Meilė Ir Politika TRAIDENIS TEKINA DUKRĄ
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ISSN 1392-0588 DARBAI ir DIENOS KOVOS DĖL VALSTYBĖS 2005.44 IR VALDŽIOS Artūras DUBONIS Meilė ir politika TRAIDENIS TEKINA DUKRĄ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (toliau – kaimynais. Tuo išmintingai pasinau- Ldk) Traidenio valdymo laikais stiprėjo dojo Boleslovas II, kuris, gindamasis Lietuvos politiniai ryšiai su Mazovija, nuo grėsmės iš rytų ir atsimindamas įtakinga Lenkijos kunigaikštyste. Nauja- tragišką tėvo Siemovito žūtį 1262 m., sis Lietuvos valdovo užsienio politikos vedė Traidenytę. Mazovijos, kryžiuočių prioritetas anuomet deklaruotas įprastu kaimynės, politinis elgesys Lietuvos būdu – dukters ištekinimu už Boleslo- valdovui buvo svarbus5. vo II, jaunesniojo iš dviejų Mazovijos Panašius motyvus pabrėžia S.C.Rowel- kunigaikščių, 1279 m.1 Ir tai vyko tarp las. Nuo Traidenio valdymo pradžios šalių, kurių viena, lietuviai, 1262 m. ieškant sąjungininkų kovai su Vokiečių negailestingai nuniokojo Mazoviją, nu- ordinu (toliau – VO), susidomima kai- žudė jos kunigaikštį Siemovitą, o jo sūnų mynais lenkais, ypač Mazovija (Mozū- Konradą II (Boleslovo II vyresnįjį brolį) rija), kol Lenkijos karalystė dar nebuvo laikė įkalintą2. tapusi pagalbininke6; taip pat Mazovijos Kodėl ir kaip Mazovija politiškai suartėjo (Mozūrijos) Piastai gerino savo santykius su Traidenio valdoma Lietuva? su kylančia galinga valstybe prie rytinių sienų. Sąjunga susilpnino lietuvių ant- puolius Mazovijos kunigaikštystėje ir ISTORIOGRAFIJA skatino prekybą7. Nesunkiai šis klausimas atrodė iš- Daugumos tą klausimą kėlusių istorikų sprendžiamas Vladimirui Pašutai. Lie- nuomonės nuo XIX a. antrosios pusės tuviai niokojo Rytinę Lenkiją, ypač Ma- sutampa: Boleslovas II siekė apsaugoti zoviją, ir privertė vietinius kunigaikščius Mazoviją (ypač savo valdas) nuo lietuvių keisti politikos prioritetus: Boleslovo ir puolimų3. Lietuvos praeities tyrimams Traidenio taikos sutartis sutvirtinama labiau atsidėję lenkų istorikai žengė tuo vedybomis – nuo tada lietuvių žygiai pačiu taku. Antai Oskaras Haleckis: nuo aplenkia Mazoviją8. Ši V.Pašutos studija lietuvių puolimų ypač turėjo saugotis sovietinėje Lietuvoje tam tikru metu buvo Boleslovo II valdomas Plockas, todėl ve- kone direktyvinė, todėl Rimanto Jaso dybomis ilgam išvengta lietuvių žygių4. parašytose apie Traidenytės ištekinimą Vis dar išsamiausio tyrimo apie Traidenį eilutėse užtinkame panašią išvadą, kad autorius Henrykas Paszkiewiczius po- daugkartiniais Mazovijos (Mozūrijos) puo- litinę santuokos problemą paįvairino limais Traidenis privertė Boleslovą keisti kryžiuotiškais motyvais. Traidenis val- politiką. Mazovijos politikos strategija dymo pabaigoje sustiprinęs politiką iki tol rėmusi kryžiuočius. Kolektyvinės prieš kryžiuočius, todėl lietuviai siekė studijos apie lietuvių kovas su kryžiuo- išsaugoti taikius santykius su kitais čiais autoriai aiškiai ankstino brandžios 28 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS antikryžiuotiškos Lietuvos užsienio po- vaidmuo Mazovijos konflikte nebuvo litikos strategijos atsiradimą, matydami ryškus. B.Włodarskis turėjo įtakos Alvydui ją Traidenio laikais9. Nikžentaičiui: nors jis nepagrįstai išsitarė, Artimas