2 / Dėl Kultūros Paveldo Apsaugos Telšių Apskrities Savivaldybėse

ÞEMAIÈIØ

KULTÛRA ISTORIJA PAVELDAS Þemaitiu akademëjës, Regëjuonu kultûriniu iniciatîvu cëntra, Þemaitiu þemëakademënë jaunima korporacëjës „Samogitia“ leidënîs LITERATÛRA MUZIEJAI TURIZMAS Þemaitiu þemë 2004/3(44)

2 / Dël kultûros paveldo apsaugos Telðiø apskrities savivaldybëse IÐLEIDA ÞKD IKC 3 / Paveldosauga Telðiø rajone 2001–2003 m. 4 / Jûsø laukia Telðiø rajone ÞORNALS PARËNGTS IGÎVENDËNONT 4 / Lankytinos vietos Telðiø rajone KULTÛRINI PRUOJEKTA „KULTÛRAS PAVELDA 4 / Daþniausiai lankomos vietos Telðiø rajone INTEGRAVËMS I REGËJUONU 5–9 / Telðiai. Svarbiausios datos ir ávykiai (parengë GINTAUTAS PLIETRA: LIETOVUOS ËR ÈIÞIÛNAS) EURUOPAS SÂJUNGAS ÐALIÛ 42, 43 p. 10–12 / ZITA DARGAITË. Tiriamoji veikla Þemaièiø muziejuje „Alka“ PATËRTËS ËR PERSPEKTÎVAS“ 12–14 / VIDA RIMKUVIENË. Etnografinës ekspedicijos Telðiø ir aplinkiniuose rajonuose PRUOJEKTA REM: 14–17 / LAIMUTË VALATKIENË, DALIA KARALIENË. Iðkalbingi LIETOVUOS SPAUDUOS, RADËJË ËR Þemaièiø þemës kapinynai TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS, 18, 19, 39, 41, 56–61 / Þymiausi kultûros paveldo objektai Telðiø rajone LR KULTÛRAS MINISTERËJË, 20–24, 33 GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Jie slëpë ir gynë þemaièius. Buiðø TELÐIÛ RAJUONA SAVËVALDÎBË, 46–49 p. (Tauragnënø), Buoþënø, Dþiugo (Dþiuginënø), Getautës, TELÐIÛ MËÐKÛ URIEDËJË, AB „VËTRÛNA“. Moteraitis (Didþiøjø Burbiðkiø), Pagirgþdûèio, Sprûdës, TELÐIÛ APSKRËTËIS VIRÐININKA Þàsûgalos (Baltininkø), Ðirmës, Vembûtø piliakalniai, ADMINISTRACËJË Padavimai apie Ðatrijà, Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija) 25 / Birþuvënai (nuotraukos) 26, 27 / Telðiø rajono senøjø dvarø sodybø fragmentai (nuotraukos) Leidëni sodarë, maketava 28, 29 / Telðiai: istorija ir dabartis (nuotraukos) þornala redaktuorë 5–9 p. MUKIENË DANUTË 30, 31 / Baþnyèios Telðiø rajono miesteliuose ir kaimuose (nuotraukos) 32 / Þemaièiø muziejus „Alka“ (nuotraukos) 34/ JURGA ÞEMAITYTË. Luokë ÞORNALA 40, 41 p. 35 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Vieðvënai REDAKCËNË TARÎBA 36 / ALBINAS MINGËLA. Birþuvënø dvaras – vertingas medinio BUTRËMS ADUOMS stambaus dvaro architektûros paminklas DAUJUOTÂTË VËKTUORËJË GËRDIENIS ALEKSËNDRA 37 / MINDAUGAS TYTUVA. Janapolë KELMËCKÂTË ZITA 38, 39 / DANGUOLË ÞELVYTË. Pavandenë: gyvenvietë dievkalniø MILIOS VACÎS kaimynystëje MUKÂTË LORETA 40, 41 / DANUTË RAMONAITË. Tryðkiai: istorija ir dabartis MUKIENË DANUTË 42, 43 / STASYS PERMINAS. Varniø miesto istorijos fragmentai PËRMAMË VËRÐELIE – DANUTËS 44 / DONATAS TYTUVA. Vyskupo Motiejaus Valanèiaus paminklas MUKIENËS PORTËGRAPËJËS Varniuose ISSN 1392-2610 45 / DAIVA DABKEVIÈIÛTË. Sëkmës ir nesëkmës ÞKD IKC 46–51 / Þemaièiø muziejus „Alka“, Þemaitijos kaimo buities muziejus, Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnios Jono Andriusevièiaus muziejus Gaulënuose, Viekðnaliø etnografinis mu Tel./faksos (8~5) 261 9670 ziejus, Birþuvënø etnografinis muziejus, Þemaitijos vyskupystës muzie El. p. samogit@delfi. lt jus, Telðiø rajono mokyklø muziejai. Parengë DANUTË MUKIENË http://samogitia.mch.mii.lt 52–55 / ROMUALDAS NEIMANTAS. Nuo Ðatrijos iki Fudzijamos Þornals prenumeroujems (interviu) 61 / Rekomenduojama ir rengiant leidiná panaudota literatûra Spausdëna 62–64 / The Hospitable land of Telðiai UAB „Spaudos kontûrai“ LIETUVOS RESPUBLIKOS Kultûros paveldas VALSTYBINËS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS SPRENDIMAS

mos ágyvendinimo priemones“ parengti Telðiø ap- DËL KULTÛROS PAVELDO APSAUGOS skrities mediniø Birþuvënø, Ðateikiø, Paðatrijo bei mûriniø Plinkðiø ir kitø dvarø paveldo iðsaugoji- mo planà iki 2005 m.; TELÐIØ APSKRITIES SAVIVALDYBËSE 4. 2. nepritarti naujø þemëvaldos sklypø Ber- þoro pakrantëje (Plungës rajonas) formavimui, nu- 2004 m. birþelio 18 d. Nr. 103, Vilnius matyti Berþoro baþnytkaimio istorinës planinës erdvinës struktûros ir kraðtovaizdþio iðsaugojimo galimybes; Valstybinë paminklosaugos komisija 2004 me- Valstybinë paminklosaugos komisija, iðvaþiuo- 4. 3. tobulinant teritorinës apsaugos sistemà, tø birþelio 18 d. iðvykstamajame posëdyje apsvars- jamojo posëdþio metu aplankiusi problemiðkiau- ávertinti Luokës, Plateliø, Viekðniø, Varniø vietoves të Telðiø apskrities Plungës, Maþeikiø, Telðiø rajo- sius kultûros paveldo objektus ir iðklausiusi ap- kultûros vertybiø apskaitos tikslu; nø bei Rietavo savivaldybiø teritorijose esanèiø kul- skrities bei savivaldybiø vadovø, paminklosaugos 4. 4. parengti Varniø regioninio parko kultûros tûros paveldo objektø bûklæ, jø tvarkymo rezulta- darbuotojø, Telðiø vyskupijos atstovo nuomones, vertybiø tvarkymo perspektyvinæ programà, numa- tus, paveldosaugos problemas. vadovaudamasi savo nuostatø 6 ir 7 punktais, tant jos ágyvendinimà, rëmimà bei finansavimà; Telðiø apskrityje yra 1759 kultûros paveldo ob- n u s p r e n d þ i a: tæsti pastato Varniuose, S. Daukanto g. 6, restau- jektai (ið jø dailës – 579). Lietuvos Respublikos ne- 1. Siûlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: ravimà. kilnojamøjø kultûros vertybiø registre – 355 (ið jø 1. 1. ágyvendinant LR Vyriausybës 2003-04-18 5. Praðyti Telðiø apskritá kartu su savivaldybëmis: – 47 kultûros paminklai). nutarimà Nr. 481 „Dël Dvarø paveldo iðsaugojimo 5. 1. parengti apskrities bendrojo plano kultû- Kaimavietëse ir daugelyje istoriniø miesteliø – programos ir Dvarø paveldo iðsaugojimo progra- rinio turizmo sprendiniø dalá, apimanèià nekilno- Þemaièiø Kalvarijoje, Berþore, Plateliuose ir kt. – mos ágyvendinimo priemoniø patvirtinimo“, 2005 jamøjø kultûros vertybiø pritaikymo turizmui ir eks- yra medinës regioninës architektûros pastatø, ku- metø Valstybës biudþete numatyti lëðø Kultûros ponavimui regioninæ programà bei priemones; riuos siekiama iðsaugoti. Dalis baþnyèiø – kultû- vertybiø apsaugos departamentui ir Telðiø apskri- 5. 2. iki 2005-12-31 atlikti apskrities teritorijoje ros vertybiø – irgi medinës. Taèiau daugumos dva- ties savivaldybëms; esanèiø istoriniø þeldynø (parkø) teisinæ registracijà. rø bûklë Telðiø apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, 1. 2. patikslinant LR Vyriausybës 2002-04-15 6. Siûlyti Kultûros vertybiø apsaugos departa- nepatenkinama. Daugelis sparèiai nyksta, nes jø nutarimà Nr. 534 „Dël Lietuvos Respublikos nekil- mentui kartu su Telðiø rajono savivaldybe: savininkai nepajëgûs finansuoti nei projektinës do- nojamojo turto kadastro nuostatø patvirtinimo“, 33. 6. 1. iki 2005-06-01 parengti individualø Telðiø kumentacijos parengimo, nei tvarkymo darbø. 2 punkto pabaigoje áraðyti nuorodà: „iðskyrus kul- senamiesèio apsaugos reglamentà; Telðiø apskrityje yra dvylika gyvenvieèiø, kuriø tûros vertybiø teritorijose“; 6. 2. stabdyti Stulpino malûno uþtvankos ardy- istorinë urbanistinë struktûra yra saugoma. Tai Se- 1. 3. Telðiø savivaldybei skirti tikslinæ dotacijà mo darbus, nes vykdoma ðio objekto áraðymo á LR dos, Þemalës, Þidikø, Þemaièiø Kalvarijos, Alsë- Telðiø senamiesèio tvarkymui. nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà procedûra. dþiø, Berþoro, Tryðkiø ir Telðiø senamiesèio kultû- 2. UNESCO Lietuvos nacionalinei komisijai, 7. Plungës rajono savivaldybei, sprendþiant ros paveldo urbanizuotos vietovës bei Varniø, Luo- Kultûros ministerijai, Kultûros vertybiø apsaugos Plungës miesto infrastruktûros plëtrà, atsiþvelgti á kës, Plateliø, Viekðniø urbanistiniai draustiniai, ku- departamentui, Kultûros paveldo centrui teikti siû- Plungës dvaro sodybos aplinkos iðsaugojimà ir jos rie yra áteisinti saugomø teritorijø planavimo do- lymà, kad kandidatu á Pasaulio kultûros paminklø laikrodinës pastato panaudojimà bibliotekai. kumentuose, taèiau jø nëra urbanizuotø vietoviø sàraðà bûtø rekomenduojami Lietuvos XVIII-XIX a. 8. Rietavo savivaldybei tæsti Rietavo dvaro so- kultûros paveldo apskaitoje. Rengiamas Telðiø ap- paminkliniai mediniø baþnyèiø kompleksai. dybos parko atgaivinimo darbus; tæsti Rietavo is- skrities bendrasis planas, taèiau Telðiø miesto ir 3. Rekomenduoti Kultûros ir Aplinkos ministe- torinës miesto dalies archeologinius tyrimus, reng- kitø maþesnës reikðmës teritorijø planavimo do- rijoms: ti jos áraðymo á Registrà apskaitos dokumentus; kumentai jau neatitinka ðiuolaikiniø teisës aktø rei- 3. 1. rengti bendras paveldo iðsaugojimo ir tvar- dël numatomø vëjo jëgainiø statybos ir Lopaièiø kalavimø. Ypaè aktualu parengti visø dvylikos vie- kymo programas; piliakalnio kraðtovaizdþio iðsaugojimo rengti ati- toviø apsaugos reglamentus. 3. 2. ágyvendinant LR Seimo 2002-10-29 nuta- tinkamus teritorijø planavimo dokumentus. Planavimo, tvarkymo darbø, statybø ir pavel- rimà Nr. IX-1154 „Dël Lietuvos Respublikos terito- 9. Kultûros vertybiø apsaugos departamentui: dosaugos procesai Telðiø senamiestyje yra nepa- rijos bendrojo plano“ ir LR Vyriausybës 2003-12- 9. 1. parengti kultûros vertybiø specialiøjø pla- kankamai koordinuojami. Apleisti kai kurie Res- 09 nutarimà Nr. 1568 „Dël Lietuvos Respublikos nø rengimo ir finansavimo tvarkà; publikos gatvëje esantys bei kitø vietø vertingi pa- teritorijos bendrojo plano ágyvendinimo priemoniø 9. 2. parengti kultûros vertybiø ûkio bûdu kon- statai. Statant naujus pastatus senamiestyje ne- plano patvirtinimo“, apsvarstyti ir pateikti LR Vy- servavimo-restauravimo darbø tvarkà. pakankamai atsiþvelgiama á istorinio uþstatymo riausybei siûlymà ásteigti Plinkðiø regioniná parkà; 10. Siûlyti visoms Lietuvos Respublikos savi- charakterá. Neatitinka nûdienos reikalavimø Telðiø 3. 3. apsvarstyti Plinkðiø dvaro sodybos iðpir- valdybëms: senamiesèio regeneravimo projektas. Reikëtø pa- kimo ið AB „Maþeikiø nafta“ visuomeninëms reik- 10. 1. aktyvinant paveldosaugà vietose, siekiant rengti Senamiesèio apsaugos reglamentà, kuris mëms galimybes, laikinai stabdant jos pardavimo jos rezultatø gerëjimo, stiprinti ir plësti savivaldy- padëtø iðvengti projektavimo ir projektø derinimo procesà. biø paminklotvarkos tarnybas; klaidø. 4. Siûlyti Kultûros vertybiø apsaugos departa- 10. 2. siekti efektyvesnës kultûros paveldo ob- Planuojamos vëjo jëgainës kelia neigiamà po- mentui bei Valstybinei saugomø teritorijø tarnybai jektø apsaugos, prieþiûros ir kontrolës; veiká kultûros paveldo aplinkos kraðtovaizdþio vi- kartu su Maþeikiø, Telðiø, Plungës rajonø savival- 10. 3. rengti kultûros paveldo pritaikymo kultû- zualinei kokybei. Tai aktualu Lopaièiø piliakalniui. dybëmis pagal kompetencijà: rinio turizmo reikmëms programas. Kitiems archeologijos objektams reikalinga nuo- 4. 1. ágyvendinant „Dvarø paveldo iðsaugojimo latinë prieþiûra. programà“ ir „Dvarø paveldo iðsaugojimo progra- Komisijos pirmininkas Jonas Glemþa

2 „2003 m. ið 37 á Telðiø apskrities kultûros paminklø ir vertybiø tvarkymo ir kitø iðsaugojimo darbø programos projektà átrauktø objektø Kultûros vertybiø apsaugos departamentas numatë ið dalies finansuoti tik 7 objektus (19 proc.). Panaðus santykis buvo ir ankstesniais metais. Apskrities vadovai ásitikinæ, kad atsakingiau á kultûros vertybiø tvarkymà turëtø þiûrëti savivaldybës. Jø biudþetuose kultûros vertybiø finansavimas turëtø bûti iðskirtas atskira eilute. Vis dar apskrities istorinis ir kultûrinis paveldas nëra tinkamai pritaikytas turizmo ir visuomenës reikmëms. Trûksta informacijos vietos ir uþsienio turistams apie

ádomiausias apskrities kultûros vertybes. Nepakankamai skleidþiama informacija D. Mukienës nuotraukoje – Telðiø senamiestis, apie Þemaitijos istorijà ir kultûrà ðalyje ir uþsienyje“. Respublikos gatvë. 2004 m.

Fragmentai ið Telðiø apskrities elektroniniame leidinyje http://www.telsiai.aps.lt nio su gyvenviete prieigas. skelbiamos informacijos apie kultûros paveldo apsaugà apskrityje Ðiuo metu á registrà áraðytos Birþuvënø, Pa- virvyèio, Dþiuginënø, Brëvikiø, Siraièiø, Tryðkiø dvarø sodybos. Opi Paðatrijo dvaro sodybos ið- saugojimo problema. Telðiø rajono savivaldybës iniciatyva, finan- PAVELDOSAUGA Telðiø rajone 2001–2003 m. suojant PHARE programai, paruoðtas Birþuvë- nø medinio dvaro komplekso pritaikymo turizmo reikmëms projektas. Deja, savivaldybë ne- Telðiø rajone yra ðios urbanizuotos vietovës: daugiau kaip pusei senamiesèio teritorijos, ta- turi finansiniø galimybiø skirti daug lëðø pasta- Telðiø senamiestis ir Tryðkiø senamiestis bei du èiau jie daþnai nepagrásti istoriniø sklypø ribo- tø avarinës bûklës likvidavimui. urbanistiniai draustiniai – Varniø ir Luokës (pa- mis, senamiesèio uþstatymo charakteriu bei pa- Didesnë dalis dailës paveldo objektø yra gal saugomas teritorijas). statø istoriniu masteliu. Savivaldybë daug kar- baþnyèiose. 2001–2003 m. restauruotas Varniø Telðiø senamiestyje siekiama atkurti Turgaus tø kreipësi á KVAD dël Individualaus Telðiø se- Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèios centrinis alto- aikðtës ir jos prieigø funkcinæ, erdvinæ struktû- namiesèio apsaugos reglamento, bet jo nëra. rius. Susirûpinimà kelia koplytëliø ir koplytstul- rà. Atstatytas buvusios miesto svarstyklinës Kai kuriems projektams („Maxima“) pritarë ir piø bûklë, ji vertinama kaip avarinë. „Jutkos“ pastatas, sutvarkyta aikðtës danga. Tæ- KVAD ekspertø taryba. Paþymëtina, kad savivaldybës seniûnijos, siami Katedros aikðtës, Þemaitës teatro, Vys- Tryðkiø miestelyje 1996 m. pagal Klaipëdos panaudodamos vieðuosius darbus, pagal gali- kupø rûmø, Telðiø bernardinø vienuolyno ir ku- UAB „Restauravimo centras“ paruoðtà doku- mybes tvarko kapinaites, þudyniø vietas, arche- nigø seminarijos statiniø komplekso tvarkymo mentacijà pradëti Ðvè. Trejybës baþnyèios an- ologijos objektus ir kt. darbai. samblio tvarkymo darbai. Urbanizuotose terito- Telðiø senamiestis tvarkomas, remiantis ið rijose archeologiniai ir istoriniai tyrimai vyksta dalies pasenusiu senamiesèio regeneravimo ástatymø nustatyta tvarka. J. Lapinsko ir A. Graþulio parengtos paþy- projektu (1986 m.), Miesto centrinës dalies pla- 2001–2003 metais archeologinio paveldo mos „Dël kultûros paveldo apsaugos, jos rezultatø ir pro- nu (1991). Pastarøjø metø detalieji planai daþ- naikinimo atvejø nenustatyta. 2003 metais, vyk- blemø Telðiø apskrities savivaldybëse 2001–2003 m.“, nai neatitinka ir net prieðtarauja pirmiau iðvar- dant archeologinius tyrinëjimus Telðiø miesto pateiktos Valstybinës paminklosaugos komisijos 2004 dintø planavimo dokumentø sprendimams. Ðiuo kapiniø iðplëtimo plote, aptikta viduramþiø gy- m. birþelio 17 d. iðvaþiuojamajam posëdþiui Telðiuose, metu yra paruoðti bei ruoðiami detalieji planai venvietë. Reikëtø sutvarkyti Paðatrijos piliakal- fragmentai 

„Valstybinë paminklosaugos komisija torijø planavimo dokumentai ið dalies yra pase- esanèius archeologijos objektus þenklino sto- pagal pateiktà klausimø anketà gavo Kultû- næ, neatitinka galiojanèiø teritorijø planavimo rei- gastulpiais-stendais. Apskrityje kitø paveldo ros vertybiø apsaugos departamento Telðiø kalavimø. Ðio Þemaitijos regiono ypatumas yra objektø yra 891. Ið jø paminklais paskelbti 3. teritorinio padalinio ir Plungës, Maþeikiø, Tel- tas, kad jo kaimuose ir daugelyje miesteliø iki Registre: laidojimo vietø – 43, mitologiniø – ðiø rajonø bei Rietavo savivaldybës pamin- ðiol vyrauja medinës architektûros pastatai. Tel- 28, ávykiø – 16, statiniø – 67, statiniø kom- klotvarkos tarnybø medþiagà. Taip pat vals- ðiø apskrityje yra 23 dvarø sodybos ar jø frag- pleksø – 34, istorijos ir kultûros paminklø bei tybinës paminklosaugos komisijos kontro- mentai. Registre – 15. Ið jø Plungës dvaro so- IP ir LA sàraðuose – 157, neveikianèiø kai- lës tarnybos darbuotojai A. Graþulis ir J. La- dyba paskelbta paminklu (G213KP). IP ir LA sà- mo kapinaièiø – 543. pinskas, rengdami iðvaþiuojamojo posëdþio raðuose – 8. Kultûros paminklu paskelbta viena KVAD Telðiø teritoriniame padalinyje dirba medþiagà, apþiûrëjo Telðiø apskrities kultû- archeologinë vietovë – Plateliø dvarvietë trys þmonës. Plungës rajono savivaldybës pa- ros paveldo objektus, susipaþino su proble- (A808P). minklotvarkininko pareigybë ásteigta Vietos matika ir paveldosaugos situacija. Telðiø apskrityje yra 240 archeologijos ver- ûkio ir kapitalinës statybos skyriuje, Telðiø – Telðiø apskrityje yra 8 urbanizuotos vie- tybiø. Registre – 120. Archeologijos vertybëms rajono Architekto tarnyboje, Maþeikiø – Kultû- tovës ir 4 urbanistiniai draustiniai. Urbanis- parengta 100 dosjë. Didþioji dalis ðios rûðies ros skyriuje, Rietavo savivaldybëje – administ- tiniai draustiniai áteisinti saugomø teritorijø nekilnojamøjø kultûros vertybiø paþenklintos se- racijoje. Argumentuojant, kad paveldo apsau- planavimo dokumentuose bei reglamentuo- no pavyzdþio paminklinëmis lentomis, riboþen- ga yra labai svarbi sritis, siûloma stiprinti pase. Nustatyta, kad urbanizuotø vietoviø teri- kliais. Varniø regioninis parkas savo teritorijoje minklosaugos tarnybà. (…)“

Þemaièiø þemë 2004/3 3 Kultûra ir turizmas Triliemenis àþuolas. Tryðkiø miestelio senoji dalis (centrinë aikðtë). Tryðkiø baþnyèia (1751 m.) ir varpinë (1804 m.). Tryðkiø kplytstulpis (1868 m.). Ubiðkës baþnyèia (1851 m.) ir varpinë (1835 m.). Ubiðkës kadagiai (du). Upynos baþnyèia (1807 m.). Varniø Ðv. Aleksandro baþnyèia (1804 m.). Varniø Ðv. Petro ir Povilo baþnyèia (1691 m.). Jûsø laukia Telðiø rajone Vembûtø piliakalnis. Þarënø baþnyèia (1911 m.) ir varpinë (XIX a.). Þàsûgalos kalnas – 210,3 m virð jûros lygio. Þemaièiø karaliaus Ringaudo dvaras Telðiuose. Turizmo informacijos centrai Þemaièiø muziejus „Alka“ (Telðiai, Muziejaus g. 31). Þemaièiø kaimo muziejus po atviru dangumi TELÐIØ APSKRITIES TURIZMO (Telðiai). INFORMACIJOS CENTRAS Þemaièiø vyskupystës muziejus (Varniai). Adresas: Turgaus a. 21, Telðiai. Tel.: (8~444) 53010, 52229. El. paðtas [email protected] Daþniausiai lankomos VARNIØ REGIONINIO PARKO DIREKCIJA Adresas: Oþtakiø kaimas, Varniø seniûnija, Telðiø rajonas. Tel./faksas (8~444) 47415, 69474. vietos Telðiø rajone E. paðtas [email protected] . Leidinys internete http://www.varniuparkas.lt Telðiø apskrities turizmo informacijos centras. Telðiø senamiestis: katedra, kunigø seminari- D. Mukienës nuotrauka, 2004 m. ja, pirmoji mokykla, Telðiø Ðvè. Mergelës ÞEMAIÈIØ VYSKUPYSTËS MUZIEJUS, TURIZMO Marijos ëmimo á dangø (Maþoji) baþnyèia. INFORMACIJOS CENTRAS Telðiø staèiatikiø Ðv. Mikalojaus cerkvë, Adresas: S. Daukanto g. 6, Varniai, Telðiø rajonas. Tel./faksas (8~444) 69466. Mob. tel.: 8 687 Panø kalnas ir koplyèia. 20198, 8 615 94309. El. paðtas [email protected] . Leid. internete http://www.varniai-museum.lt Þemaièiø muziejus „Alka“. Alfredo Jonuðo þemaitiðka-japoniðka sodyba-muziejus. Varniø miestelio architektûrinis ansamblis. Lankytinos vietos Telðiø rajone Varniø regioninis parkas. Dþiuginënø dvaras ir muziejus. TELÐIØ RAJONE DAUGIAU KAIP 300 Mitkaièiø baþnyèia (1829 m.). Dþiugo piliakalnis. KULTÛROS PAMINKLØ. SVARBIAUSI IÐ JØ: Moteraièio kalnas – 218,2 m virð jûros lygio. Pavirvyèio dvaras. Muitaièiø alkakalnis. Medþio skulptûrø ekspozicija tautodailininko Barzdþiø liepa. Nerimdaièiø baþnyèia (1860 m.). P. Duþinsko muziejuje. Bilioniø piliakalnis. Nevarënø baþnyèia (1785 m.) ir varpinë (1816 m.). Jono Andriusevièiaus muziejus Gaulënuose. Birþuvënø piliakalnis, dvaras, parkas, Pabirþulio alkakalnis. Viekðnaliø etnografijos muziejus. koplytstulpis (1764 m.), „Laumës pëda“. Pagirgþdûèio piliakalnis. Birþuvënø dvaras, parkas, A. Simonavièiûtës Buoþënø piliakalnis. Pakapiø alkakalnis (Garbës kalnelis). ásteigtas Birþuvënø etnografijos muziejus. Burbiðkiø piliakalnis. Paplinijos piliakalnis. Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija). Degaièiø parkas. Pasruojës alkakalnis (Panø kalnas). Rainiø kanèios koplyèia ir muziejus. Dþiuginënø koplytstulpis (XIX a.). Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija) – 228 m virð Rainiø kankiniø miðkelis. Dþiugo kalnas (Dþiuginënø piliakalnis). jûros lygio. Buvusi aukðtoji Talmudo mokykla Jeðiva. Dþiuginënø dvaras, parkas, muziejus. Pavandenës baþnyèia (1802 m.) ir Þemaitijos vyskupystës muziejus. Eidþiotø piliakalnis (Liepø kalnas). varpinë (1845 m.). Eigirdþiø baþnyèia (1795 m.). Rainiø memorialas (þudyniø vieta, koplyèia). Getautës piliakalnis. Sakalø I alkakalnis. Autoturizmo, dviraèiø marðrutai: Girgþdûtës piliakalnis. Sëbø koplytstulpis. Guivënø àþuolas. Smiltiniø (Mileikiø) alkakalnis. 1. Varniai–Berþë–Medvëgalio piliakalnis–Poþe- Jonaièiø àþuolas. Sprûdës kalnas (Ðaukðtelio piliakalnis) – 216,2 rë–Bilioniai–Drobûkðèiai–Varniai (50 km). Janapolës baþnyèia (1815 m.) ir varpinë (XIX a.). m virð jûros lygio. 2. Varniai–Pavandenë–Girgþdûtës kalnas– Jonautø àþuolas. Tado Blindos puðis Bivainës miðke, Luokës Medvëgalio piliakalnis–Berþë–Varniai (65 km). Kuodþiø alkakalnis. sen. 3. Varniai–Pavandenë–Viekðnaliai–Luokë– Lazdynø Pelëdos (1867–1926) kapas. Telðiø senamiestis (urbanistinis paminklas). Ðatrijos kalnas–Luokë–Birþuvënai–Baltininkai– Tryðkiø kapinëse. Telðiø Ðv. Antano Paduvieèio katedra (1791 m.), Janapolë–Varniai (60 km). Lieplaukës baþnyèia (1862 m.). bernardinø vienuolynas (1702 m. ir 1762 m.), 4. Bilioniø piliakalnis–Medvëgalio piliakalnis– Luokës baþnyèia (1821 m.). Vyskupø rûmai, kunigø seminarija. Varniai–Pavandenë–Luokë–Ðatrijos kalnas–Luokë Maþojo Palûksèio alkavietë. Telðiø pirmoji mokykla (Telðiai, Spaudos g. 3/1). –Kaunatava–Pabalvë–Þvërinèius (95 km).

4 Istorija Gyvoji kultûros tradicija

Svarbiausios TTELÐIAIELÐIAI datos ir ávykiai Parengë Gintautas ÈIÞIÛNAS

1450 m. Telðiai pirmà kartà paminëti istoriniuose ðaltiniuose (Tel- ðius apraðë þemaièiø seniûnas Jonas Kæsgailaitis). XV a. II p. istoriniuose ðaltiniuose pradedamas minëti Telðiø dvaras (spëjama, kad jis stovëjo tarp Masèio eþero ir kelio á Þarënus). Dvaras buvo karaliðkasis, nuo 1441 m. já valdë Þemaièiø seniûnai. Apie ðá dvarà pradëjo formuotis Telðiø miestas. 1504 m. Telðiø laikytojas – M. Vlotkas. 1527 m. iðmatuota Telðiø þemë, ávestas þagrës mokestis, istoriniuose ðaltiniuose paminëtas Telðiø valsèius. Telðiø katedra. D. Mukienës nuotrauka, 2004 m. 1536 m. ákurta Telðiø parapija [tais metais galëjo bûti padëti pa- grindai ir pirmajai (medinei) Romos katalikø baþnyèiai Telðiuose – fundatorius Þygimantas Senasis], parapinë mokykla, vyko Telðiø ir kai- auksiniø. Po to buvo pastatyti mûriniai vienuolyno rûmai. myniniø valsèiø baudþiauninkø sukilimas. Telðiø laikytoju paskirtas Þe- XVII a. Telðiai tapo vientisos urbanistinës struktûros miestu. maièiø seniûnas Jurgis Martynaitis (ðias pareigas ëjo iki 1544 m.). 1642–1655 m. Telðiø laikytoja ir seniûne buvo Kotryna Doenhofie- 1545–1561 m. Telðiø laikytoju buvo Trakø kaðtelionas ir Þemaièiø në – Ernesto Doenhofo þmona. seniûnas Jeronimas Chodkevièius. 1562–1579 m. Telðiø laikytoju bu- 1665 m. Telðiuose gyveno apie 280–320 þmoniø. vo Trakø kaðteliono ir Þemaièiø seniûno Jeronimo Chodkevièiaus sû- 1677 m. Telðiø seniûnijà pradëjo valdyti pulkininkas Jurgis Firksas nus Jeronimas Chodkevièius. ir jo þmona Luiza Marija Ketleraitë (jie valdë iki 1690 m.). 1677 m. 1569 m. geguþës 8 d. Þemaitijos matininkas Jokûbas Laskauskas Telðiuose gyveno 55 ðeimos. nuþymëjo „Telðiø miesto ribas“. 1700 m. Telðiuose pastatyta nauja medinë katalikø baþnyèia (stovëjo iki XVI a. Telðiai buvo nedidelë gyvenvietë, sudaryta ið 2 atskirø bran- 1828 m.). duoliø. XVIII a. pr. Telðiø seniûnu ir laikytoju buvo LDK didysis pakancleris 1598 m. Telðiø laikytojas, tijûnas – Laurynas Petkavièius. Antanas Stanislovas Ðèuka. Vëliau Telðius valdë Þemaitijos kunigaikðtys- 1601 m. sausio 1 d. Telðiø seniûnija atiduota valdyti LDK vëliavinin- tës generalinis seniûnas, LDK etmonas Grigalius (Antanas) Oginskis. kui Andriui Valavièiui, kuris buvo pirmasis Telðiø seniûnas. 1702 m. geguþës 8 d. gaisras sunaikino vienuoliø bernardinø baþ- 1602 m. Telðiuose pastatyta pirmoji Romos katalikø baþnyèia mieste nyèià, dalá vienuolyno pastatø, nemaþai miestieèiø namø. (þinoma baþnyèia). 1702–1710 m. Telðiams daug þalos padarë mieste ðeimininkavusi 1612 m. Telðiuose ásteigta pirmoji mokykla (pradþios). ðvedø kariuomenë, karo metu kilæs gaisras. Buvo sunaikintas Telðiø 1618 m. Telðiø laikytoja ir seniûne buvo Andriaus Valavièiaus þmo- dvaras, medinis vienuoliø bernardinø namas, baþnyèia, daug kitø mies- na Kotryna Goslauskaitë-Valavièienë. telio pastatø. 1618–1635 m. Telðiø laikytoju ir seniûnu buvo Lietuvos pakancleris 1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telðiø seniûnijà perleisti kilminga- Steponas Sapiega. jam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo þmonai Teresei. 1624 m., gavæs karaliaus Zigmanto Vazos sutikimà, Telðiø karalið- 1710 m. per marà mirë apie du treèdaliai gyventojø. kojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega pakvietë á Telðius vienuolius ber- 1720 m. vienuoliams bernardinams pastatyta nauja medinë baþnyèia. nardinus. Ant aukðèiausios miesto kalvos (Insulos) pradëtas statyti 1721 m. karalius Augustas II leido Telðiuose rengti turgus (kiekvie- vienuolynas. Vienuoliams bernardinams leista naudotis Tausalo, Mas- nà sekmadiená) ir keturis prekymeèius kasmet. Tø paèiø metø gegu- èio, Rapulio eþerais. þës 24 d. valdovas teisæ valdyti Telðius suteikë Antanui Andriui Gors- XVII a. Telðiuose rinkdavosi Þemaièiø seimeliai (spëjama, kad tuo kiui (jis valdë iki 1736 m.). metu Telðiams galëjo bûti suteiktos miesto privilegijos). 1736 m., mirus Telðiø seniûnui Antanui Andriui Gorskiui, Telðiø se- XVII a. vid. Telðiuose gyveno 42 ðeimos, buvo pardëtos formuoti niûnijà pradëjo valdyti jo antroji þmona Konstancija Gadonaitë-Gors- iki mûsø dienø iðlikusios Turgaus, Luokës, Daukanto, Kæstuèio, Res- kienë. 1740 m. iðtekëjusi uþ Jurgio Semaðkos, iki 1764 m. seniûnijà publikos gatvës. valdë kartu su juo. Mirus Povilui Sapiegai, 1635 m. liepos 20 d. Telðiø seniûnija ati- XVIII a. pirmieji deðimtmeèiai – Telðiuose pradeda daugëti þydø duota valdyti Piarnu kaðtelionui, vëliau vaivadai Ernestui Doenhofui tautybës gyventojø. (jis ðias pareigas ëjo iki 1642 m.) 1738 m. Telðiuose gyveno 36 ðeimos (apie 240–280 þmoniø). Tais 1650 m. vyskupas Petras Parèevskis vienuoliams bernardinams metais buvo atstatyta sudegusi baþnyèia. pastatë baþnyèià – antràjà medinæ katalikø baþnyèià Telðiuose. 1743 m. Telðiuose vyko Telðiø pavieto bajorø suvaþiavimas (sesija). 1658 m. Vaitiekus Vaþinskis bernardinø vienuolynui uþraðë 5 tûkst. (Nukelta á 6 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 5 m. ðie teismai buvo perkelti á Ðiaulius, o 1790 Istorija metais, steigiant treèiàjà Þemaièiø kunigaikð- tystës repatricijà, jie vël ásteigti Telðiuose. 1765 m. sausio 31 d. Stanislovas Augus- tas vietoje 1764 m. mirusio Jurgio Semaðkos seniûnijos valdytoju paskyrë Stanislovà Oda- chouská (ðias pareigas ëjo iki 1773 m.). gimo – treèiojo valstybës padalijimo Telðiai ati- 1761–1765 m. ant aukðèiausios Telðiø kal- teko Rusijai ir tapo apskrities centru. vos – Insulos – pastatyta puoðni Telðiø mûri- 1796–1850 m. Telðiø seniûnijà valdë Mari- në Ðv. Marijos Loretietës ir Ðv. Antano baþny- ja Sabaliauskaitë-Zabiela ir Henrikas Zabiela èia, turinti dviejø aukðtø altoriø ir puoðianti (paskutinieji Telðiø seniûnijos savininkai). miestà iki ðiol (mecenatai: Ignas Samuelis Ka- 1797 m. Edukacinës komisijos nutarimu ðutis, Liudvikas Jazdauskas, Benediktas Va- Telðiuose atidaryta ið Kretingos atkelta 5 kla- þinskis). Baþnyèia konsekruota 1794 m. Jos siø mokykla. Tais paèiais metais Telðiai priskirti altorius sukûrë Jurgis Maþeika. Nuo 1836 m. Lietuvos gubernijai; Telðiø mieste buvo 105 ði baþnyèia – parapinë. 1926 m. ásteigus Tel- kiemai, 7 gatvës. ðiø vyskupijà, ji tapo Telðiø katedra. 1798 m. Telðiuose atidaryta pirmoji vaisti- 1772 m. geguþës 2 d. po Stanislovo Oda- në (priklausë Wilhelmui fon Cygleriui). chovskio mirties Stanislovas Augustas seniû- 1799 m. Telðiuose buvo 85 kiemai. nijos valdytoju paskyrë Juozapà Zabielà (ðias XVIII a. pabaiga – galutinai susiformuoja D. Mukienës nuotraukoje – skulptûra. Ðv. Mergelës pareigas ëjo iki 1794 m.). Telðiø senamiestis. Marijos ëmimo á dangø (Maþosios) baþnyèios ðventoriuje (Telðiai) 1780 m. birþelio 14, 18 dienomis Telðiø 1802 m. Telðiø miestas priskirtas Vilniaus miestà stipriai nuniokojo du gaisrai, sunaiki- gubernijai. (Atkelta ið 5 p.) næ apie pusæ miestelio. Tais paèiais metais ber- 1803 m. paskirtos lëðos Þemaièiø kunigø 1748 m. konsekruota gvardijono A. Gese- nardinø vienuolyne pradëjo veikti teologijos seminarijai iðlaikyti. vièiaus atstatyta 1702 m. sudegusi baþnyèia. kursai. Juos lankë vienuoliai ir kandidatai á juos. 1812 m. Telðiø apylinkës nukentëjo nuo be- XVIII a. viduryje Telðiuose veikë bajorø ka- 1787 m. pradëta mûrinio vienuolyno staty- sitraukianèios Napoleono armijos ir jà perse- lëjimas. ba, toliau buvo statoma baþnyèia. kiojanèios rusø kariuomenës. 1756 m. þiemà Telðiuose praleido Septy- 1790 m. Telðiuose buvo apie 620 nuolatiniø 1815 m. per þemaièiø kaðteliono, Rietavo neriø metø kare dalyvavusi generolo Brauno gyventojø. tijûno Liudviko Gorskio laidotuves po pamal- vadovaujama Rusijos kariuomenë. 1791 m. gruodþio 6 d. karalius Stanislo- dø ir laidotuviø naujai pastatytame teatre pa- 1760 m. gaisras vël nuniokojo Telðiø baþ- vas Augustas patenkino vietos didikø praðy- rodytas spektaklis. nyèià ir vienuolynà. mà ir Telðiams suteikë Magdeburgo teises, 1818 m. iðkilo medinë evangelikø liutero- 1764 m. Telðiai tampa Þemaièiø kunigaikð- herbà, kuriame pavaizduotas Krokuvos vys- nø baþnyèia (1875 m. perstatyta á mûrinæ). tystës ðiaurinës dalies repatricijos centru – èia kupas ðv. Stanislovas, stebuklingai prikelian- 1824 m. ákurta civilinë Telðiø m. ligoninë. ásteigti dvejopi – þemës ir pilies – teismai. 1775 tis Petrovinà. 1831 m. telðiðkiai, vadovaujami Barisevi- 1793 m. Telðiuose vienuoliai bernardinai èiaus, Juozapo Giedraièio, Domininko Dau- D. Mukienës nuotraukose (ið kairës): Telðiø miesto ásteigë triklasæ mokyklà, kuri po 10 metø reor- baro, Tomkevièiaus, Gietrimo, dalyvavo 1831 parodø salë; Telðiø kunigø seminarijos fragmentas; m. sukilime. buvæs Telðiø spirito fabriko kompleksas (dabar – ganizuota á ðeðiø klasiø (turëjo gimnazijos sta- konservø fabrikas); Ðvè. Mergelës Marijos ëmimo á tusà). 1831 m. kovo 26 d. sukilëliai uþëmë Telðius. dangø (Maþoji) baþnyèia Telðiuose. 2004 m. 1795 m. po Lietuvos-Lenkijos valstybës þlu- Kovo 28 d. sudaryta revoliucinë Telðiø apskri-

6 ties valdþia, kuriai vadovavo V. Gudonis. sitetinë) þydø rabinø mokykla „Jeðiva“, kurio- Istorija 1832 m. naujai pastatytame mediniame je yra dëstytojavæs ir iðkilus þydø poetas Ga- name pradëjo veikti paðtas. onas Leizeris Gordonas. 1835 m. Telðiuose gyvenæs vienuolis S. 1871–1874 m. pro Telðiø miestà nutiesta Grosas paraðë Þemaitiðkà gramatikà (neiðli- geleþinkelio Ðiauliai–Liepoja atðaka. ko). Tais paèiais metais rusø valdþios nurody- 1878 m. pastatyta stambi Telðiø spirito va- mu sugriauta parapinë baþnyèia. rykla. Telðiuose ákurta prieðgaisrinë tarnyba. 1843 m. Telðiai priskirti Kauno gubernijai. 1875 m. vietoje senosios Telðiø evangeli- 1915–1918 m. mieste ðeimininkavo vokie- Tais metais Telðiuose buvo 4371 gyventojas kø liuteronø baþnyèios pastatyta nauja baþ- èiø karinë valdþia. Ðiuo laikotarpiu miesto gy- (ið jø 2708 – þydø tautybës). Mieste buvo 227 nytëlë. ventojø skaièius sumaþëjo apie 30 proc. pastatai (ið jø 6 – mûriniai). 1881 m. Telðiuose ákurta vaistinë. 1919 m. geguþës 28 d. Telðiuose atidary- 1845 m. atidaryta 20 lovø ligoninë. 1890 m. Telðiuose, Plungës gatvëje, ákur- ta þydø ligoninë (inicijavo þydø draugija 1853 m. uþdarytas bernardinø vienuolynas. tas saviðvietos teatras. Telðiuose ávyko pirma- „Ozë“). XIX a. viduryje parengti keli Telðiø miesto sis lietuviðkas vakaras. 1916–1940 m. Telðiuose veikë „Kankliø“ iðvystymo planai. 1893 m. balandþio mënesá kilæs gaisras nu- draugija. 1860 m. pirmasis Telðiø fotografas A. Ro- niokojo nemaþai gyvenamøjø namø, ligoninæ. 1918 m. lapkrièio 26 d. Telðiuose susirin- maðkevièius atidarë fotografijos paviljonà. 1897 m. Telðiuose buvo 6205 gyventojai. kæ 17 parapijø atstovai iðrinko savo valdþià 1861 m. (?) Telðiuose atidaryta 25 lovø ka- XX a. pr. F. Milevièius Telðiuose suorgani- (Telðiø apskrities komitetà, á kurá áëjo 25 þmo- ro ligoninë. Èia buvo gydomi ir Telðiø miesto zavo chorà, Narutavièienë ásteigë mergaièiø nës). Tais paèiais metais buvo ákurta berniu- gyventojai. mokyklà, kuriai 1912 m. suteiktas progimnazi- kø „Saulës“ draugijos gimnazija (1925 m. pa- 1861 m. Telðiø mieste jau veikë þydø sina- jos vardas. vadinta Vyskupo Motiejaus Valanèiaus vardu). goga ir nedidelë þydø mokykla. 1907 m. rugpjûèio 2 d. Telðiuose, prie Mas- 1919 m. sausio–vasario mën. Telðiuose dir- 1863 m. telðiðkiai ir aplinkiniø kaimø èio eþero stovëjusiose kareivinëse, ávyko lie- bo Þemaitijos karinis revoliucinis komitetas. gyventojai dalyvavo sukilime. Telðiø bernar- tuviðkas vakaras, suvaidintos pjesës „Velnias 1920 m. Telðiuose ásteigta Þemaièiø ðvieti- dinø vienuolyno pastatuose rusø valdþia ákû- spàstuose“ ir „Þilë galvon – velnias uodegon“. mo draugija „Minija“, lapkrièio 8 d. Kauno þy- rë kalëjimà. Tais paèiais metais ásteigta pirmoji stambes- dø organizacijos „Ceirei Israel“ iniciatyva – 1864–1904 m. nemaþai susipratusiø telðið- në audimo dirbtuvë mieste. þydø mergaièiø gimnazija „Jaune“. kiø dalyvavo tautiniame judëjime, platino ir 1908 m. liepos 8–10 dienomis Telðius 1921 m. Telðiuose ásteigtas Centrinës vals- skaitë tuo metu uþdraustà lietuviðkà spaudà nusiaubë didysis gaisras (sudegë apie 400 tybinës bibliotekos skyrius. lotyniðkais raðmenimis. statiniø, tarp jø senoji þydø rabinø mokykla). 1922 m. spalio 2 d. Telðiuose pradëjo veikti 1865 m. Telðiuose atidaryta penkiø klasiø 1909 m. S. Narutavièius, B. Budrikis, P. Ðim- mokytojø seminarija (1923 m. joje dirbo Vy- bajorø mokykla. kevièius su bendraminèiais ásteigë draugijà dûnas). 1953 m. ji pavadinta pedagogine mo- 1867 m. ant buvusios Romos katalikø baþ- berniukø gimnazijai pastatyti (draugija ágyven- kykla. Uþdaryta 1957 m. nyèios pamatø pastatyta neobizantinio stiliaus dino pagrindiná savo tikslà – berniukø gimna- 1922 m. pr. Telðiuose pradëjo veikti Kau- ortodoksø baþnyèia (ji katalikams priteista zija Telðiuose buvo pastatyta). no centrinio knygyno filialas-biblioteka (vie- 1934 m.). Miesto centre (Turgaus aikðtëje) pa- 1910 m. Telðiuose (Kalno g. 382 – dabarti- na ið 6 valstybiniø bibliotekø Lietuvoje). statytas gëdos stulpas ir eðafotas. nës ligoninës vietoje) atidaryta nauja apskri- Mieste kurá laikà veikë lenkø progimnazija. 1869 m. pradëtos apðviesti Telðiø miesto ties ligoninë. 1923 m. Telðiø mieste buvo apie 4690 gatvës. 1914 m. mieste atidaryti þemës ûkio kursai. nuolatiniø gyventojø. 1872 m. pastatytas Telðiø degtukø fabrikas. 1915 m. Telðiuose ásteigta lietuviø progim- 1925 m. ásteigtas Motiejaus Valanèiaus 1873 m. Telðiuose ákurta aukðtoji (univer- nazija. (Nukelta á 8 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 7 (Atkelta ið 7 p.) rijai pastatyti erdvûs rûmai. Telðiuose pradëjo Istorija veikti spaustuvë. Mieste atidaryta savivaldy- liaudies universitetas. bës vaistinë (ið viso tuo laiku mieste veikë trys 1926 m. balandþio 1 d. vaistinës), pradinë mokykla neturtingiausiø popieþius Pijus XI ásteigë ðeimø vaikams, veikë du vaikø darþeliai. Lietuvos baþnytinæ pro- 1929 m. Telðiuose pastatyti Vyskupø rûmai. tas Þemaièiø muziejus „Alka“ (muziejaus rin- vincijà. Po to buvo sufor- 1922–1930 m. Telðiuose veikë mokytojø se- kiniai èia perkelti jau 1939 m.). muota beveik visà etninæ minarija. 1944 m. jos veikla buvo atkurta. 1936 m. pastatyta Vyskupo Motiejaus Va- Þemaitijà apimanti Telðiø 1931 m. Telðiams suteiktos pirmaeilio mies- lanèiaus gimnazija, kubistinio stiliaus Ðv. Mi- vyskupija, kurios centru to teisës, ásteigta Þemaièiø senovës mëgëjø kalojaus ortodoksø baþnyèia, Telðiø amatø tapo Telðiai. Tais metais draugija „Alka“, pastatytas „Masèio“ fabrikas. mokykla. Telðiø miesto 1937 m. ðalia senosios apskrities ligoninës herbas pro Telðius nutiesta Telðiø- Rugpjûèio 5 d. Lietuvos ðvietimo ministro ása- Amaliø geleþinkelio linija, kymu ákurta Telðiø medþio apdirbimo viduri- Telðiø apskrities valdyba pradëjo statyti nau- kuri Telðius sujungë su në mokykla (vëliau – Amatø mokykla). jà 140 vietø ligoninæ. Kaunu ir kitais artimiausiais pramonës, kultû- 1925–1933 m. Nepriklausomos Lietuvos 1938 m. Telðiuose pastatyta pirmoji tipinë ros ir ðvietimo centrais. Prie Telðiø apskrities metais Telðiai – Þemaitijos spaudos centras. mokykla. ligoninës atidaryta ambulatorija. Èia buvo leidþiamas „Þemaièiø prietelius“, 1939 m. mieste ávyko didysis katalikø vyrø 1927 m. spalio 4 d. iðkilmingai atidaryta „Þemaitis“, „Telðiø naujienos“, „Spauda ir gy- kongresas, pastatyta naujoji Telðiø ligoninë, Telðiø vyskupijos kunigø seminarija (antroji venimas“, „Ligoniø kasø narys“, „Telðiø þi- þydø ligoninë. aukðtoji mokykla Telðiuose). nios“, „Þibintas“, „Mûsø filatelistas“, „Þemai- 1940 m. Telðiuose buvo 6000 gyventojø. 1928 m. Telðiø vyskupijos kunigø semina- èiø þemë“, „Darbo þemaitis“ ir keletas kitø 1940 m. liepos 12 d. pirmieji politiniai kali- leidiniø. niai atveþti á Telðiø kalëjimà. 1932 m. Telðiuose veikianti Þemaièiø se- 1941 m. naktá ið birþelio 24 á 25 d. netoli novës mëgëjø draugija „Alka“ ásteigë kraðto- Telðiø, Rainiø miðkelyje, nuþudyti 74 Telðiø ka- tyros muziejø (dabar – Þemaièiø muziejus „Al- lëjimo politiniai kaliniai. ka“). Tais metais Telðiuose buvo 28 gatvës, 1941–1945 m. faðistinës okupacijos metais kuriø bendras ilgis – 11,6 km, Telðiuose atida- naciai nuþudë apie 4000 Telðiø ir jo apylinkiø ryta ligoniø kasa, linø audimo ir verpimo fab- þydø tautybës gyventojø. rikas „Mastis“. 1941–1949 m. Telðiuose veikë valstybinis 1933 m. Telðiuose leidþiamas laikraðtis „Þi- Þemaièiø teatras. bintas“. Ásteigtas Motinos ir vaiko centras. Pa- 1944 m. spalio 8 d. Sovietø armija iðstûmë statyta miesto elektrinë. hitlerininkus ið Telðiø. Tø paèiø metø rudená 1935 m. Telðiuose ávyko didysis ateitinin- uþdaryta Telðiø kunigø seminarija. kø kongresas, ákurta Telðiø sklandymo stotis. 1951 m. Telðiuose pradëjo veikti Vaisiø ir 1935–1940 m. prie Masèio eþero pastaty- darþoviø perdirbimo kombinatas. 1955 m. pradëjo veikti Telðiø vaikø muzikos D. Mukienës nuotraukose (ið virðaus): Telðiø senamiestis (Turgaus aikðtës fragmentas); kryþius ir dailës mokykla, Telðiø duonos kombinatas. trëmimø aukoms Telðiuose, prie Ðv. Mergelës Marijos 1959 m. ákurtas saviveiklinis Telðiø teatras Ëmimo á dangø baþnyèios; Telðiø vyskupo (ið kairës) Petro Maþelio, 1863 m. sukilimo dalyviø kunigø (dabar – Þemaitës teatras), buvusios Amatø Izidoriaus Noreikos, Antano Gargaso kapai Telðiø mokyklos patalpose ákurta Telðiø taikomosios katedros ðventoriuje

8 dailës mokykla, vëliau reorganizuota á Aukðtesniàjà taikomosios dai- lës mokyklà. Pradëjo veikti Keliø statybos valdyba. 1958 m. iðplëstas „Masèio“ fabrikas, prie jo ákurtas naujas pirðtiniø cechas. 1959 m. Telðiuose buvo 13460 gyventojø. 1960 m. Telðiuose pradëjo veikti Gelþbetoniniø konstrukcijø gamykla. 1962 m. Telðiuose buvo 16000 gyventojø. Ákurta Skaièiavimo maði- nø gamykla. 1967 m. pietvakarinëje Masèio eþero pakrantëje po atviru dangumi pradëtas kurti Þemaièiø kaimo buities muziejus (Þemaièiø muziejaus „Alka“ padalinys). 1975 m. pradëjo veikti Telðiø kultûros mokykla, vëliau reorganizuota á Aukðtesniàjà taikomosios dailës mokyklà. 1982 m. atidarytas Þemaièiø kaimo buities muziejus (Þemaièiø muziejaus „Alka“ padalinys). Dabar jame 16 pastatø (trys sodybos, medinis vëjo malûnas). Muziejaus pastatuose eksponuojami tradiciniai þe- maièiø buities apyvokos daiktai, vyksta nemaþai kultûriniø renginiø. 1984 m. Telðiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkø kû- rybinë stovykla. Telðiuose pradëjo veikti Sûriø gamykla, vëliau reorganizuota á AB „Þemaitijos pienas“. 1989 m. atkurta Telðiø kunigø seminarija. 1990 m. Telðiuose nuolat gyveno 34,1 tûkst. þmoniø. 1997 m. Telðiø rajono savivaldybës vieðajai bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviø poetës Karolinos Praniauskaitës vardas. 1998 m. rugsëjo 1 d. Telðiuose atidarytas Vilniaus dailës akademijos fakultetas. 1999 m. Telðiuose gyveno 34,9 tûkst. þmoniø. D. Mukienës nuotraukose (deðinëje ið virðaus): skulptûros Masèio eþero pakrantëje, prie Þemaièiø muziejaus „Alka“ (skulptûrø autoriai – buvusio Telðiø taikomosios dailës technikumo medþio specialybës studentai); Telðiø miesto Turgaus aikðtë; Masèio eþeras ir jo pakrantë prie naujojo gyvenamojo rajono; senieji Telðiø miesto namai Respublikos gatvëje ðiandien (apaèioje – buvæs Telðiø kalëjimo pastatas – ið jo politiniai kaliniai 1941 m. birþelio naktá ið 24 á 25 dienà buvo iðveþti á Rainiø miðkelá ir nukankinti.)

