2013/4 (90) ÞEMAIÈIØ þemëþemë

Varniø kunigø seminarija (dabar – Þemaièiø vyskupystës muziejus) Danutës Mukienës nuotrauka

Varniai (centre – Varniø ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèia). Danutës Mukienës 2013 m. nuotrauka Ðaèiø (Skuodo rajonas) ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia. Danutës Mukienës 2013 m. nuotrauka

Raðytojos Þemaitës memorialinis muziejus (Plungës rajono Kadaièiø kaimas) – buvusi Bukantës dvaro sodyba ir joje veikianèios etnografinës ekspozicijos fragmentai. Danutës Mukienës 2013 m. nuotraukos

„Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamas leidinys Prenumerata priimama Lietuvos paðto skyriuose. Leidinio indeksas – 5100.

Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnalo „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC). VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317. Ðaèiø (Skuodo rajonas) miestelio fragmentas. Danutës Mukienës 2013 m. nuotrauka Tel. / faksas (8~5) 261 9670. Mob. tel. 8 687 47550. El. paðto adresas [email protected]. Ámonës identifikacijos kodas – 300037489. Sàskaitos numeris LT657300010086726101 AB Bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000.

Ið kairës: koplytstulpis Sedos ????? baþnyèios ðventoriuje; paminklas þuvusiems 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynëse (??? m., skulptorius ????), paminklas Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. K U L T Û R A T A U T O S A K A L I T E R A T Û R A P A V E L D A S M U Z I E J A I I S T O R I J A þemë ÞEMAIÈIØ

Regëjuou kultûrëiu iicetîvu cëtra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademëë jauima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „“ leidëîs 2013/4(90)

2 / UNESCO átraukë Kristijono Donelaièio (1714–1780) ir Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) jubiliejines sukaktis á minimø datø sàraðà 3–4 / JURGIS ÞELVYS. Kristijonas Donelaitis 5–8 / KRISTIJONAS DONELAITIS. Þiemos rûpesèiai (fragmentas) 9–11 / DANUTË MUKIENË, VYTAS RUTKAUSKAS. Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) 12–13 / VIKTORIJA DAUJOTYTË: „Prigimtinës kultûros kasinëjimai Marcelijaus Mar- tinaièio kûryboje“ 14 / „Þemaitija. Istorijos ir kultûros bruoþai“ 15 / ADOMAS BUTRIMAS. Ið þemës ir laiko gelmiø 2–8 p. 16 / ADOMAS BUTRIMAS. Þemaièiø kalnø ir kovø didybë. Iðlikimo istorijoje kaina 17–19 / ADOMAS BUTRIMAS. „Savo noru prisijungëme...“ Þemaièiø kunigaikðtystës ir seniûnijos laikotarpis 20 / BUTRËMS ADUOMS. Þemaitëjë. Istuorëjës ë kultûras bruoþâ 21 / BUTRËMS ADUOMS / Senëjç Telðç. Telðiai ir apylinkës 9–11 p. 22–23 / ADOMAS BUTRIMAS. Telðiai – menø miestas 24–25 / ADOMAS BUTRIMAS. Þemaièiø muziejus „Alka" 26 / Adomas Butrimas. Telðiø katedra ir buvæs Bernardinø vienuolynas 27–29 / JURGA ÞEMAITYTË. „Esu þmogus...“ 30–32 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Dailininkai áamþina 1863 m. sukilimo atminimà 22–23 p. 32–33 / DANGUOLË ÞELVYTË. Alfonsas Èepauskas 34 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Sakralinës muzikos vakaras Telðiø katedroje 34 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Atstatyta Tauragës Pajûrio kapiniø koplyèia 35 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Mokslinë konferencija Kaune 36 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Paminëtos Kæstaièiø baþnyèios gynimo metinës 21 p. 37 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“ 38 / ANDRIEJUS SABALIAUSKAS. Þemaièiø Kalvarijoje – paminklas Motiejui Valanèiui 39 / JUOZAS SAULIUS. „Telðiø mokytojø seminarija: istorija, þmonës, likimai. 1922–1957“ 40–42 / DÞERVIENË TEKLË. Sesou Marija Muorta 43–49 / STASË STRIPINIENË. „Plateliø þemës atmintis“ 50–62 / Salontû kraðta þmuoniû atsëmënëmâ 63 / „Prigimta lëiþovë nemuokietë gieda“ 32–33 p. 64–65 / DANUTË MUKIENË. „Tai, kas pasiutusiai tikra...“ 65 / DALIA TAMOÐAUSKAITË. Eilëraðèiai 66–68 / MYKOLAS KARÈIAUSKAS. Kelionë á Ðarnelæ 24–25 p. 69–71 / VYTAUTAS MAÈERNIS. Vizijos (I–IV) 72 / Bronius Gruðas (1932–2013)

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënot ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAITËJË: Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA ISTUORËJËS ËR KALBUOS Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë. PAÞËNËMA KELS“. Tel. 8 687 47 550. Tel. / faksos (8 5) 261 9670. Pruojekta rem LIETUVUOS ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Butrëms El. p. [email protected]. Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, SPAUDUOS, RADËJË ËR TELEVIZËJËS http://www.samogit.lt. Kelmëckâtë Zita, Sungailienë Loreta, RIEMËMA FONDS. Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë. 2013 m.pruojekta igîvendënëmou Fonds Tiraþos 1 000 egz. skîrë 24 tûkst. Lt. Þornals prenumeroujems. 2

UNESCO ÁTRAUKË KRISTIJONO DONELAIÈIO

(1714–1780) IR MYKOLO KLEOPO OGINSKIO (1765–1833)

JUBILIEJINES SUKAKTIS Á MINIMØ DATØ SÀRAÐÀ

taþo muziejaus ákûrimo jubiliejus ir daug ki- tø svarbiø datø. UNESCO priklauso 195 valstybës narës ir 9 asocijuotos valstybës narës. Jos kas du metai turi galimybæ pasiûlyti á UNESCO su- kakèiø sàraðà átraukti pasaulio kultûrai, ðvie- timui ir mokslui nusipelniusiø þmoniø bei ávy- kiø jubiliejiniø datø kandidatûras. Lietuva, ta- pusi UNESCO valstybe nare, ðia galimybe sëkmingai naudojasi. Iki ðiol á minëtà sàraðà jau buvo átrauktos 6 Lietuvos pasiûlytos kan- didatûros: Martyno Maþvydo katekizmo ið- leidimo 450-osios metinës (1996–1997 m.), Adomo Mickevièiaus 200-osios gimimo me- tinës (1998–1999 m.), Ignoto Domeikos 200- osios gimimo metinës (2002–2003 m.), Lie- tuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-osios metinës (2004–

Kristijonas Donelaitis (1714–1780). Portreto 2005 m.), Mikalojaus Konstantino Èiurlio- autorius dailininkas Vytautas Jurkûnas nio 100-osios mirties metinës (2010– Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). Port- reto autorius – dailininkas Fransua Grenje 2011 m.), Meilës Lukðienës 100-osios gi- (1793–1867). Paveikslas ið J. K. Vilèinskio mimo metinës (2012–2013 m). albumo „Vilniaus archeologijos muziejus“ Lapkrièio 5–20 dienomis Paryþiuje vyku- UNESCO, skelbdama minimø datø sàra- (1858–1859) sios UNESCO Generalinës konferencijos me- ðà, prisideda prie pasaulinës / regioninës tu buvo paskelbtas UNESCO ir valstybiø na- reikðmës áþymiø asmenybiø, svarbiø jubilie- veldui atnaujinti ir puoselëti, Kristijono Do- riø 2014–2015 m. minimø sukakèiø sàra- jiniø ávykiø ar kt. sukakèiø populiarinimo vals- nelaièio kûrybai pasaulyje skleisti, kultûrinei ðas. Jame – daugiau negu 100 pasaulio kul- tybëse narëse. Be to, minimos datos glau- bendruomenei Lietuvoje ir uþsienyje telkti, tûrai, ðvietimui, mokslui, istorinei atminèiai dþiai siejasi su UNESCO vertybëmis ir sie- donelaitikai áprasminti“. Kristijono Donelai- svarbiø datø. Lietuva buvo pateikusi pasiû- kiais ðvietimo, mokslo, kultûros, socialiniø èio 300-øjø gimimo metiniø minëjimo 2010– lymus á ðá sàraðà átraukti kitais metais mini- ir humanitariniø mokslø bei informacijos ir 2014 metø programos metmenis parengë mas raðytojo, lietuviø groþinës literatûros komunikacijos srityse ir skatina tolerancijà, ir Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti pa- pradininko, sukûrusio reikðmingà lietuviø taikà, kultûrø dialogà bei tautø tarpusavio su- teikë Lituanistikos tradicijø ir paveldo ápras- literatûrai poemà „Metai“ autoriaus Kristi- pratimà. Valstybës narës, pateikdamos kan- minimo komisija. jono Donelaièio (1714–1780) 300-àsias gi- didatûras minimø datø sàraðui, ásipareigoja Pasirengimas M. K. Oginskio 250-osioms mimo metines ir 2015 m. sukankantá kom- rengti toms sukaktims skirtus paminëjimo gimimo metinëms pradëtas prieð aðtuone- pozitoriaus, raðytojo, diplomato, visuome- renginius. rius metus. Artimiausiø metø darbai, veik- nës veikëjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765– Rengiantis K. Donelaièio jubiliejui, Lietu- los programa aptarta 2013 m. lapkrièio 11 d. 1833) 250-øjø metø jubiliejø (pasiûlymas pa- vos Respublikos Seimas 2010 m. birþelio Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didþio- teiktas kartu su Baltarusija ir Lenkija). Ðiems 3 d. priëmë nutarimà Nr. XI-878 „Dël sios Kunigaikðtystës valdovø rûmai ávyku- pasiûlymams buvo pritarta. 2014 metø paskelbimo Kristijono Donelaièio siame savivaldybiø, kurios susijusios su ku- UNESCO skelbia, kad 2014–2015 m. bus metais ir Kristijono Donelaièio 300-øjø gimi- nigaikðèiø Oginskiø gyvenimu ir veikla, ástai- minimos ir á UNESCO sàraðà átraukti raðyto- mo metiniø minëjimo 2010–2014 metø pro- gø ir organizacijø, tyrinëjanèiø bei populiari- jø Marguerite Duras, Roman Gary, Bohumi- gramos metmenø“. Jame paþymëta, kad nanèiø M. K. Oginskio gyvenimà ir kûrybà, lo Hrabalo, Michailo Lermontovo, Taraso „ðios iðkilios datos minëjimas sudaro sàly- atstovø pasitarime, kuris surengtas Rietavo Ðevèenkos, dailininko El Greco gyvenimo su- gas aktyvesniam kultûriniam ðio Europos re- savivaldybës ir Rietavo Oginskiø kultûros is- kaktys, Sankt Peterburgo valstybinio Ermi- giono bendradarbiavimui, lituanistiniam pa- torijos muziejaus iniciatyva. K. DONELAIÈIUI – 300 3

Kristijonas Donelaitis plaèiajai vi- suomenei pirmiausia þinomas kaip KRISTIJONAS lietuviø groþinës literatûros pradinin- kas (pirmojo lietuviø kalba paraðyto meninio teksto – poemos „Metai“ – autorius). Ðiuo kûriniu pasauliui buvo DONELAITIS parodyta, kad lietuviø literatûra egzis- tuoja. Visà XIX amþiø, þmonës, skai- tydami „Metus“, mokësi graþios lie- P J ÞELVYS ARENGË URGIS tuviø kalbos

penkiametëje mokykloje. Gyveno beturèiø bendra- butyje. Uþ tai, kad buvo aprûpintas gyvenamu plotu 1983 m., minint K. Donelaièio ir gaudavo iðlaikymà mokykloje, privalëdavo atsi- 270-àsias gimimo metines, Vilniuje lyginti: atlikti ávairius buities darbus, giedoti baþny- leidyklos „Vaga“ pakartotinai ið- leistos prieðkarinës reprezentaci- èios chore, laidoti numirëlius ir kt. Nuo pat vaikys- nës knygos „Metai“ virðelis. Lei- tës Kristijono sveikata buvo silpna, todël derinti diná iliustravo dailininkas Vytautas mokslà ir darbà jam buvo gana sudëtinga. Vis dëlto Kazimieras Jonynas (1907–1997), spaudai parengë kalbininkas Ka- noras mokytis paëmë virðø. zys Ulvydas (1910–1996) 1736–1740 m. Kristijonas studijavo prancûzø, lo- tynø, graikø, hebrajø kalbas Karaliauèiaus universi- teto Teologijos fakultete. Èia jis lankydavo ir Imanue- dëjo gerai paþinti valstieèiø bui- lio Kanto auklëtinio Franco Alberto Ðulco lietuviø kal- tá, moralinæ ir socialinæ kaimo bos seminarus. Universitete tarp jo dëstytojø buvo ir padëtá. Tai atsispindi ir jo kûri- vyskupas Jonas Jakobas Kvantas, istorikas Danie- niuose. Bûdamas trisdeðimties lius Enrikas Arnoltas, daug kitø ano meto iðkiliø Ka- metø amþiaus (1744) vedë. Jo raliauèiaus universiteto profesoriø. Mokydamasis þmona tapo Stalupënø mokyk- universitete, nors stipendijà ir gaudavo, taèiau, kad los vedëjo naðlë Ona Regina iðgyventø, taip pat turëdavo dirbti. Tuo laikotarpiu dël Olefant. Palikuoniø neturëjo. organizmo perkrovø, sunkiø gyvenimo sàlygø jo svei- Kaip ir jo broliai, taip ir jis, më- kata dar labiau pablogëjo. go meistrauti. Gamindavo ter- Studijuodamas K. Donelaitis ne tik gerai iðmoko mometrus, barometrus, laikro- Kristijono Donelaièio veido rekonstrukcija. graikø, lotynø, hebrajø, prancûzø, lietuviø ir vokieèiø Atkûrë Vytautas Urbonavièius. Rimanto dþius, optinius stiklus, fortepi- Lazdyno nuotrauka kalbas, bet ðiomis kalbomis galëdavo jau ir eiliuoti. jonus. Mëgo dirbti ir sode: so- Jis buvo gerai susipaþinæs su antikine, baroko, klasi- dindavo, skiepydavo medelius Kristijonas Donelaitis gimë 1714 m. sau- cizmo literatûra. ir kt. Daug laiko tam skirti netu- sio 1 d. Lazdynëliuose, netoli Gumbinës, 1740 m. uþbaigus Karaliauèiaus universitetà, K. Do- rëjo galimybës ir dël to, sulau- daugiavaikëje ðeimoje. Jo tëvai – lietuviai, nelaitá paskyrë dirbti Stalupënø antruoju mokytoju (pir- kæs savo gyvenimo saulëlydþio, laisvieji valstieèiai, turëjæ Kulmo teisæ, at- mojo mokytojo padëjëju). Ten jis vadovavo ir baþny- apgailestaudavo. leisti nuo baudþiavos. Kristijono vaikystë bu- èios chorui (ëjo kantoriaus pareigas) bei dirbo vargo- Gyvendamas Tolminkiemyje vo gana sunki. Tëvo neteko ðeðeriø. Kartu nininku, o po dviejø metø (1742) tapo Stalupënø mo- palaikë glaudþius ryðius su sa- su juo ðeimoje augo dar ðeði vaikai. Visas kyklos vadovu (rektoriumi). Dar po metø (1743) já vo mokslo draugu Jonu Prièku- namø ûkis, vaikø ligos, mokslai, iðlaiky- pakvietë dirbti pastoriumi á Tolminkiemá, kur tuo me- mi Ðperberiu, Pilypu Ruigiu, Jo- mas po tëvo mirties uþgulë ant ðeimos gal- tu lietuviai sudarë apie treèdalá visø gyventojø. Ðis nu Enriku Kempferiu. Jo namuo- va likusios motinos peèiø. pasiûlymas K. Donelaièiui buvo priimtinas. Iðlaikæs se rinkdavosi tik artimiausi jam Vaikai buvo gabûs, siekë mokslo, iðmo- egzaminus, persikëlë á Tolminkiemá ir ten pastoriaus þmonës, retkarèiais – ir aplinki- ko amato. Dalis Kristijono broliø tapo pui- pareigas ëjo iki pat mirties – Tolminkiemyje ið viso niø parapijø pastoriai. Esant pro- kiais amatininkais. Bene pats þymiausias ið praleido 37 savo gyvenimo metus. gai, sveèiams jis paskaitydavo jø – Prièkus (Frydrichas). Jis tapo garsiu Ka- Pastoriaus darbas jam patiko – su malonumu at- savo poezijos, skambindavo na- raliauèiaus auksakaliu, muzikos, fizikos, bei likdavo visas jam pavestas pareigas, pamokslus sa- mø darbo fortepijonu. Bylinëjo- laikrodþiø meistru, Prûsijoje pagamino pir- kydavo du kartus per dienà: vienà kartà – vokiðkai, si su Teofiliu Rugiu, norëjusiu màjá fortepijonà. Kiti broliai taip pat buvo kità – lietuviðkai. Pastoriaudamas pasirûpino, kad pasisavinti Tolminkiemio baþny- darbðtûs ir nagingi. Tolminkiemyje bûtø pastatyta pastoriø naðliø prie- èiai priklausiusius geriausius Kristijonas buvo likæs á mokslus, mëgo glauda (lëðø jos statybai pats skyrë), atnaujino kle- plotus. Vieni ið sunkiausiø pa- meistrauti. 1732 m. jis pradëjo mokytis Ka- bonijà, rûpinosi mûrinës baþnyèios statyba bei sude- storiavimo metø K. Donelaièiui raliauèiaus keturklasëje katedros mokyk- gusios mokyklos atstatymu. Þmonës já gerbë, vadin- buvo 1757-ieji, kai ásiverþus ru- davo savo „mokytoju“. Pastoriaus pareigos jam pa- loje, vëliau – Karaliauèiaus lotyniðkojoje (Nukelta á 4 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 4 K. DONELAIÈIUI – 300

uþjausdavo juos nelaimëje ir varge. Todël, kaip yra paþymëjæs Liud- vikas Rëza, „K. Donelaitis mirë branginamas savo virðininkø, myli- mas savo parapijieèiø ir gailimas savo draugø“. Parapijieèiai já palai- dojo Tolminkiemio baþnyèios rûsyje. Ten jo palaikai ilsisi ir dabar. Kada konkreèiai K. Donelaitis sukûrë epinæ poemà „Metai“, nëra þinoma. Kai kurie ðaltiniai nurodo, kad jie buvo raðomi 1765– 1775 metais. Pirmàsias þinias apie ðá kûriná pateikë G. Ch. Pisanskis savo rankraðtyje „Prûsø literatûros metmenys“, nurodydamas, kad K. Do- nelaitis yra apdainavæs keturis metø laikus ir kad juos sudaro 659 ei- lutës (dabar jø priskaièiuojama 2 997). Iðsamesnæ informacijà apie „Metus“ pateikë pirmasis K. Donelaièio kûriniø leidëjas Martynas Liudvikas Rëza (1776–1840). Anot jo, „Metø“ giesmë apie þiemà sukurta XVIII a. 7–8 deðimtmetyje. Tokià iðvadà jis daro pagal tai, kad giesmëje „Þiemos rûpesèiai“ yra minimas Karaliauèiaus gais- ras, o jis ðá miestà alino 1764 ir 1769 metais. Në vieno savo groþinës literatûros kûrinio K. Donelaitis, bûdamas gyvas, neiðspausdino. Poetui mirus, rankraðèius jo þmona perda- vë ðeimos bièiuliui, kaimyninio Valtarkiemio (dabar Olchovatka) pastoriui Johannui Gottfriedui Jordanui (1753–1822). Tyrinëjimai pa- rodë, kad ið jo K. Donelaièio groþinius kûrinius nusiraðë Gerviðkënø (dabar Prioziornojë) kunigas Johannas Friedrichas Hohlfeldtas (1763–1829). Vëliau dalis J. G. Jordano turëtø rankraðèiø („Pavasa- rio linksmybës“, „Vasaros darbai“, „Tæsinys“ ir du laiðkai) pateko á Karaliauèiaus universiteto profesoriaus L. Rëzos rankas, o kita da- Dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracija Kristijono Donelaièio lis rankraðèiø karo su Napoleonu laikais dingo. L. Rëza yra nuro- „Metams“ dæs, kad pas save turëtuosius K. Donelaièio rankraðèius perdavë (Atkelta ið 3 p.) Karaliauèiaus slaptajam archyvui. J. F. Hohlfeldto nuoraðai po jo mirties atiteko giminëms, vëliau buvo parduoti ið varþytiniø (ðá ra- ðytiná palikimà ásigijo Tilþës gyventoja Regina Stellbogen-Westphal). sø armijai, turëjo slëptis miðke. Romintos girioje buvusiame me- Vëliau jie pateko á „Prûsijos“ draugijos archyvà, kuris saugomas dþiokliniame karaliaus namelyje jis praleido tris savaites. Ten lai- Karaliauèiaus karaliðkojo provincijos archyvo patalpose. Prieð Ant- kydavo pamaldas, krikðtydavo vaikus. ràjá pasauliná karà iðlikæ K. Donelaièio autografai buvo saugomi Kara- Manoma, kad K. Donelaitis pasakëèias raðydavo, jas mokiniams liauèiaus valstybinio archyvo rankraðèiø skyriuje, J. F. Hohlfeldto nuo- skaitydavo jau dirbdamas mokytoju Stalupënuose. Iðliko ðeðios jo raðai – Karaliauèiaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje. sukurtos pasakëèios lietuviø kalba („Lapës ir gandro èësnis“, „Ru- 1945 m. Lietuvos TSR mokslø akademijos ekspedicijos metu K. Do- dikis jomarkininks“, „Ðuo didgalvis“, „Pasaka apie ðûdvabalá“, „Vilks nelaièio autografai buvo rasti Laukstyèiø (Lochstedt) pilyje netoli Ka- provininks“, „Auþuols gyrpelnys“), 3 eilëraðèiai vokieèiø kalba: „Ihr raliauèiaus ir perduoti LTSR MA Centrinei bibliotekai, kiek vëliau – Schatten schneller Zeit“ („O greit slenkà laikai“), „Der Gott der Fins- Lietuviø kalbos ir literatûros institutui. Visi iðlikæ K. Donelaièio ran- terniß“ („Tamsybiø dievas“, 1774) ir „Unschuld sey mein ganzes kraðèiai Lietuviø literatûros ir tautosakos institute saugomi iki ðiol. Leben“, („Kiekvienam daryti gera“, 1774), ið vokieèiø kalbos versta Karaliauèiaus universiteto profesorius L. Rëza pirmasis poemos „Broðiûra apie separacijos naudà“ (Kitaip: „Gromata vieno gaspa- rankraðtá, kurá iðsaugojo J. G. Jordanas, ir J. F. Hohlfeldto nuoraðus doriaus bûrams apie ganyklø perdalijimo naudà“, 1769); 2 laiðkai – perredagavo, sutrumpino, spaudai parengë ir 1818 m. iðleido Kara- lietuviðkas ir vokiðkas (1777); rankraðtinës autobiografinio pobû- liauèiuje, Hartungø spaustuvëje. L. Rëza K. Donelaièio 4 giesmes dþio „Þinios“ vokieèiø kalba („Amtsbericht“, 1773–1779); bylos dël sujungë á vienà kûriná, pagal save jas surikiavo ir pavadino „Me- þemiø separacijos dokumentai vokieèiø kalba (12 raðtø; 1775–1778); tais“. Jo sugalvota antraðtë ir giesmiø sudëliojimo tvarka prigijo pastabos krikðto metrikø knygose vokieèiø kalba (1773–1774); visam laikui. Ðiame leidinyje yra pateiktas lygiagretus kûrinio ver- 7 ávairaus pobûdþio (dël baþnyèios, þemës, statybø reikalø) raðtai. timas á vokieèiø kalbà, ávade – trumpa K. Donelaièio biografija bei Yra iðlikæ þiniø, kad K. Donelaitis yra raðæs ar vertæs á lietuviø duomenys apie jo kûrybiná palikimà. kalbà giesmes. Tyrinëtojai spëja, kad kûrybingiausias jam galëjo Epinëje poemoje „Metai“ daugiausia dëmesio skiriama gamtos bûti laikotarpis po 1765-øjø metø. Tada K. Donelaitis á lietuviø kalbà apraðymams, XVIII a. Maþosios Lietuvos valstieèiø baudþiauninkø, vertë giesmes, parengë pamokomàjà knygelæ ûkininkams. Tikëti- poemoje vadinamø bûrais, darbø, paproèiø pavaizdavimui, kalba- na, kad tuo laikotarpiu jis sukûrë ir þymiausias keturias epinio po- ma apie bûrø santykius su ponais, lietuviø – su kitatauèiais. bûdþio giesmes: „Rudenio gërybës“, „Þiemos rûpesèiai“, „Pavasa- „Metai“ yra iðversti á daugelá pasaulio kalbø. rio linksmybës“, „Vasaros darbai“. Mirë K. Donelaitis bûdamas ðeðiasdeðimt ðeðeriø metø am- PANAUDOTA LITERATÛRA: þiaus – 1780 m. vasario 18 d. nuo jëgø iðsekimo. Þmonës laibai 1. Raðyk.lt http://www.rasyk.lt/rasytojai/kristijonas-donelai- gailëjosi savo pastoriaus, nes, nors ir bûdamas gana grieþtas religi- tis.html (þiûrëta 2013-11-27). niuose dalykuose, nemëgstantis dvariðkiø, negalintis susitaikyti su 2. Kristijonas Donelaitis: metø ir raðtø metas, http://www.mab.lt/ neteisingumu, jautrus, greitai ásiþeidþiantis, su þmonëmis jis sutarë, Donelaitis/kuryba.html (þiûrëta 2013-11-27). K. DONELAIÈIUI – 300 5

Ak, jau ben ir reik; Kalëdø didelë ðventë Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. Rudenis, ans dramblys, per daug nemandagiai drëbdams ÞIEMOS Ir besivoliodams purvuos, mus vargino skaudþiai. Koþnas á klumpes ir á vyþas ásinerdams Koliojo jo darbus ir jo madarà skystà. Bet ir ponai, su ðulnais skraidydami þirgais RÛPESÈIAI Ir su poniðkais kasdien vieðëdami rëdais, Beteðkant purvams, neðvankø rudená peikë. Todël á þiemius visi þiûrëdami þmonës (FRAGMENTAS) Ir sausos þiemos didei gi belaukdami skundës.

Taip visiems bedejuojant, ðtai paþars pasidarë, KRISTIJONAS DONELAITIS Ir tuo þiemiðkai visur plezdendami vëjai Darganas á pietus, kur gandras miegti, nubaidë. Ið debesiø þiema po tam iðkiðusi galvà Nei pikèiurna kokia su ðûdais rudenio barës Ir su ðalèiais jo ðlapius nudegino darbus, Ik ji jau po tam, rudens iðkuopusi ðûdus, Ant visø baisiø klampyniø kelià padarë Ir su rogëms vël skraidyt ir èiuoþt pamokino. Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasará linksmà Ðventëm ir þoleles jo margas sau nusiskynëm, O paskui dþiaugsmus ðiltus su vasara baigëm, Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarë, Ir þiema sau þiemiðkas kvietkas nusipynë.

Tikt dyvai þiûrët, kaipo barzdoti puðynai Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo Ir nei puderuoti ponaèiai stov ásirëmæ. Bet kiti nuogi þagarai, tarp jø pasilenkæ, Bûriðkai po stogais jø stovëdami dreba Ir raudodami kloniojas, kad ðvilpina vëjai. Bet ir kerplëðos, ir jø kelmai nusigàsta, Kad smarkus þiemys savo dumples pradeda judint Ir besijodams nei su sietais dulkina sniegà. Taipgi dabar visi pasislëpæ gyvuoliai giriø, Vëtroms vël berûstaujant ir sumiðai besipiaujant,

Kristijono Donelaièio paminklas prie centrinio áëjimo á Èia viens urvoj sau ðiltai, kaip gal, ásigûþtæs, Vilniaus universitetà (Universiteto g. 3). Skulptorius – O kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams. Konstantinas Bogdanas Taip, paukðteliai mieli, jums, taip mums pasidarë, Ir taip jus, kaip mus, baugin braðkëdami ðalèiai. Ant þiemos nasrai jau vël rûstaudami gráþta, Jus þiemos smarkums á ðaltà giræ nubaidë, Ir ðiaurys pasiðiauðæs vël mus atlekia gandint. O mus jis besipurtindams á stubà suvarë Vei kaip ant eþerø visur langai pasidaro, Ir pasiðildyt nusiuntë pas kakalá mielà. Lygiai kaip antai stikliorius ádeda stiklà. Jûsø namai ðalti, kur jûs miegodami krankiat, Taipgi namai þuviø, kur varlës vasarà ðventë, Jus negal uþstot, kad jus iðgandina ðalèiai. Dël barniø þiemos nei su ðarvais uþsidengia Mes, kad mus þiemys per daug uþkibina grumzdams, Ir tamsoj miegot kiekvienà gyvuolá siunèia. Tuo kytriai pasislëpt á ðiltà paðalá lendam Ant laukus þiemys jau taip nugandino bardams, Ir tykiam kampe, þiemos n'atbodami kerðto, Kad ir balos, ir klampynës pradeda rauktis, Sau tikrai suðilt karðtokà viralà srebiam. Ir purvynai jø teðkët ir ðliurpt pasiliauja. Ak jûs vargdienëliai, jûs nuogi nabagëliai, Kelias, kad já mëgina trenkt ðokinëdami ratai, Ar bût ðilts, ar ðalts, ar kits koks dyvinas oras, Nei koks bûbnas átemptas dël paðalo trinka, Rûbais vis vienais ir tais paèiais uþsidengiat. Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. Taipgi dabar jau vël sviets sveikint pradeda þiemà. (Nukelta á 6 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 6 K. DONELAIÈIUI – 300

1955 m. skulptoriaus, grafiko, metalisto Petro Rimðos (1881–1961) sukurtas medalis Kristijonui Donelaièiui (aversas ir rezersas)

(Atkelta ið 5 p.) Juk baisu þiûrët, kaip jie kas vasarà mielà Nei mësininkai per laukus bëginëdami smaugia. Mes, kad saulë mums per daugel nugarà kaitin, O kad jie pagiryj uþpuola kaimenæ linksmà, Tuo trinyèius ar kobotus vësius uþsimaujam; Tai nesirûpin, ar liesa, ar tukusi kiaulë, O kad jau per daug þiemys mus pradeda dovyt, Irgi negailis, kad koká kuiliukà suëda; Ðtai tuojaus vilnonà sau ir kailinius imam Bet ir kuilá didelá jie parplëðt nesibijo. Ar tikrai suðilt á ðiltà patalà kopam. Taip tie neprieteliai, kiaulienos jau prisiëdæ, Dar nesisotin, bet ir jautienos uþsigeidæ Taip bedûmojant man, vilkai gaujoms susibëgo Taip berþdþias, kaip ir verðingas pamuða karves. Ir, kaip pratæ yr, tamsoj tralalaudami staugë. O ir tai negana; jie vis daugiaus iðsiþiojæ Ak jûs neprieteliai, ar jau mësos pasigendat? Jau ir jauèiø ðeðergiø parplëðt nesibijo. Ar jau vël skilvyj jums pastninkai pasidarë? Ai, kiek margiø, kiek dvyliø jie sviete suëda! Eikð, ðiaury baisus, iðklëstyk nugarà bloznø! Þalá su laukiu kytru bei bingusá kerðá Bausk, prispausk su ðalèiais juos, kad gloda jø bûtø! Kartais, á laukus nusibastæ, pradeda gandint. Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,

Plëðyt ir mësos prisiëst á kaimenæ ðoka. Kerdþiaus ir piemenø, kad juos uliuodami baido, Kartais taip n'atboj, kad vos á pagirá traukias Ir nusineðæ kà tuojaus tikt ëda, tikt ëda. Ak þiemy, þiemy, susimilk, padaryk mums provà! Juk ne daugio reik, ðtai jau galvijø neteksim, O po tam dar mus paèius su gimine mûsø, Moteres ir vaikus vilkai mësinët pasidràsins.

O jûs jëgërës mokinti, jûs liesininkai, Kam neðaudot, kà valdonai paliepë ðaudyt? Argi neþinot, kad nei viens malonings karalius Juos uþmuðt ir iðgaiðint þmonëms nepavydi? Ar dykai jis jums kulkas bei parakà davë? O dël ko vartus kytrus pas giræ pastatë Ir linksmai gyvent jiems ûbà primuðë lauko? Ei kieksyk á ðilà vogt nuvaþiuodami bûrai Su kaðele dovanot slaptoms jiems atneða kumpá Kristijono Donelaièio kapas Tolminkiemio baþnyèios rûsyje Ir aklai prisisurbt su stuopoms pripila gerklæ! K. DONELAIÈIUI – 300 7

Bet tai vis klasta; nës varts taipo prisisurbæs Jau po tam ir prisiegos atmint uþsimirðta, O taip jam bekapanojant klastuodami vagys Liepas uþdraustas, puðis ir drûtmedá vagia Ar, nusiðovæ su griekais, sau parveþa briedá Irgi namëj slapta mësinëdami juokiasi ðelmiai.

„Rods, – tarë Prièkus, su tabaku bûrus pavitodams Ir, kaip bûdas jo, þnairioms á Kubà þiûrëdams, – Rods jûsø mylista jau patys tiek iðsimanot, Kad klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams. Að, ðaltyðius, að, mokinto Bleberio þentas, Daug klastø tarp jûs numaniau, á baudþiavà jodams. Ðtai ben vienà tikt þodelá jums pasakysiu. Tûls tarp jûs, mano sëbrai, vos á baudþiavà slenka Ir atsivilkæs, kad reik suktis, vos rëplinëja. Viens, stovëdams ir vis ðen ir ten þioplinëdams, Pasakas ir niekus visokius uþneða draugui, O kitsai tikt vis á pypká kemða tabakà Ar uþdegt ugnies i pintá skilia vëpsodams; O vël kits kà vogt slaptoms á paðalá traukias 1818 m. Liudviko Rëzos Karaliauèiuje iðleistos Kristijono Donelaièio epinës poemos Ir, kaðeles kitø draugø kytriai sumedþiojæs, „Metai“ titulinis puslapis; K. Donelaièio „Metø“ rankraðèio faksimilë Kaip koks ðuo smarkus pakavotus trupuèius ëda Ir kitiems baudþiauninkams tikt gëdà padaro. „Ak, – tarë jam Enskys, pas kûmà Krizà sëdëdams, – Prièkau, tu per daug jau mûs iðniekini bûdà; Kad koks lenkiðkas ar þydiðkas balamûtas O dël ko tu taip lietuvninkà nabagëlá Taip nesvietiðkai klastuot ir vogt uþsimano Iðdarkai, jo ðelmystes visas pasakydams? Ar kad vokietis koks, vokiðkai pameluodams, Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi bûrai? Taip ponus, kaip ir bûrus, apgaut pasidràsin, Ðvëds, maskolius, lenks ir þyds kitaip nepadaro, Tai nesidyviju, nës jiems toks prigimë bûdas. O ir vokietis, prancûzui „vui“ pasakydams, Ale kà mislijat, kad toks tûls randasi smirdas, Taip kaip tikras koks prancûzas moka prigauti. Kurs lietuviðkai kalbëdams pradeda branyt Juk ir tu, gaidau, ðaltyðium dar nepastojæs, Ir visai n'atboj, kad Krizas Krizà prigauna? Su kitais draugais linksmai mokëdavai elgtis. Ei kieksyk, su mumis tamsoj á giræ nuèiuoþæs, Ak dyvai, kad jau dël mûs vierni liesininkai Padarynëms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! Su viernais vartais visur dûsaudami skundþias. Ale beje tu vis kytriai prisivogti mokëjai; Juk baisu klausyt, kad, ant èesniø susibëgæ Todël ir vartai tave dar niekados nenutvërë. Ir brangvyno bûriðkai prisirijæ, bûrai O ðtai mus nabagus glûpus (tikt gëda sakyti) Kits kitam klastas ir ðelmystes pasiþásta Jau tieksyk ir taip aðtriai liesininks koravojo, Ir ið savo griekø sunkiø ðûtkas pasidaro. Kad, manding, klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti.“ Viens apbranijæs liesininkà giriasi ðelmis, O kitsai vartus priviliojæs juokiasi smirdas. „Rods, – tarë Selmas, – nei vienam klastuot nepareitis, Ðis, akis uþsipylæs ir dûkiu svyrinëdams, O lietuvninkams dar juo daugiaus nepritinka. O ansai, ið viso jau po suolu nupuolæs Þinot juk visi, kaip koþnas Lietuvà giria Ir kone merdëdams, dar bûrø giria vagystæ. Ir kaip daug svetimø þmoniø, kad mus pamatytø, Ið visø kampø ðio svieto jau susibëgo. Ak tu ðvents dieve, kokià gi gadynæ sulaukëm! Ne tikt vokieèiai visoki mus paþiûrëti, Ak kokios tamsybës jau apjekino svietà! Bet ir daug prancûzø mus mylët susirinko; Pons ir tarnas jo peklon tikt bëga, tikt bëga. Taip kad ir lietuviðkai kalbëdami valgo Dievà viens nieku laikydams juokiasi ðelmis, Ir jau rûbais mûs, kaip mes, vilkëti pagavo; O kitsai, kad jam átiktø, niekina dievà. Tikt margø marginiø dar neðioti nedrásta. Tûls, kruopas nedarytas ir vos pasukas ësdams, Po vargø naðta kasdien vaitoja pakumpæs; O dar ir toksai utëlius juokiasi dievui! Taigi pameskim jau toká netikusá bûdà, Skundþias neprietelius, kad ponai vargina svietà O viernai visur ir vieþlybai pasielkim, Ir kad bûrams jie paskutiná laðina kraujà; Taip jau ir svetimi mus bûrai girt nesigëdës. O taèiaus linksmai nusipeðt á karèemà bëga, (Nukelta á 8 p.) Taip kad panedëlyj dar krapðto kruvinà snuká.“

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 8 K. DONELAIÈIUI – 300

Tolminkiemio klebonija, baþnyèia, memorialinis akmuo, informuojantis, kad ðioje vietoje 1743–1780 m. gyveno raðytojas, lietuviø groþinës literatûros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Meèislovo Skalausko nuotraukos

(Atkelta ið 7 p.)

Juk mums dievs aðtriai, kaip þinom, zokanà duodams, Ale nepykit, kad að jums, kaip puolasi ðulcui, Draudæs yr klastas visas ir visà vagystæ Dargi daugiaus, kas reik, trumpu þodþiu pasakysiu. Ir nei ðiaip, nei taip prigaut mums nedavë valià. Tas ugnies skaistums, kursai mums þibina stubà Kad Doèys ar Joks Mykolui pavagia stungá, Ir, kad verdam kà, valgius iððutina puode Ar kad Kekë, kà nevieþlybai panorëjus, Ar þiemos èëse, kad reik, mums kakalá ðildo, Su klasta slaptoms Katrynos atima raþà, Ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam, Tai jau didis grieks; ne, taip uþsigeisti netinka. Daug, ak, daug iðkadø gal ûmai padaryti, Ei kas tai per grieks, kad kartais didelá rastà Taip kad jos smarkums, tamsoj pasikëlæs, Ðis ar tas, ar ans pasikirtæs pradeda skaldyt Ne tiktai mûsø bûriðkas sudegina ðëtras, Ar kad auþuolus ðulnus durnai sukapojæs Bet ir poniðkus butus supleðkina greitai. Duonà kept ar kà dþiovint á kakalá kiða! Juk girdëjot, kaip dusyk puikiam Karaliauèiui Ar nebût ir keras koks tam reikalui tikras, Dël raspustos ir sunkiø griekø pasidarë. Ar kûlelis, ið þagarø sausø padarytas?“ Argi nematëte jau daug tokiø nabagëliø, Ubagais einanèiø, kurius suðutino liepsnos? „Jaugi gana, kaimynai! – Prièkus ðaukti pagavo, Kas krivulei reik, iðmanomai pasisakëm, Tûls ið jø sau pats, be proto kakalá kurdams, Bet, kas dar þiemai reikës, trumpai pasakykim. O kits, taukus spirgindams, susvilino namà. Þinot, kad ugnis, kurià mes skildami darom, O kiek sykiø glûps ir nuopertas savavalninks, Daug naudos ir daug iðkadø gal padaryti. Pypká sau uþsidegæs, tarp ðiaudø nusibasto Kad, pasikûræs jà, kuklius ar ðiupiná verdi Ir, þëlëk dieve, taipo supleðkina kiemà, Ar kad, kepdams kà gardþiai, pas kaminà sëdi, Kad ið viso tikt vos gals tvoros pasiliekti. Tai tau ið drûtø minkðti pasidaro kàsniai. Taip paskui toks neprietelius, iðkadà padaræs, Ei koktu dûðelei, kad didei prisivargæs, Ir nei koks baisus razbaininks sviete nerimdams, Susnigts argi sulyts pas ðiltà kakalá traukies Jau pasislëpt ir ðen, ir ten tikt bëga, tikt bëga. Ir mylëdams já pamaþi jau pradedi snausti. Taigi dabar bylinëk su juom, taip ubagu tapæs. [...] Ar negerai, kad dievs ugnelæ mums dovanojo?

Bet ir malkos reik, kad nori stubà paðildyt Ar kad koká sau prisikaitæs ðutini puodà. Mislyk tikt, kas bût ið mûs, kad virt uþsigeidæ, Kas mums reik, nei ðio, nei to nerastume sviete. Tai jau kiauliðkus reikëtø jovalus ësti.

Ogi kà veiktumbim, kad kuoèës, perðalæ smarkiai, Uþkakalës ðiltos nerastumbim pasislëpti, Bet nei þvërys ant laukø bëginëdami vargtum? Taigi nevenk, þmogau, kassyk, kad viralà verdi Ar kad ðildytis kytriai pas kakalá timsai, Tam dëkavot, kurs ugná tau ir ðilumà davë. Tolminkiemio apylinkës. Meèislovo Sakalausko nuotrauka M. K. OGINSKIUI – 250 9

menos, Guzovo, Kadarijos, Mockø, Plateliø seniûnas, Seimo narys (nuo 1758 m.), ypatingasis pasiuntinys Peterburge (1769), Vienoje (1771–1772, 1774), LDK referentas (1771), LDK didysis kancleris MYKOLAS (1773), Trakø kaðtelionas, Abiejø Tautø Respublikos (ATR) senato- rius (1778), Trakø vaivada (1783). Motina – Paulina Ðembek, Bresto seniûno, generaladjutanto Mar- ko Ðembek dukra. KLEOPAS M. K. Oginskis iðsilavinimà gavo tëvø namuose. Já mokë þymûs ano meto pedagogai, muzikai. 1786 m. M. K. Oginskis kaip Trakø vaivadijos atstovas buvo iðrinktas á Abiejø Tautø Respublikos (ATR) Seimà. Jam pavesta tikrinti Lenkijos Karalystës iþdo sàskaitas. OGINSKIS M. K. Oginskis buvo iðrinktas ir LDK iþdo komisijos nariu. Jis vado- vavo Lietuvos-Rusijos pasienio nuo Palangos iki Bresto muitiniø tarnybø patikrinimo komisijai. Uþbaigus jai darbà, parengë detalius pasienio topografinius þemëlapius. Iðsiaiðkino ir Seime pavieðino (1765–1833) bei blokavo neteisëtà iþdo monetø kaldinimà, kuris buvo vykdomas Rusijos pasiuntinybës nurodymu. SVARBIAUSI GYVENIMO FAKTAI IR DATOS M. K. Oginskiui buvo lemta gyventi tuo laikotarpiu, kai Rusija ir Austrija ásitraukë á karà su Turkija (1787 m.), prasidëjo Ðvedijos ir

PARENGË DANUTË MUKIENË IR VYTAS Rusijos karas (1788 m.), darbà pradëjo Ketveriø metø (Konstituci- RUTKAUSKAS nis) Seimas (1788 m. spalio 6 d.) – M. K. Oginskis 1788–1792 m. buvo ðio Seimo narys. 1788 m. uþ nuopelnus valstybei M. K. Oginskiui áteiktas Ðv. Sta- nislovo ordinas. 1789 m. geguþës 17 d. M. K. Oginskis pirmà kartà vedë – jo þmona tapo Ciechanovo vaivados Antonio Lasockio dukra Izabelë Lasocka (1778–1833). Ið pirmosios santuokos M. K. Oginskis turëjo du vai- kus: Tadà Antanà (1800–1884) ir Pranciðkø Ksaverà (1801–1837). 1789-aisiais, kai Rusija ið ATR atitraukë savo kariuomenæ, M. K. Oginskis buvo paskirtas Lietuvos kardininku, o 1790 m. kovo 20 d. – ypatinguoju pasiuntiniu ir ágaliotuoju ministru Hagoje. Ðias pareigas jis ëjo iki 1791 m. rugsëjo mënesio. 1790-aisiais sulaukë dar vieno didelio ávertinimo – buvo apdo- vanotas Baltojo Erelio ordinu. 1790 m. gruodþio 9 d. prasidëjo slapta M. K. Oginskio diploma- tinë misija Londone. Vyko jo susitikimai su premjeru Viljamu Pitu, karaliumi Jurgiu III. Misija truko iki 1791 m. sausio 25 dienos. 1791 m. geguþës 3 d. Ketveriø metø seimas priëmë Geguþës 3-osios Konstitucijà (pirmàjà Konstitucijà Europoje). M. K. Ogins- kis apie jà yra pasakæs: „Jeigu tai bûtø ávykæ prieð 18 mënesiø, valstybë bûtø iðgelbëta“. 1792 m. balandþio 27 d. Peterburge buvo parengtas Targovicos konfederacijos aktas.1792 m. geguþës 3 d. Varðuvoje iðkilmingai paþymint Konstitucijos metines, Rusija buvo pasiruoðusi bet ku- riuo momentu pradëti karinæ intervencijà – prie ATR sienos jau buvo iðrikiuota 100 000 kareiviø armija. 1792 m. geguþës 14 d. buvo paskelbtas Targovicos konfederacijos aktas. Á ATR áþengë Ru- sijos kariuomenë, kuri per tris mënesius uþëmë visà teritorijà (bir- þelyje – Vilniø, rugpjûtyje – Varðuvà). 1792 m. liepos 23 d. karalius Stanislovas Augustas pasiraðë Targovicos konfederatø aktà.1792 m. Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) portretas. Dailininkas Fransua Ksavjë Fabras (1766–1837). Paveikslas saugomas Lietuvos dailës liepos mënesá Targovicos ðalininkai Vilniuje sutelkë generalinæ LDK muziejuje konfederacijà. 1792 m. rugsëjo 11 d. Breste Lenkijos ir LDK konfe- deratai susijungë ir sudarë ATR generalinæ konfederacijà. Sudary- Kompozitorius, diplomatas kunigaiðtis Mykolas Kleopas Ogins- tas generalitetas anuliavo Konstitucinio Seimo sprendimus. kis gimë 1765 m. rugsëjo 25 d. Guzove (Lenkija), netoli Varðuvos. 1792 m. konfederatø nurodymu buvo sekvestruotas visas Jo tëvas – Andrius Oginskis (1740-04-13–1787-09-12) buvo Að- (Nukelta á 10 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 10 M. K. OGINSKIUI – 250

kos (JAV pilietinio karo didvyrio) vadovau- jamas sukilimas. 1794 m., prasidëjus sukilimui, M. K. Oginskis Vilniuje prisiekë Lietuvos Tautinei Aukðèiausiai Tarybai ir vilnieèiams („Tëvynës labui áneðu savàjà dalá: turtà, gy- venimà, darbà“, 1794-04-29) Sukilimo metu M. K. Oginskis vadovavo kariniams reidams á Voloþinà, Vyðniavà, Ivenièiø, Daugpilá. Jø metu buvo siekiama atitraukti nuo Vilniaus apsiausties rusø kariuomenæ. 1794 m. lapkrièio 5 d. Tado Kosèiuðkos sukilimas buvo numalðintas. Po sukilimo Kunigaikðèiø Oginskiø giminës herbas pralaimëjimo ir III Lietuvos-Lenkijos pada- lijimo Lietuvai praradus nepriklausomybæ, Rietavo herbas 1792 m. privilegijoje (Atkelta ið 9 p.) M. K. Oginskis, prisidengæs svetima pavarde, pasitraukë ið Lietuvos. Spëjama, kad bûtent M. K. Oginskio turtas. 1738 m. gruodþio– tuo laiku (1794 m.) jis ir sukûrë savo garsøjá II malonës suteikimo galimybës, kuri jam 1793 m. sausio mënesiais Peterburge vyko polonezà „Atsisveikinimas su tëvyne“. buvo siûloma tarpininkaujant Rusijos am- M. K. Oginskio derybos. 1794 m. lapkrièio–1801 m. sausio më- basadoriui N. Repninui, generolui A. Suvo- 1973 m. sausio 23 d. Rusija ir Prûsija nesiais M. K. Oginskis buvo emigracijoje. rovui. Ðis M. K. Oginskio sprendimas nulë- pasiraðë ATR II padalijimo sutartá. ATR bu- Gyvendamas toli nuo tëvynës, jis rûpinosi, më visø jo turëtø valdø buvusios Lenkijos, vo palikta tik 34 proc. teritorijos ir 4 mln. kad bûtø suvienytos iðblaðkytos patriotø pa- Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtytës teritori- gyventojø. jëgos, ieðkojo kitø valstybiø paramos Tëvy- jose, likimà – jos buvo sekvestruotos. 1793 m. geguþës 12 d. M. K. Oginskis nei iðlaisvinti. Tais metais jis lankësi Vie- 1795 m. spalio 24 d. Rusija ir Austrija buvo paskirtas LDK didþiuoju iþdininku (tuo noje, Venecijoje, Paduvoje, Florencijoje, Ve- pasiraðë ATR III padalijimo sutartá – Peter- metu LDK iþdo kasoje Gardine nebuvo në ronoje, Ravenoje, Spalete, Neapolyje, Ro- burge Rusija, Prûsija ir Austrija pasiraðë ATR graðio). LDK didþiuoju iþdininko pareigas moje, Livornoje, Maltoje, Smirnoje, Mahali- padalijimo konvencijà. 1795 m. lapkrièio M. K. Oginskis ëjo 1793–1794 metais. ce. Emigracijoje M. K. Oginská nuolat sekë 25 d. Jekaterinai II reikalaujant Gardine ATR 1793 m. rudená Seimas, apsuptas rusø Rusijos samdyti sekliai. Jis buvo priverstas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis kariuomenës, ratifikavo ATR II padalijimo keisti pavardæ po pavardës (Michailovskis, pasiraðë sosto atsisakymo aktà. Abiejø Tau- sutartis. Dþonas Riedelis, M. Martenas, Valerijonas tø Respublikos ir Lietuvos Didþiosios Kuni- 1974 m. kovo mënesá Abiejø Tautø Res- Dzeduðickis). gaikðtystës vardas buvo iðtrintas ið Euro- publikoje prasidëjo generolo Tado Kosciuð- 1794 m. gruodþio–1795 m. sausio më- pos politiniø þemëlapiø. nesiais M. K. Oginskis atsisakë Jekaterinos 1796 m. rugpjûèio mën. patriotiniø pajë- gø vadovybë M. K. Oginská iðsiuntë slaptai misijai á Konstantinopolá. Èia buvo bando- ma átraukti Turkijos sultonà Selimà III á kari- ná konfliktà su Rusija. M. K. Oginskis, vykdy- damas uþduotá, paraðë laiðkà Napoleonui, praðydamas jo karinës pagalbos. Atsakymas buvo toks: „apsiginkluoti ir bûti pasirengu- siems, nes agresyviø kaimynø parklupdyta tauta gali atsikelti tik su ginklu rankose“. 1796 m. lapkrièio 6 d. M. K. Oginskio misija Konstantinopolyje baigësi ir jis per Balkanus, kur buvo maras, pasuko link Të- vynës. Pakeliui lankësi Bukareðte, Jasuo- se, Jablonove, Lvove, Krokuvoje, Vroclave, Drezdene, Berlyne. 1797 m. atvykæs á Paryþiø, M. K. Ogins- kis pateikë ataskaità patriotø deputacijai apie misijà Turkijoje. Èia ávyko jo susitiki- mas su ministru Ðarliu Delakrua. 1797 m. gruodþio mënesá Paryþiuje M. K. Oginskis susitiko su Napoleonu. Ið Paryþiaus M. K. Oginskis tais paèiais metais iðvyko á Briuselá, Hamburgà. 1798 m. vasario 12 d. Peterburge mirë buvæs Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø dvaro sodyba XIX a. pabaigoje. Napoleono Ordos pieðinys karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. M. K. OGINSKIUI – 250 11

