DOCSLIB.ORG

Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Baltų Religijos Ir Mitologijos Šaltiniai: Byla Atnaujinta Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti. Tačiau vienas dalykas dar 1. Be Norberto Vėliaus, BRMŠ I–IV tekstų įvadus ir komentarus rašė, turėtų būti primintas. Žinia jau tikrai iš giedro dan- šaltinius vertė net 59 asmenys. Nors turbūt derėtų sakyti – dėka gaus buvo panašiu metu, beveik „su Lasickiu“ pasi- N. Vėliaus – neabejotino BRMŠ spiritus movens. 8 2. Norberto Vėliaus palikimas: Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, rodžiusi kita autoriaus publikacija – netikėtai Romos Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė. Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1, p. 58–70. 6. Liaudies kultūra, 2012, Nr. 4, p. 75–78. 3. Apie nemokslinį žalčio ir gyvatės skirtumą: Jono Lasickio knygelės 7. Su mitologija syjanti autoriaus bibliografija ir straipsnių PDF’ai paraštėje. Naujasis Židinys–Aidai, 2003, Nr. 11–12, p. 607–615. viešai prieinami čia: http://tautosmenta.lt/vytautas-alisauskas/ 4. Kas šnabžda ir šaukia pagonims lietuviams: dar kartą Jono La- (nuolat atnaujinama). sickio knygelės paraštėje. Naujasis Židinys–Aidai, 2006, Nr. 9–10, 8. Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai… (vienos dėlionės gabalė- p. 396–399. liai). Naujasis Židinys–Aidai, 2012, Nr. 2, p. 95–102. Didesnio atgarsio 5. Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus: tekstas ir konteks- publikacija, deja, nesulaukė. Laimei, tokių šaltinių bylos ypatingos: tai. Vilnius: Aidai, 2012. 190 p. rezonansinės ar ne, joks senaties terminas joms negresia. 1 jėzuitų archyvuose atrastas naujas ir baltų mitologi- Ką pasakytumėte apie prūsų mitologijos šaltinius? jai itin vertingas šaltinis bei jo pirminė analizė. Viso Dėl prūsų mitologijos šaltinių, na... kaip liudija ir to atodairoje darosi gan akivaizdu, kad BRMŠ (pačia tie patys BRMŠ, jų pristatymas yra dar gan chaotiš- plačiausia prasme) bylos atnaujinimo galėjome ir kas. Pirminė problema ta, kad susiduriame su dideliu turėjome tikėtis būtent iš Vytauto Ališausko, kurį ta kiekiu spausdintų leidinių, kurių tarpusavio santykis proga šiandien ir kalbiname, šią užsitęsusią įžangą labai menkai reflektuotas. Tarkim, BRMŠ pasitaiko užbaigdami savotiška parafraze: „Vėl šaltiniai – Paga- nuorodų, kad štai šis autorius perteikia ano ankstes- liau šaltiniai!“ nio autoriaus informaciją, bet pateikiamas būtent vėlesnis autorius, o ne pirminis šaltinis, kuriuo šis * rėmėsi. Tad mes tiesiog nežinome, kaip jis tą infor- Jūsų mitologijai skirtuose darbuose ir pasisaky- maciją transformavo. Kiekvienas tų autorių ką nors muose gan ryški nuostata ne diachroniškai ieškoti prideda nuo savęs, ką nors nutyli, išbraukia, persako vienokio ar kitokio „arche“, bet mėginti atlikti kuo kitais žodžiais, sudeda kitus akcentus, dažnai netgi platesnį vieno ar kito laikotarpio pasaulėvaizdžio sinch- labai subjektyviai pritaiko pasakojimą prie savo roninį pjūvį. Labai aiškiai tai matome Lasickio veikalui supratimo. Šitaip, perėję per dvejas trejas rankas skirtoje knygelėje. Žinant tokį Jūsų mitologijos tyrimų tekstai ir jų informacija pakinta kokybiškai. Tai rimta