DOCSLIB.ORG

Žemaičių Kalvarijos Kalnų Ir Švč. M.Marijos Apsilankymo Atlaidų Istorinö Ir Dvasinö Raida

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Žemaičių Kalvarijos Kalnų Ir Švč. M.Marijos Apsilankymo Atlaidų Istorinö Ir Dvasinö Raida LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 383 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ IR ŠVČ. M.MARIJOS APSILANKYMO ATLAIDŲ ISTORINö IR DVASINö RAIDA Senieji Gardai, į kuriuos iš Vakarų Europos XVII a. pirmojoje pus÷je paplito kalvarijos, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą pamin÷ti 1253 m. Šiame Žemaitijos krašte pirmoji bažnyčia pastatyta 1593 m. V÷liau ant Šv. Jono kalno 1619 m. buvo pastatyta kita Šv. Jono Krikštytojo bažnyt÷l÷ ir 1622 m. įkurta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakviet÷ dominikonus, kuriems pa stat÷ namus ir padovanojo žem÷s. Jurgio Tiškevičiaus pavedimu dominikonai čia įkūr÷ kalvarijos Kalnus. Buvo pastatytos koplyt÷l÷s (1639 m.) ir vienuolių domini konų parašytos giesm÷s, maldos, nustatytas būdas, kaip šią Katalikų Bažnyčioje itin populiarią maldingumo praktiką reikia praktikuoti. Nuo Kalvarijų, kurios bu vo įkurtos Garduose, šiai vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Žemaičių Kalvarijoje įsitvirtino dominikoniškasis Kalvarijų tipas – 19 stočių, šios Kalvarijos buvo pirmosios LDK (Vilniuje – Verkiuose 1662 m.). Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ÷m÷ gars÷ti savo stebuklinguoju Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslu ir garsiaisiais Švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidais. Stebuklingasis Švč. M.Marijos paveikslas gars÷jo savo stebuklais, ir dvasin÷ vyresnyb÷ paskyr÷ komisiją stebuklų tikrumui ištirti. 1643 m., remiantis komisijos išvadomis, min÷tasis paveikslas pa skelbtas stebuklingu. Stebuklai buvo aprašomi knygoje, kuri, deja, 1896 m. degant bažnyčiai sudeg÷. Apie paveikslo stebuklingumą liudija ir votai, kurių šiuo metu yra 150 (suskaičiuoti 2003 m.). Maldos ir giesm÷s, skirtos Žemaičių Kalvarijos Die vo Motinai, buvo išspausdintos 1681 m. Jurgio Kasakauskio parašytoje ir išleistoje maldaknyg÷je Rožančius. Kai kurios giesm÷s tebegiedamos ir šiandien. Po 100 metų Antanas Tiškevičius Kalvarijoje pastatydino bažnyčią ir ją titula vo Švč. M.Marijos Apsilankymo vardu. Šie atlaidai buvo sujungti su nuo 1649 m. švenčiamais Kalvarijos Kalnų atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje Švč. M.Marijos Apsi lankymo atlaidai prasideda liepos 2 d. ir trunka net 10 dienų. Būtent liepos 2 dieną (1649) į Kalvarijos bažnyčią buvo įnešta Šv. Kryžiaus relikvija, parvežta iš Liublino dominikonų vienuolyno. Ji yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia Pabaltijyje. Dominikonai Žemaičių Kalvarijoje apaštalavo iki 1889 m., kol juos išvijo carin÷ valdžia. Nuo 1927 m. iki 1948 m. Žemaičių Kalvarijos šventovę ir parapiją globojo vienuoliai marijonai. Sovietin÷s okupacijos metais (1940–1941; 1944–1989), nepai sant visų ateizmo diegimo programos vykdytojų pastangų, norimų rezultatų ne buvo pasiekta. Ir tarybiniais laikais į Žemaičių Kalvariją plūdo žmon÷s, taip išsau gotos ir koplyčios, ir Kalnų tradicija bei didžiųjų atlaidų svarba ir reikšm÷. 