Henrikas Nagys — Neprijaukintas Sakalas Nemokėję Gyvenimo Suprasti

ANTROJI DALIS DRAUGAS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA

Saturday supplement 1998 m. kovo mėn. 28 d. / March 28, 1998 .% r. 62(13)

Kitame eilėraštyje rašė. kad, Henrikas Nagys — neprijaukintas sakalas nemokėję gyvenimo suprasti. Einame ir grįžtame, klumpam ir keliam, EGLE JUODVALKE kol pagaliau apsiprantame su vienintele ir paskutine mintim: Du įvaizdžiai kartojasi poeto tremtis dar buvo nauja, prara ir mirties nepažįstame. Henriko Nagio eilėse — šiaurė dimas šviežias ir skaudus, kaip Dar kitame pažymėjo. ..Vartai ir sakalas. Tai tremties ir vil dar neužsitraukusi žaizda. Po atverti visi ir veda j kapus". Ir ties, mirties ir prisikėlimo, fi metų pasirodė jo antrasis rin pagaliau, susitaikymo melan zinės būties ir dvasinio gyveni kinys Lapkričio naktys, 1951 cholijos pilnas, panteistine vilti Ekspertai vertina mo simboliai. Antrojo pasauli metais išėjo Žemės antologija su mi skambantis eilėraštis: nio karo iš Lietuvos išblokštai jo ir kitų keturių poetų kūri vadinamų išeivių kartai nebū niais, dar po metų Saulės laik Nudažykite mano veidą žaliai Lietuvos menininkus dinga save vadinti tremtiniais, rodžiai. Pirmuose eilėraščiuose prieš mirtį, nors tas žodis tinkamiausiai daug praradimo ir netekties kad galėtų giria ramiai Lietuvos Kultūros ministeri žaliuot virš manęs. jos prašymu visuomenės tyrimo juos aptaria, jei žodį „egzote", įvaizdžių. Ilgainiui egzilė tapo kuris atėjo iš lotynų kalbos, su kasdienybe, eilių rinkinių srau Kad nepajėgtų niekad niekas centras „Vilmorus" apklausė atskirti 111 įvairių meno sričių eksper prasime romėnų jam teikta tas sulėtėjo, viltis sugrįžti blėso. prasme. Romos imperijos teisė Šiaurės įvaizdis pradėjo ryškėti kur yra medžiai, kur samanos tų, kad jie išrinktų geriausius ir kur aš. dabartinius lietuvių meninin tvarkoj, prieš n u teisdami kalti Henriko Nagio kūryboje — šiaurės, kuri yra „mirtis ir gy Nors paskutiniame rinkinyje kus. Ekspertais buvo paskirti namąjį myriop romėnai leisdavo vybė įsčiose", „erškėčių krūmas poetas pakartojamai žvelgė į kūrybinių sąjungų, draugijų, jam vietoj fizinės mirties pasi ir laužo ugnis", „balta ir skaudi mirtį, tačiau jo poezijoje ryš kultūros leidinių, meno kritikų, rinkti savanorišką tremtį, egzi- tyla", „visų poetų namai" ir pa kiausias buvo kūrybos, kuria jis žiniasklaidos atstovai, tarp ku lę, tai yra, dvasinę mirtį. galiau „mano namai". Pavasa priešinosi mirčiai, simbolis — rių buvo ir Nacionalinių (valsty Kas galėtų paneigti, kad lie tuviai inteligentai traukėsi iš rio prisikėlimo viltis stipriai tai pirmuose rinkiniuose buvo binių) premijų komiteto nariai. blykstelėjo 1956-aisiais metais, paukščio, o vėlesniuose sakalo Susumavus apklausos rezul Lietuvos ne laimės ieškodami, o vengdami mirties ar lygiai bai kai vengrai nesėkmingai bandė įvaizdis: tatus, Lietuvos spaudoje buvo numesti vergijos jungą. Po suki sios deportacijos į šiaurę, kurios Šiaurėje miega visų eilėraščių paskelbti geriausiai įvertintų limo Nagys suteikė vengrų tau-, pasėka dažnu atveju buvo ta žodžiai menininkų dešimtukai. Tau- tai ir perkeltine prasme savo pati mirtis, tik labiau ištęsta. ir pirmo pavasario potvynio oant Draugo kultūrinio priedo kartai ir tautai balsą eilėraštyje Stengdamiesi išsisukti iš depor laukia. vietą, čia suminėsiu tik tris pir „1956 METŲ RUDUO, Buda tacijų, jie pasirinko tremtį. kad galėtų pabust ir pakilti mąsias vietas pelniusių meni pešto baladė". ninkų pavardes. Dvyliktaa U svarbiųjų lietuvių poe Nors pasitraukimas iš tėvynės su paukščiais. 'Geriausiu, iškiliausiu poetu tų?™ turėjo būti laikinas ir trumpas, pripažintas Sigitas Geda. Ant kiuoti taip: S. Kuzma, M. Nava nors tai nebuvo sąmoningas Lietuviškoji Laisvosios Euro Lakus poezijos žodis — prieš prieša nebūčiai — tai sakalas, rasis — Justinas Marcinke kas, V. Vildžiūnas, grafikai — pasirinkimas tremties, bet dau pos radijo tarnyba ypatingas su kurį poetas laiko savo rankoj vičius, trečiasis — Marcelijus Petras Repšys, Mykolas Vilutis, geliui jis tapo amžina tremtimi, kaktis žyminčiose programose tik akimirką, ir vėl j^.s'nepasie- Martinaitis. Man ir daugeliui Vytautas Valius, taikomosios kurios pagrindiniu varikliu bu panaudodavo literatūros. Kas kiamas. Sakalas — laisvas, sa kitų buvo netikėta ir apmaudu, dailės — G. Jokubauskas, J. vo tėvynės praradimas. Mažai met minint vengrų sukilimo Henrikas Nagys (1920 - 1997) kalas — vaikystės vėjo plazde kad neseniai tautinės premijos Balčikonis, B. Stulgaitė. Foto daliai buvo lemta sugrįžti į metines, į programą įdėdavau nimas, sakalas — pasakos laureatu tapusiam iškiliam eg menininkų pirmoji trijulė — Ri laisvą Lietuvą viešnagei, dar Nagio sodriu balsu įskaitytą mantas Dichavičius, Antanas mažesnei sugrįžti su visam — „Budapešto baladę", kuri geriau paukštis sidabro plunksnom, zodo poetui Alfonsui Nykai-Ni- sakalas — pilkas, išdidus liūnui teko tik dvyliktoji vieta. Sutkus, Aleksandras Macijaus vieniems prieš mirtį, kitiems po negu bet koks straipsnis per Budapešto baladė teikdavo pavergtų tautų laisvės paukštis gintarinėm akim, sa -Geriausi prozininkai — Juo kas, architektų — A. ir V. Nas- jos. ilgesį. Klausydavausi įrašo ir kalas — svajonė, kuria poetas zas Aputis, Jurgis Kunčinas, vyčiai (broliai), K Pempė, V. Tarp tos saujelės asmenų — rydavau ašaras, nes tame eilė Imre, ar tu stovėjai svaigo: Romualdas Granauskas, o dra Čekanauskas. Populiariausiais poetas Henrikas Nagys. Gimęs raštyje Nagys distiliavo ir žo (vienplaukis berniukas moksleivio miline ir vaiko akim: maturgai — tik du — Kazys Sa estrados atlikėjais pripažinti N. Mažeikiuose 1920 metais, stu ant poeto paminklo pakopų tą nepaprastą spalio vakarą Visą gyvenimą Malūnavičiūtė, Arina, S. Povi džiais išreiškė, tai