Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2019 m. sausio 18 d., penktadienis Nr. 3 (1282) | Kaina 1,30 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | Š okis 2 Nepaisant nieko Pokalbis su smuikininku Džeraldu Bidva „Portretas Latvijoje. 20-as amžius. Veido išraiškos“, arba kaip būti geru žiūrovu

4 Monika Krikštopaitytė Onutės Narbutaitės „Trys Dievo Motinos Rengėjams gali būti pikta, jei kas simfonijos“ nors greitu žingsniu nudrožia per ekspoziciją, o kaltas dėl to dažniau- siai bus išankstinis žinojimas. Lie- tuvos dailės gyvenimėlyje, didesnės apimties grupinėje parodoje parei- gingas žiūrovas bus jau daug ką ma- 7 tęs, sustos prie mėgstamų darbų, Ciklo „Gyvoji baleto istorija“ koncertas pasikartojimai jį mažai sudomins, o visai naujų kūrinių parodoje, ko gero, bus daug panašių į jau ma- tytus. Nebent kuratorius sugebės pasakyti ką nors naujo ar įdomaus. Parodos rengėjai gali manyti, kad geras žiūrovas skaitys viską, kas pa- rašyta, ir tada supras. Tačiau tai ne- realistinis planas. Tik suinteresuo- tas žiūrovas nevaidins, kad skaito, grynai iš mandagumo, bet greičiau- siai vietoje neskaitys ir jis, o gaus parankinės medžiagos. Manau, 4 sakiniai yra maksimali riba. Ar toks skubantis ir neskaitantis lankytojas yra blogas? Ar jam kamuotis kalte? Natalia LL, iš serijos „Vartotojų menas“. 1975 m. Kaip tapti geram? Prisiverčiant? Bet © József Rosta / „Ludwig Museum“ – „Museum of Contemporary Art“ tada jau geriau jis neis iš viso. Mano manymu, geru žiūrovu tampama, kai keliami klausimai kuratoriui Kaip dailės pasaulis švenčia moterų ir kūriniams. Gera paroda bus, jei Oto Skulme, „Kompozicija portretui (Sievas)“. 1923 m. Zuzāno kolekcija balsavimo teisės šimtmetį ekspozicijoje kyla klausimai ir jie 9 yra numanomi, kaip nors atsakomi kuratorei Gintai Gerhardei-Upe- eksponuojama ir Jānio Mitrēvico arba lieka vaisingi. O parodos teks- niecei prireikė įterpti užsakomi- „Asmeninė ekspozicija“ (2000), tas veiks tik susitikrinimui ar įdo- nius politikų, cukrinius atlikėjų kurioje autorius savo galvą, visai mesnei pastabai. ir kelis net panašius į Pilies gatvės kaip vilkas iš „Na, palauk“ multi- Nes, pavyzdžiui, trumpos rekla- prekyvietės portretus? Ir beveik į filmo, pritaiso klasikinei nuogalei, mos logika lieps formuluoti, kad di- visus „o kam?“ ekspozicijoje randu ar Gintso Gabrānso socialiniai pro- 10 delei Latvijos portreto šimtmečiui atsakymus. jektai, kai valkatai keičiamas įvaiz- Trumpos kino recenzijos skirtai parodai, išplėtotai per dvi di- Tai Latvijos valstybingumo dis. Vientisas reprezentacinis tautos džiules ir vieną mažesnę ekspozi- šimtmečiui skirta paroda, todėl portretas gyvuoja šalia Jurio Utāno cijų sales, atrinkti vien tik šedevrai, norėta, kad atsispindėtų šio ne- po dvi poras akių, nosių ir lūpų tu- geriausi iš geriausių, o pasidairiusi trumpo ir permainingo laikotar- rinčių (dviveidžių?) politikų (Atis matau, kad kūriniai labai įvairaus pio aktualijos. Dekadomis žvelgiant, Slakteris, Ivaras Godmanis ir Eina- lygio, žanro, kai kuriuos skiria ne matyti laiko dvasia arba žmogaus ras Repše). Vizija, kritika ir ironija 11 tik laiko, bet ir kokybės bei funk- problemos. Bet ne kiekvieno atski- sukuria 10-ojo dešimtmečio por- Romy Schneider retrospektyva cijos praraja. Ir tada pats laikas už- rai, o visų kartu. Prezidentų portre- tretą, kurį lengva atpažinti. duoti klausimą, kam šalia klasikos, tai žymi atsinaujinusios valstybės „Žiemos ekranuose“ tikrų šedevrų ir įdomesnių atvejų reprezentacijos pastangas, bet šalia Nukelta į 8 psl.

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 1 psl. M uzika Ieškoti ir dalintis Pokalbis su smuikininku Džeraldu Bidva

Juzeliūno, latvio Pēterio Vasko kūri- ne tik Kremerio. Šis XX amžiaus Laimutė Ligeikaitė nius smuikui su kameriniu orkestru. kompozitorius labai nepelnytai Vos prieš mėnesį „Odradek“ įrašų neįvertintas. Toks buvo laikotar- „Daugiafunkcionalus, virtuoziškas, kompanijos išleista plokštelė „Bal- pis, taip susiklostė jo likimas. 22 turintis improvizacijos talentą, tic Concerti“ jau yra pasiekiama ir simfonijos dideliam orkestrui, 10 subtilų koloritą, gebantis tuo pat interneto muzikinėse platformose – kamerinių simfonijų, 17 kvartetų, metu ne tik soluoti, bet ir vesti or- iTunes, Spotify, Naxos. 8 smuiko sonatos, 7 operos... ir dar kestrą bei girdėti ansamblį, puikus daug, daug. Nerealus kiekis kūri- koncertmeisteris, su kuriuo orkes- Kodėl naujausiai savo plokš- nių! Jis rašė net ne dėl užsakymų, trantai jaučia vienas kito petį ir al- telei „Baltic Concerti“ pasi- rašė, nes tikėjo ta muzika, kūrė taip, savimą“, – taip apibūdinamas smui- rinkote būtent tokį repertuarą – kaip jautė. 2019-ieji – jo šimtmečio kininkas Džeraldas Bidva, ilgametis Vasko „Vox Amoris“, Juzeliūno metai, tad visur tikrai skambės jo „Kremerata Baltica“ bei Lietuvos ka- Koncertą vargonams, smuikui kūriniai. merinio orkestro primarijus. Daug ir styginių orkestrui bei Šende- įspūdingų projektų jo parengta su rovo Koncertą smuikui ir ka- Jūs esate ir solistas, ir net meriniam orkestrui? dviejų orkestrų koncertmeis- Gidonu Kremeriu, dažnai koncer- Džeraldas Bidva T. Tuzj nuotr. tuota su iškiliais atlikėjais ir diri- Iš pradžių skyriau dėmesį vienam teris. Pirmiausia, kas yra kon- gentais, tarp kurių – Gustavo Du- kūriniui, paskui kitam, galiausiai jie certmeisteris, kokia tų pareigų parengimo procesas su au- LKO stiprybė neabejotinai yra damelis, Christophas Eschenbachas, vienoje plokštelėje ir susidraugavo. nematoma pusė? toriumi yra lengvesnis, ar klasika. O „Kremeratos“ išskirtinu- Simonas Rattle’as, Martha Argerich, Kūriniai atlikti maždaug trejų metų Visa „virtuvė“, kai reikia kruopš- sunkesnis? mas – dabarties muzikos pasaulis. Daniilas Trifonovas, Mario Brune- laikotarpiu, tai skirtingi įrašai, skir- čiai paruošti tekstą, vadovauti gru- Yra tokių kompozitorių, kurie llo, Olegas Maisenbergas, Sergejus tinga muzikos stilistika, bet vieno- pinėms repeticijoms ir t.t., yra kaip labai tiksliai girdi, kaip turi skam- Žinome, kad Kremeris mėgsta Krylovas ir kiti. Kaip orkestrų lyde- dai paveiki. Gal todėl, kad kūriniai ir nematoma, nors atima daug laiko. bėti, reikalauja tik taip ir ne kitaip. rengti ir netikėtus šou, ben- ris smuikininkas yra įrašęs daugiau kompozitorių išjausti, išgyventi, Bet, greta to, esminis koncertmeis- Yra ir tokių, kurie pasitiki, gali čia dradarbiauja su įvairių menų nei 20 kompaktinių plokštelių, pel- juose yra prasmė. terio vaidmuo – siekti, kad ir grupė, pat pakeisti kai kuriuos sprendi- atstovais ir tuo sėkmingai pri- niusių prestižinius apdovanojimus Plokštelės „Baltic Concerti“ kon- ir visas orkestras jaustųsi užtikrintai, mus. Kai autorius įstato atlikėją į traukia publiką. Dabar svar- „Grammy“, ICMA, „Echo Klassik“. cepcija atsirado pamažu. Kompa- būtų abipusis pasitikėjimas. Turiu savo įsivaizduojamus rėmus, jį su- bios kategorijos yra populiaru- Pernai rudenį pasirodė antroji so- nijai „Odradek“ siunčiami šimtai gebėti mobilizuoti kolektyvą ben- varžo, atrodo, baisu nuslysti nuo tų mas, rinka, uždarbis. Pasaulyje linė smuikininko plokštelė „Baltic įrašų iš viso pasaulio. Ji pati atsi- dram darbui, rodyti pavyzdį, gerai tikslių nurodymų. Per mažai laisvės daug orkestrų pergalvoja savo Concerti“, ji iš dalies ir paskatino renka, ką išleisti. Nacionalinė fil- nuteikti prieš koncertą. Svarbu, kad atlikėjui nėra gerai. Yra daug Lietu- repertuarą, orientuojasi į efek- pakalbinti šį talentingą smuiki- harmonija ir prodiuseris Julijus būtų gera kolektyvo nuotaika ir sce- vos ir užsienio kompozitorių, kurie tingas programas. Ar nepasi- ninką, ryškiausių orkestrų „pilkąjį Grickevičius pasiūlė būtent šitą noje demonstruojamas aukštas me- nori tą savo vienintelį girdėjimą iš- girsta kalbų, kad ir LKO galėtų kardinolą“. programą, ir „Odradek“ tai sudo- ninis lygis. girsti dar sykį. Man mieliau dirbti paįvairinti savo kryptį? Ar vis mino. Malonu, kad mūsų plokštelę su lanksčiais autoriais. Kai kūrėjas dėlto pasiteisina klasika? Kokia mintis pirmiausia kyla išleido kompanija, kuriai rūpi dar ir O ką pats jaučiate prieš kon- atneša tau partitūrą ir dar leidžia Kad ir kaip būtų keista, pasitei- paminėjus koncerto smuikui ir turinys, o ne vien komerciniai rodi- certą? Juk dažnai grojate ir be ją papildyti savo matymu, jautiesi sina. Klasika visada aktuali. Ma- orkestrui žanrą? Su kokiu kon- kliai. Jie daug dėmesio skiria muzi- dirigento, vadinasi, vadovau- prasmingai prisidėjęs prie meni- nau, teisinga kolektyvui turėti tokį certu išaugote? kantams ir muzikai, įdomiai, nors jate Jūs. nio rezultato. Kita vertus, yra to- pagrindą, rengti bent jau didžiąją Pirmiausia pagalvoju, kad tai ir nelabai žinomai. Man ši plokštelė Apie savo pojūčius ir rūpestėlius kie grandai kaip Arvo Pärtas, kuris dalį klasikinių programų. Muzi- akademinis, klasikinis, trijų dalių labai brangi ir svarbi. tada mažiausiai galvoju. Stengiuosi tereikalauja tiksliai pagroti tai, kas kos rinka tokia greita, pulsuojanti, žanras. Prisimenant studijų laikus, sekti visumą. Labiausiai susikon- parašyta. Jis visą savo asmenybės kad jau nespėji koncentruotis. Į tą tai „raumenys“ išaugo su Johanneso O koks Jūsų santykis apskritai centruoju į tuos susižvalgymus, im- jautrumą yra sudėjęs į muziką, jos sūkurį galima pasinerti, jam pasi- Brahmso ir Jeano Sibeliaus koncer- su lietuviška muzika? pulsus, muzikinės energijos palai- neleidžia interpretuoti. Užtat ji ir duoti ir mėgautis. Bet ar visi turime tais. Juos groti – tarsi nubėgti ilgą Žinoma, geras. Ypač su jau anks- kymą, vieningą alsavimą. Kaip pats išlieka tokia gryna, švari. tai daryti? Išsilavinę klausytojai su- distanciją. Man jie davė daug nau- čiau sukurta, – galima ją prisiminti, asmeniškai pagrosiu – tada jau ne- pranta laikiną to išorinio blizgesio dos. Sibeliaus opusas išliko mieliau- prikelti naujam gyvenimui. Šiek berūpi, tą darau savaime. Turite ilgametę darbo ir su vertę. Tiesa, ilgamečių klasikinių sias, o toks, kuris niekada nenusi- tiek sudėtingesnė padėtis su nau- „Kremerata Baltica“, ir su Lie- tradicijų rinka siauresnė, publikos bos, – Ludwigo van Beethoveno jai rašoma. Turime daug talentingų Ar repeticijose galite prisi- tuvos kameriniu orkestru pa- ryškiai nedaugėja, bet tokios publi- Koncertas smuikui D-dur: didingas, kompozitorių, o tiek nedaug jų kū- dėti prie kūrinių interpreta- tirtį. Kuo šie orkestrai skir- kos visada yra ir bus. Nuo tikrojo kiekviena nata savo vietoje, nieko rinių šiandien skamba. Matyt, yra cijos, sakyti savo nuomonę tingi, kuo panašūs? meno atitrūkti nereikėtų. Žinoma, nereikalingo. Šitie gigantai ir man, kažkokia bendravimo spraga. Gal dirigentui? Ir viename, ir kitame groja pui- mes taip pat eksperimentuojame, ir kitiems smuikininkams ženkliai trūksta susikalbėjimo ne tik tarp Būtinai. Pasirengimo stadijoje ne kūs muzikantai. Skirtumai? Gal manau, kad reikia turėti vieną kitą prisidėjo formuojant bazinius gro- kūrėjų ir atlikėjų, bet ir tarp kultū- vien išmokstame kūrinio natas. Ats- tik toks, kad „Kremeratoje“ vyksta patrauklią programą, bendradar- jimo įgūdžius. ros institucijų. Akademinė muzika pirties taškas yra būtent mūsų mu- nuolatinis atsinaujinimas, visada biauti su kitų žanrų atlikėjais. Pa- išgyvena ne pačius geriausius laikus. zikinės idėjos. Po to sprendžiami ir yra daug jaunų žmonių, o esminė vyzdžiui, prieš Naujuosius vienoje Dabar pastebima tendencija Kad išgyventų, kompozitoriai pri- visokie techniniai dalykai. Girdė- Gidono Kremerio koncepcija – garsiausių pasaulyje įrašų studijų gaivinti nepelnytai užmirštas versti kurti muziką kino filmams, jau nuomonių, kad neverta patiems priešintis rutinai. Kasdieninėse „Abbey Road“ Londone LKO, diri- partitūras, autorius. Kokius teatrui ar reklamai. Norėtųsi daž- ruoštis, ateis dirigentas ir kitko pa- repeticijose maestro ne visada da- guojamas Modesto Pitrėno, ir An- kūrinius, kuriuos neseniai atli- nesnio bendradarbiavimo. Tačiau reikalaus. Bet jei orkestras neturi ką lyvauja, leidžia patiems pasirengti, drius Mamontovas įrašė savo albumą, kote su orkestru arba solo, o gal galima paminėti tarptautinį kom- pasiūlyti dirigentui, jei neturi idėjų susitarti, viską pajausti. Galiausiai pavasarį suplanuoti bendri koncertai. tik planuojate atlikti, laikytu- pozitorės Ramintos Šerkšnytės pri- ir tiesiog laukia, ką jis pasakys, – jau ateina ir sudeda akcentus. Tas sa- mėte dabarties atradimais? pažinimą ir juo pasidžiaugti. blogai. Taigi, kol ruošiamės sava- varankiškumas suteikia ir gilesnio Kiek matome ir girdime, LKO Dažnai pasitaiko ir taip, jog išgir- rankiškai, išgvildename ir tam ti- orkestro susiklausymo. Kai eini į yra atsinaujinęs, atsigavęs. dus kokį nors kūrinį pirmas įspūdis Pastaruoju metu „Kreme- krą atlikimo koncepciją. Žinoma, sceną, jauti ir girdi vienas kitą kur Nors ir anksčiau sėkmingai būna klaidingas. Aklai susižavi arba rata Baltica“ scenose dažnai jei dirigentui netinka, jis gali kažką kas geriau nei tada, kai su lazdele gastroliavo po visą pasaulį, visai nesupranti. Po kiek laiko mu- atlieka mažai mums pažįs- keisti, bet dažniausiai dirigentai įsi- tau viską rodo nuo pat pradžių. pastaruoju metu neabejotinai zika atsiveria visai kitaip. Yra tiek tamo Mieczysławo Weinbergo klauso į mūsų pasiūlymus, išgirsta, LKO ilgus metus turėjo svarbią aukščiausiu lygiu reprezen- daug nuostabios muzikos, bet, deja, kūrinius. kad skamba gerai, ir sutinka su dirigento tradiciją. Jautėsi, lyg ne tuoja Lietuvos kultūrą. Įdomu, didžiąją sceną pasiekia tik nedidelė Maestro Gidono Kremerio misija mūsų koncepcija. mes, o kažkas kitas (gal dirigentas?) kai grojate, tarkim, Vienos dalis. Nepaprastai džiaugiuosi, kad tokia ir yra – būtinai į koncertines viską padarys. Dabar tai stipriai kei- „Musikverein“, Londono „Royal padedant Nacionalinei filharmo- programas įtraukti kažką nežinomo. Ar Jums patinka dirbti su gy- čiasi, bet šioks toks šleifas dar likęs. Festival Hall“, Amsterdamo nijai pavyko pasauliui pristatyti Ir tas nežinomas dažnai virsta labai vais autoriais, kai jie ateina „Concertgebouw“ ar Leipcigo fantastiškus mūsų kompozitorių populiariu repertuaru. Weinbergas į repeticijas, išsako pageida- O koks orkestrų repertuaro pa- Anatolijaus Šenderovo, Juliaus gaivinamas jau ne vienus metus, ir vimus, pastabas? Ar kūrinio grindas, kiekvieno stiprybė? Nukelta į 3 psl.

2 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) M uzika Kai įtaigumas įsismelkia į odą Kamerinės operos „4:48 Psichozė“ festivalyje „Prototype“ Niujorke įspūdžiai

žmogaus jausenų, tačiau ji nebūti- stengiasi kabintis į gyvenimą arba Gražina Montvidaitė nai yra autobiografinė. Šių dalykų pasiryžta pasiduoti, o kitos penkios sugretinimas atrodo tarsi kūrinio solistės atstovauja vidiniam balsui, Šiuolaikinės operos ir muzikinio te- pritempimas prie realybėje įvy- besistumdančiam, užgauliojan- atro festivalis „Prototype“, trinan- kusios autorės gyvenimo baigties čiam, kartais priešiškam, bet iš es- tis ir brėžiantis naujas ribas šiems emociniam paveikumui pasiekti. mės rūpestingam, neleidžiančiam žanrams apibūdinti, vyksta kasmet Kūrinyje nenurodomas joks kon- išeiti pagrindinei asmenybės daliai Niujorke pirmas porą sausio savai- kretus būdas, kaip veiksmas turėtų pro duris, virš kurių kabo užrašas čių. Šiais metais (5–13 d.) jau sep- baigtis. Paskutiniai pjesės žodžiai: „IŠĖJIMAS“. tintas, festivalis žinovų nebestebina „Prašau atitraukti užuolaidas“ („Please Muzikantai – kita itin svarbi programos įvairumu, džiugina ko- open the curtains“), taigi pabaiga šio pastatymo dalis, įkurdinta kybe – pristatoma dvylika operos, paliekama atvira ir tik nuo režisie- virš minimalistinės scenos – so- muzikinio teatro, koncertų tipo ar riaus fantazijos priklauso, kaip jis lisčių veiksmo vietos. Orkestras tarpžanrinių darbų. Tarp šiųme- užbaigs spektaklį. kūrė atmosferą ir įkūnijo gydytojo čio festivalio nagrinėjamų temų: Pirmame pastatyme „Royal personažą. Gydytojo ir pacientės paveldo suvokimas, trauminės pa- Court“ teatre D. Britanijoje nu- dialogas vyksta ant galinės sienos Scena iš operos „4:48 Psichozė“ P. Court nuotr. tirtys, psichinė šeimos sveikata, gi- tarta veiksmą padalinti trims ak- projektuojant žodžius ir sakinius, minės istorija ir žmonių tarpusavio toriams, vėliau kiekvienas režisie- mušant timpanais, plaktuku į me- gongo iki pjūklo, kuriuo grojama už ir prieš gyvybę, atlikdamos su- susietumas, netikėtai paneigiantis rius sprendė šį klausimą savaip. talinį stulpą, pjaunant medinę lentą stryku, įvairių varpų ir metalofonų. dėtingus balso viražus, suderinda- vienišumą. Pjesė statyta kone visame pasaulyje: pjūklu ir skimbčiojant skambučiu Akordeono ir vargonų skambesiu mos ir išskirdamos balsus ir tęsda- Šis festivalis svarbus tuo, kad yra nuo Brazilijos iki Naujosios Zelan- klausiamojo sakinio pabaigoje. kuriama slogi nuotaika; sąmonės mos to paties aukščio natą, nuolat skirtas būtent šiuolaikinei operai ir dijos. Tačiau pirma muzikinė kūri- Derinant dūžius su skiemenimis, šėlimą, suicidines mintis ilius- judėdamos erdvėje, sąveikaudamos muzikiniam teatrui – žanrams, ku- nio adaptacija pristatyta tik 2016 m. jų kiekiu, žodžių pabrėžtumu ir jų travo pratęsiamai kartojami kone tarpusavyje, tačiau nevykdydamos rie dažnai praleidžiami pro akis di- „Lyric Hammersmith“ teatre D. Brita- emocija sukuriamas garsinis dialo- viso orkestro glissando, sukeliantys itin ekspresyvių išorinių veiksmų. džiosios klasikinės operos bei miu- nijoje. Tai bendras kompozitoriaus gas, kurį tyliai reakcijomis vaidina siaubo virpulį, perbėgantį nugara. Sunku nupasakoti siužetą, tačiau ziklo ar draminio teatro kontekste. Philipo Venableso ir režisieriaus solistės, ramiai sėdėdamos viena Garsinį žemėlapį praplėtė įrašytas opera kupina emocinio turinio, Tokio tipo festivalių pasaulyje nėra Tedo Huffmano darbas. Kūrinys prieš kitą lyg per psichoterapeuto dainavimas, šnabždesys, įrašo pra- kurį sustiprina muzika, erdvė ir daug, tad galime didžiuotis, kad pirmą kartą rodomas Jungtinėse konsultaciją. Paskutinis dialogas džią ir pabaigą iliustruojantys myg- apšvietimas. Lietuvoje turime NOA („Naujosios Valstijose būtent „Prototype“ fes- vienos solistės įgarsintas artikuliuo- tuko trakštelėjimai. Puikų orkestro Kūrinys atlikėjams sudėtingas operos akcija“), 2018 m. atšventusią tivalyje Niujorke. jant tik sakinio pradžią ir pabaigą, darbą užtikrino dirigentas Willia- techniškai, papildomas iššūkis so- veiklos dešimtmetį. Pjesėje veikėjai ryškiau neišski- turinį užpildant tęsiamomis nato- mas Cole’as, preciziškai sekdamas listėms – slogus emocinis krūvis, Tęsiant tyrimą apie šiuolaikinę riami, tačiau keliose vietose aiškiai mis. Dialogų scenos – tai vienos ge- kiekvieną taktą ir diktuodamas viso kurį reikia išlaikyti, perduoti ir operą ir jai skirtus festivalius, prasi- galima atsekti pacientės ir gydytojo riausiai sustyguotų, sinchroniškų vyksmo tempą. pačioms jam nepasiduoti. Dėl at- dėjusį ėmus nagrinėti minėtą NOA dialogą, tad skaitant susidaro įspū- operos epizodų. Tačiau negalima Grįžtant prie vyksmo vietos, mi- likėjų profesionalumo nekyla abe- festivalį, o šiais metais gavus Kul- dis, kad turėtų būti du veikėjai, nors išskirti vos kelių, nes puikiai atliktų nimalistinė scena, trys baltos sie- jonių, bet tokio rezultato priežastis tūros tarybos paramą, pavyko ap- pastatymui nėra jokių nuorodų. epizodų kupina visa opera. nos, sutalpino tiek daug skausmo ir gali būti ir ilgas bei nuoseklus dar- lankyti amerikietiškąjį „Prototype“. Kamerinio tipo operoje pagrin- Verta paminėti, kad orkestro gar- kančios, sukurtos solisčių balsais ir bas kartu. Juk opera pastatyta dar Vienas iš festivalyje Niujorke pri- dinę veikėją vaidina šešios solistės sinė paletė labai įvairi ir parinkta orkestro garsais, kad visa atmosfera 2016 m., tad premjerinio jaudulio statytų kūrinių – lietuviams jau pa- (Gweneth-Ann Rand, Lucy Hall, be priekaištų – kiekvienas instru- tapo slegianti. Apšvietimas taip pat jau nebuvo. Visa kūrybinė grupė žįstamos dramaturgės Saros Kane Susanna Hurrell, Samantha Price, mentas girdimas atskirai ir puikiai suvaidino svarbų vaidmenį. Balta veikė kaip šveicariškas laikrodis. pjesės „4:48 Psichozė“ pagrindu su- Rachael Lloyd, Lucy Schaufer), o atlieka savo vaidmenį kuriant ka- erdvė gali greitai išduoti per stiprų Ir pjesės skaitymas, ir jos pasta- kurta kamerinė opera tokiu pačiu gydytojo vaidmenį atlieka net keli kofoninius, klasterinių akordų in- ar nepakankamą apšvietimą, tačiau tymo stebėjimas nėra lengva patir- pavadinimu. perkusiniai instrumentai, tad šiam tarpus. Derinami altai, sintezato- šviesų dizainerė D.M. Wood suge- tis. Likti nepaliestam tokio kūrinio, Pjesė „4:48 Psichozė“ – paskutinis pastatymui pasitelkti septyni veikė- rius (pasitelkiant vargonų ir įvairius bėjo taikliai ir niuansuotai perteikti ko gero, neįmanoma. Nesvarbu, ar autorės kūrinys. Tuo jis traukia dė- jai. Pagrindinės veikėjos vaidmuo kitus garsus), akordeonas, išilginė bendrą kiekvieno epizodo emociją tai rezonuoja su asmenine patirtimi, mesį ir dažnai tapatinamas su dra- padalintas taip, kad tikrasis „aš“, ir piccolo fleitos, sopraniniai ir ba- ir nustebino virtuoziškumu, puikiai ar ne, muzika ir įtaigumas įsismel- maturgės biografija. Pjesė kupina perteikiamas vienos solistės, yra ritoniniai saksofonai bei įvairiausio parinktais šviesos ar erdvės rakur- kia į odą, smegenis ir kurį laiką per- subjektyvių depresiją išgyvenančio sąmoninga asmenybės dalis, kuri tipo perkusiniai instrumentai: nuo sais. Solistės baltoje erdvėje kovojo sekioja, nepalieka.