pobūdį savaime peršasi mintis, kad ir naujasis šaltinių šaltiniotyros problema, su kuria reikėtų pamėginti rinkinys gali būti nepanašus į BRMŠ tąsą penktuoju susidoroti. Būtinas atskiras projektas, skirtas prūsų tomu. Bet gal nebus jis ir, religijotyrininkų terminais mitologijos šaltinių sutvarkymui ir papildomoms tariant – „ganz andere“, visai kìta? paieškoms. Manau, dar įmanoma šį tą rasti. Senieji Išties mano rengiamas šaltinių rinkinys turėtų archyvai jau tyrinėti, bet tikriausiai ne taip smulkme- esmiškai skirtis. Vengiau šaltinių su retrospektyviomis niškai, kaip būtų galima. Galų gale yra šiokių tokių į rekonstrukcijomis, pasakojimais apie ikikrikščioniškus mokslinę apyvartą dar neįtrauktų prūsų mitologijos senovės laikus. Būtų buvę galima pririnkti ir tokių, nors žinių ir vakarietiškuose šaltiniuose. Antai, šv. Alberto gal mažėliau, nes tikrai daug kas jau paskelbta BRMŠ. Didžiojo, XIII a. Bažnyčios mokytojo, gyvenimo apra- Tačiau man rūpi būtent sinchroniškumas: šaltiniai, šyme trumpai minimi prūsų papročiai, šis tas randama kalbantys apie savo dabartį arba neseną praeitį. Kitaip ir vėlesniuose viduramžių tekstuose. Bet svarbiausia, tariant, apie tą tikrovę, kuri yra prieinama ir pažįstama kaip sakiau, apibrėžti senuosiuose leidiniuose publi- šaltinio autoriams. Šaltiniai bus rikiuojami chronolo- kuotų šaltinių tarpusavio santykį. Faktiškai reikėtų giškai, pamečiui, pradedant su Lietuvos krikštu susi- parengti visiškai naują tyrimą, iš esmės nagrinėjantį jusiais dokumentais ir baigiant XVIII a., neskirstant tokius probleminius klausimus kaip: retrospektyvi šaltinių geografiškai. Tiesa, dažnai negalime nustatyti informacija apie senąją prūsų religiją, autorių vienas mėnesio, kada atsirado šaltinis, tačiau kartais žinome kito perrašinėjimas, praeities faktų suplakimas su ne tik mėnesį, bet ir tikslią dieną. Ši chronologinė autoriaus dabartimi ir pan. tvarka, tikėtina, palengvins tyrėjo darbą ir leis aiškiau matyti įvairių dalykų dinamiką. Tokiu būdu ryškiau Kas galėtų tokį darbą atlikti? atsiskleidžia ir pats šaltinio pobūdis. Skaitant iš eilės Atsidavęs ir darbštus žmogus, puikiai mokantis pasimato, kaip ir kada atsiranda tam tikri stereotipi- vokiškai, išmanantis mitologiją ir senąją Prūsijos raš- niai pasakojimai, frazės. Kartais atrodo, kad autoriai tiją, turintis tekstologinių įgūdžių. Per keletą metų ir tiesiog nusirašinėja vienas nuo kito, taiko dabarčiai padarytų. Bet tai yra esminis darbas, norint imtis Prū- tai, kas yra keliasdešimties metų senumo. Žinoma, tai sijos mitologijos nauju lygiu. nereiškia, kad tų pasakojamų dalykų tuo metu nėra, bet tai rodo, kaip atsargiai reikia tokius tekstus skai- Grįžtant prie Jūsų rengiamo rinkinio kitokumo... tyti. Tokie chronologiškai sutvarkyti masyvai, mano Mano tikslas – parengti leidinį, kuris būtų ne tik manymu, suteikia daug perspektyvų. svarbus teoriškai, bet ir praktiškas, orientuotas į Turiu iškart pasakyti, kad sąmoningai atsisakiau Lietuvos ir užsienio tyrėją, kuriam rūpi pats šaltinis, protestantiškų šaltinių. Taip pat, siekdamas tam tikro o ne tekstologinės detalės. Dėl to, šiek tiek sekda- vienalytiškumo ir vientisumo, rinkau tik šaltinius, susi- mas Pauliaus Rabikausko