prognoziniai iðtekliai. Gauta geologinë informacija pritaikytina ir naudotina pasienio teritorijos planavimo, infrastruk- tûros plëtros projektams ágyvendinti, pagrásti planuojamos ûkinës veiklos poveikio aplinkai vertinimo iðvadas, uþtikrinti aplinkos kokybæ ir iðvengti nepalankiø geologiniø procesø padariniø.

GEOLOGINIS KARTOGRAFAVIMAS 21 GEOLOGICAL MAPPING EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI

Europos geocheminis atlasas

V. Gregorauskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pav. Hafnio kiekiai virðutiniajame dirvoþemio sluoksnyje, Fig. Hafnium in the topsoil, subsoil, stream sediments dirvodarinëse uolienose, upiø dugno nuosëdose ir and floodplain sediments aliuvinëse nuogulose

22 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Ðiemet buvo iðleista Europos geocheminio atlaso Geochemical atlas of Europe pirma dalis – Europos geologijos tarnybø forumo (FOREGS) Geochemijos darbo grupës ðio deðimt- The IUGS/IAGC Global Geochemical Baselines Programme meèio rezultatas (Geochemical Atlas of Europe: Part I. aims at establishing a land-surface global geochemical Background Information, Methodology and Maps. Chief- ed. Salminen R. Espoo, 2005). Ðis atlasas taip pat yra reference network, providing multi-media, multi-element baseline data for a wide range of environmental and resource Europos geochemikø indëlis á IUGS/IAGC Pasaulinio applications. As a European contribution to the global geocheminio fono programà, kurios pagrindiniai uþdaviniai buvo: programme, 26 countries established a project, under the auspices of the Forum of European Geological Surveys • nustatyti unifikuotus mëginiø ëmimo, analizës (FOREGS), to provide high quality environmental geochemical ir duomenø apdorojimo metodus; • surinkti ir iðanalizuoti ávairias gamtines medþia- baseline data. The main aims of the project are: • To establish uniform methods for sampling, analysis and gas visoje Europoje; data management; • parengti standartinæ etaloninæ foniniø geoche- miniø duomenø bazæ. • To collect and analyse geochemical materials throughout Europe; Pagal IGCP 259 projekto rekomendacijas Europos • To prepare a standardised reference dataset of geochemical þemyninë dalis buvo padalyta á beveik 5000 kvadratø 160×160 km tinklu. Kiekviename kvadrate atsitiktinai baseline data. According to the recommendations of IGCP 259 project, parinktuose penkiuose ~100 km2 dydþio upiø basei- the land surface of the globe Europe was divided into nuose surinkta virðutinio dirvoþemio sluoksnio, dirvodariniø uolienø, miðko paklotës, upiø vandens, approximately 5000 grid cells of 160 by 160 km. Samples of stream water, minerogenic stream sediment, floodplain minerogeniniø upiø dugno nuosëdø ir salpiniø sediment, minerogenic top soil and sub soil, and the soil organic nuogulø mëginiø. Lauko darbai visose ðalyse buvo 2 atlikti naudojantis bendrai parengta ir publikuota layer were collected from five randomly selected 100 km catchment areas in each grid cell. Fieldwork was carried out lauko darbø metodika (FOREGS Geochemical Mapping following the commonly accepted published Field Manual Field Manual. Salminen, R. et al., 1998. Geological Survey of Finland, Guide 47. Espoo). Mëginiuose nustatyta daugiau (FOREGS Geochemical Mapping Field Manual. Salminen, R. et al., 1998. Geological Survey of Finland, Guide 47. Espoo). nei 50 elementø bendras kiekis ir kiekis aqua regia Samples were analysed for more than 50 elements and other iðtraukoje, pH, atlikta granuliometrinë dirvoþemio analizë. Analitiniai darbai buvo atlikti devyniose parameters (such as pH and grain size). Both total and aqua regia extractable concentrations were determined for the < atskirø geologijos tarnybø laboratorijose, visø ðaliø 2 mm fraction of minerogenic samples, and total concentrations tos paèios rûðies mëginiai buvo iðanalizuoti vienoje laboratorijoje, naudojant tà patá metodà. of organic soil samples were measured after strong acid leach. Nine laboratories of European Geological Surveys’ carried out Atlasà (spausdintà knygà) sudaro 354 þemëlapiai, the analytical work, one sample type was analysed in one rodantys atskirø elementø pasiskirstymà visoje Europoje, statistinës lentelës ir bazinë geologinë laboratory using one method. Altogether 354 geochemical maps describing the distribution informacija: Europos geologija ir tektonika, metalo- of elements throughout Europe have been prepared and published geninës provincijos, kvartero nuogulø paplitimas, antropogeninis poveikis bei lauko, analitiniø darbø in Part I of geochemical atlas of Europe (Geochemical Atlas of Europe. Part I – Background Information, Methodology and ir duomenø rengimo metodika. Visi analitiniø ir lauko Maps. Chief-ed. Salminen R. Espoo, 2005). All the results and darbø duomenys sutvarkyti ir ádëti á jungtinæ duome- nø bazæ, Suomijos geologijos tarnybos elektroniniu field observations are organised in a common database and are available on the website of Geological Survey of Finland adresu http://www.gsf.fi/publ/foregsatlas/index.php. Visos http://www.gsf.fi/publ/foregsatlas/index.php. All the mëginiø paëmimo vietos taip pat dokumentuotos, o jø nuotraukas galima rasti duomenø bazëje. Mëginiø sampling sites were photographed and the photo archive is available, too. Samples are archived for possible future use in archyvas saugomas Slovakijos geologijos tarnyboje. the Slovak Geological Survey. Interpretation and data of Duomenø statistinë analizë ir interpretacija dabar rengiama ir bus publikuojama Europos geocheminio statistical analysis are being prepared for publishing in the Geochemical Atlas of Europe Vol. No 2. atlaso antroje dalyje.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 23 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Gauti duomenys rodo visø pirma pavirðinio The first results show that the distribution patterns, both vandens ir minerogeniniø nuogulø cheminiø in surface water and in minerogenic materials are related to savybiø priklausomybæ nuo stambiø geologiniø large-scale geotectonic provinces. At the same time, however, provincijø. Elementø pasiskirstymas upiø vandens, the distribution patterns in the surface water and floodplain dugno bei salpinëse nuogulose aiðkiai rodo antro- and stream sediment data show large-scale pollution revealing pogeninæ tarðà, ypaè stambiuose Europos pramo- the most polluted industrialised areas in Europe. The results niniuose rajonuose. Gauti rezultatai rodo dabartinius thus show the current European baseline for the analysed foninius analizuotø elementø kiekius ir kitus foninius elements, and other parameters of different surface deposits of parametrus skirtingose pavirðinëse nuogulose Europe on a continent wide scale. Europos þemyno mastu. FOREGS geochemical Atlas not only is important for Ðio atlaso reikðmë iðskirtinë, nes pirmàsyk geo- observation of a baseline reference at the end of 20th century cheminiai duomenys apie upiø vandens, upiø dugno and beginning of the 21st century but also can be a first but nuosëdø, upiø salpiniø nuogulø, virðutinio dirvoþemio very important step in defining the background levels in these sluoksnio, dirvodariniø uolienø ir miðko paklotës specific sites and materials sampled. Sampling architecture, kokybæ buvo gauti tokioje didelëje teritorijoje, taikant laboratory high standard requirements and quality control vienodus mëginiø surinkimo metodus bei atliekant achieved are good arguments for the future background levels visø mëginiø standartinæ analizæ tose paèiose achievements. Geological Surveys are the most qualified akredituotose laboratorijose. Ðiø objektyviai ir institutions for achieving background levels because there are reprezentatyviai senojo þemyno gamtinës aplinkos few institutions having the knowledge of geological history kokybæ apibûdinanèiø duomenø jau seniai laukia and lithology of chemical composition and mineral resources, daugelis Europos ir pasaulio institucijø, atliekanèiø ir which are fundamental tools for definition of geochemical priþiûrinèiø gamtosauginius darbus. Kiekvienai background levels. Their knowledge comes from not only atskirai ðaliai, ir Lietuvai, atlaso duomenys svarbûs geology and exploration research studies but also from kaip etalonai, pateikiantys lyginamàsias ðalies exploration companies producing enormous quantities of geochemines charakteristikas Europos kontekste. geochemical data. The definition of critical levels for pollutants is often mentioned in the EU studies but seams difficult to achieve without the knowledge of proper background levels.

V. Gregorauskienë, Lithuanian Geological Survey

Geologiniø formacijø tinkamumo laidoti radioaktyviàsias atliekas tyrimai

R. Kanopienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Radioaktyviøjø atliekø (RA) laidojimo problema yra Evaluation of geological formations aktuali visose ðalyse, naudojanèiose atominæ ener- suitability for radioactive waste gijà. Lietuvoje pagal Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamþiø radioaktyviøjø atliekø laidojimo disposal galimybiø ávertinimo 2003–2007 metø programà, uþ kurios ágyvendinimà yra atsakinga Valstybës The problem of radioactive waste (RW) disposal is relevant ámonë Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo agentûra in all the countries, where nuclear power has been produced. (RATA), yra vykdomi geologiniai tyrimai, skirti According to the assessment program of the possibilities of ávertinti giluminio kapinyno árengimo galimybes. spent nuclear fuel and long-lived radioactive waste disposal Lietuvos geologijos tarnybos specialistai ðiems for the years 2003–2007 that Lithuanian Radioactive waste tyrimams atlikti bendradarbiauja su Lietuvos ir management agency (RATA) is responsible for, the geological

24 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 uþsienio ðaliø ekspertais. Kompetencijos didinimo investigations of geological formations suitability for RW panaudoto branduolinio kuro laidojimo srityje prog- disposal were carried out in Lithuania. The specialists of the rama buvo vykdoma 2001–2004 metais, bendra- Lithuanian Geological Survey (LGT) are collaborating with darbiaujant su Ðvedijos branduolinio kuro ir atliekø the Lithuanian and foreign experts in this area. The program kompanija (SKB), Lietuvos energetikos institutu (LEI) of Competence development in Lithuania in the area of spent bei Geologijos ir geografijos institutu (GGI). Ðios nuclear fuel disposal was implemented in the 4-years period programos rezultatai buvo apibendrinti tarptau- (2001–2004) in collaboration with the Swedish Nuclear tiniame seminare Vilniuje 2005 metø vasario 23 dienà. Fuel and Waste Company (SKB), Lithuanian Energy institute Pagal ðià programà buvo analizuojamas penkiø (LEI) and Institute of Geology and Geography (GGI). Five potencialiø geologiniø formacijø tinkamumas árengti Lithuanian geological formations potentially suitable for RW giluminio RA kapinynà Lietuvoje, o kristalinio pamato disposal were analysed and suitability of crystalline rocks uolienos apibûdintos pagal pagrindinius geologinius was characterised within this program. The investigation tinkamumo kriterijus. results were summarised at the international seminar held in Molingø uolienø tinkamumo laidoti RA tyrimams February 2005 in Vilnius. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) bendradarbiauja The Lithuanian Geological Survey collaborates with su Belgijos branduoliniø tyrimø centru SCK-CEN bei Belgian Nuclear Research Centre (SCK-CEN) and Swiss Ðveicarijos radioaktyviøjø atliekø laidojimo kompa- Radioactive Waste Management Company NAGRA in the nija NAGRA. Su Belgijos branduoliniø tyrimø centru subject of investigations of clayey formations suitability for SCK-CEN bendradarbiaujama nuo 2002 metø. Ðis RW disposal. Collaboration with the Belgian Nuclear Research tyrimø centras vykdo Belgijos radioaktyviøjø atliekø Centre SCK-CEN was launched in 2002. The centre performs laidojimo paleogeno (oligoceno) amþiaus plastingo various investigations for the Belgian programme of radioactive molio, vadinamo Boom clay, formacijoje programà. waste disposal in clayey formations. Great experience in the Belgijos specialistai yra sukaupæ didelæ patirtá mo- areas of investigations of geological and hydrogeological lingø uolienø geologiniø, hidrogeologiniø sàlygø ir conditions and properties, repository performance and safety savybiø tyrimø, kapinyno saugos vertinimo bei assessment as well as modelling have been accumulated in hidrogeologiniø, terminiø, cheminiø procesø kom- SCK-CEN. The underground laboratory (HADES) and many piuterinio modeliavimo srityse. SCK-CEN centre veikia surface laboratories are in operation there. poþeminë (HADES) ir antþeminës laboratorijos. The joint project of LGS and SCK-CEN was designed for Bendras LGT ir SCK-CEN projektas yra skirtas evaluation of Lithuanian clayey formations suitability for vertinti Lietuvos molingø formacijø tinkamumà laidoti the disposal of radioactive waste. Samples of Lithuanian clays radioaktyviàsias atliekas. Vykdant ðá projektà Belgijos (Cambrian and Triassic) were taken from the core and tested specialistø vizito á Lietuvà metu buvo paimti ban- at the laboratories of SCK-CEN. Granulometric and diniai ið Lietuvoje per molingas formacijas (apatinio mineralogical composition and pore water chemistry were kambro ir apatinio triaso) græþtø græþiniø kerno. Ðie defined. bandiniai buvo tiriami SCK-CEN centro laboratorijose. The training course on safety assessment methodology Nustatyta uolienø granuliometrinë ir mineraloginë for radioactive waste disposal based on the computer sudëtis bei porø tirpalø cheminë sudëtis. modelling was provided within the framework of bilateral Vykdant bendrà projektà, buvo organizuoti kom- cooperation between SCK-CEN and LGS. The data of Belgian piuterinio modeliavimo kursai LGT specialistams investigations were analysed and used for the modelling SCK-CEN centre (2004 m.), jø metu ágyta teoriniø during this course. þiniø apie RA kapinyno elgsenà, poþeminio vandens The tasks of the joint project in 2005 were as follows: 1) filtracijà ir medþiagos perneðimo procesus molingoje to perform the laboratory tests of hydraulic properties of geologinëje formacijoje. Buvo sprendþiami praktiniai Lithuanian lower Triassic clay samples; 2) to organise the kompiuterinio modeliavimo uþdaviniai, panaudojant practical training course on computer modelling using Belgijos tyrimø programos duomenis. Lithuanian data; 3) to install modelling software at the Pagal ðá bendrà projektà 2005 metais buvo ágy- LGS. Five samples from the core were sent to SCK-CEN vendinti ðie uþdaviniai: 1) atlikti laboratoriniai apati- laboratory for the hydraulic tests. The training course was nio triaso molio filtraciniø savybiø tyrimai; 2) orga- organised at LGS. “ModFlow” and “GMS” software and nizuoti kompiuterinio modeliavimo kursai LGT the data of previous Lithuanian investigations were used specialistams, panaudojant Lietuvoje atliktø tyrimø for the compilation of preliminary model of regional duomenis; 3) ádiegta kompiuterinio hidrogeologinio hydrogeological conditions of lower Triassic distribution modeliavimo programinë áranga LGT.

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 25 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Laboratoriniams tyrimams á SCK-CEN centrà area (Fig.). For the improvement of this model and compilation buvo iðsiøsti penki apatinio triaso uolienø bandiniai of more detailed models, the “Processing Modflow Pro” ið græþiniø kerno. Filtraciniø molingø uolienø para- software was installed at one LGS working place. The project metrø laboratorinis tyrimas trunka apie tris mënesius, is due to be continued in 2006. todël ðiø tyrimø rezultatai bus gauti 2006 metais. The training course, organized by IAEA and other Praktiniai kompiuterinio modeliavimo „Hydrus“, international organizations, provides options for gaining GMS ir „Modflow“ programine áranga kursai buvo knowledge and assessment of international experience in the organizuoti LGT (2005 m.). Jø metu buvo sudaromas area of RW disposal. The course on Repository design, preliminarus regioniniø hidrogeologiniø sàlygø construction and operation was organized in Switzerland in modelis apatinio triaso paplitimo teritorijai. Ðiam September 2005. The knowledge and methods from the course modeliui sudaryti (pav.) buvo naudojami anksèiau will be helpful in further investigations of RW disposal in Lietuvoje vykdytø tyrimø duomenys. Siekiant toliau Lithuania. tobulinti sudarytà modelá, vertinti geologines ir hidrogeologes sàlygas lokaliu ir detaliu masteliu LGT buvo ádiegta Processing Modflow Pro programinë áranga. R. Kanopienë, Projekto 2005 metø rezultatai panaudoti apatinio Lithuanian Geological Survey triaso geologinei formacijai apibûdinti tinkamumo laidoti RA atþvilgiu. Bendrà LGT ir SCK-CEN centro projektà numatoma tæsti ir 2006 metais. Pasaulinë organizacija, vienijanti branduolinës energetikos specialistus, o ðiuo metu ir RA laidojimo galimybiø tyrëjus, yra Tarptautinë atominës energetikos agentûra TATENA. Viena ið galimybiø susipaþinti su tarptautine patirtimi RA laidojimo srityje, ágyti þiniø toliau vykdyti su ðia problema susijusius projektus yra TATENA organizuojami renginiai – kursai, konferencijos, seminarai, kuriuose dalyvauja ir LGT specialistai. Geologiniø duomenø panaudojimo giluminiam RA kapinynui projektuoti uþdaviniai buvo nagrinëja- mi 2005 metø rugsëjo mën. vykusiuose kursuose Ðveica- rijoje. Kursø metu ágytos þinios yra naudingos atliekant tolesná RA laidojimo gali- mybiø vertinimà Lietuvoje.

Pav. Preliminarus poþeminio vandens lygio virðutinio Fig. Preliminary regional model of groundwater level in the permo vandeningose uolienose regioninis modelis Upper Permian aquifer

26 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Geologinës aplinkos tarðos þidiniø inventorizavimas

J. Ðugalskienë, Lietuvos geologijos tarnyba

2005 metais parengta ir Geologijos fondui atiduota Inventory of pollution sources of ataskaita „Geologinës aplinkos tarðos þidiniø infor- macinës sistemos pildymas“. Joje pateikta informacija geological environment apie 2003–2005 metais lauko darbø metu invento- rizuotus Kupiðkio, Rokiðkio, Raseiniø ir Ðvenèioniø The report “Filling of Information System of Pollution Sources rajonus. Lauko darbø metu inventorizuoti 1 269 poten- of Geological Environment” was prepared and delivered to cialûs tarðos þidiniai. Kupiðkio rajone inventorizuotas geological archive in 2005. The information about potential 261 potencialus tarðos þidinys, Rokiðkio rajone – 399 pollution sources in Kupiðkis, Rokiðkis, Raseiniai and þidiniai, Raseiniø rajone – 388 ir Ðvenèioniø rajone – Ðvenèionys districts were presented in the report. One thousand 221 tarðos þidinys. two hundred sixty nine potential pollution sources were Pirmajam tipui – pramonës, energetikos, trans- inventoried during field works: 261 potential pollution sources porto ir paslaugø objektai – priklauso 361 potencialus were inventoried in Kupiðkis district, 399 in Rokiðkis district, tarðos þidinys: 216 veikianèiø, 101 neveikiantis ir 388 in Raseiniai district and 221 in Ðvenèionys district. 44 kitokios bûklës. 361 objects belong to the first type – industrial, energetic, Antrojo tipo – terðianèiø medþiagø kaupimo ir transport and service objects. 216 of them are in operation, 101 regeneravimo objektai – yra 409 potencialûs tarðos are out of operation and 44 have another status of condition. þidiniai. Ið jø 204 veikiantys, 88 neveikiantys ir 117 409 objects belong to the second type – objects of waste kitokios bûklës. collection and regeneration. 204 of them are in operation, 88 Treèiajam tipui – gyvulininkystës objektai – are out of operation and 117 have another status of condition. priklauso 500 potencialiø tarðos þidiniø: 131 veikiantis, 500 objects belong to the third type – agricultural objects. 135 neveikiantys ir 234 kitokios bûklës. 131 of them are in operation, 135 are out of operation and Visa surinkta informacija apie potencialius tarðos 234 have another status of condition. þidinius perkelta á Geologinës aplinkos tarðos þidiniø All collected data were transferred to the Information informacinæ sistemà. System of Pollution Sources of Geological Environment. Sudaryti minëtø rajonø potencialiø tarðos þidiniø The maps of potential pollution sources (M 1:50 000) in 1:50 000 mastelio þemëlapiai. these districts were compiled. Vertinant pirmojo tipo objektus, didþiausià pavojø Messy, ruined or demolished technical yards and petrol geologinei aplinkai kelia netvarkingi, sugriuvæ ar storage facilities are the first type objects most dangerous to sugriauti technikos kiemai ir naftos bazës. Tokie the geological environment. These objects often become objektai daþnai virsta statybinio lauþo sàvartynais. landfills for construction and demolition waste. Sometimes Juose pasitaiko naftos produktais uþterðto grunto, oil-polluted soils as well as wells and tanks with oily water ðuliniø ar talpyklø su naftos produktø likuèiais ir occur in such objects. vandeniu, uþterðtu naftos produktais. Messy or demolished pesticide storages are the second Antrojo tipo patys pavojingiausi objektai yra type objects most dangerous to the geological environment netvarkingi ar sugriauti pesticidø sandëliai Rokiðkio in Rokiðkis and Raseniai districts (Fig.) (pav.) ir Raseiniø rajonuose. There are no particularly dangerous potential pollution Ypaè pavojingø tarðos þidiniø, priskirtø prie sources of the third type. However, most of all demolished treèiojo tipo, nëra. Taèiau jam priklausytø daugiausia objects belong to this type. The objects cover large areas. sugriautø ar griaunamø objektø. Tokiø objektø, Large amount of demolition waste and sometimes even uþimanèiø didelius þemës plotus, vietose likæ dideli municipal waste occur in their territories. kiekiai statybiniø konstrukcijø atliekø, o kartais juose By order of director of Lithuanian Geological Survey pilamos buitinës atliekos. (“Regarding the Inventory and Data Collection Order of Vykdant LGT direktoriaus ásakymà „Dël Pavojingø Release Hazard Matter to the Groundwater “) the Information medþiagø iðleidimo á poþeminá vandená invento- Subsystem of Potential pollution Sources was filled with rizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos patvir- the data obtained by interviewing (declarations and tinimo“ (Valstybës þinios. 2003, Nr. 17-770) tarðos questionnaires) the owners of potential pollution sources of

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 27 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER þidiniø posistemis pildomas duomenimis ið geological environment. During the year 2005, the infor- potencialaus geologinës aplinkos tarðos þidiniø mation about 204 potential pollution sources have been inventorizavimo anketø (deklaracijø). Ataskaitiniu transferred to the information system. laikotarpiu ið gautø deklaracijø á duomenø bazæ Questionnaires (declarations) of potential pollution sources perkelti 204 anketiniai duomenys apie potencialius of geological environment were submitted by some munici- tarðos þidinius. palities after the initiation of revision of the data on pesticides Aplinkos ministerijai inicijavus pesticidø saugo- storage and historically polluted sites by the Ministry of jimo vietø ir kitø istorinës tarðos objektø invento- Environment. The information about 31 sites of Alytus district, rizacijos duomenø patikslinimà, tarðos þidiniø 34 sites of Vilnius district, 28 sites of Maþeikiai district, 7 sites deklaracijas pateikë dalis savivaldybiø. Á informacinæ of Plungë district, 48 sites of Ukmergë district and 29 sites of sistemà ádëta informacija apie 31 Alytaus rajono, Pagëgiai municipality has been transferred to the Information 34 Vilniaus rajono, 28 Maþeikiø rajono, 7 Plungës System (total 177 potential pollution sources). rajono, 48 Ukmergës rajono ir 29 Pagëgiø savivaldybiø During field works in July–August 2005, the inventory potencialius tarðos þidinius (ið viso 177). of potential polluted sources was performed in Molëtai district. 2005 metø liepos–rugpjûèio mënesiais lauko darbø More than 280 potential polluted sources were inventoried. metu buvo atliekama geologinës aplinkos potencialiø By the end of 2005, the total number of questionnaires tarðos þidiniø inventorizacija Molëtø rajone. Inven- stored in the information system was 4586. It contains torizuota per 280 potencialiø tarðos þidiniø. information about 4270 potential pollution sources. Ið viso á Geologinës aplinkos tarðos þidiniø duome- The report “Methodology of Preliminary Risk Assessment nø bazæ yra suvesti 4 586 anketiniai duomenys apie of Potential Pollution Sources of Geological Environment during 4 270 potencialiø tarðos þidiniø. Inventory” was at the meeting of specialists of LGT. After that, Specialistø pasitarime apsvarstyta, patikslinta ir it was corrected and delivered to the geological archive. atiduota Geologijos fondui ataskaita – „Geologinës aplinkos taros þidiniø pavojingumo preliminaraus vertinimo inventorizacijos metu metodika“. J. Ðugalskienë, Lithuanian Geological Survey

Pav. Pesticidø sandëlis Aukðtakaliø kaime, Rokiðkio raj. Fig. Pesticide storage in Aukðtakalniai village Rokiðkis (Nr. 333-1) district (No 333-1)

28 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Karstiniø procesø ir reiðkiniø geologiniai tyrimai Ðiaurës Lietuvos karstiniame rajone

V. Marcinkevièius, V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

2005 metais buvo tæsiami 2004 metais pradëto Geological investigations of karst projekto „Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono karstiniø phenomena in North Lithuanian reiðkiniø inventorizacija ir gipso paplitimo bei karst region sukarstëjimo þemëlapiø sudarymas“ darbai. Ðio projekto tikslas – inventorizuoti ir áskaitmeninti naujas smegduobes ir duomenis apie jas átraukti á The project aimed at compilation of gypsum distribution maps geologiniø duomenø banko GEOLIS geologiniø and determining the degree of karstification. Two tasks had to procesø ir reiðkiniø posistemá bei sudaryti karsto be performed: 1. inventorying of the new karst sinkholes and formavimosi sàlygø þemëlapius. Panaudojant introduction of the obtained data into the information system kompiuterinæ Vertical Mapper programà 2005 metais GEOLIS, 2. compilation of the maps of gypsum occurrence buvo sudaryti Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono and thickness. Ninety-eight new sinkholes were inventoried virðutinio devono Tatulos svitos Nemunëlio ir in 2005. The biggest sinkhole (9 m in diameter and 6 m in Pasvalio sluoksniø gipso paplitimo ir storio 1:50 000 depth) appeared in Ðlepðèiai village under a part of a building mastelio þemëlapiai, skirti ávertinti vienà ið svarbiau- in May 2005. The newest sinkhole caved in Birþai, Sàjungos siø karsto formavimosi sàlygø. Apskaièiuota, kad Street 28, on December 31, 2005. It occurred under the corner Nemunëlio sluoksniuose gipsas sudaro daugiau kaip of a building, damaging its walls and foundation. 60 proc. jø iðplitimo ploto, o Pasvalio sluoksniuose The engineering geological conditions were investigated jis iðplitæs beveik visame karstiniame rajone. for probability of karst sinkholes formation. Nine recommended Græþiniuose aptinkamo Nemunëlio sluoksniø sumi- buildings were investigated in the Birþai municipality nis gipso sluoksnio storis daþniausiai yra 2–7 m, o including compilation of electric tomographic profiles, drilling, Pasvalio sluoksniø – 3–10 m. Sudaryti gipso iðplitimo hydrogeological observations, sampling of soils and rocks þemëlapiai leidþia tiksliau nustatyti Ðiaurës Lietuvos for laboratory analysis, description of buildings deformation karstinio rajono ribà ir prognozuoti karstiniø ágriuvø and surface karst phenomena as well as field trips to identify galimà atsiradimà tame ar kitame karstinio rajono sinkholes. plote. Ðiuos þemëlapius pravartu naudoti teritorijø planavimo reikmëms, vertinant teritorijø pastovumà karsto poveikiui, preliminariai vertinant karsto V. Marcinkevièius, V. Mikulënas, grësmæ statiniams, rengiant technines uþduotis ir Lithuanian Geological Survey inþineriniø geologiniø tyrimø programas projek- tuojamø statiniø statybos aikðtelëse bei vertinant teritorijø jautrumà antropogeniniam poveikiui. Ataskaitiniais metais buvo inventorizuotos 98 naujos smegduobës, atsiradusios Birþø regioninio parko teritorijoje – smarkiai sukarstëjusiuose Karaji- miðkio ir Mantagailiðkio plotuose bei 1999–2005 metais kituose plotuose. Viena ið naujausiø ir di- dþiausiø karstiniø ágriuvø – 9 m skersmens ir 6 m gylio – atsirado 2005 m. geguþës pabaigoje Ðlepðèiø kaime, dël to virð jos pakibo dalis ûkinio pastato (1 pav.). Kita 6,5 m gylio smegduobë rasta Pasvalio rajono Toliûnø kaimo ûkininko þemëje. Naujausia 2,2 m skersmens karstinë ágriuva atsivërë Birþø mieste Sàjungos g. 28 po gyvenamojo namo kampu 2005 metø gruodþio 31 dienà (2 pav.).

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 29 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Daþniausiai karstiniø ágriuvø atsiranda Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono labai sukarstëjusiuose plotuose Birþø apylinkëse. Intensyviai besivystantys karstiniai procesai ir reiðkiniai sukelia pavojingas pastatø deformacijas Birþø ir Pasvalio miestuose, Naciûnø, Kirdoniø ir kitose Birþø rajono gyvenvietëse. Pagal Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono zonavimo schemà, tirtieji objektai yra nepastoviuose ir labai nepastoviuose plotuose, iðskiriamuose pagal tikimybæ atsirasti naujø ágriuvø vieno kvadratinio kilometro plote per metus. 2005 metais toliau buvo tæsiami projekte „Suakty- vëjusio karstinio proceso Birþø rajone geologiniai tyrimai“ numatyti darbai. Remiantis Birþø rajono savivaldybës nurodytose vietose (devyniø gyventojø namø valdose ir trijose keliø atkarpose) 2004 metais 1 pav. Devyniø metrø skersmens ir 6 m gylio karstinë atliktø geologiniø tyrimø medþiaga buvo ávertintos ágriuva atsirado Ðlepðèiø kaime 2005 metø geguþës ðiø objektø inþinerinës geologinës sàlygos ir karsto pabaigoje (V. Mikulëno nuotr.) grësmë pastatams. Nustatyta, kad dël karstiniø procesø ir reiðkiniø poveikio Z. Kubilienës (Pabirþës Fig. 1. Sinkhole of 9 m diameter and 6 m depth appeared seniûnija, Daumënø kaimas), A. Cechanavièienës in Ðlepðèiai village in May 2005 (Ðirvënos seniûnija, Birþø kaimas) ir H. Bergerio (Pabirþës seniûnija, Naciûnø kaimas) gyvenamøjø namø pastovumui yra iðkilæs realus pavojus. Atliktø darbø ataskaitos 2005 metø geguþæ pristatytos Birþø rajono savivaldybei. Kadangi karstiniai procesai ir reiðkiniai iðliko aktyvûs ir 2005 metais (atsirado naujø karstiniø ágriuvø, deformavosi pastatai), buvo pradëtos tirti dar devyniø Birþø rajono savivaldybës parinktø gyventojø namø valdø inþinerinës geologinës sàlygos. Ðiø objektø geologinei sandarai ir hidrogeologinëms sàlygoms iðaiðkinti bei karsto grësmei ávertinti 27 profiliuose buvo atlikti elektrotomografiniai tyrimai, iðgræþta 19 græþiniø (gylis nuo 16,5 m iki 40,0 m), paimti bandiniai nustatyti gruntø ir uolienø fizikines mechanines savybes ir poþeminio vandens mëginiai nustatyti cheminæ sudëtá ir jo agresyvumà gipso atþvilgiu. Labiausiai sukarstëjusios yra Pabirþës seniûnijos Kirdoniø kaime esanèios namø valdos. Èia viename objekte iðgræþtuose dviejuose græþiniuose 2 pav. Naujausia karstinë ágriuva 2005 metø gruodþio rasta 12 karstiniø tuðtumø. Viename 26 m gylio 31 dienà atsivërë Birþø mieste Sàjungos g. 28 po gyvenamojo græþinyje aptiktos penkios tuðtumos, kuriø bendras namo kampu aukðtis 4,1 m, o kitame 32,5 m gylio græþinyje aptiktos septynios tuðtumos, kuriø bendras aukðtis – 8,4 m. Fig. 2. The newest sinkhole collapsed in Birþai Sàjungos Labai sukarstëjusios yra Naciûnø kaimo Þaliojoje str. 28 on December 31, 2005 gatvëje esanèios namø valdos. Daumënø kaime esanèioje namø valdoje dviejuose græþiniuose aptikta po tris karstines tuðtumas. Vienos jø aukðtis net 4,1 m. Ðirvënos seniûnijos Birþø kaime esanèioje namø valdoje iðgræþtuose græþiniuose aptikta 11 karstiniø tuðtumø, kuriø aukðtis kinta nuo 0,15 m iki 0,9 m, o vienos ið jø siekia 1,5 m. Atlikti tyrimai leis ávertinti tirtø objektø inþinerines geologines sàlygas ir karsto grësmæ pastatams. Tai bus atlikta iki 2006 metø birþelio mën. ir ataskaitos pateiktos Birþø rajono savivaldybës administracijai.

30 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono gipso cheminës denudacijos monitoringas 2004–2005 metais

J. Taminskas, Geologijos ir geografijos institutas

Karstinio rajono poþeminio ir pavirðinio vandens Monitoring of gypsum chemical monitoringas vykdomas nuo 1994 metø. 2004–2005 denudation of North Lithuanian metais atliekamo Ðiaurës Lietuvos karstinio rajono gipso cheminës denudacijos intensyvumo moni- karst region in 2004–2005 toringo, kaip ir ankstesniø tyrimø, pagrindinis tikslas – tolesnis karstinio regiono hidrosferos stebëjimas, The underground and surface water monitoring of North siekiant ávertinti karstinio proceso intensyvumà. Lithuanian karst region started in 1994. The main objective of Vienas ið svarbiausiø karstinio proceso inten- the karst region gypsum chemical denudation monitoring in syvumo veiksniø yra tirpiø uolienø cheminës 2004–2005, is further observation of karst region hydrosphere denudacijos greitis. Ðiaurës Lietuvos karstiniame in order to evaluate the intensity of karst process. rajone intensyviausiai tirpinamos gipsingos uolienos, The rate of chemical denudation of soluble rocks is one of the kurios dël sparèios vandens apytakos tarp pavirðinio main factors determining the intensity of karst process. Gypsum ir poþeminio vandens iðtirpinamos ir su upiø nuotëkiu rocks are most soluble in the North Lithuanian karst region. neðamos á Lielupæ. Intensyvi gipso cheminë denu- Because of rapid water circulation between surface and dacija ypaè grësminga tose karstinio regiono zonose, groundwater, gypsum rocks dissolve and are carried out to Lielupe kur po plona (iki 10 m) danga slûgso tirpios virðutinio River. Intensive gypsum chemical denudation is especially devono gipsingos uolienos (aktyvaus sulfatinio karsto dangerous in active sulphate karst zone, where soluble Upper zona). Èia sparèiai susidaranèios tuðtumos sukelia Devonian rocks underlie a thin (up to 10 m) cover. In the zone, þemës prasmegimus, kurie sugriauna ar sugadina cavities rapidly occur and cause formation of sinkholes. This pastatus ir komunikacines sistemas. phenomenon causes damage of buildings and communication Gipso denudacijà labiausiai lemia vandens balan- systems. sas, kurio kaita priklauso nuo meteorologiniø sàlygø, Gypsum denudation could be determined by water balance, daugiausiai nuo krituliø kiekio ir vandens garavimo which depends on meteorological conditions, especially intensyvumo. Nustatyta, kad Ðiaurës Lietuvos kars- precipitation and evaporation. It is determined that best correlation tiniame rajone geriausias yra iðmatuoto metinio exists between the annual run-off of karst rivers and average karstiniø upiø nuotëkio ir dvejø paskutiniø metø annual precipitation of the two last years. On the other hand, vidutinio metinio krituliø kiekio ryðys. Kita vertus, the karst rivers run- off reaction is slower after a long period with po ilgo maþo krituliø kiekio periodo karstinio regiono small amount of precipitation. It is determined by accumulative upiø nuotëkis reaguoja pavëluotai. Tai, matyt, lemia capacity of karst landscape. karstinio landðafto akumuliacinë geba. Atsiþvelgiant Taking into consideration the above-mentioned factors, the á tai karstinio rajono gipso cheminës denudacijos in- main tasks of karst region chemical denudation monitoring are: tensyvumo monitoringui buvo keliami ðie uþdaviniai: • determining meteorological conditions of the observation • nustatyti tyrimø laikotarpio meteorologines period and comparison with the meteorological conditions sàlygas ir palyginti jas su ankstesnio laikotarpio of previous period; meteorologinëmis sàlygomis; • determining water regime during observation period and • ávertinti tyrimø laikotarpio karstinio regiono comparison with the water regime of previous period; vandens reþimà ir palyginti su ankstesnio laiko- • determining chemical denudation in the active sulphate tarpio vandens reþimu; karst zone and evaluation of long-term trends. • nustatyti aktyvaus sulfatinio karsto zonos che- During the last decade of the 20th century, the gypsum minës denudacijos intensyvumà 2004–2005 metais denudation rate in active sulphate zone was by about 30% ir ávertinti jos kaitos daugiameèius trendus. higher than during 1962–1979. Most likely, it was determined Per paskutiná XX a. deðimtmetá, palyginti su by climate changes that influenced meteorological conditions 1962–1979 metais, aktyvaus sulfatinio karsto zonoje and water balance of karst region. The intensity of gypsum

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 31 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER gipso denudacijos greitis buvo apie 30 proc. didesnis. chemical denudation remains high in the 21st century as well. Manoma, kad tai daugiausiai lëmë klimato kaita, During 2005, it was 199 m³/km² (Fig.). keièianti meteorologines sàlygas ir karstinio regiono vandens balansà. Gipso cheminës denudacijos intensyvumas iðlieka didelis ir XXI amþiuje. 2004 metais jis J. Taminskas, buvo 245 m³/km², o 2005 metais – 199 m³/km² (pav.). Institute of Geology and Geography, Lithuania

Pav. Gipso cheminës denudacijos intensyvumo (m³/km² Fig. Fluctuations of karst denudation intensity (m³/km²per per metus) kaita Tatulos baseine 1963–2005 metais year) in the Tatula River basin in 1963–2005

Geotopø tyrimai ir duomenø kaupimas

V. Mikulënas, R. Guobytë, A. Damuðytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Geotopø registravimà Lietuvos geologijos tarnyba Databases of Geotopes atlieka nuo 1995 metø. Geotopø duomenø bazëje saugoma informacija apie 390 geologiniu poþiûriu unikalius gamtos objektus – geotopus. Ataskaitiniais The database of Lithuanian geotopes has been functioning metais duomenø bazë papildyta 10 naujø objektø. since 1995. New information is every year supplemented to Dauguma geotopø jau turi gamtos paveldo objektø it. Now the database contains data on 390 geotopes: geologic, statusà, kiti yra verti bûti valstybës saugomi. geomorphologic and hydrogeologic objects. In 2005, the 2005 metais surinkti duomenys apie Kelmës information on 10 new objects was entered into the database. rajono geotopus: Kokmaniðkës kalnà, „Velniakelá“, Three new geotopes in the Kelmë district were described: Akmenø rûþas. Iðtirtas netoli Ðiluvos esantis Akmenës Kokmaniðkës hill and two boulder stripes. Another boulder akmuo. Panevëþio rajone uþregistruota dar viena stripe was documented near the Perekðliai village of rieduliø rûþa netoli Perekðliø. Apraðytas Radviliðkio Panevëþys district. The boulders section in the database was rajone Puipiø kaime esantis riedulys. supplemented by the information about the Akmenë boulder Neries regioniniame parke direkcijos iniciatyva near Ðiluva. New information was obtained about a boulder atlikus geologiniø objektø tyrimus geotopø duomenø near the village Puipiai of Radviliðkis district. bazë papildyta dviem naujais ojektais: Joteliûnø tufø

32 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 ir Ausiutiðkiø konglomeratø radimvietëmis ir papil- Several geological objects were investigated in the Neris dyta patikslinta geologinë informacija apie Karmazinø Regional Park. The Joteliûnai outcrop of calcareous tufa and ir Dûkðtø atodangas. the Ausiutiðkiai locality of conglomerate were indicated as Á geotopø duomenø bazæ átraukta informacija geotopes. The geological information on the geotopes of apie iðtirtus ádomius geologinius objektus, saugo- Karmazinai and Dûkðta outcrops was renovated. The Dûkðta mus Pagramanèio regioniniame parke: Akmenos upës outcrop and the conglomerate block near Neris are among Pagramanèio ir Jûros upës Geniø atodangas bei the many interesting examples of inanimate nature in the áspûdingà Akmenos upës Didþiàjà rëvà. Neris Regional Park. Unikali Merkinës tarpledynmeèio nuogulø ato- Three geological objects from Pagramantis Regional Park – danga aptikta Plateliø eþere Þemaitijos nacionaliniame Geniai and Pagramantis outcrops and Great Akmena shoal – parke 2004 metais. Ðiaurës vakarinëje eþero dalyje were included in the database of geotopes. esanèios Nalijos gelmës pietrytiniame ðlaite apie 50 m A unique outcrop of Merkinë (Eemian) Interglacial sediments ilgio atkarpoje atsidengia tarpledynmeèio nuosëdos, was discovered in the Lake Plateliai (Þemaitija National Park). narø pavadintos „Vëgëliø miestu“. Preliminariø tyrimø A layer of gyttja named “the town of burbots” was discovered duomenimis, 2–4 m storio juodos su moliuskø kiaute- on the slope of Nalija deep at a depth of 18–24 m. The estimated liais gitijos klodas slûgso 18–24 m gylyje. Nuosëdø age of the sediments is 120–132 ca. amþius apie 120–132 tûkst. metø. The Birþai and Kurtuvënai regional parks were supplied Birþø regioninio parko direkcijai pateikti tikslûs with geological information about geotopes situated in the penkiø geotopø lokalizacijos duomenys. Kurtuvënø territories of the parks. regioninio parko direkcijai pateikta informacija apie The data on geotopes is exposed to public knowledge by Pustlaukio duobæ ir Targiø ozus buvo panaudota ren- organising seminars, field trips and workshops. giant ðiø objektø kaip gamtos paminklø dokumentacijà. Geotopø duomenø bazës informacija buvo V. Mikulënas, R. Guobytë, A. Damuðytë, panaudota organizuojat paþintines iðvykas ir ðvie- Lithuanian Geological Survey èiamajai veiklai. Lietuvos jaunimo turizmo centro organizuotame jaunøjø geologø bûreliø vadovø kvalifikacijos këlimo seminare „Naujovës Lietuvos ir uþsienio geologijoje“ skaityta paskaita apie Anykðèiø kraðto geologinius objektus; vaikø ir jaunimo ekolo- ginio projekto ,,Gamta ðalia mûsø“ programos „Ðaltiniø tyrimas“ mokytojams organizuotame seminare skaityta paskaita „Hidrogeologiniø gamtos paveldo objektø svarba negyvosios gamtos Lietuvos saugomø objektø ávairovëje“ (V. Mikulënas).

