Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas
• •
Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui
,
VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227
•
Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)
v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas)
v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas)
ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 13-30. ISSN 0207-8694 v PRANESIMAI JONO PUZINO GYVENIMO KI{LIAS
GINTAUTAS ZABIELA
Lietuyos profesionaliosios archeologijos pradininko tyyios veiklos Lietuvos labui iki 1944 m. lki 1968 m. jo Jono Puzino simtmetis yra gem proga dar kart'l.pazYelgti i payardct draude mineti tarybine cenziira, dar 1987 m. (pra iii'!. neeilinct asmenyb't, priminti pagrindinius jo darb us, is ejus beyeik desimtmeciui po mirties!) jis buvo apibiidi kelti kal kurias maziau zinomas jo veiklos sritis. Sis zmo namas kaip dalyvav'ts "burZuazinitt nacionalistll yeikloje" gus tun!jo didziuli kuriam'l.it potencialct, kuriam deramai (Kulikallskiene, 1987) (tokillS epitetus tekstuose tuo me atsiskleisti sutrukde lemtingai susiklosciusios istorines ap tu iterpdayo leidinil[ redaktoriai). 1. Puzino asmenybes linkybes. Nepaisant to,jis i Lietuvos istorij'l. iejo kaip vie ir veiklos pazinimlli nepralenkiamos svarbos Iieka jo zmo nas zymesnittjos XX a. siim!., apie kurio nuveiktus darbus nos Konstancijos Pllzinienes riipesciu parengtas ir zinome toli grazu ne visk'l.. 1983 m. Cikagoje (JAY) isleistas jo rastll dvitomis (Pu Jono Puzino asmenybe atskiros knygos nesulauke. zinas, 1983) (I pav.). Lietuvoje 1. Puzinas oficialiai iver Tai nestebina, nes tarybiniu laikotarpiu ji stengtasi is tintas, kai tik tapo galima - S'liiidzio laikotarpill. 1990 m. trinti is istorijos, matyt, del pasitraukimo i Vakarus ir ak- bllYO paminetas jo 85-metis (Volkaite-Kulikauskiene, 1990). 1994 m. Lietuyos archeologijos draugijos riipesciu ------, 1 -.. - ...... - ~ Jonas I'll;: in {/ s - ~ 1905 ::] 1978 - - ~ - ~ ~ ~ - • ~ -
• Lt 2005
2 pay. Jonui Puzinui skirtas Lictuyos pasto zcnklas. gimtines sodybvieteje pastatytas memorialinis akmuo. Nuo 1996 m. Yilniaus universitete pradeti rengti tarptau tiniai 10no Pllzino skaitymai (2005 m. spalio menesi iyyks .S1c., ketvirtoji konferencija, skirta jo simtmeciui). 1. Puzino nuopelnai ivertinti archeologijos istorijoje (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 221-231), 2005 m. sausio 8 d. isleis tas jam skirtas Lietuvos Respublikos pasto zenklas 1 pay. "Rinktiniq rastq" (Chicago, 1983) Yirselis. (2 pav.). 14 GINTAUTAS ZABIELA
3 pay. Su mama Ukmcrgeje 1932111. US A. Cepellielles aSlllellillio arcllyl'o.) 4 pay. Gil11nazistas. 1925 m. (Is A. Cepellielles asmellillio arcllyvo.)
5 pay. Su draugais (kaireje prie dYiracio) 1925 m. (Is A. Cepellienes asmenillio arcllyvo.) lONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 15
Jonas Puzinas, kaip ir daugelis pirmosios Lietuvos iKauno universiteto Humanitarinitt mokslll fakultet&., kur Respublikos sviesuoli4., buvo "pirmoji karta nuo zagres". pradejo lietuviq kalbos ir literaturos, iyginalllosios kalbo lis gime 1905 m. spatio I d. (senuoju stiliumi, Lietuvoje tyros ir pedagogikos studijas. Tai dar tarsi anksciau pasi naudotu iki 1918 m. , tai buvo rugsejo 18 d.) Svaronillkai rinkto kelio t~sa , taCiau jau kokybiskai nauju Iygiu ir su me (dabar Ukmerges r., Pivonijos sen.). Tevai Motiejus naujomis atsiverianciomis galimybelllis. Nors Kauno Puzinas ir Barbora Puziniene (3 pav.)! buvo stambus liki universitetas buvo isikur~s vos pries 3 metus ir didesnio ninkai (turejt( 2,5 valako (valakas - 21 ha) zemes, pirktos prestizo dar neigavt(s, jau pats aukstojo mokslo siekimo is dvaro). Pirmieji Jono Puzino biografijos faktai skurdus faktas ana meta kaimiskoje Lietuvoje buvo reiksmingas. ir blidingi daugeliui. luos paivairinti ir papildyti gali tik Ne maziau svarbu buvo ir tai, kad Kaunas tuo metu buvo atsiminimai bei nau j i archyviniai tyrinej imai. 1912- Lietuvos sostine (tegui ir iaikinoji, taciau reali), kur teike 1914 m. 1. Puzinas mokesi Laicitt rusttliaudies mokyklo si zymiausios krasto inteiektuaiines pajegos. Si terpe vei je, 1916-1917 m. - Ukmerges vokiecill miesto mokykloje, kiai prades daryti poveiki 1. Puzinlli - stlldentui. 1918- 1925 m. - Ukmerges gimnazijoje (4 pav.), kuri~ bai Studijos Kauno uni versitete 1. Puzino gyvenime svar gt(s trumpai Ukmerges zydq vidurineje mokykloje moke bios dviem dalykais. Pirmasis yra susipazinimas su istori lietllvi4. kalbos (5 pav.). Sie mokslai 1. Puzin~ formavo kaip ja, 0 kiek veliau - ir su archeologija. Studijuodamas jis humanitar~pirmiausia ismokt4. kalbtt aspektais: rusL/.,len 1925- 1928111. dirbo Kauno miesto savivaidybeje, kur rin kl/., vokieci4., na, ir, zinoma - lietuvill. Panasu, kad tevai ko medziag~ apie Kauno, Siauiill ir Ukmerges miestLl sa mane lon~ busiant mokytoju. vivaldybes. Sill darbtt rezultatas buvo nemazas darbas Pinnasis svarbesnis J. Puzino gyvenimo poslikis ivyks "Siaulill miestas. lstoriniai bruozai" (Puzinas, 1930). la ta 1925 m., kuolllet jis, Stepono Kairio padedamas, istojo me pasireiske 1. Puzino kaip istoriko gabumai. Taciau jie
•
6 pay. 10no Puzino vaikai (is kaires i desint<): Zivilc Tamosiliniene, Algimantas Puzinas ir Aldona Cepeniene 1989 m. (/s A. Gepellienes aSlllenillio archyvo.)
