Henrikas Nagys — Neprijaukintas Sakalas Nemokėję Gyvenimo Suprasti
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ANTROJI DALIS DRAUGAS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1998 m. kovo mėn. 28 d. / March 28, 1998 .% r. 62(13) Kitame eilėraštyje rašė. kad, Henrikas Nagys — neprijaukintas sakalas nemokėję gyvenimo suprasti. Einame ir grįžtame, klumpam ir keliam, EGLE JUODVALKE kol pagaliau apsiprantame su vienintele ir paskutine mintim: Du įvaizdžiai kartojasi poeto tremtis dar buvo nauja, prara ir mirties nepažįstame. Henriko Nagio eilėse — šiaurė dimas šviežias ir skaudus, kaip Dar kitame pažymėjo. ..Vartai ir sakalas. Tai tremties ir vil dar neužsitraukusi žaizda. Po atverti visi ir veda j kapus". Ir ties, mirties ir prisikėlimo, fi metų pasirodė jo antrasis rin pagaliau, susitaikymo melan zinės būties ir dvasinio gyveni kinys Lapkričio naktys, 1951 cholijos pilnas, panteistine vilti Ekspertai vertina mo simboliai. Antrojo pasauli metais išėjo Žemės antologija su mi skambantis eilėraštis: nio karo iš Lietuvos išblokštai jo ir kitų keturių poetų kūri vadinamų išeivių kartai nebū niais, dar po metų Saulės laik Nudažykite mano veidą žaliai Lietuvos menininkus dinga save vadinti tremtiniais, rodžiai. Pirmuose eilėraščiuose prieš mirtį, nors tas žodis tinkamiausiai daug praradimo ir netekties kad galėtų giria ramiai Lietuvos Kultūros ministeri žaliuot virš manęs. jos prašymu visuomenės tyrimo juos aptaria, jei žodį „egzote", įvaizdžių. Ilgainiui egzilė tapo kuris atėjo iš lotynų kalbos, su kasdienybe, eilių rinkinių srau Kad nepajėgtų niekad niekas centras „Vilmorus" apklausė atskirti 111 įvairių meno sričių eksper prasime romėnų jam teikta tas sulėtėjo, viltis sugrįžti blėso. prasme. Romos imperijos teisė Šiaurės įvaizdis pradėjo ryškėti kur yra medžiai, kur samanos tų, kad jie išrinktų geriausius ir kur aš. dabartinius lietuvių meninin tvarkoj, prieš n u teisdami kalti Henriko Nagio kūryboje — šiaurės, kuri yra „mirtis ir gy Nors paskutiniame rinkinyje kus. Ekspertais buvo paskirti namąjį myriop romėnai leisdavo vybė įsčiose", „erškėčių krūmas poetas pakartojamai žvelgė į kūrybinių sąjungų, draugijų, jam vietoj fizinės mirties pasi ir laužo ugnis", „balta ir skaudi mirtį, tačiau jo poezijoje ryš kultūros leidinių, meno kritikų, rinkti savanorišką tremtį, egzi- tyla", „visų poetų namai" ir pa kiausias buvo kūrybos, kuria jis žiniasklaidos atstovai, tarp ku lę, tai yra, dvasinę mirtį. galiau „mano namai". Pavasa priešinosi mirčiai, simbolis — rių buvo ir Nacionalinių (valsty Kas galėtų paneigti, kad lie tuviai inteligentai traukėsi iš rio prisikėlimo viltis stipriai tai pirmuose rinkiniuose buvo binių) premijų komiteto nariai. blykstelėjo 1956-aisiais metais, paukščio, o vėlesniuose sakalo Susumavus apklausos rezul Lietuvos ne laimės ieškodami, o vengdami mirties ar lygiai bai kai vengrai nesėkmingai bandė įvaizdis: tatus, Lietuvos spaudoje buvo numesti vergijos jungą. Po suki sios deportacijos į šiaurę, kurios Šiaurėje miega visų eilėraščių paskelbti geriausiai įvertintų limo Nagys suteikė vengrų tau-, pasėka dažnu atveju buvo ta žodžiai menininkų dešimtukai. Tau- tai ir perkeltine prasme savo pati mirtis, tik labiau ištęsta. ir pirmo pavasario potvynio oant Draugo kultūrinio priedo kartai ir tautai balsą eilėraštyje Stengdamiesi išsisukti iš depor laukia. vietą, čia suminėsiu tik tris pir „1956 METŲ RUDUO, Buda tacijų, jie pasirinko tremtį. kad galėtų pabust ir pakilti mąsias vietas pelniusių meni pešto baladė". ninkų pavardes. Dvyliktaa U svarbiųjų lietuvių poe Nors pasitraukimas iš tėvynės su paukščiais. 