DOCSLIB.ORG

Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka MUZYKA ŁÓDZKIE STUDIA ETNOGRAFICZNE TOM LVII MUZYKA Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wrocław–Łódź 2018 Redaktor naczelny: Grażyna Ewa Karpińska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Zastępca redaktora naczelnego: Katarzyna Kaniowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor tematyczny: Gustaw Juzala-Deprati (Uniwersytet Wileński, Wilno) Redaktor językowy (j. polski): Krystyna Kossakowska-Jarosz (Uniwersytet Opolski, Opole) Redaktorzy językowi (j. angielski): Robert Lindsay Hodgart (University of Edinburgh, Edynburg), Klaudyna Micha- łowicz (Uniwersytet Warszawski, Warszawa) Redaktor językowy (j. hiszpański): Monika Kujawska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor techniczny: Joanna Tomaszewska (Polskie Towarzystwo Ludoznawcze) Sekretarze redakcji: Aleksandra Krupa-Ławrynowicz (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Adrian Mianecki (Uniwersytet Mikołaja Kopernika, Toruń) Członkowie redakcji: Anna Weronika Brzezińska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, Poznań), Katarzyna Orszu- lak-Dudkowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Edyta Roszko (University of Copenhagen, Kopenhaga), Blanka Souku- pová (Univerzita Karlova, Praga), Marta Wieczorek (Zayed University, Dubaj) Rada naukowa: Maja Godina Golja (Slovenska akademija znanosti in umetnosti, Lublana), Róża Godula- Węcławowicz (Polska Akademia Nauk, Kraków), Božidar Jezernik (Univerza v Ljubljani, Lublana), Padraic Kenney (Indiana Uni- versity, Bloomington, USA), Katarzyna Łeńska-Bąk (Uniwersytet Opolski, Opole), Jacek Pawlik (Uniwersytet War- mińsko-Mazurski, Olsztyn), Jana Pospíšilová (Akademie věd České Republiky, Brno), Peter Salner (Slovenska akade- mia vied, Bratysława), Sławomir Sikora (Uniwersytet Warszawski, Warszawa), Marta Songin-Mokrzan (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Tereza Šlehoferová (Západočeská univerzita, Pilzno), Jan Święch (Uniwersytet Jagielloński, Kraków), Andrzej Paweł Wejland (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Recenzenci: Jerzy Bartmiński (Polska), Anna Engelking (Polska), Bernard Garaj (Słowacja), Waldemar Kuligowski (Polska), Maciej Kurcz (Polska), Susana Moreno Fernández (Hiszpania), Helmut Loos (Niemcy), Bożena Muszkalska (Polska), Arleta Nawrocka-Wysocka (Polska), Pompeyo Pérez Díaz (Hiszpania), Zbigniew Przerembski (Polska), Na- talia Rashkova (Bułgaria), Tomasz Rokosz (Polska), Shayna Silverstein (USA), Łukasz Smoluch (Polska), Veselka Toncheva (Bułgaria), Katarzyna Waszczyńska (Polska) Projekt okładki: Michał Urbański Tłumaczenie i korekta tekstów angielskich: Klaudyna Michałowicz Skład: Aleksandra Kumaszka, eBooki.com.pl Wydano we współpracy z Uniwersytetem Wrocławskim i Uniwersytetem Łódzkim Indexed in: IBSS – International Bibliography of Social Sciences CEEOL – Central and Eastern European Online Library DOAJ – Directory of Open Access Journals Index Copernicus Bibliografia Etnografii Polskiej (http://www.ptl.info.pl/odie/) Wersja on-line „Łódzkich Studiów Etnograficznych” jest wersją oryginalną czasopisma. Czasopismo dostępne na: http://apcz.umk.pl/czasopisma//index.php/LSE http://www.ptl.info.pl/lse/ © Copyright by Polskie Towarzystwo Ludoznawcze ISSN 2450-5544 Wydawca: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze 50-383 Wrocław ul. Fryderyka Joliot-Curie 12 tel.: (+48 71) 375 75 83; fax: (71) 375 75 84 www.ptl.info.pl; e-mail: [email protected] Adres redakcji: „Łódzkie Studia Etnograficzne” 90-131 Łódź ul. Lindleya 3/5 tel.: (+48 42) 635 61 50 e-mail: [email protected] Spis treści Rozprawy Piotr Dahlig Tradycyjny śpiew wielogłosowy w Polsce w perspektywie etnomuzykologii (Traditional Multipart Singing in Poland in the Perspective of Ethnomusi- cology) .............................................................................................................. 