Sporto Mokslas 2007 3.P65

2007 Nr. 3(49) 1 SPORTO 2007 SPORT 3(49) MOKSLAS VILNIUS SCIENCE LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOS VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO ÞURNALAS

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas ISSN 1392-1401 Þurnalas átrauktas á: INDEX COPERNICUS duomenø bazæ Indexed in INDEX COPERNICUS Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto Included in to German Federal Institute for Sport Science literatûros duomenø bankà SPOLIT Literature data bank SPOLIT REDAKTORIØ TARYBA TURINYS Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA) ÁVADAS // INTRODUCTION ...... 2 Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija) S. Laskienë. Perfekcionizmas elitiniame sporte: Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) filosofiniai ir psichologiniai ypatumai ...... 2 Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) Prof. habil. dr. Jonas JAÐÈANINAS (Ðèecino u-tas, Lenkija) SPORTO MOKSLO TEORIJA // SPORT SCIENCE THEORY ...... 6 Prof. habil. dr. Julius KALIBATAS (Sveikatos apsaugos A. Èepulënas. Elito slidininkiø lenktynininkiø ministerijos Higienos institutas) varþybinës veiklos charakteristika ...... 7 Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr.redaktorius) V. Ðilinskas, A. Stanislovaitis, J. Kudirkaitë, R. Martusevièienë. Prof. dr. Romualdas MALINAUSKAS (LKKA) Pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko metimo rungties Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LOA) dalyviø (vyrø) antropometriniø duomenø, amþiaus ir sportiniø Prof. habil. dr. Vahur ÖÖPIK (Tartu universitetas, Estija) rezultatø sàveikos ypatumai...... 15 Prof. habil. dr. Jonas PODERYS (LKKA) Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD) L. Meidus. Pedagoginis sporto poveikis sportininkø Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) bendravimui ir sàveikai ...... 21 Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA) A. Alekrinskis, L. Venclovaitë, V. Papievienë, D. Bulotienë, Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU) R. Martusevièienë. Baidarininkø ir kanojininkø varþybinë Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA) veikla 2006 m. pasaulio èempionate...... 25 Kazys STEPONAVIÈIUS (LTOK) L. Daniusevièiûtë, A. Emeljanovas, J. Poderys, A. Venskaitytë, Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA) M. Brazaitis, I. Ramanauskienë. 11–14 metø amþiaus vaikø Prof. habil. dr. Povilas TAMOÐAUSKAS (VGTU) pusiausvyros ir sensomotoriniø rodikliø kaita ...... 29 Dr. Eglë KEMERYTË-RIAUBIENË (atsak. sekretorë) L. Tsekhmistro, N. Ivanova. Influence of magnetotherapy on heart rate variability and external breathing of elite athletes ...... 35 Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 5 262 2185 A. Kajënienë, A. Vainoras, R. Þumbakytë, Z. Navickas, Atsakingoji sekretorë R. Gutkovas. Krepðininkø ir futbolininkø submaksimalaus E. KEMERYTË-RIAUBIENË +370 5 212 6364 veloergometrinio mëginio rodikliø histerezës analizë ...... 39 Dizainas Romo DUBONIO S. Poteliûnienë, D. Kudaba. Studenèiø fizinës bûklës kaita Virðelis dail. Rasos DOÈKUTËS Redaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENË per 1995–2005 metus...... 42 Anglø k. redaktorë Ramunë ÞILINSKIENË SPORTO MOKSLO DIDAKTIKA // SPORTO SCIENCE DIDACTICS .. 48 Maketavo Linas MICKEVIÈIUS J. Poderys, A. Vainoras, S. Korsakas, L. Gargasas, V. Miskinis, Leidþia A. Buliuolis, R. Ruseckas. ECG and motion activity monitoring during the walking and running tasks ...... 48 N. Þilinskienë, L. Tubelis, D. Radþiukynas. Socialiniai, sportiniai veiksniai, skatinantys treniruotis jaunus lengvaatleèius ...... 52 Þemaitës g. 6, LT–03117 Vilnius Tel. +370 5 233 6153; faks. +370 5 213 3496 OLIMPINIS UGDYMAS // OLYMPIC EDUCATION ...... 60 El. paðtas: [email protected] E. Grinienë, S. Zablackaitë. Sportuojanèiø 16–18 metø INTERNETE: www.spotinfo.lt/sportomokslas mokiniø gyvenimo kokybë ...... 60 Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 182 Kaina sutartinë D. Majauskienë, J. Paulauskienë. Kauno sporto veteranø © Lietuvos sporto mokslo taryba klubo „Àþuolynas“ ákûrimas ir veiklos bruoþai ...... 67 © Lietuvos olimpinë akademija E. Adaðkevièienë, A. Budreikaitë. 12–14 metø mokiniø poþiûris © Lietuvos kûno kultûros akademija á kilnø elgesá ir jo raiðka sportinëje veikloje ...... 72 © Vilniaus pedagoginis universitetas © Lietuvos sporto informacijos centras KRONIKA // CRONICLE ...... 78 2 SPORTO MOKSLAS

ÁVADAS INTRODUCTION Perfekcionizmas elitiniame sporte: filosofiniai ir psichologiniai ypatumai Doc. dr. Skaistë Laskienë Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Ðiame darbe siekiama iðanalizuoti perfekcionizmo elitiniame sporte filosofinius ir psichologinius ypatumus. Pasirinktas mokslo darbø metaanalizës metodas. Pastarøjø dviejø deðimtmeèiø moksliniø perfekcionizmo tyrimø, publikuotø moksliniuose þurnaluose, metaanalizë atskleidþia vis didesná ne tik mokslininkø, bet ir praktikø susidomëjimà perfekcionizmo fenomenu elitiniame sporte. Apþvelgti rezultatai ir jø analizë leidþia geriau suvokti perfekcionizmo kaip „tobulybës siekimo“ ir kaip asmens etinës nuostatos, kuri sureikðmina charakterio ir poelgiø idealo siekimà, filosofinius ir psichologinius ypatumus. Perfekcionizmo fenomenas nëra bûdingas iðskirtinai sportinei veiklai, todël ðio reiðkinio konceptualizacija siejama su konkreèiu socialiniu kontekstu ir pateikiama kaip daugiamatë (Frost, Marten, Lahart, &Rosenblate, 1990; Hewitt & Flett,1991; Johnson & Slaney, 1996; Slaney, Rice, Mobley, Trippi, & Ashby, 2001). Minëti autoriai pateikia trijø dimensijø perfekcionizmo konstruktà: á save orientuotà perfekcionizmà (SOP), á kitus orientuotà perfekcionizmà (OOP) ir aplinkos (socialiai) sàlygotà perfekcionizmà (SPP). Perfekcionizmo fenomenui elitiniame sporte tirti sukurtos specialios metodikos (Anshel & Mansouri, 2005; Stöber et al., 2004) atskleidþia sportininko sau keliamø reikalavimø pratybø ir varþybø metu, negatyviø reakcijø dël netinkamø pasiekimø pratybø ir varþybø metu, trenerio, komandos ir tëvø (artimø þmoniø) spaudimo, komandos keliamø reikalavimø pratybø ir varþybø metu psichologiná poveiká sportininkui. Galima teigti, jog pripaþástama, kad elitiniame sporte vyraujantis perfekcionistinis màstymas (tobulëjimo filosofija) prieðtarauja bendrajai moralei ir suponuoja specialios moralës sporte poreiká, o pagrindinës psichologinës problemos, susijusios su perfekcionizmu elitiniame sporte, yra ðios: átaka sportininkø motyvacijai ir rezultatams, sportininkø mitybos sutrikimai, prastëjanti savigarba, socialinio elgesio sutrikimai, padidëjæs nerimas, menkëjantis pasitikëjimas savimi. Raktaþodþiai: elitinis sportas, á save orientuotas perfekcionizmas (SOP), á kitus orientuotas perfekcionizmas (OOP) ir aplinkos (socialiai) sàlygotas perfekcionizmas (SPP). Ávadas blemiðku ðalutiniu efektu linkme. Esame perfekcio- Sportà galima nagrinëti kaip vienà ið socialinës nizmo iðkraipymo liudininkai: matome reiðkinius, kontrolës instrumentø. Ar elitinis sportas ugdo susijusius su dopingo vartojimu, mitybos sutriki- þmogaus poreiká nuolatos plësti savo galimybes, vis mais, sveikatos þalojimu, per dideliu treniruotës krû- labiau atskleisti savo jëgas ir gebëjimus? Ar visi bû- viu, depresija, nesveiku egoizmu. Ðiuolaikinis eliti- dai, kuriuos naudoja sportuotojas savo galimybëms nis sportas tapo ekstremalaus pobûdþio þmogaus plësti, yra toleruotini? Ar perfekcionizmas – tie- veiklos sritimi. Elitinio sporto pagrindas – sunki, siausias kelias á dvasinæ ir fizinæ tobulybæ? atvira konkurencija ir nuolatinis rezultatø gerini- Dauguma autoriø (Hewitt & Flett, 1991; Parker mas. Tuo pat metu ðiuolaikinis sportas remiasi cha- & Adkins, 1995; Stöber & Pescheck, 2004) suta- rakterio ugdymo ir moralaus elgesio tarp sportinin- ria, jog sportas turi didelæ reikðmæ asmenybës so- kø idëjomis. Todël atrodo, kad elitinis sportas – tai cializacijai. Sportas paremtas charakterio ugdymo vienas ið perfekcionizmo bûdø, kurio ðalutinis po- ir moralaus elgesio tarp sportininkø idëja: þmogaus veikis gali sukelti problemø. tobulëjimas sporte apima ugdymo vyksmà, kuris yra Darbo tikslas – atlikti pastarøjø dviejø deðimt- grindþiamas vertybëmis. Analizuojant sportà kaip meèiø perfekcionizmo tyrimø, publikuotø moksli- veiklà, grindþiamà pergalës ir nuolatinio tobulëji- niuose þurnaluose, apþvalgà bandant nusakyti per- mo siekimu, ypaè svarbu atskleisti perfekcionizmo, fekcionizmo elitiniame sporte filosofinius ir psicho- be kurio elitinis sportas apskritai neásivaizduojamas, loginius ypatumus. prieþastis ir padarinius. Tyrimo metodai. Darbe naudojamas metaanali- Perfekcionizmas apskritai aiðkinamas kaip sie- zës metodas pateikiant perfekcionizmo tyrimø, pub- kimas tobulybës kà nors darant. Tai reiðkia, jog ðis likuotø moksliniuose þurnaluose, apþvalgà. reiðkinys nëra iðskirtinai siejamas su sportine veik- Perfekcionizmo elitiniame sporte filosofiniai la. Elitinis sportas remiasi atkaklios ir atviros kon- ypatumai: tobulybës siekimas kaip moraliai vertin- kurencijos ir nuolatinio tobulëjimo (perfekcioniz- gas elgesys. Perfekcionizmo problema elitiniame mo?) principu. Manytume, jog ðiuolaikinis elitinis sporte tiesiogiai susijusi su atsakymais á klausimus: sportas plëtojasi tam tikro perfekcionizmo su pro- ar ámanoma iðlaikyti elitinio sporto moraliná pagrin- 2007 Nr. 3(49) 3 dà, ar tobulumo siekimas elitiniame sporte sukelia tam tikros rûðies produktas. Moralës sritis yra atpa- tokiø problemø, kurioms reikia kitokiø moralës nor- þástama ið nuolatiniø ásipareigojimø vykdymo. Klau- mø, o gal jau jos perþengë „gërio ir blogio“ sampra- simas apie etikos arba moralës problemos kilmæ yra tà apskritai. „Tobulybës siekimas“ – tai idealo sie- ekvivalentiðkas klausimui apie etikos paradigmà. Vie- kimo bûdas; taèiau bendroji moralë, o vëliau ir na vertus, etika yra teorinë veikla, kaip tam tikrø te- krikðèionybë pripaþino, kad be ðio siekio þmogus oriniø modeliø kûrimas, principø ir normø formavi- turi turëti taisykliø, kuriø taikymas praktiðkesnis, mas, kita vertus, tai yra praktika, nes galimybë pri- o jø laikymasis yra greièiau pareiga nei tobulëjimas“ taikyti etinius modelius atsiranda tik tuomet, kai esa- (Oxford Dictionary of Philosophy, 2005, 272). me uþimti tam tikra atsakinga veikla. Todël siekiant Perfekcionizmo teorijà iðplëtojo Aristotelis suvokti moralinæ sporto kaip veiklos padariniø vertæ (1990) ir toliau nagrinëja ðiuolaikinë filosofija. Aris- ir padëti uþsiimantiems ðia veikla priimti kompeten- totelis savo teorijoje parodë, kaip visos gyvos bûty- tingus bei atsakingus sprendimus, turëtø bûti kuria- bës vystosi nuo maþiau tobulø formø (nuo sëklos per mos ar perþiûrimos priemonës, galinèios kompen- embrionà link vaiko ir suaugusiojo) link tobulesniø. suoti etinës kompetencijos stygiø. Pripaþinus isto- Anot màstytojo, ne visi individai pasiekia vienodà riðkai pasikeitusià sporto kaip socialinio kultûrinio lygá, todël asmeniui svarbiausia surasti labiausiai jam reiðkinio situacijà, galima kelti klausimà apie anks- tinkanèias sàlygas, kurios leistø jam pasiekti aukð- tesniø etiniø paradigmø galiojimà ðiandien. Atsaky- èiausià lygá. Koká lygá gali pasiekti þmogus? Aristo- mas á klausimà, ar pasikeitë ir kaip pasikeitë etinio telis skruzdþiø ir bièiø pavyzdþiu bando paaiðkinti reikalavimo pobûdis bei etinio ieðkojimo situacija, þmoniø visuomenës ávairovæ: bitës ir skruzdës pasi- yra skirtas etiðkumo esmei ir prasmei aptarti. dalija á skirtingas grupes – yra bitës darbininkës, tra- Ðiuolaikinë filosofija aptaria tiek individualiàjà, nai ir motinëlës, kaip ir skruzdës darbininkës, kariai tiek socialinæ etikà, taèiau tyrëjai, analizuojantys ir motinëlës. Þmoniø visuomenëje yra dar daugiau sportà kaip socialiná kultûriná fenomenà, pastaruo- variacijø. Pasak Aristotelio, þmonës gimsta turëda- ju metu pabrëþia, jog elitiniam sportui gali prireikti mi skirtingus sugebëjimus, todël jie pasieks daugiau- ypatingos etikos. G. Breivik (10th Annual Cong- sia, jei ástengs leisti labiausiai pasireikðti savo asme- ress of the European College of Sport Science) tei- niniams gabumams, taèiau joks þmogus negali lavëti gia, jog toká poreiká galima realizuoti dviem bûdais, visose srityse. Atsiþvelgdamas á miðrià þmogaus pri- dëmesá sutelkiant á: 1) paèià sportinæ veiklà – pavo- gimtá, Aristotelis dorybæ aiðkino kaip vidurio tarp jingus, sunkius, ekstremalius ðios veiklos bruoþus; kraðtutinumø laikymàsi (dianoetinës vertybës) pa- 2) sportininkus jø kasdieniðkose gyvenimiðkose si- brëþdamas, jog þmogus, kaip màstanti, paþástanti ir tuacijose – treniruotës krûvá, þiûrovø lûkesèius, fi- tiesos siekianti bûtybë, pasiþymi tokiomis dorybë- ziná ir psichologiná stresà. Pirmuoju atveju proble- mis kaip þinojimas, áþvalgumas, iðmintis, supratin- ma gali bûti aptariama, lyginant sportininkus su ta- gumas, menas (mokëjimas), geranoriðkumas. Dory- pytojais, skulptoriais, muzikantais, cirko akrobatais, bës ugdymas Aristoteliui nëra savitikslis. Dorybës pilotais bandytojais, verslo lyderiais, gelbëjimo tar- yra vertybës, pasireiðkianèios veiksmais, kurie rodo nybø darbuotojais. Antruoju atveju problema nag- þmogiðkàjá tobulumà. Taèiau priesakai: „Bûk doras“, rinëjama, lyginant elitiná sportà su karu, katastro- „Bûk dràsus“, „Bûk didingos sielos“, „Bûk nuosai- fomis, poliarinëmis ekspedicijomis, erdvëlaiviø kus“, mums nepasako, kà daryti, tiksliau, ko siekti; skrydþiais. Abi problemos gali suponuoti du poþiû- jie greièiau pataria, kaip turëtume elgtis siekdami rius: 1) moralinio heroizmo – kai elitinio sporto at- tikslo, kad ir koks jis bûtø. Koks turëtø bûti tas tiks- stovai turi bûti moralës pavyzdþiai; 2) moralinio lais- las? Teigiama, jog prigimtis ir protas skatina þmogø vumo arba atleidimo nuo moralës – kai sportinin- laikytis keturiø tradiciniø dorybiø: apdairumo, drà- kai tampa árankiais ir elgiasi pragmatiðkai. sos, santûrumo ir teisingumo. Taèiau, anot stoikø, Manytume, kad problemos turëtø bûti nagrinë- þmogus negali turëti vienos dorybës, neturëdamas jamos platesniame socialiniame kontekste. Ðiuolai- visø. Dorybë yra vientisa ir neskaidoma. Neámano- kinë visuomenë puoselëja moralës specializacijà ma bûti dorybingam ið dalies – arba esi dorybingas, (sectorized morality), o tai reiðkia, kad ið profesio- arba ne. Vadinasi, dorybë suprantama kaip racionali nalaus sportininko reikalaujama aukðtesniø mora- dispozicija: jos reikia siekti savyje ir sau, o ne dël liniø kriterijø nei ið cirko akrobato. Tuo paèiu me- kokios nors vilties, ið baimës ar dël anapusinio mo- tu galioja teiginiai, skelbiantys bendrus moralës kri- tyvo. Platonas apie „gimnastikà”, þaidimus sampro- terijus visiems þmonëms. Moraliniai reikalavimai tauja kaip apie priemones tikslui pasiekti, kaip apie savo apimtimi taip pat turi bûti visuotiniai, nes ki- ðvietimo disciplinos dalá, kurios esmë yra galutinis tokie samprotavimai veda prie skirtingø moralës rei- 4 SPORTO MOKSLAS kalavimø atskiroms visuomenës grupëms. Tokiu at- perfekcionizmo dimensijas: á save nukreiptas (orien- veju perfekcionizmo iðsigimimas gali bûti laikomas tuotas) perfekcionizmas (SOP, „self-oriented per- toleruotinu tikslo siekimo (tobulybës) bet kokio- fectionism“), aplinkos (socialiai) sàlygotas perfek- mis priemonëmis ðalutiniu poveikiu. cionizmas (SPP, „socially prescribed perfectio- Perfekcionizmo elitiniame sporte psichologiniai nism“) ir á kitus orientuotas perfekcionizmas (OOP, ypatumai: á save orientuotas, á kitus orientuotas „other-oriented perfectionism“). Á save orientuo- bei aplinkos (socialiai) sàlygotas perfekcionizmas. tas perfekcionizmas pasiþymi asmens priekaiðtavi- Psichologijoje perfekcionizmo idëja aiðkinama kaip mu paèiam sau, nepasitenkinimu savimi, savo veik- noras bûti tobulu þmogumi ir troðkimas visose gy- los rezultatais; socialiai sàlygotas perfekcionizmas venimo sferose pasirodyti kuo puikiausiai. Siekda- – aplinkiniø priekaiðtais, nepasitenkinimu veiklos mas tobulumo, þmogus tarsi suskyla: jis nepatinka rezultatais, o á kitus orientuotas perfekcionizmas – sau toks, koks yra ið tikrøjø. Tai yra ávyksta skili- priekaiðtais ar nepasitenkinimu, skirtais kitiems as- mas tarp to, koks þmogus ið tikro yra, ir to, koks jis menims. R. Frosto daugiamatëje perfekcionizmo ásivaizduoja esàs. Perfekcionizmo iðraiðka – vis di- skalëje (FMPS; Frost, Marten, Lahart & Rosenbla- dëjantys lûkesèiai ir reikalavimai sau. Perfekcionis- te, 1990) iðskiriami ðeði perfekcionizmà nusakan- tas nuolatos stebi save, kontroliuoja savo veiksmus. tys poþymiai: 1) asmeniniai priekaiðtai (asmeninës Jis nepriima savæs, gali jausti neapykantà sau, iðgy- normos, standartai), 2) susirûpinimas dël klaidø, venti pasibjaurëjimo savimi jausmus. Perfekcioniz- 3) abejonës dël veiksmø, 4) tëvø lûkesèiai, 5) tëvø mas gali bûti pavojingas, nes noras viskà atlikti to- kritiðkumas, 6) organizuotumas. bulai susijæs su neiðvengiamu stresu, o tai gali sàly- Perfekcionizmo fenomeno elitiniame sporte ty- goti psichinius ir fizinius negalavimus – galvos skaus- rimui naudojama speciali metodika (MIPS; Stöber mus, depresijà, lëtiná nuovargá ir nerimà, padidëjusá et al., 2004), atskleidþianti septynis poþymius: 1) sau kraujo spaudimà. Tobulumo siekimas gali labai trik- keliami reikalavimai pratybø metu; 2) sau keliami dyti santykius su aplinkiniais þmonëmis ir artimai- reikalavimai varþybø metu; 3) sau skirtos negatyvios siais. Perfekcionistas artimiesiems gali kelti tokius reakcijos (priekaiðtai) dël netinkamø pasiekimø pra- pat aukðtus reikalavimus kaip ir sau, o tai veda á tybø metu; 4) sau skirtos negatyvios reakcijos (prie- tarpusavio konfliktus bei nesupratimà. Perfekcio- kaiðtai) dël netinkamø pasiekimø varþybø metu; nistø savivertë daþnai priklauso nuo pasiekimø, o 5) trenerio spaudimas; 6) komandos spaudimas; tai reiðkia, kad þmogaus savæs vertinimas nëra sta- 7) tëvø spaudimas. J. Dunnas ir kt. (2002), remda- bilus, jis kinta priklausomai nuo iðoriniø dalykø – miesi Hamatcheko (1978) perfekcionizmo koncep- pasiekimø arba kitø þmoniø nuomonës. Nuolatinis tualizacija, iðskiriant pritaikytà (adaptive) ir nepri- savæs lyginimas su aplinkiniais, viena vertus, yra trau- taikytà (maladaptive) perfekcionizmà, teigia, kad eli- muojantis, kadangi visuomet atsiranda þmoniø, kutiniame sporte puikiø rezultatø siekimas reikðmin- rie kaþkà atlieka geriau, kita vertus, padaro perfek- gai pozityviai koreliuoja su adaptyviu perfekcioniz- cionistà labai priklausomà nuo já supanèiø þmoniø. mu. Kai sportininko vertybinë orientacija yra jo pa- Mokslinis susidomëjimas asmenybës perfekcio- ties ego, tai pozityviau koreliuoja su nepritaikytu per- nizmo struktûra pastebimas nuo 1980 metø, o po fekcionizmu. Svarbu paminëti tai, jog perfekcioniz- deðimtmeèio – 1990 metø pradþioje – Kanados psi- mas gali bûti nusakomas tiek pozityviais, tiek nega- chologai P. Hewittas ir G. Flettas (1991) sukûrë per- tyviais poþymiais. Perfekcionizmo negatyvûs poþy- fekcionizmo skalæ, nulëmusià tikslesnius tyrinëji- miai pasireiðkia per aukðtø reikalavimø sau ar lû- mus. Daugiamatis (multidimensinis) klausimynas kesèiø, susijusiø su veikla, nustatymu, nesëkmës bai- (inventarijus) perfekcionizmui sporte tirti (MIPS; me, neigiamø pasekmiø ar reakcijø vengimu, stip- Stöber et al., 2004) buvo kuriamas remiantis ligi riai iðreikðtu nepasitenkinimu, prasta savigarba, per- tol buvusiø perfekcionizmo tyrimø klausimynais: dëta savæs ir savo poelgiø kritika ir vertinimu. Ti- daugiamate (multidimensine) perfekcionizmo ska- riant asmenybës perfekcionizmo struktûrà nustaty- le (MPS; Hewitt & Flett, 1991), R. Frosto daugia- ta, jog negatyvûs perfekcionizmo poþymiai bûdingi mate (multidimensine) perfekcionizmo skale asmenims, kurie vystymosi laikotarpiu iðgyveno di- (FMPS; Frost, Marten, Lahart & Rosenblate, 1990), delius tëvø lûkesèius ir kritikà, lenktyniavimà tarp perfekcionizmo klausimynu (PQ; Rhéaume et al., vaikø ir vaikø lyginimà ðeimoje, tëvø nebuvimà ar 2000) ir perþiûrëta perfekcionizmo skale (APS-R; dëmesio trûkumà bei santykinai didelá dëmesá. Po- Slaney, Mobley, Rice, Trippi & Ashby, 2000; Sla- zityvûs perfekcionizmo poþymiai pasireiðkia dide- ney, Rice & Ashby, 2002). Analizuojant asmeny- liø, bet áveikiamø reikalavimø nustatymu, lankstu- bës perfekcionizmo struktûrà atsiþvelgiama á tris mu, pasitenkinimo jausmu ir padidëjusia savigarba, 2007 Nr. 3(49) 5 dëmesiu pusiausvyrai, sëkmingu uþduoèiø atlikimu, ir pats ið savæs reikalauja tobulumo, pavyzdþiui: „Jei motyvacija, kylanèia ið patirto su sëkme siejamo ma- padarysiu tobulai, tai ...pagaliau sulauksiu pritari- lonumo, ir atlygio (orientacija á sëkmæ). Tiriant as- mo, ...galësiu nesirûpinti, ...gausiu tai, dël ko dir- menybës perfekcionizmo struktûrà nustatyta, jog bau, ...pagaliau galësiu atsipalaiduoti.“ pozityvûs perfekcionizmo poþymiai bûdingi asme- Moksliniø tyrimø rezultatai rodo kad perfekcio- nims, kurie vystymosi laikotarpiu patyrë autorite- nizmas, priklausomai nuo jo orientacijos, labai skir- tingà, nuolatiná tëvø dëmesá ir teigiamà paramà. tingai koreliuoja su asmenybës savigarba, savikon- Dauguma mokslininkø teigia, jog perfekcioniz- trole, pasiekimø motyvacija, depresija, nerimu, su- mas tampa problema, kai emociðkai iðsekina asme- icidiniu polinkiu, gëda, kaltës jausmu ir delsimu. Ap- ná arba trukdo pasiekti norimø rezultatø ir bûti lai- linkos sàlygotas perfekcionizmas labiau siejamas su mingam. Emocinës perfekcionizmo pasekmës – tai neprisitaikymu negu á save orientuotas perfekcio- baimë klysti, átampa dël pareigos kà nors atlikti, su- nizmas. Jau minëti autoriai (Hewitt, Flett, 1991) miðimas dël pasitikëjimo savimi ir kartu abejonës nagrinëjo socialinius, motyvacinius ir kognityvinius savimi. Tai gali pasireikðti átampa, irzlumu, nusivy- perfekcionizmo veiksnius. Tyrimø rezultatai rodo, limu, liûdesiu, pykèiu ar baime bûti sumenkintam. jog perfekcionistinis màstymas gali potencialiai pa- Ðie bruoþai bûdingi á save orientuotam perfekcio- kenkti teigiamoms fizinio aktyvumo, kaip sveikatos nizmui. Daugeliu atvejø perfekcionistinë nuostata ir geros savijautos skatinimo, nuostatoms. Kitu ty- ið anksto sàlygoja tai, kad asmuo bus nepatenkintas rimu (Frost, Henderson, 1991) buvo nustatyta reikð- savo veiklos rezultatais, nes nuolat bûti tobulam ne- minga koreliacija tarp sportininkø perfekcionizmo ámanoma. Be to, jei perfekcionisto ðeimoje yra as- (ypaè susirûpinimo dël klaidø) ir treneriø reagavi- menø, turinèiø polinká á depresijà, tai gali lemti dimo á sportininkø klaidas pobûdþio. Talentingø spor- desná biologiná jautrumà psichologiniams ir fiziniams tininkø perfekcionizmo fenomeno empiriniais tyri- depresijos simptomams atsirasti; tokie asmenys gali mais (Parker, Adkins, 1995) nustatyta, jog perfek- bûti ypaè jautrûs situacijoms, kurios kelia abejones cionizmas sàlygoja talentingø asmenø adaptacijos savimi, atstûmimo ar paþeminimo baimæ. Perfek- problemas. Buvo tirtas (Ashel, Mansouri, 2005) cionizmas yra vienas ið svarbiausiø veiksniø, sàly- ávairiø perfekcionizmo dimensijø poveikis rungty- gojanèiø mitybos sutrikimà. Kartais su perfekcio- niaujanèiø sportininkø veiklos rezultatams, afektams nizmu pasireiðkiantys negatyvûs reiðkiniai apsun- bei kauzalinei atribucijai (asmeniniø savybiø, elge- kina santykius su kitais þmonëmis. Perfekcionistai sio prieþasèiø aiðkinimui ir atsakomybës uþ elgesá kartais net to ir nesiekdami atitolina save nuo kitø, nustatymui), priklausomai nuo reakcijos á kritikà. nes netoleruoja kitø þmoniø klaidø arba kitø, kurie Buvo manoma, jog tie sportininkai, kuriø bent viena perfekcionizmo dimensija yra aukðta, nepasieks þino esantys tik vidutiniai, akivaizdoje puikuojasi puikiø rezultatø, demonstruos daugiau negatyviø tobulu elgesiu ir pasiekimais. Nors perfekcionistai afektø ir bus labiau linkæ nesëkmës prieþasèiø ieð- pateisina savo ásitikinimà apie tai, kas yra teisinga koti savyje nei kiti toje paèioje grupëje esantys spor- ir neteisinga, vis tiek kenèia nuo vienatvës. Tyrimai tininkai. Ðio tyrimo rezultatai hipotezæ ið dalies pa- rodo, kad á kitus orientuotas perfekcionizmas daug tvirtino. Nustatyta, jog tam tikros perfekcionizmo maþiau negu á save orientuotas perfekcionizmas dimensijos (susirûpinimas dël klaidø, sau keliami átampos momentais sukelia depresijà ir nerimà. reikalavimai pratybø ir varþybø metu), esant nega- Monica Ramirez Basco (1999) teigia, jog kai ku- tyviai kritikai, padidina sportininkø afektø tikimy- rie þmonës jau gimsta bûdami didesni perfekcio- bæ, sumenkina rezultatus ir pasitikëjimà savimi. nistai negu kiti, o tëvø átaka gali lemti, kuria krypti- mi vystysis ir kokià formà ágis perfekcionizmas. Iðvados Dauguma perfekcionistø, ypaè pasiþymintys á save 1. Perfekcionizmo elitiniame sporte filosofiniai orientuotu perfekcionizmu, uþaugo su tëvais, kurie ypatumai susijæ su atkaklios ir atviros konku- tiesiogiai arba netiesiogiai teigë, kad vaikai nepa- rencijos, nuolatinio tobulëjimo principo, cha- kankamai geri. Tokio pobûdþio teiginiai neretai trik- rakterio ugdymo ir moralaus elgesio tarp spor- do vaikus, nes pagyrimas ir kritika iðsakomi vienu tininkø idëjos konceptualizacija. metu. Stengdamiesi motyvuoti vaikus, tokie tëvai 2. Perfekcionizmo elitiniame sporte psichologi- taiko emociná papirkinëjimà: „Ðá kartà padaryk ge- niai ypatumai susijæ su perfekcionizmo átakos rai ir tau pritarsiu.“ Kai kurios psichologijos teori- motyvacijos procesams, emocinëms sportinin- jos tvirtina, kad laikui bëgant vaiko poreikis paten- ko reakcijoms á pasiekimus sporte (reakcijos kinti tëvø lûkesèius internalizuojasi, tai yra vaikas á pratybø ir varþybø metu padarytas klaidas) buvusius tëvø poreikius bei lûkesèius prisiima sau ir pasitikëjimo savimi konceptualizacija. 6 SPORTO MOKSLAS

LITERATÛRA 9. Johnson, D.P., & Slaney, R.B. (1996). Perfectionism: Scale 1. 10th Annual Congress of the European College of Sport development and study of perfectionistic clients in counseling. Science: Abstract Book. July 13-16, 2005 Belgrade, Serbia Journal of College Student Development, 37, 29–41. 10. Oxford Dictionary of Philosophy (2005). Oxford (ed. by N.Dikic et al.). 428 p. University Press. 2. Anshel, M.H., Mansouri, H. (2005). Influences of 11. Parker, W.D., Adkins, K. (1995). Perfectionism and the perfectionism on motor performance, affect, and causal Gifted. Roeper Rewiew. February 1. 17(3), 13. attributions in response to critical information feedback. 12. Rhéaume, J., Ladouceur, R. & Freeston, M. H. (2000). Journal of Sport Behavior, 28(2), 99–124. The prediction of obsessivecompulsive tendencies: Does 3. Aristotelis. (1990). Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. perfectionism play a significant role? Personality and 4. Basco, M.R. (1999). The “PERFECT” Trap- Individual Differences, 28, 583–592. perfectionism. Psychology Today. May. 13. Slaney, R. B., Rice, K. G., Mobley, M., Trippi, J. & Ashby, 5. Dunn, J.G.H., Dunn, J.C., and Syrotuik, D.G. (2002). J. S. (2001). The Revised Almost Perfect Scale. Measurement Relationship between Multidimensional Perfectionism and and Evaluation in Counseling and Development, 34, 130–145. Goal Orientations in Sport. Journal of Sport & Exercise 14. Stöber, J. & Pescheck, E. (2004). Skala Psychology, 24, 376–395. „Wettkampfängstlichkeit im Sport“. In J. Stöber, K. Otto, E. 6. Frost, R. O., Marten, P., Lahart, C. & Rosenblate, R. Pescheck & O. Stoll. Skalendokumentation „Perfektionismus (1990). The dimensions of perfectionism. Cognitive Therapy im Sport“ (Hallesche Berichte zur Pädagogischen Psychologie and Research, 14, 449–468. Nr. 7, S. 16–18). Halle (Saale): Martin-Luther-Universität 7. Frost, R. O., & Henderson, K.J. (1991). Perfectionism Halle-Wittenberg, Institut für Pädagogik. and reactions to athletic competition. Journal of Sport & 15. Stöber, J., Otto, K. & Stoll, O. (2004). Exercise Psychology, 13, 323–335. Mehrdimensionales Inventar zu Perfektionismus im Sport 8. Hewitt, P. L. & Flett, G. L. (1991). Perfectionism in the (MIPS). In J. Stöber, K. Otto, E. Pescheck & O. Stoll. self and social contexts: Conceptualization, assessment, and Skalendokumentation „Perfektionismus im Sport“ association with psychopathology. Journal of Personality and (Hallesche Berichte zur Pädagogischen Psychologie Nr. 7, Social Psychology, 60, 456–470. S. 4–12). Halle (Saale): Martin-Luther-Universität Halle- Wittenberg, Institut für Pädagogik.

PERFECTIONISM IN ELITE SPORT: PHILOSOPHICAL AND PSYCHOLOGICAL ASPECTS

Assoc. Prof. Dr. Skaistë Laskienë Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY The paper strives to analyze philosophical and prescribed perfectionism (SPP). Special methodologies psychological aspects of perfectionism in elite sport. have been created to research the phenomenon of The method of meta analysis of scientific works has perfectionism in elite sport (Anshel & Mansouri, 2003; been chosen. Meta analysis of research carried out over Stöber et al., 2004). They disclose the psychological the past two decades on perfectionism in sport and effect on the athlete created by the athlete’s personal published in scientific journals shows an increasing standards set during training and competitions, negative interest of scientists and practitioners in the reactions with regard to failure to achieve certain results phenomenon of perfectionism in elite sport. A survey during training and competitions, pressure from the and analysis of results enables a better understanding coach, the team and parents (or people who are close of philosophical and psychological aspects of to the athlete), and the requirements of the team perfectionism which is a “strive for perfection” and during training and competitions. It could be said that personal ethical principles that rate high search for the perfectionist thinking (philosophy of perfection) in ideal character and behaviour. Phenomenon of elite sport is known to contradict general morale and perfectionism is characteristic not only to sports activity, call for special morale in sport, whereas the main as a result the conceptualisation of the phenomenon psychological problems related to perfectionism in elite is related to a specific social context and presented as sport are as follows: influence to the athlete’s multidimensional (Frost, Marten, Lahart&Rosenblate, motivation and results, eating disorders, decreasing self- 1990; Hewitt & Flett,1991; Johnson&Slaney, 1996; esteem, disorders of social behaviour, anxiety and Slaney, Rice, Mobley, Trippi, & Ashby, 2001). The decreasing self-confidence. authors listed suggest a three-dimensional construct Keywords: elite sport, self-oriented perfectionism of perfectionism: self-oriented perfectionism (SOP), (SOP), outwardly oriented perfectionism (OOP), and outwardly oriented perfectionism (OOP) and socially socially prescribed perfectionism (SPP).

Skaistë Laskienë Lietuvos kûno kultûros akademija Sporto g. 6, LT- 44221 Kaunas Tel. +370 37 302 652 Gauta 2006-12-21 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 2007 Nr. 3(49) 7

SPORTO MOKSLO TEORIJA SPORT SCIENCE THEORY Elito slidininkiø lenktynininkiø varþybinës veiklos charakteristika Prof. habil. dr. Algirdas Èepulënas Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Darbo tikslas – iðtirti pasaulio elito slidininkiø varþybinës veiklos rodiklius: varþybø krûvio apimtá ir specifiðkumà per sezonà ir iki pagrindiniø sezono varþybø, varþybinës veiklos rezultatyvumà per pagrindines sezono varþybas ir daugiaetapëse Pasaulio slidinëjimo taurës varþybose. Tyrimas parodë, kad elito slidininkës pasiþymi universalumu – gebëjimu pasiekti gerø rezultatø vidutiniø, ilgø nuotoliø ir sprinto lenktynëse. Nustatyta, kad tarp slidininkiø, uþëmusiø 1–30 vietà 2004–2005 ir 2005–2006 metø Pasaulio slidinëjimo taurës daugiaetapiø varþybø galutinëje áskaitoje pagal rezultatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, yra atitinkamai: 22 sli- dininkës (73,33 %) ir 20 slidininkiø (66,67 %), turinèiø áskaitinius taðkus uþ rezultatus sprinte; atitinkamai 11 (36,67 %) ir 15 (50 %) slidininkiø patenka á pajëgiausiøjø sprinteriø trisdeðimtukà; 5 ir 6 slidininkës patenka á pajëgiausiøjø sprinteriø deðimtukà. Slidininkës, per Pasaulio slidinëjimo èempionatà ir per þiemos olimpines þaidynes laiminèios medalius individualiose vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, iki ðiø svarbiausiøjø startø 7–12 kartø dalyvauja Pasaulio slidinëjimo taurës ir kitose FIS kategorijos vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse ir per tokias varþybas áveikia nuo 65 iki 150 km ir dar nuo 1 iki 7–8 kartø dalyvauja sprinto varþybose. Slidininkës, laiminèios medalius sprinto lenktynëse, iki svarbiausiøjø sezono varþybø 4–9 kartus dalyvauja sprinto varþybose, per kurias 14–30 kartø áveikia sprinto nuotolius. Ðios slidininkës dar iki svarbiausiøjø startø 4– 9 kartus dalyvauja vidutiniø nuotoliø lenktynëse, per kurias áveikia 40–110 km. Pasaulio elito slidininkes pagal jø varþybinës veiklos specifiðkumà ir pasiektus rezultatus varþybose galima sàlygiðkai skirstyti á tris grupes: · universalios slidininkës, kurios pasiekia puikius rezultatus individualiose vidutiniø, ilgø nuotoliø ir sprinto lenktynëse. Ðios grupës slidininkës uþima aukðtas vietas Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø galutinëje áskaitoje pagal rezultatus vidutiniø, ilgø nuotoliø ir sprinto varþybose; · slidininkës, pasiekianèios geriausius rezultatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, retai arba visai nedalyvaujanèios sprinto varþybose; · slidininkës sprinterës, uþimanèios aukðtas vietas sprinto varþybose, maþai dalyvaujanèios vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, neturinèios áskaitiniø taðkø arba turinèios maþai áskaitiniø taðkø Pasaulio taurës varþybø áskaitoje uþ rezultatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose. Raktaþodþiai: Pasaulio taurës varþybos, þiemos olimpinës þaidynës, slidinëjimo sprintas, lenktynës, varþybinë veikla. Ávadas lazdos ir 7,5 km ðliuoþiama laisvuoju stiliumi, t. y. Sportininkø rengimo sistemoje varþybos yra ne tik èiuoþimo bûdais. Lenktynës vykdomos atskiru, ben- sportinio parengtumo patikrinimas, sportiniø rezul- druoju ir grupiniu startu (startuoja po 4–6 slidinin- tatø demonstravimas ir nugalëtojø nustatymas, tai kar- kus per sprinto varþybas ketvirtfinalyje, pusfinaly- tu ir svarbi priemonë treniruotumui bei sportiniam je ir finale). Per varþybas áveikiami skirtingo ilgio meistriðkumui gerinti (Suslovas, 1999; Ïëàòîíîâ, nuotoliai ir todël varþybinës veiklos bioenergetika 2004; Karoblis, 2006). Varþybos – tai galingas sti- skiriasi. Per sprinto (0,8–1,5 km) lenktynes 50 % mulas sportininko organizmo funkciniam potencia- energijos gaminama aerobinëmis ir 50 % – anaero- lui mobilizuoti, organizmo adaptacijos prie varþybi- binëmis reakcijomis (Rusko, 2003). Per 5–10 km nës veiklos reakcijoms stimuliuoti, taktiniams ágû- lenktynes 80–90 % energijos gaminama aerobiniu dþiams tobulinti ir tai ypaè pasireiðkia rengiant dide- ir 20–10 % – anaerobiniu bûdu, laktato koncen- lio meistriðkumo sportininkus jø maksimaliø galiø re- tracija kraujyje siekia 14–12 mmol/l; 15 km lenk- alizacijos etapu (Bompa, 1999; Ïëàòîíîâ, 2004). tynëse 90–95 % energijos gaminama aerobiniu ir Per pastaràjá deðimtmetá þiemos olimpiniø þai- 10–5 % – anaerobiniu bûdu, laktato koncentracija dyniø, pasaulio slidinëjimo èempionatø ir Pasaulio kraujyje bûna 12–10 mmol/l; 30 km lenktynëse 95– slidinëjimo taurës varþybø moterø slidinëjimo lenk- 98 % energijos gaminama aerobiniu ir 5–2 % – ana- tyniø programa keitësi. Á programà átraukta naujø erobiniu bûdu, laktato koncentracija kraujyje sie- rungèiø: individualios ir komandinës sprinto lenk- kia 8–4 mmol/l (Neumann, 1998). tynës, kombinuotos lenktynës „Pursuit“ (7,5 km Kiekviena slidinëjimo rungtis kelia specifinius rei- ðliuoþiama klasikiniais bûdais, keièiamos slidës ir kalavimus slidininkiø organizmo adaptacijai prie var- 8 SPORTO MOKSLAS

þybinës veiklos krûvio (Áàòàëîâ, 2000; Ðàìåíñêàÿ, devynios slidininkës (1 lentelë). Ðeðios slidininkës, 2000; Rusko, 2003). Nuotoliø áveikimo taktika star- medaliø laimëtojos vidutiniuose ir ilguose nuotoliuo- tuojant atskiru startu ir bendruoju startu skirtinga. se, ðio sezono Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø Tø paèiø slidininkø organizmo adaptacijos prie var- bendroje áskaitoje pagal pasiektus rezultatus vidu- þybinio krûvio rodikliai slystant skirtingais slydimo tiniuose ir ilguose nuotoliuose buvo pirmame pajë- bûdais taip pat skiriasi (Stöggl et al., 2006; Watts et giausiøjø slidininkiø deðimtuke. Aukso ir sidabro al., 2006). Sportinës formos ágijimo valdymas susi- medaliø laimëtojos individualiose sprinto lenktynë- jæs su sportininkui racionaliausiu startø skaièiumi ir se ðio sezono Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø jø paskirstymu varþybø laikotarpio mezociklais galutinëje áskaitoje uþëmë 9 ir 6 vietà. Per 2004– (Âåðõîøàíñêèé, 1998; Suslovas, 1999; Ïëàòîíîâ, 2005 m. sezonà iki pasaulio slidinëjimo èempiona- 2004). Didëjant sportininkø meistriðkumui didëja to pradþios slidininkës, medaliø laimëtojos viduti- ir varþybinës veiklos krûvis (Bompa, 1999; Ïëàòîíîâ, niø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, po 7–12 kartø daly- 2004; Karoblis, 2006). Mokslo publikacijose, skir- vavo Pasaulio slidinëjimo taurës ir FIS kategorijos tose slidininkiø varþybinei veiklai (Áàòàëîâ, Êóáååâ, individualiose vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, Ìàíæîñîâ, 1993; Gregory et al., 1994; Ôîìèí, jø varþybinis krûvis buvo 80–135 km (1 lentelë). Ñìèðíîâà, Ãàÿñîâà, 2000; Ðàìåíñêàÿ, 2000; Èepu- Ðios grupës slidininkës iki pasaulio èempionato da- lënas, 2004), nagrinëjama nuotolio áveikimo takti- lyvavo ir slidinëjimo sprinto varþybose, bet jø star- ka, slydimo greièio kaita nuotolyje per varþybas, sà- tø skaièius ðiose lenktynëse buvo skirtingas – nuo veika tarp varþybø nuotolio ilgio, judëjimo greièio dviejø iki 28 lenktyniø. Per vienas sprinto varþybas ir ðirdies susitraukimø daþnio. Elito slidininkiø1 var- slidininkei, jei ji patenka á A arba B finalà, tenka þybinës veiklos struktûra ir apimtis varþybø laiko- sprinto nuotolá áveikti keturis kartus (kvalifikacinë- tarpiu ir prieð svarbiausias sezono varþybas litera- se, ketvirtfinalio, pusfinalio ir finalo varþybose). tûroje dar maþai tirta. Elito slidininkiø dalyvavimo Medaliø laimëtojos sprinto 0,9 km lenktynëse varþybose individualios sistemos kûrimas atsiþvel- (klasikiniais bûdais) iki pasaulio èempionato po 4– giant á slidininkiø individualius gebëjimus ir sportiná 6 kartus dalyvavo sprinto varþybose ir ðios varþybi- parengtumà yra aktuali mokslinë problema. nës veiklos krûvis buvo 14–21 sprinto lenktynës. Ðios Tyrimo tikslas – iðtirti pasaulio elito slidininkiø grupës slidininkës iki pasaulio slidinëjimo èempio- varþybinës veiklos rodiklius: varþybø krûvio apimtá nato po 4–9 kartus dalyvavo ir vidutiniø nuotoliø ir specifiðkumà per sezonà ir iki pagrindiniø sezo- lenktynëse, ðios varþybinës veiklos krûvis buvo 40– no varþybø, varþybinës veiklos rezultatyvumà per 105 km (1 lentelë). Sprinto lenktynëse medalius lai- pagrindines sezono varþybas ir daugiaetapëse Pa- mëjusios slidininkës: Emelie Oehrstig (Ðvedija), Li- saulio taurës varþybose. na Andersson (Ðvedija), Sara Renner (Kanada), per Tyrimo objektas ir metodai 2004–2005 m. slidinëjimo sezonà dalyvavo vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose atitinkamai 6 kartus Tyrimo objektas – slidininkiø, laimëjusiø meda- (85 km), 12 kartø (155 km) ir 13 kartø (175 km). lius individualiose lenktynëse per 2005 m. pasaulio Per 2006 m. Turino þiemos olimpines þaidynes slidinëjimo èempionatà ir per 2006 m. Turino þie- slidinëjimo individualiose vidutiniø, ilgø nuotoliø ir mos olimpinës þaidynës, taip pat slidininkiø, uþiman- sprinto varþybose medalius laimëjo 10 slidininkiø èiø 1–30 vietà Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø (2 lentelë). Vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose me- galutinëje áskaitoje, varþybinë veikla. dalius laimëjusios slidininkës iki þiemos olimpiniø tyrimo metodai: Buvo naudojami ðie literatûros ðal- þaidyniø pradþios 6–11 kartø dalyvavo Pasaulio sli- tiniø studija, dokumentø analizë, lyginamoji analizë. dinëjimo taurës ir FIS kategorijos varþybose (3 len- Duomenys gauti ið Tarptautinës slidinëjimo fe- telë), o varþybinis krûvis pagal ðiuos nuotolius buvo deracijos (FIS) oficialiø dokumentø (Cros country nuo 65 iki 15 km. Aukso ir sidabro medaliø laimë- 1, 2, 3, 4, prieiga per internetà: http://www.fis- toja Katerina Neumannova (Èekija) iki olimpiniø ski.com/cross-country). þaidyniø sprinto varþybose nedalyvavo, jos varþybi- Tyrimo rezultatai nis krûvis buvo ðeðerios lenktynës (ið viso 70 km). Per 2005 m. pasaulio slidinëjimo èempionatà in- Dviejø aukso medaliø laimëtoja (7,5 km „K“ + 7,5 dividualiose slidinëjimo lenktynëse medalius pelnë „L“, 10 km „K“) Kristina Smigun (Estija) iki olim- piniø þaidyniø 7 kartus dalyvavo vidutiniø ir ilgø nuo- 1 Elito slidininkës – slidininkës, uþimanèios 1–10 vietà þiemos toliø varþybose (ið viso 65 km) ir 2 kartus – sprinto olimpinëse þaidynëse, pasaulio èempionate, Pasaulio taurës varþybose. varþybose (áveikta 4 sprinto nuotoliai). 2007 Nr. 3(49) 9

1 lentelë Slidininkiø, laimëjusiø medalius 2005 m. Pasaulio slidinëjimo èempionate, ir slidininkiø, uþëmusiø 1–3 vietà 2004–2005 m. sezono Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø galutinëje áskaitoje, varþybinës veiklos rodikliai Dalyvavimas Dalyvavimas individualiose Pasaulio slidinėjimo individualiose varžybose varžybose per Rezultatai (vieta) Pasaulio taurės varžybų iki pasaulio čempionato 2004–2005 m. sezoną slidinėjimo čempionate galutinė įskaita Vidutiniai Vidutiniai ir (vieta) ir ilgi Sprintas Sprintas ilgi nuotoliai nuotoliai Slidininkės vardas, pavardė, šalis km km „K“ skaičius skaičius skaičius skaičius sprintas Sprintas nuotoliai Lenktynių Lenktynių Lenktynių Lenktynių 10 km „L“ 30 km „K“ 7,5 km „L“ nuotoliai ir Vidutiniai, ilgi Sprintas 0,9 km Vidutiniai ir ilgi Varžybų skaičius Varžybų skaičius KL 7,5 km „K“ +

Bjoergen Marit, S B A 16 1 1 1 10 105 7 28 15 205 10 38 Norvegija Tchepalova Julija, A S 10 – 7 4 9 11 130 6 13 17 180 8 16 Rusija Neumannova 7 A 7 – 2 2 41 7 80 1 2 13 190 1 2 Katerina, Čekija Kuitunen Virpi, – – S 5 3 8 2 9 90 4 12 13 175 8 28 Suomija Baranova- Masolkina Natalia, 6 5 B – 9 5 36 12 130 3 4 17 225 4 6 Rusija Steira Kristin Stroermer, B 9 – – 12 9 – 12 135 – – 19 230 – – Norvegija Smigun Kristina, Ne- 4 14 – 4 3 70 8 90 1 2 12 170 1 2 Estija baigė Oehrstig Emelie, – – – A 25 – 9 4 40 6 21 6 85 10 35 Švedija Andersson Lina, – – – S 15 44 6 9 80 4 16 12 155 8 30 Švedija Renner Sara, 22 – – B 26 35 14 9 105 5 14 13 175 9 24 Kanada Dahlberg Anna, – – – 4 11 66 3 3 30 6 24 4 60 11 44 Norvegija Pastaba: KL – kombinuotos lenktynës; „L“ – laisvasis, „K“ – klasikinis stilius; A – aukso, S – sidabro, B – bronzos medalis. 2 lentelë Slidininkiø, laimëjusiø medalius 2006 m. Turino þiemos olimpinëse þaidynëse, rezultatai per 2005–2006 m. sezonà Pasaulio slidinëjimo taurës daugiaetapiø varþybø galutinëje áskaitoje Žiemos olimpinės žaidynės Pasaulio taurės varžybų galutinė įskaita Pagal visus Vidutiniai ir Sprintas Slidininkės pavardė, vardas, nuotolius ilgi nuotoliai šalis „L“ 7,5 km km „L“ 30 km „L“ 10 km „K“ s lenktynės Vieta Vieta Vieta Sprintas 1,2 Kombinuoto „K“+7,5 km Taškai Taškai Taškai

