DOCSLIB.ORG

Vilniaus Universiteto Archeologijos Katedra (Nuo Įkūrimo Iki 1966 Metų)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vilniaus Universiteto Archeologijos Katedra (Nuo Įkūrimo Iki 1966 Metų) ISSN 1392-6748 Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (nuo įkūrimo iki 1966 metų) Mykolas Michelbertas 1940 m. rugsėjį Vilniaus universitete buvo įsteigta straipsniais, prisiminimais, bet ir archyvine medžiaga, Archeologijos katedra. Švęsdami katedros įkūrimo bene objektyviausiai atspindinčia katedros veiklą. 70 metų jubiliejų, galime apžvelgti gana sudėtingą nu- Pirmiausia keletas žodžių apie tai, kokiomis aplin- eitą kelią, katedroje dirbusių žmonių veiklą, jų indėlį kybėmis buvo įkurta Archeologijos katedra. 1939 m., į Lietuvos ir baltų genčių archeologijos mokslą, speci- kai Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir dalis Vilniaus alistų archeologų rengimą. Galima iš karto pažymėti, krašto, Lietuvos valstybei iškilo ir Vilniaus universite- kad Archeologijos katedros, kaip ir viso lietuviškojo to pertvarkymo klausimas. 1939 m. pabaigoje Lietuvos Vilniaus universiteto, veikla nuo 1940 m. yra susijusi su švietimo ministerija buvusio Stepono Batoro universi- sunkiu ir labai sudėtingu Lietuvos istorijos tarpsniu. teto reikalams tvarkyti paskyrė prof. Igną Končių. Jis Nesiruošiant plačiau aptarti Archeologijos katedros faktiškai perėmė Vilniaus universiteto rektoriaus pa- universitete įkūrimo istorinį kontekstą, tenka apsiribo- reigas. Gruodžio 13 d. Seimas priėmė universitetų įsta- ti kai kuriais gerai žinomais Lietuvos istorijos faktais. tymą, pagal kurį atkuriamas lietuviškas Vilniaus uni- Beje, apie archeologijos mokslą universitetuose, ar- versitetas laikinai turėjo vadovautis Vytauto Didžiojo cheologų rengimą jau yra rašę keletas autorių. L. Ša- universiteto statutu. Pagal šį įstatymą lietuviškojo uni- bajevaitė, remdamasi kitų autorių darbais ir archyvine versiteto veikla turėjo prasidėti 1939 m. gruodžio 15 d. medžiaga, aptarė archeologijos ir etnografijos mokslų ir tą dieną Vilniaus universitete turėjo būti atidarytas padėtį Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919– Humanitarinių mokslų fakultetas (toliau – HMF). Šiuo 1939 m., aprašė ten įkurtų ar laikinai veikusių katedrų reikalu turėjo būti perkeltas personalas ir studentai iš veiklą, šio universiteto Archeologijos muziejaus tyri- Kauno. Perkėlimas iš Kauno į Vilnių turėjo prasidėti nėjimus (Šabajevaitė, 1980, p. 95–107). Archeologijos po 1940 m. sausio 1 d. (žr. Vilniaus universiteto istori- mokslo padėtį Lietuvos universitetuose aptarė ir P. Ku- ja 1579–1994 (toliau – VUI), 1994, p. 238–243). likauskas (1981, p. 111–118), o savo prisiminimuose Apskritai reikia pažymėti, kad 1940–1944 m. buvo pateikė įdomių faktų apie darbą Vilniaus universitete bene pats sudėtingiausias ir sunkiausias Vilniaus uni- (Kulikauskas, 2000, p. 304–326; 2003, p. 121–133). versitetui laikotarpis. Čia ir nelengvas Stepono Ba- Šiek tiek apie darbą Vilniaus universitete užsimena ir toro universiteto sulietuvinimas, paskui prasidėjusi pirmasis nuo 1940 m. Archeologijos katedros vedėjas Vilniaus universiteto ,,sovietizacija“, vėliau – nacių J. Puzinas (2005, p. 41–43). Apie Vilniaus universi- valdžios kišimasis į universitetų veiklą ir antroji so- teto Archeologijos katedros veiklą trumpai užsiminta vietinė okupacija. Bene įdomiausiai šį universiteto ir Lietuvos archeologijos istorijoje (Kulikauskas, Za- raidos tarpsnį savo atsiminimuose yra aprašęs rekto- biela, 1999, p. 227, 247, 249, 254). Plačiausiai arche- rius prof. Mykolas Biržiška (Biržiška, 2005, p. 88– ologija Vilniaus universitete nušviesta A. Luchtano 215; žr. Pšibilskis, 2005). Šiam laikotarpiui daug dė- (1999, p. 7–14). Jis nemaža dėmesio skyrė ir 1990 m. mesio skyrė ir Vilniaus universiteto istorikai (VUI, atkurtos katedros veiklai. 