Þemaièiø þemë 2004/3 9 Muziejai ir archeologija Tiriamoji veikla Þemaièiø muziejuje

ZITA DARGAITË, muziejaus direktoriaus pavaduotoja „ALKA“ Nuotraukoje: Paskalio Romanelio (1812–1887) skulptûra „Jaunystë“ muziejaus ekspozicijoje

Þemaièiø muziejø „Alka“ ákûrë Þemaièiø senovës mëgëjø draugija „Alka“. Vienas ið pagrindiniø draugijos tikslø buvo „áskiepyti þemaièiuose senovës kultûros apsaugos ir jos liekanø gerbimo idëjà“. Ðis muziejus ið pradþiø buvo traktuojamas kaip „ávairiø se- nienø saugykla“. XX a. 4 deð. pr. muziejus kûrësi, vëliau iðkilo pastatas. 1940 m. ávykiai padarë nemaþà átakà muziejaus fondø raidai. Prasidëjus dvarø nacionalizavimui, tuo laiku jau spëjæs pagarsëti Þemaièiø muziejus „Alka“ per trumpà laikà priglaudë daugelá Þemaitijos kraðto dvaruose buvusiø meno vertybiø. Tuo laiku apie platesná eksponatø tyrimà negalëjo bûti në kalbos – rinkinys buvo papil- domas tokiais dideliais eksponatø kiekiais, kad laiku nespëta jø net suinventorinti.

Ðiuo metu Lietuvoje veikiantys muziejai neturi mokslo ástaigos statu- archeologiniø tyrinëjimø, vykdytø Þemaitijoje, medþiaga. V. Valatka tyri- so, taèiau mokslo-tiriamasis darbas yra viena ið svarbiausiø muziejaus nëjo ðio kraðto gyventojø laidojimo paproèius, kapinynø etninæ priklau- funkcijø, kaip ir rinkiniø saugojimas, jø turtinimas, kultûros vertybiø po- somybæ, tikslino genèiø þemiø ribas. Tyrinëjimø medþiagà, apibendri- puliarinimas, visuomenës ðvietimas. Taigi muziejø veikla specifinë, ypa- nanèius straipsnius V. Valatka sudëjo á muziejaus mokslinio archyvo by- tinga. Ji apima paveldo, kultûros, edukacijos, mokslo sritis. Ne iðimtis ir las – mokslo darbø sàsiuvinius. 1932 m. ákurtas Þemaièiø muziejus „Alka“. Savo turimø eksponatø verte Muziejininkø atliekamus tyrinëjimus galima suskirstyti á kelias gru- jis ðiandien yra vienas ið svarbiausiø muziejø Lietuvoje. Per 70 metø mu- pes. Pirmiausia tai ávairiø ekspedicijø – archeologiniø, etnografiniø, kom- ziejuje sukauptas didþiulis kraðto kultûros vertybiø kiekis. Jomis naudo- pleksiniø, teminiø – medþiaga. Daþnai ji yra ávairiø tolesniø tyrimø pra- jasi moksleiviai, studentai, mokslininkai ir visi kiti gyventojai, muziejaus dþia arba pagrindas. Ne visuomet muziejaus suorganizuotoje ekspedi- lankytojai, turintys kultûriniø interesø. Muziejaus bibliotekoje sukauptas cijoje pasiekiama mokslo-tiriamojo darbo lygio. Ekspedicija gali apsiri- vertingas mokslinis archyvas, kurá sudaro 572 bylos. Jame yra nuolat boti þmoniø prisiminimø, pasakojimø uþraðymu, daiktø ar objektø nupie- kaupiami muziejininkø paraðyti straipsniai, eksponatø apraðai, taip pat ðimu, nufotografavimu. Mokslinis medþiagos tvarkymas prasideda jau kitø asmenø pateikta medþiaga. baigus ekspedicijà. Já daþniausiai atlieka ekspedicijos vadovas. Mokslo-tiriamøjø darbø kokybë daugiausia ðiandien Lietuvos Etnografinës ekspedicijos Telðiuose turi senas tradicijas, yra popu- muziejuose priklauso nuo kiekvieno muziejininko kvalifikacijos, sugebë- liarios, rengiamos ir vyksta labai profesionaliai, taèiau jø negalima pri- jimø, darbðtumo, objektyviø galimybiø muziejuje uþsiimti ðia veikla. skirti mokslo-tiriamojo darbo srièiai. Yra tik bandymø naudojantis ðiø eks- „Alkos“ muziejaus rinkiniø moksliniai tyrimai pradëti XX a. 6 deðimt- pedicijø medþiaga raðyti apie kaimo þmoniø socialinæ raidà (pvz., V. Rim- metyje. Tuo laiku muziejuje jau buvo sukaupta nemaþai eksponatø. Pa- kuvienë minëta tema neseniai parengë ir skaitë praneðimà mokslinëje grindinis veiksnys, nulëmæs eksponatø mokslinius tyrimus, buvo asme- konferencijoje). ninë ðá darbà sugebanèiø dirbti muziejininkø iniciatyva. Moksliniø tyrimø Prieð kelis deðimtmeèius moksliná lygá pasiekë ir iki ðiø dienø já iðlaikë iniciatorius buvo mokslinis bendradarbis Vitas Valatka. Jis Telðiuose pra- „Alkos“ muziejaus darbuotojø nuo 1956 m. organizuojamos archeologi- dëjo ne tik eksponatø, bet ir Þemaitijos kapinynø, piliakalniø archeologi- nës ekspedicijos. V. Valatkos vykdytø archeologiniø tyrinëjimø metu su- nius tyrimus. Ðio garbaus muziejininko iniciatyva 1952 m. pradëtas for- kaupta medþiaga ir jo padarytos iðvados, apibendrinimai leidþia ðias muoti muziejaus mokslinis archyvas. Jo pagrindà sudaro Vito Valatkos ekspedicijas ávardyti kaip mokslo-tiriamàjá darbà. Kaip minëjau, ði me-

10 dþiaga – ekspedicijø ataskaitos, straipsniai, iðvados – sudaro muziejaus mokslinio archyvo pagrindà ir didþiàjà dalá. Ji pateikta atskiruose mokslo darbø sàsiuviniuose arba yra átraukta á bendras bylas. Dþiugo kapinyno 1956–1957 m. atliktø archeologiniø tyrinëjimø me- dþiaga (kasinëjimø dienynai, radiniø sàraðai, planai, radiniø pieðiniai ir fotografijos) yra saugomi atskirose bylose (ÞAM MA 48, ÞAM MA 49). Tvarkydamas kiekvienos ekspedicijos medþiagà, V. Valatka darydavo api- bendrinimus, iðvadas. Dþiugo kapinyno tyrinëjimai duoda pagrindà tvir- tinti, kad senovëje apie Telðius gyveno kurðiai. ÞAM MA byloje Nr. 54 sukaupta medþiaga apie 1958 m. tyrinëtà Gargþ- do lauko (Juodsodës k.) kapinynà. Byloje yra straipsniai, iliustracijos, brë- þiniai ir iðvados – kapinyne surasti radiniai – þiemgaliø palikimas. 1959 m. V. Valatka pradëjo tyrinëti Paplinijo gyvenvietæ. Ten surasti Djakovo tipo svoreliai leido muziejininkui padaryti iðvadà, kad jie yra ne slavø kultûros, bet baltø ir paplitæ iki Volgos ir Okos. ÞAM MA byloje Nr. 66 yra sukaupta Vienragiø pilkapiø (Labardþiø apyl., Plungës r.) tyrinëjimø medþiaga. V. Valatka apibûdino ðiuos pilkapius, jø árengimà, apraðë degintinius ir griautinius palaidojimus pilkapiuose, uþ- fiksavo lentelëje pilkapiø radinius, suskirstydamas juos á grupes – darbo árankius, papuoðalus, ginklus. 1968–1970 m. V. Valatka tyrinëjo Gintaliðkës kapinynà (Plungës r.) Ty- rinëjimø medþiaga, iðvados yra saugomos ÞAM MA byloje Nr. 118. Þemaièiø muziejaus „Alka“ naujasis priestatas, 2004 m. Muziejaus mokslinio archyvo byloje Nr. 128 yra 1964–1966 m. V. Valat- D. Mukienës nuotrauka kos tyrinëto Maudþiorø kapinyno ataskaitos, radiniø, palaidojimø apraðy- mai, iðvados apie ten gyvenusius þmones. Archeologinius tyrimus 1987 m. Maudþioruose vykdë muziejaus ar- Telðiø priemiestyje kapinynas“ (ÞAM MA 52), „Telðiø muziejaus archeolo- cheologë Laimutë Valatkienë. Ðiø tyrimø parengtos ataskaitos (ÞMA MA giniø eksponatø radimo vietos“, „Titnaginis kirvukas ið Paplinijo“, „Kam 364 I , MA 364 II) ir Kurðø kapinyno 1987 m. tyrinëjimø medþiagos api- senovës Þemaitijos gyventojai naudojo àþuolo medienà“ (ÞAM MA 105). bendrinimas (ÞMA MA 369) yra reikðmingi mokslo-tiriamieji darbai, kurie L. Valatkienë 1986 m. parengë darbà „Maudþiorø kapinyno (Kelmës gali bûti naudojami kaip ðaltinis toliau raðant Þemaitijos istorijà. r.) VIII–IX a. papuoðalai“ (ÞAM MA 568). Jos darbas gausiai iliustruotas 1986 m. L. Valatkienës vykdyti archeologiniai tyrimai Godeliø kapinyne vykusiai parinktomis iliustracijomis. L. Valatkienë Maudþiorø kapinyno ra- (Plungës r.) apibendrinti ÞMA MA byloje Nr. 362. L. Valatkienë, remdamasi dinius tyrinëjo dar siauresne apimtimi. 1988 m. moksliná archyvà ji papil- tyrimø metu rasta medþiaga, iðtirtàjá Godeliø kapinynà datuoja XI–XIII a. dë publikacijomis „VIII a. pab.–IX a. pr. Maudþiorø kapinyno segës“, „Ar 1974 m. Telðiø muziejaus archeologai V. Valatka ir L. Valatkienë tyrinë- gyveno kurðiai Kurðuose?“. jo Zastauèiø, Kukiø kapinynus (Maþeikiø r.) ir Þaduvënø pilkapá (Telðiø r.) L. Valatkienë, apibendrinusi sukauptà medþiagà, parengë darbus Ðio darbo rezultatas – kruopðèiai parengtos ataskaitos, iðvados sudaro „Plungës rajono archeologijos paminklai“, „Kelmës rajono archeologijos ÞMA MA bylà Nr. 214. paminklai“, „Senoji Telðiø praeitis“. L. Valatkienës tirtø Varniø, Telðiø senamiesèiø, Ðatrijos, Dþiugo pilia- Prie moksliniø tyrimø galima priskirti ir eksponatø apraðymus, arba kalniø gyvenvieèiø, Galkanèiø, Bauþelio senkapiø ir kt. vietoviø medþiaga eksponatø mokslinius pasus. Jie pradëti raðyti 1955 m. pagal S. Razgo- sudaro nemaþà mokslinio archyvo dalá. no parengtà metodikà, surenkant kuo daugiau þiniø apie eksponatus. „Alkos“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedëjos Dalios Karalienës XX a. 6 deðimtmetyje muziejuje eksponatø moksliniai pasai buvo ra- Telðiø ir Varniø senamiesèiø archeologiniø tyrinëjimø ataskaitos pareng- ðomi intensyviausiai. Pirmuosius pasus Archeologijos skyriaus ekspo- tos labai atsakingai. Jos taip pat gali bûti laikomos mokslo-tiriamaisiais natams paraðë V. Valatka. darbais, turinèiais reikðmës tolesniems mûsø kraðto tyrinëjimams (ÞAM Ðiuo metu moksliniø pasø paraðoma nedaug, nes muziejininkai turi MA 495, ÞAM MA 516, ÞAM MA 518). daugybæ kitø darbø. Beje, ðiandien daþnai tai, kas vyksta muziejuose, ne Pastaraisiais metais muziejaus archeologës tyrinëja Telðiø senamies- visada priklauso nuo paèiø muziejininkø. Tai, kà èia reikia daryti, kartais tá, kur archeologai iki ðiol nedaug yra dirbæ. Tyrimø metu sukaupta me- ima nurodinëti þmonës, kuriems eksponatø tyrimas atrodo visiðkai ne- dþiaga padës susidaryti iðsamesná senamiesèio raidos vaizdà. reikðmingas ar net nereikalingas. Tuo tarpu darbas su eksponatais suda- D. Karalienë yra parengusi darbus „Telðiø senamiesèio archeologiniai ro tiriamojo darbo pagrindà. Muziejininkas, raðydamas eksponato moks- tyrinëjimai“ (ÞAM MA 495), „Þemaitijos tyrinëtojas, archeologas Vitas Va- liná pasà, apie eksponatà surenka visà jam prieinamà medþiagà – prade- latka“ (ÞAM MA 546) ir ketetà kitø. dant nuo þiniø apie eksponato patekimà á muziejø (laikà, ðaltiná) iki moks- Muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavièiaus iniciatyva ir jo asmeni- linës-muziejinës eksponato reikðmës, nurodydamas visus naudotus ðal- niø pastangø dëka vykdoma kompleksinë ekspedicija, kurios metu atlie- tinius ir literatûrà. Tai darbas, reikalaujantis kruopðtumo, laiko, mokslinës kami þvalgymai, renkama medþiaga apie Þemaitijos piliakalnius. Tai nëra intuicijos. Jei ðio darbo muziejuje neatliekama, èia kaupiami tik „neþino- vien iðvykos esamai padëèiai konstatuoti, bet dirbamas nuoseklus tiria- mi vertingi eksponatai“. Suprantama, visiems muziejaus eksponatams masis darbas ieðkant ir surandant naujø þenklø, kurie gali pakeisti ir, su- neámanoma paraðyti vienodai iðsamiø pasø. „Alkos“ muziejuje pasus ra- prantama, papildyti, praturtinti ðio kraðto istorijà naujais faktais. S. Kas- ðo visø skyriø darbuotojai, taèiau kiekvienas savarankiðkai pasirenka eks- paravièius parengë darbà apie XIII a. Birþulio-Lûksto duburyje egzistavu- ponatà ar jo grupæ. Pasai moksliniame archyve suskirstyti pagal temas – sià Þemaitijos piliakalniø sistemà (ÞAM MA 541). Jis ir toliau ðia tema archeologijos, gamtos skyriaus, liaudies meno, istorijos, etnografijos. Tie- renka informacijà, tyrinëja piliakalnius. sa, muziejaus Gamtos skyriuje nedirba specialistas, todël mokslo-tiria- Kitai muziejininkø moksliniø darbø grupei bûtø galima priskirti darbus mojo darbo pastaraisiais metais èia niekas nedirba ir ðio skyriaus fondai ávairiomis temomis, paraðytus remiantis archeologiniø tyrinëjimø medþia- naujais eksponatais jau kuris laikas nepildomi. ga. Paminëtini V. Valatkos darbai „Dargeliðkës lobis“, „Paeþerës kaimo (Nukelta á 12 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 11 Kraðto tyrimo darbai Etnografinës

Restauruota ðvedø patranka prie Þemaièiø muziejaus „Alka“ minint muziejaus 70 metø jubiliejø (2002 m.). D. Mukienës nuotraukos ekspedicijos Telðiø ir (Atkelta ið 11 p.) Reikëtø iðskirti muziejininkø tiriamàjá darbà, atliekamà pagal savo pa- èiø pasirinktas temas. Ðio darbo pradþia susijusi su eksponatais, ku- aplinkiniuose rajonuose riuos tvarkyti, priþiûrëti patikëta muziejininkams. Kaupiant, inventorinant eksponatus, þiniø apie juos gausëja ir po kurio laiko jau galima parengti iðsamesná darbelá – apraðà ar net katalogà. Muziejaus moksliniame archyve yra muziejininkø parengtø darbø ávairiomis temomis. Elvyra Spu- VIDA RIMKUVIENË, Þemaièiø dytë renka medþiagà apie Þemaitijoje kurianèius liaudies menininkus. muziejaus „Alka“ Etnografijos Nagrinëdama jø kûrybà, E. Spudytë ieðko iðtakø senajame þemaièiø me- skyriaus vedëja ne, kurá yra gerai iðstudijavusi („Þymesnieji dabartiniai liaudies meistrai Telðiø rajone“. ÞAM MA 225). Ji yra parengusi darbus „Medinë skulptûra Viena ið pagrindiniø Þemaièiø muziejaus „Alka“ veiklos srièiø – etno- Þemaièiø „Alkos“ muziejuje“ ir „Ðv. Jonø Nepomukø kolekcija „Alkos“ grafiniø ekspedicijø organizavimas. Muziejuje ið viso per 72 metus su- muziejuje“. rengta 17 tokiø ekspedicijø. Jos vyko Telðiø ir aplinkiniuose rajonuose. Liaudies meno eksponatus yra tyrinëjusi ir L. Valatkienë. Ji apraðë Ekspedicijø metu surinkta medþiaga papildë muziejaus moksliná archy- signuotàjà medinæ skulptûrà, esanèià muziejuje „Alka“. và, fototekà, eksponatø rinkinius, ðiandien yra prieinama visiems, kas Muziejuje saugoma turtinga Þemaitijos dvarø archyvinë medþiaga. domisi XX a. Þemaitijos kaimo gyvenimo, amatø, paproèiø raida. Atlikus pirminæ inventorizacijà, jos suskaièiuota apie 70 000 saugojimo „Alkos“ muziejus kartu su Þemaièiø senovës mëgëjø draugija „Alka“ vienetø. Muziejininkas R. Petrikas, pasirinkæs temà, Þemaitijos dvarø is- pirmàjà ekspedicijà suorganizavo 1934–1935 m. Vyko ji Drobûkðèiø kai- torijà raðo ir pildo naujais dokumentais ið iðlikusiø archyviniø fondø. me. Jis tuo metu buvo skirstomas á vienkiemius. Drobûkðèiø kaimo vals- Istorijos skyriaus vedëja Regina Bartkienë taip pat tyrinëja dvarø ar- tieèiø ûkio sklypai buvo ne vientisi, o sudaryti ið keliø, kartais ið keliolikos chyvinæ medþiagà – bibliotekas, fotografijas. Ji parengë darbus apie Þe- atskirø sklypø, iðmëtytø ávairiose kaimo vietose. Ðie sklypai, iðskirsèius á maitijos dvarø knygø fondà, saugomà muziejuje „Alka“ („Ið Þemaitijos vienkiemius, turëjo iðnykti. Þemës tvarkymo departamentas matininkus dvarø bibliotekø palikimo“. ÞAM MA 454). Reikðmingi yra ir jos darbai ir kultûrtechnikus ápareigojo rinkti etnografinæ ir istorinæ medþiagà, fik- „Defektuotø XVIII–XIX a. lietuviðkø knygø antraðèiø apyraðas“ (ÞAM MA suoti objektus, turinèius iðliekamàjà vertæ. Þemaièiø muziejaus „Alka“ di- 429), „Plateliø dvaro archyvo fondo apþvalga“ (ÞAM MA 457). rektorius Pranas Genys ekspedicijai vadovauti pakvietë Kauno Vytauto Þemaitijos dvarø dailës kolekcijø apþvalgà rengia Zita Dargaitë. Jau Didþiojo universiteto profesoriø Ignà Konèiø. parengti ið Plateliø, Ðvëkðnos, Vilkënø, Ðateikiø, Leonardpolio, Medin- Ekspedicijoje tyrinëta kaimo geografinë-topografinë ir hidrografinë pa- gënø, Mikoliðkiø dvarø atveþtø dailës kolekcijø apraðai. Tyrinëtas profe- dëtis, istorija, archeologija, senovës kultûros ir gamtos paminklai, þemës sionaliosios dailës eksponatø rinkimas pirmàjá muziejaus veiklos deðimt- ûkio kultûros bûklë seniau ir dabar, þemës valdymo teisës, liaudies me- metá ir ðia tema paraðytas apþvalginio pobûdþio darbelis. Gilintasi ir á no bruoþai, architektûra, ðvietimas, tautosaka. Ekspedicijos metu surink- grafiko Juzefo Perkovskio þemaièiø liaudies meno tyrinëjimus. Ðie raði- ta apie 100 eksponatø. Vienas vertingiausiø – pësèio ðv. Jurgio skulptû- niai saugomi archyvo byloje – ÞAM MA 546. rëlë. Á muziejaus rinkinius ið ekspedicijos tàsyk parveþta ir keletas kraiti- Tiriamiesiems darbams priskirtinas 2000 m. Z. Dargaitës parengtas, niø skryniø, kultuviø, prieverpstëliø, tekstilës eksponatø, buities rakandø. VDA leidyklos iðleistas katalogas „Vyskupo M. Valanèiaus ikonografija“. P. Gaidamavièius fotografavo trobesius, vidaus árengimus. P. Rama- Daug ir vertingø eksponatø yra Etnografijos skyriuje. Jo vedëja Vida nauskis ir dar vienas ðkicuotojas pieðë, ðkicavo (buvo padaryta apie 50 Rimkuvienë nuosekliai tyrinëja ðiam skyriui priklausanèius eksponatus. pieðiniø, 100 fotografijø). Agronomo T. Cyvinskio sudaryta Drobûkðèiø Ji parengë etnografijos fondø apþvalgà ir toliau nagrinëja eksponatø gru- kaimo ûkiðkoji monografija saugoma ÞAM moksliniame archyve (Nr. 36). pes, 2003 m. sudarë muziejuje saugomø pinikø katalogà (ÞAM MA 564), Kaimuose prasidëjus melioracijai, griaunant senàsias sodybas, þmo- apraðë þemaièiø audëjø darbus, saugomus muziejuje (ÞAM MA 429), nes iðkeldinant ið vienkiemiø á gyvenvietes, buvo pradëtos organizuoti raðo eksponatø mokslinius pasus. kompleksinës etnografinës ekspedicijos. Viena ið jø 1975 m. birþelio 24– Kæstuèio Ðvëgþdavièiaus tiriamojo darbo sritis – Telðiø ikonografija, 26 dienomis vyko melioruojamuose Janapolës apylinkës Sebø ir Padva- mokslas, ðvietimas. Taip pat jis profesionaliai ir kruopðèiai tvarko, tyrinë- riø kaimuose. Gyventojai ið dalies melioruojamø kaimø jau buvo iðsikëlæ. ja muziejaus fotografijø ir filatelijos fondà. Ekspedicijos metu lankytos tik tos sodybos, kur dar gyveno þmonës. Muziejaus fotografijø fondas saugomas Istorijos skyriuje, o negatyvai Rinkta informacija apie vietoviø istorijà, sodybas, pastatus, vandens nau- sudaro atskirà skyriø. Muziejaus fotografijø fondo apþvalgà yra parengu- dojimo árengimus, gyvuliø ûká, verslus, maistà, gëliø darþelius, tautodailæ si Fototekos skyriaus vedëja Marina Petrauskienë (ÞAM MA 406). Ji su- ir vietovardþius. rinko nemaþai vertingos medþiagos apie XIX a. Telðiø fotografus. Taip Tàsyk ið viso buvo surinkti 87 eksponatai. Jie perduoti Telðiø kraðtoty- dirbant paraðytos apþvalgos apie fotografus K. Bogumilà ir Ch. Kaplans- ros muziejui. Uþraðyti ir vietiniø gyventojø prisiminimai ir pasakojimai (ÞAM ká, parengti jø darbø katalogai. Ðiuo metu M. Petrauskienë tvarko, tyrinë- MA 156). Ekspedicijos metu buvo fotografuojami kaimo objektai. Nuo- ja Telðiø fotografø þydø palikimà muziejuje. traukos, negatyvai saugomi muziejuje.

12 Vietos gyventojai papasakojo, kad Padvariø kaimo pavadinimas atsirado tada, kai ponai Lapaèinskiai ið Virþulës dvaro (dabar Janapolë) uþ 3 ðunis nusipirko Vokietijoje jaunà vaiká dirbti liokajumi. Jam davë Gustavo vardà. Gustavas susilaukë trijø sûnø, uþ gerà tarnybà Lopaèinskiai sû- nums davë þemës, kad ðie namus pasistatytø. Antanas Gustys gavo þe- mës prie dvaro. Taip kilo pavadinimas Padvariai. 1977 m. rugsëjo 13–16 dienomis vyko Laimutës Valatkienës vadovaujama kompleksinë ekspedicija Varniø apylinkës Zdoniðkës, Gaut- kalnio, Daukantø, Ridikø ir Ditkiðkës kaimuose. Rinkti senøjø vietos gy- ventojø prisiminimai apie buvusá Zdoniðkës dvarà, kumetynà, 1923 m. þemës reformà dvare ir susikûrusius naujakuriø ûkius, pokario metus kaime. Buvo uþraðinëjami prisiminimai ir etnografine tema, tyrinëjami vandens telkiniai, senosios sodybos ir jø interjerai, fiksuojami archeologijos, meno paminklai. Ðios ekspedicijos metu surinkta 19 eksponatø, nufo- 1984 m. Nevardënuose surengtos etnografinës ekspedicijos dalyviai. Nuotrauka ið tografuota nemaþai pastatø, kultûros ir archeologijos paminklø, gyvento- Þemaièiø muziejaus „Alka“ archyvo. Fotografas neþinomas jø, uþraðyti 67 vietiniø gyventojø prisiminimai. Ekspedicijos metu uþraðy- ti prisiminimai, nuotraukos saugomos muziejuje – ÞAM MA164. muziejaus ir Lietuvos kraðtotyros draugijos Telðiø skyriaus ekspedicija 1979 m. geguþës 14–18 dienomis Telðiø kraðtotyros muziejaus dar- po Gadûnavo apylinkës kaimus – Brëvikius, Buoþënus, Èesnius, Gadû- buotojai, Paminklø apsaugos ir Lietuvos kraðtotyros draugijos Telðiø sky- navà, Jonauskius, Kæstaièius, Sarakø I, Sarakø II, Ðiliðkæ, Tauèius. Eks- riaus nariai ekspedicijos metu lankësi Telðiø rajono melioruojamuose vien- pedicijai vadovavo Gediminas Ðatkauskas. Dalyviø tikslas buvo pagal sëdþiuose Baltakiðkës, Bedakiø, Burniø, Dumitrø, Geruliðkës, Geruliø, sudarytà programà tyrinëti minëtus kaimus, uþraðyti prisiminimus ir su- Guivënø, Maldeniø, Pavirvytës, Padegupio, Paliepiø, Pirmøjø Sakalø, Smil- daryti apraðus istorine, etnografine, geografine tema, surinkti duomenis giø kaimuose. Buvo apraðinëjamas vienkiemiø pastatø iðdëstymas, gy- apie vietos gyventojø kalbà, liaudies kûrybà, uþfiksuoti ir patikrinti pa- venamøjø namø iðorë ir vidaus apstatymas, uþraðomi gyventojø prisimi- minklus, ádomesnes sodybas, gamtovaizdá, asmenis. nimai apie ûkio sukûrimà, èia gyvenusius þmones. Rinkti ir muziejinæ Ið viso sudaryta 60 apraðø, uþraðyti 25 prisiminimai, padarytos 52 vertæ turintys eksponatai. Ekspedicijos dalyviai naudojosi atmintine, ku- fotografijos, 83 negatyvai, 15 pieðiniø, surinkti 103 eksponatai. Raðytinë rià buvo sudaræ „Alkos“ muziejaus darbuotojai. Tàsyk per ekspedicijà medþiaga saugoma muziejuje – ÞAM MA 253 (surinkta medþiaga iðskirs- padarytos 95 fotonuotraukos, 4 sodybø ir pastatø planai su gyvenamøjø tyta pagal temas: kaimø istorija, etnografiniai pasakojimai, amatai ir ver- namø apstatymu, uþraðyti 37 pasakojimai. Ekspedicijai vadovavo, jos slai, pobûviø kultûra, muzika, dainos, ðokiai, drabuþiai, gëliø darþeliai, medþiagà tvarkë vyr. mokslinis bendradarbis P. Girèys. liaudies meteorologija, liaudies medicina). 1980 m. rugsëjo 8–2 d. ávyko Paminklø apsaugos, Lietuvos kraðtoty- 1983 m. rugsëjo 5–9 dienomis vyko kraðtotyrinë ekspedicija Þarënø ros draugijos Telðiø skyriaus ir Telðiø kraðtotyros muziejaus jungtinë krað- apylinkës kaimuose: Keguose, Feliksave, Uþminijoje I ir Uþminijoje II, Ke- totyrinë ekspedicija melioruojamuose Degaièiø apylinkës Micaièiø, Pa- reliðkëse, Karðteniuose, Þarënuose, Girkontiðkëse, Vismalduose (vado- tausalës, Juodininkø, Jonauskø, Uþupës kaimuose. Ekspedicijos tikslas vavo Gediminas Ðatkauskas). buvo pagal sudarytà programà tyrinëti minëtus kaimus, uþraðyti gyven- Ekspedicijos dalyviai uþraðë daug prisiminimø apie Þarënø dvarinin- tojø prisiminimus, padaryti apraðus istorine, etnografine, geografine te- kus Underavièius, Þarënø baþnyèios statybà 1911 m., Karðteniø dvarà. ma, rinkti duomenis apie vietos gyventojø kalbà, liaudies kûrybos eks- Uþraðyta daug prisiminimø apie prieðkario miestelio gyventojus þydus, ponatus, uþfiksuoti ir patikrinti paminklus, uþfiksuoti ir apraðyti ádomes- jø þudynes. Ekspedicijos metu padaryta 16 apraðø, uþraðyti 46 prisimini- nes sodybas, gamtovaizdá, asmenis. mai, padarytos 44 fotografijos, 44 negatyvai, 18 pieðiniø, surinkti 26 eks- Anksèiau buvusiame gana nemaþame Uþupës kaime surasta vos viena ponatai. Visa ði medþiaga pagal temas suskirstyta á kelias grupes. Raðy- sodyba (melioracijos pasekmë). Micaièiuose, Patausalyje dalá sodybø tinë medþiaga sugoma muziejuje – ÞAM MA 261. gyventojai jau buvo apleidæ, ið daugelio kitø rengësi iðsikelti. 1984 m. liepos 2–6 dienomis vyko jungtinë Paminklø apsaugos, Lie- Ekspedicijos metu (vadovavo L. Valatkienë) sudaryti 82 apraðai, pa- tuvos kraðtotyros draugijos ir Telðiø kraðtotyros muziejaus etnografinë daryta 41 fotografija, 34 negatyvai, 11 pieðiniø, surinktas 51 eksponatas. ekspadicija po Varniø apylinkës kaimus – Drobûkðèius, Jauðaièius, Ne- Sutvarkyta medþiaga saugoma muziejuje – ÞAM MA 198. vardënus, Gomalius, Palûkstá, Oþtakius, Kulðiðkius, Varnelius, Klubokus 1981 m. rugsëjo 7–11 dienomis ekspedicija, kuriai vadovavo Laimutë ir Pribitkus (Tverø apylinkë). Ðioje ekspedicijoje kaip mokslinis konsul- Valatkienë, vyko Birþuvënø apylinkëse. Jos metu lankytasi Birþuvënø, Ra- tantas dalyvavo Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. moks- paliø, Petraièiø kaimuose. Ekspedicija vyko pagal ið anksto sudarytà pro- linis bendradarbis Vacys Milius. Ekspedicija vyko pagal numatytà pro- gramà. Monografiðkai buvo tyrinëjami Birþuvënai ir jø apylinkës, uþraði- gramà. Minëtuose kaimuose buvo renkama raðytinë medþiaga apie þem- nëjami senøjø vietos gyventojø prisiminimai, daromi apraðai istorine, et- dirbystæ, þvejybà, gyvulinkystæ, maistà, namø apyvokos daiktus, liau- nografine, kultûrine tema, tiriama gyventojø buitis, renkami eksponatai, dies pedagogikà, medicinà, meteoreologijà, buitá ir paproèius, pieðiami liaudies kûryba, fiksuojami istoriniai, dailës, kultûros paminklai, architek- buities daiktai, renkami eksponatai, fotografuojami momentai ið ekspe- tûra. Ekspedicijoje suþinota, kad þmoniø atmintyje dar gyvi prisiminimai dicijos gyvenimo. Padaryta 88 apraðø, 17 fotografijø, 21 pieðinys, surink- apie Birþuvënø dvarà, jo savininkus Gorskius. Buvo surinkta daug me- ti 65 eksponatai. Raðytinë medþiaga saugoma muziejuje – ÞAM MA 269. dþiagos apie Rapaliø kaimà, iðsidësèiusá palei vienà gatvæ. Anksèiau èia 1985 m. birþelio 10–18 dienomis vyko jungtinë kraðtotyros ekspedici- gyveno 18 ûkininkø ðeimø. Visi jie buvo savarankiðki, nedirbo Birþuvënø ja po Upynos apylinkës kaimus – Kaunatavà, Montvydus, Kinèiulius, fabrikëlyje, nebuvo Gorskiø kumeèiai. Daug þiniø apie Birþuvënø apylin- Paðkuvënus. Ekspedicijos tikslas buvo pagal sudarytà programà tyrinëti kes, gyventojus, þymias vietas suteikë buvæs Birþuvënø gyventojas Alek- ðiuos kaimus, uþraðyti þmoniø prisiminimus, daryti apraðus istorine, et- sandras Jukavièius. nografine, geografine tema, surinkti duomenis apie vietos gyventojø kal- Ekspedicijos metu uþraðyta nemaþai prisiminimø, padaryti 103 apra- bà ir liaudies kûrybà, rinkti kultûrinæ vertæ turinèius eksponatus, uþfik- ðai, 6 pieðiniai, 46 fotografijos, 54 negatyvai, surinkti 54 eksponatai. Visa suoti ir patikrinti paminklus, ádomesnes sodybas, gamtovaizdá, asmenis. ði medþiaga saugoma muziejuje – ÞMA MA 230. 1982 m. rugpjûèio 23–28 dienomis vyko jungtinë Telðiø kraðtotyros (Nukelta á 14 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 13 (Atkelta ið 13 p.) Ekspedicijos metu sudaryti 3 apraðai, uþraðyta 30 prisiminimø, padarytos 25 fotografijos ir 25 negatyvai, 22 pieðiniai, surinkti 62 eksponatai. Raðytinë medþiaga saugoma muziejuje – ÞAM MA 336 (apraðai pateikiami IðkalbingiIðkalbingi pagal temas, kai kurie iliustruoti fotografijomis, pieðiniais). 1987 m. rugsëjo–spalio mënesiais vyko jungtinë kraðtotyros ekspedicija po Vieðvënø apylinkës kaimus: Vieðvënus, Vieðvënus II, Vembûtus, Vilkakius, Sydeklæ, Jomantus, Getautæ, Liûnus, Nekroðiðkius (vadovavo G. Ðatkauskas). Ekspedicijos metu uþraðyta 15 prisiminimø, padaryti 8 ÞemaièiøÞemaièiø þemësþemës apraðai, 64 negatyvai ir tiek pat nuotraukø, 10 pieðiniø, surinkti 32 eksponatai. Ekspedicijos medþiaga saugoma muziejuje – ÞMA MA 337. 1988 m. rugsëjo 12–19 dienomis jungtinë kraðtotyrinë ekspedicija vyko Telðiø apylinkës kaimuose: Lauksodoje, Brazdeikiuose, Brizgiuose, Judrënuose, Ryðkënuose, Vilkuose, Sodelëje. Padaryti 4 apraðai, uþra- kapinynaikapinynai ðyta 18 prisiminimø, padaryta 18 negatyvø ir fotonuotraukø, 10 pieðiniø. Ekspedicijos medþiaga saugoma muziejuje – ÞMA MA 424. 1996 m. birþelio–rugsëjo mënesiais vyko istorinë-etnografinë ekspedicija Pakapiø, Patumðaliø, Rûdupiø, Mildagës, Lapurviø kaimuose. Uþ- raðyti prisiminimai, susijæ su kaimø istorija, etnografija, amatais ir verslais, LAIMUTË VALATKIENË, DALIA KARALIENË daryti ðeimø ir sodybø apraðymai. Ekspedicijos metu padaryta 20 apra- ðø, 8 rankraðèiai, uþraðyti 29 prisiminimai, padarytos 53 fotografijos, 145 Þemaièiø muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus saugyklose nema- negatyvai, surinkti 97 eksponatai. Ekspedicijos medþiaga saugoma þai ádomiø ir vertingø Þemaièiø kraðto archeologiniø radiniø, atgabentø á muziejuje – ÞAM MA 449. muziejø ið paèiø atkampiausiø Þemaitijos pakraðèiø. Tai mûsø protëviø 1999 m. rugsëjo 7–23 dienomis ekspedicija vyko Lieplaukëje. Jos metu palikimas – nuo akmens amþiaus, VIII–VII tûkst. pr. Kr. uþraðyta 114 prisiminimø, apklausti 46 ávairaus amþiaus þmonës. Buvo Ið viso muziejaus archeologijos fonduose yra daugiau kaip 20 tûkst. domimasi ávairiomis etnografinëmis temomis (paproèiai, amatai, amati- vnt. senosios kultûros reliktø. Tik nedidelæ jø dalá sudaro atsitiktiniai radi- ninkai, darbai, talkos). Uþraðyti prisiminimai apie trëmimus, kolûkiø kûri- niai, surasti ávairiose Lietuvos vietose (iki 1956 m. muziejuje buvo su- mà, gyvenimà po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, apie buvusius kaupta apie 900 vnt. atsitiktinai rastø archeologiniø radiniø). miestelio þydus, jø þudynes. Ekspedicijos dalyviai aplankë miestelyje ir Didþiausia archeologiniø rinkiniø dalis – radiniai ið tyrinëtø Þemaitijos jo apylinkëse gyvenanèius tautodailininkus, surinkta daug eksponatø (do- kapinynø. Nuo 1956 m. muziejus savarankiðkai pradëjo vykdyti moksli- kumentø, fotografijø, etnografiniø daiktø), padaryta 112 negatyvø. nius archeologiniø tyrinëjimø darbus, kuriø pradininkas Vitas Valatka jiems 2000 m. Þemaièiø muziejaus „Alka“ darbuotojai surengë ekspedicijà paðventë visà savo gyvenimà. Daugelá Þemaitijoje ardomø archeologi- Alsëdþiuose. Ji buvo tæsiama ir 2002 m. Ekspedicijos dalyviai uþraðë vie- niø paminklø jis tyrinëjo ir þvalgë 1956–1976 m. tiniø gyventojø pasakojimus apie miestelio vardo kilmæ, þmoniø gyveni- 1956 m. Vitas Valatka kartu su Mokslø akademijos Istorijos instituto mà, darbus, karo metus, þydø þudymà ir gelbëjimà. Labai daug medþia- archeologe E. Butëniene pradëjo Siraièiø kapinyno (Telðiø r.), esanèio gos pateikë Edvardas Ðiaulys, senas alsëdiðkis, buvæs kalvis, keletà de- prie Dþiugo piliakalnio, tyrinëjimus. Jø metu iðtirta 11 degintiniø kapø. ðimtmeèiø dirbæs Alsëdþiø baþnyèios zakristijonu. Stasys Jundulas, gy- Tyrinëjimai buvo tæsiami ir kitais metais. Jiems, jau savarankiðkai, vado- venantis puikiai priþiûrimoje sodyboje, kurioje net ir medþiai pavadinti vavo V. Valatka. Jø metu buvo surasti ir iðtirti dar 9 kapai. Nustatyta, kad lietuviø liaudies pasakos „Eglë þalèiø karalienë“ personaþø vardais, raðo ðiame kapinyne mirusieji buvo laidojami plokðtiniuose kapuose deginti dienoraðtá nuo 1940 m. Jame apraðyta kiekviena diena, visi svarbiausi ir nedeginti. Kapai datuoti X–XIII a. Laidojimo paproèiai ir ákapës bûdingi miestelio ávykiai. Ekspedicijos metu aplankyta Elena Norkienë, uþsiiman- kurðiø gentims. Nustatyta, kad ðis kapinynas yra toliausiai á rytus nuto- ti kaimo turizmu. Jos þvakidþiø muziejuje pamatëme þvakides, padarytas læs Vakarø Lietuvos kultûrai priskirtinas paminklas. ið ðakø, rastø Plateliø eþero vandenyje. Ið viso ekspedicijos dalyviai uþra- Kitais, t. y. 1958 metais, buvo tyrinëjamas Gargþdo lauko kapinynas ðë 108 prisiminimus, padarë daug fotografijø (fotonuotraukos sudaro tris Juodsodës k. (Telðiø r.). Ðiame kapinyne 1898 m. 3 kapus buvo iðtyræs bylas, á fototekos fondà pateikta 300 negatyvø). 2004 m. geguþës–birþelio mënesiais surengta ekspedicija Luokës apy- linkës Viekðnaliø, Spukaièiø, Gelsodës kaimuose. Ekspedicijos metu muziejaus darbuotojai domëjosi besikeièianèiu kaimu, kaip smulkûs ûkinin- kai reaguoja á Lietuvos ástojimà á Europos Sàjungà. Taip pat buvo uþraði- nëjami prisiminimai apie tremtá, rezistencijà, ðiø kaimø istorijà, papro- èius, kaimo ðviesuolius. Apraðinëtos, fotografuotos ir seniausios ðiø kai- mø sodybos. Daug darbo teko muziejaus fototekos skyriaus vedëjai Ma- rinai Petrauskienei. Ji fotografavo pastatus, vietinius gyventojus, gamtos vaizdus. Kol kas ekspedicijos medþiaga nëra galutinai sutvarkyta. Dþiu- gu, kad per keletà dienø uþraðyta apie 30 prisiminimø ir padaryta nemaþai apraðø, ið ekspedicijos á fototekà atveþta apie 200 negatyvø. Surinkta tik keletas eksponatø. Ðios ekspedicijos metu suradome nuostabià XIX a. padarytà saulutæ, stovëjusià ant didelio medinio kryþiaus Maciø sodyboje (Spukaièiø kaime), – ji pateko á muziejaus fondus. Daug medþiagos gauta ið Viekðnaliø bibliotekos. Uþ tai esame dëkingi bibliotekos vedëjai Z. Stasiulienei. Ekspedicijai vadovavo Vida Rimkuvienë, dalyvavo muziejaus darbuotojai: R. Petrikas, K. Ðvëgþdavièius, E. Spudytë, Z. Jurkuvie- Þemaièiø muziejaus „Alka“ archeologës (ið deðinës): Laimutë Vlatkiene, Dalia në, A. Jonuðas. Karalienë ir dailininkë Daiva Lukðienë. 2001 m. lapkrièio 29 d. Nuotrauka ið Þemaièiø muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus archyvo

14 Archeologija ir muziejai

istorikas M. E. Brenðteinas. V. Valatkos ekspedicija iðtyrë 16 griautiniø VIII–XII a. laikotarpio palaidojimø. Radiniai bûdingi þiemgaliams, nors ðis kapinynas yra tik uþ 15 km á rytus nuo tyrinëto Siraièiø kapinyno. 1959–1962 m. laikotarpiu tyrinëta Paplinijo senovinë gyvenvietë, esanti prie Plinijos piliakalnio (Telðiø r.). Tyrinëjimø medþiaga buvo gausi ir labai svarbi mokslui. Aptiktas iki 1 m storio kultûrinis sluoksnis. Þemutinëje jo dalyje rasta stovyklos þidiniø pëdsakø, antþeminiø bûstø, ûkiniø duobiø liekanø, lipdytos brûkðniuotosios keramikos. Nustatyta, kad pirmieji gyventojai èia apsigyveno maþdaug IV–III a. pr. Kristø. Surasta nemaþai retø radiniø: molio verpstukø, Djakovo tipo svoreliø, metalams lydyti skir- tø krosneliø liekanø ir kt. Dël neþinomø prieþasèiø ðià gyvenvietæ þmonës kurá laikà buvo apleidæ, o vëliau èia jø vël apsigyventa (III–IV a. po Kr.) ir gyventa iki pat X a. 1963 m. muziejaus ekspedicija Plungës rajone tyrinëjo Vienragiø kaime esanèius apardytus pilkapius. Iðtirti 3 pilkapiai. Jie pereinamojo tipo ið ankstyvojo geleþies amþiaus á senàjá geleþies amþiø. Tyrinëjimø me- dþiaga datuota I–II a. 1964 m. pradëtas tyrinëti ardomas plokðtinis Maudþiorø IV–VI a. kapinynas Kelmës rajone. Jo tyrimai pratæsti 1966 m. Kapinyne buvo iðtirti 134 kapai, kuriuos paliko senovës þemaièiø etninës grupës. Maudþiorø kapinyno tyrinëjimai suteikë naujø duomenø apie ðio kraðto gyventojø IV–VI a. materialinæ kultûrà. Ið tyrinëjimø medþiagos matyti, jog IV a. èia pereinama nuo paproèio mirusiuosius laidoti pikapiuose prie paproèio Bernardo Aleknaviciaus nuotraukoje – Vitas Valatka tyrinëja archeologinius laidoti plokðtiniuose kapinynuose. radinius. 1975 m. Nuotrauka ið Laimutës Valatkienës archyvo 1967 m. tyrinëtas kapinynas Akmenskinës kaime (Plungës r.). Tyrinë- jant paaiðkëjo, kad èia yra du archeologiniai paminklai – þalvario am- þiaus stovykla ir XI–XII a. degintinis kapinynas. Stovykloje aptikta ûkiniø duobiø, þidinio liekanø, brûkðniuotosios keramikos, titnago nuoskalø, tri- namøjø akmenø. Stovykla buvo kalvos rytiniame ðlaite, o jos virðûnëje – minëtas kapinynas. Jis priskiriamas kurðiø etninës grupës kultûrai. 1968, 1969, 1971 m. tyrinëtas Gintaliðkës kapinynas (Plungës r.). 1940 m. dalá kapinyno tyrinëjo buvæs Kauno kultûros muziejus. Tada surasta IX–X a. griautiniø ir degintiniø kapø. Ekspedicija, vadovaujama V. Valat- kos, aptiko chronologiðkai kiek vëlesniø kapø. Datuojant juos panaudota radioaktyviosios anglies analizë. Tarp dirbiniø rasta ir skandinaviðkø daiktø (XI–XII a.). Be kapø, buvo iðtirtos ir 166 apeiginës duobës. V. Valatkos tyrimø pagrindu jos pradëtos laikyti apeiginëmis duobëmis, sutinkamo- mis kurðiø genèiø mirusiøjø degintiniuose paminkluose. 1972 m. V. Valatka vadovavo Maþeikiø muziejininkø ekspedicijai tyri- nëjant Skëriø senkapá ir Renavo piliakalná. Skëriø senkapio archeologiniø tyrimø medþiaga parodë, kad þmonës èia buvo laidojami nuo XV a. pa- Virðuje – 2000 m. vykusiø Bauþelio senkapio tyrinëjimø dalyviai. Nuotrauka ið Þemaièiø muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus archyvo. baigos iki XVII a. antrosios pusës. Ypatingai retais ðio kapinyno radiniais Apaèioje – 1975 m. Þaduvënø archeologiniø kasinëjimø dalyviai kartu su laikytini du kiðeniniai veidrodëliai ið stiklo. Tuo pat metu V. Valatka tyrinë- talkininkais ið Luokës miestelio. Nuotraukos ið Laimutës Valatkienës archyvo jo ir netoliese esantá Renavo piliakalná. Atlikus þvalgomuosius piliakalnio tyrinëjimus paaiðkëjo, kad jis neuþbaigtas árengti. Aikðtelëje nerasta kul- tûrinio sluoksnio – èia niekas negyveno, ilgiau nesislapsë. 1973 m. tyrinëtas Paragaudþio kapinynas (Ðilalës r.). Iðtirtas 71 kapas ir nustatyti 91 suardyto kapo pëdsakai. Kapinyno iðtirtosios dalies kapai datuoti IX–X a. po Kr. Kiek ankstyvesni palaidojimai aptikti arèiau kapinyno kalvos virðûnës ir paèioje virðûnëje. Èia laidoti senovës þemaièiai. Radiniø gausoje ypaè iðsiskyrë retas radinys Lietuvos archeologinëje medþiagoje – vilnonës ornamentuotos juostos fragmentas, iðlikæs moters kape Nr. 59. Ant mirusiosios deðinës alkûnës buvo padëtas plonos drobës ryðelis su sudeginto kûdikio kauliukais ir jam skirtomis ákapëmis, kurias sudarë 2 ávijinës apyrankës ir 5 þiedai. Visa tai buvo susiausta ir perriðta 2 kartus apsukus minëta austine juosta. Rastoji juosta iðausta ið vilnoniø 3 spalvø siûlø, jos raðtà sudarë ritmiðkai besikartojantis liaudið- (Nukelta á 16 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 15 (Atkelta ið 15 p.) Archeologija ir muziejai kai vadinamas „oþkanagutës” ornamentas. Juostos plotis 1,5–1,8 cm. Kalbant apie liaudies meno iðtakas, Paragaudþio juosta turi didelæ moks- linæ vertæ. 1973 m. Varduvos upës kairiajame krante Kukiø kaime (Maþeikiø r.) kapai. Ið jø – du kapai degintiniai. Surasta ir duobë su degësiais, susijusi pradëtas tyrinëti XI–XII a. ardomas kapinynas. Kalvelës ðiauriniame ðlai- su mirusiøjø simbolinio laidojimo apeigomis. Pagal tyrinëjimø medþiagà te aptikta I–II a. po Kr. laikotarpio gyvenvietë, kurioje rasta brûkðniuo- kapinynas datuotas XIII–XV a. pirmàja puse. tosios keramikos. Ten pat iðtirtos 2 duobës. Jose buvo uþkasti V a. dirbi- Restauruojant Ðv. Aleksandro baþnyèià Varniuose (Telðiø r.), zakristi- niø lobiai. Juos sudarë darbo árankiai, ginklai ir þalvario papuoðalai. jos poþemyje buvo taip pat atlikti archeologiniai tyrinëjimai. 1987 m. iðtir- Kukiø kapinyno ir gyvenvietës tyrinëjimai pratæsti 1976 m. Kapinyne ta 15 palaidojimø. Dalis rastøjø kapø buvo suardyti statant baþnyèià 1772 iðtirti kapai ir apeiginë duobë datuoti I–III a. Rasta ir vëlyvø XVII–XVIII a. m. ir jà rekonstruojant 1803 m. Minëtos baþnyèios ðventoriuje 1981 m. griautiniø palaidojimø. Gyvenvietëje aptikta antþeminiø, keturkampës for- tyrinëjimus atliko archeologas J. Genys. Remiantis abiejø tyrinëjimø me- mos pastatø liekanø su plûkto molio þidiniais ir akmenø duobëmis. dþiaga nustatyta, kad mirusieji laidoti XVII–XVIII a. Zastauèiø archeologiniame komplekse, esanèiame Ventos upës kai- 1995 m. Þemaièiø muziejaus „Alka“ archeologinë ekspedicija (vad. L. riajame slënyje, 1974 m. atlikti pilkapiø ir plokðtinio IX–XII a. kapinyno Valatkienë) pradëjo Varniø senkapio tyrinëjimus. 1998 m. jie buvo tæsia- tyrinëjimai. Iðtirti 7 pilkapiai su palaidojimais, datuotais I–IV a. Laidosena mi (vad. D. Karalienë). Ðiuos archeologinius tyrinëjimus uþsakë Þemai- pilkapiuose nesiskyrë nuo kitø Ðiaurës Lietuvoje tyrinëtø pilkapiø. Viena- èiø kultûros draugija, kai buvo patvirtintas projektas statyti paminklà, áam- me pilkapyje palaidota po 3, 4, 8 ir 10 mirusiøjø, nesilaikant vienodos þinusá pirmøjø lietuviðkø knygø autoriaus Mikalojaus Daukðos ir jo darbø laidojimo krypties. Pastebëta, kad aplink atskirus kapus nëra akmenø ákvëpëjo Þemaièiø vyskupo Merkelio Giedraièio atminimà. Vieta memo- vainikø. Nustatyta, kad èia gyveno skirtinga nei pajûrio zonoje baltø gen- rialui buvo pasirinkta ant kalvelës, greta buvusios kunigø seminarijos pa- tis, kur mirusieji buvo laidojami akmenø vainikuose. Tyrinëjimø metu ras- stato, PV kampo aplinkoje. Iðtirti 28 kapai, dauguma jø apardyti. Kapø tos ankstyvojo laikotarpio ugniavietës su brûkðniuotàja keramika. medþiaga datuota XV–XVII a. laikotarpiu. Ið tyrinëjimø metu sukauptos 1975 m. tyrinëtas labai apardytas Þaduvënø pilkapynas Telðiø rajone. keramikos ankstyviausiu laikotarpiu, I tûkstantmeèio II pusë, datuotas Èia lokalizuoti 36 kapai. Tyrinëjimø duomenimis pilkapiai buvæ apdëti ak- grublëtosios keramikos pavyzdys – lipdyto puodo þemutinë dalis. menimis, mirusieji laidoti II a. pab.–IV a. laikotarpiu. Ið viso rasti 129 dir- Informacija apie ardomà senkapá Bauþelio kaime (Telðiø r.) pasiekë biniai. Kapinynas priskirtinas senovës þemaièiø etninei grupei, bûdingas Þemaièiø vyskupystës muziejø Varniuose, kurio direktoriaus A. Ivinskio Rytø Þemaitijos pilkapiams. Ðio paminklo tyrinëjimai patvirtino to meto praðymu Þemaièiø muziejaus „Alka“ archeologø grupë 2000 m. atliko laidojimo metu egzistavusius ugnies apeigø paproèius. senkapio þvalgomuosius tyrinëjimus. Èia iðtirta 16 griautiniø palaidoji- 1977 m. mirus archeologui Vitui Valatkai, nuo 1978 metø archeologi- mø, surinkta 250 radiniø – didþiàjà dalá sudarë keramika. Likusiàjà – de- niø tyrinëjimø darbus tæsë Laimutë Valatkienë. 1978 m. Galkanèiø kaimo gintiniø (XIII–XV a.) ir griautiniø palaidojimø (XVII–XVIII a.) ákapës. (Telðiø r.) þvyro karjere buvo tyrinëtas ardomas kapinynas. Iðtirtas 21 ka- Be ðiø, jau minëtø archeologiniø ekspedicijø, buvo surengta dar keletas pas, datuotas XVI–XVII a. Tyrinëjimø metu tarp surinktø dirbiniø rasta ne- þvalgomojo pobûdþio trumpesniø iðvykø, siekiant iðaiðkinti archeologi- maþai monetø (33 vnt.), kaldintø Lietuvos ir Lenkijos valdovø Aleksandro jos paminklus Þemaitijoje. Þvalgyta Kalnënø, Vembûtø, Pagadonës, Pa- (1492–1506), Jono Albrechto (1492–1501), Þygimanto Senojo (1506– germanèio, Kumpikø, Jazdauskiðkiø, Nausodþio, Didvyèiø, Eivydø, Þel- 1548), Þygimanto Augusto (1506–1572), Stepono Batoro (1576–1586) vaièiø, Vabaliø ir keletas kitø senkapiø, Getautës, Ðatrijos, Plinijos, Gon- valdymo metais. dingos, Dþiugo, Vembûtø piliakalniai ir kt. Atnaujinus archeologinius tyrinëjimus Maudþioruose 1979–1984 m. Iðtirtø kapinynø archeologinë medþiaga suteikë vertingø duomenø apie laikotarpiu, tyrinëta senkapio P kalvelës ðlaito dalis. Èia mirusieji laidoti èia gyvenusiø etniniø grupiø buitá, ginkluotæ, papuoðalus. Nagrinëjant VIII–IX a. Iðtirta 219 kapø. Maudþiorø kapinyno tyrinëjimai suteikë naujø laidojimo paproèius buvo siekiama nustatyti iðtirtø kapinynø etninæ pri- duomenø apie vietos þmoniø materialinæ ir dvasinæ kultûrà. Pagal etninæ klausomybæ, patikslinti èia gyvenusiø genèiø þemiø ribas. priklausomybæ gyventojai priklausë þemaièiø gentims. Sistemingø archeologiniø tyrinëjimø metu sukaupti radiniai praturtino Kitas tyrinëtas senkapis buvo Uþvenèio seniûnijos Þalakiø kaime (Kel- muziejaus archeologinius rinkinius. mës r.). 1980 ir 1982 m. atlikti ðio senkapio archeologiniai tyrinëjimai. Nuo 1992 m. archeologinius þvalgymus, tyrimus Telðiø ir Varniø sena- Iðtirti 39 kapai (ið jø 17 buvo vaikø kapai). Pagal rastà daiktinæ medþiagà miesèiuose nuolat vykdo Þemaièiø muziejaus „Alka“ archeologës. palaidojimai Þalakiuose datuoti XVI a. antràja puse. Pastebëta, kad kapi- 1992 m. archeologë L. Valatkienë vykdë þvalgymus keturiose Telðiø nyne tuo metu dar buvo laikomasi pagoniðkø laidojimo paproèiø. Þalakiø senamiesèio vietose ir atliko archeologinius tyrinëjimus senamiesèio ðiau- bûta nedidelio kaimelio, greta jo – kapinaites, kuriose mirusieji buvo riniame pakraðtyje, Iþdinës g. Nr. 4. Buvo iðtirtas 140 kv. m plotas. Tais laidojami apie pusðimtá metø. paèiais metais Þemaièiø muziejaus „Alka“ ekspedicija (vad. L. Valatkie- 1984 m. atlikti Ðatrijos kalno (Telðiø r.) pietinëje papëdëje esanèios në) atliko archeologinius tyrimus Telðiø senamiestyje, Respublikos g. Nr. gyvenvietës þvalgomieji tyrinëjimai. Iðtirtas 80 kv. m plotas, aptiktas 90 19 b sklype. Tyrimø metu surasta XVII–XIX a. laikotarpio radiniø. cm storio kultûrinis sluoksnis. Jame rasta ávairaus laikotarpio radiniø: nuo 1993 m. L. Martinavièienë atliko Telðiø senamiestyje þvalgomuosius pirmøjø amþiø po Kr. iki II tûkstantmeèio vidurio. Gausiausià radiniø dalá tyrinëjimus deðimtyje vietø: Respublikos, Pirties gatvëse, Turgaus aikð- sudarë keramika. Tyrimai patvirtino prielaidà, kad èia bûta stambios se- tës ðiaurinëje dalyje ir kt. Daugumoje stebëtø vietø aptikti vëlyvi kultûri- novinës amatininkø gyvenvietës. niai sluoksniai su XVIII–XX a. radiniais. Archeologei stebint iðkastà trasà Godeliø kapinynas yra Plungës rajone. Ðio kapinyno þvalgomuosius ðiluminei linijai, kunigø seminarijos vidiniame kieme aptikti XVII–XX a. tyrinëjimus 1940 m. pradëjo tuometinio Kauno kultûros muziejaus arche- laikotarpio kultûriniai sluoksniai. Tais paèiais metais L. Martinavièienë ologas P. Baleniûnas. 1986 m. Telðiø muziejaus „Alka” archeologinë eks- tyrinëjo Insulos kalno ðiaurinæ dalá, ðalia Telðiø kunigø seminarijos. Iðtir- pedicija tyrinëjo minëto kapinyno iðlikusià nesuardytà pietvakarinæ dalá. tas 40 kv. m plotas. Èia senojo kultûrinio sluoksnio neaptikta. Rasta 14 degintiniø kapø, dviejø tipø apeiginës duobës. Archeologinë 1995–2002 m. archeologë L. Valatkienë atliko þvalgomuosius tyrinëji- medþiaga datuota XI–XIII a. mus septyniolikoje Telðiø senamiesèio vietø, taèiau tik keturiose ið jø pa- Melioratoriø aptiktas iki to laiko neþinomas kapinynas Telðiø rajono vyko rasti ankstyvesnio kultûrinio sluoksnio pëdsakø. Pavyzdþiui, Ðvie- Kurðø kaime tyrinëtas 1987 m. Ardomoje kapinyno dalyje buvo iðtirti 56 sos g. Nr. 3 rasta keramikos, stiklo fragmentø, kaltiniø viniø. Kokliø frag-