Smigun Kristina, Estija A A 8 – 17 346 11 310 38 36 Neumannova Katerina, Čekija S 5 A – 5 655 2 655 – – Crawford Chandra, Kanada 60 – – A 30 198 – – 14 198 Bjoergen Marit, Norvegija Nebaigė S – 18 1 1036 4 642 1 394 Tchepalova Julija, Rusija 9 26 S 27 3 780 1 750 40 30 Kuenzel Claudia, Vokietija 18 17 – S 7 571 9 337 8 234 Pedersen Hilde, Norvegija 10 B – 28 8 557 6 421 20 136 Medvedeva Evgenija, Rusija B – 21 – 41 141 26 141 – – Kowalczyk Justina, Lenkija 8 Nebaigė B 44 13 392 17 225 17 167 Sidko Alena, Rusija – – – B 23 251 37 70 16 181 Pastaba: „L“ – laisvasis, „K“ – klasikinis stilius; A – aukso, S – sidabro, B – bronzos medalis. Ðios grupës slidininkës per olimpiná 2005–2006 bose, o varþybinis krûvis buvo 160–275 km (4 len- metø sezonà nuo 11 iki 17 kartø dalyvavo pasaulio telë). Olimpiniø medaliø vidutiniuose ir ilguose nuo- ir FIS kategorijos vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþy- toliuose laimëtojos (iðskyrus K. Neumannovà) 1– 10 SPORTO MOKSLAS

3 lentelë Slidininkiø, laimëjusiø medalius individualiose ilgø ir vidutiniø nuotoliø lenktynëse per 2006 m. þiemos olimpines þaidynes Turine, startø skaièius iki olimpiniø þaidyniø pradþios Startų skaičius iki olimpinių žaidynių pradžios individualiose lenktynėse Vidutiniai ir ilgi nuotoliai Sprintas Slidininkės pavardė, Laimėti KL vardas, šalis medaliai 10 15 30 Iš viso Iš viso Varžybų Lenktynių 5km 7,5 km „K“ + km km km startų km skaičius skaičius 7,5 km „L“ Smigun Kristina, Estija 2 A 1 6 – – – 7 65 2 4 Neumannova Katerina, A, S – 4 1 1 – 6 70 – – Čekija Bjoergen Marit, S–61 1 –8904 16 Norvegija Tchepalova Julija, Rusija S – 6 1 3 1 11 150 3 11 Pedersen Hilde, B–6– 2 –8904 10 Norvegija Medvedeva Evgenija, B – 3 1 2 1 7 105 1 4 Rusija Kowalczyk Justina, B 1 5 1 2 – 9 100 3 10 Lenkija Pastaba: KL – kombinuotos lenktynës; „L“ – laisvasis, „K“ – klasikinis stilius; A – aukso, S – sidabro, B – bronzos medalis. 4 lentelë Slidininkiø, laimëjusiø medalius individualiose ilgø ir vidutiniø nuotoliø lenktynëse per 2005–2006 m. sezonà, varþybinës veiklos kiekybinë iðraiðka Laimėti Vidutiniai ir ilgi nuotoliai Sprintas medaliai (individualios lenktynės) (individualios lenktynės) Slidininkės pavardė, vardas, šalis olimpinėse Startų skaičius Bendra varžybinės Varžybų Lenktynių skaičius žaidynėse per sezoną veiklos apimtis (km) skaičius per sprinto varžybas Smigun Kristina, Estija 2 A 12 160 2 4 Neumannova Katerina, Čekija A, S 12 165 – – Bjoergen Marit, Norvegija S 11+2 nebaigė 160 8 27 Tchepalova Julija, Risija S 17 275 6 14 Pedersen Hilde, Norvegija B 13 200 6 16 Medvedeva Eugenia, Rusija B 11 190 1 4 Kowalczyk Justina, Lenkija B 15 245 5 13

8 kartus dalyvavo sprinto varþybose, o Marit Bjo- nuotoliø lenktynes (2004–2005 m. 93,33 % – 28 sli- ergen (Norvegija) per aðtuonerias sprinto varþybas dininkës; 2005–2006 m. 90 % – 27 slidininkës) ir áveikë 27 sprinto nuotolius. uþ sprinto lenktynes (26 slidininkës – 86,67 %). Olimpiniø medaliø individualiose sprinto varþy- Tyrimo rezultatø aptarimas bose laimëtojos (5 lentelë): Chandra Crawford (Ka- Pasaulio slidinëjimo taurës daugiaetapiø varþy- nada), Claudia Kuenzel (Vokietija), Alena Sidko bø (cross-country2) kalendorius kasmet keièiasi, já (Rusija), iki olimpiniø þaidyniø dalyvavo sprinto var- papildo naujos rungtys, todël slidininkës, siekian- þybose atitinkamai 7 kartus (22 sprinto nuotoliai), èios uþimti aukðtas vietas galutinëje Pasaulio tau- 4 kartus (14 nuotoliø), 9 kartus (30 nuotoliø). Ðios rës varþybø áskaitoje, turi bûti universalios ir daþ- slidininkës iki olimpiniø þaidyniø dalyvavo viduti- nai startuoti Taurës etapø varþybose. niø, ilgø nuotoliø lenktynëse atitinkamai 6 kartus Olimpiniu 2005–2006 metø slidinëjimo sezonu (40 km), 9 kartus (110 km), 8 kartus (80 km). per Pasaulio slidinëjimo taurës varþybas vyko 16 vi- Pajëgiausios pasaulio slidininkës per 2005– dutiniø ir ilgø nuotoliø lenktyniø, ið jø ðeði nuoto- 2006 m. slidinëjimo sezonà (6 lentelë) individua- liai buvo áveikiami klasikiniais bûdais, ðeði – lais- liose sprinto varþybose dalyvavo nuo 6 iki 14 kar- vuoju stiliumi (èiuoþimo bûdais), buvo keturios tø, o vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose – nuo 6 iki kombinuotos lenktynës (K+L) ir dvejos estafeèiø 16 kartø, jø varþybinës veiklos krûvis áveikiant vi- 4x5 km varþybos. Programoje dar buvo devynios dutinius ir ilgus nuotolius buvo nuo 90 iki 204 km. individualios ir trejos komandinës sprinto lenkty- Pasaulio elito slidininkës pasiekia puikius rezul- nës. 2006–2007 m. á Pasaulio slidinëjimo taurës var- tatus tiek vidutiniø ir ilgø nuotoliø, tiek sprinto var- þybø (cross-country2) kalendoriø pirmà kartà þybose. Slidininkës, uþimanèios 1–30 vietà daugiae- átrauktos daugiadienës aðtuoniø dienø (2006-12- tapëse Pasaulio slidinëjimo taurës varþybose, bendro- 29–2007-01-07) lenktynës, kai slidininkës startuo- je áskaitoje (7 lentelë) turi áskaitiniø taðkø uþ ilgø ja kiekvienà dienà ir skirtingais slydimo bûdais ávei- 2007 Nr. 3(49) 11

5 lentelë Slidininkiø, uþëmusiø 1–10 vietà sprinto 1,2 km individualiose lenktynëse laisvuoju stiliumi per 2006 m. þiemos olimpines þaidynes Turine, startø skaièius iki olimpiniø þaidyniø pradþios ir olimpinëse þaidynëse Startų skaičius iki olimpinių žaidynių pradžios (individualios lenktynės) Vidutiniai ir ilgi nuotoliai Sprintas Startai olimpinėse Užimta Slidininkės pavardė, KL 7,5 Iš žaidynėse (vidutiniai vieta vardas, šalis 50 10 15 Iš viso Varžybų Lenktynių km „K“ viso ir ilgi nuotoliai) km km km startų skaičius skaičius + 7,5 „L“ km Crawford Chandra, KL 7,5 „K“ + 7,5 1 –41 1 6 407 22 Kanada „L“ Kuenzel Claudia, 10 „K“, KL 7,5 „K“ 2 – 5 2 2 9 110 4 14 Vokietija + 7,5 „L“ 3 Sidko Alena, Rusija – 8 – – 8 80 9 30 – KL 7,5 „K“ + 7,5 4 Scott Becke, Kanada – 3 1 3 7 90 4 16 „L“ Kuitunen Virpi, 10 km „K“, 30 km 5 3 8 1 – 12 110 4 15 Suomija „L“ (nebaigė) 6 Gjoemle Ella, Norvegija – 6 2 8 90 6 20 30 km „L“ KL 7,5 „K“ + 7,5 7 Follis Arianna, Italija – 5 1 1 7 80 5 13 „L“, 30 km „L“ 10 km „K“, KL 7,5 8 Majdic Petra, Slovėnija 1 7 1 1 10 105 5 12 „K“ + 7,5 „L“, 30 km „L“ 9 Randall Kikkan, JAV 1 2 1 1 5 55 3 10 10 „K“ 10 Dahlberg Anna, Švedija – 2 1 – 3 35 6 20 – Pastaba: KL – kombinuotos lenktynës; „L“ – laisvasis, „K“ – klasikinis stilius. 6 lentelë Slidininkiø, uþëmusiø 1–10 vietà sprinto 1,2 km individualiose lenktynëse laisvuoju stiliumi per 2006 m. þiemos olimpines þaidynes Turine, varþybinës veiklos rodikliai per 2005–2006 m. sezonà Vidutiniai ir ilgi nuotoliai Sprintas (individualios Pasaulio taurės varžybų galutinė (individualios lenktynės) lenktynės) įskaita, užimta vieta Užimta Slidininkės pavardė, Bendra Lenktynių Startų Vidutiniai Pagal vieta vardas, šalis varžybinės Varžybų skaičius per skaičius Sprintas ir ilgi visus veiklos apimtis skaičius sprinto per sezoną nuotoliai nuotolius (km) varžybas Crawford Chandra, 1 6 100 11 35 14 – 30 Kanada Kuenzel Claudia, 2 16 235 7 24 8 9 7 Vokietija 3 Sidko Alena, Rusija 12 120 14 44 16 37 23 4 Scott Becke, Kanada 12 205 8 31 3 3 2 15+2 5 Kuitunen Virpi, Suomija 180 6 22 10 7 6 nebaigė 6 Gjoemle Ella, Norvegija 10 145 10 34 2 45 11 7 Fallis Arianna, Italija 11 150 8 24 7 30 16 16+1 8 Majdic Petra, Slovėnija 240 9 23 12 10 9 nebaigė 9 Randall Kikkan, JAV 8 105 7 22 34 – 59 10 Dahlberg Ann, Švedija 6 90 9 31 6 58 20 kia skirtingo ilgumo nuotolius. Bendra varþybinio nuotoliø, tiek sprinto varþybose. Olimpiniais metais krûvio apimtis per ðias lenktynes 60 km. ir pasaulio slidinëjimo èempionatø metais elito slidi- Elito slidininkes daþnai dalyvauti Pasaulio slidi- ninkëms labai svarbu tinkamai suplanuoti startus sie- nëjimo taurës varþybose ir siekti uþimti aukðtas vie- kiant sportinës formos per svarbiausias varþybas. tas etapø varþybose ir galutinëje áskaitoje skatina tai, Tiesioginio pasirengimo svarbiausioms sezono kad 1–6 vietos laimëtojos etapø varþybose ir galuti- varþyboms – þiemos olimpinëms þaidynëms, pasau- nëje varþybø áskaitoje apdovanojamos piniginiais pri- lio èempionatui – etapu bûtini specialiøjø pratybø zais, pagal rezultatus Pasaulio taurës varþybø ben- mezociklai (Suslovas, 1999; Áàòàëîâ, 2000; drojoje áskaitoje slidininkës gauna Tarptautinës sli- Ïëàòîíîâ, 2004). Prieðvarþybiniu etapu labai svar- dinëjimo federacijos materialinæ paramà dalyvavimui bu per pratybas tikslingai modeliuoti bûsimà var- Pasaulio taurës varþybose. Slidininkës, siekdamos uþ- þybinæ veiklà (pagal nuotolio reljefà, planuojamà ju- imti aukðtas vietas bendrojoje Pasaulio taurës varþy- dëjimo greitá, slydimo bûdà, varþybinës veiklos bio- bø áskaitoje, daþnai dalyvauja tiek vidutiniø ir ilgø energetikà) programuotam rezultatui per svarbiau- 12 SPORTO MOKSLAS

7 lentelë Slidininkiø, uþëmusiø 1–30 vietà Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø galutinëje áskaitoje, varþybinës veiklos ypatumai 2004–2005 m. sezonas 2005–2006 m. sezonas Eil. Slidininkių grupės ir jų varžybinės veiklos požymiai Slidininkių Slidininkių Nr. Proc. Proc. skaičius skaičius I Slidininkės, užėmusios 1–30 vietą bendrojoje įskaitoje pagal rezultatus vidutinių, ilgų nuotolių ir sprinto lenktynėse 1. Turi taškų už vidutinių, ilgų nuotolių ir sprinto lenktynes 24 80,00 23 76,67 2. Patenka į pirmą dešimtuką pagal rezultatus vidutinių, ilgų nuotolių ir 4–4– sprinto lenktynėse 3. Patenka į trisdešimtuką pagal rezultatus vidutinių ir ilgų nuotolių 23 76,67 23 76,67 lenktynėse 4. Patenka į trisdešimtuką pagal rezultatus sprinto lenktynėse 17 56,67 22 73,33 5. Neturi taškų už rezultatus vidutinių, ilgų nuotolių lenktynėse 2 6,67 3 10,00 6. Neturi taškų už rezultatus sprinto lenktynėse 4 13,33 4 13,33 II Slidininkės, užėmusios 1–30 vietą pagal rezultatus vidutinių ir ilgų nuotolių lenktynėse 1. Turi taškų už rezultatus sprinto lenktynėse 22 73,33 20 66,67 2. Patenka į sprinterių trisdešimtuką 11 36,67 15 50,00 3. Patenka į sprinterių dešimtuką 5 – 6 – III Slidininkės, užėmusios 1–30 vietą pagal rezultatus sprinto lenktynėse 1. Turi taškų už rezultatus vidutinių ir ilgų nuotolių lenktynėse 21 70,00 24 80,00 2. Patenka į trisdešimtuką pagal rezultatus vidutinių ir ilgų nuotolių 11 36,67 14 46,67 lenktynėse 3. Patenka į dešimtuką pagal rezultatus vidutinių ir ilgų nuotolių lenktynėse 5 – 7 – sias varþybas pasiekti (Gregory et al., 1994; Áàòàëîâ, (Estija) ðio sezono Pasaulio taurës varþybose pagal 2000; Ðàìåíñêàÿ, 2000). rezultatus vidutiniuose ir ilguose nuotoliuose buvo Tyrimo rezultatai ið dalies patvirtina teiginá (Su- tik 11 vietoje, o bronzos medaliø laimëtojos Euge- slovas, 1999), kad 70–100 % Pasaulio taurës var- nia Medvedeva (Rusija), Justina Kowalczyk (Len- þybø prizininkø ir nugalëtojø uþima atitinkamas kija) Pasaulio taurës varþybø galutinëje áskaitoje pa- vietas pasaulio èempionatuose ir þiemos olimpi- gal rezultatus vidutiniuose ir ilguose nuotoliuose uþ- nëse þaidynëse. ëmë tik 26 ir 17 vietà (2 lentelë). Pasaulio taurës 2005 m. pasaulio slidinëjimo èempionato trijø varþybø laimëtoja absoliuèioje áskaitoje ir sprinte medaliø (aukso, sidabro, bronzos) individualiose M. Bjoergen olimpiniø þaidyniø individualiose lenk- lenktynëse laimëtoja Marit Bjoergen (Norvegija) tynëse laimëjo tik vienà sidabro medalá. ðiø metø Pasaulio slidinëjimo taurës varþybø galu- Tarp slidininkiø, þiemos olimpinëse þaidynëse uþ- tinëje áskaitoje buvo pirma bendrojoje áskaitoje pa- ëmusiø 1–10 vietà individualiose sprinto lenktynë- gal rezultatus vidutiniuose, ilguose nuotoliuose ir se (6 lentelë), dideliu universalumu iðsiskiria slidi- pirma pagal rezultatus sprinte (1 lentelë). Èeki- ninkës: Claudia Kuenzel (Vokietija), Becke Scott jos slidininkë Katerina Neumannova, laimëjusi auk- (Kanada), Petra Majdic (Slovënija), Virpi Kuitu- so medalá (10 km „L“) Pasaulio taurës varþybose, nen (Suomija). Ðios slidininkës 2006 m. Pasaulio buvo antra bendrojoje áskaitoje ir pagal rezultatus taurës varþybø galutinëje áskaitoje patenka á pajë- vidutiniuose, ilguose nuotoliuose, taèiau Kristina giausiøjø slidininkiø deðimtukà pagal rezultatus vi- Smigun (Estija), Pasaulio taurës varþybose uþëmu- dutiniuose ir ilguose nuotoliuose. si treèià vietà pagal rezultatus vidutiniuose ir il- Teigiama (Ïëàòîíîâ, 2004), kad elito slidininkai guose nuotoliuose, pasaulio èempionate medalio per sezonà 30–40 dienø dalyvauja slidinëjimo var- nelaimëjo, nors 10 km „L“ lenktynëse uþëmë aukð- þybose. Elito slidininkiø varþybinës veiklos analizë tà ketvirtà vietà. Puikius rezultatus sprinto lenk- patvirtino teiginá (Suslovas, 1999; Ïëàòîíîâ, 2004), tynëse pasiekianti Virpi Kuitunen pasaulio èem- kad dabar elito sportininkai maþai dalyvauja nacio- pionate laimëjo sidabro medalá 30 km bendro star- nalinio lygio varþybose, o jø varþybinæ veiklà suda- to „K“ lenktynëse, o individualiose sprinto lenk- ro Pasaulio taurës varþybos ir tarptautiniø federa- tynëse uþëmë penktà vietà (1 lentelë). cijø rengiamos varþybos. Keturios slidininkës, 2006 m. þiemos olimpinëse Tyrimo rezultatai leidþia teigti, kad elito slidi- þaidynëse Turine laimëjusios olimpinius medalius in- ninkiø varþybinës veiklos parametrai skirtingi. Jie dividualiose vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse, bu- priklauso nuo individualaus jø pasirengimo plana- vo pajëgiausiøjø slidininkiø pirmame deðimtuke ðio vimo strategijos ir asmeninio sportinio parengtu- sezono Pasaulio taurës varþybø áskaitoje pagal re- mo charakteristikø. Olimpinius medalius laimëju- zultatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynëse (2 len- siø slidininkiø K. Smigun, K. Neumannovos, E. telë). Dviejø olimpiniø medaliø laimëtoja K. Smigun Medvedevos varþybinë veikla iki olimpiniø þaidy- 2007 Nr. 3(49) 13 niø (2, 3 lentelë) buvo specializuota vidutiniø ir il- LITERATÛRA gø nuotoliø lenktynëms, o sprinto medaliø laimëto- 1. Cross-country1. Biography. Athlete information. Prieiga jø C. Crawford, A. Sidko varþybinë veikla buvo per internetà: http://www.fis-ski.com skirta pasirengti sprinto varþyboms. Universalaus 2. Cross-country2. FIS World Cup Calendar. Prieiga per tipo slidininkës, uþimanèios aukðtas vietas Pasaulio internetà: http://www.fis-ski.com 3. Cross-country3. Results. Prieiga per internetà: http:// slidinëjimo taurës varþybø galutinëje áskaitoje: www.fis-ski.com A. Scott, V. Kuitunen, P. Majdic, þiemos olimpinë- 4. Cross-country4. World Cup Standings. Prieiga per se þaidynëse medaliø nelaimëjo (5, 6 lentelë). At- internetà: http://www.fis-ski.com liekami slidininkø fiziniø gebëjimø sàveikos su jø 5. Bompa, T. O. (1999). Periodization. Theory and genetiniu tipu tyrimai (Êî÷åðãèíà, Àõìåòîâ, 2006) Methodolgy of Training. USA: Human Kinetics. leidþia daryti prielaidà, kad slidininkiø rengimas 6. Èepulënas, A. (2004). Tactics of top-level competitors in ávairaus ilgio nuotoliø varþyboms bus programuo- cross-country skiing. Kinesiology, 1 (36), 44–57. 7. Gregory, Robert, W., Humphreys, Sean, E.; Street, Glenn, jamas pagal individualø genetiná tipà. M. (1994). Kinematic analysis of skating technique of Iðvados olympic skiers in the women’s 30 km race. Journal of Applied Biomechanics, 10, 382–392. 1. Slidininkës, per pasaulio slidinëjimo èempio- 8. Karoblis, P. (2006). Mokslo þiniø trûkumas – didþiausias natà ir per þiemos olimpines þaidynes laimin- pavojus trenerio profesijai. Sporto mokslas, 1 (43), 8–14. èios medalius individualiose vidutiniø ir ilgø 9. Neumann, G. (1998). Leistungsstruktur. In Kuno nuotoliø lenktynëse, iki ðiø svarbiausiøjø startø Hottenrott / Veit Urban. Handbuch für Skilanglauf. 2 7–12 kartø dalyvauja Pasaulio slidinëjimo tau- überarb. Neuaufl. (pp. 260–271). Aachen: Meyer & Meyer. rës ir kitose FIS kategorijos vidutiniø ir ilgø 10. Rusko, H. (2003). Physiology of cross country skiing. In Handbook of Sports Medicine and Science Cross Country nuotoliø lenktynëse ir per tokias varþybas ávei- Skiing. Ed. by Rusko (pp. 1–31). Blackwell. Science. kia nuo 65 iki 150 km ir dar nuo 1 iki 7–8 kartø 11. Stöggl, T., Lindinger, S., Müller, E. (2006). Loading analysis dalyvauja sprinto varþybose. of a classical cross-country skiing sprint simulation. 2. Slidininkës, per pasaulio èempionatus ir per International Congress on Science and Nordic Skiing June 18– þiemos olimpines þaidynes laiminèios medalius 20, 2006. Congress Proceedings (p. 31). Vuokatti, Finland. individualiose sprinto lenktynëse, iki ðiø var- 12. Suslovas, F. (1999). Individualiø sporto ðakø varþybø þybø 4–9 kartus dalyvauja sprinto varþybose, sistema ðiuolaikiniame sporto raidos etape. Treneris, 2, 22–31. per kurias 14–30 kartø áveikia sprinto nuoto- 13. Watts, P. B., Ryan, J. M., Jensen, R. L. (2006). Changes lius. Ðios slidininkës dar iki svarbiausiøjø star- in technique-specific VO2max and competitive performance tø 4–9 kartus dalyvauja vidutiniø nuotoliø lenk- over a season in collegiate cross-country skiers. International tynëse, per kurias áveikia nuo 40 iki 110 km. Congress on Science and Nordic Skiing June 18–20, 2006. 3. Pasaulio elito slidininkes pagal jø varþybinës Congress Proceedings (p. 66). Vuokatti, Finland. veiklos specifiðkumà ir pasiektus rezultatus var- 14. Áàòàëîâ, À. Ã., Êóáååâ, À. Â., Ìàíæîñîâ, Â. Í. (1993). Êîíòðîëü ñïîðòèâíîé íàãðóçêè â ëûæíûõ ãîíêàõ. Òðóäû þybose galima sàlyginai skirstyti á tris grupes: ó÷åíûõ ÃÖÎËÈÔÊÀ: 75 ëåò: Åæåãîäíèê. Ìîñêâà, 217–225. 1) universalios slidininkës, kurios pasiekia 15. Áàòàëîâ, À. Ã. (2000). Ìîäåëüíî öåëåâîé ñïîñîá puikius rezultatus vidutiniø, ilgø nuotoliø ir ïîñòðîåíèÿ ñïîðòèâíîé ïîäãîòîâêè âûñîêîêâàëèôèöè- sprinto lenktynëse. Ðios grupës slidininkës ðîâàííûõ ñïîðòñìåíîâ â çèìíèõ öèêëè÷åñêèõ âèäàõ uþima aukðtas vietas Pasaulio slidinëjimo tau- ñïîðòà. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû è rës varþybø galutinëje áskaitoje pagal rezul- ñïîðòà, 11, 46–51. tatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose ir 16. Âåðõîøàíñêèé, Þ. Â. (1998). Ãîðèçîíòû íàó÷íîé òåîðèè è ìåòîäîëîãèè ñïîðòèâíîé òðåíèðîâêè. Òåîðèÿ pagal rezultatus sprinte; è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 7, 41–54. 2) slidininkës, pasiekianèios geriausius re- 17. Êî÷åðãèíà, À. À., Àõìåòîâ, È. È. (2006). Îïòèìèçàöèÿ zultatus vidutiniø ir ilgø nuotoliø lenktynë- òðåíèðîâî÷íîãî ïðîöåññà þíûõ ëûæíèêîâ ñ ó÷åòîì èõ se, retai dalyvaujanèios arba visai nedalyvau- ãåíåòè÷åñêîé ïðåäðàñïîëîæåííîñòè. Ôèçè÷åñêàÿ janèios sprinto varþybose; êóëüòóðà: âîñïèòàíèå, îáðàçîâàíèå, òðåíèðîâêà, 1, 35–36. 3) slidininkës sprinterës, uþimanèios aukð- 18. Ïëàòîíîâ, Â. Í. (2004). Ñèñòåìà ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîâ â îëèìïèéñêîì ñïîðòå: îáùàÿ òåîðèÿ è åå tas vietas sprinto varþybose, maþai dalyvau- ïðàêòè÷åñêèå ïðèëîæåíèÿ. Êèåâ: Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà. janèios vidutiniø ir ilgø nuotoliø varþybose, 19. Ðàìåíñêàÿ, Ò. È. (2000). Áèîýíåðãåòè÷åñêîå neturinèios áskaitiniø taðkø arba turinèios ìîäåëèðîâàíèå ñîðåâíîâàòåëüíîé äåÿòåëüíîñòè maþai áskaitiniø taðkø Pasaulio slidinëjimo ñèëüíåéøèõ ëûæíèêîâ-ãîíùèêîâ íà XVIII çèìíèõ taurës varþybø áskaitoje uþ rezultatus vidu- îëèìïèéñêèõ èãðàõ (Íàãàíî, 1998). Òåîðèÿ è ïðàêòèêà tiniø ir ilgø nuotoliø varþybose. ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 2, 6–12. 14 SPORTO MOKSLAS

20. Ôîìèí, Ñ., Ñìèðíîâà, Ç., Ãàÿñîâà, Å. (2000). äåÿòåëüíîñòè ïî ëûæíûì ãîíêàì è áèàòëîíó. Íàóêà â Îñîáåííîñòè ôîðìèðîâàíèÿ òåõíèêî-òàêòè÷åñêèõ îëèìïèéñêîì ñïîðòå. Ñïåöèàëüíûé âûïóñê “Æåíùèíû è íàâûêîâ è óìåíèé êâàëèôèöèðîâàííûõ ñïîðòñìåíîê è ñïîðò”, 53–61. èñïîëüçîâàíèå èõ â ïðîöåññå ñîðåâíîâàòåëüíîé

THE CHARACTERISTICS OF THE COMPETITIVE ACTIVITIES OF ELITE SKIERS-RACERS

Prof. Dr. Habil. Algirdas Èepulënas Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY The aim of this study was to analyse the rates of individual medium-long distance skiing competitions the competitive activities of the world elite skiers: the and in the sprint competitions during the Torino 2006 scope and the specificity of the competition load during Olympic Winter Games. the season and prior to the major competitions of the The winners of the medals in the medium-long season; the effectiveness of the competitive activities distance racings had participated in the World Ski Cup during the major competitions of the season and and in other racings of FIS categories for 6–11 times during the multi-stage World Cup competition. prior to the beginning of the games. The competitive The object of the research was the rates of the load of the winners of the medals in accordance with competitive activities of the athletes to have won the these distances was from 65 to 150 km. medals in the individual racing at the World Ski The world elite skiers have universal capacity in Championship in 2005, at the Torino 2006 Olympic achieving good results in medium-long distance and Winter Games, and the rates of the competitive in sprint competitions. Among the skiers to have taken activities of the skiers to have taken 1st-30th places in 1st–30th places in the final season record of the World the final season record of the World Cup competitions. Cup multi-stage competitions of the year 2004–2005 Results. Six female skiers won the medals in the and 2005–2006 in accordance with the results in the individual medium and long distance racings during medium-long distances 22 skiers (73.33%) and 20 skiers the World Ski Championship in 2005 in Oberstdorf. (66.67%) respectively have record points for the results These skiers had participated in the medium and long in the sprint competitions; 11 (36.67%) and 15 (50.90%) distance racings in the World Ski Cup and in other of the skiers are among the best 30 sprinters; 5 and 6 racings of FIS categories for 7–12 times and have skiers are among the best 10 sprinters. completed 80–135 km before the World In accordance with the specificity of the Championship. The skiers had participated in the competitive activities the world elite skiers may be sprint racing before the World Championship. The relatively divided into three groups: winners of the medals had participated in the medium- · Universal skiers. They achieve great results in long distance racings in the World Ski Cup and in individual medium distance, long distance and sprint other racings of FIS categories for 12–19 times during racings. The skiers belonging to this group win high the skiing season 2004–2005. The competitive load of places in the final season record of the World Cup by the winners of the medals in accordance with these the results achieved in medium-long distance distances was 170–230 km. The skiers of this group competitions and by the results in the sprint participated in the sprint competitions. Marit competitions. Bjoergen had participated in the sprint competitions · The skiers who achieve the best personal results for 10 times and has completed 30 sprint distances. in medium-long distance competitions, who fairly Virpi Kuitunen had participated in sprint competitions participate or do not participate in the competitions. for 8 times and completed 28 sprint racing distances. · Sprinter-skiers. They win high places in the sprint The skiers to have won the medals in the individual competitions, fairly participate in the medium-long 0.9 km racing in the World Championship have distance competitions, do not have record points or participated in 4–6 sprint competition prior to the have low record points for medium-long distance World Championship. They have completed 14–21 competitions in the final record of the World Cup. sprint distances within the above period. Keywords: The World Cup, Olympic Games, ski 10 skiers (female skiers) won the medals in the sprint, racing, competition, competitive activity.

Algirdas Èepulënas Lietuvos kûno kultûros akademija Sporto g. 6, LT–44221 Kaunas Tel. +370 37 302 645 Mob. +370 685 84 246 Gauta 2006-12-21 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 2007 Nr. 3(49) 15

Pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko metimo rungties dalyviø (vyrø) antropometriniø duomenø, amþiaus ir sportiniø rezultatø sàveikos ypatumai Doc. dr. Viktoras Ðilinskas, doc. dr. Aleksas Stanislovaitis, Jûratë Kudirkaitë, Regina Martusevièienë Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Darbo tikslas – nustatyti pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko metimo rungties finalo dalyviø antropometriniø duomenø, amþiaus ir sportiniø rezultatø sàveikos ypatumus. Tyrimo metodai: 1. Dokumentø ir literatûros analizë; 2. Mate- matinë statistika (aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, vidurkiø skirtumo reikðmingumas pagal Stjudento kriterijø). 3. Lyginamoji analizë. Buvo ávertinta 10-ies pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko metimo rungties finalo dalyviø (n = 120) antropometriniø duomenø (ûgio, svorio), KMI, amþiaus ir sportiniø rezultatø sàveikos ypatumai. Duomenys apie pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko metimo rungties finalo dalyvius gauti ið oficialiø dokumentø (10th IIAF World Championships in Athletics Statistic Handbook, Helsinki 2005). Nustatyta, kad visø deðimties pasaulio lengvosios atletikos èempionatø prizininkø ûgis, KMI ir amþius statistiðkai reikð- mingai nesiskyrë, lyginant su X pasaulio èempionato, vykusio 2005 m. Helsinkyje, medalininkø analogiðkais rodikliais (p > 0,05), nors disko metimo rungties medalininkø amþius turi tendencijà didëti. Ávertinus antropometriniø duomenø, amþiaus ir sportiniø rezultatø sàveikos ypatumus galima teigti, jog didþiausià átakà prizininkø varþybiniam rezultatui turi atletø amþius (r = 0,803), o ûgio, svorio ir KMI átaka rezultatui nëra didelë (r = 0,509; r = 0,224; r = 0,393). Vidutinio stiprumo koreliacinis ryðys buvo tarp finalininkø rezultatø ir ûgio rodikliø (r = 0,561). Raktaþodþiai: disko metimas, pasaulio èempionatai, kûno sudëjimas, parengtumo ir sportiniø rezultatø sàveika. Ávadas reliacijos ryðiai, skirtumø tarp vidurkiø statistinis 2005 m. Suomijos sostinëje Helsinkyje ávyko ju- patikimumas (p). Skirtumo tarp aritmetiniø vidur- biliejinis deðimtasis pasaulio lengvosios atletikos kiø reikðmingumas buvo nustatomas pagal dvipusá èempionatas, kuriame antràkart pasaulio disko me- nepriklausomø imèiø Stjudento t kriterijø. Skirtu- timo èempionu tapo V. Alekna. Atkûrus Lietuvos mas statistiðkai reikðmingas, kai p < 0,05. 3. Lygi- nepriklausomybæ, disko metikai iðkovojo tris auk- namoji analizë. Buvo ávertinta 10-ies pasaulio leng- so medalius – vienà R. Ubartas ir du – V. Alekna. vosios atletikos èempionatø disko metimo rungties Ðiame straipsnyje pateikti iðanalizuoti pasaulio leng- finalo dalyviø (n = 120) antropometriniø duome- vosios atletikos èempionatø disko metimo rungties nø (ûgio, svorio), kûno masës indekso (KMI) – finalo dalyviø antropometriniø duomenø, amþiaus KMI = kûno masë (kg) / ûgis (m2) – amþiaus ir spor- ir sportiniø rezultatø sàveikos ypatumai. Gauti re- tiniø rezultatø sàveikos ypatumai. Duomenys apie zultatai turi ne tik mokslinæ reikðmæ, bet svarbûs ir pasaulio lengvosios atletikos èempionatø disko me- praktiðkai rengiant disko metikus, kurie tæs puikias timo rungties finalo dalyvius gauti ið oficialiø doku- Lietuvos disko metikø tradicijas. Yra þinoma, jog mentø – 10th IIAF World Championships in Athle- varþybiná disko metimo rezultatà labiausiai lemia tics Statistic Handbook, Helsinki 2005. disko metimo technika – disko iðmetimo greitis, Tyrimo rezultatai kampas, aukðtis ir kiti technikos parametrai (Alt- Varþybinis rezultatas. Apþvelgus visø pasaulio meyer et al., 1993; Knicker, 1990; Knowles, 2003; èempionatø disko metimo rungties rezultatus gali- Leigh & Yu, 2007), taèiau, norint kryptingai rengti ma teigti, jog nugalëtojø rezultatai gerëja ir X pa- sportininkus, svarbu yra nuolatos nustatyti elito saulio èempionate diskas buvo numestas jau uþ 70 m sportininkø parengtumà ir já lemianèius komponen- ribos (70,17 m). Taip pat galima pastebëti didëjan- tus (Lees, 1999; Mester, Perl, 2000; Reilly, 1993). tá kitø finalininkø rezultatø atotrûká nuo èempiono Mûsø gauti tyrimo duomenys leidþia sudaryti dide- rezultato. Panaði tiek prizininkø, tiek visø finalinin- lio sportinio meistriðkumo disko metikø antropo- kø rezultatø dinamika per visus pasaulio èempio- metriniø duomenø modelines charakteristikas. natus. Didþiausias atotrûkis tarp nugalëtojo ir visø Darbo tikslas – nustatyti pasaulio lengvosios at- 12 finalininkø varþybinio rezultato buvo X pasau- letikos èempionatø disko metimo rungties finalo da- lio èempionate Helsinkyje – 5,29 m, o maþiausias lyviø antropometriniø duomenø, amþiaus ir sporti- rezultatø skirtumas buvo 1991 m. – 3,05 m. Statis- niø rezultatø sàveikos ypatumus. tiðkai reikðmingai maþesnius disko metimo rezul- Tyrimo metodai: 1. Dokumentø ir literatûros tatus nei X pasaulio èempionate disko metimo fi- analizë. 2. Matematinë statistika – aritmetinis vi- nalininkai pasiekë 1983, 1991, 1993, 1995 ir durkis (χ), vidutinis standartinis nuokrypis (s), ko- 1997 m. (p < 0,05) (1 pav.). 16 SPORTO MOKSLAS

Rezultatas, m 71 70,17 69,72 69,69 70 69,08 68,74 68,76 69 68,54 68,94 68,63 67,72 67,72 68,45 68 68,40 68,23 67,48 67 67,13 67,05 66,20 66,99 66,91 66,87 66

* 65,78 65 * * 65,34 65,53 65,08 ** 64,88 64,19 64 64,38 63,84 63,88 63,72 63 63,15 62,95 62 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai Sevilija EdmontonasParyžius Helsinkis

1 vieta 3-tukas 12-tukas Metai, vieta Pastaba: * – statistiðkai reikðmingas skirtumas, lyginant 12-tuko disko metimo rezultatus su X pasaulio èempionato rezultatais 1 pav. Pasaulio èempionatø finalininkø (disko metikø) sportinio rezultato dinamika Rezultatø skirtumas tarp 1 ir 12 vietø. Palygi- Amþius. Treèiame paveiksle matyti disko meti- nus pasaulio èempionatø finalininkø sportinio re- kø amþiaus kitimas per visus deðimt pasaulio èem- zultato tarp 1 ir 12 vietø skirtumus galima teigti, pionatø. Jauniausias disko metimo èempionas tu- jog didþiausias skirtumas tarp èempiono ir 12 vie- rëjo 24 m. (1991 m. Tokijuje), o vyriausias – 34 m. tos laimëtojo buvo 2001 m. Edmontone vykusiame (2001 m. Edmontone). Finalininkø amþiaus vidur- èempionate – 10,61 m, o maþiausias disko metimo kis pirmuose pasaulio èempionatuose (1983 m. Hel- rezultatø skirtumas – 6,76 m – buvo Tokijuje vyku- sinkyje 26,8 ± 3,30 m., 1991 m. Tokijuje 26,0 ± siame èempionate 1991 m. Vidutiniðkai èempionà 3,30 m. ir Atënuose 1997 m. 26,8 ± 4,00 m.) buvo nuo 12 vietos laimëtojo skiria 8,35 m (2 pav.). statistiðkai reikðmingai maþesnis nei X pasaulio

Rezultatų skirtumas, m 11,00 10,61 10,50

10,00 9,24 9,50 9,02 9,10 9,10 9,00 8,35 8,50 8,14 7,79 8,00 7,46 7,50

7,31 7,00 6,76 6,50

6,00 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai SevilijaEdmontonas Paryžius Helsinkis

Metai, vieta 2 pav. Pasaulio èempionatø finalininkø (disko metikø) sportinio rezultato skirtumai (tarp 1 ir 12 vietø) 2007 Nr. 3(49) 17

èempionate Helsinkyje (2005). Galima teigti, jog Ûgis. Iðanalizavus disko metikø (finalininkø) ûgio tiek pasaulio disko metimo èempiono, tiek kitø pri- dinamikà matyti, jog èempiono ûgis vidutiniðkai yra zininkø amþius nuo 1997 m. yra didesnis nei vidu- 1,97 ± 0,04 m. Aukðèiausias disko metimo èem- tinis disko metikø amþius ir turi tendencijà didëti. pionas buvo paskutiniuose dviejuose pasaulio èem- Pasaulio èempionais tampa vis vyresni diskininkai. pionatuose – 2,00 m. Tai Lietuvos disko metikas Didþiausias finalininkø amþiaus vidurkis buvo V. Alekna. Þemiausias disko metimo èempionas bu- 2003 m. Paryþiuje vykusiame pasaulio èempionate vo 1,86 m (1999 m. Sevilija). Visø 12 finalininkø – 31,1 ± 3,55 m. (3 pav.). ûgis per visus deðimt èempionatø buvo panaðus ir svyravo nuo 1,93 iki 1,98 m (4 pav.). Amžius, m 38

30 * * 28 *

20 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai Sevilija Edmontonas Paryžius Helsinkis

1 vieta 3-tukas 12-tukas Metai, vieta Pastaba: * – statistiðkai reikðmingas skirtumas, lyginant 12-tuko amþiaus reikðmes su X pasaulio èempionato reikðmëmis 3 pav. Pasaulio èempionatø finalininkø (disko metikø) amþiaus kitimas

Ūgis, m 2,0

* 2,0

1,9

1,8

1,8 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai Sevilija Edmontonas Paryžius Helsinkis

1 vieta 3-tukas 12-tukas Metai, vieta Pastaba: * – statistiðkai reikðmingas skirtumas, lyginant 12-tuko ûgio reikðmes su X pasaulio èempionato reikðmëmis

4 pav. Pasaulio èempionatø finalininkø (disko metikø) ûgio rodikliai 18 SPORTO MOKSLAS

Svoris. Disko metikø (finalininkø) svoris kaip ir þiausià KMI turëjo 1991, 1993, 1995, 1997 ir ûgis nelabai kito per visus pasaulio èempionatus – 2001 m. èempionas – 27,78. Didþiausias nugalëto- nuo 114,82 iki 119,83 kg. Vidutinis finalininkø svo- jo KMI buvo 32,50. Vidutiniðkai èempiono KMI ris buvo 118,03 ± 8,57 kg. Nuo 1997 iki 2001 m. buvo 29,62 ± 2,10, prizininkø – 30,44 ± 1,89, o èempiono kûno svoris buvo beveik vienodas – visø finalininkø – 31,02 ± 2,29. Taèiau visø èem- 110 kg, o daugiausia svërë, kaip ir buvo aukðèiau- pionatø finalininkø antropometriniai duomenys ir sias, paskutiniø dviejø èempionatø laimëtojas KMI statistiðkai reikðmingai nesiskyrë, lyginant su V. Alekna – 130 kg. Pasaulio èempionato Sevilijoje X pasaulio èempionato disko metimo finalo daly- 1999 m. medalininkø svoris (110 ± 0,58 kg) buvo viø duomenimis (p > 0,05). Taip pat visø deðim- statistiðkai reikðmingai (p < 0,05) maþesnis, lygi- ties pasaulio lengvosios atletikos èempionatø prizi- nant su 2005 m. Helsinkio prizininkø svorio reikð- ninkø ûgis, KMI statistiðkai reikðmingai nesiskyrë, mëmis (122 ± 7,21 kg) (5 pav.). lyginant su X pasaulio èempionato Helsinkyje KMI. Iðanalizavus pasaulio èempionatø finali- 2005 m. medalininkø analogiðkais rodikliais ninkø (disko metikø) KMI kitimà matyti, jog ma- (p > 0,05).

Svoris, kg 130,0

120,0

# 110,0

100,0

90,0

Pastaba: # – statistiðkai 80,0 reikðmingas skirtumas, lyginant 3-tuko kûno masës reikðmes su X pasaulio èempionato reikðmëmis 70,0 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai Sevilija Edmontonas Paryžius Helsinkis 5 pav. Pasaulio èempio- natø finalininkø (disko me- 1 vieta 3-tukas 12-tukas Metai, vieta tikø) svorio rodikliai

KMI 33,0

32,0

31,0

30,0

29,0

28,0

27,0

26,0

25,0 1983 1987 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005 Vid. Helsinkis Roma Tokijas Štutgartas Gioteburgas Atėnai Sevilija Edmontonas Paryžius Helsinkis 6 pav. Pasaulio èempio- 1 vieta 3-tukas 12-tukas natø finalininkø (disko me- Metai, vieta tikø) KMI kitimas 2007 Nr. 3(49) 19

Amžius, m Amþiaus ir uþimtø vietø tarpu- 33 y = -0,1951x + 30,335 2 savio ryðys. Remiantis 7 pav. pa- R = 0,1753 teiktais disko metikø amþiaus ir uþ- 31 imtø vietø tarpusavio ryðio duome- 29 nimis galima teigti, jog brandesnio amþiaus diskininkai turi didesnes 27 galimybes laimëti (r = 0,803). Am- 25 þiaus rodiklis glaudþiai susijæs su 23 disko metikø pasiektais rezultatais. Vyresni disko metikai pasiekë ge- 21 resnius rezultatus. 19 Ûgio, svorio, KMI ir uþimtø vie- tø tarpusavio ryðys. Ávertinus ant- 17 ropometriniø duomenø ir sportiniø 15 rezultatø sàveikos ypatumus maty- 0123456789101112 ti, jog ûgio, svorio ir KMI átaka re- Vietos zultatui nëra didelë (r = 0,509; r = 7 pav. Disko metikø amþiaus ir uþimtø vietø tarpusavio ryðys

0,224; r = 0,393). Ūgis, m 2,00 y = -0,0018x + 1,9628 2 Tyrimo rezultatø aptarimas R = 0,1385 1,98 Tyrimo rezultatai rodo, kad visø pasaulio èempionatø disko metimo 1,96 rungties nugalëtojø rezultatai gerë- 1,94 ja ir X pasaulio èempionate pirmà 1,92 kartà per visà èempionatø istorijà V. Alekna diskà numetë jau uþ 70 m 1,90 ribos (70,17 m). 1,88

Atlikta pasaulio lengvosios atle- 1,86 tikos èempionatø disko metimo rungties finalo dalyviø antropomet- 1,84 riniø duomenø, amþiaus ir sporti- 1,82 niø rezultatø sàveikos ypatumø ana- 1,80 lizë atskleidë dësningumus, gautø 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 tyrimo rezultatø pagrindu galima Vietos sudaryti antropometriniø duomenø 8 pav. Disko metikø ûgio ir uþimtø vietø tarpusavio ryðys modelines charakteristikas. Visø 12 finalininkø ûgis per visus deðimt èempionatø vosios atletikos èempionatø prizininkø ûgis, KMI buvo panaðus ir svyravo nuo 1,93 iki 1,98 m. Ti- statistiðkai reikðmingai nesiskyrë, lyginant su X pa- këtinas ðio rodiklio didëjimas nuo pirmojo pasau- saulio èempionato Helsinkyje 2005 m. medalinin- lio èempionato iki deðimtojo nepasitvirtino, nes bu- kø analogiðkais rodikliais (p > 0,05). Mokslininkø vo tirta kiekvieno èempionato 12 geriausiø disko (Çåëè÷åíîê è äð., 2000) duomenimis, geriausiø pa- metikø, kuriø ûgio rodikliai atitinka geriausiø pasaulio disko metikø kûno svorio ir ûgio rodikliai saulio diskininkø modelines charakteristikas pastaruosius 15–20 metø turi tendencijà didëti. To- (Çåëè÷åíîê è äð., 2000). kia tendencija pastebëta ir mûsø tyrime – aukðèiau- 1999 m. pasaulio èempionato Sevilijoje medali- sias ir didþiausio kûno svorio disko metimo rung- ninkø svoris (110 ± 0,58 kg) statistiðkai reikðmin- ties nugalëtojas buvo paskutiniuose dviejuose pa- gai (p < 0,05) buvo maþesnis, lyginant su 2005 m. saulio èempionatuose. Helsinkio èempionato prizininkø svorio reikðmë- Disko metikø amþiaus ir uþimtø vietø tarpusa- mis (122 ± 7,21 kg). Taèiau visø èempionatø fina- vio ryðio duomenys rodo, jog brandesnio amþiaus lininkø antropometriniai duomenys ir KMI statis- diskininkai turi didesnes galimybes laimëti (r = tiðkai reikðmingai nesiskyrë, lyginant su X pasaulio 0,803). Pasaulio èempionais tampa vis vyresni dis- èempionato disko metimo finalo dalyviais kininkai. 2005 m. Helsinkyje vykusiame èempiona- (p > 0,05). Taip pat visø deðimties pasaulio leng- te disko metimo rungties nugalëtojas V. Alekna bu- 20 SPORTO MOKSLAS

Svoris, kg vo 33 metø amþiaus. Kaip teigia 130,00 A. Bondarèiukas (Áîíäàð÷óê, 1998), metimo rungèiø nugalëtojai 125,00 ir prizininkai yra vyresni nei kitø 120,00 lengvosios atletikos rungèiø atstovai. Keturiskart olimpinis disko me- 115,00 timo èempionas Al Oerteris pasku- tiná kartà olimpiniu èempionu tapo 110,00 bûdamas 44 m. amþiaus. 105,00 Ávertinus antropometriniø duo- y = -0,0309x + 118,23 2 R = 0,0012 menø ir sportiniø rezultatø sàveikos 100,00 ypatumus galima teigti, jog ûgio, svorio ir KMI átaka rezultatui nëra di- 95,00 delë (r = 0,509; r = 0,224; r = 90,00 0,393). 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iðvados Vietos 9 pav. Disko metikø svorio ir uþimtø vietø tarpusavio ryðys 1. Visø pasaulio èempionatø dis- KMI ko metimo rungties nugalëto- 34,00 jø rezultatai gerëja. 2. Disko metikø amþiaus ir uþ- 32,00 imtø vietø tarpusavio ryðio duomenys rodo, jog brandes- 30,00 nio amþiaus diskininkai turi didesnes galimybes laimëti (r = 28,00 0,803). 26,00 3. Ávertinus antropometriniø y = 0,0503x + 30,689 2 R = 0,0395 duomenø ir sportiniø rezulta- 24,00 tø sàveikos ypatumus galima

teigti, jog ûgio, svorio ir KMI 22,00 átaka rezultatui nëra didelë

(r = 0,509; r = 0,224; r = 20,00 0,393). 0123456789101112 Vietos 10 pav. Disko metikø KMI ir uþimtø vietø tarpusavio ryðys

LITERATÛRA 6. Leigh, S. & Yu, B. (2007). The influence of selected 1. 10th IIAF World Championships in Athletics Statistic technical parameters on discus throwing performance. Handbook. Helsinki 2005. NEASB/abstracts. 2. Altmeyer, L., Bartonietz, K., Krieger,D. (1993). 7. Mester, J., Perl, J. (2000). Grenzen der Anpassung — und Technique and training of the shot put and discus throwing. Leistungsfähigkeit aus systemischer Sicht — Wisconsin Track Coaches Association 4th Annual Coaches Zeitreihenanalyse in ein informatisches Metamodell zur Clinic, February, 12 & 13. Untersuchung physiologischer Adaptationsprozesse. 3. Knicker, A. (1990). Kinematics characteristics of the Leistungssport, 30, 1, 43—51. discus throw. Die Lehre der Leichtathletik, 29(35). 8. Reilly, T. (1993). Fundamental and applied research in 4. Knowles, D. (2003). The Main Technical Aspects for a team sports. Sports Sciences in Europe 1993. Current and Long Discus Throw. Future Perspectives (pp. 260—270). Meyer & Meyer Verlag. 5. Lees, A. (1999). Biomechanical support for the Olympic 9. Áîíäàð÷óê, À. Ï. (1998). Ïåäàãîãè÷åñêèå îñíîâû athlete. Proceedings of the 3rd International Scientific ñèñòåìû ïîäãîòîâêè âûñîêîêâàëèôèöèðîâàííûõ Congress on Modern Olympic Sport (pp. 37—42). Warszawa. ëåãêîàòëåòîâ-ìåòàòåëåé (òåîðèÿ, ìåòîäèêà, ïðàêòèêà). 10. Çåëè÷åíîê, Â. Á., Íèêóèòóøêèí, Â. Ã., Ãóáà, Â. Ï. (2000). Ëåãêàÿ àòëåòèêà: êðèòåðèè îòáîðà. Ìîñêâà. 2007 Nr. 3(49) 21

PECULIARITIES OF INTERACTION OF ANTHROPOMETRICAL DATA, AGE AND SPORTS RESULTS OF DISCUS THROWERS (MEN) IN THE WORLD TRACK-AND-FIELD ATHLETICS CHAMPIONSHIPS

Assoc. Prof. Dr. Viktoras Ðilinskas, Assoc. Prof. Dr. Aleksas Stanislovaitis, Jûratë Kudirkaitë, Regina Martusevièienë Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY Research aim was to determine the peculiarities won medals. The weight of medal-winners in the Seville of the interaction of anthropometrical data, age and world championship (110 ± 0.58 kg) was statistically sports results of discus throwers (men) in the world significantly lower comparing to the weight indicators track-and field athletics championships. of prize-winners at the Helsinki World Championship Research methods and organization. 1. Analysis in 2005 (122 ± 7,21 kg), (p<0.05). The age average of of documents and literature. 2. Mathematical the participants of the first world championships (26.8 statistics (mean, standard deviation, statistical ± 3.30 years in Helsinki, 1983; 26.0 ± 3.30 years in significance of mean differences according to Student Tokyo, 1991; and 26,8 ± 4,00 years in Athens, 1997) criterion). 3. Comparative analysis. was statistically significantly lower than in the 10th world The peculiarities of the interaction of the championship in Helsinki, in 2005. However, the anthropometrical data (height, weight), body mass index anthropometrical data and BMI of the finalists of the (BMI), age and sports results of the participants (n=120) world championships did not differ significantly of 10 world track-and field athletics championships in compared to the finalists in discus throwing event in the event of discus throwing were estimated. The data the last world championship (p>0.05). about the participants of the world track-and field Having estimated the peculiarities of the interaction athletics championships were received from the official of the anthropometrical data, age and sports results documents –“10th IIAF World Championships in we can claim that the competitive result is mostly Athletics Statistic Handbook Helsinki 2005“. influenced by the age of athletes (r = 0.803), and the Results. There were no statistically significant height. Weight and BMI is not so much significant (r differences in the height, BMI and age between the = 0.509; r = 0.224; r = 0.393). The mean intensity of prize-winners of the world track-and field athletics correlation was found between the indicators of sports championships, compared to the analogical indicators results and height of finalists (r = 0.561). of the medal-winners of the last world championship Keywords: diskus throw, world championships, body in Helsinki in 2005 (p>0.05), though there is a composition, relationship among preparedness and tendency in the increase of age of discus throwers who sports results.

