DOCSLIB.ORG

GEDIMINAS (1316 -1341) 1. Gediminas Tvarko Valstybę. 1316 Metais Įsiviešpatavo Lietuvoje Vytenio Brolis Gediminas. Gedimino

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
GEDIMINAS (1316 -1341) 1. Gediminas Tvarko Valstybę. 1316 Metais Įsiviešpatavo Lietuvoje Vytenio Brolis Gediminas. Gedimino GEDIMINAS (1316 -1341) 1. Gediminas tvarko valstybę. 1316 metais įsiviešpatavo Lietuvoje Vytenio brolis Gediminas. Gedimino laikais Lietuva jau taip buvo sustiprėjusi, kad didysis kunigaikštis galėjo rūpintis geresniu krašto sutvarkymu. Gediminas globojo ramius gyventojus, statydino jiems naujų pilių, rūpinosi, kad žmonėms būtų geriau gyventi ir kad jie geriau mokėtų kariauti. Padavimas: Kartą, bemedžiodamas girioje ir daug žvėrių priguldęs, Gediminas surado puikią vietą naujai tvirtovei pastatyti — prie ežero, sunkiai prieinamoje vietoje. Ten jis įkūrė Trakus ir persikėlė į juos gyventi. Vėliau jis įkūrė savo sostinę Vilniuje, senoje sodyboje, Neries ir Vilnelės upių santakoje. Vieta sostinei čia buvo labai patogi, nes ji buvo valstybės viduryje; pirkliai iš senovės pro čia upėmis keliavo iš Baltijos jūros į Rusiją; čia buvo status kalnas, kuriame buvo galima pastatyti neprieinama tvirtovė. Vilnius tokiu būdu nuo Gedimino laikų tapo Lietuvos sostine visam laikui. Prie Trakų ir Vilniaus pilių greitai įsikūrė ir miestas. Tai buvo pirmieji Lietuvos miestai. Tikrovė: A. V. Kojalavičius savo raštuose mini, jog Vilnius yra senoji Sarmatijos valdovų laidojimo vieta. Kai kurie rašytojai Vilnelės/Vilniaus pavadinimą kildina iš žodžio „Vėlė“. Neabejotina, jog šis slėnis buvo valdovų laidojimo vieta ir jame buvo garsi Vedinės pasaulėžiūros Žinyčia. 2. Sarmatų Žyniai patikėjo Gediminui pasaulietinį valdymą. Tai atsispindi net legendoje apie Lizdeiką. Įtvirtinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžią, valstybė suskirstom į valdones (sritis), už kurių valdymą tiesiogiai atsakingas Gediminas. Joms valdyti jis skiria savo vietininkus; tvarko teismus, kariuomenę, luomus. Gedimino laikais Lietuva buvo jau labai didelė valstybė. Kad lengviau ją būtų valdyti, Gediminas kai kurias žemes pasiliko tiesioginei savo priežiūrai, o kitas pavedė valdyti kitiems kunigaikščiams, savo sūnums ar giminėms. Tie kunigaikščiai, gavę iš Gedimino valdyti žemes, turėjo rinkti iš žmonių mokesčius ir paskui mokėti juos į didžiojo kunigaikščio iždą, tvarkyti kariuomenę, teisti susikivirčijusius bei susivaidijusius ir šiaip žiūrėti tvarkos. Jie už viską turėjo atsakyti vyriausiam valdovui — didžiajam kunigaikščiui (karaliaus atitikmuo. Skirtumas tarp karaliaus ir kunigaikščio - katalikiškame pasaulyje karalių patvirtindavo popiežius, o Lietuvos Didįjį Kunigaikštį Vyriausias Krivis). Valdovo pašaukti gyventojai turėjo stoti į karą su savo kariuomene. Neklusnius ar nesugebančius šeimininkauti kunigaikščius Gediminas atstatydavo iš vietos ir tas pačias žemes atiduodavo kitiems valdyti. Didžiojo kunigaikščio dvarui priklausė žemės, paties dvaro žmonių dirbamos, ir kilmingųjų kaimai. Kilmingieji kunigaikščio dvarui mokėdavo duokles (mokesčius) ir atlikdavo įvairius darbus bei teikdavo patarnavimų. Jie turėjo visuomet, kunigaikščio pašaukti, su savo vyrais stoti į karą; turėjo taisyti kelius, tiltus, statyti pilis. Jie gyveno kunigaikščio globoje. Smulkesnių ūkininkų būvis Gedimino laikais, palyginti su senove, dar maža kuo tepasikeitė. 