šaltinių leidimo praktika, jusius su LDK ir tradiciškai su Livonija. Žinoma, Latvijos ketinu atlikti tam tikrą tekstologinę unifikaciją, t. y. tyrimų situacija yra (paradoksaliai) daug prastesnė kur galima sunorminti lotynų kalbą, skyrybą. Juk šis negu Lietuvos, tad čia reikėtų dar gerokai padirbėti. šaltinių rinkinys nėra lotynų kalbos kone pusės tūks- 2 Annuae litterae Societatis Iesu anni. 1584 (spausdintos jėzuitų metinės ataskaitos titulinis puslapis). tantmečio įvairovės chrestomatija. Skirtinga rašyba ir pretacijai reikėtų atskiros monografijos, išeinančios grafika eiliniam mitologijos tyrinėtojui, manau, yra tik už šaltinių leidinio ribų. Dabar man kol kas labiausiai nereikalingas apsunkinimas. rūpės paaiškinti, kodėl vieni ar kiti tekstai yra įtrau- Turinio atžvilgiu iki šiol išleisti šaltinių rinkiniai yra kiami, ką jie sako, o išsami sintetinė analizė – ateities stipriai orientuoti į filologinį mitologo žvilgsnį. Mana- reikalas. Leidžiantis į tokį masyvą interpretuoti, vargu sis turėtų būti naudingas ir kitų sričių atstovams, todėl ar pakaktų paprasto komentaro. Yra tikrai daug naujų daug dėmesio skiriu sociologinei informacijai, t. y. man permąstytinų dalykų. Jei gerai seksis... gal ir apie tokią rūpi ne tik tokie įprasti ir mitologų mėgstami dalykai monografiją pagalvosiu. kaip apeigų aprašymai, dievybių vardai, bet kuo pla- tesnis senojo kulto faktų paminėjimų laukas. Tai, kas Išsamesnės analizės galime tikėtis vėliau monogra- vėliau pradėta vadinti lo. superstitiones
Load more

Recommended publications
  • In Peace and Music, T He Women of Kitka
    KITKA WOMEN’S VOCAL ENSEMBLE Shira Cion, Executive Artistic Director Kelly Atkins & Kristine Barrett, Wintersongs Co-Directors Erin Lashnits Herman • Janet Kutulas • Hannah Levy Maclovia Quintana • Katya Schoenberg • Lily Storm ŠČO V PANA KHAZJAINA* bush, one was a red bush, the third was a golden bush. She did not care about the blue bush nor the red bush, but she was pleased with Pekariv, Černivs’ka region, Ukraine, the golden bush. The bird started to build a nest: she worked on it from the repertoire of Božyči Ensemble for a month, for a second month, for a third month, for a week in the A carol sung on the feast of Malanka, Ukrainian New Year’s Eve. The fourth month, for a bit more in the fifth month. She started to lay birch tree in Slavic folklore is a symbol of a pure, unmarried woman. eggs: she laid for a month, for second month, for a third month, for The goldsmith represents a destiny-making god. In ancient tradition, a week in the fourth month, and a bit more in the fifth month. One the smith required a piece of someone’s body (a lock of hair, a drop of chick became the moon for Kurland, the second became the sun for blood) to incorporate into his work to forge a positive future for his Pärnu County, the third became the world, the fourth became the customer. In this song, the bark symbolizes this ritual sacrifice. stars, and the fifth became the rainbow.” “At the home of the master of the house, in his courtyard, oh generous BALTIC KALEDA MEDLEY New Year’s Eve, in the midst of his grapevines stood a birch, slender and tall, with a broad canopy of leaves.
