Žemaičių Kalvarijos Kalnų Ir Švč. M.Marijos Apsilankymo Atlaidų Istorinö Ir Dvasinö Raida
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 383 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ IR ŠVČ. M.MARIJOS APSILANKYMO ATLAIDŲ ISTORINö IR DVASINö RAIDA Senieji Gardai, į kuriuos iš Vakarų Europos XVII a. pirmojoje pus÷je paplito kalvarijos, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą pamin÷ti 1253 m. Šiame Žemaitijos krašte pirmoji bažnyčia pastatyta 1593 m. V÷liau ant Šv. Jono kalno 1619 m. buvo pastatyta kita Šv. Jono Krikštytojo bažnyt÷l÷ ir 1622 m. įkurta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakviet÷ dominikonus, kuriems pa stat÷ namus ir padovanojo žem÷s. Jurgio Tiškevičiaus pavedimu dominikonai čia įkūr÷ kalvarijos Kalnus. Buvo pastatytos koplyt÷l÷s (1639 m.) ir vienuolių domini konų parašytos giesm÷s, maldos, nustatytas būdas, kaip šią Katalikų Bažnyčioje itin populiarią maldingumo praktiką reikia praktikuoti. Nuo Kalvarijų, kurios bu vo įkurtos Garduose, šiai vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Žemaičių Kalvarijoje įsitvirtino dominikoniškasis Kalvarijų tipas – 19 stočių, šios Kalvarijos buvo pirmosios LDK (Vilniuje – Verkiuose 1662 m.). Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ÷m÷ gars÷ti savo stebuklinguoju Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslu ir garsiaisiais Švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidais. Stebuklingasis Švč. M.Marijos paveikslas gars÷jo savo stebuklais, ir dvasin÷ vyresnyb÷ paskyr÷ komisiją stebuklų tikrumui ištirti. 1643 m., remiantis komisijos išvadomis, min÷tasis paveikslas pa skelbtas stebuklingu. Stebuklai buvo aprašomi knygoje, kuri, deja, 1896 m. degant bažnyčiai sudeg÷. Apie paveikslo stebuklingumą liudija ir votai, kurių šiuo metu yra 150 (suskaičiuoti 2003 m.). Maldos ir giesm÷s, skirtos Žemaičių Kalvarijos Die vo Motinai, buvo išspausdintos 1681 m. Jurgio Kasakauskio parašytoje ir išleistoje maldaknyg÷je Rožančius. Kai kurios giesm÷s tebegiedamos ir šiandien. Po 100 metų Antanas Tiškevičius Kalvarijoje pastatydino bažnyčią ir ją titula vo Švč. M.Marijos Apsilankymo vardu. Šie atlaidai buvo sujungti su nuo 1649 m. švenčiamais Kalvarijos Kalnų atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje Švč. M.Marijos Apsi lankymo atlaidai prasideda liepos 2 d. ir trunka net 10 dienų. Būtent liepos 2 dieną (1649) į Kalvarijos bažnyčią buvo įnešta Šv. Kryžiaus relikvija, parvežta iš Liublino dominikonų vienuolyno. Ji yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia Pabaltijyje. Dominikonai Žemaičių Kalvarijoje apaštalavo iki 1889 m., kol juos išvijo carin÷ valdžia. Nuo 1927 m. iki 1948 m. Žemaičių Kalvarijos šventovę ir parapiją globojo vienuoliai marijonai. Sovietin÷s okupacijos metais (1940–1941; 1944–1989), nepai sant visų ateizmo diegimo programos vykdytojų pastangų, norimų rezultatų ne buvo pasiekta. Ir tarybiniais laikais į Žemaičių Kalvariją plūdo žmon÷s, taip išsau gotos ir koplyčios, ir Kalnų tradicija bei didžiųjų atlaidų svarba ir reikšm÷. 