5 2016 m. liepos 12 d. Nr. 52

GYVIEJI ARCHYVAI

liepos 6-àjà – Valstybës die- ses. Dar tais paèiais metais jos viais. Ant sijos kabo sidabri- Varënos kraðto heraldika nà – vëliavà ir herbà Merki- buvo panaikintos, kai nugalë- nis kaspinas su mëlynø rai- nës Ðvè. Mergelës Marijos jo Rusijos imperijos kariuo- dþiø deriniu: „Ex gente belli- Varënos vieðojoje bibliotekoje parengta spaudiniø paroda, supaþindinanti su Ëmimo á dangø baþnyèioje menës palaikomi Targovicos cosissima populus laborio- literatûra apie Varënos miesto, Senosios Varënos, Marcinkoniø, Merkinës, Per- paðventino Kaiðiadoriø vys- konfederatai. Oficialiai Val- sus“ (Ið karingiausios genties lojos, Valkininkø bei Dzûkijos herbus kupijos vyskupas Juozapas kininkø istorinis herbas buvo darbðtûs þmonës). Varëniðkio Matulaitis. (Sereièikaitë, Ma- atkurtas po 200 metø. Jo eta- Seimo nario Gedimino Jaka- Daugelis Lietuvos miestø ir tradicijas, darbðtumà. Paro- ses ir herbà – „stovintis rija, Ten, kur sraunus Mer- lonà, remdamasi privilegijos vonio iniciatyva Dzûkijos her- miesteliø turi savo herbus, doje – Irenos Leonavièiûtës stumbras su kryþiumi tarp ra- kys teka.... – Iliustr. // Merkio originalo ir Lietuvos Metri- bà sukûrë heraldikos specia- taip pat ir Varënos miestas publikacija „Bitë: darbðtu- gø“ – 1792 m. balandþio 26 kraðtas. – 1996, liep. 13, p. 1- kos duomenimis, parengë listas Arvydas Kaþdailis (Ba- bei kai kurios rajono gyvena- mas, turtingumas, iðtikimy- d. suteikë Lietuvos ir Lenki- 2). dailininkë Taida Balèiûnaitë. ginskaitë, Sonata, Kad dzûkai mosios vietovës. Kada herbai bë...“, pasakojanti apie iðkil- jos valdovas Stanislovas Au- Dailininko Arvydo Kaþdai- Já Lietuvos heraldikos komi- didþiuotøsi esà dzûkais. – buvo sukurti, kaip atrodo ir mingà Varënos miesto vëlia- gustas. Taèiau po mënesio sa- lio sukurtà Marcinkoniø her- sija aprobavo 1993 m. vasa- Iliustr. // Giruþis. – 2004, kà reiðkia jø simbolika? Á vos ir herbo áteisinimà ir pa- vivalda buvo panaikinta, her- bà Lietuvos heraldikos komi- rio 11 d., o 1993 m. kovo 30 rugpj. 27, p. 1-2). ðiuos klausimus ir bandoma ðventinimà (Merkio kraðtas. bas uþmirðtas. Perlojos mies- sija aprobavo 2004 m. gegu- d. savo dekretu patvirtino Dzûkijos kraðto vëliava pir- atsakyti spaudiniø parodoje. – 1995, vas. 22, p. 1-2). to istorinis herbas atkurtas po þës 6 d., o Lietuvos Respubli- Lietuvos Respublikos Prezi- mà kartà buvo iðkelta Merki- Siûloma susipaþinti su lei- Senosios Varënos herbà 200 metø, pasinaudojus 1792 kos Prezidentas dekretu pa- dentas. Valkininkø miestelio nëje 2003 metais vykusiame diniu „Lietuvos heraldika“ Lietuvos Respublikos Prezi- m. privilegijos duomenimis. tvirtino 2004 m. birþelio 1d. herbas ir vëliava buvo paðven- Antrajame Dzûkijos kultûros [D. 1, 1998; D. 2, 2004], ku- dentë Dalia Grybauskaitë pa- Já Lietuvos Respublikos Marcinkoniø herbe – skydo tinti 1995 m. lapkrièio 26 d. kongrese, Dainavos kraðto riame pateikta informacija tvirtino 2013 m. balandþio 10 Aukðèiausiosios Tarybos Pre- raudonoje galvoje ádëti pen- Valkininkø baþnyèioje (Leo- 750 metø jubiliejaus paminë- apie Merkinës, Perlojos, Val- d. dekretu. Ðá herbà sukûrë zidiumas patvirtino 1993 m. ki auksiniai dvigubiniai kry- navièiûtë, Irena, Liûtas – ne jime. Ði vëliava pirmà kartà kininkø, Varënos ir Marcin- heraldikos specialistas, daili- sausio 28 d. þiai, kurie primena vietos gy- tik galybë, bet ir karaliðkoji ið- tarp miestø ir miesteliø vëlia- koniø herbus. Parodoje eks- ninkas Arvydas Kaþdailis. Merkinei Magdeburgo tei- ventojø pasiprieðinimà oku- mintis. – Iliustr. // Merkio vø iðkiliai plazdëjo Lietuvos ponuojama Edmundo Rim- Herbe ir vëliavoje pavaizduo- ses ir herbà – „vienaragis“ – pacinei lenkø valdþiai. Apa- kraðtas. – 1995, gruod. 