DOCSLIB.ORG

Apie Autorius

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Apie autorius Gabrielius Alekna (g. 1975) – pirmasis lietuvis, ku- Vida Bakutytė (g. 1952) – humanitarinių mokslų dak- riam suteiktas Juilliardo mokyklos Niujorke muzikos menų tarė (1990), Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji daktaro laipsnis. Tarptautinio L. van Beethoveno pianistų mokslo darbuotoja. 1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konkurso Vienoje (2005) laureatas, G. Alekna nuolat kon- akademiją (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), certuoja su pagrindiniais Lietuvos kolektyvais – Naciona- 1987 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto liniu ir Valstybiniu simfoniniais, Lietuvos ir Šv. Kristoforo Menotyros skyriaus teatro istorijos aspirantūrą. Rengia- kameriniais orkestrais. Austrijoje pianistas yra skambinęs su mos „Lietuvos muzikos istorijos“ vieno iš tomų (XIX a.) Vienos radijo simfoniniu, JAV – su Juilliardo, Baltarusijoje – sudarytoja ir autorė. Paskelbė straipsnių lietuvių ir užsienio su šios šalies Valstybiniu simfoniniu orkestrais. Keturiolikos spaudoje, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir konkursų laureatas, pelnęs prizų Hilton Head (JAV), Maria užsienyje. Mokslinių interesų sritys: muzikos ir teatro ryšiai, Canals (Ispanija) ir M. K. Čiurlionio tarptautiniuose kon- senojo Vilniaus muzika ir teatras, dramos spektaklių muzika kursuose. (istorija ir dabartis). Šiuo metu bendradarbiauja su dukart „Grammy“ apdo- El. p. [email protected] vanota prodiusere Juditha Sherman ir triskart „Grammy“ Straipsnis įteiktas 2010 04 15 apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens įrašant visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, kuriuos ketina išleisti Gražina Daunoravičienė (g. 1955), humanitarinių britų kompanija „Toccata Classics“. Parengė ir redagavo kri- mokslų (muzikologija) daktarė (1990), 2008 m. atlikusi ha- tinį iki tol nepublikuotų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui bilitacijos procedūrą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidimą (Vilnius: LMILC, 2006). Šis leidinys buvo dalis profesorė (2008). Nuo 1979 m. dėsto Lietuvos muzikos ir G. Aleknos daktaro disertacijos, apdovanotos Richardo F. teatro akademijoje, 1998–2003 m. buvo Muzikos teorijos Frencho prizu už geriausią Juilliardo mokyklos metų diser- katedros vedėja. Yra gavusi nemažai mokslinių stipendijų taciją. Šioje mokykloje G. Alekna taip pat baigė bakalauro ir stažuočių moksliniam darbui užsienyje: Maskvos P. Čai- ir magistro studijas, prieš tai studijavo Lietuvos muzikos ir kovskio konservatorijoje (Rusija), Zalcburgo Mozarteume teatro akademijoje. (Austrija). Apdovanota Saksonijos žemių kultūros ir mokslo Tel. +19175726121 ministerijos stipendija moksliniam darbui Vokietijoje, taip pat El. p. [email protected] gavo DAAD stipendiją, buvo pakviesta į Oksfordo univer- Straipsnis įteiktas 2010 05 20 sitetą (UK) pagal „Oxford Colleges Hospitality“ programą. Skaitė pranešimus ir publikavo darbus Lietuvoje, Latvijoje, Rytis Ambrazevičius (g. 1961), humanitarinių mokslų Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britani- daktaras (2005), KTU profesorius, LMTA docentas. Europos joje, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Serbijoje, etnomuzikologų seminaro (ESEM), Europos kognityviųjų Suomijoje, JAV ir kt. Sudarė ir išleido dvi monografijas (2002 muzikos mokslų draugijos (ESCOM), Tarpdalykinių muzi- ir 2007). Įsteigė ir sudarinėja mokslinį tęstinį žurnalą „Lie- kos tyrimų žurnalo (JIMS) redakcinės kolegijos narys. Baigė tuvos muzikologija“ (išleista 10 tomų). Šiuo metu rengia ir Vilniaus universitetą (1984; fizika), stažavo Švedijoje (1995, leidžia penkių tomų studijų vadovą „Muzikos kalba“ (pirmieji 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė monografijas „Etninės du tomai išleisti 2003 ir 2006 m.). Lietuvos mokslo tarybos muzikos notacija ir transkripcija“ (1997), „Psichologiniai narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos narė. muzikinės darnos aspektai“ (2008). Skaitė pranešimus kon- Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos ferencijose (per 70), paskelbė mokslinių straipsnių (per 40) problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Japonijoje, Didžiojoje Britani- XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. joje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, El. p. [email protected], [email protected] Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kt. Skaitė paskaitas Suomi- Straipsnis įteiktas 2010 04 20 joje, Norvegijoje, Lenkijoje ir Estijoje, intensyvius paskaitų kursus – Latvijos ir Estijos aukštosiose mokyklose. Moksliniai Laura Kaščiukaitė (g. 1987) Lietuvos muzikos ir teatro interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir akademijoje baigė muzikologijos bakalauro studijas (2010). muzikos psichologijos sritis: lietuvių ir kitų tautų tradicinis Bakalauro darbo tema – „Praeities muzikos adaptacijos lie- dainavimas (atlikimas, stilistika, suvokimas, transkripcija, tuvių neoromantikų kūryboje“ (darbo vadovė prof. habil. dr. perėmimas); kognityvinė muzikos psichologija; kalbos akus- (hp) G. Daunoravičienė). Mokslinių interesų sritys: inter- tika; matematiniai metodai muzikologijoje. Folkloro grupės tekstualumo teorija, inteksto adaptacijų būdai šiuolaikinėje „Intakas“ vadovas, folkroko grupės „Atalyja“ narys. lietuvių muzikoje. 2008 m. dalyvavo tarptautinėje mokslinėje El. p. [email protected] konferencijoje Rygoje (Latvija). Paskelbė muzikos kritikos Interneto puslapis: http://www.personalas.ktu.lt/~rytambr/ straipsnių Lietuvos periodikoje. Straipsnis įteiktas 2010 05 20 El. p. [email protected]. Straipsnis įteiktas 2010 06 22 191 Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Darius Kučinskas (g. 1966) – humanitarinių mokslų yra fortepijoninio trio „Musica camerata Baltica“ narys. daktaras (2002), Kauno technologijos universiteto docentas, L. Melniko kompaktinės plokštelės išleistos Lietuvoje, JAV, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos kompozitorių są- Rusijoje, Portugalijoje. Lietuvos muzikų sąjungos tarybos na- jungos (muzikologų sekcijos), Tarptautinės muzikos bibliote- rys, Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras (2004). kų asociacijos (IAML), Automatinės muzikos kolekcionierių 2007 m. apdovanotas „Auksinio disko“ prizu (Lietuvos asociacijos (AMICA) narys, tarptautinio muzikos reikšmės muzikų sąjunga). projekto (ICMS) dalyvis nuo 2001 m. Baigė Lietuvos Tel. +37052603411 muzikos ir teatro akademiją (1993), dirbo Nacionaliniame El. p. [email protected] M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (1990–2002). Išleido Straipsnis įteiktas 2010 05 30 monografiją „M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas (genezės aspektas)“ (2004) ir parengė „Chronolo- Vaida Naruševičiūtė (g. 1981) – 2010 m. baigė Lietuvos ginį M. K. Čiurlionio muzikos katalogą“ (2007). Paskelbė muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos magistro mokslo straipsnių (15), skaitė pranešimus tarptautinėse strudijas. 2008 ir 2009 m. dalyvavo tarptautiniuose jau- konferencijose (per 20) Lietuvoje ir užsienyje. Moksliniai nųjų etnochoreologų seminaruose (IPEDAK) Norvegijoje, interesai: muzikos tekstologija, muzikos semiotika, notacija ir 2009 m. – Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (ICTM) muzikos leidybos technologijos, menų sintezės problematika, pogrupio (Sukamieji šokiai – XIX a. poriniai šokiai) susi- daugiausia gilinamasi į M. K. Čiurlionio kūrybą. rinkime. Tyrinėjimų sritys – šokio perdavimas, šokio stilius, Tel. +37061326010 tradicinė polka. El. p. [email protected] Tel. +37068035048 Straipsnis įteiktas 2010 01 29 El. p. [email protected] Straipsnis įteiktas 2010 06 20 Helmut Loos (g. 1950) Bonoje studijavo muzikos edukaciją, vėliau Bonos universitete – muzikologiją, meno Marta Rzepczyńska (g. 1982), muzikos menų magistrė istoriją ir filosofiją. Humanitarinių mokslų daktaras (1980), (2006), Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijos Mu- habilituotas mokslų daktaras (1989). 1981–1989 m. dirbo zikos teorijos instituto asistentė. Nuo 2006 m. dėsto muzikos jaunesniuoju mokslininku Bonos universiteto Muzikologijos analizės ir istorijos, įvairių epochų muzikologinės literatūros departamente, 1989–1993 m. vadovavo Rytų Vokietijos ir klausos lavinimo disciplinas. Studijavo pas garsius dabarties muzikos institutui, 1993–2001 m. buvo Chemnico tech- kompozitorius: Toshio Hosokawą ir Gilbertą Amy (2003, nologijos universiteto Muzikos istorijos katedros vedėjas ir „Centre Acanthes Acanthes à Villeneuve-les-Avignon“, profesorius, nuo 2001 m. vadovauja Leipcigo universiteto Prancūzija) bei Lucą Van Hove (2005, „Lemmensintitut Muzikologijos institutui, 2003 m. jam suteiktas Lvovo naci- Leuven“, Briuselis, Belgija). onalinės M. Lysenkos muzikos akademijos honoris causa pro- Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja konferencijose Lenkijoje fesoriaus vardas, 2003–2005 m. buvo Leipcigo universiteto ir Prancūzijoje, konservatorijoje „à Rayonnement de Rennes“ Istorijos, menų istorijos ir orientalistikos studijų fakulteto buvo pakviesta skaityti paskaitą. Mokslinių tyrimų sritys: dekanas. 2005 m. išrinktas Pietryčių Europos vokiečių muzi- šiuolaikinė muzika, lenkų kompozitorių A. Panufniko ir kinės kultūros draugijos Miunchene (Gesellschaft für deutsche A. Koszewskio kūryba bei interaktyvumo, intermedijos ir Musikkultur im südöstlichen Europa) garbės nariu, periodinių laiko erdvės šiuolaikinėje chorinėje muzikoje studijos. Šių leidinių „Hudební věda“ (Praha), „Lietuvos muzikologija“ tyrimų pagrindu M. Rzepczyńskos mokslo straipsniai pub- (Vilnius), „Ars & Humanitas“ (Liubliana), „Musicology likuoti Lenkijoje (2008–2010). Today“ (Bukareštas) ir „Studies in Penderecki“ (Prinstonas, Nuo 2007 m. M. Rzepczyńska bendradarbiauja
Recommended publications
  • In Peace and Music, T He Women of Kitka

