Alytaus Regiono Turizmo Plėtros Galimybių Studija

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Turizmo plėtros galimybių studija parengta įgyvendinant projektą Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-12-004 „Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano atnaujinimas“. Projektas ƒnansuojamas ES fondų, LR valstybės ir savivaldybių administracijų biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 1

2 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

TURINYS

SANTRAUKA 4 SUMMARY 8 ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ TURIZMO SEKTORIUJE €INFRASTRUKTŪRA IR PASLAUGOS‚ ALYTAUS REGIONE PAGAL SAVIVALDYBES 13 1. Veikiantys turizmo traukos objektai savivaldybėse 14 1.1. Bendra Alytaus regiono esamos situacijos apžvalga 14 1.1.1. Gamtiniai ištekliai 18 1.1.2. Viešasis poilsio ir rekreacijos turizmas 22 1.1.3. Kultūros turizmas 26 1.1.4. Aktyvaus poilsio ir laisvalaikio turizmas 36 1.1.5. Sveikatingumo turizmas 46 1.1.6. Vandens turizmas 50 1.1.7. Dalykinis (konferencinis) turizmas 56 1.1.8. Alytaus regiono savivaldybių pasiekiamumas 60 1.1.9. Apgyvendinimas 64 1.1.10. Maitinimas 70 1.2. Turizmo informacijos centrų veikla ir informacijos sklaida 74 1.3. Turizmo sektoriaus investicijos 80 2. Regiono savivaldybių turimi patvirtinti ir parengti dokumentai (studijos, strategijos) 88 NAUJŲ TURIZMO PLĖTROS PROJEKTŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ALYTAUS REGIONE PAGAL SAVIVALDYBES 91 3. Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano rezultatų, poveikio, efektyvumo ir organizacinių vykdymo procedūrų įvertinimas 92 4. Naujų, kompleksinių turizmo plėtros projektų identiŠkavimas savivaldybėse 102 5. Pasiūlymai turizmo rinkodarinės veiklos plėtrai 118 6. Turizmo išteklių panaudojimo plėtros priemonių planas 122 Priedai 124

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 3

SANTRAUKA

Dzūkijos kraštas – patraukli aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta. Čia siūlomas gausus laisvalaikio pramogų pasirinkimas: nuotykių parkai, kelionių automobiliu, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, baseinai ir pirtys, žiemos pramogos, pramogos su žirgais, pramoginiai skrydžiai lėktuvu bei oro balionu. Turistams regione taip pat yra siūloma aplankyti naktinius klubus ir barus, sportuoti sporto ir sveikatingumo klubuose, centruose, nuomotis dviračius, važinėtis kartingais, žaisti dažasvydį, šaudyti iš lanko, išbandyti mėgėjišką medžioklę ir žvejybą. Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio turizmo traukos vietovių. Turizmo plėtros galimybių studija parengta bendradarbiaujant Alytaus rajono, Alytaus miesto, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybėms. Pirmoje studijos dalyje apžvelgta esama Alytaus krašto turizmo situacija – turizmo infrastruktūra ir paslaugos, antroje studijos dalyje išskirti kompleksiniai turizmo maršrutai ir priemonės, kurias įgyvendinus didėtų turizmo veiklos patrauklumas visame regione. Alytaus apskritis išsidėsčiusi pietinėje Lietuvos dalyje. Į regiono teritorijos ribas patenka Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijos. Bendras Alytaus apskrities teritorijos plotas – 542.500 ha. Regione Druskininkai yra nacionalinės svarbos turizmo ir rekreacijos centras. Alytus, Lazdijai, Varėna – regioninės svarbos turizmo ir rekreacijos centras. Numatomi regioninės svarbos turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai – Merkinė, Veisiejai, Daugai, perspektyvinės kurortinės teritorijos – Daugai, Nemunaitis ir Veisiejai. Alytaus kraštas – itin patrauklus turizmo veikloms plėtoti. Apskritis iš kitų šalies regionų išsiskiria savo natūralia gamtine aplinka, o taip pat žmogaus suformuotomis gamtinėmis teritorijomis (parkai, skverai, paplūdimiai, poilsio zonos). Dzūkijos kraštas yra ežeringas ir vienas miškingiausių Lietuvoje, regione gausu saugomų teritorijų. Čia nėra didmiesčių. Visa tai lemia mažesnį krašto gyventojų tankumą ir didesnį natūralių gamtinių teritorijų plotą, jį lyginant su kitais šalies regionais. Alytaus regione išsidėstę 417 ežerų, iš kurių didžiausiu turizmo potencialu pasižymi Metelių ežeryno ežerai – Dusia, Metelys, Obelija; Veisiejų ežeryno ežerai – Ančia, Snaigynas, Veisiejis, Vernijis, Vilkinys; Didžiulio (Daugų) ežeras. Prie šių ežerų yra suformuota rekreacinė infrastruktūra, teikiamos įvairios turizmo paslaugos. Vienas svarbiausių Alytaus krašto akcentų – Nemunas, kuris yra nacionalinės svarbos vandens kelias. Nepaisant Nemuno svarbos turizmo plėtrai, ši upė yra gana užteršta, neišvalyta ir nepaženklinta vaga, o tai mažina jos panaudojimo turizmui galimybes. Regioninės svarbos vandens keliai Alytaus regione – Merkio ir Ūlos upės, vietinės svarbos vandens keliai – Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu. Pietų Lietuvos arealas yra miškingiausias šalyje. Miškai apskrityje užima apie 49,1 proc. visos regiono teritorijos. Miškai yra svarbi kraštovaizdžio ir rekreacinių resursų dalis į Alytaus kraštą pritraukianti lankytojų iš visos šalies. Regione didžioji dalis miškų gali būti pritaikomi poilsiui ir rekreacijai – tai sausi ir normalaus drėgnumo pušynai. Alytaus krašte gausu saugomų teritorijų, kurios užima 23,2 proc. visos regiono teritorijos. Saugomų teritorijų tarpe didžiausią dalį užima Dzūkijos nacionalinis parkas, kuris patenka į visų regiono savivaldybių teritorijų ribas. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Svarbią vietą turizmo plėtrai užima regione esantys Veisiejų, Metelių regioniniai parkai ir Nemuno kilpų regioninio parko dalis. Saugomos teritorijos yra tinkamos poilsiniam ir pažintiniam turizmui plėtoti, o taip pat yra svarbi Alytaus krašto gamtinės aplinkos dalis. Dzūkijos kraštas pasižymi gausiais gydomaisiais gamtiniais ištekliais, tokiais kaip mineralinis vanduo, gydomasis purvas, tinkamais sveikatos turizmo veikloms plėtoti. Gamtinių išteklių geogranis išsidėstymas regione, infrastruktūros išvystymo lygis bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad sveikatos turizmas yra sukoncentruotas Druskininkų savivaldybėje. Čia teikiamos tiek sveikatinimo, tiek ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Alytaus apskrities miestuose ir miesteliuose įrengti parkai ir skverai, kurie ne tik prisideda prie

4 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

ekologinės aplinkos kokybės gerinimo, tačiau ir teigiamai veikia žmonių savijautą bei didina vietovių kraštovaizdžio patrauklumą. Prie poilsiui patrauklių vandens telkinių ir ten, kur yra plati pakrantės juosta rekreaciniams užsiėmimams, įrengti paplūdimiai. Kitose žmonių pamėgtose vietose įrengtos poilsio zonos. Šiuo metu Alytaus regione veikia 13 maudyklų ir 7 maudymosi vietos poilsio zonose. Kiekvienais metais apskrities paplūdimiuose ir poilsio zonose atliekami tyrimai rodo, kad Alytaus krašto rekreacijai skirti vandens telkiniai yra švarūs ir tinkami įvairioms turizmo veikloms plėtoti (stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas). Alytaus regione veikia 34 muziejai / ekspozicijos ir 13 galerijų. Alytaus krašto muziejai ir galerijos yra svarbus turizmo traukos objektas regione. Siekiant didinti Alytaus apskrities muziejų lankomumą, būtina nuolatos gerinti muziejų aplinką, paslaugų kokybę, informacijos prieinamumą, nes tai yra vieni svarbiausių muziejų traukos veiksnių. Alytaus apskrityje taip pat organizuojama nemažai turistiniu požiūriu patrauklių kultūrinių ir kitų laisvalaikio renginių. Čia taip pat vykdomos įvairios edukacinės programos, kviečiančios susipažinti su Dzūkijos krašto amatų ir kulinarinio paveldo tradicijomis. Daugelį šių renginių ir edukacinių programų organizuoja regione veikiančios kultūros, sporto įstaigos ir kaimo turizmo sodybos. Šie renginiai į Alytaus kraštą pritraukia lankytojus iš visos šalies ir net užsienio valstybių. Pietinės Lietuvos dalies arealas, Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje, pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Remiantis Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registro duomenimis, Alytaus apskrityje iš viso yra įregistruoti 1.565 kultūros paveldo objektai, iš jų 1.152 – nekilnojami ir 413 – kilnojami kultūros paveldo objektai. Didžiąją dalį Dzūkijos krašto nekilnojamo kultūros paveldo objektų sudaro senovės gyvenvietės, pastatai, kapinės ir kapai, žuvimo vietos, piliakalniai ir kryžiai. Nors Alytaus regionas turtingas gamtiniais ir kultūriniais ištekliais, tačiau regione vis dar juntamas turizmo informacinės infrastruktūros trūkumas (kelio ženklai, nuorodos į lankytinus objektus, informaciniai stendai, turizmo maršrutų ženklinimas). Neišplėtota apskrities turizmo informacinė infrastruktūra ir nepakankama informacijos sklaida dažnai apriboja turistų galimybes keliaujant Dzūkijos kraštu. Siekiant spartesnės turizmo plėtos Alytaus apskrityje taip pat būtina naujai įrengti ir tvarkyti paplūdimius, esamas poilsines, suolelius, laužavietes, palapinių statymo vietas, privažiavimus su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinas, tualetus, lieptus, prieplaukas, valčių nuleidimus į vandens telkinius, vaikų žaidimo aikšteles, tinklinio, krepšinio aikšteles, šiukšlines, nardymui bei kitą pasyviam ir aktyviam poilsiui būtiną infrastruktūrą, nes šiuo metu daugelio objektų būklė yra patenkinama arba juntamas infrastruktūros trūkumas. Alytaus kraštą kertą dviračių trasa „Dzūkijos dviračių žiedas“, kurios ilgis apie 280 km. Trasa apjungia Alytaus apskrities savivaldybių bei turizmo centrus. Daugiausiai aktyvaus poilsio pramogų siūloma Druskininkų ir Alytaus miestuose. Išskirtiniai aktyvaus poilsio ir laisvalaikio objektai regione – Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua“ ir uždaras kalnų slidinėjimo kompleksas „Snow arena“. Didžiąją dalį laisvalaikio pramogų Alytaus regione teikia privatūs ūkio subjektai. Atsižvelgiant į rinkose vyraujančias paklausos tendencijas bei prioritetus, Alytaus kraštas pajėgus konkuruoti dalykinio (konferencinio) turizmo srityje. Alytaus apskrityje yra pakankama infrastruktūra (viešbučiai, svečių ir poilsio namai, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos) dalykinio (konferencinio) turizmo veikloms plėtoti, tačiau ji turizmui panaudojama nepakankamai. Regione didžiausią potencialą dalykinio (konferencinio) turizmo plėtroje turi Druskininkų savivaldybė, turinti didžiausius konferencijų infrastruktūros pajėgumus, transporto veiklos galimybes, paslaugų kompleksiškumą, gebėjimus profesionaliai organizuoti konferencijas (renginius) ir užtikrinti geros kokybės ryšius bei informacijos sklaidą. Apgyvendinimo paslaugas Alytaus miesto savivaldybėje teikia viešbučiai, svečių namai ir moteliai, Druskininkų savivaldybėje svarbią vietą, apgyvendinimo sektoriuje, užima sanatorijos ir reabilitacijos

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 5

centrai, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos kaimo turizmo sodyboms. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus apskrityje išsidėstęs netolygiai. Regione yra keturių žvaigždučių apgyvendinimo įstaigų (didžioji jų dalis – Druskininkų savivaldybėje), todėl galima teigti, kad regione galima gauti aukšto lygio apgyvendinimo paslaugas. Maitinimo paslaugų sfera Alytaus regione plėtojama nesistemingai. Miestuose maitinimo paslaugų pasiūlai ir kokybei didėjant, kaimiškose savivaldybėse maitinimo paslaugų skaičiaus ir kokybės problema tampa vis aktualesnė. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės aktyviausiai kuriasi ir plečiasi gausiausiai turistų lankomuose miestuose ir šalia turizmo traukos objektų. Maitinimo paslaugų infrastruktūros vystymas regiono kaimiškose savivaldybėse yra sudėtingas dėl turistų srautų sezoniškumo, mažo vietos gyventojų skaičiaus ir ribotos jų perkamosios galios. Visose Alytaus apskrities savivaldybėse yra vykdoma turizmo informacijos sklaida ir informacijos teikimas turistams. Turizmo informacija teikiama užsienio ir Lietuvos turistams, atvykusiems ar planuojantiems aplankyti Alytaus kraštą. Pastaraisiais metais daugiausiai turistų į Alytaus regioną atvyksta ir turizmo informacijos centruose apsilanko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Į Alytaus regioną atvykstančių ir turizmo informacijos centruose apsilankančių turistų skaičių veikia sezoniškumas. Apskritis yra patraukli turizmui pavasario ir vasaros sezono metu, kai itin palankios sąlygos plėtoti kultūrinį, pramoginį ir poilsinį turizmą. Tačiau Alytaus kraštas sulaukia mažiau turistų dėmesio rudens ir žiemos sezono metu. Nors Alytaus regiono savivaldybės siekia spręsti turizmo sezoniškumo problemas (pvz. Druskininkuose įrengtas uždaras kalnų slidinėjimo kompleksas „Snow arena“ ir pan.), tačiau galima teigti, kad regione vis dar yra nepakankamai išvystytas žiemos turizmo paslaugų ir produktų pasirinkimas. Siekdamos subalansuotos turizmo plėtros Alytaus apskrityje, apskrities savivaldybės įgyvendina įvairius investicinius projektus, nukreiptus į viešosios turizmo infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, rinkodarinės veiklos gerinimą ir informacinės infrastruktūros plėtojimą. Patraukli Dzūkijos krašto viešosios aplinkos infrastruktūra, o taip pat turizmo informacijos pakankamumas ir prieinamumas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti naujus turistų srautus į Alytaus regioną. Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių automobilių kelių tinklas Alytaus regione išvystytas gerai ir regioną nesunku pasiekti automobiliu ar autobusu iš kitų šalies vietovių ar užsienio valstybių. Tuo tarpu vietinės reikšmės kelių ir gatvių dangos būklė yra gana prasta. Alytaus apskrities savivaldybių išsidėstymo nuotolis, dviejų šalies pagrindinių tarptautinių oro uostų atžvilgiu, nėra didelis, todėl oro susisiekimo atžvilgiu, visos Alytaus apskrities savivaldybės vienodai konkurencingos. Perspektyviniu požiūriu Alytaus kraštui yra svarbus tarptautinis Grodna oro uostas (Baltarusija), kuris, išsprendus vizų ir sienų kirtimo klausimus, taptų svarbus, siekiant pritraukti didesnius turistų srautus. Geležinkelių transportu pasiekiamos tik dvi Alytaus apskrities savivaldybės – Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės. Kitos regiono savivaldybės geležinkelio transportu šiuo metu nėra pasiekiamos, tačiau perspektyviniu požiūriu yra svarstoma geležinkelio atkarpų Marcinkonys– Druskininkai ir Pariečė (Baltarusija)–Druskininkai įrengimas. Siekiant spartesnės turizmo plėtros Alytaus krašte, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijoje suformavo kompleksinius turizmo maršrutus, padėsiančius turistui keliaujant geriau pažinti Alytaus kraštą ir jo apylinkes: Nemuną ir gretimas jo teritorijas; gamtinius objektus ir teritorijas (piliakalniai, regioniniai parkai, draustiniai, ežerai ir upės); kultūrinius objektus (muziejai, galerijos, bažnyčios, kultūros vertybės); Dzūkijos miestus ir miestelius. Alytaus krašte, keliaujant suformuotais maršrutais, turistai taip pat kviečiami susipažinti su tradiciniais Dzūkijos amatais ir kulinariniu paveldu. Į kompleksinius turizmo maršrutus įtraukti svarbiausi sveikatingumo ir konferencijų turizmo traukos objektai. Skatinant turizmo plėtrą Alytaus krašte, Alytaus apskrities savivaldybės taip pat turi investuoti ir į viešąją, estetinį vaizdą formuojančią krašto infrastruktūrą (dviračių ir pėsčiųjų takai, rekreacinės,

6 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

visuomeninės zonos). Tuo tikslu Alytaus regiono savivaldybės planuoja naujai įrengti ar atnaujinti įvairius turizmo traukos objektus (teritorijas): įrengti Nemuno upės prieplaukas ir prieplaukas ežeruose, valčių nuleidimus į ežerus bei sutvarkyti gretimas teritorijas; atnaujinti ir naujai sukurti muziejų ir jų aplinkos infrastruktūrą; sutvarkyti religinius objektus ir jų teritorijas; atnaujinti kultūrinius ir istorinius objektus ir juos pritaikyti turizmui; atnaujinti piliakalnius, kitus gamtos objektus ir jų aplinką; modernizuoti ir plėsti rekreacines zonas, ypač atnaujinti ar naujai įrengti paplūdimius; atnaujinti ir naujai įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus; gerinti ir plėsti sporto bazių infrastruktūrą, sukuriant buriavimo sportui reikalingą infrastruktūrą. Alytaus regiono savivaldybės numato didinti regiono išskirtinumą įrengiant amatų kaimelius, Grybų parką, miniatiūrų parką „Mini Lietuva“, žvejybos traukos vietoves, Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centre „Aqua“ – jūrą po stogu. Plėtojant konferencijų turizmą regione planuojama pastatyti Kultūros ir kongresų rūmus Druskininkuose.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 7

SUMMARY

Dzukija region is an attractive place to spend your leisure time. It oers a wide choice of leisure activities: adventure/theme parks, car tourism, bicycle and pedestrian tourist routes, pools and saunas, winter leisure activities, horse entertainment, pleasure of €ying planes or hot air balloons. e tourists are also oered to visit the region’s night clubs and bars, do sports in sport and health clubs and centers, rent bicycles, go carting, play paintball, shoot bows and try amateur hunting or ‚shing. Alytus is well-known as one of the sports tourism attraction places of Lithuania. Tourism activities development possibility study is prepared in cooperation with the Alytus region, Alytus city, Druskininkai, Lazdijai regions and Varena regional municipalities. e ‚rst part of the study contains a review of the current Alytus area tourist situation – the tourist infrastructure and services, the second part contains speci‚ed complex tourism routes and measures, that can be implemented in order to improve the tourism activity attractiveness of the whole region. Alytus district is situated in the southern part of Lithuania; it contains the Alytus, Lazdijai, Varena, Alytus city and Druskininkai regional municipalities. e general area of the Alytus district is 542.400 ha. e Druskininkai region of the Alytus district contains a national importance tourism and recreational center. Alytus, Lazdijai and Varena are all cities that are centers of tourism and recreation of a regional importance. ere are plans for regional importance tourism and recreation services center’s development in Merkine, Veisejai, Daugai and territories with a good tourist perspective have been spotted in Daugai, Nemunaitis and Veisejai. Alytus district is especially attractive for winter tourism activities development. e district stands out amongst other regions of the country with it’s beautiful natural surroundings and human created natural territories (parks, squares, beaches, leisure zones). e Dzukija area of Lithuania is full of lakes and one of the most forest-covered ones in Lithuania because there are many reservations and areas where natural resources are protected by law. ere are no large cities in the area. All of this is the cause of the small density of the local population in the area and the large amount of wild natural territories, comparing it to other areas or regions of the country. ere are 417 lakes in the Alytus region. e ones that are most promising in terms of tourism are located in the Meteliai lake reserve – Dusia, Metelys, Obelija; the Veisiejai lake reserve – Ancia, Snaigynas, Veisiejis, Vernijis, Vilkinys; Didziulis (Daugai) lake. Leisure infrastructure has already been installed around these lakes and dierent tourism services are already being provided. One of the most important accents of the Alytus area is the Nemunas river, which is a waterway of a national importance. Although the importance of this river for tourism development, it is suƒciently polluted, it’s channel not cleaned and/or marked, and it reduces the possibilities to use it in terms of tourism. e regional importance waterways in the Alytus region are the Merkys and Ula rivers, the waterways of local importance are the Baltoji Ancia waterway with a circle of riverhead lakes. e southern Lithuanian area contains the most forests of the country. e forests account for approximately 49,1 percent of the region’s territory. ey are an important countryside and recreational resources asset that draws visitors to Alytus from all around the country. Most of the forests can be used and adapted to leisure and recreation, since they consist of dry and regular moist pine trees. Alytus region is full of natural areas protected by law, which account for 23,2 percent of the region’s territory. e larger part of the protected territories consists of the Dzukija national park, a part of which is situated in all of the region’s municipality’s territories. Zuvintas biodiversity nature reserve is listed in the UNESCO world-wide “Man and the biosphere” program biosphere reserves network. Veisejai, Meteliu regional parks and a part of the Nemunas river loops regional park have an important place in the tourism development of the region. e law-protected territories and reserves are ‚t for leisure/recreational and educational tourism and are also an important part of the Alytus area natural environment. Dzukija land is known for it’s large amount of healing natural resources, such as mineral water and curative mud, that are good for respective tourism activities development. e geographic placement

8 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

of the natural resources in the region, the level of current infrastructure development and the long- term traditions were the cause, why the healthcare tourism is concentrated in the Druskininkai municipality. Druskininkai provides not only healthcare but also, healthcare tourism services. e cities and small towns of the Alytus district have lots of parks and squares installed in them. Such installations not only improve the ecological surroundings of the inhabitants and tourists, but also a€ect the people’s well-being and increase the attractiveness of the countryside. Beaches are installed around the attractive water sources or in places with a wide coastal belt for means of recreational activities. Other areas favored by the local population have leisure zones installed. At the current time there are 13 ocial beaches and 7 leisure areas near water in the Alytus region. e annually conducted research of the district’s beaches and leisure zones show, that Alytus area recreational water sources are clean and are ‚t for development of di€erent tourism activities (stationary leisure, camping, swimming, boat rowing, water tourism, ‚shing, sailing). ere are currently 34 museums/expositions and 13 galleries active in the Alytus region. Alytus area museums and galleries are important objects of tourist attraction in the region. In order to improve the attendance of the museums of the region, we need to constantly improve the surroundings of the museums, the quality of services and the accessibility of the information; because those are one of the most important tourists attraction factors in museums. e Alytus district is also the host for a lot of cultural and leisure events which can be interesting from the tourists’ point of view. Educational programs, that o€er tourists and local citizens to get to know the Dzukija area handicraƒ and cuisine heritage traditions, are also being executed in the district. A lot of these events and educational programs are being held by the region’s local cultural / sports institutions and rural tourism homesteads. ese events attract visitors to the Alytus area from all around the country, and even from abroad. e Southern part of the Lithuania is marked as one of the worthiest to develop in the Lithuanian national tourism development program tourism natural and cultural resources summary. One of the most important factors of such an evaluation is the abundance and the diversity of cultural values in the area. According to the Lithuanian State cultural heritage register data, there are 1565 cultural heritage objects registered in the Alytus district, of which 1152 are real-estate objects and 413 are movable cultural heritage objects. e largest part of the Dzukija area real estate cultural heritage objects consists of settlement areas, buildings, cemeteries and graves, places of death, mounds and crosses. Although the Alytus region is rich In natural and cultural resources, the region still feels the lack of tourism information infrastructure (road signs, signs that lead to noticeable objects, informational stands, tourism route marking). e district’s tourism informational infrastructure is underdeveloped and there is not enough information spread, a situation, which limits the possibilities of tourists traveling through the Dzukija area. In order to achieve the faster tourism development in the Alytus district there is a certain need to re-equip and take proper care of: beaches, current leisure areas, benches, ‚replaces, camping sites, drive-ways with car parking lots, clothes change booths, footbridges, piers, boat entry ways to water sources, children playgrounds, basketball courts, trash bins and infrastructure needed for diving and/or other passive/active leisure, because the current condition of a lot of objects is either simply satisfactory or there is a lack of the infrastructure. Alytus region hosts a part of the bicycle track named “Dzukija bicycle ring”, which is approximately 280 km long. is track connects the Alytus district municipalities and tourism centers. e most active leisure is being o€ered in the cities of Druskininkai and Alytus. e objects of exclusively active leisure are the Druskininkai healthcare and leisure center “Aqua” and the indoor ski complex “Snow arena”. e larger part of the leisure activities in the Alytus region is being provided by the private operators. Taking the current market demand tendencies and priorities, the Alytus area is capable to compete with other regions in the business (conference) tourism area. e Alytus district has

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 9

enough infrastructure sites (hotels, guest and leisure houses, leisure areas, rural tourism sites) for the development of business (conference) tourism activities, but it is not used enough for such a type of tourism. e highest potential for business (conference) tourism development in the region belongs to the Druskininkai municipality, which has the largest conference infrastructure, transportation activity, service complexity, skills in professional conference (event) organization and the best ability to provide good communication and information spread. Accommodation services in the Alytus city municipality are being provided by the hotels, guest houses and motels. In the Druskininkai municipality, an important role in the accommodation business sector is being played by the healthcare/rehabilitation centers. e rural tourism accommodation type is the general type of accommodation in the Alytus, Varena and Lazdijai region municipalities. e accommodation facility network is dispersed unevenly throughout the Alytus district, but four star level accommodation is available in the region (most of it in Druskininkai municipality), so one may say that you can acquire high quality accommodation services in the region. e catering service area in the Alytus region is developed unsystematically and the more catering service supply and quality increase in the cities, the bigger the problem it is in the rural areas, with less catering services of lesser quality is being o€ered. Catering companies are being created and develop mostly in the most popular tourist cities and near the tourism attraction objects. Catering services infrastructure development in the region’s rural municipalities is hard because of the seasonality of tourist ows, small local population and their limited purchasing power. All of the Alytus district municipalities participate in the spread of tourism information to tourists and other people. Tourism information is provided to foreign and Lithuanian tourists, who are visiting or planning to visit the Alytus district. In recent years, the most tourists that come to Alytus region and visit the information centers come from Poland, Russia, Germany and Belorussia. e number of tourists coming to Alytus area and visiting the information centers depends highly on the season. e district is attractive for tourism purposes during the spring and summer season, when there are exceptionally favorable conditions for the development of cultural, recreational and leisure tourism. But the Alytus district has less tourist attention during the autumn and winter seasons. Although the Alytus region municipalities tend to solve the tourism seasonality problems (i.e. there is an indoor skiing track “Snow arena” in Druskininkai, etc.), but we can state, that the region’s winter season service and product choosing availability is currently underdeveloped. In order to balance the tourism development in Alytus district, the district municipality implements di€erent investment projects aimed at the public tourism infrastructure renewal and development, marketing activity improvement and information infrastructure development. Attractive Dzukija area public infrastructure and the tourism information accessibility and adequacy are one of the most important factors needed in order to retain the existing and attract new tourist ows to the Alytus region. State important, national and regional road networks are properly developed in the Alytus region and it is easily accessible by car or bus from other parts of the country or from abroad. Meanwhile, local road and street pavement condition is quite poor. Alytus region municipalities’ position is not very far away from the two of the key airports of the country, that’s why all of the Alytus region municipalities are in the same competing conditions. e perspective look to the future of the Alytus region might notice that the international Grodno (Belorussia) airport is also important for the development of the area. Quite a lot of tourists can be attracted from it, if the border and visa questions could be solved. Unfortunately only two of the Alytus district municipalities can be reached by train – the Varena region and Lazdijai region municipalities. Other municipalities of the region are not accessible via train right now, although there is thought given to the future Marcinkonys – Druskininkai and Pariece (Belorussia)-Druskininkai railroad stretches installation. In order to develop Alytus regional tourism faster, the Alytus city, Alytus region, Druskininkai, Varena region and Lazdijai region municipalities have formed complex tourism routes in the tourism

10 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

possibility study, helping the tourists to get to know the Alytus area and it’s outskirts: Nemunas and it’s surrounding territories; natural objects and territories (mounds, regional parks, reserves, lakes and rivers); cultural objects (museums, galleries, churches, cultural heritage sites); Dzukija area cities and towns. Tourists are also welcomed to get to know the traditional Dzukija handicra and cuisine heritage while traveling the prepared routes. €e complex tourism routes include the most important healthcare and conference tourism attraction objects. While developing the tourism activities in Alytus area, the Alytus district municipalities should also invest in the public and aesthetic image creating infrastructure of the area (pedestrian and bicycle tracks, recreational and public areas). To achieve that aim, the Alytus region municipalities plan on install new or reconstruct the current tourism attraction objects (territories): install Nemunas river piers and lake piers, install and/or reconstruct special boat entry tracks and/or roads on the lake shores and take proper care of the surrounding territories; renew and create new museums and take proper care of their surroundings; take proper care and manage religious objects and their surrounding territories; renew the cultural and historical objects and adapt them to the needs of tourism; renew the mounds and other natural objects and their surroundings; modernize and develop recreational zones with special attention to renewal or new installation of beaches; renew and install new bicycle and pedestrian routes and tracks; improve and develop the sports base infrastructure by creating sailing sport infrastructure. Alytus region municipality plans to increase the region’s uniqueness by installing handicra villages, a Mushroom park, a miniature park named “Mini Lithuania”, places of sher’s attraction, an indoor “sea” in the Druskininkai healthcare and leisure center “Aqua”. €ere are plans to build a Culture and congress hall in Druskininkai as a part of conference tourism development.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 11

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1. VEIKIANTYS TURIZMO TRAUKOS OBJEKTAI SAVIVALDYBĖSE

1.1. BENDRA ALYTAUS REGIONO ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

Geogranė padėtis. Alytaus regionas išsidėstęs pietinėje Lietuvos dalyje. Į regiono teritorijos ribas patenka Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijos. Bendras Alytaus regiono teritorijos plotas – 542.500 ha. Didžiausią dalį regiono teritorijos užima miškai (49,1 proc.) ir žemės ūkio naudmenos (36,7 proc.). 4,5 proc. regiono teritorijos užima vandenys, 2,3 proc. – keliai, 2,0 proc. – užstatyta teritorija, 5,4 proc. kita žemė. Alytaus regionas – miškingiausias regionas Lietuvoje. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui.

1.1.1. pav. Alytaus regiono geogranis išsidėstymas

Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane Druskininkai priskiriami nacionalinės svarbos turizmo ir rekreacijos centrams. Alytus, Lazdijai, Varėna – priskiriami regioninės svarbos turizmo ir rekreacijos centrams. Numatomi regioninės svarbos turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai – Merkinė, Veisiejai, Daugai, perspektyvinės kurortinės teritorijos – Daugai, Nemunaitis ir Veisiejai. Socialinė aplinka. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 152.139 gyventojai (arba 5,1 proc. Lietuvos gyventojų). Daugiausiai gyventojų gyveno Alytaus miesto (57.281), mažiausiai – Druskininkų (21.221) savivaldybėse. Alytaus rajono savivaldybėje, 2013 m. pradžioje, gyveno 27.618, Lazdijų rajono savivaldybėje – 21.639, Varėnos rajono savivaldybėje – 24.380 gyventojai. 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo gyventojų skaičius (sumažėjo 9,2 proc.). Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas !ksuotas Alytaus miesto savivaldybėje – 11,6 proc., mažiausias Alytaus rajono savivaldybėje – 6,2 proc. Druskininkų savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 7,9 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 9,5 proc. Gyventojų tankis Alytaus regione 2013 m. pradžioje siekė 28,0 gyventojus/km2 ir buvo vienas iš mažesnių Lietuvoje. Didžiausiu gyventojų tankiu regione pasižymėjo Alytaus miesto savivaldybė – 1.432,0 gyventojai/km2, mažiausiu – Varėnos rajono savivaldybė – 11,0 gyventojų/km2. Alytaus rajono savivaldybės gyventojų tankis siekė 19,7 gyventojus/km2, Druskininkų savivaldybės – 46,7 gyventojai/km2, Lazdijų rajono savivaldybės – 16,5 gyventojai/km2. Neigiamas demogra!nes tendencijas rodo mažėjantis Alytaus regiono gimstamumas ir augantis mirtingumas. 2012 m. Alytaus regione gimė 1.377 naujagimiai (arba 18,1 proc. mažiau negu 2009 m.). Gimstamumas, nagrinėjamu laikotarpiu, mažėjo visose Alytaus regiono savivaldybėse: sparčiausiai

14 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus miesto savivaldybėje (24,6 proc.), lėčiausiai – Varėnos rajono savivaldybėje (6,1 proc.). Alytaus rajono savivaldybėje gimstamumas sumažėjo 19,9 proc., Druskininkų savivaldybėje – 12,9 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 14,6 proc. 2012 m. Alytaus regione iš viso mirė 2.382 asmenys (arba 2,2 proc. daugiau negu 2009 m.). Iš visų Alytaus regiono savivaldybių, mirtingumas mažėjo tik Druskininkų (5,6 proc.) ir Varėnos rajono (6,1 proc.) savivaldybėse. Gyventojų mirtingumas augo Alytaus miesto (12,2 proc.), Alytaus rajono ir Lazdijų rajono (po 2,8 proc.) savivaldybėse. Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralų gyventojų prieaugį. Nepaisant atskirais metais Alytaus regione mažėjusio mirtingumo, neigiama natūrali gyventojų kaita regione išliko visą analizuojamą 2009–2012 m. laikotarpį. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų kaita Alytaus regione (-1.005) ir daugelyje regionų savivaldybių ‡ksuota 2012 m. (Alytaus miesto savivaldybėje – -144, Alytaus rajono savivaldybėje – -272, Druskininkų savivaldybėje – -95, Lazdijų rajono savivaldybėje – -265, Varėnos rajono savivaldybėje – -229). 2012 m. į Alytaus regioną atvyko 3.814 gyventojų, iš regiono išvyko 5.655 gyventojai. Neto migracija siekė -1.841. Neto migracija 2009–2012 m. išliko neigiama visose regiono savivaldybėse, išskyrus Alytaus rajono savivaldybę, kurioje 2011 m. neto migracija buvo teigiama (2). 2012 m. didžiausia neigiama neto migracija ‡ksuota Alytaus miesto (-1.088), mažiausia – Alytaus rajono (-73) savivaldybėse. Neigiama neto migracija Druskininkų savivaldybėje siekė -180, Lazdijų rajono savivaldybėje – -160, Varėnos rajono savivaldybėje – -340. 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 22.128 0–15 metų amžiaus vaikai (arba 14,5 proc. visų gyventojų), 92.021 darbingo amžiaus gyventojas (arba 60,5 proc. visų gyventojų) ir 37.990 pensinio amžiaus gyventojų (25,0 proc. visų gyventojų). 2009–2013 m. Alytaus regione mažėjo vaikų (0–15 metų), netolygiai kito darbingo amžiaus gyventojų ir augo pensinio amžiaus gyventojų dalis. Ekonominė aplinka. 2011 m. Alytaus regione iš viso buvo sukurta bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) už 3.623,9 mln. Lt arba 3,4 proc. viso Lietuvoje sukurto BVP. 2009–2011 m. regione sukurto BVP apimtys didėjo 14,0 proc. 2011 m. daugiausiai BVP buvo sukurta Vilniaus regione (38,1 proc. viso šalies BVP), Kauno regione (19,6 proc. viso šalies BVP), Klaipėdos regione (12,1 proc. viso šalies BVP). Remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis (toliau – Valstybinis turizmo departamentas), 2011 m. turizmo sektoriaus dalis bendroje Lietuvos BVP suvestinėje sudarė 4,6 proc. 2011 m. į Alytaus regioną buvo pritraukta 322,61 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). Daugiausiai TUI buvo pritraukta į Alytaus miesto savivaldybę (203,51 mln. Lt), mažiausiai į Lazdijų rajono savivaldybę (0,84 mln. Lt). TUI Alytaus rajono savivaldybėje siekė 69,52 mln. Lt, Druskininkų savivaldybėje – 39,84 mln. Lt, Varėnos rajono savivaldybėje – 8,9 mln. Lt. 2009–2011 m. TUI mažėjo Alytaus regione (6,7 proc.), Alytaus miesto (14,5 proc.), Alytaus rajono (11,2 proc.), Lazdijų rajono (35,4 proc.) savivaldybėse, dvigubai išaugo Druskininkų savivaldybėje, 6,3 proc. – Varėnos rajono savivaldybėje. 2011 m. materialinės investicijos (toliau – MI) Alytaus regione sudarė 648,348 mln. Lt. Daugiausiai MI nagrinėjamais metais pritraukė Alytaus miesto savivaldybė (191,665 mln. Lt), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybė (41,725 mln. Lt). 2011 m. Alytaus rajono savivaldybė pritraukė 179,659 mln. Lt MI, Druskininkų savivaldybė – 163,153 mln. Lt MI, Varėnos rajono savivaldybė – 72,146 mln. Lt MI. 2009–2011 m. MI apimtys Alytaus regione sumažėjo 1,7 proc. MI apimtys augo Alytaus rajono (dvigubai), Varėnos rajono (51,1 proc.) ir Lazdijų rajono savivaldybėse (12,4 proc.), mažėjo Alytaus miesto (39,4 proc.) ir Druskininkų (3,4 proc.) savivaldybėse. 2013 m. pradžioje Alytaus regione iš viso buvo įregistruota 6.819 ūkio subjektų, iš kurių veiklą vykdė 3.267 (arba 47,9 proc.). Daugiausiai ūkio subjektų veikė Alytaus miesto savivaldybėje (1.619), mažiausiai – Lazdijų rajono savivaldybėje (282). Alytaus rajono savivaldybėje veiklą vykdė 382, Druskininkų savivaldybėje – 556, Varėnos rajono savivaldybėje – 428 ūkio subjektai. Daugiausiai regione veikė uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių, asociacijų. Iš visų 2013 m. pradžioje Alytaus regione veikusių ūkio subjektų su turizmu susijusiomis veiklomis

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 15 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

(apgyvendinimu ir maitinimu; menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla) užsiėmė 288 ūkio subjektai, iš jų: Alytaus miesto savivaldybėje – 130, Alytaus rajono savivaldybėje – 23, Druskininkų savivaldybėje – 65, Lazdijų rajono savivaldybėje – 25, Varėnos rajono savivaldybėje – 45. 2009–2013 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius Alytaus regione didėjo 1,0 proc. Veikiančių ūkio subjektų skaičius didėjo Alytaus rajono (6,1 proc.), Lazdijų rajono (1,1 proc.), Varėnos rajono (6,2 proc.) savivaldybėse, mažėjo Alytaus miesto (0,8 proc.), Druskininkų (0,7 proc.) savivaldybėse. Su turizmu susijusiomis veiklomis (apgyvendinimu ir maitinimu; menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla) užsiimančių ūkio subjektų skaičius 2009–2013 m. Alytaus regione išaugo 13,8 proc. Alytaus miesto savivaldybėje augimas siekė 1,6 proc., Alytaus rajono savivaldybėje – 35,3 proc., Druskininkų savivaldybėje – 22,6 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 25,0 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 28,6 proc. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (nedarbo lygis) Alytaus regione 2012 m. siekė 14,9 proc. Didžiausias nedarbo lygis 2012 m. ksuotas Alytaus rajono (18,7 proc.) ir Lazdijų rajono (17,0 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Varėnos rajono savivaldybėje (12,0 proc.). Druskininkų savivaldybėje nedarbo lygis siekė 13,2 proc., Alytaus miesto savivaldybėje – 14,4 proc. Remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2011 m. turizmo sektorius sukūrė 25 tūkst. tiesiogiai su turizmu susijusių darbo vietų šalyje. Tokie rodikliai rodo, kad Lietuvoje dar nėra išnaudotas turizmo potencialas.

