4. Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminaičiai 5. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a. pabaigoje – XV a. 7. Vytauto Didžiojo valdymas (1392–1430 m.)

VALSTYBĖS DAUGUMA IŠKILUSIŲ SRIČIŲ LIETUVOJE ĖMĖ FORMUOTIS Volg Gotlando s. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ a VALDOVAS VALDYMO XIV A. PABAIGOJE_XV A. CENTRALIZAVIMAS. VALDOVŲ BUVO IŠ LDK DIDIKŲ SLUOKSNIS.

A Pskovas R A R ė U METAI t BRANDUOLIO – PAČIOS Ū J a v S Rusų žemėse jis šalino neklusnius Al­ Jam atsirasti įtakos turėjo 1387 m. Jo­ J Ve o

l V

i L

I k

e Ryga Ų

a

n

j S a

t N LIETUVOS. a Tverė O V O K 1. Butigeidis 1285–1292 m. J L I D girdaičius ir centralizavo valdymą. gailos privilegija bajorams ir Vytauto I a u U T g L Mū u S š a v M N A a O Maskva Nuo didžiojo kunigaikščio priklau­ B Klaipėda L I dovanos už karo tarnybą (dovanotos s i Ž E G ž Polockas va E N 2. Butvydas (Pukuveras) 1292–1294 m. ė u g M S v u A e a Ė K a santys nauji asmenys, nesusiję di­ D k N O O Nemunas I žemės ir valdiniai). Taip iškilo visoje N Kernavė K e Vitebskas ras Karaliaučius r niep U gra 3. Vytenis 1294–1316 m. Kaunas is D Smolenskas Š nastijos ryšiais su Gediminaičiais, Vilnius T Marienburgas I Ų šalyje įtakingos didikų giminės: Kęs­ Č Trakai O KUN AU OK Y U S KŠTUPOS I A S Ž N IGAIKŠT negalėjo pretenduoti į didžiojo kuni­ R Y I Gardinas as K D n T gailos, Radvilos, Goštautai ir kitos, R B 4. Gediminas 1316–1341 m. O mu IO i e Ė N a YS r e TĖS Naugardukas z S gaikščio titulą ar nepaisyti jo valdžios. in Ė Brianskas V a kurios sudarė Lietuvos didžiojo kuni­ ys l K D a L 5. Jaunutis 1341–1345 m. n ie N a p n r a s E Pinskas s e gaikščio artimiausią aplinką, padėjo Brestas D L E 6. Algirdas 1345–1377 m. A P ri P p e Černigovas jam priimti svarbius sprendimus. Liublinas tė N

K 7. Jogaila 1377–1381 m., Vladimiras la I sk sla K Luckas J or Krokuva Vy E Kijevas V V O Ė STENGĖSI VYKDYTI VYTAUTAS IR JO 1382–1392 m. V Ž E M I O Lvovas L U I N Ė J SAVARANKIŠKĄ UŽSIENIO SĄJUNGININKAI PRALAIMĖJO D ni 8. Kęstutis 1381–1382 m. es A tr as POLITIKĄ. TOTORIAMS 1399 M. PODOLĖ P ie tų D B VORSKLOS KAUTYNĖSE. 9. Vytautas 1392–1430 m. n ug Vytautas sutartis sudarydavo ne V ie a Tis st s E a P ra S r s N u A M t T a a is G O A Vytautui nepavyko įgyvendinti siekio s T L s N Jogailos, o savo vardu. Pvz., 1398 m. R D ra 10. Švitrigaila 1430–1432 m. A p A V e I K i H U I J n C N O D J I G Jasai S O įsitvirtinti pietinėse Rusios žemėse ir A M Salyno sutartyje, kuria Vytautas A I K Y RA Š Ū T Chadžybejus R J 11. Žygimantas Kęstutaitis 1432–1440 m. Y K O S V T JUODOJI O kontroliuoti pietų prekybos kelią palei Ė Z ordinui dovanojo Žemaitiją, jis

JŪRA

12. Kazimieras 1440–1492 m. Gediminaičių paveldėta valstybė Vytauto prijungtos žemės 1392_1430 m. tituluojamas Lietuvos didžiuoju Dniepro upę.

Žemės, priklausiusios LDK įtakai, Žemės, pakaitomis priklausiusios LDK ir _ kunigaikščiu. 13. Aleksandras 1492–1506 m. galutinai Vytenio prijungtos 1286 1316 m. kaimyninėms valstybėms Gedimino prijungtos žemės 1316_1341 m. LDK ir kitų valstybių sienos 1430 m. 14. Žygimantas Senasis 1506–1548 m. Žemės, priklausiusios Gedimino įtakai, Valstybių sostinės galutinai prijungtos 1345_1377 m. Rusios kunigaikštysčių centrai Kitos Algirdo prijungtos žemės KARTU SU LENKIJOS 15. Žygimantas Augustas 1544–1572 m. Rusios kunigaikštysčių centrai, užimti Lietuvos KARALIUMI JOGAILA 1410 M. LAIMĖJO ŽALGIRIO MŪŠĮ. Gediminaičių valdymo laikotarpiu (4) LDK teritorija labai išsiplėtė (5, 6). Valstybės teritorija dažniausiai buvo didinama karinėmis priemonėmis ir vedybomis.