ką visi — ja ir Saulius Šaltenis (inano pa dijavęs lituanistiką ir germanis ir šaukei į mirtiną tylą virš neužmatomos jūros galvų. ieškojau tavęs — laitis. tiką Vytauto Didžiojo universi vengrai, lietuviai, latviai, estai, savo paukščio. staba — o kodėl prasprūdo Kos lenkai, čekai —juto. užkimęs nuo tėviškės tyrų ir drungno Dunojaus vėjo tas Ostrauskas?). tete Kaune, jis praleido likusią ir jauno kraujo plakimo: Dabar ant aukšto 1960 metais pasirodė rinkinys Populiariausi kino aktoriai — savo gyvenimo dalį svetur, to „Kelkite, vengrai, tėvynė šaukia jus'. nulapojusio klevo, Mėlynas sniegas, o po jo iki Na Regimantas Adomaitis, J. Bud nenorėjęs ir nesiekęs, daktaratą Laikas atėjo! Dabar arba niekados! tarp sunkių ir lietingų gio mirties išeivijoje sulaukėme raitis, Ingeborga Dapkūnaitė, gaudamas Innsbruck'o universi Visų vengrų Dievo vardu mes prisiekiam, prisiekiame lapkričio debesų, tik dviejų. 1968 metais išleis teatro aktoriai — Vladas Bag tete už disertaciją apie vokiečių niekad daugiau nebūti vergais!" tupi vienas ir svetimas donas, V. Masalskis, ir vėlgi — poetą Georg Traki, apsigyven tame Broliai balti aitvarai poe mano sakalas: tas atsisveikino su žuvusiais Ar tai tu kartojai,Imre, kartu vėliau su minia Regimantas Adomaitis. Tarp damas Montreal'yje, Kanadoje. mieguistom akim, draugais-rašytojais ir atsistojo ir žeme, ir vėju, ir vandeniu šitą karčią laisves priesaiką? operos solistų pirmojo trejeto — Lietuvą, atgavusią nepriklau sakytum sapnuodamas, akistaton su mirtim, su Am Irena Milkevičiūtė, V. Prudni somybę, jis turėjo laimės pakar žiūri jisai žinuoju Šalčiu, su Šiaure. Ant kovas, Virgilijus Noreika, o tarp tojamai aplankyti, bet į ją su į tolima tolumą — rąjį rinkinį Prisijaukinsiu sak baleto artistų — E. Špokaitė, visam sugrįžo tik 1997 metų ru kad „naujųjų poetų kūryba pul išleistame rinkinyje Prisijau ir nemato žemės alą jis baigė eilėraščiu „Re- M. Baužys, Petras Skirmantas. denį, metams praėjus po jo mir suoja gimtosios žemės palikimo kinsiu sakalą jis prašė: ir nemato manęs. ties. ąuiem". 1990 metais išėjo jo skausmu". Išgyvendamas trem Geriausiu dabartiniu kino re rinktinė Grįžulas Lietuvoje, o Nepalikite manęs. Sakalas — tai pats poetas Tačiau poeto žodis stipresnis tį, ilgainiui Nagys pradėjo vis žisieriumi pripažintas Šarūnas 1996 metais Sakalų valanda, Nepalikite prieš paskutinę Henrikas Nagys. pakylantis į už kūną. Henrikas Nagys te dažniau paliesti didžiausią Bartas, toliau eina A. Puipa, A. kurioje paskelbta saujelė naujų ilgąją kelionę. erdves dar vienam skrydžiui. bėra tarp mūsų per savo eiles. tremtį, iš kurios negrįžtama - Stonys. Tarp iškiliausių filmi- eilių, susijusių su atgimusia Neišmokau nei dangaus,nei Henriko Nagio pelenai pra Šeši rinkiniai užsienyje ir du mirtį, ją mėgindamas suprasti ninkų dešimtuko šeštuoju pri Lietuva ir grįžimu į ją. žemės nešt, eitą rudenį palaidoti Rašytojų Lietuvoje padarė jį belaikiu. ir su ja susitaikyti iki savo gy pažintas ir Jonas Mekas. Teatro Mirė sakalai ir sužiedėjo kalnelyje Antakalnio kapinėse. režisieriai — Eimuntas Nekro Poetas yra jį supančios aplinkos Henrikas Nagys savo poezi venimo pabaigos. 1978 motais mano duona. šius, Rimas Tuminas, O. Koršu padarinys. Jis yra savo genties joje reiškė ištremtosios lietuvių atšvaitas, jos jausmų veidrodis, kartos išgyventą tėvynės, gyve novas, o muzikos atlikėjai — Dramaturgas visai prasprūdo— Raimundas Katilius, Petras Ge bendrų išgyvenimų reiškėjas, nimo prasmės praradimo niušas ir čikagiečių lietuvių ge Ekspertai vertino ir kūrybines bendrakeleivių skausmo balsas. skausmą. Kai vienas po kito au rai įvertintas Vilhelmas Čepins sąjungas. Daugiausia balsų ga Nagys išleido savo pirmą poe tomobilių avaryose žuvo žodžio, kis. Iškiliausiųjų kompozitorių vo Rašytojų sąjunga, o priorite zijos rinkinį Eilėraščiai, būda kūrybos broliai — Antanas Škėma, Julius Kaupas ir Algi pirmajame trejetuke — Bronius tinė Lietuvos meno sritis, surin mas dvidešimt šešerių metų mantas Mackus, Henrikas Na Kutavičius, Osvaldas Balakaus kusi 64.9 nuošimčių balsų — te amžiaus jau tremtyje. Tada gys jiems skirtame rinkinyje kas, šiemetinės tautinės premi atras. Antroje vietoje — grožinė * Žodis, tartas literatūros popie Broliai balti aitvarai rašė: jos laureatė — Onutė Narbu literatūra. tėje, skirtoje a.a. poetui Henrikui taitė. Dirigentas — G. Rinke Buvo vertinama taip pat Lie Nagiui, vykusioje 1998 m. vasario Gėrėm tą patį ledinį žemės tuvos menininkų materialinė vičius, Juozas Domarkas, Sau 22 d. Pasaulio lietuvių centre, Le- vandenį lius Sondeckis, tapytojai — Š padėtis. Daugumos ekspertų tnont, Illinois. Šią popietę surengė nuomone, ji yra bloga. JAV Lietuvių Bendruomenės Kul Pūtė į veidus naktim šalta Sauka, P. R. Vaitiekūnas, D. tuštuma Kasčiūnaitė. Skulptoriai išri- Algimantas Antanas tūros taryba, vadovaujama Marytes Naujokaitis Remienės. Glostėme rasą ir vėją plaukus ir grindine J Gėrėm tą patį užsimiršimo vanderų šiame numeryje: Vyną ir tulžį vienos paaukotos kartos Ekspertai sijoja rašytojus • Henrikas Nagys ir jo kūryba • Čikagos lietuvių kultūrinis gyvenimas plakatuose • Lietuvos Vienas iš penkių žemininkų kraštotyrininkai • Jurgio Gimbuto 80 metų sukakčiai • Juliaus poetų, Henrikas Nagys Žemes Kelero eilėraščiai • Eimuntas Nekrošius — „Auksinės kaukės" antologijoje 1951 metais pas laureatas • Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo univer kelbtų eilėraščių skirtingu eilia vimu ir tematika atsiribojo nuo sitete •Nuomonės ir pastabos • „Mano pirmoji paroda" Čikagoje u a.a. poeto Henriko Jmona Birute ir pokario Nepriklausomos Lietu Lietuvon Re»publikos Sfim» pirmininkas Vyt.-iui.is I..ivV^^WV*V««^^^^WM^^^^^OT mmmmmmmmm

Nr. 62(13) — psl. 2 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1998 m. kovo mėn. 28 d.