Apibendrinimas. Alytaus regionas pasižymi dideliais gamtinių teritorijų plotais. Regione nėra didmiesčių. Visa tai lemia mažesnį regiono gyventojų tankumą, jį lyginant su kitais regionais. 2013 m. pradžioje Alytaus regione gyveno 152.139 gyventojai. 2009–2013 m. gyventojų skaičius regione mažėjo ir tai atitiko bendras šalies tendencijas. Nagrinėjamu laikotarpiu regione mažėjo vaikų, netolygiai kito darbingo amžiaus gyventojų, augo pensinio amžiaus gyventojų dalis. 2009–2012 m. Alytaus regione mažėjo gimusiųjų ir augo mirusiųjų skaičius. Natūralus gyventojų prieaugis visu nagrinėjamu laikotarpiu išliko neigiamas. 2009–2012 m. regione augo emigracijos tempai, migracijos saldo visu laikotarpiu išliko neigiamas. 2011 m. Alytaus regione buvo sukurta 3,4 proc. viso šalies BVP. BVP apimtys regione 2009–2011 m. didėjo. Šalyje turizmo sektoriaus sukuriamas BVP sudarė 4,6 proc. Tais pačiais metais į regioną buvo pritraukta 322,61 mln. Lt TUI ir 648,348 mln. Lt MI. TUI ir MI apimtys regione 2009–2011 m. mažėjo ir tai lėmė bendras šalį apėmęs ekonominis nuosmukis. 2009–2013 m. Alytaus regione augo veikiančių ūkio subjektų skaičius bei ūkio subjektų skaičius, užsiimančių su turizmu susijusiomis veiklomis. Nepaisant to, nedarbo lygis regione vis dar išliko gana aukštas (2012 m. siekė 14,9 proc.). 2011 m. turizmo sektorius šalyje sukūrė 25 tūkst. tiesiogiai su turizmu susijusių darbo vietų. Tai rodo, kad turizmo potencialas vis dar išnaudojamas nepakankamai.

16 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.1. GAMTINIAI IŠTEKLIAI

Teritorijos kraštovaizdžio estetinę vertę lemia gamtinių komponentų – miškų masyvų, tvenkinių, upių ir jų slėnių, kitų natūralių biotopų, kurie užtikrina biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą, gausa. Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria savo gamtine aplinka. Regione gausu vandens telkinių (upių, ežerų, tvenkinių). Regionas yra miškingiausias, lyginant su kitais šalies regionais, o taip pat čia gausu saugomų teritorijų. Alytaus regionas turi didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, esantys Druskininkų kurorte. 1.1.1.1. lentelė. Alytaus regiono gamtiniai ištekliai

Alytaus m. sav. Aprašymas 1,82 tūkst. ha (46,2 proc.) savivaldybės teritorijos sudaro nepakankamai Kraštovaizdis naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 2,12 tūkst. ha (53,8 proc.) – urbanistinio vystymo arealai. Alytaus miesto kraštovaizdį formuoja plati Nemuno kilpa ir aplinkinių šilų ir miškų masyvai. Bene vertingiausias miesto kraštovaizdžio reljefo elementas Upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai yra Nemuno šlaitai. Miesto teritorija taip pat teka mažesni upeliai – Alytupė, Žirgupė. Tvenkinių mieste nėra, tačiau yra išsidėstę trys ežerai – Didžiosios Dailidės ežeras, Mažosios Dailidės ežeras ir Dailidės ežerėlis. Į Alytaus miesto teritorijos ribas patenka Vidzgirio botaninis draustinis, kuris miesto teritorijoje driekiasi 452 ha. Vidzgirio miškas – unikalus Saugomos teritorijos gamtos kampelis, kuriame veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Miškai Alytaus miesto miškingumas – 31,8 proc. Gamtiniai gydomieji ištekliai – Alytaus r. sav. Aprašymas 44,93 tūkst. ha (32,1 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 55,16 tūkst. ha (39,3 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 15,49 tūkst. ha (11,0 proc.) – nepakankamai naudojami agrarinio Kraštovaizdis kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 17,87 tūkst. ha (12,7 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai, 6,94 tūkst. ha (4,9 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Per Alytaus rajono savivaldybės teritoriją teka Nemunas, kuris yra svarbus kraštovaizdžio akcentas visame Alytaus regione. Savivaldybės teritorija Upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai taip pat teka 53 mažesnės upės ir upeliai, išsidėstę 70 ežerų (didesni iš jų: Žuvintas, Didžiulis (Daugų), Obelija, Simno, Giluitis, Kavalys, Gudelių, Atesys, Suvingis) ir 10 tvenkinių. Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje išsidėstę dalis Žuvinto biosferos rezervato, Dzūkijos nacionalinio parko, Nemuno kilpų regioninio parko ir Metelių regioninio parko, 5 valstybiniai draustiniai (Balkasodžio botaninis, Pivašiūnų geomorfologinis, Sabališkės pedologinis, Sudvajų geomorfologinis, Vidzgirio botaninis), 14 gamtos paveldo objektų (Alovės atodanga, Bedugnio Saugomos teritorijos ežeras, Didysis Dzūkijos akmuo, Druskelės šaltinis, Dūdiškių akmuo, Galvinio gūbrys, Nemunaičio atodanga, Nemunaičio mineralinė versmė, Noriūnų miško eglė (aukščiausia Lietuvos eglė), Panemuninkų skardis, Punios šilo pušis (aukščiausia Lietuvos pušis), Raudonasis akmuo, Senoji guoba, Storasis Punios šilo ąžuolas), 4 valstybiniai gamtos paveldo objektai (Panemunės rėva, Punios šilo ąžuolai, Senoji kriaušė, Žvirgždėnų pušis). Miškai Alytaus rajono savivaldybės miškingumas – 24,7 proc. Gamtiniai gydomieji ištekliai Mineralinio vandens telkiniai.

18 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Druskininkų sav. Aprašymas 18,54 tūkst. ha (40,8 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 3,24 tūkst. ha (7,2 proc.) – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo arealai, 11,45 tūkst. ha (25,2 Kraštovaizdis proc.) – eroduojamų moreninių kalvų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 11,48 tūkst. ha (25,3 proc.) – nepakankamai naudojamų agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 0,68 tūkst. ha (1,5 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai. Per Druskininkų savivaldybės teritoriją teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, o taip pat 19 kitų mažesnių upių ir upelių. Savivaldybės teritorijoje Upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai išsidėstę 49 ežerai (didesni iš jų: Aviris, Vilkas, Latežeris, Grūtas, Giedavarys) ir 15 tvenkinių. Druskininkų savivaldybės teritorijoje išsidėstęs dalis Dzūkijos nacionalinio parko, 8 valstybiniai draustiniai (Avirės hidrogra&nis, Baltosios Ančios herpetologinis, Cimakavo ornitologinis, Druskininkų botaninis, Gerdašių Saugomos teritorijos entomologinis, Raigardo kraštovaizdžio, Stračiūnų herpetologinis, Vilko botaninis), 2 gamtos paminklai (Velnio akmuo, Snaigupėlės atodanga) ir vienas valstybinis gamtos paveldo objektas (Latežerio ąžuolas). Druskininkų savivaldybė miškingiausia visame regione, miškai savivaldybėje Miškai užima 69,2 proc. visos teritorijos. Gamtiniai gydomieji ištekliai Mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai. Varėnos r. sav. Aprašymas 94,61 tūkst. ha (42,6 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 56,19 tūkst. ha (25,3 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai, 21,35 tūkst. ha (9,6 proc.) – nepakankamai naudojamų agrarinio Kraštovaizdis kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 20,13 tūkst. ha (9,1 proc.) – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų arealai, 29,54 tūkst. ha (13,4 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Varėnos rajono savivaldybe teka Nemunas ir jo intakas Merkys. Be šių dviejų upių savivaldybės teritorija taip pa prateka 49 kitos mažesnės upės ir upeliai. Upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai Savivaldybės teritorijoje išsidėstę 144 ežerai (didesni iš jų: Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas) ir 25 tvenkiniai. Varėnos rajono savivaldybėje išsidėstęs Čepkelių gamtinis rezervatas, didžioji dalis Dzūkijos nacionalinio parko, 10 valstybinių draustinių (Akmens geologinis, Glėbo hidrogra&nis, Diržamenių telmologinis, Geidukonių telmologinis, Ilgininkų telmologinis, Merkio ichtiologinis, Pelesos botaninis-zoologinis, Spenglos hidrogra&nis, Taurupio kraštovaizdžio, Ūlos kraštovaizdžio), 7 savivaldybės draustiniai (Ilgelio botaninis-zoologinis, Ilgininkų botaninis-zoologinis, Katros botaninis-zoologinis, Pelesos botaninis-zoologinis, Pilvingio ornitologinis, Tabalio botaninis, Vykšiaus Saugomos teritorijos botaninis-zoologinis), vienas biosferos poligonas (Rūdninkų girios), 17 gamtos paminklų (Bajorės rėva, Didžioji Jonionių griova, Dūbo pušis, Krušonių skardis, Lietuvio liepa, Mančiagirės skardžiai, Mardasavo skardis, Netiesų miško ežerėliai, Rudnios cirkas, Rudnios pietinis kalvaragis, Rudnios šiaurinis kalvaragis, Sarkajiedų dauba, Siuvėjo rėva, Skroblaus versmės, Trakiškių kalvagūbris, Uciekos skardis, versmė „Ūlos akis“), 8 valstybiniai gamtos paveldo objektai (akmenys su jaučio pėda, akmuo „Kiškio bažnyčia“, Aukštagirio augavietė, drevėtos pušys, Kurpiko kadagys, Liškiavos atodanga, Panemunės rėva, Zervynų ąžuolas). Miškai Varėnos rajono savivaldybės miškingumas – 69,1proc. Gamtiniai gydomieji ištekliai –

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 19 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Lazdijų r. sav. Aprašymas 35,99 tūkst. ha (27,5 proc.) savivaldybės teritorijos užima žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai, 38,66 tūkst. ha (29,5 proc.) – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių Kraštovaizdis arealai, 8,36 tūkst. ha (6,4 proc.) – nepakankamai naudojamų agrarinio kraštovaizdžio arba miškingų ežerų ir slėnių arealai, 45,47 ha (34,7 proc.) – esamų ir perspektyvinių parkų arealai, 2,46 ha (1,9 proc.) – išimtinio konservacinio prioriteto (paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų) arealai. Lazdijų rajono savivaldybe teka Nemunas. Be Nemuno savivaldybės teritorija Upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai teka dar 26 mažesnės upės ir upeliai. Savivaldybės teritorijoje yra išsidėstę 152 ežerai (didesni iš jų: Dusia, Metelys, Seirijis, Galstas) ir 25 tvenkiniai. Lazdijų rajono savivaldybėje išsidėstę dalis Žuvinto biosferos rezervato, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių regioninio parko, Veisiejų regioninis parkas, 7 valstybiniai draustiniai (Bugiedos botaninis-zoologinis, Krakinio telmologinis, Kučiuliškės herpetologinis, Kuzapiškės telmologinis, Niedaus ornitologinis, Pertako ornitologinis, Vilko botaninis), vienas biosferos Saugomos teritorijos rezervatas (Pertako miško), vienas gamtos paminklas (Vilko šaltinis), 10 valstybinių gamtos paveldo objektų (Didysis Širvinto ąžuolas, Drevėtasis Širvinto ąžuolas, Paveisiejų pušis, Paveisiejų trikamienis ąžuolas, Prapuntų tuopa, Taikūnų pušis, Vainežerio dvaro parkas, Veisiejų dvaro parkas, Veisiejų dvaro parko alksnis, Veisiejų dvaro parko uosis). Lazdijų rajono savivaldybė viena miškingiausių regione. Savivaldybės Miškai miškingumas siekia – 34,9 proc. Gamtiniai gydomieji ištekliai – Šaltinis: Statistikos departamentas; Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas; Aplinkos apsaugos agentūros parengtas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių klasiƒkatorius

Apibendrinimas. Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria savo gamtine aplinka. Regionas yra vienas ežeringiausių šalyje. Čia išsidėstę 417 ežerų, iš kurių didžiausiu turizmo potencialu pasižymi Metelių ežeryno ežerai – Dusia, Metelys, Obelija, Veisiejų, Didžiulio (Daugų) ežerai. Prie šių ežerų yra suformuota rekreacinė infrastruktūra, teikiamos įvairios turizmo paslaugos. Vienas svarbiausių regiono akcentų – Nemunas, nacionalinės svarbos tranzitinė vandens turizmo trasa. Didesni Nemuno intakai Peršekė, Baltoji Ančia, Seira, Šešupės intakas Bambena. Taip pat Merkys su visa eile intakų: Ūla, Grūda, Verseka, Spengla, Varėnė. Visgi, nepaisant Nemuno svarbos turizmo plėtrai, ši upė yra gana užteršta, o tai mažina jos panaudojimo turizmui galimybes. Merkys su intakais, Baltoji Ančia ir kiti smulkesni upeliai, yra pakankamai švarūs arba švarūs ir visiškai tinkami naudoti rekreacijai ir aktyviam turizmui. Alytaus regionas yra miškingiausias Lietuvoje. 2012 m. pradžioje miškai regione užėmė 266244,28 ha arba 49,1 proc. viso regiono teritorijos. Miškai yra svarbi kraštovaizdžio ir rekreacinių resursų dalis į regioną pritraukianti lankytojų iš visos šalies. Regione gausu saugomų teritorijų, kurios užima 23,2 proc. visos regiono teritorijos. Saugomų teritorijų tarpe didžiausią dalį užima Dzūkijos nacionalinis parkas, kuris patenka į visų regiono savivaldybių teritorijų ribas. Alytaus regionas turi didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, esantys Druskininkų kurorte. Dėl to regionas yra itin patrauklus medicinos ir sveikatinimo veiklų turizmui plėtoti.

20 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.2. VIEŠASIS POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMAS

Rekreacija – tai zinių ir dvasinių žmogaus jėgų atgavimo procesas, kurio poreikis šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai auga. Rekreacija, kaip ir bet kokia kita žmonių veiklos sfera, naudoja įvairius gamtos ir antropogeninius išteklius, kurie ir sudaro tos rekreacinės veiklos aplinką.

POILSIO IR REKREACIJOS TURIZMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI

GRAŽI ŽALIŲJŲ ZONŲ APLINKA

ĮDOMUS RELJEFAS

PAŽINTINĖS GALIMYBĖS

TVARKINGA APLINKA

REKREACINĖ INFRASTRUKTŪRA

KOMPLEKSIŠKUMAS

1.1.2.1. pav. Veiksniai, skatinantys poilsio ir rekreacijos turizmo plėtrą

Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“ Alytaus regionas – miškingiausias regionas visoje šalyje. 2012 m. pradžioje miškai regione užėmė 49,1 proc. viso regiono teritorijos ploto. Turistiniu-rekreaciniu požiūriu labai svarbūs rekreaciniai miškai – miškai, skirti poilsiui, visuomenės reikmėms naudojami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra. Šie miškai intensyviai lankomi poilsiautojų, dažniausiai yra gražiausiuose miškų sklypuose su poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, pasivaikščiojimo takais bei su įvairia poilsiui skirta įranga ir statiniais. Remiantis Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiuoju planu, regione iš viso yra išsidėstę 9528,7 ha rekreacinių miškų. Daugiausiai rekreacinių miškų yra išsidėstę Druskininkų (4024,8 ha) ir Varėnos rajono (3172,7 ha) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus rajono (235,7 ha) ir Alytaus miesto (692,6 ha) savivaldybėse. Lazdijų rajono savivaldybėje rekreaciniai miškai užima 1402,9 ha ploto. Tinkamiausi poilsiavimui yra sausi ir normalaus drėgnumo pušynai, iš dalies tinkami – sausi mišrūs bei lapuočių miškai, sausi beržynai, sausi eglynai bei kiti lapuočių miškai. Mažai tinkami poilsiavimui, tačiau perspektyvoje naudotini – pušų jaunuolynai, netinkami poilsiavimui – drėgni mišrūs bei lapuočių miškai, užpelkėję miškai. Alytaus regiono miškus galima vertinti kaip tinkamus poilsiui ir rekreacijai. Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybių miškai išskiriami kaip vieni tinkamiausių turizmo plėtojimui Lietuvoje. 1.1.2.1. lentelė. Alytaus regiono poilsio ir rekreacijos ištekliai

Alytaus m. sav. Aprašymas Alytaus mieste viešuosius parkus prižiūri ir tvarko VšĮ „Alytaus parkai“. Mieste yra išsidėstę šie pagrindiniai parkai ir skverai: Miesto sodas, Kurorto parkas, Jaunimo parkas Parkai ir skverai ir jo metalo plastiko skulptūrų kompozicija, Gulbynės parkas, Putinų parkas, Likiškių parkas, Žuvėdrų kalvos parkas, Studentų skveras, Senamiesčio skveras.

22 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus m. sav. Aprašymas Šiuo metu yra baigiamas įgyvendinti Didžiojo Dailidės ežero aplinkos sutvarkymo ir Maudyklos ir poilsio pritaikymo rekreacijai projektas, vykdomi Mažosios Dailidės ežero pritaikymo rekreacijai zonos ir poilsiui darbai, o taip pat parengtas Dailidės ežerėlio detalusis planas, numatant šio ežero pritaikymą rekreacijai ir poilsiui. Rekreaciniai miškai Rekreacinių miškų plotas – 692,6 ha. Alytaus r. sav. Aprašymas Savivaldybėje išsidėstę šie parkai ir skverai: Alovėlės g. parkas (Alovės mstl.), Ąžuolinių parkas (Ąžuolinių k.), Margirio g. skveras, Mokyklos parkas (Butrimonių mstl.), Didžiulio ež. skveras, Ežero g. skveras, Krantinės g. skveras, Maironio g. skveras, Savanorių g. skveras, Turgaus aikštė, Vilniaus g. skveras, Vytauto g. skveras (Daugų m.), Eičiūnų parkas, Eičiūnų tvenkinių parkas (Eičiūnų k.), Vytauto g. skveras (Krokialaukio mstl.), Makniūnų dvaro Parkai ir skverai parkas (Makniūnų k.), Šermukšnių g. skveras (Miklusėnų gyv.), Alyvų g. skveras, Švč. Trejybės bažnyčios skveras, Laisvalaikio ir poilsio centro parkas (Miroslavo k.), Centrinė aikštė, Pušyno g. skveras (Nemunaičio mstl.), Ilgio ež. parkas (Pivašiūnų k.), Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios skveras, Kauno g. skveras, Mokyklos skveras, Punios piliakalnio parkas (Punios gyv.), Alytaus g. parkas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios skveras, S. Dariaus ir S. Girėno skveras, Spernios parkas (Simno m.). Alytaus rajono savivaldybėje maudykla yra įrengta ant Didžiulio (Daugų) ežero (prie Maudyklos ir poilsio irklavimo bazės) kranto. Poilsio zonos yra įrengto ant Didžiulio (Daugų) ežero (prie zonos technologijos ir verslo mokyklos), Giluičio ežero, Ilgio ežero krantų. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 235,7 ha savivaldybės teritorijos. Druskininkų sav. Aprašymas Pagrindiniai savivaldybėje išsidėstę parkai ir skverai: Gydyklų parkas, M. K Čiurliono skveras, Druskonio ežero parkas, Vijūnėlės tvenkinio parkas, K. Dineikos gydomosios kūno kultūros parkas, Miesto parkas, Botaninis parkas, Alkos parkas, Ratnyčios parkas, Parkai ir skverai Kalviškių parkas, skveras prie Vandens parko, skveras Kurorto g., 2 skverai Vytauto g., 3 skverai M. K. Čiurlionio gatvėje, skveras Veisiejų ir Vytauto g. sankirtoje ties Ratnyčios upeliu, Šv. Jokūbo g. skveras, I. Fonbergo g. skveras. Maudyklos ir poilsio Druskininkų savivaldybėje įrengtos dvi maudyklos ant Ilgio ir Avirio ežerų krantų ir vienas zonos paplūdimys su maudykla ant Vijūnėlio tvenkinio kranto. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 4024,8 ha Druskininkų savivaldybės teritorijos. Varėnos r. sav. Aprašymas Parkai ir skverai Didesnis parkas savivaldybės teritorijoje – Varėnos miesto parkas. Savivaldybėje įrengtos maudyklos ant Glūko ežero, Varėnos I tvenkinio krantų, Valkininkų Maudyklos ir poilsio paplūdimys prie Šalčios upės, poilsio zonos ant Glėbo ežero, Karloniškės ežero, Žiežulio zonos ežero, Kastinio ežero krantų. Rekreaciniai miškai Savivaldybės teritorijoje išsidėstę 3172,7 ha rekreacinių miškų. Lazdijų r. sav. Aprašymas Savivaldybėje išsidėstę šie pagrindiniai parkai ir skverai: Lazdijų miesto parkas, Veisiejų miesto parkas ir šalia jo įrengtas šviečiantis ir grojantis fontanas, Veisiejų skulptūrų Parkai ir skverai parkas, Vainežerio parkas, Kapčiamiesčio miestelio skveras, Aštriosios Kirsnos buvusio dvaro pastatų ansamblis ir parkas, Birutės gyvenvietės parkas, skveras Šeštokuose, Seirijų skulptūrų parkas, senjorų parkas Seirijuose. Savivaldybės teritorijoje išsidėsčiusios šios svarbiausios maudyklos, kuriose įrengta visa Maudyklos ir poilsio poilsiui ir rekreacijai reikalinga infrastruktūra: Dusios ež., Metelio ež., Ančios ež., Snaigyno zonos ež., Baltajo ež. Rekreaciniai miškai Rekreaciniai miškai užima 1402,9 ha Lazdijų savivaldybės teritorijos.

Šaltinis: BĮ Higienos institutas; VšĮ „Alytaus parkai“; Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 23 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus regiono savivaldybių teritorijose yra įrengta nemažai poilsiui ir rekreacijai skirtų parkų ir skverų. Gamtinių teritorijų – pavienių objektų (medžiai, krūmai) ar teritorijų (parkai, skverai) buvimas regione teigiamai veikia žmonių savijautą. Ši įtaka pasireiškia ne vien oro kokybės gerėjimu, vėjo, triukšmo slopinimu ar, bendrine prasme, mikroklimato teritorijoje stabilizavimu. Gamtinės teritorijos taip pat turi „socialinę ir psichologinę“ reikšmę, kuri yra svarbi teritorijų gyvybingumui ir gyventojų bei svečių gerai savijautai užtikrinti. Buvimas gamtoje (poilsis ir rekreacija) mažina patirtą stresą, sudaro galimybes atsipalaiduoti ir pamiršti kasdieninius rūpesčius, teikia ramybės jausmą. Vandens telkiniai – ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Su vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba, buriavimas ir kt. Paplūdimiai įrengiami ten, kur yra tinkamos sąlygos – plati pakrantės juosta rekreaciniams užsiėmimams, įrenginiams. Ten, kur tinkamų sąlygų įrengti paplūdimio nėra, įrengiamos poilsio zonos, kuriose gyventojai ir regiono svečiai gali ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Kiekvienais metais, maudymosi sezono metu, tiek paplūdimiuose, tiek ir maudymosi vietose poilsio zonose yra atliekami vandens kokybės tyrimai, siekiant užtikrinti vandens higienos normas ir palaikyti visuomenės sveikatingumą. 2013 m. pradžioje Alytaus regione veikė 13 maudyklų (po vieną Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse, po 3 Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse, 5 Lazdijų rajono savivaldybėje) ir 7 maudymosi vietos poilsio zonose (3 Alytaus rajono savivaldybėje ir 4 Varėnos rajono savivaldybėje). Alytaus regiono vandens telkiniai, šalia kurių yra įrengtos maudyklos arba maudymosi vietos poilsio zonose yra švarūs. 2012 m. atliekamų vandens kokybės tyrimų metu tik 4 iš šių vandens telkinių buvo viršyti mikrobiologiniai parametrai (po vieną kartą): Dusios ežero maudykloje (Lazdijų rajono savivaldybė), Gilučio ežero poilsio zonoje (Alytaus rajono savivaldybė), Ilgio ežero poilsio zonoje (Alytaus rajono savivaldybė), Žiežulio ežero poilsio zonoje (Varėnos rajono savivaldybė).

Apibendrinimas. Alytaus regiono kraštovaizdžio struktūrą sudaro gamtiniai ir antropogeniniai komponentai, kurie tarpusavyje persipindami formuoja regiono kraštovaizdį. Alytaus regione yra išlikusi gana natūrali gamtinė aplinka. Čia gausu ežerų, upių, tvenkinių, kurie yra svarbus poilsio ir rekreacinės veiklos traukos veiksnys (maudymasis, deginimasis saulėje, plaukiojimas valtimis ir kt.). Alytaus regiono vandens ištekliai yra pakankamai švarūs turistinei ir rekreacinei veiklai plėtoti. Nors svarbiausios regiono upės, Nemuno, užterštumas yra gana didelis, tačiau daugybės kitų mažesnių upių ir upelių vanduo pakankamai švarus. 2012 m. atliktų Alytaus regiono maudyklų ir maudymosi vietų poilsio zonose vandens kokybės tyrimų metu tik 4 maudyklose / maudymosi vietose poilsio zonose po vieną kartą ˆksuotas mikrobiologinių parametrų viršijimas. Alytaus regione daugelis miškų yra labai palankūs poilsiui ir rekreacijai. Tai sausi ir normalaus drėgnumo pušynai. Kitoje dalyje miškų rekreaciją taip pat galima plėtoti. Regiono savivaldybių centruose, o taip pat mažesniuose miesteliuose, įrengiami parkai ir skverai, kurie ne tik prisideda prie ekologinės aplinkos kokybės gerinimo, tačiau ir teigiamai veikia žmonių savijautą bei didina vietovių kraštovaizdžio patrauklumą.

24 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.3. KULTŪROS TURIZMAS

Remiantis Valstybinio turizmo departamento pateikiama informacija, kultūros turizmas – turizmo rūšis, kai keliaujama susipažinti su vietos kultūra (menu, kalba, architektūra, papročiais ir kt.), dalyvauti meno renginiuose. Kultūros turizmas teigiamai veikia daugelį sričių ir yra naudingas dėl ekonominių ir socialinių priežasčių. Kultūros turizmas regionams svarbus ekonomine ir socialine, kultūrinio identiteto stiprinimo, kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo, bendradarbiavimo stiprinimo tarp tautų bei paramos pačiai kultūrai prasmėmis. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kultūros turizmo išteklius galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes: • praeities „medžiaginiai“ kultūros objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės); • dabarties „nemedžiaginė“ kultūrinė raiška (kultūrinių renginių metu atgimstančios etnokultūros tradicijos, susipynusios su šiandienine kultūra); • kiti su kultūra susiję objektai (pvz. muziejai).

Ekonominis ir socialinis turizmo poveikis pasireiškia Ekonominė ir socialinė pajamomis, gaunamomis iš kultūros turizmo ir su juo nauda susijusių verslų.

Kultūrinio identiteto Tai yra esminis elementas saugant ir skatinant vietinį bei stiprinimas nacionalinį dvasingumą ir pasididžiavimą.

Turizmas papildo kultūrinį ir istorinį paveldą, suteikdamas Kultūrinio ir istorinio galimybę išlaikyti gyvas tradicijas, finansuoja paveldo paveldo išsaugojimas apsaugą, o be to, skatina lankytojus domėtis tuo paveldu.

Bendradarbiavimo Išsamiau pažindami kitų tautų kultūrą geriau vienas kitą skatinimas suprantame ir kyla noras bendradarbiauti.

Kultūros turizmas kultūrai duoda papildomų pajamų, o tai Parama pačiai kultūrai yra labai svarbi parama pačiai kultūrai.

1.1.3.1. pav. Kultūros turizmo reikšmė

Šaltinis: Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumentas Muziejai ir galerijos. Alytaus regiono muziejai ir galerijos yra svarbus turizmo traukos objektas regione. Šiuolaikiniai muziejai ne tik kaupia ir saugo muziejines vertybes, tačiau užtikrina ir informacijos teikimą visuomenei bei jos švietimą. Meno galerijos yra svarbi vieta, kurioje menininkai gali eksponuoti savo darbus ir atskleisti savo gebėjimus. Meno galerijose atsiskleisti gali ir jauni menininkai ir tie, kurių meniniai gebėjimai jau yra įvertinti ir pripažinti. Meno galerijose menininkų darbus pamatyti ir įsigyti turi galimybę ne tik vietos gyventojai, tačiau ir į regioną atvykstantys svečiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, 2013 m. pradžioje regione iš viso veikė 35 muziejai / ekspozicijos ir 15 galerijų. Alytaus miesto savivaldybėje veikė 8 muziejai / ekspozicijos ir 5 galerijos, Alytaus rajono savivaldybėje – 4 muziejai / ekspozicijos ir 2 galerijos, Druskininkų savivaldybėje – 8 muziejai / ekspozicijos ir 3 galerijos, Varėnos rajono savivaldybėje – 9 muziejai / ekspozicijos ir 4 galerijos, Lazdijų rajono savavaldybėje – 6 muziejai / ekspozicijos ir viena galerija.

26 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.3.1. lentelė. Alytaus regiono muziejai / ekspozicijos ir galerijos

Alytaus m. sav. Aprašymas Alytaus kraštotyros muziejus ir jo padaliniai (Anzelmo Matučio memorialinis muziejus, Antano Jonyno memorialinis muziejus). Taip pat veikia Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija; Julijos Baranauskienės keramikos muziejus; Muziejai / ekspozicijos Kovų už laisvę ekspozicija „Mūsų tautos istorinė atmintis"; Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos muziejus; Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Ado galerija; Meno dirbinių salonas „Dzyvai“; Galerijos Loretos galerija; Vingio galerija; Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dirbinių salonas. Alytaus r. sav. Aprašymas Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė; Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras; Muziejai / ekspozicijos Punios girininkijos miško muziejus; Alytaus rajono Punios mokyklos-daugiafunkcio centro Kraštotyrinė ekspozicija. Daugų kalvės ekspozicijų salė; Galerijos Pivašiūnų amatų centras. Druskininkų sav. Aprašymas „Girios aidas” – miško muziejus, mokymo ir informacijos centras; Druskininkų miesto muziejus; Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus; Grūto parkas (sovietinių skulptūrų ekspozicija); Muziejai / ekspozicijos Liaudies buities ekspozicija; M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus; A.Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas; Leipalingio kraštotyros ekspozicija. Galerija SOFA; Galerijos Mažoji galerija; V. K. Jonyno galerija.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 27 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Varėnos r. sav. Aprašymas Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos etnogra"nė sodyba muziejus; Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus; Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus; Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinys Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate; Muziejai / ekspozicijos Senovinės bitininkystės muziejus ir kelminių avilių bitynas; Perlojos kraštotyros muziejus; Lietuvos totorių etnokultūrinis buities muziejus; Rašytojo Martyno Vainilaičio sodyba muziejus; Anzelmo Matučio drevės muziejus. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salė (organizuojamos profesionalių ir vietos menininkų parodos); Galerijos Elvyros Petraitienės ir Petro Pretkelio juodosios keramikos menininkų sodybos (amatų, degimo krosnių pristatymas, lauko galerija); Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro galerija. Lazdijų r. sav. Aprašymas Lazdijų krašto muziejus ir jo padaliniai (Veisiejų krašto muziejus, Laisvės kovų muziejus, Etnogra"nė Prano Dzūko sodyba, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės Muziejai / ekspozicijos muziejus); Motiejaus Gustaičio memorialinis namas muziejus. Veisiejų dailės galerija (eksponatai eksponuojami Veisiejų technologijos ir verslo Galerijos mokyklos aktų salėje, Kailinių k., Veisiejų sen. bei Veisiejų gimnazijos aktų salėje, Jaunimo g. 8, Veisiejai). Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 m. bendras Alytaus regiono muziejų lankytojų skaičius kito netolygiai: 2009–2010 m. augo (nuo 98,7 tūkst. iki 103,75 tūkst.), 2011–2012 m. mažėjo (sumažėjo iki 94,6 tūkst. 2012 m.). 1.1.3.2. lentelė. Muziejų lankytojų skaičius, tūkst.

