DOCSLIB.ORG

Apie Ramuvą, Vydūną Ir Dvasios Gyvatą

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Apie Ramuvą, Vydūną Ir Dvasios Gyvatą Apie Ramuvą, Vydūną ir dvasios gyvatą Su ramuviečiu, Vydūno filosofinės ir grožinės kūrybos tyrinėtoju , 2014 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu doc. dr. Vaclovu BAGDONAVIČIUMI kalbasi Juozas ŠORYS. Sveikinu Jus tapus Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu! Gal ir simboliška, kad ją paskutinį kartą nuo įsteigimo 1992 m. atsiimsite litais ir dar galė- site pasidžiaugti kupiūromis su Vydūno atvaizdu. Kaip visa prasidėjo – kur, kada, kokioje šeimoje ir giminėje gimėte, kokioje etninėje ir kultūrinėje aplinkoje augote ir brendote? Esu žemaitis, turiu ir žemaičio pasą, bet mūsų kai- mas ir net sodyba su tėvo paveldėta žeme ir senelio statyta troba ribojosi su trimis kaimais – Jakštaičiais, Jonelaičiais, Viekvedžiais, kuriuose jau buvo ryškiai aukštaičiuojama. Mano gimtieji Gervėnai yra tarp Bubių ir dukart daugiau nutolusių Kurtuvėnų (Šiau- lių r.), nuo mažens atsimenu, kad juose buvo žemai- čiuojama. Mama buvo gryna žemaitė nuo Vaiguvos, nuo Užvenčio. Šiaip buvome niekuo neišsiskirianti šeima, valstiečiai, kurių protėviai turbūt buvo bau- džiauninkai. Šeimos genealogija nuodugniau nesi- domėjau, kiek ypatingesnė ir retesnė gal yra mamos mergautinė pavardė – ji buvo Kosciuškaitė. Mano dėdės ir senelis buvo Kosciuškos, neatmetu galimy- bės, kad gal jie turėjo giminystės ryšių su garsiuoju Tadu Kosciuška. Ši pavardė apie Vaiguvą yra gana reta, o giminės nedaug belikę. Vilniuje teko girdėti tik dailininką Vaclovą Kosciušką... Vaclovas Bagdonavičius Seniau sostinėje buvo žinomas ir bohemiškų užmojų dailininkas Tadeušas Kosciuška... dami, kad galim patekti į priešininkų ugnį, buvom išsikasę rūsį pasislėpti, bet ir ten buvo nesaugu. Kai Šia tema galiu tik pafantazuoti, kiek ta kilmė ben- užėjo frontas, rodos, ant galvų ėmė kristi bombos ir dra ar ne. Sakau, gal nereikia ir tyrinėti, nes tada bent sviediniai, žemai skraidė lėktuvai, uždegė mūsų sene- gali manyti – o gal? O jei ne – gali tekti nusivilti... lio statytą trobą... Sakom, jei čia būsim, kris sviedinys, Kartą su kurso draugu ir bičiuliu Romu Gudaičiu ir visi žūsim, reikia bėgti, kaip jau bus, taip. Ir pasilei- sušnekom apie vaikystės atsiminimus. Papasakojau dome į mišką netoliese. Bėgame, mane tėvelis nešėsi savo pirmuosius įspūdžius iš karo laikų. Kai man buvo ant rankos, o pusės metų broliuką – mama. Iš vienos treji metai, mūsų kaimas ir sodyba atsidūrė pačioje pusės šaudė rusai, iš kitos – vokiečiai. Sukritome lauke, fronto linijoje. 1944 m. rusai puolė vokiečius; many- šnekinu tėvelį, bet jis su manim nebešneka... Taip 1 ir liko mūšio lauke gulėti. Kulka pataikė į širdį, žuvo Mykolo Krupavičiaus žemės reformos. Anksčiau ten iškart, keista, kad man nepataikė. Išlikau, Dievulis taip gyveno vienas Bagdonavičius, skaičiau, kad 1863 m. nusprendė. Papasakojau tai Romui, o jis sakė, kad esu sukilimo dalyvis Bagdonavičius irgi buvo kilęs kažkur perėjęs pačią tikriausią fronto liniją. nuo Šiaulių. Gal ir būtų giminystės sąsajų, bet neturiu kada tuo užsiimti. Kokia buvo Jūsų vaikystė, jaunystė? Šiauliuose dar gyveno įsimintinas dailininkas Gerar- Vaikystė – tipiškas pokarinių kaimo vaikų gyve- das Bagdonavičius. nimas. Teko ir karves ganyti, ir po rasas basam pavaikščioti. Vos kiek prakutome, iškart buvome