1988 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčia pakelta į Mažųjų bazi 384 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS *2 likų rangą, o 1989 m. miesteliui grąžintas senasis Žemaičių Kalvarijos vardas, kurį okupacin÷ valdžia 1967 m. buvo pakeitusi į Varduvą. Ir šiandien kiekvieno m÷nesio 2 d. vyksta m÷nesiniai Švč. M.Marijos Apsilan kymo atlaidai. Kiekvieną pirmąjį m÷nesių šeštadienį tikintieji renkasi Bazilikoje ir garbina Dievo Motiną. Žemaičių Kalvarija ilgus amžius buvo ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos vienas iš pagrindinių dvasinių centrų; toks išlieka ir XXI a. Įvadas J÷zaus Kristaus įkurtoji Šventoji Bažnyčia nustato įvairias maldingumo formas, padedančias tikintiesiems geriau suvokti ir įsijausti į Kristaus gyve nimą, mokymą, išganymo darbą, o ypač Jo kančią ir mirtį Jeruzal÷je. Tas di dysis žmonijos praeities įvykis, pasukęs pasaulį nauja kryptimi ir darantis nepaprastą įtaką ateičiai, šalia Kryžiaus ženklo ir šv. Mišių aukos bei Komu nijos, labai ryškiai ir įtaigiai vaizduojamas Kryžiaus kelio stotyse (kitaip – stacijose); už šios praktikos atlikimą galima gauti visuotinius atlaidus1. Lietuvos Katalikų Bažnyčioje nuo XVII a. tampa populiari, gyva ir pra sminga maldingumo praktika – kalvarijų Kalnai. Juos pirmasis Lietuvoje 1639 m. Garduose įkūr÷ Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Įkūrus kal varijų Kalnus šiai vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Kartu su kalvarijų Kalnų praktikų populiarumu ir įaugimu į liaudiškąjį maldingumą greitai prad÷jo gars÷ti ir Žemaičių Kalvarijoje vykstantys Švč. M.Marijos Apsilankymo 12 dienų atlaidai, prasidedantys liepos 1 d. ir trun kantys iki liepos 12 d. Kalvarijų įkūrimas 1639 m., Švč. M.Marijos Apsilan kymo bažnyčia, pastatyta XVII a. viduryje, ir stebuklingasis Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslas trauk÷ ir tebetraukia minias piligrimų. Šios dvi neat siejamos tradicijos: Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Švč. M.Marijos Apsilanky mo atlaidai tapo ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos tikinčiųjų katalikiš kumo ir maldingumo išraiška. Žemaičių Kalvarijoje vykstančių atlaidų fenomenas domina istorikus ir mūsų tautos bei Bažnyčios dvasingumo tyrin÷tojus. Norint geriau suvokti Žemaičių Kalvarijos fenomeną ir jo raidą, būtina bent glaustai peržvelgti, kokiomis aplinkyb÷mis formavosi kalvarijų Kalnų tradicija ir garsieji Že maičių Kalvarijos atlaidai. Tyrin÷jant Žemaičių Kalvarijos istoriją iškyla viena didel÷ problema – 1896 m. sudeg÷ šio miestelio bažnyčia, o kartu su ja ir visi ten buvę doku mentai, biblioteka ir visas bažnytinis archyvas. D÷l to šio darbo autorius ieš –––––––––––––––––––––– 1 Plg. Liturginis maldynas, Kaunas–Vilnius, 1984, p. 98. ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ IR ŠVČ. M.MARIJOS APSILANKYMO ATLAIDŲ *3 ISTORINö IR DVASINö RAIDA 385 kojo medžiagos apie atlaidus ir kalvarijų Kalnus jau publikuotuose veika luose, kur buvo reikiamos temai medžiagos. Bene svarbiausias ir autentiškiausias šaltinis, kalbantis apie Žemaičių Kalvarijos įkūrimą, apie ten vykusius procesus – Žemaičių vyskupijos vys kupo M.Valančiaus parašytas ir 1848 m. Vilniuje išleistas veikalas Žemaičių vyskupyst÷. Šiame veikale yra keturi puslapiai, skirti Žemaičių Kalvarijai. Tai labai svarbūs puslapiai, nes M.Valančius naudojosi dar nesudegusiais bažnyčios