Aleksas Stanislovaitis Lietuvos kûno kultûros akademijos Lengvosios atletikos katedra Sporto g. 6, LT–44221 Kaunas Gauta 2007-05-03 Tel. +370 37 302 674 Patvirtinta 2007-09-18

Pedagoginis sporto poveikis sportininkø bendravimui ir sàveikai Doc. dr. Leonas Meidus Vilniaus pedagoginis universitetas Santrauka Pedagoginëje sporto praktikoje yra sukaupta didelë patirtis optimizuojant tarpasmeniná sportininkø bendravimà ir profe- sionalià jø sàveikà, taèiau empiriniai rezultatai neiðsamiai atskleidþia ðià problemà. Reikalingi kompleksiniai moksliniai tyrimai, kurie pagrástø sporto átakà sportininkø bendravimui ir sàveikai. Darbo tikslas – nustatyti sportininkø tarpasmeninio bendravimo ir sàveikos sàlygas bei galimybes sportinëje veikloje. Tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë; anketinë apklausa; sociometrija; matematinë statistika. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelë dauguma sportininkø (71,0 %) pirmenybæ teikia sportui kaip reiðkiniui, kuris skatina tarpasmeninæ sàveikà ir bendravimà, 68,3 % sporto specialistø irgi pritaria ðiø fenomenø prioritetui. Taip pat buvo árodyta, kad didelio meistriðkumo þaidëjø komandose, lyginant su maþo meistriðkumo komandomis ir individualiøjø ðakø sportininkais, bendravimo glaudumas, suderinamumo koeficientas, asmenybës statusas yra daug didesni. Be to, buvo iðaið- kinti pagrindiniai motyvai, kurie yra svarbûs asmenybës formavimo veiksniai. Árodyta, kad sportininkø sàveikà ir bendravimà sàlygoja poreikiø realizacijos ávairovë – sportas. Ðiø ypatumø ávertinimas yra bûtinas kuriant racionalø sportininko asmeny- bës ugdymo vyksmà. Raktaþodþiai: pedagoginis sporto poveikis, bendravimas, sàveika, asmenybës ugdymas, motyvacija. 22 SPORTO MOKSLAS

Ávadas Asmenybës aktyvumas, jo santykiai artimai su- Pasaulinë sporto praktika nuolat kelia naujus, daug sijæ su aplinka, o sportininkas yra ne tiktai ávairiø didesnius reikalavimus sporto mokslui, kurio misija pedagoginiø bei psichologiniø poveikiø ir átakø ob- – atskleisti ávairiø ðaliø sporto problemas, tokias kaip jektas, bet ir aktyvus grupiniø santykiø ryðiø objek- sportas ir taika, sportas ir pasaulinës kultûros verty- tas. Todël bet kokio pedagoginio ir psichologinio, bës, sportas ir laisvalaikis. Reikia tikëti, kad ðiø pro- ypaè taikomojo, tyrimo uþdavinys yra kompleksinë blemø sprendimas padës plëtotis sporto praktikai, mikroaplinkos ir tarpasmeniniø poveikiø, kuriø ob- padidins sporto mokslo vaidmená sprendþiant svar- jektu tampa sportininkas kaip veiklos dalyvis, cha- biausias ir aktualiausias socialines problemas. rakteristika ir greitas ðiø reiðkiniø efekto ávertini- P. Karoblis (1999, 2005) labai iðsamiai ir tiksliai mas. Tokiais atvejais reikia ávertinti asmeninius spor- apibûdino sporto reikðmæ: „Ðiø dienø sportas yra tininko ypatumus – poreiká bendrauti ir mokëjimà svarbus mokslo tiriamasis objektas. Sporto mokslo bendrauti. Individualiøjø sporto ðakø sportininkams tikslas – kaupti patikimas, aktualias, naujausias þi- gali atsirasti bendravimo pertekliaus simptomø nias, diegti treniruotës metodikos naujoves tikslin- (pvz., kai stovykla vyksta 1–2 mënesius ir treniruo- gai tobulinant fiziná þmogaus rengimà, ugdant jo pri- jamasi 2–3 kartus per dienà, sportininkui gali susi- gimtines galias ir gebëjimus. Sportas yra kiekvie- formuoti negatyvus poþiûris á trenerio pastabas; nos tautos vertybë. Jis apima fizinio ugdymo siste- sportininkas nori pabûti vienas, o trenerio globà ver- mas, sportinius laimëjimus, mokslo þinias, tarptau- tina kaip nepasitikëjimà). tiná bendradarbiavimà. Be sporto mokslo, naujau- Komandinëse sporto ðakose trenerio ir atskirø sios informacijos, treneriø patirties neámanoma þaidëjø kontaktai turi savo specifikà. Visos trene- sportininkø sëkmë, talentingø, atsidavusiø sporti- rio pastabos, skirtos konkreèiam sportininkui, yra ninkø gebëjimø pasireiðkimas.“ priimamos jo partneriø kaip ir jø veiksmø ðalutinis Dabartiniu metu visuomenës dorovinë sveikata, vertinimas, todël sunku objektyviai vertinti kiekvie- dvasinis klimatas, kuriame gyvena þmonës, didele no indëlá ir pastangas á bendrà veiklà. dalimi priklauso nuo literatûros, meno, sporto. Pe- Ávairios mikroaplinkos formos ir tarpasmeninë dagoginá, socialiná ir psichologiná poþiûrá á sportà átaka gali skirtingai veikti sportininko vertybiniø galima pavadinti asmeniniu – komunikaciniu arba orientacijø sistemà, motyvus, veiklos rezultatyvu- tarpasmeniniu, kai sportas suprantamas kaip sudë- mà. Dësningumø tarp ðiø parametrø iðtyrimas, nu- tinga komunikacijos, bendravimo, sàveikos, suvo- statymas, mûsø nuomone, yra labai perspektyvi kimo ávertinimo, poveikio sistema. Ðios sistemos da- sporto mokslo tyrimø kryptis. lyviai – sportininkai, tai ávairios asmenybës, kurios Pedagoginëje praktikoje yra sukaupta nemaþa pa- priklauso maþoms ir didelëms grupëms, besiskirian- tirtis optimizuojant tarpasmeniná sportininkø ben- èioms savo socialiniais ir psichologiniais ypatumais, dravimà ir profesionalià jø sàveikà (Íèêîëàåâ, 2002; suderinamumu, átaka ir konformizmu. Jø asmeni- Meidus, 2001, 2003). Taèiau ði patirtis yra empiriniai ypatumai, grupiø referentiðkumas daro labai di- në. Ji turi remtis kompleksiniø moksliniø tyrimø re- delæ átakà sportiniams rezultatams. zultatais, todël labai aktualus uþdavinys – iðtirti sporto Sportinës veiklos socialinis kryptingumas ágau- sàlygas ir galimybes ugdyti sportininkams tarpasme- na vis didesnæ reikðmæ. Ði problema tampa esminë, ninio bendravimo ir grupinës sàveikos ágûdþius. kai norima ávertinti sportà kaip socialiná reiðkiná. Darbo tikslas – nustatyti sportininkø tarpasme- Sportas, kaip ir kitos veiklos rûðys, atspindi savyje ninio bendravimo ir sàveikos sàlygas bei galimybes tuos specifinius, socialinius visuomenës, kurioje jis sportinëje veikloje. egzistuoja, ypatumus. Sportinë veikla negali egzis- Hipotezës: 1. Keliama prielaida, kad koeduka- tuoti savaime. Ji atsiranda ir valdoma tam tikrø mo- cinë sportinë veikla yra bûdas optimizuoti tarpas- tyvø, vyksta tam tikromis formomis, kurias diktuo- meninius sportininkø ryðius, stiprinti tarpusavio su- ja ta visuomenë, kurioje veikla vyksta (pvz., visos pratimà ir sàveikà grupëje. olimpinës þaidynës iðryðkina tos ðalies, kuriose jos 2. Koedukacinë ir þaidimo veikla atskirais atve- vyksta, socialinius ypatumus). jais gali poliarizuoti sportininkø santykius, jeigu or- Sporto pratybose ir varþybose negali bûti igno- ganizuojant veiklà nebus atsiþvelgta á jø meistrið- ruojami sportinës veiklos socialiniai, psichologiniai, kumà (sportiná parengtumà). pedagoginai ypatumai. Ðie sportinës veiklos ypatu- Tyrimo metodai ir organizavimas mai iðkelia ypaè svarbø pedagoginës veiklos – visa- Tyrimo metu buvo taikomi ðie pagrindiniai me- pusiðkos asmenybës auklëjimo – uþdaviná. todai: 2007 Nr. 3(49) 23

1. Literatûros ðaltiniø analizë. Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas 2. Anketinë apklausa. Iðanalizavus ir apibendrinus tyrimo rezultatus 3. Sociometrija. nustatyta, kad 71,0 % sportininkø teikia pirmeny- 4. Matematinë statistika (X kriterijus). bæ sportui kaip reiðkiniui, kuris skatina tarpasme- Buvo atlikta sporto pratybø organizavimo ir me- ninæ sàveikà ir bendravimà, 23,0 % apklaustøjø ma- todikos pedagoginë korekcija. Pagrindinis dëmesys no, kad sëkmingai spræsti iðkeltus ugdymo uþdavi- buvo skiriamas tiems metodams ir bûdams, kurie nius galima per sporto pratybas, o 6,0 % pirmumà skatino sportininkø aktyvumà ir dalyvavimà ugdy- atiduoda rytinei mankðtai. mo vyksme. Buvo tirtos trys grupës, kurioms buvo Atsakydami á klausimà, kokios kûno kultûros ir taikyti tam tikri ugdymo metodai (bûdai)*. Pirmai sporto formos tobulina tarpasmeninæ sàveikà ir ben- grupei (28 maþo meistriðkumo þaidëjams sportinin- dravimà, 68,3 % sporto specialistø pirmenybæ tei- kams) taikyti tokie mokymo ir mokymosi bûdai kaip kë sportui, 25,1 % – sporto pratyboms, á savaran- pagarba, suvokimas, klausymas, matymas, skaity- kiðkà darbà dëmesá atkreipë 2,1 % apklaustøjø, o mas, kalbëjimas, informacijos interpretavimas, mëg- 4,5 % mano, kad tai rytinë mankðta. dþiojimas. Antrai grupei (30 didelio meistriðkumo Mûsø tyrimø rezultatai leidþia teigti, kad didelá þaidëjø sportininkø) ypaè buvo akcentuojamas per- indëlá kuriant palankià psichologinæ atmosferà áne- dirbimas: keitimas erdvëje, skelbimas. Perdirbimas ða didelio meistriðkumo komandø þaidëjai, maþiau- – tai gebëjimas kûrybiðkai operuoti ágytomis þinio- sià – individualiøjø ðakø sportininkai. Analogiðki mis ir ágûdþiais darant atradimus, kuriant naujas te- rezultatai buvo gauti analizuojant sociometriniø ro- orijas ir metodus. Tai labiau didelio meistriðkumo dikliø, kurie iðryðkino skirtingo meistriðkumo ir skir- komandø darbo bûdas, nors ðiuo metu naudojamas tingos specializacijos sportininkø asmenybës statusà ir maþo meistriðkumo komandø darbe. Visi taikyti grupëje, poreiká bendrauti ir psichologiná suderina- metodai ir bûdai buvo skirti ugdymo uþdaviniams mumà, kitimà (þr. lentelæ). spræsti ir atliko tas funkcijas, kurios susijusios su Lyginamoji analizë rodo, kad didelio meistriðku- tiriamø sportininkø veikla. Treèiai grupei (14 indi- mo komandø þaidëjø sociometrinis asmenybës sta- vidualiøjø ðakø sportininkø) minëti ugdymo meto- tusas, bendravimo glaudumas ir suderinamumo ko- dai nebuvo taikomi. eficientas daug didesnis negu maþo meistriðkumo ko- Funkcijø turinys (Êàðïîâ, 2004). Buvo formuo- mandø ir individualiøjø ðakø sportininkø. Analizuo- jamos, tikslinamos ir átvirtinamos þinios, vaizdiniai jant sociometrinius rodiklius nustatyta, kad indivi- ir suvokimai apie tarpasmeniniø santykiø normas, su- dualiøjø ðakø atstovams nebuvo teikiama pirmeny- sijusias su judesiø mokymusi ir tobulinimusi; kuria- bë renkant juos kaip partnerius profesionaliam ir nema teigiama emocinë bûsena sprendþiant sudëtingas formaliam (asmeniniam) bendravimui. Be to, jø su- situacijas; stimuliuojamas sudëtingø pratimø, turin- derinamumo koeficientas irgi buvo maþas (22,4 %). èiø rizikos veiksniø, atlikimas; sportininkai buvo mo- Ðie duomenys patvirtina mûsø prielaidà, kad ko- komi organizuotumo ir drausmës; akcentuojama gru- edukacinë veikla yra tas bûdas, kuris neriboja gali- pinës veiklos pranaðumai, pagarba vyresniesiems. mybiø ásisavinti socialinæ patirtá, reikalingà adap- Be to, buvo apklausti 16 kûno kultûros ir spor- tuojantis grupëje. to specialistø: aukðtøjø mokyklø dëstytojø, sporto Lentelë treneriø, kurie nurodë, kokios kû- Skirtingo meistriðkumo ir specializacijos sportininkø no kultûros ir sporto formos turi psichopedagoginiai rodikliai (x ± Sx) Didelio Mažo Individualiųjų átakos sportininko asmenybës for- meistriškumo meistriškumo Psichopedagoginiai rodikliai (proc.) šakų mavimuisi. komandų komandų sportininkai žaidėjai žaidėjai 1. Sociometrinis asmenybės statusas: 123 - dalykinis 67,9 ± 3,1 51,2 ± 3,4 39,7 ± 3,7 - emocinis 58,3 ± 4,6 63,6 ± 3,3 31,4 ± 3,2 2. Bendravimo glaudumas: - dalykinis 59,9 ± 2,6 41,1 ± 5,1 24,4 ± 3,3 - emocinis 54,5 ± 2,8 49,7 ± 3,7 26,9 ± 2,7 3. Tarpusavio santykių suderinamumo koeficientas *Metodas – tai bûdas, kuriuo mokytojas - dalykinis kriterijus 47,8 ± 3,4 21,8 ± 2,8 22,4 ± 3,7 (treneris – L. M) siekia komunikacijos – Skirtumų statistinis patikimumas (p) esminës pedagoginio akto sàlygos (Lie- 1. 1–2 – p < 0,001, 2–3 – p < 0,001, 1–3 – p < 0,001 tuvos bendrojo lavinimo programos, 2. 1–2 – p < 0,001, 2–3 – p < 0,001, 1–3 – p < 0,001 1994). 3. 1–2 – p < 0,001, 2–3 – p > 0,05, 1–3 – p < 0,001 24 SPORTO MOKSLAS

Svarbus sportininko asmenybës formavimosi da laiku priimti teisingus sprendimus, suderin- sportinëje veikloje ypatumas yra motyvacija. Ðio tyti veiksmus, iðvengti tarpasmeniniø konfliktø. rimo metu buvo nustatyti dominuojantys ir antra- 2. Sportinë veikla pasiþymi ryðkia tarpasmenine eiliai motyvai. Didelë dauguma (65,0 %) sportinin- sàveika, padedanèia sukurti palankias sàlygas kø dominuojanèiais motyvais laiko sveikatos stipri- sportininkams sukaupti reikalingà pedagogi- nimà, profesionaliø ágûdþiø tobulinimà ir gerø re- næ ir psichologinæ patirtá, reikalingà grupinei zultatø siekimà, 21,0 % sportininkø mano, kad tai sàveikai formuoti. bûdas stiprinti sveikatà ir gauti emociná pasitenki- 3. Tarpasmeninë sàveika ir bendravimas sporti- nimà, o 14,0 % tiriamøjø sportinæ veiklà siejo su nëje veikloje yra susijæs su sporto pratybomis sportinës garbës siekimu, bendravimu per sporto ir varþybomis, kuriø potencialo socialinë ir pe- pratybas ir varþybas. Gauti tyrimo duomenys rodo, dagoginë realizacija vyksta visose sàveikos rû- kad sportinëje veikloje dominuoja gerø sportiniø re- ðyse: tikslinëje, motyvacinëje ir operacinëje**. zultatø siekimo motyvai. 4. Sportininkø sàveikai ir bendravimui didelæ áta- Nors sporto ðakos skiriasi, pedagoginë ir psicho- kà turi optimalus pedagoginis vadovavimas, ku- loginë sportininkø veikla turi svarbiø bendrø bruo- ris padeda sportininkams mobilizuoti ir maksi- þø. Tai patvirtina teiginá apie sportininkø sàveikos maliai panaudoti savo galimybes, kartais kom- fenomeno svarbà. Kadangi individualiøjø ðakø spor- pensuojant sportinio meistriðkumo trûkumà. tininkø bendravimas ir sàveika apriboti, todël nëra 5. Pedagoginiø ir psichologiniø bûdø taikymas palankiø sàlygø ugdymo uþdaviniams spræsti. Treni- sportininkø sàveikos ir bendravimo vyksme yra ruotës vyksmo individualizavimas – paþangus reið- veiksmingas, o pati sportinë veikla optimizuoja kinys, taèiau asmenybës auklëjimo srityje ðio princi- tarpasmeninæ sàveikà ir bendravimà bei stip- po taikymas kelia nemaþai abejoniø. Reikia sutikti rina profesionalius jø ágûdþius. su J. Ðèedrino nuomone, kad ðio principo taikymas LITERATÛRA gali sukelti sporto kolektyvo dezintegracijà: vyksmo individualizavimas tam tikrais atvejais tampa indivi- 1. Brand, H. (1982). Group Decision – Making. L.: Acad. Press. 2. Yukelson, D. (1992). Communicating effectively. In J. dualizmo atsiradimo prieþastimi (Ùåäðèí, 2003). Wiliams (Ed). Sport Psychology: Peak Performance to Dauguma autoriø (Brand, 1982; Yukelson, 1992; Personal Growth. Palo Alto, CA: May field. Meidus, 1996, 2001, 2003; Rosenfeld, Wilder, 1990) 3. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotës teorija ir didaktika. teigia, kad lemiamas sportininkø ugdymo veiksnys Vilnius: Egalda. yra sportinë techninë sàveika, kurios metu vyksta 4. Karoblis, P. (2005). Sporto treniruotës teorija ir didaktika. intensyvus bendravimas, formuojasi emociniai kon- Vilnius: Inforastras. taktai. Vis dëlto reikia nepamirðti ir tinkamo peda- 5. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programos (1994). Vilnius: Leidybos centras. gogo vadovavimo, kuris padeda formuotis svarbiems 6. Meidus, L. (1996). Moksleiviø grupës kaip kolektyvo doroviniams santykiams sporto komandoje. formavimosi psichologiniai ypatumai. Tarptautinës Bendravimas kaip ir veikla – svarbi asmenybës for- mokslinës konferencijos medþiaga. Vilnius. mavimosi sàlyga. Bendraujant atsiranda bendros part- 7. Meidus, L. (2001). Rankinio komandø þaidëjø neriø idëjos, nuotaikos, poþiûriai, tarpusavio supra- bendravimo ypatumai. Sporto mokslas, 1, 55–60. timas, abipusë reguliacija. Tarpusavio supratimas èia 8. Meidus, L. (2003). Rankinio komandø þaidëjø tarpusavio sàveikos ypatumai. Sporto mokslas, 3, 27–31. apibrëþiamas kaip informacijos suvokimas ir inter- 9. Psichologijos þodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir pretacija, kad geriau bûtø suvokiami partneriø keti- enciklopedijø leidykla. nimai. Abipusë reguliacija – kaip tikslø formavimas, 10. Rosenfeld, L., Wilder, L. (1990). Communication fun- tikslinimas, motyvø, elgesio programø aktualizavimas, damentals: Active listening. Sport Psychology Training abipusis bendravimo partneriø elgesio koregavimas. Bullatin, 1(5), 1–8. Mûsø tyrimai parodë, kad sportinës veiklos da- 11. Êàðïîâ, Â. Þ (2004). Ïåäàãîãè÷åñêîå âîçäåéñòâèå lyviø sàveikà sàlygoja jø bendravimo poreikiø reali- ñðåäñòâ ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû è ñïîðòà íà âîñïèòàíèå ìåæëè÷íîñòíîãî îáùåíèÿ è ïðîôåññîíàëüíîãî zacijos sàlygø ávairovë. Ðiø ypatumø ávertinimas yra âîçäåéñòâèÿ ñòóäåíòîâ. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé bûtinas kuriant racionalø sportininko asmenybës êóëüòóðû, 2, 49–53. ugdymo procesà. 12. Íèêîëàåâ, Í.È. (2002). Cîöèàèçàöèÿ âîåííîñëóæàùèõ Iðvados â ïðîöåññå ôèçêóëüòóðíî-ñïîðòèâíîé äåÿòåëüíîñòè (c. 144– 158). ÑÌá.: ÂÈÔÊ, 1. Veiksminga asmenybës ugdymo priemonë yra sportas, kuris padeda optimizuoti sportininkø ** Operacija – veiksmo atlikimo bûdas, kurá lemia iðorinë ar tarpasmeninius santykius. Geri santykiai pade- vidinë situacija (Psichologijos þodynas, 1993). 2007 Nr. 3(49) 25

13. Ùåäðèí, Þ. Í. (2003). Ðàçâèòèå ëèäåðñêèõ êà÷åñòâ ôèçêóëüòóðíî-ñïîðòèâíîé äåÿòåëüíîñòè: aâòîðåô. äîêò. ó êóðñàíòîâ âîåííî-ó÷åáíûõ çàâåäåíèé â ïðîöåññå äèñ. ÑÌá.

PEDAGOGICAL SPORTS IMPACT ON ATHLETES’ COMMUNICATION AND INTERACTION

Assoc. Prof. Dr. Leonas Meidus Vilnius Pedagogical University SUMMARY In the pedagogical practice of sport there is encourages interpersonal communication and accumulated wide experience in optimizing interaction. 68.3% of sport specialists confirm this interpersonal communication of athletes’ and their priority. The research has also proved that cohesion professional interaction. However, the obtained of communication, the coefficient of compatibility empirical results only partially reveal this problem. and the status of a personality are much more Complex scientific research is needed to substantiate expressed in high-mastery teams compared to low- sports impact on athletes’ communication and mastery teams and athletes of individual sports. The interaction. work has identified the main motives that are The aim of the research was to determine important contributors to personality formation. We conditions and opportunities of interpersonal have proved that athletes’ communication and athletes’ communication and interaction in sports interaction are influenced by sports as a variety of activities. the needs realisation. Evaluation of these peculiarities The methods of the research were the analysis of is necessary while organizing rational development scientific literature; a questionnaire-based survey; of athletes’ personality. sociometry; mathematical statistics. Keywords: pedagogical impact of sport, The research has revealed that the majority of communication, interaction, personality athletes (71.0%) prefer sports as a phenomenon that development, motivation.

Leonas Meidus Vilniaus pedagoginio universiteto Kûno kultûros teorijos katedra Studentø g. 39, LT-06136 Vilnius Gauta 2007-02-01 Tel. +370 5 275 22 25 Patvirtinta 2007-09-18

Baidarininkø ir kanojininkø varþybinë veikla 2006 m. pasaulio èempionate Doc. dr. Aleksandras Alekrinskis, dr. Laimutë Venclovaitë, Vilma Papievienë, dr. Daiva Bulotienë, Regina Martusevièienë Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Mûsø tyrimo tikslas buvo iðtirti baidarininkø ir kanojininkø varþybinæ veiklà 2006 m. pasaulio èempionate. Pasinaudojus 2006 m. pasaulio baidariø ir kanojø èempionato techniniais protokolais iðanalizuoti varþybose taikyti taktiniai variantai ir nuotolio áveikimo ypatumai. Nustatyta, kad A finale 1000 m nuotolá moterø ir vyrø baidarininkø águlos daþniausiai áveikë tolygiai lëtëjanèiai, taikydami 1–2–3–4 taktiná variantà (taikë 18 águlø ið 54, iðkovoti 6 medaliai), o vyrai kanojininkai áveikdami ðá nuotolá daugiau taikë 1–4–3–2 taktiná variantà (taikë 8 águlos ið 27, iðkovota 3 medaliai). Palyginus moterø baidarininkiø ir vyrø baidarininkø bei kanojininkø nuotolio áveikimo ypatumus, statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp vyrø ir moterø irkluotojø nuotolio áveikimo nenustatyta. 1–3 vietas iðkovojæ vyrai baidarininkai nuotolá pradeda ne taip aktyviai kaip 7–9 vietas uþëmæ irkluotojai, taèiau kitose nuotolio dalyse jø nuokrypiai nuo savo vidutinio greièio bûna maþesni uþ 7–9 vietas uþëmusiøjø. 1–3 vietas iðkovojæ vyrai kanojininkai savo vidutiná greitá labiausiai virðija pirmoje nuotolio dalyje, o nuo vidutinio greièio labiausiai atsilieka antroje nuotolio dalyje. Tuo tarpu treèioje ir ketvirtoje nuotolio dalyse pasiekia greitá, artimà vidutiniam greièiui. Nustatyti statistiðkai reikðmingi (p < 0,05) skirtumai, lyginant 1–3 ir 7–9 vietà uþëmusiø águlø greièio nuokrypius pirmoje ir antroje nuotolio dalyse. Ið 81 águlos, dalyvavusios pasaulio èempionato 1000 m nuotolio A finale, tik septynios águlos greièiau áveikë antrà nuotolio dalá, o 500 m nuotolyje tik viena águla antrà nuotolio dalá áveikë greièiau negu pirmà. Pastebëta, kad tik trys águlos, laimëjusios 1000 m nuotolá, visà laikà iðlaikë lyderiø pozicijà. Tuo tarpu kitos águlos, tapusios nugalëtojomis, pirmose nuotolio dalyse stengiasi iðsilaikyti tarp pirmaujanèiø águlø ir tik treèioje bei ketvirtoje nuotolio dalyse uþima lyderiø pozicijà. Raktaþodþiai: pasaulio èempionatas, baidariø ir kanojø irklavimas, taktiniai variantai, valties greitis. 26 SPORTO MOKSLAS

Ávadas tinius variantus greièiausia águlos áveikta nuotolio Sporto praktikoje ir teorijoje svarbià vietà uþ- dalis buvo þymima skaièiumi 1, lëèiau – 2 ir t. t. ima treniruotës valdymo problema, taèiau jai yra Pvz.: jeigu águla kiekvienà 1000 m nuotolio dalá skiriama nepakankamai dëmesio. Varþybinës veik- áveikë lëtëjanèiai, tai taktinis variantas 1–2–3–4, los analizë, padedanti siekti puikiø sportiniø rezul- jei greitëjanèiai – 4–3–2–1. tatø, turëtø bûti savaime suprantamas uþdavinys ir Vidurkiø skirtumø patikimumui tarp atskirø gru- bûti pagrindas sudarant perspektyvias sportininkø piø rodikliø nustatyti taikytas Stjudento t kriterijus rengimo programas. Individualiø irkluotojo arba nepriklausomoms imtims. komandos rodikliø palyginimas su modeliniais lei- Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas dþia nustatyti tolesnio tobulëjimo kryptá ir padaryti 2006 m. pasaulio baidariø ir kanojø irklavimo tam tikras pataisas treniruotës planuose. èempionate A finalo dalyviai daþniausiai taikë 1– Didelio meistriðkumo irkluotojui jau nebepakan- 2–3–4 taktiná variantà (24 águlos ið 81). Taikant ðá ka bûti techniðkam ir gerai fiziðkai pasirengusiam, taktiná variantà iðkovoti 6 medaliai. Po 5 medalius kad greièiausiai áveiktø varþybø nuotolá. Kai pajë- iðkovota taikant taktinius variantus 1–4–3–2 ir 1– gumas vienodas, irkluotojams privalu þinoti ir mo- 3–2–4. Taèiau ðiuos taktinius variantus taikë daug këti taikyti jiems naudingà nuotolio áveikimo grei- maþiau águlø, atitinkamai 13 ir 11 (1 pav.). èio kaità, racionaliai panaudoti fiziologinius ir psichologinius iðteklius (Barisas, Brazaitis, 2001). FA taikyta Laimėta medaliai 30 Ðiuo metu, esant labai glaudiems nugalëtojø ir 24 25 prizininkø rezultatams, nugalëti galima tik tinkamai 20 13 13 13 pasirinkus taktiná variantà ir tolygiai paskirsèius jë- 15 11 10 gas nuotolyje. Taktikos ir jëgø iðdëstymo klausimai, 4 5 111 nors ir turi didelæ, kartais lemianèià reikðmæ siekiant 0 6 55 Abs oliutieji dažniai 44 2 geriausiø rezultatø, taèiau ðiuolaikinëje sporto te- -5 001 orijoje ir praktikoje nagrinëjami dar nepakankamai 1-2-3-4 1-2-4-3 1-3-4-2 1-4-3-2 1-3-2-4 1-4-2-3 4-2-3-1 2-1-4-3 2-4-3-1 Taktiniai variantai (Barisas, 1985; Issurin, Chouprun, 1989; Barisas, 1 pav. 2006 m. pasaulio èempionato A finale (FA) moterø Alekrinskis, 1994; Issurin, 1998; Barisas, Brazai- ir vyrø baidarininkø bei vyrø kanojininkø taikyti taktiniai tis, 2001; Raslanas, Venclovaitë, 2004; Venclovaitë, variantai ir laimëti medaliai Raslanas, 2006; Venclovaitë, 2006). Iki ðiol dar në- Atlikus 2006 m. pasaulio baidariø ir kanojø ir- ra nustatyta dësningumø, kaip naudingiausia áveikti klavimo èempionato varþybinës veiklos analizæ nu- nuotolá. Varþybø nuotolio plaukimo taktinius varian- statyta, kad A finale 1000 m nuotolá moterø ir vyrø tus reikia atnaujinti ir nuodugniai stebëti, kaip jie baidarininkø águlos daþniausiai áveikë tolygiai lëtë- kinta, o pagal tai formuoti naujus. Todël tampa ak- janèiai, taikydami 1–2–3–4 taktiná variantà (taikë tualu tirti pajëgiausiø pasaulio irkluotojø taktikà, 18 águlø ið 54, iðkovoti 6 medaliai), o vyrai kanoji- nuotolio áveikimo greièio kaitos esminius bruoþus. ninkai áveikdami ðá nuotolá daugiau taikë 1–4–3–2 Tyrimo tikslas – iðtirti baidarininkø ir kanojinin- taktiná variantà (taikë 8 águlos ið 27, iðkovota 3 me- kø varþybinæ veiklà 2006 m. pasaulio èempionate. daliai) (2 pav.). Tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, var- þybø protokolø analizë, matematinë statistika. K–1, K–2, K–4 Moterys K–1, K–2, K–4 Vyrai C–1, C–2, C–4 Vyrai 10 9 9 Tyrimo organizavimas 8 8 Buvo iðanalizuota 2006 m. pasaulio èempiona- 6 6 6 6 5 5 to techniniai protokolai, kuriuose uþfiksuotas at- 4 4 4 4 33 skirø 1000 m ir 500 m nuotoliø daliø (kas 250 met- 2 2 2 2 11 1 rø) áveikimo laikas. Iðnagrinëti A finalo vyrø bai- Abs oliutieji dažniai 0 0000000 0 darininkø ir kanojininkø águlø (n = 54) bei mote- 1-2-3-4 1-2-4-3 1-3-4-2 1-4-3-2 1-3-2-4 1-4-2-3 4-2-3-1 2-1-4-3 2-4-3-1 rø baidarininkiø águlø (n = 27) vidutiniai greièiai Taktiniai variantai nuotolyje ir greièio pokyèiai atskirose nuotolio da- 2 pav. 2006 m. pasaulio èempionato A finale (FA) taikyti lyse, lyginant su vidutiniu nuotolio greièiu. Paly- moterø ir vyrø baidarininkø bei vyrø kanojininkø taktiniai variantai ginti skirtingas vietas uþëmusiø águlø nuotolio ávei- Sutartiniai þenklai: K–1 – vienvietë baidarë, K–2 – dvivietë kimo greièio pokyèiai ir taktiniai variantai. Nusta- baidarë, K–4 – keturvietë baidarë; C–1 – vienvietë kanoja, C–2 – dvivietë kanoja, C–4 – tyti laiko skirtumai (s) tarp pirmos ir antros 500 m keturvietë kanoja. ir 1000 m nuotoliø daliø áveikimo. Nustatant tak- 2007 Nr. 3(49) 27

Palyginus moterø baidarininkiø ir vyrø baidarininkø 10,00 8,00 1–3 vieta bei kanojininkø nuotolio áveikimo ypatumus, statis- 6,00 4–6 vieta tiðkai reikðmingø skirtumø tarp vyrø ir moterø irkluo- 4,00 7–9 vieta tojø nuotolio áveikimo nenustatyta (3 pav.). Pirmoje 2,00 nuotolio dalyje moterys irkluotojos vidutiná viso nuo- 0,00 -2,00 # tolio greitá virðija 6,47 %, o vyrai irkluotojai ðiek tiek -4,00 maþiau – 6,21 %. Antroje, treèioje ir ketvirtoje nuo- -6,00

tolio dalyse moterys ir vyrai irkluotojai atsilieka nuo Nuokry pis-8,00 (proc .) nuo v id. g reič io savo vidutinio nuotolio greièio. Atitinkamai antroje 0–250 m 250–500 m 500–750 m 750–1000 m Nuotolio dalys nuotolio dalyje – -1,08 % ir -0,94 %, treèioje – 5 pav. Vyrø kanojininkø 1000 m nuotolio áveikimo -1,94 % ir -2,11 %, ketvirtoje – -2,75 % ir -2,33 %. ypatumai 2006 m. pasaulio èempionato A finale

8,00 Sutartiniai þenklai: * – p < 0,05, lyginant tos paèios nuotolio dalies 1–3 vietos MOTERYS 6,00 su 4–6 ir 7–9 vietos laimëtojø greièio nuokrypiais VYRAI # – p < 0,05, lyginant tos paèios nuotolio dalies 1–3 vietos 4,00 su 7–9 vietos laimëtojø greièio nuokrypiais 2,00 1000 m nuotolyje maþiausias skirtumas tarp pir- 0,00 mo ir antro 500 m buvo 1–3 vietà iðkovojusiø vyrø -2,00 kanojininkø. Antrà 500 m dalá jie áveikë 1,37 s lë-

Nuokrypis (proc.)nuo vid. greičio -4,00 èiau negu pirmà (6 pav.). 4–6 vietas uþëmusiø vyrø 0–250 m 250–500 m 500–750 m 750–1000 m kanojininkø ðis skirtumas buvo -4,47 s, o 7–9 vie- Nuotolio dalys tas uþëmusiøjø – -9,92 s. Nustatyta statistiðkai reikð- 3 pav. Moterø baidarininkiø ir vyrø baidarininkø bei kanojininkø 1000 m nuotolio áveikimo ypatumai 2006 m. mingas skirtumas, lyginant 1–3 ir 7–9 vietas uþëmu- pasaulio èempionato A finale siø vyrø kanojininkø pirmo ir antro 500 m áveikimo laikà (p < 0,05). Medalius iðkovojæ kanojininkai 1–3 vietas iðkovojæ vyrai baidarininkai nuotolá nuotolá áveikë tolygiau. Moterø baidarininkiø laiko pradeda ne taip aktyviai kaip 7–9 vietas uþëmæ ir- skirtumas áveikiant pirmà ir antrà 500 m dalá svyra- kluotojai, taèiau kitose nuotolio dalyse jø nuokry- vo nuo -4,86 iki -6,28 s. Vyrø baidarininkø ðis skir- piai nuo savo vidutinio greièio bûna maþesni uþ 7– tumas svyravo nuo -3,64 iki -6,83 s. 9 vietas uþëmusiøjø. Labiausiai vidutinis greitis vir- ðijamas pirmoje nuotolio dalyje, o nuo vidutinio grei- 1–3 vieta 4–6 vieta 7–9 vieta èio labiausiai atsiliekama treèioje (4–6 vietas uþ- 2,00 ëmusios águlos) ir ketvirtoje (1–3 ir 7–9 vietas uþ- 0,00 * ëmusios águlos) nuotolio dalyse (4 pav.). -2,00 -1,37 -4,00 -3,64 8,00 m -4,47 -6,00 -4,86 -4,78 1–3 vieta -6,28 -6,09 6,00 -8,00 -6,83 4–6 vieta 4,00 7–9 vieta -10,00 -9,92* -12,00 2,00 Skirtumas (s ) tarp pirmo ir antro 500 K–1, K–2, K–4 Moterys K–1, K–2, K–4 Vyrai C–1, C–2, C–4 Vyrai 0,00 6 pav. 2006 m. pasaulio èempionato A finalo baidarininkø ir kanojininkø pirmo ir antro 500 m áveikimo laiko -2,00 skirtumai 1000 m nuotolyje pagal uþimtas vietas Sutartiniai þenklai: Nuokry pis-4,00 (proc .) nuo vid. g reič io 0–250 m 250–500 m 500–750 m 750–1000 m * – p < 0,05, lyginant vyrø kanojininkø 1–3 vietos su 7– Nuotolio dalys 9 vietos laiko skirtumà. 4 pav. Vyrø baidarininkø 1000 m nuotolio áveikimo K–1 – vienvietë baidarë, K–2 – dvivietë baidarë, K–4 – ypatumai 2006 m. pasaulio èempionato A finale keturvietë baidarë; C–1 – vienvietë kanoja, C–2 – dvivietë kanoja, C–4 – keturvietë kanoja. 1–3 vietas iðkovojæ vyrai kanojininkai savo vidu- tiná greitá labiausiai virðija pirmoje nuotolio dalyje, o 500 nuotolyje laiko skirtumas tarp pirmos ir ant- nuo vidutinio greièio labiausiai atsilieka antroje nuo- ros nuotolio dalies buvo maþesnis, lyginant su laiko tolio dalyje. Tuo tarpu treèioje ir ketvirtoje nuotolio skirtumu tarp pirmos ir antros nuotolio dalies 1000 m dalyse pasiekia greitá, artimà vidutiniam greièiui. Nu- nuotolyje. Moterys baidarininkës, priklausomai nuo statyti statistiðkai reikðmingi (p < 0,05) skirtumai, uþimtos vietos, antrà 250 m dalá áveikë -3,08–-4,00 s lyginant 1–3 ir 7–9 vietà uþëmusiø águlø greièio nuo- lëèiau negu pirmà 250 m dalá. Vyrø baidarininkø ðis krypius pirmoje ir antroje nuotolio dalyse (5 pav.). skirtumas buvo -2,12–-3,47 s, vyrø kanojininkø – 28 SPORTO MOKSLAS

-3,38–-3,67 s (7 pav.). Áveikiant 1000 m nuotolá le- pionate daþniausiai vyravo tolygus lëtëjantis nuo- miamà reikðmæ ágyja irkluotojo iðtvermë, jo aerobi- tolio áveikimo variantas 1–2–3–4. Taip pat daþnai nis pajëgumas. Ðiame nuotolyje sunkiau tolygiai pa- pasitaikë dar keletas taktiniø variantø (1–3–4–2, skirstyti jëgas negu 500 m nuotolyje. 1–4–3–2 ir 1–2–4–3), kurie yra, beje, veiksmingesni

1–3 vieta 4–6 vieta 7–9 vieta negu daþnai taikomas 1–2–3–4 taktinis variantas.

2,00 Baidarininkø ir kanojininkø varþybinës veiklos 1,00 pasaulio èempionatuose ir olimpinëse þaidynëse 0,00 -1,00 analizë turëtø orientuoti sportininkus ir trenerius, -2,00 kaip valdyti treniruotës vyksmà, norint pasirinkti -2,12

m -3,00 -3,08 geriausià varþybø taktikos variantà. -4,00 -3,12 -3,47 -3,38 -3,74 -4,00 -3,58 -3,67 -5,00 -6,00 Iðvados -7,00 -8,00 1. 2006 m. pasaulio baidariø ir kanojø irklavimo

Skirtumas (s ) tarp pirmo ir antro 250 K–1, K–2, K–4 Moterys K–1, K–2, K–4 Vyrai C–1, C–2, C–4 Vyrai èempionate daþniausiai taikytas 1–2–3–4 takti- 7 pav. 2006 m. pasaulio èempionato A finalo baidarininkø nis variantas, taèiau veiksmingesni buvo ir dau- ir kanojininkø pirmo ir antro 250 m áveikimo laiko skirtumai 500 m nuotolyje pagal uþimtas vietas giau medaliø iðkovota taikant taktinius varian- Sutartiniai þenklai: K–1 – vienvietë baidarë, K–2 – dvivietë tus 1–4–3–2, 1–3–2–4, 1–3–4–2 ir 1–2–4–3. baidarë, K–4 – keturvietë baidarë; C–1 – vienvietë kanoja, 2. Maþiausi greièio nuokrypiai 1000 m nuotoly- C–2 – dvivietë kanoja, C–4 – keturvietë kanoja. je ir maþiausias laiko skirtumas (s) tarp pir- Ið 81 águlos, dalyvavusios pasaulio èempionato mos ir antros 500 m dalies bûdingi 1–3 vietas 1000 m nuotolio A finale, tik septynios águlos grei- iðkovojusiems vyrams kanojininkams, lyginant èiau áveikë antrà nuotolio dalá, o 500 m nuotolyje su þemesnes vietas uþëmusiomis águlomis. tik viena águla antrà nuotolio dalá áveikë greièiau 3. 2006 m. pasaulio baidariø ir kanojø irklavimo negu pirmà. Pastebëta, kad tik trys águlos, laimëju- èempionato A finale 1000 m nuotolyje 91,4 % sios 1000 m nuotolá, visà laikà iðlaikë lyderiø pozi- águlø greièiausiai áveikë pirmà 250 m dalá, o cijà. Tuo tarpu kitos águlos, tapusios nugalëtojomis, 500 m nuotolyje pirmà 250 m dalá greièiausiai pirmose nuotolio dalyse stengësi iðsilaikyti tarp pir- áveikë 98,9 % águlø. maujanèiø águlø ir tik treèioje bei ketvirtoje nuoto- LITERATÛRA lio dalyse uþëmë lyderiø pozicijà. Issurinas (1998), apibendrinæs 1983–1997 m. 1. Barisas, A. (1985). Baidariø ir kanojø irklavimo taktika. Vilnius. pasaulio èempionatø, Seulo ir Atlantos olimpiniø 2. Barisas, A., Alekrinskis, A. (1994). Respublikos ir þaidyniø varþybinës veiklos duomenis, iðskyrë to- geriausiø pasaulio baidarininkø ir kanojininkø varþybø kius varþybø nuotolio áveikimo tipus: veiklos tyrimai. Lietuvos kûno kultûros instituto mokslinës A tipas – greitas startas – pastovus ir ekonomið- konferencijos praneðimai. 1993 m. kovo 31 d.–balandþio kas darbas nuotolio viduryje – yriø daþnio padidë- 2 d. Kaunas. jimas paskutinio etapo metu. 3. Barisas, A., Brazaitis, M. (2001). 2000 m. Europos B tipas – yriø daþnio ir greièio maþëjimas visa- èempionato ir Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø baidarininkø nuotolio plaukimø kaita. Ávairaus amþiaus ir meistriðkumo me nuotolyje. sportininkø rengimo valdymas ir perspektyvos: respublikinë C tipas – greitas startas – pastovus darbas nuo- mokslinë konferencija: programa ir praneðimø tezës, Kaunas, tolio viduryje – staigus yriø daþnio maþëjimas pas- 2001 m. birþelio 29 d. kutiniame etape. 4. Issurin, V. (1998). Analysis of the race strategy of world- D tipas – pastovus darbas visame nuotolyje. class kayakers. Issurin, V. (Ed). Science and practice of Barselonos olimpinëse þaidynëse 1992 m. (Ba- canoe/kayak high-performance training. Elite Sport Department of Israel. risas, Alekrinskis, 1994) visos águlos pirmà 250 m 5. Issurin, V. B., Chouprun, A. K. (1989). Race Strategy in nuotolio dalá áveikë greièiausiai, o 2006 m. pasaulio Kayaking and Canoeing. Volgograd. èempionate pasitaikë keletas vyrø águlø, kurios grei- 6. Raslanas, A., Venclovaitë L. (2004). Irkluotojø varþybinës èiausiai áveikë ne pirmà, bet antrà ar ketvirtà 250 m taktikos tyrimai. Sporto mokslas, 4 (38), 30–35. dalá (1–2 pav.). 7. Venclovaitë, L. (2006). Didelio meistriðkumo irkluotojø Kaip ir prieð 14 metø olimpinëse þaidynëse (Ba- varþybinës taktikos optimizavimo edukacinës prielaidos: risas, Alekrinskis, 1994) ar 2000 m. Europos èem- daktaro disertacija. Kaunas: LKKA. 8. Venclovaitë, L., Raslanas, A. (2006). Vyrø ir moterø pionate bei Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse (Bari- irkluotojø taktika olimpinëse þaidynëse. Sporto mokslas, 1 sas, Brazaitis, 2001), taip ir 2006 m. pasaulio èem- (43), 29–35. 2007 Nr. 3(49) 29

COMPETETIVE ACTIVITIES OF CANOE AND KAYAK ROWERS AT THE WORLD CHAMPIONSHIP OF THE YEAR 2006

Assoc. Prof. Dr. Aleksandras Alekrinskis, Dr. Laimutë Venclovaitë, Vilma Papievienë, Dr. Daiva Bulotienë, Regina Martusevièienë Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY The aim of our research was to study competitive Men canoe rowers, who had taken the 1st – 3rd places, activities of kayak and canoe rowers in the world exceeded their average speed the most markedly in championship held in the year 2006. Having made use the first segment of the distance and the greatest of the technical protocols of the World Kayak and logging behind from their average speed was registered Canoe Championship of the year 2006 we have analysed in the second segment of the distance. Meanwhile in the tactical variants applied and the peculiarities of the third and fourth segments of the distance men covering the distance by various crews of rowers. canoe rowers, showed speed close to their average We have found that in the A finals both women’s speed in the distance. A comparison of deviations in and men’s kayak crews most frequently covered the speed in the first and second segments of the distance 1000 m distance at a continuously slowing down rate, has revealed statistically significant (p<0.05) i.e. applying the tactical variant 1–2–3–4 (this variant differences between the crews who had taken the 1st applied by 18 crews of the total 54, with 6 medal won), – 3rd and the 7th – 9th places respectively. whereas in the case of men’s canoe crews this distance Of the 81 crews, who had taken part in the world was covered applying the tactical variant 1–4–3–2 for championship, only 7 crews covered the second half the most part (the variant applied by 8 crews of the of the 1000 m distance (500 m) in the A finals faster total 27, with 3 medals won). than the first one and only one crew covered the second Comparing the peculiarities of covering the half of the 500 m distance (250 m) faster than the first distance by women’s kayak crews and by both men’s one. It has been found that only 3 crews, who had kayak and canoe crews no statistically significant proved the winners, retained the position of the leader differences between men and women rowers in throughout the 1000 m distance. In the meantime covering the distance have been found. Men kayak other crews, winners of the championship, tried to hold rowers, who had taken the 1st – 3rd places, started the out among the leaders in the first two segments of the distance not so actively, as the rowers who had taken distance and took the leader’s position only in the third 7th – 9th places, but in the rest of the segments or the fourth segments of the distance. deviations from their average speed were lower than Keywords: world championship, kayak and canoe those of the rowers who had taken the 7th – 9th places. rowing, tactical variants, speed of the boat.

Laimutë Venclovaitë Lietuvos kûno kultûros akademija Sporto g. 6, LT–3000 Kaunas Tel. +370 37 302 655 Gauta 2006-03-11 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18

11–14 metø amþiaus vaikø pusiausvyros ir sensomotoriniø rodikliø kaita Laura Daniusevièiûtë1,2, dr. Arûnas Emeljanovas1, prof. habil. dr. Jonas Poderys1, Aurelija Venskaitytë1, Marius Brazaitis1, dr. Irina Ramanauskienë1,2 Lietuvos kûno kultûros akademija1, Kauno technologijos universitetas2 Santrauka Darbo tikslas – nustatyti 11–14 metø vaikø pusiausvyros ir centrinës nervø sistemos (CNS) sensomotoriniø rodikliø kaità ir jø tarpusavio ryðá. Tyrimuose dalyvavo keturiø amþiaus grupiø 66 nesportuojantys vaikai: 11 metø (n = 14), 12 metø (n = 17), 13 metø (n = 16) ir 14 metø (n = 19). Tyrimai buvo atlikti Lietuvos kûno kultûros akademijos (LKKA) Kinezio- logijos laboratorijoje 2006 metais. Visi tiriamieji atliko klasikiná 40 s trukmës Tepingo testà, pirðto judesiø daþnumà fiksuojant kas 5 s, ir stabilografijà – 1 min pusiausvyros vertinimo stabilografiná testà. CNS sensomotoriniai rodikliai buvo registruojami panaudojant specialias kompiuteriø programas, sukurtas LKKA Kineziologijos laboratorijoje pagal Ukrainos kûno kultûros universiteto mokslininkø parengtà CNS funkcinës bûklës ir darbingumo rodikliø vertinimo metodikà. Kompiuteri- nës tyrimø programos pateikdavo normalizuotas registruojamø rodikliø reikðmes – CNS darbingumo ir funkcinës bûklës rodiklius: CNS paslankumo, asimetrijos, vargstamumo, bendro darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbo talpos. Panaudojus stabilografijos árangà LIBRA („Electronic Balance Board”) matuoti ðie rodikliai: bendras nuokrypio 30 SPORTO MOKSLAS plotas á kairæ ir deðinæ, iðorinis plotas á kairæ ir deðinæ, laikas iðoriniame plote á kairæ ir deðinæ, laikas gráþimui á takelá á kairæ ir deðinæ. Tyrimo rezultatai atskleidë, jog visø amþiaus grupiø pusiausvyros rodikliai, gauti atmerktomis akimis atliekamo stabilografijos testo metu, yra geresni nei to paties testo, atliekamo uþmerktomis akimis. Skirtumas tarp ðiø rodikliø rodo regimojo analizatoriaus reikðmæ pusiausvyros palaikymui. 11–14 metø amþiaus tarpsniu vyksta intensyvus judesiø valdymo tobulëjimas – labai pagerëja centrinës nervø sistemos ir pusiausvyros rodikliai. Tarp Tepingo testu ávertinamø CNS funkcinio paslankumo, vargstamumo, bendrojo darbingumo rodikliø ir stabilografijos metodu gautø pusiausvyros rodikliø: bendro nuokrypio ploto á kairæ ir deðinæ, iðorinio ploto á kairæ ir deðinæ, laiko iðoriniame plote á kairæ ir deðinæ rodikliø, yra silpnas ar vidutinis koreliacinis ryðys. Raktaþodþiai: centrinë nervø sistema, pusiausvyra, koreliacinis ryðys. Ávadas malizuotas rodikliø reikðmes: funkcinio paslanku- Pusiausvyra padeda iðlaikyti vertikalià padëtá ne- mo; vargstamumo; asimetrijos; bendrojo darbingu- judant ar atliekant sudëtingus judesius. Pusiausvyros mo; anaerobinio darbo intensyvumo ir anaerobinio kontrolæ lemia informacija apie kûno ir jo segmentø darbingumo talpos. orientacijà ið regos analizatoriaus, vidinës ausies ves- Pusiausvyros rodikliai buvo registruojami panau- tibulinio aparato ir propriorecepciniø jutimø, kylan- dojant stabilografijos árangà LIBRA (Electronic Ba- èiø dël kontakto su atrama, taip pat motorinës reak- lance Board), kuri susideda ið stabilografinës plat- cijos, kontroliuojanèios galûniø ir liemens raumenø formos, kompiuteriø registravimo ir duomenø ver- veiklà bei CNS funkcijà. CNS kontroliuojantys me- tinimo programos. Vaikai atsistodavo ant stabilog- chanizmai reguliuoja visas fiziologines funkcijas, kad rafinës platformos, pëdos lygiagreèiai, bandydami bûtø iðlaikoma homeostazë organizme, ir uþtikrina, iðlaikyti pusiausvyrà frontalinëje plokðtumoje. Ver- jog nebûtø padaryta þalos (Lambert et al., 2004). Tais tinti ðie rodikliai: 1) bendras plotas – santykiniais atvejais, kai organizmo darbingumà limituoja regu- vienetais iðreikðtas stabilografinës kreivës apipie- liaciniai mechanizmai, nustatomi CNS funkcinës bûk- ðiamas plotas tiriamajam nukrypus á kairæ ir á deði- lës rodikliø pakitimai – CNS funkcinio labilumo, ko- næ puses iki iðoriniø linijø; 2) iðorinis plotas – san- ordinaciniø procesø ar funkcinio pastovumo pablo- tykiniais vienetais iðreikðtas stabilografinës kreivës gëjimas ar atitinkami jø deriniai (Poderys, 1997). apipieðiamas plotas tiriamajam nukrypus á kairæ ir á Vaikui augant ir vystantis, nusistovi tam tikri ry- deðinæ puses uþ iðoriniø linijø; 3) laikas iðoriniame ðiai tarp atskirø organizmo sistemø ir CNS. Su am- plote – sekundëmis iðreikðtas nukrypimo á kairæ ir á þiumi nerviniø procesø pajëgumas didëja (Hugh- deðinæ puses nuo iðoriniø linijø laikas; 4) laikas grá- son et al., 1999). Kai kurie tyrëjai teigia, kad 7– þimui á pusiausvyros padëtá – sekundëmis iðreikð- 18 metø tiriamøjø pusiausvyros rodikliai nuo am- tas gráþimo iki iðoriniø linijø ið maksimalaus nukry- þiaus, ûgio ir kûno masës nepriklauso (Lebiedow- pimo á kairæ ir á deðinæ pusiø laikas. ska et al., 2000). Taigi, tam tikra prasme dël prieð- Tyrimo rezultatai taringø teiginiø egzistavimo reikia naujø tyrimø, ver- Tyrimo rezultatai atskleidë tam tikrus skirtumus tinanèiø CNS sensomotoriniø ir pusiausvyros ro- tarp 11–14 metø vaikø atmerktomis akimis atlie- dikliø sàsajas. Ðio tyrimo tikslas buvo nustatyti 11– kamo stabilografijos testo rodikliø. 14 metø vaikø pusiausvyros ir CNS sensomotori- Ið tyrimo rezultatø (1 pav.) matyti, jog nespor- niø rodikliø kaità bei jø tarpusavio ryðá. tuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabi- Tyrimo metodika lografijos testo bendro nuokrypio ploto á kairæ ir Tyrime dalyvavo 66 nesportuonantys berniukai: deðinæ rezultatai reikðmingai skiriasi tarp 11 ir 11 metø (n = 14); 12 metø (n = 17); 13 metø 13 metø vaikø, taip pat tarp 11 ir 14 metø vaikø (n = 16) ir 14 metø (n = 19). Visi tiriamieji atliko (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp kitø am- klasikiná 40 s trukmës Tepingo testà, pirðto judesiø þiaus grupiø, didþiausias rezultatø pasikeitimas nu- daþnumà fiksuojant kas penkios sekundës, ir dvi pu- statytas 12–13 metø tarpsniu, taèiau skirtumas në- siausvyros uþduotis: vienà minutæ stengësi iðlaikyti ra patikimas (p < 0,05). pusiausvyrà atmerktomis ir uþmerktomis akimis. Tyrimo rezultatai (2 pav.) rodo, jog nesportuo- Tepingo testo rezultatai buvo vertinami panau- janèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabilogra- dojant specialias kompiuteriø programas, sukurtas fijos testo iðorinio ploto á kairæ ir deðinæ rezultatai LKKA Kineziologijos laboratorijoje pagal Ukrai- reikðmingai skiriasi tarp 11 ir 13 metø vaikø, taip nos kûno kultûros universiteto mokslininkø pareng- pat tarp 11 ir 14 metø vaikø (p < 0,05). Lyginant tà CNS funkcinës bûklës ir darbingumo rodikliø gautus rezultatus tarp kitø amþiaus grupiø, didþiau- vertinimo metodikà (Çåëåíöîâ ir kt., 1998). Kom- sias rezultatø pasikeitimas nustatytas 12–13 metø piuterinës tyrimø programos pateikdavo ðias nor- tarpsniu, taèiau skirtumas nëra patikimas (p < 0,05). 2007 Nr. 3(49) 31

120 Bendras plotas į kairę Bendras plotas į dešinę Ið tyrimo rezultatø (4 pav.) matyti, jog nespor- * tuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabi- 100 * * lografijos testo laiko gráþimui á takelá á kairæ ir deði- 80 * næ rezultatai reikðmingai skiriasi tarp 11 ir 13 metø vaikø, taip pat tarp 11 ir 14 metø vaikø (p < 0,05). 60 Lyginant gautus rezultatus tarp kitø amþiaus gru- 91,19 96,06 Santykiniai vienetai 40 82,72 piø, didþiausias rezultatø pasikeitimas nustatytas 73,05 60,11 59,51 12–13 metø tarpsniu, taèiau skirtumas nëra patiki- 20 43,87 39,49 mas (p < 0,05).