11 Weronika Grozdew-Kołacińska Muzyka tradycyjna i folkowa w Polsce – dialog międzykulturowy vs. herme- tyzacja swojskości (Traditional and Folk Music in Poland – Intercultural Dia- logue vs. Encapsulation of Homeliness) ........................................................... 29 Austė Nakienė Shifts in Lithuanian Culture of the Twentieth and Twenty-first Centuries. Folk Music in Vilnius (Zmiany w kulturze litewskiej XX i XXI wieku. Muzyka ludo- wa w Wilnie) ..................................................................................................... 41 Ewa Sławińska-Dahlig Z badań nad słownictwem muzyków ludowych środkowej Polski (From the Research into the Vocabulary of Folk Musicians from Central Poland) .......... 61 Marta Wieczorek Flamenco: Contemporary Research Dilemmas (Flamenco: współczesne dyle- maty badawcze) ................................................................................................ 75 Materiały z terenu Rūta Žarskienė Brass Ensembles and Brass Bands in the Traditional Culture of Samogitia Region, Lithuania (Dęte orkiestry i zespoły w tradycyjnej kulturze Żmudzi, Litwa) ................................................................................................................ 95 Pablo González Casal, Rubén Picó Vila, Vicente Pastor Validación de parámetros para la clasificación acústica-organológica del timple (Walidacja parametrów dla klasyfikacji akustyczno-organologicznej timple) ... 117 Anastasiya Niakrasava Niektóre aspekty tradycyjnej kultury muzycznej mniejszości polskiej na Gro- dzieńszczyźnie (Properties of the Traditional Musical Culture of the Polish Minority in the Grodno Region) ....................................................................... 129 Spis treści Komentarze i omówienia Maciej Kierzkowski Brass Band Contests in Poland as an Expression of Socio-musical Movement (Konkursy orkiestr dętych w Polsce jako ekspresja ruchu społeczno-mu- zycznego) .......................................................................................................... 149 Krystyna Piątkowska Niech gra muzyka – o filmie Andrzeja Barańskiego. Powracający temat (On Andrzej Barański’s Film Niech gra muzyka. A Recurring Topic) ..................... 159 Bartosz Puliński Projekt Melodie Miasta Łodzi. Czyli o próbie praktykowania paraetnomuzy- kologii praktycznej w przestrzeni wielkomiejskiej (Project Lodz City Melo- dies. Or About an Attempt to Practice Practical Paraethnomusicology in the Urban Space) .................................................................................................... 165 Rozmowy „Kiedy umierał griot, ludzie mówili, że spaliła się biblioteka”. Justyna Badji rozmawia z Ablaye’m Badji o senegalskich strażnikach tradycji („When the Griot Died, People Said the Library Had Burned”. Justyna Badji Talks to Ablaye Badji About the Senegalese Guardians of Tradition) ......................................... 177 8 Rozprawy Łódzkie Studia Etnograficzne ISSN 2450-5544 tom 57, 2018, s. 11–28 DOI: http://dx.doi.org/10.12775/LSE.2018.57.02 Piotr Dahlig [email protected] Instytut Muzykologii Wydział Historyczny Uniwersytet Warszawski Tradycyjny śpiew wielogłosowy w Polsce w perspektywie etnomuzykologii Traditional Multipart Singing in Poland in the Perspective of Ethnomusicology Streszczenie: Artykuł prezentuje historię dokumentacji wielogłosu wokalnego w Polsce, jako zja- wiska muzycznego i kulturowego oraz aktualny stan rozeznania w praktyce śpiewu wielogłosowe- go. Jako zjawisko międzykulturowe wielogłos zakorzeniony jest na pograniczach etnicznych w Karpatach i na ziemiach wschodnich, gdzie tradycje polskie stykają się z litewskimi, białoruski- mi i ukraińskimi. Obok praktyk spontanicznych – paralelizmów tercjowych, kwintowych, oktawo- wych