žinios, jų mokėtos dainos ir pa Aldona Jurkutė Kraštotyrininkų darbai sakos, sakmės ir legendos kartu su jais kapuose gulėtų. Tradi cinės kultūros faktų fiksavimas Pusiau rimtai apie batus, VENANTAS MAČIEKUS aktualus ne tik čia, Lietuvoje, bet ir visoje lietuvių diasporoje, ratus ir plakatus Garbinga valstybinė Jono Ba ypač gausiose lietuvių koloni sanavičiaus premija yra ne tik jose Amerikos žemyne. mano, bet ir gausaus Vilniaus „Tokių dyvų per visą amželį nesu patyrusi. biuletenis, televizijos valandėlė. Ir kavinė Užrašydami dainas, kitus universiteto kraštotyrininkų 0 amželis netrumpas — jau keli dešimt tada trečdaliu padidėjo! Aha, pamaniau, tai tautosakos kūrinius, aprašyda būrio, kuris jau 27 metus ty mečiai stovėjimo viename Jaunimo centro tie visi dabar ant sienų kabantys popieriai mi papročius, fiksuodami tautos rinėja etninę mūsų tautos kul kampe. Mane vadina šiukšlių dėže, garbi- kadais buvo lituanistinių mokyklų ruošiami žinyną (mediciną, veterinariją, tūrą, darbo įvertinimas. Dar čium, kartais šiukšlių krovinine. Mačiau šilto vakarai ir vakarėliai, žymių solistų koncer meteorologiją, etiketą, papro ir šalto (tiesiogine prasme). Nebūtinai visos tai, tautinių šokių, ansamblių pasirodymai ir daugiau — tai visų Lietuvos tinės teisės normas ir kt.), rink šiukšlės būna ir švarios. Tiesa, gyvenimas šventės, poezijos skaitymai ir teatro vaidini kraštotyrininkų darbo įvertini dami kalbos faktus, studentai- palengvėjo, atsiradus naujovei — mėlyniems mai, kvietimai į meno parodų atidarymus, mas. kraštotyrininkai tarytum prisi maišams. Dabar šiukšlės pagarbiai vadina naujų knygų sutiktuves, skautų ir ateiti Tas gražus pusantro tūkstan liesdavo prie mūsų tradicinės mos perdirbamąja produkcija ir jau yra rū ninkų kultūrines popietes, vakarones ir t.t. čio kraštotyrininkų, daugiausia kultūros gelmių. Ką tik užra šiuojamos. Aš prie naujovių priprantu pa Jvyko koks renginys, kiti viską jam pasibai Vilniaus universiteto studentų, šytų dainų, tautinių šokių mo lengva, tad kaip ir seniau, nuolankiai ir su gus išmeta. Tik ne AK. — jis kantriai surin būrys per tuos metus mūsų et kymasis ekspedicijose ir po jų, dėkingumu į save priimu viską. Kai 1998 m. ko viską aliai šapelio! Protingas, suprato, kad ninės kultūros medžiagos sau papročių elementų panaudoji sausio 8 d. 12 valandą buvau pajudinta iš prireiks. O aš nurimau galutinai, nes tokia gyklas papildė maždaug trim mas kalendorinėse ir šeimos įprastos vietos, šiek tiek nustebau, nes buvau svarbia istorine dokumentika manęs tikrai nuošimčiais. Turiu galvoje lietu šventėse leido pažinti lietuvių apytuštė. Tačiau toks vyrukas stvėręs mane nekimš. vių tautosaką, etnografine ir tautinės kultūros grožį ir tau nunešė tiesiai į JC Čiurlionio galeriją. Na, Dar buvo įskriejusi tokia nedidukė mote kalbos medžiagą. Esu apskai rumą, lietuvio psichologiją ati manau sau, vėl buvo remontas. Užkėlė mane riškaitė A.J. Toji tai sąžiningai keliskart čiavęs, kad visiems kartu teko tinkančių melodijų subtilumą, ant gražiu kilimu uždengtos pakylos, sužiebė apėjo keliais galerijos grindis ir vis kažką kli suvaikščioti per 300 tūkstančių skatino didžiuotis savo tautos lempas ir paliko. Apsidairiusi supratau, kad javo, klijavo, khjavo! Prieš issiskirstant AP. kilometrų, t.y. aštuonis kartus kūrybinėmis galiomis. KGB pui manęs laukia pragariškai sunkus darbas, nes ir A. J. kilo idėja dulkių siurblio pagalba apeiti Žemės rutulį. Tokia mūsų kiai suprato, kad visa tai neska ant galerijos grindų buvo primesta tiek po pripūsti mėlynųjų šiukšlių maišų balionus, etninės kultūros faktų kaina. tina susiliejimo su didžiąja, pierių, kad ten dirbusiems judėti tarp jų buvo bet iš to išėjo šnipštas — amerikietiškas šį darbą dirbti tais tautinei kaip tada sakydavo, rusų tauta. beveik neįmanoma. Bet jie vis tiek kažkaip siurblys yra teisingai ir gerai padarytas, kultūrai nepalankiais sovieti Todėl ne kartą teko aiškintis vaikščiojo, vis matavo sienas, dėliojo naujus todėl orą traukia, o ne pučia. Tada AP. mos nės okupacijos metais, esant Vilniaus universiteto komunis popieriaus lakštus, ginčijosi dėl spalvų ir telėjo ranka, pasakė „tiek to" ir ^ytoj viską visokiems ideologiniams apri tų partijos komitete, kodėl susi svarbos, skaičiavo galerijos kampus, baksno atvešiu". bojimams ir draudimams, jau rinkę vakarais universitete, jo plaktuku ir t.t. Vienas jų buvo A.P., o kitas Miegas šaltoje ČG buvo neramus. čiant nuolatinę KGB priežiūrą, kraštotyrininkai-studentai dai — A.K. Pirmasis vis rypavo: Jų galėjo ne Sausio 9-ąją, parodos atidarymo dieną, buvo būtina, nes sparčiai nyko nuoja. { mano kontrargumen būti, jie galėjo neišlikti, o juk toks turtas, A.K. atėjo pirmas ir visas apsimuturiavęs. senoji karta, gyvenusi natūra tus: „Geriau gal, kad dainuoja toks turtas..." O A.K. aną ramino, burbėda Kosėjo. Vėliau įlėkė ta pati moterukė su tri lioje mūsų krašto agrarinės