įtraukiame ir teatrą, šiuolaikinį Grušas dabar yra festivalio meno Atkelta iš 2 psl. šokį, džiazą, vyksta ir simfoniniai, vadovo pavaduotojas. Festivalio „Gewandhaus“, ar dar rei- ir kameriniai koncertai, rengiamos organizavimas su tokiu nuoširdžiu kia įrodinėti scenoje ir už jos dailės parodos. 2018-ųjų rudenį palaikymu yra dar viena mano šir- ribų, kas jūs tokie, koks čia surengėme 12 renginių, kuriuose džiai miela veikla. orkestras? dalyvavo Lietuvos nacionalinis Reikia įrodinėti kiekvieną kartą, simfoninis orkestras su dirigentu Pabaigai: kas Jums muzikoje kiekvieną koncertą. Ir ne tik mūsų Martynu Stakioniu ir solistais, Vo- svarbiausia? Ko asmeniškai orkestrui. Muzikos pasaulyje nėra kietijos jaunimo simfoninis orkes- joje ieškote? taip, kad jei jau turi „vardą“, tai ne- tras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, Gyvybingumo visomis prasmė- reikia stengtis. Net ir žinomiausios Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas, mis. Nesvarbu, ar muzika sena, ar žvaigždės kiekvieną kartą turi pa- tarptautinis barokinės muzikos an- nauja, svarbu, kad vyktų gyvas ben- tvirtinti, kad yra aukščiausio lygio samblis, Klaipėdos valstybinis mu- dravimas, kad muzika sudomintų ir ne be reikalo tiek pasiekusios. zikinis teatras pristatė Giedriaus ne tik mane, bet ir kitus, kad jiems Muzikantų bendruomenėje garsas Kuprevičiaus operą „Prūsai“, Vals- būtų įdomu, gražu. Tas ieškojimas

sklinda labai greitai, vieni per kitus LKO meno vadovas Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva D. Matvejevo nuotr. tybinis jaunimo teatras – spektaklį ir dalijimasis, manau, yra svarbiau- sužino, koks tai orkestras, kokiuose „Autonomija“, vyko „Folk in Jazz“ sia. Muzikos atlikimas nėra vien jos prestižiniuose festivaliuose dalyva- koncertus visoje Lietuvoje. jo ilgametės koncertinės veiklos su projektas, grafikės Kristinos Nor- atkartojimas. Atlikėjas yra scenoje vęs ir pan. Kita vertus, jei kas nepa- Prašau papasakoti apie Jūsų LKO tame regione. Vėliau jis pats vilaitės, fotomenininko Jono Kri- kuriamos emocijos laidininkas. siseka – apie tai žinia taip pat grei- tėviškėje Mažeikiuose vyks- man pasiūlė perimti šią tradiciją, vicko darbų parodos ir daug kitų Man atrodo, kad tai ir suteikia at- tai pasklinda... ir greitai gali būti tantį meno festivalį. Kaip ir man teko garbė tęsti tuos darbus. renginių. likėjui didžiausią malonumą. išstumtas iš tos muzikinės rinkos. kada gimė šita idėja? Sulaukiau nuoširdaus palaikymo Mažeikiuose kultūrinis gyveni- Mažeikių meno festivaliui vado- iš miesto vadovų, svarbus dalinis mas verda, gyvuoja daug ansamblių, Dėkoju už pokalbį. Jus galima pavadinti ir kul- vauju trečius metus. Vairą perėmiau Kultūros tarybos finansavimas, muzikos mokykla yra išugdžiusi tūros gaivintoju Lietuvos re- iš šviesaus atminimo maestro Sau- tad „užaugome“ iki dar rimtesnio daugybę gerų muzikantų. Buvęs Kalbino ir parengė gionuose. Turiu omeny ne tik liaus Sondeckio. Festivalis gimė iš tarptautinio renginio. Į festivalį ilgametis jos direktorius Ričardas Laimutė Ligeikaitė

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 3 psl. M uzika Jūrų žvaigždė Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ atlikimo Sausio 13-ąją LNOBT

tėkmės muzika, kuri pro aštrius mintyse ėmė tolti, taip dar labiau Edmundas Gedgaudas sandūrius ir proveržius siektų fi- didindami savo paslaptingos įtai- nalo kulminacijos. Ji gal veržiasi, gos galią. Bet štai – dabar aiškiau ir Kai nebe pirmą kartą susitinkame trykšta ar spinduliuoja iš slėpiningų gerokai kitaip, negu pirmo įspūdžio su iškiliu meno kūriniu, dažnokai gelmių, iš kažkokio „anapus“. Stipri paveiktas, apčiuopiu tose freskose patiriame daugiau atradimų ar garsų srovė banguodama tolydžio slypinčią muziką, o čia aptarinėja- įžvalgų, negu jų suteikia pirmoji kinta. „Kartais virpa arba mirgė- mose simfonijose – tapybą. „Kokia pažintis. Ir tai būna ne vien anks- dama švyti“, – rašo šį kūrinį ko- tema konferencijai!“ Iš tiesų... Tik čiau nepastebėtos detalės – pakar- mentuodamas Andrzejus Mądro. ar ne verčiau vienumoje įsižiūrėti totiniai susitikimai mums leidžia Itin esmingos čia tampa sąskambių ir įsiklausyti į Giotto ir Narbutai- naudotis svarbesne ir tik tikram sanglaudos, sankirtos ir laipsniška tės kūrinius? Juk tam palankiomis menui būdinga, nuolat atsinauji- jų kaita.“ akimirkomis juos priartinančių ga- nančia galimybe po pertraukų jį Apie Narbutaitės kūrybą jau pir- limybių šiandien nebestokojame. kitaip išgirsti, pamatyti, suvokti. mąją konferencijos dieną sampro- Jau senokai galvoju, kad šios Sim- Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo tavo Krokuvos muzikos akademijos fonijos nuostabiai tiktų pagerbiant Motinos simfonijų“ premjeros Len- studentai. Įdomu, kad šią renginio kokią išskirtinę mūsų istorijos datą. M. Aleksos nuotr. kijoje klausiausi Krokuvoje, 2006-ųjų dalį jie anuomet patys sumanė, ren- Ir štai pagaliau 2019 m. sausio 13-ąją Koncerto akimirka gruodį. Šis opusas buvo įtrauktas į gėjams pasiūlė ir puikiai įvykdė. sėdžiu subtiliai pritemdytoje mūsų Dešimtosios lenkų ir lietuvių muzi- Dar kitaip tenykščių studentų nuo- pagrindinio Operos ir baleto teatro tirpdančio kūrinio. Jį užbaigia žo- medicinos pradininkės, gamtos kologų konferencijos programą, ir monę apie mūsų kompozitorės mu- salėje, stebiu Nacionaliniam simfo- džiai „...stella maris, Maria“ („... mokslininkės ir gyvenimo moky- tenykštėje Šv. Petro ir Povilo baž- ziką patyriau per koncertą, pilnutė- niniam orkestrui parengtas vietas, į jūrų žvaigžde, Marija“), ir po pau- tojos... Užrašytose jos mintyse ir nyčioje (pirmoje baroko stiliaus to lėje bažnyčioje netyčia nugirsdamas kurias tyliai įžengę susėda muzikai. zės, aidint aplodismentams, matau, regėjimuose aptinkama nuomonė, miesto šventovėje) monumentalųjį tai, ko nesiryžčiau pakartoti girdint Nesigirdi įprasto, jaukaus derinamų kaip ties scenos pakyla stovėdama kad Žemė skrieja aplink Saulę. 2012 m. kūrinį atliko Krokuvos muzikos Krzysztofui Pendereckiui. instrumentų šurmulio (matyt, tai autorė įteikia gėles Robertui Šer- spalį Hildegarda pagaliau tapo ka- akademijos choras ir orkestras, di- Apreiškimą, Gimimą ir Nukry- buvo atlikta prieš įžengiant į sceną), venikui, Petrui Bingeliui, Česlovui nonizuota kaip katalikų šventoji. riguojant akademijos rektoriui Sta- žiavimą kompozitorė perteikia taip Laūra Karnavičiūtė subtiliai atlieka Radžiūnui... Nedrįsdamas tvirtinti, nujaučiu nisławui Krawczyńskiui. Žurnalo galingai ir netikėtai, kad aš, pirmojo koncerto vedėjos priedermę, ateina „Tris Dievo Motinos simfonijas“ esant kažkokių saitų tarp jos, kaip „Krakόw“ pirmame 2007 m. nume- įspūdžio sukrėstas, šias simfonijas dirigentas Robertas Šervenikas. Sa- įrėmina du a cappella chorai – In- kompozitorės, ir Onutės Narbu- ryje muzikologas Leszekas Polony bemat sugretinau su Giotto fresko- lei dar labiau pritemus kyla tamsi troitus ir Oratio. Antrajame iš jų taitės. Gal XXI amžiaus kompozi- rašė: „Savitas Narbutaitės muzikos mis, matytomis garsiojoje Paduvos uždanga už orkestro, atverdama su- girdime Hildegardos Bingenietės torė protarpiais tampa viduramžių pobūdis kyla besijungiant rafinuo- koplyčioje. Bet ilgainiui, manyje jungtus Kauno valstybinį ir Nacio- (1098–1179) tekstą – šios benedik- vienuole, kad nepaaiškinamos bū- tai sąskambių raiškai (nevengian- menkstant šitokių „giminysčių“ nalinės operos chorus. Dar tylu, bet tinių ordino vienuolės, mistikės, tinybės verčiama, per anaiptol ne čiai tonalios eufonijos aliuzijų) su poreikiui, Giotto šedevrų ir Nar- didingo teatro pojūtį žiūrovai pa- poetės, kompozitorės (jos kūriniai kiekvienam suvokiamą kančią įkū- neskubriu ir nedramatizuojamu na- butaitės „Trijų Dievo Motinos sim- gauna ir jo nebepaleidžia klausyda- tebeatliekami ir įrašinėjami mūsų nytų tai, ko šiandien imtųsi Hilde- ratyvu. Tai nėra vienpusės, tolygios fonijų“ ciklai vieni nuo kitų mano miesi puikiai parengto, laiko tėkmę dienomis), o juk dar ir vokiečių gard von Bingen?

Anonsai Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Povi- kompozitoriaus veikalams. Rug- las Jacunskas (violončelė) bei E. Balsio pjūčio 16 ir 17 d. Palangos koncertų Prasidėjo Eduardo Balsio vaikaitė Indrė Baikštytė (fortepijonas). salėje išvysime šokio spektaklio „Eglė šimtmečio metai G. Samsonas džiaugėsi, jog Vilniuje žalčių karalienė“ pastatymą. Šį vieną rudenį planuojama surengti I tarp- svarbiausių E. Balsio kūrinių nau- tautinį E. Balsio jaunųjų kompozi- jai „perskaityti“ stengiasi choreogra- Vis garsiau girdėti, jog Klaipėdoje torių konkursą bei pristatyti visuo- fas Martynas Rimeikis, dirigentas vyksta daug puikių muzikinių rengi- menei atnaujintą E. Balsio skverą Modestas Barkauskas ir scenogra- nių, nepertraukiamai pluša Klaipė- šalia senojo Žvėryno tilto. fas Marijus Jacovskis. Lapkričio 22 dos koncertų salė, nors ir laukdamas „100-metis yra tarsi riba. Ją per- ir 24 d. vėlgi Žvejų rūmuose į sceną naujojo modernaus pastato, savo žengę įeina į amžiną kultūros pasaulį“, – po keturių dešimtmečių sugrįš opera veiklą reikšmingais projektais gai- sakė muzikologė J. Katinaitė, akcen- „Kelionė į Tilžę“. Kūrybinei koman- vina Klaipėdos valstybinis muzikinis tavusi E. Balsio muzikos reikšmę ir dai vadovaus režisierius Gytis Pa- teatras. 2019-ieji Klaipėdai, o ir visai Eduardas Balsys V. Kolesnikovo nuotr. vertingumą nepaisant istorijos, po- degimas, muzikos vadovas – Klai- Lietuvai, ypatingi metai – švęsime litikos virsmų, priminusi ir kompo- pėdos valstybinio muzikinio teatro Lietuvos muzikos korifėjaus Edu- įvaizdžiai aptinkami kone visuose koncertų salės) džiaugėsi ir D. Bal- zitoriaus estradinių dainų – pirmųjų vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis, ardo Balsio (1919–1984) šimtmetį. Iš- žanruose. Pajūrio kraštą, Klaipėdą, sytė: „Nieko nereikėjo raginti ar pra- kregždžių pokario metais – ilgaam- scenografiją pakviesta kurti Birutė kilmingi jubiliejiniai renginiai vyks galime laikyti ir pirmosios E. Balsio šyti. Jaučiuosi visiems labai dėkinga. žiškumą bei stiprią įtaką jaunesnių Ukrinaitė. Gruodžio mėnesį opera visoje Lietuvoje, o prasidėjo jie bū- pažinties su muzika vieta, o tėvų Ypač E. Balsio mokiniams.“ Pasta- kartų lengvojo žanro kūrėjams. žada atkeliauti ir į Nacionalinį ope- tent Klaipėdoje E. Balsio 100-mečio namuose Palangoje daugelį metų riesiems atstovaujantis kompozito- Sausio 15-ąją Žvejų rūmuose įvyko ros ir baleto teatrą. „Pastatyta opera renginių programai skirta spaudos su šeima jis leisdavo vasaras, čia rius G. Samsonas pabrėžė E. Balsio, pirmasis E. Balsio 100-mečio kon- bus didžiausia tėvelio gimtadienio konferencija, surengta sausio 11 d. parašė ir nemažai kūrinių. Tad kū- kaip kūrėjo, įvairiapusiškumą, pro- certas (plačiau aptartas bus kitame dovana“, – sakė D. Balsytė. laive „Meridianas“. Spaudos konfe- rėjo 100-mečio pradžia neatsitikti- fesionalumą kiekvienoje srityje, taip „7md“ numeryje), jame skambėjo Numatomi renginiai, pagerbian- rencijoje dalyvavo Klaipėdos vals- nai buvo paskelbta Klaipėdoje, tarsi pat ir išauginant keletą kompozito- 1954 m. parašytas ir senokai scenos tys šią jau legendinę asmenybę bei tybinio muzikinio teatro vadovė miestui susigrąžinant šią iškilią as- rių kartų. Įprasmindami ilgametį nematęs Pirmasis koncertas smuikui jo kūrybą, apima ne tik plačią geo- Laima Vilimienė, kompozitoriaus menybę, nors D. Balsytė prasmingai profesoriaus pedagoginį įnašą, jo ir orkestrui, griežė Grace (Austrija) grafiją po visą Lietuvą – nuo Klai- dukra pianistė, profesorė Dalia Bal- pasakė: „Į Klaipėdą jis negrįžta, nes mokiniai Giedrius Kuprevičius, bei Lugane (Šveicarija) mokslus pėdos ar Thomo Manno festivalio sytė, E. Balsio 100-mečio Lietuvoje niekada nebuvo iš jos išėjęs.“ Algirdas Martinaitis, Faustas La- baigusi klaipėdietė smuikininkė Nidoje iki Vilniaus scenų, metų renginių organizacinės grupės ko- Pradėdama spaudos konferen- tėnas, Arūnas Navakas, Gintaras Lina Marija Songailė ir Klaipėdos pabaigoje į savo renginius kvies ir ordinatorius, E. Balsio mokinys, VšĮ ciją, viena iš paminėjimo iniciato- Samsonas, Anatolijus Šenderovas, valstybinio muzikinio teatro simfo- Nacionalinė filharmonija, – bet ir „Ars&Sonoris“ direktorius kompozi- rių Klaipėdos valstybinio muziki- Juozas Širvinskas, Audronė Žigai- ninis orkestras. Nuostabu, kad jau- margą stilistinę bei žanrinę ampli- torius Gintaras Samsonas, organiza- nio teatro vadovė Laima Vilimienė tytė-Nekrošienė ne tik susibūrė į nosios kartos atlikėja nuoširdžiai tudę. Joje telpa ir atgimę veikalai, ir cinės grupės narė muzikologė Jūratė žadėjo lyderystės vėliavą nešti nuo renginių organizavimo komitetą, žavisi E. Balsio kūryba, gilinasi į ją, kamerinė kūryba, ir mokslinė kon- Katinaitė, smuikininkė Lina Marija šiandien iki metų pabaigos. Ji sakė, bet su Klaipėdos koncertų sale visus tris koncertus smuikui sva- ferencija, ir populiariosios bei kino Songailė, būrys vietinių Klaipėdos ir jog teatras didžiuojasi galėdamas kovo 1 d. rengia programą „Moky- joja pagriežti ir įrašyti į kompak- muzikos programa, ir naujo bendro iš kitų miestų atvykusių žurnalistų. tapti kraštiečio kompozitoriaus ju- tojas ir mokiniai“, kurioje paties E. tinę plokštelę. E. Balsio mokinių kūrinio atlikimas. Jūrą ir jos stichiją E. Balsys siejo biliejinių metų centru ir šiai progai Balsio ir jo mokinių kūrybą atliks L. Vilimienė visus pakvietė ir į gau- Platesnė informacija interneto sve- su amžinybe, su filosofine laiko nuosekliai rengėsi iš anksto. Inicia- Mindaugo Bačkaus vadovaujamas sybę kitų renginių, tačiau ypatingas tainėje balsys100.lt samprata. Baltijos didybė kompo- tyva iš Klaipėdos (Muzikinio teatro, Klaipėdos kamerinis orkestras, for- dėmesys bus skirtas patiems stam- zitorių įkvėpdavo rašyti muziką, jos E. Balsio menų gimnazijos, Klaipėdos tepijoninis trio „Fort Vio“ – Ingrida biausiems ir naujai atgimusiems Laimutė Ligeikaitė

4 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) T eatras Teatras atveria neišpasakotas patirtis Pokalbis su teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene

teatro terapija, nes nesu terapeutė. ką. Viename spektaklyje buvo žai- išspręs problemą ir užtikrins ge- Monika Meilutytė Man tiesiog įdomu, kaip spektaklis džiamos vestuvės: buvo ir kunigas, resnį rytojų. Pavyzdžiui, Pelenė veikia žiūrovą. ir jaunieji, ir svotai, ir svečiai, ir t.t. kenčia siaubingą pamotės elgesį ir Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė – teatro Iš pradžių visi šie vaidmenys buvo laukia, kol ją išgelbės princas. Pati režisierė, Lietuvoje kurianti vis daž- Tad kaip Jums atrodo, koks atliekami aktorių, bet pamažu jie ji nesiima veiksmų, kad pakeistų niau matomo žanro interaktyvius turėtų būti tas teatro poveikis buvo perleidžiami žiūrovams ir savo padėtį. spektaklius. Baigusi režisūros stu- žiūrovams? spektaklio pabaigoje gatvėje ves- Vėliau aiškinomės, kaip aktorių dijas ji jau kurį laiką dirba užsienio Žmonės laiko savyje labai daug tuves šventė tik žiūrovai. Juk ves- asmenines istorijas ar biografijos režisierių asistente Lietuvos nacio- neišpasakotų svarbių istorijų, pa- tuvių scenarijus taip gerai pažįs- vingius pateikti kaip tam tikro ar-