oraz heterofonii, jako współrozbrzmiewania wariantów – obserwujemy również wpływ chó- ralnej wielogłosowości, zwłaszcza na Śląsku. Mniejszości narodowe, także na ziemiach zachodnich i północnych Polski, praktykują wielogłos jako wyróżnik podmiotowości kulturowej. Ponadto wielogłos występuje u repatriantów z Rumunii (Górale Czadeccy) i z byłej Jugosławii. Ogólnie, kierując się chronologią względną, możemy wyróżnić trzy warstwy historyczne śpiewu z elemen- tami wielogłosu: 1) heterofonia i diafonia (w kwintach), poświadczana źródłowo od XV wieku; 2) trzygłos mieszany na pograniczu polsko-litewskim (od XVIII wieku); 3) paralelizmy tercjowe w chórach kobiecych, powszechne do dziś na pograniczach etnicznych. Wielogłosowość ilustruje zarówno głęboko zakorzenioną specyfikę kultury (w odniesieniu do muzyki – wielogłos wiąże się z wolnym tempem śpiewu oraz z samowystarczalnością głosu w liturgii prawosławnej), jak i roz- wój powszechnej edukacji muzycznej. Słowa klucze: tradycyjna wielogłosowość, heterofonia, folklor muzyczny, pogranicza kulturowe, Karpaty Summary: The article presents the history of documentation of multi-part singing in Poland and the state of research on this subject. The multi-part singing as the musical and culture phenomenon is regionally limited and can be recorded in Carpathian Mountains and in the north-eastern border- land where the multi-part singing remains in some parishes the common heritage of Poland and Lithuania till today. There are also numerous examples of spontaneous heterophony in Polish-Be- lorussian and Polish-Ukrainian musical traditions, but the singing in parallel thirds prevails, par- ticularly among members of the Orthodox Church. The prerequisite of the multipart singing is a slow tempo, not typical of folk songs in ethnic Poland. The review of sources and living practice allow to discuss three historical layers of multipart singing in Poland: 1) the oldest one – heter- ophony or diaphony in fifths documented since the 15th century, 2) three-part mixed choir influ- enced by the church practice since the 18th century (north-eastern part of Poland) and 3) parallel thirds in female groups wherever the
Load more

Recommended publications
  • In Peace and Music, T He Women of Kitka
    KITKA WOMEN’S VOCAL ENSEMBLE Shira Cion, Executive Artistic Director Kelly Atkins & Kristine Barrett, Wintersongs Co-Directors Erin Lashnits Herman • Janet Kutulas • Hannah Levy Maclovia Quintana • Katya Schoenberg • Lily Storm ŠČO V PANA KHAZJAINA* bush, one was a red bush, the third was a golden bush. She did not care about the blue bush nor the red bush, but she was pleased with Pekariv, Černivs’ka region, Ukraine, the golden bush. The bird started to build a nest: she worked on it from the repertoire of Božyči Ensemble for a month, for a second month, for a third month, for a week in the A carol sung on the feast of Malanka, Ukrainian New Year’s Eve. The fourth month, for a bit more in the fifth month. She started to lay birch tree in Slavic folklore is a symbol of a pure, unmarried woman. eggs: she laid for a month, for second month, for a third month, for The goldsmith represents a destiny-making god. In ancient tradition, a week in the fourth month, and a bit more in the fifth month. One the smith required a piece of someone’s body (a lock of hair, a drop of chick became the moon for Kurland, the second became the sun for blood) to incorporate into his work to forge a positive future for his Pärnu County, the third became the world, the fourth became the customer. In this song, the bark symbolizes this ritual sacrifice. stars, and the fifth became the rainbow.” “At the home of the master of the house, in his courtyard, oh generous BALTIC KALEDA MEDLEY New Year’s Eve, in the midst of his grapevines stood a birch, slender and tall, with a broad canopy of leaves.