'Geriausiu, iškiliausiu poetu tų?™ turėjo būti laikinas ir trumpas, pripažintas Sigitas Geda. Ant kiuoti taip: S. Kuzma, M. Nava nors tai nebuvo sąmoningas Lietuviškoji Laisvosios Euro Lakus poezijos žodis — prieš prieša nebūčiai — tai sakalas, rasis — Justinas Marcinke kas, V. Vildžiūnas, grafikai — pasirinkimas tremties, bet dau pos radijo tarnyba ypatingas su kurį poetas laiko savo rankoj vičius, trečiasis — Marcelijus Petras Repšys, Mykolas Vilutis, geliui jis tapo amžina tremtimi, kaktis žyminčiose programose tik akimirką, ir vėl j^.s'nepasie- Martinaitis. Man ir daugeliui Vytautas Valius, taikomosios kurios pagrindiniu varikliu bu panaudodavo literatūros. Kas kiamas. Sakalas — laisvas, sa kitų buvo netikėta ir apmaudu, dailės — G. Jokubauskas, J. vo tėvynės praradimas. Mažai met minint vengrų sukilimo Henrikas Nagys (1920 - 1997) kalas — vaikystės vėjo plazde kad neseniai tautinės premijos Balčikonis, B. Stulgaitė. Foto daliai buvo lemta sugrįžti į metines, į programą įdėdavau nimas, sakalas — pasakos laureatu tapusiam iškiliam eg menininkų pirmoji trijulė — Ri laisvą Lietuvą viešnagei, dar Nagio sodriu balsu įskaitytą mantas Dichavičius, Antanas mažesnei sugrįžti su visam — „Budapešto baladę", kuri geriau paukštis sidabro plunksnom, zodo poetui Alfonsui Nykai-Ni- sakalas — pilkas, išdidus liūnui teko tik dvyliktoji vieta. Sutkus, Aleksandras Macijaus vieniems prieš mirtį, kitiems po negu bet koks straipsnis per Budapešto baladė teikdavo pavergtų tautų laisvės paukštis gintarinėm akim, sa -Geriausi prozininkai — Juo kas, architektų — A. ir V. Nas- jos. ilgesį. Klausydavausi įrašo ir kalas — svajonė, kuria poetas zas Aputis, Jurgis Kunčinas, vyčiai (broliai), K Pempė, V. Tarp tos saujelės asmenų — rydavau ašaras, nes tame eilė Imre, ar tu stovėjai svaigo: Romualdas Granauskas, o dra Čekanauskas. Populiariausiais poetas Henrikas Nagys. Gimęs raštyje Nagys distiliavo ir žo (vienplaukis berniukas moksleivio miline ir vaiko akim: maturgai — tik du — Kazys Sa estrados atlikėjais pripažinti N. Mažeikiuose 1920 metais, stu ant poeto paminklo pakopų tą nepaprastą spalio vakarą Visą gyvenimą Malūnavičiūtė, Arina, S. Povi džiais išreiškė, tai ką visi — ja ir Saulius Šaltenis (inano pa dijavęs lituanistiką ir germanis ir šaukei į mirtiną tylą virš neužmatomos jūros galvų. ieškojau tavęs — laitis. tiką Vytauto Didžiojo universi vengrai, lietuviai, latviai, estai, savo paukščio. staba — o kodėl prasprūdo Kos lenkai, čekai —juto. užkimęs nuo tėviškės tyrų ir drungno Dunojaus vėjo tas Ostrauskas?). tete Kaune, jis praleido likusią ir jauno kraujo plakimo: Dabar ant aukšto 1960 metais pasirodė rinkinys Populiariausi kino aktoriai — savo gyvenimo dalį svetur, to „Kelkite, vengrai, tėvynė šaukia jus'. nulapojusio klevo, Mėlynas sniegas, o po jo iki Na Regimantas Adomaitis, J. Bud nenorėjęs ir nesiekęs, daktaratą Laikas atėjo! Dabar arba niekados! tarp sunkių ir lietingų gio mirties išeivijoje sulaukėme raitis, Ingeborga Dapkūnaitė, gaudamas Innsbruck'o universi Visų vengrų Dievo vardu mes prisiekiam, prisiekiame lapkričio debesų, tik dviejų. 