Įvaizdžio Formavimo Svarba Krepšinio Klube „Žalgiris“

LIETUVOS K ŪNO KULT ŪROS AKADEMIJA SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS REKREACIJOS,TURIZMO IR SPORTO VADYBOS KATEDRA

TURIZMO IR SPORTO VADYBOS STUDIJ Ų PROGRAMA

MANTAS KLEIZA

ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO SVARBA KREPŠINIO KLUBE „ŽALGIRIS“

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. R. Mikalauskas

KAUNAS 2010

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM Ą Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO SVARBA KREPŠINIO KLUBE „ŽALGIRIS“

1. Yra atliktas mano paties; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltini ų, kurie n ÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu vis ą panaudotos literat ūros s ąraš ą...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB Ę UŽ LIETUVI Ų KALBOS TAISYKLINGUM Ą ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvi ų kalbos taisyklingum ą atliktame darbe...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS D öL DARBO GYNIMO ...... (data) (vadovo vardas, pavard ÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilin ÷je katedroje: ...... (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas, pavard ÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS ...... (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas: ...... (vardas, pavard ÷) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas)

Magistro baigiam ųjų darb ų gynimo komisijos įvertinimas: ...... (data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas, pavard ÷) (parašas)

TURINYS

SANTRAUKA ...... 4 SUMMARY ...... 5 PAGRINDIN öS S ĄVOKOS ...... 6 ĮVADAS ...... 8 I. LITERAT ŪROS ANALIZ ö ...... 10 1.1. BENDRIEJI ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO K ŪRIMO TEORINIA ASPEKTAI ...... 10 1.2 . ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PAGRINDINIAI BRUOŽAI SPORTO ORGANIZACIJOJE...... 31 II. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 38 III. KREPŠINIO KLUBO „ŽALGIRIS“ ĮVAIZDIS ...... 40 3.1 TYRIMO REZULTAT Ų ANALIZ ö...... 40 3.2 KREPŠINIO KLUBO „ŽALGIRIS“ ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO MODELIS...... 57 IŠVADOS ...... 61 LITERAT ŪRA ...... 64 PRIEDAI ...... 67

Mantas Kleiza .Įvaizdžio formavimo svarba krepšinio klube „Žalgiris“ Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas doc. dr. R. Mikalauskas SANTRAUKA Šiuolaikiniame pasaulyje sporto organizacijos vis didesn į d ÷mes į skiria įvaizdžio formavimo veiklai. Tinkamas įvaizdis – tai realus organizacijos turtas, kuris įtakoja s ÷kming ą organizacijos veikl ą bei didina organizacijos vert ę. Tod ÷l įvaizdžio tinkamo įvaizdžio suk ūrimas yra pirmin ÷ bet kokios organizacijos užduotis. Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia organizacijoms rinkoje tam tikr ą j ÷gą, kuri didina bei užtikrina j ų patikimum ą ir pranašum ą konkurencin ÷s kovos metu. Patikimas organizacijos įvaizdis garantuoja visuomenei ir pavieniams vartotojams si ūlom ų paslaug ų kokyb ę bei saugo įmon ę nuo konkurencijos (Krasauskait ÷, 2004). Šiame darbe nagrin ÷jama problema – Įvaizdžio svarba ir jo formavimas krepšinio klube „Žalgiris“ . Pasaulyje tai yra pla čiai mokslinink ų nagrin ÷ta sritis, taip pat Vakar ų Europoje bei JAV sukaupta didel ÷ įvaizdžio formavimo praktikoje patirtis. Ta čiau Lietuvoje tai yra nedaug tyrin ÷ta sritis, ir praktinio taikymo pavyzdži ų n ÷ra daug. Tod ÷l tai yra aktuali tema Lietuvos krepšinio klubams, ir jos tyrimas yra b ūtinas. Šio darbo tyrimo objektas- Įvaizdžio formavimas krepšinio klube „Žalgiris“ Darbo tikslas – Įvertinti krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio formavim ą. Kad pasiekti š į tiksl ą, iškelti tokie uždaviniai : 1. Atlikti teorin ę įvaizdžio formavimo analiz ę. 2. Nustatyti esminius įvaizdžio formavimo elementus ir priemones krepšinio klube „Žalgiris“ 3. Įvertinti įvaizdžio formavimo svarb ą bei pagrindinius aspektus krepšinio klube „Žalgiris“ 4. Sudaryti krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio model į. Baigiamojo darbo teorin ÷je dalyje yra išnagrin ÷ta organizacijos įvaizdžio reikšm ÷, samprata, požymiai ir tipai. Taip pat yra aprašyta organizacijos įvaizdžio formavimo metodikos analiz ÷, bei organizacijos įvaizdžio k ūrimo ir valdymo strategija. Praktin ÷je baigiamojo darbo dalyje nagrin ÷jama krepšinio klubo „Žalgiris” nari ų nuomon ÷ apie tai, kas yra krepšinio klubo įvaizdis, jo reikšm ÷, k ą jis duoda, jo formavimo veiksniai. Tyrimo metu nustatyta, kad krepšinio klubo „Žalgiris“ nariai supranta įvaizdžio reikšm ę krepšinio klubui, taip pat suvokia įvaizdžio svarb ą. Paskutin ÷je magistro darbo dalyje yra pateikiamos išvados, kurios išryškina esminius darbo klausimus, taip pat pateikiamas krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio formavimo modelis. Šiame darbe pateikiami 26 paveikslai.

Mantas Kleiza .The importance of image formation basketball club „Žalgiris“ Final Master Work. Work supervisor docent doctor R. Mikalauskas SUMMARY In today's world of sport organizations increasingly focus on image building activities. Good image - a real estate organization, which influences the success of the organization's performance and increase the value of the organization. Therefore, the proper image of the image creation is a primary task for any organization. Permanent image formation gives your organization a force in the market, which generates and provides reliable and competitive advantage in battle. Reliable guarantee to the public image of organizations and individual users of the services offered and the quality of stores the company from the competition (Krasauskait ÷, 2004). The problem of research - The importance of image formation basketball club „Žalgiris“. In a world that is widely researchers examined area, as well as Western Europe and the United States gained a large image of the practice experience. However, Lithuania is a little researched area, and examples of practical application is limited. Therefore, it is a topic for Lithuanian basketball clubs, and research is needed. The subject of research – The image formation in basketball club „Žalgiris“. Objective of research - To assess the basketball club „Žalgiris“ image formation. The goals of research: 1. A theoretical analysis of image formation; 2. Identify the essential elements of image-making tools and basketball club „Žalgiris“; 3. To evaluate the importance of image making and the key aspects of the basketball club „Žalgiris“; 4. Develop a basketball club „Žalgiris“ image model. At the final stage of the theoretical part the importance of the organizations image, its conception, features and types are analyzed. Also the technique analysis of companies’ image formation, organizations image creation and management strategy are described. At the practical part an opinion of basketbasll club members about the importance of basketball club „Žalgiris“ image, factors of its creation and the benefit is analyzed. The research showed that the meaning of the basketball club „Žalgiris“ image was understood, also the participants realized its importance. In the final part of the masters’ work the conclusions and model of the basketball club „Žalgiris“ image are given. This study contains 26 pictures.

PAGRINDIN öS S ĄVOKOS

Kompetencija ( lot. competentia – atlikimas, sugeb ÷jimas) nusakoma kaip klausim ų ar reiškini ų sritis, su kuria kas nors yra griežtai susipažin ęs. Kompetentingas asmuo ( lot. competens – atitinkantis, sugebantis) gerai k ą žinantis, nusimanantis. Komunikavimas – informacijos (žinut ÷s) perdavimas nuo siunt ÷jo gav ÷jui per tam tikr ą kanal ą. Komunikavimo kanalas – bet kokia informacijos perdavimo priemon ÷, kurios pagalba organizacija gali komunikuoti su pasirinkta auditorija (Kotler, 2003). Kontaktas – bet koks asmeninis ar beasmenins komunikavimas tarp pasirinktos tikslin ÷s auditorijos nari ų bei organizacijos. Kult ūra – tai neap čiuopiam ų žmoni ų savybi ų, vertybi ų, l ūkes čių, poži ūri ų, netgi m ąstymo b ūdo visumin ÷ išraiška . Logotipas – tai grafinis simboli ų, piešini ų ar abreviat ūros (grup ÷s raidži ų) atvaizdavimas, Organizacijos identitetas –viskas, k ą organizacija pasako, padaro ar sukuria formuoja (produktai ir paslaugos, formaliosios ir neformaliosios komunikacijos, kompanijos politik ą, jos personalo poelgiai). (Balmer, 2001) Organizacijos individualumas – tai vertyb ÷s, poži ūris ir elgesio normos, kurias palaiko organizacija ir kurios apsprendžia individualios organizacijos kult ūros esm ę (Balmer, 2001). Organizacijos įvaizdis – tai bendras ir vientisas įvairi ų visuomen ÷s grupi ų suvokimas, supratimas apie organizacij ą ir jos veikl ą. Tai žmoni ų nuomoni ų, poži ūri ų bei vaizdini ų apie įmon ę visuma.(Krasauskait ÷, 2004). Organizacijos misija – deklaruojamas svarus visuomeninis statusas, socialiai reikšmingas organizacijos vaidmuo. Organizacijos vardas – tai organizacijos pavadinimas, kuris identifikuoja, išskiria j ą iš kit ų organizacij ų. Organizacijos vizija – esamos arba b ūsimos organizacijos tikrov ÷s suvokimas. Pardavim ų skatinimas – trumpalaiki ų marketingo veiksm ų kompleksas, skirtas greitam pasi ūlos ir pardavim ų skatinimui. Populiarinimas - išorini ų šaltini ų informacij ą, platinama per visuomen ÷s informavimo priemones. Psichologija: mokslo darbai. – V., 2001, p. 81). Reklama – tai apmokama žinut ÷ apie produkt ą ar/ir organizacij ą, pateikiama netiesioginio masinio komunikavimo b ūdu tikslinei auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tiksl ų.

R÷mimas – organizacijos marketingo komplekso elementas, kurio pagalba organizacija komunikuoja su esamais ir potencialiais vartotojais ir kitais organizacijos mikroaplinkos veik ÷jais. (Agee, Ault, 1989) Ryšiai su visuomene – tai planuojama ilgalaik ÷ organizacijos veikla, kurios pagalba siekiama sukurti, palaikyti bei gerinti santykius tarp organizacijos ir tikslin ÷s auditorijos ar/ir visos visuomen ÷s. Spausdintin ÷ reklama – viena iš reklamos r ūši ų, naudojanti poligrafijos priemones. Pagrindiniai spausdintin ÷s reklamos nešikliai – plakatai, skrajut ÷s, bukletai, katalogai ir pan. Strateginiai tikslai - tai tokie tikslai, kurie lie čia pagrindines organizacijos veiklos sritis ir yra orientuoti į ilgalaik ę perspektyv ą. (Doty, 1990) Šaltini ų vadyba - tai šaltini ų identifikavimo, j ų analizavimo, prioritet ų nustatymo, program ų strategijos atrinkimo, veiksm ų ir komunikacijos įvykdymo ir efektyvumo įvertinimo procesas. Šūkis (devizas) – trumpas, lakoniškas posakis, reiškiantis kvietim ą, raginim ą, trumpai išreiškiantis pagrindin ę id ÷ją, užduot į, reikalavim ą ir pan. Visuomenin ÷ veikla – įmon ÷s veikla, susijusi su darbuotoj ų švietimu, nam ų bendruomeni ų kooperacija, parama ne įgaliems visuomen ÷s atstovams. (Agee, Ault, 1989) Vystymasis – organizacijos inicijuojamas l ÷šų rinkimas bei naryst ÷ organizacijos kuriamose klubuose. Ženklas – užregistruotas nustatyta tvarka žym ÷jimas, kuris taip pat padeda atpažinti organizacij ą, atskirti jos teikiamas prekes/paslaugas nuo konkurent ų. Žinut ÷ – pranešimas, kur į siunt ÷jas nori pateikti tikslinei auditorijai.

ĮVADAS Šiuolaikiniame pasaulyje sporto organizacijos vis didesn į d ÷mes į skiria įvaizdžio formavimo veiklai. Tinkamas įvaizdis – tai realus organizacijos turtas, kuris įtakoja s ÷kming ą organizacijos veikl ą bei didina organizacijos vert ę. Tod ÷l įvaizdžio tinkamo įvaizdžio suk ūrimas yra pirmin ÷ bet kokios organizacijos užduotis. Ne išimtis yra ir sporto organizacijos. Lietuvoje sporto organizacijos (krepšinio, futbolo klubai) dažniausiai yra išlaikomi r ÷m÷jų, tuo tarpi Vakar ų Europoje bei JAV tai yra rentabilios, peln ą nešan čios organizacijos. Sporto organizacijos JAV teikia didžiul ę reikšm ę savo įvaizdžio suformavimui bei palaikymui, kadangi tinkamas organizacijos įvaizdis reiškia didesn į visuomen ÷s d ÷mes į organizacijos žinut ÷ms, didesn į rungtyni ų lankomum ą, ir to padarinyje - didesnes pajamas iš reklamos. Kaip JAV sporto organizacijos vertina savo įvaizd į, parodo toks faktas – labai geras ir rezultatyvus žaid ÷jas gali b ūti atleistas iš komandos, jeigu jis įvykd ÷ koki ą nors visuomen ÷je smerktin ą veikl ą. Šiame darbe analizuojama krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio formavimo veikla. Šiame darbe nagrin ÷jama problema – Įvaizdžio svarba ir jo formavimas krepšinio klube „Žalgiris“ Pasaulyje tai yra pla čiai mokslinink ų nagrin ÷ta sritis, taip pat Vakar ų Europoje bei JAV sukaupta didel ÷ įvaizdžio formavimo praktikoje patirtis. Ta čiau Lietuvoje tai yra nedaug tyrin ÷ta sritis, ir praktinio taikymo pavyzdži ų n ÷ra daug. Tod ÷l tai yra aktuali tema Lietuvos krepšinio klubams, ir jos tyrimas yra būtinas. Šio darbo tyrimo objektas- Įvaizdžio formavimas krepšinio klube „Žalgiris“ Darbo tikslas – Įvertinti krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio formavim ą. Kad pasiekti š į tiksl ą, iškelti tokie uždaviniai : 5. Atlikti teorin ę įvaizdžio formavimo analiz ę. 6. Nustatyti esminius įvaizdžio formavimo elementus ir priemones krepšinio klube „Žalgiris“ 7. Įvertinti įvaizdžio formavimo svarb ą bei pagrindinius aspektus krepšinio klube „Žalgiris“ 8. Sudaryti krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio model į. Teorijos analiz ÷s dalyje yra analizuojamas skirting ų mokslinink ų pateikiamas organizacijos įvaizdžio apibr ÷žimas, analizuojami organizacijos įvaizd į formuojantys elementai, aprašomi įvaizdžio suformavimo etapai bei procesas. Taip pat trumpai aprašomi įvaizdžio formavimo priemon ÷s – ryšiai su visuomene, reklama, asmeniniai pardavimai. Situacijos analiz ÷s dalyje yra analizuojama krepšinio klubo „Žalgiris“ veikla, skirta organizacijos įvaizdžiui formuoti.

Teorinei bei analitinei šio darbo dalims parašyti aš naudojausi moksliniais bei periodiniais leidiniais. Šiame darbe nagrin ÷jama įvaizdžio formavimo sporto organizacijoje tema yra labai aktuali Lietuvos sporto organizacijoms, ir tokie tyrimai tur ÷tų b ūti t ęsiami ir gilinami. Reikia pabr ÷žti, kad dauguma Lietuvos sporto klub ų gyvena iš r ÷m÷jų pinig ų, tuo tarpu JAV sporto klubai puikiausiai išgyvena iš reklamos, sezonini ų abonement ų bei biliet ų į rungtynes, klubo atributikos pardavim ų. Manau, kad Lietuvos sporto klubai tur ÷tų skirti didesn į d ÷mes į ilgalaikiam savo įvaizdžio stiprinimui, siekiant s ÷kmingos ir ilgalaik ÷s veiklos.

I. LITERAT ŪROS ANALIZ ö Organizacijoms, egzistuojant rinkos ekonomikos s ąlygomis, palankaus įvaizdžio palaikymas yra svarbus konkurencinio pranašumo įgijimo veiksnys. Vienas pagrindini ų organizacijos tiksl ų, siekiant efektyviai dirbti, – supažindinti su organizacijos veikla, jos si ūlomomis prek ÷mis/paslaugomis kuo didesn į rat ą žmoni ų, vartotoj ų ir tokiu b ūdu užsitikrinti j ų palankum ą bei įgyti tam tikr ą reputacij ą. Taigi galima teigti, kad suformavus palank ų ir savit ą įvaizd į vartotoj ų s ąmon ÷je, konkurencija organizacijos atžvilgiu susilpn ÷ja. Palankus bei ilgalaikis įvaizdis konkuruojant yra negin čijamas pranašumas prieš tas organizacijas, kurios užsiima panašia ar identiška veikla, ta čiau kuri ų įvaizdis yra neigiamas arba mažai žinomas.