pri- Pažinojau, bet jis mums – ne giminaitis. Baigęs statyti prie darbų. Jei reikėdavo kur ištrūkti ar nubėgti Bubių septynmetę mokyklą metus mokiausi Šiau- pasimaudyti, nebūdavo lengva tai pasiekti. Patyrėm liuose, Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, jis ten vargo, bet kai mačiau, kaip mūsų vaikai ir vaikaičiai mums dėstė braižybą. Nebūtų kuo girtis, kaip mes, augo, aš jiems nepavydėjau, nes beveik džiaugiuosi, ypač berniukai miesčioniukai, o aš iš kaimo – jiems kad taip pamažu stiebiantis teko kibtis į gyvenimą. iš paskos, pavasarį ir rudenį per jo pamokas išbėg- Įgauni tvirtumo, žinai, kad niekas nėra paduota, kad davome žaisti futbolo. O mokytojas, kurį vadindavo pačiam reikia prakaitą lieti ir viską užsidirbti. Manau, Pendzeliuku, pasilikdavo su mergaitėmis, kurioms toks patyrimas nėra joks blogumas, todėl negaliu aiškindavo braižybos subtilybes. Nekokie jo mokiniai klausyti verkšlenimų, kaip aš vargau, duonos neturė- buvome. Vidurinę mokyklą baigiau Bazilionuose. jom... Džiaugiuosi, kad užgyvenau tokį patyrimą. Nupirko man dviratį ir devynis kilometrus ten važi- nėjau, sakė, bus paprasčiau, namie gyvensi, nereiks Daugelis kaimiečių pritartų Jums, kad sunkių darbų Šiauliuose pas gimines brautis. Ir man taip geriau jaučiant gamtos artumą ir gyvastį atmintis yra viena iš patiko, nes kaimo vaikui ten buvo sunkoka priprasti. gyvenimo atramų... Kuo įsiminė aplinkiniai bažnytkai- Miesčioniukai bendraamžiai nedraugiški, o aš dar ir miai? mažesnis buvau, patyčių ir tada netrūko, nors jos ir nebuvo tokios drastiškos kaip dabar. Kita vertus, iš Iš Gervėnų iki Bubių buvo trys kilometrai, o iki Kur- kaimo atvažiavus minėta mokykla atrodė kaip mokslo tuvėnų – šeši, ten esu krikštytas, o Bubiuose baigiau šventovė, jos mokymo lygis buvo aukštas, mokytojai septynmetę mokyklą. Mūsų sodyba Gervėnuose atsi- buvo gerai profesiškai pasirengę senieji „smetoniški“ rado pirmosios Nepriklausomybės laikais po prelato inteligentai. Buvo dideli reikalavimai, griežtumas, Vydūno 100-ųjų metinių mnėjimas Kauno politechnikos institute. Tribūnoje V. Bagdonavičius, sėdi iš kairės: režisierius Antanas Sutkus, aktorė Potencija Pinkauskaitė, Lidija Bajoraitė, poetas Salys Šemerys- Šmerauskas, Ruginis, VU aspirantas Jonas Trinkūnas, architektas Vytautas Landsbergis- Žemkalnis, literatūrologas dr. Juozas Jasaitis. 1968 m. 2 Atstačius Vydūno antkapinį paminklą Bitėnų kapinėse. 2006 m. drausmė, kai kurie mokslai sunkiau sekėsi, nes buvau numesdavau į šoną ir pirmiausia griebdavau literatū- lėtesnio galvojimo... Lietuvių kalbos ir literatūros ros skaitinius. Iš pradžių ir per juos daug gaudavau. mokytojas Jonas Adomaitis buvo žinomas Lietuvos Juk tada negalvojau, kad suksiu literatūros studijų mastu, vėliau, kai jau studijavau lituanistiką Vilniaus keliu, bet skaitymu buvau susidomėjęs nuo mažumės. universitete, mintyse jį pagal erudiciją galėdavau paly- ginti su profesoriais lituanistais, be to, jo pamokos Ir įstojote į Vilniaus universitetą studijuoti lituanisti- labiau priminė paskaitas, gaudavome žinių ir iš lietu- kos, bet rašoma, kad panašiu laiku dirbote ir betonuo- vių, ir iš pasaulio literatūros, kai ką užsirašinėdavome. toju... Kai ėmiau mokytis Bazilionuose, dėl to pasijutau labiau praprusęs, juolab kad literatūra ir domino, ir Įstojau iškart baigęs vidurinę mokyklą, bet tada sekėsi. Dėl to turbūt ir tapau lituanistu. galiojo tvarka, kad