16 mentai glazûruoti, puoðti reljefiniais ir geometrinës puoðybos motyvais. Archeologija ir muziejai Medþiaga datuota XVII–XIX a. laikotarpiu. Atliekant archeologinius þval- gymus 2001 m. prie urbanistinio paminklo-pastato Paðto gatvëje Nr. 6/ Þaliojoje gatvëje Nr. 12 netikëtai buvo aptiktas palyginti gerai iðsilaikæs, istoriðkai reikðmingas skliautinis rûsys. 1993–2001 m. laikotarpiu archeologinius þvalgomuosius tyrinëjimus Telðiø senamiestyje atliko archeologë Dalia Karalienë. Per ðá archeologi- ðiø miesto kûrimosi pradþios laikotarpis. Archeologø laukia dar netyrinë- nio darbo laikotarpá Telðiø senamiestyje þvalgomøjø tyrimø darbai buvo tos dviejø Telðiø dvarvieèiø teritorijos, kuriø viena yra prie Masèio eþero, atlikti trisdeðimt septyniose vietose, taèiau tiktai septyniose senamies- ðalia dabartinio muziejaus „Alka“. Parengti projektai pastarajai dvarvietei èio vietose pavyko rasti, deja, suardyto senojo kultûrinio sluoksnio lieka- tyrinëti, deja, nesulaukë pritarimo, nebuvo priimti. nø ir radiniø. Apdegusiø puodø ðukiø, datuotø XVI a., rasta prie namo Nuo 1993 m. iki 2002 m. Þemaièiø muziejaus „Alka“ archeologës L. Turgaus aikðtëje Nr. 16 ir prie pastato Kæstuèio g. Nr. 7. Negausûs XVI a. Valatkienë, D. Karalienë, L. Martinavièienë atliko Varniø senamiesèio (Tel- pab.–XVII a. keramikos radiniai (puodø, kokliø fragmentai) aptikti Kæstu- ðiø r.) archeologinius þvalgomuosius tyrinëjimus. Þvalgyta ðeðiuose ob- èio g. prie namo Nr. 13. Be to, prie minëtojo pastato, statyto XIX a. antro- jektuose: Ðv. Aleksandro baþnyèios ðventoriaus tvoros ir vartø rekonst- je pusëje, priklausiusio garsiai Goeldneriø ðeimai, rasti ir pirmosios Go- rukcijos vietose ir S. Daukanto gatvëje (vad. D. Karalienë), Vytauto gatvë- eldneriø vaistinës Telðiuose, ákurtos XIX a., istoriniø liekanø – senosios je (vad. L. Martinavièienë), Valanèiaus g. Nr. 6, Daukanto g. Nr. 3 / Da- vaistinës stikliniø vaistø buteliukø, moliniø indø fragmentø. Laivø gatvës riaus ir Girëno g. ir buv. kunigø seminarijos kieme (L. Valatkienë). pietinëje dalyje, Respublikos g. Nr. 39 ir Nr. 11 ir Pirties gatvës pradþioje Senasis kultûrinis sluoksnis buvo pastebëtas ne visose stebëtose vie- buvo surasta nemaþai XVII a. buitinës keramikos. Respublikos gatvëje tose. Ðv. Aleksandro baþnyèios ðventoriaus prakasimuose aptikti buvu- atlikti archeologiniai þvalgymai dar kartà patvirtino duomenis apie gat- sio akmenø grindinio fragmentai (aikðtës, iðgrástos prieð baþnyèià 1938 vës formavimàsi vakarø kryptimi XVIII ir XIX a. (nuo ðiaurës rytinës gat- m., liekanos). Ið rastøjø radiniø vyravo keramika, datuota XVI–XVIII a. Þval- vës dalies, kurioje buvo XVII a. kultûrinis sluoksnis). gymø metu 1999 m. S. Daukanto gatvëje buvo surasta radiniø, datuotø Pagal archeologinës medþiagos svarbà reikia iðskirti 1994 m. atliktus XV–XX a. laikotarpiu. Tarp jø yra 2 sidabrinës monetos – Zigmanto Vazos sklypo, esanèio Turgaus aikðtëje Nr. 22, archeologinius tyrinëjimus (D. (1587–1632) ðilingai. Karalienë, L. Valatkienë). Iðtirtas bendras 84 kv. m plotas. Reikðmingiau- 1997 m. kasant Varniuose trasà nuotëkoms buvusios kunigø semina- si kultûrinio sluoksnio pëdsakai aptikti sklypo ðiaurinëje dalyje. Jo pavir- rijos kieme aptikta 11 palaidojimø. Dalyje kapø surastos ákapës, kurias ðiniai þemës sluoksniai buvo sumaiðyti, iðliko tik giliausiai esantys. Èia sudarë darbo árankiai, papuoðalai. Ið jø savo ákapiø puoðnumu iðsiskyrë iðsiskyrë trys atskiri senovinës gyvenvietës árenginiai: du þidiniai ir ðuli- kapo Nr. 7 palaidojimas. Manoma, kad ðiame kape buvo palaidotas dva- nëlis. Ádomu tai, jog þidiniuose buvo rasta po moliná þiestà puodà. Pir- sininkas (kanauninkas). Tai patvirtina ir prie palaikø surastas jëzuitø ordi- mojo þidinio puodas buvo juodos spalvos, apdegæs, puoðtas banguo- no bendrijos ásteigtas medalikëlis, vaizduojantis Ðv. Ignotà Lojolà ir Ðv. tos linijos ornamentu. Antrojo þidinio puodas rusvos spalvos, labiau pûs- Pranciðkø Ksaverà. Kapai pagal juose surastus radinius datuoti XVI–XVII tais ðonais. Jame buvo pastebëta angliø. Puodai datuoti XIV–XV a. a. Tyrimai rodo, kad dalis mirusiøjø buvo palaidoti dar laikantis senesniø Tiriant ðá sklypà surinkta 1600 vnt. radiniø. Jie datuoti XIV–XX a. lai- (pagoniðkø) laidojimo tradicijø. kotarpiu. Gausiausià radiniø dalá sudaro keramika. Tai puodø, indø, kok- Be palaidojimø, minëtoje teritorijoje aptikta seniau èia stovëjusiø sta- liø ðukës. Labai daug rasta kokliø fragmentø. Jie neglazûruoti, puodyni- tiniø pamatø (gali bûti Katedros ar Ðv. Trejybës baþnyèios) liekanø. niai, vazoniniai, aukðti apskritais dugneliais, su keturkampe virðaus an- Tø paèiø tyrinëjimø metu Varnelës upës deðiniajame krante, buvusios ga, suþnybtais kampais. Tokie kokliai datuojami XV a. senosios gyvenvietës dalyje, surasta keramikos, stiklo, fajanso indø lie- Ðio sklypo tyrimø medþiaga, nors ir fragmentiðka, parodo praëjusiø kanø, datuotø XVII–XIX a. Ten surastas ir ámovinis ietigalis (XVII a.). amþiø miestieèiø buitá. Be to, ðioje senamiesèio dalyje buvo aptikta anks- 2002 m. skvere, Daukanto–Dariaus ir Girëno gatviø ribose, þvalgant tyvojo laikotarpio miesto kûrimosi pëdsakø. prakasimà senosios gyvenvietës teritorijoje pastebëta buvusiø pastatø 2002–2003 m. Þemaièiø muziejaus „Alka” archeologai (vad. D. Kara- pamatø ir plytø mûro liekanø. Rasta keramikos, kuri datuota XVI–XIX a. lienë, L. Valatkienë) tyrinëjo Telðiø senamiestyje (Turgaus aikðtës Nr. 23 Kai kurie XIX a. kokliø fragmentai paþymëti Aleksandrijos dvaro (Ðiauliø sklypas, miesto skveras, teritorija ðalia buvusio kino teatro „Dþiugas“ – r.) savininko grafo N. N. Zubovo kokliø gamybos ámonës áspaudais. èia turëjo bûti statomas prekybos centras „Maxima“). Tyrinëjimø me- Paskelbus 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimà dël dþiaga rodo, kad nuo XVII a. iki II pasaulinio karo ði senamiesèio dalis pokario aukø paieðkø ir perlaidojimo tvarkos, Þemaièiø muziejaus „Alka“ buvo uþstatyta ir apgyventa, nors kasinëjimø metu surasta archeologi- archeologës L. Valatkienë ir D. Karalienë dalyvavo pokario rezistentø ka- niø radiniø, datuojamø ir XVI a. Sklype buvo aptikta keletas buvusiø XIX– pavieèiø paieðkø ir atkasimo darbuose Skuodo ir Telðiø rajonuose. 1999 XX a. pr. gyvenamøjø ir ûkiniø statiniø liekanø, kuriø dauguma suniokota m. padedant archeologëms Ariðkës miðkelyje (Telðiø r.) atkasta kapavie- per gaisrus. Teritorijoje 0,5–2,9 m gylyje buvo surasta keletas XIX–XX a. të su pokaryje (1949) þuvusiø Dievo Krëslo miðko 7 partizanø palaikais. pr. mediniø konstrukcijø – latakø lietaus vandeniui ir kitoms nuotëkoms. Archeologiniø tyrinëjimø darbai neapsiriboja vien lauko darbais. Po Rastoji daiktinë medþiaga datuota XVI–XX a. laikotarpiu. Radiniai – archeologiniø ekspedicijø sukaupta medþiaga tvarkoma, sisteminama, buities ir amatø reikmenys, darbo árankiø fragmentai, sudegusiø pastatø raðomi moksliniai straipsniai, archeologiniø tyrinëjimø ataskaitos. Daikti- detalës, porceliano ir stiklo indø liekanos. Didþiausià radiniø dalá sudarë në medþiaga papildo muziejaus archeologinio fondo rinkinius, kuriais savo keramika: puodø, indø, kokliø ðukës. Ypaè daug rasta XVI–XVII a. puo- moksliniams darbams naudojasi mokslininkai ir studentai. Muziejuje su- dyniniø, vazoniniø kokliø fragmentø. Surasta ir XVII–XVIII a. plokðtiniø kaupta medþiaga naudojama rengiant muziejaus ekspozicijas, parodas. dekoruotø, glazûruotø ir neglazûruotø kokliø. Surinkta nemaþai ir XX a. Archeologiniai tyrinëjimai, kuriuos vykdo Þemaièiø muziejus „Alka“ pr., tarpukario metø buities indø, tarp jø stiklo buteliø, moliniø dubenë- yra atliekami pagal Lietuvos istorijos instituto Mokslinëje taryboje 1994 liø, puodyniø fragmentø. Tyrinëtos vietos archeologinë medþiaga labai m. patvirtintus archeologiniø tyrinëjimø ir atsiskaitymo uþ juos bendruo- gausi ir reikðminga Telðiø miesto istorijai. sius reikalavimus. Leidimai vykdyti archeologinius darbus iðduodami Vil- Sistemingø archeologiniø þvalgymø ir tyrinëjimø Telðiø senamiestyje niuje, Kultûros vertybiø apsaugos departamente. Archeologiniø darbø at- dëka buvo galima nustatyti Telðiø miesto branduolá, t. y. senojo miesto skiri ataskaitø egzemplioriai perduodami Lietuvos istorijos instituto Ar- dalá. Tyrinëjimø medþiaga uþpildo dalá raðytiniø ðaltiniø spragø, suteikia cheologijos skyriui, Kultûros vertybiø apsaugos departamentui ir Þemaièiø vertingø duomenø apie senàjà Telðiø praeitá. Problemiðkiausias yra Tel- muziejaus „Alka“ moksliniam archyvui.

Þemaièiø þemë 2004/3 17 Kultûros paveldas GADÛNAVO SENIÛNIJA

ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ

ARCHEOLOGINËS VIETOS (á Lietuvos kultûros vertybiø registrà átrauktos 1998 m. lapkrièio 18 d.) 1. Buoþënø piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1346K. Adresas: Buoþënø k., 0,3 km á ðiaurës vakarus nuo Buoþënø kaimo kapiniø ir 50 m á vakarus nuo ÞymiausiÞymiausi kultûroskultûros Gervalës kairiojo kranto, Telðiø urëdija, Pagermantës girininkijos miðkas. 2. Pagudonës kapinynas. Kodas A147. Adresas: Pagudonës kaimas, 1,45 km á pietryèius nuo Juodës deðiniojo kranto, 1,15 km á ðiaurës rytus nuo Tel- ðiø–Sedos kelio ir 0,4 km á pietus nuo Gudono eþero, Pagudonës miðkas. 3. Dþiuginënø piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1379K. Dþiuginënø k., paveldopaveldo objektaiobjektai 0,9 km á pietus nuo Telðiø–Alsëdþiø kelio pervaþos per Klaipëdos–Radviliðkio geleþinkelá ir 0,25 km á rytus nuo Dþiuginënø buvusio dvaro rûmø, á vakarus nuo Telðiø–Alsëdþiø kelio. 4. Dþiuginënø, Siraièiø kapinynas. Kodas A1380. Adresas: Dþiuginënø k., 0,35 km á pietryèius nuo Dþiuginënø buvusio dvaro rûmø ir 0,2 km á pietus TelðiøTelðiø rajonerajone nuo Dþiuginënø piliakalnio, vadinamo Dþiugo kalnu, á pietvakarius nuo Tel- ðiø–Alsëdþiø kelio. 5. Eivydø pilkapynas, vadinamas Milþinø kapais. Kodas A1381. Adresas: Gadûnavo sen., 0,55 km á ðiauræ nuo Palangos–Ðiauliø kelio ir 0,5 km á ðiau- Parengta pagal TELÐIØ rajono savivaldybës rës rytus nuo Alsëdþiø–Lieplaukës kelio, Telðiø miðkø urëdija, Pagermantës Architekto tarnybos informacijà girininkijos miðkas.

MITOLOGINËS VIETOS DEGAIÈIØ SENIÛNIJA 1. Panø kalnas (Mergakalnis). Kodas M17. Adresas: Gadûnavo sen., Nevarënø girininkija, Telðiø miðkø urëdija, UAB „Þemaitijos þuvis“ tvenkiniø rytinëje pusëje esantis iðkyðulys. Registre – nuo 1996 m. gruodþio 23 d. ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ STATINIØ KOMPLEKSAI (á Lietuvos kultûros vertybiø registrà átraukti 2003 KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ m. kovo 14 d.) 1. Brëvikiø dvaro sodybos fragmentai. Kodas G344K. Kompleksui pri- ARCHEOLOGINËS VIETOS klauso ponø namas. Objektas turi istorinæ, architektûrinæ, kraðtovaizdinæ ver- Degaièiø kapinynas tæ. Ponø namas (pastatytas XVIII a. viduryje, rekonstruotas XIX a. I pusëje). Adresas: Degaièiø k., 0,15 km á vakarus nuo Palangos–Ðiauliø ir Telðiø– Ðiame name yra gyvenæs 1918 m. vasario 16-osios Akto signataras Stanislo- Pasvaigës keliø kryþkelës, á ðiauræ nuo Palangos–Ðiauliø kelio. Kodas A1376. vas Narutavièius (1862–1932). ISTORINËS VIETOS 2. Siraièiø dvaro sodyba. Kodas G345K. Kompleksas turi architektûrinæ, Þydø þudyniø vieta ir kapas Degaièiuose istorinæ, urbanistinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. Jam priklauso: rûmai, pastatyti XIX Adresas: 565–570 m á ðiaurës rytus nuo geleþinkelio tilto per Judros upæ, a. pab., namas – XIX a. I p. (?), svirnas – 1896 m., vienas tvartas – XIX a. pab.– 320 m á pietryèius nuo Rudupio ir Judros upiø santakos. 1941 m. birþelio XX a. pr., antrasis – 1901 m., ûkinis pastatas, skalbykla, kumetynas, kalvë – mënesá èia nuþudyta ir uþkasta 180 vyrø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. XIX a. pab.–XX a. pr., ðulinys – XX a. pr. Adresas: Siraièiø k., Gadûnavo sen. átrauktas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà (kodas I10). 3. Dþiuginënø dvaro sodyba. Kodas G346K. Kompleksui priklauso: po- Telðiø miesto þydø þudyniø vieta ir kapas nø namas (pastatytas XVIII a. vid., rekonstruotas XIX a. I p., XX a. pr.), virtuvë, Adresas: Geruliø k., Degaièiø sen., Telðiø r., kaimo pietinë dalis, 0,52 km ledainë (abi pastatytos XIX a. I p.), darþinë (pastatyta XIX a. II p.), parko, ákur- á ðiauræ nuo Klaipëdos–Ðiauliø geleþinkelio, 100 m á rytus nuo Geruliø– to XIX a., fragmentai. Objektas turi istorinæ, architektûrinæ, kraðtovaizdinæ ver- Eigirdþiø kelio. 1941 m. liepos mënesá èia nuþudyta ir uþkasta apie 4000 Tel- tæ. Ðiame name 1864–1866 m. yra gyvenusi raðytoja Julija Beniuðevièiûtë- ðiø miesto ir apylinkiø moterø ir vaikø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauk- Þymantienë (Þemaitë) (1845–1921), dailininkas, þemaièiø liaudies meno tyri- tas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà (kodas I166). nëtojas Juzefas Perkovskis (1896–1940) – jis èia gyveno 1928–1940 m.

KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS DEGAIÈIØ SENIÛNIJOJE KULTÛROS VERTYBËS GADÛNAVO SENIÛNIJOJE Kumpiø (Jampolës) senkapiai Kumpikø kaime. LA 1272. Pagudonës senovës gyvenvietë Pagudonës kaime. IP1478/A. Degaièiø dvaro sodybos fragmentai Degaièiø kaime. IP 787. Pagermanèio senkapis Pagermanèio kaime. AR1194. Medinë koplytëlë Eigirdþiø miestelyje. DV 3052. XIX a. pabaigoje sukurtas koplytstulpis Dþiuginënø kaime. DV 3046. Eigirdþiø miestelio Ðv. Dievo Apvaizdos baþnyèioje: 1911 m. koplytëlë Pagermanèio kaime. DV 3062. 1. Paveikslo „Ðv. Barbora“ aptaiso metalas. XIX a. DR 1031. 1870 m. klëtis Pagermanèio kaime. ATV 689. 2. Paauksuota taurë su dangteliu. Metalas. Barokinis stilius, XVII a. XIX a. koplytëlë Pasruojo kaimo kapinaitëse. DV3063. DR 1032. XIX a. pab. koplytëlë Pasruojës kaime. DV3064. 3. Þalvarinis varpas. 1787 m. DR 1033. XX a. pr. koplytëlë Pasruojës kaime. DV 4043. 4. Dekoratyvinë sieninë aliejinë tapyba. 1881 m. Dail. K. Bogumilas. Mûðio vieta Siraièiø kaime. IV662. DV 3048. Gadûnavo miestelio Ðv. Jëzaus Ðirdies baþnyèioje: 5. Paveikslas „Ðv. Marija Ðkaplierinë“. XIX a. DV 3049. 1. Paveikslas „Ðv. Barbora“. XVIII a. pab. DR1035. 6. Paveikslas „Apvaizda“. XIX a. DV 3050. 2. Paveikslas „Vyskupas su atversta knyga“. XIX a. DV 3058. 7. Altoriai su skulptûromis ir paveikslais (5 vnt.). XVIII a. pab. DV 3051. 3. Monstrancija. XIX a. pab. DV 3059. Neveikianèios kapinës: Degaièiø kaimo, Eigirdþiø miestelio 2-osios, Gin- 4. Skulptûra „Nukryþiuotasis“. XIX a. DV3060. talø kaimo, Laukstënø kaimo (2 vnt.), Micaièiø kaimo (2 vnt.), Patausalës kai- Neveikianèios kapinës: Buoþënø, Gedrimø, Kæstaièiø, Pagermanèio, Pa- mo, Pielø kaimo. sruojës, Sarako 1-osios, Uþmarkijos kaimø kapinës.

18 LUOKËS SENIÛNIJA Kultûros paveldas

ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ

ARCHEOLOGINËS VIETOS (átrauktos á Lietuvos nekilnojamøjø kultûros m., rekonstruota 1821, 1867, 1888 m.), varpinë (pastatyta 1899 m.), ðven- vertybiø registrà 1998 m. lapkrièio 18 d.) toriaus tvora su vartais (pastatyta XIX a. I p.). Kurðø kapinynas. Kodas A1348. Adresas: Kurðø k., 045 km á vakarus Kûlio Daubos vandens malûnas su technologine áranga. Kodas S894. nuo Ðloviø eþero ir 0,25 km á rytus nuo Balreþio eþero, á pietvakarius nuo Adresas: Kûlio Daubos k., Luokës sen., Virvytës deðinysis krantas. Pastaty- Kurðø–Sloviø kelio. tas 1851 m. Kompleksas turi techninæ, technologinæ, architektûrinæ vertæ. Sëbø piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1349K1. Adresas: Sëbø k., Luo- kës sen., 0,15 km á ðiaurës rytus nuo Virvytës kairiojo kranto ir tiek pat á pietus KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, nuo Þarënø–Luokës kelio. KULTÛROS VERTYBËS Birþuvënø piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1372K. Adresas: Birþuvë- Paliepiø senkapiai (Kapeliai) Paliepiø kaime. AV1503. nø k., Luokës sen. Adresas: 0,3 km á pietryèius nuo Virvytës uþtvankos, tarp Þaduvënø pilkapiai Þaduvënø kaime. AR1545. Birþuvënø–Rapaliø kelio ir Virvytës deðiniojo kranto. Kokliø krosnys Birþuvënø dvare, datuojamos 1767 m., 1777 m., 1872 m. Birþuvënø senovës gyvenvietë. Kodas A1373. Adresas: Birþuvënø k., Luo- DR1038. kës sen., 0,9 km á ðiaurës rytus nuo Virvytës uþtvankos, 0,65 km ta paèia kryp- 1897 A. Sprindþio pastatyta koplytëlë Kinèiuliø kaime. DV3070. timi nuo Birþuvënø–Luokës ir Birþuvënø–Rapaliø keliø kryþkelës, 0,3 km á ðiauræ 1944 m. koplytstulpis Kiðkelvieèiø kaime. DV4048. nuo Luokës–Birþuvënø kelio, Virvytës deðinysis krantas. 1923 m. koplytëlë Paliepiø kaime. DV4049. Jokðø senovës gyvenvietë. Kodas A1383. Adresas: Jokðø k., Luokës sen., Kapas „Uþ tarybø valdþià“ Petraièiø kaime. IV670. 1,4 km á ðiaurës rytus nuo Virvytës uþtvankos ir 0,6 km á pietus nuo Luokës- XIX a. pab.–XX a. pr. koplytëlë Simutiðkës kaime. DV4047. Vieðvënø kelio tilto per Virvytæ, Virvytës kairysis krantas. 1909 m. koplytstulpis Soblaukio kaime. DV4254. Luokës senojo miesto vieta. Kodas A1389. Adresas: Luokës miestelis, Trejos Luokës miestelio kapinës (suformuotos 1941 m., 1944 m. rugsëjo 0,15 km á pietvakarius nuo Vieðvënø–Ðaukënø ir Uþvenèio–Kaunatavos keliø 1 d. ir 1919 m.). Kodai atitinkamai: IV667, IV999, IV668. kryþkelës ir 0,1 km á pietus nuo Baltakiðkiø–Luokës ir Vieðvënø–Ðaukënø ke- Namas Luokës miestelyje. IV 666. liø kryþkelës. Viekðnaliø kaimo Ðv. Mergelës Marijos globos baþnyèioje: Luokës kapinynas. Kodas A1390. Adresas: Luokës miestelis, 0,7 km á 1. Þalvarinis varpas. 1796 m. DV 3073. vakarus nuo Luokës Visø Ðventøjø baþnyèios ir 0,65 km ta paèia kryptimi nuo 2. Skulptûra „Nukryþiuotasis“. XIX a. DV4255. Luokës–Vieðvënø ir Luokës–Baltakiðkës keliø kryþkelës, 0,1 km á pietus nuo Luokës miestelio kapiniø koplyèioje: Luokës–Vieðvënø kelio, Luokës miestelio vakarinë dalis. 1. XVIII a. altorius. DV4252. 2. Medvilninis antepediumas. 1883 m. DV4253. LAIDOJIMO VIETOS Luokës miestelio Visø Ðventøjø baþnyèioje: Knygneðio, skulptoriaus Augustino Potockio-Norkaus (1844–1945) ka- 1. 1854 m. pagaminti vargonai. IV1128. pas. Kodas L1394. Adresas: Luokës miestelio kapinës (kapiniø rytinë dalis), 2. XIX a. altorius. DV4251. 50 m á vakarus nuo koplyèios, 30 m á rytus nuo kapiniø tvoros. Á Lietuvos 3. 1902 m. baþnyèios ðventoriuje pastatytas koplytstulpis. DV3071. kultûros vertybiø registrà kapas átrauktas 2003 m. birþelio 20 d. Telðiø apskri- 4. XX a. pr. baþnyèios ðventoriuje pastatytas koplytstulpis. DV3072. tyje stovi jo padarytas stogastulpis, átrauktas á Lietuvos kultûros vertybiø re- Neveikianèios kapinës: Baltakiðkës (2 vnt.), Baltininkø, Birþuvënø, Gel- gistrà (kodas D141). sodës (23 vnt.), Jonaièiø, Kurðø 1-osios, Pabunginës, Paramoèio, Rapaliø, Luokës miestelio þydø pirmosios senosios kapinës. Kodas L45. Adresas: Sëbø, Smilgiø (2 vnt.), Spukaièiø, Taniðkës, Uþsmilgiø, Þàsûgalos (2 vnt.) Luokës miestelis, ðiaurës rytinë miestelio dalis, 385–390 m á ðiaurës rytus nuo kaimo kapinës. Visø Ðventøjø baþnyèios ðventoriaus, 290 m á ðiauræ nuo kelio Luokë–Upyna, Uþventis, 480–490 m á ðiaurës vakarus nuo keliø á Upynà ir Uþventá sankirtos. Luokës miestelio þydø antrosios kapinës. Kodas L46. Adresas: Luokës miestelis, rytinë miestelio dalis, 215 m á rytus nuo Visø Ðventøjø baþnyèios ðventoriaus, 450 m á vakarus nuo keliø á Upynà ir Uþventá sankirtos, á pietus NEVARËNØ SENIÛNIJA nuo kelio Luokë–Upyna, Uþventis. ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ ÁVYKIØ VIETOS KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ Luokës miestelio þydø þudyniø vieta ir kapai. Adresas: Paðatrijos k., Luokës sen., Telðiø r. 1,22–1,24 km á pietryèius nuo keliø ið Luokës á Upynà, STATINIØ KOMPLEKSAI Uþventá sankirtos. Èia 1941 m. birþelio–liepos mënesiais buvo nuþudyti ir uþ- Nukryþiuotojo Jëzaus baþnyèios kompleksas. Adresas: Nevarënø mieste- kasti Luokës miestelyje gyvenæ þydai. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauk- lio centrinë dalis, á rytus nuo antrøjø kapiniø. Kompleksas turi architektûrinæ tas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà (kodas I5). vertæ. Já sudaro baþnyèia (pastatyta 1785 m.) ir varpinë (pastatyta XVIII a.). STATINIØ KOMPLEKSAI Kodas G182K. Birþuvënø dvaro sodyba. Kodas G236K. Adresas: Birþuvënø k., 1,3 km á pietus nuo Luokës–Vieðvënø kelio, abipus Virvytës upelio. Kompleksas turi ÁVYKIØ VIETOS architektûrinæ, istorinæ, urbanistinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. Jam priklauso: po- Pirmoji þydø þudyniø vieta ir kapas Nevarënuose. Kodas I11. nø namas, oficina, pirtis (visi XVIII a. II p.), arklidë (XVIII a.), veþiminë (XIX a. Adresas: Juodinkiø miðkas, Nevarënø sen., Telðiø r. (Nevarënø girininki- pab.), ledainë, inþinieriaus namas (abu XX a. pr.), kartono fabrikas (1890 m., ja, Telðiø miðkø urëdija), á pietvakarius nuo Ðiliðkiø kaimo, 80 m á vakarus 1939 m. pristatyta lentpjûvë), obuolinë, kiaulidë, dvi darþinës, keturi kumety- nuo kelio. 1941 m. birþelio mënesá èia nuþudyta ir uþkasta apie 14 moterø ir nai, kalvë (pastatyta XX a. pr.), svirnas (pastatytas XVIII a. II p., rekonstruotas vyrø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauktas á Lietuvos kultûros vertybiø XIX a. pab.), tvartas (1904 m.), koplytstulpis (1764 m.), Gorskiø ðeimos seno- registrà (kodas I11). sios kapinës (ákurtos XIX a., èia laidoti Gorskiø ðeimos nariai), parkas (ákurtas Antroji þydø þudyniø vieta ir kapas Nevarënuose. Adresas: Juodinkiø XVIII a. vid., rekonstruotas XX a. pr., projekto autorius A. Zaleskis). miðkas, Nevarënø sen., Telðiø r. (Nevarënø girininkija, Telðiø miðkø urëdija), Luokës Visø Ðventøjø baþnyèios statiniø kompleksas. Kodas G335. Ad- á ðiaurës rytus nuo Ðiliðkiø kaimo, 850 m á pietvakarius nuo Markijos upelio resas: Luokës miestelio centrinë dalis. Kompleksas turi architektûrinæ, krað- tovaizdinæ vertæ. Jam priklauso: Visø Ðventøjø baþnyèia (pastatyta 1774 (Nukelta á 39 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 19 Piliakalniai Jie slëpë ir gynë þemaièius

Buiðø (Tauragënø) piliakalnis. Nuotrauka ið leidinio http://www.heritage.lt Þymesni Telðiø rajono piliakalniai Parengë Gintautas ÈIÞIÛNAS Buiðø (Tauragënø) piliakalnis

Piliakalnis Tryðkiø seniûnijos Buiðø kaime, 0,8 km á pietryèius nuo Palangos–Ðiauliø kelio tilto per Virvytæ ir 0,65 km á ðiaurës rytus nuo Tel- ðiø–Ðiauliø geleþinkelio tilto per Virvytæ. Buiðø, kaip ir Birþuvënø piliakalnis, yra ant Virvytës deðiniojo kranto (aukðtumos kyðulyje), analogiðkos konstrukcijos. Anot S. Kasparavièiaus, yra pagrindo sakyti, kad anksèiau tai buvo piliakalnis-prieplauka. Ði vieta dar Senelës kalnu vadinama. Piliakalnio archeologai nëra tyrinëjæ. Á rytus ir pietus nuo piliakalnio, gretimose aukðtumose yra senovës gyvenvietë. Jos teritorijoje randama Birþuvënø piliakalnis apdegusiø molio tinko gabaliukø, lipdytos keramikos grublëtu pavirðiu- mi, geleþies lydimo ðlako. 1993–1996 m. ðis piliakalnis buvo tvarkomas: aikðtelëje ir ant ðlaitø sutvarkyti þeldiniai, sustiprintas upës krantas ties Birþuvënø piliakalnis. Nuotrauka ið leidinio http://www.heritage.lt piliakalniu. IX–XII a. piliakalnis Luokës seniûnijos Birþuvënø kaime, tarp Birþuvë- nø–Rapaliø kelio ir Virvytës deðiniojo kranto, 0,9 km á ðiaurës rytus nuo Virvytës uþtvankos ir 0,65 km ta paèia kryptimi nuo Birþuvënø–Luokës ir Birþuvënø–Rapaliø keliø kryþkelës. Virvytës deðiniajame krante yra Bir- Buoþënø piliakalnis þuvënø senovës gyvenvietë (valstybës saugomas paminklas – kodas A1373). Birþuvënø piliakalnis dar Koplyèkalniu, Bambizkalniu vadinamas. Ne- (Buoþënø pilalë) abejotina, kad jis davë pradþià to paties pavadinimo gyvenvietei. Ji pir- màsyk vyskupo Heinricho Kurðo þemës pietiniø srièiø dalybø akte pami- nëta 1253 m. Birsine vardu. Birþuvënai buvo prie antraeilës reikðmës ke- Ðis piliakalnis yra kalvotoje Gadûnavo seniûnijoje, apie 300 m á ðiau- lio, negalëjo konkuruoti su ðalia esanèia Luoke, Telðiais, Vieðvënais, todël rës vakarus nuo Buoþënø gyvenvietës, Gervalës upelio kairiajame kran- á didesná miestelá neiðaugo. te, Telðiø miðkø ûkio teritorijoje. Netoliese jo nemaþai kitø kalvø, net aukð- Ið ðiaurës vakarø, ðiaurës, ðiaurës rytø piliakalnio aikðtelæ juosia ið- tesniø uþ já. Kalnas 17–18 m iðkilæs virð upelio vandens lygio. skleistas pylimas, kurio iðorinis ðlaitas leidþiasi á platø griová. Aikðtelës Piliakalnio virðûnëje esanti aikðtelë 52x50 m ploèio, netaisyklingo ap- pakraðtyje yra buv. mûrinës koplyèios liekanos. Beveik 2/3 piliakalnio skritimo formos, nelygi, á ðiaurës rytø pusæ leidþiasi gana staèiu nuoly- nuplauta, upei keièiant savo vagà. Archeologai piliakalnio nëra tyrinëjæ. dþiu. Ið vakarø ir rytø piliakalná supa pylimas, kuris vietomis siekia beveik Anot ðio piliakalnio istorijos tyrinëtojo Stasio Kasparavièiaus, yra pa- 2 m aukðèio. Visa piliakalnio aikðtelë turi nuolydá á ðiaurës pusæ, kur jokiø grindo spëti, kad ðis piliakalnis buvo piliakalnis-prieplauka. Vandens ke- pylimo þymiø nëra. Pylimo þemë tamsi, su anglimis, kurios daugiausiai lias Virvytës upe galëjæs lemti ne tik Birþuvënø, bet ir Ðatrijos, Luokës, yra storø egliniø ir berþiniø ràstø. Baltakiðkës, Patumðaliø ûkinæ veiklà, keliø tinklo ðiose vietovëse susida- 1964 geguþës mën. piliakalnis tyrinëtas. Yra uþraðyta pasakojimø, kad rymà. Esama ir tradiciniø tvirtinimø, kad ðis piliakalnis buvo slëptuvës piliakalnio pietinis ðlaitas seniau buvo iðgrástas dideliais akmenimis. Prieð tipo átvirtinimas, jame vietos gyventojai, iðkilus pavojui, slëpdavo savo I pasauliná karà piliakalnio savininkas Sakalauskis juos nurinko ir panau- mantà ir turtà, gynësi nuo prieðø. dojo savo rûmø pamatø statybai. Akmenis ið piliakalnio ðlaito savo reik- Piliakalnis saugomas valstybës (kodas A1372K). mëms yra rinkæ ir kiti ðiø apylinkiø gyventojai.

20 Piliakalniai Dþiugo (Dþiuginënø) piliakalnis

Dþiugo piliakalnis. D. Mukienës nuotrauka. 2004 m.

Piliakalnis greta Telðiø, Gadûnavo seniûnijoje, Durbino upelio kairiajame krante (0,9 km á pietus nuo Telðiø–Alsëdþiø kelio pervaþos per Klai- pëdos–Radviliðkio geleþinkelá ir 0,25 km á rytus nuo Dþiuginënø buv. dva- Moteraitis (Didþiøjø ro rûmø). Kalvos aukðtis – 181 m, balno formos. Virðuje – 45x20 m ploèio aikðtelë. Pietinëje pusëje piliakalná juosia 1,5 m aukðèio pylimas. Greta piliakalnio (0,35 km á pietryèius nuo Dþiuginënø buvusio dvaro rûmø) yra Burbiðkiø piliakalnis) XI–XIII a. datuojamas Siraièiø kapinynas (paminklo kodas A1380). 1956 m. pavasará á ðá piliakalná pradëjo tyrinëti archeologas Vitas Va- Þemaièiø takoskyros kalvyno teritorijoje esantis, gulinèià moterá pri- latka, nes þinojo, kad èia iðartos þemës pavir- ðiuje randama þalvariniø dirbiniø ir sudegusiø menantis piliakalnis – 1,05 km nuo Pavandenës gyvenvietës. Jis virð jû- kaulø liekanø. 1956 m. rudená V. Valatka su Is- ros lygio iðkilæs 218,2 m. Kalno virðuje – kryþius. Ðalia – Gludo (Bludo) torijos instituto archeologe E. Butëniene ir bû- eþeras, Janapolës–Bubiø kelias. Kalno virðuje – keturi pakilimai. Pietinë riu pagalbininkø Siraièiø kapinyne iðtyrë 11 de- kalvos dalis – 3 m aukðtesnë uþ ðiaurinæ. Ið tolo atrodo, kad tai moters gintiniø kapø. 1957 m. ðie darbai buvo tæsiami. galva. Uþ jos – 30x60 m pakilimas, kuris susideda ið dviejø daliø, suda- Toliau piliakalnio tyrinëjimams V. Valatka vado- ranèiø moters krûtø ávaizdá. Kita dalis primena poilsiui iðsitiesusios mo- vavo savarankiðkai. Archeologai surado ir iðty- ters kûnà. rë dar 9 kapus. Nustatyta, kad mirusieji èia X– Anot padavimø, senovëje ant kalno moterys rinkdavosi palydëti á karà XIII a. buvo laidojami plokðtiniuose kapuose – savo vyrus, o giliai po þeme èia esantys rûsiai, kur kraðto gynëjai nuo deginti ir nedeginti. Laidojimo paproèiai ir áka- savo prieðø moteris ir vaikus slëpdavo. Piliakalnio teritorija – apie 15 ha. pës bûdingi kurðiø gentims. Moteraièio piliakalnis, kaip ir greta esantis Sprûdës piliakalnis, Gludo Segë ir sagtis, surasti archeologiniø kasinëjimø metu eþeras, Sklepkalnis priskiriamas baltø gynybos ir kulto centrui, Medinin- Dþiuginënø piliakalnio apylinkëse. Pieðiniai ið kø þemës gynybinei-politinei sistemai. Þemaièiø muziejaus „Alka“ mokslinio archyvo Moteraitis, anot prof. Adomo Butrimo, turëjo priklausyti ir Þemaièiø þemës gynybinei-signalizacinei sistemai, kuri veikë tokia tvarka: Pane- munës pilyse ásikûræ kraðto gynëjai, suþinojæ apie kraðtà uþpuolusá prie- ðà, naktá sukurdavo lauþus. Juos pastebëjæ greta esanèiø piliakalniø águ- Getautës piliakalnis lø nariai tokia pat tvarka (lauþais) ðià þinià perduodavo toliau – taip informacija apie gresiantá pavojø greitai pasiekdavo visas svarbiausias Þe- maièiø pilis. Ðios sistemos veikimas praktiðkai buvo patikrintas 1987 m. (Getautës pilis) vasarà. Paaiðkëjo, kad ji veikia efektyviai – ið anksto sutartu laiku (jau po vidurnakèio) du kartus uþdegus lauþus buvo perduoti pavojaus signalai Piliakalnis Vieðvënø seniûnijos Getautës kaime, 0,9 km á vakarus nuo ið Medvëgalio, Girgþdûtës, Moteraièio, Sprûdës, Ðirmës, Alkakalnio (Ja- Telðiø–Varniø kelio ir 0,5 km á ðiaurës rytus nuo Vieðvës pralaidos Kun- napolës apyl.), Þàsûgalos, Ðatrijos. Paaiðkëjo, kad signalai matomi net giø–Vieðvënø II kelyje, Vieðvës kairiajame krante, miðko teritorijoje, Vieð- 30 km nuotoliu. vës upelio kairiajame krante. Piliakalnis uþima apie 5,5 ha ploto, já saugo Moteraièio kalno terasoje esanèiame kultûriniame sluoksnyje rasta I valstybë (paminklo kodas A1360). tûkst. po Kr. lipdytinës keramikos. Á rytus nuo piliakalnio yra medþiais apjuosta kalva, vadinama Gojumi. Piliakalnis priklauso Pavandenës kraðtovaizdþio draustiniui, kurio tiks- Spëjama, kad èia galëjo bûti piliakalniø kultûrai bûdinga ðventvietë. Getautës piliakalnio teritorijoje surasta grublëtosios keramikos. las, kaip skelbia Varniø regioninio parko leidinys internete, yra „iðsaugoti 2002 m. kovo 28 d. grupë muziejaus darbuotojø, vadovaujami direk- ir eksponuoti bûdingà stambiø pavieniø kalvø kraðtovaizdá su raiðkiomis toriaus Stasio Kasparavièiaus, surengë þvalgomàjà iðvykà á Getautës pi- Moteraièio, Sprûdës, Knabës kalvomis, piliakalniais, senàja Pavandenës liakalná. Joje vizualiai buvo þvalgomas ir fiksuojamas piliakalnio ir papilio dvarviete, kitomis gamtos, kultûros vertybëmis, teritorijoje vykdant regu- teritorijos pavirðius, gamtovaizdis. liuojamà miðkø, þemës, vandens ir paþintinæ rekreacinæ veiklà ir iðlaikant Þemës pavirðiuje (kurmiarausiuose) surasta archeologinio tinko, ðu- tradicinæ apgyvendinimo struktûrà, bendràjá sodybø vaizdà“. kiø ir gerai iðsilaikiusi þalvarinë pasaginë segë, papuoðta gyvulinës kil- mës galais. Segë datuojama XIII–XV a. I. p (Nukelta á 22 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 21 Piliakalniai

gynëjams þemaièiai perduodavo naktimis degindami lauþus, o dienomis dûdas pûsdami. Girgþdûtës kalno vardas kilæs nuo þodþio junginio „gir- dþiu dûdas“. Pietiniame Girgþdûtës ðlaite – Alkupio-Kraþantës pradþia. Netoli ðio piliakalnio, uþ 1,5 km – Pagirgþdûèio piliakalnis II. Jis yra apie 600 m á pietryèius nuo Alkupio deðiniojo kranto. Ðalia kalno yra buvæs Pagirgþdûèio dvaras, kuris raðytiniuose ðalti- niuose minimas 1578 m. Sprûdës piliakalnis (Ðaukðtelis) Sprûdës piliakalnis. D. Mukienës nuotrauka. 2004 m. Piliakalnis yra graþiu kraðtovaizdþiu garsëjanèiame Varniø seniûnijos Ðaukðtelio kaime, apie 1,4 km á ðiaurës vakarus nuo Gludo eþero. Jis, (Atkelta ið 21 p.) istorikø nuomone, kaip ir jau minëtas eþeras, netoliese esantis Moterai- èio piliakalnis, Sklepkalnis, senovëje priklausë baltø gynybos ir kulto centrui, Medininkø þemës gynybinei-politinei sistemai. Pagirgþdûèio piliakalnis Sprûdë virð jûros lygio pakilusi 216,2 m. Jo virðuje – apvali aikðtelë. Piliakalnio teritorija uþima 25,6 ha. Èia yra iðlikusiø gynybiniø grioviø, pylimø pëdsakø. Piliakalná juosia trys pylimai. Jø aukðtis – iki 4 m. Anot tyrinëtojø, pilis galëjo stovëti vakarinëje (aukðtesnëje) kalvos dalyje. (Girgþdûtë) Padavimai sako, kad piliakalná supylæs Sprûdeika, á ðiuos kraðtus atvy- kæs po to, kai susipyko su broliu Mindaugu. Èia stovëjusi medinë Sprû- Girgþdûtë – IX–XVI a. archeologijos paminklas Pagirgþdûèio kaime, deikos pilis. Po ja buvæ árengti rûsiai (slëptuvës). netoli Varniø. Vienas graþiausiø ir aukðèiausiø piliakalniø visoje Lietuvoje, virð jûros lygio iðkilæs 226,8 m. Virðûnëje yra plati aikðtë (150x50). Piliakalná sudaro du kalvagûbriai. Spëjama, kad ant vieno senovëje pagonys atlikdavo re- Þàsûgalos piliakalnis ligines apeigas, o ant kito buvo pilis. Pirmàjá kalvagûbrá, esantá rytinëje pusëje, supa pakopos. Ant kito kalvagûbrio (jis vakaruose), 200 m aukð- tyje, anksèiau buvo ovalo formos maþas eþerëlis. Manoma, kad senovëje èia, kaip ir ant Ðatrijos kalno, bûta ðventvietës. 4 km á rytus nuo Girgþdû- (Baltininkø) tës kalno – Spasèiø kalnas. Manoma, kad tai buvo prieðakinë Girgþdûtës tvirtovë. Kryþiuoèiai jà puolë 1315 m. Anot senøjø vietos gyventojø, ðiuos Anksèiau ðis kalnas (iki Þemaièiø krikðto), kaip ir jo ðlaite buvusi gy- kalnus po þeme jungë tuneliai, kuriuos þinojo tik ðiø piliø gynëjai. Kalnas venvietë, Baltininkais vadintas. Vietovë raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà gavæs já gynusio ir èia pat palaidoto karvedþio Girgþdo vardà. Kitas pada- paminëta 1253 m. Senovëje piliakalnio teritorija priklausë kurðiø þemei vimas sako, kad anksèiau þinià apie artëjantá prieðà greta esanèiø piliø Cekliui, turëjo gynybinæ paskirtá ir buvo naudojamas kaip sargëkalnis. Mûsø laikø þmogui ði vietovë labiausiai þinoma ið Motiejaus Valanèiaus „Palangos Juzës“ nuotykiø – nuo ðio kalno Juzë paslydo ir þemyn riedë- damas vos galo negavo. Kalva virð jûros lygio pakilusi 210,3 m. Ið èia atsiveria itin graþûs Þe- maitijos vaizdai, matosi Sëbø, Girgþdûtës, Medvëgalio, Moteraièio, Sprû- dës, Ðatrijos piliakalniai. Apaèioje ið pietø ir rytø Þàsûgalà juosia vingrioji Virvytë. Pietinës Þàsûgalos kalva pereina á sauso þvirgþdo kalvutes. Pietiniame kalno ðlaite auga keturliemenë liepa (gamtos paminklas). Anot padavimø, ant ðio kalno seniau praskrisdamos þàsys ilsëdavo- si. Nemaþai ðiose apylinkëse dar gyvø pasakojimø ir apie tai, kad ðio kalno gelmëse – pats pragaras, nes naktimis ið gelmiø velniø riksmas girdisi, rytais ant kalno nuolat galëdavai ir angliø rasti…

D. Mukienës nuotraukoje – Vembûtø piliakalnio prieigos (tvarko Þemaièiø kultûros draugija, Varniø regioninis parkas). 2004 m.