Teritorija/ Pokytis 2009–2012 2009 2010 2011 2012 Metai m., proc. Alytaus apskritis 98,7 103,75 99,2 94,6 -4,2 Alytaus m. sav. 15 28 31 13 -13,3 Alytaus r. sav. 2,7 2,75 2,2 4,6 70,4 Druskininkų sav. 75 64 52 63 -16,0 Lazdijų r. sav. 3 6 12 13 333,3 Varėnos r. sav. 3 3 2 1 -66,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Alytaus TIC apklausos duomenys Nagrinėjant Alytaus regiono savivaldybių duomenis, 2009–2012 m. muziejų lankytojų skaičius Alytaus miesto (augo 2009–2011 m., nuo 15 tūkst. iki 31 tūkst., sumažėjo 2012 m. iki 13 tūkst.) ir rajono (augo 2009–2010 m., nuo 2,7 tūkst. iki 2,75 tūkst., mažėjo 2011 m. ir vėl išaugo 2012 m., iki 4,6 tūkst.) savivaldybėse, Druskininkų savivaldybėje (mažėjo 2009–2011 m., nuo 75 tūkst. iki 52 tūkst., augo 2012 m. iki 63 tūkst.) kito netolygiai. Bendras muziejų lankytojų skaičius 2009–2012 m. tolygiai mažėjo Varėnos rajono savivaldybėje (nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst. arba 66,7 proc.), tolygiai augo Lazdijų

28 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes rajono savivaldybėje (nuo 3 tūkst. iki 13 tūkst., arba daugiau negu 4 kartus). Varėnos rajono savivaldybės muziejų lankytojų skaičiaus mažėjimas susijęs su vykusiais Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus renovacijos darbais, kurie baigti 2013 m. Numatoma, kad 2013 m. lapkričio mėnesį muziejus vėl pradės veikti. Siekiant išlaikyti esamą ir didinti Alytaus regiono muziejų lankomumą, būtina nuolatos gerinti muziejų aplinką, paslaugų kokybę, informacijos prieinamumą, nes tai yra vieni svarbiausių muziejų traukos veiksnių. Siekiant plėtoti turizmo paslaugas, muziejus galima panaudoti kaip susibūrimo vietą ir (arba) vietą, kurioje siūlomi kiti kelionių maršrutai, teikiama informacija apie turistus dominančias paslaugas (restoranai, transportas, amatininkų produkcija ir kt.). Kultūriniai ir kiti laisvalaikio renginiai. Kultūrinių renginių įvairovės pasirinkimas, renginių gausa visais metų laikais yra svarbus veiksnys, galintis paskatinti turizmo plėtrą Alytaus regione. Regione organizuojami tarptautinio, regioninio ir vietinio (savivaldybės) lygmens renginiai. Dalis šių renginių yra kasmetiniai, dalis organizuojami kas kelerius metus. Didžiausiu lankomumu regione pasižymi Druskininkų savivaldybės renginiai. 1.1.3.3. lentelė. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono kultūriniai ir kiti laisvalaikio renginiai

Alytaus m. sav. Aprašymas Tarptautinė bonsų ir suiseki paroda, tarptautinis senųjų amatų, archainės muzikos ir karybos meno festivalis „Jotvos vartai“, tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis ,,Ateik, saulute, su pyragais“, Alytaus bienalė, Šiuolaikinio meno festivalis, Tarptautiniai Alytaus cirko festivalis, pučiamųjų orkestrų festivalis ,,Dainavos fanfaros", tarptautinis lėlių teatrų festivalis ,,Aitvaras", žiemos folkloro festivalis ,,Atvažiuoja Kalėdos“. Alytaus miesto šventė, Dainavos šalies muzikos festivalis, teatro festivalis ,,Tegyvuoja komedija“, respublikiniai trumposios prozos skaitymai „Imbiero vakarai“, skirti Regioniniai Jurgio Kunčino atminimui, Derliaus šventė, Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventė, Kalėdinė mugė. Vietiniai, savivaldybės Muziejų naktis, Joninių šventė prie AKKC, tradicinė liaudiškos muzikos ir žaidimų lygmens šventė ,,Ona – liepos karalienė“, Grikių šventė. Alytaus r. sav. Aprašymas – Tarptautiniai Šeimų šventė subuvimas „Graži mūsų šeimynėlė” Alovėje, „Simno kermošius”, Dzūkijos regiono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Kaimo liktarna” teatrologo Regioniniai V. Maknio vardo premijai laimėti, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos renginiai Dauguose. Tradicinė kasmetinė šventė „Kaimynų diena“, Vasario 16-osios minėjimas, Jurginių šventė „Jurgi, Jurgeli“ Alovėje, Sekminės Butrimonyse, sakralinės muzikos valanda „Žmogui ir Žemei“ Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčioje, Šviežios duonelės šventė – Oninės Punioje, pramogų vakaras „Žolinė Pivašiūnuose“, Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventė Dauguose, Joninių šventė Simne „Saulės ratu”, Joninių šventė Vietiniai, savivaldybės Santaikoje „Nuo sutemos lig aušros”, teatralizuota Joninių šventė Luksnėnuose lygmens „Degant Joninių laužams”, Joninių šventė Miroslave „Kupolėlė rasą pakėlė”, Joninių šventė „Dekit Joninių laužai“ Alovėje, Joninių šventė „Joninės Pivašiūnuose“, Baltų vienybės diena Punioje, Užgavėnės Punioje, Kalėdinis spektaklis Punioje, koncertas, skirtas Motinos dienai Punioje, kraštotyrinė ir etnogra$nė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ Punioje, poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“, Poezijos pavasaris, Kaimo rašytojų diena.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 29 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Druskininkų sav. Aprašymas Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, Druskininkų teatro ir muzikos festivalis, tarptautinis R. Tumino vardo teatro festivalis „Vasara“, tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“, tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, tarptautinis šiuolaikinės muzikos Tarptautiniai festivalis „Druskomanija“, tarptautinis vaikų kūrybos festivalis „Mes ir pasaulis“, Druskininkų kurorto šventė, Dainavos krašto folkloro šventė, atsisveikinimo su vasara šventė „Vasaros aidai“, teatralizuotos ekskursijos „Mineralinis miestelis“, kalėdinių renginių ciklas. Tautinių šokių festivalis „Kadagynė“, vasaros koncertų ciklas „Muzikiniai savaitgaliai“, Joninės, Užgavėnės, menininkų pleneras „Druskos metamorfozės“, Regioniniai medžio drožėjų pleneras „Ąžuolo pasaka“, kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“, dailininkų pleneras „Čiurlionio dienos“, dailininkų pleneras „Raigardas“. Vietiniai, savivaldybės Nominacijų įteikimo vakaras, valstybinių švenčių minėjimai, rudeninės lygmens bendruomenių šventės mieste ir seniūnijose. Varėnos r. sav. Aprašymas Grybų šventė, tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu Tarptautiniai „Čiurlionio kelias“, tarptautinis folkloro festivalis „Subatos vakarėly...“. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje, Dzūkijos regiono tautodailės ir amatų priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“, folkloro festivalis „Dzūkų godos“, regioninė kaimo teatrų šventė „Citnaginė“ J. Gaidžio prizui laimėti, Regioniniai regioninis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių festivalis „Ėglynaicis“, respublikinė teatrų šventė „Širšių medus“, regioninė kaimo kapelų šventė „Dzūkelis“, respublikinė armonikininkų šventė-varžytuvės „Armonikaicis“, regioniniai „Poezijos pavasarėliai“ vaikams. Vietiniai, savivaldybės Rajoninė kaimo šventė Marcinkonyse, kaimo šventė „Antaninių kermošius“, lygmens Perlojos kaimo šventė, Žilinų seniūnijos šventė „Mes esam dzūkai“. Lazdijų r. sav. Aprašymas Tarptautinė tradicinė šventė „Pasienio +esta“, tarptautinis vargonų muzikos Tarptautiniai festivalis „Clavis coelli“. Kalniškės partizanų dainų festivalis ,,Te skamba žygio dainos milžinkapių šaly“, Č. Regioniniai Sasnausko chorų festivalis, mėgėjų teatrų šventė „Dobilėlis penkialapis“, estradinių dainų ir melodijų festivalis „Metelio banga“, armonikierių šventė „Grok armonika“. Kapelų šventė „Netgi, vakaruškos“, Oninių šventė prie Prelomciškės piliakalnio, teatrų šventė „Gonkelės“, Vasario 16-osios šventė, Tradicinis gitarų pavasaris, skripkorių šventė „Griežkit, skripkos“, folklororo festivalis „Žolynai slaunasai“, folklorinių šokių festivalis „Šokim šokymėlį“, paskutinio medonešio šventė „Parjojo Vietiniai, savivaldybės namolio bitutė ratuota“, šventė „Lazdijų ruduo“, Valstybės dienos šventė ant lygmens Rudaminos piliakalnio, kulinarinio paveldo ir folkloro šventė „Mes esam dzūkai“, Joninių ir žirgų sporto šventė „Deki, Joninių lauže“, tradicinė Sekminių šventė „Berželiams sužaliavus“, tradicinis muzikos vakaras prie Dusios ežero „Kol saulė nusileis..“. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos Daugiausiai lankytojų Alytaus regione sulaukia: • Alytaus miesto savivaldybėje: Alytaus miesto šventė (sulaukiama vidutiniškai 13.000 lankytojų), tarptautinė bonsų ir suiseki paroda (sulaukiama vidutiniškai 10.000 lankytojų), tarptautinis senųjų amatų, archainės muzikos ir karybos meno festivalis „Jotvos vartai“ (sulaukiama vidutiniškai 6.000 lankytojų), teatro festivalis ,,Tegyvuoja komedija“ (sulaukiama vidutiniškai 7.000 lankytojų), Derliaus šventė (sulaukiama vidutiniškai 5.000 lankytojų), Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventė (sulaukiama vidutiniškai 4.000 lankytojų). • Alytaus rajono savivaldybėje: „Simno kermošius” (sulaukiama vidutiniškai 2.000–3.000 lankytojų), Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos renginiai Dauguose (sulaukiama vidutiniškai 3.500 lankytojų), Šviežios duonelės šventė – Oninės Punioje (sulaukiama

30 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

vidutiniškai 2.000 lankytojų), pramogų vakaras „Žolinė Pivašiūnuose“ (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Joninių šventė Simne „Saulės ratu” (sulaukiama vidutiniškai 1.000–2.000 lankytojų), teatralizuota Joninių šventė Luksnėnuose „Degant Joninių laužams” (sulaukiama vidutiniškai 800–1.000 lankytojų). • Varėnos rajono savivaldybėje: Grybų šventė (sulaukiama vidutiniškai 20.000 lankytojų), Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje (sulaukiama vidutiniškai 4.500 lankytojų), Dzūkijos regiono tautodailės ir amatų priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“ (sulaukiama vidutiniškai 1.500 lankytojų), tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu „Čiurlionio kelias“ (sulaukiama vidutiniškai 1.200 lankytojų), rajoninė kaimo šventė Marcinkonyse (sulaukiama vidutiniškai 1.000 lankytojų). • Druskininkų savivaldybėje: Druskininkų kurorto šventė (sulaukiama vidutiniškai 10.000 lankytojų), kalėdinių renginių ciklas (sulaukiama vidutiniškai 8.000 lankytojų), tarptautinis R.Tumino vardo teatro festivalis „Vasara“ (sulaukiama vidutiniškai 5.000 lankytojų), Druskininkų teatro ir muzikos festivalis (sulaukiama vidutiniškai 4.000 lankytojų), tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (sulaukiama vidutiniškai 4.000 lankytojų). • Lazdijų rajono savivaldybėje: tarptautinė tradicinė šventė „Pasienio ‡esta“ (sulaukiama vidutiniškai 3.000 lankytojų), Oninių šventė prie Prelomciškės piliakalnio (sulaukiama vidutiniškai 2.500 lankytojų), estradinių dainų ir melodijų festivalis „Metelio banga“ (sulaukiama vidutiniškai 600 lankytojų). Kultūros paveldas. Kultūros paveldo išsaugojimas – būtina tautos tapatybės išlikimo sąlyga. Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas padeda formuoti teritorijos įvaizdį, prisideda prie krašto gerovės kūrimo ir turizmo plėtojimo. Kultūros paveldo saugojimas bei jo sklaida, per pritaikymo turizmo reikmėms prizmę, kaip viena pagrindinių kultūros politikos įgyvendinimo strateginių krypčių yra įvardijama Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje.

ALYTAUS REGIONO SAUGOMI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

1.152 nekilnojami kultūros 413 kilnojami kultūros paveldo paveldo objektai: objektai: archeologijos, urbanistikos, archeologiniai radiniai, architektūros, memorialinės monumentaliosios dailės kūriniai, vertybės, vietovės. kitokios dailės vertybės.

1.1.3.2. pav. Alytaus regione saugomi kultūros paveldo objektai 2013 m.

Šaltinis: Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registras Remiantis Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registro duomenimis, Alytaus regione 2013 m. viduryje iš viso buvo įregistruoti 1.565 kultūros paveldo objektai, iš jų 1.152 – nekilnojami kultūros paveldo objektai, 413 – kilnojamų kultūros paveldo objektų. Didžiąją dalį Alytaus regiono nekilnojamo kultūros paveldo objektų sudaro senovės gyvenvietės, pastatai, kapinės ir kapai, žuvimo vietos, piliakalniai ir kryžiai. 2013 m. vidurio duomenimis, kultūros paveldo objektai Alytaus regiono savivaldybių teritorijose buvo pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausiai kultūros paveldo objektų, nagrinėjamais metais, buvo išsidėstę Varėnos rajono (578 kultūros paveldo objektai, iš jų 352 nekilnojami ir 226 – kilnojami kultūros paveldo objektai) ir Alytaus rajono (480 kultūros paveldo objektų, iš jų 345 nekilnojami ir 135 – kilnojami kultūros paveldo objektai) savivaldybių teritorijose, mažiausiai – Alytaus miesto (iš

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 31 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

viso 98 kultūros paveldo objektai, iš jų 49 kilnojami ir 49 nekilnojami kultūros paveldo objektai) ir Druskininkų (125 kultūros paveldo objektai, kurių visi buvo priskiriami nekilnojamoms kultūros vertybėms) savivaldybių teritorijose. 1.1.3.4. lentelė. Alytaus regiono kultūros paveldo objektų pasiskirstymas 2013 m.

Teritorija Kilnojamas Nekilnojamas Iš viso Alytaus m. sav. 49 49 98 Alytaus r. sav. 135 345 480 Druskininkų sav. – 125 125 Lazdijų r. sav. 3 281 284 Varėnos r. sav. 226 352 578

Šaltinis: Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registras Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane pateikiami kultūros paveldo objektai, kuriuos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys išskyrė kaip patraukliausius turistiniu požiūriu. Šie objektai yra paruošti arba iš dalies paruošti lankymui – tai Alytaus regiono vertingi pastatai, piliakalniai ir kalnai, kapai ir kapinės bei kiti objektai, įtraukti į Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registrą. 1.1.3.5. lentelė. Turistiniu požiūriu svarbesnės Alytaus regiono kultūros vertybės

Alytaus m. sav. Aprašymas Rašytojo Anzelmo Matulevičiaus-Matučio namas, Šv.Liudviko bažnyčia (1818 m.), Šv. Angelų Sargų bažnyčia (1830 m.), Alytaus sinagogos pastato ir rabino namo kompleksas, Pastatai Šaulių namai (1938 m.), Žalioji gimnazija (1925 m.), pastato Jiezno g. 2 XVI a. skliautuoti rūsiai. Piliakalniai ir kalnai Alytaus piliakalnis su gyvenviete, Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete. Paminklas „Laisvės angelas“, memorialas „Nurimęs varpas“, Žydų memorialas, skulptūra „Žiedas“, skulptūra „Jaunystė‘, skulptūra „Patrimpas“, paminklinis kryžius pagerbti A.Juozapavičiaus atminimą, paminklas mokytojui K.Klimavičiui, paminklinis akmuo Paminklai „Normandija–Nemunas“, paminklas „Rauda“, medinių skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“, medinių skulptūrų ekspozicija „Vaivorykštė ežerą semia“ (pagal vaikų poeto A. Matučio eilėraščių personažus), Rėklaičių šeimos kapo antkapinis paminklas. A. Juozapavičiaus kapas, Alytaus miesto žydų senosios kapinės Medžiotojų g., Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių laidojimo vieta, Anzelmo Matulevičiaus-Matučio kapas, J. Bloznelio kapas, Lietuvos savanorių, žuvusių kovose už Nepriklausomybę, kapai Kapai ir kapinės ir jų atminimui pastatytas bendras paminklas – kryžius (Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventorius), Karo belaisvių ir civilių žmonių kapinės, Lietuvos partizanų kapas, Lietuvos karių sukilėlių kapai. Pirmojo Alytaus istorinė aikštė, Alytaus geležinkelio tilto liekanos, senasis miesto parkas su Kiti objektai ir vietos fontanu, Bakšių senovės gyvenvietė, Bakšių senovės gyvenvietė II, Tvirtovės forto liekanos, Klebono akmuo Nemune ties Alytumi. Alytaus r. sav. Aprašymas Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia Punios k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Simne, Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas Alovės k., Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas Rumbonių Pastatai k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pastatų kompleksas Pivašiūnų k., koplyčia Bukaučiškių k., mečetė Raižių k., mokyklos statinių kompleksas Kurnėnų k., sodyba Balkūnų k.

32 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus r. sav. Aprašymas Aukakalnis Karliškių k., Maldzytkalnis Daugų k., Einoronių, vadinamasis Pilies, kalnas Einoronių k., piliakalniai Papėčių k., Piliakalnio k., Dirmiškių, vadinamasis Strumpakalniu, Piliakalniai ir kalnai piliakalniai su gyvenvietėmis Gerulių k., Giluičių k., Kaukų k., Obelytės k., Pivašiūnų k., Poteronių k., Punios k., Pupasodžio k., Rumbonių k., Ąžuolinių k. LDK Vytauto paminklas, Korevų šeimos kapo antkapinis paminklas Rumbonių k., Paminklai paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ Nemunaičio mstl., paminklas Krekštėnų k., paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškių k. Lietuvos karių kapai Rumbonių k. ir Dauguose, Žydų senosios kapinės Butrimonių mstl., Kapai ir kapinės Dauguose, Miroslavo mstl. ir Nemunaičio mstl., kapinės Klydžionių k. Koplytstulpis Ryliškių k., kryžiai Klepočių k., Krekštėnų k., Nemunaičio mstl., Rumbonių k., Raudonosios Alovės buvusios sodybos fragmentai Alovės k., stogastulpis triaukštis su Kiti objektai ir vietos ornamentuotu kryželiu Rumbonių k., Butrimonių mstl., Simno ir Daugų istoriniai centrai, Laumės akmuo Obelninkų k., Didysis Dzūkijos akmuo Vangelonių k. Druskininkų sav. Aprašymas Bažnyčia Druskininkuose, Leipalingio mstl. buvę dvaro rūmai ir svirnas, Druskininkų gydyklos pastatas, vilos Druskininkuose, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sodyba, Pastatai Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems cerkvė, dervos ir terpentino gamyklos išlikę pastatai Latažerio kaime. Piliakalniai ir kalnai Černiauskų piliakalnis su gyvenviete Černiauskų k. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biustas ir paminklas Druskininkuose, dekoratyvinės Paminklai skulptūros Druskininkuose: „Jaunystė", „Motinystė", „Poilsis", „Prie šaltinio", „Ratnyčėlė", „Skrydis". Lietuvos partizanų žuvimo vietos ir kapai, Leipalingio mstl. žydų senosios kapinės, senosios Druskininkų miesto kapinės, 1863 m. sukilėlių kapas (Stračiūnų k.), J. Čečiotos kapas Kapai ir kapinės Ratnyčios kapinėse, Sovietinės armijos karių kapai Leipalingio miestelyje, Žydų genocido kapai Druskininkuose, Sovietinės armijos karių kapinės Druskininkuose. Švendubrės akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu, Švendubrės k., aštuoniolikos sodybų gatvinis kaimas Latežerio k., šimto dvidešimties sodybų gatvinis kaimas Švendubrės Kiti objektai ir vietos k., Žiogelių k. gyvenvietė, Druskininkų miesto istorinė dalis, K. Dineikos 0zinės kultūros parkas Druskininkuose, vandens malūnas su technologine įranga Mizarų k., vandentiekio bokštas Druskininkuose. Varėnos r. sav. Aprašymas Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Liškiavos k., Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė Nedingės k., Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas Merkinės mstl., klebonija Pastatai Nedingės k., Šv. Dvasios kapinių koplyčia Babriškių k., du mokyklos pastatai Nedzingės k., buvusios pilies bokštas Liškiavos k., namas (muziejus) Subartonių k., namas (pirkia) Barčių k., Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios pastatų kompleksas Akmens k. Vadinamasis Šarūno kalnas Masališkių k., kalnas, vadinamas Bažnytkalniu, Liškiavos k., Barčių, Čepeliūnų, Ulbinų piliakalnis Barčių k., Kaniavėlės, vadinamas Apykopu, piliakalnis Kaniavėlės k., Liškiavos, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Piliakalniai/kalnai Perkūno šventinyčia, piliakalnis Liškiavos k., Voniškių, Burbonių piliakalnis su gyvenviete, Krūminių piliakalnis su gyvenviete Krūminių k., Mikniūnų, Giraitės piliakalnis su gyvenviete Mikniūnų k., Merkinės piliakalnis su papiliu Merkinės mstl. LDK Vytauto paminklas, paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams Dubičių k., paminklas Paminklai „Motina" Pirčiupių k., paminklų ansamblis „Čiurlionio kelias", Nepriklausomybės paminklas Senojoje Varėnoje. Kapai ir kapinės V. Krėvės-Mickevičiaus kapas, kapinės ir paminklas L. Narbutui atminti Dubičių k. Vadinamasis Nuotakos akmuo, kitaip Užkeikta merga, Akmens k., vadinamasis Raganos, kitaip Viedzmos, akmuo Liškiavos k., keturiasdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas Čižiūnų k., aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas Dargužių k., septyniasdešimt penkių sodybų kaimas Musteikos k., dvidešimties sodybų gatvinis kaimas Dubininkų Kiti objektai ir vietos k., trisdešimt trijų sodybų gatvinis kaimas Lynežerio k., keturiasdešimt aštuonių sodybų kaimas Zervynų k., rotušės liekanos Merkinės mstl., vandens malūnas Rudnios k., Dubičių, vadinamas Karalienės Bonos pilimi, piliavietė Dubičių k., Valkininkų, Merkinės miestelių istorinė dalis, Nedzingės buvusio dvaro sodybos fragmentai Nedingės k.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 33 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Lazdijų r. sav. Aprašymas Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, Kristaus Karaliaus bažnyčia Krikštonių k., Rudaminos k. bažnyčia ir klebonija, buvusio dvaro rūmai Rudaminos k., Bulakavo buvusio dvaro sodyba, Pastatai Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba Aštriosios Kirsnos k., buvusio dvaro sodybos fragmentai Vainežerio k., buvusio dvaro sodybos fragmentai Būdviečio k., svirnai Būdviečio k., Smarliūnų k., Veisiejų buvusio dvaro sodybos fragmentai. Koplyčkalnis Verstaminų k., Verstaminų piliakalnis Verstaminų k., piliakalniai Buteliūnų k., Giraitės k., Gumbelių k. / Maišymų k., Mikyčių k., piliakalniai su gyvenvietėmis Piliakalniai ir kalnai Verstaminų k., Paserninkų k., Paliūnų k., Buniškių k., Elveriškės k., Krikštonių k., Papalazdijų I k., Paveisininkų k., Prelomčiškės k., Rudaminos k., Šlavantų k. Nepriklausomybės paminklas Lazdijuose ir Veisiejuose, Liudviko Lazario Zamenhofo Paminklai biustas Veisiejų parke, Emilijos Pliaterytės skulptūra Vainežerio k., Emilijos Pliaterytės paminklas Kapčiamiestyje. J. Neimonto kapas Veisiejuose, E. Pliaterytės kapas Kapčiamiestyje, Motiejaus Gustaičio Kapai ir kapinės kapas Lazdijuose, J. Reitelaičio kapas Krikštonių bažnyčios šventoriuje. Koplytėlė mauzoliejus Būdviečio k., Veisiejų miestelio istorinis centras, Kalniškės mūšio Kiti objektai ir vietos vieta, Vainežerio gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Okopka, Kapčiamiesčio, senovės gyvenvietė, vadinama Pinčiaragiu. Šaltinis: Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas

Apibendrinimas. Kultūros turizmas yra svarbus Alytaus regiono ekonominiai ir socialinei plėtrai. Ši veikla generuoja pajamas, gaunamas iš su turizmu susijusių verslų, $nansuoja paveldo apsaugą ir skatina visuomenės domėjimąsi šiuo paveldu, o taip pat remia kultūros paslaugų plėtrą. Kultūros turizmas prisideda prie kultūrinio identiteto stiprinimo, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų. 2013 m. pradžioje Alytaus regione iš viso veikė 34 muziejai, ekspozicijos ir 13 galerijų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 m. labiausiai lankomi buvo Druskininkų savivaldybės muziejai, mažiausiai lankomi buvo Varėnos rajono savivaldybės muziejai. Sumažėjęs Varėnos rajono savivaldybės muziejų lankomumas susijęs su vykusiais Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus renovacijos darbais. Muziejus vėl ims veikti 2013 m. lapkričio mėn. Siekiant didinti Alytaus regiono muziejų lankomumą, būtina nuolatos gerinti muziejų aplinką, paslaugų kokybę, informacijos prieinamumą, nes tai yra vieni svarbiausių muziejų traukos veiksnių. Alytaus regione organizuojama nemažai turistiniu požiūriu patrauklių kultūrinių ir kitų laisvalaikio renginių. Didžiausiu renginių lankomumu regione pasižymi Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybės. Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Remiantis Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registro duomenimis, Alytaus regione 2013 m. viduryje iš viso buvo įregistruoti 1.565 kultūros paveldo objektai, iš jų 1.152 – nekilnojami ir 413 – kilnojamų kultūros paveldo objektų. Didžiąją dalį Alytaus regiono nekilnojamo kultūros paveldo objektų sudaro senovės gyvenvietės, pastatai, kapinės ir kapai, žuvimo vietos, piliakalniai ir kryžiai.

34 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.4. AKTYVAUS POILSIO IR LAISVALAIKIO TURIZMAS

Aktyvus poilsis yra įvairi €zinė veikla, padedanti įveikti nuovargį ir atgauti jėgas, pavyzdžiui, sportas, žaidimai, €zinis darbas, šokiai ir pan. Alytaus regione aktyviai poilsį galima praleisti: važinėjant dviračiu, sportuojant, žaidžiant aktyvius, visame pasaulyje populiarius žaidimus, čiuožinėjant ledo arenose, skraidant pramoginiu lėktuvu, oro balionu ar parasparniu ir kt. Be šių pramogų, Alytaus regione taip pat yra siūlomi autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, kurie sudaro galimybes keliautojams geriau pažinti regioną, jo istorinį ir kultūrinį paveldą, gamtos bei kitus turizmo traukos objektus. Autoturizmas. Daugelyje Europos šalių autoturizmui plėtoti nėra sudaroma specialių, turistams siūlomų maršrutų, o autoturizmo veiklos plėtra siejama tik su susisiekimo, bei pakelės informacinės infrastruktūros vystymu. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose siūloma bent po keletą autoturizmo maršrutų, kuriais siūloma keliauti, norint geriau pažinti Alytaus regiono kraštą ir jo turizmo traukos objektus. Alytaus miesto savivaldybėje siūlomi 4 autoturizmo maršrutai, Alytaus rajono savivaldybėje – 5, Druskininkų savivaldybėje – 4, Varėnos rajono savivaldybėje – 2, Lazdijų rajono savivaldybėje – 2 autoturizmo maršrutai. Dalis šių maršrutų išsidėstę kelių regiono savivaldybių teritorijose, tokiu būdu didinant turizmo patrauklumą visame regione. Dažniausiai pasitaikantys autoturizmo maršrutų trūkumai: • Turizmo informacijos trūkumas, nepakankamas prieinamumas ar neefektyvumas. Alytaus regione trūksta informacinių nuorodų į lankytinus objektus. Įrengtuose informaciniuose stenduose (šalia turizmo traukos vietų ar objektų) dažnai pateikiama nepakankama informacija, t. y. tik apie konkrečią vietą ar objektą, savivaldybę ar seniūniją. Turistui sunku identi€kuoti vietą, kurioje jis yra, informacija nesiejama su kitų kaimyninių savivaldybių turizmo traukos vietomis ar objektais ir paslaugomis. Daugelis informacinių stendų įrengti vietose, kurios nėra pritaikytos automobiliams sustoti. • Apžvalgos aikštelių trūkumas. Siekiant skatinti autoturizmo plėtrą regione yra būtina prie turizmo traukos objektų įrengti apžvalgos aikšteles. Tam tikslui labai tinka piliakalniai, kurių pakelėse yra gausu. Svarbiausia automobilių turizmo atrakcija dieną turėtų būti lankytini objektai, o vakarais – paslaugos ir pramogos. • Paslaugų kompleksiškumas. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kompleksiškai gauti paslaugas (nakvynės, maitinimo, techninio aptarnavimo, laisvalaikio, pramogų), autoturistas gali tikėtis tik Druskininkuose ir Alytuje. Dviračių turizmas. Remiantis Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiuoju planu, pagrindine veloturizmo trasa Alytaus regione galima laikyti veloturizmo trasą „Dzūkijos dviračių žiedas“. Turizmo trasos ilgis apie 280 km, trasa apjungia Alytaus regiono savivaldybių bei turizmo centrus. Trasa apima Dzūkijos arealą maršrutu: Alytus–Kriokialaukis–Simnas–Meteliai–Teizai– Verstaminai–Lazdijai–Kučiūnai–Kauknoris–Kapčiamiestis–Veisiejai–Leipalingis–Druskininkai– Liškiava–Merkinė–Puvočiai–Marcinkonys–Lynežeris–Zervynos–Žiūrai–Varėna–Daugai– Pivašiūnai–(Onuškis–Aukštadvaris–Stakliškės)–Butrimonys–Punia–(Birštonas–Prienai)–Alytus. Trasoje numatytos bendrąjį trasos žiedą įvairiuose segmentuose leidžiančios sutrumpinti atkarpos. Alytaus regiono pakraščiu praeina dar vienos pagal PHARE projektą numatytos reprezentacinės pažintinės dviračių turizmo trasos – „Keturių sostinių žiedas“ atkarpa: (Stakliškės) –Butrimonys– Punia–(Birštonas). Per Alytaus regiono pietinę bei rytinę dalis yra suplanuotas „Euro Velo” sistemos trasų koridorius „Rytų Europos takas” Nr. 11. Teikiamas toks šios trasos kelias: Akmeniai–Kučiūnai– Veisiejai–Varnėnai–Leipalingis–Druskininkai. Trasos ilgis Alytaus regiono teritorijoje apie 150 km. Be jau paminėtų dviračių turizmo trasų, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose siūloma bent po keletą dviračių turizmo maršrutų: Alytaus miesto savivaldybėje 4 dviračių turizmo maršrutai, Alytaus rajono savivaldybėje – vienas, Druskininkų savivaldybėje – 8, Varėnos rajono savivaldybėje – 16, Lazdijų rajono savivaldybėje – 9 dviračių turizmo maršrutai. Dalis dviračių turizmo maršrutų eina kelių Alytaus regiono savivaldybių teritorijomis. Tai sudaro galimybes turistui

36 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes geriau pažinti visą regioną. Pėsčiųjų turizmas. Be autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutų, Alytaus regiono savivaldybės siūlo ir pėsčiųjų turizmo maršrutus. Pėsčiomis dažniausia siūloma keliauti po miestų ar miestelių istorinius centrus, pažintiniam turizmui pritaikytomis parkų ir miškų teritorijomis. Alytaus miesto savivaldybėje siūloma keliauti 3 pėsčiųjų turizmo maršrutais, Alytaus rajono savivaldybėje – 3, Druskininkų savivaldybėje – 10, Varėnos rajono savivaldybėje – 12, Lazdijų rajono savivaldybėje – 6 pėsčiųjų turizmo maršrutais. Dažniausiai pasitaikantys dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutų trūkumai: • Turizmo informacijos trūkumas, nepakankamas prieinamumas ar neefektyvumas. Maršrutuose trūksta informacinių ženklų apie gretimus lankytinus objektus, turizmo paslaugas. • Nepatenkinama infrastruktūros būklė. Daugelyje siūlomų maršrutų nėra įrengtų dviračių takų. Daugelio dviračių ir pėsčiųjų takų būklė regione yra nepatenkinama, t. y. takų dangos duobėtos, neįrengtos dviračių stovėjimo vietos, aplaužyti mažosios architektūros elementai pakelėse ir kt. • Poilsio aikštelių trūkumas. Siekiant skatinti dviračių ir pėsčiųjų turizmą Alytaus regione, greta svarbiausių turizmo traukos objektų būtina įrengti poilsio aikštelės keliautojams. • Paslaugų kompleksiškumas. Turistui, keliaujančiam dviračiais ar pėsčiomis, turėtų būti teikiamos kompleksinės paslaugos: nakvynės, maitinimo paslaugos, pramogos ir kt. 1.1.4.1. lentelė. Dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo trasų maršrutai Alytaus regione 2013 m.

Alytaus m. sav. Aprašymas Senuoju geležinkelio pylimu „Alytus Varėna“. Maršruto ilgis: apie 50 km. Dviračių Rotušės aikštė–Radžiūnų piliakalnis. Maršruto ilgis: 8,75 km. turizmo maršrutai Rotušės aikštė–Dainų slėnis–S. Dariaus ir S. Girėno g. Maršruto ilgis: 6,41 km. „Alytaus panemune“. Maršruto ilgis: 6 km. „Po kunigaikščio Margirio žemę“: Alytus–Punia–Butrimonys–Raižiai–Pivašiūnai–Daugai– Bukaučiškės–Alovė–Alytus. Maršruto ilgis: apie 90 km. Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija–Krokialaukis–Žuvinto biosferos rezervatas–Simnas– Autoturizmo Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis: apie 110 km. maršrutai „Vytauto Didžiojo laiškų pėdsakais Alytaus krašte“. Maršruto ilgis: 85 km. „Gamtos ir vandens glėbyje“: Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija–Krokialaukis–Žuvinto biosferos rezervatas–Simnas–Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis 110 km. Pėsčiomis po Alytų. Pėsčiųjų Pėsčiųjų ekologinis pažintinis takas Vidzgirio botaniniame draustinyje. turizmo Moterties upeliu. Miesto centras–senasis grindinys Alyvų take ir Lelijų gatvėje–Antano maršrutai Juozapavičiaus tiltas–Alytaus piliakalnis–Senasis geležinkelio pylimas–Pralaida (tunelis) per Moterties upelį–žygis Moterties upeliu iki Nemuno–Klebono akmuo. Alytaus r. sav. Aprašymas Dviračių Senuoju geležinkelio pylimu „Alytus Varėna“. Maršruto ilgis: apie 50 km. turizmo maršrutai „Po kunigaikščio Margirio žemę“: Alytus–Punia–Butrimonys–Raižiai–Pivašiūnai–Daugai– Bukaučiškės–Alovė–Alytus. Maršruto ilgis: apie 90 km. „Alytaus krašto piliakalnių legendų keliais“. Autoturizmo Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija–Krokialaukis–Žuvinto biosferos rezervatas–Simnas– maršrutai Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis: apie 110 km. „Vytauto Didžiojo laiškų pėdsakais Alytaus krašte“. Maršruto ilgis: 85 km. „Gamtos ir vandens glėbyje“: Alytus–Rumbonys–Punios šilas–Ūdrija–Krokialaukis–Žuvinto biosferos rezervatas–Simnas–Miroslavas–Balkūnai–Alytus. Maršruto ilgis 110 km.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 37 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus r. sav. Aprašymas Žuvinto ežero mokomasis pėsčiųjų takas. Pėsčiųjų Punios Šilo pasakų takas. turizmo Moterties upeliu. Miesto centras–senasis grindinys Alyvų take ir Lelijų gatvėje –Antano maršrutai Juozapavičiaus tiltas–Alytaus piliakalnis–Senasis geležinkelio pylimas–Pralaida (tunelis) per Moterties upelį–žygis Moterties upeliu iki Nemuno–Klebono akmuo. Druskininkų Aprašymas sav. „Žilvino takas“. Maršruto ilgis: 6 km, 8 km, 10 km. Dviračių „Žvaigždžių orbita“. Maršruto ilgis: 9 km, 12 km, 24 km. turizmo maršrutai “Saulės takas”. Maršruto ilgis: 3,73 km. Dviračių – pėsčiųjų takas Druskininkų centre. Maršruto ilgis: 6,1 km. Druskininkai–Raigardo slėnis–Švendubrė. Maršruto ilgis: apie 10 km.

Autoturizmo Druskininkai–Latežeris. Maršruto ilgis: apie 12 km. maršrutai Druskininkai–Liškiava. Maršruto ilgis: apie 10 km. Druskininkai–Merkinė–Marcinkonys–Latežeris–Druskininkai. Maršruto ilgis: apie 60 km. Istorinis maršrutas. Maršruto ilgis: 2–3 km. Apžvalginis maršrutas. Maršruto ilgis: 2–3 km. Pėsčiųjų „Žilvino takas“. Maršruto ilgis: 6 km, 8 km, 10 km. turizmo maršrutai „Žvaigždžių orbita“. Maršruto ilgis: 9 km, 12 km, 24 km. “Saulės takas”. Maršruto ilgis: 3,73 km. Dviračių – pėsčiųjų takas Druskininkų centre. Maršruto ilgis: 6,1 km. Varėnos r. sav. Aprašymas Marcinkonys–Darželiai–Kapiniškiai–Margionys–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 26 km. Marcinkonys–Čepkeliai–Musteika–Margionys–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 39 km. Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 35 km. Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis"–Žiūrai–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 30 km, 42 km. Zervynos–Trakiškiai–Puvočiai–Marcinkonys. Maršruto ilgis: 26 km, 35 km. Merkinė–Subartonys–Samūniškės–Merkinė. Maršruto ilgis: 15 km. Dviračiu po Valkininkų miestelį. Maršruto ilgis: 3,1 km. Senuoju geležinkelio pylimu „Alytus Varėna“. Maršruto ilgis: apie 50 km.