Dûkðtos atodanga ir konglomeratø luitas prie Neries – vieni ið daugybës negyvosios gamtos ádomybiø Neries regioniniame parke (V. Mikulëno nuotr.)

Dûkðta outcrop and conglomerate stone are only a few features of inanimate nature in the Neris Regional Park (photo V. Mikulënas)

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 33 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Lietuvos teritorijos nuoðliauþø inventorizacija ir duomenø áskaitmeninimas

V. Mikulënas, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikiant sunkio Inventory of landslides in the jëgai, daþniausiai upiø slëniø ðlaituose vyksta arba territory of Lithuania gali vykti geologiniai procesai – gruntø masyvø slinkimas, solifliukcija, susidaro ðlaitus deformuo- In the territory of Lithuania, the land sliding is one of hazardous jantys geologiniai reiðkiniai – nuoðliauþos, nuo- processes damaging buildings and infrastructure. These ðliauþos-srautai ir kt. phenomena are occurring on slopes of river valleys mostly. Siekiant kaupti, áskaitmeninti ir valdyti duomenis A new sub-system “Geological processes and phenomena” apie ðiuos geologinius reiðkinius 2004–2005 metais was developed in the State System of Geological Information. buvo vykdomas projektas „Lietuvos teritorijos nuo- The sub-system was designed for systematization and ðliauþø inventorizacija ir duomenø áskaitmenini- management of landslides inventoried during fieldwork. The mas“. Pirmaisiais ðio projekto vykdymo metais buvo new sub-system is based on the frames of data input and sukurtas naujas valstybinës geologinës informacijos management, realized by means of Oracle DBVS, and frame sistemos posistemis „Geologiniai procesai ir of data revision and use, realized within GIS-Geolis program reiðkiniai“ (GPR) (1 pav.). Prieð tai detaliai iðnagri- module, which is comparable with the one used for other nëjus geologiniø procesø ir reiðkiniø tematikos geological objects stored within Oracle. It includes selection informacinius objektus, buvo nutarta kuriamà posis- of objects in a digital map and revision of the information temá iðplësti, kad jis tiktø kaupti informacijà apie visus about the objects. Internet interface was arranged for data geologinius reiðkinius ir procesus, atsirandanèius ir accessibility also.

1 pav. Principinë GPR posistemio schema, iliustruojanti ið Fig. 1. Principal chart iliustrating thr frame of data input trijø daliø – „procesø teritorijos“, „reiðkiniø apraðymas“, and management is composed of three parts: “spread areas „reiðkiniai“ – susidedanèià duomenø ávedimo ir tvarkymo of the processes”, “description of phenomena” and aplinkà (sudarë V. Noreika) “phenomena” (V. Noreika)

34 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 galinèius atsirasti Lietuvos teritorijoje. Sukurtà During this project, data on 79 landslides phenomena posistemá sudaro duomenø ávedimo ir tvarkymo were included into the Sub-system. In 2000–2005, these aplinka, realizuota Oracle DBVS priemonëmis, bei phenomena were inventoried in the territories of Vilnius and informacijos perþiûros ir naudojimo aplinka, ágyven- Kaunas cities and in others places. The latest known landslide dinta GIS-Geolis programiniame modulyje, buvo of 4000 m3 in magnitude occurred in the August of 2005, on sukurta duomenø naudojimo vartotojo sàsaja internete the slope of Jiesia (left tributary of Nemunas River). (2 pav.). Á GPR ávesti 79 nuoðliauþø duomenys, nuo 2000 metø atsiradusiø ar surastø Neries ir jos intakø slëniø ðlaitø Vilniaus mieste, Nemuno ir jo intakø slëniø Kauno mieste ir kitur Lietuvoje.

2 pav. Kataloge „Þemëlapiai internete“ adresu www.lgt.lt/maps prieinami duomenys apie uþre- gistruotus geologinius reiðkinius – þemëlapyje jø vietos paþymëtos raudonais trikampiais; Pasvalio ir Birþø rajonuose ðie þenklai reiðkia karsto sukeltø reiðkiniø vietas

Fig. 2. Data of registered geological phenomena can be found at folder “Geological maps” (internet link www.lgt.lt/maps). Areas of phenomena are marked by red triangles. In the North of Lithuania these marks point registered karst phenomena

Ðio projekto vykdymo laikotarpiu dideliø nuo- Recently the sub-system “Geological processes and ðliauþø nebuvo uþfiksuota. Kaip ir anksèiau, naujos phenomena” contains also data on more then 100 new nuoðliauþos ir sliuogai atsirado paplautuose didþiøjø sinkholes which have been inventoried within current projects upiø (Neries atkarpa nuo Vilniaus iki Kernavës ir kt.) of geological investigations in the North Lithuanian Karst ir jø intakø slëniø ðlaituose; Baltijos jûros abra- region. duojamame staèiame kranto ruoþe tarp Giruliø ir Karklës; didþiøjø eþerø dirbtiniø vandens telkiniø ðlaituose; nuoðliauþiniams procesams iðliko jautrûs Kurðiø mariø povandeniniai ðlaitai (Klaipëdos vals- V. Mikulënas, tybinio jûrø uosto teritorija). Taip pat nuoðliauþos Lithuanian Geological Survey paþeidë ir dirbtinai suformuotus iðkasø ir sampilø ðlaitus: Gedimino kalno Vilniuje, Bradeliðkiø piliakalnio prie Dûkðtos upës, geleþinkelio iðkasø ties Palemonu Kaune ir kt. Ne visi gruntø masyvø slinkimo pasireiðkimai galëjo bûti identifikuoti kaip nuoðliauþos. Buvo ir palyginti menkø ðlaitø deformacijø, kurias sukëlë

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 35 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER lûþusiø laikanèiøjø betoniniø sieneliø griûtys ir pan. Pavyzdþiui, Naujojoje Vilnioje 2004 metø rudená, Kaune Veiveriø gatvëje 2005 metø birþelio mën., Þaliakalnyje spalio mën. ir kt. Ðio projekto vykdy- tojams teko apþiûrëti ávairaus senumo ðlaito deformacijas Seredþiuje, Kaune Vinèø gatvëje ir kitur. Taèiau keletas nuoðliauþø sulaukë ir detalaus inþi- nerinius geologinius tyrimus vykdanèiø ámoniø vertinimo: 2004 metø kovo mën. susidariusi nedidelë nuoðliauþa-sliuogas rytiniame Gedimino kalno ðlaite (3 pav.), 2005 metø rugpjûèio mën. Karkazø Rato gatvëje Kaune á Jiesios upæ nuslinko dalis ðlaito (4 pav.). Tø paèiø metø vasaros liûtys nulëmë nedideliø nuoðliauþø susidarymà Dûkðtos upës kairiajame ðlaite ties Bradeliðkiø piliakalniu ir kitur. Pritaikytas kaupti informacijà ir apie kitus geologinius reiðkinius ir procesus, posistemis „Geologiniai procesai ir reiðkiniai“ ðiuo metu taip pat kaupia duomenis apie daugiau kaip 100 naujø karstiniø reiðkiniø – smegduobiø, karstiniø ágriuvø – Ðiaurës 3 pav. 2004 metø kovà atsiradusi nedidelë nuoðliauþa Lietuvos karstiniame rajone (tæsiamo smegduobiø rytiniame Gedimino kalno ðlaite (V. Mikulëno nuotr.) registravimo projekto darbø rezultatas). Fig. 3. The small landslide occurred on the slope of Gediminas hill in Vilnius (photo V. Mikulënas)

4 pav. 2005 metø rugpjûèio mën. á Jiesios upæ nuðliauþë Fig. 4. In August 2005, the landslide of 4 000 m3 occured apie 4 000 m3 ámirkusio grunto (V. Mikulëno nuotr.) in the Jiesia River slope in Kaunas (photo V. Mikulënas)

36 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Valstybinis poþeminio vandens monitoringas – 2005

J. Giedraitienë, J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinis poþeminio vandens monitoringas 2005 National groundwater monitoring – metais buvo vykdomas pagal valstybinio aplinkos 2005 monitoringo 2005–2010 metø programà kaip sude- damoji jos dalis. National groundwater monitoring in 2005 was executed as 2005 metais pagrindinis stebëjimø objektas buvo part of National Environmental monitoring programme for gruntinis vandeningasis sluoksnis, nes 2004 metais the period of 2005–2010. bûtent gruntinio vandens monitoringo tinklas buvo Observations were performed in the renewed network of atnaujintas ir modernizuotas bei papildytas naujais shallow groundwater. Groundwater levels were measured in postais. 73 observation wells, where data loggers daily recorded the 2005 metais poþeminio vandens lygis matuotas groundwater level and temperature (Fig. 1). The groundwater 73 stebëjimo græþiniuose, kur elektroniniai duomenø level measurements in meteorological and hydrological stations kaupikliai kartà per dienà fiksavo vandens slûgso- supplied new data about the interaction between meteorological jimo gylá ir temperatûrà (1 pav.). Daugiausia atlikta conditions and groundwater level behaviour. The response of gruntinio vandens lygio stebëjimø (59). Vandens lygio groundwater level to excess rainfalls in August was immediate. matavimai meteorologinëse ir vandens matavimo 1–3 monthly norms of precipitation discharged in one week. stotyse leido tiesiogiai susieti gruntinio vandens lygio The data loggers in the wells recorded sharp rises of groundwater reþimà su meteorologiniais veiksniais ir ávertinti jø levels (up to 2 meters) lasting from two to 20 days. Evident peak sàveikà. was recorded in deeper aquifers as well (Fig. 2).

1 pav. Poþeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas Fig. 1. National monitoring network for groundwater level lygiams stebëti observation

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 37 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Pavyzdþiui, sugretinus vandens lygio ir krituliø matavimus paaiðkëjo, kad á liûtinius kritulius gruntinio vandens pavirðius sureagavo nedelsdamas. Rugpjûèio mënesá, kai paskutinëmis deðimtadienio dienomis iðlijo nuo vienos iki trijø mënesio normø, beveik visuose stebëjimo græþiniuose vandens lygio davikliai uþfiksavo staigø ir ryðkø vandens pavir- ðiaus kilimà, vietomis net iki dviejø metrø. Lygis kilo nuo dviejø iki 20 parø. Ðis momentinis lygio ðuolis uþfiksuotas ne tik gruntiniame vandenyje, bet ir giliau slûgsanèiuose spûdiniuose horizontuose (2 pav.).

2 pav. Meteorologiniø sàlygø (Klaipëda) ir poþeminio vandens slûgsojimo gyliø (Mikuþiai) kaita 2005 metais

Fig. 2. Changes of meteorological conditions (Klaipëda) and groundwater level (Mikuþiai) in 2005

Tokie sistemingi kompleksiniai stebëjimai yra Groundwater sampling was performed in 88 observation vertingi ir kitu poþiûriu. Gruntinis vanduo yra ne wells located in 70 stations once per year. Water samples tik pagrindinis gilesniø poþeminio vandens sluoksniø were analysed for main chemical compounds and nutrients. iðtekliø atsinaujinimo ðaltinis, bet ir neatsiejama The collected data reflects chemical composition and quality gamtinës aplinkos dalis. Sàveikaudamas su kitomis of shallow groundwater from different geological settings ekosistemomis jis daugiausia lemia jø elementø and under different anthropogenic loads (Fig. 3, Table 1). kokybinæ bûklæ. Klimato pokyèiai ir þmogaus ûkinë Under natural conditions with intense recharge by veikla didina ekosistemø jautrumà. Natûralûs ar su precipitation, the shallow groundwater in Lithuania is mainly þmogaus veikla susijæ daugiameèiai ir daþnai of low salinity (0.3–0.6 mg/l) and contains dominant ions of besikartojantys ekstremalûs trumpalaikiai gruntinio calcium and bicarbonates. The changes of ionic composition in vandens lygio paþemëjimai, ypaè augalø vegetacijos the shallow groundwater suggest special lithology of water laikotarpiu, gali sukelti tam tikrus kraðtovaizdþio, bearing deposits or increased anthropogenic load. The increase augalijos bendrijø ir biologinës ávairovës pokyèius, of sulphates in the shallow groundwater could be related to paveikti miðkus, þemës kultûrø derlingumà ir pan. gipsiferous layers, spread in Northern and central Lithuania.

38 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Poþeminio vandens mëginiai imti ið 70 postø esan- The portion of chlorides in the ionic composition naturally èiø 88 græþiniø á gruntiná vandeningàjá sluoksná, increases in the western part of Lithuania, as a reflection of vienà kartà per metus. Hidrocheminës analizës metu saline water anomalies in the underlying Cretaceous aquifers. nustatyta bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis Chlorides also enter shallow groundwater in urban areas, where kietumas, permanganato ir bichromato skaièius), salt is used for street and road salting. pagrindiniai anijonai (Cl, SO4, HCO3, CO2), katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai (NO2, NO3, NH4, PO4). Prieð paimant mëginá nustatyti kaitûs laiko atþvilgiu fiziniai-cheminiai parametrai (pH, Eh, J. Giedraitienë, J. Arustienë,

El. laidis, O2). Gauti duomenys apibûdina gruntinio Lithuanian Geological Survey poþeminio vandens, besiformuojanèio skirtingomis gamtinëmis ir antropogeninës apkrovos sàlygomis, cheminæ sudëtá ir kokybæ (3 pav., lentelë).

3 pav. Gruntinio vandens cheminë sudëtis ir jo kokybë Fig. 3. Chemical composition and quality of shallow groundwater Dël intensyvios infiltracijos átakos ir gamtiniø sàlygø gruntiniame sluoksnyje daþniausiai formuojasi gëlas, nedidelës mineralizacijos (0,3–0,6 g/l) kalcio magnio hidrokarbonatinis vanduo. Gruntinio vandens joninë sudëtis reaguoja ir á litologinæ sudëtá bei antropogeninæ apkrovà. Nustatyta sulfatø koncentracijos padidëjimo gruntiniame vandenyje ir gipsingø prekvartero uolienø paplitimo ðiaurinëje ir centrinëje Lietuvos dalyje (Kyburiø, Karajimiðkiø, Digraièiø, Dotnuvos postai) koreliacija. Chloridø dalis joninëje vandens sudëtyje natûraliai padidëja (Balsiø, Pagëgiø postai) vakarinëje Lietuvos dalyje kaip

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 39 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER mineralizuoto vandens anomalijos kreidos vande- ninguose horizontuose. Chloridai á gruntiná vandená patenka urbanizuotose teritorijose, kur gatvëms ir keliams barstyti yra naudojama druska. Organinës medþiagos, azoto junginiai (nitratai, nitritai, amonis) patenka á poþeminá vandená tiek ið natûraliø, tiek ið antropogeniniø ðaltiniø. Kad ir dël kokiø prieþasèiø padidëjæs ðiø junginiø kiekis blogina vandens kokybæ. Gamtinë tarða organiniais junginiais nustatyta Nemuno þemupyje bei ðalia pelkiø árengtuose postuose (Rûgaliø, Vilkmedþiø, Kojeliø, Margiø postai). Didþiausia nitratø koncentracija (50–100 mg/l) bûdinga urbanizuotø teritorijø (Papilës, Tauragës, Varënos) arba sparèiai urbanizuojamø (Rykantø, Mickûnø) gruntiniam vandeniui. Þemës ûkio átaka gruntinio vandens kokybei pasireiðkia amonio koncentracijos padidëjimu (1,0–10 mg/l) (Kinderiø, Iðdagiø, Karajimiðkio, Ruðupiø postai).

Lentelë. Gruntinio vandens cheminës sudëties monitoringo rezultatai Table. Chemical composition of shallow groundwater

Kvartiliai / Quartille Komponentai Vidurkis Mediana 25% apatinis 75% virðutinis Compound Mean Median Low e r Upper Bendroji mineralizacija mg/l 553 486 366 624 Total dissolved solids Bendrasis kietumas mg-ekv/l 6,8 6,18 4,6 8,5 Total hardness Permanganato indeksas mg/l O2 4,9 2,8 1,2 4,8 CODMn Bichromato indeksas mg/l O2 12,4 5,3 4,0 14,0 CODCr Cl– 23,5 10,3 4,8 23,0

SO42– 68,8 24,9 13,2 44,2

HCO3– 302,6 292,0 229,0 362,0 NO3– 14,55 0,80 0,05 17,20 Na+ 14,1 7,3 4,1 17,2

K+ mg/l 4,33 2,30 1,40 4,54 Ca2+ 102,6 89,3 68,0 112,0 Mg2+ 21,0 18,7 10,9 28,4

Feb 6,56 3,56 1,36 10,80 NH4+ 0,369 0,026 0,010 0,171

40 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Poþeminio vandens baseinø cheminë bûklë

J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Ágyvendindama projektà „Gëlo poþeminio vandens Chemical status of groundwater bûklës ávertinimas baseininio valdymo tikslais (Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà 2000/60/EB)“ bodies in Lithuania LGT baigë pirmàjá etapà vykdant Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus hidrogeologijos The Lithuanian Geological Survey has accomplished the first srityje Lietuvoje. Ðis etapas buvo skirtas bendrai phase in the process of implementing requirements of the geologiniø ir hidrogeologiniø sàlygø analizei, identi- Water Framework Directive (2000/60/EB) for groundwater. fikuoti reikðmingas antropogenines apkrovas ir áver- In this phase, the hydrogeological conditions were tinti galimà jø poveiká poþeminio vandens bûklei. characterized in general, significant anthropogenic pressures Iðanalizavus padëtá Lietuvoje, buvo iðskirti ðeði were identified and their impact on groundwater status was poþeminio vandens baseinai (hidrogeologiniø sistemø evaluated. dalys, ið kuriø iðgaunamas geriamasis vanduo) ir Six main groundwater bodies were delineated in the territory 16 pabaseiniø: ið jø 10 – hidrodinaminiu principu dël of Lithuania based on division of the territory into large potencialaus ryðio su pavirðinio vandens ir sausumos groundwater flow systems important for public water supply. ekosistemomis ir 6 – hidrocheminiu principu dël Additionally, 16 groundwater sub-bodies were delineated potencialios rizikos kokybei (pav., lentelë). within the main groundwater bodies based on possible risks: Poþeminio vandens baseinø ir pabaseiniø che- ten were distinguished based on dynamics, i. e., possible minë bûklë vertinta atsiþvelgiant á tokius veiksnius: interaction with surface water and terrestrial ecosystems, and • iðsklaidytos tarðos (þemës ûkis, urbanizuotos terito- six were distinguished based on hydrochemistry, i. e., possible rijos) ðaltiniai ir jø poveikis poþeminiam vande- risk to groundwater quality (Fig., Table). niui; • koncentruotos tarðos ðaltiniai ir jø poveikis poþeminiam vandeniui; • poþeminio vandens eksplo- atacijos poveikis jo kokybei ir nekondicinio (mineralizuoto) vandens prietakos galimybë; • cheminës sudëties ir paskirø terðianèiø medþiagø koncentracijos didëjimo poþeminiame vandenyje tendencijos (trendai).

Pav. Poþeminio vandens cheminë bûklë Fig. Groundwater chemical status

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 41 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER Bendrasis poþeminio vandens baseinø ir pabaseiniø apibûdinimas General description of groundwater bodies and sub-bodies Lentelë. Table.

42 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Vertinant antropogeniniø veiksniø poveiká po- The chemical status of groundwater bodies was assessed þeminiam vandeniui buvo remtasi nuostata, kad taking into account such factors as significant sources of poveikis reikðmingas tada, kai atskirø analièiø vertës dispersed pollution (agricultural and urban areas), significant jame virðija ribas, numatytas Lietuvos Respublikos sources of point pollution, significant groundwater extraction higienos normose (HN): • toksiniø analièiø – nitratø, and possibility of salt-water intrusions, and increasing trends fluorido, metalo junginiø ir metaloidø vidutinës in chemical composition and pollutants in the groundwater. koncentracijos virðija 75 proc. ir 100 proc. ribinës The anthropogenic impact was regarded significant, when vertës; • indikatoriniø analièiø – savitojo elektros the values of chemical compounds in the groundwater laidþio, vandenilio jonø koncentracijos (pH), deguo- exceeded those limited by the Lithuanian sanitary norm: for nies kiekio, amonio, chlorido ir sulfato vidutinës kon- toxic and indicator compounds exceeding 75% of the limit centracijos virðija 75 proc. ir 100 proc. ribinës vertës; value and for such compounds as chlorides, sulphates and • statistiðkai ávertintà virðutinæ hidrogeocheminio ammonium accounting for 95% of statistically calculated fono (95 proc.) ribà (SEL, Cl, SO4, NH4). background value. Cheminei sudëèiai apibûdinti buvo panaudota The risk, to which a groundwater body or part of it is informacija, kaupiama Þemës gelmiø registre, exposed, was evaluated summing up the impacts of dispersed áskaitant valstybinio poþeminio vandens ir ûkio and point source pollution. It is assumed, that anthropogenic subjektø monitoringo duomenis. Specialûs tyrimai loads had or could have significant impact on groundwater ðiame etape nebuvo vykdomi. quality in the Upper Devonian, Stipinai groundwater body Apibendrinus iðsklaidytos ir koncentruotos tarðos and Birþai–Pasvalys, Vilnius and Southeastern plain sub- potencialø dydá ir jos poveiká buvo ávertinta rizika, bodies. These bodies were classified as potentially at risk kurià patiria atskirø baseinø ir pabaseiniø poþeminis because of high percentage of urban territories, vulnerable vanduo. Konstatuota, kad ûkinë teritorijos apkrova aquifers and traces of contamination in the groundwater. In yra vienas ið veiksniø, veikianèiø poþeminio vandens other groundwater bodies and sub-bodies, the local kokybæ virðutinio devono, Stipinø poþeminio van- contamination did not affect groundwater quality of main dens baseine bei Birþø–Pasvalio, Vilniaus ir Pietryèiø aquifers. The chemical status of the groundwater was lygumos pabaseiniuose. Dël intensyvios þemënaudos classified as good. (urbanizuota teritorija sudaro ~72 proc.) ir nedidelio Salt-water intrusions under Lithuanian geological horizonto uþdarumo galima virðutinio devono conditions are a potential source of risk, especially in the Stipinø horizonto tarða. Didelë apkrova (urbanizuota confined aquifers. Almost all main groundwater bodies teritorija sudaro ~88 proc.) ir didelis jautrumas taip contain zones in which salt-water intrusions occur. Six such pat bûdingas karstiniam regionui (Birþø–Pasvalio zones were classified as groundwater sub-bodies potentially pabaseinis). Vilniaus pabaseinyje didelë antropo- at risk. Although anomalies are caused by natural saline geninë apkrova ir nustatyta kai kuriø organiniø terðalø water, groundwater abstraction increases concentrations of koncentracija, virðijanti leidþiamà. Pietryèiø lygu- some chemical compounds in the groundwater and worsen moje gerti naudojamas gruntinis vanduo, kurio tarða its quality. The geological-hydrogeological conditions vary urbanizuotose teritorijose yra akivaizdi. Jie priskirti form zone to zone, as well as types of anomaly, trends of prie potencialios rizikos grupës. Kituose poþeminio vandens baseinuose ir pabaseiniuose lokali tarða distinct chemical compounds and impact to groundwater gruntiniame vandeningajame sluoksnyje reikðmingos quality. átakos pagrindiniø eksploatuojamø horizontø kokybei In the stage of preliminary characterization, problematic neturi (cheminiø rodikliø reikðmës nëra pasiekusios groundwater bodies were classified as “potentially” at risk neleistino lygio), vanduo yra geros bûklës. meaning that the “real” risk should be assessed in the next Lietuvos sàlygomis vienas ið potencialios rizikos stage. Detailed characterization is planned within a special ðaltiniø, ypaè kalbant apie spûdinius vandeninguosius project for “risk” sub-bodies, whose results will serve as a sluoksnius, naudojamus geriamajam vandeniui tiekti, basis for further development and establishment of environ- yra mineralizuoto vandens prietaka. Iðanalizavus mental risk-preventing measures. situacijà, kaip potencialios rizikos pabaseiniai buvo ávertintos ðeðios mineralizuoto vandens prietakos zonos, paplitusios beveik visuose poþeminio vandens baseinuose. Nors dauguma iðskirtø zonø yra gamtinës kilmës, taèiau poþeminio vandens eksploatacija jose turi arba gali turëti átakos daugëti atskirø nepageidau- jamø komponentø vandenyje. Kiekviena tokia zona

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 43 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER pasiþymi unikaliomis, iðskirtinëmis geologinëmis- -hidrogeologinëmis sàlygomis, kurios lemia anomalijos pobûdá, atskirø komponenèiø kaità, poþeminio vandens kokybæ ir rizikà jo bûklei. Pirminio apibûdinimo metu iðskirti probleminiai baseinai ir pabaseiniai ávardyti kaip potencialios rizikos ðaltiniai – tai reiðkia, kad „tikrà“ rizikà dar reikia ávertinti atlikus visapusæ analizæ. Tai bus padaryta vykdant specialius projektus, skirtus konkretiems rizikos pabaseiniams.

Poþeminio vandens telkiniø duomenø baziø formavimas

R. Radienë, Lietuvos geologijos tarnyba

2005 metais toliau buvo tæsiamas projektas Database of groundwater resources „Poþeminio vandens telkiniø DB formavimas“. Pildyti 1996 metais suprojektuotà poþeminio The project „Formation of database of groundwater resources“ vandens iðtekliø posistemá pradëta 2001 metais. Tuo was continued in 2005. The first data were introduced into the metu posistemyje buvo uþregistruoti 156 gëlo groundwater resources subsystem, designed in 1996, in 2001. poþeminio vandens telkiniai, tai yra tik didþiøjø The initial data characterized one hundred fifty six waterworks Lietuvos miestø ir rajonø centrø vandenvieèiø duo- of fresh groundwater of only big cities and district centres of menys. Kiekvienais vëlesniais metais posistemis Lithuania. Every year, the subsystem was supplemented with pasipildydavo vidutiniðkai 160 vandenvieèiø, ir the data about 160 waterworks on the average. Nine hundred 2005 metø pabaigoje jau uþregistruotos 993 vanden- ninety three waterworks had been registered by the end of vietës (1 pav.). 2005 (Fig. 1).

1 pav. Vandenvieèiø registravimas Þemës gelmiø registre Fig. 1. Registration of waterworks

Suvesti 2005 metø poþeminio vandens gavybos The data about the amount of groundwater abstraction telkiniuose rezultatai, gauti pagal statistinæ formà were taken and compiled from a statistical report 1-PV in 2005. 1-PV. Gavybos duomenis pateikë 178 ûkio subjektai, 178 enterprises and 532 operating waterworks supplied the eksploatuojantys 532 vandenvietes. 2005 metais gau- data on abstraction. Thirty-three monitoring programmes of tos 33 poþeminio vandens monitoringo vandenvietëse waterworks and projects of evaluation of sanitary protection

44 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 programos ir 41 vandenvieèiø sanitariniø apsaugos zones from 41 waterworks were received in 2005. General zonø nustatymo projektas. Pagal ðias programas ir information about the waterworks – coordinates, production projektus buvo patikslinta bendroji informacija aquifers, owners, and wells attributed to waterworks – was apie vandenvietes – jø koordinatës, eksploatuojami specified within these programmes and projects. horizontai, savininkai, vandenvietëms priskirti In 2005, the subsystem of groundwater resources was græþiniai. supplied by the data of 120 waterworks. They were small 2005 metais á poþeminio vandens iðtekliø posis- waterworks mainly. The coverage of the data on waterworks temá buvo ávesta 120 naujø telkiniø. Tai daugiausia enlarged extremely after the Order of 26 August 2005 of maþos vandenvietës. Duomenø apie vandenvietes Minister of Environment „Concerning integrated prevention teikimas ypaè suaktyvëjo po 2005 m. rugpjûèio 26 d. of pollution and issuance of a control authorizations, validation ásigaliojusio aplinkos ministro ásakymo „Dël Tarðos of updating and removing instructions“(Valstybës þinios. integruotos prevencijos ir kontrolës leidimø iðdavimo, 2005, No. 103-3829). For permission of groundwater atnaujinimo ir panaikinimo taisykliø patvirtinimo“ exploitation, these instructions specified the necessity of (Valstybës þinios. 2005, Nr. 103-3829). Ðiose taisyklëse waterworks code in the State Underground Register. The nurodoma, kad, norint gauti leidimà eksploatuoti enterprises extracting more than 10 m3/day of groundwater, poþeminá vandená, reikalingas vandenvietës kodas which were duty-bound to contribute a 1-PV statistical form Þemës gelmiø registre. Taigi ûkio subjektai, paimantys but had ignored the requirement, eventually contributed the daugiau nei 10 m3/d poþeminio vandens ir priva- required data. The situation on groundwater abstraction lantys teikti poþeminio vandens gavybos statistines accounting considerably improved. In 2003, more than half formas 1-PV, iki tol nevykdæ ðio reikalavimo, pradëjo of municipalities did not account (pink coloured) for teikti duomenis. Poþeminio vandens apskaitos groundwater abstraction. Only eight such municipalities teikimo situacija labai pagerëjo. 2003 metø pabaigoje remained in 2005 (Fig. 2). savivaldybiø, kuriose beveik nevykdoma poþeminio vandens apskaita (rausvai nuspalvintø), buvo daugiau nei pusë, o 2005 metø pabaigoje liko tik R. Radienë, aðtuonios savivaldybës (2 pav.). Lithuanian Geological Survey

2 pav. Poþeminio vandens telkiniai Fig. 2. Waterworks for groundwater supply

EKOGEOLOGINIAI, NAUDINGØJØ IÐKASENØ IR POÞEMINIO VANDENS TYRIMAI 45 ENVIRONMENTAL GEOLOGICAL RESEARCH, INVESTIGATIONS OF MINERAL RESOURCES AND GROUNDWATER GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI

Lietuvos seismologinis monitoringas 1999–2005 metais

A. Paèësa, Lietuvos geologijos tarnyba

1999 metais Ignalinos atominëje elektrinëje (AE) buvo Seismological monitoring in árengta seisminio aliarmo ir jà papildanti seisminio Lithuania during the period of monitoringo sistemos (SAS ir SMS). Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prisiëmë vykdyti Ignalinos 1999–2005 AE SMS registruotø duomenø kaupimo, apdorojimo, saugojimo ir analizavimo darbus – pradëtas Lietuvos Seismic Alert System (SAS) and supplementary Seismic seismologinio monitoringo projektas. Monitoring System (SMS) were installed at the Ignalina LGT Ignalinos AE SMS registruoti seismologiniai Nuclear Power Plant (INPP) in 1999. At the same time, the duomenys buvo apdorojami naudojantis SEISAN Geological Survey of Lithuania took responsibility to process, programø paketais. Áprasta seisminiø duomenø analyse and store seismological data of SMS and a project of apdorojimo seka buvo tokia: seismogramø perþiû- seismological monitoring was started here. rëjimas ir seisminiø ávykiø identifikavimas, seisminiø The processed data of SMS, overviews of seismological bangø atsiradimo seisminëse stotyse laiko nusta- bulletins of NORSAR and Seismological institute of Helsinki tymas, amplitudþiø matavimas, ávykio epicentrø University (HU) related to Lithuania and some other results koordinaèiø ir magnitudþiø skaièiavimas ir ávykio were presented in the annual seismological bulletins of parametrø, apskaièiuotø kituose seismologijos cent- Lithuania and internal reports. Some activities and transitional ruose, radimas. results of the project have been presented at a few seminars Vykdant seismologinio monitoringo projektà and four papers have been published in local journals. A special rengti kasmetiniai seismologiniai biuleteniai, kuriuose web page of seismological monitoring (www.lgt.lt/seismo) buvo pateikiami Ignalinos AE seisminiø stoèiø was introduced in the web site of LGT. Copies of the duomenys, apþvelgiami ir analizuojami NORSAR seismological bulletins were sent to ISC regularly. (Norvegija) bei Helsinkio universiteto (HU) Seismo- Two earthquakes of moderate size shocked Kaliningrad logijos instituto (Suomija) katalogai, kiti tais metais enclave on September 21, 2004. Earth trembling was felt in gauti rezultatai. Galutiniø biuleteniø kopijos buvo a large part of the territory of Lithuania. Efforts were put to siunèiamos á Tarptautiná seismologijos centrà, ási- collecting and processing of macroseismolocical data. Results kûrusá Jungtinëje Karalystëje ir sudarinëjantá bene of this macroseismic investigation were presented in the final patá iðsamiausià seisminiø ávykiø katalogà. Projekto report of the project and in a local journal “Geologijos vykdytojai seismologinio monitoringo darbus ir akiraèiai”. The strongest earth trembling, evaluated to tarpinius rezultatus pristatë keliose mokslinëse kon- intensity IV–V, was produced by the second Kaliningrad ferencijose, buvo keturiø publikacijø, iðspausdintø event in the western and southern parts of Lithuania while Lietuvos periodiniuose leidiniuose, autoriai ar just a few people experienced any effects in the north-eastern bendraautoriai. LGT interneto svetainëje rengtas part of the country (intensity I–II). Intensities IV–V were atskiras tinklalapis, pateikiantis galutinius Ignalinos assigned to Klaipëda, Palanga and Kretinga, III–IV – to AE seisminiø stoèiø biuletenius ir trumpai prista- Kaunas and Ðiauliai, III – to Vilnius for the second shock. tantis Lietuvos seismologinæ situacijà bei darbus, The intensities of the first shock were lower by one point in susijusius su seismologiniu monitoringu (www.lgt.lt/ most locations. seismo). 2004 metais Kaliningrado srityje ávykus galin- giems þemës drebëjimams, gana daug laiko ir pastangø buvo skirta rinkti ir apdoroti ðio itin reto reiðkinio makroseisminius duomenis bei jø analizei.