    [Show full text]
  • The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20Th and Early 21St Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
    The Revival of Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs in the Late 20th and Early 21st Century Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė Introduction The ‘Neo-Folklore movement’ (in Lithuania, In contemporary ethnomusicology, attention is folkloro judėjimas, folkloro ansamblių judėjimas; increasingly paid to the defi nition of the terms in Latvia, folkloras absambļu kustība; in Estonia, ‘tradition’ and ‘innovation’. These defi nitions folklooriliikumine) is the term used in the Baltic include stability and mobility; repetition and contries (Estonia, Latvia and Lithuania) to denote creativity; ‘fi rst’ and ‘second existence’1 and similar the increased interest in folklore tradition during concepts, and how these phenomena relate the 1970s and 80s. The term also ‘describes the to folklore traditions. Most of today’s musical practical forms of actualizing folklore in daily traditions can be described as ‘revival’. This term life and in the expressions of amateur art that is used widely yet ambiguously in research in have accompanied the spiritual awakening of the English language.2 The word is applied to the people and their fi ght for the restoration of the phenomena of revitalisation, recreation, independence at beginning of the 1990s’ (Klotiņš innovation, and transformation, these terms often 2002: 107). In Soviet times, the Lithuanian folklore being used synonymously and interchangeably.3 ensemble movement,5 one among thousands of its Nevertheless, there are some ethnomusicologists kind, was a form of resistance to denationalisation who take a purist approach, adhering to the and to other Soviet ideologies. Without this original meanings of these terms. The Swedish ethnic, cultural union there would not have been ethnomusicologist Ingrid Åkesson describes a Singing Revolution.6 three basic concepts that apply to the processes This movement encompassed a variety of of change in folklore, each with its own shade of folklore genres and styles, refl ecting the general meaning: ‘recreation’, ‘reshaping’/‘transformation’, revival and reinvigoration of folklore.
    [Show full text]
  • Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Jurgita Nagrockytė DAMBRELIO RAIDA LIETUVOS MUZIKINIUOSE ANSAMBLIUOSE Magistro baigiamasis darbas Etninės kultūros studijų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studijų kryptis Vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vaičenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1. TURINYS 1. TURINYS ....................................................................................................................................... 1 2. SANTRAUKA................................................................................................................................ 2 3. SUMMARY.................................................................................................................................... 3 4. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 5. DAMBRELIO ISTORIJA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE..................................... 7 5.1 Dambrelio raida pasaulyje ....................................................................................................... 7 5.2 Dambrelio istorinė raida .......................................................................................................... 9 5.3 Dambrelio istoriniai atradimai Europoje ir Jungtinėje karalystėje .........................................
    [Show full text]
  • Alternatyvioji Sutartinių Raiška
    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS MUZIKOS FAKULTETO ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ MUZIKINIO FOLKLORO STUDIJŲ PROGRAMA ALTERNATYVIOJI SUTARTINIŲ RAIŠKA Magistro darbas Vilnius, 2015 0 TURINYS Įvadas ................................................................................................................................................ 3 I. Sąvokos ........................................................................................................................... 8 1. Pasaulio muzikos (world music) žanras ................................................................... 8 2. Kitos darbe vartojamos sąvokos ............................................................................ 11 II. Sutartinių interpretacijos ........................................................................................... 13 1. Dabartinio sutartinių atlikimo savitumai ............................................................. 15 1. 1. Dabartinė sutartinių funkcija ............................................................................. 15 1. 2. Scenos fenomenas .............................................................................................. 17 2. Sutartinių ir įvairių žanrų junginiai ...................................................................... 20 2. 1. Sutartinės ir elektroninė muzika ........................................................................ 20 „Waft“, „Sutartinės Party“, Rugiaveidė 2. 2. Sutartinės ir džiazas ..........................................................................................
    [Show full text]
  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių
    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
    [Show full text]
  • Abst4-Racts of Teditededhe 39Th WORLD CONFERENCE Of
    Abstracts of the 39 th WORLD CONFERENCE of the International Council for Traditional Music 4-11 July 2007 Vienna / Austria Abst4-racts of teditededhe 39 th WORLD CONFERENCE of the July 2007 Vienna/Austria ICTM 2007 – Vienna Book of abstracts 3 Contents Themes of the conference 4 Alphabetical listing of abstracts by presenter’s family name 5 Panels and abstracts listed by numerical order of the session 151 4 Book of abstracts ICTM 2007 – Vienna Themes of the conference 1. Cosmologies and their relation to music and dance Cosmologies and music/dance structures are related to each other. In particular we would like to know how music and dance articulate cosmologies; cosmologies are shaped by performances, and we would like to understand the different interpretations that come to life through performances. Further, how are worldviews related to gender-specific musics and dances? Can we perceive the communication process in some performance of cosmologies in gender terms as having distinct male and/or female characteristics? 2. National and regional traditions of ethnomusicology and ethnochoreology There have been many different approaches to the study of music and dance in departments of music, in departments of anthropology and in conservatories all over the world. In some traditions the studies have been object-oriented, and in other ones more process-oriented. What is the role of documentation and preservation in these different traditions? How do they deal with the music and dance memory of the world? We also invite contributions that reflect on the role of fieldwork, the integrity of scholarship and the ethical practices in the different traditions.