1799 m. M. K. Oginskis sukûrë operà „Zelida ir Valkûras, arba Rietavà. Taip tapo privaèiu Oginskiø ðeimos dvaru, o grei- Bonapartas Kaire“. tai po to ir svarbiausia jø rezidencija Lietuvoje. 1802 m. vasario 16 d. – M. K. Oginská Peterburge priëmë caras 1815 m. ávyko Tautø kongresas, po kurio M. K. Oginskis prarado Aleksandras I. Jis dovanojo M. K. Oginskiui nusiþengimus rusø viltá, kad bus ámanoma atkurti Lietuvos valstybæ. valdþiai, leido sugráþti á Lietuvà ir toliau valdyti Rietavo seniûnijà. 1817 m. M. K. Oginskis Vilniuje iðleido dvi romansø ir polonezø 1802 m., sugráþæs ið uþsienio, M. K. Oginskis persikëlë gyventi rinktines. Gautas lëðas jis perdavë labdaros draugijai. á Zalesæ (netoli Smurgainiø, Baltarusija), á savo dëdës Pranciðkaus 1822 m. lapkrièio mënesá M. K. Oginskis paskutiná kartà nuvyko Ksavero Oginskio dvarà. Èia jis sukûrë didelæ dalá savo romansø ir á Rietavà. Pradëjus ryðkëti naujoms represijoms prieð patriotiðkai pjesiø fortepijonui, pradëjo raðyti „Atsiminimus“. nusiteikusià inteligentijà, M. K. Oginskis ryþosi emigruoti. Apie 1802 m. M. K. Oginskis santuokà su savo pirmàja þmona Izabe- 1822-uosius metus jis savo dvarus uþraðë þmonai bei vaikams, o le Lasocka nutraukë ir vedë Þemaitijos didiko Kajetono Nagurskio pats iðvyko á Italijà, kur ásikûrë 1823 metais. ið Kurtuvënø naðlæ, dainininkæ Marijà de Neri, kuri buvo kilusi ið 1823–1833 m. Florencijoje M. K. Oginskis praleido paskutinájá Venecijos. Su ja M. K. Oginskis susilaukë trijø dukterø: Amelijos savo gyvenimo deðimtmetá. 1828 m. buvo iðleista M. K. Oginskio (1803–1858), Emos (1810–1871), Idos (1813–?) ir sûnaus Irenë- knyga „Laiðkai apie muzikà“. 1829 m. Florencijoje M. K. Oginská jaus Kleopo (1808–1863). pirmà kartà aplankë Adomas Mickevièius ir jo bièiulis Antoni Odi- 1803–1806 m., Aleksandrui I pasiûlius, M. K. Oginskis ásijungë á nec. 1826–1827 m. Paryþiuje buvo iðleisti Florencijoje uþbaigti ra- Rusijos imperijos ðvietimo reformos, kuri buvo vykdoma pagal ATR ðyti M. K. Oginskio „Atsiminimai“ (4 tomai). 1870–1871 m. edukacinës komisijos modelá, darbà. Padëjo Adomui Èartoriskiui for- M. K. Oginskio „Atsiminimai“ iðleisti Poznanëje lenkø kalba. 2006– muoti Vilniaus ðvietimo apygardà, kuri apëmë 8 gubernijas (Vilniaus, 2010 m. – Vilniuje lietuviø kalba (vertëjas Virginijus Baranauskas). Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliavo, Kijevo, Voluinës, Podolës). Bu- Mirë M. K. Oginskis 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje (Italija). Ið vusi Vilniaus vyriausioji mokykla buvo pavadinta Vilniaus imperatorið- pradþiø jis buvo palaidotas netoli vienuolyno esanèiose kapinëse. kuoju universitetu. M. K. Oginskiui suteiktas universiteto mokslo tary- Vëliau ið èia jo palaikai buvo perkelti á Ðvento Kryþiaus bazilikà bos garbës nario vardas. Jo dëka reabilituotas bûsimasis rektorius (Santa Croce). Èia jam pastatytas balto marmuro paminklas. Minë- (1806–1815) Jonas Sniadeckis. M. K. Oginskis rûpinosi materiali- ta bazilika – iðkiliø valstybës, politikos, meno, mokslo veikëjø (Dan- ne parama universitetui, labdaros draugijos Vilniuje steigimu. tës, Mikelandþelo, Dþoakino Rosinio, Nikolinio Dþovanio Batistos, 1804 m. gruodþio 2 d. Napoleonas Bonapartas tapo Prancûzijos Galilëjaus ir daugelio kitø) amþinojo poilsio vieta. imperatoriumi. 1807 m. liepos 7 d. Napoleonas ir Aleksandras pa- siraðë Tilþës sutartá. 1807–1810 m. M. K. Oginskis keliavo po Italijà, Prancûzijà, ban- dë iðsiaiðkinti Napoleono ketinimus ATR atkûrimo klausimu. Ðios kelionës metu jis paskutiná kartà susitiko su Napoleonu Paryþiuje. Susitikimø rezultatus Napoleono marðalas Diurakas taip apibûdi- no: „Lenkijos nepriklausomybë tëra iliuzija“. 1808 m. Rietave vyko iðkilmingos M. K. Oginskio sûnaus Irenë- jaus vardynos. Bûtent Irenëjus iðpuoselëjo Rietavà, o vëliau èia ir Plungëje jo darbus pratæsë jo sûnûs – Bogdanas ir Mykolas. 1810 m. M. K. Oginskis buvo paskirtas Rusijos caro Aleksan- dro I slaptuoju patarëju vakariniø imperijos gubernijø klausimams (ðias pareigas ëjo 1810–1812 m.). Vienu metu jis buvo tapæs ir prorusiðkos Lietuvos politikos ðalininku. Prieð prasidedant Rusi- jos karui su Napoleonu, M. K. Oginskis buvo sumanæs atkurti LDK kaip autonominæ Rusijos imperijos dalá, taèiau to jam ágy- vendinti nepavyko, nes caras, ið pradþiø lyg ir pritaræs jo suma- nymui, paskyræs M. K. Oginská senatoriumi nuo Lietuvos, vëliau, pasikeitus politinei situacijai, nebeturëjo laiko, o gal ir nebenorëjo ið esmës uþsiimti tais Lietuvos reikalais. M. K. Oginskis paruoðë ir carui Aleksandrui I áteikë LDK atkûrimo pirminius dokumentus bei 266 straipsniø Konstitucijos projektà. Jo parengtuose doku- mentuose buvo numatyta konkreti baudþiavos panaikinimo pro- grama 1812–1821 m. – kasmet po 10 procentø. 1812 m. birþelio 24 d. Napoleonas su 600 000 kareiviø armija ties Kaunu persikëlë per Nemunà. Vilniuje tomis dienomis su didelëmis iðkilmëmis buvo sutiktas èia vieðëjæs Aleksandras I. Jis, suþinojæs apie Napoleono kariuomenës puolimà, M. K. Oginskiui ir kitiems jo bendraminèiams, puoselëjusiems LDK atkûrimo viltis, pareiðkë, kad „reformoms nebeliko laiko“, ir pasitraukë ið Lietuvos. 1812 m. M. K. Oginskis pasitraukë ið Vilniaus. Po Napoleono armijos katastrofos M. K. Oginskio puoselëta savarankiðkos LDK atkûrimo idëja palengva virto iliuzija. Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) antkapinis paminklas Florencijos 1814 m. M. K. Oginskis ið valstybës uþ 277 600 rubliø nusipirko (Italija) Santa Crose bazilikoje. Vyto Rutkausko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 12 LITERATÛRA

Viktorija Daujotytë: „PRIGIMTINËS KULTÛROS KASINËJIMAI Marcelijaus Martinaièio kûryboje“

2013 m. Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla skaitytojus nudþiu- gino nauja literatûrologës Viktorijos Daujotytës knyga – „Boruþë, ropojanti plentu“. Leidinio metrikoje raðoma: „Monografijos autorë kvieèia skaitytojà kartu „kastis“ gilyn á Marcelijaus Martinaièio (1936–2013) kûrybos klodus. Knygoje skleidþiasi nuoðirdus asme- niðkas profesorës santykis su poetu, artimas þvilgsnis, atsiradæs per ilgus bendravimo, susiraðinëjimø, veikimo toje paèioje kultûri- nëje terpëje metus. „Atminties archeologë“, apmàstydama M. Marti- naièio asmeninæ visumà, daugiausia dëmesio skiria poezijai. Bet vertina ir jo publicistikà, eseistikà, vaidmená vieðajame gyvenime.“

Leidinio ávadà – „Ðiek tiek apie kasinëjantá, knygà, jos pobûdá“ – Knygos virðelis. Dailininkë Deimantë Rybakovienë. Virðeliui panaudota autorë pradeda paties M. Martinaièio þodþiais ið knygos „Tylintys Vlado Braziûno 2005 m. nuotrauka tekstai“ (2006, p. 20): „Ir Dievas þino kas, po tûkstanèio metø raus- niø r.); motina Marijona Maèiulytë-Martinaitienë (1914–1993), të- damasis po mûsø dvideðimtojo amþiaus popieriaus skiautes, ko- vas Izidorius Martinaitis (1911–1970). Baigë Gervinø septynmetæ kioje duobëje, koks archeologas atkas ir perskaitys mûsø sielos mokyklà. Mokësi Kauno politechnikume. Dirbo ryðiø techniku, vë- hieroglifus“ ir paaiðkina, kad „Pirminis studijos pavadinimas „La- liau Raseiniø rajoniniame laikraðtyje, þemës ûkio, kultûros skyriu- bà rytà, Marcelijau“ [...] pakeistas. Paantraðtë „Prigimtinës kultû- je. Skaitë, kà galëjo gauti. Ir Salomëjà Nërá – galvodamas, kad ros kasinëjimai“ susieta su gyvenimo, þemës, patirties ir atminties niekad taip gerai negalës paraðyti. Iðvaþinëjo savo kraðtà, matë perkasais, su kûrybos archeologija, ieðkant, ið ko kas prasideda, á gyvenimo. Raðë apybraiþas ir eilëraðèius, spausdinosi, dar litera- kà atsiremia. [...] tûros neápareigotas, jau vadovavo literatø bûreliams. Norëjo eks- Knygoje siekiama lankstaus Marcelijaus Martinaièio asmeni- ternu baigti vidurinæ. 1957 m. pabaigoje paimtas á sovietinæ armijà. nës visumos tyrimo, maþiau besigilinant á biografijà (ji turi patiki- Tarnavo Vakarø Ukrainoje, Þmerinkoje. Po pusmeèio demobilizuo- mas autobiografines versijas, taip pat ir knygose „Prilenktas prie tas. Vël gráþo á redakcijà. Bet pajuto, kad bus sunku iðvengti politi- savo gyvenimo“, „Tylintys tekstai“, „Mes gyvenome“, „Sugráþæs ið niø sankcijø uþ praþangas redakcijoje (neparodë budrumo, teigia- gyvenimo“) [...]. mai paraðë apie buvusá tremtiná), apsisprendë stoti á universitetà. Su Marcelijumi Martinaièiu nemaþa bendrauta, apie já raðyta Formaliai technikumas davë viduriná iðsilavinimà. Buvo vieno (pirmas didesnis straipsnis – „Ar þodþiai nieko negirdi“, 1976), partinio vadovo tam þingsniui ir pastûmëtas – geriau dink ið èia... kalbëtasi ir kalbinta. Santykis pagarbus; arti, bet ir atokiai. Santy- Ið ankstyvøjø eilëraðèiø juntama, kad tuo laiku patyrë stipriø kis, kuris ápareigoja likti tirianèiosios, stebinèiosios nuoðalëje, bet jausmø, skaudþiø, neuþmirðtø iðgyvenimø. Ið pradþiø rinkosi þur- leidþia ir pasiøsti þinià arba jà gauti.“ nalistikà, bet þinojusiø, kad jau raðo eilëraðèius, buvo paskatintas Knygos pradþioje autorë vis dëlto pateikia pagrindinius M. Mar- lietuviø kalbos ir literatûros studijoms. tinaièio biografijos faktus, nors, kaip pati raðo, „Trumpoje biografi- Baigæs Vilniaus universitetà (1964), dirbo ávairiose redakcijose. joje nëra nieko kûrybiðko, atskiro. Ji perraðoma, ne perkasama“: Itin vaisingi – „Kultûros baruose“, suartëjo su panaðios pasaulë- „Gimë Marcelijus Martinaitis 1936 04 01 Paserbentyje (Rasei- jautos fotografu Algimantu Kunèiumi. Biografijai itin svarbus tarps- LITERATÛRA 13

nis – darbas Vilniaus universitete; dëstë tautosakà, skaitë paskai- dybom, verkia, miega, akmenis padëjæ po galvom. Kelio kelias tas apie poezijà, vadovavo seminarams ir jø darbams, tautosakos neþinomas: praktikoms, dirbo su jaunaisiais literatais. Turëjo, kaip pats sakë, ið „Kur jûs þmones iðvedat, ir niekad, naujo baigti universitetà, daug skaityti, rengtis paskaitoms. Niekas nesustojat prie namø? Aktyviai dalyvavo Sàjûdþio veikloje (Sàjûdþio Seimo tarybos Mano kojø vieðkeliai, man skauda – narys, 1989 m. TSRS Aukðèiausiosios Tarybos deputatas remia- Jûs prie mano kojø pririðti.“ mas sàjûdþio). 1992–1997 m. Nacionaliniø kultûros ir meno premijø Tai tik teksto pradþia. O pabaigoje: komiteto pirmininkas. Ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos tarybos „2013 m. balandþio pirmoji, Velykos. Paskutinieji pokalbiai po- narys, pirmininkas, Lietuvos raðytojø sàjungos valdybos narys. eto 77-ojo gimtadienio proga – paskutinieji Marcelijaus Martinai- Jau aiðki kûrybos pradþia – pirmoji knyga „Balandþio sniegas“, èio iðskutinëti marguèiai. iðleista 1962 m. Valstybinës groþinës literatûros leidyklos [...]. Ir dar: 2013 m. balandþio penktosios rytas. Perþiûrëjau ðios knygos „Gimtajame kraðte Martinaitis buvo lyg kitas þmogus, Kalnujuose, korektûrà. Ið „Tylinèiø tekstø“, ið 1974 metø, ið itin slogaus laiko, Gervinëse, lyg kas këlë, neðë.“ „Atitrûkæs nuo priverstiniø darbø, perraðiau: „Boruþë ropoja plentu“. Ji tokia maþa, tokia silpna, kad sugráþæs ið gyvenimo, Marcelijus Martinaitis vis labiau gamtos þmo- niekas nepajëgia jos nei sutrypti, nei suvaþinëti. Ji ropoja plentu gus, vis labiau „priklausomas“ nuo þolës, katino, alkanø zyliø. Lyg sau vienai þinomais keliais, ir jëga prieð jà bejëgë: silpnumas – gyventø paraðtëse. Tokia priklausomybë, teikianti didþiausià laisvæ.“ taip pat jëga. Ir uþraðiau kità knygos apie Marcelijø Martinaitá pava- „Prisiriðimas prie þmoniø, kurie áëjo á gyvenimà kaip jo dalis.“ dinimà: BORUÞË, ROPOJANTI PLENTU.“ Galëtume tæsti ir tæsti, analizuoti, cituoti, raðyti.... Bet ar verta Tà balandþio penktosios vakarà Lietuvà apskriejo þinia: „Penk- raðyti, jei geriau, negu toje knygoje paraðyta, jau neparaðysi? tadienio vakarà mirë poetas, eseistas, vertëjas, Nacionalinës kul- Paèioje leidinio pabaigoje, yra skyrius „Palei Þemaièiø plentà“. tûros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo Paskaitykime... Bent kelias pastraipas, tai, kas ið paèios ðirdies, ið 77-eri.“ Na o spalio mënesá pasirodë Viktorijos Daujotytës knyga patirties: „Boruþë, ropojanti plentu“. Skaitëme jà ir vël kartojome vienos ið „Yra gili, á pavirðiø iðëjusi þemës linija – plentas, Þemaièiø, nuo graþiausiø Marcelijaus Martinaièio baladþiø „Kukuèio kelionë Þe- seniausiø laikø kelias – pëstiems, raitiems, vaþiuotiems. Kelias maièiø plentu“ þodþius: tarp saulëtekio ir saulëlydþio; kelias nuo saulëlydþio á saulëteká. Kelias per maþus þmoniø gyvenimus, per upes ir upukus, per tiltus, „Vaþiuoja Kukutis ir ðnekasi su savimi: per didelius, senus medþius. Kelio jausmas – iðvedanèio, parve- – Kaip Lietuva panaði á Lietuvà! danèio. Kelias – vienas svarbiøjø þemës ir þmogaus þenklø. Þemë Jos berþai visad panaðûs á berþus, iðmarginta keliø ir jø þenklø, judëjimo. Dar jaunas Juozas Aputis kaip ir dangus: (pirmojoj knygelëj „Þydi bièiø duona“, 1963) paskelbë apsakymà Virð Lietuvos visada toks lietuviðkas! „Judëjimas“. Plentu vaþiuoja autobusas ðalèio uþmûrytais langais – kiekvienas keleivis su savo mintimis, rûpesèiais; neramesnis bando Ið kur gali imtis Lietuvos panaðumas á Lietuvà? prapûsti lango lede aká. „Netoli plento per laukus eina þmogus, Visa, kà atsimeni ar pagalvoji – paeina keletà þingsniø, atsuka nugarà vëjui, atsikvepia ir vël þen- Panaðu á Lietuvà! gia, tvirtai statydamas kojas, plasnodamas skvernais ir nesurið- Ardamas þiûrinëja sutrupintà grumstà. tom kepurës ausinëm“; „mes vël lekiame uþpustytu plentu, vyda- Pusto grûdus delnuos. miesi ásiutusá vëjà.“ Jau minëtame apsakyme „nesmagu, kad lie- Uosto duonà. kat vienas“: „Lietus nesiliovë, nuo blizganèio asfalto áskaudo akys. Stojas basas ant þemës... Maþose stotelëse dar pasitaikydavo þmoniø, ið tolo pamatæ ðvie- – Kas teikia Lietuvai panaðumà á Lietuvà? sas, jie puldavo á plento pakraðtá – lyg prie kokio iðganymo, taèiau jis negalëjo sustoti, bijojo, kad sustojæs niekada nepajudës ið vie- Ir ið kur nesibaigdamas imasi? tos. „Ir lyg apibendrinimas – apsakymo „Ðvieèianèios vilko akys“ Kokie karai bepareitø, pabaiga: O gal palaukit Þemaièiø paplentëj nakties, o paskui keliau- kaip bûtø iðtrypta þemë, kit visi kartu takais per krûmus, per Balèios ðlaitus. Pamatykit nesibaigia tasai panaðumas: patys – ðvieèia tenai, ðvieèia vilko akys!.. vis tiek Lietuvai lieka dangus, Þemaièiø plentas ir paplentës – su iðsisukanèiais kelukais, ta- panaðus á Lietuvà! kiukais – per Balèios ðlaitus, Kalnujø link, á Kaltinënus, kur Dionizo Poðkos kapas, Varnius, kur gyventa Daukanto, Valanèiaus. Ir Mar- Ir kur iðkeliautum, celijus Martinaitis – poetas su prigimtiniu kelio jausmu, stiprintu ir Ir kà sugalvotum, Þemaièiø plentu. Ankstyvasis, dainiðkasis motyvas – su kelio gei- Bus panaðu á Lietuvà: dimu, su metafizine kelio potekste: „Tu numegzk man, mama, kelià á dangø, / ið vaikystës ir ið spinduliø. / Ið mirties, ið kur sugráþt negalima, / á berþus, kad galëèiau að sugráþt keliu.“ „Ið akiø tamsoj ðirdies ðviesoj“ á pustomus grûdus delnuos, rinkinio – vieðkelio eilëraðtis.: „Kur jûs, vieðkeliai, taip skubat – / á rugiapjûtës laukus, að nespëju / su jumis iðeiti paskui dangø? / Kur jûs taip iðeinat, gëlëtus nuo moterø.“ atlapojæ / krûtines, iðmargintas vëþëm?“ Vieðkelis lyg þmogus ir likimas kaip þmogus. Jie iðeina su so- „Sugráþimas“, p. 275

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 14 ISTORIJA

„ÞEMAITIJA. Istorijos ir kultûros bruoþai“

Kairëje – leidinio „Þemaitija“ (autorius Adomas Butrimas) virðelis. Knygà 2013 m. Klaipëdoje, Baltic Printing House spaustuvëje, iðleido Þemaièiø akademija

2013 m., minint Þemaièiø krikðto 600 metø sukaktá, Lietuvoje bus naudojamos kaip informacinë medþiaga tiek profesionalams, vykstant prasmingiems tarmiø metø renginiams, Telðiø rajono sa- tiek individualiems turistams, siekiant vieðinti Rietavo, Maþei- vivaldybës administracija kartu su partneriais – Rietavo savivaldy- kiø, Plungës, Telðiø rajonø savivaldybiø turizmo objektus, ska- be, Plungës ir Maþeikiø rajonø savivaldybëmis – ágyvendino pro- tinti juos paþinti bei plëtoti atvykstamàjá ir vietos turizmà. Sukur- jektà „Rietavo ir Maþeikiø, Plungës, Telðiø rajonø savivaldybiø tos naujos rinkodaros priemonës leis patraukliau ir iðsamiau turizmo produktø rinkodaros priemoniø ágyvendinimas“ (projekto pateikti turistinæ informacijà bei formuos minëtø savivaldybiø kodo Nr. VP3-1.3-ÛM-05-R-81-009). Jis buvo vykdomas pagal Lie- kaip patrauklaus turizmui ávaizdá.“ tuvos 2007–2013 metø laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiks- Þemaitijai ir Maþeikiø, Plungës, Telðiø rajonams, Rietavo savival- mø programos 2.2.1 prioriteto „Vietinë ir urbanistinë plëtra, kultû- dybei skirti leidiniai – nedidelës apimties, taèiau juose pateikta pati ros paveldo ir gamtos iðsaugojimas bei pritaikymas turizmo plët- svarbiausia informacija apie ðiø vietoviø istorijà, tradicijas, kalbà, ver- rai“ VP3-1.3-ÛM-05-R priemonæ „Vieðosios turizmo infrastruktû- tingiausius kultûros paveldo ir gamtos objektus. Iðskirtiniai ðie leidi- ros ir paslaugø plëtra regionuose“. Ðiam projektui skirta lëðø ið niai tuo, kad juose publikuojami ávadai yra paraðyti þemaièiø kalba. Europos Sàjungos struktûriniø fondø, Telðiø rajono savivaldybës ir Visi kiti tekstai pateikiami lietuviø ir anglø kalbomis. Leidinio „Þemai- partneriø biudþetø. tija. Istorijos ir kultûros bruoþai“ / Samogitia. Historical and Culturas Telðiø rajono savivaldybës administracija paþymi, kad ðio Features“ autorius – Þemaièiø akademijos rektorius, Vilniaus dailës „Projekto tikslas – turizmo produktø rinkodaros priemonëmis akademijos prorektorius, profesorius Adomas Butrimas. skatinti Rietavo ir Maþeikiø, Plungës, Telðiø rajonø savivaldybiø Knyga, kurios tiraþas yra 4 tûkstanèiai egzemplioriø, iðleista turizmo produktø plëtrà.“ Ágyvendinant ðá projektà buvo iðleisti kaip Þemaièiø akademijos leidinys. Já sudaro 8 skyriai: Ávadas; Ið ðie informaciniai turizmo paskirties leidiniai ir pagaminti rekla- þemës ir laiko gelmiø; Þemaièiø kalnø ir kovø didybë. Iðkilimo isto- miniai suvenyrai: 1. Reprezentacinis leidinys, skirtas Þemaiti- rijoje kaina; „Savo noru prisijungëme...“ Þemaièiø kunigaikðtystës jos istorijos jubiliejinëms datoms paminëti; 2. Rietavo ir Maþei- ir seniûnijos laikotarpis; Krikðtas ir „Þemaièiø vyskupystës“ ðvie- kiø, Plungës, Telðiø rajonø savivaldybes pristatantys leidiniai sa; Po krikðèionybës skraiste. (kiekvienai savivaldybei iðleistas atskiras leidinys); 3. Informa- Leidinys gausiai iliustruotas (publikuojamos Pranciðkaus Bal- cinis þemëlapis, skirtas Þemaitijos istorijos jubiliejinëms da- èiûno, Jogailës Butrimaitës, Stasës Butrimienës, Klaudijaus Dris- toms paminëti; 4. Reklaminiai suvenyrai. Tikimasi, kad projekto kiaus, Andriaus Jonuðo, Meèislovo Sakalausko, Kæstuèio Stoðkaus, metu „sukurtos naujos rinkodaros priemonës palengvins turiz- Adomo Varno, Sigito Varno ir Algirdo Þebrausko nuotraukos. Panau- mo informacijos pateikimà tikslinëms grupëms. Turistai galës dota nuotraukø ir ið Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Èiur- lengvai gauti visà reikalingà informacijà ir ja naudotis. Patogi lionio dailës, Vytauto Didþiojo karo, Þemaièiø muziejaus „Alka“, informacija iðplës turistø pasirinkimø galimybes ir sudarys sà- Maþeikiø ir Kauno arkivyskupijos muziejø. lygas lengviau aplankyti daugiau ásimintinø vietø bei padidins Dëkojame leidinio autoriui prof. A. Butrimui, maloniai sutiku- Rietavo, Maþeikiø, Plungës ir Telðiø savivaldybiø turizmo ob- siam mintimis apie Þemaitijos istorijà ðiame numeryje pasidalinti jektø lankomumà bei pajamas. Naujos rinkodaros priemonës ir su mûsø þurnalo skaitytojais. ISTORIJA 15

plokðèiadugnius, virti maistà ir laikyti jo atsargas. Þvejybai bu- vo naudojami ne tik þeberklai. Ðventosios, Kurðiø nerijos ir Þemai- èiø aukðtumos neolito laikotarpio gyvenvietëse gausiai randama Ið þemës tinklø ið liepos karnos, akmeniniø ir á toðá suvyniotø jø pasvarø, plûdþiø, buèiø ir kitø þvejybos árankiø. To meto gyvenvietës, neretai aptinkamos ir po durpiø sluoksniu, puikiai iðlaikë visas buities lie- kanas: medþio, kaulo ir rago, titnago árankius, kirvius, strëliø ir ir laiko ieèiø antgalius, lankus ir strëles, gremþtukus ir gramdukus odai ir kitoms medþiagoms apdirbti, senuosius luotus, net þmoniø ir þvë- riø atvaizdus, gamintus ið medþio, kaulo ir rago. gelmiø Þemaièiø aukðtumoje ir Baltijos pajûrio zonoje IV tûkstantmety- je pr. Kr. prasidëjo ir gintaro rinkimo, jo apdirbimo ir prekybos tradi- cija, tebesitæsianti Þemaièiø þemëse jau apie 6000 metø. Ðio laiko- tarpio pabaigoje, dar III tûkstantmetyje pr. Kr. á senøjø autochtonø ADOMAS BUTRIMAS teritorijas (archeologai daþniausiai jas ávardija kaip priklausiusias Narvos kultûrai) – Kurðiø nerijà, Pajûrio þemumà, Þemaièiø aukð- tumà ima skverbtis indoeuropieèiø gentys (archeologø ávardija- mos kaip rutuliniø amforø ir virvelinës keramikos kultûros neðë- Didþiajam skulptoriui ledynui sukûrus Þemaièiø kraðto gamtà ir jos). Jos atkeliauja su laiviniais kirviais, atsiranda su iki tol neþino- skulptûriná reljefà – kraðtovaizdá, ið jo tirpsmo vandenø pamaþu mais naminiais gyvuliais – avimis ir oþkomis, kitais raguoèiais, susidarë upeliai ir eþerai, o jau vëliau miðkai ir laukai prisipildë ima auginti kiaules. Augino ir pirmuosius naminius augalus: kana- gyvybës. Dar atðiaurus, gana tuðèias, be gyvybës ir þmogaus krað- pes, soras, piliaroþes, obelis. Bene ankstyviausios jø gyvenvietës tovaizdis XV–XII tûkstantmetyje pr. Kr. tiko tik pirmiesiems kraðto tyrinëtos Ðarnelëje (Plungës r.), Ðventosios apylinkëse ir Kurðiø gyventojams – mamutams, kuriø kaulø aptikta Virvytës ir Pateklos nerijoje. Ávairiose istorinëse Þemaitijos vietose rasta 15 jø laidoji- santakoje, Barzdûnuose prie Ðilutës. Jø kaulus jau rinko ir saugojo mo vietø. Mirusieji laidoti daþniausiai suriesti, á jø kapus nebepilta pirmojo Þemaitijos ir Lietuvos muziejaus ákûrëjas Dionizas Poðka raudonos ochros, o buvo ádedami laiviniai ar kitokio pavidalo ak- savo Baubliuose. Ryðkiausi seniausiø Þemaitijos gyventojø pëd- meniniai ir titnaginiai kirviai, dubenëliai, puodai, retkarèiais ir pa- sakai aptikti pietinëje Þemaièiø aukðtumos dalyje – Birþulio-Lûksto puoðalai. Akmens amþiaus pabaigoje, kariaujant ir gyvenant greta eþeryne, dar vadinamame Varniø duburiu, kurio palikimà rûpestin- ið autochtonø ir ateiviø formavosi senøjø baltø genèiø protëviai. gai priþiûri Varniø regioninis parkas. Birþulio eþeras, Virvytës ir Varduvos aukðtupiai, rytinis Baltijos Ðiaurës elniø medþiotojai – tai pirmieji ðio kraðto gyventojai, pajûris ðiame procese buvo iðskirtinës vietos. Apie 1700 m. pr. kuriø stovyklos aptiktos Dreniø kaime, tarp Stervo ir Birþulio eþerø. Kr. rytinëse Baltijos ir Nemuno pakrantëse pasirodë pirmieji meta- Èia rastus ðiaurës elniø ragus stropiai saugojo Pavandenës baþny- lo dirbiniai. Bene ankstyviausi bûtø durklas ið Veliuonos apylinkiø, èia, o dabar tokius ragus turi Þemaièiø muziejus „Alka“ Telðiuose. Virvytës ir Reðketos santakoje rastas þalvarinis kovos kirvis ir Vëliau apgyventa Birþulio sàsmauka, Ðirmës kalnas, Spigino ragas masyvus smeigtukas spiraline galvute. Didþioji dalis ið 200 þino- ir kitos vietovës. Taip pat gyventa Klaipëdos, Alsëdþiø, Ariogalos ir mø II–I tûkstantmeèio pr. Kr. þalvario dirbiniø rasta Þemaièiuose, kitose apylinkëse. Pirmieji gyventojai, be ðiaurës elniø, vëliau kitø nes jie buvo arèiau prekybos keliø. Prie upiø santakø, aukðtesnëse þvëriø medþioklës, vertësi ir þvejyba, gaminosi kaulinius þeberklus, vietose, þalvario amþiuje árengti pirmieji piliakalniai, jau lydytas o paskui – ir tinklus. greièiausiai á gintarà iðmainytas þalvaris. Mirusiuosius laidojo daþ- Birþulio eþero salos – Spiginas ir Donkalnis – atskleidë ir se- niausiai ið þemës ir koncentriniø akmenø vainikø krautuose pilka- nøjø gyventojø poþiûrá á mirtá, laidojimo ritualø atsiradimà (viena- piuose. Vëliau, jau apie 1300 m. pr. Kr., ásigalëjo ir mirusiøjø degini- laiká su visa Europa), papuoðalø ið þvëriø dantø gamybà. Mezolito mo paprotys. To laikotarpio gyvenvietës þinomos Gaigalinëje ir Reð- epochos (8000–4000 m. pr. Kr.) Birþulio þynio kapas ir dar beveik ketos-Virvytës santakoje (prie Birþulio eþero), o pilkapiai – Ðlaþiuo- 20 ðio laikotarpio kapø ið Spigino, Donkalnio ir Reðketos radim- se (Klaipëdos r.), Kurmaièiuose ir Ëgliðkiuose (Kretingos r.) bei kt. vieèiø leido suprasti ochros paskirtá, ðermenø apeigas, simboli- Romëniðkuoju laikotarpiu, Romos imperijos galybës laikais, dël niø þidiniø árengimo prasmæ, skalpavimo atvejus, ligø paplitimà prekybos gintaru Romos ir jos provincijø pirkliai pasiekë ir dabar- tuomet, kai vidutinis gyventojø amþius siekë tik 27 metus, kai tiná, tada aisèiø gyventà, rytiná Baltijos pajûrá. Gintaro keliu á kurðiø vyrø ûgis buvo 167 cm, o moterø – 155 centimetrai. Neretai mais- teritorijas pateko Romos monetos, segës, emalio ir stiklo karoliai. to trûkumas vaikystëje stabdë kaulø augimà net 4–5 kartus. Se- Kai kurios þemaièiø gentys greièiausiai baigë formuotis tik V a. niesiems Þemaitijos gyventojams genetiðkai artimiausi ðiuo me- po Kristaus. Vakaruose jø kaimynai buvo kurðiø gentys, uþëmusios tu Laplandijoje gyvenantys samiai. plaèias teritorijas ðiandieninës Lietuvos ir Latvijos pajûrio þemëse, Gyvenimas ið esmës pasikeitë neolito laikotarpiu, V–IV tûks- ðiauriniai kaimynai buvo þiemgaliai, gyvenæ dabartinëje ðiaurës tantmeèiø pr. Kr. sandûroje, kai senieji Þemaitijos gyventojai Lietuvoje ir pietø Latvijoje, rytuose – lietuviø (aukðtaièiø) gentys, o iðmoko lipdyti puodus, ið pradþiø smailiadugnius, o vëliau ir pietuose – skalviai.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 16 ISTORIJA

ÞEMAIÈIØ KALNØ IR KOVØ

Lietuviø kova su kryþiuoèiais. (XIV a. reljefinis paveikslas). Iliustracija ið DIDYBË. Alfredo Bumblausko knygos „Senosios Lietuvos istorija 1009–1795“ èiausiai karinga dvasia, leido ðá regionà iðlaikyti Lietuvos valsty- bës rankose, nepaisant daugkartiniø Þemaitijos dovanojimø vie- nam ar kitam ordinui, o dviem pusbroliams – Jogailai Vytautui – Iðlikimo istorijoje padëjo tà konfliktà galutinai iðspræsti Þalgirio mûðyje 1410 metais. Ðioje teritorijoje formavosi þemaièiø þemës, vëliau vadintos vals- èiais, á istorinius ðaltinius patekusios XIII–XIV a., kaip ir jø þemiø kaina valdovai – kunigaikðèiai: Ariogalos, Paðtuvos, Junigedos (Veliuo- nos), Raseiniø, Viduklës, Kaltinënø, Kraþiø, Ðiauliø, Medininkø, Pa- graudës ir kitos. Ðios þemës dar XIII–XIV a. iðlaikë tam tikrà sava- rankiðkumà, o jø kunigaikðèiai – Erdvilas, Vykintas, Algminas, Bu- A BUTRIMAS DOMAS lioniai (Bulevièiai) – pasiþymëjo aktyvia ir gana savarankiðka lai- kysena formuojantis Lietuvos valstybei. Kartu reiðkësi ir kita ten- dencija: Þemaièiai siekë tapti integralia Lietuvos valstybës dalimi ir senoji Lietuvos valstybë atsirado kaip dviejø pagrindiniø etnosø – Þvelgiant á Þemaitijos (buvusiø kurðiø, þiemgaliø, skalviø ir þe- þemaièiø ir lietuviø (aukðtaièiø) – susijungimo rezultatas. Visà de- maièiø) kraðtovaizdá pirmiausia matyti kovoms sukurtos vietos. ðimtmetá, 1398–1409 m. (tiesa, su ilgokomis pertraukomis), tru- Visas kultûrinis jos landðaftas yra nuþymëtas tø kovø pëdsakais. kæs Vokieèiø ordino valdþios bandymas átvirtinti okupacijà Þemai- Kraðtovaizdyje „suraðyti“ þemaièiams bûdingiausi karybos istori- tijoje padëjo kristalizuotis þemaièiø politinei savimonei, susitelkti, jos dalykai – piliakalniai, gynybiniai grioviai, jø grupës, kûlgrindos iðlikti nepakrikðtytiems kartu su Lietuvos valstybe. Po Vytauto mir- ir medgrindos, iðtisos gynybinës ir signalinës sistemos. Tai Nemu- ties jo ápëdiniø silpnybë, tarpusavio kova dël Lietuvos didþiojo kuni- no, Jûros, kitø upiø gynybinës sistemos, didieji Þemaièiø aukðtu- gaikðèio sosto, sumanus manipuliavimas tarp Lietuvos didþiojo ku- mos kalnai – Ðatrija, Medvëgalis, Moteraitis, Sprûdë, Girgþdutë, nigaikðèio ir Ordino magistro leido Þemaièiø kunigaikðtystës bajo- kiti galingieji þemiø ir gynybiniai centrai, dabar atrodantys kaip rams pajusti, kad jie patys gali formuoti savo politikà. To siekdami jie natûralus kraðtovaizdis. Ðie centrai – tai struktûros, garantavusios ið valdovo Kazimiero Jogailaièio iðgavo sau norimas privilegijas. saugumà, senøjø þemaièiø visuomeninæ gyvastá. Pasiruoðimas ka- rams – gynybiniø átvirtinimø, piliø statymas, ginklø tobulinimas – svarbi senøjø Þemaitijos gyventojø istorijos dalis. Todël karai – ginklai, iðtvermingieji þemaièiø kovos þirgai, gynyba ir puolimas – neatskiriama mûsø praeities dalis. Netgi Þemaitijos kunigaikðèiø iðkilimo, jø bandymø vienytis ir Lietuvos valstybës kilmës neáma- noma suvokti be visø militarinës kultûros aspektø. Kita svarbi kraðtovaizdyje vos matoma ðios sistemos dalis – tai ðimtai kapinynø ir pilkapiø. Þemaièiai nuo savo artimiausiø kaimy- nø nesiskyrë turtingumu, jø ginkluotës gausa kapuose, jos ávairovë ir kokybë niekada neatsiliko nuo kaimynø, netgi nuo uþjûrio vikin- gø. Sunkios, neretai tragiðkos kovos (pvz., Margirio þûties legenda) buvo iðlikimo istorijoje kaina. Laimëtos Skuodo (1259), Durbës (1260) kautynës prieð Livonijos ordinà, 1283–1410 m. þemaièiø karas su Ordino valstybe lëmë, kad pralaimëjæ kurðiai ir þiemgaliai prieglobstá rado ir þemaièiø þemëse. XIII–XIV a., karø su Vokieèiø ordinu ir Livonija laikotarpiu, þemaièiø teritorijos pasiekë Baltijos jûrà. Jos tapo atkakliausiø kovø arena, o þemaièiø laikysena, grei- Mikalojaus Kuziecio patobulintas 1513 m. Vidurio Europos þemëlapis ISTORIJA 17

mario teismui, karûþus (vëliavininkus). Svarbiausia tai, kad pagal senàsias valdovø privilegijas Þemaitijai juos rinko Þemaièiø seniû- „SAVO NORU nijos bajorija, o Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos ir Lietuvos karaliai tik tvirtindavo. Visose privilegijose privalëjo bûti nurodyta, jog Þemaitija gera valia yra prisijungusi prie Lietuvos valstybës. Jie PRISIJUNGËME...“ iðlaikë savo medþioklës laisvæ, savus teismus, teisæ nestatyti nau- jø piliø ir nevykdyti jø prieþiûros darbø, jei to nedarë anksèiau. Lietuvos valdovø privilegijos Þemaitijai yra ádomus pavyzdys, Þemaièiø kokiø savivaldos privilegijø kaip svarbiausiø XV–XVIII a. Þemaiti- jos bajorai reikalavo ið savo valdovø ir kurios, jø manymu, garan- tavo autonomiðkumà, asmens ir kraðto laisves bei tradiciðkai su- kunigaikðtystës ir siformavusá savità kraðto tvarkymo bûdà bei Þemaièiø priklausy- mo Lietuvos valstybei sàlygas. Jos labai svarbios ir þemaitiðkojo seniûnijos identiteto bei savigarbos supratimui. Svarbiausios Þemaitijai suteiktos privilegijos: laikotarpis 1. 1413 m. Vytauto Didþiojo privilegija; 2. 1441 m. Kazimiero Jogailaièio privilegija; 3. 1492 m. Aleksandro privilegija; ADOMAS BUTRIMAS 4. 1507 m. Þygimanto Senojo privilegija; 5. 1545 m. Þygimanto Augusto privilegija; 6. 1569 m. Henriko Valua privilegija; 7. 1588 m. Þygimanto Vazos privilegija.

Kokias esmines teises jos suteikë? 1. „Niekas negalás prikiðti þemaièiams, kad jie kalaviju ir karu esà nugalëti, prijungti ir priversti paklusti.“ 2. Kiekvienas vëlesnis valdovas turëjo patvirtinti, jog Þemaitija gera valia yra prisijungusi. 3. Medþioklës laisvës privilegija: ir toliau leidþiama laisvai medþio- ti, iðskyrus Vytautui (vëliau ir kitiems valdovams) paskirtose vietose. 4. Nepjauti ðieno Lietuvos didþiojo kunigaikðèio labui, jei Vytau- to laikais neðienavo. 5. Nestatyti piliø ir nevykdyti jø prieþiûros darbø, jei anksèiau to nedarë. (Ið pastarøjø reikalavimø dvelkia polinkis á konservatyvizmà.) 6. Uþ Nevëþio Lietuvos didþiojo kunigaikðèio pareigûnai pasiþa- dëjo nesiuntinëti savo teismo antstoliø. 7. Pasirinkti kraðto seniûnà, rinktis kitus pareigûnus. Þemaitijos seniûnijos pirmojo miesto – Kraþiø – panorama 1872 m. Bene ryðkiausia ir Þemaitijos istorijai svarbiausia – 1441 m. Kazimiero Jogailaièio privilegija: Þemaitija traktuojama kaip nuola- 1411 m. Torunës sutartimi Vytautas gavo valdyti Þemaitijà iki tinë Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës dalis, o ne kaip pakraðtë- savo gyvos galvos, o 1422 m. Melno sutartimi Þemaitija visiems lis, kurá retkarèiais, reikalui esant, galima paaukoti. Negalima per laikams pripaþinta Lietuvos dalimi. Þemaitijos istorijai svarbi giliai kiðtis á þemaièiø vidaus reikalus. Joje nurodoma, kad þemai- 1413 m. Vytauto Didþiojo privilgija þemaièiams. 1411–1412 m. ávar- èiai savarankiðkai renka Kazimierà savo valdovu ir kad ðis, bûda- dyti pirmieji Þemaièiø seniûnai: Rumbaudas Valimantaitis Kæsgai- mas uþ senosios Lietuvos ribø (taigi ir Lenkijoje), atstovauja ne tik la ir Mykolas Kæsgaila (1412). Jø giminë su neilgomis pertrauko- Vilniaus ir Trakø vaivadoms, Vilniaus vyskupui, bet ir Þemaitijos mis þemaièius valdë 120 metø (1412–1532). Paskutiniuoju þemai- seniûnui. Kazimiero privilegija – politinis aktas, suteiktas dël vals- èiø seniûnu (1783–1795) ávardytas Antanas Gelgaudas (Antoni Giel- tybës vidaus reikalø, o ne dël uþsienio politikos. Tai Vilniaus val- gud). Þemaièiø seniûnija garantavo ðiam kraðtui ryðkià administ- racinæ autonomijà nuo 1411 (1413) iki 1795 m. – beveik keturis dþios ir þemaièiø aktas, rodæs, kad vidiniai santykiai vis dar yra ðimtmeèius. Vytauto Didþiojo 1413 m. privilegijà 1441 m. patvirtino komplikuoti, kad á þemaièiø interesus nedera per daug kiðtis, kad ir praplëtë Kazimieras Jogailaitis, o juo sekë ir kiti valdovai: jie grieþtai laikosi tradicijø, susitarimø ir ðios privilegijos svarba, 1492 m. – Aleksandras, 1507 m. – Þygimantas Senasis, 1545 m. – iðsaugant etnoso identitetà, ypaè svarbi. Kartu teigiama, kad þe- Þygimantas Augustas, 1569 m. – Henrikas Valua, 1588 m. – Þygi- maièiai bajorai savarankiðkai renka Kazimierà ir á juos negalima mantas Vaza. Be teisës iðsirinkti kraðto seniûnà, taip pat galëjo þiûrëti kaip á nugalëtà gentá. rinktis ir visus kitus pareigûnus, tarp jø ir tijûnus, kaðtelionus, se- Þemaièiø seniûnija, Þemaièiø kunigaikðtystë buvo áforminta ir niûnijoje atsakingus uþ karinius reikalus, pakamarius, sprendusius þemës ribø bylas, þemiø dalijimà ápëdiniams, vadovavusius paka- (Nukelta á 18 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 18 ISTORIJA

Þemaièiø teismø miestu dar XVI a. 8 deðimtmetyje tapo Raseiniai, vëliau (1764 m.) ákurta dar viena teismø vieta – Telðiai, o nuo 1775 m. – ir Ðiauliai. Þemaièiø pilietinës brandos ir gana savaran- kiðkos laikysenos pavyzdþiø, árodanèiø ypatingà vietà kraðto istori- joje, savàjá identiteto suvokimà, yra daug, taèiau bene ryðkiausià pilietinæ brandà Þemaièiø bajorija pademonstravo karuose su Ðve- dija, ypaè treèiame karo etape 1655–1660 m., garsiuoju „tvano“ laikotarpiu. Rusijos kariuomenei uþëmus beveik visà Lietuvà, o Lietuvos magnatams Radviloms ir kitiems pasidavus Ðvedijai, Þe- maitijos bajorija 1655 m. rugpjûèio 5 d. susirinko Raseiniuose, iðsirinko karinæ vadovybæ, rugpjûèio 14 d. paskelbë visuotiná ðau- Kraþiø kolegijos baþnyèios griuvësiai ir pojëzuitinës mokyklos pastatai. XIX a. kimà ir 1656 m. pradëjo sukilimà prieð ðvedø águlas. Susiformavo Þemaitijos paðauktiniø kariuomenë ir pamaþu, su reguliariosios (Atkelta ið 17 p.) kariuomenës pagalba, iðstûmë ðvedus ið Þemaitijos. Ðiuo atveju Þemaièiø bajorija sugebëjo iðkelti savo reikalavimus, suformuoti valstybës valdovo titule bei atskirame herbe. Daugelio Lenkijos ir savo kariuomenæ ir sëkmingai iðvaduoti kraðtà, nepasiduodami Lietuvos valdovø tituluose net XVII a. (pvz., Jono Kazimiero) ir vë- didþiøjø magnatø (pvz., Jonuðo Radvilos) siekiams, pilietiðkai su- lesniø, pirmiausia jie ávardijami kaip Lenkijos karaliai, didieji Lie- prasdami savo ásipareigojimus valdovui ir brangindami kraðto laisvæ tuvos kunigaikðèiai, Rusijos, Prûsijos, Þemaitijos, o po to – jau parodë nemenkus diplomatinius sugebëjimus. Suprasdami, kad ne- daugelio kitø kraðtø valdovai. Labai svarbià átakà Þemaièiø kuni- dera skaldyti kraðto jëgø mirtinos grësmës akivaizdoje, nepasi- gaikðtystës politiniame gyvenime turëjo ir bajorijos seimeliai, pir- traukë ið Radvilø stovyklos, bet sukûrë konfederacijà, iðkëlë pilie- mà kartà susirinkæ 1566 metais. Daugelis þymiø Lietuvos ir Lenki- jos ðeimø atstovø – Gorskiai, Adamkavièiai, Ginioèiai-Pilsudskiai, tiðkai brandþius reikalavimus: paskelbti jiems valdovo Jono Kazi- Bilevièiai, Narutavièiai ir kiti yra buvæ Þemaièiø seimeliuose ið- miero laiðkus ir leisti patiems nuspræsti, kaip atsakyti, reikalavo, rinktais vietiniais pareigûnais: seniûnais, tijûnais, kaðtelionais, kad savo apsilankymo tikslus paskelbtø rusø pasiuntinys, patys pakamariais, karûþais, Pilies ir Þemës teismø teisëjais, o svar- siûlësi mokëti algas samdytinei kariuomenei; matydami tik vargà biausia, kad pagal senàsias valdovø privilegijas juos rinko Þemai- ið sàjungos su ðvedais, þemaièiai reikalavo jà nutraukti, net jeigu èiø bajorija. Tai garantavo autonomiðkà Þemaitijos savivaldà per reikëtø stoti á ginkluotà kovà. Net ir nesulaukæ pritarimo, savo tikslo visà Þemaièiø seniûnijos egzistavimo laikotarpá (nuo 1411–1414 siekë tol, kol galutinai iðvijo prieðus. iki 1795 m.), t. y. beveik 400 metø. Þemaièiø seniûnas po XVI a. Iki pat XVII a. vidurio „tvano“ Þemaitija buvo etniðkai vienalytë ir vidurio Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës administracinës refor- tik XVII a. vid.–XIX a. á jà atvyko kitø tautybiø gyventojø. Kitatauèiai, mos tarp svarbiausiø Lietuvos pareigûnø uþëmë penktà vietà: daugiausia þydai, koncentravosi auganèiuose Þemaitijos mieste- 1) Vilniaus vaivada; 2) Vilniaus kaðtelionas; 3) Trakø vaivada; 4) Tra- liuose (didesniø miestø iki pat XIX a. pabaigos Þemaitijoje nebuvo). kø kaðtelionas; 5) Þemaièiø seniûnas. XIX a. á ávairias Þemaitijos vietoves, daþniausiai ten, kur buvo atim- Autonominis Þemaièiø seniûnijos pavadinimas taip pat iðliko tos sukilimuose dalyvavusiøjø, vienuolynø ar baþnyèiø þemës, bu- Lenkijos ir Lietuvos valstybëje. XVI–XVIII a. visos vaivadystës (Lie- vo atveþta rusø kolonistø, bet daugelis jø greitai iðtirpo tarp þemai- tuvos teritorijoje – 13) buvo vadinamos didþiøjø miestø ar geogra- èiø, nors ir liko kelios jø parapijos, tuo tarpu miesteliuose didelæ finiø srièiø vardais, o Þemaitija iðlaikë skirtingà pavadinimà – Þe- valdininkijos dalá sudarë kitatauèiai. Stambiø ir sparèiai didëjanèiø maièiø seniûnija, kuris pirmiausia reiðkë etnoso vardà. uþsienio prekybos uostø (Liepojos, Klaipëdos) artumas leido þe- Itin svarbi þemaièiø savivaldà átvirtinanti institucija – teismai. maièiø valstieèiams patiems veþti prekes á juos, o tai stabdë Þe- Þemaièiø bajorija pageidavo savitos, skirtingos nei Lietuvos ir Len- maitijos urbanizavimà ir kitatauèiø ásikûrimà jos miestuose ir mies- kijos, teismø sistemos. Tà garantavo visos senøjø valdovø privile- teliuose. Net XVIII a. Þemaitija tebebuvo etniðkai gana vienalytë: gijos Þemaitijai. Net apeliacijos Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui 90 proc. jos gyventojø, tarp jø ir beveik pusë bajorijos, buvo þemai- galëjo bûti pateikiamos ne tiesiogiai, bet per seniûnà. Þemaièiø èiai, ir suraðymuose didþioji gyventojø dalis savo kalbà uþsiraðë teismø jurisdikcija pagal Þygimanto Augusto privilegijà ëjo Nevë- þemaièiø, kita dalis – lietuviø. Kauno gubernijoje net 6,7 proc. visø þio upe (pvz., per Èeslovo Miloðo gimtinæ netoli Këdainiø), apëmë ir gyventojø uþsiraðë kilmingaisiais bajorais (þemaièiais) ir 93,3 proc. Uþnemunæ – ta teritorija ir laikoma rytine Þemaitijos riba. valstieèiais, o likusioje Lietuvos dalyje 51,6 proc. gimtàja laikë Po 1564–1566 m. teismø reformos ásteigti du Þemaitijos teis- lenkø, 32,6 proc. – baltarusiø, 10 proc. – rusø, 4 proc. – lietuviø mai – Pilies ir Þemës. Taip buvo sukurtas iki ðiol svarbiausias kalbà. Vilniaus gubernijoje bajorø buvo 4,4 proc, Suvalkuose – tik Þemaitijos istorijos archyvas – Pilies ir Þemës teismø knygos, ið 0,6 proc. visø gyventojø. Tai galëjo lemti, kad XVI a. etniðkai viena- viso 1 200 vienetø, o kai kurios ið jø turi apie 800–900 lapø. Retai ir lytës Þemaièiø vyskupijos sostinë Varniai tapo ir visos Lietuvos didelë valstybë gali pasigirti turinti toká archyvà. Jis svarbus ir atgimimo centru. daugeliui þymiø Þemaitijos giminiø, kurios ðiandien gyvena Lietu- voje, Lenkijoje, pasklidusios visuose pasaulio þemynuose. Ðios Þemaièiø kanauninkas Mikalojus Daukða ið lenkø kalbos jo knygos saugomos Vilniaus universiteto rankraðtyne ir Lietuvos vals- iðverstos „Postilës“ (1599) lenkiðkai paraðytoje „Prakalboje á ma- tybës istorijos archyve. lonøjá skaitytojà“ kalbà laikë svarbiausiu tautos poþymiu ir jai Pirmasis Þemaièiø seniûnijos miestas buvo Kraþiai, o pirmuoju paskyrë iðkiliausius þodþius: „Ne ieties derlumu, ne drabuþiø ávai- ISTORIJA 19

rumu, ne ðalies graþumu, ne miestø ir piliø stiprumu laikosi tau- tos, bet daugiausia iðlaikydamos savàjà kalbà, kuri didina ir pa- laiko bendrumà, santaikà ir broliðkà meilæ. Gimtoji kalba yra ben- drosios meilës ryðys, vienybës motina ir pilietiðkumo tëvas, të- vynës sargas.“ Ið mozûrø kilæs Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski), vys- kupo Merkelio Giedraièio pakeltas Þemaièiø vyskupijos kanaunin- ku ir jo pavestas, paraðë pirmàjà Lietuvos istorijà „Kronika Polska, Litewska, Þmodþka“ (1582). Juos globojæs vyskupas Merkelis Gied- raitis buvo tikrasis þemaièiø krikðtytojas, pastoracijos gimtàja kal- ba ugdytojas, pirmøjø lietuviðkø knygø „Katekizmo“ ir „Postilës“ senojoje Lietuvoje leidëjas ir mecenatas. Manoma, kad jis yra vyk- dæs ir keletà administraciniø Þemaièiø vyskupijos reformø. Apie 1587 m., gerokai iðaugus parapijø skaièiui, vyskupija buvo suskirs- tyta á tris dekanatus, jo ápëdiniø 1622 m. – á keturis, o 1636 m. – á ðeðis. XVII a. viduryje Þemaièiø vyskupijoje jau bûta apie 70 baþny- èiø, tai rodo, kad XVI a. pabaigoje ir XVII a. I p. visuotinë Þemaièiø kraðto christianizacija ágavo pagreitá. Tuo paèiu laikotarpiu forma- vosi ir Þemaitijos vienuolynø tinklas. Jëzuitø ir vyskupo veikla lë- më, kad padaugëjo vietinës kilmës katalikø dvasininkø ir tai leido Þemaièiø vyskupo Merkelio Giedraièio, vyskupo pareigas ëjusio 1576–1609 m., portretas 1594 m. Merkeliui Giedraièiui savo praneðime nuncijui Malaspi- nai, o 1599 m. ir Mikalojui Daukðai konstatuoti: jau nebetrûkstame nei tëvynës kalba kalbanèiø ganytojø, nei pamokslininkø. „Tëvy- menko jo didþiulës imperijos pakraðtëlio – Þemaitijos – valdovu. nës kalba“ tampa vis reikðmingesnë, centruose ëmus formuotis Simboliðkai Þemaièiø kunigaikðèio titulas atsidûrë Rusijos caro bendrinës þemaièiø kalbos idëjai. Ávairuojanèiais dialektais buvo titulø sàraðe. leidþiama daug literatûros, pirmiausia religinës. 1840 m. kartais dar oficialiai vartotas Þemaitijos pavadinimas Tai, kad daugelis gausiai Þemaitijos baþnyèiose aptinkamø reli- buvo uþdraustas. Tik þemutiniams luomams ir Þemaitijos bajorijai giniø brolijø XVIII–XIX a. knygø paraðytos þemaièiø kalba, kad Þe- kraðtas liko „buvusia Þemaièiø kunigaikðtyste“, o katalikiðkose to maièiø kunigais ir vyskupais galëjo tapti tik mokantys vietinæ kal- meto maldaknygëse dar pasitaiko áraðø „mûsø kunigaikðtija“, „Þe- bà, prekyba lietuviðkomis ir þemaitiðkomis knygomis, taip pat ir maièiø seniûnija“, tuo tarpu garsiojo Þemaièiø Kalvarijos Kryþiaus spaudos draudimo laikotarpiu 1863–1905 m., rodo, kad buityje, kelio, dar vadinamo Kalnais, giesmëse ir XX a. pradþioje tebegieda- baþnyèioje, daugelyje kitø visuomeninio gyvenimo srièiø þemaièiø ma: „Laiminga esi, þeme Kalvarijos... Tegu Þemaièiø þemë links- (lietuviø) kalba buvo pagrindinë bendravimo priemonë, nors teis- minasi.“ mø knygos, dvarø dokumentai XVII–XVIII a. buvo raðomi lenkø, o Patekus carinës Rusijos sudëtin, nebeliko Þemaièiø seniûnø, XIX amþiuje – ir rusø kalba. Bet tai buvo valstybës raðto kalbos, savivaldos, o atsiradæs pavadinimas Þemaièiø þemë, imtas vartoti kiek didesnæ átakà galëjusios turëti tik miesteliuose ir dvaruose. ávardyti kraðtui, kuriame vyrauja þemaièiø dialektai, taip ir nesusi- Apie etninæ XVII ir XVIII a. þemaièiø savimonæ kalbëti nelengva, bet formavæ á bendrinæ þemaièiø kalbà, nors pastangø tam bûta (Gied- tam tikras administracinis, kultûrinis ir visø pirma kalbinis iðskirti- riaus Subaèiaus tyrinëjimai). numas buvo tikrai juntamas ir atrodë, kad þemaièiø kalba turi visas galimybes tapti bendrine Lietuvos kalba. Ypaè tai atsiskleidë, kai Þemaièiø vyskupijos ribos apëmë ir didelæ pietø Latvijos teritorijos dalá – net Daugpilá, kai vyskupo Motiejaus Valanèiaus laikais iðau- go Varniø – svarbiausio Þemaitijos kultûrinio ir dvasinio centro – vaidmuo. Bet ta savimonë jau reiðkësi ir ankstesniais, dar Þemai- èiø seniûnijos laikais, nes Þemaitijos teismø ir dvarø administraci- nëse knygose neretai pasitaiko áraðø, kad laiðkai siunèiami „á Lie- tuvà“ ir atsiunèiami „ið Lietuvos“, kad þmogus tarnavo „Maskvoje ir Lietuvoje“ ir t. t. Apie tam tikrà etninës savimonës egzistavimà XIX a. liudija ir gyventojø suraðymo duomenys: beveik visi tuome- tinës didþiosios Þemaièiø vyskupijos gyventojai uþsiraðë besà þemaièiai (pvz., net Panevëþio apskrityje). Svarbiausia data, þy- minti Þemaièiø seniûnijos, kunigaikðtystës bei savivaldos pabai- gà, – 1795-ieji metai, kai Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë ir ben- dra su lenkais valstybë – Abiejø Tautø Respublika – neteko poli- Varniø katedra (Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèia). Danutës tinës nepriklausomybës. Taèiau okupantas norëjo atrodyti kad ir Mukienës nuotrauka. 2013 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 20 ISTUORËJË