dokumentais ir archyvu. Veikale aprašoma dominikonų įsikūri mo Žemaičių Kalvarijoje istorija ir Kryžiaus kelio koplyt÷lių įsteigimo ap linkyb÷s. Kalbant apie atlaidus ir kalvarijų Kalnus negalima užmiršti dominikono J.Kasakauskio išleistos pirmosios lietuviškos maldaknyg÷s RoŜanczius Swę cziausios Maryos Panos yr saldziausy warda Jezusa teypogi spasabas apwaykscioji ma Kałnu Kalwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmiemis anto słuzijencio mis. Šioje maldaknyg÷je, išleistoje 1681 m., randame Kalnų giesmes, taip pat giesmes, skirtas Žemaičių Kalvarijos Marijai. Šios giesm÷s – autentiškas liu dijimas apie bažnyčioje esančio Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslo ste buklingumą ir prie jo patiriamas malones2. Šiame darbe naudotasi 1972 m. pakartotinai išleistu vysk. M.Valančiaus veikalu Žemaičių vyskupyst÷3. Kitas, prie šaltinių skirtinas veikalas – kun. J.Ragaišio studija apie Žemaičių Kalvariją. Knyga išleista remiantis Žemai čių Kalvarijos bažnyčios archyvais; tai yra paskutinis veikalas, kuriame ci tuojami autentiški archyviniai dokumentai, prieš jiems sudegant4. Apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus ir ten einamą Kryžiaus kelią randame informacijos ir prof. kun. J.Totoraičio parašytose knygose: Žemaičių Kalvarija5 ir Vyskupas Jurgis Tiškevičius6. Apie Marijos garbinimą ir Kalvarijos Švč. M.Marijos atlaidus daug informacijos randame kun. Jono Vaišnoros monografijoje7. Prie šaltinių priskiriama ir XX a. pirmosios pus÷s periodin÷ spauda. Šaltinyje, Žemaičių prieteliuje, Lietuvos aide randama žinučių apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus; jos taip pat suteikia daug autentiškos in formacijos. –––––––––––––––––––––– 2 D.Pociūt÷Abukevičien÷, M.Vaicekauskas, Giesm÷s dangaus miestui, Vilnius, 1998. 3 M.Valančius, Raštai, t 2, Vilnius, 1972. 4 J.Ragaišis, Žemaičių Kalvarijos aprašymas, Vilnius, 1906. 5 J.Totoraitis, Žemaičių Kalvarija, Marijampol÷, 1936. 6 J.Totoraitis, Vyskupas Jurgis Tiškevičius, Marijampol÷, 1939. 7 J.Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma,1958. 386 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS *4 Svarbus veikalas – Lietuvių enciklopedija8, išleista Bostone. Šios enciklo pedijos atskiruose tomuose publikuojamuose straipsniuose yra svarbios me džiagos, reikalingos mūsų darbui. Apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius Švč. M.Marijos Apsilankymo at laidus ir Kryžiaus kelio koplyt÷lių lankymą tarybiniais metais daug auten tiškos ir patikimos informacijos randama sovietmečio pogrindžio leidinyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika9. Darbe naudojamasi Telšių vyskupijos kurijos archyvu, Žemaičių Kalva rijos bažnyčios išlikusiu archyvu ir šio darbo autoriaus asmeniniu archyvu. Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus savo poemoje, dedikuotoje Žemaičių vyskupui M.Valančiui, lenkiškai apraš÷ Žemaitijos poet÷ K.Pra niauskait÷10. Šios poemos ištraukų, kurias į lietuvių kalbą išvert÷ Vaclovas Šiugždinis, randame 1989 m. Katalikų kalendoriuje žinyne11. Autentiškus atsiminimus ir išgyvenimus apie Žemaičių Kalvarijoje vyk stančius atlaidus aprašo lietuvių išeivijos rašytojas P.Abelkis12, kilęs iš Že maičių Kalvarijos. Gana išsamiai Žemaičių Kalvariją ir jos istoriją aprašo B.Kviklys savo knygose Mūsų Lietuva13 ir Lietuvos bažnyčios14. Apie Žemaičių Kalvarijos Kal nų giesmes ir jų istorinę raidą, taip pat ir kitų kalvarijų istoriją randame A.Motuzos monografijoje15. Tyrimo objektas – Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Švč. M.Marijos Apsilan kymo atlaidai ir jų istorin÷