    [Show full text]
  • The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20th and Early 21st Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė Introduction The ‘Neo-Folklore movement’ (in Lithuania, In contemporary ethnomusicology, attention is folkloro judėjimas, folkloro ansamblių judėjimas; increasingly paid to the defi nition of the terms in Latvia, folkloras absambļu kustība; in Estonia, ‘tradition’ and ‘innovation’. These defi nitions folklooriliikumine) is the term used in the Baltic include stability and mobility; repetition and contries (Estonia, Latvia and Lithuania) to denote creativity; ‘fi rst’ and ‘second existence’1 and similar the increased interest in folklore tradition during concepts, and how these phenomena relate the 1970s and 80s. The term also ‘describes the to folklore traditions. Most of today’s musical practical forms of actualizing folklore in daily traditions can be described as ‘revival’. This term life and in the expressions of amateur art that is used widely yet ambiguously in research in have accompanied the spiritual awakening of the English language.2 The word is applied to the people and their fi ght for the restoration of the phenomena of revitalisation, recreation, independence at beginning of the 1990s’ (Klotiņš innovation, and transformation, these terms often 2002: 107). In Soviet times, the Lithuanian folklore being used synonymously and interchangeably.3 ensemble movement,5 one among thousands of its Nevertheless, there are some ethnomusicologists kind, was a form of resistance to denationalisation who take a purist approach, adhering to the and to other Soviet ideologies. Without this original meanings of these terms. The Swedish ethnic, cultural union there would not have been ethnomusicologist Ingrid Åkesson describes a Singing Revolution.6 three basic concepts that apply to the processes This movement encompassed a variety of of change in folklore, each with its own shade of folklore genres and styles, refl ecting the general meaning: ‘recreation’, ‘reshaping’/‘transformation’, revival and reinvigoration of folklore.
    [Show full text]
  • Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE Magistro baigiamasis darbas Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1. TURINYS 1. TURINYS ....................................................................................................................................... 1 2. SANTRAUKA................................................................................................................................ 2 3. SUMMARY.................................................................................................................................... 3 4. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE..................................... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ....................................................................................................... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida .......................................................................................................... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje .........................................
    [Show full text]
  • Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta
    Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti.
    [Show full text]
  • Alternatyvioji Sutartinių Raiška
    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS MUZIKOS FAKULTETO ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ MUZIKINIO FOLKLORO STUDIJŲ PROGRAMA ALTERNATYVIOJI SUTARTINIŲ RAIŠKA Magistro darbas Vilnius, 2015 0 TURINYS Įvadas ................................................................................................................................................ 3 I. Sąvokos ........................................................................................................................... 8 1. Pasaulio muzikos (world music) žanras ................................................................... 8 2. Kitos darbe vartojamos sąvokos ............................................................................ 11 II. Sutartinių interpretacijos ........................................................................................... 13 1. Dabartinio sutartinių atlikimo savitumai ............................................................. 15 1. 1. Dabartinė sutartinių funkcija ............................................................................. 15 1. 2. Scenos fenomenas .............................................................................................. 17 2. Sutartinių ir įvairių žanrų junginiai ...................................................................... 20 2. 1. Sutartinės ir elektroninė muzika ........................................................................ 20 „Waft“, „Sutartinės Party“, Rugiaveidė 2. 2. Sutartinės ir džiazas ..........................................................................................