kuotarpë gîvenvieties gausç atrondama tinklû ið lëipas karnuos padërbtû, akmëniniu i tuoði suvîniuotu anû pasvarû, plûdiu, buèiu i këtu þvejîbas îronkiu. Tuo meta gîvenvietës poikç iðlaikë vësas tuo Þemaitëjë. meta boitëis lëikanas: medë, kaula i raga, tëtnaga îronkius, kër- vius, strieliû i jietiû ontgalius, lonkus i strielës, gremþtokus i gram- dokus uodâ i këtuoms medþeguoms apdërbtë, senûsius butus, þmuo- niû i þvieriû atvaizdus, padërbtus ëð medë, kaula i raga. Istuorëjës ë Tuo laikuotarpë pabaiguo, III tûkstontmetie prið Kristu, i Kurðiu Nerëjë, Pajûrë þemoma, Þemaièiu aukðtoma jiemë skverbtëis in- doeuropieèiu gëntis. Anuos atkeliava so laivënçs kërvçs, so dâ nematîtâs ligi ðiuolç nomënçs gîvuolçs – avims i uoþkuoms, këtâs kultûras raguotçs, pradiejë augintëis i kiaulës. Augëna i përmûsius nomë- nius augalus: kanapës, ðuorus, piliaruoþës, uobelis. Aple 1700 m. pr. Kr. rîtinies Baltëjës i Nemuna pakronties pasë- ruodë përmëjç metala dërbënç. Patis përmëjç bûtom dorklos ið bruoþâ Veliuonas apîlinkiu, Vërvîtës i Reðketuos santakuo rasts þalvarinis kuovuos kirvis i masîvos smeigtoks so spëralënë galvotë. Dëdiuo- jë dalis ëð 200 þënuomu II–I tûkstontmeë pr. Kr. þalvarë dirbiniû î atrasta Þemaièiûs, dëltuo, ka anëi bova artiausç prekîbas keliû. BUTRËMS ADUOMS Pri opiu santaku, aukðtesniuos vëituos, þalvarë omþiou îrengtë përmëjç pëlkalnç, jau musintâs tumet lîdîts i gintara iðmainîts þal- varis. Ruomienëðkoujo laikuotarpio diel prekîbas gintaro Ruomas i anuos pruovincëju përklç pasiekë i ðëndëinini, vuo tumet aisèiu (korðiu) gîventa, rîtû Baltëjës pajûri. „Gintara kelio“ i korðiu terë- tuorëjës pateka Ruomas muonetas, segës, emalë i stëkla karuolç. Musintâs ka katruos þemaitiu gentis greièiausç baigë formoutë- is V omþiou puo Kristaus. Vakarûs anû kaimînâ bova korðiu gentis, uþiemosës platës terëtuorëjës ðëndëinënës Lietuvuos i Latvëjës pajûrë þemës, ðiaurënç kaimînâ bova þiemgalç, gîvenë dabartënie ðiaurës Lietuvuo i pëitû Latvijuo, vuo rîtûs – lietuviu (aukðtaièiu) gëntis, pëitûs – skalvç. Veizont i Þemaitëjës (bovusiu korðiu, þiemgaliu, skalviu i þemai- èiu) kraðtuovaizdi përmiausç matuos kuovuoms sukortas vëitas. Kraðtuovaizdie „soraitë“ þemaitëms bûdingë karîbas istuorëjës dalîkâ – pëlkalnç, gînîbënç griuovç, anû gropës, kûlgrindas i med- grindas, dëdëliausës gînîbënës i signalënës sistemas. Tuos îr Ne- Restaurouts bovës Kraþiu kolegëjës bëndrabutë (dabar – Kraþiu muna, Jûras, këtû opiu gînîbënës sistemas, dëdëjç Þemaitiu aukð- M. K. Sarbievijaus kultûras centros) pastats. Mukienës Danutës 2013 m. tumuos kalnâ – Ðatrëjë, Megviegalis, Muoteraitis, Sprûdë, Gërgþ- portëgrapëjë dotë, këtë galingë þiemiu gînîbas centrâ. Struktûras, katruos garan- tava saugoma, senûju þemaitiu vësuomenës gîvasti. Pasëruoðëms Dëdiâjam skolptuoriou ledînou sotvieros Þemaitiu kraðta gamta karams – gînîbiniu îtvërtënimu, piliû statîms, ginklu tuobulënëms – i skulptûrini relijiefa – kraðtuovaizdi, ëð anuo tërpsma vondënû po svarbi senûju Þemaitëjës gîventuoju istuorëjës dalës. XIII–XIV om- biðki susidarë opelç i eþerâ, vuo vieliau mëðkâ i laukâ prësëpëldë þiou, karû su Vuokietiu uordëno i Lëvuonëjë laikuotarpio, þemaitiu gîvoma. Dâ atðiauros, toðts, be gîvîbës i þmuogaus kraðtuovaizdis terëtuorëjës pasiekë Baltëjës jûra. Anuos tapa atkakliausiu kuovû XV–XIII tûkstontmetie pr. Kr. bova tinkams tik përmësëms gîven- arena, vuo þemaitiu laikîsena, greièiausç i karë dvasës turiejëms, tuojems – mamotams, katrû kaulu sorasta Vërvîtës i Patekluos san- leida tou regëjuona iðlaikîtë Lietuvuos valstibës ronkuos, neveizont takuo, Barzdûnûs pri Ðëlotës. Dëdiausi seniausiu Þemaitëjës daugkartiniu Þemaitëjës duovanuojëmu vëinam a këtam uordënou, gîventuoju piedsakâ aptëktë pëitinie Þemaitiu aukðtumuos dalie – vuo dvëm posbruolem – Juogailâ i Vîtautou – padiejë tou kuonflikta Bërþoli-Lûksta eþerînë, këtçp Varniû dauborio dâ vadënamuo vëituo. galotënâ iðsprçstë Þalgërë mûðie 1410 metâs. Tuo terëtuorëjuo fuor- Ðiaurës elniu medþiuotuojç – përmëjç kraðta gîventuojç, katrû mavuos þemaitiu þemës, vieliau vadintas valsèçs, i istuorënius stuovîklas aptëktas Dreniû kaimë, tarp Sterva i Bërþolë eþerû. Vie- ðaltënius patekosës XII–XIV omþiou, kâp i anû þiemiu valduovâ – liau apgîventa Bërþolë sâsmauka, Ðërmës kalns, Spigina rags i konëgaikðtç: Ariuogalas, Paðtuvuos, Junigeduos (Vieliuonas), Ra- kitas vëitas. Permëjç gîventuojç, be ðiaurës elniu, vuo vieliau i seiniu, Vëdoklës, Kaltinienu, Kraþiu, Ðiauliû, Medininku, Pagraudës këtû þvieriû medþiuoklës, oþsëimdava i þvëjuojëmo, gamënuos i këtû. Tuos þemës dâ XIII–XV omþiou ëðlaikë tam tëkra savaron- kaulënius þeberklus, vuo paskiau – i tinklus. Gîvenëms ið esmies këðkoma, vuo anû konigaikðtç – Erdvëls, Vîkints, Algmëns, Bu- pasimainë neuolëta laikuotarpio, V–IV tûkstontmetiu sandûruo, ka liuonç (Bulevëèç) – pasiþîmiejë aktîvomo i savarankiðka laikîsena senëjç Þemaitëjës gîventuojç iðmuoka lëpdîtë poudus, ið pradiû formoujontëis Lietuvuos valstîbç. Karto ruodies i këta tendëncëjë: smailçs dognâs, vuo vieliau – i pluokðtçs, vërtë maista i iðlaikîtë Þemaitç nuoriejë taptë Lietuvuos valstîbës dalim, i senuoji Lietu- anuo atsargas. Þvejuojëmou bova nauduojemë ne tiktâs þeberklâ. vuos valstîbë atsërada kap dvëjû pagrindiniu etnuosu – þemaitiu i Ðvëntuosës, Korðiu nerijës i Þemaièiu aukðtumuos neuolëta lai- lietuviu (aukðtaitiu) – susijungëma rezultats. 21

lausë ketorës pasëinë vëitas: Lënkëmâ, Skouds, Pëkelç i Grëiþë. Leidinio Telðiû miests, ka tapa dëdiausio Þemaitë- „Telðiai ir Senëjç apylinkës / jës valsèiaus centro, XVI omþiou jiemë grçtâ Telðiai and pliestëis. Vuo tudiel, ka miests plieties i vaka- Surrounging rus nu baþnitënës valduos su anuo stuovieju- „Areas“ së baþnîèë, klebuonëjë, ðpëtuolë i muokîkla, (autorius Adomas Telðç puo biðki bova oþimta bovusi Lietuvuos dë- Butrimas, diuojë konëgaikðtë dvara terëtuorëjë. Dvars 2013 m., bova ëðkelts i vakarënë Mastë eþera pakron- Klaipëda), BUTRËMS ADUOMS të, i pëitus nu Durbîna opelë posës. Archeuo- virðelis luogëniu tîrëniejëmu meto pavîka aptëktë i tënâs bovosë dvara pastatû liekanu. Dvara i Veizont palei archëuoluogu tîrëniejëmus miesta sojungë kuo ne seniausis kels, bo- Telðiai ir i senûsius raðîtënius ðaltënius, Telðiû ap- vës dabartiënës Eþera gatvës vëituo. Loukës gëvendënëma pradë bûtom galëma jungtë kels (tarp baþnîèës i Telðës opelë) bova ëðpla- so Dþioga kalno (Dþiogënienu pëlkalnio), i tints, tënâs jiemë formoutëis bûsëmuoji apylinkës pri anuo esontë givenvëitë i tçp pat ðalëpâs cëntrënë miesta aikðtë – torgavëitë. esontiû Sëraièiu X–XIII omþiaus kapinînu i XVII omþiou Telðç tapa tretio a ketverto ðalëp atrasto XI–XII omþiaus Sëraièiu luo- palei dëdoma Þemaitiu konëgaikðtîstës 2013 m., Telðiø rajono savivaldybës admi- bio. Mëslëjama, ka tas luobis îr tortinga ka- miesto (karto so Juonëðkio, Ðiaulçs, Plun- nistracijai kartu su partneriais – Rietavo savi- rë. Uns susided ëð raitelë amunicëjës: pën- gë). Tas liemë ne tik senuosës miesta da- valdybe, Plungës ir Maþeikiø rajonø savival- tëns, þalvarënës pasagënës segës, þëidâ, lëis plietra, vuo i tou, ka 1624 m. ont cëntrë- dybëmis – ágyvendinant projektà „Rietavo ir apîronkës i neatskërams turtinga raitelë nës i aukðtiausës miesta kalvuos bova pa- Maþeikiø, Plungës, Telðiø rajonø savivaldybiø ginklos – dvëaðmienis kards. statîts Lënkëjës karaliaus i Lietuvuos dë- turizmo produktø rinkodaros priemoniø ágyven- XIII–XlV omþiou korðiu þemës vës dëdë- diuoje konëgaikðtë Þigimanta III Vazuos dinimas“ Klaipëdos „Baltic Printing House“ ið- liau kuoluonëzoudamë þemaitç sava centros îsteigts bernardinu vienuolîns so baþnièë, spausdintas, kultûriniam turizmui, edukacijai dëdëlç tonkç kûrë naujuos vëituos – 3–4 km XVIII omþiou tapës svarbio 1729 m. isteig- skirtas leidinys lietuviø ir anglø kalbomis „Tel- atstomo nu senûju korðëðku cëntrû. Arche- tuos Lietuvuos Ðv. Kazëmiera bernardinu ðiai ir apylinkës / Telðiai and Surrounging Are- oluogâ nostatë, ka tuoks cëntros po biðki pruovincëjës vienuolîno. Uns ë baþnîèë ligi as“. Jo autorius, kaip ir kito ðio projekto leidi- kûries ðiaurënie Mastë eþera pakrontie, tarp ðëndëinâ îr rîðkiausis akcënts vësuo mies- nio – „Þemaitija. Istorijos ir kultûros bruoþai / Insuluos i Vëlniaus kalnelë, abëjuos Telðës ta panuoramuo. Vienuolina funadacëjës ini- Samogitia. Historical and Culturas Features“ – opelë pusies. XV omþiou tënâs jau stuoviejë cijatuorios bova magnats Sapiega Puovëls, yra Þemaièiø akademijos rektorius, Vilniaus valstîbës dvars. XVI omþiou çnont Þemaitë- katruo puortrets ë dabâ sauguoms Telðiû dailës akademijos prorektorius prof. Adomas jës apkrëkðèiuonënëmou, 1563 m. atëdarîta katedruo. Þemaitiu vîskops Parèievskis Butrimas. Leidiná sudaro þemaièiø kalba para- Telðiû parapëjë, ont Vëlniaus kalnelë pa- Petros aple 1650 m. tuo vëituo pastatë nau- ðyta áþanga „Senëjç Telðç“ ir skyriai „Þemai- statîta përmuoji medënë baþnîèë, ðalëpos jesnë ë dëdesnë vienuolîna baþnièë. Tou lai- èiø kalvø uþuovëjoje“, „Senieji Telðiai“, „Ber- anuos atsërada kapâ, katrûs mërusëjç bova kuotarpio karaliaus sekretuorios Muontrë- nardinø vienuolynas“, „Telðiø apskrities cen- laiduojemë so krëkðèiuonëðkuom îkapiem. mavîèë Abrauoms Kazëmiers pastatë mû- tras“, „Telðiø miestas ir apskritis Rusijos carø XVI omþiou tuo vëituo pastatîta klebuonëjë. rini Luoreta nomieli so Luoreta Ðvè. Merge- valdþioje“, „Telðiai – menø miestas“, „Telðiø Tçp ka tas kuompleksos îr laikuoms senûju lës Marëjës altuorio, pri katruo 1688– katedra ir buvæs bernardinø vienuolynas“, „Pie- Telðiû pradë. Vuo patis Telðç i ëstuorënius 1689 m. îkorta Ðvè. Mergelës Marëjës Ne- tø kryptimi – á kalvyno aukðtumas ir istorijos ðaltënius pateka tik 1450 m., nuors dëdëlç kalta Prasëdiejëma bruolëjës bûstënë. XVII gilumà“. Ðá gausiai iliustruotà leidiná puoðia daug korðiu givenvieèiu tuo vëituo mëna- amþiaus vëdurie, tçp vadënamoujë tvana Pranciðkaus Balèiûno, Stasës Butrimienës, Si- vuojamas jau nu XIII omþiaus. Anuos, laikou laikotarpio, ka Þemaitëje uþiemë ðvedu ka- gito Varno, Algirdo Þebrausko ir Tomo Lekavi- einont, neteka sava reikðmies dëltuo, ka riuomenë, anou gintë stuojë Þemaitiu ba- èiaus sukurtos nuotraukos bei iliustracijos ið jiemë kortëis naujë cëntrâ. juorâ. Tou laiko viel pasëþîmiejë Telðiû ber- Þemaièiø muziejaus „Alka“. Leidiná maketavo 1529 m. Lietuvuos i Lëvuonëjës sëinu re- nardinu medënës baþnîèës statîtuos Zemai- Marius Vaidaugas. vëzëjës aktë paraðîta, ka Telðiû valsèios ðiau- tiu viskops Parèievskis Petros: Þemaitë- rie rëbuojës so Lëvuonëjë. Tas ruodîto, ka jës gînîbâ uns pasomdë 200 kazuoku ë 200 XV omþios i XVI omþiaus pradë îr Telðiû vals- piestininku – tëik pat, keik bova pasomdîta èiaus formavëmuos laikuotarpis. XVII omþiou ë oþ valstîbës piningus. No vës tëik, 1656 m. (1664 m.) tas bova pats dëdëliausis ëð vësu ðvedâ oþpoulë vëinuolîna ë oþmuðë vëina 29 Þemaitëjës valsèiu, uþiemës 2 445 km – vëinuoli, vuo per 1655–1661 m. vîkusi ka- deðimtôjë dali vësuos tou meto gan didëliuos ra ë tujaus pu anuo pat prasëdiejusi mara Þemaitëjës konëgaikðtîstës (seniûnëjës) te- Þemaitëje neteka 35 pruocëntu vësû gîven- rëtuorëjës. Tuo valsèiaus ilgis ðiaurës-pëitû tuoju. Telðems miesta teisës suteiktas ë krîptim uþiemë 50–70 km, vuo sëinas su Lë- Telðiø turgaus aikðtë apie 1934–1935 metus. mûrënë baþnîèë (dabarèiaus Telðiû kated- Prano Genio nuotraukos fotoreprodukcija ið vuonëjë ilgis bova 70 këluometru. Anam prëk- ra) pabëngta statîtë 1791 metâs. RKIC archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 22 ISTORIJA IR DAILË

suvaidinus Þemaitës „Petrà Kurmelá“, su- teiktas Þemaitës vardas. Nuo 1995 m. akty- TELÐIAI -– viai veikë Laimos Adomaitienës vaikø ir jau- nimo studija „Aglija“– daugelio Pasaulio më- gëjø teatrø festivaliø laureatë. Nacionalinæ dramaturgijà ir þemaièiø tarmæ èia puose- menø lëja reþisierë Laimutë Pocevièienë, pasta- èiusi ðia tarme net keliolika spektakliø. miestamiestass DAILËS IR DIZAINO MIESTAS Profesionaliosios dailës tradicijos pra- dëtos apylinkiø dvaruose, o jø iðtakos – vie- tiniø bajorø dailininkø veikla. ADOMAS BUTRIMAS Dabartiniø Telðiø priemiestyje, Siraièiø dvare, kûrë bene þymiausias ðio kraðto ta- pytojas – Leopoldas Andrijauskas. Profe- TEATRO TRADICIJOS sionaliàjà dailæ studijavæs Peterburgo ir Miuncheno dailës akademijose, dalyvavæs Dar 1890 m. Telðiuose veiklà pradëjo pir- daugybëje parodø Paryþiuje, Varðuvoje, masis teatras, árengtas darþinëje, turëjæs Miunchene, 1940 m. savo darbus ekspona- scenà, kelias eiles suolø, o ðonuose – „lo- vo þemaièiø meno parodoje muziejuje „Al- þes“. Per vaidinimø pertraukas grieþdavo ka“, kurio statybà jis aktyviai rëmë 1937 me- 5 muzikantø orkestras. 1907 m. Plungës gat- tais. Jo paveiksluose matomos XX a. pirmo- vëje ávyko pirmasis vieðas lietuviðkas va- sios pusës Masèio ir Germanto eþerø pa- karas, susibûrë pirmasis choras. 1916 m. krantës, Telðiø apylinkiø gamtos motyvai, Felikso Milevièiaus iniciatyva ásikûrë sce- áamþinti ðeimos ir draugø portretai. nos ir dailës draugija „Kanklës“, áteisinta Dþiuginënø dvare kûrë þymus grafikas, Telðiø katedros durø reljefinë-skulptûrinë metalo tik 1918 metais. Ji suorganizavo baþnytiná fotografas ir menotyrininkas Juzefas Perkov- plastikos kompozicija. Dailininkas Romualdas chorà, ákûrë l2 instrumentø styginá orkest- Inèirauskas, architektas Algirdas Þebrauskas. skis (Jozef Perkowski). Jis sudarinëjo þe- rà, veikë nuolatinë dramos sekcija, skai- 2009 m. maièiø liaudies meno pieðiniø rinkinius, da- tykla ir biblioteka. 1922 m. draugija nutarë bar jau pradëtus publikuoti fotografijø rinki- Liublino, Lodzës, Krokuvos, Kauno, Versa- Telðiuose statyti Þemaièiø teatrà. nius, interpretavo juos savo meninëje kûry- lio ir Þemaièiø meno parodoje „Alkoje“. Pamaþu teatrinio gyvenimo centru tapo boje. Rengë mokslines studijas, kurios jau Daug nusipelnë savo kraðtui dëstydamas Motiejaus Valanèiaus gimnazija, kurioje sa- vël leidþiamos Nepriklausomoje Lietuvoje. pieðimà Telðiø gimnazijoje ir progimnazijo- vo pirmuosius kûrybinius þingsnius þengë Grafikà menininkas studijavo Varðuvo- je, iliustravo Prano Genio knygà „Dþiugo vëliau garsûs scenos meistrai – Valerijo- je, jo darbai eksponuoti Milano, Varðuvos, varpai“. nas Derkintis, Lidija Kupstaitë, Meèislovas Mikuta, Aleksandras Þadeikis. Teatrinës Telðiø tradicijos lëmë ir þymios teatrologës profesorës Irenos Aleksaitës, Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiojo dirigento Jono Aeksos ir garsiosios teatro ir kino aktorës Eugenijos Pleðkytës gyveni- mo kelià. Teatriniø Telðiø tradicijø apogëjus – 1942 m. ákurtas Þemaièiø teatras, remia- mas valstybës. Teatro meno vadovu tapo Petras Gintalas, dekoracijas kûrë þymus dailininkas Teleforas Valius. Ypaè reikðmin- gas teatro raidos etapas prasidëjo 1946 m., kai reþisieriumi atvyko dirbti þymus teatra- las Romualdas Juknevièius. 1949 m. profesionalus Þemaièiø dramos teatras, suvaidinæs daugiau negu 1 000 spek- takliø, savo veiklà nutraukë, taèiau teatri- nës tradicijos nenutrûko. 1959 m. mieste vël ásikûrë liaudies teatras, kuriam 1965 m., Telðiø katedros durø fragmentas. Dailininkas Romualdas Inèirauskas. 2009 m. ISTORIJA IR DAILË 23

Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, bibliotekø rinkiniuo- se yra iðlikæ beveik 200 jo grafikos kûriniø, o Telðiø muziejuje „Alka“ – tûkstanèiai pieðiniø ir fotografijø. Paragiø dvarelyje portretus ir skulptûras kûrë, dau- gelá aplinkiniø baþnyèiø dekoravo Nikodemas Erazmas Ivanauskas – þymiø seserø raðytojø, pasiraðinëjusiø Lazdynø Pelëdos slapyvardþiu, tëvas. Telðiuose 1939–1944 m. gyveno Spygliø dvare (Kel- mës r.) gimusi, Briuselio ir Vienos akademijose studi- Telðiø javusi Sofija Lisieckaitë-Plechavièienë, kurios net 133 vyskupas darbai saugomi muziejuje „Alka“. Vincentas Su kultûriniu ir meniniu Telðiø gyvenimu susijusi dai- Borusevièius (1887–1946). lininkø Pauliaus Augiaus-Augustinavièiaus, Èeslovo Telðiø Kontrimo, Telesforo Valiaus kûrybinë veikla. katedros durø 1931-ieji metai – profesionaliosios dailës, dizaino ir rfragmentas. Dailininkas amatø mokymo Telðiuose pradþia. Tuomet ásteigta vidu- Romualdas rinë amatø mokykla, jos direktoriumi paskirtas Prahos Inèirauskas. aukðtøjø amatø mokyklos absolventas Karolis Ðimonis. 2009 m. 1936 m. pastatyti mokyklos rûmai (dabar – Telðiø menø inkubatorius). Ið pradþiø veikë medþio, o nuo 1939 m. – metalo apdirbimo ir siuvimo cechas. Jau 1938 m. Þemai- ypaè jaukiai sutvarkius didþiàjà dalá Masèio eþero pakranèiø (autorinë Algirdo tijos parodoje eksponuoti Kipro Petrausko dvarui Rai- Þebrausko idëja). Daugumos skulptûros objektø darbø vadovas – Osvaldas Ne- niuose uþsakyti baldai, 1940 m. pasaulinëje Niujorko pa- niðkis. Etapiniai, visos Lietuvos ir net Europos mastu originalûs Telðiø fakulteto rodoje aukso medaliu apdovanoti mokykloje sukurti bal- profesoriø – architektø, metalo plastikø – darbai iðdëstyti svarbiausiose Telðiø dai ir skulptûros. 1959 m. mokykla tapo Telðiø taikomo- miesto erdvëse. Þymiausias metalo plastiko Romualdo Inèirausko kûrinys – sios dailës technikumu, kuriame daugiau kaip 50 metø Telðiø ðv. Antano Paduvieèio katedros centriniø durø reljefinë-skulptûrinë metalo buvo rengiami medþio, metalo ir akmens apdirbimo, me- plastikos aðtuoniø daliø kompozicija Þemaièiø krikðto tema, skirta ðio krikðto ninio trikotaþo modeliavimo, pramonës gaminiø meninio 600 metinëms, savo menine verte prilygstanti visoje Rytø Europoje garsioms XII konstravimo specialistai. 1998 m. rugpjûèio 1 d. mokyk- a. sukurtoms Gniezno arkikatedros durims. Kitas reikðmingas kûrinys – „didþio- la tapo Vilniaus dailës akademijos Telðiø fakultetu. Jame ji“ þemaièiø siena, kurioje Petras Gintalas ir Romualdas Inèirauskas reljefinëse dësto studijas Vilniaus ir Talino dailës akademijose bai- didelio formato plokðtëse áamþino þymiausius þemaièiø mûðius ir pagrindinius gæ profesoriai, rengiami juvelyrikos ir metalo plastikos, jos kultûros ávykius – ypatingos svarbos meno paminklas Þemaitijos istorijai. baldø ir jø restauravimo, rûbø ir pramoninio dizaino spe- Svarbiausias Telðiø miesto meno strategas – ilgametis vyriausiasis architektas cialistai, skulptoriai. Vilnietiðkos ir talinietiðkos srovës Algirdas Þebrauskas, kurio daugelá idëjø labai sëkmingai ágyvendino Telðiø fakul- jungtis, drauge su Telðiø menø ugdymo tradicijomis ir teto menininkai, Telðius padaræ tikrai iðskirtiniu Lietuvos menø miestu. þemaitiðku uþsispyrimu sukûrë itin stiprià ir Lietuvoje vienintelæ metalo ir juvelyrikos, medþio meno ir skulptû- ros edukacinæ tradicijà. Jà ðiandien jau galima ávardyti kaip Telðiø mokyklà, kurios absolventai dirba Lietuvoje ir uþsienyje. Jos profesûra kasmet dalyvauja 10–15 tarp- tautiniø parodø, ne tik Telðiø, bet ir visose Lietuvos gale- rijose ir muziejuose surengia daugiau negu 100 parodø. Ðis kûrybinis aktyvumas ryðkiausiai matomas Telðiø mieste: aikðtës, gatvës, baþnyèios, kitos vieðosios erd- vës jau neásivaizduojamos be Telðiø fakulteto diploman- tø sukurtø keliasdeðimties meno objektø ir projektø, ku- rie daþnai unikalûs, originalûs, pasiþymintys telðietiðka arba þemaitiðka tematika ir stilistika. Autobusø stotyje þalvario lentose iðraiþyta þemaièiø poetø kûryba, miesto aikðtëse – Þemaitijos, kaip pasaulio centro, þemëlapiai (netgi Þemaitijos gaublys), neregiams sukurtas Telðiø katedros aikðtës maketas ir daugelis kitø darbø, be kuriø miestas netektø daug kûrybinio ir meninio originalumo. Ne tik Telðiø, Þemaitijos ar Lietuvos miestø ir miesteliø, bet ir Vokietijos, Èekijos miestø erdvës papuoðtos Telðiø Vytautas (kairëje) ir Jogaila. Telðiø katedros durø rfragmentas. Dailininkas Romualdas menininkø kûryba. Jà tarsi apvainikavo Telðiø fakulteto Inèirauskas. 2009 m. dovana savo miestui – skulptûrø parkas, sukurtas èia Algirdo Þebrausko nuotraukos – ið Þemaièiø akademijos archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 24 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Þemaièiø muziejus „Alka“

ADOMAS BUTRIMAS

Deðinëje – Þemaièiø muziejaus „Alka“ ákûrëjo ir pirmojo direktoriaus Prano Genio biusto (pastatytas Telðiuose 1992 m.) fragmentas. Skulptorius – Osvaldas Neniðkis. Danutës Mukienës nuotrauka

Þemaièiø muziejus „Alka“ Telðiuose ákur- cionaliniø Lietuvos muziejø rinkiniams. Da- gerai paslëpus fonduose, pavyko iðsaugoti tas 1938 m. pagal architekto Stepono Stul- bar jie sëkmingai tyrinëjami, leidþiami kolek- Lietuvos tautinæ ir lietuviðkø organizacijø vë- ginskio projektà specialiai muziejui „Alkos“ cijø katalogai. Dar prieðkariu buvo suorgani- liavas, taip pat daugelá „religinës atributi- draugijos rûpesèiu pastatytuose rûmuose. zuota kompleksinë ekspedicija á vienkiemius, kos“ kategorijai priskirtø ir kt. eksponatø. Iðplëstas 1998 m., pristaèius priestatà su skirta Drobûkðèiø kaimo paveldui tyrinëti. Iðskirtinë muziejaus kolekcija – archeolo- puikiomis salëmis, o 2002 m. rekonstruoti 1940-ieji metai tapo svarbiu, nors ir tra- giniø tyrimø surinkta medþiaga. senieji rûmai. Ir statybai, ir muziejaus kûri- giðku posûkiu „Alkos“ muziejaus istorijoje. Sistemingus Þemaitijos regiono archeo- mo darbams vadovavo poetas ir muzieji- Rusams okupavus Lietuvà, pradëjus dvarø loginiø paminklø – kurðiø, þemaièiø, þiem- ninkas Pranas Genys. nacionalizacijà, jø archyvø, bibliotekø, meno galiø kapinynø, gyvenvieèiø, pilkapiø, pilia- Muziejus gana greitai surinko gausià Þe- kolekcijø, pastatø naikinimà ir savininkø þu- kalniø – tyrinëjimus 1976 m. vykdë þymus maitijos istorijai, kultûrai, etnografijai ir tau- dynes arba trëmimà, muziejaus vedëjo Pra- „Alkos“ muziejininkas, archeologas Vitas todailei svarbià kolekcijà – liaudies buities, no Genio, Telðiø apskrities virðininko Kazio Valatka. Po jo mirties nuo 1977 m. ðiuos skulptûros, meninës kalvystës ir kryþdir- Sideravièiaus ir kitø muziejaus bièiuliø ini- tyrinëjimus tæsë jo þmona Laimutë Valat- bystës, liaudiðkosios tapybos ir grafikos rin- ciatyva á já atgabenta 18 sunkveþimiø ekspo- kienë ir kiek vëliau ásitraukusi Dalia Karai- kinius. Savo verte jie prilygsta didþiøjø na- natø ið 14 Þemaitijos dvarø. Vien ið Plateliø lienë. Buvo tyrinëjamos ne tik minëtos pa- dvaro, tyrinëtojos Zitos Dargaitës duomeni- minklø grupës, bet pradëti sistemingi ir la- mis, atgabenta 112 tapybos, akvarelës, gra- bai sëkmingi Telðiø ir Varniø senamiesèiø, fikos darbø, 47 baldø, 22 Meiseno ir kitø dirb- tuviø porceliano, skulptûrø, veidrodþiø kolek- cija, taip pat gana gausus (48 portretø, litog- rafijø) Ðvëkðnos dvaro rinkinys. Nemaþi rin- kiniai atveþti ið Ðateikiø, Vilkenø, Medingë- nø, Kretingos, Leonardpolio, Mykoliðkiø, Rie- tavo, Plungës, Dþiuginënø dvarø. Tik po kelis eksponatus atsiveþta ið daugelio smulkes- niø Þemaitijos dvarø ir dvareliø. Á muziejø buvo atgabenta 30 000 knygø, 70 000 istori- niø dvarø dokumentø rinkinys. Taigi „Alkos“ muziejus tapo didþiulio Þemaitijos regiono kultûros lobiø saugotoju. Karas ir pokario metai atneðë daug skau- dþiø netekèiø, 1952 m. Ðilutës (Macikø) la- geryje sunaikintas muziejaus kûrëjas Pra- nas Genys. Buvo deginami lietuviðkø kny- Þemaièiø muziejaus „Alka“ pastatas. Danutës gø rinkiniai, taèiau, muziejaus darbuotojams Baroko laikotarpio vaza ið Þemaièiø muziejaus Mukienës nuotrauka „Alka“ rinkiniø ÞEMAITIJOS MUZIEJAI 25

kunigaikðèio dvaro ir pirmøjø Þemaitijos baþnyèiø bei palaidojimø jose ir ðventoriuose tyrimai. Jie atskleidë istorijos pradþià, iðsiaið- kino daugelio pastatø ir gatviø statybø liekanas, rado daugybæ kok- liø, miestieèiø buities rakandø, vandentiekio ir drenaþø sistemø likuèiø. Visa ði archeologinë medþiaga (daugiau kaip 21 000 vie- netø) yra labai svarbi senajai Þemaitijos istorijai, èia gyvenusiø kurðiø, þemaièiø ir þiemgaliø kultûroms paþinti, gynybiniø siste- mø, gynybinës architektûros, karybos ir ginkluotës tyrinëjimams, senøjø juvelyrø kûrybos bruoþams atskleisti. Muziejaus turtingumà apibûdinantys eksponatø skaièiai tikrai ið- kalbingi: jame sukaupta daugiau negu 102 000 ávairiø laikotarpiø eksponatø, 70 000 saugojimo vienetø sudaro dvarø archyvas, 15 000 – negatyvø ir fotografijø fondas, 12 000 vienetø – Þemaitijos dvarø bibliotekø likuèiai. Didelës mokslinës vertës yra dar V. Valatkos pradëtas formuoti mokslinis archyvas, ðiuo metu turintis jau apie 700 bylø. Jame kaupiama muziejininkø, mokslininkø, vietos kraðtotyrininkø parengtos mokslinës studijos, straipsniai, ekspozicijø planai. Mu- ziejaus rinkiniø ir ðio archyvo pagrindu parengtos ir publikuotos Laimutës Valatkienës, Elvyros Spudytës, Zitos Dargaitës monogra- fijos ir rinkiniø katalogai. Ypatingà vertæ turi ið Þemaitijos dvarø surinktø profesionaliosios dailës – tapybos, skulptûros ir grafikos darbø kolekcijos ir XVII–XIX a. taikomosios dailës kûriniai – baldai, gobelenai, veidrodþiai, porcelianas ir stiklas. Muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti þymiø Vakarø Europos dai- lininkø – italø Anibalës Karaèio (Annibale Carracci, 1560–1609) „Pietà“, olandø mokyklos atstovo Kasparo Neèerio (Caspar Netscher, 1636– 1686) „Markizës Montespan portretà“, Gverèinio (Guercino, 1591–1666) „Ðv. Agnietæ“, flamandø mokyklos atstovo Jano van Veikersloto (Jan van Kanuto Rusecko „Pjovëja“. Paveikslas saugomas Þemaièiø muziejuje „Alka“ Wyckersloot, 1643–1683) „Ðeimos portretà“, vokieèiø mokyklos atsto- vo Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach, 1472–1553) „Karaliø pa- garbinimà“, taip pat daugelio kitø vokieèiø, austrø, prancûzø mokyklø þymiø dailininkø kûriniø. Dëmesá patraukia italø skulptoriaus Paskvalës Romanelio (Pasquale Romanelli, 1812–1887) skulptûra „Jaunystë“. Muziejaus pasididþiavimu laikomas ið tauriojo elnio ragø, dramblio kaulo, stiklo, medþio ir gobeleno sukurtas medþioklës baldø komplektas, á muziejø atkeliavæs ið kunigaikðèiø Oginskiø Rietavo dvaro. Eksponuojama nedidelë, taèiau rinktinë Lietuvos dailës mokyklos atstovø darbø kolekcija. Tai Vincento Slendzinskio paveikslai „Senutë veria adatà“, „Vyro portretas“, profesionalio- sios Lietuvos dailës mokyklos kûrëjo Pranciðkaus Smuglevièiaus áspûdingo dydþio tapybos darbas „Agripina perkelia savo vyro Ger- maniko palaikus á tëvynæ“, Kanuto Rusecko „Pjovëja“, Juozapo Oleðkevièiaus ir kitø darbai. Ypatingà vertæ Þemaitijos regiono dai- lei paþinti turi gausi Juzefo Perkovskio, Leopoldo Andrijausko, Sofi- jos Lisieckaitës-Plechavièienës, Pauliaus Augiaus-Augustinavi- èiaus, Telesforo Valiaus, Èeslovo Kontrimo ir kitø vietos dailininkø darbai. Muziejuje sukaupta ypaè vertinga senøjø mediniø skulptûrø Jano van Veikersloto (1643–1683) „Ðeimos portretas“. 1660 m. Kûrinys kolekcija, gausûs liaudies raiþiniø, kraièio skryniø rinkiniai. saugomas Þemaièiø muziejuje „Alka“ ÞEMAITIJOS KAIMO MUZIEJUS dþios pastatø: trys sodybos, vëjo malûnas, kalvë. Jie atgabenti ið ávairiø Þemaitijos vietoviø. Visuose pastatuose árengtos ekspozi- 1967 m. Vito Valatkos iniciatyva Telðiø miesto pakraðtyje, pie- cijos, kuriose eksponuojami autentiðki baldai, buities, apyvokos tinëje Masèio eþero pakrantëje, prie kelio ið Telðiø á Þarënus pra- reikmenys. Interjerus puoðia paveikslai, o aplinkà – þemaitiðki dëtas kurti Þemaitijos kaimo muziejus. Jo, kaip Þemaièiø muzie- kryþiai ir koplytëlës. Muziejuje organizuojami ávairûs renginiai, jaus „Alka“ padalinio, ekspozicija atidaryta 1982 m., atnaujinta auginami þemaitukø veislës arkliai. Visi lankytojai gali pasivaþi- 2012 m. Dabar jame yra 16 autentiðkø XIX a. pabaigos–XX a. pra- nëti þemaituku pakinkytu veþimaièiu.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 26 ISTORIJA IR DAILË

Telðiø katedra ir buvæs Bernardinø

ADOMAS vienuolynas BUTRIMAS

Deðinëje – Telðiø katedra. Rolando Maksvyèio nuotrauka

Ðis Telðiø sakralinis kompleksas ir savo dominavimu miesto panora- moje, ir gilia istorija bei reikðme kraðto dvasinei kultûrai, ir kaip vertingas architektûros bei dailës paminklas turi ypatingà vertæ. 1926 m. buvusi Bernardinø vienuolyno, o vëliau ir miesto parapijos baþnyèia tapo Telðiø vyskupijos katedra. 1927 m. èia ákûrus kunigø semi- narijà ir jau 1928 m. pastaèius naujà jos priestatà, sakralinis kompleksas buvo ir toliau renovuojamas, puoðiamas vertingais meno kûriniais. Baþnyèia staèiakampio plano su trisiene apside, halinio tûrio, vienana- vë, dviaukðtë, su plaèia galerija aplinkui. Ði áspûdinga galerija daro jà savità ir originalià netgi tarp Europos baþnyèiø. Dviðlaièiu stogu dengtas iðlakiø proporcijø statinys su vienu bokðtu virð pietrytinio fasado yra tapæs savotiðku Telðiø miesto simboliu. Baþnyèioje yra du didieji altoriai. Pirmame aukðte – retas Lietuvoje Loreto Ðvè. Mergelës Marijos, o antrame – Ðv. Antano altorius. Juos, kaip ir kitus du ðoninius altorius, XVIII a. pabaigoje sukûrë þymus Þemaitijos baþnyèiø altoriø ir skulptûrø kûrëjas Tomas Podgaiskis. Didysis Ðv. Antano altorius – baroko ir klasicizmo elementø derinys, kurá puoðia telðiðkiø ir apylinkiø gyventojø garbinamas ðv. Antano paveikslas. Tai XVIII a. neþinomo autoriaus kûrinys. Telðiø katedros paveiksle jis pavaiz- duotas vilkintis auksuotu sidabro drabuþiu, kurá fundavo Þemaièiø kaðtelio- nas, Viekðniø ir Uþvenèio seniûnas Mykolas Gorskis. Ðv. Antano paveikslas – centrinë altoriaus dalis – vaizduoja ant knygos sëdintá Kûdikëlá Jëzø ðv. Antano glëbyje. Visa ikonografinë altoriaus programa skirta ðv. Antano Pa- duvieèio gyvenimui. Virðutiniame altoriaus tarpsnyje esanti skulptûrinë kom- pozicija tik papildo paveikslo pasakojimà apie ðv. Antanà dar vienu siuþetu – legenda, pasak kurios, ðv. Antanas niekaip negalëjæs átikinti eretiko, kad Eucharistija yra Kristaus kûnas ir kraujas. Kad tai árodytø, jis atsivedë tris dienas neðertà asilà ir pastatë tarp paðaro ir taurës su Ostija – gyvulys ið karto suklupæs prieð jà. Visø trijø galerijos ðoniniø altoriø lipdyba, stiuko skulptûros ir dekoracijos rodo, kad didingo katedros interjero kûrëjai priklau- Telðiø katedros altorius. Meèislovo Sakalausko nuotrauka. 1963 m. so tai paèiai Vilniaus baroko architektûros kûrëjø grupei, susijusiai su Jonu Kristupu Glaubicu, Tomu Þebrausku ir jø sekëjais. aukðto galerijos gale stovi èekø meistro Oto Kratokvilo (Orto Kra- Meniðkai vertingos ir kitos katedros interjero dalys: meistro Jurgio Ma- tokvil) 1938 m. sukurti vargonai, dailininko Romualdo Inèirausko þeikos lipdytos rokokinës sakyklos, baþnyèios daktarø, evangelistø, lai- sukurtos katedros durys, apie 1926 m. darytas vyskupo sostas, minanèio Kristaus skulptûros. Ðone prie didþiojo pirmojo aukðto altoriaus istorizmo stiliaus keturvietës stalës. Aplink galerijà – puoðni me- stovi Ðv. Barboros kankinës altorius, kurá globojo èia veikusi Ðv. Barboros talinë aptvara su ámantriomis, plastiðkomis metalinëmis rankø kankinës brolija, meldusi laimingos mirties. Virð ðv. Barboros paveikslo darbo þvakidëmis. Naujai sutvarkytuose katedros poþemiuose vienuolyno laikotarpiu bûta ir ðv. Kotrynos kankinës paveikslo. Ði ðventoji árengta kripta su pirmojo Telðiø vyskupo, Nepriklausomybës buvo ir mokiniø, mokytojø bei filosofø globëja, todël altoriumi rûpinosi Akto signataro Justino Staugaièio kapaviete-sarkofagu, Telðiø Telðiø bernardinø mokyklos moksleiviai. Dëmesá patraukia ir Antakalnio vyskupo kankinio Vincento Borisevièiaus, okupantø nukankin- Jëzaus altorius, kurio niðoje matyti „Kristaus kalëjime“ skulptûra. Antrojo to 1946 m., ir vyskupo Pranciðkaus Ramanausko karstais. ÞEMAIÈIAI DAILININKAI 27

su jais valandëlæ kità, o kad kojos jau tokios apsunkusios – lyg bûtø surakintos. Ir ðá kartà, sutiktas Dominikonø gatvëje, pirmiausia atsipraðo, kad nespës kartu, kad kojos neklauso... Bet nëra kur skubëti, tad þingsnelis po þingsnelio ir vël kalboms galo nëra, vël þemaitiðka ðneka liejasi... Taip prieiname Chodkevièiø rûmus, kur manæs laukia darbas, o jo – bûsimo teksto autorë menotyrininkë Regina Urbonienë. Prieð iðsiskiriant Valerijonas uþraðo ir padovanoja savo paties spaudai parengtà ir pernai Vilniaus Ðv. Jonø galerijos iðleistà knygà „HOMO SUM. Esu þmogus. Prisiminimai“... Ðià gausiai iliustruotà, iðsamiai V. Jucio gyvenimà ir kûrybà, visuomeninæ veiklà pristatanèià knygà sudaro penki pagrindiniai skyriai. Paties didþiausio (Homo sum) auto- rius – pats Valerijonas. Apie jo grafikà leidinyje raðo Juozas Gal- kus. Teksto „Knygos ir... gyvenimo þenklas“ autorë – Nora Jazbuty- të. Leidinyje iðspausdintas ir Laimono Inio „Menuetas“ bei Vinco Kisarausko „Trys temos apie Valerijonà Jucá ir jo ekslibrisus“. Na o mes paþintá su Valerijonu siûlome pradëti nuo svarbiau- siø jo gyvenimo faktø: Gimë 1930 m. gruodþio 18 d. Skuodo vals- èiaus Truikinø kaime. 1963 m. baigë Lietuvos dailës institutà (da- bar – Vilniaus dailës akademija). 1962–1990 m. dirbo þurnalo „Moteris“ meno redaktoriumi. Yra sukûræs iliustracijas 12 knygø, tarp jø ir Leonardo Valaièio knygai „Gyvaèiø trauktinë“ (1978 m.), Augustino Griciaus „Pamokslai idëjos broliams“, Liûnës Januðy- tës „Taðkai ir daugtaðkiai“, Alekso Dabulskio „Porimtës porin- gës“ (visos trys 1979 m.), Antano Pakalnio „Paraðyk feljetonà!“, „ESU „Zuikiø pasakos“ (abi 1984 m.), Romualdo Aleknos „Þemës spal- vos“ (1997 m.). Taèiau labiausiai tarp dailininkø V. Jucys þinomas kaip ekslibriso meistras ir ekslibriso parodø organizatorius (ren- gë Lietuvos ekslibriso parodas (III–XIX), nuo 1977 m. – tarptauti- ÞMOGUS...“ nes Vilniaus ekslibriso bienales. Ið viso V. V. Jucys yra sukûræs apie 800 ekslibrisø (knygos þenklø). Nora Jazbytytë, akcentuodama, kad „ekslibrisai sudaro di- dþiausià V. Jucio kûrybos kraièio dalá, raðo, kad dailininkas, paklaus- PARENGË JURGA ÞEMAITYTË tas, ar sunku sukurti ekslibrisà, prisipaþásta, kad svarbiausia – Valerijono Vytauto Jucio iliustracijos rasti uþ ko „uþsikabinti“, t. y. pastebëti koká nors ádomø ar iðskirtiná adresato bruoþà, charakterio ypatybæ, specifiná pomëgá. Gal dël to didelë dalis visø autoriaus sukurtø ekslibrisø yra skirta artimiems bièiuliams ir draugams, þmonëms, kuriuos jis gerai paþásta.“ J. Galkus pastebi, kad kûrybos pradþioje V. Jucys „pamëgo li- Vilnius – nuostabus miestas. Mums, þemaièiams, jis dar ir la- nograviûrà, jos prieinamumà, tinkamumà primityviai to laiko poli- bai didelis – èia net savo kraðtieèio kartais per iðtisus metus gali grafijai ir nebeieðkojo kitø, rafinuotesniø raiðkos priemoniø. Bûda- nesutikti. Nebent vaikðèiotum á Vilniaus mokytojø namus, kur kiek- mas kietas þemaitis, nebeiðsisuko ið kartà pasirinkto kelio ir tik já vieno mënesio treèiàjá antradiená pavakariais renkasi sostinëje gy- tobulino, turtino ir techniniu, ir meniniu poþiûriu, sukurdamas jam venantys þemaièiai. Bet ir ten ne visus pamatysi. Dailininkas Vale- vienam bûdingà braiþà, dabar atpaþástamà ne tik Lietuvoje, bet ir rijonas Vytautas Jucys paskutiniais metais ten retas sveèias. Ne plaèiajame pasaulyje. Jo kompozicijø herojai veikia sàlyginëje ap- dël to, kad jam nesinorëtø ten nueiti, susitikti su saviðkiais, pabûti linkoje – baltame popieriaus lape. Apibendrintos veikëjø ir kitø kom- ponentø figûros iðdëstomos pagal dailininko fantazijà ir jo sumany- mà iðryðkinti vienà ar kità kompozicijos aspektà. Kompaktiðkai, aiðkiai skaitoma kompozicija savo struktûra primena romaniniø katedrø frizus, tik èia vaizdà formuoja ne reljefas, o grafiniø dëmiø, ðtrichø ir linijø visuma.“ Akivaizdu, kad kaip paþymi J. Galkus, „dar vienas aspektas þy- mi Valerijono kûrybà – tai humoras. Komponentø traktuotëje, raiþy- senoje ryðkus autoriaus pomëgis á viskà þiûrëti su ðypsena. Jo humoras ðvelnus, tai ne pikta karikatûra, ne aðtri satyra, bet drau-

(Nukelta á 28 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 28 ÞEMAIÈIAI DAILININKAI

þenkle parodomas abipusis sutarimas. [...] V. Jucys bene bus pirmasis, á ekslibrisà áneðæs tuos elementus, kuriuos randame liau- dies pasakose, anekdotuose, visokiame po- bûviø humore, tame sodriame liaudiðkame þodyne. Tai ne tas miesèioniðkas iðlaiþytas ir iðdailintas seksas, atsiradæs XX a. pradþio- je foto atvirutëse, ne, tai liaudiðkas, geraðir- dis ir ðiurkðtokas humoras, dviprasmybë. Dailininkas nebijo tø þemiðkø aistrø, tø silpnybiø, to keisto, daþniausiai nenoriai ro- domo pasaulio spalvø, formø, judesiø. Pa- grindinis privalumas yra nepiktas, geraðir- Valerijono Vytauto Jucio medalis. Autorius – dis tø reiðkiniø vaizdavimas, kai dailinin- dailininkas Stasys Leonas Makaraitis kas tarsi apnuogina þmones, bet jie nesu- pyksta uþ tai, jie patys tarsi naujai pamato (Atkelta ið 27 p.) tuos savo bruoþus.“ Vytautu. Iki ðiol du vardus tebeneðioju – vie- V. V. Jucio kûryboje ypatingà vietà uþima nas vardas kunigaikðtiðkas, kitas – vaistin- giðka, lengva ðypsenëlë „ið po barzdos.“ didelis, net 34 estampø ciklas „Homo sum“ gas, beveik ir Jonines ðvæst galiu. Gyveni- Vincas Kisarauskas paþymi, kad „rai- (Esu þmogus, 2008–2009 m.). Dailininkas mo universitetus dar kaime teko pradët ið þydamas linoleumà, Jucys iðnaudoja jo èia vaizduoja visà savo gyvenimà, svar- pamatø: iðsiaiðkinau, kas svarbiau – geras ðiurkðtumà ir medþiagos rupumà: juoda biausius ávykius ir kasdienybæ, okupacijos gaidys ar viðta. Pasirodo, gaidys svarbiau. sodri linija, baltas ákirstas ðtrichas, negau- ir pokario siaubà. Kompozicijose asmeninë Kai gaidys stiprus ir sotus, tada viðtos links- siai panaudota faktûra – tos priemonës, patirtis persipina su tragiðkais Lietuvos is- mos, dëslios ir, þinoma, laimingos... kuriomis operuoja dailininkas. Pieðinys èia torijos faktais. Iliustruoti ðmaikðèia dailinin- Nelengvos buvo pirmosios raidës, pir- tarsi prisitaiko prie nelabai palankios me- ko ranka, pamarginti menine iðmone, jie mosios pamokos. Grieþta mama neleido do- dþiagos ðiurkðtumo. Jucio ekslibrisø he- tampa ne tik meno kûriniais, bet ir vaizdin- mëtis ðrifto menu, bet pratino prie sunkes- rojai kampuoti, neelegantiðki, net kaimie- gu praeities liudininku. Kà pats V. V. Jucys niø artëjanèio „ðviesaus rytojaus“ pamo- tiðki, moterys storaðlaunës, pûpstanèiomis apie save tame cikle raðo? kø.“ O tada – karas ir pokaris.“ standþiomis krûtimis, geismingos. Ir Ju- „Buvo Lietuvoje Vytauto Didþiojo metai, Tæsdamas pasakojimà V. V. Jucys raðo: cio ekslibrisø vyriðkiai ðia prasme neatsi- jau ëjo paskutinis mënuo, kai Truikinuose „Kai iðlikau gyvas ir neuþkastas, buvau lieka nuo moteriðkiø. Ir ne viename knygø gimë kûdikis, kurá tëvai vadino Valerijonu nuvarytas á armijos laþà. Ten manæs laukë ÞEMAIÈIAI DAILININKAI 29

nepamirðtamos dienos ir treji beprasmiai sovietinio bukumo me- Tarp mylimø ir mylinèiø moterø uþaugæs, daug nesvarstæs tai. Karai ir „iðvadavimai“ sujaukë ne tik santvarkas, bet ir papras- nuëjau joms tarnauti ir gavæs grafiko diplomà. Net dvideðimt tus mokslo metus. Jau bûdamas ámitæs kavalierius baigiau vakari- aðtuonerius metus dabinau, puoðiau, tvarkiau, maketavau „Mo- nius mokslus, pats dirbau ir uþsidirbau atestatà. terá“, savo þurnalinæ moteriðkà. Nebuvau labai iðtikimas jai – Dirbdamas Skuodo rajono bibliotekos vedëju, dvejus metus ve- maestro Kuzminskio ir kolegos Kisarausko suviliotas, ëmiausi þiau ir neðiau knygø ðviesà po kaimus ir baþnytkaimius, atidþiai ekslibrisø, knygø iliustravimo, bukletø, sveikinimø. Atsidûriau studijuodamas gimtinës groþá ir mergikiø stotus bei bruoþus. parodose, buvau patenkintas, kai pagirdavo uþ kietà rankà, liau- Kai meilës susikaupë soèiai, áþengiau á Meno ðventovæ – Dailës diðkà ðypsenà. [...] institutà, taip tada techniðkai vadintà Akademijà. Menas man pati- Turiu plaèià, þemaitiðkà ðirdá, kurios negaila nei darbui, nei bi- ko ir su menu gerai sutarëm, susigiedojom. [...] èiuliams. Ta ðirdis papraðë: nebespëju su tavimi, Valerijonai, su- Uþbaigæs svarbø savo gyvenimo etapà, ëmiausi kito, dar svar- stok, pasitark su daktarais, remontuokis. Ir pagalba atëjo. Dabar besnio – suviliojau puikià studentæ Matildà ir negaiðdamas jà ve- mane sustabdyti nelengva, varau tolyn jubiliejiniu greièiu, nors greitis dþiau. Dievas tarë: „Gerai padarei, Valerijonai Vytautai“. kaþkodël ribojamas. Apsilankë mano kukliuose namuose ir gandrai, lankësi draugai Baltijos kelyje ne tik stovëjau. Mano rankose Trispalvë. Ji plevë- bei mûzos visokios [...]. suoja visà mano gyvenimà, nuo Vytauto Didþiojo metø.“ Dþiaugsmas vienas nevaikðto, uþsuko ir nelaimës: ðimtmeèio Na o iðsamiau apie Valerijonà, apie jo þemaitiðkà pokalbá su nesulaukusi pasimirë senelë. Neiðvydusi anûko, anapilin iðëjo ir Laimonu Iniu, kur tik „No“, „Gal“, Kad ne“ ir panaðiai – V. V. Jucio mylima, kantrioji mano mama. Amþinà atilsá. knygoje „HOMO SUM“ (Esu þmogus).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 30 ISTORIJA IR DAILËJE