negu geria", klausdavo: „Kodėl mas sau po nosim, kad tų popierių yra per mis gražiai suristais, kultūringais šiukšlių kultūros aplinkoje. Dėl trėmi tik liaudies dainas dainuoja?" daug, darbo juos skirstant — per akis, pabai maišais. Juokėsi, kad vos pavyko susitarti su mų, priverstinės kolektyvizaci Atsakydavau, kad dauguma jų gos galima tikėtis tik apie vidunaktį. Su pa tėvų jėzuitų vienuolyno atsakinguoju už jų jos, vienkiemių naikinimo ir Paminklas Jonučių kapinės*" savo meniškumu yra ne pras lengvėjimu atsidusau supratusi, kad į mane Algimanto Žiiiūno nuotrauka išnešimą — mat anas nieku gyvu nenorėjo tesnės negu kompozitorių su nieko neketinama mesti. Po kelių valandėlių atiduoti savo gero. O vėliau buvo dar gražiau. kurtos. Prisimenu, vienas vė daugelis popierių jau buvo ant sienų, o aš, be Straipsnis, parengtas pagal Ve kitų priežasčių labai susiaurėjo Šiuo metu belikę gal tik dešimt AP. įvirto su glėbiu surūdijusių grėblių, liau liūdnai pagarsėjęs jedinst- siklausydama galerijoje dirbusių kalbų, labai nanto Mačiekaus, Vilniaus univer arba visai nutruko tradicines nuošimčių gyvų senolių, ku šluotų, dviem vien račiais vežimėliais, senu vininkas primygtinai mane įti paprotingėjau. Nuo šiol visiems laikams įsi siteto vyriausio asistento, kalbą, kultūros perdavimas jaunajai riuos per tuos metus buvome televizijos aparatu (aišku, nieko nerodančiu kinėjo, kad liaudies dainos yra dėmėjau, kad ne kiekvienas popierius yra po pasakytą 1998 m. vasario 13 d., kartai. Tradicinės kultūros fak aplankę. Jeigu būtumėme nep- nuo 0-ųjų), Pirmojo pasaulinio karo liudinin pierius. Galerijoje būta popierių-plakatų. Dar kada jam buvo įteikta Jono Basa tų fiksavimas buvo vienintelis erėmę jų turėtų dvasinių verty ku foteliu ir daugybe batų. Skirtingai nuo navičiaus vardo valstybinė premija. sužinojau, kad kitą dieną įvyksianti doku būdas išsaugoti juos ateičiai. bių, dabar visa jų patirtis ir (Nukelta į 4 psl.) A.K., jis buvo absoliučiai sveikas ir dėvėjo tik mentinių (modernus, irgi naujas man žodis!) trumpas sportines kelnaites (o lauke buvo plakatų paroda tai dar vienas renginys, mi pamaniau. minusas laipsnių!). Galvojau — visą tą gar- darbų. Vienas galerijos kambarys buvo už nint Jaunimo centro keturiasdešimtąjį gimta Veteraną fotelį A.P. iš vietos į vietą persta bičių dabar susmulkins ir sudės manin. Ne. pildytas Petro Aleksos, Algimanto Kezio, Vin dienį. Iš kalbų supratau, kad tuose plaka tinėjo gal šešis kartus. Tai televiziją prieš jį Tvarkingai atrėmė į mane padargus, \ ratus co Luko, Viktoro Petravičiaus, Zitos Sodei- tuose atsispindi veikla JC ir kituose lietuvių padeda, tai, perkėlęs kitur, pastato šlepetes. sudėjo tuos pavyzdinius šiukšlių maišus, o kienės, Ados Sutkuvienės, Vytauto O. Vir- centruose septyniasdešimtųjų ir aštuonias Vieną porą batų padalino į keturias dalis, o prieš mane padėjo porą didelių batų su labai kau, Kęstučio Zapkaus ir kitų dailininkų dešimtųjų metų laikotarpyje. Daug pagarbiau tokius dar visai nieko sau moteriškus bate storais padais (esu turėjusi savyje tokius 78- įvairiems renginiams sukurtų plakatais. pradėjau žiūrėti ir į A.K — pasirodo visi pla lius užkėlė ant medinių laiptų ir prikalė su ajame dešimtmetyje). Dėžė, nors ir pastatyta ant paaukštinimo, katai iš jo rinkinio! Sužinojau, kad gra geležine vinim. nesuprato sąvokos „laikas". O juk niekas taip žiausiais mano jaunystės metais, 1972-1974, Užėjo AJ. (šįsyk vyras) ir, kaip supratau, Stovėjau aš ant to paaukštinimo, visi trau puikiai neatspindi laiko, kaip... batai. Antai A.K. buvo JC (taigi ir mano gimtųjų namų) jis buvo galerijos direktorius. Vėl mane ap kė pečiais žiūrėdami, gal kad buvau sena, at tie ant storų padų, su storomis kulnimis, be vicedirektorius, o jam tapus direktoriumi ėmė baisi baimė dėl ateities. Žinoma, mano rodžiau dikta, gal kad buvau ne savo parei veik neatkeliami — Algimanto Kezio nuosa 1974-1977 metais čia atsirado jaunimo cho buvimas jo nepadarė itin laimingu (tai atsis gose. Galop AP. paskelbė, kad parodos ek vybė, jais avėta prieš 30 metų, smailiakul- rai, poezijos pavasariai ir dienos, fotografijų pindėjo veide), bet jokių represijų mano at sponavimas užbaigtas. A.K beveik pasveiko, niai, lengvi, vien Pelenei tinkantys — jau klubas, jų meno parodos, knygos ir albumai, žvilgiu nebuvo imtasi, jis tik paprašė truputį AP. išvyko šilčiau apsirengti.o JC darbštuo kito dešimtmečio reliktas. Parodoje būta ir dokumentiniai filmai. Amerikos lietuvių en suglausti jau pakabintus lakštus ir iš kažkur liai tuoj suskato baltai dengti skobnis. Aha, mažoms pėdukėms priklausančių batukų, ku ciklopedija, žurnalu paverstas Mūsų žinių atnešė šūsnį dar vertingesnių, visų vertin pamaniau, bus vaišės, tai pilietinę savo pa giausių plakatų. Ir šitieji ne mano nosiai, rie žen>;3 pirmyn, didėjo, platėjo, kol galop reigą dar atliksiu. pavirto lideliais statybininko batais. Taip ir