Traidenis Kalbos Redaktorė NIJOLĖ ANDRIUŠIENĖ Dizainerė LAIMA ADLYTĖ 26 Šimkaičiuose Fotografas KĘSTUTIS DIJOKAS 28 Tavo Širdis Neturi Gailėtis, Kai Teiki Labdarą

RUBRIKA

Leidžiamas nuo 1932 m.

REDAKCINĖ KOLEGIJA

Atsakingasis redaktorius kpt. dr. JONAS ŠVILPA tel. 2103651, viet. tel. 24651

Atsakingasis sekretorius dr. VYTAUTAS TININIS tel. 2103680, viet. tel. 24680 2 Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

Redakcinės kolegijos nariai: 2 Minėjome Valstybės atkūrimo dieną EGLĖ TRATAITĖ 3 (Akademijos bendruomenės klausimai) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tel. 2103506, viet. tel. 24506 4 Gyvybės ir mirties keliu kpt. REMIGIJUS BUTKEVIČIUS (sielovada) 5 Apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą tel. 2103511, viet. 24511 6 Pasirašyta VPU ir LKA bendradarbiavimo sutartis plk. ltn. PETRAS MILAŠIUS (karinis rengimas) 8 Kuršėnuose tel. 2103532, viet. tel. 24532 10 Lietuvos studentai pagerbė akademinį kpt. ALVYDAS ŽILINSKAS sąžiningumą puoselėjančius dėstytojus (universitetinės studijos) tel. 2103595, viet. tel. 24595 11 Skaitau, vadinasi, esu! kpt. RONALDAS ENDRIJAITIS 12 Keli daugialypio Vilnijos dvasinio paveldo bruožai (sportas) tel. 2103549, viet. tel. 24549 14 Studijos kar. LINA KIEVIŠAITĖ (Kariūnų tarybos pirmininkė) 15 Nepakartojamas Vienos pokylis

20 Traidenis Kalbos redaktorė NIJOLĖ ANDRIUŠIENĖ Dizainerė LAIMA ADLYTĖ 26 Šimkaičiuose Fotografas KĘSTUTIS DIJOKAS 28 Tavo širdis neturi gailėtis, kai teiki labdarą

Spausdino Lietuvos kariuomenės 30 Pirmoji aviatorių sesija VGTU karo kartografijos centras Muitinės g., Domeikava, LT–54359 Kauno r. 31 Pirmasis karo lakūnas lietuvis – Pranas Hiksa Tiražas 500 egz. Užsakymas GL–170. Leidinys platinamas nemokamai. 32 Studentų mainai Leidžiamas kas trys mėnesiai.

33 GENEROLO JONO ŽEMAIČIO Socialinė kariūnų veikla, arba Ką mes veikiame LIETUVOS KARO AKADEMIJA Šilo g. 5 A, LT–10322 Vilnius 34 Sportas El. p. [email protected], [email protected], 36 Kronika www.lka.lt Pirmajame viršelyje kariūnas pratybų metu su minosvaidžiu

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) Rubrika Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

Karo akademijoje sausio 11 d. ko pareigas doc. dr. Pranas Jan- Laisvės gynėjų kapų Antakal- įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų kauskas. Įdomiais prisiminimais nyje. Sausio 12 d. Akademijos dienos minėjimas, kuriame daly- apie 1991 m. sausio mėn. įvykius kariūnai ir kariai dalyvavo jau vavo Akademijos bendruomenė, pasidalijo Lauko (Sausumos) pa- tradiciniu tapusiame XVII tarp- Mokymo ir doktrinų valdybos jėgų vadas brg. gen. Vytautas tautiniame bėgime „Gyvybės ir darbuotojai. Įžanginį žodį tarė Jonas Žukas. Renginio dalyviai mirties keliu“. laikinai einantis LKA viršinin- kariūnai padėjo gėlių vainiką ant „Kariūno“ informacija

Lauko (Sausumos) pajėgų vadas brg. gen. Vytautas Jonas Žukas Minėjome Valstybės atkūrimo dieną Eglė TRATAITĖ

2008 m. vasario 15 d. Karo akademijoje buvo minimos 90- osios Lietuvos valstybės atkūri- mo metinės. Renginyje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Mokymo ir dok- trinų valdybos vadas plk. Jurgis Norgėla, Karo policijos vadas plk. ltn. Ričardas Pocius, Akademijos bendruomenė. Susirinkusiesiems Karo akademijos viršininkas plk. Arūnas Balčiūnas linkėjo nebūti abejin- giems aplinkiniams, savo istorijai, Humanitarinių mokslų savo tautai, būti vieningiems kas- Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys dr. Algimantas Kasparavičius

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) RUBRIKA

dienybėje, patriotiškumo svarbą kunigaikščio Gedimino šta- prisiminti ne tik per šventes. bo bataliono Garbės sargybos Bendruomenę ir garbius orkestro koncertui, dovanoju- svečius nuoširdžiai pasveikino siam ypač pakilią nuotaiką vi- viceministras Antanas Valys. siems klausytojams. Įdomiomis mintimis, skirto- Vasario 16-osios proga mis Valstybės atkūrimo dienai, Karo akademijos vyrų choras trumpame pranešime pasidalijo „Kariūnas“ koncertavo Jeruza- istorikas humanitarinių mokslų lės gimnazijoje, giedojo Rasų dr. Algimantas Kasparavičius. kapinėse, dalyvavo šventinia- Renginio metu buvo paska- me koncerte Nacionaliniame tinti Akademijos kariai ir dar- operos ir baleto teatre. buotojai. Kulminaciją šventinis Taip pat kariūnai dalyva- minėjimas pasiekė skambant vo iškilminguose renginiuo- nuostabiam Lietuvos didžiojo se Šalčininkuose bei Vilniuje, Katedros aikštėje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Eglė TRATAITĖ

„1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Surgailytė, Algirdas Navasaitis, pavestas darbus KAM Baltojoje Respublikos Aukščiausioji Tary- Vladimiras Tupčijus, gitaromis salėje buvo apdovanoti Akade- ba pasirašė Lietuvos Nepriklau- akompanavo Tadas Cicėnas, Edvi- mijos kariai ir darbuotojai: mjr. somybės Aktą, kuriame rašoma, nas Liepinis, Aleksandras Žičkus, Jonas Minkevičius, Anastazija kad atkuriamas 1940 metais sve- Paulius Siratavičius, fortepijonu Gaigalienė, Violeta Gančerienė, timos jėgos panaikintas Lietu- grojo Evaldas Milkintis, smuiku Nomeda Gutauskienė, Rusnė vos valstybės suvereninių galių – Vytautas Kriščiūnas, saksofonu Rasimavičienė, Vida Samulevi- vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra – Vytis Ščiukas, būgnais – Gedi- čienė. Už ypatingus asmeninius nepriklausoma valstybė“, – įžan- minas Kaknevičius. Akademi- nuopelnus plėtojant ir stiprinant giniame žodyje sakė Karo aka- jos kariūnų estradinių-sportinių Lietuvos kariuomenę, pavyzdin- demijos viršininkas plk. Arūnas šokių būrelis, kuriam vadovau- gą tarnybą ir profesionalumą Lie- Balčiūnas. ja Vaidotas Januškevičius, atliko tuvos kariuomenės medaliu ,,Už Akademijos viršininkui ka- labai aistringus šokius tango ir nuopelnus“ buvo apdovanotas riams ir nusipelniusiems dar- rumbą su ginklais. kpt. Vytis Andreika. Mokymo buotojams įteikus padėkas įvyko Krašto apsaugos ministro pa- ir doktrinų valdybos vadas ap- šventinis visų kursų kariūnų kon- dėka Lietuvos nepriklausomybės dovanojo Lietuvos kariuomenės certas. Dainas atliko Indrė Vaitie- atkūrimo dienos proga už svarų pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kūnaitė, Iryna Meyaraitsė, Sandra indėlį ir pasiaukojimą atliekant tarnybą“ vrš. Alvydą Veršilą.

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) ATMINTINOSRubrika DATOS

truputį išsigandome ir susimąs- Gyvybės ir mirties keliu tėme – ar mums pavyks deramai Kar. Aurimas DIRGĖLA pasirodyti šiame renginyje. Sausio 12 d. ryte visa mūsų Karo akademija tradiciškai nimo medaliai, apdovanoti grei- kuopa pajudėjo link Antakalnio kasmet dalyvauja bėgime Sausio čiausi, seniausi ir jauniausi šio kapinių, iš kur prasidėjo bėgi- 13-osios aukoms atminti ir šiai renginio dalyviai. Be apdovano- mas. Atėję pamatėme gausybę Lietuvai svarbiai dienai paminė- jimo neliko ir mūsų Akademija, bėgikų, kurių daugumą sudarė ti. Ne išimtis ir šie metai. pasižymėjusi dėl gausiai bėgime jaunieji šauliai ir privalomosios Prie starto linijos Antakal- dalyvavusių kariūnų. karo tarnybos kariai. Pasinaudo- nio kapinėse stojo gausus būrys Džiugu, kaip sakė vienas iš jusi naudingais patarimais, kurių žmonių, susirinkusių iš visos prieš startą kalbėjusių svečių, kad mums negailėjo vadai, ir palaiko- Lietuvos. Diena buvo graži, gal bėgime dalyvavo ne tik žmonės, ma skanduočių, kurios suteikda- todėl bėgime nusprendė daly- savo akimis matę ir dar gerai vo jėgų sunkiomis akimirkomis, vauti daug tiek pagyvenusių, tiek prisimenantys baisius Sausio 13- visa kuopa sėkmingai įveikė tra- jaunų entuziastų, ilgos distan- osios įvykius, bet ir jaunoji karta, są. Man, kaip pirmakursiui, ypač cijos nepabūgo nemažas būrys kuri tuo metu dar nebuvo gimusi, įstrigo bėgimo pabaiga, kai dau- vaikų. Krašto apsaugos ministrui tačiau žino, kokia ši diena svarbi guma kariūnų jautėsi pavargę ir ir kitiems garbingiems svečiams Lietuvai. Manau, ši graži tradi- išsekę, o kažkas pradėjo skanduo- palinkėjus gero starto ir dar ge- cija bus puoselėjama ir toliau, o ti:„ LKA! LKA!“ Tada visi pajuto- resnio finišo, bėgimas prasidėjo. bėgimo dalyvių skaičius ir susi- me jėgų antplūdį, pasijutome ti- Visi jo dalyviai pasileido Vilniaus domėjimas šiuo renginiu nema- krais kariūnais. Prie finišo mūsų televizijos bokšto link. Maršrutas žės. Mano nuomone, kiekvieno jau laukė gausybė žmonių, kurie ėjo per visą miestą, bėgimo traso- iš mūsų garbės reikalas bent taip buvo paruošę arbatos ir vaišių, je buvo sustabdytas eismas. prisiminti tuos, kurie nepagailėjo – tai mums padėjo susigrąžinti Iš pradžių bėgti nebuvo sun- savo gyvybių dėl Lietuvos laisvės. prarastas jėgas. ku. Bėgome rikiuote, skandavo- Mano manymu, šis bėgimas me iš anksto pasirinktas ir ka- – puiki pagarbos ir tautos vie- riuomenėje jau seniai žinomas nybės išraiška. Jame turėtų bent skanduotes. Jutome aplinkinių, Pasijutome kartą dalyvauti kiekvienas Lie- kurie bėgikus palydėdavo šūks- tuvos pilietis, ypač kiekvienas niais, pamojuodami ar bent tikrais kariūnais LKA kariūnas. nusišypsodami, susidomėjimą. Kar. Rimvydas ZAVECKAS Įpusėję trasą pralenkdavome vis daugiau atsilikusių pavargusių Visiems mums, I kurso ka- bėgikų. Nenuostabu – visi va- riūnams, šių metų Sausio 13- dovavosi principu, kad svarbiau- osios minėjimas buvo ypatingas, sia dalyvauti, o ne būti pirmam. nes jame dalyvavome jau ne kaip Baigiantis bėgimui rungtyniauti civiliai, o kaip LKA kariai. Kai darėsi sunkiau, nes reikėjo pa- sužinojome, kad teks bėgti to- dėti labiau atsiliekantiems būrio kią ilgą atkarpą (apie 10 km) su draugams, kuriems šis bėgimas uniformomis ir sunkiais batais, buvo nemažas iššūkis. Vienas kariūnas šio bėgimo padarinius jaus dar ilgai – po bėgimo pa- aiškėjo, kad jo Achilo sausgys- lės uždegimas gana rimtas, todėl koją jam teks pailsinti gipse. Kirtę finišo liniją visi galėjo lengviau atsikvėpti, pasidalyti įspūdžiais su kartu bėgusiais renginio dalyviais, pasivaišin- ti karšta arbata ir užkandžiais. Kiekvienam buvo įteikti atmi-

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) Ir taip daug norisi linkėti, sveikinant šv. Velykų proga... Tiesiog linkiu Prisikėlimo – perėjimo į naują būvį, kaip mūsų Viešpats. Prisikėlimas, atsivertimas reikalauja daug pastangų, bet tik tai atveria naują erdvę žmogaus gyvenimui. Tad linkiu kad ir mažiausio širdies lūžio, galbūt tylaus ir kitų nepastebimo, tačiau padedančio naujai pažvelgti pirmiausia į save patį, į savo darbus ir mintis bei į kitą žmogų, šalia nuolat esantį... Būkite drauge su Kristumi, Prisikėlusieji...

Vyresnysis kapelionas kpt. Remigijus BUTKEVIČIUS APIE ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTĄ

Išgirdus apie Atgailos ir Su- mus, o dėl neišsenkančios Dievo nimas atlikus bendrą prisipaži- taikinimo sakramento liturgiją meilės mums ir jo troškimo nuolat nimą ir gavus išrišimą. ne vienam turbūt kyla klausi- būti drauge su mumis. Puikiai su- Taip daroma išskirtiniais mas: „O kas gi tai?“ Mūsų ausiai prantu, kad susitaikymas ir išpa- atvejais, kai yra daug tikinčiųjų, ir supratimui kur kas artimesnė žintis nėra itin malonūs dalykai; kurie nori atlikti asmenines išpa- išpažinties sąvoka. Asmeninės iš- išties dažnai jie labai skausmingi, žintis, tačiau nėra pakankamai pažinties praktika turbūt labiau- nes turime pripažinti savo klai- kunigų jų išklausyti; kad atgai- siai mums įprasta, tačiau Atgailos das ir jas įvardyti. Tai mūsų atsi- laujantieji ilgesnį laiką neliktų ir Sutaikinimo sakramentas gali vėrimas (pirmiausia sau patiems), be šio sakramento. Bendrai pasi- būti švenčiamas keletu būdų. apsinuoginimas, savojo trapumo rengus ir visiems išreiškus apgai- Tai vienas iš septynių Bažny- ir silpnumo pripažinimas. Tačiau lestavimą, suteikiamas bendras čios sakramentų, kartu su Ligonių tai išgyvenant kaip dovaną, kaip nuodėmių atleidimas. Tikintieji patepimu priskiriamas Gydymo galimybę gyventi kitaip ir kurti, įpareigojami artimiausiu metu sakramentų grupei. Anksčiau šis palikus praeitį, mums suteikia vi- atlikti asmeninę išpažintį. sakramentas buvo vadinamas At- sai kitokią Atgailos ir Sutaikinimo 4. Atgailos pamaldos. gailos, o dabar Atgailos ir Sutaiki- sakramento perspektyvą. Jos skirtos padėti tikintie- nimo sakramentu, nes šis pavadi- Dabar aptarkime šio sakra- siems pasirengti atsivertimui nimas tiksliau atskleidžia jo esmę. mento šventimo būdus: ir Sutaikinimui, gaivinti krikš- Atgaila – tai žmogaus reli- 1. Vieno atgailaujančiojo Su- čionių bendruomenėje Atgailos ginis ir dorovinis nusiteikimas, taikinimo apeigos – mums la- dvasią, auklėti vaikus, kad jie vidinė nuostata, kai jis, suvok- biausiai pažįstama forma – as- suvoktų nuodėmės esmę ir išsi- damas savąsias nuodėmes ir kal- meninė išpažintis. laisvinimo iš jos reikšmę. tes, gailisi pažeidęs bendrystę su 2. Daugelio atgailaujančiųjų Taigi tokia būtų trumpa At- Dievu, artimu bei pačiu savimi Sutaikinimas atlikus asmeninę gailos ir Sutaikinimo sakramen- ir dėl to atgailauja. išpažintį ir gavus išrišimą. to šventimo būdų apžvalga. Jei Sutaikinimas – tai Dievo Atgailos ir Sutaikinimo li- ši tema skaitytojams pasirodytų žingsnis žmogaus link: Dievo Sū- turgija organizuojama esant neišsemta, mielai ją būtų galima nus Jėzus Kristus savo mirtimi ir daugiau tikinčiųjų ir stengian- pratęsti kituose mūsų žurnalo prisikėlimu sutaiko pasaulį ir kie- tis nuosekliau pasirengti Sutai- puslapiuose. Gavėnios laikotar- kvieną žmogų su savuoju Dievu kinimui. Jos metu skaitomas ir piu Bažnyčia ypač ragina žmo- Tėvu. Iš esmės visiškas Sutaikini- apmąstomas Dievo Žodis, ragi- nes atsiversti, susitaikyti, kad iš mas galimas tik dėl dieviškosios nantis atsiversti ir gyventi tei- tiesų kiekvienas kuo geriau dva- intervencijos, nes žmogaus pri- singiau, drauge meldžiamasi ir siškai pasirengtų švęsti šv. Ve- gimtis pažeista blogio, ir vien tik daromas sąžinės patikrinimas. lykas. Kaip minėjau pradžioje, savo jėgomis jis to padaryti negali. Po to tikintieji atlieka asmeninę Sutaikinimo aktas – sunkus pro- Čia svarbu pabrėžti, kad Sutaikini- išpažintį. Liturgijos pabaigoje cesas, tačiau dažniausiai tik per mas ir gailestingumas yra dovana visi susirinkusieji kartu dėkoja jį įmanomas naujas postūmis, ir malonė: tai gauname ne už kaž- už Dievo gailestingumą. naujas žmogaus, bendruomenės kokius savo nuopelnus ar laimėji- 3. Atgailaujančiųjų Sutaiki- gyvenimo etapas...

