Jonas Puzinas - Akademines Lietuvos Archeologijos Pradininkas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 31-38. ISSN 0207-8694 JONAS PUZINAS - AKADEMINES LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS PRADININKAS ALGIRDAS GIRININKAS ĮVADAS sios senovės paminklai teisingai aiškinti ir paversti doku mentais istorinėms problemoms spręsti - vyriausias nau Lietuvos archeologijos mokslo padangėje prof. Jonas josios srovės tikslas..." (ten pat, p. 424). Puzinas buvo ir tebelieka ryškiausia asmenybė, kurio pa Kokioje aplinkoje vyko J. Puzino mokslinė veikla? stangomis Lietuvos archeologija pradėjo naująmokslo ke Visą Europą buvo apėmusios nacionalistinės nuotaikos, lią. Mokslininko dėka Lietuvos archeologija pasuko iš jomis sirgo ir Lietuvos visuomenė. įsitvirtinę valdžioje tau mėgėjiško į profesionalaus mokslo vėžes. Šiandien Jono tininkai aktyviai rėmė savo krašto istorijos ir priešistori Puzino nutiestu keliu eina trečia, tarsi jo anūkų, Lietuvos nius tyrimus. Neatsitiktinai prezidento A. Smetonos archeologų karta, kuriai estafete perduodami pagrindiniai pro pastangomis į Vokietiją priešistorės studijuoti buvo pasiųs fesoriaus sukurti Lietuvos archeologijos mokslo pagrindai. tas gabus ir perspektyvus mokslui J. Puzinas. Į panašią, XX a. sudėtingi istorijos vingiai J. Puzinui Lietuvos tik dar labiau nacionalistinę aplinką J. Puzinas pateko ir archeologijos pagrindams sukurti skyrė labai trumpą lai Vokietijoje. Netenka stebėtis, kad Heidelberge.J. Puzinas ką-tik pastarojo šimtmečio ketvirtąjį dešimtmetį. Sukur negalėjo pasirinkti kitos, ne tautiniu pagrindu paremtos to archeologijos mokslo plėtotei ir tolesnei natūraliai raidai disertacijos temos. Tam, matyt, turėjo įtakos jo profeso sutrukdė dvi viena paskui kitą sekusios Lietuvos okupaci rius E. Wahle, kuriam taip pat reikėjo laviruoti tarp politi jos, o vėliau - priverstinė emigracija. zuotos etnorasistinės ir akademinės archeologijos, kuri Siame straipsnyje didžia dalimi gvildensiu prof. Jono Vokietijoje tuo metu dar tik stiprino savo pozicijas akade Puzino XX a. ketvirtojo dešimtmečio ir kiek vėlesnio lai minėje plotmėje. J. Puzino darbas „Proistoriniai tyrinėji kotarpio mokslinės veiklos kelią, jo ypatumus bei raidą to mai ir tautinė sąmonė Lietuvoje" (Puzinas, 1935) meto Lietuvos ir Europos priešistorės mokslinių pasieki nevainikuoja visųjostudijųpasiekimų. Šiame darbe J. Pu mų lygmenyje. zinas įvertina iki Lietuvos nepriklausomybės vykdytus ar cheologinius tyrinėjimus ir jų pagrindu parašytus darbus. STUDIJŲ HEIDELBERGE PATIRTIS Šio darbo 6-iuose skyriuose susisteminti archeologiniai ty rinėjimai, kuriuose kalbama apie pirmąsias žinias, liečian Nuo 1930 metų, kada Puzinas išvyko studijuoti į Hei čias archeologijos paminklus, išskiriami romantizmo, delbergą, jis greitai suprato, kokiu keliu turi toliau plėtotis realizmo, nacionalinio atgimimo, nuo, Aušros" iki 1905 m. Lietuvos archeologijos mokslas. 