1994, p. 243–264; Pšibilskis, 2009, p. 315–360; ir Šio straipsnio tikslas yra aptarti Vilniaus universi- kt.). Žinoma, šio laikotarpio permainos lietė ir Arche- teto Archeologijos katedros istoriją nuo 1940 m. (įkū- ologijos katedrą. rimo) iki 1966 m., kai katedra buvo ,,inkorporuota“ į Pirmasis Vilniaus universiteto HMF tarybos po- naujai sukurtą Lietuvos TSR istorijos katedrą. Apta- sėdis įvyko 1940 m. sausio 5 d. Kaune. Jame nutarta riant katedros istoriją, tenka remtis ne tik kitų autorių fakultete įsteigti Archeologijos seminarą, jo vedėju 7 Mykolas Michelbertas išrenkamas privatdocentas Jonas Puzinas1. Jo globai rugsėjį katedra veikė, nes LTSR Liaudies komisarų buvo pavesti universiteto Archeologijos ir Etnografi- tarybos Biudžeto komisijos 1940 m. rugsėjo 26 d. nu- jos muziejai. J. Puzino padėjėju išrenkamas vyr. asis- tarimu Vilniaus universiteto Archeologijos katedrai tentas Juozas Baldžius, o 1940 m. vasario 15 d. posė- buvo skirti du etatai – vienas vyresniojo ir vienas jau- dyje Archeologijos muziejaus muziejininke – Regina nesniojo mokslo personalo darbuotojų6. Volkaitė2. Taip prasidėjo Vilniaus universiteto Archeologijos Taip prasidėjo prof. dr. Jono Puzino, žymiausio katedros veikla. 1940 m. rugsėjo 20 d. J. Puzinas buvo tarpukario Lietuvos archeologo, Lietuvos mokslinės išrinktas Archeologijos katedros vedėju. Nuo 1941 m. archeologijos pradininko, karjera Vilniaus universi- sausio 1 d. LTSR švietimo liaudies komisaras, remda- tete3. 1935–1939 m. J. Puzinas dirbo Kauno Vytauto masis Liaudies komisarų tarybos nutarimu Nr. 382, § 3, Didžiojo universiteto HMF Etnikos katedroje – stu- Vilniaus universiteto personalo narius patvirtino pagal dentams skaitė Lietuvos proistorės kursus. Vilniaus TSRS aukštųjų mokyklų mokslo personalo kategorijas. universiteto rektoriaus aktu privatdocentas J. Puzinas J. Puzinas buvo prilygintas profesoriui, turinčiam dakta- Etnikos katedroje (jau perkeltoje į Vilnių) buvo pa- ro laipsnį7. R. Volkaitė jos pačios prašymu nuo 1940 m. skirtas į ,,vakuojančio vyr. mokslo personalo vietą nuo lapkričio 20 d. buvo atleista iš HMF Archeologijos mu- 1940 m. sausio 1 d. ligi 1941 m. sausio 1 d.“4 Vil- ziejaus vedėjos pareigų, o 1941 m. balandžio 5 d. HMF niaus universitete jam teko ir visuomeninės pareigos tarybos posėdyje buvo išrinkta Archeo logijos katedros – jis buvo paskirtas lietuvių studentų tautininkų ,,Neo asistente8. Taigi, Archeologijos katedroje dirbo tik du Lithuania“ korporacijos globėju. mokslo personalo nariai – J. Puzinas ir R. Volkaitė. Kartu su Vytauto Didžiojo universiteto HMF į Vil- Darbas nenutrūko ir nacistinės Vokietijos okupaci- niaus universitetą studijuoti persikėlė ir šio fakulteto jos metais. 