1.1 BENDRIEJI ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO K ŪRIMO TEORINIAI ASPEKTAI Organizacijos įvaizdis yra pla čiai nagrin ÷jamas įvairi ų mokslinink ų. Šioje darbo dalyje palyginsiu mokslinink ų pateikiamus organizacijos įvaizdži ų apibr ÷žimus. Šiuolaikin ÷mis rinkos s ąlygomis augant įmoni ų konkurencijai bei privataus ūkio sektoriui,vis daugiau d ÷mesio yra skiriama stipraus ir stabilaus organizacij ų įvaizdžio formavimuisi.Organizacij ų įvaizdis turi lemiamos įtakos toms įmon ÷ms, kurios siekia ilgalaik ÷s ekonomin ÷s s ÷km ÷s bei stabilumo. Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia organizacijoms rinkoje tam tikr ą j ÷gą, kuri didina bei užtikrina j ų patikimum ą ir pranašum ą konkurencin ÷s kovos metu. Patikimas organizacijos įvaizdis garantuoja visuomenei ir pavieniams vartotojams si ūlom ų paslaug ų kokyb ę bei saugo įmon ę nuo konkurencijos (Krasauskait ÷, 2004). Vienas iš svarbiausi ų organizacijos suvokimo ir vertinimo aspekt ų yra įsp ūdis, kur į organizacija palieka, tai yra jos įvaizdis. Įvaizdis yra objektyvus veiksnys, nepriklausantis nei nuo pa čios organizacijos nor ų, nei nuo ryši ų su visuomen ę specialist ų pastang ų. Įvaizdis vaidina svar ų vaidmen į bet kurio socialinio proceso ar reiškinio vertinime. Žodis „ įvaizdis“ (angl. image) kil ęs iš lotyn ų kalbos žodžio "imagio", kuris yra susij ęs su žodžiu „imitari“, reiškian čiu „imituoti“. Pagal Websterio aiškinam ąjį žodyn ą. „ įvaizdis - tai dirbtin ÷ imitacija arba pateikimas tam tikro objekto išorin ÷s formos ir, ypatingai, veido. Tai yra žmogaus, prek ÷s ar organizacijos suvokimas, tikslingai formuojamas masin ÷je s ąmon ÷je ryši ų su visuomene arba reklamos pagalba“. D. Doty savo knygoje „Publicity and Public Relations“ pateikia išsam ų įvaizdžio apibr ÷žim ą:„... tai visi ir viskas, kas turi kok į nors ryš į su organizacija ir jos si ūlomomis paslaugomis ir prek ÷mis... Tai kūrinis, nuolat kuriamas kaip žodžiais, taip ir paveikslais, kurie susimaišo ir virsta vientisu kompleksu“. (Doty, 1990)

Visi tyrin ÷tojai pateikia panaši ą nuomon ę, kad įvaizdis – tai įsp ūdis apie organizacij ą, egzistuojantis žmoni ų s ąmon ÷je. Galima netgi pasakyti, kad kiekviena organizacija turi savo įvaizd į nepriklausomai nuo t ų žmoni ų, kuri ų darbas yra j į kurti ir nuo to, ar tokie žmones yra. Tuo atveju, jei įvaizdžio k ūrimu ir palaikymu n ÷ra r ūpinamasi, organizacijos suvokimas žmogaus s ąmon ÷je susiklostys savaime, ir n ÷ra jokios garantijos, kad jis bus adekvatus ir palankus organizacijai. Organizacija turi pasirinkti, ar ji nori pat valdyti savo įvaizd į. Palankaus įvaizdžio formavimas yra kur kas pelningesnis ir žymiai mažiau darbui imlus procesas, nei susiformavusio nepalankaus įvaizdžio padaryni ų taisymas. M. Čeikauskien ÷ organizacijos įvaizd į apibr ÷žia iš valdymo perspektyvos. Anot jos, organizacijos įvaizdis – tai savarankiškas daugelio žmoni ų firmos ar kompanijos valdymas. Įsp ūdis apie firm ą formuojasi asmeninio susid ūrimo su firma metu, klausantis visuomen ÷je sklandan čių gand ų bei iš masin ÷s informacijos platinimo priemoni ų pranešim ų. Organizacijos įvaizdis – tai bendras ir vientisas įvairi ų visuomen ÷s grupi ų suvokimas, supratimas apie organizacij ą ir jos veikl ą. Tai žmoni ų nuomoni ų, poži ūri ų bei vaizdini ų apie įmon ę visuma. (Krasauskait ÷, 2004). Šis apibr ÷žimas, mano nuomone, labiausiai atspindi šiuolaikinio organizacijos įvaizdžio esme, tod ÷l jo aš remsiuos tolimesn ÷s šio darbo dalyse. Organizacijos įvaizdžio formavimo d ÷sningumai, kaip svarbiausio organizacijos konkurencingum ą užtikrinantys veiksnys, buvo daugelio Vakar ų specialist ų d ÷mesio centre. Efektyvaus korporacijos įvaizdžio valdymo priemones, neatskiriamai susijusias su marketingo komunikacijomis apraš ÷ T. Peters. и R. Waterman. Amerikie čių korporacij ų patirt į nagrin ÷jo S. Black, D. Daniels, P. Drucker, P. Kotler, T. Kono, E. Rodgers, R. Foster. Ta čiau, mano nuomone, šie autoriai nesisteng ÷ gyliai išanalizuoti organizacijos įvaizdžio formavimo problemos. Prieš pagrindini ų organizacijos įvaizdžio formavimo etap ų nagrin ÷jim ą, nor ÷č iau pabr ÷žti, kad laipsnis, kurio organizacijos s ÷km ÷ priklauso nuo įvaizdžio, skirtingoms organizacijoms bus skirtingas. Skirtingi mokslininkai (Dži, 2000; Balmer, 2001) įvaizdžio formavimo objektus paprastai suskirsto į 3 kategorijas: 1. Objektai, kuri ų reitingas priklauso tik nuo j ų sukurto arba jiems sukurto įvaizdžio. Šiai kategorijai priskiriami asmenys (politikai, televizijos laid ų ved ÷jai, visuomenini ų ir politini ų organizacij ų veik ÷jai), socialin ÷s grup ÷s (karininkai, studentai, pensinio amžiaus žmones ir t.t.), partijos, radijo ir televizijos kompanijos ir atskiros laidos, visuomeniniai jud ÷jimai („Greenpeace“, feminizmas, nudizmas, jud ÷jimas „prieš abortus“ ir t.t.). Išvardinti įvaizdžio formavimo objektai daugiausia yra nekomercin ÷s organizacijos. Jos neparduoda preki ų ar paslaug ų, j ų pad ÷tis nulemiama visuomen ÷s poži ūriu į juos. Ši ų objekt ų įvaizdžio formavimo tikslas - veikti visuomen ÷s nuotaikas.

2. Objektai, kuri ų reitingas priklauso kaip nuo j ų įvaizdžio, taip ir nuo j ų pagamint ų preki ų bei paslaug ų kokyb ÷s. Tai vis ų pirma stambios nacionalin ÷s ir transnacionalin ÷s korporacijos („Philips“, „Volvo“, „General Motors“, „Microsoft“ ir t. t ) Šiai kategorijai dar galima priskirti ir smulkesnes firmas, bet tik tuo atveju, jeigu j ų s ÷km ÷ rinkoje priklauso ne tik nuo to, k ą jie parduoda, bet ir nuo to, kaip jie parduoda. Ši ų objekt ų įvaizdžio formavimo tikslas yra pardavim ų didinimas, lygiagre čiai kuriant teigiam ą įvaizd į ir gerinant produkcijos kokyb ÷s rodiklius. 3. Objektai, kuri ų įvaizdžio svyravimai neturi lemiamos įtakos j ų veiklos s ÷kmei. Dažniausiai tai smulkios prekybin ÷s organizacijos. J ų s ÷km ÷ rinkoje priklauso nuo j ų si ūlomos produkcijos kokyb ÷s labiau, nei nuo j ų įvaizdžio svyravim ų. Šios kategorijos objekt ų skai čius spar čiai maž ÷ja vystantis rinkos kult ūrai. Priklausomai nuo to, kuriai iš trij ų išvardint ų kategorij ų priklauso objektas, parenkamas įvaizdžio formavimui veiksm ų rinkinys. Pavyzdžiui, tre čiai kategorijai priklausantiems objektams pakanka palaikyti esam ą įvaizd į ir vengti atsitiktinio arba ty činio įvaizdžio smukimo, jie gali tiesiog leisti organizacijos įvaizdžiui vystytis savaime. Priešingai, pirmos ir antros kategorijos objektams yra gyvybiškai svarbu apgalvotai vykdyti kiekvien ą įvaizdžio k ūrimo ir palaikymo kompanijos žingsn į. (Dži, 2000) D. Doty (1990) pabr ÷žia, kad užduo čių sud ÷tingumo skirtumas apsprendžia koks įvaizdžio kūrimo metodas bus pasirinktas ir kokie poveikio auditorijai kanalai panaudoti. Pagrindiniu poveikio kanalu (informacijos perdavimo kanalu) galima pavadinti žodin į pranešim ą, agitacij ą, periodinius spausdintinius leidinius, radij ą bei televizij ą. Kanal ų rinkinys vis ų kategorij ų objektams išlieka nepakit ęs ir j ų rinkinys apsprendžiamas tikslingumu ir užsakovo poreikiu. Metodai kiekvienai kategorijai naudojami skirtingi. P. R. Smith (1993) teigimu, organizacijos įvaizdžio pagrind ą sudaro produktas arba paslauga bei j ų kokyb ÷, santykis su klientais, socialin ÷ organizacijos atsakomyb ÷ bei etika, organizacijos aplinka bei organizacijos ryšiai, apimantys reklam ą, ryšius su visuomene bei organizacijos identiteto program ą. Ta čiau dauguma kit ų mokslinink ų pateikia labiau strukt ūrizuot ą nuomon ę, kad pagrindin ÷s įmon ÷s įvaizdžio, kaip bendros komunikacijos, sud ÷tin ÷s dalys yra tokios: 1. Organizacijos filosofija; 2. Organizacijos istorija ar legenda; 3. Organizacijos išor ÷, veidas; 4. Organizacijos kult ūra; 5. Santyki ų su visuomene vystymas. (Seitel, 2006)

Anot F. Seitel (2006) įvaizdžio, kaip bendros komunikacijos sud ÷tini ų dali ų aprašymas yra pernelyg apibendrintas. Įvaizdis gali šiek tiek skirtis skirtingoms visuomen÷s grup ÷ms. Kitaip tariant, ta pati organizacija gali b ūti suvokiama skirtingai (arba netgi gali siekti specifinio vartotojo suvokimo). Investuotojai, valstybin ÷s tarnybos, vietin ÷ ir tarptautin ÷ visuomen ÷ mato ir suvokia t ą pa čią organizacij ą skirtingai, iš skirting ų pusi ų. Pavyzdžiui, pla čiajai tautinei visuomenei svarbi kompanijos pilietin ÷ pozicija, o tarptautin ÷s visuomen ÷s akyse globalios kompanijos siekia sukurti „korporatyvaus pasaulio pilie čio“ įvaizd į. Partneriams svarbus aukštas pozicijos konkurencingumas. Be to, yra dar ir vidinis organizacijos įvaizdis, tai yra kaip organizacijos personalas suvokia savo organizacij ą. Galima pasakyti, kad organizacija turi kelis įvaizdžius, ir kiekvienai organizacijos aplinkos grupei jis yra skirtingas. Įvairi ų visuomen ÷s grupi ų organizacijos suvokimo sintez ÷ sudaro labiau apibendrint ą ir turining ą organizacijos paveiksl ą. Su F. Seitel pateikt ą nuomon ę sutinka ir I. Aliošina (1998). Šis autorius pažymi, kad visuomen ÷s grupi ų prioritetai įvaizdžio k ūrimo ir palaikymo procese gali keistis, ir valstybin ÷s strukt ūros, reguliuojan čios skirting ų ūkio šak ų veikl ą, išrank ūs pirk ÷jai, ir bendrai visuomen ÷ gali išskirti skirtingus prioritetus organizacijos komunikavime. Apibendrinant ši ų mokslinink ų išsakytus poži ūrius, galima teigti, kad organizacijos įvaizdis gali b ūti diversifikuojamas skirtingiems visuomen ÷s grup ÷ms. Toks diversifikavimas pavaizduotas 1 paveiksle.

Organizacijos įvaizdis tarptautinei Organizacijos įvaizdis vartotojams visuomenei Organizacijos įvaizdis partneriams

Organizacijos Organizacijos įvaizdis vietos visuomenei įvaizdis valstyb ÷s tarnyboms Organizacijos įvaizdis

Organizacijos Organizacijos Organizacijos įvaizdis įvaizdis visuomenin ÷ms įvaizdis finans ų institucijoms darbuotojams

1 pav. Organizacijos įvaizdžio pritaikymas įvairioms visuomen ÷s grup ÷ms. Šaltinis: Алешина И.В. (1998) Корпоративный имидж // Маркетинг , 1998, № 1.

D. Doty (1990) teigia, kad įvaizdis yra organizacijos strategini ų tiksl ų siekimo įrankis. Strateginiai tikslai - tai tokie tikslai, kurie liečia pagrindines organizacijos veiklos sritis ir yra orientuoti į ilgalaik ę perspektyv ą. Pozityvaus įvaizdžio privalumai yra akivaizd ūs, ta čiau pozityvus įvaizdis neatsiranda savaime. Jo suformavimas reikalauja tikslingo sistemingo darbo. B. Dži (2000) pateikia nuomon ę, kad organizacijos filosofija apjungia įmon ÷s ženklo (brendo) valdym ą kaip teorijos ir praktikos krypt į, kuri atsirado JAV prieš penkiasdešimt met ų. Dabar šis reiškinys dažnai vadinamas “organizacijos identiteto valdymu” (Balmer, 2001). Šioje sferoje jau susiformavo s ąvok ų ir termin ų žodynas. Termin ų traktavimas ne visada vienareikšmis, ta čiau svarbus pats terminologijos naudojimo faktas. Termin ų reikšm ÷ leidžia orientuotis metodini ų ir praktini ų organizacijos įvaizdžio valdymo uždavini ų sprendime. Toliau pateiksiu pagrindines sąvokas, susijusias su organizacijos filosofija. Vizija – esamos arba b ūsimos tikrov ÷s suvokimas. Vizijos formavimas – viena iš pagrindini ų organizacijos vadovo pareig ų. Tam, kad s ÷kmingai plukdyti laiv ą per rinkos nestabilumo ir neapibr ÷žtumo stichij ą teisinga kryptimi, jis privalo žinoti, kur jis plaukia. Organizacijos misija – svarus visuomeninis statusas, socialiai reikšmingas organizacijos vaidmuo. Misij ą galima nagrin ÷ti kaip strategin į įrank į, identifikuojant į tikslin ę rink ą ir pla čiai apibr ÷žiant į versl ą, arba pagrindin ę įmon ÷s veikl ą. Misijos formulavimas atsispindi pirmuose metin ÷s ataskaitos puslapiuose, bukletuose, kataloguose, nuskamba organizacijos vadov ų įvadin ÷se kalbose. Misija leidžia personalui ir vadovams pažvelgti į organizacijos veikl ą „iš paukš čio skrydžio aukš čio“, kas yra b ūtina užtikrinant ilgalaik į jos konkurencingum ą. Be to, misija vaidina svarb ų komunikacin į vaidmen į, kaip vidin ÷s, taip ir išorin ÷s komunikacijos, akcinink ų, tiek ÷jų, vartotoj ų informavimo funkcij ą (Seitel, 2006). J. Balmer (2001 ) išskiria organizacijos individualum ą bei organizacijos identitet ą. Anot šio autoriaus, organizacijos individualumas – tai vertyb ÷s, poži ūris ir elgesio normos, kurias palaiko organizacija ir kurios apsprendžia individualios organizacijos kult ūros esm ę. Organizacijos individualumas – tai, kas kompanija yra iš tikr ųjų, asmenyb ÷, analogiška žmogaus individualybei. Organizacijos identitetas – tai, k ą organizacij ą pasako apie save, apie savo individualum ą. Viskas, ką organizacija pasako, padaro ar sukuria formuoja jos identitet ą. Tai – produktai ir paslaugos, formaliosios ir neformaliosios komunikacijos, kompanijos politik ą, jos personalo poelgiai. (Balmer, 2001) Per organizacijos kult ūrą, individualum ą bei identitet ą formuojamas organizacijos įvaizdis – tai, kaip organizacija yra suvokiama visuomen ÷s grupi ų. B. Dži (2000) apibendrina organizacijos įvaizdžio element ų s ąveik ą ir teigia, kad įvaizdis atsiranda kaip visuomen ÷s komunikacini ų pranešim ų komplekso, kuris yra generuojamas pa čios organizacijos, suvokimo proceso rezultatas. Organizacijos įvaizdis gali b ūti grindžiamas

14 tik ÷jimu lygiai taip pat, kaip ir faktais. Organizacijos įvaizdis gali b ūti pozityvus, negatyvus, neryškus. Ta čiau paprastai skirtingos grup ÷s nevienareikšmiškai, skirtingai suvokia t ą pa čią organizacij ą. Palankaus įvaizdžio siekimas ir vartotoj ų lojalumas - pagrindinis organizacijos identiteto valdymo tikslas. Kaip jau buvo min ÷ta šiame darbe, įvaizdis yra kuriamas marketingo komunikavimo pagalba. Šios priemon ÷s yra tokios: ryšiai su visuomene, reklama, asmeniniai pardavimai bei r÷mimas. Šioje darbo dalyje trumpai apžvelgsiu visas šias komunikavimo priemones, kuri ų pagalba yra kuriamas įvaizdis Mano nuomone, ryšiai su visuomene yra labiausiai susij ę su organizacijos įvaizdžio formavimu. Kaip jau buvo min ÷ta šiame darbe, organizacijos įvaizdis didele dalimi priklauso nuo įmon ÷s reputacijos visuomen ÷s akyse, o ryši ų su visuomene pagalba galima efektyviai pabr ÷žti įmon ÷s pasiekimus bei suformuoti norim ą organizacijos įvaizd į vartotojo s ąmon ÷je. Auga įmon ÷s reputacijos, kaip visuomen ÷s nuomon ÷s formavimo instrument ų valdymo objekto reikšm ÷, taip pat vis svarbesnis tampa įvaizdžio valdymas. Kryptingas visuomen ÷s nuomon ÷s formavimas vaidina svarb ų vaidmen į koordinuojant komunikavimo politikos veiksmus. Formuojant aiški ą, tenkinan čią strateginius tikslus visuomen ÷s nuomon ę, įmon ÷ išorin ÷je aplinkoje kuria s ąlygas, palankias funkcini ų uždavini ų, užduodam ų visam r ÷mimo kompleksui, realizavimui. Optimalaus kompanijos ir jos produkt ų įvaizdžio suk ūrimas ir palaikymas yra pagrindas ne tik specializuot ų komunikavimo b ūdu (visu pirma visuomen ÷s nuomon ÷s formavimo būdu), bet ir persmelkia vis ą įmon ÷s r ÷mimo kompleks ą (reklam ą, asmeninius pardavimus, pardavim ų skatinim ą). (Smith, Taylor, 2004 ) Ryšiai su visuomene yra pla čiai nagrin ÷jami marketingo literat ūroje, tod ÷l yra nemažai ryši ų su visuomene apibr ÷žim ų. W. Agee ir P. Ault (1998) ryšius su visuomene apib ūdina, kaip „... planuot ą bei organizuot ą kurios nors institucijos ar kompanijos siekim ą užmegzti abipusiškai naudingus santykius su visuomene.“ (Agee, Ault ir kt., 1998). Ryšiai su visuomene apib ūdinami ir kaip valdymo funkcija, siekiant įvertinti visuomen ÷s nuomon ę, suderinti atskiro individo ar organizacijos veiklą su visuomen ÷s interesais, planuoti ir vykdyti tam tikr ą program ą, kuri pad ÷tų organizacijai įgyti visuomen ÷s palankum ą ir palaikym ą (Agee, Ault ir kt., 1998). Anot P. Smith ir J. Taylor (2004), pagrindin ÷s ryši ų su visuomene kryptys realizuojant ryši ų su visuomene programas yra tokios: 1. Palankaus įmon ÷s įvaizdžio visuomen ÷je formavimas; 2. Metod ų, skirt ų gerinti tarpusavio supratimo tarp įmoni ų bei j ų auditorij ų, suk ūrimas;

3. Priemoni ų, skirt ų pašalinti barjerus, trukdan čius platinti informacij ą apie įmon ę bei kitoki ų komunikavimo kli ūčių šalinimas (pavyzdžiui, įmonei kenkiantis gandai ir pan.); 4. Įtakos auditorijai didinimas, šalinant įmon ÷s tiksl ų nesupratim ą visuomen ÷je; 5. Priemoni ų sistemos suk ūrimas, esant krizin ÷ms bei konfliktin ÷ms situacijoms; 6. Įmon ÷s unikalaus bei ryškaus vaizdo vartotoj ų s ąmon ÷je suk ūrimas. (Smith, Taylor, 2004) Kaip matome, pirmas ir esminis ryši ų su visuomene suk ūrimo tikslas yra palankaus įmon ÷s įvaizdžio formavimas visuomen ÷s akyse. Reklama užima vien ą centrini ų viet ų marketingo komunikavimo sistemoje. Reklama labiau nei kiti komunikavimo komplekso elementai yra susijusi su įvaizdžio formavimo veikla. Ta čiau skirtingai nuo įvaizdžio formavimo, kuris gali b ūti nutaikytas į pla čius visuomen ÷s sluoksnius, reklamin ÷ veikla yra labiau konkretizuota ir aiškiai orientuota į apibr ÷žtas tikslines auditorijas. Skirtingi mokslininkai pateikia tokius reklamos apibr ÷žimus: „Reklama – tai bet kokia mokama nesuasmeninto pristatymo bei id ÷jų bei paslaug ų r÷mimas žinomo r ÷m÷jo vardu“ (Amerikos Marketingo Asociacija). Kai kurie specialistai vertina reklam ą kaip „komunikacijos form ą, kuri stengiasi išversti paslaug ų bei preki ų kokyb ę į vartotoj ų poreiki ų kalb ą“. (Sandadge, Fryburger, 1989). „Reklama – tai komunikavimas su auditorij ą per apmok ÷tus nesuasmenintus kanalus; auditorija aiškiai suvokia pranešimo šaltin į, kaip organizacij ą, apmok ÷jusi ą reklamin į pranešim ą“ (Gravens, Hills, 1987). Mano nuomone, ži ūrinti iš įvaizdžio formavimo veiklos pus ÷s, labiausiai tinkamas yra Dejan ir Troadek (1994) pateikiamas apibr ÷žimas: „Reklama – tai mokamas, vienpusis bei nesuasmenintas kreipinys, kuris vykdomas per masinio informavimo priemones bei kitas ryši ų priemones kokios nors prek ÷s, prek ÷s ženklo, firmos, kandidato, vyriausyb ÷s naudai.“. Asmeniniai pardavimai įvaizdžio formavimo kontekste yra svarb ūs tuo, kad kliento bendravimas su įmon ÷s pardavimo personalo atstovais didel ę dalimi formuoja kliento nuomon ę apie įmon ę. Jeigu klientas yra patenkintas, jis gavo kompetitingus atsakymus į savo klausimus, jis buvo gerai aptarnautas, jam buvo suteiktas papildomas popirkiminis servisas, bei pardavimo personalas buvo mandagus bei paslaugus, galima teigti, kad tokiu atveju klientas susiformuos ger ą nuomon ę apie įmon ę. Ta čiau jeigu klientas nebuvo patenkintas, ir jis susiformavo prast ą nuomon ę apie įmon ę, ši ą nuomon ę bus itin sunku pakeisti bet kokiomis įvaizdžio formavimo priemon ÷mis. Tod ÷l, mano nuomone, reikia atkreipti kuo didesn į d ÷mes į į pardavimo personalo atrank ą bei mokymus.