I Nuosirdziai dekoju habil. dr. Algirdui Girininkui uz maloniai pasiiilytas gausias iliustracijas is J. Puzino dukters Aldonos Ccpeniencs asmeninio archyvo. 16 GrNTAUTAS ZABIELA
toliau vystyti nebuvo, nors visit gyvenim • . , 7 pay. Heidelberge 1932 m. su YokicCi4 kolegomis (stoyi desincje). (is A. (;epenienes aSlllenillio archyvo.) 8 pay. Vytauto Didziojo kultiiros muziejaus Pricsistorinio skyriaus atidarymas 1938 m. sausio 25 d. Is kaires i desin«: yalstybes kontrolierius K. Sakenis, prezidentas A. Smetona, payaduojantis ministrll pirmininkll I. Stanisauskas, I. Puzinas (Kulikauskas, Za biela, 1999, p. 219, pay. 77). 18 GINTAUTAS ZABIELA Kita didele, svarbi ir iki siol nepakankamai atskleista pratybos (jose dalyvaudavo 6-10 studentl[) pasizymejo 1. Puzino veikos sritis buvo jo pedagogine veikla. J'l gal i ivairove: buvo mosiami referatai atskirais klausimais (pvz., ma suskirstyti i 2 chronologinius tarpsnius. Pinnasis jtt vy prekyba gintaru priesistorineje Europoje, Klaipedos kras ko Lietuvoje, antrasis - uzsienyje. Pilmasis etapas buvo to proistore), recenzuojamos naujos knygos, organizuoja produktyviausias. Jame galime izilireti bent 3 J. Puzino - mos tipologines ir chronologines studijos muziejuje, pedagogo veiklos kryptis. Tai studenttt mokymas, archeo ekskursijos studentams (pvz., 1939 m. lankytos Vilniaus logll. ruosimas, visuomenes svietimas. Visose siose srityse pilys, Medininkai, Trakai). Jose buta ir atraktyvil[ elemenh[. 1. Puzinas buvo istikimas archeologijai. Pedagogine veik Taip 1937 m. pavasari ekskursijos iPakaun« (Petrasiunus, la geriausiai buvo galima uzsiimti Vytauto Didziojo (var Pazaisli, Laumenus ir Pakalniskius) metu "daryti bandy das suteiktas 1930 m.) universitete Kaune. Vos griz«s i mai gr«zti akmenyje skyl« ir gauti ugn( (Nacionalines Lietuv'lJ. Puzinas 1934 m. spalio 1 d. tapo sio universite M. Mazvydo bibliotekos Rankrascitt skyrius. F. 52-79, to Humanitarinitt moksltt fakulteto Etnikos katedros vy p. 10). Visa tai rodo, kad J. Puzinas pedagogini darbll me resniuoju asistentu. Reikia pastebeti, kad Vytauto Didziojo go ir vertino, uz k'l studentai jam atsilygindavo demesiu. universitete Archeologijos katedros nebuvo. Tiksliau - ji Siltai apie 1. Puzino paskaitas atsiminimuose atsiliepe P. gyvavo 1926-1934 m., kuomet jos vos ne vienintelis des Kulikauskas (Kulikauskas, 2003, p. 85-86). tytojas buvo ordinarinis profesorius Eduardas Volteris, Tarybl[ S~ungai po trumpos karines kampanijos 1922-1937 m. skait«s bendr~'l archeologij'l (Lasinskas, pries Lenkij'l 1939 m. rugsejo 17-28 d., spalio 10 d. Pivoras, 2002, p. 143). Kadangijis nesuspejo paruosti sau grllzinus 1920 m. spalio 9 d. Lenkijos uzgrobt'ljos sos deramos pamainos, jam isejus i pensij'l katedra buvo uz tin« Vilnil[ Lietuvai mainais i karines bazes kraste pra daryta. Tad J. Puzinui teko tarsi is naujo sukurti Archeo sidejo radikalus Vilniaus lietuvinimas. Vilniaus Stepono logijos kate dr<\.. Kauno universitete to padaryti jis Batoro universitetas buvo uzdarytas, 0 vietoj jo atkel nebesuspejo. Nors apgyn«s habilitacini darb'l "Naujausi4 tas Kauno universiteto Humanitarinitt mokslL[ fakulte proistorinill. tyrinejimll. duomenys" 1939 m. birzelio 13 d. tas. 1. Puzinas kaip sio fakulteto darbuotojas irgi turejo jis tapo privatdocentu, greitai sek« politiniai ivykiai leme kraustytis i Vilnil[. Ciajis 1939 m. gruodzio 15 d. tapo tai, kad Archeologijos katedra atgime Vilniuje. VDU ar docentu. Jau Tarybl[ valdziai 1940 m. rugsejo 20 d. iku cheologija tebuvo pasirenkamoji disciplina, nors Teologi rus Archeologijos katedrq Ui susikure ankstesn« Etni j os-filosofij os faku Itete busimiej i Lietuvos istorij os kos katedr'l padalijus i Archeologijos ir Etnografijos), specialistai privalejo islaikyti Lietuvos archeologij'l (ten J. Puzinas tapo sios katedros vedeju, isbuv«s juo iki pat pat, 2002, p. 128). Archeologijos katedros veiklos VDU pasitrauki1l10 i Vakarus (1944 111. liepos 3 d.). 