1941 m. rudenį doc. J. Puzinas vėl išren- studentai. Iš įvairių išlikusių archyvinių dokumentų kamas Archeologijos katedros vedėju, o gruodžio 5 d. matyti, kad vienos pirmųjų Vilniaus universiteto stu- pristatomas kandidatu rinkti ekstraordinariniu profe- dentų knygoje užregistruotos Regina Volkaitė ir Ri- soriumi9. Be katedros vedėjo pareigų, J. Puzinas nuo mutė Jablonskytė (1940 m. sausio 19–21 d.), šiek tiek 1941 m. birželio 26 d. iki pat pasitraukimo į Vakarus vėliau – Marija Birutė Alseikaitė5. buvo ir HMF dekanas, nuo 1941 m. rugpjūčio 7 d. – 1940 m. pavasario semestrą Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Senato narys10. Etnikos katedroje buvo pradėti rengti archeologai. J. Puzinas ne tik dirbo universitete, bet ir turėjo Šio darbo nenutraukė 1940 m. birželį įvykusi pir- pareigas Kultūros paminklų apsaugos komisijoje, o moji sovietinė okupacija, tačiau buvo padaryti kai ku- 1941 m. balandžio 18 d. buvo išrinktas Mokslų akade- rie pertvarkymai. 1940 m. rudens semestro pradžioje mijos viceprezidentu (Pšibilskis, 2009, p. 336). HMF Etnikos katedra buvo padalyta į dvi atskiras – Universitete archeologijos dalykų paskaitos buvo Etnologijos ir Archeologijos – katedras. skaitomos ne tik archeologijos, bet ir etnologijos bei Tikslios Vilniaus universiteto Archeologijos kate- Lietuvos istorijos grupės studentams11. Etnologams dros įkūrimo datos iš archyvinių dokumentų nepasi- prof. J. Puzinas skaitė Lietuvos proistorės kursą, is- sekė nustatyti, tačiau nekyla abejonių, kad 1940 m. torikams – bendrąją archeologiją bei Lietuvos prois- torę. Daugiausia archeologijos dalykų buvo skaito- ma archeologijos grupei – tai bendroji archeologija, 1 Humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos posėdžių pro- Lietuvos archeologija, proistorės tyrimo metodai, tokolai. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBR), fondas 98-VU1, p. 2. 6 2 VUBR, f. 98-VU1, p. 10. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 754, ap. 1, 3 J. Puzino mokslinė ir pedagoginė veikla yra nušviesta byla Nr. 2, p. 48–49. daugelio autorių (žr. Mažiulis, 1983, p. 13–29; Kulikauskas, 7 VUBR, f. 98-VU14, p. 96; f. 98-VU52, p. 113. Zabiela, 1999, p. 221–230; ir kt.), o išsamiausia jo darbų 8 VUBR, f. 98-VU14, p. 76; f. 98-VU1, p. 53. bibliografija paskelbta mūsų katedros leidinyje (žr. Pemkus, 9 VUBR, f. 98-VU1, p. 71, 79. Tautavičius, 2005, p. 9–38, ten nurodyti ir straipsniai apie 10 VUBR, f. 98-VU52, p. 217. J. Puziną). 11 4 VUBR, f. 98-VU14, p. 17. Žr. LTSR Vilniaus universiteto 1940/41 mokslo metų 5 VUBR, f. 98-VU3, p. 1; f. 98-VU13, p. 1. tvarkaraščiai.Vilnius, 1941. VUBR, f. 98-VU47. 8 Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (nuo įkūrimo iki 1966 metų) archeo logams taip pat buvo privalomas archeologijos jos, nors mūšiai Žemaitijoje, Šiaurės ir Vakarų Lietu- seminaras, buvo organizuojamos muziejinės pratybos. voje tarp sovietų ir vokiečių ginkluotųjų pajėgų tęsėsi Pratyboms vadovavo asistentė R. Volkaitė. iki 1945 m. sausio. Karo metu katedra archeologinių tyrinėjimų ne- Vilniaus universitetas hitlerinės okupacijos – karo vykdė, todėl studentai archeologinės lauko praktikos metais gerokai nukentėjo (žr. VUI, 1994, p. 265–267), neturėjo. tačiau jo veikla naujos sovietinės okupacijos sąlygo- Negausi buvo ir Archeologijos katedros darbuotojų mis nesustojo. Nuo 1944 m. liepos
Load more

Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Between National and Academic Agendas Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940
    BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Other titles in the same series Södertörn Studies in History Git Claesson Pipping & Tom Olsson, Dyrkan och spektakel: Selma Lagerlöfs framträdanden i offentligheten i Sverige 1909 och Finland 1912, 2010. Heiko Droste (ed.), Connecting the Baltic Area: The Swedish Postal System in the Seventeenth Century, 2011. Susanna Sjödin Lindenskoug, Manlighetens bortre gräns: tidelagsrättegångar i Livland åren 1685–1709, 2011. Anna Rosengren, Åldrandet och språket: En språkhistorisk analys av hög ålder och åldrande i Sverige cirka 1875–1975, 2011. Steffen Werther, SS-Vision und Grenzland-Realität: Vom Umgang dänischer und „volksdeutscher” Nationalsozialisten in Sønderjylland mit der „großgermanischen“ Ideologie der SS, 2012. Södertörn Academic Studies Leif Dahlberg och Hans Ruin (red.), Fenomenologi, teknik och medialitet, 2012. Samuel Edquist, I Ruriks fotspår: Om forntida svenska österledsfärder i modern historieskrivning, 2012. Jonna Bornemark (ed.), Phenomenology of Eros, 2012. Jonna Bornemark och Hans Ruin (eds), Ambiguity of the Sacred, 2012. Håkan Nilsson (ed.), Placing Art in the Public Realm, 2012. Lars Kleberg and Aleksei Semenenko (eds), Aksenov and the Environs/Aksenov i okrestnosti, 2012. BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Södertörns högskola Södertörns högskola SE-141 89 Huddinge www.sh.se/publications Cover Image, taken from Latvijas Universitāte Illūstrācijās, p. 10. Gulbis, Riga, 1929. Cover: Jonathan Robson Layout: Jonathan Robson and Per Lindblom Printed by E-print, Stockholm 2012 Södertörn Studies in History 13 ISSN 1653-2147 Södertörn Academic Studies 51 ISSN 1650-6162 ISBN 978-91-86069-52-0 Contents Foreword ......................................................................................................................................
    [Show full text]
  • Current Issues in Lithuanian Archaeology
    McGill University, Department of Anthropo10 gy leva Paberzyte A thesis submitted to McGill University in partial fulfillment ofthe requirements of the degree of Master of Arts in Anthropology Current Issues in Lithuanian Archaeology: Soviet Past and Post-Soviet Present Copyright leva Paberzyte 2007 Libraryand Bibliothèque et 1+1 Archives Canada Archives Canada Published Heritage Direction du Branch Patrimoine de l'édition 395 Wellington Street 395, rue Wellington Ottawa ON K1A ON4 Ottawa ON K1A ON4 Canada Canada Your file Votre référence ISBN: 978-0-494-38461-9 Our file Notre référence ISBN: 978-0-494-38461-9 NOTICE: AVIS: The author has granted a non­ L'auteur a accordé une licence non exclusive exclusive license allowing Library permettant à la Bibliothèque et Archives and Archives Canada to reproduce, Canada de reproduire, publier, archiver, publish, archive, preserve, conserve, sauvegarder, conserver, transmettre au public communicate to the public by par télécommunication ou par l'Internet, prêter, telecommunication or on the Internet, distribuer et vendre des thèses partout dans loan, distribute and sell theses le monde, à des fins commerciales ou autres, worldwide, for commercial or non­ sur support microforme, papier, électronique commercial purposes, in microform, et/ou autres formats. paper, electronic and/or any other formats. The author retains copyright L'auteur conserve la propriété du droit d'auteur ownership and moral rights in et des droits moraux qui protège cette thèse. this thesis. Neither the thesis Ni la thèse ni des extraits substantiels de nor substantial extracts from it celle-ci ne doivent être imprimés ou autrement may be printed or otherwise reproduits sans son autorisation.