H.Paszkiewicziui Zenonas kad Traidenio valdomų lietuvių puolimai Ivinskis pasiūlė prieštaringą schemą, Mazovijoje padažnėjo, bet, sekdamas lenkų kurioje vis dėlto aptinkame netikėtų istoriku, pabrėžė lietuvių valdovo vaid- įžvalgų. Vienur pastebėjęs, jog Traidenio menį per dviejų Mazovijos kunigaikščių karo žygių prieš mazoviečius (mozūrus) tarpusavio konfliktą: Boleslovas II sten- nebuvo (nežinia, ar ši svarbi išvada buvo gėsi neutralizuoti Lietuvos valdovą nuo tyrimo rezultatas, ar atsitiktinumas), toliau dalyvavimo Mazovijos vidaus kovose sau prieštaraudamas, tęsė, kad Boleslovas Konrado II pusėje13. II vedybomis siekė dar labiau apsisaugoti Grzegorzas Błaszczykas aptaria vedybų nuo lietuvių puolimų10. Kitur jis dėstė priežastis ir pasekmes siekdamas api- truputį kitokią versiją – apie lietuvių bendrinti pagrindines lenkų ir lietuvių puolimų nuvargintus mazoviečius (mo- tyrinėtojų išvadas. Ldk Traidenio norus zūrus) ir nuo kovų su jais ir kryžiuočiais susitarti su Mazovija galėjo skatinti kovos pavargusius lietuvius, todėl tarp Traidenio su Vokiečių Ordino Livonijos šaka ir su ir Boleslovo buvo sutarta taika11. Haličo-Voluinės kunigaikštyste (toliau – Tai viena istoriografinė stovykla. Visi šie HVK). Boleslovas II saugojosi lietuvių autoriai problemą aptarė, neatsižvelgdami puolimų, kurių iki tol būta daug. Taip į svarbias aplinkybes. Jie neišskyrė Mazo- Lietuva pietvakariuose susiranda sąjun- vijos puolimo ir nepuolimo periodų, kurie gininką. Kaip ir B.Włodarskis, jis atkreipė priklausė gal nuo pasikeitimų Mazovijos dėmesį į lietuvių dalyvavimą Mazovijos valdžioje, gal nuo lietuvių valdovų kaitos, kunigaikščių nesantaroje: Boleslovas II o gal ir nuo kitų aplinkybių. Jų vizijoje prieš prorusišką brolį Konradą II są- Mazovija iki 1279 m. su ilgesnėmis ar jungininku pasirenka Lietuvą, „amžiną trumpesnėmis pertraukomis kentėjo nuo rusų kunigaikščių priešą“. Tarp kita ko, plėšikiškų lietuvių antpuolių. Pagaliau tyrinėtojas paneigė nuomones, kad Lie- kai kurie autoriai painiojo elementarią tuvos ir Mazovijos susitarimo motyvas administracinę XIII a. antrosios pusės buvo palanki kryžiuočiams pastarosios Lenkijos geografiją. kunigaikščių politika. Mazovijos kuni- Išsamesnio Gaudimantės Traidenytės gaikščiai tuo metu nerėmė kryžiuočių14. ir Boleslovo II vedybų problemos pa- Perspektyvi yra tyrinėtojo pastaba apie aiškinimo gairės jau smaigstomos Bro- Traidenio kovų su HVK įtaką jo būsi- nisławo Włodarskio studijoje. Pastabos miems susitarimams su Boleslovu II. Kita itin svarbios. Jis didžiai įvertino politinę vertus, G.Błaszczykas neparyškino, kiek ir karinę Boleslovo II ir Traidenio susi- lietuvių puolimai Mazovijoje intensyvėjo tarimo naudą: Mazovija apsaugoma nuo priklausomai nuo Lietuvos valdovų kai- niokojančių lietuvių puolimų12. Kartu savo tos, nes kalba apie gana vientisą trylikos darbe jis atskleidė vieną svarbią susitarimo puolimų seriją 1220–1286 metais. Kartu jis aplinkybę: Traidenis, žentu pasirinkęs pripažino, kad Traidenio laikais lietuviai Boleslovą II, atsidūrė jo brolio Konrado galėjo nepulti Mazovijos15. II varžovų stovykloje. Tarp Mazovijos Tuo pat metu Mazovijos ir Lietuvos kunigaikščių vyko vidaus kova dėl valdų politinio suartėjimo problemai straipsnį dydžio. Konradą II rėmė Voluinės kuni- paskyrė Janas Powierskis. G.Błaszczykas gaikštis Vladimiras, Haličo kunigaikščio dar negalėjo pasinaudoti tuo darbu, nes jų Levo Danilovičiaus pusbrolis. Pastarojo tyrimai pasirodė vos ne tais pačiais metais. Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 29 J.Powierskis teigė, kad nors istoriografijoje su galingu Haličo kunigaikščiu ir išmin- įtvirtintai nuomonei apie Boleslovo II tingu Voluinės susiejo politiškai naudingi norą lietuvaitės vedybomis apsisaugoti svainystės ryšiai. nuo lietuvių puolimų reikia pritarti, bet šį faktą galima paaiškinti išsamiau. Straips- nyje jis pamėgino apibūdinti politines KLAUSIMAI kombinacijas, kurios galėjo formuotis per prieštaringus Mazovijos, Lietuvos ir Atsižvelgdami į J.Powierskio ir D.Dąb- Haličo-Voluinės kunigaikščių tarpusavio rowskio darbus, preliminariai galime santykius. Maždaug nuo 1277 m. Traidenis konstatuoti, jog kažkas padėjo Traideniui palaikė draugystę ir taiką su Voluinės ku- tapti Mazovijos draugu: gal Vladimiro nigaikščiu Vladimiru Vasilkovičiumi. Šis su kunigaikštis Vladimiras Vasilkovičius, pusbroliu Levu Danilovičiumi Mazovijos gal Haličo – Levas Danilovičius, gal dar Siemovitaičiams, Konradui ir Boleslovui, kas. Jau mėginome atskleisti gana nedvi- buvo dėdės (mazoviečių motina Perejesla- prasmiškus Levo Danilovičiaus paramos va – Levo Danilovičiaus sesuo). Vladimiras ženklus Traideniui ateinant į valdžią su Traideniu palaikė vieną iš jų – Konradą ir po to su pertraukomis jų palaikytus II. Anot J.Powierskio, Traidenis atsidūrė draugiškus santykius19. Būtina išanalizuoti Vladimiro–Konrado II politinėje stovyk- Traidenio ir Levo Danilovičiaus ryšių loje. Tuo jis paaiškino daugumos lietuvių chronologiją, nurodyti ir kitus galimus karinių ir politinių veiksmų 1277–1280 m. tarpininkus, kurie lietuvių valdovui pa- Lenkijos žemėse priežastis; pvz., kelerius dėjo giliau pažinti sudėtingus rusų ir lenkų metus iki Traidenytės ištekinimo lietuviai kunigaikščių tarpusavio santykius. nepuolė Mazovijos16. Bet pirmiausia – ar tikslios J.Powierskio Problemą naujais motyvais praturtino ir G.Błaszczyko pastabos apie tai, kad Dariuszo Dąbrowskio genealoginiai Ha- Traidenis per savo valdymą galėjo ne- ličo Voluinės kunigaikščių Romanovičių bepulti Mazovijos? giminės tyrimai. Jis patvirtino, kad Haličo kunigaikščio Levo Danilovičiaus sesuo Perejeslava buvo Mazovijos kunigaikščio KONTAKTŲ SU MAZOVIJA Siemovito žmona (vyras žuvo nuo lietuvių CHRONOLOGIJA. INTERESAI 1262 m., Perejeslava iki 1271 m. regentavo, mirė 1283 m.). Remdamasis naujais tyri- Ši chronologija neįspūdinga, bet paini. mais, jis išsklaidė senesnes abejones, jog Mindaugui viešpataujant, Mazovija ga- Konradas I Mazovietis galėjęs turėti du lėjo būti puolama 1253, 1258 m.20 Jonas sūnus vardu Siemovitas17. Siemovito sesuo Dlugošas savo Kronikoje mini lietuvių ir Dubravka Konradaitė (mirė po 1258 m.) rusų žygį į Mazoviją 1263 m.; tada stipriai ištekinama už Voluinės kunigaikščio nukentėjo Gniezno arkivyskupo valdos21. Vasilko Romanovičiaus maždaug 1246 m. Žygis turėjo įvykti vis dar valdant Mindau- Ji buvo antroji kunigaikščio žmona, Vla- gui. Tačiau įrodyta, kad šiame antpuolyje dimiro Vasilkaičio motina18. D.Dąbrows- nei lietuviai, nei rusai nedalyvavo, nes tai kio studijoje kruopščiai