ISSN 1392-0588 DARBAI ir DIENOS KOVOS DĖL VALSTYBĖS 2005.44 IR VALDŽIOS Artūras DUBONIS

Meilė ir politika TEKINA DUKRĄ

Lietuvos didžiojo kunigaikščio (toliau – kaimynais. Tuo išmintingai pasinau- Ldk) Traidenio valdymo laikais stiprėjo dojo Boleslovas II, kuris, gindamasis Lietuvos politiniai ryšiai su Mazovija, nuo grėsmės iš rytų ir atsimindamas įtakinga Lenkijos kunigaikštyste. Nauja- tragišką tėvo Siemovito žūtį 1262 m., sis Lietuvos valdovo užsienio politikos vedė Traidenytę. Mazovijos, kryžiuočių prioritetas anuomet deklaruotas įprastu kaimynės, politinis elgesys Lietuvos būdu – dukters ištekinimu už Boleslo- valdovui buvo svarbus5. vo II, jaunesniojo iš dviejų Mazovijos Panašius motyvus pabrėžia S.C.Rowel- kunigaikščių, 1279 m.1 Ir tai vyko tarp las. Nuo Traidenio valdymo pradžios šalių, kurių viena, lietuviai, 1262 m. ieškant sąjungininkų kovai su Vokiečių negailestingai nuniokojo Mazoviją, nu- ordinu (toliau – VO), susidomima kai- žudė jos kunigaikštį Siemovitą, o jo sūnų mynais lenkais, ypač Mazovija (Mozū- Konradą II (Boleslovo II vyresnįjį brolį) rija), kol Lenkijos karalystė dar nebuvo laikė įkalintą2. tapusi pagalbininke6; taip pat Mazovijos Kodėl ir kaip Mazovija politiškai suartėjo (Mozūrijos) Piastai gerino savo santykius su Traidenio valdoma Lietuva? su kylančia galinga valstybe prie rytinių sienų. Sąjunga susilpnino lietuvių ant- puolius Mazovijos kunigaikštystėje ir ISTORIOGRAFIJA skatino prekybą7. Nesunkiai šis klausimas atrodė iš- Daugumos tą klausimą kėlusių istorikų sprendžiamas Vladimirui Pašutai. Lie- nuomonės nuo XIX a. antrosios pusės tuviai niokojo Rytinę Lenkiją, ypač Ma- sutampa: Boleslovas II siekė apsaugoti zoviją, ir privertė vietinius kunigaikščius Mazoviją (ypač savo valdas) nuo lietuvių keisti politikos prioritetus: Boleslovo ir puolimų3. Lietuvos praeities tyrimams Traidenio taikos sutartis sutvirtinama labiau atsidėję lenkų istorikai žengė tuo vedybomis – nuo tada lietuvių žygiai pačiu taku. Antai Oskaras Haleckis: nuo aplenkia Mazoviją8. Ši V.Pašutos studija lietuvių puolimų ypač turėjo saugotis sovietinėje Lietuvoje tam tikru metu buvo Boleslovo II valdomas Plockas, todėl ve- kone direktyvinė, todėl Rimanto Jaso dybomis ilgam išvengta lietuvių žygių4. parašytose apie Traidenytės ištekinimą Vis dar išsamiausio tyrimo apie Traidenį eilutėse užtinkame panašią išvadą, kad autorius Henrykas Paszkiewiczius po- daugkartiniais Mazovijos (Mozūrijos) puo- litinę santuokos problemą paįvairino limais Traidenis privertė Boleslovą keisti kryžiuotiškais motyvais. Traidenis val- politiką. Mazovijos politikos strategija dymo pabaigoje sustiprinęs politiką iki tol rėmusi kryžiuočius. Kolektyvinės prieš kryžiuočius, todėl lietuviai siekė studijos apie lietuvių kovas su kryžiuo- išsaugoti taikius santykius su kitais čiais autoriai aiškiai ankstino brandžios 28 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS antikryžiuotiškos Lietuvos užsienio po- vaidmuo Mazovijos konflikte nebuvo litikos strategijos atsiradimą, matydami ryškus. B.Włodarskis turėjo įtakos Alvydui ją Traidenio laikais9. Nikžentaičiui: nors jis nepagrįstai išsitarė, Artimas H.Paszkiewicziui Zenonas kad Traidenio valdomų lietuvių puolimai Ivinskis pasiūlė prieštaringą schemą, Mazovijoje padažnėjo, bet, sekdamas lenkų kurioje vis dėlto aptinkame netikėtų istoriku, pabrėžė lietuvių valdovo vaid- įžvalgų. Vienur pastebėjęs, jog Traidenio menį per dviejų Mazovijos kunigaikščių karo žygių prieš mazoviečius (mozūrus) tarpusavio konfliktą: Boleslovas II sten- nebuvo (nežinia, ar ši svarbi išvada buvo gėsi neutralizuoti Lietuvos valdovą nuo tyrimo rezultatas, ar atsitiktinumas), toliau dalyvavimo Mazovijos vidaus kovose sau prieštaraudamas, tęsė, kad Boleslovas Konrado II pusėje13. II vedybomis siekė dar labiau apsisaugoti Grzegorzas Błaszczykas aptaria vedybų nuo lietuvių puolimų10. Kitur jis dėstė priežastis ir pasekmes siekdamas api- truputį kitokią versiją – apie lietuvių bendrinti pagrindines lenkų ir lietuvių puolimų nuvargintus mazoviečius (mo- tyrinėtojų išvadas. Ldk Traidenio norus zūrus) ir nuo kovų su jais ir kryžiuočiais susitarti su Mazovija galėjo skatinti kovos pavargusius lietuvius, todėl tarp Traidenio su Vokiečių Ordino Livonijos šaka ir su ir Boleslovo buvo sutarta taika11. Haličo-Voluinės kunigaikštyste (toliau – Tai viena istoriografinė stovykla. Visi šie HVK). Boleslovas II saugojosi lietuvių autoriai problemą aptarė, neatsižvelgdami puolimų, kurių iki tol būta daug. Taip į svarbias aplinkybes. Jie neišskyrė Mazo- Lietuva pietvakariuose susiranda sąjun- vijos puolimo ir nepuolimo periodų, kurie gininką. Kaip ir B.Włodarskis, jis atkreipė priklausė gal nuo pasikeitimų Mazovijos dėmesį į lietuvių dalyvavimą Mazovijos valdžioje, gal nuo lietuvių valdovų kaitos, kunigaikščių nesantaroje: Boleslovas II o gal ir nuo kitų aplinkybių. Jų vizijoje prieš prorusišką brolį Konradą II są- Mazovija iki 1279 m. su ilgesnėmis ar jungininku pasirenka Lietuvą, „amžiną trumpesnėmis pertraukomis kentėjo nuo rusų kunigaikščių priešą“. Tarp kita ko, plėšikiškų lietuvių antpuolių. Pagaliau tyrinėtojas paneigė nuomones, kad Lie- kai kurie autoriai painiojo elementarią tuvos ir Mazovijos susitarimo motyvas administracinę XIII a. antrosios pusės buvo palanki kryžiuočiams pastarosios Lenkijos geografiją. kunigaikščių politika. Mazovijos kuni- Išsamesnio Gaudimantės Traidenytės gaikščiai tuo metu nerėmė kryžiuočių14. ir Boleslovo II vedybų problemos pa- Perspektyvi yra tyrinėtojo pastaba apie aiškinimo gairės jau smaigstomos Bro- Traidenio kovų su HVK įtaką jo būsi- nisławo Włodarskio studijoje. Pastabos miems susitarimams su Boleslovu II. Kita itin svarbios. Jis didžiai įvertino politinę vertus, G.Błaszczykas neparyškino, kiek ir karinę Boleslovo II ir Traidenio susi- lietuvių puolimai Mazovijoje intensyvėjo tarimo naudą: Mazovija apsaugoma nuo priklausomai nuo Lietuvos valdovų kai- niokojančių lietuvių puolimų12. Kartu savo tos, nes kalba apie gana vientisą trylikos darbe jis atskleidė vieną svarbią susitarimo puolimų seriją 1220–1286 metais. Kartu jis aplinkybę: Traidenis, žentu pasirinkęs pripažino, kad Traidenio laikais lietuviai Boleslovą II, atsidūrė jo brolio Konrado galėjo nepulti Mazovijos15. II varžovų stovykloje. Tarp Mazovijos Tuo pat metu Mazovijos ir Lietuvos kunigaikščių vyko vidaus kova dėl valdų politinio suartėjimo problemai straipsnį dydžio. Konradą II rėmė Voluinės kuni- paskyrė Janas Powierskis. G.Błaszczykas gaikštis Vladimiras, Haličo kunigaikščio dar negalėjo pasinaudoti tuo darbu, nes jų Levo Danilovičiaus pusbrolis. Pastarojo tyrimai pasirodė vos ne tais pačiais metais. Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 29

