ANTROJI DALIS DRAUGAS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1998 m. kovo mėn. 28 d. / March 28, 1998 .% r. 62(13) Kitame eilėraštyje rašė. kad, Henrikas Nagys — neprijaukintas sakalas nemokėję gyvenimo suprasti. Einame ir grįžtame, klumpam ir keliam, EGLE JUODVALKE kol pagaliau apsiprantame su vienintele ir paskutine mintim: Du įvaizdžiai kartojasi poeto tremtis dar buvo nauja, prara­ ir mirties nepažįstame. Henriko Nagio eilėse — šiaurė dimas šviežias ir skaudus, kaip Dar kitame pažymėjo. ..Vartai ir sakalas. Tai tremties ir vil­ dar neužsitraukusi žaizda. Po atverti visi ir veda j kapus". Ir ties, mirties ir prisikėlimo, fi­ metų pasirodė jo antrasis rin­ pagaliau, susitaikymo melan­ zinės būties ir dvasinio gyveni­ kinys Lapkričio naktys, 1951 cholijos pilnas, panteistine vilti­ Ekspertai vertina mo simboliai. Antrojo pasauli­ metais išėjo Žemės antologija su mi skambantis eilėraštis: nio karo iš Lietuvos išblokštai jo ir kitų keturių poetų kūri­ vadinamų išeivių kartai nebū­ niais, dar po metų Saulės laik­ Nudažykite mano veidą žaliai Lietuvos menininkus dinga save vadinti tremtiniais, rodžiai. Pirmuose eilėraščiuose prieš mirtį, nors tas žodis tinkamiausiai daug praradimo ir netekties kad galėtų giria ramiai Lietuvos Kultūros ministeri­ žaliuot virš manęs. jos prašymu visuomenės tyrimo juos aptaria, jei žodį „egzote", įvaizdžių. Ilgainiui egzilė tapo kuris atėjo iš lotynų kalbos, su­ kasdienybe, eilių rinkinių srau­ Kad nepajėgtų niekad niekas centras „Vilmorus" apklausė atskirti 111 įvairių meno sričių eksper­ prasime romėnų jam teikta tas sulėtėjo, viltis sugrįžti blėso. prasme. Romos imperijos teisė­ Šiaurės įvaizdis pradėjo ryškėti kur yra medžiai, kur samanos tų, kad jie išrinktų geriausius ir kur aš. dabartinius lietuvių meninin­ tvarkoj, prieš n u teisdami kalti­ Henriko Nagio kūryboje — šiaurės, kuri yra „mirtis ir gy­ Nors paskutiniame rinkinyje kus. Ekspertais buvo paskirti namąjį myriop romėnai leisdavo vybė įsčiose", „erškėčių krūmas poetas pakartojamai žvelgė į kūrybinių sąjungų, draugijų, jam vietoj fizinės mirties pasi­ ir laužo ugnis", „balta ir skaudi mirtį, tačiau jo poezijoje ryš­ kultūros leidinių, meno kritikų, rinkti savanorišką tremtį, egzi- tyla", „visų poetų namai" ir pa­ kiausias buvo kūrybos, kuria jis žiniasklaidos atstovai, tarp ku­ lę, tai yra, dvasinę mirtį. galiau „mano namai". Pavasa­ priešinosi mirčiai, simbolis — rių buvo ir Nacionalinių (valsty­ Kas galėtų paneigti, kad lie­ tuviai inteligentai traukėsi iš rio prisikėlimo viltis stipriai tai pirmuose rinkiniuose buvo binių) premijų komiteto nariai. blykstelėjo 1956-aisiais metais, paukščio, o vėlesniuose sakalo Susumavus apklausos rezul­ Lietuvos ne laimės ieškodami, o vengdami mirties ar lygiai bai­ kai vengrai nesėkmingai bandė įvaizdis: tatus, Lietuvos spaudoje buvo numesti vergijos jungą. Po suki­ sios deportacijos į šiaurę, kurios Šiaurėje miega visų eilėraščių paskelbti geriausiai įvertintų limo Nagys suteikė vengrų tau-, pasėka dažnu atveju buvo ta žodžiai menininkų dešimtukai. Tau- tai ir perkeltine prasme savo pati mirtis, tik labiau ištęsta. ir pirmo pavasario potvynio oant Draugo kultūrinio priedo kartai ir tautai balsą eilėraštyje Stengdamiesi išsisukti iš depor­ laukia. vietą, čia suminėsiu tik tris pir­ „1956 METŲ RUDUO, Buda­ tacijų, jie pasirinko tremtį. kad galėtų pabust ir pakilti mąsias vietas pelniusių meni­ pešto baladė". ninkų pavardes. Dvyliktaa U svarbiųjų lietuvių poe­ Nors pasitraukimas iš tėvynės su paukščiais. 'Geriausiu, iškiliausiu poetu tų?™ turėjo būti laikinas ir trumpas, pripažintas Sigitas Geda. Ant­ kiuoti taip: S. Kuzma, M. Nava­ nors tai nebuvo sąmoningas Lietuviškoji Laisvosios Euro­ Lakus poezijos žodis — prieš­ prieša nebūčiai — tai sakalas, rasis — Justinas Marcinke­ kas, V. Vildžiūnas, grafikai — pasirinkimas tremties, bet dau­ pos radijo tarnyba ypatingas su­ kurį poetas laiko savo rankoj vičius, trečiasis — Marcelijus Petras Repšys, Mykolas Vilutis, geliui jis tapo amžina tremtimi, kaktis žyminčiose programose tik akimirką, ir vėl j^.s'nepasie- Martinaitis. Man ir daugeliui Vytautas Valius, taikomosios kurios pagrindiniu varikliu bu­ panaudodavo literatūros. Kas­ kiamas. Sakalas — laisvas, sa­ kitų buvo netikėta ir apmaudu, dailės — G. Jokubauskas, J. vo tėvynės praradimas. Mažai met minint vengrų sukilimo Henrikas Nagys (1920 - 1997) kalas — vaikystės vėjo plazde­ kad neseniai tautinės premijos Balčikonis, B. Stulgaitė. Foto­ daliai buvo lemta sugrįžti į metines, į programą įdėdavau nimas, sakalas — pasakos laureatu tapusiam iškiliam eg­ menininkų pirmoji trijulė — Ri­ laisvą Lietuvą viešnagei, dar Nagio sodriu balsu įskaitytą mantas Dichavičius, Antanas mažesnei sugrįžti su visam — „Budapešto baladę", kuri geriau paukštis sidabro plunksnom, zodo poetui Alfonsui Nykai-Ni- sakalas — pilkas, išdidus liūnui teko tik dvyliktoji vieta. Sutkus, Aleksandras Macijaus­ vieniems prieš mirtį, kitiems po negu bet koks straipsnis per­ Budapešto baladė teikdavo pavergtų tautų laisvės paukštis gintarinėm akim, sa­ -Geriausi prozininkai — Juo­ kas, architektų — A. ir V. Nas- jos. ilgesį. Klausydavausi įrašo ir kalas — svajonė, kuria poetas zas Aputis, Jurgis Kunčinas, vyčiai (broliai), K Pempė, V. Tarp tos saujelės asmenų — rydavau ašaras, nes tame eilė­ Imre, ar tu stovėjai svaigo: Romualdas Granauskas, o dra­ Čekanauskas. Populiariausiais poetas Henrikas Nagys. Gimęs raštyje Nagys distiliavo ir žo­ (vienplaukis berniukas moksleivio miline ir vaiko akim: maturgai — tik du — Kazys Sa­ estrados atlikėjais pripažinti N. Mažeikiuose 1920 metais, stu­ ant poeto paminklo pakopų tą nepaprastą spalio vakarą Visą gyvenimą Malūnavičiūtė, Arina, S. Povi­ džiais išreiškė, tai ką visi — ja ir Saulius Šaltenis (inano pa­ dijavęs lituanistiką ir germanis­ ir šaukei į mirtiną tylą virš neužmatomos jūros galvų. ieškojau tavęs — laitis. tiką Vytauto Didžiojo universi­ vengrai, lietuviai, latviai, estai, savo paukščio. staba — o kodėl prasprūdo Kos­ lenkai, čekai —juto. užkimęs nuo tėviškės tyrų ir drungno Dunojaus vėjo tas Ostrauskas?). tete Kaune, jis praleido likusią ir jauno kraujo plakimo: Dabar ant aukšto 1960 metais pasirodė rinkinys Populiariausi kino aktoriai — savo gyvenimo dalį svetur, to „Kelkite, vengrai, tėvynė šaukia jus'. nulapojusio klevo, Mėlynas sniegas, o po jo iki Na­ Regimantas Adomaitis, J. Bud­ nenorėjęs ir nesiekęs, daktaratą Laikas atėjo! Dabar arba niekados! tarp sunkių ir lietingų gio mirties išeivijoje sulaukėme raitis, Ingeborga Dapkūnaitė, gaudamas Innsbruck'o universi­ Visų vengrų Dievo vardu mes prisiekiam, prisiekiame lapkričio debesų, tik dviejų. 1968 metais išleis­ teatro aktoriai — Vladas Bag­ tete už disertaciją apie vokiečių niekad daugiau nebūti vergais!" tupi vienas ir svetimas donas, V. Masalskis, ir vėlgi — poetą Georg Traki, apsigyven­ tame Broliai balti aitvarai poe­ mano sakalas: tas atsisveikino su žuvusiais Ar tai tu kartojai,Imre, kartu vėliau su minia Regimantas Adomaitis. Tarp damas Montreal'yje, Kanadoje. mieguistom akim, draugais-rašytojais ir atsistojo ir žeme, ir vėju, ir vandeniu šitą karčią laisves priesaiką? operos solistų pirmojo trejeto — Lietuvą, atgavusią nepriklau­ sakytum sapnuodamas, akistaton su mirtim, su Am­ Irena Milkevičiūtė, V. Prudni­ somybę, jis turėjo laimės pakar­ žiūri jisai žinuoju Šalčiu, su Šiaure. Ant­ kovas, Virgilijus Noreika, o tarp tojamai aplankyti, bet į ją su į tolima tolumą — rąjį rinkinį Prisijaukinsiu sak­ baleto artistų — E. Špokaitė, visam sugrįžo tik 1997 metų ru­ kad „naujųjų poetų kūryba pul­ išleistame rinkinyje Prisijau­ ir nemato žemės alą jis baigė eilėraščiu „Re- M. Baužys, Petras Skirmantas. denį, metams praėjus po jo mir­ suoja gimtosios žemės palikimo kinsiu sakalą jis prašė: ir nemato manęs. ties. ąuiem". 1990 metais išėjo jo skausmu". Išgyvendamas trem­ Geriausiu dabartiniu kino re­ rinktinė Grįžulas Lietuvoje, o Nepalikite manęs. Sakalas — tai pats poetas Tačiau poeto žodis stipresnis tį, ilgainiui Nagys pradėjo vis žisieriumi pripažintas Šarūnas 1996 metais Sakalų valanda, Nepalikite prieš paskutinę Henrikas Nagys. pakylantis į už kūną. Henrikas Nagys te­ dažniau paliesti didžiausią Bartas, toliau eina A. Puipa, A. kurioje paskelbta saujelė naujų ilgąją kelionę. erdves dar vienam skrydžiui. bėra tarp mūsų per savo eiles. tremtį, iš kurios negrįžtama - Stonys. Tarp iškiliausių filmi- eilių, susijusių su atgimusia Neišmokau nei dangaus,nei Henriko Nagio pelenai pra­ Šeši rinkiniai užsienyje ir du mirtį, ją mėgindamas suprasti ninkų dešimtuko šeštuoju pri­ Lietuva ir grįžimu į ją. žemės nešt, eitą rudenį palaidoti Rašytojų Lietuvoje padarė jį belaikiu. ir su ja susitaikyti iki savo gy­ pažintas ir Jonas Mekas. Teatro Mirė sakalai ir sužiedėjo kalnelyje Antakalnio kapinėse. režisieriai — Eimuntas Nekro­ Poetas yra jį supančios aplinkos Henrikas Nagys savo poezi­ venimo pabaigos. 1978 motais mano duona. šius, Rimas Tuminas, O. Koršu­ padarinys. Jis yra savo genties joje reiškė ištremtosios lietuvių atšvaitas, jos jausmų veidrodis, kartos išgyventą tėvynės, gyve­ novas, o muzikos atlikėjai — Dramaturgas visai prasprūdo— Raimundas Katilius, Petras Ge­ bendrų išgyvenimų reiškėjas, nimo prasmės praradimo niušas ir čikagiečių lietuvių ge­ Ekspertai vertino ir kūrybines bendrakeleivių skausmo balsas. skausmą. Kai vienas po kito au­ rai įvertintas Vilhelmas Čepins­ sąjungas. Daugiausia balsų ga­ Nagys išleido savo pirmą poe­ tomobilių avaryose žuvo žodžio, kis. Iškiliausiųjų kompozitorių vo Rašytojų sąjunga, o priorite­ zijos rinkinį Eilėraščiai, būda­ kūrybos broliai — Antanas Škėma, Julius Kaupas ir Algi­ pirmajame