46 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Pirminiai ðio tyrimo rezultatai publikuoti „Geologijos The data of seismological monitoring supported the idea akiraèiuose“ (A. Paèësa ir kt., 2005), o galutiniai ir of low seismic activity of Lithuania and adjacent territories. iðsamesni rezultatai pateikti galutinëje projekto The seismic system of INPP (Fig. 1) and seismic networks of ataskaitoje. Didþiausio intensyvumo þemës virpesiai Finland and NORSAR (Fig. 2) registered just a few local uþfiksuoti arèiausiai epicentro – Lietuvos vakarinëje tectonic events during the period of six years. Nevertheless, ir pietvakarinëje dalyje. Antrojo (stipriausio) earthquakes with magnitudes above 5.0 can disturb long Kaliningrado þemës drebëjimo bangos Klaipëdoje, periods of quietness, as Kaliningad seismic events have shown. Palangoje, Kretingoje, taip pat pietø Lietuvoje esanèiose According to the seismic bulletins of NORSAR and HU, Kalvarijose sukëlë IV–V balø virpesius. Virpesiø approximately 50 explosion events are registered on the intensyvumas Vilniuje ir Panevëþyje vertintinas III, territory of Lithuania and nearby areas every year (Fig. 2). Kaune ir Ðiauliuose – III–IV, Alytuje – IV balais, o Events, located in the northern part of Lithuania and southern Ðiaurës rytiniuose rajonuose seismines bangas retai part of Latvia, correspond to quarry blasts. Explosion events kas pajautë – I–II balai. Paèiame vakariniame Lietuvos having epicentres in the Baltic Sea were associated with pakraðtyje panaðaus intensyvumo virpesius sukëlë operations of elimination of old explosives. Explosion events ir pirmasis drebëjimas, taèiau daugelyje kitø vietø of Kaliningrad region could be associated with illegal amber virpesiai buvo maþdaug vienu balu maþesni. extraction (P. Wiejacz, personal communication) in the sea Pusðeðtø metø vykdytas seismologinio monito- or other human activities. ringo projektas patvirtino ankstesnæ nuomonæ, kad Lietuvos ir greta esanèios teritorijos yra maþai A. Paèësa, seismiðkai aktyvios. Ðiuo laikotarpiu Ignalinos AE SMS Lithuanian Geological Survey uþfiksavo tik keletà vietiniø seisminiø ávykiø (1 pav.). 2000 m. birþelio 8 d. uþfiksuotas vienas ið geofizinio profilio CELEBRATION 2000 sprogdinimø (2001 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). 2001 m. rugsëjo 4 d. ISAL stotis uþfiksavo seisminá ávyká, kurio seisminio signalo forma atitinka tektoniniø ávykiø signalus (2001 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). Sutrikus IZAR ir IIGN stoèiø darbui, ðis ávykis jose neuþ- fiksuotas ir nustatytas tik apytikslis atstumas nuo ISAL iki ávykio epicentro, labai apytiksli epicentro buvimo zona (1 pav.) ir ávykio magnitudë Ml = 2,1. Ðio ávykio neuþfiksavo në viena seisminë stotis gretimose valstybëse ar Skandinavijoje, ir todël jo prigimtis bei lokalizacija nëra patikimai apibrëþti. 2002 m. gruodþio 18 d. Ignalinos AE SMS uþfiksavo Ml = 3,6 magnitudës tektoniná ávyká, kurio epicentras buvo Baltijos jûroje, pieèiau Gotlando salos (Ðvedija) (2002 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). Atstumas nuo ðio ávykio epicentro iki Ignalinos AE seisminiø stoèiø buvo apie 500 km. 2004 m. rugsëjo 21 d. SMS uþregistravo du stipriausius Kaliningrado srityje ávykusius þemës drebëjimus (2004 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). 2005 m. geguþës 29–31 d. uþfiksuoti ðeði sprogdinimai, ávykdyti Baltijos jûroje senø sprogmenø naikinimo operacijos MCOPLIT-2005 metu (2005 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). Ignalinos AE SMS yra pritaikyta stebëti vietinius seisminius ávykius. Taèiau Ignalinos seisminës stotys kasmet uþfiksuodavo beveik ðimtà stipriø (M > 5,0) tolimø ir nuo keliø iki keliolikos regioniniø seisminiø ávykiø. Siekiant patikslinti uþfiksuotø ávykiø koordi- nates, jie bûdavo susiejami su ávykiais, pateiktais JAV Geologijos tarnybos (USGS) seismologiniame biuletenyje (http://neic.usgs.gov).

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 47 1 pav. Vietiniai seisminiai ávykiai, kuriuos 1999 m. gruodþio – Fig. 1. Seismic events registered by Ignalina SMS since 2005 m. birþelio mën. uþfiksavo Ignalinos AE SMS. Ðviesûs December 1999 until June 2005. Circles correspond to apskritimai þymi tektoninës kilmës seisminius ávykius, tectonic seismic events, crosses – explosion events, open kryþiai – ávykiai identifikuoti kaip sprogdinimai, brûkðninis triangles – quarries where explosions could be executed, poligonas – labai apytikslë teritorija, kurioje galëjo bûti red triangles – seismic stations of Ignalina NPP, dashed 2001 m. rugsëjo 4 d. seisminio ávykio epicentras, pilki line – line of deep sounding experiment CELEBRATION, trikampiai – karjerai, kuriuose galëjo bûti vykdomi squares – explosion points of CELEBRATION experiment, sprogdinimo darbai, raudoni trikampiai – Ignalinos AE dashed polygon – area of possible location of epicentre seisminës stotys, brûkðninë linija – geofizinio tyrimo of event of September 4, 2001 CELEBRATION, vykdyto 2000 m., vieno profilio linija, ðviesûs staèiakampiai – CELEBRATION sprogdinimo taðkai

Ignalinos AE seisminës stotys gana kompaktiðkai iðdëstytos paèiame ðiaurës–rytø Lietuvos pakraðtyje, todël jos negali uþtikrinti seisminiø ávykiø registravimo visoje Lietuvos teritorijoje vienodu jautrumu. Lokalizuojant tolimesnius ávykius ir panaudojant tik Ignalinos AE seisminiø stoèiø duomenis, ávykiø epicentrø paklaidos tampa nepriimtinai didelës, be to, sutrikus Ignalinos AE SMS darbui, seisminiai duomenys nebekaupiami arba kaupiami tik ið dalies. O Norvegijoje, Ðvedijoje ir Suomijoje yra árengta deðimtys moderniø skaitmeniniø seisminiø stoèiø. Fenoskandijos seisminiø tinklø duomenis apdoroja specialios institucijos, o galutiniai biuleteniai ir katalogai pateikiami internete. Todël vykdant Lietuvos seismologiná monitoringà, be Ignalinos AE duomenø, buvo kaupiami ir analizuojami NORSAR ir Helsinkio universiteto Seismologijos instituto seismologiniai katalogai.

48 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Helsinkio universiteto Seismologijos instituto kataloguose nuo 1999 m. gruodþio iki 2005 m. liepos Lietuvos ir gretimose teritorijose buvo uþregistruoti 295 seisminiai ávykiai (2 pav.). Palyginti per tà patá laikotarpá NORSAR uþregistravo 201 ávyká, o tai rodo, jog Helsinkio universiteto kataloge yra uþ- fiksuota daugiau maþesniø magnitudþiø ávykiø.

2 pav. Seisminiai ávykiai, uþfiksuoti 1999 m. gruodþio – Fig. 2. Seismic events reported in NORSAR regional bulletin 2005 m. birþelio mën. Helsinkio universiteto regioniniame covering the time from December 1999 until June 2005. Circles kataloge ir kuriø epicentrai pateko á Lietuvos ar gretimas correspond to seismic events, crosses – explosion events, teritorijas. Ðviesûs apskritimai þymi tektoninius seisminius grey triangles – quarries where explosions could be executed, ávykius, kryþiai – sprogdinimus, pilki trikampiai – karjerus, red triangles – seismic stations of Ignalina NPP, dashed kuriuose galëjo bûti vykdomi sprogdinimo darbai, raudoni line – line of deep sounding experiment CELEBRATION, trikampiai – Ignalinos AE seisminës stotys, brûkðninë linija – squares – explosion points of CELEBRATION experiment geofizinio tyrimo CELEBRATION, vykdyto 2000 m., vieno profilio linija, ðviesûs staèiakampiai – CELEBRATION sprogdinimo taðkai

Ðio universiteto seismologiniame kataloge skiriama keletas seisminiø ávykiø grupiø. Ávykiai, lokalizuoti ðiaurinëje Lietuvoje ir pietinëje Latvijos dalyje, yra sietini su pramoniniais sprogdinimais eksploatuoja- muose karjeruose. Seisminiai ávykiai Baltijos jûroje greta Lietuvos ir Latvijos pakranèiø – tai sprogdinimai, vykdyti senø sprogmenø naikinimo operacijø metu. Du didesniø magnitudþiø ávykiai greta Sambijos pusiasalio (Kaliningrado sritis) – tai du galingesnieji Kaliningrado þemës drebëjimai. Seisminiø ávykiø grupë Kaliningrado srityje ir Baltijos jûroje greta jos sietina su gintaro brakonieriø (P. Wiejacz, asmeninis

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 49 pokalbis), Rusijos kariðkiø ar kitokio pobûdþio sprogdinimais (2004 m. Lietuvos seismologinis biuletenis). Du seisminiai ávykiai lokalizuoti Baltarusijoje – tai giluminio seisminio zondavimo (projektas CELEBRATION) sprogdinimai. 2003 metø Lietuvos seismologiniame biuletenyje nuodugniau analizuoti 1991–2002 metø Helsinkio universiteto katalogai ir seisminiai ávykiai, patekæ á Lietuvos ir gretimas teritorijas. Nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje fiksuoti visi seisminiai ávykiai, kuriø magnitudës buvo didesnës nei 2,5, o apskaièiuotø ávykiø epicentrø paklaidos daugeliu atvejø nuo 0 km iki 60 km. Helsinkio universiteto seisminio katalogo duomenimis, Lietuvos ir gretimose teritorijose nuo 1999 metø iki 2002 metø pabaigos nebuvo uþfiksuota në vieno natûralaus þemës drebëjimo ir beveik visus ávykius galima susieti su karjerø, kariniais ir geofi- ziniais sprogdinimais. Apibendrinant pusðeðtø metø vykdyto Lietuvos seismologinio monitoringo rezultatus galima teigti, kad Lietuvos ir greta esanèios teritorijos yra maþai seismiðkai aktyvios, taèiau labai retai pasikartojanèiø þemës drebëjimø magnitudës gali virðyti 5,0. Per pastaràjá laikotarpá Lietuvos teritorijoje patikimai neuþfiksuota në vieno tektoninës prigimties seisminio ávykio.

Lûþinës tektonikos elementai

S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba

Projektas vykdytas 2003–2005 metais. Tikslas – Basic features of fault tectonics in Lietuvos lûþiø ir jø elementø identifikavimas panau- Lithuania dojant metodø kompleksà, atskirø metodø (ir jø komplekso) efektyvumo ávertinimas. Lûþiai yra svarbus geologinës sandaros elementas, kuris lemia The project was held in 2003–2005. Identification of the daug svarbiø poþymiø: ekogeodinaminë rizika (þemës faults and their elements using integrated approach was the drebëjimai, karstiniø procesø lokalizacija), naudingøjø target of the study. The effectiveness of the different methods iðkasenø paieðka (naftos, geoterminiai, mineralinio vandens telkiniai). Tyrimø metodologija rëmësi ðiais (and their combinations) also was performed. The study principais: nuosëdinës dangos lûþiai daþnai susijæ methodology was based on the following assumptions: faults su kristalinio pamato struktûromis; nuosëdinës dan- of the sedimentary cover are strongly controlled by the gos struktûroms bûdingas paveldimumas (ilgalaikis basement structural grain; inheritance of structures of the aktyvumas); lûþiai daþnai neotektoniðkai aktyvûs. sedimentary cover; faults often show neotectonic activity. A Atitinkamai pasirinktas lûþiø identifikavimo metodø set of study methods was chosen accordingly. kompleksas. The automatic interpretation techniques were applied to Kristalinio pamato struktûroms nustatyti taikyti identify structural grain of the Early Precambrian basement. potencialiø laukø analizës metodai, pasitelkiant auto- As for the sedimentary cover, the seismic methods remain the matines interpretacijos kompiuterines programas. most effective in defining faults. However, the common Nuosëdinës dangos lûþiø tyrimams pagrindiniai yra approach lacks the kinematical analysis that increases

50 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 seisminës þvalgybos metodai, plaèiai taikyti ir significantly the potential of structural prognoses (oil fields, Lietuvoje. Taèiau ðios medþiagos analizë daþniausiai oil migration corridors across faults, etc.). The selected faults apsiriboja lûþiø ir susijusiø struktûrø kartografavimu were investigated in detail. The seismic material was combined be jø kinematinës interpretacijos, kuria remiantis to the borehole data on deformations of the shallow key galima atlikti efektyvià vietiniø struktûrø (perspek- horizons that considerably improved the knowledge of tyviø naftos telkiniø, dujø saugyklø) geodinaminës particular faults. The features reflecting their neotectonic rizikos prognozæ. Atlikta keletos lûþiø (Telðiø, Ak- activity are shallow (up to 250 m depth) hydrogeochemical menës, Maþeikiø ir kt.) kinematinë analizë. Seisminë anomalies, deformations of the sub-Quaternary surface, medþiaga interpretuota kartu su sekliø prekvartero pattern of the drainage network, deformations of the river sluoksniø græþimo duomenimis (permo kraigo, long profiles, etc. kreidos pado deformacijos). Sudaryti atskirø lûþiø It was proved that faults of the sedimentary cover are aktyvumo grafikai. Kompleksiðkai analizuotos kai closely related to the Early Precambrian basement structures kuriø lûþiø neotektoninio aktyvumo apraiðkos – and application of the potential fields significantly improves seklios (iki 250 m) hidrogeocheminës anomalijos, po- the predictive models of the particular structures. According kvartero pavirðius, ðiuolaikinis hidrografinis tinklas, to the interrelation of the faults to the basement grain, the treèios eilës bazinis pavirðius, ðiuolaikinis reljefas. Remiantis tyrimø rezultatais konstatuota, kad: following classes are defined: (a) the largest-scale shear zones 1) nuosëdinës dangos lûþiai yra glaudþiai susijæ su separating segments of different structural patterns; (b) faults kristalinio pamato geologinës sandaros elementais, related to boundaries of major Early Precambrian blocks; (c) todël rekomenduojama plaèiai taikyti potencialiø faults controlled by structural anisotropy of the basement laukø analizës metodus; 2) stambiausios kristalinio grain; (d) faults discordant to basement grain. pamato lûþinës zonos retai pasireiðkia seisminiuose The main fault formation (in the sedimentary cover) stage profiliuose, jø analizei efektyviausia yra potencialiø is related to the latest Silurian – earliest Devonian. Many of laukø, nuosëdinës dangos struktûriniø þemëlapiø, the Caledonian faults were reactivated during succeeding neotektoninio aktyvumo poþymiø analizë; 3) lûþiø stages: (a) Devonian, essentially during the middle Frasnian kinematinë interpretacija yra svarbi prognozuojant (tectonic compression regime); (b) end of Devonian– ir ieðkant susijusiø vietiniø struktûrø; 4) virðutiniø Carboniferous (extension, compression); (c) Permian–Jurassic sluoksniø struktûriniai þemëlapiai, sudaryti (prevailing tectonic extension regime); (d) Cretaceous remiantis gausiø sekliø græþiniø duomenimis, (compression, inversion). Often, faults show some features leidþia kartografuoti (o jei yra seisminës medþiagos – of the neotectonic activity. patikslinti) pavienius lûþius ir su jais susijusius smulkesnius disjunktyvus; 5) neotektoniniai metodai yra tinkami iðryðkinant struktûrines sàlygas. S.Ðliaupa, Pagal nuosëdinës dangos lûþiø ir kristalinio pama- Geological Survey of Lithuania to struktûrø santyká iðskirti ðie lûþiø tipai: a) stambiausios kristalinio pamato skalûnavimo zonos, ri- bojanèios skirtingas struktûrines sritis; b) stambiø ankstyvojo prekambro blokø sandûroje susidaræ lûþiai, kuriems bûdingas padidëjæs aktyvumas; c) lû- þiai, kontroliuojami kristalinio pamato struktûrinës anizotropijos, jiems bûdingas maþesnis aktyvumas; d) nuosëdinës dangos lûþiai, kertantys kristalinio pamato darinius. Pagrindinis lûþiø formavimosi laikotarpis yra silûro pabaiga – devono pradþia. Dauguma kaledo- ninio ciklo lûþiø buvo aktyvinti vëlesniais laikotarpiais: a) devono metu, ypaè Pamûðio laikotarpiu (tektoninio spaudimo sàlygos), b) devono pabaigoje – karbono metu (kintantis tektoninis reþimas), c) permo–triaso metu (vyraujantis tempimas), d) kreidos metu (vyraujanèio spaudimo sàlygomis). Daþnai lûþiai turi aiðkius neotektoninio aktyvumo poþymius, daro átakà ðiuolaikiniam hidrografiniam tinklui, reljefui, pokvartero pavirðiui.

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 51 Pav. ÐV Lietuvos gravitacinio lauko vietiniø anomalijø Fig. Local anomalies of the gravity field illustrating strong þemëlapis, parodantis kristalinio pamato ankstyvojo influence of the basement structures on the pattern of the prekambro dariniø átakà nuosëdinës dangos lûþiø (juodos faults (Maþeikiai, Akmenë, Telðiai and others) in the linijos) formavimuisi (Telðiø, Akmenës, Maþeikiø ir kt.). sedimentary cover (black lines). Deep wells are indicated Violetiniai taðkai rodo giliuosius græþinius by purple dots

Lietuvos reljefo ir potencialiø laukø santykis bei jo átaka ðiuolaikiniams geodinaminiams procesams L. Korabliova, S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba

Projektas vykdytas 2003–2005 metais. Atliktø tyrimø Relationship of the relief and tikslas – nustatyti gravitacinio lauko ir reljefo ryðá egzogeniniø procesø intensyvumui prognozuoti. potential fields of Lithuania and Masiø persiskirstymà (pavyzdþiui, nuplovimà) their influence on surface þemës pavirðiuje lemia du svarbûs veiksniai – geodynamic processes reljefas ir gravitacinis laukas. Jø bendram poveikiui nustatyti sudarytas reljefo gravitacinio potencialo þemëlapis ir su juo susijusiø bei papildanèiø The project was held in 2003–2005. The target of the study þemëlapiø komplektas. Vienas ið svarbiausiø naudotø was identification of the relationship between the gravity þemëlapiø – áskaitmenintas treèios eilës bazinio pavirðiaus morfometrinis þemëlapis (autorius field and relief that have a great impact on surface processes. A. Ðliaupa), kuris iðryðkina tektoninio veiksnio The Map of Gravity Potential and a set of supplementary poveiká reljefui formuoti. Taikant V. Filosofovo maps were compiled. The Map of the Base Surface of third metodikà buvo sudaryti reljefo gravitacinio poten- Order was prepared in a digital format (author A. Ðliaupa) cialo ir reljefo potencinës energijos þemëlapiai. that highlights tectonic features on the recent surface. Using Panaudojant reljefo skaitmeniná modelá ir the method by Filosofov, the Map of the Gravity Potential of gravitacinio lauko þemëlapius buvo rekonstruotas Relief and the Map of the Potential Energy of the Relief

52 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 1:200 000 mastelio gravitacinës nuotraukos stebëjimo were compiled. The missing Lithuanian Catalogue of the taðkø katalogas. Ðis svarbus darbas leido vëliau gravimetric mapping measurements (scale 1:200 000) was sudaryti ðiuos Lietuvos teritorijos geofizinius þemë- restored from Digital Relief Model of Lithuania and Bouguer lapius: normalinio lauko, stebimo gravitacinio lauko, Anomaly Map. It enabled compilation of a set of geophysical gravitaciniø anomalijø laisvame ore (Fajos). Anomalijø maps, i.e., Normal Gravity Field Map, Measured Gravity þemëlapiai parengti skaitmeninës formos, todël gali Field Map, and Free Air Gravity Map. bûti efektyviai ir plaèiai naudojami vykdant ávairius The Bouguer Anomaly Map of Lithuania was recalculated geologinius ir geodezinius tyrimus. Darbø rezultatas – buvo sudarytas naujas Lietuvos (Fig. 1). The previous version was compiled using the same 3 teritorijos Bouguer anomalijø þemëlapis. Duomenys 2.30 g/cm reduction density value for the whole territory of þemëlapiui sudaryti skaièiuojami ið stebimo lauko Lithuania that bears inconsistency as the lithology of the upper reikðmiø, ávedant gravitacinæ pataisà dël geo- geological layers (mainly Quaternary) changes drastically. grafinës padëties, reljefo ir tarpinio sluoksnio, esanèio The true density changes from 2.8 g/cm3 to 1.7–1.8 g/cm3. tarp þemës pavirðiaus ir nulinës linijos (jûros lygio). The density map of geological section above the reference level Ankstesnei þemëlapio versijai sudaryti buvo nau- was compiled using digital base of boreholes GEOLIS (more dotas tarpinio sluoksnio tankis 2,30 g/cm3. Tai nëra than 10 000 wells) and GIS techniques. The difference between korektiðka, nes iki keliø ðimtø metrø storio kvartero the new and old versions reaches somewhere 0.5–2.0 mGal nuogulø litologinë sandara Lietuvoje yra labai kaiti, (in the north up to 3.0 mGal). uolienø tankis kinta nuo > 2,0 g/cm3 iki 1,7–1,8 g/cm3. The Map of Potential Energy of the Relief was compiled Kai kur virð nulinës linijos (jûros lygis) slûgso ir from the Digital Relief Model and Bouguer Anomaly Map prekvartero uolienos, kuriø tankis dar kaitesnis (nuo 1,8–2,0 g/cm3 smëliui ir kreidai iki 2,8 g/cm3 dolomitui). (Fig. 2). It indicates the interaction of the exogenic and Tikslinant Bouguer anomalijø modelá, buvo sudarytas endogenic processes; therefore, it is useful for prognosis of tarpinio sluoksnio tikrø tankiø pasiskirstymo þemë- the surface geodynamic processes (e. g., erosion potential). lapis, naudojant GIS (geografinës informacinës Some important tectonic linear zones were identified, e. g., sistemos) kompiuterines priemones ir græþiniø the swarm of lineaments striking north-south in east duomenø bazæ GEOLIS. Naujas Bouguer anomalijø Lithuania, the Merkys fault zone in south Lithuania, etc. þemëlapis bendrais bruoþais panaðus á ankstesnæ þemëlapio versijà, taèiau lokalios pataisos vietomis yra gana þymios, jos siekia 0,5–1,0 mGal Þemaitijos aukðtumose ir net 1,0–2,0 mGal (o vietomis 2,5– L. Korabliova, S. Ðliaupa, 3,0 mGal) Baltijos aukðtumose (1 pav.). Lithuanian Geological Survey Sunkio jëga ir reljefo topografija yra tiesiogiai susijusios. Þemës plutos storio kitimas taip pat koreliuojamas su reljefo aukðèiø kitimu dël izostazinës kompensacijos. Todël sunkio jëgos anomalijø ir vietovës aukðèio koreliacijos tyrimai svarbûs spren- dþiant Lietuvos teritorijos geologinio vystymosi problemas, nustatant paveldëtø tektoniniø judesiø apraiðkas dabartiniame reljefe. Buvo apskaièiuotas gravitacinis reljefo potencialas, kuris parodo suminá reljefo ir gravitacinio lauko efektà. Reljefo gravitacinio potencialo ir naujo Bouguer anomalijø þemëlapio pagrindu buvo sudarytas reljefo potencinës energijos þemëlapis (2 pav.). Jame vaiz- duojama egzogeniniø ir endogeniniø procesø sàveika, todël ðis grafinis dokumentas gali bûti efektyviai naudojamas atliekant Lietuvos teritorijos pavirðiniø procesø intensyvumo prognozes (pvz., erozijos potencialo vertinimà). Reljefo potencinës energijos ðeðëlinio vizualizavimo þemëlapyje gerai iðryðkëja ir kai kurios stambios tektoninës linijinës struktûros – Rytø Lietuvoje matoma meridianiniø lineamentø sistema, sietina su Baltijos tektoninës aktyvizacijos zona, o Lietuvos pietinëje dalyje iðsiskiria aiðki Merkio tektoninë zona (PV–ÐR).

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 53 1 pav. Lietuvos teritorijos Bouguer anomalijø þemëlapis Fig. 1. Bouguer Anomaly Map calculated for true reduction (naudojant tikràjá tarpinio sluoksnio tanká) density model

2 pav. Reljefo potencinës energijos þemëlapis. Fig. 2. Map of Potential Energy of Relief. The thickness of Rodykliø dydis rodo reljefo energijos átampos dydá, vectors indicate the energy rate, orientation shows direction orientacija – galimo masiø judëjimo, veikiant traukos of surface mass transport jëgai, kryptá

54 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Kambro uolienø litologija, diagenezë ir kolektorinës savybës

J. Èyþienë, Lietuvos geologijos tarnyba

2003–2005 metais Lietuvos geologijos tarnyboje, Lithology, diagenesis and bendradarbiaujant su Danijos technikos universiteto, petrophysical properties of Kopenhagos universiteto, Ärhus universiteto (Danija) bei Lundo universiteto (Ðvedija) specialistais, buvo Cambrian sandstones vykdomas tarptautinis projektas „Kambro uolienø litologija, diagenezë ir kolektorinës savybës“. The international project “Lithology, diagenesis and Lietuvos teritorijoje eksploatuojami naftos tel- petrophysical properties of Cambrian sandstones” was carried kiniai yra rasti vidurinio kambro Deimenos serijos out in 2003–2005 by the Lithuanian Geological Survey in smiltainiuose, dabar yra 18 naftos telkiniø. Kambro co-operation with the Technical University of Denmark, smiltainio diagenetinë kvarco cementacija, apsun- Copenhagen University, Ärhus University (Denmark) and kinanti naftos telkiniø eksploatavimà bei naftingumo Lund University (Sweden). prognozavimà, yra viena ið problemiðkiausiø naftos The sandstones of the Middle Cambrian Deimena Group geologijoje. are the main oil reservoirs in Lithuania with 18 oil fields Projekto tikslas buvo atlikti kompleksinius kamb- discovered so far in the western part of Lithuania. The sandstones ro smiltainio tyrimus, kurie leistø atkurti kambro show great variability in reservoir quality making difficult oil sistemos uolienø mineralinæ diagenetinæ eilæ, pa- exploration and construction of reservoir models. Quartz grástà kiekybiniais petrofiziniais tyrimais, ir nu- cementation is the main diagenetic process influencing and controlling petrophysical properties of Cambrian sandstones. statyti uolienø litologijos, diagenezës ir kolektoriniø The aim of the project was to establish the diagenetic savybiø ryðá, sudarant litologinius-petrofizinius parasequence in the Cambrian sandstones based on quantitative pjûvius, atlikti petrofizinæ kambro uolienø prognozæ. petrographic studies and to develop diagenetic models linked Pagrindiniai tyrimo metodai ðiems klausimams to depositional facies. Establishing the correlation between spræsti buvo uolienø cheminë ir rentgenostruktûrinë petrophysical properties of Cambrian reservoirs, their quality analizë, ðlifø tyrimai standartiniu poliarizaciniu and regional geological setting was an important aspect of mikroskopu, skenuojanèiu elektroniniu mikroskopu, the study enabling modelling reservoir properties and quality. katodoliuminescencinë analizë bei uolienø petrofiziniø The project focused on petrophysical properties, establishing parametrø (efektyvaus poringumo, laidumo, tankio) their possible links with reservoir quality, and analysis of nustatymas. Detalûs 53 giliøjø græþiniø kerno bei sedimentary properties such as depositional texture and post uolienø ðlifø tyrimai buvo atlikti pagal ðiuolaikines depositional diagenetic features. A petrographic (standard technologijas, bendradarbiaujant su Ðiaurës ðaliø polarised light, scanning electron microscopy and cathodo- universitetais. Tiriant kambro uolienas apibendrinti luminescence petrography), chemical, grain size mineralogical ir ankstesniø geologiniø ir geofiziniø tyrimø duomenys, and X-ray analyses as well as a study of petrophysical susisteminta ir áskaitmeninta Lietuvos geologijos properties (effective porosity, permeability, density) of drill cores tarnybos fonduose sukaupta kolektoriniø savybiø from 53 deep boreholes were carried out. During the tyrimø medþiaga. Projekto metu atlikti tyrimai leido investigation of the Cambrian rocks, the data of previous padaryti ðias iðvadas. geological and geophysical studies were reconsidered and Apatinio ir vidurinio kambro smiltainio kolek- systematized in a digital form. Based on the results of torines savybes nulëmë ávairûs veiksniai: minera- investigation, the following conclusions were drawn. loginë ir granuliometrinë jo sudëtis, iðrûðiavimas, The petrophysical properties of the Lower and Middle tekstûra ir postsedimentaciniai uolienø pakitimai. Tai Cambrian sandstones were determined by mineralogical lëmë pirminës smiltainiø sedimentacinës sàlygos ir composition, grain size, sorting, depositional texture and post vëliau vykæ fiziniai (temperatûra, slëgis) ir cheminiai depositional diagenetic features, which were affected by (pH, Eh, poriniø tirpalø mineralizacija ir kt.) procesai. physical (temperature, pressure) and chemical (pH, Eh, pore water mineralization, etc.) processes. The regional variations of Regioniniu mastu kvarcëjimo procesus kambro the petrophysical properties were correlated to the basin history smiltainiuose nulemia slëgio ir temperatûros pokyèiai, and general physical conditions such as temperature and pressure, taèiau ðie parametrai negali paaiðkinti labai kaitaus

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 55 cementacijos laipsnio paskiruose græþiniuose ir but these parameters cannot explain variations of quartz vietiniuose plotuose. Deimenos serijos uolienose cementation degree in other nearby boreholes and local areas. atsispindi dviejø skirtingø sedimentaciniø aplinkø Two different shallow marine environments were distinguished raiðka. Virðutinë pjûvio dalis, atitinkanti Giruliø ir in the Cambrian Deimena Group. The upper part of the geological Ablingos svitas, pasiþymi iðlaikytais sluoksniø section (Ablinga and Giruliai Formations) is of substantial storiais bei maþai kintamu molingumu visame plote thickness and low variability of shale content across the studied ir rodo buvus ramià sedimentacinæ aplinkà. O apatinë area showing low energy environment. However, it is difficult dalis, atitinkanti Pajûrio svità, pasiþymi ypaè kaièiu to correlate the lower part of the section (Pajûris Formation) sunkiai koreliuojamu pjûviu ir rodo aktyvià sedimen- which is a result of high-energy environment with drastic facies tacinæ aplinkà ir ryðkià facijø kaità (1 pav.). variations (Fig. 1).

1 pav. Lietuvos kambro lithofacinis pjûvis Fig. 1. Lithofacies of Cambrian in Lithuania

Vidurinio kambro kolektoriniø savybiø pasi- Diagenetic processes, such as mechanical and chemical skirstymui didelæ átakà turëjo diagenetiniai procesai – compactions and quartz cementation, had strong influence on mechaninis ir cheminis uolienø sutankëjimas, petrophysical properties of Cambrian sandsones. The amount cementacija kvarcu. Regeneracinis kvarcinis cemen- of quartz cement is in inverse correlation with the effective tas, kuris atvirkðèiai koreliuojamas su poringumu ir porosity and permeability, and therefore has the strongest skvarbumu, turi didþiausià átakà smiltainiø kolekto- influence on petrophysical properties (Fig. 2). The amount of rinëms savybëms (2 pav.). Apskaièiuoto ðlifuose authigenic quartz in the western part of Lithuania reaches 25– regeneracinio kvarco kiekis Vakarø Lietuvoje yra 33%, in the central part up to 20%, and in eastern part of 25–33 proc., centrinëje Lietuvos dalyje – iki 20 proc., Lithuania not more than 11% (Fig. 3). The intensity of quartz o rytinëje Lietuvos dalyje nevirðija 11 proc. (3 pav.). cementation is relevant to sink-sedimentary architecture. The Sukvarcëjimo intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo amount of quartz cement positively correlates with the amount kolektoriaus sinsedimentaciniø ypatumø. Smiltainiø of shale structures in the sandstone bodies. Clay-induced intervaluose, kuriuose molingø sluoksneliø yra chemical compaction and pressure solution of the detritus quartz daugiau ir bûdinga smulkiai horizontaliai sluoks- at shale-sandstone contacts and within thin shale lamina was niuota tekstûra, sukvarcëjimo intensyvumas yra the main process yielding silica for local quartz cement. The didesnis nei masyviuose smiltainiuose. Intensyviau nature of the sandstone-shale alternation controls the potential kvarcëja nedidelio storio smiltainiø sluoksniai su amount of quartz cement generated through clay-induced molingais tarpsluoksniais, smulkesnio grûdëtumo pressure solution. The general physical conditions, mainly in uolienos, blogiau iðrûðiuotos ir su maþiau apzulintais terms of effective pressure, constrain the onset of the pressure grûdais, turinèiais nedidelá kieká molingo cemento. solution. The sandstone/shale ratio and the thickness of

56 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Cheminis sutankëjimas, vykstantis smiltainio–molio sandstone bodies locally control the degree of quartz sàlyèio vietose, yra pagrindinis antrinio kvarco cementation and, thus, reservoir quality. ðaltinis Deimenos serijoje. Molingø sluoksneliø ir The obtained geological data could be applied for the smiltainio sàlyèio vietose formuojasi stilolitai, kurie ongoing hydrocarbon exploration. yra silicio ðaltiniai ir daro átakà cementacijai. Petro- grafiniø tyrimø duomenimis, bûtent èia vyksta intensyvus kvarco grûdeliø tirpimas. Ðis ryðys patvirtina vietiná silicio ðaltiná kambro smiltainiuose, o difuzija èia yra pagrindinis procesas per- J. Èyþienë, skirstant iðtirpusá silicá gretimuose smiltainiuose. Lithuanian Geological Survey

2 pav. Kambro smiltainio kvarcinio cemento kiekio Fig. 2. Quartz cement of Cambrian sandstones of Lithuania priklausomybë nuo gylio ir poringumo vs. Depth and porosity

3 pav. Kambro Deimenos serijos smiltainio ið Sakuèiø-1 Fig. 3. Backscattered and cathodoluminescence micrographs græþinio (Vakarø Lietuva, gylis 2020 m.) nuotraukos, of Cambrian Deimena Group sandstone, well Sakuèiai-1 atliktos katodoliuminescenciniu mikroskopu. Kvarcinio (West Lithuania), depth 2020 m. Amount of quartz cement cemento kiekis 27,85%, uolienos poringumas ðlife – 2% is 27.85%, porosity in thin-section – 2%

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 57 Sudarant kambro kolektoriø modelius, daugiausia dëmesio turi bûti skiriama sinsedimentaciniø uolienø ypatumø analizei (smiltainio/molio santykiui, smil- tainiø storiui, litofacijoms). Gauti kompleksiniø tyrimø duomenys yra svar- bûs ne tik jø susisteminimo, áskaitmeninimo ar duomenø bazës sudarymo atþvilgiu. Jie yra aktualûs praktiniu poþiûriu ir gali bûti taikomi naftos paieðkos darbuose.

Lietuvos teritorijos nuosëdinës dangos lokaliø struktûrø modeliavimas potencialiø laukø pagrindu

V. Nasedkin, S. Ðliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba G. Motuza, Vilniaus universitetas

Projektas „Lietuvos teritorijos nuosëdinës dangos Potential field modelling of local lokaliø struktûrø modeliavimas potencialiø laukø structures of the sedimentary cover pagrindu“ buvo vykdomas 2003–2005 metais. Pro- jekto tikslas – ávertinti nuosëdinës storymës ypa- of Lithuania tumø apraiðkas gravitacinio lauko anomalijose. Projekto vykdymo metu buvo sudarytas Lietuvos The gravity and magnetic mapping at a scale of 1:200 000 teritorijos ir rytinës Baltijos jûros akvatorijos bei was preformed in Lithuania in 1956–1964. Some areas were gretimø teritorijø lokaliø gravitacinio lauko ano- mapped at a more detailed scale in 1964–1996, for oil malijø þemëlapis 1:500 000 masteliu. Naudojant exploration, geological mapping, etc. GM-SYS modeliavimo programà buvo sudaryti Moho The map of local gravity anomalies of Lithuania, eastern ribos gylio ir kristalinio pamato uolienø tankiø part of the Baltic Sea and adjacent territories was compiled 1:500 000 þemëlapiai. Kristalinio pamato uolienø using 15 profiles employing special non-automatic GONG tankiø þemëlapis sudarytas remiantis græþiniø ir methodology. Depths of Moho interface were calculated using geofiziniø tyrimø (Bouguer anomalijø) duomenimis, GM-SYS modelling program that was used to correct Moho kurie daugiausiai parodo kristalinio pamato sandaros depth map. The crystalline basement rock densities map of ypatumus. Lithuania was compiled using gravity and drilling data. Atliekant gravitacinio lauko anomalijø geologinæ Local gravity anomalies reflect both crystalline basement interpretacijà, buvo nustatyta, kad ðiø anomalijø and sedimentary cover features. The latter are essentially þemëlapyje gerai matomi ne tik kristalinio pamato, distinct in central and west Lithuania. Those are Quaternary bet ir nuosëdinës storymës ypatumai centrinëje ir palaeoincisions, undulations of top and lithofacies changes vakarinëje Lietuvos dalyse. of Permian deposits, Silurian reefs, and local Cambrian Remiantis anomalijø padëtimi, forma ir inten- anticlinal structures. As for the eastern part of Lithuania, syvumu, daroma prielaida, kad jø prieþastis gali bûti local gravity anomalies are mainly induced by lithological kvartero árëþiai (palaidoti slëniai), permo uolienø and structural changes of the crystalline basement. sudëties, jø facijø ir kraigo gylio kaita, virðutinio It is concluded that gravity data can be effectively used silûro rifogeniniø dariniø bei kambro lokaliø struk- for the mapping of different features of the sedimentary cover. tûrø, susijusiø su kristalinio pamato pakilimais, poveikis. Modeliavimo metu nustatytos anomalijos ryti- nëje ir pietrytinëje Lietuvos teritorijos dalyse buvo susijusios su ðioje Lietuvos dalyje vykusiø kristalinës

58 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 plutos susidarymo procesø intensyvia migmatiza- V. Nasedkin, S. Ðliaupa, cija, anatektiniø granitoidø kûnø susidarymu. Lithuanian Geological Survey Vietiniø gravitacinio lauko anomalijø þemë- G. Motuza, lapyje gerai matoma nuosëdinës storymës sudëtis Vilnius University ir sandara, vietinës, tarp jø ir naftos perspektyvios struktûros.