Atskiro d ÷mesio organizacijos įvaizdžio formavimo procese reikalauja gr įžtamojo ryšio s ąvoka. Yra b ūtina, kad įsp ūdis, kur į kompanijos nori palikti potencialiam vartotojui ir potencialaus kliento organizacijos matymas sutapt ų. Dauguma mokslinink ų (pvz., Seitel, 2006; Balmer, 2001) pabr ÷žia, kad organizacijos įvaizdis sudaromas iš dviej ų dali ų: 1. Kompanijos aktyv ūs veiksmai formuojantys ir siekiantys pad ÷ti klientui adekva čiai suvokti organizacijos “veid ą”. 2. Kompanijos veido atspindys kliento s ąmon ÷je. Ta čiau nat ūralu, kad organizacijos sav ęs suvokimas ir kliento suvokiamas organizacijos veidas gali ne tik nesutapti, bet ir kardinaliai skirtis. Tok į įvaizdžio apibr ÷žim ą galima pavaizduoti kaip svarstykles, kur optimali pad ÷tis - pusiausvyra. Gali atsitikti, kad kompanijos pus ÷ persvers - tokiu atveju organizacija tur ÷tų maksimaliai stengtis suformuoti savo pozityv ų „veid ą“. Jeigu kompanija nesiima joki ų veiksm ų, vartotojo pus ÷ persveria, ir tada organizacijai belieka tik palaikyti savo įvaizd į. Tai nereikalauja beveik joki ų laiko ir pinig ų s ąnaud ų, kai organizacijos įvaizdis vartotoj ų akyse yra teigiamas. Ta čiau, toks poži ūris nepritrauks nauj ų vartotoj ų, ir galima netgi prarasti esamus, jeigu jiems nebus pasi ūlyta k ą nors naujo. Jeigu kompanijos įvaizdis vartotojo akyse yra neigiamas, yra du darbo su toki ų įvaizdžiu keliai: neigiamo įvaizdžio palaikymas arba milžinišk ų l ÷šų skyrimas tam, kad vartotojui b ūtų parodyta, kad organizacija anks čiau buvo susid ūrusi su tam tikromis problemomis, bet šiuo metu pad ÷tis ger ÷ja. (Seitel, 2006) Mano manymu, efektyviausias ir pigiausias b ūdas ieškomai pusiausvyrai pasiekti yra tam tikr ų taisykli ų atsiminimas, kurias pateikia F. Seitel (2006): 1.Kompanijos įvaizdis turi atitikti kompanijos vystymosi strategij ą, kuri remiasi visos rinkos arba tam tikr ų jos segment ų poreikiais. Visuomenei tai tur ÷tų b ūti pateikiama kaip organizacijos siekis patenkinti vartotoj ų norus ir poreikius, ir atitinkamai įvaizdžio k ūrimas turi b ūti grindžiamas vartotojo poreikiais. 2.Organizacijos įvaizdis turi atitikti jos išsivystymo etap ą/lyg į. 3.Vidinis organizacijos įvaizdis turi atitikti jos išorin į įvaizd į. 4.Organizacijos įvaizdis turi atitikti šiuolaikin į visuomen ÷s, kurioje egzistuoja organizacija, išsivystymo lyg į. Paskutin ÷ taisykl ÷ turi ir slapt ąją pus ę: kompanijos įvaizdis, kuris atvirai pateikiamas rinkai, be abejo, turi sutapti su visuomen ÷s išsivystymo lygiu (kitaip organizacija erzins vartotoj ą nesuprantam ų jam naud ų teikimu), ta čiau organizacijos viduje turi b ūti nuolat vykdoma galimo įvaizdžio keitimo veikla, suderinta su potencialiais rinkos s ąlyg ų kitimais. Taip pat nauji įvaizdžio elementai turi laipsniškai įsilieti į sen ą, įprast ą paveiksl ą, kad pastov ūs vartotojai tur ÷tų galimyb ę ir

17 laiko priprasti prie j ų nes ąmoningai, o nauji vartotojai sugeb ÷tų įvertinti organizacijos pastangas inovacij ų paieškoje. Bet kuri organizacija savo gyvavimo eigoje pereina 4 etapus: 1 etapas - organizacijos k ūrimasis orientuojantis į tam tikr ą rinkos segment ą. 2 etapas - organizacijos įsitvirtinimas užimtoje pozicijoje ir daugmaž stabilus jos egzistavimas. 3 etapas - organizacija vykdo inovatyvi ą veikl ą siekiant prapl ÷sti rink ą, esant stabiliai tvirtai jos pad ÷č iai užimtose pozicijose (organizacijos egzistavimo kulminacija - „auksinis amžius“). 4 etapas - kompanijos transformavimosi etapas, vedantis prie organizacijos mirties (greitos kaip bankrutavimas arba l ÷tos kaip stagnacija), arba prie sekan čio inovacinio veiksmo ir atgimimo. (Balmer, 2001) J. Balmer (2001) pažymi, kad kiekvien ą etap ą atitinka skirtinga įvaizdžio politika, kaip išorin ÷, taip ir (visų pirma), vidin ÷, skirta užtikrinti maksimal ų peln ą konkre čiame vystymosi etape ir paruošti derv ą s ÷kmingam sekan čio etapo vykdymui. Prisimin ę įvaizdžio politikos funkcijas matome, kad jai b ūdingas tam tikras v ÷lavimo – tai reiškia, kad jeigu mes prad ÷jome atlikti tam tikrus veiksmus viename etape, to etapo s ÷kmei m ūsų veiksmai nebegali padaryti reikiamos įtakos. Kiekvieno sekan čio etapo įgyvendinimo s ÷km ÷ apsprendžiama pastarojo etapo įvaizdžio politikos adekvatumu ir savalaikiškumu. Taigi, tur ÷tų b ūti atliekami tokie organizacijos įvaizdžio (išor ÷s ir vidinio) formavimo ir patvirtinimo veiksmai, priklausomai nuo organizacijos vystymosi etapo: 1 etapas. Kompanija yra kylimo stadijoje, išlaidos įvaizdžio formavimui ir bendrajai reklamai minimalios. Vidinis įvaizdis šiame etape dar tik yra formuojamas. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos organizacija privalo spr ęsti šiame etape ( įvaizdžio kūrimo aspektu): 1.Strategini ų ir operatyvini ų organizacijos funkcionavimo tiksl ų formulavimas ir veiklos plan ų sudarymas. 2.Rinkos segmentavimas atitinkantis planus, prek ÷s ženklo, logotipo suk ūrimas. 3.Darbuotoj ų atranka ir įdarbinimas į tinkamas pareigas, adekva čias bendriems organizacijos tikslams. 4.Kompanijos stiliaus atradimas, ofiso dizaino parinkimas ir įgyvendinimas. 5.Marketingo tyrim ų atlikimas ir organizacijos vystymosi prognozavimas ekspert ų iš išor ÷s apklausos pagalba. 6.Pradin ÷s potenciali ų ir reali ų klient ų duomen ų baz ÷s k ūrimas.

Išor ÷s įvaizdis taip pat reikalauja toki ų veiksm ų (priminsime, kad išlaidos reklamai yra minimalios): 1.Informacini ų laišk ų apie įmon ÷s įkūrim ą, tikslus ir bendr ą strategij ą išsiuntimas potencialiem klientams ir partneriams 2.Reklama pagalba pabr ÷žiamas įmon ÷s si ūlom ų preki ų bei paslaug ų unikalumas, tuo pa čiu apsprendžiama b ūsima įmon ÷s niša rinkoje. Organizacijai pasirinkus tam tikr ą rinkos segment ą, reklama turi įvertinti šiuo segmento specifik ą, ir pabr ÷žti teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Prek ÷s ženklas šiame etape pateikiamas ne įkyriai. Pirmame organizacijos egzistavimo ir jos įvaizdžio k ūrime etape svarbu griežtai sekti, kad sutapt ų pažadai ir j ų realizacija. M ūsų manymu, geriau yra pasi ūlyti kuklias paslaugas, bet tinkamai jas realizuoti, negu si ūlyti plat ų paslaug ų spektr ą ir įgyvendinti tik j ų dal į. Naujai kuriamos organizacijos reputacija turi b ūti saugoma nuo pat egzistavimo pradžios, nes šis etapas yra tik pasiruošimas tolimesniam įmon ÷s populiarumui. Taip pat yra galimyb ÷ prad ÷ti veikl ą nuo skandalo - negatyvios emocijos bus ilgiau nepamirštos, negu teigiamos. Ta čiau, įvaizd į kuriantis asmuo šiuo atveju privalo b ūti specialistu, sugeban čiu teisingai sukurti ir valdyti skandal ą, kadangi skandalo vystymosi vingiai yra labai sud ÷tingi. Kadangi įvaizd į kurian čių specialist ų paslaugos yra brangios, naujai atsiradusi įmon ÷ grei čiausiai pasuks įprastinio teigiamo įvaizdžio keliu. Be to, sukurti skandaling ąją šlov ę turi galimyb ę bet kuri, net ir labai teigiama organizacija. Įmon ÷s personalo elgesys turi formuotis atitinkamai organizacijos pozityviai nuostatai. Šiame etape įmon ÷ gali atrinkti darbuotojus pagal j ų elges į, jai netenka kaip seniai veikian čiai organizacijai primesti verslo etikos taisykles besipriešinantiems organizacijos senbuviams (darbuotojams), kurie mano, kad turi teis ę nesilaikyt tam tikr ų taisykli ų d ÷l savo praeities nuopeln ų organizacijai. Verslo etikos princip ų laikymasis labai svarbus bendraujant su klientais, nes tai klientui demonstruoja tikr ąjį organizacijos įvaizd į. Organizacijos darbuotoj ų palikt ą pirm ą įsp ūdį labai sud ÷tinga (ir brangu) ištaisyti. Tai s ąlygoja ypating ą d ÷mes į įdarbinimui personalo, kuris tiesiogiai bendraus su klientu. Mūsų šalyje vartotojai (ypatingai provincijoje) dar n ÷ra pakankamai išlepinti ir su dideli d ÷kingumu priima pagarb ų elges į, bet jau pakankamai jautriai reaguoja į nemandag ų elges į. 2 etapas . Įmon ÷ įgijo savo niš ą ir įsitvirtino joje. Dabar ji gali sau leisti padidinti išlaidas bendrajai reklamai ir įvaizdžio reklamai. Vidinio įvaizdžio tobulinimas šiuo metu susidaro iš toki ų darb ų: 1. Organizacijos tradicij ų įdiegimas ir įtvirtinimas darbuotoj ų tarpe, siekiant sukurti tam tikr ą organizacijos dvasi ą, yra labai svarbi įmon ÷s įvaizdžio dalis. Jai Lietuvoje skiriama mažai

19 d÷mesio, ir darbuotoj ų kaita m ūsų šalyje yra įprastas reiškinys. Akivaizdu, kad nuolatin ÷ darbuotoj ų kaita brangiai kainuoja organizacijai. Ji niekada netur ÷s galimyb ÷s pasiekti optimalaus darbo bendro efektyvumo ir veiklos produktyvumo. Vertingus darbuotojus galima paskirti ir įtvirtinti gerai apmokomose pareigose, ta čiau, visu pirma, yra rizika, kad kita įmon ÷ perverbuos ger ą specialist ą, pasi ūlydama jam geresnes darbo s ąlygas, antra, kur kas pigiau ir labiau patikima yra „pririšti“ darbuotoj ą (apmokant darb ą priklausomai nuo rinkos vidurkio) mentaliniame lygyje, jam įsijungus į organizacijos tradicijas, kuriant darbuotojo psichologin į „bendrojo darbo“ suvokim ą. (Balmer, 2001) 2. Bendro organizacijos ofiso stiliaus suk ūrimas priklausomai nuo kompanijos tradicij ų, jos veiklos ypatum ų ir finansini ų galimybi ų. Tai ne reikalauja toki ų dideli ų išlaid ų, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. F. Seitel (2006) taip pat apbr ÷žia, kad lengvai atpaž įstamas organizacijos stilius ypatingai svarbus tais atvejais, kai įmon ÷ turi kelis padalinius skirtinguose vietov ÷se, tai leidžia vartotojui greitai orientuotis. Be to organizacijos stilius numato įvairi ų nuorod ų, pad ÷sian čių klientui paprastai ir greitai surasti įmon ę. 3. Marketingo tyrim ų aktyvizavimas, inovacini ų ir prognozes atliekan čių tyrimo strukt ūrų k ūrimas – privaloma per ÷jimo prie kito etapo s ąlyga. Šiame etape išor ÷s įvaizdis taip pat nukreiptas į: 1. Organizacijos veiklos stabilumo pabr ÷žim ą reklamoje; 2. Nuolatin į ryš į (gr įžtamasis ryšys efektyvumo analizei) su jau egzistuojan čiais klientais – šventini ų laišk ų siuntimas, pranešimai apie nauj ų kryp čių atsiradim ą, nauj ų paslaug ų sąrašai ir taip toliau; 3. Organizacijos naudojam ų technologij ų reklam ą reklamin ÷se leidiniuose (geltonieji, žalieji, violetiniai puslapiai, informaciniai leidiniai, nam ų ruošos leidiniai ir t.t.); 4. Socialin ÷s reklamos vykdymo pradži ą, r ūpinimasis įvairiais gyventoj ų sluoksniais, ekologini ų problem ų sureikšminimas. Tuo pat metu ši reklama gali b ūti panaudojama inovatyvios organizacijos veiklos išbandymui. 5. Prek ÷s ženklo, logotipo, aktyv ų š ūkio panaudojim ą atliekant visas įvaizdžio valdymo veiklas; 6. Ryši ų su visuomen ę kompanijos pradži ą – prezentacijos, ‚atviras namas“(atvir ų dur ų dienos), labdaringi išpardavimai ir taip toliau. 3 etapas . „Auksinis“ organizacijos amžius. Socialin ÷s reklamos prapl ÷timas. Teigiamas ir palankiai veikiantis klientus „tautos t÷vo“ įvaizdis arba „geradario„ įvaizdis – priklausomai nuo to, kas yra artimiau organizacijos vidaus įvaizdžiui ir jos tikslams. Tuo tarpu neturi b ūti pamirštami inovatyv ūs momentai, įsiliejantys į

20 bendr ą stili ų, bet neatnešantys pasikeitim ų – pasiruošimas ketvirtam etapui. Pagal F. Seitel (2006), vidaus įmon ÷s įvaizdis yra susij ęs su : 1. Inovatyvios veiklos skatinimu - personalas aktyviai dalyvauja kvalifikacijos k ÷limo mokymuose, konkursuose, projektuose ir panašiai; 2. Kompanijos padalini ų steigimu: padalinio įvaizdžio reikalavimai sutampa su pagrindinio ofiso stiliaus įvaizdžiu, bet yra įvertinama vietos specifika; 3. Nauj ų bandom ųjų veiklos kryp čių suk ūrimas, kaip atitinkan čių organizacijos įvaizd į (ir pateikiam ų b ūtent šiame aspekte), taip ir visiškai inovatyvi ų ( čia galimi du keliai: pateikimas naujo kaip gerai užmiršto seno, ryšys su tradicijomis, arba naujovi ų reklama). Pavyzdžiui, „to dar niekas iki šiol nedar ÷ ir nesi ūl÷, mes pirmieji, o m ūsų s ÷km ÷s garantija – m ūsų ilgas ir s ÷kmingas veikimas šalies/užsienio rinkoje“. Kelio pasirinkimas priklauso nuo išankstini ų rinkos princip ų tyrim ų, potencialaus kliento mentaliteto, vietov ÷s ypatum ų. Pasirinkus antr ą keli ą įvaizdžio k ūrimas vykdomas tais pa čiais aukš čiau išvardintais veiksmais (šiuo atveju novatoriškos veiklos kryptis atitinka naujos organizacijos k ūrim ą); 4. Nuolatinis tiesioginio ir gr įžtamojo ryšio su klientais palaikymas. Išor ÷s įvaizdis šiame etape numato: 1. Išlaid ų bendrajai reklamai mažinim ą, kadangi organizacijos prek ÷s ženklas pats reklamuoja save; 2. Inovatyvi ų kompanijos projekt ų vykdymo pradži ą; 3. Aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime: vešieji skirtingo lygio renginiai – ši ų rengini ų lygis priklauso nuo organizacijos stiliaus ir įvaizdžio; 4. Socialin ÷s reklamos prapl ÷timas: labdara, pasirinktos humanitarin ÷s organizacijos r÷mimas – universiteto, teatro, ligonin ÷s. Žmon ÷s laiko organizacij ą savo dvasinio gyvenimo neatskiriama dalimi. Idealu yra apolitiškum ą padaryti sena gera įmon ÷s tradicija. Ta čiau, yra aišku, kad per ÷jimas nuo tre čio prie ketvirto etapo kaip taisykl ÷ susij ęs su valdžios strukt ūromis. 4 etapo galima nenagrin ÷ti atskirai, kadangi jeigu įmon ÷ iš naujo prad ÷jo kurti inovacijas, visas ciklas prasideda iš naujo, tik kur kas papras čiau, nes jau yra sukurta baz ÷ – atrama į ankstesnes vertybes. Tuo atveju, jeigu įmon ÷ miršta, yra galimyb ÷ panaudoti neigiamo įvaizdžio kūrimo technik ą ir paversti smukim ą atgimimu. Arthur Page dar 1927 metais suformulavo penkis pagrindinius įvaizdžio formavimo principus. Mano nuomone, A. Page suformuluoti penki s ÷kming ų organizacijos ryši ų su visuomene principai yra aktual ūs ir šiandien taip pat, kaip ir 1930- ais metais. (Seitel, 2006) 1. Pasiekti, kad kompanijos vadovyb ÷ kruopš čiai išanalizuot ų savo santykius su visuomene.