Dailininkai áamþina 1863 m. sukilimo atminimà

PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS

Parodos „1863 sukilimas. Ekslibrisai“ katalogo (Vilnius, 2013) virðelis. Mauricio Schvarzman (Argentina) ekslibriso fragmentas

ir lenkø tautoms yra didþiulë. Ðis 1795 m. per Treèiàjá padalijimà sunai- kintos Abiejø Tautø Respublikos tautø nacionalinio ir socialinio iðsivada- vimo ið Rusijos valdþios proverþis buvo vienas ið svarbiausiø XIX am- þiaus ávykiø Europoje. Jame dalyvavo ávairiø socialiniø sluoksniø atsto- vai, pradedant didikais, bajorais, dvasininkais, baigiant valstieèiais. Jie siekë atkurti Abiejø Tautø Respublikà, iðkovoti teisæ patiems bûti savo þemës ðeimininkais. Sukilimas Lietuvoje grindë kelius Lietuvos tauti- niam judëjimui. Atsiþvelgæs á tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2012 me- tais 2013-uosius paskelbë 1863-øjø sukilimo metais. Laikas daug kà pridengë uþmarðties ðydu. Atmintis priblëso, taèiau tiems, kas kuria ateitá, aukø, sudëtø ant laisvës aukuro, nevalia pamirð- ti. Tokias mintis këlë ir 2013 m. surengta tarptautinë 1863 m. sukilimo 150-osioms metinëms skirta konkursinë ekslibrisø paroda, kurios ko- ordinatorius ir vienas ið pagrindiniø organizatoriø buvo Vilniuje gyve- Alfonsas nantis dailininkas grafikas, þurnalistas, daugelio tarptautiniø ekslibriso Èepauskas. Ex parodø organizatorius ir parodø katalogø sudarytojas, leidëjas þemaitis libris. 1863 sukilimas: Alfonsas Èepauskas. Pagrindiniai parodos rëmëjai buvo Lietuvos daili- Lietuvos raðytojø ninkø sàjunga, Lietuvos þurnalistø sàjunga ir Gariûnø verslo parkas. sàjungai (kûrinys ávertintas Tarptautinë ekslibrisø paroda „1863 SUKILIMAS“ 2013 m. liepos 23 d. parodos-konkurso buvo atidaryta jaukiose Gariûnø verslo parko naujojo korpuso pirmo- diplomu) sios sekcijos patalpose. Spalio pradþioje ji iðkeliavo á Lenkijà. Èia spa- lio 13 d. ji iðkilmingai atidaryta Lietuviø kultûros namuose Punske, 150 metø mus skiria nuo 1863-øjø metø sukilimo, ávykiø, vëliau buvo eksponuojama Olðtyno vaivadijos vieðojoje bibliotekoje. kurie kad ir baigësi sukilëliø pralaimëjimu, kelis deðimtme- Sugráþusi á Lietuvà, paroda turëtø aplankyti Jonavà, Kelmæ, Raseinius, èius mûsø tautà slopinusiu lietuviðkos spaudos ir kultûros drau- Tauragæ, kai kurias kitas vietoves. dimu, bet uþgrûdino þmones, paskatino juos susikaupti ir su- Konkursui ir parodai kûrinius pateikë 78 menininkai ið 28 ðaliø – Ar- rasti naujus kelius á Nepriklausomybæ. Ðio sukilimo istorinë gentinos, Baltarusijos, Bolivijos, Bulgarijos, Èekijos, Graikijos, Ispanijos, bei kultûrinë reikðmë jame dalyvavusioms lietuviø, baltarusiø Italijos, Japonijos, JAV, Kazachstano, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietu- ISTORIJA IR DAILËJE 31

vos, Makedonijos, Meksikos, Norvegijos, Prancûzijos, Rumunijos, Serbijos, Slovënijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos. Á konkursà buvo átraukti tik tie kûriniai, kurie atitiko konkurso nuostatus. Didþiausias dalyviø skaièius (16) buvo ið Lietuvos, 14 – ið Lenkijos, po 6 – ið Ukrainos ir Argentinos. Ið kitø valstybiø – po 1–3. Vertinimo komisijai, kurioje dirbo grafikës Birutë Stanèikaitë, Virginija Kalinauskaitë, dailëtyrininkë Regina Urbonienë, skulpto- rius-medalininkas Antanas Olbutas, vadovavo grafikë Nijolë Ðalte- nytë. Parodos katalogà sudarë Antanas Èepauskas. Leidinio ávade menotyrininkë R. Urbonienë raðo, jog „Dailinin- kai, kurdami sukilimo metinëms skirtus ekslibrisus, dedikavo juos ne tik pagrindiniams sukilimo vadams (kunigui Antanui Mackevi- èiui, teisininkui Konstantinui Kalinauskui, karininkui Zigmantui Sie- rakauskui ir kt.), bet ir ryðkioms nûdienos asmenybëms ar meno ir mokslo institucijoms: istorikams – Nacionalinio muziejaus LDK valdovø rûmø direktoriui Vydui Dolinskui, VU profesoriui Alfredui Bumblauskui, ilgameèiam Lietuvos istorijos instituto darbuotojui ir vadovui Antanui Tylai; menininkams – Ðarûnui Saukai, Arvydui Kaþ- dailiui, Juozui Kalinauskui, fotomenininkui Rimantui Dichavièiui, grafikui, ekslibriso meno Lietuvoje entuziastui ir puoselëtojui Alfon- sui Èepauskui ir kt., Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universi- tetui, Nacionalinei Martyno Maþvydo bibliotekai, Lietuvos raðytojø sàjungai, Kraðto apsaugos ministerijai, Paberþës 1863 metø sukili- mo muziejui ir kt. Papildoma dedikacija praplëtë ekslibrisø temati- kà. Ne visada tai palankiai atsiliepë meniniams tikslams: daugely- je kûriniø dailininkai nepajëgë sutalpinti gausios informacijos.“ Alfonso Èepausko sudaryti ekslibrisui skirti leidiniai visada ne tik informatyvûs, bet ir ðvietëjiðki. Ne iðimtis ir ðios parodos kata- logas, kurio ávade R. Urbonienë aptaria ir ekslibriso kaip grafikos þanro ypatybes, jo specifikà ðiandien. Menotyrininkë paþymi, kad „Tradiciðkai ekslibrisà suprantame kaip leidinio savininkà, nuro- Zbigniewo Janeczek. Ex libris. 1863 sukilimas: Akademinis dramos dantá knygos þenklà. Taèiau mûsø dienomis ekslibrisas vis daþniau teatras. 2013 (kûrinys ávertintas parodos-konkurso diplomu) sutapatinamas ne vien su konkreèiu savininku, bet skiriamas ir reikðmingoms datoms, jubiliejams, jis tampa istorinio proceso fik- suotoju. Ðiuolaikiniame ekslibrise vis daþniau perþengiamos ðio þanro ribos: kinta, didëja ekslibriso formatas ir pamaþu nyksta tai- komoji jo paskirtis. Ðiuolaikinis ekslibrisas artëja prie konceptua- lios savarankiðkos miniatiûros. Tai tarytum maþøjø formø grafika, iðreiðkianti menininko pasaulëjautà, individualybæ, leidþianti nedi- deliame formate sutalpinti platø subjektyviø iðgyvenimø spektrà. Greta klasikiniø grafikos technikø (medþio ir linoleumo raiþiniø, oforto ir litografijos) á ekslibrisà, kaip ir á kitus grafikos þanrus, vis daþniau sparèiai verþiasi naujosios technologijos. Vis daugëja kom- piuterinës grafikos pavyzdþiø, patraukliø dël palyginti trumpo tech- nologinio proceso, taèiau ne visada sëkmingø dël pernelyg kompli- kuotø kompoziciniø ir spalviniø sprendimø. [...] Gausi ðios ekslib- risø parodos ekspozicija dar kartà patvirtino, kad ekslibrisas, nuo XVI a. iðpopuliarëjæs kaip knygos meno dalis, ir XXI a. nepraranda pagrindinës misijos – áprasminti istorinæ atmintá ir jà iðreikðti talpia Rasa Janulevièiûtë. Ex libris. 1863 sukilimas: Alfredas Bumblauskas. menine, poetine bei alegorine kalba. Jis iðlieka svarbia kultûros 2013 (kûrinys ávertintas parodos-konkurso treèiàja premija) komunikacijos priemone, kurios vertë glûdi koncentruotoje dva- ðiuo grafikos þanru neslûgsta visame pasaulyje. Daþniausiai auto- sios ir intelekto átaigoje.“ riai rinkosi klasikinëmis laikomas medþio ir lino raiþiniø ekslibriso Ekslibriso þanras populiarus. Tai akcentuoja ir R. Urbonienë. Ji raðo, jog „Dalyviø ið ávairiø ðaliø gausa rodo, kad susidomëjimas Nukelta á 32 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 32

visø asmenybëms ir institucijoms sukur- tø ekslibrisø kataloginiai duomenys, áva- de trumpai pateikta 1863-øjø metø sukili- mo istorinë reikðmë. Kataloge iðvardyti visi konkursinës parodos dalyviai, jos lau- reatai, diplomantai, prizininkai ir kiti ap- dovanojimus pelnæ menininkai. Leidinyje iðspausdinta po 1–2 kiekvieno parodos dalyvio kûrinius. Pirmajame virðelyje pa- naudotas Mauricio Schvarzman (Argenti- na) ekslibriso fragmentas.

VERTINIMO KOMISIJOS SKIRTI APDOVANOJIMAI

Apdovanoti Gariûnø verslo parko premijomis: * ADAM CZECH (Lenkija) – pirma premija; Alfonsas Èepauskas. Nuotrauka ið A. Èepausko archyvo. Fotografas neþinomas * SNEÞANA KEZELE (Serbija) – antra premija; * RASA JANULEVIÈIÛTË (Lietuva) – treèia premija. ALFONSAS Apdovanoti diplomais: * ZBIGNIEW JANECZEK (Lenkija) – Lietuvos dailininkø sàjunga; ÈEPAUSKAS Zbigniew Kubeczka. Ex libris. 1863 sukilimas: Lietuvos þurnalistø sàjunga. 2013. 120 x 50 cm * ALFONSAS ÈEPAUSKAS (Lietuva) – Lietuvos dailininkø sàjunga. P D ÞELVYTË (Atkelta ið 31 p.) ARENGË ANGUOLË Apdovanoti prizais: technikas. Joms pozicijø neuþleido ofortas, * VALENTINAS AJAUSKAS (Lietuva) - Alfonsas Èepauskas – Lietuvos dailinin- akvatinta. Reèiau pasitaikë dailininkø, kurian- Vilniaus universitetas; kø sàjungos, Lietuvos þurnalistø sàjungos narys, dailininkas grafikas, Lietuvos eks- èiø minkðto lako ar sausos adatos technika, * RAJMUND ASZKOWSKI (Lenkija) – librisininkø klubo sàjungos Garbës pirmi- uþtat vis labiau pleèiasi skaitmenines tech- Gariûnø verslo parkas; ninkas, daugelio ekslibrisø parodø, taip pat nologijas pasirenkanèiø menininkø gretos.“ * ALGIRDAS INDRAÐIUS (Lietuva) – ir tarptautiniø, organizatorius, keliautojas. Konkursinës parodos dalyviai buvo pa- Lietuvos raðytojø sàjunga; Gimë 1929 m. kovo 18 d. Gedgaudiðkëje gerbti, geriausiai ávertintø kûriniø autoriai * HENRIKAS MAZÛRAS (Lietuva) – apdovanoti Gariûnø verslo parke sureng- (Skaudvilës valsèius, Tauragës rajonas). Gariûnø verslo parkas; 1962 m. baigë Kauno S. Þuko taikomosios tos parodos atidarymo metu. Apdovanoji- * ROUMEN MIHAILOV (Bulgarija) – dailës technikumo Poligrafijos skyriø. mus áteikë Lietuvos raðytojø sàjungos pir- Tado Vëbros dailës dirbtuvës; 1962–1972 m. dirbo þurnalo „Mokslas ir mininko pavaduotoja Birutë Jonuðkaitë, * GIANCARLO POZZI (Italija) – technika“, 1973–1989 m. þurnalo „Mûsø so- Lietuvos dailininkø sàjungos atstovë Jur- UAB „Petro ofsetas“; dai“ meniniu redaktoriumi. Nuo 1978 m. kartu ga Lazdanienë, Lietuvos þurnalistø sàjun- * ARÛNAS VAITKUS (Lietuva) – Vilniaus buvo ir þurnalo „Statyba ir architektûra“ daili- gos pirmininkas Dainius Radzevièius, Ga- universitetas. ninkas. Ðiems þurnalams sukûrë daug iliust- riûnø verslo parko atstovas Eugenijus Bu- racijø. Yra iliustravæs nemaþai knygø, sukû- lavas, Vilniaus universiteto atstovë Agnë Apdovanoti padëkomis: ræs beveik tûkstantá ekslibrisø, daug estam- Grinevièiûtë ir kt. Ðio renginio metu buvo * HECTOR ROJAS CHAPPERON pø, plakatø. Sudarë ir iðleido kelias deðimtis pristatytas ir graþiai iðleistas spalvotas (Argentina) – Lietuvos parodø katalogø, bibliografiniø leidiniø. parodos katalogas (sudarë ir leidinio ma- þurnalistø sàjunga; 1970 m. savo kûrinius pradëjo eksponuoti ketà sukûrë A. Èepauskas, iðleido Dailës * ALOJZ KONEC (Slovënija) – Dailës dailës parodose. 1978 m. tapo Lietuvos dai- parodø rengimo grupë ARS LONGA, spaus- parodø rengimo grupë ARS LONGA; lininkø sàjungos nariu. Aktyviai dalyvauja dino UAB „Petro ofsetas“). Kataloge, kuris * ADRIAN SELEGEAN (Rumunija) – grupinëse dailininkø kûrybos parodose, yra surengæs apie 30 individualiø kûrybos pa- iðspausdintas 500 egz. tiraþu, yra pateikti Lietuvos þurnalistø sàjunga. ÞEMAIÈIAI DAILININKAI 33

Alfonsas Èepauskas. Ekslibrisai (ið kairës: „Eugenijus Ðalèius“, „Virginijus Bûdvytis“) rodø, kuriose daugiausia eksponuoja ávairia technika sukurtus eks- librisus, grafikos kûrinius, skulptûrëles. A. Èepauskas ðeðis kartus yra tapæs Lietuvos motociklø turiz- mo èempionu (Pamyras – 1969 m., Sibiras – 1970 m., Vidurinë Azija – 1971 m., 1975 m., Tian Ðanis – 1972 m., Tolimieji Rytai – 1982 m.) ir tris kartus Sovietø sàjungos motociklø turizmo èempio- nu (Vidurinë Azija – 1971 m., 1975 m., 1980 m.). Jis yra ir pirmøjø sportinio turizmo didþiausio sudëtingumo kelionës motociklais or- ganizatorius, buvo 1975 m. Kyzylkumø dykumà motociklais marð- rutu Duðanbë–Turkmënija áveikusiø keliautojø vadovas. SVARBIAUSI A. ÈEPAUSKO LEIDINIAI * Ekslibriso monogramos, 1989 m. * Ekslibriso plakatas, 1990. * Vilnius – metropolis Lituaniae, 1989. * Gediminui – 650 m., 1991. * Sakralinis ekslibrisas, Ekslibrisas Ðventajam Tëvui, 1993. * Daina, muzika, ðokis, 1994. * Katechizmus – 450 m., 1996. * 101 ekslibrisas, 1999. * Kaip sukurti ekslibrisà: grafikos technikos, 2007. * Alfonsas Èepauskas: bûties þenklai: grafika, tapyba, asambliaþas, skulptûra, 2009. * Karðuvos poringë, 2012. * 1863 sukilimas. Ekslibrisai, 2013.

Deðinëje: Alfonso Èepausko parodos, surengtos Tauragës muziejuje „Santaka“, plakatas

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 34 ÞEMAIÈIØ KRIKÐTUI – 600

ATSTATYTA TAURAGËS PAJÛRIO KAPINIØ KOPLYÈIA

KAN. TEOL. LIC. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS

Edvino Bruþo nuotraukoje – sakralinës muzikos koncertas Telðiø katedroje. 2013 m. lapkrièio 22 d. 2013 m. lapkrièio 4-osios popietæ á tarp Tauragës ir Dauglaukio gyvenvie- SAKRALINËS MUZIKOS VAKARAS TELÐIØ KATEDROJE tës esanèias Tauragës rajone vadina- màsias Tauragës Pajûrio kapines, te- KAN. TEOL. LIC. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS besitæsiant Vëliniø oktavai, rinkosi ti- 2013 m. lapkrièio 22-àjà, muzikos ir visø (mecosopranas), Nerijus Masevièius (bo- kintieji ne tik maldai uþ mirusiuosius, muzikø globëjos Ðv. Cecilijos dienà, po va- sas) bei instrumentalistai Ieva Baublytë (go- bet ir á naujai atstatytos Nukryþiuotojo karo Ðv. Miðiø Telðiø ðv. Antano Paduvieèio tikinë arfa) ir Rodrigo Calveyra (iðilginës flei- Jëzaus vardo koplyèios paðventinimo katedroje vyko viduramþiø sakralinës mu- tos). Skambëjo kompozitoriø Johannes Ci- iðkilmes. zikos koncertas, skirtas Þemaièiø Krikðto conia, Guillaume de Machaut, Anthonello de Tauragës Pajûrio parapija buvo ákur- 600-osioms metinëms. Caserta, Zaninus de Peraga ir neþinomø vi- ta XVII a. ir gyvavo iki XIX amþiaus. Vë- Sakralinæ muzikà atliko tarptautinis se- duramþiø autoriø sakraliniai kûriniai. An- liau, XX amþiuje, pokario metais, ði baþ- nosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, samblio vadovas, padedamas vertëjos, klau- nyèia buvo sunaikinta. vadovaujamas Rodrigo Calveyra (Brazilija- sytojams pristatë visus kûrinius. Tai rengi- Dabar Dauglaukyje, kuris yra netoli Prancûzija). Savo balsais ir atlikimu gau- niui suteikë ir ðvietëjiðkà pobûdá. Ðá graþø minimø kapiniø, stovi nauja mûrinë baþ- siai susirinkusius klausytojus þavëjo solis- projektà rëmë Lietuvos Respublikos kultû- nyèia. Nuo ðiol tikintieji galës maldai tai Ieva Gaidamavièiûtë (sopranas), Renata ros ministerija. Projektà ágyvendino VðÁ „Suo- rinktis ir naujai atstatytoje, Telðiø vys- Dubinskaitë (mecosopranas), Saulë Ðerytë nator del Granduca“. kupo J. Borutos SJ 2013 m. lapkrièio 4 d. paðventintoje kapiniø koplyèioje. Paðventinimo iðkilmëse kartu su Telðiø vyskupu Ðv. Miðias koncelebra- vo Tauragës dekanato dekanas ir ðios koplyèios atstatytojas kan. Alvydas Bri- dikis, Telðiø vyskupo sekretorius kun. Haroldas Ðneideraitis ir Tauragës Ðvè. Trejybës parapijos vikaras kun. Karolis Petravièius. Renginyje dalyvavo ir Tauragës ra- jono meras Pranas Petroðius bei kop- lyèios atstatymà finansavæs ir ðiais darbais rûpinæsis Stasys Augaitis, daug tikinèiøjø. Visiems susirinkusiesiems, koply- èios statybà rëmusiems padëkojo Tau- ragës dekanato dekanas, Tauragës ir Tauragës Pajûrio parapijø klebonas kan. Alvydas Bridikis. Edvino Bruþo nuotraukoje – sakralinës muzikos koncertas Telðiø katedroje. 2013 m. lapkrièio 22 d. ÞEMAIÈIØ KRIKÐTUI – 600 35

MOKSLINË KONFERENCIJA KAUNE

KAN. TEOL. LIC. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS

2013 m. lapkrièio 7–8 dienomis Kaune, Prezidento Valdo Adam- menà Baþnyèios erdvëse. Konferencijoje Vilniaus universiteto ir kaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25), vyko tarpdalyki- Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Domininkas Burba per- në mokslinë konferencija „BAÞNYÈIOS IR VISUOMENËS SANTY- skaitë praneðimà „XVIII a. vidurio bajorø gyvenimo LDK sostinëje KIAI LIETUVOJE“, skirta 600-osioms Þemaièiø krikðto metinëms. peripetijos Vilniaus katedros kanauninko Jono Dominyko Lopacins- Jà surengë Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø kio korespondencijoje“. fakulteto klasteris „Baþnyèios santykiai su valstybe ir visuome- Antràjà konferencijos dienà treèioje sekcijoje buvo kalbama ne Lietuvoje“. Konferencijos dalyvius pasveikino Prezidento apie krikðèionybës raidà Lietuvoje XX amþiuje. Dr. Arûnas Baub- V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius ir VDU profesorë lys (Klaipëdos universitetas) kalbëjo apie Lietuvos evangelikø dr. Vaida Kamuntavièienë. reformatø Baþnyèios ir Lietuvos valstybës santykius 1918– Pirmojoje konferencijos sekcijoje, kurios tema buvo „Þemai- 1940 m. Sinodo nutarimø ðviesoje. Inga Puidokienë ið Vytauto èiø krikðto atspindþiai“ apie þemaièiø kontaktus su krikðèionybe Didþiojo universiteto nagrinëjo Lietuvos evangelikø liuteronø reli- ir jø apkrikðtijimo bandymus iki 1413 m. praneðimà perskaitë giná gyvenimà 1918–1940 metais. Dainius Sobeckis (Klaipëdos Vilniaus universiteto studentas Tadas Snuviðkis. Prof. dr. Step- „Vëtrungës“ gimnazija) perskaitë praneðimà apie transfigûraci- hen C. Rowell (Lietuvos istorijos institutas) savo praneðime pa- jos proceso sampratà netradicinio krikðèioniðkos kilmës religin- teikë daug ir ádomiø naujø duomenø apie Baþnyèios ir Lietuvos gumo sàmonëje. Praneðimà tema „Visuomenë be civilinës metri- tarnà Medininkø vyskupà Martynà III. Prof. dr. Vaida Kamuntavi- kacijos (1918–1940 m.): iðeitys ir pasekmës“ perskaitë dr. Regi- èienë (Vytauto Didþiojo universitetas) nagrinëjo Kauno ðv. Mika- na Laukaitytë (Lietuvos istorijos institutas), o Lietuvos istorijos lojaus baþnyèios fundavimo situacijà ir perskaitë praneðimà „Kau- instituto ir Lietuvos edukologijos universiteto darbuotojas dr. Arû- no ðv. Mikalojaus baþnyèios fundatoriø paieðka: keliø dokumentø nas Svarauskas nagrinëjo temà „Baþnyèia, krikðèionys demok- tyrimas“. Klaipëdos universiteto doc. dr. Vacys Vaivada, remda- ratai ir katalikø dvasininkø veiksnys Lietuvos politiniame gyveni- masis Telðiø valsèiaus teritorijoje buvusiø asmenvardþiø ir as- me 1918–1940 m.“ Dr. Danutë Stakeliûnaitë (Vytauto Didþiojo uni- menvardiniø vietovardþiø duomenimis, aptarë christianizacijos versitetas) kalbëjo apie XX a. pirmosios pusës Lietuvos politinæ plëtrà Þemaitijoje XVI amþiuje. Praneðimà „Paþaislio baþnyèios situacijà (jos praneðimo tema buvo „Ðiandien per daug aiðku, kad kupolo daugiafigûrës freskos ikonografija kamalduliø vienuolyno visi þmonës netelpa po Baþnyèios stogu“ (M. Krupavièius) ir apie visumos kontekste“ perskaitë VDU prof. habil. dr. Laima Ðinkû- galimybes silpninti krikðèioniø demokratø ir valstieèiø liaudinin- naitë. Apie Martyno Maþvydo testamento liudininkus kalbëjo is- kø prieðprieðà Lietuvoje 1918–1926 m.“ Mindaugas Balkus (Vy- torikas ið Klaipëdos Dainius Elertas. Doc. dr. Artûras Grickevi- tauto Didþiojo universitetas) nagrinëjo Kauno baþnyèiø lietuvëji- èius nagrinëjo Þemaièiø vyskupijos kunigø seminarijos perkëli- mo procesà ir jo komplikacijas XX a. 3 deðimtmetyje. Praneðimà mo á Kaunà (1864–1866 m.) aplinkybes. Telðiø Vyskupo Vincento apie pastoracijos specifikà Kauno seserø benediktiniø vienuoly- Borisevièiaus kunigø seminarijos dëstytojas kan. relig. m. mgr., ne 1940–1944 m. perskaitë Vytauto Didþiojo universiteto dokto- teol. lic. Andriejus Sabaliauskas perskaitë praneðimà tema rantë Auðra Vasiliauskaitë (sesuo Gabrielë OSB). Ádomiai apie „Þvilgsnis á þemaièiø krikðèioniðkumà ir baþnytiðkumà Þemaièiø Lietuvos krikðto 600 metø jubiliejaus minëjimà lietuviø iðeivijoje Krikðto 600 metø istorinio kelio kontekste“. VDU prof. habil. dr. papasakojo dr. Ilona Strumickienë (Vytauto Didþiojo universite- Alfonsas Motuzas nagrinëjo temà „Þemaièiø Krikðtas ir Þemaièiø tas). Emmanuelio Levino kitoniðkumo sàvokos reinterpretacijà Kalvarijos Kalnai: kas sietino ir bendro?“ Jono Pauliaus II kelionës á Baltijos ðalis kalbose aptarë dr. More- Antrojoje sekcijoje buvo kalbama apie kasdieniná gyvenimà ir no Bonda (Vytauto Didþiojo universitetas).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 36 SUKAKTYS

Paminëtos KÆSTAIÈIØ baþnyèios gynimo metinës

KAN. TEOL. LIC. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS

2013 m. lapkrièio 26 d. popietæ Kæstaièiø kaime (Telðiø rajonas), buvusios baþnyèios ir Rokitø vienuolyno vietoje, Telðiø vysku- pas Jonas Boruta SJ kartu su Telðiø vysku- po Vincento Borisevièiaus kunigø semina- rijos rektoriumi kan. Viktoru Aèu, vicerekto- èiø baþnyèia buvo uþdaryta, nugriauta, o riumi, Telðiø vyskupijos kurijos kancleriu jos turtas nusavintas. Vis dëlto baþnyèios kan. Remigijumi Saunoriumi, prefektu gynëjø dràsa, bandymas apginti savo tikë- kan. Andriejumi Sabaliausku, dvasios tëvu jimà, tradicijas, nenuëjo perniek. Jø pavyz- kun. Sauliumi Tomoðaièiu aukojo Ðv. Miðias, dys ákvëpë ir kitus Katalikø baþnyèios gy- kuriose dalyvavo Telðiø kunigø seminarijos nëjus. Panaði istorija pasikartojo po sep- klierikai. Ðv. Miðiø pradþioje Telðiø ganyto- tyneriø metø Kraþiuose. Ten 1893 m. daug jas priminë, jog Kæstaièiø þemë permirkusi tikinèiøjø ryþosi kad ir kraujà pralieti, bet baþnyèios gynëjø, tikëjimo þmoniø krauju. savo baþnyèià Kraþiuose apginti – ðiais Tà dienà buvo prisiminta, kad 1886-aisiais metais paþymime Kraþiø baþnyèios gynimo carinës Rusijos valdþia nutarë uþdaryti Kæs- 120-øjø metø jubiliejø. taièiuose stovëjusià baþnyèià ir tuo metu Po Ðv. Miðiø Telðiø vyskupas pasidþiau- ðalia jos veikusià invalidø kunigø prieglau- gë, kad ðioje, ðventoje þemaièiams vietoje, dà-ligoninæ. Þmonës, saugodami savo baþ- auga kryþiø miðkelis. Telðiø vyskupijos pa- nyèià, aktyviai budëjo tris mënesius. Budë- rapijos, atsiliepusios á ganytojo kvietimà, tojai keisdavosi, dienà ir naktá giedodavo, èia stato kryþius ir koplytstulpius. Jais pa- kunigams neleido iðneðti Ðvè. Sakramento. sekë ir ávairios organizacijos bei pavieniai Baþnyèios gynëjams buvo veþamas mais- þmonës. Ðiuo metu Kæstaièiuose jau yra tas, já virdavo buvusio Rokitø vienuolyno so- pastatyta daugiau negu 40 kryþiø. Nemaþai de bei netoli baþnyèios gyvenanèiø þmoniø jø èia atsirado ðiais, Tikëjimo ir Þemaièiø namuose. Ypaè daug prie gynimo organiza- Krikðto 600-aisiais metais. Ði Telðiø rajono vimo prisidëjo Þvirblaièiø kaimo gyvento- Gadûnavo seniûnijos Alsëdþiø parapijoje jas, aktyvus parapijietis Domininkas Dara- esanti tikëjimo gynëjø krauju aplaistyta þe- èius bei ðios baþnyèios kunigas Juknevi- më sovietinës okupacijos laikotarpyje buvo èius. 1886 m. lapkrièio mënesá su baþnyèià paversta tankodromu, taèiau þmoniø atmin- ginanèiais þemaièiais buvo þiauriai susido- tyje ji iðliko kaip baþnyèios stovëjimo vieta. Kæstaièiø baþnyèios gynimo 127-osioms metinëms skirtø Ðv. Miðiø akimirkos, dalyviai ir kryþiø giraitës, rota. Kazokai juos iðvaikë, o baþnyèios gy- Ðiandien graþus tos atminties þenklas yra au- „auganèios“ buvusios Kæstaièiø baþnyèios vietoje, nimo organizatorius suëmë ir nuteisë. Kæstai- ganti Kryþiø giraitë. fragmentai. Edvino Bruþo nuotraukos ÞEMAIÈIØ KRIKÐTUI – 600 37

PARODA „ÞEMAIÈIØ KRIKÐTO ÞENKLAI“

KAN. TEOL. LIC. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS

Edvino Bruþo nuotraukose (ið kairës): gieda Vilniaus arkikatedros bazilikos tradicinio giedojimo ansamblis „Ûla“; parodos atidarymo dalyviai; kalba Telðiø vyskupas dr. J. Boruta SJ

2013 m. gruodþio 5 d. popietæ Lietuvos ðventimas tæsis iki pat 2017-øjø metø. nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda Parodoje eksponuojamas senasis Þemai- „ÞEMAIÈIØ KRIKÐTO ÞENKLAI“. Jos atida- tijos baþnyèiose ir baþnytëlëse iðsaugotas baþ- ryme dalyvavo Telðiø vyskupas dr. J. Boru- nytinis menas: monstrancijos, relikvijoriai, ta SJ, jo augziliaras ir generalvikaras vys- baþnytiniai paveikslai, procesinës vëlia- kupas Linas Vodopjanovas OFM, Lietuvos vos, neðiojamieji altorëliai, krikðtyklos, ki- Respublikos Vyriausybës atstovas Julius tos baþnyèiø iðlikusios interjero detalës, ver- Ratkus, Telðiø Vyskupo Vincento Borisevi- tingi liaudies grafikos, profesionaliosios ta- èiaus kunigø seminarijos rektorius kan. Vik- pybos, tekstilës kûriniai – neákainojamos ver- toras Aèas, kiti ðios seminarijos vadovai tës turtas, pasiekæs mus ið XVII–XX amþiaus. bei klierikai, Vilniaus ðv. Juozapo kunigø se- Susirikusius pasveikino, savo áþvalgo- minarijos rektorius mons. Þydrûnas Vabuo- mis dalinosi Telðiø vyskupas dr. Jonas Bo- las, Lietuvos Vyskupø konferencijos gene- ruta SJ. Jis akcentavo, kad ðis sakraliojo ralinis sekretorius kun. Kæstutis Smilgevi- meno palikimas pirmiausia kalba apie pa- èius, kiti sekretoriato darbuotojai, Telðiø prastø þmoniø – þemaièiø – gilø tikëjimà. miesto ir savivaldybës administracijos di- Jie paþino Krikðèionybæ, skaitydami vysku- rektorius Saulius Urbonas, Lietuvos katali- po Motiejaus Valanèiaus iðleistas maldak- kø mokslø akademijos pirmininkas nyges bei „Þyvatas ðventøjø“. Paprasti þmo- prof. Paulius Subaèius, istorikas prof. Vy- nës siuvo ir siuvinëjo baþnytines vëliavas, tautas Aliðauskas, nemaþai kitø mokslinin- audë uþdangalus altoriams, droþë ðventøjø kø, muziejininkø, visuomenës atsrovø. Vi- statulëles, darë kryþius ir kryþelius, pieðë, Edvino Bruþo nuotraukoje – parodos „Þemaièiø sus juos giesme ið „Þemaièiø Kalvarijos kûrë grafikos darbus. Daug tokios kûrybos krikðto þenklai“ fragmentas ir jos lankytojai Kalnø“ pasveikino Vilniaus arkikatedros ba- egzemplioriø, atgabentø á parodà, yra ið Kre- ta bendradarbiaujant su Telðiø vyskupija. zilikos tradicinio giedojimo ansamblis „Ûla“. tingos ir jos apylinkiø. Ðie sakralaus, liau- Dalis parodoje visuomenei pristatytø eks- Kalbëjo Lietuvos nacionalinio muziejaus di- diðko meno darbai liudija apie þemaièiø ponatø buvo atveþta ið Þemaièiø Kalvarijos rektorë Birutë Kulnytë. Ji paþymëjo, kad krikðèioniðkumà, katalikiðkumà ir tautiðku- bazilikos, Telðiø katedros, kitø ðios vysku- ðiais metais, kai iðkilmingai ðvenèiamas mà. Ðiø kûriniø autoriai buvo krikðèioniðku- pijos baþnyèiø, Kauno arkivyskupijos ir ðios Þemaièiø Krikðto 600 jubiliejus, ði paroda mo ir autentiðkumo saugotojai, nepraradæ arkivyskupijos muziejaus. uþbaigia pagrindiniø ðiems metams skirtø savo þemaitiðkos tapatybës ir baþnytinio Parodos kuratorë – Lijana Birðkytë-Kli- jubiliejiniø renginiø, programà. Jubiliejaus meno pagalba jà iðsaugojæ. Paroda pareng- mienë, architektë – Graþina Pajarskaitë.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 38 ÞEMAIÈIØ KRIKÐTUI – 600

ÞEMAIÈIØ KALVARIJOJE – PAMINKLAS MOTIEJUI VALANÈIUI

K . . . A SABALIAUSKAS Edvino Bruþo nuotraukoje – renginio, skirto paminklo vyskupui Motiejui AN TEOL LIC NDRIEJUS Valanèiui, atidengimui Þemaièiø Kalvarijoje, akimirka

2013 m. lapkrièio 22 d. Þemaièiø Kalvarijos miestelyje (Plungës mokytis suvaþiuodavo po 300 ir daugiau mokiniø Penkerius metus rajonas) ðalia Þemaièiø Kalvarijos vidurinës mokyklos, prie Þemai- (1816–1821) èia mokësi ir bûsimasis kunigas, vëliau vyskupas, ra- èiø Kalvarijos parapijos namø, atidengtas ir paðventintas skulpto- ðytojas, vertëjas, lietuviø tautos blaivintojas, knygneðystës sàjûdþio riaus Jono Jagëlos sukurtas vyskupo Motiejaus Valanèiaus atmini- ákûrëjas ir rëmëjas, slaptø lietuviðkø, daraktoriniø mokyklø kûrëjas ir mui skirtas biustas-paminklas, atidarytas naujai árengtas skveras, ðio judëjimo skatintojas Motiejus Valanèius. Jo seneliai gyveno Þe- ávyko naujai árengto miestelio gatviø apðvietimo ðventë. maièiø Kalvarijos parapijoje (M. Valanèiaus dëdþiø ir tetø þemiðkieji Renginiuose dalyvavo gausus bûrys garbiø sveèiø – politikø, palaikai ðiandien ilsisi senosiose Þemaièiø Kalvarijos kapinëse). visuomenës veikëjø, Þemaièiø vyskupo M. Valanèiaus giminës at- M. Valanèius, jau bûdamas Þemaièiø vyskupu, konsekravo Þe- stovø bei Þemaièiø Kalvarijos bendruomenës nariø. Pirmiausia jie maièiø Kalvarijos baþnyèià (ji sudegë 1897 m.), èia teikdavo sutvir- susirinko á 12 val. Þemaièiø Kalvarijos bazilikoje vykusias Ðv. Mi- tinimo sakramentà tûkstanèiams tikinèiøjø. ðias, kurioms vadovavo Telðiø vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, kon- Po Ðv. Miðiø visi rinkosi prie Þemaièiø Kalvarijos vidurinës mokyk- celebravo jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, los, kur iðkilmingai buvo perkirpta juostelë ir visi renginio dalyviai Þemaièiø Kalvarijos ðventovës rektorius kan. Jonas Aèas, Telðiø pakviesti á naujai árengtà skverà. Paminklà ir skverà paðventino Telðiø kunigø seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, ið Þe- vyskupas dr. J. Boruta SJ. Po paðventinimo projektà „Motiejus Valan- maièiø Kalvarijos kilæs mons. jubil. Vytautas Steponas Brazdeikis, èius ir Þemaièiø Kalvarija“ pristatë ir apie jo ágyvendinimà papasakojo Telðiø vyskupijos licëjaus direktorius kun. Tomas Þlibinas. Þemaièiø Kalvarijos bendruomenës „Gardai“ pirmininkas mokytojas Tà dienà Telðiø vyskupas dr. J. Boruta SJ kalbëjo apie M. Valan- Bronius Kleinauskas. Sveikinimo þodá ðio ávykio proga tarë vienas ið èiaus ryðius su Þemaièiø Kalvarija. Èia, Þemaièiø Kalvarijoje, pagrindiniø projekto ágyvendinimo rëmëjø – Lietuvos Respublikos Sei- 250 metø veikë Domininkonø vienuolynas, kuris XVII a. pab. buvo mo narys Jurgis Razma, taip pat daug kuo prie paminklo pastatymo ásteigæs mokyklà, vëliau tapusià Vilniaus universitetui pavaldþia prisidëjæs Plungës miesto ir rajono meras Albinas Klimas, Þemaièiø gimnazija. Ji veikë iki 1836 m. (uþdaryta carinës Rusijos valdþios Kalvarijos vidurinës mokyklos direktorius Zenonas Garbenèius, Þe- ásakymu). Á ðià gimnazijà kasmet ið ávairiø Þemaitijos kampeliø maièiø Kalvarijos seniûnas Liudas Gricius, Telðiø vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas L. Vodopjanovas, kiti atvykæ sveèiai. Renginio metu visiems, kurie nuoðirdþiai prisidëjo prie projekto ágyvendinimo, buvo áteikti padëkos raðtai ir atminimo dovanëlës. Vëliau dauguma dalyviø pasuko á Þemaièiø Kalvarijos parapijoje ir seniûnijoje esantá Ðarnelës kaimà, kur Telðiø vyskupas dr. J. Boru- ta SJ paðventino naujai suremontuotus ðios bendruomenës namus. Ðis kaimas garsëja tuo, kad èia yra iðkilaus mûsø tautos poeto, Þe- maièiø raðytojø sambûrio nario Vytauto Maèernio tëviðkë. Èia jis atgulë ir amþinam poilsiui. Ðá kraðtà garsina ir dabar èia gyvenanti, daug metø apylinkiø þmones gydanti iðkilaus mûsø tautos filosofo, màstytojo, raðy- tojo Antano Maceinos dukra Danutë Maceinaitë-Mickûnienë, ið ðio kai- mo kilæ kunigai – A. Barakauskas, A. Krapauskas, Br. Baguþas. Ðarnelës kaime gyvena aktyvûs þmonës. Jie jau turi savo bendruomenës namus (ákurti buvusios mokyklos pastate). Èia jie dabar renkasi dþiaugsmo bei

Edvino Bruþo nuotraukoje – 2013 m. lapkrièio 22 d. Þemaièiø Kalvarijoje liûdesio akimirkomis. Èia giedami „Kalnai“, Geguþinës ir Birþelinës vykusiø renginiø dalyviø pamaldos. Èia ðarvojami miræ kaimo gyventojai. ÐVIETIMO ISTORIJA 39

nimui. Svarbu, kad pedagogas pats supras- tø, koks svarbus vaidmuo jam teko ir kad „„TelðiøTelðiø mokytojø jis tinkamai atliktø savo pareigas. Tarpuka- ryje ir pokario metais mokytojø seminari- joms teko itin svarbi misija – rengti moky- seminarija: istorija, tojus, kurie bûtø ne tik geri savo srities spe- cialistai, bet ir dideli ðalies patriotai. J. Nor- kevièius monografijoje paþymi, kad semi- þmonës, likimai. narijoje darbavosi nemaþai gabiø, intelek- tualiø pedagogø, kurie iðugdë daug iðkiliø asmenybiø. Pusðimèiui seminarijos auklë- 1922–1957“ tiniø buvo suteikti nusipelniusio mokytojo vardai, daugybë apdovanota ávairiais pasi- þymëjimo þenklais, padëkos, garbës rað- JUOZAS SAULIUS tais. Telðiø mokytojø seminarija iðugdë vienà ðvietimo ministrà. Deðimtys buvusiø Knygos virðelis seminarijos auklëtiniø yra dirbæ Ðvietimo ministerijoje. Ðimtai ðios mokyklos absol- ventø vadovavo mokykloms, ëjo atsakin- 2012 m. iðleista Juliaus Norkevièiaus neuþsibuvo – 1934 m. seminarija buvo ið- gas pareigas rajonø, miestø vykdomojoje monografija „Telðiø mokytojø seminarija: is- kelta á Ðiaulius. Klajoniø ratas uþsidarë tik valdþioje. Þinomais edukologijos, kitø ðakø torija, þmonës, likimai. 1922–1957“. Ðio au- 1941 m., kai seminarija atnaujino veiklà Tel- mokslininkais tapo Aniceta Grabauskienë, toriaus tekstø apie Telðiø mokytojø semina- ðiuose. Èia ji atðventë ir pradiniø klasiø mo- Bronius Dobrovolskis, Adelë Ramanauskai- rijà anksèiau yra buvæ paskelbta Telðiø ra- kytojø rengimo 35-eriø metø sukaktá. të, Antanas Rimkus, Jonas Riðkus, Stasys jono ir respublikinëje spaudoje. Per daugelá 1957 m. mokytojø seminarija buvo uþdary- Ðalavëjus. Poezijos posmais ir knygomis metø sukaupta patirtis ir ávairiuose archy- ta. Tuo metu pradinukø mokymo procesui ir savo seminarijà garsino Stasys Anglickas, vuose surinkta informacija reikalavo dau- pradiniø klasiø mokytojams jau buvo kelia- Valerija Valsiûnienë, Stasë Keraitë, Justina giau, negu straipsnio laikraðtyje ar þurna- mi dideli reikalavimai. Tokio lygio pedago- Baltuonienë, Jadvyga Vainorienë, Èeslovas le – tai ðaukësi knygos. gus seminarijos jau nebepajëgë ruoðti. Pra- Kantauskas, Bronius Pocius ir kt. Skaitydami monografijà dar kartà ásitiki- diniø klasiø mokytojus pradëjo rengti aukð- Telðiø mokytojø seminarijos absolven- name, kad kiekviena epocha ðvietimui këlë tosios mokyklos. tai, pradiniø klasiø mokytojai Antanas Di- skirtingus uþdavinius. Iki 1918 m. Lietuvoje Monografijos autorius J. Norkevièius ið- bisteris, Liudas Malakauskas 1941 m. bir- buvo labai sunki mokyklø bûklë ir sudëtingi samiai raðo apie seminarijoje dirbusius pe- þelio mënesá buvo bolðevikø nukankinti Rai- vaikø mokymo reikalai. Todël nepriklauso- dagogus, jø ðiokiadienius. Pasakojama ir niuose. Uþ patriotizmà nukentëjo ir daugiau mybæ atkûrusios jaunos Lietuvos valstybës apie seminarijoje gyvavusias tradicijas, se- absolventø. Iðaiðkinus Telðiø jaunimo po- vadovai nedelsdami ëmësi ryþtingø þygiø – minaristø laisvalaiká, kaip buvo laikomasi vi- grindinæ organizacijà, Sibiro gulaguose at- gerinti vaikø mokymo ir ðvietimo reikalus. daus tvarkos taisykliø. Daug þiniø pateikta sidûrë seminaristai Algirdas Buda, Juozas Tam reikëjo kvalifikuotø savø pedagogø. Bu- apie pirmàjá seminarijos direktoriø Juozà Ged- Kabaila. Uþ ryðius su laisvës kovotojais bu- vo pradëtos steigti lietuviðkos mokytojø se- minà, já pakeitusius Edvardà Staniulá, Vaclo- vo teisiami Alfoncas Varanauskas, Vytau- minarijos. Pirmosios duris atvërë 1919 m. và Rubaþevièiø, Antanà Rinkûnà, kuris, pa- tas Rimkus. Gulagø vargø, kanèiø neiðven- rudená. 1923 m. ðalyje jau veikë devynios sitraukæs á Kanadà, daug gero padarë dirbda- gë ir seminarijos absolventës, miðko broliø mokytojø seminarijos. Telðiø mokytojø se- mas emigrantø jaunosios kartos lietuviðko ryðininkës Zelma Klemanaitë-Sebastijonie- minarija pradëjo veikti 1922 m. spalio 2 d., ðvietimo srityje, ugdydamas ir puoselëda- në, Jadvyga Butaitë-Þulpinienë. Autorius ap- sulaukus atitinkamo tuometinio ðalies pre- mas meilæ savo tëvø, seneliø gimtinei. Kny- gailestauja, kad ne visø nukentëjusiøjø uþ zidento Antano Smetonos dekreto. Taip Tel- goje raðoma ir apie vëliau dirbusius semina- patriotizmà, kryptingà Lietuvos pilieèiø ug- ðiø ðviesuomenës lûkesèiai turëti mokyto- rijos direktorius Kazá Dambrauskà, Elþbietà dymà pavardës paminëtos leidinyje. jà seminarijà iðsipildë. Morkûnienæ, Jonà Þardeckà. Knygos autorius Telðiø mokytojø seminarija buvo ryðkus Pradþia buvo sunki: trûko net mokykliniø nepamirðo ir ðauniø direktoriaus pavaduoto- ðviesulys visoje Þemaitijoje. Á gyvenimà ji ið- suolø, vadovëliø, kitø mokymo priemoniø. jø mokymo reikalams Liudo Abromavièiaus, leido apie tûkstantá mokytojø, kurie ugdë jau- Uþtat entuziazmo buvo su kaupu. Pedagogai Stasio Markonio, Julijos Raudovaitës, Anta- nàjà kartà, vadovaudamiesi pedagogikos dirbo, nors jie net ir kuklø atlyginimà ne vi- no Kalinausko bei kitø. Keletà metø Telðiuo- mokslu ir gyvenimo patikrintomis vertybëmis. sada laiku gaudavo. Direktorius Juozas Ged- se dirbæs prof. Leonas Jovaiða prisimena, Monografijos autorius Julius Norkevi- minas ir apskrities vadovai rûpinosi, kad kad visi seminarijos mokytojai nuoðirdþiai èius – taip pat Telðiø mokytojø seminarijos stiprëtø mokymo materialinë bazë, mokyk- dirbo, bendravo. Pedagogø tarybos posëdþiai auklëtinis. Jo knyga „Telðiø mokytojø semi- la turëtø savo patalpas, pedagogai laiku gau- bûdavo dalykiðki, bet ilgi, nes daug klausi- narija: istorija, þmonës, likimai. 1922–1957“ tø atlyginimà uþ darbà. Telðiø mokytojø se- mø reikëdavo iðanalizuoti. iðleista tik 150 egz.tiraþu. Ðiandien ji jau di- minarija nesulaukë planuotø naujø rûmø ir Be mokytojo negali bûti mokyklos. Jo mi- delë retenybë. Bet knyga iðleista. Telðiø mo- 1930 m. buvo perkelta á Plungæ. Èia ji ilgai sija – iðmokyti vaikus ir parengti juos gyve- kytojø seminarijos istorija – paraðyta.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 40 LITERATÛRA