Pav. Lietuvos teritorijos ir rytinës Baltijos jûros akvatorijos Fig. Map of local gravity anomalies of Lithuania, eastern bei gretimø teritorijø gravitaciniø anomalijø þemëlapis. part of Baltic Sea and adjacent territories. Modelled profiles Parodytos modeliuotø profiliø linijos are indicated

GILUMINËS ÞEMËS GELMIØ SANDAROS TYRIMAI INVESTIGATIONS OF THE DEEP STRUCTURE OF THE UNDERGROUND 59 NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA

Nacionalinës geologinës informacijos sistemos plëtra informacinës visuomenës reikmëms

R. Aleknienë, A. Murnikova, M. Kadûnas, V. Noreika, Lietuvos geologijos tarnyba

Informacinës technologijos: internetas, duomenø bazës The development of the national tapo neatskiriama, áprasta kasdienio darbo dalis. Pagrindiniø Lietuvos geologijos tarnybos tikslø: geological information system for subalansuoto þemës gelmiø naudojimo, geologinës the needs of information society aplinkos apsaugos bei aplinkos kokybës pokyèiø analizës ágyvendinimas neásivaizduojamas be geologinës informacinës sistemos GEOLIS naudojimo. In our days, the Information Technologies such as the internet Todël Lietuvos geologijos tarnyboje skiriama daug and databases have become an inseparable, routine, part of dëmesio palaikyti informacinæ sistemà ir jos plëtrai. human daily works. The implementation of main strategic Be to, informacinës technologijos labai sparèiai goals of Lithuanian Geological Survey is inconceivable tobulëja, todël negalima apsiriboti esamos informa- without the use of geological information system GEOLIS. cinës sistemos palaikymu, bet reikia nuolat atnaujinti That is why the support and development of this system are programinæ ir techninæ árangà, plësti ir tobulinti very important for Geological Survey of Lithuania. geologinei informacijai apdoroti skirtas vartotojø Moreover, the information technologies are improving so aplinkas. quickly, that it is impossible to confine oneself only to the 2005 metais ásigyta 21 asmeninis kompiuteris ir du neðiojamieji kompiuteriai, vienas valdiklis, represent system. It necessary to upgrade it by new hardware, zervinio kopijavimo sistema, diskø masyvas, trys software and users interfaces for processing geological skeneriai leido ne tik padidinti kompiuterizuotø darbo information. vietø skaièiø iki 110, bet ir atnaujinti jau veikianèià In 2005, the Lithuanian Geological Survey obtained 21 kompiuterinæ árangà. O tai – padidëjæs darbo greitis personal computers, 2 laptops, 1 server, tape backup system, ir didesnis visos sistemos patikimumas. Dideliø disk array and three scanners. This enabled expanding the galimybiø atveria ir optinis kabelis, 2005 metais number of PC workstations to 110 and renewing the already sujungæs LGT su Aplinkos ministerija. working hardware. 2005 metais buvo ádiegta naujausia Oracle formø Also new versions of Oracle products were implemented: ir ataskaitø serviso Oracle IAS 10g versija bei duomenø Oracle form and report service Oracle IAS 10g and database baziø valdymo sistemos versija Oracle 10g, leidþianti management system Oracle 10g. duomenø bazëje saugoti ir tvarkyti grafinius duo- In 2005, some changes in information system were made. menis, naudojamus GIS sistemose. Toliau pleèiamas atvirojo kodo programinës The interfaces of the sub-system “Deposits” (database árangos naudojimas: paðto valdiklyje ádiegtas structure, applications and functions) were redesigned for atvirojo kodo antivirusas ClamAv, darbo vietose generating computerized accounting of underground pradëta naudoti atvirojo kodo biuro programinës resources. The classifier of water fields was supplemented árangos paketai OpenOffice. with new groups and subgroups. Some applications for non- 2005 metais pertvarkytos ir papildytos „Telkiniø“ metallic resources exploitation data were changed. posistemio aplinkos (DB struktûros, duomenø tvar- The created functions and report patterns for computerized kymo aplikacijos ir funkcijos), susijusios su þemës accounting of non-metallic resources will help to minimize gelmiø iðtekliø kiekio telkiniuose apskaita. Buvo time expenditure, and will increase data reliability, processing sukurti IS objektai nurodyti geologiniø ir iðgaunamø and offer. iðtekliø kieká, perskaièiuotà ir / ar anuliuotà iðtekliø Since groundwater management has become a very kieká, maþaskaidþiø durpiø iðtekliø ir gavybos duome- important part of geological research, in 2005 GEOLIS was nis, pertvarkytos iðtekliø likuèio skaièiavimo funkcijos. Atlikti IS pakeitimai ir papildymai vandenvietëms

60 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 klasifikuoti pagal vandenvieèiø grupes ir pogrupius. redesigned accordingly. New database structures and user Taip pat pertvarkyta nerûdiniø iðtekliø gavybos duo- applications for groundwater reservoirs were created. Water menø tvarkymo aplinka, iðtekliø gavybos duomenø level monitoring applications were redesigned too. tvarkymà susiejant su 2004 metais sukurto „Leidimø“ In 2005, the improvement of the Internet applications posistemio domenimis. Sukurtos funkcijos ir ataskaitø proceeded. Users have access to the information about valid ðablonai naudingøjø iðkasenø iðtekliø balansui licenses for investigation of the underground. sudaryti. Kompiuterizuotas iðtekliø balanso A new internet map “Map of the National geological sudarymas leis sumaþinti tam skirtas sànaudas, duomenys bus apdorojami ir pateikiami greièiau, mapping 1:50,000” is also available for unregistered users. padidës duomenø patikimumas. Because of the interest of the foreign users in geological Kadangi vis daugiau dëmesio skiriama valdyti information, most of the internet maps were translated to poþeminio vandens iðteklius baseinø pagrindu, 2005 English. metais pradëti reikiami GEOLIS posistemiø per- The number of registered internet users of the professional tvarkymai. Sukurtos DB struktûros ir vartotojo information about geological objects is increasing every year. aplikacijos poþeminio vandens baseinø informacijai Seven new users were registered in 2005 and today there are tvarkyti Oracle duomenø bazëje. Vandens lygio 26 registered internet users. monitoringo duomenø posistemis papildytas laukais ir funkcijomis monitoringo stotims susieti su poþeminio vandens baseinais. Pertvarkytos vandens lygio monitoringo duomenø tvarkymo aplikacijos. 2005 metais toliau buvo pleèiamas geologinës informacijos teikimas internetu. Sukurtos aplikacijos pateikti informacijà apie galiojanèius leidimus tirti R. Aleknienë, A. Murnikova, V. Noreika, þemës gelmes internete neregistruotiems vartotojams. Lithuanian Geological Survey Galima atlikti informacijos paieðkà pagal ámones (pateikiamas sàraðas tyrimo darbø, kuriuos ámonei leidþiama atlikti), arba pagal tyrimo darbus (pateikiamas sàraðas ámoniø, kurioms leidþiama atlikti tam tikrus tyrimus). Kadangi ðiose aplikacijose naudojami „Leidimø“ posistemio duomenys, vartotojai opera- tyviai gaus paèià naujausià informacijà. Neregistruotiems vartotojams taip pat pateiktas naujas þemëlapis „Valstybinis geologinis kartografavimas“, kuriame yra parodyti Lietuvos teritorijos valstybinio geologinio kartografavimo M 1:50 000 plotai. Be grafinio pavaizdavimo, vartotojai gali suþinoti, kokie atitinkamo ploto þemëlapiai buvo sudaryti kartografavimo darbø metu ir yra saugomi Geologijos fonde. Kadangi LGT interneto svetainëje pateikiama informacija domisi ne tik Lietuvos gyventojai, buvo atliktas „Þemëlapiø“ posistemyje teikiamos informacijos vertimas á anglø kalbà. DB papildytas laukais saugoti klasifikatoriø reikðmes ir kità informacijà, pateikiamà þemëlapiuose, anglø kalba. Parengti „Þemëlapiø“ posistemio vartotojo aplikacijø variantai anglø kalba. Nuolat daugëja registruotø vartotojø, interneto priemonëmis gaunanèiø specialià informacijà: 2005 metais, sudarius septynias naujas geologiniø duomenø teikimo internetu sutartis, registruotø vartotojø skai- èius padidëjo iki dvideðimt ðeðiø.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 61 Tarptautinis projektas Elektroninë þemë – eEarth

J. Belickas, UAB „Informacinës technologijos“, V. Noreika, Lietuvos geologijos tarnyba

2005 metais Lietuvos geologijos tarnyboje baigtas International project Electronic internetinës daugiakalbës aplinkos, skirtos keistis Earth – eEarth græþiniø metaduomenimis, tarptautinis projektas „Elektroninë þemë“ (eEarth). Tai Europos Komisijos ir ðaliø dalyviø finansuojamas projektas, kurio The Lithuanian Geological Survey finished the implemen- pagrindinis tikslas – sukurti daugiakalbius geoin- tation of multi-language web service eEarth in 2005. This was fomacijos servisus. Projekte dalyvavo ðeðios ðalys: an international project financed by the European Commission Anglija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Èekija ir Lietuva. for exchange of boreholes metadata. Six countries participated Sukurti servisai remiasi nacionalinëmis græþiniø in the project – the United Kingdom, the Netherlands, duomenø bazëmis. Germany, Poland, Check Republic and Lithuania. New web Atlikus pirmiau iðvardytø ðaliø nacionaliniø services were based on national databases of boreholes. græþiniø duomenø baziø inventorizacijà paaiðkëjo, After revision of national databases, we found that kad naudojamos technologijos ir infrastruktûra yra partners are using very different technologies and infra- labai ávairi – nuo komerciniø ESRI, Mapinfo ir Oracle structure – from commercial ESRI, Mapinfo and Oracle to priemoniø iki atvirojo kodo UMN Mapserver ir open source UMN Mapserver and MySQL software. MySQL priemoniø. UAB „Informacinës technologijos“ atliko eEarth informacinës sistemos analizës ir projektavimo darbus bei sukûrë programinæ árangà. Sukurta programinë áranga buvo ádiegta Lietuvos geologijos tarnyboje. Ði programinë áranga ir parengta jos dokumentacija buvo puikiai ávertinta konsorciumo partneriø, o Vokietijos partneriø pageidavimu su UAB „Informacinës technologijos“ specialistø pagal- ba informacinë sistema buvo ádiegta Vokietijoje, Hanoverio geomokslø institute.

Pav. eEarth programinës árangos modelis Fig. The software modules of the international project – eEarth

62 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Sukurti toliau iðvardyto funkcionalumo progra- The Lithuanian company UAB “Informacinës techno- minës árangos moduliai (þr. paveikslà): logijos” performed eEarth information system analysis and 1. Vertimø servisas verèia vartotojo sàsajos ele- developed software. This software was installed at the mentus ir duomenø rinkinius á vartotojo pasirinktà Lithuanian Geological Survey. The software and documen- kalbà – lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø, èekø ar olandø tation were highly rated by the consortium partners and uþklausø vykdymo metu. Duomenys vertimui yra installed at German Federal Institute for Geosciences and gaunami automatiðkai ið Èekijos geologijos tarnyboje Natural Resources. veikianèios vertimø duomenø bazës XML formatu. The following software modules were developed: 2. Þemëlapiø servisas pateikia interneto ir mobi- 1. Translation service. It translates the user interface and liojo árenginio vartotojui áprastà standartinio data to user selected language: English, Dutch, German, funkcionalumo interneto þemëlapiø paslaugà – Polish, Czech, Lithuanian or Italian. The data is fetched þemëlapio didinimas, maþinimas, perstûmimas, automatically from the Geofond (Check Republic) translation sluoksniø keitimas, legenda, græþiniø iðrinkimas database using the XML format. laisvai brëþiamame staèiakampyje. 2. Maps service. It presents maps for users of internet and 3. Duomenø iðrankos servisas suteikia vartotojui mobile devices. The maps have usual functionality – map galimybæ iðsirinkti græþinius pagal ávairius krite- zooming, moving, selecting layers, legend, selecting boreholes. rijus: gylis, iðgræþimo data, paskirtis ir pan. Iðrankà 3. Data selection service. It gives a possibility for user to galima atlikti tiek visuose græþiniuose, tiek anksèiau select boreholes by different search criteria – like depth, date iðrinktame jø poaibyje. of boring, and purpose. 4. Duomenø pateikimo servisas suformuoja varto- 4. Data presentation service. It forms an XML files and tojo iðrinktus detalius græþiniø duomenis standar- puts it in eEarth server, where user can fetch it. tizuotu eEarth XML formatu ir HTML lentele. Duomenø 5. E-mail service. It informs the user about user account bylos suformuojamos á archyvà ir padedamos ser- creation, activation, data file formation and other system veryje, kad bûtø prieinamos vartotojui. status changes. 5. Elektroninio paðto servisas informuoja var- 6. Mobile devices service. It allows users to browse maps totojà apie sukurto ar pakeisto vartotojo aktyvavimà, using PDA. To use this service, the user needs to install duomenø suformavimà ir kitus sistemos bûsenos special software written using Microsoft.NET. With the aid pasikeitimus. of this software, the user can control the map, track his route, 6. Mobiliøjø árenginiø servisas teikia galimybæ select boreholes, and fetch detailed borehole information. sistema naudotis PDA (angl. Personal Digital Assistant) vartotojams, kurie savo árenginyje ádiegia specialià programëlæ, paraðyta Microsoft.NET platformoje. J. Belickas, Programoje vartotojas gali valdyti þemëlapá, stebëti UAB “Informacinës technologijos”, savo judëjimo marðrutà, pasirinkti græþinius, gauti V. Noreika, bendrà ir detalià jø informacijà bei perþiûrëti grafinæ Lithuanian Geological Survey græþinio kolonëlæ.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 63 Geologijos fondo tvarkymas ir lankytojø aptarnavimas

V. Þièkutë, Lietuvos geologijos tarnyba

Geologijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valsty- Regulation and usage of geological bës institucijoms, mokslo ástaigoms ir visuomenei information in the Geological Fund informacijà apie þemës gelmes. Geologinë informacija teikiama vadovaujantis 2004 m. gruodþio 2 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministe- The formation of the Geological Fund was assumed in 1945 rijos direktoriaus ásakymu patvirtinta Lietuvos and was continued in 2005. It gives access to material geologijos tarnyboje saugomos geologinës informa- collected and stored from Lithuania and beyond area. The cijos naudojimo tvarka (Valstybës þinios. 2004, stored material includes reports (10695 units from the very Nr. 180-6686). Geologijos fonde sukaupta visa Lietuvos first ones) on geological researches, balances of useful teritorijoje ir su ja besiribojanèiose uþsienio terito- minerals, borehole passports, land use plans with mineral rijose geologiniø tyrimø metu gauta informacija. fields shown, maps, geological research diagrams, etc. – all Geologijos fondui informacijà nuolat teikia visos in all, about 25 thousand units geologinius tyrimus atliekanèios ámonës. Fondas In 2005, the fund was replenished by: pradëtas komplektuoti 1945 metais ir jame sukaupta, • 915 reports on geological researches; saugoma ir naudojama 10 695 tyrimo darbø ataskaitos • 700 borehole passports; (ið viso apie 24 000 atskirø vienetø, áskaitant græþiniø • 153 diagrams of geophysical researches pasus, geofizines diagramas, þemënaudos planus ir The information accumulated in the Geological Fund is kt.). 2005 metais tæstas Geologijos fondo komplek- available to specialists of Lithuanian geological and other tavimas. institutions (environment protection, landscape management, Per 2005 metus Geologijos fondas papildytas: land management, research institutes, municipalities, etc.) • 915 geologinio tyrimo ataskaitø; and students. As many as 2842 reports were given to visitors • 700 græþiniø pasø; in 2005. Specialists of LGS and other enterprises often use • 153 geofiziniø tyrimø diagramomis; topographic maps taken from the Fund (over 409 maps and 915 geologinio tyrimo ataskaitø inventorizuota, 122 diagrams of geophysical researches were used). susisteminta ir kataloguota (uþpildyta apie 3 000 The formation of an electronic catalogue was completed. kataloginiø korteliø) ir suvesta á elektroniná katalogà. Ðis katalogas jau yra prieinamas visiems naudoto- jams. Geologijos fonde sukaupta informacija naudojosi V. Þièkutë, Lietuvos geologijos tarnybos, kitø valstybës institucijø Lithuanian Geological Survey bei ástaigø (aplinkos apsaugos, kraðtotvarkos, þemë- tvarkos, mokslo ástaigø, savivaldybiø ir t. t.) þemës gelmiø tyrimà atliekanèiø ámoniø specialistai ir aukðtøjø bei aukðtesniøjø mokslo ástaigø studentai. Ði informacija yra prieinama Europos Sàjungos valstybiø nariø fiziniams, juridiniams asmenims bei ðiø asmenø grupëms, veikianèioms pagal jungtinës veiklos sutartis, kitiems uþsienio subjektams, jei to nedraudþia ástatymai ar kiti teisës aktai. Per 2005 metus lankytojams iðduota 2 842 ataskaitos, 409 lapai ávairaus mastelio topografiniø þemë- lapiø ir 122 geofiziniø tyrimø diagramos. 1999 metais pradëta kaupti skaitmeniniai geologiniø dokumentø áraðai kompaktiniuose diskuose. 2005 metais kompaktiniuose diskuose gautos 49 ataskaitos.

64 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Baigta Geologijos fonde saugomø dokumentø katalogø duomenis suvesti á Geologinës informacinës sistemos Bibliofondo posistemá . Suformuoti autorinis, teritorinis ir dalykinis Geologijos fondo dokumentø elektroniniai katalogai. Paieðka Geologijos fondo dokumentø kataloge jau gali naudotis Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai ir visi kiti geologinës informacijos naudotojai, besilankantys Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainëje. 2005 metais á posistemá suvesti visi nauji gauti dokumentai (915 ataskaitø) ir pradëta geologiniø dokumentø deta- lizacija, apraðant sudedamàsias ataskaitø dalis, áraðyta 5 471 dokumento bibliografinis apraðas.

Geologiniø tyrimo darbø aprûpinimas geologine informacija 2005 metais

L. Augulytë, Lietuvos geologijos tarnyba

Informavimo poskyris (IP) aprûpina Lietuvos Supply of relevant geological geologijos tarnybos specialistus moksline-technine information for public and special informacija bei platina aktualià informacijà visuomenei. Tam tikslui IP kaupia specializuotà Tarnybos use in 2005 informacijos fondà (toliau tekste – specialiàjà bibliotekà) pagal vykdomø geologiniø tyrimø programø tematikà, reklamuoja, teikia ir platina The Information Sub-division (IP) provides scientific-technical geologinæ informacijà visuomenei, valstybës information to the specialists of the Lithuanian Geological institucijoms, geologinëms Lietuvos ir uþsienio Survey and disseminates the urgent geological information. organizacijoms. For that purpose, IP compiles a specialized information stock Specialiosios bibliotekos fonde kaupiami spau- (Special library) according to the main subjects of geological diniai, normatyviniai ir kiti dokumentai daugiausia investigations, publishes and supplies geological information geologijos mokslø, ekologijos, aplinkos apsaugos to the society, State institutions and Lithuanian and foreign tematika. Komplektavimo ðaltiniai: organizations of geological sciences. • Lietuvos leidëjai, bibliotekos, ávairios organi- The publications of geological and environmental zacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas, skoli- sciences as well as normative documents lie at the basis of nimas); the Special library. The sources for compilation are Lithuanian • uþsienio ðaliø mokslinës techninës informacijos and foreign publishers and suppliers, scientific-technical centrai ir bibliotekos, þurnalø redakcijos, tarp- information centres, libraries, foreign geoscience organizations tautinës organizacijos, uþsienio geologinës (exchange co-operation agreement, interlibrary loans). organizacijos (keitimasis leidiniais, pirkimas). The necessary information is provided: 2005 metais pirkta, daugiausia gauta mainais, • By the selective dissemination of information; dovanø pagal pavadinimus (egz.): knygø – 35, • By fulfilment the topical and factual requests; konferencijø ir kitø renginiø medþiaga – 26 (30), • By traditional method of supplying the relevant periodiniø ir tæstiniø – 114 (768), normatyviniø information at the library. dokumentø (standartø, higienos normø ir kitø) – 24, The relevant geological information accumulated by the þemëlapiø – 10, CD-ROM, videofilmø – 6. research carried out at the Lithuanian Geological Survey was

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 65 2005 m. gruodþio 31 d. Tarnybos specialiojoje bibl- made accessible to society, State institutions, counties, iotekoje buvo 9 251 egz. knygø, konferencijø ir kitø municipalities of cities and districts and Lithuanian and foreign renginiø medþiaga (384 pavad., 521 egz.), periodiniø geoscience organizations. ir tæstiniø (323 pavad., 16 234 egz.), normatyviniø The list of legal documents of Lithuania related to the dokumentø (standartø, higienos normø ir kitø 2 409 exploitation and protection of the underground was formed pavad.), þemëlapiø – 354 pavad., CD-ROM, videofilmø – and supplemented systematically on the website. 57 pavadinimø. The bibliographical records for Computer catalogue and Parengti naujø gautø leidiniø bibliografiniai apra- for bibliography of Lithuanian geology supplemented the ðai, leidiniai susisteminti, surûðiuoti pagal dalykinæ database of the sub-system “Bibliofondas” in UNIMARC sritá. format. Mokslinë-techninë informacija teikta: Stock companies UAB “Grota”, AB “Geonafta”, UAB • pagal specialistø darbø tematikà (atrankinë „Vilniaus hidrogeologija“were provided with the most recent informacija); worldwide scientific-technical information by contract. • vykdant uþklausas; The special library of Lithuanian Geological Survey is open • taikant tradicinius metodus – aptarnaujant to the Lithuanian and foreign society. The most recent bibliotekoje ir teikiant einamàjà aktualià in- scientific information on geological and environmental formacijà. sciences and other subjects is available at: Nauji gauti (per 800 pavadinimø) leidiniai ávertinti Lithuanian Geological Survey pagal tematikà ir pateikti atitinkamos srities specia- Information Sub-division listams perþiûrai. Po perþiûros specialistø pagei- S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania davimu vykdyta visateksèiø dokumentø paieðka, Tel.: +370 5 233 15 35; Fax.: +370 5 233 61 56; kopijø uþsakymas. Taupant specialistø laikà, jiems http://www.lgt.lt pateikti tik dominanèios tematikos dokumentai ir antra – aprûpinti reikalingais dokumentais arba jø kopijomis. 2005 metais surasti ir uþsakyti 265 doku- L. Augulytë, mentai, gauta 202 dokumentai, ið jø 201 – kopijos Lithuanian Geological Survey (1 647 p.) nuolat naudoti. Gauta ir ávykdyta 112 uþklausø, ið jø 14 – teminiø. Taikant ávairias paieðkos priemones surasti ir pateikti 300 pavadinimø dokumentai, ið jø 95 dokumentø kopijos (773 p.), 150 originalø – laikinai naudoti, informacija apie 55 dokumentus. Bibliotekoje 158 lankytojams iðduotos 223 knygos, 1 203 egz. periodiniø ir tæstiniø leidiniø, ið jø 141 pagal 16 teminiø uþklausø. Nuolat teikta einamoji ir faktografinë informacija Tarnybos bei kitø organizacijø specialistams. Be ðiø darbø, reklamuoti, platinti Tarnybos leidiniai (748 egz.) apie geologiniø tyrimø rezultatus. Tarnybos interneto svetainëje „Reguliavimas“→ „Þemës gelmiø teisës aktai“ sàraðas papildytas 109 teisës aktais, susijusiais su þemës gelmiø naudojimu ir apsauga (ið viso 501), bei pateikti ankstesniø pakeitimai, teisës aktø aktualiø redakcijø adresai, jø skelbimo Tarnybos svetainëje pasiûlymai. Parengti 955 publikacijø bibliografiniai apraðai papildë Lietuvos geologijos bibliografijos ir bibliotekos elektroninio katalogo DB posistemá „Bibliofondas“. 2005 m. gruodþio 31 d. „Bibliofonde“ buvo 8 134 áraðai, saugomi UNIMARC formatu. Ið Lietuvos spaudos atrinktos 148 publikacijos, susijusios su geologiniais tyrimais, parengti jø bibliografiniai apraðai.

66 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 Pagal sutartis teikta atrankinë informacija AB „Geonafta“, UAB „Grota“, UAB „Vilniaus hidrogeologija“. Specialiosios bibliotekos fondas yra prieinamas Lietuvos ir uþsienio visuomenei. Pageidaujantys gauti informacijà geologijos mokslø, ekologijos, aplinkos apsaugos tematika gali kreiptis adresu: Lietuvos geologijos tarnyba GIS Informavimo poskyris S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. (8 5) 233 15 35; faks. (8 5) 233 61 56 http://www.lgt.lt

Visuomenës informavimas, reklama, vidaus komunikacija

A. Kriaunevièius, Lietuvos geologijos tarnyba

Per ataskaitiná laikotarpá pateiktas 31 elektroninis Public information, advertising praneðimas spaudai, ið jø devyni praneðimai per BNS terminalo sistemà, 22 – per LGT tinklalapio and internal communication „Aktualijø“ skyriø. Ið viso „Aktualijose“ ádëta 45 publikacijos ávairiomis temomis, ið jø 14 – su Thirty-one electronic communications were prepared within iliustracijomis. the reporting cycle for the press. Nine of them were published Dalyvauta organizuojant seminarus: „UNESCO through the BNS (Baltic News Service) system and 22 globojami geoparkai ir jø steigimo Lietuvoje through the LGT site. In general, forty-five issues on different galimybës“, „2004 metø valstybiniø geologiniø darbø themes, including 14 with illustrations, were published on rezultatai“ bei „Geomokslø vaidmuo darnaus vysty- the LGT site under the heading News. mosi procese“ (IUGS vadovø seminaras VU), „Grun- The Survey participated organizing the seminar “The tinio poþeminio vandens tarða naftos produktais, geo-parks by the care of UNESCO and possibilities of their tyrimai bei iðvalymas – Danijos patirtis“, Lietuvos substantiation in Lithuania”, practical conference “Results geologø sàskrydþio rengimo darbuose ir kita. of National geological Projects Completed in 2004”, the th Buvo talkinama þiniasklaidai, rengiant ir teikiant IUGS Executive Committee 55 meeting, field excursion þurnalistams reikalingà raðytinæ informacijà ar and international seminar “Sustainable Development – Role iliustracinæ medþiagà ávairia geologine tematika. of Geosciences”, seminar “Soil and Groundwater Pollution. Pateikti informaciniai segmentai straipsniams apie Research and Remediation – Danish Experience”, and LGT, publikuotiems þurnaluose „Mokslas ir techni- jamboree of Lithuanian geologists. ka“, „Mokslas ir gyvenimas“ bei parengtos reikiamos Journalists were regularly supplied with the necessary publikacijos visiems 2005 metø „Geologijos akiraèiø“ written information and photographic materials on geological þurnalo numeriams. thematic. Sections about the work of the LGS were submitted Periodiðkai LGT specialistams buvo teikiama to the Lithuanian science-popular magazines to be included informacija apie publikacijas geologine tematika in articles. The necessary materials were also submitted for ðalies, regioninëje ir interneto spaudoje. publishing in the four numbers of the periodical issued by the Lygia greta buvo atliekamas pirminis LGT Geological Society. The information about the new confirmed specialistø rengiamø straipsniø ir tekstø pre- state program “Geology and Sustainable Development” was zentacijoms, lankstinukams ir kita redagavimas. exposed to the public knowledge.

NACIONALINËS GEOLOGINËS INFORMACIJOS SISTEMOS PLËTRA DEVELOPMENT OF THE NATIONAL GEOLOGICAL INFORMATION SYSTEM 67 Plaèiai informuota apie Lietuvos Respublikos The specialists of the LGS informed about articles, Vyriausybës patvirtintà naujà programà „Geologija reporting and other journalist materials on the Internet site ir darnus vystymasis“. and the national and in foreign mass media. The articles of Parengti ir pateikti reikiami duomenys Ðiauliø the specialists and other materials, designed for the miesto savivaldybës administracijos Aplinkos publication in the Lithuanian newspapers and periodicals as skyriui, skelbusiam konkursà leidiniui „Ðiauliø well as texts for booklets and presentations were edited. kraðto geologija“ iðleisti. Konkursas laimëtas, pasi- The necessary information for the Republican and raðyta ir baigta derinti LGT ir Ðiauliø miesto savival- regional press about the preparation stages for the competition dybës administracijos Aplinkos skyriaus knygos for the use of hydrocarbon resources in Lithuania was leidybos sutartis. promoted. By the requirement of EU, the materials for the Buvo parengta dalis Strateginio poveikio aplinkai Strategic Environmental Assessment in the fields land tenure, vertinimo (SPAV) medþiagos trims perspektyviems social and economic conditions, bios and culture heritage were angliavandeniliø paieðkos plotams Vakarø Lietuvoje. completed. The document itself was presented to public. LGT direktoriaus ásakymu buvo nurodyta surinkti ir pateikti SPAV dokumento medþiagà temomis: þemënauda, socialinë ir ekonominë aplinka, kultûros paveldas, biologinë ávairovë. Buvo pateikta informacija apie SPAV dokumento rengimà bei SPAV A. Kriaunevièius, ataskaitø pristatymà visuomenei laikraðèiuose Lithuanian Geological Survey „Klaipëda“, „Kauno diena“, „Lietuvos þinios“, „Ðiauliø naujienos“, „Tauragës kurjeris“, „Telðiø þinios“.

68 2005 METAIS BAIGTØ GEOLOGINIØ TYRIMØ PROJEKTØ REZULTATAI RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2005 PRIEDAI Appendices

Veikla komitetuose, komisijose, Activities in committees, tarybose, tarpþinybinëse darbo commissions, councils, joint grupëse working groups

Pavadinimas LGT atstovai Title Representatives of LGT Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacija J. Mockevičius The Association of the Geological Surveys of the European Union (EuroGeoSurveys) Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje J. Mockevičius geologijos mokslų sąjungoje V. E. Gasiūnienė Lithuanian National Committee of Geologists, Representing Lithuania in the International J. Lazauskienė Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisija – Geomokslai aplinkos J. Satkūnas formavimui Commission on Geosciencs for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisijos – Geomokslai aplinkos J. Satkūnas formavimui darbo grupė „Tarptautinės sienos ir ekogeologinis J. Lazauskienė bendradarbiavimas“ International Borders – Geoenvironmental Concerns (IBC) Working Group of the Commission on Geosciencs for Environmental Management (GEM) of the International Union of Geological Sciences (IUGS) Tarptautinė hidrogeologų asociacija K. Kadūnas International Association of Hydrogeologists (IAH) V. Mičiudienė Geoinformacijos konsorciumas J. Belickas Geoinformation Consortium (GIC) Tarptautinės inžinerinės geologijos ir aplinkos asociacijos Lietuvos grupė S. Bucevičiūtė Lithuanian Group of the International Association for Engineering Geology and the V. Marcinkevičius Environment (IAEG) V. Mikulėnas Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Apledėjimų subkomisijos Peribaltikos A. Bitinas darbo grupė R. Guobytė The Peribaltic Working Group of the Sub-Commission on Glaciation of the International A. Damušytė Union for Quaternary Research (INQUA) D. Karmazienė A. Jusienė A. Grigienė Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti Krantinių procesų ir jūros lygio A. Bitinas kitimų subkomisijos Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė A. Damušytė The North-Western Europe Working Group of the Sub-Commission on Coastal Processes A. Grigienė and Sea-level changes of the International Union for Quaternary Research (INQUA) INTERREG IIIB projektas „Vidurio / Rytų Europos konversijos tinklo plėtra J. Satkūnas (CONVERNET)“ INTERREG IIIB Project Development of a Central / Eastern European Conversion Network (CONVERNET)

PRIEDAI APPENDICES 69 Pavadinimas LGT atstovai Title Representatives of LGT Krantotyros komisija prie Lietuvos mokslų akademijos A. Bitinas Commission on coast investigations at the Lithuanian Academy of Sciences Europos asociacija geologiniam paveldui išsaugoti J. Satkūnas ProGEO: The European Association for the Conservation of the Geological Heritage V. Mikulėnas Aplinkosaugos ir inžinerinės geofizikos sąjungos Europos sekcija R. Šečkus Environmental and Engineering Geophysical Society – European Section (EEGS-ES) Europos geologijos tarnybų Geochemijos darbo grupė V. Gregorauskienė Geochemist ry W orking Group of the Forum of the European Geological Surveys Directors (FOREGS) Lietuvos inžinierių geologų asociacija V. Marcinkevičius Association of Lithuanian Engineers Geologists Šiaurės – Baltijos šalių energetikos tyrimų programos atstovas Lietuvai R. Šečkus National Representative of Lithuania for Nordic – Baltic Energy Research Programme Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio regionų paviršinio ir J. Satkūnas požeminio vandens monitoringo darbo grupė Working Group of the Lithuanian–Kaliningrad Region Cross-Border Area for Monitoring of Surface Water and G roundw ater Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei J. Mockevičius ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti Commission of the Republic of Lithuania for Delimitation and Demarcation of State Borders and for Setingt Economic Zone in Baltic Sea Projekto „ES Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB 2000–2006 K. Kadūnas metams nustatytų reikalavimų įgyv endinimas Liet uv oj e“ pr iežiūros komitetas Steering Committee for Transposition of the EU Water Framework Directive in Lithuania Projekto „Požeminio ir paviršinio vandens analizės priemonės įgyv endinant K. Kadūnas Bendrąją vandens politikos dir ektyvą Lietuvoje“ priežiūros komitetas Steering Committee for Tools for G roundw ater and Su rface W ater Analysis During the Implementation of the WFD in Lithuania Darb o gr upė WG 2C tobulinti Požeminio vandens direktyvą K. Kadūnas Working group WG 2C for development of the GWD Negotiation Process Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvar iųjų organinių teršalų pagal K. Kadūnas Stokholmo konvenciją rengimas Preparation of the POP‘s National Implementation Plan under the Stockholm Convention Lietuvos ir Latvij os vandens išteklių valdymo darbo grupė, skirta įgyv endin ti K. Kadūnas Techninio tarptautinių upių baseinų valdymo protokolo nuostatas Working Group of Lithuanian and Latvian Specialists on Co-operation in the Implementation Rules of Technical Protocol in Managing the International River Basin Districts Lietuvos stratigrafijos komisija J. Lazauskienė Commission on Lithuanian Stratigraphy V. Marcinkevičius J. Satkūnas Darb o grupė prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvai J. Satkūnas pasirengti dalyvauti Europos kosmoso programoje Working Group at the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania on Preparing Lithuania to take part in the European Preparatory Space Exploration Programme

70 PRIEDAI APPENDICES Pavadinimas LGT atstovai Title Representatives of LGT Darb o gr upė prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rengti registrų J. Belickas plėtros strategijos pasiūlymus Working Group at the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania on Preparing Proposals for Development Strategy of Register Geologij os ir geogr afij os instituto taryba J. Mockevičius Council of Geological and Geographical Institute Įgaliotasis atstovas: Lietuvos standartizacijos tarybos technikos komitete LST TK V. Gregorauskienė 57 „Trąšos“ Technical committee TK 57 Fertilizers of Lithuanian Standardization Council Statybos normatyvinių dokumentų rengimo technikos komitetas R. B. Mikšys Technical Committee of Steering Construction Normative Documents Lietuvos valstybinio m okslo ir studij ų fondo ekspertė J. Lazauskienė An expert of the Lithuanian State Science and Studies Foundation Estijos mokslų akademijos žurnalo „Geology“ patarėjų taryba J. Satkūnas Advisory Board of the Journal "Geology" of the Estonian Academy of Sciences Prancūzijos mokslo žurnalo „Geodiversitas“, Paryžius, Prancūzija redakcinė J. Lazauskienė kolegija Editorial Board of the Journal Geodiversitas, Publications Scientificues du Museum, Paris, France Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akadem ij os, Geologijos instituto, Lietuvos J. Satkūnas geologijos tarnybos žurnalo „Geologija = Geology = Геол ог ия“ redakcinė kolegija Editorial Board of the Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology, Geological Survey of Lithuania “Geologija = Geology = Геология” Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ r edakcinė kolegija L. Augulytė Editorial Board of the Journal of Geological Society of Lithuania “Geologijos akiračiai” J. Belickas Ž. Dėnas Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus pr em ij os kom it et as V. Marcinkevičius Committee of Member of the Lithuanian Academy of Sciences Juozas Dalinkevičius’ Bounty Lietuvos geologų sąjungos taryba R. Guobytė Council of Geological Society of Lithuania A. Damušytė

Sudarë Geologinës informacijos skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI APPENDICES 71 Dalyvavimas simpoziumuose, Participation in symposia, konferencijose, seminaruose conferences, workshops