1941 111. metu joje skaityta aiscitt balttt archeologija, lietuvi4 kil sausio 1 d. jis tapo sios katedros ekstraordinariniu pro mes tauttt archeologija, Lietuvos priesistore, lietuvil[ ir ki fesoriumi, kartu pasitraukdamas is VDKM Priesistori tl[ zemil[ pilkapil[ kultUra, Baltijos tauttt medziagine nio skyriaus vedejo pareigl[. Panasu, kad abu okupantai kultiira, Lietuvos istorijos saltiniai, Eurazijos praeitis ir (tiek bolSevikai, tiek ir naciai) J. Puzinu pasitikejo, nes Lietuvos kultiiros pradzia, ruSl[ archeologija, archeologi 1941 m. kovo 6-1iepos 26 d. jis ejo Humanitarinil[ nil[ kasinejiml[ technika, numizmatika, Lietuvos etnogra moksll[ fakulteto dekano pavaduotojo pareigas, 0 nuo fijos, Rytprusil[ krastotyra, Iatvil[ kalba ir literatiira, latvil[ 1941 m. liepos 26 d. iki pasitraukimo i Vakarus buvo tautosaka, senoves bulgafl[ kalba (ten pat, 2002, p. 136), fakulteto dekanas (9 pav.). Budamas siose pareigose jis kartais su tikr~a archeologija turej« mazai k'l bendro. Ar du kartus (1941 m. rugsejo 22-spalio 10 ir 1942 m. rug cheologijos studijos visiems istorikams tapo privalomos pjucio 1-15 dienomis) pavadavo universiteto rektoril[ tik nuo 1937 m. (ten pat, 2002, p. 13 7). J. Puzino desty Mykol'l BirZisk'l (1882-1962). Tokias pareigas uzimti mas pasizymejo archeologijos konkretumu ir kursl[ gau nacil[ okupacijos metais J. Puzinui, matyt, padejo jo sa, kurie prilygo tik profesoril[ Igno Jonyno ir Leono ankstesnis 1l10kslas Vokietijoje. Taciau tai neisgelbejo Karsavino destoml[ kursl[ skaiciui (ten pat, 2002, p. 133). jo nuo trumpalaikio (1942 m. spalio 1-2 d.) suemimo Vytauto Didziojo (nuo 1940 m. Vilniaus) universitetuose ir tardymo gestape del dalyvavimo slaptoje Rytl[ Lietu 1934-1943 m. 1. Puzinas skaite 33 skirtingus kursus, ku vos draugijos veikloje. IS ten ji isgelbejo generalinis rie trukdavo vien'l du semestrus ir veliau nesikartodavo tarejas Pranas Germantas-Meskauskas. Nacil[ okupaci (Zabiela, 2003) (1 lent.). Visi jie buvo archeologijos te jos metu J. Puzino vykdoma tema "Senasis gelezies am matika, tarp kurios dominavo Lietuvos archeologija (16 zius Lietuvoje" Ostlando igaliotinio mokykll[ reikalams teml[). Jis placiai panaudodavo ir antr'l savo darboviet« buvo priskirta prie svarbil[ ukiui (Luchtanas, 1999, VDKM, kur vykdavo ne tik pratybos, bet ir paskaitos (La p. 10). Nors joje nieko zymesnio nebuvo padaryta, tai sinskas, Pivoras, 2002, p. 137). J. Puzino organizuojamos bentjau leido pragyventi. lONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 19 Lietuvos archeologija J. Puzinui amzinai liks dekinga Vilniaus, Trakq - pilis, jtt ankstyvesn« paskirti. Mokslei uz antrosios archeolog4. profesionalll kartos (pir moj i kar Vill susidomejimas sia paskaita buvo didelis, del to sale ta jis buvo pats vienas) parengim'l.. Tai Pranas Kulikaus buvo pilnutele. Butll gera, kad panasaus turinio paskaittt kas (1913-2004) - mokesi Kaune iki 1938 m., 1938- buttt ruosiama ir daugiau" (Mokslo, 1939). Viesos Lietu 1940 m. studijas gilino Kionigsbergo universitete, Regina vos proistores paskaitos skaitytos Kaune, Klaipedoje, Uk Volkaite-Kulikauskiene (g. 1916 m. - baige 1940 m.), Ri mergeje (Lasinskas, Pivoras, 2002, p. 137). Bene didziau mute lablonskyte-Rimantiene (g. 1920 m. - 1942 m.), Ma sias 1. Puzino svietejiskas darbas, kryptingai taikytas rija Aiseikaite-Gimbutiene (1921- 1994 - 1942 m.). Visi gausiausiai ana meta inteligentijos daliai - mokytojams ir jie isugde naujas archeologll kartas, paliko ryskq pedsak'l. krastotyrininkams, pasirode 1940 m. (Puzinas, 1940). Tai Lietuvos ir pasaulineje archeologijoje. perdirbtas "Naujausitt proistorinitt tyrinejim4. duomemt" 1. Puzino svietejiskai veiklai priskiriami jo populia variantas. Knyga (ankstesni tomai isejo 1928 ir 1929 m.) rioje spaudoje spausdinti straipsneliai ar interviu archeo pasirode pries pat bolSevikin« okupacij'l. ir nesuspejo su logine tematika, enciklopediniai straipsneliai, paskaitos vi vaidinti to vaidmens, kuriam buvo ruostas straipsnis, - su suomenei. Stai kaip viena tokia paskaita apibudinama to teikti pagrindinitt zinitt apie Lietuvos proistor«. meta spaudoje: ,,1939 m. lapkricio 11 d. Rygiski4. J0l10 Visgi 1. Puzino ikikarine veikla daugiausia siejama su (1ono lablonskio. - G. Z.) mergaiciqgimnazijos saleje kau archeologiniais tyrimais. lais 1. Puzinas iejo i Lietuvos niskis dr. 1. Puzinas skaite idomi'l. paskait'l. apie Vilniaus mokslo ir kartu archeologijos istorij'l., jq rezultatai akivaiz ir Vilniaus krasto pilis,jtt vaizdus pagrazilldamas epiadia dziausi siandien. 10 veikla archeologijoje dalijama i dvi kopu. Prelegentas vaizdziai papasakojo apie Vilniaus kraSto pagrindilles grupes: tyrinejimus ir spausdilltus darbus. Pla viettt - Gardino, Lydos, Naugarduko, Krevos, MedillinktL ciau 1. Puzino archeologine veikla llusviesta atskirame sioje 9 pay. Vilniuje 1943 m. Centre scdi L. Karsavinas, jo desineje - J. Puzinas. (Is A. Cepellienes asmenillio archyvo.) 