Load more

Recommended publications
  • Žemaičių Aikštė Tveruose the Excavations at the Old Žagarė Market Square (P
    and deep ‘pot-shaped’ (Topfkachel) stove tiles, M I E ST E LIAI flat armorial stove tiles (Fig. 4), trim stove tiles (Fig. 14), brick rubble, an iron hook – part of a door lock, 2 whetstones, a belt buckle, a por- Bronius Dakanis celain pipe bowl (Fig. 14), and 5 17th–19th-cen- tury coins (Figs. 5–6). Žemaičių aikštė Tveruose The excavations at the Old Žagarė market square (P. Cvirkos St. 42 – Gedimino street) Vadovaudamasi kelių Telšiai–Žarėnai– supplemented the information about Žagarė’s Tverai–Laukuva ir Rietavas–Tverai–Varniai businesses: the 2 awls, thimble, and needle eismo saugumo sutvarkymo jų sankryžoje that were found attest to the tailor’s trade. Tai- Tveruose projektu, IĮ „Senų senovė“ atliko lors (in 1754, 1756, 1775, 1776, and 1784) and Tverų senamiesčio (Rietavo sav.) teritorijos cobblers (in 1647) are mentioned in the Žemaičių aikštėje ir jos prieigose žvalgomuo- 17th–18th-century inventories of Old Žagarė. sius archeologinius tyrimus. Žvalgomųjų ar- A layer of slag (dross (?)) was discovered cheologinių tyrimų metu Tverų miestelio Že- (Fig. 1) where fragments of 3 bellows were maičių aikštėje, Laukuvos ir Miško gatvėse, found. They could be from an iron smelting bažnyčios šventoriuje bei varpinės aplinkoje furnace or a blacksmith’s forge. Blacksmiths 31 vietoje ištirtas bendras 59,5 m2 plotas. Be and metalworkers are mentioned in Žagarė to, UAB „Lytagra“ parduotuvės neužstatytoje (in 1565, in Old Žagarė in 1647 and 1784, and sklypo dalyje 3 vietose dar ištirtas 12 m2 plo- in New Žagarė in 1778, 1786, 1789, and 1791). tas. Archeologiniai šurfai tirti nuo 1 iki 4 m2 Thus the new finds supplement the sparse dydžio, orientuoti pagal gatvių, elektros linijų, historical information about the trades in Ža- greta esančių sklypų ar statinių kryptis.
    [Show full text]
  • Koniuchowsky-Telsiai-Testimonies.Pdf
    } .,! Leyb Koniuchowsky 1 A Brief History of Jews in Lithuania Note: All references are from the book Lite: Volume I, published in Yiddish in New York in 1951. TABEL OF CONTENTS Page Dr. Mark Wischnitzer: The History of Jews in Lithuania 2 Grand Duke Vytautas and the Privileges Granted to Jews 3 Destruction and Restrictions in the Wake of the Muscovite Invasion 7 Lithuanian Jewry Under Russian Rule 8 Louis Stein: The Outbreak of the First World War (1914-1918): Lithuanian Jews Deported Into Russia 9 Dr. Mendel Sudarsky: Jews in Independent Lithuania: 10 The Beginning of Jewish National Autonomy 12 The Establishment of the Jewish National Council 14 Jewish Deportees Return to Lithuania from Russia 14 crewish Participation· in Poli tics and Industry Decline and Disappointment 16 The Resignation of Dr. Soloveitchik 16 Harrassment of Jews; the Defacers of Signs 17 Liquidation of the Ministry for Jewish Affairs 18 Liquidation of the Jewish National Council 18 Liquidation of the Local Jewish Community Councils 18 The Fascist