LGT atstovų Renginio pavadinimas Vieta Laikas skaičiu s Event Nu mber of Place Time representatives of LGT 1 2 3 4 Pasitarimas projekto „Požeminio vandens ribinių ve rčių ide ntifika vimo ir išs kyrimo krite rija i“ vykdymo klausima is Paryžius sausio 1 Kick-off meeting of the project "Background Criteria for the (Prancūzija) 11–12 d. Identification of Groundwater Thresholds (BRIDGE)" Se minaras „Geologinė aplinka ir sveikata“ Vilnius, Mokslų sausio 3 Seminar "Geo-environment and Health" akademija 14 d. Seminaras „UNESCO globojami geoparkai ir jų steigimo galimybės Lietuvoje“ Vilnius sausio 10 Seminar “Geo-parks under the wardship UNESCO and the possibility (Lietuva) 27 d. of their establishment in Lit huania” Lauko seminaras, skirtas aptarti bendrą Lietuvos ge ologijos tarnybos ir Le nkijos valstybinio geologijos instituto dvišalį Lazdijų rajonas, vasario 6 projektą „Ge oaplinkos tyrimai darniai plėtrai ir identifikuoti Snaigynas 3–5 d. gamtos pavojus Le nkijos–Lietuvos pasienio be i Baltijos jūros (Lietuva) re gionuose “ Field seminar of Geological Survey of Lithuania and Polish Geological Institute on organisation and implementation of the Polish-Lithuanian bilateral project "Geoenvironmental Investigations for Sustainable Development and Ident ificat ion of Nat ural Hazards on Polish–Lithuanian Cross-border Area and Baltic Coastal Area" Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės Požeminio vandens direktyvos svarstymai Briuse lis vasario 1 Discussions at European Council (EC) on a Directive of the (Belgija) 4 d. European Parliament (EP) and Council on the protection of g roundwat er against pollut ion Pasitarimas Ignalinos AE seisminio saugumo problemoms Ignalinos AE vasario 2 aptarti (Lietuva) 8 d. Meeting on seismic security problems of Ignalina NPP EURODEMO tarptautinio projekto vykdymo aptarimas, skirtas užterštų teritorijų tvarkymo problemų analizei Viena vasario 1 Meeting of the project European platform for demonstration of (Austrija) 17–18 d. efficient soil and groundwater remediation (EURODEMO) Tarptautinė konferencija „Panaudoto branduolinio kuro laidojimo problemos: ketverių me tų Šve dijos ir Lie tuvos Vilnius vasario 4 institucijų be ndradarbiavimo kompe te ncijos didinimo (Lietuva) 23 d. rezultatai“ International conference "Competence Development in Lithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Results of Four Years Co- operation Between Lithuania and Sweden" ES ge ologijos ta rnybų ge nera linė asamblėja Briuse lis vasario 1 General Assembly of Geological Surveys of EU (Belgija) 23–24 d. Praktinė konferencija „2004 metų va ls tybinių geologinių darbų rezultatai“ Vilnius vasario 37 Practical conference "Results of National geological projects (Lietuva) 25 d. completed in 2004"

72 PRIEDAI APPENDICES 1 2 3 4 Le idinio „Rytų Barenco regiono geocheminis atlasas“ Sankt-Pe terburgas vasario pristatymas (Rusija) 28 d. – 1 Presentation of the Geochemical Atlas of Eastern Barents Region kovo 4 d. Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės Pože minio vandens direktyvos svarstymai Briuse lis kovo 1 d. 1 Discussions at European EC on a Directive of the EP and Council on (Belgija) the protection of groundwater against pollution Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis, skirtas Briuse lis kovo 1 svarstyti Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvą (Belgija) 2–4 d. EC working meet ing on t he Environment – Direct ive on t he

management of waste from extractive industries Dr. P. Niederbacher (Austrija) paskaita „Pažangūs požeminio Vilnius kovo 4 d. 21 vandens valymo metodai“ (Lietuva) Lecture of Dr. P. Niederbacher (Austria) "Advanced Methods of

Groundwater Remediation" Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) Vykdomojo komiteto pasitarimas, lauko išvyka ir seminaras „Darnus Vilnius kovo 12 vystymas is ir ge ologijos moks lų vaidmuo“ (Lietuva) 16–23 d. The IUGS Executive Committee (EC) 55th meeting, field excursion and international seminar, "Sustainable Development – Role of Geosciences" Seminaras „Grunto ir požeminio vandens tarša naftos Vilnius balandžio 8 produktais, tyrimai ir valymas – Danijos patirtis“ (Lietuva) 6 d. Seminar "Soil and Groundwater Pollution. Research and Remediation – Danish experience" Seminaras, skirtas aptarti geoterminės energijos naudojimo Kistelek balandžio 1 plėtros, jos reguliavimo be i e konominių problemų Europos (Vengrija) 6–8 d. Sąjungoje temas

EU TAIEX Workshop on the regulatory and economic tools of geothermal energy use Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės Požeminio vandens direktyvos svarstymai Briuse lis balandžio 1 Discussions at European EC on a Directive of the EP and Council on (Belgija) 8 d. the protection of groundwater against pollution Darbo susitikimas pagal Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Fe de racijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo Ka liningra das balandžio 3 tarybos Aplinkos apsaugos komisijos darbo planą (Rusija) 12–14 d. Working visit scheduled by the Federal Bureau of Nat ure Consumpt ion Supervision at the Council of long-term cooperation between the regions of the Republic of Lithuania and Kaliningrad Region of Russian Federation Tarptautinio Europos upių evoliucijos projekto (EREP) darbo Budapeštas balandžio 1 grupės antrasis susitikimas (Vengrija) 21–24 d. The second annual meeting of the EREP (European rivers evolution project) working group Europos geomokslų sąjungos II generalinė asamblėja , komite to Viena balandžio 1 NH3 („Nuošliaužų rizika“) programos dalyvių pasitarimas (Austrija) 24–29 d. General Assembly of the European Geosciences Union 2005

PRIEDAI APPENDICES 73 1 2 3 4 Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės Požeminio vandens direktyvos svarstymai Briuselis balandžio 1 Discussions at European Council (EC) on a Directive of the European (Belgija) 28 d. Parliament (EP) and Council on the protection of groundwater against pollution Seminaras, skirtas Kaliningrado žemės drebėjimo (2004 09 21) analizei Tartu ge gužės 2 Workshop "Kaliningrad earthquake September 21, 2004" (Estija) 12–14 d. Ka uno sa viva ldybėje mies to ge ologinės informacijos duome nų Ka unas ge gužės 6 bazės pristatymas (Lietuva) 16 d. Presentation of the data base of the geological information of Kaunas city

Darbo susitikimas Le nkijos geologijos institute tarptautinio proje kto Varšuva ge gužės 1 „Geocheminis monitoringas Lietuvos–Lenkijos pasienio zonoje“ (Lenkija) 17–20 d. progra ma i de rinti

Meeting on co-operation programme on geochemical monitoring between Lithuanian Geological Survey and Polish Geological Institute Šiaurės ir Ba ltijos šalių geologijos tarnybų dire ktorių me tinis He lsinkis ge gužės 1 susitikimas (Suomija) 24–27 d. Mee ting Geological Surveys Dire ctors of Nordic and Baltic countries

Baltijos šalių geochemikų tarptautinio proje kto „Pasaulinis geocheminio aprobavimo atraminis tinklas ir geocheminis Europos Vilnius ge gužės 3 fonas“ dalyvių darbo susitikimas (Lietuva) 25–27 d. Meeting of Baltic geochemists members of Geochemistry Working Group on FOREGS Global Geochemical Baseline Mapping Programme XV tradicinis Lie tuvos ge ologų sąskrydis Švenčionių raj. ge gužės 7 15 th t radit ional meet ing of Lit huanian g eolog ists (Lietuva) 27–29 d. ge gužės Kursai, skirti radioaktyviųjų atliekų laidojimo problemoms nagrinėti Te nge lic 29 d. – 1 Training course on problems of disposal of radioactive waste (Vengrija) birželio 4 d. Latvijos ir Lie tuvos aplinkosaugininkų be i hidrogeologų pasitarimas Ryga birželio 1 dėl Europos Komisijai skiriamų ra portų (Latvija) 3–5 d. Meet ing of Lit huanian and Lat vian specialist s concerning report ing to EC

Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės Požeminio vandens Briuselis birželio 2 direktyvos svarstymai (Belgija) 5–7 d. Discussions at European Council (EC) on a Directive of the European

Parliament (EP) and Council on the protection of groundwater against pollution NATO/CCMS (NATO Moderniosios visuomenės komite tas ) Otava birželio 1 seminaras „Užterštų teritorijų valdymas“ (Kanada) 11–18 d. NATO/CCMS pilot study "Management of contaminated sites" Seminaras „Europos Sąjungos teisės aktai ir proje ktai, susiję su Krokuva birželio 2 mine ralinių ište klių gavyba išgaunamosios pramonės srityje“ (Lenkija) 12–15 d. Workshop on EU Legislat ion and I nit iat ives reg arding Access to mineral resources in the Extractive Industry Sector Tarptautinė konfe rencija „Sta igūs kraštovaizdžio pokyčiai ir žmonių Jukonas birželio 1 visuomenės reakcija Arktikoje“ (Kanada) 13–18 d. International interdisciplinary conference "Rapid Landscape Change and

Human Response in the Arctic"

74 PRIEDAI APPENDICES 1 2 3 4 V Baltijos jūros mokslinis kongresas „Baltijos jūra – bes ike ičianti Sopotas birže lio 3 sistema“ (Lenkija) 19–24 d. 5th Baltic sea science congress "The Baltic Sea – Changing Ecosystem"

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) atstovų Briuse lis birže lio 1 pasitarimas (Belgija) 28 d. Meeting of representatives of Association of European Geological Surveys Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis Kasybos pramonės Briuse lis lie pos 1 atlie kų tvarkymo direktyvai svarstyti (Belgija) 15 d. EC working part y on t he Environme nt – direct ive on t he manag ement of waste from extractive industries Kola Simpoziumas „Kvartero geologija ir landšaftą fo rm uoja ntys procesa i“ rugsėjo 5 International field symposium "Quaternary Geology and Land forming Pe ninsula 4–9 d. (Rusija) Processes" Jungtinis Europos šalių geologijos tarnybų dire ktorių (FOREGS) ir ES Orleanas rugsėjo 1 ge ologijos ta rnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) pasitarimas bei (Prancūzija) 6–12 d. ge ologinė išvyka

Meeting of the European Geological Surveys (FOREGS) and EU Geological Surveys (EuroGeoSurveys) Directors Tarptautinė konfere ncija „Vande ns ište kliai ir karsto apsaugos Be lgradas rugsėjo 1 problemos“ (Serbija ir 13–20 d. International conference and field seminar "Water Resources and Juodkalnija) Environme ntal Problems in Karst" Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis Kasybos pramonės Briuse lis rugsėjo 1 atlie kų tvarkymo direktyvai svarstyti (Belgija) 13–15 d. EC Working meet ing on the Environme nt – direct ive on t he manag ement of

waste from extractive industries Tarptautinė konfere ncija „Globali ge oaplinka ir darni plėtra “ Pe kinas rugsėjo 1 Int ernat ional workshop "Sust ainable Development of Geo-resources and Geo- (Kinija) 16–18 d. environment" Kurs a i „Vėlyvojo ple is toceno ir holoce no orga nogeninės nuosėdos : Gdanskas rugsėjo 2 tyrimų te chnologijos aplinkos pokyčių re kons trukcijoms “ (Lenkija) 18–28 d. International course and training "Investigation of Late Pleistocene and Holocene Organic Deposits Research Techniques and Potential for Reconstruction of Environmental Changes" Woods Hole okeanografijos instituto (JAV) mokslinio be ndradarbio Vilnius, rugsėjo 3 dr. I. Buine vich darbo vizitas LGT ir Kuršių nerijoje Kurš ių nerija 18–25 d. Working visit to the LGT and geological investigations in the Kuršių Nerija Spit (Lietuva) of Dr. I. Buinevich, Woods Hole Oceanographic Institute (USA) Se minaras tarptautiniam EURODEMO proje ktui aptarti Ka tovica i rugsėjo 1 Workshop of the project European platform for demonstration of efficient soil (Lenkija) 18–21 d. and groundwater remediation (EURODEMO) Seminaras „Vidurio Europos ir ES industrinių ir kalnakasybos re gionų Varšuva rugsėjo 1 aplinkos ve rtinimo standartai“ (Lenkija) 21–25 d. Workshop "The Central European and European Union Standards on t he Assessment of the Indust rial and Mining Environment Pollut ion" Tarptautinis projektas IGCP 449 „Devono jūrinio ir kontinentinio baseinų Istambulas rugsėjo 1 sąve ika: e kos istemų evoliucija“, seminaras „Nuosėdų klostymosi sistemos (Turkija) 25–29 d. Gondvanoje ir Eurazijoje devono metu“

International Workshop "Depositional Environments of the Gondwanan and Laurasian Devonian"

PRIEDAI APPENDICES 75 1 2 3 4 Tarptautinis seminaras „Že mės ūkio pove ikis pože miniam Ryga spalio 2 vandeniui“ (Latvija) 5–6 d. International seminar "Agricultural Influence on Groundwater" Tarptautinė konferencija „Pa rkas mieste – socialinis ir e konominis Vilnius spalio 2 ve iks nys “ (Lietuva) 7 d. International Conference "Park in the City – Social and Economic Factor"

Europos Komisijos Požeminio vandens darbo grupės 8-asis Briuse lis spalio 2 seminaras (Belgija) 11–12 d. Workshop of European Commission DG ENV working group C

"Ground wat er" Europos Komisijos Aplinkos direktorato seminaras žmonėms s kirto Ryga spalio 1 va rtoti va nde ns kokybės klausimais (Latvija) 13–14 d. Workshop "Transposit ion of drinking Wat er Direct ive in Balt ic Stat es" LGT ir Le nkijos ge ologijos instituto specialistų darbo susitikimas Sidarėlia i spalio 1 Working meeting of the specialists of Lithuanian Geological Survey and (Lenkija) 13–16 d. Polish Geological Institute Se mina ras Be ndros ios va nde ns politikos dire ktyvos įgyvendinimo Berlynas spalio 2 ir požeminio vande ns te lkinių apibūdinimo klausimais (Vokietija) 25–26 d. Workshop "Groundwat er Bodies in Europe" Se minaras aptarti geologijos srities specialistų la v in im os i be i Briuse lis spalio 1 mobilumo iniciatyvas ir įstatymus (Belgija) 26–27 d. Workshop on legislations and initiatives for exercise and mobility of geological specialists Se minaras žiniasklaidai „Sutvarkytos radioaktyviosios atlie kos – Miškiniškės, la pkričio 1 saugi aplinka“ Ignalinos raj. 3 d. Seminar for Mass media "Disposed Radioactive Waste – Safe (Lietuva) Environme nt" Plateliai, la pkričio Se minaras „Plate lių ežero vertybės ir jų išsaugojimo galimybės“ 1 Plungės raj., 10 d. Seminar "Valuables of the Plateliai Lake – Possibilities of Preservation" (Lietuva) Mokslinė konferencija „Lietuvių ge nomo kilmė“ Vilnius la pkričio 3 Scientific conference "Genesis of the Lithuanian Genome" (Lietuva) 17 d. Se minaras „Kasyba: sve ikatos, saugos ir aplinkos re guliavimo Miskolc la pkričio 2 problemos Europos Sąjungoje“ (Vengrija) 21–23 d. Workshop "Mining – Health, Safety and Environmental Regulatory Issues in the European Union" LGT projekto „Kambro sistemos uolienų litologija, diage ne zė ir Kopenhaga la pkričio 1 kole ktorinės savybės“, vykdyto bendradarbiaujant su Danijos (Danija) 29 d. – technikos universitetu, rezultatų aptarimas gruodžio Discussion of results within the LGS project "Lithology, diagenesis and 3 d. petrophysical properties of the Cambrian sandstones" implemented in cooperation with the Danish Technical University Tarptautinio projekto, skirto efektyviems grunto ir požeminio Praha gruodžio 1 vandens valymo metodams demonstruoti (EURODEMO), dalyvių (Čekija) 5–6 d. metinis pasitarimas

Annual meeting of the project European platform for demonstration of efficient soil and groundwater remediation (EURODEMO)

76 PRIEDAI APPENDICES 1 2 3 4 Tarptautinis seminaras „Ekogeologinės problemos ir bendradarbiavimas Centrinėje Amerikoje“ pagal IUGS-ISCU Managva gruodžio 2 projektą „Geomokslų pritaikymas darniai pasienio regionų (Nikaragva) 5–11 d. plėtrai“ International Workshop "Geoenvironmental problems and cross- border cooperation in Central America" organized in the framework of IUGS/ICSU funded project "Application of geosciences for sustainable development of cross-border areas (GEOCrossBorder)" Konferencija „ Lietuvos viešojo administravimo kokybė “ Vilnius gruodžio 2 Conference "Quality of the Public Administration in Lithuania" (Lietuva) 8 d. Simpoziumas Švedijos mokslo tyrimų taryboje ir naujojo Stokholmas gruodžio 1 tarptautinio projekto „Baltijos jūros base ino te ktoninė ir (Švedija) 12–13 d. paleogeografinė evoliucija per paskutinį le dynme tį“ aptarimas

Symposium in the Swedish Research Council: Consideration a new international Baltic Sea drilling project proposal "Paleo- environmental Evolution of the Baltic Sea through the Last Glacial Cycle" Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) e kspertų Vilnius gruodžio 3 misija ir seminaras mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų (Lietuva) 12–16 d. atliekų kapinyno potencialių vietų tinkamumui įvertinti

IAEA mission and international seminar on evaluation of potential sites for disposal of radioactive waste

Sudarë Geologinës informacijos skyriaus Informavimo poskyris Compiled by the Information Sub-Department of the Geological Information Department

PRIEDAI APPENDICES 77 2005 metø publikacijos Lietuvos geologijos tematika

L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Informavimo poskyris (toliau IP) kaupia „Publikacijas Publications on Lithuanian Lietuvos geologijos tematika“, „Lietuvos geologø geology in 2005 publikacijas“ posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geologijos bibliografija“). Iš 2005 m. publikacijø sudaryta ir ávesta 291 bibliografinis aprašas. Iki Information Subdivision compiles the publications: 2006 m. sausio 27 d. „Lietuvos geologijos biblio- “Publications on Lithuanian geology”, “Publications of grafijoje“ buvo 7 356 árašai. Lithuanian geologists” in data base “Bibliography of Lituanian geology” subsystem “Bibliofondas”. 283 biblio- Bibliografinæ informacijà ar konkreèias pub- graphical records were prepared in 2005. “Bibliography of likacijas galima gauti: Lituanian geology” stores 7351 records. Lietuvos geologijos tarnyba, IP poskyris (kab. 208, 420) Bibliographical information is available through: S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Lithuanian Geological Survey, Tel. (5) 233 15 35, faks. (5) 233 61 56, Information Subdivision (off. 208, 420), S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania http//www.lgt.lt Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56; http//www.lgt.lt

Publikacijø sisteminis išdëstymas Classsified arrangement of publications

1. Bendroji ir regioninë geologija 1. General and Regional Geology 1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy 1.2. Petrografija ir litologija 1.2 Petrography and Lithology 1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics 1.4. Kvartero geologija 1.4. Quaternary Geology 1.5. Jūrø geologija 1.5. Marine Geology 1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research 2.1. Mineralinės žaliavos 2.1. Mineral Resources 2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics 2.3. Inžinerinė geologija 2.3. Engineerinng Geology 2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology 2.5. Ekologinė geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry 2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics 3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping 4. Įvairūs 4. Miscellaneous

78 PRIEDAI APPENDICES 1. Bendroji ir regioninë geologija 1. General and Regional Geology

Gaigalas A. Tauragnø žemës gelmës // Tauragnai. – Vilnius: Versmë, 2005. – P. 19–29: iliustr. – (Lietuvos valsèiai; kn. 12) Koenigshof P., Lazauskienë J., Schindler E., Wilde V., Yalçin N. Devonian land-sea interaction: evolution of ecosystems and climate, (DEVEC) – IGCP Project 499 // International Workshop “Depositional Environments of the Gondwanan and Laurasian Devonian”, 26 September – 3 October 2005, Turkey: Abstracts & Field Trip Guide Books. – Istanbul, 2005. – P. 7–8 Lazauskienë J., Ðliaupa S., Marshall J. Tectonic and thermal evolution of the Baltic Devonian basin // International Workshop “Depositional Environments of the Gondwanan and Laurasian Devonian”, 26 September – 3 October 2005, Turkey: Abstracts & Field Trip Guide Books. – Istanbul, 2005. – P. 34–35. – Bibliogr.: p. 35 Lietuvos geologijos tarnybos 2004 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2004 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2005. – 120, [2] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Motuza G. Structure and formation of the crystalline crust in Lithuania // 12th Meeting of the Petrology Group of the Mineralogical Society of Poland, Stary Folwark, October 13–16, 2005: Crystalline Rocks of the East-European Craton: [scientific communications]. – Kraków, 2005. – P. 69–79: iliustr. – Bibliogr.: p. 78–79 Motuza G. Visatos klajûnai – Žemës sveèiai = Universe Rangers – Guests of the Earth // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 38–44: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 43–44 Narbutas V. Paleogeografiniø sàlygø atspindžiai Lietuvos vidurinio devono uolienø struktûroje = Reflection of Paleogeographic Conditions in Lithuanian Middle Devonian Structure // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 277. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Paškevièius J. Lietuvos silûras Baltikos kontinente // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 6. – P. 38–39, 42–43: iliustr. Skridlaitë G. Rodinija – didžiausias superkontinentas žemës istorijoje = Rodinia: a Giant Supercontinent in the Earth’s History // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 19–22: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 22 Trimonis E. Sedimentologija: vadovëlis / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. – 263, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 256–263 Wiszniewska J., Krzeminska E., Skridlaitë G., Motuza G., Williams I., Whitehouse M. Metasedimentary and metavolcanic rocks from NE Poland and Lithuania: implications for Precambrian crustal evolution // 12th Meeting of the Petrology Group of the Mineralogical Society of Poland, Stary Folwark, October 13–16, 2005: Crystalline Rocks of the East–European Craton: [scientific communications]. – Kraków, 2005. – P. 104–108: iliustr. – Bibliogr.: p. 107–108

1.1. Paleontologija ir stratigrafija 1.1. Paleontology and Stratigraphy Grigelis A. Lithuanian Stratigraphic Guide and Regional Stratigraphic Units // International Subcommission on Stratigraphic Classification Newsletter. – 2004. – No. 5. – P. 14–16: iliustr. – Bibliogr.: p. 15–16 Grigelis A. Dël stratigrafijos terminø rašybos: [pastabos dël J. Paškevièiaus straipsnio „Tarpatautinës stratigrafinës skalës revizija“] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 70 Harapetian V., Valiukevièius J., Burrow C. J. Late Devonian (early Frasnian) acanthodians from Central Iran // Ichthyolith issues. Spec. Publication. – 2005. – No. 8. – P. 12–13 Mark-Kurik E., Valiukevièius J. Distribution of Devonian fossils // Estonian geological sections. Bulletin. – 2005. – No. 6. – P. 13–16 Paškevièius J. Prof. J. Paškevièiaus atsakymas prof. A. Grigeliui dël stratigrafiniø terminø rašybos // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 70 Radzevièius S., Paškevièius J. Pristiograptus (graptoloidea) from the Upper Wenlock of the Baltic Countries // Stratigraphy and Geological Correlation. – 2005. – No. 13 (2). – P. 47–56 Radzevièius S., Paškevièius J. Revision of Late Wenlock biostratigraphy in Lithuania // The Sixth Baltic Stratigraphical Conference, August 23–25, St. Petersburg, Russia: Abstracts. – St. Petersburg, 2005. – P. 100–103

PRIEDAI APPENDICES 79 Valiukevièius J. Silurian acanthodian biostratigraphy of Lithuania // Geodiversitas. – 2005. – Vol. 27, Iss. 3. – P. 349–380 Valiukevièius J., Burrow C. J. Diversity of tissues in acanthodians with Nastolepis-type histological structure // Acta Palaeontologica Polonica. – 2005. – Vol. 50, Nr. 3. – P. 635–649 Valiukevièius J., Ovnatanova N. The Early Famennian conodonts and fishes of Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 21–28: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 26–27 Venckutë-Aleksienë A. Cenomanio planktoniniø foraminiferø ávairovë Lietuvoje = Diversity of the Cenomanian planktonic foraminifera in Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 48–58: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 57

1.2. Petrografija ir litologija 1.2. Petrography and Lithology

Èyþienë J., Ðliaupa S., Lazauskienë J., Baliukevièius A., Satkûnas J. Characterization of the Lower Cambrian Blue Clays for deep geological disposal of radioactive waste in Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 11–21: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 20–21 Kleišmantas A. Mineralogical and gemmological peculiarities of beryl varieties: Summary of the doctoral dissertation: Physical Sciences, Geology (05P) = Berilo atmainø mineraloginiai ir gemologiniai ypatumai: daktaro disertacijos santrauka: fiziniai mokslai, geologija (05P) / moksl. vadovas: Solodova J. P.; Vilniaus univ. geol. krypties taryb. pirmininkas Motuza G.; Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2005. – 33 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 30 Motuza G., Vëjelytë I. Telšiø tektoniniø deformacijø zonos petrologinis apibûdinimas = The petrologic characteristic of the Telšiai deformation zone // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 1–9: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 8

1.3. Tektonika ir geofizika 1.3. Tectonics and Geophysics

Dzikaitë A. Tektoniniø lûžiø karstiniame rajone hidrogeologinio aktyvumo nustatymo kriterijø paieška = Selection of Criteria for Determination of Hydrogeological Activity of Tectonic Faults in Karst Area // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 31–36: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 36 Ilginytë V. Gamta primena apie seismologiniø tyrimø bûtinumà = Nature Reminds Us about Necessity of Seismologic Researches // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 38–43: iliustr. – Santr. angl. Ilginytë V. Gamta neleidžia užmiršti seismologiniø tyrimø = Nature Reminds of the Necessity of Seismologic Research // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 296. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Katinas V., Nawrocki J. Middle Cambrian drill-core orientation with AMS in the Degliai oil structure (Lithuania) and implications of the palaeomagnetic data for palaeogeography // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 65–70: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 69–70 Katinas V., Nawrocki J. Vidurinio kambro kerno orientacija, magnetinio imlumo anizotropija Degliø naftos struktûroje ir gautø duomenø paleogeografinë analizë = Middle Cambrian Drill-core Orientation with AMS in the Oil Structure Degliai (Lithuania) and Interpretation of the Paleomagnetic Data to Paleogeography // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 280. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Paèësa A., Ðliaupa S., Lazauskienë J. Kaliningrado žemës drebëjimø makroseisminiai tyrimai ir seismologijos perspektyvos Lietuvoje = Compilation of Macroseismic Data of Kaliningrad Earthquakes and Perspectives of Seismological Investigation in Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 46–53: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 53 Paèësa A., Ðliaupa S., Satkûnas J. Naujausi žemës drebëjimai Baltijos regione ir Lietuvos seisminis monitoringas = Recent earthquakes in the Baltic region and seismic monitoring of Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 50. – P. 8–18: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 17–18 Paèësa A., Ðliaupa S., Satkûnas J. Žemës drebëjimai ir Lietuva // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 1. – P. 16–17, 24–25: iliustr. Satkûnas J. Ar Lietuva pasirengusi žemës drebëjimams? = Is Lithuania Ready to Act in the Case of Earthquakes? // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 44–46: iliustr. – Santr. angl.

80 PRIEDAI APPENDICES Satkûnas J. Iš kosmoso – milimetro tikslumu: [2004 m. gegužës mën. Lietuvos geologijos tarnyba átraukta á Europos kosmoso agentûros projektà. Tai leis satelitiniø duomenø interpretavimo metodu nustatyti žemës paviršiaus judëjimus 1 mm per metus tikslumu. Šiame projekte dalyvauja 20 Europos nacionaliniø geologiniø tyrimø tarnybø] // Aviacijos pasaulis. – 2005. – Bal. 8 Skridlaitë G. Judanèios tektoninës plokštës – geologiniø katastrofø priežastis = The Movement of Tectonic Plates and Related Geological Hazards // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 33–37: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 37 Stanionis A. Research of the Earth’s Crust Horizontal Movements in the Ignalina Nuclear Power Plant Region by Geodetic Methods: Summary of Doctoral Dissertation: Technological Sciences, Measurement Engineering (10T) = Žemës plutos horizontaliøjø judesiø Ignalinos atominës elektrinës rajone tyrimas geodeziniais metodais: daktaro disertacijos santrauka: technologijos mokslai, matavimø inžinerija (10T) / Scientific Supervisor: Zakarevièius A.; Vilnius Gediminas Technical University. – Vilnius, 2005. – 23, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 15–17 Þalûdienë G. Istoriniai žemës drebëjimø duomenys = Historical data about Earthquakes // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 106. – Tekstas lygiagr. liet., angl. 1.4. Kvartero geologija 1.4. Quaternary Geology

Baltrûnas V. Problemy korreljacii i stratigrafii lednikovych otloženij Litvy // Kvarter – 2005: materialy IV Vserossijskogo sovešèanija po izuèeniju èetvertiènogo perioda: Syktyvkar, Respublika Komi, 23–26 avgusta 2005. – Syktyvkar, 2005. – P. 31–33 Baltrûnas V., Karmaza B., Karmazienë D. Pleistoceno nuogulø sandaros ir formavimosi ypatybës Šiaurës Lietuvoje = Structure and formation peculiarities of Pleistocene deposits in Northern Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 22–33: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 31–32 Baltrûnas V., Karmaza B., Kulbickas D., Pukelytë V. Mineralinës žaliavos bei jø paplitimas Virvytës, Minijos ir Varduvos aukštupiuose = Mineral resources and their distribution in the upper reaches of Virvytë, Minija and Varduva rivers // Vilniaus dailës akademijos darbai. Dailë. – 2004. – Nr. 34. – P. 33–44: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 43–44 Baltrûnas V., Karmaza B., Stanèikaitë M. Vembûtø plokšèiakalvës ir piliakalnio gamtinës aplinkos ypatybës ir raida = Peculiarities of the natural environment and development of Vembûtai plateau and hill–fort // Vilniaus dailës akademijos darbai. Dailë. – 2004. – Nr. 34. – P. 79–86: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 85–86 Baltrûnas V., Pukelytë V. The palaeorelief of the Pleistocene and the sedimentation of the till in southern Lithuania // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula, NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 10–12: iliustr. – Bibliogr.: p. 12 Baltrûnas V., Stanèikaitë M., Karmaza B. Plateliø duburio gamtinës aplinkos raida poledynmeèio laikotarpiu = Post-glacial development of the natural environment in Plateliai depression // Vilniaus dailës akademijos darbai. Dailë. – 2004. – Nr. 34. – P. 67–78: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 77–78 Bitinas A. Dynamics, morphogenesis and deglaciation of the Scandinavian Ice Sheet: on the way of a new paradigm // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula, NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 13–15. – Bibliogr.: p. 14–15 Bitinas A., Boldyrev V., Damušytë A., Grigienë A., Vaikutienë G., Þaromskis R. Anomalously high level of lagoon sediments in the northern part of Vistula Spit, Kaliningrad region of Russian Federation // Relative sea level changes – from subsiding to uplifting coasts: International Workshop, 19–20 June 2005, Gdansk, Poland: Abstracts. – Gdañsk, 2005. – P. 13–14. – Bibliogr.: p. 14. – (Project No. EVKI-CT-2002-800006-REA) Damušytë A. Fossil molluscs of the Lithuanian Baltic Coast // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 15–16 Gaigalas A. Climatic evolution during Interglacials and Holocene in the Late Cenozoic according oxbow sequences in Lithuania // Fluvial sequences as evidence for landscape and climatic evolution in the Late cenozoic: Inaugural International Meeting of IGCP 518, 22–27 September 2005, ªanliurfa, Turkey: Abstracts of papers and posters. – [ªanliurfa, Turkey], 2005. – 1 p. Gaigalas A. Glaciomorfologinës idëjos // Geografas profesorius Alfonsas Basalykas. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2005. – P. 69–81: iliustr. – Bibliogr.: kn. gale

PRIEDAI APPENDICES 81 Gaigalas A., Arslanov K. A., Maksimov F. E., Kuznetsov V. Yu., Chernov S. B., Melešytë M. Results of uranium – thorium isochron dating of Netiesos section peat-bog in South Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 29–38: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 36–38 Gaigalas A., Dvareckas V., Florek W. Wpùyw ruchów tektonicznych na morfogenezæ profili podùužnych rzek Litwy // Geologia i geomorfologia Pobrzeža Poludniowego Baltyku. – Slupsk, 2005. – Nr. 6. – P. 273–284: iliustr. – Bibliogr.: p. 283 Gaigalas A., Fedorowicz S., Melešytë M. TL dates of aquatic sandy sediments of Middle–Upper Pleistocene in Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 39–49: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 48–49 Graniczny M., Satkûnas J. Exogenic geological processes as a landform shaping factor // Geology and Ecosystems. – Boston / Dordrecht / London: Kluwer Academic Publishers, 2005. – P. 171–182 Grigienë A., Jusienë A. Popularization of Quaternary geology in Lithuania // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 17–18. – Bibliogr.: p. 18 Guobytë R. Žemaièiø aukštumos šiaurinës dalies paviršiaus geologija ir geomorfologija = Geology and geomorphology of the northern part of the Samogitian Highland // Vilniaus dailës akademijos darbai. Dailë. – 2004. – Nr. 34. – P. 9–22: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 21–22 Juozapavièius G., Juozapavièius J., Jurgaitis A. Tauragës–Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyninio baseino nuogulø sandara ir sedimentacija = Deposit structure and sedimentation in Tauragë–Jurbarkas proglacial basin in West Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 50. – P. 27–34: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 33 Karmaza B. Investigation possibilities of eolian deposits and processes on the territory of Lithuania using large scale aerial photography // Quaternary Geology and Landforming Proccesses: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 26–27 Karmazienë D. Age of the Nemunas River terraces in the environs of Kaunas according to the data of geochronological investigations // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 27–28 Kisielienë D., Stanèikaitë M., Merkevièius A., Namickienë R. Vegetation responses to climatic changes during the Late Glacial according to palaeobotanical data in western Lithuania; a preliminary results // Polish Geological Institute. Special Papers. – 2005. – Vol. 16. – P. 45–52: iliustr. – Bibliogr.: p. 51–52. – (Proceedings of the Workshop “Reconstruction of Quaternary Palaeoclimate and Palaeoenvironments and Their Abrupt Changes”, 29 September – 2 October, 2004, Biaùowieža, Poland ) Korol G. Diatom flora from the Zhidini section and its palaeogeographic and biostratigraphic significance // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 29–39: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 38–39 Morkûnaitë R. Kuršiø nerija: áspûdingos ir saugotinos pustomo smëlio daubos = Unforgettable and Protected Blown Sand Depressions // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 47–51: iliustr. – Santr. angl. Morkûnaitë R. Comparative geomorphological characteristics of Lithuanian coastal and continental dunes // Wspólczesna ewolucja rzeêby Polski: VII Zjazd Geomorfologów Polskich, Kraków, 19–22 wrzeúnia 2005. – Kraków, 2005. – P. 325–330 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Changes of blowout segments of the Main Ridge in the Curonian Spit in 1999– 2003 // Acta Zoologica Lituanica. – 2005. – Vol. 15, No. 2. – P. 145–150: iliustr. – Santr. liet., angl. – Bibliogr.: p. 149–150 Morkûnaitë R., Èesnulevièius A. Recent investigations of the peculiarities of Vilnius relief dynamics // Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Geology. – 2005. – Vol. 54, No. 3. – P. 191–203: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 201–202 Morkûnaitë R., Vaitkevièius G. Geomorphology in urban archaeology // Landscapes – Nature and Man. – Debrecen– Vilnius, 2005. – P. 111–120: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 119 Morkûnaitë R., Vaitkevièius G. Vilniaus viduramžiø reljefas = The Medieval Relief of Vilnius City // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 278. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Quaternary Geology of Lithuanian Maritime Region: International Union of Geological Sciences Meeting of Executive Committee, March 16–23, Vilnius, Lithuania: Excursion Guide, March 17–18, 2005 / Compiled by Bitinas A., Damušytë A., Gregorauskienë V.; International Union of Geological Sciences, IUGS Commission on Geoscience for Environmental Management, Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Institute Geology and Geography. – Vilnius: LGT, 2005. – 16 p.: iliustr.

