DOCSLIB.ORG

Lietuva Ir Lenkija Xx Amžiaus Geopolitinėje Vaizduotėje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuva Ir Lenkija Xx Amžiaus Geopolitinėje Vaizduotėje Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje Straipsnių rinkinys Sudarytojai: Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė Kaunas • 2012 UDK 327(474.5:438)(091) Li-147 Redakcinė kolegija Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas / Varšuvos kardinolo S. Wyszyńskio universitetas) Prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Saulius Sužiedėlis (Millersville universitetas) Prof. dr. Charles Francis Xavier Szymanski (Michigano valstybinis universitetas) Prof. habil. dr. Dariusz Szpoper (Gdansko universitetas) Recenzentai dr. Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas) dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto taryba (2012 m. birželio 21 d., protokolo Nr. 48). Realizuojant mokslinių tyrimų projektą „XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos vizijos“ (finansavimo sutarties Nr. MIP-09/2010), knygos leidimą parėmė Mokslininkų grupių projektai. ISBN 978-9955-12-865-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-088-6 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2012 Turinys Andžej Pukšto Pratarmė -------------------------------------------------------------------7 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) -------------------------------11 Krzysztof BUCHOWSKI Geneza konfliktu polsko-litewskiego na Litwie ----------------------------35 Theodore R. WEEKS The War of the Words: Polish vs. Lithuanian Rhetoric about Vilnius/Wilno 1917–1925 ------------------------------------------59 Andrea GRIFFANTE Homeland, Languages and Nations. Observations on T. Wróblewski, G. Martinuzzi, and Multiculturalism in Early Twentieth-Century Central Europe --------75 Audrius A. ŽULYS Dar kartą 1938 m. kovo mėn. Lenkijos ultimatumo Lietuvai klausimu ----99 Marek KORNAT Polish Foreign Policy Reconsidered. Principles, Choices and Geopolitical Realities (1932–1939) ------------------------ 113 Šarūnas LIEKIS Primordialistinis ilgesys ir 1939–1940 m. Vilniaus mitų griūties šokas -- 141 Saulius SUŽIEDĖLIS Vilniaus klausimas ir lietuvių–lenkų konfliktas ketvirto dešimtmečio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste ------- 155 Giedrė MILERYTĖ Bandymai tartis: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lenkijos egzilinės vyriausybės santykiai 1945–1947 m. --------------- 199 Ieva GAJAUSKAITĖ Lietuvos–Lenkijos strateginės partnerystės evoliucinė analizė ----------- 223 Mūsų autoriai ----------------------------------------------------------- 239 5 Andžej PukšTO Pratarmė Pastarąjį dešimtmetį pasirodė nemažai mokslinių darbų, skirtų lietuvių ir lenkų santykiams. Archyvų prieinamumas, senos periodikos skait- meninimas, galiausiai, atsivėrusios tarpvalstybinės sienos leido tyri- nėtojams sukaupti naujos medžiagos, iš naujo permąstyti ir įvertinti sudėtingus lietuvių ir lenkų santykius. Be abejo, mokslininkams darė įtaką naujos metodologinės prieigos istorijos ir politologijos moksluose, tarpdiscipliniškumo tendencijos. Abiejų tautų raida ir tarpusavio bendravimas buvo ir yra susijęs ne tik su kaimyninių valstybių gyvenimu, bet ir stabilumu visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuvių ir lenkų sugyvenimas tapo tyrimo objektu įvairiose šalyse, buvo lyginamas su kitų Europos regionų etni- niais santykiais. XX a. įsirašė į visuotinę Europos istoriją kaip dviejų pasaulinių karų laikotarpis, jėgos laikas – tas teisus, kas pajėgesnis, turi daugiau galios. Tik paskutinis dešimtmetis parodė, kad įmanomas rimtas pro- veržis tarptautiniuose santykiuose, kad griūnant imperijoms mažos ir vidutinės tautos turi teisę įgyvendinti savo valstybingumo vizijas, o Europos valstybės gali įveikti praeities nuoskaudas ir besivienydamos kurti naują, taikią politinę realybę. Ką naujo galima atrasti lietuvių ir lenkų santykių raidoje, kas deramai papildytų esamų mokslinių tyrimų aruodą? Iš tikrųjų uždavi- nys nėra lengvas, kaip ir pats tyrimų objektas, kuris yra daugiasluoks- nis, daugiapakopis. Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje, turima omenyje ne tik tarpvalstybinių santykių raida, bet ir tarpetniniai, tarpluominiai santykiai buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, visų pirma – Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose. Sunku buvo ir yra nubrėžti aiškią ribą tarp lietuvybės ir lenkiškumo, vis dar sunku priprasti – tiek lenkams, 7 Andžej Pukšto tiek lietuviams – prie lenkakalbio Lietuvos kultūros paveldo, prie lenkakalbių lietuvių. Pinske gyvenusios ir lenkų kalba rašiusios Kons- tancijos Skirmuntaitės deklaracija „gente Lithuana, natione Lithuana“ vis dar sunkiai telpa į liberalėjančius lietuvių ir lenkų istorinės savi- monės rėmus1. „Mažiau ginčytis, daugiau skirtis“, – patardavo lenkams žymus poetas Cyprianas Kamilis Norvidas (1821–1883). Deja, ne daugelis jį išgirdo. Taigi XX a., ypač pirmosios pusės, tekstuose, skirtuose lietuvių ir lenkų santykiams, yra daug kaltinimų, neapykantos, stereotipų, uto- pinių vizijų ir planų. Beje, panašiai klostėsi vengrų ir slovakų, rumunų ir vengrų ar serbų ir kroatų, kroatų ir italų, slovėnų ir italų bei kitų kaimyninių tautų, nuo Baltijos iki Adrijos jūrų, santykiai. Skaitytojui į rankas teikiamas straipsnių rinkinys, suvienijęs skir- tingus autorius, nevienodos patirties, dirbančius įvairiose auštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, atstovaujančius net ne toms pačioms disciplinoms. Šio rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam are- alui, kuris iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX a. Europos geopolitinėje erdvėje, naudojasi įvairiais šaltiniais, taiko įvai- rius metodologinius instrumentus. Egidijus Aleksandravičius pirmą sykį – turbūt nebus apibrėžta per drąsiai – per pastarąjį dvidešimtmetį analizavo ir sintetiškai apibendrino Lietuvos ir Lenkijos federalizmo sampratą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių politinėje mintyje. Balstogės universiteto profeso- rius Krzysztofas Buchowskis pristatė lenkų istorikų požiūrį į lietu- vių atgimimo pradžią ir tuo metu kilusį kaimyninių etninių grupių konfliktą2. Amerikiečių mokslininkas Theodore Weeksas pasirinko kitą 1 D. Szpoper, Gente Lithuana, natione Lithuana. Myśl polityczna i działalność Kontancji Skirmuntt (1851–1934), Gdańsk, 2009. 2 Neseniai pasirodė jo monografijos vertimas į lietuvių kalbą: K. Buchowski, Litvoma- nai ir polonizuotojai: mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmoje XX amžiaus pusėje, Vilnius, 2012. 8 Pratarmė perspektyvą: jo tyrimo objektas – informacinis karas (prieš šimtą metų šis šiuolaikinis terminas dar nebuvo taip plačiai vartojamas) dėl Vil- niaus priklausomybės. Dėl šios kovos svarbos nekyla abejonių, o tema menkai tyrinėta mūsų ir lenkų istorikų. Triesto universiteto absolven- tas, Lietuvos istorijos institute įgijęs istorijos mokslų daktaro laipsnį, Andrea Griffante pristato Lietuvoje gana gerai žinomo Tado Vrublevs- kio (Tadeusz Wróblewski) ir daugeliui lietuvių skaitytojų mažai girdėto Giuseppino Martinuzzio politinių idėjų lyginamąją analizę. Keturi autoriai savo straipsnius susiejo su XX a. 4 dešimtmečio įvykiais. Pro- fesorius Marekas Kornatas, lietuvių skaitytojams labiau žinomas kaip Jerzy Giedroyco ir Česlovo Milošo korespondencijos tyrinėtojas ir lei- dėjas, aptaria Lenkijos Respublikos užsienio politikos ypatumus nuo nacių įsitvirtinimo Vokietijoje pradžios. Audrius Aleksandras Žulys nepaprastai kruopščiai surinko ir išanalizavo gerai žinomą bei sunkiau prieinamą archyvinę medžiagą apie ypatingą įvykį dvišaliuose santy- kiuose – 1938 m. Lenkijos ultimatumą mūsų šaliai. Plačiai žinomas Antrojo pasaulinio karo tyrinėtojas Saulius Sužiedėlis įvedė skaitytoją į Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pirmų karo metų lenkišką ir lietuvišką kontekstus. Jaunesnysis jo kolega Šarūnas Liekis pristato panašų mokslinį klausimą, tik koncentruojasi ties įvykiais Vilniaus mieste, 1939–1940 m. (būtina paminėti, kad šia tematika neseniai išleido savo monografiją3). Straipsnių rinkinį baigia jaunosios kartos mokslininkės. Istorijos mokslų daktaro disertaciją neseniai apsigynusi Giedrė Milerytė pristato mažai žinomus lietuvių ir lenkų politinius susitikimus išeivijoje, o pirmuosius žingsnius politikos mokslų dok- torantūroje žengianti Ieva Gajauskaitė tyrinėja kaimyninių valstybių sugyvenimo formules, prognozuoja Lietuvos užsienio politikos ateities perspektyvas. Svarbu paminėti, kad leidinys nebūtų pasirodęs be Lietuvos mokslo tarybos finansinės paramos ir didelės pagalbos, kurią suteikė Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos direktorius ir visi jos darbuotojai. 3 Š. Liekis, 1939: the year that changed everything in Lithuania᾽s history, Amsterdam – New York, 2010. 9 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) Įvadas: pamiršta mintis XIX a. lietuvių Atgimimo kelią stipriai veikė ne tik etnokultūriniai liaudies poreikiai, bet ir LDK valstybingumo atmintis, išsivadavimo iš Rusijos imperijos valdžios ir suverenumo atstatymo vizijos. Kartu tai reiškė dar sudėtingesnį santykių su