J.Powierskis teigė, kad nors istoriografijoje su galingu Haličo kunigaikščiu ir išmin- įtvirtintai nuomonei apie Boleslovo II tingu Voluinės susiejo politiškai naudingi norą lietuvaitės vedybomis apsisaugoti svainystės ryšiai. nuo lietuvių puolimų reikia pritarti, bet šį faktą galima paaiškinti išsamiau. Straips- nyje jis pamėgino apibūdinti politines KLAUSIMAI kombinacijas, kurios galėjo formuotis per prieštaringus Mazovijos, Lietuvos ir Atsižvelgdami į J.Powierskio ir D.Dąb- Haličo-Voluinės kunigaikščių tarpusavio rowskio darbus, preliminariai galime santykius. Maždaug nuo 1277 m. Traidenis konstatuoti, jog kažkas padėjo Traideniui palaikė draugystę ir taiką su Voluinės ku- tapti Mazovijos draugu: gal Vladimiro nigaikščiu Vladimiru Vasilkovičiumi. Šis su kunigaikštis Vladimiras Vasilkovičius, pusbroliu Levu Danilovičiumi Mazovijos gal Haličo – Levas Danilovičius, gal dar Siemovitaičiams, Konradui ir Boleslovui, kas. Jau mėginome atskleisti gana nedvi- buvo dėdės (mazoviečių motina Perejesla- prasmiškus Levo Danilovičiaus paramos va – Levo Danilovičiaus sesuo). Vladimiras ženklus Traideniui ateinant į valdžią su Traideniu palaikė vieną iš jų – Konradą ir po to su pertraukomis jų palaikytus II. Anot J.Powierskio, Traidenis atsidūrė draugiškus santykius19. Būtina išanalizuoti Vladimiro–Konrado II politinėje stovyk- Traidenio ir Levo Danilovičiaus ryšių loje. Tuo jis paaiškino daugumos lietuvių chronologiją, nurodyti ir kitus galimus karinių ir politinių veiksmų 1277–1280 m. tarpininkus, kurie lietuvių valdovui pa- Lenkijos žemėse priežastis; pvz., kelerius dėjo giliau pažinti sudėtingus rusų ir lenkų metus iki Traidenytės ištekinimo lietuviai kunigaikščių tarpusavio santykius. nepuolė Mazovijos16. Bet pirmiausia – ar tikslios J.Powierskio Problemą naujais motyvais praturtino ir G.Błaszczyko pastabos apie tai, kad Dariuszo Dąbrowskio genealoginiai Ha- Traidenis per savo valdymą galėjo ne- ličo Voluinės kunigaikščių Romanovičių bepulti Mazovijos? giminės tyrimai. Jis patvirtino, kad Haličo kunigaikščio Levo Danilovičiaus sesuo Perejeslava buvo Mazovijos kunigaikščio KONTAKTŲ SU MAZOVIJA Siemovito žmona (vyras žuvo nuo lietuvių CHRONOLOGIJA. INTERESAI 1262 m., Perejeslava iki 1271 m. regentavo, mirė 1283 m.). Remdamasis naujais tyri- Ši chronologija neįspūdinga, bet paini. mais, jis išsklaidė senesnes abejones, jog Mindaugui viešpataujant, Mazovija ga- Konradas I Mazovietis galėjęs turėti du lėjo būti puolama 1253, 1258 m.20 Jonas sūnus vardu Siemovitas17. Siemovito sesuo Dlugošas savo Kronikoje mini lietuvių ir Dubravka Konradaitė (mirė po 1258 m.) rusų žygį į Mazoviją 1263 m.; tada stipriai ištekinama už Voluinės kunigaikščio nukentėjo Gniezno arkivyskupo valdos21. Vasilko Romanovičiaus maždaug 1246 m. Žygis turėjo įvykti vis dar valdant Mindau- Ji buvo antroji kunigaikščio žmona, Vla- gui. Tačiau įrodyta, kad šiame antpuolyje dimiro Vasilkaičio motina18. D.Dąbrows- nei lietuviai, nei rusai nedalyvavo, nes tai kio studijoje kruopščiai atskleidžiama – prūsų akcija22. 1266 m. J.Dlugošas aprašo artima giminystė tarp Haličo-Voluinės lietuvių ir prūsų žygį į Plocką (Mazovija). ir Mazovijos kunigaikščių dinastijų. Iš- G.Błaszczykas neneigia, kad žygyje daly- tekindamas dukterį už Levo Danilovičiaus vavo lietuviai23. Tačiau Kronikos teksto sūnėno, taip pat ir Vladimiro Vasilkaičio komentatorė Kristina Pieradzka nurodė pusbrolio Boleslovo II, 1279 m. Traidenis galimą žinios šaltinį, Didlenkių kronikos atsidūrė šioje sistemoje. Lietuvių valdovą 148 skyrių, kur minimi tik su kitais pa- 30 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS gonimis Plocką užpuolę prūsai24. Visiškai das I – savo politiniams tikslams siekti neaišku, kodėl G.Błaszczykas spėlioja, kad nevengdavo pagonių lietuvių pagalbos. lietuviai 1267 m. vėl užpuolė Mazoviją?25 Pirmasis naudojosi jų paslaugomis per J.Dlugošas šioje žinutėje aiškiai nurodo barnius su savo dėde Konradu I34. Kai prūsus26. Patikimesni jo duomenys apie konfliktą pakeisdavo draugystė, lietuviai 1269 m. lietuvių ir jotvingių žygį į Kuja- atsidurdavo juodviejų pusėje. Konradas I vus27. Neieškosime atsakymo į klausimą, ėmė samdyti lietuvių, kitų pagonių baltų kokie puolančiųjų tikslai – politiniai ar kariuomenes, įtraukdamas juos į savo po- plėšikiški, nes apie tai jau rašyta28. Čia litines ir karines kovas dėl dominavimo svarbiausias yra taikaus kariuomenės Lenkijos žemėse. Atlygis – nugalėtųjų peržygiavimo per Mazoviją faktas. Nors apiplėšimas. Po Konrado I mirties 1247 m. taip aiškiai J.Dlugošas nerašė, bet tyri- lietuviai keletą metų iš viso nesirodė nėtojai vieningai pastebi, jog kito kelio lenkų žemėse35. negalėjo būti29. Politiškai motyvuotas ir šaltinių ne- 1277 m. lietuviai vėl, taikiai perėję Ma- blogai paliudytas naujas lietuvių pasi- zoviją30, puolė Kujavų Bresto, Lenčycos ir rodymas Mazovijoje susijęs su Konrado Dobrynės žemes. Tai buvo plati puolamoji I sūnų, Kujavų ir Lenčycos kunigaikščio operacija, vykdyta su Skomanto vadovau- Kazimiero ir Mazovijos kunigaikščio Sie- jamais jotvingiais (jie įsiveržė į Kulmą) ir movito, konflikto epizodais. Tapęs vienu aprašyta kryžiuočių ir lenkų kronikose31. iš amžiumi vyriausių Piastų dinastijos 1278 m. J.Dlugošas pasakoja apie lietuvių kunigaikščių, Kazimieras siekė tarp jų ir prūsų žygį į Mazoviją ir Kulmą, kuris pirmauti politiškai, išlaikyti viršenybę šiaip jau gali būti jo išmonė32. Mazovijos kunigaikštystėje, realizavo J.Powierskis teisus: kelerius metus asmeninius misijinius ir politinius planus iki Boleslovo II vedybų su Gaudimante baltų, ypač jotvingių, žemėse36. Jaunes- Traidenyte nėra jokios informacijos apie nysis brolis Siemovitas kartu su Haličo- lietuvių karo žygius į Mazoviją; naujo Voluinės kunigaikščiu Danilu Romanovi- lietuvių valdovo Traidenio Mazovijos čiumi ir Krokuvos kunigaikščiu Boleslovu nepuolimo politiką atsargiai pastebi ir Droviuoju irgi ėmėsi misijinių ir politinių G.Blaszczykas33. Apibendrintieji Mazovi- veiksmų jotvingiuose, 1255–1262 m. sten- jos nepuolimo duomenys iš tikrųjų sako gėsi pasinaudoti VO pagalba. daugiau: Ldk Traidenis nuo pat savo Pastarasis ryšys kaskart stiprėjo ir virto valdymo pradžios, t.y. gerokai anksčiau grėsmingu, kai Siemovitas, slysdamas iš nei pasirengė tekinti savo dukrą už Bo- Kazimiero globos, 1258–1259 m. prisidėjo leslovo II, nerodė priešiškumo Mazovijai. prie antikujaviškosios koalicijos37 – Di- Aptakiau tariant, ilgą laiką – valdė Lie- džiosios Lenkijos kunigaikščio Boles- tuvą 1268–1282 m. – Traideniui Mazovija lovo Pamaldžiojo, Krokuvos kunigaikš- nelabai rūpėjo. čio Boleslovo Droviojo, Haličo-Voluinės Kas galėjo lemti tokią naujojo lietuvių kunigaikščio Danilo Romanovičiaus ir valdovo poziciją, t.y. kaip formavosi (ar net paties Kazimiero sūnaus Lešeko buvo formuojami) jo interesai Mazovi- Juodojo38. Anot paties Kazimiero 1263 m. joje? pasakyto kaltinimo abipusiame teisme, Iš tikrųjų XIII a. pirmojoje pusėje į pie- VO vyresnybė taip pat palaikė priešiškus tus ir pietvakarius nuo Lietuvos