    [Show full text]
  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių
    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
    [Show full text]
  • Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of
    Abstracts of the 39 th WORLD CONFERENCE of the International Council for Traditional Music 4-11 July 2007 Vienna / Austria Abst4-racts of teditededhe 39 th WORLD CONFERENCE of the July 2007 Vienna/Austria ICTM 2007 – Vienna Book of abstracts 3 Contents Themes of the conference 4 Alphabetical listing of abstracts by presenter’s family name 5 Panels and abstracts listed by numerical order of the session 151 4 Book of abstracts ICTM 2007 – Vienna Themes of the conference 1. Cosmologies and their relation to music and dance Cosmologies and music/dance structures are related to each other. In particular we would like to know how music and dance articulate cosmologies; cosmologies are shaped by performances, and we would like to understand the different interpretations that come to life through performances. Further, how are worldviews related to gender-specific musics and dances? Can we perceive the communication process in some performance of cosmologies in gender terms as having distinct male and/or female characteristics? 2. National and regional traditions of ethnomusicology and ethnochoreology There have been many different approaches to the study of music and dance in departments of music, in departments of anthropology and in conservatories all over the world. In some traditions the studies have been object-oriented, and in other ones more process-oriented. What is the role of documentation and preservation in these different traditions? How do they deal with the music and dance memory of the world? We also invite contributions that reflect on the role of fieldwork, the integrity of scholarship and the ethical practices in the different traditions.
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Apie autorius Gabrielius Alekna (g. 1975) – pirmasis lietuvis, ku- Vida Bakutytė (g. 1952) – humanitarinių mokslų dak- riam suteiktas Juilliardo mokyklos Niujorke muzikos menų tarė (1990), Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji daktaro laipsnis. Tarptautinio L. van Beethoveno pianistų mokslo darbuotoja. 1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konkurso Vienoje (2005) laureatas, G. Alekna nuolat kon- akademiją (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), certuoja su pagrindiniais Lietuvos kolektyvais – Naciona- 1987 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto liniu ir Valstybiniu simfoniniais, Lietuvos ir Šv. Kristoforo Menotyros skyriaus teatro istorijos aspirantūrą. Rengia- kameriniais orkestrais. Austrijoje pianistas yra skambinęs su mos „Lietuvos muzikos istorijos“ vieno iš tomų (XIX a.) Vienos radijo simfoniniu, JAV – su Juilliardo, Baltarusijoje – sudarytoja ir autorė. Paskelbė straipsnių lietuvių ir užsienio su šios šalies Valstybiniu simfoniniu orkestrais. Keturiolikos spaudoje, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir konkursų laureatas, pelnęs prizų Hilton Head (JAV), Maria užsienyje. Mokslinių interesų sritys: muzikos ir teatro ryšiai, Canals (Ispanija) ir M. K. Čiurlionio tarptautiniuose kon- senojo Vilniaus muzika ir teatras, dramos spektaklių muzika kursuose. (istorija ir dabartis). Šiuo metu bendradarbiauja su dukart „Grammy“ apdo- El. p. [email protected] vanota prodiusere Juditha Sherman ir triskart „Grammy“ Straipsnis įteiktas 2010 04 15 apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens įrašant visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, kuriuos ketina išleisti Gražina Daunoravičienė (g. 1955), humanitarinių britų kompanija „Toccata Classics“. Parengė ir redagavo kri- mokslų (muzikologija) daktarė (1990), 2008 m. atlikusi ha- tinį iki tol nepublikuotų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui bilitacijos procedūrą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidimą (Vilnius: LMILC, 2006). Šis leidinys buvo dalis profesorė (2008). Nuo 1979 m.
