Acdsee PDF Image
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui , VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227 • Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas) v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas) ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 13-30. ISSN 0207-8694 v PRANESIMAI JONO PUZINO GYVENIMO KI{LIAS GINTAUTAS ZABIELA Lietuyos profesionaliosios archeologijos pradininko tyyios veiklos Lietuvos labui iki 1944 m. lki 1968 m. jo Jono Puzino simtmetis yra gem proga dar kart'l.pazYelgti i payardct draude mineti tarybine cenziira, dar 1987 m. (pra iii'!. neeilinct asmenyb't, priminti pagrindinius jo darb us, is ejus beyeik desimtmeciui po mirties!) jis buvo apibiidi kelti kal kurias maziau zinomas jo veiklos sritis. Sis zmo namas kaip dalyvav'ts "burZuazinitt nacionalistll yeikloje" gus tun!jo didziuli kuriam'l.it potencialct, kuriam deramai (Kulikallskiene, 1987) (tokillS epitetus tekstuose tuo me atsiskleisti sutrukde lemtingai susiklosciusios istorines ap tu iterpdayo leidinil[ redaktoriai). 1. Puzino asmenybes linkybes. Nepaisant to,jis i Lietuvos istorij'l. iejo kaip vie ir veiklos pazinimlli nepralenkiamos svarbos Iieka jo zmo nas zymesnittjos XX a. siim!., apie kurio nuveiktus darbus nos Konstancijos Pllzinienes riipesciu parengtas ir zinome toli grazu ne visk'l.. 1983 m. Cikagoje (JAY) isleistas jo rastll dvitomis (Pu Jono Puzino asmenybe atskiros knygos nesulauke. zinas, 1983) (I pav.). Lietuvoje 1. Puzinas oficialiai iver Tai nestebina, nes tarybiniu laikotarpiu ji stengtasi is tintas, kai tik tapo galima - S'liiidzio laikotarpill. 1990 m. trinti is istorijos, matyt, del pasitraukimo i Vakarus ir ak- bllYO paminetas jo 85-metis (Volkaite-Kulikauskiene, 1990). 1994 m. Lietuyos archeologijos draugijos riipesciu - ----------------, 1 -.. - ........... - ~ Jonas I'll;: in {/ s - ~ 1905 ::] 1978 - - ~ - ~ ~ ~ - • ~ - • Lt 2005 2 pay. Jonui Puzinui skirtas Lictuyos pasto zcnklas. gimtines sodybvieteje pastatytas memorialinis akmuo. Nuo 1996 m. Yilniaus universitete pradeti rengti tarptau tiniai 10no Pllzino skaitymai (2005 m. spalio menesi iyyks .S1c., ketvirtoji konferencija, skirta jo simtmeciui). 1. Puzino nuopelnai ivertinti archeologijos istorijoje (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 221-231), 2005 m. sausio 8 d. isleis tas jam skirtas Lietuvos Respublikos pasto zenklas 1 pay. "Rinktiniq rastq" (Chicago, 1983) Yirselis. (2 pav.). 14 GINTAUTAS ZABIELA 3 pay. Su mama Ukmcrgeje 1932111. US A. Cepellielles aSlllellillio arcllyl'o.) 4 pay. Gil11nazistas. 1925 m. (Is A. Cepellielles asmellillio arcllyvo.) 5 pay. Su draugais (kaireje prie dYiracio) 1925 m. (Is A. Cepellienes asmenillio arcllyvo.) lONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 15 Jonas Puzinas, kaip ir daugelis pirmosios Lietuvos iKauno universiteto Humanitarinitt mokslll fakultet&., kur Respublikos sviesuoli4., buvo "pirmoji karta nuo zagres". pradejo lietuviq kalbos ir literaturos, iyginalllosios kalbo lis gime 1905 m. spatio I d. (senuoju stiliumi, Lietuvoje tyros ir pedagogikos studijas. Tai dar tarsi anksciau pasi naudotu iki 1918 m. , tai buvo rugsejo 18 d.) Svaronillkai rinkto kelio t~sa , taCiau jau kokybiskai nauju Iygiu ir su me (dabar Ukmerges r., Pivonijos sen.). Tevai Motiejus naujomis atsiverianciomis galimybelllis. Nors Kauno Puzinas ir Barbora Puziniene (3 pav.)