22 Paplinijos Piliakalniai piliakalnis (Plinija) Ðirmës piliakalnis

2,8 ha teritorijà uþimantis piliakalnis – Varniø seniûnijos Janapolës kaime, deðiniajame Virvytës upës krante, nusausinto Birþulio eþero vaka- rinëje pusëje. Piliakalnis dominuoja keliø kalvø masyve, kur archeologiniø tyrinëjimø metu surasta akmens amþiaus ir I tûkst. antros pusës átvirtini- mø. Mokslininkai yra tos nuomonës, kad bûtent èia XII–XVI a. pradëjo 1961 m. rugpjûèio 24 kurtis Veivirþënø gyvenvietë. dienà Paplinijos archeologiniø Archeologiniai tyrinëjimai parodë, kad piliakalnio apylinkëse þmonës kasinëjimø metu gyveno jau mezolito laikais – netoliese surasta Ðirmës kalno 3 mezolito surasta metalo apdirbimo krosenelë. stovykla. Ypaè tankiai ðiose apylinkëse gyventa neoloto ir þalvario am- Vito Valatkos þiais (surasta 12 minëto laikotarpio þvejø gyvenvieèiø, o netoliese esan- nuotrauka ið Laimutës Valatkienës èiame Patilèio kaime – laidojimo vieta). archyvo Uþ 800 m. nuo piliakalnio – Alkakalnis, Stabinës kaimas. Jo teritorijoje, anot tyrinëtojø, tikriausiai buvo pagoniðka kulto vieta. Apie sakralinæ ðiø vietø paskirtá kalba vietovardþiai – Stabakûlis, Alkalës, Duonkalnis. Ypatingo groþio piliakalnis Þarënø seniûnijos Paplinijos kaime (Þarënai, kaip ir Birþuvënai raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëti 1253 m.), yra apie 250 m á ðiauræ nuo Þarënø–Plungës kelio, Minijos upës deðinia- jame krante. Piliakalnis pailgos formos, ðlaitai labai statûs. Jo teritorija Vembûtø piliakalnis kartu su ðalia esanèia Paplinijos senovës gyvenviete uþima 17,3 ha plo- tà. Þmoniø èia gyventa jau V-IV a. prieð Kr. Vëliau èia jø dar gyventa nuo Piliakalnis netoli Burbiðkiø. Beveik uþ dviejø kilometrø nuo jo – Lûksto III–IV a. iki pat X ar net iki XI–XIII a. Yra pagrindo manyti, kad Plinija buvo eþeras, apie pusæ kilometro á ðiaurës rytus nuo Vembûtø – kairysis Do- piliakalnis-prieplauka, kaip ir Birþuvënø, Bauðø piliakalniai. manto upelio krantas, piliakalnio ðiaurës vakaruose – Èerbos miðkas. Ið Ðá piliakalná 1959–1962 m. tyrinëjo archeologas Vitas Valatka ir jo pa- vakarø ir ðiaurës piliakalná juosia bevardþio upelio slënis. Ðlaitai statûs, galbininkai. Buvo kasinëjama piliakalnio papëdëje buvusi didelë gyven- kai kur siekiantys net 13 metrø aukðtá, apaugæ medþiais ir krûmais. Iðori- vietë (iðtirtas 525 kv. m plotas). Tyrinëjimø medþiaga itin gausi ir reikð- nis piliakalnio ðlaitas yra 6 m aukðèio, ovalios, 40x30 metrø dydþio aikð- minga. Iki vieno metro storio kultûriniame sluoksnyje, þemutinëje jo daly- telës pusëje – 4 m aukðèio. je surasta stovyklos þidinio pëdsakø, lipdytos, brûkðniuotosios kerami- Geriausiai piliakalnio groþis atsiskleidþia vakarinëje pylimo pusëje. kos. Nustatyta, kad kurá laikà èia niekas negyveno. Nemaþai buvo suras- Èia didelis skardis, apaèioje – vingrus upelis. Pastaraisiais metais ðiuo ta retø radiniø: moliniø verpstukø, Djakovo tipo svoreliø, metalo lydymo piliakalniu visuomenë itin susidomëjo. Viena ið prielaidø, kad Vembûtø krosneliø liekanø ir kt. Aptikta ir gyventojø antþeminiø bûstø liekanø. piliakalnyje stovëjo XIII a. Hipatijaus met- raðtyje minima Vykinto pilis, greta buvo Vy- kinto miestas. 2001 m. piliakalná ir jo apylinkes pradëjo globoti Þemaièiø kultûros draugija. Ji kartu su Varniø regioninio parko administracija kasmet èia organizuoja didþiàsias þemai- èiø talkas. Entuziastai pasiryþæ èia atstatyti arba pastatyti Vykinto miestà. Kol kas ðios talkos – pramoga. Jos skatina kraðto þmones gilintis á Þemaitijos istorijà, skaityti sudëtingà piliakalniø istorijos raðtà.

D. Mukienës nuotraukose: turistø daþnai lankomas Vembûtø piliakalnis; paslaptingieji Vembûtø piliakalnio akmenys. 2004 m.

Þemaièiø þemë 2004/3 23 Piliakalniai

to, kas Þemaièiuose yra buvæ. Ji yra paminklas didþios ir vertingos Þemaièiø kraðto dvasinës kultûros. Ji – paminklas, tvirtesnis uþ granità ir uþ marmurà, nes jos ðaknys yra senovës gelmëse, o jos lapø ir þiedø kvapu mes ir ðiandien dar mintame“…

Tai þemaièio poeto Prano Genio þodþiai, pasakyti Þemaièiø dienoje (1937 m. birþelio 13 d.), vykusioje ant Ðatrijos kalno. Neradau nieko gra- þesnio ir geresnio pasakyti ðio kuklaus darbelio áþangoje. Manau, kad tai, kà man pavyko sukaupti ðia tema, vargu ar bepavyks ateities kraðto kul- tûros tyrinëtojams. Nekuklu, bet jau ðiandien þinau, kad nebeliko tø nuo- D. Mukienës nuotraukose – Paðatrijos (Ðatrijos) piliakalnis ir jo apylinkës stabiø pasakoriø, kuriuos dar prieð tris ar dvi deðimtis metø galima buvo sutikti Luokës apylinkëse… Dauguma ðiø uþraðø, talkininkaujant mano mokiniams, buvo padaryti „Ðatrija. Paslaptingoji Ðatrija. Gyvoji Ðatrija. Dvasingoji Ðatrija. Joks 1977 m. sausio–vasario mënesiais. Esu laimingas, kad dar turëjau jëgø kitas vardas Þemaièiø þemëje nëra toks garsus ir kartu garbingas, kaip visa tai sukaupti á vienà vietà. tu, Ðatrija. Kûdikio lopðyje tu ásmigai á mûsø ðirdis, augi jose, kai mes augame, gyveni su mumis ilgas dienas, ilgus metus. Tik mes mirðta- 1993 m. vasario 10 d., Telðiai, Jonas Andriusevièius (mirë 2000 m.). me, o tu vël eini á kitø ðirdis ir taip amþinai esi gyva mumyse, mûsø tautoje. …Tu buvai vergijoj ir gëdoj. Bet vis tiek tu mums, þemaièiams, visada likai sava, visada buvai gerbiama, visada tavo vardas mûsø ðirdyse priminë senovæ, mûsø kilmæ ir riðo mus su visu tuo, kà mûsø senoliai PADAVIMAI apie Ðatrijà yra sukûræ, kuo pragyvenæ, kà mums yra palikæ. Nuo tavo virðûnës matomi toliai, pakalnës, slëniai, kalnai, kalneliai, eþerai, miðkai, sodybos, miestai, keliai, nes tu esi didinga, esi viena ir esi graþi, o mûsø Ðatrija!  Seniai, labai seniai po mûsø kraðtà vaikðèiojo milþinai. Jie buvo Matome tave ið visø uþkampiø, ið visø tolumø, nuo visø aukðtumø, labai dideli ir stiprûs. Kartà numirë vieno milþino motina. Sûnus labai ið visø keliø ir slëniø, ið visø miestø ir sodø. Tamsià naktá laukiame tavo gailëjosi jos ir graudþiai verkë. Nuo tø aðarø atsirado eþeras pagal Gui- þenklo, nereiðkianèio pavojø, bet þenklo pakilti dvasioje, praðviesëti vënø miðkà. Dabar tas eþeras Aklaeþeriu vadinamas. Po to milþinas nu- savo esmëje, susicementuoti atkakliame savo þemaitiðkume ir tëvø kal- simovë nuo rankos pirðtinæ, prisisëmë á jà þemiø ir, nuneðæs ten, kur gulëjo jo motina, supylë didelá kapà. Tada ir atsirado Ðatrijos kalnas. bos meilëje, laimëti kultûroje ir þengti þingsná pirmyn. Papasakojo Albinas Stibikas ið Luokës, gimæs 1914 m. …Su Ðatrija yra susijusi visa senovës þemaièiø mitologija, visas þe- maièiø religijos paslaptingumas, kultas. Ðatrija yra gyvas liudininkas  Kartà senovëje þmonës sugalvojo pastatyti baþnyèià. Bet, kà tik per dienà pastatydavo, ryte viskà rasdavo uþpilta þemëmis. Tada vienu metu susirinko labai daug þmoniø ir pastatë beveik visà baþnyèià ið kar- to. Naktá ápykæ velniai ëmë didþiuliais maiðais neðti þemæ ir vël viskà

24 uþpylë. Taip atsirado Ðatrijos kalnas. Álinkæs jis dël to, kad tuo metu, kai velniai neðë þemæ, viename maiðe pasitaikë didþiulis akmuo. Krisdamas þemyn jis álauþë baþnyèios stogà ir álenkë kalnà. Velniams buvo gaila palikti baþnyèià, nepasinaudojus ja. Tada jie pra- sikasë urvà ir pro já á baþnyèià suneðë savo turtus. Papasakojo Emilija Bagdonienë, gyvenusi Baltakiðkës kaime, gimusi 1905 m.

 Senø senovëje ant vieno kalno susirinkdavo raganos. Jos ðokda- vo ir linksmindavosi kasnakt, kol uþgiedodavo gaidþiai. Vienà naktá jos taip ásismagino, kad nebeiðgirdo net kaip sugydo gaidþiai. Kai patekëjo saulë, jos baisiausiai iðsigando, pagriebë savo ðatras ir nuskrido. Tik viena ragana nerado savo ðatros. Ji vis lakstë ir ðaukë: „Kur mano ðat- ra?“ Nuo to laiko ir pavadino tà kalnà Ðatrijos vardu. Papasakojo Elena Þarienë ið Luokës, gimusi 1893 m. Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija). Nuotrauka ið el. leidinio http://www.heritage.lt

 Labai seniai, kai pasaulyje dar nebuvo Ðatrijos kalno, gyveno raganos ir velniai. Jie buvo piktuoju. Velniai sugalvojo ir pasistatë kalnà, kad bûtø matyti visas kaimas. Ant jo uþkëlë du didelius katilus ir pripylë dervos. Raganos pamatë tà kalnà ir panoro já atimti ið velniø. Atskrido jos su grûstuvëmis pas velnius ant kalno ir sako: „Atiduokite mums tà kal- PAÐATRIJOS nà“, mes neturime kur ðokti per Jonines“. Velniai nenori atiduoti ir sako: „Jums kalnà atiduosime tik po ðimto metø“. Raganos supyko ir pavertë visus velnius medþiais, nors velniø ir buvo prisirinkæ labai daug. Raga- piliakalnis (Ðatrija) nos ir katilus nusviedë nuo kalno. Ten, kur greta dabar yra du kalniukai, tai apvirtæ katilai. Raganos Joniniø naktá atskrenda ant kalno ir ðoka, ðluo- tas apþergusios, o velniai, paversti medþiais, liûdnai þiûri á jas. Nuo lauþuo- Þymiausia, labiausiai turistø lankoma Telðiø rajono kalva. Ji dominuo- se sukûrentø pelenø kalnas padidëjo, o jo virðûnë nupliko nuo ugnies. ja Luokës apylinkëse. Piliakalnis yra 1,5 km á pietvakarius nuo Luokës– Papasakojo Kazimiera Eiroðienë ið Rainiø kaimo, gimusi 1899 m. Ðaukënø kelio. Virð jûros lygio jis iðkilæs 228 m. Piliakalnio vakarinis ir rytinis ðlaitas labai statûs, daugiau kaip 25 m aukðèio. Aikðtelë virðuje – Ten, kur dabar yra Ðatrijos kalnas, senovëje stovëjo baþnyèia. Á tà ovalios formos, 60x60 m dydþio. Ryðkûs pylimai pietinëje ðlaito pusëje. baþnyèià susirinkdavo melstis davatkos. Kartà supyko raganos ant tø Kitur jie gerokai apardyti, nes anksèiau piliakalnio ðlaitai buvo ariami. davatkø ir sugalvojo apipilti baþnyèià þemëmis. Tada atneðë viena ragana du skreitus þemiø ir supylë ant baþnyèios. Treèià kai neðë, sugiedojo Ðatrija ir jos apylinkës jau daug metø traukia archeologus, èia suran- gaidys. Ragana iðsigando ir papylë þemes ðalia. Raganos vardas buvo dama nemaþai vertingø archeologiniø radiniø. 1835 m. piliakalnyje vyko Ðatrija. Tai jos vardu ir pavadintas kalnas, po kuriuo liko uþpilta baþnyèia, kasinëjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tûkstm. po o greta – maþesnis kalnas, pavadintas Raudonkalniu. Kr. antra puse – II tûkstm. pradþia. Anot tyrinëtojø, ant kalno senovëje Papasakojo Jonas Stripeika ið Luokës, gimæs 1908 m. stovëjo medinë pilis, o paðlaitëse gyveno þmonës. Tyrinëtojai tvirtina, kad senovëje ant Ðatrijos kalno buvo viena svar-  Kartà keliavo milþinas, apsiavæs medinëmis klumpëmis. Jam be- biausiø ðio kraðto pagoniø ðventyklø, kurios reikðmë sunyko apkrikðtijus einant á klumpes pribiro smilèiø. Pasidarë sunku eiti ir milþinas nusimovë Þemaitijà. apavà, iðkratë ið jo ten susikaupusá smëlá. Taip tatai ir atsirado tas kalnas, Nuo seno apie ðá piliakalná bûta daug padavimø ir legendø. þmoniø dabar Ðatrija vadinamas. Nuo Ðatrijos atsiveria nepakartojamo groþio kalvotosios Þemaitijos Papasakojo Petronëlë Virmauskienë ið Luokës apylinkiø, gimusi 1905 m. vaizdai. Saulëtà dienà gali áþiûrëti net uþ 35 km dunksantá Medvëgalio kalnà. Dar ryðkiau matosi gerokai arèiau jos esantys Moteraièio, Sprû- Vienà kartà keliavo milþinas. Jo kiðenë buvo pilna þemiø. Pavargo dës, Girgþdûtës ir keletas kitø piliakalniø. milþinas ir atsisëdo po medþiu pailsëti. Tik prisëdo – ir uþmigo. Tuo metu Kalno apylinkës priklauso Ðatrijos kraðtovaizdþio draustiniui, kuris uþ- pro ðalá bëgo maþa pelytë. Pamaèiusi miegantá milþinà, aðtriadantë, nie- ima 813 ha. Jo tikslas – iðsaugoti ir eksponuoti unikaliausiø ir raiðkiausiø ko nelaukusi, ëmë ir pragrauþë iðsipûtusià kiðenæ. Þemë iðbyrëjo ir pali- Lietuvoje moreniniø masyvø kraðtovaizdá, turintá vertingà archeologiná kom- ko didelis kalnas. Pelytë pasislëpë. Netrukus milþinas pabudo. Ogi þiûri: pleksà. Piliakalná saugo valstybë (paminklo kodas A1393K). prieðais – didþiulis kalnas. Dirst á kiðenæ, o ði – kiaura. Baisiausiai supyko milþinas uþ toká piktà darbà ir kad suriks: „Kai dësiu að jums su ðatra!“ Nuo to laiko þmonës tà kalnà Ðatrija ir vadina. D. Mukienës nuotraukose: Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija) Papasakojo Emilija Ginèiauskienë ið Uþvenèio, gimusi 1910 m. ir jos apylinkës. 2004 m.

Þemaièiø þemë 2004/3 25 dekanatø centru. 1650 m. Luokë turëjo miesto statusà. 1744 m. atstatyta Visø Ðventøjø medinë baþ- nyèia, ðventorius apjuostas akmeniniu zomatu – darbais rûpinosi vyskupas Jonas Lopacinskis. 1790 m. Luokei suteikta prekybos privilegija. 1831 m. netoli Luokës vyko caro kariuome- nës ir sukilëliø mûðiai. 1853 m. Luokëje jau veikë dvi mokyklos – valdinë ir parapinë. 1863 m. dalis Luokës gyventojø pritarë suki- limui ir já rëmë. 1863 m. birþelio 12 d. sukilëliø atsiðaukimà baþnyèioje vieðai perskaitë kunigas Justinas Siesickis. Sukilimà numalðinus, á Sibi- rà iðtremtas Luokës klebonas Kazimieras Chro- manskis, vikaras Vincas Lukoðevièius, Justinas Luokës Visø Ðventøjø baþnyèia, 2004 m. Siesickis, Domininkas Kozickis, uþdaryta para- pinë mokykla. XIX a. pr. Luokë buvo valsèiaus centras, di- dikø Oginskiø valda. 1911 m. gaisro metu sudegë apie pusë viso miestelio pastatø. LUOKË 1934 m. per gaisrà stipriai nukentëjo miestelio centras. Po gaisro paruoðtas naujas Luokës miestelio centro uþstatymo planas. Tarpukario metais pastatytas Lietuvos nepri- Parengë Jurga ÞEMAITYTË klausomybës paminklas. Per II pasauliná karà naciai sunaikino gausià Miestelis kalvotose Þemaitijos apylinkëse, Luokës þydø bendruomenæ. 21 km á rytus nuo Telðiø. Pastaraisiais metais Luokëje gyvena apie 800 Luokë istoriniuose ðaltiniuose pradedama þmoniø. minëti jau XIV a. pab. Èia buvo valsèiaus ir dvaro Ádomus meniniu poþiûriu miestelyje stovin- centras. tis koplytstulpis. 1416–1417 m. Vytauto nurodymu Luokëje Turistø daþnai lankomos ir Luokës kapinës, pastatyta viena ið pirmøjø 8 katalikø baþnyèiø kur amþinam poilsiui atgulë daugelis Luokës ir Þemaitijoje – Visø Ðventøjø, ákurta parapija, jos apylinkiø iðkiliø kultûros, meno, mokslo, suformuotas vyskupo dvaras. Apkrikðtijus visuomenës veikëjø. Þemaitijà, didelë dalis þemaièiø ir toliau iðpaþi- Luokæ iðgarsino jos apylinkëse, greta augan- no katalikybæ, sukilo prieð katalikø kunigus. èioje Bivainës girioje veikæs Tadas Blinda (gimë Tada, Vytautui patarus, pirmasis Þemaièiø vys- 1846 m. pabaigoje arba 1847 m. pradþioje Kin- kupas Motiejus savo rezidencijà ið Medininkø èiuliø kaime, kuris yra 6 km á ðiauræ nuo Luokës. perkëlë á Luokæ, kuri tuo metu Þemaitijoje buvo Plëðikavo Raseiniø, Ðiauliø, Telðiø apskrityse. vienas didþiausiø ir svarbiausiø centrø. 1877 m. geguþës 4 d. pagautas ir uþmuðtas Luo- 1425–1842 m. Luokæ valdë Þemaièiø vys- këje). Yra iðlikusi Blindos puðis. kupai. Uþ penkiø kilometrø nuo miestelio – XVI a. miestelyje buvo leidþiama rengti tur- legendomis apipinta Ðatrija. gus ir prekymeèius. D Mukienës nuotraukose: deðinëje – Ðvè. Mergelës XVI a. antroje pusëje atstatyta Visø Ðventø- Marijos Nekaltojo prasidëjimo skulptûra Luokës jø baþnyèia. baþnyèios ðventoriuje; atstatytas Nepriklausomybës paminklas miestelio centinëje aikðtëje. Apaèioje (ið 1587 m. Luokë tapo Þemaitijos vyskupijos kairës) – koplyèia Luokës miestelio kapinëse ir namai Luokës miestelio centre.

26 Þemaitijos miesteliai (raðytiniuose ðaltiniuose minimas 1529 m.), vë- liau – seniûnija be pilies. Pirmoji baþnyèia Vieðvënuose pastatyta XVII a. Jos fundatorius – LDM taurininkas ir Vieðvë- nø seniûnas Pranciðkus Pilsudskis. 1758–1761 m. kunigo Kotarskio rûpesèiu pastatyta nauja Vieð- vënø baþnyèia. 1848–1852 m. pastatyta medinë Ðvè. Trejybës baþnyèia (iðliko iki mûsø dienø). 1717 m. Vieðvënø seniûnu buvo Vladislovas Komaras, 1738 m. – Simonas Suðinskis, vëliau VIEÐVËNAI – Pranciðkus Pilsudskis, nuo 1786 m. – Krizos- tomas (Chrizostomas). Parengë Konstantinas Vieðvënai kaip miestelis pirmà kartà PRUÐINSKAS raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas 1567 m. 1789 m. Vieðvënuose buvo 14 kiemø. Miestelis 7 km á pietryèius nuo Telðiø, prie Po 1795 m. padalinimo Vieðvënai perëjo ca- kelio á Varnius. Gyvenvietës pietinëje ir vakari- rinës Rusijos þinion. nëje dalyje teka Vieðvë, Judros intakas. 1838 m. Vieðvënø gyventojai vël buvo suki- Vieðvënø istorija siejama su netoliese esan- læ (dël dideliø prievoliø). èio Getautës (Kungiø) piliakalnio istorija. Pirmà 1858 m. gyvenvietëje veikë parapinë mokykla. kartà ðis piliakalnis raðytiniuose ðaltiniuose (Kur- 1859 m. Vieðvënuose buvo 38 namai, nuolat ðo dalybø akte) paminëtas 1253 m. (seniausiuo- gyveno 376 þmonës. se raðytiniuose ðaltiniuose Vieðvënai vadinami Po 1861 m. Vieðvënai ir jø apylinkës priklau- Wieswe, Versevene). së Þarënø valsèiui. 1370 m. ið Kurðo á Þemaitijà ásiverþæ Goldin- 1863 m. miestelyje gyveno 376 þmonës. gos komtûro vadovaujami kariai, nusiaubæ Var- XIX a. Vieðvënuose vykdavo prekymeèiai. nius, buvo apsistojæ Vieðvënuose. 1915 m. ásteigta privati mokykla. Archeologiniai radiniai iðkalbingai nurodo, 1918 m. pab. ar 1919 m. pr. atidaryta valsty- kad ðiose apylinkëse þmonës gyveno jau ak- binë pradþios mokykla. 1949–1961 m. Vieðvë- mens amþiaus pabaigoje. nuose veikë septynmetë mokykla. Nuo 1962 m. XV a. Vieðvënai buvo LDK valda. Jà iki XVI ji – aðtuonmetë, nuo 1984 m. – vidurinë. a. pradþios valdë Þemaièiø seniûnai. 1527 m. 1923 m. birþelio 15 d. Vieðvënuose pradëjo Vieðvënus tiesiogiai valdë Lietuvos didysis ku- veikti paðto agentûra. nigaikðtis, seniûnams buvo paliktos tik teismi- Po II pasaulinio karo Vieðvënai buvo apylin- nës galios. kës centras. Tuo laiku èia suformuota infrastruk- Vieðvienø valsèius pirmà kartà istoriniuose ðalti- tûra, bûdinga sovietmeèio Þemaitijos mieste- niuose paminëtas 1493 m. liams (veikë mokykla, paðtas, medicinos punk- 1528 m. Vieðvënø valsèiuje gyveno 33 bajo- tas, kolûkio administracija, kultûros namai, rø ðeimos. biblioteka, keletas komunalinio aptarnavimo ástaigø). 1534 m. Vieðvënø tijûnu buvo Kuzma Bilevi- 1923 miestelyje gyveno 244, 1959 m. – 263, èius (Bielewicz), 1542–1555 m. – Kasparas Bi- 1970 m. – 297, 1979 m. – 479, 1989 m. – 523 levièius, 1567 m. – Jonas Laurinavièius, 1569 þmonës. m. – Jonas Ilgovskis. 2002 m. veiklà pradëjo Vieðvënø kaimo ben- 1536 m. Vieðvënø valstieèiai sukilo, nuþudë druomenë. tijûno vietininkà, keletà dvaro pareigûnø. Sukili- 2003 m. iðkilmingai atðvæstas Vieðvënø mà numalðino á Vieðvënus kunigaikðèio atsiøstas pirmojo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose 750 totoriø bûrys. metø sukaktis, ávyko Þemaièiø akademijos Vieðvënai buvo vienas ið Þemaitijos pavietø vasaros konferencija.

Danutës Mukienës nuotraukose: deðinëje (nuo virðaus) – Vieðvënø Ðvè. Mergelës Marijos skulptûra ir kryþius; stogastulpis, skirtas Vieðvënø 750-osioms metinëms. Apaèioje – Vieðvënø miestelio centras 2003 m.

ÞemaièiøÞemaièiø þemë 2004/3 27 þemë 2003/1 tis siekia 20–26 m, skersmuo – 0,5–1 m. Ið neto- Senieji Þemaitijos dvarai liese esanèios kalvos teka ðaltinis. Anot padavi- mø, ðaltiniø vanduo yra stebuklingas – jis gali sugràþinti jaunystæ ir sveikatà. Dvarvietëje ir jos apylinkëse buvo ádomi tvenkiniø sistema. Ið viso ðie tvenkiniai uþëmë 30 ha plotà. Graþus tvenkinys buvo árengtas netoli rûmø, ðlaito papëdëje. Vienas tvenkinys grástas plytomis. Rytiniame pakraðtyje – piliakalnis, menan- BIRÞUVËNØ DVARAS – tis kovø su kryþiuoèiais laikus. Manoma, kad anksèiau parkas prie ðio piliakalnio ir prasidëjo. XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje paplitus pran- vertingas medinio stambaus cûziðko stiliaus apvadiniams parkams (juose parko teritorija ribojama grakðèiais lenktais ke- liukais), buvo nutarta rekonstruoti Birþuvënø parkà. Apvadinio parko projektà 1907 m. Bir- dvaro architektûros paminklas þuvënams suprojektavo A. Zaleskis. Dabar par- kà ið ðiaurës vakarø pusës turëjo riboti Virvy- të, o ið kitø pusiø – lenkti keliukai. Parengë Albinas MINGËLA Parkas iðplëtotas pagal architekto Juozo Paulavièiaus projektà, kurio originalas saugomas Lietuvos mokslø akademijos biblio- Vaizdingame Virvytës (Virvyèios) upës kil- Didelæ iðliekamàjà vertæ turi iki mûsø laikø ið- tekoje. pos slënyje ásikûræ Birþuvënai yra á pietus nuo laikyta ir dvaro sodybos planinë struktûra, su- Didþioji dalis medynø yra iðsidëstæ prie Luokës–Vieðvënø kelio. Raðytiniuose ðaltiniuo- skirstyta á reprezentacinæ, ûkinæ, gamybinæ, gy- Virvytës upelio ir uþima apie 10 ha. se jie (Birsine) minimi nuo 1253 m. (balandþio venamàjà (kumetynø) zonas. Vertingiausi ið pa- Didelis tvenkinys suformuotas uþtvenkus 5 d. vyskupo Heinricho Kurðø þemës pietiniø statø – XVIII a. dvaro reprezentacinëje dalyje Virvytës upæ, kai èia buvo árengiama gamybi- srièiø dalybø aktas). Gyvenvietës pagrindà su- esantys pastatai. Èia – vienas ið nedaugelio Lie- në vandens jëgainë. daro buvusio dvaro sodyba. Jos teritorijoje ðian- tuvoje iðlikusiø mediniø baroko stiliaus ponø Nuo seno parke vyravo vietiniai medþiai. dien yra 6 sakralinës ir mitologinës vietos (Birþu- namø. Oficina, veþiminë, arklidë – Lietuvoje vie- Dendrologai pastaraisiais metais èia iðskiria 16 vënø piliakalnis, stebuklingas ðaltinis „Laumës pë- ninteliai tokios paskirties XVIII a. medinës ar- vietiniø rûðiø medþiø ir krûmø. Didingai atrodo da“, anot legendos, galintis gràþinti jaunystæ ir chitektûros statiniai. Vertingi ir XIX a. pab. –XX senieji àþuolai, klevai, kuriø skersmuo siekia sveikatà, koplytstulpis su iðdroþta ðventojo skulp- a. pr. mûriniai ir mediniai pastatai: malûnas, iki 0,5 m, paprastieji uosiai (skersmuo – iki 1,2 tûra, medinis Skenduoliø kryþius (jame juodais tvartas, darþinës su uþvaþiuojamaisiais tiltais m), karpotieji berþai. Prie upelio ir ûkiniame brûkðniais buvo paþymimas kiekvienas tvenkinyje (tokios darþinës Lietuvoje taip pat vienintelës). kieme auga maþalapës liepos, kuriø aukðtis nuskendæs þmogus – Þemaitijos kraðto tyrinëto- Dvaras stipriai nukentëjo sovietmeèiu, kai siekia iki 30 m, skersmuo – iki 1,6 m. Daug jo prof. Igno Konèiaus laikais tokiø brûkðniø èia jo teritorijoje buvo tarybinio ûkio centras, dau- paprastøjø ievø. jau buvo 36), Gorskiø ðeimos kapinës, vokieèiø gelis pastatø naudota ne pagal paskirtá. Introdukuotø medþiø ir krûmø priskaièiuo- kariø kapinës). Pastaraisiais metais viename ið dvaro pa- jama 12 rûðiø ir formø. Pirmiausia tai savo sto- Dabartinio dvaro iðtakø reikia ieðkoti dar XV statø, kur veikia biblioteka, ðio kraðto istorijos riu stebinantys europiniai maumedþiai, kuriø a., kai ðiose vietose buvo ákurtas stambus kara- tyrinëtoja A. Simonavièûtë ákûrë etnografiná mu- aukðtis siekia 23 m, o skersmuo – 1,2 m. Auga liðkasis dvaras, kurá valdë karaliaus vietininkas. ziejø, kuris jau spëjo pagarsëti ne tik savo eks- Ðvedlerio ir trakiniai klevai, vakarinës tujos, gel- Vëliau jis buvo valdomas didikø. 1670 m. Vla- pozicija, unikaliais eksponatais, bet ir tonosios karaganos, totoriniai sausmedþiai, dislovo Vainos ir jo þmonos Felicijos Belikevi- kultûriniais renginiais. kedrinë puðis. Daug parke senø ir jaunø pa- èiûtës-Vainienës valia Birþuvënai perduoti Mika- Pastaraisiais metais dvaras pradedamas re- prastøjø kaðtonø. lojui Gorskiui. Ðiai didikø giminei dvaras priklau- novuoti. Ieðkoma lëðø tolesniems dvaro sody- Nuo 1958 m. Birþuvënø parkas pradëtas së iki XX a. vidurio. bos atstatymo, atnaujinimo darbams. saugoti valstybës. 1986 m. jis paskelbtas vie- Ðiandien Birþuvënai – nors ir gerokai ap- Yra pagrindo manyti, kad neblogai iðsilaikæs tinës reikðmës gamtos paminklu. nykæs, bet vis dar vertingas XVIII–XIX a. stam- miðraus plano Birþuvënø parkas su medþiø ei- Parkas didþiulis, jis sensta, todël nuolatinei bios medinës dvaro sodybos pavyzdys. So- lëmis pakraðèiuose ir peizaþiniais elementais prieþiûrai reikalingos didþiulës lëðos, kuriø vie- dyba 2000 m. lapkrièio 22 d. átraukta á Lietu- parko viduje Virvytës upës kilpoje, kuri apjuo- tos valdþia neturi. Pastaraisiais metais tvarko- vos kultûros vertybiø registrà (kodas G236K). sia ðiaurinæ ir rytinæ dvarvietës dalá, buvo pra- ma ir priþiûrima tik dalis parko. Jo pakraðèiuo- Jai ðiandien priklauso: ponø namas, oficina, dëtas formuoti dar XVIII a. pab., kai dvaro ðei- se, prie upelio yra nemaþai sausuoliø, savai- pirtis, svirnas (visi ðie pastatai ið XVIII a. II p.), mininkai Gorskiai statë pagrindinius dvaro rû- miniø medþiø. Anot dendrologo Laimuèio Ja- koplytstulpis (1764 m.), arklidë (XVIII a.), veþi- mus. Tada parkas uþëmë apie 10 ha. Ðis par- nuðkevièiaus, ðiandien parkà ið pagrindø re- minë (XIX a. pab. ?), tvartas (1904 m.), karto- kas suprojektuotas prieð tai èia augusio seno konstruoti jau neámanoma ir netikslinga, taèiau no fabrikas (pastatytas 1900 m., o 1939 m. parko vietoje, o ðis buvæs ákurtas natûralaus tvarkyti, priþiûrëti visà jo teritorijà bûtina. Ðiam prie jo pristatyta lentpjûvë), ledainë, inþinie- miðko teritorijoje. Parkas uþbaigtas sodinti XIX parkui, panaudojus PHARE paramà, pastarai- riaus namas, obuolinë, kiaulidë, dvi darþinës, a. pradþioje. 1818 m. dvarvietëje bûta ir sodo. siais metais buvo parengta kvalifikuota restau- 4 kumetynai, kalvë (visi XX a. pr.), XIX a. ákur- Jame augo 50 senø ir 100 jaunø vaismedþiø. racinë tvarkymo ir pritaikymo programa. tos Gorskiø ðeimos kapinës ir parkas. Sodybos Alëjoje, kuri veda prie Laumës pëdos, auga se- Stringa tik jos ágyvendinimas. teritorija uþima 80,9 ha. ni galingi àþuolai, kuriems arti 300 metø. Jø aukð-

28 Kairëje – Birþuvënø mûrinis koplytstulpis. Deðinëje – buvusio Birþuvënø dvaro medinis reprezentacinis pastatas (dabar èia veikia biblioteka, muziejus) BIRÞUVËNAI DANUTËS MUKIENËS NUOTRAUKOS. 2004 M. LIEPOS MËN.

Birþuvënø darþinë su uþvaþiuojamaisiais tiltais

Virðuje ir apaèioje – Birþuvënø parko centrinë dalis

Virðuje – Virvytë buvusio Birþuvënø dvaro sodybos teritorijoje. Apaèioje – Birþuvënø dvaro malûnas

Þemaièiø þemë 2004/3 29 Vienas ið iðlikusiø Pavandenës dvaro pastatø. 2003 m. Kairëje – ûkinis pastatas Pavandenës dvarvietëje. 2002 m. Deðinëje – Rainiø dvaro sodybos fragmentai. 2004 m. TELÐIØ RAJONO senøjø dvarø

Dþiuginënø dvaro restauruotas centrinis pastatas. 2004 m.

Tryðkiø dvaro sodybos pastatø griuvësiai ir iðlikæs ávaþiavimo á sodybà alëjos fragmentas 2004 m.

30 Virðuje – Juozapavo dvaro parko alëjos fragmentas

Degaièiø parko fragmentas

Centrinis Pavirvytës dvaro pastatas

Virðuje ir deðinëje – Degaièiø parko fragmentai sodybø fragmentai Danutës MUKIENËS nuotraukos. 2004 m.

Apaèioje kairëje – Siraièiø dvaro ðulinys, deðinëje – Siraièiø dvaro centrinis pastatas.

Þemaièiø þemë 2004/3 31 Telðiø miesto panorama. Centre – Telðiø katedra ir Telðiø kunigø seminarija. Meðislovo Ðilinsko nuotrauka TELÐIAI: –

Telðiø vyskupø rûmai. 2004 m.

Telðiø herbas ið 1791 m. privilegijos (LM, kn. 556, I. 13) istorija Paminklas pirmajai Telðiø mokyklai. 2004 m. Apaèioje – Masèio eþeras ir Vismaldø ðventvietës akmuo, saugomas Þemaièiø muziejaus „Alka“ kieme

Virðuje – memorialinë lenta prie Telðiø katedros, kurioje iðkaltos Telðiø vyskupø Justino Staugaièio, Vincento Borisevièiaus ir Pranciðkaus Ramanausko pavardës. Apaèioje – riboþenklis Masèio eþero pakrantëje, þymintis buvusio þydø geto teritorijà

32 Ið kairës: Turgaus aikðtës fragmentas; Telðiø rajono savivaldybës pastatas; reklaminio stendo fragmentas. 2004 m.

Virðuje – Telðiø miesto Turgaus aikðtë (Ch. Kaplanskio Kubistinio stiliaus staèiatikiø Ðv. Mikalojaus cerkvë nuotrauka). Apaèioje – Telðiø M. Valanèiaus gimnazija XX a. pr. Nuotraukos ið redakcijos archyvo

Telðiø katedros ðventoriaus vartai. 2004 m. Kairëje – Telðiø miesto herbas. ir dabartis Apaèioje kairëje – Telðiø miesto Respublikos aikðtë, deðinëje – Telðiø panorama XX a. pr. Ch. Kaplanskio nuotr. Iliustracija ið redakcijos archyvo

Telðiø miesto Respublikos gatvës fragmentas. 2004 m. Telðiø miesto panorama XX a. pradþioje. Ch. Kaplanskio nuotrauka

Þemaièiø þemë 2004/3 33 Ið kairës: Eigirdþiø Dievo Apvaizdos baþnyèia, Varniø Ðv. Aleksandro baþnyèia, Ubiðkës Ðv. Angelø Sargø baþnyèia

BAÞNYÈIOS

Lauko Sodos Ðv. Joakimo baþnyèia Nerimdaièiø Ðv. apaðtalo Baltramiejaus baþnyèia

Gadûnavo Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèia ir jos fragmentas

Varniø Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèia (buvusi katedra)

Kaunatavos Dievo Apvaizdos katalikø baþnyèia

34 Lieplaukës Ðv. Jurgio baþnyèia

Kaunatavos provoslavø baþnyèia

Rainiø koplyèia

Þarënø Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèia

Nevarënø Nukryþiuotojo Jëzaus baþnyèia TELÐIØ RAJONO Provoslavø cerkvë buvusio Juozapavo dvaro parke miesteliuose ir kaimuose Vieðvënø Ðvè. Trejybës baþnyèia

Danutës Mukienës nuotraukos. 2004 m. Virðuje – Upynos Ðv. Jono Labdario baþnyèia

Pavandenës Ðv. Onos baþnyèia

Þemaièiø þemë 2004/3 35 ÞEMAIÈIØ MUZIEJUS „ALKA“

Karolinos Giedraitytës portretas. Autorius neþinomas. XVIII a. ÞMA.

Telðiø miesto privilegijos raðtas (1791 m.), saugomas Þemaièiø muziejuje „Alka“.

„Pjovëja“. XIX a. Dail. Kanutas Ruseckas 1800–1860). ÞMA.

Juzefos Gorskytës portretas. Dailininkas neþinomas. ÞMA. Paveikslas „Karaliø pagarbinimas”. Dail. L. Kranachas (1472-1553).

Kairëje – „Jaunos moters portretas“. Dail. Andre Votje-Gale, 1818–1899. Popierius, pastelë, 56x39. ÞMA. Virðuje – muziejuje saugomi Þemaitijos dvarø baldai; paminklas Pranui Geniui (skulptorius Osvaldas Neniðkis). Apaèioje – muziejaus kiemelá puoðia Vytauto Savickio sukurtos medþio skulptûros (2002–2004 m.)

Muziejaus 36 priestato salëse eksponuojami profesionaliosios dailës kûriniai ið Þemaitijos dvarø Þemaitijos miesteliai JANAPOLË Mindaugas TYTUVA

Janapolë (seniau Virþuvënai) – gyvenvietë prie Virvytës upës, 8 km á ðiauræ nuo Telðiø. Pirmà kartà ðià vietovæ, jà ávardindamas kaip Verseve- ne, raðytiniuose ðaltiniuose – Livonijos kronikoje – 1370 m. paminëjo Her- manas Vartbergas. Na o Ðirmës kalno 3 mezolito gyvenvietës ir kiti ðiø apylinkiø vietø archeologiniai kasinëjimai parodë, kad èia þmonës gyveno dar mezolito laikotarpiu. Neolito ir þalvario amþiais èia buvo itin tankiai gyvenama. XIII a. Janapolë priklausë Ceklio þemei. Netoli Janapolës tekantis Drujos upelis istorikø laikomas takoskyra tarp Kurðiø ir Þemaièiø genèiø þemiø, o kalbininkams ðis upelis – riba tarp „dounininkø“ ir „dûnininkø“ tarmiø. Virþuvënø apylinkëse þemaièiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kurðiø Ceklio þemë ir sustiprëjo Medininkø. 1421 m. Vytautas Virþuvënus padovanojo Þemaièiø vyskupui. Vysku- pø valdþioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iþdui. Virþuvënø kaimas raðytiniuose ðaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. èia suformuotas vyskupo dvaras. 1708–1711 m. maras nusineðë trijø ketvirtadaliø miestelio gyventojø gyvybes. Siekiant, kad kraðtas atsigautø, ekonomiðkai sustiprëtø, Veivir- Janapolës Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèia. D. Mukienës nuotrauka. 2004 m. þënø dvare, kuriam priklausë 12 kaimø, buvo panaikintas laþas. 1762 m., Þemaièiø vyskupu paskyrus Jonà Lopacinská (gimë 1708 susivienijus Janapolës, Varniø ir Telðiø gyventojams ið Telðiø buvo iðvyti m., mirë 1788 m., vyskupo pareigas ëjo 1762–1778 m.), jis savo reziden- carinës Rusijos valdininkai ir kariuomenë. cijà ið Alsëdþiø perkëlë á Veivirþenus. Jo rûpesèiu ið Varniø á Veivirþënus XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais Janapolë priklausë Varniø valsèiui. nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinë Ðv. Mykolo arkangelo 1923 m. èia gyveno 104 þmonës, buvo 20 sodybø. baþnyèia, vyskupas Veivirþënams suteikë parapijos teises, nustatë jos Janapolë buvo kolûkio centras. Tada èia gyveno apie 300 þmoniø. ribas. Ðiuo metu gyvenvietë priklauso Varniø seniûnijai. Èia veikia pagrindi- Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo në mokykla, medicinos punktas, biblioteka, kultûros centras. ákurtas sodas-parkas, iðplëtota miestelio infrastruktûra, buvo statomi gra- Gyvenvietës puoðmena – medinë Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèia. Jos þûs namai, èia lankydavosi daug iðkiliø kraðto þmoniø, Þemaitijos diduo- interjerà puoðia 4 graþûs altoriai, 1829 m. padarytas kryþius, ornamen- menë. Veivirþënai vyskupo garbei pradëti vadinti Janapole. tuoti droþiniai palubëje. Po J. Lopacinskio mirties Þemaièiø vyskupø rezidencija vël buvo per- Prie baþnyèios yra nemaþai palaidojimø, ðventoriaus kampe – varpi- kelta á Alsëdþius ir Veivirþënø reikðmë sumenko. XIX a. viduryje ið dvaro në, ádomûs ðventoriaus vartai. buvo likæ tik griuvësiai, anksèiau buvæs graþus parkas sunykæs. XIX a. èia buvo 24 dûmai. 1812 m. Janapolëje, jos apylinkëse pabuvojo Napoleono kariuomenë. Ið kairës: Janapolës koplyèia (2004 m.); „Rûpintojëlis“ Janapolës 1823 m. ásteigta Janapolës mokykla. kapinëse (1991 m.); kryþius Miestelio ir apylinkiø gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (2004 m.). D. Mukienës ir B. Aleknavièiaus nuotraukos

Þemaièiø þemë 2004/3 37 Senieji Þemaitijos dvarai

PAVANDENË: gyvenvietë dievkalniø kaimynystëje

Danguolë ÞELVYTË

Pavandenës vardas raðytiniuose ðaltiniuose pradëtas minëti XIV a., nors jo apylinkëse þmonës gyveno jau prieð 10 tûkst. metø. Pavande- në ir jos apylinkës priklauso Birþulio eþero baseinui, kuris, kaip paro- dë archeologiniai kasinëjimai, buvo vienas svarbiausiø baltø centrø Vakarø Lietuvoje. Èia iðaiðkinta Duonkalnio akmens amþiaus gyven- vietë, to paties laikotarpio Spigino kapinynas, alkas ir nemaþai kitø kraðto istorijos ir kultûros raidai svarbiø objektø. Apylinkës èia ypatingo groþio – netoli Gludo eþeras, Birþulis, didin- gieji Þemaitijos dievkalniai: Moteraitis, Sklepkalnis, Gaudkalnis, Sprû- dë ir kt. Uþ 8 km – Varniai. Spëjama, kad dabartinë Pavandenës gy- venvietë, kuri raðytiniuose ðaltiniuose minima nuo 1758 m., pradëjo formuotis kaip greta buvusioms Sprûdës ir Moteraièio pilims priklau- siusi gyvenvietë. 1831 m. Pavandenës apylinkëse vyko lemiamà reikðmæ tolesnei sukilimo eigai turëjæ D. Kalinovskio ir F. Rolando vadovaujamø sukilë- liø susirëmimai su caro kariuomene. Pastarosios pergalë èia buvo ne- ginèijama. Gludo eþero pakrantëje buvæs Pavandenës dvaras, kuriame pa- ninkø palaikai buvo laidojami greta esanèiame Sklepkalnyje. Èia, sta- statai buvo iðdëstyti aplink Rûdelio kalnelá, þinomas nuo 1553 m. Jis èiaðlaitëje Gludo eþero pakrantëje, 1904 m., mirus dvaro ðeimininkui yra priklausæs Gervydams, Tiðkevièiams, Gedgaudams, Danilevièiams, Leonardui Sakeliui, jo sûnus Zigmantas Sakelis buvo árengæs ðios ðei- Sakeliams. Labiausiai suklestëjo Sakeliø valdymo metais. Kai èia ðei- mos mauzoliejø. Tada á já ið keliø vietø buvo perkelti kitø Sakeliø ir anks- mininkavo Zigmantas Sakelis, dvaras garsëjo kaip pavyzdinis, já glo- èiau dvarà valdþiusiø Danilavièiø palaikai. 1930 m., po Emilijos Sake- bojo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo laiku èia stovëjo gra- lienës mirties, mauzoliejaus rekonstrukcijos metu naujai iðmûrytos jo þûs 1890 m. pastatyti mûro rûmai, vëjo malûnas, pieninë, plytinë, ne- sienos. Èia buvo palaidotas ir Rainiuose nuþudytas Zigmantas Sake- maþai kitø statiniø, buvo árengti þuvininkystës tvenkiniai. Dvaro ðeimi- lis (jo palaikai vëliau perkelti á Sklepkalnio kalvos virðûnëje esanèius

38 Kultûros paveldas

(Atkelta ið 19 p.)

santakos su Ðiliðkiø eþeru. 1941 m. birþelio mënesá èia nuþudyta ir uþkas- ta apie 17 moterø ir vaikø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauktas á Lietu- vos kultûros vertybiø registrà. Kodas I12.

MITOLOGINËS VIETOS Kalnas, vadinamas Paonðvestës. Objektas turi istorinæ, mitologinæ, sak- ralinæ vertæ. Adresas: Virmënø k., Nevarënø sen., kaimo ðiaurinë dalis, 1,5 km á pietvakarius nuo Nerimdaièiø kaimo II kapiniø, á rytus nuo Eigirdþiø– Mitkaièiø kelio, greta jo. Kodas M210.

KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS 1923 m. koplytstulpis Dadotkø kaime. DV3075. D. Mukienës nuotraukose: Pavandenës baþnyèia; Pavandenës baþnyèios ðventoriuje stovinti koplytëlë; Pavandenës baþnyèioje koncertuoja Asta Krikðèiûnaitë ir XX a. pr. koplytëlë Kanteniø kaime. DV3076. Vilniaus kvartetas. Apaèioje – Gludo eþero pakrantë; Sakeliø giminës 1955 m. koplytëlë Mitkaièiø kaime. DV 3082. mauzoliejaus likuèiai apie 1996 m. XIX a. pab. –XX a. pr. koplytëlë prie medþio Mitkaièiø kaime. DV3083. XIX a. pab. –XX a. pr. koplytëlë Morkiðkiø kaimo kapinaitëse. DV3084. kapelius). Sovietmeèiu Sakeliø amþinojo poilsio vieta tapo vietiniø van- XIX a. koplytëlë Paliepkalnës kaime. DV4263. Dvi XX a. pr. koplytëlës Skauduèiø kaime. DV3088, DV3089. dalø plëðikavimø vieta. Tada mauzoliejaus kriptose buvæ palaikai buvo 1933 m. koplytëlë Ðiliðkiø kaime. DV3090. perkelti á jau minëtas kapinaites, esanèias Sklepkalnio kalvos virðûnë- 1888 m. koplytstulpis Nevarënø miestelyje. DV4262. je. Mauzoliejus, nors jis ir priskiriamas unikaliems architektûriniams Mitkaièiø kaimo Ðv. Mergelës Marijos baþnyèioje: objektams, toliau vandalø buvo naikinamas ir ðiandien ið to, kas èia 1. XVIII a. II p. þalvarinis varpas. DR1040. yra likæ, jau sunku ásivaizduoti, kaip ðis statinys atrodë XX a. pradþio- 2. XVIII a. pab. ðilkinis arnotas. DR1041. je, – nugriautos kolonos, sunaikintos kriptos, sudarkyta aplinka. 3. 1858 m. J. S. Zëbadës padarytas þalvarinis varpas. DV3078. Sklepkalnis, anot tyrinëtojø, – senojo politinio-administracinio cen- 4. XIX a. ðilkinis arnotas. DV3079. tro kulto vieta (alkakalnis), kurá galima priskirti kovø su kryþiuoèiais ir 5. XIX a. paveikslas „Ðv. Marija Roþanèinë“. DV4256. 6. XIX a. mûrinis koplytstulpis. DV3080. kalavijuoèiais laikotarpiui. Nerimdaièiø miestelio Ðv. Apaðtalo Baltramiejaus baþnyèioje: Pavandenës dvare mokytoja yra dirbusi raðytoja Marija Peèkaus- 1. XIX a. pab. sieninë tapyba. Dail. K. Bogumilas. DV3085. kaitë-Ðatrijos Ragana, kuri ne tik mokë Sakeliø vaikus, bet ir uþsiëmë 2. XIX a. kryþiai (2vnt.). DV3086. vietos gyventojø slauga, platindavo lietuviðkà spaudà. 3, 4. Dvi XIX a. medinës „Nukryþiuotojo“ skulptûros. DV4257, DV4258. XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais Pavandenë priklausë Varniø vals- 5. 1879 I. G. Sveno padarytas varpas. DV3087. èiui. Gyvenvietëje pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybei, vei- Nevarënø miestelio Ðv. Nukryþiuotojo Jëzaus baþnyèioje: kë mokykla, paðtas, amatininkø dirbtuvës, pieninë, kooperatyvas, po- 1. XIX a. vargonai. IV1129. 2. XVIII a. pab. paveikslas „Ðv. Simonas ir Judas Tadas“. DV4259. licijos nuovada. Pokario metais ðios apylinkës garsëjo stipriu pasiprie- 3. 1839 m. A. Èapskio sukurtas paveikslas „Ðv. Romualdas“. DV4260. ðinimu sovietinei valdþiai – apylinkëse veikë partizanø bûrys. 4. 1797 m. paveikslas „Ðv. Jurgis“. DV4261. Dvaro statiniai labiausiai pradëjo nykti po karo, kai buvo pradëti Neveikianèios kapinës: 1–2. Balënëliø (2vnt.), Morkiðkiø, Niurkiø, Trimë- naudoti ne pagal paskirtá, – tuo laiku èia buvo ûkio gamybinis centras. sëdþio, Niurkiø, Trimësëdþiø kaimø, Nerimdaièiø miestelio 1-osios, Nerim- Sovietmeèiu sunaikintas turtingas dvaro archyvas, biblioteka. 1950 m. daièiø miestelio 2-osios, Nevarënø miestelio 1-osios kapinës ir Nevarënø mies- neliko ir Sakeliø statyto dvaro malûno. telio kapinës, vadinamos Kapeliais. Pavandenëje stovi viena ið seniausiø, graþiausiø Þemaitijos medi- niø baþnyèiø. Pirmoji baþnyèia kartu su varpine Pavandenëje pastaty- RYÐKËNØ SENIÛNIJA ta 1620–1626 m. (kai kurie ðaltiniai nurodo 1629 m.). Baþnyèia perstatyta 1802 m. Ji turi barokinio stiliaus bokðtà, narteksas („bobinèius“) ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ sienele atitvertas nuo centrinës kvadratinës navos, kurioje yra keturios KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ stogà remianèios kolonos. Sienos – storø àþuoliniø ràstø, apdailintos kirviu. Baþnyèios plotas 27x16 m. Jos viduje – nemaþai vertingø meno ARCHEOLOGINËS VIETOS kûriniø. Muitaièiø kapinynas. Adresas: Muitaièiø k., Ryðkënø sen., 1,4 km á piet- Ðalia baþnyèios stovinti aðtuoniasienë varpinë su prieangëliu pa- ryèius nuo Daukupio ir Judros santakos, 1,1 km á pietvakarius nuo Muitaièiø kalvos, vadinamos Alka, ir 20,55 km á rytus nuo Daukupio deðiniojo kranto. statyta XIX a. Ji turi malksniná stogà, virðuje – vietoje langeliø árengtas Teritorijos plotas 0,4 km. Kodas A1350. nedideles angas. XVII–XVIII a. prie baþnyèios veikë parapinë mokykla ir biblioteka. MITOLOGINËS VIETOS Ðiuo metu Pavandenës gyvenvietë priklauso Varniø seniûnijai. Èia Kalnas, vadinamas Dievo krëslo kalnu. Adresas: Telðiø sen., Dievo krëslo veikia pagrindinë mokykla, paðtas, medicinos punktas, stovi pamin- miðkas, Þarënø girininkija, 2 km á pietvakarius nuo Vilkø kaimo kapiniø, 50 m klas þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. (Nukelta á 41 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 39 TRYÐKIAI: istorija ir

D. Mukienës nuotraukose: Tryðkiø Ðvè. Trejybës baþnyèia; Tryðkiø koplyèia; Sofijos Ivanauskaitës-Pðibiliauskienës (1867– Parengë Danutë RAMONAITË dabartis 1926) kapas Tryðkiø kapinëse; Ðv. Florijonas miestelio centre

Miestelis – 23 km á ðiaurës rytus nuo Telðiø. Se- 1792 m. geguþës 15 d. Stanislovas Augustas Tryð- noji Tryðkiø gyvenvietës dalis – urbanistinis pamin- kiams suteikë Magdeburgo teises ir herbà. Jo mëlyna- klas, suformuotas abipus Virvytës slënio. Gyven- me fone – auksinës spalvos ietis ir lankas. vietës centre yra baþnyèios architektûrinis ansam- 1799 m. Tryðkius valdë Mykolas Oginskis. blis, restauruota ðv. Florijono skulptûra, Tryðkiø ka- 1805 m. baþnyèios ðventoriaus pakraðtyje pastatyta pinëse – raðytojos Sofijos Ivanauskaitës-Pðibiliaus- medinë varpinë (iðliko iki mûsø dienø). kienës (1867–1926), kuri kartu su seserimi pasira- 1831 m. Tryðkius buvo uþëmæ sukilëliai. ðinëjo bendru Lazdynø Pelëdos slapyvardþiu, ka- 1833 m. miestelyje buvo 390 gyventojø. pas. Tryðkiuose turistø dëmesio sulaukia ir vienin- 1848 m. Tryðkiuose siautë choleros epidemija. telis Telðiø rajone mitologinis-sakralinis kultûros pa- Nuo XIX a. II p. Tryðkiai – valsèiaus centras. veldo objektas – alkakmenis su smailiadugniu du- 1863 m. Tryðkiø miðkuose vyko sukilëliø, kuriems va- beniu. dovavo Jonas Stanevièius, ir carinës rusø kariuomenës XVI a. ákurtas Tryðkiø dvaras. Miestelis susifor- susirëmimai. mavo apie já. 1864 m. ásteigta valdinë pradinë mokykla. XVI a. pab. evangelikai reformatai pasisavino 1864–1904 m. dalis Tryðkiø miestelio ir jo apylinkiø Tryðkiø katalikø baþnyèià. þmoniø dalyvavo tautiniame judëjime, platino ir skaitë uþdraustà lietuviðkà spaudà. 1538 m. inventoriuose Tryðkiai minimi kaip të- Þinomiausias Tryðkiø knygneðys XIX a. pab. buvo vonijos centras. Feliksas Golminas. 1611 m. Tryðkius valdæs teisëjas Andrius Vala- XIX a. pab. Tryðkiuose ákurta prieglauda. vièius atkûrë Tryðkiø katalikø parapijà. 1884 m. ásteigta Tryðkiø vaistinë. 1674 m. Tryðkius valdë kancleris Pacas. 1908 m. ásteigta antroji valdinë pradinë mokykla. 1685 m. ásteigta pirmoji mokykla (parapinë). 1918 m. pab.–1919 m. pr. miestelyje ðeimininkavo 1793 m. ji atkurta. bolðevikai, Tryðkius apiplëðë bermontininkai. 1701 m. prie Tryðkiø ávyko Ðvedijos ir LDK ka- 1923 m. Tryðkiuose buvo 1401, 1970 m. – 1326, 1979 riuomeniø susirëmimas, miestelá nuniokojo gaisras. m. – 1551 gyventojas. 1751 m. vietoje seniau stovëjusios baþnyèios Ðiandien Tryðkiai – Tryðkiø seniûnijos centras. Mies- pastatyta nauja liaudiðkos architektûros bebokðtë telio senoji dalis, suformuota iki XVIII a. pabaigos, yra Ðvè. Trejybës baþnyèia (iðliko iki ðiol). valstybës saugomas urbanistinis paminklas.