2. Sukurti sistem ą, kuri informuot ų visus darbuotojus apie kompanijos politik ą ir kasdienin ÷s veiklos standartus. 3. Sukurti sistem ą, kuri b ūtų skirta tems darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su visuomen ÷s nariais. Tokia sistema turi teikti informacij ą, įgūdžius, b ūtinus, kad jie elgt ųsi protingai ir mandagiai su klientu. 4. Sukurti sistem ą, leidžian čią darbuotojams ir visuomen ÷s nariams kreiptis pateikti organizacijos vadovybei klausimus ir kritinius pasteb ÷jimus. 5. Skatinti s ąžining ą ir atvir ą dialog ą aptariant įmon ÷s veikl ą visuomen ÷je. (Seitel, 2006) Įvaizdis – tai ne tik valdymo priemon ÷ ir įrankis, bet ir valdymo objektas. Pozityv ų įvaizd į sukuria pagrindin ÷ organizacijos veikla, taip pat ir kryptingas informacinis darbas, orientuotas į tikslines visuomen ÷s grupes. Šis darbas daugiausia vykdomas marketingo komunikavimo pagalba (ryšiai su visuomene, reklama, asmeninis pardavimas, r ÷mimas). Įvaizdžio kūrimo darbas vykdomas tikslingai kiekvienai grupei ir skirtingais metodais. Verslo organizacijos įvaizdžio k ūrimas rinkos ekonomikos s ąlygomis vykdomas strateginio poži ūrio pagrindu, integruoto marketingo komunikavimo pagalba. Nor ÷č iau pabr ÷žti, kad kiekviena iš marketingo komunikavimo priemoni ų turi savo privalum ų ir tr ūkum ų. Sistemin ÷ ši ų priemoni ų integracija (pagal laik ą ir naudojimo eiliškum ą, pagal biudžeto l ÷šų paskirstym ą tarp ši ų metod ų) garantuoja ši ų priemoni ų teigiamo poveikio didinim ą, ir eliminuoja j ų tr ūkumus. Organizacijos įvaizdžio valdymo procesas prasideda dar prieš organizacijos vizualinių atribut ų kūrim ą (pvz., logotipas, interjeras, darbuotoj ų apranga ir manieros). Jis prasideda nuo vizijos formavimo ir nuo misijos, kaip socialinio organizacijos statuso svarbos (žr. 2 paveiksl ą). V ÷liau nustatomas organizacijos individualumas arba organizacijos „asmenyb ÷“. Pirmasis organizacijos įvaizdžio formavimo modelis buvo pristatytas 1977 metais, jo autor ÷ Kennedy S. Modelio tikslas - atskleisti, kaip kuriama organizacijos įvaizdžio programa. Esmin ÷ problema, kuri buvo nagrin ÷jama - kiek organizacijos įvaizdis atspindi realyb ę. Rengiant organizacijos įvaizdžio program ą dažnai dvejojama, ar įvaizdis turi atspind ÷ti realyb ę, ar tiesiog gali būti sukurtas. Kennedy S. teig ÷, kad įvaizdis turi b ūti pagr įstas konkre čiais faktais, ir bendriausia prasme tai reiškia, kad jis turi b ūti sukurtas taikant bendr ą organizacijos politik ą. Jei taip atsitinka, kurti įvaizd į daug lengviau ir efektyviau Svarbiausiu dalyku buvo išskirtas – organizacijos personalo vaidmuo, kuris, pasak autor ÷s, turi didel ę reikšm ę kuriant organizacijos įvaizd į (2 pav.). Šio modelio įnašas į moksl ą buvo autor ÷s suformuluota efektyvaus organizacijos įvaizdžio suk ūrimo s ąlyga – įvaizdis turi parodyti reali ą organizacijos veikl ą.

Išor ÷s įtaka

Personalo Įmon÷s poži ūris į

Netiesioginis ryšys organizacij ą Objektyv ū s su organizacijos kriterijai organizacija

Įstatymai Grįžtamasis ryšys

į įmon÷s politiką -Formaliai apibr ÷žti organizacijos tikslai Išorini ų grupi ų Šalies ekonomika poži ū ris į

-Atlyginimo strukt ūros organizacij ą Atgalinis ryšys su organizacijos -Pamatuojami produkt ų Tiesiogin ÷

požymiai patirtis personal

-Produkt ų matomumas Konkurentų veiksmai

-Pelnas Išorin ÷s

Kultūra nepriklausoos grup ÷s,

neturin čios

tiesiogini ų

santyki ų su

organizacija

2 pav. Organizacijos įvaizdžio formavimo modelis (Kennedy S)

Organizacijos įvaizdžio formavimo proces ą dar 1989 metais apibendrino R. Abratt. Jo pateikimas modelis tapo pagrindu kitiems tyrin ÷tojams (Dži, 2000; Balmer, 2001; Fomburn, 1996 ir kt.) R. Abratt (1989) suformuluotas įvaizdžio formavimo proceso nuoseklumas pavaizduotas 3 paveiksle.

Organizacijos vizija ir misija

Organizacijos individualumas

Organizacijos identitetas

Gr įžtamasis Organizacijos įvaizdis ryšys

3 pav. Organizacijos įvaizdžio formavimo procesas. Šaltinis: Abratt R. A New Approach to the Corporate Image Management Process // Journal of Marketing Management. 1989, vol. 5, no. 1.

Abratt R. įtraukia organizacijos individualumo s ąvok ą. Ta čiau Balmer J . tvirtina, kad šios sąvokos vartojimas n ÷ra labai platus. Organizacijos individualumo s ąvoka nebuvo pla čiai vartojama tod ÷l, kad buvo užtemdyta kit ų koncepcij ų svarbos. Abratt R. nurodo, kad vadovai turi ištirti organizacijos individualum ą ir jo pagrindu pl ÷toti organizacijos filosofij ą, kuri apimt ų pagrindines organizacijos vertybes. Tai jis pavadino organizacijos kult ūra. Organizacij ų kult ūra b ūna labai skirtinga. Tai vienas ryški ų keli ų savo veikla ir forma labai panaši ų organizacij ų skirtum ų. Organizacija, neturinti savo suformuotos kult ūros arba turinti sunkiai išreiškiam ą kult ūrą, neturi savo veiklos stiliaus ir tinkamo įvaizdžio. Tuo tarpu susiformavusios kult ūros organizacija turi ir ryšk ų veiklos stili ų, atpaž įstam ą tarp kit ų, pasižymi

24 visiems jos nariams suprantamomis elgesio normomis. Šios normos daro organizacij ą socialiniu poži ūriu stabili ą viduje, greitai adaptuoja naujus narius, padarydama juos savo ,,komandos“ nariais. Stuart H. išskiria du kult ūros lygius: · matom ą kult ūrą, kuri pasireiškia tuo, kaip žmon ÷s elgiasi, kokios tradicijos, simboliai ir daugelis kit ų galim ų išraiškos atribut ų; · ,,tikr ąją“, pasl ÷pt ą, kuri yra gilesni ų psichologini ų veiksni ų – vertybi ų ir l ūkes čių rezultatas. Gilinantis į organizacijos kult ūros esm ę, reikia įvertinti tris svarbius problemos pj ūvius ir aspektus: objektyv ų – subjektyv ų, kokybin į – kiekybin į ir perteikian čiojo – priiman čiojo. Objektyvios organizacijos kult ūros charakteristikos yra visa, kas egzistuoja nepriklausomai nuo jos nari ų min čių. Tai visi fiziniai jos atributai, pradedant pastatais ir baigiant ceremonijomis bei ritualais. Subjektyv ūs aspektai – tai poži ūriai, m ąstymo b ūdas, prielaidos. Kokybinis aspektas – kaip žmon ÷s ši ą kult ūrą interpretuoja, apibr ÷žia, suvokia. Kiekybiniai aspektai – priešingai, išreiškia, k ą žmon ÷s sako apie organizacijos kult ūrą. Tre čiasis aspektas labai svarbus objektyvumo poži ūriu: gali labai skirtis dviej ų žmoni ų tos pa čios organizacijos kult ūros vertinimas. Išor ÷s steb ÷tojas matys vienokius reiškinius ir juos vertins savaip, o organizacijos darbuotojas t ą pat į gali įsivaizduoti visiškai kitaip. Tai lems informuotumas ir skirtingas t ų pa čių reiškini ų suvokimas, interpretavimas, vertinimas. Labai paplit ęs kult ūros atspindys yra simboliai. Tai ir pastat ų forma, spalvos, apranga, vardas, special ūs simboliai atspindintys atskiras veiklas. Atrodyt ų, kad tai nelabai svarbu, ta čiau iš ties ų tai neretai žymia dalimi lemia bendr ą organizacijos s ÷km ę. Dažnai simboliai yra pagrindin ÷ organizacijos identifikavimo priemon ÷, ir j ų patrauklumas, arba, priešingai – neišraiškingumas, gali s ąlygoti vienoki ą ar kitoki ą vartotoj ų elgsen ą. Neretai organizacijos sukuria sav ą specifin ę kalb ą, pasireikian čią įvairiais š ūkiais, terminais, supratimais reikšmingais tik jiems. Organizacijos identitetas yra pagrindinis organizacijos komunikacijos mechanizmas. Organizacijos identitetas, pasak Abratt R. yra rinkinys vaizdini ų, elgsenos ir kit ų element ų, kuriais remiantis galima išskirti ši ą organizacij ą iš kit ų. Toks šios s ąvokos apibr ÷žimas sutampa su kito mokslininko Van Riel C. pateiktu koncepcijos aiškinimu, kai organizacijos identitetas apibr ÷žiamas kaip organizacijos planingos pastangos, organizacijos elgsena, komunikacija ir simbolika, pritaikyta visuomen ÷je. Ta čiau tokie aiškinimai labai skyr ÷s nuo v ÷lesni ų šios koncepcijos apibr ÷žim ų, kai organizacijos identitetas buvo suprantamas kaip organizacijos individualumo, pagr įsto jos strategija, išraiška . Abratt R. pripažino, kad organizacijos įvaizdis ir identitetas dažnai vartojami kaip sinonimai, ir b ūtent savo modelyje band ÷ skirti s ąvokas, įvesdamas organizacijos įvaizdžio ir

25 identiteto ,,interfeiso “ s ąvok ą. ,,Interfeisas “ – per÷jimas iš organizacijos vidin ÷s aplinkos į išorin ę Tai tartum linija tarp vidaus ir išor ÷s. Abratt R. teig ÷, kad jo modelyje pavaizduotas organizacijos įvaizdžio valdymo procesas. Ta čiau šis mokslininkas buvo kritikuojamas Stuart H. d÷l to, kad jo modelis atspindi tik identiteto valdymo proces ą, o pats įvaizdis negali b ūti valdomas. Autorius teig ÷, kad yra trys organizacijos įvaizdžio vadybos aspektai: organizacija kaip asmenyb ÷, organizacijos identitetas ir organizacijos įvaizdis . Organizacija kaip asmenyb ÷ apima tokias sritis kaip organizacijos filosofij ą, vertybes ir strategij ą, kurios veikia identitet ą. Identitetas yra susij ęs su organizacijos tikslais ir strukt ūromis. Organizacijai s ąveikaujant su įvairiomis auditorijomis, identitetas padeda kurti įvaizd į, pagr įst ą organizacijos realybe. Balmer J. nuomone, kad Abratt R. modelyje yra netikslingas organizacijos identiteto išskyrimas į komunikacijos aspektus ir individualumo/kult ūros atributus, taip pat be reikalo įtraukti darbuotojai į auditorij ų grup ę, kuri ą veikia organizacijos įvaizdis. Darbuotojai, jo nuomone, yra speciali grup ÷, kuri ą veikia organizacijos identitetas ir kuri, esant s ÷kmingai rinkodaros komunikacijos programai, veiksmingai kuria organizacijos identitet ą arba įvaizd į. 1999 m. Australijos mokslinink ÷ Helen Stuart (1999) papild ÷ Abratt (1989) model į. Pagrindiniai pakeitimai buvo padaryti įtraukiant organizacijos kult ūrą ir organizacijos simbolius į vien ą erdv ę su organizacijos identitetu. Šis modelis atskleid ÷ vidinius ir išorinius organizacijos ryšius. Taip pat šiame modelyje personalo svarba įvaizdžiu formavimui (R. Abratt tam skyr ÷ žymiai mažiau d ÷mesio). Jame ypa č svarbu tai, kad tarp organizacijos individualumo ir organizacijos identiteto buvo įterpta organizacijos strategija, parodanti, kad organizacijos identitetas – tai sąmoningas organizacijos individualumo, kaip organizacijos strateginio sprendimo, pristatymas (Stuart , 1999).

Organizacijos Organizacijos Organizacijos individualumas identitetas įvaizdis

Rinkodaros Komunikacija

Gr įžtamasis ryšys

Organizacijos Organizacijos Rinkodaros

Misija Kult ūra komunikacijos strategija ORGANIZACIJOSAUDITORIJA

Į VAIZDŽIOINTERFEISAS

Organizacijos VidinOrganizacijos÷ rinkodara Filosofija Simboliai

Esmin ÷s Personalo poži ūris į vertyb ÷s įmon ÷s identitet ą

Organizacijos Gr įžtamasis ryšys Asmenin ÷ strategija komunikacija

4 pav. Organizacijos įvaizdžio formavimo modelis (Helen Stuart)

F. Seitel (2006) labai didel į d ÷mes į skiria organizacijos kult ūrai. Jis pateikia konkre čias charakteristikas, apsprendžian čios organizacijos kult ūrą – tai vertyb ÷s, poži ūris, elgesio normos. Organizacijos individualumas gali keistis priklausomai nuo organizacijos „gyvenimo būdo“. Organizacijos stilius – tai organizacijos gyvenimo b ūdas, tai, kaip ji „leidžia laik ą“, naudoja materialius, finansinius, informacinius, žmoniškuosius ir kitus resursus. Taip, pavyzdžiui, Microsoft kompanija naudoja savo resursus perspektyviems, galima pasakyti, fantastiniams ateities projektams ir tikslams pasiekti, k ūrybišk ų darbuotoj ų atrankai ir išlaikymui, globalin ÷s pasaulin ÷s infrastrukt ūros vystymui. Microsoft išleidžia milijonus doleri ų tam, kad pasaulis ši ą kompanij ą pažinot ų iš gerosios pus ÷s. (Seiteil, 2006).

Nusta čius organizacijos „charakter į“, priimami sprendimai kaip pateikti j į tikslin ÷ms grup ÷ms. Kaip padaryti tikruosius organizacijos privalumus visuomen ÷s grupi ų turtu? Šiame etape formuojasi organizacijos identitetas. Ši s ąvoka apima komunikavimo priemoni ų sistem ą – pavadinimus, ženklus, logotipus, spalvas, mitus, ritualus, - atspindin čius organizacijos individualum ą. Organizacijos identitetas turi atspind ÷ti misij ą, strukt ūrą, versl ą ir kompanijos tikslus. Anot J. Balmer (2001), kuris pateikia šiek tiek platesn į poži ūrį į organizacijos identitet ą, negu F. Seitel, darbas su organizacijos identitetu toks svarbus, kad neretai sukelia būtinum ą atlikti tam tikrus strukt ūrinius pakeitimus, vadov ų pakeitim ą arba organizacijos perpozicionavim ą toki ų b ūdu, kad ji sugeb ÷tų apimti naujas rinkas. Kei čiasi pati organizacijos „asmenyb ÷“ arba jos „individualumas“. Šie pasikeitimai labiau reikšmingi ir svar ūs pozityviam organizacijos įvaizdžiui. Pats strateginio organizacijos identiteto reiškinio egzistavimo ir strateginio organizacijos individualumo faktas parodo j ų strategin ę svarb ą organizacijos s ÷kmingai veiklai. Ir tik darbo su organizacijos identitetu bei marketingo komunikavimo metu atsiranda organizacijos įvaizdis. Įvaizd į galima sukurti iš naujo (naujai organizacijai), j į galima keisti. S ÷kmingas įvaizdžio formavimo procesas reikalauja valdymo (planavimo, organizavimo, kontrol ÷s). Įvaizdžio formavimo veikla yra vertinama kokybiniais rodikliais (tikslai, strukt ūra, turinys, vykdytojai, technologijos) ir kiekybiniais rodikliais (išlaidos, terminai, rezultatai, ekonominis efektyvumas). Mokslin ÷ tiriamoji įvaizdžio valdymo veikla turi b ūti atliekama įvaizdžio moduliavimo pagrindu. (J. Balmer, 2001) Pasak G.Dr ūteikien ÷s įmon ÷s įvaizdis formuojasi nepriklausomai nuo to, nori ji to ar nenori. Jis gali b ūti toks, kokio nor ÷tųsi, gali b ūti visai priešingai, ta čiau jis vis tiek yra. Organizacijos įvaizd į pastebime tik tada, kai jis yra ypatingai geras arba ypatingai blogas. Visais kitais atvejais jis tiesiog yra. Abu jie gali keistis d ÷l daugelio sunkiai suvokiam ų (arba d ÷l aiškiai suprantam ų) priežas čių. Taigi, įvaizdis gali b ūti (jei teisingai naudojamas) gana efektyvi priemon÷ potenciali ų paslaugos klient ų elgsenai įtakoti. Nuo to, kok į asmenin į "model į" jie susikurs, priklausys tolesni j ų veiksmai. Keisdami (ar kurdami) įmon ÷s ar atskiros paslaugos įvaizd į, paslaug ų įmon ÷s vadovai gali priversti klientus elgtis taip, kaip yra naudingiau pa čiai įmonei. Įvaizdis turi tam tikr ą nuosav ą strukt ūrą Jis yra aprašomas pagal tam tikrus parametrus ir yra modeliuojamas taip pat, kaip ir pats jo formavimo procesas. Įvertinant, kad modelis yra svari ų objekto savybi ų atspindys, galima įsivaizduoti įvaizd į kaip įvairi ų charakteristik ų rinkin į. Įvaizdžio charakteristikos yra tokios: suvokimo grup ÷, suvokiam ų ir išmatuojam ų organizacijos savybi ų rinkinys, savybi ų įvertinimo rezultatai ir j ų svarumas. Įvaizdžio egzistavimo trukm ÷, stabilumas ir

28 ryškumas, pozityvumo/negatyvumo lygis, optimalumas, veiklos kryptys ir įvaizdžio k ūrimo bei palaikymo kaštai taip pat yra įvaizdžio charakteristikos. Sistem ų, sudaran čių įvaizd į, steb ÷jimo pagrindas yra informaciniai modeliai. Jau yra sukurtos duomen ų baz ÷s ir sprendim ų palaikymo sistemos, kurios naudojamos organizacijos įvaizdžio optimizavimui ir vertinimui. Konsultavimo įmon ÷ Delahaye Group JAV teikia ryši ų su visuomene efektyvumo vertinimo paslaugas tokioms įmon ÷ms kaip IBM, Microsoft, Novell, Intelir kitoms. Analogišk ą savo klient ų duomen ų baz ę disponuoja ryši ų su visuomene agent ūra Waggener Edstrom, aptarnaujanti Microsoft. Duomen ų baz ę sudaro duomenys apie masinio informavimo priemones bei medžiag ą, kuri juose pasirod ÷, taip pat informacij ą apie redaktorius ir žurnalistus. Įvaizdžio modelio k ūrimas, jo turinio pripildymas informacija apie organizacij ą, ryškus tikslinio įvaizdžio identifikavimas tikslin ÷ms visuomen ÷s grup ÷ms yra privalomi elementai, siekiant, kad įvaizdžio k ūrimo procesas b ūtų rezultatyvus. Tik remiantis įvaizdžio modeliavim ų gali b ūti vykdoma s ÷kminga veikla kuriant ir optimizuojant materialius ir virtualius įvaizdžio nešiklius, taip pat Interneto tinklapius, optinius diskus ir kitas elektronin ÷s prezentacijos priemones. Anot C. Fomburn (1996), įvaizdžio modeliavimas ir organizacijos įvaizdžio valdymo procesas yra profesionalaus įvaizdžio k ūrimo pagrindas. Toks modeliavimas, kaip ir pats organizacijos įvaizdžio valdymas reikalauja fundamentali ų ir sistemini ų vadybos ir marketingo žini ų. (Fomburn, 1996)

1.2. ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PAGRINDINIAI BRUOŽAI SPORTO ORGANIZACIJOJE

Sporto organizacijoms b ūdinga situacija, kad j ų įvaizdis visuomen ÷je bei ryši ų su visuomene efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo pasiekt ų rezultat ų. Tai įtakoja organizacijos pajamas - parduot ų abonement ų bei biliet ų į rungtynes skai čių, pajamas iš r ÷m÷jų reklamos bei suvenyr ų bei komandos atributikos pardavimo. Ta čiau suk ūrus stipr ų komandos įvaizd į, galima sumažinti neigiam ų sportini ų rezultat ų poveik į organizacijos pajamoms. Aš priskir čiau sporto klubus apskritai prie įvaizdžio formavimo objekt ų, kuri ų reitingas priklauso kaip nuo j ų įvaizdžio, taip ir nuo j ų pagamint ų preki ų bei paslaug ų kokyb ÷s. Kaip min ÷jau, kai sportiniai rezultatai yra blogesni (prastesn ÷ prek ÷s/paslaugos kokyb ÷), bendr ą klubo reiting ą gali išgelb ÷ti stiprus įvaizdis. Šioje darbo dalyje bus analizuojama, kokias priemones savo įvaizdžiui kurti naudoja krepšinio klubas „Žalgiris“, kok į įvaizd į nori sukurti šis klubas visuomen ÷s akyse. Taip pat bus analizuojama, koks yra poži ūris į sporto klubo įvaizdžio formavim ą JAV, kur ši veikla yra gerokai pažengusi (bus analizuojami kai kuri ų NBA ir NHL klub ų pavyzdžiai).