1968 metais išleis teatro aktoriai — Vladas Bag tete už disertaciją apie vokiečių niekad daugiau nebūti vergais!" tupi vienas ir svetimas donas, V. Masalskis, ir vėlgi — poetą Georg Traki, apsigyven tame Broliai balti aitvarai poe mano sakalas: tas atsisveikino su žuvusiais Ar tai tu kartojai,Imre, kartu vėliau su minia Regimantas Adomaitis. Tarp damas Montreal'yje, Kanadoje. mieguistom akim, draugais-rašytojais ir atsistojo ir žeme, ir vėju, ir vandeniu šitą karčią laisves priesaiką? operos solistų pirmojo trejeto — Lietuvą, atgavusią nepriklau sakytum sapnuodamas, akistaton su mirtim, su Am Irena Milkevičiūtė, V. Prudni somybę, jis turėjo laimės pakar žiūri jisai žinuoju Šalčiu, su Šiaure. Ant kovas, Virgilijus Noreika, o tarp tojamai aplankyti, bet į ją su į tolima tolumą — rąjį rinkinį Prisijaukinsiu sak baleto artistų — E. Špokaitė, visam sugrįžo tik 1997 metų ru kad „naujųjų poetų kūryba pul išleistame rinkinyje Prisijau ir nemato žemės alą jis baigė eilėraščiu „Re- M. Baužys, Petras Skirmantas. denį, metams praėjus po jo mir suoja gimtosios žemės palikimo kinsiu sakalą jis prašė: ir nemato manęs. ties. ąuiem". 1990 metais išėjo jo skausmu". Išgyvendamas trem Geriausiu dabartiniu kino re rinktinė Grįžulas Lietuvoje, o Nepalikite manęs. Sakalas — tai pats poetas Tačiau poeto žodis stipresnis tį, ilgainiui Nagys pradėjo vis žisieriumi pripažintas Šarūnas 1996 metais Sakalų valanda, Nepalikite prieš paskutinę Henrikas Nagys. pakylantis į už kūną. Henrikas Nagys te dažniau paliesti didžiausią Bartas, toliau eina A. Puipa, A. kurioje paskelbta saujelė naujų ilgąją kelionę. erdves dar vienam skrydžiui. bėra tarp mūsų per savo eiles. tremtį, iš kurios negrįžtama - Stonys. Tarp iškiliausių filmi- eilių, susijusių su atgimusia Neišmokau nei dangaus,nei Henriko Nagio pelenai pra Šeši rinkiniai užsienyje ir du mirtį, ją mėgindamas suprasti ninkų dešimtuko šeštuoju pri Lietuva ir grįžimu į ją. žemės nešt, eitą rudenį palaidoti Rašytojų Lietuvoje padarė jį belaikiu. ir su ja susitaikyti iki savo gy pažintas ir Jonas Mekas. Teatro Mirė sakalai ir sužiedėjo kalnelyje Antakalnio kapinėse. režisieriai — Eimuntas Nekro Poetas yra jį supančios aplinkos Henrikas Nagys savo poezi venimo pabaigos. 1978 motais mano duona. šius, Rimas Tuminas, O. Koršu padarinys. Jis yra savo genties joje reiškė ištremtosios lietuvių atšvaitas, jos jausmų veidrodis, kartos išgyventą tėvynės, gyve novas, o muzikos atlikėjai — Dramaturgas visai prasprūdo— Raimundas Katilius, Petras Ge bendrų išgyvenimų reiškėjas, nimo prasmės praradimo niušas ir čikagiečių lietuvių ge Ekspertai vertino ir kūrybines bendrakeleivių skausmo balsas. skausmą. Kai vienas po kito au rai įvertintas Vilhelmas Čepins sąjungas. Daugiausia balsų ga Nagys išleido savo pirmą poe tomobilių avaryose žuvo žodžio, kis. Iškiliausiųjų kompozitorių vo Rašytojų sąjunga, o priorite zijos rinkinį Eilėraščiai, būda kūrybos broliai — Antanas Škėma, Julius Kaupas ir Algi pirmajame