2, p. Respublikos Prezidento Jo ðos knyga „Heraldika. Ið pra- tas sidabrinis kunigaikðèio 1569 m. gruodþio 7 d. sutei- èioje, sidabriniame lauke, 1-3). Ekselencijos Valdo Adam- eities á dabartá“. Joje aptaria- Vytauto medþioklës ragas, kë Lenkijos karalius ir Lietu- vaizduojamos trys juodos vil- Lietuvos heraldikos komi- kaus inauguracijos iðkilmëse mi heraldikos pagrindai, Lie- aukso spalvos heraldinës geg- vos didysis kunigaikðtis Þygi- kø galvos. Jie simbolizuoja ne sija 2003 m. vasario 25 d. su- Vilniuje (2004 m.). tuvos valstybës, miestø ir nës raudoname fone. Seno- mantas Augustas. Toks her- tik Marcinkoniø apylinkiø gy- derino Dzûkijos didþiojo ir Parodos medþiagà papildo miesteliø herbai ir vëliavos. sios Varënos herbas ir vëlia- bas naudotas iki XVIII a. pa- vûnijà, bet ir tai, kad ðá kaimà maþojo herbø bei herbiniø Varënos rajono savivaldybës Vienas ið Varënos miesto ir va visuomenei buvo pristaty- baigos, po to ilgam uþmirðtas. supa dideli miðkai. vëliavø projektus. Maþojo tarybos sprendimas „Varënos Varënos rajono savivaldybës ti ir paðventinti 2013 m. bir- Atkuriant miesto herbà, bu- Valkininkams laisvojo herbo mëlyname lauke (sky- rajono savivaldybës herbo ir heraldikos atributø – Varënos þelio 23 d. Senosios Varënos vo naudotasi herbiniais ant- miesto teises ir herbà - heral- de) vaizduojamas sidabrinis Varënos rajono savivaldybës herbas –buvo aprobuotas Ðv. Arkangelo Mykolo baþny- spaudais ir rotuðës varpo iko- diðkà liûtà raudoname fone, ðarvuotas karys, laikantis de- gyvenamøjø vietoviø herbø Lietuvos heraldikos komisi- èioje. Apie ðias iðkilmes savo nografija. Jo etalonà, remda- po karaliaus vainiku - sutei- ðinëje rankoje auksinæ ale- naudojimo tvarka“, straips- jos 1994 m. lapkrièio 24 d., o straipsniuose raðë Rûta Aver- masis surinkta istorine iko- kë Lenkijos karalius ir Lietu- bardà ant sidabrinio koto, o niø kopijos bei literatûros sà- Lietuvos Respublikos Prezi- kienë: „Senoji Varëna ðventë nografine medþiaga, padarë vos Didysis kunigaikðtis Sta- kaire ranka atsirëmæs á sidab- raðas apie Varënos kraðto he- dento patvirtintas 1995 m. 600 metø jubiliejaus iðkil- dailininkas Arvydas Kaþdai- nislavas Augustas Poniatov- riná baltiðkà skydà su paauk- raldikà. sausio 12 d. Herbo etalonà mes“ (Alytaus naujienos. – lis. Heraldikos komisija já ap- skis 1792 m. birþelio 26 d. suotu virðutiniu apvadu ir pa- parengë dailininkas Kæstutis 2013, birþ. 27, p. 19), „600 robavo 1996 m. sausio 25 d. Miestui suteiktas auksinis liû- auksuotu apatiniu apvadu. Elena GLAVICKIENË Gvalda. Herbe pavaizduota metø jubiliejus: Senoji Varë- Atkurtà Merkinës herbà Lie- tas reiðkia jëgà, iðmintá, iðdi- Didþiajame herbe maþàjá Varënos vieðosios mëlyname lauke bitë virð ðe- na“ (XXI amþius. – 2013, tuvos Respublikos Preziden- dumà ir kilnumà. Tai buvo 74- herbà ant sijos laiko dvi atgal bibliotekos Bibliografijos, ðiø virþiø þiedø simbolizuoja liep. 19, p. 10). tas patvirtino 1996 m. vasario asis ir paskutinis Lietuvos atsigræþusios sidabrinës lûðys informacijos ir kraðtotyros senas ðio kraðto bitininkystës Perlojai laisvojo miesto tei- 20 d. dekretu. Tø paèiø metø miestas, kuris gavo tokias tei- su auksiniais