JAV seniai yra įvertinta sporto organizacijos įvaizdžio reikšm ÷. Teigiamas įvaizdis, pasiektas ryši ų su visuomene pagalba, laikomas dideli ų organizacijos turtu. JAV sporto organizacij ų ryšiai su visuomene yra orientuoti dviem kryptim: į sirgalius bei į r ÷m÷jus. Orientuojantis į sirgalius, svarbu suformuoti ir teisingai pozicionuoti sportin į brend ą, orientuojantis į r ÷m÷jus siekiama sukurti reikiam ą reputacij ą. JAV sporto organizacijos tvirtai įsis ąmonino, kad įvaizdis bei reputacija – b ūtini s ÷km ÷s veiksniai. Ryši ų su visuomene s ÷km ÷ bei sporto klubo įvaizdis tikslin ÷s auditorijos akyse visada smarkiai priklausys nuo klubo pasiekimu. Sirgaliai bet kokiu atveju labai jautriai reaguoja į savo komandos s ÷kmes ar nes ÷kmes. R ÷m÷jai taip pat suinteresuoti pergal ÷mis, kadangi tai padeda jiems palaikyti savo reputacij ą. Priklausomyb ę nuo rezultato galima sumažinti tokiais b ūdais: išpl ÷sti klubo auditorij ą tų žmoni ų, kurie ankš čiau nežinojo apie toki ą sporto šak ą, lygiagre čiai suk ūrus teigiam ą personalin į sportinink ų bei klubo vadovyb ÷s įvaizd į (kalbant apie m ūsų situacij ą, tai beveik ne įmanoma padaryti – apie krepšin į Lietuvoje žino visi). Taip pat JAV paplitusi tokia praktika – klubo rungtyn ÷s turi virsti šou, švente, kad sirgaliams b ūtų kit ų atrakcij ų, ne tik sportin ÷ rungtyni ų dalis. Tok į „šou“ reikia pla čiai apžvelgti masinio informavimo priemon ÷se. Tokiu atveju žmon ÷s eina į stadion ą ar aren ą ne tik d ÷l rungtyni ų, bet i d ÷l šou. Vienas pavyzdži ų yra NBA žaidžianti krepšinio komanda „Minnesota Timberwolves“. Prieš kelis metus komanda reguliariai nepatekdavo į atkrentam ąsias varžybas, už ÷m÷ paskutines vietas lygoje, ta čiau j ų nam ų arena vis ą laik ą b ūdavo pilna sirgali ų, o suvenyrin ÷ produkcija buvo labai gerai parduodama, kaip madingo, linksmo žmogaus atributas. Šou per rungtynes buvo laikomas vienu geriausi ų lygoje. Panaši ų pavyzdži ų yra ir NHL (Šiaur ÷s Amerikos ledo ritulio liga). Pavyzdžiui, nuo 2001 iki 2007 met ų komand ą „Wahington Capitals“ sportiniai rezultatai buvo smarkiai krit ę, taip pat smuko šios komandos įvaizdis sirgali ų akyse, tod ÷l smarkia sumaž ÷jo rungtyni ų lankomumas. Kad padidinti rungtyni ų lankomum ą, rungtyni ų metu buvo dalijami kepti višt ų sparneliai, žaid ÷jų fig ūr÷l÷s ir t.t. Taip pat JAV yra manoma, kad vienas iš esmini ų sporto klubo įvaizdžio k ūrimo veiksni ų yra klubo infrastrukt ūra – pavyzdžiui, moderni arena, geros treniruo čių baz ÷s ir t.t. Nuo pernai kitu metu Žalgirio“ klubas žada žaisti naujai pastatytoje modernioje arenoje Kaune, ir tai irgi gerina „Žalgirio“ įvaizd į. Taip pat JAV sporto organizacijose populiarus įvaizdžio gerinimo b ūdas – klubo žaid ÷jų įvaizdžio formavimas bei palaikymas. Tai padeda klubui mažiau priklausyti nuo sportini ų rezultat ų.

Klasikinis pavyzdys – David Beckham. Ne svarbu, su kuo žaidžia jo komanda, ir koks bus rungtyni ų rezultatas – žmon ÷s eina ži ūr÷ti į David‘ ą Beckham‘ ą . Kitas pavyzdys iš krepšinio srities LeBron‘ ąs James‘as. Tai yra jaunas ir labai talentingas krepšininkas, kuris turi nepriekaištinga šeimynin ę bei sportin ę reputacij ą. Šis žaid ÷jas yra labai populiarus JAV, jis turi labai teigiam ą įvaizd į sirgali ų akyse. Automatiškai, šis įvaizdis yra perkeliamas ir ant komandos, kurioje žaidžia šis žaid ÷jas – „Cleveland Cavaliers“. Vienas iš populiariausi ų įvaizdžio formavimo b ūdų JAV yra tokia ryši ų su visuomene priemon ÷, kaip visuomenin ÷ veikla. Kiekvienas NBA ir NHL klubas ir jo žaid ÷jai organizuoja skirtingo tipo labdaros akcijas, veda treniruotes vaikams iš sunki ų šeim ų ir t.t. Pavyzdžiui, NHL klube „Boston Bruins“ yra suburtas žaid ÷jų žmon ų klubas, kuris r ūpinasi labdaringa klubo veikla. Apibendrinant galima pasakyti, kad JAV sporto klub ų įvaizdžio formavimo praktika yra pažengusi žymiai toliau negu Lietuvoje. Formuojant stipr ų, teigiam ą sporto klubo įvaizd į, JAV klubai bando sumažinti savo pajam ų priklausomyb ę nuo sportini ų rezultat ų. Pagrindiniai įvaizdžio formavimo b ūdai – šou per rungtynes, klubo žaid ÷jų populiarinimas, visuomenin ÷ veikla. „Žalgirio“ istorija prasid ÷jo 1944 metais, kai stipriausi Kauno miesto krepšininkai susib ūr÷ į komand ą, v ÷liau tapusi ą „Žalgirio“ klubu. „Žalgirio“ ekipa nuo pat pirm ų gyvavimo met ų prad ÷jo brautis į tuometin ÷s Soviet ų S ąjungos krepšinio elit ą ir jau 1947 m. pirm ą kart ą tapo SSRS čempionato aukso medalio laim ÷toja. Iš viso iki 1989 met ų Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laim ÷jo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabr ą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) už ÷m÷ tre čiąją viet ą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaid ÷ tokios krepšinio žvaigžd ÷s, kaip Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Justinas Lagunavi čius, Kazimieras Petkevi čius, Vincas Sercevi čius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Linkevi čius, Modestas Paulauskas, Valdemaras Chomi čius, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Gintaras Einikis, Ar ūnas Visockas, Saulius Štombergas ir kiti. 1981 m. „Žalgirio“ istorijoje – dar vienas naujas puslapis. Komanda pirm ą kart ą dalyvavo Europos tauri ų laim ÷toj ų turnyre, kuriame pasiek ÷ ketvirtfinal į. 1986 m. sezonas buvo turb ūt pats s ÷kmingiausias per vis ą „Žalgirio“ klubo gyvavimo istorij ą. Europos čempion ų taur ÷s turnyre debiutavusi komanda pasiek ÷ taur ÷s final ą ir lemiamose rungtyn ÷se tik po atkaklios kovos nusileido Zagrebo „Cibona“ krepšininkams. Ta čiau už š į pralaim ÷jim ą kaunie čiai atsirevanšavo Argentinoje vykusiame stipriausi ų pasaulio klub ų turnyre Tarpžemyninei W.Joneso taurei laim ÷ti, pusfinalyje įveik ę Zagrebo klub ą. Pergal ÷ šios taur ÷s turnyre peln ÷ „Žalgiriui“ pripažinim ą visame pasaulyje. Devintojo dešimtme čio viduryje „Žalgiris“ met ÷ išš ūkį tuo metu stipriausiam Soviet ų Sąjungos klubui – „amžinam“ SSRS čempionat ų nugal ÷tojui Maskvos CSKA. Kauno komanda privert ÷ maskvie čius pripažinti pranašum ą net trejus metus iš eil ÷s (1985-1987 m.). 1989 m.

Europos tauri ų laim ÷toj ų taur ÷s turnyre „Žalgiris“ pasiek ÷ pusfinal į. Atsiradus galimybei ištr ūkti už geležin ÷s uždangos sien ų, prieš pat 1989-1990 m. sezon ą komand ą paliko beveik dešimtmet į pergales skyn ę lyderiai A.Sabonis, S.Jovaiša, G.Krapikas, V.Chomičius, A.Visockas ir A.Brazys. At ÷ję jauni krepšininkai 1990 m. t ęs÷ kovas SSRS čempionate, ta čiau Lietuvai paskelbus Nepriklausomyb ę, „Žalgirio“ komanda pasitrauk ÷ iš Soviet ų S ąjungos pirmenybi ų. Į Lietuvos krepšinio pirmenybes gr įžę žalgirie čiai be didesni ų pastang ų laim ÷jo tris čempionatus iš eil ÷s. Ta čiau nedidel ÷ sportin ÷ konkurencija šalies pirmenyb ÷se netenkino „Žalgirio“. Buvo ieškoma įvairiausių varžyb ų ir turnyr ų užsienyje. 1992 m. „Žalgiris“ laim ÷jo „Profbasket“ lygos, kurioje dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos, turnyr ą. T ų pa čių met ų vasar ą trys „Žalgirio“ krepšininkai (G.Einikis, A.Visockas ir Romanas Brazdauskis) kartu su dauguma buvusi ų mūsų klubo nari ų iškovojo Barselonos olimpini ų žaidyni ų bronzos medalius. 1993 m. – permain ų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausi ų šalies komand ų susib ūr÷ į Lietuvos krepšinio lyg ą (LKL). Prasid ÷jo profesionalaus krepšinio šalyje k ūrimas ir stiprinimas. Laim ÷damas LKL čempionatus, tuo pa čiu metu „Žalgiris“ atkakliai band ÷ prasimušti tarp geriausi ų Europos klubini ų komand ų. Ir nors niekaip nepavykdavo žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprino ekipos sud ÷tį ir nesl ÷p÷ savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis – patekti į Eurolyg ą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai. Įgyvendinti svajon ę pavyko iš tre čio karto. 1998 m. stipriausias Lietuvos klubas laim÷jo Europos klub ų taur ÷s turnyr ą ir peln ÷ taip ilgai trokšt ą kelialap į į elito varžybas. 1998-1999 m. Eurolygos debiutant ÷ Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirod÷ reguliariajame sezone. Žalgirie čiai iškovojo 8 pergales ir lyderiavo savo grup ÷je. Antrajame Eurolygos etape „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat s ÷kmingai. J ų vienuoliktoji pergal ÷ ne tik užtikrino pirm ą viet ą grup ÷je, bet ir tolimesn ÷se atkrintamosiose varžybose suteik ÷ savo aikšt ÷s privalum ą. Visos atkrintamosios rungtyn ÷s buvo laim ÷tos pakankamai lengvai. Prieš žalgirie čių puik ų žaidim ą neatsilaik ÷ dvi Stambulo komandos „Ulker“ ir „Efes Pilsen“. Finalinio ketverto varžybos vyko Miunchene (Vokietija). Pusfinalyje „Žalgiris“ sutriuškino Pir÷jo „Olympiacos“ komand ą. Finale prieš lietuvius stojo Eurolygos čempion ų titul ą gynusi Bolonijos „Kinder“ ekipa, bet italai nesugeb ÷jo pasipriešinti „Žalgiriui“. Pergal ÷ – 82:74, ir ne įtik ÷tina s ÷km ÷ finaliniame ketverte! Mes – Eurolygos nugal ÷tojai! Sezono pabaigoje prie stipriausio Europos klubo vardo „Žalgiris“ prid ÷jo LKL ir Šiaur ÷s Europos krepšinio lygos (NEBL) čempion ų titulus. Po triumfo Eurolygoje „Žalgirio“ žaid ÷jus išgraibst ÷ turtingieji Europos klubai. Teko burti nauj ą komand ą, kuri tur ÷jo toliau s÷kmingai kovoti d ÷l stipriausio Lietuvos ir Baltijos šali ų komandos vardo bei m ÷ginti gr ąžinti ekip ą į Eurolygos finalo ketverto varžybas. Š į tiksl ą beveik pavyko pasiekti 2004 metais, kai komandoje po ilgos pertraukos v ÷l rungtyniavo A.Sabonis. Dabar pergali ų Eurolygoje siekia nauja karta. Iš viso per 15 LKL sezon ų „Žalgiris“ 12 kart ų tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008 m.). 2005 ir 2008 metais Kauno klubas triumfavo Baltijos krepšinio lygos

(BBL) turnyre. Du sezonus iš eil ÷s laim ÷tas po pertraukos surengtas Lietuvos krepšinio federacijos taur ÷s turnyras.Dviej ų stipriausi ų pasaulio krepšinio lyg ų NBA ir Eurolygos pastangomis 2006 m. startavo projektas „NBA Europe Live“, kuriame dalyvauja paj ÷giausios Šiaur ÷s Amerikos ir Europos krepšinio komandos. T ęsiant abiej ų lyg ų bendradarbiavim ą, 2007 m. pripažinimo sulauk ÷ Kauno „Žalgirio“ klubas. Vasar ą Lietuvos krepšinio lygos čempionai gavo kvietim ą iš NBA ir Eurolygos spalio 13-19 d. sužaisti trejas rungtynes Šiaur ÷s Amerikoje. Pasak Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu, tokios garb ÷s legendinis „Žalgiris“ yra vertas už gars ų savo vard ą ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Šiuo metu Žalgiris išskiria vien ą pagrindin ę savo ryši ų su visuomene tiksl ą: perteikti žinut ę, kad „Žalgiris“ siekia išlikti komanda numeris 1 Lietuvoje. Tai yra, siekiama sukurti lyderio, stipriausios ir galingiausios Lietuvos komandos įvaizd į. Pastaraisiais metais sustipr ÷jus „Lietuvos ryto“ komandai“, kov ą d ÷l pirmos vietos Lietuvoje yra labai arši, tod ÷l šis tikslas yra pakankamai aktualus. Kaip jau buvo min ÷ta, formuodamas savo komandos įvaizd į, „Žalgiris“ naudoja labai plat ų ryši ų su visuomene priemoni ų asortiment ą: 1. Ryšiai su visuomene spaudos pagalba (populiarinimas); 2. Reklama; 3. Ryšiai su masinio informavimo priemon ÷mis; 4. Visuomenin ÷ veikla; 5. Šaltini ų vadyba; 6. Vystymasis; 7. Ryšiai su visuomene Interneto pagalba. Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, turinti gilias tradicijas. Lietuvos krepšinio populiarum ą l ÷m÷ tai, kad Lietuvos krepšinio pasiekimai pasauliniu mastu yra labai dideli – tris kartus Lietuvos rinktin ÷ tapo Europos čempionais, 3 kartus laim ÷jo bronzos medalius Olimpin ÷se žaidyn ÷se, laim ÷ti skirtingo lygio apdovanojimai klub ų lygyje. Aukšti krepšinio kaip sporto šakos pasiekimai lemia tai, kad susidom ÷jimas Lietuvos krepšinio klubais irgi yra labai didelis. Daugiausia d ÷mesio sulaukia stipriausi šalies klubai – „Žalgiris“ bei „Lietuvos rytas“. Tai yra tod ÷l, kad šios komandos atstovauja didžiausius Lietuvos miestus ir turi daug gerb ÷jų, kurie domisi ši ų klub ų vidiniu gyvenimu, pasiekimai, pasiruošimu rungtyn ÷ms bei rungtyni ų rezultatais. T.y., žmon ÷s pageidauja skaityti apie krepšin į, tame tarpe ir apie „Žalgir į“, tod ÷l spaudos atstovai yra suinteresuoti gauti informacij ą apie komand ą bei j ą paskelbti - tai didina laikraš čio perkamum ą, automatiškai ir spaudos leid ÷jų pajamas iš laikraš čių bei žurnal ų pardavimo, taip did ÷jant spaudos tiražams, auga reklamos kainos šiuose leidiniuose. Taip pat neseniai viename didžiausi ų šalies dienraš čių buvo pasirod ęs straipsnis apie „Žalgirio“ žaid ÷ją Jon ą Ma čiul į. Straipsnyje buvo aprašomas Jono Ma čiulio gyvenimas, jo karjera „Žalgiryje“ bei ateities planai. Tai yra pavyzdis, kaip yra populiarinama „Žalgirio“ komand ą savo žaid ÷jų pagalba. „Žalgiris“ kaip organizacija