82 PRIEDAI APPENDICES Riškus V. Prisiminimai apie ozà, prisiminimai apie praeitá // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 68–70: iliustr. Satkûnas J., Molodkov A. Middle Pleistocene stratigraphy in the light of data from Vilkiškës site, eastern Lithuania // Polish Geological Institute. Special Papers. – 2005. – Vol. 16. – P. 94–102: iliustr. – Bibliogr.: p. 101–102. – (Proceedings of the Workshop “Reconstruction of Quaternary Palaeoclimate and Palaeoenvironments and Their Abrupt Changes”, 29 September – 2 October, 2004, Biaùowieža, Poland) Stanèikaitë M., Baltrûnas V., Kisielienë D., Guobytë R., Ostrauskas T. Gamtinë aplinka ir gyventojø ûkinë veikla Biržulio ežero apylinkëse holoceno laikotarpiu = Natural environment and human activity history in the environs of Biržulis Lake throughout Holocene // Vilniaus dailës akademijos darbai. Dailë. – 2004. – Nr. 34. – P. 45–66: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 64–66 Ðeirienë V., Kasperovièienë J., Maþeika J., Kabailienë M. Environmental changes and eutrophication from sediment records in two lakes of South Lithuania // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 59–60. – Bibliogr.: p. 60 Ðeirienë V., Kondratienë O. Vegetation and climate changes during Merkinë Interglacial (Eemian) in Lithuania // Polish Geological Institute. Special Papers. – 2005. – Vol. 16. – P. 103–108: iliustr. – Bibliogr.: p. 108. – (Proceedings of the Workshop “Reconstruction of Quaternary Palaeoclimate and Palaeoenvironments and Their Abrupt changes”, 29 September – 2 October, 2004, Biaùowieža, Poland) Ðinkûnas P., Stanèikaitë M., Ðeirienë V., Kisielienë D., Barzdþiuvienë V., Blaþauskas N. Environment changes in the Ûla and Katra upper reaches during the last 14,000 years // Acta Zoologica Lithuanica. – 2005. – Vol. 15, Nr. 2. – P. 173– 178: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 177 Ðinkûnas P., Ðeirienë V. Interglacial sedimentation, vegetation and climate in Lithuania // Quaternary Geology and Landforming Processes: International Field Symposium, Kola Penninsula NW Russia, September 4–9, 2005: Proceedings of the International Field Symposium. – Apatity: Kola Science Centre RAS, 2005. – P. 61–63. – Bibliogr.: p. 63

1.5. Jûrø geologija 1.5. Marine Geology

Bitinas A., Þaromskis R., Gulbinskas S., Damušytë A., Þilinskas G., Jarmalavièius D. The results of integrated investigations of the Lithuanian coast of the Baltic Sea: geology, geomorphology, dynamics and human impact // Geological Quarterly. – 2005. – Vol. 49, No. 4. – P. 355–362 Dailidienë I., Tilickis B., Davulienë L., Stankevièius A., Myrberg K. Water level variability at the Lithuanian coast of the Baltic Sea // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 216 Damušytë A. Buvo ir yra tik vienas pasaulinis vandenynas!.. = There Was and Is One and Only World Ocean // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 23–26: iliustr. – Santr. angl. Emelyanov E. M. The thickness of the Holocene mud in the Baltic and paleoreconstruction of the long-term near-bottom currents below halocline // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 36–37 Emelyanov E. M., Kravtsov V. A. Some features of distribution of arsenic in the bottom sediments of the Baltic Sea // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 166–167 Jemeljanovas E. Arsenas Baltijos jûros dugno nuosëdose. Ar tai pavojinga? = Arsenic in the Baltic Sea Bottom Deposits. Is It Dangerous? // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 54–58. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 58 Gajewski L., Blaþauskas N., Ruciñska M. Structure of the nearshore bottom in Sopot // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 239. – Bibliogr.: p. 239 Galkus A. Kuršiø mariø vandens telkiniø sistema = The System of Water Streams in the Curonian Lagoon // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 287. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Gelumbauskaitë L. Þ., Ðeèkus J. Late Glacial–Holocene history in Curonian Lagoon (Lithuanian sector) // Baltica. – 2005. – Vol. 18, No. 2. – P. 77–82

PRIEDAI APPENDICES 83 Gelumbauskaitë L. Þ., Ðeèkus J. Late Quaternary shore formations of the Baltic basins in the Lithuanian sector // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 34–45: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 43–44 Goncharova N. V., Emelyanov E. M., Razheva T. I., Zakharov S. New bathymetric map of the Baltic Sea // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 185–186 Gulbinskas S., Gasiûnaitë Z. R. Integracija á Europos Sàjungos tarpdalykiniø kranto zonos tyrimø erdvæ // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 2. – P. 4, 36–37: iliustr. Kairytë M., Stevens R. L., Trimonis E. Provenance of silt and clay within sandy deposits of the Lithuanian coastal zone (Baltic Sea) // Kairytë M. Sediment processes and source interpretations using grain size and mineralogy of Lithuanian coastal sediments. – Göteborg, 2004. – 19 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 17–19 Kairytë M., Stevens R. L., Trimonis E. Provenance of silt and clay within sandy deposits of the Lithuanian coastal zone (Baltic Sea) // Marine geology. – 2005. – Vol. 218, Issues 1–4. – P. 97–112 Miotk-Szpiganowicz G., Uscinowicz Sz., Zachowicz J., Bitinas A., Damušytë A. Barriers and lagoons of the eastern part of the Gdansk basin-trans-boundary correlation of coastal evolution // Relative sea level changes – from subsiding to uplifting coasts: International Workshop, 19–20 June 2005, Gdañsk, Poland: Abstracts. – Gdañsk, 2005. – P. 27–29. – (Project No. EVKI-CT-2002-800006-REA) Pustelnikovas O., Dembska G., Geldon J., Szefer P., Radke B., Bolaùek J. Distribution of the total, lithogenic and labile forms of microelements in the bottom sediments of the freshwater and marine areas, and ports of eastern and southern Baltic Sea – their geoecological estimation // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 171–172 Radzevièius R. Application of concentration coefficients and factors analysis for geochemical investigation of the superficial sediments of Baltic Sea (Lithuanian water area) // Relative sea level changes – from subsiding to uplifting coasts: International Workshop, 19–20 June 2005, Gdañsk, Poland: Abstracts. – Gdañsk, 2005. – P. 69–70. – (Project No. EVKI-CT-2002-800006-REA) Ðeèkus J., Gelumbauskaitë L. Þ. Holocene shore formation of the Baltic basins in the Lithuanian sector // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 159 Ðeèkus J., Gelumbauskaitë L. Þ. Holocene shore formation of the Baltic basins in the Lithuanian sector // Relative sea level changes – from subsiding to uplifting coasts: International Workshop, 19–20 June 2005, Gdansk, Poland: Abstracts. – Gdansk, 2005. – P. 73–74. – (Project No. EVKI-CT-2002-800006-REA) Trimonis E., Gulbinskas S., Kuzavinis M. Recent environment and sediments in the Lithuanian nearshore zone of the Baltic Sea // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 365–366 Trimonis E., Gulbinskas S., Kuzavinis M. Sediment patterns of the underwater slope of the south-eastern Baltic Sea (Lithuanian sector) // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 46–54: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 52–53 Uúcinowicz S., Ridgway J., Grigelis A., Laban C., Zachowicz J. Seabed sediment monitoring in the Gdañsk basin – a methodological approach // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2004 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 169–170 Þilinskas G. Trends in dynamic processes along the Lithuanian Baltic coast // Acta Zoologica Lithuanica. – 2005. – Vol. 15, No. 2. – P. 204–207: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 207

1.6. Geologijos istorija 1.6. History of Geology

Baltrûnas V. Ar reikalingas Lietuvai krašto geologijos muziejus? // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Kovo 17. – P. 10, 12 Baltrûnas V. Geologiniai informacijos ištekliai ir jø gamtinë dalis = Geological Information Resources and Their Natural Part // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 48–51: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 51 Baltrûnas V. Mente et malleo: [apie geologijos mokslo objektà, geologines kolekcijas ir muziejus] // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 2. – P. 2–3, 15: iliustr. Bitinas A. 8-oji tarptautinë Baltijos jûros geologinë konferencija // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 71 Bitinas A., Damušytë A. Tarptautinë konferencija „Kvartero paleoklimatas ir paleoaplinka, jø rekonstravimas bei staigûs pokyèiai“ // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 71–72

84 PRIEDAI APPENDICES Èesnulevièius A., Gaigalas A., Stanaitis A. Netektis: [geografo habilituoto daktaro profesoriaus Vytauto Dvarecko nekrologas] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 7. – P. 3 Du geologinei bendruomenei reikšmingi renginiai / redakcijos skiltis: [apie 2004 m. Florencijoje vykusá pasauliná geologø kongresà ir Lietuvos geologø sàjungos suvažiavimà, kuriame buvo pažymëti Geologijos ámoniø asociacijos pirmieji veiklos metai] // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 4–9: iliustr. Gaigalas A. Suteikime Vaclovo Into vardà Mosëdžio akmenø muziejui: [Lietuvos gamtos draugijos nariai kreipësi á Lietuvos aplinkos ministrà A. Kundrotà ir Lietuvos kultûros ministrà V. Prudnikovà prašydami suteikti šiam muziejui jo iniciatoriaus ir kûrëjo Vaclovo Into vardà] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 3. – P. 7 Geologija ir darnus vystymasis: [šiemet Lietuvos geologijos tarnyba švenèia 65 metø jubiliejø, o kitais metais – nepriklausomos LGT atkûrimo 15 metø sukaktá. Apie nuveiktus darbus šiemet baigiamos valstybinës programos „Geologija – visuomenei“ rezultatus ir naujos programos „Geologija ir darnus vystymasis“, pradedamos nuo 2006 m., tikslus pasakoja LGT direktorius J. Mockevièius ir programø vadovas J. Satkûnas] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 4–13: iliustr. – Santr. angl. Grigelis A. 32-asis Tarptautinis geologø kongresas – á pasauliná geologijos atgimimà = The 32nd International Geological Congress – Towards a Global Geological Renaissance // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 9–18: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 18 Grigelis A. Antanui Ražinskui – 80: gyvenimo tarpsnis su geologais (1954–1968 m.): [apie inžinieriø geodezininkà, kurá laikà dirbusá Mokslø akademijos Geologijos ir geografijos institute] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 61–63: iliustr. Grigelis A. Gallery of famous Russian geologists and paleontologists: [Book review] // Newsletter No. 37 for 2004 / International Commission on the History of Geological Sciences – INHIGEO. – Sydney, Australia, 2005. – P. 56–57 Grigelis A. Ignacy Domeyko – an early investigator of Andean geology // Episodes. – 2005. – Vol. 28, No. 4. – P. 279–285: iliustr. – Bibliogr.: p. 285 Grigelis A. Nuo Pelyšos ir Šiaušupio upeliø iki Australijos Kanovindros dykumø: [Valentinai Karatajûtei Talimaa – 75] // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 12. – P. 31: iliustr. Grigelis A. Vilniuje sprendžiamos pasaulio geologijos problemos // Lietuvos mokslø akademijos žinios. – 2005. – Nr. 1–2. – P. 34–35 Grigelis A. Žymus geodezininkas geofizikos baruose // Geodezija ir kartografija. – 2005. – T. XXXI, Nr. 3. – P. 1a–1c Grigelis A. 32-asis pasaulinis geologø forumas Florencijoje = 32nd World Forum of Geologists in Florence // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 59–66: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 63 Grigelis A. Lithuania: [Country report] // Newsletter No. 37 for 2004 / International Commission on the History of Geological Sciences – INHIGEO. – Sydney, Australia, 2005. – P. 88–89 Juodkazis V. Laikas jam buvo negailestingas.: dr. Vytautà Žemaitá prisimenant (1945–1994) // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 68–69: iliustr. Juodkazis V. Požeminio vandens gavybos technologijø kûrëjas: dr. Jono Diliûno 70-meèio proga // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 66–67: iliustr. Juodkazis V. XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas = The 13th World Lithuanian Symposium on the Arts and Sciences // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 65–66: iliustr. Juodkazis V., Kaminskas M. Mokslininko atminimui skirta tarptautinë konferencija: [konferencija buvo skirta žymaus Baltarusijos hidrogeologo, Baltarusijos mokslø akademijos akademiko G. Bogomolovo 100-sioms gimimo metinëms paminëti] = International Conference to Commemorate Belarussian Scholar Bogomolov // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 52–56: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 56 Kilkus K. Profesoriaus Vaclovo Chomskio ežerotyra // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 52–54: iliustr. – Bibliogr.: p. 54 Klimas A. Kà nuveikëme per dešimt metø?: [UAB „Vilniaus hidrogeologijai“ – 10 metø. Straipsnyje pasakojama apie bendrovës veiklà per tà dešimtmetá] // Vandentvarka. – 2005. – Nr. 21. – P. 14: iliustr. Klimas A., Ðonta Z. Hidrogeologijos pionierius: Vincui Krikšèiûnui – 75 // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 60–61: iliustr. Klimas A., Þièkutë V. Hiliaras Rauba (1937–2004): [nekrologas] // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 67: portr. Kondratienë O. Marijos Danutës Riškienës – paleokarpologijos tyrimø Lietuvoje pradininkës – jubiliejus // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 59–60: iliustr.

PRIEDAI APPENDICES 85 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Geologijos tarybos nuostatai // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 75–76 Mikšys R. B. Europos geomokslø sàjungos generalinë asamblëja EGU–2005 // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 63–64: iliustr. Mockevièius J. Europos geologijos tarnybø forumo (FOREGS/EuroGeoSurveys) direktoriø metinis pasitarimas // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 72 Mockevièius J. Europos Sàjungos šaliø geologijos tarnybø vadovø asamblëja // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 75 Paškevièius J. Tadas Jankauskas (1938–2005) // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 71–75. – Darbø bibliogr.: p. 72–75 Puronas V. Geologinis paveldas muziejuje kaip geoturizmo objektas = The Geological Heritage in a Museum as a Subject of Geotourism // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 m. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 279. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Raèkauskas V., Ðaèkus V. XV Lietuvos geologø sàskrydis „Asveja (Baluošai) – 2005“ // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 65–68: iliustr. – Bibliogr.: p. 68 Raèkauskas V., Þvinys L. „Ûla 2004“: Lietuvos geologø sàskrydis // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 71–73: iliustr. – Bibliogr.: p. 73 Rinkos ekonomikos labirintuose = In a Labyrinth of Market Economy: [á „Geologijos akiraèiø“ redakcijos klausimus atsako UAB „Grota“ steigëjas, bendrovës tarybos pirmininkas dr. A. Misiûnas, UAB „Baltijos konsultacinë grupë“ prezidentas A. Abromavièius ir UAB „Vilniaus hidrogeologija“ vyriausiasis hidrogeologas habil. dr. A. Klimas] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 4–10: iliustr. Satkûnas J. Praktinë geologija – 2004: bûklë ir vystymosi kryptys = Practical Geology – 2004: State and Development Trends // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. Satkûnas J. Lietuvos ir Lenkijos geologø susitikimas // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 75 Satkûnas J., Kanopienë R. Pasaulio ir Lietuvos geologai susirûpinæ geologinës aplinkos kokybës pokyèiais: [apie 2005 m. kovo 17–23 d. Vilniuje vykusá Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS) vadovø seminarà, taip pat apie geologinës aplinkos kokybæ Lietuvoje] // Mokslas ir technika. – 2005. – Nr. 4. – P. 28–29: iliustr. Suveizdis P. Lietuvoje reto paleomalakologijos specialisto – Vytauto Saladžiaus 75-meèio jubiliejus // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 62 Suveizdis P. Geologo Vincento Vaitonio netekus // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 64 Ðimënas J. Geologai: viena didelë šeima?... // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Saus. 6. – P. 1, 2, 12 Tarptautiniø Žemës planetos metø idëja: geomokslai – žmonijos labui: [„G. A.“ redakcijos pokalbis su TŽPM programos vadovu prof. E. de Mulder’iu, LMA Geomokslø sekcijos pirmininku nariu korespondentu prof. A. Grigeliu ir doc. dr. P. Šinkûnu, GGI direktoriaus pavaduotoju, Lietuvos nacionalinio geologø komiteto pirmininku] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 4–15: portr. – Santr. angl. Vilniaus seminaro atgarsiai: [Tarptautinës geomokslø sàjungos tinklalapyje pateikta ataskaita ir padëka Vilniaus seminaro „Geomokslø vaidmuo darnaus vystymosi procese“ organizatoriams] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 74 Þalûdienë G. Juozo Lukoševièiaus žemës gelmiø raidos koncepcija: [monografija] = Juozas Lukoševièius’ view on the Earth evolution: [Monograph] / Geologijos ir geografijos institutas. – Vilnius, 2005. – 128, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 102–109; J. Lukoševièiaus darbø bibliogr.: p. 115–116 Þeiba S. Netikëtai pusiaukelëje // Geografas profesorius Alfonsas Basalykas. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2005. – P. 180–182 Þukaitë E. Mylimà mokytojà prisiminus: [prof. Vaclovo Chomskio 95 gimimo metø sukaktá minint] // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 55–59: iliustr.

86 PRIEDAI APPENDICES 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinës þaliavos 2.1. Mineral Resources

Jurgaitis A. Žvilgsnis á planetos naudingàsias iškasenas = A Look at Planet’s Useful Minerals // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 23–27: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 27 Kharin G., Emelyanov E. M., Zagorodnich V. A. Paleogene Mineral Resources of the SE Baltic Sea and Sambian Peninsula // Mineral Resources of the Baltic Sea – Exploration, Exploitation and Sustainable Development. – Hannover, 2004. – P. 63–71: iliustr. – Bibliogr.: p. 71. – (Zeitschrift für Angewandte Geologie; Sonderheft 2/2004) Kilda L. Didžiausias išgautas metinis naftos kiekis // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 76: iliustr. Kleinas A. Sëkmingai tæsiamos naftos paieškos // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 77 Ðeštokas I. Ruošiama aikštelë paieškiniam naftos græžiniui // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 77

2.2. Hidrogeologija ir geotermika 2.2. Hydrogeology and Geothermics

Aptartos geoterminës energijos panaudojimo problemos ir aktualijos: [geoterminës energijos panaudojimo problemos aptartos 2005 m. balandžio 7–8 d. Vengrijos Kistelek miestelyje vykusiame darbo seminare „Reguliavimo ir ekonominiai veiksniai, átakojantys geoterminës energijos naudojimo plëtrà ES“. Dalyvavo LGT direktorius J. Mockevièius ir dr. V. Rastenienë iš GGI] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 74–75 Arustienë J. Požeminio vandens baseinø kokybinë bûklë = Chemical status of groundwater bodies // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 22–32: iliustr. – Santr. angl.: P. 43–48 Balèiûnaitë D. 4 priedas. Požeminio vandens cheminës sudëties tyrimo rezultatai = Addendum 4. Data on groundwater chemical composition // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 65–79 Bendoraitienë J. 1 priedas. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postai = Addendum 1. Stations of the national groundwater monitoring network // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 50–53 Bendoraitienë J. 2 priedas. Valstybinio monitoringo postai požeminio vandens baseinuose = Addendum 2. National monitoring stations in groundwater bodies // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius, 2005. – P. 54–57 Bendoraitienë J. 3 priedas. Požeminio vandens lygio režimo parametrai = Addendum 3. Characteristics of groundwater level fluctuations // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 58–64 Diliûnas J., Jurevièius A., Karvelienë D. Požeminis vanduo – svarbiausioji Lietuvos naudingoji iškasena = The Groundwater is the Body Mineral of Lithuania // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 283. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Diliûnas J., Kaminskas M., Karvelienë D., Zuzevièius A. Uslovija technogeneza podzemnych vod v gidrogeologièeskoj srede Litvy // Problemy vodnych resursov, geotermii i geoëkologii: materialy Meždunarodnoj nauènoj konferencii, posvjašèennoj 100-letiju so dnja roždenija akademika G. V. Bogomolova, Minsk, 1–3 ijunja 2005. T. 1: Vklad akademika G. V. Bogomolova v nauku. Vodnye resursy. Gidrogeologija. Inženernaja geologija. Geotermija. – Minsk, 2005. – P. 88–91 Gaigalas A. Vilniaus kraštovaizdis ir šaltiniø susidarymo geologinës sàlygos // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 9. – P. 7 Gaigalas A. Vilniaus kraštovaizdis ir šaltiniø susidarymo geologinës sàlygos // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 7–8. – P. 28–29, 32–33: iliustr. Giedraitienë J. Gruntinio vandens ištekliø kiekybinë bûklë = Quantity status of shallow groundwater resources // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 13–21: iliustr. – Santr. angl.: p. 43–48

PRIEDAI APPENDICES 87 Giedraitienë J. Gruntinio vandens lygio režimo ypatumai: 1962–2001 m. = Groundwater Level Regime Peculiarities in 1962–2001 // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 26–30: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 30 Giedraitienë J. Modernizuota požeminio vandens valstybinio monitoringo sistema // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 74 Giedraitienë J. Pratarmë = Preface // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 5–6. – Santr. angl.: p. 43–48 Giedraitienë J., Arustienë J., Radienë R., Kriukaitë J., Bendoraitienë J., Balèiûnaitë D., Zabulis R. Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin / ats. red. Giedraitienë J.; Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. – Vilnius: LGT, 2005. – 81, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. Grigelis A. Geoterminës energijos panaudojimo problemos Lietuvoje // Lietuvos mokslø akademijos žinios. – 2005. – Nr. 3–4. – P. 20–21 Grigelis A. Geoterminës energijos naudojimo problemos Lietuvoje = Problems of Geothermal Energy use in Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 57–58 Groundwater monitoring in Lithuania – 2004: Summary // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 43–48 Jelisejevienë E. Water Resource Management Model for a River Basin: Summary of Doctoral Dissertation: Technological Sciences, Environmental Engineering and Land Management (04T) = Upës baseino vandens ištekliø valdymo modelis: daktaro disertacijos santrauka: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka (04T) / mokslinis vadovas: Staniškis J.; Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas. – Kaunas, 2005. – 32 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 27 Juodkazis V. Senojo Vilniaus vandentiekio paveldas ir jo istorinë reikšmë = Heritage of old water-supply in Vilnius and its historical significance // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas, Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 77. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Juodkazis V. Senojo Vilniaus vandentiekio paveldas: paveldo išsaugojimo vizija = Legacy of Old Vilnius Water Supply / Vision of Legacy Preservation // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 43–55: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 55 Juodkazis V. Senojo Vilniaus vandentiekio paveldo atkûrimo ir išsaugojimo vizija // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 7–8. – P. 22–23, 34–36: iliustr. Juodkazis V. Žemë – vandens planeta // Respublika. – 2005. – Gruod. 22. – P. 12 Juodkazis V., Paukštys B. Vanduo – gamtos dovana ir žmonijos rûpestis = Water Is a Gift of Nature and a Concern for People // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 16–22: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 22 Klimas A. Hidrogeologijos ateitis = The Future of Hydrogeology // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 59–62: iliustr. – Santr. angl. Klimas A. Reikalinga nauja požeminio vandens kokybës higienos norma = New Groundwater Quality Hygiene Standard Necessary // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 37–41: iliustr. – Santr. angl. Klimas A. Tiriami Vilniaus šaltiniai // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 77 Klizas P., Ðeèkus R. Fil’tracionnye i geoëlektrièeskie issledovanija v karstovom regione na severe Litvy = Filtration and Geoelectrical Investigation in Karst Region of the Northern Lithuania // Vestnik Permskogo un-ta. Geologija. – 2004. – Vyp. 3. – P. 143–147: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 146–147 Kriukaitë J. Požeminio vandens valstybinis monitoringas 2004 metais = Groundwater monitoring system in 2004 // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 7–12: iliustr. – Santr. angl.: P. 43–48 Kuèingis Ð. Ar tai turëtø bûti higienos norma?: [komentaras A. Klimo straipsniui „Reikalinga nauja požeminio vandens kokybës higienos norma“] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 41–42 Kunskas R. Ežerø ir pelkiø ekosistemø raida: mažasis paleogeografijos ir paleosinekologijos atlasas = Development of Lake and Bog Ecosystems: The Little Palaeogeographical and Palaeosynecological Atlas. – Vilnius, 2005. – 437, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 415–437 Maþeikienë A. Gelžbakteriø veiklos intensyvinimas eksperimentiniuose smëlio koštuvuose ruošiant geriamàjá vandená // Ekologija. – 2005. – Nr. 1. – P. 51–60: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 60 Mockevièius J., Rastenienë V. Geothermal energy in Lithuania: possibilities and facts // Regulatory and economic tools governing the enhanced exploitation of geothermal energy in the European Union: INFRA TEAM 11798, organised in cooperation with the Hungarian Geological Survey: Kistelek, Hungary, 7 and 8 April 2005. – Kistelek, 2005. – P. 1–14

88 PRIEDAI APPENDICES Mokrik R., Baublytë A. Water geochemistry in the Šventoji – Aruküla aquifer system, Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 55–64: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 63 Mokrik R., Savitskaja L., Savitski L. Aqueous geochemistry of the Cambrian–Vendian aquifer system in the Tallinn intake, northern Estonia // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 50–56: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 55–56 Plankis M. Požeminio vandens cheminës sudëties kaita Vilniaus vandenvietëse = Changes in Groundwater Chemistry for Vilnius Wellfields // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 11–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 16–17 Puronas V. A reservoir model and production capacity estimate for Cambrian geothermal reservoir in Kretinga, Lithuania // Geothermal Training in Iceland 2002: Reports of the United Nations University Geothermal Training Programme in 2002. – Reykjavik, 2005. – P. 187–204: iliustr. – Bibliogr.: p. 203–204 Radienë R. Požeminio vandens eksploatavimas = Groundwater extraction // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 33–37: iliustr. – Santr. angl.: P. 43–48 Radienë R. 5 priedas. Požeminio vandens gavyba = Addendum 5. Groundwater extraction // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 80–81 Rastenienë V. Izuèenie i ispol’zovanie geotermal’noj ënergii v Litve // Problemy vodnych resursov, geotermii i geoëkologii: materialy meždunarodnoj nauènoj konferencii, posvjašèennoj 100-letiju so dnja roždenija akademika G. V. Bogomolova: Minsk, 1–3 ijunja 2005 g. T. 1: Vklad akademika G. V. Bogomolova v nauku. Vodnye resursy. Gidrogeologija. Inženernaja geologija. Geotermija. – Minsk, 2005. – P. 292–293 Rastenienë V. Karštø sausø uolienø perspektyvos Lietuvoje = Hot Dry Rock (HDR) Prospects in Lithuania // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 340. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Suveizdis P. Geoterminës energijos tyrimai ir panaudojimas Lietuvoje = Geothermal Power Investigations and Use in Lithuania // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 3. – P. 28–32: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32 Ðliaupa S., Motuza G., Korabliova L., Motuza V., Þalûdienë G. Enhanced geothermal system prospects of SW Lithuania: mesoproterozoic hot granites of Žemaièiø Naumiestis // Problemy vodnych resursov, geotermii i geoëkologii: materialy Meždunarodnoj nauènoj konferencii, posvjašèennoj 100-letiju so dnja roždenija akademika G. V. Bogomolova: Minsk, 1–3 ijunja 2005 g. T. 1: Vklad akademika G. V. Bogomolova v nauku. Vodnye resursy. Gidrogeologija. Inženernaja geologija. Geotermija. – Minsk, 2005. – P. 324–327 Ðtuopis A. Varënos naftos produktø bazës aplinkos hidrogeologiniai tyrimai = Hydrogeological Investigations in Varëna Oil Base Environs // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 18–25: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 25 Tilickis B. Vandens cheminës sudëties kaita Lietuvos baseinuose: monografija / Klaipëdos universitetas. – Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla, 2005. – 199, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 193–199 Zabulis R., Kriukaitë J. Požeminio vandens kaptažo árenginiø kontrolës rezultatai = Results of drilled well equipment control // Lietuvos požeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2004: Bulletin. – Vilnius: LGT, 2005. – P. 38–42: iliustr. – Santr. angl.: p. 43–48 Zinevièius F., Bièkus A., Rastenienë V., Suveizdis P. Geothermal potential and first achievements of its utilization in Lithuania // Proceedings of World Geothermal Congress 2005: Antalya, Turkey, April 24–29, 2005. – Antalya, 2005. – P. 1–9

2.3. Inþinerinë geologija 2.3. Engineering Geology

Bucevièiûtë S., Karmazienë D. Kauno miesto geologinës informacijos duomenø bazë = Kaunas City Geological Information Data Base // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 28–32: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32 Bucevièiûtë S., Marcinkevièius V., Mikulënas V. Geologiniai procesai ir reiškiniai Kauno miesto teritorijoje (Vidurio Lietuva) = Geological processes and phenomena in the Kaunas city area (Middle Lithuania) // Geologija. – 2005. – Nr. 50. – P. 59–70: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 69–70 Dënas Þ., Raèkauskas V. Šiaurës Lietuvos karstinio rajono karstëjanèiø uolienø dangos storio ir petrografinës sudëties žemëlapis M 1:50 000: GIS sluoksniø sudarymas ir analizë = Compilation and analysis of GIS layers of the Map of Cover Thickness and Petrographical Composition of Karstified Rocks (North Lithuanian Karst Area), scale 1:50 000 // Geologija. – 2005. – Nr. 50. – P. 48–58: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 57

PRIEDAI APPENDICES 89 Dobkevièius M., Klizas P., Marcinkevièius V. Vlijanie neotektonièeskich struktur na gidrogeologièeskie uslovija i intensivnost’ razvitija karsta v Severnoj Litve = Influens of Neotectonic Structures on Hydrogeological Conditions and Intensity of Karst Development at the Northern Lithuania // Vestnik Permskogo un-ta. Geologija. – 2004. – Vyp. 3. – P. 138–142: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 142 Marcinkevièius V. Ecological problems of karst region of North Lithuania // Water Resources and Environmental Problems in Karst: Proceedings of the International conference and field seminars, Belgrade & Kotor, Serbia & Montenegro, 13–19 September 2005. – Belgrade, 2005. – P. 163–168: iliustr. – Bibliogr.: p. 168 Mikulënas V. Nauja karstinë ágriuva Pasvalyje // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 75 Mikulënas V. Nauji suaktyvëjusio karstinio proceso Biržø rajone geologiniai tyrimai = New Geological Investigations of Active Karst Processes in Biržai District // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 33–41: iliustr. – Bibliogr.: p. 41

2.4. Naftos geologija 2.4. Oil Geology

Rempel H., Schmidt-Thome M. Hydrocarbon Potential of the Baltic Sea Region // Mineral Resources of the Baltic Sea – Exploration, Exploitation and Sustainable Development. – Hannover, 2004. – P. 17–27: iliustr. – Bibliogr.: p. 26–27. – (Zeitschrift für Angewandte Geologie; Sonderheft 2/2004) Sakalauskas V. Atradimo kaina – bûna ir taip // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 71–73: iliustr. – Bibliogr.: p. 73 Ðliaupa S., Laškova L., Lazauskienë J., Laškovas J., Sidorov V. The Petroleum System of the Lithuanian Offshore Region // Mineral Resources of the Baltic Sea – Exploration, Exploitation and Sustainable Development. – Hannover, 2004. – P. 41–59: iliustr. – Bibliogr.: p. 57–58. – (Zeitschrift für Angewandte Geologie; Sonderheft 2/2004) Zdanavièiûtë O. Carbon isotope and Cambrian oil families in the Baltic sedimentary basin // Organic geochemistry challenges for the 21st century. 1. Book of abstracts of the communications presented to the 22nd international meeting on organic geochemistry, Seville, Spain, September 12–16, 2005. – Sevilla, 2005. – P. 466–467 Zdanavièiûtë O. Perspectives of oil field exploration in Middle Cambrian sandstones of Western Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 10–18: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 16

2.5. Ekologinë geologija ir geochemija 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Aplinkos bûklë 2004 / ats. red. Ignatavièius G.; duomenø teikëjai ir rengëjai: Arkisova E., Arustienë J., Balsytë A. ir kt.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. – Vilnius, 2005. – 191, [1] p.: iliustr. Bauþa D. Changeability of lacustrine territories in Vilnius owing to the anthropogenic activity // Landscapes – Nature and Man. – Debrecen–Vilnius, 2005. – P. 9–16: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 15–16 Èesnulevièius A. The relief changes in urban territories (for example of Vilnius City) // Landscapes – Nature and Man. – Debrecen–Vilnius, 2005. – P. 29–40: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 39 Èetkauskaitë A., Berþinskienë J., Baršienë J., Gulbinskas S., Lekevièius R., Petrauskienë L., Svecevièius G., Ðyvokienë J., Vosylienë M., Paškauskas R. Curonian Lagoon and Nemunas River Delta: toxicity and eutrophication – Lithuania // Modelling nutrient loads and response in river and estuary system: NATO/CCMS pilot study final report. Report No. 271. – Brussels, 2005. – P. 175–193 Diliûnas J., Jagminas E., Èyþius G. Reoveesette kasutamine energiametsa kasvatamisel // Keskkonnatehnika. – 2005. – Nr. 2. – P. 8–10 Dundulis K., Gadeikis S., Diliûnas J., Jagminas E., Jurevièius A. Nuotekø dumblo panaudojimo sàvartynø dangai galimybës // Vandens ûkio inžinerija. – 2004. – T. 26. – P. 76–80: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 79 Eitminavièiûtë I., Matusevièiûtë A. Ecological peculiarities of landfill soils and their environment // Ekologija. – 2005. – Nr. 2. – P. 29–39: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 38–39 Gaigalas A. Ant mariø kranto: [prof. A. Gaigalas pasakoja apie Rumšiškiø apylinkiø ádomybes. Šiemet jis dalyvavo „Versmës“ leidyklos surengtoje ekspedicijoje, kurios tikslas – surinkti medžiagà bûsimai knygai apie Rumšiškes] // Atspindžiai. – 2005. – Rugpj. 12. – P. 10 Gaigalas A. Baltijos jûros laukia nauji išbandymai: [Lietuvos aplinkosaugininkai, mokslinë visuomenë ir ekologijos specialistai susirûpinæ dël Rusijos ir Vokietijos susitarimo tiesti dujotieká Baltijos jûros dugnu, kur guli dideli kiekiai po Antrojo pasaulinio karo nuskandintos cheminës ginkluotës] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 11. – P. 3

90 PRIEDAI APPENDICES Geoenvironmental problems and cross-border cooperation in Central America, Managua, Nicaragua, 5–8 December 2005: Abstracts and Field Trip Guide-Book / Editors: Graniczny M., Satkûnas J., Sebesta J., Czarnogórska M. – Vilnius: [LGT], 2005. – 37, [1] p.: iliustr. – (The workshop is organised under the IUGS project – Application of geosciences for sustainable development of cross-border areas “GEOCrossBorder”) Geologinio paveldo vertybës Salantø regioniniame parke // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 72 Graniczny M., Satkûnas J. Monitoring geological processes as part of general environmental monitoring // Geology and Ecosystems. – Boston / Dordrecht / London: Kluwer Academic Publishers, 2005. – P. 309–324 Gregorauskienë V. Review of the quality criterias for soil in East European countries = Przeglàd kryteriów jakoúci glæb stosowanych w krajach Wschodniej Europy // The Central European and European Union Standards on the Assesment of the Industrial and Mining Environment Pollution, Warsaw, Poland, 20–24 September 2005: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw, 2005. – P. 25–30: iliustr. – Tekstas lygiagr. angl., lenk. – Bibliogr.: p. 27– 28. – (Project No. EVK! – CT–2002–80006(REA) Gregorauskienë V., Satkûnas J. Geocheminës taršos kartografavimas ir miestø plëtra = Geochemical pollution mapping and urban development // Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys: tarptautinës konferencijos medžiaga, Vilnius, 2005 m. spalio 7 d. = Park in the City – Social and Economical Factor: International Conference proceedings, Vilnius, 7th October, 2005 = Parc dans la Ville – un facteur social et economique: Actes de la Conference internationale, Vilnius, le 7 Octobre 2005. – Vilnius, 2005. – P. 64–70: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 70 International Seminar “Sustainable Development – Role of Geosciences”, 21 March 2005, Vilnius, Lithuania: [Programme and Abstracts] / International Union of Geosciences. Commission on Geoscience for Environmental Management, Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Lithuanian Institute of Geology and Geography; Compiled by Satkûnas J. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2005. – 15 p. Jakimavièiûtë-Maselienë V. Impact of Lithuania‘s Radioactive Waste Storage Facilities on the Environment – Hydrogeological and Radioecological Aspects: Summary of doctoral dissertation: Physical sciences, geology (05P) = Lietuvos radioaktyviøjø atliekø saugyklø poveikis aplinkai – hidrogeologiniai ir radioekologiniai aspektai: daktaro disertacijos santrauka: fiziniai mokslai, geologija (05P) / Scientific supervisor: Mažeika J.; Vilnius University, Institute of Geology and Geography. – Vilnius, 2005. – 29 p.: iliustr. – Reziumë liet. – Bibliogr. str. gale. Jakimavièiûtë-Maselienë V., Maþeika J., Petrošius R. Radionuklidø pernašos kristalinio pamato uolienose modeliavimas tinkamumo laidoti Ignalinos AE susidariusá panaudotà branduoliná kurà požiûriu = Modelling of radionuclide transport in crystalline basement assessing the possibility to dispose the spent nuclear fuel from Ignalina NPP // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 274. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Jankauskaitë M., Veteikis D. Evaluation of landscape ecological polarization and its application for strategical territorial planning // Environment Technology Resources: Proceedings of the 5th International scientific and practical conference, June 16–18, 2005 [Rçzekne]. – Rçzekne, 2005. – P. 147–154 Jarmalavièius D. Field investigation of dune ridge reinforcement in the Curonian Spit // Baltica. – 2005. – Vol. 18, No. 2. – P. 49–55 Jensen P. E., Vedby S., Holste W., Èyþius G. Environmental quality factors making and influence on optimisation of urban areas – Danish experience and the prospects of its application in Lithuania // Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys: tarptautinës konferencijos medžiaga, Vilnius, 2005 m. spalio 7 d. = Park in the City – Social and Economical Factor: International Conference proceedings, Vilnius, 7th October, 2005 = Parc dans la Ville – un facteur social et economique: Actes de la Conference internationale, Vilnius, le 7 Octobre 2005. – Vilnius, 2005. – P. 72–73. – Santr. liet. Jokšas K., Galkus A., Stakënienë R. Geological state of the Lithuanian offshore of the Baltic Sea, the lower reaches of Nemunas and Curonian Lagoon // Acta Zoologica Lithuanica. – 2005. – Vol. 15, No. 2. – P. 119–123: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 122–123 Kadûnas V., Katinas V., Radzevièius A., Taraškevièius R., Zinkutë R. Geochemical atlas of Lithuania – a basis for detailed geochemical investigations of long-term ecological research sites // Acta Zoologica Lithuanica. – 2005. – Vol. 15, No. 2. – P. 131–135: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 135 Kaminskas M., Diliûnas J., Èyþius G., Karvelienë D., Zuzevièius A. Požeminio ir paviršinio vandens apsauga buitiniø atliekø sàvartyno aplinkoje // Vandens ûkio inžinerija. – 2004. – T. 26. – P. 87–92: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 92 Kanopienë R., Minkevièius V., Satkûnas J., Ðugalskienë J. Ekogeologinë informacija – pagrindas geologinës aplinkos apsaugos strategijai = Environmental Geological Information – the Basis for the Strategy of Geological Environment Protection // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 23–27: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 26–27