kai kurie stodavo jau turėdami darbo stažą, jiems būdavo teikiama pirmenybė, jei Dėl mokytojo J. Adomaičio pamokų ir asmenybės balai būdavo vienodi. Daugelis stodavo iškart po poveikio? mokyklos, todėl studijuojant reikdavo dirbti. Dieną eidavom į darbą (universitetas surasdavo, kur reikia Pasakyčiau, kad taip. Jis buvo geras mokytojas, darbo jėgos. Mus kelis lituanistus įdarbino Gelžbe- bet nebuvo švelnus mokinių atžvilgiu, mėgo humorą, toninių konstrukcijų gamykloje, vėliau pavadintoje pajuokdavo mokinių ydas, kartais labai negailestingai. Namų statybos kombinatu), šiek tiek užsidirbdavome, J. Adomaičio atžvilgiu neturiu sentimentalių prisimi- o vakare pavargę, knapsėdami sėdėjome paskaitose. nimų, bet jis buvo asmenybė, kuri netiesiogiai įdiegė „Vakarinukais“ būdavome vadinami. Buvau įgijęs pir- giluminį patriotizmą. Veikė istorijos pavyzdžiais, pačia mos kategorijos betonuotojo kvalifikaciją. Gaminome lietuvybės esme, lietuviškumo dvasia. Tai į mūsų pro- ne kokius blokinius namus, o chruščiovkes buvusios tus ir širdis atėjo kaip savaiminės vertybės. Partizanų (dabar Naugarduko) gatvės rajone. Kada ir kokius kūrinius pirmiausia pradėjote skaityti, Kaip studijuojant formavosi Jūsų moksliniai ir kultū- jei ilgainiui išryškėjo literatūros prioritetai, buvo kur riniai interesai? nukristi jos sėkloms? Nuo antro kurso įvyko perskirstymas į literatus ir Prisimenu, prieš mokslo metus eidavome į moky- kalbininkus. Vaikinų būrelis (Antanas Masionis, Romas klą parsinešti vadovėlių. Kai tik parsinešdavau, viską Gudaitis, Petras Bražėnas, Antanas Gudelis ir kiti) 3 Vydūno draugijos stovyklos Bitėnuose vyksta jau daugiau nei 20 metų – nuo 1992-ųjų. 2011 m. pasirinkome literatūrą. O studijos niekuo ypatingu tada negalvojau, kad jį rinksiuosi būsimų mokslo darbų neišsiskyrė, nes ir laikmetis buvo apynykis po Vandos tema, juolab kad tuometinė viešoji opinija apie jį buvo Zaborskaitės, Meilės Lukšienės, Irenos Kostkevičiū- aiškiai negatyvi. tės, Reginos Rabačiauskaitės pašalinimo iš Lietuvių literatūros katedros. Keitėsi kursų vadovai... Jo skaitymus turbūt pradėjote nuo dramų? Kas padarė didžiausią poveikį vertybinėms nuosta- Taip, nes jos oficialiai dar buvo tarsi leistinos kaip toms? mažiausiai „paklydusios“. Tie perskaitymai buvo tik pirmieji postūmiai domėtis toliau, nors buvo ir kitų Veikė Jurgis Lebedys, nors tiesiogiai mums neva- rašytojų, pavyzdžiui, Vincas Krėvė, kurių kūriniai labai dovavo, bet daug davė dėstydamas senąją literatūrą, paveikė, sukrėtė. Vydūnas buvo vienas iš jų. Pasitaikė, Petronėlė Česnulevičiūtė ir kiti. Pirmąjį seminarinį kad neišvažiavau mokytojauti. 1966 m. likau univer- darbą rašiau apie Liudviką Rėzą ir analizavau jo vokiškai sitete dirbti moksliniu sekretoriumi, todėl turėjau parašytą „Pruteną“. Vienintelis leidinys tebuvo Mokslų galimybių dalyvauti mažiau prieinamuose, kameri- akademijos bibliotekoje, ir mes juo dalydavomės su niuose renginiuose. Kartą sužinojau, kad svečiuojasi iš Albinu Jovaišu, kuris apie L. Rėzą
Load more

Recommended publications
  • In Peace and Music, T He Women of Kitka
