Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje

Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ

ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE

Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ

ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia

Monografija

2015 UDK 781(474.5)(091) Et31

RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas

Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2).

Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę

ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS

PRATARMĖ ...... 9 ĮVADAS ...... 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA ...... 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE ...... 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ...... 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE ...... 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS ...... 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA ...... 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE ...... 33 Liaudies dainos dainų šventėse 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA ...... 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos ...... 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija ...... 40 Sąsajos su kitų tautų patirtimi ...... 46 DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIAI ...... 48 Valstybinis dainų ir šokių ansamblis – ansamblių sąjūdžio pirmtakas ...... 49 Mėgėjų kolektyvai ...... 50 Ansamblių atlikimo ypatumai ir repertuaras 52 Dainų ir šokių ansambliai Europos folkloro stilizacijos erdvėje ...... 56 KAIMO KAPELOS 57 Tipinė kapelos sudėtis ...... 58 Kaimo kapelų repertuaras ...... 63 Veiklos ypatumai ...... 68 Kapelų judėjimo savivoka ...... 71 TAUTINIŲ ŠOKIŲ KOLEKTYVAI 74 Šokių repertuaras ...... 78 Veiklos ypatumai ...... 82 Sklaidos formos ...... 83 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 86 JUDĖJIMO SKLAIDA 86 Autentiškumo paieškos ...... 89 Autentiškumo vertybė ...... 95 Regioniškumas ir jo samprata ...... 98 Repertuaro žanrai ir jų kaita 106 Sklaidos būdai 107 Dalyvių veiklos motyvacija ...... 114 Praeities laikas ir jo ribos 115 Etninės kultūros ir etninės muzikos gaivinimo šaltiniai ...... 117 Etninės muzikos kitoniškumo suvokimas ...... 120 Su etnine muzika siejamos praeities bendruomenės samprata ...... 122 Kontroliuojantys centrai ...... 124 MUZIKINIAI ASPEKTAI ...... 126 Etninės muzikos savybės ir jų regioninis paplitimas ...... 128 Tyrimo duomenys ...... 130 Repertuaro regioniškumas 132 Repertuaro žanrai 135 Stiliai ...... 137 Dermės ...... 142 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS ...... 146 MUZIKOS INSTRUMENTŲ REKONSTRAVIMAS 146 Rekonstrukcijos šaltiniai 148 Medžiaga ir priemonės 149 Sąsajos su tradicijomis ...... 151 TRADICINIŲ ŠOKIŲ JUDĖJIMAS 153 Tradicinių šokių klubai ...... 154 Šokių repertuaras ...... 156 Klubų iniciatoriai ir organizatoriai 158 Muzikantai ...... 159 Vakaronių lankytojai 160 Tradicinių šokių judėjimo santykis su kitais etninės muzikos gaivintojais . . . . . 160 ŽEMAIČIŲ ETNOMUZIKAVIMO IR TRADICINIŲ AMATŲ VASAROS KURSAI . . 162 Kursų turinys ...... 163 Tradicijos ir jų gaivinimas 167 Patirties sklaida ...... 168 Rėmimo klausimai 170 Žemaitiškas kursų pobūdis 170 Mokymosi ypatumai 172 ETNINĖ MUZIKA POVILO STULGOS TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUJE 175 Muziejaus ekspozicijos 177 Edukacinė veikla 178 Folkloro ir muzikinė veikla ...... 179 Akademinio gyvenimo atspindžiai 181 Specialistų nuomonės ...... 183 ISTORINĖS REKONSTRUKCIJOS JUDĖJIMAS ...... 184 Judėjimo ypatumai ...... 185 Veikla ir perspektyvos ...... 189 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA ...... 194 ROKAS, METALAS, ELEKTRONINĖ MUZIKA 195 Folkroko grupės Lietuvoje ir jų repertuaras ...... 197 Metalo grupių repertuaras ...... 206 Elektroninės muzikos etninė kryptis ...... 213 ETNIZUOTA POPULIARIOJI MUZIKA 218 Populiariosios muzikos atlikėjai ...... 222 Televizijos ir kiti projektai ...... 230 ALTERNATYVIOSIOS MUZIKOS FESTIVALIAI ...... 234 „Mėnuo Juodaragis“ ir „Kilkim žaibu“ 235 Etninės ir pramoginės muzikos sąsajos ...... 237 Kiti festivaliai ir koncertai ...... 240 MUZIKINIAI ASPEKTAI ...... 245 Postfolkloro kolektyvų repertuaras ...... 245 Roko kolektyvų repertuaro muzikiniai ypatumai ...... 253 Folkdžiazo ir world music kolektyvų repertuaras ...... 259 Folkdžiazo ir world music kolektyvų repertuaro muzikiniai aspektai ...... 261 SKLAIDOS FORMOS 265 Renginių klasifikavimas ...... 265 Etnizuota populiarioji muzika renginiuose 268 Rokas, metalas ir elektroninė muzika renginiuose ...... 269 Muzikos sklaidos ypatumai: populiarioji ir alternatyvioji muzika ...... 270 VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE . . . 275 AUTENTIŠKUMAS IR STILIZACIJA ...... 276 TRADICIJA IR MODERNUMAS ...... 278 PRIEŽASTYS IR PROBLEMOS SPRENDIMAS 282 TYRIMŲ APIBENDRINIMAS ...... 285 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 289 ETHNIC MUSIC REVIVAL MOVEMENT IN LITHUANIA FROM THE 1960s TO THE 2010s. Summary ...... 304 PRATARMĖ

Monografijoje apibendrinami 2011–2015 m. Vytauto Didžiojo universitete vykdyto projekto „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje XX a. 7 deš.–XXI a. pr.“ tyrimo1 rezutatai. Tyrimas atliktas Kultūrų studijų ir etnologijos katedroje, jo duomenys saugomi šios katedros archyve, specialiajame projekto fonde2. Pasirinkta tyrimo tema aktuali, nes Lietuvoje iki tol platesnių ir išsamesnių etninės muzikos gaivinimo judėjimo, prasidėjusio dar XIX–XX a. sandūroje, tyrimų nebuvo, nors šis judėjimas jau ženklina bemaž viso šimtmečio nueitą kelią. Žengiant juo, nuo spaudos drau- dimo laikais rengtų klojimo vakarų nueita ligi į UNESCO nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą 2003 m. įrašytų dainų švenčių, nuo stilizacijos ligi autentiško folkloro gaivinimo ir jo perteikimo šiuolaikinės pramoginės muzikos priemonėmis. Paskelbtuose darbuose daugiausia tenkinamasi konstatuojamojo pobūdžio teiginiais, pasigendama nuodugnesnės šio judėjimo nuostatų ir rezultatų analizės. Tyrimą skatino ir tai, kad Lietuvoje ne tik folkloro ansamblių 1968 m. sąjūdžio pradžioje, bet ir dabar veikia itin daug kolektyvų, sėkmingai skleidžiančių mūsų tautos etninį muzikinį paveldą. Tačiau jų veikla, požiūris į etninės muzikos gaivinimą, pagaliau patys gaivinimo būdai deramai neįvertinti ir neapibendrinti. Kaip tik pastarasis bemaž pusės šimtmečio kelias, kuriuo jau daugiau kaip keturis dešimtmečius kartu žengia autentiško ir stilizuoto folkloro kolektyvai, šios monografijos autorių nuomone, vertas atskiro nuodugnaus tyrimo, įvertinant esamas problemas, pakilimus ir nuosmūkius, taip pat sugretinant Lietuvos ansamblių veiklą su kitų Europos tautų patirtimi. Tyrimo pagrindą sudaro 2011–2014 m. atliktų apklausų, stebėjimo, įrašymo, filmavimo, fotografavimo ir kitais etnologinės medžiagos rinkimo būdais gautų duomenų analizė. Šie duomenys itin svarbūs, jie atspindi etninės muzikos gaivinimo judėjimo dalyvių, organizato- rių ir žiūrovų požiūrį į gaivinimą, kuris šiandien jau gerokai skiriasi nuo to, kuris vyravo kelio pradžioje. Skirtumų pastebėjo ne tik tyrimo vykdytojai, bet ir etninės muzikos gaivinimo judėjimo dalyviai ir žiūrovai, kurių nuomonė taip pat pateikiama šiame darbe.

1 Tyrimas atliktas 2011–2015 m. Vytauto Didžiojo universitete vykdant projektą „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje XX a. 7 deš.–XXI a. pr.“ Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161. 2 VDU EMGP – Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros archyvas, projekto „Etni- nės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje XX a.–XXI a. pradžioje“ fondas; A – aprašas, b – byla, l – lapas. 10 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE reiškinio tolesnęplėtrą. reikšmingogalės geriauirtikslingiauorganizuotivertinti mūsųtautaiistorijosirkultūros tyrimo spragą,betirbusnaudingašiojudėjimoorganizatorims, dalyviamsiržiūrovams, šie poskyrius „Rokas, metalas,elektroninė muzika“ir„Alternatyviosiosmuzikosfestivaliai“. muziejuje“ ir „Istorinėsinstrumentų rekonstrukcijos judėjimas“, I. Šlepavičiūtė zikavimo irtradiciniųamatųvasaros kursai“,„Etninė muzikaPovilo Stulgos tautinėsmuzikos „Sklaidos formos“,K. Apanavičiūtė-Sulikienė parašėIVskyriausposkyrius„Žemaičių etnomu E. Savickaitė-Kačerauskienė parengė V skyriausposkyrius„Etnizuota populiariojimuzika“ir III skyriausposkyrį„Judėjimo sklaida“irIVskyriausposkyrį „Tradicinių šokiųjudėjimas“, suE.Aleknaite –įvadą. mas“, kartu poskyrius „Muzikiniai aspektai“irIVskyriausposkyrį„Muzikos rekonstravi instrumentų tėse“, „Instrumentinė akademinė stilizacija“, „Dainų ir šokių ansambliai“, III ir V skyriaus padėjo subrandintipagrindinestyrimoišvadas, kuriospateikiamosmonografijoje. renginiuose, konsultavo etninėsmuzikosgaivinimojudėjimoorganizatoriusirdalyvius. Visa tai nius Lietuvos ir kituose ir Latvijos mokslo leidiniuose, skaitė paskaitas kursuose, seminaruose pranešimus mokslokonferencijose Lietuvoje, LatvijojeirAustrijoje, skelbėmoksliniusstraips procesą irjopoveikį šiuolaikineivisuomenei. organizacija irvadyba, nuostatos, kreipiant taippatdalyviųvertybinės dėmesįįglobalizacijos bei šiuolaikinėspramoginėsmuzikossąsajos.Įvertinama irvisųgaivinimojudėjimobūdų diškų kapelų,šokiųkolektyvų,folkloro ansambliųjudėjimoypatumai,tiriamosiretninės muzikos nuo XX a.7 dešimtmečio gaivinimui, analizuojami dainų ir šokiųansamblių,liau bei josšiuolaikinėstąsosbūdai.Daug dėmesioskiriamastilizuotos irautentiškosetninės tarpukarioirpokariostilizacija jūdžių, prasidėjusiųdarXIXa.pabaigoje,kelias,įvertinama veiklą, bendroje jąįvertinti šiuolaikinėskultūros irglobalizacijoserdvėje. Europos padedaapibrėžti Lietuvos šaliųpatirtimi stilizuotoirautentiškofolkloro ansamblių ypatumus irpokyčius, išvengiant subjektyvumoirišankstiniųnuostatų.Lyginimas sukitų tinti sunaujausiųapklausųirstebėjimųmedžiaga.Gretinimas leidžianustatytišiojudėjimo R. Apanavičius parašė Iir VI skyrius, IIskyriausposkyrius„Etninė muzikadainųšven Vykdydami projektą, surinktusduomenisir tyrimo rezultatus tyrėjai nuolatviešino,skaitė Monografijoje apibendrinanttyrimo duomenis, atskleidžiamasistorinisfolkloriniųsą Apžvelgti paskelbtųdarbų,archyvų, irįvertinti garsoirvaizdo įrašųduomenys,jiesugre Reikia etninėsmuzikosgaivinimojudėjimo tikėtis,monografijanetikužpildystrūkstamą Monografijos mokslinis redaktorius R. Apanavičius. E. AleknaitėparašėIIskyriausposkyrius„Kaimokapelos“,„Tautinių šokiųkolektyvai“, – V Autoriai skyriaus skyriaus ------ĮVADAS

TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI

Monografijoje, remiantis Lietuvos ir užsienio etnologų, antropologų ir etnomuzikologų iš- plėtotomis etninės / liaudies muzikos teorijomis ir naudojantis etnologijos tyrimų bei kitais duomenimis, gvildenami XX a. 7 dešimtmečio–XXI a. pradžios etninės muzikos gaivinimo būdai Lietuvoje. Etninės muzikos gaivinimas – žinomas ir pasaulyje plačiai paplitęs kultūrinės veiklos reiš- kinys, jau daugiau nei porą šimtmečių svarbų vaidmenį atliekantis Europos sociokultūrinia- me gyvenime. Etninės muzikos gaivinimo judėjimuose svarbus ne tik konkrečios muzikinės tradicijos interpretavimas, bet ir vertybės bei įvaizdžiai, būdingi to meto visuomenei ar tam tikroms jos grupėms, taip pat ir platesnė etninės kultūros vizija, kuri pagrindžia šios kultūros puoselėjimo ypatumus. Tyrimo aktualumą ir naujumą lėmė tai, kad etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje nuo 1968 m. yra labai svarbi, bet menkai tyrinėta etninės kultūros gaivinimo sritis. Taip pat pastebėtina, kad iki šiol etninės muzikos šiuolaikinio gyvavimo tyrimuose Lietuvoje daugiausia pasitelkti tik kiekybiniai metodai arba buvo tenkinamasi vos kelių dalykų aprašymais. Monografijos tyrimas naujas ir tuo, kad remiamasi ir kiekybiniu, ir kokybiniu metodais, ne tik tiriama judėjimo istorija ir jo formos, bet ir apibendrinama pačių dalyvių ir žiūrovų nuomonė, analizuojamos praktikos, o judėjimo dalyvių interpretacijos susiejamos su jų raiška pasirodymuose, įrašuose ir su kitokia etninės muzikos gaivinimui artima veikla. Tyrimo tikslas – kompleksiškai ištirti XX a. 7 dešimtmečio–XXI a. pradžios etninės muzikos gaivinimo formas Lietuvoje, jų muzikinius, socialinius ir kultūrinius aspektus. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: – surinkti ir susisteminti duomenis apie dabartines etninės muzikos gaivinimo formas Lietuvoje; – ištirti šiandieninį etninės muzikos naudojimą ir jos kaitą gaivinimo judėjime; – apibrėžti muzikinius gaivinamos muzikos aspektus; – išaiškinti gaivinamos etninės muzikos sklaidos formas – koncertus, festivalius, įrašus ir kt.; – ištirti judėjimo organizaciją, struktūrą ir svarbiausius veikėjus; – įvertinti vietos ir globalių veiksnių įtaką etninės muzikos gaivinimo judėjimui 12 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE tekstų, spaudos) duomenųanalizė, lyginimasirinterpretavimas. dokumentų(garsoir vaizdo gaivinimojudėjimogrupių įrašų,nuotraukų, asmeninių terviu, stebėti irįvertinti: kontekste. čiu–XXI a.pradžiojeypatumusistoriniameirbendrameLietuvos irEuropos kultūriniame etninėsmuzikosgaivinimoXXa.7dešimtme dokumentų medžiaga,kurileidoįvertinti tūrines išraiškas.Gauti naujiduomenyslyginamisupaskelbtųdarbų,archyvinių irkitų irjųmuzikinesbeikitokiaskul tikslus,vertybes dalyvaujančių šiamejudėjimegrupių muzikantais, šokėjais,taippatrenginių organizatoriaisiržiūrovais, siekiantsuvokti įvairių su judėjimo dalyviais ir giluminiams interviu ypatumai. Daug dėmesioskiriamalaukotyrimųmetuatliekamiemsrenginių stebėjimams irbūdųįvairovė,muzikos gaivinimokrypčių taippatrenginių organizavimoirvykdymo renginių organizavimobeikitiaktualūstyrimuidokumentai,kuriuoseatsispindietninės tikslų. vertybių, irplatesnėskultūrinėsaplinkos,jos grupės kaipneatskiriaminuoartimiausios ir vertinami kantai iršokėjai. Visų buvo suvokiami jųatliekama muzika,šokiaiirmuzikosinstrumentai šioobjektoveikėjai, etninėsmuzikosatlikėjai: kolektyvai,tirti jųnariaidainininkai,muzi dokumentus. tuo susijusiussociokultūriniusaspektus; Apžvelgti archyvinių šaltinių,muziejųir paskelbtųdarbųduomenys,ištirti irįvertinti Tyrimo objektas –etninėsmuzikosšiuolaikinisgaivinimasLietuvoje. Nuodugniausiai su etninės – muzikos įvertinti gaivinimu susijusią valstybės strategiją ir ją atspindinčius irtikslus,taippatkitussu etninėsmuzikosgaivinimojudėjimodalyviųvertybes – ištirti Naudoti in stebėjimas,giluminisirstruktūruotas šielaukotyrimo metodai:integruotas – kitirenginiai: amatųdienos,istorinėsrekonstrukcijos renginiai, miestųdienos. – etninėsmuzikoskursai,seminarai, leidiniųpristatymorenginiai; – folkloro iršiuolaikinėspramoginėsmuzikoskoncertai; – folkloro iršiuolaikinėspramoginėsmuzikosfestivaliai iršventės; visiemsšiuolaikiniams etninės muzikosgaivinimorenginiams,Daug dėmesio skirta išjų „netradicinio“folkloro– neopagoniškosfolkloro grupės, grupės, – folkroko, folkmetaloirfolkdžiazo grupės; – pramoginėspopuliariosiosmuzikosgrupės; institucijose; naudojimas„akademinės“muzikossrityjeirugdymo – liaudiesmuzikosinstrumentų – liaudiesšokiųkolektyvai; – liaudiškoskapelos; – dainųiršokiųansambliai; – folkloro ansambliai; Tyrimui pasirinktišieetninėsmuzikosgaivinimolaukai irkolektyvai: – kolektyvų vadovais, nariais dainininkais, world music grupės. - - - - kinį kultūrinį,socialinįirpolitinįetninėsmuzikosgaivinimojudėjimoLietuvoje kontekstą. išanalizuoti gaivinamos etninės muzikos muzikinius šiuolai ir kultūrinius aspektus, įvertinti niais šaltiniais,išleistaisgarsoirvaizdo įrašais,internetomedžiaga. naujai surinktamedžiagagretinta sujaupaskelbtųdarbųduomenimis.Naudotasi irarchyvi etninėsmuzikosgaivinimoformasLietuvoje.nuotraukos, bylojančios apiedabartines Visa ši garso ir vaizdo įrašai, archyviniainio tyrimo interviu, ir kiti dokumentai, tyrėjų dienoraščiai, spindi didžiausiųmūsųšaliesmiestųirregionų etninėsmuzikosgaivinimojudėjimopadėtį. metodu –atlikėjaiirrenginių žiūrovai. interviu rekonstruktoriai, struktūruoto šio judėjimoveikėjai – atlikėjai,vadovai, organizatoriai,pedagogai,muzikosinstrumentų tai, festivaliai, šventės, edukacinėsstovyklos irkursai,leidiniųpristatymorenginiai. Apklausti 5 4 3 pažintus kolektyvus,išnagrinėjoteatriniusjųprogramų elementus,užsiminėapie tik kaiptautiniougdymopriemonė,kuriąturėtų prižiūrėti specialistai. atspindėti iranalizuotietninėsmuzikosjudėjimoįvairovės, judėjimoveikla dažnai vertinama straipsniai tam tikrąfolkloro atlikimovizijąskatinantysperteikti nepriklausomybės metaispasirodžiusių specialistųirmokslininkųdaugiausiairgimetodiniai, nurodymus ansambliams, kaip derėtų tobulinti savo veiklą irpateikiantatitinkamus etninės muzikosgaivinimovizijąirskatintijosplėtrą,įvertinant džio darb je Lietuvoje tyrimųbemažnėra.Paskelbta daugiausiatikaprašomojoirmetodiniopobū Nuodugnesnių etninės muzikos gaivinimo judėjimo XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžio Monografijoje naudoti analizės, apibendrinimo,lyginimo irsisteminismetodai. Jie leido Atliekant tyrimą,surinktagausimedžiaga –kiekybiniotyrimoapklausosanketos,kokybi Pateikėjai kiekybiniu ir kokybiniu tyrimu buvo apklausti visoje Lietuvoje, jųapklausa at Dalyvauta, stebėtairfoto-beivideobūdaisfiksuotiįvairūs renginiai – repeticijos, koncer Tik Stasys Skrodenis aptarė įvairius folkloro ansambliųveiklos aspektus,aprašėkelispri p. 74–78; Šatkauskienė V. Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis. tūra 1999, Nr. 4, p. 32–36;Ambrazevičius R. Folkloro ansambliųsavitumai etnografiniuose regionuose. p. 184–186;Baltrėnienė M. Etnomuzika irfolklorizmoapraiškos:prieštaros irkoegzistencija. kas R. 127. nas, 1989,p. 128–132; Trinkūnas J.Žiūrų kaimoetnografinis ansamblis. nius, 2003,p. 559–568. Kelmickaitė Z.Kaimodainininkai –folkloriniųansambliųmokytojai. Šatkauskienė V. Rajonų folkloro ansambliai ir vietinės tradicijos. Serenčikienė J.Marcinkonių kaimoetnografinisansamblis. . Vilnius, 2001,p. 66–67;Klova A. Vilniaus situacija. folkloro ansambliųdabartinė ų Jaunimo folkloriniaiansambliai,darbospecifikairuždaviniai 3 , kuriuose nesiekta analizuoti folkloro ansamblių judėjimo, tik stengtasi perteikti , kuriuosenesiektaanalizuotifolkloro ansambliųjudėjimo,tikstengtasiperteikti TYRINĖJIMŲ APŽVALGATYRINĖJIMŲ Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimasdabarties Liaudies kūrybos Liaudies kūrybos palikimas... Liaudies kūrybos . Vilnius, 1989. . Vilnius, Adutiškio kraštas 4 Lietuvos kultūros kongresas . Šitokiems jau darbams artimi Liaudies kūrybos palikimas... Liaudies kūrybos 5 . Tačiau irjais nesistengta (sud. V. Balčiūnienė). Vil Etninė kultūra p. 89–93;Sliužins Liaudies kultūra . Vilnius, 1991, . Vilnius, repertuaro Etninė kul , p. 125– , 2003, . Kau ------,

13 ĮVADAS 14 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 10 9 8 7 6 veiklos motyvaciją, repertuarą irsceninęaprangą,tačiauetninėsmuzikosgaivinimonetyrė. etninės muzikosirkultūros gaivinimui“,autorė analizavo ansambliųnariųirvadovų šioregiono folkloro ansamblius,„kuriųveiklamanymu, ryškiausius svarbiausia šioregiono priimama kaipneginčijamaaksioma. patinama suXIXa.pabaigos–XXLietuvos valstybingumu, ofolkloro irtautiškumo sąsaja analizės tyrinėtojosnepateikė.Lietuviškofolkloro tyrimųirgaivinimoistorijajųdarbeta yra tautinėirnedaugiaprasmėveikla, todėlnuodugnesnės,ypačetninėsmuzikosgaivinimo, tinimų, tyrimejosremiasi tikprielaida,kaddalyvavimas folkloro ansamblyjeneišvengiamai torės norsirdavė duomenų, ypač Lietuvos vertingų ir JAV lietuviųfolkloro ansambliųsugre irkonstatavo kintančiastiriamųšaliųfolklorinėsveiklosbendruomenėse, funkcijas kloro ansamblioveikloje, padedasaugotipapročius irtradicijas Lietuvoje beiJAV lietuvių lietuvių folkloro ansambliųnariųtyrimąiraiškinosi,arfolkloras,tiksliau,dalyvavimas fol Nakienė miestofolklorotradicinės kultūros ansambliųveikloje perteikimo problemą aptarė Austė kolektyvų veiklos klausimus,tačiauetninėsmuzikosgaivinimo specialiai neanalizavo. Kaimo motyvacijos, repertuaro šaltinių,sceninėsaprangos,regioninio savitumo,vaikų irsuaugusių bielienė rinio sąjūdžioformų. kaipvienąišdaugelioXIXa.pabaigos–XXlietuviųfolklo selėtojų kolektyvusjisvertino problematiką irkitussutuosusijusiusklausimus

Šiaurės Aukštaitijos folkloro ansambliųveiklą tyrė AkvilėStankutė Vilmantė E.Kelly LiubinienėsuMary atlikosociologinįketuriųLietuvos irdviejųJAV Lietuvos folkloro ansambliųXXIa.pr. veiklą etnologiniuaspektunagrinėjoAušra Za Zabielienė A. Tarp miesto ir kaimo: vaikų folkloro ansamblių problemos. (79–82), p. 144–154;Zabielienė A. Etnokultūrinio tapatumoraiška: Varėnos rajonovaikų folkloro ansambliai. bielienė A.Klaipėdoskraštovaikų folkloro ansambliai. veikloje. Kaunas, 2006,p. 205–217;Zabielienė A. Tradicijos irinovacijos santykistradicijąkeičiančių folkloro ansamblių bliai – etnokultūrinįidentitetąpalaikančiosbendrijos. etninio tapatumoaspektai. Lituanistica daina: keliasarkryžkelė. etnografinių irfolkloriniųansambliųprogramose. No. 2-Summer 1997//Prieiga perinternetą: 2012, 1(3),d.1,p. 83–91. Stankutė A.Šiaurės Aukštaitijos muzikiniofolkloro gaivinimas. Liubinienė V., Kelly M. E.Some aspectsofLithuanianfolklore inLithuaniaandtheUnited States. Nakienė A. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos: miesto folkloro sąjūdis. Zabielienė A.Lietuvos sostinėsirprovincijos lietuviųfolkloriniųansambliųsąsajossuetninėskultūros paveldu. Skrodenis S. 7 8 . Ji gvildenoansambliųdalyviųkilmės, tradicijųperimamumoirperdavimo, veiklos , betirjietninėsmuzikosgaivinimonegvildeno. Etninės kultūros tradicijų tęstinumasiriššūkiaišiuolaikinėjevisuomenėje , 2003,Nr. 3 (55),p. 113–119;Zabielienė apranga: A.Lietuvos folkloriniųansambliųkoncertinė Folkloras irfolklorizmas Etninė kultūra Lietuvos atkurtoje Respublikoje. Lituanistica Folkloro Lietuvoje: ansambliaidabartinėje etnologinisaspektas. . Vilnius, 2005,p. 39–44;Skrodenis S.Liaudiesdramosirteatro elementai , 2006,t.67,Nr. 3, p. 38–49;Zabielienė A.Lietuvos folkloro ansam http://www.lituanus.org/1997/97_2_06.htm Liaudies kūrybos palikimas... Liaudies kūrybos Res Humanitariae Humanities inNew Europe, 6 . Etninės muzikosiretninėskultūros puo Žiemgala Vilnius, 1997,p. 64–66. Liaudies kultūra, , Kaimo raidos žiniųvisuomenėje kryptys

, 2011,Nr. 2, p. 14–21. t. 9,2009 Lituanistica , p. 94–98;Skrodenis S.Liaudies . Klaipėda,2009,p. 97–107;Za 10 , t.1: p. 168–189;Zabielienė A. . Pasirinkusi šešis,jos . Žiūrėta 20141006. 2012, Nr. , 2010,t.56,Nr. 1–4 Culture andIdentity Lituanus, Vilnius, 2010; 9 6, p. 23–41. . Šios au 43, vol. 43, ------, . raidą, etninėsmuzikosrepertuaro parinkimonaujomsprogramoms klausimus. Dalia Kubiliutė ansamblių judėjime dainų kontekstus situacinius mę šiuolaikinėsvisuomenėskomunikacijossistemoje,taippatirdabartinius nusi juoskaipvienąišLietuvos XXa.pabaigos–XXIjaunimo subkultūrų mus irpuoselėjimąLietuvoje XXa.antroje pusėje etninės muzikosgaivinimojudėjimuspristatančiameleidinyje,apatarė liaudiesdainųtyri kūrimą kaitąLietuvos XXa.pabaigos–XXIpradžiosetninėsmuzikos gaivinimojudėjime Lietuvos etninėskultūros globoskontekste.Algirdas Klova nagrinėjo požiūriųįfolkloro per 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 spektakliuose gaivintatinkamai,irtaiatspindėjoesmingiausiasregionines etninėsmuzikos muzikašiuoseetnografiniuose mečio laikotarpįaukštaičiųdainos,šokiaiirinstrumentinė kėnų vestuvės“ garso (1988)irvaizdo (1971)įrašuose,įsitikino,kadperbemažpusėsšimt istorijosšaltiniųiretnografiniųekspedicijųduomenų trūksta muzikaiiršokiamsgaivinti prie išvadų, kadgeriausiaigaivinamosdainos,oinstrumentinei analize, tyrinėjoRomualdas Apanavičius, Vidmantas Mačiulskis irLinaPetrošienė. Prieita damiesi šioregiono muzikinįfolklorąpuoselėjančiųfolkloro ansambliųgarsoirvaizdo įrašų

Mažosios muzikosgaivinimoproblemas, Lietuvos rem dainų,šokiųirinstrumentinės A. Nakienė Bronė Stundžienė, remdamasi romansų „atveju“, aptarė muzikiniofolkloro vietąirreikš Folkloro ansambliusetnokultūriniosąjūdžiodalimilaikėEgidija Ramanauskaitė,verti Nijolė Sliužinskienė irRimantas Sliužinskas straipsnyje, paskelbtame kitų užsienio šalių Petras Kalniusir Vida Šatkauskienė L. Petrošienė, analizuodama muzikinį folklorą etnografinio vaidinimo „Senovinės kupiš gaivinimas: tikroviškumo klausimai. tosakos darbai, p. 32–36. tapatumo išraiška 1950–98. Russell I.,Atkinson D.(ed.). Šatkauskienė V. Etninės kultūros organizacinėsformosšiandien. pėda, 2008,p. 39–48. Apanavičius R.,Mačiulskis V., Petrošienė L.Mažosios Lietuvos lietuvininkųetninėsmuzikosirchoreografijos Apanavičienė V. Lietuviųfolkloro teatras –tautinioatgimimošauklys. Nakienė A. Baltrėnienė M. Etnomuzika irfolklorizmoapraiškos:prieštaros irkoegzistencija. Kubiliutė D.Liaudiesdainavaikų folkloro ansambliuose. Ambrazevičius R. Transmission oftraditional singinginfolklore groups: Rules ofchange. Stundžienė B. Tautosaka sociologiniužvilgsniu. RamanauskaitėE. Sliužinskienė N.,Sliužinskas R.Folk Song inLithuania.TheEarly (1825–1940). ResearchHistory and revival, Klova A.Naujas požiūris įtradicinęlietuviųmuziką. KalniusP. Etninės kultūros raiškaposovietinėje Lietuvos visuomenėje. Lietuvių folkloro teatras:autentiškasdainavimas,metaforinė raiškairįspūdingasscenovaizdis. 19 17 t.22,p. 166–179. ir Virginija Apanavičienė . Etnomuzikos irfolklorizmosąsajasgvildenoMarija Baltrėnienė 15 . Vilnius, 1999,p. 240–250. . Rytis Ambrazevičius nagrinėjoliaudies dainųmelodijųkaitąfolkloro Subkultūra: fenomenas irmodernumas 16 . Liaudiesdainųatlikimovaikų folkloro ansambliuoseypatumusaptarė Kultūrinio paveldo išsaugojimaskaimyniniųtautųidentitetuistiprinti Folk song: Tradition, Revival andRe-Creation 11 folkloro ansambliųveiklą aptarė nepriklausomos 20 Tautosakos darbai aptar Liaudies kultūra, . Kaunas,2004. ė Lietuviųfolkloroteatro,įstei 13 Tradicija irdabartis, . Liaudies kultūra , t.22,2005,p. 13–22. 2008,Nr. 1, p. 69–75. Gimtasai kraštas Liaudies kultūra 21 . 2009,Nr. 7, p. 144–149. , 1996,Nr. 3, p. 4–8. Liaudies kultūra, . Aberdeen, 2004,p. 53–66 , 2001,Nr. 2, p. 10–19; , t.2,2009,p. 28–38. 14 . Etninė kultūra ir gto 1974 m. 1999,Nr. 4, 18 . . Klai au Ta 12 ------. .

15 ĮVADAS 16 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 30 29 28 26 mąsi irjošiandienęsklaidągvildeno M.Baltrėnienė R. 7 dešmtme pukario irpokariostilizacijossąsajas,jųraidąetninėsmuzikosgaivinimojudėjimeXXa. atlikimo dainųšventėse problemas gvildenoRegimantas Gudelis tanas Butkus, atsiribodamasnuoatlikimojaisklausimų,gaivinantšioregiono etninęmuziką skambėjusių sutartinių savybes, tačiauiškėlėklausimą,kodėlkupiškėnaisavo spektakliais visainegaivinotamekrašte 36 35 34 33 32 31 27 25 24 23 22 birbyne kienė

Apanavičius Etninių tobulinimąirrepertuaro muzikosinstrumentų kūrimąaptarė M. Baltrėnienė Labai menkaityrinėtasstilizuotųfolkloro kolektyvųsąjūdis,bemaž nėradarbųapietar Liaudies dainųakademinįharmonizavimąanalizavo RimaMikėnaitė Mažosios rekonstrukcijos Lietuvosproblemas etniniųmuzikosinstrumentų nagrinėjoAn Nr.5, p. 40–48. p. 129–134; Tetenskienė N. Profesionalus kanklių repertuaras ir jo įtaka kankliavimo raidai. salėse. kinė lietuviškabirbynė pasauliokoncertų Skudutininkų ansambliaišventėse. kietiškojo tipokanklėmisAukštaitijoje. kanklės irkanklininkaišventėse. p. 81–85; Alenskas V. Suvalkiečių kankliavimonatosir„skaičiukai“. Gaščiauskaitė M. tobulinimas. zuotų liaudiesdainųinterpretavimo problemos. dabartis, t. 2,p. 6–16;Gudelis R.LiaudiesdainosLietuvos dainųšventėse: prasmėsinterpretacijos aspektai. Tradicija ir je – etninėssavimonėsžadintojai:raidosirraiškosproblemos (XIXa.IIpusė–XXI pradžia). 2008, p. 116–132. tis, Baltrėnienė M. KankliųraidaXIXa.pabaigoje–XX Baltrėnienė M., Apanavičius R. Apanavičius R. Nakienė I. Chorinė muzika Ansambliųvakaruose. Tetenskienė N.Muzikos išraiškospriemoniųpanaudojimogalimybėskankliuojant. Tetenskas V. Birbynininkai solistai ir jų repertuaras. Merkelienė A. Tradicinis irautorinisskudučiųrepertuaras. Marozienė R.Juozo Lašokanklės lietuviškųkankliųraidoskontekste. Tarnauskaitė-PalubinskienėV. Alenskas V. Skriaudžių kanklininkųansamblis –šimtometųfenomenas. Baltrėnienė M. Gudelis R. Mikėnaitė R. Butkus A. Mažosios ir Lietuvosjo mokslinė rekonstrukcija. muzikos instrumentarijus Petrošienė L.Muzikinis folklorasetnografiniame vaidinime „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. 32 2013,Nr. 8, p. 94–106. irRegina Marozienė – Vytautas– Tetenskas čiu 2010,Nr. 5, p. 68–84. Chorinis menaslietuviųtautoskultūroje. –XXI a.padžioje. Menotyra 28 Harmonizuota lietuviųliaudiesdaina. ir šie abu autoriai bendrame darbe Lietuvių liaudiesmuzikosinstrumentai, Birbynė irjosevoliucija. Devyniastygės kanklės.Kankliavimotradicijos irdabartis. , t.13,1985,p. 20–33. 22 . 33 35 , skudučiavimo –AlgytėMerkelienė Kanklės lietuviųetninėjekultūroje. Lietuvių liaudiesmuzikosinstrumentai. Tradicija irdabartis , koncertinėmis kanklėmisklausimus –Nijolė, koncertinėmis Tetenskienė Tradicija irdabartis Tradicija irdabartis Vilnius, 1980;Apanavičius R.Lietuviųliaudiesmuzikosinstrumentų Tradicija irdabartis, Tradicija irdabartis Klaipėda, 2001;Gudelis R. Vilnius: Mintis, 1972. Tradicija ir dabartis , Nr. 5, p. 109–122;Palubinskienė V. Muzikavimas suval Tradicija ir dabartis , 2010,Nr. 5, p. 100–108. t.II.Kaunas,1980. Liaudies kultūra, Tradicija irdabartis , Nr. 8, p. 66–81. 29 30 . Tradicinio kankliavimo modifikavi , VytautasAlenskas Vilnius, 2009; Palubinskienė2009; Vilnius, V. Tradicinės , Nr. 8, p. 25–33. Nr. 8, p. 107–114. Tradicija irdabartis Tradicija irdabartis Vilnius: Mintis, 1991. , Nr. , Nr. Vilnius, 1997. Vilnius, 1997,Nr. 2, p. 36–45;Baltrėnienė- 25 Tradicija irdabartis 5, p. 91–99; Nakienė I. Harmoni , Nr. 4, p. 135–143;Merkelienė A. 7, p. 27–37; Tetenskas V. Šiuolai 34 irIrena Nakienė

Chorai irdainųšventės Lietuvo , profesionalaus atlikimo Tradicija irdabartis 24 Res Humanitariae, , Nr. 8, p. 34–41. 31 , jųstilizavimoir , Nr. 7, p. 48–61. , Vida Palubins, Vida Tradicija ir dabartis Tradicija irdabar

Gimtasai kraštas, , 2009,Nr. 4, 26 . , Nr. 4, t. 3, 27 36 23 ------, . . ,

leidinyje sprendžiamus klausimus daugiausiatik užsimenama, nurodant jųproblemiškumą kutė atlikėjųiransambliųveiklą beijųrepertuarą magistro darbegvildenoA.Stanšios krypties masiniam atlikimuiproblemos – Giedrės Barkauskaitės scenaiir šokių įtakalietuviųchoreografiniam irliaudiesšokiųpalikimoperteikimo folklorui – pastarasisautoriusirAlmutėGražulienėansamblių vakaruose dainųšvenčių dainų iršokiųliaudiesansamblių,kapelųmuzikosperteikimą kapelų veiklos problemas irjųvietądainųšventėse aptarė Baika Albertas kių ansamblio„Lietuva“ Algirdas pradžioskeliąįvertino Vyžintas modifikavimoraidą,gvildenoinstrumentų Vladas Bartusevičius A. Merkelienė sklaidosšiuolaikinesformas – liaudiesinstrumentų V. Tetenskas vaidmenį ansambliųirorkestrų dainųšventėse aprašėliaudiesinstrumentų 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 ir aktualumą.Monografijoje tiktietyrimai,kuriuose gvildenamomsproblemoms artimiausi

Apžvelgus darbus, monografijostyrimamsartimus reikia pasakyti,kadjuoseapiešiame Postfolkloro ir JuozoLiaudies šokiųstilizavimasaptartas Lingio Dainų iršokiųliaudiesansambliųveiklos problemas, nagrinėdamasiretniniųmuzikos 49 2013. radikaliai.lt/radikaliai/778-post-folkloras-ir-world-music-lietuvoje Nr. 1 (3),d.1,p. 101–107. Barkauskaitė G. Kaimo kultūros atspindžiai tautiniuose šokiuose. dies kultūra kontekste. lias įsceną. Gimtasai kraštas Liaudies kultūra p. 239–260. ninkų atsiminimai. dabartis 2006, p. 180–188. klausimai Stankutė A. Nakienė A.„ Klova A. Post folkloras ir world music Lietuvoje. Barkauskaitė G. Europos tautų šokių įtaka lietuvių choreografiniam folklorui. Poškaitis K.Liaudies choregrafijos keliaiį sceną. LingysJ Alenskas V., Gražulienė A.Ansambliųvakarai. Alenskas V. Nuo gegužiniųikišvenčių. Baika A.Armonikatradicinėsekaimokapelose. Skrodenis S.Jonas Švedas irdainųšokiųansamblis. Vyžintas A.Muzikinės kultūros darbininkasJonas Švedas Bartusevičius V. Merkelienė sklaidos formos. A.Liaudiesinstrumentų Tetenskas V. jų ansambliai ir orkestrai Liaudies muzikos instrumentai, Lietuvos dainų šventėse. . Lietuviškoroko istorijąaptarė A.Nakienė , Nr. 5, p. 61–67. . Sceninislietuviųliaudiesšokis Vilnius, 2007, p. 125–137; Barkauskaitė G. Lietuvių etniniai ir autoriniai šokiai Dainų šventėse. . Vilnius, 1994;Poškaitis K. , 2003,Nr. 4, p. 52–58;Barkauskaitė G.Šokis dainųšventėse. Vilnius, 1985;Poškaitis K. Postfolkloro atlikėjaiirkolektyvai Lietuvoje. Lietuva, tu mums šventa!“ Antitarybinis rokasLietuva, irpatriotinishiphopas tumumsšventa!“ Antitarybinis , 1989,Nr. 5–6, p. 12–13. , t.4,2011,p. 75–77. Liaudies menobaruose. world music Sudarė irparengė Algirdas Vyžintas. Vilnius, 1978,p. 5–42. ansambliusinternetopublikacijojeapžvelgė Algirdas Klova Apie liaudieschoreografijos regioninį savitumą. Liaudies choreografija . Vilnius, t.I,1975;II,1977;III,1979; t.IV, 1981. Tradicija irdabartis Vilnius, 1983. Vilnius, Gimtasai kraštas Liaudies kūrybos palikimas..., Liaudies kūrybos Liaudies kūryba Radikaliai, Magistro darbas.Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Tradicija irdabartis Folkloras irgyvenimas. 50 . Teoriniai-metodiniai darbai,straipsniai, laiškai,amži , Nr. 5, p. 85–90;Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. . . Choreografijos kilmės irlietuviųchoreografijosbruožų 45 2012 10 05. Prieiga per internetą: , t.4,p. 68–74. irKazioPoškaičio , 1974,p. 65–89;Poškaitis K. 47 . Žiūrėta 20141005. Kaimo raidos žinių visuomenėje kryptys darbuose. Gimtasai kraštas , Nr. 7, p. 38–47. 44 Straipsnių rinkinys. Vilnius, 2010, p. 51–55;Baika A.Kaimokapelos. 39 . 40 38 . Valstybinio dainųiršo irS.Skrodenis Rytų Europos kultūra migracijos . Vilnius, 2001. Vilnius, . Tautosakos darbai 46 , t.3,2010,p. 85–94; 42 , Europos tautų , V.Alenskas Lietuvių šokioke 41 http://www. Tradicija ir . Kaimo , 2012, ,

t. 32, Liau 48 43 37 - - - - - , , , 17 ĮVADAS 18 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE muzikos sąsajosšiuolaikinėjekultūroje. veikla, ganamenkaityrinėtosstilizavimoirautentiškosetninėsbeipramoginės jimo krypties bemaž nebuvo. Beveik negvildentastilizuotofolkloro kaipetninėsmuzikosgaivinimojudė iršiandientebėraneišsamusvienpusiškas, –šiuosedarbuosenagrinėti judėjimo vertinimas muzikiniai aspektai,šiojudėjimoveikėjai, jųveiklos motyvacija, – bekoetninėsmuzikos turintisavitąetninėskultūros viziją. grupė, Tačiau folkloro ansambliųjudėjimuiaktualūs folkloro ansambliųjudėjimasnagrinėtaskaipsubkultūra,visuomenei alternatyvisocialinė Kaip tikvisataipagrindžiamonografijostyrimų

aktualumą irbūtinumą . - I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE

FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje

Folkloro judėjimas Lietuvoje neatskiriamas nuo klojimo teatro laikų XIX a. pabaigoje, tačiau apie tuose vakaruose skambėjusią liaudies muziką anuos dar slaptus renginius gvildenančiuo- se darbuose tik užsimenama51. Folkloro gaivinimo raidą 2005 m. savo knygoje52 atskleidė S. Skrodenis, nemažai šių klausimų aptariama ir 2010 m. pasirodžiusiame jo darbų rinkiny- je53, kalbama ir apie senųjų tradicijų išsaugojimą bei folkloro stilizacijos kelią, tačiau etninės muzikos gaivinimo veikla nenagrinėjama. Tautinio atgimimo reikšmę liaudies muzikos instrumentų, jų melodijų rinkimui ir tyrimui 1980 m. pabrėžė M. Baltrėnienė54 ir 1983 m. V. Bartusevičius55, atsiribodami nuo mums rūpimų klausimų. Šiuolaikinę tautosakos sklaidą 1982 m. aptarė Donatas Sauka, jis nurodė, kad vadinamajam folklorizmui būdinga tai, kad tautosaką gaivina ne tik patys liaudies atlikėjai ir folkloro ansamblių dalyviai, ji taip pat perdirbama, aranžuojama ir perteikiama kompozitorių kūryboje56. Etninės muzikos tradicijų gaivinimo klausimai nepateko į šio mokslininko tyrimų lauką. Etninė muzika skambėjo nuo 1893 m. rengiamuose slaptuose klojimo teatrų spektakliuose. Šiuose vakaruose, be pjesių, S. Skrodenio teigimu, svarbios buvo ir deklamacijos, liaudies dainos ir šokiai57. Labai dažnai pasirodydavo ir nedideli mėgėjų chorai. Anot chorų veiklos tyrinėtojo R. Gudelio, choras po spektaklio buvo tarsi privaloma antroji programos dalis58. Paskui buvo rengiamas pasilinksminimas, šokiai, todėl šiuos vakarus lankė ne tik suaugusieji, bet ir kaimo jaunimas.

51 Maknys V. Lietuvių teatro raidos bruožai. Vilnius, 1972, p. 71–112; Bielskis P. Lietuvos klojimo teatras. Klaipėda, 1999, p. 93–108. 52 Skrodenis S. Folkloras ir folklorizmas. 53 Skrodenis S. Folkloras ir gyvenimas. 54 Baltrėnienė M. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai, t. I. Kaunas, 1980, p. 20–43. 55 Bartusevičius V. Min. veik. 56 Sauka D. Lietuvių tautosaka. Vilnius, 1982, p. 252. 57 Skrodenis S. Tautosakos atėjimas į sceną „Lietuviškų vakarų“ gadynėje. Folkloras ir gyvenimas, p. 166–175. 58 Gudelis R. Chorinis menas lietuvių tautos kultūroje. Chorinio meno atspindžiai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios publicistikoje. Klaipėda, 2003, p. 58. 20 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 64 63 62 61 60 59 dėjimui galinčiosgrėsti pavojingos tautinės izoliacijos J. Tumas-Vaižgantas jį siūlė stilizuoti ir moderninti, o B. Sruoga perspėjo dėl gaivinimo ju ir folkloro beietninėsmuzikosgaivinimo. L.Gira irtinkamu, autentiškągaivinimąlaikėgeru tuvių tautosintegracijosįEuropos kultūrąkeliasirdėltokylantysginčainuošalyjenepaliko kitų pasimokyti, pramanyti kąnorssavo,originalaus,tuometu,kaibūtųnepalyginamaiprotingiauiš Tėvynės irtautospraeitiesmeilėgeraspagirtinasdalykas,betkaitojivirstamanija tai galėtųbūtitikpriemonė<...>teatrasnegaliepo,juolabiaulyrikosiliustracija mas, kad„vestuvių apeigųišvedimas scenon(menožvilgsniu)niekuometnegalibūtitikslas, – atausti“ yra sočiai,apmataigatavi,turinysgiliausias,formaskaisčiausi, –bereikia talentingaimeniškai lietuviškomisvestuvėmis, dailėsprimityvaspadaryti išugdytiikimenošedevro. Medžiagos bet vadino j kultūrai“ teatrališkos kritikosbeispaudosjonutylėjimasbūtųtikriausiasnusidėjimasmūsųtautos tą spektaklįlabaiišgyrė, pavadino j kurioje, kaipsakyta,skambėjoiretninėmuzika.Poetas LiudasGira šįautentiškaiperteik reikšmiškai. Spaudoje apietaipasisakėnet se skambėjodainos,šokiai,griežė liaudiesmuzikantai. giuodavo kerdžius ovakarėliuo irpiemenukaisusavo pučiamaisiaismuzikosinstrumentais, „gyvųjų paveikslų“, vaizduojančių kaimodarbusiramatus,pagrindinemiesteliogatve žy 1935–1938 m. provincijos miesteliuosesurengtose „Senovės dienose“ sodžiaus vestuvėse. Dainos, šokiai ir instrumentin dainos, šokiai,rateliaiiržaidimaičiabuvo pateikiamitaip, kaipjieatliktitikrose Lietuvos dūrusiame Vilniuje, 1927 m.Kauneir1932–1935Aukštaitijos kaimuose niuose spektakliuose„Lietuviškosvestuvės“, kurie1923 m.rodyti Lenkijossudėtyjeatsi

Priešingos nuomonės „Etnografinis“ etninėsmuzikosgaivinimastuometubuvo įvairiai irneviena vertinamas Etninė Lietuvos muzika gaivinta Respublikosir atkurtos metais statomuose etnografi Iš šių trijų žymių kultūros nuomoniųmatyti,kad ir menoprasidėjęs veikėjųlie skirtingų Skrodenis S.Senovės dienos. mo sąveika. Apanavičius R.Etninės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje:tradicijos irmodernu Sruoga B.Strazdų vestuvės. Vaižgantas. Lietuviškosvestuvės. Gira L.Pirmasis lietuviškųvestuvių inscenizavimas. Skrodenis. 62 61 . Rašytojas Balys Sruoga ganakritiškai,sakyda šiąautentiškąinscenizacijąįvertino . Kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas taip pat teigiamai, spektaklį vertino į „dailėsprimityvu“irsiūlėtoliauplėtoti:„Laikastadmums„lietuvių“vestuvės Folkloras irfolklorizmas Res Humanitariae

– šitokiuatveju tėvynėsmeilėirsudaro padėtiesneišmintingumą“ išryškėjo 1927 Lietuvis , t.13,2013,p. 36–56. Tautosakos darbai Lietuvis , p. 67–75,86–94. , 19270604,Nr. 123. į , 19270523,Nr. 113. „tautiškojolietuviųmenožygiu“irsakė,kad„mūsų m. recenzuojant , t.5,1996,p. 259–262. įžymūsvisuomenės Lietuva ė

, 19270308,Nr. 26. muzika irgi buvoautentiškaiatli 64 . „Lietuviškų vestuvių“ inscenizaciją, ir kultūros veikėjai. 60 , kur, bevadinamųjų 59 . Liaudies 63 . ekama ------

Aukštaitijos platintivisojeLietuvoje. Jonas Švedas sudar visame kraštesteigėsavo skyrius pjeses. Kanklininkų judėjimui nuo 1925 kūrėsi „kanklininkųrateliai“,atliekantysstilizuotasliaudiesmelodijųišdailasirnesudėtingas jų pavyzdžiai klų pabaigoje dėmesysatkreiptas įkankles,kurioslaikytosvienuišlietuviškojotapatumožen rekonstrukcija, sukuriantnaujusjųmodeliusirrepertuarą. Darzikos instrumentų XIX a. šokti nuo1937 m., tos – autorizuotosliaudiesdainos. Tautiniai stilizuoti nų švenčių repertuaro dalį.Dainuotos harmonizuotos, vadinamosios „posminės“,irišplėto Tarpukaryje choramspritaikytosliaudiesdainossudarė nemažąnuo1924 m.rengiamų dai 70 69 68 67 66 65 nų irbendratauči repertuarą, norsnevengėir skudučiuojamųgiedamųjųsutartinių irtuometumėgstamųdai šiaurės rytų nepateko, joslikotikfolkloriniojudėjimoinstrumentais. ris, kanklėskonservatorijon atsakymo, kuriuobuvo išsakytasaiškusirnedviprasmismodernumoįkultūros raidąpožiū Europosradom, netinkadabartiniam menui,tamjosyraperdaugprimityvios“ kankles, ir, kaipmatyt,rimtainorimajasatgaivinti<...>Kanklės,tokios,kokios mesjas „Mes,gana griežtai: ištraukėm irapipelijusias turtų, lietuviai, beieškodami liaudiessukurtų dar1931 m.atsakė pastangas modifikuotaskanklesįdiegtiirbūsimojojekonservatorijoje direktorius, įkankliavimovadovųkonservatorijos irjuosremiančių kultūros irmenoveikėjų vestuvių“ inscenizacijose.Kompozitorius Juozas Gruodis, būsimasis1933 m.įsteigtosKauno spaudoje kilodardidesnisginčasneidėlautentiškofolkloro pateikimoscenoje„Lietuviškų daugiausia pūtėmoksleiviaiirjaunimas

Stilizuotas repertuaras irskudučiams,kurieiš tarpukariu buvo sukurtas Stilizuotos etninės muzikos gaivinimo naujas Nuomonės dėlskudučiųirskudučiavimogaivinimo. susikirto Stasys Paliulis, kilęsiš Tačiau tobulinimoirstilizuotojųrepertuaro dėletniniųmuzikosinstrumentų tarpukario 66 pusėje. pils, 2013,c.9–28. усовершенствования. ч. I:процесс Литве, Апанавичюс Р. Проблемы реконструкции и употребления этнических музыкальных инструментов в Р. инструментов Апанавичюс музыкальных этнических и употребления Проблемы реконструкции Gruodis J. Arreikia mums kankliųmuzikos? Apanavičius R.Etninių gaivinimosąjūdisLietuvoje XIXa.pabaigoje–XX a.pirmojoje muzikosinstrumentų Baltrėnienė M. Min. veik., p. 40–41. Barkauskaitė G.Šokis dainųšventėse. . Nuo koncertiniai XXa. pradžios kanklėsbuvo tobulinamos, 1930–1932 m. sukurti Skrodenis S. Tradicija irdabartis Aukštaitijos, polifoniniųkūrinėlių labiaulinkogaivinti tradicinįinstrumentinių 67 STILIZACIJA TARPUKARIO IRPOKARIOLIETUVOJE . Modifikacijos išlaikėsuvalkietiškų tradiciniųkankliųpavidalus.Lietuvoje Folkloras irfolklorizmas ų šokių.ŠiaurėsvakarųžemaitisJ. dainų šventėse – nuo1950m. , Nr. 7, p. 9–26. 68 , p. 27. . 69 Lietuvos aidas . Mūzikas zinātne šodien: pastāvīgais un mainīgais m. vadovavo Lietuvos kanklininkų draugija, kuri žingsnis 65 , 1931,Nr. 85. Švedas, plėtojęsstilizuotąskudučiavimą, šokiai masiniuoserenginiuosepradėti ė tarpukariu siejamas su etninių mu trisskudučiųrinkinius,skudučius 70 šiaurės rytų , t.5.Daugav . Po šitokio ------

21 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE 22 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 74 73 72 71 vienintelis ikipat1968 m.,kaiLietuvoje prasidėjofolkloro ansamblių judėjimas. mokyklose pagrindu,skambėjoirdainųšventėse. Lietuvos muzikosirteatroje – dabartinėje akademijoje –irnuo1953–1960m.muzikos 1945 m.tapomokymogroti tuometinėje trumentais Vilniaus valstybinėje konservatorijo supatobulintaismuzikosins estradose, jikartu Sceninė etninėmuzikaįsivyravo koncertų atlikti buvo toliautobulinamoskanklės,birbyn autori pagrindu sukurti dainų iršokiųansamblyjebuvo atliekamosstilizuotosliaudiesmelodijųišdailosirfolkloro augo į etninės muzikos Įsteigtameprofesionalų sceninį perteikimą. 1940 atlikimo kelias. ties vadovaujant valstybiniam ansambliui,pradžiojebuvo patariamalaikytisetnografinėskryp dainųiršokiųansambliųveikloje ikipatmūsųdienų.Norsperteikimui J.Švedui joveiklos, tobulinimui,betirliaudiesmuzikos pagrindu netiktolesniametniniųmuzikosinstrumentų atlikėjus,iškultivuotinaująliaudiškostiliausmuziką“ galias, paruošus techniškai tobulinami.Patobulinus išplėtusjųtechnines liaudiesmuzikosinstrumentus, principo, nuo patiesinstrumento turėtųinstrumentai būti kultivuojami nenukrypstant tame valstybiniame dainųiršokiųliaudiesansamblyje.Jo nuomone, skamba“(išretinta Lietuvoje plačiai jau m J. ū s Švedo ų d apanašius dalykėlius<...>Kadsavo metodaispalygintineperdaugiausiatesuklydome, rodo r b o v a i„Tuo s tiksluskudučiuojameirkankliuojamepopuliariaiharmonizuotasliaudiesdaineles i a i praktiškai atliktitokįrepertuarą, kurisatitiktųšiųlaikųdvasią.“ kuria, deja, visi liaudies gaidųrinkėjai rimčiau susidomėjo, 3) sukomponuoti ir pritaikyti tobuliau padirbtiirsuderinti,2)išstudijuotipapildytijaisgrojimo galimybesirtechniką, mus suvisomisjųpriemonėmisirt.t.“Jis teig lias senąsiasgiesmes,prigijonaujišokiaisuarmonika,visiškaiišstumdamisenuosiusžaidi tų rankose“ naująją etninių muzikos instrumentų gaivinimo kryptį pavadinant netgi viešus žymausfolkloristo,kanauninkoAdolfo Sabaliausko- praeities pažinimopriemonė,betiratitiktišiuolaikinėseuropietiškos kultūros reikalavimus. Į manė kitaip. Jo nuomone,senoviniai irjųrepertuaras jaunimuiturinetikbūti instrumentai

Dar aiškiauJ.Švedas įsteig vartojimo 1941 m.pasisakėdėletniniųmuzikosinstrumentų Etninės muzikostolesnisstilizavimas didesniųginčųnesukėlėirpokariu,šiskeliasbuvo Etninių per modifikavimasir muzikosinstrumentų stilizacija XXa.viduryje repertuaro 74 Švedas J.Kodėl skudučiuojamosirkankliuojamosdainos. Švedas J.Filharmonijos liaudiesansamblioklausimu. Sabaliauskas A.Dėl skudučiųirkanklių. , kolektyvo ir Skrodenis S. Jonas Švedas irdainųšokiųansamblis. 71 , J.Švedas ganaramiaiatsakė:„Susikūrė naujosdainos,nusmelkdamosorigina vėlesnių jo sekėjų kūryboje įsitvirtino „naujos liaudiško stiliaus muzikos“

– skudučius irkanklesjaunuomenėpamilojie ų kūriniai.Šiskeliaspokar Lietuvos aidas ė: Tarybų Lietuva Folkloras irgyvenimas , 1937,Nr. 492. „1)Skudučius irkanklesreikėjo techniškai ės Lietuvos aidas iu tapopagrindinis,naujiems ir kiti etniniai muzikos instrumentai. ir kitietniniaimuzikosinstrumentai. Žalios Rūtos1937 m.priekaištus, , 19411125. , 1938,Nr. 1. –

Todėl J.Švedas irpaaiškino: , p. 239–260. R. A.

) „ansamblio muzikos 72 73 „atsidūrusia diletan „atsidūrusia . . Šis požiūristapo m. valstybiniame kūrini ams ------atskiro Ansambliųvakaro Kalnųparke dalyviai.Nuo tadapastebimastilizuotosetninės dienoje kaipšokiųmuzikosatlikėjaiiršiosdienosprogramų įvairintojai dainų šventės Šitą skatino irkaspenkerimetai,pradedant1950 m., autorių kūryba. Vilniuje rengiamos muzikairscenaipritaikytiliaudiesšokiai,oetninėsmuzikostradicijomispagrįsta trumentinė nekompozitoriųprofesionaliai perdirbtosjo dalįilgainiuiėmėsudaryti liaudiesdainos,ins atlikimo pagrindu vėjo kanklių,skudučiųirbirbyni Sukurta šeima.Nusisto kanklių instrumentų irnuo1964 m.išlikonepakitusikoncertinių profesionalius lietuviųautoriųirtranskribuotuspasaulinėsakademinės muzikoskūrinius. pasidarėir kontrabosoinstrumentais įmanomagroti nevientikstilizuotusliaudies,betir patobulintųbirbyniųmentais. 1949–1966 m.buvo šeima,kuriossoprano,tenoro sukurta instrumentų katedra, Lietuvos muzikosirteatro – dabartinėje akademijoje – konservatorijoje 79 78 77 76 75 profesionali vėliau Liaudiesmuzikosteatro tapusiLietuviųfolkloro trupė, teatru miestuose ansamblių 1986 modeliu jiepasirinkoXIXirXXa.sandūros irXXa.pirmospusėskaimomuziką.Folkloro zikos gaivinimo. Šių kolektyvųrepertuaro pagrindutaponestilizuotasfolkloras,gaivinimo Nuo 1968 m.,kilusfolkloro ansambliųbangai,vėl sugrįžtaprietradicinės autentiškosmu liaudies muzikosmotyvais pagrįstikūriniai. neetniniai,masiniamatlikimuipritaikytišokiai,oautoriniaichoreografijos ir ėmė sudaryti repertuarą. Dainų švenčių Šokių dienosprogramose, kaip irAnsambliųvakare, didesnędalį kapelų, nuo1975 m.dalyvaujančių betirLietuvos Ansambliųvakaruose, šokiųkolektyvų muzikos autoriniųkūriniųgausa,lėmusinevientikdainųiršokiųansambliųbeikaimo

Stilizuota etninė muzika įsivyravo Lietuvos dainų ir šokių ansamblių repertuare, didesnę Dideliu etninėsmuzikosstilizacijospagrindutapo1945 m. Vilniaus valstybinėje

mainīgais ансамблей. стандартов установления тов ч.II:процесс вЛитве, Апанавичюс Р. инструмен Апанавичюс музыкальных этнических иупотребления Проблемы реконструкции Apanavičienė V. Min. veik. Alenskas V., Gražulienė A.Min. veik.; Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. Pokario metaisdainųšventė surengta Lietuvoje pirmąkartą 1946 m. Šatkauskienė V.Rajonųfolkloroansambliai irvietinėstradicijos. 78 m. savo kūrybinį keliąpradėjošiomuziejaus . Liaudiesbuitiesmuziejuje1974 m.savo kūrybinį , t.6,2014,c.13–31. 76 , kuriki1965 m.dainųiršokiųansambliaipasirodydavo antroje – Šokių m. Lietuvoje buvo 782, 1987 75 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMOJUDĖJIMAS . joje pradėtarengti atlikėjusrekonstruotais liaudiesmuzikosinstru XX a.7dešimtme ų ansambliųsudėtys,jostapo čiu –XXI a.pradžioje m. – 901, išjų771 veikė rajonuose, 130 – Liaudies kūrybos palikimas... Liaudies kūrybos Mūzikas zinātne šodien: pastāvīgais un stilizuotosetninėsmuzikos 77 , onuo1970 m.–

įsteigta Liaudies , p. 89–93. 79 . - - - - 23 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE 24 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 85 84 83 82 81 80 svarstymas, kaipgeriau šiuoskolektyvusskirstytiįetnografinius stilizacijai, ganailgaitrukęs koma priešprieša Lietuvoje nuotarpukario įsigalėjusiai dainų švenčių programose įtvirtintai nemažai prisidėjoirfolkloriniojudėjimoveikėjų, daugiausiaansambliųvadovų, nuolatišsa reikiamos valstybės paramosirnebuvo įtraukiamiįoficialių renginių programas. Prie šito kolektyvams, opriejųsunkiaiprisitaikantysfolkloro ansambliai, suprantama,negaudavo parengti povienąnaująprogramą“ ir reikalavimai, kadansamblis,jeinoridalyvauti apžiūrose irsiektipripažinimo,kasmetturi galima sutiktisuS.Skrodenio teiginiu:„Folklorinių iretnografiniųansambliųdarbąsunkino su laisvalaikio leidimu nei su valstybės remiamu saviveiklos kolektyvų darbu. Todėl vargu ar jie priešino iransambliųveiklą,lektyvų repertuarą kurilabiausiejosi stilizuotamfolklorui veikė net463šitokiekolektyvai ansamblių bei kaimo kapelų, tačiau visiškai nepasirodė folkloro ansambliai 1977 m. ansambliųšventėje, surengtoje Kalnųparke Vilniuje, dalyvavo 16dainųiršokių šventę, ojeiirbuvo įleisti,taitikkaipsavotiškos prieliposprie oficialiųjųansamblių“ per laiką stengėsineįsileistietnografiniųirfolkloriniųansambliųį Dainų vakarus šokių ansambliųvadovai tamjudėjimui.Jie irjiemsprijaučiantysvisokiaisbūdaistrukdė kurį to nesiekė. Todėl folkloro ansambliaisusidūrė suorganizacinėmisproblemomis: „Dainų ir negalėjoir XIX–XXa.sandūrosvai, irXXa.pirmospusės paveldą, perteikdami šitodaryti buvo tikrovę“, verčiami atspindėti„tarybinę šlovinti „naujągyvenimą“, ofolkloro kolekty buvo ideologinisklausimas,nesdainųiršokiųliaudiesansambliaiteminėmisprogramomis bet rodytiir apskritaidėl to, ar verta scenoje menininkų neapdorotą folklorą“ folkloristų požiūriai. Tie netikdėlfolkloro autentiškumo, irtebesikerta požiūriaikirtosi profesionalų,pat irLietuvoje. menosaviveiklos S. Skrodeniosusikirto ir teigimu,„ryškiai Problema buvo taip aštri,tuometujisvarstyta tarptautiniuosemokslininkųforumuose, laimėjimus. siekis neigtiikitolLietuvoje vyravusiosetninėsmuzikosstilizacijos principusiršioskrypties nors irvėl iškėlėstilizacijosirtradicinėsmuzikossąveikos problemą. tiksliau, grįžimoprie„pirmapradiškumo“,tendencijas,laikytinassavo laikotarpioreiškiniu,

Požiūris į tradicijosirmodernumo problemą išsiskyrė dar labiaunei tarpukario metais. Folkloro netiknorasgaivintitradicinįfolklorą,betir išryškėjo ansambliųveikloje iškarto Autentiškos etninėsmuzikosgaivinimojudėjimas,atspindėjęspasauliokultūros raidos Tačiau dėltoturėjo būtiatsakingiirfolkloro ansambliųvadovai – priešindamisavo ko Skrodenis S. Ten pat,p. 135. Skrodenis S.Min. veik., p. 134. Braziūnas V. Vilniuje, ansambliųšventėj. Tenpat. Ten pat,p. 133. Folkloras irfolklorizmas 84 . , p. 185. 85 . Šitokie reikalavimai buvo taikomivisiemssaviveiklos Literatūra irmenas , 19770730. 83 , nors tuo metu 81 . Svarbus 80 82 - - - , . 92 91 90 89 88 derinimas“ kitųmuzikosžanrų instrumentai, išjoišplaukiantysmoderniosmuzikosemelementai –ritmas,choreografija,folkloras irkartu „kurioje atsiskleidžia to laikotarpioproblemos, informacijoslaikųvisuomenė,globalizacijos no remdamasi XXa.paskutiniųdešimtmečiųakademinėsmuzikospostmodernizmosrove, Postfolklorą A.Stankutė kaipvienąišetninėsmuzikos gaivinimokrypčių 2013 m. apibūdi vadinamosiomis masinės kultūros, visuomenėje“ apraiškų plitimą ir įsigalėjimą dabartinėje pasireiškiančių įvairiomis senųjųkultūros formųir motyvų transformacijomis,beinaujų, mo transformacija:„nuosenosios,vadinamos reiškinių, folklorinės,kultūros ligidabartinių Jivadinamojo „postfolkloro“ kryptis. sutampasuS.Skrodenio apibrėžta folkloriniojudėji meto praeitį,betirkelianaujasjoplėtros problemas tinis perkėlimas įLietuvos miestusšiandienvisąjudėjimąnetikgrąžinaįdaugiauneišimto gaivinamos etninėsmuzikoskaipvientik„kaimo“kultūros irjos praeities„dvasios“ pakarto vienojeišpirmųjųvietų Europoje.daiktas, atsidurtų Tačiau folkloro kolektyvųgausairjų jų dalyviųskaičių, tenkantį vienam statistiniam Lietuvos gyventojui, mūsų šalis, galimas lygiu irkitiveiksniai, lėmęfolkloro kolektyvųatsilikimąnuostilizuotofolkloro ansamblių ir folklorinius,taippatnesugebėjimasorganizuotispanašiukaipdainųšokiųansambliai 87 86 tyvai dainoms pritariamuzikosinstrumentais Instrumentinę muzikąlabiausiai plėtojaansamblis„Vydraga“. Bemaž visipostfolkloro kolek neatliekama. Šokių vių šokamąsias etninės sutartines, dainos ir sutartinės. muzika, išskyrus akivaizdžios beifolkloro irdainuojamosiospoezijos sąsajos ir popmuzikospriemonėmis,jungiamilietuviųRytų etninėsmuzikoselementai, kultūrų ninkų etninesdainas.Lietuviųetninėmuzikagaivinamapramoginėsmuzikosroko, džiazo taippatXIXa.rinkiniuoseužrašytasšiuolaikiškairekonstruotas lietuvi nas beisutartines, A. Stankutė ka, šitokįnaujovišką galimeįvardinti folkloro gaivinimąirjoperteikimą „postfolkloru“ muzi kada kuriantšiuolaikinesmuzikineskompozicijasfolklorasderinamassukitųžanrų irmenoreiškinius, kultūrų šiuometuvykstančiusprocesus,įtaka, susiejantlabaiskirtingų

Lietuvoje tiriamuojulaikotarpiuplėtojosipanašiįautentiškąetninės muzikosgaivinimą Šiandien Lietuvoje veikia per300folkloro kolektyvų. Vertinant folkloro ansambliųir A. Stankutės tyrimais,postfolkloro kolektyvųiratlikėjųrepertuaro pagrindąsudaro lietu Postfolkloro kolektyvai savo programose atlieka tradicinesapeiginesirkalendorinesdai mieste: Stankutė A.Min. veik., Klova A.Min. veik. Ten pat,p. 6. Stankutė A.Min. veik., p. 5–6. Skrodenis S.Min. veik., p. 8. Apanavičius R.Iš „gimtojosodžiaus“įmiestą:lietuviųetninėmuzikamiestošventėse. Apanavičius R.Etninės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje. straipsniųrinkinys.Sud. Jonas Mardosa. Vilnius, 2013,p. 23–30.

postfolkloru vadina „tokiąmuziką,kuriospagrindąsudaropostfolkloru tikras,autentiškas p. 8. 90 92 . . 87 . 91 . Šventės šiuolaikiniame 88 89 86 ------. . .

25 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE 26 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 98 97 96 95 94 93 tapatumosimboliu, XIX a.pabaigoje–XXpirmojepusėjeirgitaporyškiausiu trumentai įtraukiamasnetįmokymoįstaigųprogramas muzikos instrumentais meną periferijosvietovėse irjįplėtotivisamekrašte.XX a.pirmojepusėjegrojimas etniniais vimą perėmę miestuose. Nuo aktoriaijįperteikdavo XIX a.pradžiosimtagaivintisodžiaus etninės muzikosgaivinimojudėjimaisiekiaXVIII–XIX a.sandūrą,kaivalstiečių muzika Todėl folkloro judėjimasatitikošiąnuostatąirbuvo pasitelktaslietuviškumuiįtvirtinti kultūros gaivinimuirjosplėtranaujomismodernioslietuviųtautoskonsolidacijossąlygomis. ir įtarpukarioLietuvą, kurlietuviškumasbuvo siejamassulietuviškaikalbančiųvalstiečių liniams sluoksniams,kaipkalbosiristorijosišdavikams“ turėjo būtivalstiečių tauta. Valstiečių tautosvadai privalėjo mestiiššūkįaukštesniemssocia Timothy Snyderio, suproblema: „Jeigu susidurta Lietuva norėjo būtimoderniatauta,ji Suomijojeatkurtoje mas buvo tautiškaisusiformavusiosekaimyninėseLatvijojeirEstijojebeipilietiniupagrindu arbavisiškainaujaiįkurtose Vidurioir kitoseatkurtose Europos valstybėse. Panašus judėji ro sąjūdissustiprėjo Lietuvos Respublikoje netiktautiniupagrindu1918m.atkurtoje tautos“ Ambasadoriųkonferencijos ir itinsustiprėjo XX a.2dešimtmečiu,kaiišimperijųišsivadavusios vadinamosios „naujos išimtinis reiškinys. XIX a.pabaigojejiskilodraugesuEuropos tautųišsivadavimo judėjimu Etninės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XIX a.pabaigoje–XXpirmojepusėjenėra ritmais, harmonija,naudojaelektriniusmuzikosinstrumentus. melodikos, ritmikoselementus,šieansambliaijuosapipinašiuolaikinėspramoginėsmuzikos talo ir

Tautinis tapatumasnuoXIX a.pabaigosbuvo opusirLietuvai. Tačiau, anotJAV istoriko Etninės muzikosypatumuspasitelkiairLietuvos pramoginėsmuzikosfolkroko, folkme Lietuvai Suomijoje pagal etninįproblemiškumą artimoje etninėmuzikairmuzikosins Skandinavijos kurkasmenkiau, šalių, kursutautiniotapatumoproblemomis susidurta ventojai, o 1918 m. atkurtoje Lietuvosventojai, Respublikoje o1918m.atkurtoje lietuviaispradėtalaikyti tiklietuviųkilmėspiliečius. nuostatų įgyvendinimą. vykdomasisorganas,1919–1931 m.veikęs Paryžiujetarimu sudarytas irturėjęs prižiūrėti Versalio taikossutarties vol. 43,Nr. 2/3,p. 49–65. Ronström andfestivals: Public O.Concerts offolkmusicinSweden. performances Apanavičius R.Etninių gaivinimosąjūdisLietuvoje XIXa.pabaigoje... muzikosinstrumentų Snyder T. Iki tolSuomija buvo autonominė kunigaikštystėRusijos imperijos sudėtyje. Abiejų Tautų Respublikoje litvinaisbuvo laikomivisiįvairių tautybiųLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gy Pranc. Conference desAmbassadeurs,angl.Conference ofAmbassadors;AntantėsAukščiausiosios Tarybos nu folk-pop Tautų rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, 1569–1999. Baltarusija, kolektyvai. Pagrindu imdamietninėsarbavėlyvosios „literatūrinės“muzikos SĄSAJOS SUEUROPOS IRLIETUVOS PROCESAIS 95 . 93 sprendimu atkūrė arbaįkūrė tautinesvalstybes. Folklo 96 . Šis požiūris,akivaizdu, perėjo 98 . Vilnius, 2008,p. 38. The World of Music, 94 97 2001, , bet . ------pučiamieji mėgėjųorkestrai irtautiniųšokiųkolektyvai. Populiarūs irrumunų tapovengrų Austrijos ir Vengrijos imperijossudėtyjebuvusiojeČekijojeirSlovakijoje steigėsiliaudiški kumo simboliais,etniniotapatumoženklais. kaipirmūsųkanklės,tampatautiš melodijos. Latvių,estųirsuomiųstyginiaiinstrumentai, Estijoje naudojami čiaįsisteigusiųdraugijųveikloje tampaLatvių kuokliųmodifikavimocentru XIX a.pabaigoje Vidžemė, kurinstrumentai povisąšalį. koncertavusi naujoviškų kanteliųtrioskambinusi1887m.Suomijos pirmojojedainųšventėje irvėliau žymiausiajų–Kreta Hapasalomis, kaipirLietuvoje, (1815–1893), imaskambintimoterys, sirodo 1887m.Suomijos pirmojojedainųšventėje Juveskiulėjė repertuaras. Kanklininkaipa mos liaudiesmelodijos,kuriamasiraranžuojamaskoncertinis Tobulinamos suomių etninės muzikosgaivinimąlaikantvienareikšmingiausių Suomijos draugijų veiklos sričių 103 102 101 100 99 akademinės atliekamos liaudies dainos, taip patetninės razės,muzikos pagrindu sukurti chorų paraf atliekamašokiųmuzika,jaispalydimos instrumentinės dainos,griežiamos instrumentais akademinėsmuzikos modifikuotinebuvo, liaudiesmuzikavimeįsitvirtinusiais instrumentai sukūrę pasauliniogarsoakademinėsmuzikoskūrinių. kų, lenkųirkitų Vakarų bei Vidurio Europos tautųkompozitoriai,etninėsmuzikospagrindu če ispanų irprancūzų,savo rumunų, vengrų, tautospalikimąpradėjoprofesionaliai perteikti Estijos, Suomijos, vėliau irLietuvos dainų šventėms šių švenčių rengimo tradicijosirypačliaudiesdainųpritaikymaschoramsperėjo Latvijos, užėmė svarią vietą nuo XIX kietijos, Prancūzijos ir kitų šalių atliekamos meno liaudies kolektyvai.dainų išdailos Chorų etninį muzikospaveldą, regionines etninėsmuzikostradicijasėmėgaivintiAustrijos, Vo muzikos ansambliai. Didžiojoje Britanijoje pradėta gaivinti keltiškąjį škotų, airių ir velsiečių liaudies šokiųorkestrai beislovakų irpietųlenkųkalniečių

Panašūs procesai XIX a.pabaigoje–XXpradžiojevyko Vidurio ir Vakarų Europoje. Modifikuojamos latviųirestų Nors Vidurio ir Vakarų Europoje, neiBaltijos skirtingai regiono šalyse,etniniaimuzikos Etninę itinpuoselėjo muzikąXIX a.pabaigoje–XXpradžiojeakademinėjekūryboje juniperlynnhill.net/JuniperHill_Dissertation.pdf. Žiūrėta 20140514. sophy inEthnomusicology. LosAngeles:University ofCalifornia, 2005,p. 82,120.Prieiga perinternetą:http:// rary Folk Music Gudelis R.Choraiirdainųšventės Lietuvoje –etninėssavimonėsžadintojai... TonuristI. Dahlblom K. Hill J.L. Cītaras unmeistari. 102 . Šiais kaipirLietuvoje, skambinamosetninėsireuropinės instrumentais, kilmės From Ancient toAvant-Garde toGlobal: Creative Processes andInstitutionalization inFinish Contempo Pillid japillimangeestikulaelus. Keski –Suomen kantele. . Disertation submitted in partial satisfactionoftherequirements. Disertation submittedinpartial ofthedegree Doctor ofPhilo Katalogs. Teksta autore unsastādītājāĪrisa Priedīte. Rīga,1993,p. 8. kantelės a. vidurio rengiamose Šveicarijos ir Vokietijos dainų šventėse, , jomspritaisomasstygųaukščiokaitosmechanizmas,pritaiko Saarijärvi, 2011,p. Saarijärvi, 138. kuoklės Tallinn, 1996, p. 20–27. ir 101 kanelės . Naujosios kanelėsXIX a.pabaigojeįsigaliir 103 , jos virsta koncertiniais instrumentais. instrumentais. , josvirstakoncertiniais . huralių 100 . Modifikuotomis kanklė instrumentiniai šokių instrumentiniai 99 ------. 27 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE 28 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 104 atsparaglobalizacijaiirintegracijaįpasauliokultūros erdvę.labiausiai rūpi valstybė – pripažintapasauliošaliųsandraugosnarė. jau neatrodo itin kartai svarbūs. Lietuviai šiandien yra subrendusi moderni nacija, o mūsų klausimai, XIX–XX a.sandūroje irXX a.pirmojepusėjebuvę vieniopiausių,dabartinei nužengė tolyn, integravosi įEuropos irpasauliokultūrą,otautiniotapatumotvirtinimo kos sklaidosšiuolaikinėjevisuomenėjeproblema. Per daugiauneišimtmetįmūsųvisuomenė ir folkloro ansambliųpasirinktosautentiškosXIX a.pabaigos–XXpradžioskaimomuzi ros erdvėje. globalizacijai irstiprinolietuviųetninįbeitautinįtapatumąbesikeičiančiojepasauliokultū tautų procesais, populiariosios„masiųkultūros“ tapo viena išatsvarų plitimui, įsigalinčiai sceniniam atlikimuipritaikytusliaudiesšokiusirvisąetninėsmuzikosstilizaciją. pripažintu reiškiniu. Panašiai galima apibūdinti ir chorams harmonizuotas liaudies dainas, kytas Europos kilmėsmuzikaiatlikti,išplitovisojeLietuvoje, tapomėgstamuirvisostautos skudučiavimą, kurisišuždaros ir senoviškos aukštaičiųkultūros, J. Švedo šiaurės rytų pritai konsolidavimo irintegravimosiįEuropos kultūros erdvę priemonių.Šitai pasakytinairapie ir kankliavimas,kaipbendrinėlietuviųkalba,buvo vienasreikšmingiausių mūsųtautos mūsų kraštoregionų irįgijotikrąlietuviškąpavidalą. liaudiesmenobruožais Todėl kanklės ypatumais, taipirsuvalkiečių kitų kanklės,gamintosirplatintosvisojeLietuvoje, praturtėjo klausė „irmūsųliteratūrinėskalbosnormintojasJ.Jablonskis“ Fortunatovas (1848–1914). Jo dėstomo lietuvių kalbos kurso 1878m. Maskvos universitete valkiečių kalbininkasFilipas tarmę laikyti bendrinės kalbos pagrinduskatinoir žymus rusų F. jos pagrinduimantsuvalkiečių tarmėsvadinamąjį „trikampį“nuo Veiverių linkKauno. Su dą, betirstiprinoetninęsavivoką. muziką,lietuviainetikgaivinoetninėsmuzikinėskultūros pavelir žaidimus,instrumentinę Atlikdami dainas,ratelius,šokius pusėje siejosisumūsųtautosetniniotapatumoįtvirtinimu. savimonės ugdymo. muzikos kūriniaiprisidėjoprietautųkaipšiuolaikiniųnacijųkonsolidacijos,jųetniniųgrupių

Kaip irbendrinėkalba,suvalkietišką jospagrindąapipinantkitųlietuviųkalbostarmių Kanklių irkankliavimoplėtrągalimabūtųpalygintisubendrinėslietuviųkalbosraida, Todėl irlietuviųetninėsmuzikosgaivinimojudėjimasXIX a.pabaigoje–XXpirmoje Dabar, kaiprodo kitųšaliųetninėsmuzikosjudėjimotyrimai, moderniomsnacijoms Tačiau bešiųakivaizdžiai pastebėtina teigiamųetninėsmuzikosgaivinimoraidosbruožų, Folkloro ansambliųXX a.7dešimtmečiosąjūdis,kurisbuvo susijęssutometoEuropos Sabaliauskas A. Lietuvių kalbostyrinėjimoistorija. Vilnius, 1979,p. 123–124. 104 . - - - - - II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA

Iki tiriamo laikotarpio XX a. 7 dešimtmečio pradžios Lietuvoje jau buvo įsigalėjusi liaudies dainų pritaikymo chorams ir solo pritariant instrumentams, liaudies šokių pritaikymo scenai ir masiniam atlikimui tradicija ir baigta etninių muzikos instrumentų rekonstrukcija, juos pritaikant ne tik stilizuotai etninei, bet ir transkribuotai akademinei muzikai. Stilizacijos pagrindu tapo požiūris, kad etninė muzika tradiciniu pavidalu gali gyvuoti tik įprastoje erdvėje, o sceniniam atlikimui ją būtina pritaikyti, „išdailinant“ pagal akademinės muzikos normas. Etninės muzikos pagrindu buvo sukurta ir autorinė kompozitorių muzika, kuri siejosi su konkrečiais etninių muzikos instrumentų rekonstrukcijos ir jų naujų koncertinių modelių sukūrimo etapais arba su chorų, dainų ir šokių liaudies ansamblių, liaudies šokių kolektyvų ir nuo 1960 m. pradėjusių savo veiklą kaimo kapelų programomis. Didelis akstinas buvo kas penkeri metai, pradedant 1950 m., Lietuvoje rengiamos dainų šventės, kurių programoje svarią vietą užėmė stilizuotos liaudies dainos, šokiai ir instrumentinė muzika. Stilizacijos židiniu nuo 1940 m. tapo valstybinis dainų ir šokių liaudies ansamblis, vadovaujamas žy- maus etninės muzikos judėjimo veikėjo Jono Švedo. Kompozitoriaus pastangomis 1945 m., kaip minėta, Vilniaus valstybinėje konservatorijoje buvo įkurta jo vadovaujama Liaudies instrumentų katedra, rengianti modifikuotų liaudies instrumentų ir stilizuotos etninės muzikos specialistus. Šitoks požiūris vyravo ir Europoje, kur po Antrojo pasaulinio karo daug dėmesio buvo skiriama stilizuotos etninės muzikos atlikimui ir autorinei kompozitorių kūrybai. Kaip ir Lietuvoje, atlikimas etniniais muzikos instrumentais tampa muzikos mokyklų ir muzikos akademijų mokymo proceso dalimi, kuriamas autorinis repertuaras, steigiami liaudies instru- mentų ansambliai ir orkestrai, rengiami tradicinio ir stilizuoto folkloro festivaliai105. Stilizacijos procesą pokariu skatino Lietuvos dainų švenčių tradicija, jį rėmė šventes rengiančios valstybės institucijos. Nuo 1950 m., kaip sakyta, chorų, rekonstruotų liaudies instrumentų, dainų ir šokių liaudies ansamblių atliekama liaudiška, autorinė ir tautinių šo- kių muzika sudarė svarią dainų švenčių repertuaro dalį. Stilizuotų etninės muzikos, tautinių šokių kolektyvų ir mėgėjų chorų sąjūdis buvo nukreiptas dainų švenčių rengimo linkme, šis sąjūdis lygiai taip pat veikė ir XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje. „Dainų šventės – pagrindinis stilizacijos veiksnys“ – sakė ilgametė šių švenčių dalyvė, etninės muzikinės kultūros

105 Ronström O. Min. veik. 30 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 110 109 108 107 106 dainųiršokiųansambliai,pučiamųjų,simfoniniai,liaudiškųinstrumentų muzikos grupės, iransambliai,folkloro ansambliai,tradicinės instrumentinės sambliai, liaudiesšokiogrupės chorai,vokaliniai an irmoterų mėgėjųirprofesionalų vyrų kolektyvai:ir žanrų mišrūs, viai, tarpjųsvarbią vietąužimairstilizuotofolkloro kolektyvai: nimo darbai; valstybės irsavivaldybių kultūros įstaigųirkitųinstitucijųveikla, rengiantis dainųšventėms: eilinės proginės dainųšventės“ metai <...>Svarbių Lietuvos valstybės istorijosdatųarįvykiųproga galibūtirengiamos ne publikos dainųšvenčių įstatymas,kurio10straipsniunumatytašventes rengti liucijos“ pagrindu. sovietizacijai,savimonę, atsispirti tapo1988–1990 m. Baltijos šalių„dainuojamosios revo švenčių rengimo tradicijosLietuvoje, LatvijojeirEstijoje padėjoišsaugotiiršiųtautųetninę į UNESCO suLatvijosirEstijosdainųšventėmis 2003 m.įtraukiamos gimo 1924 m.pradžioskartu tuarą, davė puiki irautentiškumo,stilizacijospriemonėmis“ perteikiamas Liaudiškumas o liaudiesmenoliaudškumoraiškosdiapazono iroriginalumoperteikimu. dainų šventės išBaltijos tautųšvenčių išsiskiria neakademiniomenoreprezentacijos lygiu, jų tyrinėtojasirkitoLietuvos universiteto profesorius. Jis taippatpažymėjo,kad„Lietuvos tybės raiškairtautosdvasinė, meninėgalia“ –apibendrinoilgametisdainųšvenčių dalyvis, tyrinėtoja, vienoišLietuvos universitetų profesorė

1) meno kolektyvų koncertinė, šviečiamoji,įgūdžiųtobulinimoveikla; 1) menokolektyvųkoncertinė, „4. Tarp dainųšvenčių vykstanuolatinisrengimasis Dainų Lietuvos šventėms meno kolektyvų skirtą veiklą įteisino 2007 Į d „1. Dainų švenčių programose dalyvauja vaikų, jaunimoirsuaugusiųjųįvairių meno šakų Dainų švenčių įstatymo11straipsnio1dalimiapibrėžiami dainųšvenčių programų daly 8) kitiDainų švenčių tradicijostęstinumoprogramoje numatytiveiksmai“ konkursųorganizavimas,dainųšvenčių programų kūrimasirjųįgyvendi7) kūrybinių atributika; tautiniaisdrabužiais,muzikosinstrumentais, 6) apsirūpinimas 5) regioninės dainųšventės, renginiai; kitidainųšvenčių tradicijai artimi 4) menokolektyvųkonkursai,apžiūros, festivaliai, šventės, stovyklos; 3) kolektyvųvadovų kvalifikacijos kėlimo veikla – kursai,seminarai,laboratorijosirkita; 2) repertuaro kūrimas,leidyba, platinimas, mokymasirmokymasis; Tenpat. Lietuvos Respublikos dainųšvenčių įstatymas20071120,Nr. X-1334. UNESCOgeneraliniodiretoriaus K.Matsuuros 20031107raštas.Paris: UNESCO,2003. Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 10,l.1.Čiair toliaupateikėjųkalbanetaisoma. ainų švenčių rengim žmonijos žodinioir ų Dienoraštis rezultat

Nr. 7, p. 14. ą ų nukreipta kolektyvų veikla, norsirvienodinoįvairovę irreper . Lietuvos dainųšventės poaštuoniųdešimtmečiųnuojųren 109 . Šio straipsnio 4 dalimi taip patapibrėžta menokolektyvų, nematerialauskultūros sąrašą paveldo šedevrų 106 . „Dainų šventė – mūsųtautinėstapa

joms: 107 . Valstybėsžinios , Nr. 128-5212. m. Lietuvos Res 110

. „kas ketveri 108 . Dainų ------sukurti vokaliniai, instrumentiniai kūriniai,harmonizuotos, aranžuotosarkitaippritaikytos, vokaliniai, instrumentiniai sukurti jungtiniaipasirodymai: pučiamųjųirkitųorkestrų atliekamiautorių chorų, amžiaus grupių stilizuoti liaudiesšokiai,rateliai,žaidimai. reografiniai kūriniai, kūriniai,harmonizuotos,aranžuotosliaudiesdainos,instrumentiniai cho vokaliniai,kapelų jungtiniaipasirodymai: instrumentiniai, atliekami autorių sukurti liaudiškų orkestrų, dainųiršokiųansamblių,liaudiesinstrumentų įvairių amžiausgrupių 5 ir13dalimiapibrėžimas Liaudies menoparoda, Folkloro diena,Ansambliųvakaras, Šokių diena,Dainų diena,o1,2, konkursųnuostatusirrezultatus“ rų, niai menininkai:dirigentai,liaudiesmenomeistrai,dainininkai,muzikantaiirkiti.“ mėgėjųteatrai,liaudiesmenostudijos,taippatpavie orkestrai, kapelos,ansambliai,grupės, 114 113 112 111 rengimas irdalyvavimas dainųšvenčių atrankoseirdainųšventėse kategorijas, kurvienassvarbiausių kriterijųyrajuoseveikiančių mėgėjųmenokolektyvųpasi Kultūros centrų Dainų šventėse, vietiniuose,regioniniuose, respublikiniuose irtarptautiniuoserenginiuose“ tyta, kadkultūros mėgėjųmenokolektyvųparengimu centrasprivalo „rūpintis irdalyvavimu kolektyvų pasirengimas ir dalyvavimas dainų šventėse. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 veiklos uždaviniųįstatymas, kuriuovienupagrindiniųcentrų yrajuoseveikiančių mėgėjųmeno kūriniai“ aranžuoti instrumentiniai choreografiniairių sukurti kūriniai,stilizuotiliaudiesšokiai,rateliaiaržaidimai,autoriniai liaudiesšokiųkolektyvų,ansambliųjungtiniaipasirodymai: atliekamiauto amžiaus grupių tūros sričiųpuoselėtojai. žinovai,pasakotojai, liaudiesmenininkaiiramatininkai,tradicinėsvirtuvės kitųetninėskul etnografinių regionų, kraštų, miestų ir kaimų folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, išplėtotos liaudiesdainos.

2. „1. Dainų švenčių įstatymo2straipsnio8daliminurodyti iršvenčių pagrindiniairenginiai – „2. Dainų švenčių dalyviairenkami atsižvelgiant įmeniniųprogramų uždavinius, apžiū Šio straipsnio2dalimiįteisinamijųatrankosprincipai: Kultūros įstaigų 13. 5. džio 31d.įsakymoNr. ĮV–443 „Dėl Kultūros akreditavimo centrų tvarkos pakeitimo nuostatų patvirtinimo“ 2009 0430,Nr. ĮV-207. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas„Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m.gruo Lietuvos Respublikos įstatymas20040715,Nr. kultūros centrų IX-2395. Tenpat. Tenpat. Folkloro diena Dainų diena Ansamblių vakaras Šokių diena įstatymo šios krypties – –

Lietuvos dainųšventės dalis,kuriosmeninęprogramą sudaro įvairių – Lietuvos dainųšventės dalis,kuriosmeninęprogramą sudaro įvairių

Lietuvos dainųšventės dalis,kuriosrenginiuose dalyvauja Lietuvos Valstybės normomis pagrįsta ir kultūros centrų akreditacija,normomis pagrįstairkultūros centrų suteikiantjiems jųrepertuaras,kursvarbivietatenkastilizuotamfolklorui: – Lietuvos dainų šventės dalis, kurios meninę programą sudaro ž veiklą nustatė2004 m.Lietuvos Respublikos kultūros centrų inios 112 , Nr. 52-2064. 111 . . Valstybės žinios 114 . Savivaldybėse veikiančių , Nr.120-4435. dalimi numa 113 ------. 31 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 32 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 117 1 lentelė.Folkloro ansambliaiirstilizuotofolkloro kolektyvai Lietuvoje 2012 m. 160 liaudies šokiųkolektyvų. jų – 12 mėgėjų menokolektyvųbemažpusę –net288sudaro stilizuotofolkloro kolektyvai. stilizuotų kolektyvųveiklos apimtis,jųskaičiusirįvairovė. iratspindėjošių itinsvarbiųrepertuaru mūsųtautaiirvalstybei renginių specifiką. Tą rodo ir ieškojimaitiesiogiaibuvo siejamisudainųšvenčių kompozitoriųkūrybiniai tuarą kūrusių dainų švenčių rengimo kontekste,nesvisistilizuotofolkloro kolektyvų,jųvadovų irreper nėta, 2007 m.įteisintaDainų švenčių įstatymu kultūros globospagrindųįstatymas ir gaivintisavivaldybesseniūnijasįpareigojo1994 m.Vietossavivaldos1999Etninės tymais buvo remiamas ir autentiško su folkloro,etninės kultūros kurį kartu paveldu įsigaliojus pagrindinęvietądainųšvenčių programose sudarė stilizuotasfolkloras. šiųšvenčių iretninėsmuzikosstilizacijostąsosbaze,tvirta nesdarikijuospriimantirjiems L kultūros 118 116 115 suautentiškosetninėsmuzikosgaivinimuužimaderamąvietą kartu lizacijos pagrindutarpukariupasiektosintegracijosįeuropinę ji kultūrąatsisakytinežadama, veiklosLietuvoje pamat yra gyvybingairturitvirtą visoje šalyjesklaidarodo, kadstilizacijašiandieniameetninėsmuzikosgaivinimojudėjime Folkloro ansambliųirstilizuotofolkloro kolektyvųbemažapylygėpusiausvyrairganatolygi ietuvos Respublikos vietossavivaldos įstatymas Regionai

Lietuvoje iš643Lietuvos liaudieskultūros centro atestuotųetninęmuzikągaivinančių Tiriant XX a. 7 dešimtmečio–XXI a. pradžios stilizacijos proceso raidą, ji gvildenama Lietuvos Respublikos įstatymai,skatinantyskultūros įstaigasrengti dainų šventes, tapo Miestai Iš viso Nr. V-55. tybės žinios Lietuvos liaudieskultūros centro direktoriaus įsakymai20091111,Nr. Lietuvos Respublikos vietossavivaldos įstatymas19940707,Nr. I-533. Lietuvos Respublikos dainųšvenčių įstatymas. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas 1999 09 21, Nr. Vieta – liaudies instrumentų ansambliai,108 –liaudiškoskapelosir dainųiršokių,8 –liaudiesinstrumentų įstaigų mėgėjųmenokolektyvus , Nr. 82-2414. ansambliai Folkloro 3 2 150 55 05 ansambliai ir šokių Dainų 12 5 7 116 , judėjimas.Folkloro renginiu, dienaatskiru kaipmi remti savivaldybes irseniūnijas instrumentų instrumentų ansambliai Liaudies 115 117 8 2 6 . .

ą. Taippatakivaizdu,kadmūsųšalyje Liaudiškos V–72; 20101012,Nr. kapelos 108 2 80 Valstybės žinios 8 šiandienos kolektyvai m. įpareigojo 1994 m. Liaudies , Nr. 55-1049. šokių 1 102 58 60 V–41; 2012 10 17, V–41; 20121017, kultūriniame VIII-1328. 118 Šia išsaugoti Iš viso is įsta 298 3 6 45 43 Vals sti Iš - - - - - smarkiai sumažėjo – 1970ir1975 m. j 1955 ir1960 m.dainųšventėse darsiekė36,6ir31,2 Tačiau ilgainiui liaudies dainų dėl privalomo ideologizuoto repertuaro mažėjo. Jų santykis liaudies dainųsantykisišlikotokspat –66,5ir69 1928 m.ir70,8 harmonizuotos liaudies dainos. Kitose tarpukario dainų šventėse jųpadaugėjo iki 80,9 svarią vietądainųšvenčių repertuare. 1924 m.iš34choriniųkūrinių22(65 Liaudies dainos,R.Gudelio duomenimis,nuopatpirmosios1924 m.dainųdienosužėmė išliekapopuliariiršiandien,jiplėtojasavitasveiklos formas. kryptis gyvenime. Stilizuoto folkloro kolektyvųįvairovė byloja, kadšietninėsmuzikosgaivinimo 121 120 119 jas homofoniniuarbapolifoniniu chorobalsųpritarimu.Išplėtotosdainos2014 m. harmonizuotos dainos, kuriose liaudies dainų melodijos beveik visiškai Konstantino Čiurlionio,Stasio mūsųkompozitoriųklasikų MikalojausSkambėjo XX a.pradžioje,pirmojepusėjeirviduryje 15 (beveik 50 proc.) sudarė liaudiesdainos,išjų7buvo harmonizuotos, Iš36 kūriniai,išjų31dainosir5kūriniaipučiamųjų orkestrui. 31kūriniochoramsnet dies dainoschoramsprogramoje užėmė deramąvietą.Per Dainų dienąišvisobuvo atlikti tautinesirliaudiesdainas“ analogišką padėtį –publikaaukščiausiaiįvertino festivalio Šiauliuose chorų 1982 m. Respublikinio irvyrų publikostyrimaiatskleidė moterų 65,4 proc. respondentų. Bendras publikos Dainų buvo dienosvertinimas aukštas (89 proc.). Naujalio, J.Gudavičiaus).tautinės dainos(J. Daugiau šventėje liaudiesdainųpageidavo net mai: „Vertinant Dainų dienos repertuarą (kiekvieną kūrinį atskirai), aukščiausiai įvertintos respondentų atliekamasliaudiesdainasdainųšvenčių programose chorų itinteigia vertino 1980–1985 m. tyrimais,kuriemsvadovavo R.Gudelis, nustatyta,kadapie5 000apklaustų 1994, 2003ir2009 m.dainųšven tėse, kaipirsovietmečiu, liaudiesdainųsantykisvėl nukrito ligi12irnet11,7bei10,9 vėl šoktelėjoligi45 Dainų dienos repertuare – vos 9

Peržvelgus 2014 m.dainųšventės Dainų dienosprogramą matyti,kadstilizuotosliau Liaudies dainosdainųšvenčių repertuare mėgstamos.Lietuvos liaudieskultūros centro Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“, 2014.Programa. Tenpat. Gudelis R.Choraiirdainųšventės Lietuvoje –etninėssavimonėsžadintojai... proc. proc. – 1930m.dainųšventės repertuaro. 1946ir1950 m.dainųšventėse ETNINĖ MUZIKADAINŲŠVENTĖSE m. dainų šventės chorų repertuare. 1990 m.dainųšventės chorų Tačiau kitosedainųšven Liaudies dainosdainųšventėse proc. Šimkaus, J.Švedo, čių Dainųdienoschorųrepertuare Šis santykis kiek padidėjo 1985 m. ų buvo vos 21,2ir21,4 proc. Juozo Tallat-Kelpšos, Juozo Žilevičiaus proc. dainųšvenčių choriniųkūrinių. , betnuo1970 m.liaudiesdainų proc. , o1980 m.dainųšventės 119 . išlaikytos, palydint – buvo 18 11 – išplėtotų 120 . proc. proc. ) buvo

proc. dainų proc. 121 ir - - - .

33 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 34 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 126 125 124 123 122 skrebučiais kailinukais“,„Šokinėjo kielelė“,„Vanagėlis“, „Suktinis“ iršiokompozitoriaus Biržų krašto „Untytė“ ir„Eitinė“, taippatJ.Švedo harmonizuotosliaudiesmelodijos „Su „Voverėlė“kis-sutartinė“, A. mi masiniuosepasirodymuose buvo J.Švedo kūriniai„Šok mergele,koljauna“,„Kiškelis“, dalį, jienuolatskambadainųšventėse. „Itin mėgstamiskudutininkųirdažniausiaiatlieka Bražinsko muzikos kūriniai skudučiams sudaro nemažąstilizuotosliaudiesinstrumentinės atlikėjams irklausytojams.J.Švedo, Jurgio Gaižausko, AlgimantoBalčiūno, Algimanto kūriniai. Nesudėtinga muzikinėkalba,paprastaritmika,įsimenančiosmelodijospatinka daugiausia liaudiesšokiai,dainos,etninėsmuzikosmelodikairdermėmispagrįstiautoriniai repertuarą liaudies sudarodainas, ir XX a. 7 dešimtmečio–XXI a. pradžios šių instrumentų čių ansambliaisgroti homofoniškaiharmonizuotątautiniųirbendrataučiųšokiųmuziką muzikos mažaikuoskiriasi.LaikantisdartarpukariuJ.Švedo tradicijosskudu sukurtos repertuaras yra etninėsmuzikosgaivinimojudėjimosudėtinėdalis instrumentų rių iržiūrovų – nuomone,sulietuviųliaudiesmuzikasusijęsrekonstruotų etniniųmuzikos specialistų,etninėsmuzikosrenginiųapklaustų pateikėjų –liaudiesinstrumentų organizato skudu lodijomis ir šokių muzikosirpritarimodainoms,liaudiesmelodijųišdailasoriginaliusme muzikaskambairdainųšventėse. Ansambliųvakare,Liaudies instrumentų beatliekamos totos lietuviųliaudiesir2 Atlikta 35kūriniai,išjų –11dainų.Skambėjo 3autentiškos, –harmonizuotos,i tradicijos irmodernumosąsajas braižą,jųtaikomaskompozicinėstechnikospriemones,požiūrįį vičiūtės irkitųkūrybinį šiuolaikinių lietuviųkompozitoriųOnutėsNarbutaitės, šventės Dainų dienosprogramoje netiksiejosisuetninėmistradicijomis,betiratspindėjo Balčiūno „Biržietiška polka“, A. Bražinsko „Linksmieji muzikantai“, Prano Stepulio „Šo

Dainų šventėse skambančių skudučiųansambliųkūriniųmuzikinėsypatybėsnuoetninės Panašiai galima būtųapibūdintiir2014 m.dainųšventės Ansambliųvakaro programą. Skudučių ansambliai 1950 Merkelienė sklaidosformos. A. Liaudies instrumentų Apanavičius R. Merkelienė A.Skudutininkų ansambliaišventėse. Palubinskienė V. Tradicinės kanklės ir kanklininkai šventėse; Merkelienė A.Skudutininkų ansambliaišventėse; Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“.Ansamblių vakaras, 2014 m. liepos3d.Kalnųparkas. Programa; Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 2,l.1–2; čių, kanklių,birbyniųansambliaiirliaudiesinstrumenųorkestra būdingiausiomisjųdermėmispagrįstuslietuviųkompozitoriųkūriniusgroja Dienoraštis Dienoraštis Dainų muzika švenčių liaudiesinstrumentų Nr. 6, p. 13. 126 autorinėsdainos Nr. 6, p. 8. . b. b. m. dainų šventėje atliko net 8 kūrinius. Skambėjo autentiškos 122 3, l.1–2;b. 7,l.1. . 123 . Jono Tamulionio, Nijolės Sinke i 124 . 2011–2013 m. 125 . šplė ------dainų šventėje buvo atliktosJ.Švedo pjesės„Dainelė“ ir„Daina bežodžių“ susidūrė mokykloje paplitęvisojeLietuvoje, o62,8 proc.viški instrumentai, pateikėjųsuskudučiaispirmąkart duomenimis, net50 proc. folkloro ansambliųdalyviųnurodė, kadskudučiai – bendralietu kultūros iretninės muzikos palikimas. Eglės Aleknaitės2009–2012 m. atliktos apklausos dučiai irskudučiųansambliųmuzikašiandiensuvokiama kaipsavaimingas lietuviųetninės Ansamblių vakare irginebuvo atliktanėvienokūrinioskudučiųansambliui tik 1kūrinys,2003,2007ir2009 m.skudutininkaipūtėorkestre, 2014 m.dainųšventės atliko 3kūrinius.Skudučiai neskambėjo1990ir1994 m.dainųšventėse, 1998 m.atliktas skudučiams Ansamblių vakare buvo atliktasirgitikvienintelisJ.Švedo „Kiškelis“,o1975 m.–3kūriniai jau tikpritarė skrabalams,atlikdamasJ.Švedo pjesę„Po darbų“.1970 m.dainųšventės mažėjo: 1955 m.dainųšventėje skambėjo5,1960 m.– 4,1965skudučiųansamblis kūriniai „Skudutininkų valsas“ ir „Kiškelis“ 131 130 129 128 127 Sukėlusikos koncertuose. visuotinį susidomėjimąirpasigėrėjimą 2003 m.pasauliolietuvių taip patkompozitoriųliaudiškamuzikabuvo atliekamaatskiraisurengtuose kankliųmuzi dainai „Kur aisiu,aisiu“.Jungtinio kanklių„orkestro“ atliekamaautentiškašokiųirdainų, Tačiau 1998 m.Ansambliųvakare kanklininkaitikpritarė savo pačiųdainuojamai liaudies Vytauto pjesę„Šventė“. Laurušo ansamblis, pasirodęs tik1980 m.dainųšventės Ansambliųvakaro programoje, skambino orkestroneatliko – kanklėsskambėjojungtinioliaudiesinstrumentų sudėtyje.Kanklių zikavimą. 1960, 1965, 1970 ir 1975 skambinonepagalliaudiškąjį,oakademinįmu keturiomis ansambliopartijomis jų melodijosirnesudėtingaritmikasiejosisulietuviųetninemuzika,norskanklininkai

Kanklių ansambliųtradicijosdainųšventėse irgitęsiamosgananetolygiai.1955 m. Skudučiavimo stilizacijostradicijosdainųšventėse, akivaizdu, nebetęsiamos,norssku Kanklių ansambliai po ilgos pertraukos dainųšventėse vėlKanklių ansambliaipoilgospertraukos 1998ir2003 m. koncertavo tacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013,p. 111–112. šventė „Čiamanonamai“,2014.Ansamblių vakaras. Programa. Liepos1–6.Programa.sutartinė“. Ansambliųvakaras „Metai“, liepos 2d.22.00val. Kalnųparke; Lietuvos dainų šventė. Ansambliųvakaras „Saulės Programa, vartai“. 2007 m.;Lietuvos tūkstantmečioDainų šventė 2009„Amžių šventė. Ansambliųvakaras „Virsmo spalvos“. 2003 m.liepos4d.21.30val. Kalnųparke. Programa; Lietuvos dainų Lietuvos dainųšventė. Ansambliųvakaras „Ein saulelėapiedangų“.Programa, 1998 m.liepos4d.;Lietuvos dainų ras. Kalnųparkas, 1985 m.liepos19d.;XIIILietuvos tautinėDainų šventė. Ansambliųvakaras, 1990.Programa; 40-osioms ir Tarybų valdžios atkūrimoLietuvoje 45-osiomsmetinėms,programa. Dainų iršokiųansambliųvaka liaudiesPergalėsd. 14ir21.30val.; 1985m.respublikinės tarybinės dainųšventės, skirtos Didžiajame Tėvynės kare metinėms, programa. Dainų ir šokių ansamblių vakaras. Kalnų parkas, 1980 StepulisP. 1980 m.respublikinės Pergalės dainųšventės, skirtos 35-osiomsir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-osioms AleknaitėE. Tenpat. Tenpat. 128 Kanklės. . 1980 m.dainųšventėje skudutininkaivisiškainepasirodė, 1985 m.jievėl Etninės kultūros veikėjų interpretacijos XXIa.pr. Lietuvos folkloro ansambliųjudėjime. 130 Sudarėirpapildė LinaNaikelienė.Vilnius,2003, p. 59–60. . m. dainų šventėse kanklių ansambliai jokių kūrinių 127 . Tačiau ilgainiui kūrinių skudučių ansambliui m. liepos 10 d., 21.30 val., liepos 11 m. liepos 10 d., 21.30 val., liepos 11 129 .

131 Daktaro diser . Paprastos ------35 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 36 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 136 135 134 133 132 iršokių toriai naudojaliaudiesmelodikosintonacijas,taippat būdingasdainų,sutartinių jis mėgstamasatlikėjųiržiūrovų. pramoginės neietninėsmuzikossavybesatskleidžiantis kūrinėlis,tačiaudėlnuotaikingumo dainų šventės Ansambliųvakare iratliko Vygando Telksnio pjesę„Pavasarėlis“. Tai labiau kinės akademinėsmuzikospavyzdžiai. Birbynių jungtinisansamblispasirodė tik1980 m. tas – siuita“birbynių kvintetui(1965) kūriniai –Eduardoduetui irtrioryškiausi Balsio „Skerco“ (1962)ir V. Paketūro „Kvinte Jie retai skambairdainųšventėse, nesbeJ.Švedo liaudiesdainomspjesiųbirbynių artimų masiškam atlikimuineprigijo. liaudiški kūrinėliai,oganasudėtingosmuzikinėskalbosautorinėkompozitoriųmuzika,kuri nuo skudučiųansambliųmuzikos,sudarė neharmonizuotosliaudiesmelodijosirpaprasti rengiamų kankliųmuzikospopiečiųgreičiausiai lėmėnegaususrepertuaras, kurį,skirtingai pašokti autentiškišokiai,taippatkaimyniniųlatviųirestųkankliųansambliųpasirodymai. riant kanklėmsatliekamosliaudiesdainos.Programą paįvairina irkeli,kanklininkamspritariant, laičio „Subatos vakarėly“, Anatolijaus Lapinsko„Sutartinė“, A.Bražinsko „Vasaros aidai“irprita kanklių ansambliui –J.Švedo „Svajonėlė“, Vaclovo Paketūro „Rytmečio varpeliai“, LeonoPovi muzikoskūriniai bėjo liaudiesirautoriniaiinstrumentinės lietuviškosios kultūros pėdsaką“ irneišdildomą tauraus irkilmingomuzikavimopalaimą,klausytojųširdyse paliekantisryškų dainųšvenčių spalvųspektrą,atveriantisturtinantis jodalyviamsnuoširdaus irprasmingo, tikėkimės, jaunuošventės visumosneatsiejamastautiniomeno akordas, reikšmingai pra mingas mūsųkultūros įvykis:„Tūkstantmečio puikusir, dainųšventės kankliųkoncertas dainų šventės programos kankliųmuzikospopietėjespaudojebuvo kaipitinreikš įvertintas neskambėjo jokskankliųmuzikoskūrinys vakaro repertuaro sukankliųansambliaisvisaiišnyko. kartu 2014 m.Ansambliųvakare irgi universiteto Petro Skargos kieme 2009 m.kankliųmuzikospopietėseŠv.šventės „Amžiųsutartinė“ Jonų bažnyčioje ir Vilniaus dainų šventės „Mes“, 2007 m.dainųšventės „Būties ratu“irLietuvos tūkstantmečiodainų

Kanklių ansamblių kūrinių palyginti vangią sklaidą dainų šventėse ligi pat nuo 2003 Šiose popietėsenuolat skambaPrano Puskunigio „Daina apiesenovę“, pjesėsrekonstruotų Kanklių muzikospopietė2014 m.irgisurengta Šv. Jonų bažnyčioje, kurtradiciškaiskam Pjesės liaudies instrumentų orkestrui nuoetninėsmuzikosskiriasismarkiau. orkestrui KompoziPjesės liaudiesinstrumentų Liaudiškų kūriniųbirbynių ansambliamsstilizuotosetninėsmuzikosrepertuare negausu. šventė „Būties ratu“, 2007. Kanklių popietė „Skambėkite, kanklės“. Programa; Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“, 2009.Kanklių popietė„Skambėkite,šventė „Amžiųsutartinė“, kanklės“. Programa. Apanavičius R. Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“,2014.Kanklių popietė„Skambėkite, kanklės“. Programa. LapinskasA. Tautiškos dvasios skambesiaišv. Jonų bažnyčioje. Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“,2014.Ansamblių vakaras. Programa. Pasaulio lietuviųdainųšventė „Mes“, 2003.Kanklių popietė„Skambėkite, kanklės“.Programa; Lietuvos dainų Birbynė irjos evoliucija 134 132 . , p. 42. , kankliųansambliųmuzikaišdainųšventės Ansamblių 136 yratipiškiXXa.7dešimtmečiolietuviųšiuolai 133 , norskanklių„orkestro“ pasirodymas 2009 m. Liaudies kultūra 135 . , 2009,Nr. 5, p. 65–67. m. ------pjesę „Pas motulęaugau“. dainų šventėje, taippat1970 m.dainųšventės Ansambliųvakare skambėjusią A.Balčiūno dies melodijųintonacijomisircitatomispagrįstąJ.Gaižausko „Rapsodiją“,atliktą1965 m. dalis pagrįsta liaudiškos kapelos šokio melodika ir ritmu. Panašiai galima apibūdinti ir liau melodija, antroje – panaudojamadzūkųvienbalsėsminorinėsdainoscitata,trečioji rapsodijos citatomis. Pirmoje dalyje skambažemaičių šienapjūtėsdainomsbūdingamažorinė dvibalsė ir 1980 m.dainųšventėse. Šis kūrinysnuspalvintaslietuviųetninėsmuzikosintonacijomis ir Bene mėgstamiausias –1941m.J.Švedo rapsodija„Kloniųaidai“,skambėjusi1960 sukurta ieškojimusneietninėsmuzikostradicijas. lietuvių kompozitoriųkūrybinius dą, vargu argalibūtilaikomosstilizuotomuzikiniofolkloro pavyzdžiais. Jos labiauatspindi melodinįir derminį lietuvių etninės muzikospagrin nors ir turitvirtą orkestrui instrumentų A. Bražinsko, L.Povilaičio, V. Montvilos, A.Lapinskoirkitųkompozitoriųpjesėsliaudies pradėtos taikytišiuolaikinėsmuzikinėskalbospriemonėsirmodernikompozicijostechnika. kaipirvisaiakademineilietuviųmuzikai, orkestrui, šimtmečio pjesėmsliaudiesinstrumentų Nuodermes, ritmiką, visataipasitelkianorėdami įprasmintiautorinękūrybą. XXa.7de 138 137 vadovųba orkestrų pritaikyta šokiųmuzikaglaudžiaisusijusisulietuviųbendrataučių šokių, harmonizuoti, arba –kaipirliaudiesdainoschorams – skudutininkų, kanklininkųansambliamsarbakaimo kapelai“ nepavykusi <...> Programoje orkestrui, nebuvo liaudies instrumentų nė vieno kūrinio, skirto Dainų šventės (1994 m.)Ansambliųvakaro programa, specialistųnuomone,buvo labiausiai orkestras jokio kūrinioneatliko1994 m.dainųšventės Ansambliųvakare. „Keturioliktosios Jungtinis iršokiųmuzikaigriežti. mas daugiausiatikdainomspritarti liaudiesinstrumentų vakare – Eugenijaus nuskambėjoirgivieninteliskūrinysorkestrui Čiplio„Sutartinės“. žemė“, 2007 ir2009 m.–„Čiužela“. Tačiau ganaliaudiškai2014 m.dainųšventės Ansamblių 1990 m.– A.Lapinsko„Pavasario dienelė“,1999 m.–šiokompozitoriauspjesė„Tėviškės 1985 m.–šiokompozitoriaus„Iškilmingauvertiūra“, melodija“,2003 m.–„Labasrytas“, tės Ansambliųvakare orkestro jungtinioliaudiesinstrumentų atliktaA.Bražinsko „Šventinė pasigendama“ grupių lauko instrumentų (skudučiai,lamzdeliai, skrabalai,kelmas,daudytės,ragai), tačiauatskirų grupių instrumentų muzikinės kalbospriemonės.„Orkestras tampavislabiausimfonizuotas,norsjameyrairkitų lydžio vissudėtingėjo. Nors irnaudojamosliaudiesmelodijųcitatos,jiemstaikytosmodernios 2014 m. Ansambliųvakaropasirodymuose, išskyrus programą, nebuvo. Kūriniai to orkestrui repertuareorkestrų itinmaža,oliaudiesmelodijųaranžuočiųdainųšvenčių jungtinioorkestro

Kūriniai dainųšvenčių orkestrui repertuare liaudiesinstrumentų irginėraitingausūs. Populiariausi orkestro – liaudiesinstrumentų atliekamilietuviųliaudies šokiai,kuriearba orkestras dainųšvenčiųLiaudies instrumentų akivaizdu, Ansambliųvakaruose, naudoja Tačiau nei pjesių skudučių ansambliui, liaudies instrumentų liaudiškų kūrinių, skirtingai Tenpat. Tetenskas V. jųansambliaiirorkestrai... Liaudiesmuzikosinstrumentai, 137 . „Simfonizuotai“ skambėjo 1975 m.dainųšven išplėtoti. 138 . Orkestrui kompozitoriųar ------37 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 38 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 142 141 140 139 kurį Pokyčiustų, labiausiaicitros, bruožų. lėmėpaplitęsbendratauči kito.XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje jų konstrukcijos Kanklėsįgavo europietiškų instrumen profesionalūs atlikėjaiirmėgėjai,jieplačiainaudojamietninėsmuzikosstilizacijosprocese. skyrių mokymo procesą. groja mokyklų liaudies instrumentų Rekonstruotais instrumentais katedros, nuo1953–1955 m.įaukštesniųjų,1960 m.– įvaikųinstrumentų muzikos liaudies ansamblyje,nuo1945 m.jie pavyzdžiu. Modifikuoti nuo1941 m.naudojamivalstybiniame dainųiršokių instrumentai konstrukcijų vimo patyrimuirsekantkitųtautųakademinėsmuzikosklasikiniųinstrumentų specialusrepertuaras. Instrumentai modifikuoti, sukurtas remiantis lietuviųtradiciniomuzika Iki jiems tiriamolaikotarpiopradžiosbuvo modifikuotivisietniniaimuzikosinstrumentai, liaudiesšokiųmuzikai tradicinei instrumentinei orkestrojungtinio liaudiesinstrumentų atliktastilizuotaliaudies muzikabuvo labaiartima aranžavo vadovai, orkestrų ne profesionalūstrui kompozitoriai,oliaudiesinstrumentų todėl muzika minėtasutartinių valsas, E.Čiplioperteikta suktinisirorkestrui sukurta 6 muzika –harmonizuota(šventėsprogramojearanžuota),o10šokiųkompozitorių 2014 m. dainųšventės Ansambliųvakare buvo atliktanet16stilizuotųliaudiesšokių,išj stilizuoti liaudiesšokiaibuvo kuriami diegiant naujusjudesiusirkitaschoreografų naujoves. rengti Muzikinė Ansamblių vakarus. jų plėtra siejosi ir su šokių autorine plėtra, nes nauji ansamblių koncertuose. kompozitorių liaudies Pilypaičio, J. Gaižausko, A. Bražinsko, A. Lapinsko, L. Povilaičio, Vytauto Juozapaičio irkitų ir tembrų nės, vykusiaiatskleidžiamiinstrumentų Naudojamos priemo nesudėtingos,būdingostradiciniammuzikavimuiinstrumentavimo liaudies šokiųmelodijosarbasukuriamabemažtokiapatikaipirmuzika. tautinių rateliųiržaidimųmelodika,dermėmisritmika.Harmonizuojamos, išplėtojamos

Liaudies šokių melodijos orkestrui Liaudies ypač šokių plėtojamos melodijos nuo orkestrui 1970 Lietuvos muziejų fonduose saugomų muzikos instrumentų eksponatų analizėLietuvos rodo, muziejų fonduosesaugomųmuzikosinstrumentų kad tradicinėmis kanklėmis atlikti buvo sunku arba ir visai neįmanoma ций. Апанавичюс Р. Литовское этническое инструментальное музыцирование в XX веке: смена тради Р. вXX Апанавичюс музыцирование инструментальное Литовское этническое Apanavičius R. Tenpat. Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“,2014.Ansamblių vakaras. Programa. 139

Tradicija irdabartis . Atlikti ir 5 liaudiški, aranžuoti kūriniai liaudies instrumentų orkestrui: 2polkos, orkestrui: . Atlikti ir5liaudiški,aranžuotikūriniailiaudiesinstrumentų Dienoraštis INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖSTILIZACIJA šokių muzikamėg , Nr. 4,p.47–63. Nr. 6, p. 13. įdiegti įVilniaus stama klausytojų,jiskambaLietuvos dainųiršokių 141 jųjunginiųsąskambiai. . valstybinės konservatorijos Liaudies Liaudies valstybinės konservatorijos ų šokių muzikos repertuaras, ų šokiųmuzikosrepertuaras, m., dainų šventėse pradėjus 142 . Pokyčiai pastebimi 140 J. Švedo, Eduardo . Kūrinius orkes ų - - - - somas nesudėtingasstygųaukščiokaitosmechnizmas,naudojamasiršiandien.Kiekvienos atrinko etnografinius,taippatirkanklių,eksponatus. suM.K.Čiurlioniu dar 1907 m.kartu Vilniuje surengė pirmąjąlietuviųdailėsparodą irjai eskizą užsakėlietuviųliaudiesmenožinovui, dailininkuiAntanuiŽmuidzinavičiui,kuris Justinas Strimaitis, norsirgeraipažindamassuvalkietiškojo kankliavimotradicijas,kanklių klės pagamintos 1928 m., sukuriant ir jų šeimą: altą,bosą, kontrabosą. Mokyklos vadovas draugija, 1930 m. Kaune įsteigusi Kanklių muzikos mokyklą. Suvalkietiškos 15 stygų kan fabrike.Modifikacijąinstrumentų skatinoir1925 m.pradėjusiveiklą Lietuvos kanklininkų 12 stygųmodifikuotossuvalkietiškojo tipokanklėspagamintos 1901m.Kaune,muzikos Etninių modifikacijos pradžia sietina sukankliųperkūrimu. muzikos instrumentų Pirmosios daugiau garsoskylučių,perkuriasišgaunamiplatesnėsapimtiesgarsynai. – lumzdelių irbirbyniųir tometopučiamųjųinstrumentų sopraniniu modeliu, taippatturisudėtingą vidiniųvamzdžių leidžian ji instrumentai konstrukciją, chromatinį garsyną. aukštosiosbirbynės modelis,kuriuotapoįmanu sudėtingos formosvidinękiaurymę, toks patdiatoninisbosas,1945 m.–kontrabosas.1950 m. pagamintassopraninis,turintis diatoninėssopraninėsbirbynės sukonstruotos „Lietuvos“ ansamblyje. Pagalansamblyje, dabartiniame liaudiškąjįSekminių rageliopavyzdį fikacijos palikimas. norsirvadinti kanklėmis,yraXIXa. pabaigos–XXa.pradžiosliaudiesmodi instrumentai, Panašus eksponatassaugomasirŠiaulių „Aušros“ etnografijosmuziejuje. Šitokie styginiai nelaikytinos.Josanalizė, tipišku instrumentu labiau panašiosneįkankles,osumažintąarfą. pusios paskutinėsmodifikacijospirmavaizdžiu, kaip rodo muziejų etnografiniųeksponatų kontrabosinės kanklės. taitienei. Instrumentas turi29stygasirjųkaitosmechanizmą.Sukonstruotos irbosinėsbei rajone, Paežerių kaime,P. Stepulis modifikuotųkankliųeskiząužsakėscenografei Daliai Ma Ėmęs pagrindu Vinco Kudirkos kankles,saugomasmemorialiniamejomuziejuje Vilkaviškio bosinėsirkontrabosinėskanklės.Paskutinįtruotos kanklėsmodifikuotos1964 m. kartą skambesyssiekė4oktavas. Sukons1954 m. stygųskaičiuspadidėjoligi29,instrumento jas, liaudiškus ir transkribuotus akademinės muzikos kūrinius. Prano Stepulio pastangomis stygos skambesyskeičiamaspustoniu.Kanklėmistapoįmanuskambintiliaudiesmelodi Pagal J. Strimaičio projektą 1932 Birbynės pradėtosmodifikuoti 1940 m.įsteigtamevalstybiniame dainųiršokiųliaudies Kanklės rekonstruotos laikantisautentiškumoprincipo. Tačiau V. Kudirkos kanklės,ta išgauti chromatinį garsyną,nenaudojant vožtuvėlių. Tenoras 1953 sukonstruotas Etninių modifikacijos muzikosinstrumentų m. pagamintos 22 stygų kanklės, joms 1933 in C , m., 1956 in D , taippataltinė – konstrukcijose. Jiemskonstrukcijose. įrenčiama m. – kontrabosas. Pastarie in G , 1941 m.– čią, kaipir m. pritai išgauti ------39 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 40 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 144 143 pedagogokvalifikacija. instrumentų gaivinimo tema. Diplome įrašoma atlikėjo solistoarbadirigento,bešiųabiejų –irliaudies programa,orkestrui taippatdiplominisreferatas aktualialiaudiesmuzikavimoarbafolkloro programose, josebuvo numatytaarbasoloatlikimo, dirigavimoliaudiesinstrumentų Specializacijosdirigento specializacijąarnetabikartu. atsispindėjobaigiamųjųegzaminų vadovaisir jųgrupių skyriųpedagogais. irmuzikosmokykloseįsteigtųliaudiesinstrumentų dainųiršokiųliaudiesansambliųmeno tapoLietuvoje susikūrusių lesni studentainetrukus todėlstudijostiesiogiaisiejosisupraktineveikla. Šiešokių liaudiesansamblioartistai, irvė praktika ir folkloro rinkimoekspedicijos.Didžioji studentųdalisbuvo valstybinio dainųir vimo, dirigavimoirvadovavimo menokolektyvams studijoms.Studentams buvo privaloma sioms muzikosteorijosbeiistorijosdisciplinoms,taippatmuzikiniofolkloro, instrumenta cialistai. Bekatedroje atlikimo didelis muzikos dėmesys instrumentais, skiriamas ir bendro katedra, jojerengiami atlikėjaiirstilizuoto folkloro rekonstruotųspe muzikosinstrumentų procese. Tais metais Vilniaus įsteigiamaLiaudiesinstrumentų valstybinėje konservatorijoje nuo1945 m.naudojamimokymo Kaip minėta,rekonstruoti etniniaimuzikosinstrumentai mechanizmus muzikos instrumentų limybėms plėstibuvo pasitelktoskurkassudėtingesnėspriemonės,naudojantnetklasikinių buvo ganaracionalus.Jistrumentus, skyrėsi kaiatlikimoga nuokaimyniniųtautųpatirties, eglės, uosio. Tuo lietuviškasismodifikavimokelias,ypač pučiamuosius ins rekonstruojant klevo, naudotųmedžiųrūšių: pagaminti ištradiciškai etniniams muzikosinstrumentams platesnes atlikimogalimybes,išlaikėtradiciniuspavidalusirbūdingiausiasgarsosavybes.Jie tinis rinkinys –1980m.,13lentelių1984m. 1947 m. Tabalai 1966 m.,20lenteliųchroma pakabintųlentųsukonstruoti iš5vertikaliai 1950–1955 m. praplėstasiki18,vėliau – ligi32,jietapochromatiniais instrumentais. lumzdelis. kaip irbirbynių, pagaminti3variantai:

Palyginti lengvai lumzdelius. sekėsirekonstruoti Jų švilpiamuosiusinstrumentus 1941 m., Pagal studentųgebėjimusbuvo galimarinktisarbaatlikėjo,kolektyvųvadovo – Visi ganapaprastomispriemonėmisįgavę modifikuotietniniaimuzikosinstrumentai, Modifikuotas – skrabalaiirkelmasJ.Švedo jungtinisinstrumentas projektu pagamintas Kaip minėta,skudučiairekonstruoti irjųrinkiniaipraplėstidartarpukariu. Jų rinkinys Литве чI. вЛитве, инструментов кальных 2000, p.Klaipėda, Р. 27–43; Апанавичюс музы этнических и употребления Проблемы реконструкции Apanavičius Etninių R. muzikos instrumentų profesionalėjimas: bendrosios tendencijos. Apanavičius Lietuvių R. liaudies muzikos instrumentų tobulinimas. Апанавичюс , ч . II.

Р . Проблемы реконструкциииупотребления этническихмузыкальныхинструментовв Mokymo proceso akademinėstilizacija 143 . Nustatyti irjųansambliųstandartai in

C , in D , in G m. sukonstruotas chromatinis . 1950 m.sukonstruotas Menotyra , t.13,1985,p. 20–33; 144 . Liaudies muzika. ------

vadovų rengimui. Veikia kanklių,birbynės irakordeono klasės,onuo1977 m.,betradicinių katedroje principu,daugiaudėmesioskiriantkolektyvų panašiu kaipLiaudiesinstrumentų Klaipėdosuniversiteto Menųkultetuose – dabartinio fakultete.Studijos čiaorganizuojamos orkestrą įtraukėnetgiakordeoną, skambėjojouvertiūroje „Šatrija“. 1968 m.šisinstrumentas 1965 m. katedros vedėjas J.Švedas studijųtikslaisįkatedros mokomąjįliaudiesinstrumentų pradėta rengti irakordeono specialistus,kuriemsprivalomi visikatedros studijųdalykai. tedroje išlikoirXXa.7dešimtmečiu–XXIpradžioje.Be kankliųirbirbynės, nuo1959 m. kuriųsoloklasiųkatedroje nebuvokontrabosinių kanklių –instrumentų, – atlikėjai. ansamblio orkestro muzikantai. Dažniausiai tai buvo lumzdelininkai, skrabalųirkelmobei katedros studentai. Trūkstamus atlikėjus papildydavo studijų tikslams samdomi valstybinio sudėtis buvo tokiapatikaipirvalstybinio dainųiršokiųansamblioorkestro, dalyvavo visi orkestras buvopajėgumo, oliaudiesinstrumentų nuolatveikiantis katedros kolektyvas. Jo dijos. Ansambliainebuvo pastovūs, jiepriklausydavo nuostudentųsudėties irmeniniojų 145 mentų katedros studentųkontingentą, todėlstudijųlygisirparengtų specialistų buvo šiųkolektyvų menovadovai.grupėms, džiuosiuose Lietuvos miestuosejievadovavo stilizuotųfolkloro kolektyvųinstrumentinėms katedros absolventai. skyriujepradėjodirbtiLiaudiesinstrumentų instrumentų kolektyvo vadovodiplome įrašomaliaudiesinstrumentų irpedagogokvalifikacija. Liaudies katedroje, tik Liaudies instrumentų jamas pagal tuospačius principus kaip konservatorijos nevėžio irŠiaulių aukštesniosiosemuzikosmokyklose.Juose mokymoprocesas organizuo ir pedagogoarbapapildomaatlikėjokvalifikacija. akordeonu, klarnetu,smuiku,kontrabosu –programą. Diplome įrašoma kolektyvo vadovo tą folkloro studijosprogramą. arbakaimokapelaiprogramą,mentų orkestrui taippatdargali parodyti irsavo pačiųpareng folkloro studija.Per baigiamuosiusegzaminusstudentaiatliekadirigavimoliaudiesinstru katedros pedagogai instrumentų dirbanti smuikodėstytoja,klarnetininkamsirnetkontrabosininkui –Pučiamųjų irstyginių tininkai. Jie studijuojavisiemsprivalomus kursus.Specialųjį dėstokatedroje instrumentą studentai,daugiausiasmuikininkaiirklarne todėl įkatedrąpriimamiiršiųinstrumentų ir kaimokapelosstudija.Joje kapelosbendrataučiais instrumentais, standartinės griežiama orkestro, ansambliųirliaudiesinstrumentų darįsteigiama liaudiesinstrumentų vienarūšių

m. įsteigiama ir valstybinės konservatorijos Klaipėdosfa Liaudies muzikoskatedra1975 m.įsteigiamairvalstybinės konservatorijos Šitokia Lietuvos ka muzikosirteatro studijųstruktūra akademijosLiaudiesinstrumentų Katedroje, besolokankliųirbirbynės klasių,buvo kamerinioansamblioirorkestro stu Aukštesniųjų irpagrindinį Liaudiesinstru muzikosmokyklųabsolventai pradėjosudaryti skyriai1953–1955 m.įsteigiami Liaudies instrumentų Vilniaus, Kauno,Klaipėdos,Pa – kanklėmis,birbyne, Kaip papildomądalykąstudentaigaliatliktiirsolo instrumentu Katedroje todėl1976 didelis dėmesys skiriamas ir autentiškam folklorui, Apanavičius R. Dienoraštis Nr. 6, p. 22. 145 . m. įsteigiama kvalifikacija Š iuose di ------

41 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 42 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE habilituotas daktaras – Vytauto Didžiojo universitete muoju laikotarpiudirboLietuvos edukologijosuniversitete pedagogėsprofesorės,instrumentų vienamenotyros, kita –etnologijosmokslųdaktarė, tiria buvo baigęaukštąsiaspodiplominesstudijas,išjų –3profesoriai, 4docentai ir teatro irakordeono akademijosbeiKlaipėdosuniversiteto liaudiesinstrumentų pedagogų siose universitetinėse muzikosmokyklose. Tiriamuoju laikotarpiunet10 Lietuvos muzikos atlikėjų ir dirigentų aukštosios podiplominės studijos Ukrainos, Rusijos ir Olandijos aukšto muzikos atlikėjų ir pedagogų lygį. Atlikimo ir dėstymo lygį dar pakėlė liaudies instrumentų pastebimai augoirXXa.7dešimtmečiu–XXIpradžiojepasiekėtolygųLietuvos akademinės 148 147 146 binės globospagrindųįstatymo9straipsnio1dalies 6skirsnioreikalavimą, kad„ biudžeto finansuojamose mokyklose atitinkaL balais. orkestrai,veikia netkaimokapelos.Mokoma liaudies instrumentų groti irlumzdeliu, skra orkestrai. Ansamblių yrairdaugelyjesavivaldybių institucijų.Keliose muzikosmokyklose be mokymogroti kanklėmis,birbyne irakordeonu, ansambliaiir veikia iršiųinstrumentų ugdymo institucijųmokymoplanuose. Visose valstybės biudžetinėse ugdymoinstitucijose, meno mokyklose,šiandienjųyra5išvalstybės, 64 –išsavivaldybių biudžetų finansuojamų Nuo irakordeono 1960 m.liaudiesinstrumentų specialybėsdiegiamosLietuvos muzikosir klų stilizuotosetninėsmuzikosstudijųprocese Lietuvos aukštųjųuniversitetinių2 lentelė.Liaudiesirbendrataučiaiinstrumentai moky tyros daktaras –Lietuvos muzikosirteatro akademijoje 149 Lietuvos muzikosir Aukštoji mokykla teatro akademija

Liaudies instrumentų irakordeonoLiaudies instrumentų specialybėsaukštosioseir universitetas www. Žiūrėta lmta.lt/lt/liaudies-instrumentu-katedra. 20141012. Prieiga perinternetą:www. Žiūrėta lmta.lt/lt/liaudies-instrumentu-katedra. 20141012. Prieiga perinternetą: etnologija.vdu.lt. Žiūrėta 20141012. Prieiga perinternetą: Prieiga perinternetą: Klaipėdos instrumentų instrumentų www.leu.lt/lt/umf_muzikos_katedra/muzk Padalinys www.ku.lt/mf/struktura/katedros/instrumentines-muzikos-katedra. muzikos Liaudies Liaudies katedra katedra Instrumentai Kontrabosas Akordeonas Akordeonas Lumzdelis Klarnetas Smuikas Kanklės Kanklės Birbynė Birbynė ietuvos Respublikos etninėskultūros valsty Metai 1977 1977 1976 1975 1975 1975 1975 1959 1949 1945 148 , 3profesoriai ir1 profesorius meno 149 . Žiūrėta 20141012. . 147 , vienasprofesorius etnologijos Liaudies instrumentų orkestroLiaudies instrumentų orkestroLiaudies instrumentų išvalstybėsirsavivaldybių Kaimo kapelosvadovas Suteikima kvalifikacija Muzikos mokytojas Pedagogas dirigentas Atlikėjas Atlikėjas vadovas Žiūrėta 20141012. 146 . Dviliaudies Švietimo - - - - - 3 lentelė. Liaudies instrumentai Lietuvos muzikosirmenomokyklųmokymoprocese3 lentelė.Liaudiesinstrumentai sienio šaliųrenginiuose – konkursuose,festivaliuose, šventėse, pelnoįvairi kitų muzikosspecialybiųreikalavimus. Mokiniai nuolatdalyvauja įvairiuose Lietuvos iruž specialybėsabsolventai,Klaipėdos universiteto jųdėstymolygisatitinka liaudiesinstrumentų išsidėsto visoješalyje.Pedagogais dirbadaugiausiaLietuvos muzikosirteatro akademijosbei veiklą papildomougdymosrityje“ taip pat šio straipsnio 1 dalies3 skirsnio nurodymą užtikrina etninėskultūros pedagogų,specialistųrengimą, jųkvalifikacijos kėlimu“, rūpinasi etninės kultūrosperteikimąirpuoselėjimąformaliojoneformaliojošvietimosistemoje ir moksloministerijabeijosvaldymosričiaipriskirtosinstitucijos,norėdamosužtikrinti 151 150 Ignalino Miko Petrausko muzikosmokykla Jurbarko AntanoSodeikos menomokykla Biržų Vlado Jakubėno muzikosmokykla

Mokymo sklaidaLietuvoje groti apimavisassvivaldybes, liaudiesinstrumentais jitolygiai Kauno Juozo Gruodžio konservatorija Druskininkų Mikalojaus Konstantino telefonu sumokyklų vadovais iradministracijos atstovais. Apanavičius R. Interneto 20141013–14;Apanavičius tinklalapiųperžiūra R. Lietuvos Respublikos etninėskultūros valstybinės globospagrindųįstatymas. Gargždų vaikų muzikosmokykla Joniškio AlgimantoRaudonikio Kauno 1-ojimuzikosmokykla Jonavos Janinos Miščiukaitės Anykščių muzikosmokykla Kaišiadorių menomokykla Čiurlionio menomokykla Eišiškių muzikosmokykla Alytaus muzikosmokykla Kalvarijos menomokykla Elektrėnų menomokykla Garliavos menomokykla Jiezno muzikos mokykla Birštono menomokykla Dusetų menomokykla meno mokykla meno mokykla Institucija

150

. Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybė Valstybės Statusas – „skatina įvairiapusę etninės kultūros Dienoraštis Kanklės, birbynė, akordeonas, Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, lumzdelis, Kanklės, birbynė, lumzdelis, Nr. 6, p. 24–26;20141215pokalbiai Dienoraštis Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas lumzdelis, skrabalai Instrumentai Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas akordeonas akordeonas Kanklės Nr. 8, p. 1. ų apdovanojim 151 ų . - ,

43 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 44 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Mažeikių Vytauto Klovos muzikosmokykla Palangos Stasio Vainiūno muzikosmokykla Pakruojo Juozo Pakalnio muzikosmokykla Klaipėdos Juozo Karoso muzikosmokykla Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla Kauno Aleksandro Kačanauskomuzikos Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija Naujosios Akmenėsmuzikosmokykla Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų Rokiškio Rudolfo Rymano muzikos Panevėžio rajonomuzikosmokykla Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio Marijampolės muzikosmokykla Panevėžio VytautoMikalausko Nemenčinės muzikosmokykla Klaipėdos Jeronimo Kačinsko Radviliškio muzikosmokykla Panevėžio muzikosmokykla Kėdainių muzikos mokykla Rūdiškių muzikosmokykla Pasvalio muzikos mokykla Kretingos menomokykla Neringos menomokykla Pabradės menomokykla Raseinių menomokykla Kuršėnų menomokykla Skuodo menomokykla Molėtų menųmokykla Lazdijų menomokykla Kelmės meno mokykla Prienų menomokykla muzikos mokykla menų gimnazija meno mokykla mokykla mokykla mokykla

Rekonstruotais ir tradiciniais liaudies muzikos instrumentais nuo1993 m.mokoma Rekonstruotais irtradiciniaisliaudies muzikosinstrumentais Šilutės rajonovaikų muzikosmokykla Varėnos Jadvygos Čiurlionytėsmenų Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė VDU EMGP, A7,b. 2,l.1. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos Vilniaus muzikosmokykla„Lyra“ Šalčininkų Stanislavo Moniuškos Šiaulių Dainų muzikosmokykla Šiaulių 2-ojimuzikosmokykla Šiaulių 1-ojimuzikosmokykla Šakių rajonomenomokykla Tauragės muzikosmokykla Utenos muzikosmokykla Ventos muzikosmokykla Zarasų menomokykla Vievio menomokykla Šilalės menomokykla Trakų menomokykla muzikos mokykla menų mokykla mokykla mokykla

Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybės Valstybės Valstybės 152 . Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, akordeonas Kanklės, birbynė, lumzdelis, Kanklės, birbynė, lumzdelis, Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Kanklės, akordeonas Birbynė, akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas Akordeonas akordeonas akordeonas - - - 45 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 46 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 154 153 šeima – prima,altas,bosasirkontra balalaika rekonstruotas irinstrumentų instrumentas tūros raidosišimtis.Ji Rusų buvo susijusi sukaimyniniųtautųpatirtimi. styginismuzikos procesą, irgi nebuvo XIXa.pabaigos–XXpirmospusės Lietuvos etninėsmuzikinėskul mokymą groti įtraukiantįugdymoirstudijų rekonstruotais etniniaismuzikosinstrumentais muzikos gaivinimą etninės būdų paieškas,taippatjaunimoįtraukimąįautorinėmis priemonėmisperteikiamos nurodė nuolatinį jų dalyvavimą dainų šventėse, tradicijosirnovatoriškumo naujųsąveikos irjųansambliųįnašą toriai irdalyviai –kaippagrindinįrekonstruotų liaudies instrumentų nimis, laikomas visateisiu etninės muzikos gaivinimu. Respondentai – renginių organiza kūriniai. Todėl repertuaro liaudiesinstrumentų atlikimas,2011–2013 m.apklausosduome dicijomis. Etninės muzikossavybėmispagrįstiirsudėtingesni,netstambiųformų cikliniai glaudžiai susijęssulietuviųetninėsmuzikosmelodika,dermėmis,ritmikairatlikimotra vinimo renginiuose. repertuaras, ansambliaiirorkestrai dalyvauja dainųšventėse irkituoseetninėsmuzikosgai gaususakademinėsiraranžuotosliaudiesmuzikos susijusi,sukurtas minėta standartizacija zikavimo praktikoje. Visiems sukurioraida orkestrui, ansambliamsirliaudiesinstrumentų Todėl mu „akademinė“stilizacijaLietuvoje laikytinasėkminga,jipasitvirtino instrumentinė muzikavimopatirtį. buvo tęsiamosliaudiestradicijos,perimantakademinioinstrumentinio nustatytiganavykusiai,nes standartai Rekonstruotų lietuviųetniniųmuzikosinstrumentų principai. jais remiantis, akademinioatlikimorekonstruotais instrumentais sukurti tradicijomis irakademiniomuzikavimopatirtimi. Tradicinio muzikavimobūdaiišplėtoti, studijassusietisuliaudies kiama atlikimorekonstruotais etniniaismuzikosinstrumentais muzikos kūriniųtranskripcijomis.Naudojamos irlietuviųetninėsmuzikosaranžuotės.Sie irpasaulinėsakademinės repertuaru skirtu grindžiamos specialiušiemsinstrumentams institucijų kanklių, birbynės, orkestro ansamblių ir liaudies instrumentų atlikimo studijos kanklėmis supažindinamairsuskambinimutradicinėmis siekia akademinįatlikimą.Be koncertinių, kliavimą dažniausiairenkasi baigusiosmuzikosarmenomokyklasstudentės,jųgrojimo lygis studentų renkasi jiemokomipūstiskudučiusir lumzdelius. Kan skambintikanklėmis,kartu mokyklų muzikosmokytojus,jiemsprivaloma Dalis groti pasirinktumuzikosinstrumentu.