nëna nu posrîtës lëkosë kuoðë, prisakîdama vâkams anon sovalgîtë. Vo kumet vîrâ, ëðmesëniejën kiaulë, grîþa i truoba, vâkams lëipë çtë nu stala pri koknës, kad papuniou so Maèiolio natrokintom oþ- koustë puo sunkë darba. Papunis ið ðopliedas ëðtraukë plieèkelë SESOU so ðnapðë, atrëikë do abrako dounas, mama pastatë ont stala runda stëklali ër muolëni bliûdieli so paspërgintâs ðvieþçs laðënâtçs. Tik tumet pasëjiemë ëð luopëðë zërzontë maþiausëijë doktërelë Vëk- tuorëjë ër ëðçjë i gerôjë truoba anuos pamaitintë. MARIJA Vâkâ trînies nogaruoms i apðëlosi mûrâli ër viepsuojë i vîrus, klausîdamë, kon tëi ðnek. Muortçlë tou tarpo vërë pëitus – bolvînë so ðvieþë meso. Þëimuos dëina jau bova parsësvierosi par posë, kumet Daubara MUORTAUORTA ðeimîna sieda pri pëitu. Tievs so sûnâs ont soula oþstalie, nu aslas posës ëðsërëkiava mergelës. Mama so maþoujë kliebie – stala galë, vo këtamë galë, artiau koknës, pritûpë Muortelë. Dëdesnëijç Ë ð „G ë m ë n i e s m e t r a ð t ë“ vâkâ pasëbierë prið savi puo þiopsnieli droskas, nes þënuojë, kad ðvieþi mesa ba droskas nator skuonë. Papunis bombiejë: „Napri- DÞERVIENË T EKLË sësûdëkët ba saika, paskiau vondëni plëmpsët ër trëisët...“ Muortelë atneðë bliûda bolvînës ër pastatë stala vëdorie, pabie- rë medënius ðaukðtus, ëðdieliuojë muolënius bliûdelius – papu- niou ër mamâ atskërus, vâkams puo vëina ont dvëjûm. Mama pe- Kiaulës skerdëms Daubara nomûs vâkams vësumet bova dë- niejë Vëktelë, katra dar tik do dontio tatoriejë, tad gava skîstëma, dëlis îvîkis. Ëð vakara mama atsëneðë dëdlëji katëla ër oþkielë ont pëlama so ðaukðto i bornelë. Vo Muortelë ðalëp savës pasësvadë- mûralë. Muortelë so bruolio Pëlîbo, jau grîþosio ëð pëimënavëma na dvëjûm metu sesërelë Adelë ër valgîdëna anon. Mergelë pati pas ûkëninka Sragi, prineðiuojë ëð ðolënës vondëni ër pripîlë ton ðaukðta laikîtë dar namuokiejë, tad tou kvepontë bolvînë ër anâ katëla maþne pëlna. Mama pasiuntë maþesniûsius vâkus parlakin- reikiejë so ðaukðtelio vës pasëmtë. Dëdëisëms vâkams bolvînë të ëð medëninèës puo gera kliebi vërbûm, vo pati atsëneðë kelis nabova stebûklos, kad ër so vërto meso. Anëi laukë ðvieþînas. Ont ðakalius ëð jaujës. Bruolâtiou Al’piuonou tëi þîgç ruodies majednë, galû gala Muorta atneðë bliûdali so kelçs ðmuotelçs mesuos „nu tad klausëniejë mamas, kam tuo rçk. Mamalë i kalbas nasëlçda – dûrë“ ër trim smolkç sokapuotâs ðuonkauliokâs. Mama vësëms je dërbam, matît, rçk. Vëskas pasëdarë aiðko onkstëi rîtma, kumet bova sopjaustiusi porcëjës, Muortelç balëka anas ëðdalîtë. Alpiuona paþadëna kiaulës þvëigëms. Ëðsëroupðtës ëð golta, poulë Vâkâ mçsuos gabalelius badë i droska ër kromtë èepsiedamë pri longa. Bet kiaulë, pavërtusi ont ðuona, jau goliejë ba þada. Vai- ëð skanoma. Mama sava porcëje dalëjuos so maþoujë: sokromtio- kioks spjaudies gailiedamuos, kad pramëiguojë, kad napatiemëjë, si kôsnieli, dom përðtâs jiemë nu bornuos ër këða maþâjç, katra kâp tou kiaulë vedë, kap kuojës rëða, kap dûrë: patënkinta èiaumuojë ton valgi badontë bornelë. Muortelë, atgnîbu- – Ë kuo napasakë, kad kiaulë pjaus? Bûtiuo napramëiguojës... si posë sava dalëis, îdiejë mamâ. Sesou Muortelë, vîriausë tamë bûrie, goudë bruoli: – Kon dërbi? – nosëdîvëjë ta. – Ar mesa naskani? – Þënuomâs, – Ër gerâ padarë, kad nasakë. Ar jau dëdëlç gerâ bûtom veizie- ka skani. Bet mon pardaug. tëis, kâp gîvuoli pjaun? Jug ons bëjë skausma ër smertë. Nasop- Muotina nuþvelgë mergâtë meiliuom akim... ronto, kuoks geroms veizietë i këntonti sotvierëma? – Skalsink, Puondëivali, – pasakë, ðërdie dþiaugdamuos, kad Bet bruolis anâ napritarë – kon mergas sopront aple vîru darbus tor tuokë sopratnë ër geraðërdë doktëri. ër rçkalus. Ta mergelë bova muotinas pagouda – tîki, darbðti, kontri, taiki so – Vîrë, to vîrë, çk nosëprausk ër puotërus sokalbiek, këtçp ma- vësâs. Daugiausç pri mamas prisërëðosi, vësor anâ padedonti. Bet ma kuoðës nadous. nu këtûm metu ër anon rçks ëðlçstë i þmuonis, kap jau îr ëðlçdusi Tou tarpo sokëla maþesniuosës sesëris – Jostina, Alina ër Ade- vësus vîresniûsius. Teisîbë, Pëlîboks dabar nomëi, bet nu Oþgavie- lë. Oþsëkuorosës ont soula, sokëða nuosis i longa. Graþç bova niu apëntâs ëðçs pas Sragi – jau îr sotarta. Rasiet ër Alpiokou kuoki veizietëis, kâp papunis so sosiedo Maèiolio apkraun kiaulë ðiaudâs nuors vëita pasëtaikîs artiau nomûm. Lëks pati vëina so ketoriuom ër anus oþdeg, kâp varta anon nu ðuona ont ðuona, nu nogaras ont maþuosiuom, katrûm paskotëniuojë dar ëð luopëðë naëðlëpusi. Vo pëlva. Kumet ognës oþgesa, nutëmpë pri jaujës doru, oþkielë ont jug ana pati viel sunkomë... Kap ër ton rodëni, kumet vîrs ëðkeliava lëntuos, patëistuos vërð dvëjûm trinku. Tumet truobuo atsërada ma- i tuolëmus kraðtus, graþiûm vëltiûm pëlns, palëkdams anon so ma so Pëlîboko. Anoudo siemë vondëni ëð dëdliuoje katëla, pëlstë ketorçs maþâs pënktuojë balaukontë... Atçjë i ðin pasauli doktërelë anon i viedrus ër neðiuojë i lauka, kor jau laukë vîrâ, dëcënus pase- onkstîba pavasarë nakti, navargindama mamas ëlgâs skausmâs. jiemën, kad lëkosius nu ognëis ðerius nuskostom ër vësuoki brûda Muotrëðka ni „babas“ napasëvadëna, nasëtëkiejë tçp staigç sog- nu skûruos nugrondîtom, pëlstîdamë karðta vondëni ont kiaulës. riûti. Solaukusi auðruos, pasiuntë vîriausë doktëri Jugana pas so- Muortelë darbavuos truobuo, pri koknës: oþkaitë trëkuoji pëi- sieda Maèioli, kad paðauktom anuo sesëri Kastoncëjë, sena pana, tams, korstë mûrali vërbâs, ëððlavë truoba. Vâkâ þënuojë, kad dievuobaiminga davatka, geriausë draugë, katrâ lioub patëkietë sa- pëitams bus ðvieþiuos mesuos, tad rëjë seilë, laukdamë, pa- va vargus, rûpesnius, abejuonës ër griekus. Atskobiejusi ciuocë kuol kiaulë bus ëðmesinieta, kumet truoba pakvëps ðvieþëno... Kastoncëjë prisakë Juganâ oþkortë ogni koknie, vo puosûniou Aduo- Ta laiminga valonda natroka atçtë, bet ne diel vâkûm. Mama mou lëipë kuo grçtiau biegtë pas baba Magdalena, katra bova par parsëneðë i truoba ðmuotieli laðëniûm nu papëlvies, papjaustë ke- kelës suodas þënuoma priboviejë. Ni posvalondiou napraçjos baba lës kresnas, pabierë ont kaitënamas petelnës ër tou oþkolo paska- îþëngë i Daubarûm truoba ër jiemies darba: noprausë naujagëmë, LITERATÛRA 41

aptvarkë gimdîvë. Abëdvë so Kastoncëjë ëðrinka mergelç varda. Muorta – dëdëlç tinkams vards, ðvënts, trumps, naprëklos ëð- tartë, senuovëðks, tuo ðemînuo dar nagërdiets, nuors Daubarû gë- mënie ligo ër bovusi vëina duora ër pruotinga Muorta. Mergelë gëmë smulki, bova tîki, auga svçka ër vësëms ruodies dëdëlç daili. Ëð tieva paveldiejë mielënas akis, vo dëlkuo bova ðvëisiûm plaukûm, motina nagaliejë pasakîtë – jug anoudo so vîro abodo tomseplaukç. Bet kon gali þënuotë, rasiet Daubarûm gëmë- nie kas nuors toriejë geltuonus plaukus. Muotina doktërelë dëdëlç mîliejë. Maþuosës atsëradëms pripël- dë gîvenëma vëltëmis, nustomontiuom rûpesni ër ëlgesi diel naþë- në kor dabar esontë mergelës tieva, katron Muonika mîliejë ër katruo ëlgiejuos. Tievûm nomûs maþôjë vësë vadëna Muortelë – ër maþa, ër jau paaugosë, ër tumet, kumet ana ëðkeliava ëð sava gimtënës i tuolëma kraðta vësam gîvenëmou, atsëþadiedama pa- saulë ër priimdama nauji varda. Muortelç naprisëçjë kavuotë sve- tëmûm vâkûm, kap ka këtuoms anuos sesërims. Përmuoji anuos tarnîstë bova pas ûkininka Sragi Lëipgeëriû suo- duo pri Mënëjës. Vëita dëdëlç graþi, bet douna nalëngva – jug par- sësomdë oþ mergë, nuors dar ni aðtouniuolëkas natoriejë. Antruojë darba vëita atsërada miestë pas puonus Neimontus. Nieks ëð gîvû- ju dabar nabatmën, kuokemë miestë Muortelë tarnava. Vëinë spie- liuo, kad Kretinguo, këtë, kad Marëjempuolie. Tik vësë atmën, kad mergâtë dar ni dvëdeðimtëis metu natoriejosi. Tamë miestë aplink anon pradiejë soktëis tuoks vaikis – vardo Adolpis, katruo pavardie tçp pat bova oþmërðta. Þënuoma tik tas, kad Muortelë ton jaunëkâti tçp pat ësëveiziejë. Vo puo gera posmetë kaþkas atsëtëka, bet nieks duorâ nasoþënuojë – kas. Kuo gera, ka Muortelë aple sava nasek- mës papasakujë tik mamâ – këtëms balëka tik spieliuotë. Bûk tatâ vaikis bovës traukëniûm apsaugëninks, toriejës ginkla. Bûk tatâ ons liuob susëdortë so kontrabandëninkâs, kumet lioub lîdietë pre- kënius traukënius, ër tarnîbuo anon kaþkas nuðava. Këta gërdieta Varniû (Telðiû rajuons) katedras altuorios. 1963 m. Sakalauskë istuorëjë bova tuoki: ligo ons siûlë Muortelç þanintëis, vo kumet ta Meèisluova portëgrapëjë nasotëka, nusëðava. Vo rasiet nanusëða, tik nusëgrëþë nu îsëmîlie- josës mergâtës... Kap tën babova, aiðko tik tas: Muortelë nabova Mergâtë maloutë nanuoriejë, tad pradiejë balso kriuoktë. Puonë, anuo sovedþiuota ar noskriausta. Bet diel sava nalaimingas meilës matît, pasëgailiejë sava këitûm þuodiu, nieka Muortelës nabklau- apsërga, tad toriejë atsësakîtë tarnîstës ër sogrîþtë nomëi. sëniejë, tik pasakë, kad ana galënti vaþioutë nomëi. Je puo trëjûm Mergelë bova îpoulusi i baisë nevëlti: „Kon að padariau, kon að diënûm nagrîðënti, ana pasëëiðkuosënti këtuos tarnaitës. padariau... Dëlkuo atsësakiau þanintëis? Je bûtiuo ðalëp stuovie- – Gerâ, puonë, – sotëka mergâtë ër paboèiava gaspadënç ronka. jousi, tuo nabûtom atsëtëkën. Bûtiuo parkalbiejusi, apgînusi, sa- Ton pati vakara Muorta tus nomus palëka, þënuodama, kad èe vëm oþstuojusi nu kolkas, nu bluogûm bëndru, nu þmuoniûm pa- jau nabgrîð. Sunkë ðërdë, linkstontiuoms kuojuoms þingsniava smerkëma ar apkalbûm... Jug natoriejau að brongesnë þmuogaus Muortelë kelalio i sava tievëðkë. Bëjuojë parçtë nomëi, nuors þë- sava gîvenëmë. Ni mama tuoki brongi nier... Kâp að gîvensio so nuojë, kad tik tën gal tëkietëis kuokios nuors pagelbas. „Kad tik tuokio grieko? Kor rasio ramîbë?“ papûnë numûs narastiuo“, – mëslëjë pati sau. Mamas nabëjuojë, Mergelë sonîka vësëms matont. Sunkës mëslës nalçda ni oþ- nuors naëðmanë, kon anâ pasakîs, kâp paaiðkins sava atsëradë- mëgtë, ni valgîtë. Ruoduos, gatava bova ronka ont savës padietë... ma. Ka atëdarë truobuos duris, pamatë maþuosës sesërelës ër Nu tuo solaikë tik Dieva baimë. Tas parmainas natroka patiemîtë bruoli Stapuonieli – anëi buovëjuos asluo. Mama so dëdesniuo- anuos gaspadënë. siem laukûs kasë bolvës. Aple tieva – kor ons – maþëijç naþënuo- – Kas tau îr, Muorta, kad vâkðtiuoji kap mëgluo? Je sergi, sakîk, jë. Muortelë vësëms padalëjë puo cokierka ër nuneðë sava rîðolieli vaistûm dousio. Jug matau, kad sonîkusi, kad darbûm nabîveiki... i priðëninkë, kor vësumet stuoviejë toðti luova sogrîþosëisëms par- Vo rasiet jau esi pasëgavusi, so vaikio balakstîdama? Puoni þuodiu nakvuotë. narinka. Ana mëslëjë esonti teisi, nuors tarnaitë lig ðiuol nagaliejë Muotinâ Muortelës pasëruodîms bova baisç natëkiets. Sosërû- skûstëis – Muorta bova vëkri, darbðti, tvarkinga, klosni... Bet puo- pëna, pamatiusi anon sonîkosë, naðnekë, nosëmënosë. Bet vëinë në taries esonti atsakinga oþ mergâtës duorîbë, tad tëkiejë, kad dvë pasëðnekietë galiejë tik pritemos, ka ëð dërvas jau bova par- këitiesnis þuodis anuos napagadins. Nasoprata, kad tuoki kalba peilçs veþtas bulvës, ðeimîna pavalgë, vâkus sogoldë ër papunis ëðvedë varstë ër tçp jau gelontë mergâtës ðërdi. Muortelë atsëdoksiejë: arkli prirëðtë i pëiva. Tik tumët, nadegdamas ðvëisuos, anëdvë – Ne, puonë, tçp nier, kap tamsta sakâ. Praðau tik, kad ëðlçsto- sosieda priðëninkie ont luovâ ër paðnëbþduom jiemë rokoutëis. mi aplonkîtë mamas. – Kas îr, Muortelë? Pasakuok... – A, ta aple nomus kon nuors nagera soþënuojç, kad tçp sonîkâ? Sakîk, kas tën atsëtëka? (Nukelta i 42 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 42 LITERATÛRA

(Atkelta ið 41 p.) Nanuoriejë nieka dërbtë, nieka matîtë, ni so kou nors ðnekietëis. – Vo kumet griði pas puonus? – pasëtçrava muotina. – Ar ëlgam – Adolpë nabier... anëi tavi ëðlçda? – Kuokë Adolpë? – Nabgriðio, – soðnëbþdiejë doktie. – I ton miesta að kuojës Tik tumet Muortelë sosëvuokë... Jug mama naþëna, kas tas Adol- nabkelsio... pis, kuoks ons anâ svarbos, kâp ons kuoþna valanda, kuoþna më- Muotinâ dar daugiau sosërûpëna. Ër kâp èe bus? Negi siediesi nota anâ rûp. Bet kâp ana gal pasakuotë mamâ aple sava dëdliuo- par dëinas ba darba? Bet, nuþvelgusi parbalosë doktëri, nutarë, kad sës paslaptis?.. Mergâtë poulë i aðaras, springdama naaiðkçs, pa- darbëninkës kol kas ëð anuos nier. Ër sogalvuojë nobiegtë pas ðnëbþduom taramâs þuodçs: kâp so Adolpio sosëpaþëna, kâp ons Maèiolë Kastoncëjë – gal ana kou nuors patars. Ta aple ðërdëis liuob anon ðnekintë, kâp sekiuojë çnont i torgo ar i baþninèë, kâp lëgas geriau ëðmana, vo pri tuo dâ juk ër Muortelës kûma îr. ëiðkuojë sosëtëkëmu... Ër kâp ana pradiejë tëktë tas vaikis, kâp Kastoncëjë aplonkë sava puodë tuos patiuos dëinuos vakarë. lioub vës akies stuovietë ar par sapna ruodîtëis, tuoks maluonos ëð Matit, muokiejë ilîstë mergelç i dûðë ër priverstë anou viel i pruota veida ër dailç noaugës. Bet daugiausç anâ lioub patëktë, kâp ons atçtë. Kon ër kâp anuos ðnekiejuos, nieks nagërdiejë. Bet eðçdama anon ðnekën; ronkuoms valës nikumet nadavë, tik lioub spuoksuo- Daubarienë pasakë, kad sobatuo abëdvë çs pas Ðateikiu klëbuona. të i anon spindontiuom akim, kap i ðventa abruozda... Kuokçs kelçs dëivabaiminguoji Kastoncëjë vediuojë mergelë, nieks – Ta jau, ta jau, kap i abruozda, ër dar ðvënta, – nutësë muoti- nabþëna. Vediuojë tuol, kol atëdavë anon gluobuotë vienuoliems. na. – Ëð kor þënâ?.. Përmuosës Lietovuos Naprëklausuomîbës laikâs katalëkîbë bova – Ons pats liuob sakîtë... Vo oþpraeita nedieldëini sosëtëkës tvërtâ îaugusi i þmuoniûm gîvenëma. Vienuolînâ veikë vësûs dë- pradiejë praðîtë, kad sotëktiuo so anou þanintëis, vo að paskiau, desniûs Lietovuos miestûs, vo kâp katrëi ër maþesniûs miesteliûs. kad nagalio tçp staigç... Tad vienuolînë rastë vëita religingâ augintâ duorâ mergelç nabova Ër mergâtë viel jiemë kûkèiuotë. dëdëlç sunkç – reikiejë tik þënuotë, kor ër kâp kreiptëis. Tëkriausç „Përma meilë, pati përmuojë, – mëslëjë muotina, gluostîdama kûma Kastoncëjë ton þënuojë. Muortelë bova batortë ër bamuoks- Muortelç galva, – tçp onkstëi, tçp stëprç. Jug kelës doktëris jau lë, tad i vienuolîna bova priimta dërbtë paprasta darbininkë. Ligo oþauga ër vîrus sosëëiðkuojë, bet ni vëina tçp akiûm ont vaikë kuokiuo senuovënie legënduo atsërëbuotë nu pasaulë toðtibiu anon nabova padiejusi, ni vëina tçp nagalavuos... Ak, pardaug jauna privertë nalaiminga meilë. Bet anâ tas, matît, bova pati Lëmtës, ëðlçdau i tuolëma miesta vëina, ëð puo akiûm, pas svetëmus, na- dëdiesis Þadiejëms, katros tëkrâ ka na nu þmuogaus valës priklau- paþîstamus... Ne, matît, ana pati ëð prigëmëma îr ketuoki, nego sa. Matît, vienuolîna sesëris anuo atrada na tik paðauktôjë, bet ër seseris – par daug jautri, par daug patëkli...“ ëðrinktôjë... Tçp 1934 metâs mergelë atsëdûrë Belgëjuo. Ëð tën – No, oþteks, oþteks tçp galoutëis. Je ons tau tçp tëka, galiejë atçjë anuos përmâsis laiðks tievams. Dar prið kara ana gava îðvën- pasakîtë, kad palauktom. Jug reikiejë tau ër nomëi parçtë, tievûm tënëmus ër Salezieèiu ordëna vienuolînë tapa sesërë Marijë Muor- atsëklaustë. Ons ër pats toriejë vedom so papunio pasëruodîtë. to. Ëð tën lioub atçtë laiðkâ i tievëðkë, vo puokarë metâs ana raðë – Tas ër îr..., – soðnëbþdiejë doktie. – Bet að anam tuo nasakiau. sesërims ar anûm doktërims. Laiðkâ lioub bûtë trumpë. Raðë, kad Pasakiau, kad dar nanuorio þanintëis, kad dar sospiesio, kad dar îr giva, svçka ër laiminga, kad meldas oþ vësa gëmënë ër oþ kuoþ- monëi rçk anou geriau paþintë... na atskërâ, kad diekavuo Dievou, paskîrosem anâ tuokë dalë. Tçra- Aple sava îtarëmus diel Adolpë bëndru Muortelë mamâ napasakuojë. vuos aple bruolius, sesëris, anûm praðë tonkiau paraðîtë, jug laið- – Je to, vakâli, mëslëji, kad ons diel tava þuodiu atðuoka, nagai- kus ëð gëmëniûm ana galënti gautë. Ka tievâ mërë, laiðkus dau- liekis anuo. Paduoros vaikis bûtom tik apsëdþiaugës diel pruotin- giausç lioub gautë sesou Kazëmiera. Ana bova oþ Muortelë vîres- gas mergelës kalbuos. Bet to sakâ, kad anuo nabier. Kas tau sakë? në, bet nu pat maþûm dëimûm ana oþvës geriau lioub sotartë so Rasiet sopîka ont tavës ër dëltuo nabruoduos. Tad nagriauþkis. Je Muortelë. Laiðkûs Muortelë sielvartava diel puokarë metâs i varga anam tavës rçks, atsëras. Vo je naatsëras, matît, nadëdëlç tareikie- poulosës seseris. Rasiet anâ sunkç bova sovuoktë sesërûm lëkë- jë. Laikou biegont oþmërði. Jauna tabesi. Að mëslëjo, kad tava mus, gal anon patë vienuolîna sëinas patëkëmâ sauguojë nu kara þadietasis dar naatsërada. vietru ër puokarë baisomu. Vuo gal sesou Marija Muorta jau bova – Ne, mama, að vëskuo tau napasakiau aiðkç. Anuo draugâ mon tëik dvasëðkâ tvërta, tuoki nulonki ër kontri, tëik tëkiejë i Dieva pasakë, kad Adolpë nablauktiuo, kad ons nabgîvs... maluonë, kad þmuogëðkëijç pasaulietiu sielvartâ nabgaliejë sod- – Omþëna atëlsi, – parsëþegnuojë muotina. – Vo kas atsëtëka? rumstë anâ ðërdëis ramîbës. – Tëkrâ ë naþënau... Napasakë aiðkç... Kaþkon aple policëjë Tarnîstë vienuolînë tçsies kelis deðimtmetius. Kap sesou Muor- mënavuojë... Bet paskiau miestë ëðgërdau ðnekont, kad pats... no- ta bova muokuoma paklosnoma, nulonkoma, savës atëþadiejëma, sëðuovë... ana laiðkûsë artëmëisëms napasakuojë. Þënuomâs, aple sava gîve- – Ër patëkiejç? Þmuonës vëskuo prisëmëslëj ër priðnek... Ëð- nëma vienuolînë ana raðë teisîbë, bet, matit, bova ëðmuokîta sava mesk ëð galvuos dornas mëslës, kad esi kalta, þuodë anam nada- jausmûm naapraðënietë. Artëmëijç liuob þënuotë, kad ana gîva, vusi. Kuoki èe tava kaltie? Vo anuo bendrâ rasiet tau malava. svçka, ër vëskou patënkinta. – Ne, ne, – Muortelë viel patrûka aðaroms, – að anuo pagraba Mama Muonika, puo vîra mërtëis skëstonti darbûs’ë ër rûpes- matiau. Nu puoniuos slaptâ i miesta ëðbiegau.. Nieks monës tën niûs’ë diel bûrë sava vakûm, bova laiminga, kad nuors anuos mîlë- navadëna... Jug nieks naþënuojë, kad ons mon përðuos... miausiuojë doktërelë tor rami gîvenëma, îr saugi nu pasaulë pa- Muotina apkabëna doktëri par petius. gundu, vargûm ër skausmûm. – Liaukis, vakâli, liaukis. Matît, dëdëlç anon mîliejç, kad tçp Sesou Marija Muorta mërë vienuolînë, bûdama 87 metu om- galoujîs. Përmuoji meilë pati stëpriuoji bûn... Tik tava kalties að èe þiaus. Tuokë ëlga omþiaus solaukë tik ana vëina ëð devîniûm Dau- namatau. Dabar pasiediek, kol ëðvërsio þuolînës ont mëiga. Vo barienës Muonikas doktërûm, katruoms bova þadietë sunkë krîþe paskiau atsëgolk ër pamiegink apsëramintë, oþmëgtë. þmuoniûm pasaulie, krovënamë, nuodiemingamë, pëlnamë bie- Kelës dëinas Muortelë pragolëniejë priðëninkie, baveik navalgë. dûm – nalaimiu, þodontiu þmuogaus dvasë ër kûna. TAUTOSAKA 43

PLATELIØ ÞEMËS ATMINTIS Vaizdai ir sakmës, Deðinëje – knygos „Plateliø þemës atmintis. Vaizdai ir sakmës, pasakojimai ir spëlionës pasakojimai ir spëlionës“ virðelis

Beveik prieð metus redakcijoje sulaukë- èiojusi, rinkdama tautosakà. Nuo 1960 me- bëjo ne tik sesers ðeimà. Svarbios ne etike- me Þemaitijos nacionalinio parko direkto- tø gyvenu Plateliuose ir jauèiuosi platelið- tës; svarbiausia – koks tu þmogus. riaus pavaduotojo Sauliaus Sidabro telefo- ke. Vis dëlto toli graþu nepaþástu ðios þe- 1950–1955 m. studijavau lituanistikà Vil- no skambuèio: Plateliø kraðtotyrininkë, bu- mës taip, kaip jà paþásta senbuviai. Dràsos niaus universitete. Niekada neuþmirðtu ger- vusi pedagogë Stasë Stripinienë spaudai apie jà raðyti suteikia senøjø plateliðkiø pa- biamø dëstytojø Jurgio Lebedþio, Meilës rengia knygà. Mokytoja norinti, kad prieð sakojimai. Lukðienës, Vandos Zaborskaitës. Klausiau- pateikiant leidiná spaudai jà perþiûrëtume, ÞEMËS ATMINTIS. Þemë kalba vardais. si Vinco Mykolaièio-Putino paskaitø. Pas- savo nuomonæ pasakytume... Þemë kalba kalneliais ir daubomis, vande- kui dirbau lietuviø kalbos ir literatûros mo- Visada iki ðiol dþiaugdavomës sulaukæ nimis ir àþuolais, akmenimis ir kapais... Þe- kytoja: 1955–1956 mokslo metais – Þidi- S. Stripinienës tekstø. Jie kruopðèiai pareng- mës atmintá saugo seni pasakojimai, apie kuose, 1956–1957 – Ylakiuose. Tada – sta- ti, kiekvienas þodis sakinyje atsakingai pa- kuriuos þmonës sako: ta pasaka ëjo... Moks- cionarinë aspirantûra universitete. Nuo rinktas. Neabejojome, kad ir ðá kartà turësi- lininkai tuos keistus pasakojimus vadina 1960 m. rudens mokytojavau Plateliø vidu- me gerà progà pasimëgauti puikiu darbu. sakmëmis. [...] rinëje mokykloje. 1984 m. iðëjau á pensijà. Neapsirikome. Bendraudami su autore su- TIKSLAS. Norëjau papasakoti apie ðià Gyvenu Plateliuose. Vyras – ylakiðkis Algir- þinojome, kad, prieð daugelá metø pradëjusi graþià paslaptingà þemæ, kokià jà matau ir das Stripinis – irgi buvo mokytojas. Sûnus rinkti legendas, padavimus, pasakojimus girdþiu sakmëse. Þaizdotos þemës atmintis Saulius – architektas. Abu miræ. Turiu anû- apie Plateliø kraðtà, mokytoja nesitikëjo, jog jau prigesusi, ir að dël daug ko spëlioju. Spë- kus Dainiø ir Algirdà ir marèià Snieguolæ. ateis diena, kai gaus pasiûlymà visa tai su- lionëmis, kaip ir visu darbu, norëjau þadinti Studijuodama dalyvavau tautosakos rin- dëti á knygutæ ir jà iðleisti. Tad per tuos kelis susidomëjimà ðia þeme, didþiavimàsi të- kimo ekspedicijose. Dirbdama skatinau mo- deðimtmeèius neiðliko duomenø apie kai vyne. [...] Kvieèiu domëtis Gimtinës praeiti- kinius uþraðinëti tautosakà ir kalbinæ medþia- kuriuos tautosakos pateikëjus. Dël to buvo mi, rinkti medþiagà, pasakoti atsiminimus... gà. Pati tautosakà kelis metus rinkau, iðëjusi pasirinktas ir savitas surinktos informaci- Gimtoji þemë bus gyva, jei mûsø vaikai ir á pensijà – kai atsirado laiko. Tai buvo labai jos pateikimo bûdas (ne visur yra nurodomi vaikø vaikai kalbës Jos kalba, girdës Jos geri ir daug man davæ metai! Mokiausi ið informacijà pateikæ asmenys). atmintá. Tik visi kartu galime iðsaugoti Të- Senøjø iðminties, giliau pajutau þmogø, gamtà S. Stripinienë – ne þemaitë. Dalis plate- vynës gyvybæ.“ ir amþinybæ; ëmiau suprasti, jausti tai, kas liðkiø pasakojimø uþraðyta bendrine lietu- Leidinio pabaigoje autorë pateikia trum- vadinama tautos dvasia ar kultûra. Pajutau viø kalba, kai kas – tarmiðkai – ðio kraðto pà informacijà apie save. Ji raðo: „Gimiau toli nueinanèias Tautos ðaknis ir vis daugiau kalba. Taip ðie tekstai spausdinami ir kny- 1933 m. rugpjûèio 11 d. Ðiauliø apskrities norëjau suþinoti apie praëjusiø amþiø ne tiek gelëje. Ji primena mûsø tëvø storus uþraðø Þagarës valsèiaus Þadeikiø kaime ûkininkø fiziná, kiek dvasiná gyvenimà, – klimpau á mi- sàsiuvinius, kuriuose suraðyta visa, kas Stanislovo Riðkaus ir Pranciðkos Laurinai- tologijà... Dabar suprantu, kiek man padëjo ir brangiausia, kas metø metai iðneðiota. Jà tytës ðeimoje. Augome trys seserys ir bro- padeda per tautosakos rinkimà iðaugæs Vie- S. Stripinienë pavadino „Plateliø þemës at- lis. 1950 m. baigiau Þagarës gimnazijà. Su novës jausmas: Visa yra Viena, ir todël ne- mintis. Vaizdai ir sakmës, pasakojimai ir pagarba prisimenu mokytojus, ypaè – ma- baisu nei gyventi, nei mirti.“ spëlionës“. Joje mokytoja raðo: tematikà Domà Snieðkà ir lituanistæ Danutæ Pristatydami S. Stripinienës knygà „Pla- „PLATELIØ ÞEMËS ribas nubrëþiau sub- Muðinskaitæ. 1951 m. pavasará tëvelá su- teliø þemës atmintis. Vaizdai ir sakmës, pa- jektyviai: jos neatitinka nei Plateliø eþery- ëmë ir per tardymus Þagarëje nukankino sakojimai ir spëlionës“, spausdiname no, nei Plateliø Pilies, nei Plateliø valsèiaus saugumas. Jis pripaþintas laisvës kovø da- S. Stripinienës tekstus apie Plateliø eþerà ar seniûnijos ribø. Raðau tik apie nedidelá lyviu. Mamà ir mus keturis gelbëjo, globojo (tekstai parengti pagal pirminá ðiø tekstø va- vakariná eþero pakraðtá, kurá esu iðvaikð- komunistas dëdë Jonas Laurinaitis. Jis gel- riantà – knygoje jie kiek pakoguoti).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 44 TAUTOSAKA

– Boba, lauk! Boba, lauk! Boba, lauk! Visi suprato: debesis ne- prakiurs, kol ið slënio neiðeis nëðèioji. Vaþiuoja paskutiniai ðieno veþimai, o nëðèioji eina uþ jø. Kai tik iðëjo ant kalnelio, prapliupo KEKLIS lietus – jau ne lyja, o liete lieja. Viena moteris (kai kas sako, kad nëðèioji, kai kas – kaþkokia senelë) stebëdamasi iðtarë: – Ta platç lçj! Ta platç lçj! Kai tik taip pasakë, debesis ðiûst ir (CEKLIS, CECLIS) nusileido á slëná. Atsirado Plateliø eþeras. Mat moteris netyèiomis paðaukë eþerà vardu: platç lçj – Platelç, . ...M. Kaniavienës boèelis visada sakydavo, kad mûsø eþeras yra ne tik atëjûnas, bet ir perëjûnas: atëjo – ir iðeis. O maþa Magde- STASË STRIPINIENË lë vis laukë eþero iðëjimo: tai bent prisirinksiu þuvø!.. Kà gali þinoti, gal eþeras pamaþu ruoðiasi kilti... Kaþkada toli toli eidamas jungësi jis su kitais eþerais eþerëliais. Vëliau galëjo pasididþiuoti didelëmis ðvariomis álankomis. Dabar jau ir Didþiojo eþero dugne þoliø atsiran- 1253 metais Rygos vyskupas ir Kalavijuoèiø ordinas dalijosi da... Gal Kiaulaitë jau þvalgosi eþerui kitos vietos?.. Kurðà. Ðioje teritorijoje gyveno ne tik kurðiai, o jos pietinë dalis (á jà O þmonës tikëjo, kad ðitas eþeras po þeme susisiekia su jûra. Ir áëjo ir Keklis) dar nebuvo nukariauta. Tarp istoriniuose ðaltiniuose þinojo, kad eþere yra uþmirðti takai, kuriais gali pereiti á kità krantà. Ir minimø dalybose dalyvavusiø Kurðo þemiø Keklis yra viena di- sakë, kad miestas kità kartà buvo eþere! Gal ir taip. Kà gali þinoti... dþiausiø, o jos centre – Plateliø eþerynas. Keklio vardas vis dar neaiðkus. Manau, kad jis sietinas su mûsø þodþiais „kekë“, „keku- las“, „kekta“ ir su latviø „cekuls“ (kuodas, kuokðtas, medþio laja). Eþero gyvybë Visa kalvota ir eþeringa kalnø kalneliø ir eþerø eþerëliø þemë – Geras mûsø eþeras. Jau pareidamas, saugodamas nëðèiàjà, jis tarsi apie didelá eþerà sukibusi kekë. Kekta. Cekulas. Ceklis. Kek- parodë, kad vertina þmogaus gyvybæ, yra artimas þmogui. Ir þmo- lis. Jei toks vardo aiðkinimas yra teisingas, jis rodytø Plateliø svar- gus bandë suprasti Eþero gyvybæ, suteikdamas jai ávairius pavida- bà prieð tûkstantá (o gal ir tûkstanèius) metø. Juk neatsitiktinai Lie- lus. Vienas ið Eþero zoomorfiniø pavidalø – jam ribas paþymëjusi tuvos metraðèiai pasakoja, kad Palemonas su savo þmonëmis at- juoda KIAULAITË (o gal tai buvo ðernas?). Bet yra ir kitø pavidalø. Ið plaukæs bûtent á Platelius! ... Berþoro eþero á Plateliø eþerà teka Berþojos upelis (uþ Berþoro, O po 1392 m. Keklis visai nebeminimas. Kodël Vytautui ásigalint pakalnëje). Berþoriðkë O. Þvirzdienë pasakojo, kad vasarà, kai nak- ðis vardas turëjo iðnykti? Kas sunaikino gausias ir stiprias ðios þe- tys trumpiausios (bene ðv. Jono (Rasø) naktá?), vidurnaktá ið Plate- mës pilis, jei jokios Ordino kronikos nemini jø puolimø ir griovimø? liø eþero upeliu atbrenda juodas JAUTIS (– Ne, ne briedis: argi neatskirsi briedþio nuo jauèio! – senoji net pyktelëjo, man suabejo- O gal mini – tik kitais vardais? Senieji, tikrieji ðios þemës piliakalniø jus). Pastovi ásibridæs Berþoro eþere – ir kad sumauros! Kad su- vardai uþmirðti... Ir vël – kodël? Neþinau. Bandysiu spëlioti. Vëliau. mauros! Paskui apsisuka, eina atgal, brenda tolyn á Plateliø eþerà – Kai dar kartà pavaikðèiosiu ðia þeme, pasiklausysiu jos kalbos... ir dingsta. Bet nepaskæsta: kitos vasaros trumpiausià naktá vël pa- sirodo... (Ðitas jautis, matyt, atsimena, kad Plateliø eþeras jungësi su Berþoro eþeru – atsimena Plateliø eþerynà. O man jis primena Egipto upës Nilo ðventàjá jautá Apá (upë, þemaitiðkai – opis, prû- PLATELIØ EÞERAS siðkai – apis; Egiptieèiø Nilo senasis vardas buvo Apis!.. Ar gali bûti, kad tiek toli siektø ðios sakmës atmintis?). O treèias (jauniau- sias? seniausias? belaikis?) nuolatinis Eþero gyventojas – jo gyvy- bës pavidalas – yra VELNIAS. Pavadinamas jis ir Velniuku, ir Eþero Ponu ar Ponaièiu. Kartais jis – juoda þmogysta, kartais apsirengæs, kartais visas juodais plaukais apþëlæs. Ir, þinoma, jis pasiverèia Eþeras atëjûnas kuo tik panorëjæs! Bet abejoti jo tikrumu negalima: Velnias atsako uþ tvarkà Eþere, saugo paskendusá varpà ir Karalienës turtus...... Kur dabar eþeras, kità kartà buvo þemas slënis su keliomis aukðtomis kalvomis. Per slëná ið ðiaurës á pietus vingiavo upelis. Þmonës slënyje pjaudavo ðienà. ...Vienà vasarà, artëjant ðienapjû- Paskendæs varpas tei, pasirodë juoda kiaulaitë ir nesustodama ëmë knisti vagelæ. Kniso ir kniso – gal tris savaites ëjo apie slëná, kol gráþo á tà paèià Jo istorijà ið tëvø ir boèiø girdëjo ir man papasakojo Jeronimas vietà. Tada kiaulaitës nebeliko. Þmonës jau pjovë, dþiovino ðienà. ir Jonas Uþpaliai. Artëjo saulëgráþos metas. Ir tada nuo Notënø, ið ðiaurës vakarø, ...Surinko plateliðkiai pinigø ir pas garsø meistrà uþsakë didelá ëmë kilti debesis. Þmonës sunerimo: gali ðienas sulyti! O debesis, brangø varpà. Sutartu laiku nuvaþiavo, uþmokëjo meistrui, bet pa- didëdamas ir tamsëdamas, atëjo ir sustojo virð slënio. Jis vis tam- ðykðtëjæ nedavë magaryèiø, – ir ásiþeidæs meistras uþkeikë iðve- sëjo, ëmë ûþti, ðniokðti, maiðytis, urduliuoti... Tris dienas vis grës- þamà varpà: mingesnis virð slënio kybojo. Treèià dienà vis þemiau leidosi, pra- – Kad tu paskæstum! dëjo þaibuoti... Kas tik galëjo, puolë grëbti ir veþti laukuose dar Buvo þiema, ir þmonës su varpu gráþo per eþerà Þiemokeliu. buvusá ðienà. Iðëjo ir nëðèia moteris – jau paskutinëse dienose; Paèioje giliausioje Nalijos vietoje varpas nei ið ðio, nei ið to susiû- bet grëbia ir ji. Staiga ið juodo debesies pasigirdo didelis balsas: bavo, krito ið rogiø, pramuðë ledà ir paskendo. Ir niekas jo negalëjo TAUTOSAKA 45

surasti... Po kiek laiko, surinkæ pinigø, plateliðkiai vël pas tà patá meistrà uþsakë toká patá varpà. Ðá kartà atsiimdami nepagailëjo magaryèiø ir varpà laimingai parveþë á Platelius. ...Kai naujuoju varpu skambina din-dan, din-dan, eþere atsilie- pia: „Bruolau, skëndau, bruolau, skëndau...“ Liaudies iðmintis sako, kad kas 300 metø uþburtus daiktus ir þmones galima iðvaduoti. Atëjo iðvadavimo akimirka ir varpui. ...Moteris skalbësi paeþery. Veizi, – ið eþero kildamas siûbuoda- mas artëja varpas! Jau visai èia pat, jau buvo rankà bekelianti per- þegnoti (ir bûtø iðvadavusi já), bet netikëtai kaþkas uþ nugaros lyg suðmëþavo ir kaþkà pasakë. Moteris krûptelëjo ir atsisuko... Tuo pat metu kaþkokia juoda bûtybë nusikvatojusi ðoko pro jà, apþergë varpà ir su juo nutolo, paskendo eþere... Visi þinojo, kad eþere yra pasken- dæs varpas. Parûpo ir grafui... Pasamdë narus, suvarë baudþiaunin- kus su valtimis... Narai, pasiëmæ virves, paniro, o valtyse sëdintys vyrai laukë þenklo, kada bus galima tempti virves – kelti varpà. Jau pajuto lyg ir timptelëjimà, jau buvo betraukià, kai iðniro persigandæ narai: Plateliø ðv. Apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèia ir varpinë. Danutës Mukienës nuotrauka – Nieko nedarykit, plaukiam!.. Ir papasakojo, kad radæ varpà, kad jau prie àsos riðæ virvæ, bet staiga ant varpo pasirodæs Juodas Ponaitis (kiti sako – visas apþëlæs juodas þmogus) ir áspëjæs: – Valanda atëjo, þmogaus nëra! Paðokusi apsidairë: tuðèia, në – Iðkelsit varpà – uþliesiu visus Platelius! gyvos dvasios. Atsisëdo. Ir vël: Gal grafas ir nepatikëjo, gal liepë dar kartà nerti, bet niekas – Valanda atëjo, o þmogaus nëra! nebeklausë; þmonës þino, kad su Velniu nepasivarþysi. Nerado var- Dabar atsiminë, kad ðitaip balsu kartais eþeras ðaukia aukà! Tai po ir ðiuolaikiniai narai. Taip ir tebëra skenduolis eþere. Kai skambi- treèio karto nelaukë – tekina parbëgo Pyla á Platelius. na Plateliuose, pasiklausykit paeþery – bene iðgirsit Eþero Varpà... K. Sausdravienës boèius Vaðkys (jis buvo grafo krikðtasûnis O poilsiautojams eþere ir prie eþero reiktø bûti budriems: paskai- (þem. – podë) su sûnumi ganë paeþery dvaro arklius. Ir iðgirdo èiuokim, bene vël praëjo 300 metø, bene vël gali iðplaukti pagalbos keistai graudingà balsà: – Atëjo adyna, þmogaus nëra! Tris kartus tas pats balsas tà patá besitikintis skenduolis. ðaukë... Ir mato: eina þmogus. Atëjo prie eþero, nusirengë – ir á vandená... Jie gano sau, o þmogus ir negráþta. Nuëjo paþiûrëti. Dra- Aukos buþiai padëti, o þmogus plikas vandeny – negyvas. Nuskendo. Tai já eþeras priðaukë tokiu graudingu balsu. Kai gal prieð 50 metø berþoriðkei Batavièienei prasitariau eisian- ...Dvi plateliðkës skalbësi paeþery. Viena atsivedë dvi nedideles ti á eþerà maudytis, susirûpinusi moteris perspëjo: dukreles. Mergytës rado prie kranto paliktà plaustà. Uþlipo, vaikðto, – Neikit prie eþero, jis ryja þmones! linguoja – þaidþia. O plaustas tyliai tolsta nuo kranto... Kai mergytës Gali bûti, kad daug kas ið vietiniø tada dar tuo tikëjo ar bent iðsigando ir verkdamos ëmë ðaukti mamà, pribristi prie plausto mo- abejojo: paeþerës visada èia bûdavo tuðèios... Tik vëliau, laikui tina jau nebegalëjo. Motina, ir antroji skalbëja ðaukë: einant, èia daugëjo atvykëliø, kurie nepaþinojo eþero ir jo nebijojo. – Nebijokit, atsisëskit, plaustas prie salos sustos!.. Bet mergytës Eþeras tikrai ima aukas! nepaklausë: abi ðoko á eþerà ir nuskendo. Motinos akyse nuskendo...... Jei rudená uþðaldamas eþeras kaukia (kai kas sako – þviegia) Jei norës, jei jam reikës, eþeras vienaip ar kitaip pasiims þmogø. – tais metais jis ims þmogø! Ir juk tikrai: kartais eþeras uþðàla tyliai, o kartais kaukia (pati girdëjau). S. Ðoblinskaitë atsiminë: bai- siai kaukë eþeras 1928 m. – tada vienu kartu paskendo 8 þmonës... Uþburti karðiai ...Kai ateina laikas imti þmogø, eþeras kartais kaþkaip tyliai já pasi- kvieèia, o kartais balsu prakalba. Sunku atsispirti eþero kvietimui. Eþere yra þuvø, kurios èia gyvena nuo poledynmeèio – 15, 20 ar ...Grafas saulëtà pavakaræ vaikðèiojo paeþery. Netikëtai atbëga dar daugiau tûkstantmeèiø. Tai sykai ir seliavos. Ðaltø vandenø nekviestas liokajus ir jau bëgdamas ima sagstytis: þuvims patinka ðaltas mûsø eþero vanduo; áðilti jam turbût nelei- – Pone, grafe, leisk nors trumpai iðsimaudyti! Grafas pykteli; o dþia dugno ðaltiniai. Sykai saugomi, jø negalima gaudyti. Tai su- èia ir saulës nebelieka, ir eþeras pradeda nerimti. prantama. Bet þvejai nepagauna eþere ir karðiø! ...Grafas leido þvejams gaudyti visas þuvis, iðskyrus karðius. Kai – Gráþk ir greitai atneðk man lietsargá! Nenoromis gráþta neiðsi- vienà kartà þvejai iðtraukë prie Pilies (kiti sako – prie Pliksalës) maudæs liokajus... O kai ateina su lietsargiu, eþeras nurimæs, vël daug dideliø karðiø, eþero priþiûrëtojai liepë juos paleisti. Supykæ ðvieèia saulë ir grafas dabar leidþia iðsimaudyti. þvejai didþiausiam karðiui á aká ávërë spynà ir paleido uþkeikdami: – Tai kad nebenoriu... Rytojaus dienà suþinojo, kad lygiai tuo – Kad tavæs niekas nepagautø! metu, kai liokajus verþësi maudytis, antroje eþero pusëje paskendo Nuo to laiko karðiø ir nebepagaunama. þmogus: atëjus laikui, eþeras vis tiek pasiëmë aukà! ...Na o Antanas Katkus pasakojo, kad þvejams buvo liepta iðkra- ...Ðventorkalny S. Laivienë grëbë ðienà. Pavakary ðeimininkai tyti karðius. Ðie supykæ uþriðo tuðèià matnæ, árakino spynà ir ámetë nuëjo namo. Ji pabaigë grëbti ir prisëdo paeþery ant akmens. Ir á eþerà. Atskirai ámetë spynos raktà ir uþkeikë: staiga – toks gûdus balsas: (Nukelta á 46 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 46 TAUTOSAKA

(Atkelta ið 45 p.) kiai sunerimæ klausydavosi ubagø naktinio triukðmo; ar þinosi, kà sugalvos girtas ubagas... Paskui ir kunigai, ir grafai, ir valdþia pradë- – Karðius gaudys tik tas, kas iðtrauks spynà ir raktà! jo barti, drausti tuos ubagø pasilinksminimus, ir jø ëmë maþëti... Niekas neiðtraukë – niekas nepagauna karðiø. ...Pasakojama, kad kartà þvejas (kai kas patikslina: Pranciðkus Sereckis prie Palðienës skardþio) iðtraukë didþiulá vienaaká karðá. Ðonèelis (Ragelis, Anèiukas) Dar sako, kad tai tam karðiui buvo ákabinta spyna. Ragelio, Anèiuko vardais salelë vadinama, be abejo, dël maþu- ...O þuvø eþere plaukiojo milþiniðkø! Pati gal prieð 50 metø ma- mo, dël iðvaizdos. Sunku spræsti apie tø vardø senumà. Man atro- èiau ið eþero gráþtantá kaimynà su neátikëtinu laimikiu: uþ nugaros do, kad ádomesnis, gal kaþkada turëjæs mums nebeþinomø pra- kybojo lydeka, kurios galva sulig jo galva, o uodega vilkosi þeme. smiø yra Ragelio vardas. Ðonèius – visoje Lietuvoje þinomas polo- Kaimynas buvo labai stiprus ir aukðtas vyras, tai lydeka turëjo bûti nizmas (lenk. szaniec – apkasas, pylimas). Tà vardà salelë galëjo dvimetrinë! gauti Lietuvos-Lenkijos valstybës laikais, jau po XVI a. unijos, kai ið dvarø lenkø kalba ëmë skverbtis ir á kaimus... Kokià ribà þymëjo ði Ðonèelio salelë? Ðiauriná eþero galà nuomojo gintaliðkënai. Þmo- nës pasakoja, kad ið Ðeiriø, ið Smiltyno, povandeniniu akmenø SALOS taku galëjai pereiti eþerà iki Ðonèelio. Gal ir tas takas, ir Ðonèelio sala buvo „ðonèius“, riboþenklis, kurio turëjo laikytis ir Gintaliðkës, ir Plateliø þvejai. Kaþkada þvejyba eþero þmonëms buvo labai svarbi! Àþuolø sala Briedsalë Nedidelæ ðiauriausià Àþuolø salà dabar jau reiktø vadinti pusia- Á didelæ þemà salà seniau vasaromis nakèiai subrisdavæ briedþiai. saliu. Salà, joje esantá pilkapá tyrinëjo archeologai. Vladas Þulkus Ðaltai, ið apskaièiavimo juos þudë þmonës. Vieni laukdavo saloje, teigia, kad saloje trumpai gyveno vikingai. Na o vardo kilmë aiðki: kiti – prie áëjimo á jà. Kai briedþiai sueidavo, suguldavo, saloje juos saloje buvæ daug àþuolø. Senieji pasakojo girdëjæ, kad ten degë pradëdavo ðaudyti. Bëganèius ið salos þvëris ðaudydavo vyrai, lau- pinigai... Ir klydinëjo þvakelës... kæ pasaloje. Taip medþiojant buvæ iðþudyti visi Plokðtinës briedþiai...

Gedgaudo salalës Verðiø sala Ðiauriniame eþero gale (á pietus nuo Àþuolø salos) yra kelios Medsëdþiø Griðmanauskis á salà visai vasarai atplukdydavo ver- maþytës Gedgaudo salalës: Trakumienës krûmalis, Ilgasis krûma- ðius. Dël to ta vieta ir Verðiø salos vardà gavo... Aiðku, kad ðis lis, Pastaroji sala, Apkurtinasis krûmalis... vardas labai jaunas. Manau, jis prigijo dël to, jog buvo panaðus á senàjá. Koká? Sala á vakarus vis þemëja, ir aiðkiai matyti, kad po vandeniu artëja prie kranto. Bet nepriartëja – lieka lyg vartai. Spë- Ubagsalë ju, kad senovëje prityræ þvejai tarp salos ir kranto mokëjo árengti varþas, á kurias varydavo þuvis. Tai gali bûti, kad seniau sala vadi- Ji taip vadinama dël to, kad, gráþdami ið Þemkalvarijos (Þemaiti- nosi Varþø vardu. Ið Varþø salos nesunku virsti Verðiø sala... jos Kalvarijos) atlaidø, á salà brisdavo ir èia linksmindavosi ubagai. ...Apsistojo saloje trys ubagai: du sveiki, treèias aklas. Visko turi, bet trûksta moteriðkiø. Palikæ aklàjá saugoti terbø, sveikieji iðëjo á Pliksalë Berþorà (ten gyveno daug ubagø). Tiems iðeinant, aklasis dþiaugësi: Vardo kilmë aiðkinama dvejopai. ...Ten plakë prie medþiø pririð- – Kad panoktø, kad parvestø, visiems gerai bûtø!.. O kai anie sugrá- tus plikus baudþiauninkus. þo, neberado nei „aklojo“, nei terbø. Tai ëjo per Medsëdþius klausinë- ...Kai kitose salose jau augo medþiai, viena Pliksalë ilgai buvo dami, ar kas nematë tokio ir tokio... Taip þmonës ir suþinojo ðità istorijà. plika, be medþiø. Man atrodo, kad pastarasis aiðkinimas senesnis. ...Kaubriai vaþiavo naktá namo ið baliaus Uoguèiuose. Ir matë Ubag- Tik niekas nepasakë, kodël ta sala buvusi be medþiø. O gal salos salëj ugná, kaip raudonà stulpà. O po kiek laiko sapne Kaubrei apreiðkë: senasis vardas visai kitas?.. – Eik kasti pinigø, ten Konèius (ubagas) nabaðtiks ákasë. Kask naktá, vienas, atsargiai... Ryte papasakojo þmonai. Sako: „Neisiu“. Tai gal po kokiø dviejø Þuvëdrø sala savaièiø vël sapne jam liepë: Ji yra jauniausia. Tai aukðtuma tarp Pilies ir Pliksalës. Jà gali pamatyti – Pranciðkau, eik kask pinigus, tu matei, kur degë! – Ir vël eþerui nusekus. Ten jau auga nendrës ir sausà vasarà peri þuvëdros. nëjo – „neþinosiàs kame kasti“... – Praþiopsojom savo laimæ, – apgailestavo E. Kaubrienë-Mika- lauskienë. L. Mikalauskas, gráþdamas paryèiui nuo mergaitës, girdi Auksalë Ubagsalëj dainas. Pagalvojo, kad þvejai, ir uþëjo paþiûrëti. O ten – Kartais tai sala, kartais pusiasalis (priklauso nuo vandens ly- ubagai visokie: ir sveikas, ir aklas, ir raiðas, ir kuprotas... Ten, bûdavo, gio). Máslingas vardas tarsi pasakoja, kad ten buvo aukojamos jau sueis kartais trys keturi, o kartais ir deðimt, dvideðimt, ið Þemkal- aukos. Kada? Kokios? Kam? Klausimai kol kas be atsakymø. Ir varijos gráþdami, turës ir maisto, ir degtinës, tai pasistatys palapinæ ir kyla gal net ðventvagiðka abejonë: Auksalë yra Augsalë? Auganti gyvens... Garsûs, triukðmingi buvo ubagø naktiniai baliai prie lauþø: sala: eþerui vis senkant, sala auga... O gal Augsalëje kaþkas augo muzika, dainos, klykavimai... M. Kaniavienë prisiminë, kad medsëdið- ar buvo auginama? Kada? Kas? Kam? Vël klausimai be atsakymø. TAUTOSAKA 47

Juozapas Mickevièius monografijoje „Plateliai“ raðo, kad Auksalæ saugojama, kol kunigaikðtis susitaræs su þyniais. seniau vadinæ Aukðtsale. Kà gi, galëjo bûti ir taip. Aukðtsalë, Aug- ...Prie Pilies salos seniau rasdavo eþero iðmestø gintarø. salë, Auksalë... Vis dëlto, manau, kad geriausias Auksalës var- ...K. Budrienei mama pasakojo, kad maþa ganydama matë, kaip das – paslaptingas, susijæs su etnine kultûra... O gal su... auksu? Pilies saloje altoriaus pavidalu baþnyèia iðkilo. Kiti pasakojo girdë- jæ, kad baþnyèia ið eþero iðkyla pietvakarinëje salos pusëje per Velykas; skamba varpai, apie baþnyèià eina procesija. Paskui vis- Gaidsalë kas dingsta vandenyje. ...Pilyje seniau buvo ðvedø stolyèia (Jeronimas Uþpalis). Nedidelæ apvalià ápieèiausià salà norisi apglëbti delnais – taip ji ...Saloje seniau buvo Baltoji pilis (Jonas Uþpalis). graþiai atrodo... Buitiðkas nesenas vardo aiðkinimas: pirmieji vo- ...Gyveno salos trobelëje neturtinga moteris su vaikais. Vienà kieèiai (1914–1918 m.) grobæ viðtas, tai þmogus saloje slëpæs við- vakarà áëjo du jauni vyriðkiai. Moteris ant keliø turëjo maþàjá vaikà, tas ir gaidá (labai jau primena Verðiø salos vardo aiðkinimà). Bet juk kiti vaikai sukinëjosi aplinkui. Áëjusieji visaip kvietæ moterá eiti su sala turëjo vardà ir iki tø Vaitkaus viðtø ir gaidþio! Gaidsalës var- jais: duosià daug pinigø. Bet moteris nëjo, sëdëjo su vaikais, ir tiek. das, manau, yra labai senas. Kai nepaþástamieji iðëjo, vyresnieji vaikai pasakë aiðkiausiai ma- ...Kartais vasaros naktimis virð salos iðkyla didelis gaidys. Kai tæ, kad sveèiø nosys buvo nekiauros, – taigi velniai! O moteriai kas patikslina: raudonas gaidys. Ir spëja, kad taip rodosi saloje nieko blogo negalëjo padaryti, nes ji buvo su maþu vaiku. Maþas esantys uþburti pinigai (beje, gaidys pasirodo ir ant Dovainiø Gaid- vaikas be nuodëmës, ir velniai prieð já bejëgiai. pilës, virð pilkapio). Istorikas, religijø tyrinëtojas Jonas Lasickis XVI a. ...Plateliø Mikalauskas su draugu atplaukë á Pilá. Draugas vaikðèio- raðë, kad Plateliai garbina dievà Kirná, kuriam aukoja gaidþius. J. La- jo saloje, o Mikalauskas gulëjo pakrantëje. Ir vis jam per akis grybðt!.. sickis pats tø aukojimø nematë, tik ið kitø girdëjo apie Kirná ir gai- Ir vël grybðt!.. Paðoko supykæs (manë, kad draugas). Veizi (þiûri) – dþius. Vargu ar tie aukojimai vyko XVI amþiuje. Turbût tada tai jau velnias bestovás! Pradëjo ðaukti; atbëgo draugas, o velnio nebeliko... buvo atsiminimai, pasakojimai apie senovës ikikrikðèioniðkas apei- gas. Gaidsalës vardas ið tiesø galëjo iðlikti ið anø senovës laikø. Gal saloje vykdavo aukojimo apeigos, bet labiau tikëtina, kad ten buvo Pilies karalienë specialiai auginami, laikomi Kirnio apeigoms skirti gaidþiai. Turbût ...A. Liutkienës mamai jos boèelis pasakojo, kad buvo uþëjusi raudoni gaidþiai... Juos ir primena sakmë bei salos vardas. XX a. tø ðvedø kariuomenë. Pily buvo ðvedø karalienës rûmai. Po rûmais – ritualams skirtø gaidþiø vietà labai lengvai uþëmë nuo vokieèiø sle- dideli rûsiai. Liutkienës sûnus Petris su kitais pusvaikiais kasë ir piamos viðtos ir gaidþiai... prikasë plytas...... Labai norëtøsi tikëti, kad Gaidsalës gaidþiai buvo aukojami ne- ...Karalienë jodavo ant balto arklio. Ji buvo uþkerëta ir jos niekas tolimoje Auksalëje – Aukø saloje! Bet tai turbût perdaug dràsus spë- negalëjo nuðauti. Kai á vylyèià ásidëjo ðermukðninæ kulkà, tuosyk jimas: ne viena eþero pakrantës vieta atrodo tinkama Plateliø dievo tenuðovë... Karalienës duktë Zifrina buvo labai graþi. Dël jos nusi- Kirnio ritualams, o ir Gaidsalë bei Auksalë artimesnës Berþorui, nei skandino tarnas Gervazas. O Zifrina turbût á lenkus pasidavë... Ðve- Plateliams... dai èia iðbuvo 300 metø. Paskui – lenkai 300 metø. Po lenkø uþëjo rusai. Vël 300 metø iðbuvo... Pilies sala (Pilis) ...Pilyje gyveno karalienë. Ji buvo burtininkë, ragana. Jodinëda- vo ant baltos kumelës, kuri bëgo virð vandens. O taip bëgti galëjo Visaip pasakoma: „plauksiu á Pilá, plauksiu á Pilies salà“. Pilies todël, kad velniai kumelei po kojomis torielkas (lëkðtes) kaiðiojo salà ir Ðventorkalná jungë tiltas. Jo àþuolinius polius þmonës kar- (J. ir J. Uþpaliai). tais iðsiraudavo kurui („Labai kaitrios buvo malkos!“ – prisiminë ...Eþero gatvës gale, Puidoko þemëje, vyrai palei Pylà kasë grio- S. Plaipa). Tilto zonoje vykusiø kovø liudininkai – akmeniniai svie- vá. Ir iðkasë sunkià auksinæ pasagà; svërë ji visà svarà! Visi sutarë, diniai. Ið eþero prieð kokius 40 metø jø daug iðtraukë narai, o salos kad tai karalienës kumelës pasaga; kas gi dar kaustys arklius auk- pakrantëje jø daug mëtydavosi toje vietoje, kur, tikëtina, buvo tilto su! Atidavë pasagà ðeimininkui, o kur ðis dëjo, niekas neþino; negi pradþia. Ten, pakrantëje, net sviediniø krûvos bûta... Ið eþero ið- pasakosis þmogus... Ðità atsitikimà maþa S. Ðoblinskaitë girdëjo ið trauktieji dailesnio darbo, gal kiek didesni, ðviesûs, o saloje van- ðimtameèio senelio Lukauskio – jis tada dar piemenëlis buvæs... dens iðplautieji – rausvi, gal kiek maþesni...... Kartais karalienë vadinama ðvedø karaliene, o kartais jà puo- ...L. Mikalauskas þinojo, kad Pily nuo vasaros pusës (ðiaurës la ðvedai. rytuose) pakrantëje yra durys! ...Á Pilies salà Kæstutis atvykæs su pagrobta Birute. Èia ji buvo (Nukelta á 48 p.)