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 11, 2010 Apie autorius Gabrielius Alekna (g. 1975) – pirmasis lietuvis, ku- Vida Bakutytė (g. 1952) – humanitarinių mokslų dak- riam suteiktas Juilliardo mokyklos Niujorke muzikos menų tarė (1990), Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji daktaro laipsnis. Tarptautinio L. van Beethoveno pianistų mokslo darbuotoja. 1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konkurso Vienoje (2005) laureatas, G. Alekna nuolat kon- akademiją (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), certuoja su pagrindiniais Lietuvos kolektyvais – Naciona- 1987 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto liniu ir Valstybiniu simfoniniais, Lietuvos ir Šv. Kristoforo Menotyros skyriaus teatro istorijos aspirantūrą. Rengia- kameriniais orkestrais. Austrijoje pianistas yra skambinęs su mos „Lietuvos muzikos istorijos“ vieno iš tomų (XIX a.) Vienos radijo simfoniniu, JAV – su Juilliardo, Baltarusijoje – sudarytoja ir autorė. Paskelbė straipsnių lietuvių ir užsienio su šios šalies Valstybiniu simfoniniu orkestrais. Keturiolikos spaudoje, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir konkursų laureatas, pelnęs prizų Hilton Head (JAV), Maria užsienyje. Mokslinių interesų sritys: muzikos ir teatro ryšiai, Canals (Ispanija) ir M. K. Čiurlionio tarptautiniuose kon- senojo Vilniaus muzika ir teatras, dramos spektaklių muzika kursuose. (istorija ir dabartis). Šiuo metu bendradarbiauja su dukart „Grammy“ apdo- El. p. [email protected] vanota prodiusere Juditha Sherman ir triskart „Grammy“ Straipsnis įteiktas 2010 04 15 apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens įrašant visus Vytauto Bacevičiaus „Žodžius“, kuriuos ketina išleisti Gražina Daunoravičienė (g. 1955), humanitarinių britų kompanija „Toccata Classics“. Parengė ir redagavo kri- mokslų (muzikologija) daktarė (1990), 2008 m. atlikusi ha- tinį iki tol nepublikuotų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui bilitacijos procedūrą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidimą (Vilnius: LMILC, 2006). Šis leidinys buvo dalis profesorė (2008). Nuo 1979 m.
    [Show full text]
  • Creative Industries in Estonia, Latvia and Lithuania
    WITH THE SUPPORT OF PARTNERS: CREATIVE INDUSTRIES 2011 IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA CONTENTS INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 . 5 MAPPING CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA . 6 CULTURAL STATISTICS IN THE SPOTLIGHT OF EU POLICY . 10 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN ESTONIA . 12 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LATVIA . 15 CREATIVE INDUSTRIES POLICY IN LITHUANIA . 18 CREATIVE INDUSTRIES AND THE NORDIC COUNCIL OF MINISTERS’ OFFICES IN THE BALTIC STATES . 20 GOOD EXAMPLES . 21 ESTONIA . 22 IN THE PREVIOUS EDITION . 28 CREATIVE ESTONIA . 29 LATVIA . 31 IN THE PREVIOUS EDITION . 35 LITHUANIA . 36 IN THE PREVIOUS EDITION . 40 Lord Chris Smith: CREATIVITY IS A VITALLY IMPORTANT ECONOMIC FACTOR . 41 THE CREATIVE INDUSTRIES IN THE BALTIC COUNTRIES . 41 IN THE PREVIOUS EDITION . 44 CONTACTS . 45 ESTONIA . 46 LATVIA . 47 Page 3 LITHUANIA . 48 Page 4 INTRODUCTION TO CREATIVE INDUSTRIES IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA 2011 REIN LANG SARMĪTE ĒLERTE ARŪNAS GELŪNAS Minister of Culture, Estonia Minister of Culture, Latvia Minister of Culture, Lithuania Today’s Europe needs creati vity have all committ ed to supporti ng lated common positi ons within the nia, Latvia and Lithuania 2011” aims more than ever. The old formulas cultural and creati ve industries. European Union. The three coun- to provide an overview of the latest for achieving sustainable growth, tries have also been vocal advocates developments in the sector. The fo- long-lasti ng competi ti veness and The joint network between Esto- of including culture and creati vity cus for the second overview is on soluti ons to major challenges in nia, Latvia and Lithuania initi ated in within the Europe 2020 strategy and eff ecti ve measures to promote and society are simply not working 2006 to develop creati ve industries its fl agship initi ati ves.