20 GINTAUTAS ZABIELA 10 pay. Payakariai su Respublikos prezidentu Antanu Smetona (sedi priekyje nugara) Ipilties piliakalnio kasinejiml.l metu. 1. Puzi nas - trecias is kaires. 1934 m. rugpjucio 7 d. (Is A. Cepellienes asmenillio archyvo.) J.PUZINAS knygoje spausdinamame A. Girininko straipsnyje, tad to liau pateikiami tik kai kurie dalykai. Kaip mokslininkas archeologas 1. Puzinas puikiai pa siruose Heidelberge, kur perejo vokisk~ archeologint( me NAUJAUSllJ dziagos apdorojimo rnokykl 2 •... ; . 1944 m. leidiniuose jis paskelbe apie 150 straipsnitt ir • ,.,. . B · ...... · publikacijtt ivairiais Lietuvos archeologijos klausimais . Tarp jl.l, be abejo, svarbiausias yra 1938 m. pasirodt( "Nau jausitt proistorinitt tyrinejimtt duomenys" (Puzinas, 1938) (tai habilitacinis darb as siekiant docento vardo) (II pav.). IC ••••• ______2... m . Nors pavadinimas tarsi rodo, kad jame turi biiti apibendri nami paskutinio laiko (daugiausia XX a. 4 desimtmecio) II pay. "Naujausil.l proistorinil.l tyrinejiml.l duomenl.l" atspaudo archeologiniai tyrinej imai, is esmes tai buvo pim1a vienti titulinis puslapis su 1. Puzino autografu. sa visos Lietuvos proistores panorama. 1925 tn. isspaus- JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 21 12 pay. II archeologq kongreso Os Ie atidarymas 1936 m. rugpjucio 3 d. 1. Puzinas sedi desineje gale. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.) dintos Aleksandro Spicyno (1858-1931) "Lietuvos senie nos" nors fOl'Inaliai ir buvo pirmas tokio pobudzio darbas, I savo esme del daugelio netikslurnll mechaniskai dalijant Lietuyos senienas i dirbtinai sukurtas kulturas tokiu neta po. Ne paskutineje vietoje buvo ir tai, kad jis buvo pa skelbtas ruSll kalba. J. Puzino sinteze kaip svarbiausias Lietuvos archeologijos darbas issilaike iki 1961 m., kuo met pasirode "Lietuvos archeologijos bruozai" (Kulikaus kas, Kulikauskiene, Tautavicius, 1961), savo struktlira is esmes irgi j'\. kartoj~ (esmingesni pakeitimai padaryti tik aprasant velyv~i gelezies amzill (IX-XII a.) (Zabiela, 2001, p. 16), kuriam nusviesti 1. Puzinui labai truko duo menq. Kitam svarbiam J. Puzino darbui (jo disertacijai) (Puzinas, 1935a) koj'\. pakiso pati darbo kalba (vokieciq), kuri ginant darb'\. Vokietijoje negalejo buti kitokia. Nors tai yra pirmoji gana issami Lietuvos archeologijos istorija (ties a, parasyta tam tikru aspektu - kiek archeologija ture jo itakos lietuvitt nacionaliniam atgimimui), paties darbo neisgelbejo ir jo kiek pakeistos dalies isspausdinimas lie tuviskai (Puzinas, 1935b). Jis taip ir liko mazai zinomas tiek Lietuvoje, tiek ir uzsienyje (kaip ir kai kurie kitq moks 13 pay. Mazai zinomas 1. Puzino ekslibris. lininkq archeologll darbai), patvirtindamas taisykl€(, kad (Is A. Gepenien€s asmeninio archyvo.) 22 GINTAUTAS ZABIELA 1. Puzino vykdyti archeologiniai kasinejimai buvo is imtinai gelbejamojo pobiidZio lvairiq gelezies amziaus lai kotarpiq ir net valstybes laikq kapinynq kasinejimai (1938 m. vykdyti Lentainiq (Kauno r.) piliakalnio pape 2 des gyvenvietes tyrimai buvo itin mazos apimties - 8 m ). Jiems 1. Puzinas intensyviai vadovavo vos por~ metq (1936- 1937 m., 0 veliau (1938- 1939 m.), isugdziusjau nq pagalbininktt, si darb~ del savo uzimtumo mieliau pati kedavo jiems, pats kartais likdamas daugiau nominalus vadovas. Visa tai rodo, kad J. Puzinas nebuvo archeolo gas kasejas is pasaukimo, bet tik is reikalo. Ten, kur tokio reikalo nemate, nebijojo to pasakyti viesai net ir tuometi niams archeologijos autoritetams, nors tai dare taktiskai ir subtil iai (Volkaite-Kulikauskiene, 1992). Dar ten pamineti 1. Puzino dalyvavim~ mokslinese konferencijose Osle, Rygoje ir Elbinge (Rytq Priisija, da bar Elbliongas, Lenkija), kurios tuo metu buvo tik tarp tautines. Osle 1936 m. jis buvo tik klausytojas (12 pav.), pranesimo neskaite. Pim1ajame Baltijos istorikq kongrese Rygoje 1937 m. rugpjiicio 16 d. J. Puzinas skaite pranesi m~ (vokieciq kalba) "Archeologiniq tyrinej imll Lietuvoje padetis" (isspausdintas kongreso leidinyje (Puzinas, 1937). 