buvusių koalicijos žygius39. Tuo metu Kazimieras dviejų politinių centrų lyderiai – Haličo- darėsi pavojingas VO vyresnybei: XIII a. Voluinės kunigaikštis Danilas Romano- 6-ajame dešimtmetyje ji jau galėjo pajusti vičius ir Mazovijos kunigaikštis Konra- Kazimiero organizuotos ūkinės blokados Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 31 pasekmes, ekspansijos planų varžymą kryžiuočiais, pabrėžė dramatišką kon- jotvingių žemėse ir plačias Kazimiero troversiją: ir Traidenio paramą jotvingių galimybes popiežiaus kurijoje40. Kovoda- didikui Skomantui, kelis bendrus jotvin- mas Kazimieras maždaug prieš 1262 m. gių ir lietuvių veiksmus prieš Ordiną pavasarį ar net 1261 m. sudarė taiką su pa- ar sąjungininkus (1269 m., 1272 m.), ir gonimis lietuviais (karaliumi Mindaugu) stulbinantį bendradarbiavimo nenuo- ir sukilusiais prūsais. Viena iš Kazimiero seklumą, kai lietuviai, aukodami politinę ir Siemovito konflikto pasekmių buvo ta, žygių naudą, rinkdavosi trumparegišką kad pastarąjį, ištikimą VO sąjungininką, plėšikavimą Lenkijoje46. 1262 m. birželį puolė ir nukovė kuni- Visa tai ir leidžia manyti, kad Traide- gaikščio Treniotos vadovaujama lietuvių nio parama jotvingiams nebuvo tokia kariuomenė. Literatūroje nelinkstama nuosekli ir apgalvota, kaip norėtųsi ir tiesiogiai kaltinti Kazimiero užsiundžius kaip itin primygtinai tą įrodinėjo H.Pasz- lietuvius ant brolio, politinio konkurento, kiewiczius, R.Batūra ir kiti47. Vienas kitas nors tokių nuomonių yra41. bendras lietuvių žygis su jotvingiais Mazovija 1262 m. nukentėjo nuo triuš- nelaikytinas jokios Traidenio politinės kinamo, labai strategiškai apskaičiuoto strategijos vykdymu. Pati Lietuva vis dar Treniotos vadovaujamų lietuvių kariuo- kentėjo dėl menkos vidinės integracijos, menės smūgio. Krašto istorijoje prasidėjo silpnų monarchijos branduolio ryšių itin sunkus laikotarpis: prūsų sukilimo su periferija48. Todėl tie su jotvingiais susilpnintas VO nebegalėjo teikti pagalbos, žygiuojantys lietuviai galėjo atstovauti mazoviečių bajoriją tais pačiais metais kitiems lokaliniams politiniams centrams sutriuškino prūsai prie Dlugosiodlo, (pavyzdžiui, žemaičiams). kunigaikščio Siemovito našlė Perejeslava Lietuvoje rimtai sukrusta, kai kryžiuo- neturėjo pinigų ir kitų išteklių nei pate- čiai ėmėsi visos Sūduvos (jotvingių) už- kusiam į lietuvių nelaisvę sūnui Konradui kariavimo. Prieš VO pasiunčiamos stiprios išpirkti42, nei krašto rezidencijai, Plocko kariuomenės. Tuo metu Traidenis gerus piliai atstatyti, – tai įvykdė Didžiosios karvedžius skiria kariuomenių vadais. Lenkijos kunigaikštis Boleslovas Pamal- Puolant Kulmą, Skomantas 1277 m. spalį dusis43. Atėjusiam į valdžią Traideniui vadovauja jungtinei jotvingių ir lietuvių atiteko nepavojinga išsekusi kaimynė, kariuomenei, kita lietuvių kariuomenė kuriai, kaip liudija aukščiau aptarti sėk- sėkmingai susikauna Kujavų ir Dobry- mingi prūsų ir jotvingių puolimai, be kitų nės žemėje Lenkijoje49. Sembą 1281 m. pagalbos buvo sunku apsiginti nuo išorės puolusiai jungtinei sūduvių (jotvingių) ir grėsmių. Nusilpę Mazovijos kunigaikščiai lietuvių kariuomenei vadovauja Traideniui atvėso ir nuo draugystės su VO44. pavaldus žymusis žiemgalių kunigaikštis Naujasis lietuvių valdovas vengė tiesio- Nameisis50. Todėl galima neklysti, kad su ginės kovos su VO Prūsijoje, nes atvirus kryžiuočiais kariaujantys jotvingiai buvo karo veiksmus pradėjo tik savo valdymo vieni iš tų, kurie atskleidė Traideniui VO pabaigoje. VO ilgai liko neprioritetine Prūsijoje keliamos grėsmės mastą. Lietuvos užsienio politikos kryptimi45. Iš Traidenio dėmesio ne tik Mazovijai, Prūsų ir jotvingių kova saugojo Lietuvą. bet ir Prūsijos reikalams dabar atrodo, Kita vertus, silpstantys kare su kryžiuo- kad jo žvilgsnis į baltų ir jotvingių kovą čiais baltai ne tik vis stipriau glaudėsi su kryžiuočiais nepasižymėjo dideliu prie Traidenio, bet ir šalino jo abejones, strategiškumu. Tarp Lietuvos pietinių ar pradėti karą su VO. J.Powierskis, ati- ir pietvakarinių kaimynų jam labiausiai džiausiai nagrinėjęs jotvingių kovas su rūpėjo HVK reikalai. Ten jis buvo be 32 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS galo veiklus nuo pat atėjimo į valdžią51. siems Voluinės valdomą Dorohičiną, Neturėtume kaltinti jau seniai mirusio iš tikrųjų buvusį Levo valdžioje56. Ta- didžiojo kunigaikščio politiniu aklumu. čiau Ldk Traidenio priešiškumo ženklai Jam reikėjo prioritetų, ir jis rinkosi stiprų, išryškėjo anksčiau. Jau 1273 m. liepą įtakingą Haličo kunigaikštį Levą Danilovi- lietuviai smogė Liublinui, Krokuvos čių. Gal tai lėmė senos politinės tradicijos kunigaikščio Boleslovo Droviojo žemei, jėga – pirmaisiais Traidenio valdymo ir Levo Danilovičiaus sąjungininkui, metais Lietuva negalėjo ištrūkti iš Kijevo abiem mezgant naujus politinius ryšius Rusios politinės sistemos įtakos sferos52, su čekų karaliumi57. gal – siekis turėti stiprų sąjungininką, Paties Traidenio pozicija tuo metu kuris, kaip matysime, galėjo sukurti rimtą dviprasmiška, nes, anot HVM, jis su pavojų jam ir jo valdomai Lietuvai. kunigaikščiu Vladimiru kariavo plėši- kaudamas, slapta, vogčiomis не великыми ратми Троидени же пославъ пешце татемь TRAIDENIS IR LEVAS воевашеть58, lyg ir siekdamas viešai išsi- DANILOVIČIUS TARP ginti priešiškumo Voluinei. DRAUGYSTĖS IR PRIEŠIŠKUMO Reikia manyti, kad iš pradžių Traide- niui teko išklausyti Voluinės pasiuntinių Apie taikius draugiškus Traidenio ir Levo atvežtų priekaištų. Kernavėje jie buvo ryšius informavo jo pusbrolio Vladimiro atmesti. Tačiau stipriau pasijutęs Trai- Vasilkovičiaus priežiūroje redaguojamas denis ėmė pastebimai keisti politinius Haličo-Voluinės metraštis (toliau – HVM). taktinius prioritetus. Paieškokime prie- Tuo tarpu savo bendravimą su lietuvių žasčių: 1) trumpalaikė sėkmė Livonijos valdovu jis apibūdino kaip priešišką53. kare, kai 1272 m. rudenį nukaunamas Tačiau Vladimiro kunigaikštis nebuvo Suksė, Traidenio priešas, bėglys iš Lie- nuoširdus. Kartu su Levu ir neabejoti- tuvos59; 2) Traidenio nusižiūrėtas Doro- nai Traidenio siųstais lietuviais 1271 m. hičinas – svarbus prekybos centras prie jis kariauja Silezijoje su čekų karaliaus Bugo upės (mieste surasti keli tūkstančiai Pšemislo II Otokaro šalininkais. Šalia jų prekybinių plombų)60; 3) per miestą ėjo antičekiškoje kariuomenėje žygiavo Kro- kelias iš Voluinės į jotvingius. kuvos kunigaikštis Boleslovas Drovusis, 1273 m. kunigaikščiai Vladimiras ir Didžiosios Lenkijos – Boleslovas Pamaldu- Levas pasiuntė savo kariuomenes pulti sis, Mazovijos – Konradas II, Levo brolis jotvingius – turbūt pietinius, ir privertė Mstislavas (II) Danilovičius, kumanai54. juos sudaryti taiką, iš tikrųjų – pripažinti Daugumą šios įspūdingos bendrijos narių rusų valdžią61. Po šių įvykių ir prasidėjo siejo giminystė: abu Boleslovai – Levo atviras Traidenio ir HVK konfliktas dėl