nesupratau, kodėl buvau užkelta ant nelemto paaukštinimo, kodėl šalia sto Tai . "o paroda apie laiką ir mus, laike, vėjo vienračiai vežimaičiai ir kas galų gale kurio santykį su mumis bene geriausiai norėta pasakyti ta daugybe įvairiausių išreiškė poetas Rainer Maria Rilke žodžiais: ^\, dydžių batų?! „mums atrodo, kad praeina metai... iš tiesų praeiname tik mes..." PLAKATAI ^£%v Mes visi esame ir judame laike. Mes erziname savąjį laiką P.S. Aš, Aldona Jurkutė, prikišau pirštus nesiskaitydami su juo. -M? prie parodos eksponavimo (taip bandyta ir Mes išnaudojame laiką negyvendami jame. mėlynus balionus išpūsti) bei jos atidarymo. Dailininkė Ada Korsakaitė-Sutkuvienė Mes ribojame savo laiką. Dėžės nevisai rišlų pasakojimą irgi užrašiau « Iš tam tikrų ribų susideda ir mūsų gyveni aš. Tai dabar, vadovaujantis kiek pakeisiu Daug ko nežinojo, o gal ir žinoti negalėjo mas. Ir viskas orientuota į ateitį. Ar ne todėl posakiu „mano kiaulės ir mano pupos", tie dėžė. Mat jai svarbiau buvo išsiaiškinti, mes taip skubame? O Algimantas Kezys, ku siog privalau kai ką paaiškinti. Apie inicia kraus į ją ką nors ar ne. rio kolekcija buvo rodoma parodoje, skuba lus. Apie plakatus. Jų buvo per 200. Dauguma lėtai. Ir laiko jam pakanka nesibaigiantiems AK. — visur esantis, visko norintis ir vis jų sukurti nežinomų autorių, labai paprasti, saviems darbams ir sumanymams, ir įžval ką galintis, iki išprotėjimo darbštus ir kūry parašyti „kur koja, kur ranka" būdu, juose gumo — išsaugojant mums tai, kas vieną bingas Algimantas Kezys. Jis nepasotinamas juntamas nuoširdumas, primityvumas. Ta kartą šioje žemėje jau buvo svarbu. Tai, kas ieškotojas — ne paviršiaus, bet gelmės. Visas čiau parodoje būta ir profesionaliai daili vieną kartą egzistavo tikrovėje, negali, neturi jo gyvenimas yra kūryba. Taškas. ninkų apipavidalintų, meninę vertę turinčių pavirsti į nieką ir amžiams išnykti. AP. — Alvydas Pakarklis — keramikas, užsispyręs sveikuolis. Žiemą maudosi eketėse ir baugina Marquette Park'o paukštukus, bėgiodamas ten kasrytinius krosus. Jame už koduota begalė naujų idėjų ir sumanymų. •MM/&S Kartais prasiveržia fejerverkas — taip atsiti ko plakatų parodos metu. Nesupratusiems la bai dorai aiškino, ko siekęs, gailėjosi pri RENGIAMAS _ trūkęs dar kelių gremėzdų. DARIAUS « OtfcNO UT-NĖS MOKYKLOS TĖVU KOMITETO AJ. — ilgametis Čiurlinio galerijos direk torius Algis Janusas. Per visus 40 ČG veiklos metus buvo šventai laikomasi pagrindinio galerijos steigėjų tikslo — .globoti lietuvius dailininkus, padėti jiems ruošti savo darbų parodas ir taip supažindinti lietuviškąją ir kitą visuomenę su lietuviškuoju meno geniju mi, su lietuvių sukurtais darbais..." Apie meną ir menininkus galim kalbėti tik tada, kai vyksta parodos, kai jos lankomos. O ga »-> • :iW* lerijoje jų bute per 350. Tad ar galėjo direk ČIURLIONIO GALERIJA torius likti abejingas plakatų parodai? Be I I . t ^ -•^_': 5620 S. CUrcnont A ve.. Cfckafa, MiftoU 60636 veik paskutinę minutę Algis Janusas paroda papildė labai vertingais plakatais iš Čiur Rcnfi* JAUNIMO CENTRAS lionio galerijos lobyno. Šeštadienis. 1998 m kovo men 28 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 62(13) —psl. 3

Julius Keleras receptas perspėjantis sapnas

citrinos žievelę, laikytą tamsoj tris paras, tuščias, skurdus priemiestis, kruvinai aprūdiję raganos juoką iš atverstos stebuklinės knygos, prekystaliai smilgą, kurią tu laikei sukandus prieš daugelį turgaus aikštėje, po kuria galbūt slepias sukilėlis — vasarų,, pušies aimaną švyturio perlaužtoj įlankoj užsisklendęs po kultūrinių sluoksnių katedrom, molio gal dar pridėk pirmąjį kraujo lašą tabernakuliais, iš perkąstos lūpos ir šešėlį pirštų, po maišto altoriais — sudūlėjusiom balso stygom, glosčiusių smilkinius tąnakt niekam neatliepiančiom daugelį metų

ką dar? visai netoliese baržų puota, žievėm nulaupytom žinoma, miestą, kurs išplukdė ir liepė negrįžti miškas, palengva pereinantis į pogrindį, ir žmogus nuoga galva, prigludęs prie nuplaukiančio Vilniaus debesio, tavernoj, kur židinio atšvaitai neleis be gailesčio lekiančio į rytus įsiskverbti jokiai laikinė j ančiai minčiai

• krūtų properšoj šmėkščios pragaro ugnys, taurė virpės į ritmą: įeinantys čionai, palikit viltį: * * * išsižergusi juodaodė, užlieja prakaito atspindžių, dainuos apie skausmą, perskeltą nakties Parko gale.kur atsiveria jūroje uolos, vaivorykštės mergaitė meta balandę į šviesą — tarsi vieną, nesunkiai iškaitomą norą, kurs kas tu esi prieš aušrą ? prieš moterį, pranyks neilgtrukus su anos karalystės klūpančią prieš saulės ikoną? prieš griuvėsiais. vienaragį Vilniaus universiteto klasikinių kalbų Taip tinklinio žaidėjas per pliažą vejas bėgantį, vėjuje katedroj rūbą, kol uždusęs nukrinta. Laikykis. Taip tinklainės koridoriais sėlina vienišas driežas, gal Mūkas, kaip ir visa, už Vilniaus, su broliu einant link Kairionių kas buvo švenčiausia vaikystėj.