Load more

Recommended publications
  • VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVIČIŪT ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro Disert
    VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVI ČIŪTĖ ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2001–2014 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Edvardas Gudavi čius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS / 5 I DALIS. ŠV. BRUNONO IR 1009-ŲJŲ MISIJOS PAŽINIMO BYLA / 24 1. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMO TRADICIJOS / 24 1.1. Kamalduliškoji pažinimo tradicija: šv. Bonifacas – Romualdo mokinys, Bosnijos (arki)vyskupas, slav ų / rus ų kankinys / 25 1.1.1. Šv. Romualdo mokinio šv. Bonifaco atradimas arba kaip su juo susipažino Europa / 25 1.1.2. Paskutin ės šv. Bonifaco misijos geografin ės interpretacijos / 45 1.1.3. Šv. Bonifaco švent ės klausimas, arba romualdiškosios datos įsitvirtinimas / 55 1.2. Benediktiniškoji tradicija: Šv. Brunonas – 1008 m. Pr ūsijoje nužudytas rut ėnų (arki)vyskupas / 58 1.2.1. Žini ų apie šv. Brunono kankinyst ę sklaida Viduramžiais / 58 1.2.2. Ekehardiškosios žinios su rut ėnų (arki)vyskupu įsitvirtinimas / 66 1.3. Lokalin ė (Kverfurto) tradicija: Šv. Brunonas – Kverfurto graf ų gimin ės atstovas, dukart misionieriav ęs Pr ūsijoje ir ten 1008/1009 m. nužudytas / 79 1.4. Šv. Brunonas Bonifacas – sudvejintas šventasis / 88 1.4.1. Dviej ų švent ųjų koegzistavimas ir Lietuvos atsiradimas misijiniame itinerare / 88 1.4.2. „Brunono Bonifaco“ šaltini ų publikavimas ir sudvejinimo rebuso išsprendimas / 99 2. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMAS 1009-ŲJŲ MISIJOS GEOGRAFIN ĖJE ERDV ĖJE / 105 2.1. Sudvejintas šventasis Lenkijos-Lietuvos valstyb ėje / 105 2.2. Šv. Bonifacas – Regni Poloniae Patronus arba liturginis švent ųjų Brunono ir Bonifaco aspektas / 122 2.3.
    [Show full text]
  • Szlachta Litewska W Obliczu Nacjonalizmów Pod Koniec XIX I Na Początku XX Wieku
    R i m a n t a s M i k n y s Instytut Historii Litwy (Wilno) Szlachta litewska w obliczu nacjonalizmów pod koniec XIX i na początku XX wieku. Próba charakterystyki Zarówno w dyskursie publicznym, jak i w akademickim przyjęto nazywać wiek XIX i początek XX początkiem kształtowania się podstaw społeczeństwa nowoczesnego. Wiadomo, że nowoczesność zniszczyła część elementów społeczeństwa przednowo- czesnego, część zaś jego dawnych cech przytłumiła, ale nadal istnieją one w społeczeń­ stwach postmodernistycznych. Istotną zmianą, która charakteryzuje epokę moderni­ styczną jest zmieniony pogląd na stosunek tradycji do innowacji. Nowości, innowacje, innowacyjność stały się walorami dopiero w czasach „nowo­ czesności”. Do tego czasu wartością była tradycja i jej przestrzeganie. Nie oznacza to jednak, że nowoczesność całkowicie zniszczyła tradycję i tylko nowości przeważały sza­ lę wartości. Dlatego też czasem nowoczesność nazywa się konfliktem lub napięciem pomiędzy tym, co stare a co nowe, bez uwzględnienia zasięgu w poszczególnych spo­ łeczeństwach. Mieszkańcy Litwy, podobnie jak i innych obszarów Europy Środkowo- Wschodniej, przeszli od starego modelu do nowego opartego na zasadach społeczeń­ stwa nowoczesnego, w którym rodzina jest oddzielona od krewnych, a jednostka — od warstwy społecznej. Akurat w tych czasach wzrosła mobilność ludności i w społeczeń­ stwie popierano niwelowanie różnic. Tożsamość nowego społeczeństwa formowała się także w sferze etniczności wpływając na powstawanie coraz wyraźniejszych odrębności w stosunku do narodowo odmiennych sąsiadów: tych starych oraz nowych [tj. w miarę pojawiania się nowych, sąsiadujących z Litwą struktur państwowych — red.]. Już całe społeczeństwo, a nie tylko jego elitarna część za element łączący zaczęło uważać wspól­ notę etnicznego pochodzenia, obyczajów, tradycji, pamięci historycznej, długie wspólne zamieszkiwanie na tym samym terytorium.
