KAINA 30 CENTŲ TRIMITAS 1932 metai rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39.

Kęstutis Didysis Lietuvos Kunigaikštis 550 metų jo garbingo atminimo Dailininko K. Šimonio paveikslas

Trakai ir Vilnius.

„Kada tik važiuodams regėjau Trakus4 , laiško matyt, kad jau 1317 m, Vilnius turėjo būti ne­ —Man verkė iš skausmo širdis '... mažas miestas, jei jame jau buvo net dvi krikščionių O Vilniaus nepamiršk, lietuvi! bažnyčios. Iš kitos pusės visai aišku, kad Gediminas Maironis. būtų nekėlęs sostinės iš Trakų į Vilnių, jei Vilnius Taip dainavo atgimimo dainius a. a. Maironis. Jis būtų buvęs naujas, visai dar nežymus, tik gimstąs, — poetas. O poetas sugriebia tik akimirksnį, tik miestas. Tad kyla įdomus klausimas, del ko, būtent, vieną vienintelį jausmo kibirkštį. Aiškintis poetas ne­ Gediminus perkėlė didžiųjų kunigaikščių sostą iš Tra­ mėgsta ir dažnai net norėdamas, negalėtų pasiaiškinti. kų į Vilnių? Strateginiais sumetimais perkėlimo pa­ Aiškinti, del ko, būtent, taip, o ne kitaip poetas pasa­ teisinti negalima, nes. tarp Trakų ir Vilniaus iš. viso kė, poetas palieka kitiems, klausytojams ar skaity­ yra tik „keturios mylios" — 28 kilometrai. Gyni­ tojams. mosi sąlygos buvo beveik lygios. To perkėlimo prie­ Tad del ko poetas vienaip pasakė apie Trakus ir žastys turėjo būti tik politinės, tiksliau sakant, vidaus kitaip apie Vilnių? Del ko poeto širdis verkia iš skaus­ politikos pobūdžio. Ir čia mes vėl susiduriam su tuo mo, matant Trakus, o del Vilniaus. — liepia lietuviui pat vardu— Kęstutis!. tik jo nepamiršti? Del ko toks didelis skirtumas? Juk Gediminas smarkiai praplėtė Lietuvos valstybės turėtų atrodyti, kad Vilnius yra brangesnis, vertinges­ sienas į rytus. Vakaruose su kryžiuočiais jis laikėsi nis už Trakus? Del ko poetas verkia Trakų, o Vilniaus gynimosi taktikos. Bendrai, Gediminas nebuvo didelis —tik graudina nepamiršti? Šią poeto paslaptį išsklai­ mėgėjas kariauti. Savo tikslų jis stengėsi pasiekti do vienas vardas — Kęstutis! taikiu būdu, dažniausiai vedybų keliu. Negalėdamas Bet iš pradžių — truputį istorijos. Turim gražią, plėstis į vakarus, nes čia stovėjo geležinė kryžiuočių XVI a. pirmą kartą užrašytą, legendą apie Vilniaus siena, Gediminas sukosi į rytus, veikdamas čia, taip įkūrimą. Ten pasakojama, kad Gediminas išjojęs iš sakant, šeimynišku būdu. Todėl jis greitai susigimi­ Trakų" mėdtioti „už keturių mylių11 į kalnus, kur Vi­ niavo su daugeliu rusų ir gudų kunigaikščių, kurie nelė upelis įteka į Nerį. Ten, aukštam kalne, jis pasidavė jo valdžiai. Tuo būdu slavų įtaka Gedimino nudūręs didžiulį stumbrą. Kadangi buvę vėlu, tai di­ rūmuose nuolat didėjo. Gediminas mėgino perkelti dysis kunigaikštis ten pat ir nakvojęs. Naktį jis su­ valstybės sunkumo centrą į rytus. Tačiau tokia Ge­ sapnavęs milžiniško didumo geležinį vilką, kuris taip dimino politika susilaukė smarkios opozicijos ir pasi­ baisiai staugęs, tarytum jo viduriuose buvę dar šimtas priešinimo tikrųjų lietuvių sluoksniuose, kuriems ne­ vilkų. Rytą kunigas Lizdeika išaiškinęs, kad geležinis patiko per didelis didžiojo kunigaikščio bičiuliavimašiš vilkas reiikiąs miestą, kurį didysis kunigaikštis čia tu­ su slavais. TosJietuviškos opozicijos priešaky atsi­ ris pastatyti, o vilko staugimas—y. a didžiulė busimo stojo energingiausias Gedimino sūnus — ^Kęstutisl Jis miesto garbė, nes fo vardas skambėsiąs pasauly. Ge­ tėvo slaviškai politikai pftešinosi, reikalaudamas visur diminas paklausęs Lizdeikos ir toj vietoj įkūręs mies­ kur remtis tik lietuviais. Konfliktas tarp Kęstučio, tą, kuriam davęs Vilniaus vardą. Tai, esą, buvo 1322 kurį rėmėjietuviškbji rūmų partija, ir tėvo, galų gale m. Legenda yria graži, tik, deja, neteisinga istorijos tiek padidėjo, kad Gediminas, nerasdamas kitos išei­ atžvilgiu. ties ir nenorėdamas su sūnum pyktis, ryžosi valstybės Vilniaus miestas senovės raštuose jau yra minimas sostinę perkelti į Vilfni£ tf Trakus paliko Kęstučiui. bene 1302 m, o Gediminas vienam savo laiške po­ Tnd būdu, persikeldamas į Vilnių,Gediminas atsipalai­ piežiui iš 1317 m., kalbėdamas del krikšto priėmimo davo nuo per didelio lietuviškos partijos spaudimp. ir krikščionybės bendrai Lietuvoj, gindamasis nuo kal­ GeMimtaui mirus te paaiškėjus, kad* tėvo casodiritas tinimų, esą Lietuvoj yra persekiojarrTi krikščionys, ra­ Vilniaus.,;soste Jaunotis^epafėgia valstybės valdyti, šo, kad tai esaftti netiesa, nes V ii n i u j esančios Kęstutį, save laikydamas tikruoju Lietuvos saugotoju, d v i kr i k šČ i o n i ų b ag n y č i o s, o Ha u g a f- susitaria su Algirdu, pats Vienas paima Vilnių, atitato deįy — viena. Tad apie jokį krikščionių per­ jaunutį ir sostą perduoda-Algirdui, pats pasiten&iridą- sekiojimą negalį būti ir kalbos. Iš šio Gediminib mas Trakais. Kęstučiui sėdint Trakuose, Trakai virsta 766 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 93

Gerbkim didvyrius. Kryžiuočiai ir lietuviai Šventame rašte labai teisingai valdovai, bet del to, kad mū sų tau- yra pasakyta, kad žmogaus gyveni­ tai yra padarę daug gero, kad jie mas - kova. tautą mylėjo, del jos gyveno ir ko- Jei žmogus nori palikti gerą vojo. Minėdami jų gyvenimą, jų apie save atminimą, padaryti ir sau darbus, jų meilę ir pasiaukojimą ir kitiems daug gero, jis turi daug tautai, prisimindami, kad jų vado­ kovoti, daug dirbti ir elgtis taip, vaujama tauta buvo nepriklausoma kaip jam liepia dorovė ir sąžinė. didelė galinga, mes norim sustip­ Tačiau tai nėra lengva. rinti savy ryžtumą veikti ir kovoti Labai dažnai žmogus, geriausių no- už tautos nepriklausomybę, didybę rų, gražiausių sumanymų šitą kovą eiti jų pėdomis, sekti jų pavyzdžius pralaimi ir nueina visai kitais ke­ ir jų darbuose ieškoti įkvėpimo. liais. Kaip kiekvienoj, taip ir šitoj Jų atlikti dideli darbai privalo kovoj žmogui labai daug padeda sukelti mūsų energiją, mūsų pasi­ geri vadai, geri pavyzdžiai. ryžimą, mūsų pasitikėjimą savim. Kodėl katalikų bažnyčia turi Žinoma, dabar kiti laikai. Jie galėjo tiek daug Šventųjų, juos nuolat plėsti mūsų valstybės sienas, jie mini, iškimingai švenčia jų atminimą, pagarsėjo karuose. Anais laikais juos garbina? Daugiausia todėl, buvo visai kitokios pažiūros, kitoki kad tikintieji nuolat turėtų gerus supratimai ir del to mes negalim pavyzdžius prieš akis ir juos sektų. aklai pamėgdžioti jų darbų. Bet Tautai reikalinga turėti savo tau­ žmonių jausmai pasiliko tie patys. tiški didvyriai, kad tauta galėtų eiti Savo tautos, savo šalies meilės pankui juos, sekti jų pavyzdį. ir jausmas tas pats tada buvo, kaip ir Kiekviena tauta tokių didvyrių turi. šiandie. Pasiryžimas kovoti už tau­ Kaip yra Šventųjų kultas, taip rei­ tos nepriklausomybę, pasiryžimas kalinga ir tautos didvyrių kultas. aukoti savo tautai, savo šaliai yra Garbindami šventuosius ar didvy­ lygiai branginamas, lygiai reikalin- rius, mes gvildenam jų gyvenimą, jų das dabar kaip ir tada. Ginti tau­ didingus darbus. Tas veikia į mus. tos nepriklausomybę, net ir fizine Mes pamažu persiimam, noru eiti pajėga su ginklu rankose, šiandie jų keliais, sekti jų darbus. yra reikalas nė kiek nemažesnis, Čia tai ir gludi svarbiausioji prie­ kaip ir tada, žasisir pamatas, del ko švenčiama Taigi, nors mes ir negalim aklai šventųjų šventes ir garbinama tau­ sekti jų darbų, bet pasimokyti iš tos didvyrių atmintis. jų daug galima. Šitaip reikėtų suprasti ir šiuo Jei iš ko, tai ypač iš Kęstučio tiksiu švęsti ir Did. Kunigaikščio daug galim pasimokyti. Kęstučio sukaktuves. Šventės tikslas Štai tik paklausykim, ką apie ši­ tras Suchenvvirt teisingai skundėsi: — pagerbti šitą mūsų tautos sid- tą didvyri sako, ne lietuvis, bet „Skaistumas ir dorovė pradeda mir­ vyrį ir pastatyti ju didvyriškus dar­ vokietis, rašytojas tyrinėtojas ti, išdavikiškumas spindi, teisybė bus mums kaip pavyzdį prieš akis. A. V. G1 r i c h e n ~ R u s s- turi ligotą liežuvi, labdarybė — Vytautą, Kęstuty ir kitus mūsų vurm: „Kai karžygio idealas pas pritrauktą ranką ir ištikimybė para- senovės didvyrius garbinam mes krikščionis jau nubluko ir virto pa­ ližuotą koją”, - tada stojo Euro­ ne dėlto, kad jie buvo monarchai, rodija, kai anų laikų dainius Pe- pos šiaurėj dar kartą tikro ritieriaus

lietuvybės centru, tuo tarpu kai Vilnius pasidaro val­ Iš Vilniaus ėjo galingos Lietuvos statybos darbas. stybės politiniu centru. Kęstučio šeimyna yra grynai Trakai Kęstučio laikais buvo Lietuvos širdis, bet Vil­ lietuviška, tuo tarpu kai Algirdo rūmuose ėmė vyrauti nius visą laiką buvo Lietuvos galva — valstybinis slavų įtaka. Kęstutis kaip lietuvybės galva, palieka protas. Šiandie Trakų — tik atminimas liko. Bet ištikimas senajam tikėjimui, tuo tarpu Algirdas palinksta Vilnius, kaip jam ir pranašavo Lizdeika, stovi nepa­ čionybę. Tačiau bendrais valstybės reikalais abu judinamas, ir jo vardas skamba pasauly. Tik, deja, broliai veikia iš vieno. Pasaulinėj istorijoj nėra krauju paplūdusi šiandie yra Vilniaus garbė: jis yra antro tokio pavyzdžio, kad du broliai valdovai lygio­ sukaustytas belaisvis svetimose rankose. „O Vilniaus mis teisėmis beveik per 40 metų būtų nesusipykę! nepamiršk, lietuvi!” - graudina mus žilas poetas. Todėl tad Trakai yra taip brangus lietuviui. Ten Bet kaip gali lietuvis Vilnių pamiršti? Į Maironio gyveno lietuviškiausias iš visų Lietuvos valdovų, graudinimą atsako vienu balsu visa tauta kito poeto Kęstutis gal nebuvo plataus tarptautinio masto politi­ lupomis; „Ei, pasauli, Mes be Vilniaus nenurimsim”. kas, kaip Mindaugas, Algirdas, Vytautas, bet už tat jis Taip! Mes Vilniaus nepamirštam ir nenurimsim, kol buvo pirmių pirmiausia lietuvis ir gynė visa, kas jį atvaduosim. O kelias į Vilnių, Lietuvos galvą, buvo lietuviška. Jis yra tikras lietuvybės saugo- eina pro Lietuvos širdš. — Trakus. Laikysim nuolat tojas. Todel Tarkai yra lietuvybės romantika; Todel atkreipę į Vilnių savo akis, kai didis lietuvis Kęs- poetas ir verkia, matydamas Trakus, Lietuvio širdžiai tutis, imkime iš jo pavyzdį, kaip reikiia del tėvynės gaila Rrakų, graudu darosi praeitį atminus. Juk Tra­ gerovės kovoti visą savo amžių, aukojant ir gyvybę. kuose gyveno narsiausias Lietuvos karžygys, tenai Kęstutis du kartus buvo paėmęs Vilnių, Mes jį pa­ skambias dainas dainavo gražioji Birutė. imsim trečią kartą — bet jis mūsų tada O Vilnius yra Lietuvos valstybės politikos centras. jau bus amžinai! Nr. 39 TRIMlTAI, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena 767

Net jo aršiausi prišai, vienuolių kryžiuočių kronikininkai parašė, kad „Kęstutis garbę ir teisingumą stato aukščiau visa ko”. Jis niekad ne puldavo iš pasalų, kaip tat mėgda vo daryti vienuoliai kryžiuočiai, bet kaip tikras ritierius visada praneš­ davo iš anksto priešams apie savo žygiui. Suimtiems nelaisvėn jis ne- keršijo, bet elgėsi su jais didingai ir nuoširdžiai. Jis gynė savo šalį, savo arišką tikybą (ne „pagonišką ir ne „stabmeldišką”, kaip mes pa­ tys dažnai vadina) ir laikė, anot kronistų, „įtemptą lanką į visas puses, nes slavai jį spaudė iš rytų — pietų, o vokiečių riteriai iš va­ karų. Lenkai, maskviečiai, totoriai iš visur grasė kaip pikti priešai... Iš vakarų jis turėjo gintis nuo krikščionių, kurie darydavo kasmet tariamus „kryžiaus karus”, du kar­ tus per metus, vasario ir rugpiūčio Kunigaikštienė Birutė, DLK Kęstučio mėnesiais, Marijos Šventėms pagerb­ žmona. ti”,., jei šitaip kalba apie Kęstutį ir jo žygius istorikai, kurie neturi skaistus vaizdas. Tai yra nekrikš­ mažiausio pamato jį girti arba jaus­ čių ainis, šitaip parašė apie Kęs­ čioniškas ritierius Kęstutis, Šiaurės ti jam simpatijų, tai aišku, jog tai tutį. Mes, šito didvyrio ainiai ir Saladinas, Lietuvos, Trakų kuni­ turėjo būti nepaprastas didvyris. įpėdiniai, būtumėm didžiausi apsi- gaikštis, kurį taip apdainavo visi Pusšešto šimtmečio po jo mirties eidėliai jei tinkamaine pagerbtumėm anų laikų bardai (dainiai). vokietis istorikas, tų pačių kryžuo- šito mūsų didelio protėvio. V.

Prof. I. Jonynas, Kęstutis ir jo laikai. Sunkiais svetimųjų viešpatavimo laikais, kai Lie­ tą parblokšti ir sunaikinti Kovose su vokiečiais ir tuvos vardas buvo išbrauktas iš Europos žemėlapio, Lenkais ypač pasižymėjo Kęstutis, kurs per keturias­ kaip apie lietuvių tautą buvo kalbama lyg apie me­ dešimt su viršumi metų neišleido ginklo iš savo rankų teorą, netikėtai pasirodžiusį viduramžių laikais ir ir kuris neleido priešams užimti nė pėdos lietuviškos taip pat nelaukiamai greitai išnykusį, kai, rodosi, ne- žemės. Žiauriais Europos laikais, kuomet nebuvo simatė jokios skaistesnės prošvaistės lietuviams, kai, skaitomasi nei su žmogaus gyvybe nei su jo turtu, pagaliau, tautos sąmonė atrodė esanti išnykusi net pagonis, lietuvių kunigaikštis pareiškė tokias neišse- iš lietuviškai kalbančiųjų žmonių, vis dėlto garbingos miamas savo sielos skaistybes ir dorybes, kurios praeities prisiminimas gaivino ne vieno lietuvio in­ stebino žmones, vadinančius save Kristaus sekėjais. teligento sielą. Traginga šio žmogaus mirtis ne nuo išorinių priešų Dabartis su praeitim yra glaudžiai susijusios pa­ smūgių, o iš saviškių rankų, artimiausių giminaičių vienio žmogaus gyvenime. Nejaugi kitaip gali būti ir bendradarbių, savo krašto pily, pavirtusioje kalėji­ žmonijos likime? Juk dabartis yra ne kas kita, kaip mu, jau senovėje sudarė Kęstučio patrioto—kankinio ilgoji eilės žmonių generacijų darbų ir rūpesnių išda- aureolę. Atgimstančioje lietuvių sąmonėje Kęstutis iš va. Kaip gamtoje nežūsta jokia materija, o tik keičia karto iškilo kaip tautos milžinas, nemirtingasis tau­ savo formas, taip ir žmonijos istorijoje protėvių ran­ tai vadas, kurio mintis sukosi tik apie krašto laisvę kų ir proto vaisiai negali išnykti nepalikę jokių pėd­ ir gerovę ir kuris joms visą gyvenimą aukojo savo sakų. Didingi praeities žygiai kartais pasilieka žmo- jėgas ir savo gyvybę. Tai buvo lyg pasakų gyvasis nijos ąmonėje kaip žarijos, užklotos storu pelenų vanduo, kuriuo apšlaksčiusi pamažu gyvėjo tautos klodu. Išgrobtos iš pelenų ir pučiamos, jos visuomet siela. leidžia iš naujo sukurti ugnį. Kęstučio kolosalinė reikšmė lietuvių atgimimo Tokiomis žarijomis lietuviams buvo pagoniškosios procese buvo juntama ne tik pačių lietuvių. Didžiojo Lietuvos žygiai. Kai pranūzų revoliucijos išjudin­ karo metu, kai pasmarkėjoo nepriklausomosios Lietu­ tos Europos išblaškytos ir suskaldytos, tautos ėmė vos reikalavimai, vienas įžymus rusų žurnalistas— tautiškai sąimonėti, ir lietuviai negalėjo pasilikti per liberalas (Mykolas Osorginas) rašė su pasipiktinimu ilgai tolimi tam sąjudžiui. Jų akys tuojau nukrypo į apie šį reikalavimą Maskvos rimčiausiame rusų dien- praeitį. Istorijos šaltiniai nedaug yra palikę vardų tų rašty. Neprisimenu žodis žodin jo išsireiškimų,tačiau žmonių, kurie kūrė, tvarkė ir gynė lietuvių sukurtą jų prasmės ir tonas man giliai įstrig atmintin: jis sa- kė maždaugsenovėj koe nori valstybę lietuviai?. Tar Kadp jų kitados skaisčia buvoi žibėj o tautos va- dų - Mindaugo, Traidenio, Vytenio, Gedimino Al- kunigaikštis Kęstutis, jie drįsta reikalauti atsiskyri­ girdo, Kęstučio, Vytauto - vardai, Jis simbolizavo mo nuo Rusijos ir nepriklausomybės? lietuvių tautos žūtbutines kovas už savo gyvybę ko­ Taip ir svietiumtautčio žurnalisto sąmonėje, Kęstu- voje su išoriniais priešais, kurie tykojo lietuvių tau- 768 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39

ėjo, vainikai nešinos, kapo darželin ir aplinkui skydą suklaupusios sudėjo vai- Iškilminga diena Kelmėje. nikus ir gėles. Iš senų laikų žinomas Kelmės miestelis, grojo 8 pulko dūdų orkestras. Pamaldas Šaulių S-gos c. vald. pirmininkas A. amžių būvy daugel ką matęs, susilaukė laikė vidurinės mokyklos kapelionas, Pa- Žmuidzinavičius ir s-gos viršininkas grąžios jaujenybėe, būtent, lietuško- mokslą saikė vietos parapijos klebonas. pulk. Kalmantas prie Didžiojo Šaulio sios dvasios tvirtovės — Vlado Putvins­ Po pamaldų Šauliu Sąjungos viršinin­ kapo pasakė žodį, pabrėždami didžius kio vardo šauliu namų. Rugsėjo 18 die­ kas pulk, l. Kalmantas pasisveikino su Šaulių S-gos įkūrėjo nuopelnus Lietuvai, ną buvo iškilmingas namų atidarymas, išrikiuota Šaulių kuopa ir visomis organi- kad iš j o dvasinės stiprybės semdamies Jau išvakarėmis iš Kauno ir kitų tolesių zacijomis. Didžiulė eisena, nulenkti gal- šiandien šauliai stato ji dvasios pilis — vietų rinkosi svečiai. vos Didžiajam šauliui. Keliolikos tūkstan­ šauliu namus, kad auga tos pilys, auga Į iškilmes atvyko vidaus reikalų minis- čiu žmoniių minios prieky lygiavo ir šauliai. Šauliu S-gos pirmininkas prie teris pulk. Rusteika, Šauliu S-gos c. v. uniformuotos moterys šaulės, nešinos kapo pareiškė, kad Sąjungos Kūrėjo gar- pirmininkas dail. A. Žmuidzinavičius, daugeliu vainikų šalmuoti šauliai su bei šaulių s-gos centrro vadovybė vietoj Saulių S-gos viršininkas pulk 1. Kalman- šautuvais, skautai, mokyklos, ugniage- vainiko, savo tradicija, skiria tam tikrą tas, s-gos vicepirmininkas Kauno miesto siai ir vietinės organizacijos. Oas sumą pinigu šaulių namams Kelmėje. burmistrai inž, A. Graurogkas žemės pasitaikė blaivus, tai šauliams tvarkda­ Taip pat pareiškė ir Kauno burmistras ūkio rūmų pirmininkas š. Kurkauskas, riams ir policijai teko padirbėti minios inž. Graurogkas, kad Kauno m. savival- Šiaulių rinktinės v-bos pirmininkas Ka- spūsty- šauliai' organizacijos ir minia dybė irgi skiria tam tikrą sumą, tam pat veskas, VII rinktinės vadas kapm Kurpis užtvenkė didelius naujuosius Kelmės tikslui, vietoj vainiko. „Trimito” redaktorius J. Kalnėnas ir kapus, kuriuose Vladas Putvinskis ilsi­ Iš sudėtų vainikų parašų pažymėtini nemaža šaulių rinktinių, būrių ir visuome- si pat aukštojoj vietoj, kalnely, gražiu 1) Ilsėkis ramybėje mūsų Taus Did- nės organizacijų atstovų. žaliuojančiu rutų šaulio skydu prisiden- vyri. Kelmės 7šaulių būrys; 2) Ilsėkis gęs. Jo kapas plačiai aptvertas geležine ramybėjeį Garbingas Šaulių Tėve. Iškilmės buvo pradėtos vėliavos iškė- tvorele, aplink-ąžuolo lapų vainikas. Tebūnie Tau rngva mūs brangi žemelė. limu turgaus aikštėje ir pamaldomis Kel­ 8 p. pulko orkestras, p. Jonušo vado- Einame tavo pramintais takais, mės bažnyčioje, kur šauliai ir organiza- vaujamas, grojo maldą ir gedulo maršą. ištikimi Tavo idėjoms Pagėgių ir Bitėnų cijos dalyvavo su vėliavomis. Per mišias Gražiai ir įspūdingai moterys šaulės su­ šaulių būriai; 3) L Š S-gos Tėvui Vla-

tis — ne eilinis paprastas arba didysis kunigaikštis, nebuvo labai primityvūs: čia buvo randama ir laisvų o rasmintas idealas, kurio siekia lietuvių tauta. žmonių ir vergų, kurių būtis tačiau negalėjo būti sun­ Šių metų vasarą suėjo lygiai penki šimtai penkias­ ki, bent negalėjo žymiai skirtis nuo kitų žemdirbių, dešimt metų nuo Kęstučio tragingos mirties Krėvos žuklautojų arba medžiotojų būklės. Tarp laisvųjų pily. Pravartu šia proga prisiminti jo išgyventieji galima buvo pastebėti žymi diferencija (žymaus laikai. skirumto), kuris buvo pirmų pirmiausiai ekonominės nelygybės išdava. Gyventojų būde reiškėsi daug do­ rybių — svetimųjų apykanta, viešingumas, noras pa­ Lietuvių tauta, gyvenanti atokiai nuo tautų kilno­ dėti savo kaimynams darbuose. Tikyba buvo gamtos jimosi kelio, negausiai apdovanota gamtos turtais, jėgų dievinimas ir gerbimas kai kurių jos reiškinių, galėjo ilgą laiką rami išlikti tarp savo girių ir balų pasižyminčių savo nepaprastumu, kartais nesupran­ Baltijos pietų — rytų pajūry. Tai tačiau nebuvo bar- tamu kestumu, kuris žmonėms krito į akį. Ypatin­ bariukai žiauri tauta. Pirmosios istorijos žinios lei­ goje pagarboje buvo laikoma ugnis, tas visas žmonių džia manyti, kad ji gyveno iš žemdirbystės, žuvinin­ kultūros pirmutinis pradąs. Su ugnies garbinimu buvo kystės ir medžioklės, kaip ir kitos tų laikų vidurinės rišamas ir griauvsmų bei žaibų valdytojo - Perkūno ir vakarų Europos tautos. Pamatinio žymaus skirtumo — kultas.. Ugnies garbinimas buvo taip charakterin­ ekonomiškame gyvenime nebuvo. Skirtumas reiškėsi gas lietuvių, tautai, kad Kapstantinopolio patriarchas daugiausiai gamybos įrankiuose. Neturėdami savo Filoteus, kalbėdamas apie Lietuvių kunigaikštį Algir­ krašte nei geležies nei kitų metalų, lietuviai dirbo dą 1370 metais ir norėdamas pažymėti šio pagonis- žemę, žvejojo ir medžiojo daug primityviškesniais kumą,vadina jį ugnies garbintoju. Joks nei vienalaikis įrankiais negu Europos vakarų žmonės, kurie tiek nei vėlyvesnis šaltinis nekalba apie garbinimą fetišų, daug buvo paveldėję iš senovės Romos ir kurie po t. y. atskirų pasidarytų daiktų, garbinamų kaipo die- kryžiaus karų Kristaus karstui atvaduoti galėjo dar vai, arba stabų, idolų, kurie buvo garbinami seno­ pasinaudoti Azijos ir Afrikos tautų darbo vaisiais. vės graikų ir romėnų. Taigi senovėj lietuvių nega­ Žemė jau sudarė atskirų asmenų savybę, kas rodo, lima vadinti stabmeldžiais, nes jie nei dirbdinosi sta­ kad ji buvo branginama. Socialiniai santykiai taip pat bų, nei jiems meldėsi. Neturėjo pagoniškieji lietuviai nei kunigų luomo, nors, be abejonės, buvo atskiri žy­ niai, kurie dėjosi sugebą išprašyti iš nežinomų dievų geresnio derliaus, veislesnių gyvulių, apsaugoti žmo­ nes ir gyvulius nuo nesveikatos ir kitų nelaimių ir pan. Bet tai buvo pavieniai, neorganizuoti žmonės. Paprastai, dievų garbinimais, kuris reiškėsi jiems au­ kų atnašavimu, buvo šeimynos galvų arba vadų rei­ kalas. Trumpai sakant, lietuvių tauta tokia, kokią už­ tinka ją pirmieji rašytojai, suteikę apie ją žinių, bu­ vo rami, darbšti, dorovinga žmonių giminė. Jei vėles­ nieji rašytojai kartais kalba labai neigiamai apie lie­ tuvius ir laiko juos žiaurius, tai jau bus padaras jų ilgamečių kovų su krikščionimis, kurie savo žiauru­ Kelmės šaulių bšrio garbės pirmininkė šaulė Emilija Putvins- mais, viską naikindami, žudydami ir degindami, sukė­ kienė perkerpa kaspiną šaulių namų vartuose. Dešinėj vidaus lė panašų ėlgesį ir iš jų priešininkų pusės. reikalų ministeris pulk, Rusteika, Saulių S0gos c.v. pirmininkas dail. A. Žmuidzinavičius, s-gos viršininkas pulk,leit . Kalmantas. (B. d.). Nr. 39 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena 769

DLK. Kęstutis kryžiuočių nelaisvėje.

Prie Didžiojo šaulio kapo. J. Ruko nuoTr. 770 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn, 22 diena Nr/39

pavedė jam padėkoti Kelmė* būriui, kad pastatė namus — paminklą tam žmogui, kuris savo tėvynei atidavė visas pajėgas. Prisiminė, kaip VI. Putvinskis skleidė lietuvybę, buvo persekiojamas rusų žan­ darų ir policijos, kovojo su dvarininkais ir sulenkėjusiais inteligentais. Putvinskis buvo tikras didvyriai juo labiau ji per­ sekiojo, juo daugiau jis dirbo. Ir nudir­ bo milžiniškus darbus. Jo poilsis buvo -^ lietuvįai ir lietuvybė. Jo svajonė — atgijusi Lietuva nepriklausoma išsipildė, bet ne visai; jo idealas Vytauto Didžio­ jo Lietuva, didinga, garbinga. Ministeris paragino prižadėti jam, kad įvykdysim VI, Putvinskio svajonę — atvaduoti so­ stinę ir Lietuvos pakraščius. šaulių S-gos centro valdybos pirminin­ kas A. Žmuidzinavičius savo žody pasa­ kė: šiandien iškilmingoj nuotaikoj atida­ rom „Šaulių namus — tautos namus", ši šūki Vladas Putvinskis isakė užrašyt ant visų šaulių namų. Tame šūky ir glūdi vi­ sa šaulių namų reikšmė. Sunku batų vyk­ dyti idėjas, jei tokia organizacija kaip Šaulių S-ga dirbtų po svetimus kampus. 'Tikybinės organizacijos stato sau bažny­ čias, iŠ kurių eina mokymas, kaip mylėti no Kelmės būrį, kad dvasios galiūno š. Stasiulionis <•*- Meškuičių b.; š, Žiedo- Dievas. Taip ir šaulių namai yra tos vie­ Vlado Putvinskio garbei supylė ateities nis -*• Šipylių b.; š, KaŠkauskas ~ Šau­ tos, iš kur spindės tautos idėjos,narsumas, stiprybės pilį. kėnų b.; š. Do valga — Jonavos b. ir dorovingumas, iš jų plėsime galybę, mo­ Saulių S-gos vicepirmininkas Kauno stud. dotnuviečių; š. Bucevičius ~- Kel­ kysimės kaip kovoti su Lietuvos, priešais. miesto burmistras inž. A, Graurogkas mės žem. ūk. kooperat. ir ugniagesių. Šaulių S-ga yra pirmoji ir pati garbingoji sveikino Kauno savivaldybės vardu Kel­ Telegramomis ir raštu sveikino Šiaulių organizacija krašte, kuri pasiėmė visą, mės šaulių būnį, pastačiusi šaulių namus apskr. vald„ Bugailiškis, Dikiniai, dr. kas yra tautos idealas. Šauliai — pati VI. Putvinskio valia, linkėdamas, kad Nemeikša, S. ir A. Marcinkevičiai, š. bū­ tauta. Nes Putvinskis pasakė, kad visi Šviesūs spinduliai iš jų šviestų visai Lie­ riai: Rokiškio, Suv, Kalvarijos, Oniškio, piliečiai turi būti šauliai. Tačiau, Š. S-ga tuvai. Nušvietė keletą bruožų iŠ Vlado Kartenos, Panemunės, Šeduvos, Mažei­ iŠ tautos nieko neprašo, bet visa jai Putvinskio gyvenimo, pažymėdamas, kad kių, Kriūkų, Radviliškio, Griškabūdžio,

atiduoda. Šaulių S-goje spiečiasi tik, jis buvo didi® lietuvis, kuris sunkiu tėvy­ Kauno b. ir mot. skM Joniškio, Pakuonio, taurus piliečiai ir dideli patriotai. Baig­ nei metu išrado žodį, kuris reiškė visa, Šimonių, Varėnos, Lapių ir š. Valiulytė, damas žodį, išreiškė padėką būriui už kas tik buvo lietuvių tautai reikalinga. Tauragės v. v., Kelmės Vilniui v, sk., dr. dideli ryžtumą ir pasveikino s-gos centro Jo idėja — organizuota visa lietuvių tau­ Basanavičiaus mokyt., š, Gerliakas, XV valdybos vardu linkėdamas, kad gražios tos visuomenė stiprinti ir fiziniam ir mo­ rinkt, vad., Šakių r. vad., Villcaviškio r. idėjos iš čia spindėtų visos Lietuvos bū­ raliniam mūsų pajėgumui. Jis buvo didelis v., XX r. vad., p. Grigas ir kiti. riams: nuo Klaipėdos ligi Salako, nuo visuomenininkas. Del to reikia jo pėdo­ Po sveikinimų žodį tarė Šiaulių rinkti­ Merkinės ligi Joniškio. mis sekti ir per visą visuomenę vykdyti nės vadas kapit. Kurpia, linkėdamas, Šaulių S-gos viršininkas pulk. 1, Kal- tautos uždavinius. kad šitoj šaulių tvirtovėj vilniečiai, klai­ mantas savo kalboj pažvmėjo: Nepapras­ Žemės ūkio rūmų pirmininkas šaulys pėdiečiai ir visi visada jaustų pagalbą. tas .supuolimais, kad Kelmės būrys įsten­ Knrkauskas sveikino žemės ūkio rū­ Sugiedotas tautos himnas. gė nudirbti sunkų darbą Kęstučio Didžio­ mų vardu. Pažymi, kad jau iš gilios se­ Būrio pirm. V. Putvinskis padėkojo jo metais, kuriais šie namai pasidaro vie­ novės tas dvasinis paprotys—paminklai visiems ir toliau buvo užkandžiai, suruo­ ną lietuviškos dvasios tvirtovių- Visi yra statyti priimta. Džiaugiasi, kad kil­ šti Kelmės šaulių moterų p. Švaistienės, gerai žinom, kaip galinga buvo Lietuva nios sielos žmogui — Vladui Putyinskiui Janušienės, Z. Krajauskaitės, vadovau­ senovėj. Anais laikais visa Rytų Europa kelmiečiai sugebėjo tuo senovės papro­ jamų š, E. Putvinskienės, buvo lietuvių rankose. Tačiau pasidarė čiu paminklą pastatyti. Vlada® Putvins­ Būrio aikštėje buvo įvairių rūšių spor­ taip, kad Lietuva buvo išbraukta iš "že­ kis pasižymėjo karšta tėvynės meile ir tas. Šauliai parodė gražių rezultatų, Žiū­ mėlapio ir kaimynų buvo laikoma išmirš­ jautria širdimi pasiekė giliai .paslėptų rėtojų buvo nepaprastai daug. tanti tauta. Kodėl gi taip atsitiko? Prie­ žmoguje žmoniškumo pradų, kuriais jis ir S-gos viršininkas pulk. L Kalmantas šai buvo nugalėti: Vytautas Didis kry­ žadino žmones didžiam Lietuvos kėlimo iškilmėse dalyvaujančiam Šiaulių m. rė­ žiuočius Žalgiry sumušė, rytuose tfalybę darbui. mėjų būrio senam šauliui Paberžiui įteikė išplėtė. Vis dslto buvo užmigusi Lietu­ Toliau sveikino š. J, Kalnėnas ..Trimi­ Vytauto Didžiojo ordino III laips. medalį, va. Tat įvyko del to, kad mūsų tėvų to*' redakcijos ir Kauno šaulių rinktinės pažymėjęs jo nuopelnus sąjungai. tėvai buvo užmiršę savo pareigą: ""jie vardu; š. O. Putvinskaitė-Tercijonienė— Ministeris ir s-gos vadovybė ir sve­ per daug buvo susirūpinę savo asmens, šaulių moterų centrinės k-jos; š. Kavec- čiai pasirašė būrio svečių knygoje ir turto, ambicijos reikalais. Del to priešai kas — Šiaulių rinktinės; Matulaitis — suaukojo būrio namams kiek pinigo. otįvertė jiems tarnauti. Bet dėkingi bu­ Tatuagės rintk.; š. Klupšienė — Šiaulių Saulei leidžiantis buvo turgavietėj ir iš­ kime tiems žmonėms, kurių nors ir ne­ moterų rinkt.; dr. MeŠkys — Raseinių keltos šalia šaulių namų, vėliavų nu­ daug turėjom — aušrininkams, varpinin­ tautininkų apskr. k-to; direkt. š. J* Grai- leidimas. Vid. reik, miflMeris pulk, Rus­ kams, tam ių ir Vladui Putvinskių!, ku­ čiūnas — Kelmės vidur, mokyklos, pasi­ teika paskelbei kad visos tautos Šventės rie ėjo į Sibirą, nešė knvgas, kurie ra­ žadėdamas, kad jo mokomoji karta šau­ ir iškilmės nuo šios dienos bus prie vė­ šė ir spausdino. Tauta pabudo. Tūkstan­ lių namų pastogėje bus patriotiška ir liavos ties šaulių namais, nebe turgavie­ čiai širdžių tai pajutę stojo i savanorių šauliška ir darysią^ žygių, kad Kelmės tėj. Vėliavos nuleidimas buvo kpftdin- eiles ir dėio savo galvas ant tėvvnės au­ vidurinė mokyklą būtų pavadinta Vlado gas; trys pasižymėję šauliai nutraukė kuro. D*bar, nors'ir esam nepriklausomi, Putvinskio vardu; š, Juodkazis— Pagėgių Žemyn vėliavą, 8. p, pulko orkestras su­ bet, būdami krvžkelėj didžiu kaimvnų, būrio; š. P, Jakaitis XVII rinkt, rėmėjų grojo tautos himną ir tMsą be Vilniaus turime visada atminti, kad tik dirbdami bftrio, įteikdamas gražią dovanėlę Kel­ nenurimsim". Rinktinės vadas kap, Kur- * visi be skirtumo pažiūru iš vieno, išlai- mės Įjūrio pirm. V, Putvinskiui— Šaulių pis tarnybos vardu padėkojo^ dalyvavu­ siems* jo> vadovaujamos* VII* rinktinės kvsimp npnriklausornvbe ir Vilnių .atgau­ S-gos kūrėjo šūki rėmeliuose MNe vien sime. Kad nebūtų tokių klaidu, kaip mū­ tik kardu ginsi tėvynę" ir spausdintų šauliams, sų išmovei, tai turime pirmon vieton vokų su Kelmės b., antraštei E Trinka Paskum buvo būrio salėje rodomos ki­ — Sauginių bv; š. Augustauskas — Šiaulių statvti tautos ir valstvbės reikalus, o 4 no nuotraukos iš Vlado Putvįuskio lai­ ne asm<*nę ambicija, būti organizuoti ir m. b,; š. Cibulskas — Vaiguvos b'.; i dotuvių ir kii Šiaulių šatilių būrio cho­ ordAniKUotai dirbti ir ginti savo kraštą, Martišius — Šilalės b. š, Rimkus—JRasei- ras J. Uoginto vad. gražiai padainavo Rikiuotė* ir šnudvmo mokslo neužtenka: nių rinkt. j. š. Pažerauskas — Kelmės liaudies ir sukurtų dainų. Vėliau pažais­ šaulys turi būti dvasios karys. Pasveiki- valsč. savivaldybės, stambiausio rėmėjo; ta ir pašokta. Pasilinksminime dalyvavo miniiSiteris, s-gos vadovybė ir vk\ svečiai. dėjo prie to iškilmingo vaizdo padidini* kėsi Puntvinskių dvaruose — Grauži­ Vakare šaulių namai iliuminuoti tautiš­ mo, davusi devynių būrių šaulių rikių ir kuose ir Hilo-Pavėžupy. Ten taip jau komis spalvomis, Langų užuolaidose moterų, uniformuotu, ehorą ir kit, lietuviška nuotaika ir š&ulišk&s darbas jausta „Me«. be Vilniaus nenurimsim". Vidati& reikalų ministeris, Šaulių S-gos turi pirmąją ^ietą. • Miestelio languose taip pat apšviesti pa­ vadovybė ir kiti svečiai tąja proga lan­ J. A n t a 1 g i i k l u. puošimai. Saulių salėj© VI, Putvinskio paveikslas, vainiku papuoštas., Vytis, Respublikos Prezidento A. Smotonoa, Vytauto Didžiojo portretai ir namų auk­ so fondo aukotojų lenta* Tenka pažymėti, " kad iškilminga die­ na Kelmėje buvo vįena gražiausių šau­ lių gyvenime švenčių. Ta« rtipeatia ir našta, kurią pakėlė šaulė Emilija Put- LIETUVOS JACHTKLUBO Iškilmėms susirinko daugjsbė Imo vįn«kienė Kelmės būrio pirmininkas Vytautas Putvinskis ir visi kelmiškiai SUKAKTUVES, nių. Atvyko Respublikos Preziden­ vkuomenė. 8 veikėjai ir Sauliai tas įi- Rugsėjo 18 d. vandens' sporto tai p* A. Smetona, ministeris pir­ diim iškilme femtt&anu gyvajam Vlado mėgėjai - Lietuvos Jachtklubas — mininkas p. J, TBbelis, kraito aps. Putvinskio paminklui, virto gražiu vaizdi* ministeris pulk. Giedraitis, gvletimo vietos žmonių akyse; Kelmė tokių di­ šventė 10 metų savo gyvavimo su­ delių iškilmių niekada nėra regėjusi. " kaktuves, Klubo būstinės Kaune, ministerisjj, inž. Šakenis. Respu­ Šiaulių rinktine* vadovybė graliai prisi­ Nemano saloj ties. Kanto gatve, blikos Prezidentą ir vyriausybę pa- 772 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39 sitiko klubo komandoriaus p.Sut­ keliai, kaip drama, bet suvaidinta ne tik aviacijos idėjų parėmimas, kus ir išsirikiavę jachtklubo nariai. labai linksmai. Vaidina visai nesi- bet nauda ir laimė. Tikimasi, kad Klubo komandoras padėkojo aukš­ grimavę, negauną honorarų ir ne­ 35,000 narių bus lengvai surinkti, tiesiems svečiams už atsilankymą ir pretenduoją būti kino žvaigždėmis paramą klubui Respublikos Pie- (taip sakoma filmos pradžioj). Vei- MANDŽURIJOSVALSTYB Ė JA- zidentui prisegė atminimui jacht­ kėjai mums pažįstami iš visuome- PONAI PRIPAŽINO, klubo ženklelį. Toliau buvo įairių nės gyvenimo, bet visiškai gražiai Tolimųjų rytų būtis vėl kelia jachtklubo laivų lenktynės. Rung- atvaizduoja filmos herojų mintis ir nerimo. Japonai pripažino jų pa­ tynių metu skraidė aero klubo lėk- lygius, ,,Paukščių keliais” — propa- čių sudarytą nepriklausomą Man- tuvas ir bombardavo lenktyniuo- gandinė filmą, agituojanti visus bū- džurijos valstybę, pasivadinusią Man- jančius laivus miltų maišeliais. Bu­ ti aero klubo -nariais, bet tos agita- džukuo. Naujoji valstybė prašo Ja- vo ir kitokiu jachtklubo sporto cijos nematyt — ji juntama savai- ponų apsaugos ir del to Japonų numerių. Po rungtynių iškilmin­ me, Filmoj dalyvauja valstybės ope­ kariuomenė neribotam laikui pasi- gai nuleista klubo vėliava. Iškil ros solistas V, Grantas, prof. Že- liks Mandžurijoj. Visiems aišku, mėse dalyvavo Respublikos Prezi- maitss, lakūnas Mikėnas, Almantas jog naujoji valstybė yra Japonų dentasir vyriausybės nariai. Tuo ofi­ (slapyvardė) ir kt. Filmai scenarijų padaras, sugalvotas atplėšti Man- cialios iškilmės ir baigėsi. Šventę parašė ir (režisavo Petras Babickas, džurijai nuo Kinijos ir padaryti iš aplankė per 3000 žmonių. Klubas Filmavo mjr. Jablonskis ir kpt, Nor­ jos .japonų koloniją, Mandžurija gavo labai daug sveikinimų, Vakare kus, Pozityvą darė aviacijos viršila yra labai didelė turtinga šalis. Jos buvo klubo balius. Timukas, Po filmos demonstravi­ plotas siekia arti milijono kvadrati- mo svečiai buvo pakviesti į aero nių kilometrų, vadinasi yra dvigubai MIRĖ VINCAS PALUKAITIS, stoties rūmus kuklios arbatėlės, ku- didesnė už Prancūziją ar Vokietiją. Rugsėjo 19 d, mirė žinomas var- rios metu prof. Žemaitis (L. aero Kinija grieitai užprotestavo prieš pininkas, Kauno mok, inspektorius klubo pirmininkas) padėkojo spau- Japonų šitą lygį, ir kitos valsty- šaulys V, Palukaitis, Plačiau—kita- dai už paramą ir prašė padėti plės­ bės žiūri su nerimu, nės visi bijo me numery. ti aviacijos idėjas, kadangi jos labai per daug didelio Japonijos įsigalėji- AERO KLUBAS PLEČIA DARBĄ, naudingos mūsų krašto ateičiai. mo Azijoj. Ypač nerimsta ameri- Rugsėjo 16 d aero klubas žur- kiečiai, kurie bijo, kad Japonai, įsiga- nalistams parodė du savo propa­ Be žurnalistų arbatėlėj dalyvavo lėję Azijoj, gali tapti ir jiems pa- gandinius kino filmus ir painforma­ aviacijos viršininkas pulk. Pundze- vojingi. Negero įspūdžio visiems vo apie civilinės aviacijos plėtimą vičius, vyriausio štabo spaudos ir padare tai, kad Japonai ne laukė Lietuvoj, Aero klubas dabar turi švietimo skyriaus viršininkas pulk, Tautų Sąjungos pasiųstos dar anks- 18,000 narių. Šį rudenį tikisi turėti Sarauskas, pulk, Gustaitis, filmų tyvą pavasarį komisijos bučiai ištirti 25,000, Pernai narių verbavimo cenzorius p, Bieliūnas ir kt. raporto, nė nelaukė, ką pasakys talkoj labai pagelbėjo spauda, to­ Šiais metais savo būsimiems pri- Tautų Sąjunga. dėl ir šiemet apie naujus sumany­ jaučiantiems L. aero klubas skiria Šitas klausimas bus svarstomas mus aero klubas pasidalijo pir­ daug premijų, kurių tarpe sportinis Tautų Sąjungos šių metų pilnaties miausia su žurnalistais. Ta proga lėktuvas arba 10,000 litų, skridimas susivažiavime, kuris įvyksta atei­ buvo parodytos dvi filmos „Anbo” Europoj 10,000 kilometrų arba nančią savaitę. Bet Japonai, matyti, IV ir „Paukščių keliais”. Abi fil- kelionė laivu į Ameriką ir atgal visam yra pasiruošę ir lengvai mos pagamintos aviacijos foto la- arba 5,000 litų, Išmokymas skrai­ nenusileisią. boratorijoj labai vykusiai, „Anbo dyti arba 2000 litų pinigais (2 pre- ESTŲ LATVIŲ MINISTERIAI TA- IV vaizduoja pulk, Gustaičio kons- mijos), bemotorinis lėktuvas arba RIASI. truktuoto lėktuvo pirmąsias dienas: planeris arba 1000 lt. pinigais 3) pre­ Šiomis dienomis Taline įvyko kaip jis sudedamas, sveriamas, ban­ mijos) skraidymų Lietuvoj po valan- Estijos - Latvijos užsienių reika­ domas, krikštijamas. Tai savotiš­ dą arba po 100 litų pinigais (50 lų ministerių konferencija, kurioje ka kronika. Kita filmna „Paukščių premijų) ir kt. Kaip matome, čia buvo stengiamasi suderinti šių abiejų valstybių politiką Tautų Są­ jungos pilnaties sesijoj, ekonominėj pasaulio konferencijoj, karo skolų klausimuose ir eksporto reikaluose. Sakoma, kad visais klausimais pa­ vyko susitarti Estija - Latvija jau senai yra susitarusios derinti savo politiką, tik ne visada tai pa­ vykdavo.

Iškilmingas Kelmės šaulių būroo posėdis šaulių salėje Vlado Putvinskio vardo namų atidarymo dieną. Nr. 39 TRIMITAS, 1932 metų rugpiūčio mėn. 22 diena 773

viršininku maj. Kairiukščiu Latvijoj lan- kysis rugsėjo 24, 25 ir 26 dienomis. IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO Paskaita V nr. Tautinio aukl, ir propagandos skyrius išspausdlno ir išsiuntinėjo būriams V paskaitą „Did., Liet. Kun. Kęstutis ir mū- maj. Kairiūkštis, apie Mažeikių rinktinės sų uždavinys”. Tuo būdu šaulių būriai Centre, manievrus. Židikų apylinkėje, kuriose da- tugaėjo 25 dienai turės dvi paskaitas lyvavo karinio pareng. inspektorius maj. apie DLK K. Kęstutį. RAdIo pusvalandis. Karaša; Marijampolės rinktinėse sporto šventę Utėnos rinktinės sporto šventę Šauliai apdovanoti Vytauto Didžiojo Rugsėjo 11d. Šaulys Vytautass Bičiū- ordino medaliais. nas skaitė paskaitą apie p. D.I. Kun. Kęs- ir apie šaudymus Kretingos, Utenos (Za- tučio mirtį. Po paskaitos pranešta apie rasuose) ir Raseinių rinktinę. Taip pat Už darbus Vytauto Didžiojo iškilmėse D, L, K, Kęstučio mirties sukaktuvių pranešta apie Kauno rinktinės būrių ats- 1930 m. Respubjikos Prezidentas Vytau- minėjimą rugsėjo 25 d. plačiau paaiškin- tovų suvažiavimą, kuris rugsėjo 18 d. to Didžiojo ordino medaliais apdovano­ ti svarbesni minėjimo momentai ir at- buvo Kaune, dr. V. Kudirkos mokykloje, ­o šaulius II laipsnio medaliais Vytautą sakyta į kai kuriuos paklausimus del mi- Pusvalandžio pabaigoj pranešta apie Pa- Putvinskį, Stasį Šlapelį, Leoną Liudžių, nėjimo programos. Pranešta ir apie Kęs- nevėžio ir Utenos (Zarasuose) rinktinių Jeronimą Veverskį,, Bronių Lengvenį, tučio sukakt. minėjimą Kaune. Minėji- sporto švančių rezultatus. Kostą Rukšėną, Petrą Audzijonį ir Va- lerą Striuną. III laipsnio medaliais Ma- mas prasideda tautinių vėliavų pakėlimu. Šaulių Sąjungos viršininkas lankysis 10-11 val. visose bažnyčiose įvyksia pa- rijoną Lukoševičių, Kazį Džiugą, Justiną maldos už tėvynę. Nuo 16 val. 30 min. Latvijoj. Paberžį, Aleksandrą Jonaitį, Kajetoną iki 18 val.—minėjimas karo muziejuje. Latvijos aizsargų viršininkas pulk. Matjošaitį, Juozą Adamonį, StaSĮ Janu­ Programoje prof. A. Janulaičio paskaita leit. Prauls pakvlatė Šaulių Sąjungos są, Miką Keimą, Klemensą Šulgą, Povilą apie D.L.K. K. Kęstutįiš Šaulių Sąjungos viršininką pulk, leit. Kalmantą su paly Mikalajūną, Martyną Kemtį, Bronių Ga- choro konertas. 18 val. vėliavos nulei- dovu į VII-ąsias visuotines aizsargų šau- deikį, Joną Ulreką, Klemą Poderį, Stasį dimo apeigos. Visa programa iš karo dymo rungtynės Rygoje. Šaulių Sąjun- Barauską, Joną Keršį, Stasį Barauską, muziejaus bus transliuojama per radio, gos viršininkas pulk. leit. Kalmantas su (II). Viktoriją Popikaitę, Juozą Paražins- 18 val. 15 min. Iš karo muziejaus bus sąjungos karinio parengimo skyriaus ką ir Augustiną Kriauną. didelė šaulių eisena pas Respublikos Prezidentą ir į Kauno pilį. 10 val. 30 min. valstybės teatre bus suvaidinta Mai- Rinktinėse ir būriuose. ronio drama ,,KĘstučio mirtis”. Toliau plačiau pranešta apie Vilniaus pagrobimo Vilijampolė, Kauno priemiestis. Rugs. čius būrio šaulis pakvietė vaišėms prie sukaktuvių minėjimą spalių 9 d. Pa- 18 d. Vilijampolės šaulių būrys šventė gėlėmis papuoštų stalų. Neužmiršta ir brėžti svarbiausi tos dienos minėjimo mo- metinę šventę. Būrio aikštelėje, gražiai sergąs būrio vald. pirmininkas p. Volu- mentai:tautinių vėliavų pakėlimas, ge- išnuoštame paviljone, kun. Dagilis atlai- šis. Jam pasiųsta į ligoninę telegrama. Pa- dulo kaspinais perrištų, ir rimties minu- kė pamaldas ir pasakė pamokslą Pamal- sakyta leta, nuoširdžių kalbų. Šaulės te 12 valandą, kurios metu sustabdomas dose, be šaulių ir kviestų avečių, daly- šventėje pasirodė visu darbštumu, ypač bet koks judėjimas. Vakare ruošiamos vavo gausus būrys viliampoliečių. Po pa- daug rūpestingumo rodė p. p, Stanaitie paskaitos, pritaikytos tai dienai vaidini- maldų, būrio vado padėjėjai atsarg.jaun. nė ir Dobilienė. Šventės proga būrys mai ir koncertai. Pranešta apie Vlado leit. Virakui vadovaujant būrys pražy- padidėjo keliolika naujų narių, tą dieną Putvinskio paminklo — Saulių namų ati- giavo pro svečių estradą iškilmingu maršu. priėmusių priesaiką. Vakare vaidino darymą Kelmėje rugsėjo 18 d. apie Tel- Išsirikiavusius šaulius sveikino Vilniui komedijėlę ,,Uošvė į namus -ramybės šių rinktines manevrus ir šaudymus, Vad. S-gos, skautų ir kitų organizacijų nebus", tačiau, gaila, dideliu pasisekimu kur dalyvavo org, ir ūklo skyriaus vir­ atstovai. Skautai ta proga įteikė būriui pradėtas vaidinti veikaliukas teko nutrauk- šininkas pulk, leit. Bužinskas, apie Uk­ kuklią, bet gražią dovanėlę - gražiuose ti, nes užpuolė lietus. Šaulys, mergės rinktinės manevrus, kur dalyva- aptaisuose„Skautų Aido” komplektą. Dauglaukis, Tauragės valsč. Rugpiū- vo karinio pareng, skyriaus viršininkas Sveikinimams pasibaigus šaulius ir sve- čio 21 d. buvo būrio šaudymo pratimai

V. Bičiūnas Praurimės vaidilutės. Kęstučio laikų apysaka, (Žiūr. ,,Tr.” 38 n.) 774 TRIMITAS, 1932 metų ragavo mėm. 22 dtaia Nr. 38 kovos Šoviniais. Sąlygas Jvykdė viii Sau­ Yrą kiek sporto įrankių, Rūpinamasi spor­ tantiems nariams 4« MikasvUSluĮ Ir J. Jv& 1 dą Sauliai be vieno. Vadovavo kuopos to aikšte ICriŠtapaitytė kolalčiui nad*kot*4 Ats, Itit, Ai šnkyi vadas atsarg. (eit. Remeika, Palaidljal, Lazdijų vaUS, Btttya ruį&ė* skaitė paskaitą apls artilerijos veiksmus* Jau senai buvo būrio susirinkimai sėjo 11 dv vaidino J. Butkaus „Šauliš- Kttopo* vadas ats* Įeit* S* Putvinskis api* Algimantai* ką meilę" ir komediją* Nusisekė, Žmonių budino bylos su Vokiečiai® laimėjimą Šiauliai* — Rugsėjo 18 d. barto fut­ buvo daug, S v a $ i a a* Haagoje tr to didele reikime Lietuvai. bolo komanda. Kovas* buvo nuvykusi SauginUi, Padubysio valso, Spalių m. Rugsėjo 8 d. būva švenčiama iškilmingai. į Kelmę, kur žaidė su vietos Saulių ko­ manda »Stuliu\ „Kovas* visą laiką bu- 2 d, būrys minės ICHiea metų sukak­ Rugsėjo 11 d. Skaisgirio šaudykloje rin­ JOJ*. varoje ir rungtyn*... mejo 3, 0 tuves. Bus pašventinta vėliava. Iškil­ ktinės vadas ir kuopos vfcdas tikrino mių proga, bus didelė loterija, V 1, Šaulių šaudymo gabumus. Šaudyta 100 m? — Rugsėjo 11 d. Šiauliuose „Kovas* Jūžintai, Sportas pas mus buvo girdė­ distancijoje stačiomis* Be ŠauWnt* būrio, rungėsi su vietos 8 p. pulko futbolo ko* tas, bet mažai suprantamas, Todol rug­ dalyvavo Kurtavėnų, Varputėnų, Viiro* manda. Laimėjo Sauliai 2; l (1: 0). sėjo U d, subėgo miestelin daugybė apy­ džio ir Užvenčio* Pasiekti rezultatai ue* — Rugsėjo 18 d, per $0 uniformuotų linkės jaunimo* net ir senių, pažiūrėti šau­ blogi. R a m o J u e. šauliu ir būrio choras su rinktinės ir lių būrio sporto, Buvo bėgimas, tolin, šo­ Nuotekai, Tai gan didelis kaimas netoli būrio vadovybėmis lankėsi Kelmėje, kur kimas tolin, Šokimas iŠ švietos ir Šoki­ Ukmergės, Čia veikia ir Šaulių būrys, dalyvavo to būrio namų pašventinimo mas augštyn. Dovanas laimėjo s Jonas Rugsėjo U d. būrio susirinkime lankėsi iškilmėse. Aukštuolis ir Vytautas Kuolas, Rungtynių kuopos vadas ats. jaun« Įeit* P. Vioraitk — Nesenai miesto centre rinktinės žiūrėjo iš Rokiškio atvykęs rinktinės va« ir laikė paskaitą* B u v ^ #, namams statyti žemės skynė būrio va­ das, kap, Mikėnas, Vadukarie, Marijampolei Šauliams atvykus į tau­ dovybė įrengė sporto aikštę. Pastatyti Raguva, Rugsėjo 11 d. buvo būrio su* tos šventės iškilmes rugiėjo & d*, buvo su­ gimnastikai jrankiai: virvinės kopėčios, ruošta Marijampolės šaulių rajono bū« kartys, turnikas, paralelės^ krepšesvy- sirintkams, Įteikti priasal pasižymėjusiems rių sporto instruktorių kursai Būriai at­ dSiut lentos fr kit B r. N. rinktinėj sporto šventėj sportininkams. siuntė po 2 sportininkus, kurių vienas pri* Birštono šaulių ugniagesių komanda Prizus laimėjo būrio Šauliai t Saladžlus, klausė grupei kuri teoretiškai ir prakiiš* rugsėjo 11 d. kurorto salėje suruošė kon­ Dabravolskis, Lileikis ir Žižis. Atsisvei­ kai buvo supažintinta su įvairių distan­ certą. Dainavo Kybartų šaulių choras* kinta su getu sportininku šauliu mok, cijų bėgimu, metimais ir šokimais, o an- Publikos buvo pilnutėlė salė. Gražios dai­ Saladžium, kuris išvyksta į kariuomenę tras«grupei» kuri mokėsi kolektyvių rit« nos visiem® labai patiko. P a t r i a. aspirantu. Nutarta iškilmingai minėti D. miškų judesių. Vilunaičiai, Lygumų vaisė. Rugsėjo 11 L. K. Kęstučio 550 m. mirties sukaktu­ ves. Be to, žadama įsigyti sporto įrankių. Kursams vadovavo St. Šačkus ir kap. d. šauliai surengė linksmą gegužinę. Lelešius. Rymantaa Gegužinė buvo gyva ir tvarkinga. K o r e s p, Čiobiškis, Vilkmergės apskr, Rugsėjo Linksmutis. Rudiškiai, Rugsėjo ii d, 6 vai, ryto at­ 11 d., pirmą sykį Čiobišky buvo draugiš­ Jankai, Rugsėjo 3 d. šakių rinktinėj vykęs kuopos vadas ats, j, Įeit, Nainys, kos iu&olo rungtynės tarp Čiobiškio šau­ įsisteigė Jankų šaulių būrys. { steigiamą­ lydimas Meškučių šaulių būrio vado ats, lių būrio futbolo komandos „Šaulio" ir jį susirinkimą buvo atvykęs rinktinė® va­ j, Įeit, Stasiulionio, įsakė sušaukti būrį. Žaslių žydų futbolo komandos „Makabi". da® vyr. Įeit. Alksninis, kuris nušvietė Būriui susirinkus ir išvykus į laukus, šau­ Pirmas puslalkis baigėsi 0?0, Antram pus- dyta kovos šoviniais, Taikliausiai šaudė u Šaulių Sąjungos reikšmę ir jos siekiamus laiky, po 10 min., t«Makabi gavo vieną tikslus. Būrio vadu paskirtas Jankų p oi. šaulys Irbė. J. golą. Vėliau gautąjį golą * „Makabi" at­ viršininkas Stankaitis. Būrio valdybon iš­ Kusleikial, Papilės v, Rugsėjo 2 d, bū­ silygino. Reasultajtai lai, pendelis (lsO) rinkta: mok. St. Bakunaitė, S. Marcinkus ry buvo paskaita apie priešcheminę ap­ „Makabi" naudai. K u m p. ir F. Tiškevičius. Balčiūnas, saugą, Skaitė šaulys K, Klastauskaa, Nors Tautos Svsntė šiemet visuose Saulių Kapčiunų būrys nesenai. įsikūręs, buvo oras gražus ir pats darbo laikas, ta­ būriuose, kaip ir kasmet, buvo švenčia­ veikia gerai. Iš vakarų ir geguži­ čiau žmonių prisirinko daug, Tokių pas­ ma iškilmingai. Miestuose ir miesteliuo­ nių pelno įsigijo sceną ir suolus. Suo­ kaitų pageidaujama daugiau. Dijokas. se rytą buvo iškilmingai iškeltos tauti­ lus dirbo patys šauliai, Dekoracijas nu­ Šaukėnų būrio susirinkimas buvo rug­ nės vėliavos, visi namai taip pat pasipuo­ piešė būrio vald, pirm, mok, Alb. Vipar- sėjo 4 d, Į būrio valdybą darinkti J, Raš­ šė tautinėmis vėliavomis* Bažnyčiose ir tas. Būrys turi ir savo nemažą knygynėlį* kauskas ir A, Šukys, Už veiklumą išvyks­ maldos namuose buvo pamaldos, kurių

mm mmm mum — Na, kaip? — klausė kunigo, siekdamas jj su ka, — atsiliepė kitas bajoras: — tai išgrauS! — tyliau taure rankoj, von Plauen: — Ar nesakiau aš tau, tė­ pertraukė po to — Vidimanto tarnas atjojai ve, kad žemaičiai Žmonės, ir tu visus juos pakrikštysi. Tik išgerki su jais! Išgerk tau sakau... Lifidna ir nusiminusi buvo Vidimanto dukra. Nors I girto ritieriaus žodžius kunigas nieko neatsakė. senai baltai paklota lova laukė josios kamaroj, ji tebe- O tas, stengdamasis perrėkti visus nusigėrusius bro­ rymojo aukštame pilies kuore, vienmečių draugių ap lius, tęsė toliau: supta. — Gaila, kad pirma nežinojau, kokių gražuolių Ašaros sruveno per josios veidus — pykčio ir Žemaičiuose esama, Jei bučiau žinojęs, senai bučiau gailesčio ašaros. Pirmą kartą pakirdo merginos širdyj pasipiršęs Vidimanto dukrai... jžeistas, pamintas garbės jausmas. Bet nebuvo kam nubausti akiplėšą, kam apginti merginą. Vokietis nebaigė savo žodžiu. Jis paioko iš vietos Girtas vokietis nę tik per puotą, bet ir kitą ir griebė pusiau netoli sėdėjusią Birutę. Bet ši taip dieną nenurimo, reikalaudamas žut-bflt Birutę atiduoti. smarkiai trenkė jj nuo savęs, kad vokietis parkrito Pagautas nežmoniško Įniršimo, jis čia grasė visa ant žemės. Pamatę tai, keli ritieriai pašoko iš vietų, o sudeginsiąs ir sunaikinsiąs, visus išžudysiąs, Čia pul­ senis Vidimantas net pabalo. dinėjo ant kelių prieš Vldimantą. siekdamas jo duk­ — Ach taip, graži mergytė! — sušuko atsikelda­ ters meilės. Kryžiuočių kunigas kapelionas, nebegalė* mas Konradas: — tu stumi šalin nuo savęs?! Bet ar damas ilgiau pakęsti Konrado von Plauen meiliško numanai, kad ši naktis nulems visą mudviejų ateitj, pasiutimo, skaitė tylomis ekzekvijas ir maldas. kad atvykau j tavo tėvo namus kaip jo būsimas Vyresni amžiumi ritieriai grižo i savo palapines ir Žentas, laukė kas bus, Tik žaliukas jaunimas tebedflko Palan­ Po tų žodžių žemaičiai vienas po kito nežymiai gos pily, jau pats vienas, be šeimininkų, tarnų tehe< ėmė kilti nuo stalo ir nykti iŠ menės* girdomas. ' * — Tai tau senis Vidimantas! Tai tau Ir tijflnas. Palangos bajorai išrinko keletą vyrų ir nusiuntė Sunūs išginė iš namų, o pats ruošias dukterį už vo­ juos paslijūną, kad Įspėtų, jog laikas, pagaliau, baigti

kiečio leistil ~~ kalbėjo vienas bajoras, susitikęs kitą vaišes ir piršlybas. ' ixjL prie pilies vartų. — Ar yra čia bent krislelis mano kaltės? —alfth — Jei Vidimantas tikisi tuo bildu iki gyvos gal­ nosi tijūnas: — Dėkokim dievams, kad tie padūkėliai vos mums tarnausiąs, jei Kęstučio valdžia jam netin­ ne žmonių kraują, bet midų laisto. 39 Nr. TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo. mėn. 22 diena 775 Studentų šauliu būrys

Marijampolės rinktinės VII-oji sporto šventė.

Bet šie aiškinimai bajorų kuopos neįtikino. Įėlę jo palapinėn, puolė Kęstučiui po kojų, maldauda­ Kitą dieną, kai Vidimantai tebesėdėjo kuore užsi­ mi pagalbos ir apsaugos nuo vokiečių galybės, darę, pilies kieme ir net kryžiuočiu stovykloj buvo — Baikštūs jūs vyrai. Vidimanto sūnūs, — atsakė suruoštos tokios linksmybės ir puota, kokių Palanga jiems kunigaikštis: — Argi ne Jūsų padedamas turė pirma niekad nebuvo mačiusi. čiau išvyti kryžiuočius? Švystelėjus pirmiems rytmečio spinduliams, iš — Po tavo vėliavom visi ligi vieno stosim, — at gretimo šilo pasirodė būrys ginkluotų žmonių ir pa­ sakė Aurys. — Vokiečiai, tavo vardą išgirdę, dreba iš mažu ėmė siausti Palangą. baimės, — Kas tai? — sušuko pašokusi iš savo vietos Kęstutis akliai žvilgterėjo į abu Vidimantaičiu. Birutė, pamačiusi ginkluotus karius, pamažu artyn — Stokite, vyrai! slenkant Prišoko prie kuoro langelio senis Vidiman- Staiga žirgą sustabdęs, kunigaikštis rūsčiai ketino tas ir dar keli namiškiai. kažką įsakyti, bet Gimbutas, jau pirma suvokęs kuni- — Nejau tai darbėniškiai? gaikščio ketinimą, išėjęs iš palapinės, tarė susirinku­ —O, rasit, nuo Skuodo? siems vyresniems palydovams: — Ne, greičiausiai Ventspilės kuršiai...—Viens per — Vyrai, Medžioklės nebus! Atgal į Trakus! kitą tarė, spėliojo kuore užsidarę žmonės. — Atgal į Trakus? Atgal į Trakus! — tarsi neri­ Tuo tarpu ginkluoti žmonės prislinko prie pat vokie­ mo banga suaidėjo tolumoj ir arti, o po valandėlės, čių stovyklos. Pasigirdo tolimas ginklų žvangėjimas, naujai susitvarkę, praleidę į priekį kunigaikštį su vy­ žmonių riksmas lr keletoj vietų vokiečiu vežimai ir resniais palydovais, jau leidosi iš pradžių risčia, pas­ palapinės suliepsnojo... kui zovada. Taip jojant be perstogės, vakare ir Tra- kai pasirodė. Kęstutis grįžo į pilį vis toks pat rūstus, neramus, Tik antrą dieną, palikę namus, Aurys ir Pūtogimis koks kely atrodė, pasišaukęs karo vadus, iki vėlybos pasiekė savo kelionės ikslą — Kęstučio stovyklą, nakties su jais tarėsi. Dar su nakties tamsa ne vie- Suteldami visur žmonės balsia žinia: vokiečiai į Pa- nas raitelis skubiai leidosi iš pilies visais keliais — į langą žygiuoja - nesikvietė pagalbon nei Darbėnų Kauną į Vilkmergę ir į Gardiną. nei Skuodo tijūnų jodami dieną naktį per miškus Praslinkus keletai dienų. Trakuos pamažu ėmė ir, tyrulius, vieniems žemaičiams žinomais takais ir telktis būriai raitos ir pėsčios kariuo­ brastomis, trečią diena tepasivijo Žemaičių valdovą. menės. 776 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39

Sporto šventę būtinai pradėti punktua­

Šaulių sporto vadovams. liai. Sporto vadovaį%turi stengtis, kad vi- si daly Kai nurodyti pręgramoje^btitų įvyk­ Kiekvienas sporto vadovas, rengiantis t sportininkus ir visuomenę tvarkos laiky­ dyti, vėlavimas, visos programos neįvyk­ sporto Švente*, turi iš anksto turėti spor­ tis. Sporto švenčių metu netvarką Salin­ to šventės pianą. dymas, sporto šventės atidarymo., valan* ti gali tvarkdariai ir sporto rungtynių dos keitimas, programos nesilaikymas ir Plane turi buli pažymėta aikštė ir jos rezultatų informatoriai, kurie iš anksto įrengimas, išvalymas, kas rOpinasi spor­ kita* sudaro blogą jipfldi ir liūrovuose turi bQti sporto vadovo numatyti. ir sportininkuose. to įrankiais, publikos ir sportininkų sto­ Pabaigus vieną kurią nors sporto Sa­ vėjimo vietos, dovanos sportininkams, jų Sporto šventės atidarymo metu spor­ ką, sporto rezultatų informatorius per tininkai turi bfttl išrikiuoti, po atidarymo įteikimą?, sanitarijos punktas ir vadovas, ruporą, garsiakalbį, turi tuojau pranešti geriamas vanduo sportininkams su kibi­ tuojau reikalinga padaryti sportininkų publikai pirmųjų trijų šaulių pavardes, paradas ir praeinant pro vadovybę; pasi­ ru, orkestras, teisėjų komisija, tvarkai vardus ir jų pasiektus rezultatus. palaikyti uniformuoti šauliai, trys chro­ sveikinti ištiesta dešinė ranka ] šalį su­ nometrai, pištalietas startui paduoti, du Nė vien tik publikai turi bati draulia- lig galva. Po parado tuojau pradėti rung­ švilpukai, finišui vilnonio balto siūlo ir ma vaikščioti per aikštę ir bėgimo takus, tynes. Kur didelė ir gerai jrsota aikšte, sporto šventės programa. bet ir dalyviams nevalia rungtynių metų galima dvi ir net tris sporto šakos vyk* Programoje turi būti pažymėta; kas vaikščioti per aikštę kur kam patinka, dyti iš korto tuo pačiu laiku, Pabaigus sporto šventę ruošia* diena, valanda, nes toks sportininkų vaikštinėjimas už­ sporto programą, sportininkai vėl visi iš­ aikštė, kurios sporto šakos vykdomos ir stoja publikai besirungiančius, trukdo rikiuojami ir iškilmingai kiekvienam lai­ kurią valandą ir minutę, įėjimas į sporto darbą teisėjams, sporto vadovui ir ardo mėtojui jteiUama dovana* šventę laisvas ar mokamas fbilietų kai­ bendrą tvarką. Taigi, sportininkai-ės Prieš sporto rungtynes teisėm komisi­ nos). rungtynių metu turi būti nurodytoj vie­ jos pirmininkas su sporto vadovu turi Programa paruošiama tik tada, kai jau toj ir klausyti savo vyresniųjų Jei vieno kviesti teisėjų komisijos narių pasitarimą* žinomas tikras dalyvių skaičius kiekvie­ kurio sportininko prireikia arba prade­ Pasitarime turi patikrinti chronometrus nai sporto šakai. Nežinant tikro dalyvių dant nauja sporto šaką informatorius ir pasiskirti darbą, bfltent, kas kuria spor­ skaičiaus, sunku programoje numatyta kviečia reikalingą sportininke i nurodytą to šaką tikrins, jei teisėjų komisija fįali kiekvienos sporto Sakos ir sporto Šven­ vietą ir visus painformuoja apie sporto susirinkti trys dienos ar savaitė prieš tės pabaiga. Be to, vykdant reikia laiky­ rungtynių eigą. Toks informavimas turi sporto šventę, būtinai tokj pasitarimą tis programoje pažymėtos eilės. Pagei­ būti daromas dažnai, aiškiai ir visada padaryti, nes pasitarimas padeda ilsiais* dautina, kad žiūrovai turėtu, programas. iš tos pačios vietos. Linksmesnei nuo­ kinti visus trūkumus, kurie galėtų pa­ Dažnai žiūrovai veržiasi į aikštę, no­ taikai sukelti, orkestras groja maršą ir kenkti bendrai sporto šventės tvarkai, rėdami arčiau matyti. Pasidaro netvarka. tautiškų dainelių popuri. K. Tumas* Kliudoma sportininkams. Sporto šventės pasisekimas priklauso ne vim tik nuo gerų rezultatų, bet ir nuo tvarkos. O kaip tik mGsų sporto organizacijoms trūksta reikiamos tvarkos, ypač lengvosios atle­ tikos rungtynių metu. bauliai sportininkai, tvarkos šeiminin­ kai, turi stengtis šalinti mūsų visuomenės įprastas blogas ydas. Užtat sporto vado­ vai turi rungtynių metu kviesti visus Nauji kariGnai. Nesenai į karo mo­ gono, rugsėjo 10-14 d, Z pėst. pulkas, kyklą buvo priimti kariūnai kandidatai. o rugsėjo 13—18 d, 5 pėst. pulkas atli­ —— i" •. . i i ••—. —, —...,, , , n,, Šiemet kandidatų pasirinkimas buvo ge­ ko prizinius šaudymus. 5 pėst. pulke ge­ vakare 9-tas Marijampolės miesto šaulių ras, todėl priimti augaloti! subrendę ir riausiai šaudė 7 kuopa. būrys suruošė vakarą. t. t vyrai. 7 pėst. pulkas. Rugsėjo 12—134. bu­ Rinktinė sporte pasižymėjusi 1928 ir Rugsėjo mėn. taip pat atvyko į ka­ vo atlikti didi e j' pulko manievrai. Kartu 1929 metais. Laimėjo šaulio Marganavi- riuomenės dalis kariūnai aspirantai iš­ su pėstininkais dalyvavo artilerija ir Šar­ čiaus sidabrinį kaušą už sportą. eiti skirtą mokslo programą, vuočiai Manievrai atlikti Priekulės apy­ Pragiedrulis. Pr'zinfai Šaudymai. Grįžus iš poli­ linkėj, pria Piežaičių. Rugsėjo 14 d.

Tai buvo prieš keletą metų. Žuvusį ties Bayern- Išleisti dukterj į Trakus buvo vienintelė Palangos burgo pilim Gediminą Raguvos slėnyj su laužo dū­ tijūno svajonė. mais į Anapilį palydėjus ir jo pelenus Vilniaus Taura- — Žinau, bičiuli, — kartais sakydavo jissavo kai­ kalnyj pašarvojus, praėjus gedulo dienoms, Trakų mynui, Darbėnų tijūnui Daugėlai: — Lankys mano kunigaikštis Kęstutis pirmą kartą lankė Žemaičius. namus kunigaikštis Kęstutis. Bet kas bus toliau — Pradėjęs savo uošviu žeme — Ariogala, lankė nežinau. Raseinius, Kražius, MediniriKus, apžiūrinėjo kryžeivių ~ Taip, taip,— bambėjo panosėn Daugėla: — Tu dažnai puolamus Tverus ir liepė ten naują tvirtą pili gudrus, vakukštaliau... (tokį priežodi turėjo Daugėla). statyti, pažadėjęs už tai tverionims ne tik visokių Bepiga būti gudriam, turint tokią patogią dukrelę, kaip lengvatų, bet ir lėšų iŠ kunigaikštiško iždo. Galop, tavo Birutė. Jei aš būčiau toks laimingas, tat ir ma­ pro Gargždus ir Daibėnus, patraukė j pajūrį. no namų, vakukštaliau... Žemaičių valdovas tikrai Atvykęs j Palangą, vietos tijūno vaišingai ir širdin­ neaplenktų. gai pamylėtas, pirmą kartą išvydo Vidimanto dukrą Ar štai iš tikrųjų Kęstutis aplankė Palangos tijūno Birutę. Gražuolė tada vos peržengė vaikystės metus.\Wnus . jo duktė tada buvo pačiuose metuose mer­ Krito į akį Kęstučiui Birutė. gina. Aukšta, kaip daugelis žemaičių merginų, stipra, Ir Vidimantai savo vienturę aukštoj kunigaikščio bet tokio dailaus veido ir kūno; kaip reta kur beužtikti, pily mielai butų sutikę matyti, nors ne pirmąja, bet antrąja žmona. Todėl gyrė mylėjo ir vaišino kunigaištį, Aukšta buvo Birutė, bet Trakų kunigaikštis dar tačiau apie Birutę, kuri Čia pat buvo, netarė pusės žodžio. auktesnis. Stipra buvo Birutė, bet Kęstutis dar stip­ Vidimanto dukra, kiek jauna ir graži, tiek pat kukli resnis. Rodėsi, juodu vienas kitam buvo skirti. Žvel­ ir klusni buvo. Sukakusi vos šešiolikos metų, atrodė gusi Kęstučiui j akis, Vidimanto dukra parausdavo, jau nebe vaikas ir daugelio šaunių vyrų bei taurių nors nieko jam netardavo ir jis apie nieką neklausė. jaunikaičiu širdis viliojo. Varžėsi del josios meilės ir Taip praėjo ištisa savaitė, kuršių didikai ir žemaičių tijūnai. Vieni sau, kiti sa­ Pasisvečiavęs Palangoj, Kęstutis ruošės grįžti atgal vo sūnums josios geidė. Tačiau senis Vidimantas į Trakus jau nebe viduriu krašto, bet patiemuniais, nieko savo namuose nepriėmė, niekam jos nežadėjo. Atsisveikindama su kunigaikščiu, Vidimanto dukra žvel­ *— Dar kūdikis, dar per jauna, kad už vyro tekėtų, gė karžygiui į akis ir vos — vos ašaras tesutaikė, — įtikinėjo senis piršlius ir pasiuntinius, kurie dažnai O seriis tijūnas, linkėdamasKęstučiui laimingos Palangą lankė, kloties, bučiavo jo skruostus, ttririėjo ir meilę ir Jai- Nr. 39 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėti, 22 diena 777

Klaipėdą buvo aplankę mūsų oro eska­ Karo veterinarijos valdybos arklių (r buvo nuvesti i valstybės teatro spek­ drilė, kuri buvo nusileMusi Rumpiik.u Kaustymo mokykloj nuo rugsėjo 1 d. taklius Dalyse atsisveikinant, viršininkai aerodrome Pulko kareiviai buvo nuvesti pradėjo veikti žemės akio rūmų ruošia­ savo kalbose ragino atsarginius stoti į j aedromą pažiūrėti ir smulkiau susipa­ mų arklių kaustymo kursų V laida, į Saulių eiles. žinti su mūsų karo lėktuvais. 6 kareiviai kurią susirinko 15 įvairių Lietuvos aps­ Apdovanoti, Tautos Svenlės proga Res­ gavo pmgos paskraidyti. kričių 28 kalviai praeit arklių kaus* publikos Prezidento aktu buvo apdova­ tymo kurso. Kursai baigsis Š. m. spalių noti Vytauto Didžiojo ordinu: III laips­ ii»ii«i m, 31 d. - niu — gen. St, pik. lt. Zsskevičius ir Karlai kalviai. RugplCitfo 31 d. buvo pik. gyd. Ingelevičlus. IV laipsniu apdo­ išleista XVI arklių kaustytojų laida, kur vanoti 5 kirlnlnkal Ir V laip. — 7 kari­ buvo sudaryta S* m, gegužės 1 d. Šio ninkai. Vytauto Dldž ordino medaliu laidoj buvo prikomandiruota ii įvairių apdovanoti kareiviai ir krašto apsaugos kariuomenės dalių 31 kareivis, kurie, ministerijos civiliai tarnautojai; III laips­ baigę minimus kursus, vėl grjžta i savo niu su kardą s 4 asmens ir III laipsniu — dalis. Per visą šią laidą minim) kausty- 32 asmens. tojai pakalė vietos kariuomenės dalių Šarvuočių rinktinė rugsėjo 4 d šven­ ir privačių piliečių arkliams 2589 pasa­ tė savo meiinq Šventę, Šiemet Si Šventė gas, iš kurių 900 S'tikų patys pagamino. del kai kuriu priežasčių buvo nukelta iš 4 artilerijos pulkas turi savo kalvę, liepos 14 d. į rugsėjo 4 d. kurioj, be atliekamo pulkui darbo, dar 1 pėst. pulkas. Rugsėjo 6 d. buvo yra rengiami 2 ir 4 artilerijos pulkams pulko sporto diena. Kitą dieną pulkas kalviai, atliko žygi batalionais. Orįžę ii žygio Paleidžiami atsargon. Slą savaitę pa­ kariai turėjo nugalėti tam tikras aikštėje leisti iŠ kariuomenes i atsargą tie ka­ Įrengtas kliūtis. Pulko 3 kulkosvaidžių reiviai, kurie atitarnavo būtinąja karo kuopa, būdama poligone, geriausiai su­ tarnybą. PrfeS paleidžiant, rikiuotėj, karo šaudė netiesiu taikymu iŠ sunkiųjų kul­ orkestro lydimi, aplankė karo muziejų kosvaidžių.

Aktorius. Liaudies teatras ir reikšmė. (2iur. „Tr." 38 nr.). Saulio ryžtumas. Kauno priemiasčio Vidinio teatro liaudžiai pasise­ tada tik pasiekia savo darbo tiks­ Šančių šaulių būrio Saulya Stasy® Misiū­ kimo dar yra vfena sąlyga: meni­ lą, jei jų kūryba yra liaudžiai su­ nas, šią vasarą apkeliavęs dviračių ap­ link Lietuvą, turėdamas tikslo susipažin­ ninkai, kurie triūsia to teatro dar­ prantama, įtikinama ir artima. Te­ ti su šaulių būriais ir sporto organizaci­ bą, turi jį pamilti, kaip širdžiai atras liaudžiai turi būti protinio jomis. Savo tikslą šaulys Misiūnas pa­ artimą, jie turi su siavo žiūrovais, lavinimosi ir energijos šaltinis ir siekė, nors gerokai pavargo kelionėj. Vi­ su teatro auditorija susilieti, susi­ drauge lankytojų poilsio vieta. sur šaulių būriuose ir sporto arganizaci- jungti į vieną bendrą, gyvą, orga­ Liaudies gi teatras tikra to žodžio jose buvo maloniai atitinkamas ir pare­ miamas. Iš kelionės atsivežė didžiulį sąsiu­ nizmą, jausdami savo gražaus prasme, arba tai, ką mes ligi šiol vinį su parašais tų organizacijų ir atski­ darbo kilnumą, atsakingumą ir jo buvom pripratę vadinti mėgėjų, rų asmenų, kuriuos aplankė. naudą. Liaudie* teatro veikėjai sodžiaus, klojimų teatru, būna

mę, lyg ne savo tikrą valdovą, bet būsimą Žentą iš — Vadinas, visi mes žemaičių belaisviai? — klau­ namų išlydėdamas. sė kunigo ko neverkdamas ašarom rltierių vadas. — Taip, belaisviai,—atsakė vienuolis:—Ir ryto metą, — Broli Konradail — purtė sugriebęs už peties>on vėliausiai po kelių dienų, mus iškeps kaip vėžius, ant lau­ Plaueną kryžiuočių kapelionas. žų, degindami savus karius*, kurie bus kritę šioj kovoj. — Kol Nekliudyk man miegoti! — stūmė nuo — Prakeikti stabmeldžių šunes! — Tai šitaip jie savęs kunigą midaus ir miego svaiginamas ritlerius. gerbia ir vykdo šventus vaišingumo papročius! — Kelk! Griebkis kardo, jei nori gyvas palikti, — — Niekai papročiai, kai jų pačių gyvybė pavojuje. tęsė kunigas, abiem rankom įkibęs i rltierlo rūbus. Tau midus iki šiol buvo grobis, o jiems — ginkjas. — Vas? Kas atsitiko? — atsipeikėdamas pakilo Pagaliau, ar ne jūs patys, rltierial, reikalavote iš Že­ von Plauen. maičių, kad vaišintų pildami ir perpildami. — Žemaičiai mus apsiautė! — — Padegti piktvarlių Itedąl — suriko von Plauen Tą pačią akimirką baisus riksmas pasiekė ritieriaus ir pagriebęs iš ugniakuro tebedeganti rąstgalį, sviedė ausis ir jj bematant prablaivino. Griebęs kardą, kaip jį į Vidimantų rūmų menę. stovėjo, net apsiausto ant pečių neužsimetęs, šoko Raudonos liepsnos godžiais liežuviais tuoj ėmė lai- lauk iš Vidimanto rūmų von Plauen ir gailiai suvaitojo, žyt skobnius ir suolus, ieškodami sau naujo peno. Visa stovykla liepsnojo. jšokęs i menę, žemaitis sargybinis, pagriebęs ąsotj, — Donner Wetterl—sukeikė, ir puolė prie pilies var­ alum užpilė rąstgalį. Pro atviras menės duris rūko tų. Bet vartuose stovėjo žemaičių sargyba ir jo nebeišleido. tiršti dvokią dūmai, bet ugnies nebuvo matyti. — Klasta! Niekšybė! — laukė Jis m savo balsu, — A! Pasiutimas! — sukeikė von Plauen, traukda­ puldinėdamas iš menės j menę, iš rūmų j rūmus. mas iš makštų kardą. Visur matė miegančius nusigėrusius žmones- savus — Lukterki,ritieriau-sulaikė j j kunigas:—Gerai pa­ ir žemaičius, kurių prikelti Iš miego negalima buvo, darė žemaitis užpildamas ugn|. Jei uldegtumei pilies rū­ Tik dabar tepaaiškėjd von Plauenui slaptas dos­ mus, kas miegančius ritierius iš ugnies beištrauktų? nių žemaičių vaišių tikslas. Kol ritleriai linksmai lei­ — Jie patys išeitų! do laiką pily, puotaudami su Žemaičių bajorais, dalis — Jei tuo esi tikras, prikelk jų bent vieną. Juk jų slaptomis nuvyko Darbėnuosna ir ten iš apylinkių stovyklą iš priešų rankų senai reikia vaduoti, I nemažą skaičių ginkluotų vyrų sutraukę, užpuolė nu­ girdytus vokiečius. (B, d.).

u 778 TRIMITAS, 1932 metų mgsėjo uita. 22 diena Nr, 39 kaip tik pačios liaudies iniciaty­ V\ I>*m> vos ir kūrybos vaisiui Tasai te­ atras iššaukia iš savo tarpo, iš Vėliavos gerbimas. pačios liaudies tinkamas ir reika­ Vėliava yrą emblema* yalgduo* valstybini veliava „..... _. . kuri ienklin„ a , lingas kūrybines ^pajėgas. Idealiai jauti tautos ir valstybės mažesnio kad valstybės galva yra namie. R, Pre­ prie dalyko prieinant, tame teat­ organizuoto vieneto užbrėžtus zidentui trumpesniam ar ilgesniam re viskas turi būti liaudies gyve* tikslus fr siekimus Yra Šventenybė, laikui išvykus* vėliava nuimama, niman pašaukta ir atliktas ir vei­ kuri ypatingai gerbiama ir saugoja­ Valstybinių ir tautiniu švenčių mitu kalas ir vaidinimo iniciatoriai, ma, Gyvenimas yra nustatęs visą arba žymesniems mflsų tautos gy­ meno vadovair aktoriai, — paga­ eilę vėliavos gerbimo momentų, ku­ venimo momentams pažymėti iške­ liau, pats vaidinimas. rie, laikui bėgant, sudaro gražias liamos tautinės vėliavos. Bet negalima neigti, kad tarp tradicijas. Taip, pavyzdžiui* dabarti­ Kariuomenės dalys* šaulių būriai teatro liaudžiai ir pačios liaudies nėje mūsų lostinėi^ Kaune, Karo ir rinktinės turi savo vėliavas* kurių sudaryto teatro yra glaudūs san­ muziejuje, kasdien Hm valstybinės įsigijimai šventinimas ir jų linksi­ tykiai, yra „giminystės ryšiai", vėliavos pakėlimo ir nuleidimo mas tvarkomas taisyklėm!!, kurios panašumas. Ir tas ir lnta& teatras apeigos, kurios sutraukia nemažai rodOi kaip brangi ir rątkšminga yra yra kilę iš apeigų, iš ratelio, iš­ žmonių, nes didingos apeigos vei­ vėliava* vėliava lydi kariuomenės augo iš senobinių savo formų, tik, kia žmonių jausmus ir sukelia juo­ dalis, lygiuojančias į kovą, Kariuo­ aišku, kad profesionalinis teatras* se iškilmingą nuotaiką Respublikos menės dalm Saulių bflrlal bei rink­ būdamas didesnėj gyvenimo ir is- Prezidento rūmus kasdien puošia tinės, įgydamos vėliavas* prisiekia MMMl mmm mmmmmmmmm jas saugoti,,aiškiai žinodamos, kad torijos^ įtakoj, to savitumo prad­ ui vėliavos saugumą atsako savo mens jau yra galutinai nustojęs, kitiems teatrams, ypač, kad teat­ garbe, savo gyvybe. tuo tarpu, kai tikras* liaudies teat­ ro liaudžiai reikšmė ir nauda yra Vėliava yra simbolis, vaizduojąs ras dar ligi šiol turi Šiokių tokių taip aiški. Gal Vat atsiras draugi­ dvasios vadą ir todėl vėliava vtsuo- apeiginio teatro elementų ir gali jos bei organizacijos, kurioms rū­ met.ir visur yra prieky, pasigirti išlaikęs liaudies kūrybos pi liaudies geroyė ir jos Švietimas Kiekvienas svarbesnis darbas, mi­ dvasią. Liaudies teatro ir teatro — ir tas klausimas galė§ būti rea­ nėjimas prasideda tik vėliavai pasi­ liaudžiai klausimai yra rimti ir liai jgyvendytas. Suprantama, kad rodžius ir jos pasirodymas vyksta verti susidomėjimo, drauge jie (to Lietuvoje negalima pasitenkinti su tam tikromis apeigomis, kurios negalima nuslėpti), yra painūs ir vienu tokiu teatru liaudžiai; yra visuomet esti iškilmingos. sunkūs. reikalas išplėsti to$ rūšies teatrų Daug yra gražių tradicijų, susiju­ Pavyzdžiui, norint jstetgti teat­ platų tinklą, kad jie priartėtų sių su vėliavos pasirodymu, rą liaudžiai, kuris tiksliai ir meniš­ prie visų miestų, miestelių, baž­ Šaulių Sąjunga, ruošdama valsty­ kai galėtų savo svarbų uždavinį nytkaimių, prie sodžiaus, kad jie bės ir tautos Šventes ir kitus minė­ atlikti, reikia tam darbui suburti būtų liaudies artimoj kaimynys­ jimus, paruošia iškilmių programas, tinkamus, patyrusius, gabius ir, tėj. Jie gali būti net skrajojamo kurios prasideda vėliavos pakėlimu svarbiausia, oasišventusius scenos pobūdžio. ir baigiasi jos nuleidimu, Vėliavos veikėjus, reikia surasti patogų Bet negali kilti abejojimų^ kad pakėlimo ir nuleidimo laikas taip tam teatrui steigti centrą, ir, be to, ilgainiui ir krašto kultūrai kylant, pat aiškiai pabrėžiamas: saulei te­ tam reikia pridėti nemaža lėšų* prisižiūrėsime atidžiau liaudies kant—pakeliama vėliava, saulei Galima tikėtis, kad prie šio svar­ teatrui, ieškodami jame tautinės leidžiantis — ji nuleidžiama* Kodėl baus sumanymo ^neatsisakys su kūrybos pradų, ir, žinoma savaime vėliavos pakėlimas ir nuleidimas materialia parama prisidėti ir pa­ iškils ir bus įvykdytas ir liaudies rišamas su saulės judėjimu. Saulei ti valstybė, kaip kad ji tai daro užtekėjus prasideda visas gamtos, teatro reikalas. kartu ir žmonių, gyvenimas* jei nu­ sileidus, visas gyvenimas apgaubtas nakties tamsumos! lyg sustoja; tuo būdu dienos pradžia ir jos galas pažymimas saulės užtekėjimu Ir jos nusileidimu, Visų Švenčių centrinės iškilmės, kuriose dalyvauja mintos žmonių, kurių metu pasireiškia visos tautos norai ir ryžtumas, vakarais papras­ tai būna siauresnių ratelių minėji­ mas, kurie jvairinami koncertais, pasilinksminimais ir t t Štai kodėl saulei nusileidus iškeltos vėliavos turi bflti nuimtos, nes tuo kaip tr pažymima šventės pabaiga, Šis reikalas pas mus tuo tarpu yra dar tvarkomoje stadijoje, nes daug kartų tenka matyti tautines vėliavas vėjo, kartais ir lietaus, blaš* komas per visą naktj ir dar kitą dieną* toks negražus reiškinys jvyks- ta per nežinojimą' arba nesupratimą vėliavos reikšmės ir reikalo ją gerbti, o dažniausiai1 tat bana del apsileidimo, Nereikėtų šiame reikale Nr. 39 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena 779

akmeniu, sulaužė į šipulius laiptus į ant rą kareivinių aukštą ir nutraukė stogą nuo viena namelio. Vilniaus lenkintojų darbai. Vilniuje at- spausta p. Žyckio knyga, kurioje surinkti faktai, kaip nuo 1880 ligi 1919 m. buvo OKUPUOTOJI LIETUVA slaptai lenkinamas Vilniaus kraštas. Ta me darbe dalyvavo dvarininkai ir vado- vavo jam dr. VytautasVenclavskis, Mykolo Byla už lietuviškas dainas. „V.R”. pra- lių miestų buvęs nutrauktas 9 valandas. V. Vilniaus burmistro, brolis, ir žinoma neša, kad rugsėjo 8 d. Švenčionių miesto Kitą dteną atsargos kareivis šaukiamas, rašytoja, p. Emma Felenska. Darbas bu teisme buvo teisiami broliai Romualdas 6 savaitėms kartotiną karišką mankšą vo varomas, liaudies įvietimi skraiste Jonas ir Jeronimas Jurgalėnai iš Tvere- atlikti, rodydamas savo tikrai nepapras- prisidengus, ir slapčiomis nuo okupaci čiaus už lietuviškų dainų dainavimą. tą jėgą užridino gatvėn du milžinišku mių rusų ir vėliau vakiečių valdžių. Lietuviškos dainos esą ,,priešvalstybi- nės”. Neradus jokių kaltinimo Įrodymų, bylą okupantai pasistengė atidėti ir pa- sikviesti naujų liudininkų. Gudų studentai reikalauja gudiškų pa­ maldų. Jų grupė, „V, R.” žiniomis, įtei­ Klaipėda. kė pravoslavų cerkvės metropolitui Di- onizui memorialą, kuriuo reikalaujama pripažinti gudų kalbai teisių cerkvėse ir skirti išventikais mokančius gudiškai dva­ rininkus. To neįvykdžius, gudų studentai nutarę pradėti agitaciją. kad gudai ne­ šelptų pravoslavų šventikų. Naujas dienrašis lenkų kalba. ,,Echo Wilna” pasirodė Vilniuje. Ji leidžia lenkų krikščionių - demokratų grupė, Laikraš- tis žadąs būti nešališkas. Naujas Naugardėlio vaivada. Liglšio- linis Naugardėlio vaivada perkeltais į Lie- tuvos Brastą. Naugardėlio vaivada pa- skirtas buvęs Lvovo mokyklų apygardos kuratorius Steponas Sviderskis. Vilniaus magistratas vis siaurinsi. „Dziennik Wilenski” praneša, kad Vil­ niaus magistratas vis daugiau savo val­ dininkų atleidžia iš darbo. Dabar atlei­ džiamos moterys, kurių ir vyrai tarnauja, o vėliau bus atleidžiami pasenę valdinin- kai ir kiti. Sensacinis atradimas. Senų dokumen- tų tyrinėjimas įtikino Vilniaus kunigiją, kad Bonifratrų bažnyčia su stebuklingu Motinos Švenčiausios paveikslu ir gy- dančio vandens šuliniu ligšiol nebuvo kon- sekruota, įšventinta. Ceremoniją atliko pats archiviskupas Jalbžikovskis. Neramumai. Gardino apylinkėje didelia­ me vieno plento bare nežinomi piktada­ riai sunaikino telefono stulpus. Todėl telefono susisiekimas toj vietoj tarp ke-

laukti įstatymų, taisyklių, pabaudų ir t.t. Reikią patiems susitvarkyti, Šauliai, kuriems gyvenimas padik­ tavo būti visuomeninio gyvenimo prieky, turėtų ir šiuo taip svarbiu reikalu susirūpinti, pradedant nuo to, kad prie šaulių namų, šaulių įstaigų ir privačių šaulių namų vė­ liavos iškėlimo ir nuėmimo laikas būtų griežtai vykdomas nustatyta tvarka. Kiekviena proga vietos žmo­ nėms reikalinga vėliavos gerbimą paaiškinti ir raginti laikytis 'tvarkos. Sistemingai veikdami, mes įsitikin­ sime, kai mokame ir patys tvarky­ tis be paliepimų iš viršaus, Rugsėjo 25 d. minėdami garbin­ gą mūsų tautos praeitį, šviesiausiąjį lietuvybės simbolį D, L; K, Kęstutį nesistatykime vėliavos gerbimo reikalą sutvarkyti taip, kaip to rei­ kalauja gero lietuvio vardas ir garbė, Kauno gatves betvarkant, P, Babicko nuotr. 780 TRIMITAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39

dybos darbus pranešė buv. rinkt, vald. pirmininkas dr. Petraitis* sekr. šaulys Aglinakae ir ižd. J. Dainauskas, Rinkti­ nė žymiai padidėjo būrių ir narių at­ žvilgiu, įsigijo automobili ir šiaip turto, rengė ekskursijas, iventes ir Iškilmia. Apie karinio paruošimo darbą plačiai pranešė rinktinas vadas kapt Gonceraus- kas, Karinis paruošimas rinktinėj vykata nustatyta tvarka, Buvo visa eilė šaudy­ mo pratimų* manievrų, sporto švenčių. Įsikūrė naujų sporto sekcijų, sporto ko­ mandų. Kontrolės komisijas aktą pa­ skaitė mok. B. Garmus. Rinktines garbės teismo narys šaulys V. Daudzvardas pra­ nešė apie dvi buvusias teisme bylas. Rinktines valdybai, kontrolės komisijai ir garbės teismui padėkota už darbą* Kauno Saulių rinktinės būrių atstovų suvažiavimas rusėjo 18 d. Vidury suvaživimo pirmininkas S. R. Skipitis. Kairė) Kauno karo komendantas pulk, Saladžius ir rink­ \ rinktinės valdybą slaptu balsavimu tinės vadas kap. Uoncerauskas, dešinėj buv. rinkt valdybos pirm. dr. Petraitis, išrinkti? mok. inspekt. Aglinskas, kap. suvažiavimo vicepfrm. Kauno apskr, potfc* vadas J, Mikuckfs, tautinio auklėjimo ir Jančys, apskr. vatd, narys Gudavičius, propagandos sk, ved. V. Daudmrdas ir dabartinis rinktinės valdybos pirm. 8. Ag­ apskr. policijos vadas Mikuckis ir VI. linskas. Andriukaitis. Į kontr. kom.: dr, Petraitis, St. Kairiūkštis, ats. j. Įeit. St. Grėžė-Jur- gelevičius. Kauno šaulių vinhlinėm būvių Į garbės teismą vienbalsiai išrinkti Kauno m. ir apskr. komendantas pulk. atstovų suvažiavimus. Saladžius, adv. R. Skipitis ir V. Daudz- Rugsėjo 18 d. dr. V. Kudirkos pradžios važiavimo pirmininku vienbalsiai išrink­ vardas. Pabaigoj iškelta daug klausimų mokykloj Kaune buvo visuotinis Kauno tas svečias Šaulys adv. R. Skipitis, vice­ ir sumanymų. Suvažiavimas pasveikino rinktinės burių atstovų suvažiavimas. pirmininku Kauno apskr. policijos vadas raštu Respublikos Prezidentą, ministerį Suvažiavimą pradėjo rinktinės valdybos ats. kap. šaulys J. Mikuckis ir sekreto­ pirmininką, krašto apsaugos ministerį, pirmininkas ats. pulk. Įeit. dr. Petraitis. Su­ riumi — J. Moliejus. Apie rinktinės val­ Šaulių Sąjungos vadovybe, ir vilniečius.

rie stiprumu lyginami su metalais. Yra medžių, kuriuos galima poliruoti kaip ge­ ležį. Tas medis ir vadinamas-geležies me* džiu. Savo laiku laukiniai žmonės iš jo darydavo ginklus. Kai kurios Indijos bam­ buko rūšys neįveikiamos ir plieno. Iš to­ MILŽINAI IR NYKŠTUKAI AUGMENI­ bambukas, kuris kasdieną priaugda­ kio bambuko galima ir ngnį išskelti, a. JOJ. vo į aukštį 15 centimetrų. Kai kurio® gry­ Ąžuolas yra laikomas augalų karaliu­ bų rūšys auga tiesiog akyse. Pat silpniau­ AR VISETAS YRA NEPABAIGIAU- mi. Pas mus Lietuvoj, Stelmužėj, Zarasų si augalai-pęlėsiai, o stipriausi-medžiai- SIAS? Istorijai žinoma, kad senovės tjermani- apskrity, yra 2000 metų senumo ąžuo­ Matematikoj nepabaigiamybės ženklas las, storiausias visoj Europoj, ant kurio joj augo medžiai, iš kurių pavienių kamie­ nų iškirsdavo valtis,kuriomis galėjo plauk­ yra oo. Tas ženklas pačiu savo pavida­ auga dvi šermukšnės, liepa'ir lazdynas lu rodo, kad nepabaigiamybė yra kažkas Šio ąžuolo-milžino amžių tyrinėjo vokie­ ti iki 20 vyrų. Garsusis Lietuvoje Dio­ nizo Poškos Baublys atrodytų ne tiek jau be galo ir pradžios. Matematikoj yra dvi čiu mokslininkai. Pat aristokratiškiausiu nepabaigiamybių rūšys; nepabaigiamai ir poetiškiausių augalu yra laikoma pal­ didelis, palyginus su tais medžiais-milži- nais, nors ir Baubly yra įrengtas visas didelės ir nepabaigiamai mažos. Kitaip mė. Tad palmė yra medžių kunigaikšty­ sakant, nėra skaičiaus, už kuri nebūtų tė. Giocentai, lelijos, tulpės ir konvalijos kambarys. Dar ir šiandieną netoli Kons­ tantinopolio auga medis, kurio apskri­ didesnio, lygiai kaip nėra skaičiaus, už laikomos augalų bajorais. Įvairios žolės kurį nebūtų mažesnio. Todėl skaičių ei­ -yra augalų liaudis. Augalai auga labai timas iš lauko sudaro .150 pėdų, o viduj -80. Afrikos baobabų kamienai sudaro iki lė, skaitant didyn arba mažyn, iŠ tiesų, patvariai, o kai kurie ir labai greit. Kai yra be pradžios ir pabaigos. Bet visai ki­ kurių augalų augimas matomas net papra­ 100 pėdų apskritimus. Jų kamienai neauk­ šti, bet taip išsišakoję, kad iš tolo vie­ taip dalykas atrodo, .pradėjus tyrinėti sta akim. Priež.kiek laiko Paryžiaus oran­ viseto, arba pasaulių pasaulio, nepabai- žerijose (šiltadaržiuose) buvo auginamas nas medis atrodo ne visai maža giraite. Čiabuviai ant baobabo įsitaiso savo gy­ giamumą. Prieš Einšteino reliatyvingu- venamus namus, o jų didelėse drevėse mo teorijos atsiradimą, t. y. maždaug -sales susirinkimams. Garsus yra milži­ prieš 30—40 metų, daugumas mokslinin­ luose lietuviškas kultūrinis darbas bu­ niškas- kaštanas netoli Etnos, vadinamas kų manė, kad viseto erdvė yra nepabai­ vo užmirštas arba pradėtas nesisekė, "„šimto žmonių priedanga", nes, pasako­ giama. Tačiau jau prieš 300 metų Niuto­ nes nebuvo kam jo vesti. Nesenai Do­ jama, kartą šimtas raitelių po tuo medžiu nas laikėsi kitokios nuomonės, Jis buvo viluose įsikūrė Giedotojų Draugijos cho­ pasislėpė nuo lietaus. įsitikinęs, kad viseto erdvė ir joj esamų ras, pono mokytojaus Stiklioriaus vado­ žvaigždžių skaičius yra apriboti daly­ vaujamas. Taip pat aktyviau pradėjo Ąžuolų viršūnės kartais siekia 120 pė­ kai. Niutonas taip galvojo. Kiekvienas veikti jau senai įsisteigusi jaunimo du aukščio. Libano kedrų aukštis siekia dangaus kūnas l;uri tam tikro didumo draugija „Liepa". Mokytojai prie šio 150 pėdų, o vadinama vaško paima Andų traukos jėgą. Žvaigždžių traukos jėga kultūrinio darbo patraukia ir kitas vie­ kalnuose, Amerikoje, savo viršūne rai* nustato viseto mechanizmo tvarką. Jei tos inteligentines pajėgas. Tuo būdu šios Žo debesis, nes aukštai kalnuose augda­ žvaigždžių būtų nepabaigiamai daug, tai apylinkės mokytojų bendrais darbas ga­ ma, turi ir savo aukščio apie 200 pėdų. ir jų masė būtti nepabaigiamai didelė. li būti pavyzdys kitiems mokytojams. Didžiausi mūsų laikai* medžiai auga Jungi O nepabaigiamai didelė masė turėtų ne­ Mok. Stikliorius yra surinkęs daug lietu­ Amerikos Valstybėse, Sierra Nevadoj, pabaigiamai didelę traukos }ėgą,kurį vars­ viškų pasakų ir dainų. Ypač labai daug Tai vadinami mamuto medžiai, spygliuo­ tų o\angaus kūnus nepabaigiamai greit pasakų yra apie Gedimino kalną ant Mi­ čiai. Viena® medis parduodamas po !6$00 judėti. Bet nepabaigiamai greitas judėji­ nijos kranto netoli Dovilų. Senesni vie­ dolerių. San Francisko mieste savo Sai­ mas yra nesąmonė, visai negalimas daly­ tos gyventojai su pasididžiavimu mini Ge* ku mamuto medžio drevėj buvo sureng­ kas. Todėl, pasak Niutoną, žvaigždžių diminą ir kitus Lietuvos kunigaikščius.ku- tas koncertas ir vaišės dvidešimčiai Žmo­ skaičius turi būti pabaigiamasf ribotai rįų nei istorija nežino. Jie lietuvių tautos nių. O drauge -ir- viseto erdvė turi būti pa­ karžygių vardus plačiai minėjo ir tais lai­ Gyvūnu amžius, palyginus su1 augalų baigiama, nors ir.labai didelė. Astrono­ kais, kada apie nepriklausomos Lietuvos T amžiumi, yra akimitka. Daugumas augalų mas Heršelis, gyvenęs. XVIII *M taip pat atstatymą niekas nekalbėjo. -silpna medžiaga, Tačiau yra medžių, ku­ laikėsi nuomone*, kad viseto ir Žvaigž* Nr. 30 TRIMITAS; 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena 781

džlų skaičius yra pabaigiami, tik jo įro­ Einant prancūzų tvayka mirties baus* „Monsieur de Paris", t. y., „Paryžiau* dymas nėra toks įtiktnantk, kaip Niu­ me; vykdyti, žudymas yra viešas ir turi ponas", Jk turi du padėjėjus. tono, Heršelk nurodinėjo, kad jei žvaig­ būti atliktas ne toliau, kaip per 100 žing­ ždžių skaičius batų nepabaigiamai dideliu snių nuo to kalėjimo, kuriam nusikaltė* Prieš 24 valandas prieš bausmės įvyk­ tai dangaus skliautas būtų nepabaigiamai lis buvo laikomas pasmerkimo metu. To­ dymą „Paryžiaus ponas" su savo pagal­ Šviesus, kad į j t negalėtų dirstelti žmo­ dėl giliotina paprastai yra statoma ati­ bininkais atvyksta į teisingumo ministe­ gaus akis, Tačiau, viseto pabaigiamumae tinkamų gatvių kertėse. Giliotina yra lai­ riją, čia, dalyvaujant ministerijos tarnau­ paaiškėjo tik reliatyvingumo teorijai at­ koma teisingumo ministerijos rumuoae. tojams, apžiūri giliotina ir pasveria kir­ siradus^ Visetas buvo ne tik išmatuotas, Senkau ji buvo budelio globoj. Bet 1831 vį, kurs krisdamas nukerta galvą, Radęs bet ir pasvertas. m. įvyko mažas nesusipratimas, Tada viską tvarkoj, budelis mašiną pasiima ir Pasirodo, kad visetas nėra tok* didelis, turėjo būti nužudytas vienas plėšikas. perduoda ją savo pagalbininkams, kad ją kaip buvo manyta. Viseto skersinis yra Paskirtą valandą vykdymo vietoj stovė­ pastatytų nurodytoj vietoj, Giliotina sta­ lygus 200 miliardų Šviesmečių, t. y., švie­ jo pasmerktasis, sargybos lydimas, ir tik toma naktį, nes žudoma ankstį rytą. Pa­ sos spindulys, lekiąs po 300, 000 kilometrų truko.,, budelio ir giliotinosl Pasirodė, kad skirtą rytą „Paryžiaus ponas", drauge per sekundę, skersai per visetą perlėk" budelk giliotina buvo užstatęs lombarde su dvasininku ir kitais dalyvaujančiais tų tik per tiek metų, Visų, esamų visete, ir Žudymo dieną neturėjo pinigų jos iš­ asmenimk, vyksta į kalėjimą, kur ik bū­ Žvaigždžių svork yra lygus 10B* gramų, pirkti! Valstybei pačiai teko brangų ins­ na pristatomais pasmerktajam. Čia, ei­ t, y., skaičiui, kurk gaunamai, jei prie trumentą išsipirkti, tačiau plėšikas liko nant tradicija, budelis kreipiasi i pa­ 16 prirašyti dar 54 nulius. Tai atrodo vi* gyvas, nes, einant prancūzų įstatymais, smerk tąjiįTp«$y4a^^^ jam palengvinti dar* sai nedaug, Bet jei palyginti saulės svo­ niekas negali būti vedamas du kartu žu­ toą visišku paklusnumu. Po to eina ap­ ri su šiuo vketo svoriu, tai aaulė ©ver­ dyti. Nuo to laiko teisingumo ministeri­ žiūrėti giliotinos, Budelis būna juodai ap­ tų tik tiek pat, kiek mažytė dulkelė, pa­ ja pati pasiėmė giliotina globoti, o bu­ sirengęs, su cilinderiu ir baltomis piršti- lyginus su žemės kamuoliu, Taigi, vise­ delis tik turi ją prižiūrėti. nėmk. Išvedus pasmerktąjį, jį priima bu­ tas yra pabaigiamai ir pasveriamas. Bet delis, atiduoda pagalbininkams, kurie jį Visoj Prancūzijoj yra tik vienas budelk, suriša ir paguldo po kirviu. Budelk pa­ visetas yra taip pat ir neamžinas. Kad Antras budelk yra tik Tunke. Dabar ir daug metų jk turi, tačiau ir laiko at­ spaudžia sagutę, kirvis krinta ir vargšo prancūzų budeliu yra Deiblerk jaunasis, galva nušoka į pintinę* Budelk prieina žvilgiu jk yra pabaigiamas. Anglų ast­ nes senis Deiblefk šį pavasarį iš savo tar­ ronomas Jeans mano, kad vkete nėra prie tekmo tardytojo Ir, pakėlęs cilin- nybos pasitraukė, nes sulaukė pensijos dert, praneša, kad bausmė įvykdyta. Po kūnų, senesnių^už 200 bilijonų metų. Mū­ amžiaus. Tuo būdu budelio amatas yra sų saulės amžius* siekia, daugiausia, aš­ to kūnas nuvežamas į kapus, o giliotina vienoj Šeimynoj, pereidamas įpėdinystės -teisingumo ministerijos rūmus. tuonių bilijonų metų, Bet jei visetas ne­ keliu, Budelį prancūzai paprastai vadina amžinas, tai prieš jį turėjo būti kitas vketąs, o prieš tą-dar vienas ir L t.., Iš­ eina, kad visetai nepabaigiamai keičia­ si vienas po kito, Ir po dabartinio bus naujas. m b. GILJOTINA, Pereitą savaitę Paryžiuj buvo nukirs­ ta galva Prancūzijos prezidento Dumero Lietuvos importas Šiak metais, džiui, Lietuva gali įvežti Vokietijon no nužudytojui rusų emigrantui Gorgulovui. '(Visi daugiausia kalba apie eksportą, daugiau kaip 5000 tonų sviesto ir baigta. Prancūzijoj nutektieji mirtį žudomi tam Tačiau į eksportą labai žymiai atsiliepia Nė kilogramo daugiau. Taip daro Vokie­ tikra mašina, vadinama giliotina, kuri pa­ importo tvaritymas. Labai daug vakty- tija. Galima daryti dar ir kitaip. Galima smerktajam nukerta gaivą. Giliotina gavo bių, norėdamos kiek galima mažiau įsi­ nevaržyti valiutų, galima neįvesti kontin­ vardą nuo prancūzų gydytojo Juozo Ig­ lėkti svetimų prekių, imasi labai griežtų gentų,- o bendrai užginti be leidimo ką no Guillotin'o, kurs didžiosios prancū­ priemonių. Vi$ų pirma įveda valiutų su­ nors įvežti, Jei nori ką nors importuo­ zų revoliucijos laiku* būdamas tautos su­ varžymą. Kitaip sakant, jei koks pirklys ti, pavyzdžiui į Latviją ar kitą kraštą, sirinkimo narys, 1787 m, spalių 10 d. įne­ nuperka užsieny prekių, tai jam nelei­ turi gauti iš Latvių vyriausybės leklimą. šė įstatymo projektą apie pasmerktųjų džiama už jas pinigus mokėti, Žinoma, jei O vyriausybė nori duoda, nori neduoda. žudymą, kurs buvo priimtas. Pirmoji gi" neleidžiama mokėti, tai ir nemokama. Lietuva iki šiol neturi nei valiutų suvar­ liotina buvo pastatyta 1792 m. Ji iš pra­ Vadinasi, prekes užsieny parduoti gali, žymo, nei kontingentų, nei leidimų siste­ džių buvo vadinama statytojo vardu bet pinigų negausi. Taip daro Vokieti­ mos. Tat ir išeina taip. Pas mus užsienis „Lonkette", bet paskiau buvo praminta ja, Latvija ir kt Galima svetimų prekių gali parduoti ką nori, o mes esame vi­ minėto gydytojo vardu, kurs jai ir pa­ importą suvaržyti įvedant kontingentus. saip suvaržyti. Paviršutiniškai žiūrint, liko visam laikui, Vadinasi, vyriausyjbė nustato, kad, pavyz- gali net keistai atrodyti, kodėl Lietuva neįveda tokių suvaržymų, Nejau čia vien nerangumas pasireiškia? Ne. Tiek valiu­ tų suvaržymai, tiek kontingentai su lei­ dimais įneša labai daug painiavos ir net kivirčų su kitomk vąlstybėmk, Net ir tos valstybės, kurios tokių suvaržymų turi. nėra jais sužavėtos ir galvoja apie geres­ nei priemones, Vk dėlto atrodo, kad ir Lietuvai reikėtų imtis kokių nors prie­ monių, ypačiai prieš tas vaktybes, ku­ rios tokius suvaržymus pas save turi,

Akmens Ušymo įmonės, Lietuvos kaimai pasižymi tuo, kad jų gatvės dažniausia neišvažiuojamos yra, o miestai pasižymi savo blogu grindiniu — „bruku". Tas sudaro daug nepatogumui kliudo suskiekimą, ypač auto susisiekimą, kurk daugiau ir daugiau plinta Lietuvoje, „Brukasi ir purvas naikina automobilių „sveikatą1', mažesniuose miestuose yra tendencija gerinti „bruką", o Kaune mė­ ginama gatvės .asfaltuoti", „amesituo- tį", „mekflaltuoti" ir t. i, Visi šitie daly­ kai padaro gatves ganą patogias su- skiekimuif tačiau kaštuoja didelių pinigu, kurių nemaža dalis išplaukia užsienin. P t*h***+tfr**«t>M*«*V ** *»**+*»»#H»lHM«t wt*t * A TV tas labai žalinga mtsų litui ir atima darbą iš milsų žmonių. Tačiau gatves pagerin­ Beždžionė zoologijos sode įpranta gerti visai kultūringu bodu. ti galima jas grindžiant tašyt ak akmeni- 24 TRlMlTAS, 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena Nr. 39

Medžioklei prasidėjus. Nr. 39 TRIMITAS. 1932 metų rugsėjo mėn. 22 diena 783 Petro Rožės persimainymas. Karikatūros ir žodžiaiJ . Martinaičio. 784 TRIMITAS, 1932 tnfetų rugsėjo min. 22 diena Nt\ 39

palymMi kad det klaipėdiškių beko ne­ atsargumo pirmus vartus visai lengvai kirto makabieoiai, bet po to sekė lygiais lakotarpials visi devyni golai i maka* bieėlų vartus. Orai! pulko Iventė* Klaipėdos 7 &Š Kovas — LGSF %a (2*2). Rugsėjo bet vieno iš puolėjų nežymi taktiška klal* pėst. L. K. B, pulkas šio mėn, 18 d, turėjo 18 d, ŠA Kovas žaidė dar vienas iš trijų da vėl grąžindavo sviedinį ir žaidimą savo sporto Švente,. Pulko sportininką' tikusių Lietuvos futbolo pirmenybėms centran. Sunkiai „uždirbtas" sviedinys pasižymėjo šokimuose j aukšti ir bėgi­ rungtynes su LGSF* kurios pasibaigė ly­ buvo pernelig „pigiai*4 atiduodamas. muose. Be lengvosios atletikos buvę ir giomis — 2*2. 8 min, LGSF gauna savo naudai mušti šiaip visoki juokingi sporto numeriai, KovieŠiai pradeda rungtynes smulkiu pendelj. Muša Klimas* Lengvą smitgį Jan­ kaip sumušti puodą užrištomis akimis, kombinuotų žaidimu ir kelte kartus gra­ kauskas sugauna. 9 min. Citaviėius turi boksas statinėse, bėgimai užrištomis aki­ žiai prieina priešo pabaudos aikšteles, progą pradėti skaičiuoti golus, bet svie­ mis, greitas nusirengimas ir apsirengimas. Bene didžiausio Įspūdžio padare sakalų mmmmmtmmammmmmmmmammmmmmmmmmmmmmm dinį iš kelių metrų siunčia autan. Laike 15 min. komandos pasikeičia po du kor* gimnastika ir durtuvų mankšta ir t. t. pamatą. Dideliu atsidėjimu varomas kai­ neriu. 2$ min* LGSF muša pirmą golą Žmonių buvo prisirinkusi pilnutėlė pra« mo kultūrinimas — tai s i e n o s ir vi­ ir iki 32 min. veda žaidimą hQ savo nau* timu aikštė. v b* sos. ^Rytų Galicijos" — Vakarų Ukrainos dair kol Sabaliauskas iš tolima smūgio re­ atskilimas nuo Lenkijos bus to judėjimo zultatus išlygina — IsL 35 min. Citavi- stogas. Čius fiksuoja 2: 1 kovlečių naudai. Dvi Statybos apmirimas* Varšuvoj Š, m. pa­ min. prieš kėlinio galą kairysis LGSF stebimas nematytas anksčiau statybos ap- kraštas iš tolo muša \ vartus. Jankauskas mirimas. Ne tik nestatoma naujų namų, bet nesuskumba pasirinkti vietos* ir sviedinys ir daugumas jau pradėtų statyti stovi, kaip vartų kamputy ir pasidaro 2s2, juos pernai rudeni darbininkai paliko. Be Antro kėlinio pradžioj LGSF turi ilgą to, kreipiama dėmesio, jog visi "pastarai­ persvarą ir Kovo gynimas turi daug dar­ siais laikais mūrijami pastatai pasižymi bo. Puikiai dirbos Jankauskas sulaiko biauriu iš vokiečių ar iš bolševike sko­ kelis stiprius smūgius. Mažiukas Nivins- lintu stiliumi, kis, ypač gerai šj kartą žaidę*, 25 min. Politiniai banditai, Lenkijos provincija gelbsti vartus nuo tikro gobi priimdamas nusiskundžia morale ir ekonomine presija vartuost sviedinį su galva. Iki kėlinio ga­ visokių kriminalistinio tipo prisiplakėlių lo golo nėra ir rungtynės duoda koman­ prie valdančios B. B. (nepartinių blokas) doms po vieną punktą. partijos. Nuolat tai šian tai ten "išplaukia Š. Š, Kovui liko dar dvejos rungtynės viešumon jų nešvarūs darbeliai. Štai Bu- -— su Lietuvos meisteriu KSS ir su rim­ ėačo mieste suimtas vietos B. B. skyriaus tu pretendentu i šių metų meisterius pirmininkas And. Bylicki už davinėjlmą LFLS. receptų fiktyviams ligoniams, iš ko turė­ KSS L. Lyga —Sportas Makabi L. Ly­ jo gražaus pelno jis pats ir vaistininkas. ga $*2. įvykusios šio mėn. 18 d. paminė­ Ji suėmus pradėjo aiškėti ir kilti to asmens tų komandų Lietuvos pirmenybių rung­ nusižengimai. Opozicinės tautininkų spau* tynės baigėsi žymia klaipėdiškių persva­ dos balsais, tokių tipų knibždėte knibžda ra. Nors KSS kažin kaip vis dar neatga­ visi „kresaiu-lenkų okupuotos svetimos vusi savo senos formos, tačiau Makabi žemės. , jai buvo labai silpnas priešas. Verta

Keistoka manifestacija. J. Martinaičio karikatūra. Laikraščiai rašo, kad atpigs degtinė: sąryšy su krize pusbonkis kaštuosiąs tik t lft, 35 et.

—•* nt^n^in v- '• jėr H»H«IIII )IIII um t ei L —I »iM'*»bm*rTą». 'w^~. > Liaunuj-iii »\ i -S*fc5-=r m, —,*<*- ^vTtf*^"f nzt*w •*- Leidžia LMuvos Saulių Sąjunga Atsakomasis redaktorius A. Žmuidzinavičius.

o KL. Nakties metu du naktibaldos, matyt iš keršto, pradėjo mėtyti akmenimis į mano trobos sienas. Man išėjus į kiemą, Patarimai. į mane irgi paleido porą akmenų. Be to, rytojaus dieną radau lauke labai privar­ KL. Lietuvos kariuomenėn įstojau sa­ KL. Man su draugu važiuojant dviračiais gintą mano arklį, su kuriuo jodinėjo po vanoriu 1919 m, gegužės mėn. 3 d. At- privijome įkaušusią keletą peštukų. laukus. Po to arklys visą kitą dieną ne­ sargos liudijime klaidingai nurodyta, esą Mums juos pralenkiant, vianasiš iš jųtyči a ėdė ir aš m juo nieko negalėjau dirbti. aš įstojau 1919 m.birželio 20 d.Kuriuo bū­ mano draugui palindo po dviračiu ir jį Liudininkų, kurie būtų matę jodinėjant du atitaisyti klaidą ir kur tuo reikalu apvertė. Kada aš paklausiau, kodėl jie mano arkliu, neturiu. Ką turiu daryli kreiptis? mus užkabina, kalbami peštukai puolė jiems sudrausti? Ats. Kreipkis į vietos komendantą ir mus ir apdaužė mano dviratį. Jei paduo­ pristatęs įšrodymus, jog tikrai įstojai ka­ čiau juos teisman, ar jie būtų nubausti? Ats. Pranešk apie šį įvykį vietos po­ riuomenėn 1919.m. gegužės m. 3 d. o ne Ats. Paduok skundą vietoj taikos tei­ licijai ir nurodyk tų triukšmadarių var­ birželio 20 d. prašyk jo tarpininkavimo ­ėjui ir prašyk kaltinamuosius patrauk- dus ir pavardes, ir prašyk patraukti juos atitaisyti klaidą. ti tieson. b. st. 547 str. tieson.