0 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų 1,6 Laikas grįžimui į takelį į kairę Laikas grįžimui į takelį į dešinę Pastaba. * – p < 0,05. 1,4 * * 1 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo stabi- 1,2 lografijos testo bendro nuokrypio á kairæ ir deðinæ rezultatai * 1,0 * 25 Išorinis plotas į kairę Išorinis plotas į dešinę 0,8

* Sekundės 0,6 1,21 20 * 0,94 0,4 0,76 0,72 * 0,61 * 0,54 0,49 15 0,2 0,34 0,0 10 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų

Santykiniai vienetai 13,5814,35 13,36 Pastaba. * – p < 0,05. 5 8,50 4 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo stabilografijos testo laiko gráþimui á takelá á kairæ ir deðinæ 2,363,30 2,84 2,57 0 rezultatai 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų Pastaba. * – p < 0,05. Tyrimo rezultatai (5 pav.) rodo, jog nesportuo- 2 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo sta- janèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabilog- bilografijos testo iðorinio ploto á kairæ ir deðinæ rezultatai rafijos testo bendro ploto á kairæ rezultatai reikð- mingai skiriasi tarp 11 ir 13 metø vaikø, taip pat Tyrimo rezultatai (3 pav.) atskleidë, jog nespor- tarp 11 ir 14 metø vaikø (p < 0,05). Lyginant gau- tuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabi- tus rezultatus tarp kitø amþiaus grupiø, didþiausias lografijos testo laiko iðoriniame plote á kairæ ir de- rezultatø pasikeitimas nustatytas 12–13 metø tarps- ðinæ rezultatai reikðmingai skiriasi tarp 11 ir 13 me- niu, taèiau skirtumas nëra patikimas (p < 0,05). tø vaikø, taip pat tarp 11 ir 14 metø vaikø 300 Bendras plotas į kairę Bendras plotas į dešinę (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp kitø am- 250 * þiaus grupiø, didþiausias rezultatø pasikeitimas nu- * statytas 12–13 metø tarpsniu, taèiau skirtumas në- 200 ra patikimas (p < 0,05).

7 150 Laikas išoriniame plote į kairę Laikas išoriniame plote į dešinę 248,12 231,34

Santykiniai vienetai 219,80 220,53 6 * 100 199,71 206,14 201,19 * 186,71 * 5 * 50 4 0 3 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų Sekundės 5,11 5,36 Pastaba. * – p < 0,05. 2 3,81 3,49 5 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo sta- 1 bilografijos testo bendro nuokrypio á kairæ ir á deðinæ rezul- 1,69 1,22 1,23 1,43 tatai 0 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų Ið tyrimo rezultatai (6 pav.) matyti, jog nespor- Pastaba. * – p < 0,05. tuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabi- 3 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo sta- lografijos testo iðorinio ploto á kairæ rezultatai reikð- bilografijos testo laiko iðoriniame plote á kairæ ir deðinæ mingai skiriasi tarp 11 ir 13 metø vaikø, taip pat rezultatai 32 SPORTO MOKSLAS

rezultatai á deðinæ tarp 11 ir 14 metø vaikø 3,0 Laikas grįžimui į takelį į kairę Laikas grįžimui į takelį į dešinę (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp kitø am- þiaus grupiø, didþiausias rezultatø pasikeitimas nu- 2,5 statytas 12–13 metø tarpsniu, taèiau skirtumas në- 2,0 ra patikimas (p < 0,05). 1,5 140 Išorinis plotas į kairę Išorinis plotas į dešinę 2,58 2,46 2,50 Sekundės 2,35 2,25 2,33 1,0 2,08 2,14 120 * * 100 0,5

80 0,0 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų 60 114,11 106,79 102,50 100,99 Pastaba. * – p < 0,05. 88,86 93,46 87,17 Santykiniai vienetai 40 75,23 8 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo stabilografijos testo laiko gráþimui á takelá á kairæ ir deðinæ 20 rezultatai 0 1 lentelë 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų Nesportuojanèiø vaikø Tepingo testo rodikliø normalizuotos Pastaba. * – p < 0,05. reikðmës (proc.) 6 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo sta- Rodiklis 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų bilografijos testo iðorinio ploto á kairæ ir deðinæ rezultatai 61,3 ± 64,7 ± 66,7 ± 69,7 ± Paslankumas 7,03 4,71 6,31 6,92 Tyrimo rezultatai (7 pav.) rodo, jog nesportuo- 75,7 ± 71,7 ± 75 ± 79,5 ± Vargstamumas janèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabilog- 4,90 7,49 5,30 6,05 rafijos testo laiko iðoriniame plote á kairæ rezulta- Bendrasis 47,1 ± 48,2 ± 50 ± 53,8 ± darbingumas 2,83 3,05 4,04 6,09 tai reikðmingai skiriasi lyginant rezultatus tarp 11 Anaerobinis 54,5 ± 56,1 ± 56,9 ± 60,3 ± ir 13 metø vaikø, taip pat tarp 11 ir 14 metø vaikø darbingumas 4,17 5,68 6,91 5,78 48,4 ± 49,3 ± 50,7 ± 54,7 ± (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp kitø am- Anaerobinė talpa 3,02 3,60 4,07 5,72 þiaus grupiø, didþiausias rezultatø pasikeitimas nustatytas 12–13 metø tarpsniu, taèiau skirtumas në- 2 lentelë ra patikimas (p < 0,05). 13 metø vaikø Tepingo testo ir stabilografijos rodikliø atsimerkus koreliacija 25 Laikas išoriniame plote į kairę Laikas išoriniame plote į dešinę

* 20 * Rodiklis

15 Bendrasis darbingumas Paslankumas Vargstamumas

Bendro ploto į kairę -0,630 0,251 -0,534 10 21,41 Sekundės 18,47 Bendro ploto į dešinę -0,482 0,205 -0,207 17,74 17,26 16,60 16,8117,43 15,75 Išorinio ploto į kairę -0,564 0,172 -0,520 5 Išorinio ploto į dešinę -0,425 -0,035 -0,099 Laiko išoriniame plote į kairę -0,585 0,265 -0,506 Laiko išoriniame plote į dešinę -0,296 0,079 -0,067 0 11 metų 12 metų 13 metų 14 metų Laiko grįžimui į takelį į kairę -0,661 0,213 -0,474 Laiko grįžimui į takelį į dešinę -0,239 -0,158 0,211 Pastaba. * – p < 0,05. 7 pav. Nesportuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo sta- Ið 2 lentelës matyti kad nesportuojanèiø 13 me- bilografijos testo laiko iðoriniame plote á kairæ ir deðinæ tø vaikø Tepingo testo paslankumo, vargstamumo, rezultatai bendrojo darbingumo rodikliø ir stabilografijos testo Tyrimo rezultatai (8 pav.) atskleidë, jog nespor- bendro nuokrypio ploto á kairæ ir deðinæ, iðorinio tuojanèiø vaikø atsimerkus atliekamo 1 min stabi- ploto á kairæ ir deðinæ, laiko iðoriniame plote á kairæ lografijos testo laiko gráþimui á takelá á kairæ ir deði- ir deðinæ rodikliø koreliaciniai ryðiai yra vidutiniai næ rezultatai reikðmingai nesiskiria (p < 0,05). ar silpni. Apskaièiavus 11 metø, 12 metø ir 14 me- Ið 1 lentelës matyti, kad nesportuojanèiø vaikø tø vaikø Tepingo testo ir atsimerkus atliekamo sta- Tepingo testo rodikliai: paslankumas, vargstamumas, bilografijos testo rodikliø koreliacinius ryðius, gau- bendrasis darbingumas, anaerobinis darbingumas ir ti tokie pat rezultatai kaip ir 13 metø vaikø. anaerobinë talpa, su amþiumi gerëja (p > 0,05). 2007 Nr. 3(49) 33

Tyrimo rezultatø aptarimas mæ, bet ir CNS funkcinës galimybës: kad atsirastø Pusiausvyros iðlaikymas yra sudëtingas procesas, laisvas judesys, kiekvienas elementas nervø sistemoje fiziologiu poþiûriu – nerviniø impulsø, siunèiamø privalo veikti darniai. Kai kurie tyrëjai teigia, kad raumenims, stiprumo, tvarkos ir jø darnos sufor- 7–18 metø tiriamøjø pusiausvyros rodikliai nuo ti- mavimas iðanalizavus ið daugelio receptoriø gautà riamojo amþiaus, ûgio ir kûno masës nepriklauso informacijà (Liachovièius, 2004). Optimali soma- (Lebiedowska et al., 2000). Mûsø tyrimu nustatyta, tosensoriniø sistemø sàveika lemia þmogaus kûno kad pusiausvyros rodikliai ðiuo amþiaus tarpsniu ge- segmentø stabilumo ir padëties kontrolæ (Kristins- rëja. Vykstant intensyviems augimo ir vystymosi pro- dottir et al., 2001). Regimosios informacijos stoka cesams, keièiasi ir tobulëja ryðiai tarp organizmo sis- sukelia pusiausvyros, kûno segmentø padëties re- temø, tarp jø ir CNS. Ði tendencija buvo iðreikðta guliavimo, atsako á aplinkos dirgiklius pokyèius mûsø tirtu 11–14 metø amþiaus tarpsniu. Taigi, op- (Kristinsdottir et al., 2001; Juodþbalienë et al., timali regos ir kitø somatosensoriniø sistemø sàvei- 2006). Ðio tyrimo metu gauti 11–14 metø vaikø pu- ka garantuoja þmogaus kûno segmentø stabilumo ir siausvyros vertinimo stabilografijos rodikliai at- padëties kitimo kontrolæ (Juodþbalienë ir kt., 2006). merktomis akimis buvo maþesni nei uþmerktomis, Bûtent moksliniai tyrimai rodo, kad pusiausvyros tai rodo geresná pusiausvyros iðlaikymà, t. y. reikð- stabilumas paremtas kûno masës centro padëties mingà regimosios kontrolës vaidmená pusiausvyros kontrole (El-Kashlan et al., 1998), todël norint ið- laikyti vertikalià pozà reikia regos, vestibulinio apa- atlikimo uþduotyse. Tai patvirtina kitø autoriø (Pe- rato, propriorecepcijos tarpusavio darnaus darbo terka, 2002; Guerraz et al., 2001; Latash, 1998) (Jeka et al., 1998; Yasuda et al., 1999). teiginius, kad pirminis pusiausvyrà koreguojantis Tepingo testo ir stabilografijos rodikliai, regist- vaidmuo tenka regai, o kita proprioceptoriø infor- ruoti vieno tyrimo metu, leidþia iðsamiau vertinti macija palaikant pusiausvyrà yra maþiau reikðmin- centrinës nervø sistemos funkcinæ bûklæ ir jos áta- ga. Regimosios informacijos svarbà iðlaikant pusiau- kà palaikant pusiausvyrà. Koreliaciniai vertinimai svyrà ir kûno segmentø padëtá judesiø metu, taip parodë, kad tarp Tepingo testu vertinamø rodikliø: pat psichomotoriniø reakcijø rodikliams tyrinëjo ir funkcinio paslankumo, vargstamumo, bendrojo dar- parodë Lietuvos mokslininkai (Juodþbalienë ir kt., bingumo rodikliø, ir stabilografijos rodikliø: ben- 2006). Ðie mokslininkai patvirtino regimosios afe- dro nuokrypio ploto á kairæ ir deðinæ, iðorinio ploto rentacijos reikðmæ ir parodë, kad regimoji infor- á kairæ ir deðinæ, laiko iðoriniame plote á kairæ ir macija vaidina daug svarbesná vaidmená, kai pusiau- deðinæ rodikliø, buvo silpnas ar vidutinis ryðys, liu- svyros uþduoèiø metu stabilizuojama galva ir akys. dijantis glaudþià sensoriniø ir motoriniø sistemø sà- Be to, ði informacija priklauso nuo vestibulinio apa- veikà atliekant pusiausvyros uþduotis. rato ir regos analizatoriaus tarpusavio sàveikos. Mû- sø tyrime gauti rezultatai, kur pusiausvyros rodik- Iðvados liai atliekant uþduotis atmerktomis akimis buvo net 1. 11–14 metø amþiaus tarpsniu vyksta intensy- du kartus maþesni nei uþmerktomis akimis, gali bûti vus judesiø valdymo tobulëjimas, centrinës ner- paaiðkinami minëtø mokslininkø iðvadomis. vø sistemos ir pusiausvyros rodikliø gerëjimas. Tyrëjai vertindami vaikø ir paaugliø organizmo 2. Pusiausvyros palaikymo uþduotyse reikðmin- struktûros motorinius ir funkcinius ypatumus tei- gà vaidmená vaidina sensomotorinë sistema. gia, kad CNS darbingumo ir funkcinës bûklës ro- 3. Vertinant pusiausvyrà lemianèius veiksnius dikliø kaita 11–14 metø amþiaus tarpsniu nëra toly- tikslinga atlikti pusiausvyros uþduotis uþmerk- gus ðiø rodikliø gerëjimas, smarkiai gerëjimo tem- tomis akimis. pai padidëja po 13 metø (Emeljanovas ir kt., 2002; LITERATÛRA Poderytë ir kt., 2002). Ir nors literatûroje teigiama, 1. EL-Kashlan, H. K., Shepard, N. T., Asher, A. M. et al. kad keturiolikos metø vaikai jau pagal daugelá koor- (1998). Evaluation of clinical measures of equilibrium. The dinaciniø gebëjimø nenusileidþia suaugusiesiems, o Laryngoscope, 108, 311–319. tolesnis gebëjimø gerëjimas yra susijæs tik su treni- 2. Emeljanovas, A., Poderytë, K., Poderys, J. (2003). Sportiniø ravimu, taèiau keturiolikmeèiai nesportuojantys vai- þaidimø ir cikliniø sporto ðakø treniruoèiø átaka vaikø kai dar labai skiriasi nuo suaugusiø asmenø pagal centrinës nervø sistemos darbingumo ir funkcinës bûklës CNS funkcinës bûklës ir darbingumo rodiklius (Po- rodikliams. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 3 (48), 21–25. derytë ir kt., 2002). Pusiausvyros kontrolæ lemia ne 3. Guerraz, M., Gianna, C. C., Burchill, P. M. et al. (2001). Effect of visual surrouding motion on body sway in a three- tik informacija apie kûno segmentø orientacijà, ves- dimensional environment. Perception & Psychophysics, tibulinio aparato ir propriorecepciniø jutimø der- 63(1), 47–58. 34 SPORTO MOKSLAS

4. Hughson, R. L., Tschakovsky, M. E. (1999). defence of homeostasis during exercise in humans. Br. J. Cardiovascular dynamics at the onset of exercise. Med. Sci. Sports Med., Jun; 23(6): 619–27. Sports Exerc., 31(7): 1005–1010. 10. Latash, M. L. (1998). Neurophysiological Basis of 5. Jeka, J. J., Kiemel, T., Creath, R., Horak, F., Peterka, R. Movement. USA, Human Kinetics, 267. (2004). Controling human upright posture: velocity 11. Lebiedowska, M. K., & Syczewska, M. (2000). Invariant information is more accurate than position or acceleration. sway properties in children. Gait & Posture, 12(3), 200–204. Journal of Neurophysiology, 92(4), 2368–2379. 12. Liachovièius, R., Poderys, J., Vainoras, A., Poderytë, K., 6. Juodþbalienë, V., Muckus, K. (2006). Pusiausvyros, Vitartaitë, A. ir kiti. (2004). Kineziologijos pagrindai. atramos ploto ir regos sistemos tarpusavio priklausomybë. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 120–128. Specialusis ugdymas, 1(14), 94–104. 13. Peterka, R. J. (2002). Sensorimotor integration in human 7. Juodþbalienë, V., Muckus, K. (2006). The influence of postural control. Journal of Neurophysiology, 88(3), 97–118. the degree of visual impairment on psychomotor reaction 14. Poderys, J. (1997). Blauzdos raumenø kraujotaka and equilibrium mantenance of adolscents. Medicina, globalaus pobûdþio ir lokaliøjø fiziniø pratimø metu. 42(1), 49–56. Medicina, 33, 125–130. 8. Kristinsdottir, E. K., Fransson, P. A., Magnusson, M. 15. Poderytë, K., Emeljanovas, A., Poderys, J. (2002). 11– (2001). Changes in postural control in healthy elderly 14 metø vaikø centrinës nervø sistemos funkcinës bûklës ir subjects are related to vibration sensation, vision and darbingumo rodikliø kaitos ypatumai. Sporto mokslas, vestibular asymmetry. Acta Otolaryngologica, 212, 700–706. 4(30), 39–43. 9. Lambert, E. V., St Clair Gibson, A., Noakes, T. D. (2004). 16. Çåëåíöîâ À. Ì., Ëîáaíîâñêèé Â. Â. (1998). Complex systems model of fatigue: integral control and Moäåëèðîâàíèå òðeíèðîâêè â ôóòáîëå. Kèeâ, 214.

DYNAMICS OF THE FUNCTIONAL STATE OF THE CENTRAL NERVOUS SYSTEM AND BALANCE ABILITIES IN ADOLESCENTS

Laura Daniusevièiûtë1,2, Dr. Arûnas Emeljanovas1, Prof. Dr. Habil. Jonas Poderys1, Aurelija Venskaitytë1, Marius Brazaitis1, Dr. Irina Ramanauskienë1,2 Lithuanian Academy of Physical Education1, Kaunas University of Technology2 SUMMARY The aim of the study was to determine the balance open eyes of 11 – 14 years old children were lower abilities and sensomotor efficiency of central nervous than with closed eyes that shows better compensation system in 11 – 14 years old children and correlation of the balance, i.e., significant role of visual control between them. The subjects of the study were 66 in performance of balance tasks. Equally there were healthy children, grouped together into four groups indicated that the parameters of balance are by age: 11 years old (n=14), 12 years old (n=17), 13 increasing according to age. This tendency was years old (n=16) and 14 years old children (n=19). obtained in the stages of 11 – 14 and 11- 13 years old. The study was performed in the Kinesiology laboratory The peak results of changes were indicated in the of Lithuanian Academy of Physical Education in stages of 12 – 13 years old, but significant differences winter 2006. All the subjects have done classical 40 s were in balance indices of total area to the right. The finger Tapping test, while the number of movements central nervous system parameters: mobility, fatigue, had been recorded in every 5 seconds and 1 min general efficiency, anaerobic efficiency and anaerobic stabilographical test to estimate their balance. The load capacity increased according to age. The sensomotor indexes of the central nervous system can calculation of correlation between the Tapping tests‘ be registered by using special computer program, parameters: mobility, fatigue, general efficiency and created in laboratory of Kinesiology of Academy of the stabilographical parameters: total area, external Kaunas Physical Education, together with scientists area, external time to the left and to the right have from University of Physical Education of Ukraine. showed the slight and mean link. That proves that The programme gives standardized values, which let Tapping test and stabilographical indices are to compare the working abilities and functional states interdependent. of the central nervous system. The computerized Conclusions. 1. The determined balance programme gives standardized values of recorded parameters of stabilographical test in all stages of age parameters: mobility, asymmetry, fatigue, general with open eyes are better than with closed by efficiency, anaerobic efficiency and anaerobic load performing the same test. capacity. Stabilography software LIBRA („Electronic 2. In the stage of 11– 14 years adolescents proceed Balance Board”) gives standardized values of the intensive improvement of motion control: recorded parameters: total area to the left and right improvement of central nervous system and balance sides, external area to the left and right sides, external parameters. time, recovery time. The results have showed, that 3. The calculation of correlation between central balance evaluation of stabilographical parameters with nervous system functional state and balance 2007 Nr. 3(49) 35 parameters has showed the slight and mean Keywords: central nervous system, balance, correlation. correlation.

Laura Daniusevièiûtë K. Ðkirpos 13–37, Lt–3000 Kaunas Mob. +370 600 65 490 Gauta 2006-09-26 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-08-19

Influence of magnetotherapy on heart rate variability and external breathing of elite athletes Lyubou Tsekhmistro, Nelia Ivanova Scientific Research Institute of Physical Culture and Sports of the Republic of Belarus Summary The most perspective direction of a sports science is search and development of the factors of pedagogical, medico- biological and the psychological influence, that allow expanding borders of a so-called adaptic optimum and by that to promoting body working capacity in sports. The research problem included studying influence of the general magnetotherapy (MT) on heart rate variability and on function of external breathing at elite athletes, engaged in cycling. Results of the research of heart rate variability were processed employing the computer program „Bris-M“. In research of functions of external breathing the methods of spirography and pneumotachometry with use of the multipurpose automated spirometer „MAC–1“ were applied. Practical conclusion from the received results is as follows: in each specific case it is necessary to estimate influence of a magnetotherapy on functional ability of cardiovascular system, function of external breathing and heart rate variability. 1. Studying of the parameters of heart rate variability and parameters of external breathing functions allows to study and estimate influence of a magnetotherapy on vegetative nervous and respiratory systems. 2. Influence of a magnetotherapy has lowered influence of the parasympathetic department of vegetative nervous system thus a psychoemotional strain and a functional condition of a cortex of a brain remains in norm. 3. After a course of a magnetotherapy some augmentation of vital capacity of lungs (VC) and maximal breathing capacity (MBC) was marked, that specifies expansion of functional reserves of the apparatus of external breathing. In the mechanism of these shifts the essential role belongs to augmentation of pulmonary volumes, improvement of functioning of a respiratory musculature condition, improvement of mechanisms of a regulation of external breathing function. Keywords: magnetotherapy, heart rate variability, spirography and pneumotachometry, external breathing. Introduction Though it is not found the special receptor zones The most perspective direction of a sports in an organism perceiving electromagnetic science is search and development of the factors of fluctuations, but there are authentic data on influence pedagogical, medico-biological and the of natural magnetic fields on the maximum centres psychological influence, that allow expanding of a nervous and humoral regulation, on biological borders of a so-called adaptic optimum and by that currents of a brain and heart, on permeability of promoting body working capacity in sports. biological membranes, on properties of water and Among the applications of pharmacological colloid systems of an organism. preparations and every possible biologically active The research problem included studying additives the low-frequency magnetotherapy (MT) influence of the general MT on heart rate variability is widely applied. and on function of external breathing at elite Magnetotherapy - a method based on influence athletes, engaged in cycling. of the magnetic fields on an organism of the person 14 elite athletes (men) have taken part in research with the treatment-and-prophylactic purposes. For (Master of Sport, Masters of Sport, International all history of the existence the magnetotherapy knew Class), engaged in cycling, age 19 to 27 years. many rises and recessions, and in last years interest Methodics. Influence by low-frequency variable to it is increasing again. Magnetic fields (MT) impulsive MT was carried out by apparatus promote intensifying timeserving opportunities of „ÓíèÑÏÎÊ“. The spatial organization of operating the organism, described the tendency to restoration MT at carrying out of the general MT was realized of a homeostasis, influence on processes of an by means of inductor ÈÀÌÂ5 „Ìàò“, made in the exchange and power processes, reduce weariness form of a mattress with the certain locating of and fatigue, possess antistressful properties. inductors for creation of spatial non-uniform MT. 36 SPORTO MOKSLAS

Intensity of MT was modulated by a musical It is known that for an estimation of parameters component and on a surface of an inductor made spirogram the great value has their comparison to 3,1± 0,5 mTl. Duration of influence 20 minutes, a due sizes which allow considering specific features course of influence 10 procedures, carried out daily. of an organism (sex, age, body height, weight) and Results of the research of heart rate variability are the norm for the given person. Parameters in were processed employing the computer program the spirogram should be expressed not only in „Bris-M“. The device allows to roughly define absolute value, but also in percentage terms from presence and frequency of extrasystols, except for due size which accept for 100 %. Comparison of late and intercalary. The method of computer parameters to due sizes allows to estimate correctly cardiointerval measurement helps to study data of pulmonary volumes. parameters of a vegetative homeostasis. There were Obtained data are subjected to statistical defined: 1. Mo, ms – moda, most often found processing, reliability of differences is certain by cardiointerval value measure, describing means of Student criterion. neurohumoral part of regulation HRV; 2. AMo, % Results and discussion. Obtained data HRV - the amplitude of a moda, number of the intervals before application of a magnetotherapy (Tab. 1) corresponding value Mo, expressed in percentage - testify that parasympathetic activity (HF) with peer reflects effect of influence of the sympathetic display normo-and synpaticotonic influences (LF) channel of a regulation on HRV; 3. dX, ms – prevails in athletes that is characteristic for the given variational scope, a difference between size of the sports. Hence, long, regular playing sports promote greatest and the least cardiointervals, depending on rising of parasympathetic department activity a of parasympathetic influences; 4. IT in relative units a vegetative regulation. Ascending of activity of an is the index of tension of regulatory systems, independent contour of a regulation of a heart rate, showing a degree of centralization of heart rate; 5. is a parameter of appreciable adaptic potential of HR (beats/min) – heart beat rate, number of heart cardiovascular system. The above variability means beats per one minute. the steadier cardiovascular system to influence of The new diagnostic information is taped at a external loads. Parameter VLF is bound to a spectral analysis of heart rate variability. Features psychoemotional strain and a functional condition of a spectral analysis reflect following parameters: of a cortex of a brain in norm. 1. HF, % – high frequency waves, a marker of Table 1 parasympathetic system activity; 2. LF, % – low- Parameters of heart rate variability up to and after frequency waves, a marker of a sympathetic application of a magnetotherapy regulation; 3. VLF, % – superlow-frequency waves, Parameters Up to a magnetotherapy After a magnetotherapy reflect activity of the central and humoral-metabolic МО, мс 1015±140,86 999,28±118,15 АМО, % 33,71±12,42 42,99±10,73 mechanisms of a regulation of heart rate. 4. LF/ dX, ms 331,85±135,26 339,92±102,25 HF, % – an index of vagosympathetic interactions. IT, res.un.* 74,4±42,22 50,44±56,15 5. SDNN, ms – the integrated parameter reflecting HF, % * 83,44±114,27 44,67±7,13 influence on sinus unit independent nervous system, LF, % 32,30±6,84 30,12±4,86 VLF, % 24,28±6,04 25,2±6,69 reflects the general heart rate variability. The LF/HF, % 0,77±0,24 0,69±0,19 Spectral analysis of heart rate allows to define type HR, beats/min 59,92±6,75 60,85±8,23 of a vegetative and hormonal structure of athletes SDNN, ms 67,67±30,71 64,95±23,17 that is important at selection of a load and an The note. * – reliability of differences. adequate aftertreatment after it. Apparently from the Table 2, average size VC In research of functions of external breathing the has made 5,33 l, exceeding predicted values VC on methods of spirography and pneumotachometries 4 %; the minimal size – 3,81 l; maximal – 8,08 l, with use of the multipurpose automated spirometer that is the certificate of well trained apparatus of „MAC–1“ were applied. Following parameters of external breathing. High sizes of VC allow athletes function of external breathing were defined: vital to provide in a greater degree with oxygen group of capacity of lungs (VC, l), respiratory volume (TV, the muscles which are taking part the impellent l), rate of respiration (RR, per min), minute certificate. V was formed due to enough deep ventilation (V, l/min.), maximal expiratory flow breathing with frequency 13,93±5,16 in a minute. (MEF25, 50, 75, l/s), maximal breathing capacity (MBC, l/min). 2007 Nr. 3(49) 37

Table 2 90 Parameters of external breathing up to and after application 80 70 of a magnetotherapy 60 Parameters Up to a magnetotherapy After a magnetotherapy 50 VC, l 5,33±1 5,31±0,9

HF, % 40 VC, % of 103,9±14,17 107,63±13,58 30 Predicted VC 20 TV, l/min 0,97±0,39 1,07±0,45 10 V, l 12,98±6,65 16,7±9,06 ERV, l 1,44±0,77 1,3±0,79 0 IRV, l 2,92±0,76 2,34±0,8 before magnetotherapy after magnetotherapy RR, per min. 13,93±5,16 12,17±6,18 Fig. 2. The dynamics of index interactions MEF25, l/min. 93,03±16,11 95,07±19,12 80 MEF50, l/min. 98,52±23,15 95,32±24,96 MEF75, l/min. 110,84±32,77 99,28±28,29 70 MBC, l 140,89±24,15 147,79±28,1 60 MBC, % of 110,77±15,97 118,07±17,54 50 Predicted MVV*

The note. * – reliability of differences. IN 40 30 Parameters of bronchial permeability (MEF25, 20 50, 75) are registered within the limits of 10 physiological norm. 0 High parameter MBC testifies to sufficient before magnetotherapy after magnetotherapy functional abilities of the apparatus of external Fig. 3. The dynamics of index tension breathing. Obtained data shows that the functional condition of system of external respiration in athletes develops 108 an original combination of absolute and relative sizes 107 of ventilating parameters. 106

After application of a course of a magnetotherapy 105 heart rate variability changes have been revealed in 104 athletes. Prevalence of normatonic type of a 103 regulation with authentic depression parasympathetic 102 influences HF on 38,7 %, (P <0,05) is revealed (Fig. 1); IT on 24 res.un., (P <0,05). As IT before magnetotherapy after magnetotherapy characterizes activity of mechanisms of a sympathetic Fig. 4. The dynamics of Vital capacity (VC) regulation it is possible to tell that it also has decreased in % of predicted values. (Fig. 3). LF, describing a condition of a sympathetic inspiration which has accordingly decreased. The department of vegetative nervous system, in reserve volume of an exhalation varied slightly. particular, systems of a regulation of a vascular bed Results of research have shown that dynamics it is not changed and enters into due norm (35-40 %). of V under influence of a magnetotherapy was Other parameters practically have not changed. characterized by essential shifts aside augmentations After a course of a magnetotherapy at athletes of depth of breathing. The specified differences are VC has raised. (Fig. 4). TV was enlarged by 10- statistically doubtful. 15 % basically due to reserve volume of an MBC, being in the integrated size describing 0,8 ventilating ability of respiratory system, enlarged 0,75 after a course of a magnetotherapy (Fig.5). MBC

0,7 in relation to due size it is registered 118,07± 17,54 l/min. Difference of absolute size MBC and 0,65

LF/HF under its attitude to due was statistically reliable 0,6 (P <0,05). 0,55 As a result of the analysis of the materials 0,5 received during research of influence of a before magnetotherapy after magnetotherapy magnetotherapy on function of external breathing, Fig. 1. The dynamics of high frequency authentic differences on parameter MBC are 38 SPORTO MOKSLAS

2. Influence of a magnetotherapy has lowered influence on parasympathetic department of 120 vegetative nervous system thus a psychoemotional 118 strain and a functional condition of a cortex of a 116 brain remains in norm. 114 112 3. After a course of a magnetotherapy some 110 augmentation of VC and MBC was marked, that 108 specifies expansion of functional reserves of the 106 apparatus of external breathing. In the mechanism MBC, % of Predicted of these shifts the essential role belongs to before magnetotherapy after magnetotherapy augmentation of pulmonary volumes, improvement Fig.5. The dynamics of and Maximal breathing of functioning of a condition of a respiratory capacity (MBC) in % of predicted values musculature, perfection of mechanisms of a regulation of function of external breathing. taped. The tendency is to differ though we also have not received statistically reliable difference REFERENCES between the investigated groups of athletes, was 1. Áàåâñêèé Ð.Ì., Áåðñåíüåâà À.Ï. (1997). Îöåíêà available in sizes VC. àäàïòàöèîííûõ âîçìîæíîñòåé îðãàíèçìà è ðèñê ðàçâèòèÿ çàáîëåâàíèé. Ìîñêâà. Ñ. 265. Conclusions 2. Ôëåéøòìàí À.Í. (2001). Ìåäëåííûå êîëåáàíèÿ Practical conclusion from the received results êàðäèîðèòìà è ôåíîìåíû íåëèíåéíîé äèíàìèêè. are as follows: in each concrete case it is necessary Íîâîêóçíåöê, Ñ. 49-61. to estimate influence of a magnetotherapy on 3. Áîãîëþáîâ Â.Ì. Ïîíîìàðåíêî Ã.Í. (1998). Îáùàÿ ôèçèîòåðàïèÿ. Ìîñêâà. functional ability of cardiovascular system, function 4. Ìèõàéëîâ, Â.Â. (1983). Äûõàíèå ñïîðòñìåíà. Ìîñêâà. of external breathing and heart rate variability. 102 ñ. 1. Studying of parameters of heart rate variability 5. Êàëèíêèí, È.Í (1981). Âëèÿíèå íàïðàâëåííîñòè and parameters of functions of external breathing òðåíèðîâî÷íîãî ïðîöåññà íà íåêîòîðûå ïîêàçàòåëè allows to study and estimate influence of a ôóíêöèè âíåøíåãî äûõàíèÿ ó ñïîðòñìåíîâ. Òàðòó. 17 ñ. magnetotherapy on vegetative nervous and 6. Äóáèëåé, Â.Â., Äóáèëåé, Ï.Â., Êó÷êèí, Ñ.Í. (1991). respiratory systems. Ôèçèîëîãèÿ è ïàòîëîãèÿ ñèñòåìû äûõàíèÿ ó ñïîðòñìåíîâ. Êàçàíü. 300 ñ.

MAGNETOTERAPIJOS POVEIKIS DIDELIO MEISTRIÐKUMO SPORTININKØ PULSO KAITAI IR IÐORINIAM KVËPAVIMUI

Liubovë Tsekhmistro, Nelia Ivanova Baltarusijos kûno kultûros ir sporto mokslo tyrimø institutas SANTRAUKA Perspektyviausia sporto mokslo raidos kryptis yra magnetoterapijos poveiká ðirdies bei kraujagysliø sis- ieðkoti pedagoginio, medicininio-biologinio ir psicho- temos funkciniams pajëgumams, iðorinio kvëpavimo loginio poveikio priemoniø, leidþianèiø praplësti va- funkcijai ir pulso kaitai. dinamojo adaptacijos optimumo ribas ir tokiu bûdu 1. Pulso kaitos parametrø ir iðorinio kvëpavimo padëti sportininkø organizmui áveikti didþiausius spor- parametrø tyrimas leidþia nustatyti ir ávertinti mag- tinius krûvius. netoterapijos poveiká vegetacinei nervø ir kvëpavimo Tyrimo tikslas buvo iðtirti bendrosios magnetote- sistemoms. rapijos poveiká didelio meistriðkumo dviratininkø pul- 2. Magnetoterapijos poveikis sumaþino vegetaci- so kaitai ir iðorinio kvëpavimo funkcijai. nës nervø sistemos parasimpatinës srities átakà, dël Pulso kaitos tyrimø rezultatai buvo apdoroti kom- to smegenø þievës psichoemocinë átampa ir funkcinë piuterine programa „Bris-M“. Iðorinio kvëpavimo bûsena iðliko normalios. funkcijoms tirti, buvo taikomi spirografijos ir pneu- 3. Po magnetoterapijos kurso buvo pastebëtas tam motachometrijos metodai, naudojant daugiafunkci- tikras gyvybinës plauèiø talpos ir maksimalaus ná automatizuotà spirometrà „MAC-1“. ákvëpimo tûrio padidëjimas, tai rodo iðorinio kvëpa- Ið gautø rezultatø galima daryti tokias praktines vimo aparato funkciniø rezervø iðsiplëtimà. Ðiø po- iðvadas: kiekvienu konkreèiu atveju bûtina ávertinti kyèiø mechanizme pagrindinis vaidmuo priklauso 2007 Nr. 3(49) 39 plauèiø tûrio padidëjimui, kvëpuojamøjø raumenø Raktaþodþiai: magnetoterapija, pulso daþnio kai- funkcionavimo pagerëjimui ir iðorinio kvëpavimo ta, spirografija ir pneumotachometrija, iðorinis kvë- funkcijos reguliavimo mechanizmø tobulëjimui. pavimas.

Lyubou Tsekhmistro 220116 Belarus, Minsk av. „Pravdy“ 14, office 467 Tel. +375 17 272 39 60; +375 293 514 562 Gauta 2006-11-06 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18

Krepðininkø ir futbolininkø submaksimalaus veloergometrinio mëginio rodikliø histerezës analizë Alma Kajënienë1,2, prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras1,2, dr. Renata Þumbakytë2,4, prof. dr. Zenonas Navickas3, Ramûnas Gutkovas 3 Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas1, Kauno medicinos universitetas2, Kauno technikos universitetas3, Lietuvos kûno kultûros akademija4 Santrauka Tyrimo tikslas – ávertinti submaksimalaus veloergometrinio mëginio ir atsigavimo metu atsirandanèius sportininkø ir nesportuojanèiø asmenø fiziologiniø rodikliø pokyèius, apskaièiuojant ðiø rodikliø normalizuotà histerezæ. Tyrime dalyvavo 270 sveikø savanoriø (trys vyrø – krepðininkø, futbolininkø ir nesportuojanèiøjø – grupës bei dvi moterø – krepðininkiø ir nesportuojanèiøjø – grupës). Naudota KMU Kardiologijos institute sukurta automatizuota EKG analizës sistema ,,Kaunas– Krûvis”. Atliktas kompiuterizuotas veloergometrinis fizinio krûvio mëginys naudojant trumpalaiká provokaciná tyrimo proto- kolà. Norint analizuoti sportininkø organizme vykstanèius pokyèius, taikytas integralios organizmo reakcijos á fiziná krûvá modelis, apimantis reguliacinës sistemos (centrinë nervø sistema, autonominis, humoralinis valdymas), aprûpinanèios sistemos (jungianèios kvëpavimo ir ðirdies bei kraujagysliø sistemas) bei vykdanèiosios sistemos (fizinio krûvio metu veikliø raumenø grupë) tarpusavio sàsajà. Nagrinëta ðirdies susitraukimø daþnio (ÐSD), elektrokardiogramos intervalo JT, sistoli- nio arterinio kraujo spaudimo ir iðvestiniø dydþiø – santykinës repoliarizacijos JT/RR ir santykinës pulsinës amplitudës (S-D)/ S, kur D yra diastolinis kraujo spaudimas, – normalizuota histerezë. Visø tirtø grupiø JT/RR histerezë buvo patikimai didesnë uþ kitø tirtø fiziologiniø rodikliø histerezæ. Visø grupiø S histerezë buvo maþiausia ir patikimai skyrësi, iðskyrus nesportuojan- èias moteris, kuriø S histerezë taip pat buvo maþiausia, bet nesiskyrë nuo JT histerezës. Nesportuojanèiø asmenø ÐSD histerezë nesiskyrë nuo (S-D)/S, o sportuojanciøjø ÐSD histerezë buvo patikimai didesnë. Remiantis gautais duomenimis nustatyta, kad fiziologiniø rodikliø histerezës ávertinimas veloergometrinio mëginio ir atsigavimo metu suteikia naujos informacijos apie vykstanèius fiziologiniø rodikliø pokyèius. Fizinio krûvio metu didþiausias pokytis pastebëtas vykdanèiosios ir aprûpinanèiosios sistemø sàsajos bei ðirdies daþnio, atsigavimo metu didþiausias vaidmuo tenka aprûpinanèiajai sistemai ir kraujagysliø reakcijoms. Sportuojanèiø asmenø reguliacinës sistemos vaidmuo submaksimalaus fizinio krûvio mëginio metu buvo didesnis nei nesportuojanèiøjø. Raktaþodþiai: fizinis krûvis, atsigavimas, histerezë. Ávadas gometrinio mëginio elektrokardiogramos ST segmen- Profesionali sportinë veikla kelia vis didesnius rei- to depresijos ir ðirdies susitraukimø daþnio histere- kalavimus þmogaus organizmui, kita vertus, tobuli- zës analizæ, nustatë, kad ST/RR histerezës vertini- na sportininko gyvybines funkcijas, fizines ypatybes, mas leidþia tiksliau diagnozuoti iðeminæ ðirdies ligà kompleksinius gebëjimus (Sakalauskas, 1996). Kar- ir miokardo infarktà (Cole et al., 2000; Lehtinen et tu su reikalavimais sportininkui didëja reikalavimai al., 2003; Nakano et al., 2002; Viik, 2005). Sporti- ir sporto medikui, iðkyla naujø diagnostiniø kriterijø ninkams panaðaus pobûdþio tyrimai nebuvo atlikti. ir funkcinës bûklës vertinimo metodø poreikis. At- Organizmo funkcinës bûklës atsigavimo dinamika ir letø parengtumà ir funkcinæ bûklæ priimta vertinti treniruotumo lygis daþniausiai vertinami pagal ápras- taikant fizinio krûvio testus. Nepriklausomai nuo pa- tus funkcinius rodiklius (ðirdies susitraukimø daþ- sirinkto fizinio krûvio protokolo yra vertinamos dvi ná), kurie apibûdina reguliuojanèios sistemos ypatu- pagrindinës grupës rodikliø: pirma – registruojamø mus, taèiau metabolinio atsigavimo ir ðirdies veiklos rodikliø reikðmës atliekant fizinio krûvio testà, t. y. normalizavimosi tempai nëra visiðkai tokie pat. Fi- mobilizacijos laipsnio vertinimas, ir antra – rodikliø ziologinës funkcijos po fizinio krûvio sunormalëja kaita atsigavimo metu (Buliuolis, 2006). Kuriant nau- netolygiai ir ne vienu metu (Wayne, 1995), lygiai taip jas diagnostines sistemas jau yra atlikta darbø, ku- pat galima iðskirti kiekvienos fiziologinës sistemos riuose pokyèiai, vykstantys krûvio ir atsigavimo me- funkciniø rodikliø atsigavimo heterochroniðkumà tu, sujungiami. Mokslininkø grupë, atlikusi veloer- (Shephard, 2001). Tai reiðkia, kad tik pagal ðirdies 40 SPORTO MOKSLAS susitraukimø daþná nustatyti fizinio krûvio ribas, kaip niø rodikliø. Dydþiai S ir ÐSD labiau sietini su re- áprasta profesionaliame sporte, ne visada tikslu (Go- guliacija, o (S-D)/S ir JT – su atskirø organø funk- centas, Andziulis, 2004). Pastaruoju metu vis daþ- cija, ir nusako periferijos atsakà. Rodikliø dydis pa- niau atkreipiamas dëmesys á organizmo kompleksið- teiktas aritmetiniu vidurkiu ± vidutinis standarti- kumà, kaip jo funkciniø elementø kooperacijà, si- nis nuokrypis, apskaièiuotas imèiø vidurkio skirtu- nerginæ sàveikà (Tulppo et al., 2002; Vainoras ir kt., mø reikðmingumas. Vidurkiams lyginti naudotas 1999, 2004). Nauji tyrimo rezultatø analizës meto- Mann-Whitney-Wilcoxon kriterijus nepriklauso- dai, nauja tyrimo metodologija iðpleèia fiziologø ga- moms imtims. Fiziologiniø rodikliø histerezei lyginti limybes paþinti organizmo funkcijos naujas ypaty- grupës viduje naudotas Wilcoxon kriterijus priklau- bes, panaudoti jas vertinant funkcinæ bûklæ, kontro- somoms imtims. Vidurkiø skirtumas laikytas pati- liuojant ir valdant sporto treniruotës vyksmà. kimu, jei paklaidos tikimybë maþesnë kaip 0,05. Tyrimo tikslas – ávertinti submaksimalaus veloer- Tyrimo rezultatai gometrinio mëginio ir atsigavimo metu atsirandan- èius sportininkø (krepðininkø ir futbolininkø) ir ne- Visø tirtø grupiø JT/RR histerezë (þr. pav.) buvo patikimai didesnë uþ kitø tirtø fiziologiniø ro- sportuojanèiø asmenø fiziologiniø rodikliø pokyèius ≤ apskaièiuojant ðiø rodikliø normalizuotà histerezæ. dikliø histerezæ (p 0,05). Visø grupiø S histerezë buvo maþiausia ir patikimai skyrësi nuo kitø regist- Tyrimo metodai ruotø fiziologiniø rodikliø histerezës (p ≤ 0,05), ið- Buvo tirta 270 sveikø savanoriø: trys vyrø – skyrus nesportuojanèias moteris, kuriø S histerezë krepðininkø (KV, n=113), futbolininkø (FV, n = buvo maþiausia, bet nesiskyrë nuo JT histerezës. 55) ir nesportuojanèiøjø (NV, n = 32) grupës ir dvi Sportuojanèiø asmenø ÐSD histerezë buvo patiki- moterø – krepðininkiø (KM, n = 38) ir nesportuo- mai didesnë uþ (S-D)/S (p ≤ 0,05), o nesportuojan- janèiøjø (NM, n = 32) grupës. Tirtø asmenø am- èiø asmenø grupëse ðis skirtumas neuþregistruotas. þius ir sportinis staþas statistiðkai patikimai nesi- 80 skyrë. Naudota KMU Kardiologijos institute sukur- 70 ta automatizuota EKG analizës sistema ,,Kaunas– 60 Krûvis”, kuri sinchroniðkai registruoja ir analizuo- 50 ja asmens pasiekiamà galingumà, arteriná kraujo 40 HJT/RR 30 HR spaudimà ir EKG. Visi tiriamieji atliko kompiuteri- 20 JT zuotà submaksimalø veloergometriná fizinio krûvio 10 (S-D)/S 0 mëginá naudojant trumpalaiká provokaciná tyrimo S KM NM KV F NV protokolà (Vainoras ir kt., 1996). Pav. Fiziologiniø rodikliø pokyèio submaksimalaus ve- Norint analizuoti sportininkø organizme vyks- loergometrinio mëginio ir atsigavimo metu normalizuota tanèius pokyèius, taikytas integralios organizmo re- histerezë (proc.) akcijos á fiziná krûvá modelis (Buliuolis, 2006; Vai- noras ir kt., 1999, 2004; Þumbakytë ir kt., 2006), Tyrimo rezultatø aptarimas kuris apima reguliacinës sistemos (centrinë nervø Histerezës dydis priklauso nuo fiziologiniø ro- sistema, autonominis, humoralinis valdymas), ap- dikliø kitimo tiek krûvio, tiek ir atsigavimo metu. rûpinanèios sistemos (jungianèios kvëpavimo ir ðir- Kuo krûvio metu vykstantys pokyèiai yra didesni ir dies bei kraujagysliø sistemas) bei vykdanèiosios sis- kuo ilgiau jie iðlieka atsigavimo metu, tuo histere- temos (fizinio krûvio metu veikliø raumenø grupë) zës reikðmë bus didesnë. Lyginant atskirø fiziolo- tarpusavio sàsajà. Nagrinëta ðirdies susitraukimø giniø rodikliø kitimà, pastebimas tam tikras nuo- daþnio (ÐSD), elektrokardiogramos intervalo JT, sis- seklumas visose grupëse. Didþiausià histerezæ turi tolinio arterinio kraujo spaudimo (S) ir iðvestiniø reguliacinës ir aprûpinanèios sistemø santyká nusa- dydþiø – santykinës repoliarizacijos JT/RR bei san- kantis rodiklis. Reguliacinæ sistemà apibûdinanèiø tykinës pulsinës amplitudës (S-D)/S, kur D yra dias- rodikliø histerezë iðsiskyrë. S histerezë maþesnë nei tolinis kraujo spaudimas – normalizuota histerezë ÐSD histerezë. Aprûpinanèios ir vykdanèios siste- (H). Visi registruoti fiziologiniai rodikliai ávertinti mos uþëmë tarpinæ pozicijà. Ði seka skiriasi nuo pa- pokyèio (skirtumas tarp ramybës ir maksimalaus gal tà patá modelá vertintà atsigavimo vyksmø truk- krûvio) procentu. Histerezë apskaièiuota matuojant mës nuoseklumà. Nustatyta, kad esant normaliai histerezës kilpos plotà ir normalizuota laiko viene- funkcinei bûklei pirmiausia susinormalizuoja regu- tui. Tai leido palyginti histerezæ tiek tarp skirtingø liaciniø ir aprûpinanèiø sistemø santykis, tada atsi- asmenø grupiø, tiek ir tarp atskirø grupës fiziologi- gauna reguliaciniø ir vëliausiai – aprûpinanèiø sis- 2007 Nr. 3(49) 41 temø rodikliai (Buliuolis, 2006; Vainoras ir kt., 4. Lehtinen, R., Viik, J., Kallio, J. et al. (2003). Validation 2003; Þumbakytë ir kt., 2006). Taigi, jei fizinio krû- of ST/HR hysteresis in detection of coronary artery disease vio metu labiausiai kinta vykdanèios bei aprûpinan- among exercise tested patients referred for coronary angiography. International Journal of Bioelectromagnetism, èios sistemø sàsaja ir ðirdies susitraukimø daþnis, 1(5), 25–26. tai atsigavimo metu didþiausias vaidmuo tenka ap- 5. Nakano, F., Hamasaki, S., Tahara, M., et al. (2002). A new rûpinanèiai sistemai ir kraujagysliø reakcijoms. Skir- predictor of improvement in regional left ventricular function tingas sportuojanèiø ir nesportuojanèiø asmenø ÐSD assessed by ST/HR slope derived from ST elevation on ir (S-D)/S histereziø santykis leistø manyti, kad exercise testing in patients with healed myocardial infarction. sportuojanèiø asmenø reguliacinës sistemos vaid- International Journal of Bioelectromagnetism, 1(35). 6. Sakalauskas, Ð. (1996). 16–18 metø krepðininkø metinë muo submaksimalaus veloergometrinio mëginio me- treniruoèiø struktûra. Sporto mokslas, 1(3), 13–17. tu yra didesnis nei nesportuojanèiøjø. 7. Shephard, R. J. (2001). Absolute versus relative intensity Iðvados of physical activity in a dose–response context. Med. Sci. Sports Exerc., 33(6 Soppl): 419–420. 1. Fiziologiniø rodikliø histerezës ávertinimas ve- 8. Tulppo, M.P., Hughson, R.L., Makikallio, T.H., et al. loergometrinio mëginio ir atsigavimo metu su- (2002). Effects of exercise and passive head-up tilt on fractal teikia naujos informacijos apie vykstanèius fi- and complexity properties of heart rate dynamics. Am. J. ziologiniø rodikliø santykinius pokyèius. Physiol. Heart Circ. Physiol., 280(3):H1081-7. 2. Fizinio krûvio metu labiausiai kinta vykdan- 9. Viik, J. (2005). Modes of heart rate compensations during èios bei aprûpinanèios sistemø sàsaja ir ðir- exercise ECG test. Anadolu Kardiyol Derg, 5, 312–314. 10. Vainoras, A., Gargasas, L., Jaruðevièius, G. et al. (1999). dies daþnis, atsigavimo metu didþiausias vaid- The bicycle ergometry and possibility of complex evaluation. muo tenka aprûpinanèiai sistemai ir krauja- Lithuanian Journal of Cardiology, 6(4), 760–763. gysliø reakcijoms. 11. Vainoras, A., Jaruðevièius, G. (1996). Veloergometrija: 3. Sportuojanèiø asmenø reguliacinës sistemos mokymo metodinë priemonë (pp. 2–3). Kaunas. vaidmuo submaksimalaus fizinio krûvio mëgi- 12. Vainoras, A., Ðilanskienë, A. (2004). Fiziniø krûviø nio metu buvo didesnis nei nesportuojanèiøjø. veikiamo þmogaus organizmo pokyèiø vertinimo kompleksinis modelis. Kineziologijos pagrindai (pp. 195– LITERATÛRA 203). Kaunas. 1. Buliuolis, A. (2006). Ðirdies ir kraujagysliø sistemos 13. Vainoras, A., Gargasas A., Jurkoniene R. et al. (2003). funkcijos mobilizacijos ir atsigavimo ypatybës atliekant Dynamics of recovery process on ECG after bicycle anaerobinius krûvius: daktaro disertacija. Kaunas: LKKA. ergometry for different aged women and men. International 2. Cole, C. R., Lehtinen, R., Viik, J., Foody, J. M. at al. (2000). Journal of Bioelectromagnetism, 1(5). 34–35. Prognostic implications of hysteresis of the ST-segment/heart 14. Wayne, Westcott (1995). Strength fitness/Physiological rate recovery loop following maximal exercise. Journal of the principles band training technique/. USA: Wm. Brown American College of Cardiology, 35, 213–215. Communications, Inc. 3. Gocentas, A., Andziulis A. (2004). Krepðininkø 15. Þumbakytë, R., Vainoras, A., Kajënienë, A. ir kt. (2006). organizmo deguonies sunaudojimo pokyèiai atsigavimo Krepðininkø, futbolininkø ir nesportuojanèiøjø atsigavimo metu. Medicina, 40(6), 569–573. proceso ypatybës po submaksimalaus fizinio krûvio mëginio. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 3 (62), 59–64.