Uprising, December 17, 1926 19 Dr. Shmuel Grinhoyz: The Last Year of Jewish Life in Lithuania (a selected number of excerpts from his article in Lite: Volume I ) 21 Leyb Koniuchowsky 2 A Brief History of Jews in Lithuania The History of Jews in Lithuania To the northeast of the Baltic Sea an ancient ·people, the Lithuanians, have lived for many centuries. According to their origins and their language, they are a branch of the Indo-European family of nations. Lithuanian, an Indo-Sanskritic language, closely guarded the traces of its distant origins, both in regard to phonetics and syntax.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai
    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
    [Show full text]
  • Environmental Impact Assessment of the Proposed Economic Activity That Are Subject to an Environmental Impact Assessment
    Translation from the Lithuanian 1 EIA Summary The proposed economic activity (hereinafter referred to as the PEA) - construction of the Klaipėda – Kuršėnai gas transmission pipeline - has been included into the list of activities presented in Annex 1 to the Law on Environmental Impact Assessment of the Proposed Economic Activity that are subject to an environmental impact assessment. Environmental impact assessment (hereinafter - the EIA) procedures are carried out in accordance with Law on Environmental Impact Assessment of the Proposed Economic Activity (hereinafter the Law on EIA) (Official Gazette, 1996, No. 82-1965; 2000, No. 39-1092; 2005, No. 84-3105) and other applicable laws of the Republic of Lithuania. The main goal of the project of the Klaipėda – Kuršėnai gas transmission pipeline is to create sufficient capacities for transporting natural gas from the LNG terminal in Klaipėda to consumers in Lithuania and other Baltic countries (Latvia and Estonia), thus creating a possibility for the Baltic market participants to diversify the sources of gas supply increasing possibilities for liquefied natural gas import through the terminal and enhancing market competitiveness. The project “Klaipėda – Kuršėnai gas transmission pipeline“ was declared an economic project of national importance by Resolution No. 1195 of the Government of the Republic of Lithuania of 11 December 2013. The project will be implemented by the Lithuanian natural gas transmission system operator AB Amber Grid. EIA relationship with planning and design documentation, publicity procedures The proposed economic activity is provided for in technical infrastructure solutions of the Master Plan of the Territory of the Republic of Lithuania approved by Resolution No.
    [Show full text]
  • 2 / Dėl Kultūros Paveldo Apsaugos Telšių Apskrities Savivaldybėse
    ÞEMAIÈIØ KULTÛRA ISTORIJA PAVELDAS Þemaitiu akademëjës, Regëjuonu kultûriniu iniciatîvu cëntra, Þemaitiu þemëakademënë jaunima korporacëjës „Samogitia“ leidënîs LITERATÛRA MUZIEJAI TURIZMAS Þemaitiu þemë 2004/3(44) 2 / Dël kultûros paveldo apsaugos Telðiø apskrities savivaldybëse IÐLEIDA ÞKD IKC 3 / Paveldosauga Telðiø rajone 2001–2003 m. 4 / Jûsø laukia Telðiø rajone ÞORNALS PARËNGTS IGÎVENDËNONT 4 / Lankytinos vietos Telðiø rajone KULTÛRINI PRUOJEKTA „KULTÛRAS PAVELDA 4 / Daþniausiai lankomos vietos Telðiø rajone INTEGRAVËMS I REGËJUONU 5–9 / Telðiai. Svarbiausios datos ir