33 reklamuojasi labai mažai. Klubas reklamuoja atskiras savo veiklas - krepšinio mokykl ą, rungtynes Kauno „Sporto hal ÷je“ ir pan. Iš ryškesni ų „Žalgirio“ reklamos akcij ų galima pamin ÷ti 2006 – 2007 sezono pradžioje vykdyt ą reklamin ę akcij ą per televizij ą, kurios š ūkis buvo „Išsuks ir nepaleis“. Tai buvo reklamini ų klip ų per pagrindines šalies televizijas serija, kuriose dalyvavo tuometinis „Žalgirio“ vyriausias treneris Ainars Bagatskis bei ryškesni „Žalgirio“ komandos žaid ÷jai. Šiuose reklamos klipuose buvo išnaudojamas meil ÷s krepšiniui akcentas – tai yra, buvo bandoma išnaudoti tautos meil ę šiai sporto šakai, ir kart ų žmoni ų s ąmon ÷je sugretinti Lietuvos krepšin į bei „Žalgirio“ komand ą, kuri yra tikrai svarbi Lietuvos krepšinio dalis. Šie reklaminiai klipai baigdavosi š ūkiu „Žalgiris – išsuks ir nepales“. Šios reklamin ÷s akcijos laikotarpis buvo sugretintas su abonementų pardavim ų laikotarpiu, ir šios akcijos d ÷ka abonement ų pardavimai gerokai išaugo. Šiuo metu „Žalgiris“ dirba su naujien ų agent ūra BNS ir per j ą platina savo žinutes. Masinio informavimo priemon ÷s bei informacijos agent ūros vaidina svarb ų vaidmen į ryši ų su visuomene sistemoje. Taip pat klubas skelbia žinutes savo Interneto puslapyje, ir iš ten jas pasiima visos suinteresuotos masinio informavimo priemon ÷s. Manoma, kad visuomen ÷s interesas „Žalgiriui“ yra pakankamai didelis, kad masinio informavimo priemon ÷s yra pa čios suinteresuotos pasiimti informacij ą iš „Žalgirio“ Interneto puslapio, ta čiau tai yra ne visai teisinga. Taikant toki ą strategij ą, yra tikimyb ÷, kad kai kurios žinut ÷s liks nepasteb ÷tos ar nepakankamai įvertintos. Tod ÷l „Žalgiris“ savo žinutes prad ÷jo platinti ir per BNS. „Žalgirio“ organizacijos veikloje visuomenin ÷ veikla užima labai svarbi ą viet ą. „Žalgirio“ visuomenin ÷ veikla didži ąja dalimi yra nukreipta į vaikus – tai parama vaik ų sporto mokykloms, parama beglobiams vaikams ir pan. Į t ą veikl ą yra įtraukiami jauni komandos žaid ÷jai, taip pat legionieriai, žaidžiantys „Žalgiryje“. Iš ryškesni ų praeito sezono „Žalgirio“ visuomenin ÷s veiklos akcij ų galima pamin ÷ti Manto Kalnie čio pasirodym ą per TV3 rengiamus „Lietuvos garb ÷s“ apdovanojimus. Šioje iškilmingoje apdovanojim ų teikimo ceremonijoje žmon ÷s yra apdovanojami už paprastus, ta čiau be galo didel ÷ reikšm ę turin čius poelgius. „Žalgirio“ Interneto svetain ÷ taip apib ūdina š į įvyk į: „Šiame renginyje dalyvavo ir žalgirietis Mantas Kalnietis, kuris paband ÷ išpildyti „Met ų dr ąsos vaiko“ apdovanojim ą gavusio Deivydo Venckaus, išgelb ÷jusio jauniausi ą sesut ę iš degan čio namo, svajon ę pamatyti ir paspausti rank ą legendiniam krepšininkui Arvydui Saboniui. Nors Sabas negal ÷jo dalyvauti šiame renginyje, ta čiau M.Kalnietis džiaug ÷si, gal ÷jęs A.Sabonio vardu pasveikinti laureat ą ir perduoti didžiausius „Žalgirio“ klubo prezidento link ÷jimus jam. Žalgirietis D.Venckui taip pat įteik ÷ krepšinio kamuol į su Sabo parašu bei statul ÷lę, kurioje

34 pavaizduotas pats legendinis krepšininkas.“ Tokia akcijos be abejo labai padeda kelti „Žalgirio“ klubo populiarum ą. Iš vienos pus ÷s, Arvydas Sabonis yra Lietuvos krepšinio legenda, ir jis yra pavyzdys daugumai Lietuvos vaik ų. Manto Kalnie čio dalyvavimas ceremonijoje atstovaujant Arvyd ą Sabon į, tarsi nubr ÷žia linij ą tarp Arvydo Sabonio bei jaunos „Žalgirio“ žaid ÷jų kartos ir pabr ÷žia „Žalgirio“ tradicij ų t ęstinum ą. Iš kitos pus ÷s, bendravimas su vaikais leidžia auginti savo ateities auditorij ą, kitaip sakant išauginti naujus fanus, ir ne tik Kaune, bet visoje Lietuvoje. Kal ÷dų met ų „Žalgiris“ paprastai aplanko beglobius vaikus. Šiais metais buvo net trys svarbios visuomenin ÷s veiklos akcijos. „Žalgirio“ krepšininkai Mantas Kalnietis, Vytenis Jasikevi čius ir Marko Popovi čius lank ÷si Kauno miesto apskrities pagrindin ÷je mokykloje „Saulut ÷“, kurioje mokosi ir gyvena valstyb ÷s remiami 98 vaikai iš asociali ų šeim ų, vaikai, kurie t÷vų visai neturi ar jiems t ÷vyst ÷s teis ÷s yra atimtos. Kaip matome, visuomenin ÷ veikla yra stiprioji krepšinio klubo „Žalgiris“ ryši ų su visuomene pus ÷. Tokios akcijos kelia „Žalgirio“ populiarum ą, padeda auginti savo auditorij ą ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose. Taip pat šios akcijos sulaukia plataus spaudos bei televizijos d÷mesio, tod ÷l šios akcijos yra pakankamai pla čiai nušvie čiamos visuomen ÷je. Šaltini ų vadyba – tai tokios sistemos suk ūrimas, kuris pad ÷tų sekti žmoni ų reakcija į pateikiamas žinutes bei koreguoti savo ryši ų su visuomene veiksmus, remiantis žmoni ų pozityvia ar negatyvi ą reakcija tuos veiksmus. Paanalizuokime, kaip „Žalgiris“ seka auditorijos reakcij ą į savo ryši ų su visuomene veiksmus. Papras čiausias b ūdas tai daryti – sekti komentarus Internete į straipsnius apie „Žalgir į“ („Žalgirio“ Internetiniame puslapyje bei kitose naujien ų portaluose). Žinoma, didžioji dalys t ų komentar ų b ūna dviej ų tip ų – „tu kvailas“ ir „pats tu kvailas“, ta čiau tam tikra komentar ų dalis yra tikrai konstruktyvi bei duoda analitin ÷s naudos. Galima teigti, kad komentarai Internete – tai geriausias įmon ÷s ryši ų su visuomene veiksm ų efektyvumo atspind ÷jimas. „Žalgirio“ vystymasis yra paremtas naryste klubo organizacijose. Tai n ÷ra klubui tiesiogiai priklausan čios organizacijos, ta čiau klubas palaiko ir remia tas organizacijas. Pagrindin ÷ tokia organizacija – „Žalgirio“ sirgali ų klubas „Žalioji mirtis“. Tai yra ištikimiausi klubo sirgaliai, kurie lankosi visose klubo rungtyn ÷se, vyksta j į palaikyti į rungtynes užsienyje. Ta čiau skirtingai negu vystymosi teorijoje, iš šios naryst ÷s n ÷ra siekiama tiesiogin ÷s finansin ÷s naudos – ta nauda daugiau yra strategin ÷, susijusiu su lojali ų sirgali ų palaikymu. Kitas naryst ÷s pavyzdys- „Žalgirio“ ir banko „Snoras“ išleista mokamoji kortel ÷ „Snoro Bankas – Žalgiris“. Žmon ÷s, įsigij ę tokias mokam ąsias korteles netiesiogiai remia „Žalgir į“, kadangi „Snoras“ yra vienas pagrindini ų „Žalgirio“ r ÷m÷ju.

Kauno „Žalgirio“ Klubas: Tai garb ÷s klubas, vienijantis visus Kauno „Žalgirio“ gerb ÷jus, kuriems r ūpi Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos s ÷km ÷, veikla, sprendimai, komentarai. Klubas apjungia gerb ÷jus, kuriems „Žalgiris“ – kur kas daugiau nei komanda. Kauno „Žalgirio“ gerb ÷jui priklausyti Kauno „Žalgirio“ Klubui yra garb ÷, tuo pa čiu ir privilegija, ir įsipareigojimas. Ryšiai su visuomene Interneto pagalba – tai pagrindinis šiuo metu klubo taikomas ryši ų su visuomene b ūdas. Kaip jau buvo min ÷ta, šiuo metu klubo komunikavimo strategija remiasi savo žinut ÷s paskelbimu „Žalgirio“ interneto puslapyje, o iš ten t ą žinut ę cituoja kiti Interneto portalai bei masinio informavimo priemoni ų leidiniai. Puslapyje yra pateikiama informacija skirta daugiau „Žalgirio“ sirgaliams, tik „naujien ų“ skiltyje pateikiamos naujienos, skirtos kitoms masinio informavimo priemon ÷ms. Šiuo metu Interneto puslapis yra pagrindinis „Žalgirio“ su visuomene kanalas. Prie kit ų ryši ų su visuomene b ūdų galima taip pat priskirti „Žalgirio“ šok ÷jų komandos pasirodymus. Tai yra viena geriausi ų šok ÷jų komand ų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, apie jas yra dažnai rašoma bei kalbama.

II. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

TYRIMO METODAI Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1.Literat ūros šaltini ų analiz ÷. 2.Anketavimas 3. Matematin ÷s statistikos metodai.

TYRIMO ORGANIZAVIMAS Labiausiai paplit ęs pirmin ÷s sociologin ÷s informacijos rinkimo metodas yra anketin ÷ apklausa. Apklausa yra skatinan čių veiksm ų seka, naudojama atsakymams iš tiriam ųjų ir informant ų gauti ir tirti. Tyrime apklausa paprastai atliekama interviu (pokalbio) arba anketin ÷s apklausos b ūdu. Respondentus taip pat galima apklausti pasinaudojant laikraš čio, žurnalo ar kito leidinio paslauga, pašto paslaugomis. Įvaizd į charakterizuojan čių požymi ų yra labai daug, tod ÷l tyrimui skirtose anketose pateikiami klausimai siejami su įmon ÷s įvaizdžio svarba, įvaizdžio kūrimui turin čiomis auditorijomis, organizacijos pasirinkim ą lemian čių veiksni ų analize bei įvaizdžio strukt ūra (anketos pateikiamos prieduose). Anketa – tai tam tikru b ūdu strukt ūriškai organizuotas rinkinys klausim ų, kuri ų kiekvienas logiškai susij ęs su pagrindiniu tyrimo uždaviniu (Luobikien ÷ I. ir kt., 1997). Anketa susideda iš trij ų dali ų:įžangin ÷s, pagrindin ÷s ir baigiamosios. Anketa pradedama įžanginiu žodžiu, kuriame respondentai supažindinami su tyrimo tikslu, nurodoma, kaip užpildyti anket ą ir akcentuojama, kad gauta informacija bus panaudota tik diplominiam darbui parengti Tyrimo atlikimo vieta – Anketa buvo patalpinta internetiniame puslapyje www.apklausa.lt , ir išsiuntin ÷ta visiems „Žalgirio“ klubo nariams. Tyrimo laikas – apklausa buvo vykdoma 2010 metu sausio - vasario m ÷nesiais. Tyrimo metodas – anketin ÷ apklausa. Apklausai iš anksto respondentai nebuvo ruošiami. Apklausa buvo anonimin ÷.

Tyrimo imtis – Apklausos respondent ų skai čiui nustatyti buvo pasinaudota Paniotto 1 formul ÷ (Kardelis, 2007): n = 1 (( 2 + )) N

čia N – tiriamos visumos nari ų skai čius, n – reikiamas respondent ų skai čius, – paklaida (gali b ūti 4 - 8 proc.). Taigi, siekiant gauti duomenis su 4 proc. paklaida, buvo išplatinta 250 anket ų krepšinio klubo „Žalgiris“ nariams iš 18 – 64 met ų amžiaus grupi ų iš j ų sugr įžo 185. Apklausos metu surinkti duomenys buvo apdorojami rankiniu ir kompiuteriniu b ūdu (naudojant, MS Excel, MS Word programas).

III. KREPŠINIO KLUBO „ŽALGIRIS“ ĮVAIZDIS Įvaizdis yra žmogaus jausm ų, min čių, tik ÷jimo ir nuomoni ų visuma, kuria jis turi apie įmon ę ir jos teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes. Trumpiau tariant, tai įsp ūdis apie organizacija visuomen ÷je. Organizacijos įvaizdis – tai stilius: administravimo, komercinio elgesio, ir klientams bei partneriams matomo įsp ūdžio stilius. B ūtina b ūti individualiu ir šiuolaikišku. Tam, kad išsiaiškint kokiu b ūdu to turi siekti krepšinio klubas „Žalgiris“, atliktas tyrimas, kurio metu stengtasi nustatyti kas įtakoja krepšinio įvaizd į, koks jis yra šiuo metu ir kaip būtų galima j į patobulinti.

3.1 TYRIMO REZULTAT Ų ANALIZ ö

Atliekant apklaus ą,, buvo išsiuntin ÷ta 250 anket ų, o į m ūsų rankas sugr įžo 185 anketos. Tyrime dalyvavo įvairi ų amžiaus grupi ų atstovai: 8-20 m. respondent ų buvo 14%, 21-25 m. buvo 41%, 26-35 m. buvo 30%, 36-45 m. buvo 10%, 46-60 m. buvo 5%, Moterys sudar ÷ 25 proc. vis ų respondent ų, o vyrai – 75 proc. Toliau matysime atlikto tyrimo gautus rezultatus.

5 pav. Klubo nari ų pasiskirstymas pagal išsilavinim ą

Galime paži ūr÷ti, koks išsilavinimas vyrauja tarp krepšinio klubo „Žalgiris“ nari ų. Didžioji dalis j ų turi aukšt ąjį išsilavinim ą, tai b ūtų 64% pildžiusi ųjų, o 14% vidurinis išsilavinimas. Apibendrinus visus rezultatus matome, kad anketas pild ÷ išsilavin ę asmenys. Manau, kad jie supranta šios anketos svarb ą ir toliau pateikti klausim ų atsakymai pad ÷s mums susidaryti bendr ą vaizd ą, kaip krepšinio klubo „Žalgiris“ nariai supranta, kas yra įvaizdis, jo svarb ą ir k ą tai duoda.

6 pav. Veiksniai, paskatin ę tapti krepšinio klubo „Žalgiris“ nariu

6 paveiksle matome, kad 33% klubo nari ų į klausim ą “Kas paskatino tapti krepšinio klubo Žalgiris nariu“ atsak ÷, noras tapti krepšinio klubo “Žalgiris” dalimi, o 24% atsak ÷ norintys dalyvauti komandos valdyme, 22% paskatino komandos populiarumas.

7 pav. Krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdis

7 paveiksle į klausim ą „Kas yra įvaizdis“ 64% apklaust ųjų pasirinko a;b;c atsakymus, galime teigti, kad įvaizdis susideda iš daugelio reiškini ų tai reputacijos, įsp ūdžio bei asociacijos. Kaip ir tik ÷jom ÷s atsakymai įvair ūs. Į š į klausim ą kiekvienas žmogus ži ūr÷jo iš skirtingos pozicijos, bet vyraujantis atsakymas yra reputacija, įsp ūdis, asociacija. Sąvokos reputacija ir įvaizdis yra labai tarpusavyje susijusios. Reputacija – įvaizdžio pasekm ÷, t.y. vertinimas, kur į lemia visuomen ÷je nusistov ÷jęs organizacijos įvaizdis. Įvaizdis apib ūdinamas, kaip įsp ūdis. Šis teiginys taip pat yra teisingas, bet jis labiau siejamas su žmogaus asmeniniu susid ūrimu su organizacija, o taip pat klausantis įvairi ų gand ų, nuomoni ų bei iš reklamos. Asociacija, tai tam tikru momentu vartotojo s ąmon ÷je susiformav ęs krepšinio klubo „Žalgiris“ vaizdas. Manau, kad krepšinio klubo „Žalgiris“ klubo nariai gerai supranta, kas tai yra įvaizdis.

8 pav. Krepšinio klubo „Žalgiris‘ logotipas

8 paveiksle, klubo nariai išreišk ÷ savo nuomon ę apie krepšinio klubo „Žalgiris“ logotip ą. Kaip matome 72% apklaust ųjų logotipas yra informatyvus, nusakantis klubo veiklą, 34% apklaust ųjų klubo logotipas vizualiai patrauklus ir įsimintinas.

9 pav. Krepšinio klubo „Žalgiris“ internetin ÷ svetain ÷

9 paveiksle krepšinio klubo nariai išreišk ÷ nuomon ę apie internetin ę svetain ę, matome kad net 65% sutinka, kad svetain ÷ informatyvi, o 30% apklaust ųjų svetain ÷ pasirod ÷ vizualiai patraukli ir įsimintina.

10 pav. Krepšinio klubo "Žalgiris" naudojamos priemon ÷s įvaizdžiui formuoti

10 paveiksle, matome kad net 51% pasisak ÷, kad krepšinio klubo “Žalgiris“ naudojamos priemon ÷s yra tikslin ÷s, o 28% apklaust ųjų pasisak ÷ kad priemon ÷s įvaizdžiui formuoti planuotos ir kompleksin ÷s, bei informatyvios.

11 pav. Vertyb ÷s, kurios puosel ÷jamos krepšinio klube "Žalgiris"

11 paveiksle, krepšinio klubo nari ų buvo klausiama “Kokios vertyb ÷s puosel ÷jamos krepšinio klube “Žalgiris”. Net 60% apklaust ųjų pasisak ÷, kad komandinis darbas puosel ÷jamas krepšinio klube, 58% pasisak÷, kad krepšinio klube puosel ÷jamas lojalumas, 47% pasisak ÷, kad krepšinio klube sudarytos s ąlygos tobul ÷jimui, nemaž ą dal į apklaust ųjų pažym ÷jo. Kad krepšinio klube didelis d ÷mesys kreipiamas s ąžiningumui.

12 pav. Krepšinio klubo "Žalgiris" labiausiai naudojamo įvaizdžio elemento tyrimo rezultatai

Iš 12 pav. matome klubo nari ų atsakymus į pateikt ą klausim ą. Vyraujan čios vienos nuomon ÷s n ÷ra. Iš grafiko matome, kad daugiausiai pasisakiusi ųjų išskyr ÷ r ÷mim ą 29%, 23% labiausiai naudojamas įvaizdžio elementas pasirod ÷ prek ÷s kokyb ÷ - at ÷jęs žmogus į rungtynes visada tikisi išvysti ger ą regin į. Beveik vienodai pasiskirst ÷ prek ÷s kaina, klubo kult ūra ir firminis stilius.

13 pav. Krepšinio klubas "Žalgiris" naudojami r ÷mimo veiksniai

Iš 13 pav. Matome klubo nari ų atsakymus į klausim ą: “Kokius r ÷mimo veiksnius naudoja krepšinio klubas “Žalgiris”, didžioji dalis pažym ÷jo reklam ą 33%, o 32% respondent ų pažym ÷jo pardavim ų skatinimas ( įv. Nuolaidos, atributikos dalinimas, loterijos), 24% pažym ÷jo ryšius su visuomene.

14 pav. Krepšinio klubas "Žalgiris" naudojamos pardavim ų skatinimo priemon ÷s

14 paveiksle matome, kaip pasisikirst ÷ klubo nari ų nuomon ÷, į klausim ą: “Kokias pardavim ų skatinimo priemones naudoja krepšinio klubas “Žalgiris””. 29% respondent ų pažym ÷jo, kad mažesn ÷ biliet ų kaina, 22% pažym ÷jo įvairios dovanos premijos, 19% - loterij ą, 18% pažym ÷jo klubo atributikos pardavim ą žema kaina. Galime teigti, kad krepšinio klubo „Žalgiris“ skatinimo priemon ÷s pastebimos.

15 pav. Pagrindiniai veiksniai, formuojantys krepšinio klubo"Žalgiris" įvaizd į

15 pav. matome, kad krepšinio klubo „Žalgiris“ klubo nari ų didžioji dalis respondent ų, organizacijos formavimo veiksniu pasirinko organizacijos vard ą net 72%. Antroje eil ÷je – ženkl ą 21%. Regimoji informacija yra pradin ÷ ir labai svarbi, nes ji daro lemiam ą įtak ą pasirinkimui, ši informacija formuoja žmogaus pirm ąjį įsp ūdį apie krepšinio klub ą. Kuri v ÷liau paskatina tolesn į susidom ÷jim ą sportu.. Šie formavimo veiksniai yra išorinis organizacijos vaizdas. Mano anketoje šio klausimo atsakymais gali b ūti ir visi pateikti atsakymai. Apibendrinus klubo nari ų atsakymus, matome ryški ą pozicij ą. Krepšinio klubo įvaizdžio pagrindinis veiksnys klubo nari ų akimis yra organizacijos vardas, po to logotipas ir ženklas.