ASSESSMENT OF HYSTERESIS OF THE PARAMETERS THAT CHARACTERIZE THE FUNCTIONAL CONDITION OF HUMAN ORGANISM OF BASKETBALL AND SOCCER PLAYERS DURING BICYCLE STRESS

Alma Kajënienë1,2, Prof. Dr. Habil. Alfonsas Vainoras1,2, Dr. Renata Þumbakytë2,4, Prof. Dr. Zenonas Navickas3, Ramûnas Gutkovas3 Institute of Cardiology at Kaunas University of Medicine1, Kaunas University of Medicine2, Kaunas University of Technology3, Lithuanian Academy of Physical Education4 SUMMARY The aim of the study was to investigate hysteresis - 32 persons without sport activity and 3 groups of men: of parameters that characterize the functional KV group – 113 basketball players, FV group – 55 soccer condition of human organism of basketball, soccer players, NV group - 32 persons without sport activity players and persons without sport activity during are investigated. “Kaunas – Load”, an automatized submaximal bicycle stress test and recovery. Two groups ECG analysis system, created at the Institute of of women: KM group - 38 basketball players, NM group Cardiology at Kaunas University of Medicine, was used. 42 SPORTO MOKSLAS

A computer based bicycle ergometry test was performed (S-D)/S in athletes’ groups, and without significant to the subject. A short-term provocative protocol was difference in NM and NV groups. The results of used. A histeresis of systolic arterial blood pressure – investigation showed that hysteresis of physiological S, heart rate – HR (ÐSD), JT interval – JT, ratio of parameters during bicycle stress test and recovery can interval JT and RR – JT/RR, ratio of pulse amplitude give new information about adaptation to physical load. and systolic arterial blood pressure – (S-D)/S were The changes of JT/RR and HR are more important estimated. In all groups the hysteresis of JT/RR was during physical load and the changes of JT, S and (S- bigger than hysteresis of other physiological D)/S are more important in recovery. The relative parameters. The hysteresis of S was the smallest. The changes of regulatory system are bigger in athletes. hysteresis of HR (ÐSD) was bigger than hysteresis of Keywords: physical load, recovery, hysteresis.

Alma Kajënienë Kauno medicinos universiteto Kineziologijos ir sporto medicinos katedra Jankaus g. 2, LT–3000 Kaunas Darbo tel. +370 37 208 809 Mob. +370 687 34 313 Gauta 2007-05-25 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18

Studenèiø fizinës bûklës kaita per 1995–2005 metus Doc. dr. Sniegina Poteliûnienë, Domas Kudaba Vilniaus pedagoginis universitetas Santrauka Straipsnyje analizuojama ástojusiø á Vilniaus pedagoginá universitetà pirmakursiø studenèiø fizinë bûklë 1995–2005 metais. Kasmet buvo tirta nuo 330 iki 689 pirmakursiø merginø: pagal standartinæ metodikà matuotas jø ûgis, kûno masë, krûtinës làstos ekskursija, rankø plaðtakos dinamometrija. Studenèiø fiziniam parengtumui vertinti taikyti 100 m bëgimo, ðuolio á tolá ið vietos, sëstis ir gultis per 30 s testai. Tyrimas parodë, kad atleistø nuo kûno kultûros studenèiø skaièius iðaugo 4–6 %, o dauguma fizinio iðsivystymo ir fizinio parengtumo rodikliø per deðimtmetá kito netolygiai. Studenèiø ûgio rodiklis 1995–2005 metø laikotarpiu turëjo tendencijà didëti, o skirtumas tarp 1995 m. ir 2005 m. pirmakursiø studenèiø ûgio vidurkio buvo lygus 1,54 cm (p < 0,05). 22–25 % merginø kûno masës indeksas yra maþesnis uþ 19. Ryðki kojø jëgos rodikliø prastëjimo tendencija – skirtumas tarp 1995 ir 2005 metø ðuolio á tolá ið vietos rodikliø vidurkio – 13,61 cm (p < 0,001). Blogesni ir greitumo rodikliai:100 m bëgimo rodikliø vidurkiø skirtumas, lyginant 1995 ir 2005 m. pirmakurses, siekia 0,22 s (p < 0,05). Kitø rodikliø reikðmingo skirtumo tarp 1995 ir 2005 metø vidurkiø nenustatyta: pilvo preso jëgos iðtvermës rodikliø vidurkiø skirtumas siekë 0,37 karto, Rufjë indekso – 0,56 vieneto. Raktaþodþiai: pirmakursës studentës, fizinis iðsivystymas, fizinis parengtumas. Ávadas gaitës jau mokykloje sportuoja ryðkiai maþiau negu Mokslininkø nustatyta, kad mokyklà baigæ jau- vaikinai (WIAD-Studie, 2000; K. Kardelis ir kt, nuoliai sportuoja maþiau nei mokydamiesi mokyk- 2001). Kintanèios ekonominës ir socialinës sàlygos, loje (WIAD-Study, 2000). Daugelyje ðaliø, tarp jø gyvensenos ypatumai gali turëti átakos ir studenèiø ir Lietuvoje, atliekamø tyrimø rezultatai rodo vis fizinio iðsivystymo rodikliams – jei jis nedarnus, gali prastëjanèià akademinio jaunimo sveikatà, fiziná pa- sukelti sveikatos problemø. V. Ivaðkienë ir kt. rengtumà (Genevièius ir kt., 1999; A. Jurgutienë ir (2005) nustatë, kad Lietuvos aukðtøjø mokyklø stu- kt., 2002, ir kt.). Vis daugiau studentø yra paskiria- denèiø fizinis iðsivystymas yra darnus. Nors labai ma á specialiàsias fizinio pajëgumo grupes arba at- ryðkiø skirtumø tarp aukðtøjø mokyklø studenèiø leidþiama nuo kûno kultûros pratybø (Lietuvos stu- fizinio iðsivystymo rodikliø nepastebëta, bet kai ku- dentø sportas, 1997). riø savitumø yra. Mokslininkai (Brawley, 1999; Kardelis ir kt., Lietuvos studentø fizinë bûklë tyrinëjama seniai 2001; Peterson ir kt., 2006) teigia, kad gyvensenai ir nuolat (Skernevièienë, Skernevièius, 1987; Gene- ir judëjimo aktyvumui, kaip svarbiam sveikos gy- vièius ir kt., 1999; Poteliûnienë, 2000; Tubelis, 2001; vensenos komponentui, átakos turi ávairûs veiksniai. Jurgutienë ir kt., 2002, ir kt.). Lietuvos studentø fi- Tai didele dalimi lemia ir tokie veiksniai, kaip sil- ziná pajëgumà tyrinëjantys mokslininkai (Genevièius pnai iðugdyti sveikatai naudingi áproèiai, nesusifor- ir kt., 1999; Vitartaitë ir kt., 2006) nustatë, kad at- mavæs fizinës saviugdos poreikis (Poteliûnienë, skiri fizinio iðsivystymo, fizinio parengtumo rodik- 2000; Tubelis, 2001). Dauguma jaunimo sportuoja liai per pastaruosius 10–15 metø kito nevienodai – tik per privalomas kûno kultûros pratybas, o mer- dalis liko stabilûs, kiti turëjo tendencijà prastëti. 2007 Nr. 3(49) 43

Ryðiai tarp sveikatos, kasdienio fizinio aktyvu- Tyrimo rezultatai mo ir fizinio pajëgumo yra kompleksiniai, todël yra Tyrimas parodë, kad didëjo atleistø nuo kûno kul- aktualu tirti, kaip keitësi á aukðtàjà mokyklà atei- tûros studenèiø skaièius. Per deðimtmetá jis iðaugo nanèiø pirmakursiø fizinës bûklës rodikliai per pas- dvigubai – nuo 5 iki 10,9 %. Dar labai panaðus pro- taràjá deðimtmetá, ar ðie pokyèiai esminiai, ar ið tik- centas (9,5–10 %) studenèiø priskiriamos specia- røjø pasikeitusios Lietuvos jaunimo mokymosi, dar- liajai fizinio pajëgumo grupei. Taigi, kas penkta pir- bo, laisvalaikio, gyvenimo sàlygos turi tik neigiamos makursë studentë turi ryðkiø sveikatos sutrikimø. átakos studentø fizinei bûklei, jø poþiûriui á savo Studenèiø fizinio iðsivystymo rodikliø kaita per sveikatà ir á kûno kultûrà, kaip á vienà ið priemoniø 1995–2005 metus matyti ið 1 lentelëje pateiktø duo- sveikatai stiprinti. menø. Merginø ûgis per tiriamàjá laikotarpá turëjo Tyrimo objektas – studenèiø fizinis iðsivystymas tendencijà didëti. Didþiausias ûgio rodiklis uþfik- ir fizinis parengtumas. suotas 2005 m. – 168,16 ± 0,31 cm. Pirmakursiø Tyrimo tikslas – iðtirti studentø fizinës bûklës studenèiø ûgis per paskutinius 5 tyrimo metus pa- kaità per 1995–2005 metus. didëjo 1,15 cm (p < 0,05), o 1995 m. ir 2005 m. Tyrimo metodai ir organizavimas. Buvo tiria- ûgio vidurkiø skirtumas buvo statistiðkai patikimas mos Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) pir- ir siekë 1,54 cm (p < 0,001). makursës studentës (kasmet tirtø studenèiø skai- Studenèiø kûno masë iki 2000 metø didëjo, bet èius svyravo nuo 330 iki 689). Tyrimai buvo atlie- vëliau maþëjo, ir skirtumas tarp 1995 metø svorio kami kiekvienø metø rugsëjo–spalio mënesiais. Stu- vidurkio, lyginant su 2005 metais, nedidelis (1 pav.). denèiø fiziniam iðsivystymui nustatyti naudoti stan- Studenèiø kûno masës indeksas (KMI) nuo 2000 dartiniai kûno ilgio, kûno masës, krûtinës apimèiø iki 2005 metø kito nedaug ir svyravo tarp matavimo, rankø plaðtakos dinamometrijos testai 20,42 ± 0,09 ir 20,87 ± 0,16. Krûtinës làstos eks- (Skernevièius ir kt., 2004). Studenèiø fizinis pareng- kursija kito labai banguotai, uþfiksuota didþiausia tumas buvo vertinamas pagal greitumo (100 m bë- – 8,26 ± 0,11 cm – 2000 metais, vëliau iki 2005 me- gimas), kojø raumenø galingumo (ðuolis á tolá), pil- tø reikðmingai prastëjo, bet tarp 1995 ir 2005 metø vo preso raumenø dinaminës iðtvermës (sëstis ir gul- ðiø rodikliø vidurkiø skirtumas statistiðkai nereikð- tis per 30 s) testø rodiklius (ten pat). Parametri- mingas (2 pav.). nëms hipotezëms tikrinti naudotas Stjudento krite- Rankø plaðtakø jëga per tiriamàjá laikotarpá bu- rijus (t), kurio reikðmingumo lygmuo p < 0,05. vo matuojama dviem skirtingais dinamometrais, ir

1 lentelë VPU I kurso studenèiø fizinio iðsivystymo rodikliai 1995–2005 metais (X ± Sx) Krūtinės Plaštakų dinamometrija (kg) ląstos Metai Ūgis (cm) Svoris (kg) KMI Dešinė ekskursija Kairė plaštaka plaštaka (cm) 1995 166,62 ± 0,25 58,53 ± 0,30 7,36 ± 0,12 15,94 ± 0,25 13,48 ± 0,23 1995–1996 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 1996 166,37 ± 0,25 59,31 ± 0,64 7,35 ± 0,07 11,24 ± 0,25 8,45 ± 0,24 1996–1997 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,01 p < 0,001 p < 0,001 1997 166,77 ± 0,21 59,71 ± 0,30 6,90 ± 0,06 30,33 ± 0,22 28,03 ± 0,22 1997–1998 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 1998 166,58 ± 0,29 59,70 ± 0,28 6,79 ± 0,06 22,57 ± 0,24 20,28 ± 0,23 1998–1999 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,05 p < 0,001 p < 0,001 1999 167,21 ± 0,39 60,00 ± 0,51 7,18 ± 0,12 17,35 ± 0,33 15,16 ± 0,40 1999–2000 p > 0,05 p < 0,05 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 2000 167,01 ± 0,40 58,26 ± 0,50 8,26 ± 0,11 20,87 ± 0,16 17,09 ± 0,36 15,17 ± 0,36 2000–2001 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 2001 167,62 ± 0,30 58,10 ± 0,39 7,07 ± 0,07 20,66 ± 0,12 27,17 ± 0,29 25,50 ± 0,29 2001–2002 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2002 167,25 ± 0,34 57,80 ± 0,50 6,91 ± 0,07 20,65 ± 0,11 27,16 ± 0,27 25,64 ± 0,0,26 2002–2003 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 2003 167,42 ± 0,23 57,26 ± 0,29 6,92 ± 0,07 20,42 ± 0,09 24,93 ± 0,20 23,50 ± 0,19 2003–2004 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2004 167,31 ± 0,24 57,63 ± 0,30 7,18 ± 0,08 20,58 ± 0,10 24,86 ± 0,22 23,19 ± 0,22 2004–2005 p < 0,05 p < 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 2005 168,16 ± 0,31 58,6 ± 0,41 7,17 ± 0,12 20,71 ± 0,13 26,85 ± 0,32 24,87 ± 0,30 2000–2005 p < 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 1995–2005 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 44 SPORTO MOKSLAS

61 60 59,71 59,7 (2 pav.), toliau per metus – nuo 1997 iki 1998 m. – 59,31 60 58,6 rezultatai labai pagerëjo – 0,41 s (p < 0,001). Dar 58,53 58,26 58,1 59 57,8 vienas þenklus 100 m bëgimo rezultato pagerëjimas 57,63 58 per metus uþfiksuotas tarp 1999 m. ir 2000 m. – kg 57,26 57 0,2 s (p < 0,05). Toliau rezultatai kasmet ðiek tiek

56 blogëjo ir tik 2004 m. rezultatas vël pagerëjo

55 (p < 0,01). 100 m bëgimo rezultatø vidurkio skir- 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 tumas tarp 1995 ir 2005 metø yra 0,22 s, jis statis- metai tiðkai reikðmingas (p < 0,05). 1 pav. VPU studenèiø kûno masës rodikliø kitimas 1995– 2005 metais metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 9 16,8 8,5 8,26 17 8 7,36 7,35 7,5 7,18 7,07 7,18 7,17 17,2 6,9 6,79 6,91 6,92 17,33 7 17,4 17,59 17,56 17,46 17,48 17,42 6,5 s cm 17,6 17,66 6 17,55 17,8 17,62 17,57 5,5 17,89 5 18 4,5 18,2 4 3 pav. VPU I kurso studenèiø 100 m bëgimo rodikliø 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 vidurkiai 1995–2005 metais metai 2 pav. VPU studenèiø krûtinës làstos ekskursijos rodik- 195 192,03 liø kitimas 1995–2005 metais 190 187,13 191,48 186,97 tai matyti ið rezultatø. Taigi, ðiuos duomenis komen- 185 182,82 178,33 177,87 180 177,4 177,54 tuoti ir daryti apibendrinimus – sudëtinga. Matyti, cm kad geriausi studenèiø rankø plaðtakø rodikliai uþ- 175 175,17 fiksuoti 1997 m.: deðinës plaðtakos – 30,33 ± 170 168,38 0,22 kg, kairës – 28,03 ± 0,22 kg. 165 Studenèiø fizinio parengtumo rodikliai pateikti 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2 lentelëje ir 3–5 pav. Tyrimø rezultatai rodo, kad metai greitumo, kojø jëgos rodikliai prastëja. 1997 m. buvo 4 pav. VPU I kurso studenèiø ðuolio á tolá ið vietos rodik- liø vidurkiai 1995–2005 metais uþfiksuotas blogiausias rezultatas – 17,89 ± 0,07 s 2 lentelë VPU I kurso studenèiø fizinis parengtumas ir kai kurie funkcinio pajëgumo rodikliai 1995–2005 metais (x ± Sx) 100 m bėgimas Šuolis į tolį iš Sėstis ir gultis Ramybės Metai Rufjė indeksas (s) vietos (cm) per 30 s (kartai) PD (k./min) 1995 17,33 ± 0,12 191,48 ± 0,86 22,54 ± 0,20 78,97 ± 0,64 10,02 ± 0,37 1995–1996 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,05 p > 0,05 p > 0,05 1996 17,48 ± 0,06 192,03 ± 0,76 23,26 ± 0,18 79,15 ± 0,73 9,60 ± 0,25 1996–1997 p < 0,001 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,01 1997 17,89 ± 0,07 182,82 ± 0,93 23,52 ± 0,18 79,54 ± 0,61 10,94 ± 0,25 1997–1998 p < 0,001 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,05 1998 17,59 ± 0,06 187,13 ± 0,64 23,91 ± 0,16 79,07 ± 0,77 10,22 ± 0,19 1998–1999 n=567 p < 0,05 n=570 p < 0,05 n=459 p < 0,05 p < 0,05 n=480 p < 0,05 1999 17,62 ± 0,06 186,97 ± 1,73 23,87 ± 0,45 79,66 ± 0,63 10,06 ± 0,42 1999–2000 p < 0,05 p < 0,001 p < 0,05 p < 0,05 p < 0,05 2000 17,42 ± 0,07 168,38 ± 1,20 23,57 ± 0,30 79,58 ± 0,75 10,31 ± 0,22 2000–2001 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 2001 17,57 ± 0,06 177,40 ± 0,83 22,07 ± 0,21 80,25 ± 0,60 10,49 ± 0,15 2001–2002 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2002 17,56 ± 0,05 178,33 ± 0,76 22,19 ± 0,19 79,96 ± 0,83 10,48 ± 0,19 2002–2003 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 p < 0,05 2003 17,66 ± 0,05 177,54 ± 0,66 22,62 ± 0,16 79,02 ± 0,48 10,05 ± 0,15 2003–2004 p < 0,01 p < 0,01 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2004 17,46 ± 0,05 175,17 ± 0,70 22,96 ± 0,17 79,64 ± 0,52 10,12 ± 0,16 2004–2005 p > 0,05 p < 0,01 p < 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2005 17,55 ± 0,08 177,87 ± 1,10 22,17 ± 0,27 79,96 ± 0,83 10,58 ± 0,21 2000–2005 p > 0,05 p < 0,001 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 1995–2005 p < 0,05 p < 0,001 p > 0,05 p > 0,05 p > 0,05 2007 Nr. 3(49) 45

24,5 23,91 23,87 23,57 (169 cm), jø kûno masë irgi yra maþesnë (atitinka- 24 23,52 23,26 22,96 mai 58,6 kg ir 59,2 kg). Anksèiau mokslininkø (Ge- 23,5 22,62 nevièius ir kt., 1999) atlikti tyrimai parodë, kad VPU 23 22,54 22,17 studenèiø ûgis didëjo nuo 1964 metø ir 1995 me- 22,5 22,07 22,19 kartai 22 tais ûgio rodikliai virðijo ðalies vidurká, bet kûno 21,5 masë buvo 2 kg maþesnë uþ ðalies vidurká. Mûsø 21 tirtø pirmakursiø KMI vidurkis atitinka optimalià 20,5 normà, bet 25,4 % 2004 metais, 22,4 % 2005 me- 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 metai tais tirtø studenèiø jis buvo per maþas (< 19), ir tai 5 pav. VPU I kurso studenèiø sëstis ir gultis testo rodikliø gali bûti susijæ su maþu jø fiziniu aktyvumu, kuris vidurkiai 1995–2005 metais turi átakos ir raumeninës masës maþëjimui. Taigi, Ðuolio á tolá ið vietos prasèiausi rezultatai uþfik- tyrimas parodë, kad kas ketvirtai penktai studentei suoti 2000 metais, vëliau jie padidëjo, bet, lyginant maþas KMI gali bûti sveikatos rizikos veiksnys, ir, 1995 ir 2005 metus, ðuolio á tolá vidurkis sumaþëjo mûsø nuomone, to iðvengti galëtø padëti raumenø 13,61 cm (p < 0,001) (4 pav.). masës didinimas atliekant fizinius pratimus. Be to, Sëstis ir gultis testo rodikliai per deðimtmetá ki- kaip rodo kitø mokslininkø tyrimai, merginos ne- to banguotai – nuo 22,07 ± 0,21 (2001 m.) iki pagrástai laiko save per storomis, o mûsø tyrimai 23,91 ± 0,16 (1998 m.), ir nuo 2000 iki 2005 me- rodo, kad pagal KMI (> 25) nedidelá antsvorá turi tø sumaþëjo 1,4 karto (p < 0,001). 1995 metø ir tik 4–4,5 % pirmakursiø merginø. Varatinskienë ir 2005 metø rodikliai reikðmingai nepakito (5 pav.). Misevièienë (1993), tyrusios Kauno aukðtøjø mo- Ramybës pulso daþnio rodikliai kito maþai, o kyklø studentus, nustatë, kad 1991 metais antsvorá Rufjë indekso vidurkis visais metais, iðskyrus 1996 turëjo 12 % tirtø pirmo kurso studenèiø. metus, buvo didesnis uþ 10. Patikimø skirtumø tarp Kaip parodë tyrimas, studenèiø atskiras fizines ðiø rodikliø 1995 ir 2005 metais nenustatyta. ypatybes vertinantys rodikliai per deðimtmetá turëjo banguojantá charakterá, bet galima pastebëti kai ku- Tyrimo rezultatø aptarimas rias tendencijas. Nors 100 m bëgimo rodikliai kito Kaip parodë tyrimas, sparèiai daugëja studen- netolygiai, bet áþvelgiama greitumo fizinës ypatybës èiø, kurios turi rimtø sveikatos sutrikimø: 1960– prastëjimo tendencija. Tas pats pasakytina ir apie pil- 1980 metais VPU atleistø studentø skaièius buvo vo preso dinaminës jëgos iðtvermës testo rodiklius. 0,5–1,0 %, o 1986–1990 metais jis iðaugo iki 2– Ypaè smarkiai maþëja kojø jëga. Tai patvirtina ir ki- 3 % (Lietuvos studentø sportas, 1997), 1995– tø tyrëjø iðvados: Vitartaitë ir kt. (2006), tyræ Kau- 1996 metais – iki 5–7 %, 2005 metais – iki 10,9 %. no medicinos universiteto studentes, nustatë, kad Pastaruoju metu plaèiai naudojamas ir rekomen- bendrosios iðtvermës, plaðtakos jëgos, ðuolio á tolá ið duotinas studentø fizinio pajëgumo vertinimas nau- vietos, vikrumo ir greitumo rezultatai blogëja. dojant EUROFIT‘o testus (Volbekienë, 2003), bet Studenèiø ramybës pulso daþnio (PD) vidurkis VPU studentëms testuoti buvo naudoti tie testai, kito nedaug ir yra lygus 79–80 kartø per minutæ. kuriais studentai yra testuojami jau apie 40 metø, Sveiko þmogaus normalus ramybës PD svyruoja tarp siekiant turëti galimybæ palyginti rodikliø kitimo ten- 60–80 k./min, vadinasi, tirtø studenèiø ðis rodiklis dencijas per deðimtmeèius. Taigi, vietoje dabar siû- yra ties aukðtutine riba. Ðis rodiklis, kaip ir Rufjë lomo 20 m testo greitumui matuoti naudotas 100 m indeksas, rodo, kad merginø ðirdies bei kraujagys- testas, o ðuolio á tolá ið vietos testas buvo atlieka- liø ir kvëpavimo sistemos yra silpnai iðlavintos. Rufjë mas lauko sàlygomis. indekso vidurkiai visais metais buvo didesni uþ 10, Kaip parodë ir mûsø, ir kitø autoriø (Genevi- o tai vertinant kraujotakos sistemos funkcijà (Sker- èius ir kt, 1999; Vitartaitë ir kt., 2006), atlikti ilga- nevièius ir kt., 2004, p. 147) rodo vidutiná ðirdies meèiai tyrimai, studentø fizinio iðsivystymo ir fizi- funkcijos nepakankamumà. nio parengtumo rodikliai kinta, bet nevienodai smar- Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kiai. Ivaðkienë ir kt., (2006) nustatë, kad yra tam kad fizinio parengtumo rodikliø prastëjimo tenden- tikrø fizinio iðsivystymo rodikliø savitumø tarp at- cija yra, todël aukðtojoje mokykloje minimaliai su- skirø aukðtøjø mokyklø studenèiø. Vilniaus peda- maþinus kûno kultûrai skirtas valandas arba visið- goginio universiteto pirmakursiø merginø ûgio vi- kai atsisakius reglamentuotø kûno kultûros praty- durkis per 10 metø padidëjo 1,54 cm, bet jis yra bø ir nesant sàlygø mankðtintis aukðtosios mokyk- maþesnis nei EUROFIT‘e (2003) skelbiamø 20 me- los sporto bazëje laisvu nuo paskaitø metu ði ten- tø ir jaunesniø Lietuvos studenèiø ûgio vidurkis dencija dar ryðkës. Tai galima spræsti ið kitø auto- 46 SPORTO MOKSLAS riø pateikiamø duomenø apie tai, kad nors pirma- LITERATÛRA kursiai studentai ateina á aukðtàjà mokyklà turëda- 1. Bewegungsstatus von Kindern und Jugendlichen in mi teigiamà poþiûrá á kûno kultûrà, bet jø fizinio Deutschland (2000). WIAD-Study 2000: Ergebnisse der aktyvumo motyvacija silpna, o realus elgesys ski- Studie [þiûrëta 2003-11-07]. Internete: < http:/ riasi nuo deklaruojamo þinojimo, kad sportuoti svei- www.sportunterricht.de/lksport/wiadstudie01.html > 2. Brawley, J. (1999). Assesment of factors which influence ka (Poteliûnienë, 2000; Poteliûnienë ir kt., 2003). college students to participate in regular physical activity: Be to, nustatyta, kad studentai ir mûsø ðalyje, ir Thesis (M.-S.) – California Politechnic State University kitur nesimankðtina dël daugelio prieþasèiø. Lietu- [þiûrëta 2004-11-19]. Prieiga per Internetà: http:// vos akademinis jaunimas svarbiausia kliûtimi ávar- web30.epnet.com/citacion.asp?tb=1& dija laiko stygiø, didelá mokymosi krûvá (Varatins- 3. Genevièius, J., Mertinas, J., Tinteris, M. (1999). Vilniaus kienë, Misevièienë, 1993; Poteliûnienë ir kt., 2003). pedagoginio universiteto studentø fizinis iðsivystymas ir fizinis R. Roesky (2001), tyræs Amerikos studentus, nu- parengtumas. Tradicijø ir novacijø darna kuriant atvirà visuomenæ: moksliniø straipsniø rinkinys (pp. 212–216). Kaunas. statë, kad jie nedalyvauja organizuotose kûno kul- 4. Ivaðkienë, V., Minkevièius, R., Zuozienë, I., Stakienë, R. tûros pratybose dël tokiø prieþasèiø: reikia laiko (2005). Lietuvos studenèiø fizinio iðsivystymo rodikliø mokytis kitus dalykus, pratybos vyksta nepatogiu analizë. Kultûra – Ugdymas – Visuomenë: mokslo darbai laiku, mieliau mankðtinasi savarankiðkai, neturëjo (pp. 334–336). Nr. 1. Kaunas: Akademija. pakankamai þiniø apie vykdomas pratybas, mano, 5. Jurgutienë, A., Minkevièius, R., Gedminas, A., Kazlauskas, kad to nepajëgs daryti reguliariai. Merginas daþ- V., Raupelis, A., Peèiukaitienë, A. ir kt. (2002). Lietuvos veterinarijos akademijos I kurso studenèiø fizinio pajëgumo niau uþ vaikinus atgraso asmeninës prieþastys, ið- ávertinimas. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 4, 31–38. orinio palaikymo, pasitikëjimo stygius. 6. Kardelis K., Kavaliauskas S., Balzeris V. (2001). Mokyklinë Taigi, nedalyvavimas fiziðkai aktyvioje veikloje kûno kultûra: realijos ir perspektyvos: monografija. Kaunas. susijæs su áprastinëmis prieþastimis, todël ir visuo- 7. Peterson, J., Lowe, J., Peterson, N., Janz, K. (2006). The menei, ir pedagogams bûtina ásikiðti ir panaudoti relationship between active living and health-related quality unikalias priemones ðioms prieþastims ðalinti. of live: income as a moderator. Health Education Research, 21 (1), 146–156. Iðvados 8. Poteliûnienë, S. (2000). Studenèiø, bûsimøjø mokytojø, 1. Studentø sveikata prastëja: kas penkta studen- fizinës saviugdos edukacinis skatinimas: daktaro disertacija. të turi rimtø sveikatos sutrikimø, atleistø nuo Vilnius: VPU. 9. Poteliûnienë, S., Tamoðauskas, P., Karoblis, P. (2003). kûno kultûros merginø skaièius iðaugo nuo 5– Studentø poþiûris á kûno kultûros vyksmà Lietuvos 7 % 1995–1996 m. iki 10,9 % 2005 m. aukðtosiose mokyklose. Sporto mokslas, 4 (34), 54–60. 2. Studenèiø ûgio rodiklis 1995–2005 metø lai- 10. Roesky, R. D. (2001). A study of deterrents to participation kotarpiu turëjo tendencijà didëti, o skirtumas in physical education: thesis (Ph.D.). University of New tarp 1995 m. ir 2005 m. pirmakursiø studen- Mexico, 2001. Interaktyvus [þiûrëta 2005-03-01]: èiø ûgio vidurkio buvo lygus 1,54 cm http://search.epnet.com/login.aspx?direct=true&db= sph&an=S-812450 (p < 0,05). Merginø kûno masës vidurkis svy- 11. Skernevièienë, B., Skernevièius, J. (1987). VVPI ravo tarp 57,26 kg (2003 m.) ir 60,0 kg studentø fizinis iðsivystymas 1964–1984 m. Harmoningos (1990 m.). Ðio rodiklio vidurkiø skirtumas, ly- asmenybës formavimas, studentø fizinio auklëjimo ginant 1995 m. ir 2005 m. pirmakurses, sie- tobulinimas (pp. 56–57). Vilnius. kia tik 0,07 kg. Krûtinës làstos ekskursijos ro- 12. Skernevièius, J., Raslanas, A., Dadelienë, R. (2004). dikliai per deðimtmetá kito netolygiai, 1995 m. Sporto mokslo tyrimo metodologija. Vilnius: LSIC. vidurkis siekë 7,36 cm, 2005 m. – 7,17 cm. 13. Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skatinimo sistema ir jos efektyvumas: daktaro disertacija. Vilnius: 3. Studenèiø fizinio parengtumo rodikliai kito ne- VPU. tolygiai. Ryðki kojø jëgos rodikliø prastëjimo 14. Varatinskienë, R., Misevièienë, I. (1993). Kauno tendencija – skirtumas tarp 1995 ir 2005 me- aukðtøjø mokyklø studentø fizinio aktyvumo laisvalaikiu tø ðuolio á tolá ið vietos rodikliø vidurkio – tyrimai. Ávairaus amþiaus þmoniø sveikos gyvensenos 13,61 cm (p < 0,001). Blogesni ir greitumo problemos (pp. 177–185). Kaunas. rodikliai: 100 m bëgimo rodikliø vidurkiø skir- 15. Vitartaitë, A., Ðiupðinskas, L., Bieliûnas, V., Liachovièius, R., Plioplys, L., Sendþikaitë, E., Ðauklys, G. tumas, lyginant 1995 ir 2005 m. pirmakurses, (2006). Kauno medicinos universiteto studenèiø fizinio siekia 0,22 s (p < 0,05). Kitø rodikliø reikð- pajëgumo kaita. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 1(60), mingo skirtumo tarp 1995 ir 2005 metø vi- 84–91. durkiø nenustatyta: pilvo preso jëgos iðtver- 16. Volbekienë, V. (sud.) (2003). EUROFITAS. Fizinio mës rodikliø vidurkiø skirtumas siekë pajëgumo testai ir metodika: Lietuvos studentø fizinio 0,37 karto, Rufjë indekso – 0,56 vieneto. pajëgumo rezultatai. Vilnius: LSIC. 2007 Nr. 3(49) 47

THE DYNAMICS OF FEMALE STUDENTS‘ PHYSICAL CONDITION OVER THE YEAR 1995-2005

Assoc. Prof. Dr. Sniegina Poteliûnienë, Domas Kudaba Vilnaus Pedagogical University SUMMARY The article analyses the first year female students’ students’ height increase, and the difference between physical condition in the years 1995-2005, Vilnius the average heights of the year 1995 and the year Pedagogical University. Every year from 330 to 2005 was 1,54 cm (<0,05). 22-25 % of girls’ body mass 689 females have been researched: their height, index was smaller than 19. The index averages of legs’ weight, chest excursion, dynamometrical forces have strength is distinctly lower: the difference between been measured under the standard methods. To the results in years 1995 and 2005 is 13,61 cm evaluate students’ physical qualification, 100 meter (p<0,001). The velocity results are also worse, the running, standing long jump, sit-and-lie down (30 s) difference between the results of years 1995 and 2005 tests have been used. The research showed that the equals 0,22 s (<0,05). Other rates showed no such number of students that were exempt from physical distinct statistic differences: the differences in the education has grown to 4-6 % and the majority of results of the sit-and-lie down test is 0,37, and of the rates of physical development and physical Roufier index – 0,56. qualification have varied unevenly over the past ten Keywords: first year female students, physical years. It was established the tendency of female development, physical qualification.

Sniegina Poteliûnienë Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto metodikos katedra Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius Gauta 2007-06-22 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 48 SPORTO MOKSLAS

SPORTO MOKSLO DIDAKTIKA SPORT SCIENCE DIDACTICS ECG and motion activity monitoring during the walking and running tasks Prof. Dr. Habil. Jonas Poderys1, Prof. Dr. Habil. Alfonsas Vainoras2,3, Dr. Stasys Korsakas3, Dr. Liudas Gargasas3, Dr. Vytenis Miskinis3, Dr. Alfonsas Buliuolis1, Dr. Rimtautas Ruseckas3 Lithuanian Academy of Physical Education1, Kaunas University of Medicine2, Institute of Cardiology at Kaunas University of Medicine3 Summary The general purpose of this study was to present a newly developed system designed for monitoring of cardiovascular and physical activity changes. The hardware system consists of the device for registration of ECG and accelerometers signals and wireless transmission to computer. The coach software works in two modes: on-line version is used during training and off- line version is designed for detailed data analysis after training. Subjects performed six different locomotors tasks: 1 – unrestrained walking; 2 – short-step walking; 3 – long-step walking; 4 – unrestrained running; 5 – short-step running; 6 – long-step running along a standardized stadium circuit; and each locomotor activity follow-up for a 180 seconds. The present investigation also confirmed the large inter-individual variation of acceleration while performing the same exercise. The data obtained during the study showed that assessments by accelerometers overestimated intensity of physical activity during short-step walking and running, and underestimated it during the same locomotion performed by long-step. The results obtained during the investigations allows to conclude that developed ECG and motion activity monitoring system with two packages of software allows to measure and asses the cardiovascular and physical activity changes during the walking and running tasks. Keywords: monitoring, accelerometry, physical activity, cardiovascular system. Introduction specification of requirements for each unit, Long term adaptation to exercise training specification of interactions inside the system depends on external training influences and internal including data transfer standards. It consists of body responses. It is enough difficult task for athlete wireless ECG and accelerometers signals registration to execute precisely the tasks of coach and for a and transmission device, computer and two packages coach to predict all interplays of external influences of software. The first software package is intended and internal, i.e. responses of body systems to for on-line analysis of vital signals and the second – training tasks. for comprehensive off-line analysis of stored athlete’s Literature analysis shows an increasing interest data during monitoring. for application of information technologies in sports A new ECG system consisting of five electrodes training (Glaros et all, 2002; Vainoras, 2002; and three ECG leads has been registered. The first Rodriguez et all, 2005; Poderys, 2006; Korsakas et electrode is placed in the position of standard lead all, 2006). The aim of the EUREKA project V1, the second – V4, the third – V5, the fourth – “Mobile Personal ECG Monitor, HEART GUARD” V6, and fifth indifferent electrode is placed bellow was to develop a new device for monitoring of the chest. cardiovascular functioning under daily life Tri-axial accelerometers placed within the device conditions and to develop and implement into the attached on the chest as to measure the sum of system the monitoring of physical activity (PA) by integrated acceleration curves from the use of accelerometers and wireless technologies of anteroposterior, mediolateral and vertical directions data transmission. The general purpose of this study of the trunk. The integration period was set at 10 s is to present a new developed system designed for and the final output was expressed as dynamics of monitoring of cardiovascular and PA changes. integrated PA level (Fig. 1). Monitoring of PA during 180 s – data from Methods integrated acceleration curves (ax, ay, az). The new device for registration of ECG and Dynamics of HR (b/min) and RR intervals (ms) accelerometer signals and with the wireless during the long-step running. transmission to computer was developed. The system Ten healthy adult males take part in this study. architecture design includes definition of system Before experiment, each subject read and signed components and implementation requirements, an informed consent form in accordance with 2007 Nr. 3(49) 49

Fig. 1. One of the final documents presented on the screen of computer.

Fig. 2. One of the final documents presented on the screen of computer. guidelines. Subjects performed six different Results and Discussion locomotor tasks: 1 – unrestrained walking; 2 – short- There was proposed number of methods for step walking; 3 – long-step walking; 4 – unrestrained assessment of PA level or energy expenditure during running; 5 – short-step running; 6 – long-step free living conditions, such as monitoring of HR, running along a standardized stadium circuit; and or PA level measured by doubly labelled water and each locomotor activity follow-up for a 180 seconds. accelerometry, accelerometry combined with HR The averaged results registered during the third telemetry, portable global positioning units in minute of the tasks were taken for the comparison. complement with accelerometry (Hoos et al., 2003; Kumahara et al., 2004; Rodriguez et al., 2005). It 50 SPORTO MOKSLAS was showed that a combination of HR and · using R wave’s magnitudes and RR time accelerometry as well as accelerometry alone has intervals sets, calculation of respiration potential as a method for assessment of energy frequency and presentation it in visual time expenditure during free-living activities (Kumahara domain format; et al., 2004; Karantonis et al., 2006). In developed · QRS complex detection and classification to ECG and motion activity monitoring system, determined classes; proposed decision algorithm based on the · representation of monitoring data and events convolution of Moore and Mealy automata in time domain, select the event environment, (Berskiene et all, 2005) and created two packages measure magnitude and duration; of software on-line and off-line data analysis was · calculation R an S wave’s magnitudes values implemented. The real time software for personal sets dispersion, JT and RR time intervals monitor is created by using plain C++ and can run relation and presentation visual results in on different PC platforms. Poincare diagram and time domain format; The on-line monitoring program always records · determination of patient position (horizontal ECG and motion activity data to PC hard disk. This or vertical), evaluation of patient activity (and data is intended for analysis by using mathematical detection of “patient markers” from the and expert methods, and results are assigned for accelerometer data; medical or couch staff. The developed on-line · forming of final document of patient analysis software package performs the following monitoring results. functions: The primary results of monitoring · input and visualization of vital signals from cardiovascular and PA changes during the walking registration device on the PC via Bluetooth and running tasks. We asked the subjects to interface; perform all locomotor tasks by choosing · storage of input data on the PC for later comfortable speed. In healthy people, it is very comprehensive off-line analysis; unnatural to walk slower than some threshold · evaluation of athletes activity and detection corresponding to 3 km/h and above and people of “person markers” from the accelerometer spontaneously select a comfortable pace (4 – 6 km/h) data (Fig. 1); even along short distances (Shultz et all, 2006). The · detection of QRS complex, calculation of HR, results obtained during the study showed that the measurement of QRS duration and ST wave type of locomotor task has an influence on values in all three ECG leads, visualization of assessment of mobilization of cardiovascular system calculated parameters on the PC screen (Fig. 2); during the walking and running as well. The type of · calculation of respiration frequency from the activity constitutes important information in itself ECG data; and it was evident from the data obtained during · evaluation of athletes functional state from the comparison of values of relative power assessed calculated and measured parameters using by accelerometers during the various locomotor Moore and Mealy automata algorithm and task (Fig. 3). Because the periodic pattern of the formation of warning signals (green, yellow, red); gait implies acceleration and deceleration at each · forming the final document of athlete’s step, this activity is a good target for accelerometers. monitoring. Many studies have demonstrated a significant Off-line analysis of stored monitoring data. The on-line monitoring program always records ECG correlation between the accelerometer output and and motion activity data to PC hard disk. This data real PA level or energy expenditure during is intended for analysis by using mathematical and locomotion (Haymes and Byrnes, 1993; Eston et expert methods, and results are assigned for medical all, 1998; Kumahara el all, 2004; Shultz et all, 2006) or couching staff. For this purpose the off-line In the present study, it is confirmed that the software of comprehensive analysis of storage amplitude of the body’s accelerometer signal is person monitoring data was developed. The off-line related mostly to vertical swings at each step, software performs the following functions: walking and running as well. The present · recognition and measurement of ST-segment investigation also confirmed the large inter- changes, JT interval duration, RR interval individual variation of acceleration while performing duration and visual representation in a time the same exercise as it was found by other authors domain; (Shultz et all, 2006). 2007 Nr. 3(49) 51

Relative Power 4 Kellerman, 2006; Poderys 2006 et all). The general kg purpose of this study was to present a new developed W/ 3 system designed for monitoring of cardiovascular and physical activity changes. The results obtained during 2 the investigations allows to conclude that developed

1 ECG and motion activity monitoring system with two packages of software allows to measure and asses 0 the cardiovascular and physical activity changes Short-step Unrestrained Long-step during the walking and running tasks. Type of PA: Running Wallking Acknowledgements Fig. 3. Relative power assessed by accelerometers during the various locomotors task as an indices of PA level The study was supported by a grant from the

Heart Rate Agency for International Science and Technology 180 Development Programs in Lithuania within the EUREKA Project E!3489 “Heart Guard. Mobile 140

HR, b/min. Personal ECG Monitor”

100 REFERENCES

60 1. Berskiene K, Aseriskyte D, Navickas Z, Vainoras A. (2005). Development of Information System for E – health 20 using Mealy and Moore automata. Mathematics and Short-step Unrestrained Long-step Mathematical Modelling. Kaunas: Technology, 1, 48–54. Type of PA: Running Wallking 2. Eston RG, Rowlands AV, Ingledew DK. (1998). Validity of heart rate, pedometry, and accelerometry for predicting the energy Fig. 4. Heart rate values during the various locomotors cost of children’s activities. J. Appl. Physiol, 84, 362–371. task 3. Glaros C., Fotiadis D.I., Likas A., Stafylopatis A. (2002). Biological cost of locomotion 25 A wearable platform for the monitoring of the athlete’s health condition and performance; in Proc of the International 20 Federation for Medical and Biological Engineering, EMBEC’02,

W/kg Vienna, Austria, Dec 4–8, 2002, 3(1), 348–349. 15

HR/ 4. Haymes EM, Byrnes WC. (1993). Walking and running 10 energy expenditure estimated by Caltrac and indirect calorimetry. Med. Sci. Sports Exerc., 25, 1365–1369. 5 5. Hoos MB, Plasqui G, Gerver WJ, Westerterp KR. (2003). 0 Physical activity level measured by doubly labeled water Short-step Unrestrained Long-step and accelerometry in children. Eur. J. Appl. Physiol., 89(6),

Type of PA: Running Wallking 624–626. 6. Kellerman N (2006), Rowing and Sports Performance Fig. 5. Biological cost of various locomotors task as an Monitoring. Internet site address: http://www.nkhome.com. index of PA level 7. Korsakas S, Lauznis J, Vainoras A et al., (2006). The Heart rate is one of the indices allowing making Mobile ECG and Motion Activity Monitoring System jor Home Care Patients. Computers in Cardiology,Vol.33, more precise in assessment intensity of PA and Valencia 2006, 833–837. energy expenditure why a combined heart rate and 8. Kumahara H, Schutz Y, Ayabe M, Yoshioka M, Yoshitake motion sensors are used (Thompson, 2006). The Y, Shindo M, Ishii K, Tanaka H.(2004). The use of uniaxial data presented in Fig. 4 and 5 demonstrate that accelerometry for the assessment of physical-activity-related assessments by accelerometers overestimated energy expenditure: a validation study against whole-body intensity of PA during short-step walking and indirect calorimetry. British Journal of Nutrition, 91(2), 235– 243. running, and underestimated it during performance 9. Poderys J. (2006). Validity of uni-axial and tri-axial the same locomotion by long-step. Monitoring of accelerometry for monitoring of physical activity at stadium cardiovascular changes during the performance of and free living conditions. Sports Science, 3, 32–34. training tasks and during others daily activities would 10. Rodriguez DA, Brown AL, Troped PJ. (2005). Portable provide more detailed information concerning the global positioning units to complement accelerometry-based dynamics of cardiovascular changes. physical activity monitors. Med. Sci. Sports Exerc., 2005; 37(11 Suppl), 572–581. An increasing interest for application of 11. Schutz Y, Weinsier S, Terrier P, Durrer D (2002). A new information technologies in sports training has been accelerometric method to assess the daily walking practice. noticed (Vainoras, 2002; Shultz et all, 2006; International Journal of Obesity, 26(1), 111–118. 52 SPORTO MOKSLAS

12. Thompson D., Batterham A.M., Bock S., Stoke C. R., and accelerometry with branched-equation modeling . J. Stoke K. (2006). Methodology and mathematical modeling. Nutr. 136, 1037–1042. Assessment of low-to-moderate intensity physical activity 13. Vainoras A. (2002). Functional model of human thermogenesis in young adults using synchronized heart rate organism reaction to load – evaluation of sportsman training effect. Education. Physical Training. Sport, 3, 88–93.

EKG IR JUDËJIMO AKTYVUMO SEKIMAS TIRIAMIESIEMS ATLIEKANT ËJIMO IR BËGIMO UÞDUOTIS

Prof. habil. dr. Jonas Poderys1, prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras2,3, dr. Stasys Korsakas3, dr. Liudas Gargasas3, dr. Vytenis Miskinis3, dr. Alfonsas Buliuolis1, dr. Rimtautas Ruseckas3 Lietuvos kûno kultûros akademija1, Kauno medicinos universitetas2, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas3 SANTRAUKA Ðio straipsnio tikslas – pristatyti naujà tiesioginio greièiu, taèiau gerokai trumpesniu þingsniu; 3 – ëjimas ir netiesioginio EKG ir judëjimo aktyvumo stebëse- ilgesniu þingsniu; 4 – bëgimas; 5 – bëgimas tuo paèiu nos sistemà, kuria galës naudotis treneriai per sporti- greièiu, taèiau gerokai trumpesniu þingsniu; 6 – bëgi- ninkø pratybas stebëdami ir vertindami judëjimo ak- mas ilgesniu þingsniu. Visø uþduoèiø trukmë – 3 mi- tyvumo ir ðirdies bei kraujagysliø sistemos funkcijos nutës. Ið gautø tyrimo rezultatø matyti, kad individua- kitimus. Sistemà sudaro techninë ir programinë áran- lûs akcelerometriniai signalai gana smarkiai varijuoja. gos. Techninë áranga – tai EKG ir akcelerometriniø Palyginus EKG ir judëjimo aktyvumo rodiklius nusta- signalø registravimo bei bevielio perdavimo á kom- tyta, kad ëjimo ar bëgimo uþduotá atliekant trumpes- piuterá árenginys. Programinë áranga – tai du progra- niu þingsniu pervertinamas, o atliekant ilgesniu þings- mø paketai: tiesioginio stebëjimo duomenø analizës niu nevisiðkai ávertinamas realus aktyvumo lygmuo. Ðie per pratybas programø paketas ir netiesioginio ste- faktai liudija, kad sukurtos sistemos panaudojimas tre- bëjimo duomenø, sukauptø kompiuterio atmintyje, niruotës vyksme leistø tiksliau ir iðsamiau vertinti ju- iðsamios analizës po pratybø programø paketas. dëjimo aktyvumo ir ðirdies bei kraujagysliø sistemos Tyrimo metu sveiki suaugæ vyrai stadiono takelyje kaitos ypatybes atliekant trenerio skirtas uþduotis. po pramankðtos atliko ðeðias judëjimo uþduotis: 1 – Raktaþodþiai: stebësena, akcelerometrija, fizinis ak- ëjimas pasirinktu patogiu greièiu; 2 – ëjimas tuo paèiu tyvumas, ðirdies ir kraujagysliø sistema.