PRIEDAI APPENDICES 91 Kanopienë R., Ðliaupa S., Lazauskienë J., Giedraitis R., Maþeika J., Maselienë V., Baliukevièius A. Investigations of Possibilities to Dispose of Spent Nuclear Fuel in Lithuania: a Model Case. Volume 1: Suitability of Geological Environment in Lithuania for Disposal of Spent Nuclear Fuel / Edited by: Satkûnas J.; Radioactive Waste Management Agency, Lithuanian Energy Institute, Geological Survey of Lithuania, Institute of Geology and Geography, Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co. – Vilnius: LGT, 2005. – 66 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 65–66 Kriaunevièius A. Naujasis geocheminis Šiaurës kraštø atlasas ir jo sàsajos su Lietuva // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 75 Kriaunevièius A. Nuomoniø spektras: geoparkø steigimo Lietuvoje galimybës // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 74 Landscapes – Nature and Man / Editors: Szabó J., Morkûnaitë R.; University of Debrecen, Hungary, Lithuanian Institute of Geology and Geography. – Debrecen – Vilnius, 2005. – 183, [1] p.: iliustr. – Santr. liet., lenkø, vengrø, èekø, slovakø kalbomis. – Bibliogr. str. gale Linèius A., Narbutas V. Gamtos ir žmogaus istorijos pëdsakai Biržø krašte: monografija. – Vilnius: Akstis, 2005. – 111, [1] p.: iliustr. – Santr. vok. – Bibliogr.: p. 95 Lujanienë G., Vilimaitë-Ðilobritienë B., Jokšas K. Accumulation of Cs-137 in bottom sediments of the Curonian Lagoon // Nukleonika. – 2005. – Vol. 50, No. 1. – P. 23–29 Marcinkonis S., Karmaza B., Bakšienë E., Tripolskaja L., Konèius D., Oþeraitienë D., Repšienë R. Long-term agrogenic impact on agricultural soil geochemistry in East and West Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 1– 9: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 7–8 Martma T., Brazauskas A., Kaljo D., Kaminskas D., Musteikis P. The Wenlock–Ludlow carbon isotope trend in the Vidukle core, Lithuania, and its relations with oceanic events // Geological Quarterly. – 2005. – Vol. 49, No. 2. – P. 223–234: iliustr. – Bibliogr.: p. 233–234 Mikulënas V. Geologinis paveldas kultûriniams visuomenës poreikiams tenkinti = Geological Heritage to Satisfy Society’s Cultural Demand // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 34–37: iliustr. – Santr. angl. Morkûnienë R., Valuntaitë V., Girgþdys A., Astrauskienë N. 137Cs contamination and its vertical distribution in the Curonian Spit soil // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2005. – Vol. XIII, No. 3. – P. 121–125: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 125 Motiejûnas S., Pusch R., Jonynas J., Èyþienë J., Satkûnas J. Investigation of Triassic clay suitability for radioactive waste confinement // Clays in Natural & Engineered Barriers for Radioactive Waste Confinement: 2nd International Meeting, March 14–18, 2005, Tours, France: Abstracts. – 2005. – P. 305–306 Naginienë R., Taraškevièius R., Zinkutë R. Geocheminiai aplinkos rodikliai ir sveikata = Environmental Geochemical Idices and Health // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 176. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Narbutas V. Iš didelio debesio …: [apie statybas Kuršiø nerijoje, niokojanèias unikalià gamtà] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Lapkr. 17. – P. 1, 5 Rutkovienë V., Kusta A., Èesonienë L. Evaluation of the impact of anthropogenic factors on the pollution of shallow well water // Ekologija. – 2005. – Nr. 4. – P. 13–19: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 19 Salminen R., Batista M. J., Bidovec M., Demetriades A., De Vivo B., De Vos W., Gilucis A., Gregorauskiene V. ... et al. Geochemical Atlas of Europe. Part 1: Background Information, Methodology and Maps; Chief-editor Salminen R.; FOREGS. – Espoo: Geological Survey of Finland, 2005. – 526 p.: iliustr., 362 maps. – Bibliogr. str. gale Satkûnas J. Geoindicators – Tools for Understanding of Environmental Change and Communicating Geoscience // Proceedings of Thematic Session on Sustainable Development of Geo-resouces & Geo-environment, 16–17 September 2005, Beijing, China. – [Beijing, China], 2005. – P. 1–3 Satkûnas J. Naudingosios iškasenos nuodija ir žudo žmones: [išgaunant naudingàsias iškasenas, daug rûpesèiø sukelia netinkamas kasybos atliekø saugojimas. Bet ir natûralioje gamtoje galimos anomalijos, turinèios átakos ekologijos bûklei] // Lietuvos žinios. – 2005. – Saus., priedas „1000 ir vienas klausimas“. – P. 4–5 Satkûnas J. Naujoji statyba ir darni sàsaja su žeme = New construction and harmonious correlation with land: [sëkmingà teritorijø naudojimà statybai lemia platus gamtiniø ir technogeniniø veiksniø spektras. Kad išvengtume nepalankiø geologiniø procesø, bûtini inžineriniai-geologiniai tyrimai] // Nauja statyba. – 2005. – Nr. 4. – P. 36–41: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 41

92 PRIEDAI APPENDICES Satkûnas J. Pietryèiø Azija ir gamtinës nelaimës: Ar bus išmoktos Sumatros cunamio pamokos?: [po Sumatros cunamio ávyko kelios dešimtys pasitarimø, konferencijø, taèiau konkreèios pavojaus mažinimo priemonës diegiamos pamažu. Žmonës vël kuriasi tose paèiose vietose, kurios neišvengiamai nukentëtø kito cunamio metu] // Mokslas ir gyvenimas. – 2005. – Nr. 11. – P. 24–25: iliustr. Satkûnas J. Sustainable development and practical geosciences – approach in Lithuania // International Seminar “Sustainable Development – Role of Geosciences”, 21st March, Vilnius, Lithuania: [Programme and Abstracts]. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2005. – P. 14–15 Satkûnas J., Graniczny M. Cross-border cooperation in the field of geology and geoenvironment, experience from Europe – Polish–Lithuanian border // Geoenvironmental problems and cross-border cooperation in Central America, Managua, Nicaragua, 5–8 December 2005: Abstracts and Field Trip Guide – Book. – Vilnius: [LGT], 2005. – P. 6–8: iliustr. Satkûnas J., Graniczny M. Geology, environment and international borders // Geoenvironmental problems and cross-border cooperation in Central America, Managua, Nicaragua, 5–8 December 2005: Abstracts and Field Trip Guide – Book. – Vilnius: [LGT], 2005. – P. 4–5 Satkûnas J., Graniczny M., Lazauskienë J. Geoscientific data, sustainable development and international borders // Proceedings of Thematic Session on Sustainable Development of Geo-resources & Geo-environment, 16–17 September 2005, Beijing, China. – [Beijing], 2005. – P. 224–226 Satkûnas J., Taminskas J., Oberman N. The influence of climate change on geology and ecosystem interaction // Geology and Ecosystems. – Boston / Dordrecht / London: Kluwer Academic Publishers, 2005. – P. 265–280 Skridlaitë G., Guobytë R., Snarskienë D., Èepikas R. From geosite to geopark: Gražutë regional park in Northeastern Lithuania // IV International Symposium ProGEO on the conservation of the geological heritage: 13– 16 September, 2005, Braga, Portugal: Abstracts. – Braga, 2005. – P. 57 Stakënienë R., Jokšas K. Dispersants and their Influence on Oil Spread in Water Bodies // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. – 2005. – Nr. 4. – P. 61–67: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 66 Ðliaupa S., Satkûnas J., Ðliaupienë R. Anglies dvideginio geologinio laidojimo perspektyvos Lietuvoje = Prospects of CO2 geological sequestration in Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 51. – P. 19–28: iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: p. 27 Taminskas J., Paškauskas R., Þvikas A., Satkûnas J. Karst and ecosystems // Geology and Ecosystems. – Boston / Dordrecht / London: Kluwer Academic Publishers, 2005. – P. 61–76 Taraškevièius R. Geocheminiai gradientai urbanizuotoje aplinkoje = Geochemical Gradients in Urban Environment // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 282. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Taraškevièius R., Zinkutë R. Lithuanian soil quality criteria according to heavy metal levels and their application in urban territories with different industrial impact = Litewskie kryteria jakoúci gleb datyczàce zawartoúci metali ciæêkich i ich zastosowanie do terenów miejskich o zróênicowanym oddziaùywaniu przemysùu // The Central European and European Union Standards on the Assessment of the Industrial and Mining Environment Pollution, Warsaw, Poland, 20–24 September 2005: Abstracts and Field Trip Guide-Book. – Warsaw, 2005. – P. 60–61. – Tekstas lygiagr. angl., lenk. – (Project No. EVK! – CT-2002-8006 (REA) Taraškevièius R., Zinkutë R. Lithuanian soil quality criteria according to heavy metal levels and their application in urban territories with different industrial impact // The Central European and European Union standards on the assessment of the industrial and mining environment pollution: 22–24 September 2005, Warsaw, Poland: Abstracts and field trip guide-book. – Warsaw, 2005. – P. 60–61 Taraškevièius R., Zinkutë R. Temporal variability of heavy metal anomalies in topsoil of Naujamiestis district in Vilnius // Environmental engineering: the 6th International Conference, May 26–27, 2005, Vilnius, Lithuania: selected papers. Vol. 1. – Vilnius: Technika, 2005. – P. 292–299 Vareikienë O. Allotigenous accessory elements in sandy – loamy soil formed in sediments of periglacial zone, Lithuania // Geologija. – 2005. – Nr. 52. – P. 1–10: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 8–9 Vasarevièius S., Èegariova J., Sliþytë D. Investigation and evaluation of landfill leachate permeability in the soil // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2005. – Vol. XIII, No. 3. – P. 108–115: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 114 Vasarevièius S., Greièiûtë K., Ðiaulytë E. Investigation and evaluation of soil pollution with oil products in the most intensively used territories of Gaižiûnai military training ground // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. – 2005. – Vol. XIII, No. 4. – P. 160–166: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 165–166

PRIEDAI APPENDICES 93 Vekeriotienë I., Paškauskas S. Geomorphological changes of small rivers entailed by anthropogenic conditions // Landscapes – Nature and Man. – Debrecen–Vilnius, 2005. – P. 159–169: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 167–168 Zinkutë R. The structure of technogenous geochemical anomalies in topsoil of Panevëžys metal processing enterprises // Geologija. – 2005. – Nr. 49. – P. 10–20: iliustr. – Santr. liet., rus. – Bibliogr.: p. 19 Zinkutë R., Kadûnas V., Katinas V., Radzevièius A., Taraškevièius R., Vareikienë O. Heavy metals levels in soil used for agriculture in rural and urban territories of Lithuania // Fate and impact of persistent pollutants in agroecosystems: international workshop, 10–12 March, 2005, Pulawy, Poland: book of abstracts. – Pulawy, 2005. – P. 176–178 Zinkutë R., Taraškevièius R. Geohygienical evaluation of topsoil in residential territories of Lithuania // Landscapes–Nature and Man. – Debrecen–Vilnius, 2005. – P. 171–184: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 182–183 Zinkutë R., Taraškevièius R., Radzevièius A. Changes of ecological – geochemical state of topsoil and river sediments in Vilnius // Environment Technology Resources: proceedings of the 5th International scientific and practical conference, June 16–18, 2005 [Rçzekne]. – Rçzekne, 2005. – P. 227–228

2.6. Geoinformatika 2.6. Geoinformatics

Belickas J., Rapševièius V., Dënas Þ., Tchistiakov A. Open – Source Software for Multilingual Geo – Data Distribution via Internet // 11th EC-GI & GIS Workshop, ESDI: Setting the Framework, Alghero, Sardinia, 29 June – 1 Jule 2005: Abstracts. – Alghero, Sardinia, 2005. – P. 170–172: iliustr.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Bitinas A. Užbaigtas Baltijos jûros Lietuvos krantø geologinis atlasas // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 73 Bitinas A., Damušytë A., Þaromskis R., Gulbinskas S., Þilinskas G., Jarmalavièius D. Baltijos jûros Lietuvos krantø geologinis atlasas = Geological Atlas of the Lithuanian Coast of the Baltic Sea // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 14–22: iliustr. – Santr. angl. Dënas Þ., Belickas J., Ðliaupa S. Integrated approach and application of GIS for management of geological data // The Current Role of Geological Mapping in Geosciences: [Proceedings of the NATO Advanced Research Workshop on Innovative Applications of GIS in Geological Cartography, Kazimierz Dolny, Poland, 24–26 November 2003]. – Dordrecht, The Netherlands: Springer, 2005. – P. 135–150: iliustr. – Bibliogr.: p. 149–150. – (NATO Sciences Series: IV. Earth and Environmental Sciences; Vol. 56) Goncharova N. V., Emelyanov E. M., Razheva T., Zakharov S. New bathymetric map of the Baltic Sea // The Baltic Sea changing ecosystem: 5th Baltic Sea Science Congress, Sopot, Poland, 20–24 June 2005 [CD-ROM]: Abstracts. – [Sopot], 2005. – P. 185–186 Lazauskienë J., Satkûnas J. Cross-border cooperation in the field of geology and geoenvironment-experience from the Baltic region // Geoenvironmental problems and cross–border cooperation in Central America, Managua, Nicaragua, 5–8 December 2005: Abstracts and Field Trip Guide – Book. – Vilnius: [LGT], 2005. – P. 13–15 Podemski M. The Polish Geological Institute activities in the cross-border geological mapping: [apie Lenkijos geologijos instituto geologinio kartografavimo projektus pasienio zonose kartu su Èekijos, Slovakijos ir Lietuvos tarnybomis. Rengiami bendri projektai su Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos atitinkamomis institucijomis] // Przeglàd Geologiczny. – 2005. – Vol. 53, No. 10/2. – P. 894–898. – Bibliogr.: p. 897–898

94 PRIEDAI APPENDICES 4. Ávairûs 4. Miscellaneous

Baltrûnas V. Kas yra „mokslas“ geomoksluose? = Where is “Science” in the Geosciences? // XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Vilnius, 2005 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.: teziø rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 44. – Tekstas lygiagr. liet., angl. Bitinas A., Jusienë A., Ðeèkus R. Netikëti tyrimø rezultatai – anglies monoksido sankaupos Jurbarko rajone = Unexpected Results of Investigations – Concentrations of Carbon Monoxide in Jurbarkas District // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 42–45: iliustr. – Santr. angl. Gaigalas A. Kodël auga vyšnios Žagarëje: [karbonatingas to krašto dirvožemis labai tinka vyšnioms augti ir derëti] // Sidabrë. – 2005. – Liep. 23. – P. 5 Gregorauskienë V. Tarptautinës standartø organizacijos (ISO) dirvožemio ekspertø kasmetinis darbo susitikimas ir plenarinis posëdis // Geologijos akiraèiai. – 2004. – Nr. 4. – P. 71 Marcinonis A. UAB „Grota“ šiandien // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 77–78 Michelevièius D. Ásteigta nauja geofiziniø tyrimø ámonë // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 77–78 Paukštys B. Vandens harmonija: [B. Paukšèio ámonë „Vandens harmonija“ – Kanados firmos SOLINST monitoringo árangos distributorius Lietuvoje ir Baltijos šalyse] // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 78 Pilièiauskas V. Nauja inžineriniø geologiniø tyrimø ámonë // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 78 Skorupskas R., Volungevièius J. Pamyro Alajaus kalnø takais = Montain Paths in Pamyr Alai // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 1. – P. 56–65: iliustr. Ðliaupa S., Þukauskas G., Korabliova L., Dënas Þ., Zakarevièius A., Davidonienë O. Somatic and psychical diseases and human behaviour in relation to geological factors = Žmogaus elgsenos pokyèiai bei somatiniai ir psichikos sutrikimai dël geologiniø veiksniø átakos // Jurisprudencija: mokslo darbai. – 2004. – T. 62. – P. 5–17: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 12 Vëjelytë I. Pietvakariø Pamyras turistës ir geologës akimis = South-west Pamyr in the Eyes of a Tourist and Geologist // Geologijos akiraèiai. – 2005. – Nr. 2. – P. 67–70: iliustr. Þaromskis R. Skirtingø hidrometeorologiniø sàlygø poveikis Palangos kranto zonos reljefui = Impact of different hydrometeorological conditions on Palanga shore zone relief // Geografija. – 2005. – T. 41, Nr. 2. – P. 17–24: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23–24

PRIEDAI APPENDICES 95 Lietuvos spauda apie geologijà 2005 metais Lithuanian press concerning geology in 2005

Atrinko: L. Augulytë, N. Martynënienë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, Lietuvos geologijos tarnyba

Aleksëjûnienë A. Bendrovë „Minijos nafta“ vël bando grážti á pamará: [„Minijos nafta“ vël kreipësi á Kintø bendruomenæ ir pateikë naujà poveikio aplinkai vertinimo programà, kurià parengë Vilniaus „COWI Baltic“ bendrovë. Kintieèiø manymu, joje yra daug klaidø ir netikslumø] // Lietuvos rytas. – 2005. – Gruod. 12, priedas „Vartai“. – P. 5 Astrauskaitë K. Alytaus tarša – buitinë: [tirdami Alytaus dirvožemá, geologai paëmë 817 grunto ir 51 sniego mëginius gyvenamuosiuose ir pramonës rajonuose. Konstatuota, kad Alytaus dirvožemiai yra vidutinio užterštumo, taèiau yra vietoviø, kur teršalø kiekis pavojingai didelis] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 4, priedas „Gyvybës medis“. – P. 6 Astrauskaitë K. Anglies dvideginio kapinynas – žemës gelmëse: [Kioto protokolà pasirašiusi ir anglies dvideginio išmetimus á atmosferà pasižadëjusi sumažinti Lietuva svarsto, kaip tai padaryti. Geologai mano, kad viena šiø dujø mažinimo alternatyvø yra jø laidojimas požeminëse ertmëse. Pateikiamos LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno ir Giluminiø tyrimø skyriaus vyriausiojo geologo S. Šliaupos mintys šia tema] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 18, priedas „Gyvybës medis“. – P. 21 Astrauskaitë K. Kur teka naftos upeliai: [nors Lietuvoje naftos produktø valymu iš grunto ir vandens užsiima keturios ámonës, pripažástama, kad dëmesio šiai problemai dar trûksta. Pasak LGT Hidrogeologijos skyriaus vedëjo K. Kadûno, analizuojant požeminio vandens kokybës duomenis iš degaliniø ir kitø naftos produktais užterštø objektø, matyti, kad daugelyje vietø yra padidëjusi chloridø ir natrio koncentracija. Ypaè užterštos buvusiø tarybiniø kareiviniø teritorijos] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 16, priedas „Gyvybës medis“. – P. 2 Astrauskaitë K. Lietuvos parkai bandys tapti UNESCO geoparkais: [pasak LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno, tapti geologiniais parkais galëtø Salantø, Biržø, Anykšèiø, Birštono regioniniai parkai. Rezultatai priklausys nuo to, ar jie bus pasirengæ ágyvendinti UNESCO keliamus reikalavimus, ir nuo parkø vadovø entuziazmo] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 4, priedas „Gyvybës medis“. – P. 5 Astrauskaitë K. Smegduobiø išvengti nepavyks: [Pasvalio ir Biržø rajonø gyventojai naujø smegduobiø laukia kasdien. Jø atsiradimà lemia geologinë teritorijos sàranga. Pateikiamas LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno komentaras] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 22, priedas „Gyvybës medis“. – P. 20 Astrauskaitë K. Spartinamos taršos židiniø paieškos: [geologø duomenimis, užterštø, žmoniø sveikatai ir gamtai pavojingø, taèiau visø pamirštø teritorijø mûsø valstybëje gali bûti daugybë. Pasak R. Kanopienës, LGT Ekogeologiniø tyrimø poskyrio vedëjos, taršos šaltiniø inventorizavimas padës išspræsti ir jø likvidavimo problemà] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 20, priedas „Gyvybës medis“. – P. 21 Armalis V. Milijonui gyventojø bus tiekiamas geras vanduo: [parengtas Lietuvos Respublikos šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástatymo projektas, kurá priëmus prasidës dabartinio šalies vandens ûkio reformavimas. Šá klausimà komentuoja Aplinkos ministerijos Komunalinio ûkio departamento direktorius R. Špokas] // Respublika. – 2005. – Birž. 8, priedas „Gyvenimas“. – P. 20 Èergelienë R. Verslininkai ir gamtosaugininkai susikibo dël aukštapelkës: [durpiø gavybos bendrovei „Plinkšiø Vilistra“ naudoti durpiø išteklius leista 2004 m. kovo mën., bet Mažeikiø rajono gamtosaugininkai ir rajono mokytojø ekologø klubas tam prieštarauja] // Lietuvos rytas. – 2005. – Geg. 9, priedas „Vartai“. – P. 4 Èiuþauskas D. Pajûrá gelbës Kunigiškiø smëlis: [á Palangos pliažus smëlis bus vežamas iš netoli esanèio Kunigiškiø karjero. Bendras Pajûrio juostos tvarkymo programos biudžetas – 5,6 mln. litø. Jie turi bûti panaudoti iki kitø metø liepos mënesio] // Respublika. – 2005. – Spal. 15. – P. 34 Èiuþauskas D. Švedai iš Lietuvos prisiteisë dešimtis milijonø litø: [prieš savaitæ pasiektà pirmàjà Lietuvos Vyriausybës ir naftos gavybos ámonës „Geonafta“ pergalæ kovoje su Švedijos bendrove „Svenska Petroleum Exploration“ dël 12,5 mln. JAV doleriø apkartino žinia iš Anglijos. Londono teisingumo teismo sprendimu lietuviai turës švedams sumokëti apie 35 mln. litø] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 11. – P. 4 Damauskas Þ. Kapinyno idëjos Lietuva nežada laidoti: [Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo agentûra svarsto galimybæ statyti Ignalinos rajono Galilaukës kaime trumpaamžiø mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviøjø atliekø paviršinæ saugyklà. RATA veiksmø ávertinti gruodžio mënesá atvyks TATENA ekspertai. Pateikti LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno komentarai vietos parinkimo klausimu] // Lietuvos rytas. – 2005. – Lapkr. 5. – P. 13

96 PRIEDAI APPENDICES Dobilas E. Naftos gavyba Lietuvoje toliau mažëja: [naftos gavyba Lietuvoje šiais metais mažëjo visose ámonëse, išskyrus bendrovæ „Manifoldas“] // Respublika. – 2005. – Gruod. 29. – P. 8 Dunauskas Þ. Užmojis – specialus kapinynas: [apie IAE mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviøjø atliekø kapinynà] // Lietuvos rytas. – 2005. – Birž. 16. – P. 10 Filimanavièienë A. Pasvalyje smegduobë atsivërë po autobuso ratais: [2005 m. gegužës 4 d. rytà Pasvalyje, Biržø gatvës važiuojamojoje dalyje, po asfaltuota kelio danga atsivërë smegduobë] // Lietuvos rytas. – 2005. – Geg. 5. – P. 14 Gabartas R. Požeminis Kauno gyvenimas: [artimiausiu metu Kaunui turëtø bûti oficialiai perduota nuo 1998 m. kurta remiantis miesto topografiniais, geologiniais, hidrogeologiniais ir inžineriniais geologiniais tyrimais duomenø bazë, kuri turëtø tapti nepakeièiamu pagalbininku besirenkantiems kà nors statyti, ûkininkauti ar net kasti šuliná] // Kauno diena. – 2005. – Bal. 14 Gasaitytë I. Klastinga ágriuva kasdien kreèia naujas eibes: [intensyvaus karsto zonoje esanèio Biržø rajono Slepšèiø kaime sodyboje atsivërë smegduobë, kuri vis didëja. Maždaug prieš 20 metø toje vietoje jau buvo atsivërusi smegduobë, kuri buvo užversta] // Panevëžio rytas. – 2005. – Geg. 31 Gasaitytë I. Smegduobë grasina praryti ûkiná pastatà: [Biržø rajono Slepšèiø kaime atsivërë nauja didelë smegduobë, kuri pleèiasi ir grasina ûkiniam pastatui, jau grësmingai pakrypusiam] // Lietuvos rytas. – 2005. – Geg. 31. – P. 14 Genienë V. Negerkime nežinomø šuliniø ir græžiniø vandens: [Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo geriamojo vandens kontrolæ. Pasirodo, daugelyje šalies vietoviø geriamasis tiek šuliniø, tiek arteziniø græžiniø vanduo užterštas] // Šeimininkë. – 2005. – Nr. 24. – P. 10 Gëlë V. Šuliniø vanduo užterštas pavojingomis medžiagomis: [Šiauliø visuomenës sveikatos centro specialistai tyrë šachtinius šulinius, kuriø vandená naudoja nëšèios moterys ir kûdikiai iki 6 mën. 55 proc. šuliniø vandenyje rastas gerokai padidëjæs nitratø kiekis. Yra šuliniø, kuriø vandenyje nitratø kiekis 80 kartø viršija leidžiamà normà] //Respublika. – 2005. – Spal. 29. – P. 8 Giriûnas V. Geriamojo vandens Lietuvoje nepritrûks: [apie gyventojams tiekiamà geriamàjá vandená, jo išteklius, išgavimo ir telkinio bûdus bei jo kokybæ ir valymo priemones] // Respublika. – 2005. – Gruod. 22. – P. 13 Gudas V. Daugiausia ES aplinkosaugos lëšø Baltijos pajûriui: [panaudojant Europos Sàjungos paramà, siekiama išsaugoti Palangos paplûdimius, išvalyti ežerus ir upelius. Pateikiama Lietuvos mokslø akademijos krantotvarkos komisijos ir jos pirmininko A. Grigelio nuomonë apie Palangos paplûdimiø tvarkymo priemones] // Respublika. – 2005. – Vas. 4. – P. 11 Jankauskienë A. Dzûkija kratosi branduolinio kuro kapinyno: [Varënos rajono taryba priëmë sprendimà, kuriuo pareiškë nepritarianti árengti radioaktyviøjø atliekø kapinynà savivaldybës teritorijoje. Taip mano ir Druskininkø meras R. Malinauskas] // Lietuvos rytas. – 2005. – Kovo 16. – P. 3 Jankuvienë R. Durpininkus privers susirûpinti ežero likimu: [Šiauliø miesto savivaldybëje svarstyta Rëkyvos ežerui kylanti grësmë dël durpyno eksploatavimo. Pasitarime dalyvavo LGT direktorius J. Mockevièius] // Šiauliø kraštas. – 2005. – Vas. 7 Jomantaitë S. Juozas Mockevièius: „Gamtos nepakeisi“: [dar visai neseniai pagrindinë geologø duona buvo geologinis kartografavimas ir naudingøjø iškasenø paieška. Apie dabartinius geologø darbus ir ateityje laukianèias problemas pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 10, priedas „Gyvybës medis’. – P. 1, 5 Kazitënas A. Pažadëjo, o po to – laukimas: [Karsto regionui gyvybiškai reikalingos investicijos. Už šias lëšas centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekø šalinimo paslaugos pasiektø kiekvienà miesto, miestelio ir gyvenvietës gyventojà] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Nr. 24. – P. 8 Knieþaitë M. Bûsimi uraganai gali pralaužti Palangos paplûdimio apsauginá kopagûbrá: [krantotyrininko V. Kirlio nuomone, dar pavasará á Palangos paplûdimá reikëtø atvežti ne mažiau kaip 600 tûkst. kub. m smëlio, nes geologinës nuotraukos duomenys rodo, kad povandeniniame šlaite smëlio atsargø nëra. Tai bûtø vienas iš Palangos paplûdimio gelbëjimo darbø] // Respublika. – 2005. – Saus. 20, priedas „Gyvenimas“. – P. 19 Knieþaitë M. Jaunoji mokslininkë bus laiminga tëvynëje: [apie geologæ doktorantæ Mildà Kairytæ, tæsianèià mokslinæ karjerà Švedijoje, Geteborgo universitete] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 10, priedas „Gyvenimas“. – P. 19, 20 Knieþaitë M. Lietuvoje žemës plutos randai gresia žemës drebëjimais: [gamtos mokslø daktaro G. Motuzos pasakojimas apie Lietuvoje žinomus buvus praeityje žemës drebëjimus, apie Lietuvos teritorijos geologinæ sàrangà, apie galimus rezonansinius ir tikrus žemës drebëjimus, cunamiø kilmæ ir kt.] // Respublika. – 2005. – Saus. 13, priedas „Gyvenimas“. – P. 19

PRIEDAI APPENDICES 97 Knieþaitë M. Stichijø padarinys: sumažëjo žemë, sutrumpëjo para: [Geologijos tarnyboje surengta mokslininkø diskusija buvo skirta pasiaiškinti, ar pakito dienos ilgumas po Žemës drebëjimo Indijos vandenyne ir ar tikëtini negrážtami pokyèiai. Diskusijoje dalyvavo dr. G. Motuza, dr. G. Skridlaitë, habil. dr. S. Šliaupa] // Respublika. – 2005. – Saus. 13, priedas „Gyvenimas“. – P. 18 Knieþaitë M. Žemei visada egzistuoja grësmë iš kosmoso: [„Respublikos“ žurnalistës pokalbis su geologu dr. G. Motuza apie Žemës istorijà, susidûrimus su ávairiais kosmoso kûnais, jø paliktus pëdsakus žemës paviršiuje, taip pat apie Žemës ateitá] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 19, priedas „Gyvenimas“. – P. 29 Krišèiukaitienë G. Pagerbti mokslo populiarintojai: [jau treèià kartà Švietimo ir mokslo ministerija piniginëmis premijomis apdovanoja mokslo populiarinimo darbø autorius. Tarp apdovanotøjø – V. Rastenienë ir P. Suveizdis (bendraautoris A. Bièkus) už darbà „Geoterminës energijos ištekliø naudojimas šalyje“] // Mokslas ir technika. – 2005. – Nr. 11. – P. 18 Krišèiukaitienë G. Mokslas gali atnešti gerovæ ir apsaugoti nuo klaidø: [Lietuvos mokslo taryboje sudaryta komisija, kuri turi peržiûrëti Lietuvos mokslo prioritetus. Apie prioritetines mokslo kryptis ir ekspertinæ veiklà kalbëjo ir dr. V. Kadûnas] // Mokslas ir technika. – 2005. – Nr. 11. – P. 20-22, 43: iliustr. Kuèinskaitë J. Lietuvos didmiesèiø gruntiniuose vandenyse ekologinë bomba: [sodø bendrijose, mažosiose gyvenvietëse, kaimuose šuliniø vanduo dažnai užterštas. Ypaè užsiteršia potvyniø metu. Straipsnyje analizuojama, kaip áveikti šià problemà] // Veidas. – 2005. – Nr. 34 Kuznecovaitë A. Apokalipsë: [apie žemës drebëjimo, ávykusio gruodžio 26 d., padarinius. Pateikiami S. Šliaupos komentarai apie kai kuriø Žemës parametrø pakitimus] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 1. – P. 8–9 Kuznecovaitë A. Ateities energija – iš žemës gelmiø: [Klaipëdoje pastatyta geoterminë jëgainë dël statybos trûkumø nepateisino lûkesèiø. Kaip sako LGT direktorius J. Mockevièius, dalyvavæs EK organizuotame seminare Vengrijoje, visoms ES šalims reikia suvienodinti teisinius ir ekonominius klausimus geoterminës energijos panaudojimo srityje, kad tas procesas vyktø pakankamai sklandžiai] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 16, priedas „Gyvybës medis“. – P. 2 Kuznecovaitë A. Barenco projektas atkeliauja á Lietuvà: [LGT Geochemijos poskyrio vedëja V. Gregorauskienë pasakoja apie idëjà atlikti viso pasaulio geocheminio-foninio kartografavimo darbus, kurià 1997 m. inicijavo Tarptautinë geologijos mokslø sàjunga, ir apie pirmuosius to grandiozinio projekto darbus] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 22, priedas „Gyvybës medis“. – P. 20 Kuznecovaitë A. Kiekvienam græžiniui – po šeimininkà: [Aplinkos ministerija rengia ministro ásakymà, padësiantá sutvarkyti nenaudojamus geriamojo vandens græžinius. Daugiausia jø atsirado nykstant kolûkiams ir žemës ûkio bendrovëms. Aplinkos ministerijos Vandenø skyriaus vyriausiasis specialistas R. Zabulis komentuoja situacijà] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 20, priedas „Gyvybës medis“. – P. 20 Kuznecovaitë A. Politiniai šokiai aplink branduolinio kuro kapinynà: [naujienos apie galimà panaudoto branduolinio kuro kapinyno statybà Lietuvoje privertë sunerimti Dzûkijos politikus. RATA direktorius D. Janënas ir LGT direktorius J. Mockevièius teigia, kad galimus laidojimo ar saugojimo bûdus bûtina aptarti iš anksto] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Kovo, priedas „Gyvybës medis“. – P. 7 Kuznecovaitë A. Radioaktyviosios atliekos švedø negàsdina: [radioaktyviøjø atliekø saugojimu Švedija susirûpino dar 1976 m. Árengë ir mažo, ir vidutinio radioaktyvumo atliekø kapinynà. Visà tà laikà nuosekliai rengiasi ir požeminio ilgaamžiø radioaktyviø atliekø kapinyno statybai, informuoja visuomenæ ir tiria jos nuomonæ. Trumpai pasakojama ir apie Lietuvos darbus šioje srityje] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 26, priedas „Gyvybës medis“. – P. 19–20 Kuznecovaitë A. Žemës drebëjimas: neámintos paslaptys: [apie Lietuvoje ir gretimose valstybëse vykusius žemës drebëjimus pasakoja LGT Giluminiø tyrimø skyriaus vyriausiasis geologas S. Šliaupa] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 20, priedas „Gyvybës medis“. – P. 17, 21 Kuznecovaitë A. Žemës gelmiø paslaptys – visuomenei: [LR Vyriausybë patvirtino valstybiniø geologiniø tyrimø 2006–2010 metø programà. Pasak LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno, artimiausio penkmeèio programoje daug dëmesio bus skiriama visos Lietuvos teritorijos nuosekliam geologiniam erdviniam kartografavimui] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 32, priedas „Gyvybës medis“. – P. 7 Kuznecovaitë A. Aistros dël radioaktyviø atliekø talpyklos pakvipo pinigais: [trumpaamžës mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekos sudaro apie 97 proc. visø Lietuvoje esanèiø ir susidarysianèiø atliekø. Manoma, kad jø saugykla galëtø bûti árengta netoli Ignalinos AE. Tam priešinasi Ignalinos ir Zarasø rajonø bei Visagino merai, už projekto palaiminimà pareikalavæ 1 mlrd. 260 mln. litø] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 12. – P. 4 Liutkevièienë I. Nevaldomos gamtos jëgos: [ar Lietuvoje pasikartos žemës drebëjimas, kokiø nuostoliø patiria šalys dël stichiniø nelaimiø, ar tai galima numatyti – tokius klausimus këlë ir á juos mëgino atsakyti neseniai Vilniuje á konferencijà susirinkæ ávairiø pasaulio šaliø geologai. Pateikiami LGT direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno komentarai šiais klausimais] // Verslo klasë. – 2005. – Nr. 5. – P. 26–30

98 PRIEDAI APPENDICES Lukas D. Miestas po žeme – jau dienos šviesoje: [Kauno miesto savivaldybëje Lietuvos geologijos tarnybos specialistai pristatë unikalø Kauno miesto geologiná žemëlapá] // Kauno diena. – 2005. – Geg. 17 Marcinkevièius A. Tyro oro ir vandens nenusipirksi: [pokalbis su Lietuvos geologijos tarnybos Geocheminiø tyrimø poskyrio vedëja V. Gregorauskiene apie pramoninæ aplinkos taršà] // Savaitë su TV. – 2005. – Nr. 32. – P. 5 Marcinkevièius A. Naftos mes neturime, bet… [Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. E. Gasiûnienë pasakoja apie Lietuvos naudingàsias iškasenas, jø išteklius, eksploatavimo perspektyvas] // Savaitë su TV. – 2005. – Geg. 11. – P. 5 Marcinkevièius A. Žemæ ne tik mindome, bet ir træšiame: [tai pokalbis su Lietuvos geologijos tarnybos Geocheminiø tyrimø poskyrio vedëja V. Gregorauskiene apie dirvožemio taršos tyrimus, teršianèias medžiagas, taršos lygá ir t. t.] // Savaitë su TV. – 2005. – Vas. 2. – P. 5 Marcinkevièius A. Didžiausia šalies pelkë: [po didžiausia Lietuvos pelke Èepkeliais slûgso áspûdingi geležies rûdos klodai. Bet, kaip sako LGT direktorius J. Mockevièius, galbût nebus niekada judinami, nes tam tektø nusausinti visus Èepkelius ir paversti šià Lietuvos dalá nauju Donbasu] // Savaitë su TV. – 2005. – Nr. 40. – P. 8 Masilionis R. Á miesto šventovæ – ekspertø žvilgsnis: [pastebëta, kad Arkikatedros sienose ir viduje, ir išorëje atsiranda vis naujø plyšiø. Arkikatedros bazilikos techninës bûklës vertinimo komisija pateikë ávairiø prielaidø. Tarp kitø tyrimø bus tiriami gruntinio vandens lygio svyravimai po šventove] // Lietuvos rytas. – 2005. – Bal. 1, priedas „Sostinë“. – P. 1–2 Meškauskas Þ. „Geonafta“ planuoja iš žemës gelmiø energijos gaminti elektrà ir šilumà: [kaip informuoja „Geonaftos“ vadovas A. Jasas, ámonë jau apklausë Islandijos, Vengrijos ir kitø Europos šaliø ámones, turinèias šios veiklos patirties, ar jos galëtø parengti tyrimà, kokiais bûdais ir technologijomis galima efektyviai naudoti žemës gelmiø energijà] // Vakarø ekspresas. – 2005. – Saus. 29 Petkevièiûtë G. Lietuviai raginami nesibaiminti cunamiø: [Baltijos pajûryje lankësi grupë ážymiø pasaulio geologø, atvykusiø dalyvauti Tarptautinës geologø mokslø sàjungos vadovø suvažiavime. Kartu buvo domimasi Baltijos krantø problemomis. Pateikiami A. Bitino komentarai cunamio ir kitø stichiniø nelaimiø galimybës klausimu] // Vakarø ekspresas. – 2005. – Kovo 19 Petkevièiûtë G. Garsûs pasaulio geologai domisi Baltijos jûros pakrante: [kovo 17–23 d. Vilniaus universitete vyksta Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS) vadovø suvažiavimas. Dalyvauja visi 50 specialistø iš 23 šaliø. Jie susipažásta su mûsø pajûrio geologija] // Vakarø ekspresas. – 2005. – Kovo 19 Pilaitis G. Dël geologø išvadø – á teisiamøjø suolà: [apie Klaipëdos uosto krantiniø rekonstrukcijà, polemikà dël atliktø geologiniø tyrimø patikimumo] // Lietuvos rytas. – 2005. – Rugs. 15. – P. 6 Pilaitis G. Uosto smëlis praplës Melnragës paplûdimius: [priekrantës zonoje ties Melnragës paplûdimiais imta pilti iš Klaipëdos jûrø uosto áplaukos kanalo išsiurbtà smëlá. Dirbama pagal uosto direkcijos užsakymu Geologijos ir geografijos instituto specialistø parengtà iškasto grunto gramzdinimo priekrantei maitinti projektà] // Lietuvos rytas. – 2005. – Saus. 28. – P. 3 Pilaitis G. Lietuviškos naftos atsargos jau baigia išsekti: [pernai iš keturiø naftos gavybos ámoniø tik „Geonafta“ šiek tiek padidino verslo apimtá. Kaip sako ámonës vadovas A. Jasas, naftos visuose telkiniuose mažëja. Be to, jau dešimt metø nebuvo skelbiami konkursai naujø telkiniø paieškai. Alternatyvaus verslo srièiø ieškanèios „Geonaftos“ akiratyje – geoterminë energija] // Lietuvos rytas. – 2005. – Vas. 17. – P. 10 Pocius J. Smegduobë Pasvalio gatvëje vos neprarijo autobuso: [2005 m. gegužës 4 d. Pasvalio m. Biržø gatvës važiuojamojoje dalyje atsivërë 4 m ploèio ir 3 m gylio smegduobë] // Respublika. – 2005. – Geg. 5. – P. 4 Poškus L. Juodojo aukso era baigiasi: kas toliau?: [2003–2005 m. pirmà kartà istorijoje pasaulyje neatrasta në vieno naujo didelio naftos telkinio. Lietuvoje šios atsargos taip pat senka. Mokslininkai mano, kad baigiasi pigios naftos ir dujø atsargos ir jas pakeis vandenilio dujos. Jo pagrindu išgaunama ir naudojama energija neterš aplinkos] // Respublika. – 2005. – Spal. 8, priedas „Julius“. – P. 6 Poškus L. Nafta senka, nors investicijos auga: [dabar Lietuvoje yra 47 eksploataciniai ir žvalgybiniai naftos græžiniai, kuriuose išgaunama nafta. Pasak „Geonaftos“ generalinio direktoriaus A. Jaso, prieš daugelá metø naftos gavybos ámonëms suteikti licenciniai plotai jau ištyrinëti skersai išilgai ir juose surandamus naftos išteklius neapsimoka eksploatuoti. Vyriausybë turëtø skelbti naujus konkursus ir leisti vykdyti paieškà naujuose perspektyviuose plotuose] // Respublika. – 2005. – Spal. 11. – P. 13 Poškus L. „Geonafta“ Kazachstane varžosi dël naftos paieškos: [naftos gavybos bendrovës „Geonafta“ antrinë ámonë Kazachstane „Naftainvest“ padavë paraiškà dalyvauti naftos paieškos ir gavybos Aktiubinsko srityje konkurse] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 2. – P. 10