! buvo stambus liki universitetas buvo isikur~s vos pries 3 metus ir didesnio ninkai (turejt( 2,5 valako (valakas - 21 ha) zemes, pirktos prestizo dar neigavt(s, jau pats aukstojo mokslo siekimo is dvaro). Pirmieji Jono Puzino biografijos faktai skurdus faktas ana meta kaimiskoje Lietuvoje buvo reiksmingas. ir blidingi daugeliui. luos paivairinti ir papildyti gali tik Ne maziau svarbu buvo ir tai, kad Kaunas tuo metu buvo atsiminimai bei nau j i archyviniai tyrinej imai. 1912- Lietuvos sostine (tegui ir iaikinoji, taciau reali), kur teike 1914 m. 1. Puzinas mokesi Laicitt rusttliaudies mokyklo si zymiausios krasto inteiektuaiines pajegos. Si terpe vei je, 1916-1917 m. - Ukmerges vokiecill miesto mokykloje, kiai prades daryti poveiki 1. Puzinlli - stlldentui. 1918- 1925 m. - Ukmerges gimnazijoje (4 pav.), kuri~ bai Studijos Kauno uni versitete 1. Puzino gyvenime svar gt(s trumpai Ukmerges zydq vidurineje mokykloje moke bios dviem dalykais. Pirmasis yra susipazinimas su istori lietllvi4. kalbos (5 pav.). Sie mokslai 1. Puzin~ formavo kaip ja, 0 kiek veliau - ir su archeologija. Studijuodamas jis humanitar~pirmiausia ismokt4. kalbtt aspektais: rusL/.,len 1925- 1928111. dirbo Kauno miesto savivaidybeje, kur rin kl/., vokieci4., na, ir, zinoma - lietuvill. Panasu, kad tevai ko medziag~ apie Kauno, Siauiill ir Ukmerges miestLl sa mane lon~ busiant mokytoju. vivaldybes. Sill darbtt rezultatas buvo nemazas darbas Pinnasis svarbesnis J. Puzino gyvenimo poslikis ivyks "Siaulill miestas. lstoriniai bruozai" (Puzinas, 1930). la ta 1925 m., kuolllet jis, Stepono Kairio padedamas, istojo me pasireiske 1. Puzino kaip istoriko gabumai. Taciau jie • 6 pay. 10no Puzino vaikai (is kaires i desint<): Zivilc Tamosiliniene, Algimantas Puzinas ir Aldona Cepeniene 1989 m. (/s A. Gepellienes aSlllenillio archyvo.) I Nuosirdziai dekoju habil. dr. Algirdui Girininkui uz maloniai pasiiilytas gausias iliustracijas is J. Puzino dukters Aldonos Ccpeniencs asmeninio archyvo. 16 GrNTAUTAS ZABIELA toliau vystyti nebuvo, nors visit gyvenim<t J. Puzinas ne Heidelbergo laikotarpis 1. Puzino gyvenime buvo ar vengdavo parasyti straipsnelill ir istorinemis temomis, 0 cheologijos pagrindll ir darbo su archeologine medziaga su jo Heidelberge apginta disertacija yra daugiau istorinis nei fonnavimo laikas. Studijoms vadovavo profesorius Ernst archeologinis darbas. Suartejimas su archeologija prasi Wahle (1889- 1981). Be archeologijos (tarp jll klasikines) dejo kiek veliau, kuomet nuo 1928. m. spalio 1 d. iki 1. Puzinas papildomai zinias gilino Iyginamojoje kalboty 1930 m. geguzes 1 d. 1. Puzinas dirbo Kauno miesto mu roje. Heidelberge 1930-1934 