Dviračių Varėna–Perloja–Lavysas–Varėna. Maršruto ilgis: apie 38 km. turizmo Merkinė–Radyščius–Liškiava–Žeimiai–Panara–Merkinė. Maršruto ilgis: 45 km. maršrutai Merkinė–Česukai–Pašilingė–Maksimai–Ucieka–Žiogeliai–Druskininkai–Gailiūnai–Liškiava– Žeimiai–Gudeliai–Panara–Merkinė. Maršruto ilgis: 70 km. Puvočiai–Dubininkas–Viršurodukis–Roduka–Kasčiūnai–Glyno ež.– Mardasavas–Puvočiai. Maršruto ilgis: 31 km. Varėna–Lavysas–„Ūlos akis“–Zervynos–Pauosupė–Palkabalis–Varėna. Maršruto ilgis: 49 km. Varėna–Mergežeris–Lavysas–Žiūrai–Puvočiai–Kasčiūnai–Bingeliai–Merkinė. Maršruto ilgis: 35 km. Dargužiai–Valkininkai–Pamerkiai–Karpiškės–Akmens kaimas–Senoji Varėna–Varėna. Maršruto ilgis: 40 km. Dainų slėnio dviratininkų ir pėsčiųjų takas. Maršruto ilgis: 1,6 km.

38 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Varėnos r. sav. Aprašymas Varėna–Senoji Varėna–Akmuo–Karpiškės–Valkininkai–Dargužiai–Pirčiupiai–Varėna. Maršruto Autoturizmo ilgis: apie 90 km. maršrutai Varėna–Senoji Varėna–Perloja–Merkinė–Jonionys–Liškiava–Varėna. Maršruto ilgis: 94 km. Pažintinis takas Valkininkų miškų urėdijoje. Žiežulio takas. Maršruto ilgis: apie 3 km. Dainų slėnio dviratininkų ir pėsčiųjų takas. Maršruto ilgis: 1,6 km. Pėsčiųjų takai Dzūkijos nacionaliniame parke: Čepkelių mokomasis takas. Maršruto ilgis: 1,5 km. Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas. Maršruto ilgis: 13,8 km. Pėsčiųjų turizmo Drevinės bitininkystės pažintinis takas. maršrutai Girinio pažintinis takas. Maršruto ilgis: 3,6 km. Skroblaus pažintinis takas. Maršruto ilgis: 4 km. Liškiava. Maršruto ilgis: 4,5 km. Jonionių akmenys. Maršruto ilgis: priklauso nuo pasirinkto kelio. Merkinės istorinis takas Merkinė–,,Karalių miestas”. Maršruto ilgis: 3,5 km. Merkinės apylinkių tautodailininkai. Maršruto ilgis: priklauso nuo pasirinkimo, 4–12 km. Lazdijų r. sav. Aprašymas Šlavantų kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutas. Maršruto ilgis: 23 km. Veisiejai–Viktarinas–Kapčiamiestis–Veisiejai. Maršruto ilgis: 36 km. Ančios žiedas. Maršruto ilgis: 21 km. Tranzitinis maršrutas nuo Lenkijos pasienio. Maršruto ilgis: 50 km. Dviračių turizmo Dusios ežero žiedas. Maršruto ilgis: 25 km, 34 km. maršrutai Metelių žiedas. Maršruto ilgis: 22 km. Kapčiamiesčio žiedas. Maršruto ilgis: 35 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Lazdijuose. Maršruto ilgis: 5 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Veisiejuose. Maršruto ilgis: 2,7 km. Autoturizmo Po Lazdijų rajoną. Maršruto ilgis: apie 110 km. maršrutai Piligrimų takais. Trako botaninio–zoologinio draustinio miško takas. Maršruto ilgis: 5,5 – 6 km. Gamtinis pažintinis takas Bijotų–Širvinto miškais. Maršruto ilgis: 2 pėsčiųjų maršruto variantai 3,3 km ir 4,1 km. Pėsčiųjų turizmo Prelomciškės piliakalnis. Maršrutas ilgis laukų takais: 3,2 km. maršrutai Vainežerio parko miško takas. Maršruto ilgis: 4 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Lazdijuose. Maršruto ilgis: 5 km. Pėsčiųjų ir dviračių takas Veisiejuose. Maršruto ilgis: 2,7 km. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai Sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginiai. Alytaus regione nėra daug sporto infrastruktūros objektų, pritaikytų dideliems, tarptautinio lygio renginiams, varžyboms organizuoti. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono sporto infrastruktūros objektai: Alytaus miesto savivaldybėje – Alytaus sporto ir rekreacijos centras bei Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras; Alytaus rajono savivaldybėje – 2012 m. baigta modernizuoti Daugų irklavimo bazė, Lazdijų rajono savivaldybėje – Lazdijų hipodromas, tinkamas tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 39 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.4.2. lentelė. Turistiniu požiūriu svarbesni Alytaus regiono sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginiai

Alytaus m. sav. Aprašymas Tarptautinės oro balionų varžybos, tarptautinis sportinio ėjimo festivalis – „Alytus“, UEFA vykdomos tarptautinės įvairaus amžiaus futbolo varžybos, tarptautinis sportinių šokių festivalis „Alytus Open“, autoralis „Alytus – Tarptautiniai Suvalkai“, tarptautinės plaukimo varžybos „Dzūkijos taurė“, tarptautinis I. Stumbrio atminimo vaikų futbolo turnyras, tarptautinis vandensvydžio turnyras „Dzūkijos taurė“, tarptautinis dziudo turnyras, skirtas Alytaus garbės piliečiui Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui atminti. Oro balionų varžybos „Dzūkijos taurė“, dažasvydžio turnyras 3 prieš 3 „Dzūkijos gladiatoriai“, Vytauto Grigaravičiaus kovų turnyras, bėgimas „Žaliaisiais Dzūkijos takais“, Alytus Chellenge varžybos (trasa – 30 km, Regioniniai važiavimas dviračiu, plaukimas baidare, kopimas virve, orientavimasis su žemėlapiu), sporto sveikatingumo šventė „Aerobikos *esta“, plaukimo varžybos, krepšinio varžybos ir kt. Šiaurietiško ėjimo ir sveikos gyvensenos žygiai po Alytaus apylinkes, Vietiniai, savivaldybės lygmens Gatvės krepšinio turnyras, dviračių žygis Alytaus miesto dviračių takais, orientavimosi sporto varžybos „Miško takeliais“. Alytaus r. sav. Aprašymas Tarptautiniai – Regioniniai – Sporto šventė „Judėjimo džiaugsmas“ Punioje, Krokialaukio seniūnijos Vietiniai, savivaldybės lygmens sporto šventė, seniūnijų sporto varžybos, bendruomenių sporto varžybos. Druskininkų sav. Aprašymas Jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio atminimo rankinio turnyras, sportinio ėjimo varžybos „Druskininkai 2013“, A. Gedmino moterų krepšinio turnyras, Lietuvos dviračių maratono taurės varžybos, Žurnalistų ralio varžybos, Žurnalistų futbolo turnyras, tarptautinis „Draugystės maratonas“ Gardinas (Baltarusijos Respublika) –Druskininkai (Lietuvos Respublika), Tarptautiniai „Druskininkų Hermio“ eko maratonas, krepšinio turnyras „Sprite talentų kova“, Moterų krepšinio turnyras, Europos rankų lenkimo čempionatas, Vyrų krepšinio turnyras, Lietuvos ralio čempionato etapas „Rally Classic“ (su Lietuvos ir Šiaurės Europos šalių ralio čempionatų baigiamuoju etapu bei Baltarusijos ralio išvažiuojamuoju etapu). Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų klasių krepšinio varžybos Druskininkų savivaldybės taurei laimėti, XI LR Seimo nario, profesoriaus Regioniniai J. Karoso atminimo futbolo turnyras, teniso dvejetų moterų turnyras „Druskininkai 2013“, šachmatų turnyras „Dzūkija 2013“. Bėgimas Sausio 13-osios aukoms atminti, automobilių lenktynės ant Druskonio ežero ledo, savivaldybės vyrų tinklinio čempionatas, R. Zautros atminimo taurės tinklinio varžybos, Druskininkų savivaldybės Vietiniai, savivaldybės lygmens mero R. Malinausko teniso dvejetų turnyras, savivaldybės ikimokyklinių klasių „Olimpinė diena“, savivaldybės pradinių klasių „Olimpinė diena“, T. Mocevičiaus atminimo krepšinio taurės varžybos, Savivaldybės vyrų krepšinio čempionatas. Varėnos r. sav. Aprašymas Tarptautiniai – Regioniniai Neptūno” dviračių žygiai. Vietiniai, savivaldybės lygmens – Lazdijų r. sav. Aprašymas Tarptautiniai –

40 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Lazdijų r. sav. Aprašymas Regioniniai Žygis dviračiais „Mink į priekį“, Šeimų ralis. „Šiaurietiškasis ėjimas“, akcija „Švarinam Ančią“, orientavimosi žygis Vietiniai, savivaldybės lygmens dviračiais po Veisiejų ir Kapčiamiesčio kraštą „Ten kur medvarlės šokuoja“. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos Daugiausiai lankytojų Alytaus regione sulaukia: • Alytaus miesto savivaldybėje: tarptautinės futbolo ar nacionalinės krepšinio varžybos (sulaukiama 3.000–4.000 lankytojų), tarptautinis sportinių šokių festivalis „Alytus Open“ (sulaukiama vidutiniškai 2.600 lankytojų), tarptautinis dziudo turnyras skirtas Alytaus garbės piliečiui Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui atminti (sulaukiama vidutiniškai 2.500 lankytojų), tarptautinis I. Stumbrio atminimo vaikų futbolo turnyras (sulaukiama vidutiniškai 1.850 lankytojų). • Alytaus rajono savivaldybėje: Krokialaukio seniūnijos sporto šventė (sulaukiama vidutiniškai 300 lankytojų), Sporto šventė „Judėjimo džiaugsmas“ Punioje (sulaukiama vidutiniškai 100 lankytojų). • Druskininkų savivaldybėje: Lietuvos dviračių maratono taurės varžybos (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų klasių krepšinio varžybos Druskininkų savivaldybės taurei laimėti (sulaukiama vidutiniškai 2.000 lankytojų), Europos rankų lenkimo čempionatas (sulaukiama vidutiniškai 1.500 lankytojų), Žurnalistų ralio varžybos, tarptautinis „Draugystės maratonas“ Gardinas (Baltarusijos Respublika)–Druskininkai (Lietuvos Respublika), „Druskininkų Hermio“ eko maratonas, automobilių lenktynės ant Druskonio ežero ledo, savivaldybės vyrų krepšinio čempionatas (sulaukiama vidutiniškai po 1.000 lankytojų). • Lazdijų rajono savivaldybėje: Žygis dviračiais „Mink į priekį“ (sulaukiama vidutiniškai 138 lankytojų), Šeimų ralis (sulaukiama vidutiniškai 105 lankytojų). • Varėnos rajono savivaldybėje: „Neptūno“ dviračių žygiai (sulaukiama vidutiniškai 200 lankytojų). Kitos laisvalaikio paslaugos. Be autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutų, Alytaus regione siūlomos ir kitos laisvalaikio paslaugos. Regione siūloma aplankyti naktinius klubus ir barus, praleisti laisvalaikį vandens pramogų parke, baseinuose ir pirtyse, sportuoti sporto ir sveikatingumo klubuose, centruose, nuomotis dviračius, važinėtis kartingais, žaisti dažasvydį, šaudyti iš lanko, išbandyti mėgėjišką medžioklę ir žvejybą, paskraidyti lėktuvu, oro balionu ir kt. Daugiausiai laisvalaikio pramogų Alytaus regione siūloma Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse. Išskirtiniai aktyvaus poilsio ir laisvalaikio objektai regione ir visoje šalyje – Druskininkų sveikatingumo ir poilsio parkas „Aqua“ ir uždaras kalnų slidinėjimo kompleksas „Snow arena“ Druskininkuose. Šie objektai yra svarbūs mažinant turizmo veiklos sezoniškumą ne tik Druskininkų savivaldybėje, tačiau ir visame Alytaus regione. Alytus yra šeštas pagal dydį miestas Lietuvoje, Druskininkai – kurortinis Lietuvos miestas.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 41 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Naktiniai klubai, barai; baseinai ir pirtys; sporto ir sveikatingumo centrai, klubai; slidinėjimas; dviračių nuoma; kartodromas; kėgliai, ALYTAUS M. SAV. biliardas; dažasvydis; šaudymas iš lanko; šiaurietiškas ėjimas; akrobatiniai, apžvalginiai ir pramoginiai skrydžiai, skrydžiai oro balionu; baidarių nuoma ir kt.

Pirtys; nuotykių parkas; pramogos su žirgais; medžioklės organizavimas; pramoginė žvejyba; skrydžiai oro balionu; baidarių ALYTAUS R. SAV. ir plaustų nuoma; kelionė vikingų laivu; pasivažinėjimas keturračiais; dviračių nuoma; šiaurietiškas ėjimas; kelionė žirgo traukiama brička ar rogėmis ir kt.

Naktiniai klubai, barai; baseinai ir pirtys, kitos vandens pramogos; nuotykių parkai; slidinėjimas; sporto ir sveikatingumo centrai, DRUSKININKŲ SAV. klubai; biliardas; boulingas; dažasvydis; dviračių nuoma; elektrinių skuterių nuoma; golfas; vaikščiojimas vandeniu; grybavimas; kartingai; kazino; žvejyba ir kt.

Barai; baseinai ir pirtys; grybavimas; baidarių ir plaustų nuoma; VARĖNOS R. SAV. dviračių ir bemotorio vandens transporto nuoma; nuotykių parkas ir kt.

Naktiniai klubai, barai; medžioklės organizavimas; pramogos su LAZDIJŲ R. SAV. žirgais; dviračių nuoma; baidarių ir plaustų nuoma ir kt.

1.1.4.1. pav. Laisvalaikio pasirinkimo alternatyvos Alytaus regione

Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai Kitose Alytaus regiono savivaldybėse laisvalaikio pramogų pasirinkimas yra mažesnis, t. y. pramogos daugiau orientuotos ir susijusios su turtinga gamtine aplinka, t. y. pramoginė medžioklė ir žvejyba, grybavimas, pramogos su žirgais ir kt. Apsipirkimas. Alytaus regionas – patogi vieta apsipirkimui. Čia veikia ne tik dideli turgūs, prekybos centrai, bet ir suvenyrų parduotuvės, siūlančios turistams tradicinius lietuviškus dirbinius. Daugiausiai prekybos vietų yra išsidėstę savivaldybių centruose, kurie pasižymi didesniu gyventojų ir turistų skaičiumi. Maisto prekių parduotuvės yra įsikūrusios visuose Alytaus regiono miesteliuose.

Apibendrinimas. Alytaus regionas – patraukli aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta. Čia siūlomas gausus laisvalaikio pramogų pasirinkimas: autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, baseinai ir pirtys, žiemos pramogos, pramogos su žirgais, pramoginiai skrydžiai lėktuvu bei oro balionu ir kt. Daugiausiai pramogų siūloma Druskininkų ir Alytaus miestuose. Išskirtiniai aktyvaus poilsio ir laisvalaikio objektai regione – Druskininkų sveikatingumo ir poilsio parkas „Aqua“ ir uždarų kalnų slidinėjimo kompleksas „Snow arena“ Druskininkuose. Kitose Alytaus regiono savivaldybėse turistams siūlomų laisvalaikio pramogų pasirinkimas mažesnis. Alytaus regionas – patogi vieta apsipirkimui. Čia veikia ne tik dideli turgūs, prekybos centrai, bet ir suvenyrų parduotuvės. Daugiausiai prekybos vietų yra išsidėstę savivaldybių centruose. Maisto prekių parduotuvės yra įsikūrusios visuose Alytaus regiono miesteliuose. Didžiąją dalį laisvalaikio pramogų Alytaus regione teikia privatūs ūkio subjektai. Šių ūkio subjektų tikslas – ne tik išlikti konkurencingiems rinkoje, tačiau ir pritraukti vis naujus paslaugų vartotojų

42 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes srautus. Siekdami šio tikslo, jie atnaujina paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, analizuoja bei plečia teikiamų paslaugų asortimentą. Tačiau siekiant spartesnės turizmo plėtros visame Alytaus regione vien šių, privataus sektoriaus iniciatyvų nepakanka. Regiono savivaldybės turi investuoti ir į viešąją, regiono estetinį vaizdą formuojančią infrastruktūrą (gatvės, dviračių ir pėsčiųjų takai, rekreacinės ir visuomeninės zonos ir kt.). Patrauklus Alytaus regiono estetinis vaizdas ir laisvalaikio alternatyvų pasirinkimo gausa yra vieni svarbiausių veiksnių, galinčių paskatinti turizmo plėtrą regione.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 43

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.5. SVEIKATINGUMO TURIZMAS

Kaip nurodoma LR Ūkio ministerijos pranešime („Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“), sveikatos turizmas yra keliavimas, turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sveikatos turizmo rūšis yra skirstoma į du pogrupius – sveikatinimo ir sveikatingumo turizmą. Sveikatinimo turizmas yra nukreiptas į sergančius asmenis, atvykstančius į šalį ar regioną gydymosi tikslais. Tuo tarpu sveikatingumo turizmas yra nukreiptas į sveiką žmogų, kuris atvyksta į šalį ar regioną savo asmeniniais interesais, siekdamas gauti sveikatos prevencijos paslaugas.

SVEIKATOS TURIZMAS

Sveikatinimo turizmas Sveikatingumo turizmas

Sveikatinimo ir Gydomojo Sveikatingumo Grožio Fizinis medicinos SPA SPA paslaugos procedūros aktyvumas paslaugos paslaugos

Medicinos turizmas

GYDYMAS PREVENCIJA

1.1.5.1. pav. Sveikatos turizmo samprata

Šaltinis: LR Ūkio ministerijos pranešimas „Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“ Pagrindiniai sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sampratų skirtumai pateikti žemiau esančioje lentelėje. 1.1.5.1. lentelė. Sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sampratų skirtumai

SVEIKATOS TURIZMAS SVEIKATINIMO TURIZMAS SVEIKATINGUMO TURIZMAS TURISTAS Sergantis → gydymas Sveikas → prevencija TURISTO MOTYVACIJA Paslaugos gali būti būtinos sveikatai pagerinti; Paslaugos nebūtinos; paslaugų kokybė; asmeninis interesas; paslaugų pasiūla; paslaugų pasiūla; kaina. gyvenimo būdas. TEIKIAMOS PASLAUGOS

46 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

SVEIKATOS TURIZMAS Reabilitacija; Grožio procedūros; gydomasis SPA; atpalaiduojamasis masažas; talasoterapija; sportas, joga; ligų diagnostika; SPA procedūros; operacijos; sveika mityba. plastinė chirurgija; odontologija. Šaltinis: LR Ūkio ministerijos pranešimas „Medicinos turizmas – priemonė sezoniškumui mažinti“ Sveikatinimo turizmo atveju pagrindiniai turisto motyvacijos veiksniai, skatinantys atvykti į šalį ar regioną yra siekis pagerinti sveikatą, aukšta paslaugų kokybė, paslaugų pasiūla, konkurencinga kaina. Dažniausiai teikiamos paslaugos – reabilitacija, gydomasis SPA, talasoterpija, ligų diagnostika, operacijos, plastinė chirurgija, odontologija. Sveikatingumo turizmo atveju pagrindiniai turisto motyvacijos veiksniai, skatinantys atvykti į šalį ar regioną yra asmeninis interesas, kai paslaugos sveikatai pagerinti nėra būtinos, tačiau asmuo nori gauti sveikatos prevencines paslaugas, paslaugų pasiūla, gyvenimo būdas ir konkurencinga paslaugų kaina. Dažniausiai teikiamos paslaugos – grožio procedūros, atpalaiduojamasis masažas, sportas, joga, SPA procedūros, sveika mityba. Alytaus regione teikiamos tiek sveikatinimo, tiek ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Gamtiniai regiono ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir pan.), infrastruktūros išvystymas bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad kurortinis gydimas ir sveikatos turizmo paslaugos Alytaus regione yra sukoncentruotos Druskininkų savivaldybėje. Didžioji dalis sveikatingumo įstaigų yra valdomos privataus kapitalo. Nemaža dalis šių sveikatingumo įstaigų yra modernizuotos, teikiančios platų paslaugų spektrą, t. y. nuo sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų iki konferencijų organizavimo ir pan. Remiantis VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Druskininkų savivaldybėje veikia 8 pagrindinės sanatorijos / SPA įstaigos: „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų gydykla, „Eglės“ sanatorija, „Grand SPA Lietuva“, mokymo centras „Dainava“, sanatorija „Belorus“, „SPA VILNIUS SANA“, VUVL -lialas „Druskininkų saulutė“. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Druskininkų savivaldybės sanatorijose ir reabilitacijos centruose 2009–2012 m. augo apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičius. Apgyvendintų turistų skaičius savivaldybėje išaugo nuo 47.421 turisto 2009 m. iki 55.347 2012 m. (arba 16,7 proc.), suteiktų nakvynių skaičius – nuo 559.125 2009 m. iki 605.117 2012 m. (arba 8,2 proc.). 2012 m. didžiąją dalį Druskininkų savivaldybės sanatorijose ir reabilitacijos centruose apgyvendintų turistų sudarė Lietuvos gyventojai (28.260 turistų arba 51,1 proc.). Užsienio valstybių gyventojų buvo apgyvendinta šiek tiek mažiau, t. y. 27.087 arba 48,9 proc. Tais pačiais metais didžioji dalis nakvynių, sanatorijose ir reabilitacijos centruose, buvo suteikta užsienio valstybių gyventojams (377.477 nakvynės arba 62,4 proc.). Lietuvos gyventojams buvo suteikta 227.670 nakvynių arba 37,6 proc. visų sutektų nakvynių minėtose įstaigose. 1.1.5.2. lentelė. Druskininkų savivaldybės sanatorijų ir reabilitacijos centrų veiklos rodikliai

Pokytis 2009–2012 Rodiklis/Metai 2009 2010 2011 2012 m., proc. Apgyvendinta turistų 47.421 52.431 54.229 55.347 16,7 Apgyvendinta Lietuvos 29.514 31.145 29.452 28.260 -4,2 gyventojų Apgyvendinta užsieniečių 17.907 21.286 24.777 27.087 51,3

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 47 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Pokytis 2009–2012 Rodiklis/Metai 2009 2010 2011 2012 m., proc. Suteikta nakvynių 559.125 578.765 586.330 605.117 8,2 Suteikta nakvynių Lietuvos 276.134 263.899 235.756 227.670 -17,6 gyventojams Suteikta nakvynių užsieniečiams 282.991 314.866 350.574 377.477 33,4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Siekiant plėtoti sveikatos turizmą Alytaus regione ir ypač Druskininkų savivaldybėje, būtina ir toliau modernizuoti sveikatingumo įstaigas bei plėsti teikiamų paslaugų pasirinkimo galimybes. Regiono ir savivaldybės infrastruktūra turėtų būti nukreipta į kompleksiškų paslaugų teikimą turistams tiek pavasario–vasaros, tiek ir rudens–žiemos sezonų metu, tam, kad regionas ir Druskininkai taptų patrauklesni visais metų laikais.

Apibendrinimas. Alytaus regionas pasižymi gausiais gydomaisiais gamtiniais ištekliais (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir pan.), tinkamais sveikatos turizmo veikloms plėtoti. Gamtinių išteklių geogra%nis išsidėstymo regione, infrastruktūros išvystymo lygis bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad sveikatos turizmas yra sukoncentruotas Druskininkų savivaldybėje. Čia teikiamos tiek sveikatinimo, tiek ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Druskininkų savivaldybėje veikia 8 pagrindinės sanatorijos / SPA įstaigos: „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų gydykla, „Eglės“ sanatorija, „Grand SPA Lietuva“, mokymo centras „Dainava“, sanatorija „Belorus“, „SPA VILNIUS SANA“, VUVL %lialas „Druskininkų saulutė“. Absoliuti dauguma sveikatingumo įstaigų yra valdomos privataus kapitalo, didžioji dalis įstaigų yra modernizuotos ir teikia platų paslaugų spektrą. Siekiant plėtoti sveikatos turizmą regione ir Druskininkų savivaldybėje, būtina ir toliau modernizuoti sveikatingumo įstaigas bei kompleksiškai plėsti turistams teikiamas paslaugas, kuriomis jie galėtų naudotis ties pavasario–vasaros, tiek ir rudens–žiemos sezono metu.

48 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.6. VANDENS TURIZMAS

Alytaus regionas iš kitų šalies regionų išsiskiria vandens telkinių gausa. Vienas svarbiausių regiono kraštovaizdžio akcentų – Nemunas. Nors Nemuno vanduo Lietuvoje yra vidutiniškai užterštas, tačiau upė neabejotinai užima vieną reikšmingiausių vietų Alytaus regiono turizmo plėtros kontekste. Be Nemuno per Alytaus regiono savivaldybių teritorijas teka daug mažesnių upių ir upelių, priklausančių Nemuno mažųjų intakų ir Merkio baseinams. Šios upės yra švarios ir tinkamos vandens turizmo veikloms plėtoti. Alytaus regione taip pat gausu ežerų ir tvenkinių, kurie yra tinkami ne tik rekreacijai, tačiau ir vandens turizmui.

NACIONALINĖS SVARBOS VANDENS Nemuno vandens kelias. KELIAI Merkio bei Ūlos vandens keliai, skirti ribotam ir reguliuojamam (dėl šių upių ir jų slėnių ypatingos 5(*,21,1Ơ669$5%26 9$1'(16.(/,$I gamtinės vertės bei didelio ekologinio jautrumo) vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba valtimis.

/2.$/,1Ơ669$5%26 Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu, 9$1'(16.(/,$I skiriamas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba lengvomis valtimis.

Kitos didesnės Alytaus regiono upės (Varėnė, Spengla, .,7,9$1'(16.(/,$, Seira, Kirsna, Peršėkė ir pan.).

1.1.6.1. pav. Pagrindiniai Alytaus regiono vandens turizmo keliai

Šaltinis: Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, Nemuno upė – nacionalinės svarbos Alytaus regiono vandens turizmo trasa. Regione Nemuno vandens kelias tęsiasi 60 km. Vandens turizmui naudojamos prieplaukos Alytaus miesto ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose veikia neefektyviai, kadangi į jas užsuka tik pavieniai vandens turistai, nuolatinių maršrutų vandens transportu nėra. Efektyviai veikia tik Druskininkų prieplauka, populiariausias maršrutas iš šios prieplaukos – kelionė garlaiviu į Liškiavą. Vandens turizmas Nemuno aukštupyje sunkus ir dėl upės gylio, dėl šiuolaikiškų, turinčių nedideles grimzles laivų stygiaus, nėra vandens turizmui pritaikytos infrastruktūros: neteikiamos apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugos. Alytaus regiono Merkio ir Ūlos upės priskiriamos regioninės svarbos vandens keliams. Merkio vandens trasos ilgis Alytaus regione – 98 km, Ūlos – 57 km. Šių upių krantai pasižymi vaizdingumu, gamtos natūralumu, upės yra gana sraunios. Šių upių teritorijos turi koncentruotą nuomos paslaugų teikėjų pasiūlą, leidžiančią lengvai išsinuomoti vandens turizmui reikiamą įrangą. Pagrindiniai šių upių trasų trūkumai: vis dar trūksta infrastruktūros ir paslaugų, kurios būtų ne tik nuoma, bet ir turistų srauto aptarnavimas; nepakankama siūlomų paslaugų įvairovė; nepakankamas dėmesys turistų poreikių ir galimybių analizei. Lokalinės svarbos Baltosios Ančios vandens kelias su aukštupio ežerų žiedu skirtas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba lengvomis valtimis. Nors šioje vandens trasoje yra įrengta informacinė infrastruktūra, tačiau būtina naujai įrengti ir tvarkyti esamas poilsines, suolelius, laužavietes, palapinių statymo vietas, privažiavimus su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinas, tualetus,

50 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes lieptus, vaikų žaidimo aikšteles, tinklinio, krepšinio aikšteles, šiukšlines, nardymui bei kitą pasyviam ir aktyviam poilsiui būtiną infrastruktūrą. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, kitos didesnės Alytaus regiono upės (Varėnė, Spengla, Seira, Kirsna, Peršėkė ir pan.) vandens turizmui dėl nepakankamo vandeningumo arba aplinkos nepatrauklumo gali būti panaudotos tik labai ribotai, todėl specialios vandens turizmo infrastruktūros kūrimas prie jų nėra prioritetinis ar net tikslingas. Vandens turizmo išteklius sudaro ne tik vandens turizmo maršrutai, tačiau ir gamtinė aplinka bei turizmo traukos objektai, išsidėstę netoliese vandens telkinių. Nors vandens turizmo maršrutų aprašymuose ir yra pateikiami apie 1 km spinduliu nuo vandens telkinio nutolę turizmo traukos objektai, tačiau daugeliu atveju tokie objektai yra sunkiai pasiekiami, nepritaikyti lankymui. Kaip nurodoma specialiajame plane, informacinės ir rinkodarinės priemonės vandens turizmo sityje Alytaus regione yra plėtojamos minimaliai. Trūksta informacijos spaudoje, leidiniuose, žiniasklaidoje apie galimus vandens turizmo maršrutus, žemėlapių, skirtų vandens turistams, nėra būtinų specializuotų vandens turistams skirtų leidinių. 1.1.6.1. lentelė. Vandens turizmo maršrutai Alytaus regione 2013 m.

Alytaus m. sav. Aprašymas Vandens turizmo „Žalčio kelias“. Trasos ilgis: 45–75 km. maršrutai Alytaus r. sav. Aprašymas Vandens turizmo „Žalčio kelias“. Trasos ilgis: 45–75 km. maršrutai „Daugų ežero legendų keliu“. Druskininkų sav. Aprašymas Vandens turizmo Druskininkai–Liškiava–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 3,5 val. maršrutai Druskininkai–Švendubrė–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 2 val. Druskininkai–Meilės sala–Druskininkai. Maršruto trukmė: iki 1 val.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 51 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Varėnos r. sav. Aprašymas Vandens turizmo Merkio upe: maršrutai Valkininkai–Pamerkiai. Trasos ilgis: apie 18 km. Pamerkiai–Maskauka. Trasos ilgis: 17 km. Maskauka–Senoji Varėna. Trasos ilgis: apie 8 km. Senoji Varėna–Perloja. Trasos ilgis: apie 12 km. Perloja–Paūliai. Trasos ilgis: apie12 km. Paūliai–Puvočiai. Trasos ilgis: apie7 km. Puvočiai–Trasninkas. Trasos ilgis: apie 4 km. Trasninkas–Alytaus–Druskininkų pln. tiltas. Trasos ilgis: apie 8 km. Alytaus–Druskininkų pln. tiltas–Merkinė. Trasos ilgis: apie 3 km. Ūlos upe: Dubičiai–Krokšlys. Trasos ilgis: apie 12 km. Krokšlys–Rudnia. Trasos ilgis: apie 7 km. Zervynos–Trakiškiai. Maršruto trukmė: 6 val. Mančiagirė–Puvočiai. Maršruto trukmė: 6 val. Trakiškiai–Puvočiai. Maršruto trukmė: 3 val. Zervynos–Puvočiai. Maršruto trukmė: 8 val. Varėnės upe: Pradžia Varėnos rajonas (Bobriškių kaimas), esantis ties keliu Alytus–Vilnius. Trasos ilgis: 13 km. Šalčios upe: Kaniūkai, Gerviškės–Šalčininkų pl. tiltas–Valkininkai. Trasos ilgis: 51 km. Gerviškės–Šližiūnų pl. tiltas. Trasos ilgis: 44 km. Žygmantiškės–Valkininkai. Trasos ilgis: 15 km. Versekos upe: Butvydonys–Pamerkiai. Trasos ilgis - 18 km. Nemuno upe: Nemuno turistinė trasa. Lazdijų r. sav. Aprašymas Vandens turizmo Veisiejai–Ančios ežeras–Baltosios Ančios upė–Baltoji Ančia–Baltosios Ančios vandens maršrutai jėgainė–Nemunas. Trasos ilgis: 30 km. Veisiejo ežeras–Niedaus ežeras– Niedos upė– Kapčiamiestis–Baltoji Ančia–Baltosios Ančios vandens jėgainė–Nemunas. Trasos ilgis: 44 km. Veisiejo ežeras–Niedaus ežeras–Niedos upė–Kapčiamiestis. Trasos ilgis: 10 km. Jezdas–Ančios ežeras–Veisiejai. Trasos ilgis: 12 km. Kapčiamiestis–Baltosios Ančios upė–Nemunas. Trasos ilgis: 20 km. Snaigyno ežeras–Trikojo ežeras. Trasos ilgis: 7 km. Dusios ežeras. Trasos ilgis: priklausomai nuo maršruto, ežero pakrantės ilgis – 22 km. Zapsio ežeras–Zapsės upė–Veisiejo ežeras. Trasos ilgis: 25 km. Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

52 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Remiantis Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, Alytaus regione turistams iš viso siūloma plaukti 35 vandens turizmo maršrutais: Alytaus miesto savivaldybėje – vienu vandens turizmo maršrutu, kuris tęsiasi ir Alytaus rajono savivaldybėje, Alytaus rajono savivaldybėje – 2, Druskininkų savivaldybėje – 3, Lazdijų rajono savivaldybėje – 8, Varėnos rajono savivaldybėje – Merkio upe 9, Ūlos upe 6, Varėnės upe vienu, Šalčios upe 3, Versekos upe vienu ir Nemuno upės vandens turizmo maršrutais.