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) BENDRADARBIAVIMASRubrika

Pasirašyta VPU ir LKA bendradarbiavimo sutartis Eglė TRATAITĖ

Vasario 12 d. Vilniaus peda- goginiame universitete buvo pa- sirašyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, atsto- vaujamos viršininko plk. Arūno Balčiūno, ir Vilniaus pedagoginio universiteto, atstovaujamo rektoriaus akad. Algirdo Gaižu- čio, bendradarbiavimo sutartis. Sutartyje numatoma plėtoti šių aukštųjų mokyklų, jų mokslo ir studijų padalinių bendra- darbiavimą, inicijuoti ir vykdy- ti bendrus mokslinius tyrimus, bendradarbiauti rengiant speci- alistus, įgyvendinant pilietinio Bendradarbiavimo sutartį pasirašo plk. Arūnas Balčiūnas ir rektorius ir tautinio ugdymo programas akad. Algirdas Gaižutis ir tuo prisidėti prie šalies gynybos ir nacionalinio saugumo sistemos stiprinimo. Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karo akademijos ir Pedagoginio universiteto vadovybė, aukštųjų mokyklų bendruomenės nariai. VPU Istorijos fakulteto dekanas doc. Eugenijus Jovaiša perskai- tė pranešimą ,,Vasario 16-osios keliai“, koncertavo Akademijos vyrų choras ,,Kariūnas“, buvo atidaryta LKA fotografo Kęstu- čio Dijoko paroda ,,Seno seržan- to pastebėjimai...“ Renginio dalyviai

VPU rektorius A. Gaižutis įteikia LKA fotografo Kęstučio Dijoko paroda ,,Seno seržanto pastebėjimai...“ gėlių puokštę vyrų choro „Kariūnas“ vadovui V. Verseckui

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) LKA magistrantūros studijas baigė V laida

Eglė TRATAITĖ

2008 m. sausio 24 d. persona- mestrus ir galiausiai parengė Turbūt nelabai suklysiu sakyda- lo vadybos dieninių magistro stu- bei apgynė mokslo tiriamuosius mas, kad kalbėdami ar rašydami dijų karininkams klausytojams darbus, atitinkančius personalo apie šių dienų svarbias valstybines buvo įteikti magistro diplomai. vadybos magistro darbui kelia- šventes norom ar nenorom turime Studijas per 1,5 metų sėkmingai mus reikalavimus. prisiminti praeitį, tiksliau sakant, baigė ir vadybos ir verslo admi- Geriausiais ir įdomiausiais istoriją. Kiekvienas iš mūsų savaip nistravimo magistro laipsnį įgijo darbais buvo pripažinti mjr. Anta- ją supranta ir vertina, o jei pažvelg- 9 karininkai. no Jonušausko mokslo tiriamasis tume truputį atidžiau, ko gero, kiltų Karo akademijoje persona- darbas „Žmogiškųjų išteklių kie- abejonė, ar išvis ją laikome vertybe. lo vadybos magistrai pradėti kybinio ir kokybinio vertinimo Susidaro įspūdis (labai norėčiau rengti 2002 metų rugsėjo mėn., sistemos tobulinimas“, kpt. Tomo manyti, jog klaidingas), kad socia- taigi šiais metais išleista jau V Blinstrubo darbas „Personalo val- linė atmintis, arba valstybės isto- magistrų laida. Pirmuosius du dymas stresinėse situacijose“ ir rija, rūpi tik šalies patriotams, is- semestrus magistrantai studi- mjr. Birutės Krasavinienės darbas torikams ir pavieniams asmenims, javo įvairius socialinių mokslų „Anglų kalbos mokymo sistemos kurie patys dalyvavo ar dalyvauja srities dalykus. Įdomiausiomis vadybos tobulinimo kryptys“. valstybės gyvenime kaip visaverčiai ir naudingiausiomis klausytojai Sėkmingai baigę mokslus Lietuvos piliečiai. Nenorėčiau nieko įvardijo visuotinės kokybės bei klausytojai džiaugiasi turėję ga- įžeisti, tačiau šiandien atrodo, kad žmogiškųjų išteklių vadybos, limybę kelti savo kvalifikaciją ir tarp patrioto ir protingai juokingo strateginio planavimo studijas. tikisi, kad įgytos žinios bus nau- yra dedamas lygybės ženklas. O pa- 3-iasis semestras buvo skirtas dingos, padės jiems tarnyboje. klausus, kuo skiriasi pilietiškumas magistro darbui rengti. Reika- Ypač tai svarbu šiuo metu, kai nuo patriotiškumo, greičiausiai ne- lingą medžiagą magistrantai kariuomenėje prasideda esmi- liktų ir jokio lygybės ženklo... pradėjo kaupti dar besimoky- niai transformacijos procesai. Tad, kalbant apie Sausio 13-ąją, dami I semestrą, kai pasirinko Kartu jie pateikė vertingų siūly- Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Kovo magistro darbo temas. Taigi jie mų, kaip būtų galima tobulinti 29-ąją, pirmiausia reikėtų savęs pa- kryptingai dirbo visus tris se- magistro studijas ateityje. klausti: kuo man asmeniškai svarbi kiekviena iš šių datų? O gal šie skaičiai yra atsitiktiniai, kaip loterijoje? Gal kitam kur kas svarbesnė ir nepalygin- Karo akademijoje – Atvirų durų diena ti reikšmingesnė yra vasario 23-ioji ar liepos 21-oji. Nereikėtų dairytis aplin- kui ir ieškoti atsakymo žvalgantis į ki- 2008 m. vasario 2 d. Karo akade- karjeros perspektyvomis. Buvo tus, tiesiog naudinga nuoširdžiai sau mija pakvietė į Atvirų durų dieną. pristatyta Akademija, lankyto- pačiam tyliai atsakyti ir kartu nors Atvykusieji turėjo galimybę jai supažindinti su studijų pro- kartą per metus apie tai pagalvoti. susipažinti su būsimųjų karininkų gramomis, priėmimo sąlygomis Nevertėtų pamiršti praeities, nors mokymosi ir gyvenimo sąlygomis, ir atrankos reikalavimais. iš istorijos dažniausiai nepasimoko- ma. Tačiau reikėtų ją išmanyti, iš- mokti vertinti ir ja didžiuotis, kaip didžiuojamės savo valstybės ir isto- rine vėliavomis, kalba ir savo gim- tojo krašto žmonėmis. O „Kariūno“ redakcinės kolegijos vardu norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems Lietuvos karo akademijos kariūnams, dėstyto- jams, instruktoriams, darbuotojams, kurie prisideda prie leidinio rengimo, bei ištikimiems jo skaitytojams.

Atsakingasis redaktorius kpt. Jonas ŠVILPA

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) KURŠĖNUOSERubrika Kariūnai savo pažadų nepamiršta Kar. Sandra SURGAILYTĖ

Kariūnų apsilankymas Kur- šėnų vaikų globos namuose per šv. Velykas nebuvo pirmasis. Kai juose viešėjome per šv. Kalėdas, po puikiai praleistos popietės vaikams pažadėjome, kad netrukus pas juos atvyksime. Tad, kur buvę, kur nebuvę, kovo 27 dieną mažuosius draugus aplan- kėme vėl. Žinoma, nuvykome ne tuščiomis. Karo akademijoje pa- Kariūnai su dovanomis ir margučiais skelbus gerumo akciją, visi buvo kviečiami nelikti abejingi tiems, pyragų, kuriais vaišinome vaikus kuriems jaukumo ir šilumos bei, mūsų susitikimo metu. Tačiau Graži tradicija mažiesiems didžiausia atrakcija būkime atviri, materialių dalykų Kar. Tomas SASNAUSKAS tikrai stinga. Už surinktus pini- buvo mūsų kariūnai. Visą po- pietę netilo jų prašymai pakil- gus nupirkome du vaizdo leistu- Vaiko krykštavimas, šypse- vus su kolonėlėmis, taip pat ne- noti, panešioti, pasupti. Vaikai džiaugsmingai krykštavo ir šūk- na, džiaugsmas suteikia daug mažai vaikiškų filmukų DVD, gerų jausmų ne tik tėvams, suau- kad vaikai šia dovana galėtų čiojo ridendami kiaušinius, buvo aktyvūs ir labai troško laimėti. gusiesiems, bet ir mums, kariū- pasidžiaugti iš karto. Be to, nu- nams. Jau gražia tradicija tapo vežėme Akademijos darbuotojų Prieš išvažiuodami girdėjo- me vaikus klausiant: „Kada atva- kariūnų apsilankymai Kuršėnų padovanotus drabužėlius, batu- vaikų globos namuose. Kažko- kus ir po mažą saldumynų mai- žiuosite vėl?“ Tad tikimės, kad šie susitikimai taps gražia tradicija ir dėl atvykęs į Kuršėnus net ne- šelį kiekvienam vaikų namų glo- nustebau, kad vaikai mūsų lau- botiniui. Nepamiršome ir mūsų mes galėsime netrukus vėl aplan- kyti savo mažuosius draugus. kia „išskėstomis rankomis“. valgyklos darbuotojų iškeptų Pasiėmę visas dovanėles ir vaišes, įėjome į salę, kur po kelių minučių sugužėjo ir mūsų mažieji draugai. Sakau „draugai“, nes vaikai mus matė nebe pirmą kartą, žinojo daugelio iš mūsų vardus. Vos spėjus sustoti į ratelį, vaikai pasileido prie savo didžiųjų draugų. Žaidėme įvairius žaidi- mus, ridenome margučius, ben- dravome ir kitaip linksmai leido- me laiką Kuršėnų vaikų globos namuose. Man netgi pavyko įkalbėti du pirmokus pašokti šokį, kurį jie išmoko mokykloje. Kar. Tadas Cicėnas akompanavo gitara, o vaikai dainavo visiems labai gerai žinomą dainelę „Du gaideliai“. Buvo gražu žiūrėti į Kariūnų bataliono vadas plk. ltn. Saulius Vitkus su Kuršėnų vaikų globos šokančius pirmokėlius. namų auklėtiniais Kiekvienas kariūnas turėjo

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) RUBRIKA mažiausiai po du „gerbėjus“, ku- tam kariūnui į rankas, juosme- nius atiduot norėjo ir susirūpi- rie niekaip nenorėjo paleisti jų nį. Mane apsikabino viena mer- nęs klausinėjo, kodėl nevalgau, rankų... Prašė pakilnoti, pasup- gaitė ir prašė, kad pakilnočiau. kodėl nenoriu saldainių. Aš at- ti... Kariūnų bataliono vadas plk. Tai pamatę ir kiti vaikai atbėgo. sakydavau, jog jau valgiau, o jis ltn. S. Vitkus, taip pat turėjęs ke- Pakilnojęs penkis mažylius vos vėl siūlė savo saldumynus. Jam letą ištikimų palydovų, savo fo- galėjau atgauti kvapą, tačiau jų nieko nebuvo gaila, gerumas toaparatu vaikus mokė fotogra- šypsenos viską atpirko. Vėliau jo akyse net švietė ir neišnyko fuoti, juos kilnojo ir su jais žaidė. vienas iš mano kilnotų berniu- šypsena. Vėliau jis klausinė- Vienintelis mūsų fotografas tam kų visą laiką mane laikė už ran- jo apie Akademiją. Ką galėjau, neturėjo laiko – vis bandė „pa- kos ir nepaleido, kol neišvyko- papasakojau. Kaip ir visiems gauti“ geresnį kadrą... me. Jis net paklausė: „Ar tu būsi berniukams, jam labiausiai pa- Atėjo laikas įteikti dovanėles. mano tėtukas?“ O aš nežinojau, tiko pasakojimai apie pratybas. Jas gavę vaikučiai labai nudžiu- ką atsakyti, ir nutylėjau.... Nuo Tada apstojo mane dar trys vai- go. Tačiau manau, kad jiems ne tos akimirkos tai jau nebebuvo kiukai ir klausėsi... Smagu pasa- dovanų reikia, o meilės, šilumos paprastas vizitas, paprasta ge- koti mažiems berniukams – gal ir supratingumo! rumo akcija, o klausimas, ar ge- kada nors jie taps kariūnais ar Laikas bėga greitai. Netrukus rai padariau, kad su tais vaikais kariais... Tikiuosi, mes jiems su- teliko atsisveikinti, sėsti į mašinas žaidžiau, nes, mums išvykus, jie teikėme šiek tiek šilu- ir grįžti į Akademiją. Jau lipdamas gali likti nusivylę. Tačiau taip mos, kurios jie į automobilį išgirdau vieno vaiko neatsitiko. neteko. žodžius: „Ačiū, kad atvažiavote, Mes buvome numatę globos ačiū už jūsų gerumą!“ Dar ilgai namuose apsilankyti dar porą mintyse juos girdėjau... Dėl to net kartų, ir tai pasakiau berniukui. ašara nuriedėjo... Tada jis nusišypsojo ir ėmė klau- sinėti: „Kada, kada jūs atvyksi- te vėl? Kada tai bus?“ Atsaky- mas visą laiką buvo tas pats Ar tu būsi – kai tik galėsime. O jis vis klausinėjo... Tai buvo žen- mano tėtukas? klas, kad mes čia – laukia- Kar. Dalius DULKĖ mi svečiai. Tas berniukas visą laiką man savo saldai- Viešnagės metu vaikai su mumis noriai žaidė ir visą laiką buvo įsikibę tai vienam, tai ki-

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) STUDIJOSRubrika Lietuvos studentai pagerbė akademinį sąžiningumą puoselėjančius dėstytojus

2008 m. vasario 6 d. Lietu- vos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) apdovanojo sąžiningai studijuoti Lietuvos studentus skatinančius aukštųjų mokyklų dėstytojus. LSAS elektroniniu laišku ragino daugiau nei šimtą dvidešimt tūkstančių šalies stu- dentų parašyti apie dėstytojus, itin puoselėjančius akademinį sąžiningumą. „Džiaugiamės, kad tarp visų negandų, nesutarimų, klestinčios Prof. habil. dr. Evaldas Doc. dr. Virgilijus korupcijos galime rasti ir šviesių, Kazys Maldutis Pugačiauskas gražių dalykų, apdovanoti žmo- nes, skatinančius studentus sąži- simboliu pasirinkome skaidrius ningai studijų metu. ningai laikyti egzaminus bei ug- stiklo rutulius, nes apskritimas „Šiomis dienomis, kai švie- dančius sąmoningas, mąstančias laikomas idealia forma gamtoje, timo sistema dažniau peikiama asmenybes. Šįkart studentai pa- taip pat simbolizuoja ir veiklos, ir kritikuojama, malonu ir ver- siūlė apdovanoti daugiau nei 50 būties cikliškumą. Stiklas dažnai tinga, kad studentai įžvelgia ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dės- suvokiamas kaip skaidrumo, sąži- pozityvių dalykų. Toks dėmesys tytojų, tačiau tikimės, kad kitais ningumo simbolis. Todėl ir gimė motyvuoja ir skatina pasiaauko- metais tuo pačiu laiku galėsime idėja dėstytojams įteikti būtent to- jamai dirbti“, — LSAS iniciatyva pagerbti gausesnį tokių dėstytojų kias simbolines dovanas, kaip pa- džiaugėsi susirinkę dėstytojai. būrį“, – susirinkusiems svečiams dėką už jų atsakingą ir sąžiningą Tarp apdovanotųjų buvo Lie- kalbėjo LSAS prezidentė Indrė darbą, dirbamą jau ne vienus me- tuvos karo akademijos Taikomų- Vareikytė. tus“, – apie dėstytojams įteiktų jų mokslų katedros vedėjas prof. Sąžiningiausiems dėsty- rutulių idėją pasakojo Indrė. habil. dr. Evaldas Kazys Maldutis tojams buvo įteikti graviruoti Apdovanojimo ceremonijoje ir Politikos mokslų katedros doc. stiklo rutuliai su užrašu „Dė- dalyvavę įvairių aukštųjų mo- dr. Virgilijus Pugačiauskas. kojame už studentų skatinimą kyklų dėstytojai sakė nesitikėję sąžiningai laikyti egzaminus“. tokio studentų dėmesio ir įver- „Kariūno“ informacija „Kukliu šių apdovanojimų tinimo už skatinimą elgtis sąži-

NAUJI AKADEMIJOS DARBUOTOJŲ LEIDINIAI

Vadovavimas jūrų pėstininkams. Ambrazevičius A. Lietuvos Statkus N., Paulauskas K. Tarp Mokomoji knyga. Parengė P. Jan- transporto sistema. Mokomoji geopolitikos ir postmoderno: kur link kauskas. V., 2008, 95 p. knyga. V., 2008, 192 p. sukti Lietuvos užsienio politikai? Mokslinė studija. V., 2008, 70 p.