1937 m. spalio 19 d. J. Puzinas panasq pranesim~ "Lietu vos naujausiq priesistoriniq tyrinej imq padetis" skaite EI binge, vokieciqproistorikqkongrese Gis liko neskelbtas). Apie si pranesim~ palankiai atsiliepe Vokietijos oficiozas "Tautos stebetojas" ("V6lkische Beobachter"): "Mes dziau giames, kad dr. J. Puzinas savo dalyvavimu Elbingo suva ziavime prisideda prie tos riisies Europos tyrinejiml[, kurie nezeidzia nei tikrojo moksliskumo, nei nekenkia tautines 14 pay. Su studentais Pabaltijo universitete. Pinnoje eileje sedi s~mones sriciai, 0 tik nori tamauti tikrosios tyrinetojo dva is kaires i desin«: P. Cepenas, V. Bidiska ir 1. Puzinas. sios anttautiniams kultiiros uzdaviniams" (Nezabitauskas, (Is A. Cepenienes aSllleninio archyvo.) 1937). Matyt, tai buvo tik naciq ditirambai kaimynines sa lies, kuriai jie stengesi daryti visokeriop~ itak~ moksli savo kraste gali biiti garsus tik rasydamas nacionaline ninkui. Abiem atvejais 1. Puzinas tribiin~ panaudojo kalba,o i tarptautinius vandenis gali isplaukti tik vi ene Lietuvos archeologijos propagandai. tai. 1. Puzinas ir nesistenge to daryti. Jo bibliografijoje 1944 m. bideli Raudonoji am1ija Baltarusijoje pra (Pemkus, 1983) straipsniai ne lietuviq (vokiecitt, gyve lauze vokieciq front~ ir sparciai artejo prie Lietuvos. Lie nant JAV - anglq ir vienas lenkq) kalbomis reti (is viso pos 3 d. 1. Puzinas su seima paliko Yilnill ir pasitrauke l apie 10), rasyti is reikalo. IS pradettt, taciau nebaigtq (nu Vakarus, savo turting~ bibliotek~ (13 pav.) ir but~ palik trauke emigracija) darbq dar paminetinas lietuviskos ar damas profesoriaus L. Karsavino globai. Pastarltii 1949 m. cheologines terminijos kiirimas (apie tai placiau sioje isvezus l Rusijos siaur« (Komijv Puzinq turtas buvo is knygoje V. Vaitkeviciaus straipsnyje). Nors tokios ter blaskytas ir tik dalis jo rankrastyno pateko i Respublikin« minijos kiirimo pradininku tenka laikyti Vlad~ Nagevi bibliotek~ (dabar - M. Mazvydo nacionaline biblioteka, ciq (bendradarbiaujant su kalbininku Antanu Saliu fondas 52). Pasitraukimas i Vakarus, matyt, buvo visiskai (1902-1972), sukurti pirm~ kart~ pasirode jo straipsnyje neisvengiamas zingsnis, nes 1. Puzinas kaip mok«sis Vo apie Prysmanciq kapinyn~ 1931- 1932 m.) (Nagevicius, kietijoje, redagav«s A. Smetonos rastus ir uzem«s admi 1931- 1932), 1. Puzino aiskiai galvota apie daugiakalbi nistracines pareigas universitete naciq okupacijos metu zodyn~ ko Lietuvos archeologija neturi iki siol (1995 m. greiciausiai biitq veikiai "isvaziav«s" i Rytus. Tiesa, iki pasirode kuklutis dvikalbis Raimundo Sidrio sudarytas siol skelbtose pokarinese Lietuvos TSR valstybes saugu zodynelis (Sidrys, 1995). mo komiteto (KGB) by lose nepavyko aptikti duomemt, JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 23 15 pay. Pabaltijo universiteto profesoriai ir studcntai 1948 m. 1. Puzinas stovi pirmoje eih:je trecias is kaires. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.) 16 pay. JAV ir Kanados lietuvilJ. bendruomenilJ. atstoVlJ. suvaziavimas Clevelande (Ohajo valstija) 1966 m. J. Puzinas sedi antras is kaires. (Is A. Cepellienes asmeninio archyvo.) 24 GfNTAUTAS ZABIELA 17 pay. Vyriausiojo Lietuyos is1aisyinimo komitcto yaldyba 1970 m. IS kain:s i desin\(; R. Kezys, P. Nemickas, P. Vainauskas, 1. Puzinas, J. Valilinas, S. Dzikas, J. Valaitis ir 1. Audenas. (Is A. Cepi!llienes aSllleninio archyvo.) 18 pay. 1. Puzinas su zmona 1976 m. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.) JONO PUZlNO GYVENIMO KELIAS 25 , , ...... -' . I \ • ...;. ' • 19 pay. J. Puzino laidotuves lietuviq tautinese kapinese 1978 m. balandzio 18 d. (Is A. Gepimienes asmeninio archyvo.) 20 pay. 1. Puzino sunus Algimantas, dukte Aldona ir jos duktcrys Dalia ir RingaiIe prie kapo 1978 m. (is A. Gepenielles asmenillio archyvo.) 26 GfNTAUTAS ZABIELA kad tokiq ketinimq tun!ta J. Puzino atzvilgiu, taciau daz { lietuviq spaud 2 Dekingas habil. dr. Algirdui Girininkui uz galimybe< pasinaudoti sia pozicija. I lentele, Jono Puzi no Kau no ir Vilniaus universitetuose 193 4- 1943 m, skaityti kursai (valandos per savait«: R - rudens semestras, P - pavasario semestras)3, Eil. 1934 1935 1935 1936 1936 1937 1937 1938 1938 1939 1939 1940 1940 194 1 1941 1942 1942 1943 Pavadinimas Nr. R P R P R P R P R P R P R P R P R P Lieluvos archeolog!is>s ivadas I +2 Pralybos KMM , +2 I LlelUvos..E! 0senoves mc t mcl~ 3 I Archcologiniai tyrinej imai 4 I Licluvo,c XV-XX a, Pra l 'bos 5 I + Proistorcs tyrimo metodai 6 I I I 2 -t Lieluvos archeologi'a 7 2 2 2 Eur~os prosenoves melmen s 8 I Pabalti 'o archeologi os bruozai 9 I LiclUVOS roistore 10 2 2 2 2 2 4 2 2 Tipologiniai archeologiniai I I I -+ I.