    KITKA WOMEN’S VOCAL ENSEMBLE Shira Cion, Executive Artistic Director Kelly Atkins & Kristine Barrett, Wintersongs Co-Directors Erin Lashnits Herman • Janet Kutulas • Hannah Levy Maclovia Quintana • Katya Schoenberg • Lily Storm ŠČO V PANA KHAZJAINA* bush, one was a red bush, the third was a golden bush. She did not care about the blue bush nor the red bush, but she was pleased with Pekariv, Černivs’ka region, Ukraine, the golden bush. The bird started to build a nest: she worked on it from the repertoire of Božyči Ensemble for a month, for a second month, for a third month, for a week in the A carol sung on the feast of Malanka, Ukrainian New Year’s Eve. The fourth month, for a bit more in the fifth month. She started to lay birch tree in Slavic folklore is a symbol of a pure, unmarried woman. eggs: she laid for a month, for second month, for a third month, for The goldsmith represents a destiny-making god. In ancient tradition, a week in the fourth month, and a bit more in the fifth month. One the smith required a piece of someone’s body (a lock of hair, a drop of chick became the moon for Kurland, the second became the sun for blood) to incorporate into his work to forge a positive future for his Pärnu County, the third became the world, the fourth became the customer. In this song, the bark symbolizes this ritual sacrifice. stars, and the fifth became the rainbow.” “At the home of the master of the house, in his courtyard, oh generous BALTIC KALEDA MEDLEY New Year’s Eve, in the midst of his grapevines stood a birch, slender and tall, with a broad canopy of leaves.
    [Show full text]
  • The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20th and Early 21st Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė Introduction The ‘Neo-Folklore movement’ (in Lithuania, In contemporary ethnomusicology, attention is folkloro judėjimas, folkloro ansamblių judėjimas; increasingly paid to the defi nition of the terms in Latvia, folkloras absambļu kustība; in Estonia, ‘tradition’ and ‘innovation’. These defi nitions folklooriliikumine) is the term used in the Baltic include stability and mobility; repetition and contries (Estonia, Latvia and Lithuania) to denote creativity; ‘fi rst’ and ‘second existence’1 and similar the increased interest in folklore tradition during concepts, and how these phenomena relate the 1970s and 80s. The term also ‘describes the to folklore traditions. Most of today’s musical practical forms of actualizing folklore in daily traditions can be described as ‘revival’. This term life and in the expressions of amateur art that is used widely yet ambiguously in research in have accompanied the spiritual awakening of the English language.2 The word is applied to the people and their fi ght for the restoration of the phenomena of revitalisation, recreation, independence at beginning of the 1990s’ (Klotiņš innovation, and transformation, these terms often 2002: 107). In Soviet times, the Lithuanian folklore being used synonymously and interchangeably.3 ensemble movement,5 one among thousands of its Nevertheless, there are some ethnomusicologists kind, was a form of resistance to denationalisation who take a purist approach, adhering to the and to other Soviet ideologies. Without this original meanings of these terms. The Swedish ethnic, cultural union there would not have been ethnomusicologist Ingrid Åkesson describes a Singing Revolution.6 three basic concepts that apply to the processes This movement encompassed a variety of of change in folklore, each with its own shade of folklore genres and styles, refl ecting the general meaning: ‘recreation’, ‘reshaping’/‘transformation’, revival and reinvigoration of folklore.