KARIŪNAS 10 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) KNYGŲ MUGĖ Skaitau, vadinasi, esu! Muziejaus vedėja Rozvita VAREIKIENĖ

VPU leidyklos direkto- riaus Jono Balčiūno nuotrauka

„Skaitau, vadinasi, esu“ – tai Statkaus ir Kęstučio Paulausko vaujant Vilniaus knygų mugėje šių metų Vilniaus knygų mugės studija „Tarp geopolitikos ir pos- pasitvirtino, kad mūsų leidžiami šūkis. Jau devintą kartą vasa- tmoderno: kur link sukti Lietuvos žodynai, mokslo žurnalai, vado- rio 21–24 d. visi knygų mylėtojai užsienio politikai?“ vėliai yra įdomūs ir reikalingi buvo pakviesti į tarptautinę ir di- Tiek pagyvenę žmonės, tiek mokslo visuomenei ne tik Lie- džiausią knygų mugę Baltijos ša- jaunimas domėjosi „Karo archy- tuvoje, bet ir užsienyje (2007 m. lyse. 2008 m. Lietuvoje paskelbti vu“, kurio XXII tomas pasirodė spalio mėnesį Generolo Jono Že- Skaitymo metais, tad Vilniaus prieš pat knygų mugę, monogra- maičio Lietuvos karo akademijos knygų mugė tiek jauną, tiek seną fija „Karo pedagogika Lietuvoje geriausi leidiniai Lietuvos akade- kvietė atsigręžti į knygą. (1918–1940 m.), kurioje Algirdas minių leidyklų asociacijos jungti- Trečiojoje – Mokslo ir kul- Ažubalis, Rolanda Kazlauskaitė- niame stende buvo eksponuojami tūros – salėje buvo įrengtas Markelienė, Audronė Petrauskai- Frankfurto knygų mugėje). Lietuvos akademinių leidyklų tė, Bronius Puzinavičius, Feliksas asociacijos stendas. Čia tilpo Žigaras analizuoja karo pedago- 23 asociacijos narių leidžiamos gikos raidą Lietuvoje: nagrinė- mokslo, akademinės ir kritikos ja karininkų rengimo Lietuvoje knygos, enciklopedijos, vado- 1919–1940 m. sistemą, aptaria vėliai, žodynai, meno albumai, pagrindinius istorinius lietuviš- laikraščiai ir žurnalai, leidiniai kos karo pedagogikos šaltinius, užsienio kalbomis. analizuoja psichologines, etines Lietuvos karo akademija su- ir dorovines karininkų rengimo beksponento teisėmis taip pat problemas. Plačiai aptaria karei- pristatė savo leidinius. Studentai, vių ir karininkų išsilavinimo bei kremtantys politikos mokslus, kultūros lygio kėlimo aktualijas – skubėjo įsigyti nuo 2003 m. lie- andragoginę Lietuvos kariuome- tuvių ir anglų kalbomis leidžiamą nės veiklą. Apžvelgia ir gerosios naujausią „Lietuvos metinę stra- kitų valstybių pedagoginės patir- teginę apžvalgą 2006“, kurioje, ties perėmimo klausimus. Patei- kaip ir kiekviename ankstesnia- kia ir analizuoja 77 asmenų, kū- me numeryje, pateikta komplek- rusių karo pedagogiką Lietuvoje, siška svarbių Lietuvos naciona- biografijas. Buvę mūsų absolven- liniam saugumui pokyčių, kurie tai labai domėjosi ir norėjo įsigyti vyksta tarptautiniu sisteminiu, mokslinių straipsnių ir praneši- regioniniu ir nacionaliniu lygme- mų rinkinį „Karinis rengimas ir Prie Lietuvos karo akademijos knygų nimis, analizė ir apibendrinimas. ugdymas Lietuvoje“. stendo Redakcinio skyriaus maketuotoja Kaipmat buvo išgraibstytas pats Jau antrus metus Karo aka- Dalia Žukaitienė naujausias leidinukas – Nortauto demijai su savo leidiniais daly- KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 11 PRATYBOS KELIONĖSRubrika Keli daugialypio Vilnijos dvasinio paveldo bruožai Doc. dr. Nijolė JANULAITIENĖ, doc. dr. Bronius PUZINAVIČIUS Keičiantis Vilniaus ir jo apylinkių valstybinei priklausomybei ir kultūrai, Vilniaus kraštas visada buvo ir dabar išlieka daugialypis ir daugiakalbis. Nuo viduramžių šis regionas buvo ties pačia katalikų ir stačiatikių tikėjimo paplitimo riba. Šios dvi krikščionybės formos čia ir šiandien susitinka, nes Vilniuje yra unitų (stačiatikių, pripažįstančių popiežiaus viršenybę). Gana ryškų pėdsaką mieste paliko ir reformacija, o XVII–XVIII a. Vilnius buvo vienas žymiausių judaizmo centrų pa- saulyje. Čia gyvavo ir dabar tebegyvuoja nedidelės, bet reikšmingos islamą išpažįstančių totorių bei savitą tikėjimą puose- lėjančių karaimų bendruomenės. Be religinių, gausu ir kalbinių skirtumų. Daugelis Vilniaus krašto gyventojų moka kelias vietos kalbas – lietuvių, lenkų, rusų, o dar neseniai susikalbėdavo ir baltarusiškai bei jidiš kalba. Žydų tradicijoje Vilnius vadinamas ,,Lietuvos Jeruzale“. Tačiau jis tapo savotiška Jeruzale, kultūros laimėjimų ir istorinių aspiracijų šerdimi tiek lietuviams, tiek kitoms čionykštėms tautoms. Ir šiandien, pasikeitus istorinėms bei politinėms aplinkybėms, neatmesdamas nė vienos iš miesto savastį formavusių istorinių bei kultūrinių gijų, Vilnius kuria šiuolaikinę tapatybę, virsta savita vienos iš Europos Sąjungos valstybių sostine, verta savo įkūrėjų ir geriausių piliečių. Kiekvieno Lietuvą ir Vilnių mylinčio mūsų šalies piliečio priedermė – pažinti tur- tingą ir įvairialypį Vilnijos tautinių ir religinių bendrijų istorinį ir kultūrinį paveldą. To siekiame ir kultūros bei religijų istorijos paskaitų, seminarų, išvykų bei susitikimų metu. Neseniai kariūnai lankėsi Vilniaus evangelikų liuteronų, žydų (judėjų), evangelikų reformatų ir Trakų karaimų maldos namuose. Pasitikintys Dievo malone

Kariūnai Vilniaus evangeli- Ši bažnyčia yra Vokiečių ga- kų liuteronų bažnyčioje susitiko tvėje, uždarame kiemelyje, to- su jos administratoriumi ir ta- dėl praeiviui beveik nematoma. rybos nariu Gintaru Šiaudiniu. Kiek geriau matomas tik prie jos esančios varpinės bokštas. Šiame kvartale nuo XVI a. daugiausia gyveno evangelikai liuteronai. Čia LDK kanclerio ir Vilniaus vaiva- dos Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva 1555 m. buvo pastatyta pirmoji liuteronų bažnyčia. Vėliau ši šventovė daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir kitų negandų, buvo ne kartą rekonstruojama ir persta- toma. Dabartinės baroko stiliaus bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1739 m. Šventovė labai nukentėjo sovietinės okupacijos laikotarpiu, nes buvo iš tikinčiųjų atimta ir pritaikyta gamybinėms patalpoms. Nepriklausomybės metais ji grąžinta tikintiesiems, restauruota. Ją puošia ypač ver- tingas didysis rokokinis altorius. Bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos. Ji garsėja ir koncertais, kitais kultūros renginiais. G. Šiaudinis kalbėjo, kad Evangelikų liuteronų bažnyčia KARIŪNAS yra viena svarbiausių evangelikų 12 KARIŪNAS2008 m. kovas, Nr. 1 (96) bažnyčių. Jos istorija glaudžiai 12 20082007 m. kovas,gruodis, Nr. Nr. 1 (96)4 (95) KULTŪROS PAVELDAS susijusi su vokiečių mąstytojo ir paskaitų Vitenbergo universitete. gelikų liuteronų parapijos, buvo 73 teologo Martyno Liuterio (1483– Pirmosios evangelikų liutero- liuteronų bažnyčios. Per karą su- 1546), reformacijos ir liuteroniš- nų bažnyčios Lietuvoje pradėtos griauta arba sudeginta 16 bažnyčių. kojo protestantizmo Vokietijoje statyti 1555 m. Vilniuje ir 1567 Per 45 sovietinės okupacijos metus pradininko, vardu. Būdamas au- m. Tauragėje. Nors jas statant ir buvo nacionalizuotos ir nugriautos gustinų vienuoliu ir Vitenbergo steigiant liuteronų parapijas būta arba paverstos kitos paskirties pas- universiteto Biblijos profesoriu- daug nesklandumų, tarpkonfe- tatais dar 25 liuteronų bažnyčios. mi, M. Liuteris išgyveno religinę sinių nesusipratimų ir konflik- Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo krizę, ėmė kritikuoti Bažnyčios tų, tačiau nuo 1555 iki 1940 m. sunaikintos liuteronų kapinės, o jų mokymą apie išteisinimą, nesu- jų Lietuvoje atsirado 73. Protes- vietoje pastatyti Santuokų rūmai. tarti su Katalikų bažnyčios galva tantizmas padėjo praskinti kelią Atkūrus nepriklausomybę, Lie- – Romos popiežiumi. M. Liuteris lietuvių kalbai į visas Lietuvos tuvos liuteronai turėjo 41 veikiančią skelbė, kad žmogaus išteisinimas krikščioniškas bažnyčias, paska- bažnyčią. Šią religinę bendruome- ir pomirtinis išganymas pirmiau- tino ir Katalikų bažnyčią leisti nę sudarė apie 30 tūkst. narių. Šiuo sia pelnomas nuoširdžiu tikėjimu, religinę literatūrą lietuvių kalba, metu Lietuvoje veikia 54 liuteronų pasitikėjimu Jėzaus Kristaus die- steigti lietuviškas mokyklas. parapijos, daugiausia jų yra Klaipė- viškąja malone ir nuopelnais, o ne 1939 m. Lietuvoje, įskaitant dos apskrityje. Lietuvos evangelikų Bažnyčios užtarimu ar gerais dar- Klaipėdos kraštą, veikė 83 evan- liuteronų centras įsikūręs Tauragėje. bais. Žinoma, geri darbai neatme- tami, bet jie laikomi ne tikinčiojo nuopelnais, o Dievo žmogui teikiamos malonės ženklu. Vienin- telis tikėjimo šaltinis esąs Šventa- sis Raštas. Popiežius nepritarė M. Liuterio mintims, tačiau šis savo idėjų neatsisakė ir dėl to buvo eks- komunikuotas, t. y. atskirtas nuo Bažnyčios. Tačiau M. Liuterio idė- jos nežlugo, nes jis turėjo įtakingų užtarėjų ir sekėjų. Kariūnai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje Vienas pirmųjų valdovų, priė- musių M. Liuterio mokymą, buvo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas I (1490–1568). Jis sekuliarizavo Kryžiuočių ordiną, įvedė refor- maciją visame krašte. Prūsijos ku- nigaikščio lėšomis buvo išverstos į prūsų, lietuvių ir lenkų kalbas pagrindinės šio tikėjimo knygos, taip pat išleista ir pirmoji lietu- viška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. 1544 m. įsteigtame Karaliaučiaus universitete kelis šimtmečius buvo rengiami pro- testantų dvasininkai – pastoriai. Čia mokslus baigė per 70 Lietu- vos dvasininkų ir visuomenės veikėjų: dr. Stanislovas Rapalio- nis, dr. Abraomas Kulvietis, dr. V. Storosta (Vydūnas), pastorius ir poetas Kristijonas Donelaitis ir daugelis kitų šiandien jau gerokai primirštų žymių žmonių, liaudies švietėjų. M. Liuterio mokymą Lietuvoje XVI a. pradžioje pirmasis pradėjo skelbti A. Kulvietis. Jis asmeniškai pažinojo M. Liuterį, buvo klausęs jo KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 13 STUDIJOS

2007–2008 m. m. žiemos sesijos rezultatų apžvalga

Studijų skyriaus vyr. specialistė Jolanta STANIULIENĖ

Praėjus rudens semestrui ir išlaikyti egzaminų ir įskaitų iš nams sunkiau sekasi studijuoti pasibaigus žiemos sesijai norė- karto. Sunkiau sekėsi universi- universitetinius dalykus – jų vi- čiau supažindinti mūsų skaity- tetiniai mokomieji dalykai, to- durkis prastesnis ir skolų kariū- tojus su kariūnų pažangumo re- dėl daugiau buvo ir skolų: I kur- nai turėjo daugiau. Daugiausia zultatais. so – 6, II ir III – po 8. Išryškėjo trijų mokomųjų dalykų: anglų Analizuojant 2007–2008 m. ir karybos mokomųjų dalykų ži- kalbos, taktikos ir organizacijų m. rudens semestro karybos mo- nių spragos – II kurso kariūnai elgsenos. komųjų dalykų studijų rezulta- turėjo 6 skolas, III –vieną. Paaiškėjo geriausiai šį se- tus matyti, kad geriausiai mokėsi Analizuodami rudens se- mestrą besimokantys kariūnai: šiųmečiai pirmakursiai, jų pažy- mestro studijų įvertinimus ma- I kurso kar. Evaldas Milkintis mių vidurkis – 8,5 balo. III kurso tome, kad visų kursų kariūnai, – 8,89 balo, II kurso kar. Vyte- kariūnų jis tik šiek tiek blogesnis kaip kiekvienais metais, itin ge- nis Bučius – 8,43 balo, III kurso – 7,8 balo. Prasčiausi buvo antra- rai pasirengę fiziškai, deja, kiti kar. Marius Magyla – 9,1 balo, kursių rezultatai, jų pažangumo dalykai jiems sekėsi prasčiau. IV kurso kar. Lina Kievišai- vidurkis – 7,1 balo. Palyginus šių I kurso kariūnams daugiausiai tė ir kar. Simona Lukoševičiūtė metų ir pernykštės žiemos sesi- pastangų kainavo anglų kalba – 9,43 balo. jos pažangumą akivaizdu, kad jis ir matematika, o lengviausiai Rudens semestrą kariūnai ak- truputį pablogėjo – pernai siekė įkandama, pasirodo, logika ir tyviai sportavo, dalyvavo savivei- 8,0, šiemet – 7,8 balo. inžinerinė kompiuterinė grafika. klos būreliuose ir visuomeninėje Universitetinių mokomųjų Antrakursiams, kaip kasmet, ne veikloje, tačiau visai nesidomė- dalykų studijų rezultatai kitokie. taip paprasta buvo įveikti takti- jo moksline veikla, neatliko nė Rudens semestrą juos studijuoti ką, anglų kalbą ir moderniųjų vieno mokslo darbo. Jie pavyz- geriausiai sekėsi absolventams, technologijų fizikinius pagrin- dingai atlieka savo tarnybos par- jų vidurkis – 8,1, o šiųmečių tre- dus, tačiau gerai sekėsi perprasti eigas, nemažai yra skatinami, ta- čiakursių – 7,6 balo. Nedaug at- valdymo informacines sistemas čiau vis dar pasitaiko drausmės silieka pirmakursiai – 7,5 balo. ir technologijas. Trečiakursiams pažeidimų, netgi šiurkščių, ir Prasčiausiai pasirodė antrakur- sudėtingiausia taip pat anglų tai turi įtakos kariūnų reitingui. siai, jų pažangumo vidurkis tik kalba ir organizacijų elgsena. Geriausias reitingas rudens se- 7,0 balo. Tačiau Akademijos ka- IV kurso kariūnams užkliuvo mestrą buvo šių kariūnų: I kurse riūnai universitetinius moko- transporto rinkodara ir antro- – kar. Evaldo Milkinčio, II kurse muosius dalykus rudens semes- ji užsienio kalba, tačiau jų labai – kar. Vytenio Bučiaus, III kurse trą mokėsi geriau nei pernykščiai puikūs vadybos ir humanitari- – kar. Edvino Liepinio, IV kurse – jų vidurkis aukštesnis 0,2 balo nės teisės studijų rezultatai. – kar. Linos Kievišaitės. Evaldas (pernykščių buvo 7,4 balo). Apžvelgus aptariamojo se- Milkintis, Vytenis Bučius ir Lina Kaip ir kiekvieną semestrą, mestro pažangumo rezultatus Kievišaitė savo kursuose yra ne kai kurie kariūnai nesugebėjo matyti, kad visų kursų kariū- tik geriausiai besimokantys, bet ir aukščiausią reitingą turintys kariūnai. Tikėsimės, kad daugiau kariūnų seks jų pavyzdžiu ir sieks geresnių rezultatų.