3. Gediminas užmezga diplomatinius santykius su Vakarų Europa (tiksliau atvirkščiai, nes Romos katalikų bažnyčia pagaliau leidžia užmegzti normalius santykius su „pagonimis“). Tačiau tą ramų, Gedimino gražiai tvarkomą valstybės gyvenimą, visąlaik jaukė vokiškos katalikiškos vienuolijos (tiesiogiai pavaldžios Romos popiežiui). Nemunu, Nevėžiu, Dubysa ir Nerimi jėga verždamiesi į Lietuvą vis gilyn ir gilyn, niokodami vietoves ir tūkstančiais žudydami LDK taikius gyventojus. Norėdamas kaip nors sustabdyti karinių katalikiškų vienuolijų puolimus, Gediminas siuntė popiežiui į Romą laiškus, kuriais prašė sutramdyti savo tarnus - vienuolius, sakėsi norįs taikos ir nesipriešinąs krikšto priėmimui. Nuo to laiko, kai Gediminas išsiuntė savo laiškus popiežiui ir Vakarų Europos miestams, praėjo daugiau kaip metai. Gediminas sakėsi nieko neturįs prieš krikštą, kad tik Šv. Mergelės Marijos ordino vienuoliai nepuldinėtų Lietuvos. Betgi popiežius reikalavo, kad Gediminas apsikrikštytų, nes tada 1 liautųsi ir prievarta iš vokiškų vienuolijų pusės. Pagaliau reikalui išaiškinti 1324 m. spalio mėn. popiežiaus pasiuntiniai, vyskupas Baltramiejus ir abatas Bernardas, atvyko į Rygą. Bet jie nedrįso važiuoti į Vilnių: pirmiau išsiuntė savo pasiuntinius pas Didįjį Lietuvos kunigaikštį. Iš jų pranešimo ir sužinome apie jų atsilankymą Vilniuje. Šeštadienį po Visų šventųjų (1324 m. lapkričio 3 d.), vakarinių pamaldų metu, pasiuntiniai atvyko į Gedimino sostinę Vilnių. Sužinojęs juos atvykus, Gediminas tuojau juos pasikvietė pas save. Įėję į rūmus, pasiuntiniai pamatė Gediminą, sėdintį tarp savo patarėjų, ir tuojau jam įteikė laiškus nuo popiežiaus legatų. Laiškai buvo priimti palankiai, ir tuo paskatinti pasiuntiniai tuoj pradėjo kalbą apie svarbiausią savo pasiuntinybės reikalą, bet kunigaikštis jiems pasakęs: "Dabar jau vėlu. Jūs po kelionės esate reikalingi poilsio ir pasistiprinimo, pramogos bei pasismaginimo". Kitą dieną, anksti rytą, pasiuntiniai nuėjo į minoritų bažnyčią pamaldų išklausyti, bet pakeliui susitiko su domininkonu Mykolu, kuris jiems pasakė, kad Gedimino ketinimai yra pasikeitę: jis dabar visiškai nebeketina krikštytis. Po pamaldų, vos tik pasiuntiniai buvo pabaigę pietus, pašaukė juos į rūmus, kur jau anksčiau buvo pakviesti domininkonas Mykolas ir du minoritai. Kunigaikštis vėl buvo tarp savo patarėjų, kurių buvo dvylika. „Mums tai labai nepatiko", pastebėjo pasiuntiniai, „mes tikėjomės pamatyti karalių vieną, bet, pasitarę tarp savęs ir jau žinodami, kad jis savo gerų norų atsižadėjęs, radome reikalinga pradėti kalbą iš tolo: apie Šv. Tėvo legato atvykimą, apie bylą prieš teutonų vienuolius (Šv. Mergelės Marijos vokiečių vienuolija), apie jų užgrobtų turtų ir belaisvių grąžinimą". Sumanymas buvo neblogas: pasiuntiniai žinojo, kuri jautriausia vieta kunigaikščio širdyje. Klausydamasis pasakojimų apie jo priešų nesmagumus, Gediminas, atrodė, tuo džiaugėsi. Po to, matant valdovo palankumą, jau buvo lengviau pradėti kalbėti apie tą klausimą, kuris pasiuntiniams atrodė opus. Jie papasakojo Gediminui, kaip jo laiškas popiežiaus buvo sutiktas su džiaugsmu, ir kaip jis skubiai išsiuntė savo legatą, kuris dabar Rygoje laukia Gedimino atsakymo ir nori pats pas jį atvykti. Gediminas, ramiai išklausęs jų pasakojimo, paklausė: — O ar žinote jūs, kas buvo rašyta tuose laiškuose, kuriuos aš esu išsiuntęs apaštalų valdovui, arkivyskupui, visam pasauliui? — Juose buvo išreikštas noras priimti Kristaus tikėjimą ir apsikrikštyti, — atsakė pasiuntiniai. — Aš neliepiau to rašyti! — atkirto kunigaikštis: — Jeigu brolis Bertoldas taip yra parašęs, tai tegu tai krinta ant jo galvos... Paskui ramesniu balsu Gediminas kalbėjo toliau: — Aš sutinku gerbti popiežių, kaip tėvą: dėl to, kad jis vyresnis už mane, o tokius aš vadinu tėvais. Tuos, kurie vienamžiai su manimi, aš juos vadinu broliais, o jaunesnius už save — sūnumis. Aš nedraudžiu krikščionims tarnauti Dievui savo papročiais, nedraudžiu rusams melstis jų apeigomis, lenkams — jų papročiu. Leiskit ir mums garbinti Dievą mūsų būdu: mūsų visų Dievas yra vienas. Ir ką jūs man kalbate apie krikščionis? Kame daugiau neteisybės, pikto, prievartos, keršto ir papirkimo, jei ne tarp krikščionių, o ypač tų, kurie save vadina vienuoliais, Šv. Mergelės Marijos vienuoliais?.. Aš nebetikiu jų priesaikomis.