Lietuvos aukštųjų,taippatišvalstybės irsavivaldybių biudžeto finansuojamųugdymo Instrumentinė „akademinė“ stilizacija, nustatant instrumentų naudojimo standartus ir naudojimostandartus Instrumentinė „akademinė“ stilizacija,nustatantinstrumentų jųansambliųirorkestroLiaudiškas rekonstruotų muzikosinstrumentų, repertuaras

Apanavičius R. VDU EMGP,A 153 . Dienoraštis 6 154 , b. . 2 , l.2;b.3, 5,l.1–2;b.6,7,1–2. Nr. 6, p. 23. Sąsajos sukitųtautųpatirtimi ------mentai naudojamiganaretai. ragelių partijos. Tačiau kituosežinomuoseRusijos valstybiniuose kolektyvuosešieinstru naliniame akademiniame N. Osipovo vardo orkestre liaudies instrumentų rusų yra keturios 2sopranai,altai ir tenoras sudaro 5trijųmodeliųinstrumentai: lininkų grupę akademinio M. Piatnickio vardo liaudieschoro – stilizuotofolkloro rusų kolektyvo Suomių ansamblinisatlikimasikišiolišlaikė skambinimounisonuliaudiškastradicijas. kaipkadyrakitoseBaltijos jieatskiromis partijomis, po instrumentai, šalyse,neskirstomi“ „Kadangisuomiųansambliniammuzikavimuinaudojamitikvienoti vienodi instrumentai. ir Suomijoje, kurlabiaubuvo plėtojamaskanteliųsoloatlikimas,oansambliuosenaudoti ansambliuose neprigijo –soloatlikimasbuvo plėtojamassopranomodeliu. Taip patatsitiko tipai – sopranas,tenorasirbosas1947m.pagamintiEstijoje kontrabosą pikolo, sopranas,altas,tenorasirbosas XIXa.pabaigoje bosas – sukurta 163 162 161 160 159 158 157 156 155 Amerikoje Europojestudijų planusįtrauktasdarXXa.4dešimtmečiu,atlikėjai koncertavo irŠiaurės kantelėmisįJ.Sibelijausjoje atlikimasrekonstruotomis koncertinėmis muzikosakademijos nustatymoveikla lėmėkaimyniniųirkitųšaliųmokymoprocesą. standartų orkestrų Suomi J. Žinovičiaus vardo orkestras – 1930m. liaudiesinstrumentų nustatytas1928 m. kestras įsteigtasirjostandartas orkestrai. or Ukrainosliaudies instrumentų nacionalinis akademinis liaudiesinstrumentų V. Osipovo (įsteigtas 1919 buvo nustatytas1899 m.Jokurio standartas – nacionalinisakademinis laikosiirkitigarsūs vo istorijąkuriapasauliniogarsovalstybinis akademinis V. Andrejevo vardo orkestras, rusų Nuo Peterburge 1888 m.,kaipirmąkartą viešaipasirodė „Balalaikos mėgėjųratelis“

Panašiai standartai. buvo nustatytiirkitųtautųstilizuotųetniniųmuzikosinstrumentų rageliai. pučiamiejiinstrumentai XX a.pirmojepusėjerekonstruotiValstybinio irrusų Etninių rekonstrukcijos, naujųmodeliųsukūrimoiransamblių muzikosinstrumentų орое, дополнен2-орое, ипереработ. 1975, c.91. Москва, Institute, Indiana University, 1989,p. 77–79. the requirements ofthedegree Doctor ofPhilosophy inFolklore andEthnomusicology. Bloomington: Folklore pradžia). I Вертков К.,Благодатов Г., народов Язовицкая Э. Атласинструментов СССР. музыкальных Изд. Sopanenas I.Kantelė –suomiųprofesinis muzikosinstrumentas. Ten pat,c.61. RahkonenC.J. Marozienė R. Широков А Имханицкий Rahkonen C.J.Min veik, p. 159. в анов П анов 163 – jungė ir 1934 Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvos muzikosirteatro akademija,2008,p. 44. . . Liaudies instrumentų katedros nuo1948 m.steigiamosRusijos. Liaudiesinstrumentų aukštosiose Г.

. Рожечники имени хора Пятницкого. Оркестр укр Lietuvių kanklės ir akademinis kankliavimas: kilmė, raida koncertinės ir perspektyvos (XX a.–XXI a.

М The Kantele Traditions of Finland. . У истоковрусскойнароднойоркестровойкультуры.Москва a m.) ir akademinis N. Nekrasovo vardo (įsteigtas 1945 ïнских народних m. rekonstruotos suomių kantelės 155 . Latviųrekonstruotų kuokliųšeimą1930 m.sudarė 156 . Penkis modelius –pikolo,sopraną,altą,tenorąir i нструмент Submited totheGraduate fulfillmentof Schoolinpartial Русские рожечники. 162 i в. , Baltarusijos nacionalinioakademinio Киïв Liaudies kultūra , 1981, 158 157 с . Tačiau estųkaneliųšeima . Trys patobulintų kanelių . 23.

Москва, , 1994,Nr. 6, p. 53–54. , 1987,c.57–58. 1990, c.237–276 160 m.) . Nacio – rage 161 – rusų – rusų , sa 159 ------. 47 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 48 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 170 169 168 167 166 165 164 S. Skrodenis klą vadovaujant valstybiniam dainųiršokiųliaudiesansambliuinagrinėjoA. Vyžintas aptarėdarbo sudainųiršokiųansambliupatirtį, irmetodiniusklausimus kaupimo, autentiškumo,stilizacijosiratlikimoproblemas gana išsamiai1983 m.aprašė V. repertuaro sudarymo, Bartusevičius, gvildendamasgrupių raidą, nurodė, kad grupių ji siejosi su „Lietuvos“ ansamblio veikla kla tyrinėta gana menkai. M. Baltrėnienė 1980 Dainų sudėtis,repertuaras iršokiųansambliųsandarosmeninėvei principai,jųgrupių zitorių kūriniaibeiklasikiniųakademinėsmuzikoskūriniųtranskripcijos. ras. KaipirLietuvoje, jįsudaro liaudiesmelodijųperdirbiniai, liaudiškiirautoriniaikompo mis irkobzomis. choras –skambinarekonstruotomis bandūrobandūristų kapela,kuriosvisiatlikėjai –vyrų naudoja ir visame pasaulyje žinoma Ukrainos nacionalinė akademinė G. Maiborodos vardo Smuikavimo irkapelųtradicijosplėtojamosSkandinavijoje. Keletą akademiniųinstrumentų bliuose „Mazovše“ ir„Šlionsk“kapela. bemažkaipmūsų,tikkiekdidesnėstandartinė griežia Pasauliniobirbynė – žaleika),mušamiejiinstrumentai. garsolenkųdainųiršokiųansam tre – modifikuotųcimbolųšeima,obojus(jį retsykiai keičiašiektiekpatobulintadiatoninė orkestretrumentų naudojami smuikai ir liaudiškas kontrabosas orkesbei lyros, baltarusių Ukrainiečiųir tradiciniame muzikavime naudotus liaudies akademinius ins instrumentus. ir studijųprogramose specialybės atsiranda ir Ukrainos, ir Baltarusijos,Užkaukazės Centrinės Azijos šalių ugdymo kanelėmis įtraukiamasįvaikų muzikosmokyklųprogramas. Etninių muzikosinstrumentų kariu įsteigiama Latvijos J. Vytuolio muzikosakademijoje, Estijoje skambinimas naujosiomis į šiosšaliesvaikų muzikosmokyklųmokymoprogramas įtraukiamasir muzikos mokyklose,atlikimasrekonstruotais etniniaismuzikosinstrumentais

Labai panašiai kurtas ir kaimyninių tautų stilizuotas „akademinis“ instrumentų repertua irkaimyniniųtautųstilizuotas„akademinis“instrumentų Labai panašiai kurtas Kitų kaimyniniųtautųstilizuotofolkloro kolektyvai, beetninių,jungiabendrataučius

Имханицкий М.Min. veik., c.159. Имханицкий Skrodenis S. Jonas Švedas irdainų... Vyžintas A.Muzikinės kultūros darbininkas. Ten pat,p. 223–259. Bartusevičius V. Min. veik., p. 171–222. Apanavičius R.Etninių profesionalėjimas... muzikosinstrumentų Baltrėnienė M. 170 , dainų ir šokių ansamblių ir jų grupių repertuaro, dainųiršokiųansambliųjųgrupių šventėse klausimus – Lietuvių liaudiesmuzikosinstrumentai, 165 . DAINŲ IRŠOKIŲANSAMBLIAI

t.II. m., nagrinėdama liaudies instrumentų ir jų m., nagrinėdama liaudies instrumentų 164 . Modifikuotų kuokliųklasėpo 167 . Jis irsavo taippatperteikė 166 . Šio ansamblio istoriją 168 . J.Švedo vei 169 ir ------m. jis nurodė dvi folkloro gaivinimo kryptis. Pagal1940 m. jisnurodė dvifolkloro gaivinimokryptis. pirmąją,tradicinę,galimaperteikti bei A.Aleksandrovo RaudonosiosArmijosdainųiršokiųansambliodarbu“ kais, „tarėsi suatvykusiaisdraugaisišMaskvos, domėjosiM.Piatnickio liaudieschoro rusų Kolektyvo menovadovas J.Švedas konsultavosi sukompozitoriais,rašytojais,tautosakinin metu SSSRveikusių dainųiršokiųliaudies ansamblių. panašiųprofesionalių liaudieschorų, kėjus liaudies ansamblį.Kolektyvą sudarė 36atlikėjai,išskirstyti nutarimu Vilniuje tarybos įsteigusLSSRFilharmonijosspalio 21d.LSSRLiaudieskomisarų Tarpukariu nusistovėjęs folkloro 1940 m. iretninėsmuzikosstilizavimokeliasbuvo įtvirtintas mo procesą tebėraneišgvildentas. aptarė V. AlenskasirA.Gražulienė I. 179 178 177 176 175 174 173 172 171 naujisceniniaišokiai, buvo sukurti aranžavimo – įsigalėjokompozitoriųautorinėkūryba, panašėti įvarjetė daugkuoėmė repertuaras, išoriškai efektingas atlikimasiransamblio„Lietuva“ kryptis atleidus išmenovadovo pareigų J.Švedą irpaskyrus V. Bartusevičių, įsigalėjokoncertinis „broliškų nuostatoms.Nuo tautų“šeimaiirkitomsanometoprievartinėms partijai, 1962 m. jo „liaudiesteatro“ pastatymų,atsiradoideologizuotorepertuaro, duoklėsSSSRkomunistų liaudiškus muzikiniusvaidinimus (pvz.,papročių, vestuvių, talkų irpan.)“ nio principo<...>reikėtų įtrauktirepertuaran irspecialiaisubalsuotasliaudiškasdainas, nuo tikrojo nuojųesmi teatro pretenzijų <…>liaudiesmuzikąkultivuoti nenukrypstamai <...>išankstoatsisakome liaudiniųbruožų kad jietiktųscenai,draugenenustodamitikrųjų tentiško principo,„iškultivuojantnaująliaudiškostiliausmuziką nuoau tikrą, „nekultivuotą“folklorą,pagalantrąją,„kultivuotą“, –gaivintinenukrypstant Nakienė

Ansamblio veiklos kryptį J.ŠvedasAnsamblio veiklos kryptį svarstė irviešaispaudoje.Laikraštyje„Tarybų Lietuva“ Tačiau linkme,mažė vienkoncertine ansamblispoAntrojo pasauliniokaro aiškiaikrypo J. Švedas manydamas, kadbūtina„apipavidalintipapročius taip, pasirinkoantrąjąkryptį, Tenpat. Skrodenis S.Min. veik. Švedas J.Filharmonijos liaudiesmenoansamblioklausimu. Vyžintas A.Min. veik. Skrodenis S.Min. veik. Alenskas V., Gražulienė A.Min. veik. Tetenskas V. jųansambliaiirorkestrai... Liaudiesmuzikosinstrumentai, Merkelienė A.Skudutininkų ansambliaišventėse. Nakienė I.ChorinėmuzikaAnsambliųvakaruose. 175 . Šitokia ansamblio sudėtis nebuvo būdingatradicineikultūrai,jinusižiūrėta nuotuo Valstybinis dainųiršokiųansamblis –ansambliųsąjūdžiopirmtakas 171 , A. Merkelienė 179 . Atsisakyta J.Švedo puoselėtoautentiškopagrindoirliaudiesmuzikos 172 ir V.ir Tetenskas 174 . Tačiau šiųkolektyvųįnašasįetninėsmuzikosgaivini 173 , dainų švenčių programas Ansamblių vakarų Tarybų Lietuva į 3 grupes: chor 3 grupes: , 19401125. “ 177 . 178 ą 176 , orkestr . . ą iršo ------49 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 50 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 182 181 180 orkestrai iršokėjai.Septynidies instrumentų jųdirbadidžiuosiuosemiestuose,5 –rajonų viai, pasirodydavę salėse mūsųšaliesiružsieniokoncertų „Ekranas“ irkitižinomiLietuvos dainųiršokiųansambliai,nuolatiniaišvenčių daly Šitaip sunyko Kauno ir Vilniaus medicinos darbuotojų, Kauno „Gija“, „Inkaras“, Panevėžio galėjo gauti reikiamos savivaldybių, klubinių ir profesinių s dėl įvairių savo priežasčių veiklą buvo priversti nutraukti,nesnepriklausomybės metaisne repertuarą iratlikimą.Nemažaisekti „Lietuvos“ jokryptį, ansambliopavyzdžiu irkartoti student dalyvavo 17šitokiųkolektyvų dienos „Girstučio“ dainųiršokiųansambliai. kultūros rūmų Klaipėdos žvejų 1989 m.–Klaipėdos„Sirijaus“ kultūros rūmų, gamyklos,2000 m.–Kauno „Aukštaitija“, 1979 m.Panevėžyje – „Ekranas“, 1977 m.Alytuje–„Dainava“, 1986 m.– ne – „Inkaras“, 1966 m. Tauragėje – „Jūra“, 1969 m.Kaune – „Gija“, 1978 m.Švenčionyse – Vilniuje – tokspatmedikųansamblis„Rūta“, m. 1960 Telšiuose – „Mastis“, 1962 m.Kau blis „Jovaras“, šokių ansamblis„Ugnelė“. 1953 m.įkuriamas „Šviesa“, taispačiaismetaissavo veiklą pradėjoirLietuvos vaikų irjaunimocentro dainųir prisidėjo irtrečiasis student kūrinius,siekėatspindėtijaunatviškąstudent instrumentinius liko harmonizuotasirišplėtotaslietuviųliaudiesdainas,harmonizuotusautoriniusšokius, technologijos universiteto „Nemuno“ dainųiršokiųansambliai. Jie kūrė savas programas, at savo veiklą pradėjo du benegarsiausistudentųkolektyvai – Vilniaus universiteto irKauno Mėgėjų dainų ir šokių ansambliai žingsnius, betirdainųharmonizaciją,naujųšokiųsumodernintąmuzikąt.t.“ suoperinti – sustiprintasišorinisblizgesys,irtailiečianevienoptinępusę,kostiumus,šokėjų riasi nuomanovadovautojo tuo,kadmanokultivuotiejietnografiniaielementaidaugkur tapo dainųšvenčių programų Ansambliųvakarų pagrindu. juos beatodairos vadinant „liaudies“šokiais.Nuo 1970 m.ansamblio„Lietuva“ repertuaras

Tą įdėmiaistebėjoirjautriaiišgyveno J.Švedas: liaudies ansamblis <...>ski „Dabartinis Šiandien Lietuvojeveikia Visi Dainų šventės Šokių pasirodė dienosprogramoje m. 23,1965 1960 m.pirmąkart Apanavičius R. Alenskas V., Gražulienė A.Min. veik. Švedas J.LaiškasŽilevičiui 19701209.

programoje – 19dainųiršokiųansamblių.1970m.šventės Ansambliųvakare ų mėgėjų dainųiršokių , moksleivi

Kaune 1957 Dienoraštis ų , darbinink Nr. 6, p. 8.

m. – medicinosdarbuotojųdainųiršokių ansamblis, 1964 m. 12 mėgėjųdainųiršokiųansamblių, kuriuossudaro chorai,liau ų 181 kolektyvas – Lietuvos edukologijosuniversiteto ansamblis ansambliai, nors ir siekė sukurti savitasprogramas, atspindėti ansambliai, norsirsiekėsukurti . ų profesinę irregioninę tematiką, ilgainiuibuvo priversti

„Lietuvos“ pavyzdžiu steigėsi nuo 1950 Mėgėjų kolektyvai Jonas Švedas Šiaulių kultūrosnamųdainų , p. 243–245. 182 . ą junginių organizacijų paramos. ų gyvenimą. Prie jų1954 m. ir m. šokių

180 Tais metais

ansam Šokių jų ------4 lentelė.Mėgėjų dainųir nio menoansambliais.Išimtis – chorą,orkestrą iršokėjusvienijantisKauno„Nemunas“. tačiaujiedažniausiaivadinasi nedainųiršokių,otauti kapelas beinedidelędainininkųgrupę, Nemažaicentruose. ansambliusarkaimo kitųkolektyvųjungiašokėjus,liaudiesinstrumentų 184 183 ansambliai pateikiaiškraipytą folklorą,šokaneliaudiesšokius,betfolklorinįbaletą“ populiarina kaipautentiškas.Kalbėkimtiesiai:ir„Lietuvos“, ir„Nemuno“, irkitipanašūs ro. „Neigimas reiškinys yra tai, kad dainų ir šokių ansambliai stilizuotas dainas pateikia ir prieliaudiškosvarjetė, miuzikložan todėltaippatpriartėjo arbanaujaisukurtą, perkurtą liaudies ansambliaipradėjoeitiišoriškoefektingumo linkme, buvo parenkamas „Lietuvos“ ansamblioprogramų pagrindu. Visi Lietuvos dainųiršokių Ansamblių veiklą nuo1970 m.vienodinodainųšvenčių repertuaras, Ansambliųvakarų kuris Švenčionys Panevėžys Tauragė Kaunas Kaunas Šiauliai

Vilnius Vilnius Vilnius Alytus Telšiai Iš viso Utena Vieta numatomi apžiūrų grafikai (2013–2014 m.). Ansambliųvakaras. numatomi apžiūrų 2012 1017, Nr. Butkus A.Muzikinio folkloro autentiškumosupratimas. Lietuvos liaudieskultūros centro direktoriaus įsakymai20091111,Nr.

Kauno Girstučio ansamblis„Gimtinė“ kultūros rūmų Šiaulių Sauliaus Sondeckio menogimnazijosdainųir Utenos kultūros centro vaikų irjaunimošokių Kauno technologijosuniversiteto tautiniomeno Panevėžio dainųiršokiųansamblis„Pynimėlis“ Vilniaus universiteto dainųiršokiųansamblis V-55; Lietuvos liaudieskultūros centras.Lietuvos dainųšventės „Čia –manonamai“dalyvių Lietuvos edukologijosuniversiteto dainųir Lietuvos vaikų irjaunimocentro dainųir Alytaus liaudiesmenostudija„Dainava“ Švenčionių kultūros centro dainųir Tauragės kultūros centro dainųir Telšių kultūros centro dainųir šokių ansamblis„Aukštaitija“‘ dainų ansamblis„Vieversa“ šokių ansamblis„Jovarėlis“ šokių ansamblis,,Mastis“ šokių ansamblis„Ugnelė šokių ansamblis„Šviesa“ šokių Visas ansambliovardas ansamblis „Nemunas“ šokių ansmblis„Jūra“ ansambliaiLietuvoje 2012 m 12 Kultūros barai,

1988,Nr. 5, p. 15–18.

etninę kultūrąsuvokė tikkaip . 1950 –2006 183 Įsteigimo V–72; 20101012,Nr. 1954 1954 1950 1996 1960 1966 1978 1977 2006 1986 2000 1950 metai Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Suaugusiųjų Amžiaus Mišrus grupės Vaikų Vaikų Vaikų 12 184 . V–41; - - 51 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 52 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 186 185 dalyviai. Jų nuomone,„ansamblių chorailiaudiškodainavimoneatspindi.Choraidainuoja ir kaimo kapelų vadovai,ansamblių grupių ilgamečiai dainų švenčių Ansamblio vakarų ir choreografinių kūriniųatlikimu dainų, osusenuosiuspapročius irdarbusatspindinčiųautoriniųvokalinių, instrumentinių išlygomis, buvo galimalaikytichoro padainuotaisliaudiškai.Jie, beje,siejosinesuliaudies demiškai, mišriemschoramsįprastamaniera. Tik vos 3 proc. kūrinių, norsirsudidelėmis padainuotosharmonizuotos,išplėtotosarautorinėsliaudiškosdainosskambėjoaka chorų vakaro programos atlikimą,tapo akivaizdu, kad bemaž97 2011–2013 prieakademinėsmuzikos.Stebint skambesiostilizuotofolkloro atlikimaspriartėja dėl chorų choro balsųskambesiopusiausvyrą. skambesio balsais,dėltošiekolektyvai vykusiaisuderinaliaudiškądainavimąirakademinio dainų ir šokių liaudies ansamblių dainininkai. Jie dainuoja liaudiškais „atvirais“, bet lygaus lenkų ukrainiečiųliaudieschorų, visi kiti.Akademinemanieranedainuojairgarsiųjųrusų, Daugiabalses dainasveda balsųpartijomis. vienasarkelidainininkai,jiemspritaria tam tikrų zuoto folkloro ansambliųatlikimo. skambesys skiriasi ne tik nuo Lietuvoschorų folkloro kolektyvų, bet ir nuo kitų tautų stili visų bėdųprisidedadarviena: dainas (pačiųvadovų arkompozitoriųharmonizuotas) dainuojaitin„sulyrintai“<...>prie liaudiškojodainavimomanierą<...>Daugumos ansambliųchorailiaudies arba ignoruodami liaudiesdainastebedainuojaklasikiniubelkantostiliumi,visiškaiatmesdami samblių chorų „Deja, paradoksalu,kaddidžiojidaugumaLietuvosdeminiam chorui. dainųiršokiųan atliekant harmonizuotas liaudies dainas, jos skamba lygiai taip pat kaip ir atliekant aka nė akademinėbandūristųkapela,Lietuvos ansambliųsudėtysenėra.Nėra chorų. irmoterų irbosus, nei atlikimo maniera. nus, altus, tenorus Vyrų tokiųkaipUkrainos valstybi chorų, 15–25 nariai. kolektyvų veiklos galimybes.Chorąsudaro – apie25–30,orkestrą – apie10–15,šokiųgrupę blį irnepakitoikimūsųdienų.Ansambliuosedalyvauja apie50–70atlikėjų,atsižvelgiant į kaip minėta,buvo nustatytadar1940 m.įsteigus Valstybinės filharmonijosliaudiesansam choro,Dainų orkestro, iršokiųansambliaisusidedaištrijųgrupių: šokėjų.Grupių sudėtis,

Lietuvos folkloro ansambliai dainuoja nelygiais balsais, jie stengiasi nesiskirstyti lygiomis Dainų iršokiųansambliųchoraidainuojaakademiškai,lygiaisdarniaisbalsais.Chorui Mišrus chorasnuoakademiniochoro niekuonesiskirianeisavo sudėtimi –jungiasopra Chorų akademinędainavimo manierą minėjoirapklaustipateikėjai –dainųšokių Chorų Lietuvos dainųiršokiųansambliųchoramsliaudiškodainavimomanieranebūdinga,todėl Apanavičius R. Nakienė I.Harmonizuotų liaudiesdainųinterpretavimo... m. dainų ir šokių ansamblių pasirodymus ir 2014 Dienoraštis Ansamblių atlikimoypatumaiirrepertuaras Nr. 6, p. 13–14.

sunaikinamas regioninis dainossavitumas“ 186 .

proc. dainų iršokiųansamblių m. dainų šventės Ansamblių 185 . Šituo

ansamblių ------tembrai suliaudiesmuzikavimusiejasimenkiau –ypačkanklių,kuriųstangriosstygosne pastebima,kad„orkestro tembrus, instrumentų nant tradiciniųirrekonstruotų instrumentų Lyginant suJ.Švedo spalvų,nesekamašokiojudesių,joeigos“ trūksta partitūromis, nespalvingos,homofoninės. ieško sąsajųsuliaudiesmuzikavimu<...>betinstrumentuotės vadovai, „orkestrai pedagogai,norsjienurodė irtaisytinustrūkumus: liaudiesinstrumentų toja ganavykusiai. „akademinės“stilizacijostradicijasplė ir stilizuotosetninėsmuzikosliaudiesinstrumentų skambesysyrasusijęssuliaudiesmuzikavimu dainųiršokiųansambliųorkestrų nuo chorų, tembraiatlikimuisuteikialiaudiškąskambesį. etninių muzikosinstrumentų Todėl skirtingai nebūtinai siektihomofoniniodaugiabalsumo“ chorai,kaiptaidaro choraiDainųmoterų dieną.Galima choro balsusnaudotiirlaisviau, pat pasisakytairdėlansambliųmišrauschoro: bei „Kalnųparke galėtųdainuotiirvyrų „Dainų iršokiųansambliųchoramsreikėtų naudotiliaudiškądainavimomanierą“ gal tikišmtinai,nesliaudistaipnedainavo“ <...>Choreakademine maniera,temperuotai keturiųbalsųvargu arreikia – jųreikia retai, 196 195 194 193 192 191 190 189 188 187 – J.Švedo2 kūriniusorkestrui Balio instrumentuotą rapsodiją„Kloniųaidai“irorkestrui programos atskiroje dalyje,kaipminėta,pasirodė net23dainųiršokiųansambliai.Jie atliko orkestroansamblių irliaudiesinstrumentų kūriniai.1960 m.dainųšventės Šokių dienos nuo 1950 m.dalyvavo ansambliųšokėjai,programose darbuvo atliekamiskudučių,kanklių blio orkestro vadovė kolektyvų vadovas choreografijos tradicijų“, pramoginių šokiųelementus,nesiskiria.„Šokiai nuoliaudies – labaidaugbaleto,atotrūkio vos tautiniųšokiųkolektyvų,jungiančiųtradiciniųetninių,klasikiniųakademiniųirnetgi liaudiškai, jeikūrinysliaudiškas,akademiškas –skambaakademiškai“ sąsajassuliaudiesmuzikavimotradicijomis:„orkestrasdėmesys irįkūriniųorkestrui skamba besys“ skamba taip, kaiptradiciniųkanklių.Birbynių tembrai –taippat,siejasitikskudučiųskam

Ansamblių liaudies instrumentų orkestrai grojaAnsamblių liaudiesinstrumentų akademinemaniera,tačiaurekonstruotų Dainų ir šokių ansambliaidainųšventėse pasirodo nuo1960 m.Iki tol Šokių dienoje Šokių atliekastilizuotusliaudiesirautoriniusšokius,josveikla nuokitųLietu grupė Ten pat,p. 22. Ten pat,p. 18. Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 10,l.2. Ten pat,p. 18. Tenpat. Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 9,l.2. VDU EMGP, A6,b. 10,l.2. Ten pat,p. 17. 192 . „Kanklių tembrai birzga, tarškametalas,kai lankstostygųkaitiklius“ . „Kankliųtembraibirzga, Dienoraštis Dienoraštis 195

Tą 196 . „Šokiuose – perdaugbaleto“, – antrinoilgametėdainųiršokiųansam

. – dainų ir šokių ansamblių grupių irkaimokapelų sakė irpateikėjai –dainųšokiųansambliųgrupių – sakė vieno iš didžiųjų miestų stilizuotų instrumentinės muzikos – sakė vieno iš didžiųjų miestų stilizuotų instrumentinės Nr. 6, p. 19. Nr. 6, p. 17. 187 190 . „Choraigalėtųdainuotidviembalsais“ . 193 . Atkreiptas 194 191 . 189 . Greti . Taip 188 ------. 53 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 54 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 197 išplėtotų liaudiesbeiautorinių dainųsantykisapylygis,jųbendrasskaičiusmažai kuoskiriasi kytiems liaudiesšokiams,jie sudaro tik 8 proc. programos. visosšiųvakarų Harmonizuotų ir programų dalis tenka autoriniams, kur kas mažiau sudaro net 48 kurie kartu muzika,tačiaudaugiausiaatliekamiliaudiesirautoriniaišokiai, ir autorinėinstrumentinė kaipmatyti5lentelėje,skambaliaudiesirautorinės dainos,liaudies Ansamblių vakaruose, 5 lentelė.Lietuvos 1970–2014 m.dainųšvenčių kūriniai Ansambliųvakarų dalių kūrinius. suansambliųorkestrais daugiausiabaigiamuosiusarbaprogramos griežia atskirai, irkartu Jie atliekavisąpagrindinęprogamą. Kaimokapelos,kaipminėta,šiamevakare pasirodo ir ir ideologizuotas„Draugystės valsas“ kausko daina„Bus šviesa“(žodžiai RamutėsSkučaitės), autorinistautinisšokis„Liuoksinis“ skudučiams „Po darbų“,garsiojiS.Šimkaus „Bijūnėlis žalias“,ideologizuota Vytauto Bar Atlikti J.Švedo orkestrui, 6 kūriniai:J.Gaižausko „Rapsodija“liaudiesinstrumentų pjesė Jonyno). 1965 m.dainųšventės Šokių dienąpasirodė 19dainųiršokiųliaudiesansamblių. Skambėjo irprivaloma ideologinėduoklė –J.Švedo „Daina apieSpalį“ (žodžiai Antano (programoje – liaudiesšokis)ir1choreografinį vaizdelį, kurįsudarė 4autoriniaišokiai. 3 liaudies dainas,šokėjaiatliko1harmonizuotąžaidimą,autorinįtautinįšokį „NaujiejiDvariono pjesęfortepijonui metai“.Choraipadainavo J.Švedo harmonizuotas Iš viso Metai 2014 2009 2007 2003 1998 1994 1990 1985 1980 1975 1970

Nuo 1970 m.dainųiršokiųansambliaipasirodo dainųšvenčių Ansambliųvakaruose. Alenskas V., Gražulienė A.Min. veik. Liaudies dainos 66 8 7 6 4 5 9 8 3 1 6 9 Autorinės dainos 50 3 3 2 5 2 3 5 9 7 6 5 proc. visų 1970–2014 instrumentinė Liaudies muzika 197 18 5 9 1 – 2 – – – – 1 – . instrumentinė Autorinė muzika – sceniniam ir masiniam atlikimui pritai m. programos kūrinių. Didžiausia visų 50 10 3 3 6 6 – 3 6 6 5 2 Liaudies šokiai 39 13 2 6 5 5 – 1 1 3 – 3 Autoriniai šokiai 125 10 13 19 11 13 15 12 11 11 10 – Iš viso 348 35 40 43 26 29 25 32 33 25 31 29 - - sukomponuotą muzikąsuautentikanevisiškaipavyko“ tradicijas, tačiau „vakaras buvo eksperimentinio pobūdžio. Bandymas sujungti šiuolaikiškai Bartulio „Nakties susiejoakademinėsiretninėsmuzikosatlikimo daina“bei„Lekgervelė“ dainų šventės Ansambliųvakare atliktosAlgirdo Martinaičio „Aisimsesutėla“ir Vidmanto dainų švenčių Pradėta Ansamblių vakaruose. ieškoti ir naujų išraiškos priemonių. 1994 kaip tautinėsgiesmės“ Kalnų parke suskambotaipįtaigiai,kadkaikuriosdainosšiosšventės metubuvo suvokiamos zė“ – „savo išraiškospriemonėmistaippatpriminėliaudiesdainas <...>jungtinischoras Atliktos autorinėsdainos –L.Povilaičio „Buvo gardus alutis“irA.Bražinsko „Oi tasJu bėjus“, tęsiančios J. Švedo tradiciją kalną“, „Kur upelisteka“,A.Bražinsko „Jievar, jievar žaliasai“,„Saldus alus“,„Būčiau nekal programųAnsamblių vakarų kūrinių. melodijos užima itin menką vietą, jos siekia vosaranžuotos liaudies instrumentinės 0,6 muzikasudaroprogramose 7 proc. autorinėinstrumentinė visųprogramų kūrinių,tačiau nuo šokių. To muziką.Ansambliųvakarų nepasakysiapieliaudiesirautorinęinstrumentinę 204 203 202 201 200 199 198 Elena Morkūnienė, Juozas Gudavičius, Ričardas Tamutis irkitižymūssceniniošokiokūrėjai. B. Dvarionas, A.Bražinskas, V. Juozapaitis irkitikompozitoriai,choreografiją – J.Lingys, mis jiemsdažniausiaitikpritarė. Šokiams muzikąsukūrė V. Klova, L.Povilaitis, J. Gaižauskas, muzika, tačiaurepertuare ilgainiuiįsivyravo autoriniaišokiai.Choraisuorkestrais irkapelo laukosąlygomis“ chorui pati daina„Leliumai“yrapuikiaiišplėtotaA.Bražinsko, labaitinkanti atliktijungtiniam vadovės Irenos Nakienės, „kamreikėjo ieškotinaujo šiosdainospateikimovarianto, jeita dalyvės,Anot ilgametėsAnsambliųvakarų dainųiršokiųansamblių irfolkloro kolektyvų blių atliekamosdainos,„kuriosnuskambėjoganamonotoniškaiirpalikoblankųįspūdį“ šventės rengėjų požiūrįįliaudieskūrybą“ dainas arpopuri<...>dainavimastikpovienąatskirąposmąrodo formalų,popkultūrišką sakyti, atlikoepizodinį vaidmenį: pritarė šokiams,dainavo ganaprimityvokai aranžuotas įvairias elektronines garsoaranžuotes“ folkloro ansambliaiarnetpavieniaiatlikėjai. Vietoj tikro garsoimtanaudotifonogramas, „jungtinio choro skambesysKalnųparke ėmėblėsti<...>trečdalį vokalinių kūriniųatliko

Ansamblių vakare 1970 Kaip minėta, Ansamblių vakaruose skambėjo ir liaudies instrumentų orkestrų beikapelų orkestrų skambėjoirliaudiesinstrumentų Kaip minėta,Ansambliųvakaruose Dainų iršokiųansambliųchoraivėlesnių dainųšvenčių „galima Ansambliųvakaruose, Tenpat. Tenpat. Tenpat. Tenpat. Tenpat. Tenpat. Nakienė I.ChorinėmuzikaAnsambliųvakaruose. 199 204 . Harmonizuotos irliaudiškosautorinėsdainosskambėjokitų . m. skambėjo harmonizuotos liaudies dainos: V. Klovos „Eisiu į – „išlaikyti liaudies dainos dvasią, jos autentiškumą“ 201 . 202 . Chor ų pasirodymų 200 . Kitosedainųšvenčių programose neatsvėrė irfolkloro ansam proc. 198 203 m. - - - - . . 55 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 56 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 210 209 208 207 206 205 ansamblis „Šlionskas“ – 1953m. nų iršokiųansamblis„Mazovše“ – 1948m.,valstybinis S.Hadynos vardo dainųiršokių valstybinis dainųiršokiųansamblis„Sakta“ irLenkijosvalstybinis T. Sygetinskio vardo dai nacionalinis akademinisG. Veriovkos vardo Ukrainos liaudieschoras –1943m.,Latvijos šokių ansamblis„Kantelė“ –1936m.,Uralo liaudieschorasir valstybinis akademinisrusų tybinis akademinisŠiaurės liaudieschoras –1926m.,nacionalinisKarelijos rusų dainųir nacionalinė akademinėG.Maiborodos vardo Ukrainos bandūristųkapela –1918m.,vals Garsusis valstybinis akademinisM.Piatnickio vardo liaudieschorasįsteigtas1911 m., rusų akivaizdu, kadeitakojakojonsuEuropos etninėsmuzikosgaivinimostilizacijossąjūdžiu. Lyginant Lietuvos dainųiršokiųansambliųveiklą supanašiaisužsieniošaliųprocesais, jau nebėrapirmodėmesiolauke“ koks buvo „Lietuvos“ ansamblis. Reprezentavęs mūsų tautą irvalstybę, dabaršiskolektyvas kultūros kultūroje. etapą,radosavo vietąirdabarties Tačiau pasigendamaaiškausjųlyderio, giamai“ iš Lietuvos universitetų „studentaišiouniversiteto labaitei dainųiršokiųansamblįvertino dalyviai, jieradovietąstilizacijosprocese irsėkmingaidirbasavo darbą“ nuomonę“ specialistų sėkmingaigaivinairautentiškąfolklorą,tačiau„nenorimaįsiklausytiį dainųiršokiųrepertuaras, odidelėdalisšių liaudiškas irakademinisliaudiesinstrumentų, tojai sakė,kadšiveikla leidoirleidžiaparengti stilizuotofolkloro specialistų,kadsukurtas stilizacijai teigiamąįtaką,renginių specialybėsdėsty organizatoriaiirliaudiesinstrumentų šių kolektyvųtikslus.Kalbėdamiapiedainųiršokiųansambliųveiklos irjosįtakosfolkloro stilizuoto folkloro kolektyvų,taippatdainųiršokiųansamblių veiklą, tiknurodė siektinus apklausti etninėsmuzikosrenginių organizatoriaivienodaireikšminga laikėirautentiško, muzikos stilizuotągaivinimobūdą.Jų veikla daro įtakąirfolkloro judėjimui.2011–2013 m. do 1940 m.suformuotostradicijos,XXa.7dešimtmečiu–XXIpradžiojetęsiaetninės „jos programoms vargu artinkairpasiteisina“ liaudies ir autorinių dainų palydėjimą. Tačiau, anot dirigento, ilgamečio Ansamblių vakarų atliekamų netšokių„masineskompozicijas“ –chorų pradėtakurti Ansamblių vakaruose

Dainų iršokiųansambliai,norspatyrė kaikuriųveiklos sunkumų,laikydamiesi J.Šve Interneto 20141002;Apanavičius šaltiniųperžiūra R. Ten pat,p. 19–20. Tenpat. Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 5,l.1–2. VDU EMGP, A6,b. 9,l.2. 208 . Žiūrovų nuomone,dainųiršokiųansambliai,„norsatspinditamtikrąpreities 206 Dainų iršokiųansambliaiEuropos folkloro stilizacijoserdvėje . „Dainų iršokiųansambliai –pagrindiniaidainųšvenčių Ansambliųvakarų Dienoraštis Nr. 6, p. 23. 210 209

. 205 . Dienoraštis Nr. 6, p. 15. 207 . Apklausti vieno - - - - - kaip etniniotapatumoišraišką. naujas programas žiūrovai mėgstaužetninioirakademiniomenosąveiką jųveiklą irvertina rodymai atitinkasceninioatlikimoreikalavimus, ir todėldainųiršokiųansambliųkoncertus reprezentuoja XXa.antros pusėsfolkloro gaivinimojudėjimostilizacijospakraipą.Jų pasi muzikos gaivinimui Lietuvoje sumažėjo, bet nesumenko. Ir šiandien šie kolektyvai deramai Jieneryški. natūraliaisusiliejoirpapildėabietninėsmuzikosgaivinimokryptis karo jieplėtojosiBalkanų irKarpatųregione, kurautentiškumoirstilizacijostakoskyrabuvo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Užkaukazės šalyse,poAntrojo irCentrinėsAzijos pasaulinio etninės muzikosstilizacijosirstudijųintegracijosprocesai nuoXX a.3–4dešimtmečiųvykoir autorinis repertuaras, rengiami festivaliai įvairūs steigiamijųansambliaiirorkestrai,rekonstruojami kuriamas etniniaimuzikosinstrumentai, buvo, XXa.4dešimtmečiuirpoAntrojo pasauliniokaro buvo stilizuojamiliaudiesšokiai, 214 213 212 211 būgnu,kornetu basetle; aukštaičiųkapeloje –smuiku,klarnetu,armonika,basetle,kartais cimbolais,klarnetu,kornetu, kapeloje – 1–2smuikais,armonika,būgnusulėkštėmis,kartais cimbolais,basetle;suvalkiečių dzūkų kapeloje –1–2smuikais,armonika,būgneliu,kartais klarnetu,kornetu(bosu,tūba,baritonu,altu),būgnu; (bandonija, armonika),basetle,kartais lis, basetlė,būgnas.Nuo XIXa. viduriožemaičių kapelosegrota 1–2smuikais,koncertina kanklės, būgnas, būgnelis, Aukštaitijojesmuikas, cimbolai, kartais būgnu, būgneliu.Dzūkijoskapelassudarė 1–2smuikai,cimbolaiar basetlė,Suvalkijos – grodavo – kanklėmis,cimbolais, maitijoje muzikantųgrupės 1–3smuikais,basetle,kartais ėmėplistitikXIXa.viduryje klarnetas, variniai pučiamiejiinstrumentai mis, kompanijomis,džesais grojusios daugiausiapramoginęšokiųmuziką. kaimiškosevietovėsepirmtakais laikomosXIXa.–XXa.pirmospusėsmuzikantųgrupės, Sovietmečio irNepriklausomos Lietuvos kaimokapelomis pavadintų mėgėjųkolektyvų

Po 1968 m.autentiškofolkloro sąjūdžiodainųiršokiųansambliųveikla irįtakaetninės Panašių valstybinių įdainų iršokiųansambliusarbaįjųorkestrus kolektyvųįtakalėmė,kad Vakarų irŠiaurės Europos šalyse,kurpanašiųį dainųiršokiųansambliuskolektyvųne Įvairiuose Lietuvos regionuose vadintos nevienodai: atlikėjųgrupės Institute for Traditional Music, 1996,No. 3,p. 5–20. Baika A.Kaimokapelos. Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. Apanavičius R.Etninių gaivinimosąjūdis... muzikosinstrumentų Ronström andfestivals...; Ronström O.Concerts O.Revival reconsidered. . Skyrėsi kurieilgainiuikito. jųdydis irinstrumentai, Armonika, KAIMO KAPELOS 211 . The World of Music – 1–2 smuikai, lumzde kapelomis, kapelijo 213 . Iki tometoŽe 212 . . International 214 - - - - - . 57 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 58 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 218 217 216 215 kad dabar ar rajonocentre, kokiojnorsįstaigojesančiųmuzikantųsambūris.Dažnai netgipasitaiko, sudėtistaponepaprastaiįvairi: „Kasgidabaryrakapela? kapelų instrumentinė Tam miestelyje irkonkursuose“ koncertuose liaudies muzikantaivisdažniaugriežia armonika.Draugesaksofonas, akordeonas rusiška sušiaiskolektyvais arstandartizuota ir ar stilizuotofolkloro kapeloseiransambliuosesmuiką(taippatklarnetą,kornetą)pakeitė kos tradicijastęsusiosekapelose,muzikavusiosešeimos,jaunimošvenčių metu,irtradicinio Auškalnio, „XX a. antroje pusėje Telšių r., kaip daug kur Lietuvoje, ir gyvąsias liaudies muzi Anottradicinįmuzikavimąšiaurės Antano čiais instrumentais. Žemaitijoje vakarų tyrusio donija, birbyne, lamzdeliu, tūba,įvairiais liaudiesmuzikantųnaudotaistriukšmą sukelian pradėjopaįvairinti armonika,ban kurie kitiautoriai,kūriniųtipinėmskapelomspartitūras birbynę, lumzdelį, rečiau metyje kaikuriosbandydavo pavyzdžiui, paįvairinti įtraukdavo naudojamusinstrumentus: jungos respublikų kūrinių kapelos skyrėsi tuo,kadgrojo tiklietuviškąrepertuarą irneprivalėjo atliktikitų Tarybų Są daugiausia grojo kompozitoriųkūrybą kompozitoriams. Iš manieraorientavosi tiesų mėgėjiškos kapelos griežimo įprofesionalias ir tobulinimo, jįpatikintklasinėsmuzikostradicijaišlavintiems,specialiusmokslusbaigusiems ir grindžiantiideologijasiekėlietuviškomuzikavimoišgryninimo tarijaus standartizavimą kūrinius ti specialiaijiemsprofesionalių kompozitoriųsukurtus pavyzdžiui, balalaika, mandolina.Be to,vienodakapelųsudėtisleidošiemskolektyvams gro labiauneikitųtautųinstrumentais, vertintas grojimas akademiniaislaikomaisinstrumentais logijos. Teigta, paplitusiusLietuvos kaime,o naudotiinstrumentus, kadkapelosenutarta Tipinės irsavitosmeniniougdymoideo dėlpraktiniųpriežasčių kapelosbuvo sukurtos aranžuotųliaudiesšokiųirliaudiškųkūriniųrepertuaras. tipinėms kapeloms –imtaskurti deonas, mušamieji,IirIIsmuikaistyginiskontrabosas sudėtis:IirIIklarnetai,triūba,akor kolektyvųinstrumentinė 1960 m. nustatytašiosrūšies Kaimo kapelas 1955 220 219 221

Vis dėltonevisoskapelospagalsudėtįtapoarnuolatbuvo tipinės.Jau XX a.7dešimt Atgavus nepriklausomybę daugiausia dėl ekonominių ir iš dalies dėl ideologinių priežasčių Atgavus nepriklausomybę daugiausiadėlekonominiųirišdaliesideologiniųpriežasčių p. 39–64 Brigys J.„Dubysos“ metraštįpasklaidžius.Daugėlienė J.(sud.). Baika A.Min. veik. Tenpat. Alenskas V. Nuo gegužiniųikišvenčių. VDU EMGP, A8,b. 65. Auškalnis A.Šiaurės muzikavimas. žemaičių vakarų instrumentinis VDU EMGP, A8,b. 65.

kapelijoj dalyvauja saksofonas“ m. įtraukus į svarbiausią Lietuvos meno mėgėjų renginį dainų šventę, – kankles, skrabalus 218 . Tipinė kapelossudėtis 217 221 . Nuo kitųstilizuotosliaudiesmuzikoskolektyvų . Standartinė kapelapapildoma armonika,lūpine 219 . Kompozitorius V. Juozapaitis, vėliau ir kai Keturiasdešimt „Dubysos“ vingių 215 Menotyra . Tokios sudėtieskolektyvams – 216 ,

. Tad šįkapelų instrumen t. 17,1990,p. 3–9. 220 . . Kaunas,2009, ------dingus instrumentus, jossenųjųmuzikantųrepertuarą, grojimodingus instrumentus, manierąirstilių,muzikantai kapelas skirstantpagal„folkloriškumą“:etnografinės(naudojančioskonkrečiai vietovei bū svarbai.tiškumo vertybės 1989 m.A.Baikos akivaizdi pasiūlytoje klasifikacijoješi vertybė metais, išaugus folkloro ansamblių judėjimo politinei reikšmei ir jo puoselėjamos auten repertuarąplečiančių tipiniųkaimokapelųsudėtįiratliekančiųįvairų tinusio“ vardo „kaimokapela“ gal pavadinimų įvairovė laikytiskadirnelabaivykusio,bet„įsipilie nėralabaigera –vertėtų kapelomis“ irvadinami. Pateikėjų nuomone,kapelųsudėčiųplėtrayranatūralusreiškinys, tik kolektyvai tokie vokaliniai „liaudiškomiskapelomis“ar„liaudiškosmuzikos irinstrumentiniai kapelos įprastaipasitelkiairdainininkus –solistus,duetusvokalinius ansamblius.Dažnai ši ir muzikantų aranžuota tradicinių šokių muzika, literatūrinėsdainosirromansai. Liaudiškos kapelos vadinamos „liaudiškomis“,jųrepertuare – netikautoriniaikūriniai,betpačiųvadovų bėti, kadišesmėsbuvo išlaikytanusistovėjusi Neretai tipųstruktūra. instrumentų papildytos armonikėle, lumzdeliu, birbyne, skrabalais,įvairiais barškučiais. Tiesa, vistiekgalimapaste 226 225 224 223 222 ir vėlyvosios kapelos – pagaljųsudėtisdarišskiriamossenosios tradiciniais iratneštiniaismuzikosinstrumentais styginiais,dumpliniais,mušamaisiais,pučiamaisiaislietuviųliaudies gionų instrumentarijų) irsusidedančiosiš„3–6muzikantų“,grojančių (atsižvelgiant įspecifinį liaudies kūrybą“ re puoselėjančioskraštoetninękultūrą,atliekančiostradicinę antroji – kaip„muzikantųgrupės, stilizuoto folkloro kūrinius“,irgalintis„turėti 2–5irdaugiauatlikėjųvokalinę grupę“ bei autorinę kūrybą kurie groja „lietuviųliaudies, modifikuotais irklasikiniaisinstrumentais muzikosatlikėjų“, muzikos kolektyvas“, susidedantisiš„8–15(irdaugiau)instrumentinės A. Baikos folklorinę kapelą) – folkloro kolektyvams. Pirmoji apibūdinama kaip „liaudiškos otradicinė kapela(atitinkanti kolektyvųgrupei, platesneiinstrumentinių ka kapelapriskirta vos liaudieskultūros centras.Jo apibrėžtyse kapelospatenkaįdviplačiaskategorijas:liaudiš instrumentarijų sias, naująsiasirtipineskapelas.Stilizuotos pagalfolkloriškumąpaprastaibūnatipinės liaudiškostiliauskūrinius).Pagalsukurtus A.Baika naudojamusinstrumentus išskyrė seną ekspedicijose, garsoįrašuose,natose,aprašymuose)irstilizuotos(atliekančioskompozitorių groja išklausos),folklorinės(aprėpiančios įvairių regionų muzikavimotradicijas,užfiksuotas

Bandymai Atgimimo klasifikuoti kaimokapelomis vadinamus kolektyvusypačišryškėjo LRT televizijoslaidose„Duokim garo“ pasirodo irdaugiauįvairių liaudiškųkapelų,pra Kaimo kapelųapibrėžtis pateikiairmenomėgėjųkolektyvusprižiūrintiinstitucija –Lietu Ten pat,p. 5. Baika A.Min. veik. Apanavičius R. Apanavičius R. Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai 224 Dienoraštis Dienoraštis . 226 . Nr. 5, p. 14. Nr. 6, p. 18. 222 . . Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras,2008,p. 4. 223 . 225 ------; 59 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 60 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 227 6 lentelė.Mėgėjų tipinėsirliaudiškos kapelos Lietuvoje 2012 m tos skliausteliuose). vadinamų liaudiškosmuzikosansamblių,išjų80tipinių,28 –(lentelėjenurody

Lietuvos liaudieskultūros centro 2012 m.duomenimis,Lietuvoje veikė 108kapelomis Nr. V-55. Lietuvos liaudieskultūros centro direktoriaus įsakymai20091111,Nr. Marijampolės Druskininkų Kazlų Rūdos Savivaldybė Kaišiadorių Radviliškio Kalvarijos Klaipėdos Panevėžio Elektrėnų Kretingos Mažeikių Anykščių Ignalinos Akmenės Kėdainių Kupiškio Pakruojo Rokiškio Jurbarko Palangos Raseinių Birštono Joniškio Pasvalio Plungės Pagėgių Jonavos Rietavo Lazdijų Alytaus Molėtų Kelmės Kauno Prienų Biržų Mieste 1 (1) 1 (1) (2) (1) (1) – – 1 1 – 1 1 – – – – 1 1 1 1 1 – – 1 – 1 – 1 – – – 1 1 – – Užmiestyje 10 (1) 1 (1) (2) – – – – 4 – – – – 1 – – 1 – 1 – 1 2 – 1 3 1 – 5 – 5 – – – – – – V-72; 20101012,Nr. . 227 Iš viso 10 (1) V-41; 2012 1017, 1 (2) 1 (2) 6 (1) 6 (1) (3) – – 1 1 4 – – – 1 2 – 1 2 – 2 – 2 3 1 4 2 – – 1 – 1 – 1 – - 228 formas. skirtingas Vis nėra tokia aiški ir tai leidžia abiejų tipų dėlto praktikoje ši skirtis susijusius autentiškumomėgėjus, todėlbūtųgalimapagrįstaimanyti,kadkalbame apiedvi tingos motyvacijos kryptis šokiuose (kapela„By tikzyz“, „Vydraga“, „Griežikai“, „Ratilai“irkt.) renginiuose irfolkloro šventėse, ansambliųfolkloro dažnaigriežia festivaliuose vykstančiuose muzikątiriantisetnomuzikologas.Kolektyvainas tradicinęinstrumentinę pasirodo šokių liaudiesmuziką.Pastebėtina,plėtoti instrumentinę kadšitokiosekapelosedalyvauja nevie Šisdėmesio paprastaiskiriamadainuojamajamfolklorui. atskilimasbūnamotyvuotasnoro specialistais. Šios kapelosdažnaibūnaatskilusiosnuofolkloro ansamblių,kuriuosedaugiau remia folkloro ansamblių,šokiųjudėjimusir palaikoglaudžiussantykiussuetninėsmuzikos ir estetika,lietuviškaistekstais. pelų muzikaaiškiaiišsiskiriašiandienėspopuliariosiosLietuvos irpasauliomuzikoskontekste antroje pusėje)jieklausėirkitokios,daugiausialietuviųkitųtautųestradinės,muzikos,ka atliekama muzikaprimenajaunystėsmuzikinękultūrą.Nors jaunystėje(t.y. XXa.viduryje– zuotų kapelųžiūrovai irklausytojai –daugiausiavyresnio amžiausžmonės,kuriemskapelų įdvidalis.Stilitradicinės kapelosganaaiškiaidalijakapelųmuzikosmėgėjųbendruomenę vos nekiekvienaskultūros centrasturitokįkolektyvą. Taip patpasakytina,kadstilizuotosir Kaimo kapelų,darvadinamų stilizuotomiskapelomis,kaipmatomelentelėje,yradaugiau –

Tad išesmėskapeloskaipetninėsmuzikosgaivinimoformatarsivienijadvivisiškaiskir Tradicinės kapelos irjųgerbėjai,dažnaijauni, daugiausia miestuose gyvenantys žmonės, VDU EMGP, A17,b. 35,51,65,103. Vilkaviškio Švenčionių Šalčininkų Ukmergės Tauragės Visagino Vilniaus Širvintų Širvintų Varėnos Skuodo Utenos Šiaulių Zarasų Šilutės Iš viso Šilalės Telšių Trakų Šakių – stilizuotos etninės muzikos ir su folkloro ansamblių judėjimu 31 (11) 1 (1) 4 (1) 1 (1) 2 (1) (1) 2 1 – – – – – 2 – – – 1 1 49 (17) 1 (5) 4 (1) (1) (6) – – 1 4 – – – 1 – 1 – – – 1 228 . 80 (28) 1 (5) 6 (2) 1 (7) 4 (1) 2 (1) (1) (1) 1 1 4 – 2 – 1 – 2 1 2 - - - - 61 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 62 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 231 230 229 visiškai nunykdavo mėgėjų kolektyvų –gyvavimas suintensyvėdavo priešdainųšventes, opojųapmirdavo arba vaujančių labai svarbiu renginiu laikytosedainųšventėse. Todėl kapelų –kaipirkitųmeno ir kolūkiųbuvo reikalaujama turėti kuodaugiaukolektyvųirsaviveiklininkų, ypačdaly tams sudaromos palankios sąlygos, bet ir privalomumo aspektas: iš visų organizacijų, įmonių dalies nulėmėnetikįmonių,kolūkiųparamašiemskolektyvams, jųrepeticijoms irkoncer Pasvalio kultūros centro „Svalia“. aukšto meniniolygiostilizuotoskapelos –pavyzdžiui, Raseiniųkultūros centro „Dubysa“ ar malaus muzikinioišsilavinimoužtikrinamąkokybiškąatlikimą.Šituo požiūriuypačišsiskiria leidžiavisuomenėsperkamus įrašus. gauna honorarus, kviečiamos įdidesniusrenginius betirtoliau,užpasirodymus netiksavoje bendruomenėje, šus, daugiau saviems naudojamus žmonėms. kaip Populiariosiossuvenyrus kapelos dažniau vadovoatlygio (išskyrus iškultūros centro gaunamąatlyginimą),retsykiais išleisdamosįra vietoje irdalyvauja negaudamosjokiopiniginio šitokiųkolektyvųvaržytuvėse, užkoncertus vietovės ribųirgalinčiossiektikomercinės sėkmės.Pirmosios daugiausia jųkoncertuoja kapelas,veikiančias tiklokaliai,irkapelas,kuriosžinomospopuliariostoliužsavoskirti pasitelkiamos XXa.pabaigosnaujovės, pavyzdžiui, elektrinėsbosinėsgitaros irpan. didesni būgnųkomplektaiirpan.).Netradiciškomis dažniau įvardijamos kapelos,kuriose mandolina) irnetgistilizuotuosekolektyvuosesovietmečiu (akordeonai, prigijęinstrumentai „senieji“ (smuikas,armonika,būgnas),taippatvėlyvesni – tarpukariunaudoti(pavyzdžiui, opačiužanru. ar instrumentarijumi, Tradicinei laikomi kapelaibūdingaisinstrumentais jokartojimu tradiciškumas siejamasnetieksuspecialistų„autentišku“laikomurepertuaru, vąjį. Šitoks irjosampratosplatumą;šiuoatveju požiūrisliudijatradiciškumuiteikiamąvertę požiūrio. Pastarieji kolektyvus,ypačsa tradicinėmiskapelomisvadina išesmėsabiejųrūšių tiškumu“ grindžiamaskapelųskirstymasdažniausiaineatitinkajųnariųirdaugeliovadovų „darinys, šiuometudarneturintispavadinimo“) kategoriją: „laisvalaikio salėskapelos“(„kolūkinės“kapelos,„neaiškaus pobūdžiokapelijos“, vaujantys folkloro ansambliųjudėjime,išskiriatrečią, kapelų išimtinaineigiamaivertinamą giniuose, ypačLietuvos liaudieskultūros centro rengiamose varžytuvėse vienai formai. Norskapelas priskirti yra, abiejų tipų renkapelos groja skirtumų bendruose

Kapelas šiandien taip pat dar galima skirstyti ir pagal populiarumo kriterijų. Kapelas šiandientaippatdargalimaskirstytiirpagalpopuliarumo Vertėtų iš Specialistų irfolkloro ansamblių judėjimo nuostatomis bei muzikinio folkloro „auten Neoficialiose diskusijoseetnomuzikologaiirspecialistai,prijaučiantysaraktyviaidaly Vertinant kapelųgausąsovietmečiu, deraprisiminti,kaddidelįmenomėgėjųskaičiųiš Kapelų įtraukimasįdainųšventes lėmėšiųkolektyvųdidėjimą. Dar vienas galimas skirstymas Brigys J.Min. veik. ūpuduodamagaro? J.Kamsugeru Šorys VDU EMGP, A17,b. 71–73,113–117. 231 . „Ne paslaptis,buvo irtievadinami socialistiniailenktyniavimai,kiek – pagal profesionalumą, pirmiausia jį suprantant kaip for Liaudies kultūra 230 , 2006,Nr. 6, p. 1–8. . 229 . ------žmogui“ ir įmoniųvadovybės požiūriuiįšitokiuskolektyvus –esą„anksčiaubuvo daugiaupagarbos nostalgija sovietmečiu veikusiai menomėgėjųsistemai, teiktaifinansineiparamai,kolūkių subūrė naujuskolektyvus,įkuriuosgrįžo irdalisbuvusiųnarių.Jų pasakojimuoseaiškiaijusti ilgamečių, darnuosovietmečio veikusių kolektyvų.Ne vienasankstesniųkapelųvadovas kapelų kaipmėgėjųmenokolektyvai susibūrė jaunepriklausomybėsmetais,norsišliko sunkios ekonominėssituacijosšalyjenemažaikapelųiširo. Šiuo metudaugumaveikiančių (drauge dirbtiniodalyvavimo meno mėgėjųveiklojejams nutrūkimo skatinimo) ir bendros neretai reiškiamo kritiškopožiūrio,dėlankstesnėskolūkiųirįmoniųparamosmenomėgė apžiūrą perbėgdavo įkitąkolektyvą“ labai įspūdingus skaičius. Žinoma, visokių buvo nukrypimų kolektyvų išsiųsiįdainųšventę. <...> Tų kolektyvųstatistikatikrai<...>buvo išsiplėtusiį 236 235 234 233 232 šventėse „Pabrolių maršas“,A.Bražinsko „Grok, Jurgeli“, šienesudėtingikūriniaiskambėjoirdainų vecko „Liaudiškas valsas“, Eduardo Pilypaičio aranžuotas „Vestuvinis maršas“, J.Gaižausko muzikos ansamblių repertuare. Kapelų repertuare prigijo P. Bekerio „Polka“, Konrado Ka priemonių šiuosekūrinėliuosebemažnepasitaiko,šito visus instrumentinius balsus pajungiant melodijų homofoniniam palydėjimui. Polifonijos partitūrose taikominetikšiogrojimo,betirakademinės muzikosatlikimoprincipai, instrumentais buvogriežiamaganalaisvai,variantiškai, kaimokapelųautoriniųkūrinių ja, paprastas populiariųšokiųmelodijoms,vyraujafunkcinėharmoni nesudėtingi, jųmelodijosartimos glaudžiai siejasisuliaudies„kapelijų“atliekamašokiųmuzikairgrojimo maniera.Kūrinėliai siformavimą kūriniųsusidedančiorepertuarolėmė centralizuotaiplatinamoiškompozitoriųsukurtų su mėgėjų kolektyvams privalomosansamblių sudėties nustatymas tipinės šių instrumentinių niniu variantiškumu – „grojo, kaskąmokėjo“ muzikos repertuarą.vavusį Jis instrumentinės pasižymėjoįvairove, improvizaciškumu, regio Iki įtraukiantjas

Atgavus – etninėskultūros nepriklausomybędėlkeliųpriežasčių iretninėsmuzikostyrėjų J. Gaižausko, Povilo Bekerio, A.Bražinsko, V. Juozapaičio irkitųkompozitoriųkūriniai Alenskas V. Nuo gegužinių ikišvenčių. Alenskas V. Nuo gegužiniųikišvenčių; Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. VDU EMGP, A8,b. 65. AleknaitėE. VDU EMGP, A8,b. 65. 236 233 . . 235 šokių ritmas.Tačiauskirtingainuotradiciniųmuzikosansamblių,kur . Dienoraštis į dainų šventes, kapelosatlikodaugiausiasavaime tuometiniamekaimegy Nr. 13, p. 2. Kaimo kapelųrepertuarasKaimo 232 . 234 . Įtraukimas į , beje,nerandamairtradiciniųšokių dainų šventes irvisosLietuvos – trūkstamas muzikantas per – trūkstamas ------63 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 64 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 240 239 238 237 buvo panaudotos laiko tarpui tarp Vingio užpildyti“ parko estradoje besikeičiančių chorų „Suvalkiečių polką“.„Panašiai pasielgtair1985metųDainų šventės metu.Kapelos irvėl orkestrais, oatskiraiatliktitikJ.Gaižauskoinstrumentų „Jurginų valsą“ ir V. Juozapaičio suansambliųliaudies nių – stilizuotųšokiųirdainųpritarimomuzikąreikėjo kartu griežti „Žvangulių valsą“. Dalyvaujančioms Ansambliųvakaro programoje kapelomsnet10kūri J.Gaižauskoteko griežti maršą„Vingis“, Juozo Karoso polką„Leliūnietė“ir V. Juozapaičio gramoje jos nori dalyvauti. Pasirinkusioms Dainų dienos Vingio parke programą kapeloms Stasio Žlibino) suvisaisatlikėjaisirfinalinį vakarobet kartu kūrinį –J.Gaižausko „Paskutinę polką“(žodžiai valsąžausko vokalinį „Kur instrumentinį berželiaiprieNeries“ (žodžiai Alfredo Dulskio vadovai V. Alenskas, Vilimas Malinauskas, HlugonasGanusauskas, Darius Daknys irkt. deris J.Gaižauskas, betirkompozitorius V. Juozapaitis, taippatirpasižymėjusiųkolektyvų didelio pasisekimo,jungtiniamspasirodymams pradedadiriguotinetikkapelųsąjūdžioly mentuojami irskambiaipavadinami. Kapelųmuzikažiūrovams patinka,kolektyvai sulaukia valsai. Jie tradiciškainesudėtingi,nuspalvintiliaudiesšokiųintonacijomis,išradingaiinstru kūriniai – maršai,polkosir daugiausiairgibuitiniųžanrų Atliekami seniirnaujaisukurti Jos sudainųiršokiųansambliųorkestrais pasirodo irchorais. kartu atskirai,taippatgriežia tradicinė P. Bekerio „Polka“. J.Gaižauskobėjo kapelųgriežiamas „Pabrolių maršas“,A.Bražinsko „Grok, Jurgeli“ irjau 1970 m.dainųšventės Dainųlėmė irtolesnįkapelųpopuliarumą. dienosprogramoje skam irgerasskambesys pagrįstų kūriniųnesudėtingamuzikinėkalba,išradingainstrumentuotė donikio „Subatos vakarėlį“ irJ.Gaižausko „Piršlį“. Liaudiškųšokiųintonacijomisirritmais programoje kapelosvėl atlikoP. Bekerio „Polką“ kūrinius:AlgimantoRau irnaujaisukurtus dainininkams solistamsarvokaliniams ansambliams“ liaudiškosmuzikosansambliai,bettaippatakomponavokaip savarankiški instrumentiniai garsaslemėirplatesnįkapelųpritaikomumą.Jos instrumentų palyginti stiprus grojo netik naujiena irsulaukėdideliopublikossusidomėjimo<...>Nedidelė mobilumas, atlikėjųgrupė, „Liaudišką valsą“maršą“, K. Kavecko irP. sukurtą Bekerio „Polką“. „Toks pasirodymas buvo 827 muzikantai pagriežė specialiaitaproga tipineikapelaiaranžuotąE.Pilypaičio „Vestuvinį Ansamblių vakare irvėl Dainų dienoje.1960 m.dainųšventės Dainų dieną76kapelų

Nuo 1975 m.kaimokapelosdalyvauja dainųšvenčių Ansambliųvakaro renginiuose. Kaimo kapelosdainųšventėse išpradžiųgriežė Dainų, paskui –Šokių dienoje,vėliau – Nuo 1980 m.kaimokapelomssuteikiamagalimybėrinktis,kurios dienosarvakaro pro 1975 m. Ansambliųvakaro programoje kapelosatlikonetikP. Bekerio „Polką“ irJ.Gai 1990 m., muzikantas,kontrabosininkas. Tenpat. Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. Alfredas Dulskis (1935–2002) –inžinieriusenergetikas, Trakų rajonoliaudieskapelos„Galvė“, veikusios 1955– Tenpat. 239 . 237 . 1965 m.dainųšventės Šokių dienos 238 240 ), ------. žiedelis“. 2003 m.dainųšventės Ansambliųvakare kapelos pagriežė tikvieną V. Juozapaičio zapaičio valsą „Tik tau“,A.Bražinsko „Vasiliausko polką“irJ.Gaižausko maršą„Rožės Jos atlikokapelųvadovų Gintauto Grigalio ir V. Malinausko „Gegužinių polkutę“, V. Juo kai šio,vėlyvojo folkloro, žanro kolektyvai irneįtraukti įprogramą“ buvo ignoruojami pasibaigus.„TaiAnsamblių vakarui buvo pirmojiirkolkasvienintelėšventė nuo1960 metų, programoje – dainųiršokiųansambliųkeliosatrinktosatskiraidirbančioskapelosgriežė tik lietuvių dainųšventėje 1994 m.kapelosnepasirodė neiDainų dienos,neiAnsambliųvakaro nes 119Lietuvos atskiraiveikiančių kapelųdalyvavo Dainų dienosprogramoje orkestrais griežė suliaudiesinstrumentų tikdainųiršokiųansambliųkapelos, parke kartu V. Juozapaičio „Joninių valsas“ kaimo kapelųkūriniai:J.Gaižausko „Jubiliejinis maršas“,J.Karoso polka„Linksmuolė“ir orkestru. su liaudiesinstrumentų samblių vakare dalyvavusios kapelos jokių savo kūrinių neatliko Jos pagriežė J.Gaižausko „Lakštingalųvalsą“ ir V. Juozapaičio „Polkutę pakrėstinukę“. An 245 244 243 242 241 sambliais“ suliaudiesdainųiršokiųan programose,kapelos geriausiaideraAnsambliųvakarų kartu Nors žiūrovai jasvisurpriimdavo entuziastingai,anot V. Alensko,„reikia pripažinti,kad vakaro pabaigoje ir šokiųliaudiesansambliųorkestrais beichorais,grieždamos šokėjams,kaimokapelosatliko „Ramunė“ irpolka„Oi, tu,Juzi“. kūriniai: V.Juozapaičio mentų orkestrais darpritarė ir8dainomsbeišokiams. ir 2009 m.dainųšventės Ansambliųvakaro programoje, kuriojekapelossuliaudiesinstru B. Mūro „Bernelių maršas“irD.Daknioskambėjo aranžuotapolkųpynė„Šokim, trypkim“ valsas orkestrais. „Ernestina“. Dar suliaudiesinstrumentų 5kūriniuskapelosgriežė kartu „Berneliųir maršas“,D.Daknio aranžuotapolkųpynė„Šokim,V. trypkim“ Juozapaičio dainų šventės Ansambliųvakare skambėjo 3kapelųkūriniai:vadovų Broniaus Mūro nam – L.Povilaičio orkestrais. „Dunda 2007 m. suliaudiesinstrumentų grindys“ –kartu „Svetelių maršą“,tačiaunet4finalinėms vakaro dainomsiršokiamsjospritarė atskirai,vie

Vėlesnėje 1998 m.Pasaulio lietuviųdainųšventėje visoskapelosgriežė Ansamblių vakare. Nepriklausomybės metais1990 m.dainųšventės Dainų dienosprogramoje skambėjotrys Akivaizdu, kadkapelomsdainųšventėse ganailgaibuvo ieškomatinkamiausios dienos. 2014 Alenskas V. Kapelosdainųšventėje. Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“,2014.Ansamblių vakaras. Programa. Tenpat. Alenskas V. Nuo gegužiniųikišvenčių. XIIILietuvos tautinėdainųšventė. Dainų diena,1990.Programa. m. dainų šventės Ansamblių vakaro programoje skambėjo 3 kaimo kapelų atlikti 245 . 244 . „Suėjimo maršas“ 241

. Ansambliųvakare kapelosatskiraivėl nepasirodė. Kalnų Dar vieną – J.Gaižausko „Paskutinę sudainų polką“kartu ir D. Daknio aranžuoti liaudies šokiai – jos 11 kūrinių grojo kartu 242 . Pasaulio – valsas 243 . - - - - - 65 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 66 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 249 248 247 246 atlieka neprofesionalių kompozitorių, osavo apylinkėsearkitųkolektyvųpasirodymuose kūriniųpirkimo konkursainebeskelbiami. Dabarniai; kapelomsskirtų kapelosdaugiausia jų profesionalių kūrėjų neatsirado. kūri Centralizuotaiplatinamitikdainųšventėms skirti davo Kultūros ministerija iš esmės tik profesionalių kompozitorių kūriniai, kuriuos nupirkdavo ir centralizuotai platin draudžiama nebuvo,XX a. 7dešimtmečiopabaigoje.Aranžuotibet daugiauplatinti ir kurti „Dubysos“ vadovas G. Grigalis) kurie vadovai „išporeikio“, patys(pavyzdžiui, imdavo aranžuoti,kurti dėlkūriniųtrūkumo tinti irmėgėjai.Jųloms ėmėkurti irperklausų taippatleisdavo atliktiirpla kūriniuspoperžiūrų gaivinimo judėjimostilizacijosdalimi kia dideliopasisekimo,o2011–2013 m.pateikėjaikapelųrepertuarą laikėetninėsmuzikos kad kapelųautorinėmuzikadėljosliaudiškumodainųšventėse mėgstama,kolektyvai sulau muzikai būdingostaupioskompozicinėstechnikospriemonės. Todėl visiškai suprantama, ritmikos, sudėtingoskeliųdaliųformos. Vyrauja paprastaliaudiesšokiųsandarairetninei kalbos plėtojimo, modernių kompozicinės technikos priemonių, šiuolaikinės harmonijos, XXa.7dešimtmečio–XXI a.pradžioskūriniamsbūdingomuzikinės orkestrų instrumentų etninės instrumentinėsmuzikos.Juosevisiškai nėra kankliųirbirbyniųansamblių ansambliams ir orkestrui, išskyrusskudučiųansambliųrepertuarą,skiriasiirpriartėja prie vykusiai tęsialiaudiesmuzikavimoiretninėsmuzikosgaivinimotradicijas. ir valsas „Grok, Jurgeli“, garsiajamkapelųveikėjui, kompozitoriuiJurgiui skirtas Gaižauskui, A. Bražinsko „Vasiliausko polka“,pavadinta sinonimutapusialiaudies muzikantopavarde, ir vestuvių apeigose. Neretai jie vadinti žymių muzikantų vardais ir pavardėmis. Mėgstamoji valsai irmaršaiirgibuvo įvardijami progas pagaljųgriežimo šventėse, pasilinksminimuose dinimai, kuriaissiekiamatęstiliaudiesmuzikavimotradicijas. Tradiciškai atliekamospolkos, prie liaudiesšokiųirmaršųrepertuaro. Siejasi irkūriniųskambūs,dažniausiaiproginiai pava klumo suteikiairišradingosinstrumentuotės. Visa taikapelųautoriniuskūriniuspriartina tinga ritmika, paprastoji trijų dalių forma ir nesudėtinga muzikinė kalba.Kūrinėliams patrau melodijos pagrįstosliaudiesšokiųirmaršųintonacijomis,vyraujamažorinės dermės,nesudė muzikosskambatikmaršai.Kūriniųmėgstamiausi šokiai –polkosirvalsai, oišbuitiniųžanrų muzikos iršvenčių beipasilinksminimųtradicijomis.Kaipir liaudies muzikavime,vyrauja

Šiomis ypatybėmiskapelųkūriniainuoautoriniųkūriniųliaudiesinstrumentų Kaimo kapelųdainųšvenčių muzikaitinglaudžiaisiejasisulietuvių bendratautėsšokių Atgavus nepriklausomybę, mirus sovietmečiuAtgavus nepriklausomybę, mirus kompozitoriams,nau kapelomskūrusiems Kompozitorių kūriniųkaikuriomskapelomsnepakako. sukurtų Ilgainiui kūriniuskape 247 VDU EMGP, A8,b. 65. Brigys J.Min. veik. VDU EMGP, A8,b. 65. VDU EMGP, A6,b3,l.1–2. . Išskirtinumo ieškančiomskapelomsnetiko„nudėvėti“, visųatliekamikūriniaiirkai 249 . 248 – tokiakapelųvadovų veikla prasidėjovėliau, maždaug 246 . ir liaudies ------kūrinių, skambančių įvairių koncertų arnettelevizijoslaidųmetu“ kūrinių, skambančių įvairių koncertų ojųvietonvisdaugiauatsirandaprimityviųaranžuočiųarnevykusiųautorinių labai trūksta, vis populiarėja, tačiau profesionaliai, (suaranžuotų) kūrinių pagal šio žanrą tradiciją sukurtų nuo liaudiškostiliausirmelodikos kolektyvųvadovųtuarą: dabartinės aranžuotėsyralabaiįvairaus lygio,dažnainutolstama kapelųreperetnomuzikologų irkapelųspecialistųkalbaapieitinproblemišką dabartinį nalumo, įvairovės, liaudiškumo,jitaposuprantamesnėžiūrovams jų aktyvumas ir 2013–2014 m.stebėtųLRT televizijoslaidų„Duokim garo“ žiūrovų susidomėjimasir jį plėtojant šiuolaikinėmis sąlygomis. ciniu griežimu, Visuomenei kapelos patinka, tą rodo monizuotą, autorinę,savųvadovų muziką. iratlikėjųpritaikytąliaudiessukurtą neretai vadinamos „liaudiškosmuzikoskapelomis“,josatliekatipinėmskaimokapelomshar neautoriniuskūrinius, otradicinęšokiųmuziką,pritariadainoms griežia irgebėjimų“ patirties girdėtus ir vadovo kūrinius:kūrinius„rašo,kastiknori,turi aranžuotusarsukurtus 256 255 254 253 252 251 250 išklausos.Muzikuojanto tradiciškaiyragriežiama tradiciškai,taspatskūrinysturidaug asimetrijąirkt.Svarbus„ištaisius“ struktūrinę išnatų, yragriežimas tipinėskapelosbruožas harmonizuota klasikineharmonija,sunaikinusoriginalią ornamentiką,supaprastinusritmą, autentiškaliaudiesmelodija,yratolimafolklorokai griežiama tradicijai,nesjidažniausiai jisnepastebi:„Tipiniųkitų aspektųryšio kapelųatliekamamuzika,netirtaisretais atvejais, Daugeliu autorius naudojime įžvelgiair atliekamos muzikos žanruose. tik instrumentų ryšį muzikavimu.Šį sutradiciniuliaudiesinstrumentiniu simą, artipinėskaimokapelosturiryšį grojimą, atlikdami daugiausia kompozitorių kūrinius. Todėl A. Baika dar 1989 problema. Mėgėjų kolektyvai ilgąlaikąorientavosi įprofesionalų kaimokapelųakademinį jasi tikaukštoprofesionalumo siekiantyskolektyvai (pavyzdžiui, „Dubysa“, „Svalia“). kūrinių pirkimo praktika,betjadažniausiai naudo mastuišliko ir kapelomsskirtų tam tikru ypač stipritelevizijosprojekto „Duokim garo“ įtaka(kapeloslabaisuvienodėjo perima kitųkapelųatliekamuskūrinius,išgirstusfestivaliuose arperteleviziją –šiuoatveju repertuaro, dabarniveliaciją lemiakitiprocesai:lių kompozitoriųkūriniųsudaryto kapelos muzikavimasvienodėjodėlatliekamocentralizuotaiplatinamo,išprofesiona instrumentinis

Kaimo kapelųmuzikavimaspastaraisiaisdviemdešimtmečiaisglaudžiaisusijęssutradi Tačiau kapelųrepertuarą, vertinant iškyla liaudiškostradicijosirprofesionalumo sąveikos VDU EMGP, A8,b. 16. Alenskas V. Min. veik. VDU EMGP, A8,b. 65. Brigys J.Min. veik. Ten pat,p. 10. Apanavičius R. Tenpat. 252 . Teigiama, kadpokyčiai kapelųatliekamaimuzikaisuteikėgyvumo,origi Dienoraštis 250 . LRT televizijoslaidose„Duokim garo“ kaimokapelosdažniausiai Nr. 5, p. 1,11,14. 254 . „Kapelosdėljųmobilumoirplatauspritaikomumo 253 255 . Kita vertus, daugelis . Kitavertus, . Anksčiauliaudiškas 251 . Kaimokapelos m. kėlė klau 256 ). Iki šiol ------

67 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 68 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 261 260 259 258 257 gerai groti irdainuoti,bettaippatgreitai ir veiksmingai užkariautipubliką.Lietuvos liaudies daug šitokiųkolektyvų,atliekančiųpokeliskūrinius. Per pasirodymus siekiamanevientik kitur – kitireikalavimai. Suprantat, auga“ kolektyvas kažkaipkryptingiau kursai dėl įvairių pavyzdžiui, priežasčių, kolektyvo ugdymui teikiamų galimybių: „Festivaliai, kon tingoje beikitas „Nemuno vingius“ –Prienuose, „Linksmąjąarmoniką“ – Utenoje, „Grok, žemaiti“ – Kre imta rengti irkitur:„Žemaičių smuikelį“ –Naujojoje Akmenėje,„Trakų – pilį“ Trakuose, dažnai skambėjoA.Bražinsko valso ,,Grok, Jurgeli“ pavadinimas. Vėliau panašiasšventes kompozitoriui Jurgiui Gaižauskui (1922–2009),daugeliokapelųprogramose tuolaikotarpiu pavadinime „slypėjo“pagarbosženklas kapelųmuzikosžanro srityjedaugpasidarbavusiam Vaidoto Stulgos ir1970 m.surengta Kaune,tapotradicinėirikišiolvykstakasmet.Šiame kursai įvairiose Lietuvos vietose.Pirmoji kapelųšventė-varžytuvės ,,Grok, Jurgeli“, sumanyta užsienius: kadprograma būtųįdomesnė,pasikviesdavo dainininkusiršokėjus“ grupės) jančios ar lygiavertės kolektyvais kapelospasirodymuose bendradarbiaudavoKartais irikišiol bendradarbiaujasukitųžanrų sufolkloro ansambliais. kartu kolektyvai, kapelosįprastaineišskiriamos,ogrupuojamos ras, kalendorinėse ir kitose su papročiais siejamose šventėse, kuriose pasirodo įvairių žanrų renginiuose.bendruomenės Tačiau šiuoserenginiuose, norsirvyraujaautorinisrepertua nų šventėse, betirkitokiuosevisosLietuvos organizuojamuose arvietoskultūros centrų užsiminta. irfolkloro ansamblius,oapiekapelastikkartais šokių grupes spaudoje publikuotose diskusijose ir aptarimuose droje šiorenginio vizijojekapelosliekanuošalyje. Tai matytipoįvykusiųšvenčių ypačryškiai etninės muzikosgaivinimoformossusiformavimąirpublikossusižavėjim Nors įtraukimasirdalyvavimas dainųšventėse buvo vienassvarbiausių veiksnių, lėmusiųšios mentų laikymas,rankųpadėtisirjudesiųforma,garsoišgavimobūdai,tembras“ variantų priklausomainuoatlikėjųskonio,fantazijos,meistriškumo. Labaiskiriasiirinstru

Po pirmojokapelųpasirodymo 1960 m.dainųšventėje pradėtosrengti jųšventės irkon Kapelos, kaipparodė apklausairįvairių renginių stebėjimas, dažnaipasirodo netikdai Viena formų –festivaliai irvaržytuvės, mėgstamiausiųkapelųkoncertavimo jievertinami VDU EMGP, A8,b. 22. Alenskas V. Min. veik. VDU EMGP, A8,b. 65. VDU EMGP, A17,b. 157,171–172, 173–175;A18,b. 74–75. Baika A.Min. veik. – kokią vietą parsiveži. Ir kažkokį repertuarą pasidarai. Vienur – vienireikalavimai, – vokaliniais (kaip apkomponuo ansambliais ir solistais, tautinių šokių grupėmis 260 . 258 . Ypač sovietmečiu „šitos operacijos buvo daromos vykstant į Veiklos ypatumai – juose daugiausia kalbėta apie tautinių ą , atrodo, kadben 261 . Jose dalyvauja 259 257 . . ------šokių muzikoskolektyvųliaudiškąjątradiciją. Tiesa, žiūrovai dažnaiįsijautęnesivaržydami kapelų sklaidoskultūraišesmėsyra„žiūrimoji“,otainevisiškaiatitinkapačiųkaip stebi sėdėdami. Tad nors nemažą kapelų repertuaro dalį sudaro šokių muzika (polkos, valsai), pose dainas, porinamosįvairios linksmosistorijos. pokštaujama, jieraginamireaguoti – dainuoti,šokti,pasakojamaapieatliekamuskūrinius, taip patbendravimuisujaisperpasirodymą irkitiemspanašiemsaspektams.Su žiūrovais svarbiausių irjųstatusąlemiančiųveiksnių. kolektyvųįvertinimą lektyvių įvaizdis: varžymasis tampapagrindinepasirodymo forma,ožiūrovų skonis –vienas kapelų kaipklausytojųsimpatijųsiekiančiųirdaugiausiajųlinksminimuužsiimančiųko laidoje „Duokim garo“ jieirgigalibalsuotiužjiemspatinkančiaskapelas. Taip įtvirtinamas LRTpuliariausių irdaugspecialistųdiskusijųkeliančiojeetnineikultūraiskirtoje televizijos tinėse varžytuvėse laimėtojairenkami remiantis vientikpublikossimpatijomis. Vienoje po kultūros centro rengiamose varžytuvėse pasirodymus irspecialistai,žiūrovai. vertina Vie 263 262 kur nėrarimtesnėsmuzikos atlikimogalimybių. nybė – prievolė, arvienintelėgalimybėmuzikuotiten, tenkanti dirbantkultūros centruose, galima pajusti„savotišką malonumą“,norsšisgrojimas, atrodo, yragyvenimo primestabūti dainuot“ tinka. Otaliaudiška,kaipčiapasakyt –jitokiapaprastesnė.Ir jąlengviau įsisavint,lengviau ypatingo žavėjimosi kapelų atliekama muzika. „Man tiesiog muzika patinka. Dainuoti pa smuikininkės arvadovės moterys. vimas, „paprasti“būgnaiirtarškalai.Dažniausios išimtys –tradicinėsekapelosegriežiančios namų, buitiessričiai),groja taippatdaugiausiavyrai.Moterims paprastaipatikimasdaina (atstovaujančiųkolektyvuose daugiauvyrų pramoginiamaspektui,priešinamammoteriškai siekta išspaustiplojimus“ varžytuvių, nesčiavyravo triukšminga,ritmiškamuzika;nebelikotikro muzikavimo –tik o nepataikautineišrankiaipublikai“,netpasitraukė„išKaunerengiamų „Grok, Jurgeli“ patinka ir kai kurioms kapeloms. Kapela „Dubysa“, norėdama „gerai groti, iš tiesų tobulėti, jusiems specialistamsirnemažaidaliaietninėsmuzikoskultūros tyrinėtojų,ne patalpoje,žiūrovaiskirtoje iršoka. kartais siūbuoja pagalritmą,dainuojažinomasdainas.Jeigu varžytuvės vykstalaukearšokiams

Dauguma varžytuvių vyksta šaltuoju metų laiku (rudenį, žiemą,pavasarį)Dauguma uždarose varžytuviųvykstašaltuojumetųlaiku(rudenį, patal Todėl neatsitiktinaikapelosdaugdėmesioskiriažiūrovų skonįtenkinančiamrepertuarui, Didelė muzikantųirdainininkų dalis kapelosedalyvauja dėlnoro muzikuoti,onedėl Tačiau kapelosetradiciniaimuzikavimosritieslyties vaidmenys dažniausiaiišlaikomi: Vyraujantys pramogiškumoaspektai,nepriimtinisufolkloro ansambliųjudėjimususi VDU EMGP, A8,b. 7,16. Brigys J.Min. veik. – kultūros centrų koncertų salėse, kuriose kapelos groja scenoje,o koncertų žiūrovai– kultūros centrų pasirodymus 263 . Tokie kaippaprastą,kuriągrojant kapelųnariailiaudiesmuzikądažnaivertina 262 . ------69 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 70 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 269 268 267 266 265 264 kompaktinesplokštelesleidžiatikkeliosišgarsėjusioskapelos. duoti skirtas „kolektyvas jautogarbausamžiaus –būtųgeraiįsiamžintitokiamesąstate“ pirmiausiadovanomscijoms, išleidžiasavo kompaktinesplokšteles,skirtas ir„įsiamžinimui“: čių muzikantųrepertuaro“ atliekamos visojeLietuvoje populiariųdainųaranžuotėsniekuoneprimenatradiciniožemai muzikantu vadinamas AlfonsasKungys, „kaipir daugumoskitųkaimokapelų,žarėniškių laidoje „Gero skynusiojeŽarėnų ūpo“ laurus kaimokapelojegrojo etnomuzikologųliaudies la nebūtinaigroja jųžinomąsenąjįrepertuarą. Pavyzdžiui, norspopuliariojeLRT televizijos Net senieji liaudies muzikantai, patirties. griežia jei dalyvauja ir šie liaudies muzikantai, kape kūrinius irpan.,kolektyvo nariųnuomonėspaisomaretai. Tai akivaizdu iškapelų,kuriose niui galinulemti,aršisprigisrepertuare, arne,betparenkant repertuarą, ypačaranžuojant jųsimpatijosvadovo(ypač žinomusišankstesnėsmuzikavimopatirties), pasiūlytamkūri jei, pavyzdžiui, joteikiamasrepertuaras nariamsnepatinka muzikavimą (repertuarą, pasirodymų pobūdįirpan.)išesmėsnulemiavadovo požiūris(net – (paryškinta muzikantais“. Gaila Kirdienė teigia:„Vienas kitasliaudiessmuikininkasdargriežia žmones,etnomuzikologųirpačiųkapelųnariųįvardijamusma priskirti „senaisiaisliaudies mokyklas baigęžmonės;muzikuotiišmokęprisidėjępriekapelos.Pirmajai kategorijaigali groti išmokęžmonės;muzikosmokyklasir/araukštąsias kapelą kokiunorsinstrumentu savarankiškai priešįsitraukdamiį išsilavinimą juosgalimasantykinaiskirstytiįtrisgrupes: su bendraisaranžavimoirpan.klausimais.Paprasti nariai –menomėgėjai.Pagal muzikinį kultūros centras.Be specifiniokonkrečios šventės pristatymosupažindinamair repertuaro dovai dainųšventei, rengia galitobulintiskursuose,kuriuos,dažniausiairuošiantis Liaudies Klaipėdosuniversitetorengti Liaudiesmuzikoskatedroje. dabartinio 1975 m.įkurtoje Va dovai, dažnaiturintysmuzikinįišsilavinimą.Kapelosegrojantys muzikantaiirvadovai imti nės pasamdotiesiog.Pavyzdžiui, liaudiškamvariante daro gimtadienį“ Grojama irpagalužsakymą:„kapelosturipaklausąnetgiprivačiuose vakarėliuose. <...>Žmo [dalyvauti] – labaigražu.Buvom irLatvijoj –kaipten,užRygos daršimtaskilometrų...“ pasižiūrėtinuvažiuojam kurnorssukoncertu žmonių.Ir praeitaismetais Visagine jauteko

Kad ir koks yra narių muzikinis išprusimas, gebėjimai,santykissusenąjatradicija,kapelos Kad irkoksyranariųmuzikinisišprusimas, Daugeliui kapelųvadovauja dirbantysmėgėjųmenokolektyvųva kultūros centruose Nemažai išvykos: „Įdomu kapelų narių motyvuoja ir koncertinės kažkaip. Ir laikas, ir Išleista irnemažaikaimokapelų garsoįrašų.Kapelos,paprastaiparėmus valstybės institu ekspedicijos/zarenai VDU EMGP, A8,b. 22. Žarskienė R. VDU EMGP, A8,b.16. Kirdienė G. Telšių rajonoliaudiessmuikininkųrepertuaro ypatybės. VDU EMGP, A8,b. 22. VDU EMGP, A8,b. 38. E. A. Žarėnų muzikavimotradicija, instrumentinio ) kapelosearišjųišaugusiosekapelose“ . Žiūrėta 20140512. 268 . 2006.Prieiga perinternetą: 266 Tautosakos darbai 267 . ). Nariai siūlokūrinius kartais 265 , t.34,2007,p. 162–178. . http://archyvas.llti.lt/ 269 . Platinti, par kaimo 264 ------

globoti muzikosprodiuseriai irmuzikosleidybosįmonės. labai daugprisidedatelevizijoslaida„Duokim garo“. Sudominusias imasi kapelaskartais („Sutaras“).sančios grupės Prie kapelųįsitraukimoįkomercinės populiariosiosmuzikossritį Sadūnų kaimo kapela) ar funkcionuoja kaip savarankiškos, meno mėgėjų sistemai nepriklau dėlto kelikolektyvai išpopuliarėjo irįsitraukėįkomercinės populiariosiosmuzikossritį(pvz., kuriuose pasirodo irkaimokapelos. miausius kolektyvus.Žiūrovų nuomonėsvarbi irbūnalemiamaperįvairius kitusrenginius, mis, atliekažiūrovai, kuriebalsuodamirenka LRT televizijoslaidų„Duokim garo“ mėgsta nemažąvaidmenį,Kita vertus, ypačlyginantsukitomisliaudiesmuzikosgaivinimoformo vaujantis folkloro specialistas,turintisaukštąjįmuzikinįišsilavinimąir griežiantis kapeloje. svarbios stilizacijosatžvilgiunusiteikęsirfolkloro ansambliųjudėjimonuostatomisbesivado specialistasyraganaskeptiškaidaugeliuijų sia, kadpagrindinisšiuoskolektyvuskuruojantis mėgėjų menąnuosovietmečio kontroliuojantis Lietuvos liaudieskultūros centras.Įdomiau 270 puoselėta meno saviveikla, tipinės kaimo kapelos, kurių muziką dažniausiai transliuodavo zikavimui, jo tradicijų niveliavimuisi ir nykimui turėjo įtakos sovietinės okupacijos metais niveliavimu: A.Auškalnis, G.Kirdienė irkitipabrėžė, kad„XXa.antroje pusėjeliaudies mu sovietmečiodies muzikavimąbendrataučiaisinstrumentais, kapelaskaltinolokaliųtradicijų mūsų kaimiškojemuzikavimotradicijoje,tereikia jąstudijuoti“ ir atskleistitai,kasmūsųkapelasskirianuokitųtautų panašiųansamblių.Šie glūdi skirtumai europinėsjosios kapelosgriežė kilmėsšokių,maršų. daug bendrų Todėl labaisvarbu suvokti tautų mišriųansambliųsudėčiai.Gali išdaliessutaptiiratliekamosmuzikosžanrai,nesnau tautų. Todėl nieko nuostabaus, kad naujosios kaimo kapelos sudėtis gali būti analogiška kitų ansambliaibūdingidaugeliuiEuropos instrumentiniai „Kaimokapelostipomišrūs bruožų: kapelų specialistųraginimaiieškotiunikaliųlietuviškųmuzikavimotokiaisinstrumentais savaime neatrodėdrataučiais muzikosinstrumentais Su labaivertingas. šiuopožiūriusiejasi archajiškumą,tojams ypačvertinant siejamąsušioskultūros unikalumu,muzikavimasben mė. Jo prijaučiantysetnomuzikologaipuolėdrąsiaikritikuotikapelas. vertybėms mas (lietuviškumas),atlikimoprofesionalumas irdalyvaujančioji muzikinėkultūra. Sovietmečiu – liaudišku šiosetninėsmuzikosgaivinimoformosvertybės turbūtryškiausios

Dauguma kapelųveikia kolektyvai. kaipmėgėjųmenosistemosirkultūros centrų Vis Kapelų, kaip ir kitųetninėsmuzikos gaivinimo judėjimokolektyvų,veiklą ikišiolprižiūri Su folkloro ansambliususijęetnomuzikologai,ilgainiui susidomėjęirėmętyrinėtiliau Folkloro ansambliųjudėjimuiirkitiemsrezistenciniams lietuviųetninėskultūros gaivin Atgimimo metaisiratgavusnepriklausomybę,išaugofolkloro ansambliųjudėjimoreikš Baika A.Min. veik. Kapelų judėjimosavivokaKapelų 270 . ------71 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 72 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 271 tas kelias,kuriuoturėtume eiti.<...>jeigujauvadinamės „kaimokapela“,taireikia laikytis Manyčiau,kitos simfonizuojaansamblius,išplėsdamossmuikų,armonikų grupes. kadtaine „uniformuotų“ giminaičių,įsavo sudėtįįtraukiapatobulintaskankles,birbynes, skudučius, tipinės kapelos,siekdamosindividualumo,norėdamos išdaugybėsstandartizuotų, išsiskirti kadbūtųišlaikytaaiškikapelos –senosiosarnaujosiostapatybė:„Kaikurios trumentus“, kapelomsA.Baikagrojantys muzikantai, dabartinėms siūlė„vengti eklektikosparenkant ins tokiųansambliųpavadinimų“tuose anksčiauvartotų išsaugojusios tradicinės (folklorinės) kapelos turėtųbūdingus bruožus grįžti prie tuose kraš kaipvieningaivadinti šiuosansamblius(tipineskapelas).Atskiriemsir susitarti, regionams diška kapela,liaudiškosmuzikostautiška kapela irpanašiai.Matyt, reikėtų diskutuoti bentkeletasnaujų:kaimokapela,kaimiškaliau „jau pamiršti,ovietojejųvartojama manierą“ senųjų kaimomuzikantų.<...>galimanetkopijuotijųgriežimo kavimą padėtųiroriginalūsliaudieskūriniai,kuriuoskapelosmuzikantaigalėtųišmoktiiš mentinį muzikavimąirperimtibūdingiausiusjoelementus.Geriau pajaustitradicinįmuzi mentų laikymas,rankųpadėtisirjudesiųforma,garsoišgavimobūdai,tembras“ variantų priklausomainuoatlikėjųskonio,fantazijos,meistriškumo. Labaiskiriasiirinstru išklausos.Muzikuojanto tradiciškaiyragriežiama tradiciškai,taspatskūrinysturi daug asimetrijąirkt.Svarbus„ištaisius“ struktūrinę išnatų, yragriežimas tipinėskapelosbruožas harmonizuota klasikineharmonija,sunaikinusoriginaliąornamentiką,supaprastinusritmą, autentiškaliaudiesmelodija,yratolimafolklorokai griežiama tradicijai,nesjidažniausiai jisneranda:„Tipiniųaspektų jokioryšio kapelųatliekama muzika,netirtaisretais atvejais, Daugeliu kitų iratliekamuosežanruose. autoriusįžvelgiazikavimu. Šįinstrumentuose ryšį mu sutradiciniuliaudiesinstrumentiniu kėlė klausimą,artipinėskaimokapelosturiryšį kaimo kapelųakademinįgrojimą, grojo daugiausiakompozitoriųkūrinius. Todėl A. Baika lyg nutolusiosnuoliaudiesmuzikavimotradicijų.Saviveiklininkai orientavosi įprofesionalių požiūriais. mažiau muzikuojavyresniosios muzikantai“ kartos dicinių savo kraštomuzikantųgrojimas“ masinės informacijospriemonės,radijasirtelevizija.Dėl tovis mažiaubuvo tra vertinamas 274 273 272 275

Pripažįstant, grodavo kadXIX–XXa.pirmojepusėjekartu įvairiausiais instrumentais Tradicinėms kapelomssiūlytanetgigrįžtipriesenųjųregioninių pavadinimų: pastarieji Todėl atgimimometaisstilizuotoskapelosskatintos„studijuotiautentiškąkaimoinstru Pirmiausia, sustiprėjus kapeloskritikuotoskaipperne autentiškumotradicijosvertinimui, Nuosaikesnė irpačiųkapelųspecialistųdėmesiosulaukusikritikaišsakytakeliaiskitais p. 83–84. Auškalnis A. Alenskas V. Min. veik. Tenpat. Baika A.Min. veik. Ten pat.;Kirdienė G.Min. veik. Šilalės rajonoPiliakalnioapylinkės muzikavimotradicijos. 271 . Dėl tointensyvėjant tipiniųkapelųveiklai „vis 272 . 275 .

Kraštotyra ,

Nr. 24, Vilnius, 1990, 274 . 273 . ------

zikai atliktiKaunoradiofone.Jos sudėtisbuvo tokia:2smuikai, klarnetas,trimitas,akordeo profesionalių muzikantų ansamblis – kaimo kapela (vadovas dar Lietuvos Respublikos laikotarpiu.Pavyzdžiui, apie1935–1936metusbuvo sudarytas praktikomis: „Tipinė kaimokapela nėragrynai Tarybų valdžios laikmečiokūdikis.Ji atsirado lektyvų lietuviškumągynėiškeldamijųsąsajassutarpukariususiformavusiomismuzikavimo muziką su internacionalizmo ir tautų draugystės elementais“ nės kaimokapelos,kuriosturėjo „klestinčiosocializmo“„klestinčią“liaudies demonstruoti įtaką kapelųžanro susiformavimui(„buvo kuriamiliaudiesdainųiršokiųansambliai,tipi savitumą“ vengti formalumo, paviršutiniškumo, turėtų padėti atskleisti lietuviško muzikinio mąstymo mo, dirbtinumo“irtautinio„atgimimoprocesas turėtų skatintikaimokapelasirjųvadovus irskirtumus)“ specifiką (bendrumus kapelų orkestrų, arjieatitinkaliaudiesinstrumentų kūriniųypatybes,paskirtį, džiau įvertinti tradicijos muzikuoti3–6žmoniųkolektyvui“ 282 281 280 279 278 277 276 sipiktinimą. Komentuodami šios vizijosvaizdinius minėtojelaidoje,specialistaikalbėjoapie akademiškesne stilizuotaliaudiesmuzikasusijusiems specialistamsšivizijakeliadidžiulįpa alaus kioskeliaisartelevizijosprogramoje „Gero ūpo“.Su folkloro ansambliųjudėjimuar tuviškumo vizija.Ją galimapamatytivasarą laukevykstančiosešventėse irvaržytuvėse su estetinįskonįtenkinančiospramogosaspektas. niosios kartos, labaisvarbuskaimiškąją kultūrą.Kitavertus, netiktautiškumas,betiržiūrovų, ypačvyres renginių vedėjų apranga,kalbosscenoje,scenosapipavidalinimasbeveik visuometnurodo jos. Pavyzdžiui, norsnevisoskapelosdėvidaugiauarmažiaustilizuotustautiniusdrabužius, mūsų muzikinėskultūros išsaugoti“ dalimi“,kurią„verta tipinės kapelos„savo laikuatlikoirgerądarbą –propagavo liaudišką muzikavimąbeitapo anksčiau“ ras, pradėjęsformuotisdaugiauneiprieššimtąmetų.Žinoma, joužuomazgųaptinkamair praktikų įtakakapelųgrojimui: „Kaimokapelos –vėlyviausias lietuviųtautinėsmuzikosžan nas, styginiskontrabosas,didysisbūgnassulėkštėmis“

Galiausiai, išdaliespripažindamifolkloro ansambliųjudėjimopabrėžiamą sovietmečio sceniškumas,dirbtinumas: Kritiškai vertinamas Daugelį kapelų muzikantųirklausytojųžavilinksmo,su„baliais“alumisiejamolie Kapelos daugiausiasuvokiamos kaiptautinės,valstietiškos muzikostradicijųpuoselėto Baika A.Min. veik. Alenskas V. Min. veik. Tenpat. Tenpat. Baika A.Min. veik. Alenskas V. Min. veik. Baika A.Min. veik. 281 278 . Vis bandytaapgintiirsovietmečiu dėltokartu susiformavusiąkapelųtradiciją: . 277 .

276 . Panašiai teigė ir V. Alenskas:„Būtina ati

kapelų „muzikavimenestingascenišku 280 . Pabrėžta irankstesniųmuzikavimo 282 . – Vytautas Klygis) liaudies mu 279 ), kapelų specialistai šių ko ------73 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 74 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 286 285 284 283 kario, sovietmečio Nepriklausomos iratkurtos Lietuvos gaivinimo praktikas,taippatirkitų judėjimą suvokia kaipseniausiąlietuviųetninėsmuzikosgaivinimoformą,vienijančiątarpu kolektyvų vadovai irnariai. das. Visa taikaipsovietmečio „auksoamžių“prisimenatautiniųšokiųirkitųmėgėjųmeno darbdaviaisuteikdavo patalpas,apmokėdavokoncertus, drabužių,kelioniųirkitokiasišlai jiemssąlygasrepetuoti Šokėjai irkoncertuoti. buvoryti išleidžiamiišdarboįrepeticijas ir mėgėjišką meną,gamyklasirkitasorganizacijasragindama steigtišitokiuskolektyvus,suda dėl pomėgiošokti,žavėjimosi tautiniumenu,kiti –dėlpraktiniųpriežasčių. Valdžia skatino dies šokius –puoselėjantystautiniųšokiųkolektyvai. Juose dalyvavo daugybėžmonių –vieni ėmė mažėti ir1970 m.jųlikoapiedvidešimt meninį iratlikimolygį.Dėl S.Skrodenio šiųpriežasčių, nuomone,dainųiršokiųansamblių ovaldžiaspecialiai saviveiklininkams nuolatreikalavo neskubėjokurti, keltisaviveiklininkų samblio kūrinius. Valstybinio ansamblio repertuaras tapo vis sudėtingesnis, kompozitoriai ponuoti irpokeletąrateliųsujungti“ Jis argumentuotastuo,kadtoksšokėjų„skaičiusyrapatogiausiasįvairiems šokiamssukom Dar šokiųkolektyvo 1950 m.buvo dydis: nustatytasirstandartinis 8poros arba16šokėjų. aukštosiose mokyklose,gamyklose,kolūkiuoseįsteigtakeliasdešimtanalogiškųkolektyvų. Pagal J.Švedo vadovaujamo valstybinio dainųiršokiųansambliopavyzdį 1950–1960 m. svajojo ilgusmetus –įklausytojąprabiltisavo kraštomuzikiniudialektu“ ryba pasakodamas apie kapelą „Dubysa“, kraštotyrininkas Jonas Brigys teigia, kad jos vadovo kū kapelųjudėjimoideologijoje regioniškumasdiciją, dabartinėje Pavyzdžiui, laikomasvertybe. kultūra. su sovietmečio menomėgėjųsistema,kaimokapelossiejamossutautine,liaudiška,etnine plojimą iršokimą,rėmimąsi populiariuojuliaudiškumu nuolatantstalostovinčiusparodomąją laidosgirtuoklystę, arkilnojamusbokalus,publikos

Stokojant saviveiklos kūrinių,jiedaugiausiaatlikovalstybinio kolektyvams an skirtų Taip vietoskraštomuzikinętra patnorsetnomuzikologaiirteigia,kadkapelosignoruoja Tad nepaisantganaįvairios atliekamosmuzikosirakivaizdaus pramogiškumoirsąsajų Tautinių šokiųjudėjimoatstovai, kaiprodo tyrimoduomenys,šiandiensavo puoselėjamą Nors dainųiršokiųansambliųsumažėjo, klestėjovienąjųrepertuaro sritį –sceniniusliau Skrodenis S. Barkauskaitė G. Brigys J.Min. veik. J.Min. Šorys veik. – „taivis savo regiono tradicijas parodantys kūriniai. Taigi pasiektatai,apie ką vadovas Folkloras irfolklorizmas Lietuvių tautiniaišokiaidainųšventėse TAUTINIŲ ŠOKIŲKOLEKTYVAI , p. 125. 285 . 286 . , p. 66. 283 . 284 . ------lietuvybę, tautiškumą. Kiekvienu koncertu priminti Lietuvoslietuvybę, tautiškumą. gyventojamsKiekvienu koncertu kas buvome, kas tautiškumo išsaugojimo:„reikėjo išlikti,jautriomismenopriemonėmisžadinti išlaviruoti, džioje jieakcentavo sovietmečiu iškilusią būtinybęprisitaikyti,siekiantsvarbesnio tikslo – prisitaikymas“ ne kokianors(kadirvisaimaža)rezistencinė laikysena,opaprasčiausiaspraktiniskasdienis selėti, odarniamrespublikų būriuišlovinti, josusikūrimoirvėlesnėje istorijojedominavo kad tautiniųšokiųjudėjimovedliu sovietmečiu „nelietuvybeipuo tapęsansamblissukurtas ros sovietizacijos kontrolės forma“, o šio judėjimo tautinės pretenzijos paneigiamos teigiant, „buvo sovietų grupės (pirmiausia tautiniamsšokiams)skirtos valdžios įrankis,tautinėskultū šokių ansamblis„Lietuva“ irjopavyzdžiu steigtimėgėjųansambliaibeitamtikriemsžanrams nimų dėlfolkloro iškreipimo irbendradarbiavimosusovietų valdžia: profesionalus dainųir reikšmei, viešajamediskursepasigirdo šiai etninėsmuzikosgaivinimoformaiišsakomųkalti „Tautinis šokisbuityjepraktiškaijauneegzistuoja. Vienintelis keliasjamgyvuoti –scena“ „tautiškumą“propaguojančius lietuvius.Specialistaipasaulio kultūrų choreografai teigia: 290 289 288 287 miestuose, 58 –regionuose. grindžiamu folklorovertybe ansambliųjudėjimu. muzikos gaivinimoforma,norsneišvengiamai „autentiškumo“ sąveikaujanti suįsitvirtinusiu tautinių šokiųkaipšiosfolkloro stilizacijosformosjudėjimasišlikokaipparalelinėetninės norinčių dalyvauti“ vienikitiemsirvisiišsitenkam. samblių judėjimodiskurse:„tikrainetrukdom Tik kadbūtų buvių nepajutokokiosnorsdiskriminacijosarpriešiškumo,dažnaiaptinkamofolkloro an bliams ir„autentiškamfolkloro atlikimui“,daugelistautiniųšokiųansambliųvadovų irsen ar vokiškąjį okupantą –kasvisdėltomes...“ esame, priversti susimąstytinevienąsavo metomiesčionį,skeptiką,pagaliauirpatįsovietinį

Tautinių šokiųjudėjimoideologaimanėšiektiekkitaip. Nepriklausomybės metųpra Atgimimo irnepriklausomybėslaikotarpiuišauguspolitineifolkloro ansambliųjudėjimo Šiandien Lietuvoje veikia 180 mėgėjų tautinių šokių klektyvų, iš jų 122 dirba didžiuosiuose Atgimimo metaisiratgavusnepriklausomybę,kaisustiprėjo VDU EMGP, A8,b. 55. Ten pat;Aleknaitė-Bieliauskienė R.„Kaipgigražus gražus“. Jurkutė M.Ansamblis„Lietuva“: režimo įrankisirnesėkmė. Einikytė S.Šimtmečio keliu. 288 . 290 . Ne vienas tautinių šokių ansamblis šoko ir „folklorinius“ šokius. Taigi Lietuvos tautiniosceniniošokiošimtmetis 289 Literatūra irmenas Naujasis . Vilnius, 2005,p. 81–86. ž idinys-Aidai dėmes , 19990515. , 2011,Nr. 3. ys folkloro ansam 287 ------. 75 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 76 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 291 7 lentelė.Mėgėjų tautiniųšokiųkolektyvai Lietuvoje 2012 m.duomenimis

17, Nr.17, V-55. Lietuvos liaudieskultūros centro direktoriaus įsakymai20091111,Nr. Marijampolės Druskininkų Kazlų Rūdos Savivaldybė Kaišiadorių Radviliškio Šalčininkų Kalvarijos Klaipėdos Panevėžio Elektrėnų Kretingos Mažeikių Anykščių Ignalinos Akmenės Kėdainių Kupiškio Pakruojo Rokiškio Jurbarko Palangos Raseinių Birštono Joniškio Pasvalio Plungės Pagėgių Jonavos Skuodo Rietavo Lazdijų Alytaus Molėtų Kelmės Šiaulių Kauno Prienų Šakių Biržų Mieste 12 2 – 2 – – 1 2 2 3 – 8 2 2 1 1 1 4 1 3 2 4 2 1 – 2 2 2 2 2 3 2 1 1 3 4 – 5 - Užmiestyje 2 – – – – 2 – – – 1 1 1 – 4 1 – – 1 1 2 1 2 8 – – – – 1 1 1 – – 3 4 5 – 5 – 1 V-72; 20101012,Nr. 291 Iš viso 16 17 4 2 – 3 2 3 1 3 4 1 6 3 – 6 1 – 1 1 3 4 4 2 2 2 1 1 2 5 2 3 2 7 6 6 – 2 3 V-41; 201210 ansamblis ir liaudiškų šokių grupė. Pirmojiansamblis irliaudiškųšokiųgrupė. apibrėžiama kaip„įvairaus amžiausšokėjųgru Skiriamos dvi pagrindinės tautinius šokius šokančių kolektyvų kategorijos: liaudiškų šokių 294 293 292 grupe. galimas skirstymas –pagalpriklausymądainųiršokiųansambliamsarbuvimą savarankiška mažuma, keliantivadovams dideliųrūpesčių daugiausiapapildojauanksčiaušokęžmonės,ovisiškinaujokaiyra tautinių šokiųgrupes ir užauginęvaikus, šoktisugrįžo Atrodo, gausussovietmečiu šiuometu šokęsjaunimo būrys. džiui, Lietuvai atgavusnepriklausomybę,vyresniųjų išaugotodėl,kad,sukūrę grupė šeimas pereinamumas iš esmėsnepastebiamaskitoseetninėsmuzikosgaivinimoformose.Pavyz kolektyvus – toks mingai pereina kolektyvųįkitosamžiausgrupės išvienosamžiausgrupės šokiai. Be to,ilgasšiosetninėsmuzikosgaivinimoformosgyvavimas lėmė,kadjosnariaisėk atlikti šokį. Tokį irpagalšiaskategorijaschoreografų skirstymądarlabiauįtvirtina kuriami nodumas reikalingas pirmiausiatam,kadšokėjaiturėtų vienodasfizinesgalimybesdarniai kur tradicijosperduodamos įkartą. iškartos Tautinių dalyviųamžiausvie šokiųgrupėms kolektyvai,tomi įsuaugusiųjų,mišriusirvaikų kolektyvus;vyraujairidealulaikomimišrūs jaunimo, vyresniųjų irpagyvenusiųjų) vyresniųjų – įšešiaskategorijas(jaunučių,jaunių,jaunuolių, irpagyvenusiųjų), šokiųgrupė tyvai paprastaiskirstomipagalamžių.Šokių ansamblis dalijamasįketurias(vaikų, jaunimo, antroji – kaip irvokalistai)“ pės, kuriomsakompanuojaliaudiškosmuzikosatlikėjai(instrumentininkai

Grupes dar galima skirti ir pagal šokėjų lytį: vyrauja mišrios ir moterų grupės. Dar vienas Grupes grupės. irpagalšokėjųlytį:vyraujamišriosmoterų dargalimaskirti VDU EMGP, A8,b. 55. Rastenienė D. Šokių diena „Lino sakmė“. Pokalbis su L. Kisieliene. Ten pat,p. 5–6. Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai Vilkaviškio Švenčionių Ukmergės Tauragės Visagino Vilniaus Širvintų Širvintų Varėnos Utenos Zarasų Šilutės Iš viso Šilalės Telšių Trakų

„ne mažiau 8 porų arba16dalyvių(merginųgrupės)“ „ne mažiau8porų 122 19 2 2 1 1 1 2 – 2 2 2 2 – 1 293 , p. 5. . Reikia pasakyti,kad kitikolektyvai paprastaiskirs 294 . 58 – – – 1 1 – – 2 2 – – – 4 – Liaudies kultūra 292 . Tautinių šokių kolek , 2007, Nr. 3, p. 19–23; 180 19 2 2 1 2 1 2 2 4 2 2 2 4 1 - - - - - , 77 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 78 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 299 298 297 296 295 torinė muzikataippatlaikytinaetninėsmuzikosjudėjimo dalimi,stilizacijostąsa. Tą teigėir netikLietuvos liaudiesšokiųkolektyvų, bet irdainųšvenčiųįsitvirtinę repertuare, beijųau darbų aršvenčiųsu liaudiesgyvenimo vaizdu“ fragmentais,sutamtikrų autoriniaišokiai, kos tradicijomissiejasimenkiau. Tačiau dėlG.Barkauskaitės minėtosiekio„supažindinti šokius ir savo choreografija muzika su etninės choreografijos bei sukurta ir etninės muzi jie sudarė 29 proc. šiorenginio programos iš jų 26autoriniai kūriniai Jie sudarė net65 proc. 2014 m.dainųšventės Šokių dienos repertuaro: buvo atlikta40šokių, prie šiuolaikinėschoreografijos kūrinių. stilizuotų šokiųmuzika,norsiryrasąsajųsulietuviųetninenemažaikuopriartėja ieškojimamsatliepiantikompozitoriųautorinė plėtojamos, todėlchoregrafų kūrybiniams zikinės kalbos priemones. Tačiau imamos ne tikšokių,betirliaudiesdainųmelodijos,jos damiesi liaudiesmelodikosdermėmisirintonacijomis,taikotradicinesšiuolaikinėsmu grafinių judesiųautentiškumu darbųaršvenčiųliaudies gyvenimo vaizdu, fragmentais,sutamtikrų onesupačiųchoreo niais) nesietinųsuautentiškaislietuviųšokiais. Tokiais kūriniais siekiamasupažindintisu kūrinių, choreografiškai (t. autorinės kūrybos darbuose atsiranda grynai y. judesiais, žings AnotG.Barkauskaitės,bos bruožų. 72,7 1975 m.– ligi58,3 dėjus rengti suŠokių irAnsambliųvakarą kartu dienosprograma išaugoligi40,5 60,6 bet mažiausia 33,3 mažėja: 1950 m.–52,2 kart „Lyginant pagalkūriniųdidėjimoskaičių,lietuviųtautiniųšokiųprocentas sąlyginaikas dainų šventėse. Tačiau jų,kaipirharmonizuotųliaudiesdainų,dainųšventėse ėmėmažėti: šokių liaudiesansamblių Tautiniais šokiais vadinami stilizuoti liaudies šokiai, pokariu

Tas pat pasakytina ir apie stilizuotų liaudies šokių muziką. Kompozitoriai ją kuria rem Stilizuoti liaudiesšokiai,kaipjausakyta,tiriamuojulaikotarpiuįgijodaugautorinėskūry Autoriniai šokiai įsivyravo dainųšvenčių Šokių dienosirAnsambliųvakaro programose. Apanavičius R. Lietuvos dainųšventė „Čiamanonamai“,2014.Šokių diena.Programa. Barkauskaitė G.Kaimokultūros atspindžiaitautiniuosešokiuose. Tenpat. Barkauskaitė G.Lietuviųetniniaiirautoriniaišokiai... proc. proc. proc. , o1994 m.ir1998–net97,4100 dainųšventės Šokių dienos repertuaro, jų santykis 1970 m. dainų šventėje pra visosprogramos kūrinių.1960 m. i pašoktalietuviųtautiniųšokių“ Dienoraštis proc. Nr. 6, p. 13. ir tautiniųšokiųkolektyvųreprtuare, jienuo1950 m.šokamiir , 1980 m.sudarė 55,2 298 proc. . Kaip sakyta, 10 autoriniųšokiųatliktair Ansamblių vakare, “ 297 . ; 1955 m.–44

„kai kuriuose (ypač dabartiniuose) lietuviųchoreo„kai kuriuose(ypačdabartiniuose) Šokių repertuaras 299 . Autoriniai šokiaiviršijatradiciškai stilizuotus 295 šventėje buvoparodytadaugiausiakūrinių, . Tautiniai stilizuotišokiai1965 m.sudarė proc. proc. proc. ; 1960 m.–25,7 , 1985 m.–50

šokių programos užėmė svarbią vietą dainų ir proc. proc. 296 . , 1990 m.– ; 1965 m.– proc. grafų ------, juos padovanot. Ir messutais šokiaiskainuvažiuojam įLatviją –taigijielabaiploja,jiems jau labai gražu. Nes mes su latviais draugaujam. Pamatėm šokių keletą, jie mielai sutiko gerų pasidarom – latviškąšokįkokįpasidarom.kartais Užtenka tąšokįpašoktlatviams –irjiems ima šokti ir kolektyvaikitų tautų šokius: „Užsienietiškų po truputį neprivaloma. Bet mes tas lietuviųautoriųrepertuaras. Tačiau išesmėsatsisakytakitųtautųšokių,norskaikurie blikinių dainųšvenčių repertuarą geriausius šokiuspremijuodavo Kultūros ministerija,jiebuvo įtraukiamiįvietiniųirrespu kūrinius įsigydavo Lietuvos liaudieskultūros dabartinis centras(ikidabarįsigyta489šokiai), įvairių sovietinių respublikų šokių.Nuo 1955 m.kasmetkonkursobūduišrinktusgeriausius vieno išdidžiųjųmiestųstilizuotofolkloro kolektyvo vadovas kūriniai, dažniausiainauji.Dainų šventėje turibūtiatrinkti„panešioti“kūriniai“, dalykų. „Šokių dienosprogramoje (2014 m.dainųšventės – dėstytojai iretninėsmuzikosgaivinimorenginių organizatoriai,norsjienurodė irtaisytinų 2011–2013 m. apklaustistilizuotųšokiųkolektyvųvadovai, specialybės liaudiesinstrumentų 306 305 304 303 302 301 300 scenoje pristatomos polkos, kurios nesiskiria viena nuo kitos, nes šokamos įprastiniu Naujose regionų šokiokompozicijosepasigendamaatskirų savitumoplėtotės.Dažniausiai mina apietokiošokioegzistavimąirneturimainformacijos, kaipšisšokisanksčiaušoktas. remiantis išplėtotufolkloriniušokiu,iršokiai,kainaudojamastikpavadinimas aružuo kolektyvo nariųpasirengimą irfizinesgalimybes keisti tempo,žingsnių,brėžinio iršokioeigosnegalima –reikia rinktisšokius,atitinkančius neigiamai, teigdami,kadkoreguotivertina šokiųarsceniniųkompozicijų, anksčiausukurtų autorinius kūrinius pritaikyti kolektyvo atlikimo galimybėms. Specialistai šitokiusbandymus kolektyvų vadovų iniciatyva. Kaipsavitąvadovų bandymą galimavertinti kūrybinė kūrybą sklaidabuvo kontroliuojama griežtai ir taip neugdytašokių fesionalams, omėgėjųkūrybos buvo patikėtadaugiausiapro galima įžiūrėtivertus, irankstesnėssistemosįtaką, kaikūryba šokius stoka. Jo pagyvenusiųjų šokiųgrupėms ypačtrūksta labai patinka,kadlietuviaijųšokįšoka“

Atgavus nepriklausomybę, toliau šokamas toks pat, tik ideologiškai „neužterštas“, atrink Sovietmečiu tautiniųšokiųkolektyvai šokdavo netiklietuviųliaudies,betirdaugybę Pastaraisiais metais išsiskiria dvi ryškesnės tautinio šokio raidos kryptys: šokiai, sukurti Pastaraisiais šokiai,sukurti tautiniošokioraidoskryptys: metaisišsiskiriadviryškesnės Tačiau tyrimasparodė, kadakivaizdi problema – tautiniųšokiųkolektyvųrepertuaro šimtmetis Mačiulskis V. Nūdienos irproblemos. lietuviųtautinisšokis:plėtros kryptys Tenpat. Tenpat. VDU EMGP, A8,b. 11. VDU EMGP, A8,b. 29,54. Einikytė S.Min. veik. Ten pat,p. 18. 304 . Tokios retumas aiškinamastuo,kad„nevisi gali būtikūrėjais“ kūrybos , p. 71–75. 301 . 302 . 306 . 303 . Nedaugelis vadovų grupių patyskuria E. A. 300 . ) vyraujavienochoreografo Lietuvos tautiniosceniniošokio 305 – polkos . Kita sakė - - - -

79 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 80 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 313 312 311 310 309 308 307 programoje“ televiziją skelbtųiršokiųautorius. Tai irpaskutinėjemoksleiviųšventės šokių kartojosi kėme. Antaikiekmetųnegalimeišsireikalauti, kadperrespublikines šokiųšventes per Vidmantas Mačiulskis: „Okadautoriųdažnaipasmusnepaisoma,lygsutuoirsusitai pavadinimai, nenurodantnuolat besikartojančių) autoriaus.Kaippastebėjochoreografas geriausiu atveju skelbiamišokių(daugeliokolektyvųšokamųtųpačių,todėlrenginiuose vadovailistai, grupių irvienaskitasšokėjas.Per irkitusrenginius festivalius, koncertus choreografusnebuvimo įspūdį,sustiprinatai,kadjuossukūrusius ištiesųžinotikspecia terminas „tautiniaišokiai“.Šokių „liaudiškumo“,t.y. konkretaus žmogausautorystės terminas„stilizuotasfolkloras“;dažniausiaigannereflektuotaimai nežinomas vartojamas kompozicijų.Judėjimeneskiria nuobaletmeisteriųsukurtų arnetdaugu nepopuliarus nuo jų,nemažaišokėjųatliekamusšokiusvadina tiesiogliaudiškaisir„autentiškų“šokių šokiu vadinami jų netikkaimuoseužfiksuotišokiaiirperkurti variantai dijų irdaktaro disertacijų. daugybėpublikacijų –nuostraipsniųikiišsamiųstu probleminis klausimas,kuriamskirta ir būdavo labaigerai“ imdami kažkokiussvečius mesžaisdavom folkloriniusratelius.Ir visiemslabaipatikdavo vakarėlius, metaismesdarydavom sovietmečiu: vakarones, „tarybiniais susitikimusarpri ansamblių judėjimo –politinėsreikšmės, tačiaukaikuriešokiųansambliaijuosšokdavo ir klausomybę dalis kuriuose kolektyvuosešiųšokiųmokymasispasitelkiamaskaipšokėjųmokymoprogramos miestų beimiesteliųšventėms, perkuriasžiūrovus bandomaįtrauktiįaktyviąveiklą „folklorinius“ šokius.Jie laikomipaprastaisirgreitai išmokstamais,tinkavakaronėms ar turi neigiamosįtakosliaudiškošokiožanrui scenoje. Paviršutiniškumas, išorinisblizgesysnevienąkūrėją nuveda lengviausiukeliu,otai dzūkų – greitukė, suvalkiečių – kratytinėirkitosgalėtųšiandienbūtiperkeliamos iršokamos žemaičių kų variantų: –bingerpolka,polkakumbrys, aukštaičių –liuoksėtinė,varytinė, žingsniu. Šokio brėžinys iratlikimostilistikaneišplėtota,ojuktiekdaugyraįvairiausių pol

Tyrimas parodė, kadkaikurietautiniųšokiųkolektyvai šokanetiksceninius,oir Specialistai minėtusšokiųįvardijimo sinonimiškai. terminusdažnaivartoja Tautiniu visadabuvo šiojudėjimo Ir santykistarpsenosiostradicijosirautorinėskūrybos ištikrųjų Mačiulskis V. Min. veik. Einikytė S.Min. veik. VDU EMGP, A8b. 55. Tenpat. VDU EMGP, A8,b. 21. VDU EMGP, A8,b. 11. Tenpat. 309 . Atrodo, šitokiųkolektyvų repertuare folkloriniaišokiaiatsirado tikatgavusnepri 310 313 , turbūtdėlpadidėjusioskitosetninėsmuzikosgaivinimoformos –folkloro . 311 . 307 . 312 . Skirtingai 308 . Kai ------dėl estetiniųmotyvųarjaunystėsnostalgijos. „aukso fondas“ –laikoišbandymąpatyrę geriausitautiniaišokiai –galibūtilabiaupriimtinas „Lietuvos“ repertuarą.dabartinį Vis dėlto paprastiems nariams šio ansamblio vadinamasis poreikį nenutoltinuo„autentikos“.Šiuo metutokios diskusijosypačdažnaikyla,vertinant šokių judėjimospecialistaiatgimimometaisirnepriklausomybėspradžiojedaugkalbėjoapie ansamblių judėjimo reikšmėiškeltos autentiškumo vertybės ta, kad choreografai ir tautinių tiška“ etninemuzikaapskritai)visadabuvo ganįtemptasiraktyviai reflektuojamas. Folkloro reflektuotibet jųirsavo skirtumų nebando. susidaro įspūdis,kadtautiniųšokiųšokėjaisukitomisetninėsmuzikosformomissusiduria, folkloro ansambliųdalyviaisavo požiūriuįtautiniusšokiusnusiteikęganakritiškai.Dažniau Tačiau folkloro ansambliųjudėjimątautiniųšokiųkolektyvųatstovai retai, kritiškaivertina o net „negrabiai“šokamaisšokiais:„Jie ten biškutįpasitūsė –tiefolkloriniaišokeliaitokie“ tentiškus“ folkloro ansambliųšokiustautiniųšokiųkolektyvųnariaivadina paprastaisar 316 315 314 šimtmečius brandintaitautineikultūros istorijai“ nemažaižalos šiuolaikinių idėjų,ieškojimųireksperimentųlabirintuose, otaigalipadaryti blis „Lietuva“. Ne vienądešimtmetį„puoselėjęstautinękultūrą,šiandienjisyrapasiklydęs Taip eksperimentųtampaansam šiųdienųkūrybinių patpaaiškėjo,kadvienuryškiausių kultūra,randasinaujųidėjų,atsispindinčiųkūryboje“. nė irjostarpusaviosantykiai,turtėja ta paliekasavitąistoriją,kuriąprivalome išsaugotiirpratęsti.Natūralu, kadkeičiasivisuome liaudiško šokionuojoilgaamžės istorijosiršaknų.Kiekvienasšimtmetis,atskiražmoniųkar išlaikyti savo žanro savitumąprivalome nepamiršti,kadnaujiieškojimai neturinutolinti nepaisymas daro didelęžaląliaudiškošokiožanro savitumui.Pateikėjų nuomone,„siekdami jaunimui“.Pastebėtaperteikti irtai,kadtariamasliaudiškošokiošiuolaikinimastradicijų kadvisatai„mesprivalomekultūrinė irestetinėvertybė, išsaugoti, brangintiirvisapusiškai savo temomis,atsiradodaugnaujųchoreografų aukštų puspirščių,skurdaus kostiumoirnetinkamojodėvėjimo. Programos tapoįvairesnės nebūdingoperdėtošokio kultūra.Atsisakoma šiamžanrui manieringumo,kojųtempimo,

Atgavus nepriklausomybę,augatautiniųšokiųkolektyvųatlikimotechnikairpatitautinio Iš tiesųšiosetninėsmuzikosgaivinimoformossantykissu„autentiškais“šokiais(ir„auten Taip pasirodymuose pervietos pat nemažairenginiusbendruose iršventes matomus „au Tyrimo palikimasyradidelė duomenimis,pradėtataippatsuvokti, kadliaudieskūrybos Tenpat. Mačiulskis V. Min. veik. VDU EMGP, A8,b. 29. 315 316 . . 314 - - - - - .

81 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 82 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 321 320 319 318 317 mai irLietuvos liaudieskultūros centrasbeirajonųkultūros skyriaikontroliavo kolektyvų kategorijas. Pagal pasirengimą ansambliai gaunair šokiųatlikimąperperžiūras šiai šventei, jaiskirtų daugelyjeLietuvojearo vykstančiųšiožanro dalįir nuolatkartojasi ansambliųfestivalių. Kiek praktikas išsakorečiau. sunkumais,teigiamąpožiūrįįsovietmečioo pastarieji,norsirpiktindamiesidabartiniais visur žaliašviesauždegta. Nuo gamybostave nuima,jeigureikia konkursui“ pasiruošt „dėmesį žmogui“(„Buvo žmogum.Jeigu rūpestis tudalyvauji, taitauvisossąlygossudarytos, panašios, ofolkloro ansambliainuojųskiriasi.Pirmieji itinakcentuoja sovietmečiu buvus mečiu kaipmenomėgėjųkolektyvai institucionalizuotitautiniųšokiųansambliaiirkapelos kolektyvų vadovai irjųnariai,šoktipradėjędarikinepriklausomybės.Šiuo požiūriusoviet net užsiimtifizine veikla. mėgis šokti („visągyvenimą mėgau šokti“ kapelų) muzika,kuriprimenakaimą,tėviškę,gegužines tautinių šokiųkolektyvai rė, kai kurie nariai anksčiau ar vėliau prisidėjo prie naujai susib darbo laikosąskaita. Vis dėltoyraišlikusiųilgąistorijąturinčiųgrupių išgyvenę darbdaviaiatsisakėšiųkolektyvųirnebetoleravo darbuotojųmeninėssaviveiklos pakitusiu darbdaviųpožiūriuįdarbuotojusirmėgėjųmenokolektyvųveiklą. Sunkmečius jusiais ekonominiaissunkumaisirjuosišlaikiusiųdarbdaviųbankrotais, reorganizacijomis, tuodavo irkoncertuodavo. esmės buvo profesionalūs, t.y. jųnariaikaipįmonėsdarbuotojaigaudavo atlyginimą,repe mą, reikalingą vadovų atlyginimams,drabužiams,išvykomsirpan.,okaikuriekolektyvai iš Šios įmonės ir įstaigos suteikdavo patalpasrepeticijoms, užtikrindavo gangausų finansavi priklausė menomėgėjųsistemaiirveikė kaipkultūros namų,įmoniųirįstaigųkolektyvai. sovietmečiuKaip irkitųetninėsmuzikosgaivinimoformųkolektyvai, tautinių šokiųgrupės

Šiuos pokyčius,lygindamisovietmetįir Šiuo metutautiniaišokiaidaugiausiašokamidėlto,kadpatinkaliaudiška(pavyzdžiui, Atgavus nepriklausomybę, tautinių šokių ansambliai susidūrė su jauanksčiauprasidė Apžiūras rengę sovietmečiu namai, vėliau veikę Liaudies kūrybos Vienas svarbiausių tautinių šokiųkolektyvųrenginių irveiklos tikslų –dainųšventė. VDU EMGP, A8,b. 29. Tenpat. Tenpat. VDU EMGP, A8,b. 13. VDU EMGP, A8,b. 11. vienos dainųšventės privalomi šokiaisudaro benesvarbiausią šiųkolektyvų repertu veikia universitetų daugelyjekultūros irpan. centrų, Veiklos ypatumai 319 nepriklausomybės laikus,benelabiausiaipabrėžia ), koncertinės kelionės ), koncertinės 318 . Svarbi šokėjųmotyvacija – po ūrusių ansamblių. Šiandien 320 , poreikis bendrautiar – Liaudies meno rū 317 . Dalis jųatsikū 321 ), ------į

išsilavinimą turinčiųvadovų. Anksčiaušvietimoirkultūros institucijosešokiųkolektyvams kolektyvams, palygintisufolkloro ansambliaisarkapelomis,vadovauja daugiausiaspecialų Tyrimas parodė, kadšiosįmenomėgėjųsistemąįtrauktosetninėsmuzikosgaivinimoformos kulteto Choreografijos katedroje, čiapradėtosnetgibaletmeisteriųmagistrantūros studijos. tuometėje Telšių kultūros mokykloje(dabar – Telšių kolegija). tuvos iriškelta į Klaipėdą valstybinės konservatorijos katedra, joje pradėti rengti baletmeisteriai pedagogai. Ši katedra1971 vadovai. Vilniaus valstybiniame pedagoginiameinstitute1967 m.įkuriamaChoreografijos choreografijos įkurtas skyrius,kuriamepradėti servatorija) rengti profesionalūs šokiųgrupių vėliau – Klaipėdoje.1958m.tuometėje Vilniaus kultūros mokykloje(dabar – Vilniaus kon (Vilniuje, Trakuose, Kaune,Zarasuose, Alytuje),nuo1963 m.dudešimtmečiusKretingoje, dainųšventėsrai vykdavo metus)vasarą kasmet(išskyrus išpradži meną irtoliaukoordinuoja Liaudieskultūros centras. repertuarą 323 322 šokančiuosius. Tokių kolektyvų,deja,nėra daug Jų galiturėti kuriosegausu narių,galinčiųpakeisti tik jaunųšokėjųkolektyvai arbagrupės, juos galimaatpažintidaugiausianeišrepertuaro, otikišjųsavitųtautiniųdrabužių. ir su žiūrovais bendrauja mažiausiai. Šokėjų kolektyvai vienas nuo kito dažniausiai skiriasi ir verbališkai arkitaiptiesiogiaiprisistato kitomis etninėsmuzikosgaivinimoformomis,grupės savo lyginantsu šokiusšokanevienąpokito,omainydamasigrupė sukitomisgrupėmis), pasirodymo ir nenuoseklaus (t. šokėjų y.grupių tad dėl to ir dėl nepertraukiamo kiekviena dovanojimo ceremonija. Jokių pasirodymų nebūna, šokiųirgrupių tarpatskirų pertraukėlių renginys,šokėjų grupių vadovų pradedamasvedėjų įžanginekalbairbaigiamasgrupių ap keičia kitagrupė. Visa 2–3valandų festivalio besikeičiančių programa – nepertraukiamas pagal muziką iš užkulisių įžengia į sceną; šokiui pasibaigus lygiai taip pat ją palieka ir juos (paprastai 2–4)šokius.Suskambus šokėjaišokdamiartiesiogjudėdami įrašui,vienosgrupės festivaliai, skambantmuzikos įrašams, jos atliekapokelis kuriuosedalyvauja 5–10grupių; renginiuose, savo žanro festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Tipiška forma koncertavimo Tautinių irpan.), įstaigų,kuriomspriklauso(kultūros šokiųkolektyvai centrų koncertuoja išsilavinimą turinčiųvadovų. vadovavo daugiausia praktikai, dabar Lietuvoje dirbadaugiau nei 500aukštąjįchoreografijos

Tautinių šokiųkolektyvųvadovai šiandienrengiami Klaipėdosuniversiteto Menų fa Nuo 1953 m.pradėtirengti respublikiniai vadovams. seminaraišokiųgrupių Semina Šitokie pasirodymai irilgafestivalių programa reikalauja daugfiziniųjėgųirištvermės. VDU EMGP, A8,b. 54. Einikytė S.Min. veik. iratlikimolygį.Atgavus nepriklausomybę,tautiniųšokiųansamblius kaipmėgėjų Sklaidos formos 323 . Be to,įvienądienąvykstančiusfestivalius 322 . Choreografus 1975 ų m. prijungtaprieLie įvairiuose miestuose m. imta rengti – - - - - -

83 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA 84 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 328 327 326 325 324 šio renginio žiūrovų patysšokaar yra anksčiaušokętautiniusšokius dienos žiūrovų nuomonėstyrimas,atskleidęs,kadvisuomėnėsdėmesįlemiairtai,jogpusė nors šisrenginys sulaukiadaugvisuomenėsdėmesio,iškalbingasyraG.Barkauskaitės Šokių tautiniųšokiųkolektyvo dydį.masiniam atlikimuiprincipainulėmėirstandartinį Be to, ansambliai gauna ir kategorijas. Kaip tik dėl šios šventės 1950 kolektyvų festivalių. Pagal pasirengimą šokiųatlikimąperperžiūras šiaišventei, jaiskirtų sią ansambliųrepertuaro daugelyjeLietuvoje vykstančiųšiožanro dalįirnuolatkartojasi atlieka ilgasprogramas arrengia kuriuosepasirodo 1–2šokėjųgrupės. koncertus, irankstesniusnarius) Lietuvoje, suburiančiuosedabartinius didelių kolektyvųkoncertuose „Verdenė“šokių grupės rengiamas „Senjorų apvalcius“ jos universiteto dainųiršokiųansamblis„Šviesa“), Panevėžio tautinių rūmų bendruomenių festivalis „Linksminkimos“(nuo2003 m.rengiadžiui, studentųgrupių Lietuvos edukologi „Gaudeamus“ (nuo1956 m.rengiamas Lietuvoje, LatvijojeirEstijoje). 2002 m. rengia Lietuvos liaudieskultūros centras),Baltijos šaliųdainųiršokiųfestivalis rengia Lietuvos liaudieskultūros centras), vyresniųjų konkursas„Iš grupių aplinkui“(nuo gia Lietuvos konkursas„Kadagys“ (nuo1995 m. liaudieskultūros centras),jaunimogrupių irpavadinimą gavęs ataskaitiniųkoncertų 1976 m. vykusiųvaikų 1986 m.;ren šokiųgrupių liaudies kultūros centras), vaikųkonkursas „Aguonėlė“ (išaugęs iš nuo ir moksleivių grupių vyresnių konkursas ir „Porapagyvenusių grupių už poros“ (nuo 1969 vietos iniciatyva rengiamų festivalių: konkursas-festivalis „Klumpakojis“,jaunimo,merginų, dalyviai, dažniausiaidėvitautiniusdrabužius,norspasitaikoirišimčių stilizuotais ornamentaispapuoštasfestivalių emblemas.Renginių vedėjai, kaipšokėjaiirkiti tautiškumo,liaudiškumo įspūdį.Čiadaugiausiagalimapamatytitik koracijomis, perteikia kapelos gyvai atliekamąmuziką dainų ir šokių ansambliai – tuomet per renginį dalisšokiųšokamapagal įrašus, dalis – pagal neatsibostų žiūrovams paprastai sukviečiamadaugkolektyvų,kuriųbendraspasirodymas turibūtineperilgas,kad

Daugelis vietosdidesnių,ilgesnęistorijąturinčiųkolektyvųrengia savo festivalius: pavyz Lietuvoje vykstadaugkasmetiniųarkaskeleriusmetusorganizuojamųrespublikinių ir Festivalių vaizdinė simbolikaganakukliai,palygintisugausiomiskapelųrenginių de bendradarbiaujasukapelomisarbafestivalyje dalyvauja tautiniųšokiųgrupės Kartais Pagrindinis renginys – dainųšventė. Šiai šventei rengiami šokiaisudaro benesvarbiau Šokių kolektyvai ganretai (nebentkaikuriuoseužsieniofestivaliuose arjubiliejiniuose Barkauskaitė G. VDU EMGP, A8,b. 29. VDU EMGP, A17,b. 163 VDU EMGP, A17,b. 157,163–164. VDU EMGP, A8,b. 55. Lietuvių tautiniaišokiaidainųšventėse 324 . – 164. 325 . , p. 66. 327 . m. nustatyti šokio pritaikymo 328 326 . . m. rengia Lietuvos - - - - - kurie vadovai ypačpasigenda„Lietuvos“ arkitųansambliųatliekamų„auksofondo“šokių įrašų talpykloje Turbūt irvaizdo dėlbrangumonepopuliarūs įrašai. Vis dėltointernete(pirmiausiavaizdo priešingaineikitųetninėsmuzikosgaivintojųkolektyvai, neleidžiasavogrupės, garsoįrašų. atliekavienąšokį. itindarniaikartu dainavimo iršokio,kaidaugybėgrupių Lietuvos Bent dainųšventės išdaliesšiosšventės – bruožų. įspūdispasiekiamasdėl masinio masinis dalyvavimas yravienasdidžiausiąįspūdįdarančiųsvarbiausio judėjimorenginio – jančiąją muzikos kultūrą. Šio judėjimo idealas profesionalūs baletmeisteriai. judėjime labai svarbus šokiųkompozicijas profesionalumaspaprastai kuria ir virtuoziškumas: kuriuos būtųgalimažiūrovams rodyti scenojearatvirose aikštėseperdainųšventes. Šiame įspūdingusmenoreginius,ir siekiapagaljįpagerintipaprastąliaudiesšokį,kadsukurtų kultūrai.Šiųmuzikos gaivinimokoncertinei šokiųkūrėjai vadovaujasi klasikiniošokioidealu 329 nėra, kadmesgalėtumejuospasiimtiiršokti.Knygoseaprašymųyra,oįrašųnėra“ įrašų: „labai didelis trukdys

Tyrimas Tautinių šokiųjudėjimo(irstilizuotosmuzikosapskritai)aspektaiatskleidžiairdalyvau Sprendžiant iš viešų pasirodymų, tautinių šokių judėjimas akivaizdžiai etninės priskirtinas VDU EMGP, A8,b. 55.

taip patatskleidė,kad www.youtube.com – įrašai. „Lietuvos“ ansamblio ar apskritai tų aukso fondo įrašų

) galima rasti mėgėjiškų pasirodymų fragmentų įrašų. Kai dėl puoselėjamosavitomeno –šokiopobūdžiošokių – dainuojanti, šokanti ir grojanti Lietuva, ir 329 . - 85 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS

JUDĖJIMO SKLAIDA

Folkloro ansamblių judėjimo pradžia siejama su platesnio pobūdžio XX a. 7 dešimtmečiu prasidėjusiu akademinio jaunimo kraštotyriniu sąjūdžiu. Grupelė įvairių specialybių studen- tų, vadovaujami folkloristo Norberto Vėliaus, 1963 m. surengė pirmąją kompleksinę ekspe- diciją, kurioje buvo ne tik renkami etninės kultūros ir folkloro duomenys, bet ir mokomasi dainų, šokių ir žaidimų. Vėliau surengta daugybė šitokių ekspedicijų, jų dalyvių skaičius perkopdavo netgi šimtą. Kasmet į kraštotyros veiklą įsitraukdavo vis daugiau Vilniaus universiteto studentų ir dėstytojų. Tirti Lietuvos kaimo bendruomenių 1970 ir 1971 m. išvy- ko apie 150 įvairių specialybių studentų ir dėstytojų grupės330. Ekspedicijos tapo netrukus visoje Lietuvoje įsisteigusių folkloro ansamblių veiklos dalimi, nes kolektyvai surinkdavo kraštotyros medžiagą ir iš pateikėjų mokėsi dainų, šokių, žaidimų ir instrumentinės muzikos atlikimo. Šiandien folkloro ansamblių ekspedicijos yra gana retas reiškinys, bet ekspedicijų patirtis, jose surinkta ir dabartiniame ansamblių repertuare naudojama medžiaga ir iki šiol suvokiama kaip kolektyvo „rimtumo“ ženklas. Žvilgsnis į tradicinę sodžiaus kultūrą XX a. 7 dešimtmečiu nebuvo atsitiktinis. Iš visų Baltijos šalių po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo mažiausiai industrializuota ir diduma jos gyventojų gyveno kaime. Mieste daugiau žmonių apsigyveno XX a. pabaigoje, šiandien kaime ir atokiose kaimiškose vietovėse gyvena tik apie trečdalis žmonių331. Tad dauguma į kraštotyros veiklą įsitraukusių studentų, studijavusių XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 de- šimtmečio pradžioje, dar buvo išlaikę glaudžius ryšius su tradicine kaimo kultūra. Folkloro ir etninės muzikos „autentiškumui“ paskatą davė panašus kitų Europos tautų sąjūdis, taip pat XX a. 7 dešimtmečiu pradėti rengti folkloro festivaliai, kuriuose būdavo atliekama ne tik stilizuota, bet ir autentiška etninė muzika332. Žvilgsnį į tautiškumą tuo de- šimtmečiu nukreipė ir Lietuvos menininkai. Po 1965 m. jaunesnės kartos rašytojai „turėjo kategorišką nuostatą, kad svarbiausia yra tautinės ir bendražmogiškosios vertybės“333. „Fol-

330 Šmidchens G. Folklorism Revisited. Dundes A. (ed.). Folklore: Critical Concepts, vol. I. Abingdon, New York, 2005, p. 319–338. 331 Jasaitis J. Užmiesčio raidos klausimai. Vilnius, 2014, p. 5. 332 Ronström O. Concerts and festivals... 333 Trumpa lietuvių literatūros istorija. Vilnius, 2014, p. 68. ministerijos Profesionalaus irmėgėjųmenoskyriaus,Liaudies kultūros centro, Vilniaus etni turinčių žmonių,nuolatosprižiūrima,globojamaoficialių valstybinių institucijų(Kultūros vačių, tiekdiplomuotųkultūros darbuotojų,oneretai iretninėskultūros specialistųstatusą kaip tikslingaiorganizuotairganageraikoordinuojamavertinamas veikla, vykdoma tiekpri gyvavimas Lietuvoje, savo ištakosebuvęs tikneformalusjudėjimas,šiuometugalėtųbūti įvairią valdžiosginiuose, peržiūrose irpatirti institucijųkontrolę. „Folklorinių ansamblių patalpas repeticijoms iratlyginimąansambliovadovui, – būtinybędalyvauti kitavertus ren mos dalimi. Tai reiškė, išlaidoms, galimybesgautilėšųdrabužiams,transporto vienavertus, priklausyti valstybinei menomėgėjųsistemai.Dauguma folkloro ansambliųtapošiossiste turėjo norinčiosneprofesionalių menininkųiratlikėjųgrupės tiką visosviešaikoncertuoti logizuotos „liaudieskultūros“ vizijai.Padaugėjus folkloro ansamblių,pagalsovietmečio prak dalis, siūlantialternatyvą sovietinėje menomėgėjųsistemojepuoselėjamaistilizuotosirideo folkloro tradicijųstiprumo“ samblių lygisveikiamas irkonteksto,pavyzdžiui, jislabaipriklausėirpriklausonuostilizuoto klorinis judėjimasįvairiuose kraštuoseformavosi nevienulaikuirnevienodai.Folkloro an 336 335 334 205 –užmiesčiovietovėse.ir rajonųcentruose, jos sistemojeišvisoveikia 355folkloro kolektyvai, išjų150įsikūrę didžiuosiuosemiestuose kaitą, varžymosi aplinkosatsiradimą), ideologijosirveiklos pokyčius. veiklos ne tikjudėjimokiekybiniusirgeografiniopaplitimo, betirsklaidos(koncertinės matomos 1985,1988,1990,2000ir2005m. paribyje. vaujantys peržiūrose,nesiekiantyskategorijųirpan.,tačiaušitaipatsiduriantysjudėjimo mybės irsujasusijusiųpareigų irimančiųveikti kaipnepriklausomikolektyvai, nedaly tam tikraspareigas. Tiesa, vengiančių tokiospriklauso XXIa.pradžioje atsirandagrupių, veikia kaiptikšitaip, dėltojiegaunabentjaunemokamas patalpasrepeticijoms irdrauge namų, įmonių, įstaigų kolektyvai. Atgavus nepriklausomybę, daugelis folkloro ansamblių nės veiklos centro ir t.t.)“

Folkloro ansambliaiišpradžiųveikė daugiausiakaipneformaliojo kultūriniojudėjimo Lietuvos liaudies kultūros centro duomenimis,Lietuvos Respublikos kultūros ministeri A. Zabielienės duomenimis,ypačstipriosįsitraukimoįfolkloro ansambliųveiklą bangos Kaip irkitimenomėgėjųkolektyvai, folkloro ansambliaiprivalėjo veikti kaipkultūros Zabielienė A. Stundžienė B.Min. veik. Ambrazevičius R.Folkloro ansambliųsavitumaietnografiniuose regionuose. Folkloro Lietuvoje ansambliai dabartinėje 335 334 . . 336 , p. 150–154, Folkloro ansambliųskaičiausaugimaslėmė ------87 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 88 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 337 8 lentelė.Lietuvos miestųiružmiesčiovietovių folkloro ansambliai

Nr. V-55. Lietuvos liaudieskultūros centro direktoriaus įsakymai20091111,Nr. Marijampolės Druskininkų Kazlų Rūdos Savivaldybė Kaišiadorių Radviliškio Šalčininkų Kalvarijos Klaipėdos Panevėžio Elektrėnų Kretingos Mažeikių Anykščių Ignalinos Akmenės Kėdainių Kupiškio Pakruojo Rokiškio Jurbarko Palangos Raseinių Birštono Joniškio Pasvalio Plungės Pagėgių Jonavos Skuodo Rietavo Lazdijų Alytaus Molėtų Kelmės Šiaulių Kauno Prienų Šilalės Šakių Biržų Mieste 11 10 1 7 – 1 1 3 – 2 1 3 1 1 5 1 1 1 5 2 3 3 1 1 2 5 2 1 1 5 1 1 1 1 4 2 1 1 1 – Užmiestyje 10 13 10 18 3 1 5 – – – 6 – 7 1 1 – 5 2 1 – 2 2 5 3 4 8 – 3 – – 5 1 3 5 5 4 4 2 1 4 V-72; 20101012,Nr. 337

Iš viso V-41; 2012 1017, 11 20 13 13 16 28 8 2 6 1 1 4 8 1 8 1 2 – 6 3 4 – 4 3 8 4 5 1 4 1 5 7 4 4 6 6 9 4 2 5 didelė folkloro ansambliųdalis –net75kolektyvai – susitelkę5didžiausiuosemiestuose, iratokesnesužmiesčiovietoves.tuvos miestus,rajonųcentrus Taip patakivaizdu, kad Folkloro ansambliųsklaidarodo, kadšiųkolektyvųveikla aprėpia visusdidžiuosius Lie provinciją irtenįkūrė savo ansamblius. miningų disciplinų mokslininkais, toliau dalyvaujančiais ansambliuose, kiti išvyko dirbti į juo susiedavo tolesnįgyvenimą: vieni jų taponet etnologijos, etnomuzikologijos ir kitų gi betirgana glaudžiaisu ansamblius atėjusiųstudentų dažnainetiksusidomėdavo folkloru, miestų – Vilniaus, Kauno,Klaipėdos –ansambliai,veikę prieuniversitetų. Daugelis įšiuos Tą susidaro įvertinus įspūdis,kadpatiesjudėjimo formavimuisisvarbiausi buvo didžiųjų sąveikos iridėjųsklaida. betirniekuoneišsiskiriančių –ryšiai, ansamblių – netik„gerųjų“, poveikiu kitiemskolektyvams nuostatas. irpastangomssuprasti judėjimovertintojų „pirminio“) folkloro ansambliams.Šie ansambliai,bejokiosabejonės,svarbūs savo patirties (pirmiausia vadinamojo garsiausiems, „geriausiems“, „vertingiausiems“ mesys buvo skirtas Nuo patfolkloro dė ansambliųjudėjimopradžiosbenedidžiausiastyrinėtojųirvertintojų administracine pertvarka nesutapo. nuodidesniųrajonų,todėlirfolkloro ansambliųpasiskirstymasgreičiausiaiatskirtos su Lietuvoje, etninėsudėtis,taippattai,kadkaikuriossavivaldybės palygintinesenaibuvo galėjolemtiiršiųsavivaldybiųtolygią sklaidą,bekitųpriežasčių, gyventojų, ypačpietryčių jų nėra savivaldybiųužmiesčio vietovėse. centruose, Ansamblių minėtose savivaldybėse ne dybėse – Elektrėnų, Ignalinos, Molėtų, Pagėgių irUtenos – folkloro kolektyvai veikia tik o 3 savivaldybėse, Rietavo, Šalčininkų ir Visagino, šių ansamblių visiškai nėra, 5savival Vis dėlto,kaiprodo atliktastyrimas,judėjimui geriausuprastikurkassvarbesni yrapačių Vilkaviškio Švenčionių Ukmergės Tauragės Visagino Vilniaus Širvintų Širvintų Varėnos Utenos Zarasų Šilutės Iš viso Telšių Trakų 150 42 Autentiškumo paieškos 5 – 2 1 3 2 1 3 1 1 2 2 205 13 21 – 1 3 – 4 2 4 1 5 4 3 355 18 43 22 – 5 3 6 3 7 2 6 6 5 - - - - - 89 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 90 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 342 341 340 339 338 mų buvo ir patiesfolkloro ansamblioapibūdinimas.Iš pirmožvilgsnio,bentjaužmonėms, tradicijos dalisyra„vertinga“. miestesulauktaspripažinimaskaimožmonėmsdaraiškiauparodė, kurijų o koncertuojant ir etninėsmuzikosmedžiagos,galėjoįprogramas kūrinius, selektyviaiatrinkti„vertingus“ ma Petrušytė Vilniaus universitete studijavusilietuviųkalbą irliteratūrąšiokaimobibliotekosvedėja Ro silavinę šviesuoliai (Marcinkonių kaimo ansamblį subūrė ir vadovauti ėmėsi neakivaizdžiai kraštotyrininkas Adolfas Navarackas džiui, garsusisŽiūrų kaimoansamblissusikūrė tikpoto,kaišiokaimodainininkus„atrado“ paskatindavokus „atrasdavo“ folklorątosevietovėse irkoncertuoti rinkęmiestiečiai(pavyz steigėsimiestoansambliųpavyzdžiu etnografiniai) ansambliaiištikrųjų etnografiniai ansambliai. Folkloro ansambliųjudėjimo veikėjai pripažįsta,kadkaimo(arba visiškaiarbabeveik atitinkažanropertuaras reikalavimus šaltiniųbeiatlikimopožiūriu“ iratlikimu:„Apskritaiansamblių repertuaru tik50 proc. Žemaitijos regiono kolektyvųre kultūros centro atsakingadarbuotoja Vida Šatkauskienė piktinosiŽemaitijos regioninių sampratų. Šitokį požiūrįgeriausiaiatskleidžia pavyzdys, kaidar1989 m.Lietuvos liaudies kantys miesto,t.y. keliamųreikalavimų, kontroliuojančių centrų, nepaisantysnusistovėjusių pradžioje buvo kaipesąnekokybiškai atliekantysfolklorą,neatitin nepagrįstainuvertinami pirmumo deklaravimopraktikojedaugumaLietuvosvertybinio kaimoansamblių judėjimo įteisintą, „teisingą“kaimovizijąirperduoda jąkaimui. Todėl „pirminiofolkloro“ ansamblių ologijoje irdaugelyjemokslininkųdarbųatskleidžiatamtikrąparadoksą:miestasesąkuria šiįtaka irkaimo„pirminiofolkloro“vertus, iškėlimasjudėjimoide ansambliųvertybinis kad panašią„miesto“įtakąpradžiojepatyrė irEuropos kraštųfolkloro judėjimai Lietuvoje XXa.7dešimtmečiuvisiškainestebina.Užsienio šaliųtyrinėtojaitaippatpažymi, vietoje pripažįstamąautoritetą,formavo vietiniofolkloro reprezentaciją. traukti vyresnius žmones –„pirminiofolkloro“ atstovus ir, turėdami suteiktąir šiųcentrų galia: studentaidažnaipaskatinoįansambliusįsi „transliuojama“ įteisinantišių„centrų“ panašių kolektyvųieškojogrįžę arpersikėlęįprovinciją. Per šiuosstudentusbuvo iryra ansambliųnariųįfolkloro ansambliųjudėjimąįsiliejostudijųmetais,ovėliaudabartinių kokiaislaikytinituomečiaifolklorotų, sakytume,folkloro, kolektyvai: „centruose“, nemažai

Miestų įtakaetninėsmuzikosirfolkloro gaivinimojudėjimui folkloriniojudėjimocentrų Svarbiausia daugelioansambliųdalyviųfolkloro mokyklabuvo veikla šiųdidžiųjųmies Nuo patfolkloro ansambliųjudėjimopradžiosvienuaktualiausiųirneaiškiausiųklausi Taip patakivaizdu, kadmiestoįtakosneišvengė nettometovadinamieji „gerieji“kaimo 2000, p. 407–408. Serenčikienė J.Min. veik. Trinkūnas J.Min. veik. Ambrazevičius R.,KaraškaA.,Šatkauskienė V. Folkloriniai ansambliai. Šatkauskienė V. Rajonųfolkloro ansambliai... Ronström O.Min. veik. 342 ). Miestiečiai, turėdami nepalyginti daugiau perekspedicijas surinkto folkloro 341 ); kiturkaimožmonesįansamblįsubūrė miestepra Muzikos enciklopedija 340 . Vienur daininin . Vienur , t.I. Vilnius, 338 . Kita 339 . ------mokyklinio teatro irmiestošvenčių praktikose.Šie autoriaipriefolkloro ansambliųjudė atsiradus XIXa.pradžioje Vakarų Europoje, jųapraiškųįžiūrijauXVI–XVIIIa.Lietuvos (vaikų, jaunimo,pagyvenusių žmonių,mišrių). tinį, tamtikro irpagaldalyvius žanro, folklorą,jietaippatgaliskirtis pavyzdžiui, sutartinių) Lietuvos regionų (choreografinį, muzikinįfolklorą,kiti –vienosrūšies vokalinį, instrumen kloro vienijųatliekavienokrašto (paprastaigimtojo)arvisų ansambliaibūnalabaiįvairūs: veiklą etnologiniupožiūriu,išesmėslaikosiirA.Zabielienė ypatybes, pavaizduoti istorinęaplinką“ regiono tautos,etninėsgrupės, muzikavimo,vaidybos,mos „perteikti tarmės,apdaro, tipažo dojančios papročių, apeigų,liaudiesdailės,architektūros, kraštovaizdžio elementus,siekda kos, liaudiesteatro irchoreografijos spektakliuose, vakaronėse kūrinius“,koncertuose, nau muzikos,pasakojamosiostautosa atliekančias„liaudiesvokalinės irinstrumentinės grupes, ka ir V. Šatkauskienė folkloro ansambliusapibūdinakaipbetkokiasmėgėjųarprofesionalų aiški. Tačiau Rytis autoriaijąapibrėžia įvairūs ganaskirtingai. Karaš Ambrazevičius, Arvydas susijusiems suetninėskultūros gaivinimu,sąvoka „folkloro ansamblis“atrodė lygirsavaime 345 344 343 etnomuzikosansambliu, folkloro klubu, etnokultūrosgrupe, klubu,dainosfolkloro džiui, daugelisjųsakoesantys folkloro /folkloriniaiansambliai,kaikuriepasivadina folkloro blių veiklos, jųveiklos motyvacijos, juolabiau,nuodugniauanalizuotipatįjudėjimą. nei kaikuriosekitosešalyse. gaivinimo praktikos –vientiso Vakarų netgianksčiau kultūros judėjimodalis,ėmusiryškėti esminių pokyčių vykęsirvykstantisjudėjimas,turintisilgąistoriją,oLietuvos irprieštarų Liaudies, arba dar kitaip etninės muzikos, gaivinimas tada atrodo kaip vientisas, be jokių tiesų vadovavosi panašia motyvacija irvisigaivintojaidarė tąpatį –puoselėjoetninęmuziką. gaivinimo formųyraišdaliesteisingastuo,kadLietuvoje etninėsmuzikosgaivinimasiš atliekančiasįvairius liaudiesmenokūrinius.Folklorogrupes, ansambliųprišliejimaspriekitų blius paliekanuošalyje. XXa.pradžioskanklių,skudučiųansam taip patįtraukiakaikuriaspostfolkloro grupes, A. Zabielienė, neginčijairįfolkloro norsminėtosterminovartosenos ansambliosampratą stilizuotofolkloro dainųiršokiųansamblius. formas, išskyrus Tačiau pastebėtina, kad „folkloro ansamblis“aprėpia išesmėsvisaslietuviųetninės/liaudiesmuzikosgaivinimo net XX a.pabaigos–XXIpradžiospostfolkloro grupes jimo priskiriairXXa.pradžioskanklių,skudučiųansamblius,etnografinius vaidinimus ir

R. Ambrazevičius, A.Karaškair V. Šatkauskienė taippatteigiafolkloro ansamblius Be to,šitoks platusapibrėžimas nepaiso,kaipsave vadina patysfolkloro kolektyvai. Pavyz jinepadedaikigalosuprastifolkloroVis ansam samprataturiirtrūkumų, dėltoaptarta Tad šitoksfolkloro ansamblioapibrėžimas yralabaiplatusirišesmėsapimabetkokias Ambrazevičius R.,Karaška A.,Šatkauskienė V. Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 15. Ambrazevičius R.,KaraškaA.,Šatkauskienė V. Min. veik. 343 . Šitokio apibrėžimo, tirdama folkloro ansamblių 345 . Atrodytų, pagalšitokią sąvoką 344 . Pagal tokįapibūdinimą fol ------91 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 92 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 349 348 347 346 savęs įvardijimai yraprasmingi. Jie, „ansambliu“ar„grupe“ bekitako,galireikšti irnenorą sambliai galibūtiir„tradiciniai“,„netradiciniai“ kad kolektyvai būtinaiturigaivintitik„autentišką“liaudiesmuziką.Pagal taifolkloro an visuomenėje, neiinstituciniaisapibrėžimais neapribojajųdalyviųirveiklos, t.y. nereiškia, Šisklorą, nebūdingu kai kurioms kitoms folklorą gaivinančioms grupėms. pavadinimas nei temoje. Folkloro ansambliųjudėjimaspasižymitamtikromis irpožiūriuįfol vertybėmis reiškinį, turintįapibrėžtą reikšmę visuomenėjeirvalstybinėje etninėskultūros globossis gaivinantį muzikinįfolklorą(liaudies/etninęmuziką), betkonkretų socialinįirkultūrinį parodant gerądainavimolygį“ perteikti, kuomeniškiaujį ištekliais<...>pastangoskuoautentiškiauirkartu sios folklorinėskūrybos Bronės Stundžienės, vienasišsvarbiausių programas – „savo stengtisgrįstiseno koncertines kapelos irkt.)atšliejami.Nurodomi irfolkloro ansambliamskeliami nuo kuriųkitiliaudiesmuzikoskolektyvai (tautiniųšokių,dainųiršokiųansambliai,kaimo arbatradicinėkapela.“ grupė instrumentinė Taip patišvardijamos folkloro ansambliųrūšys, rinius kostiumus.Ansambliodalyviai –dainininkai,pasakotojai,šokėjai,1/2muzikantai, mę, stilistiką,atlikimomanierą,dėvi19a.pab.–20 a.pr. tautiniusarrekonstruotus isto tautosaką, programose naudoja paprotinę medžiagą irpan.,išlaiko regionams būdingątar muziką,pasakojimus,smulkiąją liaudies dainas,šokius,ratelius,žaidimus,instrumentinę tyvas (8–35irdaugiaudalyvių).Folkloro ansamblispuoselėjakraštoetninękultūrą,atlieka apibrėžiamas šitaip:„Folkloro ansamblis –dainininkų,muzikantų,šokėjų,pasakotojųkolek titucija siekiama išreikšti kolektyvo santykįsufolkloriniu(folkloro ansamblių)judėjimu. pavadinimas pasirenkamaskartais nesąmoningai,tačiaukaikadajuovisdėltosąmoningai irprocesus. – tailiudijatamtikrasjudėjimovertybes išsiskirti arba noru Taip patatrodo, kad kiu tiksliauįvardyti savo kolektyvą pagalatliekamąspecializuotąrepertuarą arveiklos pobūdį grupė ro 2009 m.– kaiptradicinėinstrumentinė ansamblis,2004–2008 m.–kaipfolkloro grupė, ansambliu. Kitasžinomasvilniečiųkolektyvas „Vydraga“ 1993–1998 m.reiškėsi kaipfolklo 1999–2006 m.– etnomuzikosansambliu,1998tradicinėsirkatalikiškos 1993 m. vadinosi folkloriniu ansambliu, 1993–1994 m. kolektyvo pavadinimas bėgant metams keičiasi. Žinomas Vilniaus kolektyvas „Ūla“ 1991– sambūriu, tautiškakapelijairkt.,pavadinime nurodydami iraiškiąsavo specializaciją.Dažnai

Siauresnę folkloro ansamblio sąvoką pateikia folkloro ansamblių veiklą prižiūrinti ins Tad galibūti,kadtamtikro bendriniopavadinimo pasirinkimasgalibūtigrindžiamassie Terminas „folkloro kolektyvą, ansamblis“taippatnurodo netiktam tikrąžmoniųgrupę, Stundžienė B.Min. veik. KriščiūnienėI. Meno kolektyvų irjųvadovų veiklos nuostatai Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai 346 – Lietuvos liaudies kultūros centras. 2008 . Dar margesnimodernizuotofolkloro atlikėjųkolektyvųpavadinimai. Lietuvos folkloro garsopublikacijųbibliografija. ; Zabielienė A.Min veik., p. 15. . 348 . m. jo dokumentuose folkloro ansamblis 349 Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras,2000. . Taip patakivaizdu, kadirkolektyvų – etnoansambliu, 1994–1995 ir

reikalavimai 347 . Anot ------grupes. Folklorogrupes. ansambliai(kaimo,miesto,vaikų irjaunimo)šiamedokumentenuofol kolektyvų veiklos principai. Folkloro kolektyvai skirstomi į folkloro lektyvų irjųvadovų veiklos nuostatuose“;čiareglamentuojama mėgėjųmeno įvairių rūšių ro) irkeičiančiustradiciją(inovacinio folkloro) ansamblius saugančius tradiciją (pirminio folkloro), atkuriančius ir tęsiančiustradiciją (antrinio folklo ansamblius, kurių repertuaras nepriskiriamas folkloro žanrui patikslino irišskyrė pirminio,antriniofolkloro, bendralietuviškorepertuaro ansambliusir grafinius (kaimo)irfolkloro (miesto)ansamblius R. Ambrazevičius, A.Karaškair V. Šatkauskienė 2000 m.visuskolektyvussuskirstėįetno atstovai benepagrindiniukriterijumilaikokolektyvo veiklos santykįsu buvusiatradicija. Etninėskriterijais, jieskirstomiįtamtikrasgrupes. kultūros tyrinėtojaiirfolkloro judėjimo pradžios buvusiąiršiandienvisdaresančiąfolkloro ansamblių įvairovę. Remiantis įvairiais privalumais irtrūkumais. folkloro ansambliųjudėjimuisuįvairiaispriklausyti, būtipriskirtiems šiospriklausomybės 357 356 355 354 353 352 351 350 cijas“ vietos gyventojai, „tiesiogiaiperėmę irtęsiantys gyvąsias tėvųirseneliųmuzikavimotradi sudaro tik ansamblioatstovaujamo kraštodainosiršokiai“;ansamblių nariaipaprastaibūna jos taikymupraktikoje“ subkultūros sampratai –papročius irfolklorąsiejasubaltiškosiospasaulėžiūros paieškomisir kasdienybės estetika,pavyzdžiui, liaudiškosvakaronės, artimesnė papročiai. Antroji kryptis „Pirmojiskirstanti į dvi grupes: duomenimis,2004 m.naudojaE.Ramanauskaitė,jaunimofolkloro ansamblius interviu šaliųtyrėjųrų klasifikacijos stebėtis nereikia, nesanalogiškai(t.y. remiantis santykiusutradicija)pateikiamosir Vaka esmės remiasi buvusioje TSRS nusistovėjusia miestoirkaimoansambliųperskyra tradicija, t.y. jienegalimoderniaiinterpretuoti tradicijos kapelų) išesmėsskiriasitikdydžiu, platesnerepertuaro aprėptimi santykiusu irgriežtesniu beitradicinių grupių irmišriųinstrumentų (dainininkų,tradiciniųvienarūšių kloro grupių

Panašiai folkloro ansambliaiskirstomiirLiaudieskultūros centro 2008 m.„Meno ko Gana platioficialausšiųkolektyvųpavadinimo samprataatitinkanuopatjudėjimo Pirminio folkloro (etnografiniai) ansambliaiįprastaiatlieka kurio„pagrindą repertuarą, Visos klasifikacijos,ypačpirminioirantriniofolkloro kolektyvųperskyra,iš aptartos Livingston T. E.Music Revivals: Towards aGeneral Theory. Zabielienė A.Min. veik., p. 15. RamanauskaitėE.Min. veik., p. 122–123. Ambrazevičius R.,KaraškaA.,Šatkauskienė V. Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 15. Ambrazevičius R.Min. veik. Ambrazevičius R.,KaraškaA.,Šatkauskienė V. Min. veik. Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai 357 . Šie ansambliai pasižymi „betarpiškiausiu santykiu su tradicine liaudies kūryba“, jų . Šie ansambliaipasižymi„betarpiškiausiusantykiusutradicineliaudies kūryba“, 356 . 355 . Šiek tiek kitokią klasifikaciją, remdamasi savo stebėjimais ir – tai ansambliai, kuriuos domina folkloro meninė kūryba bei – tai ansambliai, kuriuos domina folkloro meninė kūryba . 350 . R.Ambrazevičius 2001 m.šįskirstymą Ethnomusicology 353 352 . 351 . . A. Zabielienė 2010 , 1999,Nr. 43 (1),p. 66

ansamblius ir folkloro m. skiria 354 – 85. . Tuo ------93 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 94 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 358 Šis susibūrimas būna kartu. kelių kartų susuaugusiaisiaisartiesiog atliekavienąkitą„solinįnumerį“,dainuojakartu nariai kartais susituokia, susilaukiavaikų irilgainiuiimajuosatsivesti įrepeticijas. Koncertuose mažieji atstovaujamos vienodai.Dažnai tokieansambliaisusiformuoja natūraliai,kaisuaugęnariai Tiesa, juosepaprastaidaugiausiabūnasuaugusiųnariųarbentjaunevisosamžiaus grupės ansambliai. Vis kolektyvai. dėltovyraujantiansambliųkategorijapagalamžiųyramišrūs samblių peržiūrose irpan.)fiksuojamo reprezentaciniuose įrašuose,analize. „kontrolei“svarbiausiuose – Lietuvos arskirtuose liaudieskultūros centro rengiamose an ideologiją. Be to,šitoksskirstymasparemtas repertuaro, (bentjau atliekamokoncertuose svarbių joveikėjųturinys, bejokiosabejonės,atspindijudėjimoartamtikrų skleidžiamą kūrinio puošybą,improvizuoti, diktuoti atlikimobūdą“ kur dažnainebūnaužfiksuotivisiatlikimoniuansai, vedantieji jaupatyssugeba„atstatyti“ pateikėjoįdainuotaskūrinysardainuojaminatomisužrašytikūriniai, kamas vėlesnės kartos rinio, betsiekiaperimtivienokįarkitokįjoatlikimo,improvizavimo jeiatlie būdą.Kartais, arba analitinio tipo kolektyvais, apibūdina kaip ansamblius, kurie „nesistengia kopijuoti kū A.Svidinskas įvienągrupę. galima suburti kuriądarįvardija savąją grupę, intelektualiojo Svidinsko liaudiestradicijųklubusirR.Ambrazevičiaus dainų iršokių“ muzikavimo tradicijas. Jiemstęsia nutrūkusias tenka neprisiminti, ojaumokytissenųjų ansamblių nariai susenąjakraštokultūrayra„nostalginis“ ryšys folklorą atliekančiusansamblius)grupės tikri, autentiškiatitinkamoregiono folklorinėskultūros reprezentantai“ kalbėjimas savo tarmeirveiklos autentiškumas:„irjiepatys,irjųatliekamasfolklorasyra reikšmę“ relaksacijai“, bentišdaliesdarsuvokia „tradicinęfunkcinęfolkloro (dažniausiaivestuvinio) betirasmeninei palikimąnetikkoncertuose, nariai naudoja„autentiškąjįliaudieskūrybos 363 362 361 360 359 ypač sutartines“ kinių stiliųpaveiktą folklorą,arbapropaguoja pačiasseniausiaskalendorines,darbodainasir įvairiausiųfolkloro muzi ansambliai„arbaatliekarekonstruotą, stilizuotą,kartais perkurtą, 364

– A.Zabielienės inovacinio ansambliųgrupes Kitas išskirtas folkloro ansamblius,Algirdo irR.AmbrazevičiausAntrinio folkloro minimusbendralietuvišką (čiagalimapriskirti Folkloro ansambliai skirstomi ir pagalpan. sudėtį: vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, moterų Aptartuose skirstymuosepamatinėmislaikomostradicijosirautentiškumo sąvokos, kurių Skrodenis S.Min. veik., p. 129. Svidinskas A.Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 16. Svidinskas A.Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 16. Ambrazevičius R.,KaraškaA.,Šatkauskienė V. Min. veik.; Ambrazevičius R.Min. veik. Svidinskas A.Min. veik. 358 . Kaipsvarbi jųveiklos ypatybėnurodoma irrengimasis atitinkamaisdrabužiais, 362 364 . – jau ne tradicijos tęsėjai, o tik netiesioginiai perėmėjai . – drauge mišrios amžiaus kategorijos ansamblių

neofolkloro ansamblius –santykinai 363 . AnotA.Zabielienės, inovacinio 359 . 361 , nes „atkuria ir 360 - - - - , – pirminioirantriniofolkloro – vertini ansambliųgrupių nevienodasskirtingų įtvirtintas blių praktikasirišsiaiškintiesminesjųsampratas.Nemažiau svarbus irjudėjimoideologijoje mų padiktuotos kolektyvų vadovų klasifikacijos – būtina analizuotipačias folkloro ansam vizijas irpraktikas,nepakankapažodžiui priimtijudėjimoideologųardėlpraktiniųsumeti savasties saugojimas,veikiau būdaspasijustireikalingiems irkviečiamiems. „autentiška“ jųtradicija.Neretai „autentiškojo“repertuaro prasmėyranetiektradicijoskaip draugenurodydami,specialistai „išmoko“kaimiečius,kasyravertinga, yra kasesąištikrųjų Galima taippatkalbėtiirapie„išmokstamą“repertuaro – atvejis, vertingumą kaimiestiečiai atliekamas repeticijose, puikiaisuvokiant, kadjonegalimadainuoti,pavyzdžiui, peržiūrose. šuose, neoficialusis –tas,kurispatinka,yraprasmingaspatiemsansambliųnariamsirneretai irįra skiria oficialųirneoficialų Oficialusisyratas,kurispristatomaskoncertuose repertuarą. yra vienasišfolkloro ansambliuskaipetninėsmuzikosgaivinimo formąišskiriančiųaspektų. turėtų būtinatūraliaiperduodamos įkartą. iškartos Tad šiosamžiauskategorijosvyravimas telkinys 366 365 ir atspindintismūsųtautos tradicinėsgyvensenos ypatumus Etnologijos tyrimuosešislaikotarpislaikomasdarmenkai paveiktu europietiškos kultūros džiaus“ etninęmuziką,atspindinčiąXIXa.pabaigos–XX a.pradžiosirpirmospusėskultūrą. jų dalyviai,kaipminėta,praeitinnuėjusįreiškinį siekėgaivinti,atlikdamivadinamąją „so sceninių atlikimoreikalavimų Folkloro nepaveiktas jos perteikimas. ansambliųvadovai ir ir pagrindinis klausimasbuvo „natūralus“,besiskiriantisnuostilizacijos,autorinėskūrybos Nuo patfolkloro ansambliųjudėjimopradžios1968 m.gaivinantautentiškąetninęmuziką priežiūros sistemojekolektyvai“ irvertinimo savo kitoniškumo), dalyvaujantysklaruojantys Lietuvos liaudies kultūros centro vykdomoje save folkloro ansamblių judėjimui(arbentjauatvirai,aiškiainuojoneatsiribojantys,nede vinantys, nepaisantsantykiosu„tradicija“,besivadinantys folkloro ansambliais,priskiriantys „folkloro ansambliai –Lietuvos suaugusiųjų ar mišriossudėtieslietuviųetninęmuzikągai kolektyvųapibūdinimą: dalyvaujančių, autentiškąmuzikąirkitokįfolklorąperteikiančių vienu regionu kaipasmeniškaiprasmingatradicija. ansamblių nariai būna suvažiavę vietovių,grupių iš skirtingų todėl yra pretekstas nesiremti folkloro ansambliųveiklą,mas, požiūriaiįdidmiesčiųirrajonocentrų nesdažniausiaiabiejų

Tad siekiantnuodugniausuvokti irprasmingassampratas, folklorinįjudėjimą,jovertybes Remiantis peršįtyrimąsurinktaisduomenimis,folkloro ansambliaiįprastaituriirpuikiai Atlikto tyrimoišvadomis, galimasiūlytišitokiąetninėsmuzikosgaivinimojudėjime p. 34–46. ČepaitienėA. AleknaitėE. – taippatyrajudėjimoideologijosišraiška:taiidėja,kadetninėsmuzikostradicijos Dienoraštis Gyvenimo etnografija: ir laikas. vietos,struktūros Besikeičianti Lietuva XXamžiuje Nr. 13, p. 14. Autentiškumo vertybė 365 . 366 . Gaivinimui pagrind . Vilnius, 2013,. Vilnius, ą davė ir ------95 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 96 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 368 367 esmės netekogirdėti kalbinantfolkloro ansamblių narius. tautiškumo palaikymu,jų nariai apiesovietmetį kalbasunostalgija.Šitokių samprotavimų iš zikos gaivinimoformoms.Nors savo veiklą kaimokapelosir tautiniųšokiųgrupės siejasu tas: rezistencinė savivoka irpriešiškumasstilizuotomssovietmečiu klestėjusiomsetninėsmu sios „dalyvaujančiosios“ muzikinėskultūros tęstinumasgaivintojųveikloje. ekspedicijose užfiksuotus variantus, irkaipmuzikiniųkultūrų suvokiamas dviemprasmėmis:kaipatliekamosdainos,ar ir formavusiųansambliųnariųsavitąsavivoką. Folkloro ansambliųjudėjimeautentiškumas folkloro ansambliųjudėjimąnuokitųetninėsmuzikosgaivinimo formų skyrusių jo vertybių, etninės kultūros raiškosformas“ apibrėžta, kadKultūros ministerija veldo išsaugojimąbeigyvosios tradicijostęstinumą“. globos pagrindųįstatymo4straipsnio1daliminumatyta„garantuoti zikos gaivinimoiretninėskultūros puoselėjimoformoms.1999 m.priimtoEtninės kultūros reikšmei politikojeirprincipuose, taikomuoseirkitomsetninėsmu irįtakai,buvo įtvirtintas siekis ilgainiui,Atgimimo metaisiratgavusnepriklausomybęišauguspolitineišiojudėjimo atspindi. ansamblių programose skambanti etninė muzika etninės muzikos savybes daugiau mažiau iršiandien,daugumos savybes – stilius,dermes,ritmikąiratlikimobūdus.Ši nuostataryški ties atsiradoirpostfolkloro srovė. tikpastaraisiaisdešimtmečiais,kaigreta kryp tradicinėsperteikimo gyvybingas, jisišryškėjo mos Lietuvos folkloro kolektyvųveikloje. Kūrybiškas požiūrisįatliekamąmuzikąnebuvo muziką atliktik tapo „atkartojimas“, siekiant atliekamas dainas, šokius, ratelius, žaidimus ir instrumentinę ją atlikti taip, kaip ją atlikdavo tradicinės kultūros atstovai. Pagrindiniu perteikimo principu šokimas. Mokydamiesiatliktietninęmuzikąautentiškai,folkloroansambliųdalyviaistengėsi ga, betirrengiamose kraštotyros ekspedicijose muzikos gaivintojamsdėlįtakųirpokyčių neatrodė patrauklus. kario irpokario –mūsųtautoskultūros tarpsnis,norsišreikštas irgipalygintigerai,etninės ir netįrašuose.Ankstesniųlaikotarpiųšimedžiagaišsamiaineatspindėjo,ovėlesnis – tarpu palyginti gausitolaikotarpioetninėsmuzikossklaidaarchyvuose, paskelbtuoseleidiniuose

Jau autentiškoatlikimo XXa.8dešimtmetyjefolkloro ansambliųjudėjimeįsitvirtinęs Laikantis atliekamosetninėsmuzikostikroviškumo, esminesjos buvo siekiamaperteikti Etninės šaltiniaistaponetikišleistųdarbų,archyvų irįrašųmedžia muzikosperteikimo Su autentiškumusiejamas kitas svarbus folkloro ansamblių judėjimoideologijoselemen Tad nuopatfolkloro ansambliųjudėjimopradžiosautentiškumasbuvo vienasvarbiausių tybės žinios TurinoTh. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas 1999 09 21, Nr. , Nr. 82-2414. Music asSocialLif uo tiksliauirtikroviškiau. Šis požiūrisišlikoiriki e: thepoliticsofparticipation 367 .

„remia autentiškas,natūraliojeaplinkojegyvuojančias užrašytaspateikėjųdainavimas,grojimasir . ChicagoandLondon, 2008,p. 23–92.

Taip pat šoki

368 s irpan.atitinkaetnografinėse 8 straipsnio atitiktis,t.y. kaimegyvavu šiol , jisakivaizdus daugu

etninės kultūros pa 4 dalies 5skirsniu VIII-1328. Vals ------yra autentika“ nintos, sutafonograma,žodžiu, darė. Bandom. Ir sugitarom <...>,betpagrindasvisdėlto dalyvavo irtalentų, kurčiaper TV3, talentųšou.Būtent Klaipėdoskraštobuvo sumoder „Bandom, bandom. Buvo kaiptikčiatamergaitė,Kristinutė,kurišvažiavo, taijinaičia folklorojus. Keliuose ansambliuoseretkarčiais tirtuose bandomafolklorąmodernizuoti: kad jųkuriamamuzikayraautentiškamuzikinėkonkrečios tradicijosišraiška“ teisę atlikti jos muziką, kad jų pretenzijos būti tradicijos nešėjais ir novatoriais yra teisėtos ir statusassukuriaporeikįpirminei bendruomenei įrodyti sauirkitiems,kadgaivintojaituri atlikėjokaipnepriklausančio procesuose irdabartinio me, atlikimopraktikose,kūrybiniuose įvairiems modernios visuomenės aspektams. Kaip teigia Jennifer L. Hill, perdavi pertrūkiai kitų folkloro priešinimą entuziastų)priklausymą,priskyrimą„liaudžiai“,pastarosios bruožų (pavyzdžiui, folkloro josgrupių ansambliųar gumą, šiuolaikinėsvisuomenėsartamtikrų dies“ suvokimą. Čiaatsiskleidžiapožiūrisįfolkloro kaitąirstabilumą,„liaudies“kūrybin 376 375 374 373 372 371 370 369 ansamblių atstovų folkloro perkūrimo yragrindžiamiaiškiais galimybės teigiamivertinimai yra pagrindas,kaspirminisšaltinis,onaujadarai visokie“ „modernizuotas“ dainas:„nesakyčiau, kadreikia atsisakyti. Viskas gali būt,betturižinot,kas melodijos, nuo... taivisainieko“ teigiamai, norsirsutamtikromis sąlygomis:„Nu pavyzdžiui, nuo jeigulabainenukrypsta, daug kasnebeprisiminstųsenųjųištakų.Man labaigaila“ taipfolkloriškai.Ojosperdirbtos – jostoliaubuskaipperdirbtos.grynas, Man atrodo, kad pat nebeatpažinsim,nebemokėsimtųdainų,todėl,kadjaspakankamairetai dainuojanutas šiuolaikiškaiperdirbtas. Mandainas] nutiesiogpakeistas,padarytas, labaigaila,kadmestuoj Nors tokių tikrai yra. Pavyzdžiui, teigiama: „labai gaila, kai aš dabar išgirstu jas [senąsias tokį“ gryną tą tokįbiškįpakreiptą tokįfolklorą.Gal negrynai deklaravo, kadjailabiaupatinkašiektiekmodifikuotasfolkloras:„Kažkaiptailabaimėgstu nos: „Nu geriaupaprastas[folkloras]. Toks natūralesnistasgarsas“ į folkloromodifikavimą.Atrodo,kadansambliųnariams

Įdomios iriškalbingosnetikpačiosetninėsmuzikosgaivinimopraktikos,betpožiūris Dauguma apklaustųansambliųnariųsave suvokia kaip„autentiškofolkloro“ atlikė Požiūriai į folkloro perkūrimo galimybes šiais laikais taip pat iškalbingai byloja apie „liau Kartais modernizuotasfolklorassuvokiamas kaipestetiškaigražimuzika Kartais Visiškai priešiškai„modernizacijoms“nusistačiusiųansambliųnariųyragananedaug. VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 39, 43,85,111. Nr. VDU ER2324,interviu 49. Nr. VDU ER2324,interviu 39, 43,50,70,96. Nr. VDU ER2324,interviu 65, 89. Nr. VDU ER2324,interviu 111. Nr. VDU ER2324,interviu 38, 49. Nr. VDU ER2324,interviu 77, 111. Hill J.L.Min. veik., p. 40. 370 . 374 . Taip patpastebima,kadreikia „tikras“ir aiškiaiskirti artimesnės „nemodernizuotos“dai artimesnės 373 . Dažniau inovacijos vertinamos 372 . 371 375 . Tik vienanarė aiškiai . 376 369 , betdaugelio . ------97 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 98 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 380 379 378 377 irsiejosisušiųregionųskirtinga etninėskultūros visaiLietuvai tradicijomis.Bendrų etninių muzikoje darbuvo akivaizdus. kaip visuma, pokariu nors vertinta tuo metu regioniškumas tradicinėje kultūroje ir etninėje etninės muzikossavybesnebuvo kreipta daugdėmesio. Lietuviųetninėmuzikatarpukariuir zikos esminiųsavybių,betirregioninių ypatumųraiška.Stilizacijos procese įregionines Bene svarbiausias etninėsmuzikostikroviško gaivinimoklausimasbuvo netiketninės mu sudomintijaunimą. folkloru ma, o sparčiai plintanti naujoji tikkaippriemonė, modernizavimo galinti forma vertinama mažėja, norsfolkloro ansambliaivistieklaikomi„geriausia“etninėsmuzikosgaivinimofor žmonių atgrasančionuotikrojo folkloro tinti folkloro iškraipymu irkapeloms.Pirmiejinepriklausomybę, daugiausiakritikosbuvo skiriamapostfolklorui kal mas (pirmiausiadainųiršokiųansambliusbeitautiniųgrupes). Vėliau, jauatgavus vyravusias, valdžios stilizuoto folkloro globotas ir meno mėgėjų sistemoje for įsitvirtinusias ir rezistencinį veiklos pobūdį,daugumaansambliųatstovų supaniekažvelgia įsovietmečiu biu šiojudėjimoideologijoselementu.Pabrėždami savo atliekamofolkloro autentiškumą tęsiantys folkloro kūrimotradiciją. difikacijos yraestetiškaigražios,betjųkūrėjai tikrainepriskiriami„liaudžiai“kaipnatūraliai jomis kovoti Daliai vertybių“. ansambliųnariųkaikuriosmo – grąžintijaunimąprie„tikrų reiškinys, atsiradęsdėlsvetimų, priešiškų kultūrinių įtakųirparadoksaliaigalintispadėtisu savybė.Folklorobendruomenės modifikavimasdaugiausiasuvokiamas kaipmarginalinis folkloro nėrasvarbi ansamblių neipraeities,dabarties paremtamu arfolkloru kūryba, kaip kūrybingumas: leidžianti „privilioti“jaunimąprie folkloras“ suvokiamas irmodifikacijospateisinamostikkaippriemonė, kaipdidesnėvertybė tai nuorokojiseisįtuostikruosiusdalykus.Ašesuįsitikinusi rokas ardarkažkas –jispamatys,pajaus.Jeigukažkaippajaustąliaudiesdainosgelmę, tai gerai.Neskažkokialiaudiesdainosprakalbaįvyko.Irtada,manyčiau,kadnuoroko – pragmatiniais motyvais: „

Lyginimąsi sukitomisetninėsmuzikosgaivinimoformomistaippatgalimalaikytisvar ypačliaudiesdainųmodifikavi Atrodo, kaddaugumaiansambliųnariųkūrybingumas, Folkloro ansambliaiėmėsigaivintiLietuvos etnografinių regionų muziką,nesjibuvo Kutinskaitė Š.Jurgelis gros keturiasdešimtąjįkartą. Skrodenis S. Nr. VDU ER2324,interviu 49, 79. Nr. VDU ER2324,interviu 43, 48,50,64,70,77,85,86,96, 108. Folkloras irfolklorizmas „Kurti žmoguivisąlaikąyragerai. Tegul kuria,tegul 379 Žiūrint, kaskeičia,aišku.Jeigujaunimaskeičia –ašmanau,kad , antrieji –neskoningutaikymusipriemasinioskonio,daugumą Regioniškumas irjosamprata , p. Nr. 176; VDU ER 2324,interviu 65, 89. šios vertybės.Folkloromodernizavimassuvokiamasir 380 . Šiuo metu,atrodo, priešiškumaspostfolklorui Kauno diena , 20091017. “ 377 . Pastebima, kad „tikrasis

fantazuoja“ 378 . ------liaudies muzikos gaivinimo judėjimų patirtis rodo, kadįfolkloroliaudies muzikosgaivinimojudėjimųpatirtis regioniškumą žvelgta gana kymą, pažinimą,fiksavimąbeiperteikimą“ nio 2dalyjeįrašytanuostata„laiduotiLietuvos etnografinių regionų tradicijųsavitumoišlai skatino 1999 m.priimtasEtninės kultūros valstybinės globospagrindųįstatymas:4straips tūros tradicijomis. Lietuvos etnografinių regionų etninėsmuzikossavybesirsiejosisušių regionų etninėskul veiklos, gaivinantlietuviųetninęmuziką,pagrindutapodainos, nesjosgeriausiaiatspindėjo Aukštaitiją,šiaurės rytų sudarė daugiausiabendrataučiųšokiųmuzika.Folkloro ansamblių repertuarą, kurį nuo XIX a. pabaigos, išskyrus etninių ir bendrataučių muzikos instrumentų vyravę bendrataučiaišokiairegioniškumą atspindėjoganamenkai. Tas patpasakytinairapie jos nepateko. Skyrėsi irkaikuriešokiai,rateliaižaidimai,tačiaunuoXIXa.Lietuvoje įsi pabaigos plitovisamekrašte,tačiauįfolkloro ansambliųakiratį pačiojejudėjimopradžioje sakyti, nebuvo. Bendros – tikvėlesnės, vadinamosios literatūrinėsdainos,kuriosnuoXIXa. kaikuriasaukštaičių,žemaičių irsuvalkiečiųdainų, išskyrus darboirvestuvių dainas,galima 383 382 381 kultūros vaidmenį atlieka „kraštoveido“, savitumą,viena vertus, (išorinis „vizitinėskortelės“ tovių folkloro ansambliai,R. Ambrazevičiaus 2001 m.nuomone,„reprezentuodami vietinės samprata, kuribuvo pastebimakaimoiratokesniųvietovių ansambliųveikloje. Kaimovie iržanrus“ dingiausias rūšis siekimas gaivintiirpuoselėtiregioninį, atlikimospecifiką,bū lokalinįfolkloro turtingumą, turėtų bet ypač lemti ne vien noras išsaugoti tradicinį folklorą suvokiant jį kaip bendrybę, 1989 m. tradicijas irjųatkartojimą. V. Šatkauskienė pabrėžė, kad„folkloro gyvavimą šiandien blių judėjimenuojopradžiosXXa.7dešimtmečiupradėta orientuotisįkonkrečias vietines sudaro daug įvairių regioninių tradicijų,beiužsibrėžus siektiautentiškumo, folkloro ansam kapelų stilizuotosliaudiesmuzikosplėtojimuiirsuvokus, kadlietuviškojofolkloro tradiciją svarbi idėja,betregioniškumas kaippagrindiniaijosšaltiniai irvietiškumasvertinami paradoksali regioniškumo irnacionalizmosąveika, kaisuvalstybe siejamastautiškumasyra gana visos tautostradicinėskultūros išryškėjo todėlšioje veikloje irtautinesvertybes, iškarto pradžios buvo netiklabaisvarbus principas. Vis dėltodraugešisjudėjimassiekėperteikti tai buvo būdingaLietuvos tarpukarioirpokariostilizacijosprocesui. galėjo būti visiškai sulyginami, juos apibendrinant vadinamąjaskirtumai „tautine muzika“, o ypač pabrėžiama, vienoregiono labiauužkitųregionų, muzikąvertinant arbaregioniniai įvairiai. Etninės muzikosregioniškumas /lokalumasirsujuosusijusiįvairovė buvo arba

Nors folkloro regioniškumas, lokalumasyratarsivisuotinai pripažįstamas,Europos šalių Jau folkloro XXa.8dešimtmečiufolkloro regioniškumą ansambliųjudėjimeįsitvirtinusį Priešinantis unifikuotamdainųiršokiųansamblių,tautiniųkolektyvųkaimo Lietuvos folkloro ansambliųjudėjimoideologijojeregioniškumas, kaipsakyta,nuopat Šatkauskienė V. Min. veik. Olson L.J. Lietuvos Respublikos etninėskultūros valstybinės globospagrindųįstatymas. Performing Russia: Folk revival andRussian Identity 383 . Iškilo netikregiono, betirvietovės, „krašto“etninėsmuzikos 381 . . LondonandNew York, 2006 , p. 149. 382 . ------99 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 100 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 388 387 386 385 384 simboliais irsvarbiu patiesregiono kultūriniu ištekliu atitinkami objektaikaipreikšmingas kultūriniskapitalastampavisosšaliessenosioskultūros praktikų,kuriųnėrakituoseregionuose. Šiossia archajinių, santykinai„grynų“ praktikosar mažiausiai urbanizuoti,industrializuotiirskurdžiausi bei izoliuoti regionai, išlaikędaugiau aspektuvienaskurisregionastam tikru labiauužkitus.Įprastai imamasvertinti taibūna regioniniams choreografinio folkloro savitumams liaudies dainas.A.Stankutėsvertinant 2011 m.teigimu,ganamenkasdėmesysskiriamasir arbaregioniškumas augimo)šiossąsajosignoruojamos reiškiasitinių populiarumo kitaipnei gaivinimo, tendencijųvisuomenėjeirpačiamefolkloro ansambliųjudėjime,vokalinių sutar praktikų,pavyzdžiui,įvairių Užgavėnių (ankstesniotamtikrų priežasčių arskudučiavimo, regionais (paprastaišiossampratosdaugmažatitinkamokslines),ansambliųrepertuare dėl Užgavėnesapklaustų ansambliųnariųkankles,skudučius,sutartines, siejasukonkrečiais šisprincipastaikomassuišimtimis.Nors dainuojamajam folklorui kai kuriųžanrų dauguma ir principo laikymąsiarprieštarą,įprastaiminimosdainosirdainavimas.Oinstrumentiniam didžiausias dėmesysskiriamasliaudiesdainoms,kalbantsupateikėjaisapieregioniškumo laisvai, naudodami sauprasmingasinterpretacijas. Kadangifolkloro ansambliųjudėjime brėžtis išmanoneblogai,betjasįvairiems etninėsmuzikosžanramstaikonevienodaiirgana senuoju folkloru. iškelia ar sumenkina, remdamiesikai kuriuos jų kartais juose gausiau ar menkiau išlikusiu kija. Visi šieregionai folkloro ansambliųveikloje ganavienodai,norsmokslininkai vertinami su pagrindiniaisLietuvos etnografiniais regionais – Aukštaitija, Žemaitija, DzūkijairSuval „regionas“ ir regioniškumo samprata folkloro ansambliųjudėjimevisdėlto daugiausiasiejasi principu grindžiamasrepertuaro pasirinkimas jei neįmanoma remtis (savo) nebloga alternatyva kaimo repertuaru, yra etnografinių regionų atveju aiškiaivyraujageografinispožiūrisįsavo atliekamą repertuarą“ reikalauja saugotiirtęstitradicijasbūtentkonkrečios vietovės, kuriaijieatstovauja. Šiuo bilių lokalinių etnomuzikinių tradicijų išsaugojimą. Iš specialistai jųliaudieskultūros centrų daugumos „folkloro ansambliųvadovai, repertuarą, daugiausiaakcentuojasta sudarydami kultūros apskritai(vidinisvaidmuo)“ vertybes vaidmuo), palaikoirskatinapuoselėtikraštietiškąidentitetąlokalinėstradicijos kitavertus,

Kaip parodė tyrimas, folkloro ansamblių dalyviai mokslininkų nustatytas regionų api Tačiau norsirteigiama,kadregioniškumas galibūtisuvokiamas įvairiai, netganalokaliai, Kaip sakyta,liaudiesmuzikosirkultūros gaivinimojudėjimuosedažnaipastebima,kad 1998, Nr. 4, p. 1–9. Ronström O.Revival inretrospect. Thefolkmusicand dance revival Stankutė A.Šiaurės Aukštaitijos muzikiniofolkloro gaivinimas. Ambrazevičius R.Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 105. Ambrazevičius R.Min. veik. 386 384 . . A.Zabielienė 2010 m.irgipastebėjo,kad 387 . 388 . Tada pastebimosdvipriešingos . European Centre for Traditional Culture, 385 . Taip patteigta,kad - - - - - regionine folkloro įvairove irregionines šiosįvairovės tradicijasgebantysvertinti kontekste. iš kurio kildinamos nagrinėjamos muzikinės ar šventinės tradicijos, arba gerai susipažinę su ansambliųatstovai,kultūrinį kapitaląlabiaulinkęvertinti patysnepriklausantysregionui, dėjimo regioniškumo principunesukelia. Tačiau pastebėtina,kadregioninę tradicijąkaip irpalaikomas„bendralietuviškumas“jokiokonfliktosufolkloro ansambliųju įtvirtintas regioniškumą jaupraradusios –apiebuvusįregioniškumą žinoma,betfolkloro ansambliuose Dėl toirdabarnemažaišiandienosansambliųnariųmano,kad skudučiavimasirUžgavėnės propaguotas pervalstybinius tinklus. visąLietuvą apimančiuskultūriniųiršvietimocentrų žemaitiškasis regioninis kultūrinis paveldas buvo paverstas bendralietuvišku,puoselėtasir bant apieskudučiusirUžgavėnes, jauankstesniamestilizacijosprocese aukštaitiškasis ir Žemaitijos Užgavėnių šiuo metubenegeriausiaiapibūdinaAukštaitijos sutartinių vokalinių irinstrumentinių šioregionovertus, irsujuosiejamokultūriniokapitaloištirpimasvalstybėje irjostapatybėje. tendencijos: vienoregiono irjotapatybėsstiprėjimas, pasitelkiantšįkultūrinįpaveldą, ir, kita 395 394 393 392 391 390 389 reikšmingesnisvimui (kodėlpatinkasutartinės) yraneregioninis paveldas artapatumas,o nes „Žemaičiai neturėjo <...>tikžemaitiškas dainas“ sutartinių... niausiai pasitelkiamasnedainavimopraktikomspagrįsti: ansamblyjenedainuojasutartinių, iš aukštaičių“ riame josbuvo užrašytos:„Pagrinde skaitosiAukštaitijoj. sutartinės Kiturnebentpasigavo kolektyvų nariai šias nuomones pripažįsta.Dauguma puikiai žino etnografinį regioną, ku ofolkloro polifoninemuzika,mokslininkaikalbaapiesutartines, su kitųpasauliokultūrų okaipvienąišžmonijaiapskritaibūdingųmuzikavimopriemonių pan. instrumentą, ir chronologinis kontekstas, leidžiantis apie kankles kalbėtine kaip apie liaudišką, tautinį ir tas... Irgi kažkaippanašiai“ turi. Kokles nebandūra...labaipanašusinstrumen latvių,kaipestų?..<...>Kaipšitųrusų, vos ribas.Panašius tautos:„Ir turimumsvienaiparkitaipartimos instrumentus latviai,irestai kanklės suvokiamos ganaplačiamegeografiniamekontekste,gerokai peržengiančiameLietu kultūros regionų, kaiptamtikrąbendrą kultūrinįpaveldą. jofolklorąvertinant Pavyzdžiui,

Tyrimas taippatparodė, kadLietuva galibūtilaikomavienuišEuropos irnetpasaulio Lietuvoje šismodelis –vienokurioregiono savybiųdidesnėsklaida,kaipparodė tyrimas, Panašiai, tikgalkieklabiaupabrėždami lietuviškąjį gaivinimo judėjime. Nr. 1, p. 33–43. įtaka. VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 50. Nr. VDU ER2324,interviu 38, 50,86. Nr. VDU ER2324,interviu 27, 42,71,86. Nr. VDU ER2324,interviu 9, 38,43,46,81. AleknaitėE.Lietuviųkanklininkai: įvaizdžių kaita ir sąveika XIXa.pabaigos–XXIpradžioskankliavimo AleknaitėE.Užgavėnės folkloro ansambliuose:reikšmės, irtapatybės. bendruomenės Aleknaitė Acta humanitaricauniversitatis Saulensis E. Sutartinių paplitimosuvokimo paradoksai:folkloro ansambliųjudėjimoregioniškumo ideologijos 394 . Vis dėltošiuoatveju regioniškumas svarbesnis neigiamaprasme –jisdaž Liaudies kultūra 390 bei šių ir Suvalkijos regiono kanklių 392 . Kaikurioseinterpretacijose matomasdarplatesnisgeografinis , 2012,Nr. 6, p. 42–50. , t.19,2014,p. 310–320.

šio žanro unikalumą,lygindamijį 391 395 gaivinimo tradicijas. Kal . Teigiamamargumenta Liaudies kultūra 393 , 2012, . 389 ------, 101 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 102 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 396 daugelis yragimęnetamekrašte,kurgyvena šiuometu nemažai migracijospatirties: duomenys rodo, kadšiandienkaimuosearmiesteliuosegyvenantys žmonės taippatturi ventojai iki šiol išliko labai sėslūs, todėl puikiai išsaugojo savo „vietos kultūrą“ ir kaimoartarpregionų. Įvairiuose diskursuosemėgstamapabrėžti, kadLietuvos kaimogy dainavimą, taimanlabiausiaipatinka“ tabus žmogus,kuris man labai labai daugreiškė. Ir tos va dainos,kurios man primenajos jinai iš ten. Ir ji netgi buvo beraštė. Skaityt nemokėjo, rašyt nemokėjo. Bet tai buvo nuos toj josdvasioj – jospasakojimuose,tarmėjejos.Kadangijinorsmesgyvenom Vilniuj – bet Kadangi manomočiutėyranuoIgnalinos kraštoirjinaimaneužaugino. Ir aštameužaugau labiausiai asmeniškaipatinkaaukštaičiųdainos.Aukštaičių būtentnuoIgnalinos krašto. bę miestoansambliųnariaipabrėžia ir pasakodami apie savo tėvų,senelių praktikas: „Man konkrečiais ansambliųnariais,oneabstrakčiosLietuvos folklorą.Regioninę priklausomy pavyzdžiui, didmiesčiųansambliuose –neretai jieatliekaįvairių regionų, dažnaisusijusiųsu rašytos dainos. Tad regioniškumas irišpirmožvilgsniojonepaisančiuose, šitaipįtvirtinamas daina paimtaišansamblionarės gimtosvietovės, kitaisatvejais – iškeliųnariųmočiučiųuž atlikusio aukštaičių repertuarą, nariai pasakojo apie savo vienu atveju pasirinkimo priežastis: kiamas šiojudėjimoregioniškumo principas. Vieno Vilniaus folkloro ansamblio,perapžiūrą giaprasmę regiono irregioniškumo sampratą,bettaippatirįvairius būdus,kuriaispertei samprata išesmėstolstanuofolkloro ansambliųjudėjimoideologijos. diškumu ne etnografiniais regionais grindžiamątapatybę,pasižymiypatinguarchajiškumu, pirmapra irjųgiedotojos,yratolimalaike,nurodo daugiaulietuviškumąarbaltųkultūrą,o tartinės kultūros“ terminu siejamasu„baltų ypačmėgstantigaivintojųirmenininkųgrupė jo atsišakojantisutartines regionu. Neatsitiktinai šiuo metu auganti, su folkloro ansamblių judėjimu susijusi, bet nuo taip Lietuva folkloro tampa netgi savitu„baltišku“ ansambliųjudėjimodalyviųvertinimu kultūra.Šichajiškomis, kultūromis, pirmiausiasulatviųirpraeitinnuėjusia senųjųprūsų irnetgibandomavienytissukitomis,tokiomispatar archajiškumą, randamabendrumų archajiškumą, betirjosikikrikščioniškas,baltiškasarindoeuropietiškas šaknis.Pabrėžiant disciplinų tyrimais,jaunuopatjudėjimopradžiospabrėžė netiktradicinėsliaudieskultūros baltišką būtį. asmeniškai 398 397 399

Ansamblių nariųapklausairfolkloro ansambliųveiklos stebėjimasatskleidėnetikdau Folkloro ansambliųvadovai, susipažinęsuetnologijos,archeologijos, kalbotyros irkitų Ansamblių narių požiūrįįregioniškumą paveikė ir kaimo žmoniųmigracijatarpmiesto Nakienė A.Baltiška muzika –naujasvardas muzikosscenoje. VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 57, 62. Savoniakaitė V. Aukštaičiai apiesavo tradicinękultūrą. Nr. VDU ER2324,interviu 85. – tai radikali romantizuojama kitokybė. Šitaip regiono kaipkultūriniokapitalo patiriamasegzotiškas archajiškumas, nurodantis netieklietuviškąkiekvienijančią 396 . Etninė kultūra,kuriąfolkloro ansambliųjudėjimereprezentuoja su 397 . Tautosakos darbai Tautosakos darbai , t.18,2003,p. 120–133. , t.35,2008,p. 164–174. 398 , bet interviu , bet interviu 399 . Be ------tenka ieškotiįvairovės, pasitelkiantkitųetnografinių regionų folklorą:„mesesamišdainavę sudominti klausytojusirgalbūtnetsvarbiau – nesukeltinuobodulioansamblionariams, vas – kraštoaretnografinio regiono – perdaugybęmetųišdainuojamas.Siekiantrepertuaras problema. Ilgai gyvuojančiuoseirganapastovią sudėtį turinčiuose folkloro ansambliuosesa situacijose netinka. gioniškumo principaspripažįstamas,betteigiama,kadjosunkulaikytisarjiskaikuriose irsavo kraštodainų jeigu jieišgirsta(irgaliprisijungtidainuotikartu) tuaro įvairovė Lietuvoje – klausytojamspatinka, ansambliuiyranaudingairkoncertuojant visą Lietuvą – neišvengiamai tenka atlikti įvairių regionų folklorą. Įdomu, kadtokia reper Festivaliuose užsienyjereikia ar koncertuose pristatytinetiek(artik)savo regioną, betir regioniniuįvairus tenka įvairioms požiūriu vien jau dėl to, auditorijoms. kad koncertuoti Lietuvoje iružsienyjeypatumai.Kaikuriųdalyviųteigimu,ansamblio repertuaras turibūti apskritaiirsusavo tradicijakonkrečiaikeičia santykįsufolkloru to, reikšminga yrairpažintissumiestokultūra,pavyzdžiui, studijųmetais. Todėl šipatirtis 404 403 402 401 400 žemaičių labai įdomios“ estetiniaismotyvais: „Numiantis grynai mandzūkų[dainos]labaigražios.Skambios. Ova šis principastaikomassuišimtimis. dainavimas apie regioniškumo principolaikymąsiarprieštaraujantjam,paprastaiminimostikdainos ir je. Folkloro ansambliųjudėjimedidžiausiasdėmesysskiriamasliaudies dainomsirkalbant kanklių tradiciškumasyraganavėlyvas, oUžgavėnių buvo Žemaitijo karnavalas ryškiausias nių daugiausiaužrašytaAukštaitijoje, kankliųišesmėsneužfiksuotaDzūkijoje,suvalkietiškų įžiūrimi tik tam tikri jų savitumai. Tačiau akivaizdu, sutarti kad vokalinių ir instrumentinių dainos, remiantis moksliniaistyrimais,būdingosvisaiLietuvai, oetnografiniuose regionuose regionaistais atliekamą muzikąir pan.)mokslininkai su skirtingais sieja gana aiškiai.Liaudies niškumo principasgalibūtiignoruojamas. saugantlietuviškąpaveldą – dainuojantfolklorąapskritaiirdėlšiotiksloregioįtvirtinimas, regiono (vietovės) folkloro atlikimunėrasvarbiausias dalykas;svarbesnis tampalietuviškumo naujint“ jau viską.Jau pradedinaująsezoną – jaunebėrkądainuot.Jau tiesiogturikąnorsatsi

Regioniškumo įgyvendinimą veikia irvadovams kylantirepertuaro įvairovės poreikio Regioniškumo principolaikymąsikoreguoja veiklos irfolkloro ansambliųkoncertinės Skirtingų Lietuvos regionų išskiriamosirpasirenkamos dainosgalibūtivertinamos, re Įvairius (dainuojamąjįfolklorą,senaisiaisirvėlesniais instrumen irrūšis folkloro žanrus jime. VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 48, 53,83. AleknaitėE. „Man labiausiai patinka dzūkų dainos“: regioniškumo refleksija Lietuvos folkloro ansamblių judė Nr. VDU ER2324,interviu 66. Nr. VDU ER2324,interviu 47, 108. Nr. VDU ER2324,interviu 56, 60,61,78,79. 402 Acta humanitaricauniversitatis Saulensis . Tai rodytų, kadpatiemsdalyviamsregioninės konkretaus tapatybėsįtvirtinimas 403 . O instrumentiniam ir kai kurių žanrų dainuojamajam folklorui, kaipsakyta, dainuojamajamfolklorui, irkaikuriųžanrų . Oinstrumentiniam 404 . Tam reikia būtisusipažinus suvisųLietuvos etnografinių regionų , t.14,2012,p. 29–38. 400 . 401 . Šiuo atveju re ------103 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 104 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 410 409 408 407 406 405 ką? Juk vistiekreikia perduot visątą,visastas dainas,visustuos,nukaip, gražiausiusdalykus galima ir/arreikia dainuotivisųregionų folklorą(„maišanįlįstiružsirišt –kaipčiatadabus, monės, prieštaraujančiosideologiniamregioniškumo principui.Pavyzdžiui, manoma,kad ir paisojosreikalavimų, kaitoreikia, betnebūtinaijai pritaria. Tą atspindiirdažnosjųnuo cialaus repertuaro perskyros rodo, kadansambliųnariaipuikiaisuvokia judėjimoideologiją apie neoficialųjį nėra repertuarą reikalo. Be to,viešų irprivačių praktikų,oficialausirneofi kalbėti neoficialiu, dainuojamusau, Dalyviai greičiausiairepertuaru. manė,kad perinterviu regioninės santykįsuoficialiu,viešaiatliekamu, ir priklausomybėssuvokimą, tiekskirtingą skiriasi pektu viename ir tame pačiame ansamblyje kartais tokiems pasirodymams), kitu –sau,savo malonumuiirpanašiojeveikloje. tumai viešoseirprivačiose praktikose –vienu atveju dainuojantvisuomenei(irrepetuojant įvairių regionų dainos tuvos dainos įvairios praktikos:dainuojamosvientiksavo regiono ansamblio nariųdėvimidrabužiaiirpan.Per paaiškėjo,kadansambliuosevyrauja interviu mentarai perpasirodymus (nurodoma tiksliarapytikslėatliekamųkūriniųužrašymovieta), į regioniškumą atliekamasirįrašuosepristatomasrepertuaras, ko atspindiviešaikoncertuose privačios praktikos. Viešos praktikosišesmėsyratai,kąmatožiūrovai. Jose reiškiamą požiūrį sintetinį „lietuvišką“darinį. laikyti regioninių (bentjaustengtis,kiekpavyksta),onesulietijųįvieną tradicijųskirtumus ansamblių judėjimoregioniškumo ideologija.Dėl josansambliųnariaisugebapažintiiriš atsirasti, galimasdaiktas,padėjoišesmėstokiosantykionepateisinantioficialiojifolkloro džiui, studijųmetais.Šitokiam paprastųdalyviųsantykiuisuetnografinių regionų folkloru dažniau turimiestoansambliųdalyviaiartie,kurieyradainavę miestiškojeaplinkoje,pavyz tojo, betiratlikėjopožiūriu.Nenuostabu, kadtokįsantykįsuetnografinių regionų folkloru piamas girdint, betirestetiniaipojūčiai,juntamidainuojant,t.y. netikklausy vertinama nariams yrapatipaprasčiausiairbendriausia.Paprastai lyginamasnetikskambesys,užčiuo kultūrinė irgeografinėLietuvos folkloro klasifikacija,grindžiamašiais regionais,ansamblių klasifikacija irestetinioprioritetoskyrimastamtikrų regionų dainoms. Atrodo, kadtokia („ne balabaikas“ įvairiais kriterijaisirdalisansambliųdalyviųtaidaro: mėgstadvibalsesdainas,rimtasdainas irgebėtijįlyginti.Įdomufolkloru remiantis tai,kad„gražių“dainųkategorijasgalimaišskirti

Regioniškumo interpretacijoms folkloro ansambliųjudėjimesuvokti svarbios irviešos, Įdomu tai,kad,tyrimoduomenimis,ansambliųdalyviųrepertuaro šiuoas vertinimai VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 111. Nr. VDU ER2324,interviu 47, 68,86. Nr. VDU ER2324,interviu 52, 108,111. Nr. VDU ER2324,interviu 50, 66. Nr. VDU ER2324,interviu 49. Nr. VDU ER2324,interviu 54. 409 ; reprezentaciniame repertuare dainuojamossavo regiono, saudainuojamos 405 ), dainas„apieišėjusįtėvelį“

410 . Pastaruoju atveju akivaizdūs regioniškumo principo taikymo skir 406 . Vis dėltolabiaupaplitusiyraregioninė 407 ; daugiausiasavo regiono – tai liudija nevienodą tiek dainų 408 ; visosLie ------kitų ansambliųdalyviųetnografinių regionų folklorą(irlygintineklausantis,odainuojant). didmiesčių armiestųansambliuose –ten,kursusiduriamasudidesnegalimybelygintisavo ir patybei kurti. Toks regioniškumo reflektavimas dažniauaptinkamasarlabiaupastebimas dainos jiems„nelimpa“ c [dzūkuoja]...AšpatigimusiružaugusDzūkijoj.Mano tėviškėDzūkijoj“ toks vienas Dzūkijos dainos.Ir mesčiajeigukokiąnorsDzūkijosdainądainuojam,nutai...Čiadaryra ar seneliai, dainos jiems yra tiesiog arčiausiai „dūšios“ („Nu šiaip man labai būtų artimos iškeltu principu,jieregionui irregioniškumui suteikiaįvairias prasmes. tingai, rodo, kadansambliųnariaiaklaineperimajudėjimo ideologijos. Remdamiesi joje visos Lietuvos folklorą vauja įvairių regionų žmonės sekančioms kartoms“ 417 416 415 414 413 412 411 ir netgichoreografinio folkloro sklaidoje. Tačiau galbūtlabiausiaisavo logikanuofolkloro regioniškumojoje įtvirtintą principą, yra liaudiesdainos.Šito nepastebimainstrumentinio du, kadsvarbiausias pagrindas,padedantisfolkloro ansambliamsišlaikyti judėjimoideologi ypatumais) arbavietos,regiono tapatybiųkonstravimonulemtaispotyriais. Taip patakivaiz veiklosargumentavimas grindžiamasirpragmatiniaissumetimais (pavyzdžiui, koncertinės Požiūrioklorą atliekančių ansamblių repertuaru. į regioniškumą ir su juo susijusių praktikų dalyvavimas folkloro ansambliųjudėjimorenginiuose, kursusipažįstamasukitųregionų fol savo ansamblyje(vadovųpatirtis komentarai,įvairių regionų dainųdainavimasirpan.) atveju daugiausiaremiamasi senųjųliaudiesdainųregioniškumu. priešpriešos keliamosatsiribojantnuokitųetnografinių regionų arabstrakčiosLietuvos. Šiuo į kontekstą.Galbūt dažniausiairemiamasi konkrečia, o gananedidelesava bendruomene, konkrečios ribosyragananeaiškios,josneretai bendruomenės nuolatbrėžiamos atsižvelgiant matyti, kaiminimos„mūsųdainos“ Benebūti pasitelkiamas ir kaip aiškiausiaitai priemonė kolektyvinei tapatybei konstruoti. Šios regioniškumo prasmėspagrindaibūnasenosiosliaudies dainos.

Čia išryškėja etnografinio regiono kaipsavo šaknųsamprata,svarbiausiaČia išryškėja asmeninei ta Nemažai ansambliųdalyviųpabrėžia, kadetnografinio regiono, iškuriokilęjie,jųtėvai Tai, kadegzistuojaviešosirneviešospraktikos,kairegioniškumo principastaikomasskir Atrodo, kad vis dėlto svarbiausias veiksnys regioniškumo yradalyvių sampratai įtvirtinti Regioną suvokiant kaipetnografinį regioną, kraštą,bendruomenę, regioniškumas gali VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 52. Nr. VDU ER2324,interviu 52, 66. Nr. VDU ER2324,interviu 43, 52,83,108. Nr. VDU ER2324,interviu 67, 82. Nr. VDU ER2324,interviu 41. Nr. VDU ER2324,interviu 67, 68,86,111. Nr. VDU ER2324,interviu 47, 67.

kolega – biškį...nunuoDzūkijosjisai.Mes kaifuojamejautadaišvis.Jeigu dar 411 413 416 ); neįmanomadainuotivienokraštofolkloro, nesansamblyje daly . Yra narių,visiškainepripažįstančiųšioprincipo . 412 ; kartais reikia; kartais dainuotisavo krašto,betšiaipgalimadainuoti 417 . Šiuo atveju etnografinio regiono, mažesnio kraštoir 414 . 415 ), kitųkraštų ------105 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 106 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 419 418 kloro ansambliams,Lietuvos liaudieskultūros centro 2008 m.nuotatuoseapibrėžiant netik muzikosekspedicijos.Ilgainiui padidėjoirreikalavimaispecialios etninėsinstrumentinės fol šokiams neįžiūri:„šokomvisada“,teigiapateikėjai. ir džioje buvusio gana menko irilgainiui sustiprėjusio folklorui dėmesio instrumentiniam tarpfolkloriniųansamblių judėjimopra specialistai. Dauguma paprastųdalyviųskirtumo svarbiausia. Pažadinti žmonėseva tądėmesį –kaipreikia šokti“ ką čiadarau.Ašgaliuprileistileidiniųirprileidus esu jaubenetriskokius,betnetaiman ir parodyti tą. Nu mano vertinimu laikysena, okokiamaniera...Labainepaprastasdalykas irva tikdabarfilmuotgaliirpastebėti tuos judesius. Bet kaipapibūdinti gal net jūs, skaitydama aprašą, ir padarytumėt yra darkitasdalykas.Ir darsunkiauapčiuopiamas. Vat šokįašpaėmiau,aprašiaužodžiais ir gana paprasta.Paimi šokį,betpašoktitaip, – kaipšokdavo – tojmanieroj, tamcharaktery – paimtiirpagroti tąkūrinįautentiškai. su dainom,iršokiais,instrumentika Tai dar dirbu, taiva tikprasidėjęsbuvo dėmesystamšokimui.Bet taiyraganapaprastasdalykas – ir visas šitasžanraspradėjopotoatgimimo. Osušokiaistai,tiesąsakant,ašjaučiadešimtmetų šokimoirgrojimo stilistika. čių – sunkiaifiksuojamairperteikiama aspektai pabrėžtiišesmėstik nesiekta „autentiško“ir„gero“, ypač mentinis pritarimastaippatužimanemenkąrepertuaro nuodainavimo, dalį,bet,skirtingai tradicinėse šventėse, festivaliuose, folkloro ansambliųrepertuaruose joms didesnįdėmesįskiriatautosakosrinkėjai,etnomuzikologai,dainosyrasvarbiausios pats dainavimas,užimaprioritetinępozicijąplačiuoselietuviųtradicinėskultūrosbaruose jamasis folkloras. Tai visiškainenuostabu,nes, anotB.Stundžienės, „i Tyrimas parodė, kadpagrindinisfolkloro ansambliųjudėjimorepertuaro žanrasyradainuo kraštas irpan. etnografinis regionas, betirdidesnikultūriniaibeigeografiniaivienetai –Lietuva, baltų įteisintos regioninės (vienasardukaimai)irLietuvos kategorijos –vietosbendruomenė keliant vienąregioną, kurispaverčiamas neregioninės, obendralietuviškostradicijosšaltiniu. talo samprata.Joje visųetnografinių yraaukojama iš vertė regionų, kraštųirbendruomenių nutolstaregioninėsansamblių judėjimoideologijosirvertybių tradicijoskaipkultūros kapi

Tą pažymiirpateikėjai:„Taip, tikraitaip. Dainavimui patspirmasdėmesysirišsigryninti Tad ansambliųdalyviamssvarbios netikdvipagrindinėsfolkloro ansambliųjudėjimo Dėmesys instrumentiniam folklorui sustiprėjo folklorui Dėmesys XXa.9dešimtmečiu, kaipradėtosrengti instrumentiniam Šitokio požiūriolabiausiailaikosiapklaustifolkloro kolektyvųvadovai iretninėsveiklos VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 96. Stundžienė B.Min. veik. kalbant apiedainas. Viena požiūriopriežas tokio nerūpestingo Repertuaro žanraiirjųkaita – visas darbas, susijęs šokių, atlikimo.Kokybė,„autentiškumas“irpanašūs – [jame] aš matau prasmę labiausiai, 419 . 418 š senodainos,kaipir . Šokiai irjųinstru – o kokia “, ------[gali rasti]“ Bet, tikraidaugprieinamosmedžiagos,rodos, kitavertus, kadkiekvienas,kasnori,skaito nusivalkioję, taidabarreikia kažkokiųvisnaujesnių,įdomesniųformų,perliukųpasiieškoti. Kažkokią mintį pertą programą išsakyti. Tiesiog kaipirnusibodę, daugkasjaupadaryta, galvisątąrepertuarą įpintiįkažkokįsiužetą. ieškoti, galkokiąprogramą įdomesnępadaryti, sudainuota. Dabar jauturiieškotikažkokiųretesnių, darnenuvalkiotų variantų. Jau turi krenta iš prasčiau. karto Kita vertus, į akis, kad viskas, kas gera, skambu, gražu, kaip ir yra pats turėjai. Tai dabarjaukalnaiknygų,dainųrinkinių,įrašų. Tą repertuarą rastiyrapa Reikėjo važiuoti įkaimus,tentuosvyresnius žmoneskalbinti. Visą tąrepertuarą susirinkti galirsunkiau,nesnetyrinėtažemė,viena vertus, nėrakurpaimt,išišmokti,nusiklausyti. dainos.Repertuaroir pokariopartizanų kaitąpažymiirpateikėjai:„Keitėsi... Pradžioj buvo, tais pradėtigaivintiikitolbemažneatliekami3–4dešimtmečiubuvę itinmėgstamiromansai muzikos,oAtgimimoansamblių programoje me radosivisdaugiaušokiųirinstrumentinės stiliaus tradiciškumą sudėtisirnurodant muzikavimo beišokiųgrupių folkloro ansamblių,betirinstrumentinių 423 422 421 420 daugiau šitokių kolektyvų. Koncertų sklaidą greičiausiai lėmė tai, kad kultūrine rezistencija vienas ardufolkloro ansambliai,buvo rengti kuriuosedalyvaudavo dažniauneikoncertai, Atrodo, kadsovietmečiu kuriuosepasirodydavo irnepriklausomybėspradžiojekoncertai, mečio pabaigojesuklestėjusfolkloro ansambliams,imtarengti daugybėįvairiausių koncertų. Lietuvoje XX a.8dešimtmečiu,Latvijoje –tik9dešimtmečiopradžioje,Estijojedešimt moderniausiais instrumentais“ užvaldomas derinimassušiandieniniais siautulysbeiegzotiškas senųjųliaudiesinstrumentų „gražu netautinėsmelodijosartekstokeliamipojūčiai,opirmiausiatrankausritmo,klyksmo groja neetniškaiangažuotiems,omoderniąmuzikąpripažįstantiemsklausytojams,kuriems Lietuvos folklorasišesmėstampapramoga.Naujos jotransformacijos rodo, kadatlikėjaijau go folkloro kultūrinėsrezistencijos misija šokiai irmuzikašiuolaikiškai„pagerinami“,formuojasikosmopolitinisfolklorizmas.Din stilių sintezės, komercinio folklorizmo. Autentiškiems tekstams rašomosnaujosmelodijos, ziazmas, folkloro ansambliaiėmėsiektipramoginių,turistiniųtikslų,daugėjapostfolkloro, Anot etnologoPetro Kalniaus,Lietuvai atgavusnepriklausomybę,nuslūgoekspedicijųentu

Dėl repertuaro šiųpriežasčių sudėtisirjožanraipastebimaikeitėsi.Greta vyravusiųdainų, Mokslininkai ir folkloro specialistaifolkloro ansambliųrepertuaro įvairiai. kaitą vertina Skrodenis S. Min. veik., p. 174–175. Kalnius P. Etninės kultūros raiška posovietinėje Lietuvos visuomenėje. Nr. VDU ER2324,interviu 96. Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai 421 . 420 . 423 . Sklaidos būdai . 422 . Folkloristo S.Skrodenio nuomone, dabartinis Liaudies kultūra , 2001, Nr. 2, p. 10–19 . - - - - 107 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 108 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 425 424 irbendrafolkloro ansambliųveikla. išsamiaiaptarta jame pirmąkartą kėjų – išviso1072dalyviai.Po jovykometodinisseminarasfolkloro ansambliųvadovams, Rumšiškėse. Šiame respublikiniame festivalyje dalyvavo 41ansamblis,90individualiųatli 1980 m. imtasrengti kasdvejus metusvykstantisfestivalis Lietuvos liaudies buitiesmuziejuje 1972 m.prasidėjovėliau įtarptautinįišaugęsDzūkijosfestivalis „Dzūkųgodos“. doryse. ansamblių, o1975 m.festivalis tapotarpregioninis. Antroji apžiūraįvyko1972 m.Kaišia keli etnografiniaiansambliaiiš Aukštaitijos. Kitaismetaisčiadalyvavo jau16etnografinių mėgėjų kolektyvų, apžiūros. Pirmoji surengta 1971 m. Kupiškyje. Šiame renginyje dalyvavo folkloro ansamblių irjuosįtraukusįmenomėgėjųsistemą,imtosrengti jų,kaipirkitųmeno elementus ir, žinoma,sutraukiadaugiaudalyviųbeižiūrovų. kelias dienas, vyksta ne vienoje erdvėje, dažniauapima kitus puoselėjamosetninėskultūros irdalyviųskaičių.Pastebėta,apimtį, trukmę kaddidiejifestivaliai iškitųišsiskiria,jietrunka kad šitoksskirstymaspagrįstas,tačiaudariškalbingesnisbūtųfestivalių apibrėžimas pagal Jižanrinei krypčiai. taippatišskiriatarptautiniusirregioninius festivalius kultūrinį gyvenimą. kloro ansambliųrengiami irfestivaliai įsiliejoįbendrąLietuvos koncertai irkitųBaltijos šalių tūkstančiamspasyviųžiūrovų,skirtuose nebuvo įmanoma ir akivaizdi festivaliuose, gyvavimo problema, ypatumųperteikti nesšitokiųbendruomenių kuriųveikla atspindėtųsenąjįkaimąirjotradicijas. vavimu irkūrybiškumu, Tačiau iškilo kultūrai. Folkloro grindžiamasdaly ansambliųnariaisiekėugdytisavas „bendruomenes“, reiškinys buvo grindžiamaspriešpriešasovietų administracijosremiamai stilizuotofolkloro irfestivaliai kaipsavitasetninėsmuzikosgaivinimojudėjimo to, nuopatpradžiųkoncertai – įšiųtrijųBaltijosmažų atlikėjųgrupių tautų įsivaizduojamas Nepaisant „bendruomenes“. cijos įliaudiestradicijas atitolo, jie pradėjo lygiuotisįvadinamąją „masinę kultūrą“,onuo pasveikinti atvykęansambliai. festivalius, kuriuosedidžiąjąprogramos dalįįprastaiatliekanejie,betkitijubiliejausproga jimo paribyje. Seniau įsikūrę regionų folkloro ansambliai savo jubiliejų proga dažniau rengia su etninėsmuzikosgaivinimobendromis nuostatomis,todėljie veikia savotiškame šiojudė nesenai įsikūrę didmiesčiųjaunimofolkloro ansambliai,kuriųveikla nevisuometsutampa giami gan retai, paprastai –kolektyvųjubiliejųproga. Juos labiaulinkęrengti irpalyginti folkloro ansambliųtuometbuvo gerokai mažiau.Šiuo ren metu1–2kolektyvųkoncertai motyvuota visuomenėaktyviaudomėjosiirdalyvavo folkloro gaivinimorenginiuose, beto,

A. Zabielienė XXIa.pradžiosansambliųfestivalius priskiriatradicineifolkloro festivalių Regioniniai irnacionaliniai,vėliau irtarptautiniaifestivaliai laikuibėgantnuoorienta Folkloro ansambliųfestivalių pradmenysatsirado1971 m.Kupiškyje. Sparčiai gausėjant tion forthedegree Doctor ofPhilosophy. Bloomington: Indiana University, 1996, Zabielienė A.Folkloro festivaliai. Šmidchens G.A Baltic Music: The Folklore Movement in Lithuania, Latvia,and Estonia, Lietuvos etnologijos irantropologijos enciklopedija 424 . Todėl noromis nenoromis fol . Vilnius, 2011,p. 140–141. p. 137. 425 1968 . Tyrimasparodė, – 1991 . Disserta ------mai atstovaujantys kolektyvai ansamblių atlikdavo pokeliasdainasiršokius kuriuose pasirodydavo kuriuos daug koncertus, ir masinius koncertus, viena ar kelios grupės, dalyvavimo irstebėjimoperskyra.Paprastai taibuvo sprendžiama derinant netokiuslokalius Vėlesniuose festivaliuose bandytosspręsti abiejųpasirodymų tipamsbūdingosproblemos – visas renginys: folkloro ansambliųpasirodymai išsklaidytipo Vilniaus senamiesčiokiemus. gus oficialiaiprogramai, prasidėdavo ir„neoficiali šventė“, o1979 m.josidėjaimtasgrįsti renginys Vilniaus Vingio parke, sutraukęsapie130tūkstančiųdalyviųiržiūrovų. Pasibai bei publikacijų „folkloro ansambliųatlaidais“ ir sulaukiantis daugiausia mokslininkų ir specialistų vertinimų tivalis „Skamba pavadintas netgi skambakankliai“,dėldalyviųgausosirįtaigumokartais lius rengia daugelismiestųarpajėgesniųfolkloro ansamblių saulužė antmaračių“Nidoje, „Lingaudala“Kupiškyje irkt.,omažesnius, regioninius festiva 430 429 428 427 426 kloro diena savarankišku dainųšventės renginiu, kaipminėta, oficialiaibuvo įteisintatik svarbiausią Lietuvos etninėsirakademinėsmuzikinėskultūros renginį – dainųšventę. Fol šie kolektyvai ilgainebuvo oficialiaipripažintitiek,kad jųpasirodymai būtųįtrauktiįbene irišliekamąjąvertę. išskirtinumą ypačsutartinių, žanrų, žiūrovų reakcija mūsųansambliųdalyviams padedageriausuvokti kaikuriųetninėsmuzikos stilizuoto folkloro tradicijąišsaugojoirjąganavykusiaiplėtoja.Kitaisatvejais užsieniošalių padeda patiemskolektyvųnariamsnuspręsti, kadlietuviaikitosešalyseprarastągyvąją ne savodžia įvertinti veiklą ir lietuvišką folklorą tarptautiniame kontekste. Kaip tik šios patirtys festivaliuose. Šių folkloro veiklos ansambliamslei aplinkybiųteikiamapatirtis koncertinės populiarėjimu. folkloro perkūrimą – irbendraetninėsmuzikosgaivinimojudėjimokaita,naujųjoformų osufolklorone supraktinėmispriežastimis, ansambliųjudėjimoideologijos –požiūrioį miestuose kitųformųkolektyvųįtraukimas(šiuoatveju dažniausiaipostfolkloro) siejamas kaimyniniųšalių(pirmiausia –latvių)kolektyvus.Didžiuosiuosetis betkokiusartimiausių atstovai

Folkloro ansamblių festivaliuose daugiausia susiburia šios etninės muzikos gaivintojų for Bene svarbiausias folkloro ansamblių judėjimui yra Vilniuje nuo 1976 Jau atgavus nepriklausomybę pradėta rengti ir daugelis dabar žinomų festivalių Tačiau pastebėtina,kadnuofolkloro ansambliųjudėjimoXXa. 7 dešimtmečiopradžios ir dalyvavimą užsieniošaliųkoncertuose Kaip atskirąsklaidoskategorijągalimaišskirti Nakienė A.Pasvarstymai pokanklių skambėjimo. Skrodenis S.Min. veik., p. 156–162;RačiūnaitėD. Vakaro šeimininkėsžodis. VDU EMGP, A17,b. 8–11,45,91,97–107; VDU EMGP, A18,b. 22,43. VDU EMGP, A17,b. 13–14,77–78; VDU EMGP, A18,b. 45–46. VDU EMGP, A17,b. 38–44,97–107. Ten pat; VDU EMGP, A17,b. 8–14,45–46, 74–78,91–94;A18,b. 22–23,39–43. 430 . Provincijoje taipaprastaivykstasiekianttarptautiniorenginio statusoirkviečian 427 . Pradžioje jisrengtas pagaldainųšventės schemąkaipmasinissceninis 429 . Vis dėltodažnai juose dalyvauja ir kitų gaivinimokrypčių Liaudies kultūra 428 . , 1992,Nr. 4, p. 19;Zabielienė A.Min. veik. 426 . Liaudies kultūra m. rengiamas fes , 1997,Nr. 4, p. 50; – „Tek ------109 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 110 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 440 439 438 437 436 435 434 433 432 431 neturintis pinigųpiktaiįjuospasižiūri“ neįsitraukimu irnesidomėjimu:„Kaikaspasijuokiageraširdiškai, kaikasneėdęsvisądienąir parengti pagaltradicinęšventę, jaibūdinguspapročius irfolklorą šventėse išskiriatai,kadjiebūnavieniišnedaugeliokolektyvų,savo pasirodymus gebantys kapelomis būnavienisvarbiausių suetninekultūrasiejamųkalendoriniųšvenčių dalyvių rengiamoseir vietoskultūros centrų šventėse vakaro programose. 8 dalimi –nurodomi šventės pagrindiniairenginiai, kur5-asis: kaip jausakyta,išvardyti šventėje dalyvaujantys kolektyvai, tarpjų –irfolkloro ansambliai,o 2007 m. Lietuvos Respublikos dainųšventės įstatymu iš tikrųjų privalo dalyvautiiš tikrųjų „pliusuiužsidėti“ neigiamai, sakydami,dažnai vertina kadtai„netikros“, „išsigimusios“Užgavėnės, kuriosejie irpan. miesto įstaigas,barus ne tik pagrindinėje šventės vietoje šventėse kaip kultūros namųirkitųpanašiųinstitucijųkolektyvai vieną populiariausiųkalendoriniųšvenčių Užgavėnes švenčia dalyvaudami miesto/miestelio ir josepristatomųtradicijųversijų nelemia sampratas apietradicinękultūrąretai kadaatsižvelgiama iršiossampratosšvenčių pobūdžio iš ankstoparengtus švenčių planusirpagaljuosdalyvauti šiosešventėse. Todėl įpačiųdalyvių kultūros elementuslabaiįvairaus pobūdžiorenginiuose. Folkloro ansambliaipriversti įsilietiį tarsi tarpiniaiveikėjai, kuriuospagrindiniaišventės organizatoriaikviečiapristatytietninės tampa žmonėmis,turinčiaisetninėskultūros globospolitikąįgyvendinti tiesiogiai,t.y. būti Dalyviai per šitokias šventes veikia gana sudėtingame galių lauke. Jie dažniausiai laikomi ir žinovai,amatininkai, tradicinėsvirtuvės kitųetninės kultūros sričiųpuoselėtojai“ tų ir kaimų folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies menininkai ir dainų šventės dalis,kuriosrenginiuose dalyvauja Lietuvos etnografinių regionų, kraštų,mies

Vis dėltoiškitųetninėsmuzikosgaivinimoveikėjų folkloro ansambliuskalendorinėse Kaip irkitimenomėgėjųsistemaipriklausantyskolektyvai, folkloro ansambliaidalyvauja Kolektyvai pasirodo netikdainųšventės Folkloro dienosrenginiuose, betirAnsamblių švenčiančiose bendruomenėse. švenčiančiose bendruomenėse. VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 48, 52,76,80,108–111. Nr. VDU ER2324,interviu 38, 41,50,68,80. Nr. VDU ER2324,interviu 31, 52,55,62,72,74,76,77. Nr. VDU ER2324,interviu 31, 32,39,50,62,66,72,86,109. VDU EMGP, A8,b. 28. AleknaitėE.Užgavėnės folkloro ansambliuose... AleknaitėE.Kultūros Joninėse centrų /Rasosekuriamostapatybės:nacionalinėšvenčių sistemairinterpretacijos VDU EMGP, A17,b. 16,17–19,28-29,91–94,153–155; VDU EMGP, A18,b. 39–43. Tenpat. Lietuvos Respublikos dainųšvenčių įstatymas20071120,Nr. X-1334. 438 Lithuanian Journal ofAnthropology Tačiau tyrimas parodė, kadmiestošventes ansambliųdalyviai – miesto / miestelio aikštėje, bet taip pat apeina ir svarbias 440 435 . Žiūrovai retai ateinapersirengę arbanesistengia 439 . 433 . Paprastai aiškinamasžiūrovų šisnetikrumas . Folkloro suliaudiškomis ansambliaikartu 431 . Šio įstatymo11straipsnio1dalimi, , 2014,Nr. 1, p. 61–76. Valstybėsžinios

„ Folkloro diena 436 437 . Šiandien ansambliai ir . Kaikuriejųpasirodo , Nr. 128-5212. 432 –

. Lietuvos 434 - . ansamblių dalyviams svarbią bendruomenę, kurisiejamanegyvenamosiosansamblių dalyviamssvarbią vietosirkitokių bendruomenę, švenčiam, nes ansambly, nes tai yra mūsų bendruomenė.“ šventė iš tikrųjų ėjo į spalio demonstraciją, taip dabar nėmis – manyrakažkasklaikaus.<...>Irlaikais toksaigaunasi,tarsinu...kaiptarybiniais arbašeimosšventės. tųšvenčių Iryra arbabendruomenės, tradicinių masi mandarymas miesto šventėje priešinamasšventimas susavais žmonėmis:„Visos kalendorinėsšventės – tai kitus šventės dalyviusirjųelgesį.Remiantis panašiaisargumentais,„netikroms“ Užgavėnėms kurie neprisijungia.Nu kamyraįdomu,neįdomutai,žinot...“ žmonių daugsusirenka ištiesų.<...>Čiakažkaipprisijungia.Aišku,nekurieprisijungia, kaip pasakius,kadangivienasdomisivienaisdalykais,kitaskitaisdalykais.Bet šiaip pozityviau: „Nu, kaippasakius –kamįdomu,taseina.Oneįdomutaineis.Nes nu, Užgavėniųšinamas šventės dalyviųelgesys„tikrų“ žiūrovų vietose.Kartais elgesysvertinamas ratelius. Bene aktyviausiapublikapasirodo esantysvaikai sudėtingesnėskaukės pasidaryti 446 445 444 443 442 441 etninės muzikosgaivinimobūdųglaudžiaisiejasisu judėjimopriklausymumenomėgėjų bet irpatysansambliųdalyviai. ir pristatymasvisuomeneitampa visai nesvarbus – nuoširdžiai pramogaujanetikžiūrovai, ansamblio pasirodymas. Tada etnografinis Užgavėnių atkūrimotikslumas,prasmiųpaieškos folkloroginiai būna visiškai pramoginiai ir vienintelis „tradicinis“ elementas tėra trumpas vykdymą,progą pasirodytidruomenei žmonėmsirpasijustireikalingiems, netjeitieren jie šoka –sušokam,kądainuojasudainuojam“ visai gerai.Man patinka. Tuos personažusrodom pagrindinius,kąjiešneka –sušnekam, nios, oneprievienožmogaus.Ir tave visigirdės. Tai taprasmevisaiirnieko. Ir tasspektaklis Galinieko nemato,negirdi. prisikabintiprievisosmi Oscenojtugalitokįmasinįpadaryti. Tu neįgarsintas,tavęs niekasnegirdi. Ašgaliuprieitiirvienamžmogui,betjautiežiūrovai gali kalbėti,judėtgali,garsusleisti.Kaiptikkaitukažkurgatvėj sutakauke,tauyrasunku. prasmę ir teigiamai žiūri į jose suteikiamas technines galimybes: „Prie mikrofono stovi, tu arkitosepanašioseįstaigose,matodidelęmasiniųUžgavėniųkultūros centruose edukacinę odalyvavimo ansamblyjeirčiapuoselėjamųsantykiųpagrindu ryšių,

Tad, tyrimoduomenimis,Užgavėnių šventės grindžiamasdaugiausiapožiūriuį vertinimas Aptarta veikla folkloro kaipvienasišsvarbiausių ansambliųkoncertinė šiųkolektyvų Kai kuriedalyvavimą miesto/miesteliošventėje suvokia kaipansambliopareigų ben Nors dabarrengiamos Užgavėnės neigiamai,kaikuriedalyviai,ypačdirbantys vertinamos VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 96; AleknaitėE. Min. veik. AleknaitėE.Min. veik. Nr. VDU ER2324,interviu 80. Nr. VDU ER2324,interviu 38, 47,72,74,77. Nr. VDU ER2324,interviu 48, 52,76. Nr. VDU ER2324,interviu 48, 52,77. – jinai gali būti gyvaIr tiktai nedidelėj bendruomenėj. mes visas šventes 441 , daugiausialiekastebėtojais,neįsitraukiančiaisįšokius, – nu, sudeginam Morę. Va tokia tautinė atrakcija. O 446 . 442 . Žiūrovams miestošventėse prie 444 Toks šventimas nurodo esant 443 445

. - - - - - 111 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 112 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 452 451 450 449 448 447 gatves apsirengęs visaspoprakaitu,aišku,jau nebe[švenčiam]. Kaijaunesnibūdavom, [tai persirengėlių nebelaukiažmonėsardalyviaiteigia„senstantys“:„visądienąatsibaladojipo tas ar energingiau.Dabar taivykstarečiau, nes tenka visdaugiaujėgųatiduotimiestošventėms, vyksta aplankyti savų žmonių Pasitaiko šventimo būdų kombinacija: „atidirbę“miestošventėse, kaukėtiansambliųdalyviai dalyvauja tik ansamblionariaisušeimomis,buvusiųdalyvių,draugų,kaimynųlankymas ir suansambliais,savarankiškai, sudraugais perkelta gaivintojų(Rumšiškės). Anksčiauansambliųdalyviaiįšiasvietoves dažnaivykdavo vietos, išesmėsneskiriant,kurtradicijavienaiparkitaipbuvo išsaugota(Plateliai) irkurji šią šventę švenčia kaip tikten siai minimosRumšiškės, Plateliai), yralabaisvarbios daugeliuidalyviųirkaikurieansambliai žmonėmis irapeinantjųnamus. Vietos, garsėjančios„tradicinėmis“Užgavėnėmis (dažniau telius arvietas,garsėjančias„tradicinėmis“Užgavėnėmis, iršventimas, būnantsupažįstamais šventėse tarpansambliųdalyviųpaplitędarduUžgavėnių šventimo būdai:važiavimas įmies vietose artiksusavo bendruomene jiems patinkančiasdainas;kaikuriaskalendorinesšventes švenčia tradicijomisgarsėjančiose konkrečiam renginiai, daugelisfolkloro ansambliųdainuojatąmetąatitinkančiasartiesiog vimas savo malonumui,šventimas Pavyzdžiui, susavo bendruomene. jeinereikia ruoštis provincijoscertuojantiems folkloro ansambliams mybės kitaisbūdaisišvyktiįužsienį,oatgavusnepriklausomybęjibūdingesnėmažiaukon dalyvių motyvacijų dalyvauti ansamblioveikloje, kurisovietmečiu siejosisuribotomisgali būdinančių dalykų. geografijaminimakaipvienassvarbiausių kolektyvąir kituosekontekstuosekoncertinė api bet iki šiol folklorointerneto svetainėse ansamblių prisistatymuose per koncertus, ir ryšiai, ir tolimesniuoseLietuvos miestuosenulemianekontrolė, ofinansinėskolektyvo galimybės nurodė kolektyvo veiklą lygįirpasiekimus.Atgavus užsienyje nepriklausomybę,koncertinę veiklos platumastiesiogiai tikvietoje,geriausi –užsieniošalyse,todėlkoncertinės certuoti geografijosaprėptis priklausėjųkoncertinės nuo gautoįvertinimo – blogiausigalėjokon sistemai. Sovietmečiu visimenomėgėjųkolektyvai buvo rajoninėseapžiūrose vertinami ir

Be dalyvavimo savo irpan.)rengiamose miesto,miestelioinstitucijų(kultūros centrų Galiausiai folkloro atlikimoaplinkybės:daina ansambliams svarbios irnekoncertinės Be kelionės –vienasvarbiausių to,kaipatskleidėA.Zabielienė, ansamblių koncertinės Kita labaisvarbi šventimo dalisarbūdas –buvimassusavais žmonėmis:šventės, kuriose VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 38, 47,52,77. Nr. VDU ER2324,interviu 41, 48,49,52,90. Nr. VDU ER2324,interviu 64, 90. Nr. VDU ER2324,interviu 35, 43,44,52. AleknaitėE.Min. veik. Zabielienė A. Folkloro Lietuvoje ansambliaidabartinėje 452 449 . Anksčiau šiuo būdu Užgavėnes ansambliai švęsdavo dažniau . Jos Užgavėnių „tikrų“ iršiaipminimoskaipišskirtinės, 448 . 450 , p. 90–98. . 447 . 451 ------. gaivinamos etninėsmuzikospavyzdžiai nevisuometjiemsbūnaarčiausiai širdies. Įrašuosepratas dažnaigrindžiaasmenine patirtimi. irperžiūrose atliekamosdainosirkiti kuriamąetninėskultūros irjospuoselėjimoviziją,oansambliųdalyviaisavocentrų sam (pavyzdžiui, Lietuvos liaudieskultūros centro) reikalavimų irdaugiaureprezentuoja galios išraiškos būnanulemtosišišorės atėjusio„specialisto“vadovo irkontroliuojančių institucijų blių prisistatymaitoligražunevisadaištiesųbyloja apiepačiųdalyviųsampratas:oficialios atliekamo)irneoficialaus(saudainuojamo) peržiūras perskyra.Oficialūsansam repertuaro binei etninėskultūros politikaibeijosįgyvendinimo formoms vyraujančiai kultūrai –šiuoatveju netikkosmopolitinei,vartotojiškai Vakarų, betirvalsty tos. Todėl irdabarkaikurieansambliaipasirodo kaip subkultūros, toliaubesipriešinančios judėjimo ideologiją,kuriainuopatpradžiųbuvo būdingoskultūrinėsrezistencijos nuosta matomos kaipjodalyviųarsujuosusijusiųžmoniųšventė. Tai atitinkairfolkloro ansamblių šventės irmesniekurnebevaikštom. Anksčiaudarvaikščiodavom, būdavo“ švęsdavom], dabarjauvistiektasamžius,kažkaippavargsti jau.<...>Čiabūnamasinėstos 456 455 454 453 Vyčino kankliavimas, judėjimuipadarė nemažąįtaką, nesjopavyzdžiu pradėtakanklėmis sampratoms. jų kuriamosprodukcijos) poveikį šiemsjudėjimams,jųgaivinamai muzikaiirpamatinėms įrašų industrijosirskaitmeninimo(arkitokiupavidalu užrašomosirplatinamosgaivinto rodo pačių ansambliųveiklą. Užsienio mokslininkainemažaikalbaapieesminįmuzikos kaip niekaskitasatskleidžiatikrąjąfolkloro ansambliųrepertuaro politikąirganaobjektyviai bimesnės įtakosšiojudėjimoarjokuriamosmuzikinės tradicijoskaitaineįžiūrima,norsjie irkūriniųskaičiausapribojimųnepaisoma. pasirodymų trukmės Todėl įrašuosejokiospaste repertuaro kūrinius;įrašomagana daugdainų,įvairiuose renginiuose pasitaikančiųgriežtų darbuotojų vedamame folkloro garsopublikacijųregistre mažais tiražais“ Neturėdami tokių sąlygų, bent jau nusifilmuoja buitine videokamera ar patys leidžia CDR darbo išlikimu,išleisdamiLP, CD,MC,filmuodamiesi TVirįrašinėdamiradijofondams. girdas Klova: „beveik visi[2003 m.]apklausti Vilniaus savo folkloro ansambliai rūpinasi įrodymas. bruožų Tą pastebiirvienasiššiojudėjimoveikėjų, kompozitoriusiratlikėjasAl jimas Lietuvoje kaipjudėjimoklestėjimoarbentjaušiaipteigiamas dabartinių vertinamas

Atsižvelgiant įfolkloro ansambliųįvairovę, ir svarbi oficialaus(perkoncertus išryškėja Tyrimas parodė, kad švenčiant vis dėlto svarbiausia yra buvimas su ansambliu Kai kurieankstyviejiįrašai,pavyzdžiui, folkloro ansambliųjudėjimo veikėjo Evaldo Įrašuose ansambliai,tikėtina,pristatodainas,suvokiamas oficialiojo kaipvertingiausius Ansamblių atliekamosmuzikosįrašų,daugiausiakompaktiniųplokštelių, KriščiūnienėI.Min. veik. Klova A. Vilniaus situacija. folkloro ansambliųdabartinė AleknaitėE.Min. veik. Nr. VDU ER2324,interviu 48, 52,62,68,86,88,98. 455 . Folkloro ansambliųįrašairegistruojami Lietuvos liaudieskultūros centro 456 . 454 . 453 .

gausa irdidė – Užgavėnės ------113 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 114 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 460 459 458 457 visiems. <...> Tai va, lyg ir traukia dabar tokie dalykai, kai aš klausiu žmonių, kodėl atėjot, siekti togražausdainavimo,šokiokažkokio. Ir jeigupasieki,gražu –tikrai O ištiesva kažkaipnutikę,kadtųgebėjimųpasžmonesvismažėja irjuoslavintreikia, ir menas – taikažkaslabaipaprasto. Visa liaudistendainuoja,nutaiirašgaliu,betkasgali. sudainuot. Ir netiekdaugtai darančių.Kažkaipdaugyraįsivaizduojančių, kadnuliaudies kokybiškai, gražiai. Neužtenka, kad ta pati liaudies daina graži yra kolektyve: „Na dabar, gerai, tuturidaryti bentjaumanopačiosansambliuose,taiištikrųjų čio), galimamatytiirmotyvaciją dalyvauti „kokybiškai“,„profesionaliai“ dainuojančiame šiltumą artimumą, jo bendruomenės šiol ir pan.), kuriuosedainuotaanksčiauardainuojamaiki bažnytiniuschorus kultūros centrų, apskritai. Pasakojama irapiekitokiopobūdžiovokalinius kolektyvus(aukštųjųmokyklų, kolektyvo, kuriamegalėtųdainuoti –nekonkretaus žanro muzikos,ogalimybėsdainuoti jų įsitraukimąįfolkloro ansambliųveiklą: nemažaijų,ypačprovincijoje, pasakojaieškoję dalyviųklausiantapie kaip svarbiausia paskatadalyvauti folkloro išryškėja, veikloje iš karto gana nemažaifolkloro ansamblįpasirinkonorėdami šokti rėjau dainuoti“ neteikiant didelėsreikšmės dainų pobūdžiui: „labai norėjau, visągyvenimą dainavau irno Viena pagrindiniųdaugeliodalyviųveiklos folkloro ansamblyjemotyvacijų – norasdainuoti, liuotojo televizijosprojektas „Duokim garo“. rioje pasirodo folkloro šiovisuomeniniotrans ansambliai, –ganaprieštaringaivertinamas konkretiemslaidas, skirtas folkloro ansambliams.Šiuo metusvarbiausia televizijoslaida,ku išleista produkcija. daugumą visdėltosudaro pačiųfolkloro ansambliųiniciatyva irgautomisrėmėjų lėšomis tik specialiosįrašųstudijos,betirpatsLietuvos liaudieskultūros centras. Tačiau įrašų dažniausia skiriamidovanoms, oneparduoti arkitaipplatinti.Nemažai įrašųišleidone įrašųgyvuojakaippriemonė,leidžiantikolektyvuipaminėtinueitąkelią,jiedabartinių irregionų, nebuvopritarti žinomas,dainoms.Dauguma kuriuosešisinstrumentas gausių

Folkloro ansambliaidalyvauja irradijobeitelevizijoslaidose.LRT TV nufilmavo kelias Miestų ansambliuose, be šių priežasčių (noro dainuoti ir artimos bendruomenės pojū Miestų bendruomenės (noro ansambliuose, bešiųpriežasčių dainuotiirartimos 459 VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 40, 56–58,62,68, 76,90. Nr. VDU ER2324,interviu 35, 36,38,39,55-59,61,62,77, 78,89,111. Nr. VDU ER2324,interviu 74, 75,87,96. Nr. VDU ER2324,interviu 35, 48,56,58,67,78,90. . Kiti kaip bene svarbiausią motyvą, skatinantį dalyvauti folkloro ansamblyje, pabrėžia 457 . Dauguma nariųįfolkloro ansambliusatėjovedami noro dainuoti,nors Dalyvių veiklos motyvacija 460 . 458 . Pomėgis irporeikis dainuoti – ją dar reikia gražiai - - - - apibrėžiamos“ bos [ skonio receptoriai yrasuviliojamiirpamaloninami,mažaitesistengiamegalvoti apiegamy yra šio mastusumažinamūsųracionaliusprieštaravimussupaprastinimui,kuris ir taiptamtikru o tos, kurios poreikius,tenkina estetinius tam tikros bendruomenės „veikia mūsų pojūčius politiniams ir ekonominiams siekiams pasirenkamos ne bet kokios etninės kultūros formos, tyvo etninėsmuzikosgaivinimotyrimuosedažnainepaisoma, nors,anotReginos Bendix, gaivinimo judėjimotyrinėtojasOvė Ronströmas būtentestetika“, –teigiašvedų etninėsmuzikos rūpi gaivinimo judėjimųdalyviųištikrųjų ir kadlabai,atrodo, jumstengerakartu“ kodėl pasirinkotmus. Tai va tokiusdalykussumini:kadgražiai,kokybiškai,skoningaidarom 463 462 461 apie XIXa.pabaigos–XXpirmospusėskaimokultūrą, pasakojimais,tradicinėjesodžiaus archajinius elementus.Nors remtasi vyresnio amžiauskaimožmonių, galėjusių papasakoti samprata buvo plėtojama,labiauanalizuojantkaimokultūroje išlikusiusdepolitizuotus sios Kunigaikštystės paveldui ir tapo lietuviųtapatybėspagrindu.Sovietmečiu šitapatybės XX a. pradžiosįpaveldinta kaimokultūra,kuritarpukariubuvo priešinamaLietuvos Didžio teigti tradicijosnepertrūkstamumą. ar vasarojant tenpas senelius irpan.),būtitiesioginiaisšioskultūros paveldėtojais ir šitaip sukaimu(vaikystė augantkaime artolimesniais,epizodiškesniais ryšiais niais – artimesniais leidžia remtis daugeliuifolkloro ansambliųvadovų irpatiemsjųnariamsprieinamaisšalti „liaudies“ nykimo,folkloro degradavimo(išnykimo)laikotarpis.Šitaip apibrėžiama praeitis kaip„pernelygseni“,poXXa.vidurio –nauji“,netgipačios XIX a.vertinami mas į„tikrą“(senovišką, autentišką)ir„netikrą“(naujovišką, stilizuotą) folklorą.Laikaiiki folkloro ansambliųapranga,oficialusis taippatirdalyviųliaudiesdainųskirsty repertuaras, dies“, siejamos su senuoju liaudies dainų klodu, įsivaizdavimas, kurį dažniausiai atskleidžia ŠiąXIX–XX a. vidurio kaimo bendruomenė. viziją iš esmės grindžia „dainuojančios liau kurioskultūrinisirmuzikinispalikimasgaivinamas,yra žiūris, kadpraeitiesbendruomenė, Remiantis tyrimoduomenimis, galimateigti,kadfolkloro ansambliųjudėjimevyrauja po

Estetinis motyvas svarbus irdaugumaikitųšaliųetninėsmuzikosjudėjimų.„Daugeliui Akivaizdu, kadansambliųdalyviųpabrėžiama praeitisyrasusijusisuXIXa.pabaigos– p Bendix R.Final Reflections: „The Politicsof Folk Culture“ inthe Ronström O.Revival reconsidered. Nr. VDU ER2324,interviu 96. production . 195 pars pro toto – 203. 463 ] sistemąirprigimtįtaisyklių,kuriomisremiantis šiosestetinėspraktikosyra . – (paryškinta Praeities laikasirjoribos E. A. ) žaidimopagrindas.Kaimūsųakys,ausys,nosisir 461 . 462 . Tačiau reikia pasakyti,kadestetiniomo 21th century. Etnográfica , 2005,vol. IX(1), ------115 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 116 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 465 464 kiškumą. pačios svarbiausios, – todėlfolkloro ansambliųjudėjimuipavykstaišlaikytiidėjinįsavaran formomis sąveikauja, betesminėsįtakosjosnedaro, – jųteikiamosreikšmės dalyviamsnėra pratomis irideologija. Tad akivaizdu, kadfolkloro ansamblių judėjimassušiomiskitomis siejasisukitomisgaivinimoformomis,kurioseremiamasiir rūšys šiektiekkitokiomissam arba įdabartį. vyraujanti vizija nėra prasminga; jie linksta arba į ją peržengiančią praeitį (turbūt dažniau), kuriomsši metu visdėltoesamagananedidelių,betgausėjančiųansambliųdalyviųgrupių, ir grindžiamaXIXa.pabaigos–XXviduriokaimokultūra,yranevienalytė.Be to,šiuo niškąją irXXa.viduriokaimokultūrą. Tad vizija,nors vyraujantipraeities bendruomenės pasiekiantiirpriešistoriniuslaikus,paprastaiapimantipago vizija,kartais bendruomenės nesvarbūs, iškrintantysišprasmingospraeitieschronologinių ribų. apie juosgalvoti irpasakoti,netįsivaizduojant juos„senovės“ kontekste;jiegalipasirodyti kontekste; veikėjai galibūtiirneįsivaizduojami; ansambliųdalyviai galinematytiprasmės Daugeliu atvejų minėti „liaudies“ veikėjai visos „dainuojančios liaudies“ vizijos vertinami išplėtimai prasmingi(arbasvarbesni užvyraujančiąviziją)toligražunevisiemsdalyviams. praktikų. Tačiau tyrimasparodė, laikorėmų kadchronologiniai praeitiesbendruomenės patiriamųmuzikavimo ištrina ribątarpįvairių senojokaimoiransamblonariodabartyje klorą „dainuojantiliaudis“įteisinaXXa.pirmospusėsmuzikavimą,o„muzikanto“įvaizdis giedotojų“įvaizdžiaiir „sutartinių paverčia aktualiaisirikikrikščioniškuslaikus;vėlyvąjį fol pastebimaiišplečia.„Kanklininkų“ sonažai daliesansambliųdalyviųvizijąįpraeitįirdabartį ja prasme)aspektusirrėmėsi XIXa.pabaigos–XXpradžioskaimokultūros vizija jau sovietmečiu išsiskyrė kuriakcentavo krikščioniškusirpolitinius(siaurą gaivintojųgrupė, draeuropinės beikrikščioniškosioskultūros įtaką,išesmėsignoruota. Vis dėltoneoficialiai pačiojepradžiojeperėmėterpretacijos irfolkloro ansambliųjudėjimas. kryptį praktikoms analizuoti, bet ir tolimos praeities rekonstrukcijoms. Šią praeities duomenų in XIX a. muzikologai irfolkloristaitoliaulinkstadomėtisarchajiškaisiais etninėsmuzikosklodais, kultūroje ieškotaikikrikščioniškos,baltiškos,indoeuropietiškos praeities

Tiesa, šiosmuzikosatlikėjųper kaikurieetninėsmuzikos gaivinimoprocese įsitvirtinę Viešajame moksliniameirpraktiniamediskursekaimokultūros vizija,aprėpianti irben Galima pastebėti, kadalternatyviaschronologines apibrėžtis pateikiantysfolkloro žanrai Bene talpiausiachronologiniu požiūriuyrasuUžgavėnių šventimu susijusiospraeities brinskas-Revival.pdf Ethnographic Society, ja: socialinėsantropologijos iretnologijosstudijos Čiubrinskas V. Revival of Tradition forReconstruction ofIdentity. LithuanianCase. Čiubrinskas V. Sovietmečio iššūkiaiLietuvos etnologijai:disciplina,ideologijairpatriotizmas. pabaigos–XXI a.pr. duomenis pasitelkdami ne vien tik šių užrašymųlaikotarpio . Žiūrėta 20140520. 2000, vol. 40.Prieiga per intenetą: , 2001,Nr. 1, p. 99–117. http://www.culcom.uio.no/aktivitet/seminar/pdfs/Ciu 464 Folk. Journal ofDanish . Lietuvos etno Lietuvos etnologi 465 . ------samblių dalyviams šitokio akivaizdaus ryšio nesuteikia. samblių dalyviamsšitokioakivaizdaus ryšio Tiesioginės reikšmė patirties nuolat narį su „liaudimi“kaip praeities bendruomene. Vertingos tik jos an irekspedicijųpatirtys, jaunystės prisiminimai,jauįgijęirpraeitiesgelmėsautoritetą,glaudžiaisusiejaansamblio giminėmis. šeimosaplinka –tėvais, seneliais,kitaisartimais sijusi suartimiausia Vaikystės, nės kultūros hierarchija: iretninėsmuzikosgaivinimošaltiniųvertingumo Tyrimo duomenysparodė, kadfolkloro ansambliųjudėjimeyranusistovėjusi ganaaiškietni raginant ansamblių dalyviusrengti ekspedicijas, fiksuotipateikėjųatlikimą irpan. Tačiau, reikšmėpat folkloro ansambliųjudėjimopradžios tiesioginėskaimopatirties irgipabrėžta, riuose paskaitasyraskaitę nemažaiLietuvos mokslininkų. Tiesa, akademinėje terpėjenuo bandoma išlaikyti, pavyzdžiui, Kelmės tradicinių amatų ir etnomuzikavimo kursuose,ku į provinciją, kur akademinės terpės, akademinio bendravimo tradicijų nėra,nors šią sąveiką džioje judėjimas telkėsi didmiesčiuose, universitetuose, o dabar yra gerokai daugiau išsklidęs gali sietis su pakitusiais ansamblių dalyvių interesais bei su ir tuo, vertybėmis kad pačioje pra folkloro pasyvumas ansamblių dalyviailankovangiau. Ankstesnis aktyvumas irdabartinis ir dalyvauta renginiuose, kuriuosepasisakydavo mokslininkai.Dabar moksliniusrenginius dinys), betirapskritaisumoksliniudiskursu.Atrodo, judėjimopradžioje aktyviauskaityta vertingumo.šaltiniu, negalinčiupranoktiasmeninėspatirties jusios literatūros. Galbūt ištiesųjąskaitonedaugelis,betjosvisvienišlieka neitinvertinamu retai miniknygas,nebūtinaireiškia, kaddaugumajųneskaitojokiossuetninekultūrasusi nėra kitosvarbesnio išliekaabejotina. šaltinio,betirtadaknygųvertė Tai, kaddabardalyviai reikiamai Knygosbūnaaktualiostiktada,kai arbanetgijį kaipšaltinįnuvertina. neįvertina knygų, taigilabairimtoirpatikimoetninėsmuzikosgaivinimošaltinio,ansambliųdalyviai šaltinisyradėlto,kadkitokiųšaltiniųnėra. trukcijų Tačiau apklausosduomenysbyloja, kad diskurso dalimi. rodo tyrimoduomenys,šitokiepareiškimai taposvarbia viešofolkloro ansambliųjudėjimo ji nurodoma savotiškas kaipvienasvarbiausių„kokybėsženklas“. kolektyvoKaip stiprybių, palaikoma pasirodymuose arkolektyvųprisistatymuoseįrašuoseirinternetosvetainėse, kur Neabejotinai svarbiausia jųyratiesioginė,asmeniška„kaimo kultūros“ patirtis, • • • • • • Tyrimas forma(spau parodė, kadknygossietinosnetiksutam tikražiniųperteikimo Galima kaip svarbiausias, rekons būtų manyti, labiausiai kad vertinamas minėtos patirtys kiti šaltiniai(spauda/masinėskomunikacijospriemonės). autoritetingų veikėjų (pavyzdžiui, folkloro ansambliųvadovų) pasakojimai; knygos irkitileidiniai; grojimo irdainavimopatirtys; įgyjameekspedicijose; tiesioginė, asmeniška„kaimokultūros patirtis“, tės kontekste; įgyjamagyvenanttiesioginė, asmeniška„kaimokultūros“ kaimeargiminys patirtis, Etninės kultūros iretninėsmuzikosgaivinimošaltiniai

ypač su ------117 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 118 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE remtis bet pagrindiniaisjudėjime įteisintaisšaltiniais – tiesiogine„kaimo kultūros“ patirtimi, giedotojasirkanklininkus. Rekonstruojant šiuospersonažus,labaisudėtinga jant sutartinių čiomis formuoti„oficialią“ judėjimoideologijąirišsakančiomisjąatitinkančius reikalavimus. veikloje. Be to,vadovai daugiausiatiesiogiai bendraujasupriežiūros institucijomis, bandan Bet, atrodo, labiausiai pasiteisino jų „neformalus rengimas“, dalyvaujant folkloro ansamblio ir nuolatgirdėti tokioporeikio arnepasitenkinimoesamuvadovų išsilavinimušalininkų. siuose ansambliuose.Būta bandymųinstitucionalizuotifolkloro ansambliųvadovų rengimą (dažnaiprovincijoje) savo suburtuose perteikia tyvuose irčiaįgytąpatirtį arjuospakvietu daugelis vadovų jaubūnadalyvavę kituosefolkloro – paprastaiaukštųjųmokyklų – kolek praktikų irideologijosplėtrąbeiišlaikymą.Prieš pradėdami vadovauti folkloro ansambliams, Vadovai, atrodo, yravienasvarbiausių grandžių,užtikrinančiųfolkloro ansambliųjudėjimo pasitaiko išimčių,kaiansambliodalyviaivadovo išmanymuir puoselėjamavizijaabejoja). ansamblio vadovas yraautoritetas,puikiaiišmanantisliaudieskultūrą(norskaipirvisur klausimus atsakydavo fraze „čiajaureikia vadovo klausti“.Neabejotinai daugumaijųfolkloro kaimo kultūros gaivinimoasmeninepatirtimi. giedotojų“įvaizdžių regiono“mų „sutartinių vientodėl,kadjienepagrindžiami „sutartinių ansamblių dalyviai kitų nepriima Lietuvosir nevertina regionų folkloro ansamblių perteikia šaltinio jųrekonstrukcijai stokos.Pavyzdžiui, Aukštaitijos šiaurės regiono“ rytų „sutartinių čią liaudį“ir„muzikantus“;kiti„liaudies“personažaigalibūtineaktualūskaiptikdėlšio šio judėjimobruožas. ideologijoje šis šaltinis arveikiau galimybė juo remtis kaip kokybinisskiriamasis yra įtvirtinta į įvairių laikotarpių ir šalių gaivinimo judėjimus. Tačiau pačioje folkloro ansamblių judėjimo šaltinio prioritetiškumasneturėtų kaip savaime būtivertinamas suprantamas,ypačpažvelgus deklaravimas) yraištiesųsvarbus folkloro Šio ansambliųjudėjimąapibrėžiantis bruožas. iškėlimas(akcentavimasarnetkaikuriaisatvejais tikoficialusjosprioriteto kaimo patirties o ne knyginio žinojimo ar rašto kultūra. ginės, asmeninės patirties, Tiesioginės, asmeniškos neparemiančiuose moksliniųinterpretacijų. institucijų darbe),betansambliųnariaireikšmių ieškojaukituosešaltiniuose,dažniausiai (daugelis etnomuzikologųirtoliaudalyvauja folkloro ansambliųirjųveiklą prižiūrinčių mokslininkų siūlomosinterpretacijos nėrasvarbios. Šios visdarsiejasi dvižmoniųgrupės su kuriomisderėtų beipaveldą. žvelgti į„liaudies“sampratąirjospatirtį muzikos reikšmes, kuriasansambliųnariaipatysgalėtųatpažinti,aiškiauapibrėžti nuostatas, raktus šiaitiesiogineipatirčiai interpretuoti, nuodugniauišaiškintietninėskultūros iretninės apklausos duomenimis,akademinėterpėgalėjusidaugiauveikti judėjimą,turėjusi įduoti Tiesioginė, yraypačsvarbi asmeninė„kaimo kultūros“ kalbantapie„dainuojan patirtis Taigi folkloro ansambliųjudėjimasiršiandienpasirodo labiaugrindžiamasįvairios tiesio Atitolimas nuomoksliniodiskursobentjauišdaliesgalipaaiškinti irtai,kaddalyviams Kai kada išryškėja ir asmeninio dainavimo (atlikimo) patirties reikšmė, irasmeniniodainavimo(atlikimo) patirties ypačįsivaizduo Kai kadaišryškėja Vadovų autoritetas irgi laikomas rimtu gaivinimo šaltiniu. Per apklausą dalyviai į įvairius ------naudojimą. mas. Visa tai išdaliesirnulemiaansambliųnariųrekonstrukcijų šaltiniųhierarchiją irjų deklaravi suaktualiapraeitiesbendruomene irsavo ryšio vertybių, muzikavimo patirtis jomis grindžiamirekonstruojami įvaizdžiai, odalyvavimo folkloro ansamblyje,dainavimo, žmogus. mokslinio, estetinioišsilavinimoarkitųpriežasčių) „liaudies“ atstovas arbakaipjainepriklausantis,bettokiągaliąužkitusturintis(dėldidesnio kultūrą. Šiuo atveju santykis su „liaudimi“ irgi gali būti dvejopas: dalyvis gali jaustis kaip jęs „kodus“,leidžiančiussuvokti liaudieskultūrą“)arbasiekįinterpretuoti „liaudies“ irkurti prie liaudies(„ašnesuliaudis,betvisdarturiupaveldė patinimąsi arbentbandymąpriartėti jausmais,pojūčiais išoriniais autoritetais,osavimi,sava patirtimi, pokyčiaisnės vertybių apskritai –individualizmostiprėjimą, augančiątendencijąremtis ne kaitą.Ją kaipjudėjimovertybių šaltiniui irtaigalimavertinti galimabūtųsietisuvisuome atrodo, prioritetą ima teikti šiam naujam kad dažnai kai kurios ansamblių dalyvių grupės 466 savam žiūrovui. Todėl irnereikia perpasirodymą papildomųkomentarų – visitarsiirtaip lankosi sujuovienaiparkitaip susijęžmonėsirfolkloro ansambliaimanokoncertuojantys rovams Akivaizdu, pasirodymas nerūpi. kaddaugelyjefolkloro ansambliojudėjimo renginių gaivinimo judėjimo)ideologija,arnorimajuos„užverbuoti“, arišvisogalvojama, kadžiū konkretaus pasirodymo žiūrovus: armanoma,kadjieyrasusipažinę suatlikėjų(šiuoatveju – mis muzikinėmiskultūromis („rimtąja“arpramoginemuzika)irpan.Svarbus irpožiūrisį perduoti kokią nors žinią, pasidainuoti ir kt.), atlikėjų sceninio įgudimo, siejimosi su kito (pavyzdžiui, kaipmuzikosatlikėjams,šviestižiūrovus, pasirodyti kaipbendruomenei, jiems (muzikavimo apskritai,liaudiesmuzikosgaivinimoir kt.)suvokimo, pasirodymų funkcijos pasirodymų (angl. folkloro ansambliųjudėjimonariu. ansamblis turimažiaugalimybiųtapti„geru“ – tadnepakankamolygio,niekurnekviečiamasirnevykstantis judėjimo ideologijairpatirtis giau yrakviečiamasįfolkloro festivalius. Bet kaiptikfestivaliuose yrageriausiaiperimama irkeliamusreikalavimus)geriau jisatitinkajudėjimovertybes folkloro ansamblis,tuodau muzikos gaivinimojudėjimams.Galima matytiirsavotišką paradoksą:kuogeresnis (t.y. kuo užsieniomokslininkųteiginiusapiefestivaliųrekonstrukcijų reikšmę šaltiniaiirtaipatvirtina praktikos, matomos festivaliuose,Dabarties per televiziją ir kitur, dažnai naudojamos kaip ir simboliai. ideologija, vertybės ir įtvirtinama kuriomis gaivinimo judėjime perteikiama dovai irspecialistai –nepaprastiansambliųnariai.Nereflektuojami šaltiniaiatspindiformas, pavyzdį. Jį kaipgalimą rekonstrukcijų daugiausiafolkloro šaltinįlinkęvertinti ansambliųva

Be to,išsiskiriairnereflektuojami šaltiniai. kitųatlikėjų Prie pastarųjų reikėtų priskirti Tyrimo duomenimis, ansamblių nariams ne tiek svarbios mokslininkų kuriamos žinios, Tiesa, pojūčiaikaipšaltinisgalireikšti asmeninėpatirtis, dudalykus:ansamblionariota Folkloro ansambliųjudėjimas,kaipirvisosmuzikinės kultūros gaivinimas,turiirsavą Carlton, 2005,p. 2–5; Taylor Ch. Heelas P., Woodhead L. performance The Spiritual Revolution: Why Religion is Giving Way to Spirituality ) praktiką.Ji priklausonuodaugelioveiksnių: savos veiklos Sources oftheSelf: The Making of the Identity Modern 466 . . Cambridge,1989, p. 36. . Malden-Oxford------119 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 120 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 468 467 tikžmonės, priklausantysbendruo interpretuoti tamtikrąliaudiesmuziką.Artą galidaryti ti liaudiesmuzikąartiesiogjąatlik kylančius ginčusdėlto,kasturiteisęplėtoti,toliaukurti Ne vienameužsienioliaudiesgaivinimojudėjimų tyrimeužsimenamaapietarpgaivintojų interpretuoja kaiptikjųpagrindu. suansambliųdalyviais, dalįjųperimairpraeitį pratas, bet,kaipmatytiišanalizuotųinterviu gaivinimo formoms gaivinimoformų. vyksta tarpskirtingų Vėlesni irdažnaikaipprieštaraanksčiaugyvavusioms mis „blogomis“gaivinimoformomis. Šis rekonstrukcijų procesai šaltinis liudija, kokieįvairūs Tai tapatinamisušio kartais kankliųirskudučiųatveju, kurpatysinstrumentai ypačryšku praktikos josgalibūtipasitelkiamosveikėjo arpraktikosnepriklausymui„liaudžiai“pagrįsti. neskiriamos nuosenųjųkaimopraktikų,t.y. pripažįstamostradicijosdalimi;kaipmiesto gali būti ar bendrą nusistatymą į žanrą ir praktiką. Ankstesnės gaivinimo formos kartais ankstesnes praktikas.Šios ankstesnėsgaivinimoformosdažnaisuformuojaveikėjų įvaizdžius „tikrapraeitimi“nėralaikoma,nesorientuojamasiirįkitųatlikėjųpanašias kuri ištikrųjų ar tokią praeitį, pagal„dabartį“ pabrėžiama „praeitis“visdėltokonstruojama ne ryškiausiai vai. Jų oneskirtumus. vizijosirideologijosdažnaisusilieja,ypačlinkstantpabrėžti bendrumą, irskleistivaizdiniaijudėjime įtvirtinti – „tautos“ir„tautiškumo“idėjos. „liaudies“vizijągerokai paveikėansamblių judėjimoperteikiamą stilizuotofolkloro ansamblių grupėmis. Tačiau tyrimasparodė, kadnorsdažnokaijaučiamaspriešiškasnusistatymas,folkloro dabar aktyviaureflektuojamas santykissukitaisprincipais veikiančiomis folkloro perkūrėjų Pradžioje šiojudėjimosavivokai svarbiausia buvo priešpriešastilizuotofolkloro kolektyvams, tu jis –irvėlgi tainėraunikalu –atsiradoirveikia kaipalternatyva kitomsgaivinimoformoms. jimas, kaipirdaugelisgaivinimojudėjimų,šiaikultūraipasirodo kaiptamtikraopozicija.Kar gaivinimo judėjimoirjįsupančiospopuliariosioskultūros sąveikomis. Folkloro ansambliųjudė kultūros sąveikavimas neišvengiamas, bet dažniausiai mokslininkai domisi kaip tik tam tikro argaivinimoformųirpopuliariosios vinimo formųpraktikos.Skirtingų muzikiniųkultūrų vietoves) tiksustiprinajauirtaipžinomusdalykus. viską žino. Retsykiais pasigirstantyskomentarai(pavyzdžiui, apieatliekamų dainųužrašymo 468

Kalbant apiesąveiką sukitomisgaivinimoformomis,folkloro ansambliųjudėjimobe Be to,dabardaugelyjerenginių įvairias gaivinimoformasplėtojantyskolekty koncertuoja Dauguma atvejų svarbus nereflektuojamas beiankstesnės kitų gai šaltinisyrair dabartinės

. Šiuose ginčuoseklausiama,kasturiteisęatliktiliaudiesmuziką,gali „autentiškai“ Safe forDiversity. Olson Swears B. Ronström O.Themusicianasacultural-aestethicbroker. ÅkeD., Billy E., Barbro K.(eds). L.J.Min. veik Electric Folk: TheChanging Face of English Traditional Music Botkyrka 1992:Invandraminnesarkivet Serie A:5,p. 163–174. 467 . , p. 73 atsiradę judėjimai ne tik siekia nuginčyti pastarųjų praktikasirsam atsiradęjudėjimainetiksiekianuginčytipastarųjų Etninės muzikos – 74. kitoniškumo suvokimas . Oxford, New York, 2005, To Make the World

p. 31 – 34; ------jo kaita,norssvarbiausia čia,atrodo, yrajoužfiksuotospačiųdalyviųnuostatosirsavivoka. iš dalies tyrimais apie Baltijos šalių gyventojų pasiskirstymą kaimo vietovėse ir miestuose ir prieš kelisdešimtmečiusbuvo darlabaigyvos skiria nuokaimoarmiesteliųgyvensenos, kurikiindustrinioamžiausliaudiesdainųtradicijos nėra tokiaaiškiLietuvoje, kurdaugumąmiestuosegyvenančių lietuviųtikvienaardvikartos publikacijų. „Etnografinių“ ir„folkloro“ ansambliųperskyrayraganaakivaizdi Latvijoje,bet ansamblio nariošeimos,surinktosekspedicijoseirkuriospaimtosišarchyvų armokslinių su žodine tradicija,pavyzdžiui, nurodydami, kuriosjųrepertuaro dainosbuvo išmoktosiš krito įakį.Anotjo,daugumalietuviųansambliųdalyviųnuolatpabrėžia ryšius savo artimus itin šiaipraeitiesbendruomenei chensui toksansambliųdalyviųpabrėžiamas artimumas jos nariai.Prieš JAV porądešimtmečiųfolkloro ansambliustyrusiam latviuiGunarui Šmid kuriosmuzikąsiejamagaivinti,norsirnėra susijęsupraeitiesbendruomene, yra artimai yrasusijępatysgaivintojai? su šiabendruomene tą muziką?Irmenei, sukūrusiai galiausiai 469 susidomėjimas archajiškaisiais etninėskultūros klodais,viešaipasireiškiantis žanrų tamtikrų zikos atlikėjųįvaizdžiais. Augantį kitoniškumopabrėžimą benegeriausiai liudijadidėjantis egzotiškumas akcentuojamasbenelabiausiai) irkitaisitinarchajiškais senųjųetninėsmu kitoniškumas, grupėje giedotojomis(šiojepraeitiesbendruomenės sidomėjimas sutartinių kitoniškumą. praeities bendruomenės Tą lemiatolydžio didėjantisgilinimasisįpraeitį,su tapo esminiujudėjimonaratyvušiektiekvėliau. irjųpagrinduatsiradusiomiskaimo patirtimis konstravimas tiesioginiaisgiminystėsryšiais praeitiesbendruomenei Galima manyti, kadbentjaudidmiesčiųansambliuoseartimumo egzotika, bet siejosiirsuvisainesenospraeitiespolitinerefleksija, liudijimaisirelgsena. Pradinis kitoniškumas,atrodo, netikbuvo grindžiamas archajiškumo persisunkusiakaimo žmonėmis, kurių kultūra ekspedicijų dalyvių išankstinių nuostatų dažniausiai neatitikdavo. votiška nuostaba, netgi šokas, kurį dalyviai patirdavo, ekspedicijose susidūrę su tikrais kaimo pobūdžiu – teigiant,kaddainossurinktostiesiogiaiiškaimožmonių.Drauge pabrėžta irsa suvoktas daugiausiaremiantismuzika siejamai praeities bendruomenei ansamblių repertuaro nančių irkitoniškumą,nesutapimąsupraeitiesbendruomene. retsykiais, pasitaikoteiginių,išryški kaikuriuosežodiniuose atliekamųdainųkomentaruose ansamblių prisistatymuoseišesmėsteigiama,kadliaudieskultūrayra„mūsų“kultūra. Tik tama pabrėžti irmuzikantųįvaizdžių rekonstrukcijose. Pasirodymuose, įrašuose,įvairiuose links praeitiesbendruomenei jant senąsiasliaudiesdainųdainavimopraktikas.Artimumą vienas esminių folkloro ansamblio dalyvių savivokos elementų, ypačakivaizdus įsivaizduo

Šiandien deklaruojamas artimumas su etnine muzika siejamai praeities bendruomenei yra suetninemuzikasiejamaipraeitiesbendruomenei Šiandien artimumas deklaruojamas Lietuvos folkloro ansambliųjudėjimeišesmėsvyraujanuostata,kaddalyviai Tyrimas parodė, kadšiandienjauvislabiaulinkstamapabrėžti suetninemuzikasiejamos Folkloro suetnine ansambliųjudėjimopradžiojeetninėsmuzikosgaivintojųartimumas Šmidchens G.A.Min. veik . , p. 61. – kas priklauso tai bendruomenei? Kokiais – kas priklauso tai bendruomenei? ryšiais 469 . Tokią nuomonęG.Šmidchensas grindžia ------121 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 122 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE sigirsdavo svarstant apie muzikantus ir sutartinių giedotojas, o ryškiausiai idealizuojama sigirsdavo giedotojas, o ryškiausiai svarstant apiemuzikantus irsutartinių laisvalaikio, galimybiųmuzikuotiar saviraiškai apskritai,laisvai rinktisvyrąirpan. menėje. Lyginant buvusios labiauapkrautosdarbaisirturėjusios mažiau suvyrais,moterys irpan. negrojo muzikosinstrumentais kodėl moterys nekelia susižavėjimo, idealizuoja praeitiesbendruomenę,kieknurodosunkias josgyvenimosąlygas.Jostoligražu „tinginių“ ir panašiai apibūdinamai visuomenei. Antruoju atveju sunkus darbas ne tiek idealizavimodiskursuose,priešinant kus darbaspasitelkiamasbendruomenės praktikas irelgsenądaugelyje,įskaitantmuzikinę,sričių. Pirmuoju atveju darbštumasirsun gyvenimo sąlygas, lemiančiastamtikrasjos irbendruomenės nės darbštumąkaipdorybę gyvensenos suromantika nesieja.Sąvoka „sunkus darbas“,jųteigimu,rodo tikbendruome darbas“. jų laikąsurydavo Todėl daugelis, ypač jaunesnių, dalyvių praeitiesbendruomenės žymi, kad„anksčiau“žmonėsdainuodavo irlinksmindavosi netaipjaudažnai,nes„visą varžęs galimybespramogauti,muzikuotiirpan.,minimasneigiamai.Dalyviai taippatpa betnuolatinissunkusdarbas, darbštumassuvokiamas kaipteigiamasbruožas, druomenės Tada visuomenėpasirodo patrauklesnė.Pavyzdžiui, šiuopožiūriudabarties praeitiesben klausimus, iškyla ir tam tikros jos ydos ardalykai, kurie ansambli neigiamai,pavyzdžiui,kurios vertinamos tarptautinės, pramoginėskultūros plėtra. betkokiosmiestoteigiamosįtakoskaimopraktikomsirpabrėžiamos tiktosįtakos, ruojamos neigiamosar bent igno šviesumu, išsilavinimu, kylančiu iš miesto kultūros (nutylint šį ryšį), žavimasi kita vertus, vimo paradoksą: kaip pagrindas iškeliamas kaimas ir jo bendruomenė; šiuolaikine visuomeneirjoskultūra. Tiriant buvo galimapastebėtiirįdomųšitokio idealiza giminės aplinka.Praeities priešpriešoje su išaukštinimas labiausiaiišryškėja bendruomenės rėmimasis šeimosar arkitokiaisprisiminimais, susijusiaissuartimiausia vaikystės patirtimis repertuaras, kuriameikišiolvengiama įtraukti„nepadorias“dainas,dažnaspačiųdalyvių Šitokią sampratąrodo daugiausiavadovų irkitųspecialistųfolkloro ansamblių parenkamas kuriojeklestidora,išmintis,tiesairpan. iš esmėssuvokiamas kaipidealibendruomenė, apie tainekalbama –yravienasiš„savaime suprantamų“dalykų,tačiaupraeities kaimas visuomene,atrodo, išprincipoyrapamatinėjudėjimonuostata.Norslyginant jąsudabarties Praeities kuriosmuzikągaivinafolkloro ansambliai,idealumas,išryškėjantis bendruomenės, baltų mitologijosšaltiniųžinias. programosearcheologiniais ir drabužiais, praktinėje koncertinėse veikloje pasitelkti senovės pasirinkimu, plintančiatradicijarengtis neįprastaistautiniais,orekonstruotais archajiškais Su ansambliųnariaisirvadovais svarstant konkrečius idealumo praeitiesbendruomenės Abejonės idealumudažniausiaipa suetninemuzikasiejamospraeities bendruomenės Kitas gana dažnai vaidmuobe jokio idealizmo svarstomas bendruo klausimas – moterų Su samprata etninemuzikasiejamospraeitiesbendruomenės tik leidžiasuprastikonkrečias praktikas –pavyzdžiui, bendruomenės ų nariams ne visai patinka. jądabartinei ------jos įsivaizdavimą galimaskirstytiį: pastebėti vis zijas. Nors kiekybinįpasiskirstymąnelengva, tamtikrastendencijas tiksliainusakytigrupių vi aspektusirpraeitiesbendruomenės labiauakcentuojančiosskirtingus gaivintojų grupės, kitų liaudies muzikos gaivinimo judėjimų Lietuvoje ir užsienyje. Vis dėlto ir jame išryškėja kultūros irliaudiesmuzikosinterpretacija irraiškosformomis,aiškiaibesiskiriančiomisnuo bendruomenė? irmoterų, vyrų aktyviai jųgiedotojasįsivaizduojantiems ansambli šių dainųreikšmęlabiausiaimėgstantiemsir galsutartines judėjimoideologijai.Kitavertus, įsivaizduojant senąsiasliaudiesdainųdainavimopraktikas. Viena taidarsykįliudija vertus, aktyviai puoselėjantys vizijas,alternatyvias vyraujančiai,laikytini šiojudėjimodalimi?Ar sudaro jaunimas. XX a. kaimopraktikose,armodifikuojančių folklorą,pabrėžiant joarchajiškumą, ansamblių giedančių, naudojančiųsenoviniusdėvinčių, daugsutartinių neįprastus XIX– instrumentus, kitoniškumo irsavos egzotikos alkis –daugumąrekonstruojamus archajiškus drabužius viziją.Čiaypačišryškėja grindžiamąpraeitiesbendruomenės bei kultūrinėmispatirtimis pasaulyjeįtvirtinti. dominuojamame praeitiesirdabarties pasitelkiamoskaipkultūriniskapitalassavo irgaliaivyrų vertei ypač aktualiossutartinės, vizijosesprendžiančiossavose praeities bendruomenės lyčių galiosproblemas. Šiai grupei sukaimuarmiestu. go ryšio sampratosdaugiausiapriklausonuoskirtin praeitiesbendruomenės teigti, kadskirtingos išesmėstapatinamasi. jaunimo“);supraeitiesbendruomene „blogo dabartinio Tad galima praktiškainėra(nebentperskyranuoseklesnės (ribojamasi vaikyste); ribossudabartimi yralabiaulokalizuota,opraeitieschronologinės ribossambliuose praeitiesbendruomenė savybės irgistipresnės tarpjaunesniųdalyvių. Taip patpaaiškėjo,kadkaimofolkloro an „kitoniškumo“suvokimas: šiossuetninemuzikasiejamosbendruomenėsbendruomenės – vyresnimuzikos žanrus šiųansambliųdalyviai.Pagal dalyviųamžiųskiriasiirpraeities labiaumėgstajaunesninariai,opalygintikitusvėlyvesniusbylojančias sutartines etninės matmuolabiaugrimztaįpraeitį,pavyzdžiui, archajiškumąmuzika siejamosbendruomenės • • Ansambli Folkloro ansamblius pagrįstai galima laikyti vienu judėjimu, pasižyminčiu savita liaudies Todėl vėl tenkagrįžti irpriefolkloro ansamblioapibrėžties klausimo. Aransambliai, Nemažai folkloro ansambliuslankančiojaunimoformuojairalternatyviomisvertybėmis miestietės, išsiskiriasantykinaijaunesnėsmoterys Kaip savitaansambliųdalyviųgrupė Atrodo, kadpagal folkloro dalyviųamžiųchronologinis jųįsivaizduojamos suetnine ansamblių dalyvių grupes pagalkultūrinę(pavyzdžiui, regioninę)ansamblių dalyviųgrupes patirtį. telkiasi specialistai); pretavimo, rekonstravimo atžvilgiu –pavyzdžiui, svarbi tokiaaplinkybė,kadmieste didmiesčių irkaimodalyvius(netikregioninės tradicijos,betirspecialistų,inter dėlto ų dalyvius galima. pagal su etnine muzika siejamos praeities bendruomenės sampratas ir pagal su etnine muzika siejamos praeities bendruomenės ų atstovamsištiesųidealiyranevisa , t.y. - - - - 123 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 124 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 471 470 institucijose irjudėjimuose“ skatina menokolektyvų, specialistų bendradarbiavimą,dalyvavimą įvairiose tarptautinėse kursus, skaitopaskaitas,nagrinėjakitųvalstybių mėgėjųkultūrosseminarus, raiškąirpatirtį, tęstinumą, naujasjųkultūros raiškosformas.Rengia šalies,regioninius teorinius,praktinius tradicijų vertingiausių liaudies kultūros formas,skatinairpropaguoja šaliesmėgėjųkūrybos istorijosraidą,šiuolaikinęraišką,gaivinairskleidžia įvairias ir analizuojamėgėjųkūrybos pročių, liaudies medicinos)paveldą (daugiausianematerialųjį),rengia ekspedicijas,fiksuoja etninės kultūros (tautodailės,tautiniokostiumo,muzikinioirchoreografinio folkloro, pa kolektyvų, asmenų veiklą, padeda organizuoti įvairius renginius, renka, tiria ir skelbia mo išsaugojimu, remia etninių ir mėgėjų kultūros institucijų (valstybinių ir nevalstybinių), jų vadovams, kultūros centrams. Rūpinasi regionų, kraštų kultūros ir meno šakų savitu mėgėjų menokolektyvams, kolektyvams, užsienyjeveikiantiems lietuviųbendruomenių Vilniuje. Dirba 50darbuotojų(2008). Teikia metodinępagalbąkultūros iršvietimoįstaigų tuvos liaudieskultūros centru. niu metodiniukabinetuirpavadinti Moksliniu 1990 m.–Lie metodiniukultūros centru, o1979 m.sujungtisuKultūrosLiaudies menorūmais, ministerijosŠvietimo darbomoksli Kaip žinoma, Vilniuje 1941 sovietinio valdymoišryškėja formųpaveldas, taipripažįstairkaikuriejudėjimodalyviai sinančių mokslininkųatsiradoirtiesioginękontrolės funkcijąatliekančiosinstitucijos.Čia siekįjuosskatinti,palaikytiirpadėti),befolkloro irįtei gaivinimąvertinančių deklaruojant noromis vėliau irsiekiantkontroliuoti „maištininkus“sustilizacijairideologizuotufolkloru, Folkloro ansambliųjudėjimuiplečiantisirsulaukusvalstybės dėmesio(pradžiojegalbūtne metu jamsvarbiastemas. ir grupės išsiskiriantisjudėjimas.Judėjimebet savo ideologijaiškitųgaivintojųgrupių išsiskiriančios gaivinimo formomisirkultūrinėmissrovėmis, bendrasvisuomenėsnuotaikasatspindintis, aktyviaisąveikaujantis sukitomisliaudiesmuzikos kartais kupinasprieštarų, miškas, kartais 7 dešimtmečio–XXI a. pradžios Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas pasirodo kaip dina muzikos grupės). romansų, liaudiškogiedojimo,instrumentinės (sutartinių, įprastos liaudiesdainosžanrus liaudiesmuziką,archaizuojančiųimančių perkurti liaudiesviziją,susitelkiančiųįkitusnei jį vienijančią ideologiją? judėjimas skyla, ar prarandatvirtą Tai ypačaktualu ansamblių,

Apžvelgus tiriantpastebėtasaktualiassenųjųetninėsmuzikosatlikėjųsampratas,XXa. Lietuvos liaudieskultūros centrasyra„taikomojomoksliniometodiniopobūdžioįstaiga Prieiga perinternetą: AleknaitėE. jųtarpusavyjekonfliktuojančiosinterpretacijosliudijajudėjimogyvumąiršiuo Dienoraštis http://www.llkc.lt/index.php?-350673857 Nr. 13, p. 14. 471 m. buvo įkurti Liaudies kūrybos namai. 1960 Liaudies m. kūrybos buvo įkurti . Kontroliuojantys centrai . Žiūrėta 20141012.

m. jie pervadinti m. jie pervadinti 470 ------. tradiciją“, betirpačiusjąpristatančiuskolektyvus. mo judėjimo narių reakciją į ją. Airijos centras irgi kategorijomis skirsto ne tik „autentišką Lietuviškasis centrasypačprimenaanalogiškąAirijosinstitucijosveiklą irkaikuriųgaivini etninės muzikosgaivinimojudėjimųbūdingą„autentiškostradicijos“įteisintojųfunkciją. man nelabaipatinka.Bet mesdirbamsavo, gyvenam savo irviskas“ Nu[taip manančių].Arbatosjųpastabosbūnaskaudžios,irgigrubokos. kažkaip, nežinau, kur norsįkampą,nerodo. Yra tokiųvisokių.Ir tainemanovienosyranuomonė,daugiau sceną neįleidžia. Arba įleidžia. Nu per tas Dainų šventes. Nu tokių visokių. Arba tave įkiša ar skaudūs:„Kategorijasskirsto. Nu atrinkinėjajieten,sakykim,įvisokiusten...Ai,didžiąją dalyvių akimisyranetiklabaisvarbūs. Neretai jiebūnairnetinkamaisuvokiami, piktinantys priklauso nuo finansavimo“ ma, kadnuojospriklausofolklorinėsveiklos sėkmė:„Etnokultūrinės veiklos intensyvumas ir pan.Finansinė valstybės paramafolkloro ansambliamsyralabaisvarbi, dažnaipabrėžia galimybės suteikianti jiemskategorijas,nuokuriųpriklausojųfinansavimo,koncertavimo 473 472 lėmėir„liaudies“sampratoskaitą,naujųpožiūriųįjudėjimąreikšmingumą.pokytis kartu kategorijų įtraukimąirjųįvairovę. ir joatlikimususijęsjudėjimo Kiekvienassurepertuaru ansamblių nariųmotyvacijos kaitą,įfolkloro ansambliųveiklą irrepertuarą patenkančių išraiškos formų pasiūla, folkloro ansamblių konkurencija, valstybės politika čiaus didėjimas,vienurpadidėjusi(miestuose),kitursumažėjusi (kaimovietovėse) kultūrinių ja sietųutopiniųlūkesčiųžlugimas,kultūros įtraukimasįrinkosekonomiką,ansambliųskai neišvengiamai lėmė pakitusišiojudėjimodinamika.Atgauta Lietuvos nepriklausomybė,su rimas judėjimoparibyje arnetatsiskyrimasnuojo. atsisakymasdalyvauti peržiūrose irpaklustikontrolėsgrupių kaipatsidū sistemaivertintinas ansambliais siejančiųrepertuaro aspektųirpožiūrių,kaikurių,ypačdidmiesčiojaunimo, nors kontrolė ištiesųpadedaišlaikytijudėjimovientisumą.Nepaisant daugeliosufolkloro visi ansamblių dalyviai yra patenkinti šia kontrole ar ją vykdančių specialistų sprendimais, lektyvams suteikiamoskategorijos,skiriamasfinansavimas. Tačiau tyrimasatskleidė,kadne

Lietuvos liaudieskultūros centras,pasitelkęsmokslininkus,atliekadaugeliuiirkitųšalių Tad Liaudieskultūros folkloro centrasyrainstitucija,oficialiai ansamblius, vertinanti Folkloro kaitą ansambliųjudėjimoformų,nariųmotyvacijos, gaivinamųžanrų Ansamblių veiklą, kaip sakyta, kontroliuoja oficialios institucijos, kurių sprendimais ko VDU ER 2324,Nr. 66. Ambrazevičius R.Min. veik.; Klova A.Min. veik. 472 . Tačiau apklausa parodė, kad šio centro daugelio vertinimai 473 . – visa tai lėmė - - - - - 125 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 126 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 481 480 479 476 475 474 kolektyvai didelįdėmesįskiriaetnokultūriniotapatumoįprasminimui,tradicijųtęstinumui, navičius savybės polifoninių sutartinių Račiūnaitė-Vyčinienė ploto aukštaitiškųirdzūkiškųmuzikinių„dialektų“susipynimoproblemas nagrinėjoDaiva kitų, lietuvių etninės muzikos regiono palikimą rinienė nė melodijų antologijas laikėsi vėlesni tyrinėtojai, pagal Lietuvos etnografinius regionus parengę dzūkųir aukštaičių Užnemunėsstiliui išdaliesartimas kraštas)irPrūsų Lietuva“ „Savita muzikinekalba pasižymiŽemaitija, Šiaurės Aukštaitija, Dzūkija(josmuzikiniam vių etninėsmuzikossavybiųregioniškumą 1969 m.pabrėžė Jadvyga Čiurlionytė.Ji teigė: muzikos regioninės savybėsatskleidžiamosirišsaugojamos –tyrinėtaslabaimenkai.Lietu repertuare. tyti ši etninės muzikosmuzikiniųsavybiųregioninio paplitimodėsningumusirpagaljuosnusta Tiriant folkloro ansambliųgaivinamosetninėsmuzikosaspektus,būtinaapibrėžti lietuvių 482 478 477 476

Regionų apibrėžties problemas Lietuvoje etninėsmuzikosduomenimisnagrinėjoR.Apa Šis klausimas –aršiuolaikiniameetninėsmuzikosgaivinimojudėjimelietuvių Folkloro ansambliųveiklą tyrinėjusiA.Zabielienė pastebėjo,kadLietuvos miestų ir rajonų Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius, 1990. Saulensis Vyčinienė D. Daugiabalsės lietuviųliaudiesdainos surinkokun. A.Sabaliauskas,tuvos šiaurės Nemunėlio rytuose Radviliškioklebonas.Helsinkai, 1916; lietuvių tautinėmuzika. raštis, išeinąs kas trįs mėnesiai. Gruodis (December). Sheanandoah, Pa., p. 25–39; Sabaliauskas A. Žiemių-rytiečių kos darbai paribys? Žalia Ruta. Sutartines irmusumuzikosinrankiai. Račiūnaitė-Vyčinienė D. „Rytų aukštaičiai“: termino irmuzikiniodialektoproblema. dzūkai“ ar „rytų Petrošienė L. Nakienė A.Lietuviųliaudiesmuzikosdialektųformavimasis. ČiurlionytėJ. Vakarinienė A.Suvalkiečių dainuojamoji tradicija: savitas muzikinis Lietuvos dialektas arkaimyniniųregionų Mukaitė L.Kvintos intonacijossklaida žemaičių liaudiesdainose. Apanavičius R.Regionų apibrėžimas Lietuvoje etnomuzikologijosduomenimis. . Žemaičių dainųintonacijastyrė Loreta Mukaitė Dzūkų melodijos ų 478 savybių gaivinimąLietuvos miestųirrajonųfolkloro beiliaudiesmenokolektyvų 482 . L.Petrošienė kaipatskiro, lietuvininkųetninęmuzikąįvertino besiskiriančionuo , tačiauetninėsmuzikosregioninių savybiųgaivinimojisnegvildeno. , t.14,p. 16–28. Lietuvos muzikologija , t.38,2009,p. 126–148. Sutartinių atlikimotradicijos Lietuvininkų etninėmuzika:tapatumoproblemos. Lietuvių liaudiesdainųmelodikosbruožai. . Sudarė irparengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius, 1981; 475 480 . Etninės muzikosdialektųatsiradimoklausimusgvildenoirA.Nakie Lietuvių tauta . Ištirtos Aukštaitijoje ir šiaurės rytų gana nedidelėje dalyje gyvavusių , t.3,2002,p. 182–192. 481 . Sudarė Z.Slaviūnas. irparuošė Vilnius, t.I–II,1958;III,1959; MUZIKINIAI ASPEKTAI . , kn.2,d.1. Vilnius, 1911,p. 96–108; . Vilnius, 2000. . Vilnius, Dirva-Žinynas Vilnius, 1969,p. 289–290. 479 . Rytų Aukštaitijos heterofoninių dainų Tautosakos darbai, Klaipėda,2007. 477 , No. 4, M.VII.Apšviestesniuju LietuviuLaik , Suvalkijos dainas –Audronė Vaka Lietuvos muzikologija, 474 Aukštaičių melodijos Lietuvių dainųirgiesmiųgaidos . Jos požiūriuipritarė irjo t. 12,2000,p. 131–140. Acta humanitaricauniversitatis t.3,2002,p. 142–155. . Parengė Laima Račiūnaitė Sutartinės. Tautosa . Lie ------kantis tradicinėsakademinėsmuzikosanalizės metodikos,kurinevisuomettinkamaetninei atskirošis klausimasvertas tyrimo. Taip patakivaizdu, kaddaugumatyrimųbuvo atlikti, lai ganaišsamiai,tačiaušiuolaikinisgaivinimasgvildentaslabaimenkai,todėl brėžtas irištirtas straipsniuose etninėsmuzikosgyvavimo irnykimoproblemosdabartinės nurodytos Aušros Žičkienės iršiųautoriųmonografijose atlikimuinedidelėvietaskirta laikiniam sutartinių mus pateiktosD.Račiūnaitės-Vyčinienės choreografijos kūrinių. žinių apiešokius,folkloro irstilizuotųmenokolektyvųrepertuare gausuautorinėskūrybos nepasitelkiami istoriniuosešaltiniuoseaprašytimuzikosinstrumentai. Trūkstant patikimų išvados, kad labiausiai gaivinamos šio krašto lietuvininkų vienbalsės dainos,tačiaubemaž kolektyvų repertuare jineanalizavo taip patirregioniškumui. Klausimoapieregioninių šių etninėsmuzikossavybiųperteikimą 490 489 488 487 486 485 484 483 temperacija nesutampančiadarna tradiciniam atlikimuinebūdinga.Melodijos atliekamosnatūralia,suakademinėsmuzikos Labai svarbus yra ir intonavimas: akademinei muzikai savita temperacija etninės muzikos kinės akustikosdėsnius.Šios akademinėsmuzikossavybėsdažnaibuvo nustatomos dirbtinai. muzikos savybių požymiai renkantis atlikimobūdus,betiršiųgiminiškųmenoreiškinių sandaroje. Pagrindiniai etninės muzikai kaipsudėtingametninėskultūros reiškiniui atskleisti.

Iš tyrinėjimų matyti, kad lietuvių etninės muzikos ypatumų regioniškumas aptartų api Tik atlikimoirarchyvinių nuorodos įrašųskambesioskirtu apiešiuolaikiniosutartinių Mažosios Lietuvos etninės muzikos ir choreografijos gaivinimą ištyrę autoriai Pagal naujausius duomenis пнвчс Р Апанавичюс к pastāvīgais un mainīgais, metmenys. ir pamokos, tapatybės problema Vilnius, 2009. kologija 2012, p. 175–196. pastāvīgais unmainīgais, Apanavičius R. Račiūnaitė-Vyčinienė D. Urbanavičienė D.Sutartinių sinkretizmas: giedojimoiršokimo(žaidimo)būdųsąveikos tyrimai. Račiūnaitė-Vyčinienė irainųpolifoninių dainųlygiagretės. D.Lietuviųsutartinių Apanavičius R.,Mačiulskis V., Petrošienė L.Min. veik. Zabielienė A.Min. veik., p. 47–80. Apanavičius R.Monody andpolyphonyofethnicmusic:problems ofbeginning. Žičkienė A.Folklorasdabartyje:arstovimepriepabaigos?

проблеме , t.14,2013,p. 187–206. 488 Homo narrans

. происхождения Šiaurės Lietuvoskultūrospaveldas . Этническая и академическая музыка: сходство и различия t.4,2012,c.9–21. t. 2, 2010. Daugavpils, p. 7–15; : Sutartinių atlikimo tradicijos folklorinė atmintisišarti – stiliaiirdermės . Vilnius, 2010, p. 106–115; Žičkienė A. Savaiminės lietuvių dainų kūrybos .

489 Mūzikas zinātne šodien:pastāvīgaisunmainīgais , etninės ir akademinės muzikos skirtumai pastebimi ne tik , etninės ir akademinės muzikos skirtumai 490 483 . . 485 irDalios Urbanavičienės , – galėjoatsirastinatūraliai, pagal fizikosir muzi . Vilnius,2012,p.335–370.

3: ; Urbanavičienė D. Etninė muzika. Nepriklausomybės 20-metis:kultūroslūžiai,pokyčiai Апанавичюс Kaunas,2009,p. 22–36. Šokamosios iržaidžiamosios sutartinės.

Р . Лады 486 Lietuvos muzikologija, . , t.3,2011,c.24–34; straipsniuose,šiuo

Mūzikas zinātne šodien: Mūzikas zinātne

этнической 487 484 . Kaikurios Lietuvos muzi priėjo prie

музыки šodien t.13, ------: :

127 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 128 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 495 494 493 492 491 dalija įdvibeveik lygiassritis –šiaurės irpietryčių. vakarų pa netiksuLietuvos etnografiniais regionais, betirsulietuviųkalbostarmėmis,ovisąkraštą įprastas etnografinessritis,opagalvienbalsumoirdaugiabalsumoplotus. Šie plotainesutam lio Teoriniai ir jų sklaidos tyrimai parodė, kad ne tik pasau etninės muzikos savybių susidarymo pradžios etninėsmuzikosgaivinimojudėjimui. skambesio iratlikimoesmės,todėlšiosproblemos svarbios irXXa.7dešimtmečio–XXI tabomis apieminėtasproblemas, neatskleidžiantšiuolaikinėsirarchyvinės etninėsmuzikos irgi parodė bemažtuospačiusdėsningumus 2003–2013 m. archyvinių įrašųir„gyvo“ folkloriniųansambliųatlikimoakustiniaityrimai teristikos buvo pateiktostik2001m. dėmesį atkreipė jau nuoXXa.pradžios itin sunkus,dažnainetgineįveikiamas slenkstis. Jie išauklėtiakademinėsmuzikosdvasia iretninėsmuzikosnatūralusintonavimasjiemsbūna ro ansambliųvadovai irjųdalyviaidažniausiainėratradicinėsmuzikinės kultūros atstovai. uždavinių, nes folklo tampa vienu išsudėtingiausių šiuolaikinio etninės muzikosperteikimo taippatirintonavimas.Kaiptikintonavimas etninės muzikosstiliųbeidermiųperteikimas, tys gaivinti folkloro ansambliai 494

Tačiau iršiandiengaivinamosetninėsmuzikosapibūdinimas ribojasidaugiausiatikpas Į nesutampančiassuakademinetemperacijaetninėsmuzikosatlikimosavybestyrinėtojai Todėl kita,irgilabaisvarbi, problema, kuriąsprendžia autentiškąetninęmuzikąsiekian Humanitariae R.Lietuviųtradiciniodainavimodermiųkitimas ekvitonikosirdiatonikossantykioaspektu. čius R., Budrys Ambrazevičius R. bai darbai jos suvokimas. šiaurės Europoje rytų Skudučiai irjųgiminaičiai. gaidos України, та етнологія. 205. cess, mijedarbība, problēmas. Globalizācija un kultūra. Ambrazevičius R. Tradicinis dainavimas irakustinėanalizė: egzotiškas objektasiregzotiškas metodas. Apanavičius R. , betirlietuviųtradicinėetninėmuzika Апанавичюс Р. Žalia Ruta.Sutartinesirmusu Апанавiчюс Р.Апанавiчюс етномузиколо ∂аними за Литовцi: похо∂ження i своэрi∂нiсть , t.20,p. 102–116;Ambrazevičius R. ; Paliulis S.Daudyčių poveikis muzikai. sutartinių , t.18,p. 190–210;Ambrazevičius R.Psichoakustiniai darnosrekonstravimo metodai 2011,No. 3,c.33–41. , t.13,p. 7–22. Tautosakos darbai

Etninė muzika. Київ: Інститут мистецтва, фольклористики та етнології та ім. М.Т. фольклористики мистецтва, Рильського НАН Київ: Інститут

Этническая музыкаитеорияобразования человеческихрас Etninės muzikossavybėsirjųregioninis paplitimas Sutartinių šiuolaikinisatlikimas intervalika: . Vilnius, 2003,p. 40–43;Šimonytė-Žarskienė R. Lyginamieji tyrimai. Vilnius, 1993,p. 14–17;Šimonytė-Žarskienė R. Teorijos klausimai.Kaunas,2001. muzikos...; Sabaliauskas lietuvių...; A.Žiemių-rytiečių , t.20,2004,p. 116–124. – ne vien tik regioninių savybių ir atlikimo tradicijų, bet ir 492 Intonavimas žemaičių dainose Taikomieji Ryčio Ambrazevičiaus irRoberto Budrio 491 , tačiau teorinės jų atsiradimo priežastys ircharak , tačiauteorinėsjųatsiradimopriežastys 493 495 . Zinatnisko rakstu krājums, buvo irdardabartebėraišsidėsčiusinepagal Muzika . Res Humanitariae , t.4. Vilnius, 1984,p. 87–95;Žarskienė R.

Darna instrumentiniame muzikavimeir Darna instrumentiniame . Tautosakos darbai

, VI. Daugavpils, 2005, c. 192–

. Literatūra unkultūra: pro 9, p. 110–133;Ambrazevi ᴤ ii. Lietuvių dainųirgiesmių Народна творчість , t.34,p. 155–161; . Tautosakos dar Skudučiavimas Tautosakos Res ------paralelizmu, o rytų Aukštaitijojeparalelizmu, orytų – suheterofonija (kaikeliatlikėjaigiedaišesmėsvienbalsio taičių švenčioniškių plote, tmika irgigriežta. Instrumentiniųgriežta. polifoniniųkūrinėliųmelodijositinmažos apimties,formulinės,ri čiusios nenuosekliai,otrigarsiais,I–III–Vdermiųlaipsniais),visibalsaisavarankiški, ritmika Polifoninės buvo mažorinės sutartinės irminorinės,jųmelodijosdažnai„fanfarinės“(išsidės irkolektyviniaimuzikosinstrumentai. polifonijos židinys.Čiaskambėjogiesmėssutartinės laisva, irreguliari. I–IV laipsniais,dažnainušokantžemyn į V laipsnį.Paralelinių dainųritmikabūnairgana dermės mažorinės, melodijosvedamos III–VIšiųdermiųlaipsniais,pritarimasatliekamas balsubūrys. balsą visaismelodijosvingiaislydi didesnispritariančiųjųantruoju Tų dainų mos vadinamosios paralelinėsdainos,kaivedantįjį dažniausiaivienodainininkoatliekamą je, taippatšiaurės Suvalkijoje – vyraujadaugiabalsumas.Skambėjo irdardabartebegieda 498 497 496 su akademinėsmuzikosteorijoje vadinamomis „graikiškomis“dermėmis. Nors tarpjųyra nesutampa sutemperacija daugiausia būnanetikminorinės,betiratliekamosžemuoju registru. ir trečiu balsu.Panašių sąlygųlydėti vienbalses melodijaskitaisbalsaispraktiškainėra,nesjos lodijos kaippaprastaiatliekamosganaaukštu,skambiu registru,kartais jospalydimos antru, vienbalsumas – viršutinioregistro diatoniniugarsaeiliu savybėmis, paremtas natūraliosakustinėsgamosvidurinėssritiesmažoriniais sąskambiais, akustine gama. kiekvieno muzikiniogarsospektre kaipnatūralūsvirštoniai gamtoje yratiknatūralūsmažoriniai sąskambiai,ominoriniųsąskambiųnėra.Jie susidaro lių pagrindą,aiškintinos,remiantis fizikosirmuzikinėsakustikosdėsniais,pagalkuriuos darbo, reguliari – kalendorinėmsirapeiginėmsdainoms,žaidimamsrateliams. arba irvisiškaineįmanoma.Ritmikabūnalaisva, irreguliari. Laisva ritmikabūdingesnė dermių dainų. Melodijos aprėpia jomssunku žemuosius šių dermiųI–Vlaipsnius,pritarti sių dainųdermės –minorinės,norsyrairmažorinių beivadinamųjų modalinių –kintamų stiliaus melodijas,protarpiais išsiskirdami įkelisbalsusirvėl įvienąbalsąsueidami). Vienbal

– Dzūkijoje,pietųSuvalkijojeLietuvos Aukštaitijoje, aukš pietuoseirrytuose irrytų Šiaurės Aukštaitijoje išnykovokalinės rytų gyvavo, irinstrumentinės tačiauXXa.viduryje Lietuvos Aukštaitijos iršiaurėje vakaruose – Žemaitijoje, irdidesnėjerytų daly vakarų Etninės muzikosdermėstaip pat pagrįstosvirštoniųseka,kuriosgarsųaukštisdažniausiai Daugiabalsumas, kaip rodo teoriniai apskaičiavimai ir jų sugretinimas su etninės muzikos muzikossti Skirtingos lietuviųetninėsmuzikossavybės,sudarančiosirdviejųskirtingų Panašiai galimaapibūdintiirMažosios Lietuvos lietuvininkųvienbalsesdainas. Ten pat,p. 25. Apanavičius R. Bičiūnas

V. V. Muzikinės akustikos pagrindai. Etninė muzika 498 – vyrauja vienbalsumas. Pietų Suvalkijoje su jis gyvuoja kartu . Dėl šiųsavybiųetninėsmuzikosdermės sunkokaisugretinamos , p. 16–18. Vilnius, 1988,p. 22. 497 . Daugiabalsės etninėsmuzikosme 496 , ojųserijavadinama natūralia ------129 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 130 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 500 499 muzikos pavyzdžiai.Išjų58 archyviniaitradicinės1937–1984 m.etninėsmuzikosįrašaibuvo šimt vienoskompaktinėsplokštelės (CD) bet atrinkti 1986–2012 m. išleistų dviejų plokštelių, penkių garso kasečių (MC) ir penkiasde vo netikstebimas irklausomasgyvas folkloro ansambliųirliaudiesmenokolektyvųatlikimas, Gaivinamos etninėsmuzikossavybiųtyrimuiir jo darbaiirkalendorinėsšventės beiapeigos apgiedamas šiltasismetųlaikas,jodarbaiiršventės, ovienbalsumoplote –šaltasislaikotarpis, dermė įspūdis. Mažorinių melodijų visada žeminamas VII laipsnis melodijų atkarposesmarkiai pažeminamas irIIlaipsnis,todėlsudaromas „graikiškoji“ jamas gerokai tadašimelodijosdalissuvokiama žemiau, kaip bemažkaiptemperuotasis, rodykle, kaip „netiksliai“ intonuojamas. Kai melodija vedama žemyn, VI laipsnis intonuo kaip pagal akustikos dėsnius 40 ct aukštinamas VI laipsnis, klausa šią melodijos atkarpą suvokia joninė peruotasis. Tada ši etninės muzikos melodijos atkarpa klausa suvokiama kaip „graikiškoji“ melodija vedama žemyn, josIVlaipsnisintonuojamasjaugerokai žemiau – bemažkaiptem pimą sutemperacijadažniausiainetgiženklina viršunnukreiptomis rodyklėmis. Kaitapati garsai. Paaukštinimai melodijųnesuta kadetnomuzikologaiiššifruotų būnatokieryškūs, „netikslų“atlikimą.Aukštinami,temperacija – kaip„negryną“, sakyta,irkitimelodijos tyn einančiojemelodijojesuvokia kaipakademinėsmuzikos pustonio. Liaudiesatlikėjaiintonuojanatūraliai,todėlžmogausklausapaaukštinimąaukš įprastai būna40ctaukštesnis,otaisudaro gamos bemažpusę100ctapibrėžto temperuotos kiai aukštinamasIVlaipsnis.Pagal akustikosdėsniusnatūraliosmažorinės gamosIV laipsnis ta – žemyn. Pavyzdžiui, aukštynvedamų mažorinių melodijų,lyginantsutemperacija,smar dviem dermėmis:vienadermėgalibūtinustatomamelodijosatkarpai,einančiaiaukštyn,ki netgi neįmanoma.Kaikadagalimaapibrėžti tik„polinkį“įakademinėsmuzikosdermes. tai aukštinami,oeinantysžemyn – žeminami, – nustatytiatliekamųmelodijųdermeskartais dėlnatūralausintonavimo, –aukštyneinantysmelodijųgarsaikaippapras daug bendrumo,

Tas patpasakytinairapieminorinesmelodijas.Jei aukštynbesidriekiančiosmelodijos Dėl šiųnatūralausintonavimoypatumųtapatimelodijagalibūti laikomakaipatliekama Skirtingumą rodo ir etninės muzikos atlikimo papročiai. Daugiabalsumo srityje labiausiai Tenpat, Apanavičius R. dorinę 499 dermė ir IV laipsnis melodijų šifruotėse jokiomisrodyklėmis neženklinamas.dermė irIVlaipsnismelodijųšifruotėse . dermę, o iššifruotose melodijose dermę,oiššifruotose VI laipsnisirgiženklinamas viršunnukreipta p. 41. eolinė Šiaurės dermė,t.y. natūralusminoras.Labaidažnaižemyn einančiųminorinių Lietuvos kultūros paveldas Tyrimo duomenys – 1375 archyvinės ir gaivinamos etninės įrašai, išviso –1375archyvinėsirgaivinamos etninės ,

500 p. 32–33. jų . lyginimui siekiantsuteiktiobjektyvumo,bu lydinę – skamba bemaž dermę, onesutapimąsu friginės miksolydinė dermės ------

1966–2012 m. ir3Klaipėdossavivaldybės etnokultūros centro archyvo ti iš interneto tinklalapių. Tai 36 Vilniaus etninės kultūros centro folkloro archyvo Gaivinamos etninėsmuzikos39kompaktiniųplokšteliųįrašaibuvo peržiūrėti irįvertin 1 pav. Lietuviųetninėsmuzikosarchyviniai iršiuolaikiniaiįrašai džių – folkloro ansambliųgaivinamosetninėsmuzikoskompaktiniųplokšteliųįrašai. A. Nakienės irR.Žarskienės 2003–2005 m.parengtų 4antologijų imti išjauklasikinetapusios1986 m.antologijos 504 503 502 501 kos kūriniai 2 pav. LRT 2013–2014 m.3laidose„Duokim garo“ skambėjęetninėsirstilizuotosmuzi riose skambėjo78etninėsirstilizuotosmuzikoskūriniai. se esančiuslietuviųfolkloro ansambliųįrašus. 1994–2012 m. plokštelių įrašai.Šiuolaikinės etninėsmuzikos5garsokasečiųir7kompaktiniųplokštelių

Be garsoįrašų,2013–2014 m.stebėtosiranalizuotos3LRT laidos„Duokim garo“, ku 2013 09 13 laidoje – 13 laidoje 2013 09 EtninesKulturosCentras 1935–1941 metųfonografo įrašai fonografo įrašai darė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius, 2004; Žemaitijos dainos ir muzika. 2003; nė. Vilnius, 2014 0319–24. Klaipėdosmiestosavivaldybės etnokultūros centras.Leidyba. Prieiga perinternetą: Vilniaus etninėskultūros centro folkloro archyvas. Prieiga perinternetą: Musical Art ofthePeoples oftheUSSR.Anthology. Lietuvos TSR liaudiesmuzika.Authentic Folk-lore. Suvalkijos dainosir muzika. 2013 09 13 laidoje13 2013 09

įrašai nuodugniaianalizei atrinktiatsitiktinai,peržiūrėjus bibliotekųfonduo . Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius, 2005; Aukštaitijos muzika. irinstrumentinė dainos,sutartinės – . Žiūrėta 20140319–24. 30 30

1935–1939 metų fonografo įrašai. . Sudarė irparengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius, 2005. 2013 11 15 laidoje – 15 laidoje 2013 11 Iš viso Iš viso 2013 11 15 laidoje15 2013 11 k kū ū rini rini 501 ų ų – iš , 206archyviniai 1935–1941 m.įrašai–iš – – 7 78 Sudarė irparengė Austė Nakienė irRūta Žarskie 8 – 23 23

1935–1941 metų https://lt-lt.facebook.com/Vilniaus 2014 02 07 laidoje – 07 laidoje 2014 02 502 2014 02 07 laidoje07 2014 02 , likusieji1111pavyz www.etnocentras.lt Dzūkijos dainos ir muzika. 504 2005–2007 m.

fonografo įrašai 1935–1941 metų

Мелодия

. Žiūrėta – , 1986. 25 25 . Su . 503 - - - - - -

131 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 132 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 505 veiklą programų. irjųprogramas atspindinčiųįrašųiršių kolektyvųkoncertinių rinimas Lietuvos nacionaliniotransliuotojo kanaluišesmėsskiriasinuofolkloro kolektyvų dalyviai, beregioniškumo, kuriopopulia didelįdėmesįskiriabendrataučiam repertuarui, peržiūrėtose, betneanalizuotose„Duokim garo“ laidose.Jis rodo, kad LRT laidųrengėjai ir buvo romansai, 6(8 laidose atliktų43šitokiųkūriniųnet29(37 regioniškumu arbaregioniškumą atspindėjonemuzikinėmissavybėmis,otematika.Iš šiose atskleidžiančių kūrinių.Iš 3 laidose atliktų78kūriniųnet43(55 tyvų repertuare yrakurkasdaugiaubendrataučių,regioninių etninėsmuzikossavybiųne šiose laidosedalyvavusių folkloro ansamblių, liaudiškųkapelųirstilizuotofolkloro kolek festivalius, kuriuosepristatonetiksavo, betirvisųLietuvos regionų muzikinįpalikimą repertuare. Šitai aiškintinatuo,kadfolkloro ansambliainuolatosvykstaįtarptautiniusfolkloro mesį kurionorsvienoregiono palikimuiansamblių,taippatirregionuose veikiančių kolektyvų Lietuvos regionų muzikai.Pastebėtina, kadvisųregionų muzikayrairkreipiančių didesnįdė kurio norsvienoregiono, iškuriokilętokolektyvo dalyviaiarbavadovai, kiti –visų folklorui, ne tikregionų, betirdidžiųjųmiestųfolkloro ansambliai. Vieni jųdidžiausiądėmesįskiria kumui irregionų etninėsmuzikosgaivinimui. Taip patpaaiškėjo,kadregionų muzikąatlieka regionišfolkloro judėjimo1968 m.pradžiosligipatmūsųdienųšiųkolektyvųdėmesysskirtas mansai, kurieužimavos 0,5 proc. visofolkloro ansamblių repertuaro. Akivaizdu, kadnuopat dalį, net91(8,5 proc.), šokiųmuzika,6 –tokiepatysro sudaro bendratautė instrumentinių muzika. Tik 97 pavyzdžiai laikytini regioniškumo neatspindinčiais kūriniais. Iš jų didžiausią mų pavyzdžių absoliučiądaugumą,1014(net91 proc.), sudaro Lietuvos etnografinių regionų Išanalizavus folkloro kolektyvųgaivinamosetninėsmuzikosįrašus,paaiškėjo,kadiš1111turi dalyviais iržiūrovais. nių pristatymųsugyvo atlikimopavyzdžiais irkt.,kalbėtasisušiųrenginių organizatoriais, 10 etninėsmuzikosgaivinimorenginių šiuolaikinį etninėsmuzikosgaivinimą. etninės muzikosviešąsklaidąirrodo josedalyvaujančių kolektyvųirjųvadovų sampratąapie Šiosper ketvirtį. laidosatskleidžiaLietuvos nacionalinio transliuotojovadovybės požiūrįį tis stebėtiiranalizuoti2013–2014 m.sezono programas, pasirenkant vidutiniškaipolaidą LRT laidos„Duokim garo“, kaipirfolkloro ansambliųįrašai,pasirinktiatsitiktinai,stengian

Be šiųįrašųir TV laidų,2011–2013 m.įvairiose Lietuvos vietovėse darbuvo stebėtaper Didelis bendrataut Tačiau LRT laidų„Duokim garo“ stebėjimas ir jųanalizė parodė, kad2013–2014 m. repertuaro muzikiniaiypatumai. Apanavičius R.Regioniškumas etninėsmuzikosgaivinimojudėjimeLietuvoje XX a.7deš.–XXIpradžioje: proc. ės muzikosrepertuaro santykispastebėtasirkitoseLRT Mediatekoje ) – stilizuotofolkloro pavyzdžiai. Acta humanitarica universitatis Saulensis Repertuaro regioniškumas – koncertų, festivalių, kursų,etninėsmuzikosleidi – koncertų, proc. ) buvo bendrataučiai šokiai,8(10 , t. 19,p. 294–309. proc. ) neturėjo sąsajųsu 505 proc. . ------) - - - tūros centro folkloro archyvo fondų36CDduomenimis 9 lentelė.Gaivinamos lietuvių etninės muzikos1968–2008 m.įrašai Vilniaus etninėskul sudaro gaivinamaDzūkijosirAukštaitijos etninėmuzika. miesto, betirLietuvos folkloro ansambliųįrašai,duomenis,paaiškėjo,kaddidžiausiąjųdalį zika. Antologija“2plokšteliųrinkinio duomenimis TSR liaudies mu 10 lentelė.Lietuviųtradicinėsetninėsmuzikosįrašai 1986 m.„Lietuvos archyviniais regionų etninėsmuzikoskūriniais. ekspedicijose surinktais,betirpaskelbtoseetninėsmuzikos įrašųplokštelėsebeiantologijose ją dalįnuopatfolkloro judėjimo1968 m.pradžiosgrindėirdardabargrindžianevientik niaus irkitųdidžiųjųmiestųbeiLietuvos regionų folkloro kolektyvai savo repertuaro didžią centro archyve. netgi veikiančiųVilniuje,įrašų.Jiekaupia šokiųmuzika, –taisudaro irgitik4 proc.20 instrumentinė – regioniškumo įrašų, neatspindi. Suvalkijai tenkatik57(vos 6 proc. įrašų).Dar 41kūrinys,iškurių21bendratautėsdainosir tijos muzikiniofolkloro pavyzdžiai. Žemaitijos regiono įrašųyra173(19 proc. visųkūrinių), Iš 932archyve saugomųįrašųnet388(42 proc.) sudaro Dzūkijos, proc.) 273(29 – Aukštai Aukštaitija Žemaitija Regionas Neaiškus Suvalkija Dzūkija Peržvelgus Vilniaus etninėskultūros centro folkloro archyvo, kuriamesaugominetikšio Santykinį regioninio repertuaro gaivinimo netolygumą galimapaaiškintituo,kad Vil Šiame archyvevisiškainėraMažosiosLietuvosregionomuzikągaivinančiųkolektyvų,

Iš viso Aukštaitija Žemaitija Regionas Suvalkija Dzūkija Iš viso Dainos 810 384 137 212 21 56 Sutartinės Dainos 17 51 21 4 34 34 9 – – – Instrumentinė šokių muzika Sutartinės 61 20 33 1 4 3 2 – – – 2 mi irsaugomiKlaipėdossavivaldybės etnokultūros Instrumentinė Instrumentinė polifonija muzika 20 20 – – – – 2 – 1 1 žaidimai Rateliai, Instrumentinė – – 3 – 3 – polifonija 3 – – – 3 Romansai – – – 4 4 – Iš viso Iš viso 58 21 10 23 4 388 173 273 932 57 41 - - - 133 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 134 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 506 Lietuvos regiono etninėsmuzikospaveldą. etnografinių – Aukštaitijos, Žemaitijos, DzūkijosirSuvalkijos, betirpenktojo –Mažosios vai repertuaro regioniškumui skiriapakankamądėmesį,gaivindami netiktradiciniųketurių Todėl dudešimtmečius Lietuvos išvadą, folkloro kadperpastaruosius kolekty galimadaryti 5 MCir7CDduomenimis 11 lentelė.Gaivinamos lietuviųetninėsmuzikos1994–2012 m.įrašaiatsitiktinaiparinktų net užtektinaiMažosios Lietuvos folkloro įrašų. rodė, kad1994–2012 m.ansambliųrepertuare regioninė muzika gaivinamatolygiai,radosi ir šiandiendartebėrasavotiškas matas,sudarantLietuvos folkloro ansambliųrepertuarą. kis, ilgąlaikąnesantkitokiųakademiniųarchyvinių įrašųleidinių,bejokiosabejonės,buvo savita etninėmuzika,kuriojepastebimisenesniirgilesnineikitųregionų dainosearchaizmai. regiono 1935–1939 m.fonografoįrašuoseskambanemažiauneidzūkų,aukštaičiųiržemaičių nės išliekamosiosvertės. Tačiau kaiptikSuvalkijai 2003 m.antologijaparodė, kadiršio skirta valkijos etninęmuziką,laikantjągerokai paveikta europietiškosios kultūros irneturinčiadides kankamai, stokąantologijojevargu ar galima pateisinti. Greičiausiai lėmėatsarguspožiūrisįSu Rūta Žarskienė įrašų, juossuradoirSuvalkijai antologijoje2003 m.vienąpateikėA.Nakienė (!)skirtoje ir mą lėmėtikroji padėtis, –archyvuose tuometubemažnebuvo aptiktašioregiono autentiškų įrašų – tik4(7proc.) irvisainėraMažosios Lietuvos etninėsmuzikospavyzdžių. Jų trūku 21 taitijos irDzūkijosetninėmuzika.Iš paskelbtų58kūriniųnet23(52 proc.) yraAukštaitijos, džiausią dalį,kaipir Vilniaus etninėskultūros centro folkloro archyvo fonduose,sudaro Aukš Peržvelgus 1986 m.antologijosįrašusakivaizdu, kadiš2plokštelėsepaskelbtų58kūriniųdi Aukštaitija Žemaitija Regionas Neaiškus Suvalkija Dzūkija Lietuva Mažoji

(36 Iš viso Tačiau atsitiktinaiparinktų5garsokasečiųir10kompaktinių plokšteliųįrašųanalizė pa Antologijos 1986 m.paskelbtiregioniniai lietuviųetninėsmuzikospavyzdžiai irjųsanty Suvalkijos dainosirmuzika proc.) Dainos – Dzūkijos regiono įrašai. Taip pat akivaizdu, kad labai mažai Suvalkijos regiono 186 48 31 37 51 19 506 – . Osuvalkiečių etninėsmuzikospavyzdžių, kuriųįrašųarhyvuosebuvo pa Sutartinės 4 – – – – – 4 , p. 41–42, Nr. 7. Instrumentinė šokių muzika 29 49 11 – 1 8 – Instrumentinė polifonija 6 – – – – – 6 žaidimai Rateliai, – – – – – – – Romansai 2 2 – – – – – Iš viso 247 59 32 37 80 37 2 ------proc.), ir mažoka sutartinių, instrumentinės muzikos,rateliųiržaidimųįrašų. yra net810(87 proc.), instrumentinės irmažoka sutartinių, saugomų folkloro ansamblių36kompaktiniųplokštelių932įrašuose vyraujadainos,kurių įvairovė.bei mokslodarbųžinomašiųžanrų etnografinių etninėmuzikairar regionų visųžanrų repertuare atsispindiišarchyvinių įrašų Kitas gvildentasklausimas,arfolkloro ansambliųrepertuare tolygiaigaivinamaLietuvos ansamblių gausiai gaivinamąskudučių,ragų ir daudyčių muziką, negalinčiųatspindėtišio arba vos muzikos įrašų,turintgalvoje 2 proc.) čiaskambėjusiųirfolkloro instrumentinės įrašų – net33,tačiautaisudaro tik3,5 proc. visorepertuaro. Menkai tėraAukštaitijos (23, 34 įrašai sudaro vos muzikosdaugiausia yraŽemaitijos 4 proc., regiono oišinstrumentinės Kaip jausakyta,visainėraMažosios Lietuvos dainų. 15 proc., Suvalkijos 56 –vos 6 proc. šiame folkloro archyve sukauptosgaivinamosmuzikos. taitijos dainos, jųyra216(23 proc. viso dainų repertuaro). Žemaitijos 137 dainos sudaro Daugiausia centro folkloroarchyvo fondų 36kompaktinių įrašų plokštelių duomenimis 3 pav. Gaivinamos lietuviųetninėsmuzikosžanrai 1969–2008 m. Vilniaus etninės Peržvelgus Vilniaus etninėskulūros centro folkloro archyvo fondus, krintaįakis,kadčia Aukštaitijoje skambėjusiųir visosLietuvos folkloro kolektyvųgaivinamųsutartinių – net 384 (41 100 150 200 250 300 350 400 50 0 Aukštaitija proc.) – įrašyta Dzūkijos regiono dainų, antroje vietoje Aukš Žemaitija Repertuaro žanrai Dainos Dzūkija Sutartinės Suvalkija Instrumentinė muzika Instrumentinė kultūros - 135 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS

136 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE folkloro kūrinius, kurie atlikti dainuojant, kartu griežiant irnetšokant,matyti, kad nacio griežiant folkloro kūrinius,kurie atliktidainuojant,kartu 39 pavyzdžiai, kuriesudarė 50 proc. visorepertuaro. Pridėjus dar6(8 proc.) stilizuoto kūriniai –skambėjonetnės muzikos –šokiuspalydinčios iratliekamos kaip koncertiniai mą, otik42 proc. bendro toselaidoseskambėjusio78kūriniųrepertuaro. Instrumenti 8 romansus, gautume33dainuojamos muzikoskūrinius,tačiautaisudaro jaunedaugu kamos etninėsirstilizuotosmuzikosžanraičiapateikiami ganatolygiai.Sudėję 25dainasir Tačiau, kaipbyloja 2013–2014 m.stebėtųLRT laidų„Duokim garo“ repertuaro analizė, atlie 2013–2014 laidų„Duokim garo“ duomenimis 12 lentelė.Lietuviųregioninės etninėsmuzikosžanraitrijų atsitiktinaiparinktų LRT muzikospavyzdžiai.ir 55(22 proc.) instrumentinės Jų yranet186 –75proc. išviso247kūriniųrepertuaro. Įrašytos (0,2 proc.) vos 4sutartinės penkiLietuvos regionai,gana tolygiaiatspindėtivisidabartiniai akivaizdžiai vyraujadainos. ir 10kompaktiniųplokštelių1994–2012 m.įrašųrepertuaro analizė. Nors čia,kaipsakyta, beijųsantykiomatu. vertės muzikos žanrų čiausiai orientuojasiį1986 m.archyvinių įrašųantologiją,kuritikriausiailaikomairetninės vos 9 proc. visoantologijosdviejųplokšteliųrepertuaro. muzikapristatytatik5archyviniaistinės – 2(3proc.), įrašais,kuriesudavo oinstrumentinė 9 (16proc.), Suvalkijai – vos 4(7 proc. visoantologijos58įrašųrepertuaro kūrinių).Sutar sudaro Dzūkijos,antroje vietoje –17(29proc.) – Aukštaitijos dainos,Žemaitijai atiteko net 51 (88proc. visųįrašų).Daugiausia – 21(arba36proc.) išvisųpateiktųįrašųirgi santykįirjųnetolygumą. pateikti 10lentelėje,gausimeirgilabaipanašųetninėsmuzikosžanrų etninės muzikosįrašussuminėtos1986 m.archyvinių įrašųantologijosduomenimis,kurie muzikosįrašųskaičių –atitinkamai4irvos 1įrašas. jos instrumentinės regiono muzikos įvairovės, instrumentinės ką jau kalbėti apie itin mažą Dzūkijos ir Suvalki Tą rodytų ir12lentelėjepateiktoatsitiktinai parinktų folkloro ansamblių5garsokasečių Todėl peršasi mintis, kad, pasirenkant repertuaro folkloro ansambliai irgigrei žanrus, Antologijoje, kaipirminėtofolkloro archyvo fonduose,vyraujadainos,kuriųyra Palyginę Vilniaus etninėskultūros centro folkloro archyve saugomusgaivinamosregionų Aukštaitija Žemaitija Neaiškus Suvalkija Dzūkija Iš viso

Dainos 25 11 – 3 9 2 Instrumentinė šokių muzika 39 19 11 2 3 4 Stilizuotas fokloras 6 6 – – – – Romansai 8 3 4 – – 1 Iš viso 78 39 21 6 5 7 ------kintamųjų – modaliniųdermių.Aukštaitijos didžiosiosdalies,Žemaitijos irSuvalkijos (kur nija), kuriambūdingosminorinėsdermės,norskaipminėta,pasitaikėirmažorinių arba jis susipynė su pereinamąja tarp vienbalsumoir daugiabalsumo heterofostilius (rytuose kuriam būdingosmažorinės Lietuvoje, dermės.Pietų atvirkščiai, vyravo irrytų vienbalsis muzikaatitinkačianuosenožinomusstilius. tas klausimas –arkolektyvųperteikiama Itin svarbus gaivinamos muzikos sąsajų su regioninėmis etninės muzikos savybėmis gvilden grožį apdainuojančiątematiką. mansai siejosisušioregiono etninėsmuzikossavybėmis,kąjaukalbėtiapiejųSuvalkijos byloja irapiemuzikosganatolygiąregioninę sklaidą,nesSuvalkijos kolektyvųatliktiro plačiai, visaisišarchyvų, istorijosšaltiniųirmokslodarbų žinomaisžanrais.12lentelė folkloro, liaudiesmenoansambliųirliaudiškųkapelųetninė muzikagaivinamairskamba nalinio transliuotojokanalugausiaižiūrimuirmėgstamulaidųciklušiandienperteikiama 507 kariu, kaiptarpregioninių santykiųirlietuviųmoderniosnacijos integracijosreiškinys balsu,atsiradoganavėlai, tiktarpu antru Dzūkijoje, kaivienbalsesmelodijas imtapritarti nebūdinga tradicinėjekultūroje. Ekspedicijų 1995–1996 m. duomenimis,daugiabalsumas balsudaugiausiabuvo pritariamamažoriniųAntru arbamodaliniųdermiųdainoms,otai atliktų 37dainųdaugiabalsiškaiskambėjonet7 –arba19 proc. viso repertuaro kūrinių. 51 dainosir29šokiaiyrasusijęsučiagyvavusiu daugiabalsėsmuzikosstiliumi. bendrataučiai, muzika. džiai. Daugiabalsė šokių,kurieyraneetniniai,beteuropietiškieji buvo ir8instrumentinių stiliumi. Polifoninį polifonijospavyz daugiabalsįstiliųatitikoirgaivinami6instrumentinės daugiabalsiu nuo senoskambėjusiųdaugiabalsiųparaleliniųdainųirpolifoniniųsutartinių muzika, paaiškėjo,kad19atliekamųAukštaitijos yrasusijusiossučia dainųir4sutartinės Lietuvos etnografinių 5dabartinių įrašus, kuriuoseperteikiama regionų gaivinamaetninė Mažosios Lietuvos – minorinės,norspasitaikėmažorinių irmodaliniųdermių. Aukštaitijos,daugiabalsės muzikosdermėsbuvo mažorinės, oDzūkijos,rytų Suvalkijos ir buvo irMažosios Lietuvos lietuvininkųetninėmuzika.Žemaitijos, Aukštaitijos irSuvalkijos Suvalkijos (būdingasirvienbalsumas)etninėmuzika –vienbalsiostiliaus. Vienbalsio stiliaus dzūkais)ir Aukštaitijos aukštaičiųšvenčioniškių, darvadinamų irrytų o Dzūkijos,rytų (rytų su daugiabalsumubuvo paplitęsirvienbalsumas)tradicinėetninėmuzikabuvo daugiabalsio,

Kaip sakyta,šiaurės Lietuvoje irvakarų vyravo daugiabalsisetninėsmuzikosstilius, Dzūkijos etninėsmuzikosįrašuose,bevienbalsumo, pastebėtinasirdaugiabalsumas.Iš Tą patįgalimapasakytiirapiegaivinamąŽemaitijos etninęmuziką. Visos skambėjusios Perklausius visus 247 atsitiktinai parinktų 5 garso kasečių ir 7 kompaktinių plokštelių Апанавичюс Р. Литовское этническое инструментальное музицирование в XX веке... Р. вXX Апанавичюс музицирование инструментальное Литовское этническое Stiliai 507 - - - - - . 137 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 138 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 508 balsupalydima darna,tercijų melodija, santykiai,kuriaisdažniausiaiantru su temperuota Liaudiesatlikime,lyginant būdingo paraleliniųdaugiabalsių dainų sąskambių „ryškumo“. nio“ giedojimoatspalvisatrodo viškai priimtinas. intonavimas, matomasdaugeliofolkloriniųansamblių atlikime. minio arnetbažnytiniochoro skambesį. Šitokį įspūdįsustiprinairvyraujantistemperuotas įvairiai, tačiau daugumajųprimenanevientikliaudiškądainavimą,betirnedidelioakade atitiko tik 61 įrašas, arba 57 nalizavus visų 107 daugiabalsių paralelinių dainų atlikimą paaiškėjo, kad tradicinį dainavimą akademiniam choriniam dainavimui. Išamuzikos atlikimui nebūdingu keturbalsiu, artimu sai dalijamiįmelodiniusirpalydinčiuosius, dėltoparaleliniųdainųskambesystampaetninės bal irvyrų riantysis balsasnevisadaskambastipriauužpirmąmelodinįbalsą.Be to,moterų vienas, betirkeletasdainininkų,kuriemspritariabemažtokspatjųskaičius.Antrasprita Folklorinės stipriubalsupritariaatlikėjųbūrys. antru muzikosįrašuosemelodijąveda netik kiamas nevisiškaitiksliai. dainavimu, galimapastebėti,kad„paralelinis“stiliusfolkloro ansambliųrepertuare pertei čiau lyginantfolkloro ansambliųatlikimąsuarchyviniais įrašaisirgyvuliaudiesatlikėjų XIX a.pabaigosbuvo choramspritaikomosliaudiesdainos,požymiųpraktiškainėra. Ta harmonijos,kurianuošiame liaudiškodainavimostiliujeįprastosfunkcinės„vertikalios“ antras pritariantysis balsas vadinamuoju „paraleliniu“stiliumi,kaimelodijąvedantį pirmąbalsąvisaisvingiaislydi stiliusyrairakivaizdžiųrodė, kadperteikiant problemų. tuvininkų muzikinėskultūros ypatumus. skambantys bendrataučiaišokiaiirgiatspindibuvusios,betbeveik išnykusiosšiokraštolie muzikos santykįsugyvavusia tradicijaspręsti sunku,tačiaugalimaspėti,kadšieįrašuose mi. Nesant archyvinių Mažosios muzikosįrašų,apiegaivinamos Lietuvos instrumentinės šokių muzikospavyzdžių skambėjo vienbalsiškai, o 11instrumentinės minorinių irmodaliniųdermių,otaibūdingatradiciniamrepertuarui. dermės, tačiau4daugiabalsėsdainos,arba13 proc. išSuvalkijos regiono repertuaro, buvo aro. šokisbuvo Likusios25dainosir1pagriežtas daugiabalsiostiliaus,vyravo irmažorinės nės muzikosatlikimotradicijųpalygintivėlyvą kaitąneatkreipė pakankamodėmesio. Atrodo

Aukštaičių, žemaičių irsuvalkiečių daugiabalsėsdainosįrašuoseskambaatliekamos Tačiau nuodugnesnė folklorinių ansamblių gaivinamos etninės muzikos įrašų analizė pa Tą patįgalimapasakytiirapieMažosios Lietuvos etninėsmuzikosstilių. Visos 48dainos Suvalkijos vienbalsiųdainųatliktavisiškainedaug –vos 6 –arba19proc. visorepertu Temperacija, lyginantsunatūraliuintonavimu,neleidžiapasiekti liaudiškamdainavimui Panašiai galimaapibūdintiirdviejųromansų atlikimą,kuriam„chorinio“irnet„bažnyti Tradiciniu atlikimumelodijądažniausiaiužveda irtoliaudainuojavienasdaininkas,jam Apanavičius R. , kad,parinkdamirepertuarą, folkloro kolektyvųvadovai irdalyviaiįšioreginio etni Etninė muzika 508 , p. 21–22. proc. šių dainų. Likusios 46 (43 . Skirtingai nuo akademinės muzikos homofoninio stiliaus, proc.) dainos įrašuose skamba – daugiabalsiustiliu

------suvalkiečių dainųpritariantysis,opritariantysisdaugiabalsiškaiatliekamųdzūkųbalsas myn – pabaigoje. Vedantysis melodijąbalsastokiuatveju skambakaipaukštaičių, žemaičių ir šuolisįviršųmelodijospradžiojearbaže kvartos vienbalsėms dainomsbūdingasgrynosios siais III–VI,ožemaisiais I–Vmažorinių dermiųlaipsniaisirneretai josepasitaikodzūkų žorinės melodijosyratipiškietninėsmuzikosvienbalsumopavyzdžiai: vedamos ne aukštai požymius, skiriasinuoAukštaitijos, Žemaitijos irSuvalkijos panašiųdainų.Jų taippatma „tamsoką“ atspalvį. netįgauna pastebimai skirianuoarchyvinių kartais įrašų.Skambesys nevisadabūnaryškus, kių tarpmelodijosirpritariančiųbalsųišlyginimasansambliųatliekamąfolklorinęmuziką irmažoriniai trigarsiai –neišplėsti. vienodi, okvintųintervalai Temperacijai savitassanty pastebimu „šviesiu“atspalviu. su siai. Šitaip intonuojamosparalelinėsdainosliaudiesatlikimopraktikojeskambaryškiai, būdingos paraleliniųdainųatlikimui,santykiai,plečiamiirpasitaikantysmažoriniai trigar nėra vienodi:vienijųbūnaišplėsti,kiti –siauresni. Smarkiai kvintos,irgi išplėstiirgrynosios 509 bruožų“ arba autorinėskūrybos pragrojimai tarpposmų. Tai lietuvininkų dainomssuteikianeetninėsmuzikos,oromansų itindažnai pagrojamaBe įžanga,neretai to,pritariantinstrumentais, – irpabaiga,netgi tariama kanklėmis, smuiku, lamzdeliu, netgi kapela, kasetninės tradicijosvisiškaineatspindi. niekadosnepalydėjo.muzikos instrumentais įrašuosešitokiomsdainomspri Dabartiniuose tuvininkų dainavimo tradicijos <...> Lietuvininkai,kaip ir kitilietuviai, vienbalsių dainų nuožinomossenosioslie – nukrypimas daugiabalsiškai irpritariantmuzikosinstrumentais gaivinimos lietuvininkųetninėsmuzikosįrašustyrę autoriaipastebėjo, kad„[d]ainavimas otaitradicinėjekultūroje savitanebuvo.instrumentais, Dar 2008 m.folkloro ansamblių kur dažniaunatūraliauintonuojama. metroritminės laisvės irniuansųįvairovės. Šitai būdingairfolkloriniųansambliųdainavimui, atlikimu,įgaunadaugiau jai, kaisoloskambančiosvienbalsėsdainos,lyginantsujųgrupiniu Šitoksvieno, irunisonudainuojančiosdainininkųgrupės. atlikimassavitasirliaudiestradici ganatinkamai.Jos kaikuriuosnetikslumus,įrašuoseperteiktos analizė, išskyrus atliekamosir muzikos atlikimą. šokių muzikosbeivisų49intrumentinės pasakytina irapie6polifoniniųinstrumentinės tik intonavimą, kuris yra ne natūralus, o temperuotas. tas gana vykusiai, išskyrus Tas pat neturi pakankamųstipriamskambėjimuisąlygų.

Daugiabalsiškai atliekamosDzūkijosdainos,norsirįgavusiosvisus„paralelinio“stiliaus Folklorinės retas muzikosįrašuosevisitercijų santykiai,išskyrus išimtis,yrapraktiškai Tačiau įrašuose vienbalsėms, ypač Mažosios Lietuvos dainoms, pritariama ir muzikos Vienbalsės Dzūkijos,Suvalkijos irMažosios Lietuvos dainos,kaip parodė jųatlikimo Vertinant atlikimą,galimasakyti,kadšisstiliusįrašuoseperteik 4polifoniniųsutartinių Apanavičius R.,Mačiulskis V., Petrošienė L.Min. veik. 509 . ------139 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 140 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 511 510 valkijos stilizuotofolkloro kolektyvo padainuotišiuolaikiniai romansai balsais balsus. Tradicinėje kultūroje skambėjusiosdvibalsėsdainosbūdavo atliekamos netgiketuriais ar net „bažnytinį“ atspalvį, kuris atsirasdavo ir vyrų dėl atlikėjų pasidalijimo po du moterų Suvalkiečių dainos,beįprastoparalelinėmsdainoms skambesio,neretai įgaudavo ir„chorinį“ ir vakaronėse intonavimo. buvo atliekamos ganavykusiai,neskaitantdažnojųtemperuoto mo renginių stebėjimas. Žemaičių ir aukštaičių daugiabalsės paralelinės dainos koncertuose ir geresniam perteikimui. daugiabalsių paraleliniųdainų,mėgstamųirplačiailiaudies dainuojamų,stiliauspažinimui Matyt, folkloro ansambliųvadovų irdalyviųdėmesysturėtų būtilabiaunukreiptas gilesniam problemiškas yra daugiabalsių dainų dainavimas, kuris šias tradicijas atitinka tik iš dalies. mentinės muzikosatlikimasetninėsstiliaustradicijaspraktiškaiatitinka. Tačiau irinstru Kaip matome,folklorinėsmuzikosįrašųvienbalsiųdainų,polifoniniųsutartinių savybėms, 4 pav. Gaivinamos 1994–2012 m.folklorinės muzikosįrašųatitiktisetninėsstilių daugiabalsumo srityje. dicinėje kultūroje – jos buvo niekados nevartotos žinomos tik šiaurės Lietuvoje, vakarų ansamblių dzūkųdainųįrašuosepanašiaiskambinamakanklėmis,kuriosDzūkijostra 100 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Pritariama netikMažosios Lietuvos, betirDzūkijosvienbalsėmsdainoms.Folkloro Panašius dėsningumusparodė 2011–2014 m. etninėsmuzikosgaivini stiliųperteikimo 0 Apanavičius R. Apanavičius R.Projekto vykdytojoataskaita, 20111013;Apanavičius R. 510 . Lygiai taippat LRT 2013 m.lapkričio15d.laidoje„Duokim garo“ skambėjoSu Daugiabalsumas proc. Dienoraštis

Nr. 5, p. 1–4, 11–15. Vienbalsumas Atitinka Atitinka nevisiškai Atitinka Sutartinės Dienoraštis 511 Nr. 2, p. 17–19. . Kaipjauminėta, Instr. muzika - - - -

panašiai kaipaukštaičių,žemaičių irsuvalkiečių paralelinesdainas,kaimelodijąveda solistas, dainos. Jas suvalkiečių dainavo ne romansųiš tarpukario žinomu, artimu atlikimui būdu, o muzikos stiliaussavybes. šokių žia irvyresnio daugiabalsėsinstrumentinės amžiausliaudiesmuzikantai,perteikiamas liaudies tradicijas. navimo ir laisvesnės metroritmikos, todėlparalelinių dainų atlikimasbemaž visiškai atitinka atstovai. Jų pavyzdžiu kitikolektyvųdalyviaikaip paprastai prisiderinaprie natūralausinto akademiniu muzikavimu auklėti atlikėjai, bet ir dar gyvos liaudiško dainavimo tradicijos kolektyvai, kuriuose dalyvaujanų stiliaus savybeskur kas sėkmingiauperteikia ne vien tik reikalavimus pagal šiuolaikiniuskūrybinius dalis, nesetninęmuzikąjieperteikia nuomone, stilizuoto folkloro kolektyvai yra etninės muzikos gaivinimo judėjimo sudėtinė kolektyvų vadovų pedagogųiretninėsmuzikostyrinėtojų – irdalyvių,liaudiesinstrumentų apklaustų respondentų – renginių organizatorių,folkloro ansambliųirstilizuotofolkloro 512 muzika, buvo atliktišokiai, sukaktįskambėjo dainos, instrumentinė 20 metų koncerto vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Alvyda Česienė).2011 rių (rež. Nijolė Aleksienė) koncertas. „Vėtrungė“ (vad. KristinaMartinaitytė-Glinskienė) irSmalininkų teatro „Ąžuolyno“ akto tautinių šokiųkolektyvo „Skalva“ (vad. Giedrius Paulauskas), vokalinio ansamblio moterų kultūros centro menokolektyvų –liaudiškoskapelos„Smalinė“ (vad. Valdas Žemaitis), surengto Tilžės aktominėjimo metupasirodžiusių Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto gaivinimo įvairovę atskleidė Kaunoįguloskarininkųramovėje 2013 m.lapkričio29 d. rijampolės kanklinykai“(vad. J. Vylius) atlikėjai.Mažosios Lietuvos muzikiniofolkloro Marijampolėsbalandžio 17d.koncertavę etninėskultūros centro folkloro ansamblio„Ma nės „Paklausykit manę, jaunobernelio“pristatyme Vytauto Didžiojo universitete 2012 m. etnines dainasstilingaipadainavo Jauniaus Vyliaus užrašytossuvalkiečių tautosakosrinkti muzikos mokyklosvaikų folkloro kolektyvas, vadovaujamo RimosGarsonienės. Suvalkijos Utenos A.irM.Miškinių viešojojebibliotekoje2011 m.liepos21d.pasirodęs Utenos Aukštaitijos – perA.Zabielienės monografijos„Folkloro ansambliaiLietuvoje“ pristatymą amatų vasaros kursų dalyviaiiršiuoserenginiuose pasirodę Žemaitijos folkloro ansambliai, 2013 m. stebėtųKelmės kultūros centro rengiamų žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies prie šiaurės Lietuvos vakarų paraleliniųdainų. jusio dartarpukariudainavimogerokai skiriasiirdzūkųvienbalsesmažorines dainaspriartina Šitoksją pagaunairlydidzūkųvienbalsiųdainųatlikimasnuoįsigalė didesnisatlikėjųbūrys.

Stebėtose LRT laidose„Duokim garo“ skambėjoirdaugiabalsiškai atliekamosDzūkijos Panašiai dalyviaisgrie sujaunesnėskartos galimaapibūdintiirkolektyvų,kuriuosekartu LRT laidų„Duokim garo“ stebėjimasirjųanalizė taippatparodė, kadparaleliniųdai Įvairių Lietuvos regionų Kaunotautinėskultūros centro etninęmuzikąvykusiaiperteikė Žemaitijos regiono 2011– etninėsmuzikosstiliaussavitumuspalygintigeraiperteikė VDU EMGP, A6,b. 4,l.1;b. 5,l.1. m. spalio9 d. švenčiant 512 . vaikų ------

141 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 142 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 515 514 513 darna. Natūraliu intonavimu mažorinių garsaeiliųIIIlaipsnismaždaug 14ctžeminamas, o dermių savybiųirgiikigalo neatskleidžia,nesintonuojamosnenatūralia,bet temperuota akustinės gamos,t.y. I,IIIir V mažorinių garsaeiliųlaipsniais,jostradicinėsetninėsmuzikos mėmis. Šių balsų melodijosdaugiausia„fanfarinės“,pagrįstosIV, sutartinių V ir VI natūralios nio atlikimo,pagrįstonatūraliuintonavimu,atspalvių tinkamainegali. tas intonavimas,dėlkuriofolkloro ansambliųdalyviai,galimasdaiktas,atskleistivisųtradici tikišdalies.Šitoperteikiamos – etninėsmuzikosatlikimuinebūdingastemperuo priežastis išvadą, kad gaivinamųparaleliniųdainųfolklorinėsmuzikosįrašuosedermiųsavybės daryti joninės jų atkarpomsnėra. Vienu metuintonuojamų dviejųtospačiosmelodijosdermių – IV laipsnio aukštynkylančiomsiršiožeminimo – žemyn besidriekiančiomsmelodi Natūraliam natūraliumažoru. atliekamos temperuotai, intonavimuibūdingopaaukštinto beveik visiškaiatitinkaakademinėsmuzikos„graikiškąją“ savitosirmažorinės, irminorinėsdermės.Daugiabalsiųtartinėms paralelinių dainųdermės nevisiškai, nes kaip minėta, su polifoninės etninės muzikos dermių savybės perteikiamos mis. Minorinių įrašuosenėra,todėlkeltinamintis,kadšios savaimingos dermių sutartinių šie gaivinamos etninės muzikos pavyzdžiai atliekami jiems būdingomis mažorinėmis dermė Daugiabalsių 107 paralelinių dainų, 2 romansųįrašų analizė ir 4 atskleidė, sutartinių kad visi išsaugodamibūdingiausiustradicinėsmuzikosbruožus. šiuolaikiškai,kartu juos perteikti vai palygintigeraisuvokia Lietuvos etninėsmuzikosstiliųregioninius ypatumusir stengiasi išvada, kadvisišiekolekty stilizuoto liaudiesmenoansambliaiirliaudiškoskapelos,darytina pagrotos Aukštaitijospučiamaisiais muzikosinstrumentais vienbalsėsmelodijos. Mažosios Lietuvos dainųstiliusatitinkatradicijas palių kultūros centro kankliųansamblis„Pasagėlė“ 2012 m. gegužės 26d.stilingaiatlikoLoretos Liaugaudėsvadovaujamas Utenos rajonoUž labai atsargiaipaįvairintą koncertą irstilizacijos priemonėmis, per veiklos 20-mečiui skirtą alternatyviosios muzikosfestivalyje „Margos pievos“ pasirodę folkloro kolektyvai Lietuvos liaudiesbuitiesmuziejuje2012 m.liepos21d.surengto šiuolaikiniofolkloro ir folkloro žaidimaiirskaičiuotės. Taip patįvairių regionų tradicinęmuzikągeraiperteikė

Iš 2011–2014 m.stebėtųrenginių, kuriuoseįvairių regionų etninęmuzikąatlikofolkloro, Vienbalsės etninėsmuzikosgyvo atlikimoanalizė parodė, kadbemažvisųDzūkijosir Lietuvos regionų sudainavimuirnetgišokiais, tradicinįkankliavimorepertuarą kartu Kaip minėta, 4 polifoninių sutartinių melodijos skambėjo atliekamos mažorinėmisKaip minėta, 4 polifoninių sutartinių der Apanavičius R. Apanavičius R. Apanavičius R. – folkloro ansambliųatliekamųparaleliniųdainųįrašuosenenustatyta. Todėl galima Dienoraštis Dienoraštis Dienoraštis Nr. 2, p. 19–20. Nr. 3, p. 20–24. Nr. 4, p. 20–24. Dermės 514 515 . . Tradicinį atlikimąatitikoiretniniais joninę dermę,t.y. visosšiosdainos 513 . lydinės ir ------Temperuoti ir sekundųsantykiai,lyginantsuarchyviniais, skambagerokai aštriau:išryškėja įrašuoseirstokojama. Kaip tikšitofolklorinėsmuzikossutartinių net tercijų intervalams. dermėslaipsniųaukštinimoarbažeminimo išplečiamiirtampaartimi dėl minėtoatskirų ir 2004 m.nustatėR.Žarskienė įrašęs Zenonas Slavinskas derinamos anhemitoniškai,nurodė iršiamekrašte1935–1937 m.kanklininkųskambinimą pustonių skamba„visas(čielas)tonas“ rinkėjasirtyrėjassutartinių Adolfas Sabaliauskas, sakydamas, kadkankliųderinimevietoj Įtaidar1911 m.dėmesįatkreipė intervalų. didžiosiomssekundoms,artimų temperuotoms garsaeiliaibuvo bemažanhemitoniniai,susidedantysišsveikiemsmų sutartinių tonams,t. y. atlieka Liaudiespraktikojenetikgiedamųjų,betiretniniaismuzikosinstrumentais intervalai. didžiosiomssekundoms, plėsti, ovietojmažųjųsekundųintonuojamigerokai didesni,artimi darė sekundiniamssantykiams. įtakąpolifoniniųsutartinių V 518 517 516 ro ansambliųįrašuoseatskleistostik išdalies.Analizė parodė, kaddermiųsavybesdaugmaž problemos visumą, galima sakyti,kad tradicinės daugiabalsės etninės muzikosdermės folklo atskleisti etninės muzikos dermių ypatumų. Vertinant šios akivaizdžios folklorinės muzikos lius. Pagrindinė intonavimas,kurismenkaiarbairvisiškaineleidžia – temperuotas priežastis bliams, sprendžiant šios muzikos sti išanalizuojamų įrašų, sekasi dar sunkiau neiperteikti besys, lyginantsutokiaispatarchyviniais įrašais,stokojaliaudiško„ryškumo“. atliekamųdaugiabalsių dainųskam nei skambančiųarchyviniuose įrašuose,oinstrumentais taippatyragerokai aštresnisekundiniai sąskambiai, kaipirgiedamųjų folklorinių sutartinių, Aukštaitijos šiaurėsdainos, betirinstrumentinės rytų polifoninėsmuzikospavyzdžiai. Jų atliekama netikbemažvisamėgstamųbendrataučiųšokiųmuzika,etninėsirliteratūrinės darna.Šitaip daugiausia temperuota dainininkams, intonuoti natūraliai, tačiau jais griežiama armonikas,yragalimybė,kaipir Visais išskyrus šiaisįrašuoseskambančiaisinstrumentais, setlių, kanklių,skudučių,lumzdelių irbirbynių darnąbeijaisgrojamos muzikos dermes. darna,tačiaušitonegalimapasakytiapiesmuikų,ba pramoninės gamybosinstrumentų dermių savybes. Temperuotą retas grojimą armonikomis,išskyrus išimtis,lemiajųkaip tradicijose nebūta. otopraktiškailiaudiesatlikimo pabrėžiami netikdidžiųjų,betirmažųjųsekundųintervalai, laipsnis

Natūraliai nesjie sekundųsąskambiainėraaštrūs, intonuojamųarchyvinių sutartinių kaip paprastai skamba šiek tiek iš Archyviniuose įrašuose didžiosios sekundos intervalai Akivaizdu, kad atskleisti daugiabalsės etninės muzikos dermių savybes folkloro ansam Panašiai etninės muzikos įrašų galima būtų apibūdinti ir daugiabalsės instrumentinės Sabaliauskas lietuvių... A.Žiemių-rytiečių p. 40–43; Slavinskas Z.Lietuviųkanklės. Žarskienė R. – apie 2 ct aukštinamas. Šitoks, atrodytų, nedidelis nesutapimas su temperacija Šimonytė Skudučiai irjųgiminaičiai - Žarskienė R. 517 . Skudučių tradiciniųrinkiniųanhemitoninę darną1993,2003 Tautosakos darbai

Darna instrumentiniame muzikavime... 518 . , p.14–17;Šimonytė- 516 . Kad kanklės šiaurės rytų Aukštaitijoje. Kadkanklėsšiaurės rytų dažniausiai , t.3,1937,p. 244–318. Žarskienė R. SkudučiavimasšiaurėsrytųEuropoje ------,

143 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS 144 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE folkloro ansamblių 1994–2012 Iš nuojosstilių, išvadą, kadetninės muzikosdermės,skirtingai 5 pavyzdžio galimadaryti mių savybėms, proc. 5 pav. Gaivinamos 1994–2012 m. folklorinės muzikosįrašųatitiktis etninėsmuzikosder 60 proc. įrašųdermėsvienbalsėsetninėsmuzikostradicijasatspindinevisiškai. galima sakyti, kadjų savybės atskleidžiamosapie40 proc. folklorinėsmuzikosįrašų,oapie besio „pilnumą“beiatlikimoišraiškingumą. būdinga natūraliam intonavimui, bet suteikia iratliekamųetninėsmuzikos melodijųskam dinamųjų „nepastovių“ (aukštinamųarbažeminamų) garsųį„pastovius“ traukos,tainetik atlikimostokojava tradicinės muzikos,folklorinėsvienbalsėsmelodijosdėljųtemperuoto o visisveiki tonai –bemažvienodi,tainebūdinganatūraliamintonavimui.Skirtingai nuo kad folkloro ansambliųatliekamosevienbalsėsedainoseganaaiškiaiintonuojamipustoniai, įrašuose praktiškainepastebėta.Šiuos įrašussugretinus suarchyviniais, taippatnustatyta, cijoms savitodviejųdermių – einančių žemyn IIlaipsnis –nežeminamas. Todėl etninėsvienbalsėsmuzikosatlikimotradi ja. Viršun vedamų minorinių melodijų atkarpose VI laipsnis dažniausiai neaukštinamas, o Nors čiapastebimagerokai daugiaunatūralausintonavimoatvejų, temperacijosjienevirši sunkumus. atskleidė bemažtokiuspačiuskaipirdaugiabalsėsmuzikosdermiųperteikimo nevisiškai. perteiktos atskleistos apie30 proc. įrašų,okitųmaždaug 70 proc. įrašųgaivinamosmuzikosdermės 10 20 30 40 50 60 70 80 0 Vertinant, kaipfolkloro ansambliųįrašuoseatskleistosvienbalsėsetninėsmuzikosdermės, Vienbalsės folkloro ansambliųįrašuoseanalizė etninėsmuzikosdermiųperteikimo irgi Daugiabalsumas dorinės Vienbalsumas m. įrašuose perteikiamos gerokai m. prasčiau. įrašuose Šiperteikiamos problema, kaip Atitinka ir friginės Atitinka nevisiškai Atitinka – vienumetuintonavimofolklorinėsmuzikos Sutartinės Instr. muzika - - - -

nuojančių smuikininkių ir kitų „kapelijos“ muzikantų griežimą, buvonuojančių smuikininkiųirkitų„kapelijos“muzikantųgriežimą, akivaizdu, kaddaugu muzikavimoirsmuikavimotradicijas liaudies instrumentinio folkloro kolektyvųvadovės. Jos abiyraetnomuzikologės, mokslųdaktarės, puikiaižinančios tose televizijoslaidosesmuikavo neliaudiesmuzikantai,odviprofesionalios smuikininkės, muzika.Beje,buvo natūraliadarna atliekamavisadaugiabalsėirnetvienbalsėintrumentinė nevisiškai. mių savybėsperteikiamos įrašuose, sveikų tonųgarsaeiliųnebuvo. Kaiptikšitaibyloja, kadpolifoninės muzikosder Aukštaitijos šiaurėsatliktuose intrumentinės rytų polifonijospavyzdžiuose, kaipiraptartuose dainavimo tradicijosatstovai, atlikimas.Polifoninės neskambėjo,o giedamosiossutartinės vienu metuintonavimo. Išimtis buvo tikkolektyvų,kuriuosedalyvavo dartebegyvuojančios rinėmis dermėmis,tačiaubejuntamoliaudiestradicijaisavitojųmelodijų„dviejųdermių“ guma gyvai atliktų aukštaičių, žemaičių ir suvalkiečių daugiabalsių dainų skambėjo mažo sės etninėsmuzikosdermiųsavybiųpažinimo. minėta, kyladėlintonavimosunkumą,taippatirnepakankamodaugiabalsėsvienbal 519 garso įrašųfirmųatstovai. intonacijos. Įtaidėmesįturėtų atkreipti netikfolkloro kolektyvųvadovai irdalyviai,bet prarastos dėldarboįrašųmetuspecifikos,kaiišatlikėjų reikalaujama „švarios“, „tikslios“ kylamintis,kadkaikuriosjųsavybėsfolkloriniuoseįrašuosegalėjobūti mių perteikimą, sių dainųatlikimuisuteikėganalaisva, būdingaliaudiestradicijai,metroritmika. Mažorinių dermiųvienbalsėsdainosšiuoserenginiuose neskambėjo. Išraiškingumo vienbal nepastovius irpastoviusišryškinant garsusirnet„dviejųdermių“vienumetuintonavimą. ganavykusiai.Melodijosbuvo perteiktos buvo daugiausiaintonuojamosnatūraliadarna, kurį suteikia natūralus intonavimas. liaudies muzikavimui būdingo „ryškumo“, mai jų trūko

Temperuotai, tikdviejoseLRT išskyrus „Duokim garo“ laidoseskambėjusiussmuikus, Šitai buvo akivaizdu 2011–2014 m.stebintetninėsmuzikosgaivinimorenginius. Dau Lyginant gyvo atlikimovienbalsiųdainųirfolklorinėsmuzikos1994–2012 m.įrašųder Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos vienbalsių dainų minorinės dermės stebėtuose renginiuose Apanavičius R. Dienoraštis Nr. 5 , p. 1–4. 519 . Lyginant natūraliaiinto ------145 III. FOLKLORO ANSAMBLIŲ JUDĖJIMAS IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS

MUZIKOS INSTRUMENTŲ REKONSTRAVIMAS

Nuo pat folkloro ansamblių judėjimo pradžios 1968 m., be dainų, šokių, ratelių ir žaidi- mų, didelis dėmesys buvo skiriamas autentiškų etninių muzikos instrumentų rekonstravimui ir jų naudojimui. Instrumentinė „akademinė“ kanklių, birbynių ir lumzdelių stilizacija iš karto buvo atmesta, nes ji neatitiko gaivinamos autentiškos muzikos atlikimo principų. Jau pirmajame koncerte 1968 m. balandžio 13 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje, be Povilo Mataičio vadovaujamos Jaunimo teatro aktorių grupės, atlikusios sutartines, skambėjo šios akademijos kamerinio liaudies instrumentų ansamblio „Sutartinė“ (vad. Pranas Tamošaitis) muzikantų grojama tradicinė instrumentinė muzika. „Koncerte buvo atliekamos sutartinės „Kas tar teka per dvarelį“, „Ošai pati mar- tala“, „Išjojo jojo, sėdauto“, „Katinėli, oi dagu“, skudučiuotos sutartinės „Skurdutė“, „Še- šios“, „Tutututututis“, šokiu palydėtos „Linėli, linėli“, „Paminrodyk, oželi“520. Sutartinės paskambintos taip pat ir šiam koncertui specialiai pagamintomis tradicinėmis kanklėmis. Rekonstruotais tradiciniais lumzdeliais ir birbynėmis pagrotos autentiškos instrumentinės melodijos iš akademinių etninės muzikos leidinių521. Kankles, lumzdelius ir birbynes pagal paskelbtų darbų aprašus, nuotraukas ir piešinius rekonstravo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Eksperimentinės liaudies instrumentų laboratorijos vedėjas Zigmas Armonas. Instrumentai išlaikė tradicinius pavidalus, garso savybes, buvo diatoniniai, panašių atlikimo galimybių kaip ir etniniai muzikos instrumentai. Skudučių rekonstruoti nereikėjo, nes jie buvo nepakitę, tik pagausėjęs vamzdelių rinkinys. Tradiciniam muzikavimui iš šio rinkinio reikėjo pasirinkti reikiamus skudučius. Kanklės buvo aukštaitiškos, jos tiko skambinti tik instrumentines sutartines. Rekonstruoti 1968 m. etniniai muzikos instrumentai buvo kelis dešimtmečius naudojami „Sutartinės“ ansamblio programose, jie tapo ir besisteigiančių folkloro ansamblių muzikos instrumentų gamybos pavyzdžiu. Tradicinius instrumentus folkloro ansambliams nuo 1982 m. ėmėsi rekonstruoti ir šios laboratorijos bendradarbis, vėliau – vedėjas, Liaudies

520 Apanavičienė V. Min. veik. 521 Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos, t. I, 1958; t. II–III, 1959. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Sudarė ir paruošė S. Paliulis. Vilnius, 1959. ir piešinius.Eksperimentuodavo, pridėdavo apdailoje. irsavo išmonės,ypačinstrumentų meistraidaugiausiarekonstruodavoinstrumentus pagalpaskelbtųdarbųaprašus,nuotraukas ir kankliavimas“ basetlė,cimbolai,dūdmaišis. muzikos instrumentai: Lietuvos folkloro ansambliai, netužsieniošalyseveikiantys folkloro kolektyvai. ansambliams gamino7žinomimeistrai rekonstravoapklausos duomenimis,Lietuvoje etniniusmuzikosinstrumentus irfolkloro ro ansambliųvadovai beidalyviai,kaikasjųyrapasigaminęnetgikankles. 2011–2013 m. plungietis Alfredas Lučinskas irkitimeistrai.Pučiamųjų yrapagaminęirfolklo instrumentų ti irvilnietisJonas Bugailiškis, klaipėdietisAntanasButkus, šiaulietisAlgirdas Martinaitis, nemažai jaisgroja iršiandien. pradėjonaudotidaugelisLietuvos folklorotradicinius muzikosinstrumentus ansamblių, katedros absolventasinstrumentų Egidijus Virbašius 526 525 524 523 522 ir analizuotietnografiniuseksponatus. Vienas iš žinomų sakė,kadmuzikos rekonstruktorių sandaros ypatumus, meistrai patyspradėjo lankytis instrumentų muziejų fonduose, aprašyti pradėti gaminti pagal leidiniuose pateiktus duomenis. Norėdami išsiaiškinti smulkesnius muziejų eksponatųaprašai,nuotraukos,jųsandaros lentelės. paplitimas, grojimoakustinės savybės,naudojimopapročiai, būdai,repertuaras, instrumentų tipologija, paskelbtavisųtradiciniųmuzikosinstrumentų liaudies muzikosinstrumentai“ ti rekomenduojamų gamybaiirnaudojimuimuziejųeksponatųbrėžiniai. Žinyne „Lietuvių irpateik metodika. Duotos žinios irapiesenuosiuskanklininkus,aprašytaskankliųdarymas pologija, paplitimas,grojimo būdai,repertuaras, naudojimopapročiai, mokymosiskambinti muziejų fonduose saugomų tradicinių kanklių eksponatų analize, pateikta senųjų kanklių ti maitiškų irsuvalkietiškų kankliųbruožų“ Neretaižemaičių kanklėms,instrumentus. būdavo aukštaitiškų,že „vienameinstrumente aukštaičiųir tradicinėms vakarų artimus ir tarpukariostilizacijosprocese, gaminobendrus, menkiau. Nežinodami jų regioninio paplitimoirbesiskiriančių tipų,meistrai,panašiaikaip mi irgaminamiganavykusiai,tačiaukanklėssugyvavusiomis tradicinėjekultūroje siejosi Pučiamieji – lumzdeliai, birbynės, instrumentai ožragiai,ragai,daudytės –buvo atkuria

Ligi 1990–1991 m.,kaibuvo išleistaautoriųkolektyvo parengta knyga „Senosios kanklės Be etninių,buvo rekonstruoti irtradiciniameliaudiesmuzikavimenaudotibendrataučiai Z. Armono ir E. Virbašiaus pavyzdžiuėmė rekonstruo etninius muzikos instrumentus Visa šimedžiagatapopatikimosrekonstrukcijos pagrindu. Tradiciniai instrumentai Knygoje „Senosios kanklėsirkankliavimas“,remiantis paskelbtųdarbųduomenimisir nius, 1990. VDU EMGP, A1,b. 4,l.3. Baltrėnienė M.,Apanavičius R.Min. veik. Apanavičius R.,Alenskas V., Palubinskienė V., Virbašius E., Visockaitė N. VDU EMGP, A1,b. 1–5;A2,b. 1–22. VDU EMGP, A1,b. 4,l.1. 524 beižinynas„Lietuviųliaudiesmuzikosinstrumentai“ 523 526 . Jų naudojabemažvisi gamybosinstrumentus . 522 . Abiejų rekonstruktorių gamybos Senosios kanklėsirkankliavimas. 525 , etniniusmuzikos Vil ------147 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 148 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 532 531 530 529 528 527 ir Friedricho Augusto Gottholdo XVIII–XIX a.Mažosios aprašiusiųTheodoro Lietuvos Lepnerio muzikosinstrumentus muzika“. tuvių liaudiesinstrumentinė Vienas išrekonstruktorių dinius „Senosios ir„Lie kanklėsirkankliavimas“,„Lietuviųliaudiesmuzikosinstrumentai“ rekonstrukcijai turimokslodarbai,visiapklaustimeistrainurodėmuzikos instrumentų lei specialistais – 20proc. atsakymų. Iš jųaiškėja,kadbenedidžiausiąįtakąšiuolaikineietninių 100 proc., bendravimas su senaisiaismeistrais –60proc., surekonstruktoriais irkitų sričių cimbolai, tačiaujųgamybąminėjotik2meistrai. ir Mažosios Lietuvos kankles.Iš gaminamosbasetlės,dūdmaišiai, bendrataučiųinstrumentų Dar rekonstruojamos irgaminamosterkšlės, kleketai,skrabalai. Vienas meistrasrekonstravo ožragiai, daudytėssudaro atsakymųapiejųgaminamusinstrumentus. 40 proc. šiųmeistrų tai: kanklės –100proc., birbynės, būgnai – 80proc., skudučiai,ragai –60proc., lumzdeliai, tą vidurinįišsilavinimą. Vertintojų amžius –nuo17iki56m.,išjų9vyrai,13moterų 1 aukštesnįjį išsilavinimą)ir5muzikavimo mėgėjai, iš jų3turiaukštąjį,1vidurinį,nebaig (4 iš jųturiaukštąjį,2aukštesnįjįišsilavinimą),3folkloro kolektyvųvadovai (2turiaukštąjį, 4 aukštąjį universitetinį išsilavinimąturintysetnomuzikologai,6muzikavimopedagogai naudojimotradicijastiriantys4mokslininkaietnologai, jai: etniniųmuzikosinstrumentų nįjį, 1profesinį vidurinįišsilavinimą.Amžius –nuo41iki68m.,visijievyrai Išvisų gaminančiųmuzikosinstrumentus. 3turiaukštąjįuniversitetinį, 1aukštes 5meistrų pateikėjai. vertinę 22 šiuos instrumentus rekonstruojantys irgaminantysmeistraibei tus, 2011–2013 m.apklausti5instrumentus Vertinant folkloriniųansambliųnaudojamusrekonstruotus tradiciniusmuzikosinstrumen klių pavyzdžių“ listais, skaitydamas literatūrą,eksperimentavimobūdu,betir„iš muziejauseksponatų –kan jismokėsigamintinetikbendraudamas susenaisiaismeistrais,kitaisspecia instrumentus

Apklausus paaiškėjo,kaddaugiausiarekonstruojami irgaminamišieinstrumen meistrus specialistai ir muzikavimomėgė irjųnaudojimą vertino Rekonstruotus instrumentus Meistrų padėtį atspindi,nesapklaustųjųskaičiussudaro 71 proc. atsakymaidabartinę Rekonstrukcijos šaltiniai yra šie: paskelbti mokslo leidiniai, pačių meistrų eksperimentai – Rekonstrukcijos šaltiniaiyrašie:paskelbtimoksloleidiniai,pačių meistrų 1847, S.241–256. Gotthold F. A.UeberdieKanklysund Volksmelodien derLitthauer. Lepner T. VDU EMGP, A1,b. 1,l.1. VDU EMGP, A2,b. 1–22. VDU EMGP, A1,b. 1–5. VDU EMGP, A1,b. 3,l.1. Der Preusche Littauer 527 . . Danzig, Rekonstrukcijos šaltiniai 532 darbus.Kitas meistras minėjo, kad, be leidinių,žinių 1744 . Neue Preussische Provinzial-Bl 530 , bešių,sakėstudijavęs ir 528 . ā tter 529 , IV, . 531 ------

mentai darbuvo gaminamiišakacijos( ( nas ( ( irmedžiai:miškinisskudutmedis( nos ragai,molis,taippatkrūmai gamintiLietuvoje ožio,avino,stir buvomuzikos instrumentams naudojamijaučio,karvės, Iš paskelbtųdarbų,archyvų, muziejųirekspedicijųduomenųgalimaspręsti, kadetniniams Lietuvos regionus“ atskleidimui“ reikšminga, savybių zikos intrumentai“ nes„randamasraktasetninėsmuzikosinstrumentų tačiau išpaskaitų„daugsužinojoirnaujo“ pat Kelmės tradiciniomuzikavimoirliaudiesamatųkursuose. Kursuose jisdirbomeistru, sėmėsi „Vilniaus Liaudies universiteto Folkloro fakulteto paskaitose ir seminaruose“ 537 536 535 534 533 viršutinė kankliųplokštė. Iš uosioirklevo kankles,išąžuolo –tarškynes,labairetai darydavo – kankles.Eglinė buvo ir pradžioje išuosioirklevo naminėmistekinimostaklėmisištekindavo skudučius iršvilpynes. kaklu kabinamųmediniųvarpelių – skrabalų,kleketųgamybai.XIXa.pabaigoje–XX retai išberžo darė irkankles.Uosisklevas tikosignaliniųlentų, tarškyniųirgalvijamspo švilpukai. Beržo tošis naudota gaminant tošies ir medinius, tošimi apvytus trimitus. Labai iš juodalksnio –kanklės,putinoirdiemedžioapeiginėslazdos, iššermukšnio –žievės davo beržo tošimiarbaalksnio,pušiesžieve. panašios į natūralaus rago pavidalą šakos buvo daromi mediniai trimitai, kuriuos dar apvy naudoti gaminantšvilpynesirbirbynes suskylutėmis.Iš gluosnioliemensarbakiekkumpos, žievės švilpukai,švilpynės su skylutėmis, taip patirskudučiai.Šių augalųšakelėsirliemenys Tačiau irmedžiai. gamybaidaugiausianaudotikrūmai instrumentų figūrėles arba vamzdelius sukeliomisskylutėmis. išdžiovindavoInstrumentus irišdegdavo tuopos ( ( Acer pseudoplatanus Tilia Salix viminalis

Iš alksnioirjuodalksniogaminti žievės švilpukai,švilpynėssuskylutėmisiržievės trimitai, Iš skudučiai. miškinioskudutmedžiodaryti žilvičio,karklo irgluosniožievės gaminti Iš gyvulių ragų darė kerdžiaus trimitus ir ožragius, iš molio švilpukus Baltrėnienė M.,Apanavičius R.Min. veik., VDU EMGP, A1,b. 4,l.2. VDU EMGP, A1,b. 5,l.1. Tenpat. VDU EMGP, A1,b. 3,l.1. Viburnum ), uosis( Populus 535 Fraxinus ), šermukšnis( ), karklas, gluosnis( , o „Senosios kanklės ir kankliavimas“ ). 536 ), kadagio( . ), klevas ( Sorbus Juniperum Acer Medžiaga irpriemonės Salix ), diemedis( ), ąžuolas( Acacia p. 89,129–130. ), alksnis( ), kriaušės( 534 . Minėta, kadantologija„Lietuviųliaudiesmu ), alyvos ( Quercus Artemisia abrotanum Alnus Pyrus Syringa ), juodalksnis( – kad „susisteminta medžiaga pagal ), eglė( ), obels( ), blindės( Picea Angelica silvestris Malus ), pušis( ), beržas ( ), beržas Alnus glutinosa Salix caprea – gyvulių, paukščių ), slyvos ( Pinus Betula ). Instru ), žilvitis Prunus ), jovaro 533 ), puti ), liepa , taip 537 ), - - - - - . 149 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 150 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 541 540 539 538 ir jųkokybė,nestokiegalibūtitikdirbtuvėse pagamintiinstrumentai. ilgaamžiškumas juos pūtępaaugliaiarsuaugusieji.Kitaslabaisvarbus dalykas –instrumentų kadaisedarydavosi dirbtuvėse, onepamiškėsearmiške,kaipkadpučiamuosiusinstrumentus minant mediniustrimitus. Tatai yratodėl,kadmeistraišiandiendirbasavose geraiįrengtose negamina irišmedžiošakelių.Medžio liemenysarpakumpusiosšakospasitelkiamostikga negamina.Jų instrumentų pažįstalabaigerai,betišskėtiniųaugalųirkrūmų instrumentai, gamybai. tačiaunepaaiškino,arjįnaudojaskudučių užsiauginantis irmiškinioskudutmedžiokrūmą, mediena pati tinkamiausia pučiamiesiems instrumentams“ gamina iškultūriniųvaismedžių – obels,slyvos, vyšnios,kriaušės –irsako,kadjų„itinkieta lumzdeliai, birbynės, trimitai. Vienas kaipsakyta,pučiamuosiusinstrumentus išmeistrų, klasikinių styginių,irmuziejiniųkankliųeksponatųplokštėsvisadabūnaeglinės. stygų virpesiųsavybėmis.Meistrai išeglėsdaro viršutinękankliųplokštędarirtodėl,kad viršutineiplokštei,kuripasižymigeromis rezonansinėmiseglė naudojamašiųinstrumentų minėta, yraklevas, eglėiruosis.Iš klevo iruosiodaugiausiadaromi kankliųkorpusai,o nebus galimapagamintireikiamo Mėgstamiausios skaičiausinstrumentų. kaip medžiųrūšys, miausia – medienoskokybė.Svarbu, kadmedienabūtųlygi,nešakota, nesantraipišruošinio nami išskėtiniųaugalų,otaibuvo įprastanetiklietuvių,betirkaimyniniųtautųtradicijai. dabar renkamasi rūšių tik 9, daugiausia vien medžius. Instrumentaikrūmų visiškai negami Ištradicijos tęsiamos,tačiauvisiškainegaminamiišdegtomolioinstrumentai. 24medžiųir bai pasirenkama tikdalisišseniaunaudotųmedžiagų.Gamybos išnatūraliųgyvuliųragų 20 proc. Vienas darnaudojaobelį,slyvą irvyšnią apklaustųmeistrų tai, yrašios:klevas, eglė –80proc., uosis – 60proc., guoba –40proc., juodalksnis,ąžuolas – Pateikėjų atsakymai rodo, iš kurių gaminami instrumen kad populiariausios medžių rūšys, dargaminaišnatūraliųgalvijųragųirebonito doja medieną,tikvienasjųinstrumentus grąžtas, netnaminėskojaminamostekinimostaklės

Į klausimą,kaslemiamedienospasirinkimąirjosnaudojimą,meistraiatsakė,kadpir Lyginant atsakymussupraeitiesduomenimis,akivaizdu, gamy meistrų kadinstrumentų Gamybai dažniausiai naudotas peilisirgremžtukas. Vėliau pasitelktas kaltas, virbalas, Iš visųšiųmedžiagųbuvo gaminamiir kaimyninių tautųetniniaimuzikosinstrumentai. Visi apklausti meistrai medžių ir krūmų rūšis, iškuriųtradiciškaibuvoVisi gamintimuzikos rūšis, apklaustimeistraimedžiųirkrūmų gamybai –išjųištekinamiskudučiai, Uosis irklevas naudojamaspučiamųjųinstrumentų Visi nau penkiapklaustimeistrai,rekonstruodami irgamindamimuzikosinstrumentus, Acta humanitaricauniversitatis Saulensis Ten pat,l.2. VDU EMGP, A1,b. 3,l.3. VDU EMGP, A1,b. 4,l.1. Apanavičius R . Medžiai Šiaurės Europos , t.13,2011,p. 66–80.

etninių muzikos instrumentų gaivinimoirnaudojimopapročiuose etninių muzikosinstrumentų 538 . 541 . Tas patmeistras sakėsi kartais 540 . 539 ------. . šiuolaikines technologijaskalbėtiapiebeatodairiškątradicijųišsaugojimąmažaprasmės. sąlygoms, beto,dirbantišsimokslinusiemsžmonėmsirnaudojantnetiktradicines,bet išsaugosenąsiasskambesiosavybes.Kitiemsatrodė, kadgaminantšiuolaikinėmis trumentai mis tradicijomis gerokai skyrėsi. Tik kiek daugiau nei pusė jų manė, kad rekonstruoti ins Apklausa sąsajas su senosio nuomonės apie rekonstruotųparodė, instrumentų kad meistrų ruošinius pagaminti rankųdarbutoliaugludinamųinstrumentų sakėelektriniųįrankiųnemėgstantis, naudojantisjuostikišreikalo,meistrų kadbūtųgalima mento. Tad elektriniaiprietaisai –tiknepamainomorankųdarbopagalbininkai. Vienas iš pačių seniausiųįrankiųiršiandienneįmanomapagamintigeraiskambančiomuzikosinstru pjūklų, oblių,tekinimo,frezavimo iršlifavimoįtaisų. Visi meistraipabrėžė, kadneturint peiliai, kaltai,obliai,grąžtai,pjūkleliai,juosvisimeistraipasitelkiagreta elektriniųgrąžtų, 543 542 ją vertinti sakydami, kadnelengva apibrėžti, kasištiesųyramaginė reikšmė, nuokojipriklauso,kaip irtaisutamtikromis išlygomis, magiškų savybių,manėtikkiekdaugiauneipusėmeistrų, magiškąreikšmę. galėjo turėtiį etniniųmuzikosinstrumentų Kadtradiciniaiinstrumentai interesų.paisant vartotojų interesai Ovartotojų vienaiparkitaipatspindisenąsiastradicijas. poreikius,atspindi irdabarties nesšiandienossąlygomisniekonegalimagamintiaklai,ne gamybatęsiatradicijas, nemažaijųdarpridūrė, etniniųinstrumentų kad taikartu dabarties mentų šiuosreikalavimus tenkinairsenąsiassavybesišlaiko. Bemaž visimeistraisutiko,kad lus irskambesiosavybes. Todėl, jųnuomone, daugumarekonstruojamų irgaminamųinstru būtųdaromi ištradiciniųmedžiagų,išlaikytųtradiciniuspavida mis pagamintiinstrumentai Pasisakiusiesiems užsenųjųsavybiųišsaugojimąsvarbiausia tai,kadiršiuolaikinėmissąlygo nuomon sąsajossu tradicijomis – meistrų 13 lentelė. Rekonstruotų etniniųmuzikosinstrumentų

Meistrai taippatgeraipažįstairtradicinės gamybosįrankius,juosnaudojairšiandien. Tai Gana etninėsmuzikosgaivinimojudėjimeišsakomąpožiūrį skeptiškai meistraivertino VDU EMGP, A1,b. 3,l.3. VDU EMGP, A1,b. 1,l.2. Atspindi dabarties poreikiusAtspindi dabarties Išsaugo senąsiassavybes ė, proc. 543 Tęsia tradicijas . Klausimas Sąsajos sutradicijomis Taip 60 80 60 Ne Ne 20 10 542 . Abejoja 20 10 40 ------151 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 152 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 545 544 norsmokslininkai taip nemanė,sakydami, teikti šiuolaikiškai pagamintiemsinstrumentams, kurkaslabiauneimeistraimagiškųsavybių linkęsu Kaip matytiiš16lentelės, vartotojai 16 lentelė.Etninių nuomon magiškosiossavybės –vartotojų muzikos instrumentų blio dalyvis,turintisnehumanitarinį,oinformatiko aukštąjį universitetinį išsilavinimą atsispindi kūrinėliuose“ sakė vienasišmokslininkų,jųnaudojimas„susietassugamta,imitavimu,magiškossavybės turėjologai iretnomuzikologai –teigė,kadtradiciniaiinstrumentai magiškųsavybių.Kaip Bemaž taip visi pat apklausti ir vartotojai, specialistai mai dar ryškesni. Vertinant galimasmagiškassavybes,skirtu tradiciniųirrekonstruotų muzikosinstrumentų nuomon sąsajos su 15 tradicijomis lentelė. Rekonstruotų etninių muzikos instrumentų poreikius. gamybaatspindidabarties giau buvo manančių,kadinstrumentų nevisuomet išsaugosenąsiastradicijas,taippatgerokaikad rekonstruoti dau instrumentai gaminančių meistrų. našios kaip ir šiuos instrumentus Vartotojai tik atkreipė didesnį dėmesį, čiais atvejais, pavyzdžiui, grojant jaislaidotuvėse. galiatitektitiklabairetaisdami, kadšitokiareikšmė instrumentams irkonkre dabartiniams Apie naudojimomagiškąprasmęjie pasisakėdargriežčiau, many rekonstruotų instrumentų 14 lentelė.Etninių nuomon magiškosiossavybės –meistrų muzikosinstrumentų

Apklaustų nuomonėsdaugmažpa vartotojų rekonstruotų etniniųmuzikosinstrumentų

VDU EMGP, A2,b. 12,l.2. VDU EMGP, A2,b. 19,l.2. Atspindi dabarties poreikiusAtspindi dabarties Išsaugo senąsiassavybes ė, proc. Rekonstrukcija Rekonstrukcija Tęsia tradicijas Klausimas Klausimas Klausimas Tradicija Tradicija 544 . Priešingai manė,norsgerokai abejodamas,vienasfolkloro ansam Taip Taip 20 60 50 94 Taip 85 64 50 Ne Ne Ne Ne 20 20 25 – Ne Ne 14 25 – mokslininkai etno Vargu Vargu 60 20 25 6 Abejoja – vartotojų – vartotojų 15 21 25 ė, proc. ė, proc. 545 . ------tolesnę etninių muzikos instrumentų ir instrumentinės muzikosgaivinimoprasmęirsėkmę. irinstrumentinės tolesnę etniniųmuzikosinstrumentų senaisiais tikėjimaisirmitiniaisįvaizdžiais. gyvavimo sąsajomissu tik ištautosakosirsenųjųraštųmuspasiekusiomisšiųinstrumentų tradicijas –kliautisvien gamybosirvartojimo objektyvių žiniųapiemuzikosinstrumentų įšimtmečio ar dargilesnę praeitį, oturėdamasgus negalibeatodairiškaigrįžtiirpasinerti duomenų irypačišpokalbiųaiškėja,kadpateikėjaiaiškiaisuvokia, kadšiuolaikinisžmo tąsa irgaivinimu,betyrasusipažinęsušiuolaikinėsvisuomenėsporeikiais. Iš apklausos gamybąžvelgia labaiatsakingai,netiksiejająsusenosiomistradicijomis,jų instrumentų pakitusi“ kad „sudėtingaspręsti“ 552 551 550 549 548 547 546 bet josgyvavo neilgai Nuolatines vakarones 1981–1982 grįžęs išjų akademinisjaunimas Vilniuje rengdavo vakarones, kuriosedainuotairšokta panašiems sambūriams.Šių judėjimųnariussutraukdavusiosekraštotyros ekspedicijoseir kloro ansambliųjudėjimuirrandantissujuosusijusiaižygeivystei,kraštotyraikitiems svarbus iretnochoreologės D.Urbanavičienės 2004 m.publikuotasstraipsnis gijos katedros 2010ir2011 m.bakalauro irmagistro darbuose reiškinys analizuotasvos keliuose Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijųiretnolo aspektų rodo, kadmatomenaująetninėsmuzikospuoselėjimoišraišką. ansamblių judėjimugalikeltiklausimą,kodėlšieklubainagrinėtiniatskirai,betdauguma sufolkloro jų dinamiką ir sąveiką. formų, puikiai atskleidžiančių dabartinę Glaudus ryšys Tradicinių šokiųklubųjudėjimasyravienajauniausiųlietuviųetninėsmuzikosgaivinimo

Senųjų tradicijųir šiuolaikinių poreikių sąveika, bendrapateikėjųnuomone,galilemti Apklausos duomenysrodo, įrekonstruotų kadirmeistrai,vartotojai etniniųmuzikos Tradicinių šokių vakaronės pradėtosrengti sufol XXa.7dešimtmečiopabaigojekartu Tradicinių šokiųjudėjimaskolkassulaukėnedaugLietuvos mokslininkųdėmesio. Tas gogika Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. VDU EMGP, A8,b. 76. ER VDU Urbanavičienė D. Tradiciniai šokiaiirvisuomenėskultūra. Ivanauskaitė I. VDU EMGP, A2,b. 2,l.2. VDU EMGP, A2,b. 1,l.2. VDU EMGP, A2,b. 19,l.2. 547 . Vilnius, 2004,p. 60–62. , arbakėlėklausimą,„kaipsuprastišiuolaikiškumą,koksjomodelis“ 2200, a Tradicinės šokiųvakaronės XXIa.Idešimtmetyje:choreografinio folkloro tąsa nketa Nr. 5, p. 10. 552 546 . Pasirodo, kad„panašųklubą Vilniaus etninėsveiklos centrasbuvo – „aplinkanėrasakralinėarba maginė,pasaulėžiūra , nesdabartinė TRADICINIŲ ŠOKIŲJUDĖJIMAS m. bandyta rengti tuometinėje Vilniaus konservatorijoje, Meno interpretacija, iržmogaussąveika: kūryba, peda 549 . Šio judėjimokontekste . Bakalauro darbas. 550 . 548 . 551 - - - - . 153 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 154 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 555 554 553 kis „propaguoti lietuviųtradiciniųšokiųgyvąją tradiciją, plėtotijųmokymąįsijungiantį biavimas sukitųšaliųklubais. Vilniaus tradiciniųšokiųklubotikslas įvardijamas kaipsie blikos Seimo veiklai vadovavo Etninės kultūros draugijosirEtninės prieLietuvos Respu kultūros globostarybos muojant politiką:konsultavo „Kūlgrinda“, „netradicinę“apeigųfolkloro grupę dalyvavo ir ansamblių judėjimonarė, tikaktyviaidalyvavo etninėskultūros puoselėjimoveikloje irfor „autentiško“ šokioreikšmę gaivinantetninęmuziką.Be to,jinebuvo nuolatinėfolkloro daugmetųtyrinėjolietuviųetnochoreografijos istoriją,pabrėždamanėje konservatorijoje, pastangomis. Ši mokslininkė, šokiususidomėjusiperstudijasanuometėjeLietuvos valstybi kimą scenoje,jisorganizavo vakarones, įkuriaskvietėvisusnorinčiusšoktisenuosius šokius. XXI a. pradžioje tarptautinis susidomėjimas tradiciniu šokiu jaučiamas XX a. 6–7 dešimtmečiais ir stiprus ganizacijos įsikuriaDanijoje, Norvegijoje, Anglijoje,Škotijoje irkitoseEuropos šalyse. Ypač Folkdansens Vanner“ („Švedų liaudiesšokiodraugai“)irkitosdraugijos. Vėliau panašiosor jus traukėautentiškijovariantai. Judėjimas prasidėjoŠvedijoje, „Svenska kur1893 m.įkurta Šalia XIX–XXa.Europoje klestėjusiosšokiųstilizacijos,kai kuriuosliaudiesšokiogaivinto vakarokoncertinės programos). vakaronėmiskliai“ festivalyje, jaudaugmetųgarsėjančiamevisaisnorintiemsskirtomis po vienaip arkitaipsusijusiemssufolkloro „Skamba ansambliųjudėjimu(Vilniaus skambakan vakaronė 2011 m.perNidos festivalį „Tek saulužė antmaračių “),arbairžiūrovams, tiesa, arba daugiausiadalyvaujančių ansambliųnariams(pavyzdžiui, uždarose patalposesurengta nės ėmėvyktidaugiausiatikpofolkloro irbūdavo ansambliųfestivalių skirtos arkoncertų dalyvaudavo ir ansamblio dalyviai, ir gausus žiūrovų Vis būrys. dėlto ilgainiui šokių vakaro vykusius šokius.Šio baigdavosi vakarone, judėjimopradžiojedaugumakoncertų jojemielai dalyvių teigiavisadamėgęšoktiirpuikiaiprisimenaperekspedicijasarsusibūrimus Vilniuje į šokįreikliai ėmėžvelgti gananeseniai,nemažaityrimometuapklaustųilgamečiųansamblių a. Eugenija Venskauskaitė), deja,jisgyvavo vos keletąmėnesių“ įsteigęs jauprieškeletąmetų(tuometšoktimokėLiaudieskultūros centro etnochoreografė

Nors folkloro ansambliųjudėjimasdaugiausiadėmesioskyrė ir dainuojamajamfolklorui – tarptautiniokontekstoišmanymasirbendradar Labai svarbus šiojudėjimobruožas Pirmasis Lietuvoje Vilniaus tradiciniųšokiųklubasįsikūrė 2002 m.D.Urbanavičienės VDU EMGP, A8,b. 76. Urbanavičienė D.Min. veik. Juciūtė L.Kodėl nešokčiau,kodėlnetrinksėčiau. 554 . Šis šokių judėjimas nesitelkė į stilizuotų liaudies šokių reprezentacinį atli 555 . Tradicinių šokiųklubai Šiaurės Atėnai , 20030419. 553 . ------užsiimančių institucijų (kultūros centrų, muziejųirpan.),kuriosedirbaorganizatoriai,klu užsiimančių institucijų(kultūros centrų, patalpas išlaikopatysklubolankytojai gavėnią). Dalyvavimas nemokamasarbakainuojagannebrangiai(2–5Lt),pavyzdžiui, jei vasarąmetus ar darant 1–2 (rečiaumėnesių pertrauką daromos per adventąpertraukos ir nes, progines vakarones, naktišokius,šokiųstovyklas. estai irbaltarusiai. važiuoja įLatvijojeirEstijojevykstančiasvakarones, olietuviųvakaronėse svečiuojasi latviai, iniciatoriai: „Europoje apskritaižmonės labaidaugšoka“ šalyse vykstantįtradiciniųšokiųjudėjimąkaipvienąišveiklos motyvųminėjoirkitiklubų šokėjai išaplinkiniųkaimų;paskuitiemokymaipersikėlėįmiestus“ bliką mokytisšokti. Tuomet darbuvo gyva šokiųtradicija,mokymuibuvo pasitelkiami muziejaus). Švedai (vėliau irkitiskandinavai) muziejuosepradėjo rodyti šokiusirkviestipu kilo postažuočiųSkandinavijoje: „Ten viskasprasidėjonuoSkanseno (pirmojoatviro lauko tarptautinį folkloriniųšokiųjudėjimą“ 561 560 559 558 557 556 muzikavimo iš LatvijosRygos šokiųklubo („Rīgas dančuklubs“).Stovykloje mokomatradicinio vakaronės, taippatmokomasilatviškų,estiškųšokių,kuriuosrodo nuolatiniaisvečiai D. Urbanavičienės pastangomis.Jose mokomasiįvairių lietuviškųšokių,vakarais vyksta tynės šventėje jie aktyviausiaišokoperkapelospasirodymą 2013 m. Trakuose vykusiojeŽolinių-Kopūs grojančius Vilniaus klubomuzikantusneretai lydi irkeliosklubošokėjųporos. Pavyzdžiui, kultūrą josrengiamos provincijos mokyklose.Kaiptradicinękapeląįvairiuose renginiuose šalių, groja daugiaukitųklubų,folkloro ansambliųmuzikantų. pan. Paprastai į tokius renginius susirenka kelių klubų nariai, atvažiuoja svečių iš užsienio tradicinių šokiųklubas),„Pusiaužiemio šokiai“,„Vyturio šokiai“(vakaronės Šiauliuose) ir klubai), klubo klubas), dešimtmečio „Atvelykionaktišokiai (Vilniaus naktišokiai“ (Varėnos biliejų irpan.)rengiamos teminėsvakaronės: Klaipėdos naujametiniainaktišokiai(Vilniaus, bų dalyviųlėšomisnuomojamosepatalposearviešosevietoselauke(šiltuojumetųlaiku)

Įprastos nuolatinėsvakaronės permėnesįvisus persavaitę arkartą paprastaivykstakartą Svarbiausius tradiciniųšokiųklubųrenginius galimaskirstytiįįprastasnuolatinesvakaro Kelias dienas trunkančios stovyklosKelias dienas trunkančios pradėtosorganizuoti 2004 m.etnochoreologės rengiamosKartais išvažiuojamosios vakaronės. Pavyzdžiui, siekiantskleistišiąšokio Įvairiomis progomis (pavyzdžiui, kalendoriniųšvenčių artamtikro metųlaiko,klubųju 2014 1012. VDU EMGP, A17,b. 131–133. VDU EMGP, A17,b. 65,123,178; A18,b. 70–71. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 11. VDU EMGP, A8,b. 67. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 32. Prieiga perinternetą: irliaudiesamatų,vykstaapžvalginio pobūdžioekskursijospoapylinkes. 561 . http://www.etnokultura.lt/lt/informacija-apie-draugija/tradiciniu-sokiu-klubas 559 556 . Vakaronės rengiamos etninėskultūros puoselėjimu . Tradicinių šokiųklubo idėjaD.Urbanavičienei 558 . Daug lietuviųklubųdalyvių 557 . Iš tiesųEuropos . Žiūrėta 560 . - - - - - 155 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 156 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 568 567 566 565 564 563 562 čių variantas, etnografinių regionų, oįvairių miestųklubų pagrindu. Sakoma, kad„galimaišgirsti –vilnie Šiandien tradicinių šokių klubų judėjime regioninis variantiškumas formuojasi ne Lietuvos šokių variantai išŽemaitijos (joschoreografinis folklorasišsiskiriadidžiausiaįvairove Vilniaus klubo,rečiau – Šiaulių kultūros centro organizuojamosevakaronėse). Populiariausi gionai, iškuriųšokiaiužrašyti,dažniausiainurodomi nebentpermokymus(pavyzdžiui, Šios praktikosnėranaktišokiuose,kuršokiųbūnalabaidaugirgroja daugmuzikantų.Re šokiai šokamiirpernaktišokius Vilniaus tradiciniųšokiųklubeirKaunorate.Šių klubųiniciatyva tokie kontradansinio tipo,šokiai(pavyzdžiui, „Jonkelis“, „Lansajiedas“, „Šeinas“) labiaumėgstami šokiai, kuriuosevienajųpaprastaibūnapolkaarrečiau valsas. Sudėtingesni, kadriliniųarba vuose arbašiųkolektyvųdalyviųatmintyje. Visuose klubuosedaugiausiašokami2–3 dalių išmokti tradiciniaišokiai. Vieni jųpaskelbtileidiniuose,kiti –likęfolkloro ansambliųarchy pavadinimų, šiamejudėjimedidžiausiasdėmesysskiriamasšokiams. dimus įtraukianti,kadmuzikantaigalėtųatsikvėpti padainuojama. Pavyzdžiui, Varėnos tradiciniųšokiųkluboorganizatorė teigiarateliusiržai Kai kuriosetradiciniųšokiųklubųvakaronėse pasitaikotradiciniųrateliųiržaidimų,kartais Vilniaus irKaunoklubųnariai Estijos tradiciniųšokiųfestivalį. Šiuose kaimyniniųšaliųnaktišokiuosedaugiausia dalyvauja Šokiai pernaktįtaippatvykstaLatvijojeirEstijoje: pavyzdžiui, Gikšiuose (lat.Ģikši) irper pobūdis buvo kitoks šokių klubųjudėjimuiXXIa.pradžioje –ankstesniųfolkloro ansambliųjudėjimovakaronių važiuoja (dažniausiaisunakvyne)irsvečių iškitur. Naktišokiai atsiradoprasidėjustradicinių kius. Tai vakaronės, trunkančios josepaprastaidalyvauja ikiparyčių vietosklubošokėjai,su įvairių Lietuvos miestųpaskatinoatsirastinaujątradiciniųšokiųvakaronių formą –naktišo tinę naktį Kaip tikšiosestovyklose atsiradosavitavakaronių forma –naktišokiai,vykstantyspasku

Tyrimas parodė, kadvakaronėse daugiausiašokamiperekspedicijasaprašyti,nufilmuotiar Bendradarbiavimas su kitomis šalimis, noras į vakarones pritraukti kuo daugiau žmonių iš Per tradicinių šokių klubų vakarones muzikantai paprastai skelbia šokių pavadinimus. Ivanauskaitė I.Min. veik., p. 23. Urbanavičienė D.Žemaičių šokių, rateliųiržaidimųbruožai. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 23. VDU ER2200,anketaNr. 4, p. 12. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 15. VDU ER2200,anketaNr5. Ivanauskaitė I.Min. veik., p. 15–16. 562 .

kauniečių variantas“ 563 . Nuo 2009 564 566 . . 568 m. jie organizuojami Kelmėje, nuo 2011 Šokių repertuaras . Tokį klubųformuojamąšokiųvariantiškumą papildo 565 . Vis dėlto,kaipgalimaspręsti išklubų Tautosakos darbai ,

t. 34,p. 136–154. m. – Varėnoje. 567 ). ------„kol kasnevyksta,betplanuojukažkadataipradėti. Tikriausiai irnevykstaikišioldėlto,kad nėra specialiaimokoma,nebenttikparodoma. Mokymai, kaipteigiaDiana Martinaitienė, mokau. Ir daržiūriuirkitiprisijungiapadedamokyttokį“ matau, kadpora,tąreikia pamokyt...jiepriimatąmokymąir<...>tadaašjiemsaiškinu, Lukenskienė. Organizatorė teigia,kadspecialūs„mokymai neturipaklausos<...>jeiguaš parodo, šokį, ir vėliau kaip šokti nežinomą visi prisijungia. Mokymams vadovauja Laura prireikus, kaišokėjainemoka,kaipšokti.Paprastai tarpšokėjųatsirandamokančių,kurie ateinapojų.Kaunoklubešokiųmokymairengiaminemažai šokėjųjuosignoruoja, tikto („Galopas“, „Kadrilius“,„Lansajiedas“,„Šeinas“) „Malūnėlis“, „Dirižablis“, „Krakoviakas“). Ilgiau šokantiems šokėjams patinka sudėtingesni turintysšokėjai teigia, kad mėgsta smagius, energingus šokius (minėti„Grečenikė“,patirtį jie būdingi.Dažniausiai nurodomas šokiųpobūdis,pavyzdžiui, mažesnę šokimovakaronėse Šiauliuose suktiniu,Kaune –įvairiai ir susiklosčiusios vakaronių tradicijos: Varėnoje vakaronę įprasta užbaigti polka su ragučiais, 576 575 574 573 572 571 570 569 rodo, nešiųklubų, kad šokiųklubųveiklą specialistams artimesnės apklausojevertinusiems vat nau, kiti mane draudžia kartais Nu gerai,jeigujispaskuinueistoliauieškodamas, norėdamas, kadbūtųgražu.<...> Neži prakus irpagalvos: nukuraščiaesu?Nu vistiekčia viskas aplinkuitaipbelekaip, betkaip. kaip... Aštaippaskuigalvoju – tupritrauksiišpradžiųtąžmogų,opaskuijisgalapsidairys, jie visiškaisaunekeliauždavinio, kadžmogustiesiognormaliaiestetiškaijudėtų. Tas bele liūdna,kad kaištai, kuriuosspecialistaiišsakotradiciniųšokiųklubųjudėjimu:„mantruputį paviršinis šokiopavidalas(žingsniai,mostai,sudaromos figūros) išsakomakritika,kadtoksmokymasislemiašokiovienodėjimą,matomastik kartais nebuvimususijusįdalyką kaipnatūralų, sujųliaudiškumuirautorystės vertina susidaro visnaujųšokėjųporų. Taip vakaronėse atsirandantįšokiųkitimąkaikuriešokėjai kių jungimo, pridainavimų ir kitų improvizacinių elementų, ypač pastebimų, kai vakaronėje kėju laikotą,kurismokaimprovizuoti nėra kasmokytų“

Specialūs mokymaipaprastairengiami Vilniaus klubekaippirmojivakaronės dalis,bet Pastebima, šokiųpavadinimų kad daugumašokėjųnežino irjuolabiau –regionų, kuriems Mokymų stokairnemažos daliesšokėjų„paviršutiniškas“šokimas –taipagrindiniaiprie Tad šo šokėjus.Dauguma klubųnariųgeru mokymasisvykstastebintlabiaupatyrusius VDU ER 2324, interviu Nr. VDU ER 2324,interviu 96. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 35. VDU EMGP, A8,b. 17. VDU ER2200,ataskaita,p. 57. Ten pat,p. 13. Ten pat,p. 12. Ten pat,p. 44. Ten pat,p. 43. 572 . – džiaukis, kad aplamai... Nu džiaugiuosi, bet...“ 569 . 573 . Vakaronėse galimapamatytiplojimų,sukinių,šo 570 . 571 575 . . Šiaulių klubovakaronėje 574 . Vis dėlto . Vis 576 Tai - - - - 157 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 158 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 581 580 579 578 577 iniciatorė RitaŠukienė – buvusifolkloro ansambliovadovė, Klaipėdosetnokultūros centro kienė – folkloro ansambliųjudėjimonarė, etnomuzikologė, muziejininkė.Klaipėdosklubo dedanti priešiossritiesvalstybinės politikosformavimo. Kaunokluboiniciatorė L.Lukens Lietuvoje D. Urbanavičienė yraaktyvietninėskultūros puoselėjimoorganizacijųnarė, prisi į vienokiąarkitokiąetninėskultūros puoselėjimoveiklą. Kaipminėta,judėjimo pradininkė Tradicinių šokiųklubųiniciatoriaiirorganizatoriaivakarones ėmėorganizuotijauįsitraukę migracijos poEuropą atitikmuo“ tradiciniųšokiųkaitosir klubuose vykstantisprocesas yrasavotiškas XIXa.vykusiosryškios tarptautinę tradiciniųšokiųklubųsąveiką D.Urbanavičienė pastebėjo,kad„šiuolaikiniuose priklausomybės neišmanymasirmaišymasbentjautarpšokėjųnaujokų siejamosdviproblemos:mainų procesais repertuaro kartais vienodėjimasiršokiųtautinės vadinasi] „Tradicinių šokiųklubas“.<...>Bet jievisiištiesųyratradiciniai“ šokti betkąliaudiško. Netgi pavadinimas nesako„Tradicinių lietuviškųšokiųklubas“.[Jis scenos, aišku,neisiirnešoksi,tarkim estiško[šokio].Očiakodėlnešokti,jeigusmagu?Gali įvairių šokiųpanašumą,grindžiamąjųliaudiškumu –irjisšiuoatveju yrasvarbiausias: „ant klubo muzikantai(kaipirlatviaiLietuvoje rodo estųšokius). Kaune ir vertus, Varėnoje užsienietiškusšokiusdažnaipristatoįsvečius atvažiavę Vilniaus toma Vilniaus tradiciniųšokiųklube,mažiauKaune, Varėnoje, mažiausiai –Šiauliuose. Kita įtraukimas įlietuviškųklubųrepertuarą irlietuviškųšokiųpopuliarėjimas Latvijoje. ispanųirkt., vengrų, tautų šokių,daugiausialatviųirestų,taippatairių,švedų, norvegų, kaimyninių šalių,ypačLatvijosirEstijos,sambūriais. Vienas šiobendravimorezultatų – kitų pažinimas“ paveikslo, betišlaikosvarbiausias kurisnuolatkeičiaspalvas mintisiridėjas, irkontūrus, mo būdą irporeikius pagalpatirtį palengva, renkantis stebintlabiaupatyrusius, įkandamądalyvavi pologo Thomo Turino, būnaįvairaus išmanymo irpatyrimo dalyvių ir mokymasis vyksta samprata.Iršokio atkartojimo „tradicinėje“,irgaivinamojemuzikoskultūroje, anotantro o folkloro

Svarstydami apiekitųtautųšokiusvakaronėse, šokėjaipabrėžė poreikį pažintiįvairovę, Dėl aktyviausiobendradarbiavimosulatviaisirestaisdidžiausiasvetimų šokiųįtakama Kaip minėta,Lietuvos klubaiaktyviaibendraujanetiktarpusavyje, betirsupanašiais Urbanavičienė D. Tradiciniai šokiai... Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 25–36. VDU EMGP, A8,b.17; VDU EMGP, A8,b.18. Urbanavičienė D.Iš šukių„Prūsų giesmės“. Turino Th. Min. veik, p. 155–188. 577 ansambliųjudėjimo nuostatos, susijusios su autentiškumokaiptikslausužrašyto 578 . Iš irkažkokiogiluminio tiesų„tikroji muzikiniofolkloro tradicija –taikūryba . Klubų iniciatoriai irorganizatoriai 581 . Šiaurės Atėnai , 20060114,Nr. 780. 579 580 . Su šiaisšokių . Vertindama - - - - - violončele, airiška arfa, gitara,pianinu,klasikinefleitagrojantys muzikantai violončele, airiškaarfa, Kai kada, daugiausia viešint užsienio šalių muzikantams, prie kapelų prisijungia dūdmaišiu, Retesni – cimbolai(paplitę instrumentai Vilniaus klube)irmandolina(Šiaulių vakaronėse). basetle, būgnuirmandolinagrojančių muzikantųkapelos.Jas 1–10muzikantų. galisudaryti cimbolais, bandonijairarmonika,smuiku,lumzdeliu, basetleirbūgnu,armonika,smuiku, lais armonika,bandonija,smuiku,lumzdeliu, būgnu,tamborinu,basetle,cimbo nėse grupėse: padeda sudomintišokėjus iniciatorės, folkloro ansambliųmuzikantaipaįvairina programas, pasiūlonaujųšokiųirtai ansamblis „Nedėja“, Kaunotautinėskultūros centro folkloro ansamblis.Anotšioklubo sėlis“ muzikantųmuziką.Kaunoklubovakaronėse dalyvauja irjasveda Rumšiškių folkloro nėse dažniausiai šokama pagal Šiaulių ,,Saulėtekio“ gimnazijos folkloro ansamblio ,,Viever pėdos kluboiniciatorė, armonika taippatbūdamasmuikininkė,specialiaiišmokogriežti (pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune,Klaipėdoje).Kaunokluboiniciatorė smuiku,Klai patigriežia todėl muzikantaidažnaibūnavieniiškluboiniciatoriųirpagrindiniųveiklos organizatorių grojant gyvai muzikai.Groja neperdaugiausiažmonių, irsavo laikąnuolataukotipasiryžę Muzikantai yralabaisvarbūs tradiciniųšokiųklubųveiklai, nes šiamejudėjimevisadašokama žanrasišfolkloro yrašokis“ „man pačiaiartimiausias darbuotoja. Galiausiai ne vienai iniciatorei šokis yra mėgstamiausia etninės muzikos dalis: 588 587 586 585 584 583 582 tumai. Pavyzdžiui, vakaronėse (iki2min.)šokiųarba trukmės grojama daugiautrumpesnės čių grojančių dalyvių muzikantai groja šeimininkų vakaronėse, retsykiais laikinos kapelos susidaro išdalyvaujan reikia nuolatgroti, yraperskurdus vakaronėse jųšokiųrepertuaras, kai naudingi būnanevisifolkloro ansambliai –kartais ansamblių „Jorė“, „Griežikai“ „Arinuška“,kapelos„By Tik Zyz“ muzikantai karonėse. Pavyzdžiui, klubodešimtmečio jubiliejaus2012 m.vakaronėje grojo folkloro

. Tradicinių šokiųklubuosegroja irfolkloro ansambliųmuzikantai.Šiaulių klubovakaro Atsižvelgiant į muzikantus ir klubų tradicijas, išryškėja kelišokiųgrojimoAtsižvelgiant iršokimoskir įmuzikantusirklubųtradicijas,išryškėja Paprastai vakaronėse paplitusiaisfolkloro grojama ansambliųinstrumenti instrumentais, Daug folkloro ansamblių muzikantųgalima pamatyti proginėse Vilniaus klubo va Ten pat,p. 31–32. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 32. VDU EMGP, A8,b. 67. VDU EMGP, A17,b. 65. VDU ER2200,anketaNr. 1, p. 4 VDU EMGP, A8,b. 67. VDU EMGP, A8,b. 67,76. Dažniausiai pasitaikoarmonikairsmuiku, bandonija irsmuiku,armonika,smuiku ir 587 . 584 . 586 . Galiausiai klubai palaiko ryšius irnuvažiavę. Galiausiaiįsvečius klubaipalaikoryšius Muzikantai 582 . 588 . 585 . Vis dėlto. Vis 583 . ------159 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 160 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 589 tyti irakivaizdžių Folkloro skirtumų. ansambliųveikloje labiaupabrėžiamas dainuojamasis nalizuota folkloro ansambliųirstilizuotųtautiniųšokiųkolektyvųsistema. Vis dėltoma Tradicinių šokiųjudėjimokontekstas,kaipparodė tyrimas,yratapatibendrainstitucio šoko jaunimo organizacijų (pavyzdžiui, skautų) renginiuose ir pan. festivalyje „Skamba skambakankliai“,dalyvaudavo Romuvos stovyklose, tradiciniusšokius kt. nariai „Poringė“, Vilniaus folkloro ansamblio„Jorė“, liaudiesdainųiršokiuklubo„Raskila“ siteto folkloro ansamblio„Ratilio“,Lietuvos edukologijosuniversiteto folkloro ansamblio mokymasis“ Jiems taipaprasčiau.Mes kadangitamnedalyvaujame, mesneieškomgiliauneitechnikos šoka – jiemstaiįprastaduona.Žino, kad [čiatokia]polka,[teniškuriokrašto. nimas paliekamasfolkloro ansambliųnariams:„žmonėms,kuriekažkokiuosekolektyvuose dalyvių patinkapatsšokimas,vakaronių atmosfera,oišsamesnisšokių,jųkontekstopaži pasirodantys artikvakaronėse irkartais vaujančios grupelės dalyvaujantys šokėjai.Nemažai daugiausia jaunimas“ labai įvairiai – nuokeliųarkeliolikos.Šiaulių vakaronėse „susirenka apie70–250žmonių, jaunimą, norslankosimoksleiviaiirgerokai vyresni šokėjai.Šokėjų vakaronėse susirenka Tradicinių šokiųklubųjudėjimasvienijadaugiausiastudentusirkiekvyresnį (18–30 m.) mis priemonėmisirnepranešantpavadinimų irpan. labiau pagreitinamos) arbakelipanašaus tempo šokiai sujungiami, neišskiriantjųmuzikinė riami muzikinėmispriemonėmis(pavyzdžiui, lėtųšokiųpabaigossulėtinamos,greitų – dar pagreitinamas pabaigoje; prieš šokį skelbiamas jo pavadinimas, paeiliui einantys šokiai atski šokiaigrojami greitesniumažiau, betilgesnėstrukmės; tempuneiužrašytiarbajųtempas 593 592 591 590 tautinius arkitokiusšokius arba visiškaineturėjo sąlyčio sufolkloro ansambliųjudėjimu,kaikurieanksčiaubuvo šokę 594

Vilniaus klubemaždaug pusėdalyvių –folkloro ansambliųarklubų – Vilniaus univer Išsiskiria nuolatateinančios,daugelyjenaktišokių,stovyklų irkitųkluborenginių daly Ten pat,p. 33. VDU EMGP, A8,b.18; Ivanauskaitė I.Min. veik., p. 44. VDU EMGP, A8,b.18. VDU EMGP, A8,b.17; Ivanauskaitė I.Min. veik., p. 11. VDU EMGP, A8,b.18. VDU ER2200,anketaNr. 3, p. 7. Tradicinių šokiųjudėjimosantykissukitaisetninėsmuzikos gaivintojais 592 . Kaikuriešokėjaipriešįsitraukdamiįkluboveiklą kaipžiūrovai lankydavosi 591 . 590 . 594 . Vakaronių lankytojai 589 593 Kiti dalyviai beveik ------ėmė vis daugiau koncertuoti ir pan., taip virsdami koncertinei atlikimokultūraiatstovaujan irpan.,taipvirsdamikoncertinei ėmė visdaugiaukoncertuoti įsitraukėįmenomėgėjųsistemą,folkloro ansambliai folklorą nusistatęsjudėjimaspotruputį teksto kaita:išpradžiųrezistentiškas, priešsovietų valdžią, josglobojamąstilizuotąsceninį bet praktikojeištiesųvislabiauignoruoja. Tai nulėmėšiojudėjimoirjosociokultūriniokon atlikimo kultūrai. Šią„koncertinei“ folkloro vertybę ansambliųjudėjimasikišiolpabrėžia, šaltinių nagrinėjimuarekspedicijųpatirtimi. tik nujaučiant,koksautentiškasšokisturėtų būti,irpasikliaujant„bendromis žiniomis“,one samblių dalyviams, daugumai šokėjų svarbus autentiškumas blių judėjimuirneatsitiktinaidaugklubųšokėjųpriklausotokiemsansambliams.Kaipan šokiųatlikimas, atsižvelgiant įspecialistųnustatytuskriterijus. šokimas sau,onekoncertams, Čialabiaupabrėžiama kaipfolkloro pramoga, kolektyvuosesusijusibendruomenė. ryšiais atviresnė, netokiaisglaudžiais nis akcentasyrašokiai,sujųsklaidasietinaneoficialinarystė, remiamasi ganuždaromis ansambliųbendruomenėmis. Tradicinių šokiųjudėjimepagrindi folkloras 596 595 tos kaitą.Šokių judėjimaspriklausoetninėsmuzikosgaivinimo formoms, ir pan.Galiausiai tuoseklubuosešokių „paviršutiniškumas“liudijaautentiškumosampra nekontroliuojama. Folkloro kategorijų skirstymą ansambliai stebimi pasitelkus peržiūras, betirsutuo,kadšiųklubųveikla yra siejasi netiksumokymopraktikosnepopuliarumu, tytus reikalavimus. Iš tiesųspecialistamsnepasitenkinimąkeliantis „paviršutiniškas“šokimas atitikti kontroliuojančios institucijos –Lietuvos liaudieskultūros centro – specialistųnusta folkloro ir ansamblių,kuriepriklausomeno mėgėjųsistemai,privalodabartinių koncertuoti asmeninių poreikių pirmenybėbenelabiausiaiskiriašįjudėjimąnuo tenkinimoirpatirties klubą ateinipasišokti“ arparengsiną, sakysim,kaddalyvausi kažkokiamkoncerte teminęprogramą. <...>Oįšitą kad mokaisi,repetuoji dainaskažkokiaikonkrečiai programai, kažkokiutikslu,nesturipla to, kadfolkloro ansamblyje,aišku,susirenki, pabendrauji,betdirbiprogramai. Tai reiškia, folkloro ansambliųirtradiciniųšokiųklubų„veiklaskirtumus: ištiesųnevisai panaši.Dėl dalyvių nėratokieradikalūs,betpabrėžia panašiaisuprantamusšiųetninėsmuzikosformų gali dainuotipatssauvienasbetkadakur“ zicinis, nesceninis,nedemonstracinis,neiliustratyvusfolkloras,betgyvas. <...>Kaižmogus ar transformacijos būtinybę. <...> Aš esu vis dėlto šalininkė to folkloro, kuris yra ne ekspo nių šokiųkluboiniciatorė, teigdama,kad„folkloro ansambliožanrasišgyvena savotišką mirtį čiais kolektyvais.

Kita abiemjudėjimamssvarbi – „dalyvaujanti“ vertybė muzikinėkultūra,priešinama Kaip jauminėta,savo kilmeirideologijašisjudėjimasglaudžiai siejasisufolkloro ansam Tradicinių laisvumas, irpraktikųneformalumas,narystės šokiųklubųbendruomenės Šiuos priekaištusfolkloro ansambliųjudėjimuibeneaiškiausiaiišsakėKlaipėdostradici VDU EMGP, A8,b. 17. VDU EMGP, A8,b. 67. , daug dėmesio skiriama koncertinių programų rengimui,, daugdėmesioskiriamakoncertinių repetavimui, koncertams, 596 . 595 . Dauguma įvakarones ateinančiųansamblių – bent jau kaip idealas, dažniau autentiškumą ------

161 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 162 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 599 598 597 pavyzdžiui, Aukštaitijojemuzikuoti panašiaisinstrumentais, paplitusiaiscimbolais. Visagino lietuvių etnokultūros paveldą. Visagino etnomuzikavimokursuoseirgimokomakankliuoti, amatų kursus,pabrėžiant jųkaipžemaičių etnokultūros puoselėjimopobūdįirkrikščioniškąjį rengiami irBirštone. Visagino miestekaipaukštaičiųetnomuzikavimokursai Šiandien kankliavimovasaros kursaidarvykstaPrienų rajone,Skriaudžių kaime,taippat 1991 m. Biržuose, 1992ir1993 m.Marijampolėje surengti kursaitolesnėsveiklos netęsė. steigiant šitokiusžidiniusirkituoseLietuvos regionuose. Tačiau Kelmės kursųpavyzdžiu su apgyvendinimo irpatalpųbeimokytojųstygiausproblema. Siekta kursusdecentralizuoti, ne vientikkankliavimosekcijose,susirinkoapie1000dalyvių,todėlorganizatoriaisusidūrė panašių vasaros kursų tinkląvisojeLietuvoje entuziastų R. Apanavičiaus, E. Virbašiaus, V. Palubinskienės siekiant įsteigti ir kitų įkurti, galimybę pasigamintikankles,1988 m.buvo etninėskultūros iretninėsmuzikosgaivinimo vimo irtradiciniųliaudiesamatųkursai.Šie kursai,pirmiausiakaipkankliavimoirsudarant vasarosLietuvoje kursųpavyzdžio nėrakitotokioryškaus kaipKelmės žemaičių etnomuzika tines aplinkybesatitinkančiųjospuoselėjimoformųpaiešką. mos etninėsmuzikossvarbą irsociopoli visuomenės vertybes Lietuvoje irnaujų,dabartinės prikelta universali šokiokaipdalyvaujančios kultūros patirtis. nuostatos apie lietuvių unikalumą, šokių klubų veikloje svarbesnė daugelio tautų išsaugota ir judėjimo pobūdis.Skirtingai nuofolkloro ansamblių,šiojudėjimoideologijojeakivaizdžios sukitųšaliųbendraminčiais,tarptautinis ugdymo institucijomis,betsvarbesni yraryšiai susigrąžinimas. atlikimas, okadaisebuvusiossocialinėsšokiofunkcijos,šokimopatirties vinamas autentiškas šokimas o atsipalaidavimą,laisvumą,bendravimą,improvizaciją irsmagiąveiklą Klubų šokėjamstradicinisšokisreiškia netiktautostradicijasirtautinėstapatybėsraišką, laikančioms

Tradicinių šokiųklubųjudėjimastaippatliudijaneblėstančiąmuzikinėskultūros gaivina Ši etninėsmuzikosgaivinimoformabendradarbiaujasukitomisformomis,kultūros ir Kursai Kelmėje į žemaičių laikuibėgantišsiplėtė,buvo etnomuzikavimoir pervadinti VDU EMGP, A10,b. 24,l.2. Apanavičiūtė-Sulikienė K. Ivanauskaitė I. Min. veik., p. 44. vertybe, betsiūlokitokią jo sampratą,neivyraujafolkloro vertybe, ansambliųjudėjime. TRADICINIŲ AMATŲ VASAROS KURSAI ŽEMAIČIŲ ETNOMUZIKAVIMO IR Dienoraštis – ne tikslus ekspedicijose užfiksuotų judesių, žingsnių ir pan. Nr. 4, p. 1–2. 598 . Kadangi1989 m.buvo mokomairkitose, 599 . Panašūs etnomuzikavimokursai

597 . Tad šitaipgai - - - - žiniasklaidos medžiagą.Apie kursusrašytaišeivijosspaudoje,nes2012 m.juosedalyvavo ir mė pateikėjųduomenimis. Ji analizavo Kelmėje saugomusrašytiniuskursųdokumentus,tyrė kursų 1988–2005 m.veiklą, pasirinkdamatradicijųgaivinimoaspektą,tačiaubeveik nesirė Vytauto Didžiojo universitete apgynusišiostemosbakalauro darbą Kursų atsiradimosvarbą irjųvykdymąanalizavo etnologė Virginija Ulevičiūtė, 2006 m. lakoniškai pristatė V. Palubinskienė chorais, tautodailininkųparodomis, menošventėmis. vadovo, mokytojo Valdo Rutkūno parama lėmė aktyvi ir palanki etninei kultūrai gaivinti to meto rajono valdžios irfolkloro ansamblių ar didmiesčiuose,omiesteliuose. Tyrimo metukursųrengėjai nurodė, kadtokiąsituaciją R. Apanavičius pamatė,kaddaugumarenginių Vakarų Europoje organizuojamanesostinėje fondas, norskursaisavo mastuKelmės kursamsneprilygsta etnomuzikavimo kursusrengia Lietuvos liaudieskultūros centras,remia Kultūros rėmimo 607 606 605 604 603 602 601 600 logai, kalbininkai,archeologai, folkloristai,mitologai, istorikai, choreografai, kviečiamiir visi dalyviaiišsiskirstoįsekcijas.Paskaitas skaitožymiausiLietuvos etnologai,etnomuziko buvo numatytospraktinėsirteorinėspaskaitos.Ryte skaitomos bendros paskaitos,pojų Sekant Šiaurės Europos šalių,daugiausiaSuomijos irŠvedijos, pavyzdžiu, kursuoseiškarto 2012 m. aprašėvienašiųkursųpradininkių V. Palubinskienė tik 2011 m.mokslinėjespaudoje Vokietijos lietuviai

Kelmės vasaros kursųtematikanėrapaskelbtadaugmokslodarbų.Šią temą1989 m. Kelmė pasirinktaneatsitiktinai –nuosenošiskraštasgarsėjoetnografiniaisansambliais, Etninės Kelmėje 1988 m.,kaivienasišįkūrėjų muzikosiramatųkursai,kaipsakyta,įkurti Platesnis darbasapieKelmės juosįvairesniais kursus,įvertinant aspektais,paskelbtas reiškinys. blatt derLitauischen Gemeinschaft inDeutschland e.V klausimai. centras: 1989 m.gegužė–birželis, p. 21–22. Žiūrėta 20150115. nėje Palubinskienė V. Kanklininkųrateliai kaimojaunimomuzikiniamšvietimui. Apanavičiūtė K.Kelmės žemaičių vasaros etnomuzikavimokursai –tradicijosirmodernumosuderinamumo Ručys G.Etnomuzikavimo kursuose – ir Vokietijos lietuviai. Ulevičiūtė V. Kligytė V. Aisūskankleliai,čiūto... Palubinskienė V. Pradžia. VDU EMGP, A10,b. 4,l.1;b. 13,l.3;b. 24,l.4;b. 36,l.1;b. 45,l.1. Prieiga perinternetą: , 2012,Nr. 1 (3),d.1,p. 125–140. Res Humanitariae Bakalauro darbas.Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006. Žemaičių etnomuzikavimoirliaudiesamatųvasaroskursaiKelmėje1988 605 . http://www.ajc.lt/tarskucio-muzikantai-tradicinio-muzikavimo-kursu-visagine-dalyviai/ Liaudies kultūra. Metodika irpraktika. ,

t. 9,p. 145–167. Kalba Vilnius 606 602 . Kanklininkųrateliųjudėjimąirkankliavimokursus , kiekplačiau –taippačiaismetais Virginija Kligytė Kursų turinys 601 , 1989,Nr. 7. . . Nr. 3 (544),rugs Vokietijos /Informations LBvaldybos informacijos Lietuvos TSR mokslinismetodiniskultūros 600 ėjis /September, 607 . . Kaimo raidos žiniųvisuome kryptys 604 . V. Ulevičiūtė tyrinėjo –2005: tradicijų gaivinimo 2012, p. 9. 603 - - - - . . 163 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 164 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 610 609 608 tiką, kursaitapotikŽemaitijos regiono etnomuzikavimo irtradiciniųamatųmokymovieta. galiausiai – tradiciniųamatųsekcijos.Po kuriolaikobuvo nuspręsta susiaurinti kursųtema tautiniųdrabužių,audimo,pynimoirkitossekcijos“ cinių iratsineštiniųinstrumentų, dėjome irginuokankliųsekcijos,ovėliau kursaibusplečiami –turėtų visų tradi susiburti atsispindi ir V. Palubinskienės pra straipsnyje:„Organizuodami tokiuskursus,pirmąkartą centro vadovas V. Rutkūnas Plungės, Rumšiškių, Vilniaus. Visus dalyviusglobojotuometuįsteigto Jaunimo folkloro E. taip pat galėjopatys pasigaminti kankles.Kanklių gamybos paslapčių dirbtuvėse mokė (pagal Praną Puskunigį), žemaičių dainų(pagalPraną Dargį) – N. Visockaitė dainų iršokių(pagalStanislovą Abromavičių); suvalkietiškų dainųiršokių – V. Alenskas (pagalJono aukštaičiųsutartinių šiaurės rytų Plepo irPetro Lapienėskankliavimą),žemaičių V. Palubinskienė pažymi,kadbuvo mokoma groti keliųsenųjųkanklininkųstiliumi.Ji mokė kymai vykopagaltamtikrasklasifikacijas, remiantis žymiųliaudiesmuzikantųmetodikomis. kas, Nida Visockaitė. Vėliau prisidėjoirdaugiaukankliavimopedagogų.Pirmųjų kursųmo suteikiamos pagrindinėsžiniosirįgūdžiai,kuriuosjiegalitoliautobulintisavarankiškai. parodo savo sugebėjimus. Kursų – 4dienos,perjasintensyviumokymudalyviams trukmė džiu pirmąjįvakarą rengiami irjųdarbųparodos. Kursų kursųdėstytojųkoncertai dėstytojai dalyviai lankėsi Šiaurės tautųetnomuzikavimokursuoseFalune, Švedijoje, tųkursųpavyz 1990 m., kaivienasiškursųsteigėjųR.Apanavičius studentų kaipkviestiniai sugrupele sijos, restauruotų kultūros paveldo objektųpristatymasirkt. –vykstapervisuskursus.Po kursų dalyviaiturigalimybęparodyti, kąjieišmoko. Parodos renginiai irįvairūs – ekskur šventės aplinką. dainuojama. Kursų metuKelmė gyvena pakilų,šventišką gyvenimą, daugkuopanašųįdainų esančią nedidelę aikštę. Dar irpo jų bendrabučiuose skamba gyva muzika,bendraujama ir josišKultūrosronės. Esantgeramorui, centro fojėpersikeliaįpriešaisšiuospuikiusrūmus pojų –linksmosvaka kolektyvų beiliaudiesmuzikantų,dainininkųirgiedotojųkoncertai, mo išatvykusiųspecialistųsėmęsikelmiškiai. Vakarais rengiami vietosirkviestiniųfolkloro muzikos irliaudiesmenobeiamatųžinovai, daugumajų –pirmuosiuosekursuosepatyri kaimyninių Virbašius ir V. Rutkūnas. Kankliavimosekcijosmokinius konsultavo mokytojaiišŠiaulių,

Pirmuosiuose kursuose dalyviuskanklėmisskambintimokė V. Palubinskienė, V. Alens Kursai irliaudiesmenobeiamatųparoda. visadabaigiamikursantųviešu koncertu Visi Kursai prasiplėtė –atsiradoirikišiolišlikodainavimo,šokių,apeiginio giedojimosekcija, Pirmuosiuose kursuosepaaiškėjo,kadvienkankliavimosekcijomiskursai nesibaigs. Tai Tenpat Palubinskienė V Ten pat. . šalių –LatvijosirSuomijos – mokslininkai.Sekcijoms vadovauja patyrę etninės . Pradžia. 609 . 608 . Dalyviai 610 . ------17 lentelė.Kursų sekcijos2011–2014 m. 611 kelias“ sekcijos. papročiai:Dirbama liaudies instrumentų supačiaismažiausiais lankytojais, kur norseidamalaukaisjau jeigupamatautinkamąšiaudą,rankospačiospinapynę...“ bet sulenkti šiaudą,kaipišsirinkti iššiaudųkūliotinkamą.Aišku,specialiaijųneruošdavau, darė stiprų dalyvių. Kursų dalyviųskaičius –265–302žmon papročiai: liaudies instrumentų kelias“ papročiai: liaudiesinstrumentų

Nuo 2013 m.kursuoseatsiradofolkroko, taip pat iredukacinėsprogramos „Piemenėlių Darbas sekcijose irgalimybė laisvai jas pasirinkti bei lankytis kur tik norikursų dalyviams Edukacinės programos „Piemėnelių Apanavičiūtė K.Min. veik. Riešinių mezgimo, siuvinėjimo Riešinių mezgimo, Folklorinio kostiumodetalių Piemenėlių instrumentinės Lininių drabužiųsiuvimo Šokių, ratelių,žaidimų Žemaitiško dainavimo Tradicinės juvelyrikos Apeiginio giedojimo Pynimo iššiaudelių Audimo staklėmis Kanklių gamybos Pynimo išvytelių Kaukių drožybos įspūdį. Akmens tašymo Lazdų drožybos Juostų audimo Kankliavimo Smuikavimo Bandonijos Armonikos Keramikos Folkroko Karpinių muzikos Sekcija „Po tovisągyvenimą iratsimenutąpamoką foje – kaipmanrodė, kaip Diana Martinaitienė (iki2012 m.),Dainora Petrikienė ės AušraPalubinskienė, Vida Vilimaitė-Karyznienė, . Sekcijas lankydavo po6–20irdaugiaukursų Audronė Šlyterienė, LinaUžomeckienė Alfonsas Motuzas, Danutė Anankaitė Dijana Bakšienė, Gerimantas Rukas Osvaldas Stankus Gerbenis, Arūnas Vaiva Kenstavičiūtė, Ona Šikšnienė Mečislovas Ežerskis (iki2013 m.) Justina Žebelienė (nuo2014 m.) Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė Arūnas StankusArūnas (iki2012 m.) Eugenijus Arbušauskas Loreta Račkauskienė Lina Grigalauskienė Mindaugas Dimšlys Kornelija Lopetienė Jonas Chockevičius Dovilė Narbutaitė Irena Arlauskienė Nijolė Rimkienė Jolanta Gečienė Ona Butvilienė Gaila Kirdienė Valdas Bandza Arvydas KirdaArvydas Vadovai 611

165 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 166 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 612 nosi kankles. vadovas „Karužė“ folkloro grupės vyrų Paulius 2011 m.mokėsikankliuoti,2012 m. gami nuolat tobulinasavo kvalifikaciją. dies muzikavimoiramatųkursųdalyviaibūtųmokomi kompetentingųmokytojų,kurie mo sekcija. vytelėmis tautodailinink tų sekcija,kuri,kaipminėta,prasidėjonuokankliųgamybossekcijos.1989 m.atvykdavo tina Kulbačiauskaitė-Žebelienė Petrikienė. 2014 gamybos sekcijaivadovauja jaunaskūrėjas Mindaugas Dimšlys, odainavimomokoDainora Diana Martinaitienė buvo atsakingauž jai vadovavo Martinaitis, ojožmonaetnomuzikologė žinomasmeistrasšiaulietisAlbertas beveik visiškaineberemiami valstybės. kamera, ji pati vedė ir filmų vakarą. Tokie entuziastai ir palaiko Kelmės vasaros kursus, kurie prie Plungės, kurrengiamos ekskursijos.Filmų autorė žygiavo perpelkęatbulasuįjungta kursų dalyviaisužinojoapietradicinęžemaitišką trobą, žemaituką, apiegarsiąją kūlgrindą gos vakarą „Pasiruokavima“ filmus apie rodėŽemaitijos etninę kultūrą. savoKelmės kūrybos dai: etninėskultūros entuziastėrežisierė RitaŠčiglinskienė 2013 m.pervasaros kursųpabai nio „kompiuterizuoto“jaunimo Vaikai atvežami jau ne pirmus metus, visi jie motyvuoti, geros nuotaikos, taitarsi šiuolaiki Prieper pietųpertraukas. kursųveiklos daugprisidėjovaikų stovykla „Esukytsžemaitis“. skudučius. 2014-aisiaisA.Stankaus sekcij savybes,mokėgamintis kaidirboaiškindamaspučiamųjųinstrumentų augusiųjų įgrupę, dirbtisuvaikais.ir buvo Šis paskirtas pedagogasiranksčiaupritraukdavo mokiniųirsu StankusGerbenio, šiaulietismokytojasArūnas armonikųpedagogu 2014 m.tapoantruoju ir Kelmės kultūros centro internetopuslapionuotraukose,pristatantvykusiusvasaros kursus. tėveliai atvykstasumažaisiais,kaikuriemsjųtik4metukai.Darbas šiojesekcijojeužfiksuotas kuriuos tėvai atsiveža dažnaidėlto,kadneturikurpalikti.Sužinoję, kadyratokiasekcija,

Mėgstama gamybos sekcija. Iki kanklių ir kitų etninių muzikos instrumentų 2010 Dirbant su jaunimuir suaugusiaisiais pasitelkiami ir moderniosiosantropologijos meto Labai išpopuliarėjus armonikųsekcijai,beKelmės kultūros centro specialistoOsvaldo Galimybė rinktisįvairias muzikavimoiramatųsekcijas pritraukiakursant Keitėsi ir mokytojai, tačiauikišiolstengiamasiišlaikytitinkamąkompetenciją,kadliau Didėjant kursų dalyvių skaičiui ir plečiantis jų poreikiams, Kelmės žemaičių etnomuzikavimoir tradiciniųamatųvasaros kursų programa, 2014. iršiaudeliais.Ilgainiui ši ų , liaudies amatų meistr m. organizatoriai įstegė siuvimo sekciją, jai vadovavo „Ramuvos“ narė Jus 612 išimtis . ų amat ų . žemaitiško dainavimosekciją.Nuo2011 m. , jie ų ą pradėtamokyti. Taip patišsiplėtėetnomuzikavi lankėapie20vaikų, jieprašydavo mokytisnet čia pat, koridoriuje, mokė kursų dalyvius pinti ėmė kurtis tradicinių ama kurtis ų . Pavyzdžiui, kanklių m. ------mokslo studijomis,dainynais,žinynais,ekspedicijųmedžiaga.Pavyzdžiui, smuikomokytoja vaikiškus laisvalaikio žaidimus,niekobendro suetninekultūraneturinčius“ čiausių medžių, tačiau kad taidievųvalia – tai jau mesturimene tradicijųrekonstrukciją, o ir aiškina,jogžaibastrenkia įąžuoląnedėlto,jogjisstovi atviroje vietojeiryravienas kie tačiau kai suaugę žmonės suaukštaisiais išsilavinimais pradedamelstis Perkūnuitrukcijas“, viduramžių sąlygomis.„Kaižmogusdarjaunas,vaikiškas, jisgaližaisti„praeitiesrekons ir Hekelberis Finas laisvinokalinį„pagalvisastaisykles“, t.y. modernybėjenereikalingomis ją, atskleistąvaikų literatūroje, kaiamerikiečiųrašytojoMarko Tveno herojai Tomas Sojeris veikla iškrintaišdemodernizacijoseros reikšmių lauko. Visa taidaugiaupanašu įpsichologi ir drabužius, ir įnagius, norint juos rekonstruoti, reikia siūtis patiems Tomas Sutkaitis, pavyzdžiui, pagal Vikatlakų – vienoišLietuvos baltųkovos klubųtaisykles, tačiau, kaip nurodo menėje neapsieina be šiuolaikinių priemonių, tam tikro kūrybiškumo, Tradicija negali būtisuprantamatikvienareikšmiškai. Jos įmoderninimasšiandienosvisuo 616 615 614 613 kursai buvo rengiami tikkeletąmetų,tąnurodo irR.Apanavičius: „Pora metųištiesųbuvo su„Ramuvos“vinimas vykstavadinamąja stovykla „neopagonių“pakraipa,netikslu.Kartu prisijungus „Ramuvos“ stovyklai, bandytaaprėpti visusetninėskultūros pavyzdžius“ mokslininkai“ dies amatųvasaros kursus,kuriuosepaskaitasskaitoiškiliausietninėskultūros specialistaiir kursai. Prisijungus „Ramuvos“ stovyklai, kursaiišaugoįtradiciniusetnomuzikavimoirliau vietos entuziastųiniciatyva 1988 m.Kelmėje buvo pradėtirengti respublikiniai kankliavimo ir teatro akademijosEtnomuzikologijos katedros profesoriaus Romualdo Apanavičiaus ir Kelmės kultūros centro Folkloro skyriausvadovė Nomeda Jokubauskienė, Lietuvos muzikos ta. Tačiau šitokianuostatadarvisgyvybinga,jiatsispindiiržiniasklaidoje:„Kaippasakojo mėginama,nepagrįs prado irsietijuossu„Ramuvos“ arneopagoniųjudėjimais,kaipkartais dalyvių ikišiol,rodo, kadkursainuopatpradžiųneturėjo antikrikščioniškoarpagoniško tuzo vadovaujama tradicinioapeiginiogiedojimosekcija,sėkmingaigyvuojantiirsulaukianti liaudiesmuzikavimą. visosLietuvos instrumentinį dicijomis ištyrusi lauko medžiagą.Prof. dr. V. Palubinskienė – žymitradiciniokankliavimotyrinėtoja,ekspe doc. dr. G.Kirdienė yraaktyvimokslininkėirpraktikė,jivažinėja poekspedicijasirrenka

Todėl kursuosenuopatpradžiųskaitomosmokslinėspaskaitos,opratybosgrindžiamos Todėl sakyti,kadkursuosenuolatdalyvauja „Ramuvos“ stovykla iretninėskultūros gai Tai, kad kursuose atsirado su liaudišku pamaldumu siejamo prof. habil.dr. Alfonso Mo www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Sodyba/Kelmeje-gyvena-ne-is-kelmo-spirtieji tą: Ratnikaitė R. Vasaros kursai ir katalikiškoji etninė kultūra. Petrošiūtė N.Kelmėje gyvena neiškelmospirti. Apanavičiūtė K. Sutkaitis T. Senovės baltųkariai. irdabarties http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/08/03/ora_01.html 615 . Tas pat rašoma net katalikiškos pakraipos spaudoje: „Neeiliniai tuo, kad,

Min. veik. Tradicijos irjųgaivinimas Liaudies kultūra Valstiečių laikraštis, XXI amžius, , 2010,Nr. 4, p. 52–67. . Žiūrėta 20150115. 20101024.Prieiga perinternetą:: 2007 08 03, Nr. . Žiūrėta 20150118. 613 . Antra vertus, šitokia . Antra vertus, 59. Prieiga per interne 614 . 616 . http:// ------167 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 168 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 621 620 619 618 617 meno. „Aštųneopagoniųpatsnesuprantu,jie pradedalakstytinuogi,šokinėtiperlaužus. Tai saiki, todėljienatūraliaiįsiliejaįkursus,kuriuose,be kita ko,mokomairbažnytinioliaudies A. teikėja dalyvauja neopagoniųveikloje, tačiau,kaipteigiakankliųgamybos sekcijosvadovas universitetą irgrįžusiįgimtuosius Telšius skleistietnokultūros tyviai vakaronėje dalyvavusi etnokultūros specialistėišŽemaitijos, neseniaibaigusiŠiaulių „Man kursaiyravieta,kurgalimasusitiktisudraugais,pamuzikuoti,pasibūti“, – teigėak „Donis andRasaSerra“). („Ugniavijas“,akmenėlis“, kuriąitinmėgstadaugumaneofolkloro grupių „Spanxti“, elektrinėmisgitaromis buvokoncerte atliekamalietuviųliaudiesdaina „Ant krantelio nebuvo atsivežęAntraisiaissekcijosgyvavimo metaiskursųbaigimo elektriniųgitarų. patiems dalyviamspasakojantsavo patirtį. savo vietovės kultūrinę,etninęveiklą, todėlbuvo surinktareikšmingui tyrimuiduomenų, meistras trumentų pati moko vaikus armonika, o vaikams griežti autentiškus lumzdelius pagamino muzikos ins Mokytoja išMažeikių, kursuose,mokyklojeįkūrė pasisėmusipatirties etnografinįansamblį, stebuklingajaiKalvarijų Švč.skirtai Mergelei Marijai. dymą suroko metalomuzikantuJonu Chockevičiumi,kuris pritarė elektrinegitaragiesmei, Baigiamajame apeiginiogiedojimosekcijosvadovė koncerte parengė savo kursantųpasiro vadovėgiesmininkų grupės Danutė Anankaitė priešinama kuriamnorspaveldui, nėralaikoma,kadvienatradicija geresnė užkitą. ganizatorių, moksliniųirideologiniųrėmėjų požiūrįįtradicijąirsantykįsuja:tradicijanėra tė individualūs ieškojimai“, –apieliaudiškogiedojimosekcijosįsikūrimąrašoInesė Ratnikai metų skiriamasdėmesyskatalikiškaietnineikultūrai.Iš pradžiųtaibuvo tikvienožmogaus „Nepakartojamigrindžiama etninėstradicijossupratimokryptis. irtuo,jogčianuopirmųjų organizacija baigėsi“ jaupo1989metų,šitonegalimanuneigti,tačiaugreitaiorganizuojama kartu, tabendra 618 Martinaitis, šiauliečių „Aukuro“ kluboirjuos palaikančių entuziastų pagonybė yra nuo

Apeiginio giedojimosekcijaišlikoirbuvo populiari,2013 m.jaivadovavo Žalpių krašto Kaip nurodo pabūtų. vienakursųdalyvė, jičia atvyko, kadsusitiktųsudraugaisirkartu Folkroko kadšitokiasekcijaapskritaibus,todėl sekcijos2013 m.dalyviainežinojo, . Tai, kadšiuosekursuoseatsiradosukrikščioniškąjatradicijasiejamasekcija,rodo or Apanavičiūtė K.Min. veik. VDU EMGP, A10,b. 36,l.5. Kelmės vasaros kursųprograma, 2014. RatnikaitėI.Min. veik. Apanavičiūtė K.Min. veik. 620 617 . Dažnai mokiniaiaratėjępasikonsultuotimokytojaipasakodavo apie . Kursuose vyraujanuosaikiirnetkrikščioniška, moksliniupagrindu Patirties sklaida 619 , išsiskyrusi metalistėsirbaikerės, išsiskyrusi įvaizdžiu. 621 . Pažymėtina, kadšipa ------kursai pritraukdavo grojančius jie iršokančiusliaudiesmuzikospuoselėtojus,kitusvertus, ansamblįirpapildydavosusikūrusį liaudiesmuzikosentuziastų gretas. Viena Kelmės vertus, Pasisėmę kursuose,dalyviaigrįždavo patirties įsavo gimtąjįrajonąarmiestą,įsiliedavo į tik ansambliųdalyviaikeldavo savo kvalifikaciją kursuose –vykoiratvirkštinis procesas. nariai ir vadovai atvažiuodavo į kursus ir dalyvaudavo vakarais vykdavusiose vakaronės. Ne ansamblių dalyvių nurodo 1988–1990 ansambliai. Kaiprodo A.Zabielienės tyrimas,daugiausiapradėjusiųsavo veiklą folkloro mokslo dėsniai,irjogišvisogalimakanklesaiškintimoksliškai“, –pažymijis kiti etnokultūros entuziastaisužinojome,jogmūsųveikla yraprasminga,jogtamtikri ir bendraautoriųknygos,kuribuvo išleistaKelmėje. Tada pasidarė tvirčiau iraiškiau –aš kanklės, okadjosgaliturėti klasifikacijas –taimessužinojomeišRomualdo Apanavičiaus neikasyra metaismesnežinojome, ir apiekankliųmokslopropaguotojus. Dar tarybiniais gamybos sekcijai,irtikgeriausiaisžodžiais galiuatsilieptitiekapie kursųorganizatorius,tiek moderniomis sąlygomisatskleidžiaA.Martinaitis šiandienos kultūroje yra nepriimtina, kaip jie nesupranta“, 628 627 626 625 624 623 622 jos vadovės sūnus,osekcijosedalyvavo irjaunesniojo mokyklinioamžiausvaikų irpaauglių. studentus pusryčiauti ekspedicijose,kur„prižiūrėdavo“ir etnoinstrumentologinėse ekspedicijosdalyvius, keldavo buvo vos aštuoneri ir kuri „prižiūrėjo“ kursantus. Tą praktiką mažoji dalyvė vėliau pakartojo vaikų įspūdžius aprašė V. Kligytė,patiatvykusisutrimissavo vaikais, kuriųjauniausiajai bei kitųrenginių“ tų, šiskraštasturisenasmuzikavimotradicijasir, „beto,neišlepintasįvairių folkloro švenčių V. Palubinskienės, buvo pasirinktatodėl,kadįjąlabaipatoguatvažiuoti išvisųLietuvos vie kursai Suomijoje, jau20metųrengiami nedideliameKaustinenomieste“ kyla klausimas, kaip gimė ši idėja? Kodėl Kelmėje? Pavyzdžiu buvo tradicinio muzikavimo kursus Kelmėje“ gautų gilesniųžiniųapiekankliavimą,praeitąvasarą suorganizuoti kanklininkų buvo nutarta „Tam,ateities šiekursaiirbuvo įkurti: kadfolkloriniųansambliųdalyviaiiršiaipjaunimas visiškai naujiansambliai. sudarė galimybęgausėtifolkloro ansambliųskaičiui –dėlkursuosegautųinspiracijųkūrėsi

1989 m., kaikursaipradėtirengti, buvo tautiniopakilimometai,kūrėsi naujifolkloro Kaip pažymi V. Ulevičiūtė, kursusmėgstairvaikai. 1989 m.kursusirjuosedalyvavusių V. Palubinskienė minijaunimą.Ji kaipdidžiausiąkursųturtą teigia,kaddėljaunimoirjo Apanavičiūtė K.Min. veik. Tenpat. Tenpat. Palubinskienė V. Pradžia. Zabielienė A.Min. veik., p. 260. Tenpat. Ten pat. 625 627 . Mokslininkė nurodo, kaip kilo mintis steigti šiuos kursus: „Tikriausiai . 628 . 2011 m. kursuose dalyvius „prižiūrėjo“ trimetis kankliavimo sekci m. laikotarpį 622 . „Ašjaudaugmetųvadovauju kanklių 624 . Šių ansamblių naujaisusikūrusių – tradicijos pritaikymo ypatumus 626 623 . Kelmė, anot . - - 169 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 170 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 633 632 631 630 629 atvykdavo lietuviųišRusijos, LenkijosirnetišJAV, kursaisumažėjo, tapolygirregiono kanklių tipais,vėliau, 1989 m.,pasidarę netSSRSirEuropos sienasperžengusiu festivaliu – sidėję kaipkankliavimokursai,kuriuosebuvo mokomakankliuotivisųLietuvos regionų Šie vasarosgaivinimo kryptį. kursaiėjo,galimasakyti,atvirkštiniu neiįprastaprocesu: pra Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai išlaiko žemaitiško tapatumo kursus gananedidelis)buvo nemažos, nesdalyviųkaipirkasmetsusirinkoapie300 paaiškino, iškurgautalėšų,tačiaunurodė, kadnetišdalyviųsurinktoslėšos(mokestisuž neaiškūs – susidaro įspūdis,kadtęstiniamsvasaros kursamspinigųneskiriama mas nelabaireikalingas“ reikšmės projektams „arbamenininkams,kuriegyvena pakankamaigerai,irjiemsfinansavi pinigųanalizė.giniams irprojektams Paaiškėjo, skirtų naujiemsvietinės kad pinigaiskirti ir įrodinėti, kadšiųkursųreikia Kelmės kultūros centro vadovų dėkašisrenginys vėl įvyko. pinigų: gauta beveikvos neskirta 5 000 litų, nors sąmata didesnė. buvo dešimt kartų Tačiau Kultūros prieLietuvos Respublikos taryba kultūros ministerijos kos kultūros ministerijosKultūros rėmimo fondas. Vėliau finansavimoklausimussprendė Viena opiausiųproblemų – kursųfinansavimas. Iš pradžiųjuos remdavo Lietuvos Respubli savo žiniasirįgytisuetnokultūrasusijusįaukštojomokslodiplomą. cija, kuriąlankydama vargonų specialybėsišsilavinimąturintimerginasupratonorintiplėsti lygio dėstytojųpaskaitos,neoficialusbendravimassujais,pagaliauliaudiškogiedojimosek etnologijos bakalauro išlyginamąsiasstudijaskursųdalyvė, jaididžiulįįspūdįpadarė aukšto Kaip pažymipo2010 m.Kelmės kursųapsisprendusi stotiį Vytauto Didžiojo universiteto paskaitų, kurios, baigus mokyklą ir įstojus į universitetą, papildomos naujomis žiniomis. nio lygiopaskaitomis:netiksuaugusieji,betirvaikai pratinami prierimtųuniversitetinių

Kelmės kultūros centro vadovas ArnasArlauskasvisadanurodo, kadkasmettenkakovoti Kursų atspindimaskursuosevykstančiomisaukštoakademi edukacinispobūdisryškiai Kursų organizatorė, Kelmės kultūros centro darbuotojaN.Jokubauskienė detaliaune mu-ivaizdis-lietuviu-mentalitete-susiklostes-stebuklinis 2014 07 14.Prieiga per internetą: VDU EMGP, A24,b. 36,l.2. 2014 m.liepos14d.sprendimas Lietuvos Nr. kultūros tarybos 1LKT-59 (2.1). Peleckis M. Apie kultūrą ir chaltūrą: „Valdiškų namų“ įvaizdis lietuvio mentalitete susiklostęs stebuklinis, VDU EMGP, A10,b. 4,l.1;b. 13,l.3;b. 24,l.4;b. 36,l.1;b. 45,l. 1. Lietuvos kultūros ministro nuostatų,20121212,Nr. įsakymasdėlLietuvos kultūros tarybos ĮV-882. 631 . Išnagrinėjus dotacijųsąrašą,akivaizdu, kadskirstymoprincipai http://www.radikaliai.lt/radikaliai/1935-apie-kultura-ir-chaltura-valdisku-na Žemaitiškas kursųpobūdis 630 . 2014 m.kultūros spaudojepasirodė detaliįvairiems ren Rėmimo klausimai . Žiūrėta 20150112. 629 . Tačiau 2014 m.kursams 632 . 633 . ------priartinamas netikprieŽemaitijos, betirprieKelmėspriartinamas jų atliekamakelmiškiųpatarme„Dygaantkalna“ Kubilių piliakalniopašonėjeprieKelmės, kursantusmokoKelmės kraštokaro dainų:viena tašystės simpoziume,irkituoseKelmės dvare vykstančiuoserenginiuose. paveldą, yra privalumas pritraukiant gabius vietos tautodailininkus. Jie dalyvauja ir akmen atlygio nebus“ tojavimas Kelmės kursuose tapo tradicija, ir jie dirbs netgi už simbolinį atlygį, ir net jeigu to neįtikėtinai mažąsumą.Moteris pasidžiaugė vietostautodailininkais:„Kelmiškiams moky paskutiniame, duotame2014 m.,jinurodė, kadkursamsKultūros paramosfondasskyrė siduria rengėjai? N.Jokūbauskienė vardija vienprivalumus. Ne oypač vienameinterviu, užsibrėžtų tikslų,globalėjaarbairvisaiišnyksta,jeigubandolaikytis pirminiųtikslų. dien atrodo patraukliaiirunikaliai,nesnėvienasfestivalis aretnokultūros renginys neišlaiko reiškiniu, betvistiekišliko. Lokalumasbuvo žemaitiškų kursųišlikimogarantas,irtaišian 639 638 637 636 635 634 vo apeiginio giedojimosekcijai. Ypatingos svarbos yranetolieseįsikūręs Tytuvėnų muzikavimo bažnyčioje fenomenąnuodugniaiištyrinėjoA.Motuzas. 1990–2012 m.jisvadova Liaudies giesmės atliekamos liaudiškos muzikos maniera, pritariant liaudies instrumentams. žemaičių) gentį“ kultūrą,jąįvardijomokslininkai radoturtingą kaip„lietuviųgiminę“arba lietuvių (taspatskas kursųdalyvius,moko juoskalbosistorijos. tarseną yrasvarbi moksliniupožiūriu,praturtina tiško dainavimoirapeiginiogiedojimosekcijoseišskiriamažemaičių tarmėpagalvietinę bei tūkstantinėskalbinėsraidosproduktas“ aratskirasžodis turisavokiekviena forma,sakiniokonstrukcija istoriją. Tai ilgųšimtmečių ninkas nurodo tarmėssvarbą kalbosistorijai:„Vadinasi, kiekvienasšiųdienųkalbosgarsas, bime irtospačiosvietovės socialiniųbeiprofesinių sluoksniųkalboje“ skirtingų skiriasi netikatskirose vietovėse paste gyvenančių žmoniųkalba,betšiokiųtokiųskirtumų tarmės:„Nesunku profesiniųsakydamas, grupių kadskiriasinetgitamtikrų pastebėti,kad renka išvisosLietuvos. naudinga propaguoti savo kraštotradicijaskiekvienamatvykstančiam,neskursantųsusi

Pavyzdžiui, kanklių sekcijos mokytoja Aušra gyvenanti gražausVilimaitė-Karyznienė, Vadinasi, tai,kadkursaiturilokalųatspalvį,gaivinavienžemaitišką irnetKelmės krašto Su kokiomisproblemomis gaivindamižemaitiškas irnetKelmės kraštotradicijassu Kelmės vasaros kursuosemokoma unikalausŽemaitijos apeiginiogiedojimo: bažnytinės Etnografiniai lietuviųtautos argentiestyrimaiXIXa.prasidėjonuo Žemaitijos. Užsienio Tarmių naudąirunikalumąjauanksčiauyrapabrėžęs akademikasZigmas Zinkevičius, Buchowski K. Ten pat,p. 7. Zinkevičius Z. Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 4,l.2. VDU EMGP, A10,b. 36,l.1. 634 639 Litvomanai ir polonizuotojai . Lietuvių kalbosdialektologija . Todėl lietuviuimokytisžemaičių etnokultūros irnaudinga. yrapravartu . Vilnius, 2012,p. 35. . Vilnius, 1994,p. 6. 638 . Todėl Kelmės kursuosekankliavimo,žemai 635 . Kaipnurodo mokytoja,kursantas 636 . Kelmiškiai mano,kadgražuir vienuolynas 637 . Moksli ------, 171 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 172 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 642 641 640 sumenininkeLina Užomeckienerienė kartu jaudaugelįmetųvadovauja molio lipdymo žinių – taiyraįdomu,irnepamatuojamapinigais“ pateikėjas, – yratiesiognuostabu.„Paruošti keliasdainas,dirbtisuvaikais, suteiktijiems mokytojui irgi būtina profesiškai tobulėti, turėti „master klasę“, geriau!“ – 2013m.pradėjęsvadovauti sekcijaisakėšismuzikas irpedagogas.Jis neslepia,kad remiamuose kursuose. „Paatostogauti, pamokytojauti, ir dar pinigus duoda? Kas gali būti tale“ vokalisto, metusjisdirbašiuosevalstybės pavyzdys beveik – jauantrus visiškaine rodo „Thunder irJ. Chockevičiaus, garsiossunkiojometaloarbapatriotinioroko grupės ninė irprofesinė raida. arba kaimuose,irjiemsšiekursaiyrakaimiškosioskultūros stiprinimas,sklaida,pačiųasme lizuojant kursųvadovų sudėtį,akivaizdu, kaddaugumajųgyvena arbarajonųsavivaldybėse, etninės kultūros specializuotuosevasaros kursuose,kuriųLietuvoje būnalabainedaug.Ana renginiuose, okaimo,provincijos miesteliųžmonėsturigalimybępasimokytidažniausiai džiui, miestuosegyvenantys žmonėsgalikasdienąarsavaitę dalyvauti kultūriniuose Kelmės žemaičių vasaros kursai –kaimiškųjųLietuvos vietovių stiprinimožidinys.Pavyz kalbama apieliaudieskultūros sklaidątarpjaunimo,yratikteigiamasdalykas. lokali kultūranenukenčia.Globalizacija, roko sklaidairskverbimasis įliaudiesmuziką, kai kad liaudiesdaina,Žemaitijos kraštomelodijagaliskambėtišiuolaikiškai. Tačiau nuoto parinkęs šisfolkroko sekcijosvadovas pritraukėirdaugiaujaunųžmonių:jaunimassuvokė, siškus, betirpragmatiškusdalyvavimo tikslusnurodė pašnekovas tojas, kaip žmogus: ypač jeigu gauni dar ir pažymėjimą iš kursų organizatorių!“ Žemaitijoje. „Dalyvauti lokaliuosekursuosenėraneįdomu,arprasta,nestobulėjikaip moky naujovę muzikosmokytojasJ.Chockevičius,ieškantissavo šaknų,mini,kadjosirgiyra 2013 m.folkroko sekcijąpradėjęskaipkursų nariusmokytojautiirkoncertuoti. dertale“ kursantams kasmetperekskursijas,pasakodavo kiekvienosšventvietės istoriją. tam tikrasapeigas“ beiatliekant Kristaus kančią,kalbantmaldas,giedantgiesmes,grojant muzikos instrumentais Kristųpamaldumuipagerbti.Koplyčia nuosprendžioskirta nukryžiuoti lankomaapmąstant vėnų bernardinų vienuolynoKalvarijos išLietuvos Kalvarijų išsiskiriaŠventųjų laiptųkoplyčia, kuris ir inspiravo profesorių tyrinėti Žemaičių kalvarijas ir vadovauti giedojimo sekcijai: „Tytu

Kelmės kursai jau antrus metus pritraukia ir populiarios folkroko, metalo grupės „Thun metuspritraukiairpopuliariosfolkroko,Kelmės metalogrupės kursaijauantrus Kultūros darbuotoja, Marijampolės pirmininkėAudronė rajono bendruomenės Šlyte Kad šiųkursųsekcijųvadovai yratikriprovincijos kultūriniolygiokėlimoentuziastai, VDU EMGP, A24,b. 36,l.2. VDU EMGP, A24,b. 24,l.2. Motuzas A. Tytuvėnų bernardinų vienuolynokalvarijų maldynasirgiesmynas 640 . Vienuolynus, medinesbažnyčias irkoplyčias A.Motuzas aprodydavo Mokymosi ypatumai 642 , – manoJ.Chockevičius. . Kaunas,2008,p. 9. 641 – kaip vadina savo sekciją . Karo dainaskursantams – ne tik dva ------likusį šimtąpridėjovietosverslininkas“ Ir paskambinovietosverslininkui, sakoužtenkaremti laikasparemti sportą, kultūrą. Taigi, davėprašau paremti. dušimtuslitų.Kitąšimtąsako –palauk,aštuoj. iškarto Seimo narys kaip pavyko rasti pinigų kelionei, pateikėja atsakė: „Nuėjau pas Seimo narį <...>, sakau, to, kadkursuosebuvo taipažadėjęs,betirtodėl,kadjotėvo gimtasiskraštas.Įklausimą, J. Chockevičiųpadainuotiirpamokytijosmokinius.Garsus muzikantassutikonetikdėl lumzdelių. Jie sakėsavo vadovei: „mokytoja –mesnorimemuzikuoti!“ autentiškųmedžio monikomis, atsiradoirtokiųentuziastų,kurieužsisakėatsisiuntėtikrų ji pradėjoetninėskultūros pamokas,joseetnomuzikuotiužsirašėvaikai, ar norintysgriežti mokymosubtilybių armonikossekcijoje –šioinstrumento trumentais, mus. Konsultavosi piemenėlių sekcijoje, kaip vesti edukacijos pamokas su paprastaisiais ins iš Kelmės vasaros kursų. sekcijai. DžiuginamokytojosišŠvėkšnos Vidilijos entuziazmasirpasiekimai2013 m.grįžus 647 646 645 644 643 arba stebėtikitųkursantų. nepatyrė tokiųnuotykiųstovyklose, nesdėlneįgalumobeveik neišeidavo išnamų. o greičiausiaiRimantas savo ruožtu naudojosi kompensaciniu mechanizmu: vaikystėje jis viais bendrabutyje,sujaisdraugesiausdavo vakarėliuose, dainuodavo ikiryto juolab trūkumus. žmonėms,neskirstomaneipagalamžių,asmeninessavybesar rios amžiausgrupės neištarė nėvienopiktožodžio. Taip irturėjo būti,neskursųatmosferayrapalankibetku būgną, linksmaitarškinotarškynėmis,skudučiavo nio giedojimosekcijoje,lankėsipiemenėliųmokėsidainuotiliaudiesdainų,mušti gyvenimas yratas,kurįjampasiūlodraugai. neįgalųjaunuolįišKauno.tegruoja“ Rimantas neslepia savo neįgalumo,visaskultūrinisjo gausiais fondais.Kelmės vasaros kursaitųfondųlėšųnorsirnegauna, jauantrimetai„in ti neįgaliuosius“ir„pagyvenusius žmones“,naudojantistamtikraissocialiniaisprojektais,

Kelmės vasaros „integruo kursaidžiuginairintegracinėmissavybėmis.Labai populiaru Vaikų folkloro ansamblisdalyvavo regiono varžytuvėse. Mokytoja nenurimoirpasikvietė Vidilija kursuoseaprašėvisųmokytojų,kuriųveikla jądomino,darbometodikosypatu Neįgalus patsnueidavo įvalgyklą, paskui –įKelmės vyrasrytais kultūros centrą –mokytis Vaikai užtai,kad,būdamassuaugęs,jisbendravo jįvertino supaaugliaiskaiplygiais, Jaunimas Rimantuibuvo labaidraugiškas. Vaikinas buvo su mokslei apgyvendintas kartu Piemenėlių sekciją lankantys vaikai žiūrėjo įšįneįgalųvyrąsunuostaba,betniekada Šis vyrasKelmės kursųliaudiesmenosekcijojepasigaminolazdelę, vėliau dalyvavo apeigi Tenpat. Ten pat,l.4. Tenpat. Tenpat. Ten pat,l.1. 645 . 646 . 644 643 . Savo mokykloje 647 . ------173 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 174 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 651 650 649 648 negroju pats. Tai kamgamintis?“ gramą, akisužkliuvo užkaukiųdrožybos. „Kankliųnesirinksiu gaminti –kamjosman?Juk sekciją, joje dėl dalyvių gausos pirmąvakarą nebuvo netvietos. Tada, peržiūrėjus kursųpro pasirinkojuvelyrikos jaunas mokytojas,betirdėlatsainausjopožiūrioį sekciją. Albertas ketino apsispręsti. Akmensdarbųnesirinko,kalvystėnepatikonetik dėlto,kadjosmokė renkasi veiklas irpan. pasigamino kankles. Tas patpasakytinairapiekitąkursųdalyvį,kurisvienais metaisišmokokankliuoti,antrais – atvyko tikdienaiįA.Motuzo organizuojamąekskursijąposakralinesKelmės kraštovietas. sykius. Pavyzdžiui, vienakursantė2011ir2012 m.mokėsiapeiginiogiedojimo,o2013 vieną arkeletąkartų. Tas patpasakytinairapiekursųdalyvius,kuriųdažnasatvykstakelis mergaičių mama,pavyzdžiui, priešdvejus metusgaminosikankles,kuriasnaudojadarbe kurioje sekcijojedirbsite. Todėl šiasdvisekcijas lankotiklabaimotyvuotikursantai.Dviejų kursantai turipasirinkti,kuriąvienąišsekcijųnorilankyti.Iš pasakoma:apsispręskite, karto pavyks. Antai kanklių gamybos ir kaukių drožybos sekcijose nedaroma nuolaidų dėl laiko, paprastai noridalyvauti keliosesekcijose,irtiknuomokytojopriklauso,arkursantamstai ten nuvežti. suknelę siuvimosekcijoje,oštaijauvakaras irdvaras toli,kursųorganizatoriaipasisiūlėjas veikla. Kai atėjusisu dukrele į piemenėliųsekciją mama pasiguodė norėjusi pasiūtimažajai Taigi dėlmokytojų išmintingumo, integraciniųsavybiųbuvo suderinta mamos ir dukros mergaitė mokėsipūstiragą,omamąsekcijosvadovė įkalbėjolankytiapeiginįgiedojimą. laiduoja – vykstaabipusismokymoirugdymoprocesas.pamokėles, tėvai juosintegruoja jų mamos ir tėčiai, kurie patys dažniausiai yra mokytojai. Kantriai eidami drauge su vaikais į – dalyvausiu! tvirtas rengėja N.Jokubauskienė diplomą laikė –mantasvaizdas stovėjo priešakis,taipsugraudino“, –prisipažinokursų

Kursuose reikalinga mokytojų išmonė, laiko ir įvairios veiklos suderinimas, nes dalyviai Kelmės kursų „piemenėlės“, atėjusios į šią sekciją, pasijunta savimi, atsiskleidžia, atsipa Tas suvaikais atvyksta patpasakytinaapieikimokyklinukųintegravimą.Įkursuskartu „Man kaiRimukąpakvietėmeatsiimtidiplomo,jisdrebančiomis rankytėmistą Stalius kuriąsekcijąrinksis, tikatvažiavęs priešvykdamasįkursus, nežinojo, Albertas, Tyrimo kaipjie irtai,kasbūdingakursuosedalyvaujantiems pirmą kartą, metuišryškėjo Tačiau šitaipelgiasinevisipedagogaiirspecialistai.Kai kuriejųkursuosedalyvavo vos Ten pat,l.7. Ten pat,l.6. VDU EMGP, A24,b. 36,l.5. Ten pat,l.2. 649 . Neringutės mamapedagogėsugebėjoįtikintisavo mažąjąmokytis.Šiais metais 648 . Ji pakvietėRimantąįkitųmetųkursus.Atsakymas buvo 651 650 . - - Mūzos“ slapyvardžiu aprengusi irkartą grupę savo siūtaismarškiniais„Thundertale“ unikaliųlinodrabužiųkūrėja,ilgiau, irašnesistebiu“, –dalijosipatirtimi pasivadinusi „Lino nevyko įekskursijąirnelankėkitųpaskaitų.„Siuvimas toksdalykas –turibūtinuoikiirdar pasisiuvo įdomiųdrabužių,visąlaikąjosskyrė tiksiuvimui, mėgstama, jąlankiusiosmoterys liui sugedoautomobilis. Tačiau padedamadraugųjivisdėltopasiekėKelmę. Sekcija buvo itin puikavosi parodoje. sekcijoje irlankėjątaip, kaipliepėmokytojas.Kaukėbuvo pagamintairkursųbaigimodieną dar manęs,kadsuspėsįjuvelyriką, šiskaunietiskantriaiirsąžiningai likokaukiųdrožybos požemiuose. tarė žingsniunusileidoįsekcijąKelmės pasimokytikaukiųdrožybos dvaro irnelabaitvirtu Galiausiai supratęs,kad,atvykustokįkeliąirniekonepasirinkus, busvisiškaineįdomu,nu mikos sekciją,plytųfabrikedirbantisvyrasatsakė:„Ne, ačiū,keramikosmanjaugana.“ 657 656 655 654 653 652 veikla faktiškai nutraukta Vėliau šimokyklaišaugoįvaikų folkloro teatrą„Tututis“ nusprendė įsteigti atskirą „Tutučio“ etninės muzikos mokyklą Mokykla kaipmuziejausdalis įkurta skyrius1988 m.įkūrėstatuso, Liaudiesinstrumentų etninėsmuzikosmokyklą„Tututis“. yra savivaldybės Kaunomiestomuziejausskyrius.Dar neturėdamas oficialausmuziejaus skyrius; nuo 1990 m. tapo savarankišku Kauno miesto muziejumi, o po 2013 džių jisveikė kaipLietuvos liaudiesbuitiesmuziejauspadalinys –Liaudiesinstrumentų Povilo Stulgos muziejusįsteigtas1985 m.Kaune tautinėsmuzikosinstrumentų tuvos etninėsmuzikosirkultūros gaivinimoistoriją.

Kelmės vasaros kursaibuvo irtoliauliekailgiausiaistabiliausiaiveikiantys pervisąLie Siuvimo sekcijos,įsteigtos tik2014 m.,pamokosneprasidėjolaiku,nesjosvadovei pake Mokytojas buvo irpasakė,kadbūtinalankytikiekvienąpamoką.Pirma labaigriežtas Kai mokytojosL.Užomeckienė irA.Šlyterienė vienamkursantuipasiūlėlankytikera Povilo Stulgos muziejausdirektoriaus tautinėsmuzikosinstrumentų 20031124sprendimas Nr. 17-K. 19990923sprendimas Nr. Kaunomiestotarybos 130. Kaunomiestomero 19900830potvarkis Nr. 294. LTSR kultūros ministro 19881011sprendimas Nr. 04/3-10-1168. LTSR kultūros ministro 19850425sprendimas Nr. 330. Tenpat. ETNINĖ MUZIKAPOVILO STULGOS TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUJE 657 . 654 m. rugsėjo 1-ąją. Kaunomiestosavivaldybė 1990 m.rugsėjo 656 , 2003 m.jisreorganizuotas ir 655 , kuri veikė iki1999

m. reformos 653 . Iš pra 652 . m. - - - - - 175 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 176 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 665 664 663 662 661 660 659 658 kalbėjo nevienaspateikėjas,etninėsmuzikosgaivinimo judėjimodalyvis. plačiai Lietuvoje skamba, tai iryramanolaimėpaguoda“ liaudies instrumentas ti. Skambėti visusavo grožiu iroriginalumu.Mano gyvenimas – kanklėms.Kadšisdvasingas – nevienmuziejauseksponatas.Jodžiai: „Liaudiesmuzikosinstrumentas – skambė paskirtis darbuotojai lemialankytojųsusidomėjimąčiavykstančiaisrenginiais. analizuojama ieškantatsakymoįklausimą,kiekjaukiosirmažos muziejauserdvės irmalonūs atliktam tyrimuisvarbi, nesfolkloro, arbaetninėsmuzikosgaivinimo,veikla šiame muziejuje takoskyros“yra ypatingastuo,jogčiatarpklausytojoiratlikėjonėragriežtos Motiejaus Stryjkovskio „Kronikoje“ (1582)“ siekia kelisšimtmečius:pirmasiskarinės-istorinėsdainosfragmentasiranekdotasrandami liaudies kultūros pažinimo“ gą paskelbtiilgairinktąmedžiagąirapsaugotijąnuoišnykimo,prisidėtipriegilesniomūsų muzikos gaivinimąanalizavimas Paliulio veiklos apibendrinimas,papildytasamžininkųatsiminimais,jopožiūrioįetninės pirmųjų etninėsmuzikospropaguotojų, tautosakosrinkėjų,prisiminimai,pavyzdžiui, Stasio tojų darbospecifiką,dirbantmuziejininko,edukatoriausdarbą, reikšminga literatūrayra rašant veiklos aprašus,edukacinesprogramas. Siekiant suvokti etninėskultūros propaguo kurią muziejusplėtojosavo veiklą klasifikaciją. dies instrumentų Pateikėjų teigimu,šiedarbainaudotikaipliteratūra,pagal renginiai, vakaronės paskaitos,koncertai, kalus pavyzdys, kaipmuziejujegalibūtigaivinamaetninėmuzika, vyktietninėsmuzikos maitijos liaudiesmuzikantovardu irsaugantisjoturėtų rinkinį, –uni muzikosinstrumentų aptariant naujausiustyrimoduomenis. būtina apžvelgti muziejausveiklą irįvertinti 2011–2013 m.,ikimuziejausreorganizacijos, tačiau muziejininkystės ir etninės muzikos gaivinimo judėjimo todėl sąsajos beveik netirtos,

Muziejaus rinkiniaibuvo sudaromi, remiantis mokslodarbaisapieetninęmuzikąirliau Povilo Stulgos muziejus,pavadintas žymausŽe lietuviųtautinėsmuzikosinstrumentų Muziejaus etninės muzikos edukacijos veikla apibendrintastraipsnyjeužsieniokalba Labai svarbūs šiamtyrimuiyrakankliųkultūros puoselėtojoprofesoriaus P. Stepulio žo kaitė N. Music andCulture. 2002. VyžintasA. Zabielienė A.Min. veik., p. 145. Skrodenis S. Ten pat,p. 30. Baltrėnienė M Apanavičiūtė-Sulikienė K. Apanavičiūtė K. Sutartinių ir skudučių keliais. Tautosakininko ir darbai gyvenimas Senosios kanklėsirkankliavimas Pranas Stepulis Folkloras irgyvenimas ., Apanavičius R.,Min. veik.; Apanavičius R.,Alenskas V., Palubinskienė V., Virbašius E., Visoc Povila’s Stulga Museum ofLithuanian Folk Preserving instruments: andPropagations ofEthnic Mūzikas Zinātne Šōdien: Pastāvīgais unMainīgais, t.4,p. 79–92. . Vilnius, 2003,p. 8. Dienoraštis 662 . AnotS.Skrodenio, „Lietuvos tautosakosrinkimoistorijajau 661 , p. 290. 660 . KaippažymiA. Vyžintas, „S.Paliulis aiškinojautęsparei Nr. 1, p. 5–8. . 2-asispatais.irpapild.leidimas. Vilnius, 1994. . Mokslo darbaisbuvo remiamasi iredukacijųvadovams 659 . 663 . A.Zabielienė pastebėjo,kad„folkloro žanras . Sudarė ir parengė Algirdas Vyžintas. Vilnius, 664 . Jos pastaba 665 . Panašiai 658 ------, jiems tampantLietuvos folkloro irmuzikinėskultūros dalimi.Šioje ekspozicijojedarrodomi pirmiausiapriklausėpopuliariaipasauliomuzikai,tikvėliau kad dalisliaudiesinstrumentų Ši ekspozicijayrakitamepastate,parodant lankytojams, bendrataučiųmuzikos instrumentų taip patirlaikotarpiųkanklės. pavyzdžiui, regionų, karklotrumentai, švilpynė.Kankliųsekcijojeeksponuojamosskirtingų modifikuotos birbynės, Sekminių ragelis, taip pat paprasti, primityvūs piemenų gaminti ins Eksponuojamipučiamieji instrumentai. skudučiai,birbynė, lumzdelis, molinukai,daudytė, eksponatai. irmuzikiniųteatrų asmeniniai,muzikosgrupių riuje daryrairfonoteka,demonstruojami Lietuvos teatro,liaudies muzikosinstrumentus. kinoirmuzikosmuziejausMuzikos sky muzikos irkinomuziejusLietuvos nacionalinismuziejus Vilniuje taippateksponuoja Ekspozicija, kuribuvo surinktašiamemuziejuje,nevienintelėLietuvoje – Lietuvos teatro, ir nepriekaištingai parengiamos kostiumųdetalės. etnografijos moksloduomenimis. Buvo pasirenkami vienoarkitoLietuvos regiono drabužiai si etnografijos taisyklių: atlikėjų drabužiai, kaip ir atliekama liaudies muzika, šokiai, paremti Todėl tolimesnis joslikimasneaiškus. muziejų, pasigirdo buspanaikintas,nesesąekspozicijapasenusi. kalbų,kadteatro kambarys tačiau muziejaus darbuotojai visada turėjo galimybę rengti laikinąsias parodas. Reorganizavus folkloro teatro indėlisįetninėsmuzikosgaivinimąnemažas. todėl iš ekspozicijos galima spręsti,tentiškai rekonstruoti liaudies instrumentai, kad Lietuvos meistro Juozopagal liaudiesinstrumentų Lašopavyzdį. Naudotos daudytės,ožragiai,kitiau signaliniaiinstrumentai. mentai – aukštaitiškoskanklės,įvairūs Visi pagaminti instrumentai todėl buvo įrengta atskiraekspozicija.Kaip matyti, teatre naudotiautentiškiliaudies instru net scenos dekoracijų perduotadalis drabužių, instrumentų, saugoti Povilo Stulgos muziejui, Suomijoje irRusijoje. paplitęLatvijoje,Estijoje, kad kanklėsnėravientiklietuviškos,nespanašūsinstrumentai kiantys maginiųritualų,švenčių šventimo reikalingumą irpaskirtį. Taip patčiaparodoma, rodantis yralabai panašūs, išreiš lankytojams,kadbendraižvelgiant pasaulyjeinstrumentai asmenybei, eksponuojamosjoarmonikos. tarpukarioetnografo,muzikantoir keliautojo Pupųskirtas Dėdės (Petro Biržio, 1896–1970) vargonai, pianinai,smuikai,akordeonai, basetlėsirbūgnai. koncertinos, Taip patyrakampas, Smuikai sekcijoje. suakordeonais saugomipasaulioinstrumentų kartu irkoncertinomis Eksponatai P. Stulgos skyrius.Pirmoji muziejujepadalytiįskirtingus dalis –lietuviški Nuotraukos, kuriosevaizduojamas Folkloro teatras,rodo, kadšiameteatre buvo laikoma Muziejaus patalpos nesuteikė galimybės eksponuoti daugiau saugojamųšioteatro reliktų, Muziejuje yraLietuviųfolkloro teatro ekspozicija.Šį veiklai skirta teatrąreorganizavus, kambarys, Yra iratskiranedidelėekspozicijųsalė –visopasaulioliaudiesinstrumentų Muziejaus ekspozicijos ------177 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 178 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 669 668 667 666 bė pasirinktitamtikrąedukacinęprogramą. Jos muziejujeorganizuojamosjaunevienusmetus. Muziejaus lankytojaigaliapžiūrėti sudaroma galimy ekspozicijas patys,organizuotomsgrupėms trečiasis – smuikamsirbasetlėms ir pučiamiesiemsinstrumentams Pirmasis kanklėms fonduose irmuziejaussalėseeksponuojamiinstrumentai. leidinysskirtas klasė“ visainstrumentų tipas,kartais eksponuojama tikvienasinstrumentų būdavokūriniai. Laikinosiosparodos organizuojamostaippatišmuziejausfondų.„Kartais eksponuojamos dailininkųparodos, progresyviojo ir šiuolaikiniomenotapytojųišKauno pozicijų parodas. Pati Čiabuvo populiariausialaikinųjųparodų vieta –gotikinisrūsys. pavyzdžiui, A.Baikos sifikacijų. Ši specialistė, analizuodamamuziejausrinkinius,visuomet vadovaujasi mokslininkų, parodos irlaikinosiosekspozicijosyrarengiamos laikantismokslininkųnustatytųkla griežtai dėklųparodos. Kaipnurodėmuziejuje sukauptųinstrumentų muziejininkėL. Lukenskienė, kinąsias ekspozicijas,pagalatitinkamą tematiką sudaromas iš muziejaus fondų. Surengtos net Muziejuje iki2013 m.dirbo4specialistai, kad mokslininkųdarbaijaibuvo patyssvarbiausi atliekantšįsvarbų kultūrinįirmokslinį darbą. metu rengiant atnaujinant nuolatinęekspoziciją laikinąsiasparodas irkartu gotoja Dalia Augustaitienė nurodė, darbus, tuopačiu kadjaivisadasvarbu atliktiskirtingus „autentiškais“. – skrabalaiarpatobulintabirbynė, kuriešiandiennėralaikomi lizuoti liaudiesinstrumentai sakyti, taireikšminga mokymopriemonė,norsfolkloro ansamblyjeirbuvo naudojamisti kontekstu. Žinant, kadlėlytėsaprengtos lietuviškotautiniokostiumokopijomis,galima mis. Tai etninėsmuzikos labaigeraedukacinėmedžiaga,supažindinantivaikus subendruoju orkestroinstrumentų lėliųsuautentiškųorkestre mažytėmiskopijo naudotų instrumentų ekspozicijos dalyje,kuriojeyraneįvardytų liaudies menininkų pagamintųLiaudiesmuzikos 670 671

Visi eksponataipateikiamiremiantis mokslinemedžiaga.Muziejaus fondųvyriausiojisau Reikšminga Lietuvos etnografijosiretninėsmuzikosgaivinimojudėjimodalisatspindėta 2010–2012 m. muziejusišleidotrijųdaliųleidinį„Muziejaus rinkiniai“, kuriameaprašyti Muziejaus pastatų išsidėstymas yra patogus rengti bet kurios tematikos laikinąsias eks 2011. 2010. Augustaitienė D.,Lukenskienė L. VDU EMGP, A24,b. 1,l.2. Baika A VDU EMGP, A10,b. 1,l.6. Vingrys M. Vingrys M. Vingrys . Kaimoarmonikos. Muziejaus rinkiniai Muziejaus rinkiniai 667 , M.Baltrėnienės, R.Apanavičiaus irkt.,darbais. Vilnius, 1991. Vilnius, , , t.

t. II:

Muziejaus rinkiniai III: 669 671 Vienos Peterburgo armonikos, irbandonijos koncertinos armonikos, Smuikai irbasetlės. , antrasis –armonikoms,bandonijoms,koncertinoms . Edukacinė veikla

atsakingi užnuolatinęekspozicijąirparodas – lai , t.I: Kaunas,2012. Kanklėsirpučiamiejimuzikosinstrumentai. 666 668 . Specialistė sakė, . . Kaunas, Kaunas, 670 ------, mokymo programa ir 30 min. liaudies žaidimų, grojimo liaudies intrumentais, dainavimo, o mokymo programa dainavimo,o ir30min.liaudiesžaidimų,grojimo liaudiesintrumentais, ir lengviauperimapateikiamasžinias.Mažesniems vaikams siūloma10–15min.intensyvaus kultūros įstaigas.Mokiniai, neįprastojeerdvėje mokydamiesi etninėsmuzikos,atsipalaiduoja muzikos,muziejusarbanetolieseesančias dienas, tuometnuveda mokiniusirįkitus,kartais su mokytojais. Mokytojaipėms kartu dažniausiai ekskursijas, edukacijas rengia per metodines Kauno muziejausrezistencijos irgenocidoekspozicijojedaugelyjekitųmuziejų. rauskų muziejuje(2013 m.jisreorganizuotas irprijungtasprieKaunomiestomuziejaus), tautosaką džiaugiasi, kadjaipavykosudomintimokinius,juosišprovokuoti muzikuotiirstudijuoti įmokyklųirmuziejųprogramą, irspecialistė edukacinės pamokėlėsprasmingaiintegruotos vos teatro, muzikos ir kino muziejuje organizuojamos etnomuzikologės Elenos Kubilytės muzikos, kultūros edukacijos,kokiosvykstamuziejuose,nevykdomosmokyklose.Lietu muziejai yranešvietimo,okultūros įstaigos,jietapo 673 672 įprastaidaružsisakoekskursiją irtampamuziejausmokiniais,kuriemokosi etninės grupė netgitarosgalima klausytisįvairių muzikos.Po koncertų, arbapriešjįatlikėjų koncerto vaikųcertuodavo vykdavo folkloro folkloro grupės, vakarai. Dažniausiai šeštadieniaisbuvo muzikos beietninėskultūros veiklos. Muziejus garsusneviendėlekspozicijosirsiūlomųedukaciniųpamokų,betetninės vykusią edukaciją. plėtoti muziejuose mokinių įgytas žinias pateikdami jiems klausimynų, testų ir aptardami irpiemenųkultūrosetninės kultūros, žinių.Jų etnoinstrumentologijos mokytojaivėliau gali leisti laiką. Viena vaikai vertus, jieįgyjapamatinių maloniaipraleidžialaiką,kitavertus, jungiant humoro linio irteatrolygio, betkartu elementus,nes vaikams patinka linksmai džiojo universiteto studentų,taibuvo veikiau teatras, „šou“,onerimtapaskaita juos atsakyti,taippatgaliužduoti klausimų. Vyksta interaktyvipamoka. nieji mokiniairenkasi 45min.aktyvesnio mokymo,jųklausinėjamaįvairių klausimų,jieturiį vėliau aptariama,kasbuvo išmokta,džiugiaidalijamasikolektyvinėsveiklos rezultatais. Vyres

Povilo Stulgos muziejujeedukacinėsprogramos organizuojamosdidesnėmsmokiniųgru Edukacinių programų yrairLiaudiesbuitiesmuziejujeRumšiškėse, Kipro irMiko Pet Edukacinės programos populiarios daugelyje šalies muziejų, jos pritraukia vaikus, ir nors Muziejaus teritorijojeesantis„Tutučio“ mokyklospastatasbuvo renovuotas, jamekon Naujasis direktorius reikalauja, kadedukacinės pamokos irekskursijosbūtųaukštomoks Ankstesnis direktorius patsvesdavo ekskursijas, bet,kaipnurodė vienasiš Vytauto Di VDU EMGP, A24,b. 1,l.2. VDU EMGP, A10,b. 1,l.1. 672 . Folkloro irmuzikinė veikla de facto iršvietimocentrais.Etninės 673 . ------179 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 180 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 674 „Kadujo“ atliekair giedotojoms indiškuarba kokiu kituRytų otaiirgileidžia teigti,kad šaliųinstrumentu, muziejujeatliko eksperimentinėsmuzikosbandymus,pritariantsutartinių sambliui, nekartą menkai pasklidusio ir tai buvo atliko lietuvių liaudies sutartines, labai šiuolaikiška, Lietuvoje atlikėjas, o moterys I.Kojava giedotojųgrupe. sutartinių su „Kadujo“ –moterų žinomaskaipetniniodžiazo vyko ir savo dainose naudojančioslabaidauglietuviųmitologijosįvaizdžių, Muziejuje koncertas. 2010 m. vasarą čiabuvo organizuojamaspopuliarioslietuviųatlikėjosJurgos Šeduikytės, kiemelis buvo tapęstipiška„Senamiesčio žiogo“ –bardų muzikosfestivalio – rengimo vieta. vaikai mokėsi šokti,dainuoti,pieštiirvaidinti. fondui. netgi būdamipolitiškaiizoliuoti nuosavo šaknų. etnokultūros, irLenkijoslietuvių,kurieišsaugojotosvietovės tradicijasiretninęmuziką, tarpkauniečių,trokštančių nutiesė kultūrinįirtarptautinįtiltątarppanašiųbendruomenių: davo įPunską irtenpristatydavo gyvą Lietuvos etnokultūrą.Muziejaus vykdytasprojektas biavimas taip pat buvo svarbus etnokultūrinįpaveldą. Punskolietuviškai, šokiaisperteikiančius bendradar bendruomenei čiams žiūrovams buvo įdomus,jiematėLenkijoslietuvius,kalbančiusirdainuojančiuslaisvai dviejų regionų – DzūkijosirSuvalkijos Šis – sampynosbruožus. bendradarbiavimaskaunie gyvenseną irfolklorą.Ansambliaiatlikoarchajiškų liaudiesdainų,puikiaiatskleidžiančių – jaunimo„Alna“,vaikųkloro „Šalčinukas“ grupės – 2011m.pristatėPunsko etnokultūrą, atvykdavo dėl į šios muziejų bendruomenės su savo folkloro Dvi fol kolektyvais koncertuoti. jie papildydavo žinynų, dainynųirekspedicijųduomenimis. patalpoje.Būdavoziejaus gotikiniorūsio mokomairtautiniųšokių. net sulabaigarsiais,pavyzdžiui, Eržvilko,bandonininkais bandonija, dalyvaudavo „Atgimstantys bandonijosgarsai“,kartais atsiskaitymokoncertuose nėra švietimoįstaiga“, –vykdavo iretniniomuzikavimopamokos. Vaikai mokydavosi griežti kuriossiejasisuetninemuzika,dalyviai. etnizuoto popsoirkitųmuzikoskrypčių, muzikos propagavimo pradmenų. Ekskursiją noriai lankydavo ne tik folkloro, bet irdžiazo,

2011 m. muziejus vykdė bendrą projektą su Lenkijos Punsko to lietuviųbendruomene, 2013 m. muziejųreorganizavus šiveikla nutrūko. Visoms pamokomsvadovavo aukštoskvalifikacijos mokytojai,savo pateikiamąmedžiagą Taip patvykdavo irakordeono pamokos,rengiamos labaiįdomiojeirpaslaptingojemu Darbuotojų kompetencijalėmė,kadmuziejuje –norsesątai„neteisėta“,nes„muziejus Muziejus atvirasiršiuolaikineimuzikai,bardų festivaliams. Povilo Stulgos muziejaus Vasaros stovyklos, vaikams, vyko4metus.Iniciatyva skirtos betreikšminga: buvo trumpa, Projektas, išdaliesfinansuotas Europos Sąjungos, priklausėaktyvioskaimynystėsvystymo Ten pat,l.5. world music žanro eksperimentai. Gruzinų muzikantasIrakli Kojava kartu koncertavo world music world music žanro muziką. žanro apraiška.L.Lukenskienė, vadovaujanti an moterų – muziejaus personalas kartu sufolkloro ansambliaisvyk – muziejaus personalas kartu 674 . ------sigaminti skudučiųirjaisgroti, taigitapti„skambančiomuziejaus“dalimi.„Hanza Kaunas“ kuriuos, grodami muziejauseksponatais,įrašėdarbuotojai.Lankytojaigalėjopa projektas „Skambantis muziejus“.Iki vėlyvos naktieslankytojai galėjoklausytisgarsoįrašų, daug veiklų, iniciatyvųirkultūriniųrenginių. Muziejuje peršiasdienas2011 m.pristatytas ginių. Populiariausias Kaunofestivalis yra„Hanza Kaunas“,pertrisdienasorganizuojama „Kauno Hanza dienos“.„Ainiai“dalyvavo iršiofestivalio pradžioskoncerte. kloro ansamblis„Ainiai“.Šie vykotada,kaiKaunepavasarį šurmuliavo koncertai festivalis surengė savą ekspoziciją paroda, ekspozicijąsudarė šeimųpateiktidarbai. Viena šeimajaupriešprasidedantfestivaliui lio praktinių užsiėmimų dienos pabaigoje buvo surengtas liaudies meno folkloro koncertas, folkloro nettrisdienas.Šeimos festivalis truko dainavo, šoko,varžėsi, vykoparodos. Festiva bet irišPunsko, taippatLatvijoslietuvių, Visagino šeimų. rusų Tais metaišistarptautinis 2010 m. jistapotarptautiniuirdaugiakultūriurenginiu: atvykstašeimosnetikišLietuvos, 677 676 675 manitarinio fakultetoir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojųpaskaitos. Muziejus visadabuvo atvirasuniversitetams. Jame vykdavo Vilniaus universiteto Kaunohu yra labaimielaipriimama...“ mu irgilikopatenkintas:„Vienam dalyvauti šitokiamerenginyje yralabaisunku, irpagalba paslaptis beveik trimstūkstančiamsžmonių.E. Virbašius šitokiuneformaliubendradarbiavi kursijas iredukacinesprogramas, tyrėjai rodant pravertė iraiškinantliaudiesinstrumentų mentų sekcija Viduramžių mieste [prieNemuno]“ ne tikpačiamemuziejuje,betirviešojemiestoerdvėje. muziejus“ dalimi,neslankytojaiturėjo galimybęmatytiirišgirstiskambančiusinstrumentus nes muziejausdirekcija tokiampožiūriuipritarė. Šis sumanymastapo projekto „Skambantis šiaus irsujuonutarė šviestižmones,skleistietninėsmuzikosgarsusviešaiprieNemuno, kartu skleidžiairmuziejus. mas, amatųdemonstravimasirmuzikosgarsai,kuriuoskiekvienąkartą šventė švenčiama pagaljautradicinetapusiąprogramą. Tai viduramžiųmiestorekonstravi yra viduramžiųšventė, tokiosšventės vykstavisuoseEuropos Hanzos miestuose.Senovinė

Kadangi muziejusįsikūręs Kaunosenamiestyje,jisprisidėdavo prievisųSenamiesčio ren Muziejuje 2011 Šeimų folkloro festivalis „Graži mūsųšeimynėlė“organizuojamas nuo2006 m.Nuo Po renginio vienalankytojarašė:„Pati įdomiausiavietafestivalyje buvo liaudiesinstru Tyrėja, meistro Egidijaus dirbantimuziejuje,prisidėjopriemuzikosinstrumentų Virba Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 2,l.1. VDU EMGP, A24,b. 1,l.3. m. koncertavo moterų sutartinių ansamblis „Kadujo“ ir stilizuoto fol sutartinių moterų m. koncertavo 675 . Akademinio gyvenimo atspindžiai Akademinio gyvenimo 677 676 . Įgyta muziejuje patirtis, vedant. Įgyta eks muziejujepatirtis, ------181 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 182 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 682 681 680 679 678 riją. Leidiniorankraščiorecenzijoje Klaipėdosuniversiteto profesorius RimantasSliužinskas jaus rinkiniusyrareikšmingas indėlisįetninėsmuzikosgaivinimoirmuziejininkystės isto kaipgamintiskudučius ir demonstruojanti, veiklos, per edukacinesprogramas skambinantikanklėmis,pasakojanti apie etninęmuziką nurodė,akademijoje apsigynusietnomuzikologijosdaktaro kad,bemokslinės disertaciją, parodose koncertuose, gyvenanti aktyvųetnokultūrinįgyvenimą: dainuoja,lankosietninėsmuzikosrenginiuose, nių giedojomis2014m.muziejujevykusiametarptautiniamešokioseminare. Moteris sakosi specifiniame muziejuje. Ši referentė dalyvauja folkloro sutarti veikloje, jipasirodė sumoterų čiau visasmuziejauskolektyvas atsižvelgiant buvo įjųkompetencijądirbtitokiame suburtas, per gausesnesekskursijas.Akivaizdu, kadreferentei nebūtinabaigtietnologijos studijų,ta muziejuje įgijoplačiaskompetencijas. iki 150 mokinių),vedė edukacines programas, jeigu kiti vadovai tuometu negalėdavo, taigi kad pagalprojektą „Atgimstantys bandonijosgarsai“vienumetumuziejujelankydavosi net o skaitykloje –daugiaukaip2000etnologijos,etnografijosirkitokiostematikosleidinių. jo puikiągalimybętobulėti,nesmuziejausfonduosesukauptadaugekspedicijųmedžiagos, Dirbdamas muziejuje irdainuodamas VDU folkloro ansamblyje„Linago“,M. turėVingrys jos. Jis parengė ir 2011–2012 visi jaunižmonėsyrakviečiami,irkadčiadaugįdomiųdalykų,kuriųgalimaišmokti“ kitur, irašjaugirdėjau atsiliepimųišsavo kursodraugųapiešįmuziejų –kad labaidauggerų šitą konkretų muziejų? Todėl, kadjisyraKaune,senamiestyje,mannereikės niekurvažiuoti šita dalisbuvo patiįdomiausia.Muziejuje atmosferayrafantastiška“ – kurieyrafonduose, ir išmokau viską apiemuziejausaprašokorteles su taisintrumentais, „Ką aš veikiautiką, patiko įgyta patirtis: muziejuje? Susipažinau su ekspozicijomis, taip pat studentai pradėjoatliktipraktikąmuziejuje.Studentei Ugnei, sausįmuziejujeatlikusiaiprak Etnologijos irfolkloristikos(dabar –Kultūrų studijųiretnologijos)katedra.Pagal šiąsutartį,

Kita muziejausdarbuotoja,referentė, baigusi VDU etnologijosstudijas,taippattalkino M. taippatatnaujinoekspozicijas,talkinopergausesnesekskursijas(pasitaikė, Vingrys Tuometis etnologijosstudentasMartynas dirbomuziejujeikipatjoreorganizaciVingrys Du studentaiprisipažinonorintysatliktipraktikąmuziejujevasarą. „Kodėl pasirinkau su 2010 m. muziejuspasirašėbendradarbiavimosutartį Vytauto Didžiojo universiteto L. Lukenskienė, absolventė, taippat Lietuvos muzikosirteatrosVDU etnologijoskrypties Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 1,l.4. M. Vingrys Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 1,l.3. Muziejaus rinkiniai 681 . , m. išleido du minėtus muziejaus eksponatų aprašų leidinius

t. II,III. 682 . Jos irD.Augustaitienės leidinysapiemuzie 678 .

679 . 680 ------. tolesniam profesiniam pasirinkimui:„Kaipašpradėjau? Viskas prasidėjo1986-aisiais,kai muziejų fondaipadarė didelėsįtakosjo,Lietuvos muzikosirteatro akademijosabsolvento, šaus“ meistrasE. instrumentų Virbašius: „Šis nėradaugiautokiopana muziejusyraišskirtinis, Kad muziejusnėraorganizuotasbetkaipirkadtaipaprastakultūros įstaiga,nurodė šokių pamokos.Ateina įvairaus amžiausžmonių“ irvykstafolklorotais pakviečiame folkloro vykstapaprastostautinių vakarai. grupes, Kartais ne vienąšokiųvakaronę, kurbūdavo mokomašoktitradiciniuslietuviųliaudiesšokius.„Kar muziejaus renginiuose koncertuodavo nemokamai. L. Lukenskienė muziejujeorganizavorys kamai daugvietos,irramu,niekasmumsnetrukdo“ istorijoje pažymėjo 684 683 ką Egidijus Virbašius jog padariau visiškai tą patį,ką su manimi pasakoja, galiu tik pridurti, jeigu muziejusįsikūręs miestocentre“ ir propaguotoju: „<...>muziejaussiūlomosveiklos galipakeistižmogaus gyvenimus, netgi lietuviųetninėsmuzikosskleidėju riant, anotjo,sugyva etninekultūra,galimataptitikru veiklai, kaivaikai ir suaugusiejigaliprisiliestiprieetninėsmuzikosinstrumentų. Tik susidu nimo sąjūdžiuiknygą„Senosios kanklėsirkankliavimas“,jispritariamuziejausedukacinei – štaikokstikslas“ Edukacijagroja, pertikrą patirtį irsužinoapieliaudiškusinstrumentus. Bet jienegalijųpaliesti.Štai kodėlašvažiuoju įšventes jie irrodau žmonėmsinstrumentus, „Kurtus rekonstruotus instrumentus: jiegalipamatytišiuosinstrumentus? Tiktai muziejuje. pat pabrėžė, kadlabai svarbu mokytižmonesmuzikuoti,rodyti jiemspagalmuziejųekspona savo rankomis,žinai,taiyravisiškaikitasdalykas“ tu palietiinstrumentą Peterburgą, irPetrozavodską, išmuziejųfondų.Kai irmespalietėmeliaudiesinstrumentus baigiau birbynės studijas,messėdomesuRomualdu Apanavičiumi įmašinąirnuvykome 690 689 688 687 686 685

L. Lukenskienės vadovaujamas ansamblis„Kadujo“repetuodavo muziejuje:„Čiapakan R. Apanavičius pabrėžia, „Dėl kad muziejusyraunikalusdėlsavo to, praktinėspaskirties: E. Virbašius subendraautoriaisparašėreikšmingą kartu Lietuvos etninėsmuzikosgaivi nys, 2011. Apanavičius R. Sliužinskas R. Tenpat. Tenpat. Tenpat. Ten pat,l.5. Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 1,l.1. 687 . Kartu su grupe aktyvistų1988 m.įkūręs sugrupe Kelmės. Kartu kankliavimokursus,jissakė,kad 683 , kad knyga vertinga irkadjitokiayrapirmojietninėsmuzikosmuziejininkystės , kadknygavertinga . Tą patįnurodė irkitasrecenzentas Recenzija Recenzija. . Povilo Stulgos muziejausgautųraštų,dokumentų rinki tautinėsmuzikosintrumentų Povilo Stulgos muziejaus... tautinėsmuzikosintrumentų Specialistų nuomonės 690 . 684 . 686 . 685 . Mainais įgalimybęrepetuoti mote 688 . E. Virbašius taip E. Virbašius 689 ------. 183 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 184 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 698 697 696 695 694 693 692 691 muną, buvo inscenizuotas1997 m.vasarą Kaune,Nemuno saloje. inscenizacija muziejuje Rumšiškėse žiemąrodoma Napoleono žygio„Prancūzų atsitraukimoišMaskvos“ ro istorijosfestivalis „Vilkmergės (Deltuvos) mūšis 1812–2013“ sukilimuiatminti žirgas“ 1260 m.didžiajamprūsų r., „Tauro guolyje“rengiamas XII–XIIIa.senovės festivalis „Karo baltųamatųirkarybos novinės baltųrekonstrukcijos klubo –veiklą aprašėšioklubonarys Tomas Sutkaitis judėjimo tyrėjos straipsnyjeapierežisieriaus Emiro Kusturicos kūrybą liuose „Kilkimžaibu“arba„Mėnuo Juodaragis“. Tačiau judėjimoveikla tyrinėtalabaimenkai. taip pat su etnine muzika, jų veikla pristatoma populiariuose festivasieja su amatais, karyba, Rekonstrukcijos judėjimasLietuvoje – menkaityrinėtasreiškinys. Rekonstruktoriai savo veiklą muziejui Dahlblomu išleistojeknygojenemažaivietosskyrė netikčiaminimiemsasmenims,betir šio muziejausaplinką,o2012 m.draugesuSuomijos tyrinėtojais Timu Väänänenu irKariu suR.Apanavičiumi irkitaiskankliavimogaivinimospecialistaispasirinkokaiptik interviu viziją, iryragarantija,jogateityjemuziejusveiks darefektyviau, neidabar“ muziejui išlaikytimoksliškumą.Muziejaus direktorius – entuziastingasžmogus,turiateities kultūros“ gali būtiįkvėpimo šaltinisžmonėms,kurieneturigalimybėsprisiliestiprieistorijos,etninės revoliucija prasidedažmogausviduje.Muziejus – kaipkadpavyzdžiui paminėtasis –taippat susiduriantsuetninekultūra,etninė muziejaus fondus.Liečiantoriginaliusinstrumentus, atliko mano mokytoja profesorė Marija Baltrėnienė: ji manenuvedė įLietuvos nacionalinio

m. aptartas šio festivalio atmosferairdalyviųelgesys2011 m.aptartas Rekonstrukcijos irkarybos Ne veltui 2011 m.Suomijos žurnalistėLeenaHākkinen, atvykusi įLietuvą,Yleisradio Lietuvoje vykstanemažairekonstrukcijos judėjimo renginių. Tai Gelgaudiškyje, Šakių bės gynėjųsąjunga,Panevėžio skyrius,2014. afiša, senovės baltųatkuriamosiosistorijosklubas„Sūduvos tauras“,2014 m. Prieiga perinternetą: Tarptautinis gyvosios karo istorijosfestivalis „Vilkmergės (Deltuvos) mūšis1812–2013“,afiša. Nepriklausomy XII–XIIIa.senovės sukilimui atminti„Karo festivalis žirgas“, 1260 m.didžiajamprūsų baltųamatųirkarybos Sutkaitis T. Min. veik. Apanavičiūtė K.Kusturicos filmųkarnavalas. Väänänen T.,H Tenpat. Tenpat. 693 691 . . Vadovaujant direktoriui A.Stunžėnui, jisbuvo muziejaustalkininkas:„Padedu 698 . Sutriuškintos Napoleono kariuomenėsžygis,šiosarmijoskėlimasisperNe ä kkinen L.,Dahblom K. ISTORINĖS REKONSTRUKCIJOS JUDĖJIMAS http://www.llbm.lt/print.php?lang=1&sid=53&tid=874 Baltian kantelekansat Tradicija irdabartis 696 , Ukmergėje – tarptautinisgyvosios ka . Helsinki, 2012. , 2011,Nr. 6, p. 75–88. 697 . Žiūrėta 20150116. . Lietuvos liaudiesbuities 694 . „Vilkatlakų“ – se 692 . 695 . - - - - - Senovės amatųdienosNidoje (2013),„KaunoHanza dienos“(2011–2014), Raudondvario do rajone(2010),Baltramiejaus mugė Vilniuje (2013), Trakų piliessenovės dienos(2013), (2012–2013, amatųkiemas, Varniuose prie Lūksto ežero), Apuolės mūšiofestivalis Skuo dienos“ (Kernavėje, 2011 ir 2013), „Jotvos (Alytuje 2013–2014), „Kilkim vartai“ žaibu“ šventės. Lenkijojepanašusfestivalis vykstaŠveicarijoje netoliSuvalkų“ archeologijos dienos“Kernavėje ir„Apuolė 854“Apuolėje. Tai senovės genčiųamatųirkarybos vėje. archeologijos Kasmetvykstaįvairūs festivaliai. LabiausiaižinomiLietuvoje – „Gyvosios vadovėlyje: „Aržinote,kad...<...>Galima savo akimispamatyti,kaipžmonėsgyveno seno apdėtais kapaisiršventvietėmis. Apie festivalį rašomaLenkijoslietuviųmokyklomsskirtame valkų apskrityje,Lenkijoje.Ši vietovė garsisenoviniais IVa.baltųgenčiųapskritaisakmenimis „Vilkatlakai“ ne vienus metus dalyvavo istorinės rekonstrukcijos šventėje Šveicarijos kaime, Su kovų brolija „Vilkatlakai“ ir Trakų istorijosmuziejus. festivalis „Medininkųtrukcijos piliesapgultis1402“ 700 699 Martinaitį priešstojantįuniverą per Kelmės kursusdarkankles.2008 m.pasidariaukankles, te lankiauansamblį.Grojau kanklėmis,pūsle,skudučiais,būgnu.Išmokė groti, paskuipas istorinė rekonstrukcija iretninėsmuzikospomėgis!).Kalbamėstoliau. „3metusuniversite Virginijai: „Aš čiabiškįužsiėmus,betžiūriu!Kokis čiaaliejus?“ –„Saulėgrąžų“ (derinama dalyvė, rodo, kaipgaminamasmuilas:„Žiūrėk, dabarpilualiejų!“Pateikėja pasižiūriirsako nutrūksta. penkis metus...“ Interviu Virginija, draugiška ir atvira rekonstrukcijos judėjimo „Esuiš patirtį: Tytuvėnų. Savamokslė. Mano auklėtoja,vadovė buvo Diana Martinaitienė Tytuvėnų buvo atvirair noriaipateikėvisąreikiamą informaciją apiesavo veiklą irfolklorinę nio totoriaus,kuristyrėją etninęlietuvę pasikvietėįRamazanBairamo šventę Raižiuose. pabrėžiančio istoriškumą ir autentiškumą, taip pat iš Virginijaus iš Švenčionių rajono, etni uždarai grupei. Tokio sulauktaišeksperimentinėsarcheologijos klubo„Pajauta“, atvirumo pakankamai. Pavieniai rekonstruktoriai būnadraugiškesniiratviresni nettada,kaipriklauso nėjami, užsisklendžia,tačiaušiuoatveju surinkta duomenųtamtikroms išvadoms padaryti Rekonstrukcijos judėjimai labai uždari, turi savo taisykles,jų veikėjai, pamatę,kadyratyri pasitelktas dalyvaujamasis stebėjimas, nes geriausiai ištiriami reiškiniai esant judėjimo viduje. pilies šventė (2014).

Atliekant tyrimąbuvo analizuojamišiefestivaliai irkitirenginiai: „Gyvosios archeologijos klubųLietuvoje veikla neapsiribojatikvykstančiaisfestivaliais.Karybos Baltų kovos brolija Rudenį Medininkuose rengiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijosrekons 2013 Tyrėja surekonstrukcijos judėjimodalyviaisdalyvavo kartu bendrose veiklose, tiriant RačiuvienėJ. LDKistorijosrekonstrukcijos festivalio „Medininkų piliesapgultis“afiša. Trakai: Trakų istorijosmuziejus,2014. m. festivalyje „Jotvos kalbinta muilo gamybos vartai“ sekcijai padėjusi mergina iš Lietuvos istorija suregioninės istorijoselementais. Judėjimo ypatumai 699 Wydanie Puńsk, pierwsze. 2010,p. 13. . Šį festivalį organizuojasenovės baltų 700 . ------185 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 186 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 701 tų klubui.„Kovarnio“ klubokaikurie nariai dalyvauja privačių, mažųJoninių (senoviškai „Ugniavijas“, priklausoirkovosfolkloro grupė vienasjųnarys klubui„Kovarnis“, irama apklaustoji „Vaiguvos“ ansamblioatstovė, dalyvauja muzikinėjeveikloje. Tai senovinio vyrų buvo, būdavo, varinėdavau, iratėjotukšt,nuotolaikotaipyra...“ nesąmones, tensuvisokiaisindaisturėjau reikalų, irKaunetenvisokiemeditacijoscentrai lietuvė. poIndijas? Čia manoLietuva, taikąašdabarvarysiu Mokinausi hindikalbą,visokias tamai elgtis,ieškotigintariniųpapuošalųnamie, knygasistorines.Iš nieko. Juk aš netyčiom, nipričiom,žiūrintįmiškuspro langąužėjo keistasjausmas,pradėjau nesupran kultūrą. Man buvo dvacokas metų,ašbaiginėjauvidurinę,irpriešpatkažkaipegzaminus, dainuoti, kaipstovėt, kaipdaryti. dar kaistojauįŠiaulių univerą, susipažinausuMartinaičiais, sužinojauviskątiesiogiai:kaip atvariau, taibuvoliejiniai, kaipirmąkartą keramika,darvienais metaispasidariaukankles, vo pramogų,viskasgaudavos natūroj, irmanau,kadtaipuikipriemonė reikštis jausmams. ne žmonėm.Kasetnomuzikavimasyra?Realiai anksčiaužmonėsneidavo įkinoteatrą,nebu rodydavau grįžtukaiįsavo gimtinę,įsavo žmonėms.Kartais auditoriją...Pradžioje dainavau ilgiau dainuodavau gamtoj –visiškaiatsiverdama – žinai,niekasnesiklausė,tuogeriaupasi pasąmonės. Realiai, pirmieji klausytojai buvo pas manęs medžiai, ežerai, miškai. Ir kuo aš scenoj. Etninė muzika – dalis mano pasaulio, mano gyvenimo, mano pasaulio,netgi nuostabų gal šio ir gyvenimopasirodysiu. kartą Dainuoju ką aš žinau, gal penki metai. Jau muzikoje, –nesfestivalyje jukbuvo metalistiškaiapsirengusi, – jiatsako:„Ne nene,kitą nei nepatiko,betašbuvau už“, savo reputacija iregzistavimupačiu.Eiti įtokiusrenginius sutokiaisšūkiais. Man neipatiko, šitą jųpožiūrį,betjienekrikščionystikrai.Univerui priklausantisansamblisnegalirizikuoti pastaba tikrikščioniškais (ištiesųdardalyvavo netgiSuomijos – satanistiniometalogrupė žmoguibūtišiuolaikiškam. veikloje netrukdo trukcijos žirafos kostiumusubaikeriu„Šešėliu“. Vadinasi, dalyvavimas „rimtoje“folkloro arrekons laisvaisiais baikeriais:maudėsisudrabužiaisežere, lakstėpofestivalio teritorijąpersirengusi festivalyje „Kilkim žaibu“ moteris vilkėjo kaip metalistė ir dalyvavo įvairioje su veikloje kartu tai prasimušiau.Dabar taipovadovės antrasbalsas.“ Martinaitienė, labadiena! Viskas aišku,pradėjaudainuoti.Pirmais metaisnekažką,oantrais įstojauįuniverą, irsutikau,atsitiktinainueinuįrepeticiją,rudenį pagalskelbimą,žiūriu,o

„Kilkim žaibu“„Vaiguva“ atsisakėdalyvauti, nes„Obtestų“ plakatasbuvo sušūkiaisan Pateikėja buvo apsirengusi senoviniu baltiškukostiumu,rankosejilaikėkankles.2013 m. Esminis ryšys suetninėsmuzikosgaivinimutas,kadkaikurierekonstruktoriai, kaipir Esminis ryšys Man išvisobuvo tokiekeistimomentaigyvenime. Nuo vaikystės svajodavau apieRytų Kelmės kursai –tenpasirodžiau 2006 m.Kaibuvo 20-ieji,taismetais,kaibuvo jubi VDU EMGP, A10,b. 23,l.1–2. ), taimessusibūrėme keturieseį„Ontrep“ Nežinau, irkoncertavome. kaippasakyti – toliau pasakojapateikėja.

Paklausta apiedalyvavimą metalo 701 . K. A.-S. ------žmones traukia,ateinadaugybėžmonių. Taip irįmetaląateina.„Jorė“, būnapaskui„Mėnuo tokį santykį. Vieniem patinkametalaslabiau.Kitiemrokenrolas. Arkasnors,betkažkodėl kurie mokaišreikšti sąvokom, galirišreikštų. Nežinau, betturbūtkiekvienasturėtų savo rasti irgi apibrėžčiau. Kažkokiadvasia. Kažkasmatytkraujyjeįaugę. Turbūt, Na nežinau. žmonės Kažkas išvidaus. Vidinis jausmas. Todėl kadtaimūsų, mūsųprotėviai. Etninę muzikątaip se, atsakė:„Festivaliuose amatųiretninėsmuzikoslankausidažnai.Kastraukiaįfestivalį? džių, irromantiškų dainų. „Lietuvos broliai įkarąjojo“,„Užkirvius“, Tėvynę“ akcentuojasenovę šigrupė stiliaus) melodiką,„Thundertale“, ir kariodvasią (dainos„Iškelk world music sukarinėmisšventėmis. čių organizuojamoskartu tmečiu persekiotųKGB, organizatoriai baltiškai 704 703 702 dėlKernavėsriant naujusfestivalius. 2013 m.pometųpertraukos miesteliorekonstrukcijos persistengia. stebėjimo duomenimis,kartais Tačiau tokiaisklubaisgalibūtiremiamasi ku Luchtanas) organizaciją,narių priėmimotaisykles,laikosirekomendacijų, turigriežtą tik, panašios tematikosfestivalis niekadanebus„tokspats“ar„kopija“. pievos“, tačiau tainėratiesa,nesskiriasifestivalių rengimo vietos,žiūrovai irdalyviai,todėl riai vienikitus„įtarinėja“„kopijuojant“jųfestivalį, taipnutikoirnaujamfestivaliui „Margos Stebintpajėgių rekonstrukcijos dalyviųpatirtimi. festivalius, tenkagirdėti, kaiporganizato klubas dalyvavo „Jotvos Be vartuose“. to,naujasisfestivalis turėjo būtisurengtas remiantis metais, kaiKernavės senovės archeologijos dienosnevyko,„Pajautos“ gyvosios archeologijos pasigamintiišskudutmedžioskudutį. instrumentu, veiklos festivalių lankytojamslabaireikia, jienoriaiįsitraukiaįsiūlymąpagroti vienuarkitu amatų kiemąišvidaus,pristatant,kaipirKernavėje, senovės muzikosinstrumentus. Tokios Pritraukia kažkaiptai,tinka“ žiūriu teigiamai,gražiai.Malonu. Na kažkasmalonausyra.Arkažkokiusmotyvusnaudoja. sušiuolaikinti,elektroniškai. metuperkolonėles) ĮAtalyjąriai irinstrumentai (groja interviu neatrodo autentiška,labiautokionorisi. Ten šiuolaikiniųautorių kūriniųatliekama,irauto Juodaragis“, „Margos pievos“. Man kažkaiplabiauprietotraukia.Atataria lamzdžiai man

Kernavėje sutikta kaunietė į klausimą, kas traukia senovės amatųir muzikos festivaliuo Įsimintiniausios grojančios yra„Marga šiųšvenčių grupės muzika“,pretenduojančios į Rekonstruktoriams labaisvarbus priklausymaskovos klubams,nesdaugumaamatųšven Klubas „Pajauta“ (vadovauja Vilniaus universiteto archeologijos profesorius Aleksejus Naujas festivalis „Jotvos negalibūtilaikomasvisiškaKernavės vartai“ festivalio kopija. Tais Sunkiosios muzikosirsenovės baltųtradicijųfestivalyje „Kilkimžaibu“tekostebėti VDU EMGP, A10,b. 21,l.1. kompaktinė plokštelė„Žemėj Lietuvos“, „Thundertale“ 2013. Apanavičiūtė-Sulikienė K. vadinamų Rasomis)veikloje, kurrenkasi seniejižygeiviai,Joninių Kernavėje, sovie žanrą, „Aūli“ (dūdmaišininkai)išLatvijos,grojantys Dienoraštis 704 . Nr. 4, p. 8. 702 . 703 ), tačiau grupės repertuare), tačiaugrupės yrairbala medieval (viduramžiško ------187 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 188 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 710 709 708 707 706 705 vais, kompiuterių inžinieriaisirtikretas kuris yraetnologas. Vyrų „Karužė“ folkloro grupė „sodžiaus“ kultūros veikloje. nėra užsisklendętiktiesviena –rekonstrukcijos – idėja,jiemielaidalyvauja irvadinamosios selėjančius senąsiasmūsųtautostradicijas“ „nuo 2009 m.vasario vienijabendraminčius,moksleiviusirstudentus,mylinčiuspuo „Gyvatoje“kaip irnarystė guoja tradicinįfolklorą,rengiasi lietuviųtautiniukostiumu,irtaveikla jaitokiapatsvarbi ta“ vokalistė su tėvais prisipažinodalyvaujanti jipropa netdviejuoseansambliuose.Kartu totoriškų tradicijųpėdsakas šimtalapis jamyrasvarbiausi dalykaigyvenime – Tomas kilęsišLazdijų rajono,kurryškus nys, pirmiausiagaminomedžio,paskui –metalodirbinius.Etninė muzikairnetgitotoriškas Nidoje meistras gyvena Suvalkuose, suLietuva irE. Virbašiumi palaikoglaudžiusryšius Jofolkloro irnetpopuliariosiosmuzikosgrupėmis. senelisbuvo įkūręs etnografijosmuziejų, iš Lenkijos,jisyrapagrindinisperpardavinėtojas Lietuvoje, bendradarabiaujasuįvairiomis būgnai, juospristatoirkovos klubai.Būgnų meistrasįįvairius Lietuvos festivalius atvažiuoja Kelmės vasaros kursųkūrėjų. skyrelį,festivalis turimuzikosinstrumentų šiamejudėjimedalyvauja E. Virbašius, vienasiš irpropaguojamasją, tačiau tai nėrapagrindinisrekonstruktorių amatas. Kernavės bruožas beto,grojama irvakarinis netgiamatųmiestelyje. koncertai, kelias valandas, vykstarytinis „Jotvos šiuopožiūriuišlaikovisiškaikitokįpobūdį –tengyva vartai“ muzikaskambakas dienų, beto,nebuvo pasiūlyta jokių naujųdalykų darbų festivalis pakakonetrijų,odviejų vėl trumpesnis: buvo suorganizuotas,tikšįkart sūnus pasirinkokarybą. betšiosdviveiklos buvodavo nesuderinamos,todėl josūnus,senovės klubonarys, karybos liks tuščia.Meistrams yralabaisvarbu rengti pamainą.AnksčiausuE. Virbašiumi dalyvau pamainos, todėlgalibūti,kadjovietosrekonstrukcijos judėjimeniekasneperimsiršiniša ir amatininkų.

Istorinės rekonstrukcijos sąjūdžiodalyviaidirbaautomobiliųmechanikais,verslo atsto „Jotvos 2013 m.dalyvavęs vartuose“ kalvis Tomas pripažinopradėjęskaipmeistro moki E. Virbašius persenovės pristatoinstrumentus amatųdienųrenginį vasaros pabaigoje Pagrindiniai yramolinėsšvilpynės, kleketai,tarškynės,ragai, rekonstruojami instrumentai Visuose festivaliuose kreipiamas gamybą,rekonstrukci dėmesysįmuzikosinstrumentų Muzikos prasme Kernavės festivalis remiasi etninės, viduramžių muzikos ansambliais, o Prieiga perinternetą: VDU EMGP, A10,b. 35,l.2. VDU EMGP, A10,b. 21,l.6. VDU EMGP, A24,b. 27,l.2. VDU EMGP, A10,b. 35,l.1. VDU EMGP, A24,b. 23,l.1. 707 . Jis domisiįvairiomis veiklomis, amatininkųdarbais,tačiau neturipagalbininkųar http://www.donis.lt/gyvata/Gyvata.html 709 708 . „Gyvata“ prisistatokaip„folkloro kuri irneofolkloro“ grupė, . 2014 m.tamepačiamefestivalyje sutiktaansamblio„Gyva 710 . Vadinasi, rekonstrukcijos judėjimodalyviai 705 . Sumažėjo dalyviųištarptautiniųklubų . Žiūrėta 20150105. 706 . ------vauja irtradiciniofolkloro renginiuose. tradiciniamliaudiesmuzikavimuiirsodžiauskultūrai. nuoti“ – otaiartima dainuodavo. Taigi išbaigtumas,galimair„nusidai rekonstrukcijoje nebūtinas„grynumas“, be to,jiepuikiaižino,kadliaudyjeypačpolaukodarbųarbaužgerdami alumivyraitaipir entuziazmotainesumažina, padainuoja„pro šalį“,tačiaugrupės kartais grupė kad šivyrų tinka irrekonstrukcijos Reikia judėjime,iršiuolaikiškosešventėse arkoncertuose. pasakyti, Vadinasi, – pasirinktasbūdas –dainuotivienuarbadviembalsaisbeinstrumentų „Karužės“ (2010 m.), kuratlikotaspačiassenovės rekonstrukcijos festivaliuose skambančiasdainas nettremtiniųkonstruktorių, irpolitiniųkaliniųsuvažiavime Ariogaloje„Su Lietuva širdy“ (Skuodo rajone2010 m.),„Mėnuo Juodaragis“ (2010 m.),įšįfestivalį atvykstadaugre mokytojai patarė jamtaipadaryti. iratlikdamasmuziką,norsKelmės kursų kankles, taipjųirnepritaikėsceninėjekūryboje sitelkiamą lumzdelį. Grupės idėjinisvadovas Paulius, Kelmės vasaros kursuosepasigaminęs susibūrė retkarčiais dainuotikaro išskyrus dainų,jųveikloje nenaudojamiinstrumentai, pa 714 713 712 711 etninė muzikagaivinamaplačiai, jinėratikfestivalio fonas. naujai įsteigtoklubo„Jotva“ festivalis „Jotvos kuruojamas kuriame, kaipminėta, vartai“, karį nesutarimai, ką rekonstruoti, kai senovės festivaliai pradėjo kviesti rekonstruoti Vytauto laikų irkamtaiprizikuoti“ stiprūs, lodavo nenaudodavo jokiųapsauginiųdetalių,todėldaugumajųperpasirodymus smarkiai susiža klubas „Viduramžių irietys.Pavyzdžiui, pasiuntiniai“,kuriamsvarbūs šarvai „Vilkatlakai“ „Vilkatlakus“ tekomatytirekonstruojant Žalgirio mūšiolaikų –taigiXVa.karius. kultūros propaguotojas, vėliau suskiloįkelisklubus.Nidos senovės amatųdienųrenginiuose viduramžių kultūrą. dažnai vyksta į įvairiuskonstruktoriai užsienio festivalius, kurie daugiausia orientuojasi į Rekonstrukcijos judėjimas dabar tikstiprėja. Sovietmečiu nebuvo plėtojama. Re ši kryptis

Vadinasi, nuo folkloro rekonstruktoriaijudėjimorealijų, nėraatitrūkę beto,mielaidaly dalyvavo„Karužė“ įvairiuose, netikistorinėsrekonstrukcijos, festivaliuose „Apuolė 859“ Nors vienajų buvo „Vilkatlakai“ iširimopriežasčių, lyderių neskelbiagrupės konfliktai ir Lietuvoje yraklubų,užsibrėžusių rekonstruoti Vytauto laikųLietuvą. Vienas jų –karybos Senovės klubas„Vilkatlakai“, pradėjęssavo veiklą karybos kaipankstyvosios baltųgenčių 714 VDU EKGP, A10,b. 28,l.3. Sutkaitis T. Min. veik. VDU EMGP, A24,b. 45,l.1. VDU EMGP, A10,b. 45,l.10. . Klubo skilimas lėmė ir pokyčius etninės muzikos ir karybos gaivinimo srityje: įkurtas gaivinimosrityje: įkurtas . Kluboskilimaslėmėirpokyčius etninėsmuzikosirkarybos 712 . Priežastį, „Salvis“: kodėlpalikošįklubą,nurodė buvęs„sužalojimaibūdavo narys 713 . Veikla irperspektyvos 711 ------. 189 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 190 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE žymėtina, kad baltų karybos klubai moteris laiko žemesnėmis būtybėmis,neleidžiajoms žymėtina, kad baltųkarybos kad veikla jiemsteikiamalonumąir net materialinęnaudą,irtaiyrapaskatinimas. sako,kadjiefilmuojasimasinėsescenose, reklamose, dalyvauja įvairiuosenarys festivaliuose, dondvario nuošiandienosaktualijų.Kalbintasnepilnametisklubo piliesšventėje neatitrūksta kuris pristatoetninę,viduramžiųir klubas„Jotva“naujas karybos suorganizavo senovės festivalį „Jotvos amatųirkarybos vartai“, sambūris, aukštinimas.„Vilkatlakų“ skilimassusilpninoApuolės festivalį, tačiaususikūręs logijos, taippatnetinkamasepochos,kuripraktiškai buvo barbariška,fikcija,„chuliganų“ su 150žmonių... moteris kurgražesnės kaippriklauso. Pati prigimtistokiųgaujų yra labaielementari. Yra klubų šventė festivalis buvo Apuolė. IXamžius. Vikingų epocha.Atėjome, prisigėrėme, užmušėme, vyrus Ji turisavo savitožavesio. Epocha kurjauvalstybė – jauvėlyva, baigiasi robinhudinė. Pirmoji klubas turiturėti konkretesnę koncepciją. Ojierekonstravo tąepochą,kuriojevalstybės nebuvo... logijos neturi.Mes tokiosideologijosneturėjome. Bendra ideologijakaipirbūtųužLietuvą, bet esmės viskasišsidalinoįmiestus,irviskas.Idėjos, kurivienijo, nebuvo. Robin Hudai tokiosideo mentalitetas... < viena vėliava? Turi būtiLDK, turkus, irtaiptoliau,Robin Hudus. Robin Hudui kokiaideologijagalilaikytimasęžmoniųpo tam reikėjo turėt kažkokiąideologiją. kažko tainedarai, realiai treniravosi kiekvienakuopaatskirai. Vilniečiai Vilniuje. Kadišliktų, išsipūtęs savo kažkaip...Mūsų va daug, kaip irvienoje vietoje nesusirenkam, nesitreniruoji, kartu ambicijos atauš. jame, artameklube,šiame,mestaivažinėjame, dalyvaujame, ojietikApuolėje. Susitaikys, V.: taiesupriešskaldymą. Aš M.: V.: M.: V.: Iš patpradžių Aras buvo neteisingaiadministruojama, nesugebėjo išlaikyti. M.: V.: O arkaro ideologijosnepavykopritaikyti? M.: V.: Administraciniai pasikeitimai. Kalbamės sudviemkariais,pavadinsime juos V. irM. Klubas nediskriminuoja merginų, jos lygiavertiškai dalyvauja kartu sunariais vyrais.Pa dalyvaujaKlubas nediskriminuojamerginų, joslygiavertiškai kartu Klubo „Viduramžių pasiuntiniai“nariaitarptautinėse„KaunoHanza dienose“irRau Taigi netdu„Vilkatlakų“ nariaiaiškina, kadpagrindinėproblema tai,kadnėraideo M.: Ne, čiadaugkasdėladministracinių dalykųtiesiog. Sudėtingiausia pačiam Arui Iš kitųmiestųlabaijautėsivertinimas. Va kadtu„kavianskas“... Mes netasamžius.Chebra rekonstruoja Robin Hudus. Tai yra, aukštaičius, žemaičius, Šiaip ašnemataučiatragedijos, ašmanau,kadklubasbuvo nenatūralus, tokskoksbuvo, Jeigu kasnoribūtisavo atskira gauja,tainiekotokio. Skaldymasis nepavyksta taikiai.Iš Chebra rekonstravo epochą,kurinebendravalstybinė, vienijotvingiai,kiti...< Priežasčių galibūtidaug. ...> mes neturimevieningosideologijos. – kad galėtum vienyti skirtingus žmonespovienavėliava. kadgalėtumvienytiskirtingus („Vilkatlakų“ vadui – world music

. K. A.-S. ). Bendravome ir bendrau (kaunietis – K. A.-S. ...> iš tiesų ). - - - - moterys laikomos lygiavertėmis, joms netrukdoma užsiimti karyba. Šio klubonarė užsiimti karyba. Ieva jomsnetrukdoma laikomoslygiavertėmis, moterys tuo, kadviduramžių,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimolaikotarpioklubuose labai patiko“ galėsiu dabargyventi be Trakų senovės dienų. Ten taippatiko. Ir šaudytilankais,ir karyba klubu, irtarpamatininkų,rekonstravo amatus,susipažinosuįvairiais amatininkais:„Nebe ansamblyje. 2013 m.Lauradalyvavo Trakų pusiasaliosenovės šventėje, buvo irsukarybos aiškiname, kadjuosabusieja„Nemunas“ – birbynininkas dudešimtmečiusgrojo šiame aplinkoje įskiepyta tėvų –ansambliodalyvių. Tėvų veiklą Laura vadina folklorine,jiužaugotokioje suteikia naujųgyvenimo impulsų,tačiauetniniomuzikavimo, šokiojinepamiršta,nestai kloje, yrafolkloro ansambliųnariųdukra.Dalyvavimas šiameklubepaįvairina joslaisvalaikį, net jodinėjančiųmerginų. dažniausiairekonstruoja amatusirvalgius. „Viduramžiųkautis, moterys pasiuntiniuose“yra 716 715 pasidainuojam, kadnebūtų tokiovisaispontaniško,deravisųbalsai,jaunatviški, irskambūs. natūralią balso medžiagą, tik šiek tiek sustiprinam, pasižiūrim kvėpavimą, kažkokį pratimėlį ir pasakotiapiedainas,dainuotijas.Ir kitaip, truputėlį nerėkdamos, išnaudojamesavo ratas. Visas dainaskiekįmanoma povienąžanrą,mokyklinėpaskaita45minučių,irsiekiame pasiimam. Tarkim, yraapie Vilnių, yra apieKalėdas,liepa, karinės dainos,saulės muzikinė, susijusisuedukacija.Mes darome, irkažkuriątemą teminesprogramas ruošiam, šitojerdvėj,siai buvo kurtas pasaulyje.Na moterų irpagrindinistoks,mūsųreprezentacija visiškai moteriškas. Mintis tokia ir buvo Nessaikingai naudojameinstrumentus. Folkloras grojo dažniausiai vyrai,odainavo moterys. mes randamužrašytąvienąbalsą,vistieksugalvojam kažkąpridėti.Subtiliai, gražiai,irlabai Dėl folkloro to,kadmesšiektiekpridedamsavo grupė. sąskambių.Jeigutai yrakūrybinio ir juos taikėmeautentiškumoprincipu.<...>Ojeiguapiemuziką:taiva, yrašešiosmoterys, mas – istoriniokostiumorekonstrukcija. Oanksčiautaiirbuvo „Sedulos“ drabužiai,irmes rekonstravimas yrapagrindinėjosveikla: „Kitasamplua. Tai yramanotiesioginisužsiėmi ji vadovauja „Sedulos“ folkloro ansambliui,tačiaušiuometusiuvimas,senovinio kostiumo amatų dienųrenginiuose 2013 m.kalbantissusiuvimosekcijosamatininkesužinota,kad ir etninėsmuzikosgaivinimojudėjimonariaiarfolkloro ansambliovadovai. Nidos senovės buvo nesvarbi. 2011 m. pervienąsenovės šventę tapogeriausiaraitele.Renkant karybos jojiką,dalyviųlytis

Vėlyvesnius klubų amžiusrekonstruojantys klubaiskiriasinuovadinamųjų baltųkarybos Festivalyje birbyninku Laura bičiuliavosi su„Thundertale“ Šilu. Žodis po žodžio irišsi Kalbinta Lauradalyvauja Kaunotechnologijosuniversiteto ansamblio„Nemunas“ vei Rekonstrukcijos festivalyje pabendravussujodalyviaisdažnusykpaaiškėja,kadjieyra Tenpat. VDU EMGP, A10,b. 25,l.5. 715 . 716 . – suburti moterų kolektyvą, nesfolklorasdaugiau moterų – suburti - - - - 191 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS 192 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 718 717 tačiau nepagrindinėfestivalio dalis. gaivinama muzika iramatųfestivalių tikslas – sioginis, jisnėrasvarbiausias istorinėsrekonstrukcijos, karybos įneša savo indėlįįetninėsmuzikosgaivinimojudėjimą. Tačiau tasindėlisdažnai būnanetie sekasi puikiai.Nežinau, padarysim“ kiekdartversiu scenoje,galkokiąpertrauką niekaip nepakovosi. Tai jūsturėkite tastaisykles,omesjau20metųbetaisyklių,ir kolkas mąstymą kitokį,ašneturiustereotipų. Dėl to išlošiu. Yra taisyklės,irjieturijųlaikytis,tu najienėratokiekūrybiški. iš tikrųjų, Tai, įdomu,kasyrageriau:ašturiugerąklausą,ir dalyko, irvisiškainekompleksuoju,kadesusavamokslė. Nes profesionalai matau,kadkartais turi muzikinįišsilavinimą. Tai ašesuvisiškasavamokslė irpraktikė.Labainorėjau šitokio kokią triolę,kažkokiassubtilybes.Neturiu muzikinioišsilavinimo... manovyras,vaikai išėjau išdideliųansamblių,susibūrėm va šitosmerginos,irtadaišeinaviskas. Tu jomparodai, kiti baubia, ir galiausiai galutinis rezultatas būna eilinis solfedžio. Tai šito negalėjau pakęsti, irtasmonodinisdainos atlikimasmasiškai.Irmane pradėjoerzinti, vienasturiklausą,o stereotipo didžiųjųansamblių,kadažmonėssusirenka kaipįklubą,jiemsnereikia tobulėti, Susikūrėmemetų kaipkoncertuoju. 1994 m.Čiamintistokiabuvo išsivaduoti šiektieknuo kam jįreikia nulipdyti,kadjispaskuiniekurnebetiktų?Kitaismetaispavasarį jaubus20 folklorinio gyvenimo problemomis, kodėlbaubiairrėkia jaunosmerginosirnetvaikai. jos „nebaubta“,oramiaidainuota. Taigi pateikėjayrapraktikėirgeraisusipažinusisuopiomis kad archyviniuose įrašuose įdainuota senosmoters, be to,tuose1937 balsu turidainuotiatlikėjos –artokiupačiukaiparchyviniame garsoįraše,arvisdėltosuvokti, pseudonimu žinomaatlikėjaaptariaopiąetninėsmuzikosgaivinimojudėjimotemą:kokiu dainuoja. Tai šitaipnegalima.“ vaikų kolektyvas nesiskiria nuosenukųkolektyvo. nesupranti,kas Radijąkaiklausai,kartais ir ta muzika tave visiškai kitaip pasiekia, emocija visiškai kita. <...> Man tai baisu būna, kai to nedarom. Tai yra tiesiog daug gražiau, maloniau klausytis tada. Tada tu pagauni tekstą, sas – mesirdainuojamevienubalsu.Arbabaubiam,žodžiu. Kaip visiansambliai. Tai mes netokios „visiškai iškaimo“.Parašytaintencija mes irtapome tokios truputėlį vienasbal ką, kiti ne kūrybiniai? Tai mes pasakėme: tai gerai, kurkite. Ir buvo tokių žmonių, kurių įvardijimą, respondentė atsakė:„Čiabuvo suapsidraudimu. Tada kilodidžiulissąmyšis,o jog apeiginiofolklore „Kūlgrinda“ grupe yra,taimesirnepretenduojame“ <...> Mus kažkaip praminė, vos tiesą sakant tokia sakralia grupe ne apeigine, nors visi žino,

„Čia giyravaikų luošinimas, –pasakojapateikėja. Vaikas turi savo natūralųbalsą, praeityje Rugiaveidės perteikianti, sceniniu daugel metų folklorą kūrybiškai Šiame interviu Paprašius paaiškinti kitųfolkloro folkloras“ judėjimodalyviųreakciją įžanro „kūrybinis Tad tyrimometupaaiškėjo,kadganauždaras irsavitasistorinėsrekonstrukcijos judėjimas VDU EMGP, A10,b. 27,l.2. VDU EMGP, A10,b. 27,l.2. čia tik kaipfonas(Kernavėje) („Jotvos arbasudėtinėlygiavertė vartai“), m. darytuose įrašuose įrašuose m. darytuose 717 . 718 . - - dalyvis. Lietuvos kariuomenės patriotiškumą įprasmina kai kurios populiarios neofolkloro, Ričardas Sargūnas, atsargos kariškis,taippatdažnasistorinėskarinėsrekonstrukcijos švenčių minėtasBenas yraLietuvos kariuomenėsseržantas. Seimokų“ kariųinterviu narys kariai savanoriai aktyviai dalyvauja istorinės rekonstrukcijos judėjime. Pavyzdžiui, „Vilkatla josvienetuose.Pažymėtina,tam tikruose kadkaikurieprofesionaliosios tarnyboskariaiir su daina guose irfotografuojasi,kaiminimaSausio 13-oji,giedahimną,dainuoja,dalyvauja žygiuose 8-oji rinktinėirGarbės sargyboskuopapriešdidžiąsiasvalstybės šventes uždega žvakutes lan kariuomenė. profesionaliosios tarnyboskarius dainų, dažnai tenkinamasi tik skanduote ir žygio (viena) daina, ir tai tik rengiantpartizaninių stengiama, kadkariaiišmoktųLietuvos valstyb ziką, rodo, kadLietuvos kariuomenėsmokomajamepulkeneskatinamaspatriotizmas,nesi 721 720 719 jimo nariais,savo veikloje gaivinančiaisetninęiretnizuotąakademinę populiarią muziką. Lietuvos kariusprisimintigarbingąLietuvos praeitį „Varpelis“ draugesuvaikų irjaunuoliųchoru dertale“ atlieka patriotiniuskūriniusirskatina ninkų ramovėse, kuriosyra Vilniuje „Thun irKaune.Čiaskambachorinėmuzika,grupė nės muzikosgaivinimorenginiuose. roko, metalo,istorinėsrekonstrukcijos dalyviųiršiuolaikinėskariuomenėsdalyvavimas etni Lietuvos karių,minėjoOršos mūšįKauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip susipina skridoįAfganistanąpalaikytitentarnaujančių brigadai„Geležinis vilkas“,grupė koncertuoja dalinių vidinėse šventėse: jos dalyvaujaroko netkariuomenės „Thundertale“ atskirų grupės,

Išimtys yratikkaikuriuosedaliniuoseirrinktinėse. Vilniaus Didžiosios kovos apygardos Todėl klubai yra patriotiškesni ir etniškesnineišiuolaikinė senovinėsLietuvos karybos Lietuvos kariuomenėjeatliktityrimai,siekiantišaiaiškinti,kaip kariaisuvokia etninęmu Todėl Lietuvos kariuomenėspadaliniaitaippatlaikytiniistorinėsrekonstrukcijos judė Etninės muzikos,chorinėspatriotinėsdainospropapagavimas gyvybingasLietuvos kari Kaunoįguloskarininkų ramovės 20140311afiša. Tenpat. VDU EMGP, A24,b. 38,l.2. 720 . Vadinasi, Lietuvos kariuomenėjenorsirnediegiamaspatriotizmas,jisegzistuoja 719 . ės himną 721 . , nemokomaliaudies,patriotinių, ------193 IV. KITOS ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO FORMOS V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA

Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. pradžioje atsiradusi pramoginės muzikos džiazo kryp- tis722 Europą pasiekė tik Pirmojo pasaulinio karo metais, o išplito 3–4 dešimtmečiais. Džiazas plito iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kartu su JAV armijos kariams tuo metu grojusiais amerikietiškais big bendais – nedideliais orkestrais. Ši kryptis netrukus pasiekė ir Lietuvą. Džiazas susidarė negridų etninės muzikos, pagrįstos aštriais, kampuotas ritmais ir nesu- dėtinga melodika, pagrindu. Jis perėmė ir JAV šiaurės rytų valstijose atsiradusios kantri muzikos elementus: Britanijos salų etninei muzikai savitas pentatonines dermes, reguliarų ritmą ir instrumentus. Kartu su džiazo ankstyvajame muzikavime naudotais variniais pučiamaisiais ir pianinu, imta groti ir styginiu kontrabosu bei bandža – europietiškosios mandolinos ir negridų instrumentų junginiu723. Europoje džiazas prigijo nelengvai. Dėl stiprių muzikos tradicijų Prancūzijoje ir XX a. vyravo šansonų, o vokiškosios kultūros šalyse – šlagerių muzika. Artima šlagerių kultūrai tradicija gyvavo ir Lietuvoje, todėl džiazas pastebimesnės įtakos pramoginei muzikai nei tarpukariu, nei pokariu nepadarė724. Ši pramoginės muzikos kryptis Lietuvoje imta labiau propaguoti tik XX a. 7 dešimtmetyje, kai JAV ir kitose pasaulio šalyse įsivyravo vadinamojo progresyviojo džiazo atmainos, muzikuo- jant nedideliais kameriniais ansambliais. Tuo laikotarpiu džiazą Lietuvoje platino kitakilmiai lietuviai, todėl lietuvių etninės muzikos citatų ar elementų, kas buvo būdinga kitų šalių džiazo muzikavimui, jie nevartojo. Lietuvių etninė muzika, atliekant džiazą, radosi tik 1993 m., kai Kaune susikūrė džiazo trio „Žaliakalnio vilkai“. Repertuarą sudaro lietuvių ir kitų tautų etninės muzikos melodijomis grįstos improvizacijos, todėl trio save vadina folkdžiazo grupe725. Džiazo muzikos savybės Lietuvos postfolkloro kolektyvų veikloje bemaž nepasitelkiamos. Įtakos Lietuvos pramoginei muzikai nepadarė ir kantri kryptis, ji pradėta propaguoti tik XX a. pabaigoje, nuo 1991 m. rengiant „Visagino country“ festivalius726. Lietuviškoji šios

722 Stearns M. W. The Story of Jazz. London-Oxford-New York, 1972, p. 25–33; Southern E. The Music of Black Americans. A History. Second Edition. New York-London, 1983, p. 361–394. 723 Apanavičius R. Senųjų Eurazijos ir Afrikos etninės muzikos savybių migracija į Šiaurės bei Pietų Ameriką ir jų pynimasis: naujos XX a. pramoginės muzikos kryptys. Rytų Europos kultūra migracijos kontekste. Vilnius, 2007, p. 49–61. 724 Apanavičius R. Etninė ir „pop“ muzika: sąsajų klausimai. Etninės kultūros tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje. Klaipėda, 2008, p. 109–120. 725 Prieiga per internetą: www.zona.lt/klova/lt-wjz.htm. Žiūrėta 2014 11 01. 726 Prieiga per internetą: visaginocountry.lt/. Žiūrėta 2014 11 01. troninę muziką),paįvairintą etninėsmuzikoselementais,arapiemodernias(roko, metaloar mo žvilgsnio. Apie kokįmuzikosstiliųkalbame –alternatyviąjąmuziką(roką, metaląirelek Šį skyriųnorėtųsipradėti ritmas skambadaugumospostfolkloro kolektyvų samblių repertuare, jispalydi lietuviųetninėsmuzikosmelodijas. muzikai savitaspastovus irpagaulusritmasskambadaugeliošiųnetradiciniofolkloro an mėgstamairšiandien,jidarė muzikos kryptis savo pavyzdžiu muzikairatlikimusekdamospasauliorokogrupės, grupių viškojo postfolkloro kolektyvai. reguliariu ritmuirimprovizacijomis. muzikajungiaetninėsmuzikosmelodijųirelementų krypties 731 730 729 728 727 perduodamą įkartą Lietuvos irbeveik jaunimas tradicijąapibūdinakaip„tęstinį,iškartos Rasos Paukštytės-Šaknienės atliktas tyrimas, kurio rezultatai atskleidžia, kadnet šiuolaikinis suvokti tik kaiptiesmukąpraeitiesreiškinių atkartojimą. Tokio požiūriogyvybingumąrodo nuo dencija etninės muzikos gaivinimą, skirtingai Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, ziką, tačiaugalimenumanyti,kadtokiąsituacijąlemia apskritaiLietuvoje vyraujantiten stiliumi, nenustojabūtietnin ko roko skambesioderinys beitipiš kad visaairiųroko liaudiesmuzikos irelektriniųgitarų muzikayratamtikros rūšies tarkime, smuikas skambesys irtradicinėsmuzikosinstrumentai, vadina hibridine,matjojeįvienąsusiliejaelektroninės muzikosgarsaiarbaakustinėsgitaros jaunąja karta mių liaudiesmelodijomssuteikiagaivumoiršiuolaikiškumo,padedaužmegztikontaktąsu liaudies muzikoselementuslaikonaujatradicinėsinterpretacija, kurisenomssuo Pavyzdžiui,įvairuoja. Tina naudojamus K.Ramnarineroko irdžiazo muzikantųkūryboje elektronikos elementų turinčias)etninės muzikos formas?Užsienio mokslininkųnuomonės

Disko Roko muzikaLietuvoje pradėjoskambėtiXX a. 7dešimtme Lietuvoje labiau priimtakalbėtiapieetninėsmuzikoselementųturinčiąšiuolaikinęmu holm, 2005,p. 47. Music Burns R.G.H. Basegmez V. Sweers B. Ramnarine T. K. Nakienė A. . ChicagoandLondon,2005,p. 58–60. muzikakaiproko irpastovus atmainairgimėgstamaLietuvoje, jositinstiprus 728 Electric Folk: TheChanging Face of English Traditional Music Lietuva, tumumsšventa! . Britta Sweers folkroko duterminus (jivartoja Irish SceneandSound.Identity, Authenticity and Transnationality among Young Musicians Transforming folk.Innovation and Tradition inEnglish Folk-Rock Music Ilmatar’s Inspirations. Nationalism, Globalization, and theChangingSoundscapesofFinnish Folk ROKAS, METALAS, ELEKTRONINĖ MUZIKA apibūdinant tiriam 730 . Roberto G.H.Burnso nuomone,etninėmuzika,atliktaroko ė , dardaugiau,jisjosnetnegalėtųpavadinti roko muzika

Kantri muzikossavybessavo veikloje pasitelkiairlietu ą objekt įtaką kūriniuose ą – apibrėžtis postfolkloro kolektyvųveiklai. Roko . Oxford, New York, 2005,p. 147. . sąsajassušiamstiliuibūdingu folk-rock 729 čiu atrodo paprastatikišpir . BasegmezVirva mano, . Ją propagavo jaunimo ir . Manchester, 2012,p. 156. electric folk 727 . Ši pramoginės ) muziką . Stock 731 . ------195 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 196 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 733 732 turinys irforma(kaipjipateikiama), muzikantųelgesys –jųatliekamiveiksmai scenojeir valiuose irrenginiuose. Buvo fiksuojamavisa muzikinėatmosfera:atliekamamuzika –jos 2011–2015 m. intensyviaidalyvavo festi įvairiuose alternatyviosiosmuzikoskoncertuose, tūros kontūrų. struk paanalizuosimelaikydamiesi aptartos šiame skyriujealternatyviosiosmuzikosgrupes muzikos formomis. stilius, vis dėlto dažniau susiduriame su trečios grupės ir ketvirtos Tad ir muzikos gaivinimojudėjimusLietuvoje, tačiaujeiturimemintyjealternatyviosiosmuzikos naujuskūrinius muzikos manierasukurtus apima tradicinės grupė ria muziką, kurios arba tekstas, arba melodija tradiciniai; ketvirtoji į vieną dies muzikos tekstai ir melodijos, antrajai Pirmajai grupes. mokslininkė priskiria muziką, kurioje išlaikomi autentiški liau struktūrines tiesiogiaisavęs sugaivinamaetninemuzikanesieja. ir tautosakosmotyvų,tačiaušiosgrupės talo grup būti iristorijosmotyvų.Antrojo tipopavyzdžiulietuviški, tikkupinibaltųpagonybės,karų gal muzikos skambesiu,arpagoniškojometaloatstovai grup „Žalvarinis“,galėtų būtifolkroko grupė autentišk savęs nesiejaarnetšitokiosmuzikosatlikėjųetikečiųkratosi.Pirmojo tipoatlikėjų pavyzdžiu folkmuzikoselementus,betsąmoningai tieatlikėjai,kurienaudojatamtikrus priskirtini boje naudojaetninėsmuzikoselementusirsave laikotokiosmuzikosatstovais. Antriesiems atlikėjųtipus.Pirmiejiapie tamtikrus būtų tie,kurieatliekaetninęmuzikąarsavo kūry dojami irkitųstiliųmuzikoje,kuriįprastainelaikomaetninėsmuzikosdalimi. sąsajų suįvairiai interpretuojama folkmuzikoselementaipanau etninemuzika,tačiaukartais sympho metal,industial,ambient,electronic electronic, paganmetal,blackmysticalblack,melodicgothic savo požanrius(pavyzdžiui, angl. elektronikos. roko, metaloargrynos Visų muzikaturiir niekur nerasimegryno šiųžanrų etninę savimonę. ne etninėsmuzikostąsa,otik„naujovišku“ būdujaunimuiišreikšti patriotinespažiūrasar muzikos“ ir„tradicijos“sampratųpramoginėsmuzikosstiliaifolkrokasarfolkmetalaslaikomi procesą“ nenutrūkstantį

Tad turėtume ištikrųjų kalbėtinevientikapiešiospramoginėsmuzikosstilius,betir Nereikėtų irvienoda.Beveik pamiršti,kadirpatialternatyviojimuzikanėravienakryptė Projekto „Etninės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.7deš.–XXIpr.“ tyrėjai Analizuodama anglų tradicinio folkloro gaivinimo formas B. Sweers išskiria keturias dauguma metalo grupių, tokiųkaipjuodojometaloatstovai daugumametalogrupių, „Luctus“ arpatriotiniome p. 206–217. Paukštytė-Šaknienė R. Tradicijos sampratos šiuolaikinėjeLietuvoje. Sweers B.Min. veik., p. 149. gali būtisulieti ė „Diktatūra“, kurių kūryboje gausu tautinės tematikos, istorinės praeities, kartais gausutautinės tematikos,istorinėspraeities,kartais „Diktatūra“, kurių kūryboje įvairūs keliųskirtingųkūrinių 732 . Matyt, dėl folk rock, rock, alternative gothicrock, folkmetal,metal / šių giliaivisuomenėjeįsišaknijusių„etninės(liaudies) – kai tekstas ir melodija išlieka tradiciniai, tačiau 733 irt.t.). . Toks skirstymastinkakalbantirapieetninės ą lietuviųliaudiesmuzik Išvard fragmentai;trečiajai jipriski grupei ė „Obtest“, kuriųdainųtekstaiyra yti stiliaituridaugiauarmažiau Lituanistica , 2012,t.58,Nr. 2 (88), ą atliekantiroko ėtų ------„Vilkų žiema“,„Metalinis „Tėvynei“ speigas“,„Iš koncertas įkartą“, kartos irkt. Re pava ir interpretuojama liaudiesmuzika.Stebėti irpavieniai,tęstiniainaujaiatsiradę amatai, taippatroko, metaloirkitosalternatyviosiosmuzikosstiliauspagrindukuriama kitokiu būdupropaguojamos senosioslietuvių(kiturįvardijama baltų)tradicijos,liaudies populiariausi „Kilkimžaibu“ ir „Mėnuo Juodaragis“ vasaros festivaliai. Juose vienokiu ar savo idėjomisirjitarsiprarandapirminękūrėjo suteiktąreikšmę. tarp klausytojų, aržiūrovas, individualiai reaguodamas į jam pateiktą medžiagą, apipina ją ar tai,koki uose jielankosi/dalyvauja irkokiaimuzikaiteikiapirmenybę. Stengtasi suvokti abipusįryšį: požiūris į ir klausytojai / ka, šūkiai,skanduotės,svaigalai, emocinėbūsena. Tyrimo metukalbintimuzikosatlikėjai idėjas beipačiąmuziką,atlikėjųiržiūrovų saviraiška:apranga,naudojamatautinėatributi propaguojamos idėjos,muzikosatlikėjųsantykissužiūrovu reakcija irpastarųjų įišsakomas folkloro grupei. struktūrinei Sweers klasifikacijąšiųkolektyvų atliekamamuzikapriklausytųpirmajai, rečiau – antrajai stai, panaudojanttikroko muzikos stiliuibūdingąritmikąirinstrumentus. Tad pagalB. ele lietuvių liaudiesdainas,tačiausukuriajomsnaujasaranžuotes, įtraukdamosroko muzikos „ Lietuvoje netaipjauirdaug. jungiančių grupių Vienos išžinomiausiųyra„ populiariosios muzikoskūrėjams. Tradicinį lietuvių folklorąsuroko išraiškospriemonėmis Lietuvos muzikinėje scenojefolkroko muzikadažniausuvokiama kaipalternatyva, priešprieša Lietuvos garbę. nusistovėjusiais įvaizdžiais. Dainų tekstuosedažnaikalbamaapieprotėvius, garbingą praeitį, etninės muzikos elementų, t. y.naudoja tam tikrų liaudiesmuzikoje gali būti operuojama kos stiliausatstovai, atlikėjais, savo muzikojeirtekstuose kurienelaiko savęs etnokrypties senovės papročiais ir senąja baltų religija. Įsidėmėtina ir tai, kad nettie roko metalo muzi dažniau yralinkęįpatriotiškumą,mėgstapabrėžti etninęsavo priklausomybę,dažnaidomisi etninės muzikoselementų. Tokiu pavyzdžiu pasitelktasfestivalis „Speigas V“. elektroninės muzikosatlikėjaiirklausytojaitapatinasisubaltišk Žalvarinis mentus irskambesį. Vis dėltodažniausiaiišlaikomosautentiškos dainųmelodijosirtek Iš duomenųpaaiškėjo,kadtarpalternatyviosiosmuzikosmėgėjų apklausosirinterviu Bene žymiausia ir seniausiai susikūrusi lietuvių Bene žymiausiairseniausiaisusikūrusi Tiriant pastebėta,kadalternatyviosios, ypač sunkesnės, muzikos(roko, metalo)mėgėjai sario sezonų alternatyviosiosmuzikosrenginiai: „Metalo frontas Šiaurės Lietuvoje“, bei etninių elementų naudojimą alternatyviosios muzikos žanruose, kokiuosefestivali etninių elementųnaudojimąalternatyviosiosmuzikosžanruose, ų “, „ idėj world music Liberte žiūrovai. Klausiama, kaip jie suvokia ir interpretuoja etninę muziką, koks jų ų vedami muzikantai kuria sunkiuosius etnomuzikos stilius, turi atgalinį ryšį vedami muzikantaikuriasunkiuosiusetnomuzikosstilius,turiatgalinįryšį “, „ Folkroko Lietuvoje irjųrepertuaras grupės grupė, yra„ grupė, Kitava “, „Aisva“, „Spanxti“, „Marga muzika“.Šios atlieka grupės Atalyja “ (pavadinimas folkroko aukštaičių tarme , darįvardijama irkaip ąj a kultūra,įmuzikąįpina reiškia „ateina Atalyja žiemos post čiau “, / - - - - -

197 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 198 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 734 sine gitara ir dviem Saulės irDievo dukrų sūnųvestuves) kūrinys„Rasakrito“,atliekamasbo irinstrumentinis karo daina „Bajorai“. Mitologinė daina„Saulės ašara“(tekstasišverstas išlatviųdainųapie dainos„Lietus“,„Ąžuolėlis“, liaudies kalendorinėsdainos„Leliumai“,„Lapela“,rugiapjūtės pasakojama apiearchajines vogtines vestuves. atliekamosdainos –tailietuvių Kitosgrupės simforoko kompozicija. instrumentinė archajinė „Oželis“, „Kuosela“ Dainoje irtrejinė „Gervelė“. „Saula sutartinė riduolėla“aranžuota iršiaurėsniais instrumentais Indijos t.y. tradiciniaisinstrumentais, bansuriuirtabla ką visišnaujobandomsuprastiirinterpretuoti“ žiūrima ganalaisvai: „Tai kalba,mitologija,tautosaka,tai,iškonuolatpasisemiamišminties, priemones“ „Tai folkrokas, lietuviųliaudiesdainųišdailos,aranžuotėspasitelkiantroko muzikosišraiškos maisiais – Salvijus Žeimys. Grupės lyderiai taipapibūdinasavo atliekamosmuzikosstilių: kanklėmis groja Gediminas Žilys, elektrine irakustinegitaromis – Ugnius Keturka, muša skudučiais irdainuoja multiinstrumentininkas Ernestas Jepifanovas groja bansuriu (indų fleita), altu, dūdma (ji taippatskambinakanklėmis)beivokalistasirkanklininkasR.Ambrazevičius.Grupės trys vokalistės –GediminaStatulevičienė,AudronėDaraškevičienėirDarutėPilibavičienė džiazo jungiantiarchajiškąjį 1998 m.irsavo kūryboje lietus“), susibūrusi 738 737 736 735 aktualesnis šiuolaikiniamžmogui“ gyvuotišiandienyrajįinterpretuotiga folklorui – tadajistampa irįvairiomis formomiskurti Gediminas Žilys ganakategoriškas:„Reikia irautentiškomuzikavimo,tačiauvienintelėsąly iš tiesųtegaliišliktisavimi“ iršvinkti.Klausydamasvanduo irjausdamas,kasdedasiįvairiose imsrūgti žemės platumose, galųgaleidėjosbaigsis,stovintis siena arbastengsiesiišlaikytinepaliestąpuristinįgrynumą, <...> Jei narių patirties. muzikinių motyvų, kurie kyla iš grupės apsiribosi, apsistatysi kinų kas mumsgražu<…>.Albumeyrairindiškų,Šiaurės Europos, irpietietiškų,įvairių kitų prie šiuolaikinioklausytojo:„Tiesiog grojam tai,kąsugalvojam, kąnorimirkaipišeina. Tai, jas tikslų –populiarintiarchajinį folklorą,senąsiaslietuviųdainas,priartinant nas išgrupės

Grupės „Atalyja“ repertuare pavyzdžiui, „Močia“, dvejinė nemažaisutartinių, sutartinė derinamisušiuolaiki „Atalyjos“ atliekamojemuzikojetradiciniailietuviųinstrumentai NIz8k5BKo < Tenpat. J. Šorys Trys minutėstylos:sidabrinislaukasbetakų. Interviu su grupės „Atalyja“ įkūrėju sugrupės Interviu Gediminu Žiliu. Kalbina Vaida Milkova, 20090423.Prieiga perinternetą: Tenpat. VDU EMGP, A16,b. 1,l.16. http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/-atalyja-dainose-kosmopolitiskas-folkloras-213756#.VJ , net sutartinė 734 indų muzikos . Etninės nariainesuvokia kaipstatiškodarinio,priešingai,įją tradicijosgrupės . Žiūrėta 20140902. , okūrinyje„Dobilutėlis“ pateikiamakaipišplėtota tradicinėsutartinė dambreliais ; Eirimas Velička – smuiku,kanklėmis,dambreliu. Bosinegitarair elementaisir 737 . Paklaustas įkūrėjų apiefolkloro autentiškumąvienasišgrupės . Kai kuriose grupės dainose panaudoti lietuvių tautosakos . Kai kuriose grupės 738 . išraiškospriemonėmis Žemaičių tarmeatliktojedainoje„Žemaitiuruoks“ Šiaurės Atėnai 735 . , 2004 0605,Nr. 703. . Šiuo metugrupėjedainuoja lietuvių folklorą su 736 . Vie roko i šiu, ------,

ryškiaspalviai lininiaidrabužiai. ryškiaspalviai įvaizdispavadinimo „priderintas“irsceninisgrupės – autentiškižalvariniai papuošalaiir moderniai puošiame liaudies dainas, kad jos patiktų šiuolaikiniam klausytojui“ dainas: „Senovės lietuviaipuošėsižalvariniais dirbiniais.Žalvaris puošiažmones,omes pabrėžtų, kadjiedainuossenąsias,jųnuomone,ankstesnesneiXIXa.,lietuviųliaudies (vokalas). Pavadinimas „Žalvarinis“ nariams ieškantto,kas atsiradotarsisavaime, grupės (bosinė gitara),Simonas Gudelis (būgnai), Ineta Meduneckytė (vokalas), LauritaPeleniūtė duolys, kurįsudaro penkinariai:Robertas Semeniukas (gitara,muzika),Paulius Jaskūnas to. Pradžioje sudarė grupę keliolikanarių,tačiaubėgantlaikuisusiformavo stabilusbran grupės „ 2001 m. Ji sulaukėnemažaidėmesio dėl to,kadatsirado ta žalioj“motyvais jungiamasuklasikinėsindųmuzikospriemonėmis „ motyvai. Pavyzdžiui, daina„Eglės užkeikimas“remiasi užkeikimomotyvuišlietuviųpasakos 742 741 740 739 niekur nebuvo atliekamos,todėlkiloidėjasurengti muzikinįprojektą. Šitaip buvo suburtas Ana Babuškina. Dar studijųmetais jisukūrė nemažaifolkloro kūriniųinterpretacijų, kurios Beckas sas Davisas, Frankas Zappa, Zakiras Hussainas, Joe Satriani, Tony Levinas,Steve Vai, Jeffas „Deep Purple“, „RHCP“,„Dead CanDance“, „Ilgi“, „Varttina“, Philipas Glassas, Mile irpavieniaiatlikėjai:„LedZeppelin“, „Gunsgrupės N’Roses“, „AC/DC“, „Pink Floyd“, nebuvome pasirinkęvienokurionorskrašto“ tiškos. Bet visuoseregionuose galimarasti„perliukų“.Rinkdamidainasalbumamsniekada dėmesį traukialyriškosirypačmelodingosdzūkųdainos.Žavi dėlsavitosšnektosžemai mos spontaniškai:„Dažniau nemesrenkamės dainas,odainosmuspasirenka. <...>Labiau (genelis)“, „Tėviškėlė“, „Teka narių,dažniausiaipasirenka upelė“irkt.Dainos, pasakgrupės sesylio“, „Žaliojoj girelėj“, „Ožys 2“ ,„Krapas“ , „Ulyčia“, „Čiūtyta“ ,„Okassodelypamigo „Alaus, alaus“,„Ožys“, „Meška sulokiu“,„Užugdė“, „Aliomsusėdom“,„Šermuonėlis“, „Oi, „Bitela“, „Želektelis“, „Skauda galvelį“,kalbaatliekama„Zallis warris“, rekonstruota prūsų Lietuvos regionų liaudiesdainos:„Dijūta“, „Aškanapįsėjau“,„Sauliutė“, „Sūnus naktojo“, ti labaiplatųlauką:nuoroko, progresyviojo metaloikibliuzo. Grupės repertuare įvairių Eglė žalčiųkaralienė

– archajiško„Žalvarinio“ folkloro iršiuolaikiniųmuzikosstiliųsintezė, aprėpian kūryba Kita Lietuvoje „Žalvarinis“ ganaplačiaivisuomenėježinomafolkroko grupė įsikūrė Grupė (pranc. „Liberte“ Teigiama, kadkuriantiraranžuojant dainasmuzikantusįkvepia šiosžymiausiospasaulio bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-17-muzika-is-rusio-zalvarinis/37208 lt/straipsniai/zmones/zalvarinis-visiems-kas-myli-daina.d?id=14412095 Tenpat. „Žalvarinis“ sugrupės nare Interviu Ineta Meduneckyte-Tamošiūniene. Prieiga perinternetą: < VDU EMGP, A16,b.1, l.16–18. Delfi irdaugkitų Ugnėlakis portalo gatvės žurnalistų interviu su grupės „Žalvarinis“ sugrupės nariais.Prieiga gatvės žurnalistųinterviu portalo perinternetą:< “ ir apeiginio folkloro grupės „ “ irapeiginiofolkloro grupės 742 “, olyrinėlietuviškopostfolkloro improvizacija dainos„Rū rugiapjūtės . libert é „laisvė“) susibūrė 2004 741 . Kūlgrinda >.Žiūrėta 20141004. išbendropagoniškojo metalo “ muzikantų kūrybinio projek “ muzikantųkūrybinio >. Žiūrėta 20141004. m. Vilniuje, įkūrėja ir vadovė 739 . http://www.panele. http://www. 740 . Prie ------199 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 200 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 744 743 Vėlgi tai, kad mūsų muziką atsirinktų visų, kiekvieno stiliaus jis gerbėjai galbūt“. Kita vertus, popsą, transąirpriduria, kad „pasmusabsoliučiaiįvairių stiliųyrakūriniųvisokių.<...> jas RaimundasMykolaitis pagrindiniaissuliaudiesmuzikaderinamaisstiliais įvardija roką, pačių aranžuotaslietuviųliaudiesdainas,derinamas su įvairių stiliųmuzika.Grupės įkūrė skatinanti jaunimoteigiamąnuostatąlietuviųliaudies muzikai atliekamamuzikadažnaipasitelkiamairkaipedukacinėpriemonė, sytojui, beto,grupės svetainėje, modernusliaudiesmuzikospateikimaspasirinktas,siekiantįtiktišiosdienosklau ir kūrėja RasaStoškuvienė interneto kilusiišŽemaitijos. Kaipteigiamaoficialiojegrupės didelė žemaitiškų liaudies dainų dalis yra neatsitiktinai, mat pagrindinė „Kitavos“ vokalistė „Po„Bieg „Lakštutė“, „Kalėda“,„Ašnevertas“, upeli“,„Lėkgerveli“, vienasaule“.Repertuare „Sakalėli sierasai“, „Treputė Martela“, „Augo gaideliai“, „Kanapėli“, apynėlis“, „Kakaryku atliekamos dainos: „Oi ant kalno“, „Bernužėli“, „Klevelis“, „Augin tievas“, „Giedula liepa“, zu, popmuzika).Grupėje yraakordeonistas, būgnininkas, smuikininkė,gitaristai.„Kitavos“ muzika derinamasušiuolaikiškais,populiariaisiaismuzikosstiliais( atliekanti autorineslietuviųliaudiesmuzikosinterpretacijas, kaisenoji,archajiška, lietuvių albumas„Kitaip“,2007 m.–„Oi antkalno“. pirmasis grupės Tai grupė, gyvai koncertuojanti apskritai Lietuvoje, viešaipradėjęskleistimodernizuotofolkloro idėją.2005 m.pristatytas būrė 2001 m.Šiaulių universitete. Kaipteigiama,jiebuvo vieniišpirmųjųsavo regione ir dinės melodijosirteksto“ muzikantams. muzikines partijas Tai vadinu improvizacija nekeičiant,nekeičiantpagrin koja šitaip:„Man muzikiniamerepertuareatsiradimą grupės vokalistė irmuzikoskūrėja A.Babuškina pasa LITHUANIA. Šie programą. rinkiniaiišleistipagalLietuvos Apie eksporto įvairių dainų klipas 2007 sąskambių. irkitųtradiciniųbeiklasikiniųinstrumentų ko, fleitos,fortepijono liaudies irautorinėmsmotyvais paįvairintoms dainomsaudžiamosiškanklių,smui ir šiuolaikiškesnęformą,kadjąišgirstųpamėgtųkuodaugiaužmonių.Melodijos lietuvių tiką, atsispindinčiądainose.Grupė siekia,kadlietuviškaliaudiesdainaįgautųpriimtinesnę rengiamus ir festivalius, galima būtų reprezentuoti koncertus lietuviųliaudies kultūrą, auten taičių vienbalsės,žemaičių daugiabalsėsdainos.Jos tam,kad,vykstantįužsienyje paruoštuos aukš nos. Kaikurioslietuviųliaudiesdainosatliekamosautentiškai,pavyzdžiui, sutartinės, Jankauskas ir Vladas Dieninis – grojantys mušamaisiais. nariai:Justina Kitigrupės muzikantų kolektyvas „Liberte“. Orlovskytė – fleita, Bernardas

Grupė „Kitava“ (nuožemaitiškų žodžių junginio„kitapva“ irreiškianti „kitaip“) susi Dainos „Jau „Pajūrėly auštaušružė“, pamerėly“ ir repertuarą sudaro„Liberte“ netiklietuviškofolkloro interpretacijos, betirautorinėsdai Modernaus „Aisva“ folkloro susibūrė grupė 2007 m.Jonavoje, jiatliekaoriginaliasir Prieiga perinternetą: Prieiga perinternetą: m., o 2012

patikusią dainąilgąlaikądainuojuirkaiimugirdėti jostęsinį,sukuriuir http://www.kitava.lt/apie_mus.php http://m.alfa.lt/straipsnis/10430103/ m. ir daina „ 743 . Žvigso raselė . Žiūrėta 20141105. . Žiūrėta 20141105. “ pateko į folkloro rinkinius NOTE kūrinio 744 . „Miegužio noriu“vaizdo drum drum & bass , roku, džia ------ir neigia,kadregioniškumas jiemsturiįtakosrenkantis muzikinįrepertuarą, prisipažįsta,kad knygą. <...>Mums viskastinka,kasgražu,lietuviška“ arba radijąarinternetedairantisužkliūnakažkokiamelodijaliaudiškažodžiai kažkur, vartant savo skonį,savo pomėgius tiesiog,irnuonuotaikoslabaipriklauso. Tiesiog besiklausantkažkur, zikos ypatybių, o pagrindinis dainų atrankos kriterijus yra asmeninis skonis: „Kiekvienas turi daugiabalsiškumą, tačiaukolektyvo repertuaras neatspindi atstovaujamo regiono liaudiesmu Jožodžius galiatskirt“. yratai,kadjieskatinairpropaguoja išskirtinumas nuomone,grupės nuo jos, nes kai kurie dainas perdaro, pačią melodiją, nenukrypt tik pagal kad nu sunku atskirt, aranžuotes mestiktaikeičiam.Melodijas šiuolaikiškaipritaikom,betvėlgi stengiamėsišlaikyt viską išlaikytiautentiškai,irtiktainorint,aišku,kitaippristatytivisątądalyką,modernizuot, autentiškumo, R.Mykolaitis visųnariųsutarimustengiamasi„kiekįmanoma teigia,kadbendru daina.Paklaustas tikvienaautorinėgrupės truota apie„Aisvos“ nuostatasdėlliaudiesdainų prieliaudiesdainos. priartinami Tačiau dėlto,kadskiriasinariųnuomon rinti lietuviškąliaudiesmuziką“irpritrauktikuodaugiaujaunimo pripažįsta 748 747 746 745 modifikavimo ir, jeikas nors prikuriama, tarkime, melodija sukuriama tiktada,kaiišlikęs irkaro tematikos.Pasakmotyvų, mirties vokalistės Ingulos Rinkevičienės,jievengia folkloro „Pas „Jūs leišiusalausgert“, manokūmužėliai“, „Oi kąkalbaapynėlis“. kalnelio ežerėlis“, „Gailiai gailiai zylė verkė“, „Palaukėj pamiškėj“, „Aš pas savo giminėlę“, nuotaika skambalietuviųirlatviųliaudiesdainos„Leliumai“, „Saulė rieda dangumi“,„Už albumas „ mo pavadinimas rekonstruota skambantys vėl grįžo,išleidęalbumą krito“ ir „Karingo augo“. Vėliau iš aktyvios muzikinės veiklos jie pasitraukė, tačiau daugiausia Pavadinimas kalba reiškia senąjaprūsų „spingsi,žaižaruoja“ „Gardusrūtelių“, alutis“, „Aliomsusėdom“,„Žydėkit bijūnai“,„Aušta aušrela“, „Per giriągirelę“. mudu abudu“,„Anttėvelia didžiadvara“, „Aukšti kalneliai“,„Leliumai“,„Oi lunkela“,„Sėjau repertuareme. Omuzikiniamegrupės aukštaitiškųlietuviųliaudiesdainųdaugiausia. Tai „Aisva dainuodami aukštaitiškasliaudiesdainasstengiasiatliktijastamregionui būdingaaukštaičiųtar

Grupės „Aisva“ muzikiniamerepertuare esamairautoriniųkūrinių,kuriųtekstaimelodija Grupės atliekamojemuzikojegausumitologinių įvaizdžių, pasaulio sukūrimoiržūties „Spanxti“ drabaltisko-vardiklio-beieskant-video/ 2014 1105. Prieiga perinternetą: Prieiga perinternetą: Ten pat,l.3–4. VDU EMGP, A11,b. 9,l.6. , kad didelis populiarumas nėra grupės siekiamybė, daug svarbiau nėra grupės jiems „populia , kad didelis populiarumas Dievo roko Avestos – folkroko stiliumiperdainuotas lietuviųliaudiesdainas,sudarė rinkinius„Ryto rasa ž irgai, laimėsratai“,kuriamesodriaselektroniniais pasažais,ambientine , hetitų http://www.autarkeia.org/main.php?lang=lt&menu=label&ac=releases&id=1805 http://alkas.lt/2011/12/17/spanxti-plenis-nuo-pelenu-teskiria-vos-viena-akimirka-arba-ben *dh ir , ritualinės ambientinės é ǵ senovės graikų h ōm indoeuropiečių prokalbe . Žiūrėta 20141105. , kuriame atkurti , kuriameatkurti , gotų , muzikos grupė, įkurta įkurta muzikosgrupė, senovės vokiečių senovės indoeuropiečių reiškia „Žemė“ 746 . Vis nariai dėltonorspatysgrupės 747 .

Pradžioje šiskolekyvas atliko 745 , . prūsų 748 ės, . 2001 ritualiniaitekstai, kalbomis.Albu 2012 oficialiai užregis m. m. išleistas Vilniuje 2011 . Žiūrėta

m. ------. 201 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 202 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 751 750 749 patriotinės tematikos.Šitoks tyrinėtojosB.Sweers repertuaras patvirtina požiūrį, pagalkurį tologinių vaizdinių, tautosakiniųsiužetų, liaudiesmuzikos melodijųirtekstųfragmentų, teatrais, kuriantspektakliusirroko operas. Žeimys (mušamieji). Grupės lyderio Roko Radzevičiaus dėka„Skylė“ bendradarbiaujasu Žilys (bosinėgitara,kanklės,dambrelis), Jonas Krivickas(elektrinėgitara,vokalas), Salvijus tvydas Kodis (klavišiniai,akordeonas), Kęstutis Drazdauskas (fleita, vokalas), Gediminas Rokas(vokalas, Radzevičius kūryba), (vokalistas, gitaristas, dainųirtekstųautorius),Man irbaltiškojilinija.Kolektyvąišryškėjo šiuometusudaro septyninariai:AistėSmilgevičiūtė elementais. kūryboje paremtos kose suformulavo pagrindiniusprincipus –alternatyviosiosmuzikinėsirpoetinėsminties, susikūręs yra „ galima vadinti funkciją“ tiktai,kasvykstasavulaiku,savoje vietojeiratliekasauskirtą autentiškumą irneiškraipytąprasmę,omuzikiniameapdare „sauleidžiame“daug.Autentiška žanrų, šių tradicinėsneautorinėspasakojamosioskūrybos gyvavimo irkt.Atskirais etapaisneišvengiamai grupės trupos būnasuaktualinamaskurisvienas pat irsak įkūrėjasteigia grupės Vytautas Rinkevičius,„pasmusateinatoligražuneviendainos,bettaip tai meskažkadakalbėjomvienakalba,kodėlmūsųtradicijosnegalibūtipanašios?“ ... kadangimesvisiišindoeuropiečių prokalbės, mūsųkalbayrakilusilygiaitaippatsėkmingai, kokie pasislandus,hetitų,tenapiekąjiekalbėjo,toksistoriniskasimasisgilyntiesiog<...> kų laikų<...> Tiesiog yranetgižavinga pasižiūrėti, kokiemitologiniaitestai yrapastengermanus, tekstai, jieirgitolinenueina.<...> Tai yrabendraglobalitokiatradicija,nutiesiog,ikikrikščioniš nesikeičia, priešingai,taiskatinageresnį savęs pažinimą:„Ir tietekstai,kurie yraindoeuropietiški eiginių senųjųindoeuropiečių tautųtekstų.Pasak narių,tautinisjųidentitetasnuoto grupės yra melodija,tadakažkaipnujosnesinorigadinti“ Jeigu tiksakau,jeigutainėramelodijos,tadatujątiesiogsukuri. Taip viskastvarkoj, betjeigu kažkaip taikitaip, gabalonutaijinaiyravistiekturėtų betpatistruktūra liktautentiška. ir taiyrakažkaipjaunebetikra. Tu galitenužgroti antjo,nutaprasme,pateiktijįmuzikaliai patinka autentiškasfolkloras.Man negražu,kaitenyrakažkokiepastatytųbalsųsąskambiai lietuvių

„Spanxti“ jųrepertuare nesitenkinavienbaltiškumitologiniu folkloru, galimarastiirap Kolektyvo atliekama muzika tačiaujojeapstumi liaudies dainų pažodžiui neatkartoja, Žinomiausia folkrokostiliausgrupėLietuvoje,atliekantidaugiausiaautorinesdainas Prieiga perinternetą: Ten pat,l.5–6. VDU EMGP, A8,b. 78,l.3. Skylė liaudiesdainostekstas. Visais kitaisatvejais melodijairtekstasišlieka:„Man ištikrųjų mės, mitai,užkalbėjimai,seniejiritualiniaitekstai,ikikrikščioniškųšventraščių nuo Vilniuje roko filosofija “ (dažnaipristatomakaipAistėSmilgevičiūtė ir„Skylė“). sambūris, Šis kūrybinis Į grupęįsiliejus muzikospagrindassusipynęssu 1991 , mitologija http://www.dangus.net/nc/nc87_spanxti.htm m., Lietuvos istorinio lūžio metais byrant pagrindinei vokalistei A.Smilgevičiūtei, nuo1997 m. tematikoje ir istorija , sklaid ą . Grupės stilistikąapibrėžti nėrapaprasta, jos neofolko

svarbu yra išsaugoti archajiško teksto svarbu yraišsaugotiarchajiško teksto , bard . Žiūrėta 20141205. 749 . ų , Sovietų Sąjungai punk , artroko irkitųstilių , artroko , savo išta 751 750 . Kaip Kaip ------, sutartinės, užrašytosapie1849 m.Zarasų apylinkėse.Jossutartinės, melodijanėraišlikusi: dima tiesiogiai.Pavyzdžiui, dainoje„Karingeiaugo“naudojamasdvieilisrefrenas išarchajiškos kuriose „Skylės“ dainose folkloro įtakanetikatskleidžiamasimboliniais įvaizdžiais, betirgir lašantis medus, mėnuo įvaizdžiai:spalvomis tapomilietuviųtautosakaiartimi plaukuspinantisžaltys,nuoblakstienų brolis“ skambanaujamelodijairtekstas,tačiaupagrindinėjepasakojimo ašyjemoderniomis tautosakini kūriniuose vyrauja naujas turinys ir forma,t. y. stilistiniųrėmų)tradicinių žanrų sujungiamossutradicinėmismelodijomis.Antrojo tipo parašytoslaikantis naujostekstinėskompozicijos(kartais Anot jos,pirmojotipokūryboje ji išskiriakeletą 753 752 tipui. šiuolaikinės kūrybos antrajamB.Sweersji, bejokiosabejonės,galibūti priskirta liaudiesdainų temomispagrįstos irtarsipratęsiantpriedainioteminęliniją,todėl Akivaizdu, nenukrypstant kaddainasukurta

Karingei augo Augo karutis, „Skylė“ pavyzdžiu.Daugelis Dainoje grupės dainųgalėtųbūtiantrojo „Baltas tipokūrybos Greitas sakalėlis... O raibų plunksnelių Ne pilkasvilkelis, Ne bailuskiškelis, Savo tėviškėlę? Ar mylėsižemę, Saldūs sapneliai. Šviesi galvelė, Ilgai neregėsi... Močios tėvelio Tu įjįįsėsi, Atplauks laivelis, Tik muškietėlę. Neims norago, Baltos rankelės. Mažas vaikelis – albumo „Broliai“, įrašyto2010 m.„Via skirto Artis“, Refrenas – kareivėlis, skambatarpposmųeilučiųpervisądainą.Karutis karingė –karas.Daina išstudijinio„Skylės“ Sweers B.Min. veik., p. 194–195. ų įvaizdži 753 šiuolaikinės kūrybos,naudojančiostradicinėsmuzikoselementus ų , simboli – baltas karys, žiedais sirpstančios lūpos, kūną bučiuojanti naktis. Kai žiedais sirpstančios lūpos, kūną bučiuojanti naktis. Kai – baltas karys, ų , liaudiesdainųtematikosiratmosferos 1944 šiuolaikiški – 1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyviams tekstaiir melodijos, prisotintos 752 . atminti. , tipų. 203 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 204 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 755 754 irjausmingų bliuzo elementų. mistiškų sutartinių išgirsti visąstiliųįvairovę rifų, – nuošvelnių elektriniųgitarų meilėsbaladžiųikigriežtų 2010 m. išleistasalbumas„Paprastas pasaulis“ yra tarsiantrojo tęsinys.Kūriniuose galima akordai,elektrinių irakustiniųgitarų melancholiškosfleitos,akordeono irsmuikomelodijos. įtaigaus alternatyvaus roko skambesio. Sodrų ir jausmingą dainavimą lydi darniai susipynę jungia 11 savitu stiliumi atliekamų dainų, kupinų intensyvaus poetinio lyrizmo, folkloro ir 2007 dainuojamajai poezijai. zikos stilių, būtų galima priskirti ritmas jungiaįvairiaspalves „Pievų“ irnevienammuzikiniamstiliui priskirtinas dainas. folkloro palikimą irautoriniuskūrinius“ tikriausiu neofolkloro pavyzdžiu, „kaišiltas„Pievų“ muzikosaranžuočiųskambesyssuartina „Pasivaikščiojimas pamiške“irkt.A.Klova rudenėjančia šitokįmuzikinįstiliųvadina pačiu sodai, liojvakaro“, irautoriniųdainų:„Tu mėnulibaltas“,„Sėlių dvasia“, „Mirusių daina“, zikiniame repertuare pavyzdžiui, „Goštauta yrairlietuviųliaudiessutartinių, goštautėla“,„Lioj egzistencijos klausimus pievų, maldas kalbančių medžių bei tykančių pelkių akivarų, gali atrasti atsakymus į visus stipri poezija irišjausta muzika, nuskraidina į Šiaurės Lietuvą, kur tarp tyliai burtus šnabždančių atgimus naujasudėtimi.„ suskambotikjai2003 m. kūryboje ištakos siekia1996 m.,etninėsmuzikoselementaigrupės skanduoja įvairius patriotiniusšūkius,plazda Lietuvos, Latvijosirkitų šaliųbeiregionų vėliavos. kultūros atstovai dainuoja„Skylės“ irfolkloro tarpdainų gerbėjaikartu dainas,operpertraukas ir „Skylės“ dainoms, plūstapriescenos.Stebėtuose renginiuose užfiksuota,kaipmetalistųsub pasirodymų,loro pasigirdus scenosatlikėjų,irtie,kaslaukiametalogrupių A.Smilgevičiūtės tarsi suvienijaskirtingųmuzikiniųskoniųžiūrovus: tyviosios muzikosfestivaliuose „Kilkimžaibu“ir„Mėnuo Juodaragis“. albumų „Broliai“ (2010),skirt ženklų). Tautosakinių motyvųirmitologijoselementųgausuvienamepatriotiškiausiųgrupės Kastyčio legendostąsa;muzikinėkelionėperžvaigždynus, visiemsdvylikaiZodiako skirtus cinių roko, regio irfolkmuzikosritmų,taippatmitologinėstematikos(pavyzdžiui, Jūratės ir lietuvių mitologijojeAušrinės mitu. Taip albumuosegausutradi patirvisuosekituosegrupės ros aikštėje.Antrojo jų –„ŽmogusirAušrinė“ – tekstoaudinysparemtas vienuįdomesnių Net „Skylės“ „Miraklio“ albumaiskirti spektakliui,2001 m.pristatytam trys Vilniuje, Kated fleita irviolončelė.Kituose albumuosepasigirsta pankroko ritmų. irdainuojamosiospoezijos muzikos skambesio baladės. Antrojo albumo „Periklio giesmės“(1994) skambesį jaupapildo

Dar kuriantietninėstradicijospagrindu, yra„ vienafolkroko grupė, „Skylė“ netikLietuvoje, betiružsienyje,kasmetpasirodo koncertuoja didžiausiuosealterna Pirmame „Skylės“ albume „Žydinčių džiaugsmas“ (1993) skambašvelnaus folk moterų „Pievų“ 1996 m.išleistąpirmąjįalbumą„Pasilikus mu suvienatve“, kaipirpačiosgrupės Klova A.Post folklorasirworldmusic... Prieiga perinternetą: http://www.pievos.lt/apie.php “ 754 Įdomiais potėpiais paspalvintas „Pievų“ folkrokas, kuriame persipina Įdomiais potėpiaispaspalvintas„Pievų“folkrokas,kuriamepersipina , – šitaipsavo atliekamosmuzikosesmępristato„Pievų“ nariai.Mu ų 1944–1953 m. 755 . Ir ištiesųfolkmuzikosatspalvį turintismuzikinis . Žiūrėta 20141205. Lietuvos laisvės kovų dalyviams ir tie,kasatvykstaįfestivalį paklausytifolk m. albumas „Mėnuli baltas“ Pievos Įdomu tai, kad ši grupė Įdomu tai,kadšigrupė “. Nors kolektyvo atminti. ------18 lentelė.Folkroko kolektyvųrepertuaro sąsajossuetninemuzika,tautosakairmitologija pavadinimas „Žalvarinis“ „Spanxti“ „Liberte“ „Atalyja“ „Kitava“ „Pievos“ Grupės „Skylė“ „Aisva“ Folkrokas, folkpopsas punk pagrindas susipynęs postfolkloras, su Folkrokas, ambientinė muzika ir popmuzikos stilių bass, Lietuvių liaudies stilių elementais Muzikos stilius Roko muzikos neofolko postfolkloras , Folkrokas, Folkrokas, Folkrokas Folkrokas artroko irkitų artroko roko, džiazo, mišinys music drum drum ritualinė muzika , bardų, world &

įvaizdžių, pasauliosukūrimoiržūties melodija sukuriamatiktada,kaiyra dainos; muzikojegausumitologinių išlaikyti kuodaugiauautentiškumo, šiuolaikinės aranžuotės,autentiškas Aranžuotos lietuviųliaudiesdainos Lietuviško folkloro interpretacijos, motyvai, šiuolaikinėsaranžuotėsir lietuvių, latvių, prūsų irkitų tautų lietuvių, latvių,prūsų motyvų, mirties irkaro tematikos; motyvų, mirties autentiškas, keičiamatikmelodija Archajiško folkloro iršiuolaikinių muziką; autoriniaikūriniai,kurių interpretacijos; autorinėslietuvių ir autorinė kūryba, kurioje gausu ir autorinėkūryba, fragmentų, patriotinėstematikos ambientine nuotaikaatliekamos liaudies muzikosinterpretacijos Sodriais elektroniniais pasažais, dainos, pritaikantįvairių stilių tekstai ir melodija priartinami tekstai irmelodijapriartinami modernizuojama tikmelodija muzikos stiliųsintezė, tekstas prie liaudiesdainos;siekiama tautosakinių siužetų, liaudies Apstu mitologiniųvaizdinių, išlikęs liaudiesdainostekstas Pasitelkiami lietuviųliaudies dainų tekstaiirtautosakiniai Aranžuotos lietuviųliaudies tautosakai būdingųmotyvų Sąsajos suetninemuzikair muzikos melodijųirtekstų autorinės kūrybos dainos, autorinės kūrybos Lietuvių liaudiesmuzikos interpretacijos tautosaka atlikimas fleita, kanklės,dambrelis mušamieji instrumentai, mušamieji instrumentai, bosinė gitara,mušamieji gitara, smuikas,kanklės, Kanklės, smuikas,fleita, mušamieji instrumentai elektrinė gitara,būgnai, klavišiniai, akordeonas, tradiciniai irklasikiniai bosinė gitara,smuikas, dambrelis, elektronika Smuikas, akordeonas, Smuikas, akordeonas, bosinė gitara,būgnai, Akordeonas, akustinė dambrelis, elektrinės smuikas, dūdmaišis, Kanklės, skudučiai, kanklės, klavišiniai, kanklės, elektrinės fortepijonas irkiti fortepijonas Elektrinės gitaros, Elektrinės gitaros, Elektrinės gitaros, ir bosinėsgitaros, ir bosinėsgitaros, bansuris, tabla instrumentai instrumentai instrumentai Naudojami mušamieji barškalai 205 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 206 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 757 756 2013 m. dalyvavo „Margų pievų“festivalyje, 2014 m.pavasarį surengė turąKaune, Vilniuje ir kloru“ anapus esančiųslėpinių. Taip su senuoju fol derinašiuolaikinęinstrumentiką irpatigrupė tarp nose“ – užsklanda, provartai kurią galime kontūrus, įžvelgtirealybės ir mistinių figūrų apskritai suetninekultūra,yralabainedaug. Tad apiekeletąjųpakalbėsimešiektiek plačiau. kuriossąmoningaisave sietųsuetninėsmuzikos gaivinimojudėjimaisar tus, metalogrupių, (t. y. iratlikėjųyranetiekjaumažai. Kita ver oficialiaineįteisintų) metalomuzikosgrupių rias radijoprogramas neišgirsime,reikia konstatuoti, kadištiesųvadinamųjų „pogrindinių“ Nors šisroko irmetalostiliausdainųperįvai muzikosstiliusLietuvoje nėraitinpopuliarus „Obtest“ dainos„Iš tekstoištrauka: įkartą“ kartos betirsuetninėsmuzikosbeitautosakostradicijomis.Pavyzdžiusu poezijos, galibūtigrupės mitologiniai siužetai, repertuarą protėvių netik žygdarbiai –temos,siejančiosmetalogrupių kad juoseaukštinamosirapdainuojamospatriotinėsidėjosmeilėtėvynei,istorinėpraeitis, jimas aragresyvus saviraiškosbūdas. Tačiau paanalizavę dainų tekstus,nustebtumeišvydę, sistengė jadomėtis,išpirmožvilgsniogali pasirodyti, kad taitiktriukšmas,neaiškusriaumo finės klausytojųauditorijosmuzikinįskonį. Tam, kurisšiosmuzikosniekadaneklausėirne Turbūt irtenkinatiktamtikros speci nepaslaptis,kadmetalomuzikosskambesysišskirtinis šiuolaikinės pramoginėsmuzikospriemonėmis. irplėtojančiaetninėsmuzikinėskultūros paveldąsudėtine dalimi,perteikiančia išraiškingos rodo, kadLietuvos galibūtilaikomosetninėsmuzikosgaivinimojudėjimo folkroko grupės pasiektiįtaig grupėms josleidžiavisomsaptartoms kūrybiškos, sustiprinantys folkroko kolektyvųmodernausrepertuaro sąsajassuetninekultūra.Sąsajos ir elektroninės technologijos.Naudojami irtradiciniailiaudiesmuzikavimoinstrumentai, stilistika,atlikimuipasitelkiamiroko muzikosinstrumentai pramoginės muzikoskrypčių jęs suetninemuzikairtautosaka.Perimami būdingiausielementai,jiesiejamisušiuolaikinės Kaip matomeiš18lentelės,

Tėvai, senoliai,sūnūs –mesgalingi,kaikartu. įkartą. gurkšnojaRatu midųiškartos Klaupiu antkeliųpriešdidybętųdienų. Paduoda vėliavą nesudrebančios rankos. Folkroko „Ūkanose“ susibūrė /metalogrupė 2012 m. Vilniuje. „Mūsų pavadinimas „Ūka ba-vartai-tarp-realybes-ir-anapus-esanciu-slepiniu-video Iš interviu su grupe „Ūkanose“. Prieiga Iš sugrupe interviu perinternetą:< „Obtest“ kompaktinėplokštelė„Iš įkartą“. Vilnius: kartos Ledo Takas records, 2005. 757 . Grupė debiutavo 2012 m. vasarą Trakuose vykusiame „Perkūno festivalyje, rykščių“

visų aptartų folkloroko kolektyvųrepertuarasvisų aptartų yraglaudžiaisusi Metalo repertuaras grupių http://radikaliai.lt/radikaliai/1964-grupes-ukanose-kury 756 >. Žiūrėta 201409 02.

ų menin į rezultat ą . Visa tai . Visa ------pergalė. Pirmasis albumas „Gimę nugalėt“1998 m.išleistasAnglijosįrašųstudijoje„Neat „Zpoan Vtenz“ paimtasišužrašo,rastoantsenovės vėliavos. prūsų Jis aiškinamaskaip Vyčio „ (beje, vauja „Zpoan Vtenz“, „Andaja“ir„Obtest“ kolektyvai. tekoišgirstiirkieklyriškesniųmūsųdainų“ dalyvavusiems mūsųkoncertuose, rinis darinys,aprėpiantis tiekfolkroką, tiekfolkmetaląarnetpatįjazzfolką.Žmonėms, galimeįvardintiatliekamas archajiškai, todėlsavo kūrybą irkaipneofolką. Tai kaipviršžan požiūris įfolkloro tradiciją:„Mūsų akimis,neofolkasyravisasfolkloras, kurisnėra grupės sų“, „Gerkime“ irkitosliaudiesbeiautorinėsdainos.Šitokį narių repertuarą lemiagrupės Repertuareremtą „Trijų kūrybą. seselių“, „Saulė sodųsodina“,„Bitela“, „Tarp marių ir dau dvaro alausfestivalyje „Žalio velnio takais“,taippatAbromiškėse minintOršos mūšiometines. „Berserker“. sumelodingojometalogrupe Alytuje irpasirodė kartu Vasarą dalyvauta Vasaknų 759 758 atminties“, „Rudens raudojegirdžiu balsą“,„Kariui“,„Dievų mirties keršto su sodriaisklavišiniųpasažais irmelodingomisaranžuotėmis:„Andajai“,„ irmušamųjųritmai,susipinantys „juodmetalio“ kūriniai,kuriuoseskambasunkūsgitarų bumą „Iš atminties“irsurengė Albumąsudaro 7vadinamojo didžiulįjopristatymokoncertą. muzikos festivalių išleidodebiutinįal publikaLietuvoje, LatvijojeirEstijoje.2006 m.grupė riausia tųmetųekstremaliosios Jos išgirdo muzikosgrupe. netrukus iralternatyviosios kūrybą bedvasei moderniųjų laikųkultūrai Dainosepasaulėžiūra. vyraujapagarbagamtai,savo tautai,protėvių žygiamsirneapykanta pagrįstaprigimtinebaltiškąja „Andajos“kūryba daugelio tokiopobūdžiomuzikosgrupių, – muzikairtekstaikupinipirmykščiogaivališkumo irmitiniųįvaizdžių. Kaipir kryptį vadinimas (Andaja –senovės lietuviųlikimo,baimės,liūnųirraistųdeivė) rodo kūrybos žinų sugrįžimas“,„Iš ten...“,„Voi kalnaikalneliai“irkt. „Jos brolis inkarelį“, „Pavirtys untąžuolų“,„Gimę kūriniai„Mil nugalėt“ir instrumentiniai atliekamos lietuviųliaudiesdainos„Kukava povas“, „Voi ūžkitgauskit“,„Negrįžta bernelis“, tyvas nevengia eksperimentų irsuelektronine muzika.Repertuare metalo muzikosritmu bet atskleistinaujųatspalviųirišgautidarsodresnį, prasmingesnįfolkloro skambesį.Kolek roko muzikospriemonėmis, stengiasinetikjasperteikti lo, elektronikos ritmais,tačiaugrupė Metal“. „Zpoan Vtenz“ muzikospagrindąsudaro lietuviųliaudiesdainos,sujungtossumeta Poccolus

„Zpoan Vtenz“ – pagoniškojometaloatstovai. Grupę 1994 m.įkūrė RamūnasPeršonis Iš darišsiskiriavadinamojo pagoniškojometalopakraipa,kuriaiatsto visųmetalogrupių „Ūkanose“ atliekaaranžuotaslietuviųliaudiesdainasirautorinę, folkloro motyvais pa „Andaja“ 2003 m.taponaujokųfestivalio „Naujas kraujas“nugalėtojairbuvo išrinktage „Andaja“susikūrėKita Lietuvos pagoniškojometalogrupė 2002 m. Varėnoje. Jos pa Prieiga perinternetą: Tenpat. ambient /ethnicpsychedelic “ narys), būgnininkas Audrius“ narys), Šimkūnas ir etnologė http://www.ferrum.lt/grupe/andaja/ muzikosprojekto „Sovijus“ ir 759 . . Žiūrėta 20141103. Vilma Čiplytė pagan black valandoje Ateis metalo grupės metalogrupės . Pavadinimas 758 laikas“,„Iš . “, „Bri ------207 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 208 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 761 760 mas išdzūkųKalėdųdainos „Atbėga elniasdevyniaragis“.Joje Kosminiodžias sąsajassulietuviųfolkloru. Elnio vaizdinys lietuviųtautosakojegeraižino Nors grupę. struktūrinę regime jinėraautentiškasliaudiesdainos atkartojimas, akivaiz Ši B.Sweers dainapuikiaitinkailiustruoti gaivinamos etninės muzikos ketvirtąją išskirtą jų tekstaibyloja kąkita.Pangrinėkime dainą„Devyniaragis“: „Demonas“ (bosinėgitara),Insmuthas (būgnai),Enrikas Slavinskis (gitara). metu sudaro baltų karštligiško juodojometalo,perpagoniškąjuodąjįirkaro metalą,keitėsi,joskūriniaialsuoja „Obtest“ repertuaro.lo grupės Nors muzikiniskelias,prasidėjęsnuošiurkštaus šiosgrupės nariai tikėjimui, baltiškampaveldui, kurisglūdigiliaiatmintyje“, –sakogrupės kas nekintalaike,svarbiausia. Tai duoklėvisųmūsųdidingaipraeičiai, Tautos Dvasiai, laukinių vietųmuspasiekiapamirštaspajutimas. Tai prisikeliantideivė, kuritebesaugotai, „Iš atminties“,kuriameįkūnytasdeivės Andajosįvaizdis. „Iš pelkiųirliūnų,išnecivilizuotų Sukūrinys, atliktasliaudiesmuzikosinstrumentais. mitologijasusijęsalbumopavadinimas praeities kovas. Tačiau visdėltoesama,jassustiprinairpaskutinisalbumo sąsajųsufolkloru jienukeliaįkaro laukąir šalčio,gamtos,alsuojančiosmirtimi, „Odė Andajai“),rudeniško nenaudojalietuviųliaudiesdainųtekstų. savo kūryboje dimas atgal“. Tačiau šis kolektyvas pastebėtina, kad, priešingai nei anksčiau minėtos grupės,

Atlekia elnias virš jūrų vandenų.Atlekia elniasviršjūrų Nors dainųmelodijostoligražuneprimena lietuviųliaudiesdainųmelodijų, šiosgrupės Kiek plačiaunorėtųsi stabtelėtiprie1992 m. Vilniuje pagoniškojometa susikūrusios Albumo „Iš atminties“kūriniaipersmelktimitinėstematikos(jaupatspirmaskūrinys – Jo kailis auksinis,jamlenkiasimedžiai Devyniaragis akyse. – dvižvaigždės Prabudus išmiegojįsveikina žemė. Atlekia elnias virškloniųirmiškų. Devyniaragis! Pažadina vėjus, parodo jiemskelia. Devyniaragis akyse, – dvižvaigždės Sidabro skelia. kanopomledusžemėn Žiūrėta 2014 1103. Daina iš„Obtest“ albumo„Iš išleisto 2005 m. („Ledo įkartą“, kartos Takas records“). Prieiga perinternetą: pagonybe

Baalberithas (vokalas), Evaldas Babenskas „Sadlave“ Gusevas (gitara),Arturas , patriotiškumu, mitologine ir karo tematika, senovės istorija. Grupę šiuo http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=186&Itemid=216 . 761

apdainuojamas atbėgantis 760 . - - - . Etnologas Vytautas Tumėnas linkęsmanyti,kadkalėdiniodevyniaragioelnioraguosekalama taurę, auksožiedą,auksinįpuodelįarbaperlovainiką: nepaprastas 764 763 762 kūną namo ar tiesiog grįžta tuščiu balnu,o tai irgi suvokiama kaipmylimojo / brolio / sūnaus Daina sukeliaasociacijassulietuviųliaudies karo dainųsiužetais, kaižirgelisparnešabernelio džiui, dainos„Žirgas parnešmanokūnąnamo“tekstoištrauka: lenkiasi visagamta:vėjai, medžiai,oprabudusišmiegojįsveikina žemė. neatsitiktinai. Elnio dainojerodo irjoypatingosgalios,priešjį nepaprastumąmetalogrupės aukso žiedą,sidabro žirkles. Tad auksoirsidabro motyvai „Obtest“ dainoje,matyt,atsiranda liaudies dainosvariantuose antdevintoelnioragoįprastaisėdikalviai,kuriųprašomanukalti elnias nėra paprastas, rodo tai, jog jo kailis auksinis, o kanopos sidabrinės. Pavyzdžiui, kalėdinės galime įžvelgti mitinį kosmologinio elnio, atnešančio žemei saulę, vaizdinį. Kad apdainuojamas vieno iš turėjo būti aktualu laukti Saulės ir jos šviesos. Tą Saulę, matyt, atnešdavo elnias su ugnele ant kienė: „Juk didžiąjąparos apieKalėdas,baigiantisseniesiemsmetams,kai tamsatrukdavo dalį, taurė – žvaigždyne gimstanti Saulė

Aš palaistysiužaliąrūtelę. Aš Jūs mannuliekitaukseliokupką, Oi jūs,kalveliai, mano broleliai, Kalveliai kala,sliesorėliai lieja. Ant tosšakelėskalveliai kala, Devyni rageliai, dešimtašakelė. Ant manogalvelės devynirageliai, Vandenin žiūri,ragelius skaito. Vai iratbėgo, vandenin žiūri, Oi kalėda,devyniaragis. Atbėgo elnias,devyniaragis, Ir palydės mane vėjų platybėn! kovosRagas pūs paskutinįkart Skydas papasakostai,kasnutiko, Žirgas manokūną namo, parneš „Obtest“ dainose Kitose regimegrupės lietuvių liaudies dainų motyvus. Pavyz tam tikrus Tumėnas V. Eglutės irsvastikos ornamentųsimbolikaLietuvoje. LaurinkienėN.Devyniaragio elniosemantikosaspektai. Balys J.

devynių ragųarbasu kalviais, jąkalančiais“ Lietuvių tautosakosskaitymai devyniaragiselnias,kurioraguosedegaugnis,plušakalviai,nukalantysauksinę 762 . Tubingen, 1948,p. 120. 763 . Panašios nuomonėslaikosiirfolkloristėNijolė Laurin Liaudies kultūra 764 . Analogiškai ir grupės „Obtest“ dainoje „Obtest“ dainoje . Analogiškaiirgrupės Senovės baltųsimboliai , 2000,Nr. 1, p. 30 . Vilnius, 1992,p. 56 – 33. – 66. 66. - - 209 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 210 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 769 768 767 766 765 tų irsusipažintųsudaugiausunkiosiosmuzikosstilių“ tiek klausytojamspadėtiiratneštisunkiąją muziką ikiklausytojotokiaforma, kadjiesupras nuomone, kadmetalasyranemuzika,otiesiogtriukšmas. Mes ginorimetiekmuzikantams, sunkioji muzika muzikinio stiliauspasirinkimoprasmę:„Vienas išmūsųtikslųyra,kadLietuvos visuomenėje sutaisdvasiniais dalykais susiję“ nėra grynai o nesupačiabaltiškatautosaka. Tai lietuviškosiosdaliesyra,bettai nėravisiškaigrynai, daugiau tarkim, jiedaro tai,kasjiempatinkairyradaugiaususijęsuviduramžiais,karu, fainai, kadjieLietuvoj pradėjopopuliarėt, populiarint...Bet jienėratautosakosmuzika, Festivalių lankytojas Giedrius sako: „Nu Fanderiai tarkim, kiek aš jų klausiau, šiaip labai močiučių dainas perdainavo už stalo ir dar ta tokia pačia blogąja prasme, primityvia“ girti tikratautosaka,tadaįliejitąmuziką,očiatoksnu folkloru, yra kažkoksdomėjimasistikru Daividas: „Kadjųužstalėstosdainos… Tai arnėratamfolklore normaliųdainų?<…>Jeigu nuomonės laikosiirvienoišdidžiausiųmetalomuzikosfestivalių „Kilkimžaibu“steigėjas Na tenaistralivali... <…> Tai mannėrametalas,kadagroja labailinksmai“ mėgėjas irfestivalių lankytojasMindaugas apiejąkalba:„Man jie.<…> persaldigrupė šiojimas skatinavisuomenędomėtis,kodėltaipyra“ drobiniai marškiniai susvastikėlėmis, pasagomisirpanašiai.<...>Jos propagavimas, josne žmonėse nabentjauklausimus,kodėltaipyra.<...>Labaipasiteisinobaltiškasimbolika, mą senovinių simbolių, per senovinių naudojimą tiesiog siekiama yra sužadinti instrumentų I. Š. nariai:„Labanoro dūda(dūdmaišis – visuomenę etninekultūrapripažįstairpatysgrupės birbynė irtradicinis dūdmaišis. modifikuotakoncertinė instrumentai: Pastangas sudominti dainųtekstaiirmelodijos,taippatnaudojamiliaudiesmuzikos kultūra atspindišiosgrupės broliai įkarąjojo“,„Žemėj Lietuvos“, „Sušlamėjo giriosmedžiai“irkt.Sąsajas suetnine ir moderniai aranžuotų lietuvių etninių ir literatūrinių liaudies dainų, pavyzdžiui, „Lietuvos „Kol matai“,„Vienybės dvasia“, „Ženklai“, „Paukštė“ irkt.Kolektyvas savo repertuare turi pavadinimu, dainose „Už tėvynę“, „Mes turimjėgų“,„Milžinai“, „Švieski, žvaigžde, aukštai“, pristatomosirlietuvišku„Perkūno koncertuose kartais „Thundertale“, talo grupės sakmės“ „Geležinisiristorinepraeitimi. vilkas“irkt.rodo„Ąžuolas“, sąsajassulietuviųmitinepatirtimi Grupėsmirtis. „Obtest“ dainųpavadinimai „Auka seniemsdievams“, „Priešą parklupdyk“,

Tačiau ganaprieštaringai.Metalo vertina metalomuzikosgerbėjaišiągrupę muzikos sunkiojo me Karinė ir istorinė tematika bei lietuvių liaudies dainų motyvai ypač ryškūs ) <...> pats instrumentas jausavaime atspindisąsajassulietuviųliaudimi.<...>peratneši ) <...>patsinstrumentas VDU EMGP, A16,b. 7,l.12. VDU EMGP, A11,b. 4,l.2. VDU EMGP, A11,b. 8,l.7. Ten pat,l.2. VDU EMGP, A16,b. 7,l.10. – rokas, metalas būtų suvokiama su viešąja teisingai. Dažnai tenkasusidurti 768 . Patys nariaiįžvelgia švietėjiškąsavo grupės 765 . 769 . 766 . Panašios 767 - - - - . patriotinės idėjos,meilėtėvyneiirjospraeičiai.Pavyzdžiui, daina „Už Lietuvą“: „Luctus“. Probūti juodojometalogrupė akisnepraslystatai,kadjųdainosepropaguojamos gaivinimo judėjimu. Taip netapatinasavęs suetninekultūra.Pavyzdžiu pattokiosgrupės gali (arba požanris)neturitiesioginiųsąsajųneisupagoniškuojumetalu,etninėsmuzikos 771 770 Sunkiosiosdainų motyvų,naudojami irliaudiesmuzikosinstrumentai. muzikoskoncertai dėlto kaip niekurkiturgausumitologinės ir istorinėstematikos,karinių (ir kitų) liaudies vis atliekamų kūriniųmuzikiniųstiliųsąmoningainetapatina suetninemuzika,kūryboje tautinę priklausomybęiretninįtapatumą. Tačiau net tųsunkiosiosmuzikosatlikėjų,kurie lietuvių moderniaiaranžuotosliaudiesdainosarjųfragmentai šiojemuzikojeleidžiapabrėžti „sunkiąja muzika“ reiškiamas savotiškasetnokrypties maištas prieš pasaulio globalizaciją, o metalistai, rokeriai jiedažniausiaitątemąirkabina“ tųsi istorija,dainuotųapie kažkokius mūšius,apie legendas, kažkokiusmitus,kaipnekeista, rius Daividas: „Na kuriedomė betrealiai kitokiųšiuolaikiniųmuzikinių žanrų, ašnežinau irgamta.Panašiaisenosios pagonybėsvertybės mąstoirfestivalio „Kilkimžaibu“ organizato kas mikrovisuomenes. Pagrindinės „Luctus“ idėjosyraLietuva, grupės karas,patriotiškumas, tautos irpraeitiesidealizavimoidėjos,vienijančiossujungiančiosbendraminčiusįsavotiš turi, tačiaujoje,kaipirvisojemetalomuzikosgelmėje,slypitamtikros patriotinėslietuvių Tokios dainoskaipši,atrodytų, tiesioginiųsąsajųsulietuviųtautosakaaretninemuzikane

Visada būkužLietuvą Kaip kare, taiptaikoje Stok užsavomylimą žemę Vardan kraujo irgarbės Atsimink, kastauyra Tėvynė Žiūrint niekšamįakis Ir tųkuriejągynė Vardan trispalvės vėliavos Norėtųsi atkreipti kuriųatliekamosmuzikosstilius dėmesįirįmetalomuzikosgrupes, Apžvelgus etninės muzikos elementų turinčių metalo grupių kūrybą, akivaizdu,Apžvelgus kad kūrybą, etninėsmuzikos elementų turinčiųmetalogrupių Savo Lietuvybę! Didžiuokis irapgink Už savoirtautybę žemę Drąsiai stokužsavo praeitį, VDU EMGP, A11,b. 8,l.14. Daina jungtinioalbumo „ iš„Luctus“ ir„Argharus“ 770 Sonitus CaeliArdentis 771 . “. Vilnius: Ledo Takas records, 2007. - - - - 211 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 212 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE judėjimo dalimi. kolektyvai laikytinietninėsmuzikosgaivinimo džiams. Dėl šiųsavybiųirmetalokrypties tautosakospavyz kūriniųskleidžiamosidėjos,pagaliautekstai yraganaartimi repertuaru, tiesioginioliaudiesdainųcitavimoyrašiek tiekmažiau,palygintisufolkroko grupių ryboje roko muzikossavybėmis.Norstosakos elementus,juossupindami sumetalokrypties jųkū Iš 19lentelėsmatyti,kadiršie kolektyvai savo repertuare pasitelkiaetninėsmuzikosirtau 19 lentelė.Metalo kolektyvųrepertuaro sąsajossuetninemuzika,tautosakairmitologija priklausomybę sambūriai. ir renginiai žmoniųvienijantysirpadedantyspajustisavo veikia etninę kaiptamtikrągrupę „Zpoan Vtenz“ „Thundertale“ pavadinimas „Ūkanose“ „Aistvara“ „Andaja“ „Obtest“ „Luctus“ Grupės Sunkusis metalas Juodasis metalas Muzikos stilius Pagoniškasis Pagoniškasis Pagoniškasis folkmetalas folkmetalas Folkrokas / folkrokas / Neo folk metalas metalas metalas / Autorinė kūryba, kurioje ryškūs Autorinė kuriojeryškūs kūryba, įvaizdžių, mitologinėsirkarinės kupinos metaloritmų;autorinė dainoms, progresyviojo metalo Autorinė kupina baltų kūryba, ir folkloro sąjunga,išreiškiama repertuare esamairmoderniai Su etninemuzikairtautosaka tekstai persmelktipirmykščio kupinos metalo,elektronikos Muzika irautorinėskūrybos folkloru, aranžuotaslietuvių folkloru, bei tautosakosgausiųdainų Sąsajos suetninemuzikair tematikos, senovės istorijos aranžuotų lietuviųliaudies liaudies dainasirautorinę, folkloro motyvais paremtą pagonyb etninės muzikosmotyvai; instrumentiką susenuoju instrumentiką aranžuotų liaudiesdainų Lietuvių liaudiesdainos, Lietuvių liaudiesdainos, neturi tiesioginiųsąsajų gaivališkumo irmitinių kūryba, artima liaudies artima kūryba, Derina šiuolaikinę tautosaka pavidalais įvaizdžių ės kūrybą ritmų , patriotiškumo gitara, būgnai,akordeonas, gitara, akordeonas, būgnai Naudojami instrumentai dūda, dūdmaišis,birbynė Elektrinės gitaros, bosinė Elektrinės gitaros, bosinė Elektrinės gitaros, bosinė Elektrinės gitaros, bosinė Elektrinės gitaros, bosinė gitara, būgnai,Labanoro kompiuteris, mušamieji Elektrinė gitara,bosinė Kanklės, gitara, gitara, būgnai gitara, būgnai gitara, būgnai klavišiniai - - - jų albumas„Sakai“. „Peorth“kaip 1997–2000 m.egzistavusiosgrupės idėjųtęsinys.2005 m.išleistasdebiutinis kaip muzikiniųprojektų „Peorth“, „Spanxti“, „Vilkduja“ kūrėjai. „LauxnaLauksna“atsirado Povilas Vaitkevičius „PoPo“ (tekstai,elektronika). Lietuvos andergraundoscenojejiežinomi vardu“ žvaigždžiųdinama Esatimi,prasprūsdavę susikoncentravo tiesšiuo spinduliai,vienąkartą kurį projekto kūrėjai mįslingaiužsimena:„Ilgą laikąįvairiausiais pavidalaistame,kasva garsas, baltiškimitologijosirmagijosmotyvai. Savotiška magijaslypiirpavadinime, apie savita folkloro elementųesama. įlietitamtikrų tokių bandymųįsavo kūrybą riuose nėralabaidažnasreiškinys Lietuvos pramoginėsmuzikospadangėje,tačiaušiokių Etninės muzikoselementųnaudojimasįvairiuose elektroninės muzikosstiliuoseir požan 773 772 lias tęsiasi“ paliekantys) erdvės laukiniopradoveiksmui, kaipvienamišpagrindiniųstimuliantų.Ir Ke atvejų tai atrodo panašu į tamtikrąapeigą,kadangimesvisadpaliekam (ar bentjau manome kiai, širdis, mėsairakmenys –taikeletasišinspiracijų,dalyvaujančių LLmuzikoje.Daugeliu nupasakojo šitaip:„Pasaulis, asmenybė,psichinėspadėtys,nenusakomosjėgosformos,šo naujame beribiamežygyjeperbaltiškuosiusžvaigždynus. Grupės kūrėjai savo muzikosesmę

Pasitelkusi žodinį kodą, „Lauxna prūsišką Lauksna“ tęsė savo kelią kuriosatlikėjairepertuarą kūrė „LauxnaLauksna“ –šiometujauneegzistuojantigrupė, Pieno puodelį kuriame Paukščių į takassuvarva Pamažu pradeda traškėti Ir geigerioskaitiklissieloje Švysčioja ošiančiojetyloje Aksominėse erdvėse kometos Nutolusi klyksmas tarsigervių Viduje kybogintarinėžvaigždė Dvylika voltų gintarais lakstančių lauxna/ Prieiga perinternetą: Prieiga perinternetą: < ethno-industrial 772 . Grupę „LauxnaLauksna“2003 m.sukūrė Vytautas Rinkevičius(elektronika) ir . Žiūrėta 20141105. 773 . Šio duetoetnokosmines vizijasatspindidainos„12voltų gintarais“tekstas: kryptimi. Joje kryptimi. buvo susipynęsnaujomistechnologijomiskuriamas http://www.music.lt/lt/grupe/Lauxna-Lauksna/2371/ http://www.oxpdsociete.com/lauxna/ Elektroninės muzikosetninėkryptis >. Žiūrėta 20140902. > ir< http://www.oxpdsociete.com/ art / industrial art kryptimi kryptimi - - - - 213 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 214 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 776 775 774 stilistinius rėmus,sprausti į tam tikrus tačiau neatmeta minties, kad folkloras turėjo įtakos duje“ (2012)irkeletasparodomųjų įrašų.Grupės kūrėjas savo kuriamosmuzikosnelinkęs albumai: „Vakargyvavimo laikotarpį pasirodė trys duona“ (2008), „Nežinau“ (2010),„Vi atsitiktinai, išgirdus žodį „vilkduja“, kuriuo vienoje sakmėje pavadinta prieblanda Pavadinimas rodo kūrėjo domėjimąsietninekultūra. Teigiama, kadpavadinimas pasirinktas Grįžulo istorija“ A. Škėmos žemaitiškai perpasakotaBurbulio indųkalbųnuotrupos, frazės, latvių,prūsų, džiančio triukšmoišlydžiais. <...>Savitus atspalviuskūriniamssuteikiairnuskambančios gardistiniais kilpomisirdžergž posūkiais,virpančiaethnoambientika,gyvųinstrumentų sas čiasusiliejasuanaloginioskambesiošuorais,nenuspėjamais„Polivox“ signalais,avan klausytojąįtraukiaįšamaniškąkelionę.Energingasritmikos struktūros aštriabriaunisgar „Sakai“ šitaip: „Rupios, natūraliaišiurkščios lo-fi elektronikos srovėje pirmykštės gentinės talt“ taippatkupinosavangardinės tautosakiniųmotyvųtransformacijosirkosminiųspalvų. „Grīžols“, „12VGintarais“, „Bičių karaliausgalaktika“,„Pirčiupiai“, „Namaste Geist Ges ausys, ožvaigždės sukasiaplinksavo ašįtol,kolpakvimpasakais. įpieno puodelį,kuriameatsispindielektriniokatino gerio skaitiklis,paukščiųtakassuvarva dvylika brolių juodvarniais lakstančiųvirstadvylikosvoltų gintarais,sielojeapsigyvena gei trastingi įvaizdžiai: pramoninio pasaulioproduktai susiliejasunatūraliugamtosgrožiu. Taip plieninio skambesioirbeveik sakraliųtautosakiniųmotyvųkontrastas.Pasirenkami kon Šioje, taippatkitose kolektyvo „LauxnaLauksna“dainosekuriamaselektroninės muzikos

Kitos albumodainos„Lauks“,„Titnago „Juoda. ruja“, Balta. Raudona“,„Ursa Minor“, Dvylika voltų gintarais lakstančių Pamažu pakvimpasakais Visais spektrais kol Aplink savo ašį Ir vissukasi žvaigždė Dovanoju tauenergiją Išraižytos dėžutės Katino ausysišmažos Virpėdamos atsispindielektrinio „Vilkduja“ – Povilo Vaitkevičiaus „PoPo“ kita Albumo leidėjai –alternatyviosiosmuzikosleidybosfirma„Dangus“ apibūdinaalbumą ka-is-rusio-vilkduja-purvas-butina-muzikos-gyvybes-salyga/42179 Interviu suPovilu Interviu Vaitkevičiumi. Prieiga perinternetą: Prieiga perinternetą: „LauxnaLauksna“albumo „Sakai“ Daina išgrupės („Dangus“, 2005). 775 . http://cn.last.fm/group/Dangus/forum/26164/_/66347 774 . http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-03-19-muzi folk-industrial . Žiūrėta 20141106. m. įkurta grupė. grupė. stiliaus1999 m.įkurta . Žiūrėta 20141106. 776 . Per grupės ------m. sumanyto multiinstrumentininko Donato1994 m. sumanytomultiinstrumentininko Bielkausko, ikišiolbendradarbiaujančio pseudonimas, betiržinomoLietuvos muziką ir kituseksperimentus, laikytinas atlikėjas „Donis“ „duoklė“. – prūsiškai Tai ne tik tautosaka, kuriantinaujaišto,kassena. įspraudžiančių pleištąįįprastosrealybės plyšius,pasaulį. Tad šimuzikayratarsišiuolaikinė ir kitųtekstaiklausytojąnukeliaįparadoksų,kasdienybėsmagijosfantastiniųbūtybių, „Saulės nušviesta“,„Nuolat auštanti“,„Dovanok „Per manakivarus“, kniaukliusgiedažuvys“ dainų „Kompasas muša vidurnaktį“, „Šaltmėtė“,„Žaibų sandėliavimo instruktažas“, „Esmi“, – irperkelta įbelaikęerdvę“ženklus gerves – mėnulį,ragaišius,akivarus, įpavienius vinės pasąmonėsteritorija,perleistaperasmeninįpsichodelinįfiltrą,sutrupinta taškasčianeabejotinaiyrafolklorinėkolekty motyvų arliaudiesdainųcitatų.Bet atspirties savo pasaulėvaizdžiu yra giliai lietuviškas, nors juose nerasime konkrečių lietuviško folkloro tolesnio domėjimosi sritis. Kas žino, gal dabar mes visi kuriame tai, kas vėliau taps folkloru“ jo 781 780 779 778 777 tai, folkloro kūriniusapgaubiaunikalianuotaika“ su etniniaismotyvais. šiuolaikiniaiirseniejiinstrumen Aranžuotės,kurioseskambaįvairūs aranžuotos senosioslietuviųAdvento–Kalėdų ciklodainosirambientostiliauskompozicijos tarpsnio dvasią, jo sodrią ramybę ir svarbiausiojo metų virsmo jaudulį. Albume profesionaliai proginis, nepaprasto gilumo ir grožio kūrinys, padedantis pajusti tikrąją baltišką Saulėgrąžos Kalėdoms –jauminėta„Sotvaras“.dos“ kompaktinėplokštelė,skirta Pasak A.Klovos, „tai (2006) ir„Alexandreia“ (2007) nės plokšelės„Sotvaras“, „Vacuum“ (2004),postfolkloro kompaktinėsplokštelės„Bite lingo“ „Švilpiai“ (2003), bendras projektas su Vilniaus folkloro ansambliu „Kūlgrinda“ išleistas MC1998 m.,paskuipasirodė kompaktinėsplokštelės„Baltos juodosklajos“(2002), su moderniosmuzikosskambesiuirbaltiškaisakcentais.Debiutinis albumas„Deinaina“ kurįmenininkasjungia skiriamasautentiškamfolklorui, tus. Ypatingas dėmesyskūryboje gardinė muzikasenųjųkuršiųgarbei“ lektyvų vadovas „Eirimė“. muzikavo Pastarosios sugrupe stilistikaapibūdinamakaip„avan Anksčiau šioseksperimentinėsmuzikoskūrėjas, profesionalus muzikantas,mokytojas,ko su įvairiais kitais projektais iratlikėjais „Wejdas“, „Notanga“ ir„Kūlgrinda“, pavadinimas. muzikiniame

Viena ryškiausių asmenybių, savo kūrybinėje veikloje jungiančiųfolklorą,elektroninę asmenybių,savo kūrybinėje Viena ryškiausių „Vilkdujos“ albumo„Viduje“ recenzijoje rašoma:„Povilo Vaitkevičiaus tekstųturinys Vienas įdomesniųšiuolaikiškaiaranžuotųfolkloro darbų –bendra„Donio“ „Donis“ naudojaautentiškus irmodifikuotuslietuviųliaudieselektroninius instrumen com/kasdienybes-kulturoje/vilkduja Tenpat. Klova A.Min. veik. Prieiga perinternetą: < Dobriakov J.„Vilkdujos“ albumo „Viduje“ (2012) recenzija. Prieiga perinternetą:< Tenpat. kelyje: „Kažkada, susidomėjus pagoniškuoju palikimu, jis buvo neatsiejama kelyje:„Kažkada,susidomėjuspagoniškuojupalikimu,jisbuvo neatsiejama http://muziejus.moletai.lt/romuva/naudingos_nuorodos.htm 780 >. Žiūrėta 20141106. . 779 . neofolk /ambientexperimental 781 . . Žiūrėta 20140831. http://www.modus-radio. muzikosprojekto, 778 . „Vilkdujos“

– kompakti ir „Kūlgrin 777 ------. 215 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 216 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 784 783 782 gaus gyvenimo cikląirtaippopuliarintilietuviųetnokultūrą. ziumu yrasiekiamapažvelgti įetninękultūrąiraudiovizualine interpretacija žmo perteikti audiovizualinėmis interpretacijomis žmogaus gyvenimo ciklą perteikti nukreipta į modernų etninės kultūros pažinimą. Siekiama ambientinės muzikos triukšmu ir kloristo irmitologo Norberto Vėliaus ir kitųetninės kultūros tyrinėtojųdarbai,opatikūryba su etninekultūrarastisunkoka,giluminiaisaitaipastebimi. Kūrėjų įkvėpimo šaltinis – fol Nr. 2“, „October“, „ elektronikos bandymus. garso pasauliais,pilnaisbegaliniųvizijų. Vėlesniais metais„Sovijus“ pasinėrė įprogresyvesnės „Sovijaus“ albumai„Found inthedark“ (1994)ir„Enkopts“ (1996)veda niūrausirsodraus boje archajiški motyvai susipinasuambientinemuzikairharmoningaistriukšmais.Pirmieji „padeda stipriaunukreipti žiūrovą-klausytoją įtai,kasgrojama scenoje“ yra lydima vizualizacijų, kurios virsta tarsi papildomu instrumentu. Tai, narių, pasak grupės vokalas, efektai).Koncertuosekas (pučiamiejiinstrumentai, muzikavisuomet šiosgrupės Periokaszo atlikėjaiAndriusRadavičius(gitara),Arūnas (mušamieji) ir Mindaugas Suchoc „Sovijuje“ jisatsakingasuželektroninių garsųskambesį. Vėliau priekolektyvo prisidėjodžia „Poccolus“,pagoniškojo metalo grupių „Ha Lela“, „Zpoan Vtenz“ gitaristas ir dainų autorius, 1994 m. solinioprojekto. Grupės įkūrėjas RamūnasPeršonis (Mūnis), taippatžinomaskaip ras irgalimybėseksperimentuotinetiksu džiami originaliašiuolaikinegarsoestetika. apgaubia kankliųirsmuikogarsai.Išlikusių pagoniškųgiesmiųprakilnumasirgelmė atsklei lėja atmosferiniai,konepsichodeliniaigitaristoJevgenijaus Sege’s pasažai,ramybeirjaukumu „Kuršių ainiai“balsai(vadovai Jolita Vozgirdienė Skambesį irDeividas Krutkevičius). paky kelionęįbaltiškossavasties erdvęfolkloru, pradedairbaigiaKlaipėdosfolkloro ansamblio mix), „Žaliam beržegegutėkukavo“. Albumo,kuriotematikaparemta kariniuiristoriniu aukštųjų kalvelių“, „Vai, lėkėgulbių“,„Bite lingo“(McKaras mix),„Bite lingo“(Driezhas „Bite lingo“,„Tai gražiaigiedalakštingalėlė“,„Lopšinė“,„Antkrantelioakmenėlis“,„Už šiuolaikinės muzikosaranžuotės.Albumeskambalietuviųliaudiesdainos„Oi tuvarna“, „Bite lingo“.Dešimties kūriniųalbumesubtiliaideraarchajinių giesmiųgelmėirsavitos

„Sovijus“ – Pastaraisiais metais„Donis“ daugdėmesio skiriaelektroninei ireksperimentineimuzikai.No Kitas „Donio“ bendrasdarbas –atlikėjosRasosSerros įdainuotakompaktinėplokštelė Nors „Sovijaus“ atliekamų kūrinių pavadinimuose „Alsavimas“, „Spiralės Nr. 2438268196/345715525458219 dalyviai/_sovijus.htm Prieiga perinternetą: < Prieiga perinternetą: < Prieiga perinternetą: < ambient /ethnicpsychedelic Effervescence“, „Tibetans“,Effervescence“, „Atomic world“ > ir< https://www.facebook.com/Speigasfestival/photos a.345709308792174.101698.18428 http://www.donis.lt/diskografija.html http://www.music.lt/lt/grupe/Sovijus/11574/ http://www.arma.lt/2014/01/intveriu-sovijus-kaunas.html >. Žiūrėta 201411 30. ambient /folk muziką grojanti grupė išKauno –atsirado muzikągrojanti grupė . Žiūrėta 20140831. muzika atsiskleidžiaprojekte „d.n.s.“ >; < http://www.mjr.lt/arc/mjr2005/htm/ ir turinyjetiesioginiųsąsajų 784 >. Žiūrėta 20141202. 783 . Kūrybiniu simpo . „Sovijaus“ kūry 1“, „Spiralės

782 iš ------

su etninemuzika,tautosakairmitologija 20 lentelė.Elektroninėskolektyvų ir atlikėjųrepertuaro muzikosetninėskrypties sąsajos festivalio „Mėnuo Juodaragis“ koncerte Verbiškėse, Molėtų rajone. tiksliau, baltiškąja,kultūra„Sovijus“ buvo vienastų,kurie1995 m.dalyvavo pirmajame deginimas.Matyt,džiuose irugnyje),kuriojeišskiriamasmirusiųjų dėlšiųsąsajųsuetnine, iš amžiųglūdumojesaugotoslegendosapiesenovės baltųlaidojimopapročius (žemėje, me naujądievųkultą,kuriocentrepaprotį irįtvirtino – Perkūnas ant laužo. Sovijaus deginimo mitas,manoma,pagrindėbaltųkraštuosepaplitusįmirusiųjų laidojimobūdusirišsirinkęsgeriausią –būtisudegintas kėjas, savo kailiuišbandęsskirtingus 785 Grupės /atlikėjo pavadinimas

Nuoroda įsenovės baltųmitologijąakivaizdi projekto pavadinime. Sovijus – mitinisvei „Vilkduja“ Lauksna“ „Sovijus“ „Lauxna Mitologijos enciklopedija „Donis“ Neofolk /ambient Ambient /ethnic Ethno-industrial Muzikos stilius Folk-industrial Experimental psychedelic , t. 2. Vilnius, 1999,p. 246–247. kūryba yranukreipta įmodernų kūryba šiuolaikinės muzikosskambesiu progresyviojo metaloirfolkloro lietuvių liaudiesbeitautosakos sąjunga, išreiškiama aranžuotų triukšmu iraudiovizualinėmis Etninė kultūrakaipįkvėpimo Ypatingas dėmesysskiriamas dalis, kūryboje pasireiškianti dalis, kūryboje šaltinis, kūrėjo pasaulėžiūros etninės kultūros pažinimą – Sąsajos suetninemuzikair Archajiški motyvai susipina kurį menininkasjungiasu interpretacijomis perteikti harmoningais triukšmais; su baltiškaisiaisakcentais žmogaus gyvenimo ciklą mitologiniais įvaizdžiais, su ambientinemuzikair kolektyvinės pasąmonės gausių dainųpavidalais giluminiais, folklorinės autentiškam folklorui, autentiškam folklorui, tautosakos motyvais ir Elektroninės muzikos skambesys susiliejasu ambientinės muzikos proveržiais tautosaka 785 . Projekto pavadinimas atėjo elektroniniai instrumentai, elektroniniai instrumentai, elektroniniai instrumentai, Kompiuterinė elektronika Kompiuterinė elektronika kompiuterinė elektronika kompiuterinė elektronika Naudojami instrumentai Autentiški irmodifikuoti Autentiški irmodifikuoti lietuvių liaudiesbei lietuvių liaudiesbei - - 217 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 218 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 789 788 787 786 lentelė. atspindi jopatiessudaryta estetiką (aryra,arnėra)irsantykinįkompozitoriųanonimiškumą platinimo pobūdį,prigimtį,kaipjiįrašomairplatinama, taippatjosapibūdinimoteorijąir tūra melodijų sulaukia pasisekimo,vėliau jąsekatūkstančiaipanašių,mažneidentiškųsavo formairstruk davė t. y. pradžią muzikiniams populiariosios muzikos standartams, kai konkreti melodija kultūros bruožas yraneišvengiamas visosindustrinėsmasinėsprodukcijosdartizacija rezultatas. atsekamoskultūrineiindustrijaipriklausančiosprodukcijospriežastys prigimtyje,nesstan taniškumo pojūtįirsukeliasąlyginiusrefleksus beistandartines reakcijas linkstančios pasisavinti (asimiliuoti) prigimtį. Anot jo, ši muzika iš klausytojo atima spon Pavyzdžiui, muzikologasTheodorasL. W. Adorno pabrėžia populiariosiosmuzikoskaip minėtą muzikinįaspektą,osociologailabiauapsistojapriepirmųjųdviejųapibrėžčių charakteristikas. Roy’us Shukeris pastebi,kadmuzikologaipaprastaitęsiairplėtojatrečią – prigimtį, kitimokslininkaijąapibūdinaatsižvelgdami įbendrasmuzikinesirnemuzikines logų ginčųobjektas.Kaikuriejųpopuliariąjąmuzikąapibrėžia pagalkomerciškai orientuotą Populiariosios sociologų,antropologų muzikosapibrėžimas irmuziko yrailgaitrunkančių joselementųįšiuolaikinėsmuzikosskambesį. praeitį irtradicinękultūrą,įliedamitamtikrų tyviosios scenosatstovai, ieškodamimoderniųmuzikos išraiškų,dažnaiatsigręžia įistorinę peršama nuomone,šiandienjiyraseniena,atgyvena, tačiaukaip tikpogrindinės,alterna nes etninėmuzikakadaisebuvo daugumosmuzika.Populiariosios muzikoskultūros atstovų veikla Lietuvoje dažnaisuvokiama kaippopuliariosiosmuzikosalternatyva. Tai paradoksalu, ir muzikos formoms –roko, metaloirelektroninei muzikai –bendratai,kadjųkūryba įkvėpimo šaltinis,pasaulėžiūros kontekstas,onekaipmedžiagamuzikiniamaudiniui. veikiau giluminėsneitiesioginės.Etninė tradicijačialabiausuvokiama kaipmuzikoskūrybos muzika, etninėsmuzikoselementųmažiau,oten,kurjieapčiuopiami,sąsajossuetninekultūra kūriniuose,lyginantjuossuroko irmetalo Kaip matėme,elektroninės muzikosetninėskrypties

Kita vertus, visoms čia aptartoms etninėsmuzikoselementųturinčiomsšiuolaikiškoms visomsčiaaptartoms Kita vertus, Muzikologas Philipas Taggas XXI a.populiariąjąmuzikąapibūdinaatsižvelgdamas įjos Šią populiariosios koncepciją puikiai charakterizuoja dar vienas šio mokslininko išskirtas Shuker R.Min. veik., p. 262. Ten pat,p. 306. Cit.iš:Frith S.,Goodwin A. Shuker R. Popular Music Culture: The Key Concepts 788 . – imitacija. T. L. W. Adorno pastebėjo, kad savotiškas varžymosi procesas ETNIZUOTA POPULIARIOJIMUZIKA On Record:

Rock, Pop andthe Written Word. . LondonandNew York London, 1990,p. 305. , 2012,p. 261–262. 789 . Mokslininko nuomonę 787 . Standartizavimo 786 - - - - - . 21 lentelė.Liaudies,meninėirpopuliariojimuzikaP. Taggo duomenimis 792 791 790 zultatą. Muzika, suteikia mūsų tapatybėspojūtįirpertiesioginespatirtis anotjo,konstruoja vyzdžiui, Simonas Frithas socialinių veiksnių muzikąsuvokia dinamikosre kaiptamtikrų erdvėse, pavyzdžiui, turgausaikštėse poje galima kalbėti jau nuo viduramžių, kai muzika buvo atliekama tam tikrose bendrose sluoksnis turėjo savo muziką. Tačiau apiepopuliariosiosmuzikosatsiradimą Vakarų Euro vienai kultūrai.Mokslininkai teigia,kad,nesantšiuolaikinėsmedijos,kiekvienaskultūrinis lonumu klausosinemažaikonkrečioje šalyjearbamiestegyvenančių žmonių,priklausančių aspektotaippatnepabrėžia,estetinio vertinamojo ojąapibūdinakaipmuziką,kuriossuma neįmanoma, onatosneturėtų būtipagrindinispopuliariosiosmuzikostyrimošaltinis populiariąją muziką,remiantis„įvertinti“ tamtikromis aridealais, estetinėmisvertybėmis pramoninėje finansų ekonomikoje. Išskirdamas šiastriskategorijas P. Taggas pažymi,kad Jiklausytojų grupėms. platinamanerašytineforma,okaipprekė, kuriągalimaplatintitik produktasmasinio vartojimo irdažnaiskiriamadidelėmssociokultūriškai heterogeniškoms naudojant vientik„tradicines“muzikologijospriemones. Šia lentele P. Taggas siekė parodyti, kad populiarioji muzika negali būti analizuojama, Rašytinė teorijairestetika muzikinė kategorija,tipas Kompozitorius /autorius

Kaupimo /saugojimo Sociologai, analizuodamipopuliariąjąmuziką,labiaupabrėžia socialiniusaspektus.Pa Etnomuzikologai BorisasAvramecsas ir Valdis Muktupāvelsas populiariosiosmuzikos Visuomenės, kuriai būdas irplatinimas Masinis platinimas Avramecs B.,Muktupāvels V. Tenpat. Tagg P. AnalysingPopular Music: Theory, Method and Practice. būdinga tamtikra Prodiusavimas ir perdavimas CHARAKTERISTIKA Muzikinis užrašymas(natomis) Pasaulio muzika Agrarinis arpramoninis Iš pradžiųprofesionalai Klajoklinis aragrarinis Perdavimas žodžiu Iš pradžiųmėgėjai Neanoniminis Įrašytas garsas Nebūdingas Anoniminis Pramoninis Nebūdinga 792 Būdingas Būdinga . . Vilnius, 2000,p. 187–188. Popular Music Liaudies muzika Anot jo, x x x x x x x , 1982,vol. 2,p. 37–65. ši muzika Meninė muzika x x x x x x 790 sukurta kaip sukurta

Populiarioji muzika x x x x x x 791 . - - - - 219 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 220 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 794 793 kai andergraundokultūros atstovai, piktindamiesi„primityvia“ muzika,pabrėžia savo Šios muzikosturinyspaprastas,omelodinėlinijanesudėtinga. irporeikį klausytispopuliariosmuzikos“ muzikos laikmenoslėmėnuolatinįžmogausryšį kalba daugeliuatvejų tampafonu.Ausinukai, radijas,televizija,garsoaparatūra irįvairios pramogoms, dažnaiturikomercinę paklausą,onesudėtingasjosturinysiraiškimuzikos betpriedaugumosžmoniųskonio. grupių, muzika taikomaneprieatskirų Ji poilsiui, skirta supažindinamasupopuliariosiosmuzikosapibrėžtimi:nuo popikirock“ „Populiari trumpai statoma mokyklinio amžiaus vaikų muzikos vadovėliuose. Skyriuje „Populiarioji muzika: suprantamas terminasakademinėjevisuomenėje. darbuose populiariosiosmuzikosapibrėžimas paliekamasnuošalyje,tarsitaibūtųsavaime populiariosios muzikosatlikėjoirvadybininko bendradarbiavimoypatumus stiprinimo galimybępopuliariąjamuzika jančiai mokyklinioamžiausasmenybei.Pavyzdžiui, AstaRauduvaitė tiriamuzikiniougdymo visuomenės grupėms. ja) ir gausaus klausytojų būrio, taip pat nuo populiariosios muzikos prieinamumo įvairioms neatskiria nuojosperdavimo būdomasinioinformavimopriemonėmis(pavyzdžiui, televizi siusios dainos perėjimo į folklorą procesą dainų migracijosprocesai. Pavyzdžiui, R.Žarskienė analizavo populiariajaimuzikaipriklau muzikos aspektus,nagrinėjamijosautentiškumo/neautentiškumoklausimai.Pastebimi ir analizei nėraskiriamadaugdėmesio. orientuotą prigimtį. nuomonę apieją.Gvildendamaspopuliariąjąmuziką,S.Frithas pabrėžia irjosįkomerciją vesio yratai,kadsudaroma (kalbantapiejosvartotojus) galimybėlaisvai reikšti asmeninę susiliejimą įvienąvisumą kultūrinius naratyvus. Tokia fantazijosirkūniškospraktikossintezė žymiestetikosiretikos kuriosleidžiamumsnusikeltiįįsivaizduojamuskūnui laikąirsocialumą,taippatpatirtis, 797 796 795

Muzikos edukologaigilinasiįpopuliariosiosmuzikosugdymo poveikį jaunaibesiformuo Etnomuzikologai daugiau analizuoja vadinamosios „tradicinės“ arba lietuvių liaudies Lietuvoje populiariosiosmuzikosapibrėžčiai, joscharakteristikai,tyrimometodologijos Galima ir vadinamoji perspektyva, eminėpopuliariosiosmuzikosestetiniovertinimo Taigi populiarioji muzika pramoginiaistikslais. iš esmėssiejama su masiniu jos vartojimu Šiek tiekpopuliarioji muzikairjosistorija(tiesa,neaptariantLietuvos konteksto) pri moksleiviams. Vilnius: LMTA Muzikos mokymostudijųcentras, 2008. liniai mokslai.Edukologija. p. 167–185. Žarskienė R.Iš populiariosiosmuzikosįfolklorą:vienosdainosistorija. Frith S.Music andIdentity. Bružaitė Z Jezerskaitė E.,Puidokaitė E.Populiariosios muzikosatlikėjoirvadybininko bendradarbiavimo ypatumai. Rauduvaitė A.Muzikinio ugdymo stiprinimaspopuliariąjamuzika. . Muzikos istorija: XX amžius

793 Jaunųjų mokslininkųdarbai Questions ofCultural Identity . S.Frithas taippatteigia,kaddalispopuliariosioskultūros ža . Elektroninis muzikos istorijos vadovėlis vaikų muzikos mokyklų 5–7 kl. 795 794 , Edita Jezerskytė irElena Puidokaitė nagrinėja . Tačiau ši mokslininkė populiariosios muzikos , 2012,Nr. 4 (37),p. 45–51. . London,1996,p. 108–127. Pedagogika Tautosakos darbai , 2013,p. 87–95. 796 , t.39,2010, . Tačiaujų Socia 797 ------. Records“, 2004 m.pabaigojeišleidusitokiupavadinimu albumą.Leidybaaiškiaibuvo susi Dar vėliauužkniso juodai“partijos. šiąatlikėjofrazę „pasigavo“ muzikosleidybosfirma„Zet turą „Beribiam per danguje koncertinį 2003“ buvo išpirktos net kelios marškinėlių „Popsas su užrašu„Popsas užkniso juodai“ irpatifrazė taponeatskiriama nuo A.Mamontovo, o roko stiliausmuzikapriskiriamaLietuvos populiariajaikultūrai čiau, atsižvelgiant įA.Mamontovo ilgametįįdirbįscenoje, pripažinimą,jo populiarumą, Taigi joišvaizda puikiausiaitiktųdažnamandergraundomuzikinėskultūros atstovui. Ta taip patjuodą„džemperį“, juodasodineskelnes,oplaukaibuvo nudažytiraudonaspalva muzikantas įžengė vilkėdamas juodus marškinėlius su baltu užrašu „Popsas užkniso juodai“, žymus atlikėjas Andrius pavartojo Mamontovas. Atsiimti geriausio atlikėjo apdovanojimo priklauso populiariajaikultūrai. riosios muzikosžanro, rokas dažniausiairoko, lygiaitaippat atlikėjai,norspopuliarusis garsius žmonessumarškinėliais„Popsas užknisojuodai“.Paprastai taibūnakitopopulia kos žanras. Turbūt daugumaprisimenamedažnaitelevizijojearscenojepasirodydavusius klausomos muzikosirsavęs pačiųišskirtinumą. Tokiais atvejais dažnaiminimaspopmuzi 801 800 799 798 dėmesį įsantykinįautorių anonimiškumąirmažiaupabrėšime muzikinėsteorijosapiešią „populiarioji muzika“,turėsime omenyjejossocioekonominescharakteristikas,atkreipsime pektyva arba bentjauplatesnisjosaptarimas. Tačiau terminą šiojemonografijoje, vartodami mines – charakteristikas,taippatįdomiyraireminėpopuliariosios muzikosapibrėžties pers yra sudėtinga.Būtų puiku,jeijosapibrėžimas galėtųaprėpti abi – muzikinesirsocioekono antscenos“ lieka tiksavotiškas „trypčiojimas anot pateikėjos,lemiatai,kadtaipatliekamiliaudies muzikos kūriniainebetenkaprasmėsir mus postfolkloro kolektyvus„Kitava“, „Žalvarinis“ irpan. Toks požiūrisįtradicinękultūrą, ros. jiįvardija Kaip„netinkamai“prietradicinėskultūros prisišliejančiasgrupes geraižino tradicinė muzikapaverčiama populiariąja,kainetinkamaiprisišliejamaprietradicinėskultū blio narė, apibūdinatradicinėsirpopuliariosioskultūros perskyrą.Merginai nepatinka,kad kiek „primityvoką“ lietuviškąpopuliariąjąmuziką.Panašiai vienapateikėja,folkloro ansam autoriųpopuliariosiosmuzikosapibrėžimo įrodymasaukščiau aptarų įrašai, t.y. turėjo kokybiškądainosįrašągrupės pateiktipačios. gerbėjų, nebuvo daromi tarpgrupių jų grojamumą, atskiridainų žinomumą,populiarumą jusi sukomerciniais interesais vienjaudėlto,kadįalbumąatrinktosdainos,atsižvelgiant į

Posakį „Popsas užknisojuodai“2002 m.per„Radiocentro“ apdovanojimus pirmąkartą Taigi dėltinkamiausiosjostyrimometodologijos apibrėžti populiariąjąmuzikąirsusitarti Reikėtų pasakyti,kad sąvoka „popsas“A.Mamontovui tuometureiškė prastoskokybės, Vadinasi, neįdedantdideliųfinansų,tikimasikuodidesniopelnoirpasisekimo,otaiyra VDU EMGP, A9,b. 1,l.2. Ten pat,p. 11. Ten pat,p. 1. Savickaitė-Kačerauskienė E. Dienoraštis Nr. 1, p. 11. 801 . 799 . Kaiptikšiemarškinėliai 800 . 798 ------. 221 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 222 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 802 ka privalėjo atitiktišiosideologijos reikalavimus, todėlnuovalstybės kontroliuojamos me nes sovietinė ideologijairjoskontroliuojama menosklaidalėmė,kadirpopuliariojimuzi Tačiau verslas nepriklausomybę, Lietuvoje pramogų,kaipirkitųrūšių, atsiradotik atkūrus nepriklausomybęplėtojošiožanro muzikosatlikėjai. tradicijasatkūrus sios muzikoskūrybos kio, Benjamino Gorbulskio, A.Bražinsko irkitųžymiųkompozitoriųpuoselėtas populiario Tyrimas parodė, kaddartarpukarioLietuvoje pradėtasirsovietmečiu AlgimantoRaudoni vėliavėles, vyriškusmarškinėlius „Lietuva“ irkitokiąatributiką tiek pabrango. „Tiketos“ siūlomaįsigytiautomobilio tinklalapyje,šaliaskelbiamokoncerto, Bilietųvyko ansamblio„Lietuva“ koncertas. kaina –30Lt,orenginio dienąbilietaidaršiek per įmonę„Tiketa“. Pavyzdžiui, 2014 m.birželio12d. Vilniaus mokytojųnamųkiemelyje galibūtimokami,orenginiodingos liaudiesdainųpopuri),jokoncertai bilietaiplatinami popmuzikai(bū paktinį diską,atliekamųkūriniųmelodinėlinijaganapaprastairartima ir prieetnizuotospopuliariosiosmuzikoskolektyvų.Ansamblisyraišleidęsnevienąkom mą valstybę sujostradicinemuzikinekultūra. diskų viršeliaiverčiami įanglųkalbą,jieparduodami internetu),tačiaujaukaipnepriklauso valstybinis dainųiršokiųansamblis„Lietuva“ irtoliaureprezentuoja Lietuvą (kompaktiniai kuris ilgąlaikąbuvo tamtikratautinėskultūros sovietizacijos irkontrolės forma.Šiandien kontekste. Čiagalimakalbėtiapie1940 m.J.Švedo dainųiršokiųansamblį„Lietuva“, įkurtą siekta reprezentuoti Lietuvos sovietinės respublikos kultūrąkitųSovietų Sąjungos valstybių meto atlikėjaiorientavosi įSovietų Sąjungos rinką. Vyravo stilizuota etninėmuzika,kuria XXI a.pradžios etnizuotaipopuliariajaimuzikai. Šiojesytojų grupių. monografijosdalyje daugiaudėmesioskiriameXXa.7dešimtmečio– zikos kaupimoirplatinimodėsniamsyraklausomasociokultūriškaiheterogeniškų klau etnomotyvų (per tekstą, melodinę liniją) turinti muzika, kuri paklūsta populiariosios mu egzistuoti, kaip, pavyzdžiui, egzistuojapoprokas, šokių muzika,hiphopas,popmuzika,roko irkitamuzika.Etnizuota populiariojimuzikagali estetiniuaspektu. populiariosios muzikosvertinimo buvimąarnebuvimąirkitusestetiniusaspektus.Kitaiptariant,vengsime muzikos kryptį

Taigi šiuo atveju ansamblis „Lietuva“ gali būti priskiriamas ne vien tik prie stilizuotos, bet Etnizuotos populiariosiosmuzikosanalizė sovietiniu laikotarpiubuvo ganasudėtinga. To Įvertinę aspektus, galime sakyti, kad etnizuota populiarioji muzika visus aptartus Populiariajai muzikos žanrai:šokių,diskožokėjų, muzikaipriskiriamiįvairūs elektroninė VDU EMGP, A23,b. 2,l.4. Populiariosios muzikosatlikėjai indie popasirkt. 802 . – tai ------metu buvo albumus,išleistus2003ir2004 m.,parengė labaididelis.Kelis grupės žinomas aratlikėjuituodaugiau kaip300 tūkst.Lietuvoje šitoksalbumotiražaspopmuzikosgrupei tyvas greitai išpopuliarėjo, vos tikpasirodė jųalbumas„Pirmas balius“ – albumųparduota populiariose televizijoslaidose(pavyzdžiui, „Šou bulvaras“, „Tegyvuoja karalius“).Kolek listas Klarkas žinomasLietuvoje netikkaipdainininkas,betirhumoristas,dirbęs voka šiektiekragavusisoliniodainavimo, grupės įvairiose popmuzikosgrupėse, patirtį ma yrapopuliariosiosmuzikinėskultūros atstovai. Vokalistė Laurasukaupusidainavimo pakvietėsavo kolegasdainininkusLaurą,Klarkągrupėje irGiedrių. Grupės nariųdaugu etnizuotą popmuziką.Grupę įkūrė prodiuseris irkompozitoriusKęstutis Lušas, odainuoti „Balius“.egzistuojančių irįvairiuose visuomenėssluoksniuosepaklausių grupių Ji atlieka lengvai skverbiasi įužsieniomuzikosrinką“ neprilygsta kolegųiš Vakarų Europos arJAV įdirbiui,ošaliesmuzikantaiirprodiuseriai ne lėmė, jogLietuvos pramogųverslas visdarišgyvena paauglystę,muzikosverslininkų patirtis publikuojamame straipsnyje „Populiarioji muzika“ teigiama: „Sovietų okupacijos laikmetis no sistemosnebuvo atsieta.Muzikos informacijosirleidyboscentro 805 804 803 funkciją irganakomercišką požiūrįįliaudiesmuzikąšiandien: nimas – liaudiesdainųpopurirodo liaudiesmuzikossampratą,atliekamą dėmesio, puikavosi aranžuotaliaudiesdainųpopuri.Atliekamos dainos,tekstai,jųapibūdi Lietuvoje prodiuseris ArasŽvirblys

Atkūrus LietuvosAtkūrus nepriklausomybę, 1995 m.buvo įsteigtavienailgiausiaiLietuvoje Nors vakare. kartą Ir visprašau ateik, Išvydau vėl tave. Lyg nuostabiamsapne Toli nuosavo gimtųnamų Tiktai nešiandien,tiktaišičia, Tau padainuotiseniaižadu. Daug daugdainelių,mielojisese, Grupės „Balius“ pirmajamealbume„Pirmas balius“,sulaukusiamedidžiulioklausytojų – klasikinės,šiuolaikinės,džiazo,rinti įvairių populiariosios,elektroninės žanrų irkt. – muziką. dominčiam muzikos profesionalui, būtų dažniau Nuoatliekama ir vertinama. 2006 Lietuvoje iružsienyje,garantuoti,kadjibūtųpasiekiamakiekvienam besi skleisti lietuviųkompozitoriųkūrybą 2001 m. centrasveikia kaipviešojiįstaiga(steigėjas – Lietuvos kompozitoriųsąjunga).Svarbiausia užduotis – Ten pat,l.3. VDU EMGP, A23,b. 2,l.1. Muzikos 1996 m.Lietuvos kompozitoriųsąjungosiniciatyva. informacijosirleidyboscentrasįkurtas Nuo (2 x2). 805

. 804 . 803 m. centras pradėjo populia internetosvetainėje ------223 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 224 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 806 liaudies dainose: tėviškė, tėviškės gamta, bernelio ir lietuvių mergelės santykiai (vartojami kuriosatsispindiirlietuvių dainuoja apietarsitiklietuviams būdingasamžinasvertybes, motyvais,vartojamais simbolika,temomispanašiąįlietuviųliaudiesdainas.Dažnai atlikėjai Laimutis Purvinis, „Žentai“ ir kt.). Jie atlieka popmuziką savo tekstu, kai kuriaiskūrinyje paktiniais diskais(pavyzdžiui, už2003 m.išleistąalbumą„Klausykitės“). „Balius“ buvožinomų albumųleidimotiražusirgrupė apdovanota nekartą platininiaiskom produktyvi. Ji išleido daugiau nei 10 albumų. Iš pradžiųjų tiražai viršijo visus tuo metu kas daugiau.Pavyzdžiui, 2005 m.išleistasalbumas„Tavo dainos“. liudijairdideliparduodamųvisuomenės grupės, albumųtiražai. klausytojaiyraheterogeniškosšventėje alkoholį.Kadšiosgrupės atsipalaiduojavartodami namojo „kaimo“ikimiestegyvenančių vyresnio irvidutinioamžiaus,jaunųžmonių,kurie Tokia muzikayraorientuotaįlabaiįvairaus nuovadi amžiausirveiklos visuomenėsgrupes: nimo priemonė,siūlomakaippramoginėlietuviškaprekė perprivačius baliusirkoncertus. Vadinasi, žinomaliaudiesdaina,kadirkoksjosžanras,pasitelkiamakaipžmogauslinksmi kuris grotų gyvai bentvienumuzikosinstrumentu. nėranėvienonario, išlaikant linksmąnuotaikąiraktyvųvienodokąritmą.Be to,grupėje lietuviųsupintosįvieną, liaudies dainos, nors jųdvasia ir tematika žanrų skirtinga, skirtingų tremtinių dainos)sujungėįvieną,omelodijoslinijaišlikopaprastairvientisa.Kitaiptariant, funkcijasliaudyjeturėjusius skirtingas kūrinius(pavyzdžiui,pasakyti, kadšigrupė vaikų ir zikos vadovėliuose, muzikos pamokoje yra tekę patiems vieną ar kitą kūrinį atlikti. Reikėtų niam, irvyresniam klausytojui.Dažną dainųtekstąmokykliniameamžiujeesamematęmu Albumui „Pirmas balius“ liaudiesdainųpopuriatrinktosdainospuikiaižinomosirjaunes

Visi trys nariaiyravokalistai, pritarimofonograma. jųdainavimąpalydiVisi instrumentinio trys Vai kukū,vai liūlia Bridau gilųpurvynėlį, Čiūd riūdralialia. Per Klausučiųulytėlę, Įpinsiu tauįkasas. baltąją, Ramunę Per pievas perrasas. Ir vėl prašau ateik, Lietuvoje taip pat gausu grupių iratlikėjų(pavyzdžiui,Lietuvoje „Pusbroliai taip patgausugrupių Aliukaiirsesutė“, Taigi buvo labai tokiašiandien,jaunožmogausakimisžiūrint,neitinmatomapopgrupė Grupės „Balius“ albumų,kuriuoseįrašytosnetikestradinės,betirliaudiesdainos,yrakur pirmas-balius.html Dainų tekstai:Pirmas balius –liaudiesdainųpopuri.Prieiga perinternetą: . Žiūrėta 20140204. 806 . http://dainutekstai.lt/r719235/ - - - - - džiui, geraižinomaLaimučioPurvinio atliekamadaina„Tėviškė“: liaudies dainomsbūdingikreipiniai „mergelė“,„bernelis“),santykissutėvais irkt.Pavyz 808 807 „Balius“,minėtai grupei L.Purviniui nėrasvetimi muzikosinstrumentai. pavyzdys, nors dainųtekstusirmelodijąnaujaisukūrė patsatlikėjas.Kitaipneianksčiau mamos vaizdinys lietuviųliaudiesdainuojamojojetautosakoje taippatnėrasvetimas. objektų personifikavimą:tėviškėšaukiamane,obelis mojašakomis. Verkiančios prie vartų tėviškei. Antrajamepavyzdyje galimeaptiktilietuviųliaudiesdainomsbūdingątamtikrų dėkingumokupinassantykissutėvais„berželis“, „tėveliams“ irmeilė irkt.Dainoje ryškus nemažaideminutyvų,otaicharakteringalietuviųliaudies dainoms:„kampelis“, nyje vartoja Pirmajame pavyzdyje akivaizdi tėviškėstematika.Atlikėjas irdainųtekstųautoriussavo kūri

Šaukia, šaukia,šaukia Kitas pavyzdys: Ir džiaugtisvisųmūsų laime galiu, gyventi Kad šioježemėj Savo brangiems aštėveliams. „Ačiū“ turiu, didžiausiąištarti Tik berželis. ošiasvyruoklis Palmių neikopųčionainebėra, Šventas manšitaskampelis. Tėviškės niekastikrai nepakeis, L. Purvinio dainosyrapuikuspopmuzikos,dvelkiančios vadinamuoju liaudiškumu, tikraiAš nepamiršau Tėviškės irtavo meilės, tavęsAš prašau. Tik neverki, mama,prievartų, Obelis sena. Moja, mojašakomismanvis Tėviškė mane. nis-teviske.html laimutis-purvinis-cia-mano-namai.html Dainų tekstai:LaimutisPurvinis – Čiamanonamai.Prieiga perinternetą:< Dainų tekstai:LaimutisPurvinis – Tėviškė. Prieiga perinternetą: . Žiūrėta 20140301. 808 . 807 .

>. Žiūrėta 201403 01. http://dainutekstai.lt/r2122/laimutis-purvi http://dainutekstai.lt/r222662/ - - - 225 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 226 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 809 arba dainąatliekantduetu.Pavyzdžiui, 2002 m.išleistamealbume„CV–žemaitis“ (išleido žemaičių liaudies dainų „supopsintos“ versijos priedainiuose pritariant irkitiems vokalistams iratliekamažemaitiškai, dainojeatsispindintis siužetaskurta vykstažemaičių smuklėjeirpan. Tai nėralietuviųliaudiesdaina,kuriągalėtumeaptiktidainyne. Tačiau jisu žemaitiškai: vos regioną – Žemaitiją. Seniai dainasjisatlieka žinomasžemaičių liaudiesirnaujaisukurtas Lietuvos estradojegeraižinomasatlikėjassavo dainomisdažniausiaiapdainuojavienąLietu 2011 m. jisbuvo išleidęs16albumųirsukūręs daugiaukaip300dainų atlikėjas, jisatstovauja irpopuliariajaikultūrai. Tai produktyvus atlikėjasirdainųkūrėjas – liai: Balius sugeriausiomis dainomis“L.Purviniui įteikta„auksinė“kompaktinėplokštelė įteikiamas atlikėjui,kurioalbumasišleidžiamas10tūkst.tiražu.2012 m.užalbumą„Varpe buvo apdovanotasdukart „Pūko“ firmos įsteigtais„auksiniaisdiskais“,otoksapdovanojimas nės dėmesioirbuvo parduotas net300tūkst.tiražu Tačiau pirmasisalbumasišleistastik1996 m.Šis atlikėjoalbumassulaukėdidžiuliovisuome nuošešerių,betspecialių mokslųnebaigė ko griežti buvo apsuptasmuzikos:girdėjo, kaipseneliai,dėdėsirtėvas griežė smuikais.Armonikaišmo karjera irlaimėjimai.Jis gimėiružaugo Aleknoniųkaime,Alytausrajone,irnuopatmažens 813 812 811 810

Viename išsamiai pristatyta atlikėjo vaikystė, iš kvietimų į jubiliejinį 50-mečio koncertą Kalbant apiežemaičių liaudiesdainas,josŽ.Žvagulio albumuoseskamba labiaukaip Žadiek tikiek noriekmyliek Je esammumslygiunier, vėsė karto / Lyg siausempatikiek. ryta Žemaičių smūkliealoskėbėras bieg, <...> Laiks jukmūsunelauk,atekalausparagaut Nemėiguok unttelefuoną,kėikdartyliesonstonežėna, Tik nesakyk,kadjauvakars, otojaunuvargės. Sekundiem dėinasskaičiounam, vuometąvalanduom bieg, Šiek tiekkitoksetnizuotos popmuzikospavyzdys yraŽilvino Žvagulio atliekamamuzika. Taigi norsL.Purvinis daugkurpristatomaskaipliaudiesmuzikantas,liaudiškosmuzikos Muzikinę veiklą L.Purvinis pradėjodarpriešLietuvos nepriklausomybę,apie1987 m. nas-zvagulis-zemaiciu-smukle.html VDU EMGP, A23,b. 2,l.13. Dainų tekstai:Žilvinas Žvagulis – Žemaičių smuklė.Prieiga per internetą: Ten pat,l.13. Ten pat,l.13–14. Ten pat,l.14. 813 . Žiūrėta 20140304. . . 810 809 . Per savo muzikinękarjerąL.Purvinis .

http://dainutekstai.lt/r2126/zilvi 812 . 811 ------.

susiėjimus, „žemaičiai šiuoatžvilgiunėkiekneprastesniuždzūkąarkitąkokįaukštaitį,kur tiškos tapatybėskonstravimo. KaipteigiaB.Stundžienė, kalbėdamaapiežemaičių giminių atlikėjo, betirsutoarkitoatlikėjokomerciniais interesais, tikslais. glaudžiai susijusinetiksutuo,kadheterogeniškos masėsmėgstairklausosivienoarkito populiariosioskultūros atstovas.gimtąja tarmeirkt.,jisyraryškus Populiarioji kultūraitin Tais pačiais2006 m.„Bravo“ apdovanojimuose jisbuvo pripažintasgeriausiumetųatlikėju. leidybos firma„Zuzi Records“ išleidojopatiesalbumą„Žemaitiškų dainųenciklopedija“. statant save plačiajaivisuomeneikaipdainininką.Pavyzdžiui, 2006 m.dainininkoįkurta „Jam Records“ savininkas, įkūręs leidybosįmonę„Zuzi Records“ se, vėliau organizavo pramogines programas. Be to, atlikėjas yra irmuzikos leidybos firmos tėšks pasėrokavems“ (dainąatliekaIrena Starošaitė). „Jam Records“) dvidainosįvardytos kaip žemaičių liaudies:„Sambuoriu suodna“ir„Žemai 816 815 814 broliai, žirgus“: kompaktinė plokštelė;albumąišleidoleidybosfirma „Tigris“), jameįrašytadaina „Balnokit, Pavyzdžiui,muzikos standartus. 2001 m.išleistas„Geriausių dainųalbumas“(garsokasetėir nevengėjų per visą karjerą pasitaikė ir ne itinaranžuoti daug, pagalpopuliariosios grupė vėlyvesni Kaiptiklietuviųliaudiesdainų,nors albumai pasižymėjo popmuzikos bruožais. ir bažnyčioje debilas“ buvo įrašyta1993 m. Vėliau roko muzika,odar tapoartima grupei prietamtikro muzikinio žanro jąaiškiaipriskirti grupių. ji labaidinamiškairsunkukartais Žertva AntSmūgio).ruojama: istoriją,galimapasakyti,kad kūrybinę Žvelgiant įšiosgrupės ir plėšikartu...“ šis giištikimaižemaitiškai traukia,tad,kaiptekoįsitikinti,geriaunėnebūna, –paleidiįrašą tėvynainis begyventų – miestearkaime.Gal netpranašesni –jieturisavo Žilviną Žvagulį, o

Vis joveikla dėltoŽ.Žvagulio prisidedapriešiandieninėsžemai dainosirkoncertinė Taigi nors Ž. Žvagulis dažnai pristatomas kaip atliekantis liaudiškas dainas,dainuojantis Ž. Žvagulis – pramogųpasaulyježinomasžmogus,karjerąjispradėjo Vilniuje, klubuo reiks karan joti. Balnokit broliai žirgus, reiks karan joti. Balnokit broliai žirgus, Balnokit broliai žirgus, Balnokit broliai žirgus, Muzikinę pradėjogrodami veiklą ŽAS’ai (iššif Viena yraŽAS išsantykinaietnizuotaipopuliariajaimuzikaipriskiriamųgrupių Stundžienė B.Žemaičių folklorinėatmintis. Ten pat,l.5. VDU EMGP, A23,b. 2,l.15. 815 816 . Patirtis pramogų,leidybosversle, žinoma,„nemaišė“Ž.Žvaguliui pri Tautosakos darbai, gangsta rap 814 , taippatvadovavo leidyboskompanijai t. 35,p. 32–53. stilių,pirmojijųdaina„Debilas - - - - - 227 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 228 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 819 818 817 (kalbėjimasapiepapročius, tradicijas irkt.),nevengiamanaujos patirtys pabrėžti, kadvisa Ji pavyzdys“ mumsyraoptimizmoirstiprybės Nuo tosdienossu Veronika Ši moterismumsdavė ryšius. labaidaug. palaikomelabaiartimus tapomevisosLietuvos grupe. paauglių grupe, Tai ypačgeraiatspindėjoalbumųpardavimai. lygį.Užkariavomepopuliarumo irvyresnės auditorijosširdis. Tapome netikmaištaujančių Atrodė, kadtąvakarą prietelevizorių sėdėjovisaLietuva. Po šios laidos mespakilomeįkitą tradicijas, dainas.Buvo labaismagilaida. Tokia keistoka,tačiaulabainuoširdi iršeimyniška. ginėje laidoje. Prie stalo kalbėjomės apie velykines tradicijas, jaunimo požiūrį į lietuvių kultūrą, pačiu geriausiu su TV eteriolaikukartu Veronika iransambliu„Blezdinga“ dalyvavome tiesio labai įdomiai derėjo su liaudiškomis dainomis. Šeštadienio vakarą prieš Velykų sekmadienį įrašėme keturiaskeistasdainas.Ir taivėl buvo kažkasvisiškainaujoLietuvoje. Šokių muzika Ji mumsbuvo tarsikažkokiamistinėbūtybė,dainuojantikeistasliaudiesdainas.Per trisdienas atliksite.“ Buvo įdomu,nes Veroniką žinojomenuovaikystės lygiaitaippatkaipKalėdųsenelį. sakė: „Darom Velykinę laidą su Veronika Povilioniene. Atvažiuokit įrašyti dainų sujair laidoje kūrinius. Bendradarbiavimo pradžiaprisimenamataip:„Mums paskambinoA.Silkinis irpa lioniene, otelevizijojepervieną Velykų įrašytiiratliktinetketuris laidąjiemsyratekękartu „Atskrend sakalėlis“ dainas. Beje, panašiaidainą„Balnokit, „Išjunk broliai, žirgus“atliekairgrupė šviesą“. ir „Balius“protarpiaisir atitinka popmuzikos primena standartus grupės aranžuotas liaudies gyvavimo metų. Tiesa, daina„Balnokit, broliai, žirgus“aranžuotaganapaprastai, taibūdinga čios socialinės,religinės jaunuoankstyvųjų problemos, taip patpatriotiškumasjairūpėjo albumuipasirinkošiąaranžuotądainą,bet,matyt,Lietuva irjąslegian pasakyti, kodėlgrupė noms, jinėrasena –siekiaLietuvos tarpukariolaikotarpįirnepriklausomybėskovas. Sunku Ši lietuviųliaudiesdainadainuojamojojetautosakojepriskiriamakarinėmsiristorinėmsdai

Nuo 1997 2001 m. Vasario 16-osiosiškilmėse Vilniuje atlikodarvienąkarinęistorinędainą grupė reiks priešąkirsti Paduok, sesule,kardą, reiks priešąkirsti. Paduok, sesule,kardą, Paduok, sesule,kardą, Paduok, sesule,kardą, Nors ištraukojeakcentuojamaslaidojepatiriamasjaukumojausmas, įsimintinos interviu Žiūrėta 20140205. http://www.klubas.lt/muzika/penkiolikos-metu-chronologija-svarbiausi-zas-istorijos-faktai.d?id=32227755 gus/4991/ Penkiolikos metųchronologija:istorijos faktai.Klubas.lt:žvaigždės Prieiga svarbiausi ŽAS išarti. per internetą: VDU EMGP, A23,b2,l.15. Dainos tekstas:Balnokit, broliai, žirgus.Prieiga perinternetą: . Žiūrėta 20140304. m. pabaigos ŽAS bendradarbiauja su žinoma folkloro atlikėja m. pabaigos ŽAS Veronika Povi 818 817 , kurią vėliau perteikė grupės „Dinamika“ grupės , kuriąvėliau ir„Mango“. perteikė . 819 . http://www.music.lt/lt/daina/Balnokit-broliai-zir >. >. ------ronio eilėmis: ir ŽAS’ų V. Povilionienės atliktųdainųvaizdo įrašus:„Močiute širdele“, „Garbė“, „Punskas“ su šokiųmuzika,repo irroko stilistika.„YouTube“ internetosvetainėje galimeaptiktibenttris jovių, eksperimentų,lietuviųliaudiesmuzikąarbaitinlietuvybepersmelktustekstusderinant nių plokštelių,atsirandaįvairesnio amžiausklausytojųirpan. šitai 822 821 820 „Kelias įžvaigždes“ vadybininkas. dijo stotyje„M-1“,dabardarbuojasi„Lietuje“,buvo LNKtelevizijosmuzikiniorealybės šou verslią, patrauklią,suprantamuzikinioverslo subtilybes.Ilgaimuziką padaryti jisdirbora atstovai, dalyvavo roko, metalo muzikos festivaliuose. M. Berenis kaip turi nemažai patirties, ir L. Zareckas, prieš įkurdami buvo muzikantai, galima sakyti, andergraundo grupę, kultūros didžeridū, Šiaurėstrumentu Sibiro tautųmėgstamudambreliu irŠiaurės Amerikosindėnųfleita). muzika, mokėsigroti (pavyzdžiui, archajiniais aborigenų pučiamuojuins muzikosinstrumentais „Regredior“grupės būgnininku negrojo, žinoma,kadjismuzikantokarjerąpradėjosunkiojometalo ralius jokiuinstrumentu Zareckas (Choras),Gidonas Šapiro (Bilas) irLinasKaralius(Ezopas). ralius (Ezopas). Tačiau vėl dirbavisasudėtimi:Marius šiandiengrupė Berenis (Tru), Linas V. Povilionienė. Dalis dainosatliekamarepo stiliumu,opriedainį,paremtą Maironio eilėmis,dainuoja

Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus Taip mainospasauliodarbai! Kaip bangosantmarių,kaipmintysžmogaus, O kasjųbentvardą atspės? Tiek kentėjo, tūkstančiųamžiaisgyveno, Ir niekasmanęsneminės! Išnyksiu kaipdūmas,neblaškomasvėjo, Pavyzdžiui, vienosišminėtųdainų„Garbė“ tekstodalisparemta geraižinomopoetoMai Taigi bendradarbiavimassu grupės V. Povilioniene populiariosioskultūros srityjeįnešėnau Populiariosios kultūros atstovais nariai. Pavyzdžiui, ŽAS buvo ne visigrupės L.Karalius prdėjo2005 m. grupė groti irgyvai: M.Berenis – gitara,L.Zareckas – būgnais.Nors Ka L. Grupės sudėtislaikuibėgantkeitėsi –nuo2004m.kurįlaikąjąbuvo palikęsLinasKa Kur vyrai arjųveikalai? ŽAS’ams padėjo pakilti į aukštesnį populiarumo lygį: daugiau parduodama padėjo pakilti į aukštesnį populiarumo kompakti ŽAS’ams ka+pavilioniene+ir+%C5%BEas Dainos tekstas:Maironis. Prieiga perinternetą:< VDU EMGP, A23,b. 2,l.16. „Youtube“ internetosvetainė. Prieiga perinternetą: 821

. Žiūrėta 20140205. 822 . Net jisvistiektoliau domėjosi kurįlaikąpasitraukęsišgrupės, http://www.music.lt/lt/daina/Garbe/48246/ https://www.youtube.com/results?search_query=veroni >. Žiūrėta 20140306. 820 ------. 229 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 230 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 823 mą: autentiškąfolklorąiršiuolaikinius roko beipopuliariosiosmuzikosstilius.Čiaderinami dangumi. Prodiuseris Šarūnas Miculevičius sako:„Žaibo gėlės“vienijatradicijasirmodernu tokių yrafolkroko ministerija „Žaibo gėlės“(2004–2006). Tai kasmetisprojektas poatviru jungiančių įvairius muzikosstiliusirsiekiančiųpateiktiliaudiesdainąšiuolaikiškai. Vienas levizijos irkitiprojektai. Lietuvos nepriklausomybėsmetaisįgyvendinta įdomiųsumanymų, Dar muzikiniaite viena terpė,kurioje„auginama“etnizuotapopuliariojimuzika, –įvairūs etnizuotos, tikjau„sunkesnės“populiariosiosmuzikinės kultūros dalimi. dainų tekstuoseetniniusmotyvusarnaujaiperdainuodama lietuviųliaudiesdainas,jitampa populiariajaimuzikineikultūrai. priskirtina „Thundertale“ prasme grupė Naudodama savo populiariems, o tai iš esmės nesuderinama su andergraundo kultūros tikslais. Todėl tam tikra būgnais, LaimonasStaškūnas Šileikis – Labanoro birbyne. dūda,Artūras – koncertine Jonas Chockevičiusgroja gitaromis, AndriusMurauskas – bosinegitara,Paulius Petrauskas – elektrinesgitaras,būgnus. muzikai būdingusinstrumentus: Vokalistai Baškys ir Laurynas dainąaranžavo, pasitelkdamisunkiajai autorius pamirštamas.„Thundertale“ roko, metalo Vasiliauskas. Ši daina – puikuspavyzdys, kaipdainostekstasišpopuliarėja irnettikrasisjos Nors josžodžių irmuzikos autorius –Kęstutis šidainatraktuojamakaipliaudieskūryba, Lietuvos“: transliuojamuoseper karuose“, planuoja pasirodyti „Chorų TV3 televiziją,iratstovauti Kaunui. vo LNKmuzikiniamešou„Žvaigždžių duetai5“irpasiekėpusfinalį.2015 m.„Thundertale“ „Žemėj Lietuvos“ iškovojo suchoreografe 4-ąvietą,2011 m. kartu KristinaNavickaite dalyva projektą „Muzikos čempionųtaurė“, 2011 m.LNKdainųkonkurse„Lietuvos daina“daina dalyvavimas įvarialypėjegrupės laimėjo šouveikloje: 2010 m.„Thundertale“ TV3muzikinį kyla abejonių. kartais kaip„tikra“metalogrupė, vertinama „Thundertale“ Jas dažnailemia „Vors“),iš sunkiojoroko grupės ir populiariosiosmuzikinėskultūros atstovams. Dėl to,kad 2004 m.susiformavo dažnaipriskiriamasunkiojometaložanrui; andergraundo („Thundertale“

Ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos… žaliuos,žemėj Ąžuolai Žemėj Lietuvos ąžuolaižaliuos, Nors būnutoli,tauširdy vieta. Kaip brangi tugimta. esi,žeme Grupės „Thundertale“ repertuare yralietuviamsgeraižinomųdainų. Viena jų –„Žemėj Įdomus šiuolaikinėsmuzikinėskultūros reiškinys „Thundertale“. yragrupė Ji žinomair Taigi muzikantųnorąbūtiklausomiems,žinomiemsir aiškiaimatome„Thundertale“ vos-azuolai-zaliuos.html Dainų tekstai:Žemėj Lietuvos ąžuolaižaliuos.Prieiga perinternetą: . Žiūrėta 20140306. Televizijos irkitiprojektai 823

http://dainutekstai.lt/r704/zemej-lietu - - - - su Čekijosįrašųleidybosfirma.Įliaudiesdainųrinkinįbuvo įtrauktasirkitų Rytų Europos leidybos firma„Muzikinė o„Folkšokas partija“, 4“ buvo išleistasbendradarbiaujantkartu net tarptautinis.Mat ikitol„Folkšoko“ albumusleidoLietuvos kūriniųpagrindusudarytus dūnai“, „Biplan“, „Kastaneda“ suDaina Bilevičiūte, Jonas irRasaiš„Dangaus“ irkt. das Kučinskas, Violeta Riaubiškytė, Ž.Žvagulis, Igoris Kofas, B’Avarija, ŽAS, „Exem“, „Sa dalyvavo Virgis Stakėnas, „Biplan“, grupės „Rebelheart“, „16Hz“irkt.,trečiajame – Edmun – nuo pasitelkiant įvairiausias muzikoskryptis žvaigždės prikeltųlietuviųliaudiesdainasnaujamgyvenimui. Liaudiesdainosatliekamos „Sadūnai“, „Biplanai“ irkt.„Folkšoko“ projektu siekiama,kadlietuviųpramoginėsmuzikos Saulius Basijokas). 2002 m.projekte dalyvavo A.Mamontovas, LinasAdomaitis, grupės ansamblis „Lietuva“ irkt. „Pelenai“,taip pat grupės „Rojaus tūzai“, „B’Avarija“, „Exem“, net valstybinis dainų ir šokių dalyvavę žinomiatlikėjaiČeslovas Gabalis, Povilas Meškėla, operos solistėGintarė Skėrytė, beikompiuterinėelektroninėliaudiški irroko muzika.“ muzikosinstrumentai 827 826 825 824 „Various“,„Ventukai“, Riaubiškytė, Virgis Violeta Valuntonis, Vudis,„ŽAS“ „Radioshow“, Radži,RasaBubulytė, Ruslanas Kirilkinas,„Sadūnai“, „Sel“, „Tele Bim-Bam“, nas Vitulskis, „Naktinės personos“,Nijolė Narmontaitė, Nomeda Marčėnaitė, „Nykštukaz“, Jurga Šeduikytė, Kastaneda, Kostas Smoriginas, „La Vita“, LauraRemeikienė, Luka, Merū „Ewex“, „Fojė“, Ilona Balsytė, Inga Jankauskaitė, Inga Valinskienė, Jonas Čepulis,Juozas, „Dinamika“, Doloresa Kazragytė,Domantas Gružas, Džordana, EXEM,Emilė Ribokaitė, Bartas, Bernadeta Lukošiūtė, „Cappuccino“, „Cloudmaker“,Daina Bilevičiūtė, Dana, Antanas Nedzinskas, AntanasČapas,Atlanta, „Atsitiko“, Aurelijus Globys, „B’Avarija“, Makejevas, AlgimantasButnorius, AlgimantasRaudonikis,AndriusMamontovas, „Angels“, albumus:„16Hz“,„7snieguolės“,AgnėArmoškaitė,Aleksandras jančių atlikėjųirgrupių kai zikantai – Jonas irRasa.Pirmasis jųalbumas„Saulala etnineitemati raudona“buvo skirtas 2006 m. vykusiamemuzikiniame TV3 televizijosprojekte „Dangus“ išgarsėjodujaunimu jų atlikėjų,kurietampaetnizuotospopuliariosiosmuzikinėskultūros dalimi.Pavyzdžiui, šalių – Lietuvos, Lenkijos,Estijos, Vengrijos irkt. –atlikėjųrepertuaras 826

Įvyko keturi„Folkšoko“ renginiai, paskutinisjųatliktųkūriniųleidybosprasmetapo Kitas reikšmingas projektas, kurįtransliavo LRT televizija,tai„Folkšokas“ (prodiuseris Tiesa, šikompanijaišleidone tiketnizuotaipopuliariajai,betirpopmuzikaiatstovau Tyrimas parodė, kadįvairiose televizijosmuzikiniuoseprojektuose iškylairvisiškainau C4%97+partija Muzikinė Records: partija. Prieiga LabelArtists. perinternetą: Ten pat,l.17. Ten pat,l.9–10. VDU EMGP, A23,b. 2,l.5–6. . Albumąišleido„Folkšoką“ globojusileidybosfirma„Muzikinė partija“. . Žiūrėta 20140207. pop iki house http://www.musicstack.com/label/muzikin% ir electro . Antrajame„Folkšoke“ 825 . 827 824 . Projekte yra ------231 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 232 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 829 828 garantu tampajųtapatinimasis suŽemaitijos regionu. sės“, taippatvaikinai „Žemaitukai“. Šiuo iroriginalumo atveju išskirtumu projekto grupių Beje, vėliau likusiaspirštinesvistieknumezgiau“ nias... Tiesą sakant, manpatinkalažybos,nes priverčia pasitemptiirkąnorsdoro nuveikti. kad tas,kurispralaimėslažybas,kurspatriotinędainą. Iš septy numezgiau devyniųporų tik nusijuokė:„Lažinamės –nespėsi!“Žinoma, atsakiau:„Lažinamės –spėsiu!“Sutarėme, draugamsnumegztipirštines –išvisodevyniasporas,tačiautėtis sugalvojau artimiausiems Kalėdoms panašiuose konkursuose,tačiaugrįžusinamoapiejįpapasakojau tėvams. Artėjant kursas moksleiviams rezistencijos sovietinio režimo metais tema.Labai retai dalyvaudavau gimė... perlažybas.Mokydamasi dvyliktojeklasėje,pamačiauskelbimą,kadrengiamas kon kovų partizaninių sukurta tematika,apietaisakojosautorė: „Tai vienintelėmanodaina, kuri senų seniausiaižinomaliaudiesdaina,betištiesųšitaipnėra.Pasirodo, šidainayranauja, doni vakarai“. Pirmą išgirdus kartą šiądainą atrodo, tarsibūtų kadjitokia sava irartima, nų kovų tometoliteratūrinėms dainomsirromansams. laikotarpįiryraartima Žinoma, šidainanėra lietuviųliaudies,betjiklausytojussavotiškai nukelia į pokariopartiza „Airija“kūrinių„Kasdienįkarą“: sių lietuviškosgrupės galimybė atliktiirlietuviškųdainų. Tada Martynas Kavaliauskas padainavo vienąžinomiau laisvė“, kurpagaltaisyklesantrądainąsava valia atlikėjuigalėjoparinktižiūrovai. Atsirado angliškas dainas. Tačiau vienaišlaidųtemų„Xfaktoriuje“pervienąsezoną buvo „Taika ir dėto projekto „Xfaktorius“dalyviaiįpaprastaidainuojapasaulyjegeraižinomas,populiarias šedevrai.Pavyzdžiui, iškylaetnizuotaipopuliariajaimuzikaipriskirtini kartais 2012 m.pra „Dainų daina“,„Auksinis balsas“,„Lietuvos balsas“,„Xfaktorius“irkt.Šiuose projektuose

Ėjom viskąužmiršęmirt Tu plaukeipasroviui, mespriešvėją, Savo tiksląirgarbęapgint. Nebuvai tušalia,kaireikėjo <...> dauguma. Kai aplinkbesparnų Visi norimviršsaulėspakilti, Mes žinom,kuodžiaugtis,ne. Mes kasdienišeinamįkarą, Taip LRT, patminėtiniirpopuliarūs karai“, TV3 irLNKtelevizijosprojektai „Chorų 2013 m. „Xfaktoriaus“renginyje dalyvavo „Se žemaitiškai dainuojančių merginų grupė Kitas pavyzdys html VDU EMGP, A23,b. 2,l.8. Dainų tekstai:Airija –Kasdienįkarą.Prieiga perinternetą: . Žiūrėta 20140307. – Ugnės Valinčiūtės tame pat projekte atlikta Ievos Narkutės daina „Rau 828 . 829 . http://dainutekstai.lt/r1169/airija-kasdien-i-kara. ------buvo netikkomisijosnariai,betirlaidosvedėjai. Vienas jųprisiminė Vaižganto kūrinio nusikąstų iš to džiaugsmo, kad štai zikologas čia liežuvį scenoje ta daina“ ka daina„Leliumoj“,tikraautentiškakalendorinėsapeiginėsformulė.Kiekvienasetnomu gyvenime čiaskambaadventopirmąkart daina.Ne kurnors,ošouirtikraadventinė dzūkiš zikologė irfolkloro ansambliųvadovė Zita Kelmickaitė tąvakarą kalbėjo:„Adventas... ir folkloro ansamblionarė. tema tąvakarą buvo legendųvakaras, olegendaA.Lasyteitapojosmočiutė,kuriyranevieno teatro akademijos Teatro irkinofakultetovaidybos studentai.Projekto „Auksinis balsas“ kinio išsilavinimo. tuometiniaiLietuvos muzikosir „Liūdnusslibinus“2008 m.įkūrė trys močiute Česlova Lasieneatlikodzūkųadvento irKalėdųdainą„Leliumoj“. 6d.projekto dalyvėaranžuotą lietuviųliaudiesdainą.2014 m.gruodžio AistėLasytėsusavo dėl čia,kaipir„Xfaktoriuje“,atsirandagalimybėatliktivienąkitąlietuviškąarnetsavitai savininką. Įprastai jisturisave patikrintiatlikdamasįvairaus žanro irstilistikosmuziką. To 832 831 830 industrijos asociacijosįkūrimąiršiąasociacijąįsteigė, ošitapogretutinių teisiųagentūros pradėjusi veiklą tikmuzikossrityje“ talijos Katunskytėsirkt.)albumų Ovidijaus Vyšniausko, Edmundo Kučinsko, LaimosŽemaitytės, Romo Dambrausko, Vi ne vienąiršiandienpuikiaižinomųpopdaininkų(pavyzdžiui, Livetos ir Petro Kazlauskų, rai“ (MC)irkt.Be visųšiųišvardytų UAB muzikantų,atlikėjųirgrupių, „Pūkas“ išleido folkloro ansamblis„Blezdinga“ (MC),1997 m.broliukai Aliukaiirsesutė„Mums taipge 1993 m. Jungėnų kaimokapela„Vėl gegužiožiedai“,1994 m. Veronika Povilionienė ir Brunius, 1996 m.„Liaudiškasbalius“(MC),1993 m. „Bočiai“(MC),Arvydas etnizuotaipopuliariajaimuzikaiprodukcijos:įmonė padėjoišleistinemenkądalįartimos nepriklausomybės atkūrimolaikotarpio,svarbu atkreipti dėmesįįUAB „Pūkas“ veiklą. Ši nos pasirinkimasirjosatlikimasgalibūtitiesuskeliasįžiūrovų širdis. pirmąją vietą. fragmentą, atspindintį„lietuvišką“dvasią. Žiūrovai kilstelėjoį balsuodamiA.Lasytęiškart

Atlikėjų pasirodymą komisijosnariaišiaidėjalikosužavėti. stebintysirvertinantys Mu Projekto „Liūdnislibinai“vokalistė, dalyvė neturintimuzi A.Lasytė,beje,yragrupės LRT televizijos projektu „Auksinis balsas“ siekiama išaiškinti geriausio Lietuvos balso UAB „Pūkas“ įsteigta1991 m.Įmonės tinklalapyjerašoma:„Tai pirmojiLietuvoje įmonė, muzikoskultūrąnuoLietuvosKalbant apieetnizuotospopuliariosiosarjaiartimos Aptartas pavyzdys rodo, kadtelevizijosprojekte gananetikėtasiroriginalusliaudiesdai label/167896-P%C5%ABkas?page=1 VDU EMGP, A23,b. 2,l.1–2. UAB „Pūkas“ išleistoskasetės ir kompaktinėsplokštelės.Prieiga perinternetą: Ten pat,l.7. . Žiūrėta 20140205. 831 832 . . UAB „Pūkas“ inicijavo 1995 m.Lietuvos muzikos http://www.discogs.com/ 830 . Daina sužavėti ------233 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 234 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 833 kitos svarbios sampratos – autentiškumas,tradicija,dėmesystelkiamasįiš etninėkultūra, suvokiamas netikgaivinimotikslas,betir se etninėsmuzikosgaivinimo praktikoseskirtingai etninės kultūros (irmuzikos)sampratųsklaidosirperėmimo procesai. Kadangialternatyvio tumo raiškosformos,t.y. netiketninėmuzika,betiršaliajosvykdomosveiklos, kaip vyksta festivaliuose, bepramoginės,gaivinamairetninėmuzika,kokiospasirenkamos etniniotapa kim žaibu“pradėtasorganizuoti1999 m. Todėl palyginti, kaip dviejuoseskirtinguose verta mam etninėskultūros gaivinimojudėjimui.„Mėnuo Juodaragis“ vykstanuo1995 m.,„Kil komercinei populiariajaimuzikai,betirvalstybinės sistemosprižiūrimam irkoordinuoja organizuojami valstybės institucijomsnepavaldžių organizatorių, todėlalternatyvūsnetik ir „Kilkimžaibu“,daugdėmesioskiriantysįvairioms etninėskultūros gaivinimo formoms, Du didžiausi alternatyviosios muzikos vasaros festivaliai Lietuvoje įkūrėjai artiesiogžmonės,puikiaiišmanantysšiuolaikinėsmuzikinėsindustrijosdėsnius. nariaiaratlikėjaibuvo arbayrašou,pramogųverslogrupių atstovai, muzikosleidybosfirmų puliariąją kultūrą.Pastebėtina irtai,kaddažnaietnizuotaipopuliariajaimuzikaipriskirtų liaudies dainas į šiandieninę po „integruoti“ muzikiniai projektai skatina kuo kūrybiškiau matome iretnizuotospopmuzikos,etnizuotoroko irmetalomuzikosapraiškų.Įvairūs tekstas)atliekamatarmiškai. sukurtas motyvų, simbolikos, kuri primena liaudies dainą; daina (gali būti liaudies daina arba naujai etno betturitamtikrų tui pritaikomanauja melodija; dainos tekstas yranaujai sukurtas, „M-1“ irkt. dainatampalabaipopuliari,josįrašątransliuojaradijostotys„Radiocentras“,priskirtina jauna, įsteigta1999 m.Jei etnizuotaipopuliariajaimuzikai,ypačetnizuotampoprokui, santis radijo stoties „Lietus“. Tiesa, ši radijo stotis, palyginti su stotimi „Pūkas“, yra gana didelė. neabejotinai įtaka leidžiant,transliuojantirremiant iretnizuotąpopuliariąjąmuzikąyra lietuvišką,kartu kos muzikospopuliarinimą,patriotiškumoirpilietiškumoskatinimą. Taigi UAB „Pūkas“ stotis „Pūkas“, kaipirtopatiespavadinimo televizija„Pūkas-TV“, ikišioltelkiasiįlietuviš į rinkąįmonėišleidoirfonduosesukaupėper16tūkst.įvairaus žanro lietuviškųdainų „Agata“ steigėja.Nors savo leidybosveiklą UAB „Pūkas“ 2006 m.baigė,pervisąšįlaikotarpį

Nors pramogųverslas Lietuvos Lietuvoje nepriklausomybę,šiandien pradėtastikatkūrus Tad etnizuotapopuliariojimuzikaLietuvoje yraganaįvairi: lietuviųliaudiesdainosteks Be radijostoties„Pūkas“, lietuviškosetnizuotospopmuzikosgalimaišgirstiirklau Siekdama populiarintilietuviškąmuziką,1995 m.UAB „Pūkas“ įkūrė radijostotį.Radijo Tenpat. ALTERNATYVIOSIOS MUZIKOS FESTIVALIAI – tai „Mėnuo Juodaragis“ 833 . ------įvairūs senoviniaiįvairūs žaidimai, pavyzdžiui, rąstplėšis, šaudymo iš lanko turnyras, kario ištvermės projektai, šokių tos, parodosvakaronės ir filmų peržiūros, interaktyvioskūrybos irapeigos, ta pasakųirdainųvakarai vaikams, vaidinimai, turistiniaižygiai,ekologinėsakcijos, paskai „Vilkatlakai“ atkuria V–XIV a.baltųgenčiųkovas. Čiataippatveikia menųdirbtuvės, vyks XIV pirštaisirkaulineadata,apdirbtikailį,lietiXIII– tradicinių amatų –pintijuostas,nerti etnokultūrinės veiklos irpasirodymai, siūlomižiūrovams festivalyje, pavyzdžiui, mokymasis į ikikrikščioniškosios baltiškos kultūros gaivinimą.Šia ideologijagrindžiamospapildomos terminai –baltųkultūra,pagoniškatradicijanurodomą“, netvartojami kūrėjų orientaciją baltų kultūros festivalis. Vienas išfestivalio tikslų –„pristatytipagoniškosiostradicijospaliki „Mėnuo Juodaragis“ – nepriklausomaspostfolko,alternatyviosiosmuzikosiršiuolaikinės dines etninėsmuzikosgaivinimosąsajųsupramoginemuzikanuostatas. pagrin festivalių tinklalapių,taippatirišjųorganizatoriųbeidalyvių minčių išryškėjančias 835 834 siai yratikpačiųorganizatorių kaprizas,todėltenkaapmokėtiišsavos kišenės valis ofolklorasiramataidažniau gaunatikdėlto,kadjamepasirodo garsiosmetalogrupės, jei jibūtųfinansuojama. Šiokį tokįfinansavimą(pavyzdžiui, iš ambasados)festi Norvegijos laivu, ugniesšou. regionų tautiniaidrabužiai,rengiama senoviškų motociklųparoda, pasiplaukiojimasvikingų skamba dainos ir šokiai laužų šviesoje. Festivalyjeiki ryto taip Lietuvospat rodomi skirtingų mokomasi senovinių amatų(juostųpynimo, papuošalųliejimo,audimo,puodųžiedimo), dainųvaržytuvės, alausgėrimorungtis), irmoterų ir žaidimai(iečiųmėtymovaržybos, vyrų zikos scenų festivalyje rodomos senovinės baltų irviduramžių kovos, vyksta įvairios rungtys „Rasų“ programą įfestivalį Šalia kviečiamosirpostfolkloro grupės. folkloro irsunkiosios mu archajinio folkloro atlikėjų Lietuvoje irBaltijos šalysestokosirdėlįsipareigojimo užpildyti taiaštąirskaitauetnine[muzika]“ turim mažiauindėliųišsvetimų kultūrų, <...> simpatijasjaučiuikikrikščioniškamtikperiodui,nesnuašjaučiu,kadtojvietojdarmes kad etninęmuzikąsuprantalabaisiaurai:„Ašsuprantu[muziką]kaipseną,archainę baltų tradicijasiramatus.Pagrindinis festivalio organizatoriusDaividas Kurlis prisipažįsta, pagoniškojo metalo)muzikai,ir„Rasų“programa, puoselėjantiarchajinę muziką,senųjų verius metussudaro dvidalys:„Žaibų“ sunkiajai(daugiausiajuodojoir programa, skirta išbandymas,lietuviškoritinio(ripkos)žaidimasirkt. ir vikrumo

Pasak „Kilkimžaibu“organizatoriaus,papildomosveiklos festivalyje atsirastųirdaugiau, ket „Kilkim žaibu“ –senųjųtradicijųirsunkiosiosmuzikosfestivalis, kurįpastaruosius Ten pat,l.3. VDU EMGP, A11,b. 8,l.11. a. žiedą ir pan. Dažnai šiuose festivaliuose dalyvaujantis istorinės rekonstrukcijos klubas „Mėnuo Juodaragis“ žaibu“ ir„Kilkim 835 834 . . Tačiaudėl ------235 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 236 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 840 839 838 837 836 triukšmingai ir karingai muzikai: „nenorim snūduriuojančių emocijų, pas mus „Žaibas“ tas sugamta,oprotėvių praeitieskovos,žmogaus ryšys istoriniai mūšiai.Pirmenybė teikiama derinimą. Priešingai neifestivalyje „Mėnuo Juodaragis“, čiaakcentuojama neharmonijair sys telkiamas į dviejų muzikos stilių, t. y. archajinio folkloro ir sunkiosios muzikos, idėjinį ir stiliai ar netiesioginėssąsajossuprigimtinetradicija:„Įvairios žanrai gentysiridėjos,įvairūs kartos, val, gothic, neo-cabaret, avangarde folk, post-folk,neo-classical,tribal,ambient,industrial,trio-hop,electronic, rock, metal,medie Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriaiskambančiąmuzikąapibūdinakaip se renginiuose etninė(liaudies)muzikaderinamasukitokiomismuzikosstiliauskryptimis. naudojasenovinius“kloriniais motyvais, šaliašiuolaikiškųmuzikosinstrumentų senovės, apdainuojaistorinius įvykius, mitologiją,legendas,šiuolaikiškąmuzikąrišasu fol būtentalternatyviosiosmuzikosatstovai įkvėpimožanrų, semiasiiš daugiausiaikūrybinio laikotarpiųirtematikųderinysteisinamastaip:„Išskirtingų visųšiuolaikiškųmuzikinių alternatyviosios muzikos puoselėtojus, senųjų tradicijų elementus ir sunkiąją muziką. Toks istorijosrekonstruktorius ir subkultūrasirmuzikosžanrus: pamėginę sujungtidviskirtingas mis“ atradimas, priminimas,gaivinimas,prijaukinimasbūtentšiuolaikinėmissąlygomisirformo Ne muziejinis jos propagavimas ir sąsajos, bet senųjų dvasinių išlikusių rudimentų vertybių, natas, okaipgyvas reiškinys: „Festivalio ideologijairturinys –sąsajossusenąjabaltųkultūra. pasaulėžiūros irestetikoskalvė“ „Mėnuo Juodaragis“ internetosvetainėje festivalis pristatomastaip:„Kūrybinė baltiškosios ne praeitimi, įkvėpimo ieško baltiškose ar net indoeuropietiškose savo šaknyse. Oficialioje džetas lemiamenkesnępapildomųetnokultūriniųveiklų pasiūlą. neikitimuzikosžanrai.Mažesnisstilių – metalą,kurisyranetokspopuliarus festivalio biu tinės arelektroninės muzikos –įvairovės. „Kilkimžaibu“daugiautelkiasiįvienąmuzikos – nuofolkrokofinansavimo festivalis ikieksperimen sulaukiadėlgausesnėsmuzikosžanrų rios įmonės,žiniasklaidospriemonėsirprivatūs asmenys.Galima tikspėti,kaddidesnio Kultūros ministerija,UNESCOKultūros vadybos katedra,kitoskultūros institucijos,įvai remiamas menkai.Pavyzdžiui, nuo2002 m.paramąfestivaliui „Mėnuo Juodaragis“ skiria

Abiejų festivalių rengėjai save sieja save ikikrikščioniškojo laikotarpio kultūra ir istori Lyginant sufestivaliu „Mėnuo Juodaragis“, „Kilkimžaibu“valstybės irkitųinstitucijų Nors Abiejuo esminiųskirtumų. kaikuriųidėjųirvienijami,abufestivaliai turitamtikrų Žiūrėta 20141202. Žiūrėta 20141202. Tenpat. Prieiga perinternetą: Oficiali festivalio „Kilkim žaibu“ svetainė: Prieiga per internetą: Giedraitis L.Kasgi –Mėnuo Juodaragis? Oficialifestivalio „Mėnuo Juodaragis“ svetainė: Prieiga perinternetą: 837 . Savo „Kilkimžaibu“rengėjai ruožtu prisistatokaipnovatoriai, pirmiejiLietuvoje – bet vienas jausmas, vienas užburiantis Žemės ritmas“ http://www.mjr.lt/XVI/lt/festivalis/mintis 836 . Tačiau tradicijačiasuvokiama nekaipmuziejinisekspo 839 . tiesioginės Visus juos vienijabendrasavasties kryptis, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 6 (123),p. 74–80. . Žiūrėta 20141202. http://www.kilkimzaibu.com/lt/kilkim-zaibu http://www.mjr.lt/XVI/lt/festivalis/mintis 840 . „Kilkim žaibu“ dėme 838 ethno, neo- . ------. . ir kultūrą. idėjas siūlančiųindividųiržiūrovų kaipjaspriimančių sekėjųsampratosapieetninęmuziką festivaliuose propaguojamos idėjosirkaipjasperimažiūrovai; arsutampaorganizatoriųkaip pomėgius jąarbamodifikuoja,pritaikydami pagalsavodaugelis jųignoruoja asmeniniusporeikius ir nors etninėsmuzikosgaivintojaiirišmanooficialiągaivinamosmuzikos.ideologiją, Pasak irjųsekėjus,sudarančiusidėjasperimančiųgaivintojųbendruomenę. jas, grupeles jos, grindinius gaivintojus(angl. Tamara E.Livingstonkaipetninėsmuzikosgaivinimojudėjimųsudėtinesdalisišskyrė pa kaiptikrasžaibas“ toks trumpas yra toks ugningas, emocingas renginys, <...> kuris yra karštas, jame visko turi būti daug. Jis 846 845 844 843 842 841 čiau festivalį laikoaukščiausiolygiopostfolkloro renginiu Lietuvoje. Modernizuotas festivalio „Mėnuo Juodaragis“ žiūrovas Arijus, priešingai, nemato autentiškos muzikos, ta galimatikperįvairias etninėsmuzikosinterpretacijas folkloru sudominti grynuoju tacijas, kuriosatliekamoskokybiškaiirprofesionaliai. Jis mano,kadšiuolaikinįklausytoją šispateikėjaspateisinaetninės muzikosinterpremuzikos atliekamaautentiškai.Kitavertus, dažnas lankytojas Vytenis mano,kadbeveik 80 proc. šiuose renginiuose skambančiosetninės kelią, ėjimą,muzikos,kuriišaugusiišfolkloro etninėstradicijos,kryptį“ „tikrojo“ iš esmės yra postfolkloro folkloro reiškinys. grupės Savo esme kloro. Tačiau supastfolklorinefestivalio pakraipa:„netirto pasakU.Liogės,tainesikerta Vis fol dėltomatome,kadkasmetfestivalio programoje atsirandavisdaugiau„grynojo“ tik susijusi su juo, ar tik atskirais elementaissusieta –prasmėm, jausena, gilumine esme“ žmogui:„[Festivalio]būtų artima Pagrindas – muzika,tiesiogiaiišplaukusiišfolkloro, arba atspindėtųgyvą,siekiamybė. Daug oneknyginętradiciją, svarbiau, kadmuzikairkūryba žmonėms patiktų“ daro. Niekas, manau,dirbtinaitennemodernizuojairnededakažkokiųrepo elementų,kad Liogė atsako,kad„tiežmonės,kurietengroja – jiekuria,nesjiemstaipatinka.Jie išširdies tą pritraukiant kuo daugiau klausytojų, festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius Ugnius

Į pastabą apie atliekamos etninės muzikos „negrynumą“ irpastangasjąmodifikuoti, Į pastabąapieatliekamosetninėsmuzikos„negrynumą“ Kalbantis suabiejųfestivalių rengėjais iržiūrovais, buvo domimasi,kaipskleidžiamos Tačiau žiūrovams rengėjų nuostatosgaliatrodyti visaikitaip. Pavyzdžiui, abiejųfestivalių VDU EMGP, A11,b. 2,l.2. Tenpat. Giedraitis L.Min. veik. VDU EMGP, A17,b. 20,l.1. Livingston T. E.Min. veik. VDU EMGP, A11,b. 8,l.10. 842 . 843 . Iš folkloras nėra renginio viešųjo kalbų galimasuvokti, kad„grynas“ Etninės irpramoginėsmuzikossąsajos core revivalists 841 . ), t.y. individusaržmonių,kuriančiųnaujasidė – postfolkloras žymi 845 . 846 folkloro . Kitas 844 - - - - - .

237 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 238 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 852 851 850 849 848 847 muzikos gyvavimui šiandienoskontekste,taippatpritraukiaplatesnęklausytojųauditoriją, folkloro etninės dainos atlikimasroko muzikosstiliumisukuriasąlygasnenutrūkstamam visiškai pagrįstas,nes,pavyzdžiui, anglųfolkroko tyrinėtojasRobertas Burnsas mano,kad kloro formas (folkmetalą,folkroką irkt.)galimavadinti etninemuzika,suabejoja.Klausimas metalo muzikosstilistika,renginio organizatorius,išgirdęs klausimą,armodernizuotasfol pasirinktinai. važiuoti įfestivalį vienąarkitądienąirpamatytisavo mėgstamų folkloro armetaloatlikėjų dvi dalis: „Rasų“ (folkloro) ir „Žaibų“ (metalo) programas. Nuo tada žmonės turi galimybę į naująetniniųkultūros lobynų erdvę“ valio organizatoriaiteigia:„Vasaros saulėgrįžos kalendorinėšventė tarsipastūmėjofestivalį Situacija galbūtšiek tiekpasikeitė,kaifestivalio datapradėtaderintisuRasųšvente. Festi Galima keltiprielaidą,kadfolklorasšiamefestivalyje yratikroko, metalomuzikos priedas. norėtų pasirodymus, balsuoja,kokiasgrupes sius irbūsimusmetalogrupių išvystiateityje. daugiausia tenrenkasi, koksašpatsesu.<...>tendaugiausiapažįstamųsutinki“ tačiau jamsvarbu irtai,jogčiasusiburiadaugbendraminčių,nesesą„tiesiogtokiapublika kytojas Mindaugas irgi prisipažįsta,kadšįrenginį renkasi dėlmėgstamomuzikosstiliaus, renginį, jispliusdargaunaminimaliųžiniųarapiefolklorą,amatus“ D. Kurlis čiaįžvelgia teigiamą,švietėjiškąmisiją:„...taiyragerai.Žmogusatėjęsįmuzikinį jiemsnereikiagrupių, neiamatininkų,folkloro, tačiau„jeigujieyra,pasidomituo“ lio rengėjas D.Kurlis. Anotjo,žmonėsįfestivalį važiuoja dėlgarsiųatlikėjų, žinomųmetalo tivalį atvykstadėl„metalinės“renginio programos. Panašią išsakė iršiofestiva mintįinterviu Juodaragis“ dalyviairenginį kaipteigiamąalternatyviosioskultūros vertina reiškinį. [naudos] taiyranuostabu“ būdavo, betjeigužmonėmtaiatnešakažkokiosnaudos,kažko gero įsielas,vidinėsdvasinės Juodaragis“: „Tokie dalykaipraplečiapasaulėžiūrą. Tai nėrakažkastokiotikro, kasseniau originaliu tuodalyku“ nuožmonių,kuriedomisibūtent truputėlį betiškitospusėsatkerta nesidomi [folkloru], dviprasmiškai:„...taiyraišdaliesgerai, formas jisvertina

„Kilkim žaibu“ interneto svetainėje diskusijų skiltyje festivalio lankytojaiaptariaįvyku Nors tiksliosstatistikosnėra,tyrimasparodė, kadnemažai „Kilkimžaibu“lankytojųįfes Nors autentiškumosampratosakivaizdžiai abuapklaustifestivalio „Mėnuo skirtingos, Skirtingas pateikėjųnuomonessuvienijatrečio pašnekovo mintisapiefestivalį „Mėnuo Nors vienapagrindinių„Kilkimžaibu“festivalio užduočių yraetninę tematikąjungtisu Prieiga perinternetą:http://www.kilkimzaibu.com/lt/kilkim-zaibu. Žiūrėta 20141202. VDU EMGP, A11,b. 7,l.4–5. Tenpat. VDU EMGP, A11,b. 8,l.3. VDU EMGP, A11,b. 4,l.1. VDU EMGP, A11,b. 6,l.1–2. 847 . 848 . 852 . Kaipsakyta,nuo2011 m.festivalis padalytasį

nes pritraukiajaunimą,kuris 850 . Festivalio 851 . lan 849 ------. etnine muzika,pasakjos,taitik„tamtikro laikmečiotamtikramuzika<...>lietuvių dainų. folkmetalo grupių Trečia pateikėja modernizuotų folkloro formų apskritai nelaiko jam tokiamuzikanepriimtina,tad jis mieliau klausosi etninėsmuzikos interpretacijų, t. y. tik senos(mažiausiaišimtometųsenumo),lietuviškosfolkloro dainos“ [etnoelementus]“ folklorą, kuriosšiektiekmaišosu[kitustiliumi],irpriesavo muzikospridedatai skirstoįtriskategorijas:„taitos,kuriosatliekaautentiškąnę muzikąatliekančiasgrupes sąveikos festivalio žiūrovai stovyklas. pasidalijaįkeliasskirtingas Pavyzdžiui, Vytenis etni tiktai, tuopagyvinantisavo kūrybą“ mone, „taiyravisdėltotiktaipriedai. Tai yramuzika,naudojantikažkokiątaissimboliką ožmonėslikotospačiosžemės vaikai“muzikos instrumentai, supraeitim…Juk gamtai,jamegalipajustiryšį metalas galibūtiartimas pasikeitėtik organizatoriai visdėltoįžvelgia. Festivalio svetainėje skelbiama:„Mes parodysime, kadir identiteto sampratas o maišydamasis sukitaisstiliaisfolklorasneprarandaesminioturinio,išlaikonacionalinio 860 859 858 857 856 855 854 853 metaiišmetų.Siekianttampa tradiciška,matkartojasi išvengti masiškumo,kasketveri metai stovėjusi (paskutiniovasaros savaitgalio) festivalio „Mėnuo Juodaragis“ datapatisavaime šventinis festivalio laikasįprasminafolkloro irmetalomuzikosidėjinįderinimą.Onusi ne patys,betkai mes tenatsiradom,atrodo, kad gal taip ir turėjo būti“ kiti vasaros savaitgaliai buvo užimti:„Toks jausmas,kadkažkokiajėgamus tenpastūmėjo, rengėjas teigia,kadRasųdatapasirinktanesiekiantkomercinės naudos,odėlto,kadvisi organizatoriai šiemsrenginiams priskiriamų„komercinių savybių“kratosi.„Kilkimžaibu“ riaus irliaudiesmasiųturizmo kalendoriumi, šiaislaikaisperfestivalius jipasidarė priklausomanuolaisvalaikio kalendo liaudies dainųsimbolikos,papročių? zikos atlikėjaitiekdaugdėmesioskiriaistorineipraeičiai,oįkvėpimo semiasiišmitologijos, tam tikripožiūriotaškai.Juk ištiesųardarkurionorskito pramoginėsmuzikosžanro mu liaudies dainos“

Tačiau metalo muzikos ir etninės kultūros tam tikrų sąsajų renginio „Kilkim žaibu“ Kaip teigiaO.Ronströmas, jeikitadosliaudiesmuzikabuvo susijusisuagrokultūriniu Aptarę rengėjų iržiūrovų nuomones,turimesutikti,kadmetalomuzikąirfolklorąsieja VDU EMGP, A11,b. 8,l.4. Ronström O. VDU EMGP, A11,b. 7,l.3–4. VDU EMGP, A11,b. 7,l.1. VDU EMGP, A11,b. 2,l.2. VDU EMGP, A11,b. 8,l.11. Prieiga perinternetą:http://www.kilkimzaibu.com/lt/kilkim-zaibu. Žiūrėta 201412 02. Burns R.G.H.Min. veik., p. 164–165. Concerts andfestivals… Concerts 858 856 . . Metalistas Mindaugas etninęmuzikąsuprantavienareikšmiškai – „tai 853 . 859 . Tačiau norsabiejųfestivalių lankytojųkasmet gausėja,jų 855 . Savo dėlmetalostiliausiretninėsmuzikos ruožtu 854 . Tačiau D.Kurlio nuo 860 . Tad, jonuomone, 857 . Kitavertus, - - - - - 239 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 240 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE niera kaipir„Tesa“, tikdaratšiauriau. Pasirodė iršvedų „Manifesto“, priomis emocijomisbeilatviamsbūdingamelancholija, „9Horizon“, grojantys panašiama „Tesa“, garsusirperkūniškus būgnussusti gitarų mokantiharmoningaisujungti brutalius festivalio stilių skraisteglaudėsidarir Elektroninės nusistovėjo„Agharta“. muzikosšiamefestivalyje kryptis vėliau, o išpradžiųpo valiu netik Lietuvoje, betirRytų Europoje. Festivalį rengia organizatoriųkomanda koncertų postroko ambientinės, „Speigas“ – poindustrinėselektroninės muzikosfestivalis, prasidėjęs2010 m. Vilniuje kaip glaudžiau negubetkurįkitąmuzikosstilių. elementai, šlovinama tautosistorinėpraeitis,irtaisusiejašįmuzikosstiliųsuetninekultūra metalomuzikojedažnainaudojamietninėsmuzikos,mitologijos rines dainas.Kitavertus, muzikos gerbėjaietninemuzikadažniausiailaikotiktamtikro laikotarpiosenąsiasfolklo aro priedas.Galbūt todėl,kadirfestivalio organizatoriai,irfestivalyje apsilankantysmetalo ir modernizuotasfolkloro formas. dicijos giluminiųklodų,ofestivalio skiriaarchajinę lankytojaidažnaigriežtai etninęmuziką Organizatoriams svarbiausia, kadfestivalyje skambantimuzikabūtų išaugusiantetninėstra vų auditoriją,organizatoriųiržiūrovų požiūrisįetninės muzikosautentiškumąnesutampa. minga muzika,vyriškaenergijairgarbingosprotėvių kovos. sugamta,metųciklas.„Kilkimžaibu“vyraujakaringairtriukš paslaptingas žmogausryšys emocijas. Festivalioper skirtingas „Mėnuo Juodaragis“ idėja ras irkitųšiuolaikinėspramoginėsmuzikosstiliųkūriniai,tačiauįistorinępraeitįžvelgiama kultūrinėse programose. Abiejuose festivaliuose skambaarchajinė etninėmuzika,postfolklo jiškų baltiškųtradicijų. Tai ypačatsispindišaliamuzikinėsscenosvykstančiosepapildomose galimybė naujoms,didelėmsirjaukiomssvajonėms“ rengiama „Juodaragio“ irtrumpoji versija „kaipsavotiška perkrovimas festivalio pertrauka, ir lic industrial tamsios prigimtiesbūtybes kuriantisprojektas iš Vengrijos „Rovar 17“.Lietuvai atstovavo noise 861

drone Pirmaisiais ir antraisiais festivalio gyvavimo lat įvairios metais čia koncertavo grupės: „Kilkim žaibu“festivalio lankytojuifolklorasyratikpagrindiniometalomuzikosrepertu Nors festivalio „Mėnuo Juodaragis“ kūrėjų idėjoskasmetpritraukia visgausesnęžiūro Apibendrindami festivalių kūrėjai galimesakyti,kadaptartų įkvėpimo semiasiišarcha http://www.mjr.lt/XVI/en/mjr-en. muzikosstiliumiplėtojantitamsiąsiasrealybės temas.Dalyvavo audiokoliažusapie grupė „Delchia“, grupė ir stiliaus grupė „Ganzer stiliausgrupė Maschine“, witch house drone muzikos renginys, vėliau į savo programą įtraukęs ir kitų, „atšiauresnių“

– stilių muziką. Festivalis tapo unikaliu tokio pobūdžio žiemos festi experimental Kiti festivaliaiKiti irkoncertai metal , metalcore / sludge ambient / grupė „Serdnation“ grupė ir doom 861 / . drone

/ experimental atlikėjas „Lys“, – harmoningasžemės ritmas, industrial muzika. muzika. experimental doom / , ambient psychede

doom vių / – – ------rankraščiai, smilkstantisvaškas irkitineįprastaipaprastigarsai. garsinę medžiagą,visųnuolatgirdimą judėjimometu,pavyzdžiui, ūžesys užlango,pelijantys dienių vyksmųįrašais.„Skeldos“ – naujasneramiosioselektronikos projektas, naudojantis ar uždaužant pagaliais. Atlikimo garsas kirviu šeimos nariams,nužudymas.Paprastai toksritualasbūdavo atliekamasužmėtantakmenimis, ritualizuotas šeimos vyresniųjų „Pogrom“ ir„Daina Dieva“ projektas. „Lapot“ –žinomasenaBalkanų tautosserbųtradicija, rėjų – „Oorchach“ beidunaujilietuviųprojektai „Lapot“ ir„Skeldos“. „Lapot“ –bendras ir psichodeliniųtonų.Festivalyje pasirodėVilniaus irvienasryškiausių „Girnų pirmykščiogarsosluoksnių giesmių“muzikakupinaarchajiškų simbolių,surūdijusių derina su tiškąją pasaulėžiūrą projektas Jukonis „Girnų giesmės“,kurioautoriusLaurynas bal jau15metųsavo kūryboje vokiečių „Feine Trinkers Bei Pinkels Daheim“, prisidėjęprie violončelę,klarnetą,fleitą. instrumentus: Festivalyje pasirodė irdaugeliskitųgrupių. „Injuodojo metalogrupė Embero“, naudojantimetalostiliaus muzikaiatliktineįprastus 862 garsų „kosmosą“,kuriame archajiški ornamentai susipinasuvėsiu ambientuirharmoningais išsivystančios įšaltus brovskis ir Vilius Šiaulys, kuriųmuzikaapbūdinama kaip„tankiosirmasyvios „Oorchach“grupės ir„Obšrr“. Taip patpasirodė vilniečiųduetas„Tiese“ – AntanasDom pasirodymus klausytojams.Lietuviškajaiindustriniotriukšmoscenaiatstovavo vertinantiems subtiliųpotyriųieškantiemsirišskirtinius atsiskyrėliškas, triukšmas,skirtas drus, performatyvus / „Schimpfluch“ narys Joke Lanzasirjo projektas „Sudden Infant“, pasirodė irbulgarų gausmui irpopankiškaidvasiai. Dalyvavo akcionistiniotriukšmogrupės žymiosšveicarų programos, paskaitosapieeksperimentinėsmuzikosaktualijas,veikė garsomenodirbtuvės. ir Vilniaus kultūriniamegyvenime“ Laikas, garsasir, beabejo,erdvė dėmenys,kuriesudaro unikalųSPEIGO yratrys reiškinį ir intensyvusgamtosreiškinys. Festivalio muzika –taispeigojėgostransformacijaįgarsą. projektasdropas, „Kiillorgiveup“ estųirrusų irlietuvių„Lava Larva“. Londono andergraundogrupe. Taip pat cold wave power electronics

Trečiasis „Speigas“ industrineiir buvo skirtas m. „Speige“ ypatingas dėmesys skirtas performatyviam triukšmui, poindustriniam 2014 m. „Speige“ triukšmui,poindustriniam performatyviam ypatingasdėmesysskirtas „Speigo“Ketvirtais gyvavimo metaisfestivalyje skambėjoambientinės, Renginio organizatoriai šįfestivalį apibūdinašitaip:„Speigas yrastatiškas,bettuopačiu Witch house dustrial-muzikos-energija-senojoje-vilniaus-elektrineje/ Prieiga perinternetą: grupė „Voyvoda“. grupė Koncertavo Berlyne gyvenanti amerikietė Any irjos vizualiai so scenąpapuošėkolektyvas CRIM3S,dažnaivadinamas karščiausiatųmetų muzikosritmai. Vyko netikmuzikiniai pasirodymai, betiredukacinės industrial http://www.g-taskas.lt/muzikos-festivalis-speigas-%E2%80%93-witch-house-ir-post-in drone pasažus“.Koncertavo Kaunogrupė – tėvų, senelių ar kitų žmonių, tapusių našta jaunesniems 862 . , ambientinėsmuzikos garsais irpsichodeliniaistonais. witch house – daugiausia manipuliacijos įprastinių ir kas . Žiūrėta 20141124. witch house scenoje pasirodė paryžietis Jonny scenojepasirodė paryžietis Tear muzikai.Pirmajai jųatstovavo drone

muzikosištakų,taippat „Sovijus“, kuriantisavajį ritual industrial ritual drone , drone tekstūros, tekstūros, post punk , noise kū ------

241 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 242 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 867 866 865 864 863 kažkokio fantastinio“ dinamas, tai siejam sutautosakakažkiek ir norėjom tokiosenovinio pavadinimo, nenorėjom kažkokią tąsąsająradom,kadšalčiausiasmėnuometuose, jisyratokskaipvilkųmėnuova mėnuolaikomaskaipvilkųmėnuo,toksžvarbibuvo žiema,vilkųžiemą,numes gruodžio neatsitiktinai: „Na taiirgilaikėmėstotokiosenųtradicijų kelio. Tai yrasausiomėnuosenovėj įdomu, irnuosavęs kažkaiplabaitolistengiamėsirnenueiti“ festivalio irsavo laisvalaikį leidžiamesurekonstruktoriais, irsufolkloristais,mumtaiyra gyvenam visada.Ne, realiai meskažkiekgyvenam tomsenomtradicijom,lygiagrečiai be kaip irfestivaliai „Baltijos griaustinis“,„Baltijos saulė“,„Kilkimžaibu“:„meskažkiektuom esama. Rengėjai pripažįsta, kadfestivalis „Vilkų žiema“paremtas tomispačiomisidėjomis Aišku,norimkokybės,įdomiųatlikėjų“ koncertas. va, mesįtaižiūrimpaprasčiau,nededamdaugvilčiųirlūkesčių. Tai yratiesioggerasklubinis kažkokįtaimenųfestivalį galmestiesiogtampersilpni. tennežinau, do: „klubepadaryt Tai pasirodymams. grupių žanrų Tačiau festivalio rengėjai su„Kilkimžaibu“lygintijonėneban pradžioje turėjęs būtiskirtas ju „Žaibo“ broliu, vis dėltotaiyraatskiras,savitasirnaujasrenginys, festivalio sumanymo vasaros „Žaibo“ festivalį, likusikijopusmečiui.Nors festivalis dažnaipavadinamas mažuo Lietuvos sostinėje Vilniuje šaltuojumetųlaikuiryratarsižiemosįžangaįpagrindinįklubo organizacijos „Pikuolis“,koncertinės giminiškas festivaliui „Kilkimžaibu“.Festivalis vyksta eities iretninėskultūros lobynai tampaistorinės pra įkvėpimo šaltiniukartais požiūriosutapimotaškų:kūrybinio tam tikrų alternatyviosios muzikos(roko, metalo,elektroninės muzikos)atstovų pasaulėžiūroje esama metalo gerbėjai,atlikėjaiarnetrenginių organizatoriai. Tiriant nustatyta,kadnetskirtingų folkloro irbaltiškosioskultūros puoselėjimui.Dalis festivalio lankytojų –folkroko arfolk ar muzikosprojektas pasirodo irkituoserenginiuose, šiuolaikinioarnetarchajiško skirtuose logijos įvaizdžiai. Tyrimo metupaaiškėjo,kadnevienasrenginyje dalyvaujantis kolektyvas etninėskultūros įtakaakivaizdi, aratlikėjųkūryboje naudojamiirmito lyvaujančių grupių irgalingomistriukšmoiškrovomispasižymintis gaivališku performatyvumu triukšmais. Pasirodė ir„Brūzgynai“ – renginio organizatoriaus ArmantoGečiausko projektas,

„Vilkų žiema“ –darvienassenovę menantissunkiosios muzikosfestivalis, rengiamas Nors tiesioginiųsąsajųsubaltiškąjakultūraneturi,kaikuriųjameda festivalio kryptis Pasak klubo „Pikuolis“ vadovo Daivido, festivalio pavadinimas „Vilkų žiema“ pasirinktas Tyrimas parodė, kadsąsajųsusenosiomislietuviųtradicijomisšiamefesivalyje visdėlto Tenpat. Tenpat. VDU EMGP, A11,b. 8,l.7. Ten pat,p. 10. Šlepavičiūtė I. Dienoraštis 867 . Nr. 2, p. 8–9. folk 864 , pagoniškojoirjuodojometalokitųsunkiosiosmuzikos . 865 . 866 . 863 . ------thrash daugiausiaatstovavogrupės juodojoir viena „Kielwater“ ( atstovavokrypčiai „Obtest“ (pagoniškasismetalas),„Luctus“ grupės (juodasismetalas)ir ( muzikos atstovai: „Gods baltarusių Tower“ ( 868 viams!“, „LietuviaiLietuvai!“, „Lietuvi ....užLietuvą!“, „Tradicijas kuriamemespatys –būk kita Norvegijos „Skyforger“, iš Norvegijos juodojo metalo / industrinio stiliaus grupė „M-Eternal“, taippat „Notanga“, triukšmas“ ir„Židinys“, roko sukūrėjai „Skylė“ irA.Smilgevičiūtė, stovai „Siela“, muzikos ansamblis-kapela„Vienkiemis“, patriotinioroko atstovai „Baltas „Obtest“,„Katedra“, gotikinio roko pagoniškojo sunkiojo metalo metalo grupė grupė at „Luctus“, patriotinio metalo –„Diktatūra“, sunkiojo/pagoniškojometalo –„Juod idėjinęšerdį.paties koncerto ar kitokiaformareiškiama meilėsavo kraštui irtradicineikultūrai,taiišesmėssudaro ir kiems muzikosstiliamsatstovauja, vienijatamtikros patriotinėsidėjos,omuzikojevienokia ir užsienioalternatyviosiosmuzikoskolektyvų.Pastebėtina, kadvisusjuos,nesvarbu, ko klubas „Vorai MC Lietuva“. Per yra groję penkiolika metų daugybė koncerte įvairių Lietuvos Lietuvos nepriklausomybėsatkūrimodienaipaminėti.Jį2000 m., skirtas rengia baikerių dvi“ dešimt metųišeilėsįtaspačiasgrupes kuriosniekamneįdomios,irgalųgale,kiekgalimažiūrėtigrupių, įObtest’us irSkyforger’ius Tai automatiškainorėjom, kadirtą„Vilkų žiemą“,nenorėjom daugpaprastųtųpagoniškų jų nenorim.<...>Nėra kąkviesti.Mes jaučiamės,kadtątemąesamegalutinaiišsėmę.<...> tyvų neatsiranda.<...> mes Yra begalės,šimtaitųvisokiųneįdomiųpagoniškųlėkštųgrupių, ją kažkaipišpučiamišburbuloirpalaikomdirbtinai,nesnurealiai patysžinom,naujųkolek nebėra. To pagoniškometalomesjaudešimtmetųirnematom,naujųkandidatųnėra.Mes atstovaujam, aš taip skaitau, kad atstovaujam kultūrą, kurios Lietuvoje realiai seniai jau ir nupasakojo tai lėmusią situaciją: „Čia tiesiog yra mūsų tokie kaprizai, kad realiai mes jau „Dj Hell“, kuriųstiliusapibūdinamaskaip ( folk death

Antrasis festivalis „Vilkų žiema“surengtas jamejaupasirodė tik pometųpertraukos, Pirmaisiais metaisfestivalyje dalyvavo daugiausia Prieš renginį „Tėvynei“ šūkiai„Lietuva vykstančiospatriotinės eitynėsirįvairūs lietu Renginyje melodingojometaloatstovai yrakoncertavę „Angis“,juodojo „Tėvynei“ vykstantis – kasmetistradicinissunkiosiosmuzikoskoncertas, Vilniuje nuo Paklaustas joorganizatoriusganaišsamiai apiepasikeitusiąfestivalio stilistinękryptį, / Tenpat. metalas),vokiečių „Darkened Nocturn Slaughtercult“ (juodasismetalas)irlietuvių pagan metalas), danų„Saturnus“ (melodingas pagan

/ rokeriai „Poliarizuoti stiklai“ir„SBS“.Pasirodė pagoniškojometalolatviųgrupė metalas),lenkų„Vesania“ ( Thrash folk Progressive viking

doom , sunkusismetalas). – baltarusių „Gods – baltarusių grupė Tower“. Kitosrenginyje koncertavusios / folkmetalo grupė „ / folkmetalogrupė symphonic black death 868 black’n’roll pagan . metalo krypčiai: lietuvių„Regressive“ metalokrypčiai: ( death doom / folk chaosomišinys. Borknagar“ folk / / metalas), austrų „Punget metalas),austrų Strench“ death doom , pagoniškojoirjuodojometalo metalas).Lietuviškometalo metalas),latvių„Skyforger“ ir daugeliskitų. cyber folk-core /thrash metalo – atstovai varnis“, black - - - - 243 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 244 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 871 870 869 22 lentelė.Alternatyviosios muzikosfestivalių irrenginių specifika alaus ragavimasirkt. įvairių rūšių rinkimai,Lietuvos aludariųpagamintopotekste, pristatymas,patriotiškiausiostatuiruotės vykoavangardinėskitų papildomųveiklų. Kartą drabužiųkolekcijos,pagrįstos tautine į renginį buvo įleidžiaminemokamai.Šalia muzikinėsscenos,renginyje būnair kartais nančios šeimos,keleriusmetusišeilėsžmonės,auginantysbenttrisnepilnamečiusvaikus, viškos šeimosgyvavimo tradicijas.Per renginį apdovanojamos trisirdaugiauvaikų augi nės, kuriepasisakoužšvarią Lietuvą irdžiugiausiąmūsųtautosšventę kviečiašvęsti linksmai“ beikititautiškainusiteikępiliečiai –taižmo „įvairių stiliųpatriotinėsjaunimomuzikosgrupės tautinei savimonei,kuriprieš20metųžmones„atvedė įbarikadas“ irLietuva vėl tapolaisva bingos savo tautosistorinėspraeitiesirpriminti,kokiakainabuvo iškovota laisvė tačiau paties renginiovertinimų, idėjinė koncepcija susijusi supastangomisnepamirštigar visuomenės iržiniasklaidosreakcijųlaisvas, baltas –būklietuvis!“yrasulaukęskirtingų ir pavadinimas Juodaragis“ Festivalio /

renginio Įgyvendinama baikeriųkluboidėjų –remti irvienaiškertinių irskatintigausioslietu Šiuo renginiu baikeriųklubas„Vorai MC“mėginaneleistiužgestilietuviųpatriotizmuiir „Mėnuo „Kilkim žaibu“ Prieiga perinternetą; Prieiga perinternetą: Šlepavičiūtė I. muzikos festivalis šiuolaikinės baltų kultūros festivalis Senųjų tradicijų alternatyviosios Dienoraštis ir sunkiosios Postfolkas, muzikos ir Pobūdis www.patriotai.lt www.tevynei.lt Nr. 2, p. 13–14. įvairių rūšių sunkusismetalas įvairių rūšių folkloro sąjunga,išreiškiama . Žiūrėta 20141124. bei tautosakosgausiųdainų aranžuotų lietuviųliaudies Etninė muzika,neofolkas, tribal, ambient,industrial, . Žiūrėta 20141124. trio-hop, electronic, metalas, postfolkas, progresyviojo metaloir Archajiškas folklorasir neo-cabaret, avangarde Muzikos stilius pavidalais medieval, gothic, neo-classical, rokas,

apeigos, įvairūs senoviniaiapeigos, įvairūs žaidimai Tradicinių amatųdemonstravimas ugnies šou,dainosiršokiailaužų ir mokymas,senovės kovų menų peržiūros, interaktyvios kūrybos peržiūros, interaktyvios kūrybos Papildoma kultūrinė irmeninė pasiplaukiojimas vikingųlaivu, vaikams, vaidinimai, turistiniai vyksta pasakųirdainųvakarai rungtys iržaidimai;tradicinių rungtys pasirodymai, menųdirbtuvės, mokymas, skirtingų Lietuvos mokymas, skirtingų senoviškų motociklųparoda, projektai, šokiųvakaronės ir Rodomos senovinės baltųir regionų drabužiųrodymas, viduramžių kovos, įvairios paskaitos, parodos irfilmų žygiai, ekologinėsakcijos, amatų demonstravimasir šviesoje veikla 869 . 871 870 - - - - . ; 872 „Vydraga“, „Sedula“, folkloro grupė nuo2007 m.Jonavoje kūrybinio 1994 m.įsikūrusi dijo kaip postfolkloro grupes rinkti penkietninęmuziką gaivinantyskolektyvai. 2013 m.A.Stankutė keturisišjų įvar Netradicinio, supramoginemuzika, etninėsmuzikosgaivinimotyrimuipasi turinčio ryšį čio joypatumusnaujomisšiuolaikiškomismeninėsišraiškos priemonėmis. prieetninėsmuzikosgaivinimojudėjimo,praturtinan priskirti tyrinėtojų nuomones,irgiverta kultūros tradicijomis. Dėl toalternatyviosiosmuzikosrenginius, užsienio atsižvelgiant įaptartų festivaliuose vienaspagrindiniųklausimųvisuometyrairsąsajossuetninėsmuzikos ko metalobeikitųšiuolaikinėspramoginėsmuzikosstiliųtakoskyrą,alternatyviosios sušiuolaikinegyvensena. jų ryšį Todėl norsišpirmožvilgsniogalimajustididelęetninėsirro veikla, dalyviaiturigalimybępažintietninėskultūros perkuriąfestivalių ypatumus, irkoncertų vistiekpastebimos.Jasviešai deklaruojamos, sustiprinairpapildomakultūrinėbeimeninė renginiuoseKaip matytiiš22lentelės,visuoseaptartuose sąsajossuetninemuzika,norsirnėra „Tėvynei“ „Speigas“

žiema“ „Vilkų Stankutė A. Postfolkloro atlikėjaiirkolektyvai Lietuvoje muzikos koncertas, muzikos koncertas, muzikos festivalis, Kasmetis tradicinis muzikos festivalis nepriklausomybės Senovę menantis atkūrimo dienai „Kilkim žaibu“ skirtas Lietuvos skirtas Poindustrinės elektroninės jaunesnysis sunkiosios sunkiosios paminėti brolis Postfolkloro kolektyvųrepertuaras 872 MUZIKINIAI ASPEKTAI . Tai nuo 1988 kolektyvai: daugiausiafolko / Folkas, pagoniškasis,juodasis muzikos žanrai.Ambientinės Įvairūs alternatyviosmuzikos perteikti žmogausgyvenimo perteikti witch house,metal/sludge Ambien /drone, interpretacijomis siekiama pagoniškojo /patriotinio metalas irkitisunkiosios roko irmetalomuzikos ir audiovizualinėmis doom /experimental, muzikos triukšmu industrial /noise atstovai ciklą , p. 6–7. postrokas, m. Vilniuje veikiantis folkloro ansamblis auginančių šeimųapdovanojimai pristatymas, trisirdaugiauvaikų rinkimai, avangardinės drabužių kolekcijos sutautineatributika Tautiškiausios tatuiruotės muzikos aktualijas, eksperimentinės paskaitos apie garso meno Edukacinės Nepatebėta programos, dirbtuvės - - - - 245 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 246 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 874 873 zikos kūrinio menkiau – Suvalkijos folklorąir nėranėvienoMažosios šokiųmu Lietuvos instrumentinės dainų. Instrumentinė šokių muzikalabiausiaiatspindiAukštaitijos irŽemaitijos, gerokai tijos dainos. Visiškai neatliekamosSuvalkijos, labaimažaiŽemaitijos irMažosios Lietuvos ir folkloro ansamblių,repertuare didžiausiądalįsudaro Dzūkijos, antroje vietoje –Aukštai kūrinių irvisiškainėrarateliųžaidimų.Pagal regioniškumą postfolkloro kolektyvų,kaip polifonijoskūrinėliuirromansutu suatliktuvos užimatik5 proc. vienuinstrumentinės visų muzikos –josyra34proc. viso analizuojamo repertuaro.žiau instrumentinės Sutartinės kar kaip irfolkloro ansamblių,repertuaro daugumą –net61proc. – sudaro dainos irkurkasma Vertinant iš23lentelėsmatyti,kad postfolkloro kolektyvų, atrinktųįrašųmuzikos žanrus, 6 pav. Postfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamoslietuviųetninėsmuzikosįrašai Taigi repertuarą iratlikimoypatumus. tyrimuipasirinkti135įrašai,jieatspindišioskrypties kolektyvo 2008–2012 m.vaizdo įrašusperžiūrėti internetotinklalapiuose –išviso20įrašų. tiniai diskai,kuriuoseskamba115kūrinių.Dar poketuriskiekvienoatrinktopostfolkloro klausytojų reakciją. taippatatskleidžiaatlikimoypatumusir rodo atlikėjųsudėtį,naudojamusinstrumentus, objektyviausiai atspindišiųkolektyvųrepertuarą irjosavybes.Peržiūrėti irvaizdo įrašai,jie ansamblių gaivinamosetninėsmuzikosypatumus,remtasi garsoįrašais,nesjiegeriausiaiir jusiuose renginiuose. rajono centre, jieaktyviaidalyvauja etninėsmuzikosgaivinimojudėjimeirsušiaveikla susi A. Klova ir A.Stankutės įvardytų kolektyvų.Be 2012 m.vadino to,šįansamblįpostfolkloro ir grupe veikianti „Keisto nesjosrepertuaras folkloro iratlikimobūdaibemažtokiepatyskaip grupė“, jaunimo folkloro ansamblis„Gyvata“. Tyrimui atrinktairpenktoji –nuo1992m.Kaune funkcionuojanti

Tyrimui atrinktišiųkolektyvų1993–2012 m.pasirodžiusi 1garsokasetėir5kompak Analizuojant atrinktųkolektyvųrepertuaro muzikiniusaspektus,kaipirtiriantfolkloro Apanavičius R. Klova A.Min. veik. 1 MC MC 1 873 . Pasirinkti tyrimui kolektyvai veikia trijuosedidžiuosiuosemiestuoseirviename 874 – . 33 įrašai modernaus folkloro grupė „Aisva“ modernausfolkloro ir2009 m.savo grupė veiklą pradėjęsKlaipėdos Dienoraštis Nr. 7, p. 5–6. 5 kompaktiniai5 diskai – Išviso 1 įrašai įrašai 35 įrašai 82 20 vaizdo įrašų ------

biausiai gaivinamosdainos, jos atspindiDzūkijosirAukštaitijos regionų paveldą, kurkas bendratendencijaliekatapati.La įrašus matysime,kadnorsiryrakaikuriųskirtumų, Sulygin 2012 m. duomenys) niškumas ir žanrai (1 garso kasetė, 5 kompaktiniai diskai, interneto vaizdo įrašai, 1993– 23 lentelė.Postfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamoslietuviųetninėsmuzikosregio Vokalinių improvizacijų, minėtą vienbalsių dainuojant šias melodijas, bemaž nėra, išskyrus arba jasnetiškreipia. menkai nors irpagrįstaautentiškomis melodijomis,etninėsmuzikosstiliųsavybesperteikia 34 proc. viso atrinktoanalizei repertuaro. tinės. Šokių muzika,kuri,kaipsakyta,sudaro net ritmuatliekamabemažvisainstrumentinė reguliariulelinės dainosatliekamospritariantinstrumentui ritmu.Panašiai skambairsutar vas ritmo pulsavimas jųatlikimuinebūdingas. pritarimuiratliekamospastoviupalydimos instrumentiniu pramoginėsmuzikosritmu.Lais net polifoniniamkanonui.Šio neiskambėjostradicinėjekultūroje, stiliausdainos,skirtingai aukštaičių daugiabalsės dainos. Vienbalsės dainos dar atliekamos pritariant antram balsui ir dažnaiskambanetikdzūkųirMažosiospritariant instrumentui Lietuvos lietuvininkų,betir kūrinių. Vos keletasvienbalsiųdainų atliekamos nepritariant instrumentui. Vienbalsiškai, Jųvienbalsio stiliausdainospritariantinstrumentui. yramaždaug 58 proc. visųvokalinių formuot tęsiadarnuo1968 m.autentiškofolklorokad postfolkloro gaivinimojudėjimosu grupės žanrams postfolkloro kolektyvai skiriapanašųdėmesįkaipirfolkloro ansambliai. Tai byloja, pavyzdžiais. Iš išvadą, kadregioniškumui irgaivinamosetninėsmuzikos togalimadaryti tikbendratau muzika,kuriperteikiama menkiau atliekamainstrumentinė Mažoji Lietuva Kaip sakyta, visuose analizuojamuose įrašuose skamba etninės muzikos melodijos ir žodžiai. Kaip sakyta,visuoseanalizuojamuose įrašuoseskambaetninėsmuzikosmelodijos ir žodžiai. Todėl akivaizdu, kadpostfolkloro kolektyvųgarsoirvaizdo įrašuoseskambantimuzika, įrašuose užima apie Daugiabalsės42 proc. dainos vokalinioir sutartinės repertuaro. Para Išnagrinėjus atrinktustyrimuiįrašus,paaiškėjo,kadišatliekamųdainųdaugumą sudaro Aukštaitija Žemaitija Regionas Neaiškus Suvalkija Dzūkija Iš viso ę ą tradiciją,norsjąirsiejasušiuolaikinėspramoginėsmuzikosišraiškospriemonėmis. postfolkloro irfolkloro ansambliųgaivinamosetninėsmuzikostyrimuiatrinktus Dainos 83 38 30 1 9 – 5 Sutartinės 4 – – – – – 4 Instrumentinė šokių muzika 46 10 20 6 – 7 3 Instrumentinė polifonija 1 – – – – – 1 Romansai čių –- 1 1 – – – – šokiųmuzikos Iš viso 135 15 41 55 8 9 7 - - - - - 247 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 248 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 875 dainos tarpusavyjeskiriasi.Rokoo roko stiliuiartimos bigbitostilistikai,kairitmaslabiau stiliaus bruožų. leidžia teigti,kadišatliekamų vienbalsiųdainų apie 63 proc. turidisko,apie27 proc. – roko yra svarbiausia sudėtinėšiosmuzikosdalis.Postfolkloro įrašuoseskambančiųkūriniųritmas kurritmas folkloro kolektyvų atliekamomsdainomssuteikiapramoginėsmuzikosbruožų, dainų ritmą,kuristokspatpastovus beveik užgožiantis šiųdainųmelodijas iraštrus, atlikimui, tačiaujosneužgožia.Panašiai galimabūtųapibūdintiir daugiabalsių paralelinių ir nuomelodijosneatskiriamas,jątikpapildo,suteikdamas pagrindąišraiškingammelodijos sudarantis veiksnys. Tatai yravisiškavienbalsėsetninės muzikos priešingybė,kurritmas,nors zuojant įrašussusidaro įspūdis,kadnemelodija,oritmasyrasvarbiausias atliekamądainą ritmiką.Šiųir griežtą dainųmelodijostampavisiškai priklausomosnuoritmo,todėlanali aštraus ritmo, praranda laisvumą,išraiškingumą,jųmelodijųvingiaiįspraudžiamiįpastovią kamas dainas,jomssuteikdamasroko irdiskostiliausbruožų. Vienbalsės dainos,palydimos irpastovus Aštrus kanklėmis, būgnaisirkitaisinstrumentais. ritmaslydi beveik visasatlie elektrinėmis irakustinėmisgitaromis, ritmo programa, elektroninių klavišiniųinstrumentų improvizuojamatik folkroko stiliausdainos,šiaisinstrumentais labaisaikingai. elektroniniaikiami įvairūs skambesio efektai. Akustinėmis gitaromis dažniausiai palydimos įvairiausių būgnųrinkiniu.Džiazovišiniais instrumentais, muzikojeimprovizuojama irvokalu. styginiukontrabosu,elektrinėmisgitaromis, elektriniaiskla mentais, saksofonais,fortepijonu, stiprintuvo) gitara. – smuiku,lumzdeliu, kanklėmis,labairetaiįprastais muzikosinstrumentais – akustine(be taip, kaip irskambantkantri stiliaus muzikai. Improvizacijos grojamos ne elektriniais,o labai smarkiai. Be to, atliekantanalizuojamuspostfolkloro pavyzdžius, improvizuojama muzikos improvizacijų, kur nuo dainos melodijos arba nuo pasirinktos temos nukrypstama nuodainosmelodijos.Šituo josskiriasinuodžiazogiamasi perdaugnenukrypti irroko irkiekilgesnės –netapieduposmus. irgi būnamaždaug tokiospačios,kartais maždaug tiekkiekvienasdainosposmas.Įžangospo 2–3dainosposmų,jietrunka irpabaigos dainos melodija,intarpuoseirpabaigose –improvizuojama. Instrumentiniai intarpaiatliekami mentinės įžangos,intarpaitarpposmeliųirpabaigos.Įžangose dažniausiai grojama bemažtiksli terinių technologijųgarsoefektai.Improvizuojama – atliekamosinstru muzikosinstrumentais pritariant.Pasitelkiamitrumentui netiktradiciniaigrojimo būdai,betiršiuolaikiniųkompiu laisvesnį atlikimą.Dainavimasdainų polifoninįkanonąirkaikuriųsutartinių palydimas ins

Roko improvizacijos kaip paprastai atliekamos elektrinėmis gitaromis, jų garsams sutei Džiazo improvizacijos dažniausiaiatliekamosvariniais irmediniaispučiamaisiaisinstru Instrumentinės improvizacijos labiausiaisusijusiossukantristiliausmuzika,nessten Visos su disko stiliaus ritmu susijusios vienbalsės dainos yra beveik vienodo aštraus ritmo, pastovusAštrus, ritmasirjoviršenybėpriešmelodijas,norsjosžodžiai autentiški, post postfolkloro muzikospožymis –pastovus ritmas.JisKitas ryškus iraštrus palaikomas Ten pat,p. 6–7. 875 . ------įtaigumo girdėti monotiniškas,neišraiškingasdainavimas,dažnai –netnevisupramoginės balsės dainos,josdainuojamosvienodai,todėlvietojlaukiamoetninėmsdainomsbūdingo pritarimuatliekamosvienbalsėsirdaugia išraiškingumo stokojairvisossuinstrumentiniu visųjosniuansųirišraiškingumo. Beje, ritmasstelbiamelodiją,neleidžiaišryškinti liarus atliekamoms dainoms.Keleto dainininkiųunisonuįrašytųvienbalsiųdzūkųdainųregu irtaippatiškreipiakantri stiliausbruožų atliekamųšokiųstilių. paprastai irgipabrėžiamas, ritmasšokiųmuzikaisuteikia jįsustiprinantelektronika. Aštrus dainų irromansų melodikoselementais. nebūna autentiškos etninės, o dažniausiai tik grindžiamos šių taip pat vėlyvųjų literatūrinių tai,kadfolkrokoniekuo nesiskirianuofolkroko, stiliausmuzikosmelodijosįprastai išskyrus gitaromis palydimos vienbalsės dainos postfolkloro kolektyvų repertuare iš pirmo žvilgsnio otai,beje,būdingairbigbitostilistikai.Kanklėmisakustinėmis mis, jisnėralabaiaštrus, mos folkroko pakraipai, kur ritmas palaikomas ne tik elektrinėmis, bet ir akustinėmis gitaro mažesnėpalaikomas elektrinėmisgitaromis, jųdalis.Daugiau artimesnė šitokiųdainųarti muziką, tačiau jaisimprovizuoti vengiama. Pasitelkiami kompiuterinėmis technologijomis irritmuipalaikyti. dainoms pritarti postfolkloro, improvizuoti kolektyvai šiaisinstrumentais vengia – gitaros naudojamostik ir atliekantroko big bito,diskoirfolkroko pramoginęmuziką. Tačiau nuoroko, skirtingai bemaž tiksliosdainųmelodijos,jaspaįvairinant tikšiektiek. Lumzdeliuzikai, josbūnairganavirtuoziškos. laisviauimprovizuoti vengiama – švilpiamos melių intarpaiirpabaigos.Smuiko improvizacijos, kantri stiliaus mu kaipsakyta,artimos melodijų skambinamasdažniausiaitokspatritminis pritarimas. gose, intarpuosetarpposmeliųirpabaigose. Vietoj grojamų dainų tikėtinųšiuoinstrumentu Panašiaidainų sandarąpalaikančiuinstrumentu. kanklėmisimprovizuojama irdainųįžan Todėl kanklėsnuodainųmelodijųatsiejamos,jostampavientikritmąirbendrąderminę ritmoprogramąjimas, palaikantiselektroninių arbabūgnomušimą. klavišiniųinstrumentų taisykle: kanklėmisskambinamasvisiškaikitoksneiatliekamųdainųmelodijųritminisjudė ir kiekkitokiuritminiujudėjimu.Postfolkloro įrašuosešietninėstradicijosišimtispaversta ma dainavimui,jomispaprastaiskambinamosdainųmelodijos,tikretsykais jaspaįvairinant kaip folkroko stiliausmuzikosakustinėsgitaros. Tradicinėje kultūroje, jeikanklėmispritaria o kolektyvų įrašuosekanklėsdažniausiainaudojamosnekaipetniniaimuzikosinstrumentai, netbūgnu.Analizuojamuosepostfolklorogitara, elektroniniais klavišiniaisinstrumentais, popmuzikos stilistikaibūdingubalsu. Ritmo viršenybėpriešmelodijąakivaizdi netvienvokalu, nepritariant instrumentui, Instrumentinės šokiųmuzikos,atliekamosganatradicinėssudėtiesansambliais,ritmas Elektroniniais grojama kaip iratliekantroko klavišiniaisinstrumentais irdiskostiliaus Akustinėmis ir elektrinėmis gitaromis postfolkloro įrašuose skambinama taip pat kaip Smuiku įžangos,pos irlumzdeliu instrumentinės paprastainepritariama,o griežiamos Dainavimui, kaipsakyta,pritariamakanklėmis,smuiku,lumzdeliu, akustineirelektrine ------249 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 250 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 876 nių, oapie53 proc. šįsenovinį stiliųatitinka nevisiškai.Prasčiau stiliaussavybėsperteiktos atitinka apie47 proc. polifonijoskūri netradiciškaiatliekamųvokalinės irinstrumentinės atlikimo, polifoninį stilių tai fragmentiškai žinoma ir iš tradicinio sutartinių instrumentas, kūrinių. Palyginti Nors stiliausbruožai. geraiišsaugotiirpolifoninių sutartinių irpritaria diciniam muzikavimuibūdingasstiliaussavybes,jųstokoja tikapie16 proc. šokiųmuzikos šokiųmuzikos repertuaro apie84 proc. analizuojamoinstrumentinės išsaugotra bruožų, tikšokiųmuzika.Norstradicinės muzikosstiliųgeriausiaiperteikia iryrakantristiliaus Matome, kad postfolkloro kolektyvų netradiciškai gaivinamos etninėsmuzikos įrašuose 2012 m. įrašųatitiktisetninėsmuzikosstiliųsavybėms, proc. 7 pav. Postfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamos lietuviųetninėsmuzikos1993– roko irdiskostiliausbruožų stipraus ritmopalaikymovaidmenį. Todėl būgnaspostfolkloro kolektyvųmuzikaisuteikia ritmąarbakaijųnėra –atliekapanašųkaipgitarossustiprinti šiųelektroninių instrumentų ninės gitaros. Vienbalsėms būgnaspasitelkiamassiekiant irdaugiabalsėmsdainomspritarti t. y. atliekantistamtikrose vietosebūtinusritmoirgarsoefektus,opanašiaikaipelektro būgnasnaudojamasnekaipmušamasisinstrumentas, palaiko trankųritmą.Dainoms pritarti Postfolkloro įrašuosebūgnasskambadažnai.Šokių muzikoje,kaipirtradicinėjekultūroje, jis Šimuziką, juodainomsniekadosnepritarta. tradicinėskultūros išimtisirgipaversta taisykle. šokių pritarimoinstrumentas. Tradicinėje kultūroje būgnaspasitelkiamastikatliekantšokių neužgožia. akustiniaiefektai,jienaudojamiganasaikingai,todėlatliekamųdainųiršokių įvairūs sukurti 10 20 30 40 50 60 70 80 90 0

Būgnas kolektyvųrepertuaro – ganadažnasanalizuojamopostfolklorų liaudiesdainųir Ten pat,p. 8. Daugiabalsumas Vienbalsumas 876 . Sutartinės Instr. muzika Atitinka nevisiškai Atitinka Atitinka - - -

į akademinės ir pramoginės muzikos melodijų temperuotą intonavimą. į akademinėsirpramoginėsmuzikosmelodijųtemperuotą Tačiau pastebėtina, raliam intonavimui, atrodytų, yravisos sąlygos. Matyt, lemia atlikėjų požiūris irorientacija šitaip intonuojamos net minėtos keleto atlikėjų dainuojamos vienbalsės dainos, norsjųnatū metu intonavimas,neišryškėja. Temperuotai šokiųmuzika, atliekamairvisainstrumentinė ir minoriniųdermiųsavybės,ypačetninėsmuzikosatlikimuibūdingasdviejųvienu Mažorinių pritarimo jos daugiausia dainuojamos temperuotai. traus ritmo ir instrumentinio dėlnuolatosskambančioaš kimui. Atliekant daugiabalsesirvienbalsesdainassutartines, daro įtakąirpostfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamosetninėsmuzikosdermiųpertei sakyti, išsaugotostikapie30–33 proc., nevisiškai. o67–70 proc. įrašuosejosperteikiamos Todėl postfolkloro kolektyvųįrašuosevienbalsiųdainųtradicinėsstiliaussavybės,galima mo iraštrausritmo,darsuteikiamiparalelinioarnetpolifoniniodaugiabalsumobruožai. atrodo vienbalsiųdainųstiliaussavybės.Joms, pritari beminėtovyraujančioinstrumentinio apie 35–37 proc., oapie63–67 proc. dainųdaugiabalsįstiliųatitinkanevisiškai.Prasčiausiai nų atlikimas. Todėl daugiabalsėsdainospostfolkloro kolektyvųįrašuosešįstiliųatitinkatik daugiabalsių muzikos dermės, lyginant su jos stiliais, perteikiamos kur kasprasčiau. Daugiabalsiųmuzikos dermės, dainų lyginant ir su jos stiliais, perteikiamos Iš 8 pavyzdžio matyti,kadvisdėltopostfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamos etninės 2012 m. įrašųatitiktisetninėsmuzikos dermių savybėms, proc. 8 pav. Postfolkloro kolektyvų netradiciškaigaivinamoslietuviųetninėsmuzikos 1993– pakeistos, pavyzdžiui, improvizuojant, nepastebėta. Atvejų,mes išsaugoirjasperteikia. kadtradicinėsdermėsbūtųkaipnors iškreiptos arba kad postfolkloro kolektyvai, pagrindines der nors ir atlikdami etninę muziką temperuotai, 10 20 30 40 50 60 70 80 90 0 Pramoginės ritmaiirdainųpritarimuipasitelkiamimuzikosinstrumentai muzikosaštrūs Daugiabalsumas paraleliniųdainųįrašuose,kur, bedaugiabalsio,pastebėtasirvienbalsisšiųdai Vienbalsumas Sutartinės Instr. muzika Atitinka nevisiškai Atitinka Atitinka ------

251 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 252 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE pastebėtinas ir laisvesnis etninėsmuzikosmelodijų naudojimas,irtaivisiškai suprantama, galima pasakytiapie90–98 proc. postfolkloro kolektyvų įrašų. Tik apie2–10 proc. įrašų muzikos įrašuoseskambaetninės muzikosmelodijos,josatliekamosbemažkaip citatos. Tą nevisiškai,visuoseanalizuojamos postfolkloro kos stiliaiirdermės,kaipsakyta, perteikiamos patrauklumo suteikia etninės ir šiuolaikinės pramoginės muzikos sąsajos. Nors etninės muzi Iš 9pavyzdžio matyti,kadpostfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamaietnineimuzikai 2012 m. įrašųsąsajossuetninėsirpramoginėsmuzikossavybėmis, proc. 9 pav. Postfolkloro kolektyvųnetradiciškaigaivinamos lietuviųetninėsmuzikos1993– se tradicinioirnetradiciniofolkloro beipramoginėsmuzikosrenginiuose. sąveikos postfolkloro kolektyvųatliekamalietuviųetninėmuzikamėgstama,jiskambavisuo atliekamai etnineimuzikaipatrauklųskambesį.Dėl senųjųtradicijųiršiuolaikiniųsavybių pramoginės muzikosstilistikairšiuolaikinėstechnologijosjųneužgožia,tiksuteikiašitaip etninės muzikossavybės,norsjųypatumaiirnurodyti, visvien išsaugotospalygintigerai, monės. Todėl judėjime išvadą, kad šios iš krypties 7 ar 8 pavyzdžių taip pat galima daryti atlikimas, kuriampasitelkiamosšiuolaikinėspramoginėsmuzikosirgarsotechnologijųprie ir dermėsprarandadaugumątradiciniųsavo savybių. ginės muzikosritmaibeitemperacija,dėltonetradiciškaigaivinamosetninėsstiliai irpastovūs pritarimas,griežti ribojainstrumentinis pramo Kaip sakyta,dermiųperteikimą tik apie 33–35 proc., o vienbalsių dainų ir sutartinių šokiųmuzikosdermės,palyginti suautentiškaetninemuzika,perteikiamos instrumentinės 100 120 20 40 60 80 Tačiau reikia netradicinisetninėsmuzikos neužmiršti,kadanalizuojamasirvertinamas 0 Daugiabalsumas Vienbalsumas Sutartinės – vos apie 25–28 Instr. muzika proc. šių žanrų įrašų. proc. šių žanrų Kantri muzika Kantri Rokas Disko muzika Etninė muzika - - - -

muzikos krypčių priemones.Išsaugomosmuzikos krypčių etninėsmuzikossvarbiausios savybės,dėltošikryp šiuolaikiškai,jiatliekamapasitelkiantmėgstamiausiųpramoginės ištikrųjų zika perteikiama muziką labaimenkai –vos šokių apie5 proc.balses irvienbalsesdainassutartines, – instrumentinę įrašų. Šio stiliaussavybės pastebimiausiosirbemažvienodaipasitelkiamosatliekantdaugia turi25–37 proc.tiksliau, joatmainųbigbitoirfolkroko, analizuojamų muzikosbruožų šokiųmuzikos irapie10–15daugiabalsiųdainųįrašų.Roko,analizuojamų instrumentinės geriausiaitinkanedisko,okantristiliausypatumai.Jieperteikti pastebiminetapie85 proc. muzikos įrašuose.Matyt, lemiabendrataučiųšokiųmuzikossavybės,kuriomsšiuolaikiškai šuose. Tačiau labai mažai – vos apie10 60 proc. daugiabalsių,63 proc. įra vienbalsiųir75 proc. netradiciškaiatliekamųsutartinių tuare pasitelkiamosirgibeveik visiškai.Mėgstamiausias turiapie yradiskostilius,jobruožų perteikimas. yralaisvas šiuolaikinisfolklorones postfolkloro kolektyvųetninėsmuzikosgaivinimokryptis 877 veikloje yraetninėsiršiuolaikinėspramoginėsmuzikos sąsajų. sunkiojometalogrupės „grynos“ repertuarą gretinant kaip suminėtųkolektyvųkūriniais, siekiamaatsekti,ar„Thundertale“ kurinesiejasavęs sulietuviųetninemuzika.Josdar pasirinktairšisunkiojometalogrupė, sąsajas suetninemuzika.Kadtyrimasbūtųkuoobjektyvesnis, lyginantjųrepertuarą irveiklą festivaliuose aktyviai dalyvauja irkituoserenginiuose. koncertuose, ir postfolkloro kolektyvai, veikia trijuosedidžiuosiuosemiestuoseirvienamerajonocentre, jie uteniškių „Poccolus“ irnuo2002 m.–vilniečių„Andaja“.Pasirinktos kaip tyrimuiroko grupės, nuo 1992 pagoniškojo metalo grupės: taip pat „Thundertale“, „Kitava“, nuo2004 m.žinomaKaunosunkiojometalogrupė grupė ir vaus „Žalvarinis“, folkroko grupė nuo2004 m. Vilniuje veikianti lietuviųfolkroko, postfolkloro Tai nuo1991 m. Vilniuje veikianti „Skylė“, folkroko grupė 2001 m. įsikūrusi Vilnaus ekspresy – pagoniškojometaloatlikėjais. vienas – modernizuotofolkloro, vienas –sunkiojometaloirtrys muzikos kolektyvai, išjųdusave vadina folkroko, vienas –folkroko, postfolkloro ir Tiriant pramoginėsroko muzikossąsajassuetninėsgaivinimubuvo pasirinkti8roko tis pagrįstaiįvardijama kaippostfolkloro judėjimas. world music

Todėl visiškai akivaizdu, kad postfolkloro kolektyvų netradiciškai gaivinama etninė mu Pramoginės muzikos savybės, kaip matyti iš 9 diagramos, postfolkloro kolektyvų reper Visi apibūdindami savo „Thundertale“, kolektyvai,veiklą nurodo išskyrus irakivaizdžias Ten pat,p. 10. 877 . grupė „Atalyja“, 2012 m.savo grupė veiklą Šiauliuose pradėjusimodernizuotofolkloro Roko kolektyvųrepertuaro muzikiniaiypatumai m. funkcionuojanti vilniečių „Obtest“, nuo 1993 proc. – šio stiliaus požymių yra instrumentinės šokių – šio stiliaus požymiųyrainstrumentinės world

music m. – – ------, 253 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 254 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 878 neatliekamos Suvalkijos, labaimažaiŽemaitijos irMažosios Lietuvos dainų repertuare didžiausiądalįsudaro Dzūkijos, antroje vietoje –Aukštaitijos dainos. Visiškai blių repertuaro. Pagal regioniškumą kaippostfolkloro roko irfolkloro grupių, ansamblių, priefolkloro postfolkloro ansam repertuaraskolektyvųirpriartėja pranokstaaptartų grupių Dainos sudaro – 13proc. 21 proc., repertuaro. sutartinės Sutartinių gausaroko muzikos susijusios sulietuviųetninėsmuzikosregioniškumu, oromansas neatspindiregioniškumo. telis romansas. kaipfolkloro Dainos ir postfolkloro irsutartinės, kolektyvųrepertuare, yra menką repertuaro dalį –net34proc. irvienin – sudaro lietuvių etninėsdainos,sutartinės žinomų lietuviųkompozitoriųšlageriųstiliausdainos. Tačiau taippatakivaizdu, kadne tyvų vadovų dainos.Skamba irdviroko irnariųkūrybos stiliauspriemonėmisatliekamos roko muzikojearbavisiškaineatliekama,užimaitinmenkąvietą. muzika,būdingadžiazo irkantristiliauskryptims, daugiausia atliekadainas,oinstrumentinė dainų melodijomstema. Tatai visiškaisuprantama,nespasaulioroko muzikoskolektyvai Vidurio Rytų tautųetniniumuzikos instrumentu sudaro dainos. muzikos kūrinys –roko stiliausimprovizacijaYra tikvienasinstrumentinės kloro kolektyvųirfolkloro ansamblių,net99,9 proc. pramoginėsroko muzikosrepertuaro Vertinant nuopostfol iš24lentelėsmatyti,kad,skirtingai atrinktųįrašųmuzikosžanrus, 10 pav. Roko muzikoskolektyvųpramoginės muzikosįrašai repertuarą, atlikimoypatumusirsąsajassulietuviųetninemuzika. pramoginės muzikoskrypties interneto tinklalapių –išviso32šitokieįrašai.Iš visotyrimuipasirinkta183įrašai,jieatspindišios 151 kūrinys. Dar po keturis kiekvieno roko kolektyvo 2008–2012 taippatatskleidžiaatlikimoypatumusirklausytojųreakciją. sudėtį, naudojamusinstrumentus, tyviausiai atspindišiųkolektyvųrepertuarą irjosavybes.Peržiūrėti irvaizdo įrašai,jierodo atlikėjų ansamblių gaivinamosetninės muzikos ypatumus, remtasi garso įrašais, nesjie geriausiai irobjek

Tyrimui atrinktišiųkolektyvų1996–2012 m.13kompaktiniųdiskųįrašai,juoseskamba Analizuojant repertuaro muzikiniusaspektus,kaipirtiriantpostfolkloro kolektyvųirfolkoro Iš dainųnet65 proc. tyrimuiatrinktoLietuvos repertuaro roko grupių sudaro šiųkolek Ten pat,p. 10–25. 13 kompaktini – 151 įrašas ų plokštelių ų plokštelių Iš viso 183 ai įraš 32 vaizdo įrašai sazu artima lietuviųetniniųvienbalsių artima m. vaizdo įrašus atrinkta iš m. vaizdo įrašus atrinkta iš 878 . ------

lieka tapati. Vyrauja dainaisirdidžiausiasdėmesysskiriamasDzūkijosAukš autorinėskūrybos bendratendencija pamatysime, kad,norsiryraskirtumų, gaivinamos etninėsmuzikosrepertuaru Sulyginę tyrimuiatrinktusLietuvos roko kolektyvų įrašussupostfolkloro irfolkloro ansamblių mu iržanrais(13kompaktiniųplokšteli 24 lentelė. Roko muzikos kolektyvų repertuaro sąsajos su lietuvių etninės muzikos regionišku 879 Šlagerių ritmas,kaiuždainis dainuojamasvienu,opriedainis – kitušokioritmu,daugiabalsėms reguliariu – diskomuzikosritmu. roko,nos skambairgipritariantinstrumentui griežtu kartais ko, betiršlageriųbeipopmuzikos stilistikai autorinių dainųantrasbalsasmelodijądažniausiailydi tikpriedainiuose,taibūdinganero muzikos kolektyvųrepertuaro. Etninės o paralelinėsdainos atliekamosdviembalsaisiškarto, likimui nebūdingas. Vienbalsiškai atliekamairkeletasžemaičių daugiabalsiųparaleliniųdainų. stiliaus muzikosritmu.Laisvas ritmopulsavimas,savitasvienbalsėmsetninėmsdainoms,jųat ir etninės dainos, kaip pastoviusakyta, palydimos instrumento, pramoginės roko, kartais gam burdonui – melodijapalydima žemesniu vienoaukščiotęsiamubalsu.Šio stiliausautorinės lietuvos dainos daratliekamospritariantantrambalsuiirnetlietuviųetnineimuzikainebūdin ir daugumalietuviųetniniųdainų. Vienbalsės etninės Dzūkijos,Rytų Aukštaitijos irMažosios vadovų skambabemažvisosroko grupių trumentui, irnariųautorinėsdainos,šitaipatliekama Jųdainos pritariantinstrumentui. yraapie78 proc. visųkūrinių. Vienbalsiškai, pritariantins šiątradicijątęsiairjąsupinasušiuolaikinėspramoginėsmuzikosišraiškospriemonėmis. grupės būti siejamasunuo1968 m.autentiškofolkloro gaivinimojudėjimosuformuotatradicija.Roko niškumui roko muzikos,kaipfolkloro irpostfolkloro, kolektyvai skirianemažądėmesį,irtaigali tai, kaipsakyta,roko stiliausmuzikospasaulinėtendencija. Taigi išvadą, kadregio galimadaryti tuvos irvisiškaineskambaSuvalkijos dainos.Instrumentinė muzikapraktiškaineatliekama,bet taitijos regionų kurkasmenkiauatliekamos dainomsirsutartinėms, Aukštaitija Žemaitija Suvalkija Neaiškus Regionas Dzūkija Lietuva Mažoji

Iš viso Daugiabalsės autorinės ir etninės dainos bei sutartinės įrašuoseužima apie22 proc.Daugiabalsės roko autorinėsiretninėsdainosbeisutartinės Išnagrinėjus įrašuspaaiškėjo,kadišatliekamųdainųdaugumąsudaro vienbalsiostiliaus Apanavičius R.Etnin Dainos 39 15 10 6 4 – 4 Sutartinės ė ir„pop“muzika... 24 24 – – – – – Romansai 1 1 – – – – –

ų ir interneto vaizdo įrašai,1996–2012 m.duomenys) Instrumentinė 879 . Daugiabalsės autorinėsiretninėsparalelinės dai muzika 1 1 – – – – – Grupių narių dainos 116 116 – – – – – Žemaitijos Kompozitorių dainos 2 2 – – – – – irMažosios Lie Iš viso – disko – disko 183 126 15 34 – 4 4 ------255 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 256 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 883 882 881 880 džiazo muzikos stilistika,kurvokalinės improvizacijos tolygiosinstrumentinėms kolektyvų repertuare, folkroko, sės paralelinėsdainos,bet ir sutartinės. Vokalinės improvizacijos, kuriųnepasitaikėpostfolkloro provizacijomis, autentiškižodžiai išsaugomi.Perfrazuojamos nevientikvienbalsėsirdaugiabal dainų parafrazės. Keičiamas dainųmetrasirritmas,melodijospaįvairinamos vokalinėmis im nuopostfolkloro kolektyvų,dažniausiaiatliekamos nekaipcitatos,olaisvosskirtingai šių specialus jųelgesys,šėtonogarbinimoelementaidainų tekstuose garsai,isteriškidainininkųriksmai, <...> prakeikimopabrėžimas, „forsuoti“instrumentų žaibai „metalo“ roko tradicijas,kuriomsbūdinga„metalinė“simbolika –karstai,kryžiai, žirgus irkitokiusištautosakoslegendųžinomusžilospraeitiesįvaizdžius pašvaistes, taippatgrįžtančiussukaroąžuolų, kruvinas ugnimi karius,jųkūnusparnešančius ma vaizduoti mitologinesbūtybes –vilkolakiųstaugimą,pagoniųlaužųugniesliepsnasvirš suprasti,kokiakalbajieatliekami. nelengva netiškarto Tik išpavadinimų aiškėja,kadsiekia balsais, palydint jasįvairiais šūksniais.Neaiškūs irdažnainesuvokiami šiųkūriniųžodžiai, grindžiamos pastoviu atliekamos dažniausiaigerkliniais „gomuriniais“ 2–3garsųkartojimu, daugiausia vienbalsės,rečitatyvinės, melodeklamacijaineidainoms.Melodijos artimesnės aukštinantysjųžodžiai.pasiaukojimą irkitasbendražmogiškasvertybes pasaulio roko muzikaibūdingasdainųmelodijas,nuoširdesni irpagaulesnitėvynėsmeilę, dainų melodijosminorinėsirmažorinės, joskurkasišraiškingesnėsirįtaigesnėsužminėtas muzikos. Nedaug autoriniųdainųmelodijųsusijusiossulietuviųromansų melodika.Šių nikos – bepustoniųdermiųpožymiai,roko muzikosmelodijoseperimtiišdžiazo irkantri ritmika. Melodijos skambamažorinėmis irminorinėmisdermėmis,pastebėtinianhemito ir gana statiška, neišraiškinga slinktys, pagrįstos nesudėtingu keleto aukščio garsų kartojimu nės muzikosmelodikasusijusiosmenkai.Joms būdingospasaulioroko muzikosmelodikos kaipirpritariantvienbalsėmsdaugiabalsėmsdainoms tmas irgireguliarus, griežtas, Instrumentinio pritarimo ri balsus,paskuipolifoniškaidainuojantjuoskartu. abu sutartinių didesnė –išpradžiųvienbalsiaipakaitomisatliekant siai dviembalsaispritariantinstrumentui, kos, dažniausiaimėgstamošokio dainoms irgibūdingas,norstaipasitaikoganaretai. pritariamaLotynųAmerikosmuzi Kartais

Itin atliekamųdainųmelodijos.Jos neišraiškingosirstatiškospagoniškojometalogrupių Vienbalsių autoriniųdainųmelodijossulietuviųetni folkroko irsunkiojometalogrupių Sutartinės atliekamosdvejopai. Mažesnė dažniau jųdalispolifoniškaidainuojamaiškarto, Folkroko, Pagoniškojo ir jo atlikimu, be jokios abejonės, tęsia pasaulio repertuaru metalo grupės Apanavičius R.Senųjų Eurazijos irAfrikosetninės muzikos... Avramecs B.,Muktupāvels V. Min. veik., p. 243. Ten pat,p. 18–22. Apanavičius R. world Dienoraštis

music ir modernizuoto folkloro grupių repertuaro etninių dainų melodijos, ir repertuaromodernizuoto folkloro grupių etninių dainų melodijos, Nr. 7, p. 11–13,15–16,23. world

rumbos

music

ritmu, otairoko stiliausmuzikainėrabūdinga. ir modernizuoto folkloro grupių atlikimą sieja su atlikimąsiejasu irmodernizuotofolkloro grupių 882 . 881 . 883 . 880 . ------provizacijoms. Roko muzikosįrašuosesupostfolkloro kolektyvųmuzikavimusiejasiirtradici nuo dainos melodijos. Kaip sakyta, taibūdinga im ir postfolkloro kolektyvų instrumentinėms provizacijos labiausiaisusijusiossukantristiliausmuzika, nesstengiamasiperdaugnenukrypti gana akivaizdžiai. Smuikų,jomis nuo dainų melodijų nukrypstama kanklių ir irkiekilgesnės –netapieduposmus. gos irgibūnamaždaug tokiospačios,kartais tiekkiekvienasdainosposmas.Įžangos irpabai atliekami po2–3dainosposmų,jietrunka tiksli dainosmelodija,betirimprovizacijos, intarpuoseirpabaigose.Intarpai jositinryškios grojama nuopostfolkloroposmelių irpabaigos.Įžangose, netikbeveik grupių, skirtingai kaip irpostfolkloro kolektyvųrepertuare, įžangos,intarpaitarp atliekamosinstrumentinės garso, dažniausiai nę birbynę, pagoniškojometalo –tradicineskankles.Naudojami šiuolaikiniųtechnologijų smuikus, dambrelį, skudučius,akordeoną, sunkiojometalo –tradicineskanklesirkoncerti mušamieji – elektrinės,rečiaudojami roko muzikosinstrumentai – akustinėsgitaros, sintezatoriai, 884 ritmą pateisina šių kolektyvų įvardijama Kaikalbame apie su folkroko muzikavimo kryptis. talo“ ritmas.Sunkiojo repertuaro irpagoniškojometalogrupių vyraujantį sunkiojometalo aptariant postfolkloro kolektyvųrepertuaro ir„sunkus“„me ritmiką,nebūdingasgriežtas ritmika,kuriai,kaipminėta kūrinių ritmikalabiaususijusisubigbitoirfolkroko krypčių jo metaloirapie12 proc. folkroko, world tokie kūriniaisudaro apie98 proc. sunkiojoirpagoniškojometaloapie82 proc. folkroko, elektrinėmisgitaromis irgriežtas sukuriamas ritmas.Šistilistikai, kuriaibūdingasitinaštrus neroko bigbitoirfolkroko, kūriniųritmasartimiausias pertuaro osunkiojometalokrypties skiria jąnuodiskoirpopmuzikosstilistikos,kuršitokių pauziųbemažnėra. XX a.7dešimtmečiorokenrolo stilistikaiirakivaizdūs šiųdienųpasaulioroko muzikoje,ryškiai pastovus ritmas,Lietuvos įrašuose nepastebėta. Muzikos roko grupių ypačsaviti „nutrūkimai“, bruožų. Tačiau t.y. muzikos„nutrūkimų“, sąmoningų pauzių,kuriomisvisvienskaičiuojamas ir pastovus ritmaslydi beveik visasatliekamasdainas,jomssuteikdamasroko irdiskostiliaus Aštrus ritmoprogramamis, elektroninių irmušamaisiaisinstrumentais. klavišiniųinstrumentų Tas patpasakytinaapiesmuikų,akordeono, dambrelio birbynės improvizacijas. irkoncertinės kolektyvų kūriniuose folkloro kolektyvų įrašuose šis judėjimas po įžangų ar improvizacijų palaiko dainavimą, o roko nių kankliųskambesys.Jomis skambinamosnedainųmelodijos,otikritminisjudėjimas.Post

Elektrinėmis gitaromis atliekamosimprovizacijos tokiospatkaipirpasaulioroko muzikos, Dainos, kaipiratliekantpasaulioroko nau muziką,visuometpalydimos instrumentu, Pastebėtina, kadnagrinėjamųfolkroko, Roko muzikos pastovus ritmas palaikomas elektrinėmis, rečiau ir aštrus Hanning B.R.

music 884 ir repertuaro.modernizuoto folkloro grupių Apie 2 . Folklroko darpasitelkiairtradicineskankles, irmodernizuoto folkloro grupės Trumpa Vakarų muzikosistorija. – elektroniniai „metalo“ efektai.Elektriniais ir akustiniais instrumentais, – dažniausiai nutrūksta, užleisdamas vietą elektrinių gitarų „metalui“. „metalui“. užleisdamas vietą elektrinių gitarų – dažniausiai nutrūksta, world

Vilnius, 2000,p. 609. music world ir modernizuoto folkloro grupių repertuaro irmodernizuotofolkloro grupių

music ir modernizuoto folkloro grupių re irmodernizuotofolkloro grupių proc. sunkiojo ir pagoniško – akustinėmis gitaro akordeono im ------257 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 258 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE savybėmis, proc. 11 pav. Roko kolektyvų1996–2012 m. įrašųsąsajossuetninės irpramoginėsmuzikos sėja irgipatenkaįetninėsmuzikosgaivinimojudėjimąirlaikytinašiojudėjimosudėtinedalimi. Todėl kaipetninėsirpramoginėsmuzikossąsajųtę galimasakyti,kadšisunkiojometalogrupė birbynė. romansų intonacijų,taippatišto,kadnaudojamostradicinėskanklėsirkoncertinė nariųdainas,turinčias sajų sušiamuzikavisdėltopastebimaatliekantromansus irgrupės programiškumu, jamsustiprintiretsykiais darpasitelkdamiirtradicineskankles. tęsia pasauliometaloroko tradicijas,su lietuvių kultūrajassusiedami tik atliekamųkūrinių nius pavadinimus. Griežtai žiūrint,lietuviųpagoniškojometalokolektyvai muzikiniupožiūriu etnine muzika,tiksliau,sutautosakairžilapraeitimi,pastebimostikpagalkūriniųprogrami priemonėmis. Pagoniškojo repertuare metalogrupių lietuvių etniniųdainųnėra –sąsajossu iratliekamosrokosudaro muzikos stilistikos lietuviųetninėsdainos,kuriosperfrazuojamos kolektyvųrepertuaro pagrindą irjoatlikimą,galimapasakyti,kadfolkroko krypties pertuarą kurilabiauneipostfolkloro kolektyvųveikloje turisąlytįsurokokūryba, muzikosstilistika. music pasaulio folkroko krypčiai. Todėl tyrimui pasirinkto folkroko, ketvirtadaliai maždaug trys aro parafrazės, dalis –75–78proc. otainėrabūdinga – yralietuviųetniniųdainųirsutartinių – didesnėrepertuautorinės dainos, –taibenesavičiausiaspasauliofolkroko stilistikosbruožas, dalį – 22–25proc. – sudaro vėlyvųjų literatūriniųdainųirromansų intonacijomispagrįstos stilistikasusijusiosganamenkai.Nors iršioskrypties tuaru mūsųkolektyvųrepertuare nemažą repertuarozuoto folkloro grupių melodijas.Jos kolektyvųreper supasauliofolkroko krypties apibūdinimasmenkaisusijęssupasauliofolkroko stilistika. mos roko krypties stilistika save siejančias folkroko, Sunkiojo kurinesiejasavęs su etninemuzika, „Thundertale“, metalogrupės repertuare są Gretinant folkroko, Panašiai galima būtųpasakytiirapienagrinėjamųlietuviųfolkroko, ir modernizuoto folkloro grupių repertuaro laikytini ne folkroko, o postfolkloro krypties ir repertuaromodernizuoto folkloro grupių laikytini ne folkroko, o postfolkloro krypties 100 120 20 40 60 80 0 Folkrokas world

Pagoniškas music metalas world , modernizuoto folkloro ir pagoniškojo metalo grupių re, modernizuotofolkloro irpagoniškojometalogrupių

music Sunkusis metalas ir tai modernizuoto jų folkloroplėtoja grupes, Kantri muzika Disko muzika Rokas Etninė muzika world

music irmoderni

world ------

muzikavime yraapie2 proc. sąsajųsukantrimuzikosstilistika birbynės naudojimoirkantristiliuibūdingųimprovizacijųpat dėlkoncertinės „Thundertale“ pertuare sąsajossuetninėsmuzikos,tiesa,vėlyvosios, savybėmismatomos10 proc. įrašų. Taip įrašų analizė rodo, kad bevyraujančiosroko re metalostilistikos(apie88 proc.), šiosgrupės lietuviųtautosakosirlegendųįvaizdžiais.perteikiant Sunkiojo „Thundertale“ metalogrupės Apie repertuaro 96 proc. pagoniškojometalogrupių – pasauliometaloroko pavyzdžiai, juos pasitelkiatradicineskankles,kuriomisšiuostiliumiimprovizuoja.pagoniškojo metalogrupės Panašiairepertuaru. galimaapibūdintiir2 proc. sąsajassukantristilistika,nes,kaipminėta, tikapie2 proc.,su etninėsmuzikostradicijomisgalimavertinti lyginantsufolkroko grupių bėmis beveik neturisąsajų.Kaipsakyta,sąsajasrodo tikkūriniųprogramiškumas, dėlkurioryšį jant. Pagoniškojo repertuaras, kaip rodo metalo grupių įrašų analizė, su etninės muzikos savy irjaisimprovizuokūrinių ritmą,naudojantetniniusirbendrataučiusmuzikosinstrumentus matoma disko ir kantri (apie 6 ir 4 28 savenizuoto folkloro vadinančių grupėmis kolektyvųrepertuaras. Šių savybiųpastebimaapie Matome, kadsuetninėsmuzikossavybėmislabiausiaisusijusęsfolkroko, 887 886 885 sirodymai transliuojami pasaulio džiazo muzikos radijo ir televizijos kanalais. Todėl visiškai folkloro ir festivaliuosedžiazo ir muzikos kituose koncertuose, renginiuose, kolektyvų pa Jie postfolkloro iršiuolaikinio džiazoir atlikimostilistikąyraartimiausi kryptims. dalyvauja kos elementussupramoginėsmuzikosatlikimu etninėsmuzi jungiantiįvairių pasauliotautųirkultūrų ka“ – pramoginėsmuzikoskryptis, improvizacinę muziką“ „Folkdžiazas yrašiuolaikiniodžiazo iršiuolaikiniofolkloro stilius, derinantis įvairių kultūrų šiosmuzikosglobalizacijai. priemonėmis iratsispirti Jie šiuolaikinėspramoginėsmuzikos siekiamūsųtautosetninįmuzikinįpaveldą perteikti žinoma, sutamtikromis išlygomis,laikytinietninėsmuzikosgaivinamojudėjimodalimi. muzikos erdvės. Dėl šiųypatumų ne vientikpostfolkloro, betirroko muzikoskolektyvai, atliekamo repertuaro išglobaliospasaulioroko etninispobūdis,leidžiantis jomsišsiskirti rodo, kadLietuvos rūpi rokoir legendųįvaizdžių toksryšys muzikosgrupėms perteikimo, parafraziųligiromansų intonacijųnaudojimo,tautosakos nuo etniniųdainųirsutartinių repertuare matomasąsajųsuetninėsmuzikossavybėmis.Nors josišreiškiamos įvairiai –

Iš roko muzikoskolektyvų1996–2012 m.įrašųanalizės galimaspręsti, kadšiųgrupių proc. nagrinėtų šių grupių įrašų. Kolektyvaiproc. nagrinėtųšių grupių muzikuoja roko stiliumi (apie 62 2014 1204. Avramecs B.,Muktupāvels V. Min. veik., p. 261–262. Nakienė A.Folkdžiazas. Prieiga perinternetą: Apanavičius R. Dienoraštis Folkdžiazo ir 886 . XXa.9dešimtmečiususiformavo Nr. 7, p. 2. world proc.) stilistika, išryškinant itin stiprų ir pastovų itin stiprų atliekamų proc.) stilistika, išryškinant

http://www.aruodai.lt/paieska/terminas.php?TeId=5249 music 887 kolektyvųrepertuaras ). World

music 885 world music . kolektyvai pagalrepertuarą world („pasauliomuzi

music proc.), bet proc.), bet irmoder . Žiūrėta ------259 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 260 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE vienbalsės dainos, jųyranet32(56 proc. visųkūrinių),atliekama povienąžemaičių iraukš daugiausia lietuvių etninės dainos, jų yra 34 (58 nėjamo repertuaro. 40(68 proc.) kūrinių –dainosirkitokiavokalinė muzika. Atliekamos muzika.Skamba kūrinių,apie37 proc.ir instrumentinė visonagri net18instrumentinių folkdžiazo ir muzikos grupių, nelengva. jįatskiromis kryptimis bendrai, nesišskirti džiazo repertuaras gvildenamas muzikos festivalio dalyviai.Dėl šiųypatumųabiejųkrypčių tys atlikėjaiįrašėkaip Pavyzdžiui, muzikos,paįvairinant jąirbalsu,kompaktinįdiskątiepa vienąinstrumentinės džiazo stilistikos bruožas. Tie kūrinių. patyskolektyvai iratlikėjaiyraįrašęabiejųkrypčių melodijos, išplėtotosimprovizacijos, nutolstantnuopradiniųtemų. ryškiai Tai būdingiausias kloro stilistikai. zikos citatas. Todėl, žiūrint,didelė jųrepertuaro nedžiazo, griežtai opostfol dalispriskirtina ne tiketninės muzikos intonacijomis pagrįstas melodijas, bet ir tikslias lietuvių etninės mu būdingoimprovizaciškumobe šiaipramoginėsmuzikoskrypčiai iratlikimolaisvės, atlieka folkdžiazo arba išlygų priskirti muzikosstilistiką,atrinktusanalizei kūriniusirjųatilikimąbe Kalbant apiepasirinktostirti 12 pav. Folkdžiazo ir repertuarą, joatlikimoypatumusirsąsajassulietuviųetninemuzika. krypčių 16 šitokių įrašų.Iš visotyrimuipasirinkta58įrašai,jieatspindiiršiųpramoginėsmuzikos kolektyvo irduetų2008–2012 m.vaizdo įrašusbuvo atrinktaišinternetotinklalapių – išviso įrašyti šešikompaktiniaidiskai,kuriuoseskamba42kūriniai.Dar poketuriskiekvienoatrinkto kompaktinių diskųirinternetovaizdo įrašais.Perklausyti šiųkolektyvųiratlikėjų1996–2009 m. Dainiaus Pulausko duetas.Gvildenantfolkdžiazo ir nienės ir saksofonininko Petro Vyšniausko bei šios žinomos folkloro dainininkės ir pia 2000 m. Kauneveikęs folkdžiazo ir music nenuostabu, kadkaikuriekolektyvai, kaipminėtalietuviųfolkroko, postfolkloro ir Tyrimui pasirinktanuo1988 m. Vilniuje veikianti „Ženklas improfolko X“,1993– grupė Vertinant neiroko iš25lentelėsmatyti,kad,skirtingai atrinktųįrašųmuzikos žanrus, grupė „Atalyja“, save grupė laiko 6 kompaktin World world music

music world 42 įrašai 42 įrašai ės įrašuoseakivaizdžios tradicinėsmuzikos lietuviųirkitųkultūrų

plokštelės music world world world kolektyvųpramoginėsmuzikosįrašai rinkinį,ovaizdo įrašuosejiepasirodo kaiptarptautinio world

music music

music Iš Iš –

58 music kryptims neįmanoma. Džiazo krypties atlikėjai, neįmanoma.Džiazo krypties kryptims kolektyvų repertuarą sudaro ne tik dainos, bet , folkroko ir postfolkloro krypčių atstovais., folkroko irpostfolkloro krypčių ai įraš trio„Žaliakalnio vilkai“, Veronikos Povilio proc. viso repertuaro). Vyrauja Dzūkijos world 16 v

music aizdo kolektyvųrepertuarą, remtasi įrašų world nisto nisto ------

2012 m. duomenys) zikos regioniškumu iržanrais(13kompaktiniųplokšteli 25 lentelė.Folkdžiazo ir dainų irromansų melodika. citatomisarbajųintonacijomis,kiti6kūriniaisiejasisuetninių sutartinių instrumentinių improvizacijos. Lietuviųetninės muzikos melodikapagrįsti5kūriniairemiasi vokalinių ir kos melodikaarbajos intonacijomis, kiti 7 kūriniai pritarimu.Išinstrumentiniu kūrinių11pagrįstilietuviųetninėsmuzi 18instrumentinių arba žodžių junginiais bei nuotrupomis šiuolaikinei progresyviojo būdingu džiazo krypčiai o šiuolaikineiakademineimuzikai.Jie lietuviųliaudiesdainųžodžių atliekamiartimomis taičių daugiabalsęparalelinędainą.Skamba ne 6vokaliniai kūriniai,jieartimesni sių Dzūkijos dainų atliekamospritariant antrambalsui.Šį balsąįrašuosedainuojata pati Skambasės dainospritariantinstrumentui. tikdvidaugiabalsės dainos. Keletas vienbal Iš folkdžiazo ir vams iratlikėjams pasivadinti folkdžiazo ir roko, folkdžiazo ir išvadą, kad netiketnineimuzikai,betirjosregioniškumui folkloro,daryti postfolkloro, mentinė muzikairgipopuliari –taidžiazo ir Žemaitijos irAukštaitijos, visiškaineskambaMažosios Lietuvos irSuvalkijos dainos.Instru Dzūkijos vienbalsėmsdainomsirAukštaitijos menkaiatliekamos polifoninėmssutartinėms, ir yraakivaizdesnių bendratendencijaliekatapati.Didžiausias skirtumų, dėmesysskiriamas kloro irfolkloro matysime,kadirčia,nors ansambliųgaivinamosetninėsmuzikosrepertuaru Sulyginę atrinktusLietuvos folkdžiazo tirti ir Mažoji Lietuva Aukštaitija Žemaitija Regionas Neaiškus Suvalkija Dzūkija Iš viso Folkdžiazo ir world world Dainos 34 32 – – – 1 1

world music

music world music kolektyvų įrašų atliekamų dainųdaugumą sudaro vienbal

kolektyvai skirianemažaidėmesio,otaileidžiašiemskolekty music Instrumentinės improvizacijos sutartinių kolektyvųrepertuaro muzikiniaiaspektai 5 – – – – – 5 kolektyvųrepertuaro sąsajossulietuviųetninėsmu world world world

music Instrumentinės improvizacijos

music music – pasaulio tautų ir kultūrų muzikos – pasauliotautųirkultūrų krypčių atstovais. krypčių 13 13 – – – – – pasaulinėtendencija. Taigi galima ų kolektyvųįrašussuroko, postfol irinterneto vaizdo įrašų,1996– Grupių narių vokalinė muzika 6 6 – – – – – dainoms Iš viso 58 19 32 – – 1 6 - - - - - - , 261 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 262 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 888 ir kiekilgesnės. pačios, kartais maždaug tiekkiekvienasdainos posmas. Įžangostrunka irpabaigosbūnamaždaug tokios intarpuoseirpabaigose.Intarpai irgiatliekamidažniausiaipo2–3dainosposmų,jie ryškios atliekant roko muziką,grojama netiktikslidainosmelodija, betirimprovizacijos, jositin are, įžangos, intarpaitarpposmeliųirpabaigos.Įžangose, kaipir atliekamosinstrumentinės bet irapie Šiuolaikinių technologijųgarsoefektainaudojamisaikingai,taipasakytina netikapiedžiazo, Pasitelkiamas smuikas,skudučiai,tradicinėskanklės,birbynė, lumzdelis, lūpinėarmonikėlė. saksofoną, elektrines ir akustines gitaras, mušamuosius. klavišinį sintezatorių, fortepijoną, improvizacijomis. irinstrumentinėmis vien tikinstrumentais kyta, svingoritmas. džiazo stilistika etnines dainas sieja tik improvizacijosjas palydinčių instrumentų ir, kaip sa melodijos džiazo stilistikai būdingomis vokalinėmis improvizacijomis nepaįvairinamos. Su rafrazės. Nekeičiamas dainųmetras,tikkintajųritmas.Išsaugomi dainųautentiškižodžiai, repertuare, dažniausiai atliekamos kaip citatos,o ne kaip roko kolektyvų muzikos laisvos pa muzikosimprovizacijos.kultūrų lydimomis irgireguliariu džiazo irroko muzikosritmu.Kiti13kūrinių –lietuviųirpasaulio kos ritmųir„metalinių“garsoefektų. world repertuare,muzikos ritmų,pasitaikiusiųfolkroko irpagoniškojometalogrupių folkdžiazo ir Šlagerių – diskomuzikosritmu,įrašuoseskambainstrumentai. irLotynųAmerikos kartais pulsavimas, savitasvienbalsėmsetninėmsdainoms,taippatnebūdingas. srovėms savitoslaisvesnės ritmikosvienbalsiųdainųpritarimuinepastebėta.Laisvas ritmo – diskostiliausritmu.Progresyviojo,folkroko, kartais „vėsiojo“, laisvojo irmišriojodžiazo Muzika atliekama pastoviu pramoginės džiazo muzikos svingo, roko muzikos big bito ir sionalios muzikosminimalistinisstilius. pasaulioprofe įsitvirtinęs muzika – XXa.7dešimtmečiulietuviųkompozitoriųkūryboje vienas arba keli žodžiaibūdingi nuolat kartojami bei šių žodžių junginiai, su akademine džiazo stilistikajuossiejanemelodika,otiklietuviųetninėms irliteratūrinėmsdainoms ir autorinėmsdainoms,ošiuolaikineiakademineimuzikai.Su dainininkė

Etninės reguliariu paralelinės dainos atliekamos dviem balsais iš karto džiazo, roko, Vienbalsio stiliausetninėsdainosirvokalinė muzikapalydima pritariantinstrumentais. Folkdžiazo atliktiinstrumentus: kolektyvai iratlikėjainaudojaįprastusšiaikrypčiai Vienbalsių irdaugiabalsiųetniniųdainųmelodijos,kaippostfolkloro kolektyvų melodijųimprovizacijomis,Instrumentinės muzikospenkikūriniaipagrįstisutartinių pa Ten pat,p. 210–214.

music world . Vienbalsio neetninėms stiliausšešivokaliniai kūriniai,kaipminėta,artimesni kolektyvųdaugiabalsėsedainosenepastebėta.Nėra roko sunkiojo metalomuzi

music World atlikimą.Instrumentais, kaip postfolkloro ir roko kolektyvų repertu

music kolektyvųrepertuaro autentiškos dainosirgipaįvairinamos world irišdaliessufolk 888 ------

– improvizuojama beivokalinės muzikosmelodijos,išpasauliokultūrų instrumentinės etninės muzikosmelodijųcitatomisarbajųparafrazėmis. Vyrauja ir lietuviųsutartinių „metalui“.gitarų užleisdamivietąelektriniųkaip minėta,poįžangųkankliųgarsaidažniausiainutrūksta, palaiko dainavimą. Tuo kankliųnaudojimasskiriasinuoroko kolektyvųatlikimo,kur, nis judėjimas,kuriskaipirpostfolkloro kolektyvųįrašuosepoįžangųarimprovizacijų tradicinių kankliųskambesys.Jomis irgiskambinamosnedainųmelodijos,otikritmi Su roko irpostfolkloro kolektyvųmuzikavimudžiazo ir roko improvizacijoms. irpostfolklorota, taibūdingaaptartų kolektyvųinstrumentinėms nuodainosmelodijos.Kaipsaky būdingų savybių,kaistengiamasiperdaugnenukrypti pučia vienasatlikėjas)irgilabiausiejasisudžiazo ir taippatskudučių(!)improvizacijosinstrumentų, (surištą5vamzdelių rinkinįdažniausiai ganaakivaizdžiai. Smuikų,dainų melodijųnukrypstama kankliųirkitųetniniųmuzikos cijos tokiospatkaipirpasaulioprogresyviojo džiazo ir 889 jimą irlaikytinašiojudėjimo sudėtinedalimi. kaip etninėsirpramoginėsmuzikossąsajųtęsėjapatenka įetninėsmuzikosgaivinimojudė kūryba ir atlikėjų repertuarogrupių yra susiję su lietuvių etnine muzika, dėl to šių krypčių pramoginės irakademinėsmuzikosjungtį muzika susijusiųvokalinių kūriniųatspindišiuolaikinesprogresyviojo džiazo tendencijas – laikinio progresyviojo džiazo ir improvizacijų, muzikosinstrumentinių beipasauliokultūrų taibūdingašiuo sutartinių – nemenkaiyra(36–37proc.)postfolkloro lietuvių etniniųdainųir stilistikosbruožas, dalį – 57–58proc. citatos, –taisavičiausias – sudaro lietuviųetniniųdainųirsutartinių kolektyvųmuzikavimu.Norspasaulio šiųkrypčių mūsųkolektyvųrepertuare nemažą improvizacinių kūriniųjunginį. kaip vienijančiamelodijasusietossiuitos.Siuitose galimanesunkiaimatyti4–5šitokių skudučiai surištųvamzdelių rinkiniu.Kūriniai grojami kaipatskiros pjesės,taippatir melodijos, kuriostradicinėjetoregiono kultūroje skambaatliekamostokiųpačiųkaip teikiamos įPietų Amerikos Andųkalnųetninęmuzikąpanašiospentatoniniųdermių Skambaakademinės muzikos bruožų. skudučių rinkiniu, palydint per sintezatoriumi, pagal kinų,japonųirpersųtradicinęmuziką,kuriRytų kultūrose įgijusiprofesionalios

Instrumentinės muzikosmelodijos,kaipsakyta,grįstoslietuviųirpasaulio kultūrų Fortepijonu, gitaromis klavišiniaissintezatoriais, irsaksofonuatliekamosimproviza Taip patakivaizdu, pasirinktofolkdžiazo ir kad apieketuripenktadaliaitirti Nagrinėjant lietuviųfolkdžiazo ir Ten pat,p. 213–214. world

world music 889

krypčių muzikai.Apie 7 proc. krypčių suakademine . music repertuarą akivaizdu, kadjissiejasisu world world

music world

, tačiauyrairkantristiliui music

music krypčių, jomisnuo krypčių, įrašuosesiejasiir world

music ------

263 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 264 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 890 muzikos savybėmis. etninės muzikavimo ypatumais ir juos vykusiai derina su šiuolaikiškai perteikiamos krypčių nėtos pramoginėsmuzikospakraipossavo veikloje remiasi bemažvisųpramoginėsmuzikos šio stiliauspėdsakųpastebima ir folkdžiazo repertuare kurieįžvelgiami apie18 proc. viso nagrinėtorepertuaro.kantri stiliausryšiai, Apie 2 proc. ir 8 proc. iratlikėjųįrašuose.Kiekakivaizdesni folkdžiazo grupių suroko irdiskomuzikosstilistikaganamenkas –atitinkamai4proc.aro ryšys kaip jiesave vadintų, laikytinidžiazo muzikosatstovais. Folkdžiazo ir ir šiuolaikinio progresyviojo džiazo stilistiką, dėl kuriosvisi šie kolektyvai ir atlikėjai, kad ir repertuaras – nuo76proc. krypčių muzika.Abiejųmoginės muzikos kūriniuose yra irsąsajų su kitų pasaulio kultūrų gvildentų turi 93–97 proc. nagrinėtorepertuaro. Tik pra nuopostfolkloro, šiųdviejųgrupių skirtingai panašiai kaipirpostolkloro kolektyvųatliekamamuzika.Akivaizdžių sąsajųsuetnine muzika Matome, kadfolkdžiazo ir nės irpramoginėsmuzikossavybėmis, proc. 13 pav. Folkdžiazo ir 100 120 20 40 60 80

0 Apanavičius R. Folkdžiazas Dienoraštis world music Nr. 7, p. 27. World music World world

music kolektyvų iratlikėjų1996–2012 m.įrašųsąsajossuetni world repertuaras yrasusijęssuetninėsmuzikossavybėmis,

music ligi97 proc. folkdžiazo kolektyvų –atspindi 890 . Todėl galimasakyti, kadabinagri world world

music Kantri muzika Disko muzika Rokas Džiazas Etninė muzika

music repertuaro ir world repertu

music

- - -

tinklą, atsiradusį festivalių pojūtį ir judėjime, kuris puoselėja prarasto bendruomeniškumo nė. Šie festivaliai leidžia liaudies muzikos atlikėjams „prekiauti“ savo įgūdžiais, pasitelkiant apskritai kontrolės priemonės simbolių,reprezentacijų,išteklių, estetikos,etikos,vertybių, politinėsirideologinėsgalios bet kuria,platinairinscenizuojaidėjas.Be to,festivaliai veikia kaipmuzikiniųirkultūrinių žmonėmis irtiesioginiaiskontaktaissukitais galima išmoktiišįrašųirknygų,tiesioginėmispatirtimis irsilpnybes,pabendraujasukitaisjudėjimodalyviais. atlikėjų stiprybes selėjantys žmonėssusitinkavienisukitais,perimarepertuarą irgrojimo ypatumus,aptaria zikos renginiams. Jie labaisvarbūs, nestamtikrątradicijąpuo gaivintojųbendruomenei muzikos gaivinimubesidomintysmokslininkai daug dėmesioskiriaįvairaus pobūdžiomu Muzikos antropologai, sociologai,etnomuzikologaiapskritaiirkonkrečiai etninės(liaudies) 898 897 896 895 894 893 892 891 manauskaitė kiek nuodugniaujuosanalizuotibandėS.Skrodenis Lietuvoje esamanemažaiįvairaus pobūdžioetninėsmuzikosgaivinimorenginių apžvalgų; atstovaujantysorganizatoriai – vietosbendruomenei žmonės irjabesirūpinantys juos grindžiančiąideologiją,atlikėjaiatliekalabaifragmentiškąvaidmenį, svarbiausi tampa kai gamta perkuriama trukcija, pagal sodininko sumanymą. Rengiant festivalius ir kuriant nagrinėja pasitelkęssodometaforą –sodasnebėrapirminėgamta,oestetizuotajoskons liaudies muzikąirjosatlikimą.M.B.MacDonaldas liaudiesmuzikosfestivalių industriją poreikiu, transformuojapačią yra grindžiamasgaivintojųjaučiamubendruomenės kartu

Michaelas B.MacDonaldas tyrė, kaipliaudiesmuzikosfestivaliuose susidaro bendruome Šie renginiai yrasvarbūs judėjimui,nes,anot Tamaros E.Livingston,jiepapildotai,ką bliai dabartinėse kalendorinėse šventėse. bliai dabartinėse Dissertation. Edmont, 2010,p. 14–28. 2012, p. 131–150. KalėdienėA.Etninių simboliųraiškairreikšmės jaunimosubkultūrinėsegrupėse. RamanauskaitėE.Min. veik. Nakienė A.Baltiška muzika –naujasvardas...; Nakienė I.ChorinėmuzikaAnsamblių... Zabielienė A.Min. veik.; Zabielienė A.Folkloro festivaliai; Zabielienė A.DzūkijosirSuvalkijos folkloro ansam Skrodenis S. MacDonald B.M. Ronström O.Min. veik. Livingston T. E.Min. veik. 891 897 . Panašiai teigiairO.Ronströmas, pabrėždamas, kadfestivaliai netikatspindi, , AgnėKalėdienė Folkloras irfolklorizmas Back totheGarden: Territory andExchange in Western Canadian Folk Music Festivals 892 . 898 Renginių klasifikavimas . SKLAIDOS FORMOS SKLAIDOS . Daugiausia dėmesiosulaukėdainųšventės, Liaudies kultūra , 2012,Nr. 1, p. 48–54. 894 , A.Zabielienė 895 , A.Nakienė Grupės iraplinkos 893 pirmiausia 896 . . Doctoral , E. Ra , Nr. 3, ------

265 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 266 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 900 899 26 lentelė.Su etninėsmuzikosgaivinimususijęrenginiai Lietuvoje etninėsmuzikosrenginiųdabartinių įvairovę. aspektų irrenginių, dalįjųniveliuoja, neatspindiirtiklabaivienpusiškaipristatogausią atliekamos muzikostradiciškumą lienė, bandžiusiklasifikuotitokius renginius, bešiokriterijaus,pasitelkėdarir renginiuose skirstymas administratoriamsturbūtyrapatogiausias.Bene vienintelė mokslininkėA.Zabie jami išesmėstikpagaljųreikšmę irmastą:tarptautiniai,respublikiniai, rajoniniai. Toks analizės neaprėpė nemažos daliesrenginių irdaugeliosvarbių renginių grupių aspektų. analizuojant joseatliekamąrepertuarą irkiekybinęatlikėjųkaitą. Vis dėltošiųautorių Etninei kultūrai puoselėti skirti puoselėti skirti

Lietuvos kultūros institucijųdokumentuosesuetninemuzikasusijęrenginiai klasifikuo festivaliai jų ansambliaiirorkestrai... veik.; Palubinskienė V. Tradicinės kanklėsirkanklininkaišventėse; Tetenskas V. Liaudies muzikosinstrumentai, aspektai. and Performance Zabielienė A.Folkloro festivaliai. Alenskas V. Nuo gegužiniųiki dainųšvenčių; Falconi J.P. Space andFestivalscapes. stovyklos, nuolatiniai Tradicija irdabartis Kursai, mokyklos, Privatūs renginiai Atskiri koncertai Muzikos stiliaus Lokalios šventės Renginio rūšis festivaliai etninės kultūros apskritai , 2010,p. 5–18;Gudelis R.LiaudiesdainosLietuvos dainųšventėse: prasmiųinterpretacijos kursai vienai etninėsmuzikos puoselėjimo renginiai, puoselėjimo renginiai, aprėpiantys įvairias etninės muzikosir gaivinimo formas gaivinimo formai Etninės muzikos Etninės kultūros skirti daugiausia skirti , Nr. 5, p. 68–84;Merkelienė A.Skudutininkų ansambliaišventėse; Nakienė I.Min. 900 . Vis dėltojosklasifikacijaneaprėpia daugeliosvarbių „Žalvarinio“, „Margos muzikos“,AistėsSmilgevičiūtės ir ir kursai(Žemaičių etnomuzikavimoirtradiciniųamatų šokių ansambliųrenginiai, folkloro ansambliųfestivaliai Lietuvos dainųšventės, „Mėnuo Juodaragis“, „Gyvosios Vilniuje irKaune;„Skambantys kankleliai“(Panevėžys) Šokių mokykla,vasaros judėjimas,sutartinių stovyklos Regioninės dainųšventės, kapelųvaržytuvės, dainųir (Kaunas), „Skamba „Ant skambakankliai“(Vilnius), „Roko naktys“,alternatyvųapdovanojimai „Mama“, („Sutarijėla“ irkt.);postfolkloro renginiai („Mums („Saulelė raudona“(Plungė), „Atataria lamzdžiai“ Kalendorinės, valstybinės, bendruomenės šventėsKalendorinės, valstybinės, bendruomenės Vestuvės, vakaronės darbokolektyvams, užsienio archeologijos dienos“,„Apuolė“; Kaziukomugės maračių“ (Nida), giedotojųfestivaliai sutartinių Valstybinio dainųiršokiųansamblio„Lietuva“, „Ką galvoja muzika“,„Kunigunda Lunaria“ „Skylės“, „Spanxti“ irkt. koncertai vasaros kursaiKelmėje irkt.) Priskirtini renginiai gera“, „Suklegos“) svečiams irpan. Perform 5.2. Communities 899 - -

se dalyvauja saviirkaimyniniaimenomėgėjųkolektyvai. valstybinėmis arkitokiomisšventėmis. Tokiuose renginiuo daugiausiavietoskultūros centrų festivaliai (muzikiniaifestivaliai papildominemuzikinėmisveiklomis iratvirkščiai). populiarėja: plečiami jau anksčiau gyvuoti pradėję jų rengiama vis daugiau ir šia kryptimi muziką, kituosejipristatomašaliakitųetninėskultūros sričių.Akivaizdu, kadtokierenginiai keliasdienas. kultūros gaivinimoformas,paprastaitrunka Vienuose jųtelkiamasiįetninę vinimo formas. vykstančios dainųšventės. Jos aprėpia išesmėsvisasLietuvoje esančiasetninėsmuzikosgai irnuotarpukario mo formai,Lietuvoje turbūtturiseniausiastradicijas –jiemspriskirtinos zikos ir/arkultūros sritis. susiję renginiai pristatomaskitasmu skirstomipagalatliekamosmuzikoskontekstąirkartu Tyrimo duomenysleidžiasiūlytinaująklasifikaciją 901 mokslinės klasifikacijosyra abstrakcijos,įkuriasneįmanoma„sudėlioti“visos sudėtingosir pats renginysvertus, gali būti nevienalytis. Atsižvelgiant į šiuos keblumus irprisimenant,kad sunku dėlto,kadkaikuriuos kolektyvusnelengva susietisuvienagaivinimoforma.Kita renginį konkrečiaiprie kintančiųaktualijų,keitė vietąirt.Kartais priskirti kategorijai keliomskategorijoms,ypačžvelgiant įjųistoriją: daugumajųaugoirplėtėsi,taikėsi priskirti rengėjų arbavienijantisdalįžiūrovų. zika dažniausiaiatliekamakaippapildomas,pramoginis ir/arpažintiniselementas,siūlomas suburia specialistus,kiti –visusbesidominčius. įvairioms etninėskultūrosskirti sritimsirmuzikiniamsreiškiniams puoselėti.Kaikuriejų fragmentus atliko Veronika Povilionienė). (pavyzdžiui, 2011 m.„Roko irsutartinės „G&Gsindikatas“koncertavo naktyse“ su grupe kos atlikėjai,folklorąperkuriantys tamtikro renginio atlikėjusvienijančiostiliauspagrindu arpavieniaietninėsmuzi modernizuotofolkloro grupės čiais atlikėjaisdažnaikoncertuoja suetninėsmuzikosgaivinimuniekobendraneturin elektroninės muzikosirkt.).Čiakartu erdvėse).kavinėse, subkultūriniųkoncertų Pastarosiosfolkloro grupės. dažniaurengia tokiuskoncertus privačiuose klubuose(baruose, paprastai – tikgeriausieji(pavyzdžiui, dainųiršokiųansamblis„Lietuva“) irdažniau –post Tokiuose renginiuose retkarčiais pasirodo daugelisįvairių gaivinimoformųkolektyvų,bet

– renginiai,Atskiri koncertai programą. kuriuose1–2kolektyvai atliekavisokoncerto renginiai,Lokalios šventės – vietosbendruomenių paprastaisusijęsukalendorinėmis, Etninės kultūros puoselėjimorenginiai, apimantysįvairias etninėsmuzikosir Etninės muzikos puoselėjimo renginiai, daugiausia vienai etninės muzikos gaivini skirti Toks renginių skirstymas,žinoma,yrasantykinis.Praktiškai nemažai renginių galima Privatūs renginiai – uždari įmonių, organizacijų,giminiųrenginiai, kuriuoseetninėmu Kursai, mokyklos, stovyklos, metu klestintys renginiai, nuolatiniai kursai – pastaruoju Muzikos stiliausfestivaliai – renginiai, vienijamimuzikinėsstilistikos(pavyzdžiui, roko, Klasifikacijaparengta su Egle Aleknaite. kartu 901 , kuriojesuetninėsmuzikosgaivinimu ------267 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 268 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 903 902 tęsiasi irikišiol. muzikos kapela„Joldija“, folkloro ansambliai„Giedružė“ ir„Aušrinė“. Panaši tradicija kiemas“. Šiame taip pat dalyvavo „Kalnapušė“, kaimiškos koncerte ir liaudiškųšokių grupė ir2010 m.,kaivykoNeringoscinei kultūraiskirta „Kuršių menokolektyvųkoncertas „Folkšokas“ dalyviai.Dalis festivalio „Benai, plaukiamįNidą“ programos lietuviųtradi atstovaujančiomis liaudiškomiskapelomis,Neringos menokolektyvais) pasirodė projekto folk taurė – 2009“.Jame suįvairiais kolektyvais kartu (Lietuvos etnografiniams regionams pasirodymų, „Nidos įvykoirpirmasisfestivalioviškos estradosdainomsskirtų koncertas muzikos propaguotojas, pavyzdžiui, V. Povilionienė, ansambliai„Jonis“, „Aušrinė“ atliko dainą„Suvalkijos berniokas“,oretkarčiais festivalyje dalyvavo irvienaskitasetninės lionienės iransamblio„Blezdinga“ 1996 m.projektas irkt.2004 m.Ovidijus Vyšniauskas (atliko „Ūdrio ariją“iš zikai. Tai Gyčio Paškevičiaus, Veronikos Povilionienės „Vairas“ irgrupės 1994 m.projektas Festivalio etnineipopuliariajaimu įdomiųprojektų, gyvavimo artimų laikotarpiusukurta čias popmuzikos,oneetninėspopuliariosiosmuzikosstandartus. Tiesa, pasitaikėirišimčių. Starošaitė, Vytautas Šiškauskas, Žilvinas Žvagulis festivalyje atliekadainas, labiau atitinkan negali būtipriskiriamaetnizuotaipopuliariajaimuzikai.Pavyzdžiui, Inga Valinskienė, Irena kuriųšiamerenginyježinomi atlikėjaiirgrupės, atliekamamuzikadažnuatveju beišlygų Valinskas irHaroldas Mackevičius. Festivalis prasidėjo1994 m.,opagrindiniaijosumanytojaibuvo šouverslo žmonėsArūnas festivalis „Nida“puliariajai muzikaiskirtas (vėliau žinomaskaip„Benai, plaukiamįNidą“). egzistuoja nevienasfestivalis, kuriamevyraujapopmuzika.Pavyzdžiu galibūtiilgametispo dienairkt. karūnavimo įvairių: pradedaveikti naujalaukoestrada,vykstamiesteliošventė arjubiliejus, Mindaugo irvalstybinių švenčių, daugelyjebendruomenės oprogųyra koncertavusi švęsti galibūti šventėse arperprivačiusbendruomenės) renginius, Pavyzdžiui, koncertus. „Balius“ grupė Etnizuota populiariojimuzikadaugiausiaskambalokaliose(valstybinėse, kalendorinėse, elektroninei muzikai. mos etninėsmuzikosrenginių formosyrabūdingosetnizuotaipopuliariajai,roko, metaloir renginių analizės priemonė. nuolat kintančiostikrovės, visdėltotikėtina,kadčiapateiktaklasifikacijabusnaudingakaip

Populiariosios muzikosfestivalyje Nidoje daugiausiadalyvavo geraiLietuvos estradoje Toliau vadovausimės pasiūlytaklasifikacijairja remsimės analizuodami,kokiosgaivina Laikui bėgantfestivalis plėtėsi.2009 m.,greta senoms ir naujomspopuliariomslietu Ten pat,p. 17–18. Savickaitė-Kačerauskienė E. Etnizuota populiarioji muzikarenginiuose Vytauto Klovos operos „Pilėnai“), bendrasG.Paškevičiaus, V. Povi 902 Tiesa, negalimaatmestiirmuzikos stiliaus festivalių, nesLietuvoje Dienoraštis Nr. 1, p. 20–21. 903 . ------tarptautiniame tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalyje „Suklegos“ postfolkloro grupės, gu arišgirsimeitinsunkiosiosmetalomuzikos(pavyzdžiui, neopagoniškojometalo). Tačiau festivaliuose, kuriemsbūdingavienaetninėsmuzikosgaivinimoforma,varselėti skirtuose Šių muzikosstiliųintegracija, gaivinantetninęmuziką,nėravienoda.Etninei kultūraipuo praktikų aptarimo. stiliaus muziką,sunkuapsiriboti vien renginių analize, neįtraukiant muzikos vartojimo vaizdo klipus„Youtube“ irjaisdalytissocialiniuosetinkluose. Taigi, analizuojantbetkurio patys galimeįsigytipanašiosmuzikosįrašų,klausytisarparsisiųstijųinternetu,stebėti autobusuartaksi.Galiausiaipopuliarioji muzikaskambairvažiuojant mes maršrutiniu lietuviškus patiekalus,pavyzdžiui, „Forto dvaras“, „Bernelių užeiga“ Kaune.Etnizuota ranuose aružeigose, atitinkalietuviškątematiką,taippatgamina kuriesavo interjeru sydamiesi radijostočių„Pūkas“ ir„Lietus“.Šitokios muzikosgalimapasiklausytiresto 907 906 905 904 Šiuo di kiek organizatorių tradicijoskaipkintančioskategorijossupratimu. nimo formas,antrasis tuo, kad pirmasis orientuotas į įvairios stilistikos muziką ir įvairias etninės kultūros gaivi senųjųtradicijųirsunkiosiosmuzikosfestivalį „Kilkimžaibu“.Šiepriskirti festivaliai skiriasi mas muzikosirbaltiškoskultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Prie tokiųrenginių reikėtų renginių, aprėpiančių įvairias etninėsmuzikosirkultūros gaivinimoformas,yranepriklauso folkroko žanrui muzika tapoartimesnė tas (gitara),Aringas(smuikas),Augustas (mušamieji),Andrius(bosinėgitara). Taigi „Pievų“ sudėtis pasikeitė, jąsudarėskambesys. 2003 m. grupės šienariai: Virga (vokalas, gitara),Kos dainavimą lydėjo dainuojamajai poezijai, buvo fleitos, gitaros, artimesnė smuiko pės kryptis nės gitaros garsais,būgnais. Tuo ir jiartima jąakustinės,elektrinėsirbosi ukrainiečių irkt.)tradicinęmuziką,praturtindama se“ dalyvavo „Marga muzika“ jame aktyviaidalyvauja. folkroko Pavyzdžiui, žanrui, kurios yraartimos 2011 m.„Suklego

Etnizuota populiariojimuzikaskambanetikperįvairius renginius. Ją girdime klau Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė pabrėžė, kad tradicijos glū Vienas žymiausių,didžiausiųirilgąistorijąturinčiųetninėskultūros puoselėjimuiskirtų 2012 m. „Suklegose“ „Pievos“ grupė koncertavo U.Liogėskalba Vilniaus knygų mugėje,20120224. Grupės „Pievos“ internetosvetainė. Prieiga perinternetą: EMGP, A18,b. 28. VDU EMGP, A18,b. 16,17. festivaliu viename žmogujeirjųatmestineįmanoma. Taigi gaivinti jasreikia kūrybiškai siekiamasuorganizuotinetradicines kultūros dienas,kursusitinkamuziką Rokas, – įsunkiąją muziką ir folklorą. Tai susiję su pačiafestivalių idėjair

metalas irelektroninė muzikarenginiuose 904 . Ši serbų, atliekaįvairių tautų(lietuvių,latvių,rusų, grupė 906 . world music http://www.pievos.lt/apie.php 905 . Gyvavimo pradžioje1996 m.gru žanrui. žanrui. . Žiūrėta 20140401. 907 ------. 269 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 270 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 909 908 kuriamasirjuo technologija, kurileidžiamenuiįgytikitąformą –jistampavartojamas, nebuvo susitikę akisįakį.Šios internetąinteraktyviamedijos naujostechnologijospavertė interaktyvikultūranutiesėsocialinįtinklątarpžmonių,kurie Cayaris, internetusukurta prasidėjus internetoamžiui,sklaidapersikėlėįinteraktyvią erdvę. KaipteigiaChristopheris Muzikos irkultūros sklaidosypatumailaikuibėgantkeičiasi.Jie ypačpakitotuomet,kai, plačiau žinomasyra„Mėnuo Juodaragis“. „Kilkim žaibu“,„Velnio akmuo“ar„Speigas“ nėražinomi.Gal kieklabiauišpopuliarėjęs ir andergraundo kultūros atstovų, ir paprastai gyvai. Didesnei žiūrovų auditorijai festivaliai J.Chockevičius. narys dertale“ 2014 m.)sėkmingaiveikia folkroko sekcija,kuriaivadovauja „Thun sunkiojometalogrupės etnomuzikavimo irtradiciniųamatųvasaros kursuoseKelmėje jauantrimetai(2013 m.ir tam tikro stiliausmuzikagalibūtipopuliarinama per įvairius kursus.Pavyzdžiui, Žemaičių rokas), „Speigas“ (elektroninė muzika)irkt. muzikos stiliausfestivaliais. Pavyzdžiui, „Roko naktys“(rokas), „Velnio akmuo“(metalas, ti festivaliai – siūlomojegaivinamosetninėsmuzikosrenginių klasifikacijojejiepavadinti („Turisas“), („Khors“), ansamblis „Obelija“). Pasirodo daugįvairaus 2013 m. žanro metalogrupių: čioniškus laikusirsunkiąjąmuzikąbeiarchajinį folklorą(pavyzdžiui, dalyvauja folkloro folkloras („Ratilai“,„Laukis“;buvo mokomasiskambintikanklėmis) namai“), elektroninė muzika(„Brūzgynai“, „Vėjopatis“, OBŠRR),taippatir„autentiškasis“ test“), „Donis“,postfolkloras (grupės „Sen Svaja“, „Čiūtyta“ irkt.),neopagoniškasismetalas(„Ob ažuolo“, „Didžioji pušyno“ir„Šiaurinė“) irdarketurioseZaraso saloserdvėse skambėjo zika atsispindikiek muzikiniaieksperimentaisuetninemu jaunuopatjoužuomazgų1995 m.,įvairūs bruožas kuriantys

Senųjų tradicijųirsunkiosiosmuzikosfestivalis „Kilkimžaibu“orientuotasįikikrikš Roko, metalo,elektroninės irliaudiesmuzikosderiniaiyrageraižinomiklausomi Lietuvos roko, metalo, rengiaelektroninės o muzikos grupės individualius koncertus, Lietuvoje taippategzistuojairvientikrokui, metaluiarbairelektroninei muzikai skir 2014 0305. 2013 m.„Kilkimžaibu“programa“. Prieiga perinternetą: VDU EMGP, A23,b. 1,l.14–20. doom ir netradiciškai kūrybingi žmonės.Eksperimentavimasfestivalio buvo irnetradiciškaikūrybingi ryškus black Muzikos sklaidosypatumai:populiarioji iralternatyvioji muzika pagan metalo irliaudiesmuzikosderiniai(„Skyforger“), ambientinėmuzika(„Vėlių / („Obtest“) irkitosmetalogrupės death vienų metųprogramose. Pavyzdžiui, scenose(„Prie 2013 m.skirtingose („Balfor“), viking („Einherjer“), 909 . Dauguma jų –užsieniečiųkolektyvai. http://www.fotogriausmas.lt/?p=7117 trash („Destruction“), simfoninio („Destruction“), 908 . pagan . Žiūrėta / black - - - - - veiklas. Tai įrašųkolekcionavimas,pasirodymų stebėjimasdalyvaujant, klubųlankymas,mu praktikos būdingesnėsnegukitos. arbatamtikros galibūti,kadjiemuzikąkitaipirvartoja suvokia muzikosvartojimo tąskirtį, supranta kaipkažkąatskiranuopopuliariosioskultūros. Jei muzikantaiarmuzikosvartotojai susijęs suemineperspektyva, t.y. save kaipmuzikantai,muzikosvartotojai suprantairarsave siejama susubkultūrinetapatybe irkt.Oalternatyviojimuzikinėkultūrayradažnai heterogeniškomis klausytojųgrupėmis ka“. Populiarioji produktyvumu, komerciškumu, muzikasusijusisupopuliarumu, įvairiomis „Etnizuotasios muzikosapibrėžtis jaubuvo plačiaianalizuotaposkyryje populiariojimuzi praktikosskiriasi? irarjųvartojimo natyvioji muzikayravartojamos produktas. kaipsukurtas pasižymi tuo,kadjosvartojamos Tačiau kaippopuliariojiiralter ypatumus. ir šiandieniusmuzikosvartojimo galima 912 911 910 mėgstama dainagirdint susavopasveikinti arartimųjų artimuosius visaiLietuvai. certus. Tai populiariirdaugeliuižinomamuzika.Žmonėsskambina,rašolaiškus,norėdami transliuoja „Pūkas“, „Lietus“. Ji skamba LRT ir „Pūkas-TV“ televizijose per sveikinimų kon kėjų leidžiamųalbumųtiražus. didesni, bentjauLietuvoje, užalternatyviosios(roko, metaloarelektroninės) muzikosatli Etnizuotos populiariosiosmuzikos atstovams albumųtiražaiyralabaisvarbūs, ojiekurkas kolekcionuoja, renka su jais fotografuojasi irkt. atlikėjų autografus,pasibaiguskoncertui ją galima įsigyti kompaktinės plokštelės pavidalu.Kai kurie žiūrovai kompaktinesplokšteles lauke (pavyzdžiui, miesteliošventė), iralkoholis.Jei paprastaiyravartojamas muzikapatinka, kitame renginyje, Kairenginys jieploja,šoka,palydi dainasšūksniais,dainuojakartu. vyksta nės šventėje, laukepastatytojescenojeardidžiulėjemiestosalėje.Dalyvaudami vienamear kultūros namuose,mažos irkurjikoncertuoja: bendruome pobūdžio,populiarumo grupės tuose, privačiuose renginiuose paprastaimokamiirtailabaipriklausonuo irkt.);koncertai mos. Žmonėsetnizuotosmuzikosklausosiperįvairius renginius (šventėse, klubuose,koncer visiškai. Taigi R.Shukerio praktikosjainėrasveti populiariosiosmuzikosvartojimo išskirtos zikinių klipųžiūrėjimas („Youtube“), klausymasisradijo,dainųparsisiuntimasišinterneto

R. Shukeris apimalabaiįvairias teigia,kad populiariosiosmuzikosvartojimas socialines Pirmiausia reikia apibrėžti, kąlaikysime populiariąja iralternatyviąjamuzika.Populiario Muzika yraneatskiriamidalykai.Ir irjosvartojimas populiarioji,iralternatyviojimuzika Kaip jauminėta,etnizuotospopuliariosiosmuzikos gali būtiklausomasiirperradiją,ją Šiuo atitinka požiūriu etnizuota populiarioji muzika populiariosios muzikosstandartus International Journal ofEducation Shuker R.Min. veik., p. 69. H.Subcultural Kruse Identity inAlternative Music Culture. CayariCh.The YouTube Effect: How YouTube Has ProvidedNew Ways to Consume, Create, and Share Music. dalytistaipkaipniekadaanksčiau & theArts 911 . Taigi nėraniekokeisto,kadjosapibrėžimas glaudžiai , vol. 12,No. 6,2011,p. 1–28. 910 . Panašias tendencijas galimamatytianalizuojant Popular music , 1993,vol. 12/1,p. 33–41. 912 ------. 271 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 272 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 913 riąja kultūra,vadinasi, būtidiskriminuojančiam.„Geras“ ir„blogas“arbakitišiųžodžių kurį palydi teiginiai, daro vertinamieji įvairūs jąreikšmingą. Būti susijusiamsupopulia dalis populiariosioskultūros teikiamomalonumoyrakalbėjimasapieją,otaskalbėjimas, jamos internetosvetainėje „Youtube“ įdėtosprojekte skambėjusiosdainos.AnotS.Fritho, Jis persikelia į socialinius tinklus: patikusiomis dainomis dalijamasi „Facebook“, komentuo nusprendžia, kaspopasirodymo liks, o kasiškris.Laidomspasibaigus, šurmulysneišnyksta. rovų yrasusitelkusianapusekrano. Jie taippatbalsuojairnetsudaro balsų daugumą, kuri vedami, pasižiūrėti įžinomusasmenis,pasiklausytimuzikosarkt. atlikus dainą,jįpalydi plojimais,susižavėjimo šūksniais,atsistoja.Kitisusirenka smalsumo draugų, kurie dalyvauja projekte. Jie plakatus,skanduotesir, pasiruošia palaikomamžmogui ir jameaktyviaidalyvauti. Dalis žmoniųįtokiastransliacijasatvykstapalaikytiartimųjų, siogiai. Įtiesioginestransliacijasparduodami bilietaiiržmonėskonkursągalistebėtigyvai priklauso projekto sėkmėirpelnas.Atrankų arfinalųpasirodymai dažnaitransliuojamitie kaipproduktąKiekvieną laidąjievartoja Nuo ir jį vertina. to,arproduktas žiūrovui patiks, populiariosios muzikos. Tačiau tokiuoseprojektuose labaisvarbūs yratelevizijosžiūrovai. jotinai yrapopuliariosioskultūros dalis.Juose taippatgalimašiektiekišgirstiiretnizuotos „Lietuvos balsas“(LNK)irkt.).Muzikiniai„X faktorius (TV3), televizijosprojektai neabe druomenei (pavyzdžiui, „Spotify“), rodo tai,kadpagrindinis visotovariklis yraporeikis priklausytiben Vartotojų ritualai,kaijiežiūritelevizijąarnaudojasinaujomismuzikinėmispaslaugomis vo susijęs su žmogaus pasilinksminimo sritimi, praktikomis. taip pat irmuzikos vartojimo pačią muziką. prie žmonių,kuriebendrauja,diskutuoja tau įdomiomis temomis, galų gale kalbasi apie tą nuotraukas.Galiausiai „Facebook“dedamus komentarus, arprisidėti grupę galimasusikurti mėgsta) taipuikiproga – mėgtiarbanemėgtijųkeliamasnuorodas, viešaijuosvertinti traukas, žinutes ir kt. Taigi Jame dauguma,netirvadinamosios žvaigždės, turisavo „profilius“, įkeliaasmeninesnuo irvisdaugiaužmoniųLietuvoje įtraukiantisyrasocialinistinklas„ populiarus siekiant pasveikinti, nustebinti,prajuokintiirkt.)dalijamasisocialiniuose tinkluose.Labai gali būtiparsisiunčiamosinternetu,dainomisirjųvaizdo klipaisįvairiais tikslais(pavyzdžiui,

Savitai populiariųpermuzikiniustelevizijosprojektus muzikavartojama (pavyzdžiui, Kaip teigiaElina Koivisto, Joelas Hietanenas irJonna Ruissalo, socialumasvisuometbu tampaitinsvarbus:XXI a.pradžiojeinternetasmuzikosvartojimui mėgstamosdainos Nors projektuose vykstairtiesioginėspasirodymų transliacijos,vis dėltodidumažiū tą: virtual.vtt.fi/.../nextmedia/...2012/D2.2.2.8b_PMD_Und.. Žiūrėta 20141125. practicesofentertainment. everyday Koivisto E.,Hietanen J., Ruissalo J.Understanding mediaconsumptioninthedigitalage –socialdimensionof 913 . fanams WP 2Daily mediausage (mėgėjams) ar heiteriams 2.2.2.8,5(22),2012,p. 1–23.Prieiga perinterne (tiems, kas tų žvaigždžių ne Facebook “. “. ------plokštelėmis prekiaujama dažniausiaiperkonkrečius alternatyviosiosmuzikosrenginius turguoseirkt.;alternatyviojimuzikašitokiosrinkosneturiatlikėjųkompaktinėmis truose, paprasta. Populiariosios muzikos albumai platinami internete, didžiausiuoseprekybos cen muzikos įrašai,kompaktinėsplokštelėstaippatkolekcionuojamos,betjųįsigytinėra metalo arelektroninės šiektiekskiriasi. Pavyzdžiui, muzikosvartojimas alternatyviosios ženklai: bučinukai,šypsenėlėsirkt. emocijasperteikiantys tikras vertintojo Dažnaineigiamą vertinimą. tam ypačjeijisteigiamas,darpridedami įvairūs prievertinimo, nereali. <3 pink blogas (Prieš 1metus)> tytės „Xfaktoriuje“atliktosdainos„Diamonds“ aptarimas„Youtube“ svetainėje: (Prieš 8 mėn.) Nesuprantu Kiaurai persmel kaip po tokia daina negali būti komentarų. pastebi irvienasiš„Ugniavijo“ atliktosdainoskomentatorių„Youtube“: „

Lyginant sklaida,alternatyviojoroko, suetnizuotospopuliariosiosmuzikosvartojimo komentuojalakoniškai,aiškiaiišreikšdamiKaip matyti,muzikosvartotojai teigiamąarba Vienas tokiokultūriniopokalbiopavyzdžių interneteyraprojekto dalyvės Giedrės Vokie Internetas, sklaidą,taippatreikšmingas: analizuojant alternatyviosiosmuzikosvartojimo ; (Prieš 11mėn.) 2014 0401. 2014 0305. „Youtube“ internetosvetainė. Prieiga perinternetą: „Youtube“ interneto svetainė. Prieiga per internetą: Frith S.Min. veik., p. 4. ; (Prieš 10mėn.) , būdingišnekamajaikalbai(pavyzdžiui, „faina“,„visiškasmėšlas“ irkt.),yra Geriausias ltbalsas ; (Prieš 1metus) (liet.k.paprasta)irkt. 916 . Taiparodo, lietuvos . Žiūrėta . Žiūrėta 915 Ji Ji ------

273 V. ETNINĖ IR ŠIUOLAIKINĖ PRAMOGINĖ MUZIKA 274 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE jimo ypatumaiyrabūdingesniužkitus. Todėl sklaidaarbavienimuzikosvarto natūralu,kadšiektiekskiriasiirmuzikosvartojimo tikslaiirinteresai,grupių populiariosiosiralternatyvosios muzikosrenginių pobūdis, vizija. ir etnizuotospopuliariosiosmuzikosalternatyviųjųmetalo,roko, elektroninės muzikos produktyvumo požiūriunėravienodas.Skiriasimuzikos paplitimolaukaspopuliarumo, atlikėjuspažįstairasmeniškai. nai, puikiaižinantysatlikėjus,jųalbumus,kartais klausydamiesi juos vienijančios muzikos. Tai tam tikro muzikinio stiliaus mėgėjai, meloma tojai dažnaivienikituspažįstabentjauišmatymo,neskasmetsusitinkatosepačiosevietose, arbaetninėmuzikajungiamasusunkiosiosmuzikosstiliais. grupių tyva populiariajaikultūrai,visdažniaujuosgirdime šaliasunkiosios(roko, metalo)muzikos MJR („Mėnuo Juodaragis“) gentis„Facebook“). būti pratęsiamiirporenginio arba,atvirkščiai, „užverda“ (pavyzdžiui, egzistuoja jamartėjant Taigi etnizuotospopuliariosiosmuzikos ir alternatyviojoroko, metalo arelektroninės Pastebėtina irtai, kadalternatyviosiosmuzikosrenginių irfestivalių – lanky – koncertų Įdomu tai,kadsusidaro įspūdis,jogfolkloras, postfolklorasLietuvoje yrataippatalterna - - - - VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE

Vertinant etninės muzikos gaivinimo judėjimą globalizacijos erdvėje, svarbi buvo 2011– 2014 m. apklaustų 75 pateikėjų – kolektyvų vadovų, renginių organizatorių, liaudies instru- mentų pedagogų – nuomonė. Duomenys pateikiami 27 ir 28 lentelėse. Daugiausia buvo aukštąjį išsilavinimą turinčių pateikėjų, tai rodo aukštą šių renginių organizatorių ir žiūrovų lygį. Pateikėjų amžius svyravo nuo 15 ligi 71 metų.