    [Show full text]
  • Drozdowo Zachodnie Wzorce Z Indeksem Sklad.Indd
    ZACHODNIE WZORCE I WSCHODNIE REALIA ZACHODNIE WZORCE I WSCHODNIE REALIA Przedstawicielki elit prowincjonalnych w XIX i pierwszej połowie XX wieku redakcja Małgorzata Dajnowicz Białystok 2009 Recenzent Prof. dr. hab. Jadwiga Hoff Korekta językowa S. Kęska Skład i łamanie Jacek Chańko Projekt okładki Andrzej Dajnowicz © Copyright by Małgorzata Dajnowicz, 2009 © Copyright by Muzeum Przyrody w Drozdowie, 2009 Fotografi e pochodzą ze zbiorów Archiwum Nauki PAN i PAU, sygn. K.III-155, nr 772, archiwum rodzinnego Krystyny Witkowskiej oraz ze zbiorów autorów ISBN 978-83-924267-7-6 Wydawcy Instytut Historii Uniwersytetu w Białymstoku Plac Uniwersytecki 1, 15-420 Białystok tel. 85 745 74 44 Muzeum Przyrody w Drozdowie Drozdowo, ul. Główna 38 tel./fax 86 219 20 81 [email protected] www.muzeum-drozdowo.pl Zrealizowano przy wsparciu fi nansowym Urzędu Marszałkowskiego Województwa Podlaskiego w Białymstoku Druk Białystok, tel. 85 7404704 [email protected] SPIS TREŚCI Małgorzata Dajnowicz Słowo wstępne . 7 O KOBIETACH NIEPROWINCJONALNYCH Piotr Sawicki Sofía Casanova i Izabela Lutosławska wobec hiszpańskiej tragedii. Doświadczenia i wnioski . 11 Monika Bednarczuk O próbie mariażu powieści katolickiej i popularnej – twórczość Izabeli Lutosławskiej -Wolikowskiej . 21 Krzysztof Buchowski Kobiety w litewskim odrodzeniu narodowym . 39 W MIASTACH NIE TYLKO PROWINCJONALNYCH Monika Piotrowska -Marchewa Kobiety i fi lantropia. Uwagi o zaangażowaniu przedstawicielek polskich elit w działalność dobroczynną w XIX wieku . 49 Grażyna Wyder Działalność społeczno -emancypacyjna przedstawicielek polskich elit intelektualnych w Poznańskiem na przełomie wieku XIX i XX . 69 Adam Dobroński Inteligentki prowincji w Łomżyńskiem XIX/XX w. 85 Andrzej Matusiewicz Kobiety w życiu społeczno -kulturalnym Suwałk przed 1914 rokiem . 103 Małgorzata Dajnowicz Zachodnioeuropejskie wzorce emancypacyjne na polskiej prowincji w początkach XX wieku.