nagais ir lieþu- skyriaus vedëja Varënos rajonas „Visuotinëje lietuviø enciklopedijoje“ Yra knygø, kurias skaityto- tas platus ir didelis, jame yra tø gyventojø skaièius kai- jo á lietuviø fol- jai pasirenka pagal skoná, tikrai gausus kiekis informa- muose sumaþëjo, galbût to- kloristikos istori- amþiø ar profesijà. Yra ir to- cijos. Taèiau kai reikia suras- dël á enciklopedijà neátrauk- jà kaip pirmasis kiø, kurios tinka beveik vi- ti kaþkokià konkreèià ar la- ti ðie kaimai, randami ketur- spausdintas dzû- siems skaitytojø sluoksniams. bai specifinæ informacijà, to- tomëje Tarybø Lietuvos en- kø liaudies dainø Nesuklysiu pasakiusi, kad kiu atveju enciklopedijos ciklopedijoje arba Bostono tekstø rinkinys. prie tokiø priklauso ir Moks- mums padeda greièiau ir pa- lietuviø enciklopedijoje: Ak- Jo pavardæ ran- lo ir enciklopedijø leidyklos tikimiau jà surasti. Taèiau muo, Barèiai, Barteliai, Èe- dame Bostono nuo 2001 m. iki 2015 m. leis- straipsnio tikslas – supaþin- batoriai, Darþininkai, Guda- Lietuviø Encik- ta Visuotinë lietuviø enciklo- dinti, kiek ir kokios informa- kiemis, Jakënai, , lopedijoje, Lie- pedija. Tai originalus moks- cijos apie Varënos kraðtà ra- Mergeþeris, Panara, tuviðkoje Encik- linis informacinis leidinys, sime atsivertæ Visuotinës lie- ir kt. lopedijoje (prieð- pateikiantis susistemintà in- tuviø enciklopedijos tomus. Visuotinëje lietuviø encik- karinëje). Nepa- formacijà apie pasaulá ir Lie- Varënos rajono savivaldy- lopedijoje pateikiamos Lie- teko ir bene gar- tuvà, visatà ir Þemæ, pasau- bë, Varënos miestas pristatyti tuvos habilituotø mokslø siausias marcin- lio ir civilizacijos istorijà, vi- XXIV enciklopedijos tome. daktarø ir profesoriø, lietu- koniðkis - kuni- sø þemynø tautas ir jø kultû- Varënos rajono savivaldybë viø, pasaulio ir Europos èem- gas Vladas Jazukevièius. Jo Apraðytas Dzûkijos naciona- tiksliai) apþvelgiau kraðtoty- rà, mokslà, ekonomikà, pa- apibûdinta kaip didþiausia pionø, rekordininkø biogra- pavardæ randame daugelyje linis parkas, Èepkeliø raistas, rinæ medþiagà „Visuotinëje saulio religijas, humanistines savivaldybë Lietuvoje. Yra fijos. Á enciklopedijà pateko publikacijø, susijusiø su Vil- Èepkeliø rezervatas, Ûlos lietuviø enciklopedijoje“ (t. ir krikðèioniðkàsias vertybes. Varënos rajono þemëlapis, per 70 pasiþymëjusiø Varë- niaus lietuviø veikla. Apie já draustinis, Merkinës pilia- 1-25 ir Papildymai A-Þ). Enciklopedija yra vertingas informuojantis apie naudin- nos kraðto þmoniø. Tai vi- raðoma Lietuviðkoje Encik- kalnis, Dubièiø piliakalnis ir Sunku iðvardinti viskà. Ap- informacijos ðaltinis – jà ma- gøjø iðkasenø telkinius, gam- siems gerai þinomi: dirigen- lopedijoje (prieðkarinëje), senovës gyvenvietës. maudu, kad ne visi þymûs lonu atsiversti tiesiog ðiaip, tos, istorijos ir kultûros pa- tas Petras Bingelis, akademi- Bostono Lietuviø Enciklope- 2015 m. buvo iðleistas Vi- kraðtieèiai á jà pateko, neap- akiraèiui praplësti. minklus, atmintinas vietas, kas Pranas Buckus, dailinin- dijoje. Uþmirðtas paminëti suotinës lietuviø enciklope- raðyti visi kaimai ir kt. Gali- Visuotinë lietuviø enciklo- atminimo, dailës paminklus. kas ir kompozitorius Mika- poetas Bronius Mackevièius, dijos Papildymø tomas (Pa- ma padaryti iðvadas, kad pa- pedija – kraðtotyrinës infor- Tekste pateikiamos þinios lojus Konstantinas Èiurlio- taip pat - þurnalistas Vincas pildymai A-Þ). Ðiame tome tiems varëniðkiams reikia rû- macijos turintis