6. LDK užsienio politika Gedimino, Algirdo ir Kęstučio valdymo laikotarpiais

GEDIMINO LAIKAI ALGIRDO IR KĘSTUČIO LAIKAI

Gedimino valdymas pasižymėjo stiprėjančia Lietuvos Prie Lietuvos buvo prijungtas Smolenskas (1356–1359 m. įtaka Vakarų Rusioje. Gediminas kontroliavo Poloc­ jis pripažino LDK valdžią), Kijevas (prijungtas 1362 m., ką, Vitebską, Naugarduką, Gardiną, puolė Kijevą. Jo nugalėjus totorius prie Mėlynųjų Vandenų), Podolė (čia patikėtiniu tapo Pskovo kunigaikštis, miesto karo įsitvirtino Algirdo sūnūs Karijotaičiai), Černigovo, Seve­ vadas, o politinė ir dinastijos sąjunga su Tverės ku­ rianų Naugardo žemės. Tokią sėkmę lėmė lietuvių kari­ 1413 M. KARTU SU JOGAILA MĖGINIMAS KARŪNUOTIS TOLIAU PLĖTĖ LDK nigaikščiu sustiprino Gedimino ambicijas užvaldyti niai sugebėjimai, didžiojo kunigaikščio vykdyta vedybų APKRIKŠTIJO ŽEMAITIJĄ. LIE­TUVOS KARALIUMI. TERITORIJĄ, Rusios žemes. Gedimino valdymo laikotarpiu itin politika (pats Algirdas apie 1350 m. sudarė paliaubas su 1429 m. įvykusiame Lucko suvažia­ kuri Vytauto valdymo laikotarpiu svarbus liko Dauguvos–Nemuno prekybos kelias, Maskva vesdamas Maskvos didžiojo kunigaikščio svainę vime Jogailos akivaizdoje Šventosios buvo pati didžiausia per visą Lietuvos einantis iš šiaurės ir iš rytų. Vakaruose Nemunas ir Tverės kunigaikštytę Julijoną), religinė tolerancija, prisi­ Romos imperijos imperatorius Zig­ istoriją, jos siena pietuose ribojosi su Žemaitija dar nebuvo pritaikyti aktyviai LDK ekono­ taikymas prie skirtingų kultūrų ir politinių sąlygų. Antra mantas Liuksemburgas pasiūlė Vy­ Juodąja jūra. mikos politikai – ten vyko dažni karai su Kryžiuočių vertus, LDK kariuomenei nepavyko nukariauti Maskvos. tautui karūnuotis Lietuvos karaliumi. ordinu. Tad normaliai ekonomikos raidai, kuri vyko 1368 m., 1370 m. ir 1372 m. Algirdas surengė net tris Karūnavimas turėjo įvykti 1430 m. XV a., buvo visokeriopai kliudoma. Vis dėlto Lietuvos žygius į Maskvą. Jo kariuomenė nužygiavo iki kremliaus, rugsėjo 8 dieną. Tuo tikslu imperato­ teritorija gerokai išsiplėtė. bet Maskva atsilaikė. riaus pasiuntiniai vežė į Lietuvą karū­ ną, tačiau buvo sulaikyti Lenkijoje.

30 • EUROPA IR LDK VISUOMENĖS FORMAVIMASIS (IKI XV A. PAB.) EUROPA IR LDK VISUOMENĖS FORMAVIMASIS (IKI XV A. PAB.) • 31 1. Žymiausi mokslo revoliucijos laimėjimai 4 METAI MOKSLININKAS NUOPELNAS MOKSLUI 1764 Džeimsas Hargrivzas (Hargreaves) Išrado verpimo mašiną. LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ 1769 Džeimsas Vatas (Watt) Sukonstravo garo mašiną. XIX A. – XX A. PR. APLINKOJE 1784 Edmundas Kartraitas (Cartwright) Išrado audimo stakles. 1807 Robertas Fultonas (Fulton) Sukonstravo garlaivį. 4.1–4.2. PRAMONĖS PERVERSMO ESMĖ IR RAIDA. PRAMONĖS PERVERSMO SUKELTI GAMYBOS 1825 Džordžas Stefensonas (Stephenson) Sukūrė praktiškai naudoti pritaikytą garvežį pirmajai gele- ORGANIZAVIMO POKYČIAI. NAUJŲ TRANSPORTO IR KOMUNIKAVIMO PRIEMONIŲ ATSIRADIMAS. žinkelio linijai. PRAMONĖS PERVERSMO NULEMTI VISUOMENĖS STRUKTŪROS PASIKEITIMAI, 1837 Samuelis Morzė (Morse) Išrado telegrafo siųstuvą ir imtuvą, po metų – ir specialią GYVENTOJŲ SKAIČIAUS AUGIMAS, URBANIZACIJA. abėcėlę (vadinamąją Morzės abėcėlę). 1859 Čarlzas Darvinas (Darwin) Išleido knygą „Rūšių kilmė“. Nuo šiol žmogaus kilmės evo- — SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS — liucijos teorija, besiremianti natūraliąja atranka, įgavo tvirtų mokslinių argumentų. Industrializacija – stambiosios mašininės gamybos pramonės kūrimas (dar vartojama vietoj pramonės perversmo sąvokos). 1869 Dmitrijus Mendelejevas Atrado periodinį cheminių elementų dėsnį ir sudarė perio- Puritonizmas – kalvinizmo išpažintojų puritonų, kuriems būdingas asketizmas, taupumas, darbštumas, dinę elementų sistemą (šiais laikais žinomą kaip D. Mende- pažiūros ir drausmė. lejevo periodinė lentelė). 1876 Aleksandras Greihamas Belas (Bell) Išrado telefono aparatą. 1879 Tomas Alva Edisonas (Edison) Išrado elektros lemputę. XVIII a. antrojoje pusėje Didžiojoje Britanijoje prasidėjo dideli pokyčiai: sparčiai plėtota pramonė, nyko manufaktūros, vietoj jų kilo fabrikai. Rankų darbą pakeitė mašinos, jos gamino kokybiškiau ir daugiau pro- 1885 Karlas Frydrichas Bencas (Benz) Išrado triratį automobilį su benzininiu varikliu. dukcijos. Šie pokyčiai pradėti vadinti pramonės revoliucija, arba pramonės perversmu. 1886 Gotlybas Daimleris (Daimler) Išrado keturratį automobilį su benzininiu varikliu. Didžiosios Britanijos pramonės perversmą lėmė keletas priežasčių: 1892 Henris Fordas (Ford) Sukūrė pirmąjį automobilį JAV. 1) Visų pirma ši šalis turėjo daug žaliavų, svarbiausia – akmens anglių, kurios buvo naudojamos garo ma- šinų ir kitų įrenginių kurui, ir geležies, iš kurios buvo gaminami įvairūs įrenginiai. 1895 Aleksandras Popovas Išrado radiją. 2) Taip pat jai priklausė daug užjūrio kolonijų, iš kurių buvo galima gana pigiai atsivežti įvairiausių žaliavų. 1903 Vilberis ir Orvilis Raitai (Wright) Sukūrė pirmuosius lėktuvus. Didžiosios Britanijos pranašumas buvo didelis prekybos laivynas ir senos prekybos tradicijos. 1905 Albertas Einšteinas (Einstein) Paskelbė reliatyvumo teoriją. 3) Augant miestams didėjo maisto produktų ir vartojimo prekių paklausa, plėtėsi vidaus rinka. Anksti pa- naikinus luominius apribojimus įvairūs visuomenės sluoksniai (Didžiojoje Britanijoje, kitaip nei Europoje, prekyba ir verslu vertėsi ir aristokratija) iš prekybos, laivininkystės, žemės ūkio, taip pat plėšdami kolonijas 3) Per perversmą įvyko didelių socialinių pokyčių: smarkiai sumažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, luominę pradėjo kaupti kapitalą, kurį galėjo panaudoti pramonei plėtoti. Veikė kreditų ir draudimo sistema. XVIII a. visuomenę pakeitė moderni lygių galimybių visuomenė. pabaigoje šalyje jau buvo susiformavęs gausus vidurinis sluoksnis. 4) Plėtojantis pramonei XIX a. smarkiai pakito vyro ir moters padėtis šeimoje. Pramonės plėtra moterims 4) Akstiną pramonės perversmui suteikė mokslo ir technikos išradimai bei jų taikymas gamyboje (1); pa- suteikė daugiau profesinių galimybių. Moters padėties pagerėjimui didelę įtaką turėjo atsiradę moterų visuo- vyzdžiui, išradus garvežį geležinkeliai pagyvino ekonomiką, sumažino transporto kainas, skatino mainus, nai- meniniai judėjimai, kurie kovojo už geresnę moters padėtį visuomenėje ir teisę balsuoti. kino regionų izoliaciją ir prisidėjo prie nacionalinių rinkų kūrimo. 5) Atsirado nauji gyventojų sluoksniai: a) kapitalistai – buržuazija, kuri valdė pramonę, prekybą, finansus, 5) Pramonės perversmo atsiradimui didelę įtaką turėjo puritonizmas. Tai skatino dirbti, taupyti ir inves- o netrukus ėmė vyrauti ir politiniame gyvenime; b) vidurinis sluoksnis (tarnautojai, gydytojai, teisininkai, tuoti į verslą. menininkai ir kiti dirbantieji, kurie nedalyvauja gamyboje) ir c) samdomi darbininkai, kurių dauguma buvo Perversmas, kilęs Didžiojoje Britanijoje, plito kitose Europos valstybėse ir JAV. XIX a. pramonės pervers- nekvalifikuoti, todėl gyveno ir dirbo sunkiomis sąlygomis. mas pamažu apėmė daugelį Europos valstybių (dėl vėlyvo baudžiavos panaikinimo (1861 m.) Rusijoje pramo- 6) Pramonės perversmas galutinai panaikino feodalizmo liekanas, įtvirtino kapitalistinius gamybinius san- nės perversmas prasidėjo tik XIX a. antrojoje pusėje). tykius. Iki perversmo kapitalistinė santvarka daugmaž buvo susiformavusi tik Didžiojoje Britanijoje, o po jo Pramonės perversmas iš pagrindų pakeitė žmonių gyvenimą: kapitalizmas įsiviešpatavo visoje Europoje. 1) Vykstant pramonės perversmui, atsirado fabrikų, gamyklų, vyko industrializacija, urbanizacija – augo 7) Gamyba smarkiai didėjo, atpigo produkcija ir susisiekimas, palengvėjo fizinis darbas, išsiplėtė darbo miestai, gamyboje pradėtos taikyti įvairios technikos naujovės. Darbininkai telkėsi į dideles gamyklas, todėl rinka, suaktyvėjo pasaulio gyventojų bendravimas. daugėjo miestų gyventojų. Dėl to pradėta pertvarkyti miestų struktūrą, atsirado šiuolaikinio tipo miestų. 8) Įsivyravo visuotinis nedarbas, nes žmonių darbą keitė mašinos. Todėl XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pra- 2) Apskritai sparčiai daugėjo gyventojų. Žmonių daugėjimą lėmė kelios priežastys: didėjanti mokslo pažan- džioje išplito vadinamasis luditų – mašinų laužytojų – judėjimas. ga, naujų vaistų išradimas, didesnis dėmesys asmens higienai – visa tai mažino mirtingumą ir ilgino gyvenimo 9) Darbininkai pradėjo kovą dėl savo teisių. trukmę. Tam didelę įtaką turėjo medicinoje pradėti taikyti technikos laimėjimai. 10) Pramonės perversmas, tiksliau, prasidėjusi industrializacija, kenkė aplinkai.

90 • LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX A. – XX A. PR. APLINKOJE LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX A. – XX A. PR. APLINKOJE• 91 5. 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktų palyginimas Simonas Daukantas Istorikas, lietuvių kalba pirmasis parašė keletą Lietuvos istorijos veika­ (1793–1864 m.) lų: 1822 m. (studijų metais) pasirodė „Darbai senųjų lietuvių ir žemai­ PANAŠUMAI SKIRTUMAI čių“, 1838 m. – „Istorija žemaitiška“, 1845 m. – „Būdas senovės lietuvių, Lietuvos Taryba minima kaip vienintelė 1917 m. akte nurodyta, kad Lietuvos Taryba prašo Vokietijos para­ kalnėnų ir žemaičių“, 1850 m. – „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tau­ lietuvių tautos atstovybė. mos ir pagalbos; 1918 m. akte apie tai nieko nepasakyta. tos senovėje“. Dėl tebesitęsiančios Rusijos okupacijos ne visi išvardyti Minima tautų apsisprendimo teisė ir 1917 m. akte pasisakoma už nuolatinius ir artimus Lietuvos ryšius S. Daukanto kūriniai buvo išleisti iš karto, „Darbai senųjų lietuvių ir Lietuvių konferencija. su Vokietija; 1918 m. akte kalbama apie visiškai nepriklausomą žemaičių“ skaitytoją pasiekė tik XIX a. pabaigoje. S. Daukantas roman­ Lietuvos valstybę. tiškai aprašė tautos praeitį, iš jos lietuvius ragino semtis stiprybės, ugdė pasitikėjimą savo tauta, daug dėmesio skyrė lietuvių kalbai. Nors S. Dau­ Vilnius minimas kaip Lietuvos sostinė. 1918 m. akte minimas Steigiamasis Seimas, „demokratiniu būdu kantas pernelyg romantiškai vaizdavo savo tautą, šių laikų istorikai jį visų jos gyventojų išrinktas“, o 1917 m. akte apie jį nieko nėra pirmiausia vertina kaip mokslininką ir laiko žymiausiu lietuvių tautinio pasakyta. sąjūdžio atstovu. lapkričio mėn. išsprendė kurį laiką užsitęsusius Lietuvos ir Vokietijos nesutarimus. Savaime atkrito mo­ Motiejus Valančius Dar 1845 m. tapęs Varnių dvasinės seminarijos rektoriumi, M. Valančius: narchijos idėja ir Lietuva, kaip ir skelbė vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas, tapo demokratine parla­ (1801–1875 m.) 1) joje sudarė lietuviškų knygų rinkinį, siekdamas, kad „Varnių biblioteka mentine respublika, kurios valstybingumo pamatus padėjo 1920 m. pavasarį visos tautos išrinktas Lietu­ kauptų žemaitiškas knygas“. Beveik po dviejų dešimtmečių seminarijos vos Steigiamasis Seimas. biblioteka tapo svarbiu lituanistikos centru, kuriame klierikai buvo auk­ lėjami lietuviška dvasia; 2) pamokslus sakė lietuvių kalba; 3) į svarbiau­ 4.25. sias parapijas stengėsi skirti savo auklėtinius, kurie Bažnyčios mokymą ADOMO MICKEVIČIAUS, SIMONO DAUKANTO, MOTIEJAUS VALANČIAUS, VINCO PIETARIO, turėjo skleisti lietuviškai; 4) siekė Varniuose įsteigti vadinamąją Mažąją JONO MAČIULIO MAIRONIO, LAURYNO IVINSKIO, PETRO VILEIŠIO, MIKALOJAUS KONSTANTINO seminariją – pirmąją lietuvišką šešiametę mokyklą, kurioje numatyta lie­ ČIURLIONIO VEIKLOS REIKŠMĖ LIETUVOS KULTŪRAI. tuvių kalba dėstyti beveik visą pasaulietinės gimnazijos kursą ir parengti būsimus Žemaičių seminarijos klierikus (valdžia šiam M. Valančiaus su­ manymui nepritarė); 5) vyskupo dėka Lietuvoje buvo įsteigta labai daug VEIKĖJAS JO VEIKLOS REIKŠMĖ LIETUVOS KULTŪRAI blaivybės brolijų (1858–1864 m.); 6) parašė keletą nelegalių lietuviškų re­ Adomas Mickevičius Šis lenkų poetas 1815–1819 m. studijavo Vilniaus universitete, buvo liginio pobūdžio knygelių, taip pat 1848 m. Vilniuje išleistą istorijos vei­ (1798–1855 m.) vienas iš filomatų draugijos steigėjų (1817 m.). 1823 m. caro saugumo kalą „Žemaičių vyskupystė“; 7) uždraudus lietuvišką spaudą M. Valančius pareigūnams susekus slaptas studentų organizacijas, buvo suimti 108 pats organizavo lietuviškų knygų spausdinimą Rytprūsiuose. Su vysku­ asmenys, tarp jų ir A. Mickevičius. 1824 m. buvo ištremtas į Peterburgą, po žinia buvo gabenamos nelegalios lietuviškos knygos. Jo pastangomis 1829 m. išvyko į užsienį ir daugiausia gyveno Paryžiuje. Jo pirmasis 1867–1870 m. įsteigta pirmoji knygnešių organizacija, į kurią vyskupas „Poezijos“ tomas (vėliau pavadintas „Baladėmis ir romansais“), 1822 m. buvo įtraukęs keletą dvasininkų, valstiečių ir kaimo amatininkų. Vilniuje išleistas eilėraščių rinkiniu, davė pradžią lenkų romantizmui. Vyskupo M. Valančiaus veikla buvo nepriimtina caro administracijai, to­ Po metų išleistame antrajame „Poezijos“ tome, į kurį buvo įdėtos is­ dėl 1864 m. Telšių (Žemaičių) vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į torinė poema „Gražina“ ir poetinės dramos „Vėlinės“ II ir IV dalys, Kauną. Taip siekta kontroliuoti M. Valančiaus veiksmus. Tačiau vyskupas A. Mickevičiaus romantizmas išryškėjo dar labiau. Panašios nuostatos savo veiklos neatsisakė. dėstomos poemoje „Konradas Valenrodas“. Tikru lenkų romantizmo Vincas Pietaris Bendradarbiavo J. Basanavičiaus leistoje „Aušroje“, parašė pirmąjį lietu­ šedevru laikomos „Vėlinės“; 1832 m. parašytoje šios dramos III daly­ (1850–1902 m.) višką romaną „Algimantas“. Kūrinyje pagrindinis dėmesys skiriamas Lie­ je daug dėmesio skiriama lenkų tautos siekiams išsivaduoti iš carinės tuvos valstybės formavimuisi XIII amžiuje. Romane idealizuojama senoji Rusijos okupacijos. Romantizmas būdingas ir A. Mickevičiaus poemai Lietuvos praeitis. „Ponas Tadas“ (išleista 1834 m.). A. Mickevičiaus kūryba skiepijo meilę tėvynei, istorijai, tad jos reikšmė Lietuvos kultūrai didelė. Jo kūryba ypatingą vaidmenį suvaidino tauti­ nio atgimimo laikotarpiu: ne tik stiprino lietuvių patriotinius jausmus, bet ir įkvėpė pasitikėjimo ir ryžto, lietuvių tautai siekiant išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos.

116 • LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX A. – XX A. PR. APLINKOJE LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX A. – XX A. PR. APLINKOJE• 117 Diaso, Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Fernando 9. Europa Napoleono Bonaparto valdymo Kontūriniame žemėlapyje vaizduojamas 1812 m. gos sienos. Būtina sugebėti žemėlapyje lokalizuoti Magelano kelionių kryptis (jos nurodytos žemėlapyje laikotarpiu I Napoleono vadovaujamos kariuomenės žygis į Rusiją, to meto pagrindines valstybes ar teritorijas: Austriją, „Didžiųjų atradimų pasaulis XV–XVI a.“). Egzaminui kuris prancūzų kariuomenei baigėsi tragiškai. Žemė- Rusiją, Prūsiją, Didžiąją Britaniją, Lenkijos karalystę taip pat reikėtų žinoti didžiųjų geografinių atradimų lapyje taip pat pažymėta Vaterlo mūšio vieta. 1815 m. (ji buvo įkurta Vienos kongrese, autonomijos teisė- priežastis, kontūriniame žemėlapyje pavaizduotų ke- vykusias kautynes Napoleonas pralaimėjo ir po jų mis įėjo į Rusijos imperijos sudėtį). Analizuojant šį liautojų atradimų svarbą ir padarinius (išsamiau žr. neteko valdžios. kontūrinį žemėlapį, per egzaminą dažniausiai daro- 1.2 skyrelį). II kontūriniame žemėlapyje skaičiumi 1 pažy- mos šios klaidos: 1) vietoj Prūsijos nurodoma Vokie- 2 1 tija arba vietoj Vokietijos sąjungos – Vokietija. Pasi- 4 mėta Prūsija, skaičiumi 2 – Varšuvos kunigaikštystė (hercogystė) (ji įkurta 1807 m. po Tilžės taikos, su- taiko atvejų, kai vietoj Vokietijos sąjungos nurodoma 8. Svarbiausios religijos XVI a. darytos tarp Napoleono Bonaparto ir Rusijos caro Reino sąjunga (ji įkurta 1806 m. vietoj panaikintos 3 Aleksandro I), skaičiumi 3 – Reino sąjunga (ji įkur- Šventosios Romos imperijos ir gyvavo iki Vienos ta vietoj 1806 m. Napoleono Bonaparto panaikintos kongreso 1815 m.). Klaida daroma, nes užmirštama, Šventosios Romos imperijos), skaičiumi 4 – Osmanų kad Vokietija žemėlapyje atsirado tik 1871 m., kai imperija. Skaičiumi I pažymėtas Londonas, skaičiu- Oto Bismarko vadovaujama Prūsija suvienijo vokie- mi II – Berlynas, skaičiumi III – Viena, skaičiumi čių žemes; 2) dažnai nurodoma Austrijos-Vengrijos IV – Maskva. Pirmasis žemėlapio legendos sutar- imperija, o ne Austrijos imperija. Užmirštama, kad tinis ženklas simbolizuoja Prancūzijos imperiją, žemėlapyje Austrijos-Vengrijos imperija atsirado tik antrasis – žemyninę (kontinentinę) blokadą, kurią 1867 m.; 3) pasitaiko atvejų, kad nurodoma Italija. Europa Napoleono Bonaparto valdymo Napoleonas 1806 m. paskelbė Didžiajai Britanijai Užmirštama, jog XIX a. pirmojoje pusėje Apeninų laikotarpiu II (uždrausta Europos valstybėms palaikyti santykius pusiasalyje gyvavo keletas atskirų italų valstybių, o su Didžiąja Britanija; taip siekta šią valstybę palaužti suvienyta Italija žemėlapyje atsirado tik 1870 m., kai ekonomiškai). Trečiasis žemėlapio legendos sutarti- italų žemes baigė vienyti Pjemonto karalystė. nis ženklas simbolizuoja 1812 m. vykusį Napoleono kariuomenės žygį į Rusiją. X sutartinis ženklas vaiz- Egzamino programoje didelis dėmesys skiriamas 11. Europa Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse duoja mūšius, kuriuose kovėsi Napoleono kariuome- reformacijai, todėl reikėtų žinoti, kurioje to meto Kontūrinis žemėlapis 1914 m. A nė: A raidė simbolizuoja Borodino, B – Vaterlo, C – valstybėje Martynas Liuteris paskelbė garsiąsias 95 Leipcigo (arba Tautų), D – Austerlico, E – Trafalgaro tezes (reformacija atsirado Šventojoje Romos impe- IV I 1 mūšį. rijoje, dabartinėje Vokietijoje). Taip pat svarbu žinoti II 2 pagrindinių reformacijos krypčių – liuteronybės, an- B C I glikonybės, kalvinizmo – lyderius, mokėti žemėla- 3 D 10. Europa po Vienos kongreso 1815 m. pyje lokalizuoti, kuriose Europos valstybėse šios re- III formacijos kryptys išplito. Kontūriniame žemėlapyje II privalu mokėti pažymėti Tridento miestą, kuriame 4 XVI a. beveik 20 metų posėdžiavo katalikų dvasinin- III kų vadovybė, žinoti Tridento bažnytinio susirinkimo E priimtus svarbiausius sprendimus ir tai, kad susirin- kimo pabaiga laikoma kontrreformacijos pradžia (iš- IV 1 2 3 mūšiai miestai samiau žr. 2.3–2.4 skyrelius). Praktika rodo, kad Napoleono Bonaparto epochos Europos kontūrinis žemėlapis (ypač čia pateiktas an- Kontūrinis žemėlapis gana dažnai būdavo įtrauk- trasis to laikotarpio kontūrinis žemėlapis) yra vienas tas tiek į istorijos valstybinio egzamino testines, tiek sudėtingiausių, palyginti su kitais per egzaminus į kompleksines užduotis. Testinėse užduotyse tiesiog buvusiais žemėlapiais. Mokiniams sudėtinga tiksliai prašoma nurodyti, kurį istorijos laikotarpį atspindi įvardyti jame sutartiniais ženklais pažymėtas terito- žemėlapis. Kompleksinėse užduotyse dažnai reikė- rijas ir karo mūšius, kuriuose kovėsi Napoleono ka- Šis kontūrinis žemėlapis vienas populiariau- davo šį žemėlapį palyginti su kitu žemėlapiu (pvz., riuomenė ir jo priešininkai (išsamiau žr. 3.4 skyrelį). sių tarp visų iki šiol į istorijos valstybinį egzaminą „Europa po Vienos kongreso 1815 m.“ ar „Europa I kontūriniame žemėlapyje skaičiumi 1 pažymėta įtrauktų žemėlapių. Reikia žinoti, kad jame išskirtos po sutarčių 1919 m.“). Tradiciškai žemėlapyje prašo- Rusija, skaičiumi 2 – Prūsija, skaičiumi 3 – Austrija, 1815 m. Vienos kongrese įkurtos Vokietijos sąjun- ma nurodyti įtakingiausias to meto Europos valsty- skaičiumi 4 – Varšuvos kunigaikštystė (hercogystė).

230 • PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ • 231

bes arba imperijas ir jas pažymėti: Vokietiją (galima III sutartinis ženklas simbolizuoja Osmanų im- konferencijoje gavo laisvosios zonos statusą ir buvo 15. Vokietijos ekspansija 1935–1939 m. nurodyti Vokietijos imperiją), Austrijos-Vengrijos periją ir Bulgariją, nes jos Pirmojo pasaulinio karo perduotas valdyti Tautų Sąjungai), 3 – Rytų Prūsija imperiją, Rusijos imperiją, Didžiąją Britaniją, Osma- metais prisijungė prie Trilypės sąjungos. (ji Paryžiaus taikos konferencijoje Versalio sutartimi nų imperiją. Dažniausiai pasitaikanti klaida – vietoj buvo atskirta nuo likusios Vokietijos), 4 – Klaipėdos Austrijos-Vengrijos (ji žemėlapyje atsirado 1867 m.) 13. Europa po sutarčių 1919 m. I kraštas (Paryžiaus taikos konferencijoje gavo laisvo- nurodoma Austrija. Reikėtų žinoti, kad tuo laikotar- sios zonos statusą ir buvo perduotas valdyti Tautų piu silpniausia buvo Osmanų imperija, iš kurios XIX a. Sąjungai), 5 – Vilniaus kraštas (1920 m. lenkai jį oku- pa­baigoje – XX a. pradžioje išsivadavo keletas Balka- pavo, o 1922 m. prijungė prie Lenkijos). nų valstybių (išsamiau žr. 4.4–4.5 skyrelius). 1 3 14. Tarpukario demokratijos ir diktatūros 12. Pirmasis pasaulinis karas 2