naliniame dramos teatre, jame pri- tirčių. Man norėtųsi, kad teatras tamas, kad visiems buvo aiškūs jų nuotr. Matvejevo D. chetipo istoriją. Visos jų pasakoja- stato ir savo kūrybą. Taip pat kuria padėtų atverti tuos neišpasakotus vaidmenys. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė mos istorijos paremtos asmenine spektaklius kartu su plataus meninio dalykus, nes tada žmonės nusimeta patirtimi, tik vienų aktorių jos vi- profilio sindikatu „Bad Rabbits“ bei emocinį šleifą. Taip veikia mūsų Man atrodo, interaktyvus teatras žmogui patirti, atpažinti bejėgiš- siškai autentiškos, kitų – šiek tiek Meno ir mokslo laboratorija. Šiuo atmintis. Pasakojamas įvykis pra- ieško gyvenime jau egzistuo- kumo bei kitus jausmus ir juos su- pakeistos ar papildytos. Kiekviena metu vilniečiai gali apsilankyti jos randa emocinį ryšį su pasakotoju, jančių modelių, taikosi į mums valdyti esant kritinėms situacijoms. istorija turi atskleisti pagrindines sukurtame spektaklyje vaikams tai tampa literatūra. Taip išgyve- atpažįstamas situacijas. Iš to- archetipo vystymosi stadijas – užuo- „Trijulis aukštyn kojom“, o greitai namos trauminės patirtys. Kartais kių situacijų ir susideda inte- Kaip atrodė Jūsų interaktyvaus mazgą, brandą ir, kaip aš vadinu, bus pakviesti į premjerą, kurtą pagal dėl tos pačios priežasties žmonės raktyvus spektaklis, tik mes, spektaklio kūrimo procesas? puvimo stadiją. Aktorių paprašiau Virginijos Rimkaitės pjesę „Virimo nepasakoja malonių atsiminimų, kūrėjai, jas pripildome pras- Kaip iš Carol Pearson knygos pažvelgti į save kaip į personažus. temperatūra 5425“. Vis dėlto šiame kad galėtų pasilikti juos su visu jų mių, provokacijų. išaugo spektaklis „X tavyje“? Tam jie turėjo pagalvoti, kaip kiekvie- pokalbyje dėmesį skyrėme interak- emociniu krūviu. Pavyzdžiui, sykį Man labai įsiminė vienas belgų Pearson rašė apie žmogaus ar- nas mato save, kaip jį / ją vertina tyviam asmeninių žiūrovo patirčių mano mamos paprašė papasakoti trupės „Ontroerend Goed“ spek- chetipus – esminius žmogaus gy- aplinkiniai, ko jis / ji bijo ir ne- spektakliui „X tavyje“, kuris, nors ir apie moteris, kurias prisimena iš taklis „Audience“ („Auditorija“), venimo vaidmenis. Pasak jos, ju- kenčia bei ką savyje turėtų atrasti. retai, rodomas Vilniaus universiteto vaikystės. Ji šiaip labai atviras žmo- kurį mačiau Vengrijoje, kai buvau dėjimas iš vieno archetipo į kitą Tarkim, jeigu manau, kad esu drąsi, planetariumo erdvėse. gus, tačiau gyvenime nebuvo pasa- išvykusi į studijų mainus. Prieš spek- byloja apie psichologinę sveikatą. aplinkiniai mano, kad esu pasikė- kojusi apie mokytoją, kuri ją mokė taklį kiekvienas žiūrovas turi pasi- Vis dėlto nemažai žmonių įstringa lusi, jeigu negaliu pakęsti kitų aklo skambinti pianinu. Vos ją prisimi- rašyti sutartį, kad su tavimi aktoriai viename arba kitame vaidmenyje ir užsispyrimo – turiu atrasti savyje, Nors spektaklį „X tavyje“ pra- nusi mama pradėjo verkti, nes, pa- gali daryti beveik bet ką: kraustyti tai pradeda jiems trukdyti gyventi. kad pati esu užsispyrusi. Taip pat dėjote rodyti daugiau nei prieš sirodo, per tas pamokas ji patirdavo daiktus, liesti ir t.t. Vienus žiūrovus Todėl Pearson siūlo visokias prak- su aktoriais įsivaizdavome situa- metus, norėčiau pasiteirauti, siaubingą įtampą ir dėl jų prarado ši sutartis išgąsdina, mane – suin- tikas, kaip išjudinti tuos vaidmenis, cijas, kuriose jų archetipai jaučiasi kaip kilo mintis tokį spektaklį turėtą absoliučią klausą. Ji niekada trigavo. Iš pradžių aktoriai tikrai kaip atrasti savyje naujų savybių. gerai, o kuriose – nejaukiai. Žai- sukurti. apie tą mokytoją nebuvo pasakojusi. iškraustė mūsų rankines, paskui Į repeticijas atėjau jau žinodama dėme žaidimus – vieni kitiems kū- Paradoksalu, bet šią medžiagą Man atrodo, teatras turi puikių surengė madų šou iš drabužių, ku- esmines spektaklio dalis. Pirmiau- rėme įvairias užduotis-provokacijas paskaityti man pasiūlė astrologas. įrankių, galinčių padėti žmonėms riuos vilkėjome, tada suskaičiavo, sia turime padėti žiūrovams nu- ir analizavome, kaip kuris jaučiasi. Domiuosi astrologija. Ne todėl, kad „atrakinti“ panašius dalykus. Ži- kiek iš mūsų turi antrąją pusę, kiek statyti savo archetipus, tada leisti Iš to gimė veiksminės užduotys sužinočiau ateitį ar pagal žvaigždes noma, tai lengviau padaryti, kai vi- yra vienišių, kiek gėjų ir t.t. jiems su jais susipažinti, paaiškinti, žiūrovams. organizuočiau savo veiklas, bet to- siems svarbi kokia nors viena tema, Vėliau vienas iš aktorių pasirodo kokie tie archetipai yra, ir galiau- dėl, kad tokie susitikimai, skaity- pavyzdžiui, kaip priespaudos me- su kamera. Ką jis filmuoja – iškart siai sukurti galimybę pabandyti Su kokiais iššūkiais susidūrėte mas apie astrologiją ar metafizi- tais buvo svarbi laisvės tema. Taip matome didžiuliame ekrane. Jis pri- pasikeisti per istoriją, su kuria jie kaip režisierė, kurdama inte- nius reiškinius mane visada įkvepia, atsiranda spektakliai legendos. Gal- sistato, pasako, kad čia interakty- turi emocinį ryšį. Todėl iš pradžių raktyvius spektaklius? sukelia naujų minčių, atneša naujų būt vienas tokių spektaklių pavyz- vus spektaklis, kuriame visi galime žiūrovai atlieka du testus, kad nu- Turbūt pagrindinis iššūkis tas, kad vėjų. Per tą susitikimą astrologas džių būtų „Išvarymas“ (rež. Oska- dalyvauti, daryti viską, ką norime, statytume jų archetipą: pirmame jie interaktyvus spektaklis – neval- man rekomendavo paskaityti Ca- ras Koršunovas). Emigracijos tema ir t.t. Tada jis prieina prie pirmoje pasirenka atsakymus į užduodamus domas procesas. Vykstant spek- rol Pearson knygą „The Hero Within“ aktuali kiekvienam lietuviui, todėl eilėje sėdinčios moters, kuri vilki psichologinius klausimus, antrame takliui viską valdo ne režisierius, („Herojus viduje“). Man ji buvo mes galime ją bendrai išgyventi. pilką kostiumėlį, avi batelius, – ma- atlieka veiksmines užduotis ir stebi bet aktoriai, bendraudami su žiū- tikras atradimas, radau ten labai įdo- tyti, kad yra kukli ir tvarkinga. Fil- savo reakcijas. Paskui eina susipa- rovais, koordinuodami jų veiks- mių psichologinių įžvalgų, sudomino „X tavyje“ žiūrovai turi daug ką muodamas ją aktorius sako: „Laba žinti su savo archetipais: susitinka mus. Todėl turi pasirinkti aktorius, autorės įžvelgtos sąsajos su literatūra, veikti: atsakyti į psichologinio diena. Matau, jūs atėjote su sijo- su aktoriais, kurie pasakoja savo kuriais tikrai pasitiki, kurie moka nejučia ir su teatru. testo klausimus, atlikti viso- nėliu. Labai prašau jūsų praskėsti istorijas, atskleidžiančias tuos ar- improvizuoti ir nebijo bendrauti su Man asmeniškai teatre stinga kias veiksmines užduotis ir t.t. kojas. Ar galėtumėte? Žinau, kad chetipus. Tik paskutinė dalis yra žiūrovais. grįžtamojo ryšio. Dažnai atrodo, Jūsų kurtas spektaklis interak- galėtumėte…“ Aš sustingstu. Ta tas asmeninis spektaklis, pareng- Režisierius gali turėti vienokių kad spektaklius žiūrovas papras- tyvus – retas paukštis Lietuvos moteris išrausta, matyti, kad jai tas kiekvienam asmeniškai. Plane- sumanymų, tačiau žiūrovas inte- čiausiai vartoja. Panašiai dabar teatro padangėje. Kodėl pasi- baisiai nepatogu, o aktorius kalba tariumo Žvaigždžių salėje žiūrovai raktyviame teatre gali pasiūlyti vi- žiūrime filmus ir serialus – įsi- rinkote būtent tokią spektaklio toliau, dar labiau versdamas ją, o klausosi klasikinio etiudo struktūros siškai ką kita. Todėl kurdami „X ta- jungiam, pažiūrim, ir viskas. Tai formą? kartu ir mus visus, jaustis nepato- pasakojimo – archetipo sapno, jame, vyje“ esame aptarę kai kurias „kas tam tikras būdas prastumti laiką. Interaktyvaus teatro forma mane giai. Jaučiu, kad mirštu, kad nieko skambant gyvai gongų muzikai, jie būtų, jeigu būtų“ situacijas. Apgal- Teatras dabar irgi labai dažnai at- domina labai seniai, dar nuo studijų negaliu padaryti. Atrodė, jei jis čia susiduria su savo didžiausia baime, vojome, kas ir kaip turėtų reaguoti, lieka tik eterio užpildymo funkciją. laikų Lietuvos muzikos ir teatro pat pradėtų ją prievartauti, tik sė- istorija, su kuria turi emocinį ryšį. jeigu koks nors žiūrovas spektaklio Manau, daug teatro kūrėjų nuošir- akademijoje. Tuomet vyko teatro dėčiau įkalta į kėdę ir žiūrėčiau tą Išstudijavusi archetipus jau nu- viduryje garsiai pasakytų, kad visa džiai tiki, kad teatras gali supurtyti formų ieškojimai. Iš tokių eksperi- egzekuciją. Pirmą kartą gyvenime jaučiau, kokiems aktoriams būdin- tai yra nesąmonė. Aptarėme, ką tu- žmogų arba net pasiūlyti jam naujų mentų gimė „Bad Rabbits“ spektaklis pasijutau visiška bejėgė būdama gas vienas ar kitas dominuojantis rėtume daryti, jeigu kai kurie žiūro- mąstymo krypčių. Aš tai esu paty- „Š.T.C. arba Šiuolaikinis Toleranci- tarp daugybės žmonių. Tas prie- archetipas. Tačiau iš pradžių dar vai nenorėtų ar drovėtųsi įsitraukti rusi kaip žiūrovė. Žiūrėjau spektaklį jos Centras“ ir „Vienatvė. 1991“. kabiavimas tęsėsi tol, kol galiausiai paprašiau jų atlikti tai parodančius į veiksmines užduotis. Kalbėjomės „Akmenų pelenai“ (rež. Agnius Jan- Apskritai interaktyvaus teatro vienas vyras kažkaip susiprotėjo, at- testus. Paskui su aktoriais analiza- ir apie tai, kaip glaustai ir aiškiai kevičius) ir viena dramaturginė li- šaknys, man atrodo, glūdi gatvės sistojo ir pasakė: „Stop!“ Aktorius vome archetipus, gilinomės, kokios žiūrovams pateikti instrukcijas, kad nija labai stipriai sutapo su mano teatro tradicijoje. Juk gatvės teatras atsitraukė nuo moters ir atsiprašė charakterio savybės, elgesys jiems visi iš karto suprastų, ką turi daryti, asmenine patirtimi, o ypač paveiku visada nukreiptas į praeinantį jos. Taip mums buvo leista patirti, būdingi. Man patiko, kad Pearson ir t.t. Kitaip tariant, kalbėjomės apie atrodė todėl, kad viskas buvo pasa- žmogų, kurį reikia kažkaip sustab- ką reiškia būti dalimi masės. Jei bū- knygoje kiekvienas archetipas turi masės koordinavimo mechanizmus, kojama, ne rodoma. Verkiau beveik dyti. Kartu su „Bad Rabbits“ keletą tume buvę trise, greičiausiai būčiau dramaturginį pagrindą – jų istorijas būdus išlaikyti žiūrovus kartu, kad visą spektaklį. Tada ir kilo idėja su- kartų lankėmės Slovėnijoje vyks- ėmusi kažką daryti ar bent sakyti. autorė atskleidė per pasakas. Dalis jie neišsibarstytų ir kad nuolat būtų kurti žiūrovui asmenišką spektaklį, tančiame gatvės teatro festivalyje. Bet sėdėdama tarp daugybės žmo- jų amerikietiškos, mums nežino- judama į priekį. skirtą būtent jam, – „X tavyje“. Ti- Ten daug pamatėme ir išmokome – nių jaučiausi paralyžiuota. Yra ti- mos. Tačiau suradau mums artimus kiu, kad tam tikri spektakliai kon- kaip bendrauti su žiūrovais, kaip kimybė, kad kitą sykį, atpažinusi atitikmenis. Tarkime, Nekaltojo ar- Dėkoju už pokalbį. kretiems žiūrovams gali turėti tera- juos suvaldyti. Tinkamai vedamas šį paralyžių, galėsiu kažką padaryti. chetipui būdinga nusimesti atsa- pinį poveikį. Tačiau „X tavyje“ nėra žiūrovas gali padaryti labai daug Manau, teatras turi galimybę padėti komybę ir laukti, kol kiti išgelbės,

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 5 psl. Š okis, T eatras Šokio dienoraščiai Gruodis

temperamentinga, atidžiai nušlifa- Panevėžio televizorių gamyklą. Ro- Helmutas Šabasevičius vusi šios partijos techniškąją pusę; mano ar kino filmo vertos istorijos Kinų šokyje Laimis Roslekas veido tęsinys – tuometinės Pelenės dukra 2018 gruodžio 1 d. išraiškomis ir šmaikščiais tūpsniais Marija Kastorina, Agrippinos Va- Gruodį paminėtos kelių baleto sukūrė garuojančio ir galiausiai ke- ganovos rusų baleto akademijos solistų sukaktys – proga prisi- pure-dangčiu užsivožiančio arba- auklėtinė, jau antrą sezoną šokanti minti Lietuvos baleto istoriją, kuri tinuko įvaizdį. Darijos Olefirenko Vilniuje, parengė Klaros vaidmenį sparčiai artėja prie šimto metų ju- Pelių karalienė suteikė spektakliui „Spragtuke“. Sceniška, muzikali, biliejaus, ir jau dabar reikėtų gal- hofmaniškų spalvų, o puikus pir- trapi, tačiau ištverminga, gebanti Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“ M. Aleksos nuotr. voti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. mojo veiksmo pabaigos Snaigių šo- įveikti sunkumus, nepasiduoti ne- Gražią sukaktį 2018 m. atšventė kis įtaigiai perteikė svajingą, lūkes- sėkmėms; jos Princas – Ignas Ar- asmenybėms kampanijomis, kartu – ir žiūrovų vaidmenimis, scenos ir ir paklausiausias šventinio se- tingą kalėdinę nuotaiką. malis, nudžiuginęs ir lengvu šokiu, pripažinti teisę tokiais kūriniais ža- žiūrovams skirtomis erdvėmis ste- zono spektaklis – Piotro Čaikovs- ir vaidybos detalėmis, tarp kurių at- vėtis. Panašūs įspūdžiai liko ir po reotipus, kūrinį paverčia perfor- kio „Spragtukas“. Prabėgo jau de- Gruodžio 19 d. siranda vietos jausmingiems, bet ne 2018 m. pradžioje „Siemens“ are- mansu, koncertu, susitikimu, va- vyniasdešimt metų nuo pirmojo Elegijaus Bukaičio, „Liepsnojan- sentimentaliems kalėdinės istorijos noje Vilniuje parodyto Baltarusijos karėliu, siekia žiūrovus išvesti iš jų spektaklio, kurį Valstybės teatre čio maestro“, jubiliejui skirtas nau- su laiminga pabaiga štrichams. Iš operos ir baleto teatro spektaklio – komforto zonos, trikdyti juos nepa- Kaune pastatė baletmeisteris Pa- jausias baleto klasikinio repertu- antrojo veiksmo šokių įsiminė ra- baleto „Vytautas“. Gal kaimynai kada togiais vaizdais ir klausimais, kurie, velas Petrovas; dekoracijas ir kos- aro spektaklis – Adolphe’o Adamo finuotai elegantiškas Rytiečių šokis, nors ims ir pastatys ledo baletą „Min- užuot sukūrę bendrą išgyvenimo tiumus šiam baletui sukūrė įdomi „Korsaras“, kurio premjera įvyko kurį atliko Eimantė Šeškutė ir Er- daugas“. Bet ar verta varžytis? ir suvokimo erdvę, ją dar labiau XX a. pirmosios pusės dailininkė pavasarį. Energija, gera nuotaika, nestas Barčaitis. Kelionė į Panevėžį ir atgal buvo suskaido. Angliški pavadinimai ir Barbora Didžiokienė. Gruodžio įvairiausiomis idėjomis trykštan- vertinga bendrąja teatrinio šokio tekstai jau tapo neatskiriama šios 1-osios „Spragtukas“ buvo skirtas tis vyriausias Lietuvos choreogra- Gruodžio 27 d. kultūros informacija – važiuojant menininkų kartos tapatybės dalimi, baleto solistei ir pedagogei Graži- fas – mūsų baleto istorijos šaltinis, Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų dalinantis teatro ir šokio naujieno- bet nė vienas jų iki šiol matytuose nai Sakalauskaitei-Dautartienei, ku- atmintyje saugantis daugybę spal- įsiterpė ekspedicija į Panevėžį, kur mis buvo gera sužinoti, kad Lietu- spektakliuose neįtikino savo būti- rios Žizel XX a. 9-ojo dešimtmečio vingų faktų. Mokslai Leningrado „Cido“ arenoje buvo rodoma Romo vos rusų dramos teatro aktoriams numu ir reikalauja papildomų pa- pradžioje iki šiol išlikęs kaip vienas choreografijos mokykloje (dabar Lileikio ir Kipro Mašanausko muzi- kasdien rengiami ne tik balso lavi- aiškinimų. O jie išeina už spektaklio ryškiausių ir lemtingų pirmųjų su- tai – Agrippinos Vaganovos rusų kinė drama „Mindaugas Karalius“. nimo, bet ir choreografijos trenažai, ribų – kaip ir pačios veikėjos, pa- sitikimų su baleto menu, o šiandien baleto akademija) leidžia jam es- Naujausias režisierės ir choreogra- kuriuos veda Leokadija Dabužins- liekančios veiksmo erdvę su žiūro- ji ugdo baleto artistus Nacionalinės mingai kalbėti klasikinio baleto fės Anželikos Cholinos kūrinys ir kaitė. Kuris Lietuvos dramos teatras vams pradėtu dalyti tortu ir daugiau M.K. Čiurlionio menų mokyklos paveldo klausimais, o „Korsaro“ istorinę, ir legendinę asmenybę gali prasigirti tokiu požiūriu į savo nebepasirodančios. Baleto skyriuje. pastatymą jis vertina kaip šiuolai- siekia atgaivinti žanru, garsėjančiu artistų profesinę formą? kišką, tačiau su pagarba tradici- komerciniais formatais ir didžiu- Gruodžio 31 d. Gruodžio 6 d. joms sukurtą spektaklį, kuriame į lėmis rodymo aikštelėmis, o šios Gruodžio 28 d. Paskutinę metų dieną Lietuvos Dar viena sukaktis, šį kartą bale- dinamišką veiksmą įtraukti ir tra- kūrėjams tikriausiai patrauklios Šventinių „Spragtukų“ serijoje nacionalinis operos ir baleto teatras rinos Rūtos Krugiškytės, Lietuvos diciniai, ir naujai sukurti klasikinio dėl galimybės pritraukti šimtus ar ryžtingas posūkis – „Menų spaus- viliojo „Gulbių ežeru“ su svečiais iš baleto Žizel, „Žydrojo Dunojaus“ baleto epizodai. Šiame „Korsare“ net tūkstančius žiūrovų ir susigrą- tuvėje“ rodytas „Banana Dream“. Olandijos nacionalinio baleto – Maia Anos, „Eglės žalčių karalienės“ Dre- Gulnarą pirmą kartą šoko Haruka žinti investicijas. Negausi panašių Tai grupės „B&B“ naujas darbas, Makhateli ir Arturu Šesterikovu. Ta- bulytės, į „Spragtuką“ atvedė naują Ohno, Lankadamą – Romas Cei- kūrinių stebėjimo arenose patirtis priklausantis pastaraisiais metais čiau kur kas labiau magėjo atšvęsti Princą – Joną Laucių, kuris vis la- zaris, vieną iš trijų odaliskų – Ei- pasipildė dar vienu nepasiteisinu- vis tirštėjančiam „šokio spektaklių“ Šokio teatro jubiliejų ir apsilankyti biau pastebimas Lietuvos baleto pa- mantė Šeškutė. siu lūkesčiu, nes spektaklio meni- kontekstui, kai šokis tėra viena ir scenoje, kuri jau dešimt metų sutei- saulyje; jo herojus – stiprus, santū- niai impulsai buvo nepajėgūs kovoti dažniausiai nebe pagrindinė raiš- kia galimybę pasirodyti įvairesnėms rios vaidybos, bet veržlaus, lengvo Gruodžio 22 d. su milžiniška, juos tiesiog paskan- kos priemonė norimiems klausi- Lietuvos šokio formoms. Juo labiau šokio ir pakankamai romantiškas, Dar vienas „Spragtukas“ nu- dinančia erdve, scenos šonuose mams išsakyti. O tų klausimų spek- kad šventei pasirinktame koncerte kad sužavėtų Gohar Mkrtchyan kėlė į praėjusio tūkstantmečio pa- įtaisyti ekranai fragmentavo reži- taklio kūrėjoms kyla labai daug, tik „Romantizmo svajos“ dalyvavo ne Klarą. Tarp antrojo veiksmo di- baigą, kai Sergejaus Prokofjevo sūrinę ir choreografinę spektaklio ne visiems žiūrovams jie gali būti tik Nacionalinės M.K. Čiurlionio vertismento šokėjų – dar keli nauji „Pelenėje“ dėmesį traukė artistiška, koncepciją, neleido suvokti jos kaip vienodai reikšmingi. Į kai kuriuos menų mokyklos Baleto skyriaus vaidmenys ir naujos, anksčiau ne- grakšti, techniniu požiūriu stipri visumos. Stebint spektaklį daugiau atsakymą bemat rastų Pamelos Tra- moksleiviai, bet ir LNOBT solistai – pastebėtos detalės, suteikiančios Pelenė – M.K. Čiurlionio menų minčių kilo ne apie jo meninius vers knygų apie Merę Popins herojė Filippo Taglioni-Piere’o Lacotte’o spektakliui šilumos ir švelnaus mokyklos Baleto skyriaus moks- pavidalus, bet apie tokių kūrinių Katė, kuri žiūrėjo į karalių. „Banana „Silfidės“ fragmentą šoko Olga Ko- humoro. Rusų šokio solistė pirmą- leivė Asta Gulbinaitė, netrukus vis prasmę, norėjosi lygini jį su pavė- Dream“ laužo jau senokai sulaužy- nošenko, Kristina Gudžiūnaitė ir kart – Julija Stankevičiūtė, ryški, dėlto nusprendusi sceną iškeisti į luotų paminklų Lietuvos istorinėms tus spektaklio su apibrėžtais aktorių Mantas Daraškevičius. Savojo balso paieškos Eksperimentinė drama „Laisvinamieji“

darbų vertinimo komisiją, spekta- pačios mizanscenos. Vis dėlto juk ne Laura Šimkutė klis „Laisvinamieji“ – autorinis brangioje scenografijoje ar pripažin- Jono Vaitkaus vaidybos kurso ab- toje dramaturgijoje slypi teatro esmė. „Ar esi kada ragavęs žmogienos?“ – solventų Šimonio ir Legenio darbas, Nors aplinka ir nežada klasiš- kategoriškai klausia Karolio Lege- šiuo metu rodomas „Menų spaustu- kos teatrinės iliuzijos, „Laisvina- nio kuriamas veikėjas Petro Šimonio vės“ Kišeninėje salėje. Perėjęs keletą mieji“ prasideda stipriai – tekstas T. Povilionio nuotr. personažo ir duoda spektakliui toną: etapų spektaklis ne itin pasikeitė: ir ir pirminis tarp veikėjų sukurtas Karolis Legenis ir Petras Šimonis spektaklyje „Laisvinamieji“ bus daug klausimų, šiek tiek absurdo diplominė, ir sausio 5 d. rodyta ver- santykis verčia suklusti. Schema ir ieškojimų. Ar žmogus laisvas rink- sijos yra beveik identiškos, skiriasi paprasta: vieno rankose (Legenio) visiškai laisvam. Spektaklyje veikia kūno kalba neleidžia suabejoti vei- tis? Kas nutinka, kai nebelieka jokių tik erdvė – kameriškesnė Kišeninė yra galia, kitas (Šimonis) yra tos ga- akivaizdžios priešybės: valdingas, kėjų pozicijomis. rėmų ar taisyklių? Ar įmanoma vi- salė leidžia aktoriams labiau priar- lios engiamas ir veikiamas, galiau- savimi pasitikintis, išlavintų ma- „Laisvinamuosiuose“ galima pa- siška nepriklausomybė? Pasvarstyti tėti prie žiūrovų. Išlieka ta pati mi- siai santykis turėtų apsiversti (taip ir nierų saldžiabalsis, kartais praran- stebėti panašumų su absurdo kla- tikrai yra apie ką. Tik kaip šie svars- nimalistinė (nors galbūt labiau tiktų nutinka). Legenis, būdamas viršes- dantis kontrolę Legenio personažas sika laikoma Eugène Ionesco pjese tymai perkeliami į sceną? sakyti skurdi) scenografija, alsuo- nis, aiškina Šimoniui apie pasaulyje ir besielgiantis tarsi dresuojamas „Pamoka“ (įtariu, kad jos modeliu ir Dalyvavęs Lietuvos muzikos ir janti akademijos vaidybos audito- nusistovėjusius reiškinius: taisykles, šunytis, stokojantis valios, besigū- remtasi kuriant spektaklio tekstą). teatro akademijos „Balkono okupa- rijų dvasia, ta pati pačių aktorių pa- apribojančias žmogaus valią bei eg- žiantis ir baikštus Šimonio veikėjas. cijos“ konkurse, perėjęs diplominių rašyta dramaturginė medžiaga ir tos zistenciją ir jo nesugebėjimą būti Nors tekstas prieštaringas, aktorių Nukelta į 7 psl.

6 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) Š okis Išsipildžiusios svajos Pirmasis ciklo „Gyvoji baleto istorija“ koncertas „Romantizmo svajos“