“ Romos popiežiaus klastingumas privertė Gediminą atsisakyti nuo sumanymo krikštytis. Pasiuntiniai, nieko nepešę, grįžo į Rygą, o legatas — į Prancūziją, kur tuomet gyveno popiežius (Avinjono mieste). Kernavės piliakalniai 2 KERNAVĖS HERBAS Jo šūkis: „Geriau netekti gyvybės, negu laisvės". Kernavė, mūsų laikais mažas bažnytkaimis prie Neries, XIII-XIV a. buvo didžiausia Lietuvos tvirtovė, kurios milžiniški pylimai tebeliudija praei- ties didybę. Spėjama, kad Kernavė buvusi jau Mindaugo sostinė, vėliau — Traidenio pilis ir sostinė, viena iš svarbesnių Gedimino ir Kęstučio tvirtovių. SENOVĖS LIETUVAITĖS Rekonstrukcija pagal XIII-XIV a. radinius Lietuvoje Kitais savo laiškais Gediminas kvietė atvykti ir apsigyventi Lietuvoje Vakarų Europos vienuolius (jo laikais jau yra buvusios Lietuvoje kelios krikščionių bažnyčios, domininkonų bei pranciškonų vienuolynai). Gediminas rašė laiškus Vokietijos miestų gyventojams, kvietė į savo valstybę pirklius ir amatininkus, žadėdamas jiems savo globą. Gedimino laiškais susidomėjo visi kaimynai. Rygos gyventojai ir arkivyskupas Gediminui pritarė, tik tiesiogiai Romos popiežiui pavaldūs Šv. Mergelės ir Kristaus Kalavijo vienuolijos buvo juo labai nepatenkintos. Jie bijojo: jeigu Lietuva priims krikštą, šioms vienuolijoms nebeliks kuo beteisinti prieš Vakarų Europą savo puolimų ir plėšimų Lietuvoje. Vis dėlto ir jie buvo priversti pasirašyti su Gediminu taiką 1323 m. 3 Gandingos piliakalnis Žemaitijoje. Žemaičių – Kuršių prekybinė-gynybinė pilis. 4. Šv. Mergelės Marijos ir Kristaus kalavijo vienuolijos toliau puola Lietuvos žemes. — Tačiau Šv. Mergelės Marijos ordino vienuoliai, ir taiką pasirašę, nuolat laužė duotąjį žodį. Jie trukdė Gediminui savo krašte tvarkytis, šmeižė jį prieš popiežių, kurstė prieš jį žemaičius ir net rusus. Šv. Mergelės Marijos (kryžiuočių) vienuolių klasta ir suktybės taip įgriso Gediminui, kad jis, vos metams praslinkus po taikos pasirašymo, griežtai atsisakė krikštytis ir su visu kraštu pasiliko ištikimas savo senajai tėvų tikybai. Šv. Mergelės Marijos ordino vienuoliai po kelerių metų, surinkę dideles jėgas, vėl pradėjo karą su Lietuva. 5. Gediminas padaro sąjungą su lenkais. — Gediminas ieškojo naujų priemonių apsisaugoti nuo Vokietijos katalikiškų vienuolijų.
Load more

Recommended publications
  • D. Baronas. Jarosław Nikodem. Litwa
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2020 metai 1 Vilnius 2020 LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 2020 2 Vilnius 2020 LITAUISCHES INSTITUT FÜR GESCHICHTE JAHRBUCH FÜR LITAUISCHE GESCHICHTE 2020 2 Vilnius 2020 Žurnalo leidybą finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA PAGAL VALSTYBINĘ LITUANISTINIŲ TYRIMŲ IR SKLAIDOS 2016–2024 METŲ PROGRAMĄ Projekto finansavimo sutartis Nr. S-LIP-19-10 Redakcinė kolegija / Editorial Board / Redaktion: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Rimvydas PETRAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva / Vilniaus universitetas, Lietuva / Vytautas Magnus University, Lithuania Vilnius University, Lithuania Krzysztof BUCHOWSKI Sergej POLECHOV / Сергей В. ПОЛЕХОВ / Sergey POLEKHOV Balstogės universitetas, Lenkija / Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institutas, Rusija / University of Białystok, Poland Institute of Russian History, Russian Academy of Sciences, Russia Jan JURKIEWICZ Jolita SARCEVIČIENĖ (atsakingoji sekretorė / Executive Secretary) Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje, Lenkija / Lietuvos istorijos institutas, Lietuva / Adam Mickiewicz University, Poznań, Poland Lithuanian Institute of History, Lithuania Tomasz KEMPA Vladas SIRUTAVIČIUS Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje, Lenkija / Lietuvos istorijos institutas, Lietuva / Nicolaus Copernicus University in Toruń, Poland Lithuanian Institute of History, Lithuania Česlovas LAURINAVIČIUS Gintautas SLIESORIŪNAS (pirmininkas / Editor-in-Chief) Lietuvos istorijos institutas, Lietuva / Lietuvos istorijos
    [Show full text]
