Modernizacijos Atspindžiai Lietuvos Taikomojoje Grafikoje. Art Deco Tipografika Ir Jos (Re)Aktualizacija
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA GRAFINIO DIZAINO KATEDRA Magistro baigiamasis darbas Modernizacijos atspindžiai Lietuvos taikomojoje grafikoje. Art deco tipografika ir jos (re)aktualizacija Atliko: Jolanta Klišonytė . (parašas) Darbo vadovas: Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė . (parašas) Recenzentas: Dr. Gintarė Žemaitytė . (parašas) Vilnius 2015 Turinys Įvadas 1. Vakarų modernizmas ir tarpukario Lietuva 1.1.1 Lietuvos gyvenimo pokyčiai ir miesto kultūros raida 1.1.2 Art deco stilius ir jo apraiškos Lietuvoje 2. Tipografikos priemonių taikymas Lietuvos art deco taikomojoje grafikoje 2.1.1 Plakatai 2.1.2 Reklama 2.1.3 Knygų ir žurnalų viršeliai 2.2 Lietuvos tipografikos modernūs bruožai 3. Atvejo studija: Telesforo Kulakausko tipografika 4. Art deco tipografikos (re)aktualizacija Išvados Santrauka / Summary Priedai: A. M. Cassandre Nord Express 1927 plakato semiotinė analizė Literatūra Iliustracijos su pavadinimais 2 Aš, Jolanta Klišonytė, kandidatė grafinio dizaino magistro laipsniui gauti, pareiškiu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano paties tyrimais ir remiasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaiškinimuose, šaltinių, literatūros bei iliustracijų sąrašuose. Pareiškiu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai kaip akademinis atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį. Vilnius, 2015 03 10 3 Įvadas Šią temą pasirinkau todėl, kad mane sudomino art deco stiliaus laikotarpyje pradėta naudoti tipografika ir jos ypatumai. Iki šiol tipografika, kaip XX a. Lietuvos modernizmo bruožas, nebuvo nagrinėta, ir tai mane paskatino labiau domėtis šia tema. Šis tyrimas yra glaudžiai susietas su praktiniu darbu, kuriame nagrinėju art deco modeliavimą šiuolaikiniame kontekste. Mane domina XX a. pirmoje puseje atsiradusio art deco stiliaus raida iki šių dienų. Siekdama sukonkretinti išvadas, pasirinkau dailininko Telesforo Kulakausko kūrybos atvejį. Šio menininko kūrybai nebuvo skirta daug dėmesio, nors jis pasižymėjo kaip vienas daugiausiai sukūrusių spaudos grafikos menininkų. Siekiau ištirti art deco tipografikos raidos pokyčius ir aptarti jos (re)aktualizaciją. Art deco – tarpukario stilius, kuris pritaikė klasikinio modernizmo naujoves masiniam vartotojui ir jas išpopuliarino. Ypač smarkiai reiškėsi architektūros ir dizaino srityse, todėl siejamas su gyvenimo būdo modernizacija ir jos išraiška vizualinėje kultūroje. Art deco stilius siekė sujungti savo laiko moderniųjų stilių savybes ir jas kuo labiau supaprastinti. Jam buvo būdingi kubizmo, fovizmo, futurizmo, dada, ekspresionizmo, surrealizmo, de Stijl, konstruktyvizmo bruožai. Jis taip pat rėmėsi istoriniais stiliais – senųjų kultūrų (Egipto, P. Amerikos) palikimu, prancūzų ampyru ir klasicizmu. Visų šalių taikomoji grafika tarpukario laikotarpiu buvo paveikta art deco stiliaus, tik įtaka galėjo būti stipresnė, ryškesnė. Iš čia kilo klausimas, kokia yra Lietuvos taikomosios grafikos specifika? Ar ji išvis turi specifinių jai bruožų? Lietuva tarpukariu buvo modernaus gyvenimo ir kutūros periferijoje. Čia