40 Kultûros paveldas

(Atkelta ið 39 p.) á pietryèius nuo Katinëlio eþero. Objektas turi istorinæ, mitologinæ vertæ. Kodas M16. Kalnas, vadinamas Sklenyèkalniu. Adresas: Mileikiø k., Ryðkënø sen., 0,47 km á ðiaurës rytus nuo Lauko Sodos-Galkanèiø kelio, 80 m á rytus nuo Laukupio upelio. Kodas M97. Kalnas, vadinamas Alkos (Aukos) kalnas. Adresas: Rubeþaièiø k., Ryð- kënø sen., kaimo pietinë dalis, 0,3 km á pietvakarius nuo Brazdeikiø–Galkanèiø kelio, 0,2 km á ðiaurës rytus nuo Judrino eþero. Kodas M211. Kuodþiø alkakalnis (Vorkalnis). Adresas: Kuodþiø k., Ryðkënø sen., kaimo centrinë dalis, 0,8 km á pietryèius nuo Klaipëdos–Ðiauliø geleþinkelio, 0,12 km á ðiauræ nuo Telðiø–Lieplaikës kelio. Kodas M239.

STATINIAI Geleþinkelio tiltas Adresas: Lieplaukës geleþinkelio stotis, Ryðkënø sen., geleþinkelio Vil- nius–Klaipëda 293,739 km. Pastatytas 1932 m. Objektas turi istorinæ, techni- næ, technologinæ, architektûrinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. Kodas S741.

STATINIØ PUOÐYBA IR ÁRANGA Lieplaukës kaimo Ðv. Jurgio baþnyèios vargonai (vargonø prospektas, vargonø instrumentas). Vargonø prospektas turi meninæ, tipologinæ, vertæ. Sukurtas Lietuvoje. Tu- ri vëlyvojo rokoko/neorokoko bruoþø. Pagaminti 1807 m., pertvarkyti 1927 m. Medis: staliaus darbai, droþyba; polichromija: aliejus, kreidiniai daþai, auksavimas, bronzos pudra/prospektiniai vamzdþiai – cinko skarda. Liejimas, valcavimas, vargonø meistro darbai. Vargonø instrumentas turi istorinæ, techninæ, konstrukcinæ, muzikinæ ver- tæ. Pagamintas Lietuvoje 1807 m. Pertvarkyti 1927 m. Turi vëlyvojo baroko, D. Mukienës nuotraukose: Tryðkiø ðventoriaus vartai ir buvusio Tryðkiø dvaro sodybvietës fragmentas. Fone – Tryðkiø dvaro pastatø griuvësiai. 2004 m. romantizmo bruoþø. Vamzdynas – cinko, alavo-ðvino skarda: liejimas, oblia- vimas, valcavimas, vargonø meistro darbas/medis: staliaus, vargonø meistro darbas. Kodas P194K.

KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS Uþgiriø senkapiai Uþgiriø kaime. AV 1514. XIX a. vid. koplytëlë Berkinënø kaimo kapinëse. DV 3101. XX a. pr. koplytëlë Lieplaukës kapinëse. DV 3116. 1928 m. koplytëlë Lieplaukës kapinëse. DV 3114. XIX a. pab. koplytëlë Ryðkënø kaime. DV 4272. Lieplaukës kaimo Ðv. Jurgio baþnyèioje: 1. Paveikslas „Ðv. Marija krikðèioniø globëja“. XVIII a. DR 1048. 2. XVII–XIX a. metalo taurë. DR 1049. 3. XVIII a. barokinis-rokokinis metalinis relikvijorius. DR 1050. 4. 1781 m. sukurtas paveikslas „Jëzaus krikðtas“. DR 1051. 5. Du XIX a. ðilkiniai arnotai. DV 3106, 3107. 6. XIX a. pab. ðilkinis arnotas. DV 3108. 7. XX a. medinis altorëlis (feretonas). DV 3109. 8. XVIII a. medinë skulptûra „Ðv. Petras“. DV 3110. 9. XVIII a. medinë skulptûra „Ðv. Povilas“. DV 3111. 10. XIX a. pab. medinë skulptûrinë grupë „Nukryþiuotasis“. DV 3112. 11. XIX a. pab. dekoratyvinë tapyba ant medþio. DV 4050. 12. XIX a. paveikslas „Ðv. Kazimieras“. DV 4267. 13. 1861 m. medinis altorius. DV 4268. 14. Du XIX a. altorëliai (feretonai). DV 4269, 4270. 15. XIX a. pab. geleþinis ornamentuotas ðventoriaus vartø kryþius. DV 3113. 16. 1904 m. ðventoriaus vartai. DV 4271. Lauko Sodos miestelio Ðv. Joakimo baþnyèioje: 1. 1796 m. þalvarinis varpas. DR 1046. 2. 1786 m. barokinio stiliaus sidabrinë taurë. DV 3102. 3. 1821 m. sidabrinë taurë. DV 3101.

(Nukelta á 56 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 41 Istoriniai kultûros centrai jø katalikø baþnyèiø Þemaitijoje. 1421 m. iðkilo pirmoji katedra, kanauninkø pastatai, deðinia- jame Varnelës krante, upës kilpoje, buvo suformuotas vyskupo dvaras. Po to, kai buvo iðkas- ta nauja upës vaga, dvaras atsidûrë dirbtinëje saloje. Gyventojai, kaip ir pagonybës laikais, buvo laidojami kalvoje, ant kurios stovëjo katedra. 1421 m. birþelio 22 d. Vytautas Trakuose su- VARNIØ miesto raðë aktà, pagal kurá Medininkø vyskupui ir jo kapitulai buvo paskirti Lûksto, Birþulio, Stervo eþerai, nemaþai þemiø ir miðkø. Tais paèiais metais pastatyta ir pirmoji Var- istorijos fragmentai niø katedra. Ji buvo medinë. Vyskupo dvaras, anot J. Genio, buvo deðinëje Varnelës upës pu- sëje. Strateginiø miestelio pastatø vieta susiformavo iki XVI a. Nusistovëjusià tvarkà kiek pa- Parengë Stasys PERMINAS koreguodavo tik gaisrai ir kitokios stichinës ne- laimës. XV–XVII a. Varniai jau turëjo visus ryð- Eþeringos Varniø apylinkës þmones patrau- áviliodavo savo prieðus ir juos iðþudydavo, èia kesnius miesto bruoþus. kë jau þiloje senovëje. Pirmøjø ðiø vietø gyven- susirinkdavo gausybë varnø ir krankliø. Nuo jø Amatø, prekybos centru ði gyvenvietë neta- tojø pëdsakø aptinkama Birþulio–Lûkðto eþero gausumo apie pelkes augæ medþiai tiesiog juo- po. 1469 m. Varniuose prie katedros ásteigta pir- duburyje. Anot Adomo Butrimo ir Tomo Ostraus- duodavo, toli girdëdavosi ir jø krankimas. Nuo moji mokykla (ji ir Vilniaus katedros mokykla bu- ko, pirmieji gyventojai Varniø apylinkëse galëjo tø varnø ir Varnelës pavadinimas esà kilæs. vo pirmosios mokyklos Lietuvoje). apsistoti prieð 10500 m. pr. Kr., kai tik èia susi- Ilgus amþius Varniø apylinkëse buvo ir pa- 1491 m. miesteliui suteikta Kulmo savival- darë tinkamos sàlygos gyventi (Þemaièiø praei- goniø religiniø apeigø atlikimo centras. Seno- dos teisës, kurios davë itin didelá postûmá to- tis. Varniai / Pirmieji Varniø apylinkiø gyventojai. vëje èia gyveno þemaièiai ir kurðiai. lesnei miestelio raidai. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, XIII a. susiformavo Varniø miesto urbanisti- Varniuose yra veikusios jëzuitø, rokitø, pijo- 1996, p. 7). Þuvingojo Birþulio (anksèiau – Vir- në-funkcinë struktûra. Á dvi dalis gyvenvietæ da- rø, misionieriø vienuolijos. þuvio), Lûksto, Stervo, Parðo ir kiti eþerai, juos lijusios Varnelës kairiajame krante kûrësi gyven- 1622 m. Varniuose ákurta kunigø seminarija. supusios pelkës, miðkai ilgus metus maitino ir vietë, deðiniajame – religinis, sakralinis centras. XVI a., Þemaièiø vyskupo pareigas einant rengë vietinius gyventojus. Raðytiniuose ðaltiniuose Varnius pirmà kar- Merkeliui Giedraièiui, Varniai buvo svarbiausias Varniø miestelis, senovëje vadintas Medinin- tà „Prûsijos þemës kronikoje“ pamini Petras kontrreformacijos centras Þemaitijoje. Bûtent kais, pradëtas formuoti pietiniame Varnelës upe- Dusburgietis – 1314 metais. Tai pasakojimas èia, Merkeliui Giedraièiui paraginus, globojant, lio krante, o ðiandien yra iðsidëstæs abiejose jo apie kryþiuoèiø þygá á Medininkus, prie Lûksto kanauninkas Mikalojus Daukða (1527–1613) pusëse. Anot Varnius tyrinëjusio archeologo ir eþero vykusias kautynes, kuriose vokieèiø rite- spaudai parengë pirmàsias lietuviðkas knygas, muziejininko Jono Genio, „pirmieji þmonës Var- riai patyrë pralaimëjimà. iðleistas Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje: niø teritorijoje ásikûrë dar neolito ar þalvario am- Raðytiniai ðaltiniai mini ir 1329 m. Medvëga- 1594 – „Katekizmà“, 1599 m. – „Postilæ“. Var- þiuje“ (Þemaièiø praeitis. Varniai / Varniø raida lio ðturmà. Tàsyk kryþiuoèiams vadovavo Èeki- niuose, to paties M. Giedraièio globojamas, Mo- iki XVIII a. pabaigos. – Vilnius : Vilniaus dailës jos karalius Jonas Liuksemburgietis. Þuvo daug tiejus Strijkovskis (1547–1582) paraðë ir iðleido akademijos leidykla, 1996, p. 15). Deðinëje Var- pilá gynusiø þemaièiø, Medininkø gyventojø. pirmàjà iðspausdintà LDK istorijà – „Lenkijos, nelësJ UOZASpakrantëje NORMANTAS bûta mûsø protëviø stovykla- Kryþiuoèiø riteriai, vadovaujami komandoro Lietuvos, Þemaièiø ir visos Rusios kronikà“ vietës. Jos ásikûrimà sàlygojo pro èia ëjæs sau- Markvardo Raðau, 1389 m. buvo gerokai priar- (1582). sumos prekybos kelias, jungæs kurðiø pamará tëjæ prie Medininkø, taèiau sumanûs þemaièiai Anot Edmundo Rimðos, labiausiai tikëtina, su Vidurio Lietuva. juos áviliojo á klampias pelkes, kur didþioji dalis kad Varniams herbas (jame vaizduojamas ðv. Miestelá kertanti Varnelë savo kelià pradeda ir baigë savo gyvenimà. Markvardas Raðau su Jurgis su skydu ant þirgo), Magdeburgo teisës prie Lûksto eþero. Ið èia suka per Debesnø, Var- þirgu ir ðarvais pagoniø dievø garbei paauko- buvo suteiktos 1635 m. – jas iðrûpino vyskupas tavos pelkes, vingiuoja kalvotomis Varniø apy- tas Medininkuose. 1959 M. J. Tiðkevièius. Akte nustatyta ir pareigûnø rinki- linkëmis, pasiekia Varnius ir suka link Birþulio Medininkø apylinkës niokojanèius kryþiuo- mo tvarka, nurodyta, kad miestieèiai Turgaus eþero. Varniø upelio pavadinimo kilmë siejama èiø antpuolius patyrë ir 1316, 1320, 1355, 1370, aikðtëje turi pastatyti rotuðæ, joje árengti laikro- su XIV–XV a. ávykiais ðiame kraðte. 1381, 1393 ir 1399 m. dá. Mieste buvo leidþiama kiekvienà antradiená Karø su kryþiuoèiais metais Varniai buvo svar- „Livonijos kronikoje“ Hermanas Vartbergas, rengti turgus, dvi muges: nuo Ðv. Petro (birþe- bus gynybinis centras. Ant Medvëgalio, Plini- raðydamas apie 1370 ávykius, nurodo, kad ko- lio 29 d.) – savaitinæ, o nuo Ðvè. Mergelës Mari- jos, Sprûdës, Girgþdûtës, Bilioniø, Padievyèio, vo 9 d. „Goldingos kotûras su saviðkiais ið Kur- jos gimimo dienos (rugpjûèio 9 d.) – dvisavaiti- Parðpilio, Lopaièiø, Baltininkø ir keliø kitø kalvø, ðo ásiverþë á Lietuvà, bûtent: á Plutenà, Malovæ, næ. Varniams suteiktos Magdeburgo teisës bu- kurios iki ðiol atrodo áspûdingai ir puoðia krað- Varnius ir Medininkus“. vo panaikintos 1776 m., taèiau, kadangi priva- tovaizdá, vietiniai gyventojai buvo ásirengæ gy- Konstancos baþnytinio susirinkimo sprendi- èiø miestø savininkams buvo palikta teisë pa- nybai pritaikytas pilis. Kraðto gynëjams padëjo mu 1417 m. buvo ásteigta Medininkø vyskupija. likti jø miestams savivaldà, vyskupas Jonas Lo- ir Varniø apylinkiø reljefas. 1417 m. spalio 24 d. Vilniaus katedros kle- pacinskis 1777 m. Varniams ðias teises, kad ir Senovëje nuo Parðpilio iki Baltininkø eþerø bonas Motiejus ið Trakø konsekruotas Þemai- dalines, apkarpytas, paliko. 1790 m. Varniams plytëjo Debesnø, Drujos, Dubuliø, Reistrø, Ty- èiø (Medininkø) vyskupu. Vietà vyskupijos cen- buvo suteikta atskira prekybinë privilegija, pa- rø, Vartuvos ir kitos pelkës. Teritorija apie se- trui, atvykæs á ðá kraðtà, kur tuo metu dar nebu- gal kurià èia buvo galima kiekvienà antradiená nuosius Medininkus vien dël savito ðiø vietø rel- væ miestø, parinkæs pats Vytautas – liepæs centrà rengti kassavaitinius turgus ir tris metines mu- jefo (eþerø, pelkiø, kalvø, miðkø) prieðui buvo kurti dabartiniø Varniø teritorijoje. ges (per Uþgavënes, Ðv. Petro ir Pauliaus, Ðv. sunkiai prieinama. Kai á ðias pelkes þemaièiai Varniuose 1416 m. pastatyta viena ið pirmø- Marijos gimimo atlaidus).

42 monæ. XVIII a. Varniai pagal savo dydá ir gyventojø skaièiø buvo vidutinis Lietuvos kunigaikðtystës miestas, taèiau kaip dvasinis ir kultûrinis centras – vienas ið svarbiausiø. Varniø reikðmë itin Varniø herbinis antspaudas, didþiulë buvo vyskupo Motiejaus Valanèiaus lai- naudotas 1735– kais. Tuo metu èia bûrësi kraðto ðviesuoliai M. 1763 m. (LMAB, f. 207–2207, l Akelaitis, A. Baranauskas, S. Daukantas, J. Pa- 10, 1761 m.) brëþa, A. Vienaþindis. Èia dirbo gydytojas, veikë vaistinë, paðtas, knygynas, buvo 1637 m. Varniuose buvo 88 trobos. neblogai sutvarkytos gatvës. 1655–1656 m. stipriai nuo karo su ðvedais Þemaièiø vyskupystës ir kraðto istorijos rai- nukentëjusius Varnius dar nualino ir maras. doje Varniø reikðmë nemaþëjo iki pat 1864 m. 1680 m. didelë miestelio pastatø dalis, taip Po to, kai vyskupijos centrà iðkëlë á Kaunà, uþ- pat ir katedra, sudegë per gaisrà. darë kunigø seminarijà, rokitø vienuolynà, 1680–1691 m. uþ Þemaièiø vyskupo Kazi- miestelis neteko savo svarbiausiø funkcijø, miero Paco lëðas pastatyta mûsø dienø sulau- ëmë keistis ir gyventojø socialinë sudëtis, já pa- kusi nauja baroko stiliaus mûrinë katedra. liko nemaþai kultûros þmoniø. 1725 m. senosios katedros vietoje pasta- Tarpukario metais Varniai buvo valsèiaus tyta anuometinë Ðvè. Trejybës baþnyèia. centras. Èia veikë vaistinë, sveikatos punktas, XVIII a. pradþioje vykæs Ðiaurës karas ir já pradþios mokykla, dvi bibliotekos, kelios de- lydëjæs maras skinte iðskynë varniðkius – ið ðimtys nedideliø krautuviø, elektrinë, du malû- 300 miestelio gyventojø gyvø liko vos 30. nai, lentpjûvë, pieninë, 3 kredito unijos, mies- Miesteliui atsigauti, sustiprëti impulsà date gyveno nemaþai nagingø amatininkø. vë jau minëtos vyskupo J. Lopacinskio valia 1927 m. kunigo A. Juozapavièiaus rûpes- Varniams paliktos Magdeburgo teisës. èiu prieðais buvusá vyskupo M. Valanèiaus na- Ágyvendinant Tridento baþnytinio susirinki- mà árengtas M. Valanèiaus skveras, kuriame mo nuostatas, 1623 m. vyskupui Stanislovai pastatytas paminklas M. Valanèiui (nugriautas Kiðkai pastaèius medinius seminarijos namus 1951 m., atstatytas 1990 m.) ir paminklas Þu- ir ið Kraþiø kolegijos á Varnius atsiuntus du jë- vusiems uþ Lietuvos laisvæ. zuitø kunigus, Varniuose pradëjo veikti diece- Antrojo pasaulinio karo pradþioje miestelá zinë kunigø seminarija. Po to ji du kartus buvo nuniokojo gaisras, gausià Varniø þydø ben- perkelta á Kraþius. Ilgam ji Varniuose ásikûrë druomenæ sunaikino naciai. po to, kai vyskupo Jono Dominyko Lopacins- 1950 m. Varniams suteiktos miesto teisës. kio rûpesèiu 1765–1770 m. greta dar neuþ- Nuo 1950 m. iki 1960 m. Varniai buvo Varniø baigtos vyskupo Antano Tiðkevièiaus pradë- rajono centras. tos statyti mûrinës varpinës buvo pastatyti nauji Sovietmeèiu Varniai buvo uþstatyti tipiniais mûriniai vëlyvojo baroko stiliaus kunigø semi- pastatais neatsiþvelgiant á istoriná miestelio uþ- narijos rûmai. Mokiniø skaièius ávairiais laiko- statymo planà. Sovietmeèiu èia pradëjo veikti tarpiais èia svyruodavo nuo 50 iki 100. vidurinë, þemës ûkio paslaugø ir verslo mo- Ypatinga ðios seminarijos reikðmë Lietuvos kyklos, vaikø darþelis, kultûros namai, vaisti- mokslui ir kultûrai buvo XIX a., carinei Rusijai në, pirminës sveikatos prieþiûros centras, ne- uþdarius Vilniaus universitetà. Tuo metu Lietu- maþai parduotuviø. voje buvo likusios tik dvi aukðtosios mokyk- Ðiandien Varniai – þemdirbiø gyvenvietë. los – Varniø kunigø seminarija ir Medicinos fa- Þmonës èia neblogai þino savo kraðto istorijà, kultetas Vilniuje. XIX a. pradþioje Varniai buvo didþiuojasi ja ir puoselëja tai, kas geriausia jø vienas ið svarbiausiø Lietuvos kultûros centrø. sukurta. Varniø miestelis pastaraisiais deðimt- Varniø kunigø seminarijà garsino ir vysku- meèiais, atstaèius Varniø kunigø seminarijos pas kunigaikðtis Juozapas Arnulfas Giedraitis, pastatà su bokðtu, greta jø iðkilus Arûno Saka- kurio rûpesèiu á lietuviø kalbà pirmà kartà ið- lausko sukurtai pirmøjø lietuviðkø knygø, iðleis- verstas Naujasis Testamentas (iðleistas Vilniu- tø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, auto- je 1816 m.). riaus kanauninko Mikalojaus Daukðos ir ðiø 1864 m. kunigø seminarijà perkëlus á Kau- knygø mecenato, antrojo Þemaitijos krikðtyto- nà, Varniø kunigø seminarijos pastatas pradë- jo vyskupo Merkelio Giedraièio paminklui, res- jo merdëti. Kurá laikà èia buvo kareivinës, san- tauravus Ðv. Aleksandro ir Ðv. Petro ir Pauliaus dëliai, pastatai naudoti ir kitoms reikmëms. baþnyèias, atstaèius vyskupo Motiejaus Valan- 1990 m. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, pa- èiaus paminklà, sutvarkius miestelio gatves ir statas atstatytas. Nuo 1999 m. èia veikia Þe- þeldinius, ákûrus Varniø regioninio parko direk- maièiø vyskupystës muziejaus, kurio tikslas – cijà, naujai atgijo. fiksuoti, kaupti, saugoti, restauruoti, tirti ir pro- D. Mukienës nuotraukose (ið virðaus): Varniø Ðv. paguoti Þemaièiø vyskupystës dailës, kultûros Petro ir Pauliaus baþnyèia; Varniø kunigø seminarija ir istorijos palikimà, tuo palaikant ir puoselë- (dabar Þemaièiø vyskupystës muziejus); Varniø miestelio skvere (deðinëje – kunigø seminarijos jant þmogaus religinæ, kultûrinæ ir istorinæ sà- bokðtas). 2004 m.

Þemaièiø þemë 2004/3 43 Paminklai Vyskupo Motiejaus Valanèiaus paminklas Varniuose

Parengë Donatas TYTUVA

1927 m. liepos 18 d. Iðkilmëse dalyvavo, kalbë- Vlado Grikðto ðeima. Gavus ðeimininko leidimà, jo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas paminklo buvo pradëta ieðkoti po prieangio grin- Smetona, kanauninkas Juozas Tumas-Vaiþgan- dimis (Antanas Norkus atsiminë, kad vaikystë- tas, paminklà paðventino Telðiø vyskupas Jus- je vienà naktá girdëjo, kaip tëvas su bièiuliu ta- tinas Staugaitis, buvo daug kitø iðkiliø visuo- me prieangyje ilgai darbavosi, po to nuëjo á ga- menës, mokslo, kultûros, baþnyèios veikëjø, taip raþà, ið ten kaþkà sunkaus atitempë, vël kuriam pat ir paminklo statybos iniciatorius, ðventës or- laikui uþsidarë tame prieangyje, komentuoda- Sigito Varno nuotraukoje – atstatytas M. Valanèiaus ganizatorius kunigas A. Juozapavièius. mi, kad dabar jau tai tikrai neras. Gyvenimas paminklas Varniuose Toks paminklas Varniø miestelio centre so- po tos nakties lyg ir nepasikeitë, tik to biusto Idëjà statyti paminklà Motiejui Valanèiui Var- vietmeèiu daug kam uþkliûdavo. Vienà 1951-øjø garaþe neliko…). niuose 1923 m. subrandino ir pradëjo ágyven- naktá jis buvo nuverstas ir nugabentas á antriniø 1988 m. lapkrièio 23 d., atplëðus senojo An- dinti tuo metu Naujøjø Varniø parapijos klebo- þaliavø supirkimo punktà. Antanas Norkus, anuo tano Norkaus namo prieangio grindis, þemëje nu dirbæs kunigas Antanas Juozapavièius. Jo metu dirbæs ðio punkto vedëju, pamatæs, kas po akmenimis paremta sija vyskupo Motiejaus sumanymas sulaukë didelio visuomenës palai- pas já atveþta, nutarë iðsaugoti paminklà. Pa- Valanèiaus biustas buvo surastas. Ðis namas kymo. Paminklo statymo komiteto nariais tapo slapèia já parsigabeno namo ir ilgus metus slë- vieno ið paieðkø iniciatoriaus A. Ðimkaus (mirë generolas Valantinavièius, M. Steponavièius, L. pë ne tik nuo tuometinës valdþios, bet ir nuo 1994 m.) iniciatyva paþenklintas lenta, kuriame Daukða. Vieta paminklui buvo parinkta Varniø ðeimos nariø. Jo paslaptá þinojo buvæs bendra- yra áraðas: „Ðiame name 1988. XI. 23 buvo su- miestelio centre, sodelyje tarp namo, kuriame darbis Povilas Blaþys, matæs á skudurus suvy- rasta iðsaugota VYSKUPO M. VALANÈIAUS 1850–1864 m., bûdamas Þemaièiø vyskupu ir niotà M. Valanèiaus biustà A. Norkaus garaþe. skulptûra“. gyvendamas Varniuose, ðeimininkavo Motiejus Lietuvos kultûros visuomenei pradëjus atsta- Restauravus senàjá paminklà, jis buvo pa- Valanèius (1801–1875), ir Varniø kunigø semi- tinëti sovietmeèiu nugriautus Nepriklausomybës statytas ankstesnëje vietoje, M. Valanèiaus dar- narijos, kur ðiuo metu veikia Þemaièiø vysku- laikø paminklus, buvo nutarta atstatyti pamin- þelyje, kurio sutvarkymo projektà parengë land- pystës muziejus. Ði vieta, þinoma Valanèiaus klà ir Varniuose. Pradëjus darbus paaiðkëjo, kad ðafto architektë Irena Daujotaitë. Postamentas darþelio vardu, ðiuo metu graþiai tvarkoma ir yra vilties surasti senàjá paminklà, – Povilas Bla- paminklui buvo padarytas naujas (autorius – yra vienas ið svarbiausiø senojo þemaièiø dva- þys, Lietuvoje prasidëjus Atgimimui, savo sû- dailininkas Aloyzas Rimeika). sinio ir kultûros centro akcentø. nui Algimantui, kuris buvo aktyvus Jonavos kul- Atstatytà paminklà, dalyvaujant tûkstan- Lëðos paminklo statybai buvo renkamos vi- tûros fondo klubo „Taurosta“ narys, buvo pa- èiams M. Valanèiaus gerbëjø ir idëjø pasekëjø, soje Lietuvoje. Sukurti M. Valanèiaus biustà bu- pasakojæs, kad sovietmeèiu senasis vyskupo M. 1990 m. liepos 28 d. paðventino tuometinis Tel- vo patikëta iðkiliam skulptoriui Antanui Aleksan- Valanèiaus biustas buvo pas A. Norkø (pats ma- ðiø vyskupas ir Klaipëdos apaðtalinis administ- dravièiui. Bronziná biustà Kauno siaurøjø gele- tæs), kad vëliau ëjæs gandas, esà A. Norkus tà ratorius Antanas Vaièius. Ðventëje dalyvavo tuo- þinkeliø dirbtuvëje iðliejo inþinierius A. Graura- biustà á ðuliná áleidæs… A. Blaþys ðià naujienà metinës Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios cikas ir meistras S. Poziemskis. Postamentà pa- papasakojo „Taurostos“ klubo nariams ir po ku- Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, kul- darë A. Klimauskas. rio laiko su keliais bendraminèiais iðsiruoðë ieð- tûros ir ðvietimo ministras Darius Kuolys, dide- Biustas buvo uþbaigtas 1925 m., paþymint koti vyskupo biusto. Pirmosios paieðkos rezul- lis bûrys iðkiliø ano meto Lietuvos visuomenës, M. Valanèiaus mirties 50 m. sukaktá. Jo prieki- tatø nedavë. Taèiau jonaviðkiai vilties neprara- mokslo, kultûros ir baþnyèios veikëjø. nëje plokðtumoje buvo uþraðyta: „Þemaièiø Vys- do, ypaè K. Ðimkus. Jis susirado A. Norkaus Iki mûsø dienø iðliko ir vyskupo Motiejaus kupas Motiejus Valanèevskis-Valanèius. 1801– þmonà, vaikus, kitus artimuosius, Varniuose so- Valanèiaus namas Varniuose. (S. Daukanto g. 1875“. Prieðingoje plokðtumoje – „Blaivybës vietmeèiu klebonavusius kunigus ir kasdien vis 10a). Jis pastatytas XIX a., restauruotas 1994– Apaðtalui – Pasekëjai“. „Deðinëje pusëje uþra- labiau artëjo prie tikslo. Þaduvënuose gyvenæs 1995 m. (restauracijos autorius architektas Al- ðas skelbë „Þemaièiui – Þemaièiai. 1925“. Kai- A. Norkaus sûnus Antanas Norkus, dar prieð girdas Þebrauskas). 2003 m. geguþës 2 d. ðis rëje pusëje – „Ðviesos skleidëjui – Visuomenë“. apsilankant pas já K. Ðimkui, suþinojæs, kad ieð- pastatas átrauktas á Lietuvos Respublikos kultû- Cementinio postamento priekinëje plokðtumo- komas M. Valanèiaus paminklas, norëjo pradë- ros vertybiø registrà. Pastatas vieno aukðto, me- je buvo iðlieta vyskupo mitra, deðinëje – at- ti vienas jo ieðkoti, nes atsiminë, kad vaikystëje dinis. Bûtent èia ilgà laikà buvo Þemaièiø vys- skleista knyga, joje uþraðas „Þemaièiø vysku- matë tà biustà gulint tëvo garaþe. Susitikæs su kupijos valdymo centras, ið èia þemaièius ganë pystë“, o kairëje – knyga, joje – plunksna ir uþ- K. Ðimkumi, nutarë pradëti paieðkas. Nuvyko á pats Þemaièiø Didysis – vyskupas, raðytojas, raðas „Palangos Juzë“. Varnius, prie buvusio senojo A. Norkaus namo ðvietëjas, blaivybës sàjûdþio organizatorius Mo- Paminklà iðkilmingai atidengë ir paðventino (Dariaus ir Girëno g. 8), kur tuo metu gyveno tiejus Valanèius.

44 SËKMËS IR NESËKMËS Parengta pagal Telðiø rajono savivaldybës administracijos Architekto tarnybos vyr. specialistës paminklotvarkininkës Daivos Dabkevièiûtës informacijà

Telðiø rajone yra 573 kultûros vertybës, turinèios architektûrinæ, urba- Ið kairës: Varniø Ðv. Aleksandro baþnyèia ir Varniø Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèia (buvusi katedra). Nuotraukos ið redakcijos archyvo nistinæ, dailës, archeologinæ, mitologinæ, istorinæ vertæ. Tarp jø yra 146 neveikianèios kapinaitës. Á Lietuvos Respublikos kultûros vertybiø regist- rà átraukti 152 objektai. bø atlikta per Þemaièiø kultûros draugijos organizuojamas didþiàsias þe- KOPLYTËLËS IR KOPLYTSTULPIAI maièiø talkas Vembûtuose, didelëje Vembûtø piliakalnio vizitalinës ap- 2001–2003 m. kultûros vertybiø tvarkymas, darbø finansavimas saugos zonos teritorijoje, kai kuriuose kituose objektuose. Savivaldybë PrivatininkaiKOPLYTËLËS KV IRAD KOPLYTSTULPIAI Esama bëdø prie Paðatrijos piliakalnio. 2001 m. / 1265,3 tûkst. Lt / 1938,0 tûkst. Lt / 381,0 tûkst. Lt (Varniø obj.). Dvarø bûklë Telðiø rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra bloga. Á kultûros vertybiø registrà jau átraukti Birþuvënø, Pavirvyèio, Dþiuginënø, Brëvikiø, 2002 m. / 542,4 tûkst. Lt / 2530,0 tûkst. Lt / 90,0 tûkst. Lt (Varniø obj.). Siraièiø, Tryðkiø dvarai. Ið KPC dar nëra gauti atsakymai dël siûlymo á minëtà registrà papildomai átraukti dar ir Degaièiø ir Paðatrijos dvarus. 2003 m. / 1001,7 tûkst. Lt. / 16710,0 tûkst. Lt / 120,0 tûkst. Lt (Telðiø obj., Birþuv.). Pagrindinë problema, su kuria susiduriama rengiantis tvarkyti ðiuos Ið viso: 2809,4 tûkst. Lt. / 21178, tûkst. Lt / 591,0 tûkst. Lt. buvusiø dvarø kompleksus ir tvarkant juos, yra ta, kad daþniausiai jie turi po keletà savininkø, o ðie nepajëgûs apmokëti projektinës dokumentaci- (Didþioji dalis privatininkø ir visuomeniniø organizacijø lëðø skirta jos paruoðimo ir sodybø tvarkymo darbø. Telðiø senamiesèio pastatø tvarkymo darbø finansavimui). Telðiø rajono savivaldybes iniciatyva, finansuojant PHARE programai, buvo paruoðtas Birþuvënø – unikalaus medinio dvaro komplekso – pritai- Telðiø senamiestyje ypaè intensyviai vyksta seniausios miesto dalies kymo turizmo reikmëms projektas. Deja, Telðiø savivaldybë neturi finan- – Turgaus aikðtës ir jos prieigø – regeneravimo darbai: atkuriama funkci- siniø galimybiø skirti tiek lëðø, kiek jø reikia, likviduojant dvaro sodybos në, erdvinë struktûra, atstatomos aikðtës raudonosios uþstatymo linijos, pastatø avarinæ bûklæ (kasmet tam skiria tik po 10–20 tûkst. Lt.) ir viso atstatytas buvusios miesto svarstyklinës „Jutkos“ pastatas, kuriame ási- dvaro komplekso sutvarkymo darbams. Daugelis pastatø ir Birþuvënuo- kûrë Turizmo informacinis centras, sutvarkytos aikðtës dangos. se priklauso privatiems asmenims. Savivaldybë iðnuomojo dvaro malû- Pradëti ir tæsiami Katedros aikðtës, jà ribojanèiø kultûros vertybiø tvar- no pastatà. Jau prasidëjo malûno pastato, tvenkinio tvarkymo darbai. kymo darbai: Þemaitës teatro pastato, Vyskupø rûmø, Telðiø bernardinø Finansinës injekcijos tikëtasi ið KVAD, taèiau lëðø negauta. 2003 m. vienuolyno, kunigø seminarijos statiniø komplekso, á kurá áeina ir Ðv. An- Keliø direkcija ir KVAD finansavo tik Birþuvënø tilto sutvarkymo darbus. tano Paduvieèio katedra, senosios mokyklos pastatas. Baigiamas su- Didesnë dalis dailës paveldo objektø yra baþnyèiose. Èia jø bûklë tvarkyti kvartalas tarp Respublikos–Kæstuèio–Birutës gatviø. Kitose Tel- gera. Didelá susirûpinimà kelia senosios koplytëlës ir koplytstulpiai. Në ðiø senamiesèio vietose atkuriamas gatviø raudonøjø linijø uþstatymas, vienas ið jø nëra átrauktas á Kultûros vertybiø registrà, nors jau 1980 m. tvarkomos kultûros vertybës ir kiti pastatai. pradëta konstatuoti, kad daugumos minëtø objektø bûklë avarinë (suny- Statybos darbai senamiesèio teritorijoje vykdomi tik pagal suderintà kusios medinës koplytëliø ir koplytstulpiø detalës, mediena sudûlëjusi, dokumentacijà (taip pat ir su KVAD Telðiø TP), gavus reikalingus leidimus. sienelës apkaltos skarda, buvusios skulptûrëlës iðvogtos). Tvarkant senamiestá nemaþai kyla problemø dël nuolatinio pinigø, reika- Dalis gyventojø, kuriø sodybose yra koplytëlës, nuo seno jas remon- lingø bûtiniems darbams atlikti, trûkumo. Remontuojant pastatus, gat- tuoja, daþo nesilaikydami tradicijø. Yra ir sektinø pavyzdþiø: 2002 m. Liep- ves ne visada yra galimybë panaudoti buvusias autentiðkas medþiagas. laukëje esanti koplytëlë Ryðkënø seniûnijos, savivaldybës ir koplytëlës Pvz., Vyskupø rûmø ir Bernardinø vienuolyno pastatai, neturint lëðø kera- autoriaus giminaièiø iniciatyva sutvarkyta pagal iðlikusias nuotraukas. miniø èerpiø dangai, buvo uþdengti èerpinio profilio metaline danga. 2003 m. Telðiø rajone dþiaugëmës ðiais gerai sutvarkytais kultûros Didelë dalis Telðiø senamiesèio senøjø pastatø mediniai, avariniai. paveldo objektais: Þemaièiø muziejumi „Alka“, Telðiø teismo namø pa- Dalis jø gràþintini savininkams. Kitos dalies pastatø savininkai neturi lë- statais, Telðiø staèiatikiø Ðv. Mikalojaus cerkve, Rainiø þudyniø vieta ir ðø, reikalingø ðiø pastatø tinkamai prieþiûrai. Savivaldybë neturi galimy- koplyèia, Telðiø spirito fabriko administraciniu pastatu ir kai kuriais kitais. biø finansuoti daugelio senamiesèio pastatø fasado remonto darbø. Seniûnijos, pasitelkdamos vieðuosius darbus, pagal galimybes tvar- Telðiø senamiestyje, prieð pradedant statybos, komunikaciniø tràsø ko savo teritorijose esanèias kultûros vertybes (kapinaites, þydø þudyniø tiesimo darbus, atliekami archeologiniai tyrimai. vietas, archeologinio paveldo objektus ir kt.). 1996 m. UAB „Restauravimo centras“ paruoðë reikalingà dokumen- Nerimà kelià tai, kad labai jau uþsitæsë 1986 m. pradëti buvusios Var- tacijà ir pradëjo Tryðkiø miestelio Ðvè. Trejybës baþnyèios ansamblio tvar- niø kunigø seminarijos pastato restauravimo darbai. kymo darbus, taèiau jie neuþbaigti, nes pritrûko lëðø M. Valanèiaus name Varniuose gyvena ðeimos. Lëðø jiems iðkelti ki- Telðiø rajone yra apie 100 archeologinæ ir mitologinæ vertæ turinèiø tur neturima, todël, 1995 m., kai ið KVAD buvo gauti pinigai ðio pastato kultûros vertybiø. 2001–2003 m. nenustatyta, kad kas nors jas naikintø remontui, atlikti tik stogo dangos (skiedros), verandos, langø apvadø (tokiø faktø pasitaikydavo anksèiau). detaliø atstatymo darbai, o pastato vidus liko nesutvarkytas iki ðiol. Rajone dauguma piliakalniø teritorijø yra apaugæ medþiais ir krûmais Telðiø Jeðiboto – pasaulyje þinomos buvusios aukðtosios þydø Tal- (planinëje medþiagoje jie þymimi kaip miðkai). Pastaraisiais metais pra- mudo mokyklos pastato – restauravimo koncepcijos ir pirmos eilës re- dëtas þeldiniø tvarkymas Getautës, Ðaukðtelio, Didþiøjø Burbiðkiø, Pa- monto darbø projekto parengimui 1996 m. skyrë lëðø KVAD. Deja, toliau ðatrijos, Birþuvënø, Buoþënø, Dþiuginënø piliakalniø teritorijose. Daug dar- reikalai nepasistûmëjo, nes pastato remontui pinigø nesurandama.

Þemaièiø þemë 2004/3 45 Þemaitijos muziejai

Þemaièiø muziejus

Parengë Danutë MUKIENË „ALKA“„ALKA“

Muziejus – kraðtotyrinio pobûdþio. Jame kaupiami, saugomi, populiarinami Baroko stiliaus vaza ið Þemaièiø etnografijos, archeologijos rinkiniai, liaudies taikomosios ir vaizduojamosios dai- muziejaus „Alka“ rinkiniø lës kûriniai, istorijos rinkiniai (nuotraukos, dokumentai, kartografiniai leidiniai, knygos), dvarø kultûros palikimas (paveikslai, baldai, skulptûros, knygos, archyvai, mininku iðrinktas poetas Pranas Genys. taikomojo meno pavyzdþiai, negatyvai ir filmuota medþiaga, gausus mokslinis Draugijos ástatuose buvo numatyta rinkti Þe- archyvas – surinkti prisiminimai, apraðai, moksliniai darbai). Muziejuje veikia il- maièiø kraðto senienas. Jos pradëtos kaupti P. galaikës ir kilnojamosios parodos, tyrinëjami rinkiniuose sukaupti eksponatai, Genio bute. Èia pateko ir dalis iðlikusiø J. Ged- mino ákurto muziejinio kampelio eksponatø. plëtojama edukacinë veikla, organizuojamos mokslinës konferencijos, daug kitø Greitai jie buvo perneðti á Birutës gatvëje medi- renginiø. Muziejaus darbuotojai aktyviai dalyvauja ir kitø ástaigø organizuojamuose niame name draugijos iðnuomotus du kamba- renginiuose, skaito juose praneðimus, rengia publikacijas istorijos ir kultûros lei- rëlius, kur 1932 m. vasario 16 d. oficialiai atida- diniams, daþnai bûna ðiø leidiniø sudarytojai, autoriai ir bendraautoriai. rytas Þemaièiø muziejus „Alka“. Ið pradþiø muziejus lankytojus aptarnaudavo tik sekmadie- niais po pamaldø – 13–16 valandomis. Adresas: Muziejaus g. 31, Telðiai. kytojo J. Gedmino ásteigtas nedidelis muzieji- Aktyviai muziejaus kûrimo darbe dalyvavo Tel. (8~444) 70282. nis kampelis, kuris veikë Telðiø mokytojø semi- apskrities virðininkas E. Ðalkauskas, mokytojas El. paðtas [email protected] narijoje. Ið pradþiø jame turëta apie 400 ekspo- K. Sideravièius, gydytojas J. Mikulskis, M. Bart- http://zam.mch.mii.lt natø (gausiausia buvo numizmatikos kolekci- kus ir keletas kitø iðkiliø ano meto telðiðkiø. ja). 1930 m. Telðiø mokytojø seminarijà perkë- Ið pradþiø draugija ir muziejëlis buvo iðlai- Idëja ákurti centriná Þemaitijos kraðtotyros lus á Plungæ, muziejëlis savo veiklà nutraukë, komi ið draugijos nariø mokesèiø (metinis mo- muziejø gimë XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais, dalis eksponatø buvo prarasta. Telðiø inteligen- kestis buvo 24 litai). Ðiø lëðø nepakako, todël kai ðiame kraðte surinkti muziejinæ vertæ turin- tai pagal ðiaulieèiø kraðtotyrininkø pavyzdá nu- draugija kreipësi á Þemaitijos savivaldybes ir vi- tys eksponatai buvo pradëti veþti á 1921 m. ákurtà tarë savo mieste ásteigti kraðtotyros draugijà ir suomenæ, kad visuotinai bûtø paremta tolesnio Kauno karo muziejø, nuo 1925 m. veikianèià M. pradëti kurti muziejø. centrinio Þemaitijos kraðto muziejaus kûrimo K. Èiurlionio galerijà ir á 1927 m. ðiaulieèiø krað- Þemaièiø senovës mëgëjø draugija „Alka“ idëja. Neilgai trukus entuziastus parëmë Luo- totyrininkø ákurtà Ðiauliø „Auðros“ muziejø. Telðiuose ákurta 1931 m. rugpjûèio 14 d. Ið pra- kës, Ðilalës, Rietavo ir kai kuriø kitø savivaldy- Pradþià Þemaièiø muziejui „Alka“ davë mo- dþiø joje buvo 26 nariai. Draugijos valdybos pir- biø valdþia. Per 1933 m. ið savivaldybiø buvo gauti 794 Lt, o ið visuomenës surinkta 4216 Lt aukø. Tais metais muziejus jau turëjo 1788 eksponatus. Didþioji jø dalis buvo surinkta paèiam P. Geniui vaþinëjant po Þemaitijos kaimus ir miestelius. Daugiausia tais metais buvo renkami liaudies meno kûriniai ir originalûs kaimo buities apyvokos daiktai. 1934 m. muziejus orga- nizavo pirmàjà kompleksinæ ekspedicijà. Ji vyko Varniø valsèiaus Drobûkðèiø kaime. Greitai muziejui dviejø kambarëliø Birutës gatvëje nebeuþteko ir jis buvo perkeltas á muziejui Respublikos gatvëje erdviuose Girdvainio namuose iðnuomotas naujas patalpas. Èia muziejus jau turëjo 4 kambarius. Trijuose buvo árengta ekspozicija, o ketvirtajame veikë muzie-

Ið kairës: „Ðeimos portretas”. Niderlandø dailininkas Janas van Veikerslotas (1643-1683); „Berniuko su roþe portretas“. Dailininkas neþinomas. XVIII a. antra pusë. 67x52. Kûriniai ið Þemaièiø muziejaus „Alka“ rinkiniø