Danilovičiaus svainiai, vedę vengrų ka- Dorohičino. Traidenio reakcija buvo gana raliaus Belos IV dukteris arba anūkes, logiška, jei pripažinsime, kad jis turėjo Konradas II – Levo seserėnas55. konkrečių interesų jotvingiuose ir juos Lietuvių dalyvavimas 1271 m. Silezijos rėmė. Tačiau šaltiniai atskleidžia kitas puolime iškalbingai paliudija Traidenio karo priežastis. Traidenį suerzinusiame ir abiejų Haličo-Voluinės kunigaikščių 1273 m. rusų žygyje dalyvavo Levo Da- draugystę. Iš to paties HVM sužinome nilovičiaus kariuomenė, todėl Lietuvos ir apie kilusią Levo ir Traidenio nesantaiką. HVK taika nutrūko ne vien dėl lietuvių Metraštis, t.y. Vladimiras Vasilkovičius, valdovo kaltės. Karui vykstant, stipri visą kaltę suverčia lietuviams, 1274 m. jungtinė Levo Danilovičiaus organizuota per Velykas (balandžio 1 d.) užėmu- rusų kunigaikščių ir totorių kariuome- Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 33 nė ne kartą puolė Lietuvos valdomas Ramybė truko neilgai. Tuoj pat atžy- Naugarduko ir Gardino žemes. Pirmą giavo totoriai, pasiųsti galingo karve- kartą – 1274–1275 m. žiemą Naugarduke, džio Nogajaus, ir 1277–1278 m. žiemą kartu, kaip spėjama, atsiimant Doro- privertė Haličo-Voluinės kunigaikščius hičiną62. Karo metu Traidenis stiprino pulti Traideniui pavaldų Naugarduką71. Lietuvos pietinį pasienį, keliais etapais Žygio organizavimo aplinkybės miglotos. apgyvendindamas nuo VO pabėgusius Iš HVM siužeto matyti, kad tai – totorių prūsus, kitų baltų genčių žmones, ir su- iniciatyva, bet reaguojant į rusų kunigaikš- laukė Levo bei Vladimiro kariuomenių čių skundus dėl lietuvių priešiškumo, puolimų Nemuno aukštupio žemėse. Rusų всегда мь жалоуете на Литвоу. Neaišku, kunigaikščių nuomone, prūsai buvo įkur- ar tai atsakas į bendresnio pobūdžio dinami Lietuvai nepriklausančioje Slanimo skundus, – kreiptasi net į tris Haličo-Vo- žemėje, gal net už jos ribų63. Netrukus luinės kunigaikščius: Levą, Mstislavą (II), dėl Lietuvos keliamo pavojaus Voluinės Vladimirą (nežinia kuris iš jų skundėsi), kunigaikštis Vladimiras imasi saugotis ar totorių pasirodymas buvo konkrečiai stiprindamas šiaurės rytinę žemės sieną, susijęs su Levo ir Vladimiro planais pulti „už Bresto“ за Беретьемь pastatydamas prūsus prie Slanimo72. Kameneco pilį64. Iš šių aplinkybių matyti Tyrinėtojai atskleidžia totorių taktiką svarbiausia Lietuvos ir Haličo-Voluinės kiršinti kaimynus, kad Rytų Europoje konflikto priežastis – teritoriniai ginčai nesusidarytų stiprūs kariniai politiniai dėl Slanimo žemės65, taip pat dėl Valka- blokai73. Už karines svarbesnės politinės visko žemės, kadangi Voluinė nebuvo šio žygio pasekmės. 1278 m. pabaigoje arba jos atsisakiusi66. Vadinasi, ne jotvingių 1279 m. sausio vasario mėnesį (6786 m. saugumas buvo pagrindinė 1274 m. pra- pagal bizantiškąjį datavimą) Krokuvos sidėjusio karo priežastis. kunigaikščiui pavaldžią Liublino žemę Kovų su prūsais prie Slanimo epizo- užpuolė Traidenio brolio Sirpučio vado- das užbaigė Lietuvos ir HVK karą. Ldk vaujama lietuvių ir jotvingių kariuomenė. Traidenis 1277 m. sudarė taiką su Vla- Tai buvo ne kerštas už totorių žygį, nes dimiru Vasilkovičiumi, o šis, siekdamas puolimo tikslas – lenkai. Lietuvius ir stabilizuoti pasienį su Lietuva, surentė jotvingius čia atvijo 1279 m. pradžioje Kameneco tvirtovę67. Nuo kunigaikščio kilęs badas, todėl žygis buvo plėšikiškas, Vladimiro Vasilkovičiaus priklausomas be politinės potekstės. Svarbiausias šiuo HVM redaktorius pabrėžė tik savo ku- atveju pabrėžtinai palankus lietuvių ir nigaikščio nuopelnus sudarant taiką su jotvingių sėkmės įvertinimas и взяша Traideniu, tačiau vėl pasakė ne viską68. бещисленое множьство. полона. и тако Prūsų puolimą Vladimiras ir Levas pla- придоша со чстью великою. домовь74. navo drauge Володимеръ же сдоумавъ 1280 m. Traidenio kariai petys petin со Лвомъ. и с братомъ своимъ. пославша su Nogajaus totoriais, Vladimiro Vasil- рать свою. ко Вослониму69. Karo veiks- kovičiaus, Mstislavo (II) Danilovičiaus mams teko vadovauti Vladimirui, nes kariuomene padeda Levui Danilovičiui Levas galėjo būti užsiėmęs naujo savo kovoti dėl Krokuvos kunigaikščio sos- bičiulio, čekų karaliaus Pšemislo II Oto- to75. Todėl galima manyti, kad lietuvių karo reikalais70. Vladimiras sau priskyrė valdovas tuoj po 1277–1278 m. žiemos per daug nuopelnų dėl taikos sudarymo antpuolio sugebėjo taikiai susitarti su su Traideniu, nes taikos susitarimuose totoriais, ir čia jam padėjo gerus santykius turėjo dalyvauti ir Levas Danilovičius, su Nogajumi palaikęs Haličo kunigaikštis tik netiesiogiai. Levas Danilovičius. Lietuva vengė karo

3 34 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS su totoriais76. Ir su Levu Danilovičiumi vas Uolektinis, Lešekas Juodasis ir Ldk bei Vladimiru Vasilkovičiumi Traidenis Traidenis, kurio dukra buvo tekinama nenutraukė 1277 m. sutartos taikos, tokios 1279 metais81. kaip iki Dorohičino konflikto. Totorių Kitaip šias aplinkybes gerokai įtemptoje, žygiai pamokė Traidenį atsargumo. Jam bet įdomioje schemoje išaiškino J.Powiers- reikėjo taikos su Haliču ir Voluine. kis. Traidenis, skatinamas Haličo-Voluinės kunigaikščių, rinkosi Konrado II pusę, bet dukterį ištekino už Boleslovo II, šiam POLITIKA VIETOJ MEILĖS siekiant išvengti lietuvių kaip vyresniojo brolio sąjungininkų puolimų ir apsaugoti Šioje draugystės ir priešiškumo faktų nuo jų savo draugus, Krokuvos sosto grandinėje vis nėra atsakymo, kodėl kandidatus Lešeką Juodąjį ir Vladislovą Traidenis ištekino dukterį už Boleslovo II, Uolektinį82. jaunojo Levo seserėno, silpnesnes pozicijas Šioje Mazovijos vidaus kovoje neregime Mazovijoje turinčio kunigaikščio. Galime kunigaikščio Levo Danilovičiaus. Jis susi- aptarti tik Gaudimantės Traidenytės teki- telkė į Mažosios Lenkijos reikalus, siekė nimo metais lenkų kunigaikštystėse, HVK Krokuvos sosto, gaudamas paties Ldk ir į tuos įvykius įsisukusioje Lietuvoje Traidenio paramą83. Kol Traidenis buvo išryškėjusias karinių politinių interesų gyvas, tokios paramos negavo J.Powierskio grupuotes ir jų veiklą. įžvelgti lietuvių valdovo sąjungininkai Labiausiai grupuotes generavo Kroku- Voluinės – Vladimiras Vasilkovičius ir vos kunigaikščio Boleslovo Droviojo pavel- Mazovijos – Konradas II84. Atvirkščiai, dėtojo klausimas, iškilęs dar gerokai prieš Traidenis palaikė, regis, silpnesniojo jo mirtį 1279 m. gruodį. Artimi maždaug Boleslovo II pozicijas. Vedybų politinės 1271 m. Mazovijoje įsiviešpatavusio Kon- aplinkybės perša teiginį, kad dėl Traide- rado II ryšiai su Krokuvos kunigaikščiu nytės ištekinimo susitarė Ldk Traidenis, leidžia pastebėti, kad jaunasis Mazovijos Haličo kunigaikštis Levas ir mazovietis kunigaikštis jau mąstė apie savo įpėdi- Boleslovas II. Susigiminiuodamas Levas nystę77. Tačiau pats Boleslovas Drovusis prie savęs dar glaudžiau prišliejo Traidenį, savo įpėdiniu galėjo regėti Sieradzo ir o šis įgijo stiprų sąjungininką Lietuvos Lenčycos kunigaikštį Lešeką Juodąjį, todėl pietuose. varžė Konrado II galimybes78. 