Plateliø eþeras. Danutës Mukienës nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 48 TAUTOSAKA

di Auðrine þvaigþde. ...Gal ir mûsø karalienë pakilo á dangø. Mità uþmirðæ, mes nebeþinome, nebesutariame, kur ji dingo...... Karalienei iðvykus, Pilyje liko jos uþburti turtai. Daug kas jø ieðkojo. Pilies turtai ...M. Kaniavienei boèelis pasakojo, kad Pilies saloje, po obeli- mi, yra didþiausios landynës, pakajai. Vienas þmogus ëjo ir atrado uþraðà: „Eik toliau – laimæ rasi“. Ëjo toliau, vël rado uþraðà: „Nepa- dëjæs neieðkok“. Tai ir nebeieðkojo. ...L. Mikalauskis tvirtino, kad Pilies salos vasaros pusëje (ðiau- rës rytuose) tikrai yra durys. Matyt, apie tas duris daug kas buvo girdëjæs. O jau pilies pamatus, visokius ádubimus tai dar ir prieð keliasdeðimt metø galëjai surasti. Todël ir turtø ieðkotojams buvo maþdaug aiðku, kur kasti...... K. Sausdravienës boèius Vaðkys ir dar du vaikiai Pily kasë pinigus. Vienà naktá kasa, paryèiui prisikasa – geleþinës durys Plateliai. Danutës Mukienës nuotrauka geleþiniu raktu uþrakintos. Bet jau rytas tuoj, reikia á darbà eiti; (Atkelta ið 47 p.) palieka viskà; kità naktá ateis... O atëjæ randa viskà lyg jø nebûtø kasta! Vël kasa, vël durys, vël reikia á darbà eiti... Ir treèià naktá tas ...M. Kaniavienei boèelis paskojo, kad karalienë turëjo deiman- tines ðukas. Kai á jà ðaudë, ðukos ir ákrito á vandená – ten, pas Pilá... pats. Tai daugiau ir nebëjo. Ir dar boèelis sakë, kad karalienës kumelæ nuðovë ið armatos – ...Þiemà vienas Plokðèiø kaimo gyventojas ëjo per eþerà á Plate- armatos buvo á ðiauræ nuo eþero pakastos. Dël to ta vieta vadinasi lius. Paklydo. Pamatë ðvieselæ ir ëjo á jà. Atsidûrë prie Pilies. Mato: Pakastuva. salos pakraðtyje atidarytos durys! Áeina lyg á rûsá. Pakraðèiais auk- ...Karalienës niekas negalëjo nuðauti – iðties ji rankà, ir kulka so pilnos skrynios, vidury – didþiausias kubilas aukso. Eina artyn... lekia atgal. Bet vienà kartà prieðai apsupo visà eþerà, ir karalienë Staiga ant kubilo pasirodo baisiausias lyg slibinas, lyg ðuo raudona suprato: reikia palikti Pilá. Pasiëmë savo brangiausius auksus ir gerkle, o ið gerklës lekia ugnys. Þmogø lyg viesulas iðneðë ið pasuko link ðiaurinio eþero galo. Kiek á jà ðaudë, – niekas nekliudë. poþemio. Kai atsipeikëjo, kai parëjo namo, susirgo ir po dviejø Bet atsirado vienas gudresnis ir ties Ðeiriø iðkyðuliu, tuoj uþ Gaudu- savaièiø mirë. pio þioèiø, nuðovë baltàjà karalienës kumelæ – pataikë á kaktà. Dël ...Stirbaièiø Steponavièiui per sapnà pasakë: to ðitas iðkyðulys (didelio Ðeiriø pusiasalio pusiasaliukas) vadina- – Jok á Pilá, nieko nebijok, pasiimk aukso, kiek paneði. si Kumelkaktë. O koks to ðaulio gudrumas, pasakojama ávairiai. Nepatikëjo þmogus, nejojo. Antrà naktá vël tas pats: Vieni sako, kad nuðovë su ðermukðnine vylyèia (velnias bijo ðer- – Jok, nebijok, pasiimk aukso... mukðnio...), o kiti, – kad su sidabro kulka (taip daþnai bûna pasako- Vël nejojo. Bet kai ir treèià naktá liepë joti ir pasiimti auksà, se...), atseit, iðsilupo kareivis sidabrinæ mundieriaus sagà ir ja uþtai- paklausë. Nujojo iki eþero ir sustojo: eþeras ûþia, traðka, putoja, së ðautuvà... Dar kiti tvirtina, kad nuðovë kvieèio grûdu! O yra þinan- ledai grûdasi kalnø kalnais! Kur èia josi... Pabûgo ir gráþo atgal. O èiø, kad nuðovë, stovëdamas ant savo þemës. Mat, kareivis turëjæs kità dienà nujoja ir mato: ant eþero tvirèiausias lygus ledas, vaka- ant kaklo maiðelá su gimtinës þeme (þuvusiam akis uþberti); ðità rykðèiø ledo sangrûdø në pëdsako. Apmatonijo þmogui akis vel- savo þemæ pasibarstæs po kojomis ir ðovæs. Ir burtai buvo bejëgiai... nias ir neleido pasiimti jam skirtø pinigø. ...Kumelë paskendo. O kur pasidëjo karalienë, neaiðku. Pasako- ...Trys plateliðkiai susitaræ nuplaukë á Pilá. Vietà numanë, tai jama, kad uþkasë savo auksus Skarbo kalne ir... dingo. L. Mika- neabejodami ëmë kasti. Kasa, kasa... Jau kaþkas yra! Atkasa gele- lauskis buvo girdëjæs, kad bëgusi á Plokðtinæ ir ten jà aukso kardu þines duris, atidaro. Áeina. Didelio kambario gale – kitos durys. Eina uþkapojæ prieðai. J. Mickevièiaus uþraðytoje sakmëje pasakoja- artyn. Staiga prie durø pasirodo du baisûs britvonai ugniniais nas- ma, kad Plokðtinëj uþkapotà karalienæ ir aukso kalavijà prieðai rais, o vyrus lyg viesulas iðneða á virðø!.. Atsipeikëjo ryte eþero pakasæ po kadagiu. Atseit, kas atras tà kalavijà, bus nenugalimas pakraðèiuose: vienas – prie Kumelkaktës, kitas – prie Kelmijø, karþygys. Daug jaunikaièiø ieðkojæ, bet iki ðiol niekas neradæs (ði treèias – prie Kunigo upës. Stovi vandeny ligi keliø... Kai parëjo pasakiðkos ir patriotiðkos pabaigos sakmë neatsitiktinai þinota ba- namo, kai susitiko ir sutarë dar kartà plaukti; nieko baisaus vasarà joriðkuose Maèiûkiuose ir Mikytuose – tie kaimai buvo XIX a. suki- eþere kojas pamirkyti... Nuplaukë, kasa, vël tas pats: durys, britvo- lëliø centras Plateliø apylinkëse). Karalienës sakmëse jauèiami nai, viesulas... Ir vël atsipeikëjo eþere. Tik vietos sukeistos. Tik keli laiko sluoksniai: Þeèpospolitos þlugimo ir sukilimø dvasia, at- siminimai apie karalienes Kotrynà (neaiðkus santykis su ðvedais) vandeny jau iki paþastø! Kai susitiko, nutarë neberizikuoti: treèià ir Bonà (lietuviø nemylimai „raganai“ Bonai kurá laikà priklausë Pla- kartà ákið á eþerà su visa galva... Su velniu nepasivarþysi! teliai) ir dar senesni amþiai... Etnologas Libertas Klimka teigia, kad ...Taip atsitiko ne tik plateliðkiams, bet ir Plokðèiø, ir Pamedlin- sakmës apie karalienæ yra labai senas sutrumpëjæs Auðrinës mitas. èiø vyrams; viesulas visus iðneðë, tik britvonø kartais nebûdavo. Visai átikinamas teiginys: viename (o jø, be abejo, bûta daugiau) ...Trys Medsëdþiø vyrai nuplaukë á Pilá aukso kasti. Vietà þinojo. garsaus mitologo Juliaus Greimo rekonstruotame Auðrinës mite ka- Kasa, kasa, jau prikasë puodà, – kad pradëjo àþuolai virsti! Trata ralienë Auðrinë susijusi su sala, su balta kumele, su auksu. Mito aplinkui visi medþiai! Iðsigandæ pasitraukë á paðalá. O kai nurimo, kai pabaigoje ið vandens dugno aukso spinduliu ji kyla á dangø ir suspin- sugráþo puodà paimti, – nei àþuolai iðvirtæ ir nei þymës jø kasimo... TAUTOSAKA 49

...Þmogui per sapnà apreiðkë (jei þmogui nieko neapreiðkia, tai jam nëra në ko bandyti...) ir pasakë: – Eik, kask pinigus ir nieko nebijok!.. Nuëjo, kasë, atkasë du- ris – apkerpëjusios visos. Atidarë... Veizi: trys skrynios aukso. Bet ant kiekvienos skrynios guli po britvonà – iðsiþiojæ, baisiausi! Þmo- gus ir pabûgæs, numojæs ranka: ið baimës mirsiu, geriau jau neisiu artyn. Ir iðëjæs pro duris atgal. Pats þmogus S. Laivienei pasakojo, kad taip jam buvæ Pily! ...Kiek kas bandë laimæ, niekam nesisekë: tai koks didelis þalnierius pasirodys në nepradëjus kasti, tai koks þvëris iðgàsdins, tai viesulas iðneð. O jei eidavo dviese, tai galë- davo dar blogiau baigtis. ...Per sapnà liepë plaukti á Pilá broliams Gelþiniams. Nuplaukë, pradëjo kasti ir gráþo tylëdami. Kaþkaip abu suprato, kad gali vienas kità uþmuðti dël aukso. Èia jau tikrai velnias juos gundë kasti! Visi þmonës sako, kad uþkeiktø pinigø turi ieðkoti vienas arba trys. Jei eis dviese, vienas kità uþmuð... Uþkeiktus turtus lengvai gali gauti tik tas, kam þadëta. Jei jam uþteks dràsos ir tikëjimo! Karalienës aukso buvo þadëta Steponavi- èiui, bet pabûgo þmogus... Þadëta buvo ir Medsëdþiø Zeniauskui, tam, kur Paðeirëj gyveno. ...Þiema. Vidurnaktis. Miega Zeniauskai. Pro miegus vyras girdi: beldþia á langà! Ir balsas: – Kelkis, vaþiuok á Pilá, turtai atidaryti! Apsisapnavau, – pagalvojo Zeniauskas ir vël miega. Bet vël beldþia, jau smarkiau: – Greitai kelkis, vaþiuok, turtai atidaryti! Dabar jau Zeniauskas þadina þmonà: taip ir taip, kaip tu manai?.. Pabudinta þmona burbteli: – Apsisapnavai, gulk ir miegok... Bet nespëjo abu në akiø dorai sumerkti, kai smarkiai subildino á langà ir piktai pasakë: – Kelkis, vaþiuok, skubëk, gal dar spësi! Dabar jau ðoko abu, Ðv. Florijono koplytstulpis Plateliø centre. Danutës Mukienës nuotrauka greitai susiruoðë, ir Zeniauskas iðlëkë per miðkà á Pilá. Jau Kumel- kaktë, jau mato: Pily ugnies kamuolys – pinigai dega! Jau prie pat boèelis Valanèius. Tik Zifrina buvo karalaitë – Pilies karalienës eþero... Ir vos spëjo sulaikyti arklá: eþeras suûþë, subangavo, ledo duktë – ir á eþerà bërusi deimantus. Karalienæ nuðovus, Zifrina kaip nebûta!.. Gráþo atgal, o þmonai paklausus tiek ir tepasakë: turbût á Lenkus pasitraukusi... Na o M. Kaniavienei boèelis pasa- – Velnias norëjo paskandinti, dël to ir budino... O kai ryte nuvaþia- kojo apie á eþerà ákritusias karalienës deimantines ðukas... Ir dar. vo paþiûrëti, mato graþiausiai savo vëþes, mato, kur stabdë arklá... Ir Provizorius neminëjo, kad raðytojas rinko medþiagà kûrybai: kal- eþeras kaip buvo su ledu, taip ir tebëra, ir þiemokelis suvaþinëtas... bindavo plateliðkius, su portfeliu eidavo á Berþorà... Apie tai ligo- Praþiopsojo þmogus þadëtà laimæ – vis per tà þemaitiðkà neskubëji- ninës virëjai Vladislavai Strakðienei pasakojo raðytojo marti gy- mà. Praëjo þadëta valandëlë. Burtai vël turi galià... dytoja Graþina Þukauskienë. Tai gal kaþkokias grafaitës (karalai- tës?) ir tarno istorijos nuotrupas Vienuolis iðgirdo ið þmoniø? Dël to, þinoma, nesumaþëja jo puikios legendos reikðmë (man atrodo Zifrina ir Gervazas net prieðingai – padidëja, nes kûriniui suteikiamas platesnis, gi- ...Pilies grafo duktë Zifrina paþadëjo tekëti uþ to, kas ið eþero lesnis kontekstas). Jeigu taip, kas galëjo bûti pirmosios legendos dugno iðtrauks jos deimantines ðukas. Kai jas iðtraukæs tarnas autorius? Atsakymas tik vienas: Sofija Tyzenhauzaitë (Plateliø Gervazas grafaitës veide pamatë tik iðgàstá ir pasibjaurëjimà, metë grafo Oktavijaus de Ðuazelio-Gufjë þmona), sentimentaliø roman- ðukas atgal ir pats nërë á eþerà... Tokie yra Antano Vienuolio-Þu- tiðkø istorijø kûrëja (beje, spausdintø romanø veikëja yra ir gra- kausko legendos „Plateliø eþero paslaptis“ siuþeto rëmai. þuolë Pilies grafaitë...). Kûrybinga, netradicinio elgesio (þmonës Vienuolis 1951–1957 m. vasarodavo Plateliuose pas sûnø pro- sako jà buvus gerà, draugiðkà) grafienë, nuobodþiaudama Plate- vizoriø. Provizorius Stasys Þukauskas ne kartà mokiniams yra pa- liø dvare, galëjo improvizuodama saviðkiams papasakoti nely- sakojæs, jog tëvelis nusivylë, kad apie toká graþø eþerà nëra poetið- giøjø meilës tragiðkà istorijà... (ávairaus lygio mezaljansø Ðuaze- kø pasakojimø, ir dël to pats sukûrë legendà. Vaistinëje patarnavu- liø gyvenime uþteko, ne visai aiðkûs ir paèios Sofijos santykiai su sios jaunutës dailaus veidelio Zifrinos Urbonaitës vardà davë gra- caru Aleksandru...). Romantiðkà istorijà ið dvaro þmoniø galëjo faitei... Viskas aiðku: Zifrinos ir Gervazo legenda yra autorinë Vie- iðgirsti ir kaimieèiai. Jiems ta istorija buvo neáprasta, ir tik vienas nuolio kûryba. Bet... Gal vis dëlto ne viskas aiðku?.. Mokytoja Sta- kitas jà ásiminë. nislava Andriuðkaitë (g. 1917 m.) man pasakojo mokytojà Grabá ...Graþios dvare tarnavusios kaimietës Urbonaitës dvynukai sakius, kad Zifrinos ir Gervazo istorijà ið plateliðkiø jis girdëjæs dar sûneliai buvo grafo vaikai. Tai þinojo daugelis senøjø plateliðkiø. iki Vienuolio legendos paraðymo (iki 1954 m.). Medsëdiðkë A. Liut- Vienas ið dvynukø – Zifrinos Urbonaitës tëvas. Neáprastà Zifrinos kienë neabejodama tvirtino, kad ðià pasakà jai maþai pasakojæs vardà Vienuolis gràþino grafams...

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 50 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

i poudieli, lioub trins so medënio brûklio (tuokio kap kuoðç grûstë), soks, soks, somals, ëðsunks, oþpëls vondënio ër viel ëðsunks. SALONTÛ Pri bolviu ar þërniu kuoðës kuoks bova skuonis! Kanapiu pasies po ciela darþieli. Kanapiu sieklas lioub noplaus, pakepins, biðki îdies mëltu, paskou so brûklio mals. Tuokë spërgë- KRAÐTA në valgiem so vërtuoms, naskostuoms bolviems. Mamunelë (baba) vërë vëina dëina bolvînë (i anou, ba bolviu, diejë ër mëltu), ðotînë (i anou mëltu nadiejë), batvënînë, kor dar diejë ër tarkoutu rauduonûju batvëniu. Bolvînç bolvës pjaustë stombç, þmuoniû ðotëniou bolviems lioub nupjaus tik galus, batvënînç bolvës pjaus- të ëð gala ëlgâs pagalçs. atsëmënëmâ Mesa lioub rûkîtë kamënë koknie, katëla kabëna ont ouða. Papasakuojë Stonkienë Aldiuona, gëmusi 1935 m., gîvenonti Jou- dupienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë 2013 m. rogpjûtë 5–16 dëinuoms Kretinguos muziejus or- *** ganizava etruograpënë ekspedicëjë Kretinguos rajuona Salon- Vakarë sosëplaus stuotkus, rîtmetie oþsëkors ogni, vërs posrîtë, tû ër Imbarës seniûnëjuos. Þemaitiu kalbo (kretingiðkiu puotr- daugiausç kuoðë, dërbs mërkala (ðmakala), sopjaustîs laðëniû kres- më) bova oþraðëniejemë senû þmuoniû atsëmënëmâ, pasa- neliem. Bliûda – ont stala, rûgðta pëina – kelës torielkas, ër vësë – kuojëmâ aple XX amþiaus përmuos posës þemaitiu maista, pri kuoðç. darbus, pasilinksmënëmus, drabuþius, ûkininku ër somdëniû Vuobëlie bava pakabints sens nuorags. Gaspadënë i anou lioub paskombins; vësë þënuojë, kad rçk çtë valgîtë. santîkius, Ontruojë pasaulënë kara ër puokarë metu îvykius. Buoèios toriejë 40 aktaru þamës, lioub daug somdîtë, apsies dë- Ekspedicëjç vaduovava Kretinguos muziejaus Etnuograpënë dliausis stals; këik bolviu reikiejë priskostë! Pajies – çs darboutëis. skîriaus vediejë VASËLIAUSKIENË NËJUOLË. Karto so anou ekspedicëjuo dalîvava 2013 metâs Klaipiedas universitetë lieto- Papasakuojë Jeblonskienë Regina, gëmusi 1939 m., gîvenonti viu ër etnokultûras studëjës bëngusi KASPARAVIÈÂTË AUÐRË- Salontûs. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë NË ër RAPALIS AURËMS. Pruojekta riemë Lietovuos Respubli- *** kas kultûras ministerëjës Kultûras riemëma fonds ër Kretinguos Rîta meta posrîtç – posënë kuoðë. Nuskostas, ëðvërtas bolvës rajuona savëvaldîbë. Dali oþraðîtu atsëmënëmu, pasakuojamu sokrioði, îdiesi rogëniu ër pûrëniu mëltu, îpëlsi vondëns, katramë spausdinam þornalë. Kretingëðkç planoun spaudâ parëngtë, at- vërë bolvës, pëina, maiðont pavërinsi. Padërbs mërkala, îdies sme- skëro leidënelio ëðleistë vësa ekspedicëjës medþiaga. tuona ar laðëniû prikeps, ër ðvëisi. Pëitams – buruokînë, bolvinînë, kopustînë so meso. Pavakarç lioub padies pëina, dounas, svëista, sûrë, sûdîtu a rûkîtu laðëniû. Vakarë – grocës kroupînë, makaruonînë (lioub pasëdërbtë ma- karuonu). I Ð K A I M A G Î V E N Ë M A Kuoki lioub bus skani douna! Rçks anou ëlgâ minkîtë. Kol ðër- dës pradies geltë, tol minkîsi, pakol ðvarës ronkas palëks, ba kuo- SENS PASVEIKËNËMS kiuos teðluos. Douna raugëna tris dëinas. Par talkas lioub sojiestë Onkstiau bova: „Tegol bus pagarbints“, vo ne „Laba dëina“. Vo dounas pu kelis kepalus. Dabar traðas maun. atsakîs: „Par omþios amën“. Bet tas bova jau senç. Papasakuojë Daukðienë Elëna, gëmusi 1925 m., gîvenonti Pateikiejë Rëikienë Agripina, gëmusi 1936 m., gîvenonti Laiviû Jakðtâtiu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë KUOÞNUOS DËINUOS VALGÇ DOUNAS KEPËMS Vësas gaspadënë lioub lëis varðkies sûri. Îpëls daugiau saldë Kâp rçk gera douna ëðkeptë? pëina, maþiau rûgðta, îtropins seniau lëita sûrë. Pëina sokaitins. Je A kâp? Ëðkûlë javus, rogius ëðkûlë, tujau ëðvalëj grûdus, veþ i nuoriejë solëitë dëdëlç skani, rëibi sûri, dar lioub îdies smetuona, malûna, somal, parveþ. Tujau pat i tuokë gelda diejë, vondens pîlë, kiauðiu. Ka jau varðkë sotrauks, sopëls anou i sûrmaiði ër gerâ plëkë, maiðë, diejë kvînu, droskas ë dâ papëlduomâ lioub bolviu sospaus. Sûris toriejë bûtë pakëits, kad narûgto. Tuoki kiauðçs, katëlâti ëðvërs. Sokrioð, ka gera teðla bûtom, i tus mëltus, i ton smetuono paskaninta, geltuona, graþi galiejç neðtëis ër i veselë. teðla îdies bolviu, ka bûtom skanesnë douna. Ë mînkîs so ron- Puosninkams – spërgënë, cëbolînë. kuoms tou teðla. Ë mînkîs tol, pakol ronkas bus ðvarës, nebkëbs Lioub mals agounas agounu pëinou. Buoèielis, îsëdiejës agounu ont ronku nikuokë teðla. Vo tuokart douna lioub bus gera. ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 51

Vo kâp rçk pasëdarîtë gera rauga? rçk valgîtë. No jau lioub sakîtë, ka mielenës akims î patës geriau- I bliûda îsëdiek mëltu, îsëpëlk vondëns, biðki èiut èiut droskas, sës. Avietës î, ka temperatûra pakëlst. Erbeta rçk ëðsëvërtë ë tû cokraus biðki ë palaikîk ðëltâ puora treta dëinû, kol raugs ëðçs so patiû ðakieliu îsëdietë, paskiau – ougu. Ëðprakaitouji. Dâ lëipas kaupâs. þëidû gali îdietë.

Vo a rçk ëðplaktë? Papasakuojë Buivîdienë Rasa, gëmusi 1942 m., gîvenonti Jou- Rçk. Paskiau ded mëltus, plak, minka, bulvës ëðverd, kuoðë tuo- dupienu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë kë sotrën. Ka jau ëðrûgst tas raugs, ka jau vësa tou teðla minkâ, tuokart îdedi bolvës ë viel minkâ. Ka praded rûgtë, rçk këik palëktë. *** Toukart tuoks dëdelis peèios bova. Pakors tievs peèio, lioub po ðe- Vo pagrindënë erbeta bova tuoki... Cokra lioub padegins valguo- ðis, septînis kepalus ëðkeps oþ karta. Dëdelë kepalâ – ne kâp dabâ. mamë ðaukðtë bliekënie, no ë diesi i ondëni. Ë kuokë skani erbeta Dëdelç ðeimâ savaitç lioub oþteks. Kâp priçt, ka baig, tçp ë kep. lioub ëðçs! Roda, poiki erbeta ë skuoninga lioub bûtë. Ë daugiau tuokë erbeta ka lioub taisîs, tâ jau vaiðiems, ka kas ëð gëmëniû A bûtënâ tuo cukraus rçk dietë? atvaþious. Îdies i ðaukðta cokraus ë laðiëli ondëns – vërins tamë No, kad praded, kad tas përms raugs, paskiau ne, paskiau ðaukðtë. nebded. Paskiau, ka jau tories përmôji rauga, nikuokiû raugu lioub nebdarîs. Tuo gelduo, kor lioub minkîs, tçp jau nebëðgrondîs gatavâ Papasakuojë Abrutienë Stepanëjë, gëmusi 1933 m., Abrutis Së- èîstâ, palëks pri seinu prikëbosës tuos teðluos. No, tumet ë viel muons, gëmës 1944 m., gîvenou Erlienu kaimë. Oþraðë Kaspera- lioub dies mëltus, maiðîs, taisîs ë palaikîs. vièâtë Auðrënë Kâp ðindëin uþtaisîs ton rauga, vo jau rît î pëlns raugs, trauk, mînkîk ë kepk douna. Tor bûtë tërðts raugs. Ðaukðto rçk ëðminkîtë MUOTRËÐKU TVARKA ton përmôji rauga. Ne, mama nelioub sakîs nieka. Lioub sakîs tievou, kâp èe bûsi so tuokiuom grindim naplautuom. Ë ons ër ëðçs sopîkëis. Keinuo darbs î mînkîtë douna? Mamas, vâkû, soaugusiu, panû, ðeimininkës, muotinas, kartâs – Vîrams këtçp atruoda? ë vîra. No, no. Vo mums rçk ðlapintë, rçk plautë.

Dounas vësumet bova ont stala? Kâp longus rçk novalîtë? Lioub bûtë. No, lioubam valîtë ë tus longus, plausem so vondenio, notrin- sem so kaþkou tënâs; að nabþënau. Lioubam trintë, paskiau îsëne- Tas grûdielis ërgi Dëivolelë sokorts? ðë viedra vondëns. So stëklëne a so kuokio somtio... Ë lëisi ont tuo No kâp ne?! Dieva duovëna. Dieva duovënas vësas î. longa vondëni. Nobiegs vëskas, vëskas tën nobiegs ðvarç. Tik tou atsëmeno, ka lioub laistîtë, nopëltë, ka bûto ðvarç, ka blëzgieto, ka Papasakuojë Abrutienë Stepanëjë gëmusi 1933 m, Abrutis Së- vëskas nobiegto. muons, gëmës 1934 m., gîvenou Erlienu kaimë. Oþraðë Kaspera- vièâtë Auðrënë Kâp rçk pouda ëððveistë? No, î sûnkç. No, dabâ, ka î priemuoniu, nabieda, dabâ î vësuokiû Esat gera ðeimininkë? tû trëniekliu, dabâ jau ëðtrintë gal. Vo toukârt – so ðaukðto. Pajimsi Ne, jug... Ka kas kor papasakuo, tçp, soþënuom ë dërbam. Èe îr ë grondîsi, pamërkîsi vondënie, paskiau ë grondîsi. Arba îkratîsi pënkë këluogramâ vagorklu, îr stëklënë cokraus, stëklënë acta, pelënû, no so kuokio skodoro, so pelënâs ë viel trinsi. So pelënâs stëklënë aliejaus ë trîs ðaukðtâ droskas, ë vëins indielës tuomata. lioub gerâ ëðsëtrîns, baltâ palëks. No vuo, sopjaustiau ë prið gala – tris galvelës èësnaka. Sokaitë- (Nukelta i 52 p.) nau, tçp pënkiuolëka-dvëdeðimti mënotu ë sokruoviau. Èe dar da- riau vagorkus so pamiduorâs, cëbolçs. Mielenës î gerâ akims, bet

Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 52 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 7 p.) KÂP ËÐLAIKÎTË MARKUS? Vo ont kou kepiet lauþa? Smëltie vës tëik kaþkâp pûn. Ðî þëima að laikiau pjovënuos, Bolvës lioubam keptë – këðtë i þarëjës. Daugiausç, ka çjuom i sausuos pjovënuos. Ër ëðsëlaikë lig pavasarë graþiausë markâ. Ni kolkuoza. Bolvës lioubam rautë so knabçs. Laukâ – dëdliausë, sos- sovîtë, ni nieka. Sklepë laikîtë rçk. Ë dëdëlç gerâ ëðsëlaika. tuosem, rausem. Tujau sorokousem ë prisëneðem lauþa. Sokor- sem, prisëkrausem tû bolviu. Iðkeps, jiesem. Nosëmaliavuosem Papasakuojë Buivîdienë Rasa, gëmusi 1942 m., gîvenonti Jou- vësë, nosëtepsem bavalgîdamis... Bet bova iduomç. Skanç, dupienu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë iduomç. Tuos bolvës apdeg – tuokë vëina onglë, atruoda, ëðem. Tuokiuos bolvës tas vëdos tuoks mëltings... ÐVËNTËNÇ VALGÇ Nuoriesës ë saldiau? No, lioub vërs ëð cokrëniu runkeliu cîropa. Lioub augins cokrë- Mona mama bova gera gaspadënë, mamas sesou pri konëgû, nius runkelius... Vo sotarkous, a vërins tën, að jau tuo naþënau. No, daktarû lioub gaspadënaus. Pati çjau i veselës ðeimininkautë – ougu lioub prësëvërs. Tën pat bova mëðkâ, brokniu lioub prisë- lioub vadintë i pagrindënës gaspadënës. rinks, broknës tas vërs so obulçs. Broknës, anuos î tçp vëinas Vëina karta bova garbinga veselë. Tuokiuo kninguo apsëskai- kartës, vo ka so obulçs somaiðâ, anuos î nakartës – skanës. Lioub tiau, kâp rçk kimðtë kopûstu galvas: tarpâs ëðpjautë lapus, prikëðtë tû mëlieniu bûs daug. Prësërinks, vâkus ëðgins prisërinktë. Tû mesuos, galva sorëðtë ër vërtë. grîbu... Tçp ë pauguom. Ta iðvërusi mesuos prikimðta kopûsta galva, padieta ont stala, nuostabç atruodë. Klëbuons paklausë, ar gal anou valgîtë – gal diel Jaunâ gaspadënç rçk muokietë sûri ë douna pagamintë? groþë tik ana padieta... No... Vo je miestë gîven... Ë tuo narçk, vëskas gatavs. Lioubam veseliem vërtë daug mesuos, pritaisîtë roletu, ðaltie- nas. Sogalvuosem, kâp tou vëskou ë papouðtë. Je pats, tâ pëgiau? Atsëgierëmou vëriem saldius kompuotus (tumet nikuokës gai- Aiðko, ë skaniau, ë pëgiau, ë svçkiau. Þënâ, kou pats pasëdarç. vas nabava maduo). Nikuokiû, kâp ka saka, „E“ nepridedi, vëskon sava pasëdarç, natûralç. Veseliem këtë lioub oþsësakîtë pu septînis skërtingus tortus: brëidius, stërnas, eþius ër kt. Teðlas – biskvitënës, pertepëmams Duonâ rçk laika? lioubam vësuokius kremus darîtë, këtë lioub nuories so ougieniems. Rçk, ë priveizietë, ë ëðkeptë, ë vës tëik kaþkâp notaisîtë, ka Vasara lioub bûtë dëdëlis vargs nes nabova ðaldîtovu. Lioubam nabûto pardaug këita, pardaug mînkðta, ka nabûtom soklekosi. Kë- neðtë maista i kuokës tomsës, ðaltas jaujës, tuolëj lioub reikietë ta karta sopluokðta palëikt, no tçp, kap sûris. No ë nikuokë ta douna lakstîtë; ër kuojës sotins. naëðçt. A pardaug minkðta bovusi – maþâ mëltu bovë dieta. Vës Papjaus kiaulë, paukðtiu ër reikies vëskon soruoðtë, ër pîragus, tëik èe tori notaisîtë. ër tortus, ër pierninkus. Vëskon lioub rçks ëðkeptë, ër douna. Na kâp dabar – pîragus, tortus – ëð krautovës. Rçk torietë gera rauga? Dëdëlç veselç, ðimtou þmuoniû, prið tris dëinas lioubam pradie- No va, tas raugs, je pats darîtomi ton rauga, kartâs ons ëðçt të ruoðtëis, maþesnç pasëruoðem par dvë dëinas. Lioub papasomdîs tuoks naskans – vësçp bûn. Par þëima èe pri mûsa daug kep. Jug padiejieju, je ðimtou – dvë, je þmuoniû maþiau – vëina. Përmiausç kuoþnuos ðeimininkës douna î vën këtuokë. Vësa laika î këtuokë. lioubam dounâ teðla oþsëraugtë (rauginsem dvë dëinas) ër pîragus Kuoþna vën këtçp kep. ëðsëkeptë. Ka gerâ peèiou ëðkepsi, tâ dounas rëikie lingous. Pëtle- AJERÛ JIEGA vuotu mëltu douna lioub bûtë dëdëlç skani, pîragu maþiau tavalgë, kâp tuos dounas. Ër naktëmis prið veselë dërbuom, dëinuos na- Mes gîvenuom Leliûnûs, mona muoèiutë gîvena natuolëj. Tas lioub oþtektë. prûds bova vadënams Gënesës. Ë èe lioub daug bûs ajerû, dabâ Ûki tuoms dëinuoms lioub vîrs priveizietë. Pëningû namaþâ lioubo nabie ni kuokë prûda – uþstatîta gîvenvietë. Ë tâ mes ëð tën lioubam parneðtë. Seniau lioub oþmuokies gaspaduorç ër dar ëðvaþiouda- vâkâ atbiegtë èe tû ajerû. Prisërausem kliebçs, parsëneðem pas më svetç dous. Svetç dous ër mozëkontams, ër ðeimininkiems. tou moèiutë. Ër ana mums sorëð, mes ont kopruos ër çtam neðënë. Kor baguots, ër namaþâ davë. Nasenç ta mada taëðçjë. Vëina karta Valgîsem tus ajeruos, ëðplieðë ëð tuo vëdorë tou minkðtëmieli. Ër î nu gaspaduoriu biðki par maþâ oþsëpraðiau, toriejë bûtë daug sve- skanç, ka biðki ë so kartomelio. tiû, tad mëslëjau, ka anëi atsëlîgins uþ darba. Bet... Sovaþiava maþ- ne vësë aukðtaitç. Ëðvaþioudamë anëi ni vëins ni diekou; tën, matît, Vo dounas ont ajerû nakepiet? tuokiuos maduos nabova, ka douto. Ne, tuo nabova pas mûsa, að naþënau. No, kâp ka saka, ont Vëskuo lioub bûs tuos veselies. Vëns tuoks puonalis kabënie- lëþës kepë, bet ajerû nadiejë. No, daugiausç, bënt ont tuo ajera tën, jies, tâ par ausi oþtrënkiau; gerâ, kad na tuo ronkuo pëili toriejau. Aukðtaitëjuo, anëi kep. Vo mes dedam i bliekas. No, ajerâ, anëi îr Seniau nabova maduos jobiliejus keltë, nasenç, mosiet, pradiejë. apetitou – soþadën apetita. Arba ajerû ðaknis î gerâ plaukams. Velîkuoms, Kalieduoms kuoþnos nomëi lioub kou galiedamë ska- Sovërëni tas ajerû ðaknis – stëprën plaukû ðaknis. Bet, ka nepa- niau pasëtëiktë. Pîraga lioub maþne kuoþna gaspadënë ëðsëkeptë, slenkam. No, dabâ èe vëinuo vëituo î tû ajerû. Vo këtor nabie ni bûtë. je natoriejë pati peèiaus, neðies pas kaimînë ëðsëkeptë. Kalie- Ëð kor ë bagausi... duoms lioub kiaulës galva ar nuors kiaulës palûpi ëðsëvërtë ër ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 53

apkeptë. Velîkuoms, kâp ër dabar, lioubam kiauðius daþîtë, apvë- pîraga sogalvuojë keptë Salontû kooperatîva përmininks Sorvëla niuojë cëbolaiðkçs, so brëtvas peilioko ëðskotënietë ër so vaðko Ontuons. Recepta, mosiet, ëð kuokiuos geruos gaspadënës bova ornamëntus ëðvediuotë. Daugiausç – so cëbolaiðkçs, dar je îdiesi gavës. Tëkros pîrags lioub ëðkeptë skanos, par laika vësû garbë- i kuokius daþus, dëdëlç graþç ëðçs; vësû naëðskotëniesi. nams. Përmiau maþiau kepë, paskiau – tuonuoms. Þmuonis ëðgar- Oþgavieniu kâp laukiem! Lioubam tou dëina prisëkeptë blînu. sëna ton pîraga, eilës krautovie lioub stuovies. Tuoks garsos pasë- Lioub vaþioutë „veselninkâ“, pasëkinkë do arklius. Arklç papouðtë, darë. Pradiejuom keptë tuonuoms. Dërbuom dvëjuom pamainuom – jaunasis, jaunuoji, palîda so mozëkontâs. Këta meta – daktarës, ër naktëmis. Kepiem dvëjû rûðiû: nomëni, kor diejuom margarîna, þîdâ, velnç ër këtuokëi ëðsëmaliavuojë, këtë ër so lëèînuoms bjau- ër Tauragëni – i anou diejuom svëista. I vësus – pëina, kiauðëniu, riuoms. Përmadëinë vakara lioub atbiegtë vâkâ: þîdelç, obagelç, mëiliû, mëltu, droskas. Lioubam keptë ër sausainius, ër biskvitus. velniokâ. Nu senû sena nanutrûka ta tradicëjë. Mona vâkâ tçp pat Dërbuom dvë brëgadas: përmuo – Rapalienë Aniceta, Daukðienë lioub çtë „þîdelçs“. Maþasis Antanoks vëina karta vëins nuçjë i Bruonë, Ðleinienë Ëivë, ontruo – Þilinskienë Stasë, Berþonskienë Salontû miesta pri sava muokîtuojë. Muokîtuos anou pakosuojë Vilëjë. Daug kepieju keities, darba sâlîgas bova dëdëlç prastas: nuçtë ër pas klëbuona. Këik tas klëbuons apsëdþiaugë; na vësë þëima ðalta (ëð rîta atçjos këba bliekas pri ronku nu ðaltë), vasa- drîsa pri anuo çtë. Vâks padainiava, paðuoka. ra – karðta (pîliem vëina këtâ vondëni ont galvos). Tçp svçkata praraduom. Papasakuojë Baltrëkienë Angelë, gëmusi 1927 m., gîvenonti Le- liûnu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Papasakuojë Berþonskienë Jenina, gëmusi 1935 m., gîvenonti Salontûs. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë

API SALONTÛ TORGO *** Bova torgos, ër bova dëdëlis torgos. Ontradëinie ër pënktadëinie Að, Ðiaulienë, Rûta gëmiau 1963 metu lapkrëtë 6 dëina Rusëjuo, tôrgâ bova, no ër tësies tëik þëima, tëik vasara, vësa dëina, jau Krasnuojarska kraðtë, Boguèiana kaimë tremtëniû Uonuos ër Pra- pavakarie vësë vaþious. Ë negaliejë ëðvaþioutë, bova tëik pëlns, në Benetë ðeimuo. Ba monës ðeimuo auga dâ trîs seseris. 1967 metu pradies no dâkta përmëijç vaþious, ë paskiau këtë no dâkta vaþia- vasara grîþuom i Lietova ër apsëgîvenuom Salontû miestelie, Kre- va. No ër ons bova dar rûsu laikâs. Tën, tamë cëntrë, ëð pradiû dar tinguos rajuonë. Lonkiau Salontû vëdorënë muokîkla, katrou bën- kelis metus bova. Ë paskiau, kor Puocios Alioîzos gîven, ontruo giau 1981 metâs. Tâs patçs metâs îstuojau i Klaipiedas prekîbas posie. Tën bova torgaus krautovë, Muockos kor gîven. Lioub sakîs muokîkla. Îgëjau pënktuos kateguorëjës vëriejës kvalifikacëjë. tëms, korëi naþënuos: „Tën îr torgos, pri krautuvës“. 1983 metâs îstuojau i Vëlniaus prekîbas teknikoma (neakivaizdëni Muockos bova Jostîns vardo. No ër ons pardavë tou vëita – skîrio), katrou bëngiau 1987 metâs ir îgëjau teknika teknuoluoga ëðçjë i Maþeikius, ëðsëkielë. No, bëndrâ vëskou pardavënies – ër kvalifikacëjë. Tâs metâs dërbau valgîkluo (vëinuo ëð Klaipiedas ûkëðku biðki bova. No ë paskiau, jau vieliau, atsërada transporta, muokîklu) vëriejë. Nu 1986 lig 1991 metu dërbau Kretinguos RVKS ër ëðnîka tas torgos. Kolkuozâ kâp sosëtvierë, bova tëi tôrgâ sek- „Gintars“, katros vieliau pakeitë pavadënëma i Kretinguos rajuona madëinçs, vës tëik lioub nakti prasëdies. Rîta meta devînës – jau maitënëma kooperatîva, vo 1992 metâs reorganizavuos i Salontû ëð torgaus nieka. No tën parðiokus pardavuojë, grûdus pardavuojë, vartuotuoju kooperatîva. Teka dërbtë ër vëriejës, ër pardaviejës, ër no, vëino þuodio, kas kou toriejë, ër gielës, vëskou. [...] Paskiau tën kepiejës darba. 1996 metâs Salontû vartuotoju kooperatîvs bova ni kuokë torgaus nabibova, vo bova tën, kor pas autuobusa stuoti, panaikints. Dëltuo bovau atleista ëð darba. Tâs patçs 1996 metâs po tou palaðo bova tuoks maþos torgielis. Maþos tas bova. Rusu îregistravau sava (Ðiaulienës Rûtas) individualë îmuonë. Pradiejau laikâs vësa dëina lioub bûs. Paskiau, jau Lietovuos laikâs, atsëra- keptë mëilini pîraga (Salontû pîrago vadënama). da dëdëlis. Salontû pîrags baisiausç ëðpuopoliariejë septintamë deðimtme- tie. „Pagerintas naminis pîragas“ – tuoks kepenë pavadënëms îraðîts Papasakuojë Diekonts Konstantints, gëmës 1931 m., gîvenous pageltosiuo ër apëplîðosiuo sovietmetio veikosës Salontû valgîklas Salontûs. Oþraðë Rapalis Aurëms technuoluogënie kortelie. Îr pateikts pîraga recepts ër ëðsamos anuo gamënëma apraðos. SALONTÛ PÎRAGS Pri dabar toðtë ër apleista pastata miestelë centrë eilie þmuonis lioub rikiousës nu ðeðtuos rîta – tëik bova nuorintiû nosëpërktë par Mama pasakuojë, kad Smetuonas laikâs bova tuoki Barbuora nakti ëðkepta ðvieþë pîraga. Ðvëntinis Velîku stals bova naîsëvaiz- pîragënë, katra kepë pîragus, baronkas, pierninkus. Salontûs ër duojems ba ðiuo gardiesë. Tad ðvëntiu dëinuoms anou kepë kiaura alaus darîkla îr bovusi. Sovietu laikâs bova konditerëjës ceks, para. Tam, kad ëðkepto tuona tuo pîraga, kepiejës ðaukies i pagelba kepîkla, kor lioub keps dëdëlç skanius pîragus, stombç ëðsëakie- ðeimuos narius, so katrâs triûsë ër naktëmis. Pu tuona par kuoþnas jusius, porius. Lioubam përktë pu dëdëliausë blieka. ðvëntës ëðkepam ër dabar. Pîrags bova brongos, dëltuo tievâ anou përka tik par Velîkas, Papasakuojë Þvinklienë Valë, gëmusi 1944 m, gîvenonti Laiviû Kaliedas ar ka i nomus lioub oþsoktë svetç. Atsëmëno eilës pri kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë senuosës kolënarëjës krautovës par ðvëntës. Atruoda, vësos miests kvepiejë pîrago. *** Senuolç pasakuojë, kad Salontûs nu sena ðventiems kepë pîra- Dërbau Salontû kooperatîvë, kontuoruo, paskiau – vëriëjë, vie- (Nukelta i 54 p.) liau – konditerëjës cekë darbëninkë, teka dërbtë ër vediejë. Salontû

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 54 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 53 p.) vondëns, 1,6 kg cokraus, 2 kg margarina, 200 g vanilënë cokraus, 480 g mëiliû, 100 g droskas, 950 g kiauðëniu (10), 60 g aliejaus gus nomëi peèiûs, vo kas natoriejë tuokë peèiaus, neðies keptë pas skardû tepëmou. kaimînus. Gelsvos, minkðts, poros ër kvapnos – tuoki pîraga atsë- mëno ëð vaikîstës. Ka ëðmuokau anou keptë pati, ni naîtariau, ka pu Përmiausç paruoðo îmaiðala ër paraugëno anou 30–60 mënotu. keliû deðimtiû metu tas darbs ëðaugs i siekminga ðeimuos versla. I minkîma katëla sobero mëltus, cokro, kiauðënius, droska, vanilë- Napriklausuomîbës metâs, oþsëdarios Salontû valgîklas kepîklâ, ni cokro. Margarina ëðtërpëno ont vërîklës. I anou sopëlo pëina ër katruo ketoris metus dërbau ër kepiëjë, ër pardaviejë, teka pravertë vondëni, pakaitëno ligi 50°. Tumet vëskou sopëlo i maiðîklë ër 5 Darba birþas douris. Ka miesta kepîkla oþsëdarë, nablëka kam mënotas maiðau teðla. Paskiau sodedo so cokro ëðtrintas mëilës keptë garsiuojë pîraga, tad so vîro pamëslëjuov, ka galietomem ër viskon dar maiðau 10 mënotu. Gerâ ëðmaiðîta teðla oþdëngo ðiou niða oþpëldîtë; dëltuo, kad þmonis tuo pîraga nuoriejë. druobë ër këldëno 1 valonda. Ka teðla ëðrûgst, formoujo ovaliuos Partrauka troka naëlgâ – jau po keliû mienesiu ëðkepiem për- formas pu 2 këluogramus kepaliokus, katrus sodedo i aliejo ëðtep- mûsius kepalus. Pradiuo kepiem dvëjau ba parstuojë – dëina ë ta skarda. Kuoþna kepalioka aptepo kiauðënë plakënio ër dar këldë- nakti, kol galva pradiejë soktëis. Toukart pasëkvëitiem pagelbinin- no 10–15 mënotu. Skardas so kepaliokâs sodedo i kepëma kruosni ku. 1996 metâs îregistravuom individualë îmuonë. Santaupu nato- ër 10 mënotu kepo 240–260° C temperatûruo. Paskiau temperatûra riejiem. Gavuom ëð Kretingos rajuona savëvaldîbës 3 tûkstontius maþëno lig 180–220° C ër dar kepo 45 mënotas. Ëðtraukusi ëð litu parama, oþ katrou nusëpërkuom îrongas kepëmou. Maiðîklë ër peèiaus, pîraga kepaliokus ëðemo ëð skarduos ër palëikto atvies- plakikli jau toriejau – anus pasëjiemiau vëituo ëðeitënës kompën- të. Pîrags – ovaliuos formas, graþç gelsvuos spalvuos, nasokrëtës, sacëjës ëð senuosës kepîklas. Toriejiem ër sena kepëma spinta, ëðkëlës api 12 cëntimetru. Parpjuovos pîraga, jautas lëngvos vani- nosëpërkuom dar vëina kepëma kruosnelë – tuoki bova pradë. lina ër pëina kvaps. Pîrags poros ër minkðts. Eso ëðsauguojusi Përmâsçs metâs lioubam ëðkeptë pu 8 kepalus par valonda, pu 1971 metu pîraga, katrou kepë Salontû valgîkluo, receptûra, bet pati dvijû metu – 32, vo 2007 metâs, atnaujënë îronga, jau kepiem pu 42 daugiau tçso tas kepëma tradicëjës, katras mon perdavë mona vîra pîragus, bet par ðvëntës anuo vës tëik lioub pritrûktë. Dabar vëino mama Ðiaulienë Ëiva. karto ëðkepam pu 88 maþne dvijû këluogramu svuorë kepalus. Viskas, kon oþdërbam, tenk pragîvenëmou, kepîklâ atnaujintë ër Daugiausç pîraga noperk Salontûs, namaþâ ëðvaþiuojem ër pu vâkû muokslams. Svajuojem api nuosava krautovelë, katruo pa- Plungës, Kretinguos, Skouda rajuonus – pagaminta pruodukcëje teiktomem tik sava kepënius. Jau matau, kâp ëðdiestîtomem vitri- statuom i 40 prekîbas vëitu. nas, nosëveiziejau ër lëntînelës. I versla îsëtraukë vësa ðeima. Ið studëju grîþa trîs vâkâ – dvë Dabar somduom 12 þmuoniû. Sekmadëini atsikielusi ankstëi dukteris ër sûnos nuorç paded. Vësë dërb – kep, veþ, sâskaitas skobo i bovosemë ûkënëmë pastatë îrëngta kepîkla. Sekmadëinie ëðraða. Daug jau paded sûnos, Vëlniaus universitetë bëngës versla douna mon pati skaniausë – tuos dëinuos darbs mon ðvëntë, vo vadîba. Ons ateitie torietom parimtë vadovavëma verslou. Pats tuo përmadëinie prasëded naujë savaitë, ka viel rçk skobietë. nuor. Ons gal ër nakti atsëkeltë, ka rçk, pats jiemies gamintë etike- Kepo tçp, kad ër patis galietumem valgîtë. Je patëms neskanç, tës, ðveit lëntînas, klaus, kap pîraga i skarda îdietë, kad formas tuoki pîraga nasiûlîsi ër përkiejems. Rçk gerbtë savi ër klijëntus. neprarasto. Patiuos mëgstamiausis Salontû pîrags îr pasëikës ër atokiausius Jau ðeðiuolëka metu natoriejau normaliû atuostuogu. Ëðtrûktë ðalëis kompelius – papouðës tën ër îprasta, ër ðvëntëni stala. Ba tuoliau pavîkst tik darba rçkalâs – nepraleido pruoguos apsëlonkîtë anuo ëð Salontû grîþtë – navalë. maista pramuonës paruoduos Vokietëjuo, Prancûzëjuo. Ið ten par- sëveþo vertingu þëniû ër naujû mintiû. Papasakuojë Ðiaulienë Rûta, gëmusi 1963 m., gîvenonti Salon- Pagrindinis mûsa îmuonës kepîklas gamënîs – Salontû pîrags. tûs. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Kepam ër îvairiû rûðiû sausainius, keksus, þagarelius, rëistës, pluokðtainius, tortus. Kepamus saldiûsius florentinus jau skanaun saldomînu miegieje ër Airëjuo, Italëjuo, Vokietëjuo. Kad kepënç përkiejems vësumet bûtom ðvieþë, vieno karto ëðkepam na dau- NOTËKËMÂ, VËITUOVARDÇ giau kap pu 5 këluogramus sausainiu. Grûdus perkam ëð vietënë ûkininka ër veþam maltë i Þemîtës IMBARDA kaima (Skouda rajuons) pas Robëna Edvarda (malûns îr îrëngts Ont Imbaries pëlekalnë bova dvars. Dvarininks toriejë doktëri bovosemë kolkuoza sandëlie). Pëina ër kiauðënius perkam ëð ap- vardo Imbarda. Tamë dvarë bova oþdarîts ðvedu balaisvis. Ta dok- lënkëniûs kaimûs gîvenontiu þmuoniû (torem pastuovius tëikiejus; tie îsëmîliejë i ton balaisvi. Oþ ton anoudo abodo noþodë, vo dvars anû maþie, vës maþiau þmuoniû augën gîvuolius). Margarina, cok- so vësâs þmuonëmis sobîriejë ër sosmoka i pëlekalni. Þmuonis ro, mëilës perkam krautovie. Pîragou keptë nauduojem ðiuolaikëð- saka, kad Imbaries plekalnis tçp vadënams nu tuos dvarininkâtës ka îronga: kepëma kruosnis, maiðîklë ër panaðç, dëltuo, ka pîraga varda – Imbarda. kepëms ë realizavëms – mûsa ðeimuos verslos, torem ëð anuo ë pragîvenëmou oþsëdërbtë. SALONTÂ Kor dabar Salontâ, onkstiau bova sala. Þmuonis lioub sakîs – SALONTÛ PÎRAGS sala ontâ. Tçp ër palëka – Salontâ. Sodietës dvëdeðimtç këluogramu pîraga: 12,2 kg aukðtiausës rûðies kvëitëniu mëltu, 2,7 l pëina, 2,7 l ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 55

ALKUOS PËLEKALNIS koujës. Pargoliejë ër prið rîta meta gaspaduorios nomuovë tëisç i arklidës. Rîtmetie gaspadënë posrîtç kad prikepë laðëniû. Gaspa- Alkuos pëlekalnis – aukora vëita, kor vaidëlutës lauþus kûrëna. duorios pîkst ont anuos: – Kuo taðkâs tâs laðënçs, ðeimîna parðërsi. Papasakuojë Struopienë Jenina, gëmusi 1935 m., gîvenonti Er- – A mon ëðkada? Oþdërbau – so gaspaduorio pargoliejau. lienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Ðeimîna tëik juokies, kad longâ skombiejë. Gaspaduorios nu tuo AR NANUORI MEDAUS? laika i svetëmas muotrëðkas nabipaveiziejë ë gerâ tuoliau gîvena, vo mergas ramç sava laika lioub ëðbûtë. Ka tievâ bova dar jaunë, par Velîkas, Kaliedas lioubam vaþioutë pas buoèius. Tën laukë gausç vaiðiems apkrautë stalâ: kiaulienas BAIDÎMA PASEKMËS kumpçs, deðruoms, sûrçs, pîragâs, medo, ougieniems ër këtuoms Mergës ëðçjë maudîtëis i Pajoudopi. Tuoks Juonis sogalvuojë gierîbiems. Vësë lioub sosies oþ stalû, vëiðies, rokousës. Vâka pri çtë anas baidîtë. Muotina praðë nabapruotioutë, bet ons naklausë. stala ëlgâ naëðkënties – i ronkas pasëgruobs mesuos gabala, pîra- Vaikis atsëstuojë ont kalvelës, ëðsëdarë plëks ër ðuok. Tou patio ga, ër laksta aplinkou. Je atçjë kuoks kaimîns, svadëna pri stala. laiko ër këts vaikis noçjë pri opës. Pamatës Juoni ðuokont, ontlëpa Par vëinas ðventës atçjë tuoks biednos Rimkos Tadeuðos, bor- ont këta kalnelë ër tçp pat ðuok. Vo Juonis, pamâtës tuoki pat, kap nuoso (palito so kapiðuono) apsëvëlkës, pasëkabëna ton palita ër ons, ëðsëgonda ër sosërga. Sërga gera nedielë. sieda pri stala. Valgë grçtâ ër ton, ër ton (mesuos, pîraga, sûrë jem), vo paskiau apsitepë pîraga stuorâ so garstîtçs. Buoèios merk aki – KATËLA KELIUONË bus jouka. Tadeuðos, norëjës kôsni, ëðsëþiuojë – oþtraukë anam dvâsë, aðaras bieg. Pu Jakðtâtiu kaima vaþëniejë kaliedninkâ. Klëbuons vaþiava so Atsëgavës saka: brëkelë, vo zakrëstëjuons – so veþëmo duovënuoms sosëdietë. – Jûzapâ, kuokës tuos tava bëtës, kad tuoki medo neð? Pas Kobëlio sotarë pavalgîtë veèerë. Paskiau vësë joukies këts këtam: Sosërinka vaikç, mergas ër ëð këtû suodîbu. Pritrûkos vaiðiu, – Ar nanuori medaus? nokabëna nu aða katëla so makaruonînë. Ë ton sotaðë. Vëns vaikis ton toðti katëla îdiejë i klëbuona brëèkelës gala. Klëbuonou ëðvîkos, Papasakuojë Jeblonskienë Regina, gîvenonti Salontûs. Oþraðë kad barðkiejë tas katëls ont Salontû brokë. Vasëliauskienë Nëjuolë Këta rîta atvaþiou klëbuons viel pas Kobëlio ër saka: – Atveþiau katëla, bet makaruonînë na að tasosriebiau.