  • Gedimino Laiškai
    Albinas Jovaišas GEDIMINO LAIŠKAI Gediminas turėjo raštinę, ir tai galima laikyti Mindaugo tradicijos plėtojimu. Neturime užmiršti, kad Gedimino tėvas, kaip manoma, Butvydas, valdęs Lietuvą XIII a. pabaigoje, gyveno Mindaugo laikais, gal net buvo – tokią prielaidą daro E. Gudavičius – jo giminaitis1. Tad Gedimino tėvui, o iš jo ir pačiam Gediminui, buvo gerai žinomos Mindaugo krikšto, karūnavimo Lietuvos karaliumi ir žuvimo 1263 m. aplinkybės. Priimti krikštą per Rygos arkivyskupą svarstė ir Gedimino vyresnysis brolis didysis kunigaikštis Vytenis, valdęs Lietuvą 1295–1316 m. ir pastatydinęs savo valstybėje pranciškonų vienuoliams bažnyčią. Apie tą bažnyčią rašoma Gedimino laiškuose2. Taigi didžioji politinė, socialinė ir kultūrinė reforma – Lietuvos krikštas ir tapimas karalyste – Gediminui nebuvo naujiena, o aktualiausia problema. Išliko šešių Gedimino laiškų nuorašai. Laiškai parašyti lotynų kalba 1323–1324 m. Vilniuje. Jie adresuoti popiežiui Jonui XXII, kurio būstinė tuomet buvo Avinjone, Vokietijos miestų Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno, Rostoko, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando salos piliečiams, visoms vienuolių dominikonų ir pranciškonų provincijoms, visų pirma Saksonijos, Tartu (Dorpatas) ir Saremos (Ezelis, lot. Osylia) vyskupams, Revelio (Talinas, lot. Reval) žemės Danijos vietininkui ir Rygos miesto tarybai. Gediminas, kitaip negu Mindaugas, rėmėsi ne Livonijos ordino magistru, o Rygos arkivyskupu. Kaip matome, Gedimino laiškų kryptis yra krikščioniškieji Vakarai, Livonija ir vokiečių adresatai. Su Gedimino laiškais ir apskritai valdymu susiję kai kurie kiti dokumentai. Svarbiausi mums yra 1324 m. pabaigos popiežiaus legatų pasiuntinių, vedusių derybas Vilniuje, ataskaita ir 1338 m. Gedimino prekybinė sutartis su Livonijos ordinu. Laiškai (su netikslumais) ir kiti dokumentai paskelbti leidinyje Gedimino laiškai. Gedimino laiškai priklauso epistolinės raštijos žanrui (gr. „epistolė“ – laiškas). Gedimino laikais jau kilo didžiulis pavojus Lietuvai iš Vakarų.
    [Show full text]
  • Timeline1800 18001600
    TIMELINE1800 18001600 Date York Date Britain Date Rest of World 8000BCE Sharpened stone heads used as axes, spears and arrows. 7000BCE Walls in Jericho built. 6100BCE North Atlantic Ocean – Tsunami. 6000BCE Dry farming developed in Mesopotamian hills. - 4000BCE Tigris-Euphrates planes colonized. - 3000BCE Farming communities spread from south-east to northwest Europe. 5000BCE 4000BCE 3900BCE 3800BCE 3760BCE Dynastic conflicts in Upper and Lower Egypt. The first metal tools commonly used in agriculture (rakes, digging blades and ploughs) used as weapons by slaves and peasant ‘infantry’ – first mass usage of expendable foot soldiers. 3700BCE 3600BCE © PastSearch2012 - T i m e l i n e Page 1 Date York Date Britain Date Rest of World 3500BCE King Menes the Fighter is victorious in Nile conflicts, establishes ruling dynasties. Blast furnace used for smelting bronze used in Bohemia. Sumerian civilization developed in south-east of Tigris-Euphrates river area, Akkadian civilization developed in north-west area – continual warfare. 3400BCE 3300BCE 3200BCE 3100BCE 3000BCE Bronze Age begins in Greece and China. Egyptian military civilization developed. Composite re-curved bows being used. In Mesopotamia, helmets made of copper-arsenic bronze with padded linings. Gilgamesh, king of Uruk, first to use iron for weapons. Sage Kings in China refine use of bamboo weaponry. 2900BCE 2800BCE Sumer city-states unite for first time. 2700BCE Palestine invaded and occupied by Egyptian infantry and cavalry after Palestinian attacks on trade caravans in Sinai. 2600BCE 2500BCE Harrapan civilization developed in Indian valley. Copper, used for mace heads, found in Mesopotamia, Syria, Palestine and Egypt. Sumerians make helmets, spearheads and axe blades from bronze.
