Lietuvos Edukologijos Universitetas Istorijos Fakultetas Visuotinės Istorijos Katedra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS VISUOTINĖS ISTORIJOS KATEDRA Inga Baranauskienė Lietuvos lokalinės istorijos magistro studijų programa II kurso studentė ŽEMAITIJA KOVŲ SU KRYŽIUOČIAIS EPOCHOJE (magistro darbas) Magistrinio darbo autorius: ____________ (parašas) LEIDŽIAMA GINTI: Darbo vadovas: ______________________ (parašas) IF Dekanas_________________ doc. dr. Darius Alekna (parašas) prof. dr. Eugenijus Jovaiša Darbo įteikimo data: __________________ Registracijos numeris: _________________ Vilnius, 2016 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis magistro darbas pavadinimu „Žemaitija kovų su kryžiuočiais epochoje“: • Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio; • Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje; • Nepateikiu nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe; • Pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Inga Baranauskienė________________ (Parašas) 2 Turinys ĮVADAS ........................................................................................................................................................... 4 1. Žemaitija Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu ir pirmaisiais jos gyvavimo dešimtmečiais ................ 10 1.1. Žemaitija Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu ............................................................................. 10 1.2. Žemaičiai ir Mindaugo iškilimas ......................................................................................................... 14 1.3. Žemaičių santykiais su Mindaugu pirmąjį jo valdymo dešimtmetį ..................................................... 16 1.4. Vidaus karas Lietuvoje ir žemaičių vaidmuo jame 1248–1252 m. ..................................................... 19 2. Žemaičiai didžiųjų iššūkių akivaizdoje 1253–1268 m. .............................................................................. 22 2.1. Mindaugo 1253 m. donacija ir jos priežastys ...................................................................................... 22 2.1. Alminas ir naujosios Žemaitijos gimimas ........................................................................................... 24 2.2. Fortes fortuna juvat ............................................................................................................................. 27 2.3. Žemaičių sugrįžimo pasekmės ir antrasis išbandymų raundas ............................................................ 34 3. Žemaičių vaidmuo Lietuvos valstybėje 1268–1377 m. .............................................................................. 40 3.1. Žemaičių padėtis Traidenio ir Daumanto laikais ................................................................................ 40 3.2. Žemaičiai ir Gedimino giminė ............................................................................................................ 42 3.3. Žemaičiai Gedimino laikais ................................................................................................................ 49 3.4. Kęstutis (ir Birutė) ............................................................................................................................... 55 4. Žemaičiai 1377–1422 m. ............................................................................................................................ 61 4.1. Jogaila, Kęstutis ir apvilti lūkesčiai ..................................................................................................... 61 4.2. Žemaičiai ir Vytautas 1382–1392 m. .................................................................................................. 65 4.3. Žemaičiai lemtingų kovų laikotarpiu 1392–1422 m. .......................................................................... 68 IŠVADOS ...................................................................................................................................................... 76 Žemėlapiai ...................................................................................................................................................... 79 Šaltiniai ir literatūra ........................................................................................................................................ 82 Summary ........................................................................................................................................................ 