46 jaus raðtinë ir fondø saugykla. Ðvietimo ministerijos. Tais paèiais metais ávy- Þemaitijos muziejai 1933 m. P. Genys tikëjosi ið savivaldybës mu- ko iðkilmingas pastato, kuriame buvo numa- ziejui gauti buvusá pirmosios mokyklos pastatà, tyta eksponuoti 5000 vnt. eksponatø, atida- esantá prieðais Katedrà. Savivaldybë paþadëjo ðá rymas. Tà paèià dienà atidaryta ir muzieji- pastatà skirti muziejui, taèiau to nepadarë. Tuo tar- ninkø surengta Þemaitijos þemës ûkio ir pra- pu muziejus ir toliau plëtojo savo veiklà. Poreikis monës paroda. Ið pradþiø naujose muziejaus Suprasdami, kad tuðèiose ekspozicinëse sa- turëti atskiras muziejaus patalpas didëjo kiekvie- patalpose visuomenei rodyta apie 2000 eks- lëse gali ásikurti vokieèiø kariðkiai, dalá maþiau nà dienà. Tais metais P. Genys raðë: „Nedyvai na- ponatø (daugiau tinkamø eksponuoti netu- vertingø eksponatø (vietiniø dailininkø kûriniø, mus pasistatyti turint iðtekliø, bet yra nepaprastai rëta). Jie buvo suskirstyti pagal ðeðias temas senøjø buities apyvokos daiktø) muziejininkai sunku statyti namus ne su pinigais, bet su galva“. – archeologijos, istorijos, liaudies meno, et- salëse paliko, sudarydami normaliai veikianèios Muziejininkai, remiami Þemaitijos kultûros visuo- nografijos, gamtos – ir iðdëstyta lentynose ekspozicijos ávaizdá. Vëlesni ávykiai parodë, kad menës, turëdami kasoje vos 15 tûkst. litø, nutarë (veikë fondinio pobûdþio ekspozicija). Temi- elgtasi teisingai. surizikuoti – jie ëmësi muziejaus rûmø, kuriø sà- nës ekspozicijos nebuvo. Nebuvo ir prieraðø Mieste pradëjus ðeimininkauti vokieèiø oku- matinë vertë buvo 125 tûkst. Lt, statybos. Ðiuos prie eksponatø (etiketaþo), nes mokslo-tiria- pacinei kariuomenei, muziejø ëmë vizituoti jos darbus koordinavo Telðiuose ásteigtas Muziejaus muoju darbu muziejuje iki to laiko niekas ne- atstovai, pareikalavæ jiems perduoti visà medþia- statybos komitetas. turëjo galimybës rimèiau uþsiimti. Tuo pat gà, susijusià su þydø tautybës þmonëmis, ver- Muziejaus pastatà nemokamai suprojektavo metu buvo rengiamos ir trumpalaikës paro- tingiausiø eksponatø sàraðus. Buvo stengiama- Telðiø apskrities inþinierius, tuo metu jaunas ar- dos – dailës, fotografijos, filatelijos (1938 m. si pagal galimybes ðiø nurodymø nevykdyti. Da- chitektas Steponas Stulginskis. Èia turëjo bûti 18 èia atidaryta pirmoji þemaièiø dailininkø kû- lis vertingiausiø eksponatø iðsaugota to paties ekspoziciniø saliø, fondø saugyklos, muziejininkø rybos paroda). muziejaus rûsiuose árengtoje slëptuvëje, kiti ið- darbo kambariai, pagalbinës patalpos. Kadangi 1938 m. dirbo du þmonës (vedëjas P. Ge- veþti ir paslëpti pas patikimus þmones. Kad ir trûko lëðø, ið pradþiø buvo numatyta ágyvendinti nys ir valytoja). Nuo 1939 m. priimtas dar ir kaip buvo stengiamasi, vis dëlto dalá ekspona- tik dalá projekto – pastatyti rûmus, kuriuose bûtø 5 sargas. tø iðsaugoti karo metais nepavyko. Labiausiai ekspozicinës salës, 3 darbo kambariai. Rinkiniø Prieðkario metais Þemaièiø muziejus „Al- nukentëjo tekstilës eksponatai. saugyklas árengti buvo numatyta pastato pusrû- ka“ buvo vienintelis muziejaus pastatas, ið- Antrojo pasaulinio karo metais muziejus eg- syje. kilæs Lietuvos provincijoje. Nuo pat ásikûri- zistavo, surengë keletà dailës parodø, taèiau Muziejaus rûmø kertinis akmuo paðventintas mo pradþios jis buvo svarbus Þemaitijos kul- platesnës veiklos neiðvystë, nebuvo tuo metu 1936 m. spalio 6 d. Tà dienà P. Genys kalbëjo: tûros centras. èia suformuota ir teminë ekspozicija. „Èia, po ðia pastoge, kuriai pamatus mes ðian- 1940 m. Lietuvoje ávedus sovietø valdþià, Muziejaus direktoriui P. Geniui sovietinë ide- dien padedame, bus apgyvendinta þemaièiø tau- Þemaièiø senovës mëgëjø draugijos „Alka“ ologija ir tvarka buvo svetima. Po karo prie nau- tos siela, kuri yra nepaprastai gili, ðvelni ir menið- veikla nutraukta, o Þemaièiø muziejus „Alka“ jos valdþios jis nepritapo. 1945 m. P. Gená ið kai didþiai kûrybinga, ir pajëgi. Èia ras sau malo- tapo valstybiniu. Tuo laiku muziejininkai su- darbo valdþia atleido ir privertë iðvykti ið Telðiø. nià globà neþinomø liaudies dailininkø kûriniai, ku- gebëjo naujajai valdþiai árodyti, kad reikalin- Vëliau jis buvo suimtas, ákalintas, o 1952 m. ið pini liûdesio ir dieviðko dvasios skausmo smutke- gos lëðos 1939 m. dël pinigø trûkumo nu- Macikø kalëjimo atëjo þinia, kad P. Genys mirë. liai, ðvelniø lyriðkø motyvø liaudies meno droþiniai, trauktiems muziejaus statybos darbams uþ- Po P. Genio muziejui du metus vadovavo po- graþiai meniðkai ir svarbiausia lietuviðkai – þemai- baigti. Pinigai buvo gauti ir greitai muzieji- etas Butkø Juzë. Tuo laiku kartu su juo èia dir- tiðkai ornamentuoti buities árankiai ir kita. Èia taip ninkai ákurtuves ðventë dar keturiose naujo- bo 7 þmonës, ið kuriø du buvo moksliniai ben- pat ras sau vietà ið senkapiø prikelta mûsø prie- se ekspozicijoms skirtose salëse. Jø netru- dradarbiai ir vienas fondø vedëjas. 1946 m. pa- ðistoriniø seneliø kultûra, turinti nepaprastai turi- kus labai prireikë, nes jau pirmaisiais sovie- baigoje muziejus turëjo 3286 inventorizuotus ningà kompozicijà ir aukðtà estetinæ nuovokà. Tai tinës valdþios metais ið nacionalizuojamø Þe- eksponatus. Tuo metu pradëta kurti teminë mu- mûsø þalvario, akmens amþiaus kultûra. Tai tokia maitijos dvarø á „Alkà“ buvo pradëtas veþti ziejaus ekspozicija, kurioje buvo numatyta ið- yra kultûrinë ðiø rûmø misija. Tai yra lyg kokia ðvie- turtingas istorijos ir dailës palikimas. samiai atspindëti Lietuvos istorijos raidà, ypaè sa, kuri plaèiai imponuos ðioje apylinkëje ir ðià vietà 1940–1941 m., saugant nuo sunaikinimo baudþiavos laikotarpá, kovà uþ lietuviðkos spau- áprasmins gilia senovës gerbimo, kultûros, tauti- kultûros vertybes, buvusias nacionalizuoja- dos lotyniðkais raðmenimis draudimo panaiki- nës savigarbos prasme. Tai bus tvirtovë, savo es- muose Þemaitijos dvaruose, didelá darbà at- nimà,1918–1919 m. ir vëlesnius ávykius. mëj tvirtesnë uþ tas tvirtoves, kuriø paskirtis yra liko Telðiø apskrities virðininkas K. Sideravi- Po staigios Butkø Juzës mirties (1947 m. ba- atsispirti dinamitui ir plienui.“ èius, Þemaièiø muziejaus „Alka“ vedëjas P. landþio 23 d.) muziejui pradëjo vadovauti iðki- Didþiàjà dalá pinigø, reikalingø muziejaus sta- Genys. Jie kartu su policijos darbuotojais ir lus Þemaitijos muziejininkas Bronius Ðvëgþda- tybai, paaukojo Þemaitijos ir kitø Lietuvos regionø meno istorikais apvaþiavo Telðiø apskrities vièius, ðias pareigas ëjæs iki 1969 m. gyventojai, ástaigos ir organizacijos, uþsienio lie- dvarus ir suregistravo ten buvusias kultûros Pirmaisiais jo darbo metais buvo árengta te- tuviø bendruomenës. Muziejuje yra saugomi au- vertybes. Tai, kà dar pavyko suregistruoti, kas minë ekspozicija. Ði ir vëlesnës, nors ir áreng- kø lapai, ið kuriø suþinome, kad Lietuvos banko buvo neiðgrobstyta, nesunaikinta, suveþta á tos profesionaliai, buvo gerokai ideologizuotos, Telðiø skyriaus tarnautojai ðiam tikslui surinko1000 muziejus (daug – á Þemaièiø muziejø „Alka“). nes to reikalavo tuometinë valdþia. Muziejuje litø, muziejaus statybà finansiðkai parëmë poetas, Tais metais á já pateko apie 30 tûkst. knygø kartu su B. Ðvëgþdavièiumi kruopðèiai dirbo J. diplomatas Oskaras Milaðius, dainininkas Kipras (dalis jø po karo perduota Knygø rûmams), Alvinskas, A. Juðka, P. Snarskis, E. Norkienë, Petrauskas, raðytojai Liudas Gira, Petras Vaièiû- daugiau negu 1 tûkst. paveikslø, baldø, in- S. Ðvëgþdavièienë, V. Valatka, M. Vyðniauskie- nas, gydytojas J. Mikulskis, kultûros veikëjas M. dø, nemaþai kitø meno kûriniø. në. Ðiuo laikotarpiu muziejus pradëjo organi- Gedvilas ir daugelis kitø iðkiliø ano meto kultûros Muziejus nukentëjo jau paèià pirmàjà II zuoti archeologines ekspedicijas, ásteigë Gam- ir visuomenës veikëjø. Menininkai muziejaus su- pasaulinio karo dienà – bombarduojant Tel- tos skyriø, atidarë istorijos ir dailës ekspozici- kûrimo idëjà daþnai paremdavo savo kûriniais. Taip ðius iðbyrëjo muziejaus langø stiklai. Suiru- jas. 1947 m. pabaigoje muziejuje buvo 4369 á muziejø atkeliavo pirmieji dailininkø Juozo Bag- tës dienomis muziejininkams nieko kito neli- eksponatai. dono, Leonardo Kazoko, Vaclovo Rataiskio, Adol- ko daryti kaip iðimti vertingiausius ekspona- 1948 m. muziejui suteiktas kraðtotyrinio mu- fo Valeðkos, Viktoro Vizgirdos ir daugelio kitø metus ið ekspozicijos, juos supakuoti ir paslëp- ziejaus profilis (jis privalëjo turëti gamtos, ikita- nininkø darbai. 1938 m. nemaþa parama gauta ið ti saugioje vietoje. (Nukelta á 48 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 47 (Atkelta ið 53 p.) þemës plotà (Þemaitijos kaimo buities muziejus iðkilmingai atidarytas 1982 m., minint Þemaièiø muziejaus „Alka“ ákûrimo 50 metø sukaktá). 1958 m. Telðiø kraðtotyros muziejaus þinion perëjo 1928 m. ákurtas, rybinio periodo ir tarybinio laikotarpio skyrius) ir pakeistas pavadinimas per 1955 m. gaisrà stipriai nukentëjæs Maþeikiø kraðtotyros muziejus. Lai- – nuo 1948 m. iki 1988 m. jis vadintas Telðiø kraðtotyros muziejumi. kotarpiu, kai ðis muziejus priklausë Telðiø kraðtotyros muziejui (iki 1988 1951 m. bendradarbiaujant su Þemaitijos kraðto medþiotojais ir Kau- m.), èia veikë trys skyriai – gamtos, ikitarybinio periodo ir tarybinio laiko- no zoologijos muziejumi Telðiø kraðtotyros muziejuje pradëti kaupti eks- tarpio, ekspozicija supaþindindavo su Maþeikiø miesto ákûrimo istorija, paro- ponatai Gamtos skyriui (tuo uþsiëmë mokslinis bendradarbis P. Snars- dø salëje buvo rengiamos trumpalaikës dailës ir teminës parodos. kis). Jau kitais metais vertingiausi eksponatai buvo rodomi nedidelëje Padidëjus darbø apimtims, padidëjo ir muziejininkø bûrys. Ið viso 1970 ekspozicijoje. Lankytojø dëmesá labiausiai patraukdavo paukðèiø ir þin- m. Telðiø kraðtotyros muziejuje dirbo 26 þmonës. Tais metais muziejaus duoliø iðkamðø kolekcija. fonduose jau buvo apie 20 tûkst. inventorizuotø eksponatø. Telðiø kraðtotyros muziejus buvo pirmasis muziejus Lietuvoje, kuria- Dar vienas Telðiø kraðtotyros muziejaus filialas veikë Pievënuose, Lie- me ágyvendinti visi kraðtotyros muziejams keliami pagrindiniai reikalavi- tuvos komunistø partijos veikëjo Juozo Garelio tëviðkëje. Gyvenamojo mai. 1953 m. èia surengtas respublikinis muziejininkø seminaras, kuria- namo alkieriuje buvo árengta su J. Garelio gyvenimu ir veikla supaþindi- me iðanalizuota telðiðkiø sukaupta patirtis ir numatytos tokio pobûdþio nanti ekspozicija, o kitame kambaryje buvo eksponuojama medþiaga, pa- muziejø tolesnës veiklos gairës. sakojanti, kaip Lietuvoje áamþintas ir puoselëjamas J. Garelio atminimas. Nuo 1955 m. muziejaus fondai buvo papildomi ir eksponatais, surink- 1969-1972 m. „Alkai“ vadovavo archeologas, muziejininkas, visuomenës tais po daugelio metø atnaujintose etnografinëse ekspedicijose. Pirmoji veikëjas Vitas Valatka. Bûtent jis vadovavo daugeliui ano meto muziejaus pokario metais tokia ekspedicija vyko Ðëmose, kur keletà metø buvo gy- archeologiniø ekspedicijø, pradëjo kruopðtø eksponatø moksliná tyrimà. venusi raðytoja Þemaitë. Po to ekspedicijos buvo organizuotos Kinèiuliø, 1971 m. Telðiø kraðtotyros muziejus pradëjo globoti ir Maþeikiø rajono Kæstaièiø, Juodënø ir kituose kaimuose. Ðiuo laikotarpiu muziejaus fon- Pievënø kaime ákurtà visuomeniná iðkilaus skulptoriaus Broniaus Pun- dai kasmet pasipildydavo vidutiniðkai 300 eksponatø. 1956 m. muziejuje dziaus memorialiná muziejø. Muziejus veikë menininko gimtojoje sody- pradëti raðyti eksponatø moksliniai pasai (ðis darbas tæsiamas iki ðiol). boje. Ekspozicijoje buvo rodomi skulptoriaus asmeniniai daiktai, su jo Tais paèiais metais muziejininkai pradëjo organizuoti ir archeologinius gyvenimu ir kûryba susijusios fotografijos, dokumentai, keletas skulpto- kasinëjimus (1956–1957 m. tyrinëtas Telðiø rajono Siraièiø kapinynas, 1958 riaus kûriniø. Lankytojus tuo metu èia sutikdavo, aptarnaudavo B. Pun- m. – Juodsodës kaimo Gargþdo lauko kapinynas, 1959–1962 m. – Papli- dziaus sesuo. nijo senovinë gyvenvietë, 1963 m. – Plungës rajono Vienragiø kaimo pil- Kurá laikà Telðiø kraðtotyros muziejaus þinioje buvo ir Ðatrijos Raga- kapiai, 1964–1966 m. – Kelmës rajono Maudþiorø kaimo senkapiai, 1967 nos, Lazdynø Pelëdos memorialiniai muziejai, liaudies meno ekspozicija m. – Plungës rajono Akmenskinës kaimo kapinynas, 1968–1969 m. – to Plungës varpinëje, Dþiuginënuose ákurta Þemaitës memorialinë ekspozi- paties rajono Gintaliðkës kapinynas ir kt.). Telðiø muziejininkai archeolo- cija ir keletas kitø muziejø – muziejaus struktûra apëmë didelæ dalá Þe- ginius kasinëjimus ávairiose Þemaitijos vietose atlieka iki ðiol. Beveik kas- maitijos teritorijos. met organizuojamos ir etnografinës ekspedicijos. 1972–1974 m. muziejui vadovavo Petras Snarskis, 1974–1977 m. – 1957 m. á muziejø papildomai buvo priimti dirbti dar trys þmonës, to- Pranas Duopys, 1977–1979 m. – Violeta Sadzevièiûtë, 1979–1986 m. – dël moksliniams bendradarbiams ir kitiems muziejininkams atsirado dau- Jonas Andriusevièius, 1986–1994 m. – Kæstutis Ðvëgþdavièius, nuo 1994 giau galimybiø dalyvauti ekspedicijose, tyrinëti eksponatus. Tais metais m. muziejaus direktoriumi dirba Stasys Kasparavièius. rinkiniai kasmet pasipildydavo 800–1000 eksponatø. Buvo atnaujinamos 1988 m. spalio 30 dienà muziejui sugràþintas senasis pavadinimas – ir veikianèios ekspozicijos, kuriose apie ávykius ir istorinius reiðkinius bu- jis vël pradëtas vadinti Þemaièiø muziejumi „Alka“. vo pasakojama daugiausia naudojant originaliø eksponatø kompleksus, 1988 m. Lietuvoje atlikta muziejø decentralizacija. Jà uþbaigus dau- – tokià praktikà telðiðkiai ádiegë vieni pirmøjø ðalyje (tai lëmë, kad 1958 gelis muziejaus „Alka“ filialø tapo savarankiðkais muziejais, tarp jø ir Ma- m. Telðiø kraðtotyros muziejui Lietuvoje tarp kraðtotyros muziejø pripa- þeikiø kraðtotyros muziejus, kuris ëmësi globoti ir B. Pundziaus memo- þinta pirmoji vieta, 1959 m. – antroji). rialiná muziejø Pievienuose. Þemaitës memorialiniu muziejumi Bukantëje 1957–1967 m. muziejaus darbuotojai daug dëmesio skyrë ekspedici- (Plungës r.) pradëjo rûpintis Plungës rajono muziejininkai. jø (taip pat ir archeologiniø) organizavimui, kultûros paminklø registravi- Ðiuo metu Þemaièiø muziejø „Alka“ sudaro centrinis muziejus Telðiuo- mui, jø bûklës tikrinimui. 1964 m. suregistruoti visi þymiausi Telðiø, Plun- se, ásikûræs ant Þaliojo kalno. Pietvakarinëje Masèio eþero pakrantëje vei- gës ir Ðilalës rajonø maþosios architektûros memorialiniai paminklai. Ðiuo kiantis Þemaitijos kaimo muziejus po atviru dangumi – muziejaus struk- laikotarpiu daugiau dëmesio pradëta skirti ekspozicijø estetiniam apipa- tûrinis padalinys. vidalinimui, jose pateikiamai informacijai. Pertvarkant senas ir kuriant nau- Þemaièiø muziejui „Alka“ priklauso ir dvi ekspozicijos, veikianèios ki- jas ekspozicijas á pagalbà pradëtas kviesti architektas. Pirmasis toks ben- tose rajono vietose – Þemaitës ekspozicija buvusio Dþiuginënø dvaro cen- dradarbiavimas buvo vaisingas – 1965 m. pagal architekto K. Mieþinio triniame pastate, kur raðytoja Þemaitë keletà metø gyveno jaunystëje, ir projektà muziejuje Klaipëdos dailës kombinato árengta pirmykðtës ben- Rainiø kankiniø koplyèios ekspozicija, árengta Rainiø kaime Þemaièiø kul- druomenës ekspozicija lankytojø ir muziejininkystës specialistø tuo laiku tûros draugijos iniciatyva pastatytoje Rainiø kankiniø koplyèioje. Ðias eks- buvo vertinama kaip geriausia tokio pobûdþio ekspozicija Lietuvoje, o pozicijas galima apþiûrëti ið anksto apie tai susitarus su Þemaièiø muzie- 1967 m. Lietuvoje Telðiø kraðtotyros muziejus savo muziejø grupëje vël jaus „Alka“ darbuotojais. Muziejus globoja Birþuvënuose ákurtà kraðtoty- buvo pripaþintas geriausiu. ros muziejø, Jono Andriusevièiaus muziejø Gaulënuose. 1967 m. prie muziejaus pradëti steigti filialai. Pirmasis toks filialas Þemaièiø muziejaus „Alka“ fondai vieni ið turtingiausiø Lietuvos peri- ákurtas raðytojos Þemaitës gimtinëje Bukantëje (Plungës r.). Èia árengta ferijoje. Ið viso dabar èia yra apie 63700 eksponatø. Turtingiausi archeo- memorialinë ekspozicija, pasakojanti apie raðytojos gyvenimà ir kûrybà. logijos, etnografijos, numizmatikos, spaudiniø, rankraðèiø, fotografijos, Lankytojams buvo rodomi originalûs baldai, kuriais raðytoja naudojosi tautodailës, profesionaliojo meno, gamtos rinkiniai. gyvendama Marijampolëje pas savo draugus Bulotas, meno kûriniai, su- Lietuvos mokslui ir kultûrai itin reikðminga daugiausia muziejaus ar- sijæ su Þemaitës asmenybe ir jos gyventomis vietomis. Tuo laiku kitame cheologø kasinëjimø, ekspedicijø metu sukaupta medþiaga ið akmens muziejinio pastato gale veikë biblioteka. Greta ðio namo buvusioje Andri- amþiaus stovyklø, gyvenvieèiø ir kapinynø. Nemaþai eksponatø èia pate- jauskio sodybos (Didþioji Bukantë) koplyèioje muziejininkai árengë eks- ko ir ið pavieniø asmenø. Turtinga Paplinijos piliakalnio gyvenvietës ar- pozicijà, kuri lankytojus supaþindindavo su Þemaitës laikø Bukantës apy- cheologiniø radiniø kolekcija. Muziejuje gausu kurðiø, þemaièiø, þiemga- linkiø gyventojø buitimi. liø ákapiø. Atskirà rinkiniø dalá sudaro Telðiø senamiesèio archeologiniø Antrajam filialui – tuo metu pradëtam kurti Þemaitijos kaimo buities tyrinëjimø medþiaga. muziejui – valdþia pietvakarinëje Masèio eþero pakrantëje paskyrë 15 ha Turtingi ir gausûs etnografijos rinkiniai. Juose nemaþai ávairiø þemës

48 apdirbimo priemoniø ir árangos: plûgø, arpø, fuk- ka“ rûmø statybà, t. y. ðalia esanèio pastato pa- Þemaitijos muziejai teliø ir kt., amatø ir buities daiktø: lentø pjovëjo statyti tà dalá, kuri nebuvo uþbaigta iki Antrojo árankiø, originaliø kultuviø, lazdø, prieverpstë- pasaulinio karo. Muziejaus priestato statybos liø, rankðluostiniø, senøjø þemaièiø audiniø, mais- iniciatoriai sulaukë ne tik rajono, bet ir Lietuvos to gaminimo ir laikymo daiktø, kitø vertybiø. Vyriausybës paramos. 1994 m. geguþës 27 d. Unikali, gausi, itin vertinga muziejuje surinkta per iðkilmingà muziejaus priestato kertinio ak- medinës liaudies skulptûros kolekcija. Vertingos mens paðventinimà tuometinis Telðiø vyskupas èia sukauptos liaudies raiþiniø, kraièio skryniø Antanas Vaièius pasakë: „Kà laikas sugadino ÞemaitijosÞemaitijos kaimokaimo kolekcijos. Áspûdingas ir kalvystës meno dirbi- pats èësas yra iðtaisyti.“ Statyba prasidëjo. Dar- niø rinkinys, kuriame daug kryþiø, koplytëliø bai vyko 1994–1998 m. Uþbaigus priestatà, 1999 sauluèiø. m. prasidëjo senojo muziejaus pastato rekonst- Ið pradþiø muziejuje buvo renkami tik nedi- rukcija, kuri su pertraukomis tæsësi iki 2002 m. buitiesbuities muziejusmuziejus delës apimties etnografiniai daiktai, o gavus geguþës 22 d. (statybos ir rekonstrukcijos pro- eksponatams saugoti didesnes patalpas Var- jektø autorius Algirdas Þebrauskas). Adresas: Parko g. 8a, Telðiai. niuose, èia buvo pradëti kaupti ir didesni daik- 2002 m. rugpjûèio 10 d. Telðiuose iðkilmin- Tel. (8~444) 70001. tai, surinkta anksèiau naudotø transporto prie- gai paþymëtas Þemaièiø muziejaus „Alka“ 70 moniø kolekcija. Seniausi muziejuje turimi et- metø jubiliejus. Tà dienà oficialiai atidaryti po Þemaitijos kaimo buities muziejus – Þemai- nografiniai eksponatai yra pagaminti XVIII a. rekonstrukcijos muziejininkams atiduoti graþûs, èiø muziejaus „Alka“ padalinys. Jo paskirtis – Þemaièiø muziejus „Alka“ Lietuvoje garsëja ðiuolaikiðki, ekspozicijoms, parodoms ir rinki- pavaizduoti þemaièiø liaudies buitá natûralioje vertinga senosios profesionaliosios tapybos, niø saugojimui pritaikyti pastatai. Ðventës die- aplinkoje, iðsaugoti ir populiarinti autentiðkus grafikos, skulptûros, taikomosios dailës kolek- nà telðiðkiai ir jø sveèiai muziejuje vël galëjo gë- Þemaitijos kraðto architektûros paminklus kaip cijomis. Iðskirtinio dëmesio nusipelno lietuviø rëtis vertingais eksponatais. mokslo ðaltiná. nacionalinës dailës mokyklos pradininko P. Jubiliejaus dienà pagerbti geriausi ðiø die- Sumanymas Telðiuose ákurti Þemaitijos kai- Smuglevièiaus drobë „Agripina perneða vyro nø Telðiø muziejininkai: Laimutë Valatkienë, Zi- mo muziejø po atviru dangumi gimë dar prieð Germaniko palaikus á tëvynæ“, K. Rusecko „Pjo- ta Dargaitë, Dalia Karalienë, Elvyra Spudytë, Vi- Antràjá pasauliná karà. Tada planuota ásteigti va- vëja“, „Neapolis“, V. Slendzinskio paveikslai da Rimkuvienë, Marina Petrauskienë, Regina dinamàjá „Oro“ muziejø. Prasidëjo karas, todël „Senutë veria siûlà“, „Vyro portretas“. Bartkienë, Gediminas Ðatkauskas, Kæstutis ðis sumanymas tada nebuvo realizuotas. Nemaþai muziejuje saugoma ir þymiø Vaka- Ðvëgþdavièius, Irena Ramanauskienë, Elena Þemaitijos kaimo muziejaus ákûrimo planà rø Europos menininkø kûriniø. Tarp jø yra olan- Kasparavièienë ir daugelis kitø, prisiminti nuo- pradëta ágyvendinti 1963 m. Muziejininkø, kul- dø mokyklos atstovo Kasparo Netcherio (Cas- ðirdþiai muziejuje anksèiau dirbæ þmonës, tarp tûros veikëjø iniciatyvà tàsyk parëmë Lietuvos par Netcher; 1639–1684) „Markizës Montespan jø ir Vitas Valatka, Jonas Andriusevièius, Vacys Ministrø Taryba – 1963 m. Lietuvoje buvo nu- portretas“, vokieèiø mokyklos atstovo Luko Kra- Vaivada, Vlada Butrimienë, Donatas Jagminas, matyta sukurti Liaudies buities muziejø (Rum- nacho (vyresniojo) (Lucas Cranach; 1472–1553) Jadvyga Traupytë, Ona Èepauskienë, Janina ðiðkiø) prie Kauno mariø ir tris regioninius mu- dirbtuvës paveikslas „Iðminèiø pagarbinimas“, Bucevièiûtë ir kiti. ziejus – Telðiuose, Rokiðkyje ir Alytuje. Alytuje „Ðeimos portretas“, tapytas 1660 m. flamandø Muziejus pastaraisiais metais lëðø, reikalin- darbai nebuvo në pradëti, Rokiðkyje pastatyti mokyklos atstovo Jano van Veikersloto (Jan van gø naujiems eksponatams ásigyti, beveik negau- tik keli trobesiai, o Telðiuose per keliolika metø Wyckersloot; 1643–1683), italø skulptoriaus P. na, taèiau rinkiniai, kad ir neþymiai, toliau yra suformuotas antrasis Lietuvoje (po Rumðiðkiø) Romanelio (P. Romanelli; 1812–1887) skulptû- turtinami. Didþiàjà dalá naujausiø eksponatø su- buities muziejus po atviru dangumi (ðis kaimo ra „Jaunystë“ ir daugelis kitø darbø. daro dovanos. 2002 m. ið JAV á Lietuvà gyventi buities muziejus ir pagal dydá antras Lietuvoje). Muziejuje saugoma 1791 m. Savivaldos pri- sugráþæs þemaitis dailininkas Juozas Bagdonas 1967 m. geguþës 6 d. Þemaièiø buities mu- vilegija, suteikta Telðiø miestui, 1613 m. Lietu- muziejui padovanojo daugiau negu 30 savo kû- ziejui buvo paskirtas 15 ha plotas pietvakarinë- vos Didþiosios Kunigaikðtystës þemëlapis, kai riniø. Kultûros mecenatës Beatrièës Vasaris rû- je Masèio eþero pusëje, bûsimo Telðiø miesto kurie 1794 m. sukilimo dokumentai, nemaþai pesèiu ið Kretingos rajono kilusio, po karo uþ- parko teritorijoje. 1831 m. ir 1863 m. sukilëliø ginklø, knygneðiø sienyje gyvenusio þemaièio dailininko Adomo 1963 m. geguþës 15 d. Kultûros ministeri- platintø leidiniø, daug kitø istoriniø relikvijø. Ver- Galdiko turtingas kûrybos palikimas perduotas jos pavedimu sudaryta komisija, kuriai buvo pa- tingas Juzefo Perkovskio darbø rinkinys, turtin- saugoti „Alkos“ muziejui. Daug eksponatø mu- tikëta atrinkti trobesius ir kitus eksponatus, skir- gos numizmatikos, þenklø, medaliø, antspau- ziejui yra padovanojæs Alfonsas Beresnevièius, tus Telðiø kaimo buities muziejui. Komisijà su- dø, senoviniø spaudiniø, atvirukø, fotografijø ko- Konstantinas Bruþas, Zenonas Juðka, Vytautas darë: Istorijos instituto vyr. mokslinis bendra- lekcijos. Turi muziejus ir nedidelá rankraðèiø fon- Savickis, Aldona Simonavièiûtë, Jadvyga Vai- darbis Vacys Milius, Statybos ir architektûros dà, memorialiniø daiktø, susijusiø su istoriniais norienë, Vytautas Valius ir daugelis kitø muzie- instituto vyr. mokslinis bendradarbis Klemen- ávykiais ir konkreèiais þmonëmis, kolekcijà. jaus bièiuliø. „Alkà“ remia ir nemaþai ástaigø, vi- Itin turtingas didelio istorijos tyrinëtojø dë- sas Èerbulënas, tuometinio Lietuvos istorijos ir suomeniniø organizacijø. etnografijos muziejaus direktorius Vincas Þilë- mesio sulaukiantis Þemaitijos dvarø archyvas Ðiandien dalis vertingø muziejaus „Alka“ (apie 70 tûkst. eksponatø). Muziejuje kaupia- nas, Kultûros ministerijos bendradarbis Myko- eksponatø depozito tvarka nuolat eksponuoja- las Èerniauskas, Telðiø kraðtotyros muziejaus mas mokslinis archyvas, veikia fototeka (èia sau- ma kituose Þemaitijos muziejuose rengiamose goma daugiau negu 15 tûkst. vnt. negatyvø), direktorius Bronius Ðvëgþdavièius, Þemaièiø parodose. yra biblioteka, kurioje apie 12 tûkst. vnt. knygø. muziejaus „Alka“ vyr. mokslinis bendradarbis Muziejuje eksponatø skaièius kasmet didë- Vitas Valatka. Literatûra: Pagal planà Þemaitijos kaimo muziejuje tu- jo, todël vis aktualesnis darësi klausimas, o kaip 1. V. Valatka. Telðiø kraðtotyros muziejus. – juos tinkamai apsaugoti, kur dëti naujus eks- Vilnius : Mintis, 1971. rëjo bûti pastatytos trys sodybos: stambaus ûki- ponatus, jei ir turimiems vietos nebeuþtenka. 2. Þemaièiø muziejus „Alka“ ninko, vidutinio valstieèio ir maþaþemio, sufor- Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, pradëta (informacinis lankstukas). – Klaipëda, 2002. muotas visuomeninis sektorius: vëjo ir vandens 3. „Þemaièiø muziejus ALKA“ malûnai, kalvë, milo vëlykla, baþnytëlë, keletas ieðkoti galimybiø uþbaigti ágyvendinti dar S. Stul- http://zam.mch.mii.lt ginskio suprojektuotà Þemaièiø muziejaus „Al- 4. „Lietuvos muziejai“ http://www.muziejai.lt (Nukelta á 50 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 49 Þemaitijos muziejai

Jono Andriusevièiaus muziejus Gaulënuose

Adresas: Gaulënø k., Luokës sen., Telðiø r. ~ D. Mukienës nuotraukoje – liaudies meistrai Þemaitijos kaimo buities muziejuje Tel. (8 444) 41170.

Visuomeninis muziejus Gaulënuose atidarytas 1969 m. kovo 20 d., (Atkelta ið 49 p.) minint sovietmeèiu ðiose apylinkëse veikusio „Ðatrijos“ kolûkio ákûrimo kitø pastatø ir kapinaitës su koplyèia. Pagal 1966 m. balandþio mënesá 20 metø sukaktá. Ið pradþiø tai buvo „Ðatrijos“ kolûkio istorijos muziejus sudarytà Þemaièiø kaimo muziejaus teminá planà ið viso á muziejø reikëjo Gaulënuose. perkelti ir pastatyti trisdeðimt penkis gyvenamuosius, ûkinës, buitinës Muziejaus ekspozicijos pagrindà sudarë Gaulënø apylinkëse moky- paskirties statinius. toju dirbusio kraðtotyrininko, vëliau Þemaièiø muziejaus „Alka“ direkto- Statybos darbai prasidëjo 1967 m. Jiems ið pradþiø vadovavo Petras riaus (1979–1986) Jono Andriusevièiaus ir jo mokiniø surinkti ekspona- Snarskis, vëliau – Vitas Valatka. tai. Pradëjus kurti muziejø, ið viso jø buvo apie 400. Istorinio-etnografinio 1967 m. á muziejø buvo atveþtas ir pastatytas pirmasis eksponatas – pobûdþio ekspozicija veikë muziejui kolûkio skirtuose trijuose kambarë- pirtis, iki to laiko stovëjusi Tryðkiø apylinkës Sukonèiø kaimo gyventojo liuose. Lankytojai èia susipaþindavo su Gaulënø, Ðatrijos, Luokës apy- Stasio Bukausko ûkyje. Tais metais Telðiø kraðtotyros muziejaus direkto- linkiø istorija nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø. Èia galëjai pamatyti dar riumi dirbo Bronius Ðvëgþdavièius. pirmykðtës bendruomenës laikais mûsø protëviø naudotus darbo áran- Ðiuo metu Þemaitijos kaimo buities muziejus uþima 15 hektarø plotà, kius, papuoðalus, kurie buvo surasti dirbant þemæ Ðatrijos papëdës dir- èia eksponuojama tik dalis (ðeðiolika) á muziejaus sukûrimo projektà átrauk- vose. Muziejuje buvo surinkti ádomûs eksponatai, iliustruojantys baudþia- tø pastatø. Visi jie autentiðki – XIX a. pab.–XX a. pr. Projektas iki galo vos laikotarpá Þemaitijoje, ano meto dvarø, kumetynø gyvenimo kasdie- nerealizuotas, nes trûksta lëðø. nybæ. Atskira patalpa buvo skirta sovietmeèio laikotarpiui – èia daugiau- Muziejuje suformuotos trys sodybos ir visuomeninis sektorius. Pasta- sia eksponatø buvo ið Gaulënø ir Patumðiø kaimø. tai èia perveþti ið ávairiø Þemaitijos vietø. Juose eksponuojami XIX a. pab.– Lietuvos Atgimimo metais muziejus pradëtas vadinti Gaulënø kraðto- XX a. pr. buities apyvokos reikmenys, ûkio padargai, baldai. tyros muziejumi. Jam, kaip ir anksèiau, visuomeniniais pagrindais vado- Lankytojus muziejus aptarnauja nuo 1982 m. Ekspozicija veikia turtin- vavo Jonas Andriusevièius. Didëjo eksponatø skaièius, todël muziejui go ûkininko sodyboje (atkurtas gyvenamojo pastato interjeras su apyvo- papildomai skirta daugiau patalpø. Atnaujinta ekspozicija uþëmë 6 kam- kos daiktais), svirne (rodoma svirno patalpø áranga), biednioko ûkininko barius. 2000 m. pradþioje Jonas Andriusevièius mirë. Po jo ekspozicija sodyboje (eksponuojama gyvenamojo namo áranga ir apstatymas), vi- ëmë rûpintis mokytoja Vida Ðaulienë. Jai talkina Þemaièiø muziejaus „Al- dutinio valstieèio sodyboje (1999 m. árengta teminë ekspozicija „Lino ke- ka“ darbuotojai. lias“). Lankytojams siûloma aplankyti ir muziejaus teritorijoje esantá vëjiná malûnà, kalvæ, jaujà, susipaþinti su ðiø pastatø áranga. Muziejus gana populiarus, ypaè vasarà. Nemaþai þmoniø èia sutraukia ir kasmet vykstantys tradiciniai kultûros renginiai – folkloro festivaliai Viekðnaliø „Ër paauga þalë lëipa“, „Pasiejau maþa popa“, Klojimø teatrø krivulës. Muziejaus vedëjas – Gediminas Ðatkauskas.

Þemaitijos kaimo buities muziejuje. etnografinis muziejus D. Mukienës nuotrauka. 2002 m.

Adresas: Viekðnaliø kaimo biblioteka, Viekðnaliø k., Luokës sen., Telðiø r. Tel.: (8~444) 67735, 40732.

Ðá kraðtotyrinio pobûdþio muziejø 1998 m. ákûrë bibliotekininkës Z. Stasiulienë ir Z. Norbutienë. Ekspozicija veikia Viekðnaliø kaimo bibliotekos patalpose. Èia eksponuojama daugiau negu 1000 kaimo buities eks- ponatø, surinktø ið aplinkiniø kaimø. 2001 m. muziejaus rinkinys pasipil- dë JAV gyvenanèio lietuvio J. Kojelio dovanotais eksponatais. Muziejuje organizuojamos poezijos pavasario ðventës ir nemaþai kitø kultûriniø renginiø.

50 Birþuvënø Þemaitijos muziejai etnografinis muziejus niðkiai, dirbantys ar besimokantys ávairiuose Lietuvos miestuose. Adresas: Birþuvënø k., Luokës sen., Telðiø r. Muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Tel.: (8~444) 68621, 43136, mob. 8 651 23657 Muziejaus vedëja Aldona Simanavièiûtë. Literatûra: 1. „Lietuvos muziejai“ http://www.muziejai.lt Muziejus ásikûræs vienoje ið seniausiø Þemaitijos gyvenvieèiø, kuri 2. „Þemaièiø vyskupystës muziejus“ http://www.varniai-museum.lt suformuota buvusio Birþuvënø dvaro sodybos teritorijoje. Ði sodyba – 4 km á vakarus nuo Luokës, deðiniajame Virvytës (Virvyèios) upës krante. Muziejus dar jaunas, taèiau plaèiai þinomas. Buvusio dvaro medinio rûmo pastato keliuose kambariuose árengta ekspozicija gana iðsamiai pristato Birþuvënø dvaro ir jo apylinkiø istorijà, ðio kraðto þmoniø buitá Telðiø rajono seniau ir dabar. Ekspozicijoje yra ir garsiosios Birþuvënø dvaro krosnys. Muziejus garsëja savo tradiciniais kultûriniais, edukaciniais renginiais. Ypaè daug þmoniø èia sutraukia kalëdinës popietës „Kalëdø senelis Bir- mokyklø muziejai þuvënuose“. Ðá muziejø globoja Þemaièiø muziejus „Alka“.

 EIGIRDÞIØ PAGRINDINËS MOKYKLOS KRAÐTOTYROS MUZIEJUSMUZIEJUS. Adresas: Eigirdþiai, Telðiø r. Tel. (8~444) 41698.

 TELÐIØ 5-OSIOS VIDURINËS MOKYKLOS ISTORIJOS Þemaitijos MUZIEJUSMUZIEJUS. Adresas: Sedos g. 29, Telðiai. Tel. (8~444) 53030.

 VARNIØ MOTIEJAUS VALANÈIAUS VIDURINËS MOKYKLOS vyskupystës muziejus MUZIEJUSMUZIEJUS. Tel. (8~ 444) 47537

D. Mukienës nuotraukose: atstatyta Varniø kunigø seminarija (joje dabar veikia Adresas: S. Daukanto g. 6, Varniai, Telðiø r. Þemaitijos vyskupystës muziejus); skulptûra M. Daukðai ir M. Giedraièiui Tel. /faksas (8~444) 47455. Mob.: 8 687 20198, (autorius A. Sakalauskas); áëjimas á Þemaièiø vyskupystës muziejø. 2004 m. 8 615 94309. El. paðtas: [email protected] Leidinys internete: http://www.varniai-museum.lt

Þemaitijos vyskupystës muziejus ásteigtas 1999 m. Jis pradëtas kurti tuo laiku restauruojamame 1770 m. pastatytame buvusios Þemaièiø kunigø seminarijos pastate (vëlyvasis barokas). Tai respublikinio pavaldumo muziejus, iðlaikomas ið valstybës biudþeto. Já ásteigë Lietuvos Respublikos kultûros ministerija ir Telðiø vyskupija. Statute nurodoma, kad pagrindinis ðio muziejaus tikslas – fiksuoti, kaupti, saugoti, restauruoti, tirti ir propaguoti Þemaièiø vyskupystës dai- lës, kultûros ir istorijos vertybes. Muziejuje veikia Vyskupystës istorijos, Dailës, Informacijos skyriai, yra biblioteka, Turizmo informacijos centras, Vieðasis interneto ir informacijos centras. Pastaraisiais metais pradëta formuoti muziejaus ekspozicija, prista- tanti Þemaièiø vyskupystës istorijos ir dailës palikimà. Nuolat rengiamos trumpalaikës dailës parodos ir parodos apie Þemaièiø vyskupystës isto- rijà. Plëtodami kultûrinæ, ðvieèiamàjà veiklà, muziejaus darbuotojai organizuoja temines ekskursijas: „Þemaièiø vyskupystës istorijos apþvalga“, „Literatûriniai Varniai“, „Vyskupo M. Valanèiaus veikla Varniuose“, „XVI– XIX a. baþnytinë Þemaièiø architektûra ir dailë“, „Varniai – XVI–XIX a. kul- tûrinis-dvasinis centras“. Muziejuje nuolat vyksta susitikimai su iðkiliais þmonëmis, paskaitos, koncertai, knygø, projektø pristatymai ir kt. Muziejus globoja Varniø katedros lobynà. Prie muziejaus savanoriðkais pagrindais veikia Rëmëjø sambûris – visuomeninis darinys, vienijantis entuziastus, kurie prisideda prie Varniø kultûrinio centro atgimimo, remia muziejaus inicijuojamus ir ágyvendina- mus projektus. Sambûrio iniciatyvinës grupës branduolá sudaro buvæ var-

Þemaièiø þemë 2004/3 51 Kultûrø ryðiai ir sàveika per Sacharos dykumà ir kt. Ypaè intensyvûs kontaktai tarp Rytø kraðtø ir Antikos ðaliø uþsimezgë helenizmo laikais – IV a. prieð Kr., kai to meto Graikijos valdovas Aleksandras Makedonietis uþkariavo teritorijas iki pat Indijos. Didþiojo karo þygio metu ávyko neregëtas Rytø ir Vakarø kultûrø susimaiðymas. Pasekmës jauèiamos iki ðiol. Mat á þygá traukë ne tik kareiviai, bet ir pirkliai, mokslininkai, filosofai, menininkai. Nuo ÐATRIJOS iki Jie suformavo orientalistikà (lot. orientalis – rytø ðalies) – kompleksinæ mokslo ðakà, tirian- èià Rytø (Azijos ir Ð. Afrikos) ðaliø gamtà, eko- nomikà, istorijà, Rytø tautø buitá, kalbas, litera- tûrà, menà, religijà, filosofijà. Prieð pusantro ðim- FUDZIJAMOS to metø orientalistika suskilo á atskiras ðakas: indologijà, arabistikà, tiurkologijà, japonistikà, egiptologijà ir kt. Per ilgà laikà sukauptas milþi- Interviu niðkas, nepaprastai turiningas þiniø lobynas apie jau iðnykusias ir gyvas Rytø civilizacijas, kuriø paþinimui þmonës skiria visà gyvenimà. Ðiø metø kovo 8 d. sukako 65 metai, kai Naujikuose (Telðiø r.) gimë raðyto- Lietuvoje orientalistika ëmë vystytis XVI a. jas, keliautojas, kultûros istorikas, Rytø kraðtø kultûrø, Lietuvos-Rytø kultûrø ry- Jai pradþià padarë pirmieji keliautojai ið Lietu- ðiø ir sàveikø tyrinëtojas istorijos mokslø daktaras ROMUALDAS NEIMANTAS. vos, apsilankæ Rytø ðalyse, o po to paskelbæ Ta proga spausdiname pokalbá su juo. savo áspûdþius. Tarp jø Radvila Naðlaitëlis, pir- Kalbëjosi ir spaudai parengë MARIUS MASIULIS. masis europietis, naujaisiais laikais (XVI a.) ap- silankæs Egipte, iðleidæs knygà apie savo kelio- næ, kuri sukëlë sensacijà Europoje. Jau XVII a. á Rytus leidosi lietuviai misionie- – Kas tie Rytai, kuriems Jûs atidavëte visà apsigyveno milijonai iðeiviø ið Europos, ir kuriai, dirbæ Indijoje, Kinijoje, kitose Rytø ðalyse. savo gyvenimà? Kuo jie skiriasi nuo Vakarø, rios iðtakø ieðkome senovës Kretos, Graikijos, Ypaè iðgarsëjo jëzuitas Andrius Rudamina, pir- su kuriais bendradarbiaujame atkûræ nepri- Romos kultûrose, Rytai skiriasi dvasios ir ma- masis ið Lietuvos dirbæs Indijoje, Kinijoje. klausomybæ ir dar aktyviau bendradarbiausi- terijos santykiu. Nuo pat ákûrimo (XVI a.) Vilniaus universite- me Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare? Vakarø civilizacija labiau racionali, pirmeny- tas tapo europiniu orientalistikos centru. Jame – Rytai, kitaip Orientas, kaip geografinë sà- bæ teikia Protui, empiriniam Paþinimui, o Rytai á dëstytos hebrajø, arabø, persø, kitos Rytø kal- voka atsirado senovës Graikijoje, kai jos pilie- pirmà vietà iðkelia Jausmus, Intuicijà, Meditaci- bos, raðyti veikalai apie Rytø ðaliø gamtà, ge- èiai, pirmiausia pirkliai, o vëliau ir filosofai, me- jà. Kaip tik todël Rytams bûdingas mistiðkumas, ografijà, kultûrà. Iðtisas bûrys Vilniaus universi- nininkai, ëmë domëtis kraðtais á rytus nuo Vi- magija, visa tai, kà mes, Vakarø civilizacijos at- teto auklëtiniø XIX a. pradþioje tapo garsiais orie- durþemio jûros. stovai, vadiname egzotiðkumu. nalistais. Tarp jø arabistai J. Senkovskis, V. Miu- Viduramþiais Rytø kraðtais imta vadinti visà – Visas pasaulis domisi Rytais, o mes ar nichas, budologas J. Kovalevskis ir kt. Azijà, Ðiaurës Afrikà, kurià VII–XII a. paveikë Ara- turime Rytø tyrinëjimo tradicijas? Kà galite pa- Naujà impulsà domëtis Rytais Lietuvoje su- bijoje atsiradæs islamas. minëti ið þemaièiø, kurie domëjosi Rytais? Pa- teikë XIX a. pirmoje pusëje lingvistø iðvada, kad Rytai, arba Orientas, nëra vienalytë visuma. pasakokite apie þemaièius keliautojus, þy- lietuviø kalba, kaip në viena kita kalba Europo- Ðiame regione galime iðskirti daugybæ skirtin- miausius Rytø ðaliø kultûros tyrinëtojus. je, artima ðiaurës Indijos kalbai sanskritui. Pa- gø kultûrø, civilizacijø, kurios per daugelá tûks- – Dar ankstyvosios Antikos laikais (XIII a. pr. plito hipotezës apie lietuviø kilmæ ið Indijos. tanèiø metø susiformavo, klestëjo, o vëliau ið- Kr., o gal ir dar anksèiau) þmonës, gyvenæ Kre- Tarpukaryje oriantalistika garsëjo Kauno uni- nyko. Priminsiu tiktai milþiniðkà poveiká þmoni- toje, Kipre, kitose Vidurþemio jûros salose, Pe- versitetas, kur buvo dëstomas sanskritas, skai- jos progresui turëjusias senovës Egipto, seno- leponeso, Apeninø pusiasaliuose, pietø Balka- tytas egiptologijos kursas, veikë mitologijos ka- vës Mesopotamijos (ðumerø, akadø, babilonie- nuose, ëmë domëtis kraðtais á rytus nuo Vidur- tedra. Tarp profesionaliø orientalistø iðgarsëjo èiø, asirø), senovës Persijos kultûras, iki ðiol am- þemio jûros. Juos traukë noras ásigyti smilkalø, egiptologë Marija Rudzinskaitë-Arcimavièienë. þiø tradicijas iðsaugojusias Kinijos, Indijos, Ja- kvapniøjø aliejø, aukso, brangakmeniø, kitø eg- Keliautojai M. Ðalèius ir A. Poðka surengë ke- ponijos, kitas kultûras. zotiðkø dalykø, kurie patekdavo á Antikos krað- lionæ po Rytø ðalis ir jà apraðë savo kelioniø Nuo Vakarø civilizacijos, kuriai priskiriama tus Didþiuoju Ðilko keliu ið Kinijos, Smilkalø ke- serialuose. Po II pasaulinio karo sanskritas bu- Europa, taip pat Ðiaurës Amerika, Australija, kur liu ið Indijos, Aukso keliu ið Juodosios Afrikos vo dëstomas Vilniaus universitete.

52 Atkûrus nepriklausomybæ, orientalistika Lietuvoje iðplito. Rytø kalbos dëstomos Vilniaus, Kauno, Klaipëdos universitetuose, rengiami moksliniai darbai, daugiau keliautojø á Rytus, daugiau leidþiama originaliø kny- gø apie Rytus. Savo indëlá á lietuviðkàjà orientalistikà áneðë ir þemaièiai. Mano sukauptoje kartotekoje esama daug ásimintinø pavardþiø. Paminësiu tik ke- letà paèiø reikðmingiausiø þmoniø, kurie turëjo didelës átakos vystant lie- tuviðkàjà orientalistikà. Pirmiausia prisiminkime istorikà Simonà Daukantà (1793–1864), kuris, paveiktas lietuviø kalbos ryðio su sanskritu, neabejojo, kad lietuviø protëviø lopðys kabojo Indijoje. Jis visokeriopai ragino domëtis Indija, ten ieðkoti savo kilmës ðaknø. Þemaitis kunigas Motiejus Gustaitis (1870– 1927) pirmasis tarp þemaièiø apgynë orientalistinæ disertacijà – apie poeto Adomo Mickevièiaus „Krymo sonetus“. Þemaitis filosofas Ramûnas Bytautas (1886–1915), analizuodamas individo santykius su tauta, bene pirmasis Lietuvoje susidomëjo indø filosofija. Mums nepaprastai ádomus visuomenës veikëjo Jono Ðliûpo (1861–1944) palikimas. Jis paraðë vei- kalà „Lietuviø pratëviai Maþojoje Azijoje“ (1899), kuriame kartu su J. Ba- sanavièiumi, S. Daukantu vystë hipotezæ apie lietuviø kilmæ ið Indijos. Jo nuomone, lietuviø protëviø kelias ëjo per Maþàjà Azijà, Balkanus, ten gy- Romualdas Neimantas savo namuose sukauptoje turtingoje bibliotekoje venusius mums giminingus hetitus, trakus, prygus. Vietà lietuviðkoje orien- talistikoje uþsitikrino Povilas Viðinskis (1875–1905), kurio iniciatyva pasi- Jau tapæs Vilniaus universiteto studentu, þurnalistu stengiausi savo rodë pirmosios knygos apie Japonijà (1905). Ið naujøjø laikø þemaièiø þinias apie tolimas ðalis plësti, megzdamas kontaktus su þmonëmis ið keliautojø verta paminëti Pauliø Normantà, kuris jau daug metø keliauja Rytø, taip pat keliaudamas po Rytus, pirmiausia po tas ðalis, kurios buvo po Himalajus, Indijà, Kinijà, Pietryèiø Azijà, keliautojà, fotografà Romual- lengvai prieinamos (Kaukazà, Vidurinæ Azijà, Pavolgá, Sibirà ir kt.), o taip dà Kæstutá Augûnà, iðleidusá meniniø fotografijø albumus apie savo kelio- pat ir á anuometinio uþsienio ðalis, iðvykdamas kaip turistas. nes po Azijà, Afrikà. Tarp þemaièiø poetø, kurie savo kûryboje paliko kû- Kitas domëjimosi Rytais etapas susijæs su tuo, kad subrendo noras riniø, artimø rytietiðkoms tradicijoms, minëtinas Stasys Santvaras, iðlei- profesionaliai domëtis Rytais, pirmiausia Indija. S. Daukanto mintys apie dæs rytietiðko stiliaus eilëraðèiø rinkiná „Rubajatai“, Stasys Anglickis (1905– lietuviø kilmæ ið Indijos paskatino imtis disertacijos apie lietuviø-indø kul- 1999), garsiausiais Lietuvos postsimbolistas, jau savo kûrybos pradþioje tûrø ryðius. Lietuvoje nebuvo, kas galëtø tokià disertacijà priimti, todël jà iðleidæs eilëraðèiø rinkiná „Þingsniai prie Sfinkso” (1931), kuriame ryðki raðiau pasaulinio garso akademiniame Rytø institute Maskvoje. Studi- senovës Egipto mistinë dvasia, Jurgis Baltruðaitis (1871–1944), vertæs juojant aspirantûroje atsirado daugiau galimybiø aplankyti sunkiai pasie- Nobelio premijos laureato indø poeto Rabindranato Tagorës kûrybà, pa- kiamas ðalis – Indijà, Japonijà, Egiptà, Kinijà ir kt. rengæs spaudai jo garsøjá „Gitandþali“ (1914), poetas Vacys Reimeris, Po deðimties metø aspirantûros sëkmingai apgyniau istorijos mokslø kuris uþ rinkiná „Prie baltojo Tadþo“ (1958) apdovanotas Indijos veikëjo daktaro disertacijà (1990), kuri buvo treèioji orientalistinë disertacija Lie- Dþ. Neru premija (1968). Plaèiai þinomas þemaitis dailininkas scenogra- tuvos istorijoje, po V. Krëvës disertacijos apie budizmà (1913) ir M. Gus- fas Liudas Truikys (1904–1987), sukûræs áspûdingas dekoracijas scenos taièio apie Adomo Mickevièiaus orientalistinæ kûrybà (1922). veikalams „Aida“, „Madam Baterflay“, kuriuose visu didingumu atsisklei- Vis labiau kristalizavosi mano kaip mokslininko veiklos tematika. Ëmiau dþia Rytø dvasia. Áspûdingà paveikslø ciklà apie senovës Egiptà sukûrë tyrinëti Lietuvos, ávairiø Rytø ðaliø kultûrø ryðius ir sàveikas. Pradëjau vos dailininkë Algirda Karaliûtë. Atskirai reiktø prisiminti þemaièius misionie- ne tuðèioje vietoje. Kûriau ðaltiniø ir istoriografinæ bazæ. Per keletà de- rius Rytø kraðtuose: Kinijoje dirbo Petras Urbaitis (1915–1994), Antanas ðimtmeèiø pavyko sukaupti specializuotà kartotekà, kurioje saugoma dau- Perkumas (1909–1986), Japonijoje 50 metø misionieriavo Albinas Mar- giau kaip milijonas bibliografiniø korteliø su áraðais ir tekstais apie Lietu- gevièius (1913–1988). vos-Rytø kultûrø ryðius. Tokia kartoteka – vienintelë pasaulyje. Visus þemaièius, kurie vienaip ar kitaip susijæ su Rytais, sunku sumi- Susikaupus medþiagai, panorëjau apie Rytus papasakoti kitiems Lie- nëti, juolab kad jø indëlio iki ðiol niekas netyrinëjo. tuvos þmonëms. Vilniuje, Kaune, Alytuje, kituose „Þinijos“ lektoriumuose – Kaip Jûs susidomëjote Rytais? perskaièiau ðimtus paskaitø apie Rytus, paskelbiau publikacijø spaudo- – Susidomëjau Rytais dar vaikystëje. Gimæs ir augæs Þemaitijoje, Ðat- je, ëmiausi raðyti knygas apie Rytø ðalis, kuriose teko apsilankyti. rijos papëdëje, toli nuo kultûros centrø, domëjausi viskuo, kas paávai- rindavo kaimo buitá. Iðmokau skaityti bûdamas penkeriø. Ið pradþiø (Nukelta á 54 p.) skaièiau knygas, kurias gaudavau ið ðalia gyvenusio kaimo ðviesuolio (þmonës já vadino „daraktoriumi“). Ypaè mëgau arabø pasakas ið ciklo „1001 naktis“. Jas skaitydamas taip ásijausdavau, jog garsioji pasakotoja Ðecherezada net prisisapnuodavo. Vëliau ëmiau skaityti kelioniø, paþin- tines knygas apie Rytø ðalis, Þiulio Verno „Kelionë aplink pasaulá per 80 dienø“, „Kapitono Granto vaikai“ ir kt. Didelá áspûdá padarë lietuviø keliautojo Mato Ðalèiaus serialas „Sveèiuose pas 40 tautø“. Besimokydamas Uþvenèio vidurinëje mokykloje nepaprastai susido- mëjau Indija, pirmiausia joga. Jà praktikavau norëdamas sveikai gyventi. Kitaip sakant, paauglystëje stengiausi atrasti Rytus pirmiausia pa- èiam sau. Vis labiau domino knygos, kurios mokë tobulai gyventi. Ypaè didelá poveiká padarë mokslininko I. Jefremovo knygos („Skustuvo aðme- nys“, „Oikumenos kraðte“ ir kt.). Norëèiau paraginti mëgstanèius skaityti ásidëmëti ðias knygas – patirsite didelá dþiaugsmà.