£;alimai Aisti4 kul lli ros bruoza i 12 2 , I Eur~os proistores ivadas 13 J , E ur~os prosenove 14 I I ! I Naujausi4 archeologinil[ 15 2 I kas incj im4 mcdziagos . .' . , n80 rmcJlmo semm aras LiclU Vil[ kllllli ros proscnovej.: 16 2 semm, aras Medz i ag in ~s Liellivos 17 I ~o i s l o res kullli ros..E! atVbos 'T Nalljausi4 archeologini 4 18 2 lvrinc' im4 dllomen4 pra!tb0s Indoeuropietil[..E!0tcvync 19 I Archeolog!l0s ..E!a~bos -+20 2 Li elU vos archeolooi 'os istori 'a 21 2 Vikin oai Pabaltij yje 22 I + Archeolooi' os seminaras 23 2 2 2 2 2 Archeo logi'os ivad as 24 -+ Vi lniaus krasto...e;oistore 25 I Senovcs lietllvi4 Ji!,r> 26 I -t Bcndro'i archeoloo i'a 27 2 2 Ko nsul tacincs valandos 28 6 Li elll vos proistorcs scminaras 29 2 2 Mli zicines pral 'bos 30 I 2 + Paballijo archeologijos 31 2 , sermnaras + Lictuvos archeologini l[ 32 3 I ty rinc 'iml[ istorija Lieluvos proistorcs 33 2 : proseminaras IS vi so 33 3 3 4 3 4 3 5 4 5 3 5 5 6 12 ... 7 8 7 7 ) Parcngta pagal Nacionalines M, Mazvydo bibliotekos R an kra~t i l[ skyriaus F. 52-69, 28 GINTAUTAS ZABIELA LlTERATUROS SARASAS Puzinas j., 1930 - Siauliq miestas. Siauliai, 1930. Puzinas j., 1935a - Vorgeschichtsforschung und Na Kavaliauskas V., 2003 - UZ nuopelnus Lietuvai. Vilnius, tionalbewusstsein in Litauen. Kaunas, 1935. 2003. T. II. Puzinas j., 1935b - Archeologiniai tyrinejimai Lietu Kulikauskas P., 2003 - Kelias i archeologij'!.. Vilnius, voje XIX a. gale ir XX a. pradzioje II Senove. Kaunas, 1935. 2003. T. I, p. 157- 188. Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A., Puzinas j., 1937 - Stand der archaologische Forschun 1961 - Lietuvos archeologijos bruozai. Vilnius, 1961. gen in Litauen II Conventus Primus Historicum Balticorum Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeolo Rigae 18-20. VIll. 1937. Rigae, 1937, p. 62-69. gijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. Puzinas j., 1938 - Naujausiq proistoriniq tyrinejimq Kulikauskiene R., 1987 - Jonas Puzinas II Tarybq Lie duomenys II Senove. Kaunas, 1938. T. IV, p. 173 303, LVI tuvos enciklopedija. Vilnius, 1987. T. 3, p. 478. lenteles,7 zemelapiai. Lasinskas P., Pivoras S., 2002 - Humanitariniq moks Puzinas j., 1940 - Lietuvos proistores bruozai II Iq fakultetas II Vytauto Didziojo universitetas. Mokslas ir vi Naujoji mokykla. Kaunas, 1940. T. III. Krastotyra, p. 97- suomene 1922- 2002. Kaunas, 2002, p. 125- 148. 139. Luchtanas A., 1999 - Archeologija Vilniaus universi Puzinas j., 1979 - Prof. med. dr. Petras Avizonis (1875- tete II Archaeologia Lituana. Vilnius, 1999. T. I, p. 7- 14. 1939), jo visuomeninc, kulllirinc ir moksline veikla. Chica Maciiinas V., 1960 - Pabaltijo universitetas II Lietuviq go, 1979. enciklopedija. Boston, 1960. T. XXI, p. 292- 296. Puzinas j., 1983 - Rinktiniai rastai. Chicago, 1983. Maziulis A., 1983 - Prof. dr. J. Puzinas ir jo mokslinis T. I-II. palikimas II Rinktiniai rastai . Chicago, 1983. T. I, p. 13- 22. Sidrys R., 1995 - A Lithuanian-English glossary ofBal Mokslo, 1939 - Mokslo dienos. Kaunas, 1939. tic archaeology II Archaeologia Baltica. Vilnius, 1995, Nr. 11 (35), p. 555. p.174-199. Miisq, 1978 - MUSll zinios. Cikaga, 1978 04 30. Voikaite-Kulikauskiene R., 1990 - Tevq zemcje ir sve Nr. 7(129). tur: Jono Puzino 85-osioms gimimo metinems II Mokslas ir Nagevicius V., 1931 - 1932 - Prismonciq milzinkapiai II gyvenimas. Vilnius, 1990. Nr. 8, p. 18- 19. Naujoji Romuva. Kaunas, 1931. Nr. 47,p. 1116- 1117; Nr. 48, VoIkaite-Kulikauskiene R., 1992 - Apie Petro Tara p. 1147- 1150; Nr. 49, p. 1173- 1176; Nr. 50, p.1l98-1200; senkos ir Jono Puzino polemik'!. "Lietuvos aido" pusla Nr. 51152, p. 1225-1227; 1932. Nr. 2, p. 37-38, Nr. 3, p. 62- piuose II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1992. T.9, 65; Nr. 8, p. 181-186. p.21-27. Nezabitauskas A., 1937 - Vokieciq spauda palankiai Zabiela G., 200 I - Zvelgiant i nueit'!. kelill. II Lietuvos ivertino Lietuvos priesistorinius tyrinejimus II Lietuvos ai archeologija. Vi Inius, 2001. T. 21, p. 11 - 30. das. Kaunas, 1937.10.28. ZabieIa G., 2003 - Jono Puzino pedagoginc veikla II Pemkus A., 1983 - Prof. dr. J. Puzino darbq bibliografija II ISkilios asmenybes Lietuvos mokyklose (1918 1940). Mari Jonas Puzinas. Rinktiniai raslai. Chicago. 