1988 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčia pakelta į Mažųjų bazi 384 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS *2 likų rangą, o 1989 m. miesteliui grąžintas senasis Žemaičių Kalvarijos vardas, kurį okupacin÷ valdžia 1967 m. buvo pakeitusi į Varduvą. Ir šiandien kiekvieno m÷nesio 2 d. vyksta m÷nesiniai Švč. M.Marijos Apsilan kymo atlaidai. Kiekvieną pirmąjį m÷nesių šeštadienį tikintieji renkasi Bazilikoje ir garbina Dievo Motiną. Žemaičių Kalvarija ilgus amžius buvo ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos vienas iš pagrindinių dvasinių centrų; toks išlieka ir XXI a. Įvadas J÷zaus Kristaus įkurtoji Šventoji Bažnyčia nustato įvairias maldingumo formas, padedančias tikintiesiems geriau suvokti ir įsijausti į Kristaus gyve nimą, mokymą, išganymo darbą, o ypač Jo kančią ir mirtį Jeruzal÷je. Tas di dysis žmonijos praeities įvykis, pasukęs pasaulį nauja kryptimi ir darantis nepaprastą įtaką ateičiai, šalia Kryžiaus ženklo ir šv. Mišių aukos bei Komu nijos, labai ryškiai ir įtaigiai vaizduojamas Kryžiaus kelio stotyse (kitaip – stacijose); už šios praktikos atlikimą galima gauti visuotinius atlaidus1. Lietuvos Katalikų Bažnyčioje nuo XVII a. tampa populiari, gyva ir pra sminga maldingumo praktika – kalvarijų Kalnai. Juos pirmasis Lietuvoje 1639 m. Garduose įkūr÷ Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Įkūrus kal varijų Kalnus šiai vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Kartu su kalvarijų Kalnų praktikų populiarumu ir įaugimu į liaudiškąjį maldingumą greitai prad÷jo gars÷ti ir Žemaičių Kalvarijoje vykstantys Švč. M.Marijos Apsilankymo 12 dienų atlaidai, prasidedantys liepos 1 d. ir trun kantys iki liepos 12 d. Kalvarijų įkūrimas 1639 m., Švč. M.Marijos Apsilan kymo bažnyčia, pastatyta XVII a. viduryje, ir stebuklingasis Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslas trauk÷ ir tebetraukia minias piligrimų. Šios dvi neat siejamos tradicijos: Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Švč. M.Marijos Apsilanky mo atlaidai tapo ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos tikinčiųjų katalikiš kumo ir maldingumo išraiška. Žemaičių Kalvarijoje vykstančių atlaidų fenomenas domina istorikus ir mūsų tautos bei Bažnyčios dvasingumo tyrin÷tojus. Norint geriau suvokti Žemaičių Kalvarijos fenomeną ir jo raidą, būtina bent glaustai peržvelgti, kokiomis aplinkyb÷mis formavosi kalvarijų Kalnų tradicija ir garsieji Že maičių Kalvarijos atlaidai. Tyrin÷jant Žemaičių Kalvarijos istoriją iškyla viena didel÷ problema – 1896 m. sudeg÷ šio miestelio bažnyčia, o kartu su ja ir visi ten buvę doku mentai, biblioteka ir visas bažnytinis archyvas. D÷l to šio darbo autorius ieš –––––––––––––––––––––– 1 Plg. Liturginis maldynas, Kaunas–Vilnius, 1984, p. 98. ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ IR ŠVČ. M.MARIJOS APSILANKYMO ATLAIDŲ *3 ISTORINö IR DVASINö RAIDA 385 kojo medžiagos apie atlaidus ir kalvarijų Kalnus jau publikuotuose veika luose, kur buvo reikiamos temai medžiagos. Bene svarbiausias ir autentiškiausias šaltinis, kalbantis apie Žemaičių Kalvarijos įkūrimą, apie ten vykusius procesus – Žemaičių vyskupijos vys kupo M.Valančiaus parašytas ir 1848 m. Vilniuje išleistas veikalas Žemaičių vyskupyst÷. Šiame veikale yra keturi puslapiai, skirti Žemaičių Kalvarijai. Tai labai svarbūs puslapiai, nes M.Valančius naudojosi dar nesudegusiais bažnyčios dokumentais ir archyvu. Veikale aprašoma dominikonų įsikūri mo Žemaičių Kalvarijoje istorija ir Kryžiaus kelio koplyt÷lių įsteigimo ap linkyb÷s. Kalbant apie atlaidus ir kalvarijų Kalnus negalima užmiršti dominikono