Po Atlantos olimpinių žaidynių Lietuvos krepšinyje – kartų kaita. Estafetę perėmė jaunesni Lietu- vos krepšinio mokyklos atstovai, o kol jie grūdinosi ir rengėsi didžiausioms pergalėms, pergalių metraštyje naują puslapį įrašė Lietuvos moterų rinktinė, 1997 m. laimėjusi Europos moterų krep- šinio čempionatą Vengrijoje.

Olimpinių medalių arsenalą Lietuvos krepšininkai papildė ir trečiose iš eilės žaidynėse – 2000 m. Sidnėjuje. Jauna, tačiau ambicinga Lietuvos rinktinė vėl užkopė ant garbės pakylos ir atsiėmė bronzos medalius. Lietuviškos

Po trejų metų šalies krepšinio aistruoliai sulaukė dar įspūdingesnės pergalės – 2003 m. Europos kolekcinės krepšinio čempionate Švedijoje Lietuva pergalingai nužygiavo visą kelią ir trečią kartą istorijoje tapo Europos čempione. Po 64 metų pertraukos – Lietuva vėl stipriausia senojo žemyno krepši- monetos nio šalis!

Per tą laiką Lietuvos rinktinė suspėjo įrašyti dar du bronzinius puslapius į šalies krepšinio laimė- jimų istoriją – 2007 m. Europos čempionate Ispanijoje Lietuva iškovojo trečią vietą, o 2010 m. pirmą kartą istorijoje iškovojo bronzos medalių komplektą ir pasaulio čempionate Turkijoje. MONETOS, SKIRTOS KREPŠINIUI Šios pergalės ne tik patvirtino, kad Lietuva pelnytai vadinama krepšinio šalimi, jos suteikė viltį, kad krepšinio čempionatas 2011-aisiais taps tikra krepšinio švente visiems šį žaidimą mylintiems Nominalas 50 litų aistruoliams. Auksas Au 999,9 Kokybė „proof“ Skersmuo 16, 25 mm Linas Kunigėlis, Masė 3,10 g „EuroBasket 2011“ Organizacinio komiteto narys A. Sabonis – Tiražas 5 000 vnt. geriausias Lietuvos Išleista 2011 m. krepšininkas Nominalas 1 litas Skulptūra „Krepšininkas“ Vario ir nikelio lydinys (skulpt. T. Zikaras), 1944 m. P. Lubinas – Cu 75 %, Ni 25 % Europos krepšinio Skersmuo 22, 30 mm pirmenybių čempionas, Masė 6, 25 g 1939 m. Tiražas 1 000 000 vnt. Monetų dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis

Informacija Lietuvos banke Tel. (8 5) 268 0316 Faksas (8 5) 268 0314 www.lb.lt

Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje www.lithuanian-mint.lt Lietuvos Respublikos Prezidento Eurolygos taurė, MONETOS, SKIRTOS KREPŠINIUI M. Paulauskas – Lietuviškos kolekcinės monetos A. Smetonos dovana Europos „Žalgirio“ krepšininkų iškovota Miuncheno olimpinių © Lietuvos bankas, 2011 krepšinio pirmenybių nugalėtojai – Miunchene, 1999 m. Leidinyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos sporto muziejaus, žaidynių čempionas, Lietuvos spaudos nuotraukų agentūros „Fotodiena“ ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Lietuvos rinktinei, 1939 m. 1972 m. Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Spausdino UAB „LODVILA“, Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius m. Springfildo universiteto dėstytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith), Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį Kaune pavyko suburti komandą, kuri miesto ir Lietuvos sukūręs pirmąsias naujo žaidimo – krepšinio – taisykles, tenorėjo sugalvoti krepšinio vardą pakėlė į naujas aukštumas. Vedami ryškiausios visų laikų krepšinio žvaigždės Ar- 1891savo studentams užsiėmimą žiemos metu, kai dėl blogų oro sąlygų nega- vydo Sabonio Kauno „Žalgirio“ krepšininkai 1985–1987 m. tris kartus iš eilės laimėjo SSRS čempio- lima sportuoti lauke. XX a. krepšinis peržengė visų valstybių sienas ir tapo vienu iš populiariausių natą, du kartus žaidė Europos taurių turnyrų finaluose, o 1986 m. į Lietuvą iš Argentinos parvežė žaidimų visame pasaulyje, o nedidelės prie Baltijos jūros įsikūrusios Lietuvos gyventojams – visus Viljamo Džonso (William Jones) taurę ir tapo stipriausių pasaulio klubų neoficialaus čempionato vienijančia aistra ir nacionaliniu pasididžiavimu. Simboliška, kad 2011 m., kai Europos krepšinio nugalėtojais. čempionatas vyksta Lietuvoje, visas pasaulis švęs ir šio žaidimo 120 metų jubiliejų. Po kelerių metų pagrindiniai legendinio „Žalgirio“ žaidėjai taps Lietuvos rinktinės branduoliu. Lietuvos krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios Tačiau dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trys tuometinio „Žalgirio“ žvaigždės (Arvydas oficialios rungtynės, jose susitiko miesto rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda. Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius) ir Vilniaus „Statybos“ lyderis Šarūnas Marčiulio- Garsinti krepšinį padėjo ir legendinis Lietuvos lakūnas Steponas Darius, vėliau kartu su Stasiu Girė- nis spėjo nustebinti visą krepšinio pasaulį – 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse nuvedė SSRS nu perskridęs Atlanto vandenyną. Jo dėka buvo išleistos krepšinio taisyklės lietuvių kalba, nuo tada rinktinę ant aukščiausios garbės pakylos ir parvežė į Lietuvą olimpinius aukso medalius. Tai buvo susidomėta šiuo žaidimu. Du Europos čempionų titulai prieš Antrąjį pasaulinį karą (1937 ir 1939 m.) paskutinis kartas, kai Lietuvos krepšinio talentams teko ginti SSRS rinktinės garbę. padėjo neseniai atkurtos Lietuvos valstybės piliečiams pasijusti pilnateisiais Europos nariais. Sugrįžimą į tarptautinį krepšinio pasaulį nepriklausomos Lietuvos rinktinė pažymėjo įspūdin- 1937-ieji – pirmoji data šlovingiausių Lietuvos krepšinio pergalių metraštyje. Į tų metų Europos gai – 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse su A. Saboniu ir Š. Marčiulioniu priešakyje mūsų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – Europos čempionatą Rygoje Lietuvos rinktinė vyko kaip autsaiderė, o grįžo su Europos čempionės titulu. krepšininkai iškovojo bronzos medalius. Visiems krepšininkams ir jų tėvynainiams tai reiškė daug čempionato nugalėtoja. Ryga, 1937 m. Jau pirmose rungtynėse Lietuva nugalėjo vieną iš geriausių to meto komandų – Italiją. Ir tai buvo daugiau nei bronzos medaliai. „Šis bronzos medalis man teikia daugiau laimės už Seulo olim- tik sensacijos pradžia. Prieš lietuvių rinktinę klupo vienas varžovas po kito – Estija, Egiptas, Lenkija, piados auksą. Skiriu šį medalį visiems Lietuvos žmonėms“, – po paskutinių lemiamų rungtynių o finale – ir vėl Italija. Europos čempionės titulas iškeliavo į Lietuvą. 1937-ųjų pergalė Rygos sporto laimingas kalbėjo A. Sabonis. Pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje olimpinėje arenoje apdova- salėje tapo tarsi atskaitos tašku, ji atnešė ir teisę surengti 1939-ųjų Europos čempionatą Lietuvo- nojimų metu į viršų pakilo šalies Trispalvė. Tai buvo oficialus Lietuvos krepšinio pranešimas visam je. Specialiai šiam turnyrui buvo pastatyta nauja arena – Kauno sporto halė. Žaisdami namuose pasauliui – „Mes grįžome“. Lietuvos krepšininkai pakartojo triumfo žygį ir antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais. Vyrų rinktinės laimėjimai sukėlė tikrą krepšinio ir viso Lietuvos sporto bumą – kūrėsi sporto klubai ir ko- Po ketverių metų Lietuvos rinktinė pakartojo bronzinį pasirodymą 1996 m. Atlantos olimpinėse mandos, buvo įrengiamos naujos krepšinio aikštės ir futbolo stadionai. Nuo vyrų stengėsi neatsilikti žaidynėse, o kelią į antrąją olimpinę bronzą lietuviai nusitiesė 1995-aisiais, kai Graikijoje tapo Euro- ir moterys, 1938 m. Europos čempionate Romoje krepšininkės iškovojo sidabro medalius. pos vicečempionais.

Po karo Lietuvoje užaugo nauja krep- šininkų karta. Jai teko varžytis Sovietų Sąjungos krepšinio turnyruose ir vilkėti raudoną SSRS rinktinės aprangą. Greitai paaiškėjo, kad nei karas, nei okupacija nesunaikino Lietuvos krepšinio – į Kau- no kūno kultūros instituto komandą susibūrę geriausi Lietuvos krepšininkai laimėjo SSRS čempionato aukso me- dalius. Keturi šios komandos krepšinin- kai – Vytautas Kulakauskas, Kazimieras Petkevičius, Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius pateko į sovietų rinktinę ir Europos krepšinio iš 1947 m. Europos čempionato Praho- pirmenybių plakatas. je grįžo su aukso medaliais. Šio ketverto Kaunas, 1939 m. pradėtą tradiciją vėliau labai sėkmingai tęsė kiti Lietuvos krepšinio mokyklos atstovai – Modestas Paulauskas, Angelė Rupšienė ir kt. SSRS rinktinių sudėtyje Europos krepšinio čempionato Europos krepšinio pirmenybių bilietas. jie laimėjo įvairių apdovanojimų Euro- S. Dariaus „Basketbolo atminimo medalis. Ryga, 1937 m. Kaunas, 1939 m. pos ir pasaulio čempionatuose, olimpi- žaidimas“ (Krepšiasvydis), nėse žaidynėse. 1926–1927 m. Lietuvos krepšinio rinktinės Pasaulio čempionate laimėtos III vietos

V. Ščiavinsko nuotr. („Lietuvos rytas“) („Lietuvos nuotr. Ščiavinsko V. medalis, 2010 m.