    [Show full text]
  • Od Horodła Do Horodła (1413–2013) Unia Horodelska – Dzieje I Pamięć
    Od HOrOdła dO HOrOdła (1413–2013) Unia HOrOdelska – dzieje i pamięć Od HOrOdła dO HOrOdła (1413‒2013) Unia HOrOdelska – dzieje i pamięć WystaWa mUzeUm zamOjskiegO W zamOściU i mUzeUm HistOrii pOlski mUzeUm zamOjskie W zamOściU 29 IX – 31 XI 2013 HOnOrOWy patrOnat prezydenta rzeczypOspOlitej pOlskiej BrOnisłaWa kOmOrOWskiegO Zamość–Warszawa 2013 scenariusz wystawy (w porządku alfabetycznym) materiały ikonograficzne: Igor Kąkolewski, Piotr Kondraciuk, Karol Mazur, Jolanta Sikorska-Kulesza Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie Archiwum Kapituły Metropolitalnej w Krakowie Archiwum Państwowe w Lublinie kuratorzy wystawy Biblioteka Narodowa w Warszawie Piotr Kondraciuk, Igor Kąkolewski Biblioteka Polskiej Akademii Nauk w Kórniku Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego Fundacja Książąt Czartoryskich – Biblioteka Książąt Czartoryskich projekt i aranżacja plastyczna wystawy w Krakowie Ryszard Kajzer – Zerkaj Studio – wystawa plenerowa Lwowskie Muzeum Historyczne we Lwowie Mirosław Bańkowski, Irena Cecot Miejska Biblioteka Publiczna im. Juliusza Słowackiego (współpraca) – wystawa w Muzeum Zamojskim w Tarnowie Muzeum Historii Polski w Warszawie Muzeum Historyczne Miasta Stołecznego Warszawy redakcja naukowa książki Muzeum im. Ks. Stanisława Staszica w Hrubieszowie Igor Kąkolewski, Piotr Kondraciuk, Michał Kopczyński Muzeum im. Przypkowskich w Jędrzejowie Muzeum Lubelskie w Lublinie recenzenci naukowi książki Muzeum Okręgowe w Rzeszowie Dr hab. Jarosław Czubaty, prof. UW (IH UW) Muzeum Okręgowe w Tarnowie Dr hab. Piotr Ugniewski (IH UW) Muzeum Wojska
    [Show full text]
  • Od „Litwińskości” Ku „Krajowości”. Polityczno-Kulturowe Tradycje
    Swiatłana Kul-Sialwierstawa Od „litwińskości”1 ku „krajowości”. Polityczno-kulturowe tradycje Kresów W schodnich w XIX w ieku Przekonanie, że ziemie wschodnie pierwszej Rzeczypospolitej stanowią peryferie kultury polskiej, ukształtowane ponad sto lat temu, dosyć długo panowało tak w polskiej, jak i w białoruskiej historiografii. Termin „Kresy Wschodnie" w świadomości Pola­ ków ma symboliczny wydźwięk2, w literaturze historycznej zaś ma charakter typologiczny i podkreśla peryferyjność, pochod- ność kultury tych ziem. W ostatnich dziesięcioleciach polska historiografia wreszcie uznała polietniczny charakter kultury Kresów. W tym zakresie szczególne znaczenie mają prace Ju­ liusza Bardacha3, a pośród badań ostatniego dziesięciolecia - 1 Czytelnikowi należy się tu wyjaśnienie: w języku polskim funkcjonuje określenie „litewskość" - posłużyłam się jednak terminem „litwińskość", chcąc zaznaczyć terminologiczną dychotomię występującą w języku białoruskim: otóż „litwiny" (лпвшы) to mieszkańcy Litwy historycznej, obywatele zaś współczesnej Litwy to „litewcy" (лпоуцы). 2 Przyczyny i warunki pojawienia się tej nazwy, jej rozpowszechnienie i utrwalenie w świadomości Polaków najbardziej wyczerpująco, moim zdaniem, przedstawił Leszek Zasztowt. Poddając analizie treść terminu „kresy" w literaturze polskiej, między innymi stwierdza: „Kresy są [...] z jednej strony tęsknotą za czasami potęgi i chwały Rzeczypospolitej, z drugiej zaś - za zasługą Sienkiewiczowskiej Trylogii - widziane są jako swego rodzaju kraina wiecznej szczęśliwości, polski «Dziki Zachód» (a właściwie Wschód), gdzie w ciężkich zmaganiach zdobywało się fortuny i w walkach decydowały się losy Rzeczypospolitej" (Leszek Zasztowt, Kresy. 1832-1864. Szkolnictwo na ziemiach litewskich i niskich dawnej Rzeczypospolitej, W arszaw a 1997, s. 25-32). ''Juliusz Bardach, O dawnej i niedawnej Litwie, Poznań 1988; Juliusz Bardach, Bogusław Leśnodorski, Michał Pietrzak, Historia ustroju i prawa polskiego, W arszaw a 1994. Kresy a mitologia narodowa 118 Ryszarda Radzika4.
