DOCSLIB.ORG

Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania WITH THE SUPPORT OF PARTNERS: CREATIVE INDUSTRIES 2011 IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA CONTENTS INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 . 5 MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA . 6 CULTURAL STATISTICS IN THE SPOTLIGHT OF EU POLICY . 10 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN ESTONIA . 12 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LATVIA . 15 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LITHUANIA . 18 CREATIVE INDUSTRIES AND THE NORDIC COUNCIL OF MINISTERS’ OFFICES IN THE BALTIC STATES . 20 GOOD EXAMPLES . 21 ESTONIA . 22 IN THE PREVIOUS EDITION . 28 CREATIVE ESTONIA . 29 LATVIA . 31 IN THE PREVIOUS EDITION . 35 LITHUANIA . 36 IN THE PREVIOUS EDITION . 40 Lord Chris Smith: CREATIVITY IS A VITALLY IMPORTANT ECONOMIC FACTOR . 41 THE CREATIVE INDUSTRIES IN THE BALTIC COUNTRIES . 41 IN THE PREVIOUS EDITION . 44 CONTACTS . 45 ESTONIA . 46 LATVIA . 47 Page 3 LITHUANIA . 48 Page 4 INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 REIN LANG SARMĪTE ĒLERTE ARŪNAS GELŪNAS Minister of Culture, Estonia Minister of Culture, Latvia Minister of Culture, Lithuania Today’s Europe needs creati vity have all committ ed to supporti ng lated common positi ons within the nia, Latvia and Lithuania 2011” aims more than ever. The old formulas cultural and creati ve industries. European Union. The three coun- to provide an overview of the latest for achieving sustainable growth, tries have also been vocal advocates developments in the sector. The fo- long-lasti ng competi ti veness and The joint network between Esto- of including culture and creati vity cus for the second overview is on soluti ons to major challenges in nia, Latvia and Lithuania initi ated in within the Europe 2020 strategy and eff ecti ve measures to promote and society are simply not working 2006 to develop creati ve industries its fl agship initi ati ves. support entrepreneurship within anymore. Creati ve industries mean and exchange informati on was one cultural and creati ve industries. We much more than growth and jobs; of the fi rst examples of government- The current collecti on of arti cles is hope that our experience is valu- it also fosters innovati on and helps level cross-border cooperati on in already the second of its kind, the able for other countries and our shape att racti ve environments for Europe. Since then experts and offi - fi rst receiving wide feedback from lessons learned in this process can people to live in and visit. In recent cials have been sharing best practi c- across Europe. The current annual help the European Union become a Page 5 years Estonia, Latvia and Lithuania es in creati ve industries and formu- review “Creati ve Industries in Esto- truly Creati ve Europe. MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA SILJA LASSUR KÜLLIKI TAFEL-VIIA ANDRES VIIA DEFINING THE CREATIVE ty to adopt the defi niti on and content addressing ‘collecti ve creati vity’ was of Culture to apply for fi nancing INDUSTRIES IN THE BALTIC into their cultural policy agenda. added – “Those industries that have from the European Structural Funds. their origin in individual and collecti ve This rapid adaptati on of the new COUNTRIES This period (of policy formati on) saw creati vity, skill and talent and which concept by the public sector and es- Discussions of the creati ve industries the adaptati on of the United King- have the potenti al for wealth and job pecially the Ministry of Culture can Page 6 (CI) agenda in the Balti c countries date dom’s approach in terms of the ideas, creati on through the generati on and be explained as an “opportunity to back to the beginning of 2000. The structure and content of CI develop- exploitati on of intellectual property.” gain access to European fi nances, Briti sh Council has played a remark- ment. The fi rst major steps at state The Latvian Government in its politi cal because it provided them with the able role in promoti ng the creati ve level started with stati sti cal mapping documentati on pursues the follow- possibility of additi onal funding. And industries concept all over the world, surveys of CI in Estonia, Latvia and ing defi niti on: [Creati ve industries in- their budgets have always been the and its contributi on, through provid- Lithuania. The study processes in- volve] “acti viti es, based on individual most limited. They were simply try- ing experti se and methodological as- cluded adapti ng the Briti sh defi niti on and collecti ve creati vity, skills and tal- ing to fi nd additi onal means to sup- sistance in mapping endeavours, can- of CI to the Balti c States – “The crea- ents, which by way of generati ng and port their sector.” (Lassur et al, 2010) not be underesti mated in the Balti c ti ve industries are those industries uti lizing intellectual property, are able countries either. Att enti on fi rst started which have their origin in individual to increase welfare and create jobs. Estonia and Lithuania managed to to be paid to the creati ve industries creati vity, skill and talent, and which Creati ve industries generate, develop, include the fi nancing of creati ve in- at the nati onal level in all three Balti c have the potenti al for wealth and job produce, uti lize, display, disseminate dustries into the Nati onal strategy for countries when the Briti sh Council creati on through the generati on and and preserve products of economic, EU Structural Funds for 2007–2013. In exploitati on of intellectual property” cultural and/or recreati onal value.