besikeičiančių daugumų ir mažumų prisiminti, kad koncertuose dalyvavo Žilvinas Dautartas požiūrį į kultūrą, jos vaidmenį tos ne tik bebaigiantieji mokyklą, bet ir pačios visuomenės estetiniame au- tie, kuriems iki baigimo dar toli. Netrukus sukaks metai, kai įžen- klėjime. Tačiau tikėkimės, kad ateis Tačiau pakalbėkime apie jau- gėme į antrąjį nepriklausomybės laikas, kai tokiais mažųjų „kultū- nuosius atlikėjus ir tą repertuarą, šimtmetį, kiekvienas savaip žadėda- rininkų“ laimėjimais džiaugsimės kurį jiems teko atlikti. Kaip ir dera, mas ar vildamasis šlovinti Lietuvą taip pat kaip sportininkais, aplen- „Romantizmo svajas“ pradėjo Ce- darbais ar pastangomis, pergalėmis kusiais kokius tris ar keturis var- sare Pugni „Pas de Quatre“ – cho- ar naujomis idėjomis, jų įgyvendi- žovus iš kokių septyniasdešimties reografijos šedevras, Jules’io Perrot Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych nimą patikint kitiems. Netruko startavusiųjų. Dievaži, norėtųsi su- pastatytas to meto ryškiausioms scenoje iš „Pas de Quatre“ M. Aleksos nuotr. pasirodyti ir pirmieji to visuotinio laukti ir pasidžiaugti kartu su visais balerinoms. Manau, kad su chore- dvasinio pakilimo rezultatai – pir- rodomu dėmesiu ne tik sporto ar ografijos teksto keliamais reikalavi- charakterį, kai šokyje vyrauja ma- ekspresijos ir mėgavimosi pačiu šo- majame Europos sniego tinklinio „popso“ žvaigždėms ir kometoms. mais pakankamai gerai susitvarkė zurkos, krakoviako ar netgi čardašo kiu, prilygintini nebent stalo teniso čempionate Lietuvos atstovai pelnė Kad ir kaip ten būtų, konkursai ne tik 12 klasės mokinės Ksenija Jer- judesiai. Ką gi, susitaikykim su tuo, kamuoliukui, nepaisančiam žemės aukso ir bronzos medalius. Kiek ži- ateina ir praeina, diplomai ir ap- makova bei Kotryna Fedorovičiūtė, kad ir tais laikais mažai kas žinojo, jog traukos dėsnių. nau, vieni pirmųjų, pasekusių šių dovanojimai padedami į spintą, o bet ir vienuoliktokės Barbora Gu- yra tokia šalis Lietuva. Net Prosperui Romantizmo choreografijos va- sportininkų pėdomis, buvo „čiur- jaunųjų menininkų laukia pamokos, davičiūtė ir Kotryna Rudych. Beje, Mérimée tai buvo egzotiškas meškų karai baigėsi trio iš Jeano Schneitzhoeffe- lioniukai“ – Nacionalinės M.K. Čiur- kasdieniai užsiėmimai salėse ir, ži- pastarosios rodė ne vien pastebimą ir lokių kraštas, lyg ir Žečpospolitos rio baleto „Silfidė“ (choreografija – lionio menų mokyklos auklėtiniai. noma, įvairūs renginiai (koncertai, pažangą, bet ir pakankamą stiliaus provincija, Melui Gibsonui ir dabar Filippo Taglioni-Piere’o Lacotte’o), Jau praėjusių metų vasario 23 d. vy- spektakliai Operos ir baleto teatre). pajautimą. Romantizmo perlą pa- vaidenasi „aštriadančiai“ lietuviai kurį sušoko Lietuvos nacionalinio kusiame Tarptautiniame Veronikos Vienas tokių renginių – koncer- keitė nuotaikinga miniatiūra „La su beisbolo lazdomis, o daugeliui operos ir baleto teatro solistai, buvę Vitaitės fortepijoninių ansamblių tas „Romantizmo svajos“, gausesnei Cachucha“ (choreografija – Fanny vakariečių iki šiol esame slavų at- „čiurlioniukai“ Olga Konošenko, konkurse laureatėmis tapo Klėja ir publikai parodytas gruodžio 30 ir 31 d. Elssler), kurią ne mažiau nuotaikin- šaka. Tad mūsų mažieji kultūros Kristina Gudžiūnaitė ir Mantas Kaja Kašubaitės. Netrukus prie jų Šokio teatre. Šio renginio suma- gai sušoko vienuoliktokė Paulina atašė tikrai atlieka atsakingą misiją Daraškevičius. Gaila, bet šis trio, prisijungia būsimieji baleto artis- nytojas ir iniciatorius – menotyri- Čistovaitė, dar kartą įrodydama, garsindami Lietuvos vardą. ištrauktas iš spektaklio konteksto, tai – iš Talino tarptautinio baleto ninkas Helmutas Šabasevičius, dar kad ir klasikiniame šokyje labai Bene mažiausiai pavyko duetas iš nepadarė tokio įspūdžio, kokio ti- konkurso Nora Straukaitė ir Edvi- kartą įrodęs, kad ir vienas žmogus daug lemia ne tik ir ne tiek išori- baleto „La Péri“ (muzika – Friedricho kiesi, nors patyrusiems atlikėjams, nas Jakonis parsiveža antrų vietų gali nuveikti milžinišką darbą, su- niai duomenys, kiek atsidavimas, Burgmüllerio, choreografija – Jeano tikriems profesionalams, net prie- apdovanojimus. rinkti ir susisteminti istoriografinę nuoseklus siekimas užsibrėžto tikslo – Coralli). Dueto neišgelbėjo ir try- kabiausias kritikas neturėtų ko pri- „Čiurlioniukai“ ir toliau garsina medžiagą, parinkti ikonografiją, pa- šokti scenoje. Temperamentingą liktokų Paulos Krivickaitės bei Mar- kišti. Viskas buvo atlikta labai pro- Lietuvą: Kanuose vykusiame Tarp- rašyti renginio scenarijų, „pramušti“ „Cachucha“ pakeitė žaismingas Pas tyno Čiučiulkos pastangos. Vietoj fesionaliai, išsaugant romantizmo tautinio šokio konkurse Vakarė finansavimą, suorganizuoti „Ro- de action iš Pugni baleto „Najadė ir sapno scenos matėme realius per- choreografijos stilių. „Romantizmo Radvilaitė pasipuošia pirmos vie- mantizmo svajų“ koncertą Kaune. žvejys“. Solistai vienuoliktokai Ga- sonažus su realiais jausmais. Vienas svajos“ tarsi susišaukia su vyresnės tos diplomu, Elzė Pilinkutė – an- Žodžiu, ir jauniesiems atlikėjams, brielė Marčiukaitytė ir Pijus Oža- efektingiausių koncerto epizodų – kartos „čiurlioniukų“ ir jų moky- tros, o Gilė Sakalauskaitė – antros ir jų mokytojams, pagaliau ir žiū- las labai lengvai ir grakščiai sušoko duetas iš Edvardo Helstedo baleto tojų svajomis, apie kurias net gal- ir trečios vietų diplomais. Baigiantis rovams suteikęs galimybę pasigro- sudėtingą Perrot ir Mariaus Petipa „Gėlių šventė Džendzane“ (choreo- voti buvo nedrąsu. Kas prieš ke- mokslo metams pirmas vietas Ry- žėti romantizmo epochos choreo- choreografiją, demonstruodami grafas – Augustas Bournonville’is). liasdešimt metų galėjo svajoti apie gos tarptautiniame baleto konkurse grafijos šedevrais. Keturis gruodžio ne tik profesinius įgūdžius, bet ir Kad vienuoliktokė Vakarė Radvi- savo teatrą su tikra scena, aprūpinta laimi Milda Luckutė ir Jakonis, dar vakarus būsimos baleto žvaigždės personažų charakterius. Beje, labai laitė puikiai sušoks ir vieną sudė- naujausia technika? O kiek baleto spėjęs iš Niujorke vykusio „Grand turėjo galimybę mėgautis pasauli- gražiai pasirodė ir solistų partneriai tingiausių variacijų, niekas neabe- mokyklų ar choreografijos skyrių Prix“ konkurso parsivežti trečios nės klasikos šedevrais, bent trum- devintokas Jonas Bernardas Kerte- jojo ir neklydo. Taip ir buvo, tačiau turi savo teatrus? Tad ne veltui „Ro- vietos apdovanojimą. Na, o riebų pam pajusti tos epochos dvelksmą, nis, aštuntokas Robertas Vaištaras bei jaunoji balerina ant savo pečių nešė mantizmo svajų“ vakarai sutapo tašką (bent jau kol kas) šiame lai- bandyti perteikti romantinio baleto aštuntos ir devintos klasių merginos. ir dueto emocinį užtaisą, nesulauk- su Nacionalinės M.K. Čiurlionio mėjimų maratone padeda Luckutė, šokio techniką. Ar jiems tai pavyko? Daugelis žiūrovų, ko gero, pirmą dama iš bendraklasio Deivido Dul- menų mokyklos Šokio teatro de- Paryžiuje vykusiame konkurse pel- Manau, kad taip, nors choreogra- kartą scenoje išvydo choreografinę kos jokios paramos. O gaila, galėjo šimtmečiu. Tai tarsi paguodos pri- nydama aukso medalį. finis tekstas ir nebuvo pritaikytas miniatiūrą „Lietuvaitė“ („La Lithu- būti šaunus duetas. Beje, padėtį šiek zas buvusiems „čiurlioniukams“ ir Apie tuos mažųjų Lietuvos kul- dar besimokantiems moksleiviams. anienne“; muzika – Hanso Christiano tiek pataisė dueto „kordebaletas“ – jų mokytojams bei savotiškas avan- tūros atašė laimėjimus, ko gero, Mokinių ir mokytojų triūsas lėmė, Lumbye, choreografija – François būrelis septintokių, pademonstravu- sas esamiems ir būsimiems šio sky- žino tik jų mokytojai, tėvai ir mo- kad su technika buvo susitvarkyta Lefèbvre). Dešimtokei Jekaterinai sių ne tik gebėjimą kruopščiai atlikti riaus mokiniams. O tiems, kuriems kyklos bendruomenė. Gal taip ir turi beveik be priekaištų. O tiems, ku- Lychvar teko nelengva užduotis – užduotis, bet ir palygint retą tokio brangus klasikinis šokis, kurie sieja būti, juk tai atspindi visuomenės, rių netenkino atlikėjų lygis, siūlau baleto scenoje perteikti lietuvaitės amžiaus šokėjoms savybę – mokė- su juo savo viltis, tai garantija. Ga- jimą šokti ansamblyje. rantija kad „čiurlioniukai“ ir atei- Atkelta iš 6 psl. džiaugsmas, po kurio laiko gali pa- Spektaklyje Šimonis ir Legenis Daug vilčių teikia ir devintokė tyje, padedami savo mokytojų, gar- sidaryti nuobodu, nes visos kortos viską sukuria patys: jie rašo tekstą, Milda Luckutė, sušokusi Esmeral- sins Lietuvos vardą dalyvaudami ir Veikėjų charakteristikos panašios: jau atverstos ir nebelieka intrigos. režisuoja, vaidina, taip siekdami dos variaciją iš Pugni baleto „Es- skindami laurus tarptautiniuose Legenio personažas toks pat visaži- Vis dėlto jaunieji kūrėjai spek- savais žodžiais kalbėti apie tai, kas meralda“ (choreografija – Perrot). konkursuose, šokdami pasaulio nis, siekiantis parodyti savo galią ir taklyje paliečia aktualią temą ir jiems rūpi. Pastaruoju metu popu- Pripažinkime, toks Pas de bourrée, scenose, tačiau išlikdami kukliais gebėjimą valdyti silpnesnį kaip „Pa- pataiko į dabartines teatrines bei liarėja pasirinkimas savarankiškai kokį pademonstravo mūsų visų vil- mažaisiais kultūros atašė ir neuž- mokos“ Mokytojas, o Šimonis toks dramaturgines tendencijas. Pasak kurti sceninę medžiagą, pavyzdžiui, tis, papuoštų ne vieną akademinę miršdami tų, kurie jiems padėjo pat manipuliuojamas ir engiamas Rasos Vasinauskaitės, teatre ryškėja Kamilės Gudmonaitės spektaklio sceną. Maloniai nustebino ir dvy- žengti pirmuosius žingsnius. kaip Mokinė. Tik „Pamokoje“ vis- subjekto krizė, nes tapatybės pasi- „Trans Trans Trance“ dramaturgija liktokas, trumpam atvykęs iš stu- Tikėkimės, kad „Romantizmo kas neatrodo taip juoda ir balta – po- rinkimas tėra iliuzija, o žmogų for- sukurta per repeticijas. Tačiau šioje dijų Miuncheno šokio akademijoje, svajos“ – ne paskutinis toks projek- zicijos ir ketinimai ten atsiskleidžia muoja aplinka. Tad keldami klau- vietoje „Trans...“ turi pranašumą – Edvinas Jakonis, parodydamas pro- tas Šokio teatre, kad ištikimas Terp- iš lėto, subtiliai, o „Laisvinamuo- simus apie laisvę ir pasirinkimą aktorės dirbo kartu su režisiere, o fesinį brandumą ir palyginti ekspre- sichorės tarnas ir globėjas Šabase- siuose“ beveik iš karto viskas aišku. „Laisvinamųjų“ kūrėjai gana tvirtai tai bent vienam komandos nariui į syviai sušokdamas Grenguaro vari- vičius ras naujų idėjų, naujų temų, Pasitelkiamas priešybių principas žengia į profesionalią sceną. Nors sceninį veiksmą leido pažvelgti iš aciją iš to paties baleto. Džiugu, kad kurias padės įgyvendinti skyriaus pernelyg akivaizdus ir apnuogin- taisyklių laikymasis ir veikimas šalies. Viską darydami patys „Lais- turėjome retą galimybę susipažinti mokytojai ir mokyklos vadovybė, tas, nepaliekantis erdvės žiūrovui pagal išmoktus modelius savaime vinamųjų“ kūrėjai tokio žvilgsnio ir su vieno ryškiausių tos epochos kaip padėjo įgyvendinti ir „Roman- pačiam svarstyti, kaip situacija gali nėra neigiami dalykai, kaip gali galimybę praranda ir netenka dis- choreografų Arthuro Saint-Léono tizmo svajas“. Tai Loreta Bartusevi- apsiversti, kodėl veikėjų pozicijos pasirodyti žiūrint spektaklį, tačiau tancijos, kartais labai reikalingos kūryba. Pas de six (šokis šešiems) čiūtė-Noreikienė, Gražina Dautar- būtent tokios ir pan. Veikėjams viskas kur kas sudėtingiau. Manau, norint suprasti, kaip žiūrovas ma- iš Pugni baleto „Markitanė“ labai tienė, Audronė Domeikienė, Aušra apibūdinti tiktų Personos sąvoka, kad ir patys kūrėjai tai supranta ir tys darbą. O šiame spektaklyje dis- subtiliai sušoko vienuoliktokė Rūta Gineitytė, Giedrė Zaščižinskaitė, Jo- nes praradę savo individualybę jie tokiu juodos ir baltos spalvų mode- tancija ir žvilgsnis iš šalies – režisie- Karvelytė ir dvyliktokas Danielius lanta Vymerytė, Vytautas Brazdylis, tampa atitinkamų standartų ir įsiti- liu bando žiūrovą provokuoti, bet riaus, dramaturgo – labai praverstų Voinovas, jiems padėjo 10–11 kla- Danielius Kiršys, Aleksandras Se- kinimų šešėliais. Kadangi iš žiūrovo netyčia jam pateikia atsakymus ir ir padėtų iš turimos medžiagos su- sių mokinės. Visi Karvelytės ju- mionovas, Petras Skirmantas, Eligi- atimamas suvokimo ir atradimo provokacija neįvyksta. kurti geriausią įmanomą jos versiją. desiai buvo tarsi perpildyti vidinės jus Butkus ir Romualdas Kondrotas.

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 7 psl. D ailė Nepaisant nieko

Atkelta iš 1 psl.

Nacionalinio muziejaus nau- ir švenčiame šimtmetį, reikėtų ne- (versija anglų kalba rengiama), ta- jai pristatytoje modernioje salėje pamiršti, kad 50 metų iš to šimto čiau parodoje aptikau daug lyčių nusaldinti tarpukario tapytojo praleidome kalėjime arba beprotna- pusiausvyrai jautrumą rodančių Ludolfo Liberto portretai ir auto- myje, sunku apsispręsti, kas šį laiką ženklų: įdomių menininkių auto- portretas atspindi kūrėjo sociali- apibūdina tiksliau“. portretų, kitų moterų portretų, ku- nio išskirtinumo demonstravimą Atkeliavus į 9-ąjį dešimtmetį rie atrodo kitaip nei vyrams vaiz- ir užsakomojo žanro pataikavimo kyla klausimas, kam kuratorė pa- duojant, vaiko, motinystės, senatvės, sunkumus. Be to, buržuazinis spin- kabino tokį baisų žydrą paveikslą, nenormatyvumo vaizdavimo. desys labai ryškiai kontrastuoja su bet kai supranti, kad Silvijos Meš- Abiejose ekspozicijose nemažai pokario asketizmu ir rimtimi išre- konės drobėje „Daina“ (1981) ranką vietos skirta skulptūrai. Biustai, ar tėjusiame įprasto portreto žanre, į žiūrovą tiesia Ala Pugačiova, su- labiau galvos, išrikiuoti grupėmis mat šį pakeičia užsakomieji sovie- voki, kad be Alos niekaip negalima. labai supanašėja ir neišlaiko dėme- tinių politikų ir visuomenės veikėjų Dar dabar svarstau, ar paveikslas sio. Kurtos erdvei organizuoti, dau- atvaizdai. ironiškas, ar modernaus pasaulio gelis jų virsta minios vienetu. Tik Labai gerai suprantu, kodėl Ar- vizija nuoširdi kaip milijonas rau- kelios pilnafigūrės verčia galvoti senalo ekspozicija pradedama po- donų rožių. apie pozuojančiojo ir kuriančiojo puliaraus sovietmečio skulptoriaus Abiejose didžiosiose ekspozici- rodomus ir tikruosius jausmus bei Nikolajo Tomskio tipiniu Stalino jose kelią rodė raudonas kilimas, troškimus. Tapyti, piešti ar raižyti pilnafigūriu portretu. Nors plas- bet kuratorės pastanga rūpestin- portretai, atrodytų, visi panašūs ir tika nuobodžiai realistinė, o turi- gai vedžioti svečią jautėsi kiekvie- galėtum net konstatuoti, kad portre- nys neekspresyviai patosinis ir tuo name žingsnyje, net kur judėjimo tas – gana nuobodus žanras, tyrėjai dirginantis, ši kultu paversta poli- trajektorija nebenurodyta. Parale- yra skelbę ir jo mirtį. Tačiau žanro tinė figūra yra atskaitos taškas, pa- lių su Lietuva radau ir fotografijai (ne)tolygumas puikiausiai atspindi aiškinantis iškart kelis dalykus. Visų skirtoje dalyje. Čia irgi buvo tokių, didesnius istorinius įvykius, konf- pirma – tos dalies laikotarpį ir di- kurie darė sureikšmintus chirurgų liktus ir vizijas. Tarpukaryje mato- dįjį prototipą, kuriam prilygti net portretus, iliustratyviai fotografavo mas susižavėjimas maskaradu, te- mėginti nerekomenduojama. Šau- kitų profesijų atstovus, vėliau mi- atru, vaidmens idėja, sovietmetis Felicita Pauļuka, „Jurio ir Andrejo Gērmanių portretas“. 1977 m. nuolio vaidmuo monopolizuotas, mus. Latviškoji fotografijos sekcija byloja sugniuždytą tapatybę ir pa- menininkai, įpratę būti išskirtiniai, lygiai tokia pat proporcingai mas- stangas reanimuotis, o išsilaisvini- Lancmanis. Mūsiškiai dažniausiai imtume tokią supaprastintą skalę, turėjo ieškoti kitokių savęs versijų, kulinistinė. Aptikau tik tris auto- mas pažyra ir paradoksais, ir nuo- išlieka rimti ir išprusę, net Audrius tai Latvijos portretuose daugiau bent jau autoportrete. res, nors lietuviškame kontekste širdaus vaizdo krize. Ieva Jurjāne Puipa šalia latviškų pokštininkų at- vaišinimosi ir žavingo apsvaigimo, Tyrinėdama Lietuvos autoportre- reikėtų sakyti „net“ tris. Mat Ra- Nacionalinio muziejaus viršuti- rodo kaip filosofijos ir ezoterikos kas reiškia privilegiją gerai gyventi, tus kėliau hipotezę, kad „XX a. 6–9 mintos Jurėnaitės formuotoje MO nėse salėse personaline paroda kopūstas. Gal nebent Žygimantas turėti taurių gėrimų, socialinę pa- deš. autoportreto krizė išprovo- muziejaus fotografijos salės eks- tarsi bando sugrąžinti pozityvis- Augustinas užpildo šitą spragą savo dėtį, laiko ir galimybių. Lietuvių kavo kompensacinį autoreprezen- pozicijoje vietos neatsirado nė vie- tinį portretą projekte „Pabaiga ir persikūnijimais į Donelaitį, didįjį dailėje spektras svyra labiau į an- tacijos mechanizmą – dailininkai, nai, nors MO turi didžiulį Violetos pradžia“, tačiau daug jėgų ir laiko kunigaikštį ar jo žmoną, bet ir tai – trą pusę, tačiau, ko gero, dominuoja tarsi be žodžių susitarę, ėmė idea- Bubelytės fotografijų archyvą, o ji, pareikalavęs projektas atrodo kon- už kiekvieno vaizdo visas mokslas. pagirių tema: (auto)moralo užuo- lizuotai vaizduoti vienas kitą. Šiuos kaip rodo dabartiniai tyrimai, ne junktūrinis, dirbtinis. Menininkė Giedrius Jonaitis – paskutinė viltis. mazgos, eskapizmo demonstracija, dailininkų portretus galima vadinti tik buvo svarbi, bet dar ir paveikė detaliai nupiešia grupę naujagimių, Lietuvių dailėje nesu susidūrusi kai tikrasis objektas vaizde nuty- paraautoportretais. Dailininko pa- tuos, kuriems nieko įrodinėti ne- instaliuoja jų garsų. Kitoje salėje – su portretu, pavadintu „Dailininko limas: blogos aplinkybės, bjauri slauga dailininkui pasiteisino su- reikėjo. Ne ką geriau ir fotografo lyg gyvi natūralaus dydžio senutės žmona“, pas latvius tokių radau ke- aplinka, represyvi valstybė. Latvių kurdama vertę abiem: ir vaizduo- Antano Sutkaus ekspozicijoje Na- ir senukai (nors panašu, kad tech- lis. Tiesa, katalogas detalizuoja, kas tapyboje taurelė atrodo labiau kaip jančiam, ir pozuojančiam. Tokiu cionalinėje dailės galerijoje – ten nika šiek tiek nuvylė) ir per ausines yra kūrinio objektai, ir vardu, ir pa- šventės atributas, galbūt šelmiško parastruktūriniu elgesio modeliu ne tik Jeanas-Paulis Sartre’as su sklindančios jų istorijos. Projektas, varde, ir trumpa biograma. Lietu- įžūlumo švęsti vienumoje ženklas. dailininkai puoselėjo savo profesi- nukirpta Simone de Beauvoir kaip manau, vertingesnis etnografiškai vių menininkai mieliau vaizduoja Susimąstyti apie alkoholio santy- jos išskirtinumą, stiprino horizon- figūra tarp kitko, bet ir tokios etike- nei menine prasme. savo vaikus arba savo modelius vadina kius su daile galbūt pasiūlė ir ant talius ryšius. Sovietinės ekonomi- tės kaip „Saulius Bareikis ir kolegė“ Be paralelių, radau ir kelis skir- vardais, neakcentuodami institucinio kiekvieno kampo Rygoje įsikūrusi kos paradokso – „blato“ – kultūra (Danutė Kuodytė – M.K.). Matyt, tumus: Latvijos dailėje yra meni- santykio. Matyt, „menininko žmona“ „Alko market“ krautuvė, į tokias tam tikra prasme egzistavo ir dai- norėta išsaugoti laikotarpio auten- ninko keistuolio-linksmuolio tipas. yra atskiras vaidmuo, mūsų folklore mėgdavo užsukti ir lietuviai dėl ma- lėje.“ Džiūgavau analogiško laiko- tiškumą, kai buvo „žmonės ir mo- Jam geriausiai atstovauja Auseklis per mažai išplėtotas. Gal ir ačiū Dievui. žesnio akcizo, tačiau nuo šių metų tarpio Latvijos portretų ekspozici- terys“, vieni su vardais ir pavardėm, Bauškeniekas, nutapęs save ir Dievo Atkreipiau dėmesį, kad Latvi- jis pakeltas ir Latvijoje. joje atradusi labai panašią padėtį: kitos – tik satelitai? ausy, ir įrėminęs savo užpakalį, jos tapytojai mėgsta vaizduoti save Išplėstinėje parodoje „Portre- pilna salė menininkų apie meni- Gerai nežinau Gintos Gerhardės- linksmai kritikuojantis tiek kritiką, su taurele reprezentatyviai. Vai- tas Latvijoje. 20-as amžius. Veido ninkus, artistus, pianistus, šach- Upeniecės pažiūrų, o parodos kata- tiek ir didį kūrėją. Dar į pokštus šinimasis, svaiginimasis, girtavi- išraiškos“ pristatoma daugiau nei matininkus. Kultūros sektorius logas kol kas išleistas tik latviškas linkęs Ivaras Poikānas ir Imantas mas, asocialumas ir dugnas – jei 1100 eksponatų – tapybos, grafikos, turi senas tradicijas pats save ginti skulptūros, fotografijos, objektai, ir propaguoti. O Marija Nora Ta- videodarbai ir kelios instaliacijos baka su „Grupe jaunų menininkų“ iš Latvijos nacionalinio muziejaus, (1969) ir Rita Valnere „Pokalbyje Literatūros ir muzikos muziejaus, apie tapybą“ (1974) visai kaip Sofija Rygos istorijos ir navigacijos muzie- Veiverytė drobėje „Tapytojai“ (1985) jaus, „Tukums“ muziejaus ir Nacio- mėgina įamžinti net kelis kolegas ir nalinio M.K. Čiurlionio muziejaus vis dar likti sovietiškai kolektyviška. Kaune, privačių ir autorių asmeni- Darbai lygintini tik turinio požiūriu. nių kolekcijų. Pagrindinė kurato- Iš daug įdomių kūrinių visam rės išvada ta, kad, nepaisant nieko laikui įsiminsiu Felicitos Pauļukos (šimtų kliūčių ir kolizijų), asmeny- tapytojų „Jurio ir Andrejo Gērma- bės vis dėlto puoselėjo savo patirtį, nių“ dvigubą portretą (1977) ir Dai- intelekto jėgą ir kūrybinį potenci- nos Riņķės autoportretą nusisukus alą. Tuo lengva patikėti mėginant (1979). Man jie idealiai atitinka tėvų suprasti šimtą metų latvių meno jaunystę, kai troškimas būti su pa- vaizdais. sauliu galėjo reikštis tik privačiais įvykiais, gestais, apranga, o sukaus- Parodos veikia iki vasario 24 d. tyti kūnai rodė nebegebą pasiduoti bešvinkstančiai propagandai. Užra- Išsamesnė informacija: šas ant sienos primena, kad „nors Ekspozicijos fragmentas Autorės nuotraukos www.lnmm.lv

8 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) T arp disciplinų Ar progos keičia įpročius? Kaip dailės pasaulis švenčia moterų balsavimo teisės šimtmetį