Jurgis Gimbutas Miego magas tau leidžia sapnuoti šią salą, Kuzio Daugėlos nuotrauka balandis, vaiko pėdos didumo, rengias kilti, kol Nugalėtojų gatvės rūkas neprotingus drugius, irklo smūgį ar įlankos neapnuogino jo vienatvės tarp krūtį. Tu gali pasirinkti nedidelę iškylą, Jurgiui Gimbutui — aštuoniasdešimt negrabiai susuktų auksavilnių šiaudų kol neatbudęs, bet pakirdęs vis viena atrasi ..* .-' uolas, kurios blaškosi jūroj. - - * y * moksliniai leidiniai paminėjo jo tografijomis. Parašyta pagal au KAZYS DAUGĖLA karvelidės pavasaris 80-ties metų sukaktį. toriaus užrekorduotą 1995 me Lietuvoje buvo ir yra lei Lietuvos istorijos laikraštis tais Vilniaus Gedimino Techni su niekuo nesulyginamas — Triste džiamos knygos apie kraštotyrą Voruta išspausdino Nijolės Šul- kos universitete vykusiame se šlapimo, kirminukų ir auksasparnės minare tradicinio lietuvių kai ir architektūrą, kurių mes čia galienės straipsnį, pavadintą nelygsi ^s dvelksmas liūdesio fotografija atsispindinti dviguboj negauname ir apie jas nežino „Jurgiui Gimbutui — 80". Pir mo architektūros tyrinėjimams skiries į priešingus balsus? — koketiškos tume, nepaskaitę dr. inž. Jurgio majame Nr. 3 puslapyje pradė aptarties. Seminarą suorganiza vaivorykštėj: du suglausti kūnai Gimbuto išsamių apžvalgų tas ir toliau pratęstas, su dviem vo to universiteto Statybos balandės šį mėnesį graso dėmėtų svajoja apie bliuzą nuošalioj priemiesčio Draugo Mokslo, Meno ir Lite fotografijomis, rašinys perteikia mokslų muziejaus vedėjas do kiaušių pančiais, kas be ko, ir svajonių ratūros šeštadiniame priede. gana detališką Gimbuto bio centas dr. Algimantas Nakas ir duženom pareigų narve Jurgis Gimbutas, šios mokslo grafiją. Autorė yra Vilniaus uni globojo rektorius profesorius E. vardo veidrodžio, drobėj, kur vaikystės sala juoduoja srities specialistas, šiais metais versiteto bibliotekos archyvo ve Zavadskas. Temą diskutavo ke užklota neapsakomu sniegu ir paukščiai daužo snapais dėja, tad naudojosi ten sutelkta lių veikalų autorius profesorius kilti aukštyn,kur nevaržomas pavasaris švenčia savo amžiaus 80-metį. užsnigtą grindinį. Ne, ne tik kiparisai.ne ta sulamita... Kalbant apie sukaktis, verta medžiaga. Kazys Šilgalis ir svečias iš JAV teka chruščiovkių stogais, dr. Jurgis Gimbutas. Zemlicko Tik atversti žodynai laukia rytmečio rankų. prisiminti.kad jo disertacija Mėnesinis žurnalas Mokslas ar saugoti vieną jų, apie stogų konstrukcijas ir for ir gyvenimas šių metų pirma straipsnio tęsinys numatytas mas buvo išleista Stuttgart'e vo jame numeryje paskelbė Vil Mokslo Lietuvos numeryje. šildančią neprasikalusių lukštus? niaus universiteto docento dr. Musė peržengia Baltijos jūrą atsargiai dėliodama kiečių kalba lygiai prieš pusę Vilniaus Gedimino technikos Jurgio Stašaičio parašytą Jur kojas. šimtų metų. Knyga gerai iš universiteto laikraštyje Inžine žaibas paliečia odą ir delno gio Gimbuto biografiją pagal as platinta Europos ir Amerikos rija (Nr. 2) įdėtas meniškai api Helikopteris išskleidžia savo šešėlį kaip vanagas meninę pažintį ir enciklopediją. drugelis pakyla anapus įlankos, bibliotekose ir dabar cituojama pavidalintas rektoriaus Zavads- krintąs Lietuvos mokslininkų laik nepripažįstančios tobulai sutvarkytų etnografų ar architektūros isto ko sveikinimas Jurgiui Gimbu į kažkieno išgulėtą pievą, kur draikėsi kūnai pamiršę rikų. raštis Mokslo Lietuva įsidėjo to parkų, kur vis tiek viešpatauja brolis — tui drauge su jo atvaizdu. vargdienišką saulę ir upės siūlas išnyksta jūroje, Lietuvoje Gimbutas vadina laikraščio vyriausiojo redakto atsitiktinumas mas namotyros, t.y. kaimų sta riaus Gedimino Zemlicko ilgą Prie visų sveikintojų Lietu tarytum išsprendęs savo gyvenimo lygtį tybos tyrinėjimų pionieriumi. straipsnį, pavadintą „Išaręs pir voje prisidedame ir mes — gy Vertindami jo darbus, keturi mą namotyros vagą" su trim fo venantieji šiapus Atlanto. pasaulis būtų nuobodus. šio talentingo režisieriaus kole Padėkojęs už apdovanojimą, Eimuntui Nekrošiui — gos ir gerbėjai, žurnalistai. Lie už jam parodytą dėmesį, Ei tuvos respublikos ministras pir muntas Nekrošius pareiškė, „Auksinė kaukė" mininkas Gediminas Vagnorius kad ir be jo tiek Lietuvoje, tiek Eimuntui Nekrošiui čia įteikė ir visoje Europoje yra daug pui ALGIMANTAS ANTANAS NAUJOKAITIS brangakmeniais papuoštą „Auk kių režisierių. Jis taip pat kuk sinę kaukę". liai pasakė, kad Auksinė kau Ne tik Lietuvos, bet ir dauge Pasakęs, kad didesnio apdo kė" — tai ne tik jo nuopelnas, lio Europos šalių teatruose di vanojimo už šį režisieriams nė bet ir aktorių, dailininkų, kom delio susidomėjimo susilaukė ra, premjeras pasidžiaugė, kad pozitorių. Vilniaus valstybinio dramos te jį pelnė mūsų režisierius, pasie O kai prie šampano taurės atro režisieriaus, Nacionalinės kęs stulbinančių laimėjimų. Tai užsimezgė asmeniniai pokalbiai premijos laureato Eimunto garbė ne tik Vilniaus, bet ir ki su apdovanotuoju, Nekrošių* Nekrošiaus pastatytas Šekspy tiems Lietuvos teatrams, mūsų pasakė, kad su „Hamletu" ge ro „Hamletas" Jo premjera mi krašto visuomenei. Premjeras gužės mėnesi jo trupė vyks į nėtame teatre įvyko beveik Vagnorius pasakė, kad tai pas Kanadą, į Montreal'į ir Kve prieš metus — 1997-ųjų gegu kata visuomenei vertinti ne tik beką. žės mėnesį ir jau apkeliavo materialines, bet ir dvasines — O jeigu su „Hamletu" jus daug užsienio teatrų (apie šį vertybes. pakviestų Čikagos lietuvių ben spektaklį buvo rašyta praėjusių Kalbėjęs Kultūros ministras druomenė, ar sutiktumėte nu metų birželio 21 dienos Draugo Saulius Šaltenis pareiškė, kad važiuoti? — užklausiau režisie šeštadienio priede). režisierius Eimuntas Nekrošius rių. tapo Europos teatru super — Mielai. Mano nuomone, be r Neseniai Maskvoje susirinkę Eimuntas Nekrošių* po apdovanoji- žvaigžde, kad dėka jo talento kita ko, būtu ' abipusė finan kompetentingi ekspertai spren mūsų Dramos teatras tampa sinė nauda — atsakė Eimuntas Arnoldo Baryso nuotrauka dė, kuriam iš maždaug pusant geriausiu Europoje. Pasidžiau Nekrošius, pr.durdamas. kad ro šimto teatrų režisierių pas Lietuvos režisierius Eimuntas gė, kad ne tik į Nekrošiaus, bet Čikagoje leidžiamas užsienio kirti aukščiausia tarptautinį Nekrošius už jo „Hamletą". ir į kitus Lietuvos teatrus grįžta lietuvių dienraštis Draugas ir jo Eimuntui Nekrošiui (kairėje) įteikiama „Auksinė kaukė" (dešinėje) Lietuvos Kultūros ministras Saulius apdovanojimą — „Auksinę kau Į iškilmėms skirtą Vyriausy publika, salės jau būna pilnos. kultūrinis priedas jam yra Šaltenis ir Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius. ke". Gerinusiuoju pripažintas bės rūmų Baltąją salę susirinko Pasak Šaltenio, be menininkų įdomus. Arnoldo Baryso nuotrauka Nr. 62(13 > — psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1998 m. kovo mėn. 28 d.

Katalikų teologijos fakultetas Kraštotyrininkų darbai Vytauto Didžiojo universitete (Atkelta iš 2 psl.)

KĘSTUTIS TRIMAKAS menkavertės ir todėl neverta jų dainuoti. Atrėmus ir šiuos argu mentus, būdavo prieinama prie 1990 metais atkūrus Vytauto esmės: kodėl dainuojamos tik Didžiojo universitetą Kaune, lietuvių liaudies dainos? Girdi, netrukus buvo atkurtas ir Teo tai skatina uždarumą ir saviizo- logijos-filosofijos fakultetas, ku liacįją. ris vėliau buvo pavadintas Ka Šiuo metu, Europai vis dau talikų teologijos fakultetu. giau integruojantis, etninė kul Mažai kam žinoma, kad šis tūra įgyja vis didesnę reikšmę, fakultetas yra tapęs didžiausiu nes tiktai ji gali padėti išlaikyti tokio pobūdžio visoje Lietuvoje. tautinį savitumą. Savo identite Jis vienintelis Lietuvoje išduo to išlaikymu yra susirūpinusios da Vatikano pripažintus ir vi daugelis mažesniųjų Europos sam pasauliui galiojančius teo Sąjungos šalių: tam kuriamos logijos licenciato diplomus. Pri specialios programos, joms rea JU»-7 siderindamas prie Katalikų Kunigas profesorius Kęstutis Trimakas (devintas ii kaires) su pastoracines lizuoti skiriami pinigai, atitin Bažnyčios aukštųjų mokyklos teologijos magistratūros studentais Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. kamai tautiškumo linkme yra ypatingų reikalavimų, šis fakul koreguojamos bendrojo lavini tetas yra įvedęs penkerių moks Fakulteto leidiniai w »S»ii ... .itt. mo mokyklų programos. Man Rūta Mockuvienė lo metų pagrindinę programą atrodo, kad šios problemos Lie Rištinis kilimas (vilna, linas, 42"x 64" .Medis", 1997 (vietoj universitete reikalauja Nors daugelis dėstytojų neša tuvos valdininkai kol kas nesu mų ketverių). Kauno universite didelį, kartais net dvigubą pas pranta. Štai tik vienas pavyz to patalpose studijuoja arti 250 kaitų krūvį (nes tenka dėstyti dys: dabartinė Lietuvos krašto pasauliečių studentų, bet prie tuos pačius dalykus universite tyros draugijos būklė. Jono Ba šio fakulteto priklauso ir Kauno te ir seminarijoje), tačiau sten sanavičiaus, kitų to meto švie tarpdiecezinė kunigų semina giamasi dėstytojų eilėse suakty suolių pradėtą tautosakos, et rija, o taip pat ir Šv. Antano re vinti mokslinę veiklą, jiems ninės kultūros faktų kaupimo ligijos studijų institutas Kretin padėti dalyvauti įvairiose Lietu darbą tarpukario metais tęsė goje. vos bei kitų kraštų mokslinėse kraštotyrininkai. Po Antrojo pa konferencijose, o taip pat dau saulinio karo, 1961 metais ši Pirmaujantis fakultetas giau rašyti mokslinių studijų. kraštotyrininkų veikla buvo at Telkiama medžiaga ir savo fa naujinta. Manau, kad trys kulteto moksliniam leidiniui. 1997 metų birželio mėnesį bu Mokslų akademijos institutai vo išleista penktoji atkurto Vy Anksčiau, nepriklausomybės (Lietuvių kalbos, Lietuvių lite tauto Didžiojo universiteto ba laikais fakultete gyvavusi tradi ratūros ir tautosakos, Istorijos; kalaurų laida. 453 absolven cija leisti mokslinius leidinius gali paliudyti apie Lietuvos tams buvo išduoti bakalaurų di jau randa atgarsį. Fakultetas kraštotyrininkų įnašą turtinant plomai. Tarp universiteto fakul tapo profesoriaus kun. Kęstučio Zitieciu. gimnazijos- dabar Daskirtos etninės medžiagos saugyklas. Trimako religijos psichologijos Kataliku teologijos fakultetui Vytau tetų 1997 metais neginčijamu Atgavus Nepriklausomybę. knygų serijos leidėju. Jau iš to Didžiojo universitete Kaune, lyderiu tapo Katalikų teologijos kraštotyrininkai aktyviai kau spausdintos dvi studijos: 1996 pastato fragmentas. fakultetas" — teigė universiteto pia faktus apie partizaninį ju rektorius profesorius Vytautas metais — Žmogaus aukščiausi skrydžiai: religinių išgyvenimų dėjimą, genocido aukas. Bet jie Kaminskas universiteto laik Tikimasi, kad padėtis page ir Kraštotyros draugija yra pa raštyje (1997, Nr. 14), remda psichologija, 1977 metais — As menybės raida gyvenime: egzis rės, bet ne tuoj pat. 1997 m. likti likimo valiai. Lietuvos val masis faktu, kad 115 šio fakul lapkričio 6 d. Kauno arkivysku dininkai niekaip negali surasti teto absolventų pelnė bakalauro tencinio apsisprendimo psicho logija, I. 1998 metais bus iš pas metropolitas Sigitas Tam- keliasdešimt tūkstančių litų per diplomus;,.71 — katalikų teolo kevičius ir Vytauto Didžiojo metus išlaikyti keturiems pen gijoje (po 5 metų Kaune) ir 44 spausdinta Tikint bręsti: egzis tencinio apsisprendimo psicho universiteto rektorius profeso kiems etatiniams Lietuvos — religijos moksluose (po 4 me rius Vytautas Kaminskas pasi kraštotyros draugijos darbuoto tų Kretingoje). logija, H. Po to — dar bent dvi studijos. rašė sutartį, kuria