KARIŪNAS 14 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) Nepakartojamas RUBRIKA Vienos pokylis Vasario 9-osios vakare Vilniaus rotušėje įvyko septintasis Vienos IV kurso pokylis. Šis labdaringas, elegancija dvelkiantis renginys visą pelną – 35 kar. Gintautas tūkstančius litų – skyrė Santariškių ligoninės vaikų skyriui. RAZMA – Šių metų pokylis buvo išskirtinis, kadangi jame dalyvavo net dvidešimt aktyvus Karo viena jaunimo komiteto pora – daugiausiai porų per visą Vienos pokylių Lie- akademijos tuvoje istoriją. Be to, kaip niekada buvo daug karių: devyni kariūnai, trys kariūnų šokių leitenantai ir viena leitenantė. 2007 metų pokylyje dalyvavo šeši kariūnai ir kolektyvo dvi kariūnės, 2006-ųjų – tik vienas kariūnas. Tai rodo didėjantį kariūnų su- dalyvis sidomėjimą šiuo renginiu. Netgi renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas teigė tikįs, kad galbūt išliks tarpukario inteligentijos tendencija, kai geriausius šo- kio žingsnius ir elgesio manieras demonstruodavo būtent kariškiai. Ar kariškiams verta dalyvauti Karininkams ir kariūnams šis vakaras buvo įsimintinas todėl, kad tokiuose renginiuose kaip Vienos Vienos pokylio Vilniuje ambasadoriumi už ilgametį labdaros propagavi- pokylis? Kas jums labiausiai pati- mą ir mecenavimą buvo išrinktas krašto apsaugos ministras Juozas Ole- ko? Ką svarbu žinoti kiekvienam, kas. Šis garbingas titulas pokylyje buvo suteiktas pirmąjį kartą. Jis bus besirengiančiam jame dalyvauti? skiriamas kas treji metai už išskirtinius nuopelnus šį renginį remiantiems – Manau, tokiuose renginiuo- žmonėms. Malonu, kad ministras nepamiršo Karo akademijos – dovano- se tikrai verta dalyvauti. Visų jo kvietimus keturioms kariūnų ir jų draugių poroms. pirma tai – nauja patirtis. To gy- Vakaro metu šokami Lotynų Amerikos, klasikiniai šokiai, polka. venime galbūt daugiau ir neteks Žinoma, Vienos pokylio neįmanoma įsivaizduoti be kadrilio ir Vienos dar kartą patirti. Tai išskirtinis valso, kuriais jaunimo komiteto nariai pradeda renginį. Jo kulminacija renginys, neturintis analogų Lie- – vidurnaktį, kai tradiciškai šokamas kadrilis pagal J. Strausso opere- tuvoje. Pokylis padeda suvokti, tės „Šikšnosparnis“ muziką. Antroji renginio kulminacija, prasidėjusi koks elgesys tinkamas, kas yra po vidurnakčio kadrilio, – loterijos burtų traukimas. Loterijos prizai etiketas. Tokiuose renginiuose – renginio rėmėjų dovanos. Loterijos metu buvo surinkti 8 tūkstančiai svarbi kiekviena detalė – prade- litų labdaros, likusią sumą paaukojo verslininkai ir privatūs asmenys. dant apranga, baigiant elgesiu Antrą valandą nakties, tradiciškai nuskambėjus Vienos valsui „Prie pokylio metu. Tai puiki galimy- žydrojo Dunojaus“, vakaras baigėsi. Tada pagal austrų paprotį buvo bė susipažinti ir pabendrauti su valgomas austriškas guliašas ir užgeriamas alumi. Po to svečiai išsi- žinomais visuomenės žmonėmis, skirstė po Vilniaus restoranus. O jaunimo komitetas gavo dar vieną po- kaip antai: krašto apsaugos mi- kylio rengėjų dovaną – kvietimus į naktinį klubą „Pabo Latino“, kur nistru Juozu Oleku, Vienos po- linksmai tęsė vakarą toliau šokdami šokius Lotynų Amerikos ritmais. kylio Lietuvoje iniciatore Austri- jos ambadsadore Andrea Wicke ir jos vyru Venzislavu, kitų šalių ambasadoriais, žinomais kultū- ros ir politikos veikėjais. Man maloniausia, kad pokylio metu bent trumpam galėjau grįžti į praeitį, kai klasikiniai šokiai buvo mėgstama tarpukario Lietuvos inteligentijos pramoga, o karininkija – visuomenės sluoksnis, kuris dik- tavo sąlygas šokių aikštelėse. Šokis man – neatsiejama gyvenimo dalis, o pokylyje labiausiai žavėjo galimy- bė šokti skambant gyvai muzikai. Ateityje besirengiantys į šį po- kylį turėtų atkreipti dėmesį į ke- Vienos pokylio Vilniuje ambasadoriumi už ilgametį labdaros propagavimą ir letą dalykų: ar turi lėšų bilietui, rėmimą buvo išrinktas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas aprangai, transportui, Vienos po-

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 15 Rubrika kylio metu organizuojamai labdarai. Galvoju, kad kiekvienas dalyvis, suomenei, demonstruodami savo Taip pat labai svarbu, kad drabužiai pirmąkart besiruošiantis į šį poky- pasirengimą tapti visaverčiais atitiktų griežtus pokylio reikalavi- lį, turėtų pasidomėti Vienos poky- visuomenės nariais. Kiek žinau, mus. Merginoms reikėtų žinoti, ko- lio istorija ir tradicijomis, tinkamai tokia simbolinė ir istorinė debiu- kios suknelės vilkimos šokant su apsirengti – atitikti aprangos kodą, tantų šokio reikšmė. vaikinu, dėvinčiu smokingą, fraką stengtis elgtis taip, lyg tave visi ir O labdaringų renginių, manau, ar kario uniformą. Suknelės netu- nuolat stebėtų, būti pasirengęs, kad niekada nebus per daug. Šio pokylio rėtų būti neskoningos. Deja, tokių prie jo pokylio svečiai gali bet kada metu surinktos lėšos skirtos Santa- šiame pokylyje dar pasitaikė, todėl prieiti, užkalbinti. Apie statusą – de- riškių universitetinei vaikų ligoninei buvo matyti, kad kai kurios dalyvės biutantas ir patyręs šokėjas... Debiu- paremti. Kiek žinau, buvo nupirktas neišmano etiketo reikalavimų. Be to, tantui daugiau nežinomybės, jaudu- brangus echoskopas. patartina porai iš anksto pasimoky- lio, viskas įdomiau, atrodo, kad visi ti visų šokių pagrindinių žingsnelių. tik į tave žiūri. Pirmasis kartas mie- Violeta Siūlyčiau atkreipti dėmesį į klasiki- lesnis širdžiai, daug nepamirštamų LABŽENKYTĖ – Kauno medicinos nius šokius: Vienos valsą, lėtą valsą, prisiminimų. Antrą sykį dalyvauti universiteto fokstrotą, kiek mažiau dėmesio skir- paprasčiau: kai kurie veidai jau ma- studentė, viena iš ti Lotynų Amerikos šokiams, nes jų tyti, žinai, kas tavęs laukia, t.y. koks nedaugelio pokylyje šokama kur kas mažiau. vakaro scenarijus, ir jautiesi labiau studentų, Patikėkit, tikrai nesmagu, jei nemoki atsipalaidavęs. atvykusių į pokylį kurio nors šokio žingsnių. Žinoma, iš kito miesto tai ne tragedija. Jeigu nemokate šo- Ltn. Rokas kio, nebijokite improvizuoti. Šokis PAULIUKAITIS Kiek žinome, Kauno medicinos yra menas, kuris be improvizacijos – 2007 m. Karo universitete jau tapo tradicija da- tolygus iškaltam eilėraščiui. Noriu akademijos lyvauti labdaringame Vienos po- absolventas padėkoti Kariūnų bataliono S-5 sk. kylyje. Kodėl jus ir kitus studentus viršininkei kariūnei Simonai Luko- taip domina šis renginys? ševičiūtei, kuri pokylį pasistengė ge- - Man visada įdomu patirti rai „išreklamuoti“ visame batalione. kažką naujo, pabūti ten, kur ne- Kas Jus paskatino dalyvauti buvau. Ilgai dvejojau, eiti į pokylį Vienos pokylio jaunimo komitete? IV kurso kariūnas ar ne, bet dabar labai džiaugiuosi, Ką manote apie labdaros rengi- Darius kad jame dalyvavau. Manau, švie- nius, vykstančius Lietuvoje? TAMAUSKAS – sūs šios nuostabios šventės prisi- – Nedaug jaunų karininkų da- pirmasis kariūnas, minimai išliks ilgai. dalyvavęs 2006 m. lyvavo Vienos pokylyje, kur kas Mano nuomone, Medicinos Vienos pokylyje mažiau negu kariūnų. Aš norėjau universiteto studentai galėjo gau- vykti į jį jau praėjusiais metais, ta- siau dalyvauti pokylyje, juolab kad Jūs vienintelis čiau ketvirtame kurse tam nebuvo bilietas studentams nėra brangus, kariūnas, Vienos pokylyje dalyva- laiko. Šių metų renginyje dalyvauti o labdaros pinigai skiriami būtent vęs du kartus. Kodėl šiais metais man pasiūlė ltn. Rasa Krogertaitė, mūsų veiklos sričiai – vaikų ligo- jame nedalyvavote? Kaip manote, praeitais metais dalyvavusi Vienos ninei paremti. Būtų gražu, kad kodėl 2008 metų Vienos pokylis pokylyje. Keturi 2007 metų absol- ne tik mes, būsimi medikai, bet sulaukė tokio didelio kariūnų dė- ventai: aš, ltn. Marius Montvila, ltn. ir kitų aukštųjų mokyklų studen- mesio? Ar jautėte skirtumą debiu- Povilas Stučka, visi trys tarnaujan- tai galėtų gausiau dalyvauti šioje tuodamas ir antrą kartą dalyvau- tys Karinėse oro pajėgose, drauge grožio ir elegancijos šventėje, ak- damas pokylyje? su ltn. Rasa Krogertaite, nutarėme tyviau remdami labdaros idėjas. – Ilgai galvojau, ar verta daly- debiutuoti šiame 2008 m. pokyly- Kadangi pirmąkart pasiryžau vauti šių metų Vienos pokylyje. je. Manau, pagrindinė priežastis – eiti į Vienos pokylį, norėjau jame Renginio data man buvo nelabai smalsumas, norėjosi pačiam pama- dalyvauti kaip debiutantė. Vilkė- tinkama, bet vėliau paaiškėjo, kad tyti ir dalyvauti šiame visuomenėje jau baltą ilgą suknelę ir su visais nebeliko bilietų. Manau, šių metų plačiai žinomame renginyje. debiutantais šokau prisistatymo pokylio populiarumą tarp kariūnų Tik per repeticijas sužinojau, šokį – kadrilį. Net negalėčiau pa- lėmė jaunatviškas noras išbandyti koks debiutantų vaidmuo pokyly- pasakoti, kaip jaučiausi žengda- viską. Prisimenu, prieš dvejus me- je. Pasirodo, Vienos pokylis pra- ma pirmuosius šokio žingsnius. tus, kai vyko šokiai Akademijoje, sideda nuo iškilmingo debiutantų Jaudulys, pakili nuotaika ir iškil- pamačiau Vienos pokylio reklamą įžengimo į salę ir jų parodomojo mingai pasipuošę žmonės, stebin- ir iškart nusprendžiau – dalyvau- kadrilio, po kurio ir prasideda tys kiekvieną mūsų žingsnį... Tai siu. Pagalvojau: uniformą turiu, vakaras. Tradiciškai debiutantai – buvo tiesiog nepakartojama! kaina įkandama – 100 Lt porai. jauni, ne daugiau kaip dvidešimt Kodėl gi ne? Vis kažkas kitaip, penkerių metų, žmonės. Pirmuo- Parengė IV kurso kar. Edmundas negu eiliniameKARIŪNAS vakarėlyje. ju pokylio šokiu jie prisistato vi- 16 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) TUTLYS, dr. Nijolė JANULAITIENĖ RUBRIKA KARIŪNŲ GYVENIMORubrika AKIMIRKOS

Kariūnų Dariaus Kontrimo ir Tado Grubinsko nuotraukos

DIDIEJIRubrika KARO VADAI

Doc. dr. Romas BATŪRA

Susilpnėjusią po Mindaugo mirties Lietuvą vėl sustiprino Traidenis, to meto tarptautinė- je arenoje vadinamas karaliumi. Kaip rodo tyrimai, Traidenio valstybės tiek vidaus, tiek tarp- tautinė padėtis buvo stabili. Jis – valstybės gynėjas, atkaklus Kryžiuočių ordino priešas, su juo kovojęs keliais frontais. Traidenis telkė baltų, visų pirma jotvingių, žiemgalių, jėgas bendrai kovai su Ordino agresija. Į valstybės gyny- bą jis įtraukė giminaičius prūsus, kai kurių pavaldžių rusų žemių pajėgas panaudojo kovoje su Livo- nijos ir Prūsijos ordinais. Tuo pat metu atrėmė ir galingus totorių Aukso ordos bei jiems pavaldžių plačių Rusios žemių puolimus. Tarptautinėje arenoje pastebi- mi planingi Traidenio veiksmai, stiprios, drąsios atakos ir atsar- gumas. Karinės pajėgos buvo telkiamos tikslui pasiekti. Traidenio strategija – tolimi žygiai į priešo teritoriją įvairiomis kryptimis (Livonija, Prūsija, Lenkija, Pietva- karių Rusia). Įvairi mūšių taktika, taip pat ir koordinuoti veiksmai, iš esmės tik platesniu mastu, lie- tuvių vadų buvo taikoma ir Žalgi- rio mūšyje. RUBRIKA