    [Show full text]
  • Etninės Muzikos Gaivinimo Judėjimas Lietuvoje
    Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE Romualdas APANAVIČIUS, Eglė ALEKNAITĖ, Eglė SAVICKAITĖ-KAČERAUSKIENĖ, Kristina APANAVIČIŪTĖ-SULIKIENĖ, Ingrida ŠLEPAVIČIŪTĖ ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS LIETUVOJE XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia Monografija 2015 UDK 781(474.5)(091) Et31 RECENZAVO: prof. dr. Vida Palubinskienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universitetas Monografijos leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros posėdyje 2015 m. sausio 22 d. (protokolo Nr. 1-2) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. vasario 13 d. (protokolo Nr. 1-2). Mokslinis tyrimas (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-161) finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę ISBN 978-609-467-113-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-548-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-112-8 (internetinis) ISBN 978-9955-34-549-7 (internetinis) © Romualdas Apanavičius, 2015 © Eglė Aleknaitė, 2015 © Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, 2015 © Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, 2015 © Ingrida Šlepavičiūtė, 2015 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015 TURINYS PRATARMĖ . 9 ĮVADAS . 11 TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS, METODAI . 11 TYRINĖJIMŲ APŽVALGA . 13 I. ETNINĖS MUZIKOS SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE . 19 FOLKLORO SĄJŪDIS XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje . 19 STILIZACIJA TARPUKARIO IR POKARIO LIETUVOJE . 21 ETNINĖS MUZIKOS GAIVINIMO JUDĖJIMAS XX a. 7 dešimtmečiu–XXI a. pradžioje . 23 SĄSAJOS SU EUROPOS IR LIETUVOS PROCESAIS . 26 II. STILIZUOTŲ GAIVINIMO BŪDŲ TĄSA . 29 ETNINĖ MUZIKA DAINŲ ŠVENTĖSE . 33 Liaudies dainos dainų šventėse. 33 Dainų švenčių liaudies instrumentų muzika . 34 INSTRUMENTINĖ AKADEMINĖ STILIZACIJA . 38 Etninių muzikos instrumentų modifikacijos . 39 Mokymo proceso akademinė stilizacija .