    [Show full text]
  • 0X0a I Don't Know Gregor Weichbrodt FROHMANN
    0x0a I Don’t Know Gregor Weichbrodt FROHMANN I Don’t Know Gregor Weichbrodt 0x0a Contents I Don’t Know .................................................................4 About This Book .......................................................353 Imprint ........................................................................354 I Don’t Know I’m not well-versed in Literature. Sensibility – what is that? What in God’s name is An Afterword? I haven’t the faintest idea. And concerning Book design, I am fully ignorant. What is ‘A Slipcase’ supposed to mean again, and what the heck is Boriswood? The Canons of page construction – I don’t know what that is. I haven’t got a clue. How am I supposed to make sense of Traditional Chinese bookbinding, and what the hell is an Initial? Containers are a mystery to me. And what about A Post box, and what on earth is The Hollow Nickel Case? An Ammunition box – dunno. Couldn’t tell you. I’m not well-versed in Postal systems. And I don’t know what Bulk mail is or what is supposed to be special about A Catcher pouch. I don’t know what people mean by ‘Bags’. What’s the deal with The Arhuaca mochila, and what is the mystery about A Bin bag? Am I supposed to be familiar with A Carpet bag? How should I know? Cradleboard? Come again? Never heard of it. I have no idea. A Changing bag – never heard of it. I’ve never heard of Carriages. A Dogcart – what does that mean? A Ralli car? Doesn’t ring a bell. I have absolutely no idea. And what the hell is Tandem, and what is the deal with the Mail coach? 4 I don’t know the first thing about Postal system of the United Kingdom.
    [Show full text]
  • Bohater Dwóch Narodów Dviejų Tautų Didvyris the Hero of Two Nations
    SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations Projekt „Śladami księcia Witolda” Nr SPF/PL/2009/45 jest wdrażany w ramach Celu 3: EuropejskaWspółpraca Terytorialna Program Współpracy Transgranicznej „Litwa-Polska”, który ma na celu wspieranie zrównoważonego rozwoju obszaru przygranicznego Litwy i Polski, poprzez podniesienie ekonomicznej, społecznej i terytorialnej spójności. Program jest współfinansowany z Europejskiego Funduszu Rozwoju Regionalnego. Leidinys parengtas pagal projektą „Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėdomis“ Nr. SPF/PL/2009/45 vykdomą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos Smulkiųjų projektų fondą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. The publication has been prepared under the project “The Traces of Grand Duke Vytautas” No. SPF/PL/2009/45 is implemented under the Objective 3: European Territorial Cooperation Cross-Border Cooperation Programme “Lithuania-Poland”, which aims at fostering the sustainable development of the Lithuania-Poland border region through enhanced economic, social and territorial cohesion. The programme is part-financed by the European Union European Regional Development Fund. EUROPEAN UNION EUROPEAN REGIONAL DEVELOPMENT FUND NEIGHBOURS IN ACTION SMALL
    [Show full text]
  • ALGIRDAS (Olgierd), Grand Duke of Lithuania (1345-77), Son of \Gedin\Inas, Father of \]Ogaua and '[^Vitrigaila
    PRIESTS. BISHOPS. 15 DUKES; ALGIRDAS (Olgierd), Grand Duke of Lithuania (1345-77), son of \Gedin\inas, father of \]ogaUa and '[^vitrigaila. He shared power with his brother Kfstutis: Vilnius and the eastern part of the country was Algirdas' domain, and Kfstutis reigned in Trakai, Samogitia and other western regions. Thus Algirdas was more concerned about relations with Russian duchies, while Kfstutis dealt with the Teutonic Order. Having lived an adventurous life, Kfstutis, a zealous supporter of pagan Lithuania, called "a heathen knight", enjoyed greater popularity than his brother. However, Algirdas was a more outstanding politician, thus in Algirdas' lifetime Kfstutis occupied only second place in the state. Q I: CtAlO It is known that in the year of Gediminas' death, Algirdas ruled Vitebsk and Krevo. His two wives - princess Maria of Vitebsk and prin• Grand Duke Algirdas of cess \luUanua of Tver - were Russian Orthodox. The majority of his Lilhuania. Artist J. Ozifblowski children adhered to the Russian Orthodox faith, but those who were born in Vilnius remained pagan, like their father. Algirdas annexed Kiev and many other Eastern Slavonic regions to Lithuania, waged war against the Grand Duke of Moscow Dmitry Donskoi and marched as far as the Kremlin. He founded an independ• ent Lithuanian Orthodox metropoly with the centre in Kiev. He defeated the Tartars at the Battle of Blue Waters (1363), participated in the strug• gle against the Teutonic knights with a demand to cede to Lithuania almost all of the ancient Prussian lands along with Konigsberg and a large part of Livonia. In Algirdas' times Lithuania became the largest and most likely strongest Central Eastern European power.