OÞDARBIS ÞÎDELË APGAUDËNIEJËMÂ Suoduo gîvena ûkininks, pri katruo sotarta laika ni vëina merga Senâs laikâs miesteliûs, daugiausç – Darbienûs, gîvçna daug nalioub ëðbûtë. Vësë spieliuojë, kas kâp. Viel atçjë jauna, graþi þîdieliu. Þemaitems anëi nadëdëlç tatëka, dëltuo, kad anëi këtçp mergë, ër ta naëlgâ trokos nuor ëðçtë. Gaspadënç ana dëdëlç atruodë, këtçp riedies, këtçp meldies, nadërba þemelës, bova ðmo- tëka, tâ praða pasëlëktë. Ta nikâp nasotink. Tik ka gaspadënë kolninkâ, no, bova vësâ këtuokëi. Dëltuo, pasëtaikios pruogâ, þe- dëdëlç pristuojë, ta mergë pasâkë, ka gaspaduorios îr anou ap- maitis lioub anëms ëðkriestë kuoki ðpuosa. siedës, grabaliuojës ër lëip çtë so anou goltë. Gaspadënë anâ Vëina karta atvaþiava Mauðos pri Eglinskë so vësuokiuom saka: smolkiuom prekiem: adatuom, gozëkâs, siûlâs, kaspënâs mer- – Pasakîk, ka priimsi goltë, bet papraðîk, ka tik kou dëdesnë guoms ër këtkou. laðëniû palti atsëneðto. Eglinskë posvaikis ëðkinkë þîdelë arkli. Vielâ vakarë gaspaduorios atslinka i merguos kamara, ðnekën, Ëðçjës ëð truobuos Mauðos muð ton arkli, nikâp nagaliedams sop- bet ana nieka nasaka. Galvuo gaspaduorios – nadrôsi tier ër naro- rastë, kâp tas arklîs galiejë ëð ëinu ëðlîstë. Vo gaspaduorios saka: – Douk posbotelkë, sotvarkîsem.

(Nukelta i 56 p.)

Þemaitëjë. Mukienës Danutës portëgrapëjë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 56 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 55 p.) mëslëj, ka po suoda biegiuo nu veinuos merguos pri këtuos. Pradiejë sakîtë, ka rçk torietë biðki rimtoma ër pasakë, ka vësas mergas nuor apsëþanîtë, papraðë ni veinâ naskaudintë ðërdëis. Natuolëj monës Papasakuojë Stonkienë Eldiuona, gëmusi 1935 m., gyvenonti Jou- stuoviejë tuoks rauduonskroustis vîroks. Ons posbalsio atkërta: dupienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë – Ne jau, klëbuonieli, bûs tçp, kâp mes nuorem! Ër tumet að jau nebëðkëntiejau: Û-TIU-TIU-TIU-ÐËLTA – Nç! Bûs tçp, kâp klëbuons pasakë! Gîvçna tuoks pëjuokalis, katros vëskon liuob pragers, vo anuo Tçp bovau ësëjautusi, ka tus þuolius, mosiet, do kartus dâ pakar- muotrëðka natoriejë ni drabuþiu so kou apsëvëlktë. Vo ta anuo pati tuojau. Tas Juonielis (mona bûsëms vîrs) vëskon gërdiejë. Ons bova nuoriejë so vîro vësor çtë. dëdëlç pamaldos, klausë kuoþna klëbuona þuodë. Kâp sîkis, ont kë- Noçjë vëina vakara pas kaimîna kartuoms pagrajîtë, bet vîrs tuos sobatuos ons ër oþðuoka pas muni. Na vëins – so përðlio. anou i truoba nadrîsa vestëis – bova vësâ posplëkë. So Juonelio trisdeðimi metu jau kâp karto gîvenam. Nuors ons Pri truobuos, natuolëj doru, bova pastatîts ðiaudû kûlis (stuoga dëi- ër këtuokë bûda, na tuoks dailos kap að (ëð kaktuos sveista netep- na taisë). Ta muotrëðka îlinda i ton kûli. Vîrâ laiks nu laika ëðçn atlëktë si), bet að anou mîlo ër oþveizo na maþiau kap këtas muotrëðkas sava gamtëniu rçkalû, ë vës – i ton kûli. Toukart ta ëð kûlë ðauk: savûsius. Oþaugënuov karto aðtounis vâkus. – Û-tiu-ti-ðëlta. Vîrâ ëðsëgondë îbiega i truoba: Tçp ka je nabûsi atvëpusi, nabûsi ër ëðstëpusi. Vësas mergas – Kas èe baida? nuor þanîteis. Nuorietë naoþtenk. Kârtas rçk ër galva dël tuo pasoktë.

GELÞËNSNAPÇ Papasakuojë Maskvîtienë Aniceta, gîvenonti Nasrienu kaimë. Oþ- Këta karta pijuoks vîrs, niekor nanuoriedams vestëis sava pa- raðë Èiesna Algis tiuos, oþdarë anou i sklepa, pasakës, kad niekor ëð anuo naëðçto, dëltuo, kad ðëndëin lieks gelþënsnapiu polks ër gal anëi kou nuors VESELËS PËRTIE padarîtë. Vîrs ont sklepa dongtë papîlë þërniu ër sovarë vëðtas. Að aðtuonis metus dërbau suomëðkuo përtie. Èe ta përtës î Vëðtas so snapâs barðkën i dongti, grûdus lesdamas, muotrëðke- natuolëj, oþ mûsa tvënkënë. No ër dërektuorios bova sergous, dau- lë ër pavierëjë, kad oþpoulë gelþënsnapç, ër bëjuojë lîstë ëð sklepa. giau ër oþ anou rëikiejë dërbtë. Lioubo valîtëis. Ë vësumet, atva- þiavos kuokç veselç a krikðtînuoms: GËLTËNALË, RINKIS ÐARPIÛSIUS – Ðeimininkë, rçk padietë. Këta karta noçjë vëins þmuogielis onkstiau prið Mëðës i baþnin- Padiesio. Lioubo, ka ë tû dainû dainoutë ë vësuokiû, vësçp bova. èë, îsëlëpa i sakîkla, paveizietë, kâp atruoda, kor konëgs saka pa- No ka parvaþioun tëi jaunëijç, pati lioubo paruoðio baèkalietë. Pa- muokslus. Ons apsëgrçbë këðenie rëiðotû, oþsëmanë anus pa- dedo taurës, padedo dounas, droskas. Ë toriejë pamërkîtë tou dou- triauðkintë, vo kevalus met ont þemës. nelë i droska ër ëðgertë anou. Avietîna daugiausç lioubam îpëltë. Pradiejë þmuonis rinktëis i baþninèë: kevalâ krent ont anû galvû, No, ër pasësveikins so tievâs ë patoukart îlçs. Vo tçp jau lioubam baþninèie barðk. Þmuonis ëðsëgondë pradiejë biegtë ëð baþninèës. përðliou pastuotë kuojë. Atsësiesma ont slënkstë, tâ bolvës sko- Vëns senielis bova raiðos, sunkç bapaçjë ër pradiejë ðauktë: tam, tâ kou nuors këtkou dërbam, ka kou nuors doutom – tâ botelka, tâ – Gëltënalë, rinkis ðarpiûsius, vo muni parçnont tabrasi. saldainiu. Lioubam tatâ tçp rînktë. Ka jaunûsius îleid, tuojau pat nugra- jëj mozëkonts. Kâ tëi senuovëðkë mozëkontâ oþgrajîs „Sok sok ratieli, KÂP AÐ APSËÞANËJAU sok i vëina posë, pasakîk, mergelë, ar to mona bûsi?“, toriejë tëi jau- Nier tuokiuos merguos, katra nanorieto apsëþanîtë. Tabnuorie- nëijç ðuoktë. Ë vësë sosklçs i ðalis ë palëks rata, vo jaunëijç ðuoks. jau ër að, nuors toukart mon jau bova maþnë trisdeðimtës metu. Vësuomenë ðuoks. Tuokart ruoðës pri stala, çs valgîtë, pavalgîtë. Bovau graþi, darbðti – këtuos tuokiuos vësuo suoduo nagërdiejau. No, vo ontroujë dëina lioubam tou përðli kartë. No ër tas përðlîs Tik veina bieda bova. Ta mona tievû truoba stuoviejë patemë suo- toriejë ëðsëpërktë, no je ne, ta jaunuoji undies a ronkðtousti, a duos pakraðtie. Tad vësë përðlç, kâp tîèiuoms, atvaþiavë i mûsa kuokë jousta, a kou nuors këta; jau anuo kartë nagal. Ë pasakîs tas suoda, lig mûsa suodîbas nalioub privaþioutë – sostuos pri artiau jaunasis tam përðliou prakalba: „To malavâ, to esi malagis. Malavâ, stuovintiû. Bet, kâp saka senëijç þmuonis, nier padietëis ba ëðei- ka tuos tvuoras deðruom î aptvertas. Nier nikuokiû deðrû. Ër tçp tëis. Sogalvuojau veina godrîbë – mëslëjo, ka anuos mergës ë tuoliau, ër tçp tuoliau...“ dabâ galieto pasëmuokîtë. Vo bova tçp: No, ër tas përðlîs nikâp negal apsëgintë, baëðmaloutë. „Përðlî Prisërinkau pëlna kiuoci patiû graþiausiu kiauðiu, sosëlëjau dëdë- melagi, ëlgs lëiþuvis poudams laiþîtë...“ Paskiau tas përðlîs ëðsë- li sûri so kvînas ër noçjau ont ruoduos pas sava klëbuona. Tuo- perk. Toriejë ëðsëpërktë, vuo je ne – kartë... kiuom mona duovënuom ons bova baisiausç kontëns. Pasëcëka- Að atsëmëno, mona vîrs bova mozëkonts ðëtâ, no ër so klarnie- vëjë, ar tuoki skani sûri pati solëjau. Atsakiau, ka pati. I nomus grîþau to grajëj. Grajëj tuokë Juockalë veselë. Jau mes ruoðam, saka, ton patënkinta – klëbuons paþadiejë kaþkou tëms vaikems pasakîtë. kartë – nebier mûsa tuo përðlë. Vo pri mëðkelë gîvena tëi þmonis, Sekmadëinë laukiau kâp nikumet – viel toriejau vëlti, ka gal kas Juotskâ tuokëi. Ëðbiegam, saka, jërgou mona, tas mûsa përðlîs pa- nuors ër i mûsa suodîba pasëbels. sëkuorës jau. Vo ons tik vaidëna pasëkuorës: paþasties sosërëða ë I baþnîèë ëðçjau pasëpouðusi ëð vësa kaðta. Atsëstuojau deðë- pro kakla èe ëðkëða tou ðniûra, padarë tçp, ka atruodîto, jog tëkrâ îr nie baþnîèës posie, ðalëp vaikiu. Nuoriejau ëð artiau pamatîtë ër pasëkuorës. Leiþovis ëðtîsës, saka, Jëzus Marëja. Jau anuo muoti- pajostë, kâp tei vaikç elgsës po klëbuona pamuoksla. na, saka, tëik kriuokë – mëslëjë, ka tëkrâ pasëkuorë... Pamuoksla pabaiguo klëbuons pradiejë klaustë vaikiu, kou anëi ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 57

LIOUB PAVUOGS JAUNUOSËS Narçk nikuokiû kningu. Majo gëiduotë – tçp pat galio ba kningu. Vakâli, jug lioub pavuogs jaunuosës. Veina karta að përtie dër- Graba so nabaðtëko diejë ont dëdesnës skrînës ar specelç so- bo, að darbavaus– nebova ni juokë baliaus. Tik îvaþiou maðinelë. kalë plati soula. Nabaðtëka lioub ëðlaikîs tris paras. Kalnus ëðgëi- Paaiðkiejë, ka veselninkâ pavuogë jaunoujë, atveþë pri monëi përðtë. duojos, davë pavalgîtë. Laiduotoviems lioub pjautë kiaulë, këtë – ër Sakau, tamstas galët tris dëinas siedietë, ka tik nepagalvuoto, ka verði. Mesuos ëðvërs. Kuoðënas, svëista, sûrë, kavuos dous. Pri tamstas pri monëi i pirti atçjuot. Gedrëmu davë ër ougu ëðvërtû. Rîta meta, prið iðveþant, lioub pa- Atsëveþë anëi ðnapðës, oþkondas sava, ë vëið. Ë að pati privëi- vadins pavalgîtë meselës. Pîraga, kavuos dous. Vo pagraba (pa- ðiejau. Paskiou jau patis pradiejë rokoutë, kad nagal tçp darîtë, ka kasînu) nabova. tor grîþtë – veselë pasëbëngs. Ër ëðvaþiava. Veþëma, so katrou veþë nabaðtëka, þëima pouðë egliems, vasa- ra – berþâs. Metënës (praçjos metams po laiduotoviu) baguotesnë Papasakuojë Lapinskienë Regina, gëmusi 1933 m., Vënskienë mënavuojë tris dëinas. Dvë dëinas meldies, gëiduojë Kalvarëjës Bruonislava, gëmusi 1933 m., gîvenontës Joudupienu kaimë. Oþra- Kalnus, vo tretioujë dëina ðuoka. ðë Kasperavièâtë Auðrënë KRËKÐTÎNAS JOUDUPIENU KAIMA GËIDUORÇ Krëkðtînas lioub ðëik tëik keltë. Vâkus nadëdëlius krëkðtëjë; Joudupienu kaimë îr ëðlaikîta senûju Kalnû gëiduojëma tradicë- bëjuojë, kad nanomërto. I krëkðtînas lioub sosërinks artëmëijç, jë. Gëiduorë: Grëcios Stanisluovs, Petrauskis, Stonkienë Aldiuona, gëmënës, kaimîna. I kûmas bikuokiû navadëna, kou nuors vîko- Stanevièë Juonis, Turauskis Ontuons, Zûbë Albins, Kobëlienë Uona, sesnius ëð gëmëniû, kaimînu. Boivîdienë Rasa, Bertaðienë Regina, Kobëlios Pranis, Kobëlienë Uona, Zobienë Jadvîga, Zobîs Albins. Prið Velîku ðventës, vësa ga- PRIBOVIEJË vienë kuoþna pënktadëini api dvëdeðimtës þmuoniû (prisëded ër Ka gëmë mona maþesnë bruolç, seseris, kvëitë priboviejë Vaðkie- këtë kaima þmuonis), sosërinkë pri vëina a këta, gëid Kalvarëjës në ëð Ðatramëniû kaima. Ana bova na tçp sena, stombi muotrëðka. Kalnus. Geguþës mienesie pri kaima kuoplîtieliu gëid Majo (gëis- Ka noplaus, sotvarkîs, paruodîs leli. Vâkams pataisîs veèerë ër mës Marijç pagerbtë). Seniau par Krîþiaunas dëinas (tris dëinas ëðçs. Tievs, je toriejë, atsëlîgëna pëningâs ër svëista, sûrë devë. prið Ðeðtënës) lioub çtë i kapus gëiduotë Vësû Ðvëntûju lëtanëjë, Dievs mûsa prieglauda ër stëprîbë. Papasakuojë Stonkienë Eldiuona, gëmusi 1935 m., gîvenonti Jou- dupienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Papasakuojë Bertaðienë Regina, gëmusi 1962 m., gîvenonti Jou- dupienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë PRAVARDËS Erlienu kaimë þmuonis bova vadënamë tuokiuoms pravardiems: ERLIENU KAIMA GËIDUOJËMA TRADICËJËS Anoþis klëbuons, Anoþis kriauèios, Kazlauskis klaikðis, Vaièios uoþ- Erlienu kaimë par gavienë vëina karta par savaitë îr gëidamë nogaris, Vaièios gondrënis, Vënckos beseris, biesos, daulënis, dau- Kalvarëjës Kalnâ. Par bodînës, metënës, trisdëðimtënës kaima þmuo- bënis, meistros, cibelë, pipka, balondis. nis tçp pat atgëid vësas rçkalingas gëismës ër ëlgûsius Kalnus. Këtë mënavuo ër pënkiû ar deðimtëis metu artëmûju mërëma me- Papasakuojë Struopienë Jenina, gëmusi 1935 m., gîvenonti Er- tënës. Geguþës mienesie gëidam Majo. Onkstiau – pri kaima koplîte- lienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë lës, dabar – pri Abrotë, paviesënie. Sosërenk nu deðimtëis lig pën- kiuolëkas kaima gëiduoriu. KÂP PRIVËIZIETË PLAUKUS? Lioub so moilo plautë, parsëplautë so kiauðio ë paskiau, a ka jau Papasakuojë Struopienë Jenina, gëmusi 1935 m., gîvenonti Er- acta bova, so acto parsëplaus, ka bûtom blëzgesîs. lienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë KA MERGELËS BOVUOT, ËLGAS KASAS TORIEJIET? SALONTÛ GËIDUORÇ No, vësçp. Lioub pins. Ë kasa ont kasuos statë. Vo ka tçp – Paskotënio laiko sosëdarës bûrielis gëidam deðimti metu. Ni vëi- kouda. Këkvëina dëina sosoks i vëina bëza, sopins, sosoks oþpa- na namuokiejë, pu vëina, pu vëina, graþesnçs balsâs muotrëðkas ër kalie. Vo ka jaunas mergelës bovuom, oþpakalie tçp sosoksi, so- prisëðnekënuom, pasëmuokiem. Gëidam ba instrumënta budînies, soksi. Mona mama neðiuojë so skaro. metënies. Nu biednû oþmuokesnë najemam, nu këtû – nuors ont vaistû. Tradicëðkus, nasotrumpintus Kalnus gëidam. Puotërus dailç, JOUKÂ APLËI MALEVUONËS truopnç atkalbam, naskobiedamas, kad þmuonis napapëktintë. Këta karta bova mûsa kaimînë. Atejuom i laiduotovës (þëima bo- va). Tatâ veizam, Jezus Marîjë, kuojës naðal, bet ðalta, vo þondâ Papasakuojë Jeblonskienë Regina, gëmusi 1939 m., gîvenonti vëinâ muotrëðkâ ka deg, ka deg. Vo so raudonoujo buruokelio tuo- Salontûs. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë kios rëtenius ana besonti ëðsëpaiðiusi... Sava gîvenëme nç að malevuojaus, nç kou. Ni so kou. Natûrali BUDÎNËS, LAIDUOTOVËS, METËNËS bovau vësa omþio. Ë vîra gavau naturali. Tuokart nieks namalevuojies. Mama, Ropeikienë Uona (gëmusi 1910 metâs) vedies muni i budînës nu trijû mçtu. Kalvarëjës Kalnus tçp ër ëðmuokau gëiduotë. (Nukelta i 58 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 58 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 57 p.) AÐ – ÞEMAITË Papasakuojë Rëikienë Agripina, gëmusi 1936 m., gîvenonti Lai- Jë, að þemaitë, mona vësë þuodç þemaitëðkë. Tçp îr pas mûsa. viû kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë Ë kad ër anûkielis, vakâli, kartâs nebsopront. No, bikou, sakau, noçk, tatâ parneðk ne krieþi, bet kriuotoli kuoki a kou. Ons nabþëna, SENUOVËNÇ GIELIÛ DARÞELÇ kas tas î. Çk, vakâli, parneðk cierninku. Cierninkâ î degtokâ. Nuçt vëizietë tu cierninku: Mama dëdëlç mîliejë gielës. Giedrëms, mûsa kaimîns, bova – Moèiutë, nie tu cierninku. Vo kou ons mëslëj, naþënau. Ons agronuomo, lioub atneð sieklu, vo mama anam dous jau praaugintu ëiðka tu cierninku... Îr cierninkâ, maþieli, padiëtë dieþelie... daigû. Mûsa darþelie auga jorginâ, pamatënës ruoþës, nastortas, LUOVAS BOVA SO ÐIAUDÂS lënelç ër vësuokës këtuokës gielës. Bova padarîtas vësuokiû for- mu klombas. Anas apkraus vëinuoda dëdoma akmënelçs, anus so Toukart tû suopku Þemaitiûs nabôva. Bova luovas arba tapðans. balto muolio nodaþîs. No tapðans bus tuoks tatâ atsësiestë, atsëgoltë. Luovas bova so ðiaudû ðienikâs. Ðiaudû veiziejç rogëniu. Luovas apatë bova ðniûrâs Papasakuojë Stonkiene Eldiuona, gëmusi 1935 m., gîvenonti Jou- ëðpînta. Ðienikus siova ëð austa marðkuona audekla. Ðienika mai- dupienu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë ða prikiði ðiaudû ë anuo vëdorie padarâ skîlë, ë bova luova golietë. No, tou skîlelë tçp tuokë palëksi, ka galietumi îgrçbtë, ka galietumi Mamelë bova gieliû mîlietuojë, anâ kuoþna gielçle bova graþi. ðiaudû prikëðtë. Ka galietumi pamaiðîtë anus. Vakarë, çdams goltë, i Anuos darþelie poikavuos rûtas, gvazdëkelç, guoðtautâ (fliuoksâ), ton skîlë îgrçbës ëðportinsi, ka bûtom mînkðtâ. Skîlë liuobam palëk- blëzgës, astras, nastorcëjës, pënavëjës, bëjûnâ, auskarelç, rodbe- të, druobolë ondëngsem ont vërðaus. këjës, jurginâ (vasarënç ër rodënënç), kleuomës, japuonëðkas plu- kës, tolpës (pilipuonâ), lëipsnelës (salvëjës). SIEJUOM KANAPIUS Kapus priveiziejiem so mamunelë (buoèielis bova mërës). Ont [...] Bova kanapiu. Dabâ nieks nabaugën. Þmuonis daug nasiejë. kapâs auga rûtas, duobëlelç, ðparâ, ër vëskas. Vasarëniu gieliû Darþa kuoki, darþieli. Oþsies ë spërgënç bus. Paskiau tus kanapius senâs laikâs nieks ont kapû nalioub dëigtë. neð dþiautë i pirti. Ëðdþiuovins, ëðlauð, padërbs. Dëdlç stëprë ðniûrâ bova ëð kanapiu. Tatâ ë suksi, ëðminsi jau, ëððokousi ë suksi ont Papasakuojë Þvinklienë Valë, gëmusi 1944 m., gîvenonti Laiviû matara. Tuokëi bova matarâ. kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Doubas këtë vadëna përtë, dâ këtë – dþiavuovë. Ëðdþiuovën, ëðlauþ, tus kanapius, ëðdolkën, ëðbrauk. Tçp pat, DARBA PASËDALËJËMS kâp ë so lënâs. Tuo doubuo bova peèios korams, tomsi bova. Dabâ vadën tou Kâp tievâ darbus lioub pasëdalintë? patalpa darþënë, toukart vadëna jaujo. No, tuoks þemaitëðks þuo- Tievs lioub parçs ëð darba pavargës. Muotina nomûs vëskou dis – jaus. Javâ bova veþamis, ë vadënuos jaus. Ë jaujë galë bova vëina pati tvarkë, vërë, taisë. Vo ons – ons tvarkies laukë – a mal- përtës. Pu vëino stuogo. Tçp, kai î vasarënë pri tvarta. Tçp bova pri kas paskaldîs, a kou nuorîntâs. Nieka nataisë. jaujë përtës. Vo tamë jaujië bova tik ðiaudâ, ðeinâ sokrautë. Vëituo Mama plaus, vuoniuo apmerks. Kuokë gera skalbëma priemuo- darþënies. Tën tuo përtie nieka. Peèios ë î padarîtas lëntînas lë- në î pelënû ðarms! Vo dabâ kuokiûs troèûs plaunam, kuoks þmoniû nams. Peèios so kamëno. sergamoms, kraujuotaka, galvas, vëskas. Serg ë serg. Vo onkstiau? A mûsa tievâ sërga? KËTA KARTA BOVA PERENËS Bova tuoki nedëdelë, kap dabar vasarnamielis, maudîkla. Soulâ Papasakuojë Urbonienë Valerëjë, gëmusi 1936 m., Urbuons tën bova. Vëins, do, trîs. Aukðtiau nabëisi. Akmënû bova, ont tuo Ontuons, gëmës 1926 m., gîvenou Kadagînu kaimë. Oþraðë Kaspe- ondëns – garâ. Këtû bova pri prûda. Vo këtû nabova. Þëima ëðbiegsi ravièâtë Auðrënë i snëiga. Bova muolënç bliûdâ nosëpraustë, paskou – bliëkënç, bova ë medëniu. Vuonelës tuokës padarîtas. Dâ senesnçs laikâs. ...NOÐËLËS, NOPLOKËS... VA, KAM – Î PATALKË Ðuoktë, skaituos... Këta karta patalkç bova. No ër mes çsëm ðî REIKIEJË SOTARTË (LËNA KELS) vakara ðuoktë. Patalkie këik tën gausi nomëgtë – kuokë adîna... Vo Ëð tievû atsëmëno kap pasaka. Nopjausi, sostatîsi... Ne pjausi, dedam i grindi. Ka lioubam çtë i talkas, vësçp bova. Nabëbova laika bet rausi so vësuom ðaknim, sostatîsi ër dþiûs. Ë je jau ðlapë – i apsërëngtë. Liuobam pasëðuoktë çtë so tâs patçs drabuþçs. Pri pirti. Ka jau siekla prëbrîs – kolsem. Pasëdies ont þemës, vo tuokëi prûda priçsi, atsëprausi, nosëðlaustîsi, vësas dollkës nosëdolkinsi spragëlâ. Ont ëlga mëita. On gala – ðniûrielis, vo èe tçp – tuoks ë lieksi. Tuokës bova tuos soeigas. Tuokiû, kâp dabâ, nabova. Èe – miedis. No, ër va, ë soksi. Toriejç muðtë, toriejç sorokoutë i vëina. koncertâ, èe tas, èe dâ kas... Vo toukart paprastâ grajîs ë soçs, Je neteisingâ – sunkç. Tink, tink... Reikiejë sotartë. Je nasutarë, jau ðuoks, ë vëskas. sunkç muðtë. Èe kap bielîznas skalbëms paprûdie.

Papasakuojë Lapinskienë Regina, gëmusi 1933 m., Vënskienë BIELÎZNU SKALBËMS Bruonislava, gëmusi 1933 m., gîvenontës Joudupienu kaimë. Oþra- So koltovë. Viel tçp pat. Toriejç muokietë, toriejç sotartë. Svarbo ðë Kasperavièâtë Auðrënë ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 59

sotartë. Je ne – jouksës bikas çdams par këimus. Jë, kon èe skalb. PAS ÛKININKUS Vëinam patem sunkç. Bielîznas ë pelënus arba pelënû ðarma pa- Pradiejau tarnautë nu septîniu metieliu. Pradiuo avis ganiau. dërbsi, verdontë vondens ont pelënû ontpëlsi, nostuovinsi ë pridiesi Îdous kuo nuors oþkôstë pavakarç – avis mon ër atims. Ka paaugau bielîznas. Ë diesi on peèiaus vërintë. Vërinsi ë paskiau neðîs pa- dëdesnë – karvës ganiau. Drabuþelius dous dëdëlç prastus, këtû talînë. Marðkënç, kelnës. Jug vëskas bova ëð marðkuona. Lëna. pëimënû neðiuotus, luops ont luopa. Gîvuolius ganont, po medius No ër neðîs i paprûdi. Je vasara – gerâ, vo je þëima – eketë ëðsë- karstontëis vësâ drapanas soplieðiau. Pamatë kaimînë tuokë no- kasi. Vadënuom – þlogti skalbam. Pamërkîsi ë davai so koltoviems. skarosë, tîèiuoms dar daugiau ðlebelë sodraskë ër lëipë pasakîtë, Bova meistrâ. Klumpës dërba, koltovës sveistou muðtë. Ëð karta kad ana tçp padarë. Gaspadënç nieka nablëka, kâp këtus drabuþe- këðâ i ðarma, diejç ont peèiaus ë vërënâ. Valonda, dvë pavërinsi. lius pastuoruotë. Na vësë ër gaspaduorç baguotë bova, nabova ëð Ë çsi i paprûdi. Kâp kas toriejë, këts toriejë prûda dëdlç artëj. Këts – kor tû piningû pajimtë. Metûs karta soknelë lioub pasiûtë. Skau- laukûs... Bova meistrâ. Klumpës dërba, koltovës, sveistou muðtë. diausç, kad alguos nedevë. Dërbau tik oþ pavalgîma. Ëðçnont ganîtë gaspadënë lioub îdous botelka so maðënavuoto Papasakuojë Rëikienë Agripina, gëmusi 1936 m., Rëikîs Anicets, pëino. Ganont karvës ta pati kaimînë viel pamuokë – prisëdietë ton gëmës 1935 m., Rogënienë Jenina, gëmusi 1935 m., gîvenou Laiviû botelka pri karvës papa ër prisëmëlþtë pëina. Kuokius tris kartus kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë tçp ër padariau. Rodëni, rîtmetie, jau paðalos, basuoms kuojuoms ganîtë lioub ëðvarîs. Ër lauksi, ka ta karvë grçtiau blînu pridarîtu – biegsi, ásëlëpsi, atðëlsi grçtiau kuojelës. Saulë pakëla, ðalnuos na- SKALBËMS lëka, ë viel vëskas gerâ. Vasara – tâ vësumet basë. Pu rogëinas rëðont piedus, kuojës Kâp Tamstas skalbieties? lioub krovënas bûs. Þëima gaspadënë lioub doutë kuokiû prasties- Prûdë. Bova soulalis tuoks ë tuokës koltovës bova. Lioub vërintë niû vëlnuoniu siûlu – nu pat maþa muokiejau nosënertë þekës. tuokiûs katëlûs. Dies drabuþius ër barstîs pelënâs – miediu pe- Tievs bova ðiauèios, lioub padërbtë medpadius (so klumpçs na- lënâs. No ër ont ognëis ðotins ë vërins puo valonda, dvë. No, ër paçjau). Kas tretë ðvënta dëina gaspaduorç lioub lçstë pasëëlsietë. paskiau ims ëð tuo katëla laukon, nëðës i paprûdi. No, ër ëðplostins Ka tarnavau pri vëinû ûkininku, anëi toriejë kuokiû ðeðiû metie- ondënie, ë skalbs so koltoviems, pakuol tus pelënus vësus ëð- liu dokrelë. Ðeimininkë tou sava dokrelë vës mîlous, boèious, plau- skalbs. Plaus ë plaus tus drabuþius. Vo, tuokei persîlç tabova këta kus pins, vës apsëkabënusi. Að veiziesio ër mëslîsio: „Kap gerâ, karta. No, patalînës... Këta karta tçp vadëna. No, tievû tuoks pata- kad að mamas natorio. Kad muni tëik mîlieto, kâp að gailietiuos, ka rëms bova. Ont patiû drabuþiu apëbarstîs tâs pelënâs, ondens oþ- ana mërto“. pëls ë vërins. No, puo valonda, posôntruos valonduos. No, ëðims a Ketoriuolëktus metus çjau, ka stuojau oþ posmergë. Reikiejë ër i këbërus, a i kuokius, ë ëðsëneð i paprûdi. No, ër dous so kolto- karvës mëlþtë, ër rogius rëðtë, veþëmus krautë, griebtë. Dëdëlç viems. Ka prið kuokës ðventës ëðëisi, ë klausîsîs. Ër veinamë sunke bova ðëina kraunont ont galâs. këimë: tëku taku, tëku taku, ë këtamë këimë... Prið kuokës ðvëntës lioub plautëis drabuþius. Çk çk... Î sûnkç, þënuok. Nomënç drabûþç, Papasakuojë Vasëliauskienë Bruonë, gëmusi 1929 m., gîvenonti pakuol ëðtompâ vondenie, pakuol ëðplaki. Vëins naëðplaksi, dvë- Laiviû kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë jau sostuojë plak. Ekëtë ëðkërs þëima, no tuo eketie ë plaksi, dar- bousîs. So seserim. Prëskolbts. Specelç, bova souls padërbts, ër *** auðinsi drabuþius. Nenuorint sotarsi. Tëko, tako, tëko, tako. Ëðçt. Bovuom aðtounë vâka, tievâ nagaliejë ëðmaitintë. Par þëima Dainiuotë nabova kumet. Î darbs, rçk padërbtë. Prið ðvëntës. çjuom i muokîkla, i Peldius, vo vasara – tarnautë pri ûkininku. Nu Velîkas, Sekmënës, no tas dëdliuosës ðventës – tiktâ. Pagrindënç – vëinioulëkas metu pradiejau çtë pu svieta. Përma meta – pas Rau- prið Velîkas. No, ka sokëls kartâs... Vo par þëima, kas tau... di – vâka kavuotë. Ka maþis oþmëgs, lioub oþdoutë bolvës nuskos- të, lapu prilauþîtë. Maþiesnis mona bruolis ganë þôsis. Anuos apnë- Papasakuojë Abrutienë Stepanëjë, gëmusi 1933 m., gîvenonti ka, ons ër parbiega nomëi kriuokdams. Paskiau tarnavau Þalgë- Erlienu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë riûs – pas ûkininkus Kontrëmus. Anëi toriejë 50 aktaru þemës, ge- ras naujës truobas bova pasëstatë. Tvarkings, pavîzdings bova ûkis. Tuoliau nu nomû bova tvartâ: atskërâ kiaulininks ër këts – kar- BOVA PAPRASTÂ viems, verðems. Ëðvietës bova dvë: vîrams ër muotrëðkuoms – doubës bova ëðmûrîtas. Kontrëms toriejë ketoris arklius: do – dar- Kâp Tamstas Mamîtë lioub darîtëis? bënius, do – ëðeiguoms. Paprastâ. Bliuskelë, sëjuonielis, ë vëskas. Vo kvartûga toriejë I baþninèë, i atlaidus veþë arklçs, katrus vadëna Eþio ër Þekë. nomëi neðiuotë. Pri koknës, pri vërtovës. Ka nenosëmazguotom, je Pëlna veþëma lioub prisësvadintë ðeimînas ër somdëniû. Vësë kuo, biðkë ðliûkð ðliûkð i savi ë nosëðloustâ. Dabâ kalats î, vo lioub pasëpouðtë, gaspaduorios apsëmaus baltuoms përðtëniems. toukart bova kvartûgâ. I arkliû kartius mergas lioub îrëðtë baltus duobëlelius ar këtas gie- lës. Ër lioubam vaþioutë tçp ðvëntëðkâ. Papasakuojë Abrutienë Stepanëjë, gëmusi 1933 m., gîvenonti Kontrëmienë mon bova pasiûdënusi dëdëlç grâþë soknelë, rûþa- Erlienu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë va, pro gelsvoma, sporgelçs pakaiðîta. Gaspaduorç lioub doutë (Nukelta i 60 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 60 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 59 p.) Jakðtâtiu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë *** drabuþiu, ër kuoþnâ dëinâ, ër ëðeigâ. Dous lënëniu siûlu, ëðsëau- Pas ûkininkus Kontrëmus Þalgëriûs bova dëdëlç graþos gieliû sem graþius audeklus. Apsëavë bovuom medëniem klumpiem, va- darþielis, anuo vëdorie – dëdëlis apskrëtëms, vo tën vësuokiû se- karë, kad spërsi anus pu soulo... nuovëniu gieliû: rûtu, þemþiûgu, nastorcëju, ðloutieliu. Tçp pat þîdiejë Darbû reikiejë daug nodërbtë. Daugiausç darba bova pri lënû. pëjuolkas, katruos vakarë dëdëlç kvepiejë, gegoþës, naðlelës, duo- Lënus norautë, galvënas noðokoutë, ëðmërkusius ëðskleistë, viel bëlelç, bëjûnâ, ciecuorç (kâp lelëjës), jurginâ vësuokiû spalvû, ber- sorinktë. Mînë jau so maðinuoms, reikiejë tik i anas îdietë, ëðimtë, nardinâ (batelç), þëimënç jurginâ (geltuonë – anus vadëna kepo- paskiau so brauktoviems nobrauktë, so jiekelçs noðokoutë. Pri Va- riems, þîdiejë lig pat vieloma). Lioub sakîs: „Oi, graþos, graþos sëliauskë lig pat vieloma lioubam mintë – ëðkëntiesi karto so lë- Kontrëmû ûkielis, par vësa kaima çjë kvapielis“. nelçs Dieva mûka. Paskiau kabinsi lënû koudieli ont prieverpstës ër Tievëðkie tçp pat daug gieliû vasaruoms þîdiejë, mielënâ – vë- vërpsi, ër vërpsi, plaksi ër plaksi kalvarato, soverptus siûlus ëðlënk- juoklis, dëdëlçs þëidas kâp trûbâs (vomzdelçs), karklelç baltë ër si ont lonktë, padarîsi gëjës, ëðskalbsi, ëðdþiuovinsi ër tumet jau rûþavë, baltgalvës, Amerikas baltagalvës. galiesi apsëmestë audekla ër austë. Baisç bova daug darba. Rogius dëdëlç tëka rëðtë. Baisç dailius piedelius muokiejau so- Papasakuojë Daukðienë Elëna, gëmusi 1925 m., gîvenonti rëðtë. Noðëlsi, vëinamë vondënie bûsi rogius rëðont, vakarë biegsi Jakðtâtiu kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë i prûda ëðsëmaudîtë. Naspiejë pjautë ni kuoks vîrs, tçp gretâ lioubo rëðtë. Bovau nosënierusi konteplës ëð nûðoku. Siûlus sosëverpsio VAIKÎSTËS, JAUNÎSTËS ATSËMËNËMÂ pastuorâ, so sakâs nusëtepsio, îsëspërsio ër – par laukus. Vaikîstie nabova lëngvç – dëdëlie ðeima, deðimtës vâkû, tievâ Griebtë pëivas nabluogiejuos, vo jau rogëinas sunkç bova grieb- baþemç. Gîvenuom Vaitkevîèiu dvarë. Tievs, ka bova jauns, bova të. Tëka karvës mëlþtë, deðimti karviu so ronkuoms grçtâ pamël- oþ vaiki tamë dvarë. Alga gava metu galë, gers vaikis lioub gaus þau. So ronkeliems vëskon nodërbuom. Ër dar dainioudamë, ðvël- 150 litu. Tievs pasakuojë, kad nabova prastë þmuonis tëi Vaitkevîèç. piuodamë. Kuokçs balsâs lioub oþdainioutë! Çk, çk... Posiau lënkëðkâ ðnekiejë. Paskiau puonus ëðveþë i Rusëjë. Dvarë Prið vasaruojo veþont, ëðsëðlous jaujë ðuokems. Kad ðuoks... bova cëmëntëniem grindim vërtovë, kamënë sodþiaus laðënius, Ër lonkuo, ër pëivuo lioub apsëbadîs aikðtelë berþelçs. mesas, deðras, palëndricus. Vaikç içs i kâmëna, parsëneð i kama- Mozëkontâ bova kuoþnamë kaimë, tuoks Petkos Jûzops, meist- ra laðëniû, vo i kamëna ilçs kâtëna. Sena pana Marijë, dvarininka ros grajëjë so armuoniko. Þanëjontëis ons vedom ëð pënkiû kapei- sesou, atras ton katëna ër ðauks ont anuo. Kara laikë tamë dvarë ku nukalë þëidus. bova lëguonënë. Raðkaþë natoriejuom: puokarë laiks, metu galë Baisç linksmë seniau bova þmuonis. Vakarâs lioub sosërinktë i tievâ gaus tik grûdû maiðieli. truoba þaimuotëis, þëida dalintë. Pas vîkusius ûkininkus – saulë Paaugë ejiem i Imbarës pradiuos muokîkla, paskiau – i Kalnalë lçdas, gal vësë çtë goltë. Lioub lçstë ëðsëmëiguotë. Vasara ër pa- aðtonmetë. Klumpiu neðiuotë napriçjë – aviemies gomënçs batâs. kaiti galiejç pakrëstë oþ kuokiû ðakaliû. Mergas par pakaiti nuorie- Valgiem, kon mama ëðvërë. Rogënius mëltus par sieta nosëjuos, sem ëðsëplautë, kad nabûtumem nuskrondosës. Ëðsëveliesem, îdies bolviu, ëðvërs, smetuona îdies, so rûgðto pëino, ër taðîsem. apsëvëlksem ðvarçs drabuþelçs. Ðëltas vasaras bova, natuoki gamta Posrîtç – kuoðës, kartâs ër kiauðënës ëðkeps. Pëitams – buruokînë, kap dabâ. Ër patëms apsëðvarintë reikiejë. kastëni tonkç sosoks, pri bolviu ëð varðkies ðmakala (padaþa) Kuoþnamë kaimë bova përtës. Ûkininkâ lçda vësëms nauduo- lioub padarîs. Vakarienç ëðvërs konkolînë, kroupînë. Çjuom ougau- tëis, patis lioub pakortë, vondëns oþkaistë. Èe pat lioub bûtë prûds – të, grîbautë. Kâp bagîvenuom, tievalis ðventiems (Velîkuoms, Ka- ëðsëkaitënës, ëðsëplëikës, ëðsëveliejës so vantuoms, ëðsëmaudîsi lieduoms) lioub parûpins mëltu, mamelë nuors kou nuors padarîs, tamë prûdë. Po përmo vîra pieries, paskiau – muotrëðkas. kad pasëjosto ðvëntës. Verðieli papjaus, kad bûto Velîkuoms me- Dëdiôji þlogta lioubam skalbtë so koltoviems. Pelënus ëðsë- suos, pîraga ëðkeps. Jezos Marëjë, kâp lauksi tuo pîraga. Kartâs ër sëmsi, so verdontio vondënio oþpëlsi, ka nosëstuovies, nopëlsi. pierninku ëðkeps. Esam gîvçnë Ðateikiûs, natuolëj baþninèës. Dë- Pamërkës, kad dauþîsi, kad dauþîsi so koltoviems, dvëjau dauþîsi, diôji ðeðtadëini lioub baþninèiuo ðvëntintë vondëni, ogni. Mama toriesi sotartë, kad graþç skombieto. Tuolëj lioub bûs gërdietë, liuob lëips parneðtë tuos ognëis. Pasëversi këmpënë ont vieluos ër kaimîna þënuos, kou dërbi. Naðvaresnius tamë pelënû nuovërë dar biegsi. Par Velîkas mama liuob graþiau apsëriedîs, pasëstrajîs krieþi lioub pavërintë. Prûdë eketë lioub prakërs, ðaltamë vondënie ëð- ër anamë atneð margû kiauðiu. skalausi, ëðplûdorsi. Lënënç, sunkë. Lioubam pu dvë sokëbosës Toukart nabova drabuþiu përktë, ðvëntiems lioub nopërktë me- grëiþtë. Padþiausi, þëima, kad tvëskies saulie. Paskiau ont koèiela dþeguos ër pasiûtë mergeliems soknelës. Tievâ avis laikë. Mama sovîniuosi, tçp ëðpruosavuosi. lioub apmegs vësa ðeimîna. I baþninèë çjuom, bova gerâ. Kalie- Gers vaikis lioub prisëlîgtë gera alga – 250 litu. Dar pasielë: duoms eglelë lioubam pouðtë saldainiu popierelçs, kaspënelçs at- grûdû, lënû (lioub þîdou pardoutë). Vîkës vaikis lioub dvërati nosë- lasënçs, kor vëina posë spindonti so vuobolâs. përks. Këts par metus ëðsëkaulîs nu ûkininka pëningû, ëðsëim- Par Þuolënë muotrëðkas lioub sosëskabîtë þuoliû, këitiu, mietu, bliuos, ka rçks atsëskaitîtë, parëtins ûkininks par stala lita. Mergas grûdû varpu, îdies dagi ër neðës i baþninèë. Puotërus muokë davat- lioub prisëlîgtë pu 100 litu, ðeðis cëntnierius grûdû. Sâþiningë ûki- ka Marelë, vëina raiða kuojelë. Lioub vestëis i Gargþdelës kapus, ninkâ algas lioub atëdous. Dar soknelë pasiova. Kontrëms gers îsëlîsem i kuoplîèë, kad nieks napamatîto. Lioub nosëvestë ër i bova. Ka atvaþious kuokëi ðmokolninkâ, kuojënës lioub nopërks. baþninèë. Konëgs tçrausës, kuo ëðmuokuom. Konëgou oþ prileidë- ma pri Komunëjës nieka namuokiejë, Marelç atsëlîgëna, kâp ma- Papasakuojë Daukðienë Elëna, gëmusi 1925 m., gîvenonti ma liou bûtë sorokavusi. I muokîkla çjiem paprastâ apsëdarë. Ma- ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË 61

ma liuob augintë daug vagorklu, po deðimti-pënkiuolëka maiðû no- nemuoko ni pasakîtë. Að ne dainininkë tabovau. veð i torgo, i Plungë. Ëð tû piningû ër apdarîs vâkus muokîklâ. Papasakuojë Abrutienë Stefanëjë, gëmusi 1933, gîvenonti Erlie- nu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë JAUNÎSTIE VAKARELÇ BOVA FAINË Imbarie bova kultûrnamis, sosërinks jaunims ëð vësû posiu. MELDIES Ë DAINIAVA Mozëkontâ – ëð tuo patëis kaima. Je kas ðuoktë namuokiejë, riuog- Mûsa bova tuokë ðëima. Þëima meldies. Að vësû maþuojë bo- suojë kertie. Tëisç ëð ðuokiu – pri karviu. Kolkuozë karvës mëlþau. vau, að nieka nadërbau, mon îdous kontëèkas ë lëips gëiduotë. Ka þanëjaus, soknelë toriejau trumpa, kapruonënë, balta. Bova þëi- Tumet vësë geiduojë. Vo ka jau nagavienë, tâ liôbam dainoutë. Ë viel ma, ðalta. Kaþkëik maista atsëneðë svetç, onkstiau ër svëista, sû- að lioubo dainioutë pu përmo, vo anëi – oþ gala. Ë tçp atësëmeno rë, mesuos lioub atsëneð. kap ðiandeina. Að tçp jau nemuokiejau prëtartë – ontruojë balsa natoriejau. Ë pragîdau ontroujo balso, na përmoujo. Ë mama: Papasakuojë Þvinklienë Valë, gëmusi 1944 m., gîvenonti Laiviû –Vo, vo, vo Regina tor ontrouji balsa, að mëslëjau, ka ana nator. kaimë. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë Ër að dëdëlç daug dainû muokiejau, bet ka tçp ðëndeina, naba- muoko – juk tëik metu nabdainavau. Mona doktie î, nanuoru gërtë, bet ana î kuoristë. Ë anou maþa ÐUOKÇ ëðmuokiau, maþa tebibova, kuokiû septîniu metieliu, ëðmuokiau daina; mamas èe viel daina ta bova. Kâp rçk îtëktë këts këtam? Mes ëð Joudupienu bovuom, Joudupienûs ë tebesam. Tiktâ mes No kâp... Jug îr tas gîvenëms. Mergâtë i vëina îsëmîl, bernioks – gîvenuom pri kelë, vo parkielë i kaima. Èe sokielë vësus, vo tçp i këta, gal bûtë, vo gal i ton patë, sosëjung, praded draugautë. No, mes gîvenuom pamëðkelie. Ka ëðëisi, ta tuokë mada bova, pru padraugau, praded augintë augintëni. No, vësçp bûn. No, matâ, tëik mergâtës, teik vîrâ, korei ðuok daugiau, geriau, toukart ër sosëro- doris ëðëisi – daina. Ë këta vakara dainiousi ë klausîsi, ka mëðkë kou. Vo je mergâtë tik sied atsësiedusi, namuok ðuoktë, ër anuos aids atsëlëip tava þuodçs. Atsëgërst aids, ka tën dainiouji. nieks naved ðuoktë. Ka að namuokiejau ðuoktë, tâ nieks navedë. Î svarbç vîrou mokietë ðuoktë. Jë nemuokiesi ðuoktë, stuoviesi arba JAUNIMA MADAS siediesi ë veiziesi, kâp këtë ðuok. No, valsos geriau, polka nakëik Mûsa mada, ka mes jaunë bovuom, çjiem i ðuokius, ðuokiûs – mon tasekies. Lioubam çtë i ðuokius, ðuoksi. Að ne tçp daug ta- dainas. Atsëstuojë grajîtë, sosieduom vësas mergës, dainoujem. muokiejau ðuoktë. Vedo ëlgâ vâkðtiuojiev. Vo dabâ jaunims... Að nematau... Ðëtâ mona anûkelë: Ana nièniekor vargðelë naiðçt, parvaþioun, bûn, nikuokiuo linksmîbie, ë ta anuos Papasakuojë Urbuons Ontuons, gëmës 1926 m., gîvenous Ka- daina, îsëkëð tatâ i ausës tou radëjë, mozëka. Ë ðauk, ka nagal dagînu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë soprastë, kas tën anuos îr, kuokëi tëi þuodç, kas tën. Nieka. Mon tas napatink.

ÐUOKIS – PAGRINDINIS Papasakuojë Lapinskienë Regina, gëmusi 1933 m., Vënskienë Tievâ must’ nalçda naktimis ðlaistîtëis? Bruonislava, gëmusi 1933 m., gîvenontës Joudupienu kaimë. Oþra- Këta karta jaunimou ðuokç bova. Ðëtâ bus Mëðës, pu Mëðiû ðë Kasperavièatë Auðrënë parçtont ëð baþnîèës – jau ðuokç î. Ë çsi i ðuokius, pabûsi, saulelë lçsas – vëskas, nomëi. Ne kâp ka dabâ – dvîlëkta valonda çt i ðuo- A vaikîstie pri Tamstu bova përtiû? kius. Kas tau, saulelë kavuojës – jau i nomus. Ë pasëbëng ðuokç. Ne, kas tau... Përtës bova tuokë: Bova dëdëlë kobëlâ, kor këta karta lioub þmuonis mesa sûdîs. Ton mesa ëðims, pakabins so- Vo kuokiuom dëinuom lioub bûtë tëi ðuokç? dþiuovîntë. No tou kobëlâti ëðplaus, îpëls vondëns, atkaitënë ðël- Sekmadeinçs. Pu peitu. Ëð baþnîèës parçtont, pu Mëðiû, oþëisi i ta. – Përtës. Vot, kuokëi bova laikâ. ðuokius. Ër pabûsi lig vakara. Saulelë lçsës, ë jau nomëj. Vësë tuokart klausë. Mozëkontâ nograjîs paskotëni soktëni, ë vësë no- Vo ðloutas a muokiejiet rëðtë? mëi. Ë nabie. Douk, sorëðio.