ávykiai (parengë GINTAUTAS PLIETRA: LIETOVUOS ËR ÈIÞIÛNAS) EURUOPAS SÂJUNGAS ÐALIÛ 42, 43 p. 10–12 / ZITA DARGAITË. Tiriamoji veikla Þemaièiø muziejuje „Alka“ PATËRTËS ËR PERSPEKTÎVAS“ 12–14 / VIDA RIMKUVIENË. Etnografinës ekspedicijos Telðiø ir aplinkiniuose rajonuose PRUOJEKTA REM: 14–17 / LAIMUTË VALATKIENË, DALIA KARALIENË. Iðkalbingi LIETOVUOS SPAUDUOS, RADËJË ËR Þemaièiø þemës kapinynai TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS, 18, 19, 39, 41, 56–61 / Þymiausi kultûros paveldo objektai Telðiø rajone LR KULTÛRAS MINISTERËJË, 20–24, 33 GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Jie slëpë ir gynë þemaièius. Buiðø TELÐIÛ RAJUONA SAVËVALDÎBË, 46–49 p. (Tauragnënø), Buoþënø, Dþiugo (Dþiuginënø), Getautës, TELÐIÛ MËÐKÛ URIEDËJË, AB „VËTRÛNA“. Moteraitis (Didþiøjø Burbiðkiø), Pagirgþdûèio, Sprûdës, TELÐIÛ APSKRËTËIS VIRÐININKA Þàsûgalos (Baltininkø), Ðirmës, Vembûtø piliakalniai, ADMINISTRACËJË Padavimai apie Ðatrijà, Paðatrijos piliakalnis (Ðatrija) 25 / Birþuvënai (nuotraukos) 26, 27 / Telðiø rajono senøjø
    [Show full text]
  • Yad Vashem List 2 of Jewish Holocaust Victims
    List 2 of Jewish Holocaust Victims Yad VaShem In HEBREW In ENGLISH Notes: 1) This Database is dynamic and being updated regularly by Yad VaShem. The table below includes records updated as of early September 2019 2) Some entries are redundant, meaning that details pertaining to the same victim are includded in more than one PoT filled-in by different submitters 3) The list includes victims whose place of residence is from Mazeikiai or a nearby shtetl 4) The list is sorted according to Place of Residence and then Last Name.
    [Show full text]
  • Investuok Rietave Leidinį Parengė Všį Rietavo Verslo Informacijos Centras
    Investuok Rietave Leidinį parengė VšĮ Rietavo verslo informacijos centras 2008 m Tiražas 2000 egz. Projektas finansuojamus iš LR Ūkio ministerijos Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos , informacinių ir valstybės įvaizdį kuriančių leidinių leidybos projektų grupės. Leidinio parengimą ir leidybą finansavo: LR Ūkio ministerija Rietavo savivaldybė VšĮ “Rietavo verslo informacijos centras” Oginskių g. 8, Rietavas LT-90311 [email protected] tel/faksas +370 448 68202 INVESTUOKLeidėjo žodis / Some wordsRIETAVE from the publisher / Wort des Herausgebers / Слово издателя Skatinami noro pritraukti investicijų į Rietavo savivaldybę, parengėme informacinį leidinį „Investuok Rietave“. Leidinyje stengėmės kuo išsamiau pristatyti investavimo galimybes Rietavo savivaldybės teritorijoje: ateikti verslui aktualios informacijos apie infrastruktūros ypatumus, ekonominę ir kultūrinę situaciją regione, detalizuoti investicijų laukiančius objektus. Už pagalbą rengiant šį leidinį norime padėkoti Rietavo merui Antanui Černeckiui, Rietavo seniūnui Romanui Jurčiui, Tverų seniūnui Antanui Zalepūgai ir Medingėnų seniūnei Salomėjai Čėsnienei. Be jūsų pagalbos leidinys „Investuok Rietave“ nebūtų toks išsamus, atspindintis realią šių dienų situaciją ir regiono vizijas. Tikimės, kad šis leidinys paskatins potencialių investuotojų susidomėjimą Rietavu, galimybėmis užmegzti partnerystę su jau veikiančiomis įmonėmis ir organizacijomis ar pradėti naują arba plėtoti vykdomą verslą, pasinaudojant praėjusio ekonominio laikotarpio palikimu.