Jonas Poderys Lietuvos kûno kultûros akademijos Kineziologijos laboratorija Sporto g. 6, LT–44221 Kaunas Mob. +370 686 05 038 Gauta 2007-06-05 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18

Socialiniai, sportiniai veiksniai, skatinantys treniruotis jaunus lengvaatleèius Nelë Þilinskienë, doc. dr. Linas Tubelis, doc. dr. Darius Radþiukynas Vilniaus pedagoginis universitetas Santrauka Tyrimo tikslas buvo nustatyti 13–17 metø Lietuvos lengvaatleèiø pasirinkimà lemianèius ir sportuoti skatinanèius veiksnius, atlikti jø sklaidos lyginamàjà pedagoginæ analizæ. Tyrimo objektas: 13–17 metø Lietuvos lengvaatleèiø pasirinkimà lemiantys ir treniruotis skatinantys veiksniai. Tikëtina, kad 13–17 m. mokinius pasirinkti lengvàjà atletikà ir treniruotis skatina bendravimo, saviugdos, geros sveikatos poreikis ir reprezentaciniai sportiniai interesai. Taikyti tokie tyrimø metodai: anketinë apklausa; matematinë statistinë analizë; lyginamoji pedagoginë analizë. Tyrimas buvo atliktas 2003 metais, iðtirta 376 13–17 metø mokiniai lengvaatleèiai (179 merginos ir 188 vaikinai), parinkti atsitiktinës tikimybës bûdu, taikant serijiná principà. Anketas tiriamieji pildë po pratybø ir varþybø, ið anksto susitarus su treneriais, dalyvaujant tyrëjui. Nustatyta, kad lengvoji atletika pasirinkta dël daugelio veiksniø: bendravimo su kitais sportininkais, treneriu, kelioniø (54,4 %), noro praturtinti savo þinias, ágyti naujø praktinës veiklos ágûdþiø (49,5 %), pakvietë treneris (48,6 %), rekomendavo kûno kultûros mokytojas (42,6 %), noro sustiprinti pasitikëjimà savimi (32,2 %), tëvø nuomonës (26,2 %). Jaunuosius lengvaatleèius treniruotis skatina: noras pasiekti gerus sportinius rezultatus (83,7 %), dalyvauti sporto varþy- bose (73,3 %), noras bûti sveikam ir stipriam (74,1 %), patekti á nacionalinæ rinktinæ (62,7 %), bûti olimpieèiu (58,3 %). Maþiausiai treniruotis skatina materialinë gerovë (18,3 %) ir noras bûti þinomam bei gerbiamam (30,0 %). Raktaþodþiai: sportinë veikla, lengvoji atletika, lengvaatleèiai. 2007 Nr. 3(49) 53

Ávadas tø, konkuruoti, patirti dþiaugsmà, individualaus Mokslinë problema ir aktualumas. Sportas, kaip meistriðkumo tobulinimas (Martens, 1999) ir no- socialinis reiðkinys ir visuomenës edukacinës siste- ras patenkinti ambicijas, siekti asmeninës garbës, mos dalis, asmenybës saviugdos priemonë, apima materialinës naudos (Kirjonen, 1990). Autoriai, vaikystës, paauglystës ir jaunystës laikotarpius. Ðiais tyræ sportinës veiklos pradþios motyvus, paþymi, amþiaus tarpsniais vyksta sparti biologinë, sociali- kad daþniausiai vaikai pradeda sportuoti norëda- në, intelektualinë, sportinë asmenybës branda, dami patirti treniravimosi, sportinës kovos dþiaugs- ranti átakà màstymui, elgsenai, saviraiðkai, vertybi- mà (Siegenthaler, Gonzalez, 1997). nei orientacijai. Tai yra intensyviausias savæs paieð- Sparèiai kintant ðiuolaikinëms ugdymo techno- kos gyvenimo etapas. Pedagogine, sportine ugdo- logijoms, keièiasi ir jaunimo intelektualios veiklos màja prasme tai palankiausias talentø paieðkos ir jø turinys bei formos, daranèios átakà individualiems individualiø gebëjimø raiðkos etapas. Sporte tai ap- ir grupiniams ugdymosi, saviraiðkos poreikiams, taip ima spontaninës, empirinës, specializuotos ir eliti- pat ir sportuoti skatinantiems veiksniams. Sportuoti nës atrankos etapus. Sportinës veiklos pasirinkimà skatinanèiø veiksniø tyrimø plëtra gali sudaryti pa- ir ugdomàjá vyksmà ðiais etapais smarkiai sàlygoja lankias prielaidas veiksmingesnei jaunø sportinin- amþius, lytis, sportinis meistriðkumas, socialinë ap- kø atrankai ir rengimui, skatinti pasirinkti lengvàjà linka, individualûs gebëjimai, vertybinës nuostatos atletikà, kuriai reikia dideliø individualiø fiziniø ir (Barkauskaitë, 2001; Miðkinis, 2002). dvasiniø pastangø. Ðios sporto ðakos pasirinkimà Sportinëje veikloje labiau negu kitose veiklos sri- lemianèiø ir sportuoti skatinanèiø veiksniø proble- tyse atsiskleidþia sportininko, trenerio asmenybë, ma iki ðiol Lietuvoje nëra tyrinëta. charakteris, kultûringumas (Miðkinis, 2002). Tyrë- Tikëtina, kad 13–17 m. mokinius pasirinkti leng- jai (Chandler, Goldberg, 1990) paþymi, kad spor- vàjà atletikà ir treniruotis skatina bendravimo, sa- tuojanèiøjø atrankai didelæ átakà turi treneris, të- viugdos, geros sveikatos poreikis ir reprezentaci- vai. K. Pukelis (1994) teigia, kad treneriai savo niai sportiniai interesai. aukðta profesine kvalifikacija gali patraukti vaikus Tyrimo objektas: 13–17 metø Lietuvos lengva- prie savæs, juos suþavëjæ savo erudicija ir gebëji- atleèiø pasirinkimà lemiantys ir treniruotis skati- mais. Didelæ reikðmæ visapusiðkam sportininkø ug- nantys veiksniai. dymui turi pratybø psichologinis klimatas, tarpas- Tyrimo tikslas – nustatyti 13–17 metø Lietuvos meniniai santykiai (Miðkinis, 2002). Tik darni abi- lengvaatleèiø pasirinkimà lemianèius ir sportuoti pusë trenerio ir auklëtinio veikla padeda siekti pui- skatinanèius veiksnius, atlikti jø sklaidos lyginamà- kiø sportiniø laimëjimø (Haselwood et al., 2004). jà pedagoginæ analizæ. Tyrimo metodai: Svarbûs sportininkø ugdymui yra motyvaciniai 1. Literatûros ðaltiniø analizë. Buvo atlikta pa- veiksniai, lemiantys aktyvø dalyvavimà sportinëje sirinkimà lemianèiø ir sportuoti skatinanèiø veiks- veikloje ir pasirenkant jà. Sportinës veiklos motyva- niø teorinë analizë ir nustatytas mûsø tyrimø aktu- cijà tyrë daugelis mokslininkø (Ebbeck, Gibbons, alumas. 1995; Gibson, Fosters, 2002; Malinauskas, 2003). 2. Anketinë apklausa. Anketinës apklausos me- B. Bitinas (1996) teigia, kad reikia pradëti nuo mo- todu nustatytas 13–17 metø Lietuvos lengvaatleèiø tyvacijos stiprinimo – ne nuo þiniø. Jis pateikë tokià poþiûris á lengvàjà atletikà, veiksniai, skatinantys tre- schemà: „Motyvai – kryptinga veikla – motyvai“. niruotis. Anketa parengta vadovaujantis ðiam tyri- Motyvai, lemiantys aktyvø dalyvavimà sportinëje mo metodui keliamais reikalavimais (Kardelis, 2002). veikloje, yra ávairûs. V. Ebbeck ir J. Gibbons (1995) 3. Matematinë statistinë analizë. Buvo skaièiuo- ðiuos motyvus sugrupavo á keturias grupes: abipusið- jamas atsakymø á anketø klausimus procentinis daþ- kumo motyvai, asmeninio pasitenkinimo motyvai, as- nis. Atsakymø daþnio skirtumø patikimumas tarp gru- meninio ávaizdþio motyvai, instrumentiniai motyvai. piø buvo vertinamas χ² (Chi kvadrato) kriterijumi, R. Malinauskas (2003), iðtyræs didelio meist- reikðmingumo lygmeniu p < 0,05. Gauti duomenys riðkumo dvikovos ðakø sportininkø ir jø pamainos apdoroti kompiuteriø programa STATISTICA. motyvacijos ypatumus, nustatë, kad juos sportuoti labiausiai skatina ðie motyvai: noras bûti fizið- Tyrimo organizavimas kai stipriam, sustiprinti sveikatà, rungtyniauti, tapti Anketinë apklausa buvo vykdoma 2003 m. ge- èempionu, rekordininku. Daþnai tarp pagrindiniø guþës–liepos mënesiais. Anketas tiriamieji pildë po motyvø minimi noras bûti su draugais, bûti grupës pratybø ir varþybø, ið anksto susitarus su treneriais, ar komandos nariu, noras siekti geresniø rezulta- dalyvaujant tyrëjui. 54 SPORTO MOKSLAS

Analizuojant tyrimo rezultatus visi dalyviai su- mas (p < 0,050). Kitø veiksniø átakos skirtumai skirstyti á septynias grupes pagal amþiø ir lytá. Pirmai statistiðkai nepatikimi. grupei (E1) buvo priskirti visi respondentai, antrai Palyginus 15–17 metø merginø (E6 grupë) ir to grupei (E2) – 13–14 m. lengvaatleèiai (jaunuèiø am- paties amþiaus vaikinø (E7 grupë) pasirinkimà lë- þiaus grupë), treèiai grupei (E3) – 15–17 m. lengva- musius veiksnius, nustatyta, kad daugiau vaikinø no- atleèiai (jauniø amþiaus grupë), ketvirtai grupei (E4) rëjo sustiprinti pasitikëjimà savimi (p < 0,017) ir – 13–14 m. merginos, penktai grupei (E5) – 13–14 m. daugiau pasekë draugø pavyzdþiu (p < 0,038) vaikinai, ðeðtai grupei (E6) – 15–17 m. merginos ir (2 lentelë). Paþymëtina, kad statistiðkai patikimai septintai grupei (E7) – 15–17 m. vaikinai. didesniam merginø skaièiui, palyginus su vaikinais, Tyrimo rezultatai pasirinkti lengvàjà atletikà rekomendavo kûno kul- tûros mokytojas (p < 0,025), pakvietë lengvosios Mûsø tyrimo rezultatai parodë (1 pav.), kad vi- atletikos treneris (p < 0,025), jos didesnæ reikðmæ sus tiriamuosius (E1 grupë) pasirinkti lengvàjà at- teikia bendravimui su kitais sportininkais, treneriu, letikà daugiausia skatino ðie veiksniai: bûsimas kelionëms (p < 0,01). Kitais klausimais reikðmin- bendravimas su kitais sportininkais, treneriu, ke- gesniø skirtumø nëra (2 lentelë). Galbût ðio am- lionës; noras praturtinti savo þinias, ágyti naujø þiaus tarpsnio merginos bendraudamos per sportà praktinës veiklos ágûdþiø; sustiprinti pasitikëjimà tikisi daugiau dëmesio, ávairesnës saviraiðkos. savimi. Nemaþà átakà turëjo treneriø kvietimas ir Taigi ðio amþiaus vaikinai ir merginos pasirink- kûno kultûros mokytojø rekomendacijos bei tëvø dami lengvajà atletikà turëjo skiriamøjø savæs paþi- teigiamas poþiûris. nimo ir savirealizacijos sportinëje veikloje poþymiø. Paþymëtina, kad palyginti maþai jaunø sportinin- Mûsø tyrimo rezultatai (2 pav.) rodo, kad Lie- kø apsisprendimà pasirinkti lengvajà atletikà lëmë tuvos jaunuosius lengvaatleèius treniruotis skatina spauda, televizija, reklama. Ðiek tiek daugiau áta- nemaþai veiksniø. Iðskirtini ðeði labiausiai skatinan- kos turëjo sporto ðakos populiarumas ir draugø patys veiksniai: 1. Noras pasiekti gerø sportiniø re- vyzdys (2 pav.). zultatø. 2. Noras bûti sveikam ir stipriam. 3. Noras Palyginus jaunuèiø (E2 grupë) ir jauniø (E3 gru- dalyvauti sporto varþybose. 4. Pakliûti á nacionali- pë) pasirinkimà lëmusius veiksnius (1 lentelë), nu- næ rinktinæ. 5. Bûti olimpieèiu. 6. Uþpildyti laisva- statyta, kad jaunuèiai statistiðkai patikimai daugiau laiká turininga veikla. pasekë garsiø lengvaatleèiø pavyzdþiu (p < 0,003), Kita grupë treniruotis skatinanèiø veiksniø yra: juos labiau paveikë lengvosios atletikos populiaru- ádomios treniruotës, nuoðirdûs ir draugiðki santy-

90 87,2 83,3

80 73,0 69,7 70 65,9

60 54,4 50,0 49,5 50 48,4

42,6 41,8 40 38,8 38,3

procentai 33,3 Taip 30,9 32,2 29,5 Iš dalies 30 26,223,8 Ne 21,6 22,4 19,7 20 14,5 15,6 14,2 12,6 12,6 12,8 12,3 7,7 10 7,9 5,2 2,5

0 pasekė pasekė garsių rekomendavo pakvietė patarė tėvai paveikė paveikė šios patiko norėjo patarė norėjo draugų lengavatlečių kūno kultūros lengvosios spauda, sporto šakos bendravimas praturtinti medikai sustiprinti 1 pav. Tiriamøjø pavyzdžiu pavyzdžiu mokytojas atletikos televizija, populiarumas su kitais savo žinias, pasitikėjimą pasiskirstymas pagal treneris reklama sportininkais įgyti naujų savimi ir treneriu, įgūdžių veiksnius, paskatinusius kelionės pasirinkti lengvàjà atletikà 2007 Nr. 3(49) 55

90 83,7

80 73,3 74,1

70 62,7 60 58,3 53,7

50 47,4 45,0 43,9 41,7 42,0 40,9 40 38,2 38,4 procentai 36,8 Taip 33,5 31,9 Iš dalies 30,0 30 25,1 Ne 24,5 20,7 19,6 19,9 20 18,3 16,6 15,3 13,4 12,8 12,8 10,9 10 6,0 6,0 3,0 2 pav. Tiriamøjø 0 noras būti noras pasiektinoras pakliūti noras būti noras noras turėti noras būti materialinė noras nuoširdūs ir įdomios pasiskirstymas pagal žinomam ir gerų sportinių į nacionalinę olimpiečiu dalyvauti daugiau sveikam, gerovė laisvalaikį draugiški sporto gerbiamam rezultatų rinktinę sporto draugų stipriam užpildyti santykiai su pratybos veiksnius, skatinanèius varžybose turininga treneriu treniruotis veikla

1 lentelë Veiksniai, paskatinæ jaunuèius (E2 grupë) ir jaunius (E3 grupë) pasirinkti lengvàjà atletikà (proc.) Statistiniai Veiksniai Grupės Taip Iš dalies Ne rodikliai E2 12,12 19,70 68,18 χ² 4,55 Pasekė draugų pavyzdžiu df 2 E3 12,82 11,54 75,64 p > 0,10 E2 16,67 28,79 54,55 χ² 11,72 Pasekė garsių lengvaatlečių df 2 pavyzdžiu E3 10,26 17,52 72,22 p < 0,003 E2 46,21 16,67 37,12 χ² 1,86 Rekomendavo kūno kultūros df 2 mokytojas E3 40,60 14,96 44,44 p > 0,393 E2 49,24 15,15 35,61 χ² 1,43 Pakvietė lengvosios atletikos df 2 treneris E3 47,86 11,54 40,60 p > 0,488 E2 31,06 23,48 45,45 χ² 2,69 Patarė tėvai df 2 E3 23,50 23,93 52,56 p > 0,259 E2 1,52 13,64 84,85 χ² 0,85 Paveikė spauda, televizija, df 2 reklama E3 2,99 14,53 82,48 p > 0,653 E2 12,12 24,24 63,64 χ² 5,98 Paveikė šios sporto šakos df 2 populiarumas E3 5,56 21,37 73,08 p < 0,050 Patiko bendravimas su kitais E2 56,06 33,33 10,61 χ² 0,58 sportininkais ir treneriu, df 2 E3 53,42 33,33 13,25 kelionės p > 0,745 E2 51,52 26,52 21,97 χ² 2,00 Norėjo praturtinti savo žinias, df 2 įgyti naujų įgūdžių E3 48,29 33,33 18,38 p > 0,367 E2 3,03 11,36 85,61 χ² 5,63 Patarė medikai df 2 E3 6,41 5,56 88,03 p > 0,059 E2 31,06 39,39 29,55 χ² 0,15 Norėjo sustiprinti pasitikėjimą df 2 savimi E3 32,91 37,61 29,49 p > 0,923 56 SPORTO MOKSLAS

2 lentelë Veiksniai, paskatinæ jaunes merginas (E6 grupë) ir jaunius vaikinus (E7 grupë) pasirinkti lengvàjà atletikà (proc.) Statistiniai Veiksniai Grupės Taip Iš dalies Ne rodikliai E6 8,65 7,69 83,65 χ² 6,523 Pasekė draugų pavyzdžiu df 2 E7 16,15 14,62 69,23 p < 0,038 E6 5,77 20,19 74,04 χ² 4,522 Pasekė garsių lengvaatlečių df 2 pavyzdžiu E7 13,85 15,38 70,77 p > 0,104 E6 48,08 17,31 34,62 χ² 7,339 Rekomendavo kūno kutūros df 2 mokytojas E7 34,62 13,08 52,31 p < 0,025 E6 57,69 8,65 33,65 χ² 7,352 Pakvietė lengvosios atletikos df 2 treneris E7 40,00 13,85 46,15 p < 0,025 E6 27,88 25,96 46,15 χ² 3,313 Patarė tėvai df 2 E7 20,00 22,31 57,69 p > 0,191 E6 1,92 12,50 85,58 χ² 1,463 Paveikė spauda, televizija, df 2 reklama E7 3,85 16,15 80,00 p > 0,481 E6 2,88 20,19 76,92 χ² 2,903 Paveikė šios sporto šakos df 2 populiarumas E7 7,69 22,31 70,00 p > 0,234 Patiko bendravimas su kitais E6 62,50 30,77 6,73 χ² 9,260 sportininkais ir treneriu, df 2 E7 46,15 35,38 18,46 kelionės p < 0,010 E6 46,15 39,42 14,42 χ² 3,851 Norėjo praturtinti savo žinias, df 2 įgyti naujų įgūdžių E7 50,00 28,46 21,54 p > 0,146 E6 6,73 5,77 87,50 χ² 0,051 Patarė medikai df 2 E7 6,15 5,38 88,46 p > 0,975 E6 24,04 46,15 29,81 χ² 8,116 Norėjo sustiprinti pasitikėjimą df 2 savimi E7 40,00 30,77 29,23 p < 0,017 kiai su treneriu, noras turëti daugiau draugø sirinkti lengvàja atletikà daugiausia skatina bendra- (2 pav.). Maþiausiai treniruotis skatina materiali- vimo su kitais sportininkais ir treneriu poreikis, no- në gerovë ir noras bûti þinomam bei gerbiamam. ras praturtinti savo þinias, sustiprinti pasitikëjimà Tai rodo, kad ðiuo amþiaus tarpsniu nemaþa leng- savimi. Ðá pasirinkimà dar sustiprina mokytojø, tre- vaatleèiø dalis savæs dar neorientuoja á populiaru- neriø rekomendacijos ir teigiamas tëvø poþiûris. Ðio mà, materialinæ gerovæ. amþiaus tarpsnio mokiniø socialiná, sportiná akty- Lyginant 15–17 metø (E6 grupë) merginas su vumà yra nustatæ ir kiti autoriai, tyræ mokiniø ugdy- to paties amþiaus vaikinais (E7 grupë), iðryðkëja du mo(si) formalaus ir neformalaus ugdymo vyksme po- vaikinus daug stipriau treniruotis skatinantys veiks- reiká (Ðukys, 2001; Barkauskaitë, 2001). niai (3 lentelë). Tai noras bûti þinomam Paþymëtina, kad spauda, televizija, reklama, spor- (p < 0,033) ir noras bûti olimpieèiu (p < 0,02). to ðakos populiarumas, draugø, garsiø lengvaatleèiø Tyrimo rezultatø aptarimas pavyzdþiai turëjo maþiau átakos sporto ðakos pasi- rinkimui. Taigi bendravimo ir savæs paþinimo porei- Tyrimo rezultatai iðryðkina jaunø lengvaatleèiø kis yra svarbiausi socialiniai ir pedagoginiai ugdomieji asmenybës, sportinës brandos tendencijas, kurios di- veiksniai, lemiantys lengvosios atletikos pasirinkimà. dele dalimi sutampa su ðiuolaikine jaunos asmeny- Jaunus mokinius lankyti lengvosios atletikos bës ugdymo samprata, orientuota á bendravimà, dva- sporto pratybas skatina noras pasiekti gerus spor- siniø, doriniø vertybiø ugdymà, optimalià saviraiðkà tinius rezultatus, pakliûti á nacionalinæ ir olimpinæ (Miðkinis, 2002; Pukelis, 1994). 13–17 m. mokiniai rinktines, siekis bûti sveikiems ir stipriems, daly- turi savarankiðkà, kryptingà, argumentuotà sporti- vauti varþybose. Minëti pagrindiniai treniruotis ska- nës veiklos pasirinkimo koncepcijà. Sportuoja so- tinantys veiksniai iðryðkina ðio amþiaus tarpsnio mo- cialiai aktyvûs mokiniai. Vyrauja stiprus saviraiðkos, kiniø sportinës veiklos poreikiø, kurie skatina as- saviugdos, pasitikëjimo savimi ugdymosi poreikis. Pa- menybës saviraiðkà, ypatumus. Tai, kad egzistuoja 2007 Nr. 3(49) 57

3 lentelë Veiksniai, skatinantys jaunes merginas (E6 grupë) ir jaunius vaikinus (E7 grupë) treniruotis (proc.) Statistiniai Veiksniai Grupės Taip Iš dalies Ne rodikliai E6 21,15 45,19 33,65 χ² 6,811 Noras būti žinomam ir df 2 gerbiamam E7 36,64 34,35 29,01 p < 0,033 E6 78,85 18,27 2,88 χ² 2,830 Noras pasiekti gerų sportinių df 2 rezultatų E7 87,02 11,45 1,53 p > 0,243 E6 54,81 29,81 15,38 χ² 3,504 Noras pakliūti į nacionalinę df 2 rinktinę E7 66,41 23,66 9,92 p > 0,173 E6 48,08 26,92 25,00 χ² 7,836 Noras būti olimpiečiu df 2 E7 63,36 24,43 12,21 p < 0,020 E6 66,35 25,00 8,65 χ² 2,325 Noras dalyvauti sporto df 2 varžybose E7 74,05 21,37 4,58 p > 0,313 E6 41,35 37,50 21,15 χ² 1,638 Noras turėti daugiau draugų df 2 E7 35,88 45,80 18,32 p > 0,441 E6 74,04 17,31 8,65 χ² 2,448 Noras būti sveikam, stipriam df 2 E7 77,10 19,08 3,82 p > 0,294 E6 13,46 40,38 46,15 χ² 2,948 Materialinė gerovė df 2 E7 21,37 32,82 45,80 p > 0,229 E6 52,88 37,50 9,62 χ² 2,343 Noras laisvalaikį užpildyti df 2 turininga veikla E7 59,54 28,24 12,21 p > 0,310 E6 46,15 40,38 13,46 χ² 0,004 Nuoširdūs ir draugiški df 2 santykiai su treneriu E7 45,80 40,46 13,74 p > 0,998 E6 42,31 47,12 10,58 χ² 0,792 Įdomios sporto pratybos df 2 E7 48,09 42,75 9,16 p > 0,673 konkreti sportuoti skatinanti vertybinë orientacija yra patraukli jaunimo saviraiðkos, saviugdos prie- nustatë ir kiti autoriai (Gibson, Fosters, 2002; Ma- monë, atskleidþianti jø individualius sportinius ge- linauskas, 2003). Paþymëtina ir tai, kad nemaþai da- bëjimus, ir atitinka jø asmeninius interesus. Ðis ty- liai besitreniruojanèiø mokiniø svarbiau ádomios rimas papildo kitø autoriø tyrimus ir teiginius apie sporto pratybos, turiningas laisvalaikis, geri ir nuo- tai, kad sporto pratybos yra socialiai reikalinga ir ðirdûs santykiai su treneriu, draugais negu noras bûti veiksminga jaunimo ugdymo ir saviugdos priemonë þinomam ir gerbiamam. Tai, kad noras bendrauti (Tubelis, 2001; Ðukys, 2001; Miðkinis, 2002). yra bûdingas sportuojantiems mokiniams, nurodo Iðvados ir kiti autoriai, tyræ Lietuvos jaunø sportininkø interesus ir asmenybës savybes (Ðukys, Kardelis, 1. Pagrindiniai veiksniai, paskatinæ 13–17 m. mo- pasirinkti 2000; Ðukys, 2001). kinius lengvosios atletikos sporto Materialinë gerovë ðio amþiaus tarpsnio lengva- ðakà, buvo bendravimo su kitais sportininkais, atleèiams nëra labai svarbi. Mûsø tyrimo rezultatai treneriu, kelioniø, naujø ágûdþiø ir þiniø po- skiriasi nuo duomenø kitø autoriø (Kirjonen, 1990; reikis, pasitikëjimo savimi pastiprinimas. Tei- Èiuþas, Ratkevièienë, 2000; Ðukys, 2001, ir kt.), giami atsakymai apëmë 54,4–32,3 % ribas. kurie paþymi, kad didesnæ sportinæ patirtá sukau- • Pasirinkimà skatino ir pastiprino kûno kultû- pusiems sportuojantiems mokiniams materialinë geros mokytojai, lengvosios atletikos treneriø rovë yra svarbi vertybë. Tai galima paaiðkinti tuo, kvietimas, tëvø patarimai. kad ðio amþiaus tarpsnio lengvaatleèiai dar nëra ma- • Draugø ir garsiø lengvaatleèiø pavyzdys, spau- terialiai skatinami, nes yra jauni ir nepasiekæ gerø da, televizija, reklama, sporto ðakos populia- sportiniø rezultatø. rumas apsisprendimui turëjo nedidelæ átakà. Ið tyrimø rezultatø matyti, kad lengvosios atleti- • Jauniai vaikinai (15–17 m. mokiniai) daugiau kos pratybos ir varþybos ðiuolaikinëmis sàlygomis (p < 0,038) pasekë draugø pavyzdþiu, norë- 58 SPORTO MOKSLAS

jo sustiprinti pasitikëjimà savimi (p < 0,017) 5. Ebbeck, V., Gibbons, J. (1995). Reason for adult negu jaunës merginos, o merginoms daugiau participation in physical activity: An interactional approach. rekomendavo kûno kultûros mokytojas International Journal of Sport Psychology, 26 (2), 262–275. 6. Gibson, S., Fosters, T. (2002). The path to excellence. (p < 0,025), pakvietë lengvosios atletikos tre- Olympic Coach, 12, 6–7. neris (p < 0,025), patiko bendravimas su ki- 7. Haselwood, D. M., Joyner, A. B., Burke, L. K., Geyerman, tais sportininkais, treneriu, kelionës C. B., Czech, R. D., Munkasy, B. A., Zwald, A. D. (2004). (p < 0,010). Female athletes’ perceptions of head coaches’ communication 2. Lietuvos 13–17 metø lengvaatleèiai turi kon- competence. Journal of Sport Behaviour, 28, 216–230. kreèius sportuoti skatinanèius veiksnius. Ið- 8. Kardelis, K. (2002). Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai. Kaunas: KTU. skirtini ðeði treniruotis labiausiai skatinantys 9. Kirjonen J. (1990). Personal values and motivation for veiksniai: 1. Noras pasiekti gerø sportiniø re- exercise. Proceedings of the World Congress on Sport for All, zultatø. 2. Noras bûti sveikam ir stipriam. 3. 3–7 June (pp. 413 – 421). Finland. Dalyvauti sporto varþybose. 4. Pakliûti á na- 10. Malinauskas, R. (2003). Didelio meistriðkumo dvikovos cionalinæ rinktinæ. 5. Bûti olimpieèiu. 6. Uþ- sporto ðakø sportininkø ir jø rezervo motyvacijos ypatumai. pildyti laisvalaiká turininga veikla. Kita grupë Sporto mokslas, 1(31), 19–23. treniruotis skatinanèiø veiksniø yra: ádomios 11. Martens, R. (1999). Sporto psichologijos vadovas treneriui. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. sporto pratybos, nuoðirdûs ir draugiðki santy- 12. Miðkinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. kiai su treneriu, noras turëti daugiau draugø. Kaunas: LKKA. • 15–17 metø vaikinai labiau nori bûti þinomi 13. Pukelis, K. (1994). Ne „bûti“, bet „prasmingai bûti“ (pp. ir olimpieèiai negu merginos (p < 0,020). 37–45). Kaunas. 14. Siegenthaler, K. L., Gonzalez, G. L. (1997). Youth sports LITERATÛRA as serious leisure: A critique. Journal of Sport & Social Issues, 1. Barkauskaitë, M. (2001). Paaugliai: sociopedagoginë 21 (3), 298–315. dinamika: monografija. Vilnius: VPU. 15. Ðukys, S. (2001). Sportinë veikla kaip paaugliø vertybiniø 2. Bitinas, B. (1996). Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: VPU. orientacijø, asmenybës savybiø ir socialinio elgesio 3. Chandler, T., Golberg A. (1990). Building character formavimosi veiksnys: disertacija. Kaunas: LKKA. throught sports: Myth or possibility. Counseling values, 34 16. Ðukys, S., Kardelis, K. (2000). Skirtingo fizinio (3), 169–177. aktyvumo paaugliø vertybinës orientacijos, charakterio 4. Èiuþas, A., Ratkevièienë, V. (2000). Vertybiniø jaunimo savybës bei socialinio elgesio ypatumai. Ugdymas. Kûno orientacijø tyrimai Lietuvoje. Sociologija: praeitis ir dabartis: kultûra. Sportas, 4(37), 51–57. mokslinës konferencijos praneðimø medþiaga (pp. 19 – 25). 17. Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skatinimo Kaunas. sistema ir jos efektyvumas: disertacija. Vilnius: VPU.

SOCIAL AND SPORT FACTORS MOTIVATING YOUNG TRACK & FIELD ATHLETES FOR TRAINING

Nelë Þilinskienë, Assoc. Prof. Dr. Linas Tubelis, Assoc. Prof. Dr. Darius Radþiukynas Vilnius Pedagogical University SUMMARY The aim of the research was to analyse preferences The research has been carried out by means of and factors motivating to practise sports young serial principle during the year 2003 and involved Lithuanian track & field athletes and to carry out three hundred seventy six 13 – 17 year old Lithuanian the comparative pedagogical analysis of all possible schoolchildren (179 girls and 188 boys), which have variations. been selected by a method of random probability. The subject-matter of the research: the factors All questionnaires have been filled by subject- motivating the 13 – 17 year old Lithuanian athletes participants of the research after training sessions and to choose training in track & field events. competition events in agreement with all coaches It is assumed that 13 – 17 year old schoolchildren under supervision of a researcher. prefer their choice in favour of track & field, because During the analysis of the research results all the they believe that it develops communicational skills, subject-participants have been separated into seven builds up self-education, maintains good health and different groups. The first group (E1) included all the helps to achieve representational sports interests. respondents, the second group (E2) included 13 – 14 The following research methods shall be applied: year old track & field athletes (cadets), the third group questionnaire survey. mathematical-statistical, (E3) – 15 – 17 year old track & field athletes (junior). comparative pedagogical analysis. Another division of respondents was based on gender 2007 Nr. 3(49) 59 difference, i.e. the fourth group (E4) included 13 – 14 (42,6%); parental influence (26,2%). year old track & field female athletes, the fifth group Motivation for training is very much influenced (E5) – 13 – 14 year old male athletes, the sixth group by an interest to seek for better sport results (83,7%), (E6) – 15 – 17 year old female athletes, the seventh to participate in sports events (73,3%), to become group (E7) – 15 – 17 year old male athletes. healthy and strong (74,1%), to become a member It has been proved that there were many factors, of a National Team (62,7%), to become an Olympian which influenced preference for track & field, for (58,3%). The minimal motivation for training is example, socializing with other athletes, coach, travel associated with material benefits (18,3%) as well as (54,4%); interest to cross-fertilize knowledge, gain a wish to become a recognized and honourable practical activity skills (49,5%); build up self confidence person (30,0%). (32,2%); invitation by a coach (48,6%); Keywords: sports activities, track & field, track & recommendation by a teacher of physical education field athletes.

Nelë Þilinskienë Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto metodikos katedra Studentø g. 39, LT–06316 Vilnius Tel.+370 687 30 771 Gauta 2006-12-21 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 60 SPORTO MOKSLAS

OLIMPINIS UGDYMAS OLYMPIC EDUCATION Sportuojanèiø 16–18 metø mokiniø gyvenimo kokybë Prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Sigita Zablackaitë Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Pastaruoju metu daugiausia gyvenimo kokybës tyrimø yra atliekama sergamumui ar aplinkos veiksniams nustatyti. Lietuvoje vykdomi prieþastinës sveikatos veiksniø átakos gyvenimo kokybei analizës tyrimai, o sveikø sportuojanèiø mokiniø gyvenimo kokybës tyrimø mokslinëje literatûroej neaptikome. Tikslas – nustatyti ir palyginti sportuojanèiø ir nesportuojanèiø 16–18 metø mokiniø gyvenimo kokybæ, poþiûrá á savo sveikatà ir sportavimo motyvà. Iðtirta 300 aukðtesniø klasiø mokiniø (146 merginos ir 154 vaikinai). Tarp jø buvo 100 sportuojanèiø (32 merginos ir 68 vaikinai) ir 200 nesportuojanèiø (114 merginø ir 86 vaikinai) jaunuoliø. Mokiniai sportavo sporto mokyklose (73), klube (23) ir savarankiðkai (4). Tiriamøjø amþius nuo 16 iki 18 metø (vidurkis 17,1 ± 0,4 m.). Apklausai naudota uþdaro tipo anoniminë anketa, parengta pagal A. Zaborskio, J. Makari (2001) ir S. Gradeckienës (2002) anketos klausimynus. Uþdaro tipo anketà sudarë 57 klausimai, skirti sveikatai, sportavimo motyvams, iðorinei, tarpasmeninei ir asmeninei gyvenimo kokybei ávertinti. Tiriant mokiniø poþiûrá á savo sveikatà nustatyta, kad jà gerai vertino 55 % sportuojanèiø ir 63 % nesportuojanèiø apklaustøjø. Sportuojantys mokiniai buvo laimingesni ir reèiau rûkë nei nesportuojantys jø bendraamþiai (p < 0,05). Visi sportuojantys apklaustieji ne pamokø metu kultivavo vienà ið sporto ðakø, ið jø 87 % sportavo 7 ir daugiau valandø per savaitæ. Tarp motyvø, skatinanèiø mokinius sportuoti, populiariausias buvo savo sveikatos stiprinimas. Vertinant iðorinæ gyvenimo kokybæ nustatyta, kad sportuojanèius mokinius daþniau nei nesportuojanèius jø bendraam- þius ðeimoje augino tikrasis tëvas (p < 0,05). 56 % sportuojanèiø ir 20 % nesportuojanèiø mokiniø tëvø bei atitinkamai 53 % ir 23 % mamø turëjo aukðtàjá iðsilavinimà (p < 0,05), 43 % ir 11 % mokiniø ðeimø gyveno individualiame name ar jo dalyje (p < 0,05), sportuojantys apklaustieji palankiau vertino mokyklos aplinkà, elgesio taisykles, dalyvavimà mokyklos gyvenime. Tai rodo geresnæ sportuojanèiø mokiniø iðorinæ gyvenimo kokybæ nei nesportuojanèiø. Tarpasmeninë gyvenimo kokybë reiðkësi sportuojanèiø mokiniø geresniu sutarimu su tëvu (19 %), broliais ir seserimis (17 %) ir bendraamþiais (75 %), lyginant su nesportuojanèiais (atitinkamai 6 %, 10 %, 36 %; p < 0,05), jie daþniau gerai sutarë su tëvais (atitinkamai 31,7 % ir 19,3 %), reèiau buvo barami ir gëdijami (16 % ir 33 %). 31 % sportuojanèiø ir 9 % nesportuojanèiø mokiniø nurodë, kad mokytojai jais domisi kaip þmonëmis (p < 0,05). Asmeninë gyvenimo kokybë sportuojanèiø apklaustøjø buvo geresnë nei nesportuojanèiø: 87 % sportuojanèiø ir 68 % nesportuojanèiø mokiniø mane, kad verti tiek pat pagarbos kaip ir kiti, atitinkamai 76 % ir 59 % nuomone, jie viskà gali padaryti taip pat gerai kaip ir kiti (p < 0,05). Savo laimëjimais patenkintø buvo 61 % sportuojanèiø mokiniø ir 31 % nesportuojanèiø (p < 0,05). Sportuojantys mokiniai reèiau (36 %) nei nesportuojantys (65 %) buvo apkrauti mokykloje, jiems mokymasis reèiau buvo sunkus darbas (atitinkamai 9 % ir 29 %), jie reèiau pavargdavo nuo mokymosi (atitinkamai 36 % ir 68 %; p < 0,05). Taigi, sportuojanèiø mokiniø poþiûris á sveikatà buvo geresnis nei nesportuojanèiø. Jø gyvenimo kokybë pagal iðorinius, tarpasmeninius santykius ir savivertæ reiðkësi geriau. Raktaþodþiai: gyvenimo kokybë, mokiniai, sveikata. Ávadas strom, 1994). Kaip nurodo daugelis mokslininkø, Vienas ið svarbiausiø Pasaulio sveikatos organi- gyvenimo kokybës sàvokà sunku apibrëþti viena- zacijos (PSO) sveikatos politikos uþdaviniø, sufor- reikðmiai, nors tai yra visiems siektinas gëris (Tes- muluotø dokumente „Sveikata 21“ (2000), yra gy- ta, 1996; Haas, 1999; Caar et al., 2001). Pastaruo- venimo kokybës gerinimas, teisumas ir lygybë tarp ju metu vis daþniau sutelkiamas dëmesys á sveika- ðaliø ir þmoniø grupiø tenkinant ne tik bûtiniau- tos átakà gyvenimo kokybei, nors dar yra daugybë sius, bet ir aukðèiausius þmogaus poreikius. Jau tris ir kitø veiksniø bei aplinkybiø. Tai plati socialinë, deðimtmeèius paþangesnëse pasaulio ðalyse þmoniø ekonominë, kultûrinë, etninë erdvë. Ðiose erdvëse gyvenimo kokybës klausimams skiriama vis daugiau reiðkiasi ne tik þmogaus kaip individo gyvenimo ko- dëmesio. Formuojama vis sudëtingesnë ir platesnë kybë, bet ir jo veiksmai ir santykiai su kitais þmo- gyvenimo kokybës samprata. Ekonomikoje vertin- nëmis. Ji svarbi ne tik atskiram individui, bet ir vi- ta gyvenimo kokybë pagal bendrà vidaus produkto suomenei arba kokiai nors tos visuomenës grupei, rodiklá iðsiplëtë apimdama socialinius ir su sveikata kuriai priklauso individas (Juozulynas ir kt., 2005). susijusius rodiklius, tà rodo Pasaulio banko sukur- Pagal B. Lindstrom (1994) teoriná gyvenimo koky- tas fizinës gyvenimo kokybës indeksas ir PSO su- bës modelá gyvenimo kokybæ atspindi keturios (glo- formuluotas gyvenimo kokybës apibrëþimas (Lind- balinë, iðorinë, tarpasmeninë ir asmeninë) gyveni- 2007 Nr. 3(49) 61 mo sritys, nusakanèios objektyvias gyvenimo sàly- ir mokiniø tarpusavio santykiams, bendravimui su gas ir subjektyvø þmogaus pasitenkinimà jomis. bendraamþiais, mokiniø savivertei, sveikatos bûk- Daugiausia gyvenimo kokybës tyrimø yra atlik- lei, negalavimams, þalingiems áproèiams, sportavi- ta sergamumui ar aplinkos veiksniams nustatyti. At- mo paskatoms ávertinti. siranda naujoviðkø studijø, kuriose analizuojama Atliekant duomenø analizæ visi klausimai buvo sveikatos ir galimybiø jà stiprinti átaka þmogaus gy- suskirstyti á 5 grupes: venimo kokybei. Ðiose studijose vertinama þmoniø, 1. Mokiniø sveikatai ávertinti buvo skirti 6 klau- turinèiø ilgalaikiø sveikatos sutrikimø ar neágalumà, simai ir 51 atsakymø teiginys. gyvenimo kokybë aplinkos, santykiø ir asmenybës 2. Apie paskatas sportuoti ne pamokø metu bu- srityje (Gradeckienë, 2002). Lietuvoje vykdomi pavo pateikta 12 klausimø ir 49 atsakymø teiginiai. þintinës sveikatos veiksniø átakos gyvenimo koky- 3. Iðorinei gyvenimo kokybei ávertinti buvo skirta bei analizës tyrimai (Gradeckienë, Zaborskis, 2003; 16 klausimø ir 103 atsakymø teiginiai. Jutulienë ir kt., 2003; Juozulynas ir kt., 2005). 4. Tarpasmeniniø santykiø kokybei ávertinti bu- Pastaruoju metu vis daugiau dëmesio skiriama vo 15 klausimø ir 140 atsakymø teiginiø. jaunø þmoniø savijautai, kuri rodo psichologinæ ir 5. Asmeninei (savivertës) kokybei ávertinti bu- socialinæ sveikatà. Atlikta nemaþai mokiniø gyven- vo 8 klausimai ir 90 atsakymø teiginiø. senos (Zaborskis, Makari, 2001; Grinienë, Dudo- Tiriamøjø kontingentas. Tiriamàjà imtá sudarë nienë, 2003; Lenèiauskienë, 2005), sveikatos stip- 300 aukðtesniø klasiø mokiniø: 146 merginos ir 154 rinimo ir ugdymo (Vizbaraitë, Petronytë, 2005) ty- vaikinai. Tarp 11–12 klasiø mokiniø buvo 200 ne- rimø, taèiau sportuojanèiø mokiniø gyvenimo ko- sportuojanèiø (NM) ir 100 sportuojanèiø (SM) jau- kybës tyrimø pasigendama. nuoliø. Ne maþiau kaip 3 metus 73 % sportuojan- Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sportuo- èiø tiriamøjø treniravosi sporto mokyklose, 23 % – janèiø ir nesportuojanèiø 16–18 metø mokiniø gy- klubuose ir 4 % savarankiðkai. Nesportuojantys mo- venimo kokybæ, poþiûrá á savo sveikatà ir sportavi- kiniai be kûno kultûros pamokø fizine kultûra ne- mo motyvus. uþsiiminëjo. Tiriamøjø amþius buvo nuo 16 iki 18 Uþdaviniai: metø, amþiaus vidurkis – 17,1 ± 0,4 metø. 1. Ávertinti sportuojanèiø ir nesportuojanèiø Tyrimo organizavimas. 2004 ir 2005 metø spa- aukðtesniø klasiø mokiniø poþiûrá á savo sveikatà ir lio mënesiais atsitiktinai pasirinktose trijose Kau- motyvus, paskatinusius sportuoti. no miesto bendrojo lavinimo vidurinëse ir dviejose 2. Ávertinti sportuojanèiø ir nesportuojanèiø Kauno miesto sporto mokyklose buvo atliktos an- aukðtesniø klasiø mokiniø iðorinës aplinkos gyve- ketinës apklausos. Klausimynus tiriamieji pildë pa- nimo kokybæ. mokø metu, prieð tai suderinus su mokyklø vado- 3. Ávertinti sportuojanèiø ir nesportuojanèiø vybe, susitarus su kûno kultûros mokytojais arba aukðtesniø klasiø mokiniø tarpasmeniniø santykiø klasës auklëtojais, o sporto mokyklose – su trene- gyvenimo kokybæ. riais. Patys tiriamieji turëjo apsispræsti, ar nori da- 4. Ávertinti sportuojanèiø ir nesportuojanèiø aukð- lyvauti apklausoje, buvo supaþindinti su anketos pil- tesniø klasiø mokiniø asmeninæ gyvenimo kokybæ. dymo instrukcija. Mokiniai anketas pildë stebimi Hipotezë. Sportuojantys mokiniai pozityviau ver- tyrimo vadovo. tina savo sveikatà, jø gyvenimo kokybë yra geresnë Matematinë statistika. Duomenø analizë atlik- nei nesportuojanèiø. ta MS EXCEL statistine programa. Apskaièiuotas Tyrimo metodika ir organizavimas sportuojanèiø ir nesportuojanèiø mokiniø atsaky- mø á anketø klausimus procentinis daþnis. Atsaky- Anketinë apklausa. Apklausai naudota uþdaro mø daþnio skirtumø patikimumas tarp grupiø ver- tipo anoniminë anketa, parengta remiantis A. Za- tintas pagal χ2 (Chi kvadrato) kriterijø. Kritinë ri- borskio, J. Makari (2001) ir S. Gradeckienës (2002) ba nustatyta reikðmingumo lygmeniu p < 0,05. gyvenimo kokybei tirti anketø klausimynais, áverti- nus klausimø paprastumà ir suprantamumà, jø ati- Tyrimo rezultatai tiktá tyrimo hipotezei. Uþdaro tipo anketà sudarë Mûsø tyrimo duomenimis, vienodai daþnai spor- 57 klausimai ir 433 atsakymø teiginiai. Anketa bu- tuojantys (55 %) ir nesportuojantys (63 %) moki- vo skirta mokiniø ðeimos sudëèiai, tëvø iðsilavini- niai manë, kad jø sveikata yra gera, patenkinama mui, ðeimos materialinei padëèiai, gyvenamajam (16 % ir 20 %) ar bloga (4 % ir 2 %), o kad svei- bûstui ir aplinkai, mokiniø pasiekimams mokyklo- kata yra labai gera, daugiau nurodë sportuojanèiø je, ðeimos tarpasmeniniams santykiams, mokytojø (25 %) nei nesportuojanèiø (14 %) apklaustøjø 62 SPORTO MOKSLAS

(p = 0,09). Tà patvirtino ir apklaustøjø nusiskun- Sportuojantys dimai ávairiais negalavimais. Kasdien ar beveik kiek- Nesportuojantys vienà savaitæ galvos skausmais skundësi 19 % spor- Mama tuojanèiø ir tiek pat nesportuojanèiø tiriamøjø, Aukštasis 53* skrandþio ar pilvo skausmus nurodë atitinkamai 23 28 4 % ir 15 %, nemalonius jutimus ðirdies plote – Aukštesnysis 47* 11 % ir 17 %, padidëjusá jautrumà – 10 % ir 23 %, 19 Vidurinis 30 nemigà – 14 % ir 19 %, nuovargá – 25 % ir 25 % apklaustøjø. Niekada nerûkë daugiau sportuojan- Tėvas Aukštasis 56* èiø (62 %) nei nesportuojanèiø (36 %) mokiniø 28 (p = 0,001). Retai arba niekada alkoholiniø gëri- 31 Aukštesnysis 44* mø nevartojo daugiau sportuojanèiø (59 %) nei ne- 13 sportuojanèiø (39 %) mokiniø (p = 0,02). Vidurinis 28

Visi Vaikinai Merginos 0 102030405060 45 Procentai 39,8* 40 37,4 * Skirtumas reikðmingas (p < 0,05)

35 33 2 pav. Tëvø iðsilavinimas (proc.) 31 28,1* 27,9 30 liame name arba jo dalyje (43 % ir 11 %), o ne- 25 18,8 sportuojanèiø apklaustøjø ðeimos – daþniau daugia- 20 18 Procentai 11,8 buèiame name (40 % ir 85 %; p = 0,003), vieno- 15 13,2 10 9,4 dai daþnai abi tiriamøjø grupës buvo patenkintos 10 6,3 4,4 5 savo bûstu (84 % ir 79 %). Mokyklos aplinkà, sau- 5 3 2,9 0 gumà joje, elgesio taisykles, dalyvavimà mokyklos 0 Noras Noras pasijusti Noras turėti Noras būti Noras užsiimti Kita gyvenime palankiau vertino daugiau sportuojanèiø sustiprinti dvasiškai gražią figūrą madingam kokia nors sveikatą stipresniam įdomia veikla (47 %) nei nesportuojanèiø (21 %) mokiniø * Skirtumas reikðmingas (p < 0,05) (p = 0,001). Tarp sportuojanèiø tiriamøjø buvo ma- 1 pav. Pagrindiniai sportuoti skatinantys motyvai (proc.) þiau (þr. 3 pav.) tokiø, kurie nurodë, kad mokykloje yra per daug apkrauti (p = 0,000), kad per grieþ- Ið 1 pav. matyti, kad tarp motyvø, skatinanèiø ta drausmë (p = 0,0002), kad nuo mokymosi daþ- mokinius sportuoti, populiariausias buvo noras stip- nai pavargsta (p = 0,00003), kad mokymasis yra rinti savo sveikatà ir noras uþsiimti kokia nors ádo- sunkus darbas (p = 0,005). mia veikla. Daugiau sportavo vaikinø, kurie rûpi- nosi savo sveikata, o merginø – kurios norëjo turë- Sportuojantys Nesportuojantys ti graþià figûrà (p = 0,007). Pusæ apklaustøjø 80 68* (46 %) sportuoti labiausiai skatino tëvas, kas ðeðtà 70 65* (16 %) – mama ir kas deðimtà (10 %) – kûno kul- 60 53* tûros mokytojas (p = 0,000). Kûno kultûros pamo- 50 40 36 35 36 kos mokykloje ádomios ir naudingos buvo tik treè- Procentai 30 daliui mokiniø. 20 Didþioji dalis sportuojanèiø (81 %) ir nespor- 10 tuojanèiø (70 %) apklaustøjø gyveno pilnose ðei- 0 Mokykloje per daug Mokymasis sunkus darbas Dažnai pavargsta nuo mose. Tikrasis tëvas daþniau augino sportuojanèius apkrautas mokymosi mokinius (74 % ir 56 %; p = 0,05). Tarp sportuo- * Skirtumas reikðmingas (p < 0,05) janèiø daugiau buvo tø, kurie ðeimose gimë antri 3 pav. Mokiniø sunkumai mokykloje (proc.) (43 % ir 25 %; p = 0,02). Ið 2 pav. matyti, kad daugiau sportuojanèiø mo- Vertinant tarpasmeninæ gyvenimo kokybæ nusta- kiniø tëvø turëjo aukðtàjá, o nesportuojanèiø – aukð- tyta, kad sportuojanèiø apklaustøjø daugiau nei ne- tesnájá ar viduriná iðsilavinimà (p = 0,000). Nuola- sportuojanèiø daþniausiai savo rûpesèiais, paslapti- tiná darbà turëjo dauguma abiejø tiriamøjø grupiø mis ir iðgyvenimais dalijosi su tëvu (19 % ir 6 %), mokiniø tëvø (81 % ir 83 %) ir mamø (75 % ir broliais ir seserimis (17 % ir 10 %), tarp nesportuo- 78 %). Panaðiai mokiniai nurodë, kad tëvø uþdar- janèiø mokiniø daugiau buvo tokiø, kurie rûpesèiais bio pakanka ðeimos poreikiams tenkinti. Sportuo- ir paslaptimis dalijosi su mama (21 % ir 29 %; janèiø mokiniø ðeimos daþniau gyveno individua- p = 0,03). Kad ðeimoje uþ nusiþengimus reèiau tai- 2007 Nr. 3(49) 63 komos tokios bausmës kaip barimas ir gëdijimas 1 lentelë (16 % ir 23 %), o daþniau liepiama, jei ámanoma, Mokiniø savæs vertinimas (proc.) iðtaisyti klaidas (40 % ir 27 %), daugiau nurodë spor- tuojanèiø nei nesportuojanèiø apklaustøjø (p = 0,001). Dël mokymosi rezultatø ir elgesio Atsakymai p= jantys n=100 n=200

(27 % ir 37 %), charakterio savybiø (16 % ir 33 %), Nesportuo- Sportuojantys þalingø áproèiø (15 % ir 25 %) sportuojanèiøjø ðei- 1. Manė esą verti pagarbos kaip kiti mose nesutarimø kildavo reèiau (p = 0,05). Moki- Taip 87 68 0,005 niams matant nesipyko ir pakeltu tonu nekalbëjo taip Nei taip, nei ne 12 27 pat daugiau sportuojanèiøjø ðeimose (p = 0,02). Ne 1 5 2. Viską gali padaryti taip pat gerai

Sportuojantys Nesportuojantys kaip kiti Taip 76 59 0,02 80 75* Nei taip, nei ne 17 34 70 66* Ne 7 7

60 3. Save vertino gerai Taip 59 58 50 43* Nei taip, nei ne 35 34 37 40 36 31* Ne 6 8

Procentai 30 4. Savo laimėjimais buvo patenkinti 18 20 Taip 61 32 0,1 9 Nei taip, nei ne 25 26 10 Ne 14 42 0 5. Mokytis jiems buvo 1234 Nesunku 61 26 0,001 * Skirtumas reikðmingas (p < 0,05) Nei taip, nei ne 30 45 Pastabos: 1. Klasës mokiniams patinka bûti drauge. Sunku 9 29 2. Dauguma klasës mokiniø yra geri. 6. Mokykloje jautėsi saugūs 3. Nusiminusiam klasës mokiniui bando padëti. Visą laiką 29 19 0,02 4. Dauguma mokytojø domisi kaip þmogumi. Dažnai 39 42 4 pav. Mokiniø poþiûris á bendravimà su bendraamþiais Retai 28 30 ir mokytojais (proc.) Niekada 4 9 tuojanèiø (65 %) ir nesportuojanèiø (69 %) moki- Ið 4 pav. matyti, kad klasës mokiniams patinka niø turëjo po tris ir daugiau draugø. Panaðiai vieno- bûti drauge. Taip daugiau nurodë sportuojanèiø nei dai abiejø grupiø apklaustieji neturëjo në vieno drau- nesportuojanèiø apklaustøjø, pirmøjø daugiau ma- go (12 % ir 6 %) arba turëjo du draugus (12 % ir në, kad klasës mokiniai yra geri ir daþniau bandë 15 %). Sportuojantys mokiniai su draugais vaka- padëti nusiminusiam klasës mokiniui (p = 0,05). rus praleisdavo vienà kartà per savaitæ (24 % ir Abiejø grupiø apklaustieji vienodai daþnai kartais 18 %), o nesportuojantys – tris kartus (19 % ir mokykloje jausdavosi vieniði. Jø nuomonë apie ben- 27 %), nors statistiðkai reikðmingo skirtumo nenu- dravimà su mokytojais buvo panaði. Dauguma ma- statyta (p = 0,46). në, kad mokytojai yra draugiðki (64 % ir 52 %), pa- Kaip matyti ið 2 lentelëje pateiktø duomenø, nau- mokose skatina reikðti savo nuomonæ (56 % ir jà artimà draugà susirasti labai lengva buvo daþniau 53 %), jei reikia pagalbos – padeda (48 % ir 48 %). sportuojantiems, o labai sunku ar sunku – daþniau Sportuojantys mokiniai daþniau nurodë, kad daugu- nesportuojantiems mokiniams (p = 0,05). Apie ma mokytojø jais domisi kaip þmonëmis (þr. 4 pav.), svarbius ir jaudinanèius dalykus su tos paèios lyties ið jø daug tikimasi (36 % ir 20 %; p = 0,005). draugais kalbëti buvo vienodai labai lengva ir leng- Vertinant asmeninæ gyvenimo kokybæ nustatyta, va abiejø grupiø apklaustiesiems, o su prieðingos kad sportuojanèiø mokiniø poþiûris á save (saviver- lyties draugais apie jaudinanèius dalykus labai lengva të) buvo geresnis nei nesportuojanèiø. Ið 1 lentelë- ar lengva kalbëti buvo daþniau sportuojantiems mo- je pateiktø duomenø matyti, kad daugiau sportuo- kiniams (p = 0,006). janèiø mokiniø manë esà verti pagarbos kaip kiti (p = 0,005), galintys viskà padaryti taip pat gerai Tyrimo rezultatø aptarimas kaip kiti (p = 0,02), daugiau buvo patenkintø savo Daugiau nei pusë mûsø apklaustø mokiniø savo laimëjimais (p = 0,01), mokytis jiems buvo nesun- sveikatà vertino gerai. Labai gerai sveikatà vertinu- ku (p = 0,001), mokykloje jie jautësi saugesni siø daugiau buvo tarp sportuojanèiø nei nesportuo- (p = 0,02). Ir vienos, ir kitos grupës daugiau nei janèiø (p = 0,09) apklaustøjø. Sportuojantys moki- pusë apklaustøjø save vertino gerai. Dauguma spor- niai jautësi laimingesni ir reèiau rûkë (p < 0,05). Tai- 64 SPORTO MOKSLAS