dokumentas. apie Varënos istorijà, ekono- nis, dramaturgë, istorijos ir Uþdavinys, raðytoja Ona Bal- pateikiami nauji straipsniai, pintis savo vertybëmis, do- Kadangi Varënos vieðosios mikà. Enciklopedijoje apra- literatûros kritikë Petronëlë èiûnienë – Tamulevièiûtë, klaidø atitaisymai. Papildy- kumentuojant jas kraðtotyros bibliotekos Kraðtotyros fon- ðytos Lietuvos gyvenvietës, Èesnulevièiûtë, profesorius profesorius Petras Èyras, ra- muose rasime ir kraðtotyri- darbuose, kartotekose. Todël de kaupiami leidiniai apie turinèios daugiau kaip 300 Jonas Grigas, gamtos moks- ðytojas Balys Graþulis ir kt. nës medþiagos: straipsniø dar kartà noriu priminti, kad Varënos rajonà, todël èia vie- gyventojø. Visuotinë lietuviø lø daktaras Vincentas Kor- Pagal normatyvus á encik- apie Dainavos lygumà, Nau- Varënos vieðosios bibliotekos tà surado ir visi 25 Visuoti- enciklopedija skelbia, kad kutis, poetas Antanas Kala- lopedijà átrauktos upës, ilges- juosius Valkininkus. Ðiame Kraðtotyros skyriuje yra kau- nës lietuviø enciklopedijos Varënos rajone yra 320 kai- navièius, raðytojas Vincas nës negu 20 km. Pro Varënos tome apraðomi ir ðie mûsø piami bibliografiniai áraðai, tomai. Mes, bibliotekininkës, mø ir du miesteliai - Merki- Krëvë, geologas Petras La- rajonà teka Nemunas su de- kraðtieèiai: ekonomistas Jo- kopijos, leidiniai apie Varë- perþiûrëjome visus enciklo- në, . Á enciklope- pinskas, aktorë Marija Lei- ðiniuoju intaku Merkiu. Jos nas Èaplikas, Lietuvos parti- nos rajono gamtà, istorijà, pedijos tomus ir domëjomës, dijà pateko abu miesteliai ir kauskaitë, reþisierë Dalia Ta- pateko á enciklopedijà. Be jø zanø Dzûkijoje vienas ið va- paproèius, menà, lankytinas kokios þinios apie Varënos ðie Varënos rajono kaimai: mulevièiûtë, kompozitorius á enciklopedijà pateko: Grû- dø Jonas Jakubavièius (slap. vietas, þymius kraðtieèius. rajonà pateko á Visuotinæ lie- Èiþiûnai, Darguþiai, Dubi- Vladas Ðvedas ir daugelis ki- da, Skroblus, Spengla, Ðalèia, Rugys), politologas Algis Ju- Nemaþiau vertës turi ir bib- tuviø enciklopedijà. èiai, , , tø. Taèiau kai kuriø kraðtie- Varënë. Ið Varënos rajone nevièius, Lietuvos partizanø liotekininkiø parengti krað- Ðiandien jau daug maþiau , Kaðëtos, , èiø vardø, átrauktø á ankstes- telkðanèiø eþerø á enciklope- Dzûkijoje vienas ið vadø Ber- totyros darbai, bibliografijos. þmoniø informacijos ieðko Darþininkai, Lyneþeris, Lið- niø laidø enciklopedijas, pa- dijà pateko Glëbas, Glûkas, nardas Navickas, vaikø chi- Surinkti duomenys populia- enciklopedijose ar þinynuo- kiava, , Matui- sigedome. Nepateko kuni- Ilgis, Lavysas, Nedzingis. Ne- rurgas Kæstutis Trainavièius, rinami: rengiamos ekspozici- se, todël ir aptariamoji encik- zos, , Nedzingë, gas, tautosakos rinkëjas ir pateko – Varënis, Gelovinë, þurnalistas Jonas Vëlyvis, jos, skelbiami straipsniai. lopedija nesulaukia daug , Pirèiupiai, Senoji Va- skelbëjas Juozas Èaplikas. Gilðë, Bedugnis, Brokarais- Lietuvos kariuomenës kari- skaitytojø. Kai reikia kaþkà rëna, , , Kunigo Juozo Èapliko (sla- èio eþeras, Þieþulis ir kt. Á en- ninkas Algimantas Vyðniaus- Laimutë CIBULSKIENË suþinoti, tai daþniausiai grie- , , Þili- pyvardþiu Ðimtakojis) knyga ciklopedijà pateko didþiau- kas. Varënos vieðosios biamas kompiuteris. Interne- nai. Per pastaruosius 20 me- „Trakieèiø dzûkø dainos“ áë- sias miðkas – Dainavos giria. Trumpai (gal ir ne viskà bibliotekos bibliografë

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas