VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA
Jurgita Nagrockytė
DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE
Magistro baigiamasis darbas
Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis
Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ______(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2010 1. TURINYS
1. TURINYS ...... 1 2. SANTRAUKA...... 2 3. SUMMARY...... 3 4. ĮVADAS ...... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE...... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ...... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida ...... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje ...... 9 5.4 Dambrelio naudojimas įvairiose muzikinėse kompozicijose...... 12 5.5 Dambrelio raida Lietuvoje...... 12 6. DVIDEŠIMTIES ĮVAIRIŲ PASAULIO ŠALIŲ TIRIAMŲ DAMBRELIŲ FIZINĖS SAVYBĖS ...... 14 7. GARSO SPEKTRAI IR JŲ YPATUMAI ...... 22 8. DAMBRELIŲ GARSO SPEKTRŲ PALYGINIMAS...... 43 9. KOMPAKTINĖS PLOKŠTELĖS “LIETAUS LAŠAI” DAMBRELIŲ MUZIKA ...... 48 9.1 Kompaktinė plokštelė „Lietaus lašai“. repertuaro nagrinėjimas ...... 49 9.1 Kompaktinė plokštelė „Lietaus lašai“ repertuaro skirstymas ...... 52 10. DAMBRELIAI LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE ...... 54 10.1 Lietuvių folkloro grupė ATALYJA ...... 55 10.2 Post folkloro grupė SPANXTI...... 57 10.3 Folkloro, eksperimentinės, elektroninės muzikos projektas DONIS ir folk roko grupė GYVATA ...... 58 10.4 Folk roko grupė ŽALVARINIS ir folkloro muzikos projektas MARGA MUZIKA ...... 60 10.5 Elektroninės ir folkloro muzikos projektas AITVARAS (buvęs KOLEKTYVAS)...... 61 10.6 Folkloro kolektyvas RATILIO ...... 63 10.7 Anketų analizė ...... 64 11. DOMĖJIMASIS DAMBRELIU ...... 66 12. DAMBRELIS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ MUZIKINĖJE IR ETNINĖJE KULTŪROJE .. 71 13. IŠVADOS...... 72 14. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ...... 73
1 2. SANTRAUKA
Magistriniame darbe „Dambrelio raida Lietuvos muzikiniuose ansambliuose“ apžvelgiama, analizuojama ir aprašoma istorinė medžiaga apie dambrelio atsiradimo prielaidas, jų paplitimą pasaulyje ir Lietuvoje. Smulkiau nagrinėta medžiaga susijusi su dambrelių fundamentinių dažnių spektrais, jų akustinėmis savybėmis bei garsinėmis galimybėmis grojant atskirų rūšių dambreliais. Taip pat plačiai apžvelgta ir aprašyta medžiaga susijusi su dambrelio naudojimu šiuolaikinėje įvairių atmainų folkloro muzikoje, tradicinėje folkloro muzikoje, bei dambrelio naudojimas atskirais atvejais pavienių asmenų. Darbe pasirinktinai aprašomi ir nagrinėjami dvidešimties skirtingų pasaulio šalių dambreliai (Priedas Nr 3, dambrelių garsų įrašai). Analizuojamos jų fizinės savybės, fundamentiniai dažniai, nagrinėjamos akustinės ir garsinės galimybės. Atliktos dambrelių spektrogramos, pateikti jų aprašymai, susisteminta medžiaga apie skirtingas fizines savybes, bei jų įtaka dambrelio skambesiui. Plačiai darbe nagrinėjama dambrelio muzikos įtaka Lietuvos muzikinei kultūrai, instrumento naudojimas bei paplitimas įvairiuose lygmenyse. Atliktas pirmosios Lietuvoje išleistos dambrelių muzikos kompaktinės plokštelės Lietaus lašai (Priedas Nr. 2) dambrelių kompozicijų tyrimas, išnagrinėtas repertuaras. Darbe atliktos dvi apklausos (Priedas Nr. 1, VDU ER2047), pirmojoje apklausiami pavieniai asmenys, kurie pateikia atsakymus apie dambrelio raida Lietuvoje, jo paplitimą jų žinomose erdvėse. Antroji apklausa atlikta tyrinėjant dambrelio naudojimą muzikiniuose ansambliuose, tiek folkloriniuose tiek kituose. Apklausti kolektyvai: Atalyja, Žalvarinis, Aitvaras, Marga Muzika, Ratilio, Gyvata, Donis, išnagrinėti jų kūriniai bei muzikinės kompozicijos (Priedas Nr. 4), kur naudojama dambrelio muzika. Darbe pateikiama plati ir įvairi medžiaga apie dambrelį, jo istoriją, muzikines bei akustines galimybes, jo panaudojimą įvairiuose muzikiniuose ansambliuose Lietuvoje, jo naudojimą pavienių asmenų, bei reikšmę Lietuvos etninei muzikai.
2 3. SUMMARY
Master’s thesis The Development of Jew’s Harp in Lithuanian Music Ensembles overviews, analyses and describes historical data on the background of Jew’s harp emergence, and its use both worldwide and in Lithuania. The data related to fundamental frequency spectra and acoustic characteristics of the Jew’s harp as well as sonic possibilities when playing different types of this instrument are analysed in greater detail. The material related to the use of Jew’s harp in various subgenres of contemporary and traditional folk music as well as its use by individual persons in certain cases are also broadly overviewed and described in the paper. The paper describes and analyses Jew’s harps of twenty arbitrarily selected countries worldwide. The analysis of their physical characteristics, fundamental frequencies, acoustic and sonic potential is provided. The researcher has conducted spectrograms of the Jew’s harps, provided their descriptions, structured all data on the differences in their physical characteristics and discussed the impact of these characteristics on the sound of the instrument. The paper presents the analysis of the impact of the music of Jew’s harp on the musical culture of Lithuania, the use of the instrument and its spread in a variety of levels. For the paper, the researcher has conducted a research of the compositions of Jew’s harps in Lietaus lašai, the first CD of this music released in Lithuania, and analysed the repertoire of this CD. The paper contains two surveys (Annex No. 1, VDU ER2047). The first survey has been conducted with individual people and focuses on the development of the Jew’s harp in Lithuania as well as the use of this instrument in the areas they know. The second survey has been conducted for the study of the use of Jew’s harp in both folk and other music ensembles. Such bands as Atalyja, Žalvarinis, Aitvaras, Marga Muzika, Ratilio, Gyvata and Donis participated in the survey. Their works and music compositions where the Jew’s harp is used have been analysed for the paper. The thesis also contains a great amount of diverse material on the Jew’s harp, its history, musical and acoustic potential, its use in a variety of music ensembles in Lithuania and by individual persons, as well as significance to the Lithuanian ethnic music.
3 4. ĮVADAS
Pastaruosius keletą metų ypatingai bandoma atgaivinti etno kultūros šaknis, puoselėti mūsų praeities istorijos tradicijas, jungti jas su šiuolaikine kultūra, ir taip pritraukti modernią vartotojišką visuomenę į etno kultūros puoselėjimą. Vykstant įvairaus pobūdžio projektams, renginiams, kurių pagrindinė idėja yra pristatyti Lietuvos etno kultūrine plotmę, supažindinti Lietuvos gyventojus, o ypatingai jaunąją kartą su senolių tradicijomis pamažu atgimsta įvairiausi senieji menai, folklorinės muzikos plėtojimas ir kita panaši veikla. Dalyvaudami įvairiose veiklose sutinkame ir susipažystame su begale senovinių instrumentų, jų muzika ir galimybėmis. Šiame darbe aprašysiu viena unikaliausių ir mažiausių pasaulyje instrumentų, apie kurį teko sužinoti tik prieš keletą metų, tai dambrelis. Pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje vis dažniau šis instrumentas yra naudojamas įvairių folkloro ir šiuolaikinės muzikos kolektyvų. Didelis susidomėjimas dambreliu pastebimas įvairių netradicinio folkloro renginių metu, atsiranda vis daugiau žmonių besidominančių šiuo instrumentu Lietuvoje. Dambrelis vadinamas vienu mažiausių instrumentų pasaulyje, plačiausiai paplitęs Azijos šalyse. Pirmieji istoriniai šaltiniai, kurie byloja apie dambrelio atsiradimą, gyvavimo pradžią buvo II a. prieš Kr., muzikantai grojantys dambreliu pavaizduoti Kinų tapyboje. Manoma, kad Į Europą atkeliavo XIII a. iš Azijos šalių. Temos aktualumas šiandien, manau, yra labai svarbus, instrumento įtaka mūsų etniniam muzikavimui vis pastebimesnė, instrumentas naudojamas plačiau ir gausiau, bet kol kas nėra tiksliai išnagrinėta iš kur dambrelis atsirado Lietuvoje, iš kokių kraštų atkeliavo, kaip ir kur jis naudojamas šiuolaikiniuose muzikos ansambliuose. Šiuo metu esamuose rašytiniuose šaltiniuose yra tik keletas literatūrinių nuotrupų apie dambrelio kilmę Lietuvoje ir jo naudojimą XIV – XV amžiuje1. Darbo tikslas – išnagrinėti dambrelio atsiradimą ir raidą Lietuvoje, jo vietą ir reikšmę šiandienos etniniam muzikavimui. Pagrindiniai uždaviniai. 1. Apžvelgti Europos ir pausaulinę mokslinę medžiagą apie dambrelio paplitimą ir atsiradimą. 2. Susieti pasaulinę mokslinę medžiagą su Lietuviškais šaltiniais apie dambrelio paplitimą. 3. Išanalizuoti ir aprašyti dambrelių fizines bei akustines savybes, išnagrinėti jų skleidžiamo garso spektrogramas. 4. Ištirti dambrelio naudojimą Lietuvos muzikinių ansamblių bei pavienių žmonių kūryboje. 5. Išnagrinėti instrumento vartojimą šiuolaikinėje muzikinėje ir etninėje kultūroje.
1 http://www.antiqua.lt/VR_tyrimai.htm, - žiūrėta 2008 11 16
4 Tyrimo objektas – dambrelio atsiradimo teorija, muzikinės galimybės, paplitimas ir naudojimas Lietuvoje. Renkant medžiagą šiam darbui, ją sisteminant naudotasi šiais metodais: analizė, apklausa, lyginimas, abstrakcijos, apibendrinimas. Analizės metodu darbe nagrinėjama dambrelio muzika, jos vartojimo papročiai, istoriniai faktai, atlikimo ypatumai. Analizuojama rašytinės literatūros žinios apie instrumento atsiradimą pasaulyje, bei raidą Lietuvoje. Taip pat darbe nagrinėjamos dambrelių fizinės savybės bei skleidžiamo garso spektrogramos. Tiriama dambrelio sąsaja su folkloro bei šiuolaikine muzika. Lyginimo metodu lyginama, Europos ir pasaulio literatūros šaltiniai, kuriuose randama medžiaga apie dambrelio atsiradimą ir vystymąsi. Sugretinama įvairių dambrelių akustikos bei fizinių savybių panašumai ir skirtumai. Lyginamas instrumento paplitimas bei panaudojimas pasaulinėje muzikoje, nustatoma dambrelio vieta etninės muzikos kultūroje. Palyginama įvairiapusiškas dambrelio panaudojimas skirtingų stilių Lietuvos muzikiniuose ansambliuose. Nagrinėjama instrumento darna su kitais folkloriniais ir moderniais instrumentais. Abstrakcijos metodu bandoma apibrėžti apytikslius dambrelio muzikos gyvavimo istorijos laikmečius, įvardinsimos svarbiausios aptinkamos žinios. Apklausa – tai viena iš svarbiausių darbo dalių, kurioje pateikiamos žinios iš asmenų, kurie plačiai naudoja dambrelį savo kūryboje, sieja jį su kitais instrumentais. Šiame darbe aprašomi bei aptariami jų pateikti atsakymai į dviejų anketų klausimus (Priedas Nr. 1, VDU ER2047). Apibendrinimo metodu susisteminama visa darbe analizuojama medžiaga ir pateikiamos išvadas. Šio darbo medžiagos ruošimas vyko įvairiapusiškai. Pradžioje domėtasi įvairiais literatūros šaltiniais internete. Vėliau buvo analizuojamos lietuviškos knygos, kuriose buvo užsiminta apie dambrelius [12,23]. Domintis Lietuvoje dambreliais grojančiais kolektyvais, bendrauta su kolektyvų nariais, diskutuota apie dambrelių panaudojimą jų muzikoje. Taip pat analizuota medžiaga iš įvairių lankytų festivalių [Mėnuo Juodaragis4, Suklegos5, Archelogijos dienos Kernavėje6, Senųjų amatų dienos trakuose7], kurių metu dambreliai buvo viena iš programos dalių. Atliktos dvi apklausos: viena jų buvo organizuota sukuriant internete apklausą [apklausa8] kita atlikta pateikiant konkrečius klausimus Lietuvos muzikiniams kolektyvams, kurių kūryboje naudojamas dambrelis. Muzikologinė darbo dalis apie dambrelių garso dažnių spektrogramų tyrimą atlikta su garso
2 Paliulis S. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. V. 1959. 3 “Lietuvos muzikos enciklopedija”. V. 2000. 4 www.mjr.lt, žiūrėta 2009 11 15 5 www.suklegos.lt, žiūrėta 2009 11 15 6 www.kernave.org , žiūrėta 2009 11 15 7 http://www.tpl.lt/senuju-amatu-dienos-traku-salos-pilyje/ , žiūrėta 2009 11 15 8 http://www.apklausa.lt/f/dambrelis-ir-jo-raida-lt-17642/answers/new, žiūrėta 2010 03 12
5 specialistų pagalba [Muzikos laboratorija9], pasitelkiant kompiuterinės garso analizės programas. Darbe išnagrinėtos dvidešimties skirtingų dambrelių spektrogramos. Visi šie duomenys pateikti ir apibendrinti šiame darbe. Pateikta teorinio pobūdžio medžiaga yra pakankamai plati, tačiau didžioji dalis šaltinių apima kitų pasaulio šalių istorinę medžiagą apie dambrelių atsiradimą. Lietuvoje šios medžiagos labai mažai, todėl yra puiki erdvė plėsti tokius tyrimus bei giliau išnagrinėti Lietuvos istorinius šaltinius šia linkme. Šiame darbe gausiai naudojama internetinė medžiaga, knygos, įvairūs straipsniai, kurie analizuojami ir struktūrizuojami išdėstant pagrindinius istorinius faktus ir teiginius. Darbe rasime daug subjektyvios medžiagos, gautos bendraujant su apklausų respondentais apie dambrelių muzikos naudojimą Lietuvos muzikiniuose ansambliuose bei pavienių asmenų muzikinėse kompozicijose. Didžiausi sunkumai su kurias teko susidurti, tai nedidelis kiekis informacijos apie dambrelius Lietuvoje, ir daug painios istorinės medžiagos apie jo atsiradimą įvairiose pasaulio šalyse. Darbo rezultatas – apibendrinta literatūra, apklausti Lietuvos muzikiniai ansambliai, pavieniai asmenys, kurie domisi bei naudoja šį instrumentą savo kūryboje. Darbas atskleidžia daug naudingos informacijos besidomintiems dambrelio istoriniu aspektu, fizikinėmis savybėmis, muzikinėmis galimybėmis, bei paplitimu dabartinėje lietuvių muzikinėje ir etninėje kultūroje.
9 www.muzlab.lt , žiūrėta 2010 03 20
6 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE
5.1 Dambrelio raida pasaulyje
Moksliniuose rašytiniuose archyvuose dambrelius minint sutinkame gana dažnai, jie yra nagrinėti įvairiose šalyse daugiausiai Azijos šalyse, Rusijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Amerikoje. Šių šalių kalbomis yra išleista daugiau nei 20 knygų apie dambrelius, jų istoriją ir grojimą jais. Lietuvos mokslinėse knygose, apie dambrelius užsimenama ypatingai nedaug, kaip muzikos instrumentas jis yra minimas „Lietuvos muzikos enciklopedijoje“ I tome. Su dambrelio pavadinimu ir apibūdinimu susiduriame S. Paliulio knygoje „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“. Analizuojant istorinę mokslinę medžiagą, kurios daugiausiai randama internete, trumpai pateiksime dambrelio sandarą, pavadinimo įvairumą, bei atsiradimo prielaidas pasaulyje. Dambrelis - tai muzikos instrumentas lamelofonas (virpinamas metalo liežuvėlis). Jis priskiriamas skambinamųjų idiofonų grupei. Gaminamas iš metalo, rečiau - palmės medienos, bambuko, kaulo. Metalinis 5-10 cm ilgio siaurėjančios pasagos (kartais trapecijos) formos korpusas per vidurį turi pritvirtintą plieninį 6-12 cm ilgio ir maždaug 0,5 cm pločio liežuvėlį užlenktu galu - vąšeliu. Grojant dambreliu, siaurasis korpuso galas nepilnai sukandamas arba priglaudžiamas prie dantų, o liežuvėlio vąšelis virpinamas pirštais. Liežuvėlis išduoda vieną pastovų pagrindinį toną, o burnos ertmė atlieka rezonatoriaus funkciją. Kalbos padargais išryškinami įvairūs obertonai. Dambreliu galima pagroti įvairiausias natas, bei muzikines kompozicijas. Paplitęs daugelyje pasaulio tautų Šiaurės Europoje, Eurazijos stepėse, Šiaurės Sibire ir kt. Ypač populiarus Tuvoje, Chakasijoje, Jakutijoje, Pietų Indijoje, Indonezijoje, Aliaskoje. Angliškai vadinamas Jew's harp „žydo arfa“, šis instrumentas nei su žydais ar judaizmu, nei su arfa nieko bendra neturi. Dambrelis įvardijamas, kaip instrumentas, kuris asocijuojasi su magija, ir dažniau naudojamas šamaniniuose ritualuose. Instrumentas daugelyje pasaulio kultūrų yra žinomas skirtingais pavadinimais. Dažnai pasitaikantis angliškas pavadinimas „Jew‘s harp“ yra ginčytinas ir jį vengia naudoti daugelis kalbininkų. Kitas naudojamas dambreliui atpažinti pavadinimas, ypač mokslinėje literatūroje vartojamas senesnis pavadinimas „English trump“, pasiskolintas iš prancūziškos dambrelio reikšmės „guimbarde“. Toliau nagrinėdama dambrelio pavadinimo kilmę randu daug teorijų, iš kurių viena teigia jog pavadinimas „jew‘s harp“ galėjo būti gautas iš plačiai jį naudojančių euro Azijos kultūros žmonių. Kitas aiškinimas teigia, kad čia yra kalbinis iškraipymas „jew‘s harp“, kitas mažiau priimtinas paaiškinimas, kad šis iškraipytas žodis kilo iš „juice harp“, nuo seilių kiekio kurios tekėdavo grojant, kaip grojo neprofesionalus muzikantas. Abu šie paaiškinimai yra su
7 trūkumais ir paviršutiniški, šitokie aiškinimų variantai pasirodė tik XIX – XX amžiuje. Taigi daugybėje pasaulio šalių šis instrumentas vadinamas įvairiausiais pavadinimais, jų aptinkama apie 1000 skirtingų, dažniausiai yra naudojami jungiamieji žodžiai, burna, lūpos, dantys su arfa arba garsas. Pateikiami įvairiausių šalių dambrelių pavadinimai: Afganistanas – chang, Argentina – torompe, Austrija – maultrommel, Bosnija – drombulja, Brazilija - berimboca, harpa de boca, berimbau de boca, Bulgarija – drumboy, Kanada - jew's harp, Čilė – trompe, Kinija - kOu xiAn (lit. "burnos virvelė"), Kroatija – drombulja, Čekija – brumle, Danija - jOdeharpe (lit. "Jew harp"), Estija - parmupill (lit. "skraidantčio arklio“ instrumentas), Suomija – munniharppu, Prancūzija – guimbarde, Korsika – riberbula, Vokietija - Maultrommel (lit. "burnos būgnas"), Havajai - ukeke, Vengrija – doromb, Islandija - gyingaharpa (kjálkaharpa), Indija – morsing, gogona, morsing, mukhar-shanq (lit. "burnos kriauklė"), Indonezija – genggong, ore-ore mbondu , yori, karinta, karombi, Iranas - zanboorak , Airija - trumpa; tromb, Izraelis - nevel pe (lit. "burnos arfa"), Italija - scacciapensieri ("minties sklaidytojas"), Sardinija - trunfa or trumba, Sicilija – marranzanu, Japonija - koukin (lit. "burnos arfa"), Latvija – vargāns, Lietuva – dambrelis, Mongolija - khel khuur ( lit. "liežuvio smuikas"), Nepalas - Murchunga, Nyderlandai - mondharp (lit. "mouth harp"), Norvegija - munnharpe (lit. "mouth harp"), Filipinai – kubing, aroding, Poland – drumla, Portugalija – berimbau, Romėnija – dramba, Rusija - vargan (vargonai), Baškirija - kubyz (кубыз), Tuva - khomus, homus, komus, xomus (ksomusas), Jakutija - khomus (ksomusas), Slovakija – drumbľa, Serbija - drombulje (дромбуље), Slovėnija – dromja, Pietų Afrika – trompie, Ispanija - guimbarda or birimbao or arpa de boca, Austrija – trompa, Euskal Herria (Basque country) - musugitarra (lit. "bučinio gitara"), Švedija - mungiga (lit. "burnos smuikas"), Taivanas - datok arba tivtiv, lubu, honghong, Tailandas - jong nong arba huen, Turkija - gopuz , Jungtinė Karalystė tromb (Gaelic), sturmant, Ukraina – drymba, Uzbekistanas - chankovuz arba Chang-kobuz, Vietnamas – dan moi. Matydami tiek daug skirtingų pavadinimų galiu daryti išvadą , kad instrumentas tikrai plačiai naudojamas įvairiose pasaulio šalyse, vienose daugiau ir gausiai muzikinėje kultūroje, kitose mažiau. Pagal žemiau pateiktą žemėlapį matome, kad gausiausiai dambrelis naudojamas šiaurės Azijos šalyse, centrinėje Europoje ir Pabaltijo šalyse aptinkamas kiek rečiau, taip pat gausiai grojama juo Jungtinėje Karalystėje, bei Rusijoje.
8 pav. 1 Dambrelių paplitimas pasaulyje
5.2 Dambrelio istorinė raida
Manoma, kad dambrelis vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje: muzikantai, grojantys dambreliu, kinų tapyboje vaizduojami jau nuo III a. pr. Kr. Į Europą atkeliavo iš Azijos apie XIII a. Seniausi Europos dambreliai rasti 1399 m. sugriautos Tanenbergo pilies griuvėsiuose. 14-15 a. Europoje buvo populiarus tarp žemesnio luomo atstovų. Juo grodavo keliaujantys prekiautojai, artistai, muzikantai, fokusininkai, elgetos. Yra žinių, kad samdomi kariai laisvalaikiu grodavo šiuo instrumentu. XVIII a. dambrelis garsėjo kaip virtuoziško muzikavimo instrumentas. Per visą Europą, Aziją iki Ramiojo vandenyno išskyrus Australiją, dambrelių užuominų istorinių yra randama visur. Prieš atrandant dambrelio pėdsakus Brazilijoje, teigiama kad iki tol dambrelis buvo išvežtas kaip prekė iš Europos, niekur jo iškasenose nebuvo rasta. Vėliau daugiausiai randamas Rusijoje. Bambukinės ir medinės formos plokštelės yra rasta Ramiojo vandenyno, Azijos ir pietų Kinijos teritorijoje. Metalinės plokštelės formos rastas šiaurės Kinijoje. Per visą Europos kolonizacija, kriaušės pavidalo dambrelis buvo įvežtas į Ameriką, Afriką ir Australiją, daugiausiai iš Olandijos ir Anglijos. Siberijoje ir Mongolijoje dambrelis buvo naudojamas transui ir ligų išgydymui. Teigiama , kad dambrelis buvo naudojamas įvairiems gydymams, psichoterapijai.
5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje
Instrumento istorijos raida didžiąją dalimi priklausoma nuo archeologinių tyrimų, mokslininkai studijuoja tradicinius instrumento tipus, kaip jie naudojami šiandiena, ir kaip buvo naudojami anksčiau. Etnomuzikologai tyrinėja ir analizuoja muziejų kolekcijas, tokių kaip „Musée de l’Homme“ Prancūzijoje, „Pitt Rivers“ ir „Horniman“ muziejus Jungtinėje Karalystėje.
9 Kolekcijos yra gausios, bet joms trūksta, istorinio autentiškumo. Archeologinių dambrelių atradimas, yra nepaprastai retas, daugiausia dėl vietinio klimato ir instrumentų medžiagos. Egzistuoja nepaprastai seni radiniai, jų amžius svyruoja tarp 2 000 ir 2 400 metų. Randamos šių instrumentų iškasenos, buvo dažnai aptariamos su įkarščiu, tikslus datos nustatymas buvo sudėtingas, ypač iki pokarinės eros. Trijų dambrelių pavyzdžiai, atrasti XIX amžiuje Gallo-Romos vietovėse, Prancūzijoje, sukėlė tam tikrą sujudimą tarp dambrelio tyrėjų. Teigiama, kad rasti dambreliai XX a. pietryčių Anglijoje yra seni , kaip ir Gallo-Romos vietovėse. Bet analizuodami šiuos duomenis, mokslininkai teigia, kad instrumentai galėjo būti atvežtiniai ir numesti iš kitų šalių, kaip Gallo-Romos ir Anglijos vietovių, nes viršutinis dirvos sluoksnis metai iš metų kinta, todėl vykstant cheminėms ir fizikinėms reakcijoms radinio būsena pakinta. Toliau nagrinėjamuose šaltiniuose teigiama kad nėra jokių vietinių Romos imperijos gyventojų įrodymų, kad jie naudojo dambrelius, nerasta jokių Romos rašytinių užuominų, kad tokiais instrumentais buvo grojama, taigi tokia gausa spėjimų ir teiginių, neleidžia tiksliai nusakyti iš kur dambrelis atklydo į Jungtinės Karalystės žemes ir Europą. Vienas iš priimtų teiginių kur dambrelis anksčiausiai buvo rastas, yra Upsala Švedijoje, dambrelis čia rastas XII a. (5 pav.). Tai labai savitas, esantis plaukų formos smeigtukas be būdingos užsilenkimo formos. Gjermund Kolltviet filosofijos daktaro disertacijoje teigiama, kad dambrelio forma per amžius kito visoje Europoje ir jo pagrindinė teigiama teorija yra ta, kad seniausias dambrelis buvo panašus į rastą Upsaloje, vėliau besiplėtojant instrumentui jo forma pakito, išsilenkimas gavosi ryškesnis, ir liežuvėlis ilgesnis. (2 pav.) Taip pat pastebimos ir randamos dambrelio užuominos Europoje XIV amžiuje, kur dambrelis atpažįstamas iš antspaudo (Trompii Gruningen šeimos relikvijos) Šveicarijoje. Anglijoje taip pat randamas ant vyskupo Wickham William lazdos fantastiška serija miniatiūrinio emalio angelų, žaidžiančių su įvairiais muzikos instrumentais, iš kurių vienas aiškiai rodo dambrelį ir angelą grojantį instrumentu. (3/4 pav.)
5 pav. Upsala
3 pav. Crozier angel 4 pav. Chinese drawing 2 pav. Liežuvėlio kitimas
10 Renkant ir analizuojant šimtmečių medžiagą labiausiai tikėtina ir patraukli instrumento pradžios teorija - siūlo dambrelį kildinti iš Azijos, nors nėra jokio įrodymo, kad jis kilęs būtent iš čia. Bambukinių dambrelių daugiausiai yra rasta Azijoje ir Polinezijoje, bet stebint ir analizuojant instrumento struktūrą galima teigti jog dambreliai plėtojosi įvairiuose regionuose, nepriklausomai nuo medžiagos. Įvairiausi grojimo būdai, išskiria skirtingų tautų instrumento funkcijas, bet esmė išlieka ta pati. Muzikologas, Atžarus Sachs manė, kad pakeitimas nuo bambuko į metalą tikėtina kad įvyko Šiaurinėje Indijoje. Mokslininkas Sibyl Marcuse parodo, kad instrumentai Taivano ir Filipinų salų Engalio atstovauja pereinamajam tipui, kadangi jie yra idioglot‘o formos, bet hetroglot‘o gamybos (6 pav.) Bambukas ar medinis rėmas su metaliniu liežuviu, pagamintu Vietname, tikrai turi savybes hetroglotinio instrumento, bet galėtų būti ir metalinio tipo kopija, pasigaminant jį naudojant vietines medžiagas. Matoma yra, kad idiogloto tipo instrumentai koncentruojasi aplink Aziją ir hetrogloto tipo centras aplink Europą.
6 pav. Pereinamasis dambrelis Teoriškai instrumentas galbūt buvo išvystytas Europoje ir ne nuo bambuko. Dar vienas teorijų teigia, kad dambrelis atvyko į Europą ir vidinę Aziją iš šiaurės Kinijos, per Centrinės Azijos sienas su Iranu ir Afganistanu. Taigi dambrelio paplitimas yra konstatuojamas labai plačiai teigiama, kad jis keliaudamas į atitinkamas prekybines vietas, galėjo pakeliui pasiklysti ir kitose šalyse, taip jis gausiai paplito vidurio Azijos žemyne. Dambrelis yra tarptautinis instrumentas, kuris tikėtina, kad atsirado Azijoje ir važiavo į Europą, atsirasdamas joje XIII amžiuje. Archeologiniai įrodymai galėtų pastumti datą atgal, ir įrodyti dambrelio atsiradimą Romos epochoje, tai būtų fantastiškas atradimas. Dambrelis Europoje pasirodė, kai ji buvo visiškai susiformavusi. Ankstesni randami dambrelio formos muzikiniai instrumentai galėjo būti kildinami nuo plaukų smeigtuko, įvardijama, kad jie buvo mediniai, ir gal būt po žeme ilgai neišsilaikė todėl jų nerandama archeologiniuose kasinėjimuose. Tokie teiginiai beabejo labai pakenkia teiginiui, kad instrumentas egzistavo jau žymiai anksčiau, bet galimas detalesnis rašytinių, bei vaizduotinių šaltinių analizavimas, ir dambrelio istoriografinis atsiradimo tyrimas.
11 5.4 Dambrelio naudojimas įvairiose muzikinėse kompozicijose
Tautinėje muzikoje. Dambrelis yra vienas iš sudedamųjų dalių Tuva kultūros muzikoje. (Tuva – yra Rusijos dalis, apsigyvenusi prie Turkijos piliečių, netoli mongolų). Tuvoje vadinamas - khomuz, instrumentas naudojamas groti tiems patiems melodijų obertonams, kurie naudajami khoomei, sygyt, ir kargyraa stilių muzikoje ir obertonų dainavime. Instrumentas taip pat yra tautinės Alpių muzikos dalis, nuo Vengrijos iki Prancūzijos. Anksčiausias aptiktas radinys yra bronzinis dambrelis V – VII amžiuje. Klasikinėje muzikoje. Apie 1765 metus, Kompozitorius Johannas Georgas Albrechtsbergeris (L. van Beethoveno mokytojas) sukūrė mažiausiai septynis koncertus dambreliui ir styginiams (trys iš jų išliko Budapešto bibliotekoje). Vokiečių meistras J. H. Scheibleris į vieną instrumentą sujungęs 11 dambrelių, pagamino muzikos instrumentą aurą. Indijos klasikinėje muzikoje, instrumentas dažnai naudojamas kaip mušamiesiems instrumentams akompanuojantis instrumentas. Pasaulinėje muzikoje, dambrelis dažnai randamas muzikinių grupių repertuaruose , kurios groja alternatyviąją arba pasaulio muziką. Populiariojoje muzikoje, dambrelis naudojamas įvairiose muzikinėse kombinacijose folklore, roke, pop muzikoje.
5.5 Dambrelio raida Lietuvoje
Dambrelis Lietuvoje turi keletą pavadinimų, vadinamas pagal regionus išsidėsčiusius Lietuvoje - bandūrėlis, bindūrėlis, dambras, varganas, šeivelė, kanklikė. Manoma, kad į Lietuvą dambrelis atkeliavo iš Vakarų Europos. Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir totoriai. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti liaudies muzikoje, taip pat LDK didikų rūmų muzikoje. Trakų salos pilies teritorijoje rastas XV a. dambrelis. Dambrelį 1744 m. mini T. Lepneris knygoje „Der Preusische Littauer“, 1747 m. Pilypas Ruigys „Lietuvių- vokiečių ir vokiečių- lietuvių kalbų žodyne“, 1818 Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. Iki XX a. I pusės dambreliais kaimo kapelose būdavo griežiamos šokių ir dainų melodijos, improvizacijos. Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio dambreliais griežiama folkloro ansambliuose. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad seniausieji Lietuvos etninėje teritorijoje rasti muzikos instrumentai yra žalvario amžiaus ir vėlesnių epochų: kaulo švilpukai, kabučiai, žvangučiai, varpeliai, molinukai ir tarp jų taip pat dambreliai. Didžiausias liaudies muzikų instrumentų tipų, jų versijų, variantų įvairovė susiklostė feodalinėje epochoje. Taip pat dambrelio atsiradimo istorija Lietuvoje manoma, kad lėmė nemaža lietuvių liaudies ir profesionaliųjų muzikos instrumentų genetinių bendrumų, skolinių, ar analogijų su kitų pasaulio, ypač Europos (baltų, slavų, finourgų, germanų) tautų muzikos instrumentais. Taigi dambrelis atkeliavęs į Vakarų Europą vėliau atkeliavo į Lietuvą, nors beabejo, galime diskutuoti ir nagrinėti įvairius teiginius, apie dambrelio kelionę į
12 mūsų kraštą, bet tai yra tik spėljimai. Tautiečiai, kurie šiuo metu populiariną dambrelių muziką Lietuvoje teigia, kad galbūt dambrelis ir neatkeliavo iš niekur, kad galbūt ir mūsų protėvių gentys sugebėjo šį nesudėtingą, bet unikalų instrumentą pasigaminti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie instrumentai Lietuvoje labai reti. Jie iki šiol žinomi tik iš pilių - Trakų ir Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos kasinėjimų: jų rasta XIV-XV a. sluoksnyje10. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus to laikotarpio valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai. Ant vieno iš Vilniaus Žemutinės Pilies rastų dambrelių, valant rūdis, atidengtas įspaudas – šešialapė gėlytė. Gali būti, kad tai – meistro, gaminusio dambrelį, ženklas. Literatūra, kurioje aptinkami aprašomieji faktai apie dambrelį yra „Lietuvos muzikos enciklopedija“ I tomas. Lietuvoje metalo gamybos dambreliai nuo seno vartoti liaudies, iki XX a. I pusės dambreliu kaimo kapelose buvo griežiamos šokių, dainų melodijos, improvizacijos. Dambrelius pirkdavo mieste arba nukaldavo kaimo kalviai. Apibendrinant “Lietuvos muzikos enciklopedijoje” pateikiami apibūdinamieji faktai, medžiaga apie dambrelį, kaip instrumentą, kuris yra paplitęs įvairiose Pasaulio šalyse, apie jo randamus pėdsakus Lietuvos etninėje muzikinėje kultūroje. Su dambrelio pavadinimu ir apibūdinimu susiduriame S. Paliulio knygoje „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ . Autorius čia labai mažai užsimena apie patį instrumentą paaiškina jo išvaizda, kaip jis padaromas “paimama storos vielos apie 18 cm, ties jos viduriu kietai pritvirtinama plona plieninė plokštelė kokių 8 cm ilgio ir 0,5 cm pločio. Viela sulenkiama suspaustos pasagos pavidalu.“11 S. Paliulis mini , kad dambrelio muzika nėra garsi, bandūrėliu grodavo, arba senovėje sakydavo , kad kankliuodavo įvairius šokius ir dainas. Tai dažniausiai paauglių, pusbernių muzika, - tokių, kurių neįsileisdavo suaugęs jaunimas į savo pasilinksminimus. Jie ruošdavo atskirus pasilinksminimus ir juose skambindavo bandūrėliu. Autoriaus knygoje rašoma apie tai , kad bandūrėlis XX a. pradžioje buvo plačiai naudojamas Kupiškio, Vabalninko, Biržų, Pandėlio apylinkėse. Apie 1902 m. bandūrėliu kankliuodavo Baibokų kaimo Vaitiekūnas. Bandūrėlį jam nukalęs kalvis Čibas. Apie 1905 m. bandūrėliu skambinęs salamiestėnas Jonas Žalinkevičius, 1918 – 20 m. – Svilių Ernastas Vadlūga, Petras Valackas ir kiti. Bandūrėlis buvo derinamas ir prie kitų instrumentų – kanklių, lumzdelių. Dambrelis kaip muzikinis instrumentas Lietuvoje nėra išsamiai nagrinėtas. Susiduriame tik su keletu lietuviškų straipsnių, reportažų internete, taip pat dambreliai yra minimi grožiniuose kūriniuose K. Donelaičio „Metai“. Dambrelis XXI amžiuje labai dažnai sutinkamas įvairiuose etninės kultūros renginiuose, tradicinėse šventėse. Vis daugiau atsiranda žmonių besidominančių dambrelių muzika, jų istorija ir palikimu.
10 http://www.antiqua.lt/VR_tyrimai.htm, - žiūrėta 2008 11 16 11 Paliulis S. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. V. 1959., 38 psl.
13 6. DVIDEŠIMTIES ĮVAIRIŲ PASAULIO ŠALIŲ TIRIAMŲ DAMBRELIŲ FIZINĖS SAVYBĖS
Pirmajame skyriuje aptarę dambrelio istorijos prielaidas, jo atsiradimo numatomus būdus bei paplitimą pasaulyje, sekančiuose trijuose skyriuose detaliau panagrinėsime skirtingų dambrelių fizines savybes, garso spektrų panašumus bei skirtumus, grojimo galimybes, skambesio tonus. Šioje pateiktoje lentelėje apibūdinsime dvidešimties pasirinktų įvairių pasaulio šalių/ vietovių dambrelius, jų fizines savybes, būdingas tam tikros rūšies dambreliams. Pateiksime fotonuotraukas kaip dambreliai atrodo. Lentelė sudaryta iš penkių skilčių, pirmojoje skiltyje nurodomas dambrelio numeris ir fotonuotrauka. Dambrelio numeris naudojamas pagal internetinėje svetainėje12 sugrupuotas dambrelių rūšis, bei jiems priskirtus kodus. Antrajame stulpelyje įvardijamas originalus dambrelio pavadinimas, taip kaip jis vadinamas tam tikroje šalyje, vietovėje. Trečiajame stulpelyje pateikiamos žinomos fizinės savybės: medžiaga, grojimo galimybės. Ketvirtajame pateikiama visų dambrelių išmatavimus ilgį ir plotį centimetrais. Paskutiniajame stulpelyje, nusakoma iš kurios šalies ar vietovės yra dambrelis.
12 www.danmoi.de, žiūrėta 2009 04 20
14 Numeris/Nuotrauka Pavadinimas Fizinės savybės Išmatavimai Šalis/Vietovė MKA-1 Khomus Rankų darbo 7 cm – ilgis Rusija, Altajaus 2,7 cm - plotis kalnai, Centrinė Pagamintas: žalvaris (pagrindas), Azija nerūdijantis plienas (liežuvėlis)
Turtingas galimybėmis išgroti įvairius obertonus.
MMB – 2 Koncertinis Rankų darbo 10 cm – ilgis Rusija, Altajaus Khomus 4 cm - plotis kalnai, Centrinė Pagamintas iš specialaus „kubyze“ Azija plieno
Puikus ir gilus garsas, turtingas obertonais.
Galima išgroti šias oktavas - C C G C1 E1 G1 B-flat1 C2 D2 MMI-58 Morchang Rankų darbo 11 cm – ilgis Pietų Indija, 4,3 cm – plotis Centrinė Azija Pagamintas iš žalvario
Tinkamas greitam ir galingam grojimui, galima išgauti aukštą garsą, turtingas obertonais.
Garsas aštrus, aukštas, labai garsus.
15 Suderintas B oktava
MKK-13 Temir Komuz Rankų darbo 6 cm – ilgis Kirkizija, Centrinė 2,3 cm - plotis Azija Pagamintas iš plieno
Aštrus ir aukštas garsas Turtingas obertonais.
MKJ – 27 Khomus Pagamintas iš plieno 8,5 cm – ilgis Jakutija, 3,3 cm - plotis Centrinė Azija Sudėtingas modelis
Išlaikantis labai ilga ir švarų garsą
16 MBF – 2 Guimbarde Pagamintas iš bambuko 13,5 cm – ilgis Mongolija, Centrinė 5,3 cm - plotis Azija Grojamas traukiant virvelę, panašus į japonų Mukkuri.
Labai platus liežuvis, žemas garsas. Pritaisytas mažas skambutis.
MMN – 41 Murchunga Rankų darbo 20 cm – ilgis Nepalas, Centrinė 7,8 cm - plotis Azija Stiprus dambrelio rėmas - pagamintas iš vario
Liežuvėlis pagamintas iš plieno, dekoruotas raštais.
Garsas švelnus ir žemas.
MMP – 5 Chang Mažas dambrelis 16 cm – ilgis Pakistanas, 6,3 cm - plotis Centrinė Azija Pagamintas iš žalvario.
Rėmas dekoruotas ornamentais.
17 MMTM – 1 Kobyz Rankų darbo 19 cm – ilgis Turkmenija, 7,4 cm - plotis Centrinė Azija Išsiskiria ypatingu dekoravimu
Pagamintas iš plieno, unikalus dizainas.
Liežuvėlis minkštas.
Garsas šiltas, paprastas, žemas.
MKT – 4 Khomus Pagamintas iš plieno 9 cm – ilgis Tuva, Centrinė Plokščio rėmo modelis 3,5 cm - plotis Azija
Garsas vidutinis, plaukiojantis.
MJB – 1 Makurri Pagamintas iš bambuko: nendrė 16 cm – ilgis Šiaurės Japonija, prikabinta prie virvelės, kuria 6,2 cm - plotis Rytų Azija traukiant išgaunamas garsas.
Labai retas dambrelis
18 MSM-3 Kou Xiang Trigubas dambrelis – sudėtas iš trijų 5 cm – ilgis Kinija, Rytų Azija mažų dambrelių. 1,9 cm - plotis Pagamintas iš žalvario.
Kiekviena atskira sudėtinė dambrelio dalis turi savo oktavas, kuriomis galima varijuoti grojant.
Apibūdinamas kaip - politelefoninis kišeninis sintezatorius. MMV – 7 Dan Moi Rėmas – plokščias, pagamintas iš 11 cm – ilgis Vietnamas, Rytų žalvario. 4,3 cm - plotis Azija
Liežuvėlis – minkštas, pagamintas iš plieno.
Garsas švelnus, šiltas, gerai subalansuotas, lygus, turtingas obertonais.
MMO – 5 Rabach Rankų darbo 6,5 cm – ilgis Austrija, Europa 2,6 cm - plotis Pagamintas iš plieno, sunkus rėmas, minkštas liežuvėlis.
Puikus ir ramus garsas.
19 MMT – 1 Drumbla Rankų gamybos 7,5 cm – ilgis Čekija, Europa 2,9 cm - plotis Liežuvėlis stipriai įstatytas į rėmą.
Turi skirtingą, labai garsų garsą. Labai apribotas tinkamumas.
MMH – 4 Mondharp Dambrelis yra dvigubas 7 cm – ilgis Nyderlandai, 2,7 cm - plotis Europa Pagamintas iš plieno, abu r4mai sujungti.
Liežuvėlis vidutinio stiprumo.
Garsas aštrus, turtingas obertonais,
MMNO – 1 Munnharpa Mažas rankų darbo dambrelis. 7 cm – ilgis Norvegija, Europa 2,7 cm - plotis Liežuvėlis sujungtas metalo pleištu su rėmu.
20 MKR – 5 Vargan Rankų darbo dambrelis 8 cm – ilgis Rusija, Azija 3,12 cm - plotis Pagamintas iš plieno. Sunkus rėmas, pritvirtintas ant gabalo plieno.
Garsas vidutinis, šiltas.
MMD – 16 Prototype VII Pagamintas iš plieno. 7 cm – ilgis Vokietija, Europa 2,8 cm – plotis Rėmas – ekstravagantiškas, aštrus, unikalaus dizaino.
Garsas – šiltas, švelnus, plaukiojantis. Lygus, gerai subalansuotas.
MMD – 27 Wood-Brass Pagamintas iš medienos ir žalvario. Vokietija, Europa Jew's Harp Įvardijamas , kaip labai kūrybiškas išradimas.
Bandomas buvo pagaminti naudojant lūpinės armonikėlės liežuvėlius.
Išgaunami įvairūs tonai.
21 7. GARSO SPEKTRAI IR JŲ YPATUMAI
Nagrinėsime skirtingų dambrelių garso savybes pagal padarytas spektrogramas, tirsime jų akustines galimybes. Nagrinėjant dambrelių spektrus susidūriau su nauja medžiaga, kurios analizei prireikė pagalbos iš šalies matuojant spektrogramas. Tam buvo naudojama speciali kompiuterinė programa, analizuojanti garsą. Su programa buvo išmatuotos atskirų dambrelių garso spektrogramos, kurias toliau šiame darbe išanalizavau, nustatydama fundamentinį dažnį, aukštesnes virpesių harmonikas bei jas atitinkančias natas. Šiame skyriuje pateikiamos spektrogramos bei jų analizė. Toliau išnagrinėtose visose dambrelių spektrogramose pastebime dambrelių smailinių dažnių įvairumą tam tikrose srityse. Dažnių kitimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačio dambrelio sandaros, jo formos, medžiagos iš kurios ji pagamintas. Taip pat svarbus aspektas tai, kad, grojant dambreliu, galima varijuoti burnos ertmės tūriu, taip išgaunat skirtingus akustinius skambesius. Vienuose dambreliuose fundamentinėje harmonikoje yra pasiekiamas itin žemas dažnis. Tai lemia didesni dambrelio matmenys bei forma. Kituose pasiekiamas itin aukštas fundamentinis dažnis. Tokie dambreliai išsiskiria savo sudėtimi, t.y. dambrelis yra sujungtas iš dviejų, trijų dambrelių. Fundamentinė harmonika (dažnis) priklauso nuo dambrelio matmenų bei formos. Kuo ilgesnis liežuvėlis, tuo fundamentinis dažnis bus žemesnis. Kuo liežuvėlio masė bus mažesnė, tuo jis greičiau vibruos, o tai sąlygos didesnį fundamentinį dažnį. Taip pat ir įtakoja dambrelio lankelis, kuris veikia kaip rezonatorius. Kuo lankelis didesnis, tuo žemesnių dažnių smailės bus labiau išreikštos santykyje su aukštesniais dažniais (tačiau iki tam tikros ribos, ši taisykle galioja, kol liežuvėlio ir lankelio matmenys yra panašūs). Apie tai plačiau pateiksime visas išvadas ketvirtajame skyriuje.
22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 8. DAMBRELIŲ GARSO SPEKTRŲ PALYGINIMAS
Norint efektingai palyginti dambrelių garso spektrų skirtumus, bei panašumus, sudaryta lentelė, kurioje matome kiekvieno tiriamo dambreliotris pagrindines fundamentinių dažnių smailes, bei tam tikras pasiektas natas atitinkamose spektrų smailėse. Dambrelio Fundamentinis Nata Antroji Nata Trečioji Nata sutrumpintas dažnis, Hz spektro spektro pavadinimas smailė, Hz smailė, Hz MKA – 1 92 F2 188 F3 278 C4 MMB – 2 95 F2 190 F3 280 C4 MMI – 58 117 A2 235 A3 345 F4 MKK – 13 95 F2 188 F3 287 D4 MKJ – 27 90 F2 180 F3 279 C4 MBF – 2 75 D2 147 D3 225 A3 MMN – 41 56 A1 114 B2 155 D3 MMP – 5 148 D3 303 D4 466 A4 MMTM – 1 90 F2 183 F3 273 C4 MKT – 4 100 G2 204 A3 303 D4 MJB – 1 86 F2 169 E3 257 C4 MSM – 3 206 G3 420 G4 500 B4 MMV – 7 60 B1 120 B2 180 F3 MMO – 5 68 D2 132 C3 196 G3 MMT – 1 72 D2 141 D3 217 A3 MMH – 4 107 A2 148 D3 229 A3 MMNO – 1 96 G2 195 G3 289 D4 MKR – 5 80 E2 160 E3 240 B3 MMD – 16 70 D2 84 E2 94 G2 MMD – 27 55 A1 115 A2 174 F3
Galime pastebėti, kad pirmosios spektro smailės dažniai daugelio dambrelių panašūs yra dažnių intervale nuo 80 Hz iki 120 Hz dažnių intervale. Tokias charakteristikas atitinka 11 dambrelių iš 20 – ies tiriamųjų. Trijų dambrelių pirmoji spektro smailė atsiduria dažnių srityje nuo
43 70 Hz ir 75 Hz. Žemiau nei 70 Hz, pasiekia keturi dambreliai, o tai reiškia , kad jų pirmi dažniai yra patys žemiausi ir grojimo garsas yra žemiausias, tai dambrelių MMN – 41, MMV – 7, MMO – 5, MMD – 27. Dviejų dambrelių: MMP – 5 pirmoji spektro smailė yra ties 148 Hz, ir MSM – 3 pasiekia 208 HZ. Šių dviejų dambrelių dažniai pasiekia labai aukštą fundamentinio dažnio ribą pirmojoje spektro smailėje. Dambrelis MMP – 5 turi specifines fizines savybes, yra labai mažas, prailgintu liežuvėliu, galima teigti, kad nuo pačio dambrelio modelio priklauso ir tokios garso spektro savybės. Dambrelis MSM – 3 yra trigubas dambrelis, t.y. sujungti trys dambreliai į vieną, todėl grojant visais dambreliais kartu, sunku atskirti ir nustatyti pirmojo, antrojo ir trečiojo dambrelio spektrų smailes atskirai, nagrinėjamos tik trys pirmosios smailės. Todėl pirmasis fundamentinis dažnis – 208 Hz, toks dažnio spektras gali būti dėlto, kad dambrelio visi trys garsai susijungia į vieną ir gaunamas spektras pakyla aukščiau, nei kitų standartinių dambrelių. Išanalizavę fundamentinių dažnių suvestinę matome, kad didžiosios dalies dambrelių pirmoji smailė spektre pasiekia panašų dažnį.
Palyginkime pirmajam dažniui priskiriamas natas. F2 nata pasiekiama tarpe tarp 87 – 95 Hz, taigi šiame darbe analizuojamuose dambreliuose tokį fundamentinį dažnį pirmajame spektre pasiekia šeši dambreliai. Nata D2 pirmajame dažnio spektre pasiekia keturi dambreliai: MBF – 2,
MMO – 5, MMT – 1 ir MMD – 16. Natą A2 pasiekia du dambreliai, t.y MMI – 58 ir MMH – 4.
Natą G2 pasiekia taip pat du dambreliai MKT – 4 ir MMNO – 1. E2 natą pasiekia tik vienas dambrelis MKR – 5. Visų šių dambrelių pirmasis fundamentinis garso dažnis pasiekė antro lygio natas, tai reiškia, kad pasiektas garsas nėra pats žemiausias, o yra aukštesnis vienu negu pati
žemiausia nata. MMP – 3 dambrelis pasiekia natą D3, ir MSM – 3, pasiekia natą G3. Taigi šie du dambreliai pereina net į trečiąją natų grupę, jau pirmajame spektro dažnyje, ir jų garsas ir teoriškai ir klausant dambrelio yra aukštesnis už kitų dambrelių. Pirmąją natų grupę pasiekia tik trys dambreliai: MMN – 41, MMV – 7 ir MMD – 27. Šių dambrelių spektrai svyruoja nuo 55 – 60 Hz.
MMN – 41 ties 56 Hz pasiekia A1. MMV - 7 fundamentinis dažnis pirmajame spektre yra 60, ir pasiekia B1 natą. Dambrelio MMD – 27, fundamentinis dažnis pirmajame spektre yra 55 Hz pasiekia A1 natą. Taigi iš analizuojamų dambrelių tik trys dambreliai fundamentiniame dažnyje turi pačią žemiausia natą. Toliau analizuosime antrojo fundamentinio dažnio duomenis, ir pasiektas natas tam tikroje dažnių srityje. Pastebėjimas, kad daugelyje dambrelių fundamentinių dažnių srityje spektro smailių dažniai yra kartotiniai pirmajam fundamentiniam dažniui. Taigi antrojoje spektro smailėje tokią seka atitinka aštuoniolika dambrelių, taip tolygiai kisdami ir trečiajame spektre. Sekos neatitinka du dambreliai, tai MMH – 4 ir MMD – 16. Šių dambrelių fizinės savybės nuo kitų skiriasi tuo, kad abiejuose yra du liežuvėliai, ir tolygiai kintamus dažnius sunku užfiksuoti. Keturiolikos dambrelių spektrų dažnis pasiekia trečiosios natos eilę, jų dažnis svyruoja nuo 132 Hz iki 235 Hz. Keturių
44 dambrelių spektrų dažniai svyruoja nuo 84 Hz iki 120 Hz, pasiekdami antrąją natų grupę. Ir du dambreliai pasiekia ketvirtąja natų grupę, jų dažniai yra 303 Hz ir 420 Hz.
Palyginsime antrojo spektro fundamentinių dažnių pasiektas natas. F3 natą antrajame fundamentiniame spektro dažnyje pasiekia penki dambreliai: MKA – 1, MMB – 2, MKK – 13,
MKJ – 27, MMTM - 1. F3 nata. Pastebėjimas, kad šiuose penkiuose dambreliuose, kurie antrajame spektre pasiekia natą F, tai pirmajame fundamentiniame dažnyje taip pat buvo pasiekę natą F, tik skirtingoje natų grupėje, tai reiškia, kad pirmoji nata skamba žemiau, o antroji kiek aukščiau.
Dambreliai MMI – 58 ir MKT – 4 antrajame fundamentiniame dažnyje pasiekia natą A3, pirmajame spektre šių dviejų dambrelių natos atitinkamai buvo A2 ir G2. Taigi dambrelis MMI – 58 abiejuose spektruose atitinka A natą. D3 natą pasiekia trys dambreliai MBF - 2, MMT – 1 ir MMH – 4. Du dambreliai tokią pačią natą tik antrosios grupės buvo pasiekia ir pirmajame spektre tai MBF – 2 ir
MMT – 1. Dambreliai MKR – 5 ir MJB – 1 pasiekia natą E3. Pirmajame fundamentiniame dažnyje tik dambrelis MKR – 5 buvo pasiekęs E natą. MMNO – 1 dambrelis antrajame fundamentiniame dažnyje pasiekia natą G3. Dambrelis MMO- 5, pasiekia C3 natą. Du dambreliai, kurie pirmajame fundamentiniame dažnyje buvo pasiekia trečios grupės natas, tai antrajame fundamentiniame dažnyje pasiekia ketvirtos grupės natas, dambrelis MMP – 5 pasiekia D4, dambrelis MSM – 3 pasiekia G4.. Pirmojo fundamentinio dažnio spektre taip pat abu dambreliai buvo pasiekę D ir G natas. Likę keturi dambreliai pasiekia antrosios grupės natas, trys iš jų pirmajame spektre buvo pasiektos pirmos grupės natos, vienas buvo pasiekęs antros grupės natą, šių dambrelių dažniai yra žemiausi, ir garsas taip pat žemiausias klausantis gyvai ausimi. Dambreliai MMN – 41 ir MMV – 7 pasiekia B2 natą. Dambreliai MMD – 16 pasiekia E2. Paskutinysis dambrelis MMD – 27 pasiekia natą A2. Pirmajame fundamentiniame dažnyje jo nata taip pat buvo A. Trečiojo fundamentinio dažnio spektro analizė. Vienuolika dambrelių pasiekė ketvirtąją natų grupę ir jų dažnis svyruoja nuo 257 Hz iki 500 Hz. Aštuonių dambrelių fundamentinio dažnio spektras nepasiekia ketvirtosios grupės natos ir dažnis svyruoja nuo 155 Hz iki 240 Hz. Vieno dambrelio dažnis nuo pat pirmojo dažnio spektro taip ir išlieka antrojoje natų grupėje – MMD – 16. Taigi daugelis dambrelių spektrų tolygiai didėja pasiekdami pirmą, antrą, trečia, ketvirtą natųų grupes, ir tik keltas dambrelių nepasiekia tolygaus fundamentinio dažnio kilimo. Toliau panagrinėkime trečiojo spektro fundamentinius dažnius, bei pasiektas natas. Penkių dambrelių: MKA – 1, MMB – 2, MKJ – 27, MMTM – 1 ir MJB – 1 pasiektos natos yra C4. Keturių dambrelių, visų trijų spektrų pasiektos natos atitinka nuosekliai, pirmajame F2, antrame F3 ir trečiajame C4. Galime teigti jog šie keturi dambreliai pagal fundamentinius garso dažnius yra panašiausi tarpusavyje. Klausantis juos gyvai, dambrelių garsų tembras ir ritmas yra panašus, bet girdimas garsas ir išgaunama melodija yra skirtinga, galima bendra išgaunamą garsą susieti, bet klausantis ir analizuojant kiekvieną taktą girdime keturis skirtingus garsus. Trys dambreliai: MKK –
45 13, MKT – 4 ir MMNO - 1 pasiekia natą D4. Šiuose dambreliuose natos varijuoja skirtingai, todėl galime teigti jog dambrelių išgaunamas garsas ir pagal natas yra skirtingas. Klausantis gyvai garso ritmas ir tembras yra panašus, bet kaip ir prieš tai aptartuose dambreliuose melodija skiriasi, labai daug kas priklauso nuo meistro grojančio dambreliu, varijavimo juo, vienas dambrelis skamba intensyviau, kiti dambreliai skamba labiau prislopintai. Dambrelis MMI – 58, pasiekia F4 natą. Šio dambrelio spektras tolygiai didėja, natos pirmuose dviejuose spektruose buvo A, trečiajame F. Ir iš spektrų ir klausantis gyvai galime teigti jog dambrelio garsas yra šokinėjantis nuo aukščiausio žemo dažnio iki mažiausio žemo dažnio. Dambrelis MMP – 5, trečiajame spektre pasiekia A4 natą, šio dambrelio spektrai nenuosekliai didėja, kaip ir daugelyje. Pirmajame spektre buvo pasiekta trečios grupės oktava, antrajame ir trečiajame spektruose trečios grupės natos. Žemiausio garso dažnio spektras pasiekia šiame dambrelyje aukštus rodiklius iki 466 Hz. Klausantis dambrelio gyvai neatrodo , kad pasiekiami dažniai yra labai aukšti, skamba tradiciškai. Tokius dažnių parodymus galbūt įtakoja nestandartinė dambrelio forma, ir ilgas liežuvėlis, kurį vibruojant išgaunami tokie aukšti dažniai. MSM – 3 dambrelis trečiajame spektre pasiekia B4 natą. Šis dambrelis ir savo spektrograma ir skambesiu yra pats įdomiausias ir sudėtingiausias. Nors ir spektrai didėja tolygiai, bet vis tiek sunku ištirti pačius žemiausius garso spektrus, nes susidarius bangų interferencijai žemi dažniai dingsta, ir ties dažnių ribomis pasiekiami labai aukšti dažnių parodymai, trečiajame spektre siekia net iki 500 Hz. Taigi ir klausantis dambrelį ir matant iš spektrogramos parodymų matome, kad dambrelis skamba aukštesniais dažniais nei visi kiti dambreliai. To priežastis gali būti triguba dambrelio sudėtis ir trijų dambrelių susidūręs garsas. Likusieji aštuoni dambreliai pasiekia trečiajame spektre trečiąją natų grupę. Dambreliai MBF – 2, MMT – 1 ir MMH – 4 pasiekia A3. MBF – 2 ir MMT – 1 dambrelių spektrogramos sutampa nuo pirmojo dažnio, taigi pagal šiuos spektrogramų parodymus dambrelių skambesys turėtų būti vienodas arba labai panašus. Klausantis šių dambrelių garsai labai skiriasi, MBF – 2 dambrelio garsas ritmiškas greitas, žemas. MMT – 1 dambrelio garsas ištemptas, dambrelio garso iškilimai atrodo aukštesni. MMN – 41 dambrelis trečiajame fundamentiniame dažnyje pasiekia D3. Nuosekliai kinta nuo pirmojo spektro, turi vienus mažiausių spektrų kitimo dažnius, todėl analizuojant spektrogramą galime teigti jog šio dambrelio garsas yra labai žemas, klausantis tai galima patvirtinti. Dambreliai MMV – 7 ir MMD – 27 nuo pat pradžių turėdami itin mažus dažnio pasiekimus, abu pasiekia trečiajame spektre F3 natą. Pagal spektrogramas šie dambreliai taip pat turėtų būti žemo garso. Klausantis dambrelių gyvai šis teiginys patvirtinamas. MMO – 5, taip pat žemo garso dambrelio trečiajame spektre pasiekiama nata yra G3. Dažniai nuo pirmojo spektro kinta tolygiai, antrajame ir trečiajame spektruose pasiekiama trečioji natų grupė. Pagal spektro duomenis garsas yra žemas, klausantis teorija dalinai patvirtinama, nes girdimas garsas nėra visiškai žemas, girdima įvairi aukštesnių ir žemesnių garsų visuma. MKR – 5 dambrelis pasiekia trečiajame spektre B3 natą. Kinta visuose spektruose tolygiai,
46 dažnių spektrai nėra itin aukštų parodymų. Ir pagal spektrogramos parodymus ir pagal klausą galime teigti jog dambrelio garsas yra žemas, tolygiai skambantis. Dambrelis MMD – 16, trečiajame spektre pasiekia G2 natą. Ir tai žemiausias spektro pasiekimas iš visų dvidešimties analizuojamų dambrelių. Pagal visą spektrogramą galime pastebėti, kad šio dambrelio garso dažniai tolygiai nedidėja, ir visada yra antrojoje oktavos grupėje, taigi galima teigti, jog šio dambrelio dvigubo liežuvėlio garsas ypatingai skleidžia žemus garsus, to pasėkoje dominuoja žemų dažnių spektrogramos ir skamba vieno tembro natos. Klausantis gyvai, dambrelio garsas yra tikrai žemas, nors atrodo , kad varijuoja tarp aukštesnių ir žemesnių garsų. Išanalizavę visus dambrelių garso spektrų parodymus, galime teigti jog daugelis dambrelių turi savo unikalų garsą ir jų fundamentiniai dažniai skiriasi. Iš dvidešimties pasirinktų dambrelių pagal gautas spektrogramas labiausiai turėjo sutapti ar netgi būti vienodi dambrelių MKA – 1, MMB – 2, MKJ – 27, MMTM – 1 garsai, bei MBF – 2 ir MMT – 1 garsai. Visgi klausantis dambrelių gyvai, galime teigti jog garsas yra panašus, bet nėra visiškai vienodas. Kitų dambrelių spektrogramose galime pastebėti įvairius pakitimus tam tikruose spektruose, fundamentinių dažnių srityje spektro smailių dažniai yra kartotiniai pirmajam fundamentiniam dažniui. Keleto dambrelių spektrų dažniai nėra kartotiniai, bet tai įtakoja, skirtingos ar ypatingos dambrelio fizinės savybės: forma, medžiaga, liežuvėlio ilgis. Galime teigti jog dambrelių spektrų dažnis priklauso labiausiai nuo dambrelio fizinių savybių, bei taip pat nuo grojimo technikos.
47 9. KOMPAKTINĖS PLOKŠTELĖS “LIETAUS LAŠAI” DAMBRELIŲ MUZIKA
Išanalizavus dambrelių fizines savybes, garso spektrus pastebėjau, kad kiekvienas dambrelis turi savo unikalų garsą, tembrą, ir išgaunamas melodijas. Šioje kompaktinėje plokštelėje (Priedas Nr. 2) yra naudajama keletos rūšių dambreliai, vieni jų atvežtiniai, kiti padaryti pačių muzikantų. Nagrinėdami ir klausydami šias melodijas, galime pastebėti dambrelių muzikos įvairovę derinant juos su kitais instrumentais, jų išgaunamus originalius garsus. Kompaktinė plokštelė buvo išleista 2008 metais liepos mėnesį. Iniciatyvinės – muzikinės grupės „Dambras“. Kaip patys įvardina save grupė „Dambras“ – tai nėra grupė, tai laisvas muzikavimas , tai idėjinis susibūrimas žmonių, kurie populiarina senąjį tarptautinį instrumentą dambrelį. Pirmojo CD įrašuose dalyvavo: Loreta Juozapavičiūtė – Talutienė, Violeta Juozapavičiūtė, Egidijus Darulis, Lina Bartašienė, Albertas Bartašius. Kompaktinėje plokštelėje įrašyta 11 kūrinių, kuriuos „laisvai muzikuodami“ „Dambro“ nariai atliko dambreliais, puslitriniais stiklainiais, aguonų galvomis, pūsline, birbyne, fleita, „kiaule“, būgnu. Abi Juozapavičiūtės prisidėjo savo balsais. Taigi jau iš trumpo aprašymo galime pastebėti, kad kompaktinėje plokštelėje dambrelių garsai yra derinami muzikinėse kompozicijose su įvairiais muzikiniais, buitiniais instrumentais, kurie išgauna originalius garsus. Repertuaras yra sudarytas iš 11 kūrinių, iš kurių kiekviename pagrindinius kompozicinius sprendimus atlieka dambrelis, prie jo prijungiami ir kiti instrumentai, pagyvinantys melodijas. Toliau atskirai panagrinėsime kiekvieną repertuaro kūrinį, jo atlikėjus, instrumentų įvairovę, vokalinių sprendimų komponavimus į melodijas.
7 pav. Kompaktinės plokštelės „Lietaus lašai“viršelis
48 9.1. Kompaktinė plokštelė „Lietaus lašai“ repertuaro nagrinėjimas
Nr. Kūrinio Naudojama Kiti Atlikėjai pavadinimas dambrelio naudojami rūšis/pavadinimas instrumentai 1. ATAKA Austriškas Puslitrinis Violeta Juozapavičiūtė – dambrelis – stiklainis, puslitrinis stiklainis. Trukmė 2.34 min. maultrommel aguonų Egidijus Darulis – aguonų galvos. galvos, dambrelis.
Pirmoje muzikinėje kompozicijoje derinami trys instrumentai. Kompoziciniai Pagrindinis instrumentas yra dambrelis, kuris skleidžia aišku, tolygų sprendimai pirmo kūrinio garsą, be didelių improvizacijų kartais išgaunant įvairius garso vingius. Prie dambrelio fone nuolatos girdisi aguonų galvų kratymas, ir jų garso išgavimas, kurio išgaunama kompozicija bando pavyti dambrelis. Trečiasis naudojamas instrumentas – buitinis įrankis, tai puslitrinis stiklainis, į kurį yra daužoma, ir taip atstojamas tarsi būgno garsas, išgaunamas fone vyraujantis mušamojo instrumento garsas. Kompozicijoje taip pat naudojami žmogaus įkvėpimai, garsinės kompozicijos atliekamos burna, grojant dambreliu, taip atsiranda tarsi riaumojimas, kuris pagyvina visa muzikinį kūrinį.
2. TEKA TEKA E. Darulio Vokalas, Violeta Juozapavičiūtė – gamybos dambrelis, vokalas Trukmė – 2.49 dambrelis pūslinė Loreta Juozapavičiūtė – vokalas min. Egidijus Darulis – dambrelis Albertas Bertašius - pūslinė Antrame kūrinyje, kompozicija yra paprastesnė. Pirmajame plane Kompoziciniai girdimi du moteriški vokalai, kurie atlieka sutartine „Teka Teka“, sprendimai antro kūrinio lygiagrečiai su balsais grojama dambreliu, tiesiu ir monotonišku tembru, nesiekiant varijuoti įvairesnių garsų. Pūslinė girdima labai nežymiai, įterpiama kai kuriuose intarpuose. 3. LAŠALŲ ŠOKIS Filipinietiškas Dambrelis, Egidijus Darulis – dambrelis, bambukinis dambrelis birbynė, aguonų galvos Trukmė – 1.09 min. – Dan moi aguonų Albertas Bartašius - birbynė galvos Trečiasis kūrinys yra repertuare trumpiausias, jo trukmė tik 1.09 min., Kompoziciniai derinamas dambrelio, birbynės ir aguonų galvų kratymo garsai.