    [Show full text]
  • Dalia Leinarte, the Lithuanian Family in Its European Context, 1800–1914
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 22 2018 ISSN 1392-2343 PP. 187–195 Dalia Leinarte, The Lithuanian Family in its European Context, 1800–1914. Marriage, Divorce and Flexible Communities, Cham (Switzerland): Palgrave Macmillan. 2017. 193 [XXI] p. ISBN 978-3-319-51081-1 In her monograph The Lithuanian Family in its European Context, 1800– 1914. Marriage, Divorce and Flexible Communities, 1 Dalia Leinartė has set herself an ambitious task: to present the Lithuanian family 2 in a Euro- pean context. The author’s own comment in the Preface, ‘the fundamental question is, how did families in the past respond to social upheavals and economic reforms as well as policies of state and religious institutions’ (p. vii) is especially important for understanding the behaviour of families in Eastern Europe, where significant transitions were under way during the period discussed: serfdom was abolished, and national movements emerged in many regions. Taking into consideration the fact that similar research into the Lithuanian family has not been conducted in either Lithuanian or European historiography, this task is clearly not an easy one. Leinartė had to reconstruct the marriage strategies of the Lithuanian peasantry and the typical household structure in the region, analyse the national intelligentsia’s critique of the traditional family at the turn of the 19th and 20th centuries, and the modern national family marriage strategies they recommended, and discuss the behaviour of family members when confronted with ‘rough patches’ in family life, or when they wanted to end a failed marriage. Selecting the necessary research, finding analogies and revealing the reasons for these patterns from the rich field of research on the European family are no less important tasks for the author.
    [Show full text]
  • List of Cities of Lithuania
    Population Population Granted city SNo City County Municipality (2001) (2011) rights 1 Vilnius 554,281 535,631 1387 Vilnius County Vilnius city municipality 2 Kaunas 378,943 315,993 1408 Kaunas County Kaunas city municipality Klaipeda 3 Klaipeda 192,954 162,360 1257 Klaipeda city municipality County 4 Siauliai 133,883 109,328 1589 Siauliai County Siauliai city municipality Panevezys Panevezys city 5 Panevezys 119,749 99,690 1837 County municipality 6 Alytus 71,491 59,964 1581 Alytus County Alytus city municipality Marijampole 7 Marijampole 48,675 47,010 1792 Marijampole municipality County Mazeikiai district 8 Mazeikiai 42,675 40,572 1924 Telsiai County municipality Jonava district 9 Jonava 34,954 34,446 1864 Kaunas County municipality 10 Utena 33,860 32,572 1599 Utena County Utena district municipality Kedainiai district 11 Kedainiai 32,048 31,055 1590 Kaunas County municipality Telsiai district 12 Telsiai 31,460 30,011 1791 Telsiai County municipality 13 Visaginas 29,554 28,269 1977 Utena County Visaginas municipality Taurage district 14 Taurage 29,124 27,862 1924 Taurage County municipality Ukmerge district 15 Ukmerge 28,759 27,603 1486 Vilnius County municipality Plunge district 16 Plunge 23,436 23,187 1792 Telsiai County municipality Klaipeda 17 Silute 21,476 20,945 1941 Silute district municipality County Klaipeda Kretinga district 18 Kretinga 21,423 21,452 1609 County municipality Radviliskis district 19 Radviliskis 20,339 19,625 1923 Siauliai County municipality 20 Druskininkai 18,233 16,263 1893 Alytus County Druskininkai municipality
    [Show full text]
  • USHMM Finding
    http://collections.ushmm.org Contact [email protected] for further information about this collection LAURINAITIENĖ, Genovaitė Lithuania Documentation Project Lithuanian RG-50.473*0085 In this interview Genovaitė Pupšytė-Laurinaitienė, born in Veiviržėnai, near Klaipėda, in 1926 talks in detail about her efforts to save a Jewish girl, for which she has been recognized as one of the Righteous of Nations by Yad Vashem. She recalls witnessing the Jews of Veiviržėnai being rounded up and the men sent to be executed; while the women were taken to the village of Trepkalnis near Veiviržėnai, where they lived through the summer. Mrs. Laurinaitienė talks about her neighbor, who was dating a Jewish girl, and would ask her to accompany him, when he would go to see the girl at the ghetto in Trepkalnis. She then describes hearing the women being killed and witnessing the looting of clothes after the massacre by the local women. She goes on to explain how she ended up in Varniai, where she befriended a Lithuanian partisan, who helped her to save a Jewish girl, a survivor of the massacre of the Jews of Varniai. Tape 1 of 2 [01] 00:34:12 - [01] 04:26:12 00:00:37 – 00:04:28 A: My maiden name is Pupšytė-Laurinaitienė. Whichever is easier for you. Q: Tell us your first name too. A: Genovaitė Pupšytė-Laurinaitienė, and that’s it. Q: What year were you born in and where? A: On the first of July, 1926 in Veiviržėnai town, Klaipėda district. And that‘s it. Maybe you want the old one? [In the old system] it was in Kretinga district, and now it is in Klaipėda district.