1279 m. jis Tačiau mūsų siūlomame sprendime yra paragino Voluinės kunigaikštį Vladimirą silpna vieta – neaiški Kujavų Bresto kuni- Vasilkovičių atkeršyti už Konrado II val- gaikščio Vladislovo Uolektinio ir Sieradzo dose, Pultuske, apiplėštą laivų vilkstinę ir Lenčycos – Lešeko Juodojo paramos su jotvingiams parduotais grūdais, nes Boleslovui II prieš brolį Konradą II su- siekė abu sukiršinti79. teikimo data, nes apie ją šaltiniai aiškiau Vladimirą su Konradu II siejo ne tik prabyla tik 1282 m., anksčiausiai – po Levo giminystė (pusbroliai, o Vladimiras – ir kovų dėl Krokuvos 1280 m.85 Ji svarbi tuo, Konrado II dėdė), bet ir bičiuliški san- kad šiuo atveju sunku paaiškinti, kodėl tykiai. Abiejų brolių, Mazovijos kuni- Ldk Traidenis, 1280 m. remdamas Levą gaikščių, užsimezgusioje nesantaikoje dėl Danilovičių, palaikė savo žento draugų savo dalies paveldėtoje kunigaikštystėje varžovą kovoje dėl Krokuvos. voluinietis palaikė vyresnįjį Konradą II80. Boleslovo II pasirinkimas žentu – per- O Boleslovas II prieš brolį telkė savo mąstytas taktinis žingsnis, nes Ldk Trai- šalininkus. Anot B.Włodarskio, tai buvo denis į pietus ir pietvakarius nuo Lietu- Kujavų Bresto kunigaikštis Vladislo- vos siekė gerų santykių tik su stipriais Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 35 partneriais: Levu Danilovičiumi, totorių ar lenkų kunigaikščių grupuotės įkaitu. karvedžiu Nogajumi. Gal jis ir Lenkijoje Konkretesnį atsakymą sunku pateikti, bet išvydo atsirandant įtakingą lenkų ku- jis neabejotinai glūdi fragmentiškai šalti- nigaikščių grupuotę, iš kurios tikėjosi nių paliudytuose, nepaprastai painiuose naudos86, tad vykdė savarankišką Lietuvos Lietuvos, HVK ir Mazovijos kunigaikščių politiką, netapdamas jokios politinės rusų santykiuose.

NUORODOS IR PASTABOS 1 Ioannis Dlugosii Annales seu Cronicae incliti 11 Ivinskis Z. Traidenis // Lietuvių enciklopedija. regni Poloniae. Lib. 7, 8. Varsaviae, 1975. P.209; T.31. Boston, 1964. P.366. Krokuvos pranciškonų metraštis // Monu- 12 Włodarski B. Polska i Ruś 1194–1340. Warszawa, menta Poloniae historica (Pomniki dziejowe 1966. S.192. Polski) (toliau – MPH). T.3. Lwów, 1878. P.47: 13 Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino: „…Boleslaus autem de Lithuana Gaudemunda, Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai. devotissima domina, genuit Troydenum et Klaipėda, 1996. P.103. Semouitum…“. 14 Błaszczyk G. Dzieje stosunków polsko–litews- 2 Gudavičius E. Dėl lietuvių antpuolių Mozūrijoje kich od czasów najdawniejszych do współ- XIII a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje // Lietuva czesności. T.1: Trudne początki. Poznań, 1998. ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono S.89–91. / Prof. Broniaus Dundulio atminimui. , 15 Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.46, 69, 77 Vaga, 2001. P.82–94. (Lenkijos puolimų lentelė), 89. 3 B.Ulanowskio, A.Semkowicziaus, O.Balzerio 16 Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Bołesława nuomonė apibendrinta kn.: Powierski J. Politycz- II Mazowieckiego… S.63–64, 76, 81. ne tło małżeństwa Bołesława II Mazowieckiego 17 Dąbrowski D. Rodowód Romanowiczów książąt z córką Trojdena Litewskiego Gaudemundą halicko–wołyńskich. Poznań–Wrocław, 2002. Zofią // Europa Środkowa i Wschodnia w Po- S.142, 147; Dąbrowski D. Stosunki polityczne lityce Piastów. Toruń, 1997. S.63. Lwa Daniłowicza z sąsiadami zachodnimi 4 Halecki O. Dzieje unii Jagiellońskiej. T.1. Kra- w latach 1264–1299/1300 r. // Галичина та ków, 1919. S.22–23. Волинь у добу Середньовiччя / До 800-рiччя 5 Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa. T.1: з народження Данила Галицького, ред. кол. Litwa a Moskwa w XIII i XIV wieku. Warszawa, Я.Iсаєвич etc. Львiв, 2001. C.45. Šie patikslini- 1933. S.139–140. Aiški jo įtaka Romo Batūros mai jau įtvirtinti naujausiose lenkų sintezėse. nuomonei, kad nuolatinis karas vertė lietuvius Žr. Wyrazumowski J. Dzieje Polski piastowskiewj palaikyti taikius santykius su kaimynais pietuo- (VIII wiek – 1370). Kraków, 1999. S.244 (Wielka se; tuo ir pastarieji suinteresuoti – susitariama historia Polski. T.2). su Boleslovu; žr. Batūra R. Lietuva tautų kovoje 18 Dąbrowski D. Małżeństwa Wasilka Romanowic- prieš Aukso Ordą. Vilnius, 1975. P.165. za: problem mazowieckiego pochodzenia dru- 6 Rowell S.C. Pious princesses or the daughters giej żony // Europa Środkowa i Wschodnia w of belial: pagan Lithuanian dynastic diplomacy, polityce Piastów. Toruń, 1997. S.228–233; Dąb- 1279–1423 // Medieval prosopography. Western rowski D. Rodowód Romanowiczów… S.95–98, Michigan University. Spring 1994. Vol. 15. Nr.1. 187. Lenkų, ukrainiečių ir rusų literatūroje šiai P.49. išvadai pritariama. Žr. Dąbrowski D. Polityka 7 Rowell S.C. Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: koligacyjna Daniela i Wasylka Romanowic- Pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, zów. Prolegomena А сє єго срєбро: Збiрник 1295–1345. Vilnius, 2001. P.8, 56. праць на пошану члена-кореспондента НАН 8 Пашуто В.Т. Образование Литовского госу- Украïни Миколи Федоровича Котляра з дарства. Москва, 1959. C.416. нагоди його 70-рiччя. Киïв, 2002. C.148 (32 nuoroda). 9 Lietuvių karas su kryžiuočiais. Vilnius, 1964. 19 Dubonis A. Lietuva po karaliaus Mindaugo P.176–177 (R.Jasas buvo IV skyriaus auto- mirties: Kova dėl sosto 1264–1268 m. // Istorijos rius). akiračiai / Skiriama Profesoriaus habilituoto 10 Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo daktaro Antano Tylos 75-mečiui. Vilnius, 2004. mirties. Vilnius, 1991. P.201. P.65–76. 36 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS

20 Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.38–39, 40, małżeństwa Bołesława II Mazowieckiego… 77. S.68; Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.48. 21 Ioannis Dlugosii Annales… P.138 (Plačiau nei 31 Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika (to- lotyniškame originale J.Dlugošo Kroniką len- liau – PŽK), Scriptores rerrum Prussicarum. Bd. kiškame komentuoja K.Pieradzka. Žr. Długosz J. 1. Hrsg. von Th.Hirsch, M.Töppen, E.Strehlke. Roczniki czyli Kroniki sławnego królestwa Pols- Leipzig, 1861. S.136–137 (192 (187)) (apie Sko- kiego. Ks. 7, 8. Warszawa, 1974); Paszkiewicz H. mantą); S.138 (195 (190)); Iš Mažosios Lenkijos Jagiellonowie a Moskwa… S.103; G.Błaszczykas metraščių grupės: Traskos ir Mažosios Lenkijos puolimo autentiškumui įrodyti papildomai pa- metraščiuose. Žr. MPH. T.2. Lwów, 1872. P.843; naudoja popiežiaus raštą Gniezno arkivyskupui T.3. P.176. Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijy- 1263 09 13 (Monumenta Poloniae Vaticana. T.3. je… P.163; Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Cracoviae, 1914. Nr.91. P.51–52). Jame minimi Bołesława II Mazowieckiego… S.66–67. arkivyskupo žemes apiplėšę lietuviai. Popie- 32 Ioannis Dlugosii Annales… P.205. Žygio tik- žiaus dokumentą G.Błaszczykas sieja su 1263 m. rumu abejojo Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Dlugošo minėtu antpuoliu. Žr. Błaszczyk G. Moskwa… S.140 (2 nuoroda). Pabrėždamas Dzieje stosunków… S.44. J.Dlugošo retoriką ir atskleisdamas kelis žiniai 22 E.Gudavičius nurodo, kad prūsai. Žr. Gudavičius sukurti panaudotus šaltinius, tikrumą įtikina- E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva. Vilnius, mai neigia Powierski J. Polityczne tło małżeńs- 1989. P.141. Lietuvių ir rusų dalyvavimu netiki twa Bołesława II Mazowieckiego… S.75–76; taip Dąbrowski D. Czy Jan Długosz pisząc siódmą pat ne visai įsitikinusio žygio nerealumu nuo- księgę „Annalium“ korzystał z Kroniki halic- monė, žr. Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.48; ko-wolyńskiej lub źródła jej pokrewnego? // plg. Zonenberg S. Źródła do dziejów Pomorza Ruthenica. T.3. Ред. В.Ричка, О.Толочко. Киïв, Gdańskiego… S.214–217. Tiesa, J.Powierskis 2004. S.165–166. Jį tuo įtikina naujausias Dlugo- mėgina įrodyti, kad iš tikrųjų 1278 m. Sirpučio šo šaltinius aptariantis tyrinėjimas: Zonenberg S. vadovaujami lietuviai puolė Lukovą (į šiaurę Źródła do dziejów Pomorza Gdańskiego, Prus nuo Liublino), bet buvo sutriuškinti būsimojo i zakonu krzyżackiego w Rocznikach Jana Krokuvos kunigaikščio Lešeko Juodojo. Taip Długosza (do 1299 r.). Toruń, 1999. S.176–178. lietuviai įpinami į politines kovas dėl Krokuvos Ši Dlugošo informacija – kelių šaltinių vėlinys, kunigaikščio sosto remiant Mazovijos kuni- mėginant dirbtinai pratęsti ar rišliai papildyti gaikštį Konradą II. Žr. Powierski J. Polityczne pasakojimą apie 1262 m. Treniotos puolimą tło małżeństwa Bołesława II Mazowieckiego… Mazovijoje ir Kulme: iš Didlenkių kronikos žinutės apie 1263 01 13 prūsų žygį į Lovičą, iš S.72–74. Tačiau jo išvados paremtos neteisingai Petro Dusburgiečio ir Mikalojaus iš Jerošino datuojama žinia: lietuviai Lešekui Juodajam kronikų ir kt. pralaimėjo 1282–1283 m. (tiksliau –1282 m.). Žr. Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa… 23 Ioannis Dlugosii Annales… P.151; Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.45 (75 nuoroda). S.140 (2 nuoroda), 146 (1 nuoroda); Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.48–49. 24 Długosz J. Roczniki… S.192 (7 nuoroda). 33 Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Bołesława 25 Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.45 (76 nuo- II Mazowieckiego… S.76; Błaszczyk G. Dzieje roda). stosunków… S.46. 26 Ioannis Dlugosii Annales… P.157: „Czechonow 34 castrum Mazoviae per Prutenos barbaros capi- Kunigaikštis Romanas Mstislavičius ir Kon- tur et comburitur“. radas I buvo pusbroliai, nes pirmojo motina 27 Ioannis Dlugosii Annales… P.163. Agnieška ir antrojo tėvas Kazimieras II Tei- singasis buvo sesuo ir brolis, Lenkijos kuni- 28 Žygis laikomas antikryžiuotiška akcija. Žr. Po- wierski J. Rola Jaćwieży w walce ludów bałtyjs- gaikščio Boleslovo III Kreivaburnio vaikai. Žr. kich z agresją krzyżacką // Rocznik Białostocki. Dąbrowski D. Rodowód Romanowiczów… S.23; T.14. 1981. S.104. Išsakydamas abejones, pritaria Wyrazumowski J. Dzieje Polski piastowskiewj… Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.45. S.139, 178; Dubonis A. Voluinietiškos Lietuvos 29 Szweda A. Najazdy litewskie na ziemię dob- užsienio politikos krypties formavimasis (iki rzyńską na przełomie XIII/XIV wieku // Pra- Mindaugo mirties 1263 m.) // Lituanistica. 2005. ce Naukowe Wyższej Szkoły Pedagogicznej Nr.4 (spaudoje). w Częstochowie. Ser. Zeszyty Historyczne. 35 Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.34–38. Zesz. 3. 1996. S.84; Błaszczyk G. Dzieje stosun- 36 Włodarski B. Rywalizacja o ziemie pruskie w ków… S.46. połowie XIII wieku. Toruń, 1958. S.64–65. 30 Szweda A. Najazdy litewskie na ziemię dob- 37 Włodarski B. Rywalizacja o ziemie pruskie… rzyńską… S.84–85; Powierski J. Polityczne tło S.55–56. Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 37

38 Powierski J. Stanowisko polityczne książąt (sūduvių) kovai su Ordinu. Žr. Lietuvių karas polskich wobec ludów bałtyjskich i Zakonu su kryžiuočiais. P.173, 177. Atsižvelgtina ir į Krzyżackiego w okresie nasilenia najazdów li- jotvingių vienybės stoką. Iš šaltinių matyti, tewskich (1261–1263) // Acta Baltico-Slavica. XV. kad Traideniui valdant egzistavo bent du 1983. S.30–49; Szweda A. Polityka Siemowita I jotvingių politiniai lokaliniai centrai: neabe- Mazowieckiego wobec Zakonu Krzyżackiego jotinai Lietuvos valdžią pripažinusieji ir gana po 1254 roku // Rocznik Grudziądzki. T.15. savarankiški didiko Skomanto valdomi, ir gal 2003. S.22–23. net trečiasis – pavaldus HVK. H.Paszkiewi- 39 Włodarski B. Rywalizacja o ziemie pruskie… czius primygtinai ragino nelaikyti jotvingių S.56; Szweda A. Polityka Siemowita I Mazowiec- vieninga politine visuma. Žr. Paszkiewicz H. kiego… S.28. Jagiellonowie a Moskwa… S.89. 40 Włodarski B. Rywalizacja o ziemie pruskie… 48 Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje… S.27, 38–39, 63–64; Powierski J. Stanowisko po- P.163–164. lityczne książąt polskich… S.34, 51. Kazimieras 49 PŽK. S.136–138 (192 (187)), (195 (190)); Guda- buvo asmeniškai pažįstamas su popiežiumi vičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje… P.163. Urbonu IV (1261–1264), kai šis 1248–1249 m. 50 PŽK. P.140 (204 (199)). Nameisio karvedystę ap- buvo popiežiaus legatas Lenkijoje ir Prūsijoje. rašo Eiliuotoji Livonijos Kronika. Žr. Eiliuotoji Žr. ten pat. P.34–35. Livonijos Kronika. Vertė P.Žadeikis, vertimą 41 Powierski J. Stanowisko polityczne książąt patikslino, suredagavo ir paaiškino R.Petraus- polskich… S.35–36. E.Gudavičiaus nuomone, kas (toliau – ELK). Mindaugo knyga. P.334 (eil. galėjo užpulti Mazoviją pritariant 9668–9672): „Paskui, atėjus rudeniui, / Pasiųsta Kazimierui. Žr. Gudavičius E. Mindaugas. Vil- į Prūsiją / Lietuvos kariuomenė. / Ją karalius nius, 1998. P.299. Traidenis siuntė. / Vadovavo jai Nameisis“. 42 Pastaba kunigaikščio Konrado 1285 m. dova- Yra nuomonė, jog PŽK ir ELK kalbama apie nojimo rašte Plocko vyskupijai. Žr. Mindaugo du atskirus žygius į Prūsiją: 1279–1280 m. ir knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių. 1281 m. Žr. Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Mos- Parengė D.Antanavičius, D.Baronas, A.Dubo- kwa… S.139. Įtikinamai datuojama 1281 metais. nis ir R.Petrauskas. Vilnius, 2005. P.142–143 Žr. Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje… (Nr.13). P.164–165. 43 Szweda A. Polityka Siemowita I Mazowieckie- 51 Dubonis A. Lietuva po karaliaus Mindaugo go… S.36–37. mirties: kova dėl sosto 1264–1268 m. P.72–73. 