16 pav. Pagrindin ÷s dalys, formuojan čios krepšinio klubo "Žalgiris" įvaizd į

16 pav. pateikti klubo nari ų atsakymai į klausim ą. Ir labai gražiai matosi iš grafiko, kad dauguma respondent ų svarbiausia dalimi pasirinko vidin į bei išorin į įvaizd į kartu 70%. Aišku buvo ir pasirinkusi ų, kad tik išorinis įvaizdis yra svarbi įvaizdžio dalis 21%. Vidinis įvaizdis egzistuoja organizacijos viduje, o išorinis – už jos rib ų. Manau, kad s÷kmingai organizacijos veiklai svarbu ir vidinis, ir išorinis įvaizdis. Palankus vidinis įvaizdis stiprina darbuotoj ų motyvacij ą, darbo našum ą ir kokyb ę, tuo tarpu palankus išorinis įvaizdis padeda išlaikyti ir pritraukti nauj ų klient ų, savo darb ą išmanan čių specialist ų ir pan. Pvz., kiekvienas darbuotojas nori dirbti tokioje organizacijoje, kurioje b ūtų gerbiamas, kur b ūtų suteikiamos visos reikiamos s ąlygos darbui ir t.t. Taigi vidinis ir išorinis įvaizdis vienas kit ą papildo ir sudaro bendr ąjį organizacijos įvaizd į. Ta čiau tos pa čios organizacijos vidinis ir išorinis įvaizdis nebūtinai turi sutapti, t.y. būti vienodi. Šie įvaizdžiai gali skirtis. Pvz., išorinis įvaizdis yra palankus, visuomen ÷ susidariusi nuomon ę, kad tos organizacijos veikla labai s ÷kminga, si ūlomos prek ÷s ar paslaugos kokybiškos ir

47 pan., bet darbuotojai žino ir kit ą ties ą – tikr ąją organizacijos b ūkl ę, kuri galb ūt itin sud ÷tinga ir net problemiška. Žinoma, gali b ūti ir atvirkš čiai: darbuotojai be pagrindo ar iš įpro čio gali garbinti savo organizacij ą ir nematyti jos veiklai trukdan čių fakt ų, o išorin ÷s auditorijos tai gali b ūti pasteb ÷jusios jau kur kas anks čiau.

17 pav. Veiksniai, įtakojantys krepšinio klubo pasirinkim ą 17 pav. pateikti klubo nari ų atsakymai, dauguma net 60% klubo nari ų krepšinio klub ą rinkt ųsi pagal pasiektus rezultatus. Po 19% apklaust ųjų krepšinio klub ą rinkt ųsi pagal populiarum ą ar geografin ę pad ÷ti.

18 pav. Veiksniai, formuojantys krepšinio klubo "Žalgiris" įvaizd į 48

Iš 18 pav. matome, kad didžioji dalis respondent ų mano, kad krepšinio klubo įvaizd į formuoja Žalgirio vardas 42%, 32% mano, kad žaid ÷jai. Reklama - 21%. Apibendrinus rezultatus, pasteb ÷jome, kad krepšinio klubo įvaizd į formuoja krepšinio klubo vardas bei jo žaid ÷jai ir reklama. Labai maža dalis respondent ų mano, kad krepšinio klubo įvaizd į formuoja konkurentai. Organizacijos įvaizdis tiesiogiai priklauso nuo darbuotoj ų, j ų atliktas darbas arba pagerina įmon ÷s įvaizd į, arba j į pablogina.

19 pav. Lietuvoje esan čių krepšinio klub ų įvaizdžio įvertinimas

Iš 19 pav. matome ryški ą nuomon ę, kad Lietuvoje esan čių krepšinio klub ų įvaizdis n÷ra maksimalus. Taigi krepšinio klubams yra dar kur pl ÷stis įvaizdžio formavime. Aišku, kad yra Lietuvoje toki ų krepšinio klub ų („Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“), kuri ų įvaizdis jau gana aukšto lygio. Bet mano nuomone Lietuvoje esan čių krepšinio klub ų įvaizdžio formavimas ir siekimas j į padaryti palankiu, per paskutinius 10 met ų žymiai įsib ÷g÷jo. Per paskutinius 15 met ų organizacijos įvaizdžio vert ÷ išaugo nuo 18 % iki 82%, tai yra daugiau negu keturis kartus. Dabar jau įmoni ų vadovams svarbu, kad j ų įmon ę pasteb ÷tų ir pasirinktu. Internetiniuose puslapiuose skelbia naujoves, tai k ą jie turi išskirtinio ( neb ūtinai tai gali b ūti bilietai, tai ir visokios nuolaidos ir t.t.). Įvaizdis pirmiausia reprezentuoja organizacij ą, pateikia informacij ą apie jos pob ūdį vartotojams. Svarbu, kad krepšinio klub ų vadovai suvokt ų įvaizdžio svarb ą ir suprast ų, kad įvaizdis

49 neatsiranda savaime: b ūtina planinga, nuosekli ir tikslinga veikla, atimanti daug laiko, reikalaujanti pastang ų ir materialini ų s ąnaud ų. Įvaizdis – tai labai svarbi organizacijos detal ÷, nuo kurios priklauso organizacijos veiklos s ÷kmingumas. Žmon ÷s reaguoja į įvaizd į, bet ne b ūtinai į realyb ę. Nei viena s ÷kmingai dirbanti organizacija neapsieina be įvaizdžio tobulinimo. Palankaus įvaizdžio d ÷ka, gali pasiekti savo užsibr ÷žt ų tiksl ų realizuojant ar teikiant paslaugas. Jau daugelis didži ųjų sporto organizacij ų ima suprasti įvaizdžio svarb ą j į pasitelkia, kaip pranašum ą konkurencijoje su kitomis organizacijomis. Geras įvaizdis – tai investicija į ateit į. Žinoma, kad dar yra ko siekti Lietuvos krepšinio klubams, bet tikiuosi, kad jau greitai pamatysiu dar didesn į susidom ÷jim ą ir didesnes pastangas tobulinant įvaizd į.

20 pav. Krepšinio klubo įvaizdžio reikšm ÷ 20 pav. randame visus reikiamus atsakymus į klausim ą: „K ą duoda krepšinio klubo įvaizdis“. Respondentai gal ÷jo rinktis kelis atsakymus. Iš 20 pav. matome, net 45% atsak ÷, kad krepšinio klubo įvaizdis suteikia patikimumo, 33% atsak ÷, kad duoda išskirtinum ą. Patikimumas – tai geriausia k ą gali sukurti įvaizdis, žmogus visada rinksis t ą organizacij ą, kuria pasitiki. Kaip matome, krepšinio klubo „Žalgiris“ nariai atsak ÷, kad krepšinio klubo įvaizdis duod ą patikimum ą. Antroje vietoje minimas išskirtinumas Patikimumas – tai toks reiškinys, kai asmuo ar asmen ų grup ÷ be baim ÷s renkasi produkt ą arba paslaug ą, žinodami, kad ji atitiks visus l ūkes čius.

Klubo nari ų atsakymuose vyravo du pagrindiniai atsakymai: pirmoje eil ÷je krepšinio klubo įvaizdis duoda išskirtinum ą, o antroje eil ÷je duoda patikimum ą. Mano manymu, kad vis ų atsakymai yra teisingi ir logiški. Bet k ą pirmiausia duoda krepšinio klubo įvaizdis, mano akimis, patikimum ą, jis pritraukia klientus iš to seka patikimumas, klient ų did ÷jimas, pelnas.

21 pav. Veiksniai, trukdantys krepšinio klubo įvaizdžio formavimui

21 pav. matome, kad krepšinio klubo nariai, pagrindiniu organizacijos įvaizdžio formavimo trukdžiu pasirinko darbuotoj ų nekompetentingum ą 59%. Antroje vietoje 37% konkurencija tarp krepšinio klub ų, gali trukdyti įvaizdžio formavimui. Mano nuomon ÷ sutampa su respondent ų atsakymais. Manau, kad svarbiausias ir vienintelis darbuotojo darbo „ įrankis“ yra jis pats. Nuo to „ įrankio“ kokyb ÷s, nuo jo paruošimo darbui, iš esm ÷s priklauso darbuotojo darbo kokyb ÷. Taigi b ūtina kalb ÷ti apie darbuotoj ų profesin ę kompetencij ą, kuri ą galime apib ūdinti kaip funkcin į geb ÷jim ą adekva čiai atlikti jam priskirt ą veikl ą, tur ÷ti pakankam ą kvalifikacija, žinias įgūdžius, geb ÷jimus bei asmenines savybes. Galime teigti, kad žmogaus kompetencijos svarba tiesiogiai proporcinga jo atliekamo vaidmens reikšmingumui. Lietuvai įstojus į Europos S ąjung ą, keliami nauji reikalavimai tradicinei vadybinei kompetencijos sampratai. Vadovai yra tie žmon ÷s, nuo kuri ų priklauso krepšinio klub ų ateitis, nuo kompetenting ų j ų sprendim ų – visos organizacijos ir su ja susijusi ų subjekt ų s ÷km ÷.

Šiuo laikotarpiu pagrindiniai organizacijos pl ÷tros ištekliai – žinios ir intelektualus kapitalas. Tai suvokdamos organizacijos ieško kompetenting ų vadov ų ir darbuotoj ų bei siekia ugdyti esam ų darbuotoj ų kompetencija. Suvokiama, kad „kompetentingi įmon ÷s asmenys yra ateities raktas. Tik jie suteikia organizacijai konkurencin į pranašum ą“ (Pickett, 1998).

22 pav. Teigini ų įvertinimas 22 pav. Matome, kaip krepšinio klubo “Žalgiris” nariai atsak ÷ į pateiktus teiginius. Klube yra galimyb ÷ išsakyti savo nuomon ę: 28% ir 24% respondent ų pasisak ÷, kad klube n ÷ra galimyb ÷s išsakyti savo nuomon ę. Man priimtinas krepšinio klube tarpusavio bendravimo stilius: 37% klubo nari ų nežino ar jiems priimtinas krepšinio klube tarpusavio bendravimo stilius. Visada laiku sužinau apie poky čius krepšinio klube: 25%-24% pažym ÷jo, kad dažniausiai laiku sužino apie poky čius krepšinio klube. Klubo reklamin ÷ medžiaga yra patraukli ir informatyvi: 35% respondent ų, nežino ar klubo reklamin ÷ medžiaga yra patraukli ir informatyvi. Klubas tinkamai pristato savo produkcij ą (atliekamus darbus) visuomenei: 38% klubo nari ų sutiko, kad klubas tinkamai pristato savo atliekamus darbus visuomenei.

Klubas tinkamai pristato savo veikl ą: net 62% respondent ų sutiko, kad klubas tinkamai pristato savo veikl ą. Klubas skiria pakankamai d ÷mesio įvaizdžio formavimui: 55% klubo nari ų visiškai sutiko, kad klubas skiria pakankamai d ÷mesio savo įvaizdžio formavimui.

23 pav. Krepšinio klubo nari ų nuomon ÷, kuriant krepšinio klubo "Žalgiris" įvaizd į 23 pav. Matome, kad krepšinio klubo “Žalgiris” nariai, kuriant klubo įvaizd į palikt ų klubo spalvas bei logotip ą.

24 pav. Patraukliausias krepšinio klubo įvaizdis 24 pav. Matome, kad net 88% respondent ų atsak ÷ kad „Žalgirio“ krepšinio klubo įvaizdis jiems yra patrauklesnis, tik 10% respondentų pamin ÷jo, kad „Lietuvos ryto“ įvaizdis yra

53 jiems patrauklesnis, ir tik 2 % pamin ÷jo, kad „Šiauli ų” krepšinio klubo įvaizdis yra jiems patrauklesnis.

3.2. KREPŠINIO KLUBO „ŽALGIRIS“ ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO MODELIS

Išanalizavus užsienio ir Lietuvi ų autori ų (Kennedy S.,1977, 1986, Abratt R.,1989, Stuart H.,1994,1998, Dr ūteikien ÷s G.,2003) pateiktus įvaizdžio formavimo modeliu, sukurtas apibendritas organizacijos įvaizdžio formavimo modelis, kuris leis geriau suprasti, kokie elementai formuoja ir palaiko organizacijos įvaizd į. Sukurtas apibendrintas organizacijos įvaizdžio formavimo modelis, vadovautasi G. Dr ūteikien ÷s pasi ūlytu apibendrintu modeliu, apima kelet ą svarbi ų įvaizdžio formavimo etap ų, kaip pavyzdžiui, strategij ų formulavimas, organizacijos kult ūros, individualumo ir identiteto, vidinio bei išorinio įvaizdžio k ūrimas ir palaikymas. Ta čiau taip pat b ūtina atsižvelgti ir į išorin ÷s aplinkos elementus (politin ę, socialin ę, ekonomin ę, etin ę ir technologin ę aplink ą) ir jos įtak ą įvaizdžio formavimui, ko nerandame apibendrintame G. Dr ūteikien ÷s modelyje. Kaip jau buvo min ÷ta teorin ÷je analiz ÷je, vienas iš svarbiausi ų įtak ų įvaizdžio formavime yra vidinio ir išorinio įvaizdžio k ūrimas. Vidinis įvaizdis – tai organizacijos kult ūra, valdymo stilius, viso personalo nuomon ÷ apie pa čią įmon ę. Ta čiau pirmiausiai vidinis įvaizdis prasideda nuo pa čių vadov ų ir j ų valdymo stiliaus pasirinkimo bei poži ūrio į personal ą. Svarbu suformuoti visiems darbuotojams gerai suprantam ą strategij ą, vizij ą ir misij ą, kurios sutapt ų su personalo vertyb ÷mis. Tod ÷l yra b ūtina susieti organizacijos misij ą ir vizij ą ne tik su organizacijos politika bei valdymo stiliumi, bet ir su darbuotoj ų kult ūra, kuri turi įtakos vidinio įvaizdžio formavime. Tradicijos ir elgesio tendencijos, kuriomis vadovaujasi organizacija ir kurias pripaž įsta organizacijos nariai ir yra vadinamos organizacijos kult ūra. Kiekviena organizacija turi savo susikurt ą kult ūrą, kartais net toje pa čioje organizacijoje gali b ūti keletas skirting ų kult ūrų, ta čiau svarbiausia, kad visos kult ūros siekt ų to pa čio tikslo: teigiamo organizacijos įvaizdžio formavimo visuomen ÷s akyse. Išorinis įvaizdis – tai visuomen ÷s nuomon ÷ apie organizacij ą, jos reklama, ryšiai su informavimo priemon ÷mis ir visuomeninis darbas. Nereikia pamiršti, kad išoriniam įvaizdžiui taip pat yra labai svarbus ir ryšys su visuomene, nes jo pagalba yra perteikiamas pirmas įsp ūdis apie organizacij ą tai visuomen ÷s daliai, kuri dar netur ÷jo joki ų kontakt ų su organizacija. Kitaip sakant, pirmas teigiamas įsp ūdis apie organizacijos įvaizd į gali pritraukti nauj ų ir potenciali ų klient ų. Organizacijai taip pat yra svarbi vartotoj ų ir kit ų suinteresuot ų grupi ų nuomon ÷ apie pa čią organizacij ą, tod ÷l norint išsikirti iš kit ų organizacij ų užsiiman čių ta pa čia veikla, b ūtina susikurti savit ą organizacijos stili ų ir j į palaikyti. 54

Sukurti vidinis ir išorinis įvaizdžiai gali b ūti visiškai skirtingi, kitaip sakant vienas yra teigiamas, o kitas – neigiamas. Modelyje parodomas gr įžtamas ryšys, nes tuomet tiek vienas arba kitas gali teigiamai arba neigiamai papildyti vienas kit ą, o tai atitinkamai turi įtakos galutiniam įvaizdžio formavime. Organizacijos turi nuolatos siekti palaikyti teigiam ą įvaizd į, nes teigimas organizacijos įvaizdis lemia ger ą organizacijos reputacij ą vartotoj ų, personalo ir kit ų suinteresuot ų grupi ų akyse.

Ryšiai su visuomene

R÷mimas Organizacijos Reklama kult ūra Identitetas

Strategija Firminis stilius

Vizija Išorin ÷ Aplinka Misija

Prieš tai kliento patirti Gr įžtamas ryšys įsp ūdžiai su

Strateginis organizacija Vidin ÷ Aplinka valdymas Organizacijos politika Politin ÷, Valdymo ekonomin ÷, stilius socialin ÷ aplinkos

Išorin ÷ Aplinka Organizacijos įvaizdis

Organizacijos reputacija

25 pav. Apibendrintas organizacij ų įvaizdžio formavimo modelis (sudarytas autoriaus)

Valstybin ÷s organizacijos,sporto organizacijos, įvair ūs departamentai, įmon ÷s ir pavieniai asmenys turi savo susikurt ą įvaizd į. Krepšinio klubas „Žalgiris“ taip pat formuoja savo įvaizd į. Žinoma, kiekvienos organizacijos įvaizdis yra skirtingas, nes jiems yra b ūdingas savitas valdymo stilius, politika, kult ūra ir t.t. Jei krepšinio klubas „Žalgiris“ nesistengt ų kurti savo įvaizdžio, tai tur ÷tų gana dideli ų pasekmi ų, kaip pavyzdžiui, nepalankus visuomen ÷s poži ūris, stoka 55 bendravimo su visuomene, nelikt ų visuomen ÷s palaikymo bei pritarimo. 26 paveiksle pavaizduotas apibendrintas krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio valdymo modelis, kurio pagalba gal ÷tų b ūti formuojamas ir toliau palaikomas Krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdis .

Politin ÷, ekonomin ÷, socialin ÷ aplinka

Krepšinio Krepšinio klubo Krepšinio klubo klubo „Žalgiris“ strategija, „Žalgiris“ kult ūra „Žalgiris“ vizija, misija valdymas ir politika

Identitetas

Ryšiai su visuomene Pasiekti klubo Vidinis Įvaizdis rezultatai Firminis s tilius

Gr įžtamas ryšys Reklama Visuomen ÷s nuomon ÷ Išorinis Įvaizdis

Krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdis

26 pav. Apibendrintas krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio formavimo modelis (sudarytas autoriaus) Kaip ir bet koki ą kit ą organizacij ą, taip ir krepšinio klubas „Žalgiris“ pirmiausiai veikia išorin ÷s aplinkos elementai: politin ÷, ekonomin ÷, socialin ÷ aplinka. Krepšinio klubo „Žalgiris“ valdymas ir politika lemia klubo kult ūrą, kuri taip pat turi b ūti susieta ir su klubo vizija ir misija, kadangi klubo darbuotoj ų poži ūris tur ÷s lemiamos įtakos įvaizdžio formavime. Po klubo sukurtos vizijos ir misijos, krepšinio kubas „Žalgiris“ atitinkamai turi formuoti savo vizij ą ir misij ą,

56 kuri taip pat turi atitikti vadov ų valdymo stili ų, be to, suformuota vizija ir misija turi dar b ūti aiški klubo žaid ÷jams bei darbuotojams. Vis d ÷lto krepšinio klubo žaid ÷jai ir darbuotojai yra pirmoji įvaizdžio formavimo grandis. Žinoma, krepšinio klubą „Žalgiris“ dar veikia ir kiti elementai, kaip pavyzdžiui, informuotumas žiniasklaidai, visuomen ÷s nuomon ÷, reklama, pasiekti rezultatai, ryši ų su visuomene veiksmai bei informacijos pateikimas visuomenei. Formuojant krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizd į b ūtina vadovautis modelyje nurodytais elementais, kad gal ÷tume suformuoti teigiam ą krepšinio klubo įvaizd į. Teigiamas „Žalgirio“ įvaizdis sukurs visuomen ÷s palanki ą nuomon ę.