    [Show full text]
  • Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE Magistro baigiamasis darbas Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1. TURINYS 1. TURINYS ....................................................................................................................................... 1 2. SANTRAUKA................................................................................................................................ 2 3. SUMMARY.................................................................................................................................... 3 4. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE..................................... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ....................................................................................................... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida .......................................................................................................... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje .........................................
    [Show full text]
  • Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta
    Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti.
    [Show full text]
  • Alternatyvioji Sutartinių Raiška
    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS MUZIKOS FAKULTETO ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ MUZIKINIO FOLKLORO STUDIJŲ PROGRAMA ALTERNATYVIOJI SUTARTINIŲ RAIŠKA Magistro darbas Vilnius, 2015 0 TURINYS Įvadas ................................................................................................................................................ 3 I. Sąvokos ........................................................................................................................... 8 1. Pasaulio muzikos (world music) žanras ................................................................... 8 2. Kitos darbe vartojamos sąvokos ............................................................................ 11 II. Sutartinių interpretacijos ........................................................................................... 13 1. Dabartinio sutartinių atlikimo savitumai ............................................................. 15 1. 1. Dabartinė sutartinių funkcija ............................................................................. 15 1. 2. Scenos fenomenas .............................................................................................. 17 2. Sutartinių ir įvairių žanrų junginiai ...................................................................... 20 2. 1. Sutartinės ir elektroninė muzika ........................................................................ 20 „Waft“, „Sutartinės Party“, Rugiaveidė 2. 2. Sutartinės ir džiazas ..........................................................................................
    [Show full text]
  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių
    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
    [Show full text]
  • Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of
    Abstracts of the 39 th WORLD CONFERENCE of the International Council for Traditional Music 4-11 July 2007 Vienna / Austria Abst4-racts of teditededhe 39 th WORLD CONFERENCE of the July 2007 Vienna/Austria ICTM 2007 – Vienna Book of abstracts 3 Contents Themes of the conference 4 Alphabetical listing of abstracts by presenter’s family name 5 Panels and abstracts listed by numerical order of the session 151 4 Book of abstracts ICTM 2007 – Vienna Themes of the conference 1. Cosmologies and their relation to music and dance Cosmologies and music/dance structures are related to each other. In particular we would like to know how music and dance articulate cosmologies; cosmologies are shaped by performances, and we would like to understand the different interpretations that come to life through performances. Further, how are worldviews related to gender-specific musics and dances? Can we perceive the communication process in some performance of cosmologies in gender terms as having distinct male and/or female characteristics? 2. National and regional traditions of ethnomusicology and ethnochoreology There have been many different approaches to the study of music and dance in departments of music, in departments of anthropology and in conservatories all over the world. In some traditions the studies have been object-oriented, and in other ones more process-oriented. What is the role of documentation and preservation in these different traditions? How do they deal with the music and dance memory of the world? We also invite contributions that reflect on the role of fieldwork, the integrity of scholarship and the ethical practices in the different traditions.