1931 metais „Vaire" iš bei Lietuvių mokslo, lenkų ir rusų draugijų veiklos perio spausdino programinį straipsnį, kuriame nurodė pagrindi dai ir pateikiamas tų darbų įvertinimas. Šis darbas buvo nes gaires, kuriomis turi žengti priešistorinė archeologija plačiausias ir išsamiausias istoriografine, faktologine pras (Puzinas, 1931, p. 422-425). Jis rašė: „...Priešistorininko me iki pat 1999 metų, kai pasirodė P. Kulikausko ir G. Za uždavinys yra ne tiktai tirti senovės paminklai, nustatyti jų bielos darbas (Kulikauskas, Zabiela, 1999). Disertaciniame chronologija, bet taip pat stengtis plačiai atskleisti prie darbe archeologiniai tyrinėjimai siejami su tautiniu atgi- šistorinių laikų žmogaus dvasinis gyvenimas, to gyveni mimu.Todėl jis yra iš dalies vienpusiškas, nes rašytas tokiu mo raida, ūkio santvarka, bendruomeniniai ir politiniai metu, kaip to reikalavo tuometinė politinė aplinka. Tačiau santykiai ir 1.1. Radiniai yra priemonė šiam tikslui siekti, šis darbas buvo naudingas ir pačiam autoriui. Jis galėjo bet ne siaurų tipologinių studijų objektas. Trumpai, žilo išsamiai įvertinti iki jo dienų buvusius archeologinius 1 pav. J. Puzinas Impiltics kasinėjimų metu pas generolą V. Nagevičių 1934 m. (Iš A. Čepėnienės asmeninio archyvo.) tyrimus, o kartu, matydamas Vokietij'os ir kitų šalių archeo Pirmiausia jis iš pagrindų pakeitė priešistorės chro logijos mokslo padėtį, kryptingai suformuluoti tolesnes Lie nologiją. Iki pasirodant šiam J. Puzino darbui buvo remia tuvos archeologijos mokslo raidos perspektyvas. masi P. Tarasenkos ar A. Spicyno pateikta priešistorės J. Puzinas, studijuodamas Vokietijoje, įsigilino į Eu chronologija. Apie akmens amžiaus chronologiją jų dar ropos priešistorės chronologiją, materialinę ir kultūrinę rai buose netenka net kalbėti, nes ji net tais laikais Europos dą. Iš jo tolesnės veiklos matyti, kad Vokietijoje įgytą tyrinėtojų požiūriu buvo žymiai tikslesnė. P. Tarasenka, ne- patyrimąjis genialiai pritaikė Lietuvos muziejuose sukaup siimdamas datuoti atskirų priešistorės laikotarpių, patei tai medžiagai tvarkyti tiek chronologiniame, tiek kultūri kia O. Tišlerio, A. Spicyno nuomonę tuo klausimu, o pats niame to meto archeologijos pasiekimų lygmenyje. Todėl mano, kad „...akmens amžiaus gadynės kultūra truko net svarbiausia jo patirties, įgytos Vokietijoje, išdava reikėtų iki VI-VII šimtmečio po Kristaus..." (Tarasenka, 1928, p. laikyti darbo „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duome 62). Bronzos gadynė bemaž neegzistavo, o Lietuva tik buvo nys" parengimą (Puzinas, 1938). Tai buvo visos Lietuvos patekusi į naujos (bronzos. - Aut.) kultūros įtaką, kurios archeologinės medžiagos chronologinis susisteminimas ir pėdsakų liko Baltijos pajūryje (ten pat, p. 64). Geležį Lie interpretavimas. tuvos gyventojai pradėjo gaminti neolito pabaigoje (ten pat, p. 65), o romėnų gadynėje Lietuvoje tebeviešpatavo „NAUJAUSIŲ PROISTORINIŲ TYRINĖJIMŲ akmens gadynės kultūra (ten pat, p. 66). Autorius, sekda DUOMENYS" mas A. Spicynu, iškelia Raginėnų kultūros reikšmę, nuro do Klaipėdos (Raginėnų kultūros tęsinys) ir Liucino kultūrų Buvo praėję dešimt metų nuo P. Tarasenkos (Tarasen poveikį, Vilniaus krašto pilkapių ypatumą, išskiria X šimt ka, 1928) ir trylika metų nuo A. Spicyno (CiutuLiu, 1925) mečio Gardino pilkapių grupę ir XI šimtmečio akmeni apibendrinto pobūdžio darbų kai pasirodė J. Puzino „Nau nius kapus, o lietuvių kultūrą išskiria tik XI-XII jausių proistorinių tyrinėjimų duomenys". Kuo šis darbas šimtmečiais (ten pat, p. 69-76). Toks