PRIEDAI APPENDICES 99 Poškus L. „Geonafta“ ávykdë privatizavimo reikalavimus: [prieš penkerius metus privatizuota naftos gavybos ir žvalgybos bendrovës „Geonafta“ savininkë UAB „Naftos gavyba“ šámet baigë vykdyti privatizavimo reikalavimus] // Respublika. – 2005. – Gruod. 1. – P. 16 Poškus L. Kas išlaisvins džinà, ákalintà po žeme: [EK rekomenduoja ES šalims plëtoti geoterminæ energetikà. Nors Lietuva turi didelá geoterminës energijos potencialà, biurokratai á šios energijos rûšies projektus linkæ žiûrëti pro pirštus] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 25. – P. 12 Poškus L. Naftos gavyba Lietuvoje sumažëjo treèdaliu: [naftos gavyba Lietuvoje per dešimt šiø metø mënesiø, palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø laikotarpiu, sumažëjo treèdaliu] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 24. – P. 8 Ramanauskas Ð. Lietuvos Vyriausybei gresia dar vienas ieškinys: [á Lietuvos Vyriausybæ ir VÁ Valstybës turto fondà kreipësi konsorciumas „Naftos gavyba“ dël daugiau kaip 13,6 mln. litø nuostoliø, patirtø privatizavus „Geonaftà“] // Respublika. – 2005. – Bal. 16. – P. 19 Rimkutë Û. Lietuvos turtai glûdi po kojomis: [apie Lietuvos naudingàsias iškasenas ir jø gavybà pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos Žemës gelmiø registro ir leidiniø skyriaus vedëjas V. Januška] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 22. – P. 20 Rimkutë Û. Nuošliaužos kelia grësmæ: [Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, užfiksuota, kad per 10 metø Vilniaus mieste susiformavo 37, Kaune – 34 nuošliaužos. Kaip sako LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas, nuošliaužos gali padaryti didelæ žalà, sukelti pastatø avarijas, pažeisti inžinerinius tinklus] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 16, priedas „Gyvybës medis“. – P. 2 Saukienë I. Pasaulio geologø forumas Vilniuje: [apie 2005 m. kovo 17–23 d. Vilniaus universitete vykusá Tarptautinës geologijos mokslø sàjungos vadovø seminarà ir jame aptartas problemas] // Laikas. – 2005. – Nr. 13. – P. 2 Silickienë G. Biržuose sprogdinami bokštai baugina žmones: [Biržuose susprogdintas vienas iš dviejø numatomø griauti vandentiekio bokštø. Gyventojai baiminasi, kad be detaliø geologiniø tyrimø karsto zonoje atliekami sprogdinimai nepaspartintø karstinio proceso] // Respublika. – 2005. – Geg. 27. – P. 9 Silickienë G. Smenganti žemë – Pasvalio ir Biržø skaudulys: [Pasvalio ir Biržø miestø gyventojai nuolat jauèia baimæ dël galimø naujø smegduobiø atsiradimo. Kaip prognozuoja Geologijos ir geografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas J. Taminskas, po šiemetinës šiltos žiemos šie procesai suaktyvës] // Respublika. – 2005. – Kovo 7, priedas „Gyvenimas“. – P. 19 Skinulytë J. Radioaktyviosios atliekos – šalia ežero: [Latvijos aplinkos ministras R. Vejonis Lietuvos aplinkos ministerijai nusiuntë laiškà, kuriame Lietuva raginama parinkti kità vietà radioaktyviøjø atliekø kapinynui. R. Vejonis ragina Lietuvà atlikti papildomà tyrimà, kuriame bûtø ávertintas galimas projekto poveikis aplinkai] // Respublika. – 2005. – Liepos 7. – P. 10 Skinulytë J. Atliekø talpyklos statyba vëluos: [RATA šià vasarà surado dar vienà vietà, kuri tiktø talpyklai árengti. Tai visai šalia IAE – Stabatiškëse. Stabatiškëse tyrimo darbai, išsamûs geologiniai duomenys turi bûti gauti kitø metø pavasará] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 7. – P. 11 Skliutaitë I. Šlaitø gyventojams – grësmingi gamtos išbandymai: [ant staèiø šlaitø ir nuokalniø pastatytuose namuose gyvenantiems nuolat gresia nuošliaužos] // Lietuvos rytas. – 2005. – Spal. 18, priedas „Laikinoji sostinë“. – P. 4 Stanaitis A. Akmenys-paminklai – svarbûs turizmo objektai: [apie ádomiausius Lietuvos riedulius, kurie saugomi kaip istorijos ir kultûros bei gamtos (geologijos) paminklai] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 1. – P. 5 Strakšys V. Kovoje dël naftos milijonø – pirmasis švedø bendrovës pralaimëjimas: [Lietuvos Vyriausybë ir naftos gavybos ámonë „Geonafta“ švenèia pirmàjà pergalæ kovoje su Švedijos bendrove „Svenska Petroleum Exploration“ dël 12,5 min. JAV doleriø] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 5. – P. 6 Ðimkauskas A. Lietuva išnaudoja visas galimybes Kuršiø nerijai apsaugoti: [apie priemones, kuriø imasi Lietuva, siekdama apsaugoti Kuršiø nerijà nuo tikëtinos taršos iš Rusijos teritorijos esanèio græžinio D-6] // Lietuvos rytas. – 2005. – Vas. 8. – P. 11 Ðimkauskas A. Lietuva visais bûdais siekia apsaugoti Kuršiø nerijà: [apie Lietuvos pastangas apsaugoti Kuršiø nerijà nuo galimos taršos iš naftos telkinio D-6] // Respublika. – 2005. – Vas. 10, priedas „Gyvenimas“. – P. 21 Ðliuþas K. „Svenska Petroleum Exploration“ laimi prieš Lietuvos Vyriausybæ Londone: [lapkrièio 4 d. Londono Teisingumo teismas patenkino „Svenska Petroleum Exploration“ ieškiná dël pažeistos „Genèiø naftos“ teisës kartu su „Geonafta“ eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius] // Verslo žinios. – 2005. – Lapkr. 11. – P. 4 Turonis K. Senasis Vilniaus vandentiekis ir jo istorinë reikšmë: [rugsëjo 16–17 d. Lietuvos mokslø akademijos konferencijø salëje ávyko konferencija, kurios metu buvo analizuojama senojo Vilniaus vandentiekio paveldas, jo istorinë reikšmë, išlikusiø fragmentø išsaugojimo problemos] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 6. – P. 1, 6–7

100 PRIEDAI APPENDICES Vagonienë Z. Žemës drebëjimø pamokos: [apie galimybes prognozuoti žemës drebëjimø laikà ir vietà kalba Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas ir Geologijos ir geografijos instituto mokslo darbuotoja V. Ilginytë] // Veidas. – 2005. – Nr. 42. – P. 32–34 Vanèys R. Žemë kataklizmais purtosi jà engianèio žmogaus: [apie neseniai ávykusá žemës drebëjimà ir cunamá, apie rudená vykusá žemës drebëjimà Kaliningrado srityje. Pateikiami habil. dr. S. Šliaupos komentarai] // Vilniaus žinios. – 2005. – Saus. 21. – P. 6 Vansauskienë J. Tikimasi rasti naujà naftos telkiná: [bendrovë „Geonafta“ Raseiniø rajono Vitkø kaimo apylinkëse rengia naftos paieškø aikštelæ. Pateikiamas bendrovës generalinio direktoriaus A. Jaso komentaras] // Lietuvos rytas. – 2005. – Rugpj. 19. – P. 10 Vilimas J. V. Uspaskich prabilo apie korupcijà: [Darbo partijos lyderio teigimu, naftos ir dujø verslo magnatai valdë Seimà. 2003 m. gegužës 20 d. Seimas priëmë naujà Naftos ir dujø ištekliø mokesèio ástatymo pakeitimo ástatymà, kurá labai palaikë Lietuvos geologijos tarnyba] // Respublika. – 2005. – Liepos 4. – P. 3 Vitkauskienë J. Namo link didëjanti smegduobë ávarë baimës: [Biržø rajono Daumënø kaime atsivërë nauja smegduobë. Ji labai pavojinga, nes požemyje slenka link namo pamatø. Kaime yra daugiau tokiø sodybø, kuriose pavojinga gyventi. Jø gyventojai kreipësi á Vyriausybæ, prašydami skirti 36 tûkst. litø išsikëlimo išlaidoms padengti, bet pinigai dar neskirti] // Lietuvos rytas. – 2005. – Saus. 10. – P. 6 Vitkauskienë J. Sujudinta žemë skaudžiai kirto atgal: [Biržuose, Vytauto gatvëje, turi bûti susprogdintas senas vandentiekio bokštas. LGT Inžinerinës geologijos ir ekogeologijos skyriaus vedëjas V. Marcinkevièius mano, kad valdininkø leidimas šiam darbui neatlikus geologiniø tyrimø yra mažø mažiausiai neatsakingas. Tai liudija ir skaudi Biržø rodo Kirdoniø kaimo patirtis] // Panevëžio rytas. – 2005. – Geg. 26 Wiszniewska J., Krzemiñska E., Skridlaitë G., Williams I. Wiek i geneza skaù krystalicznych rejonu Moniek w porownaniu z podobnym kompleksami na Litwie // Przeglàd Geologiczny. – 2005. – Vol. 53, No. 4. – P. 347–348. – Bibliogr.: p. 348 Ziabkus A. Mokslininkai jau laidoja Palangà: [Lietuvos krantotyros komisijai vadovaujantis prof. A. Grigelis mano, kad dabar svarbiausias uždavinys – atvežti á paplûdimius bent dalá smëlio, kurá per audras išplovë jûra. Nieko nedarant jûra užlies dalá Palangos kurorto] // Lietuvos rytas. – 2005. – Saus. 13. – P. 1, 3 Ziabkus A. Valdžia puolë gelbëti paplûdimiø: [uragano „Ervinas“ nuniokotus paplûdimius apžiûrëjæ aplinkos ministras ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai tarësi dël priemoniø Palangos pakrantei apsaugoti. Pareikšti VU profesoriaus R. Žaromskio ir GGI mokslininko G. Žilinsko komentarai] // Lietuvos rytas. – 2005. – Saus. 20. – P. 3 Ziabkus A. Savivaldybës užsigeidë naftininkø pinigø: [trys pajûrio rajonai, kuriuose išgaunama nafta, pageidauja gauti valstybei mokamø mokesèiø dalá] // Lietuvos rytas. – 2005. – Lapkr. 24. – P. 13 Zutkytë G. Dar per anksti laidoti Palangà: [sausio 12 d. Aplinkos ministerija Klaipëdoje sukvietë pasitarimà pajûrio krantø apsaugos klausimais. Mokslininkø siûlymus turëtø apibendrinti Krantotyros komisija, kurià sudaro 24 Lietuvos MA, Geologijos ir geografijos instituto, Vilniaus ir Klaipëdos universitetø mokslininkai, Geologijos tarnybos, AM Jûriniø tyrimø centro specialistai] // Tëviškës gamta. – 2005. – Nr. 1. – P. 1–2 Þièkuvienë A. Baltijos dugne – smëlio klodai ir nuskendæ laivai: [Lietuvos mokslininkø grupë, kartu su lenkais dalyvavusi jûros dugno tyrimø ekspedicijoje, už 5–15 km nuo kranto tarp Juodkrantës ir Preilos 20–35 m gylyje aptiko smëlio kalvynus, kuriø smëliu bûtø galima „maitinti“ nuskalautus paplûdimius. Tyrimø rezultatus komentuoja dr. S. Gulbinskas] // Klaipëda. – 2005. – Rugpj. 29 Þilionis M. Kur dingsta lietuviška nafta: [apie apskaièiuotus naftos išteklius Lietuvoje, naftos gavybos bendroviø išgaunamà naftos kieká, kodël išgaunama mažiau ir pan. Pateikiami LGT direktoriaus J. Mockevièiaus, direktoriaus pavaduotojo J. Satkûno ir naftos gavybos bendroviø specialistø komentarai] // Respublika. – 2005. – Geg. 31. – P. 11 Þilionis M. Lietuvos dujos bus saugomos Latvijoje: [Lietuva požeminæ dujø saugyklà veikiausiai statys Latvijoje ir tam naudos Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtas lëšas, nes, anot premjero A. Brazausko, mûsø geologinës sàlygos nëra palankios tokiam projektui] // Respublika. – 2005. – Rugs. 9. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [sausio 27 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba organizuoja seminarà-pasitarimà „UNESCO globojami geoparkai ir jø steigimo Lietuvoje galimybës“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Saus. 27. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 23–24 d. Briuselyje vyks ES geologijos tarnybø generalinë asamblëja. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Vas. 24. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [vasario 25 d. Lietuvos geologijos tarnybos Didžiojoje salëje vyks praktinë konferencija „2004 metø valstybiniø geologiniø darbø rezultatai“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Vas. 24. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 6 d. Lietuvos geologijos tarnyboje vyko seminaras „Grunto ir požeminio vandens tarša naftos produktais, tyrimai bei valymas. Danijos patirtis“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Bal. 7. – P. 11

PRIEDAI APPENDICES 101 Aplinkos ministerija informuoja: [balandžio 6–8 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius dalyvaus Kistelek (Vengrija) vyksianèiame seminare „Geoterminës energijos plëtrai Europos Sàjungoje turintys átakos reguliavimo ir ekonomikos veiksniai“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Bal. 7. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 26–27 d. Aplinkos apsaugos agentûra organizuoja praktinius mokymus, kaip rengti ataskaitas, informacinius pranešimus ávairioms institucijoms pagal Švedijos aplinkos apsaugos agentûros projektà „Ventos ir Lielupës upiø baseinø rajonø valdymo planø kûrimas ir nacionaliniø instituciniø pajëgumø stiprinimas“. Dalyvauja ir Lietuvos geologijos tarnybos atstovai] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Geg. 26. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 12–14 d. Tartu vyks seminaras, skirtas 2004 m. rugsëjo 21 d. Kaliningrado srityje vykusio žemës drebëjimo analizei. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos atstovai] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Geg. 12. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 17–20 d. Varšuvoje vyks pasitarimas „Geocheminis monitoringas Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonoje“. Dalyvauja LGT poskyrio vedëja V. Gregorauskienë] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Geg. 19. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [gegužës 26–27 d. vyko Suomijos aplinkos ministerijos ir Jûriniø tyrimø instituto (Lietuva) organizuotas pasitarimas. Aptartas pagal 2004–2006 m. abiejø šaliø bendradarbiavimo programà rengiamas projektas „D-6 naftos telkinio poveikio Lietuvos ekonominës zonos vandenims ávertinimas“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Birž. 2. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 4–9 d. Rusijos mieste Apatituose vyks simpoziumas „Kvartero geologija ir landšaftà formuojantys procesai“. Dalyvauja ir pranešimus skaito Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Suomijos, Baltarusijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos geologai] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Rugs. 8. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 6–12 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Mockevièius dalyvaus Orleane (Prancûzija) vykstanèiame jungtiniame Europos šaliø geologijos tarnybø direktoriø ir ES geologijos tarnybø asociacijos pasitarime] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Rugs. 8. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 18–25 d. Lietuvos geologijos tarnybos bei JAV Okeanografijos instituto specialistai lankysis Kuršiø nerijoje. Bus atlikti kopø tyrimai georadaru, paimti nuosëdø mëginiai absoliuèiam jø amžiui nustatyti] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Rugs. 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 18–21 d. Lenkijos mieste Katovicuose vyko seminaras tarptautiniam „EURODEMO“ projektui aptarti. Projektas skirtas pažangioms grunto ir požeminio vandens valymo nuo taršos technologijoms aptarti. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos atstovas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Rugs. 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [rugsëjo 21–25 d. Varšuvoje vyksta seminaras „Vidurio Europos ir ES industriniø ir kalnakasybos regionø aplinkos vertinimo standartai“. Iš Lietuvos geologijos tarnybos dalyvauja Geochemijos poskyrio vedëja V. Gregorauskienë] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Rugs. 22. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 10–11 d. Jûriniø tyrimø centre vyko pirmasis pasitarimas pagal Suomijos ir Lietuvos projektà „D-6 naftos terminalo poveikio aplinkai ávertinimas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominëje zonoje] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 13. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 11–12 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos požeminio vandens darbo grupës seminaras. Dalyvavo LGT direktorius J. Mockevièius] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 13. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 13–14 d. Rygoje Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato organizuojamas seminaras žmoniø poreikiams vartojamo vandens kokybës klausimais. Dalyvaus LGT Hidrogeologijos skyriaus vedëjas K. Kadûnas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 13. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 26–27 d. LGT direktoriaus pavaduotoja V. E. Gasiûnienë dalyvauja Briuselyje vykstanèiame daugiašaliame seminare, kuriame aptariami ástatymai ir iniciatyvos dël geologijos srities specialistø tobulinimosi] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 27. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [spalio 25–26 d. Berlyne vyko Europos Komisijos organizuojamas seminaras Bendrosios vandens politikos direktyvos ágyvendinimo klausimais. Dalyvavo LGT direktorius J. Mockevièius ir Hidrogeologijos skyriaus vedëjas K. Kadûnas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 27. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [lapkrièio 17 d. Lietuvos mokslø akademijoje vykta mokslinë konferencija „Lietuviø genomo kilmë“. LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas skaitys pranešimà „Geologinës aplinkos raida per paskutinio tarpledynmeèio – ledynmeèio klimatiná ciklà“] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Lapkr. 17. – P. 11 Aplinkos ministerija informuoja: [lapkrièio 29 d. – gruodžio 3 d. Kopenhagoje, Danijos technikos universitete, vyksta projekto „Kambro sistemos uolienø litologija, diagenezë ir kolektorinës savybës“ rezultatø aptarimas. Projektà ágyvendino Lietuvos geologijos tarnyba kartu su DTU. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos atstovë J. Èyžienë] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Gruod. 1. – P. 11

102 PRIEDAI APPENDICES Aplinkos ministerija informuoja: [gruodžio 12–13 d. Stokholme vyko tarptautinio projekto „Baltijos jûros baseino tektoninë ir paleogeografinë evoliucija“ aptarimas. Renginyje dalyvavo LGT atstovas A. Bitinas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Gruod. 15. – P. 11 Baigtas Kauno geologinis kartografavimas: [LGT specialistai parengë viso Kauno miesto geologiniø duomenø informacinæ bazæ] // Nekilnojamojo turto rinka. – 2005. – Nr. 4. – P. 30 Baltarusijai radus molibdeno ir vario Lietuvos pasienyje, geologai áspëja apie galimà pavojø: [informacijà apie Baltarusijos geologø tyrimus komentuoja LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas] // BNS inf. – 2005. – Rugpj. 25 Baltarusijos pasienyje geologiniø sensacijø nëra: [Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje geologiniø sensacijø nëra – teigia Lietuvos Vyriausybë. Ji remiasi dokumentu, kurá pasirašë Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas ir VU Geologijos ir mineralogijos katedros vedëjas G. Motuza] // Respublika. – 2005. – Rugpj. 31. – P. 6 Drûkšiø paežerëms rašomas mirties nuosprendis: [apie radioaktyviøjø atliekø kapinyno árengimà ir keliamà pavojø gamtai] // Lietuvos rytas. – 2005. – Liepos 4. – P. 4 Geologø darbai – visuomenei: [vasario 25 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizavo praktinæ konferencijà svarbiausiems 2004 m. darbo rezultatams aptarti. Prie svarbesniø darbø, LGT direktoriaus J. Satkûno žodžiais, priskirtini ir suaktyvëjusio karstinio proceso Biržø bei Pasvalio rajonuose tyrimai] / Aplinkos ministerijos Visuomenës informavimo skyrius // Žaliasis pasaulis. –2005. – Kovo 3. – P. 11 Geologai ážvelgia Minsko këslus: [Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastarosios šalies geologai tæsia vario ir molibdeno rûdø paieškas. Kaip sako LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas, Lietuvos geologai jau anksèiau sustabdë darbus toje zonoje, nes tai yra Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø rezervato teritorijoje] // Lietuvos rytas. – 2005. – Rugpj. 26. – P. 2 Geologai nori daugiau žinoti: [LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas, komentuodamas 2004 m. gruodžio 26 d. žemës drebëjimo padarinius, sako, kad tokie ávykiai skatina ásitraukti á tarptautiniø organizacijø ir jø vykdomø programø veiklà, kaupti informacijà apie Lietuvos interesams aktualiausius rajonus] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 4, priedas „Gyvybës medis“. – P. 6 Geologai Žemëje žada didelá šou: [Vilniuje vyko Tarptautinës geologø mokslø sàjungos vadovø seminaras. Mokslininkai visà savaitæ diskutavo, kaip geologines žinias geriau pritaikyti likviduojant stichines nelaimes, aptarë iniciatyvà 2007 metus paskelbti tarptautiniais planetos Žemës metais. J. Satkûnas trumpai pristato Baltijos jûros krantø tyrimo rezultatus] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 12, priedas „Gyvybës medis“. – P. 5 „Geonafta“ ieško naujø telkiniø Kazachstane: [Lietuvoje senkant naftos ištekliams, viena didžiausiø naftos gavybos ámoniø „Geonafta“ žengia á Kazachstano rinkà – jos antrinë ámonë „Naftainvest“ pateikë paraiškà dalyvauti naftos paieškos ir gavybos Aktiubinsko srityje konkurse] // Lietuvos rytas. – 2005. – Lapkr. 2. – P. 11 Geotopas – kas tai?: [straipsnelyje pateikiamas dabartinis geotopo apibrëžimas, kuris iliustruojamas pavyzdžiais] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 32. – P. 7 Gyvenamosios aplinkos tyrimai Panevëžio apskrityje: [Geologijos ir geografijos instituto ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Panevëžio apskrities administracijos užsakymu sudarë apskrities geocheminá atlasà. Atlase pateikta informacija gali bûti naudojama gamtonaudos projektuose, rekreacinëms zonoms nustatyti, žmoniø sveikatingumo programoms vykdyti ir t. t.] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Saus. 13. – P. 9 IUGS Executive Committee meets: [apie 2005 m. kovo 19–22 d. Vilniuje vykusá suvažiavimà, jo metu ávykusá tarptautiná seminarà „Sustainable Development-Role of Geosciences“ ir kitus renginius] // Episodes. – 2005. – Vol. 28, No. 1. – P. 61-63: iliustr. Kauno gyventojø kiemà užpylë nuošliauža: [Kaune nuo šlaito atskilusi nuošliauža užpylë gyventojø kiemà. Pavojinguose šlaituose geologai pataria imtis saugumo priemoniø, statybos darbus pradëti prieš tai atlikus inžinerinius geologinius tyrinëjimus] // Lietuvos rytas. – 2005. – Birž. 18. – P. 9 Lietuva ir Rusija pasirašë bendrà veiklos planà naftos verslovës D-6 objektø ekologinei saugai ávertinti: [sausio 25 d. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinë komisija informavo UNESCO Pasaulio paveldo centrà apie Lietuvos ir Rusijos susitarimà dël Kuršiø nerijos apsaugos nuo galimos taršos iš naftos verslovës telkinyje D-6] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Vas. 3. – P. 11 Lietuvos mokslø akademija. Mokslø akademijos prezidiumo 2005 m. spalio 20 d. išplëstinio posëdžio „Geoterminës energijos naudojimo problemos“ rezoliucija / pasirašë LMA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas // Mokslas ir technika. – 2005. – Nr. 11. – P. 13 Mokesèiø už valstybinius gamtos išteklius dydá turi nustatyti ástatymas / AM Visuomenës informavimo skyrius: [gruodžio 14 d. Vyriausybë pritarë Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Mokesèiø už valstybinius gamtos išteklius ástatymo projektui ir já teiks Seimui] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Gruod. 22. – P. 11

PRIEDAI APPENDICES 103 Molynai slepia paslaptis ir pavojus: [Širvintose, valydami šuliná, nuo jame susikaupusiø dujø žuvo du žmonës. Komentuodamas situacijà, LGT direktoriaus pavaduotojas J. Satkûnas pažymëjo, kad geologinë sàranga labai panaši á Jurbarko rajonà, kur nuo anglies monoksido žuvo šulinio kasëjai] // Ekstra. – 2005. – Rugpj. 15 Naftininkams nepatinka ministerijos siekis didinti naftos mokestá: [Ûkio ministerija siûlo nustatyti vienodà 20 proc. baziná naftos ir dujø ištekliø mokesèio tarifà. Kadangi Lietuvoje visi telkiniai yra maži, naftos gavybos bendrovës tokius mokesèius vadina nepakeliama našta] // Respublika. – 2005. – Geg. 26. – P. 10 Naftos verslovës telkinyje D-6 poveiká aplinkai padës ávertinti suomiø specialistai: [pasak Jûriniø tyrimø centro direktoriaus A. Stankevièiaus, kartu su ámoniø specialistais atlikti tyrimai bus išsamesni, nes suomiø mokslininkai turi modernesnæ laboratorinæ árangà ir gali ištirti platesnio spektro teršalus] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Spal. 20. – P. 11 Naftos vis mažiau: [šiais metais Lietuvoje išgauta naftos 29 proc. mažiau negu pernai. Pasak „Geonaftos“ vadovo A. Jaso, bendrovës eksploatuoja tik anksèiau rastus telkinius, o jie baigiami išnaudoti] // Lietuvos rytas. – 2005. – Lapkr. 24. – P. 12 Naikinamas draustinis: [Aplinkosaugininkai nustatë, kad Radviliškio rajone niokojamas Daugyvenës kraštovaizdžio draustinis. Draustinio teritorijoje žioji atviras ir vis platinamas karjeras. Tokio tipo draustinyje draudžiama naikinti ir žaloti reljefà, rengti naujus naudingøjø iškasenø karjerus] // Respublika. – 2005. – Lapkr. 30. – P. 3 Nauja karstinë ágriuva Pasvalyje / AM Visuomenës informavimo skyrius: [gegužës 4 d. Pasvalio miesto Biržø gatvëje atsivërë nauja ágriuva. Tai pirmoji ágriuva Pasvalio mieste šiais metais] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Geg. 12. – P. 11 Pertvarkius vandens ûká daugiausia laimës vartotojai: [vasario 17 d. Lietuvos Vyriausybë pritarë Aplinkos ministerijos parengtam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástatymo projektui ir teikia já Seimui. Naujasis ástatymas leistø pertvarkyti vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ûkio valdymà] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Vas. 24. – P. 11 Senajam Vilniaus vandentiekiui – 500 metø: [apie Vilniaus vandentiekio pradžià – šaltinius ir jiems áamžinti ir išsaugoti skirtà konferencijà, ávykusià 2005 m. rugsëjo 15–16 d.] // Tëviškës gamta. – 2005. – Rugs. 9. – P. 7 Siûloma pradëti šalies vandens ûkio pertvarkà / AM Visuomenës informavimo skyrius: [gruodžio 14 d. šalies Vyriausybë pritarë Aplinkos ministerijos parengtiems Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástatymo projektams ir teiks juos Seimui] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Gruod. 22. – P. 11 Skandalas dël branduoliniø atliekø saugyklos: [laikraštis „Novyje izvestija“ rašo apie planuojamà branduoliniø atliekø saugyklà. Baltarusiø geologai tvirtina, kad saugykla bus árengta nestabilioje geologinëje aplinkoje] // Respublika. – 2005. – Birž. 27. – P. 6 Susidomëta pretenzijomis dël „Geonaftos“: [Ûkio ministerija kreipësi á Valstybës kontrolæ, LGT, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybà ir Generalinæ prokuratûrà prašydama ištirti „Geonaftos“ privatizavimo aplinkybes ir sàlygas, taip pat „Geonaftos“ veiklos teisëtumà Kretingos ir Nausodžio telkiniuose] // Respublika. – 2005. – Kovo 17. – P. 8 Švarûs Jotvingiø plauèiai / parengë J. Kastys: [straipsnis skirtas bendram Lietuvos ir Lenkijos geologø projektui šiø šaliø pasienio zonoje] // Lietuvos sveikata. – 2005. – Nr. 26, priedas „Gyvybës medis“. – P. 18 Š vedams nesiseka išsireikalauti 33 milijonø: [Kopenhagos arbitražas 2003 m. pabaigoje priëmë sprendimà dël kompensacijos „Svenska Petroleum Exploration“ dël Kretingos ir Nausodžio telkiniø. Lietuvos apeliacinis teismas sustabdë bylà, nes dabar yra apsikeitimo procesiniais dokumentais stadija] // Lietuvos rytas. – 2005. – Saus. 19. – P. 10 Tarpinæ pergalæ „Svenska“ iškovojo Londone: [Londono teismo sprendimu Lietuvai gali tekti sumokëti 12,579 mln. JAV doleriø (apie 35 mln. litø) Švedijos ámonei „Svenska Petroleum Exploration“. Taèiau Vyriausybei ir „Geonaftai“ atstovaujantys teisininkai teigia, kad galutiná sprendimà priims Lietuvos apeliacinis teismas] // Lietuvos rytas. – 2005. – Lapkr. 11. – P. 12 Teismo sprendimas palankus „Geonaftai“: [Lietuvos apeliacinis teismas teisëtai sustabdë Lietuvos Vyriausybës, naftos gavybos bendrovës „Geonafta“ ir Švedijos bendrovës „Svenska Petroleum Exploration“ bylà. Toká nutarimà priëmë Lietuvos Aukšèiausiasis Teismas, kuriam Lietuvos apeliacinio teismo sprendimà apskundë Vyriausybë ir „Svenska“] // Respublika. – 2005. – Geg. 26. – P. 11 Tobulinami žemës gelmiø naudojimà reglamentuojantys teisës aktai / parengë R. Karnackaitë: [dabar yra tobulinami Lietuvos angliavandeniliø ištekliø (naftos, dujø) naudojimà reglamentuojantys teisës aktai. Reikiamai pakeistø šiø teisës aktø projektus parengë Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Saus. 13. – P. 11

104 PRIEDAI APPENDICES Užbaigtas unikalus didmiesèio inžinerinis geologinis kartografavimas: [2005 m. gegužës 16 d. Kauno savivaldybëje buvo pristatyta Kauno miesto geologiniø duomenø bazë. Tai Lietuvos geologijos tarnybos specialistø septyneriø metø darbo rezultatas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Geg. 26. – P. 11 Valstybinio monitoringo rezultatai leis ávertinti visos šalies aplinkos bûklæ: [neseniai Vyriausybës patvirtinta Valstybinë aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programa padës imtis veiksmingø aplinkosaugos politikos priemoniø. Ávertinti šalies vandenø bûklæ padës požeminio ir paviršinio vandens stebëjimas] // Žaliasis pasaulis. – 2005. – Vas. 3. – P. 11 Verslininkai neišsižada norø siurbti naftà prie Kuršiø mariø: Lietuvos aplinkosaugos naujienø apžvalga / parengë K. Kvietkauskas: [apžvalgoje pateiktas rinkinys duomenø apie Estijos norà kartu su Lietuva statyti AE, „Minijos naftos“ ketinimus eksploatuoti naftà Kintuose, radioaktyviøjø atliekø saugyklai tinkamos vietos paieškà ir kt.] // Žalioji Lietuva. – 2005. – Nr. 21, priedas „Miškø pasaulyje“. – P. 4

PRIEDAI APPENDICES 105 Lietuvos geologijos tarnybos 2005 metø leidiniai Publications of Lithuanian Geological Survey in 2005

Sudarë: L. Augulytë, L. Ramanauskienë, E. Ðvedaitë, N. Martynënienë, Lietuvos geologijos tarnyba

1. Lietuvos geologijos tarnybos 2004 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Geological Survey of Lithuania: Annual Report 2004 / ats. red. Satkûnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2005. – 120, [2] p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., angl. – ISSN 1392-7272

2. Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2004: informacinis biuletenis = Groundwater Moni- toring in Lithuania 2004: Bulletin / J. Giedraitienë, J. Arustienë, R. Radienë ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2005. – 81, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606

3. Geoenvironmental Problems and Cross-border Cooperation in Central America, Managua, Nicaragua, 5–8 December 2005: Abstracts and Field Trip Guide-Book / Editors: Graniczny M., Satkûnas J., Sebesta J., Czarnogórska M. – Vilnius: [LGT], 2005. – 37, [1] p.: iliustr. – (The Workshop is organised under the IUGS Project – Application of Geosciences for Sustainable Development of Cross-border Areas „GEOCrossBorder“)

4. Investigations of Possibilities to Dispose of Spent Nuclear Fuel in Lithuania: a Model Case. Volume 1: Suitability of Geological Environment in Lithuania for Disposal of Spent Nuclear Fuel / Kanopienë R., Šliaupa S., Lazauskienë J., Giedraitis R., Mažeika J., Maselienë V., Baliukevièius A.; Edited by: Satkûnas J.; Radioactive Waste Management Agency, Lithuanian Energy Institute, Geological Survey of Lithuania, Institute of Geology and Geography, Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co. – Vilnius: LGT, 2005. – 66 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 65–66

5. International Seminar “Sustainable Development – Role of Geosciences”, 21 March 2005, Vilnius, Lithuania: [Programme and Abstracts] / International Union of Geosciences. Commission on Geoscience for Environmental Management, Geological Survey of Lithuania, Vilnius University, Lithuanian Institute of Geology and Geography; Compiled by Satkûnas J. – Vilnius: Geological Survey of Lithuania, 2005. – 15 p.

6. Quaternary Geology of Lithuanian Maritime Region: International Union of Geological Sciences Meeting of Executive Committee, March 16–23, Vilnius, Lithuania : Excursion Guide, March 17–18, 2005 / Compiled by Bitinas A., Damušytë A., Gregorauskienë V.; International Union of Geological Sciences, IUGS Commission on Geoscience for Environmental Management, Geological Survey of Lithuania, Vilnius Uni- versity, Institute Geology and Geography. – Vilnius: LGT, 2005. – 16 p.: iliustr.

7. *Geologija = Geology = Γ,@:@(4b / Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslø akademija, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba = Journal of Vilnius University, Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology and Geography, Geological Survey of Lithuania. – Vilnius: Lietuvos mokslø akademijos leidykla. – 2005, Nr. 49, 50, 51, 52. – ISSN 1392-110X

8. *Geologijos akiraèiai / Lietuvos geologø sàjungos žurnalas = Journal of the Geological Society of Lithuania; ats. redaktorius V. Juodkazis. – Vilnius. – 2005, Nr. 1, 2, 3, 4. – ISSN 1392-0006

* Leidiniai išleisti bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis Publications were published in co-operating with other organizations

106 PRIEDAI APPENDICES Lietuvos geologijos tarnybos 2005 metø veiklos rezultatai: [metinë ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2005 / ats. red. J. Satkûnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2006. – 106, [2] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Ataskaitoje pateikiami baigtø valstybiniø geologiniø tyrimø projektø – geologinio kartografavimo, aplinkos geocheminiø tyrimø, giluminiø tyrimø, seismologinio monitoringo, ekogeologiniø tyrimø, hidrogeologiniø tyrimø, poþeminës hidrosferos monitoringo, geologinës informacijos sistemos plëtros rezultatai, taip pat apibûdinamas þemës gelmiø naudojimo valstybinis reguliavimas ir kita veikla, pateikiamas publikacijø Lietuvos geologijos tematika sàrašas.

The results of geological research projects in the fields of national geological mapping, environmental geochemical investigations, basic geological investigations, seismological monitoring, environmental geological investigations, hydrogeological studies, monitoring of groundwater completed in 2005, the development of the Lithuanian geological information system, work on state regulation of the use of the underground, list of publications on Lithuanian geology in 2005 are presented in the annual report of the Lithuanian Geological Survey.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2005 METØ VEIKLOS REZULTATAI Metinë ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2005

Vilnius, 2006

Atsakingasis redaktorius J. Satkûnas Redagavo D. Petrauskienë, A. Jurkonytë Virðelio dizainas G. Markausko Maketavo R. Norvaišienë

SL 1841. 8,6 leidyb. apsk. l. 2006. Tir. 60 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt Viršelá spausdino UAB „Baltprinta“, Žirmûnø g. 68, LT-09124 Vilnius

PRIEDAI APPENDICES 107