“1 1 The defi niti on of the creati ve (BC) introduced the concept to diff er- both countries the controlling rights industries of Latvia was for the fi rst ent ministries in the Balti cs in 2005. As (DCMS, 1998). Estonia and Latvia and obligati on to manage the resourc- ti me entered into the Guidelines for have made some minor changes to These studies at nati onal level pro- the State Cultural Policy of Latvia a result, the Ministries of Culture in all es went to the Ministries of Economic for 2006–2015 (Cabinet Order of three countries seized the opportuni- this defi niti on. In Estonia, a clause vided a good basis for the Ministry Aff airs, since Structural Fund pro- 18.04.2006 No. 264). grammes dealt with entrepreneurship TABLE 1. Subsectors of creati ve industries covered by stati sti cal research and developments of the environ- ment – topics that traditi onally do not Estonia (2009) Latvia (2008) Lithuania (2009) belong under the Ministries of Cul- Arts (visual and applied arts) Visual arts Visual arts, applied arts and heritage ture. Estonia primarily applied for sup- port from the Structural Funds (Riiklik Performing arts (theatre, dance, Performing arts (theatre, dance, Performing arts (theatre, dance, ... 2007) to create infrastructures to festi vals) festi vals) festi vals) support the development of CI, valu- Music (interpreti ng, composing, Music (interpreti ng, composing, Music (interpreti ng, composing, ing creati vity and raising awareness of producing, publishing, musical producing, publishing, musical producing, publishing, musical entrepreneurship and creati ve indus- instruments, festi vals, etc) instruments, festi vals, etc) instruments, festi vals, etc) tries (Lassur et al, 2010). In Lithuania, Architecture Architecture Architecture fi nancing for the Lithuanian art incu- bator network was intended as part Design (product design, fashion, Design Designer fashion, Graphic design of the implementati on of “the Acti on graphic design) Programme for Economic Growth” Film and video Film and video Film and video (Creati ve ..., 2010). Television, radio and interacti ve Television, radio and interacti ve Broadcasti ng (radio and television) media media THE STATISTICAL MAPPING Entertainment IT (online and Computer games and interacti ve Computer games and interacti ve The most important stati sti cal computer games, entertainment studies of mapping CI: OF CI IN ESTONIA, LATVIA soft ware publishing soft ware publishing AND LITHUANIA internet sites) LATVIA Publishing (books, periodicals, Publishing (books, periodicals, Publishing (books, magazines, The previously menti oned initi al sta- The Economic Contribu- newspapers, catalogues, etc) newspapers, etc) newspapers, etc) ti sti cal surveys began in 2005, albeit ti ons of Copyright-based Heritage (museums, libraries, Heritage (museums, libraries and Industries in Latvia, 2005 slightly diff erently in each country. Es- Cultural heritage tonia att empted to map all the sectors archives, handicraft s) archives) Creati ve industries re- menti oned in the Briti sh defi niti on. A search. Actualizati on of Adverti sing (adverti sing, media Adverti sing and public relati ons study mapping the economic contribu- Adverti sing stati sti cs, 2008 agencies) and communicati on acti viti es ti on of copyright-based industries was Cultural educati onal acti viti es Educati onal acti viti es LITHUANIA conducted in Latvia in 2005. Mapping the creati ve industries in Lithuania cov- Recreati on, entertainment and Creati ve industries map- Botanical and zoological gardens ered two counti es – Utena and Alytus. other cultural acti viti es ping document in Alytus The results of these studies were not and Utena counti es, 2005 comparable as the methodology was Travel agencies and tour operators Lithuanian Creati ve and diff erent in all three countries. Cultural industries, 2009 Source: Survey and Mapping of the Creati ve Industries in Estonia, 2009; Creati ve industries research. Actualizati on ESTONIA The defi niti on and discussion of Crea- of stati sti cs, 2008; Lithuanian Creati ve and Cultural industries, 2009 ti ve Industries is fairly similar in the Mapping and Analysis of Balti cs (as in other countries). Current studies somewhat diff erent sectors IT. However, in Latvia and Lithuania, est Lithuanian research of mapping Estonian Creati ve Indus- discussion concerns what areas belong have been included when composing vastly broader scopes have been cov- emanated from cultural and creati ve tries, 2005 under CI and which policies should be the research methodology (Table 1).