2 lentelë sportuojanèiø ir nesportuojanèiø apklaustøjø vie- Mokiniø draugystës su bendraamþiais vertinimas (proc.) nodai daþnai gyveno pilnose ðeimose, dauguma jø tëvø ir mamø dirbo, tëvø uþdarbio pakako ðeimos poreikiams tenkinti, taèiau buvo ir ne vienas spor- Atsakymai p= tuojanèiø mokiniø geresnæ iðorinæ gyvenimo koky- jantys n=100 n=200 bæ rodanèiø poþymiø. Pvz., daugiau sportuojanèiø Nesportuo- Sportuojantys mokiniø augino tikrasis tëvas, kuris, kaip minëta, 1. Susirasti naują draugą buvo labiausiai skatinantis sportuoti asmuo. Be to, Labai lengva 21,3 9,1 0,05 Lengva 65,0 70,9 daugiau sportuojanèiø mokiniø tëvø turëjo aukðtàjá Sunku 12,9 16,8 iðsilavinimà, tokiø mokiniø ðeimos daþniau gyveno Labai sunku 0,8 3,2 individualiuose namuose. Pasak S. Gradeckienës 2. Kalbėti apie svarbius, jaudinančius dalykus su tos (2002), tëvo ir mamos iðsilavinimas yra svarbus ðei- pačios lyties draugais mos gerovës rodiklis. Ðios autorës apklausos duo- Labai lengva 35,6 33,2 menys parodë, kad sveikø vaikø tëvø ir mamø iðsi- Lengva 59,8 53,6 Sunku 3,8 7,7 lavinimas, gyvenamoji vieta daþniau atitiko aukð- Labai sunku 0,8 5,5 tesnæ subjektyvià gyvenimo kokybæ. Ávairiø ðaliø 3. Kalbėti apie svarbius, mokiniai nevienodai dalyvauja mokyklos gyvenime jaudinančius dalykus su kitos lyties draugais (King et al., 1996). Mûsø tirti abiejø grupiø moki- Labai lengva 17,3 14,8 0,05 niai vienodai nurodë, kad jauèiasi mokyklos dalimi. Lengva 68,4 50,7 Panaðø mokiniø skaièiø vertinant jø poþiûrá á mo- Sunku 13,6 27,9 Labai sunku 0,7 6,6 kyklà nurodo ir A. Zaborskis, J. Makari (2001). Vis dëlto mûsø apklaustieji sportuojantys mokiniai pa- gi, sportuojanèiø mokiniø savo sveikatos vertinimas lankiau nei nesportuojantys vertino mokyklos ap- buvo geresnis. Panaðius duomenis, kad sportuojan- linkà, elgesio taisykles, dalyvavimà mokyklos gyve- tys mokiniai palankiau vertino savo sveikatà nei ma- nime (p < 0,05). Jie reèiau nurodë, kad mokykloje þiau fiziðkai aktyvûs, pateikia ir E. Grinienë, V. Du- yra per grieþta tvarka, kad mokymasis yra sunkus donienë (2003), D. Vizbaraitë, G. Petronytë (2005). darbas, kad nuo mokymosi daþnai pavargsta Palyginus su mokiniø sveikatos profilaktiniø tyrimø (p < 0,05). Taigi, mûsø apklaustø sportuojanèiø mo- duomenimis (Lietuvos vaikai, 2003), pagal kuriuos kiniø gyvenimo ðeimoje ir mokykloje rodikliai daþ- 2002 metais ið visø iki 16 metø amþiaus patikrintø niau nei nesportuojanèiø tiriamøjø atitiko aukðtes- vaikø visai sveikø buvo tik 44 %, ir prisiminus tai, næ iðorinæ gyvenimo kokybæ. kad mûsø tirti mokiniai kasdien ar beveik kiekvienà A. Zaborskio ir J. Makari (2001) nuomone, blo- savaitæ turëjo ávairiø negalavimø, galima manyti, kad ga mokiniø integracija klasëje, nepalankûs santy- apklaustieji tiek sportuojantys, tiek ypaè nesportuo- kiai ðeimoje ir su mokytojais gali tapti nuolatinës jantys buvo linkæ geriau vertinti savo sveikatà. átampos ir streso ðaltiniu. O gera savijauta laikoma Daþniausias motyvas, paskatinæs mûsø apklaus- vienu ið pagrindiniø veiksniø, lemianèiø mokiniø gy- tus mokinius sportuoti, buvo noras stiprinti savo venimo kokybæ. Mûsø duomenimis, priklausomai sveikatà ir noras uþsiimti ádomia veikla (p < 0,05). nuo to, ar mokiniai sportavo, ar nesportavo, skyrë- Daugiau vaikinø nurodë, kad sportavo norëdami bû- si jø tarpasmeninës gyvenimo kokybës iðraiðka – tar- ti sveikesni, o daugiau merginø norëjo turëti graþià pusavio santykiai tarp tëvø ir vaikø, bendraamþiø, figûrà (p = 0,007). Panaðûs motyvai nurodomi ir mokiniø ir mokytojø. Sportuojantys mokiniai savo kitø autoriø (Grinienë, Dudonienë, 2003; Vizba- rûpesèiais ir paslaptimis daþniau dalijosi su tëvu, raitë, Petronytë, 2005). Be to, mûsø duomenimis, broliais ir seserimis (p < 0,05). Nusiþengusiems 28 % sportuojanèiø mokiniø tëvø sportavo. Pusæ sportuojantiems mokiniams buvo liepiama iðtaisyti apklaustøjø labiausiai sportuoti skatino tëvas (p = 0,009). Kad fiziðkai aktyviø tëvø vaikai yra klaidas, jie reèiau buvo barami ir gëdijami, su të- fiziðkai aktyvesni, nurodo A. Valiûnienë, R. Jan- vais reèiau kildavo nesutarimø, tëvai daþniau mo- kauskienë (2002). K. Kardelio, S. Stakytës (2003) kiniams matant niekada nekalbëjo pakeltu tonu duomenimis, tëvø átaka fiziniam aktyvumui yra su- (p < 0,05). Tarp bendraamþiø daugiau sportuojan- sijusi su jø iðsilavinimo lygiu ir socialine padëtimi. èiø mokiniø jautësi geriau nei nesportuojanèiø ap- Vertinant iðorinës gyvenimo kokybës duomenis, klaustøjø. Klasëje jiems daþniau patiko bûti drau- sportuojanèiø mokiniø gyvenimo sàlygos pagal at- ge, jø daugiau nurodë, kad klasës mokiniai yra geri, skiras nuorodas buvo geresnës. Nors didþioji dalis jie visada buvo likæ nusiminusiems padëti 2007 Nr. 3(49) 65

(p < 0,05). Á bendravimà su mokytojais dauguma rami ir gëdijami (p < 0,05). Klasëje jiems pa- sportuojanèiø apklaustøjø þiûrëjo palankiai. Jie daþ- tiko bendrauti su draugais, nusiminusiam kla- niau nurodë, kad dauguma mokytojø jais domisi kaip sës draugui buvo linkæ visada padëti, daugiau þmonëmis, kad ið jø daug tikimasi (p = 0,005). Taigi jø nurodë palankø bendravimà su mokytojais pagal bendravimo pobûdá ðeimoje ir mokykloje spor- (p < 0,05). tuojanèiø mokiniø tarpasmeninæ gyvenimo kokybæ 4. Sportuojanèiø mokiniø savivertë pagal atski- galima laikyti geresne. rus asmeninius gyvenimo kokybës poþymius Vienas pagrindiniø mokiniø asmenybës santykio buvo geresnë nei nesportuojanèiø apklaustø- su savimi rodikliø yra savæs suvokimas ir subjekty- jø. Jø daugiau manë esà verti pagarbos, galin- vus vertinimas. Mokiniø gyvensenà nagrinëjæ A. Za- tys viskà padaryti gerai kaip ir kiti, mokytis borskis ir J. Makari (2001) nurodo, kad pozityvi jiems buvo nesunku, jø daugiau buvo paten- individo savivertë skatina rûpintis savo sveikata, ben- kintø savo laimëjimais (p < 0,05). Mokyklo- drauti su aplinkiniais, bûti produktyviam ir laimin- je jie jautësi saugesni, daþniau lengvai gebëjo gam. Tai nusako ir asmeninæ gyvenimo kokybës ið- susirasti naujà, artimà draugà, kalbëti apie raiðkà. Mûsø vienos ir kitos grupës daugiau nei pu- svarbius ir jaudinanèius dalykus su prieðingos së apklaustøjø save vertino gerai, buvo savimi pa- lyties draugais (p < 0,05). tenkinti, dauguma turëjo po tris ir daugiau draugø, 5. Atliktas tyrimas patvirtina hipotezæ, kad spor- nors pagal atskirus asmeninës gyvenimo kokybës tuojantys mokiniai pozityviau vertina savo poþymius sportuojanèiø apklaustøjø savivertë bu- sveikatà, jø gyvenimo kokybë pagal atskirus vo geresnë nei nesportuojanèiø. Daugiau sportuo- iðorinius, tarpasmeninius ir asmeninius poþy- janèiø mokiniø manë esà verti pagarbos kaip ir kiti, mius yra geresnë. galintys viskà padaryti taip pat gerai kaip kiti, mo- LITERATÛRA kytis jiems buvo nesunku, mokykloje jie jautësi saugesni, jø daugiau buvo patenkintø savo laimëjimais 1. Caar, A. J., Gibson, B., Robinson, P. G. (2001). Is quality of life determined by expectations or experience? BMJ, 322. (p < 0,05). Sportuojantiems mokiniams daþniau 2. Gradeckienë, S., Zaborskis, A. (2003). Sveikø ir neágaliø buvo labai lengva susirasti naujà artimà draugà, taip vaikø bei jø ðeimø gyvenimo kokybë iðsilavinimo ir darbo pat lengva arba labai lengva kalbëti apie svarbius poþiûriu. Visuomenës sveikata, 2 (21), 18–25. arba jaudinanèius dalykus su prieðingos lyties drau- 3. Gradeckienë, S. (2002). Lietuvos neágaliø vaikø ir jø ðeimø gais (p < 0,05). gyvenimo kokybë: daktaro disertacija. Kaunas. 4. Grinienë, E., Dudonienë, V. (2003). Kauno aukðtesniøjø Iðvados klasiø mokiniø fiziná aktyvumà lemiantys veiksniai. 1. Daugiau nei pusë sportuojanèiø ir nesportuo- Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 5 (50), 14–18. janèiø mokiniø savo sveikatà vertino gerai. 5. Haas, B. K. (1999). A multidisciplinary concept analysis Tarp skatinanèiø mokinius sportuoti motyvø of quality of life. Western Journal of Nursing Research, 21 (6), 728–742. populiariausias buvo noras stiprinti savo svei- 6. Jatulienë, N., Èepienë, J., Kalibatas, J., Juozulynas, A. katà. Sportuojanèiø mokiniø daugiau buvo lai- (2003). Sveikatos ir aplinkos ryðys su gyvenimo kokybe. mingø ir nerûkanèiø (p < 0,05). Sveikatos mokslai, 7, 8–10. 2. Sportuojanèiø mokiniø nuomonë apie sàlygas 7. Juozulynas, A., Èeremnych, E., Kurtinaitis, J., ðeimoje ir mokykloje daþniau nei nesportuo- Jankauskienë, K., Reklaitienë, R. (2005). Gyvenimo kokybë janèiø bendraamþiø atitiko aukðtesnæ iðorinæ ir sveikata. Sveikatos mokslai, 1 (38), 71–74. 8. Kardelis, K., Stakytë, S. (2003). Skirtingo fizinio gyvenimo kokybæ. Juos daþniau augino tikra- aktyvumo paaugliø mokymosi motyvacijos ir sis tëvas, abu tëvai daþniau turëjo aukðtàjá ið- psichosocialinës sveikatos duomenø sàsaja. Sporto mokslas, silavinimà, ðeimos daþniau gyveno individua- 4 (34), 39–43. liame name (p < 0,05). Jie palankiau vertino 9. King et al. (1996). The Health of Youth. A Cross-National mokyklos aplinkà, elgesio taisykles, dalyvavi- Survey. Geneva. WHO Regional Publication. Europ. Ser. No69. mà mokyklos gyvenime (p < 0,05). 10. Lenèiauskienë, I. (2005). Per didelio mokymosi krûvio 3. Pagal bendravimo ðeimoje, mokykloje ir su ben- átaka mokiniø sveikatai. Visuomenës sveikata, 3, 33–40. 11. Lindstrom, B. (1994). The Essence of Existence. On the draamþiais poþymius sportuojanèiø mokiniø Quality of Life Children in the Nordic Countries. Goteborg. tarpasmeninë gyvenimo kokybë buvo geresnë Sweden. nei nesportuojanèiø apklaustøjø. Sportuojan- 12. Sveikata 21. (2000). Sveikata visiems XXI amþiuje. tys mokiniai savo rûpesèiais ir paslaptimis daþ- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. niau dalijosi su tëvu, broliais ir seserimis, jie 13. Testa, M. A., Simonson, D. C. (1996). Assessment of daþniau gerai sutarë su tëvais, reèiau buvo ba- quality of life outcomes. New Engl. J. Med., 334, 835–840. 66 SPORTO MOKSLAS

14. Vilûnienë, A., Jankauskienë, R. (2002). Skirtingo fizinio aktyvumo kaitos analizë lyties ir sveikatos aspektu. Sporto aktyvumo tëvø poþiûris á fizinæ saviugdà bei vaikø fiziná mokslas, 2 (40), 77–80. ugdymà ir jo sàsaja su vaikø fiziniu aktyvumu. Ugdymas. 16. Zaborskis, A., Makari, J. (2001). Lietuvos mokiniø Kûno kultûra. Sportas, 4 (45), 103–109. gyvensena: raida 1994–1998 m. ir vertinimas tarptautiniu 15. Vizbaraitë, D., Petronytë, G. (2005). Paaugliø fizinio poþiûriu. Panevëþys.

THE QUALITY OF LIFE OF 16—18 YEAR OLD ATHLETIC SCHOOLCHILDREN

Prof. Dr. Habil. Elvyra Grinienë, Sigita Zablackaitë Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY Lately the biggest part of the studies of the quality respectively 53% and 23% of mothers had university of life is conducted in order to determine morbidity education (p < 0.05); 43% and 11% of or the factors of the environment. The studies schoolchildren’s families live in an individual house conducted in Lithuania are oriented to causal analysis or a part of it (p < 0.05). They considered best schools of health factors’ influence to the quality of life, and environment, instruction of behaviour, presence in in analyzing scientific literature the studies of healthy school life (p < 0.05). This shows the better external athletic schoolchildren’s quality of life were not found. quality of life of athletic schoolchildren than that of The aim was to identify the quality of life of non-athletic ones. athletic and non-athletic schoolchildren aged 16-18 Interpersonal quality of life was expressed by better and determine the attitude towards their health and relations of athletic schoolchildren with their parents motives to do sports. (19%), brothers and sisters (17%) and their peers (75%) Methods. 300 schoolchildren (146 girls and 154 in comparison to non-athletic schoolchildren (6%, 10% boys) of higher classes were studied. 200 of them were and 36% respectively) (p < 0.05). They were just related non-athletic (114 girls and 86 boys) and 100 well with parents (31.7% and 19.3%), were reproved participated in sports (32 girls and 68 boys): in sports and shamed less frequently (16%) than that of non- schools (73), clubs (23) and independently (4). The athletic (33%) ones. 31% of athletic and 9% of non- age of the subjects was from 16 to 18 years, average athletic schoolchildren indicated that teachers show age 17.1 ± 0.4. The anonymous questionnaire, which interest in them as in persons (p < 0.05). was made basing on A. Zaborskis, J. Makari (2001) Personal quality of life of athletic ones was better and S. Gradeckienë (2002) questionnaires for assessing than that of non-athletic. 87% of athletic and 68% the quality of life, was used in the survey. The of non-athletic schoolchildren were worth the same questionnaire consisted of 57 questions designed to amount of respect as others, 76% and 59% assess health and motives to participater in sport, respectively can do everything as good as others external, interpersonal and personal quality of life. (p < 0.05). 61% of athletic and 31% of non-athletic Results. The attitude of schoolchildren to their schoolchildren were content with their achievements health determined that 55% of athletic and 63% of (p < 0.05). Athletic schoolchildren less frequently non-athletic schoolchildren evaluated it as good. (36%) than non-athletic (65%) were strained in school, Athletic schoolchildren were happier and smoked studying for them less frequently was hard job (9% cigarettes less frequently than non-athletic (p < 0.05). and 29% respectively), and less frequently they were The athletic respondents participated in one of the tired of studying (36% and 68% respectively). The sports during their leisure time, and 87% of them communication with the friends of the opposite sex exercised 7 and more hours per week. One of the for most of athletic schoolchildren was easy (p < 0.05). most popular motives that encourage schoolchildren Conclusion. The quality of life according to the to exercise was the strengthening of their health. external, interpersonal relationships and self- The external quality of life determined that more evaluation of athletic schoolchildren was expressed athletic schoolchildren had grown in the families with better than of non-athletic. Their attitude to their proper father (p < 0.05). 56% of athletic and 20% health was better. of non-athletic schoolchildren’s fathers and Keywords: quality of life, schoolchildren, health.

Elvyra Grinienë Lietuvos kûno kultûros akademija Sporto g. 6, LT–44221 Kaunas Tel. +370 37 302 638 Gauta 2006-12-21 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-08-19 2007 Nr. 3(49) 67

Kauno sporto veteranø klubo „Àþuolynas“ ákûrimas ir veiklos bruoþai Daiva Majauskienë, Jolanta Paulauskienë Lietuvos kûno kultûros akademija Santrauka Ðio darbo tikslas – apþvelgti Kauno sporto veteranø klubo „Àþuolynas“ iðtakas ir veiklos bruoþus, ávertinti, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujø dalykø, naudingø mûsø laikais. Sporto klubas „Àþuolynas“ pramynë olimpinio ðvietimo takà, paliko þymius pëdsakus savo darbais. Lietuvoje sporto veteranø klubai pradëjo kurtis XX a. devintajame deðimtmetyje. Kauno sporto veteranø klubas „Àþuo- lynas“ buvo ákurtas 1984 m. Jo nariais galëjo tapti buvæ sportininkai ir aktyvûs sporto visuomenininkai. Svarbiausi klubo veiklos uþdaviniai buvo: organizuoti susitikimus su miesto ir ðalies sporto veteranais, mokslininkais, menininkais; bendrauti su kitø miestø veteranais; rengti ávairias ðventes, susitikimus su sportininkais olimpieèiais, èempionais, rekordininkais, jaunimu; sudaryti atskirø sporto ðakø veteranø sàraðus, kaupti ir saugoti istorinæ medþiagà, susijusià su visomis sporto ðakomis, raðyti klubo metraðtá, spausdinti straipsnius, skelbti informacijà periodinëje spaudoje ir t. t. Veiklà klubas vykdë per ásteigtas Sporto, Sporto paveldo, Kultûros, Socialiniø reikalø komisijas. Pirmuoju Kauno sporto veteranø klubo pirmininku buvo iðrinktas Vytautas Macijauskas, 1985 m. já pakeitë Gerardas Ðauklys. 2005 m. gruodþio 17 d. ávykusiame klubo ataskaitinia- me-rinkiminiame susirinkime klubo pirmininku iðrinktas Pranas Majauskas ir nauja taryba. Nuo pat savo ákûrimo pradþios veteranø klubas „Àþuolynas“ pradëjo plaèià olimpiniø idëjø ir sporto propagavimo, kultûrinæ ir sporto tradicijø iðsaugojimo veiklà. Klubo nariai aktyviai dalyvauja visuomeniniame valstybës ir miesto gyvenime, organizuoja sporto ir kultûros renginius, sporto veteranø sàskrydþius, puoselëja bendravimo vertybes, sveikà gyvensenà. Sporto veteranai burdamiesi á klubus ir pratæsdami savo veiklà árodë, kad olimpizmas yra gyvenimo filosofija visam gyvenimui, o ne trumpai akimirkai, kad reikia skirti daug dëmesio ne vien varþyboms ir pergalëms, bet ir rungtyniavimo, bendravimo vertybëms, ne tik sportui kaip veiklai, bet ir þmogaus asmenybei, jo sveikai gyvensenai tobulinti ir propaguoti. Bûdami Europos Sàjungos nariai privalome iðsaugoti savo kalbà, savitus tëvø ir protëviø paproèius, ðlovingà istorijà, turtingà kultûrà ir menà, puoselëti olimpinio sporto mokslà ir nepamirðti Lietuvos sportininkø laimëjimø, iðkiliø sporto asmenybiø, nes tai yra tautos atmintis. Ið jos tauta semiasi jëgø, dvasinës stiprybës. Tai yra gyvenimo ðaknys, padedanèios teisingai suvokti praeities pamokø ir dabarties veiksniø vienovæ. Ðiandien mûsø tëvynë tapo suvienytos Europos dalimi. Ji ne tik turi teisæ imti ið Europos. Ji pati privalo kaþkà duoti prieð imdama, privalo rûpintis savo tëvynës rûbu ir jos paveldu. Mes turime þinoti, kuo ji buvo, kokia ji dabar ir kur ji eina, kas yra jos vedliai. Raktaþodþiai: sporto veteranas, veteranø klubas, sporto veteranø veikla. Ávadas mas, dorovinis elgesys. Labai svarbus tampa sporto Sportas, olimpinis sportas, olimpizmas, jungda- veteranø klubø kûrimas ir jø veiklos puoselëjimas. mas sportà su kultûra ir ðvietimu, siekia kurti þmo- Lietuvoje sporto veteranø klubai pradëjo kurtis nijos gyvensenà, pagrástà dþiaugsmu dël ádëtø pa- XX a. devintajame deðimtmetyje. 1983 m. gruo- stangø, gero pavyzdþio auklëjamàja galia ir visuoti- dþio 17 d. Vilniuje ávyko pirmasis Lietuvos sporto niø etikos principø gerbimu. Antikos ir naujausiøjø veteranø sàskrydis, paskatinæs kurti kûno kultûros olimpiniø idëjø ryðá bei jo svarbà apibendrino vo- ir sporto veteranø klubus. Pirmieji sporto veteranø kieèiø archeologas Ernestas Kuricijus (1814–1896): klubai buvo kuriami teritoriniu principu. Ðiuose klu- „Mums bûtina perkelti á mûsø pasaulá tyromis ugni- buose buvo sprendþiamos sporto veteranø laisva- mis þërintá visuomenës kultûros kilnumà, pasiauko- laikio, socialinës, sporto paveldo problemos. Vë- jimà, patriotizmà, pasiryþimà aukotis dël meno ir liau atsirado klubø, kuriuose sporto veteranai galë- rungtyniavimo dþiaugsmà, pranokstantá visas gyve- jo pratæsti sportinæ karjerà. Dalyvaudami ávairiose nimo jëgas“ (Karoblis, 2003). Lietuvos tautinio sporto varþybose Lietuvos veteranai iðkovojo daug olimpinio komiteto prezidento garbës dr. A. Povi- graþiø pergaliø: 1991 m. jie tapo pasaulio pirmeny- liûno (2003) nuomone, sportas Lietuvoje plëtojosi biø, 1992 m. – Europos pirmenybiø prizininkais su tautos kultûra, jos dvasingumu, todël jam bûdin- (Lietuvos sporto þinynas, 272–273). Pastarieji spor- gas tautiðkumas. Prof. habil. dr. S. Stonkus (2005) to veteranø klubai kûrësi vienos arba keliø sporto teigia: „Sportas kaip socialinis veiksnys savotiðkai ðakø principu. modeliuoja ðiuolaikinës kultûros alternatyvà, iðsau- 1994 metais Lietuvos sporto veteranø veiklai ko- go ir sutvirtina esminius sociokultûrinius þmogaus ordinuoti buvo ákurta Lietuvos sporto veteranø aso- gyvenimo mechanizmus ir, pereidamas á individo ciacija „Penki þiedai“. Tuo metu ði asociacija jungë subkultûrà, formuoja já kaip socialiai kompetentin- du sporto veteranø klubus: Vilniaus olimpieèiø klu- gà asmenybæ.“ Ieðkant savo gyvenimo prasmës tau- bà, vadovaujamà Genovaitës Ramoðkienës, ir sporto tinio gyvenimo gelmëse, ypatingà reikðmæ ágyja spor- veteranø klubà „Aidas“, vadovaujamà Danutës Iva- to paveldas: sportininkø asmenybës, jø kûrybingu- ðauskienës. Tais paèiais metais Kauno veteranø klu- 68 SPORTO MOKSLAS bas „Àþuolynas“ taip pat ástojo á ðià asociacijà. Ðiuo mokestá, kurio dydá ir mokëjimo tvarkà nustatë ben- metu asociacija vienija 21 sporto veteranø klubà, dras nariø susirinkimas. Klubo nariai privalëjo vyk- kuriø nariø skaièius siekia per 800. dyti klubo tarybos nutarimus, aktyviai dalyvauti klu- Per dvideðimt dvejus gyvavimo metus sporto ve- bo veikloje. Aukðèiausiasis vadovaujantis klubo or- teranø klubas „Àþuolynas“ plaèiai propagavo olim- ganas – visuotinis nariø susirinkimas, kuris vyksta pines idëjas ir sportà, iðplëtojo kultûrinæ ir sporto ne reèiau kaip kartà per metus. Klubo lëðas sudaro tradicijø iðsaugojimo veiklà. Klubø veikla patvirti- stojamasis ir metinis nario mokestis, organizuoja- na, kad olimpizmo filosofija yra skirta kiekvienam mø renginiø asignavimas. ir ne trumpam atokvëpiui, o visam gyvenimui, kad Klubo tikslui ir uþdaviniams ágyvendinti buvo reikia skirti daug dëmesio ne vien varþyboms ir per- ákurtos keturios komisijos: galëms, bet ir rungtyniavimo, bendravimo vertybëms, 1. Sporto paveldo. Jai vadovavo Jonas Rama- ne tik sportui kaip veiklai, bet ir þmogaus asmeny- nauskas – daugkartinis Lietuvos sunkumø kilnoji- bei, jo sveikai gyvensenai propaguoti ir tobulinti. mo èempionas ir rekordininkas, nusipelnæs Lietu- Darbo tikslas – apþvelgti Kauno sporto vetera- vos SSR liaudies artistas, vienas ið Lietuvos cirko nø klubo „Àþuolynas“ iðtakas ir veiklos bruoþus, pradininkø ir vadovø. Nariais paskirti Juozas Jure- ávertinti, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujø vièius – Karo muziejaus direktorius, Arvydas Jakð- dalykø, naudingø mûsø laikais. Sporto klubas tas – SSRS kalnø turizmo sporto meistras, Karo „Àþuolynas“ pramynë olimpinio ðvietimo takà, pa- muziejaus darbuotojas, Morkûnas – Karo muzie- liko þymius pëdsakus savo darbais. jaus darbuotojas, Edmundas Volungevièius – vie- Klubo struktûra ir pagrindinës veiklos kryptys nas ið atletinës gimnastikos Lietuvoje pradininkø, teologijos istorijos, Lietuvos literatûros istorijos, Kauno sporto veteranais ir jø veikla pradëta rû- Lietuvos valstybingumo istorijos, Lietuvos heral- pintis nuo 1984 m. Tuometinis Kauno miesto kûno dikos, Lietuvos pedagogikos paveldo, Lietuvos kultûros ir sporto komiteto pirmininkas Pranas Ma- sporto paveldo, Lietuvos periodikos paveldo rin- jauskas ákûrë iniciatyvinæ grupæ, kurià sudarë J. Ra- këjas, restauratorius, puoselëtojas ir propaguoto- manauskas, prof. K. Paulauskas, A. ir J. Lagûnavi- èiai, prof. V. Sadauskas, I. Stankevièienë, V. Maci- jas, Julius Tamoðiûnas – raðytojas, dailininkas, po- jauskas, doc. G. Ðauklys, O. ir S. Butautai, E. Vo- etas, tremtinys, surinkæs visus Lietuvoje nuo XIX a. lungevièius, R. Buèienë. Ði grupë turëjo koordinuoti pabaigos iki XX a. pabaigos leistus leidinius, viso Kauno miesto sporto veteranø veiklà, kurti nuosta- Lietuvos atgimimo laikotarpio periodinius leidinius, tus ir rûpintis klubo patalpomis. viskà suklasifikavæs ir apraðæs. 1984 m. gruodþio 21 d. Kauno miesto kûno kul- 2. Sporto. Jos pirmininke iðrinkta O. Butautie- tûros ir sporto komitete ávyko klubo steigiamasis su- në – daugkartinë Lietuvos moterø krepðinio èem- sirinkimas. Jame buvo aptarti ir patvirtinti nuosta- pionë. Nariai: Elena Buzelienë – Europos moterø tai, kuriuose skelbiama, kad klubo tikslas – „apjung- rankinio taurës laimëtoja, Eleonora Gentvainienë ti visø sporto ðakø veteranus, átraukti juos á visuo- – daugkartinë Lietuvos moterø krepðinio ir ranki- meniná-politiná gyvenimà, propaguoti kûno kultûrà nio èempionë, prof. Kalikstas Paulauskas – daug- ir sportà nariø tarpe, dalyvauti ávairiuose sportiniuose kartinis Lietuvos vandensvydþio èempionas, Lietu- renginiuose ir varþybose dalyviais ir organizatoriais“. vos vandensvydþio federacijos pirmininkas. Svarbiausi klubo veiklos uþdaviniai buvo: orga- 3. Socialiniø reikalø. Ðiai komisijai vadovauti ið- nizuoti susitikimus su miesto ir respublikos sporto rinkta doc. Rustë Grigonytë – Lietuvos lengvosios at- veteranais, mokslininkais, menininkais; bendrauti letikos èempionë, daugelio sporto ðakø teisëja. Na- su kitø miestø veteranais; rengti ávairias ðventes, su- riai: doc. Onelë Gasparkienë – daugkartinë Lietuvos sitikimus su sportininkais olimpieèiais, èempionais, moterø krepðinio èempionë, Irena Mackevièienë – rekordininkais, jaunimu; sudaryti atskirø sporto ða- daugkartinë Lietuvos moterø krepðinio èempionë. kø veteranø sàraðus, kaupti ir saugoti istorinæ me- 4. Kultûros. Pirmininke iðrinkta Irena Stanke- dþiagà, susijusià su visomis sporto ðakomis, raðyti vièienë – daugkartinë Lietuvos moterø krepðinio klubo metraðtá, skelbtis periodinëje spaudoje ir t. t. èempionë, Lietuvos moterø krepðinio rinktinës na- Sporto veteranø klubo nariais galëjo tapti baigæ rë. Nariai: Albina Lagûnavièienë – daugkartinë aktyvøjá sportà sportininkai ir aktyvûs sporto visuo- Lietuvos lengvosios atletikos ir krepðinio èempio- menininkai. Priëmimà á klubo narius áteisindavo klu- në, Ina Ivanauskienë – buvusi krepðininkë, Jurgis bo valdyba pagal raðtiðkà stojanèiojo pareiðkimà. Kovas – buriuotojas, daugkartinis Lietuvos buria- Klubo narys turëjo sumokëti stojamàjá ir nario vimo èempionas. 2007 Nr. 3(49) 69

Susirinkime nuspræsta Kauno sporto veteranø kas pasidþiaugë Kauno futbolininkø laimëjimais, pa- klubà pavadinti ,,Àþuolo” vardu. Atkûrus Lietuvos dëkojo veteranams D. Ilgûnui ir J. Labuèiui uþ rû- nepriklausomybæ ir ásigaliojus naujiems ástatymams pinimàsi futbolu, apgailestavo, kad mieste trûksta klubas 1997 m. áregistruotas „Àþuolyno“ vardu. stadionø ðiai sporto ðakai plëtoti ir pasiûlë sukom- Pirmuoju Kauno sporto veteranø klubo pirmi- plektuoti veteranø komandà. Vytautas Macijauskas ninku iðrinktas Vytautas Macijauskas, sporto meist- analizavo, kaip bûtø galima sudominti jaunimà fech- ras, daugkartinis Lietuvos fechtavimosi èempionas. tavimosi sportu. Rimantas Plungë praðë veteranø Jo pavaduotoju tapo doc. Gerardas Ðauklys, buvæs pagalbos sprendþiant lengvosios atletikos proble- geriausias Lietuvos tinklininkas, pirmasis Lietuvos mas. Doc. Stanislovas Dulinskas atkreipë dëmesá á vyrø tinklinio sporto meistras. Taèiau suðaukti stei- tai, jog kûno kultûra ðiame technikos amþiuje bûti- giamàjá susirinkimà, parengti ir patvirtinti klubo nuo- na kiekvienam. Konkûrininkas Zigmas Ðarka dali- status teko dar kartà dël pasikeitusiø ástatymo nuo- josi áspûdþiais apie ávairias varþybas. J. Ramanaus- statø, nes buvusius klubo nuostatus patvirtino tik kas paþymëjo, kad sunkiosios atletikos inventorius Kauno miesto kûno kultûros ir sporto komiteto pir- gerëja, taèiau apgailestavo, jog rezultatai prastëja. mininkas Pranas Majauskas, o ne tuometinis mies- „Þalgirio“ respublikinës tarybos organizacinio sky- to Vykdomasis komitetas. Tad 1985 m. Lietuvos vals- riaus vedëjas A. Ratininkas pasidþiaugë kovinga ve- tybiniame kûno kultûros institute vël vyko steigia- teranø nuotaika ir pasiûlë paskleisti kaunieèiø pa- masis miesto sporto veteranø klubo susirinkimas. tyrimà po kitus miestus. Sàskrydyje uþ aktyvià veiklà Kauno kûno kultûros ir sporto komiteto pirminin- sporto veteranø klube apdovanoti Elvyra Barkaus- kas P. Majauskas supaþindino su klubo tikslais ir uþ- kienë, Regina Buèienë, Elvyra Janickienë, Alekse- daviniais. Jis paþymëjo, kad klubo patalpos jau yra jus Ðimanas, Elena Petkienë, Romas Beresnevièius, árengtos Vydûno al. 2-ajame name. Susirinkime min- Romas Kudarauskas, Gerardas Ðauklys, Petras Gri- timis dalijosi Antanas Zaboras, Gerardas Ðauklys, gonis, Gediminas Kuklys, Linas Jasikevièius, Ele- Jonas Ramanauskas, Juozas Jurevièius, Dizmanas na Boreikienë, Regimantas Juodris. Ilgûnas, Edmundas Katkevièius, Aleksandras Gu- 1988 m. gruodþio 26 d. Kauno sporto halëje ávy- danovièius, Irena Taujanskienë, Antanas Barisas, Te- ko treèiasis sporto veteranø sàskrydis (Zbormirs- resë Gedminienë, Irena Stankevièienë, Kazys Pet- kas, 1988). Jame dalyvavo 2 tûkstanèiai þmoniø. kevièius, Stepas Butautas. Klubo nuostatai buvo pa- Atvyko delegacijos ið Sibiro, Maþosios Lietuvos, tvirtinti pagal naujàjà galiojanèià tvarkà. Sporto ve- Lenkijos, atstovai ið JAV, Vokietijos. Pasaulio ie- teranø klubo pirmininku iðrinktas Gerardas Ðauk- ties metimo rekordininkë Birutë Kalëdienë perskai- lys. 2005 m. gruodþio 17 d. ávykusiame klubo ata- të sàskrydþio dalyviø sveikinimo telegramà III pa- skaitiniame-rinkiminiame susirinkime klubo pirmi- saulio lietuviø sporto þaidyniø Adelaidëje daly- ninku iðrinktas Pranas Majauskas ir nauja taryba. viams. Vytautas Nënius sàskrydþio dalyviams pra- Kauno sporto veteranø klubo nariai organizavo neðë, jog IV pasaulio lietuviø sporto þaidynes keti- tris sporto veteranø sàskrydþius. Pirmasis sàskry- nama surengti Lietuvoje. Pirmà kartà buvo paraðy- dis buvo suðauktas 1985 m. vasario 26 d. Muziki- tas ir olimpinio èempiono Gintauto Umaro perskai- niame teatre (Staniulis, 1985). Sàskrydyje dalyva- tytas Lietuvos visø laikø sporto metraðtis ir áteiktas vo apie 700 þmoniø. Miesto sporto veteranø tary- kaip simbolis ,,Àþuolo“ klubo Sporto paveldo ko- bos pirmininkas J. Lagunavièius sàskrydþio daly- misijos nariui Kauno karo muziejaus direktoriui vius supaþindino su veteranø klubo veikla. P. Ma- J. Jurevièiui su sàlyga, kad bûtø ákurtas Lietuvos jauskas kvietë veteranus suaktyvinti savo veiklà ir sporto muziejus. Pirmà kartà po 50 metø buvo at- padëti spræsti atsirandanèias problemas. Doc. skleista sunki, kartais tragiðka, bet labai garbinga A. Vietrinas pasakojo apie garsius pokario sporti- Lietuvos sporto istorija. Sàskrydyje rengëjai paskel- ninkus, sporto organizatorius. Sàskrydyje mintimis bë veteranø iðrinktà visø laikø geriausià sportinin- dalijosi M. Korienë, P. Apuokas, È. Stakionis, prof. kà. Juo tapo Algirdas Ðocikas. A. Kudzys, I. Taujanskienë. Per visà sporto veteranø klubo gyvavimo laiko- 1986 m. gruodþio 21 d. Kauno dirbtinio pluoðto tarpá aktyviai dirba komisijos. Sporto paveldo ko- kultûros ir sporto rûmuose ávyko antrasis sporto misija domisi prieðkario sporto istorija, buvusiais veteranø sàskrydis (Zeliukas, 1986). J. Lagûnavi- to meto garsiais sportininkais, sporto organizacijo- èius paþymëjo, kad sàskrydyje turi bûti numatyti mis ir jø veikla bei likimais, renka eksponatus, ren- ateities planai. P. Majauskas sporto veteranus kvie- gia prisiminimo vakarus, rûpinasi sporto veteranø, të dalytis savo patirtimi, þiniomis, aktyviai dalyvau- iðëjusiø Anapilin, istorinës atminties iðsaugojimu. ti sprendþiant sporto problemas mieste. R. Levic- Ypaè daug ádomios istorinës medþiagos apie prieð- 70 SPORTO MOKSLAS kario sporto organizacijas, sportininkus, sporto renka, Vytautas Norkus, buvæs komentatorius A. Vi- ginius tik kà gimusiam Lietuvos atgimimo laikrað- sockas, sveèiai ið Latvijos, Maskvos ir kitø buvu- èiui „Olimpinë viltis“ pateikë Edmundas Volunge- sios SSRS miestø (Majauskienë, 1998). Klubo na- vièius, Julius Tamoðiûnas, Jonas Ramanauskas. riai padëjo iðleisti specialø laikraðtá „Olimpinë vil- Kultûros komisija organizuoja ne tik susitikimus tis“, rengë ekskursijas po Lietuvà, susitikimus su su þymiais þmonëmis, bet ir sporto þenkleliø, fila- giminëmis ir buvusiais bendraþygiais. telijos, karikatûrø sportine tematika parodas, ið- Be Kauno sporto veteranø pagalbos neapsieita, vykas á teatrus, rengia ðventes, iðkylas. kai 1996 m. buvo rengiamos I Lietuvos sporto ve- Sporto komisija organizuoja krepðinio, stalo te- teranø þaidynës, kai 2001 m. buvo organizuojamas niso, plaukimo treniruotes, saunà ir ávairiø sporto LTOK atkûrimo deðimtøjø, 2006 m. – penkioliktø- ðakø draugiðkas varþybas. jø metiniø paminëjimas. Socialiniø reikalø komisija kasmet rengia Senø- Sporto veteranø klubo nariai kartu su LTOK jø metø palydos vakarus, kuriuose pagerbiami jubi- Kauno miesto taryba parengë ir iðleido leidiná, skirtà liatai ir pasiþymëjæ klubo nariai. Ði komisija rûpi- IV pasaulio lietuviø sporto þaidynëms, reguliariai nasi sporto veteranø buitimi, bendrauja su neteku- rengë ir ðaukë posëdþius, pasitarimus, parengë spor- siais prieþiûros, pasiligojusiais klubo nariais. Rustë to ekspozicijà besikurianèiame Sporto muziejuje, Grigonytë organizuoja itin sunkiai materialiai gy- sutiko delegacijas, organizavo ekskursijas po mies- venanèiø sporto veteranø maitinimà, aplanko juos tà ir Lietuvà. namuose prieð didþiàsias ðventes, lanko sporto ve- Sporto veteranai daug jëgø atidavë, kad bûtø teranus Prienø seneliø namuose. Socialiniø reikalø ákurtas Lietuvos sporto muziejus Kaune. Dar komisija ir kiti ,,Àþuolyno“ klubo nariai daug jëgø 1978 m. Jonas Ramanauskas Lietuvos sporto mu- ir energijos paaukojo, kad bûtø atidarytas sporti- ziejaus ákûrimo idëjà iðdëstë Kauno sporto komite- ninkams pensionatas Prienuose. te Pranui Majauskui. 1984 m. J. Ramanauskas ve- Sporto veteranai neliko nuoðalyje, kai buvo ku- teranø sàskrydþio metu dël sporto muziejaus ákûri- riamas Lietuvos sporto ástatymas ir naujosios spor- mo rinko paraðus, kuriuos su praðymu áteikë LSSR to valdymo struktûros. 1990 m. kovo 11–14 die- valdþiai. Taèiau tik 1991 m. rugpjûèio 2 d. pavyko nomis P. Majauskas sporto valdymo struktûrà pri- oficialiai atidaryti Karo muziejaus sporto skyriø, bû- simàjá Lietuvos sporto muziejø. Á muziejø persikë- statë Pasaulio sveikatos organizacijos kongrese Bel- lë ir Kauno veteranø sporto klubas. ,,Àþuolyno“ faste (Airija). klubo nariai padeda plëstis Lietuvos sporto muzie- „Àþuolyno“ klubo nariai aktyvûs Lietuvos tau- jui. Labdaros ir visuomeniniais pagrindais jie áren- tinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuojamø gë „Olimpieèiø palëpæ“, Jadvygos ir Jono Rama- ávairiø miesto ir ðalies renginiø dalyviai, padeda juos nauskø Lietuvos cirko ekspozicijà. rengti ir patys rengia. Sporto veteranai dalyvavo Pa- Klubas yra uþmezgæs ryðius su pasaulio lietuviø saulio lietuviø jaunimo dienose, vykusiose 1989 m. bendruomenëmis, palaiko ryðius su pasaulio lietu- liepos 15–18 d. Lietuvoje. Tø paèiø metø rugpjû- viais sportininkais. èio 23 d. Baltijos kelio akcijoje LTOK Kauno rë- ,,Àþuolyno“ sporto veteranø klubas vienija apie mimo ir veteranø iniciatyva 105-ajame autostrados ðimtà nariø. Klubo sudëtis pamaþu keièiasi: dalis Vilnius–Panevëþys kilometre, prie Ðilø gyvenvietës, nariø iðëjo Anapilin, dalis jø jau nebepajëgia daly- buvo pastatytas koplytstulpis Lietuvos sportinin- vauti klubo veikloje, treti iðvyko gyventi á uþsiená ar kams, þuvusiems stalinizmo metais, atminti (Zbor- kitus miestus. Taèiau nariø skaièius nemaþëja, nes mirskas, 1989). Èia ne tik buvo paminëti 10-ies ir klubas nuolat pasipildo naujais sporto veteranais. 15-os metø Baltijos kelio jubiliejai, bet ir kasmet sporto veteranai, pasitelkæ sportininkus, meno sa- Apibendrinimas viveiklininkus, tà ásimintinà dienà apsilanko Ðiluo- 1984 m. ákurtas Kauno sporto veteranø klubas se. Ðilø jaunimas kartu su mokytojais per ávairias „Àþuolynas“ plaèiai propaguoja olimpines idëjas ir ðventes aplanko sporto veteranus Kaune. sportà, plëtoja kultûrinæ ir sporto tradicijø iðsau- Stepas Butautas, Justinas Lagûnavièius, kiti gojimo veiklà. Klubo nariai aktyviai dalyvauja vi- Sporto paveldo ir Kultûros komisijos nariai padëjo suomeniniame valstybës ir miesto gyvenime, orga- organizuoti Kauno sporto halës 50-ies metø jubi- nizuoja sporto ir kultûros renginius, sporto vetera- liejaus paminëjimà ir 50-ies metø Europos krepði- nø sàskrydþius, puoselëja bendravimo vertybes, nio èempionato laimëjimo paminëjimà. Ðventëje da- sveikà gyvensenà. lyvavo Konstantinas Savickas, Leonas Baltrûnas, Sporto veteranai burdamiesi á klubus ir pratæsda- Leonas Petrauskas, Pranas Lubinas, Pranas Maþei- mi savo veiklà árodë, kad olimpizmas yra gyvenimo 2007 Nr. 3(49) 71 filosofija visam gyvenimui, o ne trumpai akimirkai, LITERATÛRA kad reikia rûpintis ne vien varþybomis ir pergalëmis, 1. Bertaðius, A. (Sud.) (2005). Lietuvos sporto þinynas. XIII bet daug dëmesio skirti ir rungtyniavimo, bendravi- tomas. Vilnius: LSIC. mo vertybëms, þmogaus asmenybei, sveikai gyven- 2. Karoblis, P. (2003). Olimpinis ðvietimas globalizacijos senai propaguoti ir tobulinti. Bûdami Europos Sà- amþiuje. Mokslas ir gyvenimas, 12, 38–41. 3. Kauno sporto veteranø klubo „Àþuolynas“ archyvas. F.1. jungos nariai privalome iðsaugoti savo kalbà, savitus Ap.1. B.1. tëvø ir protëviø paproèius, ðlovingà istorijà, turtingà 4. Kauno sporto veteranø klubo „Àþuolynas“ nuostatai (1984). kultûrà ir menà, puoselëti olimpinio sporto mokslà 5. Majauskienë, V., Majauskas, P. (1998). Kauno miesto ir nepamirðti Lietuvos sportininkø laimëjimø, iðkiliø olimpinës tarybos veikla. Mokslas ir gyvenimas, 10, 26–27. sporto asmenybiø, nes tai yra tautos atmintis. Ið jos 6. Poviliûnas, A. (2003). Lietuvos olimpinis sàjûdis: sporto tauta semiasi jëgø, dvasinës stiprybës. Tai yra gyve- ir kultûros sàsajos. Mokslinës konferencijos „Olimpinis nimo ðaknys, padedanèios teisingai suvokti praeities ðvietimas ir kultûra“ medþiaga (pp. 13–18). Vilnius: LTOK. 7. Staniulis, A. (1985). Ðirdimi nesensta veteranai. Sportas, kovo 2. pamokø ir dabarties veiksniø vienovæ. Ðiandien mû- 8. Stonkus, S. (2005). Sportas ir kultûra. Mokslas ir sø tëvynë tapo suvienytos Europos dalimi. Ji ne tik gyvenimas, 9, 18–19. turi teisæ imti ið Europos. Ji pati privalo kaþkà duoti 9. Zbormirskas, R. (1988). Sugráþkime prie tø akimirkø. prieð imdama, privalo rûpintis savo tëvynës rûbu ir Sportas, gruodþio 31. jos paveldu. Mes turime þinoti, kuo ji buvo, kokia ji 10. Zbormirskas, R. (1989). Suoð àþuolø giraitë. Sportas, dabar ir kur ji eina, kas yra jos vedliai. spalio 11. 11. Zeliukas, V. (1986). Jaunatviðkos veteranø ðirdys. Sportas, gruodþio 25.

FOUNDING AND ACTIVITIES OF THE KAUNAS SPORT SENIORS’ CLUB “AÞUOLYNAS”

Daiva Majauskienë, Jolanta Paulauskienë Lithuanian Academy of Physical Education SUMMARY The purpose of this work was to review the beginning The members of the club “Àþuolynas” developed and features of the activity of Kaunas sport seniors’ wide activity aiming to promote Olympic ideas and club „Aþuolynas“, to evaluate what was good in the sport, to save sport traditions. They take part in public past and to find new things if they are useful nowadays. life of the city and state actively, organize sport and The sport club „Aþuolynas“ wore a track of Olympic culture events, jamborees for sport veterans, cherish education and left significant traces of its works. values of communication, healthy way of life. In Lithuania sport seniors’ clubs started building up When sport veterans create clubs and continue their in the ninth decade of XX century. Kaunas sport activity, they prove Olympism is life philosophy for all seniors’ club „Aþuolynas“ was founded in 1984. Athletes life, not for a short moment, not only for competitions and active sport joiners can become its members. and victories but also for values of competition and The main tasks of the activity of the club: to organize communication, not only for sport as activity but also meetings with sport veterans, scientists, artists of the for personality, for improving his healthy way of life, city and the republic; to prepare various holidays, healthy life. As we are the members of the European meetings with athletes – participants of the Olympic Union, we must save our beautiful language, glorious Games, champions, record-breakers, young people; to history, rich culture and art, science of the Olympic prepare lists of the veterans of different sports, to collect sport and achievements of athletes, distinctive customs and save historic material related to all sports, to write of our parents and ancestors. The nation gets powers the chronicle of the club, to take part in the periodic and spiritual strength from it. These are roots of life – press and so on. The club fulfils its activity in the to correctly understand the unity of lessons of the past committees of Sport, Sport inheritance, Culture, Social and actions of the present. Today our fatherland is a affairs. Vytautas Macijauskas was elected to be the first part of the united Europe. It has more than a right to chairman of Kaunas sport veteran club. In 1985 Gerardas take something from Europe. It also must give Ðauklys was elected to be the chairman. Pranas something before taking, it must take care of the robe Majauskas was elected to be the chairman of the club, and inheritance of its fatherland. also the new council was elected at the reporting elective Keywords: sport veteran, veteran club, activity of meeting on the 17th of December 2005. sport veterans.