Apibendrinimas. Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje nurodoma, kad turizmo plėtros kliūtys Lietuvoje yra ne tik trumpas turistinis sezonas, lėta neturistinio sezono produktų plėtra, nepakankamas Lietuvos, kaip turistinės valstybės įvaizdžio kūrimas, tačiau ir žemos kokybės vidaus vandens transporto paslaugos. Alytaus regione yra pakankamai gamtinių išteklių (upės, ežerai, tvenkiniai) vandens turizmo veikloms plėtoti, tačiau daugelis jų turizmui panaudojami nepakankamai. Alytaus regiono savivaldybių teritorijose išsidėstę nacionalinės, regioninės ir lokalinės svarbos vandens keliai, kurie turi didžiausią potencialą vandens turizmo plėtroje. Šių vandens kelių pakrantėse būtina atnaujinti ir naujai įrengti aplinkos (poilsinės, suoleliai, laužavietės, palapinių statymo vietos, privažiavimai su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinos, tualetai, lieptai ir kt.) ir informacinę infrastruktūrą, o taip pat vykdyti aktyvią rinkodarinę veiklą, kadangi neaiški padėtis maršrutuose, neaiški informacija skrajutėse ir internetinėse svetainėse dažnai apriboja vandens turistų ir lankytojų galimybes. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, pagerinus svarbiausių vandens kelių aplinkos ir informacinę infrastruktūrą, vandens turizmo sezoną vandens keliais būtų galima pratęsti iki 6–8 mėn. Šiuo metu vandens turizmo sezonas yra 4 mėnesiai didžiosiose upėse – Nemune, Merkyje, o sezonas Ūlos, Šalčios, t. y. mažesnių upių maršrutuose – 5 mėnesiai. Taip pat būtina skatinti mažąją pramoginę laivininkystę – tam ypač tinkami didieji regiono ežerai Dusia ir Metelys (buriavimui), bei Veisiejų regioninio parko ežerai (plaukimui baidarėmis). Kitų didesnių regiono upių, tokių kaip Varėnė, Spengla, Seira, Kirsna, Peršėkė ir pan., panaudojimo galimybės vandens turizmo veikloms plėtoti yra ribotos. Šių upių vandeningumas mažas, aplinka nepakankamai patraukli turizmo veikloms plėtoti. Infrastruktūros plėtra upių pakrantėse nėra prioritetinė.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 53

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.7. DALYKINIS KONFERENCINIS€ TURIZMAS

Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje dalykinis (konferencinis) turizmas apibrėžiamas kaip keliavimas profesiniais ar darbo tikslais, siekiant įgyti profesinių žinių ir jas papildyti, ar susijęs su dalykiniais susitikimais, parodų lankymu, dalyvavimu seminaruose, konferencijose, kongresuose. Alytaus regiono galimybės organizuoti dideles, tarptautinio lygio konferencijas kol kas ribotos. Alytaus regione konferencijų infrastruktūrą, tinkamą nedidelėms tarptautinio lygio konferencijoms organizuoti, turi daugelis viešbučių. Daugiau kaip pusė visų viešbučių turi 1–2 konferencijų sales talpinančias nuo 15 iki 150 žmonių. Dalis viešbučių turi konferencijų centrus, galinčius vienu metu sutalpinti nuo 400 iki 900 žmonių. Dauguma viešbučių nuomoja ir konferencijoms reikalingą įrangą. Dauguma Alytaus regiono poilsio namų ir kaimo turizmo sodybų turi konferencijų rengimui pritaikytą infrastruktūrą. Didžioji dalis tokių apgyvendinimo įstaigų turi po 1 salę talpinančią nuo 12 iki 180 žmonių. Nedidelė dalis įstaigų turi 2–3 sales, galinčias sutalpinti nuo 60 iki 200 žmonių. Konferencijoms reikalingą įrangą nuomoja tik nedidelė dalis poilsio namų ir kaimo turizmo sodybų. 1.1.7.1. lentelė. Konferencijų infrastruktūra Alytaus regione

Alytaus m. sav. Viešbučiai, „Senas namas“ *** (1 salė, iki 50 vietų, įrangos nuoma), „Vaidila“ *** (1 salė, iki 40 vietų, įrangos svečių namai, nuoma), „Dzūkija“ ** (1 salė, iki 20 vietų), svečių namai „Bičiulis“ ** (1 salė, iki 40 vietų). moteliai, sanatorijos Poilsio namai – Kaimo turizmo – sodybos Alytaus miesto teatras (2 salės, 200 ir 500 vietų), Alytaus kolegija (salės nuo 15 iki 50, 120 ir 200 Kitos įstaigos vietų), Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (1 salė 50 vietų), Alytaus kultūros ir komunikacijos centras (2 salės, 200 ir 800 vietų). Alytaus r. sav. Viešbučiai, Svečių namai „Saulakalnis“ (1 salė, iki 50 vietų), Daugų technologijos ir verslo mokykla (1 salė, svečių namai, iki 50 vietų), Pivašiūnų amatų centras (1 salė, iki 30 vietų). moteliai, sanatorijos Daugų irklavimo bazė (1 salė, iki 50 vietų), poilsio bazė „Giluitis“ (2 salės, iki 100 vietų), poilsiavietė Poilsio namai „Skirnuva“ (1 salė, iki 50 vietų). Dapkiškių dvaras (3 salės, iki 200 vietų), Dvarčėnų dvaras (1 salė, iki 180 vietų, įrangos nuoma), sodyba „Daug gėlių“ (1 salė, iki 30 vietų), Genutės sodyba (1 salė, iki 40 vietų), sodyba „Genutės ranča“ (1 salė, iki 60 vietų), Gintaro Kvedaravičiaus „Šilo“ sodyba (1 salė, iki 30 vietų), Kupinų Kaimo turizmo sodyba (2 salės, iki 160 vietų), „Pas Algirdą“ (1 salė, iki 80 vietų), „Pas Robertą“ (1 salė, iki 70 sodybos vietų), sodyba „Burlingė“ (1 salė, iki 30 vietų), sodyba „Tarp kalvų“ (1 salė, iki 50 vietų), Stasio Slavinsko sodyba (1 salė, iki 80 vietų), Remeikių sodyba (2 salės, iki 70 vietų), kaimo turizmo sodyba „Butrimiškių Ranča“ (1 salė, iki 40 vietų). Daugų technologijos ir verslo mokykla (1 salė, iki 50 vietų), Pivašiūnų amatų centras (1 salė, iki Kitos įstaigos 30 vietų).

56 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Druskininkų sav. „Best Western hotel Central“**** (3 salės, iki 50 vietų, įrangos nuoma), Grand SPA Lietuva (bendras konferencijų centras su apartamentiniu viešbučiu „Dzūkija****, Druskininkai****, Lietuva***“, 6 salės, iki 785 vietų, įrangos nuoma), „Europa Royale Druskininkai“**** (konferencijų centras, 6 Viešbučiai, salės, iki 400 vietų, įrangos nuoma), „SPA Vilnius SANA“**** (konferencijų centras, 10 salių, iki 800 svečių namai, vietų, įrangos nuoma), „Violeta“**** (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), „Aqua“*** (konferencijų moteliai, centras, 2 salės, iki 400 vietų, įrangos nuoma), „De Lita“*** (2 salės, iki 46 vietų, įrangos nuoma), „Galia“*** (1 salė, iki 56 vietų, įrangos nuoma), „Pušynas“*** (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), sanatorijos „Regina“*** (2 salės, iki 112 vietų, įrangos nuoma), „Dainava“** (7 salės, iki 580 vietų, įrangos nuoma), „BROLIŲ VILA“ (1 salė, iki 30 vietų, ), „Mineraliniai apartamentai“ (1 salė, iki 30 vietų, įrangos nuoma), „Parko vila“ (1 salė, iki 40 vietų, įrangos nuoma), „Eglės“ sanatorija (5 salės, iki 650 vietų, įrangos nuoma), „Draugystės“ sanatorija (2 salės, iki 100 vietų, įrangos nuoma). Poilsio namai – Kaimo turizmo „Poilsis prie Avirio“ (1 salė, iki 40 vietų), ,,Virginija“ (1 salė, iki 50 vietų, įrangos nuoma). sodybos Kitos įstaigos – Lazdijų r. sav. Viešbučiai, „Seira“ (1 salė, iki 60 vietų), „Dvyniai“ (1 salė, iki 40 vietų), „Eldija“ (1 salė, iki 50 vietų), „Žibintas“ svečių namai, (1 salė, iki 40 vietų). moteliai, sanatorijos Poilsio namai ŠILAIČIAI (1 salė, iki 120 vietų). Sauliaus Čepononio sodyba (1 salė, iki 30 vietų), A. Sandienės sodyba (1 salė, iki 50 vietų), G. Anulio „Vilija“ (1 salė, iki 50 vietų), VITRŪNA (1 salė, iki 40 vietų), Obelijos sodyba (1 salė, iki 20 vietų), S. Baliukonio sodyba (1 salė, iki 40 vietų), V. Akromo sodyba (1 salė, iki 40 vietų), Bertašiūnų vienkiemis (1 salė, iki 30 vietų, įrangos nuoma), S. Čivinskienės sodyba (1 salė, iki 30 vietų), sodyba „AKMENĖLIS“ (1 salė, iki 50 vietų), Silvestro sodyba (1 salė, iki 60 vietų), Likimo ratas (1 salė, iki 25 vietų), A. Pruskienės sodyba „Kotrynos sala“ (2 salės, iki 70 vietų), A. ir J. Juodžių „Tėviškė“ (1 Kaimo turizmo salė, iki 40 vietų), A. Z. Lapinskienės sodyba (1 salė, iki 20 vietų), J. Liaukonio sodyba (1 salė, iki sodybos 40 vietų), Veisiejų technologijos ir verslo mokykla (1 salė, iki 30 vietų), JONŲ sodyba (1 salė, iki 15 vietų), NIEDA (1 salė, iki 30 vietų), PENKTAS SEZONAS (1 salė, iki 48 vietų, įrangos nuoma), Rimo Vaškevičiaus sodyba (1 salė, iki 25 vietų), sodyba „Vytautų dvaras“ (1 salė, iki 100 vietų), „Saločė“ ( 1 salė, iki 30 vietų), „Laimos vila“ (1 salė, iki 50 vietų), „Trikojis“ (1 salė, iki 50 vietų), „Žališkė“ (1 salė, iki 20 vietų), „Pas Vytą“ (2 salės, iki 60 ir 30 vietų), „Joginta“ (1 salė, iki 30 vietų), „Pirtis24“ (1 salė, iki 20 vietų), „Mėta“ (1 salė, iki 50 vietų). Kitos įstaigos – Varėnos r. sav. Viešbučiai, „Varsta" (2 salės, iki 80 vietų), „Vila Ūla“ (1 salė, iki 40 vietų), Liškiavos kultūros centro svečių namai svečių namai, (2 salės, iki 120 vietų, įrangos nuoma), „Pirčiupio karčema” (1 salė, iki 150 vietų), poilsio centras moteliai, „Nojaus Laivas“ (3 salės, iki 230 vietų, įrangos nuoma). sanatorijos Poilsio namai UAB „Ekoratas“ poilsiavietė „Žibuoklė“ (1 salė, iki 20 vietų). Dalios ir Antano Bartkų sodyba (2 salės, iki 60 vietų, įrangos nuoma), kaimo turizmo sodyba „Dzūkijos perlas“ (1 salė, iki 100 vietų, įrangos nuoma), Aušrelės Gudaitytės sodyba (1 salė, iki 50 vietų), Remigijaus Kazokevičiaus sodyba „Kazokinė“ (1 salė, iki 30 vietų), Rimo Kirdulio sodyba Kaimo turizmo „Merkio slėnis“ (1 salė, iki 60 vietų), Romos Lavrenovos kaimo turizmo sodyba (1 salė, iki 12 vietų), sodybos Nakcižibis (1 salė, iki 80 vietų, įrangos nuoma), Angelės Raulušaitienės kaimo turizmo sodyba (1 salė, iki 20 vietų), Elonos Rimkienės sodyba (1 salė, iki 35 vietų), Laimos Saviščevienės „Šilo“ sodyba (1 salė, iki 30 vietų), Aistės Stanislovaitytės sodyba „Didmedis“ (1 salė, iki 50 vietų), „Pamerkių sodyba“ (1 salė, iki 40 vietų). Kitos įstaigos Dargužių amatų centras.

Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 57 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Konferencijų infrastruktūra Alytaus regione išsidėsčiusi netolygiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų duomenimis, daugiausiai įstaigų, turinčių konferencijoms rengti tinkamą infrastruktūrą, regione išsidėstę Lazdijų rajono (35 įstaigos), Druskininkų (21 įstaiga), Alytaus rajono (22 įstaigos) ir Varėnos rajono (19 įstaigų) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus miesto (8 įstaigos) savivaldybėje. Daugiausiai konferencijų dalyvių vienu metu gali priimti Druskininkų (apie 4.300 žmonių) saviva

Apibendrinimas. Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje nurodoma, kad Lietuvos turizmo galimybės yra palankios kultūrinio, sveikatos, aktyvaus poilsio, dalykinio (konferencinio) turizmo produktams kurti. Tokie turizmo produktai yra patraukliausi tiek vietiniams, tiek užsienio turistams ne tik Lietuvoje, bet ir Europos rinkoje. Atsižvelgiant į šalies turizmo galimybes ir rinkose vyraujančias paklausos tendencijas bei prioritetus, Lietuva pajėgi konkuruoti dalykinio (konferencinio) turizmo srityje. Alytaus regione yra pakankama infrastruktūra (viešbučiai, svečių ir poilsio namai, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos) dalykinio (konferencinio) turizmo veikloms plėtoti, tačiau ji turizmui panaudojama nepakankamai. Regione didžiausią potencialą dalykinio (konferencinio) turizmo plėtroje turi Druskininkų savivaldybė, turinti didžiausius konferencijų infrastruktūros pajėgumus, transporto veiklos galimybes, paslaugų kompleksiškumą, gebėjimus profesionaliai organizuoti konferencijas (renginius) ir užtikrinti geros kokybės ryšius bei informacijos sklaidą. Kitose regiono savivaldybėse įstaigoms, turinčioms konferencijoms rengti tinkamą infrastruktūrą, būtina atnaujinti ir naujai įrengti sales, įsigyti įrangą, reikalingą konferencijoms, taip pat vykdyti aktyvią rinkodarinę veiklą, kadangi neaiški informacija arba jos trūkumas dažnai apriboja konferencijų rengėjų pasirinkimo galimybes.

58 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.8. ALYTAUS REGIONO SAVIVALDYBIŲ PASIEKIAMUMAS

Siekiant įvertinti Alytaus regiono pasiekiamumą kitų Lietuvos vietovių ar užsienio valstybių atžvilgiu, nagrinėtas: regiono valstybinių ir rajoninių kelių tinklas; vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklas bei dangos kokybė; regiono savivaldybių pasiekiamumas geležinkelio transportu; regiono savivaldybių išsidėstymas dviejų šalies pagrindinių tarptautinių oro uostų (Kauno ir Vilniaus) atžvilgiu.

1.1.8.1. pav. Alytaus regionas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių atžvilgiu

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Alytaus regioną kerta valstybinės reikšmės magistraliniai, krašto, rajoniniai ir vietinės reikšmės keliai. E kategorijos kelių, o taip pat Europos kelių tinklo koridorių regione nėra. Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Lazdijų rajono savivaldybes kerta krašto, rajoniniai ir vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Tuo tarpu Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybes kerta magistralinis kelias A4, krašto, rajoniniai, o taip pat vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Magistralinių, krašto ir rajoninių automobilių kelių tinklas regione išvystytas gerai ir regioną nesunku pasiekti automobiliu ar autobusu iš kitų šalies teritorijų ar užsienio valstybių. Tuo tarp vietinės reikšmės kelių ir gatvių dangos būklė yra gana prasta. 2012 m. tik 16,4 proc. regiono vietinės reikšmės kelių ir gatvių buvo su patobulinta (asfalto) danga. Likę Alytaus regiono vietinės reikšmės keliai ir gatvės – žvyrkeliai (70,7 proc.) ir grunto dangos keliai (13,0 proc.). 1.1.8.1. lentelė. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2012 m. pabaigoje (km)

Vietinės Kelių su Žvyro reikšmės Dalis, Dalis, Grunto Dalis, Teritorija patobulinta kelių automobilių proc. proc. kelių ilgis proc. danga ilgis ilgis kelių ilgis Alytaus 3.564 583 2.518 70,7 463 16,4 13,0 apskritis Alytaus m. sav. 171 127 74,3 36 21,1 8 4,7 Alytaus r. sav. 1.119 154 13,8 962 86,0 3 0,3 Druskininkų 320 96 203 63,4 22 30,0 6,9 sav.

60 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Vietinės Kelių su Žvyro reikšmės Dalis, Dalis, Grunto Dalis, Teritorija patobulinta kelių automobilių proc. proc. kelių ilgis proc. danga ilgis ilgis kelių ilgis Lazdijų r. sav. 942 95 10,1 687 72,9 160 17,0 Varėnos r. sav. 1.012 111 11,0 630 62,3 271 26,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2012 m. tarp regiono savivaldybių, geriausia vietinės reikšmės kelių ir gatvių danga buvo Alytaus miesto savivaldybėje, kurioje net 74,3 proc. visų kelių ir gatvių buvo su patobulinta (asfalto) danga. Tarp regiono savivaldybių taip pat išsiskiria Druskininkų savivaldybė, kurioje vietinės reikšmės keliai ir gatvės su patobulinta danga sudarė 30,0 proc. visų kelių ir gatvių. Prasta vietinės reikšmės kelių ir gatvių danga pasižymėjo Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybės, kuriose vietinės reikšmės keliai ir gatvės su patobulinta (asfalto) danga atitinkamai sudarė tik 10,1 proc. ir 11,0 proc. Alytaus regione nėra tarptautinių oro uostų. Artimiausi oro uostai išsidėstę Kauno rajone (Kauno oro uostas) ir Vilniaus mieste (Tarptautinis Vilniaus oro uostas). Perspektyviniu požiūriu Alytaus regionui yra svarbus tarptautinis Grodna oro uostas (Baltarusija), kuris išsprendus vizų ir sienų kirtimo klausimus taptų svarbus, siekiant pritraukti didesnius turistų srautus. Oro transportas yra pagrindinė susisiekimo priemonė tarp Lietuvos ir Europos, ypač Vakarų Europos šalių bei kitų pasaulio valstybių. Kadangi kelionė oro transportu yra patogiausia ir užimanti mažiausiai laiko, ši kelionės rūšis yra populiari tarp užsienio turistų. 1.1.8.2. lentelė. Alytaus regionas tarptautinių oro uostų išsidėstymo atžvilgiu

Savivaldybė Kauno oro uostas Tarptautinis Vilniaus oro uostas Alytaus m. sav. Kelionės atstumas: 74,2 km Kelionės atstumas: 104 km Kelionės trukmė: ~ 1 val. 35 min. Kelionės trukmė: ~ 2 val. 10 min. Alytaus r. sav. Kelionės atstumas: 78,3 km Kelionės atstumas: 116 km Kelionės trukmė: ~ 1 val. 44 min. Kelionės trukmė: ~ 2 val. 21 min. Druskininkų sav. Kelionės atstumas: 133 km Kelionės atstumas: 131 km Kelionės trukmė: ~ 2 val. 34 min. Kelionės trukmė: ~ 2 val. 32 min. Lazdijų r. sav. Kelionės atstumas: 111 km Kelionės atstumas: 151 km Kelionės trukmė: ~ 2 val. 25 min. Kelionės trukmė: ~ 2 val. 54 min. Varėnos r. sav. Kelionės atstumas: 135 km Kelionės atstumas: 92,8 km Kelionės trukmė: ~ 2 val. 34 min. Kelionės trukmė: ~ 1 val. 54 min. Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis www.maps.lt informacija Alytaus regiono savivaldybės nuo tarptautinio Kauno oro uosto vidutiniškai nutolusios 74–135 km atstumu, tuo tarpu nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto – 93–151 km atstumu. Tarptautiniai Kauno ir Vilniaus oro uostai yra svarbūs ne tik regionui, tačiau ir visai šaliai, kadangi šiuose oro uostose atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičius yra didžiausias, jį lyginant su kitais šalies tarptautiniais oro uostais (Šiaulių ir Palangos). 2012 m. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste iš viso buvo aptarnauta 2.206,5 tūkst. keleivių (69,7 proc. visų šalies tarptautinių oro uostų keleivių), Kauno oro uoste – 830,0 tūkst. keleivių (26,2 proc. visų šalies tarptautinių oro uostų keleivių). Tuo tarpu Tarptautiniame Šiaulių oro uoste aptarnauta tik 0,03 proc., Palangos oro uoste – 4,1 proc. visų šalies tarptautinių oro uostų keleivių. Alytaus regiono savivaldybių išsidėstymo nuotolis, dviejų pagrindinių šalies tarptautinių oro uostų atžvilgiu nėra didelis, todėl oro susisiekimo atžvilgių, visos Alytaus regiono savivaldybės vienodai konkurencingos.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 61 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.8.2. pav. Alytaus regionas Lietuvos geležinkelių atžvilgiu

Šaltinis: AB Lietuvos geležinkeliai Geležinkelių transportu pasiekiamos tik dvi Alytaus regiono savivaldybės. Iš Vilniaus, geležinkeliu galima pasiekti Varėnos rajono savivaldybę (savivaldybėje išsidėstę Marcinkonių, Matuizų, Valkininkų ir Varėnos geležinkelio stotys ar stotelės), iš Kauno – Lazdijų rajono savivaldybę (savivaldybėje išsidėsčiusi Šeštokų geležinkelio stotis). Kitos regiono savivaldybės geležinkelio transportu nėra pasiekiamos, tačiau perspektyviniu požiūriu yra svarstoma geležinkelio atkarpų Marcinkonys – Druskininkai ir Pariečė (Baltarusija)–Druskininkai įrengimas.

Apibendrinimas. Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių automobilių kelių tinklas Alytaus regione išvystytas gerai ir regioną nesunku pasiekti automobiliu ar autobusu iš kitų šalies vietovių ar užsienio valstybių. Tuo tarpu vietinės reikšmės kelių ir gatvių dangos būklė yra gana prasta. Alytaus regiono savivaldybių išsidėstymo nuotolis, dviejų šalies pagrindinių tarptautinių oro uostų atžvilgiu, nėra didelis, todėl oro susisiekimo atžvilgių, visos Alytaus regiono savivaldybės vienodai konkurencingos. Perspektyviniu požiūriu Alytaus regionui yra svarbus tarptautinis Grodna oro uostas (Baltarusija), kuris išsprendus vizų ir sienų kirtimo klausimus taptų svarbus, siekiant pritraukti didesnius turistų srautus. Geležinkelių transportas pasiekiamos tik dvi Alytaus regiono savivaldybės – Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės. Kitos regiono savivaldybės geležinkelio transportu šiuo metu nėra pasiekiamos, tačiau perspektyviniu požiūriu yra svarstoma geležinkelio atkarpų Marcinkonys – Druskininkai ir Pariečė (Baltarusija)–Druskininkai įrengimas.

62 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.9. APGYVENDINIMAS

Viena iš turizmo sudėtinių dalių yra apgyvendinimo paslaugos. Apgyvendinimo paslaugos – tai juridinių ir ‚zinių asmenų sudarytos būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuriomis tenkinami turisto nakvynės bei higienos poreikiai. Apgyvendinimo alternatyvų pasirinkimo galimybė, teikiamų paslaugų kokybė ir kompleksiškumas yra svarbūs veiksniai siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą. Apgyvendinimo paslaugos yra vienas iš svarbiausių turizmo paslaugų komplekso elementų vartotojui, kadangi apgyvendinimo paslaugų pasiūla ir kokybė gali nulemti turisto kelionės trukmę, kitų, susijusių paslaugų ir pramogų pasirinkimą, kelionės maršrutą ir apsisprendimą dar kartą sugrįžti į tą pačią vietovę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės skirstomas į kolektyvinio apgyvendinimo įstaigas (viešbučiai, moteliai, poilsio namai, kempingai, turizmo centrai, nakvynės namai, kitos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos), specializuoto apgyvendinimo įstaigas (sveikatingumo įstaigos, konferencijų centrai, vaikų vasaros poilsio stovyklos) ir privatų turistų apgyvendinimą. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas Alytaus regione teikia viešbučiai, svečių ir poilsio namai, specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia – Druskininkų kurorto sanatorijos ir reabilitacijos centrai, kempingai, poilsio namai, taip pat plečiasi ir privatus apgyvendinimas, ypatingai Druskininkuose. Pastaraisiais metais apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione plečiasi. Kaip nurodoma Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialiajame plane, apgyvendinimo įstaigų plėtra regione sietina su augančiu turistų skaičiumi, ‚nansinės paramos mechanizmais, užsienio investicijomis, turizmo infrastruktūros plėtra regione, taip pat Druskininkų kurorto plėtra. 1.1.9.1. lentelė. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione

Alytaus m. sav. Viešbučiai, svečių namai, „Senas namas“ ***, „Vaidila“ ***, „Odė“ ***, „Dzūkija“ **, svečių namai „Bičiulis“ moteliai, **, svečių namai „Šolena“, motelis „Linas“, nakvynė ir pusryčiai Alytuje Suvalkų gatvėje. sanatorijos Poilsio namai – Kaimo turizmo sodybos – Stovyklavietės – Kempingai – Alytaus r. sav. Viešbučiai, svečių namai, „Saulakalnis“ (svečių namai). moteliai, sanatorijos Poilsio namai Daugų irklavimo bazė, poilsio bazė „Giluitis“, poilsiavietė „Skirnuva“. Dapkiškių dvaras, Dvarčėnų dvaras, sodyba „Daug gėlių“, Genutės sodyba, sodyba „Genutės ranča“, sodyba „Giluitis“, Gintaro Kvedaravičiaus „Šilo“ sodyba, sodyba „Kubilinė“, Kupinų sodyba, Metelytės sodyba, „Pas Algirdą“, „Pas Robertą“, Kaimo turizmo sodybos Radzevičių sodyba, sodyba „Burlingė“, sodyba „Tarp kalvų“, Viktorijos sodyba, Viliaus Vaicekausko sodyba, sodyba „Po uosiu“, Juozo Račkausko kaimo turizmo sodyba, kaimo turizmo sodyba „Avilys“, Remeikių sodyba, kaimo turizmo sodyba „Butrimiškių Ranča“, sodyba „Pas gandrus“. Stovyklavietės „Meškasalis“ (turistinė stovykla). Kempingai –

64 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Druskininkų sav. Apartamentinis viešbutis „Dzūkija“****, „Best Western hotel Central“****, „Druskininkai“****, „Europa Royale Druskininkai“****, „SPA Vilnius SANA“****, „Violeta“****, „Aqua“***, „Belorus“***, „Credo“***, „De Lita“***, „Galia“***, Viešbučiai, svečių namai, „Ivolita“***, „Jerevan“***, „Lietuva“***, „Medūna“***, „Pušynas“***, „Regina“***, moteliai, „Dainava“**, „Laima“**, „Alėjos Ąžuolas“, „Algidos namai“ Druskininkuose, sanatorijos „Andante apartamentai“, atostogų namai „SAKA“, Aušros svečių namai, „BROLIŲ VILA“, „Dalija“, „Drusva“, „Eurista“, „Meilės sala, Meilės sala-2“, „Milda“, „Mineraliniai apartamentai“, „Parko vila“, poilsio centras „Nojaus Laivas“, „Senasis paštas“, vila „Upė“, vila „Evelina“, „Eglės“ sanatorija, „Draugystės“ sanatorija. Poilsio namai – „Poilsis prie Avirio“, sodyba „Sena troba“, sodyba „Jūratė“, sodyba „Latkrantė“, Kaimo turizmo sodybos sodyba „Žiogeliai“, Storo Romo sodyba, vila „Virginija“, sodyba „Vanago lizdas“, sodyba „Kaziuliai“, sodyba „Šaulys“. Stovyklavietės Stasio Dapkūno poilsiavietė. Kempingai Druskininkų kempingas****, Dainavos kempingas. Lazdijų r. sav. Viešbučiai, svečių namai, „Dvyniai“, „Eldija“, viešbutis „Žibintas“, viešbutis „Seira“. moteliai, sanatorijos Poilsio namai ŠILAIČIAI, ANČIA. Sauliaus Čepononio sodyba, A. Sandienės sodyba, G. Anulio „Vilija“, VITRŪNA, Obelijos sodyba, S. Baliukonio sodyba, Užvėja, V. Akromo sodyba, R. Paužuolio sodyba, Bertašiūnų vienkiemis, E. Stučkienės sodyba „Klėtis“, S. Čivinskienės sodyba, sodyba „AKMENĖLIS“, Silvesto sodyba, Likimo ratas, A. Pruskienės sodyba „Kotrynos sala“, A. ir J. Juodžių „Tėviškė“, Emilijos sodyba, R. Mackevičienės sodyba „Šilas“, V. Stankevičiaus sodyba „JOGINTA“, A. Z. Lapinskienės sodyba, J. Kaimo turizmo sodybos Liaukonio sodyba, TRIKOJO SODYBA, E. Ptakausko sodyba, Veisiejų technoligijos ir verslo mokykla, V. S. Bagdanavičiaus sodyba, A. Kliučinsko sodyba „Žališkė“, D. Kaknevičienės sodyba, JONŲ sodyba, NIEDA, PENKTAS SEZONAS, Dovio sodyba, Pas Vytą, Laimos vila, Rimo Vaškevičiaus sodyba, Galstas, Baltosios Ančios sodyba, sodyba „Vytautų dvaras“, „Mėta“, „Pirtis24“, „Saločė“, „Purviškės“, „Sraigės namai“. Stovyklavietės Sonatos Varnelienės, A. Kubiliaus poilsiavietė, stovyklavietė „Dzieduko kojalė“. Kempingai – Varėnos r. sav. Viešbučiai, svečių namai, UAB „Ekoratas", „Glūko Smuklė", V. Mickevičiaus IĮ, „Varsta", „Vila Ūla“, Liškiavos moteliai, kultūros centro svečių namai, „Pirčiupio karčema”. sanatorijos Poilsio namai UAB „Ekoratas“ poilsiavietė „Žibuoklė“, „Šilas“ (VšĮ VAIKŲ POILSIS) poilsiavietė.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 65 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Varėnos r. sav. Danguolės Barysienės sodyba, Dalios ir Antano Bartkų sodyba, Aušros Blėdienės sodyba „Keružė“, Algimanto Bražionio sodyba „Perlojos poilsiavietė“, Dalios Cickevičienės sodyba, Onos Ciūnienės sodyba, Rimo Ciūnio kaimo turizmo sodyba, Nijolės Čepienės sodyba, Linos ir Egidijaus Černiauskų sodyba, kaimo turizmo sodyba „Dzūkijos perlas“, Angelijos Griežienės sodyba, Aušrelės Gudaitytės sodyba, Remigijaus Kazokevičiaus sodyba „Kazokinė“, Rimo Kirdulio sodyba „Merkio slėnis“, Rimos Kuodienės kaimo turizmo sodyba, Romos Lavrenovos Kaimo turizmo sodybos kaimo turizmo sodyba, Mariaus Lazdino sodyba, Kosto ir Laimos Mačionių kaimo turizmo sodyba „Grikucis“, Danguolės Micevičienės sodyba, Rūtos Sakalienės „Sakalų sodyba“, kaimo turizmo sodyba „Merkio krantas”, „Nakcižibis“, „Nojaus laivas“, Angelės Raulušaitienės kaimo turizmo sodyba, Elonos Rimkienės sodyba, Laimos Saviščevienės „Šilo“ sodyba, Aistės Stanislovaitytės sodyba „Didmedis“, Rūtos Šiaučiulienės sodyba „Pas Rūtą“, Valentinos Učkuronienės sodyba, Senosios Varėnos HE, sodyba „Merkio dvaras“, Juozo Politikos sodyba Kukiškių k., „Pamerkių sodyba“, Jono Jakaičio etnogra*nė kaimo sodyba, Petračesės sodyba. Ramutės Kašėtienės turistinė stovykla „Puriena“, Julijos Saulaitienės turistinė stovykla, Vlado Juozo Gaidžio turistinė stovykla, Arūno Gudaičio turistinė stovykla, Stovyklavietės „JUOSTANDIS“ – stovyklavietė, Stasio Sereičiko stovyklavietė, Algimanto Brūzgio stovyklavietė, stovyklavietė „Merkio vingis", Algimanto Brūzgio stovyklavietė, Stasio Sereičiko stovyklavietė, Rimutės Karčiauskienės stovyklavietė. Kempingai –

Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione išsidėstęs netolygiai. Remiantis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų pateikiama informacija, daugiausiai apgyvendinimo įstaigų regione išsidėstę Varėnos rajono (55 įstaigos), Lazdijų rajono (52 įstaigos) ir Druskininkų (50 įstaigų) savivaldybėse, mažiausiai – Alytaus miesto (8 įstaigos) ir rajono (28 įstaigos) savivaldybėse. Alytaus miesto savivaldybėje išsidėstę viešbučiai, svečių namai ir moteliai, Druskininkų savivaldybėje svarbią vietą, apgyvendinimo sektoriuje, užima sanatorijos ir reabilitacijos centrai, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos kaimo turizmo sodyboms. 1.1.9.2. lentelė. Apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičius Alytaus regione (be kaimo turizmo sodybų)

Pokytis 2009– Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 2012 m., proc. Apgyvendintų turistų skaičius Alytaus apskritis 185.658 217.579 253.449 275.742 48,5 Alytaus m. sav. 4.719 5.324 6.870 6.189 31,2 Alytaus r. sav. 2.772 3.048 3.197 1.554 -43,9 Druskininkų sav. 171.505 203.062 236.117 261.273 52,3 Lazdijų r. sav. 2.039 1.632 1.440 2.200 7,9 Varėnos r. sav. 4.623 4.513 5.825 4.526 -2,1 Suteiktų nakvynių skaičius Alytaus apskritis 852.247 972.273 1.050.114 1.122.694 31,7 Alytaus m. sav. 11.801 12.678 16.310 14.318 21,3 Alytaus r. sav. 4.926 5.006 6.347 3.613 -26,7 Druskininkų sav. 799.074 918.013 981.578 1.063.134 33,0 Lazdijų r. sav. 4.966 4.156 5.109 5.585 12,5 Varėnos r. sav. 31.480 32.420 40.770 36.044 14,5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

66 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

2012 m. Alytaus regiono apgyvendinimo įstaigose iš viso buvo apgyvendinti 275.742 svečiai, iš kurių 168.465 (arba 61,1 proc.) Lietuvos gyventojai ir 107.277 (arba 38,9 proc.) užsienio gyventojai. Tais pačiais metais regione buvo suteikta 1.122.694 nakvynės, iš kurių 523.881 (arba 46,7 proc.) Lietuvos gyventojams ir 598.813 (arba 53,3 proc.) – užsienio gyventojams. 2009–2012 m. Alytaus regione augo apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų (48,5 proc.) ir suteiktų nakvynių (31,7 proc.) skaičius. 2012 m. tarp visų Alytaus regiono savivaldybių, daugiausiai svečių buvo apgyvendinta Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose (261.273 asmenys arba 94,8 visų regiono svečių), mažiausiai Alytaus rajono apgyvendinimo įstaigose (1.554 asmenys arba 0,6 proc. visų regiono apgyvendinimo įstaigų svečių). Tais pačiais metais Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose buvo suteiktas didžiausias (1.063.134 nakvynės arba 94,7 proc. regiono rodiklio), o Alytaus rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigose mažiausias skaičius nakvynių (3.613 nakvynės arba 0,3 proc. regiono rodiklio). Daugiausiai užsienio turistų 2012 m. buvo apgyvendinta Alytaus miesto (43,1 proc. visų svečių) ir Druskininkų (39,9 proc. visų svečių) apgyvendinimo įstaigose. Daugiausiai Lietuvos svečių apgyvendinta Alytaus rajono (100,0 proc. visų turistų), Lazdijų rajono (84,7 proc. visų turistų) ir Varėnos rajono (99,5 proc. visų turistų) apgyvendinimo įstaigose. 2009–2012 m. apgyvendintų turistų skaičius augo Alytaus miesto (31,2 proc.), Druskininkų (52,3 proc.) ir Lazdijų rajono (7,9 proc.) savivaldybėse, mažėjo Alytaus rajono (43,9 proc.) ir Varėnos rajono savivaldybėse (2,1 proc.).

Apibendrinimas. Apgyvendinimo paslaugas Alytaus miesto savivaldybėje teikia viešbučiai, svečių namai ir moteliai, Druskininkų savivaldybėje svarbią vietą, apgyvendinimo sektoriuje, užima sanatorijos ir reabilitacijos centrai, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse – didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos kaimo turizmo sodyboms. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Alytaus regione išsidėstęs netolygiai. Alytaus regione yra keturių žvaigždučių apgyvendinimo įstaigų (didžioji jų dalis – Druskininkų savivaldybėje), todėl galima teigti, kad regione galima gauti aukšto lygio apgyvendinimo paslaugas. 2009–2012 m. Alytaus regione daugiausiai turistų apgyvendinta (neįskaitant kaimo turizmo sodybų) ir suteikta nakvynių Druskininkų savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus rajono savivaldybėje. Didžioji dalis visų svečių yra užsieniečiai Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse. Didžioji dalis lietuvių apgyvendinama Alytaus rajono, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybėse. 2009–2012 m. apgyvendintų turistų skaičius augo Alytaus miesto, Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybėse, mažėjo Alytaus rajono ir Varėnos rajono savivaldybėje.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 67

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.1.10. MAITINIMAS

Maitinimo paslaugos, kaip ir apgyvendinimas yra svarbi turizmo paslaugų sudėtinė dalis. Išplėtotas maitinimo įstaigų tinklas, europietiškus standartus atitinkanti paslaugų kokybė ir geras maistas, sudaro teigiamą vietovės turistinį įvaizdį ir skatina pajamų iš turizmo augimą. Turizmo požiūriu didelę reikšmę turi tradicinių patiekalų ir gėrimų gamyba bei pardavimas maitinimo įstaigose. Šie patiekalai yra šalies kultūros dalis. Viešojo maitinimo infrastruktūrą sudaro restoranai, kavinės, barai, valgyklos ir užkandinės. Alytaus regione maitinimo paslaugas teikia restoranai, kavinės, barai, taip pat viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose esantys restoranai, kavinės. Maitinimo paslaugos Druskininkuose taip pat yra teikiamos daugelyje gydymo paslaugas teikiančių įstaigų bei specializuotose viešojo maitinimo įmonėse. Dauguma Druskininkų sanatorijų savo klientus maitina joms nuosavybės teise priklausančiose, valgyklos tipo maitinimo įstaigose. 1.1.10.1. lentelė. Maitinimo įmonių tinklas Alytaus regione

Alytaus m. sav. Restoranai „Senas namas“, „Sky lounge“, „Vaidila“. „Dzūkų užeiga“, „Dzūkų svetainė“, „In Constantia“, „Intra“, „Jin Mei“, „Juoda katė“, „Odė“, „Skrydis“, „Šašlykinė“, „Tuko blyninė“, „Ulonų užeiga“, „Vaidila“, „Vino Kavinės Tappo“, „3,5“, Alaus rūsys (Vaidila), „Kibininė“, „Prie parko“, „Prieplauka“, „Savas kalnas“, „Skanėstas“. Barai „Fito baras“, „Sushi baras“. Picerijos „Can Can pizza“, „Charlie pizza“, „City Pizza“, „Čili pica“, „Gardus maistas“. Greito maisto užkandinės „Hesburger“. Alytaus r. sav. Restoranai – „Gintaro užeiga“, „Nemuno vingis“, „Suvingis“, „Vigiris“, kavinė Alovės seniūnijoje, Kavinės kavinė Mankūnų kaime, „Stateta“,, „Tarzanija“. Barai – Picerijos „Tarzanija“. Greito maisto užkandinės – Druskininkų sav. Viešbučio „Best Western hotel Central“**** restoranas „Central“, viešbučio „De Lita“*** restoranas, viešbučio „Druskininkai“**** restoranas, restoranas – muzikinis klubas „Druskininkų kolonada“, viešbučio „Europa Royale Druskininkai“**** restoranas „Salt Blues“, viešbučio „Ivolita“*** restoranas, kinų restoranas „Jin Mei“, Restoranai lietuviškų patiekalų restoranas „Forto Dvaras“, viešbučio „Medūna“*** restoranas ir vyno rūsys, viešbučio „Pušynas“*** restoranas, viešbučio „Regina“*** restoranas, restoranas-vyninė „Sicilia“, viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** restoranas, restoranas „"e House“, viešbučio „Violeta“**** restoranas, viešbučio „Lietuva“*** panoraminis restoranas „Keturi vėjai“. Viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** kavinė „Atlantida“, viešbučio „Belorus“*** kavinė-baras, viešbučio „Credo“*** kavinė, viešbučio „Jerevan“*** kavinė, viešbučio „Lietuva“*** kavinė, laisvalaikio klubo „Sukūrys“ kavinė, viešbučio „Dainava“** kavinė „Širdelė“, užeiga „Alėjos Ąžuolas“, svečių namų „Parko vila“ kavinė, kavinė Kavinės „Mona Liza“, kavinė „Alka“, kavinė „Vido malūnas“, kavinė „Senasis Nemunas“, armėniška užeiga „El&El“, kavinė „Ragis“, Grūto parko kavinė, kavinė „Gelmės“, kavinė „Le Vanill“, kavinė „Armank“, sanatorijos „Draugystė“ kavinė, sanatorijos „Eglė“ kavinė, kavinė „Erebuni“, kavinė „Velvetti“.