Valdoma upę, svarbią ekonomine ir karine Pergalė prieš Livoni- prasme. Jos aukštupyje esantys teritorija. Baltų jėgų Polockas ir Vitebskas greičiausia jos vokiečių ir danų telkimas priklausė Traidenio Lietuvai. riterius Ledo mūšyje ties Karuse (Virtsu) Traidenio tėvonijos valdos buvo Aukštaitijoje, greičiausiai Pirmosios kovos 1270 m. vasario 16 d. Kernavėje. Būdamas valdovu Livonijos ordino magistrui neabejotinai rezidavo ir Vilniuje. 1268 m. pradžioje prieš baltų Traidenis valdė ir vakarinių lie- sutelkus kariuomenę prieš žiem- žemes ir Lietuvą, siekiant suteik- galius ir jau pasiekus jų žemių tuvių – žemaičių, kurie aktyviai ti pagalbą Vokiečių, Kryžiuočių, dalyvavo valdovo organizuoja- kraštą, netikėtai sužinota, kad ordinui, vėl telkiamos agresyvios Lietuvos pajėgos „visa galybe“ mose kovose su Ordinu, žemes. jėgos. Sausio 20 d. dviem savo Šaltiniuose jie figūruoja bendru įsiveržė į Livoniją. Ordino ka- bulėmis popiežius Klemensas IV riuomenė buvo priversta grįžti, Lietuvos vardu (pagal Lietuvos leido Čekijos karaliui užkariauti metraščių legendinę dalį, dali- Žiemgala nebuvo užpulta. Lietu- Galindą, Sūduvą ir Lietuvą, pa- vių kariuomenė įsiveržė į priešo nį kunigaikštį Traidenį iš iki tol brėždamas, kad ypač Lietuvoje šalį valdžiusios Kitaurų giminės teritorijos gilumą, niokojo estų neturėtų būti pažeidžiami Vo- Saremos salą. Lietuvos ponai išrinko Lietuvos kiečių ordino interesai. Šias idė- ir Žemaitijos valdovu). Magistras su kariuomene jas buvo siekiama įgyvendinti. patraukė į Viką (Estijos Baltijos Traidenio valdžią pripažino Kalbant apie šias aplinky- lietuvių giminaičiai jotvingiai, jūros pakrantę). Čia jo kvietimu bes, svarbi tyrinėtojo H. Paške- atvyko Danijos karaliaus „žmo- labiausiai – gyvenantys rytinėje vičiaus nuomonė (1933 m.), kad dalyje, tiesiogiai susisiekiantys su nių daugybė“ iš Talino, Tartu ir Traidenis geriau nei Mindaugas Lealio vyskupų pajėgos. Lietu- Lietuva. Iš trijų pusių – Ordino, suprato, jog ryšys su Roma nega- Lenkijos ir Voluinės Rusios – puo- viams žygiuojant iš Saremos sa- li užtikrinti valstybės interesų. los abi kariuomenės susitiko ant lami, jie sudarė bendrą su Lietuva Senovės lietuvių tradicijų be- gynybinį baltų frontą, jungtinė- jūros ledo. silaikantis Traidenis pietrytinėse Lietuvos kariuomenė iš visų mis pajėgomis atakuodami Ordi- teritorijose veikusiems savo bro- ną ir jo sąjungininkę Lenkiją. pusių apsitvėrė rogėmis. Priešo liams, priėmusiems graikų stačiati- rikiuotės branduolį sudarė Livo- Traidenio valdymo laiko- kių tikėjimą, buvo pavedęs tų valdų tarpiu vyko aktyvus lietuvių ir nijos ordino kariuomenė, deši- ribų apsaugą. Toks pat krikščionis niajame sparne išsirikiavo danų žiemgalių bendradarbiavimas, ketvirtasis brolis Sirputis valdovo jų kunigaikštis Nameisis – Trai- vietininko Taline Ziverto, kai- pavedimu veikė prieš Lenkiją. riajame – vyskupų pajėgos, kad denio karo vadas – vadovavo val- 1269 m. rugsėjo mėn. Lietu- dovo kariuomenei net tolimame lietuvių kariuomenę „užpultų iš vos ir jotvingių pajėgos puolė Or- abiejų pusių“. Kai Ordino broliai Ordino vakarų fronte. Tai skati- dino užnugarį, priešais Kulmos no gintis visus baltus. su minėtais talkininkais prie lie- žemę kitoje Vyslos pusėje buvu- tuvių priartėjo ir puolė, tuoj lie- Dar valdymo pradžioje, stipri- sią lenkų Kujavų teritoriją, kurios nant savo pozicijas prieš Pietva- tuvių „visi būriai <...> pasitrau- valdytojai palaikė kryžiuočius. kė už savo rogių“. Priešas puolė karių Rusią, Voluinės kunigaikštį Žygiuota per Mazoviją, kuri ne- Vasilką, kare žuvo trys Traidenio paskui, ir „jų būrio pirmesnieji niokota. Ją Traidenis siekė atsieti su vėliavomis tarp rogių įsivė- broliai: „Borza, Liesis ir Svalkenis“. nuo Ordino. Tai buvo reikšmin- Traidenis pietuose išlaikė, netgi lė“. Tuo pasinaudojo lietuviai ir ga abiem pusėms. (Kiek vėliau nudūrė priešų žirgus, krito ne- kiek praplėtė Mindaugo valdas, Lietuvos valdovo dukra Gaude- valdydamas Kopylį (piečiau Ne- mažai Ordino brolių. Tada puo- munda Sofija 1279 m. išleista už lė „didžioji“ priešo kariuomenė, muno ištakų, tarp Nesvyžiaus ir Plocko ir Mazovijos kunigaikščio Slucko), Turijską (Turecą Nemuno prasidėjo „pašėlusios skerdynės Konrado II. Jų sūnui suteiktas tarp kariuomenių abiejų <...>, aukštupyje), Naugarduką, Gardi- Traidenio I vardas. Šiam Lietuvos ną, Slonimą, kurį laiką ir pietvaka- didelis mūšis buvo“, kraujas valdovo anūkui valdant Pavysly- ledu plūdo. Kovoje buvo nukau- riuose prie Bugo – Drohičiną. je Varšuva iš mažo bažnytkaimio Šiaurėje Livonijoje Traide- tas Livonijos magistras Ottonas tapo miestu, kuriame iki šiol yra Luterbergas, taip pat 52 Ordino nis siekė kontroliuoti Dauguvos Kunigaikščio Traidenio gatvė).

KARIŪNASKARIŪNAS 20072008 m. m. gruodis, kovas, Nr.Nr. 14 (96)(95) 2121 DIDIEJIRubrika KARO VADAI broliai (karo vadai). Abi pusės Pietvakarių Rusios kunigaikš- Elbingą, paėmė papilį, sunaiki- neteko nemažai paprastų karių. čiai tuo metu puolė jotvingių pi- no dvi pilis į rytus nuo gretimo Ant žirgų likę Ordino broliai pro etinę teritoriją Ziliją (Zliną). Jo- Drūsinės ežero. daugelį lietuvių būrių prasikirto, tvingių kunigaikščiai Mintelis, Pats Traidenis, pietuose at- jiems į pagalbą skubėjo Tartu, Šiurpa, Mudeika ir Testila buvo rėmęs priešo atakas, 1272 m. Lealio vyskupai ir riteriai iš Tali- priversti sudaryti taiką. prie Vakarų Bugo, pasiuntęs ten no. Patyrę nuostolių kryžiuočiai gardiniečius, užėmė Drohičiną toliau „vienu metu kovot turėjo (dab. Rytų Lenkijoje), strateginį kartais dviese už vieno skydo“. punktą, svarbų santykiams su Daug žuvo ir lietuvių (kroniki- Strateginis Lenkija, Pietvakarių Rusia, jo- ninkas, matyt, perdėdamas, nu- žygis iki Vroclavo tvingių žemės gynybai. rodo 1600). Buvo sužeistas Lealio Traidenis atkreipė dėmesį į vyskupas, „krikščionių 600 tame Priešų aktyvumą iš šiaurės ir Padauguvį. Lietuviai puolė Li- mūšyje ant ledo krito“, „broliai pietų galėjo lemti žygiui Čekijos voniją šiauriau Dauguvos, tačiau pasitraukt turėjo“, lietuviams karalystės link sutelktos lietuvių 1273 m. mūšyje prie Dubenos „mūšio ledas liko, drauge ir per- pajėgos, padedant Mažosios Len- upės (šiauriau Daugpilio, grei- galės vainikas“. Laimėję mūšį, jie kijos, Sieradzės, Lenčicos kuni- čiausiai prie Višku ežero, kur su dideliu grobiu grįžo namo. gaikščiams remti Vengriją, tuo yra Dubnos vietovė) pralaimėjo, Pagal žuvusių Ordino brolių metu kariavusią su Čekija. Sun- „palikę daugybę žirgų“. Nesė- skaičių Ledo mūšis ties Karuse kiomis sąlygomis tai didino Lie- kmę galbūt lėmė lietuvių pajėgų – vienas didžiausių (pagal dydį tuvos politinę įtaką ir Ordinui. padalijimas, nes tuo metu Trai- šeštas) Ordino pralaimėtų mūšių 1271 m. buvo pasiekta Silezija denis, pasinaudodamas vidaus Pabaltijyje XIII a., kurio baigtį (Šlionskas) ir nuniokota Vroclavo konfliktu Lenkijoje, greičiausiai iš dalies lėmė ir apgaulingas at- žemė, jos rytinė dalis (Namyslo- kviečiamas Krokuvos vyskupo, sitraukimas (savotiškas lietuvių vo, Kliučborko ir kt. apylinkės). pasitelkęs, atrodo, ir jotvingius, mūšio taktikos pavyzdys) už lau- Tai buvo diversinis lietuvių žy- niokojo Liublino žemę. ko įtvirtinimų kovos pradžioje. gis link Čekijos valdų, toliausiai Prūsijoje jotvingiai arba sū- Tų pačių 1270 m. rugsėjo 1 XIII a. siekęs pietvakarius. duviai, stabdydami Ordino ver- d. į Livoniją įsiveržusi lietuvių žimąsi, 1273–1274 m. puolė Bar- kariuomenė vėl sumušė Ordi- tenšteiną prie Alnos, o vėliau, ną, nukovė naująjį magistrą ir susivieniję su nadruviais ir skal- 20 brolių riterių. Kai Livoniją Bendra kova viais, surinkę didelę kariuome- niokojusią lietuvių kariuomenę vakaruose, nę, atakavo netolimą Bysleidos bandę persekioti riteriai „pavar- pietuose ir šiaurėje pilį Notangoje. go“, išsirinko poilsio vietą ir atsi- gulė miegoti. Tai sužinoję lietu- Vakarinėse Prūsijos žemėse viai juos užpuolė ir sutriuškino. bartai ir pagudėnai atakavo Or- Aukso ordos totorių Įdomus žvalgybos ir netikėto diną (1271 m.) Kulmos žemėje, smūgio pavyzdys. šiauriau – Pamedėje, po permai- ir Rusios kunigaikš- ningų susidūrimų sumušė jo pa- čių 1275 m. sureng- jėgas prie Zirgunos, ties Pagans- tas Lietuvos antpuo- Puolimai iš čių kaimu netoli Kristburgo. šiaurės ir pietų Kitais metais sūduvių ir lietuvių lis ir naujas Ordino vadas Skomantas (Didžiojo ma- skverbimosi į baltų gistro kronikoje Skomantas va- Livonijos ordinas, sulaukęs dinamas tiesiog „lietuvių vadu“) žemes etapas pagalbos, atsigavo. Nuo 1270 m. su didele sūduvių ir kitų Lietu- pabaigos palaipsniui nukariavo vai pavaldžių žemių kariuomene Kovojant visais frontais, taip Žiemgalą, užėmė Tervetę, o 1271 siaubė Kulmos teritoriją, puolė pat ir pietiniame – rusų, Trai- m. Mežotnę, Raktę (buvusią ant patį Kulmą, sunaikino Eimsučio denio Lietuvą užgriuvo naujas Raktuvės kalno, Žagarėje). Žiem- (Heimsoto) ir Cipelio pilis. Aukso ordos, Haličo-Voluinės galiai buvo priversti Ordinui Kiek vėliau sūduviai su pa- kunigaikščių prašymu sureng- duoti duoklę. Ordinas atakavo ir gudėnais ir kitais prūsais, „su- tas antpuolis, kuriam buvo su- šiaurines Lietuvos žemes. būrę stiprią kariuomenę“, puolė telktos ir didelės tolimų Rusios

KARIŪNAS 22 20072008 m. gruodis,kovas, Nr. Nr. 1 (96)4 (95) RUBRIKA

žemių pajėgos. sūnus Olegas, Smolensko ku- jungė prie totorių prie Slucko, ir 1275 m. pradžioje chanas nigaikštis Glebas ir daug kitų, visi patraukė Naugarduko link. Mengu Timūras pasiuntė ka- nes tuo metu „visi kunigaikščiai Nespėjanti atsilikusi žygiavo riuomenę, vadovaujamą Jagurči- totorių valioje buvo“. Antpuoly- Lucko kariuomenė, nuo Kopylio no, įsakęs eiti į žygį ir rusų Už- je taip pat dalyvavo pietvakarių niokodama teritoriją, taigi nuo dnieprės kunigaikščiams. Taigi Rusios Haličo, Lucko, Vladimi- ten jau tuo metu prasidėjo Lietu- Lietuvos antpuolyje su totoriais ro, taip pat artimesnių žemių – vos valdos. Priešakiniai daliniai buvo priversti dalyvauti Brians- Pinsko, Turovo – kunigaikščiai. įsiveržė į Naugarduko papilį, o ko kunigaikštis Romanas ir jo Pietvakarių Rusios pajėgos prisi- kitą dieną atžygiavę rusų kuni-

Traidenio Lietuvos kovų su Kryžiuočių ordinu, totorių Aukso orda, Rusia ir Lenkija teritorija 1269–1282 m.

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 23 DIDIEJI KARO VADAI gaikščiai tūžo ant Haličo kuni- čiau Nemuno aukštupio vyko kitų ežerų linijos) ir Mėruniškio gaikščio Levo, kad šis „pats su kovos su Voluinės Rusia. Traide- (vakariau Suvalkų) valsčius, Lie- totoriais paėmė miestą“, nes ke- nis siuntė savo brolį ir karo vadą tuvai vėl iškilo didžiulė totorių ir tino, drauge paėmę Naugarduką, Sirputį prie Kamenio, o rusai rusų kunigaikščių grėsmė. eiti toliau į „Lietuvos žemę“. puolė Lietuvos valdas prie Ne- Naugarduko pilis nebuvo muno aukštupio (Turijską). paimta. Jos gynybai greičiausiai vadovavo Traidenio brolis Sir- Aukso ordos putis. Totoriai ir jų sąjunginin- Traidenio Lietuvos ir Nogajaus totorių kai buvo priversti iš šio didelio ir Haličo-Voluinės Lietuvos antpuolio grįžti „nieko jotvingių pajėgų su- nepasiekę“. telkimas prieš Ordi- Rusios kunigaikščių Didžiulis atpuolis neabejo- 1279 m. surengtas tinai privertė Lietuvą, kartu, ną ir Lenkiją 1277 m. matyt, ir jotvingių pajėgas, susi- Lietuvos antpuolis telkti pietryčiuose, kai tuo metu Traidenis surengė plačią ka- Kryžiuočių ordinas 1275 m. ver- rinę kampaniją lietuvių ir jo- Rusų žemės tuo metu buvo žėsi gilyn į Nadruvą (ryčiau vė- tvingių pajėgoms puolant Or- pavaldžios Aukso ordai, šio lesnio Įsručio), siaubė Retavos, dino Kulmos, Pamedės žemes „rusų uluso“ kunigaikščiai buvo Katavos, Auktuolyčių ir kitus Pavyslyje ir Lenkiją. remiami totorių. Haličo-Volui- valsčius bei pilis, Skalvoje, prie 1277 m. spalio mėn. Traidenio nės Rusios kunigaikščiai naudo- Žemutinio Nemuno – Ragainės, Lietuvos ir jam pavaldžių jotvin- josi jų pagalba. bei kitame, šiauriniame, krante gių kariuomenė, vadovaujama jo- Lietuvos antpuolis, surengtas nukariavo Ramijos (Rambyno) tvingių vado Skomanto, įsiveržė į 1278–1279 m. žiemą, geičiausiai ir kitas pilis bei šventvietes. Ordino valdas Pavyslyje, plačiai 1279 m. pradžioje, inspiruotas to- Matyt, tais pačiais 1275 m. niokojo Kulmos žemės centrinę torių, kai Aukso ordos valdytojas Livonijos ordinas prie Daugu- ir šiaurinę dalis (puldama Plo- Nogajus pasiuntė savo kariuome- vos statė Daugpilio pilį kovai su vistos, Rudino, Lypos, Velzaco, nę, vadovaujamą Mamšėjaus, įsa- Lietuva. Taigi tuo metu agresija Turnico, Klemento pilis), po to kęs rusų kunigaikščiams eiti su juo prieš Lietuvą, baltus vykdyta pi- patraukė Pavysliu per Pamedę į prieš Traidenio Lietuvą, siekiant etryčiuose, vakaruose ir šiaurėje. šiaurę prieš Graudingą, Marien- sustabdyti jos didėjančią įtaką. Bendrą frontą prieš Ordiną or- verderį, Santyrą prie Nogato ir Totorių kariuomenei artė- ganizavęs Traidenis puolė nau- Vyslos atsišakojimo, Kristburgą. jant prie Naugarduko, rusų ku- jai livoniečių pastatytą Daugpi- Lietuvos ir jotvingių pajėgų nigaikščiai nuo Bresto patrau- lio pilį (turėjusią lietuviams „ir gilaus įsiveržimo į Ordino valdas kė link Gardino. Taip priešai iš Traideniui, jų karaliui, širdgėlos metu greičiausiai vyko ir sukili- dviejų pusių įsiveržė į Lietuvos daug padaryti“). „Statė ketvertą mas Pagudėje bei iš dalies Bar- pietines valdas, bet abi kariuo- svaidyklių“, jos „svaidė nuolat, toje, tačiau kryžiuočių buvo už- menės nieko nelaimėjo. Mamšė- dieną naktį, didelius akmenis gniaužtas. jaus vadovaujamas Nogajaus Or- visa jėga. Vežė akmenis čionai Sudedamoji plataus puolimo, dos antpuolis buvo atremtas. pagonys nuo pat ryto lig nak- nukreipto prieš Ordiną ir jo sąjun- ties“. Apgula tęsėsi keturias sa- gininkus, dalis buvo tuo pat metu, vaites. Abi pusės patyrė daug spalį, surengtas lietuvių žygis į len- Livonijos ordino ir nuostolių, bet šios pilies, Traide- kų Lenčicos žemę (į pietvakarius nio žodžiais, pastatytos jo „šir- nuo Varšuvos), taip pat Kujavus danų riterių dies vidury“, paimti tuomet ne- bei Dobrynės žemes Ordino valdų įsiveržimas į Lietuvą pavyko. Vėliau lietuviai čia, prie kaimynystėje. Tai turėjo atitraukti Dauguvos, kurį laiką buvo užė- kryžiuočių dėmesį. Šiam puolimui ir jų sutriuškinimas mę Jersikos ir Daugpilio pilis. vadovavo Traidenis (gal ir jo brolis Aizkrauklės mūšyje Ordino spaudžiami nemažai Sirputis). Žygiuota greičiausiai per prūsų atvyko pas Traidenį (1276 neutralią Mazoviją. 1279 m. kovo 5 d. m.). Jis juos priėmė, dalį įkurdi- Kiek vėliau Ordinui veržian- Livonijos ordinas, Rygoje su- no Gardine, o kitus – Slonime. tis į pietinę Sūduvą, jotvingių būręs savo ir piligrimų, talkinin- Čia ir platesnėse apylinkėse pie- Kimenavos (ryčiau Snervų ir kų, tarp jų ir Talino danų riterių,