m.jis parase darb<t"Archeo ziejaus sekretoriumi ir konservatoriumi. Muziejus (tuomet loginiai tyrinejimai Lietuvoje ir tautinis atgimimas" jam vadovavo profesorius Eduardas Volteris (1856-1941) (vokieCillkalba) (Puzinas, 1935), lIZ kurijam baigus 1934 m. tuo metu labiau panesejo i senll daiktll saugykl<t nei i da liepos 5 d. buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. bar mums pazistamus muziejus, tad pumiausia reikejo tvar Daktaro laipsnis ir studijos uzsienyje J. Puzinui iskart kyti esamus rinkinius, tarp jll ir archeologinius CillPagrind<t atvere keIi<t i greit'! kilim'l. valstybes tamyboje Lietuvoje. sudare T. Daugirdo dar pries I pasaulini kar<t dovanoti Taip susikloste, kad salyje nesant archeologll 1. Puzinui per dirbiniai). Muziejuje J. Puzinas turejo progos pazinti ten ateinancius desimt mettL teko uzimti kone visas su archeo esanci<t archeologin« ir kit<t muziejin« medziag<t. 1929 m. logija ir proistore susijusias pareigas. Ne paskutineje vieto jis buvo pasillstas i Maskv<t po 1863 m. sukilimo i Rusij<t je buvo ir jo darbstumas bei kruopstumas. Tik sugriz«s jis isveztll muziejinill rinkiniq gr<tzinimo klausimais. Bolse 1934 m. spalio I d. tapo Kauno miesto muziejaus konser viktl valdzia, treciojo desimtmecio pradzioje zadejusi gr<t vatoriumi ir direktoriumi, kuriuo buvo iki 1940 m. sausio zinti Vilniaus senienll muziejaus rinkinius ir senuosius 1 d. J 930 m. Lietuvai minint didziojo kunigaikscio Vytauto dokumentus, savo pazadll nevykde, tad derybos nebuvo (1392- 1430) 500 mirties metines, greta kittL darbll ir rengi sekmingos. nill, Kaune buvo numatyta pastatyti jo vardo valstybini is Antras svarbus 1. Puzino gyvenimo momentas studijll torini muziejll. Statyba uztruko kelerius metus ir J 936 m. Kaune metu yra tai, kad jis 1927 m. vasario 26 d. vede buvo baigta. Tuo metu paskelbtas ir sio muziejaus veikl<t Konstancij<t Vabalait«. Su ja susilauke vaikll: Aldonos reglamentuojantis istatymas, pagal kurt viename pastate isi (g. 1928 02 19), Algimanto (g. 1932 12 14) ir Ziviles klire du savarankiski muziejai: Kultliros ir Karo. Rinkillius (g. 1938 05 19) (6 pav.). jie paveldejo is anksCiau veikusill muziejll: Kultliros mu Visgi svarbiausias momentas, 1em«s tolesni 1. Puzino ziejus pereme Kauno miesto muziejaus ir M. K. Ciurlionio gyvenimo keli<t Lietuvoje, buvo tas, kad 1926 m. gruodzio galerijos rinkinius, Karo muziejus persikele is 192 I m. ge 17 d. perversmo metu i valdzi<t atej«s prezidentas A. Sme nerolo Vlado NageviCiaus (1881 - 1954) ikUlto beveik toje tona susirupino savo rasttL leidyba ir pradejo ieskoti kalbos pat vietoje stovejusio muziejaus, nugriauto statybll metu. redaktoriaus. Kalbininkqpasirinkimas buvo menkas, tad vei J. Puzinas 1936 m. lapkricio I d. tapo Vytauto Didziojo Kul kiai demesys atkreiptas i kruopstll lituanist<t - beveik ze ruros muziejaus Priesistorinio skyriaus vedeju, klU"iuo buvo mieti is Ukmerges apskrities (gimtines skyre tik 14 km), iki 1941 m. sausio 1 d. Muziejinkysteje 1. Puzinas nuveike zinojusi gimt<ti<t