1 4 5 2 6 3 7

I Dirbant su šiuo kontūriniu žemėlapiu, tiesiog reikėtų Europa po sutarčių 1919 m. II gerai žinoti, kurias kitų valstybių teritorijas hitlerinė III Vokietija prievarta užėmė XX a. 4-ajame dešimtme- tyje (išsamiau žr. 5.8 skyrelį). Visos Vokietijos prie- 4 varta užimtos teritorijos atsispindi šalia pateiktame II 2 žemėlapyje „Vokietijos ekspansija 1935–1939 m.“ 5 3 Kaip matyti, 1939 m. kovo mėn. Vokietija prievarta prisijungė ir Klaipėdos kraštą. 1 1 2 Dirbant su šiuo kontūriniu žemėlapiu, reikėtų 16. Vokietijos ir SSRS įvykdytas Lenkijos 3 su­gebėti paaiškinti, kuo skiriasi: a) demokratinis užpuolimas 1939 m. rugsėjo mėn. valdymas nuo diktatūrinio; b) autoritarinis valdy- I Pamačius šį kontūrinį žemėlapį, pirmiausia rei- mas nuo totalitarinio; taip pat žinoti, kuriose Euro- kėtų nurodyti, kad jis vaizduoja valstybių pasiskirs- pos valstybėse tarpukariu buvo įvestas diktatūrinis III Tai bene patys populiariausi iš visų kontūrinių že- valdymas, o kuriose išliko demokratinė santvarka tymą į karines sąjungas, kurios atsirado dar prieš mėlapių, kurie buvo įdėti į istorijos egzaminų užduotis. (išsamiau žr. 5.4 skyrelį). Žemėlapio legenda ir rei- Pirmąjį pasaulinį karą. Per egzaminą tradiciškai Norint sėkmingai atlikti su abiem kontūriniais žemėla- kalauja nurodyti demokratines, autoritarines ir tota- prašoma paaiškinti kontūrinio žemėlapio legendos II piais susijusias užduotis, būtina labai gerai žinoti pagrin- litarines tarpukario Europos valstybes. ženklus ir nurodyti, kokiu pagrindu valstybės iš- dinius 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus skirtos atskirais ženklais: ir svarbiausius Europos žemėlapio teritorinius pokyčius I sutartinis ženklas simbolizuoja Rusiją, Prancūzi- po Pirmojo pasaulinio karo (išsamiau žr. 5.1–5.3 sky- ją ir Didžiąją Britaniją. Šios valstybės įėjo į karinę An- relius). Per egzaminą tradiciškai prašoma įvardyti teri- tantės (Santarvės) sąjungą, kuri buvo įkurta 1907 m. torijas, kontūriniame žemėlapyje pažymėtas konkrečiais Pagrindinis Antantės tikslas – išsaugoti esamą padėtį skaičiais. Europoje. Pateiktame I kontūriniame žemėlapyje skaičiais pa- II sutartinis ženklas simbolizuoja Vokietiją, Aus- žymėtos šios teritorijos (valstybės): 1 – Lietuva, 2 – Len- triją-Vengriją ir Italiją (ji Pirmojo pasaulinio karo kija, 3 – Rytų Prūsija (ji Paryžiaus taikos konferencijoje Norint sėkmingai atlikti su šiuo kontūriniu žemė- pradžioje iš Trilypės sąjungos pasitraukė ir jos vietą Versalio sutartimi buvo atskirta nuo likusios Vokietijos), lapiu susijusias užduotis, reikia labai gerai išmanyti užėmė Osmanų imperija). Šios valstybės įėjo į Trilypę 4 – Čekoslovakija, 5 – Austrija, 6 – Vengrija, 7 – Serbų, 1939 m. rugpjūčio 23 d. tarp Vokietijos ir SSRS suda- karinę sąjungą (Trijų centrinių valstybių), kuri buvo kroatų ir slovėnų karalystė (nuo 1929 m. Jugoslavija). rytos Nepuolimo sutarties, dar vadinamos Molotovo įkurta 1882 metais. Pagrindinis Trilypės sąjungos II kontūriniame žemėlapyje skaičiais pažymėtos šios ir Ribentropo paktu, slaptojo protokolo nuostatas (jos tikslas – perdalyti Europą, siekiant gauti kuo daugiau teritorijos (valstybės): 1 – demilitarizuota Reino zona, dar kartą buvo pakeistos 1939 m. rugsėjo 28 d.). Abi žemių. 2 – Gdansko (arba Dancigo) koridorius (Paryžiaus taikos valstybės slapta pasidalijo Rytų Europą į savo įtakos