Vo kâp lioub prasëdietë ðuokç? Kuoks përms ðuokis? Kumet rçk pradietë rëðtë? Pradies grajîtë ër soçt. Bikuoks, nalioub skërtë. Jë ë nieka na- Pakuol dâ lapâ nabërst. Vo je lapâ praded bërtë, jou ta ðluota bûs, mozëkontâ grajîs, grajîs, tujau vëins, këts atçs, daugiau, dau- nabder. Gal ë ba lapu. Bet so lapâs îr gerësnës. Ðlouta so lapâs i giau, ë soçt. përti lioub neðtëis nogarâ noplaktë.

Ðuokis bova pagrindinis soçjëms? Papasakuojë Abrutienë Stepanëjë, gëmusi 1933 m., gîvenonti Pagrindinis jaunima soçjëms. Tuokart nabova nç tû kompiute- Erlienu kaimë. Oþraðë Kasperavièâtë Auðrënë riu, nç tû televîzëju, nç radëjû nabôva. Tik ëð baþnîèës ëðçsi, panas pradies ðalîgatvçs vâkðtiuotë, tujau so vaikçs sosëtëks, sosëro- VËSË ÐVËISËIJÇ METÂ kous, kamë î ðuokç kuokëi. No, parvaþioujint oþvaþious ë pasë- linksmins. Dainiava, dëdëlç dainiava jaunims. Vësuokiû dainû, að (Nukelta i 62 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 62 ÞEMAITIU ETNUOGRAPËJË

(Atkelta ið 61 p.) jimtë i ronkas vërbalus – ër toriesi graþiausi daikta. Mon vërbalus i ronkas îdevë tieva sesou, ka mon bova ðeðë metelç. Pamuokë apsë- Vësë ðvëisëijç metâ – pas buoèius, pas vëinus, këtus. Vëskon mestë, akis ëðverstë. Pamatîsio kou nuors iduomesnë, jau nuoriesio pradiejau soprastë, vëskon diejaus i galva. Par Velîkas novaþia- ëðmegstë. Nabova tuo, kuo nasogebietiuo ëðmegstë. Par dëina au- vuom i Kûlsuodi, parvaþiavuom ëð baþninèës, Prikielëma, gëidam sio, ausio, vakarë – megsio. Dabar þmuonis skundas depresëjë. gëismës: Karalienë dongaus linksminkimës, Marija, Kristo kor ne- Seniau þmuonis naþënuojë, kas tas îr; èe ton dërbi, èe ton. Depresëjë ðiuojç, ëð nomërosiu kielies, Aleliuja, melskis oþ mumis, Aleliuja. – slinkiu lëga. Imkis darba, dërbk – ër nasërgsi. Vo sesutë, katra bova gal dvëjû metieliu, lim tim tium gëiduojë. Gëiduotë ëðmuokau bûdama dëðimtëis metu. Bâbûnë vës ve- Buoèios, mamas tievs, dëdëlç mumis mîliejë. Lioub grajîtë so dies gavienës petnîèiuoms pas kaimînus gëiduotë Kalvarëjës Kal- smoiko, ont dëdëlies krasës (zedlë) atsësiedës, ër að ðalëp atsë- nus. Lioub îdoutë kningas; tçp ër ëðmuokau nu vaikîstës vësas ont siesio – klausîsious. Dëdëlç tëka smoika môzëka. puomietës. Vësa gîvçnëma çjau gëiduotë i bodînës, îr tekë ër vestë, Buoèios – mozëkonts, anuo sûnâ – tçp pat mozëkontâ. Buoèios bûtë pagrindënë gëiduorka. Priðauktë îr lengviau, vaduovou – vësa toriejë gera balsa, kaimînâ lioub sakîs: „auksënë gerklie“. I vëdori atsakuomîbë. truobuos vakarë lioub padietë soulali, atsësies vëins, plieð so ar- Tievâ toriejë 18 aktaru þçmës, auguom devînë vâkâ. Par triemë- muoniko, buoèios – so smoiko, sûnâ – so trûbas. Buoèios lioub mus tievali ëðveþë, vâkâ so mamo palëka. sakîtë monëi, kad, ka að paugsio, ons ër muni ëðmuokîs grajîtë. Tievs atsëdûrë Arkangelska kraðtë, nabova kuo valgîtë, þmuo- Naspiejë – ëðveþë i Sëbëra. Vo kâp lioub bûtë îduomç: atçs sobat- nis sotëna, pradiejë mërtë. Daktars lietovis patarë biegtë, nobraiþë vakaris, tievs lioub sokamandavuotë sûnus grçtiau apsidërbtë. No- plana. Ër tievoks parbiega. Ni pasa natoriejë, parbiegës nçjë ëiðkuo- sëpraus, ëðçs i priongi ër pradies grajîtë. Ër prisërinks pëlns këims tëis, niekor nçjë, prisëbëjuojë – vësor çjë mama. Pu Stalina mër- þmuoniû. Ka ðuoks, tik nakti ëðsëskërstîs. tëis gava prisëpaþintë; vës tëik tuo pasa reikiejë. Vësë ðeimuos vîrâ toriejë instrumëntus, buoèios ëðmuokë sava Ka tievieli ëðveþë i Rusëjë, bovuom trîs mergelës, ka grîþa – dar vâkus gerâ grajîtë, lioub vësë çtë pu veselës, bodînës. Buoèiaus ðeðë vâkâ atsërada. Këts këta augënuom, sunkç dërbuom, darþus sûnums Jûzapou, Augostënou, Edvardou, Petrou, Celestinou, Ze- raviejiem. Nertë nu ðeðiû metieliu ëðmuokau. Tieva sesou îsprau- niou, Bruoniou bova oþ vaduova. Ka veþë i Rusëjë, Kûlupienûs sos- dë vërbalus, karvës ganîdama so kablioko mezgiau dainioudama. vadëna i vaguonus. Ka pajodiejë eðeluons, anëi oþtraukë „Marijë, Mama audë, kaimînë audë, paokatëjë siestë pamieginëtë, pamokë, Marijë“, so trûbâs pritarë, pati gërdiejau, ëð muokîklas parçdama. kâp raðtus sovertë, tuolîn – daugîn, baausdama pati atrondi, kâp Vësë grîþa, ër vâkâ, ër bâba, tik buoèiaus kaulelius vieliau par- geriau, graþiau. Priaudiau daug abrûsu grabneðems, staltiesiu, dë- veþë. Instrumëntus ëðsauguojë, parsëveþë, paskiau ër naujû nosë- vuonu (luovatiesiu), vësuokiû ronkðloustiu këluometrâs eso priau- përka. Jûzaps vës tuobolënuos, bova garsos mozëkonts. dusi. Torio dvejës staklës. Vëinas nadëdëlës Vënckos padërba, vo Seniau ër pagîvenë þmuonis lioub sosërinks, pradies dainiuotë, senuovënës nu vëinuos muotrëðkas nosëpërkau. Raðtus kor nuors patis linksmënuos kâp ëðmanë, nareikiejë nieka organizoutë. Jau- pamatîsio – patëks, bet tëka ër pagal savi pakeistë, spalvas pati nims çjiem i ðuokius. So armuoniko grajîs, bûgna muð – ðuokam. pasërenko. Ëð senû audeklu daug kas tëka, bet daug keitiau pagal Paskiau sostuojem: mergas – vëinamë galë, vaikç – këtamë. Vaikç savi. Audiau pu darba, bovau bëngusi Kartënas vëdorënë muokîkla, trauk daina (vaikç tôr vëina vedontiôji). Mergas klausuomies, kriti- paskiau – Panevieþë gidromeliuoracëjës teknikoma. Dërbau Kre- koujem. Vaikç notëlst, mes tujau oþvedam kou naujesnë, kou graþes- tinguos Meliuoracëjës statîbas valdîbuo – ëðdërbau tën deðimti në daina. Ðuokuom valsa, polka, padispana, ratelius: „Ðiaudû batâ“ metu, kol svçkata pradiejë ðloboutë. Gavau invalidoma, bet vës ër këtuokius, kas kuoki muokies – oþves, muokiejiem dainioutë, tëik 1976 metâs pradiejau dërbtë Plugës îmuonie „Minëjë“. Pu Lie- muokiejiem ðuoktë. Vo dabar – pasëtompîms. Baisç naskanç. tovuos Napriklausuomîbës paskelbëma – tçp pat Plungës îmuo- Vaikîstie pas buoèius ëð tieva posës vës lioubam vaþioutë. Tie- nie – tik jau „Linomeda“. Takelius, dëdëlius takus tûkstontçs veþë i va bruolis, mona kûma, sesou dar jaunë bova, muni mîliejë. Kûma Norvegëjë, Ðvedëjë. Lioub leistë ër patç raðtus sokortë. Luovatie- toriejë klietie kamara, kor mëiguojë, kartâs – ër pakaiti. Ër að pri sës, pakluodës tçp pat audiau, daugiau – raðtoutas. anuo lioubo nobiegtë. Vëina karta atçjë kûmas draugs ër pasëjou- Ëð mona trijû vakû austë nuoriejë muokîtëis doktie ër vëins kë, kad ons pana batorîs. Að baisç sopîkau. sûnos, këts îr siedës i staklës, bet napatëka. Maþasis sûnos Ruo- Anoudo lioub dainiuous tëik graþç – tëka mon anû klausîtëis. berts dëdëlç so ûpo audë. Lioub parçs ons ëð muokîklâ, pavalgîs Ta klietës mon, vâkou, bova dëdëlç îduomi. Ont aukðta vësuokiû ër – grçtâ i staklës. Vakarë dar tabëbëld staklës... Pu ketoris, pen- rakondu bova prikrauta. Daugiausç mon tëka ëð medë druoþtë daiktâ. kis ronkðloustius lioub ëðaustë. Dabar sûnos Airëjuo, bet saka, kad Vëns tuoks nadëdëlis, dailos spuotkielis bova. Babûnë paaiðkëna, staklelës nomëi tegol bûn. Eso ëðmuokiusi daug ër këtû audieju. kad i anou lioub sodietë maista pëimënims. Nopluoviau, nogrëndiau Dëdëlç struopi muokënie îr Ðëlgalîtë Ingrida. Prið ketoris metus ër parsëveþiau nomëi sava vësuokëms daiktelems sosëdietë. Ra- drôsç priçjë par Parcinkolë atlaidus ër pasësakë, kad dëdëlç nuo- dau ër vësuokiû senû mezgëniû. Vëins nertënis þals, so pîniems. rieto ëðmuoktë austë. Jau ketoris metus muokuos, vës atbieg pu Ëðsëkërpau tas pînës, dþiaugiaus, èiopëniejau, këðenie îsëdiejusi pamuokû. So tuokë okata Ingrida muokies, dëdëlç imli îr. Vëina neðiuojaus. Ka ëðmuokau nertë, pati stëngiaus sau ë këtëms kou karta paaiðkënâ ër sopront. Lëngvç tuokë muokîtë. Torio gîslçlë nuors nomegztë, soknelës pasiovënietë. Ër dabar, je þmuogos apsë- bëndrautë so jaunimo. Dabar muokau dvë palongëðkës – muotina rëngës përktënçs drabuþçs, að naatmëno, kâp ons bova apsëriedës. so dukrelë pas muni vës atvaþiou. Je ronku darba – îsëdedo i galva. Daug mezgiau: soknelës, nertë- nius, lëimenës, bliuskas, kuostiumelius. Sovietënçs laikâs nabova Papasakuojë Jeblonskienë Regina (1939–2013), gîvenusi Salon- nieka përktë, vësë lioub kuolîtë, kâp að muoko megstë. Lioubo lëiptë tûs. Oþraðë Vasëliauskienë Nëjuolë TARMIÛ METÂ 63

Vaidën Kretinguos rajuona kultûras cëntra Kartenas skîriaus miegieju tçtra artistâ. Përma ið kairies – reþisierë Þâsitienë Martina) Tçtruoluogs, Klaipiedas universiteta pruofesuorios Bielskis Petros „PRIGIMTA LEIÞUVË NAMUOKIETË GIEDA“

Ðiû metu rogpjûtë 30 dëina Nasrienûs, Vîskopa Motiejaus Valonèiaus gimtinës mu- ziejou vîka Tarmiû metams skërts rënginîs „Prigimta lëiþovë namuokietë gieda“. So ðventës dalîvçs sosëtëka kningas „ÞEMAI- ÈIØ KULTÛROS SAVASTYS. Nuo Vilniaus kalvø prie Baublio slenksèio“ (iðleista Rëitava kultûras cëntra miegieju tçtra kolektîvs (vaduovs Andriuðka Vincos – ketvërts ið kairies) 2012 metâs) sodarîtuos ër vîriausiesis re- Urbuonienës Rîtës portëgrapëjës ið Èiesnas Algë arkîva daktuorios, ið Ðëlalës rajuona këlës, dabâ Vilniou gîvenous ër dërbous istuorëks Jucîs Virginëjos. Aple Þemaitiu kluojëma tçtra pe- ripetëjës papasakuojë Klaipiedas universi- teta pruofesuorios, kluojëma tçtra puoselie- tuos Bielskis Petros. Dëdëlë þiûruovu pa- laikîma sulaukë Kretinguos rajuona kultû- ras cëntra Kartenas skîriaus miegieju tçtros, paruodës Þemaitës spektakli „Trîs mîlëmas“ ër Rëitava kultûras cëntra miegieju tçtros, atvëþës i Nasrienus Sruogas Balë komedë- jë „Pagunda“. Ðvëntë vainëkava þemaitëð- ka vakaruonë. Kairie – rëngënë dalîvç

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 64 LITERATÛRA

Gruodþio 11 d. ðiltame ir puikia kankliø Atimti / Viltá.“ Tegu galø gale suvokia men- muzika iðgrynintame Lietuvos raðytojø sà- kà savàjà prasmæ. Sizifo prasmæ. jungos klubo surengtame knygos sutikime Taèiau bjauriausia yra tai, kad eilërað- Dalios, kaip debiutuojanèios autorës, eilës èiai vabalai turi saugius namus, kur gali dau- buvo sutiktos kiek neáprastai. Pirma knyga, gintis bei nekliudomi veistis. Tai modernioji taèiau, pasak tà vakaro kalbëjusio literatû- sàmonë ir traukianti pirmykðtin bûvin pasà- rologo Regimanto Tamoðaièio, stipri. monë. Ir nëra jie, tie vabalai, visiðkai prieð Dalia savo kûryba gerokai nustebino ne Dievà ir þmones nekalti: bûdami, kaip jiems tik skaitytojus, bet ir paèius leidëjus, kurie ir dera, virtualûs ir biseksualûs, jie grauþia knygos metrikoje raðo, kad jos „trumpi, bet paèius dvasinës bûties pagrindus, estetið- nelyginant þaibas sutelkti eilëraðèiai – anti- kai ardo ne tik smegenis, bet ir egzistenciná sentimentalûs, skaudþiai egzistenciðki ir audiná – gyvenimà, sukeldami radikalià abe- griaunantys, ir teigiantys humanistines ver- jonæ viskuo, naikindami dvasios pertvaras tybes. Á pasaulá ir save þvelgiama ironiðkai lyg kokios kinivarpos. Egzistuodami be ga- ar net sarkastiðkai, nevengiama paradokso lo maþi, nauji ir standûs, jie nuoþmiai puola ir absurdo elementø. Vis dëlto gelmëj – sun- tai, kas ilga, pasviræ ir sena – tradicijà. kiai slepiama meilë gyvuojanèioms dvasios To negana. Per savo maþumà jie ima ir bûties apraiðkoms.“ sklisti ir skleistis, visà uþimdami erdvæ, – Knygos redaktorius Justinas Kubilius – kaip tos Baudelaire'o „Kaèiø“ akys, sugëru- Dalios þemietis, ið to paties Skuodo rajono, sios þvaigþdynus ir kosminá ðaltá. „Að / Nie- tik Dalia dar vis ten, o Justinas jau seniai ko / Nesakau. Bet / Kiti / Girdi / Tylà / Many- Dalios Tamoðauskaitës knygos „Vabalai“ Vilniuje. Ir ne tik knygas redaguoja. Ir eiles je. Ir / Apkursta.“ (Vilnius: „Versus Aureus“, 2013) virðelis. raðo, ir kaip literatûros kritikas gana plaèiai Dailininkas Saulius Bajorinas Autorë norëtø likti incognito. Tad skaityto- Lietuvoje þinomas ir gerai vertinamas. Þi- jui tikrai nëra bûtina þinoti, kad gimë Mosë- nau, kad jis, viduj visada bûdamas tikru þe- „TAI, KAS maièiu, þodþiø ðiaip nemëto. Taèiau ðá kar- dyje ir kad magistrë, kad vakarais raðo ilgus tà, net ir bûdamas knygos krikðtatëviu, pats þemaitiðkus eilëraðèius ir kad laureatë, kad Dalià paskatinæs tai, kas paraðyta, sudëti á neámanoma vienu kartu atrodyti ir bûti. PASIUTUSIAI knygà, apie ðá debiutiná leidiná itin graþiai Bus sunku iðlikti neþinomai, mat „Vaba- kalba. Tai, kas buvo jo iðmastyta, kas susi- lai“ jau visur ropoja, jau iðduoda Autoræ ir gulëjo rengiant leidiná spaudai, sudëta á vie- uþima savo teritorijà – dvasià. Jau kësinasi TIKRA...“ no puslapio knygos palydimàjá þodá. Justi- á ramià skaitytojo gyvensenà ir sàmonæ.“ nas raðo: Taip. Dalia þemaitë. Dar raðo ir þemaitið- „Eilëraðèiai – nelyginant vabalai. Nespë- kus eilëraðèius. Ir yra tapusi tarmiðkai ra- D MUKIENË ANUTË si apsiþiûrëti, o jie jau ropoja, èaiþiai krebþ- ðomos kûrybos konkurso laureate. Taèiau da tuðèiuose popieriaus lapuose, bjauriai ið- pati nubrëþia aiðkià takoskyrà tarp savo þe- tykðta á visu greièiu lekianèio automobilio maitiðkos kûrybos ir to, kas jos paraðoma Ádomu stebëti, kaip auga þmogus, kaip priekiná stiklà – tai mûsø iliuzijos á kietà ir bendrine lietuviø kalba. Ten ji – Zabitienë, jis bræsta, keièiasi... Þiûrëk, susitinki já po rupià egzistencijos sienà!.. Arba tarsi tara- èia – Tamoðauskaitë. metø, kitø ir jau sunkiai atpaþásti. Ji – pavasario vaikas. Gimë balandþio konai pradingsta plyðyje tarp viryklës ir Dalià prisiminu dar moksleivæ. Tais me- dvideðimt treèià. „Uþ faktà, kad gimiau, bent kriauklës, vos tik áþiebus ðviesà: ak, kad tais Skuodo rajono laikraðèio „Mûsø þo- jau kol kas mano gyvenime svarbesniø ne- mirtis taip iðsigàstø, kai mus pamatys. Ei- dis“ redakcijoje daþnai sulaukdavome jos buvo. Mat, jeigu nebûèiau gimusi, nebûèiau lëraðèiu tarsi smilga galima prasiurbinti laiðkø. Bûdavo tai trumpos þinutës apie Mo- ir raðiusi. Jei nebûèiau raðiusi, nebûtø ir ðios skylæ á amþinàjá gyvenimà, bet jà apspjauna sëdþio vidurinës mokyklos gyvenimà, bû- knygelës. O kada gimiau?.. Esu ðventai ási- kaþkoks baisiai ásiutæs vabzdys; o ðtai eilë- davo ir eilëraðtukø, prozos kûrinëliø. Bai- tikinusi, jog paèiu laiku. Nors ðeðiolikme- raðtis – tasai „Rudenëjantis uodas – / Tary- gusi mokyklà, netruko ir pati redakcijoje èiams atrodau tikra senë, o aðtuoniasde- tum druido vëlë – / Dzyravo dzyravo / Man ásidarbinti. Ðiandien ji jai jau ir vadovauja. ðimtmeèiams – visiðkas vaikas. Tiesa, da- apie prigimtá... / Kol iðsiurbë visà / Moterið- Na o eilëraðtukai tapo eilëraðèiais. Ðiemet, bar taip madinga super ego!.. Að baigiau... kà kantrybæ. / Priplojau tà niekðà!.. / Bet kai gyvenimo keliu jau nuþingsniuota ke- Að ágijau... Að dalyvavau... Að laimëjau... kas atlikta – atlikta: / Dabar að biseksuali.“ turiasdeðimt pavasariø, pasirodë ir pirmo- Að tapau... Bet kuriam galui?!. Juk, kai pa- Ir moderni. Tø vabalø raðymas leidþia ji knyga – „Vabalai“ (iðleido „Versus au- skelbi, kà vaidini, visi pradeda reikalauti, suprasti, kad „Beprasmiðka / Plëðyt / Spar- reus“ leidykla, redagavo Justinas Kubilius. kad tai darytum tobulai. O kai neþino, kà... nus arba / Traukyti / Kojas – / Geriausia / Knygos dailininkas – Saulius Bajorinas). Bûna gerai taip, kaip yra. Ðtai ir dabar suþi- 65

notø kas, kad stalèiuje slepiu po- *** Ið nieko rà humanitariniø diplomø, iðkart EILËRAÐÈIAI Niekada Viskas pultø tekstuose ieðkoti to, ko ten Nenorëjau bût Atsiranda. galbût visai nëra. Neradæ bai- Kregþde. Ið knygos „Vabalai“ Bet nuo to, siausiai nusiviltø... Ar netgi su- Geriau koks Nukeipëlis Kaip pyktø... Tad geriau jokio konkre- DALIA Uodas. Tai tumo – visiðkai laisva improvi- TAMOÐAUSKAITË Bût Pasakysi, zacija. Arba pirmojo áspûdþio Prarytam Priklauso, ar laisvë.“ – taip Dalia pati knygoje Að Paprasèiau Geras prisistato skaitytojui. O mes... Nemëgstu Nei Bus Matyt, tiems, kas dar neturi Da- Oduoliø. Tad Praryti. Eilëraðtis. lios knygos, kas tik ðiame þur- Nebijau nale pirmà kartà skaitys jos ei- Jokiø *** *** lëraðèius, turime pasakyti, kad Pagundø. Bûtø gal ir nieko... Nieko nëra pavojingiau Uþ katæ, besiglaustanèià apie knyga visai ne apie vabalus... Tai Jei netrukdytø Praëjæ gyvenimai: kojas... supranti vos paëmæs knygà á *** Kiek tik Matau þmogø Susirangiusià skreite... rankas. Tai iðduoda jos virðelis, Murkuojanèià á paþastá... Girdþiu Pirmà kartà... smulkutës iliustracijos prie kiek- Ar lyþtelëjusià pasmakræ... Kitus O jau nekenèiu. vieno èia spausdinamo eilërað- Ðvelnumas ima vergijon Apie mene tuko. Blakës, blusos, uodai, mu- *** Greièiau uþ bet koká tironà. Ðnekant, sës, drugiai, kinivarpos, vorai, Iðtiðkæ ant Tiek Maðinos *** skruzdës, laumþirgiai, tarakonai, Savæs auksaakës... Tai mes patys, tik Stiklo Jeigu tik Nepaþástu. Galëèiau, dar kitais pavidalais. Ir tai mûsø gy- Ðlykðèiai Atrodo net Ðávakar venimas. Dalia sako, kad nera- O dar Patys Implantuoèiau ðo proza, bet skaitau: „Uþsimo- Sako Graþiausi Katei jau tik pritrëkðt ákyrià musæ, / O Nëra Drugeliai. Savo iðsitepiau visà staltiesæ...“ Tai – Reinkarnacijos... Sielà gyvenimo proza, filosofija, reali Mirties estetika Ne ið meilës – tikrovë, su kuria kiekvienas su- *** Kitokia nei Ið kerðto. siduriame... Ir dar... Tai nëra pir- Tai Gyvenimo: moji Dalios kaip jau subrendu- Ne Mirti *** sios, nors tik dabar poezijos Keiksmaþodþiai – Vienu Niekada Patys Negráþtu knyga solidþiai debiutuojanèios Smûgiu Ðvelniausi Á stiklà Prie bendrine lietuviø kalba raðan- Þodþiai: Lemta Savo èios poetës prisistatymas poezi- Jei Tik Eilëraðèiø: jà skaitanèiai ir jà tyrinëjanèiai Bent kiek Iðrinktiesiems. Neiðneðioti bendruomenei. Jos eilëraðèiai Mylëtum, Naujagimiai yra buvæ publikuoti „Literatûroje Iðgirstum. *** Priauga ir mene“, „Metuose“, skelbiami Jeigu Svorio, internetiniame leidinyje „Ðiuolai- *** Visa Mintys – kinës lietuviø literatûros antolo- Kai atima Kartojas, Niekada. gijoje Tekstai“ www.tekstai.lt/. Tai, kas Tu *** Ten ir èia, „Vabaluose“, ji raðo: Brangiausia, Tapsi Jûrø þvaigþdë. Kà kita jau Manim. Tad Kartais / Viskas taip / Pasiutu- Jûrø arkliukas. Pats Visa, siai / Tikra!.. Kad / Bemat / Su- Jûrø liûtas. Atiduodi. Tad Kas pranti, jog / Sapnuoji. Tavo, Jûrø velnias. Praðyti, kad Ði knyga, man, kaþkada pa- Neturi Jûrø eþys. Pasiimtø ir þinojusiai Dalià dar mokinukæ, Prasmës. Tave, dar tik besimokanèià raðyti, at- Að irgi ið jûros. Beprasmiðka: rodo tikra... Geras sapnas... Pa- *** O mane Dievui kirdus ið jo, norisi paimti tà kny- Viskas Verèia skristi!.. Nevykëliai Ir dar keikiasi, kad gà ir jà dar kartà paskaityti... Pavirsta Nereikalingi. Á niekà. Ir Negaliu.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 66 LITERATÛRA

MYKOLAS KARÈIAUSKAS. „SEPTYNIOS KELIONËS“

„Naujasis Mykolo Karèiausko eilëraðèiø rinkinys „Septynios kelionës“ – kelionë ið tëviðkës, kelionës gimtom pakluonëm ar tolimais kalnais, kelionë á Ðarnelæ, á Kreivojo kalno prakartëlæ ar metø virðûnæ. Tai ir sielos þingsniai per sunkiø laikø deðimtmeèius su magiðku graudmolio trupiniu saujoj, kurio realybe ar jausmingumu siekiama uþkalbëti skaitytojà perkurtais tarmës þodþiais, gimtinës ir toliø vaizdais, netikëtais kalbos atspalviais: net ir svetimybës èia „nekanda“. Ankstesnis skaitytojas uþèiuops savotiðkà gamtos ir þmogaus sielos kuriamà siuþetà.“ – Taip trumpai paraðyta jos anotacijoje.

Pristatydami leidiná þurnalo skaitytojams, spausdiname pluoðtà eilëraðèiø ið skyriaus Leidinio virðelis. Dailininkë „Kelionë á Ðarnelæ“. Deimantë Rybakovienë

KELIONË Á ÐARNELÆ O rankos tiesias, siekia trupinëlio Paðiliø mënuliai ir berþynø saulë Gyvenimo randëjanèiø þaizdø. Pas mane ateina egliø skarose. Ataidi skausmas lyg padangiø mëlis VIDUDIENIS. PRIE VYTAUTO Ir kliedi þemë, suþeista þiedø... Budi obelys, per baltà vasarojø MAÈERNIO KAPO Atslenka vidunaktis gailus. Nenuþydës jau niekad... Þemë niekad Nuþydëjæs liepø dûzgesys mane Jau liepos nuþydës. Aitra sugëlë Vidudienio ir meilës nepraras. Pakartoja baltintoj drobulëj. Jø ramià vësà vidury. Ji atmena, kas amþiams lieka Lyg palauþti sparnai palieèia veidà Po jos krauju suvilgyta skara. Að nesu sodybø kryvuliuojanèiuos gëlës, keliuos, Ir pajunti, kad nieko saujoj neturi. Gerviø girgþdesys ne mano þodþiai... RUGIØ ÞYDËJIMAS Pakartoja metai ir seni daiktai Tik savyje girdi kaip vandenyne PRIE ÐARNELËS Vieðpaties beieðkanèiø kelionæ. Garsus ir þodþiø atplaiðas keistas. Toks graudulys, lyg plëðytø krûtinæ 1 Budi stalas, lango stiklo ðukë. Neþinomas, nematomas – kaþkas. Að nesu rugiø þydëjimas laukuos, Dalgis pradalgëj, grëblys prie uosio, Egliø skarose ne mano veidas. Pririðti kaip dvasios gyvuliai Priekluonëliuose á ðilo pusæ.

Að nesu belaukiantis visø. Iðëjau ir durys uþsidarë. Tik dangaus skliaute aukðtai aukðtai matau Ir màstau, kodël tà þvyrynëlá aria, o berþuos Giesmë ið pakasynø giminës.

Að nesu Nukritusi ant sniego Brolio aðara bevalë, o karðta. Að nesu ir motinos nutolæs Ðauksmas á namus.

Ten sugráþti niekas man neleis Ir þydës ne mano obelys, ne mano Ið prijuostës sëjami senoliø Vytauto Maèernio tëviðkë. Juozo Mickevièiaus nuotraukos fotoreprodukcija ið RKIC archyvo Kapiniuos rugiai. LITERATÛRA 67

2 visà dienà klaidþiojæs, iðsiþadëjæs, Að nesu kaip tie augalëliai, angelais praþydæ, Rugiø þydëjimas laukuos stirsta vakaras ir vakaras þegnojas. Ir nesu parimæs virð arimø, Priekaiton negráþæs vakare. Dar þinau, kad parugës praþydæ Að nesu iðduotas ir parduotas vakar buvo, meldë senolë àþuole. Vieðpaèiø, praëjusiø þeme. Motina vël duonà kepë, rankom samstë þarijas, saulë leidosi kaip gaisras Ten, ar jurginai po seklyèios langu. Kur þvyrynëliai nubanguoja tyliai, Ten, kur prieklonëliai, saulë vakare Ir senolës veidas, MALDAVIMAS IÐ KAPO Motinos tyla pavargus, MERGAITEI, PIEÐIANÈIAI Patakëj nugriuvæs kryþius ALYVØ PUOKÐTÆ Á alyvø þydinèias rankas... Vytauto Maèernio tëviðkëje. Juozo Mickevièiaus nuotrauka. Fotoreptodukcija ið RKIC archyvo Nupieðk alyvø Að esu puokðtæ man, mergaite, padëk ant kapo, palaistyk obelis, Að esu tenai jau nuþydëjusiø... paliesk ranka Nesutramdomas ir uþdraustas kaip nukritusius vaisius vaisius Tegu jos meldþias á kelio dulkes Neragautas, karûnuoju þalèio galvà þalþalës, panaðios kaip varganas krûtis pragare á neiðskridusiø jaunystës ir þydëjimo Ir meldþiuos, suklupæs po skeveldra, paukðèiø puokðtes. skausmu. Neiðëjæs niekur... Procesija eina Senolë kalbasi Að esu iðnykstantis peizaþas atabradais dangaus, su þvaigþdëmis Mënesienos egliø ðakose, pro langus þiûri ir mato, kaip suklumpa Klausimas, vienintelis ir vienas, moterys lyg pabëgæ skeveldros nukirsta ðaka, Vieniðas kaip Lietuva. ið varpiniø balandþiai. kaip ðoka vaisiai, nukrësti per vienas kità, Tavo rankos tuðèios: prieð saulæ pateka upelis, PRIETEMOS RUGIUOS be gëliø, be þodþiø, tarytum iriasi per ugná be maldaknygës, tuðèias gyvenimas luotas ðerdies kryptimi, apleistuos namuos. Prie obels laukuos, obels laukinës pavirtæs kûnu ir dvasia. kito þvaigþdës. Karðtas vëjas þaidë prietemoj rugiuos. Nieko nebus, tik puokðtë Retkarèiais á þemæ krito vaisiai, tavo spalvotø alyvø BALADË APIE ÞUVUSÁ POETÀ nesutilpæ po ðirdim. Ðviesëjo, su laimingais þiedais o tyla ásiskaudëjus slinko virþiais... glausis prie manæs. Bijau, mane apgaus ir niekada nebûsiu Slinko pakelëm, o gedulingos spalvos Gubernatorium salos. supo atsivërusias gelmes, aidëjo SENOLËS SODAS Prie stalo ðilta, o manæs neleidþia dar nesuprastos, didingos mintys, kaito þingsniai ir anapus gaudë Sugráþk, palaistyk obelis. balta kaip drobë þemë sutemø prakalbinti varpai, pavargæ Dabar tokia kaitra ir prie kapo klevas. mirtinai ðnekëjosi ðeðëliai... þvëriø takais atëjo. Að – vaðkas, vaðkas jûsø rankose. Jurginø þiede, Jûs lipdot aitvarus, save. Nuojautos pleveno vakaro tylaus, tu praaugai langus. Að paklusnus, tàsus, keisto, tarsi sodas rudená suklupæs Aukðèiau – vien tik dangus, skeveldrø manyje nëra. meldësi, þaizdas buèiavo lûpos. vien pragaras, Tamsioj gelmëj Vël regëjau motinos rankas sausas, þvaigþdëm nusëtas. viena vienintelë, kaip nudþiûvusias perkûnijø ðakas, á kamuolëlá jas senolë renka, neðasi namolei... O liepoms pats darbymetis, kaip gyvatë susirangiusi, saldþiai þydëdamos dar tûno paslaptis, Þvilgsniai gæsta ir nutyla vëjas, iðeina á vienatvæ. o gal tiesa, kurios nëra. màsto vienas ir ne vienas baisiai Sugráþk, sakau, (Nukelta á 68 p.) vienumoj,

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 68 LITERATÛRA

(Atkelta ið 67 p.) Gal Dievas slepiasi kalne, Að neþinau. kaip jau ne kartà buvo þemëj, Skeveldra vakar uþmuðë mane, Man sako; jûra tu. kai þmonës já iðduodavo o jûs nenorit atgimdyti, Ir klausia, kada gimiau. numirt? iðjausti ið linø baltøjø, Að neþinau. iðkalti ið akmens, Á krantà gintarà þeriu. Man sako: tu bedugnë iðdroþt ið àþuolo Laivø ir kaulø trupinius beriu. Ir jie ne vienas krenta kaip ið ðirdies, ið ðerdies, Esu neþinomas, nematomas, á mano gelmæ klausdami, atminties, bet smerkiamas visø, kada gimiau. tikëjimo, o mano neapykantos Að neþinau. ið dulkiø vieðkelio prikelt... ir meilës Tà baisià naktá nieks netramdo. savo praþûties Ar praregësite kada? Visi krante, jau sapnavau, bevaliai neregiai, sapnø karaliai, bet saulë buvo dar þemai Að klaidþioju tarp jûsø kaip ðeðëlis, kur gaivalingos bangos ir ji manæs, negimusio, nematë, tiesa, ðaukia grumtis ir laimët ar þûti, akis primerkus prausësi kurià apginti reikia, mirðta. ið smegduobës iðtryðkusioj kad bûtø nugalëtojas teisus. verdenëj. Ir jau neprisikels. O gubernatoriaus vieta, Laimët ar þûti... Man sako: saulë tu. nelaimei mano, Ir klausia, kada gimiau. dar laisva, Man sako: kalnas tu. Að neþinau. dar laikrodþiai Paklausia, kada gimiau. Gal dar negimæs að esu? apklausinëja laikà Að neþinau. Klajoju po erdves, po kapinynus Þemaitijoj. Buvau virð debesø pakilæs, negimusiø þmoniø, ieðkodamas Kada ieðkojau Dievo ir tautos geriausio metø laiko, ir kaip su dideliu þodynu... graþiausios moters ir aðtriausio plieno... palaidosit mane Tik skausms geleþies, Mane nukals ið nevilties ar tik ið meilës, pusiaukelëj tik sprogusiø ðirdþiø skeveldros, kaip saulæ kryþkelëj prikals vinim tarp kryþiaus ir dangaus tik Munko riksmas tiesiai á mane... ið karsto giminës. pusiaukelëj Gal að tiktai kuprotas medis, tarp medþio iðrautas nelaimingø broliø, Man sako: tu poetas. ir gandralizdþio. sugrubusiom ðaknim einu á kalnà? Klausia, kada gimiau.

Ðarnelës apylinkës. Juozoo Mickevièiaus nuotraukos fotoreprodukcija ið RKIC archyvo 69

VYTAUTAS MAÈERNIS

Vizijos (I–IV) O saulës spinduliai ant klevo lapø laða Ir lyg medus nutyðka ant ðakø.

ÁÞANGA Bet vakaruos antai jau temsta skliautas, Kaþkur toli dundëjimus girdþiu. Ateina vandenys ant medþiø kritusiø Á þemæ piktas vakaras atëjo, ðviesø nuplauti Toks baisiai svetimas ir neramus, Ir atgaivint laukø. O ten uþ lango blaðkosi klajoklis vëjas Ir lyg keleivis beldþias á duris. Po orà vaikosi perkûnijos oþeliai, Iðtiesæ giedanèius sparnus; Bet að vidun jo niekad neáleisiu, Gëlës taurëj miegojæs vëjas keliasi, Duris uþversiu dar tampriau – Ir ima medþiai bust. Að pilnas nerimo, kaþko pasilgæs baisiai, Vytautas Maèernis Telðiø gimnazijos baigimo dienomis. Fotografas neþinomas. J. Permino Paskendæs vakaro rimty, màstau Ir jau pirmi laðai ðiuðena lapais – fotoreprodukcija ið RKIC fotoarchyvo Gainioja viesulas liûtis sodrias. Apie ðià þemæ ir kalvas suartas, O nuo stogø tartum mergaitës èiurkðlës POETAS Ir ið storø sienojø pastatytus ðiuos namus, plepa, – Ir þmones einant ið kartos á kartà – Upeliai sriûva á valkas. Kitais metais (2014-aisiais) minësime Tuos þmones jaunus, pranaðius. tragiðko likimo poeto, vertëjo, Þemaièiø Melsvi þaibai vagoja skliautus, dunda raðytojø sambûrio nario Vytauto Maèernio Menu jø vasaros auksiná derliø, debesys ir ðniokðèia þemë, 70-àsias þûties metines. Geguþës mënesio naktis brandþias, Ir nebaigia trenksmai aidët... V. Maèernis gimë 1921 m. birþelio 5 d. Laukus, priëjus pjûèiai, grûdà berlø Bet pamaþël praðvinta paðaliai sutemæ, Plungës rajono Ðarnelës kaime. Mokësi Kau- Ir kurianèiø þmoniø kanèias. Ir audros tyla tartum vandenø iðsekusi no ir Vilniaus universitetuose – studijavo versmë. anglø kalbà bei literatûrà ir filosofijà. Tai plazda jie ðio vakaro ðeðëliuos, Meniniu poþiûriu vertingiausi jo poezijos Ryðkëja mostai ir galia Ið debesies suspindi saulë vël, ir ciklai „Vizijos“, „Metø sonetai“, „Þmogaus Ir pamaþu atgimsta vëlei, vyturëliai juokias. apnuoginta ðirdis“. Atgimsta vëlei per mane... Rasotom pievom atbrenda pavakarys; V. Maèernis yra iðvertæs R. Bernso, Ir eþero melduos pablûdusios lakðtutës Ðarnelë, 1939 m. A. Bloko, Ð. Bodlero, O. Milaðiaus, F. Petrar- suokia, kos eilëraðèiø. Ir garsina sodus strazdø daina skambi... Artëjant frontui, su bièiuliais buvo nuta- PIRMOJI VIZIJA ræs pasitraukti ið Lietuvos, taèiau nespëjo. Greit vakaras. Ið lauko gráþta tëvas á Sprogusios bombos skeveldros já pakirto Þe- namus, kiemu atbëga ðunes, maièiø Kalvarijos miestelyje 1944 m. spalio Kai iðbundu vidunakty klaikiam ir ima O vakarienës dûmai ið raudono kamino 7 dienà. ðirdá plakti, jau driekias paþemiais, Palaidotas tëviðkëje, netoli namø. O smilkiniais tiksent kanèia, Linguoja vëjas obelø virðûnëm, Jo kûrybos knygos pradëtos leisti po mir- Vël pamirðti vaizdai lyg pelkiø ðviesos Ir krypstanèiø langø stikluos jau ties: „Vizijos“ (1947), „Poezija“ (1961), „Þmo- rudeninæ naktá paskutinës ðviesos baigia þaist. gaus apnuoginta ðirdis“ (1970), rinktinë „Po Praeina pro mane. ûkanotu neþinios dangum“ (1990) ir kt. Ramu jau tëviðkëj. Mënulis pro klevus á Ir að matau gimtiná ðiaurës kelià kiemà þiûri; Vytauto Á saule deganèius namus... Naktis graþi ir dieviðkai skaisti. Maèernio Ten pats vidudienis. Mergaitë skambina Tik pas mane tamsus vidunaktis, tik tëviðkëje. pietums varpeliais, pelenuos maþa ugnelë gûri, Juozo Mickevièiaus O jø skambëjimas toks linksmas ir saldus. Ir baisiai dauþosi ðirdis. nuotraukos fotorepro- Tokia tyla! Ji lyg kanèios pribrendæs laðas , 1939 m. dukcija ið RKIC Á kaitrà sunkias pamaþu. (Nukelta á 70 p.) archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 70 LITERATÛRA

(Atkelta ið 69 p.) ANTROJI VIZIJA

Þinau, kad þemëje yra vieni namai, Kuriems dabar ateina rytas nuostabus, Ten ilgesingai gieda prietemoj gaidþiai, Ir ûkininko þingsniai aidi ten aplink namus.

Pasilenkiu prie þemës ir stebiu, Kol rytmeèio rasoj sudrëkusiø kalvø kvepëjime Alfonsas Èepauskas. „Angelas“ Apsvaigsta man galva. Tenai toli yra laukø, Kur auga vien rugiai ðviesiø spalvø. TREÈIOJI VIZIJA Kur triukðmo, gatviø purvinø Nëra. Kai vienà rytà, eidamas pro senà ir apleistà sodà, Ásiklausau: Per statinius vidur pasiþiûrëjau, Ið ten, kur ðvieèia vaiskios tolumos, Tenai virð tvenkinio praëjusios nakties ðeðëliai tingûs Saldus traliavimas atklysta á mane. Lyg paukðèiai paðautais sparnais plazdëjo, Ir að matau: piemuo tarp pirðtø meldà Ir vandenin palinkusios obels ðakoj, matyt, seniai jau padþiauta laiko skara Ir puèia eidamas aukðtyn upe. Pleveno ryto vëjuj. Ir taip tarytum toji upë nerami, Kutai mirgëjo tarp baltø þiedø, kuriuos mieguistos bitës Vingiuojanti tarp giriø mëlynø, raistø ir Varpeliais tolimais dûzgeno... pelkiø, Atsiminimai lyg ið ûkanø iðkilo, pagalvojus, Tasai traliavimas Jog tai skara seniai jau mirusios senolës mano. Ligi ðirdies gelmiø giliausiø smelkias. Að paþvelgiau á tëviðkës laukus, dar rytmeèio tyloj paskendusius, Að laimës svaiguly jauèiu, Kai jie prieð saulæ tekanèià suklaupæ meldës tyliai, Kaip meldo paprasta daina Ir ðviesiame regëjime maèiau jaunosios rûbuose senolæ skaisèià Paþadina ið miego slënius ir laukus. Ið seno sodo vienumos pakylant. Iðeina kaþin kur nakties tamsa, Jinai lengvuèiais þingsniais pasikëlë eit per þemæ kvepianèià, Ir kelias su miglom jos liûdesys sunkus. Jos akys buvo skaisèios lyg kalnuos du eþerëliai gilûs. Vël slepias po stogais ðikðnosparniai juodi, Pabûgæ rytmeèio ðviesos. Priëjo ji upelá ir ranka vandens pasëmë, O að einu vël þemës ilgesy Ðaltais ðaltais laðais suvilgë kaktà, lûpas, Regëjimø liepsna liepsnot. Paskui dràsiu mostu laukus palaimino Ir vël, peèius ðilton skaron susupus, Kaunas, 1940 m. Nuklydo ji tolyn, kur tolimam danguj du debesëliai Balti balti lyg jûroj du maþi laiveliai supos.

Dabar, kada einu pro senà, statiniais aptvertà sodà, Kur tvenkinys niûrus, þaliais maurais uþþëlæs,

Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka LITERATÛRA 71

Tenai, kur lyg tie paukðèiai paðautais sparnais Plevena praeities ðeðëliai, – Að vis matau, matau að jà jaunosios rûbais. Jinai lengvuèiais þingsniais pro vartus iðeina vëlei: Jos akys tokios skaisèios, mëlynos tarsi kalnuos du gilûs eþerëliai. Dabar, kada ðirdis lyg tas keleivis, tyrø smëlyje suklupæs, Kada svajonës lyg silpni drugeliai prieblandoj paklydæ mirðta, – Daþnai jauèiu gaivinanèius laðus ant lûpø laðant Nuo jos á dangø iðkeltø ekstazëj pirðtø.

Kaunas, 1940 m.

KETVIRTOJI VIZIJA

I

Ðiandien prisiminiau að vienà nuotyká ið savo bundanèios vaikystës metø, Tà tylø vasaros sekmadiená, keliavusá pro mus, – Kai aðen ir senolë – dviese – Palikæ buvom saugot ir dabot namus.

Didþiajam kambary, prie stalo, pievø, eþerø, pelkynø gëlëmis papuoðto, Ið dideliø maldaknygiø senolë meldësi, atsidûsëdama slapèia, Ir aðen, supamoj këdëj sëdëdamas, Ilgai stebëjau saulës langà grindyse.

Laukuos girdëjau vasaros vidudienio kvëpavimà. – Alfonsas Èepauskas. „Ikarø rytas“ Jauèiau, kaip jis ateina pas mane pro atviras duris Ir lyg sapne matytos karalaitës pirðtais Lengvai palieèia kaktà, lûpas ir akis. Ir ðirdyje skaistaus anø dienø tikëjimo Neliko në þenklø. Tiktai staiga á mano langà krito paukðèio iðskëstø sparnø ðeðëlis, Pridengdamas man ðviesø dþiaugsmà ir svajas. Nors kartais manyje suspindi saulës langas Að suvirpëjau, puoliau prie senolës Ir pleèiasi lyg medis laisvëje aukðtyn, platyn, – Ir verkdamas kritau á jos rankas. Ið tolimø, neþinomø kraðtø atklysta tas erdviø klajûnas paukðtis Ir meta dideliø sparnø ðeðëlá mano dþiaugsmo vidurin. Patyrus mano nuotyká, senolë praðë nebeverkt, Nuðluostë aðaras ir paþadëjo gint mane Ir, kai nëra kur veido nevilty priglaust, Nuo paukðèio, kurs, atskrisdamas ið tolimos ðalies, pakirto Að skausmo iðplëstom akim matau, spinduliø pluoðtus, Kaip traukias nuo manæs vidudienis, kaip slenka jis á vakaro Sudaranèius man ðviesø saulës langà grindyse. ðalis, Ir silpsta jo kadais linksmai skambëjæ þingsniai, Ji sakë man, kad galime svajot, tikët ir dþiaugtis: Ir ðnabþda kaitroje pavytæ þolës: Yra pasauly tik jaunystë, saulë ir namai, Jis niekad niekad ðièia nebegráð. O tolimø, neþinomø kraðtø klajûnai, tie erdvëj paklydæ paukðèiai, Èia þemëj lankosi retai. Ir að matau, kaip bunda vakaras, slypëjæs miðko pakraðèiø ðeðëliuos, Matau, kaip slenka jis per lygumas plaèias, II Kaip motinos mirties ðaltom kaulëtom rankom Apglëbia mano darbo ir kanèios dienas. Praëjo daugel metø. Ir senolë mirë. Neliko kambary gëliø, neliko në maldaknygiø senø, Kaunas, 1940 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2013 / 4 72 NETEKTYS

vito nepakartojamo pasaulio sutvërimui. [...] Bronius Gruðas yra tapytojas. Ir visada buvo tapytojas. Orientacijø kitimas ávairiais BRONIUS GRUÐAS kûrybinës biografijos laikotarpiais – tai paprasèiausiai tapybos dia- pazono plëtojimas, pradedant monumentaliàja sritimi – vitraþu, vë- liau apimant grynosios, t. y. molbertinës tapybos sritá. (1932–2013) Esminis dalykas visais atvejais – tai B. Gruðo, bûtent kaip tapy- tojo, evoliucija, jam tampant vis platesnio diapazono ir vis labiau subrendusiu tapytoju, ar, paprasèiau sakant, vis labiau ir labiau tapytoju“. Bronius Gruðas gimë 1932 m. rugpjûèio 20 d. Gailiðkiø kaime (Skuodo rajonas). 1957–1963 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailës institute (dabar – Vilniaus dailës akademija). Èia ásigijo vit- raþisto specialybæ. 1963 m. jo diplominis darbas buvo graviruoto stiklo vitraþas Vilniaus statybininkø rûmams. 1970–1973 m. dëstë estetikà ir filosofijà, 1973–1991 m. dirbo LTSR Ministrø Tarybos Kultûros skyriaus referentu. 1967 m. tapo Lietuvos dailininkø sà- jungos nariu.1997 m. pradëjo vadovauti Lietuvos ir uþsienio ðaliø draugijø asociacijai. Tarp jo þymiausiø darbø yra: * 1966 m. sukurtas skaldyto stiklo vitraþas (25 m²) „K. Lyðèins- kis“, skirtas buvusiam Lietuvos religijos ir ateizmo muziejui; * ðvino vitraþas „Mûzos“ (45 m², 1968 m.) Kauno profsàjungø rûmams; * ðvino vitraþas „Kelias á kosmosà“, 1971 m. sukurtas Vilniaus ryðininkø kultûros rûmams; * ðvino vitraþas „Homo“ (1974 m.) Vilniaus radijo transliacijos stoèiai; * dekoratyvinis skaldyto stiklo vitraþas (1982 m.) Tiumenës Dailininkas Brionius Gruðas. Danutës Mukienës nuotrauka. 2007 m. vaistinei (Rusija). B. Gruðas yra dalyvavæs daugelyje grupiniø dailininkø kûrybos pa- rodø Lietuvoje ir uþsienyje, surengæs apie 20 autoriniø parodø. Svar- biausios ið jø: 1976 m. – tapybos ir stiklo plastiko darbø paroda (Vil- Ðiø metø lapkrièio mënesá þemaièius apskriejo liûdna þinia – nius, Skuodas); 1978 m. – stiklo plastiko darbø paroda (Ðiauliai, Taura- eidamas 82-uosius metus 2013 m. lapkrièio 16 d. mirë aktyvus gë); 1979 m. – stiklo plastiko darbø paroda (Meno darbuotojø rûmai, Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos narys, daugelio kultûriniø ini- Vilnius); 1980 m. – stiklo plastiko darbø paroda (Maþeikiai); 1983 m. – ciatyvø sumanytojas ir ágyvendintojas, nusipelnæs meno veikëjas, tapybos ir stiklo plastiko darbø paroda (Litexpo rûmai, Vilnius); 1986 m. – Skuodo rajono garbës pilietis, didelis Ylakiø kraðto moksleiviø glo- stiklo plastiko darbø paroda (M. Maþvydo biblioteka, Vilnius); 1988 m. – bëjas ir talentø ugdytojas Bronius Gruðas. tapybos ir stiklo plastiko darbø paroda (Kryvoj Rog, Ukraina); 1989 m. – 2013 m. lapkrièio 22 d. savaitraðtyje „Literatûra ir menas“ ið- stiklo plastiko darbø paroda (Halmðtatas, Ðvedija); 1991 m. – stiklo spausdintame Lietuvos dailininkø sàjungos praneðime apie B. Gru- plastiko darbø paroda (Kazanë, Rusija); 1991–1992 m. – keliaujanti ðo mirtá raðoma, kad dailininkas B. Gruðas „paliko mums savitai tapybos ir stiklo plastiko darbø paroda laive „Ðota Rustaveli“; 1994 m. – sukurtà iðtisà pasaulá: didelës apimties monumentaliosios dailës tapybos ir stiklo plastiko darbø paroda (Kotbusas, Vokietija); 1997 m. – darbus vieðose erdvëse, originalius tapybos kûrinius, pieðinius. [...] stiklo plastiko darbø paroda (Universiteto gydymo centras, Vilnius); Rûpestingas, atviro ir ðilto bûdo menininkas daugelá metø vado- 2002 m. – tapybos ir stiklo plastiko darbø parodos (Vilniaus televizijos vavo vaikø kûrybinëms dailës stovykloms gimtuosiuose Ylakiuo- bokðto kavinëje „Paukðèiø takas“, Vilniaus miesto vyriausiojo komi- se. Jo energijos ir dëmesio pakako ir nuteistiesiems pataisos na- sariato vieðosios policijos Patrulinës tarnybos rinktinës patalpose, La- muose, kad, pasak dailininko, „atlikæ bausmæ, gráþtø á visuomenæ banoro parko informacijos centre, galerijoje „Arka“); 2003 m. – tapy- kurti ir dirbti, o ne griauti“. bos ir stiklo plastiko darbø paroda (Kazimiero Pulaskio memoriali- Ið pradþiø kûræs ðvino, graviruoto, skaldyto stiklo vitraþus, vë- nis muziejus, Lenkija); 2004 m. – tapybos ir stiklo plastiko darbø liau Bronius Gruðas pirmenybæ teikë tapybai, kuri iðsiskiria unika- paroda (Alytus, Skuodas, Rietavas); 2005 m. – tapybos ir stiklo lia, autorine technika – stiklo plastika. „Spalvø þaismas ir forma, plastiko darbø paroda (Þemaièiø dailës muziejus, Plungë). 2007– paveikta tam tikrø reagentø, sustingsta ir akimirksnis virsta amþi- 2009 m. retrospektyvinë B. Gruðo tapybos darbø buvo eksponuoja- nybe. Naujoji tapybos technika suteikë galimybæ iðsiverþti ið daik- ma ir þurnalo „Þemaièiø þemë“ redakcijoje. tiðkojo pasaulio formø, iðvesdama kûrëjà á grynos fantazijos sri- Ir dar... Lietuvos dailininkø sàjunga skelbia, kad „Dailininkas tá“, – yra komentavæs savo atradimà menininkas. buvo ir puikus ðeimos þmogus: su þmona Tamara uþaugino du sû- Kultûrologas Gytis Vaitkûnas yra raðæs, kad „menininko ðneka nus, kuriø vyresnysis Marius yra skulptorius, o jaunesnysis Ju- skleidþiasi kaip originali pasaulio vizija, kas ið principo tolygu sa- lius – inþinierius. Dþiaugësi bûriu anûkø“.