    [Show full text]
  • Lithuanian Paths to Modernity
    Lithuanian Paths to Modernity VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuanian Paths to Modernity UDK 94 Al-79 ISBN 978-609-467-236-1 (Online) © Egidijus Aleksandravičius, 2016 ISBN 978-9955-34-637-1 (Online) © Vytautas Magnus University, 2016 ISBN 978-609-467-237-8 (Print) © “Versus aureus” Publishers, 2016 ISBN 978-9955-34-638-8 (Print) To Leonidas Donskis 7 Table of Contents Preface / Krzysztof Czyżewski. MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA / 9 Acknowledgements / 21 Part I: Before Down A Lost Vision: The Grand Duchy of Lithuania in the Political Imagination of the 19th Century / 25 Hebrew studies at Vilnius University and Lithuanian Ethnopolitical tendencies in the First part of the 19th century / 39 The double Fate of the Lithuanian gentry / 57 Political goals of Lithuanians, 1863–1918 / 69 Associational Culture and Civil Society in Lithuania under Tsarist Rule / 87 The Union’s Shadow, or Federalism in the Lithuanian Political Imagination of the late 19th and early 20th centuries / 105 Part II: The Turns of Historiography The Challenge of the Past: a survey of Lithuanian historiography / 137 Jews in Lithuanian Historiography / 155 Lost in Freedom: Competing historical grand narratives in post-Soviet Lithuania / 167 8 LITHUANIAN PATHS TO MODERNITY Part III: The Fall, Sovietization and After Lithuanian collaboration with the Nazis and the Soviets / 195 Conspiracy theories in traumatized societies: The Lithuanian case / 227 Lithuanian routes, stories, and memories / 237 Post-Communist Transition: The Case of Two Lithuanian Capital Cities / 249 Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy / 267 Guilt as Europe’s Borderline / 281 9 Preface Krzysztof Czyżewski MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA I worry about ‘progressive’ history teaching… The task of the historian is to supply the dimension of knowledge and narrative without which we cannot be a civic whole..
    [Show full text]
  • Lietuva Ir Lenkija Xx Amžiaus Geopolitinėje Vaizduotėje
    Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje Straipsnių rinkinys Sudarytojai: Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė Kaunas • 2012 UDK 327(474.5:438)(091) Li-147 Redakcinė kolegija Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas / Varšuvos kardinolo S. Wyszyńskio universitetas) Prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Saulius Sužiedėlis (Millersville universitetas) Prof. dr. Charles Francis Xavier Szymanski (Michigano valstybinis universitetas) Prof. habil. dr. Dariusz Szpoper (Gdansko universitetas) Recenzentai dr. Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas) dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto taryba (2012 m. birželio 21 d., protokolo Nr. 48). Realizuojant mokslinių tyrimų projektą „XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos vizijos“ (finansavimo sutarties Nr. MIP-09/2010), knygos leidimą parėmė Mokslininkų grupių projektai. ISBN 978-9955-12-865-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-088-6 (internerinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2012 Turinys Andžej PukštO Pratarmė -------------------------------------------------------------------7 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) -------------------------------11
    [Show full text]
  • Nowoczesna Litwa — Czy Istniała Alternatywa Dla Modelu Państwa Narodowego?
    Kwartalnik Historyczny Rocznik CXXV, 2018, 2 PL ISSN 0023-5903 DARIUS STALIŪNAS Instytut Historii Litwy, Wilno NOWOCZESNA LITWA — CZY ISTNIAŁA ALTERNATYWA DLA MODELU PAŃSTWA NARODOWEGO? Abstrakt: Niniejszy artykuł to próba wyja- Abstract: The present article seeks to śnienia, czy program litewskiego ruchu explain whether the programme of the Lith- narodowego w końcu XIX i na początku uanian national movement of the late nine- XX w. rzeczywiście zawierał alternatywę teenth and early twentieth century included dla modelu społeczeństwa/państwa naro- an alternative to the model of nation state, dowego, jak często twierdzi historiografi a as has often been argued in the Lithuanian litewska. Prowadzone badania pokazują, że literature on the subject. Research reveals litewski ruch narodowy, podobnie jak więk- that the Lithuanian national movement, like szość etnonacjonalizmów w Europie Środko- a majority of ethnic nationalisms in Central wo-Wschodniej, był zorientowany na model and Eastern Europe, was oriented towards państwa narodowego. the model of the nation-state. Słowa kluczowe: litewski ruch narodowy, Keywords: Lithuanian national movement, państwo narodowe, naród polityczny, Litwa nation-state, civic nation, ethnographic etnografi czna, I wojna światowa. Lithuania, World War I. 16 lutego 1918 r. Rada Litewska (Lietuvos Taryba, dalej: Taryba) uchwaliła deklarację niepodległości Litwy, która opierała się zarówno na prawie narodów do samostanowienia, jak też na prawie historycznym, ponadto zakładała odrzucenie „wszelkich państwowych związków, które były ustanowione z innymi narodami”1. Demokratyczna zasada samostano- wienia narodów i rozerwanie związków łączących Litwę z innymi pań- stwami dobitnie świadczyły o tym, że w 1918 r. świadomie tworzono 1 „nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis”, Lietuvos istorija, red.