    In Peace and Music, T He Women of Kitka

    KITKA WOMEN’S VOCAL ENSEMBLE Shira Cion, Executive Artistic Director Kelly Atkins & Kristine Barrett, Wintersongs Co-Directors Erin Lashnits Herman • Janet Kutulas • Hannah Levy Maclovia Quintana • Katya Schoenberg • Lily Storm ŠČO V PANA KHAZJAINA* bush, one was a red bush, the third was a golden bush. She did not care about the blue bush nor the red bush, but she was pleased with Pekariv, Černivs’ka region, Ukraine, the golden bush. The bird started to build a nest: she worked on it from the repertoire of Božyči Ensemble for a month, for a second month, for a third month, for a week in the A carol sung on the feast of Malanka, Ukrainian New Year’s Eve. The fourth month, for a bit more in the fifth month. She started to lay birch tree in Slavic folklore is a symbol of a pure, unmarried woman. eggs: she laid for a month, for second month, for a third month, for The goldsmith represents a destiny-making god. In ancient tradition, a week in the fourth month, and a bit more in the fifth month. One the smith required a piece of someone’s body (a lock of hair, a drop of chick became the moon for Kurland, the second became the sun for blood) to incorporate into his work to forge a positive future for his Pärnu County, the third became the world, the fourth became the customer. In this song, the bark symbolizes this ritual sacrifice. stars, and the fifth became the rainbow.” “At the home of the master of the house, in his courtyard, oh generous BALTIC KALEDA MEDLEY New Year’s Eve, in the midst of his grapevines stood a birch, slender and tall, with a broad canopy of leaves.
  • The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė

    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė

    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20th and Early 21st Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė Introduction The ‘Neo-Folklore movement’ (in Lithuania, In contemporary ethnomusicology, attention is folkloro judėjimas, folkloro ansamblių judėjimas; increasingly paid to the defi nition of the terms in Latvia, folkloras absambļu kustība; in Estonia, ‘tradition’ and ‘innovation’. These defi nitions folklooriliikumine) is the term used in the Baltic include stability and mobility; repetition and contries (Estonia, Latvia and Lithuania) to denote creativity; ‘fi rst’ and ‘second existence’1 and similar the increased interest in folklore tradition during concepts, and how these phenomena relate the 1970s and 80s. The term also ‘describes the to folklore traditions. Most of today’s musical practical forms of actualizing folklore in daily traditions can be described as ‘revival’. This term life and in the expressions of amateur art that is used widely yet ambiguously in research in have accompanied the spiritual awakening of the English language.2 The word is applied to the people and their fi ght for the restoration of the phenomena of revitalisation, recreation, independence at beginning of the 1990s’ (Klotiņš innovation, and transformation, these terms often 2002: 107). In Soviet times, the Lithuanian folklore being used synonymously and interchangeably.3 ensemble movement,5 one among thousands of its Nevertheless, there are some ethnomusicologists kind, was a form of resistance to denationalisation who take a purist approach, adhering to the and to other Soviet ideologies. Without this original meanings of these terms. The Swedish ethnic, cultural union there would not have been ethnomusicologist Ingrid Åkesson describes a Singing Revolution.6 three basic concepts that apply to the processes This movement encompassed a variety of of change in folklore, each with its own shade of folklore genres and styles, refl ecting the general meaning: ‘recreation’, ‘reshaping’/‘transformation’, revival and reinvigoration of folklore.
  • Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE

    Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE

    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE Magistro baigiamasis darbas Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1. TURINYS 1. TURINYS ....................................................................................................................................... 1 2. SANTRAUKA................................................................................................................................ 2 3. SUMMARY.................................................................................................................................... 3 4. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE..................................... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ....................................................................................................... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida .......................................................................................................... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje .........................................
  • Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta

    Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta

    Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti.
  • Alternatyvioji Sutartinių Raiška

    Alternatyvioji Sutartinių Raiška

    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS MUZIKOS FAKULTETO ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ MUZIKINIO FOLKLORO STUDIJŲ PROGRAMA ALTERNATYVIOJI SUTARTINIŲ RAIŠKA Magistro darbas Vilnius, 2015 0 TURINYS Įvadas ................................................................................................................................................ 3 I. Sąvokos ........................................................................................................................... 8 1. Pasaulio muzikos (world music) žanras ................................................................... 8 2. Kitos darbe vartojamos sąvokos ............................................................................ 11 II. Sutartinių interpretacijos ........................................................................................... 13 1. Dabartinio sutartinių atlikimo savitumai ............................................................. 15 1. 1. Dabartinė sutartinių funkcija ............................................................................. 15 1. 2. Scenos fenomenas .............................................................................................. 17 2. Sutartinių ir įvairių žanrų junginiai ...................................................................... 20 2. 1. Sutartinės ir elektroninė muzika ........................................................................ 20 „Waft“, „Sutartinės Party“, Rugiaveidė 2. 2. Sutartinės ir džiazas ..........................................................................................