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Apie autorius Gabrielius Alekna (g. 1975) – pirmasis lietuvis, ku- Vida Bakutytė (g. 1952) – humanitarinių mokslų dak- riam suteiktas Juilliardo mokyklos Niujorke muzikos menų tarė (1990), Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji daktaro laipsnis. Tarptautinio L. van Beethoveno pianistų mokslo darbuotoja. 1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konkurso Vienoje (2005) laureatas, G. Alekna nuolat kon- akademiją (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), certuoja su pagrindiniais Lietuvos kolektyvais – Naciona- 1987 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto liniu ir Valstybiniu simfoniniais, Lietuvos ir Šv. Kristoforo Menotyros skyriaus teatro istorijos aspirantūrą. Rengia- kameriniais orkestrais. Austrijoje pianistas yra skambinęs su mos „Lietuvos muzikos istorijos“ vieno iš tomų (XIX a.) Vienos radijo simfoniniu, JAV – su Juilliardo, Baltarusijoje – sudarytoja ir autorė. Paskelbė straipsnių lietuvių ir užsienio su šios šalies Valstybiniu simfoniniu orkestrais. Keturiolikos spaudoje, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir konkursų laureatas, pelnęs prizų Hilton Head (JAV), Maria užsienyje. Mokslinių interesų sritys: muzikos ir teatro ryšiai, Canals (Ispanija) ir M. K. Čiurlionio tarptautiniuose kon- senojo Vilniaus muzika ir teatras, dramos spektaklių muzika kursuose. (istorija ir dabartis). Šiuo metu bendradarbiauja su dukart „Grammy“ apdo- El. p. [email protected] vanota prodiusere Juditha Sherman ir triskart „Grammy“ Straipsnis įteiktas 2010 04 15 apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens įrašant visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, kuriuos ketina išleisti Gražina Daunoravičienė (g. 1955), humanitarinių britų kompanija „Toccata Classics“. Parengė ir redagavo kri- mokslų (muzikologija) daktarė (1990), 2008 m. atlikusi ha- tinį iki tol nepublikuotų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui bilitacijos procedūrą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidimą (Vilnius: LMILC, 2006). Šis leidinys buvo dalis profesorė (2008). Nuo 1979 m.
    [Show full text]
  • Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania
    WITH THE SUPPORT OF PARTNERS: CREATIVE INDUSTRIES 2011 IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA CONTENTS INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 . 5 MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA . 6 CULTURAL STATISTICS IN THE SPOTLIGHT OF EU POLICY . 10 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN ESTONIA . 12 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LATVIA . 15 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LITHUANIA . 18 CREATIVE INDUSTRIES AND THE NORDIC COUNCIL OF MINISTERS’ OFFICES IN THE BALTIC STATES . 20 GOOD EXAMPLES . 21 ESTONIA . 22 IN THE PREVIOUS EDITION . 28 CREATIVE ESTONIA . 29 LATVIA . 31 IN THE PREVIOUS EDITION . 35 LITHUANIA . 36 IN THE PREVIOUS EDITION . 40 Lord Chris Smith: CREATIVITY IS A VITALLY IMPORTANT ECONOMIC FACTOR . 41 THE CREATIVE INDUSTRIES IN THE BALTIC COUNTRIES . 41 IN THE PREVIOUS EDITION . 44 CONTACTS . 45 ESTONIA . 46 LATVIA . 47 Page 3 LITHUANIA . 48 Page 4 INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 REIN LANG SARMĪTE ĒLERTE ARŪNAS GELŪNAS Minister of Culture, Estonia Minister of Culture, Latvia Minister of Culture, Lithuania Today’s Europe needs creati vity have all committ ed to supporti ng lated common positi ons within the nia, Latvia and Lithuania 2011” aims more than ever. The old formulas cultural and creati ve industries. European Union. The three coun- to provide an overview of the latest for achieving sustainable growth, tries have also been vocal advocates developments in the sector. The fo- long-lasti ng competi ti veness and The joint network between Esto- of including culture and creati vity cus for the second overview is on soluti ons to major challenges in nia, Latvia and Lithuania initi ated in within the Europe 2020 strategy and eff ecti ve measures to promote and society are simply not working 2006 to develop creati ve industries its fl agship initi ati ves.