jų pasirodymą parodose labiau buvo tikimasi iš jaunų merginų, o Karina Simonson norma negu anomalija. siekė profesinių aukštumų. Morisot Madrido Prado muziejus spalio tyrinėjo modernaus gyvenimo te- Švenčiant moterų balsavimo tei- mėnesį planuoja dviejų ryškiausių mas. Tarp jos mėgstamiausių buvo sės šimtmetį Europos muziejuose XVI a. italų renesanso novatorių tuometinio buržuazinio gyvenimo atidaromos menininkėms skirtos parodą „Sofonisba Anguissola ir ir laisvalaikio intymumas, moterų Marvin Gayle Chetwynd, „Crazy Bat Lady“ fragmentas. 2018 m. parodos ir retrospektyvos, matyti Lavinia Fontana: du menininkių mados ir namų ruošos darbai. Savo „Tate Britain“ nuotr. kuratorių pastangos sukurti tiks- kūrybos pavyzdžiai“ („Sofonisba temomis ji trynė ribas tarp interjero lesnį, išsamesnį ir labiau atspin- Anguissola and Lavinia Fontana: ir eksterjero, viešumo ir privatumo, kūno suprekinimas, užpuolimai, buržuazinius vaidmenų modelius. dintį tikrovę meno istorijos pa- Two Models of the Female Artist“, užbaigtumo ir neužbaigtumo. apie kuriuos niekada nepranešė Šis dvigubas atsisakymas reiškė, kad sakojimą nei kanoninė jos versija, 2019 10 22–2020 02 02). Ispanijos Šiuo metu Londono Foundlingo liudytojai, išprievartavimai. Buvo jos rizikuoja daugiau negu jų kole- kurioje šimtmečiais dominuoja karaliaus Pilypo II rūmų daili- muziejuje vyksta paroda „Pirmo- netgi sukurtas parodos žemėlapis gos vyrai. baltieji vyrai. Proginių parodų tiks- ninkė Sofonisba Anguissola (apie sios tarp lygiųjų“ („First Amongst tiems, kurie norėtų išvengti akista- „Moteris, žiūrinti į vyrus, žiūrin- las – atiduoti duoklę talentingoms 1532–1625) bei popiežiams ir Itali- Equals“), 2018 01 16–2019 03 10, siū- tos su itin skausmingas temas na- čius į moteris“ („A Woman Loo- kūrėjoms, pasitikrinti, kiek situa- jos aukštuomenės nariams tapiusi lanti pažiūrėti į muziejaus kolekci- grinėjančiais kūriniais. king at Men Looking at Women“, cija pasikeitė, ir atrasti tai, kas buvo Lavinia Fontana (1552–1614) plačiau jas svarbių profesionalių ir visuo- Migros šiuolaikinio meno mu- 2019 01 02–2019 06 30) – taip pava- pražiūrėta. pristatomos pirmą kartą. Jos atsi- menės veikėjų akimis. Žymios šalies ziejus Ciuriche grupinėje parodoje dinta Šveicarijos „Muzeum Susch“ Moterų atskirties pagrindu buvo durs dėmesio centre šalia meistrų moterys, suformavusios šiuolaikinę „Kuriant ateitį – paroda apie post- inauguracinė paroda, kurioje daly- plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Rembrandto ir Velázquezo Prado britų visuomenę, iš muziejaus rin- kibernetinį feminizmą“ („Produ- vauja 30 menininkių, tarp jų Joan jos biologiškai neturi intelektinių dviejų šimtų metų šventinių ren- kinių pasirinko joms patinkančius cing Futures – An Exhibition on Semmel, Carla Accardi ir Louise ir fizinių įgūdžių, reikalingų norint ginių proga. Abi menininkės suge- objektus ir jie buvo specialiai pa- Post-Cyber-Feminisms“, 2019 02 Bourgeois. Šis muziejus – tai nauja kurti vertingą meną, akcentuota bėjo atsikratyti vyraujančių stere- žymėti. Tarp pasakojimą formavu- 16–2019 05 12) tyrinėjamos pro- Lenkijos antreprenerės ir ilgalaikės motinystės funkcija. Joms buvo otipų, susijusių su moterų menine siųjų, kurių kiekviena tapo pirmąja blemos postinternetinėje erdvėje šiuolaikinio meno rėmėjos Graży- draudžiama piešti nuogus modelius praktika, giliai įsišaknijusio skepti- savo srityje, yra Maria Balshaw, pir- žvelgiant iš feminizmo perspekty- nos Kulczyk įsteigta institucija. iki pat XIX a. pabaigos, todėl jos cizmo dėl moterų kūrybinių bei me- moji „Tate“ muziejaus direktorė; vos. Nors virtualus ir realus gyve- Pasiskolinusi pavadinimą iš Siri neturėjo galimybės sukaupti žinių, ninių gebėjimų ir pasiekė šlovės bei Ričmondo baronienė Brenda Hale, nimas tapo beveik neatskiriamas, Hustvedt 2012 m. esė, kurioje ji reikalingų žmogaus kūnui istori- pripažinimo tarp savo amžininkų. pirmoji Jungtinės Karalystės Aukš- vis dėlto priešingai, nei tiktasi XX a. analizuoja suvokimo šališkumą, niuose ar religiniuose siužetuose Anguissolai, gyvenusiai iki de- čiausiojo Teismo prezidentė; Fran- 9-ojo dešimtmečio kiberfeminisčių veikiantį tiek mūsų meno, tiek vaizduoti. Profesionalių meninin- vyniasdešimties metų, niekada ne- cesca Hayward, pirmoji juodaodė proklamacijose, kibernetinė erdvė viso pasaulio vertinimus, paroda kių sparčiai gausėjo nuo XIX a. 6-ojo buvo mokama už jos sukurtus por- Karališkojo baleto primabalerina; netapo išlaisvinimo ir įgalinimo aukština menininkes, kurios tik dešimtmečio. Plečiantis meno api- tretus. Būdama aristokratė, ji buvo Carris Jones, pirmoji Šv. Pauliaus sfera, ji taip pat padėjo sustiprinti neseniai buvo sugrąžintos į meno brėžimui, plėtėsi ir moterų galimy- laikoma netinkama gauti mokestį, katedros choristė; Joanne Moore, esamas hierarchijas ir galios struk- istorijos kanoną. Kaip rašė pati bės ne tik mene, bet ir kitose srityse. bet dažnai už darbus jai būdavo at- pirmoji siuvėja, atidariusi savo vy- tūras. Paroda bus atidaroma nauju Hustvedt: „Meno kūrinys neturi Šiuo metu moterys gali studijuoti sidėkojama brangenybėmis ir dra- riškų drabužių siuvimo ateljė Sa- meno kolektyvo „VNS Matrix“, ku- lyties.“ Bebaimis įsipareigojimas ir eksponuoti savo kūrybą laisvai, bužiais. Fontana, kilusi iš neturtin- vile Row; baronienė Valerie Amos, ris ir sukūrė terminą „kiberfeminiz- eksperimentuoti ir tikrinti ribas tačiau kyla klausimas, ar jų veikla gos šeimos, pati išlaikė šeimą savo pirmoji juodaodė universiteto rek- mas“, kūriniu. yra šios parodos pagrindinė ašis. vertinama vienodai, ar meno pa- menine kūryba, dirbdama net ir per torė ir pirmoji juodaodė ministrų Dresdeno „Kunsthalle im Lip- 2018 m. „Sotheby’s“ aukcionas saulio „žaidimo taisyklės“ vienodai 11 nėštumų. Jos vyras buvo ir padė- kabineto narė; profesorė Louise Ri- siusbau“ vyksta paroda „Medėjos pardavė 1100 senųjų meistrų darbų, atviros abiejų lyčių kūrėjams. Dar jėjas bei agentas. Kai kurie tyrinėto- chardson, pirmoji Oksfordo univer- sukilimas. Radikalios menininkės tačiau tik 14 to paties laikotarpio 1989 m. žymi feministinio meno ir jai ją vadina pirmąja profesionalia siteto rektorė. už geležinės uždangos“ („The Me- menininkių kūrinių. 2019 m. pra- aktyvizmo grupė „Guerrilla Girls“ tapytoja Vakarų Europoje, nes jos Birmingamo muziejaus ir meno dea Insurrection. Radical Women džioje aukciono namai planuoja su- paklausė: „Ar norėdamos patekti į darbas vadovaujant iš tėvo perim- galerijos parodoje „Moterys, galia, Artists behind the Iron Curtain“, rengti pirmąjį tapybos, skulptūros „Metropolitano“ muziejų moterys toms dirbtuvėms buvo panašus į to protestas“ („Women Power Protest“, 2018 12 08–2019 03 31). Iki šiol pa- ir piešinių aukcioną „Moterų kū- turi būti nuogos?“ Jų skaičiavimu, meto vyrų menininkų veiklą. 2018 11 10–2019 03 31), rodomi 60 grindinis meno istorikų dėmesys rybos pardavimų triumfas“ („The nors muziejaus ekspozicijoje mo- Spalio mėnesį Berlyno Nacio- dailininkių, anksčiau išstumtų iš buvo skiriamas Rytų Vokietijos Female Triumphant Sale“), skirtą terų kūryba tesudarė 5 proc., net naliniame muziejuje bus atidaryta meno istorijos, darbai. Paroda su- meno sugretinimui su Vakarų Eu- XVI–XIX a. menininkėms. Kol kas 85 proc. aktų buvo vaizduojamos paroda „Menininkės Nacionalinėje jungia modernius ir šiuolaikinius ropos meno kanonu po 1945 m., „Sotheby’s“ atskleidė, kad į aukcioną moterys. galerijoje iki 1918 m.“ („Women Ar- meno kūrinius, siekiant pagerbti arba su Rytų Vokietijos istoriniu bus įtraukti Milane gimusios re- Kovojant su įsisenėjusiomis tists in the Nationalgalerie before menininkes, tyrinėjusias politinius kontekstu. Ši paroda siekia tirti nesanso dailininkės Fede Galizios, atstovavimo problemomis, mo- 1918“, 2019 10 11–2020 01 26). Šalia protestus, socialinius komentarus ir Rytų vokiečių meną buvusių Rytų Šveicarijos neoklasikinės tapyto- terų balsavimo teisės šimtmečio kitų vokiečių menininkių kūrinių tapatybės problematiką savo dar- bloko šalių meno kontekste, ten, jos Angelicos Kauffmann, įžymios proga „Tate Britain“ priėmė radi- bus pristatytas Sabine Lepsius au- buose. Ekspozicijos struktūrai pa- kur socialistinės struktūros sudarė prancūzų portretų meistrės Élisa- kalų sprendimą – nuo šio pavasa- toportretas, Marios Slavonos im- naudojamos sufražisčių vėliavos panašias sąlygas. Tiesa, kad iki beth Louise Vigée-Le Brun ir Če- rio savo nuolatinę ekspoziciją de- presionistiniai Monmartro namų spalvos, kūrinių grupės padalija- 1989 m. Rytų Vokietijos rašytojai kijoje gimusios italės dailininkės dikuoti vien menininkių kūrybai. vaizdai ir efektingi Caroline Bar- mos į vilties, orumo ir aktyvizmo ir dailininkai dažnai grįždavo prie Antoniettos Brandeis kūriniai. „Tate“ planuoja pakeisti šešių pasku- dua tapybos darbai bei nusistaty- temas. Viltis tikisi didesnio moterų antikinio pasaulio, taip išreikšdami Kita vertus, pasak „The Art tinių XX a. dešimtmečių pristaty- mus, kad moterims nedera užsiimti klausimų matomumo meno indus- savo nepasitenkinimą tuometiniu Newspaper“ tyrimo, pačių aukcionų mus, suformuojant pasakojimą tik skulptūra, sugriovusių Elisabeth trijoje. Orumas kviečia moteris su- režimu. Vis dėlto menininkėms, viduje taip pat egzistuoja lyčių lygy- iš menininkių, tokių kaip Bridget Ney, Käthe Kollwitz ir Renée Sin- sigrąžinti teisę į moters kūno prista- augusioms už geležinės uždangos, bės problemos, pagrindinė iš jų – Riley, Anthea Hamilton, Monster tenis kūriniai. tymą. Aktyvizmas pakeičia senąją mitologija buvo ne tiek pabėgimas, tai didžiuliai vyrų ir moterų darbo Chetwynd, Tomma Abts ir Lynette Paryžiaus Orsė muziejuje ats- vėliavos „tyrumo“ sąvoką į kovą už kiek jausmų ir troškimų kiršinimo užmokesčio skirtumai. Didžiau- Yiadom-Boakye, darbų. Atnaujin- kira paroda bus pristatyta viena lygybę. Paroda atkreipia dėmesį, priemonė. Jų Medėjos, Kasandros sias skirtumas yra „Bonhams“, kur toje parodoje bus rodoma apie 60 iš pagrindinių ir novatoriškiau- kad 1918 m. įstatymas dar nesuteikė ar Pentesilėjos interpretacijos yra moterys uždirba 37 proc. mažiau skirtingų menininkių paveikslų, sių impresionizmo veikėjų Berthe balsavimo teisės visoms moterims, grynai pankiškos. Menininkės iš negu vyrai. „Christie’s“ skirtumas skulptūrų, fotografijų, piešinių ir Morisot, gyvenusi 1841–1895 (2019 intersekcinis feminizmas primena Rytų Vokietijos kartu su Lenkijos, yra 25 procentai, „Sotheby’s“ – 22 videodarbų, atspindint gyvybiš- 06 18–2019 09 22). Dailininkė tapo apie engiamus skirtingų rasių, kon- Vengrijos, Čekoslovakijos ir Rumu- procentai. Aukciono namai žada į kai svarbų moterų vaidmenį britų pagrindine Paryžiaus avangardinio fesijų asmenis. Parodoje rodomi ži- nijos atstovėmis žaidė su ugnimi, tai atkreipti dėmesį, nors priežastis meno istorijoje. „The Guardian“ judėjimo XIX a. 7-ojo dešimtmečio nomų menininkių kūriniai: Susan provokavo, protestavo ir eksperi- įžvelgia nusistovėjusioje tradicijoje. cituoja prieštaringai vertinamus pabaigoje iki savo mirties 1895 m. Hiller, Lubaina Himid, Lucy Gun- mentavo už priimtino meno ribų. Nors ir džiugina padidėjęs dė- „Tate“ muziejaus vadovės Marios figūra, nors kalbant apie impre- ning, Marion Coutts, Monos Ha- Katalin Ladik, Magdalena Aba- mesys iki šiol nepakankamai pri- Balshaw žodžius, kad ji tikisi, jog sionizmą pirmiau minimos kitos toum, taip pat kartais prieštarin- kanowicz, Evelyn Richter, Karla statytai kūrybai, tikrieji muziejų lankytojai gali netgi ir nepastebėti pavardės. Morisot baigė meno gai vertinamų autorių, tokių kaip Woisnitza, Sibylle Bergemann, Geta įsipareigojimai lyčių balansui pa- pokyčių, nes, anot jos, pažanga, pa- studijas, tai jau buvo gana įprasta Sam Taylor-Johnson, Sonia Boyce Brătescu, Natalia LL, Dora Maurer simatys, ko gero, tik po proginių daryta pastaraisiais metais siekiant turtingų šeimų atžaloms, tačiau ne- ir Margaret Harrison. Nevengiama ir kitos apnuogino save ir savo pyktį, parodų uždarymo. pabrėžti menininkių įnašą, pavertė sitenkino mėgėjiška kūryba, kaip sudėtingų temų, tokių kaip moters atmesdamos tiek socialistinius, tiek

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 9 psl. K inas Filmų herojai – šiuolaikiniai prancūzai Pagrindinė „Žiemos ekranų“ programa

Sausio 24 d. Vilniuje prasideda „Žie- kafkiškame medicinos studijų pa- draugėmis. Netrukus jas išmes iš mos ekranai“. Pristatome prancūzų saulyje. Rodydamas, kaip absurdiš- centro ir Selestei su Sihema teks kino naujienas, kurias bus galima kai sukonstruota sveikatos apsau- pačioms pradėti tikrą kovą, ku- pamatyti pagrindinėje festivalio gos sistema, režisierius kartu siūlo ir rios tikslas – abstinencija, laisvė ir programoje. Šiemet joje 14 filmų, įtikinamą draugystės, tampančios gyvenimas. kai kurie dar net nepasirodė Prancū- vaistu nuo visų ligų, paveikslą. Pagaliau subręsti teks ir keturias- zijos ekranuose. Jie turėtų sudominti Mikhaëlio Herso melodrama dešimtmečiam automobilių mecha- ir prancūzų komedijų gerbėjus, ir „Amanda“ („Amanda“, 2018) nu- nikui Aleksui, gyvenančiam kartu tuos, kurie laukia jaudinančių meilės kels į šių dienų Paryžių. Filmo hero- su mama. Šis Julieno Guetta ko- istorijų, ir art-house kino mėgėjus. jui Davidui (Vincent Lacoste) – per medijos „Važiuojam, jaunuoliai!“ dvidešimt, jis dirba dviejuose dar- („Roulez jeunesse“, 2018) persona- Tokiu galima laikyti ir antropo- buose ir vengia galvoti apie ateitį. žas kartą praleidžia naktį atsitikti- logine fikcija pavadintą Virgilio Viskas pasikeis, kai Davido seserį nai sutiktos moters namuose, o ryte Vernier „Sofiją Antipolis“ („Sophia Sandriną nužudys islamistai, o jam randa tik tris jos vaikus, nežinan- Antipolis“, 2018). Jo veiksmas nu- „Sofija Antipolis“ teks rūpintis septynerių dukterėčia čius, kur dingo mama. kels į technoparką Prancūzijos Amanda. Taip filme atsiras tėvys- Marion Vernoux filme „Besme- pietuose. Žmonės čia ieško pras- Pagrindinis Antony Cordier, kurį žvaigždę. Kadaise populiarus daini- tės tema, kurią režisierius plėtoja genis“ („Bonhomme“, 2018) ironiš- mės, socialinių ryšių, užsiima įvai- vienas kritikas pavadino prancū- ninkas Gy leidžia filmuoti savo kas- rodydamas personažų kasdienybę, kai pasakoja apie neįtikėtiną meilę. ria veikla, nuobodžiauja. Kas sieja ziškuoju Wesu Andersonu, filmo dienybę jaunam režisieriui Gotjė ir jų klajones po Paryžių. Merlinos ir Piotro gyvenimą pa- jauną gražuolę, norinčią pasididinti „Gasparas vestuvėse“ („Gaspard nežino, kad tai jo sūnus. Netrukus Nathano Ambrosioni filmo „Po- keitė automobilio avarija. Patyręs krūtinę, vienišą našlę iš Vietnamo, va au mariage“, 2017) persona- turi pasirodyti naujas Gy albumas, pierinės vėliavėlės“ („Drapeaux de smegenų traumą Piotras (Nicolas įstojančią į hipnotizuotojo vado- žas, dvidešimt penkerių Gasparas todėl dokumentinis filmas turėtų papier“, 2018) veikėjas Vincentas Duvauchelle) tapo nebeatpažįsta- vaujamą sektą, fašistuojančius juo- (Félix Moati), seniai nebendrauja jam pasitarnauti. Gy pristato reži- pateko į kalėjimą vos aštuonioli- mas. Jis gali nieko neprisiminti, gali daodžius apsaugininkus, įkūrusius su šeima, bet negali atsisakyti da- sieriui savo jauną ir buvusią žmo- kos. Dabar jam trisdešimt, jis išėjo būti abejingas arba hiperseksualus. savigynos grupę, paaiškės tik šios lyvauti tėvo vestuvėse. Lydimas nas, prisimena karjerą. Juokas čia į laisvę neturėdamas profesijos ir Merlina (Ana Girardot) įsitikinusi, įtemptos istorijos pabaigoje. Lauros (Laetitia Dosch), kuri su- nuspalvintas prisiminimų kartėlio. socialinių įgūdžių. Vincentas ap- kad vienintelis vaistas – jos meilė Sébastieno Betbedero dramos tiko vaidinti jo draugę, Gasparas Naujosios kartos prancūzų kino sigyvena pas seserį, kuri sunkiai vyrui. „Ulisas ir Mona“ („Ulysse & Mona“, vyksta į šeimos įkurtą zoologijos kūrėjai dažnai renkasi socialines te- dirba, kad išgyventų, ir svajoja Robyno Sykeso komedijos „Fi- 2018) veikėjas Ulisas baigė šiuolai- sodą, kurio gyventojai matė, kaip mas, rodo problemas, kurios jau- tapti menininke. Šarli pasirengusi nalas“ („La finale“, 2018) veikėjas kinio menininko veiklą. Jis nesu- jis užaugo. Atsidūręs tarp erotinių dina jaunimą. Elsos Diringer dra- padėti broliui. senelis Roberas (Thierry Lhermitte) pranta dabarties, nebetiki grožiu, nuotykių ieškančio tėvo, teisuolio mos „Luna“ („Luna“, 2017) veikėja Robert’o Bressono kūrybos serga Alzheimerio liga, todėl visa todėl renkasi meditatyvų gyvenimą. brolio ir gražuolės sesers, tarp gy- Luna (Laëtitia Clément) dirba dar- įkvėpto Cédrico Kahno filmo šeima juo rūpinasi. Kartą ši pareiga Ulisas įsikuria su šunimi miško vi- vūnų ir gamtos, Gasparas nesuvo- žovių ūkyje netoli Montpeljė ir dėl „Malda“ („La prière“, 2018) veikė- teks anūkui JB, kuris negali atsisa- duryje. Dailiųjų menų akademijos kia, kad siekia sugrįžti į paskutines Rubeno padarytų viską. Per Rubeno jui Tomui (Anthony Bajonas apdo- kyti išvykos į Paryžių ir krepšinio studentė Mona nusprendžia surasti savo vaikystės dienas. gimtadienį Luna stebi, kaip jis alaus vanotas Berlinalės „Sidabriniu lo- varžybų, todėl į kelionę pasiims ir Ulisą. Pasak režisieriaus, jis norėjo Alexo Lutzo „Gy“ („Guy“, 2018) – tai buteliu išprievartauja nepažįstamą kiu“ už vyro vaidmenį) – dvidešimt senelį. sukurti filmą, kurį būtų galima pa- mocumentary (tariamos dokumen- vaikiną. Šis vėl pasirodys Lunos gy- dveji. Jis narkomanas, kaltinamas Maxime’o Matray ir Alexios Wal- vadinti susitikimų istorija. tikos) žanro filmas apie išgalvotą venime. Mergina jaučia kaltę, nors ne vienu nusikaltimu, todėl renkasi ter komiška drama „Šviesiaplau- Aleksas (Rod Paradot) jos neprisi- galimybę gydytis nuo narkotikų kis gyvulys“ („Bêtes blondes“, 2018) mena. Netrukus Luną sužavės jau- priklausomybės kalnuose, kur įsi- gali šokiruoti neįprastomis sceno- nuolio jautrumas ir dėmesys. kūrė buvusių narkomanų bendruo- mis, bet ko dar laukti, jei pagrindi- Thomas Lilti triptiko apie medi- menė. Jie gydosi maldomis. Tomas nis filmo veikėjas Fabjenas kadaise ciną paskutinės dalies, komedijos ne iškart sugebės prisitaikyti prie buvo televizijos serialų žvaigždė. Jis „Pirmakursiai“ („Première Année“, griežtų bendruomenės taisyklių, vis dažniau praranda atmintį nuo 2018), veikėjai – du medicinos stu- bandys pabėgti, bet laikui bėgant tada, kai dingo Korina, jo ekrano dentai. Antuanas (Vincent Lacoste) atras tikėjimą, draugystę, meilę. partnerė. Fabjeno nesujaudina ir jau trečią kartą kartoja pirmąjį me- Debiutinio Marie Garel-Weiss Joni krepšyje tabaluojanti šio vai- dicinos studijų kursą, Bendžame- filmo „Daugiau jokių vakarėlių“ kino meilužio galva. Bet galbūt ji nas (William Lebghil) – tik įstojo. („La fête est finie“, 2017) vei- paskatins Fabjeną sugrįžti į praeitį? Vaikinai susidraugauja ir bando kėjos – dvi narkomanės, tą pačią išsaugoti pusiausvyrą tarp kas- dieną atvykusios į detoksikacijos „7md“ inf. „Gasparas vestuvėse“ dienybės iššūkių ir ateities vilčių centrą ir tapusios neatskiriamomis

Trumpos kino recenzijos nedarė, ir tai jam kadaise kainavo gali padėti tai padaryti, nors mes Tačiau net finale, kai Erlas galiau- Kad Erlas yra įstrigęs praėjusiame šeimą. Dabar Erlas trokšta susigrą- žinome, kad geruoju viskas nesi- siai atsiduria ten, kur jam ir vieta, amžiuje, puikiai atskleidžia kad ir Narkotikai ir tapyba žinti namiškių meilę, o staigūs pini- baigs. Niekada nesibaigia ten, kur režisierius, negailėdamas didelės scena greitkelyje, kai sustojęs padėti gai, bent taip jam iš pradžių atrodo, narkotikai. sentimentalumo dozės, rodo, kad juodaodžių porai visai ne iš piktos herojus čia pakliuvo ne tik dėl to, valios pavadina juos „negrais“. „Kurjeris“ („The Mule“), rež. Clint jog susidėjo su narkotikų prekei- Režisierius nei simpatizuoja savo Eastwood, JAV viais, bet pirmiausia todėl, kad visą herojui, nei jį teisia. Jis rodo, kad Už pirmą gautą sumą surengė gyvenimą neturėjo laiko brangiau- pasikeitė vertybės, paradoksalu, net anūkei vestuves. Už antrą naujam siam dalykui – šeimai. Taip „Kur- pačiame kartelyje: štai narkotikų gyvenimui prikėlė karo veteranų jeris“ tampa atgailos už praleistas baronas, kurio simpatiją Earlas už- klubą. Už trečią išsipirko bankruta- gražiausias gyvenimo akimirkas sitarnavo, gauna kulką į nugarą ir jo vusį sodininkystės verslą. Tačiau tai istorija. Graži išvada. vietą užima žiaurus vadas, net neke- nėra Clinto Eastwoodo vaidinamo Kaip ir ankstesniame filme „Gran tinantis taikstytis su nepriimtinais herojaus Erlo Stouno, netikėtai ta- Torino“, naujajame Eastwoodas kažkokio „tėtušio“ darbo metodais. pusio Meksikos narkotikų kartelio rodo herojų, kuris nepritampa prie Tokiame pasaulyje sėsti už grotų mulu, praturtėjimo istorija. pasikeitusio pasaulio. Seno sukir- ir ramiai auginti orchidėjas gali būti Iš pradžių garbaus amžiaus vy- pimo karo veteranas vairuoja, at- saugiausia egzistencijos forma. ras nežino, kam tarnauja ir kas yra rodytų, tuoj į šipulius subyrėsiantį gabenamuose maišuose. Jis tiesiog automobilį, klausosi anų laikų mu- nori būti naudingas ir dirbti, nes zikos, vertina gyvą bendravimą, įta- Nukelta į 11 psl. visą gyvenimą daugiau nieko ir „Kurjeris“ riai žiūri į mobiliuosius telefonus.

10 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) K inas Gyvenanti prieš kamerą „Žiemos ekranai“ prisimins Romy Schneider