KARIŪNASKARIŪNAS 2424 20082008 m. m. kovas, kovas, Nr. Nr. 1 1 (96) (96) kariuomenę, įsiveržė į Lietuvą dino bei danų riterių grįžo į mū- Nameisio vadovaujami ir remia- ir žygiavo „tiesiai į Kernavę,<...> šio lauką, rado saviškius apsup- mi lietuvių, jie atsiėmė Tervetės Traidenio žemę sudegino ir nunio- tus ir sumuštus. Grįžusiuosius pilį (dalį belaisvių brolių pasiun- kojo<...> į būrius pasidaliję“, po to „didelis būrys pagonių apsupo iš tę lietuviams). su dideliu grobiu skubėjo namo. abiejų pusių“. Riteriams reikėjo Lietuviai toliau rėmė jotvin- Eiliuotoji Livonijos kronika prasimušti. Bet lietuviai „tvirtai gius jų kovoje su Ordinu. Taip 1280 m. jungtinės pajėgos, atsa- kydamos į kryžiuočių puolimą, smarkiai puolė ir 10 dienų niokojo Sembos žemę. Tais metais lietuviai, vadovaujami Sirpučio, susijungė su jotvingiais, niokojo Liublino apylinkes. Kernavės pilies 1281 m. rugpjūtį į Ordino geriausiai valdų gilumą Pavyslyje Traide- įtvirtintos dalies nio pasiųsta Lietuvos kariuome- Mindaugo Sosto nė, vadovaujama minėto žiem- kalne galių vado Nameisio, niokojo rekonstrukcija. kraštą iki Kristburgo. Autoriai 1282 m., suderinus veiks- R. Volkaitė- mus, buvo veržiamasi į Lenkiją: Kulikauskienė, jotvingiai puolė Liublino žemę, J. Sazonovas lietuviai – Sandomiro (taigi bendradarbiavimas tęsėsi).

pasakoja: „Bet kariuomenė lie- stovėjo“, ir šie „prasimušti nega- tuvių susirinko galinga. Suren- lėjo“. Priešų vadas žuvo, tik kai gę pasitarimą, <...> iš paskos kam pavyko ištrūkti. Traidenis – Lietuvos krikščionims ėjo ir žygiuodama Čia galima įžvelgti reikšmin- valstybingumo vis didėjo“. Žygio metu brolių gą lietuvių mūšio taktiką, ku- kariuomenė apsistojo karo sto- rios tikslas buvo išvilioti (tarsi įtvirtintojas vykloje.Buvo žinoma, kad jų pė- bėgant) iš mūšio lauko dalį prie- domis seka lietuviai. Paviję prie- šo pajėgų, o po to persitvarkius Žymus Lietuvos valdovas ir šą jo teritorijoje, lietuviai „laiką sumušti priešą dalimis. Iš esmės karo vadas Traidenis atkakliai kovai pasirinko“. Mūšis vyko ši XIII a. taktika, tik kur kas pla- gynė Lietuvos ir baltų laisvę, Padauguvyje prie Aizkrauklės. tesniu mastu, buvo įgyvendinta plačiuose frontuose tęsdamas Žuvo daug abiejų pusių karių. ir Žalgirio mūšio metu. žūtbūtinę kovą dėl tautos egzis- Broliai laikėsi, „jie priešų pra- Lietuvių pergalė prie Aiz- tencijos, paliko Lietuvą, tapusią laužė eiles <...>, juos blaškė, bet krauklės pagal Ordino patirtų stipria, suvienyta valstybe, kurią kariuomenė lietuvių <...> su- nuostolių mastą XIII a. yra 2-oji toliau gynė įvairiuose šaltiniuo- stiprėjo“. Ir vėl kautynės tęsėsi. po Durbės kautynių. Taigi 1279 se minimi Lietuvos valdovai: „Broliai didį vargą kentė“. Lie- m. buvo atremti Aukso ordos, Budikidas (1289 m.), Butigeidis tuviai sulaužė „Mūsų Motinos rusų kunigaikščių bei Livonijos (1290 m.), Pukuveras (1292 m.; vėliavą“, nukovė vėliavininką ri- ordino antpuoliai. istoriografijoje kartais teigiama, terį. Ordino kariuomenė kriko, kad gali būti vienas asmuo, pvz., magistras ir broliai, nepraras- Pukuveras-Butvydas), Pukuvero dami vilties, „kentė vargą bega- sūnūs Vytenis, Gediminas ir kiti linį“. Tuo metu iš mūšio pabėgo Lietuvių, jotvingių ir Gediminaičiai. žiemgaliai, priverstinai buvę Or- žiemgalių jungtinių Traidenis dar valdė 1281 m. dino eilėse. Lietuviai puolė dar pajėgų susitelkimas rudenį, gal ir 1282 m. pradžio- aršiau, „brolių vėliava ant žemės je. Jo vardo pirmykštė reikšmė griuvo“, krito magistras, o su juo galėjo būti „nerimstantis, karš- Po šio Livonijos ordino su- takraujis“. ir 71 Ordino brolis. triuškinimo žiemgaliai vėl suki- Kai nusiviję lietuvius dalis Or- lo prieš Ordiną, jų kunigaikščio

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 25 ISTORINĖ ATMINTIS Šimkaičiuose Eglė TRATAITĖ

Šių metų kovo 14 d. Jurbarko ra- jone, Šimkaičių Jono Žemaičio pa- grindinėje mokykloje, vyko generolo Jono Žemaičio 99-ųjų gimimo me- tinių minėjimas, kurio metu buvo pasirašyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, kuriai atstovavo viršininkas plk. Arūnas Bal- čiūnas, ir Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos, kuriai atstovavo direktorius Leonardas Zak- sas, bendradarbiavimo sutartis. Abi suinteresuotos šalys susitarė plėtoti bendradarbiavimą tautinio, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Karo akademijos viršininkas plk. Arūnas Balčiūnas deda gėles prie paminklo partizanams Šimkaičiuose

Prie gen. J. Žemaičio paminklinio akmens ir jo slėptuvės

Atsiminimais dalijasi J. Žemaičio dukterėčia Aušra Vilkienė

Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo narys Bronius Pauža, Jurbarko rajono savivaldybės meras Algirdas Gudai- tis ir administracijos atstovai, Jono Žemaičio dukterėčia ir krikštaduktė Aušra Vilkienė ir dukterėčia Rūta Juš- kaitė, daug kitų garbingų svečių. Iš pradžių prie paminklo Šimkai- čių apylinkėse žuvusiems partizanams tylos minute buvo pagerbtas jų

Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos salėje minint KARIŪNAS 26 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) jo 99-ąsias gimimo metines. Groja Karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras Bendradarbiavimo sutartį pasirašo mokyklos direktorius Leonardas Zaksas ir plk. Arūnas Balčiūnas

atminimas, padėta gėlių, perskaitytos eilės. Renginio dalyviai aplankė partizanų generolo Jono Žemaičio žeminę. Doc. dr. Romas Batūra susirinkusiuosius su- pažindino su paskutiniu gen. J. Žemaičio gyvenimo tarpsniu šioje žeminėje, kol jis buvo suimtas. Po to mokykloje vyko iškilmingas minėjimas. Renginio pabaigoje svečiai ir Šimkaičių ben- druomenė džiaugėsi pradinių klasių moksleivių Prie gen. J. Žemaičio vadavietės slėptuvės angos parengta programėle, klausėsi iškilmių proga kon- certavusio Oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestro, kuriam vadovauja kpt. Ričardas Kukulskis.

Istorikui doc. Romui Batūrai įteikta atminimo dovana Mokinių šokis „Kepurinė“

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 27 TAI ĮDOMU... Tavo širdis neturi gailėtis, kai teiki labdarą Kpt. dr. Jonas ŠVILPA, Mokslo centras

Džiugu ne tik išgirsti, bet ir venimo garantų, atramos taškų line arba dvasine pagalba. pamatyti per televiziją, kad su- yra labdara. Senovės žydų bendruomenės laukiama vis didesnio mūsų vi- Nors pati sąvoka „labdara“ labdaros formos: suomenės dėmesio skelbiant pa- (hebrajų k. – cdaka) laikui bė- svetingumas, vaišingumas ir čias įvairiausias labdaros akcijas. gant kito, apimdama naujesnes badaujančiųjų maitinimas (gach- Itin tai pastebima tam tikrų re- ir platesnes veiklos sritis, ji tu- nast orhim); liginių švenčių (šv. Kalėdų, šv. rėjo tvirtą pagrindą, ant kurio vargšų aprūpinimas dra- Velykų) metu, kai prisimename, laikėsi nuo Babilonijos tremties bužiais ir avalyne (malbiš aru- kad visuomenėje yra skurstan- (586–538 m. pr. Kr.) laikų. Žydų mim); čių, tėvų netekusių, o gal ir nė tautos vadovai taip pat suprato, ligonių lankymas ir priežiūra karto jų nemačiusių vaikų, netu- kad, be moralinės, reikalinga dar (bikur cholim); rinčių pastogės, šiltų drabužių ir ir materialinė, socialinė pagalba, mirusiųjų laidojimas ir da- t.t. Iš tiesų džiugu, kad jau daž- jog be jos žydų tauta neišlaikys lyvavimas laidotuvėse (galvajat niau stengiamės padėti kaip kas savo tautiškumo, savasties ir bū- gamet); išmanome: vieni materialiai – pi- dama diaspora asimiliuosis. užuojauta sielvartaujantiems nigais, kiti – sušelpdami maistu. Senovės žydų labdara, anot dėl artimųjų netekties (nichum Ir tai gerai, tačiau neretai pamirš- M. Mendelsono (1729–1786), Vo- obelim); tame, kad dar yra ir bendravimo kietijoje gyvenusio filosofo, eseis- kalinių, patekusiųjų į nelais- dovana, kuri nieko nekainuoja. to, Leibnizo sekėjo, yra socialinio vę išpirkimas (pigion šebuim); Kartais jos net labiau reikia nei teisingumo išraiška. Teikti lab- pagalba ištekančioms jaunoms materialių dalykų. Mes dažnai darą – tai teisingai elgtis su kitu merginoms, paskiriant joms kraitį tarsi žvelgiame pro „tvorą“: sten- žmogumi. (gachnasat kala). giamės prisidėti, pagelbėti tiems, Gemilut chasadim hebrajų Šių formų labdara buvo labiau kurie ko nors stokoja, vis dėlto kalba – malonė, gailestis, vi- asmeninė. Įsidėmėtina, jog ypač neretai pamiršdami šalia esan- sokeriopa užuojauta artimam dorovingi žmonės, teisuoliai, tį artimą žmogų, kolegą, bičiulį. žmogui, pasireiškianti materia- stengėsi teikti labdarą taip, kad Galbūt reikėtų rūpintis ne tik sve- timais, bet ir šalia esančiais. Tuo- met ir supratimas, pagarba kitaip atrodančiam, mąstančiam įgautų ne tik formą, bet ir turinį. Atro- dytų, tai padaryti labai paprasta, tačiau, žiūrėk, tas paprastumas virsta sunkumu. Sunkumu ne materialiąja prasme, o bendruo- menine: kai kalbama apie ben- druomenę, o ji pasirodo esanti tik „pseudobendruomenė“. Gal kartais nereikėtų „iš- rasti“ to, kas buvo, o dabar yra pamiršta. Todėl norėčiau trum- pai priminti tai, kas vienų tau- tų ne tik prisimenama, bet ir gerbiama bei vertinama, ko tiesiog neleidžiama pamiršti. Jos puikiai suvokė, kad viena iš es- minių bendruomenės išlikimo, Prezidentas Antanas Smetona susitinka su žydų delegacija. Molėtai, XX a. IV sėkmingo išgyvenimo ir sugy- dešimtmetis. K. Daugėlos nuotrauka

KARIŪNAS 28 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) gavėjas nežinotų, kas ją teikia, o ir socialinę pagalbą sudarė para- mų nariams, kurie netikėtai ne- teikėjas – kas ją gauna. Toroje at- ma labdaros kasos pinigais, mais- teko šeimos galvos. Tada atsirado kreipiamas dėmesys ne tik į patį to produktai, drabužiai, laidojimo ir tokios draugijos kaip Gmilut labdaros aktą, bet ir į žmogaus ir kapų priežiūros paslauga. chesed (gailestingumo veikla), išgyvenamą jausmą teikiant lab- Labdaros kasos teikiama finan- Mišmeret kodeš (teisuolių sargy- darą. Joje prašoma padėti varg- sinė parama buvo esminė labdaros ba), kurių tikslas buvo paskolų be šui nuoširdžiai, bet ne prievarta forma. Parama maisto produktais palūkanų arba už labai mažas pa- ar užgaunant žmogaus savimei- buvo teikiama vargšų valgykloms lūkanas teikimas. Rusijoje labdara lę. Tavo širdis neturi gailėtis, kai išlaikyti, nepasiturinčiųjų vestu- rūpinosi pavieniai kahalai, kurie teiki labdarą. vėms ir kitoms šventėms rengti, ji dažnai buvo vadinami cdak-gdola Kada labdara tapo visuome- taip pat apėmė macų ir vyno da- (didžioji labdara). niniu reiškiniu, tikslių duomenų lijimą. Pajamos, skirtos labdarai, Reikšmingos permainos lab- nėra. Mišnos laikais (III a.) kie- buvo gaunamos įvairiausiais bū- daros srityje vyko XIX a. Tai kviena žydų bendruomenė priva- dais. Jas sudarė mokesčiai, kuriuos visų pirma buvo susiję su: lėjo turėti visuomeninės labdaros bendruomenė išreikalaudavo iš sparčiu žydų gyventojų skai- įstaigų. Pagalba vargšams buvo savo narių, taip pat piniginės au- čiaus didėjimu didžiuosiuo- teikiama dviem būdais: pinigais kos, testamentu labdarai palik- se miestuose, kas savo ruožtu ir maisto produktais. Pirmuoju tas turtas, surinkti baudų pinigai, privertė sukurti centralizuotas atveju naudotasi labdaros kaso- nuomos mokesčiai ir kt. vargšų priežiūrai skirtas organi- mis, kurioms papildyti penkta- Pirmoji labdaros organizaci- zacijas, kurios pakeitė anksčiau dieniais vykdavo rinkliava. Tai ja Ezer-Dalim buvo įkurta 1659 buvusias labdaros, teikiamos si- atlikti buvo įgaliojami trys asme- m. Romoje. Ji teikė pagalbą varg- nagogų ir įvairių organizacijų, nys, kurie vėliau paskirstydavo šams. Netrukus buvo įkurta dar formas, veiklos funkcijas; pinigus vargšams. Maisto pro- viena labdaros organizacija – Ni- pasikeitė vargšų priežiūros duktai būdavo renkami iš visų talio-Chasidim, kuri rūpinosi mi- namų pobūdis – atsirado ligoni- žydų bendruomenės narių ir kas- rusiaisiais. 1726 m. įkuriama Mo- nių, senių ir invalidų prieglaudų, dien išdalijami prižiūrint trims šav-Skeinim, kurios rūpestis buvo našlaičių namų, vaikų darželių, įgaliotiniams. Nors ir buvo rei- senių prieglauda, ir Šome-Emu- vaikų pataisos kolonijų ir kt. kalaujama, kad kiekvienas žydas nim, skirta tikybai išlaikyti. Šiuo Tos pačios labdaros formos eg- dalyvautų visuomeninėje labda- laikotarpiu susikūrė dar keletas zistavo ir LDK, vėliau – Lietuvos roje, įstatymo mokovai griežtai draugijų, kurios rūpinosi ligonių teritorijoje. Jos galutinai išnyko so- draudė duoti daugiau, nei leidžia lankymu ir pašalpų dalijimu šei- vietų ir nacių okupacijos metais. kiekvieno žydo materialinė pa- dėtis. Kiekvienas bendruomenės narys privalėjo teikti abiejų rūšių paramą vargšams, nuo to niekas nebuvo atleistas. Taigi bendruomeninė labdara buvo gerai organizuota jau Miš- nos epochoje. Šis darbas vyko taip sklandžiai, kad tuo laikotarpiu žydų bendruomenėje tikrų varg- šų beveik nebuvo. Ankstyvaisiais viduramžiais, be asmeninės ir sinagogos labdaros, atsirado kitų jos formų ir teikėjų – specialių visuomeninių labdaros organizacijų, vadinamų- jų chevrų. Pradėjus žydus varyti iš jų gyvenamųjų vietų, pavieniai asmenys ėmė burtis į labdaros organizacijas, kurių tikslas buvo rinkti pinigus ir remti atvykusius Šv. Zitos tarnaičių draugijos valgykla. Vilnius, Pirmojo pasaulinio karo metai. pabėgėlius. Viduramžiais labdarą A. Jurašaitytės nuotrauka