kur kas vėliau nei kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje) pastebimos modernaus meno apraiškos.1 Art deco įsitvirtino Lietuvoje kaip pagrindinė modernizmo krytis. Be to, aiški, lakoniška art deco formų sistema, stiliui būdingi įvaizdžiai, išreiškiantys jaunystės, ateities temas, atitiko to meto valstybinei ideologijai būdingus propagandos siekius.2 XX a. pirma pusė buvo labai svarbus Lietuvos suklestėjimo ir augimo laikotarpis. Tuo metu susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė, kuri rūpinosi nacionalinės kultūros plėtote. Pradėta leisti periodinė spauda ir knygos lietuvių kalba, atsirado lietuviška reklama ir plakatas, tipografiką pradėta taikyti įvairiose dizaino srityse: kuriama nacionalinė valiuta, apdovanojimų institutas, pašto 1 Mulevičiūtė J., Modernizmo link. Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas, 2001.p. 86. 2 Art Deco Lietuvoje, kat., sud. G. Jankevičiūtė, Kaunas, 1998, p. 34. 4 ženklai, organizacijų ir institucijų simbolika, plėtojantis pramonei paplito įmonių ir prekių ženklai. Meno srityse ir kasdienybėje atsirado naujoviška stilistika. Ieškota priemonių išreikšti nacionalinę tapatybę, tačiau kartu siekta parodyti, kad Lietuva yra moderni Europos šalis. Art deco plitimą Lietuvoje stipriai veikė iš užsienio šalių parsivežtas stiliaus supratimas. Kauno meno mokyklos studentai turėjo galimybę studijuoti užsienio meno pavyzdžius, vartyti taikomosios grafikos žurnalus mokyklos bibliotekoje, į Lietuvą buvo atvežami Vakarų taikomosios grafikos pavyzdžiai (pakuotės, reklaminiai lankstinukai ir kt.). Nemažai grafikos specialybės meno mokyklos absolventų išvykdavo stažuotis į užsienio šalis: Vokietiją, Prancūziją, Šveicariją, Čekoslovakiją. Tai paveikė lietuviško art deco stiliaus formavimąsi. Prie visuotinio art deco pripažinimo neabejotinai prisidėjo taikomosios grafikos menininkai, kūrę įvairius spaudos darbus, tokius kaip plakatai, žurnalų ir knygų viršeliai, smulkieji spaudiniai, reklama, afišos. Tarp modernistinius bruožus savo darbuose vysčiusių menininkų galime įvardinti jau ankstyvaisiais kūrybos metais pasižymėjusį Kauno dailės mokyklos mokinį Telesforą Kulakauską, taip pat Joną Juozą Burbą, plakatisto išsilavinimą užsienyje įgijusį Petrą Tarabildą ir jo žmoną Domicelę Tarabildienę ir kt. Jų darbai ir sudaro mano tyrimą. Mane, visų pirma, domina šriftas. Svarbu paminėti faktus, kad šrifto disciplina Lietuvoje pradėta dėstyti 1919 m. Vilniaus Stepono Batoro universiteto dailės fakultete.3 Šrifto studiją įkūrė ir jai vadovavo Bonawentura Lenartas. Pas šį profesorių mokėsi ir vėliau ilgokai šriftą LSSR valstybiniame dailės institute dėstęs Vladas Drėma. Toje pačioje mokykloje grafikus šrifto mokė Antanas Kučas. Dabartiniuose Vilniaus dailės akademijos padaliniuose šriftą dėsto prof. Jonas Gudmonas, prof. Albertas Gurskas ir jo mokiniai: doc. Zita Inčirauskienė, prof. Rimvydas Kepežinskas, prof. Aušra Lisauskienė. Vilniaus Gedimino technikos universitete daug metų dėstė pirmojo lietuviško šrifto autorius Vytautas Bačėnas. Tai parodo, kad šrifto disciplina Lietuvoje susidomėta XX a. pirmoje pusėje. XX a. Lietuvos menininkai jau buvo susipažinę su tipografija ir apie ją diskutavo. Suvokimui