27 lentelė. Pateikėjų skaičius pagal veiklą ir išsilavinimą

Išsilavinimas Aukštes- Nebaigtas Aukštasis Vidurinis Iš viso Pateikėjai nysis vidurinis

Organizatoriai 11 1 – – 12 Dalyviai 17 2 – – 19 Žiūrovai 12 2 3 1 18 Mokslininkai 4 – – – 4 Dėstytojai 8 2 – – 10 Meistrai 3 1 1 – 5 Etninės kultūros įstaigų 7 – – – 7 darbuotojai Iš viso 62 5 4 3 75

Didžiausią grupę sudarė 43 apklausti 40–60 m. pateikėjai, daugiausia buvo renginių organi- zatorių, žiūrovų, meistrų, dėstytojų ir mokslininkų. Pateikėjai gyvena ir dirba visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, organizatoriai šian- dien vadovauja etninės muzikos gaivinimo veiklai, o ekspertai organizatoriams ir įstaigoms teikia mokslines ir metodines konsultacijas. 276 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 917 lygį,tačiaudėlmodernumo masiniamsrenginiamsrekonstruotais instrumentais netinka“. ansambliams irorkestrui repertuare“švenčių liaudiesinstrumentų dainų kos muzikinekalbakūriniųsklaidos,kuri„jaupasiteisinusi irdešimtmečiaisįtvirtinta kalbama apie masinį atlikimą, reikėtų laikytis dar J. Švedo pradėtos nesudėtingos, liaudiš būtini irreikalingi, Kai repertuarui. tačiaujielabiautaikytiniprofesionaliam koncertiniam ypatumai. Kolektyvų vadovai ieškojimaiyra irpedagogai sakė,kadkompozitoriųkūrybiniai tik atsargiaubuvo moderniosmuzikinėskalboskūriniuoseliaudiesinstrumentams vertinami liaudiški kūriniai,jųnuomone,irgiyraetniniomuzikavimo šiuolaikinėmissąlygomistąsa, su etninėsmuzikossavybėmis,oatlikimaslaikytinas etninės muzikosgaivinimu.Autoriniai pritaikyta ansambliams šokių ir muzika, orkestrui pateikėjų teigimu, yra susijusi instrumentų Apklausa parodė, kadchoramsharmonizuotosliaudiesdainos,rekonstruotų etniniųmuzikos Pirmiausia buvo sklaida. stilizuotosmuzikossavybėsirjųšiandieniovartojimo vertinamos etninės irpramoginėsmuzikossąsajos. etninis ir kultūrinis tapatumas, ar šiais renginiais atsispiriama globalizacijai irarįmanomos perimamas kultūrinispalikimas,arneleidžiamaišblėstisenosiomstradicijoms,tvirtinamas stilizacija laikytinaetninėsmuzikosgaivinimotąsa,arrenginiais rie vyko2011–2014 m.Lietuvos miestuose,taippatirpateikėjųdarbovietose.Klausta,ar Buvo apklausiamaperšventes, folkloro festivalius, mugesir perįvairius kitusrenginius, ku 28 lentelė.Pateikėjų skaičiuspagalveiklą iramžių Etninės kultūros įstaigų

Šiuolaikiniai, ypačXXa.7 dešimtmečio–XXIa.pradžios,kūriniailiaudiesinstrumentų VDU EMGP, A6,b. 10,l.1. Organizatoriai Mokslininkai darbuotojai Dėstytojai Pateikėjai Žiūrovai Dalyviai Amžius Meistrai Iš viso AUTENTIŠKUMAS IR STILIZACIJA „atspindi lietuviųkompozitorių ieškojimus,išaugusįatlikimo 15 –18 4 – – – – 3 1 – 917 18–30 . 5 1 – – – 3 1 – 30–40 – – 1 – 3 3 1 8 40–60 43 3 4 6 4 6 8 9 60–80 14 1 1 3 – 3 4 2 Iš viso 10 18 11 10 75 7 5 4 - - 929 928 927 926 925 924 923 922 921 920 gyvuoti, kadangistilizacija –natūralifolkloro tradicijųtąsa,susijusisukultūriniutapatu iš didžiųjųmiestųkultūrinėsveiklos organizatoriusteigė,kad„stilizuotaetninėmuzikaturi nuoširdumo, betarpiškumo“,to,kassavitafolkloro ansambliųkoncertams o šiuolaikinėvisuomenėnorimatytistilizuotąfolklorą“, organizatorė sakė,kadautentiškasfolkloras„labiausiejasisušeimosirgiminėstradicijomis, muzika irimprovizacija pagrįstakūryba“ („kompozitoriai paima liaudies melodiją ir sukuriakūrinį“ autorinė kūryba jų įsitikinimu, stilizacija nuomone, stilizacija yra tradicijų „tąsa, nes tradicija negali būti „užkonservuota“ kinėje visuomenėjeklausimais. Vieno išdidžiųjųmiestųtautiniųšokiųkolektyvųvadovės labiau nukreipti autentiškumo linkme giau aranžuotos ansambliams liaudies ir muzikos, orkestrui kuri padėtų stilizacijos procesą lektyvų vadovai irpedagogaibuvo užtai,kaddainųšvenčių repertuare skambėtųkuodau „dėl savo „liaudiškosimfonizmo“iršiandienyranepralenkta“ Todėl 919 918 ir kt.priemonėmis“ betiršiuolaikinėmispramoginės muzikos –roko, byto atliekamas netikautorinėskūrybos, profesorius manė,kad„stilizacija –šiuolaikinįlaikmetįatitinkantisreiškinys, kaifolkloras kėjas – buvęs dainųšvenčių dalyvis,etninėskultūros tyrinėtojas,kitoLietuvos universiteto <...>stilizacija –globalizacijosįtakoje“ nę gitarąirtaivadina folkloru docento teigimu,„stilizacija,sakyčiau, išeinaiškrašto –barškinaelektri iškraipa,neskartais kolektyvų vadovo, ilgame globalizacijai“ raiškos priemonėmis“,jinetiktęsiatradicijas,betir„padedaatsispirti Anot minėtodainųšvenčių tyrinėtojo,stilizacija –taietninėmuzika,„pritaikytašiuolaikinės priešiųdienųkultūros“nuomone, „stilizacija –folkloro supaprastinimas,priartinimas mu, tačiaujiturėtų būtilabiau„dvasingesnė“, betiesmukiškųcitatų“

Pateikėjai pasisakė autentiškoirstilizuotofolkloro sąveikos irjosgaivinimotąsosšiuolai Buvo išsakytairpriešingųminčių. Vieno išdidžiųjųmiestųstilizuotųetninėsmuzikos VDU EMGP, A6,b. 10,l.1. VDU EMGP, A6,b. 9,l.1. VDU EMGP, A6,b. 11,l.1. Apanavičius R. VDU EMGP, A6,b. 3,l.1–2. VDU EMGP, A6,b. 2,l.1–2. VDU EMGP, A6,b. 7,l.1 VDU EMGP, A6,b. 6,l.1 VDU EMGP, A6,b. 5,l.1 VDU EMGP, A6,b. 4,l.1. Apanavičius R. Tenpat. dainųšventėse irskambaJ.Švedo pjesėsskudučiams,rapsodija„Kloniųaidai“,kuri Dienoraštis Dienoraštis 929 . – „patobulintas“ folkloras, folkloro muzika“ pagrindu perkurta čio Nr. 6, p. 20. Nr. 6, p. 17–18,22–23. dainų švenčių dalyvio,dirigento,vienoišLietuvos universitetų 919 923 . . Vieno išdidžiųjų Lietuvos miestųetninėsveiklos

kurio renginiams, deja,„dartrūksta 918 . Liaudies instrumentų ko . Liaudiesinstrumentų 928 925 . Tačiau kitaspatei . Renginių žiūrovų 924 922 . Taip patvieno ), „tikra etnine 920 . Dėstyto 927 . 921 926 ------, . 277 VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE 278 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 931 930 nuomonės išsiskyrė. Tačiau įklausimusapietradicijų perėmimą iratsparą globalizacijaiorganizatoriųiržiūrovų 30 rekonstruotaisatlikėjus, grojančiusinstrumentais. šiųmeistrų Panašūs specialistusir meistrus, duomenysgautiirapklaususetniniųmuzikosinstrumentų 29 lentelė.Organizatorių požiūris įetninėsmuzikosgaivinimorenginius, dinčio modernumopersvarą, onetradicijųtąsą. Tad visipateikėjai,akivaizdu, renginiuose įžvelgia šiuolaikinėsvisuomenėsporeikius atspin šie renginiai ganamenkaitęsiatradicijas,veikiau atspindišiuolaikinėsvisuomenėsporeikius. renginių reikšmę irjųsvarbą šiuolaikineivisuomenei. gaivinimo judėjimedarvisiškylairXXIa.pradžioje.Klaustaapieetninėsmuzikos Kitas svarbus klausimas –artradicijosirmodernumosąveikos problema etninėsmuzikos būtina tobulinti,„siektidaugiauautentikos,profesionalaus požiūrio“ vaikų irjaunimošiandiennesudominsi. Taip patmanyta,kadstilizuotofolkloro renginius būdų pritrauktiprie vadovė, kuriosnuomone,„stilizacijayratarpinėgrandistarpmodernoirfolkloro, vienasiš pat vienoišdidžiųjųLietuvos miestųgarsausvaikų irjaunimotautiniųšokiųkolektyvo geros irreikalingos, tikjosturėtų labiausąveikauti. Labaiaiškiaišiuoklausimupasisakėtaip lentelė.

Iš 29ir30lenteliųmatyti,kadorganizatoriai,žiūrovai bemažvienodai mano,kad yra Daugumos stilizuotofolkloro gaivintojųnuomone,irautentiška,stilizuotakryptys VDU EMGP, A6,b. 9,l.2. VDU EMGP, A6,b. 1,l.2. Atspindi šiuolaikinėsvisuomenėsporeikius Atspindi šiuolaikinėsvisuomenėsporeikius

Žiūrovų požiūrisįetni

Tęsia tradicijas Tęsia tradicijas Ir taip, irtaip Ir taip, irtaip senųjų tradicijų,išlaikytipaveldą“ Klausimas Klausimas TRADICIJA IR MODERNUMAS nės muzikosgaivinimorenginius, 930 , nes vien tik autentišku folkloru , nesvientikautentiškufolkloru Taip Taip 20 20 30 20 60 50 proc. proc. 931 . 80 40 80 70 50 80 Ne Ne

- 32 lentelė.Žiūrovų požiūris įetninėsmuzikosrenginių poveikį tradicijųišsaugojimui, bemažperpusmenkiauneiorganizatoriai. mimą jievertino kad, žiūrovųnuomone,l kultūros paveldas,ožiūrovaijuosvertinovisiškaikitaip. 31 lentelėjematyti,kadorganizatoriaimano,jog mui, 31 lentelė.Organizatorių požiūris įetninėsmuzikosrenginių poveikį tradicijųišsaugoji 934 933 932 poreikiais“ tradicijos. Renginiai turibūtipatrauklūs,nestradicijossiejasisušiuolaikinės visuomenės savaime atspindi irtradiciją“ poreikiai“ atspindimiiršiuolaikinėsvisuomenės ją gaivinti,jeinebūtųsiekiamatęstitradicijų.Kartu Organizatorių nuomone,šiuolaikiškaigaivinamaetninėmuzika„tęsiatradicijas,neskaip sąveikos problema svarbi iršiandien,jąpabrėžė netikrenginių organizatoriai, betiržiūrovai. 45 proc. pateikėjų,net55 proc. buvo prieš. reikšminga šiųrenginių tainet60 proc., dalis,jievertino otarpžiūrovų užtaipasisakėtik tačiau požiūriai į atsparą globalizacijai išsiskyrė. Organizatoriams atsparaglobalizacijai atrodė Ir organizatorių,iržiūrovų nuomonės apierenginių svarbą tradicijųišsaugojimuisutapo,

Iš apklausosakivaizdu, kadetninėsmuzikosgaivinimo judėjimuitradicijosirmodernumo VDU EMGP, A3,b. 7,l.2. VDU EMGP, A3,b. 4,l.2. VDU EMGP, A3,b. 3,l.2. proc. Perima etninėsmuzikosirkultūros paveldą Perima etninėsmuzikosirkultūros paveldą 932 934 Neleidžia išblėstisenosiomstradicijoms Neleidžia išblėstisenosiomstradicijoms . Taip patpabrėžta, kadnors gaivinimas „labiauatspindišiuolaikiniusporeikius, . Nesutariama darirtodėl,kad,vienosišorganizatorių teigimu,„kokie70 Stiprina etninįirkultūrinįtapatumą Stiprina etninįirkultūrinįtapatumą Atspara globalizacijai Atspara globalizacijai Klausimas Klausimas abiausiai neleidžiamaišblėstisenosiomstradicijoms.Paveldo perė 933 . Organizatorių požiūriu,„ginčijamasi,kasyratossenosios šiais renginiaislabiausiaiperimamas Iš 32lentelėsduomen Taip Taip 60 90 70 80 45 60 70 45 ų akivaizdu, Ne Ne 40 10 30 20 55 40 30 55 proc. proc. -

279 VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE 280 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 943 942 941 940 939 938 937 936 935 33 lentelė.Etninės muzikos gaivinimas pramoginėsmuzikospriemonėmis, kanklės yralabiaukamerinisinstrumentas“ gali būtinaudojamiroko muzikoje,tačiautadajieprarandasavo unikalumą,nes,pavyzdžiui, tarp interpretacijos irautentikos“ gaivinimas – būtinai „profesionalaus lygio“ žiai, patraukliai“,nes„jaunimuitaiirgibūtųprisilietimasprieetninėstradicijos“ Pažymėta, „gra kadetninėmuzikapramoginėsmuzikospriemonėmisturibūtiperteikiama reiškinys, etninėsmuzikospagrindu“ tačiaujogiluminėprasmėturibūtiperteikiama sai nebuvo. Organizatorių nuomone, 33 lentelėje,abejojotikdešimtojipateikėjųdalis,oprieštaraujančiųšitokiampožiūriuivi tradicinėmis, betiršiuolaikinėmispramoginėsmuzikospriemonėmis.Dėl to,kaipmatyti dauguma, net 90 apklaustųjų, ožiūrovams teigimu, iršiandienyrasvarbiausias etninėsmuzikosrenginių tikslas,jįnurodė net90 beje, nelabaiįžvelgė renginių žiūrovai. Tapatumo stiprinimas,organizatoriųirmokslininkų renginiai netikišsaugotradicijasirjasperima,betstiprinaetninįkultūrinįtapatumą,oto, labiausiai atkreiptinas dėmesys, kad, organizatorių ir beveik visų mokslininkų nuomone, šie poreikių, pritrauktisunku“ nesjaunimąvientiktradiciniufolkloru atkreipė irdaugiaužiūrovų. Jų nuomone,„siekiamaprisitaikytipriešiuolaikinėsvisuomenės netęsia, tačiau pritraukia daugiau jaunimo“ eini ir išmanyti,kądarai“ kvalifikacijos, jųgeresnio senųjųtradicijųpažinimoproblema. gaivintojų senųjųetninėsmuzikostradicijųneišmano“

Svarstant etninėsirpramoginėsmuzikossąveiką, absoliutiorganizatoriųirmokslininkų Panašiai šiąproblemą irspecialistaibeikonsultacijasteikiantysmokslininkai. vertino Tačiau Žiūrovų nuomone,gaivinantetninęmuziką, VDU EMGP, A3,b. 8,l.2. VDU EMGP, A3,b. 5,l.2. VDU EMGP, A3,b. 4,l.2. VDU EMGP, A3,b. 2,l.2. VDU EMGP, A3,b. 7,l.2. VDU EMGP, A4,b. 11,l.2. VDU EMGP, A4,b. 4,l.2. VDU EMGP, A4,b. 1,l.2. VDU EMGP, A3,b. 9,l.2. Organizatoriai irmokslininkai

Pateikėjai Žiūrovai proc. , pasisakė už tai, kad etninė muzika turi būti gaivinama ne vien tik šis tikslasnėratokssvarbus,jįpabrėžėtik60 proc. 936 . Taip pat pastebėta,kad šiuolaikinis gaivinimas nors „tradicijų ir 942 , taippatpabrėžė, kad „etniniaimuzikosinstrumentai

„pramoginės iretninėsmuzikossąsajos –pasaulinis 937 943 941 . Į gaivinimo sąsajas su jaunimo kultūra dėmesį . . Abejojantys sakė,kad „būtinaaiškitakoskyra Taip „galima daryti viską,tikreikia žinoti,kur „galima daryti 63 90 935 . Vadinasi, iškylairpačiųgaivintojų 27 Ne – 938 . atsakiusiųjų. atsakiusiųjų. proc. Abejoja 940 10 10 , ošitoks proc. 939 - - .

kur pastebimaiskiriasi. apytikriai pateiktisuvestinę, iškuriosmatyti,kadorganizatoriųiržiūrovų nuomonėsdaug iršiuosrenginiuscialistų, dėstytojų, meistrų lankančių žiūrovų apklausosduomenis,galima cijos“ Prieštaraujančiųjų šiaisąveikai nuomone,gaivinantetninęmuziką,„turibūtiišlaikytostradi klorinė tradicijagalibūtisusietasulengvąja muzika –roku, popsuirkitomiskryptimis“ patrauklesnis jaunimui,nes„jaunimaslabiausiaimėgstamodernizuotąmuziką“ daugiau žmonių,jiįgausnaujųsąskambių“ pramoginės muzikospriemonėmispritariantiejiteigė,kad„tadaetnine pritarė, priešpasisakėnet27 proc., abejojo10 proc. žiūrovų. Etninės muzikosgaivinimui Tačiau žiūrovai šiuoklausimubuvo gerokai – norsjųirgi63proc. griežtesni tokiampožiūriui 948 947 946 945 944 14 pav. Renginių organizatorių iržiūrovų apklausosduomenys, 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Sugretinus etninėsmuzikosgaivinimorenginių organizatorių,juoskonsultuojančiųspe 0 VDU EMGP, A4,b. 4,l.2. VDU EMGP, A4,b.2,l.2. VDU EMGP, A4,b. 9,l.2. VDU EMGP, A4,b. 7,l.2. VDU EMGP, A4,b. 3,l.2. 947 , nes„turimesaugotitai,kąturėjo mūsųsenoliai“ Perimamas kultūrinis palikimas senosioms tradicijoms Neleidžiama išblėsti Neleidžiama Organizatoriai 944 . Taip patmanyta,kadšitoksgaivinimasbus Tvirtinamas etninis ir kultūrinis tapatumas Žiūrovai 948 . proc. Atspara globalizacijai

muzika susidomės 945 , o„fol 946 - - - .

281 VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE 282 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 951 950 949 je folkloro iretninėsmuzikosgaivinimopradžioje.Nuo patXIXa.pabaigoslietuviškumo Tradicijos irmodernumosąveikos bemažšimtmečioproblema Lietuvoje iškilodarpačio jaupraeitogaivinimokelioypatumus kas tarsi„sustingo“praeitiesepochose,kartodamas įvairove formomisakivaizdžios, beiperteikimo darvisneinakojakojonsugyvenimu, odaug nės muzikosgaivinimas,norssąsajossustilizacijairšiuolaikinės pramoginėsmuzikoskrypčių nimo darXIXa.pabaigoje–XXpirmojepusėjepradžios kelią,kurisbuvoir kultūriniotapatumostiprinimą,taigiuždarumo svarbiausias nuošiogaivi zikos gaivinimas,pagrindiniušiojudėjimouždaviniu laikoneintegraciją,oatvirkščiai – etninio nėraišspręsti,iš tikrųjų nesbemažvisirespondentai, nuokuriųšiandienpriklausoetninėsmu atrodo itinreikšmingi, jielabiaulinkęetninęmuzikąsietisušiuolaikinėsvisuomenėsreikmėmis. patumo stiprinimoiretninėskultūros paveldo perėmimo klausimai.Žiūrovams šieklausimaine muzikos gaivinimorenginių etninioirkultūriniota organizatoriamsiršiandienlabiausiairūpi žiūrovų užtaipasisakėtik45 proc. atspara globalizacijaiatrodė reikšminga šiųrenginių tainet60 dalis,jievertino muzikos renginių kaipatsparos globalizacijaivaidmens. Organizatoriams, kaipjausakyta, akivaizdūs,tųjų pasisakėteigiamai,skirtumai jiesudaro net30 į šįklausimąatsakėkurkasmažiau –60 manė, kad zatorių iržiūrovų Net nuomonėsšiuoklausimubuvo skirtingos. apie90 ar etninės muzikos renginiais ir šiandien stiprinamas etninis ir kultūrinis tapatumas. Organi iršiuolaikiškumą:„Nereikėtųrybiškumą bijotišiuolaikiškumo,tiknepersistengti“ dalis. Tačiau kaipirorganizatoriai,nemažaižiūrovų pabrėžė etninėsmuzikosgaivinimokū teigiamai pasisakėtik45 perimamas – tuoneabejojonetapie80 Organizatoriaimai buvo buvo skirtingi. įstitikinę,kadšiaisrenginiais mūsųsenasispaveldas žiūrovai etninės muzikosrenginius vienodai teigiamai. vertino Tačiau kitaisatvejais vertini Nuomonės sutapotikvienu –senųjųtradicijųišsaugojimoklausimu.Ir organizatoriai,ir

Apibendrinant organizatorių iržiūrovų apklausosduomenis,galimapasakyti,kadetninės Panašiai, norsirnetaipakivaizdžiai, skyrėsi organizatorių iržiūrovų nuomonėsdėletninės Kitas darnuoetninėsmuzikosgaivinimojudėjimopradžiosnuolatiškylantisklausimas, Apklausa taippatparodė, kadintegracijosįeuropietiškąją kultūrąklausimaidariršiandien un kultūrā. литовцев: конец идентитета XIX-ого–начало-ого вв XXI турного Apanavičius R.Etninės muzikos gaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje... VDU EMGP, A4,b. 9,l.1. Апанавичюс Р.Апанавичюс национального икуль утверждения Движение средство фольклорной как музыки šiais renginiaisetninisirkultūrinistapatumasstiprinamasšiandien,oteigi Daugavpils,2014,c.9–25. PRIEŽASTYS IR PROBLEMOSPRIEŽASTYS SPRENDIMAS proc. , priešingaigalvojo net55 pateikėjų,55 proc. proc.

žiūrovų. N apklaustųjų. Tačiau žiūrovai manėkitaip – proc. buvo prieš. ors nemažai abiejų grupių apklaus ors nemažaiabiejųgrupių proc. 950 . Akivaizdu, kadiršiandien etni . Kultūras studijas, proc. , taigididesniojiapklaustųjų visųatsakymų. proc. VI. organizatorių Mūzika literatūrā proc. 949 . , otarp 951 amai . ------ riuose istoriškailietuviųvisuometgyveno labaimažai –vos keliarkeliolikaprocentų. Valstietiška irtradicinėmuzika, ypač plačiai gaivinama miestuose, ku praeities kultūra, kartu nio muzika daugiauneišimtmetįLietuvoje tikvienovisuomenėssluoks buvo irtebėraperteikiama mos pusėsmuzikairjostolesnėstilizacijabeiautorinėkūryba. Todėl akivaizdu, kadfolklorine tas lietuviškumuiįtvirtinti. pagrindu tapolietuviškaikalbančiųvalstiečių kultūra,todėlir folklorinis judėjimaspasitelk blikos valstybinės politikos veiksnių nuo pattautinioatgimimopradžios. Vėliau Respu jistapovienuišsvarbiausių atkurtosios iš didžiųjųimperijųbesivaduojančioms „užgimstančioms“tautoms. atgimimo judėjimoesmę,kuri,kaipjausakytašiotyrimopradžioje,buvo būdingairkitoms visuomenės sluoksnių,daugiausiakitakilmių,kultūrai.Kaiptiktaiirsudarė lietuviųtautinio pagrindu buvo imamalietuviškaikalbančiųvalstiečių tradicinėkultūra,kuripriešintakitų 954 953 952 stilizacija, betirimprovizacijos, taippatsąsajossupramoginėsmuzikoskryptimis XVIII–XIX a.sandūroje, tačiaunuoXIXa.jiperkuriama, onuoXXa.vidurioįsigali netik tiečių XIXa.pabaigos–XXpirmospusėskultūra,akivaizdu, kadšisklausimasliekaaktualus. šiandien, kaipirpriešgerąšimtmetį,judėjimopagrindu visdarlaikomasodžiausmuzikairvals svarbiausia atrodė tolesnėtradicijosirmodernumosąveika, taigiintegracija. Turint galvoje, kadir kelią.Priešingaiviniu laikoneintegraciją,ouždarumo manėtikstilizuoto folkloro atstovai, jiems klausimas opusiršiandien –respondentų dauguma,kaipsakyta,pagrindiniušiojudėjimoužda ir vėl iškėlęs stilizacijosirtradicinėsmuzikossąveikos problemą. atspindėjęs pasauliokultūros raidos tuotas reiškinys. Savo laikotarpio reiškiniu, beje, laikytas ir folkloro ansamblių judėjimas, tolesnę etninėsmuzikosgaivinimoveiklą. Šis keliasatrodė kaipnatūraluslaikotarpiopadik beiprofesionalumu persvėrė sustilizacija ir pokario metų autorine kūryba irlėmė kuris kartu pavojaus,bet irdėlgalimouždarumo kliaujantisvientiksavos tautospaveldu. ginčaskilonetikdėl tautinės kultūros raidossąsajųsueuropietiškąjaesmės. Aštrus kultūra, kultūra, nuostatą. Tačiau tarpukario Respublikos metaisšiosveiklos pasikeitėiš vertinimas išsivadavimo judėjimoveikėjų skelbiamąlietuvybės,pagrįstoslietuviškaikalbančiųvalstiečių Respubliką 1918 m.buvo skatinamivisigaivinimobūdai,nesjieatitikotautinioatgimimoir

Apžvelgiant viešąpožiūrįįetninėsmuzikosgaivinimą,matyti,kadikiatkuriantLietuvos Pagrindiniu etninėsmuzikosgaivinimošaltiniutaposodžiausXIXa.pabaigos–XXpir Kadangi lietuviai irgi laikyti„jauna“ tauta, etninio tapatumo klausimasbuvo itin opus Panaši padėtisbuvo irSkandinavijoje, kai sodžiaus muzikašiojudėjimopagrindulaikyta Tačiau 2011–2014 m.apklausosduomenysrodo, kadintegracijosįeuropietiškąją kultūrą Sprendžiant šiąproblemą, tarpukariu pradėtasintegracijosįeuropietiškąją kultūrąkelias, – valstiečių Ronström andfestivals... O. Concerts Snyder T. Min. veik., p. 38. Skrodenis S. Folkloras irfolklorizmas – kultūra, nors šiandien šio sluoksnio mūsų visuomenėje praktiškai jau nebėra. – kultūra, nors šiandien šio sluoksnio mūsų visuomenėje praktiškai jau nebėra. , p. 185. 953 952 – grįžimoprie„pirmapradiškumo“,tendencijas,nors . Tarpukario Lietuvoje, kaip jau minėta, tautiškumo 954 . Nuo XX a. ------283 VI. ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS GLOBALIZACIJOS ERDVĖJE 284 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE 957 956 955 mis, josprivalo atsižvelgti įžiūrovų pageidavimusirįšiuolaikinėsvisuomenėsporeikius. valstybės bei savivaldybių institucijosturidirbtivadovaudamosi nevientiksavomis nuostato tikslo, nesutapimasyrarimtasženklas, kadetninėsveiklos organizatoriaiir šią veiklą remiančios rio įtradicijosirmodernumosąsajas,kaippagrindinio etninėsmuzikosgaivinimorenginių siekiai šiandienpastebimiausiiružsieniošaliųetninėsmuzikos gaivinimojudėjime. sieti jąsušiuolaikinėsvisuomenėsporeikiais, įrenginius pritraukiantkuodaugiaujaunimo. Šie atstovų patraukliai, siekisgaivinamąetninęmuzikąperteikti bet irapklaustųvisųšiųkrypčių sukitųšaliųatlikėjais, ginės muzikosrenginiai, kolektyvųkelionėsįužsieniošalis,glaudūsryšiai etninės, stilizuotosirpramoginėsmuzikoskolektyvųrepertuaras, tarptautiniaietninėsirpramo suteikdama jambendrąpasauliokultūros raidospobūdį.Įtaką byloja nevientikišgvildentų globalizacijosprocesų. moderniosios visuomenėskultūros irbendrų kaip neva neatspindinčiąfolkloro tradicijųirrodo, kadiršiskelias šiandien neatskiriamasnuo Tad iršiapklausosdalyviųnuomonėneigiaįsigalėjusįpožiūrį įstilizacijąir autorinę kūrybą Gaivintojai palankiaižvelgia irįstilizuotąetninęmuziką,jąlaikonatūraliatradicijųraidostąsa. tradicinėmis priemonėmis,nesšįjudėjimąnorimasusietisušiuolaikinėsvisuomenėsporeikiais. muzikos kryptimis plačiau, pritrauktidaugiaujaunimo,opatįjudėjimąsietiirsupopuliariospramoginės atverti be tradicijų perimamumo ir jų išsaugojimo, šiandien etninės muzikos gaivinimą nori plėtoti, jį duomenys taippatrodo, kadetninėsmuzikosgaivinimojudėjimovadovai, dalyviaiiržiūrovai, vo mažiaus pateikėjų „mėgdžiojimo“ būdas, į tai dėmesys atkreiptas dar 1975 netgiseny likimą irsąstingįlėmėpasirinktasneperspektyvusetninėsmuzikos„atkartojimo“, nepakankamas etninėskultūros tradicijųirjųkaitosmoderniojevisuomenėjesuvokimas. Atsi atsilikimą, nemažos įtakosturėjo irpalygintimenkatometojudėjimoveikėjų kvalifikacija, grįžimo į„pirmapradiškumą“poslinkių,šitokiamposūkiui,lėmusiamšįsavotišką Lietuvos pasauliokultūrosdant dirbtinaigrąžintiįjaupraeitąbemažšimtmečiobūvį.Be raidos, bendrų įsivyravusią stilizaciją ir integraciją į europietiškąją kultūrą imta neigti, folkloro judėjimą ban taikomas ir„sukūrimo“pagaletninėsmuzikos„žodyną, gramatikąirsintaksę“požiūris“ pagaljąimprovizuoti.tiniais pagrįstąetninęmuzikąperkurti, „Be autentiško„atkūrimo“,plačiai 6 dešimtmečiodaugdėmesioskiriamatradicijosirmodernumosąveikai. Pradėta pirminiaisšal

Lietuvoje 1968 m.kilusfolkloro ansambliųbangai,nueitapriešingukeliu – nuotarpukario Pasakytina irtai,kadetninėsmuzikosgaivinimorenginių organizatoriųirjųžiūrovų požiū Visiškai akivaizdu, kad globalizacija etninės muzikos gaivinimo judėjimą Lietuvoje paveikė, 1975 1011. Apanavičius R.Etninės muzikos gaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje... Apanavičius R.Esmėarapvalkalas? Poleminės pastabosapieliaudiesmuzikosatlikimą. Ronström O.Revival in retrospect... 957 . Tai griaunaįprastąnuomonęapieetninėsmuzikos gaivinimąvientik Literatūra irmenas m. 956 Apklausos 955 . ------,

lietuvių tautaiišsaugotipasiektastautinėsmuzikinėskultūros irišlaikytitapatumą. vertybes cija tapotradicija,jipratęstairpokariu,osovietinės okupacijossąlygomisstilizacijapadėjo tuvių etninęmuzikąįbendrąEuropos kultūros erdvę. Nuo 1924 m.dainųšvenčių stiliza lie integruoti suteiktiirakademiniųbruožų, stilizavimu siektaetninėsmuzikosvertybėms tautinėstapatybėspožymių. bet irkaipvienąryškiausių Tarpukario Lietuvos Respublikoje netikkaiplietuviškaikalbančiųkaimogyventojųetninę muzikąvertino kultūros palikimą, Lietuvių etninėsmuzikosgaivinimojudėjimoveikėjai nuoXIX a.pabaigos–XXpradžios nės muzikosgaivinimo judėjimeiškilostilizacijos irjosplėtros problema. gyventojų laikėtautiškumą,todėl etni autentiškąetninęmuziką, pagrindinėmisvertybėmis meto Europos folkloro gaivinimoprocesų irėmęsivėl gaivintiXIX–XXa.sandūros kaimo dymo irstudijųprocesą. įprofesionalaus menoerdvę,įtraukęs etninęmuzikąiretniniusmuzikosinstrumentus įug deminė stlizacija –būdingasirnatūralusXXa.etninėsmuzikinėskultūros raidosbruožas, veikloje stokojama folkloro ansambliųatlikimuibūdingonuoširdumo.kad šioskrypties etninės muzikossklaidaišiuolaikinei visuomenei patraukliomissąlygomis. Tačiau pastebėta, repertuaras teigiamai,pažymint,kadprofesionalus vertinamas lygissuteikiaplatesnesgalimybes ansamblių, tautinių šokiųkolektyvų samblių, kaimokapelų, liaudies instrumentų sceninįpavidalą. etninei muzikaisuteikiantkoncertinį aras siejasisulietuviųakademinėsmuzikosraidairatspindistilizacijosproceso ypatumus, liaudies melodijomis,jųcitatomisirkitomisbūdingiausiomissavybėmis. Visas šisrepertu irtautiniųšokių muzikapagrįsta jųansamblių,orkestrų modifikuotų liaudiesinstrumentų, sąrašą.Dainųpaveldo šventėse šedevrų skambančiosharmonizuotoslietuviųliaudiesdainos, Latvijos irEstijosdainųšventėmis 2003 m.įtrauktosįUNESCOžmonijosnematerialaus mėgėjų dainųiršokiųansambliai,tautiniųkolektyvai, nustatytakaimokapelossudėtis. pagrįstas repertuaras, įsteigtasvalstybinis dainų ir šokiųliaudiesansamblis,pokariusuburti etninemuzika nustatytijųansambliai,sukurtas modifikuoti etniniaimuzikosinstrumentai, Etninės įmokymoirstudijųprogramas, muzikosakademinėstilizacijabuvo integruota Nuo 1968 m.prasidėjusiofolkloro to ansambliųjudėjimoveikėjai, paskatintibendrų Lyginant sukitųEuropos tautųpanašiaisprocesais, akivaizdu, kadetninėsmuzikosaka Apklaustų pateikėjųnuomone,stilizuotosetninėsmuzikoskolektyvų –dainųiršokiųan Stilizaciją skatinokaspenkerimetaiLietuvoje rengiamos su dainųšventės, kurios kartu TYRIMŲ APIBENDRINIMAS TYRIMŲ – veikla ir jų – veikla irjų ------285 TYRIMŲ APIBENDRINIMAS 286 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE skamba etninė irpramoginė suetninėsmuzikosgaivinimu yra itinglaudūs,taippatirnaujuose,kur šio judėjimoryšiai betirsuetninemuzika. amatais, karyba, Tai akivaizdu populiariuosefestivaliuose, kuriuose ir mokslopuoselėjimovieta. yra etninėsmuzikosjudėjimodalis,jierodo, kadmuziejustapęsrinkiniųsaugojimo,kultūros dėstytojų paskaitoms.Muziejuje vykstantysetninėsirpopuliariosiosmuzikosrenginiai irgi tinga iliustracijaLietuvos universitetų studentųpraktiniamsužsiėmimams irčiaskaitomoms mentų muziejuje,netikpadedalankytojamspristatyti etninėsmuzikosraidą,betyrairver gaivinimo istoriją. yra ilgiausiaiirpastoviausiai veikiantys pervisąLietuvos etninės muzikosiretninėskultūros patarmes,papročius, muzikavimobūdus. Kelmėsetninę kultūrą,skirtingas vasaros kursai sų žemaitiškas pobūdisirpasirinktaslokalumasatveria galimybępažintiŽemaitijos krašto mų, pavyzdžiui, edukacijosmažiesiems,tik4–6metųvaikams, arbafolkroko sekcija. Kur amatų iretnomuzikavimosekcijųkintamumas –jomsplečiantis,atsirandamoderniųfor amatų vasaros kursųveiklą, nustatyta, kad svarbiausi aspektai yra jų nepertraukiamumas, autentiškumas. kus“ šokius,daliaišokančiųjųsvarbesnis patsšokimoprocesas, onešokiotradiciškumasar folkloro ansambliųveiklai.artima Nors šokiųklubaisiekiagaivintiirpopuliarinti„autentiš įtaką rekonstravimui turiirtyrinėtojųdarbai. suteikiabūdingasregioninestradicines medžiagasirįrankius,instrumentams savybes.Didelę etninės muzikosintonavimuiakademinėtemperacija. nevisiškai tiksliai –josdermės. Taip patakivaizdi atlikimoproblema – nebūdinganatūraliam dugnesnė repertuaro analizė muzikosstiliai,tik parodė, kadpalygintitapačiaiperteikiami pastebėta, kadgaivinamaetninėmuzikaatspindiregioninių savybiųpaplitimą,tačiaunuo tos“ ir„tautiškumo“idėjos. irskleistišiuolaikiniaivaizdiniaistilizuoto folkloro kolektyvųįtvirtinti – modernios„tau autentiškos,senovinėsfolkloro ansambliųperteikiamą „liaudies“vizijągerokai paveikė ir kloro judėjimoveikėjai dažnokaibūnapriešiškainusistatęstilizuotamfolkloro gaivinimui, gaivinamas, yraXIX–XXa.viduriokaimobendruomenė. Tačiau pastebėta,kadnorsfol kurioskultūrinisirmuzikinispalikimas požiūris,kadpraeitiesbendruomenė, įsitvirtinęs kad folkloro ansambliųjudėjimeiršiandienvisdarvyrauja nuoXXa.7dešimtmečio labai svarbus yraregioniškumas, norstautiškumoprincipastaippatnesvetimas. Išryškėjo, Tradicinių šokiųklubaiyravienajauniausiųlietuviųetninėsmuzikosgaivinimoformų, Tyrimu meistrainaudoja įsitikinta,kad,rekonstruodami etniniusmuzikosinstrumentus, Ištyrus muzikiniusaspektus, folkloro ansambliųgaivinamosetninėsmuzikosperteikimo Tyrimas parodė, kaditingausiųsavo skaičiumiLietuvos folkloro ansambliųveiklai Tyrimas parodė, kadistorinėsrekonstrukcijos judėjimodalyviaisavo veiklą sieja ne tiksu Etninės eksponuojamiPovilo muzikosinstrumentai, Stulgos tautinėsmuzikosinstru Analizuojant 1988 m. Kelmėje įsteigtų Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių liaudies world music . ------kotarpio senąsiasfolklorinesdainas. etninę muzikąirmodernizuotasfolkloro formasarbaetninemuzikalaikotiktamtikro lai si išetninėstradicijosgiluminiųklodų,ofestivalio skiriaarchajinę lankytojaidažnaigriežtai visada sutampa.Organizatoriams svarbiausia, kadfestivalyje skambantimuzikabūtų išaugu tiškų tradicijų,tačiauorganizatoriųiržiūrovų požiūris įetninėsmuzikosautentiškumąne Juodaragis“ ir„Kilkimžaibu“paaiškėjo,kadjųkūrėjai įkvėpimo semiasiišarchajiškų bal savęs nelaikantys)veikla taippatlaikytinaetninėsmuzikosjudėjimodalimi. folklorovais; muzikoselementus,betšitokiosatlikėjais naudojantystiktamtikrus muzikoje naudojantysetninėsmuzikoselementusirsave vadinantys šitokiosmuzikosatsto dviejųalternatyviosiosmuzikosatlikėjųtipų(atliekantysetninęmuzikąarbasavo dėl išskirtų šiandienjauneįmanoma. postfolkloro nuoetninėsmuzikosgaivinimojudėjimoatskirti To metalas, elektroninė muzika)tiesiogineetninėsmuzikosgaivinimo tąsairnėralaikomos, (rokas, nės (liaudies) muzikos“ ir „tradicijos“ sampratų alternatyviosios muzikos kryptys pat atskleidė, kad visuomenėirspecialistai mano,joglietuviųmodernios nacijos jau nužengtą tapatumo stiprinimo šimtmečio priemone irbemaž kelią. kartoja Apklausa taip kad iršiandienetninėsmuzikos gaivinimojudėjimasišesmėslaikomasetninio ir kultūrinio cijai. Nors organizatorių(90 proc.) iržiūrovų (60 proc.) nuomonėsskiriasi, tyrimasparodė, vinamos etninėsmuzikospoveikis etniniotapatumostiprinimui,taippatiratsvara globaliza kad, apklaustųrenginių organizatorių,dalyviųir žiūrovų nuomone, svarbiausiu laikomagai akivaizdžių sąsajųsuetninėsmuzikosregioniškumu irbūdingiausiomisjossavybėmis. tinkluose). gyvos muzikos klausymas,patsdalyvavimo procesas, onemuzikosaptarimassocialiniuose būdingesni (pavyzdžiui, alternatyviosios muzikos renginiuose, ypač festivaliuose, svarbesnis šiek tiek skiriasi sklaida šios arba ypatumai muzikos vieni yra vartojimo muzikos vartojimo irproduktyvumo požiūriunėravienodos. paplitimo ribospopuliarumo Todėl natūralu,kad žmonės, puikiaiišmanantysšiuolaikinėsmuzikosindustrijosdėsnius. ar atlikėjų buvo ar yrašou, pramogų verslo atstovai, muzikos leidybos firmų įkūrėjai arba kultūrą. Pastebėta narių grupių ir tai, kad dalis etnizuotai populiariajai muzikaipriskirtų liaudiesdainasįšiandienępopuliariąją „integruoti“ niai projektai skatinakuokūrybiškiau tekstas)atliekamatarmiškai. arba naujaisukurtas etnomotyvų,simbolikos,kuriprimenaliaudiesdainą;daina(galibūti tikrų dainos tekstuipritaikomanaujamelodija;tekstasyranaujaisukuriamas,betturitam Tyrimas parodė, kadetnizuotapopuliariojimuzikaLietuvoje ganaįvairi: lietuviųliaudies Palyginus vasaros didžiausius etninėskultūros puoselėjimuiskirtus festivalius „Mėnuo Tyrimo duomenys atskleidė, kad norsLietuvoje dėl giliai visuomenėje įsišaknijusių „etni Tiriant etninėsmuzikosgaivinimojudėjimosąsajassuglobalizacijosprocesais, paaiškėjo, Apibendrinant metalo,repertuarą, atsiskleidžia visųpramoginėsmuzikosatšakų,išskyrus Etnizuotos populiariosiosmuzikosiralternatyvaus roko, metaloarelektroninės muzikos Nors pramogųverslas muziki nepriklausomybę,įvairūs Lietuvoje pradėtastikatkūrus kultūriniams ------

287 TYRIMŲ APIBENDRINIMAS 288 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE laikinės visuomenėsporeikius. vadovaudamosi savo nuostatomis,betirprivalo atsižvelgti įžiūrovų pageidavimusbeišiuo ganizatoriai iršiąveiklą remiančios valstybės beisavivaldybių institucijosnetikturidirbti renginių tikslo, nesutapimas (apie 30 proc.) irgi yra rimtasženklas, kad etninės veiklos or požiūrio įtradicijosirmodernumosąsajas,kaippagrindinioetninėsmuzikosgaivinimo nimo judėjime. jaunimo. Kaiptikšiesiekiaišiandienakivaizdžiausi iružsieniošaliųetninėsmuzikosgaivi patraukliai, sietijąsušiuolaikinės visuomenės poreikiais, į renginius pritrauktikuodaugiau atstovų siekisgaivinamąetninęmuzikąperteikti kitų šaliųatlikėjais,betirvisųšiųkrypčių su etninės irpramoginėsmuzikosrenginiai, kolektyvųkelionėsįužsieniošalis,glaudūsryšiai išgvildentas etninės,stilizuotosirpramoginėsmuzikoskolektyvųrepertuaras, tarptautiniai teikė jambendrąpasauliokultūros raidospobūdį.Globalizacijos įtakąliudijanevientik globalizacijosprocesų.riamas nuomoderniosiosvisuomenėskultūros irbendrų kaipneva neatspindinčiąfolkloro tradicijųirrodo,kūrybą kadiršiskeliasšiandienneatski raidos tąsa. Tad judėjimodalyviųnuomonėsneigiaįsigalėjusįpožiūrįįstilizacijąirautorinę poreikiais. Gaivintojai palankiai žvelgia į stilizuotą etninę muziką, ją laiko natūralia tradicijų vien tiktradicinėmispriemonėmis,nesšįjudėjimąnorimasusietisušiuolaikinėsvisuomenės pramoginės muzikoskryptimis. Tai griaunaįprastąnuomonęapieetninėsmuzikosgaivinimą plačiau, nori pritraukti plėtoti, jįdaugiau atverti jaunimo, o patį judėjimą sieti su populiarios žiūrovai, betradicijųperimamumoirjųišsaugojimo,šiandienetninėsmuzikosgaivinimą įbendrąglobaliosvisuomenėserdvę.dantys tautaiintegruotis poreikiams tinkavisigaivinimo,taippatirpramoginėsmuzikospriemonėmis,būdai,pade Pastebėtina irtai,kadetninėsmuzikosgaivinimorenginių organizatoriųirjųžiūrovų Akivaizdu, kadglobalizacijapaveikė etninėsmuzikosgaivinimo judėjimą Lietuvoje, su Tyrimo duomenysrodo, kadetninėsmuzikosgaivinimojudėjimovadovai, dalyviaiir ------LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI

SPAUSDINTI DARBAI

Aleknaitė E. Lietuvių kanklininkai: įvaizdžių kaita ir sąveika XIX a. pabaigos–XXI a. pradžios kankliavimo gaivinimo judėjime. Liaudies kultūra, 2012, Nr. 6, p. 42–50. Aleknaitė E. „Man labiausiai patinka dzūkų dainos“: regioniškumo refleksija Lietuvos folkloro ansamblių judė- jime. Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 14, 2012, p. 29–38. Aleknaitė E. Užgavėnės folkloro ansambliuose: reikšmės, bendruomenės ir tapatybės. Liaudies kultūra, 2012, Nr. 1, p. 33–43. Aleknaitė E. Kultūros centrų Joninėse / Rasose kuriamos tapatybės: nacionalinė švenčių sistema ir interpretacijos švenčiančiose bendruomenėse. Lithuanian Journal of Anthropology, 2014, Nr. 1, p. 61–76. Aleknaitė E. Sutartinių paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansamblių judėjimo regioniškumo ideologijos įtaka. Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 19, 2014, p. 310–320. Aleknaitė-Bieliauskienė R. „Kaip gi gražus gražus“. Literatūra ir menas, 1999 05 15. Alenskas V. Skriaudžių kanklininkų ansamblis – šimto metų fenomenas. Tradicija ir dabartis, Nr. 4, 2009, p. 81–85. Alenskas V. Nuo gegužinių iki dainų švenčių. Tradicija ir dabartis, Nr. 5, 2010, p. 85–90. Alenskas V. Kapelos dainų šventėje. Gimtasai kraštas, t. 4, 2011, p. 75–77. Alenskas V. Suvalkiečių kankliavimo natos ir „skaičiukai“. Tradicija ir dabartis, Nr. 8, 2013, p. 34–41. Alenskas V., Gražulienė A. Ansamblių vakarai. Gimtasai kraštas, t. 4, 2011, p. 68–74. Ambrazevičius R. Transmission of traditional singing in folklore groups: Rules of change. Etninė kultūra ir tapatumo išraiška. Merkienė I. R., Savoniakaitė V. (sud.). Vilnius: Mokslo aidai, 1999, p. 240–250. Ambrazevičius R., Karaška A., Šatkauskienė V. Folkloriniai ansambliai. Muzikos enciklopedija, t. I. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. Ambrazevičius R. Folkloro ansamblių savitumai etnografiniuose regionuose.Etninė kultūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2001, p. 66–67. Ambrazevičius R. Tradicinis dainavimas ir akustinė analizė: egzotiškas objektas ir egzotiškas metodas. Tautosakos darbai, t. 18, 2003, p. 190–210. Ambrazevičius R. Psichoakustiniai darnos rekonstravimo metodai. Tautosakos darbai, t. 20, 2004, p. 102–116. Ambrazevičius R. Intonavimas žemaičių dainose. Tautosakos darbai, t. 34, 2007, p. 155–161. Ambrazevičius R. Sutartinių intervalika: šiuolaikinis atlikimas. Res Humanitariae, t. 9, 2011, p. 110–133. Ambrazevičius R., Budrys R. Lietuvių tradicinio dainavimo dermių kitimas ekvitonikos ir diatonikos santykio aspektu. Res Humanitariae, t. 13, 2013, p. 7–22. Apanavičienė V. Lietuvių folkloro teatras – tautinio atgimimo šauklys. Gimtasai kraštas, t. 2, 2009, p. 28–38. Apanavičius R. Esmė ar apvalkalas? Poleminės pastabos apie liaudies muzikos atlikimą. Literatūra ir menas, 1975 10 11. Apanavičius R. Birbynė ir jos evoliucija. Vilnius: LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, LTSR valstybinė konservatorija, 1980. 290 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Apanavičius R. Regioniškumas etninės muzikos gaivinimo judėjime Lietuvoje XX a. 7 deš.–XXI a. pradžioje: reper Avramecs B.,Muktupāvels V. Auškalnis A.Šilalės rajonoPiliakalnio apylinkėsmuzikavimotradicijos, Auškalnis A.Šiaurės muzikavimas. žemaičių vakarų instrumentinis Aukštaitijos muzika. irinstrumentinė dainos,sutartinės Aukštaičių melodijos. Augustaitienė D.,Lukenskienė L. Apanavičiūtė K.Povila’s Stulga Museum ofLithuanianFolk Preserving instruments: and Propagations ofEthnic Apanavičiūtė K.Kusturicos filmųkarnavalas. Apanavičiūtė K.Kelmės žemaičių vasaros etnomuzikavimokursai –tradicijosirmodernumosuderinamumo Apanavičius R.,Mačiulskis V., Petrošienė L.Mažosios Lietuvos lietuvininkųetninėsmuzikosirchoreografijos Apanavičius R.,Alenskas V., Palubinskienė V., Virbašius E., Visockaitė N. Apanavičius R.Iš „gimtojosodžiaus“ įmiestą:lietuviųetninėmuzikamiestošventėse. Šventės šiuolaikiniame Apanavičius R.Etninės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje:tradicijosirmodernu Apanavičius R.Regionų apibrėžimas Lietuvoje etnomuzikologijosduomenimis. Apanavičius R.Etninių gaivinimosąjūdisLietuvoje XIXa.pabaigoje–XXpirmojojepu muzikosinstrumentų Apanavičius R. Apanavičius R. Monody andpolyphonyofethnicmusic: problems ofbeginning. Apanavičius R.Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas, Apanavičius R.Etninė ir„pop“muzika:sąsajųklausimai. Apanavičius R. Senųjų Eurazijos ir Afrikos etninės muzikos savybių migracija į Šiaurės bei Pietų Ameriką ir jų Apanavičius R. Apanavičius R.Etninių profesionalėjimas: bendrosios muzikosinstrumentų tendencijos. Apanavičius tobulinimas. R.Lietuviųliaudiesmuzikosinstrumentų Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuviųliteratūros irtautosakosinstitutas,2004. Povilo Stulgos muziejus,2010. lietuviųtautinėsmuzikosinstrumentų draugija, Nr. 24, 1990,p. 83–84. mieste: straipsniųrinkinys.Sud. Jonas Mardosa. Vilnius: Edukologija, 2013,p. 23–30. mo sąveika. Saulensis sėje. ta humanitaricauniversitatis Saulensis gais unmainīgais, pėdos kolegija,Klaipėdosuniversiteto leidykla,2008,p. 109–120. suomenėje. sus aureus, 2007,p. 49–61. pynimasis: naujosXXa.pramoginėsmuzikoskryptys. pėda: Klaipėdosuniversiteto leidykla,2000,p. 27–43. Music andCulture reiškinys. lų kolegija,2008,p. 39–48. Tarptautinės mokslinėskonferencijos pranešimųmedžiaga.2008 m.kovo 12d.Klaipėda:Socialinių moks gaivinimas: tikroviškumo klausimai. mas. Vilnius: Muzika, 1994. nius: Etnomuzikos institutas;Kultūros paminklųrestauravimo įmonė,1990; 2-asispatais.irpapild.leidi tuaro muzikiniaiypatumai. Tradicija irdabartis , t.14,2012,p. 16–28. Res Humanitariae Mokslinių Lietuvos vardo straipsniųrinkinys,skirtas tūkstantmečiopaminėjimui.Klaipėda:Klai

Medžiai Šiaurės Europos Etninė muzika. Res Humanitariae Parengė LaimaBurkšaitienė, Danutė Krikštopaitė. Vilnius: Vaga, 1990. t.2,2010.Daugavpils: Saule, p. 7–15. .

Mūzikas Zinātne Šōdien: Pastāvīgais unMainīgais , Nr. 7, 2012,p. 9–26. Pasaulio muzika Teorijos klausimai.Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,2001. Acta humanitaricauniversitatis Saulensis, ,

t. 9,2011,p. 145–167. , t.13,2013,p. 36–56. Muziejaus rinkiniai

etninių muzikos instrumentų gaivinimo irnaudojimopapročiuose. etninių muzikosinstrumentų , t.13,2011,p. 66–80. Kultūrinio paveldo išsaugojimaskaimyniniųtautųidentitetuistiprinti Tradicija irdabartis . Vilnius: Kronta, 2000.

t. 3.

1935–1941 metų ,

t. I: Etninė muzika. Etninės kultūros tęstinumasiriššūkiaišiuolaikinėje vi Rytų Europos kultūra migracijos kontekste. Kanklėsirpučiamiejimuzikosinstrumentai. , Nr. 6, 2011,p. 75–88. Menotyra Menotyra Kaunas:Žiemgalos leidykla,2009.

t. 19,2014,p. 294–309. Kraštotyra. fonografo įrašai , t.4,2012,p. 79–92. Senosios kanklėsirkankliavimas. ,

, t.13,1985,p. 20–33. t. 17,1990,p. 3–9. Mūzikas zinātnešodien:pastāvī Acta humanitaricauniversitatis Vilnius: Lietuvos kraštotyros . Sudarė irparengė Austė Liaudies muzika. Vilnius: Ver Kaunas: Klai Vil

Ac ------. Barkauskaitė G.Europos tautųšokiųįtakalietuviųchoreografiniam folklorui. Barkauskaitė G. Lietuviųetniniai ir autoriniaišokiaiDainų šventėse. Barkauskaitė G.Kaimokultūros atspindžiaitautiniuosešokiuose. Baltrėnienė-Gaščiauskaitė M. Baltrėnienė M. Etnomuzika irfolklorizmoapraiškos:prieštaros irkoegzistencija. Baltrėnienė M. KankliųraidaXIXpabaigoje–XXa. Baltrėnienė M., Apanavičius R. Baltrėnienė M. Balys J. Baika A. Baika A.Kaimokapelos. Baika A.Armonikatradicinėsekaimokapelose. Čepaitienė A. Cītaras unmeistari. Cayari Ch. The YouTube Effect: How YouTube Has ProvidedNew Ways to Consume, Create, and Share Music. Butkus A. Butkus A.Muzikinio folkloro autentiškumosupratimas. Burns R.G.H. Buchowski K. Bružaitė Z. Brigys J.„Dubysos“ metraštįpasklaidžius. Braziūnas V.šventėj. ansamblių Vilniuje, Bielskis P. Bičiūnas V. Bendix R. Basegmez V. Bartusevičius V. Barkauskaitė G.Kaimokultūros atspindžiaitautiniuosešokiuose. Barkauskaitė G.Šokis dainųšventėse. kontekste p. 52–58. Nr. 1 (3),d.1,p. 101–107. tituto leidykla,1997. p. 32–36. vidurinio moksloministerija,KaunoJ.Gruodžio aukštesniojimuzikosmokykla,1980. 1989, p. 51–55. vos istorijosinstitutas,2013. Muzejs, 1993. International Journal ofEducation 2008, ter University Press, 2012. moksleiviams. Vilnius: LMTA Muzikos mokymostudijųcentras,2008. jasis laikas,2009. p. 195–203. holm: Stockholm University, 2005. Nr. 1 (3),d.1,p. 101–107. Lietuvių tautosakosskaitymai Kaimoarmonikos.

p. 116–132. Lietuvos klojimoteatras. Final Reflections: „The Politicsof Folk Culture“ inthe21thcentury. Mažosios irjomokslinėrekonstrukcija. Lietuvos muzikosinstrumentarijus Muzikos istorija:XXamžius Muzikinės akustikospagrindai. , Vilnius: Versus aureus, 2007,p. 125–137. Irish SceneandSound. Identity, Authenticity and Transnationality among Young Musicians Gyvenimo etnografija: irlaikas. vietos,struktūros Besikeičianti Lietuva XXamžiuje Litvomanai irpolonizuotojai Lietuvių liaudies muzikos instrumentai Transforming folk.Innovation and Tradition inEnglish Folk-Rock Music Liaudies menobaruose. Katalogs. Teksta autore unsastādītājāĪrisa Priedīte. Rīga:Latvijas Etnogrāfiskais Brīvdabas Liaudies kultūra Vilnius: Pradai, 1994. Devyniastygės kanklės.Kankliavimotradicijos irdabartis. Lietuvių liaudiesmuzikosinstrumentai. Klaipėda:Klaipėdosuniversiteto leidykla,1999. . Tubingen: Patria, 1948. & Gimtasai kraštas . Elektroninis muzikosistorijosvadovėlis vaikų muzikosmokyklų5–7kl. Vilnius: Vaga,1983. theArts , 1989,Nr. 5–6, p. 12–13. Literatūra irmenas Vilnius: Mokslas, 1988. . Vilnius: Baltos lankos,2012. Keturiasdešimt „Dubysos“ vingių , vol. 12,No. 6,2011,p. 1–28. Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimasdabarties Liaudies kūrybos Liaudies kultūra , t. I; t. II. Kaunas:Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo , t.3,2010,p. 85–94. Kultūros barai , 19770730. Kaimo raidos žiniųvisuomenėje kryptys Kaimo raidos žiniųvisuomenėje, kryptys , 1997,Nr. 2, p. 36–45. Vilnius: Mintis, 1991. , 1988,Nr. 5, p. 15–18. . Daugėlienė J.(sud.).Kaunas:Nau Liaudies kultūra Rytų Europos kultūra migracijos Liaudies kultūra Etnográfica Vilnius: Etnomuzikos ins . Manchester: Manches Res Humanitariae , 2005,vol. IX(1), . Kaunas:Šviesa, . Vilnius: Lietu . Vilnius: , 2003,Nr. , 1999,Nr. 4, . Stock , 2012, 2012, , t.3, 4, - - - - -

291 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 292 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Kligytė V. Kisielienė L. Kirdienė G. Telšių rajonoliaudiessmuikininkų repertuaro ypatybės. Kelmickaitė Z.Kaimodainininkai –folkloriniųansambliųmokytojai. Kalnius P. Etninės kultūros raiškaposovietinėje Lietuvos visuomenėje. Kalėdienė A.Etninių simbolių raiškairreikšmės jaunimosubkultūrinėsegrupėse. Jurkutė M.Ansamblis„Lietuva“: režimo įrankisirnesėkmė. Juciūtė L.Kodėl nešokčiau,kodėlnetrinksėčiau. Jezerskaitė E., Puidokaitė E. Populiariosios muzikos atlikėjo ir vadybininko bendradarbiavimo ypatumai. Jasaitis J. Heelas P., Woodhead L. Hanning B.R. Gudelis R.Liaudies dainosLietuvos dainųšventėse: prasmėsinterpretacijos aspektai. Gudelis R. Choraiirdainų šventės Lietuvoje Gudelis R. Gudelis R. Gruodis J.Arreikia mumskankliųmuzikos? Gotthold F. A Gira L.Pirmasis lietuviškųvestuvių inscenizavimas. Giedraitis L.Kasgi – Mėnuo Juodaragis? Frith S. Frith S. Frith S.,Goodwin A. Falconi J.P Einikytė S.Lietuviųliaudiesšokiokelias. Einikytė S. Dzūkų melodijos Dzūkijos dainosirmuzika. Dahlblom K. Čiurlionytė J. Čiubrinskas V. Sovietmečio iššūkiaiLietuvos etnologijai:disciplina,ideologijairpatriotizmas. Čiubrinskas V. Revival of Tradition forReconstruction ofIdentity. LithuanianCase. Königsberg, 1847,S.241–256. tras, 2005. Vilnius: Lietuviųliteratūros irtautosakosinstitutas,2005. ja: socialinėsantropologijos iretnologijosstudijos Ciubrinskas-Revival.pdf nographic Society tuvos Respublikos kultūros iršvietimoministerija,1991,p. 184–186. Nr. 3, p. 131–150. liniai mokslai.Edukologija. ton: Blackwell Publishing, 2005. Nr. 5, p. 68–84. II pusė–XXI a.pradžia). publicistikoje. 1996, p. 108–127.

Performing Rites:Evaluating Popular Music Music andIdentity. Užmiesčio raidos klausimai.

Aisūs kankleliai,čiūto... Chorinis menaslietuviųtautoskultūroje. . Chorinis menaslietuviųtautoskultūroje. ChoriniomenoatspindžiaiXIXa.pabaigos–XXpradžios Šimtmečio keliu. Space andFestivalscapes. Tautinė muzikairjaunimas Keski – Suomen kantele. . Lietuvių liaudiesdainųmelodikosbruožai. UeberdieKanklysund Volksmelodien derLitthauer. Trumpa Vakarų muzikosistorija. . Sudarė irparengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981. Klaipėda: Klaipėdosuniversiteto leidykla,2003. , 2000,vol. 40.Prieiga perinternetą: On Record: The Spiritual Revolution: Why Religion is Giving Way to Spirituality

1935–1941 metųfonografo įrašai . Žiūrėta 2014 0520.

Gimtasai kraštas Questions ofCultural Identity Lietuvos tautiniosceniniošokiošimtmetis Jaunųjų mokslininkųdarbai,2012,Nr. 4, p. 45–51.

Rock, Pop andthe Written Word. Kalba Vilnius, Vilnius: BMKleidykla,2014. Saarijärvi: Keski-Suomen liittoontukenutkirjantekemistä, 2011. Perform 5.2.CommunitiesandPerformance . Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras, 2004. Muzikos barai Liaudies kultūra , t.2,2009,p. 6–16. – etninėssavimonėsžadintojai:raidosirraiškosproblemos (XIXa. Lietuvos aidas Vilnius: Presvika, 2000. Šiaurės Atėnai, 1989, Nr. 7. , 2001,Nr. 1, p. 99–117. . Oxford University Press, 2002. Klaipėda: Klaipėdosuniversiteto leidykla,2001. Lietuva , 2007,Nr. 5–6, p. 14–17. Vilnius: Vaga,1969. , 2008,Nr. 6, p. 74–80. . Hall S.,Gay P. (eds).London:SAGE Publications, , 1931,Nr. 85. , 19270308,Nr. 26. . Sudarė irparengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Naujasis http://www.culcom.uio.no/aktivitet/seminar/pdfs/ 20030419. London: Routledge, 1990. Tautosakos darbai ž . Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros cen idinys-Aidai Liaudies kultūra Lietuvos kultūros kongresas Neue Preussische Provinzial-Blātter , 2010,p. 5–18. , 2011,Nr. 3. Folk. Journal ofDanish Eth Tradicija irdabartis , t.34,2007,p. 162–178. Grupės iraplinkos , 2001,Nr. 2, p. 10–19. . Malden-Oxford-Carl Lietuvos etnologi . Vilnius: Lie . Vilnius: , 2012, , 2010, Socia , IV. ------Nakienė A.Pasvarstymai pokankliųskambėjimo. Nakienė A.Folkdžiazas. Prieiga perinternetą: Nakienė A.Išeivių iškaimotapatybėspaieškos: miestofolkloro sąjūdis. Lingys J. Lietuvių muzika. liaudiesinstrumentinė Lepner T. Laurinkienė N.Devyniaragio elniosemantikosaspektai, Lapinskas A. Tautiškos dvasios skambesiaišv. Jonų bažnyčioje. Kutinskaitė Š.Jurgelis gros keturiasdešimtąjįkartą. Kubiliutė D.Liaudiesdainavaikų folkloro ansambliuose. H.SubculturalKruse Identity inAlternative Music Culture. Kriščiūnienė I. Koivisto E.,Hietanen J.,Ruissalo J.Understanding mediaconsumptioninthedigitalage –socialdimensionof Klova A.Post folklorasirworldmusicLietuvoje. Klova A. Vilniaus situacija. folkloro ansambliųdabartinė Klova A.Naujas požiūrisįtradicinęlietuviųmuziką. Nakienė A.Baltiška muzika –naujasvardas muzikosscenoje. Nakienė A.„ Nakienė A. Nakienė A.Lietuviųliaudiesmuzikosdialektųformavimasis. Mukaitė L.Kvintos intonacijossklaidažemaičių liaudies dainose. Didžiojo universiteto leidykla,2008. Motuzas A. Mitologijos enciklopedija Mikėnaitė R. Merkelienė sklaidosformos. A.Liaudiesinstrumentų Merkelienė A.Skudutininkų ansambliaišventėse. Merkelienė A. Tradicinis irautorinis skudučiųrepertuaras. Marozienė R.Juozo Lašokanklėslietuviškųkankliųraidoskontekste. Maknys V. Mačiulskis V. Nūdienos irproblemos. lietuviųtautinisšokis:plėtros kryptys Livingston T. E.Music Revivals: Towards aGeneral Theory. Liubinienė V., Kelly M.E.Some aspectsofLithuanianfolklore inLithuaniaandtheUnited States. t. III,1979;IV, 1981. grožinės literatūros leidykla, 1959. practicesof entertainment. everyday dikaliai.lt/radikaliai/778-post-folkloras-ir-world-music-lietuvoje. Žiūrėta 20141005 ba, 2003,p. 74–78. ta 20141204. 2006, p. 180–188. tosakos darbai 61. metis 2014 1003. vol. 43, No. 2, Summer 1997. Prieiga per internetą: ternetą: virtual.vtt.fi/.../nextmedia/...2012/D2.2.2.8b_PMD_Und.. Žiūrėta 20141125. . Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras,2005,p. 71–75. Sceninislietuviųliaudiesšokis Der Preusche Littauer Lietuvių teatro raidos bruožai. Lietuvių folkloro teatras:autentiškasdainavimas,metaforinėraiškairįspūdingasscenovaizdis. Tytuvėnų bernardinų vienuolynokalvarijų maldynasirgiesmynas Lietuva, tu mums šventa!“ Antitarybinis rokasLietuva, irpatriotinishiphopas tu mumsšventa!“ Antitarybinis Harmonizuota lietuviųliaudiesdaina. Lietuvos folkloro garsopublikacijųbibliografija. , t.22,2005,p. 166 –179. ,

t. 2. Vilnius: Vaga,t. 1999. . Danzig: J.H.Rüdiger,

Pučiamieji instrumentai . Vilnius: Lietuvos aukštojomoksloministerija, t.I,1975;II,1977; Vilnius: Mintis, 1972. WP 2 Daily media usage http://www.aruodai.lt/paieska/terminas.php?TeId=5249 Radikaliai, Tradicija irdabartis Liaudies kultūra Vilnius: Mintis, 1972. Kauno diena Liaudies kultūra Tradicija irdabartis 1744 Liaudies kultūra http://www.lituanus.org/1997/97_2_06.htm Etninė kultūra Tradicija irdabartis Tradicija irdabartis Ethnomusicology 20121005.Prieiga perinternetą: Popular music . Tautosakos darbai, Tautosakos darbai Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras,2000. . Sudarė S.Paliulis. irparuošė Vilnius: Valstybinė Liaudies kultūra , 20091017. 2.2.2.8, 5 (22), 2012, p. 1–23.Prieiga per in Lietuvos muzikologija , 1992,Nr. 4, p. 19. , 2008,Nr. 1, p. 69–75. , 2010,Nr. 5, p. 100–108. Tradicija irdabartis Liaudies kultūra . Vilnius: Etninės kultūros globostary , 2000,Nr. 1, p. 30–33. , 2012,Nr. 7, p. 38–47. , 1993,vol. 12/1,p. 33–41. . Kaunas: Vytauto. Lietuvos tautiniosceniniošokiošimt , 1999,Nr. 43 (1),p. 66–85. , 2012,Nr. 7, , 2009,Nr. 4, p. 135–143. , 2009,Nr. 5, p. 65–67. , t.35,2008,p. 164–174. t.12,2000,p. 131–140. . Tautosakos darbai , t.3,2002,p. 142–155. , 2012,Nr. 6, p. 23–41. . , 2012,Nr. 7, p. 48–

p. 144–149. http://www.ra Lituanus . Žiūrėta . Žiūrė ,

t. 32, au Ta - - - - - ,

293 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 294 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Poškaitis K.Liaudieschoregrafijos keliaiįsceną. Poškaitis K. Petrošiūtė N.Kelmėje gyvena neiškelmospirti. Petrošienė L. Muzikinis folkloras etnografiniame vaidinime „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. Petrošienė L. Peleckis M. Paukštytė-Šaknienė R. Tradicijos sampratosšiuolaikinėjeLietuvoje. Palubinskienė V. Muzikavimas suvalkietiškojo tipokanklėmisAukštaitijoje. Palubinskienė V. Kanklininkųrateliaikaimojaunimomuzikiniamšvietimui. Palubinskienė V. Tradicinės kanklėsirkanklininkaišventėse. Palubinskienė V.Pradžia. Paliulis S.Daudyčių poveikis muzikai. sutartinių Olson L. J. Nakienė I.Harmonizuotų liaudiesdainųinterpretavimo problemos. Nakienė I.ChorinėmuzikaAnsambliųvakaruose. Ronström O.Themusicianasacultural-aestethicbroker. ÅkeD., Billy E., Barbro K.(eds.) Rauduvaitė A.Muzikinio ugdymostiprinimas populiariąjamuzika. Ratnikaitė R. Vasaros kursaiirkatalikiškoji etninėkultūra Ramnarine T.K. Ramanauskaitė E. Rastenienė D.Šokių diena„Linosakmė“.Pokalbis suL.Kisieliene. Račiuvienė J. Račiūnaitė D. Vakaro šeimininkėsžodis. Račiūnaitė-Vyčinienė D. Račiūnaitė-Vyčinienė D. „Rytų aukštaičiai“: termino ir muzikinio dialekto problema. dzūkai“ ar „rytų Račiūnaitė-Vyčinienė irainųpolifoniniųdainųlygiagretės. D.Lietuviųsutartinių Poškaitis K. Poškaitis K tis dis-lietuviu-mentalitete-susiklostes-stebuklinis Prieiga per internetą: p. 206–217. p. 66–81. nėje 2006. 114. Music 2010. kos darbai 2012, p. 175–196. ros draugija;LTSR Liaudiesmenodraugija, 1974. vos liaudieskultūros centras,1994. www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Sodyba/Kelmeje-gyvena-ne-is-kelmo-spirtieji tūros centras:1989 m.gegužė–birželis, p. 21–22. Safe forDiversity. tą: , 2013,Nr. 8, p. 94–106. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/08/03/ora_01.html , 2012,Nr. 1 (3),d.1,p. 125–140. . ChicagoandLondon:Theuniversity ofChicago Press, 2005, p. 58–60. . Apie kultūrą ir chaltūrą: „Valdiškų lietuviomentalitetesusiklostęsstebuklinis namų“įvaizdis

Liaudies choreografija Lietuvių šokiokelias įsceną Apie liaudieschoreografijos regioninį savitumą. Performing Russia: Folk revival andRussian Identity Lietuvininkų etninė muzika: tapatumoproblemos. , t.38,2009,p. 126–148. Lietuvos istorijasuregioninės istorijoselementais. Ilmatar’s Inspirations. Nationalism, Globalization, andtheChangingSoundscapesofFinnish Folk Subkultūra: fenomenas irmodernumas Botkyrka 1992:Invandraminnesarkivet Serie A:5,p. 163–174. Sutartinių atlikimotradicijos. http://www.radikaliai.lt/radikaliai/1935-apie-kultura-ir-chaltura-valdisku-namu-ivaiz Liaudies kultūra. Metodika irpraktika. . Choreografijos kilmėsirlietuviųchoreografijosbruožų klausimai , Vilnius: Vaga,1985. Liaudies kultūra Liaudies kūryba. Muzika Valstiečių laikraštis . Žiūrėta 20150112. Tradicija irdabartis Vilnius: Kronta, 2000. . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,2004. , 1997,Nr. 4, p. 50. , t.IV. Vilnius: Muzika, 1984,p. 87–95. Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras,2001. . XXIamžius Tradicija irdabartis Wydanie Puńsk: pierwsze. Wydawnictwo Aušra, Klaipėda:Klaipėdosuniversiteto leidykla,2007. Vilnius: Lietuvos TSR mokslinismetodiniskul . Londonand New York: Routledge Curzon, Vilnius: LTSR Paminklų apsaugosirkraštoty Liaudies kultūra . Žiūrėta 20150115. , 20101024.Prieiga perinternetą: Pedagogika Tradicija irdabartis , 20070803,Nr. 59. Prieiga perinterne , 2010,Nr. 5, p. 91–99. Lituanistica Kaimo raidos žiniųvisuome kryptys Tradicija irdabartis , 2013,Nr. 110, p. 87–95. , 2010,Nr. 5, p. 109–122. , 2007,Nr. 3, p. 19–23. Lietuvos muzikologija , 2012,t.58,Nr. 2 (88), . Žiūrėta 20150118. , 2013,Nr. 8, p. 107– To Make the World Tradicija irdabar . Vilnius: Lietu . Vilnius: , 2013,Nr. 8, , 2014 Tautosa , http:// 07 14.

t. 13, ------Shuker R. Serenčikienė J.Marcinkonių kaimoetnografinisansamblis. Savoniakaitė V. Aukštaičiai apiesavo tradicinękultūrą. Sauka D. Sabaliauskas lietuviųtautinėmuzika. A.Žiemių-rytiečių Sabaliauskas A. Sabaliauskas A. Sabaliauskas A.Dėl skudučiųirkanklių. Ručys G. Etnomuzikavimo kursuose Ronström andfestivals: Public O.Concerts offolkmusicinSweden. performances Ronström O.Revival inretrospect. Thefolkmusicanddance revival Ronström O.Revival reconsidered. Stundžienė B. Tautosaka sociologiniužvilgsniu. Stepulis P. StearnsM. W. Stankutė A.Šiaurės Aukštaitijos muzikiniofolkloro gaivinimas.Žiemgala Sruoga B.Strazdų vestuvės. Southern E. Sopanenas I.Kantelė –suomiųprofesinis muzikosinstrumentas. Snyder T. Sliužinskienė N.,Sliužinskas R Sliužinskas R. Slavinskas Z.Lietuviųkanklės. Skrodenis S.Jonas Švedas irdainųšokiųansamblis. Skrodenis S. Tautosakos gadynėje. atėjimasįsceną„Lietuviškųvakarų“ Skrodenis S.Liaudiesdramosirteatro elementaietnografiniųirfolkloriniųansambliųprogramose. Skrodenis S. Skrodenis S Skrodenis S. Liaudies daina: kelias ar kryžkelė. Skrodenis S.Senovės dienos. Group, 2012. nas: Šviesa, 1989,p. 128–132. draugija, 1911. blatt derLitauischen Gemeinschaft inDeutschland e.V vol. 43,Nr. 2/3, p. 49–65. 1998, Nr. 4, p. 1–9. No. 3, p. 5–20. Company, 1983. p. 53–66 val, 1950–98. Russell I., Atkinson D. (ed.) centras, 1989. siteto leidykla,2010,p. 239–260. dagoginio universiteto leidykla,2010,p. 166–175. gyvenimas 2010, p. 94–98. džiaga Lietuvių tautosaka. Tautų rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija,Ukraina, 1569–1999. Baltarusija, . Vilnius: Lietuviųetninėskultūros draugija,1997,p. 64–66. Kanklės. Popular Music Culture: The Key Concepts .

Folkloras irfolklorizmas The Music of Black Americans. A History. . . Vilnius: Vilniaus pedagoginiouniversiteto leidykla,2010,p. 94–98. Folkloras irgyvenimas Jaunimo folkloriniaiansambliai,darbospecifikairuždaviniai The of Story Jazz. Lietuvių kalbostyrinėjimoistorija. Lietuvių dainųirgiesmiųgaidos Sudarė irpapildėLinaNaikelienė. Vilnius: UAB Petro ofsetas,2003,p. 59–60. Lietuvis Vilnius: Mokslas, 1982. Tautosakos darbai, Tautosakos darbai . London-Oxford-New York: Galaxy Books;Oxford University Press, 1972. Folk Song in Lithuania.TheEarly(1825–1940). ResearchHistory and revi , 19270604,Nr. 123. . Mokymo knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla,2005. . Straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus pedagoginiouniversiteto leidykla, The World of Music – ir Vokietijos lietuviai. Lietuvos aidas . Helsinkai: Suomių literatūros draugijosspaustuvė, 1916. t.5,1996,p. 259–262. Etninė kultūra Lietuvos atkurtoje Respublikoje: konferencijos me Tautosakos darbai Folk song: Tradition, Revival and Re-Creation , t.3,1937,p. 244–318. Vilnius: Mokslas, 1979. Folkloras irgyvenimas. Second Edition. New York-London: W. W. Norton and . LondonandNew York: Routledge Taylor &Francis , 1937,Nr. 492. Tautosakos darbai . Nr. /September, 3 (544),rugsėjis 2012,p. 9. . International Institute for Traditional Music, 1996, Lietuvių tauta Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimasdabarties Liaudies kūrybos Vokietijos / Informations LBvaldybos informacijos Liaudies kultūra , t.22,2005,p. 13–22. Folkloras irgyvenimas. . European Centre for Traditional Culture , kn.2,d.1. Vilnius: Lietuviųmokslo , t.18,2003,p. 120–133. , 2011,Nr. 2, p. 14–21. Vilnius: Vilniaus pedagoginiouniver . Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros , 1994,Nr. 6, p. 53–54. Vilnius: Mintis, 2008. The World of Music Vilnius:pe Vilniaus . Aberdeen, 2004, Folkloras ir , 2001, . Kau ------,

295 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 296 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Trumpa lietuviųliteratūros istorija. Trinkūnas J.Žiūrų kaimoetnografinisansamblis. Tõnurist I. Tetenskienė N.Profesionalus kankliųrepertuaras irjoįtakakankliavimoraidai. Tetenskienė N.Muzikos išraiškospriemoniųpanaudojimogalimybėskankliuojant. Tetenskas V. Šiuolaikinė salėse. lietuviškabirbynė pasauliokoncertų Tetenskas V. Birbynininkai solistaiirjųrepertuaras. Tetenskas V. jųansambliaiirorkestrai Lietuvos Liaudiesmuzikosinstrumentai, dainųšventėse. Tarnauskaitė-Palubinskienė V. Taylor Ch. Tagg P. AnalysingPopular Music: Theory, Method and Practice. Švedas J.LaiškasŽilevičiui 19701209. Švedas J.Filharmonijos liaudiesansamblioklausimu. Švedas J.Kodėl skudučiuojamos irkankliuojamosdainos. J. Šorys Trys minutėstylos:sidabrinislaukasbetakų. ūpuduodamagaro? J.Kamsugeru Šorys Šmidchens G.Folklorism Revisited. Dundes A.(ed.) Šimonytė-Žarskienė R. Šimonytė-Žarskienė R. Šatkauskienė V. Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis. Šatkauskienė V. Rajonųfolkloro ansambliaiirvietinėstradicijos. Šatkauskienė V. Etninės kultūros organizacinėsformosšiandien. Sweers B. Svidinskas A. Folkloro ansambliai Rokiškio rajone. Suvalkijos dainosirmuzika. Sutkaitis T. Senovės baltųkariai. irdabarties Sutartinių ir skudučių keliais. Tautosakininko ir darbai gyvenimas grožinės literatūros leidykla,t.I,1958;II–III,1959. Sutartinės. Daugiabalsės lietuviųliaudiesdainos Stundžienė B.Žemaičių folklorinėatmintis. Routledge, 2005,p. 319–338. tas, 2003. p. 116–124. dis, 2003,p. 559–568. Kaunas: Šviesa, 1989,p. 89–93. Press, 2005. sa, 1989,p. 122–125. nė. Vilnius: Lietuviųliteratūros irtautosakosinstitutas,2003. 1989, p. 125–127. Nr. 5, p. 40–48. Nr. 4, p. 129–134. bartis dykla, 2009. kų atsiminimai. Lietuvos muzikosakademija,2002. , 2010,Nr. 5, p. 61–67. Electric Folk: TheChanging Face of English Traditional Music Sources oftheSelf: The Making ofthe Identity Modern Pillid japillimängeestikülaelus.

Sudarė irparengė Algirdas Vyžintas. Vilnius: Vaga, 1978,p. 243–245.

Skudučiavimas šiaurės Europoje rytų Darna instrumentiniame muzikavimeirjossuvokimas.Darna instrumentiniame

1935–1939 metųfonografo įrašai. Kanklės lietuviųetninėjekultūroje. Vilnius: Versus2014. aureus, Jonas Švedas Liaudies kultūra Tallinn: Tautosakos darbai Liaudies kultūra . Sudarė Z.Slaviūnas. irparuošė Vilnius: Valstybinė Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimas dabarties Liaudies kūrybos Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimas dabarties Liaudies kūrybos Teaduste AkadeeemiaKirjastus Tradicija irdabartis Šiaurės Atėnai, Tarybų Lietuva . Folklore: Critical Concepts Teoriniai-metodiniai darbai,straipsniai, laiškai,amžinin Adutiškio kraštas , 2006,Nr. 6, p. 1–8. Lietuvos aidas . Vilnius: Lietuviųliteratūros irtautosakosinstitu , 2010,Nr. 4, p. 52–67. Sudarė irparengė Austė Nakienė irRūta Žarskie , t.35,2008,p. 32–53. . Cambridge:CambridgeUniversity Press, 1989. Vilnius: Vilniaus pedagoginiouniversiteto lei Popular Music . Sudarė ir parengė Algirdas Vyžintas. Vilnius: Liaudies kultūra Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje palikimasdabarties Liaudies kūrybos Tradicija irdabartis 20040605,Nr. 703. , 19411125. . Oxford, New York: Oxford University , 2012,Nr. 7, p. 27–37. , 1938,Nr. 1. . Sud. V. Balčiūnienė. Vilnius: Dieme , 1982,vol. 2,p. 37–65. , vol. 1.Abingdon, New York: Tautosakos darbai , 1996,Nr. 3, p. 4–8. , 1996. Tradicija irdabartis Tradicija irdabartis , 2012,Nr. 8, p. 25–33. . Kaunas:Šviesa, Tradicija irda . Kaunas: Švie , t.20,2004, , 2010, , 2009, ------. Vingrys M. Vingrys Vakarinienė A. Suvalkiečių dainuojamoji tradicija: savitas muzikinis Lietuvos dialektas ar kaimyninių regionų Vaižgantas Väänänen T., Häkkinen L.,Dahblom K. Urbanavičienė D.Žemaičių šokių,rateliųiržaidimųbruožai. Urbanavičienė D. Tradiciniai šokiaiirvisuomenėskultūra. Urbanavičienė D. Urbanavičienė D.Sutartinių sinkretizmas: giedojimoiršokimo(žaidimo)būdųsąveikos tyrimai. Urbanavičienė D.Iš šukių„Prūsų giesmės“. Turino Th. Tumėnas V Žalia Ruta. Sutartines ir musu muzikos inrankiai. Zinkevičius Z. Zabielienė A. Tarp miestoir kaimo:vaikų folkloro ansamblių problemos. Zabielienė A.DzūkijosirSuvalkijos kalendorinėsešventėse. folkloro ansambliaidabartinėse Zabielienė A.Klaipėdoskraštovaikų folkloro ansambliai. Zabielienė A.Folkloro festivaliai. Zabielienė A. Zabielienė A.Etnokultūrinio tapatumoraiška: Varėnos rajono vaikų folkloro ansambliai. Zabielienė A Zabielienė A. Lietuvos folkloro ansambliai Zabielienė apranga:etniniotapatumoaspektai. A.Lietuvos folkloriniųansambliųkoncertinė Zabielienė A.Lietuvos sostinėsirprovincijos lietuviųfolkloriniųansambliųsąsajossuetninėskultūros paveldu. Vyžintas A. Vyžintas A.Muzikinės kultūros darbininkas. Povilo Stulgos muziejus,2011; lietuviųtautinėsmuzikosinstrumentų paribys? julkaisuja XXI,2012. Lietuvos muzikosakademija,2004,p. 60–72. dagogika kologija Press, 2008. 1992, p. 56–66. raštis, išeinąskastrįsmėnesiai.Gruodis (December). Sheanandoah, Pa., p. 25–39. je 2012, Nr. 1, p. 48–54. Lietuvos istorijos intitutas,2011,p. 140–141. tas, 2010. t. 56,Nr. 1–4 (79–82),p. 144–154. p. 97–107. ros tradicijų tęstinumasiriššūkiaišiuolaikinėjevisuomenėje Europe t. 67,Nr. 3, p. 38–49. Lituanistica ninkų atsiminimai.Sudarė irparengė Algirdas Vyžintas. Vilnius: Vaga, 1978,p. 5–42. ir basetlės , 2012,Nr. 1 (3),d.1,p. 83–91. . , t.1: Lietuviškosvestuvės. , t.14,2013,p. 187–206. . Music asSocialLife: thepoliticsofparticipation Pranas Stepulis Muziejaus rinkiniai . Mokslinės konferencijos (2004 m.balandžio21d.)pranešimaiirmoksliniaistraipsniai. Vilnius: Eglutės irsvastikos ornamentųsimbolikaLietuvoje. Lietuvos muzikologija . , 2012. Tradicijos irinovacijos santykistradicijąkeičiančiųfolkloro ansamblių veikloje. Folkloro Lietuvoje: ansambliaidabartinėje Lietuvių kalbosdialektologija , 2003,t.3,p. 113–119. Culture andIdentity Šokamosios iržaidžiamosiossutartinės. . Vilnius: Lietuvos muzikosakademija,2003. ,

t. II: Lietuvis Lietuvos etnologijosirantropologijos enciklopedija , t.3,2002,p. 182–192. . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,2006,p. 205–217. Vienos Peterburgo armonikos, irbandonijos koncertinos armonikos, , 19270523,Nr. 113. Baltian kantelekansat – etnokultūrinį identitetą palaikančios bendrijos. . Vilnius: Mokslo irenciklopedijųleidykla,1994. Šiaurės Atėnai, Jonas Švedas. Dirva- Vilnius: Kronta, 2009. etnologinis aspektas Žinynas, No. 4, m.VII. Apšviestesniuju Lietuviu Laik Teoriniai-metodiniai darbai,straipsniai,laiškai,amži Res Humanitariae 20060114,Nr. 780. . ChicagoandLondon:The University ofChicago Meno interpretacija, iržmogaussąveika: kūryba, pe . Klaipėda:Klaipėdosuniversiteto leidykla,2009, Tautosakos darbai . Helsinki: Sibelius-Akatemian kansanmusiikki Senovės baltųsimboliai Kaimo raidos žiniųvisuomenė kryptys , Muziejaus rinkiniai .

t. 9,2011,p. 168–189. Vilnius: Lietuvos istorijosinstitu , t.34,2007,p. 136–154. . Sud.. V.Savoniakaitė. Vilnius: . Vilnius: Academia,. Vilnius: Humanities in New Lituanistica Lituanistica Liaudies kultūra ,

t. III: Lietuvos muzi Etninės kultū . Kaunas: Smuikai , 2010, , 2006, ------,

297 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 298 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Barkauskaitė G. Aleknaitė E. Широков А. Рожечники Н. имени хора Пятницкого. Составитель Русские рожечники. статей. Сборник П.Г.Iванов Киïв: Музична Украïна, укрaïнских народних iнструментiв. Оркестр 1981. М.УистоковИмханицкий русской Музыка, Москва: 1987. народной культуры. оркестровой Вертков К.,Благодатов Г., народов Язовицкая Э.Атлас инструментов СССР. музыкальных второе, Издание в Р. инструментов Апанавичюс музыкальных этнических иупотребления Проблемы реконструкции Апанавичюс Р.Апанавичюс национального икультурного утверждения Движение средство фольклорной как музыки в Р. инструментов Апанавичюс музыкальных этнических иупотребления Проблемы реконструкции Р.Апанавичюс иразличия сходство музыка: иакадемическая Этническая Р.Апанавiчюс етномузиколо ∂аними за Литовцi: похо∂ження iсвоэрi∂нiсть Р.Апанавичюс кпроблеме происхождения этнической Лады музыки: веке: смена традиций Р. вXX Апанавичюс музыцирование инструментальное Литовское этническое Р.Апанавичюс человеческих рас итеория образования музыка Этническая Žičkienė A.Savaiminės metmenys. lietuviųdainųkūrybos Žičkienė A. Folkloras ar stovime dabartyje: prie pabaigos? Žemaitijos dainosirmuzika. Žarskienė R. Žarskienė R. Žarskienė R.Iš populiariosiosmuzikos įfolklorą:vienosdainosistorija. un mainīgais, 2011, No. 3,c.33–41. етнології та ім. М.Т. фольклористики мистецтва, України, Рильського НАН етнологія. Київ: Інститут mainīgais dicija irdabartis tāte, 2005,c.192–205. jedarbība, problēmas. Globalizācija un kultūra. tuvių literatūros irtautosakosinstitutas,2012,p. 335–370. pamokos, tapatybėsproblema nė. Vilnius: Lietuviųliteratūros irtautosakosinstitutas,2005. pedicijos/zarenai žurnalo redakcija, 1993. 185. cija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2004. tacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. композитор, 1990. Советский Москва: Сладкова. Музыка, Москва: 1975. дополненное ипереработанное. 6, 2014,c.13–31. ансамблей. стандартов установления II:процесс Литве, Daugavpils: Saule, 2014,c.9–25. литовцев: конецидентитета XIX-ого–начало-ого вв XXI усовершенствования I:процесс Литве, . Daugavpils: Saule, t.3,2011,c.24–34. Etninės kultūros veikėjų interpretacijos XXIa.pr. Lietuvos folkloro ansambliųjudėjime. Žarėnų muzikavimotradicija instrumentinio Skudučiai irjųgiminaičiai. t.4,2012,c.9–21. Lietuvių sąveika. tautiniaišokiaidainųšventėse: etniškumoirautorinės kūrybos , 2009,Nr. 4, c.47–63. . Žiūrėta 2014 0512. 1935–1941 metųfonografo įrašai . Vilnius: Lietuvos muzikosirteatro akademija,2010,p. 106–115.

Lyginamieji tyrimai . RANKRAŠČIAI Mūzikas zinātnešodien:pastāvīgaisunmainīgais Zinatnisko rakstu krājums, , 2006.Prieiga perinternetą: Nepriklausomybės 20-metis:kultūros lūžiai, pokyčiai ir Homo narrans . Vilnius: Etnomuzikos institutas;„Visuomenės“ . Sudarė irparengė Austė Nakienė, Rūta Žarskie

. Mūzikas zinātnešodien:pastāvīgaisunmainīgais Kultūras studijas, Tautosakos darbai : folklorinė atmintisišarti .

Mūzikas zinātne šodien: pastāvīgais un VI. Daugavpils: Daugav . Mūzikas zinātnešodien:pastāvīgais . Literatūra unkultūra: process, mi VI. Mūzika literatūrāunkultūrā. ᴤ ii. Народна творчість та ii. та Народна творчість http://archyvas.llti.lt/eks , t.39,2010,p. 167– , t.5,2013,c.9–28. Daktaro diserta Daktaro diser . Vilnius: Lie . Vilnius: pils Universi . Tra , t. ------Ulevičiūtė V. Šmidchens G. Stankutė A. Rahkonen C.J. Marozienė R. MacDonald B. M. Ivanauskaitė I. Hill J. L. VDU ER – Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijųiretnologijoskatedros rankraštynas. VDU EMGP – Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijųiretnologijoskatedros archyvas, Šlepavičiūtė I Sliužinskas R. Savickaitė-Kačerauskienė E.Projektas VP1-3.1- Apanavičiūtė-Sulikienė K.Projektas VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-061. Apanavičius R. Apanavičius R.Projektas VP1-3.1- Apanavičius R.Projekto VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-061vykdytojo ataskaita.20111113. VDU EMGP, A22. Aleknaitė E.Projektas VP1-3.1- klausimai. for thedegree Doctor ofPhilosophy. Bloomington: Indiana University, 1996. tas, 2013. Institute, Indiana University, 1989. requirements of the degree Doctor of Philosophy in Folklore and Ethnomusicology. Bloomington: Folklore pradžia). ral Dissertation. Edmont, 2010. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. juniperlynnhill.net/JuniperHill_Dissertation.pdf Philosophy inEthnomusicology. LosAngeles:University ofCalifornia, 2005.Prieiga perinternetą:/ rary Folk Music. nės muzikosgaivinimojudėjimasLietuvoje XXa.–XXIa.pradžioje“fondas;A –aprašas,bbyla, l – lapas. EMGP, A25. nys, 2011. A 23. EMGP, A24. kinys, 2011. 2011–2012; Nr. 4, 2012;Nr. 5, 2014;Nr. 6, 2014;Nr. 7, 2014;Nr. 8, 2014. VDU EMGP, A22. From Ancient toAvant-Garde toGlobal: Creative Processes andInstitutionalization in Finish Contempo Postfolkloro atlikėjaiirkolektyvai Lietuvoje. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvos muzikosirteatro akademija,2008. Žemaičių etnomuzikavimoirliaudiesamatųvasaroskursaiKelmėje1988 . Projektas. VP1-3.1-

Lietuvių kanklėsirakademiniskankliavimas:kilmė,raida koncertinės irperspektyvos (XXa.–XXIa. A Recenzija Bakalauro darbas.Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006. Tradicinės šokiųvakaronės XXIa.Idešimtmetyje:choreografinio folkloro tąsa Recenzija.

The Kantele Traditions of Finland. Baltic Music: The Folklore Movement in Lithuania, Latvia,and Estonia, 1968–1991 Back to the Garden: Territory and Exchange in Western Canadian Folk Music Festivals Disertation submitted in partial satisfactionoftherequirements Disertation submittedinpartial ofthedegree Doctor of . Povilo Stulgos muziejausgautųraštų,dokumentųrinki tautinėsmuzikosintrumentų Povilo Stulgos muziejausgautųraštų,dokumentųrin tautinėsmuzikosintrumentų ŠMM ŠMM ŠMM -07-K-01-061. ARCHYVŲ MEDŽIAGA -07-K-01-061. -07-K-01-061. ŠMM Submited totheGraduate fulfillmentofthe Schoolinpartial . Žiūrėta 2014 0514. Dienoraštis -07-K-01-061. Magistro darbas.Kaunas: Vytauto Didžiojo universite Dienoraštis Dienoraštis Nr. 13, 2014. VDU EMGP, A21. Dienoraštis Nr. Nr. 1, 2011;Nr. 2, 2011–2014;Nr. 3, Dienoraštis 1, 2011–2013; Nr. Nr. 1, 2011;Nr. 4, 2011. VDU Nr. 1, 2014. VDU EMGP, –2005: tradicijų gaivinimo . Bakalauro darbas.

2, 2014. VDU projekto „Etni . Dissertation . Docto http:// ------299 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 300 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Pirmas balius „Obtest“ albumas„Iš įkartą“. Vilnius: kartos Ledo Takas records, 2005.Prieiga perinternetą:http://www.ob „Lauxna Lauksna“albumas„Sakai“ jungtinisalbumas „Luctus“ ir„Argharus“ Klaipėdos miestosavivaldybės etnokultūros centras. Dobriakov J. Vilkdujos albumo „Viduje“ (2012 Interviu su grupės „Atalyja“ įkūrėjusu grupės Interviu Gediminu Žiliu. Kalbina Vaida Milkova, 2009 04 23. Prieiga per internetą: „ sugrupe Interviu Vilniaus etninėskultūros centro folkloro archyvas. 36CD.Prieiga perinternetą: UAB „Pūkas“ išleistoskasetėsirkompaktinėsplokštelės.Prieiga perinternetą: albumas„ „Thundertale“ „Skylės“ albumas„Broliai“, skirtas Dainų tesktai:Airija –Kasdienįkarą.Prieiga perinternetą: Dainų tekstai: Dainos tekstas:Maironis. Prieiga perinternetą: Dainos tekstas:Balnokit, broliai, žirgus. Prieiga perinternetą: Dainų tekstai: Dainų tekstai Dainų tekstai:LaimutisPurvinis Musical Art ofthePeoples oftheUSSR.Anthology. Lietuvos TSR liaudiesmuzika.Authentic Folk-lore. ba-vartai-tarp-realybes-ir-anapus-esanciu-slepiniu-video. niausEtninesKulturosCentras label/167896-P%C5%ABkas?page=1 Žiūrėta 20140204. test.lt/discography.htm .Žiūrėta 20141029. ases/albumai/016_Lauxna_Sakai.htm per internetą: VJNIz8k5BKo http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/-atalyja-dainose-kosmopolitiskas-folkloras-213756#. Žiūrėta 20140319–24. com/kasdienybes-kulturoje/vilkduja html vos-azuolai-zaliuos.html gus/4991/ nas-zvagulis-zemaiciu-smukle.html mutis-purvinis-cia-mano-namai.html nis-teviske.html. Žiūrėta 20140301. Вильнюсская студияграмзаписи.Запись1937–1984г.Комплектиз2-хпластинок . Žiūrėta 20140307. : – liaudies dainų popuri. Prieiga per internetą: . Žiūrėta 20140304. Laimutis Purvinis Žilvinas Žvagulis Žemėj Lietuvosąžuolaižaliuos http://www.ferrum.lt/grupe/luctus/ . Žiūrėta 201409–02. Ūkanose Žemėj Lietuvos PASKELBTI GARSOĮRAŠAIIRJŲAPRAŠAI . Žiūrėta 20140306. “. Prieiga perinternetą: POKALBIAI IRKITA INFORMACIJA

. Žiūrėta 20140319–24. – Žemaičių smuklė – Tėviškė – 1944 . Vilnius: Dangaus, 2005.Prieiga perinternetą: Čia manonamai . Žiūrėta 2014 0304. . Žiūrėta 20141106. – “, 2013. . Žiūrėta 20140205. . Žiūrėta 2014 0301. 1953 . „ . Prieiga perinternetą:

Leidyba. 3CD.Prieiga perinternetą: . Prieiga perinternetą: . Prieiga per internetą: . Žiūrėta 20141022. http://radikaliai.lt/radikaliai/1964-grupes-ukanose-kury 1029. http://dainutekstai.lt/r719235/pirmas-balius.html Žiūrėta 2014 http://www.music.lt/lt/daina/Balnokit-broliai-zir http://dainutekstai.lt/r1169/airija-kasdien-i-kara. “ . Vilnius: Ledo Takas records, 2007.Prieiga http://dainutekstai.lt/r704/zemej-lietu 1025. http://dainutekstai.lt/r222662/lai http://dainutekstai.lt/r2126/zilvi https://lt-lt.facebook.com/Vil http://www.dangus.net/rele ą : http://www.modus-radio. http://www.discogs.com/ . Žiūrėta 20140306. www.etnocentras.lt , 1986.

Мелодия: ------. . Lietuvos liaudieskultūros centras.Lietuvos gra dainųšventės „Čia –manonamai“dalyviųnumatomiapžiūrų 2014 m.liepos14d.sprendimasLietuvos Nr. kultūros tarybos 1LKT-59 (2.1). Lietuvos 12d.,Nr. kultūros ministro nuostatų,2012 m.gruodžio įsakymasdėlLietuvos kultūros tarybos ĮV- 19990923sprendimas Nr.Kauno miestotarybos 130. Kauno miestomero 19900830potvarkis Nr. 294. Penkiolikos metųchronologija:istorijosfaktai.Klubas.lt:žvaigždės Prieiga svarbiausi ŽAS išarti. perinternet suPoviluInterviu Vaitkevičiumi. Prieiga perinternetą:http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-03-19-muzi U. Liogėskalba Vilniaus knygųmugėje,20120224. „Žalvarinis“ sugrupės nareInterviu Ineta Meduneckyte-Tamošiūniene. Prieiga perinternetą: Delfi Lietuvos dainųšventė. Ansambliųvakaras „Ein saulelėapiedangų“.Programa, 1998 m.liepos4d. LDK istorijosrekonstrukcijos festivalio „Medininkų piliesapgultis“afiša. Trakai: Trakų istorijosmuziejus,2014. „Kilkim žaibu“programa, 2013.Prieiga perinternetą:http://www.fotogriausmas.lt/?p=7117. Žiūrėta 2014 03 05. Kelmės žemaičių etnomuzikavimo irtradiciniųamatųvasaros kursųprograma. Kelmė: Kelmės kultūros cen Kauno įguloskarininkųramovės 20140311afiša. UNESCO generaliniodirektoriaus K.Matsuuros 20031107raštas.Paris: UNESCO,2003. Povilo Stulgos muziejausdirektoriaus tautinėsmuzikosinstrumentų 20031124sprendimas Nr. 17-K. Meno kolektyvųirjųvadovų veiklos nuostatai LTSR kultūros ministro 19881011sprendimas Nr. 04/3-10-1168. LTSR kultūros ministro 19850425sprendimas Nr. 330. Lietuvos Respublikos vietossavivaldos įstatymas19940707,Nr. I-533. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas„Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m.gruo Lietuvos Respublikos įstatymas20040715,Nr. kultūros centrų IX-2395. Lietuvos Respublikos etninėskultūros valstybinės globospagrindųįstatymas19990921,Nr. Lietuvos Respublikos dainųšvenčių įstatymas20071120,Nr. X-1334. Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus įsakymai 2009 11 11, Nr. 882. Žiūrėta 20140205. http://www.klubas.lt/muzika/penkiolikos-metu-chronologija-svarbiausi-zas-istorijos-faktai.d?id=32227755 Žiūrėtaka-is-rusio-vilkduja-purvas-butina-muzikos-gyvybes-salyga/42179. 20141106. nardinai.lt/straipsnis/2009-12-17-muzika-is-rusio-zalvarinis/37208 lt/straipsniai/zmones/zalvarinis-visiems-kas-myli-daina.d?id=14412095 tras, 2014. mo 20090430,Nr. ĮV–207. džio 31d.įsakymoNr. ĮV–443 „Dėl Kultūros akreditavimo centrų tvarkos pakeiti nuostatųpatvirtinimo“ tybės žinios 2012 1017, Nr. fikai (2013–2014 m.).Ansambliųvakaras. portalo gatvės žurnalistų interviu su grupės „Žalvarinis“ sugrupės nariais.Prieiga gatvės žurnalistųinterviu portalo perinternetą: , Nr. 82-2414. V-55. ĮSTATYMAI, ĮSAKYMAIIRKITIDOKUMENTAI RENGINIŲ PROGRAMOS, AFIŠOS

Valstybės ž . Vilnius: Lietuvos liaudieskultūros centras,2008. inios , Nr. 52-2064. . Žiūrėta 2014 1004. Valstybėsžinios Valstybės žinios Valstybės žinios . Žiūrėta 2014 V–72; 2010 10 12, Nr. , Nr. 128-5212. , Nr. 55-1049. , Nr.120-4435. 1004. http://www.panele. VIII-1328. http://www.ber V–41; Vals >. >. ą ------: 301 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 302 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE https://www.facebook.com/pages/Aistvara/116388861769087?sk=info&tab=page_info http://www.llkc.lt/index.php?-350673857. Žiūrėta 20141012. www. Žiūrėta lmta.lt/lt/liaudies-instrumentu-katedra. 20141012. http://www.etnokultura.lt/lt/informacija-apie-draugija/tradiciniu-sokiu-klubas.etnologija.vdu.lt. Žiūrėta 20141012. http://www.ferrum.lt/grupe/andaja/ http://www.ajc.lt/tarskucio-muzikantai-tradicinio-muzikavimo-kursu-visagine-dalyviai/ www.leu.lt/lt/umf_muzikos_katedra/muzk. Žiūrėta 20141012 www. Žiūrėta lmta.lt/lt/liaudies-instrumentu-katedra. 20141012. www.ku.lt/mf/struktura/katedros/instrumentines-muzikos-katedra/ „Piev „Mėnesio Juodaragio“ internetosvetainė. Prieiga perinternetą: Muzikinė „Records: partija Prieiga LabelArtists“. perinternetą:http://www.musicstack.com/label/muzikin% „Kilkim žaibu“internetosvetainė. Prieiga perinternetą: „Youtube“ „Youtube“ internetosvetainė. Prieiga perinternetą: „Youtube“ interneto svetainė. Prieiga perinternetą: Tarptautinis gyvosios karo istorijosfestivalis „Vilkmergės (Deltuvos) mūšis1812–2013,afiša, Nepriklausomybės XII–XIII a.senovės festivalis, baltųamatųirkarybos XIII Lietuvos tautinėdainųšventė programa. Dainų diena,1990. XIII Lietuvos tautinėsdainųšventės programa. Ansambliųvakaras, 1990. liaudiesPergalėsRespublikinės tarybinės dainų šventės, skirtos Didžiajame Tėvynės kare 40-osiomsir Tarybų Respublikinės Pergalėsdainų šventės, skirtos 35-osioms ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-osiomsme Pasaulio lietuviųdainųšventė „Mes“, 2003.Kankliųpopietė„Skambėkite, kanklės“.Programa. Lietuvos dainųšventė Lietuvos dainųšventė Lietuvos Kankliųpopietė„Skambėkite, tūkstantmečiodainųšventė, 2009.„Amžiųsutartinė“. kanklės“.Pro Lietuvos 2009 m.liepos1–6.Programa. tūkstantmečiodainųšventė „Amžiųsutartinė“. Ansambliųvakaras Lietuvos dainųšventė „Būties ratu“,2007. Kankliųpopietė„Skambėkite, kanklės“.Programa. Lietuvos dainųšventė. Ansambliųvakaras „Saulės Programa, vartai“. 2007 m. Lietuvos dainųšventė. Ansambliųvakaras „Virsmo spalvos“. Programa, 2003 m.liepos4d.21.30val. Kalnų gynėjų sąjunga,Panevėžio skyrius,2014. žirgas“, afiša,senovės baltųatkuriamosiosistorijosklubas„Sūduvos tauras“,2014. nų parkas, 1985 m.liepos19d. valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-osioms metinėms, programa, 1985. Dainų ir šokių ansamblių vakaras. Kal liepos 11d.14ir21.30val. tinėms, programa, 1980. Dainų iršokių ansamblių vakaras. Kalnų parkas. 1980 m. liepos 10d. 21.30 val., grama. „Metai“, liepos2d.22.00val. Kalnųparke. parke. C4%97+partija. ŽiūrėtaC4%97+partija. 20140207. ta 20140305. ta 20140401. ka+pavilioniene+ir+%C5%BEas ų“

interneto svetainė. Prieiga perinternetą:

interneto svetainė. Prieiga perinternetą:https://www.youtube.com/watch?v=dbggXof28YM. Žiūrė „Čiamanonamai“. „Čiamanonamai“,2014.Kankliųpopietė„Skambėkite,kanklės“. . Žiūrėta 20141103. . Žiūrėta 2014 INTERNETO ŠALTINIAI Ansamblių vakaras. 2014 m.liepos3d.Kalnųparkas. Programa. http://www.pievos.lt/apie.php 0205. https://www.youtube.com/watch?v=iXCSrErO0sM

m. didžiajam prūsų sukilimui atminti„Karo 1260 m.didžiajamprūsų skirtas https://www.youtube.com/results?search_query=veroni http://www.kilkimzaibu.com/lt/kilkim-zaibu http://www.mjr.lt/XVI/lt/festivalis/mintis . . Žiūrėta 20141012. . Žiūrėta 20140401. . Žiūrėta . Žiūrėta 20150115. Programa.

2014 1012. . . Žiūrė . ------http://www.music.lt/lt/grupe/Sovijus/11574/ http://www.donis.lt/diskografija.html http://muziejus.moletai.lt/romuva/naudingos_nuorodos.htm http://cn.last.fm/group/Dangus/forum/26164/_/66347. Žiūrėta 20141106. http://www.oxpdsociete.com/lauxna/ http://www.music.lt/lt/grupe/Lauxna-Lauksna/2371/ http://www.oxpdsociete.com/lauxna/ http://www. http://www.dangus.net/nc/nc87_spanxti.htm http://www.autarkeia.org/main.php?lang=lt&menu=label&ac=releases&id=1805 http://alkas.lt/2011/12/17/spanxti-plenis-nuo-pelenu-teskiria-vos-viena-akimirka-arba-bendrabaltisko-vardi http://www.kitava.lt/apie_mus.php. Žiūrėta 20141105 http://m.alfa.lt/straipsnis/10430103/ http://www.pievos.lt/apie.php www.zona.lt/klova/lt-wjz.htm. Žiūrėta 20141101 http://www.donis.lt/gyvata/Gyvata.html http://www.llbm.lt/print.php?lang=1&sid=53&tid=874 http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=186&Itemid=216 www.patriotai.lt www.tevynei.lt. Žiūrėta 20141124. http://www.g-taskas.lt/muzikos-festivalis-speigas-%E2%80%93-witch-house-ir-post-industrial-muzikos-ener https://www.facebook.com/Speigasfestival/photos/a.345709308792174.101698.184282438268196/ http://www.arma.lt/2014/01/intveriu-sovijus-kaunas.html http://www.mjr.lt/arc/mjr2005/htm/dalyviai/_sovijus.htm klio-beieskant-video/ gija-senojoje-vilniaus-elektrineje/ 345715525458219. Žiūrėta 20141130 visaginocountry.lt/. Žiūrėta . Žiūrėta 20141124. . Žiūrėta 2014 1105. . Žiūrėta 20141205. . Žiūrėta 20141124. . Žiūrėta 2014 1105. . . Žiūrėta 20140902. žiūrėta. Žiūrėta 2014

2014 1101. . Žiūrėta 2015 0105. . . . Žiūrėta 2014 1205.

Žiūrėta Žiūrėta 2014 . 1105. . Žiūrėta 20141105. 20140831. . Žiūrėta 2015 0116. . . Žiūrėta 20141202. . Žiūrėta 2014 1202. . Žiūrėta 20140831. 1202. . Žiūrėta 20141105 . Žiūrėta 2014 1103. . - -

303 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI ETHNIC MUSIC REVIVAL MOVEMENT IN LITHUANIA FROM THE 1960s TO THE 2010s

SUMMARY

The monograph gives a description of the research results from the project carried out at Vytautas Magnus University in 2011–2015 titled “Ethnic Music Revival Movement in Lith- uania from the 1960s to the 2010s”958. The basis of the research was an analysis of data collected from surveys, observation, recorded and filmed material, as well as data collected using other ethnological material col- lection methods over the period 2011–2014. This data is particularly important as it reflects the attitudes of the ethnic music revival movement’s participants, organizers and audience members towards revival. An overview and assessment was made of already published stud- ies, archived material, audio and visual recordings, and they were compared to material from the latest surveys and observations. To summarize the research data, the path taken by historical folkloric movements that started back in the late 19th century is revealed, and stylization from the inter-war and post- war periods is also assessed, as well as forms of ethnic music’s contemporary continuance. Great attention is given to the revival of stylized and authentic ethnic music from the 1960s, analyzing the features of song and dance ensemble, folk music band, dance collective and folkloric ensemble movements, researching the relationships between ethnic and contemporary music. The organization and management of all forms of revival movements was also evaluated, as well as the value provisions of their participants, paying attention to globalization and its impact on modern society. In the monograph’s first chapter “Ethic music movements in Lithuania” the history of ethnic music revivals in Lithuania is overviewed. Lithuanian ethnic music has been revived from the late 19th–early 20th century, as the heritage of the Lithuanian-speaking rural population’s culture and one of the most distinctive features of our national identity. The stylization that commenced in the interwar Republic of Lithuania aimed to give an academic character to ethnic music, integrating Lithuanian ethnic music into the general European cultural space. From the Song Festivals of 1924 stylization had become a tradition that was continued in the post-war period, and during the circumstances of the Soviet occupation, it helped the 958 The research was funded by the European Social Fund under the Global Grant measure (No. VP1-3.1-ŠMM- 07-K-01-161). and folk-popcollectives founded since the reinstatement of Lithuanian independence. Tak forming, andaLithuanianfolklore theatre wasestablished. thereby rejecting stylizationanditsachievements. Numerous amateurcollectives started population fromthe authentic ethnic music of the rural turn of the 19 Intangible Cultural Heritage in2003. that alongwiththeEstonianandLatviansongfestivals were includedinUNESCO’s Listof ensembles andvillagefolkmusicgroups. with more similar ensemblesbeingestablishedinthepost-warperiod,aswell asfolkdance repertoire basedonethnicmusic.Astatesonganddanceensemblewasfoundedin1940, wereprogrammes, ethnicmusicinstruments modified,ensembles were created, as well asa their identity. itsachievedLithuanian nationpreserve nationalmusicalculturalvalues andtoholdon for the spread of ethnic music in contemporary societyunderfavourable conditions.Howfor thespread ofethnicmusic incontemporary ities andrepertoires, highlighting thattheirprofessional level opensupwideropportunities spaceandintotheteaching andstudyprocess.professional art ethnic musicalculture, intothe incorporatingethnicmusicand musicinstruments stylization ofethnicmusicisatypicalandnaturalfeature oftheevolution of20 this tosimilarprocesses inotherEuropean nations, theauthorsnotethatacademic anduniversity learning, probably revealssecondary thisprocess themost.Comparing teaching studentshow atalllevels ofprimary, toplaymodifiedethnicmusicinstruments, The activitiesoffolksonganddanceensembles andtheLithuanian-widenetwork of of the stylization process, stage flavour.the particularities giving ethnic music a concert teristic features, and is related to the evolution of Lithuanian academic music and reflects and created original music based on folk music melodies, theircitations or other charac theirensemblesandorchestras. Composershavemodified folkinstruments, harmonized dance ensembles,villagefolkmusicgroups andfolkdancecollectives. academicstylization,andtheactivitiesoffolksong music insongfestivals, instrumental be the continuationof stylized forms of revival in this monograph: the authorsdiscussethnic ing formsofethnicmusichave beenrevived are presented andanalyzed, waysthatare heldto adding electronic musicinstruments. music, ensembles theninter-weave themwiththerhythmsandharmoniesofcontemporary ing themelodicsandrhythmicelementsofethnicorlate“literary” musicastheirbase,these Ethnic musiccharacteristicshave been utilized by Lithuanian folk-rock, the few ofthefolkloricensemblemovement The participants in1968started reviving thatstarted Stylization wasencouragedviathesong festivals five organized inLithuaniaevery years The academicstylizationofethnicmusicwasalsointegratedintoeducationalandstudy Stylized ethnicmusiccollectives gave whensurveyed apositive assessmentof their activ At songfestivals we canhearharmonized Lithuanianfolksongs,andthemusicof In thesecondchapter titled“Thecontinuationofstylized formsof revival” thewaysexist th –20 th folk-metal th century, -century -century - - - - -

305 SUMMARY 306 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE other amateur art collectives, folkloricensembles hadtofunctionascollectivesother amateurart ofcultural vision tothestylized andideologized “folk culture” oftheSoviet Aswith amateurartists. of the cultural movement,operated mostly asan informal part offeringanalternative youth movementer academicregional history ofthe1960s.At firstfolkloricensembles music, aswell asitsmaincontrolling centres. cultural andethnicmusicrevival, andthecommunityofpastthatisrelated toethnic it isspread, themotivation offolkloricensemblemovement sources forethnic participants, regionality, analyzingtypicalrepertoire genres andtheirchange,musicalaspectsways in takenthesearch forauthenticitytypicaltothismovement, theirunderstandingof loric ensemble movement, the movement’s spread and itsmusical aspects. A deeperinterest as much65percent oftheSong Festival’s Dance Day repertoire in2014. in theprograms of theSong Festival’s Dance Day andEnsembles’ Evening. Theycomprised ofSongfolk dancesare aspart Festivals. performed Original danceshave becomedominant the“nationhood”as well asoftheLithuaniansnurturing ofotherworldcultures. National music revival, unitingtherevival traditionsoftheinter-war, Soviet andindependentperiods, movement seethestagedancestheyfostertodayas the oldestformofLithuanianethnic positions created by choreographers. Astheresearch results show, therepresentatives ofthis have fun]in2013–2014. Lithuanian Television’s “Duokim garo” [lit.Let’s makesteam,meaning Let’s makemusicand village folkmusicians,asshown by theinterest andactiveness demonstratedby audiencesof conditions.Thepublicenjoys listeningto violin playing,expandedundercontemporary In thelasttwodecades, villagefolkmusic playing hasbeencloselyrelated totraditional ment ofthefrequently stagedorsimulatednature onthisprogramme. oftheperformances ations. However respondents gave thesurveyed acriticalassess (ethnicmusicperformers) members are drawntothe joyous vision of Lithuanian-nesswithits “party” and beer associ mood] programme shown onLithuanian Television. Many ofthemusiciansandaudience repertoire by villagefolkmusicgroups performed canbeheard onthe“Gero ūpo” [Good aremusical instruments actuallyplayed ofthe inthesevillagefolkmusicgroups. Alargepart beingdefinedin 1960,howeverposition ofinstruments the research showed that various music groups were includedinthelistofSong Festival in1955,withthecom participants locations. dance musicinrural Today astylized repertoire. theyalsoperform Village folk of musiciansfrom the19 inthis[professional, stylized]was deemedtobemissingamongperformers sphere. ever itwasnotedthatthesincerityandfamiliaritysotypicalin folkloricmusicperformance Folk dancegroups, ofwhichthere are quiteafew, revive ethnicmusicby dancingcom The predecessors ofvillagefolkmusic,oramateurcollectives, are considered tobegroups The beginningsofthefolkloricensemblemovement are associatedwiththebroad The third chapter“Thefolkloricensemble movement” analyzes theideologyoffolk th –first halfofthe20 th century who played mostly entertaining whoplayed mostlyentertaining century ------whose culturalandmusicalheritageisbeingrevived communityofthe isindeedtherural prevailing attitudeinthefolkloricensemble movement isthatthe communityofthepast ers tothepromotion ofnationhood.Based ontheresearch data,itcanbesaidthatthe understanding thatitcannotbesungduring,forexample,auditions. atrehearsals,the ensemblemembersthemselves, andisoftenperformed despiteperfectly or recordings, whiletheunofficialoneisfavoured andseenasmore amongst meaningful official andunofficial repertoires. concerts Theofficial repertoire isperformed during is what showed thatfolkloricensemblesusuallyhave andmakeacleardistinctionbetween their Nevertheless, ofensemblesbasedonageismixed collectives. thedominantcategory ferentiated basedontheircomposition:children’s, youth, adult,women’s ensembles,etc. the majorcities,regional centersandeven out-lyinglocationsinLithuania.Theyare dif function inthesameway. centers, enterprisesoroffices. Withindependence,manyfolkloricensemblescontinue to ant, notthetraditions orauthenticityof thedanceitself. “ dances andauthenticity. Thetraditionaldanceclub movement seeksto revive andpopularise vival, andare closely related tothefolkloricensemble movement thatvalues traditional ers’ studiesalsohave alargerole toplayinreconstruction. typicalregionaltraditional materialsandtools,givingtheirinstruments features. Research nian Folk Instruments, aswell asthehistoricalreconstruction movement. craft andtradesummercourses,theethnicmusicof thePovilas Stulga Museum ofLithua ments, traditionalfolkdancemovements, Samogitian ethnicmusicplayingandtraditional forms ofethnicmusicrevival thatare populartoday:thereconstruction ofmusicalinstru ethnic music. obvious problem isthatacademictemperancenottypicalofthenaturalintonation conveyed almostsatisfactorily, whiletheharmonieswere notcompletelyaccurate.Another characteristics, however adeeperanalysisoftheirrepertoires showed thatthestyleswere bles itwasnotedthattheethnicmusicbeingrevived isassociatedwiththespread ofregional same ideasof“nation” and“nationhood”. thathasbecomeentrenched andspreadstylised imagery by thissamemovement, thatis,the the “folk” visionconveyed by thefolkloricensemblemovement wasstrongly influenced by 19 authentic th Regionality is particularly important tofolkloricensembles,althoughnorareRegionality important theystrang isparticularly Folkloric torevive ethnic musicinanauthenticmanner. ensemblestry Yet theresearch The spread offolkloricensemblesshows thattheactivitiesofthesecollectives spansall Traditional folkdanceclubsare amongthelatestformsofLithuanianethnic musicre During the research the masters use itwas noted that when reconstructing instruments, chapter“Other formsofethnicmusic The fourth revival” distinguishesandanalysesother Looking atthemusicalaspectsofrevived ethnicmusicpresented by folkloricensem –mid-20 ” dances,however forsomedancers,theactualprocess ofdancingismore import th century. However, regardless oftheopposition oftenfelttowards stylisation, ------307 SUMMARY 308 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE native andpopularmusic events, aswell ashow thismusichasspread. electronic andpopularmusic’s associationswithethnic musicintheearly21stcentury, alter development ofthesekindsmusic. Most attentionisgiven toalternative rock, metal, promote ethnicandworldmusic. appearingfestivals,quite close,whilenewly suchas “Jotvos vartai” [Gates of Yotva] also research showed that thetiesofreconstruction movement withethnicmusicrevival are “Kilkim žaibu” [Strike withThunder]or“Mėnuo juodaragis” [Black-Horned Moon]. The with thecraftsandwarfare, butalsowithethnicmusic,appearingatthepopularfestivals are nurtured. it notjustaplaceforsafelyhousingitscollections,but alsoaplacewhere culture andscience illustrating themwiththemuseum’s exhibitsandothervisualmaterial. plus lecturers from thisandotherLithuanianuniversities are allowed toholdlectures here, diaspora. Ethnology studentsfrom Vytautas Magnus University conducttraineeshipshere, inmanyofthecity’swhich alsoparticipates celebrations and cooperateswithLithuaniansin tion ofethnicmusictovisitors.Ethnic andpopularmusicevents takeplaceatthemuseum, became abranchofthemunicipality’s KaunasCityMuseum. became anindependentmuseuminKaunascity, thoughafterthereforms of2013itagain Kaunas. At firstitfunctionedasabranchoftheLithuanian Folk Museum andfrom 1990it ethnic musicandculture revival. ofLithuania’s andmostconsistentcoursesoperatedduringtheentiregest-running history dialects, customs,andformsofmusicplaying.The Kelmė summercourses remain thelon possible tolearnaboutspecifically Samogitian ethnicculture, tolearnaboutthedifferent citizens. Participants are notdividedintoseparate groups basedontheirages. courses integratenotjustyoung, pre-school agedchildren, butalsothedisabledandelderly andthebasicsofethnography. canlearnaboutregionalparticipants history Thesummer on scientificdata.There dinnerdances,lectures,are concerts, exhibitions, excursions, and anduniversity scientistspresentmasters, folkartists thecourses,whobasetheirinformation tion sessions for children aged4–6, or thefolk-rock sessions. Highly qualified teachers,folk lections on offer–as their popularityhasspread, modernformsappear, for example, educa revival are theircontinuedexistence,andthechangeincraftsethnicmusicplayingse in Kelmė in1988.Theanalysisshowed aspectsofthismethod thatthemostimportant than theSamogitian ethnicmusicplayingandtraditionalfolkcraftsummercoursesstarted The Povilas Stulga Museum ofLithuanian Folk wasfoundedin1985 Instruments The nature ofthecourseshas remained Samogitian andthechosenlocalityhasmade it Lithuania hasnoclearer exampleofethnicmusicrevival intermsofsummercourses The fifthchaptertitled music”“Ethnic andcontemporary discussesthedirections and Participants ofthehistorical reconstruction movement associate theiractivitiesnotjust The broad-ranging ethnicmusic reviving activities conducted by themuseumhave made ondisplayatthemuseumhelpstaff The ethnicmusicalinstruments present the evolu - - - - - genre representatives whodonotconsider themselves “ethno” oftenuse musicperformers in ancientcustomsandtheBaltic religion. Interestingly, even thoseheavymusic ally patriotically-inclined, like to stress their ethnic belonging, and often take an interest theyuse,etc. the mainideastheypromote, themusicalinstruments along withadiscussionoftheirmusicalrepertoires, theirassociationswithethnictraditions, popular examplesofthefirstandsecondtypesalternative musiccollectives are presented, ofethnicmusic.Themost toshakeoffthelabelofbeingperformers folkloric musicyet try representatives elementsof usecertain ofthiskindmusic.Thesecondclassperformers ethnic musicoruseelementsofintheirmusic,andidentifythemselves as Two were typesofalternative musicperformers distinguishedinthestudy. Thefirstperform that todayitisimpossibletoignore orseparateitfrom theethnicmusicrevival movement. become sowidespread andexperimentationinthemusicscenehasbecomesoprevalent a direct continuationofethnicmusicrevival. However thepost-folkloricmovement has dition” insociety, alternative music(rock, metal,electronic music)isnotconsidered tobe together soon afterthereinstatement ofLithuania’s independence. thatareA majority ofthegroups orperformers attributedtoethnicized popularmusiccame popular music,andislistened toby asocio-culturallyheterogeneous group oflisteners. (in textsormelodies),which abidesby thecollectionanddistributionfactorsinherent in genuine ethnicmusic. modernized periodas folkloricforms,oronlyconsideroldsongsfrom aparticular whereas thefestival’s guestsoftenmakeastrictdistinctionbetween archaic ethnicmusicand is that themusic played at the important festival would emergefrom deep ethnic traditions, garding theauthenticityofethnicmusicdonotalwayscorrespond. For theorganizers, most archaic Baltic traditions, however the concepts of the organizers and the festival-goers re Juodaragis” and“Kilkimžaibu”, itwasfoundthattheirinstigatorsseekinspirationfrom ioned, aholdover from thepast. prevailing thatisassociatedwithethnic culture isdeemedold-fash insocietythateverything ethnic musicelementsare lessfrequently, usedsomewhat probably duetothestereotype common is thatin Lithuania theyare often seen as analternative topopular music, where fabric itself. ration forcreating context,ratherthanasmaterial for themusical music,orasaworldview fragments oftextoriginatingfrom folkmusic. ethnicmusicelementsintheirmusic,thatis,theymayoperateimages,melodiesor certain Alternative andaudiencemembers are music(usuallyrock andmetal)performers usu In Lithuania, due to the deeply entrenched concepts of “ethnic (folk) music” and “tra Ethnicized popular musicisdescribedinthemonographas thathasethnicmotifs Comparing themajorsummerfestivals dedicatedtofosteringethnicculture, “Mėnuo For rock, metalandelectronic musicthathasethnicelements,whattheyhave in In ethnicelectronic music,theethnictraditionisoftenunderstoodasasource ofinspi - - - - - 309 SUMMARY 310 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE audience members oftheethnicmusic revival movement, asidefrom continuingtraditions common globalsocialspace. Lithuanian nation for cultural purposes, as they help the nation become integrated into the forms ofrevival, even harnessingpopularmusicmeasures, are usefulincreating themodern alsodemonstratedthatthepublicandspecialiststhinkall year-old tradition. Thesurvey ethnic andculturalidentity, andpracticallycontinuesalongthesamepathofhundred- even today theethnicmusicrevival movement wasbasicallyseenasmeansofstrengthening organizers (90 percent) and audience members (60percent) differ, the research showed that one’s ethnicidentity, asabalancetoglobalization.Althoughtheopinions of alsoserving thing is the impact of ethnic music revivalmembers – the most important on strengthening tion. Inrespondents –event theopinionofsurvey andaudience organizers, participants the relationships between theethnicmusic revival movement andtheprocesses ofglobaliza movement. features. Thatiswhythemusicofthesegenres isconsidered oftheethnicmusic tobeapart is aclearcorrelation between theregionality ofethnicmusicanditsmostcharacteristic on socialnetworks). to listenlive itself, music,ortheprocess ofparticipation ratherthandiscussingthismusic the other(forexample,atalternative musicevents, especiallyfestivals, itismore important ferent, ofmusicconsumptionare over orsomeparticularities more typicaltoonecategory music. Thatiswhy, naturally, dif thedistribution ofmusicconsumptionisalsosomewhat does thevisionandnature events ofpopularmusiccompared ofperformance toalternative ethnicized popularmusicandalternative metal,rock andelectronic musicgroups differ, as tronic music,intermsofpopularityandproductivity, isnoteven. Thegoalsandinterests of factors. industry release companies,orpeoplewhohave anexcellent music knowledge ofcontemporary have previously beeninvolved intheshow industry, orentertainment foundersofmusic authors noticedwasthatoftenethnicized popularmusicgroup membersorperformers folk songsintotoday’s so-calledpopularculture inasacreative wayaspossible. What the pop-rock andmetalmusic. Various to“integrate” musicalprojects encourageperformers the reinstatement ofLithuania’s independence,todaywe noticeethnic-popandethnic dialect. created inaparticular (folk songoranewly text)mightbeperformed ethnicmotifsorsymbols,whichareyet maintaincertain reminiscent offolksongs;asong melody might beappliedtoLithuanianfolk song texts;a song’s created textmightbenewly The fieldofdistributionethnicized popularmusicandalternative rock,metal orelec inLithuaniaonlyafterRegardless started industry ofthefactthatentertainment The research showed thatethnicized popularmusic in Lithuania isquite varied: a new The research datapresented inthe monographshows and thattheleaders,participants The sixthchapter“Theethnicmusic revival movement intheglobalized world” focuseson To summarize allthe repertoires of the different genres of music, except formetal, there - - - needs of contemporary society,needs of contemporary and to attract as many young people to events as possible. It all thesegenres topresent therevived ethnic musicinanappealingway, torelate ittothe from othercountries,butalsointhegoalofrepresentativesclose tieswithperformers from collectives, internationalethnicandpopularmusicevents, collectives’ toursabroad, ortheir evident notjustinthebroadly expressed repertoires ofethnic,stylisedandpopularmusic uania, givingitageneralglobalculture development facade.Theimpactofglobalizationis society’s culturalandgeneralglobalizationprocesses. not reflecting folklorictraditions,andshows thattodaythispathisinseparablefrom modern opposition totheentrenched attitudestowards stylisationandoriginalworks, asallegedly continuation ofthedeveloping traditions.So ofthemovement’s theview isin participants The revivers are more orlessinfavour ofstylized ethnicmusic,consideringitanatural as there isindeedadesire torelate thismovement society. withtheneedsofacontemporary This destroys aboutethnicmusic thatacceptedview revival usingonlytraditionalmeasures, enticing more young people,andwanttoassociatethemovement withpopularmusicgenres. them,todaywanttoexpandethnicmusicrevival,and preserving openingittoawidercircle, requests and the needs of a contemporary society.requests andtheneedsofacontemporary guided not justby theirown provisions, butmusttakeinto account audiencemembers’ theseactivitiesmustcooperateandwork and statemunicipalinstitutionsthatsupport goalofethnicmusicrevival events,a primary isaserioussign thatethnicactivityorganizers event organizers and theiraudiencestotherelationships between traditionandmodernity, as of othercountries. is precisely these goalsthat are today mostnoticeable in the ethnic musicrevival movements It isobvious thatglobalizationhasinfluencedtheethnicmusic revival movement inLith mentioningisthatthenon-correlationAlso worth oftheattitudesethnicmusicrevival - 311 SUMMARY Et31 Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia. Monografija / Romual- das Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavi- čiūtė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, 2015. – 312 p.: iliustr., pav., lent., bibliogr.

ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis)

Monografijoje apibendrinant 2011–2015 m. tyrimo duomenis, atskleidžiamas istorinis folkloro sąjūdžių, prasidėjusių dar XIX a. pabaigoje, kelias, įvertinama tarpukario ir pokario stilizacija, šiuolaikinės jos tąsos būdai. Daug dėmesio skiriama stilizuotos ir autentiškos etninės muzikos nuo XX a. 7 dešimtmečio gaivinimui, analizuojami dainų ir šokių ansamblių, liaudiškų kapelų, šokių kolektyvų, folkloro ansamblių judėjimo ypatumai, naujos gaivinimo formos, ištiriamos etninės ir šiuolaikinės pramoginės muzikos sąsajos. Įvertinama visų judėjimo būdų organizacija ir vadyba, taip pat dalyvių vertybinės nuostatos, telkiantis į globalizacijos procesą ir jo poveikį šiuo- laikinei visuomenei. UDK 781(474.5)(091)

Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE: XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija

2015 03 31. Tiražas 400 egz. Užsakymo Nr. K15-011

Mokslinis redaktorius Romualdas Apanavičius Kalbos redaktorė Ilona Čiužauskaitė Maketuotoja Reda Žukė

Išleido:

Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas www.vdu.lt | [email protected]

„Versus aureus“ leidykla Rūdninkų g. 10, 01135 Vilnius www.versus.lt | [email protected]

Spausdino „Spindulio spaustuvė“ Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas [email protected] | www.spindulys.lt