Load more

Recommended publications
  • In Peace and Music, T He Women of Kitka
    KITKA WOMEN’S VOCAL ENSEMBLE Shira Cion, Executive Artistic Director Kelly Atkins & Kristine Barrett, Wintersongs Co-Directors Erin Lashnits Herman • Janet Kutulas • Hannah Levy Maclovia Quintana • Katya Schoenberg • Lily Storm ŠČO V PANA KHAZJAINA* bush, one was a red bush, the third was a golden bush. She did not care about the blue bush nor the red bush, but she was pleased with Pekariv, Černivs’ka region, Ukraine, the golden bush. The bird started to build a nest: she worked on it from the repertoire of Božyči Ensemble for a month, for a second month, for a third month, for a week in the A carol sung on the feast of Malanka, Ukrainian New Year’s Eve. The fourth month, for a bit more in the fifth month. She started to lay birch tree in Slavic folklore is a symbol of a pure, unmarried woman. eggs: she laid for a month, for second month, for a third month, for The goldsmith represents a destiny-making god. In ancient tradition, a week in the fourth month, and a bit more in the fifth month. One the smith required a piece of someone’s body (a lock of hair, a drop of chick became the moon for Kurland, the second became the sun for blood) to incorporate into his work to forge a positive future for his Pärnu County, the third became the world, the fourth became the customer. In this song, the bark symbolizes this ritual sacrifice. stars, and the fifth became the rainbow.” “At the home of the master of the house, in his courtyard, oh generous BALTIC KALEDA MEDLEY New Year’s Eve, in the midst of his grapevines stood a birch, slender and tall, with a broad canopy of leaves.
    [Show full text]
  • The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20th and Early 21st Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė Introduction The ‘Neo-Folklore movement’ (in Lithuania, In contemporary ethnomusicology, attention is folkloro judėjimas, folkloro ansamblių judėjimas; increasingly paid to the defi nition of the terms in Latvia, folkloras absambļu kustība; in Estonia, ‘tradition’ and ‘innovation’. These defi nitions folklooriliikumine) is the term used in the Baltic include stability and mobility; repetition and contries (Estonia, Latvia and Lithuania) to denote creativity; ‘fi rst’ and ‘second existence’1 and similar the increased interest in folklore tradition during concepts, and how these phenomena relate the 1970s and 80s. The term also ‘describes the to folklore traditions. Most of today’s musical practical forms of actualizing folklore in daily traditions can be described as ‘revival’. This term life and in the expressions of amateur art that is used widely yet ambiguously in research in have accompanied the spiritual awakening of the English language.2 The word is applied to the people and their fi ght for the restoration of the phenomena of revitalisation, recreation, independence at beginning of the 1990s’ (Klotiņš innovation, and transformation, these terms often 2002: 107). In Soviet times, the Lithuanian folklore being used synonymously and interchangeably.3 ensemble movement,5 one among thousands of its Nevertheless, there are some ethnomusicologists kind, was a form of resistance to denationalisation who take a purist approach, adhering to the and to other Soviet ideologies. Without this original meanings of these terms. The Swedish ethnic, cultural union there would not have been ethnomusicologist Ingrid Åkesson describes a Singing Revolution.6 three basic concepts that apply to the processes This movement encompassed a variety of of change in folklore, each with its own shade of folklore genres and styles, refl ecting the general meaning: ‘recreation’, ‘reshaping’/‘transformation’, revival and reinvigoration of folklore.
    [Show full text]
  • Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE Magistro baigiamasis darbas Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1. TURINYS 1. TURINYS ....................................................................................................................................... 1 2. SANTRAUKA................................................................................................................................ 2 3. SUMMARY.................................................................................................................................... 3 4. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE..................................... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ....................................................................................................... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida .......................................................................................................... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje .........................................
    [Show full text]
  • Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta
    Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti.
    [Show full text]
  • Alternatyvioji Sutartinių Raiška
    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS MUZIKOS FAKULTETO ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ MUZIKINIO FOLKLORO STUDIJŲ PROGRAMA ALTERNATYVIOJI SUTARTINIŲ RAIŠKA Magistro darbas Vilnius, 2015 0 TURINYS Įvadas ................................................................................................................................................ 3 I. Sąvokos ........................................................................................................................... 8 1. Pasaulio muzikos (world music) žanras ................................................................... 8 2. Kitos darbe vartojamos sąvokos ............................................................................ 11 II. Sutartinių interpretacijos ........................................................................................... 13 1. Dabartinio sutartinių atlikimo savitumai ............................................................. 15 1. 1. Dabartinė sutartinių funkcija ............................................................................. 15 1. 2. Scenos fenomenas .............................................................................................. 17 2. Sutartinių ir įvairių žanrų junginiai ...................................................................... 20 2. 1. Sutartinės ir elektroninė muzika ........................................................................ 20 „Waft“, „Sutartinės Party“, Rugiaveidė 2. 2. Sutartinės ir džiazas ..........................................................................................