70 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Druskininkų sav. Viešbučio „Regina“*** baras, viešbučio „SPA Vilnius SANA“**** baras, viešbučio Barai „Violeta“**** baras, viešbučio „Lietuva“*** „Lobby“ baras, viešbučio „Lietuva“*** „Fito“ baras, baras „Kurorto vyninė“, sveikatos baras „Eglė+“. Picerijos „Sicilia“, „Čili“. Greito maisto užkandinės – Ladijų r. sav. Restoranai – „DVYNIAI“, užeiga „Tempas“, „Trasa“, „Kvaja“, „Pas Mantą“, „Eglė“, „Seira“, „Vartai“, Kavinės „Eldija“, „Jaunystė“. Barai „Pošnelė“, „Kuba“, „Baras“. Picerijos UAB „ALLORO“. Greito maisto užkandinės – Varėnos r. sav. Restoranai „Glūko smuklė“, „Pirčiupio karčema“. „Draugai“, I. Dzikevičienės IĮ kavinė, T. Ciūnio IĮ kavinė, N. Griežės IĮ kavinė, Kavinės „Grilis“, „Ieva“, A. Kanopos IĮ kavinė, R. Kuodienės IĮ kavinė, „Šaka“, „Ieva“ „Stalgesta“. Barai – Picerijos – Greito maisto užkandinės –

Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrai Alytaus regione restoranai (21 įstaiga) sudaro mažiau negu penktadalį visų maitinimo įstaigų. Daugiausiai restoranų (16 įstaigų) yra Druskininkuose, 3 – Alytuje, 2 – Varėnos rajone. Alytaus rajone ir Lazdijų rajone nėra nei vieno restorano. Dauguma restoranų priklauso viešbučiams. Picerijos regione sudaro nedidelę maitinimo įstaigų dalį (9 įstaigos). Visos picerijos yra įsikūrusios Druskininkų (2 įstaigos), Alytaus miesto (5 įstaigos), Alytaus rajono (1 įstaiga) ir Lazdijų rajono (1 įstaiga) savivaldybėse. Alytaus mieste veikia viena greito maisto užkandinė. Regione didžiąją dalį maitinimo įstaigų sudaro kavinės (72 įstaigos) ir barai (12 įstaigų). Daugiausiai kavinių (23 įstaigos) ir barų (7 įstaigos) yra Druskininkų savivaldybėje, kiek mažiau – Alytaus miesto savivaldybėje (20 kavinių ir 2 barai). Lazdijų (10 kavinių ir 3 barai) ir Varėnos (11 kavinių) rajonų savivaldybėse šių maitinimo įstaigų skaičius yra panašus. Mažiausiai kavinių (8 įstaigos) yra Alytaus rajono savivaldybėje. Regione yra individualių įmonių maitinimo vietų be kavinių ar barų pavadinimų. Jos orientuojasi į užsakomąjį maitinimą nors ir turi nedideles savo kavinės ar baro patalpas. Maitinimo įstaigos Alytaus regione išsidėsčiusios labai netolygiai. Apie 68 proc. visų maitinimo įstaigų yra susitelkusios Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse.

Apibendrinimas. Maitinimo paslaugų sfera Alytaus regione plėtojama nesistemingai. Miestuose maitinimo paslaugų pasiūlai ir kokybei didėjant, kaimiškose savivaldybėse maitinimo paslaugų skaičiaus ir kokybės problema tampa vis aktualesnė. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės aktyviausiai kuriasi ir plečiasi gausiausiai turistų lankomuose miestuose ir šalia turizmo traukos objektų. Maitinimo paslaugų infrastruktūros vystymas regiono kaimiškose savivaldybėse yra sudėtingas dėl turistų srautų sezoniškumo, mažo vietos gyventojų skaičiaus ir ribotos jų perkamosios galios.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 71

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.2. TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ VEIKLA IR INFORMACIJOS SKLAIDA

Visose Alytaus regiono savivaldybėse yra vykdoma turizmo informacijos sklaida ir informacijos teikimas turistams. Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse tokią informaciją teikia VšĮ Alytaus turizmo informacijos centras, Druskininkų savivaldybėje – VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, Lazdijų rajono savivaldybėje – VšĮ Lazdijų turizmo informacinis centras. Varėnos rajono savivaldybėje VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras veiklą vykdė iki 2010 m. vasario 1 d., 2009 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-846 centras buvo likviduotas. Turizmo funkcija rajone perduota Varėnos švietimo centrui, įsteigiant Turizmo ir verslo informacijos skyrių. Varėnos rajono savivaldybėje įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija taip pat yra įsteigusi lankytojų centrus Merkinės mstl. ir Marcinkonių k. Alytaus regiono turizmo informacijos ir lankytojų centrai yra pagrindiniai turizmo informacijos teikėjai Alytaus regione. Šie centrai teikia turizmo informaciją užsienio ir Lietuvos turistams, atvykusiems ar planuojantiems aplankyti Alytaus kraštą. Turizmo informacijos centrų veikla yra reglamentuota LR Turizmo įstatyme. Pagrindinė centrų funkcija – plėsti atvykstamąjį turizmą į šalį ar regionus ir pateikti lankytojams išsamią informaciją. LR Turizmo įstatyme nurodoma, kad turizmo informacijos centras, naudojantis turizmo informacijos ženklą, privalo: • būti sudaręs su Valstybiniu turizmo departamentu sutartį dėl teisės naudoti turizmo informacijos ženklą; • rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas; • rengti, leisti ir platinti informacinius ir kartograŠnius leidinius apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas; • teikti turizmo informaciją internete ir turizmo išteklių ir turizmo paslaugų duomenis Lietuvos turizmo informacijos sistemai.

ALYTAUS M. SAV. VšĮ Alytaus turizmo informacijos centras ALYTAUS R. SAV. Adresas: Alytaus m. sav., Alytaus m., Rotušės a. 14A

VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras DRUSKININKŲ SAV. Adresas: Druskininkų sav., Druskininkų m., Gardino g. 3

VšĮ Lazdijų turizmo informacinis centras

LAZDIJŲ R. SAV. Adresas: Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Vilniaus g. 1 Adresas: Lazdijų r. sav., Janaslavo k. 10 Adresas: Lazdijų r. sav., Veisiejų m., Vytauto g. 47

Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius Adresas: Varėnos r. sav., Varėnos m., J. Basanavičiaus g. 9

Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras VARĖNOS R. SAV. Adresas: Varėnos r. sav., Vilniaus g. 3, Merkinė Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centras Adresas: Varėnos r. sav., Šilagėlių g. 11, Marcinkonių k.

1.2.1. pav. Alytaus regiono savivaldybių teritorijose veikiantys turizmo informacijos ir lankytojų centrai

Šaltinis: VĮ Registrų centras

74 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

2012 m. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose ir Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje iš viso apsilankė 65.829 lankytojai, iš jų: apie 34 tūkst. – Lietuvos gyventojų (arba 50,5 proc.) ir apie 32 tūkst.– užsienio valstybių gyventojų (arba 49,5 proc.). 2009–2012 m. regiono turizmo informacijos centruose ir Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius nors ir kito netolygiai, tačiau palyginus 2012 m. ir 2009 m. duomenis, bendras lankytojų skaičius regione išaugo 20,2 proc. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centruose 2012 m. apsilankė 26.671 lankytojas (arba 92,7 proc. daugiau negu 2009 m.). Turistų skaičius lankytojų centruose 2009–2012 m. tolygiai augo. 1.2.1. lentelė. Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos ir lankytojų centruose, Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius

Pokytis Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 2009–2012 m., proc. Alytaus apskritis 68.617 79.890 66.414 92.500 34,8 Alytaus m. sav. 5.596 6.223 6.811 7.097 26,8 Alytaus r. sav. Druskininkų sav. 24.720 24.797 21.779 27.568 11,5 Lazdijų r. sav. 22.808 33.394 18.908 30.526 33,8 Varėnos r. sav. 1.651 260 467 638 61,4 Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų 13.842 15.216 18.449 26.671 92,7 centruose Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius Daugiausiai lankytojų, 2012 m., regione sulaukė Lazdijų turizmo informacinis centras (30.526 lankytojai) ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras (27.568 lankytojai), mažiausiai – nuo 2010 m. pradėjęs veikti Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius (638 lankytojai) ir Alytaus turizmo informacijos centras (7.097 lankytojai). 2009–2012 m. lankytojų skaičius netolygiai kito Lazdijų turizmo informaciniame centre ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre (lyginant 2012 m. su 2009 m., bendras lankytojų skaičiaus augimas centruose atitinkamai siekė 33,8 ir 11,5 proc.), tolygiai augo Alytaus turizmo informacijos centre (lankytojų skaičius išaugo 26,8 proc.) bei nuo 2010 m. tolygiai augo Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje (lyginant 2012 m. su 2010 m., bendras lankytojų skaičius išaugo beveik 2,5 karto). 2012 m. didžiąją dalį Alytaus turizmo informacijos centro lankytojų (78,9 proc.) sudarė Lietuvos gyventojai (užsienio valstybių gyventojai atitinkamai sudarė 21,1 proc.). Tuo tarpu Lazdijų turizmo informaciniame centre ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre daugiau apsilankė užsienio gyventojų (atitinkamai 51,8 proc. ir 56,7 proc.) nei Lietuvos gyventojų (atitinkamai 48,2 proc. ir 43,3 proc.). Toliau yra nagrinėjami Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų duomenys (t. y. į tolimesnę analizę nėra įtraukta Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus ir lankytojų centrų informacija).

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 75 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.2.2. lentelė. Šalys iš kurių 2012 m. atvyko turistai į Alytaus regioną

Atvykusių turistų skaičius Šalis, iš kurios atvyko turistai iki 1.000 Afrika, Airija, Amerika, Australija, Okeanija ir kt., Austrija, Azija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada Kinija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Latvija, kt.

nuo 1.001 iki 5.000 Baltarusija, Vokietija. 5.001 ir daugiau Lenkija, Rusija. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2012 m. daugiausiai turistų į Alytaus regioną atvyko ir turizmo informacijos centruose apsilankė iš Lenkijos (13.482 lankytojai), Rusijos (7.223 lankytojai), Vokietijos (3.838 lankytojai) ir Baltarusijos (2.277 lankytojai). Turistų iš kitų valstybių, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose, apsilankė mažiau. Analizuojant Lietuvos turizmo informacijos centrų veiklą, galima matyti, kad visų šalies regionų turizmo informacijos centruose apsilankiusių turistų skaičius 2009–2012 m. augo. Didžiausias augimas buvo 'ksuotas Tauragės regiono (123,4 proc.), Klaipėdos regiono (38,4 proc.), Vilniaus regiono (29,2 proc.), Utenos regiono (27,8 proc.) ir Kauno regiono (26,8 proc.) turizmo informacijos centruose, mažiausiai – Šiaulių regiono (1,8 proc.), Marijampolės regiono (5,5 proc.) ir Panevėžio regiono (11,1 proc.) turizmo informacijos centruose. 2012 m. Alytaus regiono turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų skaičius sudarė apie 8,2 proc. visų šalies turizmo informacijos centruose apsilankiusių asmenų. Tais pačiais metais Klaipėdos regiono turizmo informacijos centruose apsilankė 25,0 proc., Vilniaus regiono turizmo informacijos centruose – 19,7 proc., Kauno regiono turizmo informacijos centruose – 18,3 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų. Mažu lankomumu 2012 m. pasižymėjo Marijampolės regiono (1,0 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų), Tauragės regiono (1,4 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų), Telšių regiono (1,9 proc. visų Lietuvos turizmo informacijos centrų lankytojų) turizmo informacijos centrai. 1.2.3. lentelė. Lietuvos regionų turizmo informacijos centruose apsilankiusių lankytojų skaičius

Dalis, nuo atitinkamo Teritorija/Metai 2009 2010 2011 2012 šalies rodiklio Lietuvos Respublika 641.244 619.344 729.253 793.590 100,0 Alytaus apskritis 54.775 64.414 47.498 65.191 8,2 Kauno apskritis 114.288 125.606 153.005 144.944 18,3 Klaipėdos apskritis 143.062 144.274 194.100 198.012 25,0 Marijampolės apskritis 7.775 7.599 7.973 8.203 1,0 Panevėžio apskritis 29.612 27.459 31.301 32.903 4,1 Šiaulių apskritis 130.664 101.427 112.544 133.073 16,8 Tauragės apskritis 5.025 5.504 6.725 11.226 1,4 Telšių apskritis 12.646 10.726 13.762 15.105 1,9 Utenos apskritis 22.671 28.665 23.497 28.972 3,7 Vilniaus apskritis 120.726 103.670 138.848 155.961 19,7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Nagrinėjant sezoniškumo įtaką Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centrų lankytojų pokyčiui, matyti, kad tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir užsienio valstybių gyventojų daugiausiai į regioną atvykstą bei turizmo informacijos centruose apsilanko II ir III ketvirčiais (nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio), mažiausiai I ir IV ketvirčiais (nuo sausio iki kovo ir nuo spalio iki gruodžio mėnesio). Nors

76 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes bendras turistų skaičius Alytaus regione padidėja per gruodžio–sausio mėnesio šventes (Kalėdos, Naujieji metai), tačiau likusiais žiemos mėnesiais regione vis dar išlieka sezoniškumo problema, kuomet turistų atvyksta mažiau.

Apibendrinimas. Visose Alytaus regiono savivaldybėse yra vykdoma turizmo informacijos sklaida ir informacijos teikimas turistams. Turizmo informacija teikiama užsienio ir Lietuvos turistams, atvykusiems ar planuojantiems aplankyti Alytaus kraštą. 2012 m. Alytaus regiono turizmo informacijos centruose ir Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje iš viso apsilankė 65.829 lankytojai, iš kurių 50,5 proc. sudarė Lietuvos gyventojai ir 49,5 proc. – užsienio valstybių gyventojai. Lyginant 2012 m. ir 2009 m. duomenis, bendras Alytaus regiono turizmo informacijos centruose ir Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje apsilankiusių lankytojų skaičius išaugo 20,2 proc. 2012 m. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centruose apsilankė 26.671 lankytojas. Turistų skaičius lankytojų centruose 2009–2012 m. tolygiai augo. Daugiausiai lankytojų 2012 m. regione sulaukė Lazdijų turizmo informacinis centras ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, mažiausiai – Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius ir Alytaus turizmo informacijos centras. 2012 m. daugiausiai turistų į Alytaus regioną atvyko ir turizmo informacijos centruose apsilankė iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Turistų iš kitų valstybių, Alytaus regiono savivaldybių turizmo informacijos centruose, apsilankė mažiau. Į Alytaus regioną atvykstančių ir turizmo informacijos centruose apsilankiusių turistų skaičių veikia sezoniškumas. Alytaus regionas yra patrauklus turizmui pavasario ir vasaros sezono metu, kai itin palankios sąlygos plėtoti kultūrinį, pramoginį ir poilsinį turizmą. Tačiau regionas susilaukia mažiau turistų dėmesio rudens ir žiemos sezono metu. Nors Alytaus regiono savivaldybės siekia spręsti turizmo sezoniškumo problemas (pvz. Druskininkuose pastatyta „Snow Arena“ ir pan.), tačiau galima teigti, kad regione vis dar yra nepakankamai išvystytas žiemos turizmo paslaugų ir produktų pasirinkimas.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 77 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

2012K4 6.896

2012K3 13.691

2012K2 8.232

2012K1 3.425

2011K4 5.298

2011K3 8.140

2011K2 9.905

2011K1 6.780

0 2.000 4.000 6.000 8.000 10.000 12.000 14.000 16.000

/LHWXYRVJ\YHQWRMDL

2012K4 6.850

2012K3 15.416

2012K2 7.659

2012K1 3.022

2011K4 2.540

2011K3 8.898

2011K2 4.021

2011K1 1.916

0 2.000 4.000 6.000 8.000 10.000 12.000 14.000 16.000 18.000

8åVLHQLRYDOVW\ELǐJ\YHQWRMDL

1.2.2. pav. Lietuvos ir užsienio gyventojų, apsilankiusių Alytaus regiono turizmo informacijos centruose, skaičius

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

78 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.3. TURIZMO SEKTORIAUS INVESTICIJOS

Alytaus regionas išsidėstęs palankioje geogra‚nėje padėtyje, pasižyminčioje patraukliu gamtiniu kraštovaizdžiu. Regionas ypač palankus gamtinio, kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo ir vandens turizmo veikloms plėtoti. Tačiau norint visiškai išnaudoti regiono turimą turizmo potencialą, būtina nuolatos gerinti infrastruktūros išvystymo lygį, formuoti patrauklaus turizmui regiono įvaizdį, skatinti turizmo pramogų ir paslaugų pasiūlą regione bei plėsti turizmo informacinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienais metais, panaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšas, o taip pat vidinius resursus Alytaus regione yra įgyvendinami stambūs turizmo infrastruktūros modernizavimo ir plėtros, o taip pat turizmo rinkodaros ir paslaugų plėtros projektai. Projektus įgyvendina Alytaus regiono savivaldybių administracijos, savivaldybių administracijų įstaigos, o taip pat ir kiti regiono infrastruktūros plėtra suinteresuoti ūkio subjektai. 1.3.1. lentelė. Turizmo plėtrą skatinantys investiciniai projektai Alytaus regione

Įgyvendinimo Investicijų Projekto pavadinimas laikotarpis, vertė, tūkst. Lt metai ALYTAUS M. SAV. Įgyvendinti projektai Daugiafunkcis pramogų ir sporto kompleksas 2009–2012 28.000,00 Alytaus miesto stadiono ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas 2008–2012 19.000,00 I Alytaus aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas 2008–2012 3.600,00 Šiuo metu įgyvendinami projektai Dviračių ir pėsčiųjų takų išplėtimas Alytaus mieste 2012–2013 2.459,83 Dviračių turizmo ir informacinės sistemos Lietuvos–Baltarusijos pasienio 2013–2014 189,30 regione plėtra Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo 2009–2015 27.000,00 prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimas ir šių teritorijų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui ir rekreacijai Didžiosios Dailidės ežero aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai: 2012–2014 3.000,00 pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, poilsio ir žaidimo aikštelių, valčių prieplaukos įrengimas, kitos rekreacijai ir poilsiui svarbios infrastruktūros rekonstrukcija ir įrengimas (Didžiosios Dailidės aplinkos sutvarkymas) ALYTAUS R. SAV. Įgyvendinti projektai Piligrimų kelias Lenkija–Lietuva 2006–2008 304,85 Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą 2007–2008 3.912,66 Abipus sienos aktyvaus turizmo paslaugų plėtra Lietuvoje ir Lenkijoje 2009–2010 748,08 Europos kultūrų bendradarbiavimo stiprinimas išsaugant kultūrinį 2009–2011 615,67 tapatumą Pasienio turizmo plėtra – palikimas ateities kartoms 2009–2011 1.106,63 Kūrybinės industrijos – Lietuvos–Lenkijos pasienio regionų darnaus 2009–2011 223,85 vystymosi galimybės Upės jungia tautas. Bendros problemos, bendri sprendimai – vandens kelių 2010–2010 118,71 populiarinimas Lietuvoje ir Lenkijoje Rekreacinės teritorijos įrengimas Pivašiūnuose 2009–2010 726,56 Rekreacinės teritorijos įrengimas Dauguose 2010–2011 920,51 Aktyvi veikla pasienio ežeruose 2010–2012 3.314,34 Pasienio keliai – Punsko, Alytaus, Krasnapolio, Suvalkų savivaldybių ir 2011–2012 5.032,36 Seinų apskrities bendradarbiavimo tinklo plėtra Šiuo metu įgyvendinami projektai Teritorijų planavimas – ekologinio transporto infrastruktūros plėtra 2012–2014 185,43

80 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Įgyvendinimo Investicijų Projekto pavadinimas laikotarpis, vertė, tūkst. Lt metai Pasienio bėgimas 2012–2014 774,63 Dviračių turizmo ir informacinės sistemos Lietuvos ir Baltarusijos pasienio 2013–2014 207,49 regione plėtra Bukaučiškių koplyčios restauravimas bei pritaikymas turizmo reikmėms 2013–2014 264,00 DRUSKININKŲ SAV. Įgyvendinti projektai Golfo aikštynų įrengimas 2007–2011 10.000,00 Naujo tilto per Nemuną Druskininkuose statyba 2008–2011 40.114,00 Universalaus sporto aikštyno (stadiono) įrengimas Ateities g. 13, 2008-2009 4855,00 Druskininkuose, santrumpa – Universalaus sporto aikštyno įrengimas Visuotinis sporto virusas Druskininkuose 2009-2011 1783,00 Pasienio viešosios turizmo infrastruktūros plėtra atnaujinant Senųjų 2009–2011 9.774,00 gydyklų parką Druskininkuose ir S. Augusto skverą Augustave Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga 2009–2011 106.232,00 įrengimas Vijūnėlės parko atnaujinimas 2009–2011 2.516,00 Pasienio kultūros infrastruktūros ir bendradarbiavimo tarp Druskininkų ir 2010–2013 11.553,00 Augustavo plėtojimas Negyvenamųjų patalpų Verpėjų g. 17-2/ Jaunystės g. 1-2, Viečiūnų kaime, 2010–2013 976,00 rekonstravimas į bendruomenės centrą Šiuo metu įgyvendinami projektai Kompleksinė Leipalingio miestelio plėtra 2010–2013 3.378,00 Kompleksinė Viečiūnų plėtra 2010–2013 2.045,00 Ekologinis turizmas, vienijantis kaimynus 2013–2014 5.229,00 Keleivinio keltuvo, siekiant sumažinti transporto priemonių sukeliamą 2013–2014 12.892,00 taršą, iš kurorto centro į slidinėjimo areną, įrengimas Unikaliųjų senųjų tradicijų atgaivinimas istoriniame Sveikatingumo parke 2013–2015 4.322,00 Išskirtinės aktyvaus poilsio erdvės įrengimas istoriniame Sveikatingumo 2013–2015 3.296,00 parke Kurorto kultūros infrastruktūros kompleksinė plėtra 2012–2013 3.460,00 Turizmo skatinimas didinant regionų istorinį ir kultūrinį žinomumą 2013-2014 990,00 VARĖNOS R. SAV. Įgyvendinti projektai Žiežulio ežero rytinės dalies išvalymas 2009–2012 832,10 Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų bendradarbiavimas, informacijos 2010–2011 205,5 sklaida ir įvaizdžio gerinimas Poilsio ir turizmo infrastruktūros plėtra prie Varėnos I-ojo tvenkinio 2011–2013 1.139,60 Šiuo metu įgyvendinami projektai Žiežulio tako poilsio ir turizmo infrastruktūros plėtra 2011–2013 467,50 Amatų centro įkūrimas Dargužių kaime 2011–2013 1.301,5 Teritorijų planavimas – ekologinio transporto infrastruktūros plėtra 2012–2014 267,2 Sportas – galimybė gyventi sveikai Varėnos ir Ščiučino rajonuose 2013–2014 3.227,30 Varėnos miesto daugiafunkcio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, 2013–2017 10.106,80 turizmo ir aktyvaus poilsio centro, J. Basanavičiaus g. 2A, Varėnoje I statybos etapas

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 81 Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

Įgyvendinimo Investicijų Projekto pavadinimas laikotarpis, vertė, tūkst. Lt metai LAZDIJŲ R. SAV. Įgyvendinti projektai Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus savivaldybių kultūros paveldo pritaikymas 2005–2007 3.989,16 turizmo plėtrai Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus savivaldybių kultūrinio bendradarbiavimo 2005–2007 1.134,55 ir turizmo plėtra Didžiausią įtaką aktyvaus turizmo verslo plėtrai turinčių viešųjų turizmo 2006–2008 4.295,78 objektų Lazdijų rajono savivaldybėje modernizavimas Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos–Lenkijos pasienyje įkuriant turizmo 2007–2008 1.586,66 informacinius centrus Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos–Lenkijos pasienyje bendradarbiaujant 2009–2010 916,29 bendros rinkodaros srityje Kultūrinės industrijos – Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų darnaus 2009–2011 447,56 vystymosi galimybės Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo 2011–2014 5.132,17 paslaugų teikimui Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos–Lenkijos pasienyje bendradarbiaujant 2009–2010 916,29 bendros rinkodaros srityje Baltajo ežero dalies išvalymas ir tvarkymas 2010–2012 1.231,5 Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra Lazdijų rajono savivaldybėje 2010–2012 1.647,05 Lietuvos ežeryno vandens trasos 2010 337.138,29 Šiuo metu įgyvendinami projektai NUO artimo IKI tolimo 2012–2014 24,86 Ekoturizmo vystymas Lietuvos–Lenkijos pasienio regione 2010–2014 5.993,71 Šaltinis: Alytaus regiono savivaldybių administracijos

Apibendrinimas. Siekdamos subalansuotos turizmo plėtros Alytaus regione, regiono savivaldybės įgyvendina įvairius investicinius projektus, nukreiptus į viešosios turizmo infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, rinkodarinės veiklos gerinimą ir informacinės infrastruktūros plėtojimą. Patraukli Alytaus regiono viešosios aplinkos infrastruktūra, o taip pat turizmo informacijos pakankamumas ir prieinamumas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti naujus turistų srautus Alytaus regione.

82 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

1.4. SSGG ANALIZĖ

STIPRYBĖS SILPNYBĖS Alytaus regionas išsidėstęs patogioje geogra$nėje Sezoniškumo įtaka turizmo sektoriui, sąlygojanti lankytojų padėtyje, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Regioną kerta srauto sezoniškus svyravimus. Nepakankama turizmo magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai, todėl regionas produktų ir paslaugų pasiūla sezoniškumui mažinti. lengvai pasiekiamas iš bet kurios Lietuvos ar kaimyninės šalies vietovės. Regione išsidėsčiusi kurorto statusą turinti savivaldybė – Riboti regiono savivaldybių $nansiniai ištekliai riboja Druskininkų savivaldybė. turizmo plėtrą regione. Savivaldybės savo biudžetų lėšomis nepajėgia gerinti turizmo objektų ir informacinės infrastruktūros. Regionas turtingas savo gamtiniais ištekliais. Alytaus Nepakankamai efektyvi regiono informacijos sklaidos regionas miškingiausias bei vienas vandeningiausių sistema. Trūksta informacijos pateikimo skirtingais Lietuvoje, regione gausu saugomų teritorijų, išskirtinė rinkodaros kanalais ir informacijos keliomis užsienio regiono gamtinė vertybė – mineralinio vandens ir kalbomis. gydomojo purvo telkiniai. Visų regiono savivaldybių teritorijomis prateka nacionalinės svarbos upė – Nemunas. Nemunas yra priskiriamas vandens telkinių rizikos Dėl šių priežasčių regionas ypač tinkamas rekreaciniam grupei dėl blogos vandens kokybės. Tai mažina šios ir sveikatingumo, vandens ir gamtiniam bei pažintiniam upės panaudojimo galimybes turizmui ir su turizmu turizmui plėtoti. susijusioms veikloms plėtoti.

Regione esantys kultūros objektai (muziejai, galerijos) ir Informacinių žemėlapių, turistinių informacinių stendų ir kultūros vertybių gausa sudaro palankias sąlygas kultūrinio tinkamai išplėtotos turizmo informacinės infrastruktūros ir pažintinio turizmo veiklos plėtojimui. Regione ypač (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.) vertingi piliakalniai, išlikusių dvarų fragmentai, sakraliniai trūkumas. objektai, etnogra$niai kaimai, istorinės vietovės. Didžiosios regiono upės yra tinkamos vandens trasoms Silpnas pakelės infrastruktūros išvystymas – automobilių plėtoti, o ežerai – rekreacinėms paslaugoms vystyti. stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio aikštelių, kempingų, pakelės kavinių ir kt. trūkumas. Regione organizuojami tarptautinio, regioninio ir Nepakankamas gamtos ir kultūros išteklių išnaudojimas rajoninio lygio renginiai. Renginių gausa visais metų rentabiliems komerciniams turizmo produktams plėtoti laikas yra viena efektyviausių priemonių sezoniškumui ir paslaugų paketo įvairovei didinti, rekreacinėms mažinti. turistinėms veikloms skatinti. Alytaus regioną kerta nacionalinės reikšmės Apribotas daugelio mažesnių muziejų lankymas. reprezentaciniai turizmo maršrutai. Lankytojai įleidžiami tik iš anksto susitarus. Alytaus regione yra didelis apgyvendinimo paslaugų Netolygus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas pasirinkimas, t. y. nuo aukšto lygio iki ekonominės klasės teikiančių įmonių tinklas regione. Didžiausia tokių apgyvendinimo įstaigų. Kaimiškosiose regiono vietovėse, įmonių koncentracija – regiono savivaldybių centruose. dėl patrauklios gamtinės aplinkos, įsikūrę nemažai kaimo turizmo sodybų. Alytaus miesto, rajono (veikia vienas turizmo informacijos Nepakankamas konferencinio turizmo potencialo centras), Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybėse panaudojimas. Netolygus konferencijų infrastruktūros veikia turizmo informacijos centrai. Varėnos rajono regione išsidėstymas bei ribotos galimybės rengti didelius, savivaldybėje veikia Varėnos švietimo centro Turizmo tarptautinius renginius. ir verslo informacijos skyrius bei Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės ir Marcinkonių lankytojų centrai. Dėl augančio turistų skaičiaus, augantis turizmo Išskirtinių, šalyje unikalių vietų ir objektų trūkumas informacijos centruose apsilankiusių lankytojų skaičius. Alytaus miesto, rajono, Varėnos ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Išskirtiniai Alytaus regiono objektai – Druskininkų VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro sveikatingumo ir poilsio parkas „Aqua“ ir uždarų kalnų likvidavimas, mažas lankytojų skaičius Varėnos švietimo slidinėjimo kompleksas „Snow arena“ Druskininkuose. centro Turizmo ir verslo informacijos skyriuje. Investicinių projektų įgyvendinimas, atnaujinant Kultūrinio, istorinio paveldo objektų ir rekreacinių išteklių ir plečiant turizmo viešąją infrastruktūrą, gerinant potencialo mažėjimas bei prastėjanti objektų būklė. rinkodarinę veiklą ir plėtojant informacinę infrastruktūrą. Nesubalansuotas išteklių naudojimas lemiantis jų nykimą.

84 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

GALIMYBĖS GRĖSMĖS Alytaus regiono, kaip patrauklaus turizmui regiono Auganti užsienio valstybių ir kaimyninių regionų įvaizdžio plėtojimas, aktyvesnė rinkodarinė veikla ir savivaldybių konkurencija turizmo sektoriuje. turizmo informacijos sklaida. ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų platesnis panaudojimas regiono turizmo plėtrai. Turizmo potencialo didinimas, vystant turizmo Teisinis reglamentavimas, apribojantis gamtinių – infrastruktūrą. Viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnis kultūrinių išteklių panaudojimo rekreacijai ir turizmo bendradarbiavimas gerinant regiono estetinį vaizdą plėtrai galimybes. formuojančią infrastruktūrą. Platesnis turizmo traukos objektų (gamtinių teritorijų, rekreacinių zonų, kultūrinio turizmo objektų) pritaikymas turizmui ir su turizmu susijusioms veikloms. Specialiųjų turizmo krypčių vystymas: konferencijų, Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas regione, kaimo, ekologinis, aktyvus, kultūrinis pažintinis, mažėjantys kvali+kuotos darbo jėgos ištekliai, o taip pat ekstremalus turizmas. turizmo plėtros potencialas regione. Kompleksinių paslaugų pasiūlos formavimas turistams, Viešosios infrastruktūros trūkumas ir nepakankamas naujų kompleksinių turizmo produktų kūrimas, taip pat patrauklumas, lemiantis turisto pasirinkimą pakartotinai glaudus bendradarbiavimas su verslo struktūromis šioje atvykti į regioną. srityje. Įvairių turistinių kompleksų įrengimas, dviračių turizmo plėtotė, prieplaukų, kempingų, vandens turizmo infrastruktūros vystymas. Nemuno vandens trasos panaudojimas vandens turizmo veiklų plėtojimui.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 85

Esamos situacijos analizė turizmo sektoriuje (infrastruktūra ir paslaugos) Alytaus regione pagal savivaldybes

2. REGIONO SAVIVALDYBIŲ TURIMI PATVIRTINTI IR PARENGTI DOKUMENTAI €STUDIJOS, STRATEGIJOS

Alytaus regiono savivaldybės turi parengusios ir patvirtinusios įvairaus lygmens strateginio planavimo dokumentus: strateginius plėtros planus, galimybių studijas ir kt. Šiuose dokumentuose yra numatyti su regiono savivaldybių turizmo plėtra susiję prioritetai, tikslai, uždaviniai ir priemonės šiems tikslams įgyvendinti, kurie yra svarbūs siekiant skatinti turizmo plėtrą visame regione. 2.1. lentelė. Regiono savivaldybių turimi patvirtinti ir parengti dokumentai (studijos, strategijos)

Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų planas; Alytaus apskr. Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas. Alytaus m. sav. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas. Alytaus rajono savivaldybės 2013–2020 metų strateginis plėtros planas; Alytaus r. sav. Alytaus rajono kultūrinio turizmo infrastruktūros ir modernios informavimo bei rajono įvaizdžio sistemos (viešųjų ryšių) kūrimo tyrimas. Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginis planas; Druskininkų sav. Kultūrinio ir gamtinio potencialo panaudojimo turizmui Druskininkuose ir apylinkėse galimybių studija. Varėnos rajono savivaldybės plėtros 2008–2017 metų strateginis planas; Varėnos r. sav. Varėnos viešosios turizmo infrastruktūros išvystymo galimybių studija. Lazdijų rajono savivaldybės 2011–2020 metų strateginis plėtros planas; Lazdijų r. sav. Lazdijų rajono turizmo plėtros galimybių studija. Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“ Alytaus regiono savivaldybių ilgalaikiai strateginiai plėtros planai parengti atsižvelgiant į regiono ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentuose įvardintas prioritetines plėtros sritis bei sprendinius. Parengtais ilgalaikiais strateginiais plėtros planais siekiama užtikrinti Alytaus regiono savivaldybių sistemingą ir darnų vystymąsi, atitinkantį nacionalinės ir Europos Sąjungos regioninės plėtros prioritetus, bei efektyvų ir racionalų visų išteklių panaudojimą numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius gerinti regioninės plėtros planavimą. Strateginiai planai yra skirti savivaldybių politikams, administracijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms bei įmonėms, investuotojams, verslo, akademinei, kultūrinei bendruomenėms, kitoms interesų grupėms, savivaldybės gyventojams ir svečiams. Alytaus regiono teritorijų planavimo dokumentai parengti atlikus esamos regiono būklės analizę, parengus koncepciją, konkretizavus sprendinius atskirose srityse. Regiono teritorijų planavimo dokumentai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Šie dokumentai tiesiogiai parodo rajono architektūrines, viešosios erdvės naudingumo ir funkcionalumo, kraštovaizdžio tvarkymo, įvairių objektų prieinamumo didinimo atskiriems bendruomenės nariams plėtros kryptis ir apibrėžia sprendinius. Alytaus regiono studijos, susijusios su turizmo veikla ir jo plėtra regione, išsamiau nagrinėja savivaldybių turizmo plėtojimo galimybes, o taip pat leidžia identi"kuoti subalansuotai turizmo plėtrai regione reikalingus įgyvendinti prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones, kurios yra perkeliamos į savivaldybių ir regiono ilgalaikius strateginius plėtros planus ir įgyvendinamos rengiant ilgalaikius strateginius veikos planus.