49 sprendimai trečio kūrinio Dambrelis čia skamba ekspresyviai, greitai, siekiama kuo daugiau ir greitesnių virpesių išgauti judinant liežuvėlį. Birbynė eina lygiagrečiai lėtesniu ir tolygesniu išgaunamu garsu, tarsi sulėtindama kūrinio kompozicija. Aguonų galvų kratymas išlieka foninis viso kūrinio muzikinis elementas. 4. SVIRTIS SVYRA Du austriškas Vokalas, Violeta Juozapavičiūtė – LAŠELYNAN dambreliai – dambreliai vokalas maultrommel Loreta Juozapavičiūtė – vokalas Trukmė – 1.33 min. Egidijus Darulis – dambreliai Ketvirtajame kūrinyje naudojami du austriški dambreliai, varijuojant Kompoziciniai juos bandoma išgauti skirtingas melodijas, bei muzikines sprendimai ketvirto kompozicijas, prie bendro skambesio pridedamas moteriškų vokalų kūrinio niūniavimai. Dambrelio išgaunama melodija eina kaip pagrindinė, tolygiai, nevarijuojant įdomesnių kompozicijų, niūniavimas tarsi turėtų būti foninis elementas, bet kartais jis išlenda į priekį. 5. SROVĖ A, Bartašiaus Dambrelis Egidijus Darulis – dambrelis gamybos (E. Darulio Trukmė – 1.36 min. perdarytas) dambrelis Kūrinys atliekamas vienu dambreliu, grojant bandoma išgauti įvairaus Kompoziciniai tembro bei greičio muzikines kompozicijas. Pradedama nuo paprasto sprendimai penkto lėto, monotoniško tembro, jį pamažu paįvairinant, dambrelio kūrinio įvairiomis pereinamomis melodijomis. Antrame etape kompozicija grojama greičiau, bet pakankamai trumpai. Trečiajame etape, tempas yra dar greitesnis , baigiantis kompozicijai jis tarsi pradeda lėtėti. Visi trys greitėjimo etapai tarsi atskiri kūriniai sujungti į vientisą kompoziciją. 6. JAU SU JUO Vietnamietiškas Dambreliai, Violeta Juozapavičiūtė – dambrelis – Dan moi aguonų dambrelis Trukmė – 1.49 min. – 2 vnt. galvos Egidijus Darulis – dambrelis, aguonų galvos Šeštojoje dambrelių kompozicijoje du atskiri asmenys groja vienu Kompoziciniai metu dambreliais, kaip muzikinis fonas naudojamas kratomu aguonų sprendimai šešto kūrinio galvų garsas. Grojant dviem dambreliais garsas yra žymiai garsesnis, išgaunami ryškesni muzikos tonai, sudėtingesnė kompozicija. Vienas dambrelis yra dominuojantis, o kitas tarsi pritariantysis, kuris papildom muzikinę pusę, bei praturtiną kompozicinę įvairovę. Labai retai vietomis įterpiami burnos įkvėpimo ir iškvėpimo varijavimai, kurie duoda papildomo įvairumo.
50 7. LAKŠTINGALOS A. Bartašiaus Dambrelis Egidijus Darulis – dambrelis GIESMĖ A. gamybos dambrelis BARTAŠIUI Trukmė – 2.53 min. Vieno dambrelio kompozicija, bandoma išgauti paukščio – Kompoziciniai lakštingalos čiulbėjimą, todėl dambrelio liežuvėlis bandomas varijuoti sprendimai septinto įvairiu tembru, grojant lėčiau ir greičiau, burnos ertmės skleidžiami kūrinio garsai ir leidžiami oro gūsiai, skambesiui suteikia įvairumo. Tarpuose naudojamas burnos ertmės skleidžiamas garsas.
8. RYTAS, Du austriški Dambreliai, Violeta Juozapavičiūtė – fleita KELIONĖ dambreliai – fleita Egidijus Darulis – fleita maultrommel Trukmė – 2.49 min.
Aštuntajame kūrinyje lygiagrečiai grojama dambreliu ir fleita. Fleitos Kompoziciniai melodija dominuoja, jos garsas garsesnis, dambrelio muzika lieka sprendimai aštunto antrajame plane. Dambreliu grojama tolygi muzika, liežuvėlis kūrinio judinamas tolygiai, išgaunant vientisą melodiją. Fleitos melodija įvairesnė, rami, varijuojanti su pakilimais ir nusileidimais.
9. LIETAUS LAŠAI Austriškas dambrelis Dambrelis Egidijus Darulis – dambrelis – maultrommel Pirmuosiuose 9 kompozicijos akorduose, dambreliu išgaunamas labai Kompoziciniai aiškus ir trumpas garsas , atkartojant jį keletą kartų. Toliau dambrelio sprendimai devinto garsas varijuojamas išgaunant greitą, aiškią melodija, užtvirtinamą kūrinio trumpais nukandimais, tiksliau apibūdinant tai dambrelio sukandimu ir nustojimu groti, bet tai trunka tik keletą sekundžių. Dambreliu grojama greita melodija, įterpiant burnos ertmės garsus. 10. PELKĖ Austriškas dambrelis - Egidijus Darulis – dambrelis, maultrommel, aguonų galvos, aguonų galvos Trukmė – 3.51 min. „kiaulė“, pūslinė, būgnas. Laima Bartašienė – „kiaulė“ Albertas Bertšius – pūslinė, būgnai.
Kompoziciškai šį kūrinį galėčiau įvardinti kaip sudėtingiausia. Kompoziciniai Pavadinimas atitinka kūrinio esmę, melodija yra klampi, sunki, sprendimai dešimto slegianti. Ilgiausias kūrinys visame kompaktinės plokštelės repertuare. kūrinio Naudojama kompozicijoje daug instrumentų. Dambrelio skambesį išgirsime menkai, pirmajame plane daugiausiai girdisi instrumentas
51 „kiaulė“, visi kiti instrumentai daugiau mažiau susilieja į vientisą melodiją. Fone toli girdimas užslopintas dambrelio garsas. Kompozicija sudėtinga, įdomi savo melodijos sprendimu ir jos įvairumu. 11. DU KARTU DU A. Bartašiaus Dambreliai Egidijus Darulis – dambrelis gamybos dambreliai Albertas Bartašius – dambrelis Trukmė – 1.46 Dviejų dambrelių kompozicija, rimiška, greita. Varijuojami įvairūs Kompoziciniai garsai, vieno dambrelio muzika eina paskui kita, tai tarsi naudojama sprendimai vienuolikto sutartinės struktūra. Susiliejus dambreliu garsams, išgaunamas tarsi kūrinio dūdelės garsas. Įdomus sprendimas derinant dviejų dambrelių garsus , ir išgaunant trečiojo instrumento, kurio realybėje nėra garsą.
9.2. Kompaktinės plokštelės „Lietaus lašai“ repertuaro skirstymas
Kūrinys Šokiai Dainos Improvizacija 1 kūrinys + 2 kūrinys + 3 kūrinys + + 4 kūrinys + 5 kūrinys + 6 kūrinys + + 7 kūrinys + 8 kūrinys + 9 kūrinys + 10 kūrinys + 11 kūrinys +
Pagal repertuaro suskirstymą tam tikroms kategorijoms galime pastebėti, kad daugumas kompaktinės plokštelės kūrinių yra improvizacinio pobūdžio. Dambreliu kuriami kūriniai pagal senąsias Europos, Azijos tautų istorijas žinoma, kad daugiausiai buvo taikomi įvairiausiems šokiams, šamaniniams ritualams ir panašiai. Šiose lietuvaičių sukurtose dambrelių kompozicijose
52 daugiausiai galime pastebėti improvizacinio pobūdžio kūrinius, keturis kūrinius iš vienuolikos galima priskirti šokiui arba šokio ritualams atlikti, du kūriniai gali būti priskiriam prie dainų, nes šiuose kūriniuose įpinamas vokalas, kuris ir dominuoja visame kūrinyje. Kūriniuose kur yra naudojamas moteriškas vokalas antrame ir ketvirtajame, vokalinės kompozicijos užima svarbiausią vietą, todėl galime įvardinti kūrinį, kaip dainą, kaip balsinę ir muzikinę kompoziciją. Šeštas ir trečias kūriniai gali būti priskiriami ir šokiui ir improvizacijai, gal artimesnis sąlytis būtų su apeiginiu šokiu. Pirmas ir vienuoliktas kūrinys, gali būti puikiausiai pritaikomi tradiciniam liaudiškam šokiui, ar improvizaciniam šokiui su liaudiškais elementais. Dambrelio muzikos išgaunami garsai yra priskiriami etninei muzikai. Penktas, septintas, aštuntas, devintas ir dešimtas kūriniai, yra tik improvizacinio pobūdžio, juos galima labiau klausytis nei šokti ar atlikti dainas jiems grojant. Lyginant su tradicine dambrelių muzika šį pirmąjį lietuvišką kompaktinį diską, nelabai daug ką galime teigti. Lietuvoje dambrelis kaip teigiama yra atvežtinis instrumentas, galbūt atkeliavo į mūsų šalį su keliaujančiais muzikantais. Pagal aprašomus dambrelio muzikos apibūdinimus, jis dažniausiai buvo naudojamas įvairiose šokių muzikos kompozicijose, ritualiniuose šokiuose, bei ritualų metu. Dambrelis kaip muzikinis instrumentas plačiai paplitęs Azijos šalyse, daugiausiai naudojamas kalnuotų vietovių muzikiniuose repertuaruose. Lietuvoje šis instrumentas paplito ne taip senai, plačiausiai pradėtas naudoti per pastaruosius dešimtmečius, siekiant paįvairinti muzikines kompozicijas įvairių folkloro, folkloro ir metalo, neo folkloro grupių. Ši kompaktinė plokštelė pirmasis bandymas platinti dambrelių muziką Lietuvoje, supažindinti žmones su dambreliais bei jų galimybėmis. Kompaktinės plokštelė nėra labai aukšto lygio, kompozicijų sprendimai nėra labai sudėtingi ir įvairiapusiški, dviejuose kūriniuose moteriški vokalai nėra stiprūs, o tai sumenkina kūrinio kokybę. Plėtojant tokios muzikos populiarumą Lietuvoje muzikantams siūlyčiau, pasitelkti daugiau improvizacijos, pritaikyti dambrelio muziką plačiajai visuomenei, naudoti dambrelių muzika su jai artima folklorine muzika. Dambrelių muzika skatinti domėtis jaunus atlikėjus, suteikti jiems galimybę improvizuojant prisijungti prie įvairių liaudies kolektyvų, kur dambrelių muzikos pagalba būtų paįvairinti liaudiški šokiai, muzika, bei atliekamos melodijos. Apžvelgus šios kompaktinės plokštelės repertuarą galime teigti jog šios muzikos propagavimas Lietuvoje šiuo metu plinta vis daugiau, dambrelis naudojamas įvairiose kompozicijose su kitais folkloriniais instrumentais, pritaikomas balso kompozicijose. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas muzikinių kolektyvų, kurie savo muzikoje naudoja dambrelį, ne itin gausiai, bet varijuojama įvairiose folk, neofolk, elektroninės muzikos kompozicijose. Taigi sekančiame skyriuje plačiau apžvelgsime Lietuvos muzikinius kolektyvus, jų repertuarą. Panagrinėsime muzikines kompozicijas, jų pritaikymą įvairios stilistikos muzikoje.
53 10. DAMBRELIAI LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE
Dambrelis Lietuvoje nėra labai plačiai naudojamas muzikiniuose ansambliuose, plačiau pradėtas naudoti XX a. pabaigoje, ir šiuo metu vis daugiau atsiranda kolektyvų naudojančių ir eksperimentuojančių savo muzikoje su šiuo instrumentu. Pasitelkdama anketavimo, stebėjimo būdą šiame darbe analizuoju dambreliais grojančius ansamblius Lietuvoje. Galima pastebėti, kad tokių ansamblių, kolektyvų nėra labai daug, arba dalis jų nėra pasiekiami , nes jų muzika yra atliekama tik tam tikrose vietovėse, todėl šiame anketavime dalyvavo muzikiniai kolektyvai, kurie plačiai pristato savo muzika, yra žinomi Lietuvoje, turi savo įrašus, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose festivaliuose, plėtoja savo kūrybinę ir muzikinę veiklą. Šiame darbe aprašysiu ir išanalizuosiu 6 muzikinių kolektyvų, ansamblių, projektų anketas (Priedas Nr. 1, VDU ER2047). Apžvelgiant Lietuvos muzikantus, arba besidominančius muzika galime teigti jog populiariausia naudoti šį instrumentą yra jaunimo tarpe ir jų organizuojamuose folkloro arba muzikinėse grupėse. Nors Lietuvoje patys žymiausi dambrelių meistrai yra žmonės kuriems tarp 30 – 45 metų, kai kurie iš jų dalyvauja muzikinių ansamblių veikloje, kai kurie groja pavieniai tai įvardindami kaip muzikinį hobį. Vienose grupėse dambrelis yra naudojamas plačiai, netgi visoje kūryboje, kitose naudojamas rečiau tik paįvairinant muzikines kompozicijas. Grupė Žalvarinis dambrelį naudoja daugiausiai įrašuose, paįvairinant kai kurias muzikines melodijas jas akompanuoja dviem dambreliais, daugiausiai grojama paprastu standartiniu europietišku bandūrėliu. Atlikėjas Donis pasakoja, kad dambrelį kūryboje naudoja dažnai, bet tai tik taip pogi muzikos paįvairinimui ir sudėtingesnių melodijos skambesių išgavimui naudojamas instrumentas, dambrelis dažnai bendrame fone net nesigirdi, jo garsams daug dėmesio neskiriama. Grupėje Atalyja dambrelis yra vienas iš pagrindinių instrumentų, jais groja keletas grupės narių, koncertų metų varijuojamos įvairios melodijos, grojama kelių rūšių dambreliais jie derinami su kitais grupėje esančiais instrumentais. Dambrelio muzika naudojama kiekviename Atalyjos albume, bet ne visose muzikinėse kompozicijose. Grupėje Aitvaras (ankstesnis pavadinimas Kolektyvas) dambrelis yra vienas pagrindinių instrumentų, šis projektas įvardijamas kaip dambrelių ir elektroninės muzikos projektas. Čia dambrelis labiausiai derinamas ne su gyvais muzikos instrumentais, o su kompiuterinėmis programomis sukurta muzika. Folklorinės akustinės muzikos projekte Marga muzika dambrelis skamba ne visose dainose, naudojamas kaip instrumentas, kuris pagyvina folkloro atliekamus kūrinius. Post folkloro grupėje Spanxti dambrelis taip pat nėra vienas pagrindinių instrumentų, jis komponuojamas kartu su kitais instrumentais, greitesnio ir šokinio tempo dainose.
54 Lietuvos folkloriniuose ansambliuose dambrelis taip pat kai kur naudojamas, tik tai nėra labai paplitęs reiškinys senuosiuose folkloriniuose ansambliuose. Į ansamblius dažniausiai šį instrumentą atneša jaunimas prisijungęs prie jų veiklos. Vieni iš tokių ansamblių yra Ratilio. Dambrelis naudojamas čia kaip papildomas instrumentas įvairių vakaronių metu. Manau, kad panagrinėjus detaliau Lietuvos folklorinis ansamblius galbūt rastumėme ir kituose naudojant dambrelį. Toliau darbe apžvelgsime kiekvienos grupės, projekto atsakytas anketas apie dambrelius jų muzikiniuose ansambliuose, dambrelių naudojimą muzikinėje kūryboje.
10.1 Lietuvių folkloro grupė ATALYJA
Lietuvių folkloro grupė Atalyja13, susikūrusi 1998 m.. Siekia populiarinti archainį lietuvių folklorą, senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Grupės kūrybai būdinga stilistikos įvairovė, turtinga tembrų paletė, savitos, išradingos aranžuotės. Senųjų dainų melodijos praturtinamos roko, džiazo, fanko, bliuzroko, metalo roko, indų muzikos elementais. Atalyja yra nuolatinė muzikos festivalių ir švenčių dalyvė. Grupė įrašė 4-is CD albumus, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Čekijoje, Rusijoje. Per daugiau nei 10 gyvavimo metų Atalyja pelnė įvairaus amžiaus klausytojų prielankumą. Svarbiausią repertuaro dalį sudaro kalendorinės dainos, sutartinės, karinės istorinės, vestuvinės dainos. Muzikinė išraiška aprėpia meditatyvią improvizaciją ir kietą kompozicinį artroką. Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, išradinga ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytietišką atspalvį suteikia indų instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas). Į anketos klausimus14 atsakė vienas grupės narių etnomuzikologas Eirimas Velička, grupėje grojantis smuiku, dūdmaišiu, dambreliais, kanklėmis ir kitais instrumentais. Anketoje buvo pateikta 11 klausimų, kurie reikalavo skirtingų ir išsamių atsakymų. Grupėje Atalyja muzikinis instrumentas dambrelis yra naudojamas nuo jos įsikūrimo pradžios, t.y. 1998 – 1999 m.. Dambrelis
13 www.atalyja.com , žiūrėta 2010 01 11 14 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 39 p.