    [Show full text]
  • Jonas Puzinas - Akademines Lietuvos Archeologijos Pradininkas
    LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 31-38. ISSN 0207-8694 JONAS PUZINAS - AKADEMINES LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS PRADININKAS ALGIRDAS GIRININKAS ĮVADAS sios senovės paminklai teisingai aiškinti ir paversti doku­ mentais istorinėms problemoms spręsti - vyriausias nau­ Lietuvos archeologijos mokslo padangėje prof. Jonas josios srovės tikslas..." (ten pat, p. 424). Puzinas buvo ir tebelieka ryškiausia asmenybė, kurio pa­ Kokioje aplinkoje vyko J. Puzino mokslinė veikla? stangomis Lietuvos archeologija pradėjo naująmokslo ke­ Visą Europą buvo apėmusios nacionalistinės nuotaikos, lią. Mokslininko dėka Lietuvos archeologija pasuko iš jomis sirgo ir Lietuvos visuomenė. įsitvirtinę valdžioje tau­ mėgėjiško į profesionalaus mokslo vėžes. Šiandien Jono tininkai aktyviai rėmė savo krašto istorijos ir priešistori­ Puzino nutiestu keliu eina trečia, tarsi jo anūkų, Lietuvos nius tyrimus. Neatsitiktinai prezidento A. Smetonos archeologų karta, kuriai estafete perduodami pagrindiniai pro­ pastangomis į Vokietiją priešistorės studijuoti buvo pasiųs­ fesoriaus sukurti Lietuvos archeologijos mokslo pagrindai. tas gabus ir perspektyvus mokslui J. Puzinas. Į panašią, XX a. sudėtingi istorijos vingiai J. Puzinui Lietuvos tik dar labiau nacionalistinę aplinką J. Puzinas pateko ir archeologijos pagrindams sukurti skyrė labai trumpą lai­ Vokietijoje. Netenka stebėtis, kad Heidelberge.J. Puzinas ką-tik pastarojo šimtmečio ketvirtąjį dešimtmetį. Sukur­ negalėjo pasirinkti kitos, ne tautiniu pagrindu paremtos to archeologijos mokslo plėtotei ir tolesnei natūraliai raidai disertacijos temos. Tam, matyt, turėjo įtakos jo profeso­ sutrukdė dvi viena paskui kitą sekusios Lietuvos okupaci­ rius E. Wahle, kuriam taip pat reikėjo laviruoti tarp politi­ jos, o vėliau - priverstinė emigracija. zuotos etnorasistinės ir akademinės archeologijos, kuri Siame straipsnyje didžia dalimi gvildensiu prof. Jono Vokietijoje tuo metu dar tik stiprino savo pozicijas akade­ Puzino XX a. ketvirtojo dešimtmečio ir kiek vėlesnio lai­ minėje plotmėje.
    [Show full text]
  • Lithuanian Diaspora
    University of Notre Dame Australia ResearchOnline@ND Theses 2008 Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland Milena Vico University of Notre Dame Australia Follow this and additional works at: http://researchonline.nd.edu.au/theses Part of the Arts and Humanities Commons COMMONWEALTH OF AUSTRALIA Copyright Regulations 1969 WARNING The am terial in this communication may be subject to copyright under the Act. Any further copying or communication of this material by you may be the subject of copyright protection under the Act. Do not remove this notice. Publication Details Vico, M. (2008). Lithuanian diaspora: An interview study on the preservation or loss of Pre-World War Two traditional culture among Lithuanian Catholic Émigrés in Western Australia and Siberia, in comparison with Lithuanians in their homeland (Doctor of Philosophy (PhD)). University of Notre Dame Australia. http://researchonline.nd.edu.au/theses/33 This dissertation/thesis is brought to you by ResearchOnline@ND. It has been accepted for inclusion in Theses by an authorized administrator of ResearchOnline@ND. For more information, please contact [email protected]. CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS 9 CHAPTER 2 LITHUANIA: THE EARLIEST BEGINNINGS An historical culture is one that binds present and future generations, like links in a chain, to all those who precede them. A man identifies himself, according to the national ideal, through his relationship to his ancestors and forebears, and to the events that shaped their character (Smith, 1979, p.