44 Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje… P.141; 52 Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino… Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.90. P.105. 45 Reikia atidžiai įsiklausyti į aktualią R.Jaso min- 53 HVM Hipatijaus nuorašas (toliau – HVM). tį: „Lietuvos valdantiesiems sluoksniams – gy- Полное собрание русских летописей. T.2: nimasis ir traukimasis gyvybiškai svarbiame Ипатьевская летопись. Москва, 1908. Stp. vakarų fronte ir veržimasis į rytus skaldė vals- 871: „Троиденеви же еще княжащоу. в tybės jėgas ir nulėmė apskritai menką Lietuvos Литовьскои земле. живяше со Львомъ во valdovų domėjimąsi prūsų, kuršių, žiemgalių величе любви. шлючи многы дары межи kova su vokiškąja agresija“; kitur priduriama: собою а с Володимеромь. не живяше въ „Atrodo, jog Traidenis bus pražiūrėjęs, kad любви… о(те)ць Володимеровъ. князь vakarų – Prūsijos kryžiuočių – frontas tampa Василко. оубилъ на воинахъ. „г“ (три). браты lemiančiu, ir dėl to neskyrė jam tiek dėmesio…“ Троиденеви же про то не живяше с нимъ в (p.177). Žr. Lietuvių karas su kryžiuočiais. любви. но воевашеться с нимъ“. P.121, 177; Gudavičius E. Kryžiaus karai Pa- 54 Błaszczyk G. Dzieje stosunków… S.46; Dąbrows- baltijyje… P.162; Idem. Lietuvos istorija. T.1. ki D. Stosunki polityczne Lwa Daniłowicza z Vilnius, 1999. P.71. sąsiadami zachodnimi… S.46 (14 nuorodoje 46 Bendras jotvingių ir lietuvių puolimas Ku- kruopščiai aptarti šaltiniai). javuose 1269 m., su lietuviams pavaldžiais 55 Ten pat. P.45. rusais – Kulmo žemėje 1272 m. Žr. Powierski J. 56 Po brolio Švarno mirties Levui Danilovičiui Rola Jaćwieży… S.104–105. atitekusią pilį su pertraukomis valdė kunigaikš- 47 Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa… S.130– čio sūnus Jurijus Lvovičius. Žr. Пашуто В.Т. 131; R.Batūros įvadas kn. Petras Dusburgietis. Очерки по истории Галицко–Волынской Prūsijos žemės kronika. Vilnius, 1985. P.16–17. Руси. [Москва], 1950. C.289; Włodarski B. Polska R.Jasas mano kitaip – nepastebi ypatingos Lie- i Ruś… S.151. Dėl HVM chronologijos painumo tuvos valstybės, Traidenio paramos jotvingių siūlomos kelios pilies užėmimo datos. Pagrin- 38 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS

das – HVM pateikiami 6782 m., t.y. 1274 m. Žr. 889; Dąbrowski D. Rodowód Romanowiczów… HVM. Stp. 871. 1275 m. Žr. Грушевський М. S.271–275. Dorohičino karą baigęs Traidenis Хронольогiя подiï Галицько–Волинськоï galėjo daryti nuolaidų ir vietininku į Slanimą лïтописи // Записки наукового товариства įsileisti Vladimiro Vasilkovičiaus vasalą, su- iмени Шевченка. 1901. Kн. 3. C.49; 1272 m. kuriant panašų į Mindaugo laikais laikinai Žr. Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa… buvusį bendrą Lietuvos ir HVK Naugarduko S.132. Įtikinamiau – 1274 m., siejant su Trai- valdymą: Mindaugui likus teritorijos su- denio mūšiu dėl Daugpilio pilies. Žr. Guda- verenu, Nemuno aukštupio rusiškųjų žemių vičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje… P.161. Šį valdymas 1254–1259 m. perduodamas Haličo datavimą palaiko svari smulkmena: lietuvių kunigaikščio Danilo Romanovičiaus sūnui pajėgos buvo sutelktos prieš Daugpilį, todėl Romanui. Žr. Gudavičius E. Mindaugas. P.242. Dorohičiną Traidenis įsakė užimti vien Gardino Tačiau kunigaikštis Vasilkas Slanime galėjo žemės pajėgomis. Žr. HVM. Stp. 871: „…Тро- atsidurti ir po Traidenio mirties kaip kilusio идении… послав Городняны веле взяти vidaus karo dėl valdžios Lietuvoje dramatiškas Дорогичинъ…“. liudytojas. Pastabas apie tokį karą žr. Dubo- 57 Dąbrowski D. Stosunki polityczne Lwa Da- nis A. Pirmieji Lietuvos valdovai: Giminiška niłowicza z sąsiadami zachodnimi… S.46–47. meilė ir mirtina neapykanta // Lituanistica. Literatūroje yra spėlionių apie smūgį Krokuvos 2003. Nr.2. P.9. kunigaikščiui už jo ryšius su Lietuvos priešais, 66 Nemuo aukštupio intakų rusiškųjų žemių rusų kunigaikščiais, tačiau šis argumentas priklausomybė nuo XIII a. 4-ojo dešimtmečio neįtikina. Žr. Błaszczyk G. Dzieje stosunków… pradžios tapo kruvinų konfliktų tarp Lietuvos ir S.46–47. Haličo-Voluinės priežastimi. Žr. Dubonis A. Vo- 58 HVM. Stp. 871. luinietiškos Lietuvos užsienio politikos krypties 59 ELK. Eil. 8090–8109; Gudavičius E. Kryžiaus formavimasis [spaudoje]. 1289 m. Vladimirą karai Pabaltijyje… P.160; Dubonis A. Lietuva po velionio kunigaikščio Vladimiro Vasilkovi- po karaliaus Mindaugo mirties: kova dėl sosto čiaus ėmus valdyti Mstislavui (II) Danilovičiui, 1264–1268 m. P.72. Lietuvos kunigaikščiai ir Butvydas, 60 Пришляк В. Середньовiчнi шляхи Галицько- sudarydami taiką, užleido jam Valkaviską. Žr. Волыньских земель в епоху Романовичiв // HVM. Stp. 933: „Тогда же Литовьскии князь Галичина та Волинь у добу Середньовiччя… Боудикидъ. и братъ его. Боудивидъ. даша C.226. князю Мьстиславоу. город свои. Волъковы- 61 HVM. Stp. 870–871. ескь абы с ними. миръ держалъ“. 67 62 Ten pat. Stp. 871–874. Totorių žygio data pa- HVM. Stp. 874–876. Data iš Грушевський М. grindžiama išsamiau. Žr. Batūra R. Lietuva Хронольогiя подiï Галицько–Волинськоï tautų kovoje… P.158; Gudavičius E. Kryžiaus лïтописи. C.49. Anot jo, taika sudaryta ir Kame- karai Pabaltijyje… P.161. 1275–1276 m. datuoja necas pastatytas 1276 m. pabaigoje – 1277 m. Грушевський М. Хронольогiя подiï Галицько– 68 HVM. Stp. 875: „посем же оумиристася. и Волинськоï лïтописи… C.49. Apie Dorohičino начаста быти во величе любви“. atsiėmimą žr. Пашуто В.Т. Очерки по истории 69 Žr. 63 nuorodą. Галицко–Волынской Руси. C.294. 70 Čekų karalius kovojo su Habsburgais dėl po- 63 HVM. Stp. 874: „… Володимеръ же сдоумавъ litinės įtakos Vidurio Europoje – 1277–1278 m. со Лвомъ. и с братомъ своимъ. пославша рать pasirengimas lemiamai kovai baigėsi kara- свою. ко Вослониму. взяста е. а быша земле liaus žūtimi. Žr. Włodarski B. Polska i Ruś… не подседале…“. Pastarąja fraze tvirtinama, S.155–158; Dąbrowski D. Stosunki polityczne kad prūsai įsikūrė svetimose žemėse. Spėjame, Lwa Daniłowicza z sąsiadami zachodnimi… kad tai susiję su Traidenio kontroliuojamos S.48–50. karinės gynybinės teritorijos Slanimo žemėje 71 HVM. Stp. 876–878. Tarp visų patikimiausias stiprinimu. Žr. Dubonis A. Lietuvos didžiojo datavimas – 1277–1278 m. Žr. Грушевський М. kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų Хронольогiя подiï Галицько–Волинськоï valstybinių struktūrų praeities. Vilnius, 1998. лïтописи. P.49. Tarp pritariančių Пашуто В.Т. P.75–76. Очерки по истории Галицко–Волынской 64 HVM. Stp. 875–876. Руси. C.296, 299. Nepritarė ir datuoja 1278– 65 Tuoj po Traidenio mirties Slanime vietinin- 1279 m. Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Mos- kauja Vladimiro Vasilkovičiaus tarnybinis kwa… S.137; Batūra R. Lietuva tautų kovo- kunigaikštis, kartu ir jo vaivada, Vasilkas. je… P.163; Gudavičius E. Lietuvos istorija… Žinias apie jį žr. HVM. Stp. 884, 885, 887, P.72. Artūras Dubonis MEILĖ IR POLITIKA 39