    [Show full text]
  • Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje
    Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija 2015 UDK 781(474.5)(091) Et31 RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2). Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS PRATARMĖ . 9 ĮVADAS . 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI . 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA . 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE . 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje . 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE . 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS . 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA . 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE . 33 Liaudies dainos dainų šventėse. 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika . 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA . 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos . 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija .
    [Show full text]
  • Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka
    MUZYKA ŁÓDZKIE STUDIA ETNOGRAFICZNE TOM LVII MUZYKA Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wrocław–Łódź 2018 Redaktor naczelny: Grażyna Ewa Karpińska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Zastępca redaktora naczelnego: Katarzyna Kaniowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor tematyczny: Gustaw Juzala-Deprati (Uniwersytet Wileński, Wilno) Redaktor językowy (j. polski): Krystyna Kossakowska-Jarosz (Uniwersytet Opolski, Opole) Redaktorzy językowi (j. angielski): Robert Lindsay Hodgart (University of Edinburgh, Edynburg), Klaudyna Micha- łowicz (Uniwersytet Warszawski, Warszawa) Redaktor językowy (j. hiszpański): Monika Kujawska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor techniczny: Joanna Tomaszewska (Polskie Towarzystwo Ludoznawcze) Sekretarze redakcji: Aleksandra Krupa-Ławrynowicz (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Adrian Mianecki (Uniwersytet Mikołaja Kopernika, Toruń) Członkowie redakcji: Anna Weronika Brzezińska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, Poznań), Katarzyna Orszu- lak-Dudkowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Edyta Roszko (University of Copenhagen, Kopenhaga), Blanka Souku- pová (Univerzita Karlova, Praga), Marta Wieczorek (Zayed University, Dubaj) Rada naukowa: Maja Godina Golja (Slovenska akademija znanosti in umetnosti, Lublana), Róża Godula- Węcławowicz (Polska Akademia Nauk, Kraków), Božidar Jezernik (Univerza v Ljubljani, Lublana), Padraic Kenney (Indiana Uni- versity, Bloomington, USA), Katarzyna Łeńska-Bąk (Uniwersytet Opolski, Opole), Jacek Pawlik (Uniwersytet War- mińsko-Mazurski, Olsztyn), Jana Pospíšilová (Akademie věd České Republiky, Brno), Peter
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 9 2008 Apie autorius Rytis Ambrazevičius (g. 1961). Humanitarinių mokslų tuvos muzikologija“ (išleisti 8 tomai). Šiuo metu rengia ir daktaras (2005), KTU ir LMTA docentas. Europos etnomu- leidžia studijų vadovus „Muzikos kalba“, sudarančius 5 tomus zikologų seminaro (ESEM), Tarptautinės tradicinės muzikos (pirmieji tomai išleisti 2003 ir 2006). Ji yra Lietuvos Mokslų tarybos (ICTM) narys. Baigė Vilniaus universitetą (1984), tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos stažavo Švedijoje (1995, 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė narė. Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos monografijas „Etninės muzikos notacija ir transkripcija“ problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, (1997), „Psichologiniai muzikinės darnos aspektai“ (2008). XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje (per 30), 2008 01 24 skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje El. paštas: [email protected], [email protected] (per 60). Moksliniai interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir muzikos psichologijos sritis: lietuvių Loreta Juciutė (g. 1977). Lietuvos muzikos ir teatro ir kitų tautų tradicinis dainavimas (atlikimas, stilistika, akademijos doktorantė. Skaitė pranešimus konferencijose, suvokimas, transkripcija, perėmimas); kognityvinė muzikos paskelbė mokslinių straipsnių. Tyrinėjimų sritis – pakaitinis psichologija; kalbos akustika; matematiniai metodai mu- liaudies dainų atlikimo būdas. Vadovauja LMTA studentų zikologijoje.
    [Show full text]