55 naudojamas ne visose muzikinėse kompozicijose, vienose jis dominuoja labiau, kitose mažiau. Skamba visuose Atalyjos išleistuose albumuose: „Atalyja“, „Močia“, „Žemaitiu Ruoks“, „Saula Riduolėla“. Kaip pasirenkamas dambrelis atskiriems kūriniams, kodėl nusprendžiama panaudoti dambrelio muziką? Pasak Eirimo tai lemia dainos ar jų kompozicijos charakteris, iš dalies tonacija. Dambrelis dažniausiai dominuoja gyvesniuose, ritmiškuose kūriniuose. Naudojama grupėje dažniausiai du dambreliai D ir E tonų. Tai priklauso nuo kūrinio tonacijos, daugiausiai grupė ir turi šių tonacijų kūrinius. Atalyjos repertuare dambrelis naudojamas šiose dainose: Gojelis, Dūda, Močia, Basssutartinė, Saulės ašara, Eglės užkeikimas. (Priedas Nr. 4) Dainose dambrelis derinamas su styginiais instrumentais (smuikas, altas), roko gitaromis (el. gitara, bosas), kanklėmis. Plačiau panagrinėkime šiuos grupės kūrinius, ir jų repertuarą. Kūrinys „Gojelis“ naudojamas dambrelis kaip viena iš kompozicinių kūrinio priemonių, atlieka ne pirminį vaidmenį, derinamas su vokalinėmis partijomis, elektrine ir bosine gitara, mušamaisiais instrumentais, smuiku, altu. Pagrindinis dambrelio derinamas yra su smuiku ir altu, jis dainoje daugiau skamba kaip foninis instrumentas, pagyvinantis visą kūrinio kompozicijas. Daina „Eglės užkeikimas“ - dambreliai pradžioje kūrinio derinamas su kanklėmis, jie dominuoja kaip pagrindiniai instrumentai, įsijungia moteriškas vokalas, mušamieji instrumentai, švelnūs gitaros skambesiai, visame kūrinyje daugiau girdimos kanklės ir dambrelių kompozicijos, vėliau kūrinio ritmikai greitėjant prisijungia smuikas, garsesni gitarų deriniai. „Saulės ašara“ – kūrinys pradedamas vokalinėmis partijomis, ir švelniais gitariniais akordais, netrukus aktyviai įsijungia dambreliai ir jis dominuoja tik pirmojoje kūrinio dalyje, kiti instrumentai jo neužgožia. Grojama dviem dambreliais. Derinama kompozicija, su dūdele, gitariniais instrumentais, mušamaisiais. „Basssutartinė“ – instrumentinis kūrinys, pagrindinę muzikinę partiją atlieka boso gitara, kūrinyje aktyviai įjungiami ir vedama bendra kompozicija su dviem dambreliais D ir E. Girdima tonų variacija, naudojamas akustinis mušamasis instrumentas, dambreliai šioje kompozicijoje vyrauja pirmame plane girdima jų muzika, o antrajame plane bosinės gitaros švelnesnė kompozicija. „Dūda“ – kūrinyje nuo pradžios yra derinamos vokalinės partijos su dambrelio muzika, vėliau įsijungia mušamieji, smuikas, gitaros. Kūrinys yra ritminis, greito tembro, dambrelis dominuoja visame kūrinyje, ir puikiai akompanuoja jam kiti instrumentai. „Močia“ - lėtesnio tembro kompozicija, pagrindinį vaidmenį atlieka vokalo partija, derinama su įvairiais instrumentais: mušamaisiais, gitaromis, vėliau kūrinyje į muzikinę kompoziciją įjungiamas dambrelis, kuris aktyviai derinamas su bosine gitara, sudaroma įdomi kompozicija, kuri dominuoja didžioje kūrinio dalyje, vietomis išryškėja labiau, vietomis mažiau, nes užgožiama vokalinių partijų. Apžvelgdami grupės Atalyja kūrinių repertuarą, kur naudojamas muzikinis instrumentas dambrelis galime teigti, jog grupė įrašuose dambrelį naudoja nedaug, albume būna vienas, du ar trys
56 kūriniai, kuriuose naudojamas šis instrumentas. Klausant grupės muziką gyvai, dambrelis naudojamas dažniau, improvizuojant su juo įvairiuose kūriniuose. Kūriniai kurių muzikinėse kompozicijose naudojami dambreliai yra daugiausiai greito ritmo, gyvesni. Kaip teigia grupės narys Eirimas Velička jie grupės muzikiniuose kūriniuose dambrelį naudoja , kaip vieną iš kompozicijos priemonių, kuri pagyvina ir paįvairina muzikines improvizacijas, kurinių kurie būti atliekami tik dambreliu nėra.
10.2 Post folkloro grupė SPANXTI
Antroji muzikinė grupė, kuri bus aptariama, analizuojama yra etno roko projektas Spanxti15, įsikūręs 2001 metais, gausia muzikine veikla nepasižymintis, bet pastaraisiais metais atgimęs pasirodo didžiausiuose netradicinės muzikos festivaliuose, ten pristatydami savo kūrybines idėjas, 2009 metais kolektyvas sudalyvavo festivaliuose Mėnuo Juodaragis, bei Verpetai. Spanxti aspektą įkvepia baltiškosios/indoeuropietiškosios mitologijos įvaizdžiai ir archaiški mito poetiniai vaizdiniai. Pradėjęs kūrybos kelią kaip etno roko grupė, projektas Spanxti pamažu krypo prie kitokio etninės savasties suvokimo. Post folklorines lietuvių liaudies dainų interpretacijas keitė originalūs elektroniniai melodijų pasažai, praturtinti tradicinių instrumentų skambesio, o pagrindiniu kūrybos varikliu tapo archajiški mitiniai tekstai. Vilniuje gimusi grupė įsiminė retais, sofistiškais pasirodymais ir pogrindyje sklindančiais dainų įrašais. Oficialiai išleistą grupė turi vieną kompaktinį diską „Karingo Augo“, atnaujinusi veiklą šiuo metu grupė taip pat ruošią naują muzikinį produktą Lietuvos post folkloro scenai. Į anketos16 klausimus atsakinėjo viena iš grupės narių Inga Rinkevičienė, projekte atliekanti vokalines partijas. Paklausti apie tai iš kur sužinojo apie šį instrumentą , grupės narė teigia, kad jis savaime atėjo pas juos, pamatė naudojant kitus asmenis ir taip pabandė naudoti Spanxti kūryboje, dambrelis naudojamas nedaugelyje kompozicijų, taip pat , kaip ir grupėje Atalyja derinamas su kitais instrumentais. Dambrelį grupė naudoja įvairiuose kūriniuose, neišskiria ar tai daugiau ritmiški, greiti kūriniai, ar lėtesnio pobūdžio, respondentė teigia jog tai pasirinkimui neturi jokios įtakos. Muzikiniuose kūriniuose naudojamas vienos rūšies dambrelis, jį atlikėja įvardina , kaip „lietuviškąjį“, galime teigti , kad grupė naudoja standartinės
15 www.mjr.lt, žiūrėta 2010 01 13 16 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 35 p.
57 formos europietišką metalinį dambrelį. Dambrelis derinamas grupės kūryboje su styginiais instrumentais, bei elektronine muzika. Iš paskutiniosios kūrybos, dambrelis yra naudojamas dviejuose projekto Spanxti kūriniuose „Giminėlė“ – dambrelis, kanklės, sintezatorius, balsas. „Anahita“ – dambrelis, švilpynė, popierius, sintezatorius, balsai. Panagrinėkime šiuos kūrinius „Giminėlė“ ir „Anahita“ (Priedas Nr. 4) . Kūrinio kompozicija pradedama kanklėmis ir vokalinėmis partijomis, kūrinys yra lėtos kompozicijos, dambrelio muzika įsijungia po pirmos vokalinės partijos, taip pagyvindama kanklių skambėjimą. Kūrinyje derinimas su kanklėmis, sintezatoriumi, vokalo partijomis. Daina „Anahita“ – skambesys pradedamas elektroninės muzikos garsais (galime pastebėti, kad kai kuriuose projektuose ypatingai populiarus junginys yra dambrelis ir elektroninė muzika), po ilgo intro įstoja vyriškas balsas, deklamuojamas tekstas latvių kalba, kiek vėliau įsijungia dambrelis, dambrelio garsai komponuojami atskirais tonais, išreiškiamas daugiau ambientinis ramus garsas kuris papildo elektroninės muzikos kompoziciją. Apibendrinant galime teigti jog grupėje Spanxti muzikoje dambrelis kaip muzikinis instrumentas yra naudojamas keletoje kūrinių. Naujai atsikūrusioje muzikinėje veikloje vis dar ieškoma įvairių muzikinių improvizacijų ir jos plėtojamos grupės kūryboje. Naudodama dambrelį grupė nėra ypatingai susipažinusi su pačiu instrumentu, jo įvairialypiškumu, bei plačiomis galimybėmis, naudojami tradiciniai dambrelio garsai.
10.3 Folkloro , eksperimentinės, elektroninės muzikos projektas DONIS ir folk roko grupė GYVATA
Projektų Donis17 ir Gyvata 18įkūrėjas yra muzikos kompozitorius klaipėdietis Donatas Bielkauskas, kuris pateikė išsamius klausimus į anketą apie dambrelių naudojimą jo kuriamuose projektuose. Donis – žinomas Lietuvos neofolk/ambient/experimental muzikos projektas, kurio centrinė ašis multiinstrumentalistas Donatas Bielkauskas. Muzikuojant naudojami autentiški ir modernizuoti lietuvių liaudies bei elektroniniai instrumentai, bendradarbiauti kviečiami sesijiniai muzikantai. Projektas pasižymi solidžiu, subtiliu, išlaikytu modernios muzikos skambesiu su baltiškais akcentais. Debiutinis albumas "Deinaina" išleistas kasetėje 1998 metais, po to sekė CD
17 www.donis.lt, žiūrėta 2010 01 13 18 www.frype.lt/gyvata , žiūrėta 2010 01 13
58 "Baltos Juodos Klajos" (Dangus, 2002), žymusis darbas "Švilpiai" (2003), bendras projektas DONIS su KŪLGRINDA "Sotvaras" (Dangus), ambientinis "Vacuum" (Autarkeia, 2004), post- folklorinis "Bite lingo" (Dangus, 2006), antikinis "Alexandreia" (Autarkeia, 2007). Pradedant 1994 metais ir iki šiol bendradarbiaujama su skirtingais projektais: Wejdas, Notanga, Kūlgrinda ir t.t. Pastaraisiais metais Donatas daug dėmesio skiria elektroninei ir eksperimentinei muzikai. Noras bei galimybės eksperimentuoti ne tik su ambient/folk muzika atsiskleidžia projekte d.n.s. Gyvata – naujas klaipėdiečių muzikinis projektas, kurio idėjinis vadas Donatas Bielkauskas. Gyvata vienija bendraminčius, moksleivius ir studentus, mylinčius ir puoselėjančius senąsias mūsų tautos tradicijas. Nuo 2009 m. vasario mėnesio įsikūrusi grupė: šoka liaudiškus šokius, mokosi groti, dainuoti bei savitai aranžuoti dainas. Pasak Donato ir jo atsakymų į anketoje19 pateiktus klausimus, dambrelis kūryboje naudojamas įvairiapusiškai, nėra labai sukonkretinta ir apibrėžta muzikinė erdvė, kur ir kada pasirenkamas dambrelis. Dambrelį autorius įvardina kaip viena archaiškiausių instrumentų, įvardina, kad jo tembras lietuviams yra ganėtinai egzotika. Savo kūryboje dambrelio naudojimą nusprendžia intuityviai, tiesiog pritaiko kompozicijoms, kurioms jis yra tinkamas, arba jas pagyvina. Apie dambrelį Donatas sužinojo studijuodamas Klaipėdos universitete, patiko dambrelio tembras, todėl eksperimentuodamas su įvairiais muzikiniais kūriniais, nusprendė ir šį instrumentą įtraukti į savo kuriamą muziką. Naudoja dambrelį nuo 1998 metų, turi paprastus „gamyklinius“ dambrelius, ir vietnamietišką Dan Moi, kaip ir anksčiau minėjau „gamyklinis“ atlikėjo įvardintas dambrelis, tai standartinės formos plačiai Europoje paplitusi dambrelio rūšis. Projektu Donis bei Gyvata kūryboje dambrelis naudojamas įvairiuose kūriniuose, tiek lėtuose, tiek greituose. Šis instrumentas kūryboje derinamas su kitais dambreliais, būgnu, vokalinėmis partijomis, lumzdeliais, birbynėmis, smuiku, akustinėmis gitaromis. Atskirų dambreliui skirtų kūrinių nėra, dažniausiai kūryboje jis derinamas ir komponuojamas su kitais instrumentais. Konkrečių kūrinių autorius neįvardina, kuriuose naudojamas dambrelis, nes plačioje kūryboje atsiranda įvairių improvizacijų, kurios laikui einant kinta. Dažnai koncertuose būna ruošiamos specialios programos. Kompozicijos ilgos, improvizacinio pobūdžio, jos neturi pavadinimų, todėl konkretus naudojimas tam tikruose kūriniuose nėra fiksuojamas. Iš savo asmeninės patirties Donatas teigia, kad palankiausia terpė kur jis gali naudoti dambrelį tai ir yra, įvairios muzikinės improvizacijos, nefiksuojamos įrašuose ir kiekvieną kartą originaliai kintančios. Muzikiniame leidinyje Donis su Kūlgrinda „Sotvaras“, randame vieną iš pavyzdžių kur atlikėjas Donatas Bielkauskas naudoja dambrelį kūrinyje „Oi, leliumai“ (Priedas Nr. 4) . Dambrelis čia daugiau akompanuoja gausiom vokalinėm partijom, derinamas su barškučio garsu, daugiau girdimas , kaip foninis instrumentas, nes vokalai yra pirmajame plane.
19 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 38 p.
59 10.4 Folk roko grupė ŽALVARINIS ir folklorinės muzikos projektas MARGA MUZIKA
Grupių Žalvarinis20 ir Marga Muzika 21narė Eglė Pakšytė atsakinėjo į anketos klausimus apie dambrelį naudojamą šių muzikinių grupių kūryboje. Žalvarinis – ekspresyvios folk rock muzikos grupė. Jų atliekamos lietuvių liaudies dainų interpretacijos skamba naujai ir neįprastai. Derinami įvairūs muzikos stiliai: nuo lengvo iki sunkaus roko, naudojami bliuzo, džiazo elementai. Žalvarinis susikūrė 2001m. vasarą. Įrašė ir išleido tris albumus „Žalvarinis“, „Žalio vario“, „Folk‘n Rock“. Grupė koncertavo įvairiuose renginiuose, festivaliuose, miesto šventėse (Mėnuo Juodaragis, Suklegos, Sutemos, Regioo). Vienas pagrindinių grupės tikslų – atgaivinti jau nykstančias lietuvių liaudies dainas, pateikti jas klausytojui moderniai ir patraukliai.
Marga Muzika – muzikinis projektas įsikūręs ir išvydęs šviesa 2009 metų rudenį, jau sėkmingai koncertavęs keletoje renginių sugebėjo sužavėti klausytojus naujai pateiktu folkloru. Marga Muzika – tai mažai kam girdėtas bendras žinomų muzikantų ir menininkų projektas. Galima teigti, jog tai dar vienas naujas žvilgsnis į folklorą ir jo perteikimo būdą. Grupė kūrybą galima įvardinti kaip spalvotą ir margą, kaip tautiniai raštai, muziką.
Dainų atlikėja, muzikantė Eglė Pakšytė atsakydama į anketoje22 pateiktus klausimus, teigia , kad dambrelį naudoja kūriniuose, kuriuose tiesiog pajunta , kad jo reikia. Sužinojo apie šį instrumentą dar vaikystėje, ir vėliau jį įsigijo, tad nuo 2000 metų pradėjo naudoti muzikoje, kurią ir atlieka grupėse Žalvarinis ir Marga Muzika. Teigia, kad kūrybos rezultate pats instrumentas mažai naudojamas, įrašomi tik vienas kitas kūrinys, kuriame dambrelis akompanuoja kitiems instrumentams. Dažniau jis naudojamas kūrybiniame procese, t.y įvairių kelionių, repeticijų metu. Improvizuojama ir taip atsiranda naujos idėjos kūriniams. Muzikinė kūryboje, kaip ir minėjo
20 www.zalvarinis.lt, žiūrėta 2010 01 15 21 www.frype.lt/margamuzika, žiūrėta 2010 01 15 22 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 34 p.
60 naudoja retai, nes neatitinka naudojamų instrumentų tonacija, ne visur tinkamas instrumento tembras. Muzikinėse grupėse dambrelis parenkamas, pagal dainų tonacijas, arba paprasčiausiai intuityviai ten kur jis labiausiai tinka. Naudoja standartinius europietiškus, rankų darbo Lietuvoje gamintus, ukrainietiškus dambrelius. Muzikiniuose kūriniuose dambrelis derinamas su pagrindiniais instrumentais bosine gitara, ritmine gitara. Jei daugiau dambrelis naudojamas instrumentinėse kompozicijose tai jis derinamas su gitaromis, o jei naudojamas vokalinių partijų metu, tai prie dambrelio muzikos derinasi vokalai. Naudoja dambrelį keletoje grupės Žalvarinis dainų „Dijūta“, „Ožys“, „Ailiom susėdom“, „Alaus Alaus“ (Priedas Nr. 4) . Marga Muzika dainoje „Užoš Ivan“. Panagrinėsime tris grupės Žalvarinis kūrinius. Daina „Ailiom susėdom“ – pradžioje muzikinės kompozicijos , derinami dviejų dambrelių garsai su gitaros ritmais, taip pat vokalinėmis partijomis, dambrelio muzika labai pagyvina kūrinį, suteikia jam pulsuojančios energijos. Dambrelis nenaudojamas aktyviai, juo minimaliai paįvairinama kompozicija. Kūrinys „Dijūta“ - pradedamas dambrelių kompozicija, skamba du dambreliai greita ritmika, daina yra greito tembro, prie vokalinių partijų aktyviai įsijungia gausūs gitarų garsai, būgnai. Dambreliai visą kūrinį nenaudojami, jie labiau paįvairina ir paryškina vokalines partijas, vietomis įsijungdami į kūrinį. „Ožys“ – daina taip pat pradedama dambrelio muzikinėmis kompozicijomis, įsijungia vokalai, būgnai, vėliau tik muzikines partijas pradeda gitaros, kūrinys ritmiškas, greitas. Čia dambrelio muzika taip pogi nenaudojama visame kūrinyje, dambreliais tik pagyvinama melodiją, pabrėžiamos svarbesnės vokalinės partijos. Apibendrinant galime teigti jog grupė Žalvarinis, dambrelį daugiau naudoja kūrybiniame procese, koncertų metu, įrašuose dambrelis skamba rečiau, nes yra sudėtinga yra įrašymo technika, kaip patys muzikantai pabrėžia tai instrumentas daugiau tinkantis improvizacijoms, o įrašuose tik kai kur pabrėžiantis svarbiausius dainos elementus, paįvairinantis kompozicijas.