Rosemarie Magdalena Albach, gi- tyrų, dorų biurgeriškų panelių festivaliui atrinktos juostos „Tai, kas musi 1938 m. Vienoje, mirusi 1982 m. ėmė vaidinti aistringas, protingas, svarbiausia“ („Les choses de la vie“, Paryžiuje. Nieko nesakantis moters savarankiškas moteris užsienio fil- 1970, Lietuvoje filmas rodytas kaip vardas ir gyvenimo datos. Tačiau muose. Jos pasiekimai kino pasau- „Gyvenimo smulkmenos“), „Seza- tai tikroji legenda tapusios aktorės lyje, pelnyti apdovanojimai, ryškūs ras ir Rozali“ („César and Rosalie“, Romy Schneider pavardė ir var- vaidmenys iškilių režisierių L. Vis- 1972), „Maksas ir metalo prekeiviai“ das bei jos dramatiško, pernelyg conti („Boccaccio’70“, „Liudvikas“), („Max et Les Ferrailleurs“, 1971) „Maksas ir metalo prekeiviai“ anksti nutrūkusio gyvenimo me- O. Welleso („Procesas“), C. Sautet, buvo sukurtos pačiu intensyviau- tai. Gimusi net kelias kartas sie- J. Losey („Trockio nužudymas“), siu aktorės karjeros laikotarpiu. Ji Dirbau su daugeliu garsių režisie- akimirka su juo ypatinga“, – prisi- kiančios aktorių dinastijos šeimoje, B. Tavernier, Costa-Gavraso jautėsi įžengusi į naują gyvenimo rių, bet labiausiai mane paveikė jis ir minė aktorė darbą filme „Sezaras ir ji anksti, būdama 15 metų, pateko („Moters šviesa“) ir kitų juostose etapą, subrendusi, pasitikinti sa- jo filmas. Norėčiau išsaugoti mūsų Rozali“. Rozali gyvenimas neatski- į filmavimo aikštelę, kai reikėjo dėmesio gimtinėje nesulaukė. Visus vimi, pilna jėgų. „Jaučiuosi taip ge- draugystę. Kine draugystės neilga- riamai susipynęs su dviem vyrais – pa- suvaidinti savo mamos Magdos domino nebent geltonojoje spau- rai ir tokia laiminga, kaip niekada. laikės. Išimtis tik Sautet. Jis išmokė gyvenusiu Sezaru (Yves Montand) Schneider herojės dukrą filme „Kai doje pasirodantys jos sudėtingo as- Žiūriu tik į priekį, gyvenu šia diena mane gyvenimo smulkmenų – ir ir jaunu dailininku Davidu (Sami vėl sužydės alyvos“ (1953). Jaunoji meninio gyvenimo aprašinėjimai: ir rytdiena, bet ne vakarykščia diena. daug ką paaiškino man apie mane.“ Frey). debiutantė visus nustebino įgimtais nutrūkęs aistringas romanas su Esu teisingame kelyje – vaidinu tai, Filmo siužetas nesudėtingas. Pa- Kuo ypatingi šie Sautet filmai? gabumais, natūralumu, jaunatvišku prancūzų aktoriumi Alainu Delonu, ką visada norėjau“, – rašė ji knygoje gyvenęs architektas Pjeras (Michel Juk iš esmės tai nesudėtingos, „ne- žavesiu. Pasipylė kvietimai filmuo- dvejos skyrybos, buvusio vyro sa- „Aš, Romy“. Piccoli) pateko į avariją ir guli iš- rėksmingos“, paprastos meilės is- tis. Greit ją ištiko didžiausia sėkmė, vižudybė, sūnaus žūtis, finansiniai Aktorė per metus nusifilmuo- tiktas komos. Jo vidinis monologas torijos (beje, paskutinis jų bendras deja, tapusi ir visą gyvenimą lydin- sunkumai, šeimos atskirtis. davo trijuose–penkiuose filmuose, veda mus per jo gyvenimą, santy- filmas vadinosi „Paprasta istorija“). čiu prakeiksmu. „Jos grožis kalba pats. Tai svaigi- dirbo beveik be laisvadienių: „Ge- kius su žmona ir su meiluže Helena, Tačiau būtent tuo jie ir išsiskiria. Tai 1955 m. režisierius Ernstas Ma- nančio žavesio ir švarios dorybės riausiai jaučiuosi, kai filmuojuosi. kurią ir vaidina Schneider, per tas tarsi sakmės apie meilę, kai, nepai- rischka pakvietė Romy suvaidinti mišinys. Ji lengva lyg Mozarto allegro, Mano nesveikavimai pasijaučia, kai „gyvenimo smulkmenas“, iš kurių sant įvairiausių sunkumų ir peri- jauną princesę Elžbietą romanti- bet tuo pačiu metu kūniška ir jaus- tik baigiasi filmavimas.“ ir susideda žmogaus egzistencija ir petijų, ji vis tiek švyti. Labai tiks- nėje kostiuminėje dramoje „Sissi“ minga. Sutikęs Romy Schneider tu- Butas Berlyne tapo nebereikalin- kurių svarbą Pjeras tik dabar su- liai psichologiškai atskleistas šio (taip namiškiai vadino būsimą Aus- rėjau laimę pažinti nuostabią meni- gas, vis daugiau laiko aktorė praleis- vokė bei įvertino. jausmo grožis, išmintis ir stiprybė. trijos ir Vengrijos imperatorę). Fil- ninkę ir puikią moterį. Buvo tikras davo Prancūzijoje. Filmas „Tai, kas Juosta tapo lūžiu – tiek aktorės, Ir čia didžiulis Schneider nuopel- mas sulaukė milžiniško pasisekimo malonumas matyti ją prieš kamerą, svarbiausia“ ir kūrybinės bendrystės tiek režisieriaus karjeroje. Filmas nas. Ji savo herojėms suteikė vidi- ir buvo itin pelningas. Sukurti net susikaupusią ir pasiruošusią kūry- pojūtis su Sautet galutinai padėjo jai pateko į Kanų festivalio konkursinę nės šviesos, orumo, laisvės pojūčio, trys jo tęsiniai, tačiau ketvirtajame bai“, – taip aktorę atsimena vienas apsispręsti gyventi Paryžiuje. programą, buvo apdovanota Louis išminties, grožio. Schneider jau kategoriškai atsisakė svarbiausių jos karjeroje režisierių Atsitiktinai kino studijos kori- Delluco prizu, o Schneider pelnė „Tiesą sakant, aš tiesiog aplen- vaidinti. Su Sissi vaidmeniu ji buvo Claude’as Sautet. doriuje sutiktas Sautet tapo „jos“ brandžios, rimtos aktorės reputa- kiau savo laiką. Tais laikais, kai dar tapatinama visą gyvenimą. Ir tė- Prancūzijoje kartu su juo su- režisieriumi. Režisierius nebuvo ciją ir įsitvirtino filmui sėkmę ga- nebuvo jokių kalbų apie moters iš- vynėje Austrijoje, ir Vokietijoje jai kurti filmai sudaro pagrindinę dalį matęs jokio filmo, kuriame vaidino rantuojančių aktorių sąraše. laisvėjimą, aš pati išsilaisvinau. Pati niekada neatleido, kad išdavė na- Schneider atminimui skirtos „Žie- Romy, tačiau jos grožis jį pritrenkė. Sunkiau aktorei sekėsi kitame tvarkiau savo gyvenimą ir dėl nieko cionalines vertybes ir vietoj mielų, mos ekranų“ retrospektyvos. Trys Nusekęs iš paskos ir tyliai įsitaisęs jųdviejų filme „Maksas ir metalo nesigailiu. studijos kamputyje, stebėjo, kaip prekeiviai“ – niūrioje nusikaltėlių Aš gyvenu prieš kamerą. Pagaliau ji dirba. Tai tik sustiprino režisie- santykių istorijoje. Sautet iš pra- turiu galimybę vaidinti tuos vaidmenis, riaus nuojautą, kad jis rado filmui džių net nenorėjo siūlyti prostitu- kurie man patinka. Įkūniju skirtin- „Tai, kas svarbiausia“ (pagal Paulio tės Lily vaidmens Romy. Jos spin- gus moterų tipus ir vaidinu vieną Guimard’o romaną) aktorę, kuri duliuojantis grožis, rodės, pernelyg gražią meilės istoriją po kitos. No- suteiks prasmę kiekvienam hero- „sutaurins“ veikėją. Tačiau aktorė riu vaidinti tik meilės istorijose“, – jės judesiui. šio jai nebūdingo vaidmens labai yra prisipažinusi Schneider. „Tai, kas svarbiausia“ tapo vienu norėjo: „Lily nepanaši į mane, bet Dar vienas „Žiemos ekranų“ fil- mėgstamiausių aktorės filmų. „Ši tai ir „užveda“. Esu įpratusi įveikti mas, kuriame pamatysime Schnei- juosta mane be galo jaudina, jos sunkumus, tai mane mobilizuoja ir der, – dokumentinis pasakojimas veiksmas nepaleidžia, ji niekada ne- skatina veikti.“ apie nebaigtą prancūzų režisieriaus pasens, – rašė Schneider savo die- Sautet ir Schneider bendradar- Henri-Georges’o Clouzot filmą noraštyje. – Sautet atviras idėjoms ir biavimą pratęsė filmas „Sezaras ir „Pragaras“. Į tikrą pavydo sukel- iniciatyvoms. Tai iš tiesų kūrybinė Rozali“. „Aš tokia laiminga, kad nu- tos beprotybės pragarą nusileidžia bendrystė. Tai toks džiaugsmas! sifilmavau šiame filme. Iš tos lai- Schneider vaidinama žmona ir jos Sautet ir aš visiškai pasitikime vie- mės net sunkus ir įtemptas darbas vyras. nas kitu, o po „Tai, kas svarbiausia“ tampa pakenčiamas. Sautet – mano „Tai, kas svarbiausia“ dar labiau vienas kitam patinkame. mylimas režisierius, kiekviena Parengė Neringa Kažukauskaitė

van Gogho tapybą, bet į jo galvą. žoles ar saulėlydžio nutviekstą Atkelta iš 10 psl. Jis bando į pasaulį pažvelgti daili- plokščią peizažą, kuriame, kaip „Prie amžinybės vartų“ („At Eter- ninko akimis. Galima ginčytis, ar sako menininkas, jis įžvelgia am- nity’s Gate“), rež. Julian Schnabel, jam pavyko toks ambicingas suma- žinybę. Kartais kadro kraštas išsi- Šveicarija, D. Britanija, Prancū- nymas, tačiau nepastebėti autorinės lieja ir vaizdą imame matyti tarsi zija, JAV, Airija vizijos ir nurašyti kameros drebė- pro primerktas akis ar ašaras. Viename interviu režisierius jimą ar skirtingų optinių lęšių nau- Šie ne tik vizualiai pagavūs, bet sakė norėjęs sukurti filmą ne tik dojimą meistrystės stokai (o tą pa- ir filmo audinyje prasmingi epizo- apie Vincentą van Goghą, bet ir darė ne vienas kritikas) būtų mažų dai atsveria silpnesnius, kuriuose apie pačią tapybą, jos santykį su mažiausiai neteisinga. pasirodo Paulis Gauguinas, daili- tikrove. Todėl šis filmas tikrai ne- Gražiausi filmo epizodai, kai ninko brolis Theo, Arlio miestelio patiks tiems, kurie laukė biografinio Willemo Dafoe vaidinamas van gyventojai ar dvasininkas. Iš grynų, pasakojimo apie dailininką, ir tiems, Goghas iškeliauja į gamtą tapyti ir tapybiškų vaizdų pasaulio esame kuriuos sužavėjo animacinis „Jūsų kamera užima subjektyvią poziciją – grąžinami į naratyvą – dailininko Vincentas“, primityviausiu būdu aplinką pradedame stebėti „daili- gyvenimo istoriją, kurią jau skai- perkėlęs žiūrovus į impresionisto ninko akimis“. Matome sausą žemę tėme, girdėjome ar matėme kituose paveikslus. mindančius batus, žvilgtelime į me- kūriniuose. Režisierius ir dailininkas Julia- džių lapus, į mūsų tinklainę patenka nas Schnabelis mus perkelia ne į saulės švesa, stebime šiurenančias Gediminas Kukta „Prie amžinybės vartų“

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 11 psl. F otografija Vestuvinės fotografijos – menas? Irenos Giedraitienės fotografijų paroda galerijoje namuose „Trivium“

Sovietmečiu jungtuvių ceremo- simboliams, – dėl jų fotografijose objektyvą iš besisukančios karu- Tai vienas iš labiau supaprastintų, Paulina Blažytė nija meninėje fotografijoje nebuvo atsiranda siužetiškumo lygmuo. selės. Viena vertus, ši fotografija buitiškesnių Giedraitienės nufoto- kažkuo labai unikalus ar išskirtinis Dažniausiai tie simboliai būna gana žaisminga ne tik dėl naudojamo grafuotų vestuvinių kadrų, tačiau Sunku įsivaizduoti šiandieninį reiškinys. Šiandien bene labiausiai įprasti (saulė, kelias, tiltas) ir suf- rakurso, bet ir dėl vietos pasirin- jis parodo, jog menininkės sukur- meno pasaulį, kuriame nuošir- dėl savo vestuvinių fotografijų ži- leruoja apie jaunavedžių laukiantį kimo (karuselių Kauno Vytauto tiems jaunavedžių atvaizdams įta- dūs, romantiški vestuvių atvaiz- nomas Jonas Daniūnas ir ironiškoji gyvenimo kelią. Tačiau šie darbai parke) bei emocijų nuotakos veide: kos turėjo ir poros užgaidos, ir tuo- dai būtų vertinami kaip aukštos Milda Drazdauskaitė – jau kiek vė- kompoziciškai įdomūs ir kitokie. čia į viena jungiasi džiaugsmas, sa- metinės „mados“. Dar svarbu, jog meninės vertės kūriniai. Į foto- lesnės kartos kūrėjai. Pavyzdžiui, viename kūrinyje įsi- votiška nuostaba ir jaudulys. Kita tokio pobūdžio darbai leidžia pa- grafijos kontekstą, ko gero, ge- Taigi, kuo galerijoje namuose mylėjusią, svajingai nusiteikusią vertus, sunku būtų pasakyti, kas žvelgti į menininkę ne vien kaip į riausiai įsirašytų tokie tuoktuves „Trivium“ eksponuojami Giedraitie- porą tarsi įrėmina medžio kamie- konkrečią akimirką turėjo didesnį dažniau reprodukuoto darbo „Ves- įamžinantys darbai, kurie keltų nės sukurti jaunavedžių atvaizdai nas ar automobilis, kuriame jaunieji poveikį nuotakai – atrakcionai ar tuvių vakarą“ autorę. Jos kūryba kur klausimus apie individus (su)sais- vedybos. kas platesnė ir spalvingesnė nei tas tančius ryšius ar veiktų kaip socia- Formos aspektai yra neatsiejama vienas vienintelis kadras ne tik jau- linis komentaras. Grožio, estetikos fotografijos tyrimų dalis, per formą nųjų įamžinimo, bet ir plėtojamų ir jausmo persmelktos vestuvinės žiūrovas gali patirti estetinį, o kartu temų, raiškos atžvilgiu. nuotraukos dažniau atsiduria šei- ir emocinį poveikį. Tačiau ir forma Į klausimą, kodėl minėti Giedrai- mos nuotraukų albumuose, ne mu- nėra viskas – ji tik lukštas, kevalas, tienės sukurti atvaizdai neabejoti- ziejuose. Iš dalies tai – dabartinių saugantis turinį. O turinio požiūriu nai nusipelnė būti priskirti meno laikų specifika. Kritiškas, netgi ci- mane visuomet labai domino dar- kategorijai, bandžiau atsakyti ne niškas žvilgsnis – įprastas, o pozi- bas, vaizduojantis nuotaką, pani- vien dėl šiandieninio vestuvinių tyvus kaltinamas naivumu. kuojančią dėl kažin kur prapuolusio fotografijų statuso. Man jis rūpėjo Tačiau būta ir kitokių laikų, ki- jaunikio. Tai spontaniškas, nesupla- ir todėl, jog ne per seniausiai su tokių meno tendencijų. Žvelgiant nuotas kadras – jame ir truputį išsilie- draugu diskutuojant apie jau kitą į sovietmečiu kūrusius fotografus jęs vaizdas, ir nerimo kupina jauno- parodą smarkiai išsiskyrė mūsų ir jų darbus, kai ir valdžia skatino sios veido išraiška. Kartu ši fotografija nuomonės. Jam atrodė, kad maty- palankiai reprezentuoti šalį, regi- gali kelti ir šypseną, taip pat priminti tos fotografijos nėra įdomios, įtrau- mai dominuoja teigiamas, šviesus apie įvykius, kuriuos norisi užmiršti. kiančios, netgi gražios, o pati tuo požiūris į pasaulį ir žmones (aišku, Menininkės fotografijos įdomios tarpu negalėjau atsižavėti matomais buvo ir tokių fotomenininkų kaip ir tuo, kad užfiksuoja Lietuvoje jau vaizdais. Tai tik dar kartą priminė, Irena Giedraitienė, iš serijos „Vestuvės“ Rimaldas Vikšraitis, kūręs atvirą apnykusias vestuvių tradicijas. „Tri- kad menas – labai abstrakti ir su- socialinę kritiką). Priesakai, pa- vium“ vykstančioje parodoje tokių bjektyvi sąvoka. Tačiau vis tiek įti- našu, sutapo su Irenos Giedrai- skiriasi nuo tų, kuriuos matome sėdi. Kitaip tariant, minėtuose me- darbų nėra daug, tačiau viename kinėjau ir toliau įtikinėsiu tuo, kuo tienės natūra, ji fiksavo gyvenimą šeimos nuotraukų albumuose? Kas nininkės sukurtuose vaizduose vis- matyti piršlio korimas – paprotys, tikiu, kuo neabejoju. Taip kaip tikiu, pozityviai kiekviename cikle – vil- juos padaro menu? Bandydama sau kas atrodo tarsi savo vietose. vertas dėmesio ne vien meniniu, kad Giedraitienės vestuvių fotogra- ties ir šviesos paieškų galima pa- atsakyti į šį klausimą, suradau kelis Kaip kitą meistriškumą įrodantį bet ir istoriniu požiūriu. Nuotrau- fijos – menas! Grynų gryniausias me- stebėti netgi laidotuvių fotografi- argumentus. Kaip vieną svarbiausių formos aspektą išskirčiau Giedrai- kose ryškėja ir sovietmečio vestu- nas, nes svarbiausia – ne objektas, o jose. Todėl svarbią vietą autorės galėčiau išskirti kompoziciją. La- tienės pasirinktus rakursus. Jie di- vinių fotografijų mados – pavyz- jo matymas. kūryboje užimančios vestuvių biau „reprezentacinio“ pobūdžio namiški, nenuobodūs – be tradici- džiui, jaunikis, gamtos apsuptyje nuotraukos, kuriose matomas fotografijose (turiu omenyje dar- nio fiksavimo akių lygyje, pastebimi (tikriausiai kažkur miške) ranka Paroda veikia iki sausio 23 d. švelnumas, meilė, džiugesys, at- bus, kurių pagrindinė funkcija yra ir kiek įvairesni sprendimai. Vie- prilaikantis nuotakos suknelės apa- Galerija namuose „Trivium“ rodo kaip itin palanki terpė meni- estetiškai ir romantiškai atvaizduoti name iš darbų menininkė fiksuoja čią. Fotografija komiška, bet man ji (Vilkpėdės g. 7–105, Vilnius) ninkės vidinių impulsų, talento ir jaunuosius) autorė apgalvotai kons- tiltu žingsniuojančią vestuvių pro- priminė tėvų saugomas nuotraukas Apsilankyti galima iš anksto susitarus jaunavedžių patiriamų gyvų emo- truoja vaizdą, kuriame reikšmingas cesiją iš paukščio skrydžio, o kitame iš draugų vestuvių, kuriose tokia ar tel. + 370 693 58318 cijų jungčiai. vaidmuo neretai tenka skirtingiems kūrinyje nuotaka žvelgia žemyn į panašios scenos buvo gana dažnos.

12 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) K inas Kita medalio pusė Krėsle prie televizoriaus

Mėgstu sendaikčių parduotuves, paslaptingai dingsta laivai, ir kartu Blogi filmai nutinka ne tik blo- vadinamuosius blusturgius. Seni su dvylikamečiu sūnumi patekusį į giems režisieriams. Po 1998 m. pa- daiktai žadina prisiminimus ir at- XVII a. piratų rankas? Arba kodėl sirodžiusio ir puikiai vokiečių kino rodo, kad nupirkęs kokią niekam Russellas Crowe sutiko vaidinti re- ekspresionizmo dvasią stilizavusio nebereikalingą lėkštę, peleninę ar perio, aktoriaus, kovinių filmų re- „Tamsaus miesto“ seku Alexo Pro- žaislą išgelbėsiu nuo šiukšlyno ne žisieriaus RZA filme „Žmogus su yaso kūrybą ir slapta žaviuosi jo juos, o laiko ženklą, be kurio pra- plieniniais kumščiais“ (LRT, šį- megalomanija. „Egipto dievus“ eities istorija būtų nepilna. Kur ra- vakar, 18 d. 22.50) apie iš vergijos (TV3, šįvakar, 18 d. 21.15) jis sukūrė site puodelį su garsiosios „Neringos“ JAV pabėgusį juodaodį kalvį, kuris po septynerių metų pertraukos ir kavinės ženklu? Bent dabar tai gal feodalinėje Kinijoje gamina visiems, sulaukė daug kritiškų recenzijų, nes vienintelis materialus jos buvusio taip pat ir auksą gabenantiems nu- nusprendė filme perpasakoti Egipto egzistavimo įrodymas. Aš tokį turiu. sikaltėlių klanams, reikalingus gin- mitologiją: tamsos dievas Setas už- Bet su senais filmais būna kitaip. klus. Kalvį suvaidino pats režisie- muša brolį Ozirį ir apakina jo sūnų Vieni jų sensta oriai ir su trenksmu rius, o Crowe persikūnijo į nuo Gorą, kad užimtų sostą, bet netikė- sugrįžta į garsių festivalių retros- opiumo priklausomą britų kareivį. tai Setui pasipriešina vagišius, no- pektyvas, kitus patyliukais rodo Arba kodėl BTV (šįvakar, 18 d. 22 val.) rintis sugrąžinti į gyvenimą savo „Žmogus su plieniniais kumščiais“ televizijos, kurioms šiuos filmus prisiminė pamirštą Jonathano Mos- mylimąją, ir t.t. Egiptas Proyaso prikabino prie daug geresnių „pa- tow 1991 m. filmą „Juodojo angelo filme primena ne galingą imperiją, Atvirai sakant, man užteko rekla- filmų peržiūras, suformavusias keto“. Šią savaitę tokių bus nema- skrydis“, kurio veikėjas, vienas ge- o daugiakultūrį fantastišką univer- minio klipo, bet juk yra mėgstan- net kelių žiūrovų kartų dokumen- žai, ir ne visai senų, ir net su gerais riausių JAV karinės bazės Nevadoje sumą, gal net panašų į Tolkieno su- čiųjų, kad būtų kuo daugiau kraujo. tinio kino skonį) filmą „Lecho aktoriais. Ar juos verta žiūrėti? Ir lakūnų, ramus ir religingas žmo- kurtą pasaulį. Faraonų nėra, žmo- Sentimentalių istorijų mėgėjams Wałęsos portretas“ („LRT Plius“, taip, ir ne, bent jau man panašus gus, staiga pasijutęs mirties angelu nes valdo dievai, o nuo žmonių jie LRT (20 d. 22.20) parodys „Subti- 21 d. 19.15). 1980 m. rugpjūčio 13 d. tresh’as kartais suteikia gana keisto skrenda atominėmis bombomis skiriasi tik tuo, kad gali virsti fan- lumą“, Davido Foenkinoso romano Wałęsa buvo dar niekam nežino- estetinio malonumo ar sukelia naikinti nuodėmių miesto Las Ve- tastiškomis pabaisomis, – toks net ekranizaciją, kurią sukūrė pats ra- mas elektrikas, bet po septynioli- klausimų. Pavyzdžiui, koks vel- gaso. Užtenka, kad televizijos mus labai gero aktoriaus Geoffrey Rusho šytojas kartu su Stéphane’u Foen- kos dienų tapo antikomunistinio nias nešė puikų britų aktorių Mi- nuolat bombarduoja visokiais ku- suvaidintas Ra. kinosu. Jo herojei Natali (Audrey judėjimo vadovu ir išgarsėjo vi- chaelą Caine’ą į 1980 m. Michaelo nigų pasisakymais – net per žinias, Mario Van Peeblesas – JAV juo- Tautou) iš pradžių viskas klostėsi same pasaulyje. Kol Wałęsa buvo Ritchie trilerį „Sala“ („LRT Plius“, su kuriomis šie negali turėti nieko daodžių kino pradininko Melvino puikiai: kartu su mylimu vyru Fran- profsąjungų atstovas ir rugpjūčio 19 d. 21 val.), kuriame jam teko bendra, nes Bažnyčia, tikiu, nėra Van Peebleso sūnus – yra aktorius, sua jie buvo jauni, gražūs ir turėjo streikų simbolis, niekam netrukdė vaidinti žurnalistą, nutarusį išsi- naujienų šaltinis ir rūpinasi dvasi- scenaristas, režisierius, prodiuse- gerus darbus. Bet vyras staiga mirė jo išsilavinimo stoka ir manieros, aiškinti, kodėl Floridos apylinkėse niais reikalais. ris. Jo 2016 m. filmas„Indianapo - ir Natali, kad apie tai negalvotų, pa- kurias jis atsinešė iš savo šeimos lis. Nepaprasta drąsa“ (TV3, 20 d. sinėrė į darbą. Po trejų metų jos ir darbo. Tačiau kai tapo Lenkijos 22.30) paremtas tikrais įvykiais ir darbovietėje pasirodo besišypsan- prezidentu, jo ydos ir silpnybės vis nukels į 1945-uosius, kai iki An- tis ir plinkantis švedas Markusas dažniau pradėjo erzinti lenkų vi- trojo pasaulinio karo pabaigos (François Damiens), sukeliantis suomenę. Jis iki šiol dažnai tampa buvo likusios kelios savaitės. JAV Natali norą jį pabučiuoti. Tai ro- kritikos objektu. Fidykas nusprendė karinis kreiseris gauna slaptą už- mantiškos istorijos pradžia: Natali leisti Wałęsai filme pačiam papasa- duotį – pristatyti į karinę bazę pradeda busti iš letargo. „Subtilu- koti, kaip jis suvokia save. Kalbėda- branduolinę bombos, kuri bus mas“ tikrai labai subtilus ir neskaus- masis su režisieriumi politikas nu- numesta ant Hirošimos, galvutę. mingas filmas. rodė klausimus, kurie neturėtų būti Tačiau grįžtantį atgal kreiserį su- Jei vaidybiniai filmai pasirodys liečiami. Tačiau filmo tikslas buvo sprogdina japonų povandeninis saldūs, pernelyg kruvini ar per nai- ne viena medalio pusė, bet objek- laivas. Kapitono (Nicolas Cage) vūs, pasižiūrėkite vieno geriausių tyvus Wałęsos portretas. Įdomu, ar pagalbos šauksmo niekas neiš- lenkų kino dokumentininkų ir pro- Fidykui pavyko. girdo ir maždaug devynių šimtų vokatorių Andrzejaus Fidyko (beje, dreifuojančių įgulos narių laukia nacionalinėje lenkų televizijoje jis Jūsų – „Egipto dievai“ badas, troškulys bei ryklių atakos. rengė išskirtinių dokumentinių Jonas Ūbis

Europoje kylančio nacionalizmo netgi gali būti perteikiamos mi- nacionalinio dramos teatro scenoje romaną „Broliai Karamazovai“. Premjeros ir radikalizmo pavojai traukia in- zanscenomis. Tekstas tapo artimas spektakliu „Yolo“ (2014), kalbančiu Taip pat 2017 m. Lietuvos muzi- terpretuoti amžinai aktualius an- XX ar XXI a. tekstams. Jis psicho- apie nenutrūkstamą karo istoriją. kos ir teatro akademijos Balkono Spektaklis „Trojietės“ – tikinius tekstus tarsi nerimo kupi- loginis, ne monumentalus, o veikė- 2016 m. Makauskas pastatė spek- teatre parodytas spektaklis „Dis- karo aukų koliažas nus perspėjimus. Pagrindinė mūsų jai – gyvi ir galima jausti jų vidinę taklį vaikams „Laimingasis princas“ connection“ (liet. atjungimas). Pra- spektaklio tema – karo auka. Ją no- dramą. Antikos tekstuose įžvelgiu pagal Oscaro Wilde’o to paties pava- ėjusiais metais LMTA režisierius riu atskleisti žmogiškųjų tragedijų šiuolaikiško ir įdomaus teatro gali- dinimo pasaką, o 2017 m. Valstybinio pristatė spektaklį „Pelikanas“ pa- 99-ąjį Nacionalinio Kauno dramos koliažu, analizuojančiu platų kari- mybę“, – pasakoja režisierius. jaunimo teatro scenoje pristatytas gal to paties pavadinimo Augusto teatro sezoną tęsia pagal Euripido nės tematikos spektrą: karo absurdą, Jaunosios kartos režisierius Povi- trečiasis režisieriaus darbas „Apsė- Strindbergo dramą. Naujausias Ma- tragedijas ir šiuolaikinę literatūrą moters aukojimą, smurtą prieš mo- las Makauskas debiutavo Lietuvos dimas“ pagal Fiodoro Dostojevskio kausko režisūrinis darbas ir debiu- režisieriaus Povilo Makausko su- teris, žiaurumą, nacionalizmo pa- tas Nacionaliniame Kauno dramos kurtas spektaklis „Trojietės“, kurio sekmes, patriarchato krizę, netek- teatre – spektaklis „Trojietės“. premjera įvyks sausio 18, 19 ir 25 d. čių bei karo traumų temas“, – sako Makauskas yra ne tik šio spek- Rūtos salėje. Makauskas. taklio režisierius bei inscenizacijos Spektaklio dramaturgiją sudaro Nauja teksto adaptacija artima autorius, bet ir scenografijos ben- Trojos karo motyvai iš Euripido tra- psichologinei dramai – kūrybinė draautoris. Scenovaizdį ir kostiu- gedijų „Ifigenija Aulidėje“ ir „Tro- komanda atsisakė chorų, nuo pa- mus kuria Dominyka Kačonaitė, jietės“, taip pat fragmentai iš Mar- grindinės siužetinės linijos nuto- kompozitorė – Gabija Gaigalaitė. garet Atwood „Penelopiados: mito lusių pasakojimų ir atpasakojimų, Spektaklyje vaidina Martyna Ge- apie Penelopę ir Odisėją“ ir Svetla- prieš pustrečio tūkstančio metų bū- dvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Fausta nos Aleksijevič knygos „Karo vei- dingų teatro vaidybai su kaukėmis. Semionovaitė, Vilija Grigaitytė, Gy- das nemoteriškas“ bei kita doku- „Į tuometinei dramaturgijai būdin- tis Laskovas, Saulius Čiučelis ir Vai- mentinė medžiaga. gus veiksmo, savų jausmų ir aplin- das Maršalka. „Priklausau atkurtos nepriklauso- kybių atpasakojimus žvelgiame mybės laikotarpiu gimusiųjų kartai pasitelkdami šiuolaikinio teatro NKDT inf. ir šiandien matau reikiamybę ap- scenines ir aktorines galimybes. mąstyti pacifizmo ir taikos idėjas. Supratome, kad kai kurios eilutės Spektaklio „Trojietės“ repeticija D. Stankevičiaus nuotr.