Ið kairës: Romualdas Neimantas Egipte, Indijoje ir Japonijoje. Nuotraukos ið R. Neimanto archyvo

Þemaièiø þemë 2004/3 53 (Atkelta ið 53 p.) kraðtais. Anot J. Navaro, „gintaro prekyba Pabaltijyje prasidëjo jau neoli- te. Ið pagrindiniø jo gavybos centrø, buvusiø Jutlandijoje ir Rytø Pabalti- jyje, taip pat Lietuvoje, gintaras plito á Vidurio, Pietø Europà ir pasiekë net – Kà ið savo darbø, kuriuose skaitytojams bandote atskleisti Rytø Egiptà (spëjama, kad gintariniai karoliai, aptikti 3400–2400 m. pr. Kr. fara- kultûrø unikalumà, Lietuvos-Rytø kultûrø ryðius ir sàveikas, Jûs pats onø kapuose – Teto piramidëje,– yra ið Pabaltijo), Maþàjà Azijà (H. Ðly- labiausiai vertinate? mano atkastuose Trojos griuvësiuose Vakarø Turkijoje, Hisarliko kalvoje, – Taip jau susiklostë, kad að buvau pirmasis, kuris ëmësi kompleksið- rasti neabejotinai Baltijos gintaro karoliai, datuojami 3000 m. pr. Kr.), Ba- kai tyrinëti Lietuvos-Rytø ðaliø kultûrø ryðius ir sàveikas, todël daugelis ið bilonijà (Nipûras). Gintaras gerai buvo þinomas Asirijoje ir Finikijoje... In- mano paskelbtø knygø neturi analogø. tensyvi mainø prekyba su Vidurþemio jûros ðalimis prasidëjo XVI a. pr. Tie, kurie ateityje gilinsis á Lietuvos ryðius su Rytais, neapseis be ma- Kr. Jos pradininkai greièiausiai buvo finikieèiai, kurie, atrodo, pirmieji pa- no studijø „Nuo Nemuno iki Gango“, apie Lietuvos-Indijos kultûros ry- siekë Jutlandijos gintaro gavybos centrus jûrø keliu... Gintarà su inkliu- ðius, „Nuo Nemuno iki Nilo“, apie domëjimàsi senovës Egiptu Lietuvoje, zais – vabalëliais ypaè vertino finikieèiai; kaip nurodo A. Raèkus, tokio monografija „Rytai ir Lietuva“, kuria „Minties“ leidykla pradëjo serijà „Ci- gintaro gabalëlá jie mainydavæ á 120 kardø ir 60 durklø, tais laikais tikrai vilizacijos metmenys“. didelæ vertybæ.“ (Vl. Katinas. Baltijos gintaras, 1983, p. 9–11). Gaunu daug palankiø skaitytojø atsiliepimø apie mano knygà „Farao- Mano kartotekoje kaupësi vis daugiau ir daugiau duomenø apie Bal- nø pëdsakais“, kurioje pasiremdamas autentiðkais áspûdþiais ið kelionës tijos gintaro plitimà pasaulyje. Deja, apie chakasus nieko nesuradau. Tik- po Nilo slëná, pasakoju apie senovës Egipto kultûrà, menà. riausiai gintaras, ið kurio buvo pagaminti Kiustosos papuoðalai, á Chaka- Aukðto specialistø ávertinimo Indijoje susilaukë mano biografinë kny- sijà prie Jenisëjaus pateko per tarpininkus. Bet kaip? Juk tiesioginiø pre- ga apie indø filosofà, poetà, dailininkà Rabindranatà Tagoræ. kybos keliø tarp tautø, gyvenusiø prie Baltijos jûros, ir tø, kurios gyveno Jau seniai bibliografine retenybe tapo mano knyga apie prancûzø prie didþiosios Sibiro upës, tada dar nebuvo. O gal per Romà, per anø egiptologà Þ. Þ. Ðampoljonà, kuris naujaisiais laikais deðifravo senovës laikø pasauliná civilizacijos centrà? Juk „maþdaug nuo 1600 m. pr. Kr. Egipto raðtà ir padëjo pamatus egiptologijai. gintaro dirbiniai plinta Graikijoje, o nuo 900 m. pr. m. e. – Romos imperi- Dþiaugiuosi, kad pavyko parengti ir iðleisi net ðeðias knygas apie joje. Ypaè daug jo rasta Po upës slënyje ir Vidurio Italijos etruskø kapuo- Japonijà, kurios padeda formuotis lietuviðkajai japonistikai. Studijos „Nuo se, Parmos provincijoje, Este, Bolonijoje, Ankonoje, Palestrinoje ir kitur. Nemuno iki Fudzijamos“, apie Lietuvos-Japonijos kultûrø ryðius, pasiro- Gausu gintaro Kretos salos kupoliniuose kapuose (1600 m. pr. Kr.) ir dë du leidimai. Balkanuose.“ (Vl. Katinas. Baltijos gintaras, 1983, p. 9 –11). Man paèiam sunku ávertinti savo knygas apie ávairias Rytø ðalis, juo „Romos versija“ vis labiau mane persekiojo. Juk bûta net prekybos labiau kad jø esu iðleidæs daugiau kaip tris deðimtis. gintaru keliø, vedusiø á Romà! Mat „gintaras buvo svarbiausioji prekë – Minëjote, kad likimui lëmus Jums teko nemaþai pakeliauti po toli- baltø genèiø prekyboje su Romos imperija. Neatsitiktinai pagrindinis pre- mas egzotiðkas ðalis. Kas labiausiai ið tø kelioniø ástrigo atmintyje? kybos kelias, jungæs Romos imperijà ir Baltijos pajûrá, vadinamas „Ginta- – Á savo knygas sudëjau nemaþai to, kà patyriau kelionëse. Knygà ro keliu“. „Gintaro kelio“ pradþia pietuose buvo Karnuntumo (Carnun- galiu raðyti tik apie tas ðalis, kuriose esu buvæs. tum) miestas (ðalia Vienos) Panonijoje, pasienio tvirtovë ir stambus pre- Ne veltui sakoma, kad kiekviena knyga turi savo istorijà. Ji prasideda kybos centras. Ið Panonijos „Gintaro kelias“ per Klodzko perëjà ëjo tie- tada, kai knyga dar neparaðyta. Antai, kaip ir kiekvienà lietuvá, taip ir siausia linija iki Baltijos jûros (maþdaug per dabartiná Vroclavà iki Pro- mane nuo vaikystës domino gintaras. Ne tiek pats gintaras kaip minera- snos upës prie Kaliðo, toliau palei Prosnà iki jos þioèiø, kirto Vartà ir ëjo las, o labiau kaip prekë, kuri ið Lietuvos nukeliavo labai toli jau prieðisto- tiesiog iki Vislos alkûnës Osielsko apylinkëse, o ið ten – palei Vyslos riniais laikais. Bet paraðyti beletrizuotà istorinæ dokumentinæ apysakà „Gin- þemupá iki Baltijos ir toliau pakrante á rytus, iki Sembos). Greièiausiai ið taro kelias“ apie prekybà baltø gintaru Romos imperijos laikais (II a.) su Sembos „Gintaro kelio“ atðaka ëjo Baltijos jûros pakraðèiais iki vakariniø Europos, Afrikos, Azijos tautomis paakino atsitiktinumas. Lietuvos rajonø. Tai árodo archeologiniai radiniai: Baltijos jûros pakraðty- Prieð dvideðimt metø keliaudamas po Centrinæ Azijà, Jenisëjaus aukð- je, nuo Sembos iki Nemuno deltos rasta nemaþai Romos monetø, ema- tupyje, Chakasijoje, sutikau Kiustosa, sumanià mokslininkæ – istorikæ ir lës ir stiklo karoliø, kitø romëniðkø daiktø. Kad gintaro buvo iðveþama archeologæ. Ji papasakojo man daug ádomaus apie savo kraðto praeitá. labai daug, rodo kai kurie archeologiniai radiniai. Antai Lenkijoje, Vrocla- Kartà, suþinojusi, kad að gyvenu prie Baltijos jûros, á susitikimà atëjo vo apylinkëse, rasti trys dideli gintaro lobiai (sandëliai), kuriø bendras uþsidëjusi gintaro karolius. Jie buvo labai seni. Kiustosa papasakojo, kad svoris apie 3000 kg.“ (M. Michelbertas. Prekybiniai ryðiai su Romos im- tie gintaro papuoðalai susijæ su jos giminës paslaptimi. Legenda sako, perija. Kn.: Lietuvos gyventojø prekybiniai ryðiai I–XIII a., V., 1972, p. 65–70). kad ðá vëriná dar senø senovëje prosenelës prosenelei padovanojo jos Be to, senovëje pirkliai traukë ne tik Gintaro keliu nuo Romos iki Balti- mylimasis, atvykæs nuo jûros, á kurià nakties poilsiui leidþiasi saulë. jos ir atgal, bet ir Smilkalø keliu ið Romos á Arabijà, Indija, Ðilko keliu, ið Vienà kartà savaitraðtyje „Nedelia“ perskaièiau: „Ermitaþo archeolo- Rytø Kinijos vingiavusiu per dykumas ir kalnus á Indijà, Centrinæ Azijà, gai, vadovaujami Michailo Pðenicino, prie Jenisëjaus atkasë naujosios siekusiø Romà. O kiek dar tokiø keliø keleliø bûta! Tai kodël jais, kartu su eros pradþioje (II a.) èia gyvenusio chakasø meistro dirbtuvæ, kurioje su- kitomis prekëmis, negalëjo judëti ir mûsø gintaras?. rado ávairiø dirbiniø, nulietø ið aukso, sidabro, bronzos, iðskaptuotø ið Prireikë nemaþai laiko, kol mintyse sudëliojau, kaip Baltijos gintaras brangiø ir pusiau brangiø akmenø, aptinkamø toli nuo ðiø vietø – Indijoje, pateko (galëjo patekti) á Chakasijà Pietø Sibire, Jenisëjaus aukðtupyje. Ðri Lankoje, net Arabijoje, Ðiaurës Afrikoje. Tarp kitø ádomybiø dirbtuvëje Judëti ta, o ne kita kryptimi, nuo vienos vietos á kità skatino punktai, kur aptikta romëniðkø sestercijø su imperatoriaus Trajano atvaizdu.“ archeologai surado Baltijos gintaro ir ið jo pagamintø dirbiniø. Jø radim- Ypaè nustebino þinia, kad „dirbtuvëje archeologai surado pakabukø, vietës man pasirodë tarsi kilometriniai stulpai, þymëjæ galimà marðrutà pagamintø ið... Baltijos gintaro!“ Ir ne ið bet kokio, o paèio tauriausio – per Europà, Ðiaurës Afrikà, Arabijà, Indijà, Himalajus, Kinijà. sukcinito, tos gintaro atmainos, kuri niekur kitur pasaulyje neaptinkama, Vëliau, palankiai susiklosèius aplinkybëms, beveik visu tuo „keliu“ nu- tik prie Baltijos jûros! Tai man buvo didelë staigmena! Kaip mûsø ginta- keliavau: buvau Vidurio ir Pietø Europoje, Ðiaurës Afrikoje ir Azijoje – Le- ras pateko á tokias tolybes? vante, Arabijoje, Indijoje, Kinijoje, daug laiko praleidau Chakasijoje, prie Ieðkodamas atsakymo, iðsiruoðiau á Sankt Peterburgà. Èia susitikau Jenisëjaus. Tik po to ëmiausi plunksnos, kad papasakoèiau savo versijà, Markà Podolská. Jis patvirtino, kad rastas gintaras tikrai sukcinitas. kaip Baltijos gintaras pateko (galëjo patekti) á Jenisëjaus aukðtupá. Vis- Stengdamasis áminti máslæ, perskaièiau kalnus knygø apie Baltijos gin- kà, kà matæs, patyræs, suþinojæs apie tø kraðtø, per kuriuos vingiavo pa- tarà, perverèiau daugybæ pageltusiø popieriø archyvuose. grindinio herojaus kelias nuo Baltijos iki Jenisëjaus, gamtà, menà, kultû- Jau ið anksèiau þinojau, kad nuo senø senovës gintaru buvo prekiau- rà (pradedant senovës baltø gyvenimu), sudëjau á knygà. jama, kad uþ já mûsø protëviai ið savo kaimynø gaudavo reikalingø þalia- Imtis knygø apie Japonijà paskatino komandiruotë ið Kauno á Odesà, vø, pirmiausia titnago, ginklø, papuoðalø, druskos... pasitinkant M. K. Èiurlionio 100-øjø metø jubiliejø. „Vakariniø naujienø“ Kauno redakcija, kurioje dirbau, suþinojo, kad Odesoje veikia M. K. Èiur- Pasirodo, jog prekiauta ne tik su kaimynais, bet ir su labai tolimais lionio vardo klubas. Ið Odesos parveþiau ne tik ádomios informacijos laik-

54 raðèiui, bet ir susipaþinau su M. K. Èiurlionio klubo Japonijoje prezidentu – Kas ið to, kà esate pamatæs keliaudamas po Rytus, tyrinëdamas dr. Itiro Katu. Ta paþintis tapo lemtinga, virto ne tik asmenine draugyste, ávairiø Rytø kultûras, Jums atrodo labiausiai verta dëmesio? bet ir suteikë galimybæ lankytis Japonijoje, gauti retos medþiagos apie – Daugelá metø domëdamasis Rytais priëjau prie svarbiausios iðva- Japonijà, kur ir keliaujant po tà ðalá ne visiems prieinama. Per ðá klubà dos, jog þmonija savo prigimtimi yra vieninga. Á Rytus ir Vakarus þmonija susipaþinau ir su pirmuoju Japonijos lituanistu prof. Ikuo Murata, kuris skaldoma dirbtinai, todël reikia daryti viskà, kas ámanoma, kad pasaulis daug nusipelnë Lietuvai, iðversdamas lietuviø pasakas, A. Baranausko, susivienytø humanistiniø idealø pagrindu. K. Donelaièio, kitø lietuviø autoriø kûriniø, uþ kà ið Lietuvos Prezidento Apie tai, kad net toli viena nuo kitos gyvenanèios tautos turi labai rankø gavo aukðtà apdovanojimà. daug bendrumø, ásitikinau raðydamas naujausià knygà „Gamtos dvasia“ Knygos apie Egiptà gimë egiptologinëje ekspedicijoje Nilo slënyje, – apie senovës lietuviø ir japonø santykiø su gamta artumus. Ðià knygà, kurioje dalyvavau mokydamasis Rytø instituto Maskvoje aspirantûroje. iðverstà á anglø kalbà, planuojama iðleisti ðiais metais ir platinti kitais Ekspedicija, skirta paþinèiai su senovës Egipto paminklais, buvo kupina metais Japonijoje atidaromoje pasaulinëje parodoje Expo 2005, skirtoje netikëèiausiø áspûdþiø. Antai sustojus Luksore, apþiûrinëjant senovës Të- gamtosaugai. Parodoje Lietuva pristatys savo naujà Darnaus vystymosi bø ir Karaliø slënio paminklus, iðgyvenau vizijas, nukëlusias á senovës strategijà, apie kurià knygoje ir raðau. laikus. Kaip realybëje regëjau save prieð kelis tûkstanèius metø bevaikð- – Pasaulis suartëja. Kaip Jûs ásivaizduojate mûsø nacionalinës kul- tinëjantá Nilo krantu, besimeldþaintá senovinëse ðventyklose. O kà reiðkë tûros raidà? Kà daryti, kad neiðtirptume pasaulio tautø katile? naktis, praleista faraono Tutanchamono kape Karaliø slënyje! Visa tai ap- – Jau minëjau, kad þmonija savo prigimtimi yra vieninga, todël tiktai raðiau savo knygoje „Faraonø pëdsakais“. sveikinti reikia pastangas pasauliui suartëti. Ðûkis „Pasaulis be sienø“ Knyga apie norvegø keliautojà Hejerdalà gimë ið kelis deðimtmeèius tampa vis populiaresnis. trukusios paþinties su ðiuo þmogumi, prieð pat keliautojo mirtá sutikus Þinoma, negalima nepastebëti, kad noras susivienyti sukelia daugy- duoti interviu. Jis pasikvietë mane á Kanarus, kur tuo metu gyveno, ir bæ problemø. Bene pati svarbiausia, kaip iðlaikyti atskirø tautø savitumà. mudu ilgai kalbëjomës. Ji ypaè aktuali maþoms tautoms, tokioms kaip mûsø. Mes visai pagrástai Knygà apie indø filosofà, poetà Rabindranatà Tagoræ paraðiau visai baiminamës, kad pasaulyje ásigalintis kosmopolitizmas gali sunaikinti ma- atsitiktinai susipaþinæs su Tagorës palikuone dailininke Nirmala Pratha þøjø tautø kultûriná savitumà. Devi, kai toji lankësi pas bendrus paþástamus Londone, kur tuomet vie- Esu ásitikinæs, kad iðeitá galime rasti. Ámanoma vienytis ir iðlikti savi- ðëjau ir að su ðeima. Nirmala pakvietë mane á Indijà ir surengë kelionæ R. tiems. Tam padeda kultûrø sintezë, kurios metmenis XX a. pradþioje su- Tagorës gyventomis vietomis. Ðià kelionæ prisimenu iki ðiol. Todël, kad formulavo lietuviø filosofas prof. Stasys Ðalkauskis. Jo nuomone, lietuviø jos metu pamaèiau tokià Indijà, kokià vargu ar kada bepamatysiu! Mes tauta sëkmingai gali iðlaikyti savitumà, jeigu sugebës savo baltiðkàjá pa- sveèiavomës senovinëse ðventyklose, kopëme su maldininkais á Himala- veldà praturtinti vertybëmis, perimtomis ið Vakarø ir Rytø kultûrø. jø virðûnëse iðkaltus vienuolynus. Iki ðiol akyse stovi vaizdai susitikimø Ði teorija aktuali ir mûsø laikais. Svarbu kûrybingai vystyti kultûrø sin- su jogais Radþastano maharadþos pilyje Ambero kalnuose. Niekaip neat- tezæ, kaip tai jau ðimtà metø sëkmingai daro japonai. Po to, kai XIX a. sistebiu, kaip jogas sugebëjo be pëdsakø pereiti kiaurai storà akmenø pabaigoje Japonija atsisakë saviizoliacijos, jos kultûra nuosekliai pratur- sienà, saujà oro paversti brangakmeniu, ið tuðèiø marmuro grindø ið to- tinama viso pasaulio vertybëmis. Ið Rytø, pirmiausia Kinijos, Korëjos, In- lo, tik rankos judesiu, iðauginti ir praþydinti roþiø krûmà. dijos japonai perëmë esmines filosofijos, meno nuostatas, o ið Vakarø, – Tropikø Afrikoje, kurià apraðiau knygoje „Smauglio suþadëtinë“, di- Europos, JAV – technikos, technologijø naujienas. Iðlaikydami savo tra- dþiausià áspûdá paliko susitikimas su juodaodþiais burtininkais. dicines vertybes, papildæ jas kitø ðaliø pasiekimais, japonai sugebëjo Kartà uþsukau pas kaukiø meistrà. Net aiktelëjau! Mat jis droþinëjo tapti pirmaujanèia ðalimi pasaulyje. Kodël mums nepasekti jø pavyzdþiu! kaip tik tokià kaukæ, kokià turëjau namuose! Apþiûrëjau jo kolekcijà, iðsi- Juolab kad turime puikiø pavyzdþiø, kai pasinaudojant kultûrø sinte- kalbëjome apie kaukes, jø vietà Afrikos gyvenime. Anot jo, Afrikoje kau- zës privalumais, mûsø nacionalinë kultûra praturtinama ádomiais daly- kiø esama ðimtai tûkstanèiø todël, kad jos ne ðiaip sau atskiri uþbaigti kais. Priminsiu keletà pavyzdþiø. Antai visas pasaulis þino dailininkà M. kûriniai, o tik dalis proceso: kaukës yra ritualø, apeigø dalis. Kaukës, K. Èiurlioná, kuris nepaprastai originaliai savo kûryboje sulydë senovës pasak jo, yra magijos dalis, kaip ði, kuri skirta slaptiesiems ritualams – lietuviø pasaulëjautà su senovës Egipto, Indijos, Kinijos, Japonijos, kitø jos papuoðtos magiðkais þenklais, o ir paèios yra tikri magijos þenklai. Rytø ðaliø filosofija, tapdamas ádomus daugeliui pasaulio tautø, o kartu Ðio mano aplankyto meistro kaukës buvo neeilinës. Pasirodo, jos skir- iðlikdamas savo tautos atstovu. tos vu-du apeigoms. Jos atliekamos Apeigø namuose, á kuriuos gali áþengti Filosofijoje tokios sintezës aukðtumø pasiekë Vydûnas, senovës lie- tik vudistø burtininkai pro kaukolëmis iðpuoðtà siaurutæ angà. tuviø, Vakarø ir Rytø mokymø pagrindu sukûræs iðtisà þmogaus tobulëji- Kas tas Vu-du? Tai senoviniai Afrikos burtai ir juodoji magija, prieð mo filosofijà. Jo nuomone, þmogus negali pasilikti þmogumi tik pats sau, kelis ðimtus metø virtæ religija, artima seniausiems afrikietiðkiems tikëji- nes tada jame virðø ims gamtiniai instinktai, þmogus turi uþkopti ant kito mams, pirmiausia animizmui, dvasiø garbinimui. laiptelio, susilieti su savo tauta, persiimti jos kultûra, dalyvauti toks kultû- Paslaptingojo Vu-du burtininkai viskà gali. Jie sugeba per atstumà ros kûrime. Taèiau tikrà aukðtumà pasieks uþkopæs ant treèiojo laiptelio, gydyti ir kenkti, manipuliuoti þmogaus psichika: versti juoktis iki pamiði- tapæs pasaulio þmogumi, persiëmæs viso pasaulio kultûra, nelikdamas mo, verkti be jokio reikalo, prisiminti, kà seniai buvai uþmirðæs, ar viskà abejingas visos þmonijos reikalams. staigiai uþmirðti, net savo vardà. Vu-du kerëtojai seniai þino, kas yra tele- Literatûroje sinteze vykusiai pasinaudojo raðytojas V. Krëvë, savaip portacija (perkëlimas per atstumà), telekinezë (átaiga per atstumà), daug apmàstæs Biblijos tiesas knygoje „Dangaus ir þemës sûnûs“, budizmo kitø dalykø, kuriuos bando perprasti ne tik ðiuolaikiniai ekstrasensai, aið- idëjas apysakoje „Pratjakabuda“ ir kt. kiaregiai, bet ir mokslininkai. Baisiausia, kad jø galioje yra þmogø pa- – Pabaigai – tradicinis klausimas, o kas ant Jûsø darbo stalo? versti zombiu. Zombiai – atgaivinti numirëliai, neturintys sielos. – Tiksliau bûtø pasakius, kas kompiuteryje, nes jau deðimt metø, kai Iki ðiol nepamirðtu kelionës po Sacharos dykumà, kurià apraðiau kny- naudojuosi ðiuo technikos stebuklu. Kaþkada sveèiuodamasis pas japo- goje „Afrikos freskos“. Mat jos metu iðgëriau tiek vandens, kad tiek nebe- nø raðytojà Kobo Abæ, garsøjá knygos „Moteris smëlynuose“ ir kitø áspû- iðgersiu per likusá gyvenimà! Jeigu þmogus kasdien neiðgertø beveik de- dingø knygø autoriø, stebëjausi, kaip jis raðë kompiuteriu, kuriø Lietuvo- ðimt litrø skysèio, jo lauktø mirtis! je dar nebuvo në kvapo, o dabar jau neásivaizduoju gyvenimo be jo. Prisimenu savo vieðnagæ Kinijoje. Jos metu lankiausi gamtos garbin- Kompiuterá prisiminiau ne be potekstës. Svarbu ne su kuo raðyti (pieð- tojø daosø vienuolyne. Daosai tûkstanèius metø ieðko bûdø, kaip tapti tuku, parkeriu, maðinële, kompiuteriu), o apie kà. Nesu prietaringas, nors nemirtingais. Jie tikina, kad jau perprato gyvenimo ir mirties paslaptis. ir persmelktas Rytø dvasios, todël pasakysiu – raðau knygà apie þemai- Apie nemirtingumà kalba nenoriai, o ðtai apie ilgaamþiðkumà aiðkina vi- èius, kurie nuo seniausiø laikø domëjosi Rytais, mynë paþinimo takus siems. Jie mane supaþindino su senyvu vienuoliu sodininku. Nepatikë- nuo þemaièiams ðventos Ðatrijos iki ðventojo japonø kalno Fudzijamos, jau, kai pasakë, kad ðiam þmogui... aðtuoni ðimtai metø! Esà tiek metø virð kurio pasauliui uþteka saulë, ir toliau po platøjá Rytø pasaulá. Tai sa- iðgyveno dël specialios dietos. Joje labai svarbu tai, kad ðis þmogus votiðka duoklë gimtinei. Juolab kad visos mano kelionës prasidëjo kaip kiekvienà rytà geria rasà nuo gëliø, kurias pats priþiûri. Áspûdþius ið susitik èia. Pirmoji kelionë buvo pësèiomis nuo Veniø iki Ventspilio, palei Ven- tikimø su daosais apraðiau savo knygoje „Auksinis drakonas“. tà. Tà kelionæ apraðiau savo pirmoje knygoje „Venta – draugystës upë“.

Þemaièiø þemë 2004/3 55 (Atkelta ið 41 p.) Kultûros paveldas

4. XIX a. relikvijorius. DV 3104. 5. 1787 m. geleþinis ornamentuotas kryþius. DV 3105. 6. XIX a. stogastulpis baþnyèios ðventoriuje. DR 1047. Neveikianèios kapinës: Barkinënø kaimo, Barkinënø I-osios, Barkinënø 2-osios, Galkanèiø (Mileikiø) kaimo (2 vnt.), Gaubeliø kaimo, Irtogano kaimo, Amatø mokykla. Adresas: Muziejaus g. 29, Telðiø miesto vakarinë dalis, Judrënø kaimo I-osios, Judrënø kaimo 2-osios, Lauko-Sodos miestelio 2-osios, Masèio eþero ðiaurës vakarinis krantas. Pastatyta 1936 m. projekto autorius – Lieplaukës kaimo 2-osios, Muitaièiø kaimo, Rubeþaièiø kaimo, Rubeþaièiø architektas V. Kopylovas. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S702. kaimo 1-osios, Rubeþaièiø kaimo 2-osios, Smiltiniø kaimo kapinës, vadina- Þemaièiø muziejus „Alka“„Alka“. Adresas: Muziejaus g. 31, Telðiø miesto vaka- mos Milþinkapiu, Uþgiriø kaimo, Vilkos kaimo, Þilvièiø kaimo. rinë dalis, Masèio eþero ðiaurës vakarinis krantas. Pastatytas 1940 m. Projek- to autorius – architektas S. Stulginskis. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Ko- das S 703. TELÐIØ MIESTAS Telðiø miesto teatras. Adresas: Respublikos g. 18 / Katedros g. 1, Sena- miestis. Pastatytas 1940 m. Projekto autorius – architektas S. Stulginskis. Ob- ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ jektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S704. KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ Telðiø teismo rûmø pastatas. Adresas: Paðto g. 6 / Þalioji g. 12, senamiestis. Pastatytas XIX a. II p., restauruotas 2001 m. Projekto autorius – archi- ARCHEOLOGINËS VIETOS tektas R. Lauþikas. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 705. Telðiø senojo miesto vieta. Á vakarus nuo Telðiø Ðvè. Mergelës Marijos Pastatas (Respublikos g. 9) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1910 m. ëmimo á dangø baþnyèios ir Kæstuèio gatvës, abipus Respublikos gatvës, Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 706. Masèio eþero ðiaurinis krantas. Uþima 38,14 ha. Kodas A1397. Pastatas (Respublikos g. 11) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1862 m., rekonstruotas 1908 m., restauruotas 2000 m. Restauravimo projekto autorius LAIDOJIMO VIETOS – Algirdas Þebrauskas. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 707. Telðiø miesto þydø senosios kapinës. Adresas: Stoties g., Telðiai, 110 m Pastatas (Respublikos g. 13) Telðiø senamiestyjesenamiestyje. Pastatytas 1909 m. á ðiauræ nuo Stoties ir Gëliø gatviø sankirtos. Teritorija uþima 2,3 ha. Objektas Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 708. turi istorinæ vertæ. Èia buvo laidojami Telðiø miesto gyventojai. Kodas A49. Pastatas (Respublikos g. 4) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1911 m. Lietuvos kariø kapai Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 715. Adresas: Gëliø g., Telðiai, miesto kapiniø ðiaurës rytinë dalis. Èia palaido- Pastatas (Respublikos g. 6) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1908 m. ta 15 Lietuvos kariø savanoriø. Objektas turi istorinæ vertæ. Kodas L50. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 716. Poeto, visuomenës veikëjo Juozo Butkaus-Butkø Juzës (1893-1947) Pastatas (Respublikos g. 8) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1920 m., kapas. Adresas: Telðiø kapinës (Gëliø g., Telðiai, kapiniø vakarinë dalis, 10 m restauruotas 1985 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 717. á vakarus nuo centrinio tako). Objektas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà Pastatas (Respublikos g. 10) Telðiø senamiestyjesenamiestyje. Pastatytas 1908–1909 átrauktas 2003 m. birþelio 20 d. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas L1395. m., restauruotas 1986 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 718. Chemiko, vaistininko, visuomenës veikëjo, 18 metø Telðiø miesto bur- Pastatas (Respublikos g. 21) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1909–1910 mistru dirbusio Oskaro Goldnerio (1867–1927) kapas. Adresas: Telðiø ka- m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 719. pinës (Gëliø g., Telðiai, kapiniø centrinë dalis, 4 m á ðiaurës rytus nuo centri- Pastatas (Respublikos g. 37) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1925 m. nio tako). Kapas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà átrauktas 2003 m. birþe- Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 720. lio 20 d. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas L1396. Pastatas (Respublikos g. 41) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1880 m. 1863 m. sukilimo dalyviø kunigø – Varniø baþnyèios vikaro Antano Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 721. Gargaso (Gargo), gimusio 1825 m., ir Gargþdø baþnyèios vikaro Izido- Pastatas (Respublikos g. 43) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1909–1910 riaus Noreikos kapas Telðiø Ðv. Antano Paduvieèio katedros ðventoriuje. m., restauruotas 1994 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 722. Adresas: Telðiø katedros ðventoriaus pietvakarinë dalis, 3 m á ðiauræ nuo ðven- Pastatas (Respublikos g. 53) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1895 m. toriaus tvoros. Abu kunigai suðaudyti 1863 m. spalio 7 d. Telðiø miesto pa- Iki 1905 m. buvo vieðbutis, iki XX a. V deðimtmeèio pabaigos – kalëjimas. kraðtyje. Þuvusiøjø palaikai á ðventoriø ið ankstesnës palaidojimo vietos per- 1941-06-24–25 dienomis Rainiø miðkelyje sovietø kariðkiai nuþudë 74 ðiame kelti 1922 m. liepos 16 d. Objektas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà átrauk- kalëjime laikytus politinius kalinius. Objektas turi istorinæ, architektûrinæ ver- tas 2003 m. birþelio 20 d. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas L1397. tæ. Kodas S 723. Mokykla. Adresas: Kalno g. 1 / Katedros g. 3, Telðiai. Pastatyta 1798 m. ÁVYKIØ VIETOS 1798–1832 m. èia veikë bernardinø vienuolyno ákurta mokykla. Objektas turi Telðiø miesto þydø þudyniø vieta ir kapas. Adresas: Kalnënø g., Telðiai, architektûrinæ, istorinæ vertæ. Kodas S724. miesto ðiaurinë dalis, 0,8 km á pietvakarius nuo Sedos ir Maþeikiø gatviø san- Pastatas (Kalno g. 16) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1939 m. Objek- kryþos, 0,35 km á ðiaurës rytus nuo Durbino upelio. Objektas turi istorinæ ver- tas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 725. tæ. Èia 1941 m. birþelio ir liepos mënesiais buvo nuþudyta ir uþkasta apie 200 Pastatas (Kæstuèio g. 3) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1912 m., vaka- Telðiø apskrities gyventojø. Kodas I69. rinis korpusas – 1920 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 726. Namas (Kæstuèio g. 10) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1910 m. Objek- STATINIAI tas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 727. Kripta. Adresas: Katedros g. 2, Ðv. Antano Paduvieèio katedros rûsio ðiau- Pastatas (Turgaus a. 8) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1927 m., res- rinë dalis. Objektas turi istorinæ vertæ. Èia palaidotas visuomenës, spaudos tauruotas 1997 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 728. veikëjas, 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybës akto signataras, 1922– Namas (Turgaus a. 9) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1936 m. Objektas 1926 m. Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas, vyskupas, Telðiø vyskupi- turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 729. jos valdytojas Justinas Staugaitis (1866–1943) ir visuomenës veikëjas, Telðiø Namas (Turgaus a. 11) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1890 m. Objek- kunigø seminarijos profesorius, rektorius, 1944–1946 m. vyskupas Prancið- tas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 730. kus Ramanauskas (1893–1959). Kodas S214. Pastatas (Turgaus a. 16) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1909 m., res- Þemaitës mokykla. Adresas: Ðviesos g. 15, Telðiai, miesto ðiaurinë dalis. tauruotas 2002 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 731. Pastatyta 1936 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Projekto autorius – archi- Namas (Eþero g. 1) Telðiø senamiestyje. Pastatytas 1935 m. Objektas tektas S. Stulginskis. Kodas S222. turi architektûrinæ vertæ. Kodas S 732. Elektrinë. Adresas: Telðës g. 12, Telðiø senamiestis, Masèio eþero ðiau- Pastatas (S. Daukanto g. 14 / Saulës g. 2) Telðiø senamiestyje. Pasta- rës vakarinis krantas. Pastatyta 1933. Projekto autorius – inþinierius J. Sidab- tytas 1925 m. 1928–1936 m. èia veikë „Saulës“ (vyskupo M. Valanèiaus var- ras. Objektas turi istorinæ, technologinæ, architektûrinæ vertæ. Kodas S471. do) gimnazija. Joje mokësi poetas V. Maèernis (1921–1944), kompozitorius, Telðiø iþdinës pastatas. Adresas: Turgaus a. 15 / Iþdinës g. 12, Telðiø meno veikëjas J. Gaiþauskas (g. 1922). Objektas turi architektûrinæ, istorinæ senamiestis. Pastatyta XIX a. I pusëje. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Ko- vertæ. Kodas S 733. das S701. Vyskupø rûmai. Adresas: Katedros g. 5 / Kalno g. 2, senamiestis. Pasta-

56 tyti 1929 m. Projekto autoriai: inþinierius P. Taraèkovas, architektas V. Du- Kultûros paveldas beneckis. Restauruoti 1986 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S734. Namas (Birutës g. 30) Telðiø miesto centrinëje dalyje. Pastatytas XX a. pr. 1931–1936 m. èia veikë kraðtotyros draugija „Alka“. Objektas turi istorinæ vertæ. Kodas S 811. 1. Vargonai IV1130; Telðiø staèiatikiø Ðv. Mikalojaus cerkvë. Adresas: Þalgirio g. 8, miesto 2. 1642 m. Povilo Sapiegos portretas DR 1024; ðiaurinë dalis. Pastatyta 1937 m. Projekto autorius – architektas V. Kopylovas. 3. XIX a. pr. paveikslas „Izaoko auka“. DR 1025. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S859. 4. 1776 m. paveikslas „Ðv. Antanas“. DR 1026. Telðiø Ðvè. M. Marijos ëmimo á dangø baþnyèia. Adresas: Ðviesos g. 2, 5. 1809 m. monstrancija. DR 1027. senamiestis. Pastatyta 1864–1867 m., rekonstruota 1935–1936 m. Objektas 6. 1719 m. þalvarinis varpas. DR 1028. turi architektûrinæ vertæ. Kodas S860. 7. XVIII a. altoriai (7 vnt.). DR 1029. Telðiø sinagoga. Adresas: Aukðtoji g. 3, senamiestis. Pastatyta XIX a. vi- 8. XVIII a. J. Maþeikos padaryta sakykla. DR 1030. duryje–XIX a. II pusëje. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas S861. 9. XIX a. pab. sukurtas Motiejaus Valanèiaus portretas. DV 3037. Telðiø jeðibotas. Adresas: Iþdinës g. 11, senamiestis. Pastatytas XIX a. II 10. XIX a. I p. ðilkinis arnotas. DV 3038. p. Atstatytas po gaisro 1908 m. Po 1960 m. gaisro nugriautas rytinio pastato 11. XIX a. I p. ðilkinis-medvilninis arnotas. DV 3039. fasado frontonas, pristatyti priestatai. Remontuota po 1978 m. Objektas turi 12. XIX a. I p. ðilkinis arnotas. DV 3040. architektûrinæ vertæ. Kodas S862. 13. XIX a. ðilkinis-medvilninis arnotas. DV 3041. 14. XIX a. ðilkiniai arnotai (3 vnt.). DV 3042, 3043, 3044. STATINIØ KOMPLEKSAI Ðvè. M. Marijos Ëmimo á dangø baþnyèioje – vargonai. IV 1131. Telðiø spirito fabriko pastatø kompleksas. Adresas: Gedimino g. 8, 17, Kalno g. 21, Telðiø miesto centrinë dalis. Pastatytas 1898–1905 m. Komplek- sui priklauso administracinis ir ûkinis pastatai, pirtis, gamybinis pastatas, sar- ginë, sandëlis, gyvenamasis pastatas, garaþas. Objektai turi istorinæ, archi- tektûrinæ, techninæ vertæ. Kodas G247K. TRYÐKIØ SENIÛNIJA Pastatø kompleksas Respublikos g. 49 ir Eþero g. 2, senamiestyje. Kompleksui priklausantis pastatas pastatytas XX a. pr., rekonstruotas XX a. 4 ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ KULTÛROS deð. (rekonstrukcijos projekto autorius – dailininkas S. Sidabras). 1918–1927 VERTYBIØ REGISTRÀ m. èia veikë „Saulës“ gimnazija. Joje 1920–1923 m. dirbo filosofas, raðytojas, poetas, dramaturgas, muzikas, pedagogas Vilhelmas Storasta-Vydûnas ARCHEOLOGINËS VIETOS (1868–1953), raðytoja Marija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana (1877–1930). Èia Buiðø, Tauragënø piliakalnis (Senelës kalnas) su gyvenviete. Adresas: mokësi poetas ir muziejininkas Pranas Genys (1902–1952). Komplekse yra Buiðø k., Tryðkiø sen., 0,8 km á pietryèius nuo Palangos–Ðiauliø kelio tilto per gyvenamas namas, pastatytas XX a. 3 deðimtmetyje. Projekto autorius – dai- Virvytæ ir 0,65 km á ðiaurës rytus nuo Telðiø–Ðiauliø geleþinkelio tilto per Virvy- lininkas S. Sidabras. Objektai turi architektûrinæ, istorinæ vertæ. Kodas G331K. èià, abipus Virvytës upës. Teritorija uþima 7,8 ha. Kodas A1374K. Telðiø bernardinø vienuolyno ir kunigø seminarijos statiniø kompleksas. Adresas: Katedros g. 2, 6, senamiestis. Objektas turi istorinæ, architektû- STATINIØ KOMPLEKSAI IR ANSAMBLIAI rinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. Kodas G334K. Ðv. Angelø Sargø baþnyèios kompleksas (baþnyèia ir varpinë). Adre- Kompleksui priklauso: sas: Ubiðkës kaimo pietrytinë dalis, 1-osios kapinës. Baþnyèia pastatyta 1851 1. Ðv. Antano Paduvieèio katedra, pastatyta 1762–1765 m., rekonstruota m. Varpinë pastatyta 1897 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas G180K. 1864 m. (rekonstrukcijos autorius F. Rimgaila). Rûsiai restauruoti 1997–1998 Ðvè. Trejybës baþnyèios ansamblis (baþnyèia, varpinë, ðventoriaus var- m. (rekonstrukcijos autorius – architektas Algirdas Þebrauskas). Kriptoje pa- tai). Adresas: Tryðkiø senamiestis. Ansamblis suformuotas XVIII a. vid.–XIX laidoti Telðiø vyskupai J. Staugaitis ir P. Ramanauskas; a., baþnyèia pastatyta 1751 m., varpinë – 1805 m. Objektas turi architektûrinæ 2. Vienuolyno namas. Pastatytas 1624 m., rekonstruotas 1789–1791 m., vertæ. Kodas G184K. restauruotas 2001 m. (restauracijos projekto autorius – architektas Algirdas Pavirvyèio dvaro sodyba (ponø namas, svirnas). Adresas: Pavirvyèio k., Þebrauskas); Tryðkiø sen., Virvytës kairysis krantas. Kompleksas suformuotas XVIII a. II p. 3. Ðventoriaus vartai. Pastatyti XIX a. viduryje. Projekto autorius – archi- –XIX a. Uþima 5,25 ha. Turi architektûrinæ vertæ. tektas F. Rimgaila; Tryðkiø dvaro sodyba (ponø namas, arklidþiø liekanos, svirnas, kumety- 4. Kunigø seminarija. Pastatyta 1928 m. (projekto autorius – inþinierius P. nas). Adresas: Tryðkiai, Klaipëdos g. 15, 17, 19 (Tryðkiø pietinëje dalyje, ant Taraèkovas), restauruota 1989–1996 m. (pristatytas penktas aukðtas – auto- Virvytës deðiniojo kranto). Ponø namas pastatytas XIX a. I p., arklidës – 1886 rius architektas Algirdas Þebrauskas). m., svirnas – 1895 m., kumetynas – XX a. pr. Objektas turi architektûrinæ, istorinæ, urbanistinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. URBANIZUOTOS VIETOVËS Telðiø senamiestis. Iðsidëstæs Masèio eþero ðiauriniame krante, prie ge- LAIDOJIMO VIETOS leþinkelio Ðiauliai–Kretinga. Suformuotas 1450 m. Objektas turi urbanistinæ, Tryðkiø miestelio þydø senosios kapinës. Adresas: Tryðkiø miestelio ðiau- architektûrinæ vertæ. Kodas U32. rinë dalis, 180–200 m. á vakarus nuo kelio Tryðkiai–Viekðniai, 90–130 m á ðiau- ræ nuo Virvytës upës. Èia buvo laidojami Tryðkiø miestelio gyventojai. Objek- KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, tas turi istorinæ vertæ. Kodas L48. KULTÛROS VERTYBËS Raðytojos Sofijos Ivanauskaitës-Pðibiliauskienës-Lazdynø Pelëdos Þelvaièiø senkapiai, vadinami Narvydo kapukais, Telðiuose. AV 1516. (1867–1926) kapaskapas. Adresas: Tryðkiø miestelio kapinës (kapiniø ðiaurinë da- XIX a. pab.–XX a. pr. koplytstulpis Dþiugo g. 14. DV 3045. lis, 19,1 m á vakarus nuo koplyèios). Á Kultûros vertybiø registrà kapas átrauk- Namas Dþiugo g. 16. IR 288. tas 2003 m. birþelio 20 d. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas L1392. Pastatas Eþero g. 11. LA 526. Knygneðio Dominyko Bubëno (Bubino) (1856–1940) kapas. Adresas: Pastatas Gedimino g. 3. LA 523. Ubiðkës miestelio (Tryðiø sen.) antrøjø kapiniø centrinë dalis, 28 m á vakarus Rainiø kankiniø kapai Gëliø g. esanèiose kapinëse. IR 357. nuo kapiniø tvoros, 16 m á ðiauræ nuo centrinio tako. Á Kultûros vertybiø registrà Jasenausko kapai Gëliø g. esanèiose kapinëse. IV 1171. kapas átrauktas 2003 m. birþelio 20 d. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas L1393. Kapas „Tarybiniai pilieèiai“ Gëliø g. esanèiose kapinëse. IV 654. ÁVYKIØ VIETOS Pastatas Kalno g. 10. LA 524. Þydø þudyniø vieta ir kapas Tryðkiuose. Adresas: Tryðkiø miestelis, Tryð- Namas Kalno g. 17. IP 1753. kiø sen., Telðiø r. Miestelio pietvakarinë dalis, 250 m á pietus nuo Virvytës ir Pastatas Paðto g. 3. LA 525. Tryðkio upiø santakos. 1941 m. birþelio mënesá èia nuþudyti ir uþkasti 89 þmo- Paminklinis akmuo, skirtas 1863 m. sukilimo dalyviams Sukilëliø g. IV 660. nës. Objektas turi istorinæ vertæ. 1996 m. birþelio 24 d. átrauktas á Kultûros Kariø kapinës Ðviesos g. IV 661. Ðv. Antano Paduvieèio katedroje: (Nukelta á 58 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 57 (Atkelta ið 57 p.) vertybiø registrà. Kodas I8. Kultûros paveldas

KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS Tryðkiø senkapiai Tryðkiuose. AV 1525. Staurylø senkapiai Staurylø kaime. AV 1523. Staurylø senovës gyvenvietë Staurylø kaime. IP 1476/A. Neveikianèios kapinës: Ginteniø kaimo, Paðatrijos kaimo, Paðkuvënø kai- Visginiø senkapiai Visginiø kaime. IP 1477/A. mo, Pavirvytës kaimo, Pervainiø kaimo, Petrikø kaimo, Upynos kaimo seno- XIX a. pr. koplytëlë Stakminiø kaimo kapinëse. DV 4051. sios, Vainoèiø kaimo, Visginiø kaimo, Þalionës kaimo. XIX a. pab.–XX a. pr. koplytëlë Vainoèiø k. kapinëse. DV 4052. Tryðkiø senamiesèio aikðtës planas. UV 45. Kapas „Þuvæ uþ Tarybø valdþià“ Tryðkiø miestelio kapinëse. IV 671. Kariø kapinës Tryðkiø miestelyje. IV 672. VARNIØ SENIÛNIJA 1908 m. koplytstulpis Tryðkiø miestelyje. DV 3117. XIX a. medinë skulptûra „Ðv. Florijonas“ (ant stulpo) Tryðkiø ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ miestelio centre. DV 3118. KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ Alkakmenio vieta Tryðkiø miestelyje. LA. Tryðkiø miestelio Ðvè. Trejybës baþnyèioje: ARCHEOLOGINËS VIETOS 1. Vargonai. IV 1132. Varniø kapinynas. Adresas: Varniai, 0,1 km á ðiauræ nuo Laukuvos–Telðiø 2. XVIII a. pab. paveikslas „Ðv. Ona“. DR 1052. kelio tilto per Varnelæ, Varniø centrinë dalis, aplink buvusios Varniø kunigø 3. XVIII a. pab. mediniai altoriai su skulptûromis ir paveikslais (3 vnt.). seminarijos pastatà. Kodas A1352. DR 1053. Varniø senovës gyvenvietë, vadinama Vaiðnoriaus sala. Adresas: Var- 4. XIX a. pr. paveikslas „Ðv. Marija Ðkaplierinë“ su aptaisais. DV 3119. niai, 1 km á pietus nuo Varniø kapiniø, tiek pat á vakarus nuo Varniø–Laukuvos 5. XVIII a. pab. paveikslas „Ðv. Marijos karûnavimas“ su aptaisais. DV 3120. kelio ir 0,15 km á rytus nuo Varnelës deðiniojo kranto, miðkas. Kodas A1353. 6. XIX a. pab. medinë skulptûra „Kristus prie stulpo“. DV 3121. Pagirgþdûèio piliakalnis, vadinamas Girgþdûtës kalnu. Adresas: Pa- 7. XIX a. medinë skulptûra „Nukryþiuotasis“. DV 4273. girgþdûèio k., 1,2 km á rytus nuo Neverdos deðiniojo kranto ir 0,7 km á rytus 8. XIX a. pab. antkapinis paminklas baþnyèios ðventoriuje. DV 3122. nuo Varniø–Karklënø kelio, miðkas. Kodas A1361. 9. XIX a. pab. –XX a. pr. padaryta medinë koplytëlë prie medþio baþnyèios Pagirgþdûèio piliakalnis su gyvenviete II. Adresas: Pagirgþdûèio k., 1,5 ðventoriuje. DV 3123. km á ðiauræ nuo Pagirgþdûèio piliakalnio, vadinamo Girgþdûtës kalnu, ir 0,6 Ubiðkës miestelio Ðv. Angelø baþnyèioje: km á pietryèius nuo Alkupio deðiniojo kranto. Kodas A1362. 1. 1678 m. þalvarinis varpas. DR 1034. Vydmantø, Vembûtø piliakalnis. Adresas: Vydmantø k., 1,8 km á vakarus 2. XX a. pr. Kazimiero Andreikos padarytas altorëlis (feretonas). DV 3053. nuo Lûksto eþero ir 0,6 km á ðiaurës rytus nuo Domanto kairiojo kranto, á 3. XX a. pr. Kazimiero Andreikos padaryta medinë sakykla. DV 3054. ðiaurës vakarus nuo Èerbos miðko. Kodas A1363. 4. XIX a. pab. medinë krikðtykla. DV 3055. Daktariðkës senovës gyvenvietë. Adresas: Daktariðkës k., 1,3 km á rytus 5. 1786 m. þalvarinis varpas (varpinëje). DV 3056. nuo Telðiø–Varniø kelio tilto per Reðketà ir 50 m á pietvakarius nuo Virvytës 6. XIX a. pab.–XX a. pr. Kazimiero Mockaus ir Kazimiero Andreikos pada- kairiojo kranto. Kodas A1364. ryta medinë koplytëlë baþnyèios ðventoriuje. DV 3057. Daktariðkës senovës gyvenvietë II. Adresas: Daktariðkës k., 1,7 km á ðiau- Neveikianèios kapinës: Badaukiø kaimo, Buiðø kaimo, Dirmeikiø kaimo, ræ nuo Stervo eþero, 0,8 km á pietus nuo Virvytës ir Drujos santakos ir 0,5 km Dumblaukës kaimo, Duseikiø kaimo, Juodeikëliø kaimo, Juodëjø kaimo, Lei- á ðiauræ nuo Karkliðkës senovës gyvenvietës II. Kodas A1365. lënø kaimo, Maldënø kaimo, Mickiðkës kaimo, Pabalvës kaimo (2 vnt.), Pa- Karkliðkiø senovës gyvenvietë. Adresas: Karkliðkiø k., 0,8 km á pietvaka- balvës kaimo 1-osios, Pavirvyèio kaimo (Drupkalnis), Pavirvyèio kaimo (Mil- rius nuo Virvytës iðtakos ið Birþulio eþero ir 0,2 km á pietryèius nuo Varniø– þinkapiai), Stakminiø kaimo, Staurylø kaimo 1-osios, Staurylø kaimo, Sukan- Miksodþiø kelio tilto per Virvyèià, miðkas. Kodas A1366. èiø kaimo, Tauragënø kaimo, Tryðkiø kaimo, Tryðkiø miestelio 1-osios, Ubið- Karkliðkiø senovës gyvenvietë II. Adresas: Varniø sen., 1 km á ðiauræ nuo kës miestelio 1-osios, Uþsieniø kaimo, Visginiø kaimo. Stervo eþero, 0,6 km á pietus nuo Virvytës kairiojo kranto ir 0,5 km á pietus nuo Daktariðkës senovës gyvenvietës II, Telðiø miðkø urëdija, Varniø girininkija, Degësiø pelkës (Tetervynës miðkas). Kodas A1367. UPYNOS SENIÛNIJA Karkliðkiø senovës gyvenvietë III. Adresas: Karkliðkiø k., 0,5 km á ðiau- rës vakarus nuo Varniø–Karkliðkiø kelio, tiek pat á ðiaurës rytus nuo Stervo ÁTRAUKTA Á LIETUVOS NEKILNOJAMØJØ eþero ir 0,3 km á vakarus nuo Virvytës kairiojo kranto. Kodas A1368. KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ Karkliðkiø senovës gyvenvietë IV. Adresas: Karkliðkiø k., 0,55 km á pietry- èius nuo Stervo eþero ir 0,4 km ta paèia kryptimi nuo Varniø–Karkliðkiø kelio, ARCHEOLOGINËS VIETOS 0,5 km á vakarus nuo Varnelës kairiojo kranto. Kodas A1369. Patumðiø kapinynaskapinynas. Adresas: Patumðiø k., 0,6 km á pietus nuo Luokës– Karkliðkiø senovës gyvenvietë V. Adresas: Karkliðkiø k., 1,25 km á vaka- Ðaukënø ir Tryðkiø–Gaulënø keliø kryþkelës, 0,2 km á vakarus nuo Gaulënø– rus nuo Birþulio eþero, 1,1 km á pietryèius nuo Stervo eþero, 0,9 km á rytus Uþvenèio kelio tilto per Ðatrijà, Ðatrijos deðinysis krantas. A1351. nuo Varniø–Karkliðkiø kelio ir 0,1 km á ðiaurës vakarus nuo Varnelës kairiojo Paðatrijos piliakalnis su gyvenviete. Adresas: Paðatrijos k., 2,8 km á piet- kranto. Kodas A 1370. ryèius nuo Luokës–Ðaukënø ir Luokës–Kaunatavo keliø kryþkelës, 1,5 km á Karkliðkiø senovës gyvenvietë VI. Adresas: Karkliðkiø k., 1,2 km á pietva- ðiaurës vakarus nuo Ðatrijos kairiojo kranto ir 1,5 km á pietvakarius nuo Luo- karius nuo Varniø–Miksodþio kelio tilto per Virvyèià, 0,85 km á ðiaurës rytus kës–Ðaukënø kelio. Kodas A1393K. nuo Stervo eþero ir 0,15 km á pietryèius nuo Varniø–Miksodþio kelio. Kodas A 1371. Daukantø kapinynas. Adresas: Daukantø k., 0,25 km á ðiaurës vakarus KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, nuo Laukuvos–Uþvenèio kelio kryþkelës su keliu á Pavandenæ ir 0,2 km á vaka- KULTÛROS VERTYBËS rus nuo Pavandenës kelio. Kodas A1375. Uþvëdarës senkapiai, vadinami Kapais, Uþvëdarës kaime. AV 1528. Didþiøjø Burbiðkiø piliakalnis, vadinamas Moteraièiu. Adresas: Didþiø- Besèiø senkapiai, vadinami Kapukais, Besèiø kaime. AV 1527. jø Burbiðkiø k., 1,05 km á pietryèius nuo Pavandenës Ðv. Onos baþnyèios, Koplytëlë Badmakiø kaime. DV 3047. 0,75 km á pietus nuo Glûdo eþero ir 0,3 km á rytus nuo Janapolës–Bubiø kelio. XX a. pr. koplytëlë Þylakiø kaime. DV 3074. Kodas A1377. Upynos kaimo Ðv. Jono labdario baþnyèioje: Drobûkðèiø kapinynas. Adresas: Drobûkðèiø k., 1 km á vakarus nuo Lûkðto XIX a. pab. medinë skulptûra „Ðv. Kristoforas“. DR 1054. eþero, 0,3 km á pietryèius nuo Varniø–Laukuvos kelio. Kodas A1378. 1732 m. þalvarinis varpas. DR 1055. Janapolës senovës gyvenvietë, vadinama Ðirmës kalnu. Adresas: Ja- XIX a. geleþinis ornamentuotas kryþius. DV 3125. napolës k., 1,6 km nuo Telðiø–Varniø kelio ir 0,4 km á pietryèius nuo Janapo- 1905 m. þalvarinis varpas (varpinëje). DV 3124. lës Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèios. Kodas A1382.