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 29 STUDIJOSRubrika

gyvenimą bei tarnybą LKA, ta- Pirmoji aviatorių sesija VGTU čiau po kiek laiko supratome, jog klydome. Gyventi tokį dvi- Kar. Povilas NAMAVIČIUS, kar. Antanas GASPARAVIČIUS lypį gyvenimą tikrai nelengva, nes reikia ne tik gerai mokytis, Įpusėjus mokslo metams at- anglų kalbos įskaitą. Sužinoję, bet ir laikytis dienos režimo bei eina atsiskaitymo metas – sesi- kad gavome teigiamus įvertini- studijų tvarkos: dėl tarnybos ja. Mums, aviatoriams, šiemet mus, ir atšventę „kariūnų Ka- praleidus paskaitas, ne visi civi- pirmiesiems iš kariūnų teko pa- lėdas“, galėjome ramūs važiuoti liai dėstytojai tai laiko pateisina- justi egzaminų ir įskaitų skonį, trumpų šventinių atostogų. Ta- ma priežastimi, negalime atlikti kadangi VGTU sesija prasideda čiau jau sausio 1-osios vakarą visi visų numatytų pareigų (dieną prieš didžiąsias šventes, o LKA – vėl rinkomės kuopoje, o sausio mes būname paskaitose, todėl praėjus geram mėnesiui po Nau- 5-ąją laikėme vieną „smagiausių“ neturime galimybių mokytis jųjų metų. Tad kokia buvo ta pir- egzaminų – matematikos, vėliau komandų, raportuoti, tvarkyti moji aviatorių sesija VGTU? – fizikos, teorinės mechanikos, kuopos per rytinį skirstymą į Artėjant žiemos šventėms skraidybos ir kitų dalykų. Per pratybas). Pasitaiko nesusipra- mums galvoje kirbėjo mintys ne keletą dienų po egzamino suži- timų ir dėl mūsų neįtraukimo į tik apie atostogas. Kur kas svarbiau nodavome rezultatus. Kadangi studentų sąrašus. Visur suspėti, buvo galvoti apie artėjančias įskai- stengėmės gerai mokytis ir pasi- viską atlikti ir atsiskaityti lai- tas ir egzaminus, jiems rengtis, ati- rodyti ne prasčiau už savo gru- ku sunku, nes kiekvieną dieną duoti paskutinius darbus, be kurių pės draugus civilius, pažymiai dėstytojai dėsto ir pateikia vis negalėtume laikyti egzaminų. buvo ne tik teigiami, bet ir geri. naujos informacijos. Gerai nors Taip atėjo paskutinė prieššven- Sėkmingai baigėme pirmąją savo tiek, kad ne vieni studijuojame tinė savaitė, vadinama mažąja se- sesiją, tad visi mes, aviatoriai, to- aviacijos elektronikos specialy- sija, kadangi tada laikomos visos liau tęsime studijas VGTU ir gy- bę. Pasitarus su draugais kur kas įskaitos ir pirmieji egzaminai. vensime LKA. Belieka palinkėti lengviau padaryti užduotis, nes, Pirmiausia laikėme filosofi- tokios pat sėkmingos sesijos ir ko vienas nežino, papildo kitas. jos, aviacijos istorijos egzaminus, draugams pėstininkams. Dėl to sutrumpėja darbų atliki- mo laikas ir pagerėja jų kokybė. Nors gyvename LKA, o paskaitas lankome VGTU ir iš pra- Studijų ypatumai VGTU džių manėme, jog bus sunku su visais gerai sutarti bei visur spėti, gyvenant LKA galime tik pasidžiaugti, kad kol kas gerai sekasi pritapti ir prie Kar. Mindaugas ŽILINSKAS, kar. Matas BIVAINIS bendrakursių civilių iš VGTU (su kai kuriais netgi ypač susidrauga- Šiemet Karo akademijoje pra- sirado smalsuolių, bandžiusių iš- vome), ir prie kuopos draugų. dėta rengti pirmoji ir, tikėkimės, siaiškinti, šauliai mes ar skautai. ne paskutinė aviatorių laida. Kaip visada būna pirmie- Rugsėjo 1-ąją prie Vilniaus Ge- siems, iš karto susidūrėme su dimino technikos universiteto daugybe netikėtumų, nenuma- (VGTU) visi studentai į mūsų tytų atvejų. Prasidėjus mokslo aštuntuką žiūrėjo susidomėję metams atrodė, kad bus nesun- – net nenumanė, kad kartu su ku suderinti studijas VGTU ir jais studijuosime. Studentai vieni kitų klausinėjo, ką šie aštuoni kariūnai čia veikia. Jie nežinojo, kas mes tokie ir iš kur. Tačiau at-

KARIŪNAS 30 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) ISTORIJA Pirmasis karo lakūnas lietuvis – Pranas Hiksa Kpt. dr. Jonas ŠVILPA

1918 m. vasario mėn. Lietu- vos kariuomenę. 1919 m. birže- vai paskelbus nepriklausomybę, lio 6 d. P. Hiksai buvo suteiktas o lapkritį pradėjus kurti savo karininko, 1922 m. birželio 3 kariuomenę, skubiai reikėjo pa- d. – kapitono laipsnis. 1922 m. rengti ne tik karius, bet ir vadus rugsėjo mėn. paleistas iš ka- nepriklausomybei ginti. 1919 m. riuomenės toliau tęsti mokslų. vasario 27 d. buvo įkurta Karo Studijavo Prahoje, kur 1928 m. mokykla, o tų pačių metų liepos gavo inžinieriaus diplomą. 6 d. išleista pirmoji laida. Ir tik P. Hiksa aktyviai dalyvavo 1919 m. gruodžio 16 d. kartu su Lietuvos aeroklubo ir autoklu- antrąja laida buvo išleista pirmo- bo veikloje. Turbūt nedaugeliui ji ir vienintelė Karo aviacijos mo- žinoma, kad pirmuosiuose dvie- kyklos laida – 32 aviatoriai, kurie juose raliuose „Aplink Lietuvą“, įgijo inžinieriaus specialybę. įvykusiuose 1931 ir 1932 metais, Džiaugiuosi ir kartu di- pergalėmis džiaugėsi ir P. Hiksa. džiuojuosi, kad nuo 2007 m. ru- Jis 1933 ir 1935 metais dalyvavo dens Generolo Jono Žemaičio tarptautiniame Monte Karlo ra- Lietuvos karo akademija tęsia lyje. Paskutinį kartą likimo keliai tarpukario Lietuvos tradicijas su Lietuvos kariuomene susipynė rengdama karo aviacijos specia- 1939 m. rugsėjo 18–spalio 9 die- listus. O šį kartą norėčiau trum- nomis, kai P. Hiksa buvo laikinai pai prisiminti pirmąjį karo lakū- Pranas Hiksa su Didžiosios Britanijos mobilizuotas į Karo aviaciją. Mirė ną lietuvį – Praną Hiksą. karališkųjų oro pajėgų karininko uniforma Kaune 1966 m. balandžio 6 d. Pranas Hiksa gimė 1897 m. gegužės 10 d. Šiaulių apskrityje, Kuršėnų dvare. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iki 1916 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. spalio mėn. pradėjo karo tarnybą 23-iojo korpuso aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos. 1916 m. gruodžio mėn. buvo pasiųstas į Peterburgo karo aviacijos mokyklą. 1917 m. vasarį tęsė karo aviacijos mokslus D. Britanijoje. 1917 m. rug- sėjo mėn. baigė Karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą ir įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Nors 1917 m. rugsėjo 15 d. P. Hiksai buvo suteiktas Rusijos kariuo- menės paporučikio laipsnis, dėl Bendražygiai prie lakūno V. Raubos sudužusio lėktuvo katastrofos vietoje revoliucijos į Rusiją jis negrįžo, Halb CL.IV. Centre (juoda uniforma) instr. P. Hiksa. o atvyko į Lietuvą. 1919 m. ge- Kauno aerodromas 1920 m. gegužės 12 d. gužės 15 d. mobilizuotas į Lietu- Nuotraukos iš leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m.“, T. 3, 2003 m.

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 31 STUDENTŲ MAINAI

specialybes pasidalyti patirtimi. Tarptautinių santykių ir politikos Vilniaus universiteto studentai mokslų instituto studentams tai puiki galimybė sužinoti daugiau tapo kariūnais apie Karo akademiją, krašto apsaugos sistemą, jos veiklos prin- Eglė TRATAITĖ cipus. Instituto studentai studijų Akademijoje metu vilkėjo lauko uniformą, jiems galiojo griežta ka- Šių metų kovo 3–7 d. vyko Vil- litikos mokslų institute ir gyveno riūnų dienotvarkė, vyko paskaitos niaus universiteto Tarptautinių mieste, o 14 Tarptautinių santykių pagal patvirtintą programą. santykių ir politikos mokslų ins- instituto studentų studijavo ir gy- Generolo Jono Žemaičio Lie- tituto studentų ir Lietuvos karo veno Karo akademijoje. tuvos karo akademijos ir Vilniaus akademijos kariūnų studijų mai- Mainais siekiama skatin- universiteto Tarptautinių santykių nai. 5 dienų trukmės studijų mai- ti aukštųjų mokyklų studentus ir politikos mokslų instituto ben- nų programoje iš viso dalyvavo 28 bendrauti, susipažinti su kitos dradarbiavimo sutartis buvo pa- studentai: 14 kariūnų klausėsi pas- aukštosios mokyklos studijų tvar- sirašyta 2001 metais, pirmieji stu- kaitų Tarptautinių santykių ir po- ka, studijuojančiuosius tas pačias dentų manai įvyko 2004 metais. VU TSPMI studentų savaitė Karo akademijoje

Rugilė TRUMPYTĖ, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė

„Kaip keista vėl vilkėti ci- sus ir apsivilkti spalvotus megz- jų motyvaciją paskirti savo gyve- vilinius drabužius“, – kalbėjo tinius. Jau eidami pro vartus iš nimą kariuomenei, Lietuvai, jos ne vienas Vilniaus universiteto teritorijos į miestą, visi vardijo, gynybai ir atstovavimui jai. Pasta- Tarptautinių santykių ir politi- ką naujo sužinojo, ką patyrė, kas rajam aspektui aptarti buvo skir- kos mokslų instituto (VU TSP- patiko, o kas – nelabai. ta diskusija, kurios metu TSPMI MI) studentas po savaitę tru- Visi į šią mainų programą studentai ir kariūnai diskutavo kusių mainų su Generolo Jono registravosi turėdami skirtingų apie Lietuvos kariuomenės padė- Žemaičio Lietuvos karo akade- tikslų: vieni norėjo susipažinti su tį šiandienos sąlygomis politinėje mijos (LKA) trečio kurso kariū- LKA vidaus studijų tvarka, die- arenoje: ar ji moderni, ar postmo- nais. Iš tiesų buvo gan neįprasta notvarke, pabendrauti su kariū- derni? Ir vienos, ir kitos koman- po savaitės vėl įsisprausti į džin- nais ir taip daugiau sužinoti apie dos pateikti argumentai tik paro- dė, kad apie Lietuvos kariuomenę negalima mąstyti statiškai, nes ji vis keičiasi, transformuojasi, prisi- taikydama tiek prie Lietuvos, tiek prie užsienio politikos realijų. Dalyvaudami tokiose dis- kusijose ir pokalbiuose, TSPMI studentai turėjo progą daugiau sužinoti apie tarptautines misi- jas, pasiruošimą joms, Lietuvos gynybos politiką, apie sprendimą mažinti kariuomenę, nebepriimti šauktinių, nes įstojus į NATO jų poreikis tiesiog sumažėjo. Įvai- riausi smulkūs faktai, kurių ne- sužinosi iš įprastos TSPMI studi- jų programos, praplėtė jų akiratį Lietuvos krašto apsaugos srityje.