232 • PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ • 233

sferas ir jau rugsėjo mėn. pradėjo įgyvendinti Molo- 18. Vidurio Rytų Europa po Antrojo Jugoslaviją, o nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios reikėtų žinoti, kokios naujos valstybės susikūrė sui- tovo ir Ribentropo pakto slaptojo protokolo nuosta- pasaulinio karo I Albaniją (jos abi konfliktavo su SSRS), buvo visiškai rusios Jugoslavijos teritorijoje, ir mokėti jas pažymėti tas (išsamiau žr. 5.11 skyrelį). kontroliuojamos Sovietų Sąjungos. Žemėlapyje rei- žemėlapyje. Reikėtų žinoti, kad kontūriniame žemėlapyje pa- kėtų mokėti pažymėti šias komunistinio bloko Vi- grindinis dėmesys skiriamas Antrojo pasaulinio karo durio Rytų Europos valstybes: SSRS, Lenkiją, VDR, 20. Europos Sąjungos plėtra 1993–2007 m. pirmąja auka tapusiai Lenkijai – 1939 m. rugsėjo 1 d. Čekoslovakiją, Vengriją, Bulgariją, Rumuniją, taip Kontūrinis žemėlapis ją užpuolė Vokietija ir per porą savaičių dalį jos užė- pat jau minėtas komunistines valstybes Albaniją ir mė; antroje rugsėjo pusėje SSRS kariuomenė įsiveržė Jugoslaviją. į Lenkiją ir užėmė kitą dalį, taip pat ir Vilniaus kraštą Pateikto II kontūrinio žemėlapio skiriamieji (jį Lenkija valdė nuo 1920 m.). bruožai (į juos reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį): a) Vokietija padalyta į dvi dalis: Vokietijos Federa- 17. Europa Antrojo pasaulinio karo metais cinę Respubliką (VFR) ir Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR). Reikėtų žinoti, kad dvi Vokie- tijos žemėlapyje atsirado 1949 m.; b) nėra atskirai Vidurio Rytų Europa po Antrojo išskirtos Lietuvos, nes ji dar Antrojo pasaulinio karo pasaulinio karo II metais buvo prijungta prie SSRS; c) dalis Rytprūsių, po Antrojo pasaulinio karo pavadintų Kaliningrado sritimi, vaizduojama kaip sudėtinė SSRS dalis.

19. Komunistinės sistemos žlugimas Vidurio Rytų Europoje Egzamino programoje ir buvusių egzaminų už- duotyse Europos ekonominei bendrijai (EEB) ir Eu- ropos Sąjungai (ES) skiriamas nemažas dėmesys. To- dėl, laikant egzaminą, reikėtų ne tik žinoti, kokiomis 1 aplinkybėmis šios organizacijos pradėjo savo veiklą, bet ir kaip vyko jų, ypač ES, plėtra (išsamiau žr. 6.9, I III 2 7.3,5,6 skyrelius). Atliekant užduotis kontūriniame žemėlapyje, rei- IV II kėtų ne tik žinoti, kurios valstybės į ES įstojo 1995 m., 12123 3 V 2004 m., 2007 m., bet ir mokėti tas valstybes pažymėti žemėlapyje. Svarbu žinoti, kurios valstybės šiuo metu Norint sėkmingai atlikti su kontūriniu žemėlapiu su- nepriklauso ES, ir mokėti jas pažymėti žemėlapyje. sijusias užduotis, reikia prisiminti hitlerinės Vokieti- jos vykdytą užsienio politiką, Vokietijos sąjunginin- Tai bene patys populiariausi iš visų kontūrinių kus ir vokiečių kariuomenės nukariautas teritorijas žemėlapių, kurie buvo įtraukti į istorijos egzami- XX a. 4-ajame dešimtmetyje ir Antrojo pasaulinio nų užduotis. Norint gerai atlikti su jais susijusias karo metais (išsamiau žr. 5.8, 5.11–5.15 skyrelius). užduotis, pirmiausia reikia žinoti, kaip pasikeitė Per egzaminą tradiciškai prašoma paaiškinti kon- Europos žemėlapis pirmaisiais pokario metais (iš- Norint gerai atlikti su šiuo kontūriniu žemėla- tūrinio žemėlapio legendos ženklus ir nurodyti, ko- samiau žr. 6.1–6.5, 6.10 skyrelius). piu susijusias užduotis, pirmiausia reikia žinoti, kaip kiu pagrindu valstybės išskirtos atskirais ženklais: Pateiktame I kontūriniame žemėlapyje per egza- pasikeitė Europos žemėlapis žlugus komunistinei 1 sutartinis ženklas simbolizuoja Vokietiją (ji miną paprastai prašoma nurodyti, ką simbolizuoja sistemai Vidurio Rytų Europoje (išsamiau žr. 7.1 buvo pagrindinė Antrojo pasaulinio karo kaltininkė) Europą į dvi dalis padalijusi linija. Būtina atsakyti, skyrelį). Per egzaminą tradiciškai prašoma įvardyti ir jos užimtas teritorijas iki Antrojo pasaulinio karo kad ta linija nuo 1946 m. buvo vadinama geležine teritorijas, kontūriniame žemėlapyje pažymėtas kon- pradžios; 2 sutartinis ženklas simbolizuoja Vokietijos uždanga. Reikia prisiminti, kad šį terminą pirma- krečiais skaičiais. sąjungininkus Antrojo pasaulinio karo metais; 3 su- sis pavartojo britų politikas Vinstonas Čerčilis, kad Pateiktame kontūriniame žemėlapyje skaičiais tartinis ženklas simbolizuoja Vokietijos (ir jos sąjun- geležinė uždanga į du pasaulius – demokratinį ir pažymėtos šios teritorijos (valstybės): 1 – Lietuva, gininkų) nukariautas teritorijas Antrojo pasaulinio komunistinį – skyrė padalytą pokarinę Europą. Ko- 2 – Lenkija, I – Baltarusija (Gudija), II – Ukraina, karo metais. munistinės valstybės, išskyrus žemėlapyje išskirtą III – Vokietija, IV – Čekija, V – Slovakija. Taip pat

234 • PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ PATARIMAI, KAIP ATPAŽINTI IR PILDYTI KONTŪRINĮ ŽEMĖLAPĮ • 235