    [Show full text]
  • Susikaupime Ir Didžioje Rimtyje Chicagoje Pagerbtas
    'Jadas i-*cck3U3£ao >4222 Euclid Str. Lietuvos na< E.Chic3go,Ind. M.Mažvvdų i THE LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER 6907 Superior Avenue, Cleveland, Ohio. 44103. Telephone: 431-6344 XUX Kovas — March 13, 1964 31 Nr. ILIUSTRUOTAS TAUTINĖS MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS SOVIETŲ ĮSIGALĖJIMAS KIPRE norės paleisti iŠ rankų dar vie­ KOL JUNGTINĖS TAUTOS SUORGANIZUOS ną Įsigytą bazę tolimesnėm ope­ SAVO TAIKOS KARIUOMENĘ TVARKAI SA­ racijom, šalia Kubos ir Zanzi- LOJE IŠLAIKYTI, ARKIVYSKUPAS MAKA- baro. Ar tas planas bus {vykdytas, RIOS SU SOVIETŲ PAGALBA SKUBINA PA­ didele dalimi šiandien priklauso SAULĮ PASTATYTI PRIEŠ ĮVYKUSĮ FAKTĄ: nuo Turkijos vyriausybės galvos J URKŲ MAŽUMA TURI BŪTI NUGINKLUOTA Mustafa Isme Inonu. IR VISOJE SALOJE ĮVESTAS "LIAUDIES RES­ Pirmojo pasaulinio karo pabai­ PUBLIKOS” REŽIMAS. goje kapitonas Mustafa Ismet pri­ sijungė prie vadinamo jaunųjų -------------- Vytautas Meškauskas--------- turkų sambūrio, nuvertusio sul­ toną Mehmed VI, {kūrusio naują Turkijos respubliką ir ją apgynu­ teklių. Tas, žinoma, padėjo stip­ ŠĮ antradieni, kovo 10 d. Niki­ sią nuo Graikijos užmačių įsiga­ riai salos komunistų partijai pa­ ta Chruščiovas, pasaulio bedie­ lėti vakarinėje Turkijos dalyje. vis Nr. L, priėmė Kipro salos didinti jos populiarumą. Komu­ Labai gabaus politiko Venizelos delegaciją, kuri jam perdavė tos nistinės, jaunimo, moterų ir dėka, Graikijai labai sekėsi tarp­ valstiečių sąjungos gavo stam­ salos prezidento arkivyskupo tautinėse konferencijose, tačiau Makarios padėkos pareiškimą. bią piniginę paramą. Su ta pa­ daug mažiau kovos lauke. Čia juos rama tos organizacijos labai Tame pareiškime išreiškiama turkai 1921 m. prie Inonu mieste­ neturtingame krašte, chroniš­ Kipro liaudies padėka Sovietų vy­ lio galutinai sumušė. Algio Modestavičiaus vadovaujamo neolituanų orkestro trimitininkai atidaro Prezidento Antano kai kenčiančiam nuo sausros, pa­ riausybei už jos paramą ir pagal­ Kai naujosios Turkijos vadas Smetonos minėjimą Chicagoje.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorikų Bendrija 1918-1940 M
    VYTAUTO DIDŅIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Valdas SELENIS LIETUVOS ISTORIKŲ BENDRIJA 1918–1940 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2008 Disertacija ginama eksternu. Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didņiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Aivas RAGAUSKAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, humanitariniai mokslai, istorija − istorija 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 4 1. Problema. 2. Tyrimo metodai. 3. Istoriografija. 4. Ńaltiniai I. KĄ LAIKYTI NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS ISTORIKŲ BENDRIJA? ............................ 17 1. Svarbiausios sąvokos .................................................................................................................17 2. Istorikų atranka ir kategorijos ................................................................................................................ 21 II. ISTORIKŲ IŠSILAVINIMAS .......................................................................................................... 26 1. Mokslas gimnazijose. 2. Studijos iki 1918 m. Rusijos imperijoje. 3. Studijos Lietuvoje. 4. Studijos Vakarų Europos universitetuose III. ISTORIKŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS ................................................................................ 42 1. Daktarinių disertacijų
    [Show full text]
  • The Life and Work of Marija Gimbutes Joan Marler