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 13 psl. Sausio 18–27

Parodos „7md“ rekomenduoja „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevi- nuo 24 d. – paroda „Tarp gyvenimo ir čius ir jo poema „Ponas Tadas“ (paroda ski- mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto Vilnius riama Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo akivaizdoje“ Muzika Nacionalinė dailės galerija atkūrimo šimtmečiui) Namų galerija „Trivium“ Vasario 1 ir 2 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis Konstitucijos pr. 22 VDA parodų salės „Titanikas“ Vilkpėdės g. 7–105 simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo, meno vadovo ir vyriau- XX a. Lietuvos dailės ekspozicija Maironio g. 3 iki 23 d. – Irenos Giedraitienės fotografijos siojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, švęs 30-metį. Pasveikinti orkestro į Paroda „Kolega iš kitos genties. Meninin- Sauliaus Vaitiekūno retrospektyvinė „Galera“ Vilniaus kongresų rūmus atvyks garsiausi Lietuvos operos solistai: pirma- kas susitinka su verslininku“ paroda „XXI amžiaus muziejus“ Užupio g. 2 A jame orkestro koncerte dainavę Irena Milkevičiūtė ir Vladimiras Prudnikovas iki 20 d. – Antano Sutkaus fotoparoda VDA galerija „Artifex“ Tado Tručilausko darbų paroda „JAH3Lp“ bei jaunosios kartos žvaigždės Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas ir „Kosmos“ Gaono g. 1 Kostas Smoriginas. Koncerte taip pat pasirodys pianistai Petras Geniušas Jono Dovydėno fotoparoda „11 kelionių į Rašytojų klubas Gintarės Kuznecovaitės paroda „Alisa Ste- ir Lukas Geniušas, ilgametis orkestro draugas ir bendražygis Alexanderis Afganistaną“ K. Sirvydo g. 6 buklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“ Ramunės Sladkevičiūtės-Dainienės tapy- Paley, violončelininkas David Geringas, smuikininkė Dalia Kuznecovaitė Vilniaus paveikslų galerija A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ bos paroda „Pelargonijos“ bei Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio. Šven- Didžioji g. 4 Dominikonų g. 15 tinį vakarą orkestrui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai „Skalvijos“ kino centras Dailininkų Tamošaičių kūryba Lietuvos dailė XVI–XIX a. Goštauto g. 2 / 15 Teatras XIX–XX a. pirmos pusės liaudies meno Alexandre’o Clérisse’o šilkografijos es- Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai Sausio 18, 19 ir 31 d. Jaunimo teatro studijoje įvyks aktoriaus Andriaus rinkiniai tampų paroda „Cyclocolor“ XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juo- Bialobžeskio autorinio darbo „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ pagal poeto Prospekto fotografijos galerija zapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygų trilogiją „Valhala“ premjera. Pa- Gedimino pr. 43 Kaunas Radvilų rūmai sak Bialobžeskio, „Tai bus poezijos spektaklis: intensyvus, trūkčiojantis, Arturo Valiaugos paroda „Perkurtos Velso Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės Vilniaus g. 24 atmosferiškas. Kaip kardiograma. Krintanti ir kylanti gyvenimo linija, istorijos“ muziejus Europos dailė XVI–XIX a. kurioje Rimvydo Stankevičiaus tekstas yra spektaklio alfa ir omega. Jo V. Putvinskio g. 55 „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos“ Vilniaus fotografijos galerija tekstai labai asmeniški. Jei rašyčiau eilėraščius, jie atrodytų labai pana- Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai Stiklių g. 4 šiai. (...) Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, istorija“ stebuklai“ iki 19 d. – Alvydo Donėlos fotografijų gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija... Ten slypi daug iki 20 d. – paroda „Varkalis. Knygos, plaka- paroda „Paraiškos“ pojūčių, patirčių, todėl ir reviziją reikia daryti drąsiai, negailint savęs. Na, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus tai, piešiniai“ Pamėnkalnio galerija tokį švelnų skrodimą – su krauju ir ašarom...“ Spektaklyje vaidina Min- Arsenalo g. 3A nuo 24 d. – Stasio Eidrigevičiaus paroda Pamėnkalnio g. 1 daugas Ancevičius, Aldona Bendoriūtė, Andrius Bialobžeskis ir Emilija Paroda „Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“ „Hommage á Čiurlionis“ Rūtos Matulevičiūtės paroda-instaliacija Jaujininkaitė. Scenografė – Neringa Keršulytė, videoprojekcijų daili- Vytauto Kasiulio dailės muziejus „Wisdom Vendor“ („Išminties automatas“) M. Žilinsko dailės galerija ninkas – Kornelijus Jaroševičius, muzikos atlikėjai – Mantvydas Leonas A. Goštauto g. 1 Nepriklausomybės a. 12 Galerija „Vartai“ Pranulis, Haroldas Parulis ir Domantas Razmus. Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija Konstantino Žardalevičiaus tapybos Vilniaus g. 39 Retrospektyvinė paroda „Eva Kubbos: tarp paroda „Aseminė tapyba, kas tai?“ iki 25 d. – Julijono Urbono paroda „Planeta Spektakliai horizontų“ Prano Gailiaus paroda „Gyvenimo scenos“ 22 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatre – iš žmonių“ „CINKAS (ZN)“ (pagal S. Aleksijevič knygas). Lietuvos nacionalinis muziejus Kauno paveikslų galerija Šv. Jono gatvės galerija Vilnius Rež. E. Nekrošius Arsenalo g. 1 K. Donelaičio g. 16 Šv. Jono g. 11 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto 23 d. 18 val. teatro fojė – „LIŪDNOS DAI- Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. iki 27 d. – Rimanto Antano Šulskio (1943– nuo 18 d. – Egono Persevico skulptūros ir teatras NOS IŠ EUROPOS ŠIRDIES“ (pagal F. Dosto- Lietuvių liaudies menas; Kryždirbystė 1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukš- Uldžio Rubezio tapybos paroda „Viduryje 19 d. 18.30 – G. Puccini „MADAM BATERF- jevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“). Arsenalo g. 3 čiu“, skirta menininko 75 metų jubiliejui Lietuvos archeologija niekur“ LAI“. Dir. M. Staškus Rež. K. Smedsas (Suomija) A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių 20 d. 12 val. – S. Prokofjevo „PELENĖ“. 24 d. 18 val. – C. Murillo „TAMSOS ŽAIDI- Gedimino pilies bokštas Galerija „Arka“ muziejus Dir. A. Šulčys (Nacionalinės M.K. Čiurlio- MAS“. Rež. D. Rabašauskas (Mažoji salė) Arsenalo g. 5 Aušros Vartų g. 7 V. Putvinskio g. 64 nio menų mokyklos Baleto skyrius) 25 d. 18 val. – M. Anderssono „BĖGIKAS“. Gedimino pilies istorija ir ginklai iki 26 d. – Ugnės Žilytės paroda „Mažieji iki 27 d. – Dogu Bankovo paroda „Esu tas 21, 28 d. 11 val. Kamerinėje salėje – kon- Rež. O. Lapina (Mažoji salė) Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaiz- įkvėpimai“ priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“ certas kūdikiams „Muzika mažoms ausy- dai pro Gedimino pilies bokšto langus“ Paroda „Juozapas Miliūnas (1933–2016). Vilniaus mažasis teatras Adelės ir Pauliaus Galaunių namai tėms“. Griežia LNOBT orkestro muzikantai: Apžvalgos aikštelė Tolumos, sutemos...“ 18 d. 18.30 – „MANNO LAIMĖ (pagal Th. Manno Vydūno al. 2 V. Makrickienė (smuikas), G. Kriščiūnaitė noveles). Rež. G. Balpeisova Kazio Varnelio namai-muziejus Dailininkų sąjungos galerija iki 24 d. – paroda „Abodu ėr abėdvės: (smuikas), M. Makrickas (altas), M. Rut- 19 d. 18.30 – W. Gibsono „DVIESE SŪPUO- Didžioji g. 26 Vokiečių g. 2 dviejų sostinių susitikimai“ kauskas (violončelė). Koncerto vedėjas KLĖSE“. Rež. U. Baialievas K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos ekspozicija Česlovo Lukensko kūrybos paroda „Reivo Galerija „Meno parkas“ T. Dapšauskas, scenografė G. Jonaitytė 20 d. 18.30 – „FANTAZIJUS“ (pagal A. de Paroda „Knygos menas“ terminalas“ Rotušės a. 27 24 d. 18.30 – „ŽYDRASIS DUNOJUS“ (pagal Musset pjesę). Rež. G. Tuminaitė Pylimo galerija Signatarų namai iki 25 d. – Kaido Ole’s (Estija) ir Jono Ga- J. Strausso muz.). Dir. M. Staškus 22 d. 18.30 – J. Tumo-Vaižganto „DĖDĖS IR Pylimo g. 30 Pilies g. 26 siūno paroda „Družba“ 25 d. 18.30 – PREMJERA! B. Bartóko „STE- DĖDIENĖS“. Rež. G. Tuminaitė iki 19 d. – naujametinė tapybos paroda Ekspozicija „Lietuvos kelias į valstybingumą BUKLINGAS MANDARINAS“. Choreogr. 23, 24 d. 18.30 – M. Ivaškevičiaus „MADA- „Pavasaris ateis“ (Jonas Čeponis, Vincentas Kauno fotografijos galerija nuo XIX a. II p. iki 1918 m. vasario 16 d.“ K. Pastoras; „HERCOGO MĖLYNBARZDŽIO GASKARAS“. Rež. statytojas R. Tuminas, Gečas, Aloyzas Stasiulevičius, Leonardas Vilniaus g. 2 Tautinis atgimimas ir valstybės kūrimas: PILIS“. Rež. C. Kaelis. Spektaklių muzikos rež. A. Dapšys Tuleikis, Rimas Bičiūnas, Raimondas Mar- Paroda „Svetur“ medaliai, monetos vad. R. Šervenikas 25 d. 19 val. – I. Bergmano „DVASINIAI REI- tinėnas, Jonas Daniliauskas, Galius Kličius, Vilniaus gynybinės sienos bastėja Nacionalinis dramos teatras KALAI“. Rež. K. Glušajevas Solomonas Teitelbaumas) Klaipėda Bokšto g. 20 / 18 Lietuvos dailės muziejaus Prano 19 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre, 23 d. 18 val. Oskaro Koršunovo teatras AV17 galerija Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir ginkluo- Domšaičio galerija Marijampolės kultūros centre, 25 d. 18 val. 18 d. 19 val. OKT studijoje – M. Gorkio „DU- Totorių g. 5 tės ekspozicija Liepų g. 33 Utenos kultūros centre – A. Čechovo „TRYS GNE“. Rež. O. Koršunovas iki 19 d. – Nerijaus Ermino paroda „Mąs- Pastarųjų metų Lietuvos archeologijos at- Paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Ne- SESERYS“. Rež. Y. Ross 19 d. 15 val. Marijampolės dramos teatre – tantis vandenynas. Svečiai“ radimų paroda matyti kūriniai“ Mažoji salė B. Brechto „VESTUVĖS“. Rež. O. Koršunovas nuo 24 d. – Kristinos Inčiūraitės persona- Bažnytinio paveldo muziejus Giedrės Masiulytės-Burbienės fotografijų 18 d. 19 val. – M. Nastaravičiaus „DEMO- 19 d. 19 val. OKT studijoje – PREMJERA! linė paroda „Limbo“ Šv. Mykolo g. 9 paroda KRATIJA“. Rež. P. Ignatavičius M. Vildžiaus, G. Labanauskaitės „Y“. Rež. Jono Meko vizualiųjų menų centras 19 d. 16 val. – „DREAMLAND“. Paroda „Nugalėk blogį gerumu: palaimin- KKKC parodų rūmai A. Leonova, scenogr. I. Komissarova, mu- Malūnų g. 8 Rež. M. Jančiauskas tasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ Didžioji Vandens g. 2 zika A. Šiurio, videodail. V. Narbutas. Vai- Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda 20 d. 12, 14 val. – C. Brandau „TRIJULIS Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionie- VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos dina V. Novopolskis, Š. Zenkevičius, „Nuodėmės“ AUKŠTYN KOJOM“. Rež. G. Kriaučionytė rių šimtmečio kelias“ paroda „80+20“ I. Šepetkaitė, A. Šuminskaitė 22, 23 d. 19 val. – M. von Mayenburgo MO muziejus Savicko paveikslų galerija Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš 21 d. 19 val. OKT studijoje – B. Kapustins- „KANKINYS“. Rež. O. Koršunovas Pylimo g. 17 J. Basanavičiaus g. 11 ateinu“ kaitės „TERAPIJOS“. Rež. K. Glušajevas nuo 18 d. – Remigijaus Venckaus paroda 24 d. 19 val. – A. Rutkēviča „GYVŪNAS (KU 23 d. 19 val. OKT studijoje– T. Dorsto, U. Ehler Paroda „Visas menas – apie mus“ Klaipėdos galerija „Solaris“ KŪ)“. Rež. R. Atkočiūnas „AŠ, FOJERBACH“. Rež. L. Židonytė Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija Bažnyčių g. 6 25 d. 19 val. – „LEDO VAIKAI“. Rež. B. Mar 24, 25 d. 19 val. OKT studijoje– I. Vyrypa- „Villa Lituania“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno Paroda „Art Sale“ iki 27 d. – fotografijų paroda „Praeinantis galerija Valstybinis jaunimo teatras jevo „ŠOKIS DELHI“. Rež. O. Koršunovas 18, 19 d. 18 val. – PREMJERA! R. Stankevičiaus kasdienis gyvenimas“ Vilniaus g. 39 / 6 Šiauliai Rusų dramos teatras „VALHALA. POETINIAI (IŠSI)TARDYMAI“. Valdovų rūmai Paroda „Vaikas manyje“ „Laiptų“ galerija 18, 19 d. 18.30 val. – PREMJERA! J. Misto Rež. A. Bialobžeskis. Vaidina M. Ancevičius, Katedros a. 4 Valstybinio Vilniaus Gaono žydų Žemaitės g. 83 „MADAM RUBINŠTEIN“. Rež. R. Banionis A. Bendoriūtė, A. Bialobžeskis, E. Jaujinin- „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo muziejaus Tolerancijos centras Raimundo Sližio (1952–2008) tapybos 20 d. 12, 15 val. – PREMJERA! A. Čechovo kaitė (Studija) skulptūros paroda“ Naugarduko g. 10 / 2 paroda „KAŠTONĖ“. Rež. M. Čaplina 20 d. 15, 15.30, 16, 16.30 teatro fojė – T. Kavta- „Asmens tapatybės ir kelionės dokumentai iki 21 d. – paroda „Simonas Karczmaras: Tarptautinė grafikos ir fotografijos paroda 24, 25 d. 18.30 – M. Bulgakovo „ZOIKOS radzės „APIE BAIMES“. Rež. O. Lapina Lietuvoje“ nuo Dieveniškių iki Cfato“ „Žiupsnelis druskos“ BUTAS“. Rež. R. Atkočiūnas

14 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) Koncertai Bibliografinės žinios 24 d. 18.30 val. – „DOSTOJEVSKIO ANGE- 25 d. 19 val. Ilgojoje salėje – A. Landsbergio

LAI“ (F. Dostojevskio kūrinių motyvais). „VĖJAS GLUOSNIUOSE“. Rež. G. Padegimas Lietuvos nacionalinė filharmonija GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS Scen. aut. ir rež. B. Mar (Erdvė A–Z) Kauno valstybinis muzikinis teatras 19 d. 19 val. Valdovų rūmų Didžiojoje rene- Vilniaus teatras „Lėlė“ 19 d. 18 val. – F. Wildhorno „DŽEKILAS IR sansinėje menėje, 24 d. 18 val. Ukmergės Alisos tinklas : romanas / Kate Quinn ; iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. – Vilnius : Didžioji salė HAIDAS“. Meno vad. K.S. Jakštas, rež. kultūros centre – orkestro muzikos koncer- Alma littera, 2018. – 525, [2] p.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-3539-6 (įr.) 18 d. 18.30 val. – „NE PAGAL ŠIO PASAULIO V. Streiča, muzikinis vad. ir dir. R. Šumila, tas „Mozarto muzikos efektas“. Lietuvos Aušros pažadas : [romanas] / Romain Gary ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – MADĄ“ (fantazija apie poetą K. Donelaitį). dir. E. Pehkas kamerinis orkestras. Solistai V. Sriubikis 9-oji laida. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 358, [1] p.. – („Baltų lankų“ rinktinė Insc. aut. ir rež. R. Kazlas 20 d. 12 val. – W.A. Mozarto „MAŽOJI (fleita), P. Paškevičius (obojus), J. Daunytė proza, ISSN 1822-6930). – Tiražas 1800 egz.. – ISBN 978-9955-23-753-2 (įr.) 19 d. 12 val. – S. Siudikos „TRYS PARŠIU- BURTŲ FLEITA“. Dir. V. Visockis (arfa). Dir. R. Šervenikas. Programoje Bendratis : [vieno eilėraščio istorija] : [poezija] / [Mindaugas Nastaravičius]. – Vilnius : KAI“. Rež. A. Mikutis 20 d. 18 val. – J. Strausso „KITA PELENĖS W.A. Mozarto kūriniai Tyto alba, [2018]. – 60, [2] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-466-365-9 20 d. 12 val. – „BATUOTAS KATINAS“ (Ch. Per- ISTORIJA“. Choreogr. ir insc. aut. G. San- 27 d. 12 val. Valdovų rūmų Renginių salėje – Daugiakampis : [romanas] / Valentinas Klimašauskas. – Kaunas : Six Chairs Books, 2018. – rault pasakos motyvais). Rež. A. Mikutis tucci (Italija). Dir. V. Visockis koncertas visai šeimai „Metų laikai“. Čiur- 218, [3] p.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-96058-0-7 18 d. 18.30 val. – „NE PAGAL ŠIO PASAULIO 23, 24 d. 18 val. – I. Kálmáno „MISTERIS X“. lionio kvartetas. Koncertą veda S. Zajan- MADĄ“ (fantazija apie poetą K. Donelaitį). Rež. V. Streiča, dir. J. Janulevičius čauskaitė. Programoje J. Haydno, E. Griego, Geniali vagystė : romanas / Anton Svensson ; iš švedų kalbos vertė Simona Padvelskytė. – Insc. aut. ir rež. R. Kazlas 25 d. 18 val. – R. Planquette’o „KORNEVI- B. Bartóko, W.A. Mozarto ir kt. kūriniai Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 494, [1] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609- 19 d. 12 val. – S. Siudikos „TRYS PARŠIU- LIO VARPAI“. Dir. V. Visockis 27 d. 16 val. Taikomosios dailės ir dizaino 479-112-3 (įr.)