    [Show full text]
  • Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania
    WITH THE SUPPORT OF PARTNERS: CREATIVE INDUSTRIES 2011 IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA CONTENTS INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 . 5 MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA . 6 CULTURAL STATISTICS IN THE SPOTLIGHT OF EU POLICY . 10 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN ESTONIA . 12 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LATVIA . 15 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LITHUANIA . 18 CREATIVE INDUSTRIES AND THE NORDIC COUNCIL OF MINISTERS’ OFFICES IN THE BALTIC STATES . 20 GOOD EXAMPLES . 21 ESTONIA . 22 IN THE PREVIOUS EDITION . 28 CREATIVE ESTONIA . 29 LATVIA . 31 IN THE PREVIOUS EDITION . 35 LITHUANIA . 36 IN THE PREVIOUS EDITION . 40 Lord Chris Smith: CREATIVITY IS A VITALLY IMPORTANT ECONOMIC FACTOR . 41 THE CREATIVE INDUSTRIES IN THE BALTIC COUNTRIES . 41 IN THE PREVIOUS EDITION . 44 CONTACTS . 45 ESTONIA . 46 LATVIA . 47 Page 3 LITHUANIA . 48 Page 4 INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 REIN LANG SARMĪTE ĒLERTE ARŪNAS GELŪNAS Minister of Culture, Estonia Minister of Culture, Latvia Minister of Culture, Lithuania Today’s Europe needs creati vity have all committ ed to supporti ng lated common positi ons within the nia, Latvia and Lithuania 2011” aims more than ever. The old formulas cultural and creati ve industries. European Union. The three coun- to provide an overview of the latest for achieving sustainable growth, tries have also been vocal advocates developments in the sector. The fo- long-lasti ng competi ti veness and The joint network between Esto- of including culture and creati vity cus for the second overview is on soluti ons to major challenges in nia, Latvia and Lithuania initi ated in within the Europe 2020 strategy and eff ecti ve measures to promote and society are simply not working 2006 to develop creati ve industries its fl agship initi ati ves.
    [Show full text]
  • Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje
    Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija 2015 UDK 781(474.5)(091) Et31 RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2). Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS PRATARMĖ . 9 ĮVADAS . 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI . 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA . 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE . 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje . 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE . 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS . 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA . 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE . 33 Liaudies dainos dainų šventėse. 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika . 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA . 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos . 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija .
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 9 2008 Apie autorius Rytis Ambrazevičius (g. 1961). Humanitarinių mokslų tuvos muzikologija“ (išleisti 8 tomai). Šiuo metu rengia ir daktaras (2005), KTU ir LMTA docentas. Europos etnomu- leidžia studijų vadovus „Muzikos kalba“, sudarančius 5 tomus zikologų seminaro (ESEM), Tarptautinės tradicinės muzikos (pirmieji tomai išleisti 2003 ir 2006). Ji yra Lietuvos Mokslų tarybos (ICTM) narys. Baigė Vilniaus universitetą (1984), tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos stažavo Švedijoje (1995, 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė narė. Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos monografijas „Etninės muzikos notacija ir transkripcija“ problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, (1997), „Psichologiniai muzikinės darnos aspektai“ (2008). XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje (per 30), 2008 01 24 skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje El. paštas: [email protected], [email protected] (per 60). Moksliniai interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir muzikos psichologijos sritis: lietuvių Loreta Juciutė (g. 1977). Lietuvos muzikos ir teatro ir kitų tautų tradicinis dainavimas (atlikimas, stilistika, akademijos doktorantė. Skaitė pranešimus konferencijose, suvokimas, transkripcija, perėmimas); kognityvinė muzikos paskelbė mokslinių straipsnių. Tyrinėjimų sritis – pakaitinis psichologija; kalbos akustika; matematiniai metodai mu- liaudies dainų atlikimo būdas. Vadovauja LMTA studentų zikologijoje.
    [Show full text]
  • Lithuanian Musicology 15
    Lithuanian musicology 15 Vilnius 2014 Lietuvos muzikologija, t. 15, 2014 Redakcinė kolegija / Editorial Board Vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Vyriausiosios redaktorės asistentė / Assistant editor-in-chief Dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Nariai / Members Prof. habil. dr. Eero Tarasti (Helsinkio universitetas / University of Helsinki) Prof. habil. dr. Mieczysław Tomaszewski (Krokuvos muzikos akademija / Kraków Academy of Music) Prof. habil. dr. Helmut Loos (Leipcigo universitetas / Leipzig University) Prof. habil. dr. Nina Aleksandrovna Gerasimova-Persidskaja (Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija / Ukrainian National Tchaikovsky Academy of Music) Prof. dr. Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija / Estonian Academy of Music and Theatre) Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija / Vilnius Academy of Arts) Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. dr. Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas / Klaipėda University) Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Europos humanitarinis universitetas / Lithuanian Culture Research Institute; European Humanities University) Habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute) Prof. dr. (hp) Daiva Vyčinienė (Lietuvos
    [Show full text]