Istark-Mano-Varda.Pdf
MARIJAMPOLĖS TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ IR TREMTIES MUZIEJAUS LEIDINYS ALDONA VILUTIENĖ JUSTINAS SAJAUSKAS IŠTARK MANO VARDĄ TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS DŽIUGAS VILNIUS 1999 Viršelio autorius VYTAUTAS SAJAUSKAS UDK 947.45.083:929(031) Vi-188 ISBN 9986-29-038-4 © Aldona Vilutienė, 1999 © Justinas Sajauskas, 1999 MES ČIA, GYVI „ Skurdas laisvoje valstybėje geriau už perteklių vergijoje", - prieš 22 amžius pasakė graikų išminčius Demokritas. Protingasis graikas nepatikslino, kuo už laisvę reikia mokėti, bet „valiuta" visais laikais buvo ta pati - patriotų kraujas. Tiek senovėje, tiek mūsų laikais. Lietuvoje 1918-1920 metais laisvę apmokėjo savanoriai, 1991 - Televizijos ir Medininkų gynėjai, pokaryje - partizanai. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, jų buvo pilni miškai. Per 10 intensyvios kovos metų žuvo arti 30 000 laisvės kovotojų; maždaug kas ketvirtas jų krito partizanų Tauro apygardoje. Apie juos ši knyga. 1945 metais nedidelio Marijampolės apskrities Skardupių kaimelio klebonijoje įkurdami partizanų Tauro apygardų, jos kūrėjai apibrėžė ir tos apygardos ribas: iš vakarų - Rytprūsių siena, iš šiaurės ir rytų - Nemunas, iš pietų - buvusi administracijos linija su Lenkijos okupuota Lietuvos dalimi. Taigi apygarda apėmė Suvalkiją ir dalį Dzūkijos. Sunkiausia apibrėžti pietinę apygardos ribų. Į ją įėjo ne tik konkrečių ribų neturintis lenkų okupuotas Suvalkų trikampis, bet ir teritorijos, kurios vėliau atiteko Dainavos (Dzūkų) apygardai. Iki 1946 m. Taurui priklausė Verebiejai, Krokialaukis, Ūdrija, Lazdijai, Dumblis, Rudamina, Simnas, Santaika, Kirsna, Teizai, Verstaminai, Meteliai, Šventežeris, Veisiejai, Seirijai, Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis. Tauro apygardos ribose dažnai lankėsi Jiezno, Kruonio ir Darsūniškio partizanai; du pastarieji miesteliai vėliau atiteko Didžiosios Kovos apygardai. Štai kodėl Vardytum pateko Dzūkų rinktinės kariai: tuo metu jų rinktinė priklausė Tauro apygardai. Iki 1946 m. jai priklausė ir Šarūno rinktinė.
[Show full text]