72 J.Powierskis įžvelgia pavėluotą Nogajaus reak- zuotai jo darbo koncepcijai apie lietuvių kovą ciją. Žr. Powierski J. Polityczne tło małżeństwa be kompromisų su agresyviais kaimynais, todėl Bołesława II Mazowieckiego… S.65. „… negalima daryti platesnių išvadų (…) apie 73 R.Batūra aptaria šiuo klausimu išdėstytas nuo- glaudesnius lietuvių ir totorių ryšius“. Žr. mones, pats įžvelgia Nogajaus iniciatyvą orga- Batūra R. Lietuva tautų kovoje… P.164–166. nizuojant Lietuvos puolimą ir siekiant Rusią 77 Włodarski B. Polska i Ruś… S.191. panaudoti Lietuvos stiprėjimo stabdymui. Žr. 78 Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Bołesława Batūra R. Lietuva tautų kovoje… P.160–164. II Mazowieckiego… S.71. 74 HVM. Stp. 878. 6786 m. viena iš trijų originaliųjų 79 HVM. Stp. 879–880. Włodarski B. Polska i Ruś… HVM datų. Žr. Романова О.В. О хронологии S.194; Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Галицко-Волынской летописи XIII в. по Bołesława II Mazowieckiego… S.77. Ипатьевскому списку // Прошлое Новго- 80 Włodarski B. Polska i Ruś… S.191–192. HVM, рода и Новгородской земли / Материалы t.y. kunigaikštis Vladimiras Vasilkovičius, įsi- научной конференции / 11–13 ноября 1977 г. tikinęs, kad Konradas II yra pirmasis tarp Cост. В.Ф.Андреев. Новгород, 1997. C.66. Žygis Krokuvos sosto paveldėtojų. Žr. HVM. Stp. 881: dažniausiai datuojamas 1278 m. Tačiau žygį „… По смерти же великаго князя. Болеслава. privalome datuoti 1279 m. sausio vasario mėn. не быс кто княжа в Лядьскои земли… бяшеть pagal kovo kalendorių. HVM originalą atitin- бо оу Болеслава сыновець. е (пять). Сомо- kančiame Chlebnikovo nuoraše nėra Hipatijaus витовича. в (два). Кондратъ же Болеславъ а nuorašo kitų metų datos 6787 m., tik frazė По Казимиричи трие …“. томъ же лете, t.y. nedviprasmiška nuoroda apie 81 Włodarski B. Polska i Ruś… S.192. lietuvių jotvingių žygį 6786 m. pabaigoje (iki 82 Powierski J. Polityczne tło małżeństwa Bołesława 1279 m. kovo 1 d.). Žr. HVM. Stp. 879 (1 nuoro- II Mazowieckiego… S.71–74, 81. Abu Kujavų da). Toliau prasidėjo kovo kalendoriaus 1279 m. kunigaikščio Kazimiero sūnūs atvirai remia kovas – gruodis ir 1280 m. sausis – vasaris, arba Boleslovą II prieš Konradą II. Žr. HVM. Stp. – 6787 m., kurie šioje Hipatijaus nuorašo vietoje 882–883. yra teisingai įrašyti. Tai pasakojimas apie badą 83 Žr. 75 nuorodą; Włodarski B. Polska i Ruś… Rusioje, Lenkijoje, Lietuvoje ir pas jotvingius. Pa- S.192, 196. starieji pirko grūdų iš Vladimiro Vasilkaičio. Tai 84 Lietuviai įsivėlė į Mazovijos vidaus karą Vla- nebūtinai su lietuviais žygiavę jotvingiai, nes jie dimiro ir Konrado pusėje po Traidenio mirties. „apsirūpino“. Šitie pripažino Voluinės valdžią, Jie kovėsi prieš Traidenio suformuotą Lietuvos kadangi jos kunigaikštį vadino ponu viešpačiu užsienio politikos kryptį Mazovijoje ir HVK. Žr. господине княже Володимере. Žr. HVM. Stp. 879. Dubonis A. Pirmieji Lietuvos valdovai… P.7–8. Lietuvių kariuomenės pasiuntimas į Liubliną 85 HVM. Stp. 883: Konradas ir Boleslovas „…и susilpnino Lietuvos pasienio su Livonija gynybą. начаста. вражьствовати межи собою. и воева- 1279 m. pradžioje Livonijos ordino ir talkininkų тися. Кондратови. же. живящоу со братомъ kariuomenė įsiveržė į Lietuvą iki Kernavės, своимъ с Володимеромъ за одино. а. Бо- bet kovo 3 d. sutriuškinama prie Aizkrauklės леславъ. живяше с Лестькомъ. и с братомь (Ašeradės). Žr. ELK. Eil. 8281–8510. его Володиславомъ за одино…“; 1282 m. 75 Haličo kunigaikštis Levas Vladimirovičius, datą žr. Грушевський М. Хронольогiя подiï siekdamas Krokuvos sosto, prašo Nogajaus Галицько–Волинськоï лïтописи. C.51–52. paramos: Левъ… еха к Ногаеви… помочи 86 S.C.Rowellas taikliai pastebi, jog draugiški собе прося. оу него на Ляхы… Žr. HVM. Stp. santykiai su Boleslovu II užmezgami tuo metu, 881; žygin leidosi lietuviai. Žr. Krokuvos pran- kai šis pareiškė pretenzijas užsidėti Lenkijos ciškonų metraštis. MPH. T.3. P.50: „… Leo rex karūną. Žr. Rowell S.C. Iš viduramžių ūkų Russye venit cum magno exercitu Tartarorum, kylanti Lietuva… P.56; iš tikrųjų, tapdamas Lytuanorum ac Rutenorum volens ducatum Traidenio žentu, Boleslovas II dar nereiškė jokių Cracovie et Sandomirie possidere“; taip pat pretenzijų net į Krokuvos kunigaikščio sostą, Traskos metraštyje. Žr. MPH. T.2. S.847. Kitus bet jau buvo aiškiai stiprus politinis veikėjas, apie žygį pasakojančius šaltinius išvardija užsitikrinęs, pavyzdžiui, Plocko vyskupo Tomo Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa… S.140 paramą, kuria negalėjo pasigirti Konradas (1 nuoroda). II. Žr. Powierski J. Polityczne tło małżeństwa 76 R.Batūra dėl šių siužetų iškelia opų klausimą, Bołesława II Mazowieckiego… S.81. ar siejasi Mamšėjaus antpuolis prieš Traidenį ir bendra lietuvių, totorių parama Levui 1280 Gauta 2005 11 29 metais. Šis faktas aiškiai prieštarauja romanti- Parengta 2005 11 30 40 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS

Artūras DUBONIS LOVE AND POLITICS Traidenis Marries Off His Daughter Abstract

During the reign of Traidenis, the Grand Duke of was agreed upon by Traidenis, Duke Lev Danilovich Lithuania (1268–1282), the relationship between of Halich-Volhyn’, and Boleslaw II of Masovia. Lev Lithuania and Masovia, then an important Polish Danilovich drew Traidenis closer to himself becoming principality, became ever more strong. A new turn his relative. In turn, Traidenis gained a strong ally in the politics was manifested by the then usual in the lands south of Lithuania. It may be stated act of establishing a marriage alliance: in 1279 the that Boleslav II’s becoming a son-in-law of Traidenis daughter of Traidenis was given in marriage to was a premeditated step which seemed attractive one of the two Masovian princely sons, Boleslaw to Traidenis owing to his efforts to safeguard good II. This article attempts to give an answer to the relations only with such strong partners as Lev questions why and how the closer political relations Danilovich and the Tartar warlord Nogay. Perhaps came to be established between the Masovian dukes he was also able to discern another strong political and Lithuania. The answer is provided by taking camp whose members were the Polish allies of Bo- into consideration the different politico-military leslaw II, Leszko the Black, and Wladyslaw Łokietek, camps and their activities within Polish principa- sons of the Duke of Kujavja, and thus may have lities and Halich-Volhyn’, in which Lithuania was been interested in gaining political benefits from also involved. cooperation with this camp. Playing two cards at The investigation of the circumstances of the the same time, Traidenis was an excellent leader of marriage allows to make a conclusion that the his state without becoming a puppet of either any marriage of Traidenis’s daughter was a deal that Polish or any Russian political faction.