10.5 Elektroninės ir folkloro muzikos projektas AITVARAS (buvęs KOLEKTYVAS)
Projektas Aitvaras23 (anksčiau vadinosi Kolektyvas) dienos šviesa išvydo nesenai, vos prieš metus susikūręs, ir pradėjęs koncertuoti tik vasarą, tai projektas įvardijamas kaip dambrelių muzika su elektroniniais garsais. Aitvaras debiutavęs 2009 m. festivalyje “Mėnuo Juodaragis“, šiemet savo antrąjį koncertą sugrojo folkloro renginyje „Delčia“. Tai
23 www.mjr.lt, žiūrėta 2010 01 15
61 unikalus projektas, kurio pagrindinis muzikos instrumentas yra dambrelis, tiksliau galima įvardinti daugybę dambrelių rūšių, kuriomis eksperimentuoja ir groja grupės įkūrėjas Žanas. Žanas ir pateikė atsakymus į anketos24 klausimus. Kaip ir minėjau projekte muzika yra kuriama dambrelio pagrindu, dambreliais grupėje groja keturi asmenys, kuriems akompanuoja bosinė gitara, dūdmaišis, kanklės, įvairūs akustiniai instrumentai, elektroninės muzikos garsai kuriami kompiuteriu, būgnai, sintezatorius, bei vyriški balsai. Dambreliu muzikoje improvizuojama, nemąstomas tikslus jo pasirinkimas ir grojimas tam tikrais momentais, kaip ir kiekvienas anketos atsakovas, taip ir Žanas įvardina, kad dambrelį tu jauti kur jo reikia, kur nereikia. Instrumentas naudojamas ir lėtose ir greitose kompozicijose, paprasčiausiai parenkama atitinkama jo rūšis. Greituose kūriniuose dominuoja kaip ritminis instrumentas, o lėtuose daugiau kaip ambientinis ar specialus efektas. Į klausimą kokių rūšių dambreliai naudojami Aitvaro muzikoje įvardijama, kad dėl dambrelio diapazono ribotumo jį galima prilyginti vienai gitaros stygai. Norint sugroti melodiją reikia kelių dambrelių. Taip prasideda garsų kolekcionavimas ne tiek dambreliu, kiek garsu. Skirtingos dambrelių rūšys – skirtingi garsai. Taigi grupėje tokiu atveju yra naudojama daugybę skirtingų rūšių dambrelių, išskiriami į medinius, žalvarinius, metalinius. Muzikoje kuomet dambrelis atlieka pirminį vaidmenį jis naudojamas kaip ritminis elementas, tai derinamas yra su bosine gitara, kai kuriose melodijose, kur nefigūruoja kaip pagrindinis instrumentas derinamas su kanklėmis, sintezatoriumi ir vokalinėmis partijomis. Ar dambrelis gali būti naudojamas kaip pagrindinis instrumentas? Žanas įvardina, kad taip, nors tai priklauso nuo grojančio sugebėjimų ir galimybių. Apibendrinant projekte Aitvaras dambrelis yra naudojamas kiekviename kūrinyje. Išleistų oficialių įrašų grupė neturi, todėl paanalizuosime grupės internete rastus video įrašus. Muzikinė kompozicija „Balnokit broliai žirgus“ 25 pradedama kanklių garsais, vyriškais balsais. Dambreliai įsijungia vėliau ir derinami prie vokalinių partijų, visi kiti instrumentai vyrauja daugiau kaip bendros kompozicijos muzikinė improvizacija, dambreliai dominuoja visą dainą. Kitoje kompozicijoje26 elektroninė muzika pradeda kūrinį, derinama su kanklėmis, vokalinėmis partijomis, įjungiama dūdelės muzika, dambreliai įjungiami į kompozicija gerokai vėliau, ryškiai naudojami visoje kompozicijoje, tada labiau pradeda dominuoti kiti instrumentai elektroninė muzika, bosinė gitara, būgnai. Svarbus dalykas, kad projekte Aitvaras muzikinės kompozicijos yra paįvairinamos folkloru, tradiciniais folkloriniais instrumentais, tai leidžia susijungti dviem muzikos rūšims, tradiciniam lietuviškam folklorui ir elektroninės muzikos improvizacijoms.
24 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 37 p. 25Internetinė nuoroda, projekto AITVARAS video įrašas: http://www.youtube.com/watch?v=F_DrVneZtTw 26 Internetinė nuoroda, projekto AITVARAS video įrašas: http://www.youtube.com/watch?v=MppoA9732kw
62 10.6 Folkloro ansamblis RATILIO
Anketavime dalyvavo vienas folkloro ansamblis Ratilio27, manau , kad yra daugiau naudojančių savo muzikoje šį instrumentą tokio pobūdžio ansamblių, bet susidūriau su problema, kad ne visi folkloro ansambliai yra pasiekiami šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis. Nevisada galima rasti informacijos kokius instrumentus jie naudoja, todėl reiktų gilesnio ir aktyvesnio tyrimo. Kita kliūris su kuria susidūriau analizuodama anketą, kad folkloro ansambliui dambrelis yra vienas iš instrumentų kuris pagyvina šokius, dainas, ir jam ypatingai dėmesio neskiriama, net tiksliai nežinoma koks dambrelis yra naudojamas, kokios jo galimybės. Į anketą28 atsakinėjo Ratilio vadovė Milda Ričkutė. Apie dambrelį pati ansamblio vadovė sužinojo nuo 1978 m. iš literatūros ir archyvų įrašų. Teigia , kad plačiai naudojamas Lietuvoje nuo 18 a. Ansamblio kūryboje dambrelis naudojamas ne visur, tik kūriniuose kuriuose jis tinka, pasirenkama ar naudoti pagal nuotaiką ar kūrinio stilių. Pasakoja kad naudojama įvairaus pobūdžio kūriniuose ir lėtuose ir greituose, panaudojimas yra greičiau intuityvus ir ten kur labiausiai tinkamas. Naudojamas „tradicinis“ dambrelis, taigi vėl galime teigti, kad žinios ansamblio apie dambrelį nėra labai gilios, žino vienintelį atvežtinį dambrelį, kuris įvardijimas, kaip „europietiškas“ metalinis dambrelis. Dambrelis Ratilio derinamas su smuikais, kanklėmis, lumzdeliais, sėkminių rageliais. Šokiniame kūrinyje „Suktinis“, naudojama tik dambrelio muzika. Dambrelis daugiausiai naudojamas kaip papildomas instrumentas muzikos kūrinio tam tikrai muzikinei išraiškai, nuotaikai atskleisti. Ansamblyje Ratilio naudojamas beveik visoje tradicinėje šokių muzikoje, apie 100 – ame kūrinių.
27 www.ratilio.lt, žiūrėta 2010 01 20 28 Priedas Nr. 1, VDU ER2047, 40 p.
63 10.7 Anketų apibendrinimas
Darbe analizuotos šešių muzikinių projektų anketos. Skirtingi anketų atsakymai suteikia labai daug informacijos apie asmenų grojančių dambreliais kompetenciją, jų žinojimą apie šio instrumento muzikines galimybes, paplitimą Lietuvoje. Aprašyti tik šeši kolektyvai, nes tai patys žymiausi ir žinomiausi kolektyvai kuriantys įvairią muziką, kurioje naudojamas dambrelis per pastaruosius metus. Viena analizuotų anketų yra folkloro ansamblio Ratilio, anketoje teigiama, kad dambrelį naudoja dauguma folkloro ansamblių, šioje vietoje reikalingas išsamesnis tyrimas apie folkloro ansamblius, nes jų Lietuvoje yra daugiau nei šimtas, nors ir naudojantis šiuolaikinėmis priemonėmis, juos yra sunku pasiekti internetu, reiktų rengti atskiras ekspedicijas į įvairius Lietuvos miestus ir tirti, domėtis kokiuose ansambliuose naudojamas dambrelis, kokioms muzikinėms improvizacijoms jis labiau tinka. Mano nuomone, daugelis folkloro ansamblių, tai galime pastebėti ir Ratilio anketoje, nėra giliai susipažinę su instrumentu jo istoriją, jis naudojamas kaip instrumentas, kuris duoda ritmą daugeliui šokinių dainų, sutartinių. Susiduriame ir su problema, kad ansamblis Ratilio nariai daug neimprovizuoja, nenaudoja keletos rūšių dambrelių, paprasčiausiai žino vieną rūšį kuri jiems yra priimtina. Sunku visa tai spręsti iš anketos klausimų, nes vieni atlikėjai pateikia tikslius išsamius ir vertingus atsakymus, kiti atsako paviršutiniškai, kodėl taip atsitinka, galime tik spėti arba žmonėms neužtenka žinių ir įgūdžių apie šio instrumento naudojimą, arba į anketoje pateiktus klausimus yra atsakoma netiksliai, nesigilinant į užduotus klausimus. Išsamiausias anketas galėčiau įvardinti etnomuzikologo , grupės Atalyja nario Eirimo Veličkos ir kompozitoriaus, grupių Donis ir Gyvata nario Donato Bielkausko. Pateiktuose atsakymuose galima rasti konkrečią informaciją, matyti dambrelio panaudojimo galimybes, įrašuose, muzikinėse improvizacijos, gyvuose pasirodymuose. Naujai atsiradusių muzikinių projektų lyderių žinios apie dambrelius vienos yra išsamesnės kitos menkesnės. Grupė Spanxti dambrelį įvardina , kaip tradicinį lietuvišką instrumentą, na tai leidžia teigti, kad tikrai mažai žinių pasiekia plačiąją visuomenę apie šį instrumentą, nes dambrelis yra atvežtinis instrumentas kaip iki šiol teigiama archyviniuose raštuose, užfiksuotuose duomenyse. Ansamblis Ratilio teigia, kad dambrelis plačiai naudojamas nuo 18 a. , šią tiesą taip pat drįsčiau paneigti, nes jokių rašytinių žinių apie aktyvų ir platų dambrelio naudojimą nerandame, todėl būtų nelogiška teigti, kad jis plačiai naudojamas, tuo labiau, kad šiandiena jį savo muzikoje naudoja vos keletas rimtų muzikinių kolektyvų, neaišku kiek naudoja folkloriniai ansambliai, ypatingai tie kurie yra įsikūrę ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur informacijos sklaida yra žymiai greitesnė, nei kaimuose ir miesteliuose.
Anketoje į bendrinius klausimus tokius kaip iš kur sužinojote apie šį instrumentą respondentai atsako įvairiai, vieni iš literatūros, studijų metais, televizijos, Visose anketose
64 teigiama, kad dambrelis tai toks instrumentas, kuris naudojamas muzikinėse kompozicijose intuityviai, kad nekuriami specialūs kūriniai dambreliui, jis paprasčiausiai derinamas su kitais instrumentais ir taip įsilieja į visą kūrinio esmę. Dambrelis pasak respondentų , jų muzikai suteikia daugiau improvizacijos, ritmikos, arba kitokio skambesio, kurį galima įvardinti kaip ambientinį. Folkloro ansamblis dambrelį įvardina augiau kaip instrumentą, kuris suteikia sutartinėms ar šokio kūriniams ritmikos, čia mažiau improvizuojama, o naudojama paprastas grojimas, nenaudojant kelių rūšių dambrelių ir panašiai. Anketose taip pat pateikėjams buvo klausimas, kokius žinote Lietuvos muzikinius ansamblius, grupes kuriose dar naudojamas dambrelis. Atsakymų keletas buvo sulaukta tokių kurie nustebino. Tai muzikinis elektroninės muzikos projektas Girnų Giesmės, Keisto folkloro grupė, arba teiginys daugelis folkloro ansamblių. Projektas Girnų Giesmės pasidomėjus išsiaiškinau, kad dambrelio savo kūryboje nenaudoja, Keisto folkloro grupės įrašuose taip pat neradau paminėta, kad naudojamas dambrelis, daugelis folkloro ansamblių – mano manymu tai visiškai neapibrėžtas pasakymas, ir tai reikalauja tikslesnio ir nuoseklesnio tyrimo, kaip ir anksčiau minėjau. Taip pat vienas iš paminėtų projektų buvo „Ukmergės ir Pasvalio dambrelininkai“ ir jų išleistas kompaktinis diskas „Lietaus Lašai“, šis projektas yra išnagrinėtas ankstesniame skyriuje. Apibendrinus visas anketas, galiu teigti, jog tyrimas turėtų būti dar išsamesnis susipažįstant su visais Lietuvos folklorinės muzikos ansambliais, rengiant ekspedicijas, ir užrašant ansamblių kurie naudoja dambrelius žinias apie juos. Žymiausi ir labiausiai naudojantys dambrelius savo muzikoje projektai, grupės, kolektyvai yra parašyti, jų medžiaga ir ypatingai įrašai turėtų ir ateityje būti analizuojami, kad būtų galima sekti pokyčius, tobulėjimą, ir instrumento platesnį panaudojimą.
65 11. DOMĖJIMASIS DAMBRELIU
Šiame skyriuje pateiksime atlikto tyrimo anketų analizę. Anketavime dalyvavo Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie domisi dambreliais, jų muzika ir grojimo galimybėmis. Asmenų , kurie domisi dambreliais nėra gausu (anketuota 30 asmenų), tai daugiausiai pavieniai asmenys, naudojantys dambrelių muziką savo kūryboje, įterpdami juos kaip viena iš melodijos paįvairinimų. Gausiai dambreliai naudojami šiuolaikinio folkloro ir netradicinės muzikos kompozicijose. Anketose (Priedas Nr. 1, VDU ER2047) buvo apklausiami asmenys, kurie yra glaudžiai susiję su dambrelių kuriama muzika, jais domisi ir eksperimentuoja išbandydami šio muzikinio instrumento galimybes, tai pat buvo apklausti ir asmenys , kurie atsitiktinai susidūrė su dambreliu ir tik pradeda domėtis jo išgaunamais garsais bei muzika. Pirmuosiuose klausimuose, kurie yra daugiau apibudinamojo, informacinio pobūdžio daugelis apklaustųjų sutinka su teisingiausia atsakymuos pateikta nuomone. Duomenys išreiškiami procentais.
Kas yra dambrelis?
120 100 80 60 Series1 40
Procentai 20 0 Muzikinis Įrankis Muzikos rūšis instrumentas Pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 1
Iš kur sužinojote apie dambrelį?
50 40 30 Series1 20
procentai 10 0 Internete Draugai Festivalio Kita parodė/ renginių metu padovanojo pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 2
66 Kaip manote nuo kada dambreliu grojama Lietuvoje?
100 80 60 Series1 40 20 procentai 0 Nuo XX a. Jis rastas XIV - Tai naujas XV a. kasinėjant instrumentas Vilniaus Žemutinę muzikinėje pilį bei Trakų pilį erdvėje pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 3
Kiek metų Jūs grojate dambreliu?
35 30 25 20 Series1 15 10
procentai 5 0 1 metus 2 metus 3 metus 4 metus 5 metus Daugiau nei 5 metus pateikti atsakymai
Diagrama nr. 4
Ar domitės dambrelio atsiradimo istorija?
