Šiaulių Universitetas Humanitarinis Fakultetas Istorijos Katedra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA ERNESTA GUŢAUSKAITĖ Kultūros studijų II kurso studentė KREPŠINIS KAIP LIETUVOS KULTŪRINIO GYVENIMO FENOMENAS Magistro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Ernesta Guţauskaitė (…………………...) Šiauliai, 2015 2 TURINYS TURINYS ........................................................................................................................................ 2 ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3 1. KULTŪRA IR SPORTAS .......................................................................................................... 7 1.1. Kultūros samprata ................................................................................................................. 7 1.2 Sporto vieta kultūroje ............................................................................................................ 8 2. KREPŠINIS KAIP LIETUVOS SPORTO FENOMENAS ...................................................... 15 2.1. Krepšinio ištakos ................................................................................................................ 15 2.2. Kopimas į Olimpą ............................................................................................................... 18 3. KREPŠINIS KAIP LIETUVOS KULTŪRINIO GYVENIMO FENOMENAS. TYRIMAS IR REZULTATAI .............................................................................................................................. 21 3.1. Sirgalių ir krepšinio santykis .............................................................................................. 21 3.2. Krepšininkų ir trenerių interviu analizė .............................................................................. 36 3.2.1. Krepšinio populiarumo prieţastys ................................................................................... 39 3.2.2. Krepšinio sąsajos su kultūra ............................................................................................ 43 3.2.3. Krepšinis tai – šou ........................................................................................................... 46 3.2.4. Krepšinis – Lietuvos antroji religija? .............................................................................. 48 3.2.5. Krepšinis ir kitos Lietuvos sporto šakos .......................................................................... 51 3.2.6. Krepšinis garsina Lietuvą ................................................................................................ 55 3.2.7. Krepšinio savybės ............................................................................................................ 57 3.2.8. Krepšinis globalizacijos sąlygomis ................................................................................. 60 IŠVADOS ...................................................................................................................................... 66 LITERATŪRA .............................................................................................................................. 68 SANTRAUKA .............................................................................................................................. 71 SUMMARY .................................................................................................................................. 72 PRIEDAI ....................................................................................................................................... 74 3 ĮVADAS Temos aptarimas. Krepšinis Lietuvoje šiandien daţnai vadinamas antrąja religija. Tačiau jo kelias mūsų krašte nebuvo lengvas. Krepšinis įsitvirtino ne iš karto, o palaipsniui. Šis ţaidimas į Lietuvą atkeliavo, turėdamas jau trisdešimties metų patirtį. Krepšinis tada jau spėjo pabuvoti Europoje, Amerikoje, Azijoje. Beje, šiuose ţemynuose jis prigijo ir tapo populiarus. Tad XX a. trečiajame dešimtmetyje krepšinis kitose valstybėse jau buvo ţaidţiamas seniai. Tuo tarpu Lietuvoje dėmesys buvo sutelktas į kitas sporto šakas. Krepšinis čia tiesiog laikytas antraeiliu dalyku. Lietuviams tai buvo nauja sporto šaka, kuri net neturėjo konkrečių taisyklių. Niekas tada nei nepagalvojo, kad jau kitame dešimtmetyje krepšinis savo laimėjimais išgarsins Lietuvą visame pasaulyje, kad įţiebs meilę sau tautos širdyje, kuri augs ir stiprės net iki šių dienų. Taip netikėtai į mūsų kraštą priklydęs sportinis ţaidimas tapo šalies kultūrinio gyvenimo fenomenu. Istoriografija ir šaltiniai. Apie Lietuvos sportą rašė daugelis autorių. Antai Regina Tamulaitienė nagrinėjo šiuo aspektu 10 metų sporto tematikos laidas. Pasirinko rusišką laidą, kurią aptarė ir priėjo išvados, kad tai – svarbus reiškinys. Autorė teigia, kad: „<...> Mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo rezultatai leidţia daryti išvadas, kad radijo laidos yra vertingas kūno kultūros ir sporto istorijos tyrimo šaltinis, padedantis išryškinti istorinių sporto procesų ir įvykių detales, nustatyti jų prasmę ir reikšmę, papildyti vieno ar kito sporto fakto supratimą, jų interpretavimą ir kritinį vertinimą, pasitelkiant išlikusius naujausius dokumentus ar jų fragmentus, pasakojimus, diskusijas <...>“1. R. Tamulaitienė įrodė, kad radijo „Свобода“ („Laisvė“) laidos „Документы прошлого“ („Praeities dokumentai“) yra svarus argumentas tiriant sportą. Stanislovas Stonkus parašė daug vadovėlių skirtų krepšiniui. Jis pats ţaidė krepšinį. Todėl gerai išmano apie šią veiklą. S. Stonkus pabrėţia krepšinio svarbą: „<...> Krepšinis, būdamas patrauklus ir populiarus ţaidimas, kaip bendrosios kultūros dalis (jis tokiu ir turi išlikti), gali ir turi pagelbėti mūsų jaunajai kartai. Lietuvių gyvenimo būdas, kaip rodo tautos istorija, buvo taurus. Krepšinis, kaip tautinis ţaidimas, gerosiomis savo tradicijomis gali padėti atgaivinti taurumą ir išlaikyti tautos savitumą <...>“2. Krepšinis yra svarbus ne tik kaip sporto šaka. Jis – kultūros dalis. Be to, šis ţaidimas dar vadinamas tautiniu. 1 Tamulaitienė, Regina. Sporto istorinė raida. N.D. Interaktyvus. [ţiūrėta 2015 m. sausio 16 d.] <http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=65>. 2 Stonkus, Stanislovas. Krepšinis. Istorija, teorija, didaktika: vadovėlis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, Kaunas: LKKA, 2003. P 118. 4 Saulius Šukys taip pat aptarė sporto reikšmę: „<...> Sportinėje veikloje neišvengiamai pasireiškia bendrumo, bendravimo, bendradarbiavimo, draugystės, bičiulystės ir kitos panašios vertybės. Sportas yra vienas iš nedaugelio visuomenėje vykstančių reiškinių, sudarantis sąlygas tarpusavyje kaip lygus su lygiu varţytis įvairių tautybių, rasių, socialinių sluoksnių ţmonėms <...>“3. Audronė Gulbinaitė magistro darbe ištyrė pasirinktų krepšinio komandų pasitikėjimo savimi ypatumus. Autorė iškėlė hipotezę, kad „<...> krepšininkų pasitikėjimas savimi turi priklausyti nuo jų sportinio meistriškumo <...>“4, bet ji nepasitvirtino. Malik Agamalijev ir Regina Tamulaitienė straipsnyje aptarė sporto kaip sociokultūrinio – kultūrinio reiškinio problematiką Lietuvos istoriografijoje5. Jie tvirtino, kad „<...> mokslinė literatūra apie teorinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus Lietuvoje, negausi, daţniau jos tyrėjai remiasi uţsienio autorių publikacijomis <...>“6. Ta pačia tema Malik Agamalijev parašė bakalauro darbą7. Taip pat autorius parengė magistro darbą apie 2011 metų Europos krepšinio čempionatą8. Savo darbe jis teigė, jog „<...> Iš pasilinksminimo, laiko praleidimo būdo sportas tapo sociokultūriniu fenomenu. Jo veikla tampriai susieta su ekonomikos, politikos ir mokslo sferomis. Sportas pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo, padaugėjo jo dalyvių, atsirado naujų institucijų – sporto klubų, sveikatingumo centrų <...>“9. Apie krepšinį yra parašyta daug darbų. Tačiau juose vyrauja technikos dalykų, strategijų, kombinacijų problematika. Gilesnių įţvalgų, parašytų apie jį kaip apie socialinį – kultūrinį fenomenalų reiškinį yra nedaug. Apie Lietuvos krepšinį kalba daugelis, daug prirašyta straipsnių, komentarų. Tačiau didesnės, platesnės apimties tyrimo rūpima tema dar nebuvo. Beje, apie Lietuvos krepšinį daţnai rašoma ir uţsienio ţiniasklaidoje: „<...> Su tik 3 milijonais gyventojų, buvusi sovietinė valstybė, kuri prisijungė prie ES 2004 metais yra Europos maţylė. Bet kalbant apie krepšinį, tai pasaulio 3 Šukys, Saulius. Socialiniai, etiniai sporto aspektai: studijų knyga, Kaunas: LKKA, 2005. P. 49. 4 Gulbinaitė, Audronė. Krepšininkų pasitikėjimo savimi ypatumai. Magistro darbas. [ţiūrėta 2014 m. gruodţio 12 d.] <ttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050520_144212-72793/DS.005.0.01.ETD>. 5 Agamalijev, Malik ir Tamulaitienė Regina. „Sporto kaip socialinio–kultūrinio reiškinio, problematika Lietuvos istoriografijoje“, [ţiūrėta 2014 m. gruodţio 12 d.] <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_1648-8776.N_4_25.PG_6- 12/DS.002.0.01.ARTIC>. 6 Ten pat. 7 Agamalijev, Malik. „Sporto kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, problematika Lietuvos istoriografijoje“, Šiaulių universitetas. Bakalauro darbas. [ţiūrėta 2014 m. gruodţio 12 d] <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100903_164220-11027/DS.005.0.02.ETD>. 8 Agamalijev, Malik. „Simbolinės hierarchijos konstarvimas (taisytina į konstravimas) 2011 Europos krepšinio čempionato diskurse“, Šiaulių universitetas. Magistro darbas. [ţiūrėta 2014 m. lapkričio 10 d.]. <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120831_105925-01672/DS.005.0.01.ETD>.