58 Kalniðkiø senovës gyvenvietë. Adresas: Kalniðkiø k., 0,65 km á pietry- èius nuo Janapolës–Pavandenës kelio, 0,55 km á ðiaurës vakarus nuo Dru- Kultûros paveldas jos deðiniojo kranto ir 0,25 km á pietryèius nuo Kalniðkiø senovës gyven- vietës II. Kodas A 1385. Kalniðkiø senovës gyvenvietë. Adresas: Kalniðkiø k., 1,6 km á ðiaurës vakarus nuo Janapolës–Pavandenës kelio tilto per Drujà ir 0,3 km á pietryèius nuo ðio kelio. Kodas A1386. Kalniðkiø senovës gyvenvietë III. Adresas: Kalniðkiø k., 2,4 km á rytus trinë dalis. Baþnyèia pastatyta 1719 m. Objektas turi architektûrinæ vertæ. nuo Janapolës Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèios, 0,8 km á pietvakarius nuo Kodas S507. Janapolës–Pavandenës kelio ir 50 m ta paèia kryptimi nuo Drujos kairiojo Pastatas S. Daukanto g. 6, Varniø m. (centrinë miesto dalis, kairioji kelio kranto. Kodas A1387. Telðiai–Laukuva pusë). Pastatytas 1770 m. 1990 m. pradëtas restauruoti (res- Kæsø kapinynas, vadinamas Didvyriø kapais. Adresas: Kæsø k., 1,1 km tauracijos projekto autorius – inþinierius V. Ðliogeris). 1775 m. èia veikë kuni- á vakarus nuo Girgþdûtës piliakalnio, vadinamo Girgþdûtës kalnu, 0,4 km á gø seminarija. Joje mokësi ir gyveno raðytojas, visuomenës veikëjas, Þemai- ðiaurës rytus nuo Nevardos deðiniojo kranto ir 0,2 km ta paèia kryptimi nuo èiø vyskupas Motiejus Valanèius (1801–1875), poetas, kalbininkas A. Bara- Varniø–Karklënø kelio. Kodas A1388. nauskas (1835–1902), poetas A. Strazdas-Strazdelis (Drazdauskas) (1760– Panakèio senovës gyvenvietë. Adresas: Panakèio k., 1 km nuo Varniø– 1833), poetas A. Vienaþindys (1841–1892) ir nemaþai kitø iðkiliø þmoniø. 1927– Uþvenèio kelio ir 0,3 km á vakarus nuo Nakaèios kairiojo kranto. Kodas A1391. 1931 m. ðiame pastate buvo koncentracijos stovykla. Pastaraisiais metais – Skirmantiðkës senovës gyvenvietë. Adresas: Skirmantiðkës k., 1 km á Þemaièiø vyskupystës muziejus. Objektas turi istorinæ ir architektûrinæ vertæ. pietvakarius nuo Barstëgø–Varneliø kelio ir 0,4 km á ðiauræ nuo Varniø–Tverø Kodas S812. kelio. Kodas A1394. Motiejaus Valanèiaus namas. Adresas: S. Daukanto g. 10a, Varniai, mies- Skrandënø kapinynas. Adresas: Skrandënø k., 0,55 km á vakarus nuo to ðiaurinë dalis, kairëje kelio Telðiai–Laukuva pusë. Pastatytas XIX a. pr., res- Varniø–Kaltinënø kelio ir 0,1 km á rytus nuo Nakaèios deðiniojo kranto. Kodas tauruotas 1994–1995 m. (restauracijos projekto autorius – Algirdas Þebraus- A1395. kas). 1850–1864 m. ðiame name gyveno raðytojas, visuomenës veikëjas, Þe- Ðaukðtelio piliakalnis, vadinamas Sprûdës kalnu. Adresas: Ðaukðtelio maièiø vyskupas Motiejus Valanèius (1801–1875). Objektas turi istorinæ ir ar- k., 1,4 km á ðiaurës vakarus nuo Glûdo eþero, 1,35 km á ðiauræ nuo Pavande- chitektûrinæ vertæ. Kodas S 813. nës Ðv. Onos baþnyèios ir 0,5 km á rytus nuo Janapolës–Pavandenës kelio. STATINIØ PUOÐYBA IR ÁRANGA Upetø gyvenvietë. Adresas: Varniø sen., 2,3 km á pietvakarius nuo Var- Ðvento Petro ir Pauliaus baþnyèios altorius su retabulu. Adresas: M. niø–Þarënø kelio tilto per Reðketà, 1,2 km á pietus nuo Varniø–Þarënø kelio, Valanèiaus g. 4, Varniai, Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèia (buvusi ka- Reðketos deðinysis krantas, Telðiø miðkø urëdijos Varniø girininkijos miðkas. tedra). Kodas A1398. 1. Barokinio stiliaus altoriai padaryti Lietuvoje (autorius – K. Peukeris) 1693 m. Medis: staliaus darbai, droþyba, daþymas, marmuravimas: aliejus, auksa- MITOLOGINËS VIETOS vimas (?). Kalnas, vadinamas Alkos kalnu. Adresas: Pabirþulio k., Varniø sen., kai- 2. Statulos – medis: droþyba, daþymas: aliejus, auksavimas (?). Altoriuje mo ðiaurinë dalis, 1,3 km á rytus nuo Janapolës Ðv. Mykolo arkangelo baþny- stovi statulos: „Ðv. Stanislovas“, „Ðv. Kazimieras“,„Ðv. Procesas“,„Ðv. Martin- èios, 0,35 km á pietryèius nuo Janapolës–Pavandenës kelio (Varniø regioni- janas“, „Angelas“ (2 vnt.), „Nukryþiuotasis“, „Kristaus pasirodymas Ðv. Petrui niame parke). Objektas turi istorinæ, mitologinæ vertæ. Kodas M190. ir Pauliui“. Altoriui priklauso ir Lietuvoje XVIII a. I ketvirtyje padarytas taberna- Alkvietë, vadinama Alkos kakta. Adresas: Maþojo Palûksèio k., Varniø kulis (Regentas. Àþuolas: staliaus darbai; sidabras: kalstymas, skardos kar- sen., kaimo pietinë dalis, 0,6 km á ðiaurës rytus nuo Sietuvos upelio átekëjimo pymas, auksavimas). Objektai turi meninæ ir istorinæ vertæ. Kodas P93K. á Lûksto eþerà (Varniø regioninio parko teritorija). Objektas turi mitologinæ, Vargonai (vargonø prospektas ir instrumentas). Adresas: M. Valanèiaus istorinæ vertæ. Kodas M238. g. 4, Varniai, Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèia (buvusi katedra). Objek- tai turi istorinæ, meninæ, tipologinæ, techninæ-konstrukcinæ, muzikinæ, visuo- STATINIØ KOMPLEKSAI IR ANSAMBLIAI meninæ vertæ. Vargonø prospektas – neoklasicizmo stiliaus, pagamintas Lie- Janapolës Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèios kompleksas (baþnyèia, var- tuvoje 1821 m. Vargonø instrumentà pagamino 1821 m. Vaiculevièius (Wai- pinë, ðventoriaus tvora su vartais). Adresas: Janapolës k., Varniø sen., á vaka- culewych). Kodas P126K1. rus nuo Telðiø–Pavandenës kelio, kaimo centrinë dalis. Objektas turi archi- tektûrinæ vertæ. Kompleksas suformuotas XVIII a. II pusëje–XIX a. Baþnyèia KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, pastatyta 1763 m., rekonstruota 1887 m. varpinë pastatyta XIX a. Kodas G181K. KULTÛROS VERTYBËS Pavandenës Ðv. Onos baþnyèios kompleksas (baþnyèia, varpinë, san- Eidþiotø piliakalnis, vadinamas Pilale, Eidþiotø kaime. AR 1196. dëlis, Kryþiaus kelio stotys). Adresas: Pavandenës k., 95 m á ðiaurës rytus Pupiniø senkapiai, vadinami Kapukais, Pupiniø kaime. AV 1500. nuo Telðiø–Uþvenèio kelio, kaimo centrinë dalis. Kompleksas suformuotas Maþojo Palûksèio akmens amþiaus gyvenvietë M. Palûksèio kaime. XIX a. pr.–XX a., baþnyèia pastatyta 1802 m., varpinë –XIX a. Kodas G183K. AV 2061. Varniø Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèios statiniø kompleksas. Ðirmës piliakalnis su senovine gyvenviete Janapolës kaime. LA 1135. Adresas: M. Valanèiaus g. 4, Varniø mietelio ðiaurinë dalis, Varnelës deðiny- Janapolës akmens amþiaus gyvenvietë Janapolës kaime. LA 1136. sis krantas. Objektas turi architektûrinæ, istorinæ, kraðtovaizdinæ vertæ. Baþny- Þvejeliðkës akmens amþiaus gyvenvietë III Þvejeliðkës kaime. LA 1138. èia pastatyta 1680–1691 m., restauruota 1817 m., 1867 m., 1975 m., 1999 m. Þvejeliðkës akmens amþiaus gyvenvietë II Þvejeliðkës kaime. LA 1139. Kriptoje palaidoti: vyskupas Merkelis Giedraitis (1536–1609), vyskupas te- Þvejeliðkës akmens amþiaus gyvenvietë I Þvejeliðkës kaime. LA 1140. ologijos daktaras Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), pavyskupis te- Pabirþulio akmens amþiaus radimvietë Pabirþulio kaime. LA 1140. ologijos daktaras Simonas Mykolas Giedraitis (1764–1844) ir keletas kitø ið- Pabirþulio akmens amþiaus radimvietë I Pabirþulio kaime. AV 2062. kiliø þmoniø. Ðventoriaus tvora ir vartai pastatyti 1870 m., restauruoti 1975 m. Pabirþulio akmens amþiaus radimvietë II Pabirþulio kaime. AV 2063. Lurdas ðventoriaus teritorijoje pastatytas 1914 m. Kodas G336K. Birþulio sàsmaukos akmens amþiaus gyvenvietë III Karkliðkiø k. IP 2991/A. Padvariø kaimo etnoarchitektûrinë sodyba. Adresas: Padvariø k., apie XIX a. pab.–XX a. pr. koplytëlë Dvarvieèiø kaime. DV 3091. 1,5 km á ðiaurës vakarus nuo Janapolës miestelio, Telðiø–Varniø kelio rytinë XIX a. vid. tvartas Geguþkalnio kaime. AtV690. pusë. Pastatyta XIX a. II pusëje. Objektas turi architektûrinæ vertæ. Kodas G440K. XX a. pr. koplytëlë Pavandenës kaime. DV 3100. XX a. pr. koplytëlë Razmø kaime. DV3126. LAIDOJIMO VIETOS XX a. pr. A. Potockio padarytas koplytstulpis Sëbø kaime. DR1037. Varniø miesto þydø senosios kapinës. Adresas: Varniai, miesto ðiaurës XX a. pr. Maþeikos padarytas koplytstulpis Sëbø kaime. DV 3066. rytinë dalis, 600 m á pietus nuo keliø Varniai–Telðiai ir Varniai–Kujainiai sankir- 1910 m. koplytëlë Sëbø kaime. DV 3067. tos, 520–550 m á ðiaurës rytus nuo tilto per Varnelës upæ, kelyje Telðiai–Varniai. Kariø kapinës Varniø mieste. IV 673. Èia palaidoti Varniø miesto gyventojai. Objektas turi istorinæ vertæ. Kodas L47. Janapolës miestelio Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèioje: 1. XVIII a. pab. vargonai. IV 1127. STATINIAI 2. XVIII a. ornamentuoti kryþiai (3 vnt.). DR 1036. Ðv. Aleksandro baþnyèia. Adresas: Vytauto g. 10, Varniai, miestelio cen- (Nukelta á 60 p.)

Þemaièiø þemë 2004/3 59 (Atkelta ið 59 p.) Kultûros paveldas 3. 1791 m. padarytos þvakidës (2 vnt.). DV 4044. 4. XVIII a. padarytos þvakidës (2 vnt.). DV 4045. 5. XVIII a. pab.–XIX a. pr. sukurtas paveikslas „Ðv. Marijos pasveikini- mas“. DV 4248. koplyèioje. DV 3144. 6. XIX a. paveikslai „Ðv. Jonas Nepomukas“ (2 vnt.). DV4249. 42. XIX a. I p. paveikslas „Ðv. Jurgis“ kapiniø koplyèioje. DV 3145. 7. XIX a. dvi skulptûros „Nukryþiuotasis“. DV 4250. 43. XVIII a. paveikslas „Nukryþiuotasis“ kapiniø koplyèioje. DV 3146. 8. XIX a. pab.–XX a. pr. koplytëlë baþnyèios ðventoriuje. DV 4046. 44. XVIII a. geleþinis ornamentuotas kryþius kapiniø koplyèioje. DV 3147. Pavandenës miestelio Ðv. Onos baþnyèioje: Neveikianèios kapinës: Varniø miesto 2-osios, Alekðioniø kaimo, Dau- 1. 1780 m. taurë. DR 1042. kantø kaimo, Drobûkðèiø kaimo (2 vnt.), Gelþyèiø kaimo, Gelþyèiø (Drobûkð- 2. 1790 m. þalvarinis varpas. DR 1043. èiø) kaimo, Gintalø kaimo, Gomaliø kaimo, Janapolës miestelio kaimo, Kai- 3. XIX a. I p. geleþinis ornamentuotas kryþius. DR 1044. riø kaimo, Klubokø kaimo, Kûjainiø kaimo, Kûjainiø kaimo (Maskolkapiai), 4. XVIII a. paveikslas „Ðv. Pranciðkus“. DV 3092. Lingënø kaimo, Maþøjø Burbiðkiø kaimo, Milvydiðkiø kaimo, Miksodþio kai- 5. 1810 m. metalinë taurë. DV 3093. mo 1-osios, Miksodþio kaimo 2-osios, Navardënø kaimo, Naujøjø Kalniðkiø 6. 1810 m. sidabrinë taurë. DV 3094. kaimo, Panakèio kaimo, Pagirgþdûèio kaimo (2 vnt.), Vembûtø kaimo, Vid- 7. XIX a. medinë skulptûrinë grupë „Trys karaliai ir piemenëliai“. DV 3095. mantø kaimo (2 vnt.) kapinës. 8. XIX a. skulptûra „Nukryþiuotasis“ (apsidëje). DV 3096. 9. XIX a. skulptûra „Nukryþiuotasis“. DV 3097. 10. XVIII a. paveikslas „Ðv. Simonas ir Judas Tadas“. DV 4264. 11. XIX a. medinis altorius. DV 4265. 12. XIX a. skulptûra „Nukryþiuotasis“. DV 4266. VIEÐVËNØ SENIÛNIJA 13. XX a. pr. koplytëlë baþnyèios ðventoriuje. DV 3098. 14. XX a. I p. koplytëlë baþnyèios ðventoriuje. DV 3098. ÁTRAUKTA Á LIETUVOS KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ Varniø miesto Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèioje: 1. XVII a. sukurtas vyskupo Stepono Giedraièio portretas. DR 1056. ARCHEOLOGINËS VIETOS 2. 1688 m. sukurtas prelato Samuelio Ðverino portretas. DR 1057. Kveiliø, Ruiðënø kapinynas. Adresas: Kveiliø k., 1 km á ðiaurës vakarus 3. XVIII a. pirmoje pusëje sukurtas Þemaièiø vyskupo Juozapo Arnulfo nuo Gervainio kairiojo kranto, 0,9 km á ðiaurës rytus nuo Vieðvënø, Luokës Giedraièio portretas. DR 1058. kelio ir 0,35 km á vakarus nuo Burniø–Nakroðiðkiø kelio. Kodas A1354. 4. XVIII a. sukurtas baþnyèios fundatoriaus Kazimiero Paco portretas. Nakroðiðkiø kapinynas. Adresas: Nakroðiðkiø k., 0,65 km á pietvakarius DR 1059. nuo Vieðvënø–Luokës kelio ir 0,5 km á ðiauræ nuo Ankðtelës kairiojo kranto. 5. XVIII a. pirmoje pusëje sukurtas vyskupo Merkelio Giedraièio portretas. Kodas A1355. DR 1060. Vabaliø kapinynas. Adresas: Vabaliø k., 1,6 km á ðiauræ nuo Judros kai- 6. 1779 m. sukurtas vyskupo Jono Domininko Lopacinskio portretas. riojo kranto, 0,9 km á vakarus nuo Telðiø–Varniø kelio ir 50 m á pietus nuo DR 1061. Mastupio deðiniojo kranto. Kodas A1356. 7. XVIII a. Antano Tiðkevièiaus portretas. DR 1062. Vembûtø kapinynas. Adresas: Vembûtø k., 1,6 km á rytus nuo Telðiø– 8. XVIII a. sukurtas dvasininko su þàsies plunksna rankoje portretas. DR 1063. Varniø kelio ir 0,65 km á ðiaurës rytus nuo Ankðtelës deðiniojo kranto. Kodas 9. XVIII a. paveikslas „Nuëmimas nuo kryþiaus“. DR 1064. A1357. 10. XVIII a. paveikslas „Kristaus laidotuvës“. DR 1065. Patumðaliø kapinynas. Adresas: Patumðaliø k., 0,35 km á rytus nuo Vieð- 11. XVIII a. paveikslas „Kristaus prisikëlimas“. DR 1066. vënø–Luokës, Mediðkiø–Rûdupiø keliø kryþkelës, á ðiauræ nuo Vieðvënø– 12. XVIII a. paveikslas „Ðventoji ðeima“. DR 1067. Luokës kelio, miðkas. Kodas A1359. 13. XIX a. paveikslas „Septyni apaðtalai“. DR 1068. Getautës piliakalnis, vadinamas Getautës pilimi. Adresas: Getautës k., 14. XIX a. pr. paveikslas „Kristaus þengimas á dangø“. DR 1069. 0,9 km á vakarus nuo Telðiø–Varniø kelio ir 0,5 km á ðiaurës rytus nuo Vieðvës 15. XIX a. sukurtas vyskupo Motiejaus Valanèiaus portretas. DR 1070. pralaidos Kungiø–Vieðvënø II kelyje, Vieðvës kairysis krantas, miðkas. Kodas A1360. 16. XVIII a. medinis krëslas. DR 1071. 17. XVII a. herbiniai kantuðai ant karsto (2 vnt.). DR 1072. MITOLOGINËS VIETOS 18. XVII a. sidabrinis tabernakulis. DR 1073. Kalnas, vadinama Alkos kalnu. Adresas: Muitaièiø k., Vieðvënø sen., 0,54 19. XIX a. pr. ðilkinë dalmatika. DR 1075. km á pietvakarius nuo Telðiø–Varniø kelio, 70 m á pietryèius nuo Muitaièiø– 20. 1788 m. paveikslas „Dvasininkas su þàsies plunksna rankoje“. DV 3127. Sakalø II kelio. Objektas turi istorinæ, mitologinæ vertæ. Kodas M96. 21. XVIII a. pab. paveikslas „Ðv. Marija su Kûdikiu“. DV 3128. Garbës kalnelis (Sterblës kalnas). Adresas: Pakapiø k., Vieðvënø sen., 22. XVIII a. pab. paveikslas „Kristaus pasirodymas Petrui ir Povilui“. 1,5 km á vakarus nuo Luokës–Vieðvënø ir Mediðkiø–Rûdupiø kelio kryþkelës, DV 3129. abipus Luokës–Vieðvënø kelio. Objektas turi istorinæ, mitologinæ vertæ. Ko- 23. XVIII a. paveikslas „Ðv. Steponas“. DV 3130. das M98. 24. XIX a. pr. portretas „Neþinomas dvasininkas“. DV 3131. Alkos kalnas. Adresas: Sakalø I k., Vieðvënø sen., kaimo rytinë dalis, 0,4 25. 1794 m. altorius. DV 3132. km á ðiaurës rytus nuo Luokës–Vieðvënø kelio, Burniø–Parakauskiø kelio va- 26. XIX a. taurë. DV 3133. karinë pusë. Objektas turi istorinæ, mitologinæ vertæ. Kodas M191. 27. 1785 m. pasidabruotas kryþelis. DV 3134. 28. XIX a. I p. ðilkinis arnotas. DV 3135. ÁVYKIØ VIETOS 29. XIX a. I p. ðilkinis-medvilninis arnotas. DV 3136. Rainiø þudyniø vieta ir koplyèia. Adresas: Rainiø k., Vieðvënø sen., Tel- 30. XIX a. I p. ðilkinis-aksominis arnotas. DV 3137. ðiø r., 3 km á pietryèius nuo Telðiø, netoli Rainiø kaimo, prie kelio Telðiai– 31. XIX a. medinë skulptûra „Angelas“. DV 3140. Varniai. Vieta turi istorinæ vertæ. Rainiø miðkelyje 1941 m. naktá ið birþelio 24 á 32. XIX a. kryþiai (2 vnt.). DV 3141. 25 d. sovietø represiniai organai þiauriai nukankino 74 Telðiø kalëjimo politi- 33. XIX a. paveikslas „Marija su Kûdikiu“. DV 3812. nius kalnius. Objektas 1995 m. birþelio 12 d. átrauktas á Lietuvos kultûros ver- 34. XVIII a. pab. paveikslas „Ðv. Stanislovas“. DV 4053. tybiø registrà. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas I2KP. 35. XVIII a. pr. paveikslas „Mykolas arkangelas“. DV 4054. Þydø þudyniø vieta ir kapas Vieðvënuose. Adresas: Vieðvënø I k., Vieð- 36. XVIII a. altoriai (4 vnt.). DV 4055. vënø miestelis, Vieðvënø sen., Telðiø r. Kaimo rytinë dalis, á ðiauræ nuo kelio 37. XVIII a. sakykla. DV 4056. Vieðvënai–Luokë. 1941 m. birþelio–liepos mënesiais èia nuþudyta ir uþkasta 38. XVIII a. II p. paveikslas „Ðv. Kazimieras“. DV 4274. apie 3000 þmoniø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauktas á Lietuvos kultû- 39. XIX a. pr. paveikslas „Trys karaliai“. DV 4275. ros vertybiø registrà. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas I7. 40. XIX a. pab. –XX a. pr. koplytëlë baþnyèios ðventoriuje. DV 3143. Þydø þudyniø vieta ir kapas Rainiø miðke. Adresas: Rainiø miðkas, Vieð- 41. XIX a. pr. paveikslas „Kapadokijos vyskupas Aleksandras“ kapiniø vënø sen., Telðiø r. (Telðiø girininkijos, Telðiø urëdija), 590–610 m á pietus nuo

60 kelio Telðiai–Varniai. 1941 m. gruodþio 24 d. èia nuþudyta ir uþkasta apie Knygos 500 mergaièiø ir keletas berniukø. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauk- tas á Lietuvos kultûros vertybiø registrà. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas I9.

STATINIØ KOMPLEKSAI Sakalø II kaimo etnoarchitektûrinë sodyba (namas, svirnas, tvartas, kluonas). Adresas: Sakalø II k., 1 km á vakarus nuo Vieðvënø kaimo. Objek- tas turi architektûrinæ vertæ. Sodyba suformuota XIX a. pab. Svirnas pastaty- Panaudota literatûra tas 1895 m. Rengiant leidiná panaudota ir rekomenduojama KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS literatûra apie Telðiø rajonà Vieðvënø senkapiai Vieðvënø kaime. AV 1538. 1. Almonaitis V. Þemaitijos politinë padëtis 1380–1410 metais. – Kau- Pakapiø senkapiai I Pakapiø kaime. IP 1488/A. Pakapiø senkapiai II Pakapiø kaime. IP 1489/A. nas : Vytauto Didþiojo universitetas, 1998. Vembûtø senkapiai, vadinami Koplyèkalniu, Vembûtø kaime. AV 1537. 2. Atostogos kaime. Telðiø apskritis. – Klaipëda : S. Jokuþio leidykla 1930 m. ið medþio ir geleþies padarytas koplytstulpis Degeniø kaime ir spaustuvë, 1997. (autorius A. Vertelis). DV 3149. 3. Blaszczyk G. Diecezija ýmudzka od XV wieku do poczàtku XVII 1920 m. medinis koplytstulpis Kveiliø kaime. DV 3150. wieku. – Poznañ, 1993. 1967 m. mûro koplytëlë Pakauskiø kaime. DV 3060. 4. Butrimas A., Þulkus V., Nikþentaitis A., Vaivada V., Aleksandravi- XIX a. pab. –XX a. pr. koplytëlë Pakapiø kaime. DV 3156. XX a. pr. koplytëlë Pakapiø alkakalnyje. DV 3151. èius E. Þemaitijos istorija. – Vilnius : Regnum fondas, 1997. Þydø þudyniø vieta ir kapas Rainiø kaime. IV 674. 5. Genys J., Genienë Z. Varniø kunigø seminarija. – Vilnius : Þemai- Sodyba Sakalø II kaime. AtV 701. èiø kultûros draugijos informacinis kultûros centras, 2000. XX a. pr. koplytstulpis Stulpinø kaime, prie koplyèios. DV 3154. 6. Jucevièius L. Þemaièiø þemës prisiminimai. Raðtai. – V., 1959. 1929 m. triaukðtis koplytstulpis Vembûtø kaime. DV 3155. 7. Kazimieras Olðauskas. Kunigas, profesorius, Sibiro tremtinys. Su- Vieðvënø kaimo Ðvè. Trejybës baþnyèioje: darë Mukienë D., Valiûnienë R. – Vilnius, 1997. 1. XIX a. vid. vargonai. IV 1134. 8. Kontvainas R., Stanaitis A., Ðvedas K. Þemaièiø þemë. – Vilnius: 2. Arnotai (4 vnt.). DV 3157–DV 3160. 3. XIX a. medinë skulptûra „Nukryþiuotasis“ baþnyèios fasade. DV 3166. Eugrimas, 1999. Neveikianèios kapinës: Getautës kaimo, Liudvikavo kaimo, Patumðaliø 9. Kviklys B. Lietuvos baþnyèios. Kn. 1. Telðiø vyskupija. – Chicago, kaimo, Ruiðënø kaimo (2 vnt.), Rainiø kaimo, Rûdupiø kaimo, Ringaliø kaimo Illinois : Lithuanian Library Press, 1980. (2 vnt.), Syderiø kaimo, Vieðvënø 2-osios kaimo (2 vnt.), Vieðvënø 1-osios 10. M. Valanèiaus „Þemaièiø vyskupystei“ – 150 (mokslinës konferen- kaimo kapinës. cijos medþiaga). – Klaipëda : Klaipëdos universitetas, 1999. 11. Mikalojaus Daukðos „Katekizmui“ – 400. Sudarë Mukienë D. – 400. Klaipëda, 1995. ÞARËNØ SENIÛNIJA 12. Milius V. Þemaièiø etnologijos bibliografija. – Vilnius, 1997. 13. Pavandenë. Þemaièiø praeitis. Kn. 6. Sudarë Burtimas A. – Vilnius ÁTRAUKTA Á LIETUVOS KULTÛROS VERTYBIØ REGISTRÀ : Vilniaus dailës akademija, 1996. 14. Rimða E. Heraldika, Ið praeities á dabartá. – Vilnius : Versus Aureus. ARCHEOLOGINËS VIETOS 2004. Kegø pilkapynas. Adresas: Kegø k., 0,25 km á rytus nuo Kliurkës átakos á 15. Svetingas Telðiø kraðtas. – Vilnius : Atkula. 1997. Pluotinalio eþero, 0,22 km á pietvakarius nuo Kurðø–Þarënø kelio ir 0,2 km á 16. Vaivada V. Telðiai. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1994. ðiaurës rytus nuo Pluotinalio eþero. Kodas A1358. 17. Valanèius M. Þemaièiø vyskupystë. Raðtai. – Vilnius, 1972. Paplinijos piliakalnis su gyvenviete. Adresas: Paplinijos k., 1,6 km á vakarus nuo Þarënø Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèios ir 0,25 km á ðiauræ nuo 18. Valanèius G. Þemaièiø Didysis. – Brooklyn, 1978. Þarënø–Plungës kelio, Minijos deðinysis krantas. Kodas A1392. 19. Valatka V. Telðiø kraðtotyros muziejus. – Vilnius : Mintis, 1971. 20. Varniai. Þemaièiø praeitis.Kn. 4. Sudarë Butrimas A. – Vilnius : STATINIAI Vilniaus dailës akademija, 1996. Þarënø miestelio varpinë. Adresas: Þarënai, miestelio centrinë dalis, Ðv. 21. Varniø regioninis parkas. – Kaunas : Latutë, 2002. vyskupo Stanislovo baþnyèios ðventorius. Pastatyta XIX a. Objektas turi ar- 22. Vieðvënai: istorija ir dailës paminklai. Sudarë Butrimas A., Spels- chitektûrinæ vertæ. Kodas S508. kienë L. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2003. 23. Þemaitija. Ávykiai, þmonës, likimai. Sudarë Gelþinis A. – Klaipëda, 1992. ÁVYKIØ VIETOS Þydø þudyniø vieta ir kapas Þarënuose. Adresas: Þarënø mstl., Þarënø 24. Þemaièiø raðytojø sambûris (informacinis leidinys). Sudarë Mu- sen., Telðiø r. Miestelio pietvakarinë dalis, 100 m á vakarus nuo vidurinës mo- kienë D. – Vilnius, 1996. kyklos, 20 m nuo Þarnos upelio. 1941 m. liepos mën. èia buvo nuþudyti ir 25. Þemaièiø muziejus „Alka“ (informacinis lankstukas). – Klaipëda, 2002. uþkasti 28 þmonës. Objektas 1996 m. birþelio 24 d. átrauktas á Lietuvos kultû- 26. Þemaièiø praeitis. Kn. 1. – Vilnius : Mokslas, 1990. ros vertybiø registrà. Jis turi istorinæ vertæ. Kodas I6. 27. Þemaièiø praeitis. Kn. 2. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993. 18. Þemaièiø praeitis.Kn. 3. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1994. KITOS ARCHEOLOGINËS, DAILËS, ISTORIJOS, KULTÛROS VERTYBËS 29. Þemaièiø vyskupijos vizitacija (1579). – Vilnius : Aidai, 1998. 1931 m. koplytëlë Butkø kaime. DV 3161. 30. Þemaièiø þemë. – Klaipëda–Vilnius. 1993–2004, Nr. 1–43. XIX a. pab.–XX a. pr. koplytëlë Uþminijø kaime. DV 4057. 31. „Lietuvos muziejai“ http://www.muziejai.lt XIX a. pab. koplytëlë Vertininkø kaime. DV 3162. 32. „M. Daukðos Postilei –400“ http://postilla.mch.mii.lt XX a. pr. koplytëlë Vismaldø kaime. DV 3163. 33. „Telðiø apskritis“ http://www.telsiai.aps.lt XX a. pr. koplytëlë Vismaldø kaime (medyje). DV 3164. 34. „Varniø regioninis parkas“ http://varniuparkas.lt Þarënø miestelio Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèioje – XIX a. pab. medi- 35. „Þemaitijos muziejø, parkø kelias“ http://mpkelias.mch.mii.lt në skulptûra „Nukryþiuotasis“ (baþnyèios prieangyje) (2 vnt.). Kodas DV 3165, 3166. 36. „Þemaièiø vyskupijos muziejus“ http://www.varniai-museum.lt Neveikianèios kapinës: Karðteniø kaime, Milkantø kaime, Tarvydø kai- 37. „Þemaièiø muziejus ALKA“ http://zam.mch.mii.lt me, Uþminijø 1-osios kaimo, Vertininkø kaimo, Þarënø miestelio 2-osios kapinës. 38. „Lietuvos muziejai“ http://www.muziejai.lt

Þemaièiø þemë 2004/3 61 Telðiai Cathedral. Photo by D. Mukienë. 2004 Telsiai land. The largest of them are Lûkstas (1,016 ha), Mastis (276 ha), Tausalas (190 ha) and Germantas (164 ha). Thus, every person longing for peace and rest can draw strength from nature: wander along forest paths, pick berries and mushrooms, catch fish and go boating on the expanse of the silver lakes. Those interested in history and local culture will find some archaeological, historical and cultural monuments there and familiarize themselves not only with the history of the Telðiai land but also with the past of the whole of Lithuania, because the lot of Telðiai ordained by fate is similar to that of the entire country. Telðiai The Hospitable Telsiai is the capital of Þemaitija (Samogitia) - a peculiar historical and ethnographic part of western Lithuania, and the administrative center of the Telsiai county and district. It has grown on seven hills described in the legends, near beautiful Lake Mastis. One of the stories mentions gi- ant Telys (Telðys) who with the single movement of his hand (hence the lake’s name Mastis, Lithuanian ‘mostas’ (gesture)) dug out Lake Telðiai Land of TELÐIAI and built seven hills on which he founded a town of the Samogitians. Seven is a magic number that has marked the eternal city of Rome, Vil- The land of Telðiai, the area of 1,439 sq. km, lies in northwest of nius adorned with spires and also Telsiai. Lithuania, in the Þemaièiø Highland. The highest point there is the leg- Seven hills - autumn vistas. endary Ðatrija hill (228 m above the sea level), and the lowest place is the Seven hills - reflection of the town. lowland of the middle reaches of the Venta (84 m above the sea level). Seven hills - pines and oaks. This land is inhabited by more than 57,000 people. Among the seven hills is water... The main occupation of the people is agriculture and various trades This is how poet Paulius Drevinis sings of the magic seven in a poem linked with it. Industry is mostly concentrated in Telsiai: the stock compa- dedicated to Telðiai. nies “Þemaitijos pienas” (dairy products, cheese), “Eliuda” (timber pro- Archaeologists date the oldest findings of the cultural layer of the Tel- cessing, furniture), “Þemaitijos keliai” (building of bridges and roads), ðiai town from the Stone Age. The first mention of Telðiai in historical “Vëtrûna” (a construction organization) and others. sources appeared in 1398. The Telðiai manor and the Telðiai district were This land boasts of wonderful nature adorned with numerous hills, mentioned in the second half of the 15th century and 1597, respectively. which is a real feast for one’s eyes. About 31 % of its territory are covered The town developed by the royal Telðiai manor established at that time, with fir and pine woods and mixed forests. The largest and most beauti- which was governed by the elders of the Samogitian Duchy (from 1441) ful forests are those of Tryðkiai and Pegermantis. In the Byvainës forest, on the instruction of the ruler. The first wooden church was built in 1536, near Luoke, grows the pine of Tadas Blinda (“a leveler of the world”), the and 1612 saw the establishment of a parish school. During the valakas Pervainiai forest features two big junipers, the Jomantai forest has a triple- (land measuring unit) reform, on 8 May 1569 Samogitian surveyor Joku- trunk oak, etc. These century-old trees are natural monuments. bas Laskauskas marked “the boundaries of the Telsiai town.” In 1624, The Telðiai region has the Germantas, (part of) Minija and Þàsûgalas the warden of the royal manor, Povilas Sapiega, with King Zigmantas landscape reserves, the Girgþdute and Ðatrija landscape historical reserves, Vaza’s permission, invited some Bernardine monks to Telðiai and built a the Birþulis-Stervas ornithological reserve and the Varniai regional park. wooden monastery on the highest town hill called “The Insula.” The por- Through the land of Telðiai winds the river Virvyèia, and the Minija, the trait of this nobleman, who brought great credit to the town, still hangs in great river of the Þemaièiai (Samogitians), praised by poets, also has its the sacristy of the Telðiai Cathedral. The Bernardine monks, distinguis- source there. The 47 lakes are an integral part of the landscape of the hed in the educational sphere of the land, planted a fruit and herb gar- den and founded a library and a hospital at the monastery. Under the care of Samogitian Archbishop Petras Parèevskis the second wooden church was built in the town in 1650, and nobleman Abra- omas Montrimavièius erected a brick chapel of Our Lady of Loretto near- by. After the donation of 5,000 auksinai (gold coins) to the monastery by Vaitiekus Vazinskis eight years later, the facility was reconstructed and expanded. The brick two-story dwelling house of the monastery had the hypocaust (hot air) heating system. However, the growing town that was getting more beautiful was caught in the North War (1700-1721). The Swedish army played the master in Telðiai from 1702 to 1710. Meanwhi- le, the town was also devastated by a large fire destroying the splendid royal manor, the wooden buildings of the monastery and the church. After the Swedish army had commandeered the inhabitants’ food sup- plies, a famine began, and later even two-thirds of Zemaitija’s population were sent to the grave by an epidemic of plague. That terrible period is still remembered by the Swedish cannon that was fished out of Lake Mastis and is now lying peacefully by the Samogitian Museum “Alka,”

Telðiai. Street Respublikos. Photo by D. Mukienë. 2004

62 and the still living story of the Swedes who, when fleeing the town, fell Land of Telðiai through the ice of the lake because of the weight of the looted gold and sank to the bottom along with all fabulous treasures... To help it revive more quickly, as early as 1721 Telðiai was granted the right of markets and marketplaces. At that time the first Jews who enga- ged in commerce and trades settled in the town. At the request of the little help during the great Telðiai fire which rang widely through czarist Samogitian gentry, in 1764 Telðiai was selected the centre of the northern Russia in 1908. The flames that raged for two days destroyed the greater part of the Samogitian Duchy referred to as the repartition. The town life part of the town. Only the treasury downtown remained intact on the became much livelier after the establishment of the land and the castle charred fire site. In 1914, the First World War descended on the town that courts and after noblemen’s seimases (assemblies) had begun to gather was rapidly rising from ashes. The German army reigned in Telðiai bet- there. Seeing the miserable conditions of life at the Bernardine monaste- ween 1915 and 1919. The kaiser’s soldiers removed what the retreating ry after the North War, noblemen donated money and in 1761 -1765 built Russians had not had time to take with them. They took away everything: a wonderful church (since 1926 the Telðiai Cathedral) in late baroque and grain, cattle and their skins, church bells, the tin torn from roofs and even classical style. The two-tier high altar, the balcony running round the en- metal buttons... tire perimeter of the second tier and the original altars of local master J. After the declaration of Lithuania’s independence in 1918, Telðiai, ha- Maþeika make this house of prayer distinct from Lithuanian other chur- ving lost nearly 30% of its inhabitants after the war, gradually began to ches. Theological courses were opened at the renewed monastery in revive. The “Saule” Boys’ Gymnasium was founded the same year, and 1780. In 1798, the Bernardine monks put up a new brick building for a 1922 saw the establishment of the Teachers’ College. On 1 April 1926, three-grade school opened in 1793. The school had even 280 students. Pope Pius XI established the church province of Lithuania. At that time Ten years later it was expanded into a six-grade school. The course of the railroad also reached Telðiai. In 1931, Telðiai was granted the status instruction was equal to that of a gymnasium. Thus, no wonder that there of a priority town. Over a short time the town’s streets were made neat were many taught persons of Þemaitija frequenting this town and living and paved, and a lot of stylish buildings were constructed: in 1928 the and creating in it: historian of culture M. E. Brenðteinas, poets A. Kle- second higher school - the Seminary, in 1929 the Bishops’ Palace, in mentas, S. Valiûnas, K. Praniauskaite, A. Baranauskas and others. 1931 the “Mastis” factory, in 1933 the electric power plant, in 1939 the On 6 December 1791, at the request of the nobility, King Stanislovas renowned Bishop Motiejus Valanèius Gymnasium, also St.Michael’s Ort- Augustas granted Telðiai the Magdeburg rights and a coat of arms. The hodox Church in cubist style, the Trade School, the Samogitian Museum latter shows Cracow’s Bishop St. Stanislaus miraculously resurrecting “Alka” and many others. Petrovin. St.Stanislaus was the patron of the king himself. Therefore, the At that time Telsiai had only 10,000 inhabitants, but it boasted a cat- townspeople considered his picture on the coat of arms the king’s spe- hedral, a Catholic, a Lutheran and an Orthodox church, five synagogues, cial favor to the town recovering from misfortunes. two higher schools, several secondary schools, a museum, a theatre With the collapse of the Lithuanian-Polish Commonwealth after its third and some cultural societies. Books were published and even five new- partition in 1795 the greater part of Lithuania was occupied by Russia. spapers were issued there. So, cultural life was in full swing, which made Telðiai became a county town of Lithuania (until 1802), later Vilnius (until a great impression on visitors. It was then that the well-known Samogi- 1843) and finally Kaunas provinces. The Telðiai county covered nearly tian saying “Telsee kaap Siaulee - veine muraa!” (“Telsiai is like Ðiauliai - 5,306 sq. km. It had over 200,000 residents at the end of the 19th centu- nothing but brick walls!”) might have originated. ry. The town witnessed the formation of the county’s administrative insti- In 1940, the town was fated to suffer its third ordeal. Following the tutions and the construction of a treasury, barracks, a court house and a Molotov-Ribbentrop pact Lithuania was occupied by the Soviet Union. large three-story brick prison. The street (currently Durbino street) lea- This marked the beginning of mass deportations and arrests of the po- ding to the latter, probably, not accidentally carried the name of “Sibirs- pulation and the instigation of hostility among nationalities that had lived kaya.” Along this street participants in the 1831 and the 1863 uprisings peacefully for centuries. We will never forget the victims of Bolshevism, against Russia began their pedestrian journey of several thousand kilo- the Rainiai martyrs tortured to death on the night of 24 June 1941... Nor metres into the cold of frosty Siberia. Nearly the entire flower of the Sa- will we forget the Jews killed by the fascists, who lay down in the mass mogitian aristocracy, office workers, students and many peasants were graves in Rainiai, Geruliai, Tryðkiai and other places. It should be noted caught in the whirlpool of these uprisings. During both revolts Telðiai was that at that time the Jews accounted for nearly 40% of the urban popula- an important centre of the Samogitian rebels. The disobedient land and tion. During the rage of the red and the brown plagues (1940-1953) pre- town were subject to repressions. The Telðiai Bernardine monastery was war museum specialists to set up an “open air museum,” i.e. an outdoor closed in 1853, and in 1863 it was turned into another town prison. The Samogitian rural museum, was finally realized. The museum boasted a old wooden church was pulled down. In 1867, a neobyzantyne Orthodox wonderful late 19th-century collection of wooden folk architecture and church was built on the site of the previous shrine and the old town ce- household utensils. Industry that suited mostly Russia’s needs was ex- metery, the Lithuanian writing was banned, and an execution platform panded: the computing machine plant, the cheese dairy, the light indust- emerged in the Market Square downtown. ry enterprise “Mastis” and the gloves factory. Agriculture was centralized Despite all misfortunes the town life did not stop. by destroying thousands of excellent and well-kept individual farmsteads 1798 saw the opening of the first Wilhelm von Ziegler pharmacy in and creating collective and state farms. Telðiai. A wooden Evangelical Lutheran church was built in 1818 (rebuilt The restoration of Lithuania’s independence in 1991 put an end to the into a brick one in 1875), and a civilian hospital was founded in 1824. 50-year-long occupation. The town again began a new, although econo- Shortly thereafter (in 1832), a wooden post office building was erected. mically still difficult period of life. In 1989, the Telsiai Seminary was re- Under the care of outstanding Jewish poet Gordan the Higher Jewish established, the construction of an annex to the Samogitian Museum “Alka” Rabbi School (university) was established in Telðiai in 1873. After the was started, and an active Samogitian Cultural Society emerged. New priva- First World War the Telðiai Jewish Rabbi School became the most fate enterprises were established and the old existing ones were reorganized. mous world center for studying the Torah. Currently, the town covers the area of 1,637 ha and has more than Business expanded and trades developed in Telðiai. 1872 witnessed 33,000 inhabitants. There are eight secondary schools, the Children’s the emergence of a match factory, and six years later a large spirits plant Musical and Art Schools, the Higher Applied Art School and the rich Sa- was built. Street lighting was introduced in 1869, and a team of fire figh- mogitian Museum “Alka” with a local life section. Telðiai features 74 cul- ters began to guard the peace of the town in 1878. However, it was of tural monuments, including 36 architectural ones. Near Telðiai, in Dþiu-

Þemaièiø þemë 2004/3 63 ginënai, by beautiful Lake Germantas, still stands the building of a ma- ferred from Kraþiai to Varniai, which featured a tower containing the town’s nor that was the residence of Lithuanian classical writer Þemaitë and second clock and bells that had a superb toll. The Varniai Seminary amas- J.Perkowski, critic of the Samogitian folk art. The old streets of Telðiai sed a huge library of nearly 6,000 volumes. A bookstore of J.Zavackis remember the taught men and women who once lived there: V. Vydûnas was opened. Many learned Lithuanian men lived and studied in the town: (the chestnut trees planted by him still grow on Kaðtonø street), I.Simo- Motiejus Valanèius, Simonas Daukantas, Antanas Baranauskas, Antanas naitytë, Pr.Genys, E.Ciuras (Èiuþas), Vyt. Maèernis, T.Valius, P.Augius, Strazdas, Jurgis Pabrëþa, Antanas Vienaþindys, Antanas Mackevièius and A.H.Tornau, A.Tenisonas, the Gedneriai family, F. Milevièius and many others. The town witnessed the establishment of a pharmacy in 1856. others. The acclaimed abstinence movement that caused the concern of Rus- The winding roads leading through the picturesque environs past Rai- sian authorities spread from Varniai. niai or Zarënai will bring you to Old Varniai. The 1863 uprising, actively attended by the public of Varniai and most seminary priests, was followed by bitter repressions. In 1864, the Rus- sian government moved the centre of the Samogitian bishopric to Kau- nas. The building of the Seminary was turned into a barracks. Bishop Þemaièiai Motiejus Valanèius wrote with grief: “The town of Varniai remained empty like a barn in spring.” The fame of the almost forsaken and hushed town was for some time spread by Varniai horse markets and fairs and skilful sledge makers and wheelwrights widely known throughout Russia. The Country Life Museum 1820 fair of Varniai, i.e. a town at that time inhabited only by about 1,500 people, alone was attended by more than 20,000 visitors, with the daily The idea to set up an “open-air” museum featuring the 19th-century horse sales reaching 3,500. old village of Þemaitija and its life occurred to the Telðiai museum specia- During the years of the First World War Varniai declined considerably. lists as early as in the pre-war years. Unfortunately, the war and the post- To revive the historical past of the town, 1927 saw the unveiling of a mo- war disasters disrupted its implementation for long. In 1963, the Council nument to Samogitian Bishop Motiejus Valanèius under the care of the of Ministers passed a resolution on the establishment of the Lithuanian town’s intellectuals. After the Soviet occupation the monument was pul- Country Life Museum in Rumðiðkes and three regional local life sections. led down (1951) due to its discrepancy with the Bolshevik ideology. The Work for the creation of the Þemaiciai Country Life Museum began. In old Church of St. Alexander was closed and turned into a granary. Pre- 1967, a plot of 15 ha was allotted on the south western shore of Lake sently Motiejus Valanèius’ monument has been rebuilt with donations Mastis, and exhibits were sought out throughout Þemaitija. The Þemai- from the town’s inhabitants, and St. Alexander’s Church has been resto- ciai Country Life Museum received the first visitors in 1982. Surrounded red and returned to believers. The building of the Varniai Seminary is by fir woods, the area contains three farmsteads composed of 16 buil- also under reconstruction. A Museum of the Samogitian Bishopric (Sa- dings and a wooden windmill. The authentic late 19th-century houses of mogitian Diocese Museum) was be set up there in 1997. Thus, the restora- rural Þemaitija have numerous period household utensils, agricultural tion of at least part of the preserved edifices of this Samogitian town is implements and furniture on display. Thus, folk festivals and performan- under way. In the future, Varniai is expected to provide great possibilities ces held at the museum enjoy an authentic environment. The place is for the development of tourism. gladly frequented by the townspeople of Telsiai, and tourists are also Currently, the town covers an area of 320 sq. km. Its inhabitants num- welcome. ber 2,000. Varniai Samogitian

This peculiar town of Þemaitija is situated between mysterious Lake Birþulis and Lake Lûkstas on both sides of the small and winding Varnelë Diocese Museum river. The outward calm of the small town’s present is deceitful. Every corner here reminds one of the majestic and long history of Varniai life. The Samogitian Diocese Museum is a state financed public cultural The chronicles of the Teutonic Order mention Varniai from as early as institution. Its founders are the Telðiai diocese and the Lithuanian Minist- the 14th century. After the christening of the Samogitians in 1413 one of ry of Culture. The institution’s main goals are to preserve, collect, and Þemaitija’s first seven churches, named after St. Alexander, was built in safeguard, restore, analyze, and propagate artistic, cultural, and histori- the town. In 1417 Varniai became the capital of the vast Samogitian bis- cal values. With these goals in mind, the Museum initiates projects rela- hopric covering the greater part of current Lithuania. As early as 1421 a ted to the protection of the cultural heritage, and seeks to include the cathedral and buildings of the bishop’s mansion and the capitula were Lithuanian public in their implementation. put up in the town. Under the care of Samogitian Bishop Motiejus II, in 1469 the first parish school of þemaitija was established. In 1491, Bishop This museum was established in the former Samogitian Theological Martynas granted Varniai the Kulm right to self-government. The town Seminary, founded in 1770. When the czarist administration closed the th was visited and inhabited by a lot of educated people of that time, and University of Vilnius in the 19 century, the Samogitian Theological Semi- books were written and translated there. Under the care of Samogitian nary, and the Medical Faculty in Vilnius were the only institutions of hig- Bishop Merkelis Giedraitis, in 1565 here in Varniai canon Mikalojus Dauk- her education left in Lithuania. Many of those who took part in the upri- sa translated J.Ledesma’s Cathecism into Lithuanian, and M. Stryjkow- sings of 1831 and 1863, as well as various important figures in the deve- ski completed writing and in 1582 published in Karaliauèius (Kalining- lopment of a Lithuanian cultural and national consciousness worked and rad) his prominent historical work “The Chronicle of Poland, Lithuania, studied in Varniai. The Samogitian Diocese Museum is currently being re- Samogitia and All Russia.” At the request of Samogitian Bishop J. Tiðke- developed with the aid of the experience of museums in Western Europe. vièius in 1635 King Vladislovas Vaza granted the town the Magdeburg The Society of Supporters is a voluntary and public club of Samogi- rights and a coat of arms which showed St. George on horseback with his spear transfixing a dragon. In 1691, on the instruction of Samogitian tian Diocese Museum supporters. It helps to unite enthusiasts contribu- Bishop Kazimieras Pacas, the brick baroque Ss. Peter and Paul’s Cat- ting to the revival of Varniai as a cultural center. The Society of Suppor- hedral with a clock on one of its towers rose on the site of the burnt ters provides aid in implementing projects initiated by the Museum, and wooden temple. In 1743, the Rokity monks, who took care of spiritually strives to contribute and co-ordinate public support and charity. The key and physically disabled people, settled in the town. In 1757, Bishop J.Lo- people of the founding group are former residents of Varniai, currently pacinski completed the construction of a building for the Seminary trans- working and studying in various cities throughout Lithuania.