buvo chronologinis yra svarbus Lietuvos archeologijai? ir kultūrinis Lietuvos priešistorės supratimas iki J. Puzino parengto darbo. Jei P. Tarasenka būtų rėmęsis vokiečių sovietiniais metais, archeologams tarpusavyje bendraujant, archeologų O. Tišlerio, E. Holako, A. Becenbergerio min J. Puzino minėti terminai niekada nebuvo kitaip vadinami. timis (keliose darbo vietose tai nurodoma), priešistorės J. Puzinas priešistorės chronologiją pateikė atsižvelg chronologija ir kultūrinė periodizacija būtų buvusi tiks damas į kaimyninių šalių priešistorės periodizaciją. Jau lesnė. Tačiau autoriui didelės įtakos turėjo A. Spicyno dar XX a. trečiajame dešimtmetyje Rytų Pabaltijo archeolo bai, todėl jo darbe pateikta chronologija ir kultūrinė gai I tūkstantmetį skirstė į tris periodus: senąjį, vidurinįjį periodizacija liko sujaukta, teiginiai prieštaravo vieni ir vėlyvąjį geležies amžių (Tallgren, 1925). Todėl J. Puzi kitiems. Nebuvo remiamasi nei O. Monelijaus chronolo nas turimos medžiagos pagrindu I tūkstantmetį taip pat su gija, nei Latvijoje (Šturms,1926, 1927), Švedijoje (Hans- skirstė į tris laikotarpius, o V-I a. pr. Kr. priskirdamas son, 1927) ar Vokietijoje (Ebert, 1921-1932) leidžiamais geležies amžiui prieš Kr. Ši periodizacija išliko iki mūsų leidiniais ar to meto priešistorės mokslo pasiekimais. Vė dienų. lesni P. Tarasenkos darbai ir paminklų, ypač piliakalnių, tyrimai sukėlė diskusiją tarp P. Tarasenkos ir J. Puzino me VĖL VOKIETIJOJE todikos ir medžiagos interpretavimo srityje (Volkaitė-Ku- likauskienė, 1992, p. 21-27). Tai rodo, kad Lietuvoje iki Tremtinio kelias J. Puziną vėl atvedė į Vokietiją. Pa ketvirtojo dešimtmečio vykdomi archeologinių paminklų radoksalu, kad Rytų Pabaltijo tautų inteligentija, būdama tyrimai ir jų interpretacija neatitiko Vakarti Europos ar tremtyje, 1946 m. sugebėjo įkurti Pabaltijo universitetą, cheologijos lygio, kurį J. Puzinas, grižęs iš Heidelbergo, kurio veiklai mokslininkas paskyrė visą savo laiką. Tai ma stengėsi nukreipti profesionalaus europinio mokslo kryp tyti iš jo kruopščiai vesto dienoraščio, kuriame atsispindi timi. viso universiteto ir mokslininko siekis išlaikyti kuo ilgiau Visai kitas to meto priešistorės ir jos chronologijos šį universitetą. Nors ir atitrūkęs čia nuo visų archeologijos supratimas buvo Vakarų Europoje. Vokietijoje tuo metu šaltinių J. Puzinas sugebėjo parašyti penkis reikšminges priešistorė buvo skirstoma į atskiras chronologinius lai nius mokslinius straipsnius (Puzinas, 1983. T. I, p. 413— kotarpius, išskiriamos atskiros kultūros. Taip buvo parengti 423, 424-436, 437-458, 674-687; T. II, p. 317-331). E. Wahle „Vokietijos tautų priešistorė" ir „Vokietijos se Pirmuosiuose dviejuose straipsniuose „Ledynai ir pirmų novė" (VVahle, 1924,1932) bei kiti leidiniai, kurie J. Puzi- jų žmonių pasirodymas Lietuvoje" ir „Ankstyvųjų Lietu nui turėjo nemažos įtakos tolesniems darbams. vos gyventojų kultūros ir tautybės klausimas" aptariama J. Puzino habilitacinis darbas docento vardui gauti akmens amžiaus gyventojų kultūrinė kiltis ir gamtinė ap „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys" ilgam įtvir linka, kurioje jiems teko gyventi. Šie išsamūs straipsniai tino Lietuvos archeologijos pagrindus. Jeigu