    [Show full text]
  • Aloyzas Koryzna Antanas Zabulis Arminta Saladžienė Arvydas Saročka Arvydas Sekmokas Arvydas Strumskis Aurimas Martišauskas D
    2009 Aloyzas Koryzna Antanas Zabulis Arminta Saladžienė Arvydas Saročka Arvydas Sekmokas Arvydas Strumskis Aurimas Martišauskas Daiva Rakauskaitė Darius Kvedaras Edita Karpavičienė Erika Voverė Gedas Petrauskas Giedrius Voveris Gintaras Palaima Henrikas Bernatavičius Kęstutis Šerpytis Kristian Kaas Mortensen Lina Morkūnaitė Linas Dičpetris Mindaugas Glodas Mindaugas Jusius Nerijus Pacevičius Paulius Gruodis Petras Baršauskas Prof. Viktoras Butkus Regimantas Buožius Rimantas Vaitkus Rolandas Viršilas Tadas Vizgirda Tomas Kučinskas Ugnius Jankauskas Viktoras Valentukevičius Virginijus Strioga Vygintas Bubnys Vytautas Lygnugaris 2010 Ainars Ozols Aivars Veiss Aleksas Jautakis Andrus Alber Andrus Durejko Antanas Anskaitis Antanas Budraitis Aris Zigurs Arnis Daugulis Arnis Kurgs Artūras Abromavičius Arūnas Laurinaitis Arūnas Štaras Arvydas Darulis Audrius Mikšys Audrius Žiugžda Aušra Pranckaitytė Daiga Auzina-Melalksne Daiva Urbanavičienė Dalia Jasulaitytė Darius Masionis Darius Žakaitis Deividas Rafanavičius Erik Štarkov Erikas Viršilas Fredrik J. Borch Gintautas Galvanauskas Gints Freimanis Ģirts Freibergs Girts Vinnins Ian Plenderleith Ieva Plaude-Roelinger Igoris Uba Ilmar Petersen Indars Aščuks Iveta Zalpetere Janis Ciems Juri Pūce Juris Binde Kęstutis Žilėnas Klāvs Vasks Laimutė Tinglum Lina Budrevičienė Lina Masiulienė Lina Minderienė Lina Paukštė Mantas Zalatorius Markas Zbarskis Mindaugas Utkevičius Mykolas Katkus Nerijus Eidukevičius Raul Allikivi Ričardas Čepas Rimvydas Vaštakas Rolandas Bražinskas Romas Švedas Seth Lackman Siiri
    [Show full text]
  • Vaitkevicius the Swastika in Lithuania: the Horizon of the 13Th
    104 Archaeologia Baltica 27, 2020, 104–119 THE SWASTIKA IN LITHUANIA: THE HORIZON OF THE 13TH AND 14TH CENTURIES VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Klaipėda University, 84 Herkaus Manto St, LT-92294, Klaipėda, Lithuania Keywords Abstract Baltic mythology, The paper focuses on the swastika, artefacts of antler, wood, metal and clay marked with the cross of fire, swastika, swastika, and swastika-shaped items from the 13th and 14th centuries in the Grand Duchy of Grand Duchy of Lithuania, Lithuania. An answer is sought to the question what the swastika, a universal sign and symbol, Vilnius castles, Kernavė represented in ancient Lithuanian culture and religion, and what kinds of shapes and accompany- archaeological site, ing mythological meanings it possessed. Bajorai cemetery It is concluded that in the 13th and 14th centuries, the swastika did not have a canon of repre- sentation, and its perpendiculars on one-sided items faced in one or the other rotary direction (clockwise or anti-clockwise), while on two-sided ones they faced in both directions simultane- ously. Two Lithuanian gods, Perkūnas (Thunder) and Kalvelis (Blacksmith), emerged in the ex- plored contexts of items marked with a swastika. This confirms the genetic connection between the swastika and an equilateral cross, the sign of fire or Thunder, characteristic of the Baltic and ancient Lithuanian religious tradition. To date, there is no reason to believe that the perpendicu- lars could change the symbolic meaning. Introduction the sign was characteristic of the Roman Empire, and was used by the early Christians (Bliujienė 2000, pp. 16–17). Professor William Balchin was right when he wrote in Dec- In the contemporary world, the swastika has survived ember 1944 that the swastika, an old and special symbol of in Buddhist monasteries in India, Nepal, Sri Lanka and mankind, was to soon disappear from the public and aca- other countries, where it adorns their exteriors and inte- demic discourse (1944, p.