    [Show full text]
  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių
    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
    [Show full text]
  • Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of
    Abstracts of the 39 th WORLD CONFERENCE of the International Council for Traditional Music 4-11 July 2007 Vienna / Austria Abst4-racts of teditededhe 39 th WORLD CONFERENCE of the July 2007 Vienna/Austria ICTM 2007 – Vienna Book of abstracts 3 Contents Themes of the conference 4 Alphabetical listing of abstracts by presenter’s family name 5 Panels and abstracts listed by numerical order of the session 151 4 Book of abstracts ICTM 2007 – Vienna Themes of the conference 1. Cosmologies and their relation to music and dance Cosmologies and music/dance structures are related to each other. In particular we would like to know how music and dance articulate cosmologies; cosmologies are shaped by performances, and we would like to understand the different interpretations that come to life through performances. Further, how are worldviews related to gender-specific musics and dances? Can we perceive the communication process in some performance of cosmologies in gender terms as having distinct male and/or female characteristics? 2. National and regional traditions of ethnomusicology and ethnochoreology There have been many different approaches to the study of music and dance in departments of music, in departments of anthropology and in conservatories all over the world. In some traditions the studies have been object-oriented, and in other ones more process-oriented. What is the role of documentation and preservation in these different traditions? How do they deal with the music and dance memory of the world? We also invite contributions that reflect on the role of fieldwork, the integrity of scholarship and the ethical practices in the different traditions.
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Apie autorius Gabrielius Alekna (g. 1975) – pirmasis lietuvis, ku- Vida Bakutytė (g. 1952) – humanitarinių mokslų dak- riam suteiktas Juilliardo mokyklos Niujorke muzikos menų tarė (1990), Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji daktaro laipsnis. Tarptautinio L. van Beethoveno pianistų mokslo darbuotoja. 1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konkurso Vienoje (2005) laureatas, G. Alekna nuolat kon- akademiją (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), certuoja su pagrindiniais Lietuvos kolektyvais – Naciona- 1987 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto liniu ir Valstybiniu simfoniniais, Lietuvos ir Šv. Kristoforo Menotyros skyriaus teatro istorijos aspirantūrą. Rengia- kameriniais orkestrais. Austrijoje pianistas yra skambinęs su mos „Lietuvos muzikos istorijos“ vieno iš tomų (XIX a.) Vienos radijo simfoniniu, JAV – su Juilliardo, Baltarusijoje – sudarytoja ir autorė. Paskelbė straipsnių lietuvių ir užsienio su šios šalies Valstybiniu simfoniniu orkestrais. Keturiolikos spaudoje, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir konkursų laureatas, pelnęs prizų Hilton Head (JAV), Maria užsienyje. Mokslinių interesų sritys: muzikos ir teatro ryšiai, Canals (Ispanija) ir M. K. Čiurlionio tarptautiniuose kon- senojo Vilniaus muzika ir teatras, dramos spektaklių muzika kursuose. (istorija ir dabartis). Šiuo metu bendradarbiauja su dukart „Grammy“ apdo- El. p. [email protected] vanota prodiusere Juditha Sherman ir triskart „Grammy“ Straipsnis įteiktas 2010 04 15 apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens įrašant visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, kuriuos ketina išleisti Gražina Daunoravičienė (g. 1955), humanitarinių britų kompanija „Toccata Classics“. Parengė ir redagavo kri- mokslų (muzikologija) daktarė (1990), 2008 m. atlikusi ha- tinį iki tol nepublikuotų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui bilitacijos procedūrą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidimą (Vilnius: LMILC, 2006). Šis leidinys buvo dalis profesorė (2008). Nuo 1979 m.
    [Show full text]
  • Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje
    Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija 2015 UDK 781(474.5)(091) Et31 RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2). Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS PRATARMĖ . 9 ĮVADAS . 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI . 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA . 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE . 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje . 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE . 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS . 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA . 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE . 33 Liaudies dainos dainų šventėse. 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika . 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA . 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos . 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija .
    [Show full text]
  • Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka
    MUZYKA ŁÓDZKIE STUDIA ETNOGRAFICZNE TOM LVII MUZYKA Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wrocław–Łódź 2018 Redaktor naczelny: Grażyna Ewa Karpińska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Zastępca redaktora naczelnego: Katarzyna Kaniowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor tematyczny: Gustaw Juzala-Deprati (Uniwersytet Wileński, Wilno) Redaktor językowy (j. polski): Krystyna Kossakowska-Jarosz (Uniwersytet Opolski, Opole) Redaktorzy językowi (j. angielski): Robert Lindsay Hodgart (University of Edinburgh, Edynburg), Klaudyna Micha- łowicz (Uniwersytet Warszawski, Warszawa) Redaktor językowy (j. hiszpański): Monika Kujawska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor techniczny: Joanna Tomaszewska (Polskie Towarzystwo Ludoznawcze) Sekretarze redakcji: Aleksandra Krupa-Ławrynowicz (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Adrian Mianecki (Uniwersytet Mikołaja Kopernika, Toruń) Członkowie redakcji: Anna Weronika Brzezińska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, Poznań), Katarzyna Orszu- lak-Dudkowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Edyta Roszko (University of Copenhagen, Kopenhaga), Blanka Souku- pová (Univerzita Karlova, Praga), Marta Wieczorek (Zayed University, Dubaj) Rada naukowa: Maja Godina Golja (Slovenska akademija znanosti in umetnosti, Lublana), Róża Godula- Węcławowicz (Polska Akademia Nauk, Kraków), Božidar Jezernik (Univerza v Ljubljani, Lublana), Padraic Kenney (Indiana Uni- versity, Bloomington, USA), Katarzyna Łeńska-Bąk (Uniwersytet Opolski, Opole), Jacek Pawlik (Uniwersytet War- mińsko-Mazurski, Olsztyn), Jana Pospíšilová (Akademie věd České Republiky, Brno), Peter
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 9 2008 Apie autorius Rytis Ambrazevičius (g. 1961). Humanitarinių mokslų tuvos muzikologija“ (išleisti 8 tomai). Šiuo metu rengia ir daktaras (2005), KTU ir LMTA docentas. Europos etnomu- leidžia studijų vadovus „Muzikos kalba“, sudarančius 5 tomus zikologų seminaro (ESEM), Tarptautinės tradicinės muzikos (pirmieji tomai išleisti 2003 ir 2006). Ji yra Lietuvos Mokslų tarybos (ICTM) narys. Baigė Vilniaus universitetą (1984), tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos stažavo Švedijoje (1995, 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė narė. Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos monografijas „Etninės muzikos notacija ir transkripcija“ problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, (1997), „Psichologiniai muzikinės darnos aspektai“ (2008). XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje (per 30), 2008 01 24 skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje El. paštas: [email protected], [email protected] (per 60). Moksliniai interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir muzikos psichologijos sritis: lietuvių Loreta Juciutė (g. 1977). Lietuvos muzikos ir teatro ir kitų tautų tradicinis dainavimas (atlikimas, stilistika, akademijos doktorantė. Skaitė pranešimus konferencijose, suvokimas, transkripcija, perėmimas); kognityvinė muzikos paskelbė mokslinių straipsnių. Tyrinėjimų sritis – pakaitinis psichologija; kalbos akustika; matematiniai metodai mu- liaudies dainų atlikimo būdas. Vadovauja LMTA studentų zikologijoje.
    [Show full text]
  • Lithuanian Musicology 15
    Lithuanian musicology 15 Vilnius 2014 Lietuvos muzikologija, t. 15, 2014 Redakcinė kolegija / Editorial Board Vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Vyriausiosios redaktorės asistentė / Assistant editor-in-chief Dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Nariai / Members Prof. habil. dr. Eero Tarasti (Helsinkio universitetas / University of Helsinki) Prof. habil. dr. Mieczysław Tomaszewski (Krokuvos muzikos akademija / Kraków Academy of Music) Prof. habil. dr. Helmut Loos (Leipcigo universitetas / Leipzig University) Prof. habil. dr. Nina Aleksandrovna Gerasimova-Persidskaja (Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija / Ukrainian National Tchaikovsky Academy of Music) Prof. dr. Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija / Estonian Academy of Music and Theatre) Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija / Vilnius Academy of Arts) Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. dr. Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas / Klaipėda University) Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Europos humanitarinis universitetas / Lithuanian Culture Research Institute; European Humanities University) Habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute) Prof. dr. (hp) Daiva Vyčinienė (Lietuvos
    [Show full text]