    [Show full text]
  • Łódzkie Studia Etnograficzne, Tom 57. Muzyka
    MUZYKA ŁÓDZKIE STUDIA ETNOGRAFICZNE TOM LVII MUZYKA Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wrocław–Łódź 2018 Redaktor naczelny: Grażyna Ewa Karpińska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Zastępca redaktora naczelnego: Katarzyna Kaniowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor tematyczny: Gustaw Juzala-Deprati (Uniwersytet Wileński, Wilno) Redaktor językowy (j. polski): Krystyna Kossakowska-Jarosz (Uniwersytet Opolski, Opole) Redaktorzy językowi (j. angielski): Robert Lindsay Hodgart (University of Edinburgh, Edynburg), Klaudyna Micha- łowicz (Uniwersytet Warszawski, Warszawa) Redaktor językowy (j. hiszpański): Monika Kujawska (Uniwersytet Łódzki, Łódź) Redaktor techniczny: Joanna Tomaszewska (Polskie Towarzystwo Ludoznawcze) Sekretarze redakcji: Aleksandra Krupa-Ławrynowicz (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Adrian Mianecki (Uniwersytet Mikołaja Kopernika, Toruń) Członkowie redakcji: Anna Weronika Brzezińska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, Poznań), Katarzyna Orszu- lak-Dudkowska (Uniwersytet Łódzki, Łódź), Edyta Roszko (University of Copenhagen, Kopenhaga), Blanka Souku- pová (Univerzita Karlova, Praga), Marta Wieczorek (Zayed University, Dubaj) Rada naukowa: Maja Godina Golja (Slovenska akademija znanosti in umetnosti, Lublana), Róża Godula- Węcławowicz (Polska Akademia Nauk, Kraków), Božidar Jezernik (Univerza v Ljubljani, Lublana), Padraic Kenney (Indiana Uni- versity, Bloomington, USA), Katarzyna Łeńska-Bąk (Uniwersytet Opolski, Opole), Jacek Pawlik (Uniwersytet War- mińsko-Mazurski, Olsztyn), Jana Pospíšilová (Akademie věd České Republiky, Brno), Peter
    [Show full text]
  • Apie Autorius
    Lietuvos muzikologija, t. 9 2008 Apie autorius Rytis Ambrazevičius (g. 1961). Humanitarinių mokslų tuvos muzikologija“ (išleisti 8 tomai). Šiuo metu rengia ir daktaras (2005), KTU ir LMTA docentas. Europos etnomu- leidžia studijų vadovus „Muzikos kalba“, sudarančius 5 tomus zikologų seminaro (ESEM), Tarptautinės tradicinės muzikos (pirmieji tomai išleisti 2003 ir 2006). Ji yra Lietuvos Mokslų tarybos (ICTM) narys. Baigė Vilniaus universitetą (1984), tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komisijos stažavo Švedijoje (1995, 2001) ir Norvegijoje (1997). Parašė narė. Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos monografijas „Etninės muzikos notacija ir transkripcija“ problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, (1997), „Psichologiniai muzikinės darnos aspektai“ (2008). XX a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje (per 30), 2008 01 24 skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje El. paštas: [email protected], [email protected] (per 60). Moksliniai interesai apima etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir muzikos psichologijos sritis: lietuvių Loreta Juciutė (g. 1977). Lietuvos muzikos ir teatro ir kitų tautų tradicinis dainavimas (atlikimas, stilistika, akademijos doktorantė. Skaitė pranešimus konferencijose, suvokimas, transkripcija, perėmimas); kognityvinė muzikos paskelbė mokslinių straipsnių. Tyrinėjimų sritis – pakaitinis psichologija; kalbos akustika; matematiniai metodai mu- liaudies dainų atlikimo būdas. Vadovauja LMTA studentų zikologijoje.
    [Show full text]
  • Lithuanian Musicology 15
    Lithuanian musicology 15 Vilnius 2014 Lietuvos muzikologija, t. 15, 2014 Redakcinė kolegija / Editorial Board Vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Vyriausiosios redaktorės asistentė / Assistant editor-in-chief Dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre) Nariai / Members Prof. habil. dr. Eero Tarasti (Helsinkio universitetas / University of Helsinki) Prof. habil. dr. Mieczysław Tomaszewski (Krokuvos muzikos akademija / Kraków Academy of Music) Prof. habil. dr. Helmut Loos (Leipcigo universitetas / Leipzig University) Prof. habil. dr. Nina Aleksandrovna Gerasimova-Persidskaja (Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija / Ukrainian National Tchaikovsky Academy of Music) Prof. dr. Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija / Estonian Academy of Music and Theatre) Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija / Vilnius Academy of Arts) Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. dr. Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas / Klaipėda University) Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Europos humanitarinis universitetas / Lithuanian Culture Research Institute; European Humanities University) Habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute) Prof. dr. (hp) Daiva Vyčinienė (Lietuvos
    [Show full text]