Kauno arki jams, kurie koordinuotų kraš Katalikų teologijos fakultete vyskupijai priklausančių pasta totyrininkų veiklą ir užsiimtų veikia ir dogminės teologijos tų kompleksas (anksčiau Zitie leidyba. Valdininkų argumen magistratūros programa. Šią Fakulteto patalpos ciu gimnazija) 99 metams per tai: dabar daug visokių organi programą lanko nedaug stu leidžiamas Vytauto Didžiojo zacijų prisisteigę ir visos pinigų dentų ir tik trys gavo magistro Atkūrus Vytauto Didžiojo uni universitetui, kad būtų remon prašo. Bet argi galima tas daž kvalifikacinio laipsnio diplomus versitetą ir Katalikų teologijos tuotas ir naudojamas Katalikų nai vienadienes organizacijas 1997 metais. Tų pačių metų ru fakultetą to universiteto ribose, teologijos fakultetui. Lietuvos lyginti su kraštotyrininkais, ku denį buvo pradėta pastoracinės nebuvo turėta pakankamai pa vyriausybė jau paskyrė lėšų rie savo veiklą skaičiuoja nuo teologijos magistratūros progra talpų. Tad fakultetas buvo kil pastatų atstatymo projektui pa Jono Basanavičiaus laikų? Tu nojamas iš vienos vietos į kitą. ma, j kurią iškart įsirašė 17 stu rengti. Pagrindinis pastatas vi rime vilties, kad galų gale valdi Dabar jis yra prisiglaudęs dide dentų: šalia kelių pasauliečių, sai nenaudojamas, apgriuvęs ir ninkai praregės, neš to reikia liame pastate Laisvės alėjoje, studijuoja keli jaunos kartos apleistas. Užtruks gal keletas Lietuvai. klebonai (kai kurie jų aptarnau tačiau ne visame pastate, o tik metų, kol taps tinkamas naudo jo dalyje. Ypač stokojama audi ja po dvi parapijas), jauni kuni ti. Tačiau į ateitį tenka žvelgti rengė Šv. Petro parapija, vado torijų. gai ir diakonai. su viltimi. vaujama kun. Žuromskio. Kon Kaip neseniai pranešė univer certas įvyko Jordan salėje, kuri siteto rektorius profesorius Ka buvo pilna klausytojų. minskas, nuo 1998 metų „bus Knyga Jeronimas Kačinskas. pradėtos teologijos daktaran- NUOMONĖS IR PASTABOS Gyvenimas ir muzikinė veikla tūros studijos: aukštąjį mokslų Amerikoje nebus platinama. cenzą bus galima įgyti ne tik Norintieji knygą įsigyti gali pa Italijoje ar Prancūzijoje, bet ir Dėl knygos apie kompozitorių siųsti 10 dolerių knygos sudary Lietuvoje" (Kauno diena, 1997 tojai, ir knyga bus atsiųsta. m. lapkričio 6 d.). Jeronimą Kačinską Adresas: Danutė Petrauskaitė. Fakultetui sėkmingai vado Klaipėda, 5814, Laukininkų 36- vauja jo dekanas kun. docentas 28, Lietuva. Draugo kultūriniame priede Apie Jeronimo Kačinsko ope dr. Vytautas S. Vaičiūnas. Jis 1998 m. kovo 14 d. buvo iš rą „Juodas laivas" rašoma, kad Kazys Skaisgirys stengiasi pakelti viso fakulteto spausdintas vertingas ir išsa ji buvo „dirigento Vytauto Mari- akademinį lygį, ieško tinkamų mus apžvalginis straipsnis „Dar jošiaus iniciatyva 1967 metais dėstytojų, rūpinasi pačių stu vienas sugrįžimas" apie Danu Čikagos Lietuvių operos kolek dentų akademine ir ekonomine tės Petrauskaitės paruoštą kny tyvo pastatyta". Čia gali būti Mano pirmoji gerove. gą Jeronimas Kačinskas. Gy paprasta surinkimo klaida, su venimas ir muzikinė veikla. keičiant skaičius. Opera ^Juo paroda Amerikoje Didelis ačiū straipsnio autoriui das laivas" buvo pastatyta 1976 Taip pavadinta grupinė meno Algiui Šimkui. metais. darbų paroda, kuri atidaroma ateinantį penktadienį, balan Apie Jeronimo Kačinsko Ri džio 3 dieną, 7:30 v.v. Čiurlionio šiąs" Švenčiausios Mergelės galerijoje, Jaunimo centre, Či Marijos Nekalčiausios širdies kagoje. Joje dalyvauja: Ina Čy- garbei pasakyta, kad „dėl jų il gaitė, Nicewander, Zita Drun- gumo ir sudėtingumo jos buvo, gilienė, Ramunė Kelečienė, To kiek žinau, pirmą kartą atliktos mas Kirvaitis, Viktoras Lauri tiktai 1987 metais Klaipėdoje". naitis, Algimantas Mikalaus Noriu patikslinti, kad Mišios kas, Rota Mockuvienė, Algirdas buvo atliktos ir Amerikoje. Ele Petrauskas, Saulius Rakaus na Vasyliūnienė 1963 m. ba kas, Irena Šaparnienė, Virgini landžio 6 d. Drauge pranešė, ja Tamulevichus, Vidas Zimkus, kad mišios buvo atliktos Bos Donatas Žadeikis. Parodos ati tone 1963 m. kovo 24 d. Jas atli darymo metu meninę programą ko trys chorai: South Boston'o atliks Lietuvos valstybinių aka Šv. Petro lietuvių parapijos cho deminio ir jaunimo dramos ras, Cambridge Nekalto Prasi teatrų aktorius, dainininkas ir dėjimo lietuvių parapijos choras šokėjas Haroldas Šilionokas. Parodai vadovauja Algimantas ir amerikiečių Belmont Commu- Kezys, ją rengia Čiurlionio gale Btivuvi Zitiečių gimnazija Kaune, dabar paskirta Katalikų teologijos fa nity choras Dirigavo kompozi rija. kultetui Vytauto Didžiojo universitete. torius John Bavicchi. Koncertą Medžio konstrukcijos

' .