Apibendrinimas. Visos Alytaus regiono savivaldybės turi parengusios ir patvirtinusios ilgalaikius strateginius plėtros planus. Regiono lygiu turizmui svarbesni dokumentai yra regiono plėtros planas ir turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas. Siekiant subalansuotos turizmo plėtros regione yra rengiamos įvairios sektorinės studijos, nagrinėjančios turizmo išvystymo situaciją savivaldybėse ir regione, o taip pat numatančios veiksmus, tolimesnei turizmo plėtotei užtikrinti.

88 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

3. ALYTAUS REGIONO PLĖTROS 2010€2020 METŲ PLANO REZULTATŲ, POVEIKIO, EFEKTYVUMO IR ORGANIZACINIŲ VYKDYMO PROCEDŪRŲ ĮVERTINIMAS

Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plane numatyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su turizmo veiklos skatinimu ir plėtra regione: • I Prioritetas. Konkurencinga ekonomika. Numatyti 2 tikslai, 4 uždaviniai ir 14 priemonių tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. • II Prioritetas. Darni bendruomenė. Numatytas vienas tikslas, vienas uždavinys ir 2 priemonės tikslui ir uždaviniui įgyvendinti. Už Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plane numatytų prioritetų, tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimą atsakingos Alytaus regiono savivaldybių administracijos ir joms pavaldžios įstaigos. Jos ir sudaro organizacinę plėtros plano vykdymo struktūrą. 3.1. lentelė. Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su turizmo veikla ir jo plėtra

Priemonių Prioritetas, tikslas, uždavinys skaičius I PRIORITETAS. KONKURENCINGA EKONOMIKA 14 1.1. Tikslas. Gerinti verslo ir investicinę aplinką 1 1.1.2. Uždavinys. Gerinti viešųjų paslaugų verslui teikimo kokybę 1 1.2. Tikslas. Plėtoti savitą turizmo ir rekreacijos sistemą 13 1.2.1. Uždavinys. Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą ir rekreacines teritorijas 9 1.2.2. Uždavinys. Kurti vieningą turizmo informacinę infrastruktūrą ir bendrus maršrutus 2 1.2.3. Uždavinys. Formuoti Alytaus, kaip savito ir patrauklaus regiono, įvaizdį 2 II PRIORITETAS. DARNI BENDRUOMENĖ 2 2.4. Tikslas. Plėtoti kultūros infrastruktūrą ir paslaugas 2 2.4.3. Uždavinys. Saugoti, puoselėti ir visuomenės poreikiams pritaikyti kultūros vertybes 2 Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų planu 2010–2013 m. Alytaus regiono savivaldybės įgyvendino įvairius turizmo plėtrą regione skatinančius projektus. Regiono savivaldybės modernizavo ir plėtė viešąją turizmo infrastruktūrą ir rekreacines teritorijas, formavo bendrus, regiono savivaldybes jungiančius turizmo maršrutus ir gerino regiono, kaip patrauklaus turizmui, įvaizdį. Turizmui buvo pritaikyti kultūros paveldo objektai, Alytaus rajono savivaldybė įsteigė VšĮ Alytaus turizmo informacijos centro Daugų $lialą.

92 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 3.2. lentelė. Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano rezultatų turizmo sektoriui įvertinimas

Prioritetas, Priemonė arba projektas

tikslas, Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal uždavinys 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

I PRIORITETAS. KONKURENCINGA EKONOMIKA 1.1. Tikslas. Gerinti verslo ir investicinę aplinką 1.1.2. Uždavinys. Įsteigtas VšĮ Alytaus x Įsteigtas Aktyvaus verslo ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Gerinti viešųjų turizmo informacijos – x – biuras Dauguose. paslaugų verslui centro Daugų filialas. teikimo kokybę

1.2. Tikslas. Plėtoti savitą turizmo ir rekreacijos sistemą

x Įrengta viešoji infrastruktūra prie x Kompleksiškai sutvarkytas x Įrengta rekreacinė zona prie Giluičio ežero, Simno seniūnijoje. Alytaus m. gatvių žiedas, Nemuno, Nemunaičio seniūnijoje. x Įrengta rekreacinė teritorija senamiesčio skveras ir x Varėnos r. sav. įgyvendinant Pivašiūnuose prie Ilgio ežero. aplinkinės viešosios erdvės. projektą „Merkinės miestelio Atnaujintas Druskininkų sav. Nutiestas pėsčiųjų ir viešosios infrastruktūros plėtra“ 1.2.1. x x Alytaus m. sav. Vijūnėlės parkas ir senųjų gydyklų dviračių 960 m ilgio takas atnaujintas Merkinės kraštotyros ir Uždavinys. x parengė 2 viešosios parkas. Alytaus m. genocido muziejus, rekonstruotas Plėtoti viešąją turizmo Įrengtos Druskininkų uždaros kalnų Įrengta vasaros estrada Merkinės laisvalaikio ir pramogų turizmo x x infrastruktūros slidinėjimo trasos su dirbtine sniego Simne. centras, atnaujinta poilsiavietės infrastruktūrą plėtros techninius danga. Įrengta rekreacinė teritorija kairiajame Nemuno kampe ir ir rekreacines x projektus. Parengtas mažosios turizmo Dauguose prie verslo ir paplūdimio prie Merkinės tvenkinio teritorijas x infrastruktūros objekto – dviračių ir technologijos mokyklos. infrastruktūra. pėsčiųjų takų plėtros Druskininkų x Paženklinti 6 nauji dviračių x Įgyvendinant projektą „Valkininkų miesto centrinėje dalyje techninis maršrutai Varėnos r. miestelio viešosios infrastruktūros projektas. x Drevinės bitininkystės plėtra“ buvo įrengti 3,5 km ilgio x Įrengti sporto kompleksai prie 3 pažintiniame take naujai dviračių ir pėsčiųjų takai. 93 94 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Prioritetas, Priemonė arba projektas tikslas, uždavinys 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Druskininkų miesto mokyklų, įrengta 200 metrų medinė x Įgyvendinant projektą „Senosios įgyvendinant projektą „Visuotinis tako dalis. Varėnos kaimo viešosios sporto virusas Druskininkuose“. x Įrengti viešieji paplūdimiai infrastruktūros plėtra“ atnaujintos x Įrengta „Jono Pauliaus II piligrimų prie Baltajo ežero Lazdijų M. K. Čiurlionio muziejaus patalpos kelio“ viešoji infrastruktūra mieste ir prie Metelio ežero ir įrengta poilsiavietė prie Merkio Pivašiūnuose. Metelių gyvenvietėje, taip upės. x Įrengta Daugų irklavimo bazė su pat įrengti dviračių ir x Įgyvendinant projektą „Poilsio ir rekreacine teritorija prie Didžiulio pėsčiųjų takai Lazdijų turizmo infrastruktūros plėtra prie ežero. mieste bei Veisiejuose. Varėnos 1-ojo tvenkinio“ įrengtas x Sutvarkyta Simno miesto istorinė 1,78 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių aikštė, pritaikant ją turistams ir takas, poilsio aikštelės, vaikų žaidimo vietiniams gyventojams. įrenginiai. x Įgyvendinant projektą „Žiežulio x Įgyvendinant projektą „Žiežulio tako ežero rytinės dalies išvalymas“ buvo poilsio ir turizmo infrastruktūros išvalyta dalis Žiežulio ežero. plėtra“ įrengtas 1,7 km pėsčiųjų x Įgyvendinant projektą „Versmės takas, poilsio ir apžvalginės gamtos paminklo „Ūlos akis“ kraštovaizdžio aikštelės, įrenginiai pažeistų teritorijų atkūrimas ir vaikams, pavėsinės. aplinkos sutvarkymas“ buvo visiškai x Paženklintas dviračių maršrutas rekonstruotas 26 m ilgio geležinių Valkininkai–Pamerkiai–Karpiškės. konstrukcijų pėsčiųjų tiltas per Ūlos x Paženklinti 4 nauji dviračių upę ir 49 m ilgio mediniai laiptai. maršrutai Varėnos r. x Vykdant ES struktūrinių fondų ir x Projekto „Ekoturizmo vystymas LR biudžeto lėšomis finansuojamą Lietuvos–Lenkijos pasienio regione“ projektą "Saugomų teritorijų veiklose numatyta atlikti Lazdijų tvarkymas (I etapas)" Skroblaus miesto parko infrastruktūros plėtrą ištakų teritorijoje buvo įrengtas 200 ir rekonstrukciją, 16-oje Lazdijų m pėsčiųjų takas, 116 m laiptuotas rajono savivaldybės kaimo turizmo takas, išvalytas takas, pastatytos 2 sodybų pastatyti nuotekų valymo Prioritetas, Priemonė arba projektas tikslas, uždavinys 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

pavėsinės, įrengtas informacinis įrenginius.

stendas ir informacinės rodyklės. x Modernizuotas Lazdijų hipodromas, Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal x Įgyvendinant projektą „Baltajo siekiant sudaryti palankias sąlygas ežero dalies išvalymas ir tvarkymas“ aktyvaus ir sportinio turizmo plėtrai buvo pagerinta Baltajo ežero bei aukštos kokybės turizmo apsauga nuo pasklidusios taršos, produktų ir viešųjų paslaugų sumažėjo lokalus vandens telkinio kompleksiškumui. teršimas, sukurta švari, saugi ir x Projekto „NUO artimo IKI tolimo“ ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA patraukli aplinka, užtikrintas metu buvo atnaujintas internetinis periodiškas vandens telkinio ir puslapis www.lazdijai-turizmas.lt . pakrančių tvarkymas bei valymas. x Lazdijų r. sav. įgyvendino projektą „Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos–Lenkijos pasienyje bendradarbiaujant bendros rinkodaros srityje“, kurio metu išleisti leidiniai (fotoalbumas 5.000; žemėlapis 50.000; turizmo maršrutai 5.000; knygelė apie kaimo turizmą 10.000; lankstinukas apie lankomus objektus 5.000), sukurta istorinių kultūros duomenų bazė bei 2 interaktyvūs klipai, pristatantys tikrus vykusius mūšius, įsigyta sinchroninė vertimo įranga, lauko ekranas, suorganizuota konferencija su Infoturu, sudalyvauta turizmo parodoje „Tour & Salon’ Poznane“ Lenkijoje. 95 96 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Prioritetas, Priemonė arba projektas tikslas, uždavinys 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

x Lazdijų r. sav. įgyvendino projektą „Lietuvos ežeryno vandens trasos“, 1.2.2. Sukurtas vandens maršrutas kurio metu suorganizuotas festivalis, x Uždavinys. Sukurtas vandens „Daugų ežero legendų x tarptautinė šventė, išleisti vandens Kurti vieningą turizmo maršrutas kelias“. Išleisti 4 informaciniai lankstinukai turizmo trasų žemėlapiai ir bukletai. x turizmo „Žalčio kelias“ Išleisti 6 informaciniai apie naujai įrengtus dviračių turizmo Įgyvendinant projektą „Lietuvos ir x informacinę Nemuno upe, išleistas x lankstinukai apie naujai maršrutus Dzūkijos nacionaliniame Lenkijos pasienio regionų, infrastruktūrą naujo maršruto įrengtus dviračių turizmo parke. bendradarbiavimas, informacijos ir bendrus žemėlapis. maršrutus Dzūkijos sklaida ir įvaizdžio gerinimas“ maršrutus nacionaliniame parke. išleisti informaciniai leidiniai turistams.

x Druskininkų kultūros centras, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Druskininkų miesto muziejus ir Gardino Alytaus r. sav. Parengta strategija „Bendroji x x vykdomojo komiteto 1.2.3. suorganizuoti du kultūrinių–kūrybinių industrijų kultūros skyrius sėkmingai Uždavinys. festivaliai su Lenkijos plėtros Lenkijos ir Lietuvos Įrengtas Pivašiūnų amatų centras. įgyvendino projektą x Formuoti Pišo rajono pasienyje strategija“. Pastatytas bendras su Baltarusijos „Druskininkų ir Gardino x Alytaus, kaip savivaldybe, Įgyvendintas Druskininkų miesto Voronovo rajono vykdomuoju x kūrybinių bendruomenių savito ir pristatant Alytaus muziejaus ir Augustavo kultūros komitetu spektaklis „Meilės kaimyninio patrauklaus krašto kulinarinį įstaigų (Lenkija) bendradarbiavimo piligrimas“. bendradarbiavimo ir regiono, įvaizdį paveldą ir folkloro per sieną projektas „Mus jungia kultūrų įvairovės tradicijas. Augustavo kanalas“. skatinimas“. x Įgyvendinant projektą „Varėnos legendų ir padavimų parko įrengimas“ buvo įrengtas parkas, kurį Prioritetas, Priemonė arba projektas tikslas, uždavinys 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

puošia medžio skulptūros ir

stilizuoti suolai. Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal

II PRIORITETAS. DARNI BENDRUOMENĖ 2.4. Tikslas. Plėtoti kultūros infrastruktūrą ir paslaugas

x Rekonstruotas ir piligrimystei

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 2.4.3. pritaikytas Pivašiūnų Švč. Mergelės Uždavinys. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Saugoti, x Atlikti A. Žmuidzinavičiaus Sukurtas tarptautinis Turizmui pritaikyti Gerulių statinių kompleksas. puoselėti ir x memorialinė s sodybos tvarkybos x maršrutas „Piligrimų ir Rumbonių piliakalniai. x Restauruota Bukaučiškių koplyčia. visuomenės darbai. kelias Lenkija– x Restauruota Punios Šv. x Įgyvendinus projektą “Kurorto poreikiams Atlikti Raižių mečetės tvarkybos Lietuva“. x Jurgio koplytėlė. kultūros infrastruktūros pritaikyti darbai. kompleksinė plėtra“ kapitališkai kultūros suremontuotas Druskininkų miesto vertybes muziejaus pastatas „Vila Linksma“.

Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų planu 97 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano įgyvendinimo rezultatams įvertinti yra numatyti vertinimo kriterijai ir jų siektinos reikšmės 2020 m. Šiuo metu plėtros plano priemones Alytaus regiono savivaldybės įgyvendino 4 metus (2010–2013 m.), iš viso plano įgyvendinimui dar yra likę 7 metai (2014–2020 m.). Per šiuos 4 metus Alytaus regiono savivaldybėms nepavyko pasiekti 2020 m. užsibrėžtų kriterijų reikšmių. Šias reikšmes numatoma pasiekti per ateinančius 7 metus (t. y. 2014– 2020 m.). 3.3. lentelė. Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano poveikio ir efektyvumo turizmo sektoriui įvertinimas

Prioritetas, 2008 arba tikslas, Rodiklis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2020 m. 2009 m. uždavinys I PRIORITETAS. KONKURENCINGA EKONOMIKA 1.1. Tikslas. Gerinti verslo ir investicinę aplinką 1.1.2. Uždavinys. Turizmo ir verslo 54.775 (2009 64.414 (18,4 47.498 (13,6 65.191 (18,6 350.000 Gerinti viešųjų informacijos m.)20 proc. plano) proc. plano) proc. plano) paslaugų verslui centruose teikimo kokybę apsilankiusių turistų skaičius (asm.) 1.2. Tikslas. Plėtoti savitą turizmo ir rekreacijos sistemą 1.2.1. Uždavinys. Apgyvendintų 216.607 217.579 253.449 275.742 450.000 Plėtoti viešąją svečių skaičius (2008 m.) (48,4 proc. (56,3 proc. (61,3 proc. turizmo Alytaus regione plano) plano) plano) infrastruktūrą (asm.) ir rekreacines teritorijas Suteikta nakvynių 1.007.696 972.273 1.050.114 1.122.694 2.000.000 Alytaus regione (2008 m.) (48,6 proc. (52,5 proc. (56,1 proc. (vnt.) plano) plano) plano)

Poilsiautojų 29,6 (2009 37,8 (37,8 40,8 (40,8 41,8 (41,8 100 skaičius kaimo m.) proc. plano) proc. plano) proc. plano) turizmo sodybose (tūkst. asm.) 1.2.2. Uždavinys. Alytaus regiono 54.775 (2009 64.414 (18,4 47.498 (13,6 65.191 (18,6 350.000 Kurti vieningą turizmo m.) proc. plano) proc. plano) proc. plano) turizmo informacijos informacinę centruose infrastruktūrą aptarnautų ir bendrus interesantų maršrutus skaičius (asm.) Vietinių 1.283,6 851,6 (34,1 806 (32,2 803,6 (32,1 2.500 vienadienių (2008 m.) proc. plano) proc. plano) proc. plano) lankytojų kelionių skaičius Alytaus regione (tūkst. vnt.) Vietinių 61,9 (2008 51,5 (42,9 59 (49,2 63,3 (52,8 120 vienadienių m.) proc. plano) proc. plano) proc. plano) lankytojų kelionių išlaidos Alytaus regione (mln. Lt)

98 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Prioritetas, 2008 arba tikslas, Rodiklis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2020 m. 2009 m. uždavinys 1.2.3. Uždavinys. Priemonių, 2 (5 proc. 13 (32,5 – n/d 40 Formuoti Alytaus, formuojančių plano) proc. plano) kaip savito ir Alytaus, patrauklaus kaip savito ir regiono, įvaizdį patrauklaus regiono, įvaizdį, skaičius (vnt.) II PRIORITETAS. DARNI BENDRUOMENĖ 2.4. Tikslas. Plėtoti kultūros infrastruktūrą ir paslaugas 2.4.3. Uždavinys. Atnaujintų 4 (22,2 proc. 1 (5,6 proc. – n/d 18 Saugoti, puoselėti kultūros paveldo plano) plano) ir visuomenės objektų skaičius poreikiams (vnt.) pritaikyti kultūros Įrengtų tradicinių – – – 1 (20 proc. 5 vertybes amatų centrų plano) skaičius (vnt.)

Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų planu

Apibendrinimas. Už Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano priemonių įgyvendinimą yra atsakingos Alytaus regiono savivaldybių administracijos ir joms pavaldžios įstaigos. Plėtros plane 2010– 2020 m. iš viso buvo numatyti 2 su turizmo veikla ir jo plėtra susiję prioritetai, 3 tikslai, 5 uždaviniai ir 14 priemonių. Visos 2010–2013 m. pradėtos įgyvendinti Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano priemonės buvo tęstinės, todėl jų įgyvendinimas numatomas ir likusiais 2014–2020 m. 2010–2013 m. Alytaus regiono plėtros 2010–2020 metų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų reikšmės, numatytos 2020 m., pasiektos nebuvo, tačiau jas planuojama pasiekti baigus įgyvendinti plėtros plano priemones per ateinančius 7 metus (t. y. 2014–2020 m.).

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 99

Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

4. NAUJŲ, KOMPLEKSINIŲ TURIZMO PLĖTROS PROJEKTŲ IDENTIFIKAVIMAS SAVIVALDYBĖSE

Turizmas yra svarbi Alytaus regiono ekonominės ir socialinės veiklos dalis, kurianti darbo vietas, padedanti regiono gyventojams užtikrinti socialinį saugumą, o taip pat generuojanti pajamas, iš turizmo ir su turizmu susijusių veiklų. Atsižvelgiant į tai, regiono savivaldybės siekia turizmo plėtros visame regione, rengiant ir plėtojant naujus, kompleksinius turizmo maršrutus, apjungsiančius visas regiono savivaldybes. Alytaus regiono savivaldybės taip pat numato įgyvendinant kompleksinius viešosios turizmo infrastruktūros plėtros projektus, būtinos kompleksiniams turizmo maršrutam plėtoti. MARŠRUTAS NR. 1 „PAŽINTIS SU DZŪKIJA NEMUNO KELIU“ Maršrutas: Punia (Alytaus r.)–Alytus–Nemunaitis (Alytaus r.)–Merkinė (Varėnos r.)–Liškiava (Varėnos r.)–Druskininkai–Švendubrė (Druskininkų sav.)

Maršruto detalizavimas (sustojimai numatomose įrengti ir įrengtose prieplaukose):

• Punioje siūloma aplankyti: Punios piliakalnį (Margirio kalną), Punios girininkijos muziejų, Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ir koplyčią, Panemunės dzūko pirkią ir muziejų, Punios šilą. • Alytuje siūloma aplankyti: Alytaus kraštotyros muziejų, Anzelmo Matučio memorialinį muziejų, Poeto Antano Jonyno memorialinį muziejų, buvusius sinagogos ir rabino namus, archeologinę ekspoziciją Jiezno g. 2, XVI a. skliautiniuose rūsiuose, Miesto sodą, Alytaus piliakalnį, Vidzgirio botaninį draustinį su Radžiūnų piliakalniu, nuotykių parką Radžiūnuose, Žydų genocido memorialą Vidzgirio botaniniame draustinyje. • Nemunaityje siūloma aplankyti: Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, Didįjį Dzūkijos akmenį, paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, mineralinio vandens šaltinį ir kitus gamtos paminklus. • Merkinėje siūloma aplankyti: Merkinės piliakalnį, vaizdingą Merkio ir Nemuno upių santaką, Merkinės kraštotyros muziejų, Merkinės kryžių kalnelį, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. • Liškiavoje siūloma aplankyti: Liškiavos piliakalnį ir alkakalnį, Liškiavos vienuolyno barokinį ansamblį, Liškiavos mitologinius akmenis. • Druskininkuose siūloma aplankyti: Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“, Gydyklų

102 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

parką su muzikiniu fontanu, Grožio šaltinį, M. K. Čiurlionio paminklą, Druskininkų miesto muziejų, M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčią, Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvę, ONE nuotykių parką, uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą „Snow arena“, Vijūnėlės parką, Meilės salą. • Švendubrėje siūloma aplankyti: Švendubrės kaimą, Švendubrės akmenį, Juodąjį kalną.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomu maršrutu, projektai:

• Kompleksinis Nemuno vagos išvalymas, gilinimas ir ženklinimas Alytaus regione, laivybos tikslais. • Mobiliųjų prieplaukų įrengimas Švendubrėje ir Nemunaityje. • Kompleksinis Alytaus regiono turizmo traukos objektų (teritorijų), išsidėsčiusių šalia esamų ir numatomų įrengti prieplaukų, sutvarkymas ir pritaikymas turizmui. • Bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Lenkijos Nemuno upės baseino rajonais skatinimas ir plėtojimas, sprendžiant Nemuno upės panaudojimo turizmui problemas. MARŠRUTAS NR. 2 „PAŽINTIS SU ALYTAUS REGIONO ISTORINIU–KULTŪRINIU PALIKIMU“ Maršrutas: Alytus–Punios k. (Alytaus r.)–Pivašiūnų k. (Alytaus r.)–Daugų m. (Alytaus r.)– Akmenio k. (Varėnos r.)–Druskininkai–Leipalingio mstl. (Druskininkų sav.)–Kapčiamiesčio mstl. (Lazdijų r.)–Vainežerio k. (Lazdijų r.)–Veisiejų m. (Lazdijų r.)–Lazdijai–Rudaminos k. (Lazdijų r.)– Aštriosios Kirsnos k. (Lazdijų r.)–Prelomčiškės k. (Lazdijų r.)

arba Maršrutas: Alytus–Kurnėnų k. (Alytaus r.)–Balkūnų k. (Alytaus r.)–Simnas (Alytaus r.)–Lazdijai– Leipalingio mstl. (Druskininkų sav.)–Druskininkai–Liškiavos k. (Varėnos r.)–Merkinė (Varėnos r.)– Perlojos k. (Varėnos r.)–Senoji Varėna–Akmenio k. (Varėnos r.)–Vaitakarčmio k. (Varėnos r.)–Daugų m. (Alytaus r.)–Pivašiūnų k. (Alytaus r.)–Punios k. (Alytaus r.)

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 103 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Maršruto detalizavimas:

• Alytuje siūloma aplankyti: Alytaus kraštotyros muziejų, Anzelmo Matučio memorialinį muziejų, Poeto Antano Jonyno memorialinį muziejų, buvusius sinagogos ir rabino namus, archeologinę ekspoziciją Jiezno g. 2, XVI a. skliautiniuose rūsiuose, Dailiųjų amatų mokyklą, Miesto sodą. • Punioje siūloma aplankyti: Punios piliakalnį (Margirio kalną), Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ir koplyčią, Panemunės dzūko pirkią ir muziejų. • Pivašiūnuose siūloma aplankyti: Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią, Pivašiūnų amatų centrą. • Dauguose siūloma aplankyti: miesto istorinę aikštę, Dievo Apvaizdos bažnyčią, Bukauciškių koplyčią, rengiamus amatų kaimelius. • Akmenio k. siūloma aplankyti: Akmenio bažnyčią ir akmenį „Užkeikta merga“. • Druskininkuose siūloma aplankyti: Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“, Gydyklų parką su muzikiniu fontanu, Grožio šaltinį, M. K. Čiurlionio paminklą, Druskininkų miesto muziejų, M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, miško muziejų „Girios aidas“, sovietinių skulptūrų ekspoziciją „Grūto parkas“, Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejų, A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parką, V. K. Jonyno, Mažąją, „Sofos“ galerijas, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvę, Senųjų gydyklų, Ž. Lipšico, Vijūnėlės parkus, Vilniaus alėjos, Muzikinio ir Taikos / Šv. Jokūbo gatvių skverų skulptūras. • Leipalingyje siūloma aplankyti: Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, atnaujinamą buvusio Leipalingio dvaro pastatą. • Kapčiamiestyje siūloma aplankyti: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietę, vadinamą Pinčiaragiu, E. Pliaterytės kapą, Kapčiamiesčio E. Pliaterytės muziejų, paminklą E. Pliaterytei, Česlovo Sasnausko gimtojo namo vietą. • Vainežerio k. siūloma aplankyti: Vainežerio gynybinį įtvirtinimą, vadinamą Okopka, Vainežerio buvusio dvaro sodybos parką, E. Pliaterytės skulptūrą. • Veisiejų mieste siūloma aplankyti: Veisiejų miesto istorinį centrą, Veisiejų buvusio dvaro sodybos fragmentą, Veisiejų dvaro parką, 3 skulptūrų parkus, L. L. Zamenhofo biustą Veisiejų parke, šviečiantį ir grojantį fontaną, Veisiejų krašto muziejų, paminklinę kompoziciją kompozitoriaus

104 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Juozo Neimonto namo vietoje, Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčią, Paveikslų galeriją. • Lazdijuose siūloma aplankyti: numatomą įkurti Lazdijų krašto etninės veiklos centrą, Lazdijų krašto muziejų, Laisvės kovų muziejų, M. Gustaičio memorialinį namą–muziejų; Nepriklausomybės paminklą, Lazdijų hipodromą. • Rudaminos k. siūloma aplankyti: Rudaminos piliakalnį su senovės gyvenviete. • Aštriosios Kirsnos k. siūloma aplankyti: Aštriosios Kirsnos dvarą. • Prelomčiškės k. siūloma aplankyti: Prelomčiškės piliakalnį. • Kurnėnų k. siūloma aplankyti: Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos statinių kompleksą. • Balkūnų k. siūloma aplankyti: A. Žmuidzinavičiaus memorialinę sodybą. • Simne siūloma aplankyti: istorinę aikštę, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. • Liškiavos k. siūloma aplankyti: Liškiavos vienuolyno barokinį ansamblį, Bažnyčios kalną, Pilies kalną su bokšto liekanomis. • Merkinėje siūloma aplankyti: Merkio ir Nemuno santaką ir piliakalnį, Merkinės kryžių kalnelį, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejų, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Merkinės piramidę. • Perlojos k. siūloma aplankyti: Vytauto Didžiojo paminklą, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, Istorijos ir etnogra(jos muziejų. • Senojoje Varėnoje siūloma aplankyti: Arkangelo Mykolo bažnyčią ir skulptūrų parkelį, Nepriklausomybės paminklą, šiuo metu statomą skulptūrą „Angelas“. • Vaitakarčmio k. siūloma aplankyti: rašytojo M. Vainilaičio sodyba „Ežio dvaras“.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomais maršrutais, projektai:

Kompleksinis Alytaus regiono muziejų ir jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas turizmui: » Anzelmo Matučio memorialinis muziejus; » Poeto Antano Jonyno memorialinis muziejus; » Lazdijų kraštotyros muziejus; » Žmuidzinavičiaus memorialinė sodyba; » Druskininkų miesto muziejus. • Etninės veiklos centro, prie Lazdijų kraštotyros muziejaus, steigimas. • Kompleksinis Alytaus regiono religinių objektų sutvarkymas ir pritaikymas turizmui: » Buvę sinagogos ir rabino namai Alytuje; » Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia; » Akmenio bažnyčia; » Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; » Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. • Kompleksinis kitų Alytaus regiono kultūrinių ir istorinių objektų, atnaujinimas ir pritaikymas turizmui: » Simno miesto istorinė aikštė; » Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos statinių kompleksas; » Leipalingio dvaro dalies pritaikymas kultūros centro veiklai; » Druskininkų kultūros centro lauko scena. • Menų kalvės įkūrimas – Pastato M. K. Čiurlionio g. 27, Druskininkuose, pritaikymas tautodailės poreikiams. • Kultūros ir kongresų rūmų įrengimas Druskininkuose.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 105 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

MARŠRUTAS NR. 3 „DZŪKIJOS KRAŠTAS – TRADICIJOS IR IŠSKIRTINUMAI“ Maršrutas: Alytaus dailiųjų amatų mokykla–Pivašiūnų amatų centras (Pivašiūnų k. Alytaus r.)– Amatų kaimelis (Daugų m., Alytaus r.)–Grybų parkas (Varėnos r.)–Merkinės amatų žiedas (Varėnos r.)–Grūto parkas (Druskininkų sav.)–Žvejybos traukos vietovės (Veisiejų miestas ir apylinkės ir Metelių kaimas su apylinkėmis)–Miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ (Lazdijų r.)

Maršruto detalizavimas:

• Alytuje siūloma aplankyti: Alytaus dailiųjų amatų mokyklą, kurioje galima susipažinti su tradiciniais Lietuvos amatais. • Pivašiūnuose siūloma aplankyti: Pivašiūnų amatų centrą. • Dauguose siūloma įkurti amatų kaimelį, kuriame veiktų amatininkų mugės, galerijos, būtų supažindinama su Alytaus regiono senųjų amatų tradicijomis. Taip pat Dauguose būtų galima įsteigti amatų muziejų. • Varėnoje siūloma įkurti Grybų parką. Grybų parke būtų įrengtas grybų muziejus, Varėnos technologijos ir verslo mokykloje įrengtas mokomosios kaimo sodybos maketas „Varėnos Grybas“, sukurta poilsio ir pramogų infrastruktūra, pritrauktos privačios investicijos įrengiant Grybų restoraną, ekonominės klasės viešbutį, Grybų parduotuvę. • Merkinėje siūloma aplankyti: keramikos tradicijas puoselėjančių amatininkų sodybas – yra sukurtas turistinis produktas „Merkinės amatininkų kelias“, taip pat Merkinės amatų centrą, Merkinės piramidę. • Druskininkuose siūloma aplankyti: sovietinių skulptūrų ekspoziciją „Grūto parkas“, A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parką, Druskos studiją, atnaujinamą Istorinį sveikatingumo parką, taip pat numatomą įkurti tradicinių amatų centrą „Menų kalvė“. • Veisiejų mieste ir apylinkėse (tame tarpe Veisiejų regioninio parko teritorijoje) siūlomą įkurti ir aplankyti: žvejybos traukos vietovę bei apylinkėse esančius ir tradicijas puoselėjančius amatininkus bei kuriamą Veisiejų regioninio parko lankytojų centrą. • Metelių kaime ir apylinkėse (tame tarpe Metelių regioninio parko teritorijoje) siūloma įkurti ir aplankyti: žvejų kaimelį bei Metelių regioninio parko lankytojų centrą. • Lazdijuose siūloma įkurti miniatiūrų parką „Mini Lietuva“, kuris būtų unikalus turistinis objektas Lietuvoje. Tokie parkai veikia Europoje ir yra patrauklūs turistams. Taip pat siūlome aplankyti ir

106 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

numatomą įkurti Lazdijų krašto etninės veiklos centrą.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomu maršrutu, projektai:

• Teminių kaimų (parkų) steigimo Alytaus regione galimybių studijos parengimas. • Kompleksinis Alytaus regiono teminių kaimų (parkų) steigimas: » Amatų kaimelis; » Grybų parkas; » Žvejybos traukos vietovės; » Miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“, » Lazdijų krašto etninės veiklos centras; » Menų kalvė (Pastato M. K. Čiurlionio g. 27, Druskininkuose, pritaikymas tautodailės poreikiams). • Istorinio sveikatingumo parko Druskininkuose atnaujinimas (III-IV etapų įgyvendinimas). MARŠRUTAS NR. 4 „ALYTAUS REGIONAS – UNIKALIU GAMTOS KELIU“ Maršrutas: Punios k. (Alytaus r.)–Alytus–Simno m. (Alytaus r.)–Metelių k. (Lazdijų r.)–Graužų k. (Lazdijų r.)–Prelomčiškės k. (Lazdijų r.)–Rudaminos k. (Lazdijų r.)–Lazdijai– Veisiejų m. (Lazdijų r.)–Vainežerio k. (Lazdijų r.)–Kapčiamiesčio mstl. (Lazdijų r.)–Druskininkai–Merkinė (Varėnos r.)– Marcinkonių k. (Varėnos r.)–Zervynų k. (Varėnos r.)–Varėna–Valkininkų k. (Varėnos r.)

Maršruto detalizavimas:

• Punioje siūloma aplankyti: Punios piliakalnį (Margirio kalną), Punios šilą, Punios girininkijos muziejų. • Alytuje siūloma aplankyti: Alytaus piliakalnį, Vidzgirio botaninį draustinį su Radžiūnų piliakalniu, Dailidės ežero poilsio zoną, Kurorto parką. • Simne siūloma aplankyti: poilsio zoną prie Giluičio ežero ir kempingą, netoliese išsidėsčiusį Žuvinto biosferos rezervatą. • Metelių k. siūloma aplankyti: Metelių kaimą su įrengtu paplūdimiu, taip pat numatomą įkurti žvejybos traukos vietovę, Metelių regioninio parko lankytojų centrą, Didįjį ir drevėtąjį Širvinto ąžuolus.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 107 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

• Graužų kaime siūloma aplankyti: numatomą įrengti poilsio zoną ir buriavimo bazę prie Dusios ežero. • Prelomčiškės k. siūloma aplankyti: Prelomčiškės piliakalnį. • Rudaminos k. siūloma aplankyti: Rudaminos piliakalnį su senovės gyvenviete. • Lazdijuose siūloma aplankyti: piliakalnius 2 kryptimis – 1 kryptis: Verstaminų–Papalazdijų piliakalniai, 2 kryptis: Rudaminų–Buteliūnų–Elveriškių–Kuklių piliakalniai, numatomą įrengti poilsio zoną ir buriavimo bazę prie Dusios ežero. • Veisiejų mieste siūloma aplankyti: Veisiejų dvaro parką su įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais bei paplūdimiu, Veisiejų mieste ir apylinkėse (tame tarpe Veisiejų regioninio parko teritorijoje) numatomą įkurti žvejybos traukos vietovę bei kuriamą Veisiejų regioninio parko lankytojų centrą. • Vainežerio k. siūloma aplankyti: Vainežerio gynybinį įtvirtinimą, vadinamą Okopka, Vainežerio buvusio dvaro sodybos parką. • Kapčiamiestyje siūloma aplankyti: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietę, vadinamą Pinčiaragiu. • Druskininkuose siūloma aplankyti: Meilės salą, Raigardo kraštovaizdžio draustinį, Miško muziejų „Girios aidas“, Mergelių akių ežerą, Druskininkų dviračių takus: Žvaigždžių orbita, Saulės takas ir Žilvino takas. • Merkinėje siūloma aplankyti: Merkio ir Nemuno santaką, Merkinės piliakalnį, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą. • Marcinkonyse siūloma aplankyti: Zackagirio pažintinį taką arba Alkūnės kampo pažintinį taką į Čepkelių rezervatą, Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių 0lialo ekspoziciją, Ūlos akį ir Ūlos upės slėnį. • Zervynų k. siūloma aplankyti: etnogra0nį kaimą, drevėtas pušis. • Varėnoje siūloma aplankyti: piliakalnius 2 kryptimis – 1 kryptis: Liškiavos–Merkinės–Krūminių piliakalniai, 2 kryptis: Liškiavos–Merkinės–Dubičių piliakalniai. • Valkininkų k. siūloma aplankyti: turistinį–pažintinį taką „Žodis girios draugui“.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomu maršrutu, projektai:

• Kompleksinis Alytaus regiono piliakalnių sutvarkymas ir pritaikymas turizmui: » Vidzgirio botaninis draustinis su Radžiūnų piliakalniu; » Punios (Margirio kalnas), Merkinės, Kruminių, Verstaminų, Papalazdijų, Rudaminų (kartu su šalia esančiu bunkeriu), Buteliūnų, Elveriškių, Kuklių, Rumbonių, Gerulių, Ąžuolinių piliakalniai; » Dubičių piliavietė, vad. Karalienės Bonos pilimi; » Liškiavos piliakalnis su alkakalniu. • Kompleksinis Alytaus regiono Nemuno pakrančių atnaujinimas, įrengiant paplūdimius ir maudyklas. • Kompleksinis Alytaus regiono ežerų pakrančių atnaujinimas, įrengiant paplūdimius ir maudyklas. • Kompleksinis Alytaus regiono dviračių takų atnaujinimas ir plėtra. • Kompleksinis kitų Alytaus regiono rekreacinių zonų ir gamtos objektų atnaujinimas ir pritaikymas turizmui: » Giluičių ežero rekreacinė zona; » Dusios ežero rekreacinė zona, įrengiant buriavimo bazę; » Ančios ežero rekreacinė zona; » Žvejybos traukos vietovių įrengimas Veisiejų mieste ir apylinkėse bei Metelių kaime ir apylinkėse; » Švendubrės k. ir Raigardo slėniai. • Istorinio sveikatingumo parko Druskininkuose atnaujinimas (III-IV etapų įgyvendinimas).