1983. T. II, p. 685- 696. jampole, 2003, p. 75- 76. JONAS PUZINAS' LIFE Gintautas Zabiela Summary On the 100th Birth Anniversary of Jonas Puzinas, the family of farmers (Fig. 3). Having graduated frol11 the pioneer of the Lithuanian professional archaeology, his life, Ukmerge Gymnasium (Fig. 4-5), in 1925 he entered the his contribution to the Lithuanian archaeology and culture, his Faculty of Arts at Kaunas University, where he studied the public and pedagogical activities are reviewed. His main works Lithuanian language and literature, comparative linguistics are best exhibited in his "Selected Works" published in 1983 and pedagogics. While studying, in 1925- 1928 he worked (Fig. I). In Lithuania Jonas Puzinas was worthily credited only in Kaunas City Municipality, and in 1928- 1930 he worked after the restoration oflhe Lithuanian independence (Fig. 2). in the Kaunas City Museum, where he got interested in Jonas Puzinas was born on the I st October 1905 in the archaeology, started writing historical articles, edited the Svaronys village (Ukmerge district, Middle Lithuania) in a works of the President of the Republic of Lithuania, Antanas JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 29 Smetona. In 1927 he married and later had two daughters he became the Chairman of the Lithuanian Exile Community; and a son (Fig. 6). In 1930 Jonas Puzinas received the State in 1955- 1958 he was vice chairman of the Lithuanian Scholarship and left for Heidelberg University to study Community Council; in 1969- 1972 he was the Chairman of archaeology (Fig. 7). During the studies he wrote the paper the Lithuanian Community Culture Council and also was a "Archaeological explorations in Lithuania and the national member of many other Lithuanian organizations (Fig. 16- revival" (in the German language), for which on the 5th July 18). The most significant Jonas Puzinas' works of the 1934 he was granted the Doctor of Philosophy degree. American period are the editing of the "Lithuanian Having returned to Lithuania, Jonas Puzinas, being a Encyclopaedia" (Boston, 1953- 1966. T. I XXXVI) and his young diligent diplomaed archaeologist, started his career. articles on archaeology and history in the Lithuanian press, On the I st October 1934 he became the conservative and which remained significant until nowadays. Jonas Puzinas director ofthe Kaunas City Museum and the senior assistant suddenly died on the 14th April 1978 in Chicago being 73 of the Ethnic Department of the Arts Faculty at Kaunas year old. He was buried in the Lithuanian National Cemetery Vytautas Magnus University. On the I st November 1936, he (Fig. 19- 20). became the Head of the Prehistoric Department of the In the period of the first Lithuanian Republic, Jonas Vytautas Magnus Culture Museum and in some more than a Puzinas' activities were short, but very outstanding. While year he organized an exposition ofthe Prehistoric Department working at the Vytautas Magnus Culture Museum and which was opened on the 25th January 1938 (Fig. 8). At the Vytautas Magnus University, he transfonned the Lithuanian same time he worked intensively as a lecturer and wanted to archaeology from the object of the individual interest to restore the Department of the Archaeology at the University. science, which is supported by the State and necessary to the In 1938 when the Faculty of the Arts was transferred to Vilnius State. Jonas Puzinas started preparing professional University, he started lecturing archaeology there (Fig. 9). archaeologists. According to latcst achievements of the During the period of 1934- 1943 Jonas Puzinas lectured 33 Western Europe archaeology, he summarised the Lithuanian different courses (Table I). Having maintained his habilitated archaeological materials and organized the first archaeological theses "Latest data of the prohistoric explorations", on the exposition. He was a patriot of his own country and nation, 13th June 1939 he became privatdocent at Kaunas University. who worked for the good of Lithuania even being far away In 1940, when the Department of Archaeology was from his homeland (at Pinneberg University in Germany, in established, he became the Head of this Department