    [Show full text]
  • Meilė Ir Politika TRAIDENIS TEKINA DUKRĄ
    ISSN 1392-0588 DARBAI ir DIENOS KOVOS DĖL VALSTYBĖS 2005.44 IR VALDŽIOS Artūras DUBONIS Meilė ir politika TRAIDENIS TEKINA DUKRĄ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (toliau – kaimynais. Tuo išmintingai pasinau- Ldk) Traidenio valdymo laikais stiprėjo dojo Boleslovas II, kuris, gindamasis Lietuvos politiniai ryšiai su Mazovija, nuo grėsmės iš rytų ir atsimindamas įtakinga Lenkijos kunigaikštyste. Nauja- tragišką tėvo Siemovito žūtį 1262 m., sis Lietuvos valdovo užsienio politikos vedė Traidenytę. Mazovijos, kryžiuočių prioritetas anuomet deklaruotas įprastu kaimynės, politinis elgesys Lietuvos būdu – dukters ištekinimu už Boleslo- valdovui buvo svarbus5. vo II, jaunesniojo iš dviejų Mazovijos Panašius motyvus pabrėžia S.C.Rowel- kunigaikščių, 1279 m.1 Ir tai vyko tarp las. Nuo Traidenio valdymo pradžios šalių, kurių viena, lietuviai, 1262 m. ieškant sąjungininkų kovai su Vokiečių negailestingai nuniokojo Mazoviją, nu- ordinu (toliau – VO), susidomima kai- žudė jos kunigaikštį Siemovitą, o jo sūnų mynais lenkais, ypač Mazovija (Mozū- Konradą II (Boleslovo II vyresnįjį brolį) rija), kol Lenkijos karalystė dar nebuvo laikė įkalintą2. tapusi pagalbininke6; taip pat Mazovijos Kodėl ir kaip Mazovija politiškai suartėjo (Mozūrijos) Piastai gerino savo santykius su Traidenio valdoma Lietuva? su kylančia galinga valstybe prie rytinių sienų. Sąjunga susilpnino lietuvių ant- puolius Mazovijos kunigaikštystėje ir ISTORIOGRAFIJA skatino prekybą7. Nesunkiai šis klausimas atrodė iš- Daugumos tą klausimą kėlusių istorikų sprendžiamas Vladimirui Pašutai. Lie- nuomonės nuo XIX a. antrosios pusės tuviai niokojo Rytinę Lenkiją, ypač Ma- sutampa: Boleslovas II siekė apsaugoti zoviją, ir privertė vietinius kunigaikščius Mazoviją (ypač savo valdas) nuo lietuvių keisti politikos prioritetus: Boleslovo ir puolimų3. Lietuvos praeities tyrimams Traidenio taikos sutartis sutvirtinama labiau atsidėję lenkų istorikai žengė tuo vedybomis – nuo tada lietuvių žygiai pačiu taku.
    [Show full text]
  • Klasei ? Kodėl ? Kaip
    KAS? Jurgita Blažienė Andželika Padarauskienė KUR ? KADA? KODĖL ? 3 KAIP ? KLASEI V Š P R TYRIMAI UŽDUOTYS INFORMACIJOS PAIEŠKA IVADAS TURINYS Mielas Trečioke! Tavo rankose pasaulio pažinimo užduočių sąsiuvinis. Jame rasi įvairių Kaip mes bendraujame? / 4 užduočių, tyrimų, ieškosi atsakymų į klausimus kas? kur? kaip? kada? Kaip atlikti apklausą? / 6 kodėl? Tikimės, kad bus įdomu ir daug sužinosi. Kaip keitėsi žmonių gyvenimas? / 8 Kad tyrinėti būtų lengviau, remkis šiais patarimais: Kurių šaltinių informacija tikra, o kurių – pramanyta? / 10 12 Atlik užduotis ir sužinosi, kaip mes bendraujame, kaip Išsiaiškink, ką reiškia Kas yra baltai? / kūrėsi Lietuvos valstybė, iš ko sudarytas mūsų kūnas, svarbiausi temos žodžiai. Kaip kūrėsi Lietuvos valstybė? / 14 kaip gyvūnai ir augalai prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos, kas yra vandens apytakos ratas ir daug kitų Kaip keitėsi LDK valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui? / 16 įdomių dalykų. Kaip gyventi sveikai? / 18 Kas sveika, o kas žalinga sveikatai? / 20 PASAULIO 3 Remdamasis nurodymais baik piešti planą. Žymėk objektus KAIP ŽEMELAPYJE AR PLANE ORIENTUOTIS legendoje pateiktais sutartiniais ženklais. ŠA LYS PLANAS PAGAL PASAULIO ŠALIS? Į rytus nuo tilto yra paštas. Į vakarus nuo lapuočių įsikūręs Kaip sudarytas mūsų kūnas? / 22 palapinių miestelis. Į šiaurę nuo švyturio stovi ligoninė, o į LEGENDA vakarus – trys namai. Spygliuočiai auga palei paplūdimį pietinėje ŽEMĖLAPIS Į langelius įrašyk švyturio pusėje. 1 Šiaurė Kaip veikia nervų sistema? / 24 pagrindinių ir PLANAS Legenda tarpinių pasaulio Š Š šalių pavadinimus. V R Namas Jūra 26 P Kaip veikia kvėpavimo ir kraujotakos sistemos? / V R Tiltas Paštas Švyturys Upė P Kaip veikia virškinimo sistema? / 28 Ligoninė Palapinė Lapuotis Kodėl matome ir girdime? / 30 2 Remdamasis žemėlapiu pabaik teiginius – įrašyk pasaulio šalių kryptis arba Spygliuotis Europos valstybių pavadinimus.