J.Kasakauskio išleistos pirmosios lietuviškos maldaknyg÷s RoŜanczius Swę cziausios Maryos Panos yr saldziausy warda Jezusa teypogi spasabas apwaykscioji ma Kałnu Kalwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmiemis anto słuzijencio mis. Šioje maldaknyg÷je, išleistoje 1681 m., randame Kalnų giesmes, taip pat giesmes, skirtas Žemaičių Kalvarijos Marijai. Šios giesm÷s – autentiškas liu dijimas apie bažnyčioje esančio Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslo ste buklingumą ir prie jo patiriamas malones2. Šiame darbe naudotasi 1972 m. pakartotinai išleistu vysk. M.Valančiaus veikalu Žemaičių vyskupyst÷3. Kitas, prie šaltinių skirtinas veikalas – kun. J.Ragaišio studija apie Žemaičių Kalvariją. Knyga išleista remiantis Žemai čių Kalvarijos bažnyčios archyvais; tai yra paskutinis veikalas, kuriame ci tuojami autentiški archyviniai dokumentai, prieš jiems sudegant4. Apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus ir ten einamą Kryžiaus kelią randame informacijos ir prof. kun. J.Totoraičio parašytose knygose: Žemaičių Kalvarija5 ir Vyskupas Jurgis Tiškevičius6. Apie Marijos garbinimą ir Kalvarijos Švč. M.Marijos atlaidus daug informacijos randame kun. Jono Vaišnoros monografijoje7. Prie šaltinių priskiriama ir XX a. pirmosios pus÷s periodin÷ spauda. Šaltinyje, Žemaičių prieteliuje, Lietuvos aide randama žinučių apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus; jos taip pat suteikia daug autentiškos in formacijos. –––––––––––––––––––––– 2 D.Pociūt÷Abukevičien÷, M.Vaicekauskas, Giesm÷s dangaus miestui, Vilnius, 1998. 3 M.Valančius, Raštai, t 2, Vilnius, 1972. 4 J.Ragaišis, Žemaičių Kalvarijos aprašymas, Vilnius, 1906. 5 J.Totoraitis, Žemaičių Kalvarija, Marijampol÷, 1936. 6 J.Totoraitis, Vyskupas Jurgis Tiškevičius, Marijampol÷, 1939. 7 J.Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma,1958. 386 DIAK. MGR. ANDRIEJUS SABALIAUSKAS *4 Svarbus veikalas – Lietuvių enciklopedija8, išleista Bostone. Šios enciklo pedijos atskiruose tomuose publikuojamuose straipsniuose yra svarbios me džiagos, reikalingos mūsų darbui. Apie Žemaičių Kalvarijoje vykstančius Švč. M.Marijos Apsilankymo at laidus ir Kryžiaus kelio koplyt÷lių lankymą tarybiniais metais daug auten tiškos ir patikimos informacijos randama sovietmečio pogrindžio leidinyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika9. Darbe naudojamasi Telšių vyskupijos kurijos archyvu, Žemaičių Kalva rijos bažnyčios išlikusiu archyvu ir šio darbo autoriaus asmeniniu archyvu. Žemaičių Kalvarijoje vykstančius atlaidus savo poemoje, dedikuotoje Žemaičių vyskupui M.Valančiui, lenkiškai apraš÷ Žemaitijos poet÷ K.Pra niauskait÷10. Šios poemos ištraukų, kurias į lietuvių kalbą išvert÷ Vaclovas Šiugždinis, randame 1989 m. Katalikų kalendoriuje žinyne11. Autentiškus atsiminimus ir išgyvenimus apie Žemaičių Kalvarijoje vyk stančius atlaidus aprašo lietuvių išeivijos rašytojas P.Abelkis12, kilęs iš Že maičių Kalvarijos. Gana išsamiai Žemaičių Kalvariją ir jos istoriją aprašo B.Kviklys savo knygose Mūsų Lietuva13 ir Lietuvos bažnyčios14. Apie Žemaičių Kalvarijos Kal nų giesmes ir jų istorinę raidą, taip pat ir kitų kalvarijų istoriją randame A.Motuzos monografijoje15. Tyrimo objektas – Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Švč. M.Marijos Apsilan kymo atlaidai ir jų istorin÷