and the United States of America). Having no possibilities to Professor, and since the 26th July 1941 he has been the Dean contribute to the Lithuanian archaeology, he joined the of the Faculty of Arts. Lithuanian communities abroad and became as a versatile Jonas Puzinas raised the second generation of the culture promoter. The life of the professor Jonas Puzinas is a Lithuanian professional archaeologists: Pranas Kulikauskas perfect example what can be done by a man even under fatal (1913- 2004), Regina Volkaite-Kulikauskiene (born 1916), circumstances. Rimute Jablonskyte-Rimantiene (born 1920), Marija Alseikaite-Gimbutienc (1921 - 1994), who later propagate the LIST OF TABLES Lithuanian archaeology in their home country and abroad. In 1938 he published "The latest data of the prohistory Table I. The courses lectured by Jonas Puzinas at the explorations" which is the most important archaeological Kaunas and Vilnius Universities in 1934-1943 (hours per synthesis of the Pre-war Lithuania, covering the period from week: R - autumn semestr, P - spring semestr). the Stone Age (the 10th millennium B.C.) till the fonnation of the State (the 13th century) (Fig. 11). At the same time in LIST OF ILLUSTRATIONS 1936-1939 he carried out the archaeological explorations of the destroyed grave fields (Fig. 10) and participated in Fig. I. The cover of the "Selected Works" (Chicago, international science conferences (Fig. 12). 1983). On the 3rd July 1944, under the imminence of the second Fig. 2. Lithuanian postage stamp dedicated to Jonas Bolshevic occupation, Jonas Puzinas together with his family Puzinas. emigrated to Gennany leaving in Lithuania his large library Fig. 3. With mother in Ukmerge in 1932. (Fig. 13). In Germany he immediately joined the activities at Fig. 4. Gymnasist in 1925. Baltic University in Pinneberg (Hamburg suburb) where he Fig. 5. With friends (on the lell next to the bike) in 1925 . started from the member ofthe organizational committee and Fig. 6. Jonas Puzinas' children (from left to right): Zivile ended as the last rector of the University (Fig. 14- 15). When Tamosiuniene, Algimantas Puzinas ir Aldona Cepeniene in the University was closed, in autumn of 1949 Jonas Puzinas 1989. moved to the USA, to Philadelphia, where started actively Fig. 7. Tn Heidelberg in 1932 with German colleagues participating in local Lithuanian community. In 1949- 1950 (Puzinas is standing in the right). 30 GrNTAUTAS ZABlELA Fig. 8. The opening ceremony of the Prehistoric from left to right sitting: P. Cepenas, Y. BirZiska and J. Department of the Vytautas Magnus Culture Museum on 25 Puzinas. January 1938. From left to right: the State Controller K Sakenis, Fig. 15. Professors and students of the Baltic University the President A. Smetona, the Deputy Prime Minister 1. Sta in 1948. 1. Puzinas is standing in the first row, the third on nisauskas, J. Puzinas. the left. Fig. 9. In Vilnius in 1943. In the centre sitting: L. Kar Fig. 16. The Congress of the representatives of the savin, on his right - J. Puzinas. Lithuanian Communities of the USA and Canada in Fig. 10. The afternoon with the President of the Republic Cleveland (Ohio State) in 1966.1. Puzinas is silting the second of Lithuania, Antanas Smetona (sitting in front) during the on the left. excavations of the Ipiltis hiIIfort. J. Puzinas is the third on Fig. 17. The Board of the General Lithuanian Liberation the left. 7 August 1934 m. Committee in 1970. From left to right: R. Kezys, P. Nemickas, Fig. 1I. The first page of the print "Latest data from the P. Vainauskas, 1. Puzinas, J. Valiiinas, S. Dzikas, 1. Valaitis prohistoric explorations" with 1. Puzinas' autograph. and J. Audenas. Fig. 12. The opening of the 2nd Archaeologist Congress Fig. 18. J. Puzinas with his wife in 1976 in Oslo on 3 August 1936. J. Puzinas is sitting at the end on Fig. 19. J. Puzinas' funeral in the Lithuanian National the right. Cemetery on 18 April 1978 m. Fig. 13. Little known J. Puzinas' ex-libris. Fig. 20. 1. Puzinas' son Algimantas, daughter Aldona Fig. 14. With students at the Baltic University. First row and her daughters Dalia and Ringaile at the tomb in 1978. Dr. Gintautas Zabiela Gaula 2005 09 01 Lietuvos istorijos inslilulas, Archeologijos skyrius, Kraii\l g. 5, 01108, Vilnius, leI. 2614935. el. pastas: [email protected]