    Comparative Civilizations Review Volume 33 Article 2 Number 33 Fall 1995 10-1-1995 A Vision for the World: The Life and Work of Marija Gimbutes Joan Marler Follow this and additional works at: https://scholarsarchive.byu.edu/ccr Recommended Citation Marler, Joan (1995) "A Vision for the World: The Life and Work of Marija Gimbutes," Comparative Civilizations Review: Vol. 33 : No. 33 , Article 2. Available at: https://scholarsarchive.byu.edu/ccr/vol33/iss33/2 This Article is brought to you for free and open access by the All Journals at BYU ScholarsArchive. It has been accepted for inclusion in Comparative Civilizations Review by an authorized editor of BYU ScholarsArchive. For more information, please contact [email protected], [email protected]. Marler: A Vision for the World: The Life and Work of Marija Gimbutes 1 A VISION FOR THE WORLD: THE LIFE AND WORK OF MARIJA GIMBUTAS Joan Marler In June of 1993 Marija Gimbutas made her last visit to her motherland, Lithuania. From the moment she emerged from passport control the T.V. cam- eras were rolling, press cameras were clicking and a throng of family and friends swept her into their embrace. That evening the television news exclaimed that Marija Gimbutiene had arrived - and throughout the two and a half weeks of her visit, there were daily articles in the press, television coverage of her lectures and interviews, docu- mentary filmings and meetings with scholars, students, family and friends. Marija Gimbutas had returned as a world class scholar to receive an honorary doctorate at Vytautas Magnus University in Kaunas where fifty-five years earlier she began her study of archaeology.
    [Show full text]
  • KNYGA-JAV LIET 100.Indd
    Šaltiniai ir literatūra Archyvai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas F. 383, ap. 4, 7, 9 – LR Užsienio reikalų ministerija F. 387, ap. 5 – LR Finansų ministerija F. 391, ap. 4 – LR Švietimo ministerija F. 565, ap. 1, 2, 3 – Vilniaus vadavimo sąjunga 1925-1938 m. F. 571, ap. 1, 2 – Draugija užsienio lietuviams remti 1931-1940 m. F. 599, ap. 3 – bendrovė „Lietūkis“ F. 656, ap. 1 – Lietuvos pasiuntinybė Washington‘e F. 658, ap. 1 – Lietuvos generalinis konsulatas New York‘e F. 663, ap. 1 – Lietuvos konsulatas Chicago‘je F. 874, ap. 2,3 – bendrovė „Maistas“ F. 923, ap. 1 – LR Ministrų kabinetas F. 987, ap. 1 – Pramonės ir Prekybos rūmai F. 1367, ap. 5 – VRM Administracijos departamentas 1934-1940 m. F. 1675, ap. 6 – bendrovė „Pienocentras“ Pasaulio lietuvių archyvas Chicago‘je (JAV) Albino Trečioko asmeninių raštų fondas Amerikos lietuvių Tautos tarybos (1914-1920) fondas Amerikos lietuvių tarybos (1939-1989) fondas Bendrojo Amerikos lietuvių fondo/BALF (1944-2008) fondas Edmundo Vengiansko fondas (aplankas nr. 92 ir nr. 290) JAV LB – Algimanto Gečio fondas Juliaus J. Bielskio fondas Prof. Kazio Pakšto fondas Lietuvos konsulato Chicago‘je (1924-1983) fondas Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje (išeivijoje) Centro valdybos bendraraščiai 1963-2003 m., aplankas nr. 92 Leonardo Šimučio dokumentų fondas Petro ir Juzės Daužvardžių asmeninių dokumentų fondas Teminis (1916-1939) fondas Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putnam‘e (JAV) Albino Trečioko dokumentų fondas Antano ir Zuzanos Šalnų fondas Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos fondas Juozo Oto Širvydo fondas Vytauto Širvydo fondas Kunigo Jono Švagždžio fondas Lietuvos generalinio konsulato New York‘e fondas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus archyvas Chicago‘je (JAV) dėžė – Lithuanian Diplomatic Service dėžė – Kazio Karpiaus dokumentai Tautos fondo atstovybės Lietuvoje archyvas b.