    [Show full text]
  • Gediminaičių Dinastijos Vaidmuo Organizuojant Karo Veiksmus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Xiv A
    Baltų karybos BRUOŽAI GEDIMINAIČIŲ DINASTIJOS VAIDMUO ORGANIZUOJANT KARO VEIKSMUS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE XIV A. Vytas Jankauskas Vytauto Didžiojo universitetas Įvadas Siekiant geriau nušviesti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidą nuo XIII a. pabaigos iki XV a., labai svarbu deramą dėmesį skirti dinastijos isto- rijai ir hierarchiniams santykiams. Ši problema daugialypė, nes aptariamojo laikotarpio šaltiniuose dažniausiai randama tik užuominų ir netiesioginių duomenų. Dėl to bandyti aiškintis, kokie buvo dinastijos narių santykiai struktūros viduje, dar sunkiau. Šiame darbe mėginama įvertinti dinastijos, kaip struktūros, poveikį XIII a. pab.–XIV a. rengiant karo veiksmus. Edvardas Gudavičius, rašydamas apie ankstyvosios karinės demokratijos modelį, pabrėžė, kad rasti demokratijos apraiškų lietuvių kariaunose gana sunku. Taip pat tyrėjas ironiškai kalba ir apie iš plėšikavimo gyvenančią vals- tybę, tačiau nemenkina kariaunų vaidmens jos plėtros procese1. Istoriogra- finė polemika, atrodo, yra įstrigusi aklavietėje, iš kurios galėtų išvesti tik pa- pildomos žinios – nauji šaltiniai. Vis dėlto dėsningumai akivaizdžiai matyti stebint karo žygių intensyvumą2. Lietuvos istoriografijoje Vytenio valdymo metai pripažinti kaip kokybinių pokyčių LDK karyboje laikotarpis. Teigia- ma, kad šis valdovas gali būti vadinamas paskutiniu Lietuvos vikingu3. Tuo metu stiprėjo lietuvių kavalerija, atsirado nuolatinių kariaunų, keitėsi valdo- vo vaidmuo kariuomenėje ir t. t.4 Tiesa, požymiai, pagal kuriuos sprendžia- ma apie šiuos pokyčius, nėra vien tik kalbamojo laikotarpio ypatumai, ta- čiau jie byloja apie ilgiau trunkančius procesus, todėl kalbėti apie aiškesnius 1 Gudavičius E., Mindaugas, Vilnius, 1998, p. 98. 2 Baranauskas T., Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius, 2000, p. 172–178. 3 Gudavičius E., Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų, T. 1, Vilnius, 2000, p. 83. 4 Nikžentaitis a., nuo Daumanto iki Gedimino.
    [Show full text]
  • Traidenis Kalbos Redaktorė NIJOLĖ ANDRIUŠIENĖ Dizainerė LAIMA ADLYTĖ 26 Šimkaičiuose Fotografas KĘSTUTIS DIJOKAS 28 Tavo Širdis Neturi Gailėtis, Kai Teiki Labdarą
    RUBRIKA Leidžiamas nuo 1932 m. REDAKCINĖ KOLEGIJA Atsakingasis redaktorius kpt. dr. JONAS ŠVILPA tel. 2103651, viet. tel. 24651 Atsakingasis sekretorius dr. VYTAUTAS TININIS tel. 2103680, viet. tel. 24680 2 Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena Redakcinės kolegijos nariai: 2 Minėjome Valstybės atkūrimo dieną EGLĖ TRATAITĖ 3 (Akademijos bendruomenės klausimai) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tel. 2103506, viet. tel. 24506 4 Gyvybės ir mirties keliu kpt. REMIGIJUS BUTKEVIČIUS (sielovada) 5 Apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą tel. 2103511, viet. 24511 6 Pasirašyta VPU ir LKA bendradarbiavimo sutartis plk. ltn. PETRAS MILAŠIUS (karinis rengimas) 8 Kuršėnuose tel. 2103532, viet. tel. 24532 10 Lietuvos studentai pagerbė akademinį kpt. ALVYDAS ŽILINSKAS sąžiningumą puoselėjančius dėstytojus (universitetinės studijos) tel. 2103595, viet. tel. 24595 11 Skaitau, vadinasi, esu! kpt. RONALDAS ENDRIJAITIS 12 Keli daugialypio Vilnijos dvasinio paveldo bruožai (sportas) tel. 2103549, viet. tel. 24549 14 Studijos kar. LINA KIEVIŠAITĖ (Kariūnų tarybos pirmininkė) 15 Nepakartojamas Vienos pokylis 20 Traidenis Kalbos redaktorė NIJOLĖ ANDRIUŠIENĖ Dizainerė LAIMA ADLYTĖ 26 Šimkaičiuose Fotografas KĘSTUTIS DIJOKAS 28 Tavo širdis neturi gailėtis, kai teiki labdarą Spausdino Lietuvos kariuomenės 30 Pirmoji aviatorių sesija VGTU karo kartografijos centras Muitinės g., Domeikava, LT–54359 Kauno r. 31 Pirmasis karo lakūnas lietuvis – Pranas Hiksa Tiražas 500 egz. Užsakymas GL–170. Leidinys platinamas nemokamai. 32 Studentų mainai Leidžiamas kas trys mėnesiai. 33 GENEROLO JONO ŽEMAIČIO Socialinė kariūnų veikla, arba Ką mes veikiame LIETUVOS KARO AKADEMIJA Šilo g. 5 A, LT–10322 Vilnius 34 Sportas El. p. [email protected], [email protected], 36 Kronika www.lka.lt Pirmajame viršelyje kariūnas pratybų metu su minosvaidžiu KARIŪNAS 2008 m. kovas, Nr.
    [Show full text]