    [Show full text]
  • „W Poszukiwaniu Syntezy”. Krajowość I Próby Znalezienia „Optymalnego
    Przemysław Dąbrowski "W poszukiwaniu syntezy" : Krajowość i próby znalezienia "optymalnego" wyjścia dla rozwiązania konfliktu polsko-litewskiego w okresie dwudziestolecia międzywojennego na łamach wileńskiego "Włóczęgi" (1932-1936) Studia Prawnoustrojowe nr 26, 35-46 2014 UWM Studia Prawnoustrojowe 26 2014 Przemysław Dąbrowski Katedra Filozofii i Polityki Prawa Wydział Prawa i Administracji UWM „W poszukiwaniu syntezy”. K rajow ość i próby znalezienia „optymalnego” wyjścia dla rozwiązania konfliktu polsko-litewskiego w okresie dwudziestolecia międzywojennego na łamach wileńskiego „Włóczęgi” (1932-1936) Pojęcie i znaczenie krajowości doczekało się już niezwykle bogatej litera­ tury przedmiotu1. Niewątpliwie do 1918 r. tzw. idea krajowa kształtowała się dychotomicznie, można było bowiem wyróżnić dwa warianty jej egzegezy: konserwatywny i demokratyczny. Po 1918 r., już w nowej rzeczywistości polityczno-społecznej, straciła na swojej sile oraz atrakcyjności, co jednak nie 1 Jedynie tytułem przykładu, należy wskazać, na prace: J. Bardach, O krajowcach, krajo- wości i patriotyzmie krajowym - dawniej i dziś, [w:] Księga Wielkiego Księstwa Litewskiego. Ku europejskim tradycjom wspólnotowości, Sejny 2008, s. 495-531; D. Szpoper, Konserwatyści polscy byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego w początkach działalności i rozwoju myśli politycz­ nej do 1905 roku, „Pro Fide, Rege et Lege” 1998, nr 2 (31), s. 16; idem, Gente Lithuana, natione Lithuana. Myśl polityczna i działalność Konstancji Skirmuntt (1851-1934), Gdańsk 2009, s. 229-240; R. Miknys, Michał Romer i krajowcy o koncepcji państwowości Litwy w latach 1922­ -1940, [w:] Krajowość - tradycje zgody narodów w dobie nacjonalizmu. Materiały z międzynaro­ dowej konferencji naukowej w Instytucie Historii UAM w Poznaniu (11-12 maja 1998), pod red. J. Jurkiewicza, Poznań 1999, s. 87-97; patrz też: J. Jurkiewicz, Demokraci wileńscy w latach 1905-1914 (Zarys działalności i myśli politycznej), „Acta Baltico-Slavica” 1983, t.
    [Show full text]
  • Hybrid Identities in the Era of Ethno-Nationalism: the Case of The
    Acta Baltico‑Slavica, 42 Warszawa 2018 DOI: 10.11649/abs.2018.005 Darius Staliūnas Lithuanian Institute of History Vilnius [email protected] Hybrid identities in the era of ethno-nationalism: Te case of the krajowcy in Lithuania In response to the suspension from his duties of the Catholic Bishop of Vilnius Edward von der Ropp, the Baltic German newspaper Rigasche Zeitung described this senior Catholic clergyman as follows: “ein weinig Pole, ein wenig Deutscher, ein wenig Litauer, aber stark katholisch” (Wronka, 1917, p. 113) (slightly Polish, slightly German, slightly Lithuanian, but most of all a Catholic). Tere are no doubts as to his Catholic identifcation and involvement. Te Bishop of Vilnius went to great eforts in trying to unite not just the Catholics in his diocese, but in all the lands of the former Grand Duchy of Lithuania (GDL) (Staliūnas, 1996, pp. 291–299), which is most likely what prompted the Riga newspaper to describe him as “slightly Lithuanian”. Ropp went so far as to establish a political party in 1906, which was dominated by Polish fgures, and there is basically no question that of all the cultures in this land, he identifed most closely with Polish culture. However, the Polish national democrats accused the bishop of not defending Polish interests strongly enough, whereas the Lithuanian intelligentsia considered Ropp a Polish nationalist. In the end, we should not be surprised at the fact that the newspaper published in the “capital” of the Baltic provinces made sure to remind its readers of Ropp’s German origins. In this case, it is not the individual’s own self­identifcation that we encounter, but the interpretation given by the publicist, one that the bishop himself would hardly have Tis is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 3.0 PL License (creativecommons.org/licenses/by/3.0/pl/), which permits redistribution, commercial and non­ ­ commercial, provided that the article is properly cited.