KAI“. Rež. A. Mikutis Kauno kamerinis teatras muziejuje – kamerinės muzikos koncertas Glesum : [romanas] / Rasa Aškinytė. – 2-oji laida. – Vilnius : Vaga, 2018. – 169, [5] p. : žml.. – 20 d. 12 val. – „BATUOTAS KATINAS“ (Ch. Per- 18, 19 d. 18 val. – L. Janušytės „KOREKTŪ- „J.S. Bacho muzikos visata I“. Ansamblis Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02432-2 (įr.) rault pasakos motyvais). Rež. A. Mikutis „Musica humana“, vokalinis duetas „Duo ROS KLAIDA“. Rež. A. Dilytė Hipis : [romanas] / Paulo Coelho ; iš portugalų kalbos vertė Ernesta Žukauskaitė Monteiro. – Palėpės salė barocco“: R.Dubinskaitė, S. Šerytė (meco- 19, 20 d. 19 val. Centriniame knygyne (Laisvės al. Vilnius : Vaga, 2018. – 252, [2] p.. – Tiražas 5000 egz.. – ISBN 978-5-415-02532-9 (įr.) 20 d. 16 val. – „PASAKA APIE VĖŽLIUKĄ“ 81) – „NOKTIURNAS“. Rež. G. Padegimas sopranai). Dir. A. Vizgirda. Koncertą veda Imperatorienė Sisi : romanas / Allison Pataki ; iš anglų kalbos vertė Dalia Zaikauskienė. – Vil- (Ž. Gryvos knygelės motyvais). Inscen. aut., 20 d. 15 val. – A. Dilytės „NEGALIMA!“ R. Dubinskaitė. Programoje J.S. Bacho, nius : Alma littera, 2018. – 508, [1] p. : žml.. – Tiražas 1800 egz.. – ISBN 978-609-01-3548-8 (įr.) rež. ir dail. A. Mikutis Rež. A. Dilytė G.F. Händelio, G.Ph. Telemanno kūriniai …Ir jaučiu, kaip Lietuva širdin įauga… : poezija / Kėdainių literatų ir menininkų sambūris 24, 25 d. 18.30 – PREMJERA! „DORIANO 23 d. 19 val. – J. Kelero „58 SAPNAI“. Rež. 26 d. 13 val. Panevėžio bendruomenių rū- „Vaivorykštės tiltai“ ; [redaktorė ir sudarytoja Alma Jociuvienė] ; [iliustravo Aistė Kanapec- GRĖJAUS PORTRETAS“ (O. Wilde’o romano R. Bartulis muose – teatralizuotas koncertas visai kaitė-Čerenkovienė]. – Kaišiadorys : Printėja, 2018. – 87, [1] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 90 motyvais). Rež. G. Radvilavičiūtė, dail. 24, 25 d. 19 val. – PREMJERA! A. Oz „VĖJO šeimai „Žvaigždžių karų siuita“. Lietuvos egz.. – ISBN 978-609-445-452-3 R. Valčik, komp. R. Mačiliūnaitė PRIGIMTIS“. Rež. G. Aleksa nacionalinis simfoninis orkestras. Dir. Mažoji salė R. Šervenikas. Programoje J. Williamso Izaokas : apysaka / Antanas Škėma. – Vilnius : Odilė, [2018]. – 149, [2] p. : portr.. – Tiražas Kauno lėlių teatras 19 d. 14 val. – R. Mikučio „LIUNĖS NUOTY- „Žvaigždžių karų siuita“ 1200 egz.. – ISBN 978-609-8222-07-4 (įr.) 19 d. 12 val. V. ir S. Ratkevičių lėlių muziejuje – KIAI“. Rež. A. Grybauskaitė „PELIUKO PASAKŲ DIRBTUVĖLĖ“. Aut. ir Kalėdinė giesmė : šventinis almanachas / Lietuvos kūrybinės raiškos asociacija „Menų sodas“ ; 20 d. 14 val. – N. Indriūnaitės „SNIEGUOLĖ Vilnius rež. G. Radvilavičiūtė [idėjos autorė, sudarytoja ir redaktorė Danutė Ruseckaja]. – Vilnius [i.e. Kaunas] : Vitae Li- IR SEPTYNI NYKŠTUKAI“ (pagal brolių Šv. Jonų bažnyčia 20 d. 12 val. – „ALIO ALIO, ŽEME!“ (pagal tera, 2018. – 355, [1] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 250 egz.. – ISBN 978-609-454-362-3 (įr.) Grimmų pasaką). Rež. N. Indriūnaitė 19 d. 18 val. – V. Pinkevičiaus (vargonai) V.V. Landsbergio kūrinį „Arklio Dominyko Makbetas : romanas / Jo Nesbø ; iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė. – Vilnius : „Menų spaustuvė“ koncertas „Ad Patres“. Programoje J. Nau- kelionė į žvaigždes“). Rež. G. Damanskytė „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 573, [1] p.. – Tiražas 5000 egz.. – ISBN 978-609-479-145-1 (įr.) Festivalis „Kitoks ’19“ jalio, M.K. Čiurlionio, B. Kutavičiaus ir V. Pinkevičiaus kūriniai Mano kelias : [eilėraščiai] / Antanas Činga. – Kaišiadorys : Printėja, 2018. – 129, [1] p. : 18 d. 10, 12 val., 19 d. 12 val. Kišeninėje salėje – Klaipėda iliustr., portr.. – Tiražas 200 egz.. – ISBN 978-609-445-458-5 „TVARKOS DIENA“ (Švedija) Klaipėdos valstybinis dramos teatras Šv. Kotrynos bažnyčia Mergaitė ir naktis : romanas / Guillaume Musso ; iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė. – 18 d. 18 val. Juodojoje salėje – „LAPKRIČIO 19 d. 18.30 Didžiojoje salėje – S. Šaltenio 18 d. 18 val. – V. Spivakovo fondo stipendi- Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 317, [2] p.. – Tiražas 3500 egz.. – ISBN 978-609-479- 20-oji“ (Švedija) „KALĖS VAIKAI“. Rež. E. Nekrošius ninkai. V. Malininas, T. Vladimirovas. Pro- 138-3 (įr.) 19 d. 18 val., 20 d. 12, 15 val. Kišeninėje salėje – 20 d. 17 val. Mažojoje salėje – A. Strindbergo gramoje J.S. Bacho, F. Schuberto, „RANKOS“ (Ispanija) „TĖVAS“. Rež. M. Ķimele S. Rachmaninovo, F. Liszto kūriniai Nakties tamsybėse : [neatrasti Vilniaus tekstai] / Nikolajus Krainskis ; iš rusų kalbos vertė 22 d. 19 val. Stiklinėje salėje – J. Paškevi- 19 d. 18 val. – koncertas „Baltos varnos su Virgilijus Čepliejus. – [Vilnius] : Odilė, [2018]. – 221, [3] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 800 Klaipėdos muzikinis teatras čiaus „RIBOS“. Rež. T. Montrimas (jaunųjų styginių kvartetu“. Atlikėjai M. Andrijaus- egz.. – ISBN 978-609-8222-09-8 (įr.) 18 d. 19 val. Žvejų rūmuose – M. Theodorakio scenos menininkų programa „Atvira erdvė“) kaitė-Bakanauskienė, T. Andrijauskaitė, „GRAIKAS ZORBA“. Choreogr. ir libreto aut. Oro : [romanas] / Marijus Gailius. – [Vilnius] : Odilė, [2018]. – 430, [2] p.. – Tiražas 1000 22 d. 18.30 Juodojoje salėje – „BRANGIOJI J. Bakanauskas, T. Urbanavičius, T. Dešukas, L. Massine, muzikos vad. ir dir. M. Staškus egz.. – ISBN 978-609-8222-06-7 (įr.) MOKYTOJA“ (pagal L. Razumovskajos pjesę). M. Nugaras 24 d. 11 val. Žvejų rūmuose – Klaipėdos vals- Partizano Balčio dienoraštis / [parengė Vaclovas Slivinskas]. – 2-asis papild. ir patais. Rež. I. Stundžytė (teatras „Atviras ratas“) 20 d. 18, 20.30 – „Freaks On Floor“ su sty- tybinio muzikinio teatro koncertas kūdi- leid.. – [Kaunas] : [Kopa], [2018]. – 305, [2] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 22 d. 14, 15, 17, 18 val. Juodojoje salėje – „DE- ginių kvartetu kiams „Mažylis Mocartas“ 978-9955-772-95-8 BESŲ ŽAIDYNĖS“. Choreogr. ir rež. L. Ge- 24 d. 19 val. – koncertas „Muzika virš raščenko (šokio teatras „Judesio erdvė“) apsnigto Vilniaus“. Atlikėjai Vilniaus m. Prarasto laiko beieškant. Atrastas laikas : [romanas] / Marcel Proust ; iš prancūzų kalbos Šiauliai 22 d. 11 val. Kišeninėje salėje – PREMJERA! savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis or- vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. – Vilnius : Vaga, 2018. – 284, [2] p.. – Tiražas 800 egz.. – Šiaulių dramos teatras „GĖDA PELĖDA“ (teatras „Atviras ratas“) kestras (vyr. dir. ir meno vad. M. Barkaus- ISBN 978-5-415-02534-3 19 d. 18 val. – A. Čechovo „TRYS SESERYS“. 24 d. 18.30 Kišeninėje salėje – „TERORISTAS“. kas), solistė G. Gelgotė (sopranas) Prarasto laiko beieškant. Žydinčių merginų šešėlyje : [romanas] / Marcel Proust ; iš prancūzų Rež. Y. Ross (Nacionalinis dramos teatras) Rež. G. Aleksa (teatras „Atviras ratas“) kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. – Vilnius : Vaga, 2018. – 382, [2] p.. – Tiražas 400 20 d. 12 val. – „BEBENČIUKAS IR LAUMĖ“ Vakarai 24 d. 19 val. Juodojoje salėje – garso instalia- egz.. – ISBN 978-5-415-02354-7 (K. Kubilinsko ir P. Cvirkos pasakų moty- cija-performansas „OLYMPIAN MACHINE“. vais). Rež. I. Norkutė Prisiekiu jos gyvybe : romanas / Sarah Pinborough ; iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė. – Idėjos ir garso montažo aut. A. Bumšteinas Vilnius 20 d. 18 val. Mažojoje salėje – PREMJERA! Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 349, [1] p.. – Tiražas 3500 egz.. – ISBN 978-609-479- Valdovų rūmai „THE PERFECT MATCH, arba SU NAUJAIS 143-7 (įr.) Kaunas 19 d. 11, 13 val. – ekskursija su istorike METAIS, IONESCO!“ (pagal E. Ionesco pjesę Stebuklas : romanas / Emma Donoghue ; iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. – Vil- Nacionalinis Kauno dramos teatras G. Džiaugyte. Parodos „Lietuva, Tėvyne „Kliedesiai dviem“). Rež. P. Ignatavičius nius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. – 327, [1] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-479- 18, 19 d. 19 val. Rūtos salėje – PREMJERA! mano… Adomas Mickevičius ir jo poema 25 d. 18.30 Didžiojoje salėje – M. Walczako 139-0 (įr.) „TROJIETĖS“ (Euripido tragedijų motyvais). „Ponas Tadas“ renginių ciklas „KASYKLA“. Rež. A. Areima Svetimautoja : [romanas] / Paulo Coelho ; iš portugalų kalbos vertė Zigmantas Ardickas. – Rež. P. Makauskas Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka 19 d. 15 val. Ilgojoje salėje – I. Paliulytės Vilnius : Vaga, 2018. – 232, [2] p.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-5-415-02369-1 (įr.) Panevėžys 18 d. 18 val. Renginių erdvėje – M. Gailiaus „LIŪDNAS DIEVAS“. Rež. I. Paliulytė Ultima : romanas / L.S. Hilton ; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius : Alma Juozo Miltinio dramos teatras romano „Oro“ (leidykla „Odilė“) pristaty- 20 d. 12 val. Mažojoje scenoje – „LABAS, littera, 2018. – 295, [1] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-01-3387-3 (įr.) 18 d. 18 val. – „KOKIO GRAŽUMO SAULĖ“ mas ir diskusija. Dalyvauja M. Gailius, LAPE!“ (pagal E. Daciūtės pasaką „Laimė (pagal D. Teišerskytės eiles ir D. Urbonie- I. Gečaitė, R. Maskoliūnas, M. Nagevičius Vandens istorija :2017–2041 : romanas / Maja Lunde ; iš norvegų kalbos vertė Alvyda Gai- yra lapė“). Rež. E. Kižaitė nės knygą „Sibiras vaiko akimis“). 18 d. 12 val. Kino salėje – filmas „Cherchez venienė. – Vilnius : Tyto alba, 2018. – 330, [3] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-466- 20 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „BARBORA“ Rež. E. Matulaitė Greimas“ (liet. „Ieškoti Greimo“) (rež. 355-0 (įr.) (pagal J. Grušo dramą „Barbora Radvi- R. Zemkauskas) 18 d. 18 val. – R. Thomas „VYRAS SPĄS- Vergas : romanas / Anand Dílvar ; iš ispanų kalbos vertė Aira Nekrašaitė. – Vilnius : Alma laitė“). Rež. J. Jurašas. Adaptacijos autorė 18 d. 17 val. Meno erdvėje – „Metų knygos TUOSE“. Rež. D. Kazlauskas littera, 2018. – 109, [3] p.. – Tiražas 1800 egz.. – ISBN 978-609-01-3550-1 (įr.) A.M. Sluckaitė 19 d. 18 val. – N. Vorožbit „SAŠA, IŠNEŠK rinkimai“. Susitikimas su knygos „Tekstų 22 d. 18 val. Ilgojoje salėje – B. Srbljanovič Vidinis turtas : apybraižos ir esė / Hermann Hesse ; iš vokiečių kalbos vertė Zigmantas Ar- ŠIUKŠLES!“. Rež. S. Moisejevas persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmo- „SKĖRIAI“. Rež. R. Atkočiūnas dickas. – 2-oji laida. – Vilnius : Vaga, 2018. – 222, [2] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5- 20 d. 18 val. – N. Simono „PASKUTINYSIS nes“ (leidykla „Apostrofa“) autore G. Ra- 22, 23 d. 19 val. Rūtos salėje – „ŠVENTĖ“ 415-02440-7 (įr.) IŠ AISTROS KAMUOJAMŲ MEILUŽIŲ“. dvilavičiūte. Rašytoją kalbina literatūro- (J. Grušo novelių motyvais). Rež. A. Jankevičius Vilnietiškas žydų pasaulis : [straipsnių, rašytų periodiniams leidiniams, rinktinė] / Aaronas Rež. G. Gabrėnas logė G. Vanagaitė 24 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „MECHA- Garonas ; [sudarė Tamara Garon, Eugenijus Garonas] ; [iš jidiš kalbos vertė Indrė Jofytė]. – 24 d. 18 val. – PREMJERA! T. Bernhardo 22 d. 18 val. Meno erdvėje – „Metų knygos NINĖ ŠIRDIS“ (pagal M. Malzieu romaną Vilnius : Žuvėdra, 2018. – 195, [7] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978- „TEATRALAS“. Rež. J. Tertelis, dail. B. ir rinkimai“. Susitikimas su knygos „Lietuviš- „Mechaninė širdis“). Rež. A. Areima 609-8219-09-8 (įr.) P. Bocullaitės, komp. M. Bialobžeskis. Vai- kos apybraižos: istorinis romanas“ auto- 25 d. 18 val. Rūtos salėje – PREMJERA! dina A. Kėleris, V. Kupšys, I. Savickaitė ir kt. riumi H. Kunčiumi. Rašytoją kalbina litera- Parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos „TROJIETĖS“ (Euripido tragedijų motyvais). 25 d. 18 val. – A. Škėmos „PABUDIMAS“. tūros kritikė L. Buividavičiūtė mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyrius Rež. P. Makauskas Rež. ir scenogr. aut. A. Areima

7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282) 15 psl. Sausio 18–24

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras

Favoritė **** Vilnius Kino snobų favoritas graikas Yorgos Lanthimosas („Omaras“) šį filmą Forum Cinemas Vingis kūrė Didžiojoje Britanijoje. Jis perkels į XVIII a. pradžios Angliją. Šalis 18–22, 24 d. – T-34 (Rusija) – 11.10, 15.40, 18.10, kariauja su Prancūzija, bet karalienės dvaro dėmesys sutelktas į ančių 21.20; 23 d. – 11.10, 15.40, 18.10, 21.20, 23.20 lenktynes ir naujieną – rinkoje pasirodžiusius ananasus. Karalienė (Oli- 18–22, 24 d. – Stiklas (JAV) – 12.20, 18.50, via Colman) nuolat serga, o šalį valdo jos artima draugė ledi Sara (Rachel 21.40; 23 d. – 12.20, 18.50, 21.40, 23.30 Weisz). Ji atsidavusi karalienei. Dvare atsiranda nauja tarnaitė Abigailė 18–24 d. – Geroji pusė (JAV) – 13.20, 19, 21.50 (Emma Stone) ir iškart sužavi Sarą. Kai Sarą vis labiau įtraukia karas 18, 19, 21, 23 d. – Favoritė (Airija, D. Brita- ir politikos klausimai, Abigailė užima jos vietą šalia karalienės. Lanthi- nija, JAV) – 13.35, 17.40, 20.55; 20 d. – 13.35, mosas šią cinišką kostiuminę dvaro intrigų istoriją papasakojo tempera- 20.55; 22 d. – 13.55; 24 d. – 13.35, 17.40 mentingai ir nevengdamas pikto humoro (Airija, JAV, D. Britanija, 2018). 22 d. – L. Minkaus „Bajaderė“. Tiesioginė (Vilnius, Kaunas) transliacija iš Maskvos Didžiojo teatro – 18 val. „Favoritė“ Prie amžinybės vartų **** 20 d. – Belos kelionė namo (JAV) – 14.05 Režisierius Julianas Schnabelis („Skafandras ir drugelis“) pats yra dai- 22, 24 d. – Ir visi jų vyrai (rež. D. Ulvydas) – 18–24 d. – Žmogus-voras: į naują visatą 18 d. – Namas, kurį pastatė Džekas (Danija, lininkas. Todėl nenuostabu, kad mėgsta kurti filmus – meilės laiškus ki- 19 val. (JAV) – 11.10, 13.25 Prancūzija, Vokietija, Švedija) – 20.45 tiems menininkams. Toks buvo jo filmas „Basquiat“ (1996), toks ir nau- 24–31 d. – „Žiemos ekranai 2019“ – 18.30 18–23 d. – Tarp mūsų, mergaičių... (rež. 19 d. – Žalioji knyga (JAV) – 15.30; 20 d. – jasis pasakojimas apie Vincentą van Goghą. Naujame filme Schnabelis 18–23 d. – Ralfas Griovėjas 2 (JAV) – 11, 12, K. Gudavičius) – 19.40, 21.45; 24 d. – 21.45 16.30; 23 d. – 18.15; 19 d. – Šaltasis karas rodo van Goghą paskutiniais jo gyvenimo metais. Pasak režisieriaus, jis 15.10, 18.30; 24 d. – 11, 12, 15.10 (lietuvių k.); 18–24 d. – Kurjeris (JAV) – 19.10, 21.35 (Lenkija, Prancūzija, D. Britanija) – 20 val.; norėjo suteikti filmui parodą primenančią struktūrą, kad kiekvienas epi- 19, 20, 23 d. – 11 val. (originalo k.) Aš, tu, jis ir ji (Rusija) – 13.45, 17.30 20 d. – 21 val.; 22 d. – 17.15 zodas išplėstų ir papildytų dailininko paveikslus. Todėl ir operatorius 18–24 d. – Ralfas Griovėjas (3D, JAV) – 16.20 Eglutės. Finalas (Rusija) – 15.50 19, 20 d. – Prie amžinybės vartų (Šveicarija, Benoit Delhomme’as tikrąja to žodžio prasme tapo šį filmą, suteikdamas 18–22, 24 d. – Žalioji knyga (JAV) – 12.20, 19, 20, 23 d. – Asteriksas: stebuklingojo gė- D. Britanija, JAV, Prancūzija, Airija) – 14.15; kadrams van Gogho paveikslų spalvas. Schnabelis rekonstruoja kūrybos 16.10, 18.40, 21.30; 23 d. – 12.20, 16.10, 18.40, rimo paslaptis (Prancūzija) – 10.10 24 d. – 18.30; 19 d. – Silvio (Italija) – 21 val.; procesą, kuria portretą žmogaus, kurio drobėse atsispindi giliausi jo jau- 21.3023.50 20 d. – Sniego karalienė: veidrodžių šalis 20, 24 d. – 20.15; 23 d. – 20.45; 19 d. – Tro- trumo sluoksniai. Režisierius ir aktorius Willemas Dafoe liko ištikimi 18, 21, 22, 24 d. – Grinčas (JAV) – 13.30, (Rusija) – 12.10 liai Mumiai ir žiemos pasaka (Suomija, modernistiniam mitui apie genijų, nesugebantį prisitaikyti prie tikrovės. 16.45; 19, 20, 23 d. – 11.20, 13.30, 16.45 18, 21, 22, 23 d. – Spec. žvėrynas (rež. A. Le- Lenkija) – 14.30; 20 d. – 14 val. Paulį Gauguiną suvaidino Oscaras Isaacas, Theo van Goghą – Rupertas 18–24 d. – Silvio (Italija) – 16.15, 21 val. kavičius) – 17.10 19 d. – Astridos Lindgren jaunystė (Švedija, Friendas, filme taip pat vaidina Madsas Mikkelsenas, Emmanuelle Seigner, 18–21, 23, 24 d. – Bohemijos rapsodija 19, 20 d. – Prie amžinybės vartų (JAV, D. Bri- Danija) – 16 val.; 19 d. – Jaunikis ant balto Nielsas Arestrupas, Stella Schnabel (Prancūzija, 2018). (Vilnius, Kaunas) (D. Britanija, JAV) – 15, 20.30, 21.50; 22 d. – tanija, Prancūzija, Šveicarija) – 17.10 žirgo (Prancūzija) – 20.15 15, 21.50, 21.50 18, 20, 22, 24 d. – Kamanė (3D, JAV) – 16.30 19 d. – Izabelė ir jos vyrai (Prancūzija) – 22 val. Tranzitas ***** 18–24 d. – Merė Popins grįžta (JAV) – 13.20 19, 21, 23 d. – Akvamenas (3D, Australija, Christianas Petzoldas ekranizavo 1944-aisiais parašytą Annos Seghers Mo salė 18–21, 23 d. – Kurjeris (JAV) – 18.20 JAV) – 16.30 romaną apie vokiečių emigrantus, kurie Marselyje bando gauti vizą ir iš- 18 d. – Ekstazė (Prancūzija, Belgija, JAV) – 18, 22, 24 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 14.05 vykti į JAV ar Lotynų Ameriką. Režisierius atsisakė bet kokios istorinės Skalvija 18 val.; 20 d. – 17.45; 18 d. – Favoritė (Airija, 18, 24 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Mar- rekonstrukcijos ir perkelė veiksmą į šių dienų Marselį, kuriame siautėja 18 d. – Ingmaro Bergmano beieškant (dok. f., D. Britanija, JAV) – 20 val.; 19 d. – 19.30 kevičius) – 15.30; 18–24 d. – Tarp mūsų, ne okupacinė vokiečių kariuomenė, o antiteroristinė policija ir žviegia Vokietija, Prancūzija) – 17 val.; 19 d. – 15 val.; 20 d. – Tranzitas (Vokietija, Prancūzija) – 15.30 mergaičių... (rež. K. Gudavičius) – 18.50 „greitosios“. Bet šiuolaikiniai interjerai ir miesto vaizdai netrikdo ir padeda 22 d. – 18.50 Asteriksas: stebuklingojo gėrimo paslaptis pažvelgti į romano siužetą iš tam tikros sukeistinimo distancijos, suvokti, 18 d. – Tranzitas (Vokietija, Prancūzija) – Kaunas (Prancūzija) – 11.20 kad karo pabėgėlio situacija nesikeičia. Iš nacių konclagerio, o vėliau ir iš 19 val.; 19 d. – 21.10; 20 d. – 16 val.; 22 d. – Forum Cinemas Žmogus-voras: į naują visatą (JAV) – 11 val. okupuoto Paryžiaus pabėgęs Georgas (verta įsiminti Franzo Rogowskio 20.50; 23 d. – 17 val.; 24 d. – 21.10 18–21, 24 d. – T-34 (Rusija) – 21.20; 22 d. – 22.20 Sniego karalienė: veidrodžių šalis (Ru- pavardę) atsiduria šiuolaikiniame Marselyje. Jis palaikomas rašytoju, kuris 18 d. – Ekstazė (Prancūzija, Belgija, JAV) – 18–24 d. – Stiklas (JAV) – 12.45, 15.30, 21.30 sija) – 13.50 nusižudė, – į Georgo rankas atsitiktinai pateko jo rankraštis ir dokumentai. 21 val.; 19 d. – 19.15; 21 d. – 19.30; 23 d. – 18–21, 23, 24 d. – Favoritė (Airija, D. Britanija, Prie amžinybės vartų (JAV, D. Britanija, Rašytojo žmona Mari laukia iš Paryžiaus atvažiuosiančio vyro, kad galėtų 21.15; 24 d. – 19.15 JAV) – 14.10, 18.40; 22 d. – 14.10, 19.40 Prancūzija, Šveicarija) – 16 val. gauti tranzitinę vizą JAV ambasadoje. Georgas ir Mari nuolat susiduria 20 d. – Jūsų Vincentas (Lenkija, D. Brita- 18–24 d. – Geroji pusė (JAV) – 10.50, 16.50, 19.30 18–22 d. – Pašėlęs policininkas: naujameti- miesto gatvėse, tarp jų net užsimezga romanas, bet ji taip ir nesužinos, nija) – 14.10; 22 d. – 17 val. 22 d. – L. Minkaus „Bajaderė“. Tiesioginė nis nesusipratimas (Rusija) – 21.05; kas atsitiko jos vyrui. Petzoldas mėgsta antrininko temą ir, panašiai kaip 19 d. – Favoritė (Airija, D. Britanija, JAV) – transliacija iš Maskvos Didžiojo teatro – 18 val. 23 d. – 21.05, 23.10; 24 d. – 21.50 prieš kelerius metus sukurtame „Fenikse“, „Tranzite“ meilės istoriją su- 17 val.; 21 d. – 15 val. (seansas senjorams); 20 d. – Belos kelionė namo (JAV) – 12.35 18, 20, 22, 24 d. – Spec. žvėrynas (rež. A. Le- sieja su tapatybės ir likimo tema (Vokietija, Prancūzija, 2018). (Vilnius) 23 d. – 19 val.; 24 d. – 17 val. 24 d. – Ir visi jų vyrai (rež. D. Ulvydas) – 18.30 kavičius) – 19.30; 19, 21, 23 d. – 14.05, 19.30 21 d. – Prie amžinybės vartų (Šveicarija, 18–24 d. – Ralfas Griovėjas 2 (JAV) – 10.30, T-34 ** 18–24 d. – Pabėgimo kambarys (P. Afrika, D. Britanija, JAV, Prancūzija, Airija) – 17.20 13, 15.50; 18, 19, 21–24 d. – Ralfas Griovėjas Didelio biudžeto filmas paaugliams apie Antrąjį pasaulinį karą. Jo veikė- JAV) – 21.40 19 d. – Merė Popins grįžta (JAV) – 12.30 2 (3D, JAV) – 11.10, 13.40; 20 d. – 11.10 jas, jaunesnysis leitenantas Ivuškinas (dabartinė rusų kino žvaigždė Alek- 19, 21, 23 d. – Šaltasis karas (Lenkija, Pran- 20 d. – Didelis blogas lapinas ir kitos istori- 18–24 d. – Tarp mūsų, mergaičių... (rež. sandras Petrovas), ir visas tanko T-34 ekipažas kovoja su daug gausesniais cūzija, D. Britanija) – 15.30 jos (Prancūzija, Belgija) – 12.30 K. Gudavičius) – 13.30, 19.50, 22 val. vokiečiais. Atsidūręs nelaisvėje, koncentracijos lageryje, Ivuškinas susitiks Forum Cinemas Akropolis 20 d. – Skrydis virš gegutės lizdo (JAV) – 18 val. 18, 19, 23 d. – Pabėgimo kambarys (P. Afrika, su senu priešininku Jageriu, kuris pasiūlys tankistui poligone tapti gyvu 18, 19, 23 d. – T-34 (Rusija) – 10.30, 13, 17.40, (seansą pristatys aktorius A. Bialobžeskis) JAV) – 10.20, 14.50, 22.20; 20–22, 24 d. – taikiniu. Šis sutiks ir suplanuos drąsų pabėgimą. Galiausiai Ivuškinas ir 20.40, 23.25; 20–22, 24 d. – 10.30, 13, 17.40, 20.40 10.20, 14.50, 22.20, 0.20 Jageris susidurs ant tilto, vokiečių miestelyje prie Čekoslovakijos sienos. Pasaka 18, 19, 23 d. – Stiklas (JAV) – 13.15, 18.30, 18, 19, 23 d. – Bohemijos rapsodija (D. Brita- Kas nugalės, tikriausiai nereikia aiškinti. Aleksejaus Sidorovo („Mūšis su 18 d. – Spec. žvėrynas (rež. A. Lekavičius) – 23.35; 20–22, 24 d. – 13.15, 18.30 nija, JAV) – 16.10, 18.20, 0.10; 20 d. – 16.10, 17.10, šešėliu“, „Brigada“) filme taip pat vaidina Antonas Bogdanovas, Jurijus 17 val.; 20 d. – 13.45 18, 19, 23 d. – Geroji pusė (JAV) – 10.40, 18 d. – Favoritė (Airija, D. Britanija, JAV) – 18.20; 21, 22 d. – 16.10, 18.20; 24 d. – 16.10 Borisovas, Irina Staršenbaum (Rusija, 2018). (Vilnius, Kaunas) 18.50, 23.30; 20–22, 24 d. – 10.40, 18.50 19 val.; 19 d. – 16.30; 20 d. – 17.45; 21 d. – 18, 19, 23 d. – Žalioji knyga (JAV) – 11.20, 19.10, Žalioji knyga **** 18–24 d. – Favoritė (Airija, D. Britanija, 21.15; 22 d. – 21 val.; 23 d. – 18 val. 0.15; 20 d. – 11.20, 20.10; 21, 22, 24 d. – 11.20, 19.10 Kas galėjo pagalvoti, kad „Buko ir dar bukesnio“ režisierius Peteris Farrelly JAV) – 16.20, 21.25 18 d. – Ekstazė (Prancūzija, Belgija, JAV) – 18, 21–24 d. – Grinčas (JAV) – 10.40, 12.35; atsidurs tarp prestižinių premijų kandidatų. Naująjį jo filmą amerikiečių 20 d. – Belos kelionė namo (JAV) – 12.10 21.15, 21.30; 19 d. – 18, 21.45; 20 d. – 19 val.; 19, 20 d. – 10.40; 18, 19, 21–24 d. – Kurjeris kritikai išrinko geriausiu, o užsienio – įteikė jam du „Auksinius gaublius“. 24 d. – Ir visi jų vyrai (rež. D. Ulvydas) – 18.30 21 d. – 19.15; 22 d. – 19 val.; 23 d. – 20.30; (JAV) – 17, 21.50; 20 d. – 21.50 Vienu jų apdovanotas Mahreshala Ali vaidina pasaulinio garso juodaodį 18–24 d. – Ralfas Griovėjas 2 (JAV) – 10.20, 24 d. – 20.45; 18 d. – Išeiti iš namų (rež. 18–24 d. – Asteriksas: stebuklingojo gė- muzikantą, kuris pasamdo vairuotoju ir apsaugininku buvusį sportininką, 12.40, 15.10, 16 val. M. Satkauskaitė) – 17.45; 19 d. – 14 val.; rimo paslaptis (Prancūzija) – 12.30 italų kilmės Tonį (Viggo Mortensen), kad šis jį lydėtų turnė po JAV Pietų Ralfas Griovėjas 2 (3D, JAV) – 11.20, 13.55 20 d. – 15.30; 21 d. – 17.30; 22 d. – 17 val. 18–21, 23, 24 d. – Akvamenas (3D, Australija, valstijas. Ekrane – 1962-ieji ir rasinė segregacija dar nepanaikinta. Tačiau Pašėlęs policininkas: naujametinis nesusi- 18 d. – Tranzitas (Vokietija, Prancūzija) – 19.15; JAV) – 15.40; 18–24 d. – Akvamenas (Austra- tikrais įvykiais paremtas filmas kalba apie iki šiol skausmingas problemas. pratimas (Rusija) – 15.30, 19.50, 21.20 19 d. – 19 val.; 20 d. – 15.45; 21 d. – 17.15; lija, JAV) – 21.40; Silvio (Italija) – 18.30 Taip pat vaidina Linda Cardellini, Sebastianas Maniscalco, Dimiteris D. Ma- Bohemijos rapsodija (D. Britanija, JAV) – 10.50, 24 d. – 18.15 Žmogus-voras: į naują visatą (JAV) – 10.10 rinovas, Mike’as Hattonas (JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 18.10, 21.10; Žalioji knyga (JAV) – 14.20, 18.20 18 d. – Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta 18, 20–24 d. – Prie amžinybės vartų (JAV, Grinčas (JAV) – 11, 13.35 (rež. A. Matelis) – 17.15 D. Britanija, Prancūzija, Šveicarija) – 14.40 ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, 18, 19, 23 d. – Pabėgimo kambarys (P. Afrika, JAV) – 18 d. – Per tave visos bėdos (Prancūzija) – 18–24 d. – Spec. žvėrynas (rež. A. Lekavi- *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas 16.10, 21.50, 23.55; 20–22, 24 d. – 16.10, 21.50 18.45; 19 d. – 18.15 čius) – 17.15

Redaktorė – Monika Krikštopaitytė (dailė) © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius. Tel. 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 4 sp. l. Tiražas 800 egz. Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Ieva Tumanovičiūtė Spausdino UAB „Valdo leidykla“, Gedimino g. 34, Ukmergė Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė, Violeta Kundrotienė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Lietuvos kultūros taryba Finansininkė – Brigita Misiuvienė | Direktorius – Linas Vildžiūnas LR kultūros ministerija

16 psl. 7 meno dienos | 2019 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1282)