60 50 40 30 Series1 20
procentai 10 0 Taip Ne pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 5
67 Apibendrinant šiuos penkis klausimus matome kad, asmenys besidominantys dambreliais įvairiai įvardiją savo supratimą ir požiūrį į šį instrumentą. Į klausimą kas yra dambrelis? (Diagrama nr. 1) Didžioji dauguma atsako, kad tai yra muzikinis instrumentas. Pirmasis klausimas yra tarsi patikrinimas ar žmogus tikrai žino kas yra dambrelis ir kokia jis funkcija atlieka. Į klausimą „Iš kur sužinojote apie dambrelį? “ (Diagrama nr. 2) daugiausiai atsako, net 42% , kad sužinojo iš draugų arba padovanojo draugai šį instrumentą, mažiausiai 8% asmenų apie dambrelį sužinojo iš interneto, 21% - festivalių ir renginių metu, likę procentai kitais keliais. Taigi galiu teigti, kad daugelis žmonių apie dambrelį sužino tiesiogiai su juo susidurdami ir matydami jo galimybes. Trečiasis klausimas (Diagrama nr. 3), taip pat patikrinamojo pobūdžio apie tai „Kaip manote nuo kada dambreliu grojama Lietuvoje?“ taigi dauguma apklaustųjų pasirinko teisingą atsakymą, teigdami, kad pirmieji konkretūs duomenys konstatuoja, kad nuo tada kai jis rastas XIV - XV a. kasinėjant Vilniaus Žemutinę pilį bei Trakų pilį. 13 % apklaustųjų mano , kad nuo XX a. , taigi iš šių duomenų galime pastebėti, kad dambrelis tikrai nėra plačiai išnagrinėtas mokslinėje literatūroje, kad duomenys apie jo atsiradimo prielaidas yra žinomos žmonėms , kurie domisi gilesne jo istorija. Su šiuo klausimu galėtumėme sujungti ir ketvirtąjį klausimą (Diagrama nr. 4), kuriame klausiama, kiek anketuotojas metų groja dambreliu, iš to pastebime, kad anketas pildė žmonės, kurie domisi daugelį metų dambreliais ir asmenys , kurie pradėjo šiuo instrumentu domėtis nesenai. Penktajame klausime (Diagrama nr. 5) klausiama ar asmenys domisi dambrelio istorija, taigi čia taip pat akivaizdžiai pastebimas lietuviškų mokslinių ir visuomenei prieinamų duomenų trūkumas. Kad domisi dambrelio istorija atsakė taip – 57%, ne – 43%. Toliau panagrinėsime klausimus, į kuriuos respondentai turėjo pateikti konkrečius atsakymus. Klausimas „Iš kur Jūsų manymu dambrelis atsirado Lietuvoje?“ Daugelyje atsakymų teigiama, kad dambrelis atsivežtas iš kitų tautų, kad jis buvo atvežtas pirklių, kai kurie įvardina kad jis atkeliavo iš Rusijos, Šiaurės šalių. Kai kuriems respondentams šis klausimas kelia net pasipiktinimą ir atsakoma, kad kaip ir visi kiti instrumentai atsirado čia Lietuvoje. Kiti atsakymai yra visiškai neatitinkantys nei mažiausių istorijos spėjimų, tai daugiau paviršutiniškai pateikti atsakymai.
68 Grojimas dambreliu Jums yra?
40 35 30 25 20 Series1 15 10 procentai 5 0 Pramoga renginių, Instrumentas Instrumentas kurio festivalių, vakarėlių naudojamas Jūsų malonu/gražu metu kuriamoje klausytis kai groja muzikoje kiti žmonės pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 6
Ar galima dambreliu groti atskiras natas?
60 50 40 30 Series1 20
procentai 10 0 Taip Ne pasirenkami atsakymai
Diagrama nr. 7
Diagramoje nr. 6 matome, kur asmenys susiduria su dambreliu, kokia vietą jų gyvenime užima šis instrumentas. Daugiausiai atsakymų procentaliai pasirenka, kad dambrelio malonu klausytis kai groja kiti žmonės net 38 %, 32% atsako, kad tai yra pramoga įvairių renginių ir vakarėlių metu ir 30 % atsako, kad tai instrumentas, kuris yra naudojamas jų kūryboje siejamas su kitais instrumentais bei įvairia muzika. Iš šios diagramos galiu teigti, kad instrumentas Lietuvos muzikinėje plotmėje nėra naudojamas labai plačiai, kad tai daugiau instrumentas kuriuo įdomu groti, jo klausytis. Beabejo vis daugiau atsiranda muzikantų , kurie pradeda domėtis šio instrumento muzika ir galimybėmis, taip jį įjungdami į kuriamos muzikos kontekstą. Nuo senų laikų instrumentas daugiau įvardijamas kaip paprastų žmonių instrumentas, kuris skirtas įvairiems pasilinksminimams, todėl šios diagramos duomenys iš dalies atitinka istorinius teiginius. 7 diagramoje ir klausime „Ar galima groti dambreliu atskiras natas?“ stengiamasi labiau gilintis į dambrelio galimybes, jo techninius sugebėjimus, arba tiksliau įvardinant asmenų grojančių dambreliais sugebėjimus. 57% apklaustųjų teigia , kad galima groti atskiras natas, 43 % teigia , kad
69 negalima, taigi čia taip pat galime pastebėti, kad yra beveik vienodas skaičius asmenų kurie dalinai domisi dambrelio galimybėmis, ir kurie domisi visomis įmanomomis dambrelio muzikinėmis savybėmis ir garsų išgavimais. Asmenys tie kurie į 7 diagramoje pateiktą klausimą atsakė teigimai, toliau atsakė į klausimą, kuriame buvo klausiama „kokiomis natomis galėtumėte pagroti?“ Labiausiai ir teisingiausiai apibūdinantis atsakymas šį procesą buvo „atskiras natas galima išgauti dviems sekančiais būdais: 1. kiekvienas dambrelis kaip instrumentas turi atskirą dermės registrą 2. burnos pagalba ( didinant bei mažinant burnos ertmes turinį) galima išgauti atskiras natas“ . Taigi apibendrinat šį atsakymą ir kitų pateiktus atsakymus, galime teigti , kad dambrelio galimybes, daugelis asmenų išnaudoja, jais domėdamiesi ir analizuodami įvairią literatūrą. Klausimas “Kuom skiriasi metaliniai dambreliai nuo medinių dambrelių?“ Atsakymų būta įvairiausių, keletas asmenų, teigia net nežinantys apie tokius dambrelius ar medinių ištikrųjų yra. Manau šis klausimynas, tikrai juos paskatino domėtis dambreliu jo struktūra ir galimybemis.. Kaip ir anksčiau minėtuose klausimų apibendrinimuose, taip ir čia yra tikrai profesionalių atsakymų, kurie padeda suvokti koks garsas yra medinio ir koks metalinio dambrelio “pas medinius ir kaulinius dambrelius švelnesnis garsas "aksominis". Tuo tarpu metalinis dambrelis skardžiai skamba. Nors vietnamietiški geležiniai skamba irgi švelniai, nes jie glaudžiami prie lūpų, o ne prie dantų“ . Šis atsakymas paskatino gilintis ne tik dambrelio istorija, panaudojimo galimybėmis, bet ir ištirti dambrelio fizines savybes, garso spektrus, bei išgaunamų melodijų įvairumą, apie tai kalbama darbo 3 – 4 skyriuose. Klausimas „Kiek turi dambrelių savo kolekcijoje?“ Lietuvoje turime asmenų, kurie ne tik puikiai išmano viską apie dambrelius, bet ir turi puikias kolekcijas. Atsakymuose pateikiama, kad respondentai turi instrumentus įsigiję iš Lietuvos meistrų įvairių festivalių metu: Vengrijos, Danijos, Norvegijos, Austrijos, Vietnamo, Altajaus, Japonijos, Rusijos, Kirgizijos, Nepalo, Filipinų, Šveicarijos, Sicilijos. Įvairus dambrelių kolekcionierių ar tiesiog mėgėjų spektras, skatina ne tik tyrinėti toliau teorines ir praktines dambrelio panaudojimo galimybes, bet ir pateikti visą šią medžiagą viešam analizavimui ir skaitymui, kad dauguma Lietuvos muzikantų, žmonių besidominančių muzika susipažintų su istorine dambrelio raida.
70 12. DAMBRELIS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ MUZIKINĖJE IR ETNINĖJE KULTŪROJE
Išanalizavus mokslinius straipsnius, įvairias knygas pastebime, kad daug informacijos apie dambrelį negalime rasti, ypatingai Lietuvoje, yra minimaliai supažindinama su dambrelio konstrukcija, muzikinėmis galimybėmis, fizinėmis savybėmis. Didžioji dalis medžiagos apie dambrelių naudojimą Lietuvoje buvo surinkta iš pavienių asmenų arba muzikantų, kurie šį instrumentą naudoja savo kūryboje. Galime pastebėti kad per pastaruosius metus Lietuvoje vis daugiau etninės muzikos grupių, šiuolaikinio folkloro/ post folkloro ansamblių propaguoja įvairių rūšių dambrelius savo kūryboje, įjungdami instrumentą į kuriamą muziką jos paįvairinimui ir etninių elementų pridėjimui. Dambrelis naudojamas ir įvairių ritualų, vakaronių, renginių metu, skaitomos paskaitos, organizuojami mokomieji seminarai. Populiariausios grupės, kaip ir minėjau darbo eigoje, kurios savo muzikoje naudoja dambrelį yra: Atalyja, Žalvarinis, Donis, Gyvata, Spanxti, Aitvaras – tai šiuolaikinio, eksperimentinio, elektroninio folkloro kolektyvai. Trumpai apžvelgdami šiuolaikinio folkloro grupes matome, kad dambrelis kaip muzikinis instrumentas daugiausiai naudojamas jaunesnio amžiaus kolektyvuose, kurie siekia šiuolaikinę muziką sujungti su senąją liaudies muzika. Šiuolaikinio folkloro renginiuose su dambreliais susiduriame vis dažniau, instrumentas yra įtraukiamas į pažintinę, paskaitinę programą, instrumentas naudojamas įvairiose folklorinėse grupėse, arba grojama pavienių atlikėjų. Festivaliuose, renginiuose kuriuose teko išgirsti šį instrumentą naudojant įvairiose muzkinėse kompozicijose, tai buvo Senųjų amatų dienos Kernavėje, Archeologinėse dienos Trakuose, Mėnuo Juodaragis XII, Suklegos, Skamba skamba kankliai. Tai vieni didžiausių festivalių pritraukiantys besidominantį jaunimą ir vyresniojo amžiaus žmones etnologine Lietuvos praeitimi, papročiais, muzika. Kiekviename festivalyje ir renginyje dambrelį sutinkame įvairiose situacijose. Trakuose ir Kernavėje dambrelis buvo pristatomas, kaip vienas iš senovinių instrumentų, pasakojamos istorijos apie jo atsiradimą Lietuvoje, jo kilmę ir skleidžiamus muzikinius garsus. Festivaliuose Mėnuo Juodaragis XII bei Suklegos, dambrelis buvo įtrauktas į programą kaip vienas įdomiausių instrumentų, surengti specialūs dambrelininkų pasirodymai, mokomieji seminarai. Galime teigti, kad dambrelis instrumentas, kuris pamažu įsišakniją mūsų kultūroje, randa sau vietą muzikinėse kompozicijose, naudojamas įvairiuose muzikiniuose ir ne tik projektuose. Pavienių žmonių propagavimas, pamažu peraugs į didesnį susidomėjimą šiuo instrumentu, jo galimybėmis, šamaniškomis idėjomis ir ritualais. Tyrimams erdvės yra, ateityje galima plėtoti ir gilintis dar labiau į dambrelių muziką jų mistinį poveikį, palyginti Lietuvoje gaminamus dambrelius su kitų šalių dambreliais, analizuoti jo panaudojimo galimybes, bei tradicijas.
71 13. IŠVADOS
Išnagrinėjus dambrelių fizines ir akustines savybės, šių instrumentų muziką ir vartojimą, galima pastebėti dambrelių įvairialypiškumą, jų grojimo galimybes skirstant juos pagal rūšis, fizines savybes ir sandarą. Lietuvos muzikantai nėra išrankūs rinkdamiesi šį instrumentą. Dažniausiai jie naudoja savo rankų darbo, dambrelių meistrų (Albertas Bertašius, Egidijus Darulis) padarytus, arba paprasčiausius europietiškus dambrelius, kurių galima įsigyti muzikos prekių parduotuvėse. Kartais yra naudojami ir kitų rūšių dambreliai specialiai atvežti iš įvairių pasaulio šalių bei turintys įvairesnes skambesio galimybes. Manau, kad dambrelis Lietuvoje prigijo dėl savo akustinių savybių, skambėjimo tonacijos, ir nesudėtingo pritaikymo folklorinėje muzikoje bei jos atmainose – jį lengva derinti su šiuolaikine instrumentine, elektronine muzika. Tirdama ir analizuodama dambrelio reikšmę Lietuvos muzikinėje kultūroje pastebėjau, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje šis instrumentas yra naudojamas plačiau, juo improvizuojama įvairiuose muzikos stiliuose. Nagrinėjant pateiktas anketas galima daryti išvadą, kad dambrelis daugiau naudojamas kaip instrumentas įvairių vakaronių, susiėjimų metu, atliekant įvairias apeigas. Folkloriniuose ir šiuolaikinės muzikos ansambliuose dambrelis nėra labai plačiai naudojamas. Daugiau juo yra eksperimentuojama atskiruose kūriniuose pritaikant tik tam tikrais atvejais ar derinant su atskirais instrumentais. Muzikinėje kūryboje dambrelis intensyviau pradėtas naudoti nuo XX amžiaus 7 – 9 dešimtmečio, o nuo XXI a. pastebimas ir platesnis šio instrumento naudojimas, ypatingai jaunimo tarpe. . Darydama išvadas apie šį darbą ir jo svarbą galėčiau teigti, kad dambrelio atsiradimas ir paplitimas pasaulyje bei Lietuvoje yra plati sfera mokslinių tyrimų vykdymui, gilesniam esamų rašytinių šaltinių analizavimui, jų sisteminimui, bei jų pateikimui visuomenei. Taip pat atviros nišos yra detaliam dambrelio sandaros bei muzikos tyrinėjimui.
72 14. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Ambrazevičius R. Psichologiniai muzikinės darnos aspektai. Jų raiška lietuvių tradiciniame dainavime. Kaunas: technologija, 2008. 340 p. 2. Baltrėnienė M., Apanavičius R. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. Vilnius: Mintis, 1991. 184 p. 3. Bičiūnas V. Muzikinės akustikos pagrindai. Vilnius: Mokslas, 1988. 192 p. 4. Bernardinai.lt interneto dienraštis, (www.bernardinai.lt), žiūrėta 2008 11 15 5. Dan Moi, Jew‘s harps, flutes and percussions from various culture (http://danmoi.de/shop/index.php?main_page=trump ), žiūrėta 2008 12 18 6. Internetinė svetainė www.danmoi.de , žiūrėta 2008 05 12 7. Internetinė nuoroda http://lt.wikipedia.org/wiki/Oktava , žiūrėta 2008 05 18 8. Istorinės rekonstrukcijos, (http://www.antiqua.lt/muzika_VZP.htm ), žiūrėta 2008 11 16 9. Играйте на хомусе“, С.С. Шишигин, Покровск, 2003 г 10. Įvairių internetinių diskusijų medžiaga www.dangus.net/forumas 11. Kompaktinė plokštelė, muzikinės iniciatyvinės grupės Dambras “Lietaus lašai”, 2008 m. 12. Groups.google.com/group/dambrelis, www.blogas.lt/dambrelis/ ir kt. 13. Grupių vaizdo įrašai: http://www.youtube.com/watch?v=F_DrVneZtTw, http://www.youtube.com/watch?v=MppoA9732kw – Nuorodos grupės Aitvaras įrašo, žiūrėta 2010 01 08. 14. Festivalio Mėnuo Juodaragis internetinė svetainė www.mjr.lt 15. Folkloro grupės ATALYJA internetinės svetainės www.atalyja.com, žiūrėta 2010 01 11 16. Folk roko grupės ŽALVARINIS internetinė svetainė www.zalvarinis.lt, žiūrėta 2010 01 15 17. Folklorinės muzikos projektas MARGA MUZIKA internetinė svetainė www.frype.lt/margamuzika, žiūrėta 2010 01 15 18. Folk roko grupės GYVATA internetinė svetainė www.frype.lt/gyvata, žiūrėta 2010 01 13 19. Folkloro ansamblio RATILIO internetinė svetainė www.ratilio.lt, žiūrėta 2010 01 20 20. Eksperimentinės muzikos projekto DONIS internetinė svetainė www.donis.lt, žiūrėta 2010 01 13 21. Elektorninės ir folkloro muzikos projekto AITVARAS filmuotos medžiagos nuoroda internetinėje svetainėje: http://www.youtube.com/watch?v=F_DrVneZtTw ; http://www.youtube.com/watch?v=MppoA9732kw
73 22. Trakų muziejaus organizuojamos renginio „Senųjų amatų dienos“ internetinė svetainė www.trakai.lt, žiūrėta 2010 03 15 23. Kernavės miestelio organiuzojama šventė „Archeologijos dienos“ internetinė svetainė www.kernave.org, žiūrėta 2010 03 15 24. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika, S. Paliulis, 1959 m, Vilnius 25. Khomus.com, ethnic instruments and more, (http://khomus.com/instruments/jewsharp), žiūrėta 2008 12 17 26. Lietuvos muzikos enciklopedija, 2000 m., Vilnius 27. Muzikos teorijos pagrindai, Nomeda Limantienė, 1998m. , Šiauliai 28. Music, physic and engineering, Harry F. Olson, 1967 m., New York 29. The Search for the Origins of the Jew’s Harp, Michael Wright, Oxford, England (http://www.silk-road.com/newsletter/vol2num2/Harp.htm), žiūrėta 2008 12 17 30. Šalyj kelio jovaras“ svetainė. (http://salyj-kelio-jovaras.hostas.lt/instr.html ), žiūrėta 2008 11 16 31. Vikipedija laisvoji enciklopedija, (http://lt.wikipedia.org), žiūrėta 2008 11 15 32. Varganyj Zal, (http://vargan.ru/vargan/index.shtml), žiūrėta 2008 12 18 33. Wikipedia the free encyclopedia, (http://en.wikipedia.org/wiki/Jew's_harp), žiūrėta 2008 12 18
74