Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: byla atnaujinta Pokalbis su Vytautu ALIŠAUSKU. „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ (toliau – BRMŠ) keturtomis, podraug su „Lietuvių mitologijos“ tyrimų chrestomatijos tritomiu, nors ne vieno žmo- gaus darbo vaisius1, išsyk primena Norberto Vėliaus asmenį. Tai patvirtina ir tam skirto proginio pokal- bio, prieš dvejus metus publikuoto mūsų žurnale, antraštė2. Pervertinti (per daug, per gerai įvertinti) šių pamatinių knygų svarbą baltų mitologijos tyri- mams tikrai sunku, o štai pervertinti (iš naujo, kitaip įvertinti), sakytume, – pats laikas. Šiemet sukanka 10 metų nuo paskutinio BRMŠ tomo išleidimo (2005 m.) ir štai, lyg nematomai simbolikos rankai tamtyč taip patvarkius, šių metų gale dienos šviesą ketina išvysti naujas išsamus šaltinių rinkinys. Turimos žinios leidžia tarti: naujasis, net trumpinio dar neturintis rinkinys jau visiškai pagrįstai galės būti siejamas tik su vienu žmogumi – šaltinių paieškose ir rengime puikiausiai be pagalbos išsiverčiančiu (čia ir dviprasmybė) Vytautu Ališausku. Vytautas Ališauskas. Vytauto Razmos nuotrauka. 2014 m. Tiesa, ši žinia – tikrai ne iš giedro dangaus. Mito- loginiai debesys tvenkėsi bent nuo 2003 m., kai spau- Atlikto kruopštaus tyrimo ir įsisenėjusių prietarų išvai- doje pasirodė autoriaus straipsnis „Jono Lasickio kny- kymo padarytą įspūdį gerai nusakė mitologas Dainius gelės paraštėje“3. 2006 m. joje pabuvojęs dar kartą4, Razauskas, šiai knygelei skirtą recenziją pavadinęs V. Ališauskas jau imasi paties Lasickio veikalo teksto „Vėl Lasickis? – Pagaliau Lasickis!“6 ir kontekstų, savo 2012 m. išėjusia knygele5 darsyk Reikia pasakyti, kad šie išvardyti darbai nėra mūsų parodydamas kokybiškai ir kiekybiškai naują pavyzdį, pašnekovo vieninteliai ar būtinai svarbiausi, tačiau ir kaip reikia elgtis su lietuvių mitologijos šaltiniais. ne šiandienos užduotis juos visus suminėti7. Džiugu, kad išvis yra ką praleisti. Tačiau vienas dalykas dar 1. Be Norberto Vėliaus, BRMŠ I–IV tekstų įvadus ir komentarus rašė, turėtų būti primintas. Žinia jau tikrai iš giedro dan- šaltinius vertė net 59 asmenys. Nors turbūt derėtų sakyti – dėka gaus buvo panašiu metu, beveik „su Lasickiu“ pasi- N. Vėliaus – neabejotino BRMŠ spiritus movens. 8 2. Norberto Vėliaus palikimas: Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, rodžiusi kita autoriaus publikacija – netikėtai Romos Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė. Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1, p. 58–70. 6. Liaudies kultūra, 2012, Nr. 4, p. 75–78. 3. Apie nemokslinį žalčio ir gyvatės skirtumą: Jono Lasickio knygelės 7. Su mitologija syjanti autoriaus bibliografija ir straipsnių PDF’ai paraštėje. Naujasis Židinys–Aidai, 2003, Nr. 11–12, p. 607–615. viešai prieinami čia: http://tautosmenta.lt/vytautas-alisauskas/ 4. Kas šnabžda ir šaukia pagonims lietuviams: dar kartą Jono La- (nuolat atnaujinama). sickio knygelės paraštėje. Naujasis Židinys–Aidai, 2006, Nr. 9–10, 8. Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai… (vienos dėlionės gabalė- p. 396–399. liai). Naujasis Židinys–Aidai, 2012, Nr. 2, p. 95–102. Didesnio atgarsio 5. Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus: tekstas ir konteks- publikacija, deja, nesulaukė. Laimei, tokių šaltinių bylos ypatingos: tai. Vilnius: Aidai, 2012. 190 p. rezonansinės ar ne, joks senaties terminas joms negresia. 1 jėzuitų archyvuose atrastas naujas ir baltų mitologi- Ką pasakytumėte apie prūsų mitologijos šaltinius? jai itin vertingas šaltinis bei jo pirminė analizė. Viso Dėl prūsų mitologijos šaltinių, na... kaip liudija ir to atodairoje darosi gan akivaizdu, kad BRMŠ (pačia tie patys BRMŠ, jų pristatymas yra dar gan chaotiš- plačiausia prasme) bylos atnaujinimo galėjome ir kas. Pirminė problema ta, kad susiduriame su dideliu turėjome tikėtis būtent iš Vytauto Ališausko, kurį ta kiekiu spausdintų leidinių, kurių tarpusavio santykis proga šiandien ir kalbiname, šią užsitęsusią įžangą labai menkai reflektuotas. Tarkim, BRMŠ pasitaiko užbaigdami savotiška parafraze: „Vėl šaltiniai – Paga- nuorodų, kad štai šis autorius perteikia ano ankstes- liau šaltiniai!“ nio autoriaus informaciją, bet pateikiamas būtent vėlesnis autorius, o ne pirminis šaltinis, kuriuo šis * rėmėsi. Tad mes tiesiog nežinome, kaip jis tą infor- Jūsų mitologijai skirtuose darbuose ir pasisaky- maciją transformavo. Kiekvienas tų autorių ką nors muose gan ryški nuostata ne diachroniškai ieškoti prideda nuo savęs, ką nors nutyli, išbraukia, persako vienokio ar kitokio „arche“, bet mėginti atlikti kuo kitais žodžiais, sudeda kitus akcentus, dažnai netgi platesnį vieno ar kito laikotarpio pasaulėvaizdžio sinch- labai subjektyviai pritaiko pasakojimą prie savo roninį pjūvį. Labai aiškiai tai matome Lasickio veikalui supratimo. Šitaip, perėję per dvejas trejas rankas skirtoje knygelėje. Žinant tokį Jūsų mitologijos tyrimų tekstai ir jų informacija pakinta kokybiškai. Tai rimta pobūdį savaime peršasi mintis, kad ir naujasis šaltinių šaltiniotyros problema, su kuria reikėtų pamėginti rinkinys gali būti nepanašus į BRMŠ tąsą penktuoju susidoroti. Būtinas atskiras projektas, skirtas prūsų tomu. Bet gal nebus jis ir, religijotyrininkų terminais mitologijos šaltinių sutvarkymui ir papildomoms tariant – „ganz andere“, visai kìta? paieškoms. Manau, dar įmanoma šį tą rasti. Senieji Išties mano rengiamas šaltinių rinkinys turėtų archyvai jau tyrinėti, bet tikriausiai ne taip smulkme- esmiškai skirtis. Vengiau šaltinių su retrospektyviomis niškai, kaip būtų galima. Galų gale yra šiokių tokių į rekonstrukcijomis, pasakojimais apie ikikrikščioniškus mokslinę apyvartą dar neįtrauktų prūsų mitologijos senovės laikus. Būtų buvę galima pririnkti ir tokių, nors žinių ir vakarietiškuose šaltiniuose. Antai, šv. Alberto gal mažėliau, nes tikrai daug kas jau paskelbta BRMŠ. Didžiojo, XIII a. Bažnyčios mokytojo, gyvenimo apra- Tačiau man rūpi būtent sinchroniškumas: šaltiniai, šyme trumpai minimi prūsų papročiai, šis tas randama kalbantys apie savo dabartį arba neseną praeitį. Kitaip ir vėlesniuose viduramžių tekstuose. Bet svarbiausia, tariant, apie tą tikrovę, kuri yra prieinama ir pažįstama kaip sakiau, apibrėžti senuosiuose leidiniuose publi- šaltinio autoriams. Šaltiniai bus rikiuojami chronolo- kuotų šaltinių tarpusavio santykį. Faktiškai reikėtų giškai, pamečiui, pradedant su Lietuvos krikštu susi- parengti visiškai naują tyrimą, iš esmės