    [Show full text]
  • Acdsee PDF Image
    Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui , VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227 • Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas) v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas) ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUYOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 9-10. ISSN 0207-8694 PROFESIONALIOS ARCH EOLOGUOS P DININ LIETUVOJE PROF. DR. JONUI PUZINUI -100 METV Lietuva turi daug ryski Ll asmenybiLL, susijusiLl su lvai­ kontekste, bet ir tautos kulturos bei sav«s, kaip tautos da­ riomis mokslo, meno, kulturos sakomis. Viena is j4 - prof. lies, identifikavime. J. Puzinas priesistores l110ksl'llaike dr. Jonas Puzinas, kuriam buvo lemta padeti Lietuvos ar­ istorijos mokslu, kuris turi tarnauti visuomenes, ukio sis­ cheologijos l11okslo pagrindus, pim1ajam formuoti Lietuvos tel1111 ir dvasinio pasaulio pazinimui. 1. Puzino mokslo ti­ archeologijos l110ksl'l ivairiomis kryptimis. Mokslininkas riamasis darbas, kuris buvo vainikuotas studija "Naujausill
    [Show full text]
  • The Prehistoric Goddess of the Late Twentieth Century: Transnational Feminist Reception, Construction and Appropriation of Marija Gimbutas
    The Prehistoric Goddess of the Late Twentieth Century: Transnational Feminist Reception, Construction and Appropriation of Marija Gimbutas By Rasa Navickaitė Submitted to Central European University Department of Gender Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Supervisor: Professor Susan Zimmermann CEU eTD Collection Budapest, Hungary 2019 Declaration I hereby declare that no parts of this dissertation have been submitted towards a degree at any other institution, other than CEU, and that this work contains no unreferenced ideas or materials previously written and/or published by other authors. CEU eTD Collection ii Abstract This dissertation presents a transnational biography and reception history of Marija Gimbutas (1921-1994) – a renowned Lithuanian-American archaeologist, and an advocate of the theory of the peaceful, egalitarian, gynocentric and Goddess-centered prehistoric civilization of “Old Europe”. Gimbutas’ utopian antimodernist vision became a source of inspiration for a variety of socio-political movements (environmentalist, feminist, neo-pagan, among others) in diverse geographical contexts, on both sides of and transgressing the “Iron Curtain”, starting with the 1970s and reaching a peak during the 1990s. This dissertation analyzes how Gimbutas’ work and persona were received, constructed and appropriated, and sometimes rejected, in diverse contexts, namely, archaeology and feminist archaeology, the feminist spirituality movement in the United States and post-socialist Lithuanian feminism. The dissertation combines historical methods with theoretical perspectives developed in feminist and postcolonial/postsocialist studies to produce a critical account of Gimbutas’ life and work, as well as to discuss how various actors have related to and made use of her ideas.
    [Show full text]
  • Rimutė Rimantienė: Founder of the School of Stone Age Explorations in Lithuania and the Eastern Baltic Region
    ISSN 1392-6748 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10679 Rimutė Rimantienė: Founder of the School of Stone Age Explorations in Lithuania and the Eastern Baltic Region Adomas Butrimas INTRODUCTION. LITHUANIAN Europe and the Baltics, and soon afterwards the hunt- STONE AGE ARCHAEOLOGY ers followed (Zagorska 2012, p. 44; Ostrauskas 2002, pp. 76–77). The issues regarding the time when these In 1941, the first scientific publication by Rimutė territories began to be settled, the classification of pe- Jablonskytė-Rimantienė on the Stone Age settlements riods and the attribution of culture are of particular of Skaruliai and Puvočiai was published; in 2016, the importance to the science of archaeology, for these monography Nida – a Bay Coast Culture Settlement questions must be answered in order to understand on the Curonian Lagoon – the last monography by the the ancient history of the region as a whole. Rimutė same author – was published in English. This article is Jablonskytė-Rimantienė laid the foundation for these devoted to explore the foundations of academic Stone answers more than 50 years ago, when in 1966 she cre- Age archaeology in Lithuania and to the main figure ated the first cultural-chronological system for Lithu- of this process – Rimutė Jablonskytė-Rimantienė. anian Stone Age settlements (Šatavičius, 2016, p. 12). Her professor dr. Jonas Puzinas was a graduate of the Having analyzed publications by Władzimierz Lithuanian University in Kaunas and Heidelberg Uni- Antoniewicz (1930) and Hugo Gross (1940), as well versity in Germany and was the first Lithuanian pro- as the materials and findings provided in them, the fessional archaeologist.
    [Show full text]