  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių

    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
  • Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of

    Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of

    Abstracts of the 39 th WORLD CONFERENCE of the International Council for Traditional Music 4-11 July 2007 Vienna / Austria Abst4-racts of teditededhe 39 th WORLD CONFERENCE of the July 2007 Vienna/Austria ICTM 2007 – Vienna Book of abstracts 3 Contents Themes of the conference 4 Alphabetical listing of abstracts by presenter’s family name 5 Panels and abstracts listed by numerical order of the session 151 4 Book of abstracts ICTM 2007 – Vienna Themes of the conference 1. Cosmologies and their relation to music and dance Cosmologies and music/dance structures are related to each other. In particular we would like to know how music and dance articulate cosmologies; cosmologies are shaped by performances, and we would like to understand the different interpretations that come to life through performances. Further, how are worldviews related to gender-specific musics and dances? Can we perceive the communication process in some performance of cosmologies in gender terms as having distinct male and/or female characteristics? 2. National and regional traditions of ethnomusicology and ethnochoreology There have been many different approaches to the study of music and dance in departments of music, in departments of anthropology and in conservatories all over the world. In some traditions the studies have been object-oriented, and in other ones more process-oriented. What is the role of documentation and preservation in these different traditions? How do they deal with the music and dance memory of the world? We also invite contributions that reflect on the role of fieldwork, the integrity of scholarship and the ethical practices in the different traditions.
  • Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania

    Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania

    WITH THE SUPPORT OF PARTNERS: CREATIVE INDUSTRIES 2011 IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA CONTENTS INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 . 5 MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA . 6 CULTURAL STATISTICS IN THE SPOTLIGHT OF EU POLICY . 10 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN ESTONIA . 12 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LATVIA . 15 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LITHUANIA . 18 CREATIVE INDUSTRIES AND THE NORDIC COUNCIL OF MINISTERS’ OFFICES IN THE BALTIC STATES . 20 GOOD EXAMPLES . 21 ESTONIA . 22 IN THE PREVIOUS EDITION . 28 CREATIVE ESTONIA . 29 LATVIA . 31 IN THE PREVIOUS EDITION . 35 LITHUANIA . 36 IN THE PREVIOUS EDITION . 40 Lord Chris Smith: CREATIVITY IS A VITALLY IMPORTANT ECONOMIC FACTOR . 41 THE CREATIVE INDUSTRIES IN THE BALTIC COUNTRIES . 41 IN THE PREVIOUS EDITION . 44 CONTACTS . 45 ESTONIA . 46 LATVIA . 47 Page 3 LITHUANIA . 48 Page 4 INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 REIN LANG SARMĪTE ĒLERTE ARŪNAS GELŪNAS Minister of Culture, Estonia Minister of Culture, Latvia Minister of Culture, Lithuania Today’s Europe needs creati vity have all committ ed to supporti ng lated common positi ons within the nia, Latvia and Lithuania 2011” aims more than ever. The old formulas cultural and creati ve industries. European Union. The three coun- to provide an overview of the latest for achieving sustainable growth, tries have also been vocal advocates developments in the sector. The fo- long-lasti ng competi ti veness and The joint network between Esto- of including culture and creati vity cus for the second overview is on soluti ons to major challenges in nia, Latvia and Lithuania initi ated in within the Europe 2020 strategy and eff ecti ve measures to promote and society are simply not working 2006 to develop creati ve industries its fl agship initi ati ves.
  • Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje

    Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje

    Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija 2015 UDK 781(474.5)(091) Et31 RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2). Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS PRATARMĖ . 9 ĮVADAS . 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI . 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA . 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE . 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje . 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE . 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS . 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA . 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE . 33 Liaudies dainos dainų šventėse. 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika . 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA . 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos . 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija .
  • Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka

    Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka

    MUZYKA ŁÓDZKIE STUDIA ETNOGRAFICZNE TOM LVII MUZYKA Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wrocław–Łódź 2018 Redaktor naczelny: Grażyna Ewa Karpińska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Zastępca redaktora naczelnego: Katarzyna Kaniowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor tematyczny: Gustaw Juzala-Deprati (Uniwersytet Wileński, Wilno) Redaktor językowy (j. polski): Krystyna Kossakowska-Jarosz (Uniwersytet Opolski, Opole) Redaktorzy językowi (j. angielski): Robert Lindsay Hodgart (University of Edinburgh, Edynburg), Klaudyna Micha- łowicz (Uniwersytet Warszawski, Warszawa) Redaktor językowy (j. hiszpański): Monika Kujawska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor techniczny: Joanna Tomaszewska (Polskie Towarzystwo Ludoznawcze) Sekretarze redakcji: Aleksandra Krupa-Ławrynowicz (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Adrian Mianecki (Uniwersytet Mikołaja Kopernika, Toruń) Członkowie redakcji: Anna Weronika Brzezińska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, Poznań), Katarzyna Orszu- lak-Dudkowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Edyta Roszko (University of Copenhagen, Kopenhaga), Blanka Souku- pová (Univerzita Karlova, Praga), Marta Wieczorek (Zayed University, Dubaj) Rada naukowa: Maja Godina Golja (Slovenska akademija znanosti in umetnosti, Lublana), Róża Godula- Węcławowicz (Polska Akademia Nauk, Kraków), Božidar Jezernik (Univerza v Ljubljani, Lublana), Padraic Kenney (Indiana Uni- versity, Bloomington, USA), Katarzyna Łeńska-Bąk (Uniwersytet Opolski, Opole), Jacek Pawlik (Uniwersytet War- mińsko-Mazurski, Olsztyn), Jana Pospíšilová (Akademie věd České Republiky, Brno), Peter
  • Apie Autorius

    Apie Autorius

    Lietuvos muzikologija, t. 9 2008 Apie autorius Rytis Ambrazevičius (g. 1961). Humanitarinių mokslų tuvos muzikologija“ (išleisti 8 tomai). Šiuo metu rengia ir daktaras (2005), KTU ir LMTA docentas. Europos etnomu- leidžia studijų vadovus „Muzikos kalba“, sudarančius 5 tomus zikologų seminaro (ESEM), Tarptautinės tradicinės muzikos (pirmieji tomai išleisti 2003 ir 2006). Ji yra Lietuvos Mokslų tarybos (ICTM) narys. Baigė Vilniaus universitetą (1984), tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos stažavo Švedijoje (1995, 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė narė. Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos monografijas „Etninės muzikos notacija ir transkripcija“ problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, (1997), „Psichologiniai muzikinės darnos aspektai“ (2008). XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje (per 30), 2008 01 24 skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje El. paštas: [email protected], [email protected] (per 60). Moksliniai interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir muzikos psichologijos sritis: lietuvių Loreta Juciutė (g. 1977). Lietuvos muzikos ir teatro ir kitų tautų tradicinis dainavimas (atlikimas, stilistika, akademijos doktorantė. Skaitė pranešimus konferencijose, suvokimas, transkripcija, perėmimas); kognityvinė muzikos paskelbė mokslinių straipsnių. Tyrinėjimų sritis – pakaitinis psichologija; kalbos akustika; matematiniai metodai mu- liaudies dainų atlikimo būdas. Vadovauja LMTA studentų zikologijoje.
  • Lithuanian Musicology 15

    Lithuanian Musicology 15

    Lithuanian musicology 15 Vilnius 2014 Lietuvos muzikologija, t. 15, 2014 Redakcinė kolegija / Editorial Board Vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Vyriausiosios redaktorės asistentė / Assistant editor-in-chief Dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Nariai / Members Prof. habil. dr. Eero Tarasti (Helsinkio universitetas / University of Helsinki) Prof. habil. dr. Mieczysław Tomaszewski (Krokuvos muzikos akademija / Kraków Academy of Music) Prof. habil. dr. Helmut Loos (Leipcigo universitetas / Leipzig University) Prof. habil. dr. Nina Aleksandrovna Gerasimova-Persidskaja (Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija / Ukrainian National Tchaikovsky Academy of Music) Prof. dr. Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija / Estonian Academy of Music and Theatre) Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija / Vilnius Academy of Arts) Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. dr. Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas / Klaipėda University) Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Europos humanitarinis universitetas / Lithuanian Culture Research Institute; European Humanities University) Habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute) Prof. dr. (hp) Daiva Vyčinienė (Lietuvos