KARIŪNAS 32 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) Būdamas LKA pajunti, kaip griūva tipiškos apie kariuomenę, Socialinė kariūnų veikla, arba karius, jų, kaip karo profesionalų, paskirtį visuomenėje susiforma- vusios klišės. Atsidūręs greta jų, Ką mes veikiame iš arti stebėdamas, kokiu ritmu jie Kar. Andrius MIKA gyvena ir mokosi, pakeiti ankstesnį požiūrį. Žinoma, negalima kraštu- tinai girti karių profesijos ar teigti, Kai žmonės manęs paklausia, kuria remiantis Didysis draugas kad visi čia ateina iš idėjos, meilės ką aš veikiu gyvenime, dažniau- turi praleisti bent dvi valandas Lietuvai ir siekdami jai tarnauti. siai sulaukia trumpo atsakymo: per savaitę su savo Mažuoju drau- Kaip ir visose srityse, tokių žmonių mokausi Karo akademijoje. Na, gu. Ką galima per tokius susitiki- yra tik dalis. Tačiau visą savaitę su dauguma jūsų (kariūnų) taip mus veikti? Ogi bet ką, reikia tik mumis buvę kariūnai L. Kievišaitė, atsako. Tikriausiai visi įsidė- fantazijos: Vilnius – didelis mies- T. Šyvokas ir V. Jasonas, tapę LKA mėjote ir tą ypatingą klausėjo tas, be to, centro darbuotojai mie- reprezentantais, suteikė progą bū- žvilgsnį, kuriuo jus nužvelgia. lai padeda kilus problemų, teikia tent su tokiais susipažinti. Tas žvilgsnis nustebęs, susirū- pasiūlymus ir konsultuoja. Paskutinę dieną, bendrauda- pinęs. O gal užjaučiantis? Tada Bet kuo mes tiems vaikams mi su LKA viršininku plk. Arū- pasigirsta kitas klausimas: o ką padedame? Ko jiems iš mūsų nu Balčiūnu, kiekvienas pareiš- jūs ten veikiate? reikia? Nieko ypatinga, tik tru- kėme savo nuomonę dėl tokių Ką gi mes veikiame mūsų putėlio draugiškumo, suprati- mainų reikalingumo. Vienbal- ugdymo įstaigoje? Vienareikš- mo, kartais – užuojautos. Taigi, siai nutarėme, kad studentams mio atsakymo tikriausiai net ir viską sudėjus, galima pasaky- verta susipažinti su LKA gyve- nėra. Kiek žmonių, tiek ir vei- ti – jiems reikia žmogiškumo. nimu, nes čia stengiamasi ugdy- klos krypčių. Ir kas pasakys, Reikia to, kas mums net neatro- ti asmenybę, glaudžiai susijusią kad Akademija – tai vieta, ku- do labai svarbu. Reikia išmokyti su Lietuvos gynybos politika, rioje žmogus negali atsiskleisti, vaikus būti savimi, reikia išmo- šalies krašto apsauga. Kadangi išreikšti savęs. Na, nebent pats kyti juos drąsos, reikia išmoky- šie klausimai turėtų būti svar- to nenori. Čia gali užsiimti bet ti juos juoktis... Galiu pasakyti būs kiekvienam neabejingam kuo, jei tik parodai noro ir ini- – tai nėra labai sunku. Juk mes piliečiui, turinčiam tvirtą tauti- ciatyvos. Kad ir dalyvauti Vaikų įstojome į Akademiją ir dėl to, nę savimonę, paragauti „kariū- paramos centro programoje Big kad turime bruožų, kurių neturi no duonos“ taip pat reikėtų. VU Brothers Big Sisters. kiti. Mes čia, nes esame pakan- TSPMI studentai, apibendrin- Į šią veiklą įtraukta tikrai kamai drąsūs, nes nepabijojome dami nuomones, pabrėžė, kad nemažai kariūnų. Tačiau dar iššūkių. Kodėl dvejojate? Jei su- didžiausią įspūdį paliko rytinė daugiau jų nė nenumano apie gebėjote įstoti į Karo akademiją, mankšta, kėlimasis 6 val. ryto, šios organizacijos egzistavimą. jūs jau daug ko pasiekėte. Padė- griežta dienotvarkė, savigynos Mano tikslas ir yra supažindinti kite ir kitiems atrasti tai, ko jie pamokos ir šaudymas lazerinia- kariūnus su programa, jos tiks- nori. Vienas iš būdų – būti sa- me tire. Pasitreniravę jame, dau- lais ir paskatinti kuo aktyviau vanoriu ir padėti kažkam, kad ir guma norėjo pabandyti šaudyti prie jos prisidėti. visiškai svetimam žmogui, ku- ir iš kovos ginklų, tačiau tai jau Big Brothers Big Sisters pro- riam reikia pagalbos. Juk mes ir liko kitam kartui. Be to, nema- gramą įgyvendina savanoriai, esame tie, kurių profesija – pa- žai laiko praleidome ir Politikos kurie centre parengiami darbui dėti žmonėms. mokslų katedroje, kalbėdamiesi su vaikais. Pagrindinis organi- Tiesiog reikia pradėti ir tęsti, apie Lisabonos sutartį, Kosovo zacijos tikslas – padėti vaikams ir tai nėra vienintelis būdas pa- padėtį, kitus aktualius Lietuvai ir paaugliams nuo 7 iki 18 metų daryti visuomenę geresnę. Tai ir pasauliui įvykius. amžiaus. Ne vienam kyla klau- nėra vienintelis būdas parody- Mainų programa ne tik leido simas, kodėl jiems reikia padėti ti visuomenei, kad Akademijoje pagyventi griežtos drausmės są- ir ką mes galime padaryti. mokosi visuomeniški, pilietiški, lygomis, bet ir pažvelgti į kariū- Savanoriai po tam tikro pa- atviri žmonės. Reikia tik trupu- nų kasdienybę, susipažinti su jų rengimo pradeda bendrauti su tėlio laiko ir noro, ir apie mus ateities planais, galimybėmis ir vaikais. Vienam savanoriui – vie- gali išgirsti visa Lietuva. Ir mūsų apskritai su visa Lietuvos vyk- nas vaikas. Pasirašoma sutartis, Lietuva galės mumis didžiuotis. doma gynybos politika.

KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 33 SPORTO KRONIKA

Vasario–kovo mėnesiais buvo keli sportininkai. Kaip ir pasku- šinio turnyro II atrankos turo gausu renginių, kuriuose dalyva- tiniuose čempionatuose, I ko- komandų rikiuotė: I vieta – Lie- vo Karo akademijos įvairių spor- mandinę vietą iškovojo Lietuvos tuvos didžiojo kunigaikščio Ge- to šakų komandos. karo akademijos bokso rinktinė, dimino štabo batalionas, II vieta Vasario 22 d. Vilniaus len- II – Gedimino štabo boksinin- – Karinės oro pajėgos, III vieta gvosios atletikos manieže vyko kai, III – du Lietuvos daugkar- – Centrinis poligonas, IV vieta – Lietuvos studentų uždarų patal- tinius čempionus turinti KASP Lietuvos karo akademija, V vieta pų lengvosios atletikos čempio- 2-oji rinktinė. Individualioje – Karo policija, VI vieta – Krašto natas. Mūsų aukštajai mokyklai įskaitoje iš LKA komandos na- apsaugos ministerija. jame atstovavo kariūnai Vaidas rių II vietą užėmė kariūnai Ka- Baigėsi 2008 m. Lietuvos ka- Žlabys, kuris 3 km bėgimo var- zimiras Bogdanas, Vytenis Bu- riuomenės salės futbolo čem- žybose užėmė V vietą, ir Erlan- čius, Julius Svirušis, Laimonas pionatas. Po atkaklių kovų at- das Kasperavičius, 200 m nu- Skrebė, Artūras Čiuberkis, III rankos ir finalo varžybose LKA bėgęs 9-as, o rutulio stūmimo – Donatas Razmolovas, Eduar- komanda bendroje įskaitoje liko rungtyje pelnęs XIV vietą. das Verseckas, Arvydas Bum- VII vietoje. Komandai atstova- Kovo 14 d. Kaune vyko atvi- blauskas, Artūras Ševeliovas, vo šie kariūnai: Artūras Ševe- ras Lietuvos dziudo čempiona- Gytis Jazdauskas ir Aleksandras liovas, Ignas Abramikovas, Pe- tas U-23. Asmeninėse varžy- Silvanovičius. tras Budrys, Daugirdas Antulis, bose mūsų kariūnai išsirikiavo Komandos treneris Zinovijus Vidmantas Šaučūnas, Evaldas taip: Jaunius Matukas (sv. kat. Gricko džiaugiasi savo auklėti- Gruzdevas, Vytautas Kukelka, iki 73 kg) – III vieta, Tadas Pa- nių komanda, kurios pagrindą Mindaugas Ragauskas, Gedimi- šukonis (sv. kat. iki 81 kg) – III sudarė I–II kursų kariūnai, kas nas Juršėnas, Paulius Kančys, vieta, Vytautas Kukelka (sv. kat. leidžia tikėtis ir artimiausiais kapitonas Saulius Meškys, lekto- iki 73 kg) – V vieta. metais tokių pat gerų sporto re- rius Andrejus Nachajus. Kariū- Kovo 15 d. LKA salėje vyko zultatų. Kariūnai, siekdami per- nas Mindaugas Ragauskas buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų jė- galės, buvo kovingi, atkaklūs, pripažintas geriausiu čempiona- gos trikovės čempionatas. Jame drąsūs ir ryžtingi. Komanda dė- to vartininku. dalyvavo 9 komandos. Šių var- koja kariūnui Valdui Bielskui, žybų komandinę kovą laimėjo puikiai ėjusiam komandos kapi- Parengė Fizinio rengimo LŽŪU trikovininkai (62 tšk.). tono pareigas. sekcijos viršininkas Mūsų labai atjaunėjusi koman- 2008 m. Lietuvos kariuome- mjr. Rytis VASILIAUSKAS da užėmė IV vietą (44 tšk.), ta- nės sporto čempionatų krep- čiau pralenkė ŠU (39 tšk), KTU (35 tšk.), VGTU (24 tšk.), LKKA (14 tšk.) ir VDU (8 tšk.) koman- X Lietuvos kariuomenės bokso čempionatas das. Asmeninėse varžybose II kurso kariūnas Kazimiras Bog- danas (sv. kat. iki 60 kg) ir ma- gistrantas vyr. ltn. Benjaminas Žukovas (sv. kat. iki 75 kg) tapo čempionais. IV vietą iškovojo I kurso kariūnai Marius Simona- vičius (sv. kat. iki 75 kg) ir Dona- tas Razmolovas (sv. kat. iki 67,5 kg). V vietą užėmė II kurso ka- riūnas Laimonas Skrebė (sv. kat. iki 90 kg). Kovo 18–20 d. LKA bokso salėje vyko X Lietuvos kariuo- menės bokso čempionatas. Į jį susirinko gana daug komandų (daugiau kaip 10). Tiesa, kai kurioms atstovavo tik vienas ar

KARIŪNAS 34 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) APDOVANOTI DĖMESIO! VYKSTA kpt. Alvydas Baranauskas, Jolanta Rasiulienė – Lietuvos valstybės at- kūrimo dienos proga už profesionalumą, nepriekaištingą pareigų atlikimą ir ATRANKA Į iniciatyvumą krašto apsaugos ministro padėka; PROFESIONALIĄJĄ mjr. Loreta Vytytė – už svarų indėlį organizuojant NATO šalių gynybos ministrų susitikimą Vilniuje 2008 m. vasario 7–8 dienomis Krašto apsaugos KARIUOMENĘ ministerijos valstybės sekretoriaus padėka; Tautos, valstybės likimą dažnai lemia vrš. Vygantas Grigaliūnas, vrš. Vitalij Svorobovič, j. srž. Virginijus Striu- pas, j. srž. Robertas Araminas – už svarų indėlį organizuojant NATO šalių jos kovingumas, meilė gimtajai kalbai, gynybos ministrų susitikimą Vilniuje 2008 m. vasario 7–8 dienomis Krašto žemei, kultūrai, praeičiai, savo laisvei ir apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus padėka; nepriklausomybei, tikėjimas ateitimi ir, mjr. Vytautas Minkevičius, Anastazija Gaigalienė, Violeta Gančierienė, žinoma, žmonių pasirengimas bei ryžtas Nomeda Gutauskienė, Rusnė Rasimavičienė, Vida Samuilevičienė – Lietu- ginklu visa tai apginti – jos kariuomenė. vos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga už svarų indėlį ir pasiaukojimą Lietuvos kariuomenė turi senas ir atliekant pavestus darbus, kvalifikuotą užduočių atlikimą krašto apsaugos garbingas tradicijas. Skirtingomis epo- ministro padėka; chomis įrodėme, kad galime sėkmingai mjr. Violeta Pakenienė, vrš. Andžej Radzevič, kar. Lina Kievišaitė – už kautis su įvairiausiais priešais. sąžiningą tarnybą krašto apsaugos sistemoje, profesionalumą ir iniciatyvą Nėra ir negali būti valstybės, kurioje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos kariuomenės vado padė- neatsirastų vyrų ir moterų, visada pasiry- kos raštu; žusių ginti savo Tėvynę. mjr. Laimas Baliūnas, kpt. Aidas Gicevičius, ltn. Žilvinas Ropė, vyr. srž. Lietuvos gynėjas – doras ir garbingas, Deividas Širmenis – už pavyzdingą tarnybą krašto apsaugos sistemoje, inici- drąsus ir ištvermingas, motyvuotas, turin- atyvą ir profesionalumą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga tis specialų pasirengimą karys, pasiryžęs Lietuvos kariuomenės vado padėkos raštu; aukotis dėl savo Tėvynės. vyr. ltn. Andrius Kiesas – už asmeninį indėlį ir nuopelnus plėtojant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“; Ir Tu gali tapti kpt. Vytis Andreika – už ypatingus asmeninius nuopelnus plėtojant ir sti- Tėvynės gynėju! prinant Lietuvos kariuomenę, pavyzdingą tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir profesionalumą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kariuo- Profesionali kariuomenė Tau suteiks menės medaliu „Už nuopelnus“. vrš. Alvydas Veršila – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga galimybę: už nuopelnus Lietuvos kariuomenei bei sąžiningą ir nepriekaištingą tarnybą - įgyti specialybę pagal gebėjimus ir Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“. pomėgius; - gauti gerą išsilavinimą, atitinkantį PASKIRTA PERKELTA karinį laipsnį; - tobulinti užsienio kalbų įgūdžius; 2008-01-21 mjr. Gintautas Jakštys iš Antrojo operatyvinių tarnybų de- - gauti atlyginimą už tarnybą ir nu- partamento prie Krašto apsaugos ministerijos karininko pareigų perkeltas į matytas socialines garantijas; LKA Bazinių karininkų kursų Taktikos sekcijos vyriausiojo instruktoriaus - įgyti patirties Lietuvoje ir užsienio pareigas. valstybėse organizuojamuose kariniuose 20008-01-23 kpt. Šarūnas Bareika iš Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų mokymuose, kuriuose galėsi susipažinti vadovybės Lauko pajėgų štabo D2 Žvalgybos planavimo skyriaus viršininko su naujausia ginkluote ir technika ir ją pareigų perkeltas į LKA Kariūnų bataliono IV kariūnų kuopos taktikos ka- įvaldyti; rininko pareigas. - dalyvauti misijose Afganistane, Ira- 2008-02-01 vyr. ltn. Andrius Bogdanovas iš Lietuvos kariuomenės Moto- ke, Kosove ir kitose pasaulio vietose, ku- rizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kuni- riose galėsi išbandyti save. gaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos vado pavaduotojo pareigų perkeltas į LKA Bazinių karininkų kursų Į profesinę karo tarnybą remiantis Ginkluotės sekcijos vyresniojo instruktoriaus pareigas. savanoriškumo ir atrankos principais 2008-03-26 kpt. Nerijus Jakaitis iš Lauko pajėgų vadovybės Lauko pajėgų priimami Lietuvos Respublikos piliečiai štabo Tęstinių operacijų ir kovinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto nuo 18 metų, turintys pagrindinį, vidu- pareigų perkeltas į LKA Vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursų vyriau- rinį arba aukštąjį išsilavinimą. siojo instruktoriaus pareigas. Daugiau informacijos – Karo prie- volės administravimo tarnyboje prie SUTEIKTAS AUKŠTESNIS KARINIS LAIPSNIS KAM.

mjr. Sauliui Vitkui – pulkininko leitenanto vyr. ltn. Andriui Bogdanovui – kapitono KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr. 1 (96) 35 KRONIKARubrika

Sausio 11 d. Karo akademijoje paminėta Laisvės Vasario 21–24 d. Lietuvos parodų centre „Lite- gynėjų diena. xpo“ Vilniuje vyko profesinio ugdymo, studijų ir Sausio 12 d. kariūnai dalyvavo jau tradiciniu tapusia- suaugusiųjų tęstinio mokymo paroda ,,Mokymasis, me tarptautiniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. studijos, karjera 2008“ ir Vilniaus knygų mugė, ku- Sausio 18 d. įvyko mokslinis seminaras „GIS pa- riose aktyviai dalyvavo ir Karo akademija. naudojimas karyboje“. Sausio 22–26 d. Akademijoje viešėjo Moldovos karinė delegacija. Sausio 24 d. 9 personalo vadybos dieninių magistro studijų klausytojams karininkams buvo įteikti vadybos ir verslo administravimo magistro diplomai. Sausio 31 d. pasirašyta Karo akademijos ir asociacijos ,,Nagual“ bendradarbiavimo sutartis, įgyven- dinant programą vyresniųjų klasių moksleiviams ,,Būk lyderis“.

Kovo 3–7 d. vyko Vilniaus universiteto Tarptau- tinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų ir Lietuvos karo akademijos kariūnų studijų mainai. 5 dienų trukmės studijų mainų programoje iš viso dalyvavo 28 studentai.

Vasario 2 d. vyko Atvirų durų diena.

Vasario 6 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjun- ga už akademinio sąžiningumo puoselėjimą apdovanojo Karo akademijos dėstytojus prof. habil. dr. Evaldą Maldutį ir doc. dr. Virgilijų Pugačiauską. Kovo 7 d. Akademijos ramovėje paminėta Kovo Vasario 9 d. kariūnai Vilniaus rotušėje dalyvavo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Vienos pokylyje. Kovo 14 d. pasirašyta Generolo Jono Žemaičio Vasario 12 d. pasirašyta Karo akademijos ir Vilniaus Lietuvos karo akademijos ir Šimkaičių Jono Žemaičio pedagoginio universiteto bendradarbiavimo sutartis. pagrindinės mokyklos bendradarbiavimo sutartis.

Kovo 27 d. Velykų proga Akademijos delegacija Vasario 15 d. Karo akademijoje buvo minimos lankėsi Kuršėnų vaikų globos namuose. 90-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Kovo 28 d. LKA bendruomenė šventė Velykėles.

KARIŪNAS 36 2008 m. kovas, Nr. 1 (96)