IŠVADOS Šiame darbe buvo analizuojama įvaizdžio formavimo organizacijoje problema. Buvo analizuojamas sporto organizacijos įvaizdžio formavimas (krepšinio klube „Žalgiris“ pavyzdžiu), taip pat buvo analizuojama JAV sporto organizacij ų įvaizdžio patirtis. Šio darbo teorijos analiz ÷s dalyje buvo analizuojami įvaizdžio formavimo teoriniai aspektai, organizacijos įvaizd į formuojantys elementai, aprašomi įvaizdžio formavimo etapai bei procesas. Taip pat buvo trumpai aprašomi įvaizdžio formavimo priemon ÷s – ryšiai su visuomene, reklama, asmeniniai pardavimai. • Atlikus teorijos analiz ę, buvo padarytos tokios pagrindin ÷s išvados: Organizacij ų įvaizdis turi lemiamos įtakos toms įmon ÷ms, kurios siekia ilgalaik ÷s ekonomin ÷s s ÷km ÷s bei stabilumo. Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia organizacijoms rinkoje tam tikr ą j ÷gą, kuri didina bei užtikrina j ų patikimum ą ir pranašum ą konkurencin ÷s kovos metu. Patikimas organizacijos įvaizdis garantuoja visuomenei ir pavieniams vartotojams si ūlom ų paslaug ų kokyb ę bei saugo įmon ę nuo konkurencijos. (Krasauskait ÷, 2004) Organizacijos įvaizdžio valdymo procesas prasideda dar prieš organizacijos vizualini ų atribut ų k ūrim ą (pvz., logotipas, interjeras, darbuotoj ų apranga ir manieros). Jis prasideda nuo vizijos formavimo ir nuo misijos, kaip socialinio organizacijos statuso svarbos. V ÷liau nustatomas organizacijos individualumas arba organizacijos „asmenyb ÷“. Pagrindin ÷s įmon ÷s įvaizdžio, kaip bendros komunikacijos, sud ÷tin ÷s dalys yra tokios: 1. Organizacijos filosofija; 2. Organizacijos istorija ar legenda; 3. Organizacijos išor ÷, veidas; 4. Organizacijos kult ūra; 5. Santyki ų su visuomene vystymas. (Seitel, 2006) Įvaizdis yra kuriamas marketingo komunikavimo pagalba. Šios priemon ÷s yra tokios: ryšiai su visuomene, reklama, asmeniniai pardavimai bei r ÷mimas. Norint sukurti s ÷kming ą organizacijos įvaizd į, b ūtina j į formuoti ne kokiai nors vienai tikslinei grupei, o visapusiškai auditorijai – t.y sukurti neutral ų įvaizd į, kuris vartotojui neprimest ų organizacijos poži ūrio. Neutralus įvaizdis turi b ūti visapusiškas darinys, kruopš čiai parengta organizacijos biografija, jos individualyb ÷. Įvaizdis turi atitikti ties ą, b ūti konkretus ir aiškus. Jis turi b ūti neišbaigtas, jo vieta tur ÷tų b ūti kažkur tarp vaizduot ÷s ir jausm ų, tarp pageidaujamo ir realaus. Analiz ÷s dalyje yra analizuojama krepšinio klubo „Žalgiris“ veikla, skirta organizacijos įvaizdžiui suformuoti. Remiantis šia analize, buvo padarytos tokios pagrindin ÷s išvados:

Vykdytoje apklausoje matome, kad krepšinio klubo „Žalgiris“ nariai gana teisingai suvokia įvaizdžio apibr ÷žim ą. Vyravo atsakymas – reputacija, įsp ūdis (65%). Iš ši ų rezultat ų matome, kad akcentuojama, susid ūrimo su įmon ę metu, susidaryt ą nuomon ę. Daugumos respondent ų nuomone krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizd į formuoja garsus pasaulyje „Žalgirio“ vardas. Buvo taip pat nemažai manan čių, kad įvaizd į formuoja žaid ÷jai, reklama. Vis ų apklausoje dalyvavusi ųjų nuomon ÷, taip pat ir mano, sutapo, kad svarbiausia dalis įvaizdžio formavime yra vidinis ir išorinis įvaizdis. Kiekviena prek ę renkam ÷s pagal jos išvaizd ą vitrinoje arba pasikliaujame kieno nors rekomendacija, taip pat ir krepšinio klub ą renkam ÷s pagal tai, kaip jis atrodo, kaip atlieka savo darbus, kokios rekomendacijas ir t.t. Klubo nari ų nuomone įvaizdis krepšinio klubui duoda patikimum ą ir išskirtinum ą. Krepšinio klubo formavimo veiksniai yra visi svarb ūs ir reikalingi, bet dauguma m ūsų apklaust ųjų vis d ÷l to pagrindiniu veiksniu pasirinko Žalgirio vard ą. Kiekvienas žmogus yra individualus vienam lengviau atsiminti krepšinio klubo vard ą, kitam ženkl ą ir t.t. Klubo nari ų nuomon ÷s beveik sutampa, kad didžiausia kli ūtis įvaizdžio formavime yra darbuotoj ų nekompetentingumas, bet taip pat ir konkurencija tarp krepšinio klub ų. Beveik visi respondentai mano, kad Lietuvoje esantys krepšinio klubai n ÷ra pasiek ę maksimalaus įvaizdžio rinkoje. Lietuvoje esan čių krepšinio klub ų vadovams, norintiems pasiekti maksimal ų įvaizd į rinkoje, reik ÷tų atkreipti d ÷mes į į krepšinio klubo vardo garsinim ą bei populiarinim ą. Taip pat atkreipti d ÷mes į į kompetentingumo klausimus. Krepšinio klubo vadovai ir kolektyvas turi tobulinti arba koreguoti išorin į įvaizd į. Regimoji informacija yra pirmin ÷. Nors ir negalima teigti, kad ji daro lemiam ą įtak ą visuomen ÷s nari ų pasirinkimui, ta čiau ji formuoja pirm ąjį įsp ūdį, kuris dažnai paskatina tolesn į susidom ÷jim ą arba nusivylim ą ir abejingum ą. • Projektin ÷je šio darbo dalyje, atsižvelgus į teorin ÷s dalies analiz ę ir atlikto anketinio tyrimo duomenis, sudarytas apibendrintas krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžio valdymo modelis, kuris susideda iš ši ų pagrindini ų element ų: politin ÷, ekonomin ÷, socialin ÷ aplinka; krepšinio klubo „Žalgiris“ valdymas ir politika; krepšinio klubo „Žalgiris“ strategija, vizija ir misija; krepšinio klubo kult ūra; firminis stilius; reklama; ryšiai su visuomene; identitetas; visuomen ÷s nuomon ÷; pasiekti rezultatai. Krepšinio klubo „Žalgiris“ įvaizdžiui didel ę įtak ą daro reklama, vardas bei visuomen ÷s nuomon ÷.

LITERAT ŪRA Abratt R. A. (1989). New Approach to the Corporate Image Management Process // Journal of Marketing Management. 1989, vol. 5. Agee W.K., Ault P. H., Wilcox D. L. (1998) Public Relations. Strategies and tactics. New York: Longman. Balmer J. M. (2001). Corporate identity, corporate branding and corporate marketing. Seeing through the fog. // European Journal of Marketing, 2001, Vol. 35, No. .. Čeikauskien ÷ M. (1997). Reklama ir firmos įvaizdis. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. Čeikauskien ÷ M. Reklama ir firmos įvaizdis. – V., 1997. Doty, D.I. (1990). Publicity and Public Relations. New York: Barron’s. Dr ūteikien ÷ G. Organizacijos įvaizdis ir reputacija: s ąvokų konceptualizavimo problema.// Informacijos mokslai. – 2004, Nr. 28. Dr ūteikien ÷ G. Organizacijos įvaizdžio ekonomin ÷ funkcija.//Ekonomika. – 2003, Nr. 62. Dr ūteikien ÷ G. Organizacijos įvaizdžio k ūrimas: apibendrinamojo modelio link. Prieiga per internet ą: . Firminis stilius. Ne tik vizitin ÷ kortel ÷... Prieiga per internet ą: . Fombrun C. (1996). Reputation: Realizing Value from the Corporate Image. Boston: Harvard Business School Press. Fombrun C. Reputation: Realizing Value from the Corporate Image. – Boston: Harvard Business School Press, 1996. Gravens, D. W., Hills, G.E., Woodruff, R.B. (1987). Marketing Management. Illinois : Irwin. Hopenien ÷ R. Firminio stiliaus poveikis įmon ÷s įvaizdžio formavimui.// Ekonomika ir vadyba. – 1998, balandžio 23-24. Kardelis, K. Mokslini ų tyrim ų metodologija ir metodai:(edukologija ir kiti socialiniai mokslai) : vadov ÷lis, 2007 Koschnick W. J. Standart – Lexikon fur Marketing, Marktkommunikation, Markt und Mediaforschung. – Munchen, London, New York: K. G. Saur, 1987. Krasauskait ÷ S. (2004) Įmon ÷s įvaizdžio modelis // Reklamos ir marketingo id ÷jos. 2004, Nr.1. Kuprys R. Proga prisiminti apie save.// Vadovo pasaulis. – 1997, Nr. 10. Lap ÷ J., Masili ūnait ÷ L. Spalvos įtaka reklamos poveikiui.// Psichologija: mokslo darbai. – V., 2001. LiJOT veiklos strategija 2002 – 2006 m. Prieiga per internet ą: .

Maš činskien ÷ J., Kuvykait ÷ R. Mark ÷s svarba formuojant prek ÷s įvaizd į. // Organizacij ų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 2004, Nr. 30. Matkevi čien ÷ R. Postmodernioji organizacija: ryšiai su visuomene.// Informacijos mokslai. – 2000, Nr. 13. Nugarait ÷ A. Ryšiai su visuomene: prabanga ar b ūtinyb ÷. – V., 1999. Andrius Astramskas, Aivaras Selevas T ema: Statybini ų įmoni ų įvaizdžio k ūrimas Paulien ÷ R. Įmon ÷s įvaizdžio samprata ir formavimo ypatyb ÷s. Prieiga per internet ą: . Paulien ÷ R. Pagrindin ÷s įmon ÷s įvaizdžio formavimo priemon ÷s. Prieiga per internet ą: . Pik čiūnas A. Organizacijos ryši ų ir institucinio įvaizdžio valdymo patirtis Lietuvos įmon ÷se.// Organizacij ų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 2002, Nr. 21. Pranulis V. Marketingo tyrimai. – V., 1998. Rudokas J. Marketingas – konkurencin ÷s kovos menas.// Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr.12. Sandadge, C. H., Fryburger, V., Rotzol, K. (1989). Advertising Theory and Practices. United Kingdom: Longman Group. Saxton K. Where do reputations come from? – Corporate Reputation Review, 1998, vol. 1, no. 4. Seitel F. P. (2006). The Practice of Public Relations. London: Prentice Hall. Smith, P.R., Taylor, J. (2004). Marketing Communications. London: Kogan Page. Stuart H. (1999). Towards a definitive model of the corporate identity management process // Corporate Communications: An International Journal. 1999, Vol. 4. Sūdžius V. Įmon ÷s reputacijos ir įvaizdžio k ūrimo priemon ÷s.// Verslas: teorija ir praktika. – 2002, t. 2, Nr. 1. Sūdžius V. Pardavim ų valdymas: principai ir praktika. – V., 2002. Šeputien ÷ J. Įmon ÷s įvaizdžio k ūrimas ir valdymas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Magistro darbas. – Šiauliai, 2002. Айзенберг М. Менеджмент рекламы . – М., 1993. Алешина И.В. (1998) Корпоративный имидж // Маркетинг , 1998, № 1. Гермогенова Л. Ю. Эфективная реклама в России . Практика и рекомендации . – М., 1994. Дейян , А., Троадек А. (1994). Стимулирование сбыта и реклама . Москва : Прогресс – Универс . Джи Б. (2000). Имидж фирмы . Планирование , формирование , продвижение . Санкт - Петербург : Издательство Питер . Синяева И.М. Паблик рилейшнз в коммерческой деятельности . М.: Юнити , 1998.

PRIEDAI

Kauno „Žalgirio“ Klubo narys:

Susitapatina su Kauno „Žalgiriu“:

• Klubo narys gauna pažym ÷jim ą su nuotrauka, identifikuojant į j į kaip Klubo nar į; • Klubo narys gauna žymint į naryst ę diplom ą, pasirašyt ą Klubo prezidento; • Klubo narys gauna Klubo ženklel į ir šalik ą; • Klubo narys: a) naryst ę išlaik ęs 3 metus tampa bronziniu nariu ir gauna tai identifikuojant į ženklel į, diplom ą ir šalik ą; b) naryst ę išlaik ęs 5 metus tampa sidabriniu nariu ir gauna tai identifikuojant į ženklel į, diplom ą ir šalik ą; c) naryst ę išlaik ęs 10 met ų tampa auksiniu nariu ir gauna tai identifikuojant į ženklel į, diplom ą ir šalik ą; • Klubo nariui suteikiama 20 % nuolaida perkant bilietus ir abonementus į Kauno „Žalgirio“ varžybas.

Gauna aktualiausi ą informacij ą:

• Naujausia informacija apie Kauno „Žalgir į“ elektroniniu paštu; • Prisijungimas prie Klubo svetain ÷s http://www.zalgiris.lt/, kurioje nariui suteikiama galimyb ÷: parsisi ųsti aukštos kokyb ÷s nuotraukas, dalyvauti „Žalgirio“ savininko V.Romanovo, generalinio direktoriaus P.Motiej ūno, vyr. trenerio R.Butauto ir žalgirie čių konferencijose internete, komentuoti apribotuose straipsniuose, pirmiesiems pamatyti kadrus iš pra ÷jusi ų varžyb ų ir rinkti labiausiai patikusius, dalyvauti Klubo priimamuose sprendimuose; • Kita informacija ir išskirtinis d ÷mesys kreipiantis el. paštu [email protected]

Dalyvauja įvairiuose renginiuose ir sulaukia speciali ų pasi ūlym ų:

• Krepšinio turnyras specialiai Klubo nariams; • Pakvietimai į kitus Klubo renginius (laimingieji atrenkami burt ų tvarka); • Varžyb ų steb ÷jimas geriausiose vietose ir VIP leidimai (laimingieji atrenkami burt ų tvarka); • Burt ų tvarka atrenkami laimingieji, gaunantys ypatingus „Žalgirio“ suvenyrus; • Nuolaidos kitoms įvairioms partneri ų teikiamoms pramogoms ir paslaugoms.

Priart ÷ja prie Klubo valdymo:

• Klubo nariai tiesiogiai reiškia nuomon ę, balsuoja, teikia rekomendacijas ir kitais b ūdais svarsto Kauno „Žalgirio“ iškeltus klausimus; • Klubo nariai teikia id ÷jas, naujus pasi ūlymus Kauno „Žalgiriui“, naudodamiesi specialiai tam sukurta erdve interneto svetain ÷je http://www.zalgiris.lt//, nurodytu el.paštu ar telefonu.

Priklausomai nuo naryst ÷s trukm ÷s, nariai skirstomi į paprastuosius, bronzinius, sidabrinius ir auksinius. Klubo narys, Klube išbuv ęs iki 3 met ų, laikomas paprastuoju Klubo nariu. Klubo narys, Klube be pertrauk ų išbuv ęs nuo 3 iki 5 met ų, laikomas bronziniu Klubo nariu. Klubo narys, Klube be pertrauk ų išbuv ęs nuo 5 iki 10 met ų, laikomas sidabriniu Klubo nariu. Klubo narys, Klube be pertrauk ų išbuv ęs daugiau nei 10 met ų, laikomas auksiniu Klubo nariu. Skirting ų lygi ų Klubo narius išskiria skirting ų lygi ų Klubo nario atributai ir gaunamos privilegijos.

ANKETA 1. Koks J ūsų amžius? a) 18-20 m b) 21-25 m c) 26-35 m d) 36-45 m e) 46-60 m f) 60

5. Krepšinio klubo logotipas:

Teiginiai Visiškai Iš dalies Iš dalies Visiškai Nežinau nesutinku nesutinku sutinku sutinku

Informatyvus

Vizualiai patrauklus ir įsimintinas Neatspindi įmon ÷s veiklos Klaidinantis

6. J ūsų nuomone, krepšinio klubo internetin ÷ svetain ÷:

Teiginiai Visiškai Iš dalies Iš dalies Visiškai Nežinau nesutinku nesutinku sutinku sutinku

Informatyvus Joje lengva rasti informacij ą Vizualiai patraukli ir įsimintina Pasen ęs dizainas Klaidinanti

7. J ūsų nuomone, krepšinio klubo naudojamos priemon ÷s įvaizdžiui formuoti:

Teiginiai Visiškai Iš dalies Iš dalies Visiškai Nežinau nesutinku nesutinku sutinku sutinku

Pastebimos ir efektyvios Tikslin ÷s (skirtos tam tikrai klient ų grupei) Planuotos ir kompleksin ÷s Informatyvios Neplanuojamos ir pavien ÷s

8. Šios vertyb ÷s puosel ÷jamos krepšinio klube:

Teiginiai Visiškai Iš dalies Iš dalies Visiškai Nežinau nesutinku nesutinku sutinku sutinku

Komandinis darbas Lojalumas Profesionalumas Kokyb ÷ Tobul ÷jimas Sąžiningumas Asmenin ÷ atsakomyb ÷

9. Kuris įmon ÷s įvaizdžio elementas labiausiai naudojamas J ūsų krepšinio klube? a) R ÷mimas d) Prek ÷s kaina b) Firminis stilius e) Prek ÷s kokyb ÷ c) Įmon ÷s kult ūra f) Kita ( įrašykite) ______

10. Kokius r ÷mimo veiksnius naudoja J ūsų krepšinio klubas? a) Reklama b) Asmeninis pardavimas. c) Pardavim ų skatinimas ( įv. nuolaidos, preki ų pavyzdži ų dalijimas, loterijos ir pan.) d) Ryšiai su visuomene

11. Kokias pardavim ų skatinimo priemones naudoja krepšinio klubas? a) Nemokamas klubo atributikos dalijimas b) Klubo atributikos pardavimas žema kaina c) Mažesn ÷ didesnio preki ų skai čiaus kaina d) Įvairios dovanos, premijos e) Loterijos f) Kita______

12. Kuris iš išvardint ų krepšinio klubo veiksni ų yra pagrindinis? a) Ženklas b) Logotipas c) Vardas d) Š ūkis e) Kita 13. Kuri dalis svarbesn ÷ krepšinio klubo įvaizdžio formavime? a) Vidinis įvaizdis b) Išorinis įvaizdis c) a ir b atsakymai 14. Pagal k ą pasirenkate sporto organizacij ą? a) Geografin ę pad ÷tį b) Rekomendacijas c) Populiarum ą d) Reklam ą 14. Kas formuoja krepšinio klubo įvaizd į? a) Darbuotojai b) Darbdavys c) Užsakovai d) Reklama e) Konkurentai f) Nežinau g) a; b; c; d, e atsakymai 15. Kaip manote ar daug krepšinio klub ų yra pasiekusi ų maksimal ų įvaizd į rinkoje? a) Taip b) Ne c) Nežinau 16. K ą duoda krepšinio klubo įvaizdis? a) Patikimum ą b) Klient ų did ÷jim ą c) Peln ą d) Išskirtinum ą e) Kit ą

17. Kas gali trukdyti krepšinio klubo įvaizdžio formavimui? a) Darbuotoj ų nekompetentingumas b) Konkurencija tarp krepšinio klub ų c) Geografin ÷ pad ÷tis d) Kita

18. Įvertinkite teiginius: 1-visiškai nesutinku – 5- Teiginiai visiškai sutinku

1 2 3 4 5 Klubas skiria pakankamai d ÷mesio įvaizdžio formavimui Klubas tinkamai pristato savo veikl ą Klubas tinkamai pristato savo produkcij ą (atliekamus darbus) visuomenei Klubo reklamin ÷ medžiaga yra patraukli ir informatyvi Visada laiku sužinau apie poky čius ir sprendimus, susijusius su darbu Man priimtinas įmon ÷je tarpusavio bendravimo stilius Dirbdamas savo darb ą aš realizuoju save, galiu rodyti iniciatyv ą, priimti sprendimus Klube yra galimyb ÷ išsakyti savo nuomon ę