85 3 ĮVADAS XIII a. – XV a. pradžioje Žemaitija buvo svarbiausia Lietuvos valstybės politikos ašis. Žemaičių žemė buvo svarbiausias šį laikotarpį paženklinusių kovų su kryžiuočiais objektas, o šioje žemėje susiformavusi bendruomenė tapo jėga, lėmusia esminius visos valstybės politikos posūkius. Vis dėlto, nors žemaičių leitmotyvas neišvengiamai skamba bet kuriame viduramžių Lietuvos istorijai skirtame veikale, jų pačių istorija vis dar suvokiama labai paviršutiniškai. Žemaičiai, jų savarankiškumas ir savivalda yra tapę tokiais savaime suprantamais dalykais, kad nuodugnios šių reiškinių studijos net neatrodo reikalingos. Tačiau tai – apgaulingas įspūdis. Vykstant kovoms su kryžiuočiais (iš pradžių – Livonijos kalavijuočių, vėliau – Vokiečių ordinu), Žemaitija išgyveno ypač dinamišką raidą. 1253–1261 m. žemaičiai de facto buvo suformavę savarankišką – ir itin efektyviai veikiantį – valstybinį darinį su atskiru „karaliumi“ (bent taip vyriausiąjį žemaičių pasipriešinimo vadą tituluoja Livonijos eiliuotoji kronika). Prielaida, kad būtent šis institutas tapo pagrindu vėlesnei Žemaičių seniūno pareigybei atsirasti, peršasi savaime, tačiau iškart iškyla klausimas, kur žemaičių „karaliai“ ar „seniūnai“ buvo dingę 1261–1409 m.? XIII a. – XV a. pr. žemaičių politinės bendruomenės pažinimą komplikuoja šaltinių duomenų fragmentiškumas: tarp paskirų aktyvios žemaičių raiškos epizodų žioji plačios spragos, trukdančios susidaryti nuoseklų šios politinės bendruomenės raiškos ir funkcionavimo vaizdą. Duomenų fragmentiškumas iš dalies lemia ir istorinių studijų nenuoseklumą: dauguma jų skiriama žemaičių raiškai atskirose kovų su kryžiuočiais atkarpose ar epizoduose, o tai dažnai iškraipo bendrą vaizdą. Ne mažiau problemų sukelia ir istoriografijoje įsisenėjusios klaidingos ar mažų mažiausiai prieštaringos žinomų faktų interpretacijos. Vieną jų galėtume apibrėžti kaip „žemaičių separatizmo“ arba „nepakankamos integracijos“ į Lietuvos valstybę teoriją, daug kartų argumentuotai neigtą, bet vis atgyjančią, iškilus poreikiui paaiškinti savitą žemaičių padėtį Lietuvos valstybėje. Apskritai bendrame istoriografijos sraute galima išskirti dvi sroves: vieni autoriai akcentuoja žemaičių atskirumą ir „separatizmą“, kiti teisingai pastebi, kad žemaičiai buvo integrali Lietuvos valstybės dalis nuo XIII a., tačiau šiuo atveju akivaizdus žemaičių išskirtinumas tampa tam tikra mįsle. Taigi šio magistrinio darbo objektas bus Žemaitijos istorija kovų su kryžiuočiais laikotarpiu nuo XIII a. iki XV a. pradžios. Darbo tikslas bus išsiaiškinti žemaičių kaip savivaldžios politinės bendruomenės susiformavimo priežastis, tapsmą ir raidą, atsekti žemaičių 4 savivaldos struktūros bei institutų šaknis nuo XIII a. ir parodyti jų tolesnį likimą, išryškinti žemaičių vaidmenį Lietuvos valstybės gyvenime, jų įtaką vidaus bei užsienio politikai ir tos įtakos realizacijos būdus, o svarbiausia – išspręsti žemaičių integralumo problemą. Darbas turėtų pagilinti ir pačios Žemaitijos, ir visos Lietuvos valstybės istorijos pažinimą, todėl jis turėtų būti naujoviškas ir aktualus. Darbo uždaviniai: 1) Išskirti atskirus Žemaitijos kaip politinės bendruomenės tapsmo ir raidos etapus Lietuvos valstybėje karų su kalavijuočiais bei kryžiuočiais laikotarpiu; 2) Išryškinti žemaičių bendruomenę telkusius interesus; 3) Identifikuoti minėtų interesų realizaciją vykdžiusius savivaldos institutus ir įvertinti jų santykius su aukščiausia Lietuvos valdžia, didžiausią dėmesį skiriant žemaičių seniūno, kaip vienasmenio bendruomenę telkiančio instituto, problemai; 4) Parodyti žemaičių politinės bendruomenės įtaką Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politikai aptariamu laikotarpiu, išryškinti ir aptarti konkrečias žemaičių interesų manifestacijas. Šiems uždaviniams realizuoti pasirinkta chronologinė darbo struktūra. Nagrinėjamo laikotarpio Žemaitijos ir žemaičių politinės bendruomenės istorija bus suskirstyta į šiuos etapus: 1) Žemaitija Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu ir pirmaisiais jos gyvavimo dešimtmečiais. Šioje dalyje bus ankstyviausių žinių apie žemaičius pagrindu bus įvertintas jų integracijos į Lietuvos valstybę lygis, raiška ir laikysena vidaus konfliktų metu, ypač 1248–1252 m. laikotarpiu; 2) Žemaičiai didžiųjų iššūkių akivaizdoje 1253–1268 m. Šioje dalyje bus nagrinėjamos Mindaugo 1253 m. sprendimo perleisti Žemaitiją kryžiuočiams priežastys, savarankiškos žemaičių bendruomenės susiformavimas, jos veiksmai, grįžimas į Lietuvos valstybės sudėtį 1261 m. ir santykiai su besikeičiančiais Lietuvos valdovais 1263–1268 m.; 3) Žemaičių vaidmuo Lietuvos valstybėje 1268–1377 m. Šioje dalyje bus nagrinėjamas žemaičių bendruomenės raida po to, kai Lietuvos valstybė atsisakė planų išspręsti konfliktą su Vokiečių ordinu žemaičių sąskaita. Daugiausia dėmesio bus skiriama žemaičių raiškai, jų poveikiui Lietuvos ir užsienio politikai, taip pat žemaičių vyriausio kunigaikščio ar seniūno instituto likimui; bus keliama prielaida, kad Žemaitija, tapusi 5 alternatyviu galios centru, sąlygojo diarchinės valdžios sistemos susiformavimą Lietuvoje.