įtaką daro ne tik tai, ką matome, bet ir kaip tai matome. Ši mintis suponuoja, kad pirminis pažinimas bei lūkesčiai formuoja žmogaus santykį su suvokimo objektu (tekstu/vaizdu). Tipografika atskirai gali sužadinti asociacijas, kurios interpretacijos gali vienaip ar kitaip paveikti teksto suvokimą. Vadinasi, šriftas gali turėti savitą ir net labai stiprų charakterį, kuris įgyja savybių, 3 A. Gurskas, Kaligrafijos ir šrifto pagrindai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 10. 5 galinčių paveikti skaitytojo suvokimą. Albertas Gurskas šriftą (vok. Schrift) apibūdina kaip grafinę rašto formą. Jis būna rankraštinis, pieštinis, graviruotasis, kaltinis, renkamasis (spaustuvinis) ir kt. Spaudos šriftai, vadinami tipografiniai, buvo kuriami remiantis romėnų kapitalinio ir kursyvinio šrifto formomis. Šriftas materialiai savo formomis ir struktūra užfiksuoja idėjas, istorijas ar nešamą žinią. Nuo to stipriai priklauso mūsų reakcija ir susidomėjimas tekstu bei vaizdu. Tarp šrifto ir teksto atsiranda glaudus ryšys, galintis įgyti simbolinių reikšmių elementų. Tipografika – spaudinio apipavidalinimas tipografinėmis priemonėmis, meniškai išdėstant rinktą tekstą, parenkant šriftą, popierių, spaudos techniką, teksto toninį intensyvumą, jo dalių proporcijas ir ritmą puslapyje. Esminis principas – derinti utilitarinį-informacinį ir meninį knygos aspektus. Kaip nuosekli meninė sistema ėmė klostytis XIX a. pab. XX a. 3-4 deš. buvo suformuluoti teoriniai pagrindai, sukurta reikšmingų moderniosios konstruktyvistinės tipografikos pavyzdžių.4 Temos ištirtumas Analizuojant pasirinktą temą ir gilinant žinias apie art deco, buvo nagrinėjama literatūra anglų, lietuvių kalbomis. Apie art deco ir jo atsiradimą Lietuvoje išsamiausiai rašė dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė.5 Ji supažindina su art deco bruožais, jo plitimu, nurodo svarbiausius šio stiliaus lietuvių dailininkų sukurtus kūrinius. Bendrai apie Lietuvos moderniosios dailės plėtotę ir modernėjančios Lietuvos bruožus rašė Jolita Mulevičiūtė.6 Nagrinėdama art deco bruožus, taip pat rėmiausi užsienio literatūra. Su reikšmingiausiomis stiliaus charakteristikomis supažindina Alastair Duncan7. P. F. Kery aptaria ir pagrindžia šios krypties laikotarpio ribas plačiau, išsamiai apibūdina šio stiliaus susiformavimo aplinkybes bei būdingus bruožus8. Supažindina su didžiausią plėtrą art deco stiliui padariusius dailininkus ir dizainerius. Apie art deco pritaikomumą įvairiose grafikos srityse rašė Patricia Bayer 9. Gilindama žinias apie Lietuvos tarpukario plakatus, rėmiausi A. Gedimino ir J. Galkaus knyga apie Lietuvos plakatus10. Joje aptariami tokių menininkų kaip J. J. Burba, V. Rata, J. Steponavičius ir kt. 4 Dailės žodynas, sud. J. Mulevičiūtė ir kt., Vilnius, 1999, p. 424. 5 Art Deco Lietuvoje, kat., sud. G. Jankevičiūtė, Kaunas, 1998. 6 J. Mulevičiūtė, Modernizmo link. Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas, 2001. 7 A. Duncan, Art deco, London, 1988. 8 P. F. Kery, Art Deco graphic, New York, 1986 9 Art Deco Source Book a visual reference to a decorative style 1920-40, ed. by P. Bayer, Phaidon Press, Oxford, 1988. 10 Lietuvos plakatas, sud. A. Gedminas, J. Galkus,