    [Show full text]
  • Rietavas. Žemaičių Atėnai
    RIETAVAS. ŽEMAIČIŲ ATĖNAI RIETAVAS. THE SAMOGITIAN ATHENS RIETAVAS. ATHENS VON SAMOGITEN UDK 908(474.5)(084) Ri52 RIE TAVAS Saulė auksina gelstantį klevą Pulkas ančių kažkur nurypavo... Visas parkas netrukus liepsnos... Jos sugrįš nepaklydę kely. Čia paplente nubėga Rietavas – Toks jau mano puikusis Rietavas, – Tūkstantoji dalis Lietuvos. Kad negrįžti į jį negali. Projektas „Mažeikių rajono, Rietavo savivaldybių bei Varnių regioninio parko turizmo informacijos leidinių parengimas ir išleidimas“ (projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-05-R-81-004) finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Čia sustojęs prie tvenkinio kranto Saulė auksina gelstantį klevą, The project entitled the Preparation and Release of Tourism Information Publications of Mažeikiai District, Rietavas Municipality and Varniai Regional Park is funded with monetary means provided by the European Regional Development Fund (Project Nr. VP3-1.3-ŪM- Pakartot „Polonezą“ prašai... Visas parkas netrukus liepsnos... 05-R-81-004). Lapai tyliai į vandenį krenta Čia paplente nubėga Rietavas– Projekt „Abfassung und Herausgabe von Tourismus- Informationsausgaben der Selbstverwaltungen Rietavas, Kreis Mažeikiai und des Regionalparks Varniai“ (Projekt Nr. VP3-1.3-ŪM-05-R-81-004) wird aus Mitteln des Europäischen Fonds für regionale Entwicklung finan- Lyg baudžiauninkų skausmo lašai. Tūkstantoji dalis Lietuvos. ziert. Birutė Lengvenienė (1942–2010), Rietavo garbės pilietė Leidino parengimo darbo grupė: Rietavo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė, vedėjos pavaduo- toja Jolanta Bertauskienė, projekto koordinatorė Jurgita Gramauskienė, vyresnioji specialistė paveldosaugai ir turizmui Neringa Jurina, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, muziejaus vyr. fondo saugotoja Milda Vyšteinaitė. Vertėjai: Jeffrey Andrev Clarke, Liucija Balkevičiūtė. Nuotraukas pateikė: Mantas Viržintas, UAB „V3 studija“, Rietavo savivaldybės administracija, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muzie- jus, kiti projekto dalyviai.
    [Show full text]
  • Lietuvos Automobilių Kelių Direkcija Prie Susisiekimo Ministerijos Lietuvos Automobilių Kelių Direkcija Prie Susisiekimo
    Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Susisiekimo ministerijai Nr. (3.42E) Į Nr. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 9 D. NUTARIMO NR. 757 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo siūloma Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą (toliau – kelių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, išdėstyti nauja redakcija. Dabar galiojančio kelių sąrašo skiltyje „kiti subjektai“ esantys duomenys prieštarauja Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Taip pat siūloma naujos redakcijos kelių sąraše patikslinti esamus valstybinės reikšmės kelių pavadinimus taip, kad jie atitiktų Kelių įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Valstybinės reikšmės kelius, kurie išsišakoja arba juos dalija kiti nekilnojamieji daiktai į atskirus inžinerinius statinius, siūloma padalyti į atskirus valstybinės reikšmės kelius, suteikiant atidalytam kelio ruožui naują pavadinimą ir įrašant jį į naujos redakcijos kelių sąrašą. Taip pat kelių sąraše kelių ilgiai patikslinti atsižvelgiant į atliktus kadastrinius matavimus, kelių matavimo būdo pasikeitimą ir rekonstravimo darbus. Duomenis apie pasikeitusius kelių ilgius ir patikslintus pavadinimus pateikė VšĮ Kelių transporto ir tyrimo institutas (2018-04-24 raštas Nr. 10-119 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo“).
    [Show full text]