nagrinėjantį jusiais dokumentais ir baigiant XVIII a., neskirstant tokius probleminius klausimus kaip: retrospektyvi šaltinių geografiškai. Tiesa, dažnai negalime nustatyti informacija apie senąją prūsų religiją, autorių vienas mėnesio, kada atsirado šaltinis, tačiau kartais žinome kito perrašinėjimas, praeities faktų suplakimas su ne tik mėnesį, bet ir tikslią dieną. Ši chronologinė autoriaus dabartimi ir pan. tvarka, tikėtina, palengvins tyrėjo darbą ir leis aiškiau matyti įvairių dalykų dinamiką. Tokiu būdu ryškiau Kas galėtų tokį darbą atlikti? atsiskleidžia ir pats šaltinio pobūdis. Skaitant iš eilės Atsidavęs ir darbštus žmogus, puikiai mokantis pasimato, kaip ir kada atsiranda tam tikri stereotipi- vokiškai, išmanantis mitologiją ir senąją Prūsijos raš- niai pasakojimai, frazės. Kartais atrodo, kad autoriai tiją, turintis tekstologinių įgūdžių. Per keletą metų ir tiesiog nusirašinėja vienas nuo kito, taiko dabarčiai padarytų. Bet tai yra esminis darbas, norint imtis Prū- tai, kas yra keliasdešimties metų senumo. Žinoma, tai sijos mitologijos nauju lygiu. nereiškia, kad tų pasakojamų dalykų tuo metu nėra, bet tai rodo, kaip atsargiai reikia tokius tekstus skai- Grįžtant prie Jūsų rengiamo rinkinio kitokumo... tyti. Tokie chronologiškai sutvarkyti masyvai, mano Mano tikslas – parengti leidinį, kuris būtų ne tik manymu, suteikia daug perspektyvų. svarbus teoriškai, bet ir praktiškas, orientuotas į Turiu iškart pasakyti, kad sąmoningai atsisakiau Lietuvos ir užsienio tyrėją, kuriam rūpi pats šaltinis, protestantiškų šaltinių. Taip pat, siekdamas tam tikro o ne tekstologinės detalės. Dėl to, šiek tiek sekda- vienalytiškumo ir vientisumo, rinkau tik šaltinius, susi- mas Pauliaus Rabikausko šaltinių leidimo praktika, jusius su LDK ir tradiciškai su Livonija. Žinoma, Latvijos ketinu atlikti tam tikrą tekstologinę unifikaciją, t. y. tyrimų situacija yra (paradoksaliai) daug prastesnė kur galima sunorminti lotynų kalbą, skyrybą. Juk šis negu Lietuvos, tad čia reikėtų dar gerokai padirbėti. šaltinių rinkinys nėra lotynų kalbos kone pusės tūks- 2 Annuae litterae Societatis Iesu anni. 1584 (spausdintos jėzuitų metinės ataskaitos titulinis puslapis). tantmečio įvairovės chrestomatija. Skirtinga rašyba ir pretacijai reikėtų atskiros monografijos, išeinančios grafika eiliniam mitologijos tyrinėtojui, manau, yra tik už šaltinių leidinio ribų. Dabar man kol kas labiausiai nereikalingas apsunkinimas. rūpės paaiškinti, kodėl vieni ar kiti tekstai yra įtrau- Turinio atžvilgiu iki šiol išleisti šaltinių rinkiniai yra kiami, ką jie sako, o išsami sintetinė analizė – ateities stipriai orientuoti į filologinį mitologo žvilgsnį. Mana- reikalas. Leidžiantis į tokį masyvą interpretuoti, vargu sis turėtų būti naudingas ir kitų sričių atstovams, todėl ar pakaktų paprasto komentaro. Yra tikrai daug naujų daug dėmesio skiriu sociologinei informacijai, t. y. man permąstytinų dalykų. Jei gerai seksis... gal ir apie tokią rūpi ne tik tokie įprasti ir mitologų mėgstami dalykai monografiją pagalvosiu. kaip apeigų aprašymai, dievybių vardai, bet kuo pla- tesnis senojo kulto faktų paminėjimų laukas. Tai, kas Išsamesnės analizės galime tikėtis vėliau monogra- vėliau pradėta vadinti lo. superstitiones