    [Show full text]
  • The Memory of Multicultural Tradition of the Grand Duchy of Lithuania in the Thought of Vilnius Krajowcy
    ISSN 2351-6658 ISSN (ONLINE) 2351-6666 THE MEMORY OF MULTICULTURAL TRADITION OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA IN THE THOUGHT OF VILNIUS KRAJOWCY BARBARA PAWEŁKO-CZAJKA Abstract: The formation of national states and spread of nationalism at the beginning of the first half of the 20th century receded memory about common Polish-Lithuanian history. The dispute on the shape of Lithuania bore the idea of reconstruction of multicultural Lithuanian state. The article describes memory of multicultural tradition of the Grand Duchy of Lithuania and the will to improve Polish-Lithuanian relations and mutual understanding, which the Krajowcy activists promoted. Keywords: Grand Duchy of Lithuania, Krajowcy, Lithuanian-Polish Relations, Multicultural Tradition, Vilnius. ПАМЯЦЬ ПРА ШМАТКУЛЬТУРНУЮ ТРАДЫЦЫЮ ВКЛ У ДУМЦЫ ВІЛЕНСКІХ КРАЁЎЦАЎ Анатацыя: Фармаванне нацыянальных дзяржаваў і распаўсюд нацыяналізму напачатку першай паловы ХХ стагоддзя знішчалі памяць пра супольную польска-літоўскую гісторыю. Дыскусіі пра новы кшталт Літвы спарадзілі ідэю рэканструкцыі шматкультурнай літоўскай дзяр- жавы. Артыкул апісвае памяць пра шматкультурную традыцыю ВКЛ і жаданне палепшыць польска-літоўскія стасункі і ўзаемаразуменне паміж народамі, якія падтрымлівалі носьбіты гэтай ідэі. Ключавыя словы: Вялікае Княства Літоўскае, краёўцы, літоўска- польскія стасункі, шматкультурная традыцыя, Вільня. 442 Barbara Pawełko-Czajka Krajowcy idea was a political proposal created by Polish speaking nobility from Lithuania and Belarus. The idea was based on the heritage of multicultural state – the Grand Duchy of Lithuania. Krajowcy idea was an attempt to defend this memory from threats like nationalism and new national movements, which took place at the end of the 19th – beginning of the 20th century. During the formation of modern nations of Poland and Lithuania the unique type of national identity focused on the interest of common homeland – the territory of the former Grand Duchy of Lithuania continued to develop (Wielhorski, 1953: 18-19).
    [Show full text]
  • W Poszukiwaniu Syntezy". Krajowość I Próby
    UWM Studia Prawnoustrojowe 26 35 2014 Artyku³y Przemys³aw D¹browski Katedra Filozofii i Polityki Prawa Wydzia³ Prawa i Administracji UWM W poszukiwaniu syntezy. Krajowoæ i próby znalezienia optymalnego wyjcia dla rozwi¹zania konfliktu polsko-litewskiego w okresie dwudziestolecia miêdzywojennego na ³amach wileñskiego W³óczêgi (19321936) Pojêcie i znaczenie krajowoci doczeka³o siê ju¿ niezwykle bogatej litera- tury przedmiotu1. Niew¹tpliwie do 1918 r. tzw. idea krajowa kszta³towa³a siê dychotomicznie, mo¿na by³o bowiem wyró¿niæ dwa warianty jej egzegezy: konserwatywny i demokratyczny. Po 1918 r., ju¿ w nowej rzeczywistoci polityczno-spo³ecznej, straci³a na swojej sile oraz atrakcyjnoci, co jednak nie 1 Jedynie tytu³em przyk³adu, nale¿y wskazaæ, na prace: J. Bardach, O krajowcach, krajo- woci i patriotyzmie krajowym dawniej i dzi, [w:] Ksiêga Wielkiego Ksiêstwa Litewskiego. Ku europejskim tradycjom wspólnotowoci, Sejny 2008, s. 495531; D. Szpoper, Konserwatyci polscy by³ego Wielkiego Ksiêstwa Litewskiego w pocz¹tkach dzia³alnoci i rozwoju myli politycz- nej do 1905 roku, Pro Fide, Rege et Lege 1998, nr 2 (31), s. 16; idem, Gente Lithuana, natione Lithuana. Myl polityczna i dzia³alnoæ Konstancji Skirmuntt (18511934), Gdañsk 2009, s. 229240; R. Miknys, Micha³ Römer i krajowcy o koncepcji pañstwowoci Litwy w latach 1922 1940, [w:] Krajowoæ tradycje zgody narodów w dobie nacjonalizmu. Materia³y z miêdzynaro- dowej konferencji naukowej w Instytucie Historii UAM w Poznaniu (1112 maja 1998), pod red. J. Jurkiewicza, Poznañ 1999, s. 8797; patrz te¿: J. Jurkiewicz, Demokraci wileñscy w latach 19051914 (Zarys dzia³alnoci i myli politycznej), Acta Baltico-Slavica 1983, t. XV, s.
    [Show full text]