Daiva Majauskienë Taikos pr. 42–33, Kaunas Mob.: +370 616 35 055 Gauta 2007-05-22 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 72 SPORTO MOKSLAS

12–14 metø mokiniø poþiûris á kilnø elgesá ir jo raiðka sportinëje veikloje Prof. habil. dr. Eugenija Adaðkevièienë, Asta Budreikaitë Klaipëdos universitetas Santrauka Tyrimo tikslas – iðtirti 12–14 metø mokiniø poþiûrá á kilnø elgesá ir atskleisti jo raiðkà sportinëje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipëdos ir Plungës miesto 12–14 metø mokiniai. Buvo taikomi ðie tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, anke- tinë apklausa, situacijø analizë, statistinë analizë. Tyrimo rezultatai parodë, kad sportine kova þavisi beveik pusë (47,1 %) tiriamøjø. Jiems svarbu þaidëjø kovinë dvasia, ryþtas, varþybø taisykliø laikymasis. Daugiau kaip treèdaliui respondentø (35,1 %) svarbu varþybø rezultatas, nepaisant to, kokiu bûdu jis pasiektas. Garbingos sportinës kovos samprata ðiuo amþiaus tarpsniu dar nëra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokiniø nuomone, sporto varþybose visada reikia gerbti varþovus, kovoti laikantis taisykliø, nesvarbu, koks bûtø varþybø rezultatas; 22,0 % mokiniø teigë, kad reikia visais ámanomais (net negarbingais) bûdais siekti pergalës, 9,6 % paþymëjo, kad ið principo taisykliø reikia laikytis, o 2,1 % nurodë, kad galima ir paþeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokiniø nuomone, kilnus elgesys pasireiðkia tiek sportinëje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnø elgesá supranta kaip pasiaukojimà, sàþiningumà, þaidimo taisykliø laikymàsi, paslaugumà, gailestingumà, atjautà. 13,2 % mokiniø kilnø elgesá supranta kaip iðdidumà, pasitikëjimà savimi. 8,3 % mokiniø pasirinko kilnaus elgesio neapibûdinanèias savybes. Atlikus tyrimà nustatyta, kad paauglystës amþiuje dar tik formuojasi paaugliø vertybinës nuostatos: kilnaus elgesio, sàþiningos ir garbingos kovos samprata, ir jø apraiðkos sportinëje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybæ paaugliams kilnø elgesá ir garbingà sportinæ kovà suvokti nedirektyviai – per sporto fenomenà, konkreèiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminëmis sampratomis. Raktaþodþiai: kilnus elgesys, garbinga sportinë kova, paaugliai, sportinë veikla. Ávadas mas olimpizmo filosofija, yra nepaprastos svarbos Postmodernus gyvenamasis laikotarpis iðryðki- uþdavinys. Tai liudija ir daugelio mokslininkø no bûtinybæ þmogaus ugdymo vienovës, kai natûra- (Lämmer, 1998; Þukovska, Þukovski, 1998; Dàb- liai ir sandermëje su bendràja kultûra plëtojamos rovska, Dàbrovski, 1998; Stonkus, 2000; Puiðienë, asmenybës fizinës, dvasinës ir protinës galios. Am- Smalinskaitë, 2000; Miðkinis, 2003; Ðîäè÷åíêî, þinøjø þmogaus doriniø vertybiø esmæ ir svarbà 2005) tyrimai. Kilnaus ir garbingo þmogaus ugdy- áprasmina humanistinës Antikos olimpinës idëjos, mo paauglystëje problemai reikia mokslinio ápras- jø nenutrûkstama plëtra bei gyvybingumas ir mûsø minimo ir pasiryþimo tirti sociokultûriniø veiksniø laikais. Olimpizmas kaip gyvenimo filosofija iðke- vaidmená. Sportinë veikla teikia impulsø sàþiningo lia ir darniai susieja kûno, valios ir proto savybes, þaidimo ágûdþiams formuotis, kilniai ir garbingai elg- bûtinas asmenybei ugdyti, veda þmogø sveiku ir tis nusiteikusiai asmenybei ugdytis. Todël tampa skaidriu gyvenimo keliu. Mûsø laikø olimpizmas prasmingas sisteminis – integracinis ðio reiðkinio stu- skelbia tarptautinio supratimo, draugystës, laisvës, dijavimas. humanistines idëjas, kurios neretai pamirðtamos jë- Tyrimo tikslas – iðtirti 12–14 metø mokiniø po- gos ir pinigø valdomoje visuomenëje. Jis skleidþia þiûrá á kilnø elgesá ir atskleisti jo raiðkà sportinëje ir praktinëje veikloje realizuoja garbingos sporti- veikloje. nës kovos þavesá, aukðtina kilnø elgesá sportinëje Tyrimo metodika ir organizavimas veikloje ir gyvenime, áprasmina skaidrios sielos ákû- Tyrime dalyvavo Klaipëdos ir Plungës miesto 12– nijimà sveikame kûne. Svarbiausia, jog darnios as- 14 metø mokiniai (115 mergaièiø ir 110 berniukø), menybës ugdymo idëja ágyvendinama nedirektyviai, parinkti serijiniu atrankos bûdu. Tyrimo metodai: per þmogaus savastá ir pastangas, paremiant dþiaugs- literatûros ðaltiniø analizë, anketinë apklausa, sta- mu, geru pavyzdþiu ir pagarba olimpiniams princi- tistinë analizë. Analizë atlikta SPSS paketu 13.0. pams. Ðiuolaikinio olimpizmo koncepcijos autorius Buvo taikomas Chi kvadrato (χ2) testas, padedan- Pjeras de Kubertinas (Pierre de Coubertin, 1863– tis nustatyti skirtumus tarp nagrinëjamø poþymiø. 1937) suprato, kad jaunø þmoniø moralinë jëga ga- Ryðys tarp poþymiø yra reikðmingas, jei koeficien- li bûti iðlavinta per individualiàjà patirtá sportinëje tà atitinkanti p < 0,05. veikloje ir ið ten iðkelta á gyvenimà kaip visuminis procesas (Müller, 1998). Tyrimo rezultatai Taigi amþiø praktika patvirtinto Antikos olim- Dabartiniame lietuviø kalbos þodyne (2000) vie- pizmo idëjas, kilnaus elgesio ir garbingos sportinës na ið þodþio kilnus reikðmiø – keliantis pagarbà, do- kovos ugdymo svarbà. Þmogaus ugdymas, grindþia- ras, taurus. S. Stonkus (2002) teigia, kad kilnumas 2007 Nr. 3(49) 73

– moralinë savybë, apibûdinanti tauriø motyvø pa- skritai nesidomi sporto varþybomis. Berniukai, ly- diktuotus þmoniø poelgius. Jis apima gerumà, nuo- ginant su mergaitëmis, þiûrëdami varþybas labiau ðirdumà, draugiðkumà, didþiadvasiðkumà, savitar- toleruoja sportininkø agresyvumà (p < 0,001), o pio pagarbà, graþià sportinæ kovà, kuklumà pasie- mergaitës labiau uþ berniukus vertina kovà, laikan- kus pergalæ, ramumà pralaimëjus, þmogaus fizinio tis garbingo elgesio taisykliø (p < 0,05). ir dvasinio groþio populiarinimà ir kt. Ðiuo tyrimu Sporto rungtyniø metu kartais sportininkai ima siekta atskleisti, kaip mokiniai supranta kilnø elge- aiðkintis tarpusavio santykius jëga. 45,0 % apklaus- sá. Tyrimas parodë, kad, daugumos (78,5 %) tiria- tø mokiniø teigë, kad juos domina graþi sportinë ko- møjø nuomone, kilnus elgesys – tai pasiaukojimas, va, taèiau daugiau negu treèdalis (36,9 %) paaugliø sàþiningumas, þaidimo taisykliø laikymasis, paslau- su malonumu þiûri ðiurkðèià sportinæ kovà ir muð- gumas, gailestingumas, atjautimas. 13,2 % mokiniø tynes kaip ádomø reginá. Tiktai 27,0 % mokiniø ne- kilnø elgesá supranta kaip iðdidumà, pasitikëjimà sa- rimavo dël sportininkø, kad jie nesusiþeistø, 9,8 % vimi, 8,3 % mokiniø pasirinko kilnaus elgesio ne- – dël to, kas vyksta þaidimo aikðtelëje, net 26,2 % atspindinèias savybes. Jø nuomone, jis pasireiðkia respondentø tokias situacijas vertino kaip áprastas. tiek sporte, tiek gyvenime. Negarbingos sportinës kovos reginiai gali sukelti Tyrimo duomenys buvo analizuojami ir lyties jiems net teigiamas emocijas, nes paaugliai juos lin- atþvilgiu. Statistiðkai patikimai (p < 0,01) daugiau kæ vertinti kaip pramoginá reginá. A. Banduros mergaièiø nei berniukø kilnø elgesá sportinëje veik- (1973) iðmokimo teorija teigia, kad agresyvaus el- loje suprato kaip pasiaukojimà, sàþiningumà, þai- gesio iðmokstama tiek já stebint, tiek ir patiriant. dimo taisykliø laikymàsi, paslaugumà, gailestingu- Mokiniø nuomoniø analizë parodë, kad 66,3 % mà, atjautimà. Berniukai pasirinko iðdidumà ir pa- tiriamøjø aukðèiausiai vertino sportininkus, kurie sitikëjimà savimi. grieþtai laikosi varþybø taisykliø, atiduoda visas jë- Varþybø tikslas – siekti pergalës. Pastaraisiais gas, nors pergalës ir nepasiekia. 15,2 % apklaustø metais laimëjimas tapo beveik pagrindine sportinës mokiniø palaikë tuos sportininkus, kurie laimi var- veiklos vertybe (Ðukys, 2002). Ypaè profesionalaus þybas, nors paþeidþia garbingos kovos taisykles. sporto varþybose vis daþniau laimëti siekiama bet Gana didelë dalis (18,5 %) mokiniø neþinojo, kaip kokia kaina. Garbingos, teisingos sportinës kovos atsakyti. Galima daryti prielaidà, kad mokiniai ne- principø suvokimas atskleidþia besiformuojanèios pakankamai gerai þino, ar garbinga sportinë kova asmenybës bendraþmogiðkàsias vertybes. Respon- yra vertybë. dentams buvo pateiktas klausimas: ,,Kaip suvokia- Þmogaus tobulëjimas sportinëje veikloje apima te garbingos sportinës kovos principus?“ Vyravo ugdymà ir yra grindþiamas vertybëmis (Ðukys, nuomonë, kad sporto varþybose visada reikia gerb- 2002). Mokslininkai (Papp, Prisztoka, 1995), tyri- ti varþovus, kovoti laikantis taisykliø, nesvarbu, koks nëjæ pradiniø ir viduriniø mokyklø mokiniø bei uni- bûtø varþybø rezultatas (66,3 %). 22,0 % mokiniø versiteto studentø vertybines orientacijas sportinëje teigë, kad reikia visais ámanomais (net negarbingais) veikloje, nustatë, kad moralinës sportinës veiklos bûdais siekti pergalës. 9,6 % paaugliø paþymëjo, kad vertybës yra susijusios tiek su garbinga sportine ko- ið esmës reikia laikytis þaidimo taisykliø, taèiau kai va, tiek su teisingais moraliais ir sportininkø, ir vi- kurie tiriamieji (2,1 %) manë, kad galima ir negar- sø dalyvaujanèiøjø sportinëje veikloje (treneriø, tei- bingai kovoti, paþeisti taisykles, jeigu taip nurodo sëjø, þiûrovø) poelgiais. Mûsø tyrime mokiniai tu- treneris. Atsakymai á klausimà: ,,Kas labiausiai do- rëjo atsakyti á klausimà: ,,Kokias vertybes padeda mina sporto varþybas þiûrinèius mokinius?“ atsklei- ugdytis sportas?“ Tik 22,6 % 12–14 metø mokiniø dë tiriamøjø poþiûrá á garbingà sportinæ kovà. Gar- áþvelgë, jog sportas ugdo kilnumà ir garbingumà. binga, teisinga sportine kova þavëjosi beveik pusë Kiti respondentai daþniausiai nurodë kai kurias (45,0 %) apklaustø mokiniø, nesvarbu, koks bûtø þmogaus charakterio savybes: darbðtumà, atsako- varþybø rezultatas, jiems visada svarbi þaidëjø ko- mybæ, drausmingumà ir kt. Pasak J. Coakley (1992), vinë dvasia, ryþtas, varþybø taisykliø laikymasis. sportas yra ypatinga charakterio grûdinimo, mora- Daugiau kaip treèdaliui respondentø (37,1 %) svar- lumo, pilietiðkumo ugdymo priemonë. biausia – varþybø rezultatas. 11,5 % apklaustø mo- Anketoje respondentams buvo pateikta keletas kiniø ádomiausia per sporto varþybas stebëti sporti- situacijø, kurios gali bûti sportinëje veikloje, mo- ninkø tarpusavio konfliktus, muðtynes, ginèus su tei- kykloje ar konkreèiame gyvenime. Ið jø spræsta apie sëjais. 4,6 % respondentø paþymëjo, kad juos do- mokiniø poþiûrá á kilnø elgesá. Buvo pateiktas pa- mina ne paèios varþybos, o galimybë jø metu pavyzdys apie agresyvø þiûrovø elgesá pralaimëjus ko- bendrauti, „emociðkai iðsikrauti“. 1,7 % mokiniø ap- mandai. Tyrimas parodë, kad 28,4 % tiriamøjø vi- 74 SPORTO MOKSLAS siðkai pritaria agresyviam þiûrovø elgesiui ir toks 60 51.1 padėtų išmokti þiûrovø elgesys jiems atrodo priimtinas. Pasyvus ag- pratimą resijos stebëjimas (43,2 %) reiðkia jos toleravimà 50 40.4 40 ir susitaikymà su agresyviu elgesiu. Kiti (28,3 %) nekreiptų dėmesio respondentai toká þiûrovø elgesá stebëtø pasyviai. 30 Tai rodo, kad 12–14 metø mokinius veikia visuo- 20 8.4 menëje egzistuojanti doroviniø vertybiø krizë. 10 pasišaipytų iš draugo nemokšiškumo Kitoje mokiniams pasiûlytoje situacijoje buvo 0 praðoma ásivaizduoti, kad vienas ið sportininkø ámu- 2 pav. Paaugliø elgesio apraiðkos kûno kultûros pamokoje džiūgauju ir 48 ðë ávartá, taèiau tai atlikdamas paþeidë taisyklæ, bet 50 44.4 negalvoju apie teisëjas paþeidimo nepastebëjo. Mokiniai turëjo pralaimėjusiuosius 40 ávertinti, koks sportininko elgesys ðioje situacijoje didžiuojuosi savimi ir noriu pasidalyti 30 jiems atrodo teisingiausias. 1 paveiksle matyti, kaip džiaugsmu su kitais pasiskirstë apklaustø mokiniø atsakymai á ðá klausi- 20 jaučiuosi mà: 33,3 % – nedelsiant praneðtø teisëjui, 28,9 % ypatingesnis, 10 3.5 4 niekinu – nereaguotø, 25,3 % – apsimestø, kad nieko ne- pralaimėjusiuosius 0 nesureikšminu pastebëjo, taèiau po þaidimo informuotø trenerá. pergalės 12,4 % apklaustøjø negalëjo atsakyti á ðá klausimà. 3 pav. Mokiniø emocijø raiðka laimëjus sporto varþybas Tai rodo, kad tik treèdalis mokiniø linkæ reaguoti pergalës nesureikðmina ir po varþybø iðlieka emo- sàþiningai ir norëtø pakeisti teisëjo sprendimà. ciðkai stabilûs (3 pav.). 33.3 nedelsiant praneštų 35 28.9 teisėjui ir reikalautų A. Dàbrovska, A. Dàbrovski (1998), tyrinëjæ stu- 30 25.3 pakeisti sprendimą dentø poþiûrá á olimpizmà, teigia, kad olimpizmà su- negali atsakyti 25 daro olimpiniai idealai, kurie apima tokias vertybes 20 12.4 kaip taika, draugystë, teisingumas ir garbinga kova. 15 apsimestų, kad nieko 10 nepastebėjo, tačiau Autoriø nuomone, tai elementarios þmogiðkosios el- informuotų trenerį 5 nereaguotų gesio normos dirbant, ilsintis, kasdien bendraujant 0 su kitais þmonëmis. Mûsø respondentams buvo pa- 1 pav. Mokiniø nuomonë apie sportininko elgesá futbolo rungtynëse teiktos kelios gyvenimiðkos situacijos, kuriomis tirtas poþiûris á kilnø elgesá. Pirma situacija: einant Tyrëjø (Bredemeier, 1990; Decker, 1995) duo- gatve randami pinigai (du litai). Analizuojant res- menimis, sportuojantys mokiniai, lyginant su nespor- pondentø atsakymus paaiðkëjo, kad 72,0 % respon- tuojanèiais, daþniau nesivadovauja moraliniais prin- dentø rastus gatvëje pinigus paaukotø labdaros ak- cipais, todël tikslinga skatinti ugdytinius laikytis gar- cijà vykdantiems organizatoriams, kurie rûpinasi ser- bingos kovos principø sportinëje veikloje ir gyveni- ganèiais paralyþiumi, 10,2 % – rastus pinigus pasi- me, orientuoti juos á tokias vertybes, kurios yra pa- liktø sau, 17,7 % neþino, kaip pasielgtø (4 pav.). laikomos ir skatinamos visuomenëje. Dar viena mû- Galima teigti, kad dauguma (72,0 %) 12–14 metø sø pateikta situacija – mokiniui kûno kultûros pa- mokiniø ðioje situacijoje pasielgtø nesavanaudiðkai. mokoje nesiseka atlikti pratimo. Nustatyta, kad jam 72 rastus 80 pratimà padëtø iðmokti 51,1 % bendraklasiø, 40,4 % pinigus respondentø nekreiptø á tai dëmesio, kiti (8,4 %) 70 paaukotų 60 labdarai apklaustieji ið jo netgi pasiðaipytø (2 pav.). Taigi olim- nežino, kaip 50 pasilegtų piniø idëjø perteikimas ir jø realizavimas praktiniu 40 lygmeniu padëtø mokiniams ugdytis geranoriðkumà, 30 17,7 20 10,2 rastus kilnumà, graþius tarpusavio santykius. pinigus Dalis paaugliø lanko ávairius sporto bûrelius ir 10 pasiliktų sau 0 dalyvauja sporto varþybose. Mes tyrëme mokiniø 4. pav. Mokiniø elgesys labdaros situacijoje savijautà laimëjus sporto varþybas. Nustatyta, kad teigiamos emocijos yra ypaè stiprios: 48 % moki- Pagal antrà konkreèià situacijà mëginta iðsiaið- niø dþiaugiasi laimëjæ varþybas, 44,4 % didþiuojasi kinti, ar respondentai, pastebëjæ aklà moterá su ne- savimi ir nori pasidalyti dþiaugsmu su kitais, 3,5 % regio lazdele kitoje gatvës pusëje, jai padëtø. Ap- apklaustøjø jauèiasi netgi ypatingesni uþ kitus ir nie- klausa parodë, kad padëtø surasti reikiamà gatvæ kina pralaimëjusiuosius. Tiktai 4,0 % respondentø ir palydëtø 73,7 % respondentø, abejoja, ar taip 2007 Nr. 3(49) 75 pasielgtø, 20,4 % apklaustøjø ir tik nedidelë dalis jo, kad pergalës sportinës kovos metu reikia siekti (5,7 %) nepadëtø neregei. Apibendrinus tyrimo visais ámanomais bûdais. Daugiau negu pusë res- rezultatus ir palyginus pateiktas dvi konkreèias si- pondentø (57,5 %) buvo ásitikinæ, jog visada reikia tuacijas paaiðkëjo, kad du treèdaliai tiriamøjø su- laikytis garbingos sportinës kovos principø. vokia kilnumo vertybës prasmæ ir siekia jà prak- V. Stoliarovo (Ñòîëÿðîâ, 1996) pateikti duome- tiðkai ákûnyti. nys atskleidë mokiniø ir studentø poþiûrá á garbin- Norëjome iðsiaiðkinti, kaip mokiniai pasielgtø gà sportinæ kovà. Nustatyta, kad 44,0 % respon- prireikus pagalbos klasës draugui. Rezultatø spek- dentø geriausià ávertinimà skiria sportininkams, gar- tras labai platus – nuo altruistinio iki egoistinio: bingai kovojusiems, bet nepasiekusiems pergalës, 30,7 % mokiniø visuomet stengtøsi padëti nesiti- ir tik 7,5 % ávertino negarbingai kovojusiuosius, ta- këdami jokio atlygio, 26,5 % respondentø padëtø èiau pasiekusius pergalæ. E. Puðienës, I. Smalins- retkarèiais, 29,8 % paaugliø nurodë, kad padëtø tik kaitës (2000) tyrimo rezultatai rodo, kad 41,8 % tada, kai jiems tai bûtø naudinga. Ðioje situacijoje respondentø (13–14 metø mokiniai) elgtøsi garbin- prosocialiai pasielgtø kur kas maþiau mokiniø nei gai ir ið karto informuotø teisëjà apie paþeistà tai- prieð tai pateiktose dviejose situacijose, kurios re- syklæ, 32,7 % apklaustø mokiniø varþybø metu elg- èiau pasitaiko nei pastaroji. tøsi taip, tarsi nieko neávyko, o po rungtyniø pasa- Tyrimo rezultatø aptarimas kytø treneriui ar komandos draugams. Taèiau ga- nëtinai daug (25,5 %) respondentø visai nereaguo- Olimpinis ugdymas daro didelæ átakà paaugliø tø á praþangà. Deja, ðio amþiaus mokiniai labiau ver- bendraþmogiðkøjø vertybiø ugdymuisi, formuoja tina tokius sportininkus, kurie ðiurkðèiai þaidþia ir vertybines nuostatas, teigiamai veikia kilnaus ir gar- laimi (63,3 %) rungtynes, o ne tuos, kurie laikosi bingo elgesio suvokimà ir kartu suponuoja asmeny- taisykliø, graþiai þaidþia, bet nelaimi (35,7 %). bës pakylëjimà á aukðtesná dvasiná lygmená sander- Mûsø tyrimo duomenys ið dalies sutampa su mi- mëje su iðlavintomis fizinëmis galiomis. nëtø autoriø tyrimø duomenimis, taèiau analizuo- Mûsø kilnaus elgesio ir jo raiðkos sportinëje veik- jant pastebëti tam tikri mokiniø specifiniai verti- loje tyrimø duomenys yra panaðûs á kitø tyrëjø, ta- nimai, reikalaujantys gilesnio ðio reiðkinio moks- èiau jø lyginimà apsunkina skirtingas tirtø respon- linio paþinimo. dentø amþius, nevienodos tyrimo metodikos ir ap- Sporto sirgaliai rungtyniø metu ávairiais bûdais linka. Be to, daugelis autoriø, tyrinëjæ kilnaus elge- gali rodyti agresijà áþeidinëdami sportininkus ar var- sio fenomenà sporte, teigia, kad jam átakà daro ir þovø komandà (Ðukys, 2002). Sirgaliø emocinë ið- kiti veiksniai, tokie kaip lytis, sporto ðaka, pratimø krova per rungtynes tam tikra prasme yra socialiai intensyvumas, varþybø lygis. priimtinas susikaupusiø neigiamø emocijø maþini- S. Stonkaus (2000) nuomone, kartais mûsø die- mo bûdas. Taèiau þiûrovø agresyvaus elgesio tole- nø sporto þvaigþdþiø elgesys nëra gero þmogaus el- ravimas didina sportininkø agresijà (Óýéíáåðã, gesio pavyzdys, didëja sportininkø ir treneriø ne- Ãîóëä, 1998). Labai svarbu jauniems þaidëjams ro- pagrásti, neturintys moralinio pagrindo reikalavimai, dyti kilnaus elgesio ir garbingos sportinës kovos pa- sportininkai nepaiso etikos normø ir taip sumenki- vyzdþius. Treneris, kuris pats elgiasi agresyviai, ið namas sportinës kovos groþis, patrauklumas. esmës leidþia suprasti, kad toks elgesys priimtinas. S. Ðukys, A. Laþauninkaitë (1999) tyrinëjo vy- Varþybø organizatoriai neturëtø apdovanoti agre- resniøjø klasiø mokinius. Jie nustatë, kad 63,2 % syviø sportininkø, o þiûrovai, kurie skatina þaidëjø 10–12 klasiø mokiniø sportinës kovos situacijoje agresijà, turëtø bûti ið salës iðpraðyti. R. Veinberg pasirinktø elgesá, neprieðtaraujantá garbingos kovos ir D. Gould (Óýéíáåðã, Ãîóëä, 1998) nuomone, þai- principams, o tik 34,8 % mokiniø pasirinktø kità dëjai, kurie prieðiðkoje situacijoje elgësi kilniai, gar- elgesio variantà – neatitinkantá garbingos kovos bingai, turëtø bûti apdovanojami ir rodomi pavyz- principø. Autoriø tyrimø duomenys rodo, kad dþiu kitiems. 26,5 % mokiniø sportinës kovos metu pateisina ag- Mûsø tyrimø duomenimis, 66,3 % respondentø resijà. Ádomu paþymëti, kad didesnë dalis (69,9 %) labiau gerbia sportininkus, kurie grieþtai laikosi var- mokiniø buvo ásitikinæ, jog geriausio ávertinimo nu- þybø taisykliø, atiduoda visas jëgas, nors pergalës sipelno tie sportininkai, kurie rungtyniø metu gar- nepasiekia. Þiûrint sporto varþybas mokinius do- bingai kovojo, laikësi taisykliø, taèiau pralaimëjo. mina garbinga, sàþininga sportinë kova (45 %), o Ir tik 12,8 % nurodë, kad tokio ávertinimo nusipel- konfliktai, ginèai ádomûs tik 11,5 % apklaustøjø. no negarbingai rungtyniavæ, bet rungtynes laimëjæ E. Spreitzer (1994) nuomone, sportas gali padë- sportininkai. Be to, 23,3 % visø mokiniø paþymë- ti vaikams atsispirti þalingai aplinkos átakai, nes spor- 76 SPORTO MOKSLAS tininkai mokosi laikytis varþybø taisykliø ir elgesio 4. Mokiniø poþiûrio á agresyvø elgesá analizë at- normø. J. W. Keating (1988) teigia, kad gebëjimas skleidë negatyvià asmenybës pozicijà. Dau- paklusti varþybø taisyklëms ir elgsenos reikalavi- giau nei treèdaliui (36,2 %) mokiniø ádomiau- mams gali bûti perkeliamas ir á kitas konkreèias gy- sia þiûrëti ðiurkðèià sportinæ kovà ir tarpusa- venimo sritis. Pasak N. Stambulovos (Ñòàìáóëîâà, vio santykiø aiðkinimàsi jëga. 28,4 % moki- 1999), dël sporte egzistuojanèiø ekstremaliø veik- niø visiðkai pritaria agresyviam þiûrovø elge- los sàlygø sportininkas ágyja tokias savybes, kokias siui, 43,2 % toleruoja agresyvø elgesá, kiti kitos veiklos sritys veikia maþiau. Varþybos, sporti- (28,3 %) stebi pasyviai. në kova yra kaip laboratorija, kurioje pritaikomi ir Tolesnis mûsø tyrimas fokusuojamas á kilnumo demonstruojami gebëjimai, patikrinamas priimtø ir garbingumo ugdymà sportine veikla paauglystë- sprendimø ir poelgiø vertingumas (Parry, 2003). je. Tai grindþiama kokybiðkai nauju mokiniø verty- Mûsø tyrimai taip pat rodo, jog mokinius veikia var- biniø nuostatø ugdymu ir sudaro palankias sàlygas þybø aplinka, kurià sudaro moralinë sportininkø, perimti naujà patyrimà, neblokuotà neigiamø emo- þiûrovø, mokytojø ar teisëjø sàmonë, dorovinë spor- ciniø iðgyvenimø, arba transformuoti negatyvià as- tininkø elgsena, doroviniai santykiai ir dorovinë kul- menybës pozicijà á pozityvià. tûra, kurie yra svarbesni uþ daiktinæ aplinkà. LITERATÛRA Taigi iki ðiol kilnumas ir garbingumas kaip þmo- gaus dorinë vertybë nëra pakankamai pagrásta te- 1. Bandura, A. (1973). A Social Learning Analysis. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. oriðkai, neatskleista jos esmë, neapibûdinta jos reikð- 2. Bredemeier, B. (1990). Morality and Sport for All. më þmogaus kultûriniame kontekste, kartu apibû- Proceedings of the World Congress on Sport for All. (pp. 365– dinant ir tokio poþiûrio á kilnø elgesá teoriná – pe- 373). Finland. dagoginá reikðmingumà. Todël pedagogams sunku 3. Coakley, J. (1992). Burnout among adolescents athletees: suvokti turtingà pedagoginëmis prasmëmis olimpi- A personal failure or social problem? Sociology of Sport ná ugdymà, kuris itin vertingas kilnaus elgesio sklai- Journal, 33, 231–244. dai sporte ir kilnios bei garbingos asmenybës taps- 4. Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. (2000). Vilnius, p. 304. 5. Dàbrovska, A., Dàbrovski, A. (1998). Studentai apie mui gyvenime. olimpizmo vertybes XXI amþiaus perspektyvoje. Sporto Iðvados mokslas, 4(13), 16–19. 6. Decker, D. (1995). Participation in youth sport, gender, and 1. Kilnumas ir garbingumas sportinëje veikloje the moral point of view. Physical Educator, 52(1), 14–22. yra fenomenali þmogaus vidinë dvasinë apraið- 7. Keating, J.W. (1988). Sportsmanship as a moral category. ka. Nûdienos edukologijos mokslui tai vis dar In: W. J. Morgan & K., V. Meier (Eds.). Phylosophic Enquiry nauja, neáprasta, nes þmogaus ugdymas spor- in Sport. Champaing, IL. tine veikla dar daþnai siejamas tik su kûno la- 8. Lämmer, M. (1998). Die Fair-Play - Initiative des vinimu. Be reikiamo dëmesio liko olimpinis deutschen Sports. Ziele, Strukturen, Perspektiven. Fair Play und der Kampf gegen Gewalt im Sport. Hamburg. ugdymas kaip þmogaus doriniø savybiø ugdy- 9. Miðkinis, K. (2003). Mokiniø olimpinis ðvietimas ir mo priemonë, kurio pagrindu plëtojasi paty- kultûra. Olimpinis ðvietimas ir kultûra. Vilnius, p. 31–37. riminis ugdymasis. 10. Müller, N. (1998). Olympism and Olympic Education. 2. Paauglystëje dar tik formuojasi vertybinës International Olympic Academy. Ancient Olympia, p. 211. nuostatos, ir poþiûris á kilnø elgesá sportinëje 11. Papp, G., Prisztoka, G. (1995). Sportsmanship as an veikloje bei gyvenime nëra stabilus. Graþia ethical value. International Review of Sociology of Sport, sportine kova þavisi tik apie pusë (45,0 %) ti- 375–389. 12. Parry, J. (2003). Olympism for the 21st century: From riamøjø. Jiems svarbu þaidëjø kovinë dvasia, local to global, or from global to local? 7th International ryþtas, varþybø taisykliø laikymasis. Daugiau Session for Directors of National Olympic Academies. nei treèdaliui respondentø svarbiausia varþy- Ancient Olympia, Greece, p. 1–21. bø rezultatai. 13. Puiðienë, E., Smalinskaitë, I. (2000). Mokiniø þinios 3. Nustatyta, kad dauguma (78,5 %) mokiniø jau apie Fair Play – motyvas elgesio kultûrai formuoti. Sporto supranta kilnaus elgesio prasmæ, taèiau kilnus mokslas, 4 (22), 25–31. 14. Spreizer, E. (1994). Does participation in interscholastic elgesys jiems yra tik deklaruojama, o ne „tikro- athletics affect adult development? Youth and Society, 25(3), ji“ (veiksminga) vertybë. Papraðius mokiniø áver- 368–388. tinti pateiktà þaidimo situacijà futbolo rungty- 15. Stonkus, S. (2000). Olimpinis sportas. Olimpijos ir nëse matyti, kad tik treèdalis (33,3 %) apklaus- olimpinës þaidynës. Kaunas: Ðviesa, p. 11–14. tøjø sàþiningai pasielgtø, kiti bûtø abejingi 16. Stonkus, S. (red.) (2002). Sporto terminø þodynas. (28,9 %) ar (12,4 %) neþino, kaip pasielgtø. Kaunas: LKKA. 2007 Nr. 3(49) 77

17. Ðukys, S., Laþauninkaitë, A. (1999). 10–12 klasiø 20. Ñòàìáóëîâà, Í. Á. (1999). Ïñèõîëîãèÿ ñïîðòèâíîé mokiniø poþiûris á garbingà sportinæ kovà. Sporto mokslas, êàðúåðû. Càíêò-Ïåòåðáóðã, c. 90. 4(18), 52–56. 21. Còîëÿðîâ, B. È (1996). Ïðîáëåìà ãóìàíèçàöèè 18. Ðukys, S. (2002). Socialiniai, moraliniai sporto ñîâðåìåííîãî ñïîðòà è ïóòè åå ðåøåíèÿ. Öåííîñòè sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. ñïîðòà è ïóòè åãî ãóìàíèçàöèè. Ìîñêâà. 19. Þukovska, Z., Þukovski, R. (1998). Universaliosios 22. Ðîäè÷åíêî, Â. C. (2005). Îëèìïèéñêîå îáðàçîâàíèå â olimpinio ugdymo vertybës alternatyvaus ugdymo íîâîé Ðîññèè. Ìîñêâà. programose. Sporto mokslas, 4(13), 13–16. 23. Óýéíáåðã, Ð. C., Ãîóëä, Ä. (1998) Ocíoâû ïcèõoëîãèè cïopòa è ôèçè÷ecêîé êóëüòóðû, c. 131–135.

ATTITUDE OF 12–14 YEAR OLD PUPILS TOWARDS FAIR PLAY AND ITS EXPRESSION IN SPORT

Prof. Dr. Habil. Eugenija Adaðkevièienë, Asta Budreikaitë Klaipëda University SUMMARY Research aim was to examine 12-14 year old pupils’ suggested situation in football competition, only a attitude towards fair play and to reveal its expression third (33.3%) of the pupils would react fairly to in suggested sport situations. Research methods were athletes’ behaviour, others would not react (28.9%) as follows: analysis of relevant scientific research, a or would pretend (25.3%) that they did not notice it. questionnaire, situational analysis, statistical analysis. The analysis of pupils’ attitude towards aggressive 12-14 year old pupils from Klaipëda and Plungë behaviour revealed a negative personal position towards participated in this research. They were selected it. More than a third (36.2%) of the pupils are interested employing incidental selection method. in watching fights and rows in sport. 28.4% of the Value system is only in its development stage pupils totally support aggressive spectators’ behaviour, during adolescence and the attitude towards fair play 43.2% of the pupils tolerate aggressive behaviour, the in sport and true-life is not stabile. Only about half rest (28.3%) watch it passively. of the respondents (45.0%) admire a nice sport Our further research is focused on the realization contest. They appreciate sporting spirit, of Olympic development in secondary school. This determination, abidance by rules. Results are the most development is based on the formation of teenagers’ important in sport for a third of the subjects; others qualitatively new values, and it allows to absorb a new appreciate the possibility to communicate. experience, which is not blocked by negative It was found that the majority (78.5%) of the emotional experiences, or to transform negative pupils already understand the essence of fair play, personal position into positive one. but fair play is still for them only a declarative, not a Keywords: fair play, fair sport contest, teenagers, true value. When the pupils had to evaluate the sport situations.

Asta Budreikaitë Klaipëdos universitetas Herkaus Manto g. 84, LT–92294 Klaipëda Tel. +370 46 255 46 48 Mob. +370 612 20 711 Gauta 2006-12-21 El. paðtas: [email protected] Patvirtinta 2007-09-18 78 SPORTO MOKSLAS

KRONIKA / CHRONICLE XII Europos sporto mokslo kongresas

Europos sporto mokslo kolegija (https://www.ecss.de/) tas piniginis prizas buvo áteiktas Belgijos atstovui Andrie- rengia kasmetinius sporto mokslo kongresus ir eilinis dvy- sui Poteeriui (Andries Poteer) uþ darbà „Didelio meistrið- liktasis Europos sporto mokslo kongresas ðiais metais buvo kumo sprinteriø vartojami beta-alanino papildai didina kar- surengtas liepos 11–15 d. Juveskiulëje (Suomija). Kongre- nozino kieká raumenyse ir taip maþina jø vargstamumà“. sas ávertintas kaip reikðmingas ávykis sporto mokslo raido- Antroji vieta buvo paskirta Miriam Klous (Austrija); tre- je, apibendrinæs daugelio mokslininkø tyrimø, moksliniø èioji – Monikai Bayer (Norvegija). stebëjimø, studijø rezultatus, jame dalyvavo mokslininkai Ðiemet kongrese dalyvavo ir savo atliktø moksliniø tyri- ne tik ið Europos, bet ir ið daugelio kitø pasaulio ðaliø: Aust- mø bei stebëjimø rezultatus pristatë net aðtuoni Lietuvos ralijos, Japonijos, Kinijos, JAV, Kanados, Brazilijos ir kt. sporto mokslininkai: V. Gulbinskienë, A. Skarbalius Daugiau nei 70-ies ávairiø pasaulio ðaliø atstovams þino- (LKKA) „Ðauliø treniruotës individualizacija ir optimiza- mos leidyklos, firmos ir iðradëjai parodoje siûlë susipaþinti vimas (bendrojo fizinio rengimo aspektu)“ ir „Ðauliø treni- su naujais leidiniais, nauja áranga, skirta moksliniams tyri- ruotës individualizacija ir optimizavimas (specialiojo ren- mams ir praktiniam pritaikymui. gimo aspektu)“; I. Ramanauskienë ir kt. (KTU, LKKA) Ðis kongresas jau antrà kartà (pirmà – 2000 m.) sureng- „Koncentriniø raumenø susitraukimo poveikis raumenø pa- tas Suomijoje, o vieno ið plenariniø posëdþiø tematika buvo þeidai ir jø nuovargiui priklausomai nuo amþiaus bei rau- „Kodël fiziniai pratimai? Ir mes iðmokome nuo 2000?“ menø temperatûros“; K. Birþinytë ir kt. (LKKA) „Plauki- Nûdienos pasaulio bruoþas yra informacijos gausumas, to- mo programos átaka asmenø, serganèiø ðirdies ir kraujagys- dël jos apibendrinimas yra labai pageidautinas. Visø plena- liø sistemos ligomis, reakcijai á ortostatinius mëginius“; T. riniø posëdþiø praneðimai kaip tik ir buvo skirti tokioms Venskunas ir kt. (LKKA ir KMU) „Stipruoliø ir maratono apþvalgoms ir apibendrinimams. B. Saltinas (Danija) uþ- bëgikø ðirdies ypatybës“; M. Brazaitis ir kt. (LKKA, KTU) baigdamas toká apibendrinimà tema „Epo- geno átaka þmo- „Hipertermija sumaþina valingàjà raumenø jëgà, bet nepa- gaus ðirdies ir kraujagysliø sistemos darbingumui bei regu- keièia raumenø jëgos variabilumo struktûros dvi minutes liacijos ypatybëms ir ðiø tyrinëjimø perspektyvos“ atkreipë atliekant maksimaliosios valingos raumenø jëgos matavi- dëmesá ir á mokslininkø atsakomybæ V. Ðekspyro herojø mus“; K. Milaðius ir kt. (VPU) „Maisto papildø átaka svei- Romeo ir Dþiuljetos þodþiais: „Netinkamai vartojamos ver- kø sportuojanèiø asmenø adaptacijai prie fiziniø krûviø“; tybës tampa blogiu.“ J. Poderys ir kt. „Ðirdies ir kraujagysliø sistemos funkciniø Mokslinio komiteto atstovai, kalbëdami apie iðaugusá rodikliø ir deguonies prisotinimo raumenyse kaitos ypaty- kongreso dalyviø moksliná lygá, paþymëjo, kad tik maþiau bës atliekant pakopomis didëjantá krûvá“. nei 80 ið pateiktø daugiau kaip dviejø tûkstanèiø moksliniø Skaitytojus domins ávairios problemos ir mokslininkø praneðimø buvo atmesti dël nepakankamos jø kokybës ar siûlomi jø sprendimai. Suprantama, kad iðsamios, visapu- tematikos neatitikimo. Organizatoriai pabrëþë, kad jie ne- siðkos ir detalios informacijos apie kongrese iðsakytas min- sistengë parodyti tik Suomijos mokslininkø laimëjimø, o tis tiesiog neámanoma pateikti, fiziðkai neámanoma iðklau- kvietë kiek galëdami geriausius mokslininkus ið Europos ir syti visø praneðimø vienu metu vykstanèiose deðimtyje sek- viso pasaulio apibendrinti dabartinius atskirø sporto moks- cijø. O ádomiø ir vertingø praneðimø, su kuriø iðvadomis lo krypèiø ieðkojimus, laimëjimus ir problemas. Gerinti ko- verta susipaþinti, be abejo, yra labai daug. Todël norintieji kybæ kongreso organizatoriai ir mokslinis komitetas iðties gauti ðio kongreso praneðimø medþiagà (knygà ar kompak- stengësi, apie tai visø pirma liudija kongreso dienotvarkë. tiná diskà) gali kreiptis á mane ar bet kurá ið Lietuvos sporto Be keturiø plenariniø posëdþiø, 67 posëdþiø, skirtø þodi- mokslininkø, dalyvavusiø kongrese. Kompaktinio disko ko- niams praneðimams, 42 stendiniø praneðimø tematikø, bu- pijà taip pat galima gauti ir LKKA Mokslo skyriuje (ved. vo surengti net 37 kviestiniø lektoriø posëdþiai, kuriuose Kristina Visagurskienë, tel. +370 37 302 626; el. p-tas: moks- iðklausyta net 111 apibendrinanèiø tematiniø praneðimø. [email protected]). Ið viso kongreso metu ávyko 153 posëdþiai, tarp jø konkurse P.S.: Kiti Europos sporto mokslo kongresai vyks: 2008 m. dalyvaujanèiø geriausiøjø jaunøjø mokslininkø darbø pri- – Estorilyje (Portugalija); 2009 – Osle (Norvegija); 2010 – statymas visiems kongreso dalyviams. Ðio konkurso tikslas Antalijoje (Turkija). – skatinti jaunus gabius þmones pasirinkti mokslininko ke- lià, spræsti aktualias sporto mokslo ir praktikos problemas. Galima pasidþiaugti jaunøjø mokslininkø darbø ir praneði- Prof. Jonas PODERYS mø kokybe, nepaprastai iðsamiais tyrimais ir puikiu pro- Lietuvos sporto mokslo tarybos narys, blematikos supratimu. Speciali komisija, vadovaujama prof. Lietuvos kûno kultûros akademijos T. Reily, pasiûlë apdovanoti po 10 geriausiøjø stendiniø ir Kineziologijos laboratorijos mokslinis vadovas þodiniø praneðimø autoriø. Pirmoji vieta ir nugalëtojui skir- El. paðtas: [email protected], tel. +370 37 302 650 2007 Nr. 3(49) 79

INFORMACIJA AUTORIAMS

Bendrieji reikalavimai: Tyrimo rezultatai. Iðsamiai apraðomi gauti rezultatai, pa- Þurnalui pateikiami originalûs, neskelbti kituose leidi- þymimas jø statistinis reikšmingumas, pateikiamos lentelës niuose straipsniai, juose skelbiama medþiaga turi bûti nauja, ir paveikslai. teisinga ir tiksli, logiðkai iðanalizuota ir aptarta. Mokslinio Tyrimo rezultatø aptarimas ir iðvados. Tyrimo rezultatai straipsnio apimtis – iki 6–8 puslapiø. lyginami su kitø autoriø skelbtais duomenimis, atradimais, Straipsnis turi bûti suredaguotas, iðspausdintas tekstas pa- ávertinami jø tapatumai ir skirtumai. Pateikiamos aiðkios ir tikrintas, pageidautina, kad bûtø vartojamos tik standartinës logiðkos iðvados, paremtos tyrimo rezultatais. santrumpos ir simboliai. Nestandartinius sutrumpinimus ir Literatûra. Literatûros sàraðe cituojama tik publikuota simbolius galima vartoti tik pateikus jø apibrëþimus toje mokslinë medþiaga. Cituojamø literatûros ðaltiniø turi bûti straipsnio vietoje, kur jie áraðyti pirmà kartà. Visi matavimø ne daugiau kaip 15. Moksliniø konferencijø tezës cituoja- rezultatai pateikiami tarptautinës SI vienetø sistemos dydþiais. mos tik tada, kai tai yra vienintelis informacijos ðaltinis. Lite- Straipsnyje turi bûti akcentuojama darbo originalumas, ratûros sàraðe ðaltiniai numeruojami ir vardijami abëcëlës naujumas ir svarbûs atradimai, praktinës veiklos apibendrini- tvarka pagal pirmojo autoriaus pavardæ. Pirma vardijami mas ir pateikiamos iðvados, paremtos tyrimø rezultatais. ðaltiniai lotyniðkais raðmenimis, paskui – rusiðkais. Straipsniai recenzuojami. Kiekvienà straipsná recenzuoja ne maþiau kaip du recenzentai, vienas recenzentas ið mokslo Straipsnio tekstas turi bûti iðspausdintas kompiuteriu vie- institucijos – autoriaus darbovietës, o kità – anoniminá re- noje standartinio (210x297 mm) balto popieriaus lapo pu- cenzentà – skiria þurnalo atsakingasis sekretorius. Pagrindi- sëje „Time New Roman“ ðriftu, 12 pt, per pusantro intervalo nis recenzentø parinkimo kriterijus – jø kompetencija. Re- tarp eiluèiø. Paraðèiø dydis kairëje ir deðinëje – 1,5 cm; virðu- cenzentø rekomendacijos pagrindþia straipsnio tinkamumà je ir apaèioje – ne maþiau kaip 2 cm; teksto norma – 30 eilu- „Sporto mokslo“ þurnalui. èiø po 60–65 þenklus eilutëje. Puslapiai turi bûti numeruoja- Straipsniai skelbiami lietuviø ir anglø kalbomis su iðsa- mi virðutiniame deðiniame kraðte, pradedant antraðtiniu pus- miomis lietuviø ir anglø kalbø santraukomis. lapiu, kuris paþymimas pirmuoju numeriu. Du rankraðèio egzemplioriai ir diskelis arba kompaktinis Straipsniai, pateikiami diskelyje „Floppy 3,5“ arba kom- diskas siunèiami þurnalo „Sporto mokslas“ atsakingajai sek- paktiniame diske, turi bûti surinkti A4 formatu. Skenuotø retorei dr. E. Kemerytei-Riaubienei ðiuo adresu: paveikslø pavadinimai pateikiami po paveikslais surinkti Lietuvos olimpinë akademija „Microsoft Word for Windows“ programa. Paveikslai þymimi p. d. 1208 LT–01007, Vilnius ACP eilës tvarka arabiðkais skaitmenimis, pavadinimas raðomas Gaunami straipsniai registruojami. Straipsnio gavimo da- po paveikslu, spausdinami ant atskirø lapø. Paveikslai pa- ta nustatoma pagal Vilniaus paðto þymeklá. teikiami tik nespalvoti. Kiekviena lentelë privalo turëti trumpà antraðtæ bei virð Straipsnio struktûros ir áforminimo reikalavimai: jos paþymëtà lentelës numerá. Visi paaiðkinimai turi bûti Antraðtinis puslapis: 1) trumpas ir informatyvus straips- tekste arba trumpame priede, iðspausdintame po lentele. nio pavadinimas; 2) autoriø vardai ir pavardës, mokslo var- Lentelëje vartojami sutrumpinimai ir simboliai turi sutapti dai ir laipsniai; 3) institucijos, kurioje atliktas tiriamasis dar- su vartojamais tekste ar paveiksluose. Lentelës spausdina- bas, pavadinimas; 4) autoriaus, atsakingo uþ koresponden- mos ant atskirø lapø, per pusantro intervalo tarp eiluèiø, cijà, susijusià su pateiktu straipsniu, vardas, pavardë, adre- jose pateikiami rezultatø aritmetiniai vidurkiai, nurodomi sas, telefono (fakso) numeris, elektroninio paðto adresas. jø variacijos parametrai, t. y. vidutinis kvadratinis nuokry- Santrauka (ne maþiau kaip 700 spaudos þenklø) lietu- pis arba vidutinë paklaida. viø ir anglø kalbomis. Santraukoje nurodomas tyrimo tiks- Jei paveikslai ir lentelës padaryti „Microsoft Exel for Win- las, objektas, trumpai apraðoma metodika, pateikiami tyri- dows“ programa, jie neturi bûti perkelti á programà „Micro- mo rezultatai ir iðvados. soft Word for Windows“, jø vieta tekste turi bûti nurodyta Raktaþodþiai: 3–5 informatyvûs þodþiai ar frazës. kairëje paraðtëje pieðtuku. Ávadas (iki 500 þodþiø). Jame nurodoma tyrimo problema, aktualumas, iðtirtumo laipsnis, þymiausi tos srities mokslo Neatitinkantys reikalavimø ir netvarkingai parengti darbai, tikslas. Skyriuje cituojami literatûros ðaltiniai turi tu- straipsniai bus gràþinami autoriams be ávertinimo. rëti tiesioginá ryðá su eksperimento tikslu. Kvieèiame visus bendradarbiauti „Sporto mokslo“ þur- Tyrimo metodai. Apraðomi originalûs metodai arba pa- nale, skelbti savo darbus. teikiamos nuorodos á literatûroje apraðytus standartinius metodus. Tyrimo metodai ir organizavimas turi bûti aiðkiai Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS iðdëstyti. „Sporto mokslo“ þurnalo vyr. redaktorius 80 SPORTO MOKSLAS

INFORMATION TO AUTHORS

General information: The discussion of the results and conclusions of the study. The articles submitted to the journal should contain origi- The results of the study should be in relationship and nal research not previously published. The material should relevenace to published observations and findings, empha- be new, true to fact and precise, with logical analyzis and sizing their similarities and differences. The conclusions pro- discussion. The size of a scientific article – from 6 up to vided should be formulated clearle and logically and should 8 printed pages. be based on the results of the research. The article must be checked for errors. It is recommended References. Only published scientific material should be that only standard abbreviations and symbols be used. Non- included in the list of references. The list of references should standard special abbreviations and symbols need to be de- not exceed 15 sources. References should be listed in alpha- fined at first mention. All results of measuring should be those betical order taking account of the first author Thesis of sci- of the System International (S.I.) Units. entific conferences are cited when it is the only source of the The article should contain the original quality of the re- information needed. First references with latin characters are search work, novelty as well as important findings which listed, and then – slavic. embrace practical activity. The conclusions must be based Once the article appears in the list of references, first the on the research results full surname of the first author and first letter of his name is One article must be reviewed by no less than 2 reviewers, indicated, then – co-authors’ full surnames and first letter of one of which represents scientific institution of the author, and the name, in the brackets – year of the journal publication, the other is is the blind reviewer, selected by Editor-in-Chief of the article title, the journal title in italics (it is possible to use the journal. The main criteria of selection of the reviewers’ is abbreviations provided in the USA Congress Library issued their competence. The recommendations of the reviewers are INDEX MEDIKUS), the volume, the number (if existing) the basis for article’s relevance to the journal “Sport Science”. and the pages. When several authors are named, list only the The articles are published both in the Lithuanian and first author adding ,,et all.“ (if the article is in English) or ,,ir English languages. Comprehensive summaries in both lan- kt.“ (if the article is in Lithuanian). guages should be provided with the manuscript of the article. For books the author(s) names, years of publication in Two copies of the manuscript and floppy disk or com- brackets, the title of the book in italics, the year of publica- pact disc should be submitted to the Executive Secretary of tion and a publisher are indicated. the journal to the following address: Dr. E. Kemerytë-Riaubienë, Executive Secretary of the The text of the article must be typed on white standard journal ,,Sporto mokslas“ paper (210x297 mm), with a character size at 12 points, font Lithuanian Olympic Academy – “Times New Roman”, 1,5 line spaced, with margins being: p.d. 1208 LT–01007 Vilnius ACP, Lithuania 1,5 cm on the left and on the right, no less than 2 cm at the All manuscripts received are registered. The date of re- top and at the bottom. Text size – 30 lines with 60-65 symbols ceipt by post is established according to the post-mark of the per line. The pages are numbered at the top right side starting Vilnius post-office. with cover page which is given number ”1”. Once the article is supplied in a floppy disk “Floppy 3,5” or Requirements for the structure of the article: a compact disk it must bear A4 format with 1,5 cm margins on The title page should contain: 1) a short and informative the left and on the right and minimum a 2 cm margin at the top title of the article; 2) the first names and family names of the and at the bottom. The titles of the scanned figures are placed authors, scientific names and degrees; 3) the name of the under the figures, using ,,Microsoft Word for Windows“ pro- institution where the work has been done; 4) the name, fam- gram. All figures are to be numbered consecutively giving the ily names, address, phone and fax number, E-mail number sequential number in Arabic numerals, giving the title under of the author to whom correspondence should be sent. the figure, printed on separate sheetes of paper. All figures must Summaries with no less than 700 print marks should be be black-and-white. submitted in the Lithuanian and English languages. The sum- Each table should have short name and number indi- mary should state the purpose of the research, the object, the cated above the table. All explanations should be in the text brief description of the methodology, the most important find- of the article or in the short footnote added to the table. The ings and conclusions. abbreviations and symbols given in the tables should coin- Keywords are from 3 to 5 informative words or phrases. cide with the ones used in the text and/or figures. The tables The introductory part (not more than 500 words). It are printed on separate sheets of paper, (1,5 line spaced) should contain a clear statement of the problem of the inves- with arithmetic means of the results, their variations param- tigation, the extent of its solution, the most important papers eters, i.e., average square deviation or average bias. on the subject, the purpose of the study. The cited literature Once produced by “Microsoft Exel for Windows” pro- should be in direct relation with the purpose of the experi- gram, figures and tables should not be transfered to “Microsoft ment in case. Word for Windows” program. The location of the figure should The methods of the investigation. The original methods of be indicated by pencil in the left margin of the text. the investigation should be stated and/or references should The manuscripts not corresponding to the requirements be given for standard methods used. The methods and pro- and/or inadequatly prepared will be returned to the authors cedure should be identified in sufficient detail. without evaluation. The results of the study. Findings of the study should be The journal ,,Sporto mokslas“ is looking forward to your presented comprehensively in the text, tables and figures. The kind cooperation in publishing the articles. statistical significance of the findings should be noted. Prof. Dr. Habil. Povilas KAROBLIS Editor-in-Chief, Journal „Sporto mokslas“ (“Sport Science”)