108 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

MARŠRUTAS NR. 5 „ALYTAUS REGIONO MIESTAI IR MIESTELIAI“ Maršrutas: Alytus–Simnas (Alytaus r.)–Lazdijai–Veisiejų m. (Lazdijų r.)– Kapčiamiesčio mstl. (Lazdijų r.)–Druskininkai–Liškiavos k. (Varėnos r.)–Merkinė (Varėnos r.)–Perlojos k. (Varėnos r.)– Varėna–Daugų m. (Alytaus r.)

Maršruto detalizavimas:

• Alytuje siūloma aplankyti: Miesto sodą, Jaunimo, Likiškių parkus, pagrindines miesto aikštes – I-ojo Alytaus, Laisvės Angelo, Senamiesčio skvero, Alytaus Kraštotyros muziejų, sinagogą. • Simne siūloma aplankyti: istorinę aikštę, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Giluičio ežero poilsio zoną ir kempingą. • Lazdijuose siūloma aplankyti: numatomą įrengti Lazdijų krašto etninės veiklos centrą, Lazdijų krašto muziejų, Laisvės kovų muziejų, M. Gustaičio memorialinį namą–muziejų Nepriklausomybės paminklą, Lazdijų hipodromą. • Veisiejuose siūloma aplankyti: Veisiejų miesto istorinį centrą, poilsio zoną prie Ančios ežero, Veisiejų buvusio dvaro sodybos fragmentą, Veisiejų dvaro parką, 3 skulptūrų parkus, L. Zamenhofo biustą Veisiejų parke, šviečiantį ir grojantį fontaną, Veisiejų krašto muziejų, paminklinę kompoziciją kompozitoriaus Juozo Neimonto namo vietoje, Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčią, Paveikslų galeriją. • Kapčiamiestyje siūloma aplankyti: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietę, vadinamą Pinčiaragiu, E. Pliaterytės kapą, Kapčiamiesčio E. Pliaterytės muziejų, paminklą E. Pliaterytei, Česlovo Sasnausko gimtojo namo vietą. • Druskininkuose siūloma aplankyti: Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ su planuojama įrengti jūra po stogu, Gydyklų parką su muzikiniu fontanu, Grožio šaltinį, M. K. Čiurlionio paminklą, Druskininkų miesto muziejų, M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčią, Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvę, ONE nuotykių parką, uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą „Snow arena“, Vijūnėlės parką, Meilės salą, taip pat artimiausioje ateityje bus siūloma persikelti lynų keltuvu nuo Druskininkų vandens parko iki uždarų kalnų slidinėjimo komplekso „Snow arena“ ir pasigrožėti nuostabia Druskininkų panorama. • Liškiavoje siūloma aplankyti: Liškiavos vienuolyno barokinį ansamblį, Bažnyčios kalną, Pilies kalną su bokšto liekanomis.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 109 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

• Merkinėje siūloma aplankyti: Merkio ir Nemuno santaką ir piliakalnį, Merkinės kryžių kalnelį, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejų, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Vladislovo Vazos namą, miesto ribų stulpus. • Perlojos k. siūloma aplankyti: Vytauto Didžiojo paminklą, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir Istorijos ir etnogra+jos muziejų. • Varėnoje siūloma aplankyti: Varėnos Dainų slėnį, Žiežulio taką, Varėnos legendų parką, Senosios Varėnos arkangelo Mykolo bažnyčią, skulptūrų parkelį. • Dauguose siūloma aplankyti: miesto istorinę aikštę, Dievo Apvaizdos bažnyčią, Bukauciškių koplyčią, rengiamus amatų kaimelius.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomu maršrutu, projektai:

• Kompleksinis Alytaus regiono viešųjų rekreacijos zonų atnaujinimas ir pritaikymas turizmui: » Jaunimo, Likiškių parkai, Dainų slėnis Alytuje; » Rekreacinė zona prie Ančios ežero. • Kompleksinis kitų Alytaus regiono turizmo traukos objektų atnaujinimas ir pritaikymas turizmui: » Senosios Druskininkų kapinės; » Druskininkų miesto centrinė dalis (Vilniaus al., bažnyčios aikštė, M. K. Čiurlionio skveras); » Leipalingio dvaro ansamblis. • Druskininkų vandens parko rekonstrukcija, įrengiant jūrą po stogu. • Kultūros ir kongresų rūmų įrengimas Druskininkuose; • Skulptūros „Lietuvos skydas“ įrengimas Nemuno pakrantėje, Druskininkuose. MARŠRUTAS NR. 6 „ALYTAUS REGIONO AKTYVAUS POILSIO OBJEKTAI“ Maršrutas: Alytus–Daugai–Varėna–Druskininkai–Veisiejai–Metelių reg. parkas–Lazdijai

Maršruto detalizavimas:

• Alytuje siūloma aplankyti: slidinėjimo trasas, kurios vasarą galėtų būti pritaikomos vasaros rogutėms. • Dauguose siūloma aplankyti: miesto istorinę aikštę, Daugų irklavimo bazės siūlomą plaukimą Daugų ežere.

110 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

• Varėnoje siūloma aplankyti: statomą Daugiafunkcį sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centrą. • Druskininkuose siūloma aplankyti: ONE nuotykių parką ir vandenlenčių trasą Alkos ežere Druskininkuose, uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą „Snow arena“, sportininkų ruošimo ir reabilitacijos centrą, Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ su planuojama įrengti jūra po stogu, dviračių ir pasivaikščiojimo takus su įrengtais mechaniniais treniruokliais, daugiafunkcines sporto aikšteles ir universalųjį sporto aikštyną, numatomus įrengti teniso aikštynus bei lygumų slidžių trasą, taip pat planuojamas įrengti žiedinių lenktynių, autokroso ir kitas autosportui pritaikytas trasas. • Veisiejuose siūloma aplankyti: įrengtus dviračių ir pėsčiųjų takus, Veisiejų regioninio parko teritorijoje numatomą įrengti lygumų slidinėjimo trasą. • Metelių regioninio parko teritorijoje siūloma aplankyti: numatomą įrengti buriavimo bazę su reikalinga infrastruktūra, prieplaukomis ir valčių nuleidimais į vandenį. • Lazdijų r. siūloma aplankyti: numatomą įrengti kalnų slidinėjimo trasą, kuri vasarą galėtų būti pritaikoma vasaros rogutėms.

Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros, susijusios su numatomu maršrutu, projektai:

• Kompleksinis Alytaus regiono sporto–aktyvaus laisvalaikio objektų atnaujinimas ir plėtra: » Lazdijų žiemos turizmo infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas turizmui; » Metelių regioninio parko teritorijoje buriavimo bazės su reikalinga infrastruktūra, prieplaukomis ir valčių nuleidimais į vandenį įrengimas. » Alytaus slidinėjimo trasų rekonstravimas ir pritaikymas vasaros turizmo pramogoms; » Uždarų ir atvirų teniso aikštynų įrengimas Druskininkuose; » Lygumų slidinėjimo trasų įrengimas Druskininkuose ir Lazdijų rajone; » Aerodinaminio tunelio įrengimas Druskininkuose (privačios lėšos); » Žiedinių lenktynių, autokrosui ir kitų autosportui pritaikytų trasų įrengimas. MARŠRUTAS NR. 7 „DZŪKIJOS AMATŲ IR KULINARIJOS PAVELDAS“ Maršrutas: Ratnyčios k. (Druskininkų sav.)–Maksimonių k. (Varėnos r.)–Alovės mstl. (Alytaus r.)–Radžiūnų k. (Alytaus r.)–Alytus–Punia (Alytaus r.)–Pivašiūnų k. (Alytaus r.)–Kančėnų k. (Alytaus r.)–Dargužių k. (Varėnos r.)–Krūminių k. (Varėnos r.)–Pamerkių k. (Varėnos r.)–Marcinkonių k. (Varėnos r.)

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 111 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Maršruto detalizavimas:

• Ratnyčios k. siūloma aplankyti edukacinę kūrybinę programą „Sūri pamoka“, kurioje supažindinama su skulptūrų bei darbelių gaminimu iš druskos. Programos metu lavinama dalyvių vaizduotė, ugdomas kūrybiškumas, skatinama ieškoti, stebėti ir pamatyti gamtoje, buityje ypatingus, išskirtinės formos daiktus, augalus, objektus. • Maksimonių k. siūloma aplankyti edukacinius užsiėmimus „Senųjų amatų keliu“, kurių metu Laimos Saviščevienės sodyboje „Šilas“ supažindinama su šio krašto papročiais, tradicijomis, amatais. Sodyboje siūloma pasirinktinai išmokti: lieti vaškines žvakes, velti vilną, tradiciniu dzūkišku būdu marginti velykinius margučius, pasidaryti verbą ar sausų gėlių puokštę, sunerti iš šiaudelių žaisliuką Kalėdų eglutei papuošti. Užsiėmimo metu vaišinama tradicine dzūkiška babka ir pievose surinktų vaistingųjų žolelių arbata. Taip pat siūloma aplankyti netoliese įsikūrusius spalvotosios ir juodosios keramikos kūrėjus. • A lovės mstl. siūloma aplankyti edukacinius užsiėmimus „Viskas apie duoną Alytaus krašte“, kurių metu supažindinama su duonos ir kitų valgių kepimo technologijomis, tradicijomis ir papročiais. • Radžiūnų k. siūloma aplankyti bitininkystės edukacinius užsiėmimus. Kaimo turizmo sodyboje „Avilys“ vyksta bitininkystės edukaciniai užsiėmimai, kurių metu kopinėjamas medus, liejamos žvakės, ragaujamas medaus pyragas, supažindinama su bitininkystės papročiais ir įrankiais, bičių produktais ir bitininkystės istorija Lietuvoje. • Alytuje siūloma aplankyti pažintinę programą–ekskursiją po AB „Alita“, kurios metu lankytojai supažindinami, kaip gimsta putojantys vynai bei stiprieji gėrimai. • Punioje siūloma aplankyti edukacijas Punios bendruomenės Panemunės dzūko pirkioje, kurių metu kepamos dzūkiškos bulvinės bandos, rengiami adventinių valgių pristatymai. • Pivašiūnų k. siūloma aplankyti Pivašiūnų amatų centro edukacijas, kurių metu kepamos dzūkiškos bulvinės bandos, duona, pyragas, užsiėmimai vyksta medžio, vytelių pynimo, keramikos ir mažosios tekstilės dirbtuvėlėse, mokoma iš vaško lieti žvakes, veikia suvenyrų krautuvėlė ir parodų salė. • Kančėnų k. siūloma aplankyti Kančėnų bendruomenės edukacinius užsiėmimus, kurių metu kepamas bulvių plokštainis, močiutės pyragas, raugiama kmynų gira, natūraliomis, ekologiškomis medžiagomis mokoma marginti velykinius margučius, veliami įvairūs gaminiai iš vilnos ir atskleidžiamos keramikos paslaptys. • Dargužių k. siūloma aplankyti Dargužių amatų centrą, kuriame pristatomi tradiciniai šio krašto amatai, kulinarinis paveldas, vyksta įvairios edukacinės programos, taip pat šalia įsikūrusius Sūrininkų namus, kur galima sužinoti ir išragauti visas sūrių paslaptis. • Krūminių k. siūloma aplankyti tradicinio amatininko, senųjų amatų, plytininkystės ir puodininkystės puoselėtojo Gintaro Kniežos dirbtuves, kur pagal XIV–XIX a. gamybos technologijas gaminamos rankų darbo, pačių įvairiausių formų ir pavidalų plytos, įvairūs kiti keramikos dirbiniai, molio gaminiai. • Pamerkių k. siūloma aplankyti edukacinius užsiėmimus „Grikio keliu“, kurių metu kaimo turizmo sodyboje „Grikucis“ supažindinama su grikių auginimu, tradiciniu apdorojimu, grikinių patiekalų gamyba ir patiekimu. • Marcinkonių k. siūloma aplankyti tradicinių amatų puoselėtojos Rūtos Sakalienės organizuojamus edukacinius užsiėmimus, kurių metu supažindinama su tradicinėmis duonos gamybos technologijomis.

112 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

KONFERENCINIS (DALYKINIS) TURIZMAS ALYTAUS KRAŠTE

Alytaus regione gali būti plėtojamas konferencinis (dalykinis) turizmas. Nors regione didžiausią potencialą dalykinio (konferencinio) turizmo srityje turi Druskininkų savivaldybė, tačiau ir kitos regiono savivaldybės gali plėtoti šią turizmo rūšį, pritraukdamos įvairaus dydžio konferencinius renginius. Detalus kiekvienos Alytaus regiono savivaldybės konferencinio (dalykinio) turizmo paslaugų apibūdinimas pateiktas studijos 1.1.7. skyriuje. Šioje studijos dalyje pateikiama po 3 kiekvienoje savivaldybėje konferencijų organizavimo paslaugas teikiančias įstaigas, turinčias tinkamiausią infrastruktūrą ir didžiausią potencialą konferencinio (dalykinio) turizmo srityje. Didžiausią konferencinio (dalykinio) turizmo potencialą turintys subjektai Alytaus miesto savivaldybėje: • Alytaus kolegija, Studentų g. 17, Alytus. Auditorijose yra 15–50, salėse 120–200 vietų. Kolegija siūlo įrangos nuomos paslaugas: vaizdo projektoriai, ekranai, įgarsinimo įranga, rašomoji lenta, internetas. • Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, Alytus. Viešoji biblioteka turi vieną salę, kurioje yra 50 vietų. Biblioteka siūlo įrangos nuomos paslaugas: vaizdo projektoriai, ekranai, rašomoji lenta, internetas. • Alytaus miesto teatras, Rotušės a. 2, Alytus. Teatras turi 2 sales, 200 ir 500 vietų. Taip pat siūlo įrangos nuomos paslaugas: vaizdo projektoriai, ekranai, garso, šviesų, kalbų vertimo įranga. Pasibaigus konferenciniams renginiams, konferencijų dalyviams siūloma aplankyti Alytaus miesto turizmo traukos objektus: muziejus, buvusius sinagogos ir rabino namus, archeologinę ekspoziciją Jiezno g. 2, XVI a. skliautiniuose rūsiuose, Miesto sodą, Alytaus piliakalnį, Vidzgirio botaninį draustinį su Radžiūnų piliakalniu, nuotykių parką Radžiūnuose, Žydų genocido memorialą Vidzgirio botaniniame draustinyje. Turistams taip pat siūloma keliauti po Alytaus regioną sudarytais maršrutais. Didžiausią konferencinio (dalykinio) turizmo potencialą turintys subjektai Alytaus rajono savivaldybėje: • Daugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Alytaus r. Bazė turi vieną salę, 50 vietų, siūlo įrangos nuomos paslaugas: vaizdo projektoriai, ekranai. • Pivašiūnų amatų centras, Pivašiūnų k., Alytaus r. Centras turi vieną salę, 30 vietų, taip pat siūlo įrangos nuomos paslaugas: vaizdo projektoriai, nešiojamas mikrofonas, kompiuteris, internetas. • Kaimo turizmo sodyba „Dvarčėnų dvaras“, Dvarčėnų k., Alytaus r. Sodyba turi 2 sales, kuriose yra 180 vietų. Taip pat sodyboje siūlomos įrangos nuomos paslaugos: vaizdo projektoriai, ekranai,

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 113 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

kompiuteris, nešiojamas mikrofonas, įgarsinimo įranga. Pasibaigus konferenciniams renginiams, konferencijų dalyviams siūloma aplankyti Alytaus rajono apylinkes. Dauguose siūloma aplankyti miesto istorinę aikštę, Dievo Apvaizdos bažnyčią, Bukauciškių koplyčią, rengiamus amatų kaimelius. Pivšiūnuose siūloma aplankyti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią, Pivašiūnų amatų centrą. Iš Dvarčėnų k. siūloma nuvykti į Daugus ir aplankyti miestelio turizmo traukos objektus, o taip pat pailsėti prie Didžiulio (Daugų) ežero. Konferencijų dalyviams siūloma keliauti po Alytaus regioną jau sudarytais turizmo maršrutais. Druskininkų savivaldybėje yra įsikūrusi 21 įstaiga, galinti teikti konferencinio (dalykinio) turizmo paslaugas. Šios įstaigos vienu metu gali priimti apie 4.300 konferencijų dalyvių. Didžioji dauguma šių įstaigų teikia ir įrangos nuomos paslaugas. Druskininkų savivaldybė Alytaus regione išsiskiria, kaip turinti didžiausią konferencinio (dalykinio) turizmo potencialą. Taip pat siekdama stiprinti savo pozicijas konferencinio (dalykinio) turizmo srityje, Druskininkų savivaldybė numato pastatyti Kultūros ir kongresų rūmus. Pasibaigus konferenciniams renginiams, konferencijų dalyviams siūloma aplankyti Druskininkus ir jo apylinkes: muziejus, paminklus, rekreacines ir visuomenines zonas, Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ su planuojama įrengti jūra po stogu, uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą „Snow arena“, Grūto parką. Artimiausioje ateityje bus siūloma persikelti lynų keltuvu nuo Druskininkų vandens parko iki uždarų kalnų slidinėjimo komplekso „Snow arena“ ir pasigrožėti nuostabia Druskininkų panorama. Konferencijų dalyviai taip pat gali keliauti po Alytaus regioną jau sudarytais maršrutais. Didžiausią konferencinio (dalykinio) turizmo potencialą turintys subjektai Varėnos rajono savivaldybėje: • Liškiavos kultūros centras, Liškiavos k., Varėnos r. Centras turi 2 konferencijų sales, kuriose yra 120 ir 60 vietų. Centras siūlo įrangos nuomos paslaugas: ekranai, rašomosios lentos, vaizdo projektoriai, įgarsinimo įranga. • Poilsio namai „Nakcižibis“, Lavyso k., Varėnos r. Poilsio namai turi vieną salę, kurioje yra 80 vietų. Salėje sumontuota moderni konferencijų įranga. • Poilsio centras „Nojaus laivas“, Pagronyčio k., Varėnos r. Poilsio centras turi 3 sales, kurios yra 20, 60 ir 150 vietų. Vasarą siūlomas lauko paviljonas. Centras konferencijoms suteikia visą reikalingą įrangą. Pasibaigus konferenciniams renginiams, konferencijų dalyviams siūloma aplankyti Varėnos rajono apylinkes. Liškiavoje siūloma aplankyti Liškiavo piliakalnį ir alkakalnį, Liškiavos vienuolyno barokinį ansamblį, Liškiavos mitologinius akmenis. Iš Lavyso k. siūloma nuvykti į Merkinę arba Varėną, o iš Pagronyčio k. į Merkinę arba Druskininkus ir aplankyti turizmo traukos objektus šiose vietovėse. Konferencijų dalyviams taip pat siūloma keliauti po Alytaus regioną sudarytais maršrutais. Didžiausią konferencinio (dalykinio) turizmo potencialą turintys subjektai Lazdijų rajono savivaldybėje: • VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“, Janaslavo k., Lazdijų r. Centras turi vieną salę, kurioje yra 70 vietų, o taip pat siūlo konferencijų įrangos nuomos paslaugas. • Poilsiavietė „Šilaičiai“, Raganiškės k., Lazdijų r. Poilsevietė turi vieną salę, kurioje yra 60 vietų, o taip pat siūlo konferencijų įrangos nuomos paslaugas. • Kaimo turizmo sodyba „Kotrynos sala“, Paveisiejų k., Lazdijų r. Sodyboje yra viena 60 vietų salė. Pasibaigus konferenciniams renginiams, konferencijų dalyviams siūloma aplankyti Lazdijų rajono apylinkes – iš Janaslavo k., Raganiškės k. ir Paveisiejų k. siūloma nuvykti į Veisiejus ir Lazdijus bei aplankyti šių vietovių turizmo traukos objektus. Taip pat siūloma keliauti po Alytaus regioną vienu iš sudarytų maršrutu.

114 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

SVEIKATINGUMO TURIZMAS ALYTAUS KRAŠTE

Alytaus regionas pasižymi gausiais gydomaisiais gamtiniais ištekliais, tokiais kaip mineralinis vanduo, gydomasis purvas, tinkamais sveikatos turizmo veikloms plėtoti. Nors infrastruktūros išvystymas bei ilgametės tradicijos lėmė tai, kad kurortinis gydimas ir sveikatos turizmo paslaugos Alytaus regione yra sukoncentruotos Druskininkų savivaldybėje, tačiau ir kitos Alytaus regiono savivaldybės gali teikti sveikatingumo paslaugas. Alytaus miesto savivaldybėje sveikatingumo turizmo paslaugas teikia VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras, įsikūręs Pramonės g. 9, Alytus ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kurdirkos ligoninė, įsikūrusi Ligoninės g. 12, Alytus. Laisvalaikiu turistai gali aplankyti Alytaus miesto turizmo traukos objektus – muziejus, parkus, religinius objektus ir piliakalnius. Druskininkų savivaldybėje veikia didžioji dalis regiono sveikatingumo įstaigų: „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų gydykla, „Eglės“ sanatorija, „Grand SPA Lietuva“, mokymo centras „Dainava“, sanatorija „Belorus“, „SPA VILNIUS SANA“, VUVL *lialas „Druskininkų saulutė“, Medea diagnostikos Druskininkų padalinys, VšĮ Druskininkų ligoninė, VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos pagalbos centras, teikiantis psichikos dienos centro paslaugas, SPA ir poilsio centrai, tyrimų laboratorijos, įvairių sričių gydytojų konsultaciniai kabinetai. Sveikatingumo turizmo paslaugas gaunantys turistai laisvalaikiu gali aplankyti Druskininkų miesto muziejus, parkus, rekreacines zonas, o taip pat tokius objektus, kaip Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ su planuojama įrengti jūra po stogu, uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą „Snow arena“ bei šalyje išskirtinį Grūto parką. Varėnos rajono savivaldybėje sveikatingumo turizmo paslaugas teikia Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, *zinės ir sporto medicinos centro Valkininkų kardiologinės reabilitacijos skyrius. Skyriuje teikiamos reabilitacijos paslaugos sergantiems kraujotakos sistemos ir kitomis ligomis. Laisvalaikiu sveikatingumo turistams siūloma paragauti tradicinių kraštų sūrių, grybauti ir uogauti, poilsiauti gamtoje. Svarbus miestelio turizmo traukos objektas – pažintinis takas „Žodis girios draugui“. Lazdijų rajono savivaldybėje sveikatingumo turizmo paslaugas teikia VšĮ „Lazdijų ligoninė“. Ligoninėje galima gauti gydytojo specialisto konsultacijas, atlikti klinikines diagnostikas ir instrumentinius tyrimus. Ligoninėje taip pat atliekama kineziterapija vandenyje, hidromasažai baseine, stuburo tempimas ir mankšta vandenyje, balneologija ir hidroterapija, *zioterapinis gydymas, yra galimybė atlikti hipoterapiją. Laisvalaikiu turistams siūloma aplankyti Lazdijų miesto turizmo traukos objektus: muziejus, parkus, netoliese išsidėsčiusius piliakalnius.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 115 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

KITI KOMPLESINIAI TURIZMO IR SUSIEKIMO INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMO IR PLĖTROS PROJEKTAI Be jau paminėtų, kompleksiniams turizmo maršrutams reikalingų įrengti ar sutvarkyti objektų (teritorijų), būtina gerinti ir plėsti bendrą, Alytaus regiono įvaizdį formuojančią ir kelionių patrauklumą didinančią infrastruktūrą, įgyvendinant projektus: • Kompleksinis Alytaus regiono susisiekimo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra; • Kompleksinis Alytaus regiono turizmo traukos objektų (teritorijų) aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas turizmui: » paplūdimių, prieplaukų, valčių nuleidimų į vandens telkinius, poilsinių, suolelių, laužaviečių, palapinių statymo vietų, privažiavimų su automobilių stovėjimo aikštelėmis, persirengimo kabinų, tualetų, lieptų, vaikų žaidimo aikštelių, tinklinio, krepšinio aikštelių, šiukšlinių bei kitos pasyviam ir aktyviam poilsiui būtinos infrastruktūros įrengimas ir plėtra.

116 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

5. PASIŪLYMAI TURIZMO RINKODARINĖS VEIKLOS PLĖTRAI

Alytaus regione jaučiamas kelio ženklų ir nuorodų į lankytinus objektus trūkumas. Ypač svarbu įrengti kelio ženklus prie pagrindinių lankytinų objektų. Plėtojantis turizmo paslaugoms ir objektams, kelio ženklus ir nuorodas reikia nuolat atnaujinti ir naujai įrengti vietose, kuriose jų nėra. Regione taip pat jaučiamas informacinių stendų trūkumas, ypač prie įvažiavimų į miestus, miestelius, prie svarbiausių turizmo objektų. Siūloma įrengti informacinius stendus, juose informaciją siejant su lankytinais objektais (teritorijomis) kaimyninėse savivaldybėse, pateikiant informaciją apie paslaugas, kurias turistas gali gauti vietovėje. Alytaus regiono turizmo informacijos centrų interneto svetainės išplėtotos nevienodai. Geriausiai išplėtotos yra VšĮ Alytaus turizmo informacijos centro bei VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro interneto svetainės, kuriose pateikiama išsamiausia turizmo informacija ir naudojama daugiausiai skirtingų turizmo rinkodaros priemonių (informacija teikiama keletu užsienio kalbų, pateikiami elektroniniai leidiniai, skrajutės, interaktyvūs žemėlapiai, vaizdinė medžiaga, įdiegtos aplikacijos mobiliesiems telefonams ir QR kodai ir t.t.). Kiek silpniau išplėtotos VšĮ Lazdijų turizmo informacinio centro ir Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus interneto svetainės. VšĮ Lazdijų turizmo informacinio centro svetainėje informacija apie rajoną pateikiama penkiomis kalbomis, yra galimybė peržiūrėti interaktyvius žemėlapius, tuo tarpu Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus turizmui skirtoje svetainėje informacija apie rajoną pateikiama tik lietuvių kalba, taip pat yra galimybė peržiūrėti interaktyvius žemėlapius. 5.1. lentelė. Alytaus regiono turizmo informacijos centrų interneto svetainių įvertinimas

Interneto svetainė Įgyvendintos rinkodarinės priemonės VšĮ Alytaus turizmo informacijos Informacija pateikiama lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis. centras Paskyra socialiniame tinkle Facebook, galimybė bendrauti Skype pagalba. Elektroninių leidinių, skrajučių, interaktyvių žemėlapių parsisiuntimo galimybė. (http://www.alytus-tourism.lt/) TIC puslapyje pateikiami QR kodai, yra galimybė parsisiųsti mobilias aplikacijas. Apgyvendinimo vietų rezervavimo galimybė. VšĮ Druskininkų turizmo ir Informacija pateikiama lietuvių, anglų, rusų, švedų ir lenkų kalbomis. verslo informacijos centras Paskyra socialiniame tinkle Facebook. Pateikiami: elektroniniai leidiniai, skrajutės, video klipai, interaktyvūs žemėlapiai su (http://info.druskininkai.lt/ informacija apie lankytinus objektus. tvic/r/) Galimybė užsisakyti naujienas el. paštu. Viešbučių rezervavimo galimybė. Druskininkų kurorto prekės ženklas. QR kodai, yra galimybė parsisiųsti mobilias aplikacijas. VšĮ Lazdijų turizmo informacinis Paskyra socialiniame tinkle Facebook. centras Informacija pateikiama lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir rusų kalbomis. Pateikiami interaktyvūs žemėlapiai su informacija apie maršrutus.

(http://www.lazdijai-turizmas. lt/) Varėnos švietimo centro Informacija pateikiama lietuvių kalba. Turizmo ir verslo informacijos Pateikiami interaktyvūs žemėlapiai su informacija apie maršrutus. skyrius (http://varena.dev.weblancet. com/) Sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“

118 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

Alytaus regiono turizmo informacinės infrastruktūros ir rinkodarinės veiklos plėtros projektai:

• Kompleksinis Alytaus regiono turizmo informacinės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra: » Atnaujinti ir naujai įrengti turizmo informacinę infrastruktūrą prie įvažiavimų į Alytaus regiono miestus ir miestelius, prie svarbiausių turizmo traukos objektų. » Informaciniuose stenduose pateikiamą informaciją sieti su kaimyninių savivaldybių turizmo traukos objektais, pateikti regiono žemėlapius, kuriuose būtų galima matyti, kaip pasiekti kitų regiono savivaldybių turizmo traukos objektus. Stenduose taip pat rekomenduojama pateikti informaciją apie turizmo paslaugas, kurias galima gauti vietovėje. • Kompleksinis Alytaus regiono turizmo maršrutų ženklinimas. • Kompleksinis Alytaus regiono turizmo informacijos centrų interneto svetainių atnaujinimas ir plėtra: » Siūloma atnaujinti Alytaus regiono turizmo informacijos centrų interneto svetaines, suvienodinant pateikiamą informaciją ir jos išdėstymą. » Siūloma suvienodinti kalbas, kuriomis informacija teikiama Alytaus regiono turizmo informacijos centrų interneto svetainėse. Informaciją siūloma skelbti: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. • Kompleksinė Alytaus regiono turizmo informacijos centrų rinkodaros priemonių plėtra: » Alytaus turizmo informacijos centro ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro aplikacijų išmaniesiems telefonams populiarinimas, kintant technologijoms – atnaujinimas ir naujų kūrimas. » Sukurti ir Lazdijų turizmo informacinio centro bei Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius turizmo interneto svetainėse patalpinti aplikacijas išmaniesiems telefonams. » Visose regiono savivaldybėse parengti audiogidus skirtus Mp3 grotuvams, išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, kuriuos parsisiuntus turistai galėtų keliauti savarankiškai pagal parengtus įrašus. • Kompleksinis Alytaus regiono vaizdinės ir informacinės medžiagos, pristatančios regiono turizmo išteklius, atnaujinimas, parengimas ir platinimas įvairiomis kalbomis: » Alytaus turizmo informacijos centro ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo leidinių atnaujinimas ir naujų leidyba keliomis kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų), vaizdinės medžiagos parengimas ir atnaujinimas. Orientuojantis į naujus, potencialius turistų srautus, rengti ir leisti turizmo leidinius kinų, japonų bei italų kalbomis. » Lazdijų turizmo informacinio centro ir Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus turizmo leidinių parengimas ir leidyba keliomis kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų), vaizdinės medžiagos parengimas.

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 119

122 Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo Alytaus galimybės regione savivaldybes pagal ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 6. TURIZMO IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS

Finansavimo šaltiniai

Lėšų ES fondai, Atsakinga Nacionalinio kita Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, Savivaldybės institucija biudžeto užsienio tūkst. Lt lėšos lėšos valstybių

Pasiekimo laikas Pasiekimo parama Privačios lėšos I PRIORITETAS. KONKURENCINGA EKONOMIKA 1.2. Tikslas. Plėsti savitą turizmo ir rekreacijos sistemą 1.2.1. Uždavinys. Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą ir rekreacines teritorijas Konferencinio turizmo Atnaujintų ir naujai įrengtų 2015–2020 Alytaus regiono 78.000 41.000 37.000 infrastruktūros plėtra konferencinio turizmo savivaldybių objektų skaičius administracijos Teminių kaimų, parkų Išplėstų ir naujai įsteigtų 2015–2020 Alytaus regiono 19.500 2.925 16.575 ir kitų unikalių turizmo teminių kaimų, parkų ir kitų savivaldybių traukos objektų steigimas ir objektų skaičius administracijos plėtra 1.2.2. Uždavinys. Kurti vieningą turizmo informacinę infrastruktūrą ir bendrus maršrutus Kompleksinių turizmo Parengtų kompleksinių 2015–2020 Turizmo, turizmo ir 1.800 270 1.530 maršrutų regione kūrimas ir maršrutų skaičius verslo informacijos plėtojimas centrai Viešosios turizmo Atnaujintų ir naujai įrengtų 2015–2020 Alytaus regiono 106.000 9.170 600 80.230 16.000 infrastruktūros, reikalingos turizmo traukos objektų savivaldybių kompleksiniams turizmo (teritorijų) skaičius administracijos maršrutams, plėtros projektų įgyvendinimas Kompleksinis regiono Atnaujintų ir naujai įrengtų 2015–2020 Alytaus regiono 5.200 780 4.420 turizmo informacinės ženklų, nuorodų, stendų savivaldybių infrastruktūros atnaujinimas skaičius administracijos ir plėtra Bendrų turizmo rinkodaros Sukurtų ir įdiegtų turizmo 2014–2020 Alytaus regiono 7.850 1.650 6.200 priemonių kūrimas ir rinkodaros priemonių savivaldybių diegimas skaičius administracijos

Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

PRIEDAI

1 priedas

DIDELIO TURISTINIO POTENCIALO OBJEKTAI (TERITORIJOS), KURIUOS PAGERINUS BŪTŲ FORMUOJAMI KOMPLEKSINIAI TURIZMO MARŠRUTAI KLAUSIMYNAS

LABAI DIDELIS Nacionalinio lygmens turizmo objektas (teritorija) – objektas (teritorija) yra išskirtinis nacionaliniu lygiu

DIDELIS Regioninio lygmens turizmo objektas (teritorija) – objektas (teritorija) yra išskirtinis regiono lygiu

VIDUTINIS Savivaldybės lygmens turizmo objektas (teritorija) – objektas (teritorija) yra išskirtinis savivaldybės lygiu

– MAŽAS .LWDV å\PHVQLV VDYLYDOG\EơV REMHNWDV WHULWRULMD REMHNWDV WHULWRULMD QHSDVLå\PL GLGHOLX LãVNLUWLQXPX WDþLDX JDOL EnjWL ODQNRPDV DWY\NXV Ƴ VHQLnjQLMąDUNDLPą

1 pav. Objekto (teritorijos) turizmo potencialo įvertinimas

Objektas (teritorija) nepritaikytas turizmui, reikalingi rekonstrukcijos ar LABAI BLOGA kapitalinio remonto ir (arba) papildomos infrastruktūros įrengimo darbai

Objektas (teritorija) nepritaikytas turizmui, reikalingi didelės apimties BLOGA remonto ir (arba) papildomos infrastruktūros įrengimo darbai

Objektas (teritorija) iš dalies pritaikytas turizmui, reikalingi vidutinės PATENKINAMA apimties remonto ir (arba) papildomos infrastruktūros įrengimo darbai

GERA Objektas (teritorija) pritaikytas turizmui, reikalingi smulkūs remonto darbai

LABAI GERA Objektas (teritorija) pritaikytas turizmui, jokie pagerinimo darbai nereikalingi

2 pav. Objekto (teritorijos) infrastruktūros būklės įvertinimo paaiškinimas

124 ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA Naujų turizmo plėtros projektų panaudojimo galimybės Alytaus regione pagal savivaldybes

1 lentelė. Didelio turistinio potencialo objektai (teritorijos), kuriuos panaudojant bus formuojami kompleksiniai turizmo maršrutai

Objekto (teritorijos) turistinis Objekto (teritorijos) būklė potencialas Objekto Eil. (teritorijos) Nr. pavadinimas Labai didelis Didelis Vidutinis Mažas Labai gera Gera Patenki- nama Bloga Labai bloga

ALYTAUS REGIONO TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 125